25 zurnalas

Kaina 5 Lt

2009 Nr. 2 (25)

l e i d i nys au to mati z ac i j o s, el e k tr ot ec h n i ko s, e n e rg e t iko s, š i ldym o, v ė d i n i m o, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams

Atominės vizija

4

Kas semia vandenį rėčiu?

6

Prisilietimo ir žingsnio įtampos

12

Plokščiųjų stogų apsauga

18

ISSN 1648-6927

Balttechnika 2009 05 19–22

Visa pramoninė elektronika www.elfaelektronika.lt

Parodos „Balttechnika 2009” metu mus rasite stende Nr. 5.D06

turinys 4

Ką darysim su atominės vizija?

6

Kas semia vandenį rėčiu?

12

Prisilietimo ir žingsnio įtampos

18

Plokščiųjų stogų apsauga

24

Elektros įrenginiai termovizinei kontrolei – platesnis pasirinkimas

26

Naujienos

28

Kronika

31

Summary

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavičius E. p. neta@neta.lt Konsultantė dr. Liudmila Andriušienė Kalbos redaktorė Aldona Paulauskienė Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

A d m i n i s t ra c i j a Vykdomasis direktorius Valdas Linas Savickas Reklamos projektų vadovė Vytautė Samulėnienė Tel. (8 5) 269 1240 Mob. 8 686 97 539 E. p. vytaute@folioverso.lt Leidykla „FOLIO VERSO“ Švitrigailos g. 11F LT-03228 Vilnius Tel. (8 5) 269 1238 Faks. (8 5) 260 8243 E. p. info@folioverso.lt UAB „FOLIO VERSO“ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines versijas galite rasti www.neta.lt Tiražas 2 200 egz.

4

Ką darysim su atominės vizija?

Povilas Venciūnas

N e s e n i a i En e r g e t i k ų d i e n o s p r o g a s u r e n g t o j e konferencijoje A . M. Brazauskas savo kalboje prisiminė 1 9 9 2 m e t u s , k a d a t i k k ą pa s k i r ta s e n e r g e t i k o s m i n i s t r a s s u a b e j o j o , a r L i e t u v a pa j ė g s p e r i m t i i r a d m i n i s t r u o t i I g n a l i n o s at o m i n ę e l e k t r i n ę ( IAE ) . „ I r k ą ? – r e t o r i š k a i pa r e i š k ė p r a n e š ė j a s , – m e s j ą p u i k i a i į v a l d ė m e ! “

Per salę prabėgęs šurmuliukas privertė suklusti – ar tikrai mes ją valdome?

Kadrai IAE liko tie patys (net elektrinės vadovo neišmokėme lietuviškai), verslo strategija – irgi ta pati (didžiuma elektros beveik už savikainą vis dar teka į Rusiją), esame toje pat sovietinėje reguliavimo sistemoje, saugią ją padarė švedai, visuomenė kažkodėl mokėjo ir moka už elektrą didesnę kainą, palyginti su kaimynais, nesukaupta, pasinaudojant pigia elektra, jokių finansinių rezervų ir pagaliau net nepasiruošta (gal net piktybiškai) IAE uždarymui. Belieka pakartoti klausimą – kas iš tiesų valdo IAE? Visiems aišku, kad statyti čia, Lietuvoje, tokią labai galingą energetinį junginį buvo sumanymas aprūpinti energija buvusios Sovietų Sąjungos poreikius, o bėdos (tragedijos) atveju būtų tik kraštinių imperijos teritorijų nurašymas.

Dabartinis noras toje pačioje vietoje statyti naują atominę elektrinę (NAE), aprūpinant elektra kelias šalis, ko gero, yra tik sovietinio energetinio mąstymo tęsinys, o gal net kitų šalių pragmatinių interesų tenkinimas.

Lenkijai tai būtų lengviausias būdas aprūpinti elektra savo šiaurės rytų zoną ir dar su sava jungtimi, Latvijai ir Estijai – lyg ir stabilus energijos rezervas, Rusijai – būdas išlaikyti Baltijos šalis savo energetinės priežiūros zonoje ir Kaliningrado problemos sprendimas. Švedijos interesų vis dar nematome (švedų specialistai ir prašo parodyti, kad bent turime bendrą rinką su latviais ir estais...). Teisybės dėlei reikia prisiminti, kad neseniai didžiuma Švedijos partijų susitarė, kad netrukdys plėtoti savo šalyje atominę energetiką, bet valstybė į tai nesikiš, palikdama tai daryti verslui. Kita vertus, švedai valstybiniu lygiu visaip rems atsinaujinančiųjų šaltinių energetikos plėtrą, matydami šioje kryptyje ir patrauklaus verslo sritį, ir

planetos sveikatą. Gali sudominti galimi Vokietijos interesai, nes ši šalis savo teritorijoje statyti atominės elektrinės negali.

Atsiradus tinkamam konsultantui, būtų galima įrodyti, kad pastačius NAE, dalį energijos būtų galima parduoti Vokietijai per jūra nutiestą nuolatinės stovės kabelį. Statyti atominę elektrinę kitos šalies teritorijoje turbūt yra daugelio valstybių svajonė, tik kur čia nauda Lietuvai – visa statyba, materialiniai resursai, atominės atliekos, paaukštintos energijos kainos saviems – ar ne per brangu?

Galimi ir kitų šalių interesai, stumiantys mintis statyti NAE Lietuvoje. Tai gali būti reaktorių gamintojai ar stambios tarptautinės statybos bendrovės. Nutarus

Statyti atominę elektrinę kitos šalies teritorijoje turbūt yra daugelio valstybių svajonė, tik kur čia nauda Lietuvai – visa statyba, materialiniai resursai, atominės atliekos, paaukštintos energijos kainos saviems – ar ne per brangu?

Nr. 2 (25) 2009

statyti NAE, mūsų šalies statybininkai ir montuotojai praktiškai neturės galimybių įsikomponuoti į amžiaus statybas (nors Lietuvos elektros perdavimo tinklas taip pat laukia nemažų investicijų). Kita vertus, liberalizavus atsinaujinančiųjų ir alternatyvių energetinių (AEŠ) šaltinių statybą, bent jau 10 metų (iki NAE bus pastatyta) atsirastų galimybė plėtotis ir statybų, ir montavimo bendrovių verslui, ir visam smulkiam ir vidutiniam verslui apskritai.

Be to, manoma, kad remiantis kitų šalių patirtimi ir Lietuva įjungs į žemės ūkio gamybos ciklą ir energetiką (biodujų gamyba, biokuro gamyba, energetiniai augalai ir kita). Paradoksas tai, kad NAE šalininkai bijo AEŠ plėtros, nes kas tada, kokiais kiekiais ir kokia kaina pirks naujosios atominės pagamintą elektrą? Antras paradoksas tas, kad viena iš pagrindinių sąlygų prisijungti prie europinės UCTE sistemos yra šalies vidinių galios rezervų subalansavimas, o tai atlikti neturint labai didelių galių elektrinių yra kur kas paprasčiau. Ar nereiktų iš naujo peržiūrėti Lietuvos energetikos strategiją, iš naujo įvertinant bendrosios Baltijos šalių elektros rinkos įtaką, naujas elek-

tros valdymo tendencijas, pritraukiant elektros vartojimą prie jos generavimo šaltinių (korinis principas), inicijuojant bazinio elektros generavimo santykio peržiūrėjimą, įvertinant AEŠ plėtrą laike ir NAE statybą?

5

6

Kas semia vandenį rėčiu?

Egidijus Kabašinskas

N e n u m a l d o m a i a r t ė j a m o m e n ta s , k a i u ž d a r i u s I g n a l i n o s AE Lietuva iš šalies, kurioje elektra liejasi per kraštus, pa v i r s š a l i m i , s u k a n č i a g a lv ą , kaip užsimokėjus už elektrą n e l i k t i b e pa s k u t i n i ų k e l n i ų .

Lietuvos energetika – tamsus miškas Atrodo, kad mums lemta tik trypčioti ar tūpčioti, daugių daugiausia verkti, tikintis, kad Europos Sąjungai trūks kantrybė ir ji susimylės – duos mums kokį saldainiuką. Kadangi pasikliaujame likimu, tai nelabai ir rūpinamės tikslu, kurį norėtume pasiekti.

Vis neapleidžia mintis, kad kažkas yra ne taip, kad valdžios ir energetikos žiniuonių pažadai, veiksmai ir jų rezultatai nesutampa neatsitiktinai. Atrodo, kad kažko svarbaus nepastebime ir teks gailėtis, kad pražiopsosime kryžkelę, kurioje Lietuva dar turi šansą pasirinkti savą energetikos raidos kelią. Praėjus teisingą kelią kiekvienas vėlesnis žingsnis tik tolins mus nuo jo, nuo nepriklausomos ir suverenios valstybės energetinės sistemos.

Paprasčiausia būtų išsiaiškinti, ar mūsų nepastabumas yra įgimtas bruožas, ar vis dėlto kažkas yra juo suinteresuotas.

Tačiau dažnai mums kelią pastoja įvairūs mitai apie energetiką. Štai keletas iš jų. Pirmasis mitas: energetika yra toks

sudėtingas dalykas, kad jį gali suprasti tik labai dideli šios srities specialistai ir tik jie gali paaiškinti, kaip ir kas yra iš tikrųjų, kodėl viskas ateityje gali būti tik taip ir ne kitaip. Antrasis mitas: nors mes visi esame priklausomi nuo energetikos, mokame už ją savo pinigus, tai esanti labai neįdomi tema ir apie ją kalbėti neverta; Toks vandens drumstimas kelią įtarimą, kad čia gali būti gaudomos labai didelės žuvys. Pabandykime bent pažiūrėti, kokį laimikį galima ištraukti iš mūsų energetikos kūdros.

Kaip mes ėjome?

Norėdami išvynioti šį susipynusį lietuviškos energetikos kamuolį, turėtume susirasti kokį nors siūlo galą.

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė maža žinutė, kad rengiama elektros energijos avarinio rezervo sutartis, kurią turėtų pasirašyti AB „Lietuvos energija“ ir kitų šalių energetinės įmonės, dabar dirbančios bendroje sistemoje. Ši žinia, kaip ir daugelis pranešimų apie energetiką, nerado jokio susidomėjimo

tarp žurnalistų ir akies mirksniu dingo iš akiračio.

Tikriausiai atsitiktinumas, tačiau informacija apie naujas Lietuvos energetikų sutartis su Rusijos vieningąja energetine sistema pasirodė tuo momentu, kai Lietuvoje buvo tarpuvaldis – A. Kubiliaus vyriausybė buvo dar nesuformuota, o G. Kirkilo jau krovėsi lagaminus, žodžiu, labai palankus metas greitai susitvarkyti problemiškus reikalus.

Juolab kad patirtis rodo, jog Rusijos energetikai nepraleidžia progos pasinaudoti tokiomis situacijomis ir kiekvienu patogiu momentu stengiasi primesti Lietuvai kuo daugiau įsipareigojimų, kad apsunkintų mūsų galimybes vykdyti savarankišką energetinę politiką.

Grįžkime prie elektros energijos avarinio rezervo sutarties. Ši sutartis apie techninius dalykus – su formulėmis, parametrais ir kitais ne kiekvienam suprantamais dalykais, bet jos esmė ta, kad ją pasirašiusios šalys žengia dar vieną žingsnį sujungti savo energetines sistemas į vieningą tinklą. Dispečerinių darbuotojai kartu treniruojasi likviduoti

Nr. 2 (25) 2009

IPS/UPS sistema

krizines situacijas, paruošiamos instrukcijos ir kt. Žodžiu, po tokio įdirbio kiekvienas Rusijos vieningosios sistemos energetikas galės gąsdinti: matote, kaip viskas baisu ir sudėtinga dėl tų avarijų, kas jus, vargšelius, išgelbės, jei mėginsite nuo mūsų pabėgti? Įdomu, kad ši sutartis atrodo kažkokia neišbaigta, trūksta įsipareigojimų ir atsakomybės. Regis, ji yra dalis kažko didesnio. Patempkime už šio siūlo ir pažiūrėkime, ką ištrauksime. O ištraukiame tokius organizmus kaip BRELL ir IPS/UPS, na, su jais ir dar BALTSO, UCTE. BRELL – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetinių sistemų darinys, kurį 2001 m. po premjero R. Pakso sparneliu Vilniuje išperėjo ponas Čiubaisas, o IPS/UPS – tai Integruota energetinė sistema/Vieningoji energetinė sistema. Kodėl IPS/UPS taip vadinasi, šiandien sunku pasakyti, nes iš esmės tai nuo sovietų laikų likusi bendra sistema, koordinuojama iš Maskvos. Bet rusai visuomet mėgo žodžių žaismu sudaryti tikrovės neatitinkantį įspūdį.

Jei pradėjome šnekėti apie žaisliukus

Baltijos šalims, būtina pasakyti, kad joms buvo leista susikurti ir dar mažesnį junginuką BALTSO – atseit trijų Baltijos sesių energetinį junginį. Buvo net bandymų atjungti Baltijos energetines sistemas nuo sovietinio monstro – 1996–1998 m. buvo atlikta „Baltijos žiedo“ (Baltic Ring) studija, kurios pagrindinis tikslas – išnagrinėti elektros rinkos, kuri atsirastų nutiesus elektros žiedą aplink Baltijos jūrą, sukūrimo galimybes. Vienas iš nagrinėjamų scenarijų – Baltijos energetikos sistemų sinchroninis darbas su UCTE. Kaip ir galima buvo tikėtis, studija parodė, kad sinchroniniam Baltijos šalių sujungimui su Vakarų elektros sistema būtini didžiuliai energetikos sistemų pertvarkymai.

Kaip pamename, tuomet pasirodė geradarė Rusijos vieningoji energetinė sistema su vilionėmis Baltijos sesėms nesprukti iš sovietinių tinklų. Energetikai buvo nieko prieš, bet Vyriausybė nesutiko, ir energetikams teko tempti gumą.

1999 m. Lietuvai buvo bandyta įbrukti susitarimą dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo. Šioje iš pirmo žvilgsnio

nekaltoje sutartyje, po kuria parašus turėjo padėti ne valstybės vadovai, o tik įmonės (AB „Lietuvos energijos“) direktorius, buvo įrašytas vienas, bet esminis įsipareigojimas – panorėjusi iš jos pasitraukti šalis turėtų kompensuoti nuostolius visoms likusioms jo dalyvėms.

Tai yra po tokio dokumento pasirašymo Lietuva, sugalvojusi pasitraukti iš sovietinio tipo energetinės sistemos ir prisijungti prie Vakarų Europos ar Skandinavijos, turėtų, pvz., baltarusiams nutiesti naujas elektros linijas, gal dar naują elektrinę pastatyti, gal dar ką, žodžiu, padaryti viską, kad Rusija, Baltarusija, Latvija ir Estija jaustųsi, lyg niekas nepasikeitė. Bet liekantieji sistemoje gali niekada nepasijusti pakankamai kompensuoti, o Lietuva gali BALTSO – trijų Baltijos valstybių energetinis junginys

7

8

Elektros Erdvës

niekada neatsiskirti. Ir priežastis čia ne baltarusių godumas, o Rusijos nenoras atiduoti per Lietuvos žemę nutiesto elektros laido, jungiančio Kaliningrado anklavą su motina Rusija.

1999 m. G. Vagnoriaus vyriausybė uždraudė Lietuvos įmonei pasirašyti tokius įsipareigojimus, todėl tik į valdžią atėjus rusams tinkamesnei R. Pakso vyriausybei 2001 m. vasarį vėl su ta pačia sutartimi į Lietuvą nepatingėjo atvykti net pats Rusijos energetinės bendrovės „JES Rossii“ valdybos pirmininkas Anatolijus Čiubaisas. Kad būtų tikriau, prie jo prisijungė ir K. Prunskienė su V. Uspaskichu. Šį kartą sutartį prastumti pasisekė, tik įvyko vienas nesklandumas – konservatorių frakcijos iniciatyva buvo nutarta pakeisti punktą dėl įsipareigojimų kompensuoti nuostolius pasitraukiant iš sutarties.

