24 zurnalas

Kaina 5 Lt

2009 Nr. 1 (24)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

Bendra elektros rinka

6

Kaip atsieti augimą nuo suvartojimo?

10

Newcast paroda Diuseldorfe

17

Kėdainių elektrifikavimas

18

ISSN 1648-6927

ekonomikos augimas ir

energijos suvartojimas p. 10

110 mm gylio potinkinio montavimo skydas, pritaikytas telekomunikacijų ir interneto tinklų sistemoms

Naujasis FW potinkinio montavimo skydas skirtas tiek modulinėms, tiek telekomunikacijų ir interneto tinklų sistemoms montuoti. Galimybė komplektuoti su montažine plokšte ar šynomis, atitinkančiomis DIN standartų reikalavimus.

09LT0120

Visorių g. 16, 08300 Vilnius info@utu.lt www.utu.lt

Techniniai duomenys: � Nuo 36 iki 288 modulių � Aukštis nuo 500 iki 1100 mm, 3 - 7 eilės � Plotis nuo 300 iki 1050 mm, 1 - 4 eilės � Montavimo gylis 110 mm � Įrenginiams iki 125 A � Rėmo su durimis storis <12 mm � Durys metalinės arba skaidrios � Medžiaga - lakštinis plienas � Spalva balta (RAL9010)

Plačiausia CADS programinė įranga skirta pastatų sistemų elektros projektavimui.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Skirtingų elektros inžinerijos poreikių platumas ir pritaikomumas yra pati svarbiausia priežastis, kodėl CADS Planner Electric yra tokia populiari profesionalų tarpe. Čia pateikėme tik dalį visų privalumų.

Daugiau galite pamatyti aplankę www.cads.lt DAUGYBĖ GALINGŲ ĮRANKIŲ PROFESIONALAMS 1. Instaliacijos brėžiniai

5. Skirstomojo skydo schemos

2. Žemos įtampos sistemos

6. Medžiagų sąrašas

3. 3D modeliavimas (BIM, IFC)

7. Apšvietimo ir šildymo ataskaitos

4. Apskaičiavimo funkcijos

8. Aksonometriniai brėžiniai

9. Palaikomi formatai DWG/DXF/IFC*/ PDF*/MS Excel* (*eksportas) 10. Projekto duomenų apdorojimas ir daug daugiau...

KURI DAR CAD PROGRAMA JUMS GALI PASIŪLYTI TIEK DAUG? PAŽVELKITE IR PALYGINKITE!

Taip pat automatikos planavimui: Valdiklių ir variklių schemos, PLC techninės įrangos planavimas, Instrumentavimas, Skirstomųjų dėžių sluoksniai (2D/3D), Sujungimų sąrašai (laidai/kabeliai/įvadiniai blokai), Kabelių sąrašai pvz. Ir taip pat skirstomieji tinklai.

Užsisakykite Cads Planner Electric prezentaciją: www.cads.lt CADS Planner filialas: P. Lukšio g. 32, „Domus Galerija“, Vilnius, Lietuva. Mob.: +370 650 89112 El. Paštas: lithuania@kymdata.fi

4

Elektros Erdvës

1. DIDMENINĖ PREKYBA Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Ardena“ Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius (8 5) 213 9544 (8 5) 213 9543 office@ardena.lt www.ardena.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Dogas“ Ozo g. 51, LT-2006 Vilnius (8 5) 2763400 (8 5) 2737250 info@dogas.lt www.dogas.lt;

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektrobalt“ Liepkalnio g. 85, LT-02120 Vilnius (8 5) 266 0091 (8 5) 266 0097 office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektronikos komponentai“ Architektų g. 1, Šiauliai (8 41) 51 10 59 (8 41) 51 00 19 info@elcomp.net www.elcomp.net

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektroskandia“ Linkmenų g. 15, LT-09300Vilnius (8 5) 275 7040 (8 5) 275 7041 mail@elektroskandia.lt www.elektroskandia.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elstila“ Jonavos g. 62A, LT-44192 Kaunas (8 37) 20 58 02 (8 37) 20 12 80 centras@elstila.lt www.elstila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Flamanda“ Draugystės g.19, Kaunas (8 37) 31 27 67 (8 37) 35 10 68 info@flamanda.lt www.flamanda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Gaudrė“ Ateities g. 10, LT-2057, Vilnius (8 5) 269 7578 (8 5) 279 6163 info@gaudre.lt www.gaudre.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10, LT-03210 Vilnius (8 5) 215 1646 (8 5) 216 2641 post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „OBO Bettermann“ Meistrų g. 8, LT-02189 Vilnius (8 5) 237 5911 (8 5) 237 5912 obo@obo.lt www.obo.lt

naudinga informacija Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklapis

UAB „Elpreka“ Draugystės g. 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „SLO“ Vilkpėdės g. 4, LT-03151 Vilnius (8 5) 215 0070 (8 5) 215 0071 biuras@slo.lt www.slo.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „UTU“ Visorių g. 16, Vilnius (8 5) 274 2827 (8 5) 274 2838 info@utu.lt www.utu.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Neiluva“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

2. MONTAVIMO DARBAI Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elektros darbai“ Jonavos g. 62 a, LT-44192, Kaunas (8 37) 228 187 (8 37) 792 888 info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

4. GAMYBA

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elpreka“ Draugystės 13A, Kaunas (8 37) 35 29 36 (8 37) 35 12 35 info@elpreka.lt www.elpreka.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

Draka Keila Cables AS Verkių g. 29 Vilnius (8 5) 272 1464 (8 5) 272 1484 mindaugas.liaugminas@draka.lt www.drakakeila.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 9564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinta“ Terminalo g., 3 Biruliškių k., Kauno r.

(8 37) 35 19 87 (8 37) 45 27 80 info@elinta.lt www.elinta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Liumenas“ Metalistų g. 2, LT-78107 Šiauliai (8 41) 54 00 60 (8 41) 54 00 65 biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Neiluva“ Naugarduko g. 41A, Vilnius (8 5) 215 1560 (8 5) 215 1559 info@neiluva.lt www.neiluva.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53 260 (8 45) 58 27 29, 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

3. PROJEKTAVIMAS Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ABB“ Saltoniškių g. 14, LT-2004 Vilnius (8 5) 273 8300 (8 5) 273 8333 info@lt.abb.com www.abb.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Onninen lit“ Savanorių pr. 187, Vilnius (8 5) 232 2240 (8 5) 232 2207 info@onninen.lt www.onninen.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmoda“ Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius (8 5) 239 5566 (8 5) 223 95564 elmoda@post.omnitel.net www.elmoda.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius (8 5) 247 7777 (8 5) 247 7771 info@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elmonta“ Motorų g. 6, LT-2038 Vilnius (8 5) 230 6444 (8 5) 213 5488 info@elmonta.lt www.elmonta.lt

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Elinvision“ J. Baltrušaičio g. 11-127, Vilnius; Terminalo g. 3, Biruliškių km., Karmėlavos sen., Kauno r.

(8 5) 238 71 47, (8 37) 45 27 90 (8 5) 238 71 47, (8 37) 35 01 35 vilnius@elintosms.lt; info@elintosms.lt www.elintosms.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Rifas“ Tinklų g. 29A, LT-35115 Panevėžys (8 45) 58 27 28, mob. 8 698 53 260 (8 45) 58 27 29, mob. 8 698 53 261 info@rifas.lt www.rifas.lt

Adresas

5. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „ERP“ Konstitucijos pr. 7, 17 a., LT-09308 Vilnius (8 5) 248 7494 (8 5) 248 7493 info@erp.eu www.erp.eu

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Klinkmann Lit“ Smolensko g. 10, LT-03210 Vilnius (8 5) 215 1646 (8 5) 216 2641 post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

UAB „Skaidula“ Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius (8 5) 239 7777 (8 5) 239 7778 office@skaidula.lt www.skaidula.lt

Adresas

6. MOKYMAI, MOKYMO ĮSTAIGOS Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21 , LT-08420 Vilnius (8 5) 237 4577, 269 7098 (8 5) 269 7166 info@remc.lt www.remc.lt

Adresas Telefonas Faksas El. paštas Tinklalapis

VŠĮ Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, LT-3009 Kaunas (8 37) 30 86 20 (8 37) 33 31 20 info@ktk.lt www.ktk.lt

turinys 6

Bendra Baltijos šalių elektros energijos rinka

8

Straipsnio „Bendra Baltijos šalių elektros energijos rinka“ komentaras

10

Kaip atsieti ekonomikos augimą nuo energijos suvartojimo

14

Keli klausimai apie ŠVIESĄ

16

T5 apšvietimo sistema. Tik faktai

17

NEWCAST prekybos mugė Duseldorfe

18

Kėdainių elektrifikavimo vingiai

24

Prisimenant Alytaus krašto elektrifikavimą

34

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

A d m i n i s t ra c i j a Vykdomasis direktorius Valdas Linas Savickas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt UAB „FOLIO VERSO“ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt Tiražas 2 000 egz.

6

Bendra

Baltijos šalių elektros energijos rinka Bronius Rasimavičius

Į s t r i g o at m i n t i n v i e n o v a d y b i n i n k o ž o d ž i a i , a p i b ū d i n a n t y s L i e t u v o s e n e r g e t i k o s p o l i t i k ą : ta i d i d ž i o j o t o m a h a u k o ( s u p ra s k – d i d ž i o j o k i rt i k l i o ) s i s t e m a , k a d a v e i k i a v i e n a l a b a i g a l i n g a ( at o m i n ė ) e l e k t r i n ė , o j ą v a l d a n t i s a s m u o ( a r g r u p ė ) b e t k a d a g a l i j ą į j u n g t i a r i š j u n g t i i r ta i p v a l d y t i v i s ą š a lį ! K i t o s e n e r g i j o s g a m y b o s f o r m o s i r b ū d a i j i e m s n e p r i i m t i n i , n e s „ i š i n d ė n o at i m a m a s t o m a h a u k a s “ .

Deja, niekas nenori matyti, kad daug patikimiau energetinė sistema dirbtų, jeigu būtų daug modernių įvairaus tipo generuojančių šaltinių, tačiau čia reikia naujų vadybinių ir profesinių įgūdžių bei naujo požiūrio į energetiką.

O problemos ir jų sprendimo būdai jau beldžiasi į duris – kai kam vis dar svajojant apie didžiojo tomahauko sistemą, artėja IAE uždarymo data.

Pabandykime panagrinėti bendros elektros rinkos įvedimo galimybę Baltijos šalyse ir net galimybę sukurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos šalių rinką, kuri bus ypač svarbi po to, kai IAE užsidarys.

Lietuvoje ir Latvijoje yra įstatymai, jau dabar leidžiantys licencijuotiems tiekėjams prekiauti elektra. Licenciją turi Inter RAO UES, kuri prekiauja elektra tiek Lietuvoje (per tarpininkus), tiek Latvijoje. Deja Lietuvos teisiniai aktai, apibrėžiantys laisvą elektros rinką, turi per daug apribojimų. Estija rusiškos elektros neperka, jos vidaus generuojantieji šaltinai šiuo metu tenkina visus vidaus poreikius. Estijoje įstatymu įtei-

sinta, kad laisva elektros energijos rinka bus leidžiama tik nuo 2013 m., tačiau kurti teisinę bazę bendrai elektros rinkai trukdymų nėra. Latvijoje, nepaisant pakankamai sudėtingų procedūrų ir ribojimų, atsirado viena nepriklausoma įmonė, atskirai prekiaujanti vėjo jėgainių gaminama elektra, kuri, nepaisant suteiktų valstybės dotacijų, stengiasi pardavinėti elektrą truputį žemesnėmis kainomis. Kadangi tai daugiausia vėjo pagaminta elektra, atsiranda būtinybė turėti bendrais principais visose šalyse veikiančią elektros rinką – tada, visiems vėjininkams susijungus, atsirastų pakankamai rimtas vidaus konkurentas, prekiaujantis elektra.

Prieš kelerius metus buvo atliktas eksperimentas, kada Baltijos šalyse visos jungtys su Rusija buvo atjungtos ir bandyta išsiversti tik su vidaus resursais ir sistemos reguliavimu. Deja, eksperimentas vyko tik dvi valandas, nes energijos (kuro) sunaudojimas elektros gamybai buvo pakankamai didelis (savikaina būtų apie 20–30 proc. didesnė už naudojamos rinkoje elektros

energijos kainą). Be to, atsirado problemų dėl sistemos stabilumo. Iškilo klausimas dėl viso regiono elektros tinklų patikimos schemos kūrimo. Dėl nepakankamų perdavimo tinklų galios iškilo bendro Perdavimo sistemos operatoriaus (TSO), veikiančio, pavyzdžiui, pagal „Nord-Pool“ principus, svarba.

Visų trijų šalių susitarimas dėl bendrai valdomo TSO būtų pirmas žingsnis į bendros elektros rinkos įvedimą.

Kitas etapas būtų derybos dėl generuojančių energiją bei perduodančių ir skirstymo (vartojimo) tinklų visiško teisinio atskyrimo (kaip to norėtų ES).

Estijoje valstybė perėmė visą energetinį ūkį, įvesdama (laikinai?!) vertikalų valstybinį valdymą (tai paskatinti galėjo ir „Leo LT“ įkūrimas), tačiau intensyviai veda plataus masto derybas su Suomijos TSO. Latvijoje galimai tos problemos sprendimas nebūtų apsunkintas (išskyrus diskusijas apie energetinio saugumo kainą), o Lietuvoje iš viso nekalbama šia tema – manoma, kad teoriškai būtų galima įrodyti, jog mūsų energetikos sistema visiškai atitinka

Nr. 1 (24) 2009

ES viziją. Bandant kurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką ir ją artinant prie „Nord-Pool“ principų, labai svarbi yra Švedijos vyriausybės pozicija – kol nėra bendros elektros rinkos, tiesti energetines jungtis į Lietuvą ar Latviją jai ekonomiškai netikslinga.

Tačiau pagrindinė bendros rinkos problema – vienodi elektros kainos formavimo principai, kurie leistų stabiliai, nebijant dempingavimo, dirbti visų šalių elektrinėms.

Kalbant apie bendros rinkos kūrimą negalima nepaminėti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse jaučiama stipri privataus kapitalo įtaka.

Labai svarbu turėti tikrus ir valdomus kontaktus tarp energetikų ir valstybinių struktūrų, verslo ir visuomenės palaikymą, diegiant skaidrias energetikos plėtros ir valdymo schemas. Tuo tarpu „Leo LT“, siekiantis tik pelno, tikrai yra ne pats geriausias partneris, derantis dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos.

Pagrindiniai bendros Baltijos šalių elektros rinkos principai galėtų būtų šie: Bendra kainų reguliavimo politika, akivaizdžiai parodant kainos struktūroje gamybos ir transportavimo išlaidas bei kainos dalį, skirtą energetikos plėtrai ir tos dalies kaupimą atskiruose fonduose.

Bendri reikalavimai išduodant licenciją prekiauti bendroje elektros rinkoje, o gal net viena struktūra visoms šalims, kuri galėtų išduoti prekiavimo licencijas.

Viena bendro perdavimo sistemos operatoriaus (TSO) sistema – bendra dispečerinė su pakankamai subalansuotomis teisėmis.

Pateikti principai visiškai apsaugotų šalių vidaus elektros gamintojus nuo dempinginių kainų, kurios trumpuoju laikotarpiu galėtų eliminuoti iš rinkos vietinius elektros gamintojus, be to, tai leistų lengviau derėtis su lenkais ir švedais dėl elektros jungčių naudojimo principų.

Suomių patirtis statant savo naująją AE rodo, kad po 8 metų ji vis dar nebaigta (realiai galima planuotič kad tam prireiks dar 3–4 metų), taigi Lietuvos noras greitai pastatyti 2000–3400 MW AE vargu ar yra pamatuotas. Taigi, remdamiesi kitų šalių patirtimi, galime teigti, kad realiai naujoji AE Lietuvoje galėtų pradėti veikti apie 2023 m. (o per tą laiką jau ateina IV kartos rektoriai!). Švedijos Vyriausybės 2009 m. vasario mėnesį paskelbtas pranešimas apie

Prieš kelerius metus buvo atliktas eksperimentas, kada Baltijos šalyse visos jungtys su Rusija buvo atjungtos ir bandyta išsiversti tik su vidaus resursais ir sistemos reguliavimu subalansuotą energetikos ir klimato kaitos politiką, kur, be kita ko, griežtai kalbama „kad tiesioginė ar netiesioginė vyriausybės parama atominės energetikos plėtroje negalima“, tai yra rinkos ir verslo sritis. Tai dar vienas signalas, kad Lietuvoje pasirinktas naujos atominės elektrinės statymo modelis nėra pats racionaliausias.

