26 zurnalas by CMGbaltic

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija

2011 Nr. 1(26)

Lietuva žengia tvariosios energijos link

■ Elektromobilis – tarp istorijos ir realybės ■ Taupiosios elektros lemputės – problemos dėl jų naudojimo ■ Nepaprastoji padėtis 40 Latvijos kraštų ■ Elektrotechnikos atliekų tvarkymas 1

MUMS TIK 10 METŲ!

Plėvelinės šildymo sistemos Lietuvoje

Visas šildymo įrangos asortimentas PROJEKTAVIMAS, MONTAVIMAS, MODERNIZAVIMAS

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai Užupio g. 25, Vilnius Tel./faks.: +370 5 204 08 88 Tel./faks.: +370 5 200 16 77 El. p.: andrius@augaralt.com www.augaralt.com

Geoterminis šildymas | Saulės kolektoriai

Taupymo galimybės visiems!

AB „Empower“ – viena didžiausių elektros energetikos statybos kompanijų Lietuvoje, greitai auganti ir alternatyvių energijos šaltinių rinkoje. Mūsų tikslas - energetinių resursų taupymo sprendimų vystymas, rengiant ir relizuojant inovatyvius sprendimus šildymo, energijos gamybos ir taupymo srityse. Mūsų teikiamos paslaugos: • Konsultacijos dėl taupymo sprendimų • Resursų taupymo sistemų pardavimas

• Šilumos siurblių šildymo sistemų projektavimas ir montavimas • Saulės kolektorių projektavimas ir montavimas • Servisas ir garantinis aptarnavimas Sėkmingai realizuoti geoterminio šildymo sistemų ir saulės kolektorių projektai – tai sprendimai, kuriuos galime pasiūlyti galvojantiems apie ateitį!

Mus rasite: Tilžės g. 68a, LT-78157 Šiauliai Tel.: 8 620 64 425 El. p.: siauliai@empower.lt www.empower.lt

Turinys

Summary

Interviu 8 Lietuva žengia tvariosios energijos link

Interviu su Atsinaujinančios energetikos įstatymo rengimo komisijos pirmininku Jonu Šimėnu

Kronika, įvykiai 14 Fima didina sprendimų portfelį energetikos srityje

Intelektualiųjų inžinerinių sprendimų lyderė stiprina specialistų komandą

Mokslas 16 Problemos dėl masiško taupiųjų lempučių naudojimo

Nepageidaujami reiškiniai – ultravioletinė spinduliuotė, toksiškas gyvsidabris ir elektromagnetiniai laukai – lydi naujausias kompaktinių lempų technologijas

Kronika, įvykiai 20 Gaudrei – 20 metų

Originalaus apšvietimo sprendimų Lietuvoje pradininkė iki šiol dalyvauja prestižiniuose pasauliniuose konkursuose

Interview Lithuania is moving towards a sustainable energy economics page 8

In June this year, a Law on Renewable Energy was enacted. During the interview with Jonas Simenas, the chairman of a commission of preparation of the Law on Renewable Energy, he said that Lithuania would be able to source energy from renewable resources. Currently, the energy from renewable energy sources accounts for 15 percent in the general balance of energetics. According to the EU Directive, Lithuania must increase the amounts of energy used from renewable resources up to 23 percent before 2020. This is also provided for in the new Law. Science Problem of massive use of economic bulbs page 16

The undesirable phenomena - an ultraviolet radiation, toxic mercury and electromagnetic fields - accompany the latest technologies of the compact lamps. Modern power meters are not able to calculate accurately consumption of electric energy of the economic bulbs. Whether to write instructions to users on how to use the economic bulbs, on whose account the current electricity metering devices will be replaced? Scientific substantiation of these propositions.

Istorija

History

22 Elektromobilis. Nuo istorijos iki realybės

Electromobile. From history to reality page 22

Elektromobilis, atsiradęs anksčiau nei Edisono lemputė, pastaruoju metu vis labiau populiarėja

Kronika, įvykiai 28 Paroda Elektrotechnika 2011

Praktinės pratybos montuotojams UAB Elektrobalt ir REMC organizuotoje parodoje

Žvilgsnis į kaimynus 30 Nepaprastoji padėtis 40 Latvijos kraštų

Latvijos energetikų patirtis praėjusią žiemą likviduojant avarijos padarinius

An electromobile, which was invented earlier than the Edison’s light bulb, is becoming increasingly more popular. Lithuania has also started production of the first electric vehicles, which were created on the basis of foreign models. The company JonElis has developed an electric car on the basis of Ford Connect; during an exhibition, which recently took place in Klaipeda, a team of constructors of the company Einta introduced an electrified car Toyota Aygo, which received tremendous attention of the media. A constructor M. Milasauskas has given a name 3E to the electric car Honda HR-V developed by him - the economical, environmentally friendly, electric one. Sight to the neighbours Extraordinary situation in 40 regions of Latvia page 30

Experience of Latvian energy specialists, when eliminating consequences of emergency situation last winter

Kronika, įvykiai

Ecology

34 Įmonei OBO Bettermann – 100 metų

Lack of responsibility when collecting electronic waste page 38

Nuo Vokietijos ūkininko iki pasaulinio masto gamintojo

Teisė 36 Tantjemos – 2010 metų pelno skirstymas. Kur, kaip, kodėl?

Valdybai ar stebėtojų tarybai išmokamas sėkmės mokestis priskirtas leidžiamiems atskaičiavimams iš pelno

Electronic waste should be disposed in specialized places. Giedrius Mikulskas, the director of the association EEPA, stated that the largest merit of electrical and electronic equipment manufacturers and importers within the years 2010 - 2011 was that they had established 4000 collection sites for portable batteries and accumulators in Lithuania. Chronicle and Events

Ekologija

Fima increases its portfolio of solutions in the field of energetic

38 Surenkant elektronikos atliekas trūksta atsakomybės

20 years for Gaudre

page 34

Elektronikos atliekomis reikia atsikratyti tam skirtose vietose

Naujienos. Aktualijos

page 14 page 20 100 years for OBO Bettermann Practical training for installers in the exhibition Electrotechnology 2011 organized by UAB Elektrobalt and REMC, page 28

Turinys

Mieli

skaitytojai,

Šiais metais minime Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) dešimties metų veiklos jubiliejų. Asociacija buvo steigiama tam, kad ji sujungtų įvairias įmones, užsiimančias elektros technikos verslu, ir joms atstovautų. 2001 m. asociaciją įkūrė kelios įmonės – Gaudrė, Elmonta, Elektrobalt, Dogas, Elektros darbai ir kt. Asociacijos narių skaičius sparčiai augo – 2003 m. jau buvo 28 nariai, šiuo metu jų yra 30. Asociacija vienija elektros įrangos gamintojus, didmeninės prekybos, elektros montavimo įmones, mokymo įstaigas. Šią sukaktį asociacija su savo nariais sutinka sėkmingai atlaikiusi krizės išbandymus ir atsinaujinusi. Išrinkta nauja septynių narių valdyba, atnaujinti asociacijos įstatai, užduotys ir tikslai, įsteigti nauji komitetai, išrinktas naujas direktorius. Visi asociacijos nariai daugiau ar mažiau sėkmingai susidorojo su pasaulinės krizės iššūkiais. Asociacijoje narių ne tik nesumažėjo, bet ir įstojo naujų. Asociacija aktyviai dalyvauja kitų organizacijų veikloje. Ji dalyvauja ruošiant ir svarstant įstatymus, rengiant su energetika susijusias taisykles ir normas, vykdo jai priklausančių įmonių darbuotojų mokymo projektus, kuriuos iš dalies finansuoja ES struktūriniai fondai, ir kartu su VDTK ir VGTU studentų praktikos projektus. Ji prisidėjo ir steigiant EEPA asociaciją, dalis NETA priklausančių įmonių yra ir EEPA narės. Asociacijos veikla neapsiriboja tik Lietuvos teritorija. Užmegzti kontaktai su kaimyninių šalių asociacijomis, dalinamasi patirtimi, rengiami bendri renginiai, vizitai. Augant asociacijai buvo nutarta, kad ji turi ne tik atstovauti savo narių interesams, bet ir vykdyti švietėjišką veiklą, todėl buvo nuspręsta leisti asociacijos žurnalą, skirtą elektrikams, energetikams informuoti ir šviesti. Žurnalas buvo pavadintas Elektros erdvės. 2003 m. buvo išleisti pirmieji 3 numeriai. Šešeri žurnalo leidybos metai (2003 – 2009), per kuriuos išleisti dvidešimt penki jo numeriai, patvirtino, kad šis leidinys yra tikrai reikalingas, turi savo skaitytojų būrį ir yra laukiamas elektros montuotojų, inžinierių, energetikos specialistų bei žmonių, neabejingų Lietuvos energetikos ateičiai. Dešimtmečio proga atnaujiname asociacijos žurnalo Elektros erdvės leidybą, kuri buvo laikinai sustabdyta dėl kriziniais 2009-aisiais bankrutavusio ankstesniojo leidėjo ir dėl buvusio asociacijos prezidento ir žurnalo redaktoriaus veiksmų. Tikimės, kad žurnalas toliau bus sėkmingai leidžiamas, atliks savo švietėjišką misiją, specialistams padės tobulinti profesines žinias ir sėkmingai plėtoti verslą. NETA valdybos vardu Algimantas Andriušis

Leidėjas Lietuvos nacionalinė elektrotechnikos verslo įmonių asociacija NETA Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 698 40 500 El.p.: neta@neta.lt www.neta.lt Redkolegija Anzelmas Bačiauskas Algimantas Andriušis Valdas Bancevičius Petras Škiudas Virginijus Valevičius Vytautas Jokužis Deividas Jokužys

Redakcija UAB Supernamai www.supernamai.lt Redaktorė Aušra Narkeliūnienė Autoriai Martinš Budahs, Rytis Širvinskas, Vygintas Čeikauskas

Projektų vadovas Rolandas Liuga Fotografijos UAB Fotodiena Kalbos redaktorius Ramūnas Gerbutavičius Spausdino AB Spauda www.spauda.com

Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę. Visos teisės saugomos. Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Dizaineris Egidijus Vasiliauskas

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel.: +370 5 273 83 00 Faks.: +370 5 273 83 33 El. p.: info@lt.abb.com www.abb.com

UAB Ardena Vytenio g. 20, Tel.: +37052160717, 2333702. Faks.: (5) 2161036 El. p.: info@ardena.lt www.ardena.lt

AS DRAKA KEILA CABLES Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel.: +370 5 272 1464 www.drakakeila.ee

OU Elektroskandia Baltics Lietuvos filialas Linkmenų g. 15, Vilnius, Lietuva Tel.:+370 5 275 70 40 Faks.: +370 5 275 70 41 Mob. tel.: +370 686 16 761 El. p.: ligita.butyte@elektroskandia.lt www.elektroskandia.lt

UAB Elektros darbai Jonavos g.62A, Kaunas Tel.: 8 37 22 81 87 Faks.: 837 79 28 88 El. p.: info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, LT-08300 Vilnius Tel.: +370 5 237 50 00 Faks.: +370 5 237 50 20 El. p.: info@elgama.eu www.elgama.eu

UAB ELKOR Kepyklos g. 15, Alytus Tel./faks.: +370 315 22 660 El. p.: info@el-kor.lt www.el-kor.lt

AB Empower Motorų g. 4, LT-02190, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 210 5 5 60, 232 90 77 Faks.: +370 5 232 90 79 El. p.: info@empower.lt www.empower.lt

UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel.: +370 5 215 16 46 Faks.: +370 5 216 26 41 El. p.: post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 230 64 44, Faks.: +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt

UAB ETIbaltus Tilžės g. 41a, Kaunas Tel.: +370 37 26 15 82 Faks.: +370 37 26 15 83 El. p.: info@etibaltus.lt www.etibaltus.lt

UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel.: +370 5 2763400, 2761494, 2737251 Faks.:+370 5 2737250 El. p.: info@dogas.lt www.dogas.lt

UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel.: +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks.: +370 5 266 00 97 El. p.: office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno raj. Tel.: +370 37 35 19 87 Faks.: +370 37 45 27 80 El.p.: info@elinta.lt www.elinta.lt

UAB Elstila Jonavos g. 62a, Kaunas Šilutės pl. 83b, Klaipėda Geologų g. 7a , Vilnius Tel.: (8-37) 205802, 330246 Faks.: (8-37) 201280 El. p.: kaunas@elstila.lt

UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel.: +370 5 279 61 62 Faks.: +370 5279 61 63 El. p.: info@gaudre.lt www.gaudre.lt

Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel.: +370 37 30 86 20 Faks.: +370 37 33 31 20 El.p.: ktk@ktk.lt www.ktk.lt