Tuomet energetikai ėmė dievagotis, jog susitarimas reikalingas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, o nepasirašius minėto susitarimo, Rusija sudarys kliūčių Lietuvai eksportuojant elektros energiją per Baltarusiją į Vidurio Europą.

2001 m. vasario 7 d. LR Seime vyko K. Prunskienės iniciatyva organizuotas Lietuvos ir Rusijos pasitarimas ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Iš kairės: Seimo narė K. Prunskienė, antras iš dešinės Rusijos ambasadorius Lietuvoje J. Zubakovas, Rusijos delegacijos narys A. Čiubaisas, Rusijos pramonininkų verslininkų sąjungos prezidentas A. Volskis.

1999 m. „Lietuvos energijos“, „Latvenergo“ ir „Eesti Energija“ sutarė, kad prie UCTE reikia jungtis kartu ir laišku kreipėsi į UCTE prezidentą ir Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ prezidentą dėl techninių ir organizacinių sąlygų Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroniniam prisijungimui prie UCTE. Į jį UCTE Prezidentas 2000 m. kovo 6 d. atsakė, jog yra kliūčių, trukdančių sinchroniškai prisijungti prie UCTE sistemos. Be to, sujungimas su UCTE pareikalautų Baltijos energetikos sistemų atskyrimo nuo bendros Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemos, iškiltų elektros energijos Kaliningrado sričiai tiekimo klausimas. Suabejota, ar Baltijos šalių prisijungimas viena linija prie UCTE sistemos patenkins patikimumo reikalavimus. Žodžiu, begalė problemų ir pasiteisinimų, kodėl Lietuvos energetika turi priklausyti nuo Maskvos kontrolės.

Taip išsisukinėjant laikas bėgo bėgo, kol pasikeitė vyriausybė – premjeru tapo R. Paksas, o čia, kaip sakoma, korta ir pradėjo eiti. Pirmiausia ši vyriausybė nutraukė derybas dėl elektros tilto į Lenkiją. Po to kur buvęs, kur nebuvęs atsiranda Čiubaisas su siūlymu, kurio mūsų energetikai negali atsisakyti – ir štai 2001 m. jau sukurtas BRELL. O tų pačių metų spalį susitikę Rusijos Prezidentas V. Putinas ir Europos Sąjungos Pirmininkas Guy Verhofstadt pažymi, kad Rusijos ir Europos elektros linijų sujungimas atitinka abipusius interesus. Tai nedelsiant buvo įkūnyta sprendimu atlikti tyrimus ir paruošti techninį ekonominį UCTE ir IPS/UPS susijungimo pagrindimą.

Taigi šiokia tokia sutartis, prijungianti Lietuvą prie Rusijos vieningosios energetinės sistemos, buvo sutvarkyta. Ką dar galėjo Rusija padaryti, kad mes neatsijungtume, jei tiesmukai teisiniais metodais nepavyko išdurti?

Reikėjo pasiekti, kad nebūtų techninių galimybių tai padaryti ir žmonių tai atlikti.

Tu o m e t u , k a i R u s i j o s v i e n i n g o j i s i s t e m a vykdo realius susijungimo veiksmus, Lietuvos vyriausybė vis tiria ir tiria l i n i j o s į Va k a r u s s t a t y b o s p a g r į s t u m ą .

Daug nelaukdama NVS Elektroenergetinė taryba 2002 m. pradžioje pareiškia suinteresuotumą susijungti su Vakarų Europos energetine sąjunga UCTE. Gražu, kad šis NVS organas kartu praneša ir apie Baltijos energetinių sistemų norą jungtis į bendrą krūvą – Rusijos vieningąją energetinę sistemą. Taigi mechanizmas paleidžiamas.

Lietuvoje tuo metu įvyksta pora įvykių, kurie vėliau suvaidins tam tikrą vaidmenį mūsų istorijoje. 2002 m. pradžioje buvęs „Kauno energijos“ direktorius R. Juozaitis tapo visos AB „Lietuvos energija“ vadovu, o metų viduryje gimė UAB „Adifika“ – nedidelė, į akis nekrintanti įmonėlė.

Lietuvoje vis dar sudaromas įspūdis, kad mes ir toliau bandome kurti savarankišką energetiką, kad siekiame tiesiogiai susijungti su Europa. Ta proga 2002 m. balandį Baltijos operatorių iniciatyva net buvo atliktas Baltijos energetikos sistemos atsidalijimo nuo IPS/UPS energetikos sistemos eksperimentas.

Išanalizavus duomenis 2002 m. lapkričio 6 d. sudarytas Lietuvos elektrinių reguliavimo sistemų pertvarkymo pagal UCTE reikalavimus priemonių planas, kurį Lietuvos elektrinės numato užbaigti 2010 m. Tik yra viena svarbi detalė: pagal bandymo rezultatus nustatyta, kad Baltijos energetikos sistemos gali dirbti stabiliai izoliuotu režimu, tačiau dėl didelių vienetinių galių ir didelės instaliuotų galių koncentracijos ilgesniam laikui toks darbo režimas neužtikrina patikimo elektros energijos tiekimo ir saugumo. Taigi peršasi išvada: eksperimentuoti galime, bet tokia lietuviškos energetikos sistema ilgesnį laikotarpį savarankiškai neišgyvens – reikia būti prie ko nors prisijungusiems.

Tuo pačiu metu UCTE specialistai pradeda pirminę galimų srautų analizę, kurie susidarytų sujungus Rusijos energetiką su Europa sinchroniniu būdu, ir 2003 m. padaro išvadą, jog šių sistemų sujungimo galimybės abejonių nekelia.

Ir rusiškasis vieningosios energetinės sistemos lokomotyvas juda toliau į Vakarus ir tempia visą Baltijos energetinę sistemą paskui save – 2003 m.

NVS Elektros energetinės tarybos pir-

Nr. 2 (25) 2009

OAO „Gazprom“ tieks gamtines dujas apimtimis, ne mažesnėmis kaip 70 proc. bendro Lietuvos vartotojų poreikio. Lietuva už popierinius „Gazprom“ pažadus atidavė Rusijai realų dujų vamzdyną – realų svertą veikti Lietuvai tiekiamų dujų kainą. Kuo toks pelningas Lietuvai sandoris baigėsi, jau pajutome. Bet tai telieka pono A. Brazausko sąžinės reikalas. Šiuo atveju domina tik tai, kad nukirtome šaką, ant kurios Lietuvos energetinės strategijos kūrėjai tikėjosi atsisėsti uždarę Ignalinos AE.

mininkas Čiubaisas su UCTE prezidentu M. Fuksu pasirašo protokolą, kuriame patvirtinamas sprendimas atlikti sistemų sujungimo tyrimus. Liepos mėnesį vakarų Ukrainos energetinė sistema (vadinamoji „Buštuno ŠEC sala“) pradeda sinchroninį darbą su Vakarų Europos energetine sistema UCTE. Tuo metu, kai Rusijos vieningoji sistema vykdo realius susijungimo veiksmus, Lietuvos vyriausybė vis tiria ir tiria linijos į Vakarus statybos pagrįstumą. 2003 m. sausio mėn. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) užsakymu atliktas tyrimas, konsultuojantis Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybes apie galimybes įgyvendinti šių valstybių elektros energijos tinklų sujungimą.

Tačiau negalime sakyti, kad visiškai niekas Lietuvoje nesiima praktinių veiksmų.

Iš pirmiau minėtos įmonės UAB „Adifika“ ir valstybei priklausančios įmonės „Kauno energija“ susikuria „Energijos realizacijos centras“ (ERC). Kitaip nei Lietuvos energija ir mūsų vyriausybė, jis be jokių ilgų tyrimų neria į elektros energijos varinėjimo per Lietuvos sieną verslą. 2003 m. kovo 7 d. jis gauna nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją ir kaipmat laimi konkursą tarpininkauti parduodant perteklinę elektros energiją, pagamintą Ignalinos atominėje elektrinėje. Apie energetikų juozaičių ir Seimo nario konservatoriaus Ramūno Garbaravičiaus sąsajas su šiuo verslu yra nemažai rašyta, todėl norėtųsi tik pasidomėti, kas sukūrė sąlygas tokiai veiklai? Kodėl tokia sėkminga įmonė atsirado būtent šiuo metu?

Politikos tęstinumas Trumpam grįžkime į 2000 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. posėdį: pirmininkauja A. Kubilius, svarstomas klausimas „Dėl ekspor-

tuojamos elektros energijos kainos“, pranešėjas ūkio ministras V. Milaknis.

Nusprendžiama pritarti Ūkio ministerijos pasiūlymui, kad sudaromose elektros energijos eksporto sutartyse eksportuojamos elektros energijos, pagamintos valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje, kaina būtų ne mažesnė negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka apskaičiuotos trumpalaikės ribinės sąnaudos. Taigi V. Milaknis pateikė, A. Kubilius pasirašė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas patvirtino metodiką, o Kauno energetikai – konservatoriai jos pagrindu užkūrė verslą.

Kitais žodžiais tariant, anksčiau valstybė nustatydavo žemiausią kainą, kuria galima į užsienį parduoti Ignalinos AE elektrą, o nuo tol kaina priklauso tik nuo skaičiukų, įrašytų į formulę. Reikiamus skaičiukus parinkti galima visada, jeigu yra noras ir suinteresuotumas. Taigi pasrūva pigi lietuviška elektra į Rusijos Vieningąją energetinę sistemą, o pinigai – į sėkmingai ir laiku įkurtas įmones.

Kelkimės į 2004-uosius. Tai metai, kai žmogus, žadėjęs Nobelio premiją tam, kuris įrodys, kad Lietuva gali išgyventi be Tarybų Sąjungos, gali iš arti matyti jos stojimą į NATO ir Europos Sąjungą.

Tikriausiai atsitiktinai iki stojimo į NATO (kovo 29 d.) ir į ES (gegužės 1 d.) buvo spėta patvarkyti dar keletą reikaliukų, kurių tikslas – politiškai atsiskyrusią nuo Rusijos Lietuvą palikti visiškai priklausomą nuo jos energetikos.

2004 m. sausio 23 d. su LR Vyriausybės palaiminimu OAO „Gazprom“ parduodama 34 proc. valstybei priklausančių AB „Lietuvos dujos“ akcijų. Kad nekiltų triukšmo, sutartyje buvo numatyta, jog

2004 m. vasario mėnesį, kaip rašo Rusijos šaltiniai, vykdant NVS energetinės tarybos sprendimus suvienytomis Baltarusijos, Moldavijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltijos šalių energetinių kompanijų jėgomis, žinoma, jautriai koordinuojant ОАО «СО-ЦДУ ЕЭС» buvo organizuotas darnus darbas ruošiant Europos ir NVS (kartu su Baltijos šalimis) energetinių sistemų sujungimo techninį ekonominį pagrindimą.

Darbas vyko sklandžiai, mat čia ne kokie vietiniai Lietuvos ar Baltijos šalių interesai, o Rusijos valdžios duotas vienas iš svarbiausių uždavinių savajai Vieningajai energetinei sistemai (ОАО РАО «ЕЭС России»). Tikslas – bendras Rusijos, NVS ir Baltijos šalių sinchronizavimas ir prisijungimas prie Europos energetinės sistemos UCTE. Tikriausiai neblogai mūsų energetikai pasidarbavo bendram „Jedinaja energetičeskaja sistema Rosiji“ labui, nes jau tų pačių metų pabaigoje Taline vykusioje „Basrec“ energetikos konferencijoje Europos komisijos Transeuropinių energetikos ir transporto tinklų vadovas Giunteris Hanreichas pareiškė, jog Lietuvos ir Lenkijos projekto ateitį lems Rusijos ir Europos Sąjungos energetikos sistemų sujungimo galimybių studijų rezultatai. Nuo jų priklausys, ar reikės sujunginėti Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas. Abejonių dėl linijos projekto tikslingumo kilo todėl, kad elektros linijų tarp Lietuvos ir Lenkijos galingumas gali būti per mažas, todėl kol kas, iki bus išsiaiškinta, esą nieko neverta daryti. Numatomą Rusijos ir ES energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją , kuri bus finansuojama iš ES „Tacis“ programos lėšų, ketinama parengti tik 2006 m. Simptomiška, kad Lietuvos atstovai apie tai, jog Lietuvos ir Lenkijos projekto ateitis susieta su kitu projektu, sužinojo tik šioje konferencijoje. Sakoma, kad jie bandė pasipiktinti ir net grasinosi aiškintis, kodėl Lietuva nieko nežinojo apie galimybę dar ilgam likti be tiesioginės energetinės jungties

9

10

Elektros Erdvës

su Vakarais. Nors kuo baigėsi ši audra stiklinėje, girdėti neteko.

Tiesa, nuo 2004 m. atsirado galimybė kalbėti ir apie mažąjį Baltijos žiedą – Skandinavijos ir Baltijos šalis, bet gal ir dėl to, kad mūsų energetikai labai susikoncentravo ties Rusijos kuruojamu projektu, elektros linijos Lietuva–Lenkija pažanga buvo labai lėta.

Tokia lėta, kad net lėtiesiems estams ir suomiams trūko kantrybė ir 2004 m. balandžio mėn. buvo sukurta „Nordic Energy Link“ bendrovė, skirta sujungti povandeniniu kabeliu „Estlink“ Estijos ir Suomijos elektros tinklus. Lietuviai taip pat dalyvavo šiame projekte, bet, kaip toliau parodė istorija, tik tam, kad savo teisę į elektros eksportą perleistų draugams.

Mūsų rytų kaimynai toliau tvarko savo struktūras Lietuvoje – 2004 m. lapkričio 10 d. Energijos realizacijos centras (ERC) pereina į Rusijos elektros energijos eksporto-importo operatoriaus „Inter RAO JES“ rankas.

Kaip aiškino „Inter RAO JES“ atstovas Ivanas Abramovas, tai įvyko todėl, kad „Lietuvos energetikos sistema turi didelę reikšmę Rusijai, ypač dėl elektros tiekimo Kaliningrado sričiai, todėl labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tiek elektros energijos prekybos, tiek bendrų investicijų projektų Lietuvoje srityse“.

Lietuva, sujaudinta tokiu rusiškos įmonės ERC rūpesčiu savo tautiečiais, atiduoda išskirtines elektros energijos prekybos su Rusija teises. Tai yra už kiek jie pirks, už tiek ir parduosime, nes pasirinkimo neturime.

Nuo 2005 iki 2008 m. Lietuvos energetikos glaudimąsi prie Rusijos vieningosios energetinės sistemos galima apibūdinti kaip rutiną.

2005 m. balandžio 19 d. ОАО «СО – ЦДУ ЕЭС» (Rusija), НЭК «Укрэнерго» (Ukraina), ГПО «Белэнерго» (Baltarusija), „Moldelectrica“ (Moldova),„Latvenergo“ (Latvija), „Lietuvos energija“ (Lietuva), „Eesti Energia“ (Estija) ir АО «KEGOC» (Kazachstanas) kaip vieninga IPS/UPS grupė pasirašo sutartį rengti techninį ekonominį pagrindimą susijungimui su UCTE. Darbus koordinuoja, žinoma, vieningos energetinės sistemos centrinis dispečerinis centras Maskvoje. Ūkio ministerijos sekretorius A. Ignotas Maskvoje ir Briuselyje asmeniškai dalyvauja šio projekto – „Sinchroninio Vieningos energetinės sistemos ir UCTE energetinių sistemų sujungimo techninio-ekonominio pagrindimo“ – svarstymuose.