2 kartus ekonomiškesnė už elektrinę naudojančią dujas (!?).

Taigi kitos alternatyvos nėra – bendra Baltijos šalių rinka, jungtys su švedais, lenkais ir per estus su suomiais, alternatyvioji (ypač vėjo ir bio) energetika, kogeneracinės jėgainės, Baltijos energetinis žiedas, vidinis sistemos reguliavimas, tolesnis integravimasis į ES sistemas. Tinkamai sureguliavus teisinę bazę galima būtų tikėtis ir smulkaus verso energetikos srityje renesanso.

Lietuva irgi turi gerą kozirį – Kruonio HAE, kurios išplėtimas iki projektinės galios turėtų būti patrauklus visiems kaimynams (įskaitant lenkus). Yra signalų, kad Kruonio kompleksą norima skubiai privatizuoti – tai neatitiktų nei Latvijos, nei Estijos interesų (ir Lietuvos taip pat). HAE reikia plėsti ir dėl vis labiau įsibėgėjančios vėjo jėgainių statybos.

Jau parengta Klaipėdos jūros vėjo jėgainių parko studija. Estai informuoja, kad parengta studija dėl vėjo jėgainių parko statybos prie Talino. Taigi HAE nauda galėtų dar išaugti, žinoma, jeigu bus susitarta dėl Baltijos šalių bendros elektros energijos rinkos.

Latviai informuoja, kad parengtas projektas statyti Ventspilio regione 200 MW elektros jėgainę, kuri naudos lenkišką akmens anglį (gabenamą laivais). Skaičiavimai rodo, kad tokia elektrinė apie

Bendra Baltijos šalių elektros energijos rinka – visų mūsų, ir verslo ir gyventojų, rūpestis. Viešumas šioje srityje turėtų būti pagrindinis garantas, kad ši rinka kuo skubiau taptų realybe.

7

8

Elektros Erdvës

Straipsnio „Bendra Baltijos šalių elektros energijos rinka“ komentaras Tema labai aktuali. Gal reikėjo šiek tiek skirti dėmesio bendros ir laisvos rinkų apibrėžimams. Mano nuomone, bendra rinka – bendra erdvė kur tvarką palaiko erdvės (turgaus) direktorius – dispečeris, kuris suteikia vietą ir galimybę prekiautojui (gamintojui arba tiekėjui) išdėstyti savo prekes ant prekystalių, kurios, direktoriaus ar valdžios valia, pagal jų nustatytą tvarką nustato kainą (panašiai kaip kainų reguliavimo komisija prižiūri monopolininkų prekių ir paslaugų kainų lygį). Laisva rinka – tai tas pats bendras turgus, ant kurio prekystalių (el. tinklų) išdėstyta ta pati,

tos pačios kokybės ir parametrų, tik skirtingos kainos prekė. Tik čia kainą nustato ne direktorius, o pardavėjas (gamintojas ar tiekėjas), priklausomai nuo gamybos savikainos ir išlaidų energijos transportavimui – atstumo iki vartotojo. Šiuo atveju pardavėją (gamintoją) pasirenka pats vartotojas. Šis principas dėl konkurencijos leistų pasiekti mažiausias elektros energijos pardavimo kainas. Mano žiniomis, toks principas yra realizuotas Suomijoje, Norvegijoje.

Taigi bendrai Baltijos valstybių rinkai sukurti turime prekystalius – tarpusavy sujungtus tinklus, gamybos priemones,

tik neturime direktoriaus. Laisvai rinkai – dar ir konkurentabilių gamintojų. Ją turėsime, jeigu valdžia skatins smulkių konkurentabilių gamintojų atsiradimą, stambių demonopolizavimą. Tarp kitko, laisva rinka netrukdo bendrai. Dar dėl Estijos pavyzdžio apie energetikos sistemų perėmimą valstybės žinion: jo, mano nuomone, nereikėtų pateikti kaip teigiamo. Bet koks monopolis – privatus ar valstybinis yra blogybė.

Išimtis čia galėtų būti tik infrastruktūra – elektros tinklai.

Dr. Stasys Malkevičius

Pasinaudokite TeSys naujovėmis ir privalumais Variklių valdymas ir apsauga

TeSys akcija!

Dovanos perkant TeSys produktus iš „Schneider Electric“ atstovų.

Daugiau informacijos apie akciją www.schneider-electric.lt

“Schneider Electric” – daugiau nei 80 metų variklių paleidiklių rinkos lyderė – siūlo plačią inovatyvių ir efektyvių sprendimų gamą galios grandinių ir variklių valdymo bei apsaugos srityje.

Greitesnis projektavimas

Patikimas ir greitas instaliavimas

Mažesni įrangos matmenys

Atsižvelgdama į visus įrangos gyvavimo etapus – projektavimą, instaliavimą, derinimą, nuolatinį darbą, remontą ir tarnavimo pabaigą – „Schneider Electric“ nuolat pateikia naujausius sprendimus, leidžiančius padaryti Jūsų įrangą efektyvesnę.

10

Kaip atsieti

ekonomikos augimą nuo energijos suvartojimo Jesper Løvenbalk Hansen

Aštuntojo dešimtmečio energetikos krizė buvo rimtas smūgis naftos pramonei. Tačiau, kaip sako kinai: „Krizė – tai tiesiog naujos galimybės“.

V i e n i n t e l i s a r g u m e n ta s K i o t o p r o t o k o l u i at m e s t i i r p r i e š i n t i s p r i v a lo m i e m s CO2 emisijos mažinimo tikslai yra susirūpinimas dėl tolesnio ekonomikos a u g i m o . Ta i b u s p e r b r a n g u i r n e i p o l i t i k a i , nei gyventojai nenori kompromisų au g i m o va rt o j i m o i r g y v e n i m o b ū d o s ą s k a i ta . B e n t j a u ta i p t e i g i a m a .

Tačiau Danija, viena iš dešimties turtingiausių ir daugiausia vartojančių pasaulio šalių, pasiekė įspūdingo augimo per paskutiniuosius 25 metus, o bendras suvartojamos energijos kiekis liko nepakitęs. Be to, per tą patį laikotarpį Danija sumažino CO2 emisiją beveik 14 proc.

Energijos vartojimo nedidinančio augimo receptas – tai investicijų į technologijų plėtrą, taršos mokesčių ir kelių kontraversiškų politinių sprendimų derinys. Taip aiškina vienas iš žymiausių Danijos energetikos ekspertų, aukštai vertinamo Danijos energetikos tyrimų instituto Risø centro profesorius Poulas Erikas Morthorstas. „1997 m. tuometinė vyriausybė pristabdė anglies vartojimą Danijoje: nuspręsta nebestatyti naujų akmens anglimi kūrenamų jėgainių“. Susidarė

labai įdomi situacija, nes 1985 m. jau buvo priimtas sprendimas prieš branduolinę energiją, o dabar pasakėme „ne“ anglies energijai“.

Anksti atsisakius branduolinės energijos ir apribojus akmens anglies naudojimą, Danijos energetikos sektorius buvo priverstas sugalvoti kažką naujo. Tai paskatino dideles investicijas ir alternatyviųjų energijos šaltinių, ypač vėjo energetikos srityje, tyrimus bei esamų jėgainių efektyvumo didinimą. Per paskutinį XX a. dešimtmetį Danijos kombinuotos šilumos ir elektros energijos jėgainės pagerino kuro eksploatavimą nuo 40 iki 90 proc., o iškastinį kurą didžiąja dalimi pakeitė biokuras.

Brundtlando pavyzdys Šis paradigminis poslinkis Danijos energetikos politikoje buvo inicijuotas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, maždaug

Nr. 1 (24) 2009

Anksti atsisakius branduolinės energijos ir apribojus akmens anglies naudojimą, Danijos energetikos sektorius buvo priverstas sugalvoti kažką naujo.

tuo metu, kai Brundtlando komisija, JT pasaulinė aplinkos ir plėtros komisija, vadovaujama Norvegijos aplinkos ministrės Gro Halem Brundtland, įtraukė šį probleminį ryšį tarp ekonomikos augimo ir aplinkosaugos į tarptautinę darbotvarkę. Viena iš komisijos išvadų skelbė, kad pramoninės šalys per 40 metų turi dvigubai sumažinti savo energijos suvartojimą vienam gyventojui, kad paliktų vietos didinti vartojimą besivystančioms šalims.

Brundtlando komisija pabrėžė, kad per didelis planetos resursų vartojimas ir globalaus klimato atšilimo pasekmės tampa vis aktualesne problema. Nors šis pareiškimas sukėlė didelį atgarsį, 1987-aisiais nedaug politikų į šiuos perspėjimus reagavo rimtai.

Tačiau tuometinis Danijos parlamentas ir energetikos ministras reagavo iš tiesų rimtai, todėl buvo parengtas klimato planas „Energija 2000 m.“. Šiame plane, kurį prof. Morthorstas vadina „pirmuoju pasauliniu Brundtlando planu nacionaliniu lygmeniu“, buvo numatytas Danijos tikslas iki 2005 m. sumažinti šalies energijos suvartojimą 15 proc., o CO2 emisiją – 20 proc.

Nors šie tikslai ir nebuvo pasiekti – Danija nesumažino, o tik stabilizavo elektros energijos vartojimą, o CO2

emisija buvo sumažinta 14 proc. vietoj 20 proc. – naujasis energetikos ir klimato planas buvo naujos energetikos politikos tradicijos pradžia. Taršos mokesčiai ir rinkliavos buvo palankūs švaresniems energijos šaltiniams ir prisidėjo prie naujos energetikos rinkos formavimo. „1990 m. klimatas ir energetika tapo dviem tos pačios monetos pusėmis Danijoje“, – teigia Morthorstas, pabrėždamas, kad reikalavimai Danijos energetikos sektoriui galbūt buvo naivūs ir per daug suvaržantys, tačiau visa tai atspindėjo laiką, kai buvo tikima tuo, kas beveik neįmanoma.

Naujų horizontų link, nepaisant sunkumų Būtent tikėjimas beveik neįmanomais dalykais buvo plataus ir labai aktyvaus Danijos aplinkosaugos judėjimo varomoji jėga, suteikusi retai matomą bendrystės jausmą politikams ir eiliniams gyventojams. Politikos lygmeniu buvo sujungtos Energetikos ir Aplinkos ministerijos, o aplinkosaugos judėjimas puoselėjo tuo metu dar tik besiformuojantį tikėjimą, kad Danijos pavyzdys gali tapti tarptautine klimato politika.

Todėl Danijos politikų delegacija ir eilinių gyventojų aplinkosaugos judėjimas

1980 m. indeksas = 100

ENERGIJOS SUVARTOJIMAS IR BNP

BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) Bendrasis energijos suvartojimas (pakoreguotais duomenimis) Per paskutiniuosius 25 metus Danijos ekonomika išaugo 70 proc., CO2 emisija sumažėjo, o energijos suvartojimas iš esmės liko nepakitęs. Pagal tarptautines energetikos statistikos taisykles pervežimams naudojama energija nėra įtraukiama į šalies energijos suvartojimą ir todėl ji neatsispindi pirmiau pateiktuose rodikliuose.

11

12

Elektros Erdvës

buvo visiškai tikri, kad 1992 m. Rio de Žaneire vyksiančiame pirmajame aukščiausio lygio pasauliniame susitikime klimato klausimais, pavadintame Žemės planetos viršūnių susitikimu, bus pasiektas tarptautinis susitarimas dėl klimato. Taip teigia vienas iš žinomiausių Danijos aplinkosaugos judėjimo veikėjų „WWF Denmark“ vadovas Kim Carstensen. „Mes manėme, kad galime vaikščioti vandeniu. Šaltasis karas baigėsi ir mes galėjome sutelkti savo energiją į kažką konstruktyvaus ir teigiamo. 1992-ieji taip pat buvo ir tie metai, kai, nepaisant visų prognozių, Danija laimėjo Europos futbolo čempionatą ir balsavo prieš Europos Sąjungos sutartį. Tuo metu mes tikėjome, kad viskas yra įmanoma, taip pat tarptautinė klimato konvencija. Ir mes ją gavome“.

8-asis ir 9-asis dešimtmečiai buvo Danijos klimato politikos kūrimo dešimtmečiai, o paskutinis XX a. dešimtmetis buvo laikotarpis, kai ši politika tapo tarptautine. Dirbdama Jungtinių Tautų struktūrose, Danija daug prisidėjo prie bendrosios klimato sutarties, vėliau tapusios Kioto protokolu, sukūrimo.

Kalbant apie Europos Sąjungą (ES), Danijos vyriausybės indėlis į ES aplinkos politiką taip pat yra akivaizdus.

Jei vertinsime tik galimybę ir norą su-

Per paskutiniuosius 25 metus Danijos ekonomika išaugo 70 proc., CO2 emisija sumažėjo, o energijos suvar tojimas iš esmės liko nepakitęs.

mažinti CO2 emisiją bei siekti naujų energijos formų, šalies, turinčios tik 5,4 mln. gyventojų, indėlis negali turėti didelio poveikio. Tačiau pati pavyzdžio jėga ir technologijos, sukurtos laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų, − gali. Šiandien kelią rodo ES. ES šalys neseniai nusprendė taikyti savo šalių energetikos rinkoms griežčiausius CO2 emisijos mažinimo reikalavimus. Iki 2020 m. ES išmetamų CO2 dujų kiekis turi būti sumažintas 20 proc., palyginti su 1997 m. Ir Danija turi „tempti sunkiausią svorį“, kad šis sugriežtinimas būtų vykdomas.

Politiškai sukurta rinka ir verslas 2006 m. Danijos Ministras Pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas pateikė siūlymą, kuris sukėlė didelį atgarsį.

Metiniame partijos suvažiavime spaudos atstovams ir partijos kolegoms jis pareiškė, kad Danija turėtų numatyti naują ambicingą tikslą:

Kogeneracinė elektrą ir šilumą gaminanti jėgainė Avedore, Kopenhagos pakraštyje, naudoja biomasę ir per metus sukūrena apie 165 000 tonų šiaudų. Nuotrauka „DONG Energy“

„Mes turime nusistatyti sau tikslą paversti Daniją visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Jokios akmens anglies, naftos ar gamtinių dujų. Be abejo, tai labai ilgalaikis tikslas. Bet reikia nepamiršti, kad dabartinė mūsų energetikos politika yra pagrįsta sprendimais, priimtais prieš 30 metų. Taigi kalbėdami apie energetikos politikos tikslus mes žvelgiame toli į priekį“.

Danijos klimato ir energetikos ministrė Connie Hedegaard įsteigė klimato komisiją, turinčią suformuluoti būdus, kaip šio tikslo pasiekti. Poulas Erikas Morthorstas yra vienas iš naujosios klimato komisijos narių. Jo nuomone, Ministro Pirmininko pozicija ir naujoji klimato komisija padės tęsti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje suformuluotą energetikos politikos viziją. Ši politika remiasi nuolatiniu žinojimu, kad „Danijoje mes pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau jeigu mes nebūtume taip greitai atkreipę visuomenės ir politikų dėmesio, šiandien mes nebūtume pasiekę to, ką turime“.

Danijos pastangos klimato srityje nebuvo nei skausmingos, nei kompromisinės vartojimo ar gyvenimo būdo atžvilgiu.

Priešingai, aktyvi energetikos politika ir protinga ekonomikos augimo bei klimatui palankių sprendimų pusiausvyra pasirodė esančios labai naudingos verslui, ir šiandien Danijos energetikos technologijų eksportas sudaro 8 proc. BNP. Pasak Poulo Eriko Morthorsto, viskas yra tarpusavyje susiję.

Danijoje vėjo pagaminamos energijos dalis šalies energetikoje yra didžiausia pasaulyje, ir Danija pirmauja pasaulyje pagal vėjo turbinų eksportą.

Morthorstas nori paneigti mitą, kad ekonomikos augimas ir klimato tausojimas yra nesuderinami. „Niekas nesako, kad mes turime grįžti į akmens amžių. Erdvės augimui yra, nes augimas yra būtina technologijų plėtros varomoji priemonė. Tačiau mes privalome užtikrinti, kad augimas būtų nukreiptas reikiama linkme“, – teigia P. E. Morthorstas.

Perspausdinta iš Danijos ambasados Vilniuje leidinio „Klimato kaita“, 2008 gruodis (www.ambvilnius.um.dk/lt)

14

Keli klausimai apie ŠVIESĄ Atsako UAB „Gaudrė“ direktorius Vladas Rinkevičius

Šviesūs namai plačiąja prasme – kas tai?