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

LAPP MILTRONIC UAB P.Vileišio 18N, Vilnius Tel.: +370 5 278 03 93, Faks.: +370 5 278 03 97, Mob. tel.: +370 650 15 599 www.lappmiltronic.lt, www.miltronic.se, www.lappgroup.com

Kauno tehnologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel.: +370 37 30 00 00 / 32 41 40 Faks.: +370 37 32 41 44 El. p.: rastine@ktu.lt www.ktu.lt

UAB Neiluva Naugarduko g. 41 A, Vilnius Tel.: +370 5 215 15 60, Faks.: +370 5 215 15 59 El. p.: info@neiluva.lt; www.neiluva.lt

UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 237 5911 Faks.: +370 5 237 59 12 El. p.: obo@obo.lt www.obo.lt

OSRAM atstovybė Lietuvoje J. Kubiliaus g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 203 2036 Faks.: +370 5 203 2038 El. p.: vladislavas.mickevicius@osram.com osram.lt

UAB Phoenix Contact Švitrigailos 11 B, Vilnius, Tel.: +370 5 210 63 21 Faks.: +370 5 210 63 24 El. p.: balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt

Rittal UAB Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 210 57 20 Mob. tel.: +370 698 34 418 Faks.: +370 5 230 66 65 E p.: info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com

UAB Schneider Electric Lietuva Žirmūnų g. 139, Vilnius Tel.: +370 5 247 77 77 Faks.: + 370 5 247 77 71 El.p.: support@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

UTU, UAB Kirtimų g. 33, Vilnius Tel.: +370 5 274 28 27 Faks.: + 370 5 274 28 38 Mob. tel.: +370 687 49 852 El. p.: gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt

UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel.: +370 5 215 00 70 Faks.: +370 5 215 00 71 El.p.: biuras@slo.lt www.slo.lt

AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel.: +370 5 247 23 67 Mob. tel.: +370 612 50 604 Faks.: +370 5 247 23 49 El.p.: valdas.lideris@vilma.lt www.vilmaelectric.lt

UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel.: +370 41 54 00 60 Faks.: +370 41 54 00 65 El.p.: biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

UAB Onninen Savanorių pr. 187, Vilnius Tel.: +370 5 232 22 40 Faks.: +370 5 232 22 07 El. p.: infolithuania@onninen.com www.onninen.lt

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 5 237 4577 Faks.: +370 5 269 7166 El. p.: info@remc.lt www. remc.lt

Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J. Jasinskio g. 16c, Vilnius Tel.: +370 5 2391 500 Faks.: +370 5 2391 501 El. p.: info.lt@siemens.com www.siemens.com

VGTU Saulėtekio al. 11, Vilnius. VGTU Elektronikos fakultetas: Naugarduko g. 41, Vilnius. Tel.: + 370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks.: + 370 5 274 47 70. El.p.: dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt

Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius, Tel.: + 370 5 234 1524, Faks.: + 370 5 234 3769 El. p.: info@vtdko.lt www.vtdko.lt

interviu

Lietuva žengia

tvariosios energijos

link

Atliktos studijos ir skaičiavimai, kuriais remdamiesi galime drąsiai teigti, kad atsinaujinančių energijos šaltinių pakaktų Lietuvos energijos poreikiams patenkinti.

Švari aplinka, ekologija, tvarioji energija. Šios frazės pastaruoju metu virto kūnu – Lietuvoje priimtas Atsinaujinančios energetikos įstatymas. Kodėl atsirado šis įstatymas? Kokiomis priemonėmis jis bus įgyvendinamas? Kokie pokyčiai artimiausiu metu numatomi energetikos srityje? Apie tai pasakoja Atsinaujinančios energetikos įstatymo rengimo komisijos pirmininkas Jonas Šimėnas. 8

interviu Vėjo energijos naudojimas ir potencialas Vėjo energetika Instaliuoti ir planuojami pajėgumai Elektros gamybos apimtys

2009 m.

2020 m.

80 MW

1 000 MW

145 600 MWh (13.7 tūkst. tne)

28 548 000 MWh (2 454.7 tūkst. tne)

Elektros Erdvės: Kokios priežastys lėmė, kad buvo imtasi sveikintinos iniciatyvos pasukti atsinaujinančius gamtos šaltinius naudojančios energetikos keliu? Jonas Šimėnas: Gamtiniai ištekliai nėra beribiai. Jei anksčiau naudojome glūdinčius arti žemės paviršiaus, dabar skverbiamės gilyn ir gilyn. Homo sapiens gyvavimo laikotarpis – apie 12

000 metų. Tai labai nedaug, palyginti su milijardus metų skaičiuojančia Žeme. Deja, per pastaruosius du šimtus metų žmogus iš Žemės gelmių paėmė beveik viską, kas formavosi kelis šimtus milijonų metų. Žmonių Žemėje daugėja, energijos poreikis didėja. Visi pajutome, kad pradėjus vystytis Azijos šalių ekonomikai – naftos poreikis smarkiai padidėjo. Dėl to naftos kainos labai išaugo. Pasaulyje

vykstantys karai liudija, kokie trapūs yra ekonominiai santykiai, nes kelios šalys, turinčios išteklių, likusioms diktuoja savo sąlygas. Todėl ieškoma paprastesnių būdų energijai išgauti. Vienintelis būdas tai padaryti tausojant gamtos išteklius – atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės, vėjo, jūros bangų, geoterminė (Žemės gelmių) energija. Man teko lankytis Portugalijoje – mačiau bandymus įdarbinti jūros

bangas jėgainėse, kurių galia yra pakankamai didelė. Vis aktyviau naudojamas Lietuvos geoterminis potencialas, ypač vakarinėje šalies dalyje, ties Klaipėda, Šilutės rajone. Kita energetikos kryptis – biomasės naudojimas. Anglis susidarė iš medienos, nafta susiformavo iš į jūros gelmes nugrimzdusių didelių kiekių gyvųjų organizmų, lygiai tas pat Žemėje vyksta ir dabar. Biomasė susidaro dėl sau9

interviu

lės energijos iš viso to, kas auga – medžių, krūmų, žolės, javų, šiaudų, biologinės kilmės atliekų, kurias galime sudeginti arba pūdydami atliekas gaminti biodujas. Šiaudai, medienos atliekos ir biologiškai besiskaidančios komunalinės atliekos – pagrindiniai biomasės resursai. Taigi, nealindami gamtos, neimdami iš jos daugiau nei ji gali duoti, atsinaujinančiais gamtos resursais esame pajėgūs patenkinti reikiamus energijos poreikius. E.E.: Kas stabdo šį procesą? Brangios investicijos ar tai, kad nėra sudaryta palankių sąlygų investuoti į tokio pobūdžio perdirbimo pramonę? J.Š.: Daug lemia du dalykai – logistika ir investicijos. Logistika todėl, kad ūkininkas, nuėmęs derlių, nori tuoj pat atsikratyti šiaudais, o kad šiaudus vėliau būtų galima perdirbti, juos reikia sandėliuoti. Deja, į šiaudus kol kas žiūrima kaip į

Tona šiaudų sudaro apie 4MWh energijos, tai prilygsta maždaug 500 m3 gamtinių dujų arba 300 l naftos. Mes dabar naudojame tik 0,15% šio potencialo. Naudodami vien šiaudus būsime šimtu procentų apsirūpinę šilumos energijos ištekliais. atliekas, kurių beveik nėra kaip panaudoti. Kombainai susmulkina šiaudus ir palieka juos dirvoje. Šiaudų smulkinimas reikalauja papildomos energijos, t. y. kombainas, sukdamas smulkintuvą, sunaudoja

15% daugiau kuro. Netiesa, kad šiaudai pūdami tręšia dirvą, nes taip yra paimamas dirvos azotas, kuris išmetamas į atmosferą, o augalų pagrindinis maistas yra azotas. Palikdami šiaudus laukuose turime papildomai tręšti dirvą azotu, jeigu norime užauginti tokį pat derlių. Taigi, ūkininkui neapsimokėtų smulkinti šiaudų, jei jis galėtų juos parduoti perdirbti, kad ir nebrangiai. Tačiau niekas jų neperka. Mūsų katilinės nėra pritaikytos šiaudus naudoti kaip kurą, o apie modernias jėgaines, deginančias tokį kurą, kol kas nekalbame. Tarkime, Danijoje šiaudai sudaro beveik trečdalį kurui naudojamos žaliavos. Tiek privačiajame sektoriuje, naudojančiame

šiaudus ryšulių ar granulių pavidalu, tiek pramonėje. Man teko lankytis Danijoje, Avedorės jėgainėje. Ši Kopenhagoje įsikūrusi jėgainė kadaise buvo pritaikyta kūrenti anglimi. Dabar ji naudoja keturias kuro rūšis – naftą, dujas, medienos granules arba šiaudus. Žiemą, kai reikia daugiau energijos, veikia visi keturi katilai, o vasarą daugiausia naudojami šiaudai ir medienos granulės. Panašų principą galėjome įdiegti Elektrėnų elektrinėje, tačiau joje septyni šimtai milijonų litų buvo skirti naujam katilui, kūrenamam gamtinėmis dujomis, įrengti. Tačiau ne viskas prarasta. Elektrėnuose kitos rekonstrukcijos metu dar galima įdiegti technologiją, pagal kurią būtų naudojami šiaudai. Pusė Lietuvoje esančio šiaudų perdirbimo potencialo – 8 000 000 MW arba 8 teravatvalandes per metus. Lygiai tiek mums ir reikia, kad patenkintume viso šilumos ūkio poreikius. Avedorės jėgainė yra kogeneracinė. Ji gamina elektrą ir šilumą. E.E.: Kaip Lietuvoje ketinama išnaudoti geoterminius, vėjo resursus? J.Š.: Turime geoterminę jėgainę Klaipėdoje. Ji vienu metu buvo apleista. Matyt, sąmoningai, kad būtų parodyta, jog šioje srityje nieko negalime nuveikti. Dabar ji veikia gana efektyviai – pagamina per valandą 13 megavatų šilumos. Elektrinės galią galima padidinti iki 20 MWh ir Klaipėdą vasaros metu visiškai aprūpinti šiluma, o žiemą – trečdaliu šilumos. Ji naudoja giluminių vandenų šilumą –

Geoterminė energija Geotermija Instaliuotoji ir potencialioji galia Energijos atitikmuo (tūkst. tne.)

2008 m.

2020 m.

Centrinis šildymas 13,5 MW Seklioji geotermija 20 MW

Centrinis šildymas - 80 MW Seklioji geotermija – 45 MW

Centrinis šildymas – 1.5 tūkst. tne Seklioji geotermija – 6.0 tūkst. tne

Centrinis šildymas 25 tūkst. tne Seklioji geotermija 14 tūkst. tne

interviu maždaug 600 m gylyje vanduo yra apie 40⁰C, o 2 km gylyje – jau net apie 96⁰C temeratūros. Vėjo energetikos potencialas irgi yra pakankamai geras, ypatingai prie jūros ir jūroje. Todėl vėjo jėgainės jau statomos. Vidurio Lietuvoje vėjo jėgainių pastatyta Biržų, Rokiškio, Vilkaviškio, Kauno rajonuose. Jos puikiausiai dirba. Tai įrodo, kad ir nuo jūros nutolusiuose kraštuose vėjo greičio pakanka. Priklausomai nuo to, kiek mes tą vėjo energetiką išvystysime, galime pagaminti nuo 150 MWh elektros. Vasarą mums reikia apie 1000 MWh. Tai sudaro šeštadalį energijos. Tačiau įmanoma vien vėjo jėgainėse pagaminti apie 500 MWh elektros energijos. Vėjo jėgainė – brangus elektros gamybos įrenginys, tačiau elektros energiją jis gamina taip pat efektyviai ir net šiek tiek pigiau nei deginant gamtines dujas. Dar pigesnės elektros energijos galima pagaminti hidroelektrinėse, tačiau šį procesą stabdo neteisingai suvoktas žaliasis veiksnys. Latvijoje beveik pusė elektros energijos pagaminama keliose vietose užtvenkus Dauguvos upę, nes tai – pigiausias būdas elektros energijai gaminti. Pas mus ši tema laikoma tabu, nors būtų galima statyti daug mažesnes elektrines nei Kauno hidroelektrinė ar Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, o dalį elektros energijos poreikio patenkinti iš atsinaujinančių upių vandens resurso. Tereikia supratingumo ir politinės valios. E.E.: Įvertinę visas galimybes galime teigti, kad mes turime pakankamai atsinaujinančios energijos resursų. Tačiau kodėl jų nenaudojame? J. Š.: Stabdo trys svarbiausi dalykai. Pirmasis – mąstymo ir sprendimų inercija. Antrasis – norint pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių reikia didžiulių investicijų. Trečiasis dalykas