Matyt, jo dalyvavimas nenuėjo veltui, nes lapkričio 11 d. Ūkio ministerija išplatina ministerijos sekretoriaus ir IPS/UPS sujungimo su UCTE studijos

rengimo tarybos nario Aniceto Ignoto žodžius: „Rusijos ir Europos Sąjungos energetikos sistemų sujungimas sukurtų bendrą energetikos rinką, kurioje būtų užtikrinti vienodai aukšti kokybės ir gamtosaugos reikalavimai. Lietuvai šis projektas reikšmingas tuo, kad mūsų energetikos sistema įsijungtų į bendrą ES energetikos sistemą, tačiau kartu išliktų sąsajų ir su Rusijos sistema“.

Suprask – ir vilkai sotūs, ir avys sveikos – ir Rusijos įtakoje liksime, ir įsivaizduosime, kad su Europa susijungėme.

Tiesa, elektros laidai eis per Baltarusiją ar Ukrainą, bet užtat kaip pigiai prasisuksime!

Tais pačiais metais Europos Sąjunga vienu iš savo prioritetų paskelbia Transeuropinio energetinio tinklo (TEN-E) kūrimą. Šis tinklas, sukūręs „Baltijos žiedą“, anot ES, turėtų ištraukti Lietuvą iš energetinės salos. Tik įdomu, kad čia minimas žiedas skiriasi nuo to, apie kurį mes pratę girdėti. Jį turėtų sudaryti Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Lenkija, Baltijos šalys ir Rusija.

2006 m. mūsų energetikai toliau šlifavo savo glaudaus darbo su Rusijos vieningąja energetine sistema įgūdžius: Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (BRELL) energetikai rengia posėdžius gegužės 16–17 d. Dubingiuose, spalio 26–27 d. Minske.

2007 m. birželio 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai priima komunikatą, kuriuo Baltijos perdavimo sistemų operatoriai iki metų pabaigos įpareigoti atlikti Baltijos energetikos sistemų sujungimo su UCTE sinchroniniam darbui galimybių studiją ir pateikti ataskaitą dėl susijungimo išlaidų ir laiko grafiko.

O tuo pačiu metu – birželio 4 d. Maskvoje ir birželio 19 d. Sankt Peterburge „Lietuvos energijos“ tarnybų specialistai treniruotėmis kartu su latviais, estais, baltarusiais ir rusais sėkmingai užbaigia organizacinių-techninių priemonių kompleksą, skirtą perduoti Baltijos energetinių sistemų ir Rusijos vieningosios energetinės sistemos darbo režimų koordinavimą į Šiaurės vakarų dispečerinės valdybos (ОДУ СевероЗапада) rankas.

Taigi šunys loja, o karavanas eina.

2007 m. rugpjūčio mėnesį Baltijos šalių politikų bei valdžių iniciatyva įkurta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių (PSO) darbo grupė, o gruodžio 11 ir 12

Nr. 2 (25) 2009

d. Rygoje susitikę Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos energetinių įmonių vadovai pasirašo dalį normatyvinių dokumentų, sutaria dėl bendros veiklos krypčių 2008 m., nusprendžia pereiti prie naujų operatyvinio-dispečerinio valdymo principų, tai yra perduoda jį į ОАО „СО – ЦДУ ЕЭС“ rankas. Ši įstaiga apsiima parengti ir visų pasirašiusiųjų šalių dispečerinio personalo apmokymo planą.

Paskutinėmis 2007 m. vasaros dienomis Lietuvoje veikiančio Energijos realizacijos centro kontrolę iš „Inter RAO JES“ perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Scaent Baltic“. Matyt, pabūgta, kad steigiant nacionalinį investuotoją priklausomybė Rusijai gali sukelti įtarimų.

2007 m. kovo mėnesį registruotos „Scaent Baltic“ bendrovės akcijas valdo Švedijoje registruota „Scaent AB“. Jos direktorius – J. Garbaravičius.

2008 m. gegužės 20 d. įkurta nacionalinė elektros energetikos bendrovė „LEO LT“.

Rugsėjo 4–5 d. Minske BRELL specialistai aptarinėja sutartį dėl normatyvinio avarinio galios rezervo palaikymo ir energijos tranzito tarp valstybių.

2008 m. gruodžio 5 d. Briuselyje įvyksta išplėstinis baigiamasis NVS, Baltijos šalių ir Vakarų Europos energijos sistemų atstovų posėdis, kuriame parašais patvirtinamas IPS/UPS sujungimo su UCTE techninis ekonominis pagrindimas ir

Šis 330 kV elektros stulpas Bitėnų kaime – viėša energetikų paslaptis

išreikšta bendra nuomonė, kad sinchroninis šių dviejų sistemų sujungimas techniškai įmanomas. Jo realizavimui reikia įvykdyti tam tikras technines, eksploatacines ir organizacines priemones, paruošti teisines normas. Projektas priimtas kaip ilgalaikio sistemų bendradarbiavimo perspektyva.

Pabrėžta, kad jau netolimoje ateityje, sukūrus nesinchroninius ryšius, bus sukurta stambiausia pasaulyje elektros energijos prekybos platforma.

Kompanijų vadovai pasirašė pagrindinių darbų apžvalgą ir tyrimo rezultatus, kurių pagrindu bus priimami tolesni sistemų integracijos sprendimai.

Jei elektros energijos sistemų integracijos traukinys, traukiamas Rusijos vieningosios energetinės sistemos, nuvažiuos į globalų UCTE ir IPS/UPS kartu su Baltijos šalimis, tai Lietuvos situacija Europos energetiniame žemėlapyje gali gerokai pasikeisti. Uždarius Ignalinos AE Lietuva liks tik smulkus elektros vartotojas ir gamintojas, prilipęs prie Rusijos elektros laido, maitinančio Rusijos karines bazes Kaliningrade. Mes galime likti pagrindinių transkontinentinių energijos srautų nuošalėje, ir Lietuvos jungtys su Europa, jei jos neįsipaišys į bendrąją didžiųjų žaidėjų strategiją, taps mūsų asmeniniais kaprizais.

11

12

Prisilietimo ir žingsnio įtampos Anatolijus Drabatiukas Arvydas Tranauskas Laimutis Krikštaponis

Šiuo metu Tarptautinė elektrotechnikos komisija (toliau – IEC) rekomenduoja teikti prioritetą prisilietimo įtampai (touch voltage), kaip baziniam parametrui, nusakančiam žmogaus apsaugos nuo elektros poveikio visumą. Kaip apibrėžiama Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse (toliau – EĮĮBT), prisilietimo įtampa – tai žmogui tenkanti įžeminimo įrenginio įtampos dalis, kai srovė žmogaus kūnu teka iš rankos į ranką arba iš rankos į kojas, prisilietus prie dviejų grandinės taškų (horizontalusis atstumas tarp liečiamų vietų – 1 m).

Tam tikrais atvejais prisilietimo įtampa nustatoma elektros įrenginio įžemintuvo projektavimo metu. Tačiau prisilietimo įtampa yra atsitiktinis dydis ir gali keistis plačiose ribose, priklausomai nuo elektros tinklo ir įžemintuvo įrengimo, natūralaus potencialų išlyginimo, grunto/grindų pobūdžio ir pan. Visų veiksnių, turinčių įtakos prisilietimo įtampos dydžiui, projektavimo metu įvertinti neįmanoma, todėl patikslinti prisilietimo įtampų reikšmes galima atliekant matavimus. Tokie matavimai leidžia įvertinti techninių priemonių pakankamumą ir prireikus imtis papildomų priemonių potencialams išlyginti arba suvienodinti.

Trumpai aptarsime prisilietimo ir žingsnio įtampų sampratą ir jų matavimus.

Šiuolaikinėje lietuvių kalba išleistoje techninėje literatūroje šiais klausimais kalbama mažai, įvairiose publikacijose kartais pateikiama informacija būna prieštaringa, ypač apie terminus, susijusius su prisilietimo įtampa.

Šiek tiek teorijos Viena iš pagrindinių priemonių, norint nuo elektros smūgio apsaugoti žmogų, prisilietusį prie elektros įrenginio laidžiųjų dalių, kuriose atsitiktinai atsirado įtampa, yra apsauginis įžeminimas. Apsauginis įžeminimas naudojamas visuose izoliuotos neutralės tinkluose, iki 1000 V įtampos TT sistemos skirstomajame tinkle, aukštesnės kaip 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose. Žmonėms saugios sąlygos bus sudaromos tik tada, kai apsauginio įžeminimo įrenginio varža bus daug kartų mažesnė už mažiausią žmogaus kū­no varžą.

ir visame elektros įrenginio plote (pvz., pastotės) pasiskirstymą.

Kai pažaidos arba žaibo srovė IF prateka įžemikliu, kurio įžeminimo varža RE (1 pav.), ant įžemiklio ir jį supančių žemės paviršiaus plotų susidaro įtampos potencialai. Potencialai apie įžemiklį pasiskirstys pagal hiperbolės dėsnį. Didžiausias potencialas UE = IF •RE susidaro tiesiogiai ant paties įžemiklio. Kuo toliau nuo įžemiklio, tuo potencialas žemės paviršiuje ma­žėja, kol pasiekia nulinę reikšmę (už 20–30 m).

Leistinąją apsauginio įžeminimo varžą lemia elektros įrenginio vardinė įtampa, vienfazio įžemėjimo arba trumpojo jungimo srovių dydis, tinklo neutralės režimas ir kitos tam tikros sąlygos. Didžiausios elektros įrenginių įžeminimo varžos nustatomos EĮĮBT.

1 pav. Potencialo pasiskirstymas žemėje aplink pavienį įžemiklį: 1 – įžeminimo laidininkas, 2 – įžemiklis; 3 – ekvipotencialinės linijos.

Be minimalios įžeminimo įrenginio varžos užtikrinimo, taip pat svarbu užtikrinti tolygų įtampos aplink saugomą aparatą

Potencialo pasiskirstymas aplink pavienį įžemiklį (1 pav.) parodytas kreivėmis ϕ (x) ir bendruoju atveju priklauso nuo

Nr. 2 (25) 2009

Prisilietimo įtampų verčių normavimas XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose atlikti nauji žmogaus organizmo reakcijos į srovės poveikį tyrimai leido parenkant apsaugos nuo elektros priemonės vadovautis leistinosiomis prisilietimo įtampų vertėmis.

2 pav. Prisilietimo įtampos priklausomybė nuo atstumo tarp žmogaus ir pavienio (a) bei grupinio (b) įžemintuvų

įžemintuvo konstrukcijos, srovės IF dydžio, žemės grunto savitosios varžos ir atstumo nuo įžemintuvo x.

Prisilietimo įtampos atsiradimas pavaizduotas 2 pav. Įvykus izoliacijos pažaidai viename iš elektros imtuvų, imtuvų korpusai įgys potencialą ϕE = UE. Žmogų, prisilietusį prie tokio elektros imtuvo korpuso, veiks įtampa, kurios didumas yra lygus įtampos kritimui tarp to taško, kuriame žmogus liečia korpusą, ir to taško, kuriame jo kojos liečia žemę. Ši įtampa vadinama prisilietimo įtampa (Upr). Jeigu žmogus bus prie pat įžemiklio (2 pav.), tai Upr=0. Šis atvejis nepavojingiausias. Kuo toliau žmogus bus nuo įžemiklio, tuo prisilietimo įtampa bus didesnė. Prisilietimo įtampa Upr.= UE bus didžiausia tuomet, kai žmogus stovės nulinio potencialo zonoje (x≥20 m) ir prisilies prie elektros imtuvo korpuso tuo momentu, kai tekės pažaidos srovė (2a pav.). Kai yra grupinis įžemintuvas (keletas įžemiklių sujungti lygiagrečiai), tuomet prisilietimo įtampa Upr< ϕE (2b, pav.).

Pavojingas prisilietimo įtampos dydis gali atsirasti šalia žaibo srovės nuvediklių, nors pati žaibosaugos sistema pastato atžvilgiu bus įrengta taisyklingai. Šiuo atveju prisilietimo įtampa bus potencialų skirtumas tarp žaibo nuvediklio potencialo ir žemės taško, ant kurio stovi žmogus, potencialo. Žmogui artinantis prie sugedusio elektros imtuvo, kai įžemintuvu teka pažaidos srovė, tarp jo pėdų taip pat atsiranda vadinamoji žingsnio įtampa (step voltage). Ši įtampa yra potencialų, susidariusių prie abiejų kojų, skirtumas. Jeigu žmogus stovi ant žemės paviršiaus ant vienodų potencialų (ekvipotencialinės) linijos arba yra nutolęs nuo įžemintuvo per 20 m, žingsnio įtampos praktiškai nebus.

Kaip matyti iš 3 pav., didžiausia žings-

nio įtampa susidaro šalia įžemiklio (1oji padėtis). Tarp įžemintuvo ir nulinio potencialo zonos žingsnio įtampa turi tarpines vertes (3-ioji padėtis). Nulinio potencialo zonoje žingsnio įtampa lygi nuliui (2-oji padėtis).

3 pav. Žingsnio įtampos priklausomybė nuo atstumo tarp žmogaus ir įžemintuvo (Už – žingsnio įtampa)

Žmonių sužalojimai dėl žingsnio įtampos, kuri atsiranda įvykus vienfaziam trumpajam jungimui su žeme, labai reti, nes žingsnio įtampa esti mažų verčių. Tačiau jeigu žingsnio įtampa atsiranda dėl oro linijos laido trūkio ir gulinčio ant žemės su įtampa, požeminio kabelio izoliacijos pramušimo, žaibo impulsinės srovės ir pan., ji gali siekti didelių reikšmių. Žmogui, patekusiam į žingsnio įtampos poveikio zoną, norint iš tos zonos išeiti, reikia šokinėti ant vienos kojos arba suglaustomis kojomis arba eiti labai mažais žingsniais, kad būtų kuo mažesnis kojomis liečiamų taškų potencialų skirtumas.

Draudžiama priartėti arčiau negu per 8 m prie nutrūkusio laido ar įžemėjusios atramos (portalo) oro linijose bei atvirose skirstyklose ir arčiau negu per 4 m uždarose skirstyklose. Žingsnio įtampa priklauso nuo žmogaus ar gyvulio žingsnio ilgio (žmogaus žingsnio ilgis laikomas 1,0 m, galvijų – 1,4 m), pažaidos srovės stiprio, grunto savitosios varžos, įžeminimo varžos ir konfigūracijos. Pavo­jingesnė yra prisilietimo įtampa, todėl, įrengiant įžeminimą, rei­kia, kad ji būtų kiek galima mažesnė.

Iki 1998 m. Lietuva naudojosi buvusios SSSR standartu GOST 12.1.038-87, kuriame buvo nustatytos didžiausios leistinosios žmogumi pratekančios srovės, prisilietimo įtampos ir jų poveikių trukmės.

2000 m. patvirtinus Elektros įrenginių įrengimo taisykles, pradėta naudotis leistinomis prisilietimo įtampomis (žr. 1 lentelę), nustatytomis Europos standartu EN 50179 „Power installation exceeding l kV AC CENELEC, 1995“.

Leistinoji prisilietimo įtampa Uc eksploatuojant iki ir per 1000 V įtampos elektros įrenginius turi būti ne aukštesnė kaip nurodyta 1 lentelėje, o jeigu įtampa išlieka ilgą laiką, tai ji turi būti ne aukštesnė kaip 50 V kintamosios ir 75 V nuolatinės srovės įtampai.

Formuluojant pagrindines Elektros įrenginių įrengimo taisyklių I skyriaus 1.7 skirsnio „Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių“ nuostatas buvo vartojama sąvoka„saugi UL įtampa“..