Tai namai su plačiomis dirbtinio apšvietimo (nekalbėsiu apie natūralų – tai kita tema) pasirinkimo galimybėmis. Apšviestas ne tik interjeras, bet ir eksterjeras. Interjere įrengta keletas apšvietimo sistemų, naudojamas apšvietimo reguliavimas, nenaudojama daug dizaino požiūriu aktyvių šviestuvų. Pastaroji ypatybė svarbi norint paryškinti šviesos srauto poveikį žmogaus regėjimui, erdvės suvokimui, nuotaikai.

Kokia ir kada šviesa įkyri?

Pirmiausia tai akinama šviesa. Akinimas yra reiškinys, kurį geriausiai žino

naktimis daug vairuojantys žmonės.

Vegetacinė nervų sistema adaptuoja akį pagal blogai sureguliuotas ar neperjungtas priešais važiuojančiojo šviesas, akių vyzdžiai susitraukia, neįmanoma matyti aplinkos, o matyti ją gyvybiškai būtina… Psichologai nustatė, kad tai vienas iš stipriausių stresinių dirgiklių, Panaudojus neprofesionaliai parinktą šviestuvą galima susikurti streso šaltinį namuose. Beje, standartas LST EN12464, kuris galioja Lietuvoje nuo 2003 m., riboja akinimą darbo vietose. Reikėtų atsižvelgti į tai, ypač vaikų kambariuose ar kur dirbama kompiuteriu, ten akinimo indeksas neturėtų viršyti 19. Akinimo indeksus skaičiuojame naudo-

dami programas OPTIWIN, RELUX, DIALUX. Kita priežastis, kai nervina apšvietimas, – tai šviesos trūkumas.

Ypač svarbu, kad vaikų kambariuose, ar kur dirbama kompiuteriu, būtų ne mažiau kaip 300 lx.

Ar apšvietimas daro įtaką architektūrinio sprendimo kokybei?

Taip, apšvietimas yra galingas architektūros formavimo įrankis. Šiuolaikinė architektūra labai imli šviesos tiek interjere, tiek eksterjere, tam palankus ir vyraujantis minimalizmas, stiprinantis šviesos skambesio jėgą. Beje, pastaruoju metu tobulėjant spalvoto apšvietimo prietaisams ir valdymo būdams Europoje labai sparčiai plinta

Nr. 5 (23) 2008

„Light & Building“ paroda Frankfurte. Vyraujanti naujovė – šviesos diodai

Originalios šviestuvų formos kartais primena valtis

Spalva kartu su šviesa suteikia optimizmo

Reggiani biuro šviestuvas gali priminti kosminį aparatą

spalvotos šviesos taikymas. Spalvota šviesa turi galimybių suteikti daugiau tiek simbolinės, tiek ir emocinės informacijos, leidžia autoriui lengviau realizuoti originalumo siekį. Architektams reikia drąsiai tuo naudotis.

Kokios šviesos naudojimo tradicijos mūsų krašte?

Vilnius buvo elektrifikuotas prieš 100 metų, o tai tik akimirka žmogaus istorijoje. Anksčiau buvo dilema – turėti ar neturėti elektrą – tai yra savo būstus apšviesti elektra ar žibalinėmis lempomis. Šiuo metu atsirado tradicija skirti daugiau dėmesio apšvietimui, konsultuotis su specialistais, padedančiais susiorientuoti užplūdusioje

Druskininkų SPA “Vilnius” restorano ir renginių salė keičiasi vienu šviesos reguliatoriaus pasukimu

Kinų kultūros centras. Šviesos dizaineris Karou Mende, Japonija. Šis projektas paskelbtas geriausiu pasaulyje šviesos dizaino sprendimu 2007 metais.

Dar spalvos ir šviesos

mus šviestuvų ir šviesos šaltinių jūroje. Kita teigiama tradicija – naudoti įvairius vienas kitą papildančius šviestuvus ir šviesos šaltinius. Iš negatyvių nykstančių tradicijų pažymėtina atėjusi iš ankstyvojo elektros apšvietimo naudojimo bei tarybinio periodo skurdumo – viena liustra kambario viduryje.

Kada tamsa pranašesnė už šviesą?

Niekada, jos egzistuoja šalia, papildydamos viena kitą. Perfrazuojant vieno žinomo menininko posakį galima būtų pasakyti: tamsa reikalinga šviesai kaip tyla muzikai. Geriausias apšvietimas – tinkami šviesos ir tamsos raštai, bylojantys architektūros kalba.

15

16

T5 apšvietimo sistema

Tik faktai Žurnalo „Elektros erdvės“ 2007 m. Nr. 3 skelbėme straipsnį „Gamybinių ir komercinių patalpų apšvietimas“. Dėkojame už susidomėjimą. Įdomiausia, kad praeitas straipsnis daug įmonių paskatino atsižvelgti į problemą. Reakcija buvo dvejopa: dalis susidomėjusiųjų išbandė ir įdiegė siūlomas sistemas, kiti vartė katalogus, lygino deklaruojamus rodiklius ir pakibo abejonėse.

Panirusiems į katalogus dar kartą primename – statinio savininkui, darbuotojui ar klientui visiškai nesvarbu, kas deklaruojama kataloguose. Jiems svarbu pakankamas kiekis kokybiško apšvietimo ant darbo paviršiaus ir nemokėti už tai dvigubai daugiau nei galima. Todėl vienintelis garantuotas būdas – išbandyti sistemas būtent Jūsų objekte, būtent Jūsų apšvietimo sistemose.

Pateikiame faktus UAB „Girių bizonas“ 2008 m. gegužės 28 d. gamybinėse patalpose modernizavo dalį apšvietimo sistemos.

Paveikslėlyje matome modernizuotą dalį (pirma eilė nuo „mūsų“). Akivaizdu, kad šiuo atveju T5 užtikrina didesnę apšvietą nei esama T8 sistema. Naudoti specialūs adapteriai, šviestuvai nebuvo ardomi.

Modernizavimas buvo sudėtingas tiek, kiek sudėtinga pakeisti liuminescencinę lempą. Identiškuose apšvietimo sistemos fragmentuose buvo įdiegtos vienodos apskaitos sistemos. Skaitiklių rodmenys buvo fiksuojami ilgiau nei du mėnesius.

Rezultatas – T5 taupo 44 proc. elektros energijos. Rezultatai protokoluoti ir pasirašyti, su jais galima susipažinti.

UAB „Klaipėdos statybinės medžiagos“

Paveikslėlyje dešinėje – sistema su T12 lempomis, kairėje – modernizuota sistema su T5. Akivaizdu, kad apšvietos lygis dėl modernizavimo nenukentėjo. Matavimai su galios analizatoriumi parodė, kad elektros energijos naudojimas sumažėjo 65 proc. Rezultatai protokoluoti ir pasirašyti. Taupymo efektas atrodo nelogiškai didelis, tačiau tai faktas. Jį lengva paaiškinti: T12 balastai paprastai yra senesni ir vartoja daugiau energijos.

UAB „Boen Lietuva“ ryžosi keisti 250 W metalo halogenų šviestuvus į T5 sistemą.

Priežastis – metalo halogenų lempų mirgėjimas (labai neigiamas reiškinys medžio apdirbimo procese – stroboskopinio efekto atsiradimas), aukšta metalo halogenų lempų kaina ir didelės elektros energijos sąnaudos.

Paveikslėlyje dešinėje – 250 W metalo halogenų šviestuvas, kairėje – T5 sistema.

Nekyla klausimo, kur geresnė apšvieta. Faktinis energijos taupymas – 40 proc. Lėšų taupymas kur kas efektyvesnis, vertinant didžiulį metalo halogenų ir T5 lempų kainų skirtumą. Papildomai atsirado galimybė junginėti šviesą kada nori ir kaip nori – metalo halogenų lempų atveju tai neįmanoma. Projekto eigoje keičiamas visos gamyklos apšvietimas. (Pigiai parduodami iš esmės nauji po modernizavimo nuimti šviestuvai su metalo halogenų lempomis – skambinti straipsnio apačioje nurodytu telefonu) Reziumė: T5 yra pažangiausia įperkama apšvietimo sistema šiandien, kuri tikrai užtikrina pakankamą apšvietos lygį ir taupo. Ir ne kelis procentus, o solidžius 40–50 proc. Be to, ji tikrai patikima – pirmieji projektai jau atitarnavo garantinį laikotarpį.

Esant dabartinėms elektros energijos kainoms, priklausomai nuo Jūsų darbo grafiko ir elektros energijos tarifų, investicija grįžta per metus ar pusantrų. Tai, ko gero, geriau už akcijas – investicija grįžta garantuotai. Kalbant paprastai, investavusiems prieš metus pinigai grįžo. Abejojusieji išleidę pinigus švaistomai elektros energijai apmokėti ir liko prie archaiškųjų metalo halogenų, T8 ar T12 – visa tai panašu į suskilusią geldą iš žinomos pasakos.

Straipsnis būtų gal ir neaktualus, jei nepaminėtume krizės, IAE uždarymo, brangstančios elektros energijos ir šiltnamio efekto. Jūsų teisė rinktis.

Darbo a. 5, LT-35220 Panevėžys Tel. (8 45) 59 63 50, faks. (8 45) 59 62 91, mob.: 8 698 33 610, 8 616 25 311 El. p.: vvs01@vvs.lt, vvs09@vvs.lt www.energyaudit.lt

Nr. 1 (24) 2009

NEWCAST prekybos mugė Duseldorfe Puiki proga smulkiajam verslui ieškoti n au j ų g a m y b o s i r va rt o j i m o s r i č i ų

Dar 2003 m. Messe Düsseldorf pristatė visiškai naują prekybos mugės koncepciją, kuria išskirtinai akcentuojamas gatavų liejinių pristatymas. Koncepcija nuo pat pradžių įtikino eksponuotojus ir lankytojus, kad NEWCAST yra pasaulyje svarbiausia tokios pramonės prekybinė mugė. Iš pradžių mugę buvo ketinama organizuoti kas ketverius metus, tačiau dabar ji bus organizuojama kas dvejus metus. „Ši pramonės šaka reikalauja naujovių, kurios turi būti diegiamos per labai trumpą laiką. Todėl visi, susiję su šia pramone, stengiasi kuo labiau tobulėti. Pirkėjai, kad galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, privalo koja kojon eiti su laiku ir būti susipažinę su naujausiais atradimais“, – sako parodos direktorius Joachim Schäfer.

Trečioji NEWCAST prekybinė mugė kartu su ketvirtu NEWCAST statybininkams ir liejinių bei metalinių detalių naudotojams skirtu forumu įvyks 2009 m. birželio 23–25 d. d. Diuseldorfe. „Naujoji“ NEWCAST neapsiribos tik lietiniais gaminiais, joje kartu su integruotu NEWPART naujovių parku bus pirmą kartą eksponuojamos kaltinės ir metalo keramikos detalės. Be to,

NEWCAST 2009 mugės metu bus dar kartą įteiktas tarptautinis NEWCAST apdovanojimas, kuris pirmą kartą buvo įteiktas 2007 m., už ypač novatoriškas lietines detales.

Eksponuotojų susidomėjimas būsima NEWCAST prekybine muge didžiulis.

Tai ypač aktualu dabartinės krizės metu, nes daugelis smulkių ir vidutinių įmonių aktyviai ieško naujų gamybos ir vartojimo sričių. Pagrindinės dalyvės yra tokios Vokietijos bendrovės, kaip „Claas Guss“, „Harz Guss Zorge“ ir „Albert Handtmann Metallgusswerk“.

Jos dirba stabiliomis liejimo pramonės sąlygomis ir nori pasinaudoti šia proga bei išsamiai prisistatyti.

Atsiliepimai apie naujai įsteigtą teminį parką „Modelio ir formos gamyba“ taip pat labai geri, todėl projektas vyksta sklandžiai. Panaši situacija ir su Messe Düsseldorf „NEWPART naujovių parku“, į kurį jau užsiregistravo daugybė eksponuotojų iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Japonijos liejikai, „Pilsen Steel“ iš Čekijos Respublikos ir „Edwards“ iš Vokietijos.

Plieno ir spalvotųjų metalų gamintojai

planuoja susitelkti „Metals Plaza“ forume, skirtame prekybai žaliavinėmis medžiagomis ir metalais, logistikai ir paruošiamajam apdorojimui, kuris persikelia iš tarptautinės metalurgijos prekybos mugės METEC į NEWCAST. Tyrinėjimo institutai ir universitetai bus įsikūrę „Strasse der Wissenschaften“ („Mokslų gatvė“). Specialiai novatoriškoms Vokietijos bendrovėms pirmą kartą dabar bus įrengta kooperatinė kabina, subsidijuojama Federalinės ekonomikos ir technologijos ministerijos (BMWi).

Su tokiais plačiais užmojais NEWCAST 2009 visiems pirkėjams ir plieno bei metalo gaminių, pusgaminių ir gatavų produktų, skirtų pagrindinėms pramonės šakoms – automatizuotų įrenginių, mechanizmų ir sistemų gamybos, statybos, elektros inžinerijos (elektronikos), inžinerijos ir medicinos – konstrukcijų inžinieriams, siūlo optimalią informacijos platformą.

NEWCAST 2009 vyks 2009 m. birželio 23–25 d.

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.newcast.de.

17

18

Kėdainių elektrifikavimo vingiai Stasys Bilys

1957 m. pradžioje Kėdainiuose, šalia esamo monterinio punkto, Petrašiūnų statybos montavimo valdyba pradėjo 110/10 kV pastotės statybą. Tiesiant pirmąją Lietuvoje 110 kV liniją Petrašiūnų elektrinė–Panevėžys–Rėkyvos elektrinė, Kėdainiuose buvo pastatytas monterinis punktas. Tai dviejų butų vadinamasis suomiškas namas linijos apeiginiams apgyvendinti, garažai ir ūkinis pastatas.

Lygiagrečiai 110 kV linijos buvo nutiesta laidinio ryšio linija. Esant linijos gedimui, telefonu perduodama užduotis apeiginiams pėsčiomis nueiti paskirtą linijos trasą ir pranešti apie surastus gedimus.

Taip po 30 km linijos trasos į abi puses.

Monteriniame punkte gyveno buvęs tremtinys Apolinaras Pakalniškis. Išeidamas tikrinti linijos, jis pasiimdavo užrašų sąsiuvinį, žiūronus ir lazdą nuo šunų apsiginti. Antras butas buvo laisvas. Jame apsigyveno 1957 m. iš Sibiro tremties sugrįžęs inžinierius Tadas Mongirdas su šeima. 1957–1972 m. jis dirbo Kėdainių elektros tinklų rajono viršininku. 1957 m. gegužės 13 d. pradėti elektros įrenginių montavimo darbai.

MONTUOJAMA KĖDAINIŲ 110/10 kV PASTOTĖ , 1957 M. BIRŽELIS.

10 kV jungtuvai ir skyrikliai pristatyti ats-

kirais elementais. Keliose dėžėse buvo signalinė armatūra, ampermetrai, voltmetrai ir relės. Komplektinių įrenginių tiekimas buvo dar ateityje. Galios transformatoriaus apsaugai iš 110 kV pusės suprojektuoti „šaudantys saugikliai“, bet jų negauta, todėl pastotė prie linijos prijungta per vienintelį aparatą – skyriklį.

Elektros energiją montavimo darbams reikėjo gaminti kilnojamojoje elektrinėje.

Net elektrinis grąžtas nesisuko prijungus prie miesto tinklo. Marijampolės SMV elektromonteriai rekonstravo Kėdainių tinklą iš 6 kV į 10 kV. Montavo miesto pakraščiuose 10/0,4 kV pastotes, buvo laukiama didėjančių apkrovų. Pastotėje buvo sumontuotas tuo metu galingas 5600 kVA galios transformatorius. 10 kV linijos buvo tiesiamos ir į artimiausias gyvenvietes.

savivaldybę. Buvo įsitikinę, kad patikimą energijos tiekimą gali užtikrinti tik savo miesto valdžia. Elektrinės darbuotojai nežinojo, kas aptarnaus miesto elektros tinklus, kai nebus elektrinės. 110 kV pastotė priklausė Kauno elektros tinklams.

Buvo įsteigtas Kėdainių elektros tinklų rajonas, kuris perėmė miesto ir apylinkių tinklus ir visą personalą. Pastotė veikė patikimai ir išsklaidė nerimą.

1957 m. liepos 27 d. Kėdainių 110/10 kV pastotės montavimo darbai buvo baigti. Rugpjūčio mėnesį pastotė buvo prijungta prie energetinės sistemos.