– rinka. Kiekvienas kovoja dėl savo rinkos dalies. Tie, kurie parduoda dujas ar naftą, ir, savaime suprantama, nenori prarasti savo rinkos dalies, kuria įvairius mitus. Be abejonės, tradicinėje energetikos sistemoje sukasi didesni pinigai nei pas tuos, kurie nori sukurti naują energetikos sistemą. E.E.: Tarkime, dujos ir nafta atkeliauja iš Rusijos. Galime įtarti, kad ši šalis turi interesų šių kuro rūšių atžvilgiu. O kaip klostosi reikalai atominės energetikos sektoriuje? J.Š.: Atominis kuras – iškastinė urano rūda – taip pat gaunamas Rusijoje ir atvežamas specialiuose strypuose. Kol kas jis yra pigesnis, tačiau mes vis tiek esame priklausomi nuo kitos valstybės. Kita vertus, atominė energetika yra patogesnė – viena jėgainė vienodu režimu veikia dieną ir naktį, elektra tiekiama pagal poreikius, energijos perteklių galima tiekti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei, valdymas yra labai patogus. Todėl energetikos sistema ir pasisako už tokį patogų modelį. Tarkime, pastatysime kelis šimtus vėjo ir hidrojėgainių. Kadangi vėjas pučia tai stipriau, tai silpniau, tinklai vienur bus perkraunami, kitur pritrūks pajėgumų. Valdyti tokią sistemą nėra paprasta. Natūralu, kad energetikai nenori papildomo darbo. Jie linkę įrengti eksploatacijos požiūriu patogesnį objektą. Trečias dalykas – monopolis. Monopolio atveju nėra konkurencijos ir natūralaus rinkos reguliavimo. Aš neslepiu, kad nesu atominės energetikos šalininkas. Stengiuosi ją vertinti įvairiais aspektais. Esu ją analizavęs. Parengiau darnumo lentelę pagal pasaulinius kriterijus – aplinkos taršą, socialines, ekonomines sąlygas, atliekų kiekį ir t. t. Apibendrinus beveik septynis komponentus tampa akivaizdu, kad geriausiai atrodo atsinaujinantys šaltiniai.

Hidroenergijos potencialas ir galimybės Techniniai ištekliai

Upės

Didelės upės

Ekonominiai ištekliai (GWh/metus)/tūkst.tne

(MW)

Be aplink. apribojimų

Su aplink. apribojimais

Nemunas

295

1395

439

Neris

380

382

1775

439

Viso: Mažosios ir vidutinės upės

194

853

159

Viso:

576

2530/253

439/43

Deginant šiaudus, medienos atliekas, kurios netinka baldams ar celiuliozei gaminti, CO₂ emisija yra nulinė. Branduolinė energetika CO₂ išmetimo į atmosferą požiūriu taip pat yra arti nulio. Tačiau visas iškastinis kuras importuojamas, o tai jau neatitinka darnumo kriterijų. Atominė energetika mažiausiai patraukli ir atliekų požiūriu, nes panaudotas kasetes reikia utilizuoti, o tai yra brangu. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie naftos subproduktus. Atliekų nelieka tik deginant dujas. Hidroenergetika taip pat priski-

riama tvariosios energetikos sričiai. E.E.: Ką galėtumėte pasakyti apie pokyčius tvariosios energetikos srityje mūsų šalyje? J. Š.: Jei norime įgyvendinti tvariosios energetikos idėjas, reikėtų eiti šiuo keliu. Aišku, procesas nėra greitas. Jis turi vykti palaipsniui. Reikia investicijų – pertvarkyti esamas jėgaines, pastatyti naujų, sutvarkyti infrastruktūrą ir logistiką (jėgainių efektyviam darbui užtikrinti) gali neužtekti ir kelių milijardų litų. Jei

interviu Biokuro socialinė - ekonominė svarba 2500

2113

2000

LT/tne

2063

1889 1793

1730

Biokuras

1425

1375

1500

Gamtinės dujos

1638

1219 1079

1056

1000

788 620

500

690

564

700

564

650

600

442

439 362

973

500

956

450

995

400

1018

400

0 2005

2006

2007 m. (I pusm.)

2007 m. (II pusm.)

2008 m. (I pusm.)

2008 m. rugpjūtis

2008 m. rugsėjis

2008 m. spalis

Biomasė ir jai prilygstantys ištekliai (tūkst. m3/tne) 2010 m.

2020 m.

Malkinė mediena

2 664/465

3 218/565

Medienos pramonės atliekos

1 578/275

1 627/283

Miško kirtimo atliekos

882/150

1 085/185

Energetinės plantacijos

7/3

70/155

Atliekiniai šiaudai

2 400/850

3 500/1100

Komunalinės atliekos

1 000/200

210/160

450/ 360

8 741/2 103

10 500/2 868

Biodegalai Viso :

sumanytume tai atlikti per dvejus metus, ir, tarkime, pastatytume dešimt šiaudus deginančių jėgainių, turėtume užtikrinti, kad joms būtų tiekiama pakankamai šiaudų. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas todėl ir reikalingas, kad subalansuotume gamybos, vartojimo ir tiekimo galimybes. Įstatyme numatyta, kad tam tikrais laikotarpiais pasieksime tam tikrų rodiklių. Jei šiuo metu visame mūsų energijos balanse atsinaujinanti energetika sudaro 15%, tai 2020 metais turėsime pasiekti, kad ji sudarytų ne mažiau nei 23%. Šiuo metu iš 15% pusę sudaro privačiame sektoriuje naudojamos malkos. Šio sektoriaus nepagerinsime. Jis yra toks, koks yra – 7,5 %. Iki 2020 metų lieka pasiekti, kad dar 7% išaugintume kituose sektoriuose. Tai nėra paprasta užduotis, nes per pastaruosius dešimt metų mes tepasiekėme, kad jis padidėjo maždaug trim

procentais. Per artimiausius devynerius metus teks pasiekti, kad jis padidėtų septyniais procentais. Liūto dalis teks miestų centriniam šildymui biomase ir vėjo jėgainėms, kurių pastaruoju metu atsiranda vis daugiau, yra pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai. Šiuo metu vėjo jėgainių galia siekia 150 MW, gaminama 50 MWh elektros energijos per valandą. Siekdami užsibrėžto tikslo turėsime pasistengti tiek statydami naujas šilumines, tiek vėjo jėgaines, tiek kitus tvariajai energijai atstovaujančius energetikos objektus. Įstatyme esame numatę užduočių atskiriems sektoriams – elektros energijai, šilumos energijai gaminti ir transportui. Šilumos gamyba iš atsinaujinančios energijos šaltinių nuo dabartinių 18% turės padidėti iki 60 %. Transporto srityje – nuo dabartinių 5% iki 15%. Elektros sektoriuje – nuo dabartinių 8% iki 20%. Tuomet bendra suma sudarys ne mažiau

2008 m. lapkritis

2008 m. gruodis

2009 m. sausis

2009 m. vasaris

2009 m. kovas

23%. Kelių ES šalių atstovai pareiškė, kad jų bendrame energijos sunaudojimo balanse atsinaujinanti energetika sudarys ne mažiau 30 %. Kadangi ir mūsų ištekliai tai leidžia, mūsų įsipareigojimai ilgainiui gali būti peržiūrėti. Europa kuria naujus planus. Kai kurios šalys iš atsinaujinančių šaltinių planuoja pagaminti apie 50%, kitos net apie 80% suvartojamos elektros energijos. Priekyje žengia skandinavai. Kaimyninė Latvija jau dabar 50% energijos pagamina iš atsinaujinančių šaltinių dėl gerai išvystytos hidroenergetikos. Tačiau latviai taip pat turi įsipareigojimų, nes tai yra vienas veiksnių, lemenčių valstybės nepriklausomybę nuo kitų. Atsinaujinanti energetika yra labiausiai nepriklausoma. E.E.: Ar šis procesas vyks skaidriai? Ar neatsitiks taip, kaip atsitiko uždarant Visagino atominę jėgainę? J.Š.: Įstatyme sudėliojome taškus ant „i“. Specialioje programoje nurodyta, kada ir kur turi būti naudojami atitinkami pinigai. Bus nacionaliniu lygmeniu skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, dalyvaus ir savivaldybės, nes šilumos sektorius priklauso joms. Turi atsirasti tam tikra infrastruktūra. Tai įpareigos savivaldybes plėtoti infrastruktūrą, planuoti

2009 m. balandis

2009 m. gegužė

2009 m. birželis

2009 m. liepa

2009 m. rugpjūtis

namus, naudojančius atsinaujinančius energijos šaltinius. Numatoma už nustatytą kainą iš namų ūkių supirkti energijos perteklių, pagamintą atsinaujinančios energijos jėgainių. Mažiesiems elektros energijos gamintojams (iki 30 kW) kainas nustatys kainų komisija, o didesnieji (per 30 kW) dalyvaus aukcione. Laimėtojams dvylikai metų bus fiksuojami supirkimo tarifai, o po dvylikos metų elektros energija bus parduodama biržoje. Tada ims veikti visi rinkos ekonomikos mechanizmai, dėl kurių daugiausiai laimės vartotojas. Atsinaujinančios energetikos įstatymas jau baigtas svarstyti, jis yra priimtas. Iki šių metų liepos pirmosios Vyriausybė turi pateikti Seimui reikiamus teisės aktus, kaip įgyvendinti šį įstatymą. Tai susiję ir su elektros energijos, ir su šilumos energijos įstatymu. Siūlėme pagalvoti ir apie akcizo mokestį iškastiniam kurui, nes ES direktyva reikalauja, kad jis turi įsigalioti iki 2014 metų. Tokio akcizo mokesčio dabar nėra tik pas mus ir Bulgarijoje. Dalis šio akcizo mokesčio būtų skiriama atsinaujinančiai energetikai vystyti. Tuomet iš biudžeto nebūtų reikalaujama paramos. Tai galėtų ne tik padėti pritraukti lėšų, bet ir mažinti gaminamos energijos kaštus. E.E.: Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Aušra Narkeliūnienė

interviu

MINI Analog grupės analoginis tankintuvas – 8 viename Analoginių įvesčių taupymas centralizuotose ir paskirstyto valdymo (PLC/DSC) sistemose

DIP jungikliais lengvai konfigūruojamas kanalų kiekis ir įvesties nuskaitymo laikas

Paprasta idėja smarkiai sumažina išlaidas MINI Analog grupės analoginis tankintuvas (dar vadinamas multiplekseriu) 8 įeinančius analoginius signalus pakeičia vienu analoginiu išeinančiu signalu. Šis tankintuvas, cikliškai skanuodamas, gali 8, 6, 4 arba 2 lygiagrečius signalus pakeisti vienu nuosekliu signalu (signalai pateikiami vienas paskui kitą) ir perduoti jį vienu kabeliu. DIP jungikliais galima pasirinkti 1 s arba 2 s įvesties nuskaitymo laiką. Kitais DIP jungikliais parenkamas ir naudojamų kanalų kiekis. Informaciją apie nuskaitomo kanalo numerį pateikia 3 skaitmeninės išvestys. Atitinkamas bitų derinys parodo, kuri analoginė įvestis yra aktyvi (nuskaitoma). Tankintuvas maitinamas per srovės kilpą ir priima bei perduoda 4-20 mA srovinius signalus. Prie valdiklio tankintuvas jungiamas FLK kabeliais su laisvais jungimo laidais.

Pritaikymas Tankintuvą galima naudoti visiems matuojamiems analoginiams signalams, kuriems nereikia nepertraukiamos kontrolės (monitoringo). Tipiniai pritaikymo būdai gali būti, pavyzdžiui, temperatūros arba užpildymo lygio matavimas. Tai aktualu ten, kur nepakanka analoginių įvesčių. Svarbiausios savybės • Analoginių įvesčių taupymas • Modulinė konstrukcija • Erdvės taupymas • Paprastas konﬁgūravimas • Paprastas instaliavimas

1x Analog IN

8x Analog IN

....

MINI MCR-SL-MUX..