Techninėje literatūroje įtampa UL vadinama įvairiai:„saugi prisilietimo įtampa“, „prisilietimo įtampos riba“, „leistinoji prisilietimo įtampa“, „didžiausia leistinoji ilgalaikė prisilietimo įtampa“. Europos ir Lietuvos standartuose dažniausiai vartojamas terminas„sutartinės prisilietimo (sąlyčio) įtampos UL (conventional touch voltage limit) riba“ – didžiausia prisilietimo įtampos vertė, kuri gali būti palaikoma be galo ilgai nurodytomis išorinės įtakos sąlygomis ir kuri paprastai yra lygi 50 V kintamosios srovės (vidutinė kvadratinė vertė) arba 120 V (Lietuvoje priimta 75 V) nuolatinės srovės be pulsacijų [LST EN 61557-1]. Būtina pastebėti, kad IEC 60364-4-41 standarte kintamajai srovei sausose ir drėgnose patalpose nustatyta UL ≤ 50 V, o labai drėgnose ir šlapiose patalpose UL ≤ 25 V. Jeigu iki 1 kV įtampos elektros įrenginiuose yra pavojus atsirasti prisilietimo įtampai Uc, didesnei negu UL, įtampos Uc poveikio laikas žmogui apribojamas apsaugos įtaisais.

Ilgiausios apsaugos įtaisų išjungimo trukmės iki 1000 V įtampos, labiausiai paplitusios Lietuvoje TN sistemos tinkluose, pateiktos 2 lentelėje.

IT sistemos tinkluose išjungimo laikas pateiktas SPTPEĮĮT 1 priede. Tačiau 2005 m. buvo peržiūrėtas standartas

13

14

Elektros Erdvës

IEC 60364-4-41 ir atlikti tam tikri pakeitimai: iš dalies pakeistos ir suvienodintos apsaugos įtaisų išjungimo trukmės TN ir IT tinklų sistemose.

Prisilietimo ir žingsnio įtampų sumažinimo būdai Elektros įrenginiuose taikomi šie tradiciniai prisilietimo ir žingsnio įtampos sumažinimo būdai: įžeminimo įrenginio varžos sumažinimas; potencialų išlyginimas; grunto virš įžemintuvo apdorojimas medžiagomis, turinčiomis didelę savitąją varžą. Įrenginio užimame plote įtampa pasiskirsto geriausiai ir gaunamos ma­žiausios Up ir Užn, įrengus sudėtingus kontūrinius įžemintuvus (įžeminimo kontūrus). Juos sudaro įkalti į gruntą ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje vertikalūs įžemikliai, tarp savęs sujungti tam tikro skers­pjūvio plieno juostomis. Šitaip sudaromas vienas sudėtingas įžemintuvas. Be pagrindinio kontūrinio įžemintuvo, atviroje įrenginio dalyje (lauke) nutiesiamos potencialą išlygi­nančios įžeminimo juostos, kurios sujungiamos su pagrindi­niu kontūriniu įžemintuvu. Prie šių juostų prijungiami elektros įrenginių korpusai ir metalinės konstrukcijos įžeminimo laidi­ninkai.

Išlyginan­čiosios juostos visame plote, kuriame yra elektros įrenginiai, turi būti sujungtos skersiniais įžeminimo laidininkais. Jeigu įžeminimo įrenginys yra elektros įrenginių teritorijoje, tai prie įėjimų ir įvažiavimų į šią teritoriją išlyginamas potencialas. Tam tikslui į gruntą įkalami du vertikalūs elektrodai, sujungti su kraštiniu horizontaliuoju įžeminimo laidininku. Jie turi būti ne trumpesni kaip 3 m ilgio ir įrengti iš abiejų įėjimo ar įvažiavimo pusių.

Dėl žmonių saugumo, ypač žaibosaugoje, įžemintuvai turėtų būti įrengiami kuo toliau nuo kelių ir pėsčiųjų takelių (per didesnį nei 5 m atstumą) arba aptveriami. Įžemintuvas negali būti įrengiamas prie įėjimo į namą.

Prisilietimo ir žingsnio įtampas galima sumažinti dirbtinai didinant viršutinio grunto sluoksnio savitąją varžą. Dirbtinai padidinti grunto viršutinių sluoksnių varžą galima, pavyzdžiui, užpildant 15–20 cm akmenų, skaldos sluoksnį (ρ≈13000Ω·m) arba gruntą padengiant asfalto danga.

Tačiau per didelis leistinųjų prisilietimo įtampų sumažinimas reikalauja papildomų investicijų elektros įrenginiams.

Prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimo taškai Viena iš prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimo priežasčių yra būtinumas įvertinti personalo ir įrangos saugą nuo įtampos poveikio. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys numato, kad prisilietimo įtampa turi būti matuojama elektros įrenginių, pagamintų pagal prisilietimo įtampos normas. Prisilietimo įtampa matuojama įžeminimo įrenginį sumontavus, permontavus ir suremontavus, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

Matuojama, kai prijungiami natūralieji įžemintuvai ir oro linijų trosai. Pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, kontroliuojant įžeminimo įrenginį elektros įrenginio remonto metu, rekomenduojama išmatuoti prisilietimo įtampą.

Prisilietimo įtampa matuojama kontroliniuose taškuose, kuriuose šie dydžiai buvo nustatyti projektuojant įžeminimo įrenginį. Be to, rekomenduojama prisilietimo įtampą matuoti visose darbo

1 lentelė. Leistinosios prisilietimo įtampos Poveikio trukmė, s

0,04 0,08 0,14 0,2 0,29 0,39 0,49 0,64 0,72 1,1 10

Prisilietimo įtampa, V

800 700 600 500 400 300 220 150 125 100 80

2 lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės TN sistemoje. [IEC 60364-4-41] Tinklo vardinė fazinė įtampa U0, V 120 230–277 400 580

Išjungimo trukmė, s UL ≤ 50 V 0,8 0,4 0,2 0,1

UL ≤ 25 V 0,35 0,2 0,05 0,02

ir nedarbo vietose, pvz., kur yra didelė tikimybė būti žmonėms – prie įėjimo arba įvažiavimo į pastotę ir (arba) esant įžemintai galios transformatoriaus neutralei – galingesnio transformatoriaus neutralės įžeminimo vietoje. Darbo vietomis laikomos vietos, kuriose, atliekant įrenginių operatyviuosius perjungimus, gali įvykti trumpasis jungimas ir prie įrenginių gali prisiliesti perjungimus atliekantys darbuotojai.

Kita prisilietimo įtampos matavimo eksploatavimo metu priežastis yra potencialų išlyginimo efektyvumo įvertinimas.

Ji pasiteisina šiais atvejais: kai negalima techniškai ar ekonominiais sumetimais atjungti įžeminimo įrenginio matavimams atlikti; kai galima tikėtis vienfazio trumpojo jungimo su žeme šalia tikrinamojo įžeminimo įrenginio ar šalia įrangos, kuri yra sujungta su tikrinamuoju įžeminimu; kai elektros įrenginio sąlyčio su žeme plotas prilygsta tikrinamojo įžeminimo įrenginio plotui. Dažniausiai tai būna patalpų, pvz., stambių raguočių fermų, arba lauko teritorija, kur yra pratisos pašalinės laidžiosios dalys arba kita laidi srovei technologinė įranga.

Vertinant elektrosaugos lygį iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose būtina žinoti, kad grandinės fazė – nulis varžos matavimas nėra adekvatus prisilietimo įtampos matavimams.

Apie prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimo metodus Žinoma daug prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimo būdų, tačiau kiekvienas iš jų turi tam tikrų trūkumų, todėl būtini patikimi prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimo ir operatyvinės kontrolės metodai.

Matavimų metodų pagrindą sudaro srovės, tekančios per pasirinktą objektą, forsavimas ir prisilietimo įtampos matavimas 1 m atstumu nuo pasirinkto objekto įžemintų metalinių dalių. Tuo pačiu būdu matuojama žingsnio įtampa, kai įtampos kritimas kontroliuojamas tarp dviejų esančiu žemės (grindų) paviršiaus taškų, tarp kurių atstumas 1 m. Srovė prijungiama bet kurioje vietoje iki įžeminimo sistemos, kai atskiri tos sistemos elementai (plokštumos ir išlyginamieji sujungimai) sudaro ekvipotencialinę sistemą kaip visumą. Jeigu pereinamųjų kontaktų varžos tarp sistemos elementų turi nemažas vertes (taip būna sudėtingų

Nr. 2 (25) 2009

konstrukcijų įžeminimų atvejais), reikia jungti matavimo srovę iki kiekvienos pasiekiamos įžemintos įrenginio vietos.

Matavimai atliekami voltmetru, kurio įėjimo varža 1000 omų. Tokia varža modeliuoja žmogaus kūno varžą.

Išmatuotos žingsnio ir prisilietimo įtampų vertės yra matavimo srovės tekėjimo rezultatas. Kad būtų galima avarinėse situacijose nustatyti tikras šių įtampų vertes, reikia jas padauginti iš korekcijos koeficiento K. Šis koeficientas yra galimos maksimaliosios ir matavimo srovės santykis.

Ypač tikslus metodas, kai viena aukštosios įtampos linijos fazė užtrumpinama su tiriamuoju įžeminimo įrenginiu. Ribotas eksperimentinių taškų skaičius, sudėtingumas ir darbo imlumas leidžia šį metodą naudoti tik atskirais atvejais.

Periodiniams bandymams toks būdas netinka.

Kai kurias atvejais gali būti taikomi metodai, kurie remiasi žemosios (saugios) įtampos naudojimu. Nedideliam įžemintumui prisilietimo ir žingsnio įtampas galima išmatuoti pagal 4 pav. pateiktą schemą.

5 pav. Bazinės bandymų stoties HT 2051 (a) ir mikroprocesorinio voltmetro HT 2052 (b) bendras vaizdai.

Prisilietimo įtampa apskaičiuojama Upr= 2/ 1/ Epr+1/ U2.

Prisilietimo ir žingsnio įtampą galima nustatyti ampermetro – voltmetro metodu panaudojus suvirinimo transformatorių arba autonominį generatorių. Prisilietimo ir žingsnio įtampas taip pat galima rasti iš potencialo pasiskirstymo kreivės, kuri sudaroma naudojant įžemintuvų įžeminimo varžos matavimo prietaisus.

Prisilietimo įtampos matavimo paklaida priklauso nuo tokių fizikinių veiksnių: pramoninio dažnio (50 Hz) trikdžio įtampos buvimo matavimo vietoje; matuojamosios srovės dažnio ir amplitudės; trumpojo jungimo srovės pasiskirstymo pastočių galios transformatorių neutralėmis;

4 pav. Galima matavimo schema 0,38 kV įtampos elektros tinkle: 1 – autotransformatorius; 2 – elektros įrenginio įžemintuvas; 3 – elektrodas, imituojantis žmogaus pėdą; RT – rezistorius imituojantis žmogaus kūno varžą (RT=1 kΩ)

Saugai užtikrinti bandomoji įtampa turi būti ne didesnė kaip 12 V bandant įnulinimo sistemą ir 36 V bandant įžeminimo sistemą. Žmogaus pėdai imituoti naudojamos 200 kv. cm ploto vario plokštės. Plokštė spaudžiama prie grunto ne mažesne kaip 250 N jėga. Jeigu tokios plokštės nėra, galima naudoti zondą, įkalta į gruntą 20 cm gyliu. Pagalbinis zondas uždaro matavimo srovės tekėjimo grandinę ir turi būti įrengtas apie 20 m atstumu nuo įžeminimo veikimo ribos. Jo varža turi neviršyti bandomojo įžemintuvo varžos daugiau kaip 20 kartų.

Voltmetras V1 kontroliuoja bandomąją įtampą, voltmetras V2 , esant įjungtam jungikliui B, matuoja įtampos kritimą.

U2 ant varžos RT, esant jungikliui B išjungtam, matuoja Epr tarp 2 ir 3 elektrodų.

aikštelės, kurioje atliekami matavimai, viršutinių grunto sluoksnių nevienalytiškumo; potencialiojo elektrodo (zondo) išdėstymo vietos.

Kitaip reikia tikrinti elektrinių ir didelių transformatorių pastočių įžeminimo sistemą, kai įžeminimo užimamas plotas yra labai didelis, net iki 1 km spindulio ir didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad matavimo sistemai reikėtų labai ilgų laidininkų, vietoj jų galima panaudoti kito didelio arti esančio objekto įžeminimo sistemą.

Jeigu šis įžeminimas yra dalis pagalbinės įžeminimo sistemos, bet nėra pritaikytas labai didelėms matavimo srovėms, tai galima sumažinti jo varžą užkasant į žemę 10–20 cm skersmens metalinius vamzdžius. Jeigu nėra galimybių patalpinti pagalbinio zondo už įžeminimo sistemos veikimo ribos, tai reikia pakartoti matavimo procedūrą keletą kartų, o gautą didžiausią matavimo rezultatą įrašyti į protokolą. Norint išmatuoti prisilietimo įtampas pastotėse, specialiu tiristoriniu, dirbančiu trumpalaikės kartotinės apkrovos režimu, trumpikliu galima imituoti

vienfazį trumpąjį jungimą esant kur kas mažesnei įtampai negu darbo. Jeigu yra galimybė, tai kaip galios šaltinį galima naudoti savųjų reikmių transformatorių, o kaip papildomą elektrodą – artimiausios transformatorinės 10/0,4 kV įžeminimo kontūrą.

Būtina pastebėti, kad pramoninio dažnio trikdžių, kurių spektras yra platus, lygis dažnai yra toks pats arba net didesnis už žingsnio ir prisilietimo įtampas, todėl tai privertė kurti naujas arba tobulinti esamas matavimo sistemas.

Šiuolaikiniai prisilietimo įtampų matavimų kompleksai ir prietaisai Kas susiduria su prisilietimo ir žingsnio įtampų matavimais, žino, kaip sunku atlikti tokio pobūdžio matavimus dėl ilgai trunkančių matavimų procedūrų, matavimo priemonių netobulumo ir matavimo paklaidų.

Toliau dviejų matavimo priemonių pagrindu bandoma aprašyti būdingus sprendimus, kurie taikomi šiuolaikinėse tokios paskirties matavimo priemonėse.

Tarp Vakarų šalių specialistų gana populiarus yra matavimų kompleksas HT 2051/HT 2052 (5 pav.). Šis kompleksas tinka tikrinti elektrinių ir stambių transformatorių pastočių įžeminimo sistemas.

Jį sudaro bazinė bandymo stotis HT2051 ir mikroprocesorinis voltmetras HT2052 su spausdintuvu. Bazinė stotis yra srovės šaltinis tikrinamam įžeminimo įrenginiui.

Voltmetras matuoja įtampos kritimą ir įrašo rezultatus į atmintį. Atminties talpa – 350 matavimų rezultatų. Matavimo rezultatus galima atspausdinti arba sąsaja RS 232 perduoti į kompiuterį. Prietaisas aprūpintas programine įranga įvairiomis kalbomis. Įranga leidžia bandymų rezultatus įrašyti į atmintį, spausdinti protokolus ir analizuoti duomenis. Kartu su prietaisu į komplektą įeina matavimo laidai, zondai ir zondų kalimo plaktukas.