Tai buvo antras miestas Lietuvoje, prijungtas prie 110 kV tinklo. Kėdainių dyzelinė elektrinė, dirbusi nuo 1922 m., bankrutavusi, rekonstruota, sprogdinta ir atstatyta, buvo sustabdyta visiems laikams. Tačiau elektrinės darbuotojai turėjo savo nuomonę ir teigė, kad žiemą reikės elektrinės „atsiprašyti“.

Kėdainių 110/10 kV pastotės prieigos 1957 m. (matomos seniai pamirštos 110 kV ETL medinės atramos)

Kėdainiečiai domėjosi pastotės montavimo darbais, laukė patikimo energijos tiekimo. Mietelyje buvo pasakojama apie koncesininkus, kurie, esant nepakankamai variklio galiai, pastatė galingesnį už elektrinės teritorijos, savo sklype, ir pasibaigus koncesijos laikui diržą perkėlė ant seno variklio ir taip apgavę miesto

Kėdainių miesto ir elektrifikuotų apylinkių elektros energijos suvartojimas augo labai smarkiai. Nors Lietuvoje 1960 m. veikė dar daugiau kaip 2000 smulkių, daugiausia dyzelinių elektrinių, Kėdainiai pareikalavo keleriopai didesnės galios transformatoriaus.

1960 m. vėlyvą rudenį grįžome į Kėdainius montuoti naujos 110/35/10 kV pastotės.

Kėdainiuose buvo statomas chemijos kombinatas, be to, reikėjo įjungti 35 kV liniją į Ariogalą. Naujoji pastotė buvo tarp 110 kV linijos ir senosios pastotės. Įrenginiai buvo nepalyginamai geresnės kokybės. Gauti komplektiniai 10 kV įrenginiai ir gamyklose pagaminti relinės ap-

istorija

Nr. 1 (24) 2009

Kėdainių miesto elektrinė, 1924 m. Foto Sakausko.

Iš Kėdainių krašto muziejaus fondų.

Montuojamas Kėdainių 220/35/10 kV valdymo pultas, 1961 m. vasaris–kovas

Kėdainių 110/10 kV pastotė, 1957 m. liepa

saugos ir valdymo skydai. Montavimo darbus vykdė Juozo Leščiausko, kuris pasižymėjo geru darbo organizavimu, palaikė tvarką ir draugiškus santykius, brigada.

Sakoma, jei spektaklio pirmame veiksme scenoje kabo šautuvas, tai paskutiniame jis turi iššauti. Taip atsitiko ir Kėdainių senojoje pastotėje, nors ir nebuvo „šaudančių saugiklių“.

Buvo vėlus 1961-ųjų pavasario vakaras.

Brigada ilsėjosi, keletas lošė kortomis.

Staiga vagonėlyje dingo šviesa. Lauke užsiplieskė akinama šviesa ir pasigirdo keistas garsas. Montuotojai skubiai apleido vagonėlį. Leščiauskas ir Kupčiūnas nė nepajuto, kaip peršoko naujai statomos pastotės 2,5 m aukščio gelžbetoninę tvorą, net neišmetę iš rankų kortų (pasaulio šuolio rekordas tuo metu buvo 2,2 m). Atsipeikėję nuo šoko ir supratę, kad dega elektros lankas ant 10 kV šinų tilto, tarp galios transformatoriaus ir 10 kV skirstyklos, atsinešė kopėčias, perlipo tvorą į veikiančią pastotę. Nuėję prie 110 kV skyriklio pavaros išjungė skyriklį. Trenkė garsas, plykstelėjo šviesa ant skyriklio kontaktų, tapo tamsu ir tylu. Paveikti pašvaistės pakilo į orą Kėdainiuose dislokuoto bombonešių pulko lėktuvai. Pašvaistė buvo matoma Dotnuvoje ir Vendžiogaloje.

Išaušus rytui atvyko Kauno elektros tinklų vyriausiasis inžinierius E. Sipavičius su komisija tirti avarijos. Buvo apklausiami Leščiauskas ir Kupčiūnas, kiti brigados nariai. Dirbo prokuratūra – žuvo žmogus.

Tai buvo savižudis: prie transformatoriaus buvo palikti batai, ant radiatoriaus ka-

bėjo kaklaraištis. Ant transformatoriaus 10 kV išvadų gulėjo kūnas.

Operatyviai atlikti atstatomieji darbai. Po kelių dienų buvo paskelbtas Kauno elektros tinklų įsakymas: kad Leščiauskas ir Kupčiūnas, kaip pašaliniai asmenys, pažeisdami veikiančių įrenginių taisykles, savavališkai įėjo į pastotės teritoriją ir atliko operatyvinius išjungimus.

Nors veikė neleistinai, išgelbėjo galios transformatorių. Jiems buvo išmokėtos premijos po 25 rublius. Kas būtų nutikę transformatoriui, jei nebūtų savavališkų veiksmų, sunku spėti. Apie tokią jungimo schemą ir galios transformatoriaus atjungimą skyrikliu, esant trumpajam jungimui, eksploatacijos instrukcijos operatyviniam personalui draudžia. Tai galėjo atlikti žmonės, suprantantys, kad elektros lankas, pasiekęs transformatoriaus 10 kV išvadus, transformatorių sugadins nepataisomai.

Po kelių mėnesių naujoji 110/35/10 kV pastotė buvo įjungta, o pirmoji, atlikusi savo misiją, buvo demontuota.

Tačiau istoriją apie koncesininkų įrengtą pirmąją Kėdainių elektrinę ir bankrotą norėjosi geriau ištirti. Renkant faktus paaiškėjo jų atlikti darbai.

Pirmosios žinios apie savivaldybės konfliktą su koncesininkais aptiktos 1934 m. vasario 3 d. dienraštyje „Lietuvos aidas“ Nr. 28 (1995). Straipsnyje „Miesto dabartinė būklė“ teigiama: „1931 m. sėkmingai baigta miesto įgal. advokato Toliušio vedama byla dėl elektros stoties koncesijos panaikinimo ir 1931m rudenį iš varžytinių įgyta elektros stotis, kuri per 1932-1933 m. patobulinta ir tinklas

praplėstas į tolimas miesto periferijas.

Elektro stotį eksploatuoja miesto savivaldybė. Stoties vertė – 123000 litų, paskolos gauta 30000 litų. Prie elektro stoties steigiama lentpiūvė, kuria miestas numato pats eksploatuoti“.

Apie trūkumus tiekiant elektrą buvo rašyta spaudoje: „1921 m. Kėdainių miesto savivaldybė sudarė su privatine Bendrove „Pramonė“ 24 metams elektrai tiekti sutartį. Tos sutarties tekstas, kiek teko patirti, sudaro neva paslaptį, tik klausimas nuo ko, ar ne nuo piliečių. Sutartį pasirašiusiems ji, žinoma, nėra paslaptis. Sutarties tekstas tiek originalus, kad būtų vertas paskelbimo.

B-vė „Pramonė“ tiekia elektrą apšvietimui po 1,5 lt už kWh, o motorams po 1,0 lt už kWh. Kaina nežmoniškai aukšta, bet šiuo atžvilgiu Kėdainiai nesudaro išimties.

Ką darysi, mokėtumėm tą kainą, kad tik šviesą turėtumėm pakenčiamą, kad tik nereikėtų greta elektros šviesos deginti žibalinius žibintus. Dėl elektros tiekimo netvarkos net kantrioji miesto savivaldybė neiškentė, ir štai kelinti ar tik ne 3 metai, kaip teisme tęsiasi byla dėl koncesijos panaikinimo“ („Lietuvos aidas“, Nr. 265 (749), 1929 m. lapkričio 20 d.). Pasirašė Kėdainietis.

Teko ieškoti teismo bylų. Teismas, spręsdamas ginčą, pareikalavo iš ieškovo ir atsakovo reikalingų dokumentų, taip pat sutarčių. Lietuvos centrinis valstybės archyvas saugoja bylas (F. 1385, Ap. 2, B. 551 ir B 251) su teismui pateiktais dokumentais ir „slaptomis“ koncesijos

19

20

istorija

Elektros Erdvës

sutartimis ir bylą „Kėdainių elektros stotis“. (LCVA, F,417, ap.1, b.73) Susipažinkime su koncesijos sutarties punktais. „1921 m. rugsėjo m. 30 d. mes pasirašę, iš vienos pusės Kėdainių miesto Savivaldybė ir iš antros koncesionieriai piliečiai: Juozas Grušas, gyvenantis Kėdainiuose Lauko g-vė Nr. 12, Vaclovas Vaidotas, gyvenantis Kaune, Elgetyno g-vė Nr. 6, ir Juozas Ruoževičius, gyvenantis Eiguliuose, Kėdainių valsčiaus sudarėme šią sutartį sekančio turinio: 1. Kėdainių miesto Savivaldybė atiduoda koncesijos teises Kėdainių mieste ir jo rajone piliečiams Juozui Grušui, Vaclovui Vaidotui ir Juozui Ruoževičiui įrengimui ir eksplotavimui Kėdainių mieste elektros energiją apšvietimo miesto ir kitiems techniškiems reikalams dvidešimt keturiems metams, t. y. nuo 1 dienos spalio mėnesio tūkstantis devyni šimtai dvidešimts pirmų metų iki 1 dienos spalio m. tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimts penktų metų.

2. Koncesininkai Grušas, Vaidotas ir Ruoževičius privalo iki 1922 m. sausio 1 d. pastatyti ant duodamo tam tikslui Kėdainių miesto Savivaldybės sklypo ant Nevėžio upės kranto prie Skongolio ir Amatų gatvių plotu 551 kvadratinių sieksnių mūrinį namą, dengtą cinkuota skarda, ir kitus elektros stočiai reikalingus trobesius.

3. Koncesionieriai privalo duoti elektros energiją gatvių, aikščių, valdiškų ir savivaldybės įstaigų, namų ir butų privačių asmenų apšvietimui: lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais nuo ketvirtos valandos

vakaro iki dvyliktos valandos nakties ir nuo šeštos iki aštuntai ryto; spalio, vasario, rugsėjo ir kovo mėnesiais nuo šeštos valandos vakaro iki dvyliktos nakties; balandžio ir rugpiūčio mėnesiais nuo septintos valandos vakaro iki dvyliktos nakties: gegužės, birželio ir liepos mėnesiais nuo dešimtos valandos vakaro iki dvyliktai nakties. <...> 6. Pasibaigus koncesijos terminui, t. y. už 24 metų visas judomas ir nejudomas elektros stoties turtas pereina Kėdainių miesto Savivaldybės nuosavybėn. <...> 12. Koncesionieriai privalo pastatyti mašinas atatinkamos jėgos ir geros konstrukcijos, kad pasiplatinus miestui elektros energijos būtų duodama užtektinai ir reikalaujame laike. Už naudojimąsi elektros energija pramonės tikslui nustatomas tarifas po šešius auksinus už kilovatvalandą. <...> Ištrauka iš Kėdainių miesto tarybos 1921 m. rugsėjo mėn. 17 d. protokolo Nr. 12: SVARSTYTA: Elektros stoties įrengimo klausimas.

NUTARTA: Koncesijos klausimas priimtas sulig koncesijonierių pasiūlymo ir su žinomomis pataisomis butent: 1/ Namas turi but murinis, 2/ Elektros stotis turi būt įrengta iki 1922 m. sausio 1 d., 3/ Namui sklypą duoda Miesto Savivaldybė, 4/ Nuo bendro tarifo už žvakutę 1,8 auks. Arba 6 auksinai nuo kilovatvalandos, gatvių ir savivaldybių apšvietimui duodamas 50% nuolaidos, 5/ Įvedimas gatvėse ir Miesto Valdybos bute apšvietos veltui, apmokant tik už pastatytą sąskaitininKėdainių elektrinės kilnojamojo turto aprašymas 1931 liepos 6 d.

Nuotrauka iš Kėdainių krašto muziejaus fondų

ką. [taip tada vadino skaitiklį – S. B.] Sutarties sudarymui išrinkta komisija iš 5 narių, butent: Rudolfas Breichmanas, Vincas Rumpelis, Vulfas Plitteris, Aronas Merlinskas ir Zundelis Ginzburgas.

Sutartyje aptariamos elektos kainos ir savivaldybės įsipareigojimai neleisti koncesijos laikotarpyje kitiems tiekti elektros energiją. Koncesionieriams draudžiama elektros stotį įkeisti“. (LCVA, F.1385, Ap. 2, B. 440, L. 49-51) Koncesininkai nupirko „naują“ – tik 24 metų lokomobilį. Tai sužinome iš 1931 m. liepos 6 d. atlikto elektrinės turto aprašymo bylos Nr. 241/1931 m.: „p. 1. Lokomobilis firmos Henrich Lauz Maschinem Fabrik Eisengiessevei – Hesselschmiede Mankeim-Nr. 780 29 atmosferų 1898 m. pilnoje tvarkoje.“ Komplektuodami antrą agregatą, nupirko dyzelinį variklį „Polar“ ir išsinuomojo elektros generatorių 1930 m. lapkričio 20 d., tuo pažeisdami koncesijos sąlygas: „Šiuo aš, žemiau pasirašiusis, J. Raževičius, Kėdainiuose, pažymiu, jog paėmiau nuomon, paliekant nuomotojui, “AEG“ Elektr. Akc. B-vės Kaune/Lietuvoj atstovui, Ponui Inžinieriui A. Kornhuberiui, nuosavybės teises, laikui nuo šios dienos iki tūkstantis devyni šimtai trisdešimt antrų metų gegužės mėn. dvidešimtos dienos /1932. V. 20/ sekančias mašinas ir medžiagą: 1. Elektromotorą VGN – 1200, Nr. 1248226, Ns – 460 Voltų, 930 U.196 A. 90 kW. Įjaud. 460 voltų atvirą Aštuoni šimtai penkiasdešimt litų /Lt. 850 ) į mėn. nuomos mokesčio. (LCVA, F. 1385, Ap. 2, B. 551, L.4 ir 7)

istorija Akcinė bendrovė „Pramonė“ pagal ataskaitas dirbo nuostolingai. „Visuotiniame b-vės „Pramonė“ susirinkime įvykusiame 1927 06 30 protokolo p. 2 peržiūrėjus apyskaitą už 1926 m. konstatuota, kad iš operacijų vedimą 1926 m. b-vė turi nuostolių sumoje 4651 lt. 18 ct“. (LCVA, F. 1385, ap. 2, b. 551, l. 6 ) Apie koncesininkų veiklą sužinome iš Kėdainių miesto valdybos 1931 01 22 paaiškinimo ištraukų. Savivaldybė ir kėdainiečiai koncesininkus įtarė sukčiaujant. „2. Koncesionieriai bendrai dirbo neilgai.

Du iš jų Grušas ir Vaidotas, nors ir priešingai sutarčiai, be miesto savivaldybės žinios ir sutikimo, savo teises perleido kitiems, taip, kad galų gale liko teisėtas tik vienas koncesionierius – Ruoževičius. Šis gi bendrovėje „Pramonė“, kuri elektros stotį eksploatuoja, turėdamas apie 70–80 % visų pajų ir būdamas faktiniu tos stoties savininku bei pasinaudodamas jam palankiomis sąlygomis surašyta sutartimi, dar daugiau ėmė savavaliauti.

Visai nustojo skaitytis ne tik su miesto Savivaldybės, bet ir su sutarties rekalavimais ir įvairiai išnaudojo abonentus /piliečius/ imdamas už elektros energiją didelį atlyginimą, tiekdamas blogą šviesą ir tai nenuolatos, dažnai dėl nuolatinių mašinų remontų sustabdydamas elektros energijos tiekimą net ištisomis savaitėmis ir t. t., ir, reikia manyti, tik iš tuo būdu gauto pelno Kėdainiuose žmonos vardu prisistatė namų ir įsisteigė malūną, kas įkainuojama apie 250000 Lt. <...> 4. Jeigu turėti galvoje, kad Ruoževičius, kaip dabar paaiškėjo, prieš karą užsiiminėjo vagyste, o dabar norėdamas nešvariai nukonkuruoti kitą malūnininką, buvo pasikėsinęs sudeginti Vilainių malūną ir užmušė vieną žmogų, už ką areštuotas ir patalpintas kalėjiman, tai asmeniškai ir nežinant tiek miesto Valdybos rašte išdėstytų faktų, reikia jiems tikėti, tuo labiau, kad dėka Ruoževičiui palankios sutarties, jis piliečius išnaudojo ir kitus savavaliavimus darė, pusiau legaliai.“ (F. 417, Ap. 1, B. 73) Buvo radikaliai pasikeitusi Juozo Ruoževičiaus gyvenamoji vieta – Kaunas, Sunkiųjų darbų kalėjimas. (LCVA, F. 1385 Ap. 2, B. 551, L.1) Jau nuo 1931 m. sausio 5 d. pagal įgaliojimą atstovu buvo jo žmona Ona Ruoževičienė.