Power MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI MINI MCR-SL-PT100-UI

Controller

4...20 mA DO DO DO

Controller 3x Digital IN Pritaikymo pavyzdys: variklių temperatūros kontrolė PT100 jutikliais

Sujungdami MINI Analog keitiklius arba MINI prijungiamuosius gnybtus ir VIP FLK kabelius gauname iki 8 kanalų analoginį tankintuvą

Visus norinčiuosius sužinoti daugiau apie MINI Analog serijos analoginį tankintuvą prašome kreiptis į UAB PHOENIX CONTACT, Švitrigailos 11 B, LT-03228, Vilnius, tel. nr. 8 5 210 6321 arba el. paštu balticinfo@phoenixcontact.com. Daugiau informacijos taip pat galite rasti ir internete adresu www.phoenixcontact.lt

Kronika

Fima didina sprendimų portfelį energetikos srityje Besiplečiančiame Lietuvos energetikos sektoriuje reikia vis daugiau inovatyvių sprendimų ir aukščiausio lygio specialistų. Atsižvelgdama į susidariusį poreikį intelektualiųjų inžinerinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse Fima didina sprendimų portfelį energetikos srityje ir stiprina specialistų komandą. 14

Bendrovės siūlomų paslaugų paketui jau priklauso elektros energijos tiekimo infrastruktūros sprendimai, transformatorinių pastočių ir skirstyklų statyba bei rekonstrukcija, pastočių valdymo sistemos sprendimai, vidutiniosios elektros įtampos tinklų projektavimo paslaugos. Ateityje Fima ketina prisidėti ir prie intelektualiųjų elektros tinklų diegimo. Glaudus bendradarbiavimas su Eaton Fima bendradarbiauja su tokiomis pasaulyje garsiomis kompanijomis kaip General Electric padaliniu GE Energy bei Eaton. Su pastarąja kompanija Fima šiuo metu pradėjo glaudžiau bendradarbiauti ir Lietuvos rinkai siūlo naujų produktų – vidutiniosios įtampos elektros skirstyklų

įrangą Xiria (10 kV narveliai) ir modulinio tipo narvelius SVS. Tikimasi, kad saugūs ir ekologiški sprendimai lengvai įsitvirtins Lietuvos rinkoje. Eaton – vienas solidžiausių, net 100 metų patirtį turinčių partnerių energetikos sprendimų srityje. Su šia kompanija bendradarbiaujame jau kelerius metus – siūlome jų nepertraukiamo elektros energijos tiekimo sprendimus. Džiaugiamės, kad šiandien galime pasiūlyti jų aukštos kokybės gaminių ir vidutinės įtampos elektros skirstykloms, – sakė Fima energetikos sprendimų departamento direktorius Gediminas Abartis. JAV kompanija Eaton – pasaulinis technologijų lyderis elektros energijos kokybės, skirstymo ir kontrolės komponentų bei sistemų gamybos srityje. Bendrovės produk-

Kronika

Užs. nr. - 2011-05-30-01

cija populiari visame pasaulyje – ją 150-tyje šalių naudoja tokios garsios kompanijos ir institucijos kaip Švedijos geležinkeliai, Prancūzijos geležinkeliai, Bombardier, IBM duomenų centras, UBS bankas Londone, JAV kariuomenė, kt. 2010-aisiais 70 tūkst. darbuotojų turinčios bendrovės pardavimai siekė 13,7 milijardų JAV dolerių. Eaton 10 kV narveliai – saugus ir ekologiškas produktas Nauja Eaton įtampos 10 kV elektros skirstyklų įranga Xiria skirta elektros tinklams, pramonės įmonėms ir infrastruktūros objektams. Produktas pasižymi dideliu eksploataciniu patikimumu ir saugumu, nes per skirstyklų priekyje esančius langelius tiesiogiai matomos skyriklių padėtys leidžia nustatyti kontaktų būseną. Taip užkertamas kelias nelaimingiems atsitikimams. Xiria dėl specialaus technologijų derinio pagal gabaritus yra patys mažiausi narveliai rinkoje. Toks kompaktiškumas leidžia taupyti erdvę naujuose pastatuose ir atnaujinamose transformatorinėse. Įrenginys taip pat nereikalauja beveik jokios priežiūros: visos prie įtampos šaltinio prijungtos Xiria įrenginio pagrindinės dalys ir mechanizmai išdėstytos uždarame korpuse, todėl produktą apsaugo nuo dulkių, drėgmės ir kitų neigiamų veiksnių. Tai leidžia sumažinti sąnaudas apžiūrų ir techninės priežiūros atžvilgiu, bet nepakenkti skirstomojo tinklo eksploatavimo saugai. Viena iš Xiria inovacijų – naujos kartos vakuuminiuose jungtuvuose ir skyrikliuose panaudota difuzinė elektros lanko gesinimo technologija, kuri

užtikrina daugiau kaip 30 000 operacijų ir garantuoja narvelių patikimumą. Produktas pasižymi ir ekologiškomis savybėmis. Vis daugiau kompanijų rūpinasi aplinkos apsauga, stengiasi rinktis ekologiškus produktus. Esame tikri, kad gamtai neabejingos bendrovės atkreips dėmesį į Xiria, nes tai – švarus ir ekologiškas produktas, nenaudojant kenksmingų SF6 dujų pagamintas tik iš aplinkai nekenksmingų medžiagų, – sakė G. Abartis. Jis taip pat pridūrė, kad Xiria atitinka energijos paskirstymo ekologiškumo reikalavimus, nes izoliacijos terpė yra švarus ir sausas oras, o atjungimo terpė – vakuumas. Be to, įrenginys yra nesunkiai išardomas, o jį sudarančios medžiagos gali būti naudojamos pakartotinai. Xiria skirstyklos komplektuojamos iš 2, 3, 4 ir 5 narvelių. Galima pasirinkti tokios komplektacijos narvelius: ● su vakuuminiu galios skyrikliu; ● su vakuuminiu jungtuvu, skirtu atjungti transformatorius ir kitus įrenginius. Xiria narveliai, naudojami su mikroprocesorinėmis relėmis, yra puikiai tinkami naudoti tiek automatizuotuose elektros tinkluose, tiek išmaniuosiuose tinkluose. Pasaulyje pripažinta patirtis Xiria – pasaulyje garsus produktas, kurį naudoja Estijos, Latvijos, Lenkijos skirstomieji tinklai, Švedijos energetikos kompanijos Vattenfall, EON, Fortum, Norvegijos Fedristad Energi, Hemsedal Energi, Ikea, Danijos Dong Energy A/S, Kopenhagos oro uostas, vėjo jėgainės Japonijoje, NKE ir Rusova Čekijoje, Goshcha jėgainė Ukrainoje, Latvijos medienos apdir-

Xiria 10 kV narvelių pranašumai: • aukštas eksploatacinis saugumas; • beveik nereikalauja priežiūros; • matoma jungtuvo ir skyriklio padėtis, užtikrinanti saugumą; • draugiškas aplinkai; • kompaktiškas; • tinkamas automatizuotiems ir išmaniesiems tinklams; • vakuuminė technologija (be SF6 dujų). bimo fabrikas Tendro Light ir daugelis kitų. Šiuo metu naująjį produktą Fima diegia viename stambiausių infrastruktūros objektų Lietuvoje. Pasak G. Abarčio, Eaton jau ne kartą įrodė, kad jų produkcija atitinka aukščiausio lygio standartus, todėl Xiria sėkme nereikėtų abejoti. Xiria atitinka padidėjusius Lietuvos energetikos rinkos poreikius, todėl tikime, jog neilgai trukus šis pasaulyje pripažintas pro-

duktas ras savo klientų ir Lietuvoje. Ateityje toliau ketiname bendradarbiauti su Eaton ir pristatyti dar daugiau inovatyvių produktų, – sakė G. Abartis. Daugiau informacijos apie Xiria ir kitus Eaton produktus www.eaton.com

mokslas

PROBLEMOS DĖL

TAUPIŲJŲ

LEMPUČIŲ

MASIŠKO

NAUDOJIMO

S. J. Bugenis, D. Lukošienė, VTDK lektoriai J. Vanagas, KTU doktorantas

Iki 2012 m. rugsėjo mėnesio Europos Sąjungos (ES) šalyse dar leidžiama pardavinėti ne didesnės negu 60 W galios kaitinamąsias lemputes, po to jos ES nebus parduodamos. Pasirinkti turimiems šviestuvams 230 V įtampos lempas su E14 ir E27 cokoliu teks iš šio asortimento (pateikiama ekonomiškumo klasės didėjimo tvarka): • Įprastos halogenų lempos. D, E, F klasės, palyginti su įprastomis kaitinamosiomis lempomis sutaupoma iki 15 proc. elektros energijos. • Žemosios įtampos (12 V) halogenų lempos su integruotu transformatoriumi ir halogenų lem-

pos su ksenonu. B klasė, sutaupoma iki 25 proc. elektros energijos. • Halogenų lempos su infraraudonuosius spindulius atspindinčia danga (IFRC). A, B klasė, sutaupoma 45–65 proc. elektros energijos. • Kompaktinės fluorescencinės ir LED lempos. A klasė, sutaupoma 65–80 proc. elektros energijos. Dėl labiausiai priimtino kainos, šviesos srauto ir ilgaamžiškumo derinio geriausiai perkamos tik kompaktinės fluorescencinės lempos. Kitokių Lietuvoje nelabai ir rasime. Žinoma, yra tikrai didelis naujosios kartos šviestuvų pasirinkimas. Daugelis jų nekelia čia

minimų problemų, tačiau straipsnio tema – lempos, kurias nekeičiant šviestuvų galima įsukti vietoje uždraustų kaitinamųjų. ES reguliavimo komisijos pateikiami prognozuojamo energijos taupymo dokumentai [5] irgi atspindi nuostatą, kad gyventojai pirks būtent kompaktines arba taupiąsias (jos vadinamos ir taip) lempas, todėl toliau bus aptariamos tik šio tipo lempų savybės. Žiniasklaidoje taip pat diskutuojama būtent apie jų naudojimo problemas. Kanados televizijos kanalas Global TV parodė 4 dalių laidą Dirty Electricity (išvertus iš anglų kalbos – Nešvari elektra), kurio-

je iš esmės pasisakoma prieš kompaktinių lempų naudojimą dėl jų ultravioletinės spinduliuotės, jose esančios labai toksiškos medžiagos – gyvsidabrio ir jų skleidžiamų elektromagnetinių laukų. Europarlamento vicepirmininkė Silvana KochMehrin įspėjo motinas nenaudoti kompaktinių lempų vaikų kambariuose. ES užsakymu atlikti tyrimai [1] nėra pakankamai išsamūs, juose nerasime daugelio problemų, kurias kelia masinis kompaktinių lempų naudojimas, sprendimų. Masiškai naudojant kompaktines fluorescencines lempas kyla šios problemos:

Mokslas

1 pav. Įvairios kompaktinių lempų konstrukcijos. 1 – mechaniškai atspari; 2 – atspari sukimui ir lenkimui, neatspari suspaudimui; 3 – neatspari sukimui ir lenkimui, atspari suspaudimui.

Galimo apsinuodijimo gyvsidabrio garais problema Ją galime išskaidyti į tris: 1. Naudotų lempų utilizacijos problema. Ji iš esmės nėra nauja. Pasaulyje jau daugiau nei 50 metų naudojamos dienos šviesos lempos, kuriose taip pat yra gyvsidabrio. Tačiau jos naudojamos visuomeniniams pastatams apšviesti, lempas instaliuoja, keičia ir surenka atitinkamai apmokyti specialistai. Problemų atsirado, kai lempos su gyvsidabriu buvo pradėtos naudoti butuose. Būtina nepamiršti, kad neretai jas perka ir naudoja žmonės, kurie galbūt nieko apie jas nežino ir su jomis elgiasi taip pat, kaip įpratę su kaitinamosiomis lemputėmis. Visų pirma žmonės turėtų būti perspėti, kad jie perka gaminį, kuriame yra labai toksiškos medžiagos. Geriausiai tam tiktų pakankamai ryškus, dėmesį atkreipiantis užrašas ant pakuotės ar reklaminių stendų, jis galėtų būti panašus į užrašą ant tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų, kurie yra kur kas mažiau toksiški už

gyvsidabrį. Bent jau Lietuvoje dar neįkurta naudotų kompaktinių lempų surinkimo sistema, kai naudotas kompaktines lempas galima priduoti ne tik specializuotose, bet visose parduotuvėse, kuriose parduodamos naujos. 2. Lempos vamzdelio sulaužymas ar sudaužymas eksploatacijos ar instaliacijos metu. Galbūt tikslinga būtų reglamentuoti kompaktinių lempų konstrukcijas, kurių yra labai daug. 1 pav. parodyta keletas jų: 1 pav. 1 – kompaktinė lempa, kurios vamzdelis sudarytas iš ratu išdėstytų apverstos U raidės formos dalių, tarpusavyje sujungtų ties lempos cokoliu. Viršutinės vamzdelių dalys tarpusavyje sujungtos plastikinėmis jungtimis. Mechaniškai patvari konstrukcija, kurios nesulaužysi įsukdamas ir išsukdamas lempą. 2-oje pozicijoje pavaizduota analogiška konstrukcija, bet viršutinės vamzdelių dalys nesujungtos tarpusavyje plastikinėmis jungtimis. Nėra atsparumo stipresniam suspaudimui. Spiralinė vamzdelio konstrukcija,