Matavimo kompleksas turi savikontrolės

15

16

Elektros Erdvës

6 pav. Bazinės stoties prijungimo būdas

sistemas, kurios rodo temperatūrą korpuso viduje bei sujungimų pastovumą visame srovės tekėjimo per įžeminimo įrenginį kelyje. Įžeminimo įrenginio pereinamųjų kontaktų nepastovumo arba perkaitimo atveju signalas nepasiekia komplekso. Prietaiso HT2051 priekyje yra skaitmeninis ampermetras ir voltmetras. Šie prietaisai rodo aktualius sistemos parametrus. Bazinė stotis yra 3,5 kVA galios ir turi tris išėjimus: 100 V (maksimalioji srovės vertė 35 A), 200 V (maksimalioji srovės vertė 17,5 A), 400 V (maksimalioji srovės vertė 8,75 A). Viskas įrašoma į atmintį, kurioje saugoma informacija apie generuojamas sroves ir jų fiksavimo laiką. Voltmetras HT2052 turi galimybę įvesti korekcijos koeficientą, kuris padeda įvertinti bandomosios srovės dydį skaičiuojant žingsnio ir prisilietimo įtampų vertes (bazinė stotis negali generuoti didesnės nei 35 A srovės). Operatorius turi galimybę išmatuoti ilgalaikę prisilietimo įtampą, pvz., 25 ar 50 V, ir išrinkti vieną iš įeinančių voltmetro varžų 1 kΩ ar 1 MΩ.

Prisilietimo įtampos matavimo schema HT 2051/HT 2052 naudojant matavimo kompleksą pateikta 6 pav.

Matavimo kompleksas gali dirbti rankiniu ir automatiniu režimu. Galima parinkti du rankinius režimus. Vienas iš jų leidžia voltmetrui HT2052 dirbti su bet kokiu srovės dalikliu. Šiuo atveju matavimus turi atlikti du asmenys, vienas iš jų turi matavimo metu kontroliuoti generuojamą srovę, kad įtampos kritimas neviršytų užprogramuotos voltmetrui įtampos, o kitas – stebėti voltmetro parodymus.

Kitas rankinio režimo būdas taikomas, kai žemėje pastebėti įtampos trikdžiai.

Pramoniniuose pastatuose įtampos trikdžiai laikui bėgant kinta. Prietaisas kompensuoja trikdžius Erbacherio metodu. Tokiu atveju atliekami trys matavimai. Pirmojo matavimo metu sro-

8 pav. Prisilietimo įtampos matavimo prietaisu MZS-310 S schema

vės fazė sutampa su įtampos, antrojo matavimo fazė pasikeičia 180 laipsnių, o trečias atliekamas be srovės. Šių trijų matavimų pagrindu voltmetro mikroprocesorius apskaičiuoja žingsnio bei prisilietimo įtampą pagal formulę:

U =k

U 12 U 22 + − U 02 2 2

;

čia Uo – bandymo rezultatas be srovės; U1 – bandymo rezultatas, kuriame srovės ir įtampos fazės sutampa; U2 – bandymo rezultatas, kuriame srovė pasukta 180º atžvilgiui įtampos. Šiuo atveju matavimus turi atlikti taip pat du žmonės: vienas kontroliuoja generuojamą srovę ir turi perjungti bazinės stoties darbo režimus, o antras prižiūri voltmetrą.

Automatinis matavimo režimas leidžia efektyviausiai panaudoti įrenginio galimybes. Iš esmės matavimai nesiskiria nuo pirmiau aprašytų. Skirtumas tas, kad visas operacijos atliekamos automatiškai.

Prieš pradedant matavimą voltmetras ir bazinė stotis sinchronizuojami. Po to į voltmetro atmintį įvedama bandomosios srovės vertė, nustatyta bazinėje stotyje.

Operatorius iš karto atlikęs matavimą gauna informaciją apie prisilietimo (žingsnio) įtampą. Matavimo procesas nereikalauja rankinio bazinės stoties perjungimo keičiant bandomosios įtampos ir srovės fazes viena kitos atžvilgiu. Voltmetras automatiškai suranda jutiklio signalą ir sinchroniškai užrašo savo atmintyje išmatuotą įtampą, o paskui skaičiuoja pagal formulę Erbacherio metodu. Baigus matavimus abu įrenginiai vėl sinchronizuojami tam, kad būtų perkeltos srovių vertes, įrašytos bazinės stoties atmintyje, į voltmetro atmintį. Voltmetras palygina šiuos duomenis su atitinkamomis įregistruotomis įtampomis. Tikslius matavimo rezultatus galima atspausdin-

ti arba siųsti į kompiuterį popieriniams matavimų protokolams spausdinti. Protokolų paruošimą palengvina programa Eurdink. Žingsnio ir prisilietimo įtampos matavimo kompleksas HT2051/HT2052 atitinka ISO9001 reikalavimus.

Profesionaliai ir nesudėtingai matuoti prisilietimo ir žingsnio įtampas galinguose iki 1 kV įtampos tinkluose galima prietaisu MZS-310 S. Prietaisas matuoja prisilietimo įtampą iki 100 V, skiriamoji geba 1 V, matavimo paklaida ±10 %. Taip pat prietaisas matuoja grandinės fazė – nulis pilnutinę, aktyviąją ir reaktyviąją varžas bei dideles vienfazio trumpojo jungimo sroves. Turi 990 matavimo rezultatų atmintį, darbo su kompiuteriu galimybę.

7 pav. Bendras prietaiso MZS -310 S vaizdas

Prietaisas jungiamas pagal penkių gnybtų schemą (8 pav.). Papildomas elektrodaszondas imituoja žmogaus pėdą, žmogaus kūno varža imituojama 1000 Ω rezistoriumi, įtaisytu pačiame prietaise. Matavimo metu prietaisas žemėje generuoja nedidelę įtampą, imituojančią gedimo įtampą galimame pažaidos taške. Matavimo algoritmas: matuojamos įtampos tarp įžemintuvo ir zondo ir tarp įžemintuvo bei tinklo, gauta prisilietimo įtampa apskaičiuojama automatiškai.

Nr. 2 (25) 2009

Laikraðtis Lietuvos

statybininkams

5,80 Lt m. balandis Kaina

mos ir Garantijos teikia s ëm didelëms ámon

Nr. 4 (33) 2009

ISSN 1822-704X

Ðiame numeryje: p. 2 verslui Apie INVEGA paslaugas

17

Statybø verslo þinios profesionalams

p. 4 NUOMONË i dideles vieðøjø Kaip reikëtø tobulinti jos o bankroto apsaugot s“ suteikti kad ntijo siniø sunkumø ir galim pirkimø procedûras, dalyvius, Siekdama nuo finan rendë UAB „Investicijø ir verslo gara ámonëms tø ir konkursø nusp lëms ë tenkin dide usyb uþ s Vyria gom es, ástai ámon ir uþsakovus? i garantijas kredito smulkiojo ir laikinà galimybæ teikt ðiol bendrovë teikë garantijas tik uþ s bûti teikiamos Iki lëms ámonëms galë suteiktas paskolas. p. 5 ybø olas. Garantijos dide Kvieèiame rinkti „Stat vidutinio verslo pask 31 dienos. generolus“ iki 2010 m. gruodþio p. 9 s–

Laikraščio

Skaityti p. 2

„Statybø þiniø“ sveèiaNavickas Vilniaus meras Vilius p. 10 probleAiðkinosi renovavimo s bûdu mas ir jø sprendimo p. 12 vimo Susikirto dël moderniza finansavimo modelio

tinëmis anø, o lengva ámoniø 32 mln. Lt palûk ta daugiau kaip pasinaudojo 590 labai maþø s kompensuo ais) Verslininkam (mikro kredit is paskolomis labai maþom

Gedimino Skirelio

nuotr.

s amos ES fondø lëðo ijà uþ paskolà ir nuo kompensavimui skiri INVEGA garant m. þio 1 d. iki 2015 Paskolø palûkanø erija.

2008 m. gruod Finansø minist a nas.

p. 15 butus Leista statyti maþus

dinam palûka erija, Ûkio o pabaigos mokës Ðia sutartimi ágyvenplano Finansø minist nø kompensavim imo „Investicijø Detalios palûka aEkonomikos skatin ministerija ir UAB (INVEGA) priemonës mos verslo finans ijos“ bus nurodytos priemonë – pleèia as“ ir verslo garant dengimas sàlygos nø kompensavim visuotinës dota- vimo galimybës. Palûkanø „Dalinis palûka pasiraðë triðalæ vins MVÁ skolini ir adminisausiu metu patvirES lëðomis paleng nø uþ MVÁ imamas apraðe, kurá artimi cijos finansavimo kurià pagal Palûka á, ras. ui mosi naðtà. travimo sutart tins Ûkio minist m kompensavim os Sàjungos S•Þ paskolas dalinia atiINVEGA Europ kompensuos dalá skirta 104 mln. litø. Ðios lëðos os fondø lëðomis kurios yra gavusi iø ámoniø (MVÁ) teks toms MVÁ, maþø ir vidutin nø, praneðë paskolø palûka

2009 metų

p. 16 ybës ES susitarë dël galim maþinti PVM tarifà p. 18

prenumerata

Septynios Atvelykio stotys Dzûkijos sostinëje

Metams

Kaina

Galutinė kaina

1 vnt.

5 vnt.

10 vnt.

20 vnt.

50 vnt.

70 Lt 350 Lt 700 Lt 1400 Lt 3500 Lt

70 Lt 310 Lt 600 Lt 1100 Lt 2200 Lt

Įmonė / Vardas, pavardė

E. paštas

Adresas

Telefonas

Pašto indeksas

Egzempliorių skaičius

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: leidykla „Folio verso“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 Įmonės kodas 124715633, PVM mokėtojo kodas LT247156314, e. p. prenumerata@folioverso.lt, a. s. LT617300010087918497, AB bankas „Hansabankas“

Þurnalo Elektros erdvës prenumerata!

Metø prenumeratos kaina – 20 Lt (þurnalas ketvirtinis, iš viso 4 numeriai)

www.prenumerata.lt Daugiau informacijos: tel. (8 5) 269 1238 el. p. prenumerata@folioverso.lt

18

Anatolijus Drabatiukas, KTK lektorius Jonas Pranskaitis, UAB „Energosfera“

Pramonės ir administracinių pa s tat ų p lo k š č i ų j ų s t o g ų i r a n t s tat ų apsaugos nuo žaibo į r e n g i m o y pat u m a i

Pramoninių ir administracinių pastatų stogai pastaruoju metu vis dažniau tampa sudėtinga inžinerine sistema.

Ant stogų didėja elektros pavaromis ir automatika valdomų įrenginių, įvairios funkcinės paskirties įrenginių, įtaisų ir prietaisų. Tokių objektų pagrindinis taisyklingos ir efektyviai dirbančios žaibosaugos kriterijus – išvengti žaibo srovės impulsų patekimo į pastato vidų pavojaus ir užtikrinti pastate esančių elektros ir elektronikos įrenginių normalų darbą ir žmonių saugą perkūnijos metu. Be to, žaibosaugos įrenginiai turi būti estetiški ir derėti prie objektų, pastatytų iš įvairių medžiagų Šiame straipsnyje aprašomi bendrieji žaibo priėmiklių ant plokščiųjų stogų įrengimo principai ir pateikiami pavyzdžiai, kaip apsaugoti įvairios paskirties antstatus.

Bendrieji žaibo priėmiklių ant plokščiųjų stogų įrengimo principai Tiesioginis žaibo smūgis į stogo paviršių gali sugadinti: patį antstatą ir jo viduje esančius elektros ir elektronikos įrenginius; statinio vidaus įrenginius.

Ant plokščiųjų stogų įrengta žaibosauga turi maksimaliai sumažinti žaibo išlydžio terminį, mechaninį (griaunamąjį) ir elektrinį poveikius, pašalinti kibirkščiavimo

Plokščiųjų stogų apsauga tarp elektrai laidžių elementų atsiradimo galimybę, užtikrinti elektrosaugos sąlygas tiek pastato viduje, tiek išorėje, pašalinti pavojingo potencialų skirtumo tarp elektrai laidžių elementų ant stogo ir objekto viduje susidarymo galimybę, užtikrinti elektros ir informacinių technologinių įrenginių apsaugą nuo elektromagnetinio žaibo poveikio. Dalį pateiktų reikalavimų galima įvykdyti ant statinio stogo esantiems įrenginiams sukuriant reikalingas apsaugos zonas, t. y. įrengiant horizontaliųjų ir vertikaliųjų žaibo priėmiklių sistemas. Gerai ir tinkamai įrengta išorinė apsauga nuo žaibo smūgio sumažina vidinės apsaugos nuo žaibo priemonių kiekį. Tačiau tai nereiškia, kad objekte galima ignoruoti vidinės žaibosaugos klausimus.

Plokščiųjų paviršių be antstatų apsau-

gai naudojami žemi horizontalieji žaibo priėmikliai, kurie sudaro tinklą ant statinio stogo. Tinklo akies dydžio priklausomybė nuo apsaugos klasės nurodyta 1 lentelėje.

Sudarant žaibo priėmiklių tinklą, jo sujungimui naudojami įvairios paskirties elementai, pati priėmiklių viela tvirtinama ant stogų specialiuose laikikliuose.

Priklausomai nuo stogo medžiagos, naudojami įvairių konstrukcijų laikikliai.

Toks žaibo priėmiklio įrengimas yra pakankamai geras, nes tinklas nėra paslėptas kažkur po nedegiu termoizoliacijos arba hidroizoliacijos sluoksniu, jis matomas ir jį galima vizualiai kontroliuoti, be to, esant tiesioginiam žaibo smūgiui, nėra pavojaus, kad pradegs stogo danga. Šiuolaikinių medžiagų ir komplektuoja-

1 lentelė. Horizontaliųjų žaibo priėmiklių tinklo skyrelių dydis Apsaugos klasė IV III II I

Žaibo priėmiklio tinklo akies matmenys, m 20x20 15x15 10x10 5x5

Mažiausi žaibo priėmiklių laidžiųjų elementų skerspjūviai cinkuotas plienas – 50 kv. mm aliuminis – 70 kv. mm varis – 50 kv. mm

Nr. 2 (25) 2009

mųjų detalių naudojimas leidžia išsaugoti architektūrinį pastatų pavidalą, nekeisti jų estetikos. Keblumų susidaro valant sniegą arba ledą. Galimo žaibo priėmiklių tinklo ant plokščiojo stogo įrengimo pavyzdys pateiktas 1 paveiksle.

2 pav. Žaibo priėmikliai 1 pav. Tinklo žaibo priėmiklio konstrukcija

Išsikišantys virš stogo elementai, pvz., vamzdžiai su nesprogiais arba nedegiais mišiniais, įvairios paskirties grotos, dūmtraukiai, architektūros bokštai, ventiliacijos angos, vėtrungės, reklaminiai skydai, antenų laikikliai ir pan., jeigu jie pagaminti iš metalo, turėtų būti naudojami kaip žaibo priėmiklio elementai arba kaip kitų elementų jungiamieji laidininkai su žaibo priėmikliais ant stogo, o išsikišantys nemetaliniai elementai turėtų būti papildomai apsaugoti nuo žaibo vertikaliųjų priėmiklių (2 pav.).

Nereikalaujama, kad į žaibo priėmikliais apsaugotą erdvę patektų šie antstato elementai: metaliniai antstatai, ne aukštesni kaip 1 m ir užimantys 1 kv. m bendro ploto; nelaidūs elektros srovei antstato elementai, iškylantys ne daugiau kaip 1 m virš žaibo priėmiklių sukurto saugos paviršiaus.

Kondicionavimo, ventiliacijos, fotogalvaniniai, elektros ir informaciniai įrenginiai bei sistemos paprastai turi elektros srovei laidžias jungtis pastato vidinėje ertmėje ir neturi jungčių su žaibo priėmikliais. Žaibo išlydžio pavojus tarp tokio antstato ir jį saugančio vertikaliojo žaibo priėmiklio, jei įmanoma, šalinamas didinant atstumą tarp jų. Šis atstumas vadinamas skiriamuoju atstumu. Metalinių elementų tiesioginis sąlytis leidžiamas tik tada, kai įsitikinama, kad tarp šių elementų ir elektros armatūros arba įžemintų pastato dalių nėra srovei laidžių jungčių.