Koncesininkams nevykdant įsipareigojimų buvo iškelta elektrinės bankroto byla ir paskirtos varžytinės. Pagal bylos Nr. 241/1931 m. Kauno apygardos teismo 1931 m. liepos m. 3/8 d. nutarimą buvo aprašytas Kėdainių elektrinės kilnojamas turtas. 1931 m. liepos m. 6 d. dėl 8 p. aprašyto generatoriaus pra-

Nr. 1 (24) 2009

sidėjo teisminiai ginčai. Išaiškėjo, kad generatorius nepriklauso elektrinei. AEG firma generatorių buvo išnuomojusi Bvei „Malūnas“ esančiai Šiauliuose, o ši pernuomojusi b-vei „Pramonė“. Firma AEG kreipėsi į Taikos teisėją ir teisme apgynė nuosavybės teises į generatorių. 1932 m. balandžio 16 d. teismas elektros generatorių pripažino B-vės „Malūnas“ nuosavybe.

1930 m. Kėdainių miesto elektrinės pagrindinės charakteristikos: lokomobilis 75 AG, generatorius 54 kW, įtampa 440 V; elektros gamyba 1929 m. 30250 kWh; elektra naudojosi 609 abonentai. (LCVA, F. 1622, Ap. 6, B. 11) Pardavus bankrutavusios elektrinės turtą 1931 m. lapkričio 30 d. Kėdainių nuovados Taikos teisėjas gautus pinigus padalijo kreditoriams. Kreditorių pretenzijos siekė 101 821 litą. Tačiau padengus Valstybės skolą ir antstolio vykdymo išlaidas kreditoriams liko 17 819,22 litų. Vienam pretenzijos litui teko po 17,5 ct ( LCVA, F. 1385, Ap. 2, B. 281) Kaip neprisiminti tokio biznio!

Daug informacijos apie Kėdainių elektrinę pateikiama žurnale „Savivaldybė“: „Kėdainių miesto elektros komisija miesto tarybos 1931 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu pirko iš viešų varžytinių elektros stotį, susidedančią iš lokombilio, dinamo mašinos, šaltkalvių varstoto, visame mieste esamo elektros laidų tinklo ir mūrinės stoties patalpos už 35 450 litų. Smulkus pirktų mašinų ir atskirų įrankių aprašymas padarytas teismo antstolio. Be to, komisijos susitarta dėl pirkimo antro agregato, kuris susideda iš motoro ir dinamo mašinos su visu įrengimu.

Paminėtos mašinos, buvusios „Pramonės“ bendrovės, buvo nupirktos 1930 metų rudenį už 75000 lt ir naudotos 7 mėn. Dabartinė jų kaina susitarimo keliu nustatyta 51515 lt, išsimokėjimu trejiems metams su %. Jos laikomos mūriniame 10x7 metrų dydžio 1930 m. pastatytame name, kuris priklauso Onai Roževičienei ir pastatytas ant jos žemės. Šis namas reikalingas elektros stočiai ir dėl jo ir žemės sklypo išpirkimo miesto burmistras yra taręsis su Ona Roževičiene.

Kėdainių miesto taryba š. m. rugsėjo m. 16 d. posėdyje nutarė: a ) elektros stoties iš viešų varžytinių pirkimą patvirtinti, b ) antrą agregatą su dinamo mašina iš „Aktiebolaget Malmo“ bendrovės už 51515 lt 20 ct. Su % išsimokėjimui per trejus metus pirkti ir pavesti burmistrui pirkimo dokumentus sudaryti ir c) namą su reikalingu žemės sklypu iš Onos Roževičienės pirkti su sąlyga, jei jo kaina nebus didesnė, kaip 6000 lt.

21

22

istorija

Elektros Erdvës

220 voltų įtempimo kintamosios srovės“.

(Savivaldybė, 1936, Nr. 9, p. 31) Pagaliau sumontavus du modernius agregatus 1939 m. vasario mėnesį buvo įvertinti elektrinės veiklos rezultatai. „Kėdainių miesto savivaldybė į savo laikomą elektros stotį įdėjo apie 200,0 t lt kapitalo. Ši elektros stotis per metus parduoda apie 200000 kWh elektros energijos arba vienam gyventojui metams tenka 18 kWh, iš kai kurių įstaigų pagal atskirą susitarimą imama 0,86 lt ir 1,0 lt už kWh, galios tinklui 0,35 lt – 0,55 lt ir savivaldybių įstaigoms ir gatvėms apšviesti 0,10 lt už kWh. Metinės pajamos siekia 120,0 tūkst. lt, o išlaidos – apie 90,0 tūkst. lt. Atrodo, kad Kėdainių miesto savivaldybė šviesai tarifus galėtų kiek sumažinti.

Taikos Teisėjo 1932 m. balandžio 16 d. sprendimas dėl generatoriaus nuosavybės.

(LCVA, F. 417, Ap. 1, B. 73, L. 42)

B-vės ,,Pramonė“ pinigų paskirstymas kreditoriams.

(LCVA, F. 1385, Ap. 2, B. 291)

Kadangi dar nėra galutinai išaiškintos elektros stoties eksploatavimo sąlygos, tai ligi 1931 m. gruodžio 31 d. už elektros energiją, naudojamą privačių asmenų ir visų įstaigų šviesai imti po 1 lt 15 ct už kWh ir po 23 ct mėnesiui už žvakę, jeigu elektros energija naudojama be skaitiklių.

(LCVA. F. 417, Ap. 1, B. 73 )

Buvo plečiamas miesto gatvių apšvietimas.

Už elektros energiją techniškiems reikalams nustatytas šis mokestis: a) abonentai, kurie sunaudoja per mėnesį iki 100 kWh, – po 60 ct už kWh, b ) nuo 100 iki 200 kWh – 75 ct už kWh c ) nuo 200 iki 300 kWh – 54 ct už kWh d ) nuo 300 iki 400 kWh – 51 ct už kWh e ) nuo 400 iki 500 kWh – 48 ct už kWh f ) daugiau kaip 500 kWh – 45 ct už kWh Už prijungimą naujo abonento prie elektros laidų tinklo – po 5 lt. Mokestis už elektros energiją turi būti sumokėtas kiekvieno sekančio mėnesio 5–15 d. laikotarpiu.

Elektros stoties etatai: 1) Elektros stoties vedėjas su specialiu cenzu – 400 lt. mėnesiui, be cenzo – 300 lt. mėn algos. Be to, jam duodama buvusios kontoros patalpoje butas iš dviejų kambarių ir šviesa.

2 ) Vyresnysis monteris lt. mėn.

3 ) Monteris

1 po 200 1

100 lt.

4 ) Monteriai praktikantai 2

50 lt.

5 ) Mechanikas-šaltkalvis 1

200 lt.

6 ) Mašinistai kūrikai

160 lt.

2

7 ) Sąskaitininkas 250 lt. („Savivaldybė“ 1931 m. Nr. 11 (102)

„Miesto apšvietimas 1921 m. buvo atiduotas 25 m. koncesijon, bet koncesininkams nevykdant sutarties, 1931 m. teismo sprendimu koncesija nutraukta ir nuo 1931 m. rugsėjo mėn. 1 d. miestas elektrą gamina pats. Gatvėms apšviesti pastatytos 72 lempos po 60 žv. (buvo 44 po 100 žv.) Be to kiekvienas namų savininkas privalo turėti apšviestą namo numerį, kuris apšviečia gatvės dalį. Žibintai prie namų pasenę ir juos norima pakeisti.

Kėdainių miesto burmistras K. Povylius. („Savivaldybė“ 1932 m. Nr. 11, p. 33) Kėdainių miesto savivaldybės elektrinė planavo 1934 m. parduoti 96 000 kWh elektros energijos ir sunaudoti 52 000 kg naftos po 27,5 cnt. („Savivaldybė“, 1934, Nr.7) 1932–1934 m. buvo planuojama įrengti elektros apšvietimą ir Šėtoje. Kėdainių apskrities valdyba informavo VRM savivaldybių departamentą, kad nepavyko susitarti su Šėtos malūno savininku F. Augustinavičiumi, nes jis prašė koncesijos 25 metams. Kėdainių miesto savivaldybė siūlymams tiekti elektros energiją iš Kėdainių elektrinės nepritarė. (LCVA, F. 417, Ap. 1, B. 132) Kėdainiuose 1937 m. užbaigus elektrinės rekonstrukciją buvo pradėta naudoti kintamoji srovė. „Tačiau dvi žymiausios nuolatinės srovės įmonės (Panevėžio ir Kėdainių) jau artimiausioje ateityje persitvarkys į kintamąją srovę. <...> Bus pastatyti du agregatai su dujų generatoriais 276 AG bendro galingumo ir 235 kVA elektrinio galingumo 3X380/

Didžiausia išlaidų pozicija yra 13 tarnautojų atlyginimas – per 30,0 tūkst. lt. Kurui – naftai, lentpjūvės pjuvenoms ir tepalui įsigyti per metus išleidžiama apie 20,0 tūkst. lt. Amortizacijos kapitalui skiriama apie 10,0 tūkst. lt. Skirtumą sudaro mašinų ir tinklo remontas, mokesčiai, raštinės išlaidos ir kt.“ („Savivaldybė“, 1939 m. vasario mėn. Nr. 2 (59).

1940 m. Kėdainių m. savivaldybės elektrinės pagrindinės charakteristikos: elektros generatoriai 140 ir 95 kW, vokiški; du dujų generatoriai ir du dujų varikliai 180 ir 103 AG, angliški „Ruston“; kuras – malkos; elektrinė priklauso savivaldybei; maksimali apkrova 120 kW. („Elektra Lietuvoje“. – Vilnius, 1980, tarnybiniam naudojimui) Kėdainių elektrinėje buvo įkraunami ir akumuliatoriai, naudojami radijo aparatams ir kitiems tikslams. Per mėnesį buvo įkraunama apie 200 akumoliatorių. Už 2 V akumuliatoriaus įkrovimą nustatyta kaina – 1 Lt. už 4 V – 1,5 Lt, 6 V – 2 Lt. Nuo 1941-03-28 2V – 3 rb., 4 V – 4 rb., 6 V – 5 rb. (Kėdainių rajono 1941-03-28 raštas Nr. 353) 1944 m. atsitraukdami vokiečiai Kėdainiuose susprogdino visus tiltus, geležinkelio stotį, gimnaziją, daug pastatų ir liepos 25 d. vakare elektrinę. Elektrinės sprogdinimo aplinkybes papasakojo Kėdainių elektros tinklų rajono meistras, nuo 1934 m. dirbęs elektrinės mechaniku, Mykolas Christauskas. „1944 m. liepos 25 d. elektrinė buvo užminuota. Karinė vokiečių vadovybė stabdyti jos neleido ir įsakė darbininkams būti savo vietose.

Nežiūrint draudimo, darbininkai, palikę ją dirbančią, išsibėgiojo. Elektrinė, be personalo priežiūros, padirbėjusi apie 9 valandas, sustojo. Liepos 25 d. vakare buvo susprogdinta – visi įrengimai sunaikinti“. (M. Christausko pasakojimą 1974 m. užrašė Kėdainių elektros tinklų rajono viršininkas Stasys Atkočaitis)

istorija

Nr. 1 (24) 2009

1944 m. pradžioje inventorizuoti Kėdainių elektrinės įrenginiai DG (dujų generatorius) DG (dujų generatorius) DV (dujinis variklis) 180 AG DV (dujinis variklis) 103 AG EG (elektros generatorius) 140 kW EG (elektros generatorius) 95 kW

1937 m.

1937 m.

1937 m.

1937 m.

1937 m.

Anglija Anglija 375 aps./min. Anglija 375 aps./min. Anglija 375 aps./min. Vokietija

Ruston Horby Ruston Horby Ruston Horby Ruston Horby SSW

1937 m.

375 aps./min. Vokietija

SSW

(E M, F. 1, B. 3, L. 130)

Aiškinamajame rašte apie energetikos padėtį Lietuvoje 1945 m. sausio 1 d. apie Kėdainių elektrinės būklę rašoma: „Elektrinė Nr. 21 (toks buvo suteiktas pavadinimas) – gazogeneratorinę stotį atsitraukdami vokiečiai susprogdino.

Dujų varikliai ir elektros generatoriai tiek sužaloti, kad jų remontuoti neįmanoma.

Gazogeneratorių stovis patenkinamas.

Kad užtikrinti miesto būtiniausius elektros energijos poreikius buvo paimtas iš lentpiūvės lokomobilis 16 AG ir 38 kW galios elektros generatorius paskolintas iš Krakių elektrinės. Šis agregatas pradėjo veikti 1944 metų spalio mėn. pradžioje.

Planuojama 1945 m. pirmajame ketvirtyje pasiskolinti iš Dotnuvos Žemės Ūkio Akademijos 30 kVA elektros generatorių ir Krakių elektrinės generatorių sugrąžinti į Krakes. Kėdainių miesto 6 kV kabelio tinklas sudaro apie 2,9 km ir per karą nenukentėjo. Žemos įtampos tinklas yra apie 25 km. Per karo veiksmus sugadinta apie 4 km. Šiuo metu apie 2 km jau suremontuota ir nutiesta naujų linijų 0,5 km“. ( E M, F. 1, ap. 1, b. 5 )

Išlikusi 6/0,4 kV transformatorinė, pastatyta 1936–1937 m. Vytauto gatvėje

Dotnuvos ŽŪA elektrinėje buvo išlikę visi trys dyzeliniai agregatai – 25, 31 ir 15,5 kW galios.

Po karo Kėdainių elektrinėje ne kartą buvo keičiami varikliai ir generatoriai, kol buvo sumontuoti galingi dyzeliniai agregatai. „Lietuvos energetikai gavo iš karinių dalinių gerų amerikietiškų ir vokiškų torpedinių laivų variklių. Su dvylikos cilindrų, 600–1400 AG varikliais buvo galima įrengti to meto sąlygomis gana pajėgias elektrines. Tokios elektrinės buvo sumontuotos Kėdainiuose, Anykščiuose, Švenčionyse, Rokiškyje, Plungėje, pastatytas dar vienas dyzelis Raseiniuose ir kitur.“ („Elektra Lietuvoje“, 1980) Šiuo metu vėl atsirado koncesijos (gal verta įsiklausyti apie prieškario koncesijų patyrimą?). „Elektros ūkis pas mus iki šiol dar nėra tinkamai sutvarkytas Daugiausia šioje srityje realaus darbo yra atlikta mūsų savivaldybių. Pirmais nepriklausomybės metais dėl savo nepatyrimo ir kitų priežasčių savivaldybės elektros energijos tiekimą dažniausia atiduodavo

Kėdainių dujų generatorinės elektrinės mašinų salė 1937 m. (Energetikos muziejaus fondų nuotrauka).

atskiriems asmenims koncesijon, sudarydamos sau ir vietos gyventojams – elektros energijos vartotojams labai nepalankias sutartis. Šie visi nenormalumai pasireiškė todėl, kad savivaldybės elektros srityje dirbo kiekviena atskirai. Kad bent iš dalies pasiektų šioj srity didesnio planingumo ir tikslingumo vyriausybė prie vidaus reikalų ministerijos prieš penkerius metus įsteigė elektros reikalams referentūrą. <...> Tuomet daugelis savivaldybių susirūpino pirmai progai pasitaikius ir koncesijos terminui pasibaigus esamas elektros stotis iš privačių asmenų perimti, o reikalui esant statyti naujas“. („Savivaldybė“, 1939 m. vasario mėn., Nr. 2(59) Kartūs koncesijos veiklos rezultatai ir po karo ilgai išliko žmonių atmintyje. Žmonės tikėjo, kad miesto ūkį turi valdyti Savivaldybė.

Kokie prisiminimai išliks apie XXI a. koncesijas?

2009 m. vasario 10 d.

Kėdainių miesto elektrinė, 1938 m. Foto Sakausko.

Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų.

23

24

istorija

Elektros Erdvës

Prisimenant Alytaus krašto elektrifikavimą Serafinas Andriušis Šiandien, praslinkus daugeliui metų, malonu prisiminti tuos žmones, su kuriais teko ilgai dirbti ir bendradarbiauti elektrifikuojant gimtąjį kraštą. Jie įžiebė ūkių gamybinėse centruose ir žmonių namuose elektrą ir daugelio žmonių svajones pavertė tikrovę. Jie nuosekliai ir sunkiai tęsė pradėtą Lietuvos energetinės sistemos kūrimą ir krašto elektrifikavimo darbus.