parodyta 3-oje pozicijoje, atspari suspaudimui, bet lengvai lūžta vamzdeliai prie cokolio tiek lempą palenkus, tiek ir ją įsukant. Tik išsamesni tyrimai leistų atsakyti į logiškai kylantį klausimą, ar nevertėtų reglamentuoti kompaktinių fluorescencinių lempų konstrukcijų. Nurodymai lempą įsukant ir išsukant laikyti ją už cokolio nepadės. Visų pirma, daugelio šviestuvų su kaitinamosiomis lempomis konstrukcija tokia, kad neįmanoma prisiliesti prie cokolio. Antra, veikia ir įprotis, atsiradęs naudojant kaitinamąsias lemputes. Masiškai naudojant taupiąsias lemputes tam tikra jų dalis neišvengiamai bus sudaužoma ar sulaužoma. Todėl būtinai turėtų būti pridedama instrukcija, nurodanti, kaip elgtis išsiliejus gyvsidabriui. Kompaktinės fluorescencinės lempos ilgaamžiškumo problema Europos Komisijos svetainėje pateikiamas atsakymas į klausimą, ar taupiųjų lempų darbo laikas nėra gerokai trumpesnis nei deklaruojama? Atsakymas – neigiamas, nes remiamasi faktiniais bandymų duomenimis. Iš esmės atsakymas yra teisingas, jeigu kalbame apie vidutinį statistinį darbo laiką. Tačiau visuomet atsiras tam tikras kiekis lempučių, perdegančių gana greitai. Pagrįsime šį teiginį analizuodami tipinę suprastintą kompaktinės lempos elektroninio balasto schemą. Išlygintą tinklo įtampą 40–50 kHz dažnio impulsais paverčia dažnio keitiklis. Impulsai per skiriamąjį kondensatorių tiekiami į grandinę,

kurią sudaro nuosekliai sujungti droselis su feritine Ш tipo šerdimi, lempos kaitinimo siūleliai ir nedidelės – 2,2 ar 2,7 nF – talpos aukštavoltis kondensatorius. Impulsų dažnį lemia schemos dalies su tranzistoriniu pustilčiu ir impulsinio transformatoriaus parametrai. Keičiantis darbo režimui jis praktiškai nesikeičia. Įjungus lempą, tuoj pat pradeda veikti impulsų generatorius. Droselio induktyvumas ir kondensatoriaus talpa parinkti taip, kad jie yra arti įtampų (nuoseklaus) rezonanso. Grandine teka gana didelė srovė, minėto kondensatoriaus, įjungto tarp lempos elektrodų, įtampa labai padidėja, elektrodai įkaista dėl padidintos srovės ir emituoja elektronus. Prasideda dujų jonizacijos lempos vamzdelyje procesas, atsiranda srovė, lempa palaipsniui užsidega. Išgaruojant gyvsidabriui lempos šviesumas didėja, procesas nusistovi. Kondensatorių šuntuoja degančios lempos varža; talpuminė varža labai sumažėja ir atsiranda aktyvioji varžos sudedamoji. Nors dažnis praktiškai nepasikeičia, bet nuo nuoseklaus įtampų rezonanso labai nutolstama, įtampa tarp lempos elektrodų sumažėja. Kondensatorius jau praktiškai nedaro įtakos schemos srovei, droselis, kurio induktyviosios varžos jau nebekompensuoja talpuminė kondensatoriaus varža, atlieka tą patį vaidmenį, kaip ir dienos šviesos lempos droselis, t. y. riboja lempos srovę, kuri jau kur kas mažesnė nei paleidimo metu ir siūleliai jau nebeįkaista. Lempos uždegimo procesas yra tarpinis tarp dienos

mokslas šviesos lempos uždegimo proceso, kurio metu tik pakaitinami siūleliai, ir šalto katodo vamzdelių (naudojami skeneriuose ir LCD monitoriuose) uždegimo, kai uždegama vien tik rezonanso sąlygojamu įtampos padidinimu. Kondensatorių vardinė įtampa 1200 V, tikslumo klasė J (±5 proc.). Ne mažesni ir droselio induktyvumo nuokrypiai, nes šerdis yra su oro tarpu, kurio dydį ne taip lengva išlaikyti, yra ir ferito parametrų išsibarstymas. Kad įtampa būtų pakankama lempos uždegimui, įvertinant galimą parametrų išsibarstymą ir įtampos svyravimus tenka juos parinkti uždegimo įtampos naudai. Taigi tam tikrai lempų daliai įtampa ir srovė paleidimo metu pernelyg didelės, lempų siūleliai pernelyg įkaista ir jų darbo resursas nedidelis. Nėra retas atvejis, kai padidintos įtampos kondensatorius neatlaiko ir jis pramušamas. Kadangi lempos užsidegimas susijęs su jonizacija, kuri yra palyginti lėtas procesas, įtampa gali gerokai viršyti būtiną užsidegimui. Žymesnių gamintojų, pvz., Philips kompaktinių lempų balastuose lygiagrečiai kondensatoriui C r jungiamas pozistorius. Jam įšylant nuo per jį tekančios srovės jo varža keičiasi nuo kelių šimtų omų iki kelių šimtų kiloomų ir artėjimas prie rezonanso gali prasidėti tik pozistoriui įšilus, todėl įtampos kilimas lempos uždegimo metu labai sulėtėja. Lempa užsidega, kai tik įtampa tampa pakankama ir ji nepakyla iki maksimalaus dydžio, galimo nesant pozistoriaus. Pozistoriaus naudojimas rodo, kad gamintojams

ši problema žinoma. Bet pozistorius neapsaugos esant greitam pakartotiniam įjungimui, pavyzdžiui sukibirkščiavus jungikliui. Todėl jei lempos uždegimo principas nesikeis, visuomet tam tikra lempų dalis, kuri neturi jokių gamybos defektų, perdegs gana greitai, nors vidutiniai statistiniai darbo resursai ir yra dideli. Aukštesniųjų srovės harmonikų problema. Kompaktinių lempų srovėje yra labai daug aukštesniųjų harmonikų. Harmonikų kiekis matuojamas harmonikų koeficientu, kuris srovei skaičiuojamas kaip visų aukštesniųjų srovės harmonikų efektinio dydžio santykis su pagrindinės tinklo dažnio sudedamosios efektiniu dydžiu, išreikštas procentais: THD =

I 22 + I 32 + I 42 + ... + In2 $ 100 proc. I1

Srovės harmonikas išmatavus prietaisu EUROTEST, kuris matuoja iki 21 harmonikos imtinai, gaunamas srovės harmonikų koeficiento dydis – 137 proc., kuris yra toks pat daugumoje kompaktinių lempų ir senesnių kompiuterių maitinimo blokuose be PFC [2]. Realiai aukštesniųjų harmonikų yra kur kas daugiau kompaktinių lempų srovėje, tiesiog didelė tų harmonikų dalis yra aukštesnė negu 21. Tai akivaizdu lyginant srovių oscilogramas 2, 3 ir 4 pav. Apytikriai 40 kHz dažnis nėra sinusinis; jame yra daug dar aukštesnių dažnių. Taigi jūsų buto instaliacijos laidais, degant kompaktinei lempai, teka gana didelės aukštų dažnių srovės. Tie laidai tampa antenomis, spinduliuojančiomis ati-

2 pav. 20 W Ningbo Elite Industries Co., Ltd. kompaktinės lempos srovės oscilograma

tinkamo dažnio elektromagnetinius laukus. [1] nurodoma, kad šie laukai nesukelia trikdžių radijo ir televizijos aparatūrai ir nėra duomenų apie galimą neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau nenurodyta, ar tirta dėl galimo poveikio specifiniams elektroniniams įtaisams, pvz., širdies stimuliatoriams ir pan. Jeigu tirta nebuvo, tuos tyrimus reikėtų atlikti. Tačiau tai ne pagrindinė kompaktinių lempų srovės harmonikų sąlygojama problema. Pagrindinė problema yra tinklų įtampų iškreipiai, atsirandantys dėl šių harmonikų. Kompakti-

3 pav. 20 W kompaktinės lempos srovės oscilogramos horizontalioji dalis, kai skleistinės dažnis 100X didesnis

nių lempų ir senesnių kompiuterių srovės harmonikų lyginimą pateikiame neatsitiktinai. Ir neatsitiktinai kalbame būtent apie senesnius kompiuterius. Nes šiuo metu Europos Sąjungoje uždrausta pardavinėti kompiuterių maitinimo

4 pav. Seno kompiuterio be PFC srovės oscilograma

blokus ir kompiuterius su maitinimo blokais, kurie nepažymėti lipduku su raidėmis PFC (Power Factor Correction). Galios faktorius bendru atveju yra aktyviosios galios santykis su srovės ir įtampos efektinių dydžių sandauga, todėl jo dydis priklauso ir nuo iškreipių dydžio. Jeigu visi dydžiai yra sinusiniai, jis yra cosφ. Esant PFC, šis santykis ne mažesnis nei 0,95. Paradoksalu yra tai, kad kompiuterių maitinimo šaltinių srovės harmonikų kiekis yra ribojamas, nes jų galia šimtų vatų eilės, o kompaktinių lempų, kurių galia keletas ar keliasdešimt vatų – ne. Kas galėjo numatyti, kai buvo ruošiami atitinkami reglamentai, kad labai mažos galios, kaip tada atrodė, praktiškai neturintys įtakos energetiniams parametrams įtaisai bus masiškai naudojami. Akivaizdu, kad uždraudus kaitinamąsias lemputes bendra naudojamų kompaktinių lempučių galia bus didesnė už bendrą kompiuterių naudojamą galią. Pagal galiojančius dokumentus [3, 4] įtampos aukštesniųjų harmonikų lygis elektros tinkluose negali būti didesnis nei 8 proc., dėl to atsakingi yra vartotojai, kadangi įtampos harmonikos atsiranda tekant linija aukštesnių harmonikų srovėms, dėl atitinkamų įtampų kritimų perdavimo linijos varžoje. Kolegialių imtuvų atveju šis lygis vidutiniškai 2,4 proc. Kitų vartotojų, prijungtų prie pastotės, nėra, todėl manome, kad šias harmonikas sukuria kolegialūs imtuvai. Kolegialiam apšvietimui naudojamos dienos šviesos lempos, kurių srovėje harmonikų koeficientas 24 proc. Pagal analogiją

Mokslas logiška būtų galvoti, kad jei apšvietimui būtų naudojamos kompaktinės lempos, kurių srovės harmonikų koeficientas 137 proc., tai įtampos harmonikų koeficientas būtų didesnis nei 13 proc. Iki šiol pagrindiniai aukštesnes srovės harmonikas generuojančių elektros energijos imtuvų naudotojai buvo įmonės ir įstaigos, tad buvo aišku, kas pagal elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles [4] atsakingas. Kas bus atsakingas, kai aukštesniųjų harmonikų šaltiniais taps gyvenamieji rajonai, kur kiekvieno atskiro buto indėlis toks menkas, kad beveik nejuntamas, o bendrai už visus atsakingo juridinio asmens nėra. Išspręsti

šią problemą galėtų PFC, kuri, beje, naudojama ir liuminescencinėms lempoms su elektroniniu balastu, bet ne kompaktinėms liuminescencinėms lempoms su E14 ir E27 cokoliais. Sunaudotos energijos apskaitos problema Reikėtų išsamesnių tyrimų, kad galima būtų atsakyti į klausimą, ar dabar naudojami elektros energijos skaitikliai leis pakankamai tiksliai apskaičiuoti sunaudotos energijos kiekį, kai didelė šios energijos dalis teks kompaktinėms lempoms. Buvo pastebėta, kad matuojant kompaktinės lempos naudojamą galią Elgamos elektros energijos skaitiklio parodymai

maždaug 20 proc. mažesni negu precizinio vatmetro rodoma galia. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad elektros energijos skaitiklio keitiklio analogas – kodas, nuskaitymo dažnis – yra 9,6 kHz, kai tuo tarpu srovėje apstu didesnio nei 40 kHz dažnio harmonikų. Koks būtų ekonominis efektas, jei paaiškėtų, kad keičiant kaitinamąsias lempas taupiosiomis reikia keisti ir apskaitos prietaisus, ne taip lengva prognozuoti ir neaišku, kieno sąskaita tai būtų daroma.

Šaltiniai: 1. EuP Domestic Part1en2v11. pdf. Final report. 2. S. J. Bugenis, L. Krikštaponis, I. Skučas. Tarša žemosios įtampos tinkluose // Elektros erdvės, 2006, Nr. 2. 3. LST EN 50160 Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos. 4. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 20-957). 5. Commision of the European communities. Commision staff working document to the Commision Regulation implementing Directive 2005/32 EC of the European Parliament and of the Council with regard to ecodesign requirements for nondirectional hausehold lamps. Brussels 18.3.2009, SEC (2009) 327.