Esančių ant plokščiųjų objektų stogų įrenginių apsaugos principų apibendrinimas pateiktas 2 lentelėje.

Apsauga nuo tiesioginio žaibo smūgio rekomenduojama elektronika valdomų dujomis arba mazutu kūrenamų katilų kaminams. Apsauga realizuojama vienu vertikaliuoju arba keliais vertikaliaisiais žaibo priėmikliais, kurie turi būti išdėstyti tokiu atstumu, kad neleistų atsirasti kibirkštiniam išlydžiui (3 lentelė).

2 lentelė. Žaibosaugos įrenginių sistemos išdėstymas ant objekto stogo [4] Aprašymas Antstatų metaliniai korpusai sujungti su žaibosaugos įrenginio elementais. Sprendimas rekomenduojamas nedideliems įrenginiams, antstatams, nesujungtiems su objekto vidaus instaliacijomis, kai srovė nepatenka į objektą arba yra nepavojinga.

Jeigu būtina apsauga nuo tiesioginio žaibo smūgio, reikia naudoti, pvz., vertikaliuosius žaibo priėmiklius. Įrenginiui prijungta objekto vidaus instaliacija.

Negalima leisti, kad žaibo srovė patektų į įrenginį, paskui į objekto vidų. Apsaugą užtikrina žaibo priėmiklių sistema ir įrenginių išdėstymas jų apsaugos zonoje.

Bendras vaizdas

Žaibosaugos nuo tiesioginio žaibo smūgio srovės poveikio sistema turi apimti ir objektus, išdėstytus ant statinio sienų.

Žaibo priėmiklių saugos zonos, skiriamieji atstumai, įrengimo pavyzdžiai Kelių metrų aukščio pavienio žaibo priėmiklio arba priėmiklių sistemos naudojimas yra vienas iš dažniausių sprendimų nedidelių antstatų ir įrenginių ant plokščiųjų objektų stogų apsaugai.

Apsaugos sistema yra paprasta ir lengvai įgyvendinama. Tipinis vertikalusis žaibo priėmiklis būna nuo 1 iki 3 m aukščio ir padarytas iš 10–16 mm skersmens metalinio strypo, pritvirtinto prie betoninės atramos. Strypas sujungiamas su artimiausiu žaibosaugos instaliacijos įrenginio elementu. Žaibo priėmiklis apibūdinamas jo apsaugos zona, t. y. erdve aplink žaibo priėmiklį, į kurią pataikyti žaibas turi minimalią tikimybę. Vieno vertikaliojo žaibo priėmiklio apsaugos zona turi kūgio formą, apibūdinamą apsaugos kampu a (3 pav.). Aukštis h skai-

19

20

Elektros Erdvës

3 lentelė. Įvairių tipų kaminų apsauga nuo žaibo Aprašymas Bendras vaizdas Apsauga naudojama tuo atveju, kai yra leistinas žaibo srovės patekimas į kaminą arba per kaminą (ventiliaciją) į pastato vidų ir kai tai nesukelia įrenginiams grėsmės. Metaliniai kaminai ant stogo sujungti su žaibo priėmikliais. Apsaugai nuo tiesioginio srovės poveikio galima panaudoti vertikaliuosius žaibo priėmiklius.

Pagamintus iš nelaidžių medžiagų kaminus galima apsaugoti vertikaliaisiais žaibo priėmikliais. Metaliniai kaminų elementai sujungiami su horizontaliaisiais žaibo priėmikliais.

Kaminas yra vertikaliųjų žaibo priėmiklių saugos zonoje.

Sprendimas taikomas, jeigu esančius kamine įrenginius būtina apsaugoti nuo tiesioginio žaibo srovės poveikio.

čiuojamas nuo plokščio stogo paviršiaus.

Apsaugos kampas randamas pasitelkus 4 pav. pateiktas kreives. Apsaugos zonos kūgis turi dengti visą saugomą antstatą arba įrenginį.

5 pav. Vertikalieji žaibo priėmikliai ant pastato stogo: a) priėmiklių bendras vaizdas; b) dviejų žaibo priėmiklių sistemos apsaugos zona 3 pav. Vertikaliojo žaibo priėmiklio apsaugos zona

d2 p = R− R −( ) 2 2

čia d – atstumas tarp dviejų žaibo priėmiklių.

Reikšmės p kitimas nuo atstumo d tarp žaibo priėmiklių ir apsaugos klasės pateiktas 6 paveiksle.

4 pav. Apsaugos kampo a priklausomybė nuo žaibo priėmiklio aukščio h

Dviejų vertikaliųjų žaibo priėmiklių apsaugos zonos išoriniai matmenys nustatomi kaip ir vieno stiebo priėmikliams.

Vidiniai zonos matmenys yra žaibo zonos apskaičiavimo rutulio spindulys R ir apsaugos zonos įlinkis p tarp abiejų vertikaliųjų žaibo priėmiklių (5 pav.).

Priklausomai nuo apsaugos klasės, R yra: I klasei – 20 m, II klasei – 30 m, III klasei – 45 m, IV klasei – 60 m.

Apsaugos zonos įlinkis p apskaičiuojamas pagal formulę:

Atstumas tarp žaibolaidžių d, m

Didesnių matmenų stogo antstato apsaugai nuo tiesioginių žaibo išlydžių gali prireikti naudoti žaibosaugos sistemą, sudarytą iš daugiau kaip dviejų vertikaliųjų žaibo priėmiklių.

Jeigu pavienio priėmiklio ar vertikaliųjų priėmiklių sistemos iki 3 m aukščio naudojimas netenkina saugomos erdvės reikalavimų arba sunku juos realizuoti, reikia išnagrinėti aukštesnių priėmiklių, kuriems reikės sunkesnių ir sudėtingesnės konstrukcijos atramų, dažnai ir papildomų atotampų naudojimo galimybę. Įrengiant žaibo priėmiklius su skiriamuoju atstumu (7 pav.) reikia atsižvelgti į žaibo srovės parametrus, srovės pasiskirstymą objekte, izoliuojamųjų elementų medžiagą, priėmiklio prijungimo prie žaibosaugos įrenginio atstumą.

Saugus atstumas 6 pav. Apsaugos zonos įlinkio p reikšmių priklausomybė nuo atstumo tarp žaibolaidžių d ir apsaugos klasės

s ≥ ki ⋅

kc L km

Nr. 2 (25) 2009

čia ki – 0,1, 0,075, ir 0,05, atitinkantys I, II, III ir IV apsaugos klasę, km – 1 (ore) arba 0,5 (kietame dielektrike), kc – koeficientas, priklausantis nuo srovės pasiskirstymo objekte, L – žaibo priėmiklio ilgis išilgai priėmiklio iki artimiausio prijungimo prie potencialų suvienodinimo taško.

7 pav. Tinkamai išlaikytas atstumas tarp žaibo priėmiklio ir palydovinės antenos

8 pav. Žaibo priėmiklių tinklo įrengimas ant parapeto

Žaibo kirčio tikimybė į pastato atiką yra gana didelė, todėl plokščiojo stogo parapeto arba bordiūro apskardinimas praktikoje dažnai įtraukiamas į žaibosaugos sistemą kaip žaibo priėmiklis. Atskirų skardos lakštų sandūros papildomai turi būti sujungtos laidininkais, pati skarda turi būti reikiamo storio (per 0,5 mm).

Tačiau norint kad žaibo kirtis nepradegintų arba neišlydytų skardos lakštų, jų storis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm (varinių – 5 mm, aliumininių – 7 mm).

Praktikoje skardos storis siekia 0,7–1,0 mm, todėl prie skardos lakštų sandūros vietos ant apkabų tvirtinami iki 50 cm ilgio vertikalieji žaibo priėmikliai. Sujungti

apkabomis arba lankščiais laidininkais ne visuomet galima nepažeidus stogo. Šiuo atveju įrengiami atskirai stovintys iki 1 m aukščio žaibo priėmikliai. Jie įrengiami ir tuomet, kai parapeto plotis yra didelis ir neužtikrinama reikalinga apsaugos zona.

9 pav. Tinklo priėmiklio apsaugos zona

4 lentelė. Įvairių medžiagų vielos ilgio pailgėjimas [3] Medžiaga

Koeficientas a

Aliuminis Varis Nerūdijantis plienas Paprastas plienas

23,5 •10-6 17,0 •10-6 16,0 •10-6 11,5 •10-6

Vielos pailgėjimas ΔL mm/m, kai temperatūros pokytis ΔT=100°C 3,35 1,70 1,60 1,15

5 lentelė. Pagrindiniai betoninių pagrindų (atramų) dydžiai, priklausomai nuo vertikaliųjų priėmiklių aukščio (vėjo greitis 150 km/h) [3] Priėmiklio aukštis

1,0 m 1,5 m 2,5 m 2,5 m 3,0 m

Pagrindo (atramos) skersmuo 300 mm aukštis (cm) svoris (kg) 1,0 2,0 4,5 8,5 9,5 17,5 17 31 25,5 46

Pagrindo (atramos) skersmuo 350 mm aukštis (cm) svoris (kg) 0,5 2,0 2,5 6,5 5,5 13,5 10,0 25,0 15,5 38,0

Horizontalaus tinklo priėmiklio apsaugos zona – visa tai, virš ko jie yra įrengti. Pavyzdžiui, jeigu statinio aukštis yra 10 m (9 pav.) ir pastatas yra III klasės, tai priėmiklio apsaugos kampas pagal kreives, pateiktas 4 pav., bus lygus 60°.

Kiti reikalavimai stogų žaibosaugos sistemoms Atskiri žaibosaugos elementai turi būti patikimai sujungti suvirinant, susukant varžtais arba sujungiant specialiais gnybtais, apkabomis, sujungiant kniedėmis, sulituojant arba supresuojant.

Suvirinti galima elektros lanku, dujomis arba naudojant egzoterminį suvirinimą.

Jungtys turi būti apsaugotos nuo korozijos ir mechaninių sužalojimų. Visais atvejais reikia vadovautis galiojančiomis normomis.

Taip jungiant (10 pav.) išvengiama kibirkščiavimo, galinčio sugadinti objekto konstrukcijas.

Jei stogo plotas didelis, reikia atsižvelgti į laidininkų ilgių pakitimus, atsirandančius dėl temperatūros svyravimų.

Bendra priklausomybė, nusakanti laidininko ΔL ilgėjimą, kylant temperatūrai, išreiškiama taip: ΔL =α . L . ΔT ; čia L – laidininko ilgis, α – temperatūrinis linijinio pailgėjimo koeficientas, ΔT – temperatūros pokytis.

Siekiant išvengti pavojingų įtempimų,

21

22

Elektros Erdvës

atsirandančių dėl temperatūros pokyčių, reikia naudoti lanksčias jungtis, sujungiančias laidininkus tarpusavyje arba su laidžiais stogo konstrukcijos elementais (11 pav.). Įrengtų ant plokščiojo stogo vertikaliųjų žaibo priėmiklių įtvirtinimo būdas parenkamas atsižvelgiant į priėmiklio aukštį, stogo dangos savybes, būtinumą išlaikyti saugius atstumus, vėjo greitį. Vienas iš labiau paplitusių sprendimų yra žaibo priėmiklių iki 3 m aukščio tvirtinimas betoniniame cilindriniame pagrinde (atramoje). Išankstiniam dydžių ir betoninių atramų svorio parinkimui galima taikyti duomenis, pateiktus 5 lentelėje [3].

10 pav. Žaibosaugos įrenginio elementų sujungimo pavyzdžiai [3]

Vertikaliojo žaibo priėmiklio tvirtinimo prie betoninės atramos ir žaibosaugos įrenginio elementų pavyzdžiai pateikti 12 paveiksle.

Jeigu tam tikro aukščio žaibo priėmiklio pavienės betoninės atramos svoris mažesnis už rekomenduojamąjį, galima naudoti dviejų dalių krūvį. Jeigu žaibo srovės nuvedimui naudojama metalinė stogo perdanga, prie jos galima tvirtinti vertikaliojo priėmiklio pagrindą (13 pav.).

11 pav. Jungtys, kompensuojančios įtempimus laidininkuose dėl temperatūros pokyčių

Aukštesniems kaip 3 m priėmikliams reikia sunkesnių ir sudėtingesnės konstrukcijos atramų, dažnai ir papildomų atotampų naudojimo (14 pav.).

Atotampos ir sudėtingesnės atramos leidžia įrengti iki 8 m aukščio žaibo priėmiklius. Tinkamai atliktas tvirtinimas padidina žaibo priėmiklio stabilumą ir sudaro galimybes naudoti žaibolaidį, 3–4 m aukštesnį už saugomą objektą.

12 pav. Skirtingo aukščio žaibo priėmiklių tvirtinimas prie betoninių atramų [3]

Kitas sprendimas, didinantis vertikaliųjų žaibo priėmiklių stabilumą ir nereikalaujantis sudėtingesnės konstrukcijos pasunkintų atramų naudojimo, yra žaibo priėmikliai, tvirtinami prie stogo antstato elementų. Tokius priėmiklius galima tvirtinti tiek prie stogo antstato elementų, tiek prie atskirų įrenginių.

Dažniausiais naudojamos tokios sistemos sudarytos iš: vertikaliojo žaibo priėmiklio, tvir-

13 pav. Žaibo priėmiklių tvirtinimas prie laidžių stogo paviršiaus elementų

Atskiri žaibosaugos elementai turi būti patikimai sujungti suvirinant, susukant varžtais arba sujungiant specialiais gnybtais, apkabomis, sujungiant kniedėmis, sulituojant arba supresuojant

Nr. 2 (25) 2009

23

15 pav. Atskirų vertikaliųjų žaibo priėmiklių tvirtinimas tiesiogiai prie stogo antstato elementų

Apibendrinant norėtųsi pabrėžti, kad nepaisant įvairovės ir techninių problemų sudėtingumo, visada galima rasti gerą ir patogų sprendimą, naudojant žymiausių žaibosauginę produkciją gaminančių firmų šiuolaikišką įrangą.

Literatūra 1. LST EN 62305-3. Apsauga nuo žaibo. 3 dalis. Fizinė žala statiniams ir pavojus gyvybei (IEC 62305-3:2006, modifikuotas).

14 pav. Atskirų vertikaliųjų žaibolaidžių, kurių aukštis per 3 m, įrengimas [3]

tinamo prie betoninės atramos, ir izoliuojančiųjų elementų, tvirtinamų prie saugomo objekto; vertikaliojo žaibo priėmiklio ir izoliuojančiųjų elementų, tvirtinamų tik prie saugomo objekto; vertikaliojo žaibo priėmiklio, tvirtina-

mo ant izoliacinio vamzdžio, pritvirtinto prie saugomo objekto.

Pastaruoju atveju nuo žaibo priėmiklio atsišakoja išlydžio srovės nuvediklis.

Skiriamojo atstumo tarp žaibo priėmiklio ir saugomo objekto išlaikymą užtikrina tam tikro ilgio izoliacinės štangos (15 pav.).

2. A. Sowa. Kompleksowa ochrona odgromova i przepięciowa.Warszawa, 2005.

3. Blitz Planer®.DEHN+SÖHNE,2005.

4. J. Pranskaitis. Apsauga nuo žaibo ir viršįtampių. UAB „Energosfera“, 2009.

5. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.

Stogai“.