Vienas iš jaunesnės kartos energetikų buvo Pranas Matukonis, kuriam šie metai yra dviguba sukaktis – tai gimimo 80-metis ir 20 metų nuo jo ankstyvosios mirties. P. Matukonis gimė 1928 m. rugpjūčio 14 d. Neregėlių kaime, Seirijų valsčiuje, dzūkų krašte. Tėvai buvo darbštūs ir pasiturintys ūkininkai. Čia prabėgo jo jaunystė. Iš mažens nesibodėjo jis savame ūkyje atlikti ir įvairius ūkio darbus – Dzūkijos žemė ir šeimos meilė jam įskiepijo darbštumą, pareigos jausmą ir meilę gamtai. Čia jis 1940 m. baigė pradžios mokyklą, toliau tęsė mokslus Alytaus gimnazijoje, kurią sėkmingai baigęs 1946 m. išvyko į Kauną studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto elektrotechniką. 1951 m. įgijo inžinieriaus-elektrotechnikos specialybę ir pagal paskyrimą išvyko į Baltarusijos aukštosios įtampos tinklus dirbti inžinieriumi. 1952 m. liepą grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti budinčiuoju elektriku Klaipėdos elektrinėje, po kiek laiko – cecho viršininko pavaduotoju, dar vėliau – vyriausiuoju inžinieriumi.

1962 m. gruodžio mėnesį Energetikos ir elektrifikavimo valdybos įsakymu buvo įkurta Alytaus elektros tinklų įmonė ir jos direktoriumi paskirtas Pranas Matukonis.

Naujai įmonei pavedama eksploatuoti Suvalkijos ir Dzūkijos elektros tinklus ir vietines mažos galios elektrines; rūpintis jų plėtra ir tiekti elektrą šių regionų vartotojams. Iš pradžių nauja įmonė įsikūrė Alytaus dyzelinės elektrinės menkose patalpose, o personalui buvo skirti tik du butai. Prasidėjo sunkus įmonės kūrimo laikotarpis. Minėtų regionų elektros ūkis priklausė įvairioms organizacijoms ir ūkiams. Elektros vartotojams elektra buvo tiekiama tik periodiškai iš vietinių

elektrinių. Susidėvėjusius elektros tinklus reikėjo rekonstruoti, sumontuoti transformatorines pastotes ir tik tada jungtis prie energetinės sistemos. Tinklų eksploatavimui ir remontui buvo reikalingas kvalifikuotas personalas. Šiems uždaviniams įgyvendinti Matukonis skyrė daug dėmesio, sumanumo ir papildomų lėšų. Specialistams buvo parūpintas bendrabutis, dalis personalo mokėsi Mokymo kombinato kursuose, praktinius darbus atliko Kauno elektros tinklų atitinkamuose skyriuose.

Iki 1965 m. skirstomieji žemosios įtampos tinklai buvo tiesiami dar medinėmis atramomis. Vėliau, įsisavinus gelžbetoninių atramų gamybą ir įsigijus reikiamus mechanizmus, visų linijų tiesimui buvo naudojamos tik gelžbetoninės atramos.

Tai leido gerokai paspartinti krašto elektrifikavimo darbus. Reikia pripažinti šių atramų privalumus: paprasta ir pigesnė eksploatacija, jų ilgaamžiškumas, didesnis darbo našumas ir svarbiausia – Lietuvos miškų tausojimas.

Kas metai vien Alytaus elektros tinkluose buvo nutiesiama daugiau kaip 750 km naujų linijų, sumontuojama 450 transformatorinių ir elektrifikuojama per 850 gamybinių centrų ir privačių sodybų. Direktorius P. Matukonis pastoviai rūpinosi elektrifikavimo darbų eiga ir atliktų darbų kokybe. Nesklandumus ir trūkumus spręsdavo operatyviai, kontroliavo elektros tinklų avarinius sutrikimus, jų priežastis ir gedimo pašalinimo trukmę. Pirmame elektrifikavimo etape sutrikimų buvo daug. Dėl prastos linijų izoliacijos ir montuotojų klaidų gedimų išvengti nepavykdavo. Laikui bėgant darbų ir įrenginių kokybė gerėjo, buvo tobulinamas tinklas. Šių priemonių įgyvendinimas leido sumažinti elektros tinklų sutrikimus ir avarijas.

Kasmet buvo didinamos darbų apimtys ir 8-ajame dešimtmetyje buvo elektrifikuotas praktiškai visas kraštas. Be elektros buvo likę tik kelios dešimtys vienkiemių, kurie artimoje ateityje turėjo būti perkelti į gyvenvietes. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje Lietuva tapo pirmoji

Pranas Matukonis

respublika, kurios visi gyventojai galėjo naudotis elektra.

Kaip gabus ir turintis turtingą gamybinio darbo patirtį, 1969 m. P. Matukonis perkeliamas į Vilnių ir paskiriamas dirbti į Vyriausiąją energetikos ir elektrifikavimo valdybą elektrotechnikos tarnybos viršininku, vėliau – vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. Didėjant darbų apimčiai, 1976 m. jis paskirtas Valdybos viršininko pavaduotoju. Jis rūpinosi naujos modernios automatizuotos dispečerinės valdymo sistemos su skaičiavimo centru kūrimu, kuri padėjo patikimai valdyti visą Lietuvos energetinį ūkį ir išvengti daugelio skaudžių avarijų. Jam vadovaujant buvo sudaromi perspektyviniai elektrifikavimo plėtros darbai. Pranas Matukonis už nuopelnus plėtojant krašto energetinį ūkį ne kartą buvo apdovanotas vyriausybės ir suteiktas nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Buvę jo bendradarbiai ir pažįstami pažinojo jį kaip sąžiningą, pasišventusį savo pasirinktai profesijai.

Laisvalaikį mėgo leisti gamtoje su bendradarbiais, dalyvauti sporto varžybose ar užtraukti dzūkų krašto dainą. Žvejai jį pažinojo kaip patyrusį žveją, o medžiotojai – kaip taiklų šaulį.

Po sunkios ligos mirė 1988 m. lapkričio 4 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

kronika

Nr. 1 (24) 2009

Tadžikistano prezidentas aplankė „Elintą“

Atidaryta unikali tyrimų stotis Antarktidoje

Tadžikistanas – mažai žinoma rinka Lietuvos verslininkams. Šioje kalnų šalyje gyvena apie 7 mln. gyventojų. Šalyje gausu naudingų iškasenų – sidabro, urano, aukso, nors daug šachtų yra užkonservuotos ir neeksploatuojamos.

Tadžikistanas turi gausius hidroenergetikos resursus, bet daug pradėtų statyti hidroelektrinių yra neužbaigtos, statybos nutrauktos.

Vasario viduryje Antarktidoje atidaryta pirmoji pasaulyje aplinkos neteršianti porliarinių tyrimų stotis „Princess Elisabeth“. Projekto iniciatoriai ir įgyvendintojai fondo „International Polar Foundation“ ir Prancūzijos kompanijos „Schneider Electric“ įkurtas specialus fondas „The Schneider Electric Foundation for Energy Sharing“. Tai vienas iš unikaliausių klimato kaitos problemas siekiančių spręsti jungtinių projektų, kurio svarbiausias uždavinys – mažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką.

Tyrimų stotyje dirbantys mokslininkai visą dėmesį skiria klimato atšilimo tyrimams.

Tadžikistano Prezidentas E. Rahmon domėjosi naujomis technologijomis

Tadžikistano Prezidentas Emomali Rahmon kartu su grupe vyriausybės narių ir verslininkų 2009 m. vasario 12 d. ir 13 d. lankėsi Lietuvoje. Jis lankėsi ir NETA asociacijai priklausančioje įmonėje UAB „Elinta“, įsikūrusioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Prezidento delegaciją lydėjo ūkio ministras Dainius Kreivys ir Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Romualdas Kozyrovičius. Susitikimo metu Prezidentui E. Rahmon buvo pristatyta UAB „Elinta“ veikla, aptartas galimas bendradarbiavimas energetikos srityje.

Tadžikistano Prezidentas E. Rahmon pasirašo „Elintos“ garbės svečių knygoje

Pasitarimo Elintoje metu

„Princess Elisabeth“ reikalingą energiją gauna naudodama gamtines stichijas – vėją ir saulę. Stoties pastatas šildomas naudojant sistemą, kuri sujungia pasyviąją saulės ir generatorių sukuriamą energiją. Šiam procesui naudojama stoties centro, kuriame sukaupti visi energijos šaltiniai, kom-

Atominės statyba tolsta Manoma, kad buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas E. Kūrys aiškiau suformuluodavo teismo sprendimus, nes šių metų kovo mėnesį paskelbtas KT sprendimas dėl „Leo Lt“ labai jau dviprasmiškas – subjektas įsteigtas pažeidžiant konstituciją ir kartu toliau galintis egzistuoti. Toks sprendimas dar labiau paaštrino problemas. Pirma, Seimas pagal KT įpareigojimą turi iš naujo peržiūrėti Atominės elektrinės įstatymą, o tai užims nemažai laiko ir naujų paaiškėjusių faktų įvertinimo.

piuterių, apšvietimo ir net stotyje dirbančių žmonių išskiriama šiluma. 700 kv. m plotą užimančioje stotyje iš viso gali dirbti iki 20 žmonių. Stoties sienos pagamintos iš 9 sluoksnių: nerūdijančio plieno, vandeniui atsparios silikoninės medžiagos, suklijuotų medienos plokščių ir kitų šiuolaikinių medžiagų.

Pagaminti specialūs langai, kurie įstiklinti dviem dvigubomis stiklo plokštėmis su oro tarpu. „Schndeider Electric“ šiam projektui pasiūlė novatoriškus produktus ir sprendimus, kurie padeda mažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką.

Tai jau nebe pirmas kompanijos vykdomas projektas, padedantis spręsti aplinkos taršos mažinimo problemas. „Schneider Electric“ įgyvendinamų projektų dėka kasmet į aplinką išmetama 50 tūkst. tonų anglies dvideginio mažiau nei paprastai. Be to, tai pirmas kartas „Schneider Electric“ istorijoje, kai kompanijos gaminami produktai naudojami tokiose ekstremaliose sąlygose – esant -40 C° temperatūrai ir valdomi jie nuotoliniu būdu.

Antra, joks bankas, susipažinęs su tokiu KT sprendimu, nenorės tokio subjekto finansuoti. Trečia, vartotojai, o ir visa visuomenė vis labiau supranta, kad pagal neaiškią schemą planuojama didinti elektros energijos kaina pelnu nuguls į privataus „Leo Lt“ dalininko kišenes, o jeigu dar būtų viešai paskelbta „Leo Lt“ steigimo sutartis, tikriausiai paaiškėtų ir buvusios vyriausybės neaiškių nuolaidžiavimų privačiam investuotoju mastas. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad naujosios AE statybos vizija tolsta.

25

26

kronika

Elektros Erdvës

ELEKTROBALT kėglių varžybos Vasario 26 d. Kaune „Apollo“ boulingo centre įvyko pirmosios Lietuvos elektrikų kėglių finalinės varžybos UAB „Elektrobalt‘ taurei laimėti.

Prieš tai buvo surengtos atrankos varžybos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus regionuose.

Atrankos varžybose dalyvavo per 100 žaidėjų iš įvairių Lietuvos įmonių.

Pranauskas („Elektrifikacijos darbai“) – 452 taškai, trečiąją – Marius Saulėnas („Eltecha“) – 431 taškas.

Absoliučiai geriausią vieno žaidimo rezultatą pasiekė Aivaras Pranauskas, surinkęs 187 taškus. Šį rezultatą galima būtų laikyti neoficialiu Lietuvos rekordu tarp elektriku.

UAB „Elektrobalt“ planuoja šias varžybas rengti kiekvienas metais.

Finalinėse varžybose dalyvavo 18 žaidėjų iš elektros montavimo bei statybinių įmonių iš visų Lietuvos regionų.

Buvo žaidžiami trys žaidimai, dalyvių užimtos vietos buvo nustatytos susumavus trijų žaidimų taškus.

Finalinių varžybų nugalėtoju tapo Ramanas Timokhin („Fungerta“), surinkęs 481 tašką, antrą vietą laimėjo Aivaras

Varžybų nugalėtojai (iš kairės) M. Saulėnas, R. Timokhin ir A. Pranauskas

Kaimynai spaudžia Žiniasklaidoje pasirodo žinių, kad mūsų kaimynai nepatenkinti tuo neapibrėžtumu, kuris sklando dėl naujosios AE statybos Lietuvoje. Latviai pradėjo transliuoti žinią, kad labai domisi galimybe prisidėti prie AE statybos Baltarusijoje, Estija paskleidžia žinią, kad pati statys AE. Apie neapibrėžtumą, ką planuoja Lietuva ir su kuo čia derėtis, išreiškė ir Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai vasario 27 d. susitikę su užsienio reikalų ministru V. Ušacku.

Vienintelis dalykas, dėl kurio sutarė visi ministrai, – reikalingas skubus bendros elektros energijos rinkos kūrimas. Tačiau ir tuo klausimu nieko konkretaus nesusitarta, nors Estija jau pradėjo pardavinėti elektros energiją Latvijai.

Lietuvoje estišką elektros energiją naudoja tik Estijos ambasada.

Galvosūkio elektrikams laimėtojai Praėjusiame „Elektros erdvių“ numeryje buvo išspausdintas galvosūkis elektrikams. Teisingus atsakymus į galvosūkį atsiuntė Saulius Vaitulevičius iš UAB „TietoEnator“ ir Gintautas Kilikauskas iš „YIT“. Pirmasis teisingą atsakymą atsiuntęs Saulius Vaitulevičius UAB „Elektrobalt“ apdovanotas „Denver“ DVD grotuvu.

Skelbiame S. Vaitulevičiaus atsakymą. „Aš siūlyčiau elektrikui pirmą jungiklį įjungti ir palaikyti įjungtą keletą minučių. Įjungimo trukmė priklauso nuo to, kokias lemputes jis įsuko palėpėje: jei įsuko kaitrines, tai įjungtą jungiklį gali laikyti trumpiau, jei įsuko energiją taupančias – įjungtą pirmą jungiklį turėtų palaikyti ilgiau.

Taigi įjungęs ir po tam tikro laiko išjungęs pirmą jungiklį, elektrikas turėtų įjungti antrą jungiklį ir lipti į palėpę.

Tikiuosi elektrikas lengvai gali pasiekti lemputes. Jei vis tik palėpė

pakankamai aukšta - tikiuosi jis dar nenukėlė kopėčių, kuriomis naudojosi įsukdamas lemputes. Priešingu atveju jam stačiais laiptais teks dar ir kopėčias keltis į viršų.

Taigi elektrikui užlipus į viršų jis matys šviečiančią vieną lemputę – tai antro, įjungto jungiklio, valdoma lemputė.

Elektrikas turėtų pačiupinėti nedegančias lemputes – šiltą lemputę valdo pirmas jungiklis, kuris buvo įjungtas ir išjungtas.

o trečiasis lieka neįjungtas. Belieka užlipti į palėpę ir pasižiūrėti, kaip šviečia šviestuvai. Pirmojo jungiklio valdomas šviestuvas švies perpus silpniau, antrojo – švies normaliai, o trečiojo – nešvies.

Sveikiname konkurso nugalėtoją ir visiems galvosūkio sprendėjams linkime visokeriopos sėkmės.

Algimantas Andriušis UAB „Elektrobalt“ generalinis direktorius

Šaltą lemputę valdo trečias jungiklis – ši lemputė po įsukimo dar nebuvo įjungta“.

Konkurso komisija pasigedo išradingų atsakymų, kuriuose elektrikai, taikydami žinias ir patirtį, pasiūlytų originalius šios problemos sprendimus. Reikėtų paminėti Mindaugo Terleckio sprendimą, kuriame jis siūlo panaudoti diodą: į pirmojo jungiklio grandinę įjungiamas diodas, po to įjungiame pirmąjį ir antrąjį jungiklius,

Þurnalo Elektros erdvës prenumerata!

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, iš viso 4 numeriai)

„Elektros erdves“ galite užsiprenumeruoti internetu

www.prenumerata.lt

kronika Naujas Švedijos požiūris į subalansuotą energijos ir klimato kaitą Valdančiųjų partijų aljansas vasario 5 d. pranešė, kad pasiektas naujas susitarimas energijos ir klimato kaitos klausimu.