Kronika

Gaudrei –

20metų

Gaudrė nuo pat įsikūrimo klientams siūlo pažangiausias kokybiško apšvietimo technologijas. Įmonės pavadinimas – kokybės garantas. Gaudrė garsėja kaip patikima tiek šviestuvus perkančių pavienių pirkėjų, tiek architektų ir dizainerių, tiek profesionalių elektros instaliacijos montuotojų patarėja. 1991 metų birželio 3 dieną įkurta įmonė pradėjo tobulinti bekolektorinius elektros variklius, kuriuose kolektoriaus funkciją atlieka elektronikos komponentai. Jau 1993 metais atsirado poreikis įmonės veiklą pasukti kita linkme, nes tuometinė elektrotechnikos pramonė riedėjo į dugną – už atliktus užsakymus Rusijoje ir kitose

šalyse nebuvo atsiskaitoma. Kelių žmonių kolektyvas ėmėsi iniciatyvos Lietuvoje pakeisti šildymo įpročius. Buvo pradėta prekiauti norvegų bendrovės Glamox elektriniais šildytuvais. Kadangi ši bendrovė labiau garsėjo kaip šviestuvų gamintoja, ilgainiui ji pasiūlė pardavinėti jos gaminamus šviestuvus ir Lietuvoje. Tai

suteikė impulsą tolesnei Gaudrės veiklai – prekybai šviestuvais, elektros jungikliais, kitais elektros instaliacijos gaminiais. Nuo 1993 metų rudens įmonė dirba apšvietimo technologijų srityje. Per šį laikotarpį apšvietimo technologijos keitėsi du kartus. 1994-1996 m. atsirado naujos kartos lempų. Šiuo metu naudojamos dar naujesnės – senąsias pakeitė geresnių parametrų T5 kartos lempos. Palyginkite – 6X9 m mokyklos klasė apšviečiama šešiais dviejų lempų šviestuvais, o štai sovietiniais laikais tokią pat patalpą apšviesdavo 16 šviestuvų. Šiuo metu klientams siūlome keturis kartus taupesnius liuminescencinių lempų šviestuvus, – kalbėjo p. Vladas Rinkevičius, ilgametis įmonės vadovas. 1997 m.

Užs. nr. - 2011-05-30-02

Kronika

bendrovė, Vilniaus Ateities gatvėje įsigijusi pastatą, ėmė plėstis. Joje šiuo metu dirba 30 darbuotojų: produktų vadybininkai, projektuotojai, architektai, dizaineriai. Šviesa – sunkiai apčiuopiamas dalykas. Šiaip ar taip, apšvietimas turi būti ekonomiškas, ilgaamžis ir taisyklingas – atitikti higienos normas, neakinti, ypač darbo vietose. Tai reikalauja daug žinių. Todėl darbuotojų kvalifikacija tiri būti pakankamai aukšta. Anot p. Vlado, geru šviestuvų pardavėju tampama per 5 metus. Darbuotojai – stiprioji firmos dalis, tačiau išlaikyti kvalifikuotą personalą nėra pigu.

Įmonė daugiausia dirba stambesniuose visuomeniniuose objektuose, vykdo nemažai valstybinių užsakymų. Vienas jų – Vilniaus Rotušės fasadų apšvietimo sistema, įrengta dar 1999 metais. Ekonomiškai, be sutrikimų veikianti sistema iki šiol yra neatsiejama pastato dalis. Gaudrė taip pat įrengė tokių svarbių sostinės objektų kaip Aušros vartai, Mokslų akademijos biblioteka, Technikos biblioteka, Bernardinų bažnyčia apšvietimo sistemos. Įmonės užsienio partneriai yra tokie garsūs gamintojai kaip vokiečių Erco ir Berker, norvegų Glamox, italų Reggiani ir Targetti, ispanų LEDS c4, kiti.

Sėkmingai parduodame ir mūsų įmonėje pagamintus šviestuvus, kurie dabar yra perkamiausi. Šiuo metu populiariausias yra neseniai pradėtas gaminti į pakabinamąsias lubas integruojamas minimalistinio dizaino šviestuvas Vindo, – pasakojo p. Vladas. Įmonėje vertinami kvalifikuoti darbuotojai, todėl kadrų kaita – nežymi. Darbuotojai dalyvauja Pasaulinės šviesos dizaino asociacijos veikloje. Tai jiems padeda susipažinti su naujausiomis apšvietimo tendencijomis ir technologijomis. Prieš pusantrų metų Londone įvyko antrasis konventas, rudenį laukia kelionė į Madridą. Dar šiais metais įmonė da-

lyvaus Švedijos Alingsos mieste rengiamoje šviesos dizaino savaitėje. Jos metu renginio dalyviai tradiciškai įrengia po vieną objektą, kurio apšvietimo sistema tarsi padovanojama miesteliui. Gaudrė – vienintelė įmonė, atstovaujanti Lietuvai šiuose renginiuose. Siekis tobulėti, įvaizdis, aukšta darbuotojų kvalifikacija ir atsakomybė net ir krizės metu Gaudrei padeda išlaikyti lyderio pozicijas apšvietimo srityje.

Ateities g. 10, LT-08303 Tel.: +370 5 279 61 62 Faks.: +370 5 279 61 63 www.gaudre.lt 21

istorija

Elektromobilis.

Nuo istorijos iki realybės Vienas lietuvių išeivis 2005 m. Čikagoje manęs paklausė, ar Lietuvoje atsirado nors kiek daugiau automobilių, ar mes tebedeginame žibalines lempas nuo tada, kai jis paliko tėvynę prieš II pasaulinį karą. Tada pirmą kartą išgirdau tokį ribotą, neinformuotą, o gal netikintį ateitimi žmogų? Šiais laikais būtų išjuoktas kiekvienas, kuris pasakytų, kad žaliosios technologijos, elektromobiliai neturi ateities arba kad jų ateityje bus mažiau nei šiandien. Rytis Širvinskas

Istorija apsuko ratą Senovės graikai, atradę elektrą trindami gintarą (išvertus iš graikų kalbos elektron - ήλεκτρον reiškia gintarą) į vilnonį audeklą, nė nesvajojo, o XIX a. žmonija dar neįsivaizdavo, kad prieš 1879 m. atrandant garsiąją Edisono elektrinę lemputę kai kurie nenustygstantys vietoje mechanikai ir išradėjai pirmuosius elektra varomus automobilius pradės konstruoti Europos industrializacijos piko metu. 1828 m. vengrų kilmės inžinierius Ányos Jedlikas sukonstravo automobilio, varomo elektros varikliu, modelį. Po kelerių metų škotas Robertas Andersonas arklius išlaisvino iš pakinktų – vietoje jų buvo įrengtas nedidelis elektri-

nis variklis. Po to įvairiose šalyse pasipylė šio išradimo plagiatai: 1835 m. nedidelių gabaritų elektrinį automobilį sukonstravo olandai Stratingh‘as Groningenas ir jo padėjėjas Christopheris Beckeris. 1842 m. elektrinį keturratį nukalė nagingas kalvis Thomas Davenportas iš Vermonto (JAV), kuriam, be išskirtinių kalvystės sugebėjimų, priskiriamas ir nuolatinės srovės (DC) variklio išradimas. 1860 m. įvyko lūžis – buvo sukurtos kraunamosios elektros baterijos. Nuo tada ši industrija pasižymėjo įdomiais ir ilgalaikiais sprendimais. 1897 m. Niujorko taksi parkas buvo sukurtas elektrinių automobilių pagrindu, o belgo Camille‘io Jénatzy lenktyninis elektromobi-

lis jau 1899 m. galėjo pasiekti 68 mylių per valandą (109 km/h) greitį. Šie automobiliai turėjo daug privalumų – neskleidė jokio kvapo, nepasižymėjo benzininiams automobiliams būdingu grubiu pavarų perjungimu, o tylus ir nevibruojantis variklis nekliudė mėgautis pro šalį lekiančiais vaizdais ir dangumi. Nors mes labiau domimės ir pažįstame vidaus degimo keturračių istoriją, tais laikais elektromobiliai turėjo nemažą gerbėjų būrį. Įprasti elektromobiliai kainavo apie 1000 JAV dolerių, o atitinkamai įrengti ir patobulinti – iki 3000 dolerių. Kai kurie jų buvo skirti visuomenės grietinėlei. Elektromobilių gamyba plėtėsi didėjant elektros baterijų talpai.

Pikas buvo pasiektas 1912 m., kai Teksaso valstijoje (JAV) buvo rasta naftos ir jos kaina krito perpus. Dėl to benzinu varomus automobilius galėjo įsigyti ir paprasti amerikiečiai. Tada prasidėjo elektromobilių merdėjimo laikotarpis. Elektromobilių pramonė ėmė atsigauti tik naftos krizės metu (19701980 m.) ir ypač pastaruoju dešimtmečiu, kai pasaulis pajuto, kad senka naftos aruodai ir į nugarą ima kvėpuoti ne tik linksmos besikeičiančio klimato pasekmės. Šiandienės technologinės galimybės Nors XX a. pradžioje didžiausią entuziazmą elektromobilių kūrimo srityje rodė amerikiečiai, šiandien juos gamina

istorija

Camille'io Jénatzy lenktyninis elektromobilis La Jamais Contente jau 1899 m. vijosi vėją 109 km/h greičiu

kone kiekviena automobilių kompanija, net ir tokios konservatyvios kaip Porsche ir Bentley. Naujųjų technologijų privalumai ir savybės žavi visus, išskyrus sustabarėjusių pažiūrų žmones ir galingų automobilių gerbėjus, kuriems tai, kad elektros baterijos kraunamos gana ilgai, o automobilis iki 100 km/h įsibėgėja tik per 10 sekundžių, nėra priimtina. Bet kaip pasaulyje negali būti tuščių vietų, taip ir šiame segmente inžinieriai jau kuria ateitį: Vašingtono valstijoje (JAV) įsikūrusi kompanija ShelbySuperCars siūlo išbandyti jų sukonstruotą monstrą SSC Ultimate Aero EV su dviem 370 kW galingumo elektros varikliais, kurie automobiliui suteikia neįtikė-

tiną 740 kW jėgą ir 800 fl-lbs (1,100 Nm) sukimo momentą. Pasak SSC konstruktorių, šis automobilis turėtų pasiekti 60 mylių per valandą (97 km/h) greitį per įspūdingas 2,78 sekundės. Jis pasaulyje nusileistų tik Bugatti Veyron, kuris įsibėgėja per 2,6 sekundės ir pasiekia maksimalų 267 mylių per valandą (430 km/h) greitį. Vienąsyk įkrovus elektros baterijas elektomobilis gali nuvažiuoti 150-200 mylių (240 – 321 km), aišku, jeigu nenaudojama visa po kapotu paslėptų arklių jėga. Be intriguojančių techninių duomenų, SSC Ultimate Aero EV turi unikalią AESP galios valdymo sistemą, kuri suteikia galimybę bateriją įkrauti per 10 min. Ši sistema ateityje

leis kurti įvairaus galingumo elektros variklius – 150 kW lengviesiems automobiliams, 370 kW – lengviesiems sunkvežimiams ir visureigiams, 880 kW – karinės paskirties transporto priemonėms, autobusams ir sunkvežimiams. Šių unikalių technikos apraiškų nereikės ilgai laukti, juolab turint omenyje tai, kokiu greičiu vyksta technologinis progresas. Galima tik spėlioti, kada inžinieriai sukonstruos elektromobilį, skriejantį greičiau nei garsas Bonevilio druskų ežero (Jutos valstija, JAV) dugnu. Tačiau tai domina tik grupelę nestandartinio mąstymo žmonių ir pilnesnes kišenes turinčių adrenalino mėgėjų. O mums, neišskirtinių sąskaitų savininkams, rūpi

turbūt svarbiausia elektrinių keturračių savybė – kaip pigiau, operatyviau ir toliau nuriedėti šiuolaikiniu arkliuku. Kad pasiektų šį, reikia pažymėti, svarbiausią tikslą, daugumos kompanijų inžinieriai ir konstruktoriai skiria didžiąją dalį pastangų ir laiko. Reikia pripažinti, kad jų laimėjimai suteikia vis daugiau optimizmo, kad po kokių 15-20 metų į elektromobilius žiūrėsime kaip į įprastą dalyką, kuris palengvina gyvenimą. Ekonomiškų elektromobilių perspektyvos Pirmieji serijiniai elektromobiliai – Chicago Woods Motor Vehicle Company 1902 metais sukonstruoti Phaeton – populiarumu

istorija

Elektromobilis

SSC Ultimate Aero EV – pirmasis elektromobilis, galintis lenktyniauti su galingiausiais benzininiais automobiliais

nenusileido vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Vienąkart įkrovus elementus jie nuvažiuodavo 18 mylių (29 km). Šiandienis Chevrolet Volt nuvažiuoja 70 km, Nissan Leaf – 150 km. Praėjusių metų rudenį Vokietijoje dėl energijos tiekėjos Lekker Mobil, elektros ele-

mentų kompanijos DBM Energy ir konstruktoriaus Mirko Hannemanno bendrų pastangų vienąsyk įkrautais elementais keturių vietų elektra varomas Audi A2 nuvažiavo 372 mylių (600 km) kelio atkarpą tarp Miuncheno ir Berlyno. Kelionė tęsėsi 7 valandas, taigi važiuojama

buvo 85km/h greičiu, nors automobilio salonas buvo šildomas. Maža to, automobilis atvyko neišnaudojęs atsarginės akumuliatorių baterijos. Prieš metus Japonijoje elektromobilių aistruolių klubas automobiliu Mira sugebėjo nuvažiuoti 1003 km (623 mylių), bet nuolatinis jo greitis tebuvo

40 km/h (25 mylios per valandą). Vokiečių akumuliatoriai naudojo DBM energy KOLIBRI Alpha Polymer technologijas, t. y. jų talpa buvo užpildyta ličio metalo polimerinėmis (LMP) medžiagomis, kurios leido pasiekti 97% efektyvumą ir, naudojant aukštosios įtampos nuolatinės srovės

istorija šaltinį, jas įkrauti per 6 minutes. Ar tai ne fantastika? Konstruktorius Mirkas Hannemannas nustatė, kad šie akumuliatoriai, nepasižymintys akivaizdžiai didesne galia, kainuotų pigiau nei įprasti ličio akumuliatoriai. Paklaustas, kada kompanijai realu užsiimti jų serijine gamyba, Mirkas Hannemannas atsakė, kad dabar! Ar tai skamba ne per gerai, kad būtų tiesa? Laikas parodys. Viena aišku – vokiečių konstruktorių laimėjimas labai pagerino elektra varomų automobilių perspektyvas, be to, padeda užkariauti dar abejojančių, elektromobilių privalumus skeptiškai vertinančių ir benzino kvapą mėgstančių automobilininkų širdis.