PRIEŠGAISRINIAI TINKLELIAI PRIEŠGAISRINIAI TINKLELIAI

S. Þukausko g. 20, LT-08234 Vilnius Tel. (8 5) 266 0170, faks. (8 5) 266 0177 E. p. info@exterus.lt www.exterus.lt

24

Elektros įrenginiai termovizinei kontrolei – 1 pav. PIP režimas

platesnis pasirinkimas 1 lentelė

Šiandieninė situacija verčia ieškoti būdų, kaip mažinti energijos sąnaudas, išvengti nenumatytų nuostolių dėl netikėtų gedimų ar gaisro dėl elektros tiekimo grandinių defektų. Tam būtina daugiau dėmesio skirti patikimam elektros įrenginių darbui ir elektros tiekimo grandinių patikimumui užtikrinti. Todėl, pasitelkiant diagnostinę įrangą, pastoviai turi būti prižiūrimi elektros įrenginiai ir elektros tiekimo grandinės, įvairios mechaninės sistemos. Viena iš efektyvių priežiūros priemonių yra prognozuojamoji diagnostika pasitelkiant termoviziją, kuri leidžia stebėti svarbius mazgus neišjungiant ir nenutraukiant procesų. Šiuo metu „FLIR Systems“ siūlo labai didelį termovizinės įrangos asortimentą, todėl čia trumpai apžvelgsime tik pastarųjų mėnesių naujausią nebrangių termovizorių seriją FLIR i (i40, i50, i60) prognozuojamai diagnostikai su integruotomis vaizdo kameromis.

FLIR i serijos termovizoriai yra jautrūs, gebantys aptikti nedidelius temperatūros skirtumus (mažesnius nei 0,1ºC), o pakankamos skyros nešaldomas detektorius (i40 – 14 400 vaizdo elementų (120x120), i50 – 19 600 vaizdo elementų (140x140), i60 – 32 400 vaizdo elementų (180x180) operatoriui padės kokybiškai vizualizuoti defektines vietas dideliame 3,5” skystųjų kristalų ekrane, kol tai dar

Modelis Skystųjų kristalų ekranas Detektorius FPA Regėjimo laukas Temperatūros matavimo diapazonas Matavimo paklaida Šiluminis jautris (NETD) Emisijos koeficientas Atspindėtos temperatūros korekcija Vaizdo kamera

i40 3,5’’ 140x140 neš.

(19 600 vaizdo el.)

25°x25° -20 °C÷+350 °C

i50 3,5’’ 140x140 neš.

(19 600 vaizdo el.)

25°x25° -20°C÷+350 °C

i60 3,5’’ 140x140 neš.

(19 600 vaizdo el.)

25°x25° -20 °C÷+350 °C

±2 °C arba 2 % 0,1°C 0,1 … 1,0 Yra

±2 °C arba 2 % 0,1°C 0,1 … 1,0 Yra

±2 °C arba 2 % 0,1°C 0,1 … 1,0 Yra

768x768 (0,6 Mpix) +

1536x1536 (2,3 Mpix) +

1536x1536 (2,3 Mpix) +

+ +

+ +

1000 nuotr. (JPEG) 1 GB, išimama kortelė +

1000 nuotr. (JPEG) 1 GB, išimama kortelė +

-15 °C÷50 °C + 5 val.

1 val.

IR kameroje ir per kroviklį, keičiamos baterijos

-15 °C÷50 °C + 5 val.

1 val.

IR kameroje ir per kroviklį, keičiamos baterijos

Vaizdo kameros pašvietimas „Vaizdas vaizde“ funkcija + Videoišėjimas (MPEG 4 per + USB) Atmintis 1000 nuotr. (JPEG) 1 GB, išimama kortelė Termogramų piktogramos + (Thumbnails) Darbo temperatūra -15 °C÷50 °C Lazerinis žymeklis Baterijos veikimas 5 val.

Baterijos visiškas įkrovimas 1 val.

Baterijų krovimas, baterijų IR kameroje keitimas ir per kroviklį, keičiamos baterijos

Nr. 2 (25) 2009

netapo rimta problema. Visų modelių matavimo diapazonas – nuo -200C iki +3500C. Integruota vaizdo kamera, turinti pašvietimo funkciją, suteikia galimybę padaryti kokybišką vaizdo nuotrauką (PIP ar terminio vaizdo suliejimą su videovaizdu) ir esant nepakankamam apšvietimui. Siekiant palengvinti operatoriaus darbą, FLIR i40/50/60 termovizoriuose yra PIP (termovaizdas videovaizde; 1 pav.) funkcija. Nuotraukos saugomos 1 Gb atminties kortelėje. Kad būtų paprasčiau surasti nuotraukas, yra vaizdų galerija. Termovizoriai turi reikalingas analizės funkcijas: plote minimumas ar maksimumas, automatinis karštų ar šaltų vietų nustatymas. FLIR i50/60 yra lazeriniai žymekliai. Nepaisant šios serijos termovizorių funkcionalumo ir galimybių, jie ergonomiški ir patogūs, sveria iki 600 g su kraunama baterija. Darbo laikas naudojant kraunamą bateriją – 5 val., o pakraunama per 1 val. Jos lengvai opera-

toriaus pakeičiamos.

1 lentelėje pateikti pagrindiniai šios serijos termovizorių parametrai.

FLIR i40/50/60, kaip ir kiti„FLIR Systems“ modeliai, turi keičiamą emisijos koeficientą ir atspindėtos temperatūros korekciją, o tai svarbu norint atlikti įvairių paviršių temperatūrų matavimus. Defektinių vietų išmatuota temperatūra padės įvertinti aptikto defekto svarbą ir apsispręsti, kokių veiksmų imtis.

Iš termovizorių termogramas galima lengvai perkelti į kompiuterį. Jei reikia, galima analizuoti ir padaryti ataskaitą su pateikiama programa.

Daugiau informacijos apie termovizo-

rius ir kitą matavimo įrangą rasite www.elintosms.lt, o apie termoviziją www.termovizija.lt.

UAB „Elintos matavimo sistemos“

2 pav. FLIR i50 serijos termovizorius

25

26

naujienos

Elektros Erdvës

Bendrovės „Aurel“ miniatiūrinis modulis ZigBee TME pradėjo prekybą italų bendrovės „Aurel“ pagal ZigBee (IEEE 802.15.4) standartą gaminamų miniatiūrinių bevielio duomenų perdavimo modulių serija. XTR-ZB1 moduliai – tai gera alternatyva tradiciniams laidiniams gaminiams, kai prireikia sujungti į tinklą daug išsklaidytų įrenginių, tokių kaip energijos sunaudojimo jutikliai ir matuokliai. Juos taip pat galima naudoti pramoninėje ar pastatų automatikoje, apsaugos sistemose, signalizacijos ar telemetrinėse sistemose.

XTR-ZB1 moduliai dirba visuotinai prieinamoje ISM 2,4 GHz dažnių juostoje, naudodami išbandytą tiesinės sekos

spektro sklaidos technologiją DSSS (Direct Sequence Spread Spectrum), kuri didina diapazoną ir atsparumą trikdžiams.

Perdavimo patikimumą didina ZigBee tinklams būdinga tinklinė topologija (Mesh), užtikrinanti duomenims alter-

natyvius kelius gedimo kuriame nors tinklo mazge atveju, taip pat suteikianti galimybę automatiškai perjungti radijo kanalus ir greitai perkonfigūruoti tinklą, kai atsiranda pernelyg daug trikdžių.

Daugiau informacijos www.tme.eu.

Kompaktiški modulinio tipo energijos skaitikliai EN40 ir EN40P „Schneider Electric“ kompanija pristato naujus EN40 ir EN40P modulinio tipo elektros skaitiklius, skirtus energijos apskaitai komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose. Skaitikliai vienfaziai, vieno modulio (18 mm) pločio, lengvai montuojami ant DIN bėgelio.

Techninės charakteristikos:

„Phoenix Contact“ pristato naujus PIT modulinius gnybtus su Push-In jungtimi PIT yra naujos kartos moduliniai gnybtai Clipine complete sistemoje. Laidus, kurių skerspjūvio plotas 0,34 kv. mm ir didesnis, galima prijungti nenaudojant įrankių.

Užtenka paprasčiausiai įkišti laidą, net ir patį mažiausią. Dabar ir jutiklių laidus galima prijungti nenaudojant jokių įrankių. Speciali kontakto spyruoklė leidžia lengvai įkišti laidą ir užtikrina puikią

> >

matavimo tikslumas „Class 1“;

>

darbinė temperatūra -25º ÷ +55º C (tinka naudojimui lauko skydelyje);

nominalioji darbo įtampa 220 V ± 20 %;

kontakto kokybę. Norint atjungti laidą arba prijungti laidą, kurio skerspjūvio plotas 0,14 kv. mm ir didesnis, nuspaudžiama plastikinė svirtelė. Šiai svirtelei nuspausti galima panaudoti daugelį įrankių. PIT moduliniai gnybtai turi visus Clipine complete sistemos privalumus: dvi lizdų eiles trumpikliams, daug vietos žymenims ir galimybę naudoti kitus minėtos sistemos aksesuarus.

Daugiau informacijos www.phoenixcontact.lt

>

EN40P generuoja 100 impulsų per 1kWh (35 V DC; 20 mA; 120 mA);

>

matavimai – iki 999 999,9 kWh.

Tiesioginis apkrovos jungimas iki 40 A, be srovės transformatorių.

Lengvai integruojamas į apskaitos sistemas, panaudojant impulsinį signalą.

Klaidingo jungimo indikacijos funkcija.

Elektromechaninis matavimų atvaizdavimas.

Plombavimo galimybė.

naujienos

CRC įmonės cheminiai preparatai Belgijos įmonė CRC – tai elektronikoje, automatikoje, motorizacijoje ir kitose technikos šakose plačiai naudojamų cheminių preparatų gamintoja. Preparatai gaminami purškalų, tepalų, putų pavidalo, fasuojami į aerozolio balionėlius, tūbeles, butelius.

Puikus pagal pažangią technologiją pagamintos tepamosios-apsauginės priemonės pavyzdys – CRC Power Lube su teflono priedu, skirtas guolių, velenu, bėgelių ir pan. apsaugai bei priežiūrai.

Naujas „Phoenix Contact“ GSM/GPRS/EDGE modemas Jums siūlomas saugus prisijungimas prie pramoninių tinklų. Duomenys siunčiami mobiliojo ryšio tinklais VPN kanalu. IPsec kodavimas ir integruota ugniasienė

Nr. 2 (25) 2009

Dėl aerozolinio balionėlio su specialiu vožtuvu preparatą galima paskleisti, balionėlį laikant bet kurioje padėtyje, o pridedamas vamzdelis leidžia pasiekti sunkiai prieinamas vietas. Kitas preparato, tinkamo, atliekant daugelį konstrukcinių darbų, pavyzdys – CRC Zinc Primer, pagamintas cinko fosfato pagrindu ir naudojamas kaip apsauginė priemonė įrenginių korpusų metaliniams paviršiams. Taip apdorotas paviršius yra parengtas galutinei apdailai – dekoratyviniam dažymui.

Daugiau informacijos www.tme.pl.

(firewall) užtikrina papildomą duomenų saugumą. Apie pažeidimus aptarnaujantis inžinierius bus informuotas tekstine žinute arba elektroniniu laišku.

Daugiau informacijos www.phoenixcontact.lt

27

28

kronika

Elektros Erdvës

kos. Lygiai tas pats galioja gaminant bet kurį produktą“, – tvirtina ERP direktorius Markas Zbarskis.

Patikimo verslo filosofija kyla iš vidaus Kovo mėnesį Lietuvos mokslo akademijoje vykusiuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose net dvi nominacijos mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje atiteko plačiajai visuomenei mažiau žinomai informacinių technologijų bendrovei ERP – „Metų darbovietė 2008“ ir „Metų aplinkosaugos įmonė 2008“.

Pastaruoju metu tarp daug besireklamuojančių įmonių tapo vos ne privaloma parodyti save kaip visuomenišką, neabejingą ekologijai įmonę. Tačiau specializuotos veiklos įmonės, kurių veikla visuomenei mažiau matoma, retai kada stengiasi siekti ko nors daugiau nei apima jų veiklos sfera. Kam eikvoti energiją šalutiniams dalykams? „Iš tiesų toks požiūris – kam eikvoti energiją šalutiniams dalykams – visiškai neteisingas. Bet kuris gurmanas pasakys, jog patiekalo skonis priklauso ne nuo gražios lėkštės ir įrankių, bet nuo darnaus darbo ir švaros virtuvėje. Net talentingiausias virėjas nieko nepadarys tarp šiukšlių ir apimtas blogos nuotai-

Orientuotis tik į išorinį blizgesį gali vienadienės greito pelno siekiančios įmonės, kurių tikslas – ne gaminti gerą produktą, bet reklamos akcijomis greitai parduoti didelį jo kiekį. ERP tikslas – patikima, nepriekaištingos reputacijos, tik kokybišką produktą kurianti, savo srityje pirmaujanti įmonė. M. Zbarskio manymu, siekiant šio tikslo reikalingas ne tik geras verslo planas, bet ir visa verslo filosofija, kuri į vieną darnią visumą sujungtų visą kolektyvą. „Patys pagalvokite, ką gali sukurti įmonė, kuriai vykdant projektą pasikeičia ne vienas ir ne du prie jo dirbantys žmonės, nes neturi motyvacijos, keičia darbo vietas?“ – klausia ERP vadovas.

ERP išskirtinį dėmesį darbuotojų sąlygoms skiria nuo pat įsikūrimo. Šiuo metu tai bene vienintelė IT įmonė Lietuvoje, kurios darbuotojams nemokami honorarai, – visos gaunamos pajamos pilnai apmokestinamos, taip užtikrinant kiekvieno socialines garantijas.

Taip pat visiems suteikiamos papildomos socialinės garantijos: papildomas sveikatos draudimas, skiepai nuo gripo, galimybė sportuoti klubuose ir įmonės komandose. Nuo 2008 m. du kartus per savaitę ERP darbuotojai vaišinami šviežiais vaisiais, kurios parūpina darbdavys. Įmonėje veikia sveikatingumo programa, kurios dalyviai gauna premijas už nerūkymą, sportavimą.

Sveikinamos ir skatinamos bet kokios iniciatyvos – sukurta siūlymų ir skundų pateikimo tvarka, kuri yra ISO 9001 sertifikuotos kokybės vadybos sistemos dalis. „Taip pat esu įsitikinęs, kad įmonė turi būti draugiška ne tik viduje, bet ir aplinkai, visuomenei. Juk visi gyvename tame pačiame pasaulyje ir tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad gyvenimo aplinka būtų maloni“, – tvirtina M. Zbarskis.

2008 m. bendrovėje buvo patvirtinta darbuotojų motyvacijos sistema, tiesiogiai susieta su pasiektais rezultatais. Dėl „Atviros buhalterijos“ darbuotojai gali susipažinti su įmonės finansų rodikliais intranete ir savarankiškai paskaičiuoti darbo užmokestį ir premijas.

Iš aplinkosaugos pavyzdžių verta paminėti tris ERP iniciatyvas. 2008 m. bendrovės darbuotojams buvo nupirkti dviračiai, kad mažėtų tarša ir transporto spūstys Vilniaus mieste. Taip pat pernai ERP kartu su keliomis verslo bendrovėmis organizavo ir vykdė Neries krantinės valymo akciją. Taip pat bendrovėje sukurta energijos, vandens, popieriaus taupymo bei antrinio perdirbtų žaliavų naudojimo programa.

Šeimas ir specialius poreikius turinčių darbuotojų darbo valandos ir vieta gali būti pritaikoma pagal poreikius: suteikiamos mobilios priemonės, leidžiančios dirbti namuose ir, pvz., prižiūrėti sergantį vaiką. 2008 m. neįgaliam ERP darbuotojui įrengta nuotolinė darbo vieta.