Viena iš svarbiausių naujovių ta, kad vis dėlto leista eksploatuoti Švedijos atomines elektrines (AE) iki 2030 m., nors 1980 m. referendumo pagrindu vyriausybė buvo priėmusi sprendimą jas uždaryti iki 2010 m. Palyginti su Vokietija, kur, priėmus panašius sprendimus dėl AE, masiškai buvo skatinamas atsinaujinančiųjų šaltinių diegimas, Švedija liko prie pagrindinių elektros energiją gaminančių šaltinių – AE ir hidroelektrinių, todėl priimtas sprendimas buvo neišvengiamas.

Taip pat siūloma panaikinti sprendimą, draudžiantį statyti naujus reaktorius, tačiau jų statyba galima tik prie veikiančių AE, nes gyventojai vargu ar sutiktų leisti juos statyti naujose vietose. Svarbi susitarimo detalė ta, kad vyriausybė negalės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai remti atominės energetikos plėtros – tai verslo ir rinkos prerogatyva.

Labai svarbiu laikomas energijos taupymas, visų rūšių atsinaujinančiosios ir alternatyvios energetikos vystymas.

Bus peržiūrima teisinė bazė, kad naujų vėjo, kogeneracinių ir kitų jėgainių statybos leidimai nekeltų problemų investuotojams.

Susitarime taip pat kalbama apie efektyvios bendros rinkos ir pakankamų perdavimo tinklų būtinybę ne tik tarp „Nordic“ šalių, bet ir apie būtinybę integruoti Baltijos šalis į bendrą elektros energijos rinką bei ES rinką.

Naujoji Švedijos subalansuotos energijos ir klimato kaitos koncepcija remiasi į tris kolonas: ekologinę pusiausvyrą, konkurencingumą ir energijos tiekimo saugumą.

Svarbiausi uždaviniai 2020 m.: - 50 proc. energijos turi sudaryti atsinaujinančioji energija; - 10 proc. atsinaujinančiosios energijos turi būti naudojama transporte; - 20 proc. energijos turi būti sutaupyta; - 40 proc. turi būti sumažinta CO2 emisija. Šaltinis: www.swedwn.gov.se/sb/ d/2031/a/120088

Nr. 1 (24) 2009

27

28

teisė

Elektros Erdvës

ĮMONIŲ TEISĖ Parengtas projektas dėl Direktyvos 2007/44/EB perkėlimo į nacionalinę teisę 2009 m. vasario 9 d. Seimas pritarė Lietuvos Respublikos finansų ministro pateiktam įstatymų projektų paketui, kuriuo į Lietuvos teisę turėtų būti perkeltos 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/44/EB (iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB) dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (toliau – Direktyva 2007/44/EB) nuostatos, ir pradėjo įstatymų projektų svarstymo procedūrą.

Perkeliant Direktyvos 2007/44/EB nuostatas į Lietuvos teisę keičiamas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.

Direktyva 2007/44/EB siekiama nustatyti išsamius ir vienodus visose Europos Sąjungos valstybėse narėse finansų maklerio įmonių, reguliuojamos rinkos operatorių, kredito įstaigų, draudimo ar perdraudimo įmonių akcijų paketo įsigijimo kriterijus ir jų taikymo tvarką.

Todėl įsigaliojus šiems pakeitimams akcijų paketą įsigyjantys asmenys bus vertinami tik pagal šiuos kriterijus: asmens reputacija, patirtis, finansinis patikimumas, galimybė po įsigijimo užtikrinti veiksmingą priežiūrą.

Reglamentuojami pranešimų nagrinėji-

mo priežiūros institucijose procedūros ir terminai. Nustatomas naujas galutinis 60 dienų terminas (vietoj buvusio 3 mėn.), kuris galės būti pratęstas tik vieninteliu atveju – pritrūkus reikalingos informacijos ir ne ilgiau kaip 20 dienų (arba išimtinais atvejais, ne daugiau kaip 30 dienų).

Pakeitimais nustatomas baigtinis asmenų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų sąrašas.

Direktyva 2007/44/EB nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendinta iki 2009 m. kovo 21 d.

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas, Nr. XIP-327.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2, 16, 20, 22, 552 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-328.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2, 5, 8, 17, 23, 24, 25, 26, 34, 66 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-329.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIP-330.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, projektas, Nr. XIP-331.

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-332.

Nustatyti konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi reikalavimai auditoriams 2009 m. sausio 14 d. įsigaliojo audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas Konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), taikomas atestuotiems auditoriams ir audito įmonių atlikto audito kokybės peržiūras ir (ar) auditorių ir audito įmonių audito viešosios priežiūros procedūras įgyvendinantiems asmenims (auditoriams kontrolieriams, audito priežiūros komiteto nariams, audito ir apskaitos tarnybos darbuotojamis bei ekspertams, kuriuos iškilusiems klausimams spręsti pasitelkia auditoriai kontrolieriai ar audito ir apskaitos tarnybos darbuotojai, įgyvendindami atlikto audito kokybės užtikrinimą arba viešąją priežiūrą).

Aprašas nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymąsi ir tvarką, aplinkybes, kada gali būti atskleidžiama konfidenciali informacija, kas priima sprendimus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, taip pat atsakomybę už Apraše numatytų reikalavimų nesilaikymą.

Aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimus. Apraše numatyta, kad konfidencialumas yra asmens įpareigojimas konfidencialią ir profesinę paslaptį sudarančią informaciją naudoti tik įgyvendinant atlikto audito kokybės užtikrinimo ir (ar) viešosios priežiūros procedūras, užtikrinti, kad ji netaptų žinoma tokios teisės neturintiems asmenims ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, nenaudoti minėtos

teisė

Nr. 1 (24) 2009

informacijos asmeniniams ar trečiųjų šalių interesams tenkinti.

minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių įmokos mokėjimo dieną.

Prie Aprašo taip pat pridėta Konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi pasižadėjimo forma, kurią turės pildyti visi pirmiau nurodyti asmenys.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai mokės 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo kitos rūšies pajamų (kurios nėra išskirtos sveikatos draudimo įstatyme), nuo kurių yra apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (pvz., gavus turto pardavimo pajamų). Anksčiau už tokias pajamas privalomo sveikatos draudimo įmokos nebuvo mokamos.

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarkos aprašo tvirtinimo, Nr. VAA-4, Žin. 2009 01 13, Nr. 4-116.

M o k es č ių teisė 2008 m. gruodžio 22 d. Seimas patvirtino 2009 metų deficitinį valstybės biudžetą. Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimas sąlygojo daugelio mokestinių įstatymų pakeitimus (virš 100 straipsnių pakeitimų). Šioje apžvalgoje atskleisime pagrindines mokestines naujoves, kurios darys įtaką verslo sąlygoms 2009 metais.

Privalomas sveikatos draudimas 2008 m. gruodžio 22 d. priimtas sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – Įstatymas). Nuo 2009 m. sausio 1 d. darbdaviams nustatytas 3 % privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas už darbuotojus. Patys darbuotojai privalės sumokėti 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Anksčiau privalomojo sveikatos draudimo įmokos buvo įtrauktos į privalomojo socialinio draudimo įmokų apimtį.

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto ar atlikėjų veiklos pajamas iš to paties darbdavio, kuris tokį asmenį yra įdarbinės pagal darbo sutartį, nuo šių pajamų moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 % privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 9 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo per kalendorinius metus gautų individualios veiklos, kuri apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, apmokestinamųjų pajamų. Tokio pat tarifo privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės visi kiti aukščiau nepaminėti fiziniai asmenys, (advokatai, notarai, antstoliai, individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantys asmenys, individualių įmonių savininkai, ūkinės bendrijos mariai) tačiau jų įmoka turi būti ne mažiau nei 9 % nuo dvylikos

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Nr. XI-98, Žin.2008,Nr. 149-6022.

Valstybinis socialinis draudimas 2008 m. gruodžio 18 ir 19 d. patvirtinti pakeitimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo įstatymais. Nuo 2009 m. sausio 1 d. darbdaviams nustatytas 30,7% valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas už darbuotoją vietoj anksčiau galiojusio 30,98 % tarifo. Be to, į socialinio draudimo sistemą įtraukiami asmenys, kurie anksčiau išvis nemokėjo arba mokėjo mažas socialinio draudimo įmokas: asmenys gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis. Šių asmenų socialinio draudimo įmokos nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, mokamos taip pat kaip ir nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, išskyrus pereinamojo laikotarpio įmokas.

Atskiroms asmenų kategorijoms yra nustatyti kiti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Be to, daugeliu atveju yra numatytas pereinamasis laikotarpis dėl naujai nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, Nr. XI-70, Žin. 2008, Nr. 149-599.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Nr. XI-93, Žin. 2008, Nr. 149-6019.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai priimti Seime 2009 m sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai. Vyriausybė parengė naują Įstatymo projektą sie-

kiant patobulinti nuo šių metų pradžios įsigaliojusio įstatymo pakeitimus. Seimas projektą jau priėmė, laukiama Prezidento patvirtinimo.

Pataisomis siekiama nustatyti didesnį gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamą pajamų dydį (toliau – NPD), taikytiną negalią turinčių gyventojų darbo užmokesčiui ir jį taikyti nepriklausomai nuo šių asmenų gaunamo darbo užmokesčio dydžio. Taip pat siūloma nustatyti, jog gyventojo metinės pajamos, lemiančios jam taikytino metinio NPD dydį, būtų lygios tik visų gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumai, į jas neįskaitant neapmokestinamųjų pajamų (pensijų, išlaikymo, tam tikrų palūkanų ir kt.).

Pagal naujus pakeitimus numatyta, kad asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD 800 litų.

Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD 600 litų.

Pagal dabar galiojančias Įstatymo nuostatas, negalią turinčių gyventojų darbo užmokesčiui taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis nustatomas analogiškai kaip ir visiems dirbantiesiems. Iki 2009 m. sausio 1 d. šiems asmenims buvo taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai.

Ketinama grąžinti lengvatas, kad palengvėtų socialiai remiamų asmenų mokestinė našta.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XI-129, Žin. 2009 01 27, Nr. 10-350.

Informaciją pateikė SORAINEN Sorainen – įmonių įsigijimų ir susijungimų bei verslo teisės paslaugas teikianti grupė, turinti filialus Vilniuje, Rygoje ir Taline. www.sorainen.lt

29

30

naujienos

Elektros Erdvës

Nauja mikroprocesorinė relė Sepam 10 Kompanija „Schneider Electric“ pristato naują mikroprocesorinių relių seriją Sepam 10, skirtą naudoti linijų ir transformatorių apsaugai skirstomuosiuose punktuose, modulinėse transformatorinėse ir pramonės įmonėse, kuriose elektros energija tiekiama iš vidutiniosios įtampos skirstomųjų tinklų. Mikroprocesorinės relės Sepam 10 yra lengvai suprantamos, neturi jokių nereikalingų funkcijų ir pritaikytos esminiams vartotojo poreikiams.

Sepam 10 turi dviejų laiptų maksimalios srovės ir įžemėjimo (ANSI 50N51N) apsaugos funkcijas ir apsaugą nuo šiluminės perkrovos. Priklausomai nuo modelio, Sepam 10 turi iki 7 relinių išėjimų ir 4 loginių įėjimų ir loginio selektyvumo funkciją. Sepam 10 turi fazinių, maksimaliosios apkrovos ir trumpojo jungimo srovių matavimų funkciją ir detalius įrašus apie 1 arba 5 paskutiniuosius įvykius.

Firmos „TME“ siūlomame asortimente – platus pasirinkimas elektronikoje naudojamų Combiplast plastikinių ir aliumininių korpusų.. testavimo funkcija pailgina laikotarpius tarp techninės priežiūros ir užtikrina mažesnes aptarnavimo išlaidas.

Sepam 10 išsiskiria paprastumu – parametrų nustatymui nereikalingas kompiuteris, programinė įranga ar kiti papildomi priedai, o naudojamas LCD ekranas, aiškūs ir ergonomiški valdymo mygtukai. „Schneider Electric“ relinė apsauga Sepam 10 – tai geriausias kainos ir kokybės derinys.

Papildomos informacijos teiraukitės:

Per komunikacinį relės portą Modbus ir IEC 60870-5-103 protokolais galima nuskaityti informaciją apie matavimus, įrenginių būklę, įvykius ir siųsti nuotolinio valdymo signalus į komutacinius elektros įrenginius. Nuolatinė relės savęs

Naujieji e5_n serijos valdikliai Pasaulyje Nr. 1 pripažintas temperatūros valdiklių gamintojas „Omron Electronics“ pristato naują populiariausios E5_N serijos produktą – pažangius proceso ir temperatūros valdiklius E5_N-H. Skirtumai pastebimi iš karto – naujas akiai patrauklus dizainas, aiškus besikeičiančių spalvų displėjus ir infraraudonųjų spindulių sąsaja parametrų nuskaitymui ir keitimui.

Prietaise įdiegtas aštuonių žingsnių proceso valdymo algoritmas ir atnaujinta parametrų struktūra, kuri dar labiau supaprastina vartotojo darbą.

Net 4 kartus padidinta temperatūros reguliatoriaus reakcija į proceso pasikeitimus. Tai pasiekta nuo 250 ms iki 60 ms sumažinus laiką tarp temperatūros nuskaitymo ir valdymo signalo išdavimo. Reikliausių vartotojų lūkesčius atitinka ir visų tipų proceso signalų įėjimo tikslumas, kuris buvo

„TME“ siūlo Combiplast korpusus

padidintas iki 0,1 proc. nuo nustatytos reikšmės.

Naujasis 11 segmentų LCD ekranas yra ne tik trijų besikeičiančių spalvų, bet ir penkių skaitmenų (išskyrus 1/16 DIN prietaisus), o tai suteikia galimybę vartotojui dar aiškiau pavaizduoti valdomą procesą.

96x96 mm ir 48x96 mm dydžio proceso ir temperatūros valdiklių priekinėje dalyje įdiegta infraraudonųjų spindulių sąsaja, palengvinanti skyde sumontuoto prietaiso parametrizavimą. Tokiu būdu vartotojas, net neatidaręs skydo, kompiuteriu gali nuskaityti ir koreguoti jam svarbius duomenis.

E5_N-H serijos proceso ir temperatūros valdikliai – tai novatoriško dizaino, naujausių technologijų diegimo bei didelio patikimumo derinys.

Papildomos informacijos teiraukitės „Omron“ komponentų pardavimo specialisto (tel. (8 5) 272 0411).

Universalūs korpusai, pagaminti iš pilko blizgančio ABS, viduje turi atramas spausdintinių plokščių montavimui. Jų sutvirtinimui naudojamos žalvarines srieginės įvorės ir atitinkami varžtai. Taip pat komplekte yra tarpinė, padidinanti korpuso apsaugos laipsnį. „TME“ gali pasiūlyti korpusų, pritaikytų montuoti ant DIN TS-35 bėgelių; kai kurie variantai gali būti montuojami ir ant TS-32 bėgelių. Priklausomai nuo korpuso tipo, naudotojo dispozicijoje yra nuo 12 iki 24 gnybtų, nuo 2 iki 4 vertikaliųjų ir 6 horizontaliųjų kreipiamųjų, kurios palengvina spausdintinių plokščių montavimą. Iš poliamido pagaminti modeliai turi ventiliacines angas.

Staliniai korpusai, pagaminti iš pilko ABS, turi šiek tiek pasvirusią viršutinę plokštumą, kurioje yra nedidelis įgilinimas plėvelinei klaviatūrai ir displėjaus langelis, apsaugotas polikarbonato stikliuku. Korpusų viduje – atramos spausdintinių plokščių tvirtinimui.

Nešiojamiesiems prietaisams skirti korpusai pagaminti iš pilko ABS, turi displėjaus langelį ir plėvelinei klaviatūrai skirtą įgilinimą. Gamintojas šiuos korpusus taip pat aprūpino akumuliatoriui skirta talpa ir jungtimis su dangteliais.

Viduje esančios atramos palengvina spausdintinių plokščių tvirtinimą. „TME“ siūlo ir universalių sandarių korpusų su laikikliais, leidžiančiais tvirtinti juos prie pagrindo, taip pat aparatūrai skirtų korpusų, kurių kojelės leidžia tvirtinti gaminį tiek horizontaliai, tiek su nuolydžiu. Be to, „TME“ gali pasiūlyti sandarius sieninius korpusus su numatytomis vietomis spausdintinėms plokštėms ir prijungimo gnybtams.

Paskutinę grupę sudaro korpusai be skydų, skirti elektroninėms sistemoms.