DAUGIAU NEI TIKĖJAISI...

UAB Elintos matavimo sistemos

Matavimo ir testavimo įrangos tiekimas Mokymai, konsultacijos Matavimo įrangos aptarnavimas

www.elintosms.lt

Kaune: Terminalo g. 3., Biruliškių k., Kauno r. (Kauno LEZ) Tel.: (8~ 37) 45 27 90. Faks.: (8~37) 35 01 35 El. p.: info@elintosms.lt Vilniuje: Baltrušaičio g. 11–128 Tel./faks.: (8~5) 2 38 71 47 El. p.: vilnius@elintosms.lt

istorija

UAB ELINTA perdarytas elektromobilis TAYOTA AYGO EV kraunamas iš UAB RIFAS saulės kolektoriaus.

Pirmas GM 1996m. elektromobilis EV1, nepateisinęs kūrėjų vilčių, ir 2010m. sukurtas Chevrolet Volt, sėkmingai skinantis laurus tarptautiniuose (žaliųjų technologijų) konkursuose

Lietuvių konstruktorių laimėjimai konstruojant elektra varomus automobilius Mūsų šalyje nėra automobilių pramonės, bet mes pasižymime nerimstančiu tautiniu charakteriu ir neįprastų idėjų generavimo impulsu, kuris į naują ar nenaują keturračių pasaulį suviliojo ne vieną profesionalą ar entuziastą konstruktorių. Jie automobilį, atitinkantį tam tikrus parametrus, gali paversti pinigus taupančia, vien tik elektra varoma transporto priemone. Bendrovė JonElis sukūrė įdomaus dizaino elektromobilį, tiksliau, perdarė iš Ford Connect. Jo elektros grandinę sudaro 4 pagrindinai elementai:

75 KW galingumo trifazis variklis, pasiekiantis 10 000 aps./min. Šis iš aliuminio pagamintas automobilis sveria 1580 kg. Kūrėjai tikina, kad jis pasižymi dideliu našumu ir patvarumu. Keitiklis nuolatinę įtampą paverčia 3 fazių kintamąja įtampa ir kontroliuoja variklio darbą. Kai automobilis stabdomas, variklis veikia kaip generatorius ir mechaninę stabdymo energiją paverčia elektros energija, kuri grąžinama į bateriją. Baterijos darbą fiksuoja lietimui jautri valdymo sistema, kuri rodo elektrinės dalies darbą ir leidžia valdyti baterijos iškrovimo ir įkrovimo ciklus, tai leidžia bateriją naudoti tau-

piai ir efektyviai. Sistema gali naudoti bet kokį akumuliatorių, kurio darbinė įtampa 144 V, o atidavimo srovė – ne mažesnė nei 400 A trumpu laikotarpiu (1 min.). Šiame automobilyje sumontuoti ličio geležies fosfatų (LiFePO4) tipo 100 Ah akumuliatoriai, kurie įkraunami per 8 valandas. Su pilnai įkrautais akumuliatoriais galima nuvažiuoti 100 kilometrų. Tokia galimybė greičiausiai patenkintų daugumą vairuotojų, nevažinėjančių didesniais atstumais. Pirmieji lietuviški elektromobiliai 2010 10 19 Lietuvos transporto priemonių registre buvo oficialiai įregistruotas pirmasis lietuviškas elektrinis automobilis. Projekto autorius M. Milašauskas savo kūrinį simboliškai pavadino 3E. Pavadinime atsispindi pamatinė idėjos prasmė: ekonomiškas, ekologiškas, elektrinis. Tai dar vienas atvejis, kai Honda HR-V dėl nagingų rankų virto elektra varoma transporto priemone. 70 kW galingumo variklis ir 13 kWh talpos iki galo įkrautas akumuliatorius vairuotojui leidžia nuvažiuoti iki 70 km ir pasiekti 160 km/h greitį. Jį įkrauti galima per 4-8 valandas iš mums įprasto 220 V/16 A elektros tinklo. Automobilis iki 100 km/h gali įsibėgėti per 14 sek. Žinoma, tai ne lenktynėms skirtas keturratis, bet kai suskaičiuoji išlaidas, kurios sudaro 6-7 litus/100 km, širdį užlieja gero jausmo banga. Konstruktorius, bendradarbiaudamas su UAB Transporto studijos, Mokslinių tyrimų centru ir LR Ryšių reguliavimo tarnyba, sukūrė naują lietuvišką produktą – elektroninę elektro-

mobilio valdymo sistemą (EVMS), kuri reguliuoja akumuliatorių krovimą, elektrinio variklio galingumą ir užtikrina, kad automobilis veiks ekonomiškai ir vairuotojui teiks pagrindinius parametrus. Pagrindinė EVMS idėja – sukurti tokį automobilių transformavimo rinkinį, kuris leistų daugumoje autoservisų įdiegti elektroninę sistemą taip, kaip šiandien įrenginėjama signalizacijos arba dujų įranga. Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis ir jo konstruktorių komanda iš įmonės Elinta neseniai Klaipėdoje vykusioje parodoje pristatė elektrifikuotą Toyota Aygo automobilį. Jo techniniai duomenys panašūs į kitų tautiečių projektus, tačiau tai – dar vienas laiptelis diegiant elektronines sistemas ir tokias idėjas populiarinat tarp gan konservatyvių lietuvių. Deja, egzistuoja ir kita medalio pusė. Tai – kaina. Jei norite automobilio, kuris ateityje taupytų jūsų pinigus ir tausotų aplinką, teks pakloti 30 tūkst. litų. Kažin ar ši suma nenustelbs vidinio sąmoningumo, susijusio su švaresne aplinka? Tačiau nepaisant brangaus bandomojo periodo, nepatiklumo, priešiškumo naujovėms ir turint omenyje teikiamus privalumus, ateities perspektyvas, yra pagrindo teigti, kad tokie automobiliai greitai nebebus tokie reti – jie puikuosis ne tik turtingų žmonių, bet ir šiandien tik pašaipomis ir skepticizmu trykštančių piliečių garažuose. Argi norime lyg tie dipukai iš Čikagos ir po 20 metų sėdėti suglaudę ausis ir postringauti vienas kitam, kad pasaulyje nieko nauja nevyksta?

NKT cables instaliacinių kabelių pranašumai: • lengvai montuojami, greitai išmontuojami; • pasižymi geru lankstumu, todėl greičiau instaliuojami; • nespyruokliuoja, todėl lengviau instaliuojami; • dėl tinkamai parinkto PVC labai lengvai ir patikimai tvirtinami prie sienos.

Užs. nr. - 2011-05-30-03

NKT cables – tarptautinė kabelių gamybos bendrovė NKT cables grupė NKT cables prioritetai visada buvo novatoriškumas ir įžvalgumas. Visos bendrovei priklausančios gamybos įmonės – vienos moderniausių, lanksčiausių ir rentabiliausių Europoje. Jos taip pat yra ir vienos inovatyviausių bendrovių aplinkosaugos požiūriu. Pagrindinis dėmesys jose skiriamas kūrybiškumui ir naujiems produktams kurti. Išvystytos infrastruktūros NKT cables gamyklos įsikūrusios Danijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Čekijos Respublikoje, Lenkijoje ir Kinijoje.

NKT cables įmonių grupės pardavimų skyrių yra visame pasaulyje. Tai – aukštų technologijų gamintojas, orientuotas į besiplečiančią rinką. NKT cables dirba apie 3500 darbuotojų. 2010 m. įmonių grupės metinė apyvarta siekė 1,2 milijardų eurų. NKT cables priklauso Danijos bendrovei NKT Holding A/S , kuri įtraukta į Danijos žaliavų biržą. NKT cables kuria, gamina ir parduoda jėgos kabelius ir kabelių sistemas elektrai perduoti (aukštosios įtampos kabeliai ir jų priedai),

elektrai paskirstyti (vidutiniosios įtampos kabeliai ir jų priedai) bei elektros įrenginiams instaliuoti (žemosios įtampos kabeliai). Temperatūros stebėsenos sistemų ir OPGW/OPPC (Optical Ground Wires/Optical Phase Conductors – optiniai įžeminimo laidai/optiniai faziniai laidininkai) taip pat galima rasti Nkt cables kabelių asortimente. Jame dar yra jūrinių kabelių, elektrinių traukinių grandininių medžiagų, automobilių pramonei skirtų laidų, daugybės rūšių specialiųjų pramoninių kabelių. NKT cables Lenkijoje Kiekviena NKT cables asortimento grupė gaminama skirtingos paskirties centre. Lenkijos pietuose esančiame Varšovicų mieste įsikūręs instaliacinių kabelių centras. Lenkijos bendrovės, kurioje dirba apie 250 darbuotojų, kabelių gamybos patirtis – daugiau nei 80 metų. Sulaukusi investicijų ir visiškai atnaujinusi gamybos įrangą, įmonė tapo moderniausia kabelių gamykla Lenkijoje, kurioje gaminami instaliaciniai kabeliai parduodami visoje Europoje. Varšovicuose įsikūrusioje bendrovėje gaminami NYM, MMJ kabeliai, Easy mount YDYp ir NKT

instal YDYp, lankstūs kabeliai, galios kabeliai ir kabelių priedai. Puiki kokybė Varšovicų įmonės gamybos linijos aprūpintos specialia įranga, nuolat matuojančia ir analizuojančia procesą, – ji kontroliuoja elektrinius ir mechaninius parametrus. Visi kabeliai gaminami iš aukščiausios rūšies žaliavų, kurios yra draugiškos aplinkai, – šie gaminiai atitinka griežtus ES direktyvų ROHS ir REACH reikalavimus. Kabeliai gaminami pagal bendrovės ir ES standartus. Kad įmonėje gaminami kabeliai yra kokybiški, patvirtina įvairių institucijų – taip pat VDE sertifikuotos, BBJ atiekamų reguliariųjų patikrinimų – išvados. Be to, NKT cables turi HAR, GOST ir FIMKO sertifikatus. Praeitais metais gamyklos pastangos buvo vainikuotos auksine emblema, kurią ji laimėjo Lenkijos nacionalinio vartotojų konkurse Consumer Laurel 2010 kategorijoje Kabeliai ir laidai. NKT cables buvo suteiktas 2010 m. auksinės kokybės vardas (Gold Quality of year 2010). Tai patvirtino, kad NKT cables produktai yra puikios kokybės ir aukštai vertinami pirkėjų. Elektrobalt informacija www.nktcables.pl

Kronika

Parodos metu vyko praktinės pratybos elektros įrangos montuotojams

Paroda

Elektrotechnika 2011

Lietuvoje elektrotechnikos įmonės buvo įsteigtos per palyginti trumpą, bet aktyvų laikotarpį. Jos puoselėja naudingas tradicijas, skatinančias šios srities profesionalus būti priešakinėse fronto linijose, keistis patirtimi su kolegomis, sekti naujausią informaciją. Tai daryti padeda ir kas dvejus metus vykstanti paroda Elektrotechnika, kurią su partneriais organizuoja UAB Elektrobalt. 28