Šitie apdovanojimai Lietuvoje yra rengiami jau 2 kartą. Šiais metais iš 50 pateiktų paraiškų buvo atrinkti 22 pretendentai į nugalėtojus. Paraiškose, kurias vertino komisija, turėjo būti aprašyti įmonės darbai ir pasiekimai plėtojant atsakingą verslą.

Naujas UAB „Elektrobalt“ prekybos skyrius

Tobulinama vėjo jėgainių aerodinamika

Balandžio mėnesį klientų patogumui Vilniuje atidarytas dar vienas UAB „Elektrobalt“ prekybos biuras, kuriame galima rasti reikalingiausią elektrotechninių prekių asortimentą. Naująjį„Elektrobalt“ biurą rasite Žirmūnų g. 68.

„Leviathan Energy“, JAV ir Izraelio energetikos kompanija, paskelbė, kad padidinti jėgainės galią galima ir taikant vėjo srautus į turbinos mentes nukreipiančius aerodinaminius įrenginius. Taip jėgainės gaminamos elektros kiekį galima padidinti 30–150 proc. Taigi tikimasi, kad investicijos į vėjo energetiką bus patrauklesnės.

kronika Parama alternatyviajai energetikai Britų žurnalas „Economist“ neseniai pateikė informaciją apie fiskalinę valstybių paramą atsinaujinančiosios energetikos plėtrai. Didžioji Britanija tam skiria tik apie 7 proc., tuo tarpu JAV – 12 proc., Vokietija – apie 15 proc., Prancūzija – apie 20 proc., Kinija – apie 34 proc. ir Pietų Korėja – net 81 proc. Atsinaujinančiosios elektros energijos gamyba D. Britanijoje sudaro apie 7 proc., Danijoje – per 26 proc., Švedijoje – daugiau kaip 48 procentus.

Tarptautinė konferencija „Žalioji energija“ Balandžio 16 d. Vilniuje susirinko Lietuvos ir Vokietijos verslo, ekologijos, energetikos sričių atstovai, rengiantys diskusiją ir verslo mugę apie atsinaujinančiosios energijos šaltinius. Tarptautinę konferenciją ,,Žalioji energija – iš gamtos imame, gamtai atiduodame. Verslo mugė“ surengia tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos–Vokietijos forumas.

Konferencijos tikslas buvo parodyti ir padėti žmonėms rūpintis aplinka bei atkreipti verslo atstovų dėmesį į energijos taupymo ir alternatyvios energijos naudojimo privalumus, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir intensyvinti Lietuvos-Vokietijos bendradarbiavimą šioje srityje. Konferencijoje buvo skaitomi verslo, mokslo bei teisės aktus priimančių bei vykdančių institucijų atstovų pranešimai. Dalyviai išgirdo daugiau nei dešimties geriausių savo srities specialistų pasisakymų iš Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių. Paraleliai su konferencija buvo surengta verslo mugė „Žalioji energija“, kurioje dalyviai susipažino su šia sritimi besidominčių įmonių ir institucijų atstovais, pasikeitė idėjomis, susijusiomis su atsinaujinančiąja energetika, užmezgė naujų verslo ryšių.

Konferencijos pranešimus galite rasti http://greenenergy2009.wordpress. com/2009/04/24/konferencijos-pranesimai/

Nr. 2 (25) 2009

Įkurtas Nacionalinio energetikos forumo tinklalapis Sumanymas įkurti tinklalapį www.nefas.eu gimė todėl, kad bent jau Lietuvoje energetika buvo ir vis dar yra sritis, kur veikė, planavo, strategavo uždaro rato specialistai, vis pabrėždami, jog tai labai specifinė sritis, kurios visuomenė nepajėgs suprasti. Taigi dabar ir turime aukštesnes už kaimynus šildymo, elektros ir benzino kainas.

nimo mokymo, taupymo vadybos iki sudėtingų energiją taupančių sistemų“, – rašoma tinklalapio įvade.

„Mes domimės ateitimi, nes planuojame ten gyventi. Mes domimės energetika, nes mūsų verslas, buitis ir pažanga be jos neįmanomi. Mes norime paskatinti visuomenę domėtis energetikos problemomis, skatinti alternatyvių energijos šaltinių plėtrą, mažinti iškastinių energetinių žaliavų naudojimą, diegti bendrą elektros energijos rinką, taip pat aptarti būdus, kaip taupyti energiją, – nuo jau-

Tikimasi, kad į internetinio forumo www.nefas.eu veiklą įsitrauks ir kitų Baltijos jūros valstybių visuomenės organizacijos ar pavieniai asmenys jau vien dėl to, kad be bendros elektros energijos rinkos, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos šio regiono šalims bus sunku išsiversti. Tinklalapyje įdiegtas automatizuotas straipsnių vertimas į daugelį kalbų.

Energetikų konferencija

Konferencijos svečiai

tik energetikos įmonės! Taip pat buvo užsiminta ir apie atsiskaitymo problemas energetikos sektoriuose. Vienas iš artimiausių tikslų – siekimas energetinės nepriklausomybės ir apsisprendimas, kas ir kada pradės statyti naująją atominę elektrinę. A. M. Brazauskas savo trumpame pasisakyme akcentavo, kad naujajai Energetikos ministerijai trūksta ryžtingumo ir kad jo laikais viskas vyko sklandžiau. J. Šimėnas kritikavo energetikus už akivaizdų alternatyviosios energetikos ignoravimą. Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti nusipelnę energetikos sektoriaus darbuotojai. Tarp jų Energetikų garbės ženklo apdovanojimai buvo įteikti ir asociacijos NETA nariams UAB „Elektros darbai“ direktoriui Vidmantui Gaidžiui ir Respublikinio energetikų mokymo centro direktoriaus pavaduotojui Vytautui Rosinui.

Antras didžiausias kataloginis distributorius Europoje

turi distributorių tinklą. ELFA kompanijoje dirba apie 450 darbuotojų. Metinė apyvarta siekia 100 mln. eurų.

Balandžio 17 d. vyko tradicinė, jau aštuntoji Lietuvos energetikų konferencija.

Konferencijoje kalbėjęs energetikos ministras A. Sekmokas pabrėžė, kad laikas kitu kampu pažiūrėti į energetiką: pagrindinis tikslas – ne pelnas, o aprūpinti elektra tiek pramonę, tiek vartotojus, juk negali taip būti, kad pelningos bus

ELFA priklauso Šveicarų pramonės koncernui „Daetwyler“. 2008 m. pavasarį įsigijus kompaniją ELFA, koncernas dabar yra antrasis tarp kataloginių distributorių Europoje.„Daetwyler“ šiuo metu naudoja du prekės ženklus skirtingose geografinėse zonose: „Distrelec“ – centrinėje Europoje, ELFA – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje. Rusijoje ir kitose devyniose Europos šalyse ELFA

29

30

kronika

Elektros Erdvës

Pasirašyta sutartis tarp Kauno technologijos universiteto ir „Phoenix Contact“

NETA įmonių darbuotojai vėl turės galimybę mokytis

Šių metų kovo mėnesį buvo pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno technologijos universiteto ir „Phoenix Contact“. Sutartis numato

Balandžio mėnesį asociacija NETA ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra pasirašė sutartį, pagal kurią bus vykdomas projektas „Elektros technikos šakos darbuotojų mokymai“. Projekte dalyvaus 16 asociacijos narių – įmonių darbuotojai, projektas truks tris metus.

Planuojama apmokyti daugiau kaip 400 žmonių, projekto vertė – apie 4 mln. litų.

65 proc. projekto išlaidų dengs ESF.

KTU rektorius prof. Raimondas Šiaučiūnas (dešinėje) ir UAB „Phoenix Contact“ direktorius Vytautas Bražiūnas pasirašo sutartį

Elektros gamyba bus atskirta nuo perdavimo tinklo Europos Parlamentas (EP) 2009 m. balandžio 22 d. pagaliau priėmė ilgai lauktą elektros ir dujų rinkos liberalizavimo paketą. Jame nustatytos taisyklės, kaip dujų ir elektros rinka turėtų funkcijonuoti ES. Nors anksčiau buvo siekiama visiškai atsieti elektros energijos gamybą ir perdavimą, tačiau pasiektas kompromisas, kuris leidžia pasirinkti tarp visiško ir tik dalinio nuosavybės atskyrimo. EP priimtas paketas į nacionalinę teisę turi būti

„Vilma“ įsisavino automatinę elektros instaliacinių gaminių liniją AB „Vilma“ įsigijo šveicarų įmonės „PARO“ automatinę elektros jungiklių ir kištukinių lizdų mechanizmų surinkimo liniją. Linijos vertė – 800 000 eurų.

Linija paleista gamykloje kovo mėnesį.

Ją sudaro 15 automatinių darbo stočių, turi 18 programų, skirtų įvairių elektros jungiklių ir kištukinių lizdų mechanizmų surinkimui. Linijos darbą prižiūri 2 darbuotojai, ji pakeis apie 18 darbininkų, rinkusių gaminius rankiniu būdu. Linijos darbo išeiga – apie 6 000 vnt. gaminių per pamainą (8 val.). Šiais metais AB „Vilma“ pradės modernaus elektros instaliaciniųvwwv gaminių dizaino eXPress XP 500 gamybą. Tikimasi, kad jis sustiprins AB „Vilma“ pozicijas tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių rinkose.

abipusiškai naudingo bendradarbiavimo plėtojimą. Bus rengiami studentų ir specialistų apmokymai bei seminarai panaudojant „Phoenix Contact“ įrangą.

Iki 2009 m. rugsėjo mėnesio numatyta įrengti „Phoenix Contact“ valdikliais aprūpintą 6 darbo vietų laboratoriją.

Kauno technologijos universitetas taps EduNet (Phoenix Contact International Education Network) nariu. Tai leis KTU aktyviai dalyvauti EduNet organizuojamose tarptautinėse konferencijose, dalyvauti studentų mainų programose, kviestinėse dėstytojų paskaitose, bendruose tyrimuose ir mokymo projektuose.

Informaciją pateikė UAB „Phoenix Contact“; www.phoenixcontact.com

perkeltas ne vėliau kaip po 1,5 metų ir tai turėtų pagerinti vartotojų padėtį: pastarieji galės patys pasirinkti dujų ar elektros tiekėją ir, esant pageidavimui, jį pakeisti be jokių papildomų išlaidų.„Leo Lt“ legalumas tampa dar komplikuotesnis, tačiau gajus ir lietuviškas posakis „Pagyvensim – pamatysim.“ Š. Birutis, komentuodamas šio trečiojo energetikos paketo priėmimą, yra pareiškęs, kad tame pakete yra pakankamai saugiklių, taigi reikia tikėtis, kad ir Lietuva pilnai įvykdys EP reikalavimus.

Sutartį pasirašo asociacijos NETA prezidentas Bronius Rasimavičius ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros direktorius Povilas Česonis (dešinėje)

Vakuuminiai saulės kolektoriai Dažniausiai manoma, jog saulės energija karšto vandens ar patalpų šildymui gali būti naudojama tik šiltesnio klimato juostose, kur gyventojus nuolat lepina saulės spinduliai. Tačiau tobulėjant technologijoms, saulės kolektoriai pritaikomi net regionuose, kurie negali pasigirti visus

Automatinės elektros jungiklių ir lizdų mechanizmų surinkimo linijos įdiegimas padės laiku įvykdyti užsakymus.

Tikimasi, kad automatinė linija atsipirks per 5 metus. Įdiegus automatinę gamybos liniją, padidėjo darbo našumas ir sumažėjo gaminių savikaina, o tai leido įmonei nuo gegužės 1 d. sumažinti gaminių kainas rinkoje vidutiniškai 10 proc. ir padidinti nuolaidas pardavimo partneriams. metus šviečiančia saule. Esmė – naujo tipo kolektorių taikymas. Skystis, esantis variniame vamzdelyje (kuris yra dviejų stiklinių stiprių borosilikato vamzdžių centre), užverda, kai saulė kolektorių įkaitina iki 25 ºC. Skysčio virimas vyksta dėl to, kad vamzdelis yra vakuume, kuriame reikia kur kas mažesnės temperatūros vandeniui užvirti.

Besidomintys daugiau informacijos gali rasti http://montech.lt/lt/sale.htm

Elektros Erdvës

summary

electric spaces

Energetics situation in Lithuania is still not clear. It is inevitable that after the close down of Ignalina Nuclear Power Plant Lithuania will turn from the country with power flowing over the edges to a country wrestling with a problem how to pay for power.

The article raises thoughts about the former social democrats‘ policy of drift in relation to the energetics problems in Lithuania.

TOUCH AND STEP VOLTAGE 12 What shall we do with the Vision of the atomic power plant?

4 Recently, at a conference organized on the occasion of the Day of Energy Sector Employees, in his speech A. M. Brazauskas recalled the year 1992, when a newly appointed Minister of Energy expressed a doubt whether Lithuania would be able to take over and administer the Ignalina atomic power plant (IAE). “So what? – the speaker put a rhetorical question, – We have managed to perfectly administer it!” Noise rippled through the auditorium and people wondered – who is the true administrator? Personnel of the power plant is the same (we even failed to teach the CEO of the Lithuanian language), business strategy also the same (majority of electricity for almost the first price is supplied to Russia), we are within the same soviet system of regulation, it was made safe by Swedish experts, for the unknown reasons society used to pay and still pays higher price for electricity, in comparison tour neighbors, no financial reserves have been accumulated by using cheep energy, and finally – no preparations have been made (possibly – on malignant basis) for the closure of IAE. So we may only repeat the question - who is the true administrator of the IAE? Everybody knows that the idea of construction of the super-powerful energy

compound was based on an intention to meet energy needs of the former Soviet Union, and in the event of accident (tragedy) this would be a simple discard of marginal territories of the empire. The present wish to arrange a new power plant (NPP) in the same place and to supply electricity to several countries is probably a continuation of the soviet energetic trend of thinking or even appeasement to pragmatic interests of other countries.

Who draws water with a sieve?

6

Recently the International Electrotechnical Commission (hereinafter IEC) has recommended that the priority should be given to the touch voltage, as a basis parameter, defining the overall impact of electricity safety. As the general rules for electric equipment installation define, touch voltage is the part of voltage of grounding equipment received by a person, when the current flows through the body from one hand to another or from a hand to a leg having touched the two points of a circuit (horizontal distance between the two points is 1 meter).

The article in detail discusses the touch voltage related issues.

Naujiena – MDP apsauga nuo viršįtampių Galinga viršįtampių apsauga su testavimo funkcija

Naujoji viršįtampių apsaugos sistema MDP: didelio galingumo prietaisas, mažame korpuse – “nupjaunantis” viršįtampius matavimo ir duomenų perdavimo linijuose.

Dėl mažo, tik 8 mm, pločio - lengvai montuojasi net mažo gabarito automatikos spintose.

Viršįtampių apsaugos yra gaminamos 5V, 24V ir 48V darbinėms įtampoms ir yra dviejų, trijų arba keturių porų polių.

Apsaugas galima patikrinti naudojantis spec. testavimo prietaisu “Life Control” neatjungiant pačių elementų ir nepažeidus grandinės darbo proceso.

Apsaugos prietaisas dviejų, trijų arba keturių porų kabeliams Tiesioginis įžeminimo prijungimas Greitas montavimas, spyruokliniai gnybtai Siauras 8mm prietaisas Galimybė kontroliuoti pažeidimus su spec.prietaisu “Life Control” σ Nežymios likutinės įtampos (žemas suveikimo lygis), esant dideliam galingumui σ Didelė perdavimo dažnių juosta - iki 100 MHz σ σ σ σ σ

σ greitas tiekimas!

UAB “OBO Bettermann” Meistrų 8, Vilnius 01289 tel. 5 2375911 faksas 5 2375912 obo@obo.lt www.obo.lt