Daugiau informacijos teiraukitės www.tme.eu, export@tme.pl

KUO DAUGIAU ÞINAI, TUO PROTINGIAU IÐLEIDI PINIGUS Pasiskaityk, kà teigia specialistai Pasidomëk kitø patirtimi Rinkis naujausià, bet patikrintà medþiagà ar technologijà Iðklausyk, kà sako pardavëjai, bet galvok savo galva

2008 Nr. 12 (60) Kaina 5,95 Lt

2008 Nr. 11 (59) Kaina 5,95 Lt

APDAILOS MEDÞIAGOS IR BÛDAI

VONIOS KAMBARYS SANTECHNIKOS PASIRINKIMO KRITERIJAI

KAIP SUSIKURTI INTERJERÀ

ELEKTROS INSTALIACIJOS YPATUMAI

PARKETO RAÐTAI IR STABILUMAS SIENØ ÐILTINIMAS IÐ VIDAUS

HIDROIZOLIACINËS MEDÞIAGOS DRËGNAI PATALPAI

KROSNELIØ RINKOS APÞVALGA

KROSNELËS PRIJUNGIMAS Á DÛMTRAUKÁ

4 projektai

LIFTAI IR LAIPTINËS

4 projektai

www.statyk.eu

4 projektai

32

naujienos

Elektros Erdvës

„Schneider Electric“ pristato naujos kartos automatinius jungiklius Compact NSX 100-630A tos jutiklius: dvi rites, užtikrinančias autonominį maitinimą elektronikos ir elektriniams matavimams,

> automatinis jungiklis Compact NSX

Mažesnės instaliacijos išlaidos

> užtikrinamas

visiškas automatinių jungiklių selektyvumas naudojant modulinius automatinius jungiklius,

> mažesni prietaisai – mažesni, eko-

nomiškesni skydai, gerokai sumažinantys bendrąsias instaliacijos išlaidas,

> nereikalingas papildomas įrenginių

derinimas.

Integruotas stebėjimas ir matavimas

> Micrologic

elektroninis apsaugos blokas turi integruotus naujos kar-

matuoja, apdoroja ir pateikia duomenis ekrane, skydo priekinėje plokštėje arba per kontrolės sistemą.

Informacijos perdavimas Norint kontroliuoti kaštus ir užtikrinti sistemos veikimo tęstinumą, svarbi informacija turi būti prieinama realiuoju laiku:

Užtikrinamas visiškas selektyvumas

įtampos, vartojamų galių, harmonikų ir kitų elektrinių apkrovos parametrų matavimai automatiniame jungiklyje,

> 30 metų patirties tiriant selektyvumą,

> energijos (kWh) skaitiklis, kuris pa-

jos atveju atjungia elektros grandinę arčiausiai gedimo vietos, todėl aukštesniojoje tinklo dalyje esantys automatiniai jungikliai yra neperkraunami,

> srovės,

deda optimizuoti išlaidas ir jų paskirstymą,

> harmonikų

iškraipymų lygio vaizdavimas skydo priekinėje plokštėje arba per kontrolės sistemą, rodantys elektros energijos kokybę,

vartotojams garantuoja, jog elektros energijos tiekimas nesutriks.

> linijiniai automatiniai jungikliai avari-

> labai didelė trumpojo jungimo srovės atjungimo geba itin mažame prietaise.

> galimybė perduoti pavojaus signalą užtikrina operacinio valdymo ir techninės priežiūros planavimą,

> įvykių

registravimo lentelės, kurios yra nuolat aktyvios, kontaktų nusidėvėjimo būklės atvaizdavimas užtikrina, kad sumontuotos įrangos bazė veikia tinkamai, todėl elektros energija išnaudojama maksimaliai efektyviai.

„FLIR Systems“ išplečia nebrangių termovizorių su vaizdo kamera gamą naujais modeliais „FLIR Systems” papildo savo nebrangių termovizorių gamą naujais termovizoriais, skirtais elektros įrenginių preventyviai diagnostikai.

Naujuose termovizoriuose integruoti 120 x 120 (FLIR i40) ir 180 x 180 (FLIR i60) vaizdo elementų nešaldomi mikrobolometriniai detektoriai, kurių terminis jautrumas geresnis nei 0,1°C prie 25°C. Tai suteiks galimybę užfiksuoti ir termogramoje pavaizduoti net ir nedidelius temperatūros skirtumus.

Siekiant didesnio naujųjų modelių funkcionalumo, termovizoriuose integruota 0,6 Mpix (FLIR i40) ir 2,3 Mpix (FLIR i60) vaizdo kameros su pašvietimu, kurios bus naudingos atliekant termovizinį tyrimą elektros skirstytuvų spintose ar kitose prastai apšviestose vietose naudojant vaizdas vaizde f-ją (termograma įprastiniame vaizde).

Nauja tai, kad modelyje FLIR i60 yra įdiegta lazerinio taikiklio atvaizdavimas LCD ekrane. Tokia funkcija termovi-

Naujos kartos šildytuvai Šaltesniems orams „Rittal“ siūlo naujos kartos šildytuvus. Jie lengvai ir greitai tvirtinami prie 35 mm bėgelio arba varžtais prie montažinės plokštės. Maitinimas tiekiamas per greitojo jungimo gnybtus. Dėl naujo korpuso dizaino šiluma tolygiau ir efektyviau paskleidžiama spintos korpuso viduje.

zoriuose įdiegta pirmą kartą. Operatoriaus darbą palengvina ir tai, kad FLIR i60 turi automatinius karštų ir šaltų vietų žymeklius.

Be to, naujoji i-serija yra su vartotojo laisvai keičiama baterija ir svoris su ja tik 600 g. Darbo laikas iš baterijos daugiau kaip 5 val.

Norėdami reguliuoti temperatūrą ar drėgmę galite įsigyti termostatus ar higrostatus. Šildytuvus reikia montuoti vertikaliai, paliekant 50 mm tarpus korpuso viršuje ar apačioje konvekcijai. Jei norite turėti tolygesnį spintų vidinės erdvės šildymą, rekomenduojame naudoti kelis mažesnės galios šildiklius: art. Nr. 3105100 – 10 W, art. Nr. 3106120 – 20 W, art. Nr. 3116140 – 50 W.

naujienos Firmos „Aurel“ miniatiūrinis modulis ZigBee TME firma pradėjo prekybą italų firmos „Aurel“ pagal ZigBee (IEEE 802.15.4) standartą gaminamų miniatiūrinių bevielio duomenų perdavimo modulių serija.

XTR-ZB1 moduliai – tai puiki alternatyva tradiciniams laidiniams gaminiams, kai prireikia sujungti į tinklą daug išsklaidytų įrenginių, tokių kaip energijos jutikliai ir matuokliai. Jie taip pat gali būti naudojami pramonės ar pastatų automatikoje, apsaugos sistemose, signalizacijos ar telemetrinėse sistemose.

XTR-ZB1 moduliai dirba visuotiniai prieinamoje ISM 2,4 GHz dažnių juostoje, naudodami išbandytą tiesinės sekos spektro sklaidos technologiją DSSS (Direct Sequence Spread Spectrum), kuri didina diapazoną ir atsparumą trikdžiams. Perdavimo patikimumą didina ZigBee tinklams būdinga tinklinė topologija (Mesh), užtikrinanti duomenims alternatyvius kelius gedimo bet kuriame tinklo mazge atveju, taip pat suteikianti galimybę automatiškai perjungti radijo

PROTEC kišeninė ruletė PTBM3 Ruletės ilgis – 3 m, viena padala atitinka 1 mm. Didelis juostos fiksatorius, aiškus padalų nuskaitymo langelis.

Ruletė turi atlenkiamą adatą, kurios dėka galima nubrėžti iki 6 m skersmens apskritimą.

TRAJEXIA – visapusiška judesio valdymo laisvė!

Trajexia – naujoji OMRON judesio valdymo platforma, leidžianti lengvai atlikti užduotis, kurios iki šiol buvo įveikiamos tik specializuotomis judesio valdymo sistemomis. Pasaulinis pripažinimas ir naujausių judesio valdymo technologijų taikymas išskiria šį produktą iš daugelio kitų, o taikymo paprastumas ir patyrę specialistai leis pasiekti rezultatų, kurių Jūs nesitikėjote.

Trajexia – tai modulinės konstrukcijos judesio valdiklis, kurio širdis yra 32 bitų procesorius, galintis vienu metu atlikti kelias judesio valdymo užduotis. Interpoliacija, elektroninis kumštelis (e-Cam) ir elektroninis reduktorius (e-GearBox) – tai užduotys, kurios bus atliktos tiksliai ir patikimai. Tam tereikia panaudoti paprastas Trajexia judesio valdymo komandas.

Nr. 1 (24) 2009

kanalus ir greitai perkonfigūruoti tinklą, kai atsiranda pernelyg daug trikdžių.

Papildomas saugumas nuo išorinių trikdžių teikia galimybę užblokuoti tinklą po atlikto įjungimo ir testavimo, o tai garantuoja patikimą darbą net tuo atveju, kai netoliese yra kitų ZigBee tinklų.

Perduodamų duomenų saugumą didina ir automatinis ir naudotojo atžvilgiu skaidrus AES šifravimas 128 bitų raktu.

Priklausomai nuo ZigBee tinklo struktūros, siūlomi trys modulių tipai: koordinatorius XTR-ZB1-CLI, ruteris XTRZB1-RLI ir galiniai įrenginiai XTR-ZB1ELI. Jų sandara yra vienoda, skiriasi tik programinė įranga.

Moduliai yra nedidelių matmenų, 35x25 mm plokštelės su 22 kontaktų jungtimis.

Ryšį su pagrindiniu procesoriumi užtikrina maksimaliu 38400 b/s perdavimo greičiu pasižyminti nuoseklioji sąsaja RS-232, priimanti ASCII komandas, skirtas tinklo valdymui ir duomenų paketų perdavimui. Papildomai naudotojui skirti 4 analoginiai ir 3 skaitmeniniai įėjimai, pertraukties įėjimas ir keletas kitų signalizacijos ir valdymo linijų.

XTR-ZB1-xLI turi įmontuotas planarines antenas PIFA (Planar Inverted F Antenna), užtikrinančias 0 dBm spinduliavimo galią ir -92 dBm jautrumą, o tai leidžia išgauti iki 70 diapazoną atviroje erdvėje. Moduliai užtikrina belaidį perdavimą 250 kb/s greičiu. Esant tipiniam 3,3 V maitinimui, veikdami siuntimo/priėmimo režimu, naudoja maždaug 28–33 mA srovę ir 1 µA budėjimo režimu. Veikia, kai aplinkos temperatūra yra nuo -40 iki +85°C. Siekdama palengvinti ir pagreitinti plėtros darbus, įmonė taip pat siūlo paleidimo komplektą, kurį sudaro demonstracinės koordinatoriaus ir ruterio plokštelės, pilna dokumentacija bei valdikliai ir demonstracinė programinė įranga, skirta PK. Daugiau informacijos www.tme.eu E. p. export@tme.pl

Ruletės korpusas – iš poliamido, matavimo juosta – iš fosfatuoto anglinio plieno. Korpuso matmenys – 65 x 65 x 25 mm, juostos plotis – 16 mm.

Ypatinga PROTEC 3 funkcijų ruletė!

Vidinio matmens matavimas

Ilgio matavimas

Daugiau informacijos: www.elektrobalt.lt

Trajexia programavimui naudojamas Motion Basic instrukcijų rinkinys, leidžiantis greitai ir intuityviai įsisavinti sudėtinių judesių programavimą. Kartu vartotojas gauna ir pažangius programos tikrinimo, testavimo ir oscilografo įrankius. Vienu metu galima vykdyti iki 14 skirtingų programų. Taip pat įdiegta ir Trajexia atmintyje esančių programų apsauga.

Unikalus Mechatrolink II judesio ryšio protokolas užtikrina, kad Trajexia sistema be vargo gali valdyti iki 16 servo ašių, sumažinti sistemos sujungimo kaštus ir užtikrinti visišką ryšio skaidrumą nuo judesio valdiklio iki pat servo variklio. Prie Mechatrolink II ryšio magistralės galima prijungti ir dažnio keitiklius bei nutolusio ryšio I/O modulius, kurie automatiškai atpažįstami. Toks sprendimas gerokai sutaupys Jūsų laiką, skirtą sistemos

Apskritimo brėžimas

konfigūravimui.

Trajexia valdiklyje įdiegta standartinė Ethernet sąsaja, kuri leidžia nuotoliniu būdu prieiti prie kiekvienos servo ašies ir užtikrina paprastą valdiklio integravimą į esamas sistemas: OMRON ir kitų gamintojų PLV, operatoriaus valdymo terminalų ar kitų įtaisų. Pasirinkus atitinkamus ryšio sąsajos modulius, Trajexia galima įdiegti į standartinius pramoninio ryšio tinklus Profibus DP, DeviceNet, CanOpen.

OMRON judesio valdymo sistemų specialisto tel. +370 5 2720409.

33

34

Elektros Erdvës

summary single Baltic Market 6 Speaking of the creation of single market, one cannot leave aside the fact that both in Lithuania and in other Baltic States strong influence of private capital is felt. Real and controllable contacts between energy sector and state structures as well as support from business sector and society are of crucial importance while introducing transparent energy development and control schemes.

The main principles of the single Baltic electricity market could be as follows: Common price regulation policy, clearly demonstrating production and transportation costs within the context of price structure as well as the share of price dedicated for energy development and its accumulation in certain funds.

Common requirements in issuing sales licences for single electricity market, perhaps even a single licensing structure for all states.

Single common transmission system operator (TSO) system – a common dispatcher office enjoying sufficiently balanced rights.

The principles provided above would fully protect internal electricity producers in the countries from dumpinglike prices, which in short term would

electric spaces

eliminate local electricity producers from the market; moreover, this would allow easier negotiations with Poland and Sweden on the principles of electricity interconnection usage.

How to Decouple Economic Growth from Energy Consumption 10 The only argument for rejecting the Kyoto Protocol and opposing the obligatory reduction of CO2 emissions is the concern over further economic growth. It is going to be too costly and neither politicians, nor people want compromise at the expense of consumption and lifestyle. At least this is what is stated.

However, Denmark, one of the world’s ten richest and the most consuming countries, has reached spectacular growth in recent 25 years while its general amount of energy consumed remained unchanged. Moreover, Denmark reduced CO2 emissions by almost 14% during the same period.

The recipe of growth without increasing energy consumption included a combination of investment into technological development, pollution taxes and several controversial political decisions. This is what one of Denmark’s most famous energy experts, the professor at the Risø centre at Danish energy research institute, Poul Erik Morthorst, sais.

KĖDAINIAI ELECTRIFICATION TWISTS 18 It is an historical article dealing with the twists and turns of the electrification of one region in Lithuania. In pre-war Lithuania electricity energy development was burdened by insufficient engineering personnel and, of course, by a relatively high level of corruption. The same happened in Kėdainiai area when cunning commercialists managed to intrude a highly useless confession agreement upon Kėdainiai municipality in exploiting the power plant and supplying electricity to the users. Fortunately, a gifted lawyer appeared who managed to terminate the agreement. The article contains numerous interesting details concerning the twists and turns in our country’s energy sector.

REVOLIUCINIS SPRENDIMAS KABELINIŲ TRASŲ MONTAVIME Naujas kabelinis kanalas RKS-Magic © – tai lengvas sujungimas, greitas montavimas, atsparumas didelėms apkrovoms ir didelis patikimumas. Tereikia kanalą sudėti, nestipriai paspausti ir jungtis patikimai sujungia kanalus.

Ypač greitas darbas – be varžtų. Sujungimas – be papildomų instrumentų, 100 proc. greitesnis montavimas.

Klik

UAB „OBO Bettermann“ Meistrų 8, LT-01289 Vilnius. Tel. (8 5) 237 5911 El. paštas obo@obo.lt www.obo.lt

Trajexia - sprendžiate Jūs Su šiuo judesio valdikliu Jūs sprendžiate kaip ir ką valdyti Trajexia - tai naujoji OMRON judesio kontrolės platforma, skirta patikimam ir nepriekaištingam darbui. Ši sistema ypač supaprastina sudėtingų užduočių sprendimą, o OMRON specialistai suteiks Jums techninę pagalbą visame pasaulyje. Su Trajexia sistema Jūsų kuriamos mašinos geriausiai atitiks tiek šiandienos, tiek ir ateities poreikius.

Daugiau sužinoti apie Trajexia sistemą Lietuvoje galite nurodytais adresais:

Omron Electronics OY Regioninis pardavimų biuras Baltijos šalims Žukausko g. 2/Ulonų g. 3-83 LT-08240 Vilnius Lietuva Tel. +370 5 2720409 Fax. +370 5 2788986

Kemek engineering UAB Omron partneris judesio valdymo srityje Kemek Engineering UAB Taikos g. ���A, LT-����� Vilnius, Lietuva tel. +��� � ������� faksas +��� � ������� info.lt@kemek.eu