Šių metų gegužės 18-19 d. tradicinė paroda Elektrotechnika 2011 vyko VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras teritorijoje. Šiųmetė paroda buvo išskirtinė, nes pirmą kartą UAB Elektrobalt ją rengė kartu su VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras. Parodos lankytojai turėjo galimybę aplankyti 29 Europos gamintojų stendus, pristačiusius naujausius gaminius, pasinaudoti specialiomis akcijomis, išmėginti laimę loterijoje. Visi norintieji buvo kviečiami dalyvauti nemokamuose seminaruose, išbandyti jėgas praktinėse pratybose. Parodos lankytojai specialiai paruoštoje praktinių pratybų salėje galėjo atlikti gamintojų OBO Bettermann, Legrand, Eaton, Raychem, Siemens, Jung, Schneider electric ir Respublikinio energetikų mokymo centro parengtas užduotis. Kiekvienas dalyvis turėjo kontrolinį lapą, kuriame išklausęs vieną ar kitą seminarą ir įvykdęs praktinę užduotį rinko lektoriaus parašus. Atsižvelgiant į juos buvo išduodami sertifikatai. Paroda buvo naudinga tiek organizatoriams, tiek lankytojams. Joje buvo pasidalinta patirtimi, pristatytos aktualiausios naujovės, užmegzti nauji kontaktai. Naujausią Siemens programinę įrangą, skirtą pramonės ir verslo įmonėms, pristatęs koncerno atstovas Vladislav Butarevič profesionaliai supažindino su galimybe padedant šiai programinei įrangai stebėti ir kontroliuoti visą įmonės pastatuose veikiančią elektros įrangą. Programa fiksuoja iki 250 skirtingų parametrų – įtampą, srovę (minimaliąją, maksimaliąją), dažnį, suvartotos elektros energijos – aktyviosios, reaktyviosios, pilnutinės ir t. t. – kiekį. Į prietaisus integruoti įėjimo ir išėjimo kanalai leidžia automati-

Kronika Parodos dalyviai, išklausę seminarą, gavo sertifikatus

zuotai valdyti įrangą – variklio pavaras, automatinius jungiklius, nustatyti aliarmo signalą. Ši palyginti nebrangi programinė įranga su įvairiais priedais padeda optimizuoti įrenginių darbą, stebėti, kurie įrenginiai dirba neekonomiškai (tarkim, suvartoja daugiausia elektros energijos), kad juos būtų galima laiku pakeisti naujais ar rekonstruoti.

Kopel įmonės atsovas Andrius Rabikis pademonstravo, kaip veikia parodoje pristatoma žymėjimo įranga. Ji leidžia visuomeniniuose objektuose, kuriuose instaliuojama gausybė laidų ir kabelių, patogiai ir patikimai sužymėti kiekvieno laido ar kabelio paskirtį, kad prireikus būtų galima operatyviai rasti pažeistą kabelį, arba vėliau jį prijungti.

Seminarą veda Elektrobalt generalinis direktorius Algimantas Andriušis

Parodoje dalyvavo ir lietuviškus šviestuvus pagal pažangiausią ir naujausią LED technologiją gaminanti įmonė, kuri taip ir pavadinta – Retech. Nuostabioji technologija. Jos atstovai Kęstutis Stukas ir Ignas Beleckas pasidžiaugė turintys puikią progą pristatyti naujausius LED technologijos laimėjimus. Įmonės atstovai teigė, kad šios technologijos perspektyvos

– išties šviesios. Todėl dalyvaudami profesionalų parodoje jie ne tik užmezga naudingų kontaktų, bet ir palaiko formą. Aušros Narkeliūnienės tekstas UAB Fotodiena fotografijos

Jūsų patikimas partneris

UAB ELEKTROBALT - didmeninės prekybos elektros instaliacijos ir elektrotechnikos gaminiais įmonė, Würth koncerno narė. Įmonė šiuo metu Lietuvoje turi šešis skyrius didžiuosiuose miestuose, kuriuose dirba apie 60 darbuotojų. Elektrobalt išsiskiria kvalifikuotu personalu, galinčiu išspręsti sudėtingas problemas, operatyviai ir kokybiškai aptarnauti klientus, pasiūlyti didelį gaminių asortimentą. Elektrobalt galima rasti elektrotechninių gaminių bei medžiagų, kurių gali prireikti statant ir įrengiant pastatus, pramonėms įmonėms, eksploatuojant įmonių elektros ūkį. Didžiąją UAB Elektrobalt siūlomų prekių dalį sudaro Vokietijos ir Vakarų Europos elektrotechnikos pramonės gamintojų produkcija. UAB ELEKTROBALT, Liepkalnio g. 85, Vilnius. Tel.: 8 5 266 00 91 Fax.: 8 5 266 00 97 El. p.: office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

Kauno skyrius Ateities g. 45b. Tel.: 8 37 22 83 86

Klaipėdos skyrius Dubysos g. 58. Tel.: 8 46 34 63 43

Šiaulių skyrius Metalistų g. 2. Tel.: 8 41 54 05 31

Panevėžio skyrius Tinklų g. 9a. Tel.: 8 45 46 87 36

Alytaus skyrius Nemunaičio sen. Alytaus raj. Tel.: 8 315 63 370 29

Žvilgsnis į kaimynus

NEPAPRASTOJI

SITUACIJA

40 LATVIJOS Kraštų

Mārtiņš Budahs AB Skirstomieji tinklai Tyrimo ir standartų departamento vadovas

Nepalankios oro sąlygos – šlapias sniegas, lietus ir stiprus apledėjimas – 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje Latvijoje sukėlė 20 kV, 0,4 kV elektros perdavimo linijų (EPL) gedimus, dėl to dešimtims tūkstančių AB Skirstomieji tinklai (ST) klientų buvo sutrikdytas elektros energijos tiekimas. Tokie gamtos reiškiniai šioje šalyje nutinka retai – kartą per 40 metų.

Masinių gedimų situacija rytų ir šiaurės rytų regionuose

Siekiant mobilizuoti visus įmanomus resursus gedimams likviduoti, Latvijos ST nuo 2010 m. gruodžio 26 d. buvo paskelbta masinių gedimų situacija rytų ir šiaurės rytų regionuose. Gedimams likviduoti abiejuose regionuose buvo paskirtas techninis personalas, ST statybos ir remonto tarnybos pajėgos, taip pat ir iš kitų regionų, rangovų personalas iš SIA Aiviekstes Energobūvnieks, SIA Elfa, SIA Reck ir kt. Nors gedimai buvo likviduojami intensyviai, jų dar padaugėjo, nes pablogėjo oro sąlygos – atšalo oras, ėmė stipriai snigti, kilo

Žvilgsnis į kaimynus

Gamtos stichijos padariniams likviduoti buvo mobilizuoti ne tik visi ST personalo resursai, rangovai, bet ir miškininkai su specialia technika, kolegos iš kaimyninių respublikų

stiprus vėjas, pūga. Atnaujintos elektros oro linijos vėl buvo sugadintos. Šis procesas kulminaciją pasiekė sausio 1 d., kai buvo užregistruotas didžiausias atjungtų transformatorinių skaičius – be elektros energijos liko daugiau nei 66 tūkst. ST klientų visoje Latvijos teritorijoje. Dėl gamtos stichijos, sutrikdžiusios elektros tiekimą klientams Latgalėje, rytų ir šiaurės rytų regione, ir Vidžemėje, šiaurės ir centriniame regione, Latvijos Respublikos ministrų kabinetas paskelbė nepaprastąją padėtį 40 Latvijos Respublikos kraštų.

Siekiant likviduoti dėl gamtos stichijos susidariusios sudėtingos situacijos pasekmes ir priežastis buvo mobilizuoti visi ST personalo ir rangovų resursai, kurie paprastai užsiima elektros perdavimo linijų statyba, remontu. Šalinti medžius ir platinti trasas buvo nusiųsti ir miškininkai su specialiąja miškininkystės technika – harvesteriais, forvarderiais, specialiai miško darbams pelkių sąlygomis parengtais traktoriais. Greičiau nustatyti galimas 20 kV, 0,4 kV EPL gedimų vietas rytų ir šiaurės rytų regionuose padėjo į

dangų pakilę Valstybės sienos apsaugos ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų malūnsparniai, tikrinę 20 kV EPL trasas. Dirbti smarkiai trukdė stora sniego danga, kuri siekė daugiau nei 60 cm, o kai kuriose miškų vietose – iki 1 m. Kad elektros montuotojai galėtų patikrinti sugadintas linijas, operatyviai lokalizuoti ir likviduoti gedimus, nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pasitelkti Valstybės sienos apsaugos sniego motociklai ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vikšriniai visureigiai. Tokioje situacijoje leista naudoti ir kva-

Žvilgsnis į kaimynus

Buvo išpjauti virš trasų nulinkę medžiai už maždaug 1,8 mln latų

draciklus, su papildomai sumontuotais vikšrais. Kad patektų prie elektros linijų, monteriai turėjo naudotis slidėmis ar avėti sniego batus. Likviduojant gamtos stichijos pasekmes 2011 m. sausio mėnesį per dieną dalyvavo net iki 359 brigadų. Rytų ir šiaurės rytų regionuose maksimalus brigadų skaičius per dieną siekė 280, tarp jų buvo ir techniškai gerai aprūpintos brigados iš Lietuvos bei Estijos. Lietuvos ir Estijos kolegos, bendradarbiaudami su mūsų monteriais, išvalė linijų trasas nuo vėtrų išverstų medžių, montavo nutrauktus laidus ir taisė nulaužtas atramas.

Kad brigados galėtų operatyviai dirbti ir suvesti informaciją į operatyviojo valdymo modulį (ĢIS DMS), papildomai buvo pasitelkti nebudintys dispečeriai. Remiant Latvijos valstybės miškų tarnybai nuo 2011 m. sausio 2 d. iki sausio 26 d. elektros perdavimo linijų trasų valymo darbus dirbo vidutiniškai 20 miškininkų brigadų su specialiąja technika. Stichijos metu didžiausią žalą padarė šalia trasų augantys medžiai, todėl likviduojant gedimus buvo išpjauti ne tik virš trasų nulinkę medžiai, bet ir šalia jų potencialiai pavojingai augantys medžiai už maždaug 1,8 mln. latų.

Tose rytų ir šiaurės rytų regionų vietose, kuriose buvo sunkiausia patekti prie 20 kV elektros perdavimo linijų, naudojant Suomijos rangovų malūnsparnį su specialia įranga buvo vertikaliai apipjautos linijų trasų pakraščiuose augančių medžių šakos. Apie gedimus skambučiais pranešančius klientus aptarnavo Gedimų telefono linija. Per krizės dienas su gedimais susijusių įeinančiųjų skambučių skaičius išaugo vidutiniškai apie 5 kartus, jų per dieną buvo sulaukiama net iki 13 tūkstančių. Per masines informacijos priemones AB Latvenergo sistemingai ir reguliariai

teikė informaciją vartotojams apie elektros energijos tiekimo sutrikimus dėl gamtos reiškinių. Buvo rengiami atsakymai laikraščiams, interviu su ST specialistais skelbė televizija, radijas, interneto svetainės, naujienų agentūros, taip pat buvo padedama filmavimo grupėms nuvykti į regionus. Geras darbo organizavimas ir koordinavimas leido iki sausio 26 d. atnaujinti elektros tiekimą klientams. Svarbiausios AB Latvenergo, AB Skirstomieji tinklai, AB Augstsprieguma tīkls techninės ir organizacinės priemonės likviduojant nepaprastąją elektros

Žvilgsnis į kaimynus tiekimo padėtį ir mažinant elektros tiekimo sutrikimų riziką: ● tobulinti Latvenergo koncerno kapitalo bendrovių veiklos koordinavimą kilus nepaprastajai ar krizinei situacijai, taip pat ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis, valstybinėmis institucijomis, operatyvinėmis tarnybomis ir nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis atžvilgiu; ● parengti teisės aktų pakeitimus, kurie sumažintų vėtrų ir apledėjimo padarytos žalos įtaką elektros tiekimo sutrikimams; ● pasirinkti geriausias technines priemones vertikaliajam trasos valymui, atsižvelgiant ir į kitų Europos skirstomųjų tinklų patirtį. Siekdama ateityje išvengti panašių situacijų, kai dėl oro sąlygų masiškai įvyksta elektros tinklų

gedimai, sutrumpinti jų likvidavimui reikalingą laiką, greičiau ir patogiau nustatyti gedimų vietą ir juos likviduoti, AB Skirstomieji tinklai jau įsigijo sniego motociklų ir kvadraciklų su papildomai montuojamais vikšrais. Planuojama dar įsigyti vikšrinių traktorių su reikalinga įranga – grąžtu, hidrokeltuvu, krūmų freza, kabeliniu arklu, kitos specialiosios technikos. Įvertinę tai, kas buvo atlikta likviduojant gedimus ir sėkmingai atnaujinant elektros tiekimą nepaprastojoje situacijoje, manome, kad, be jau minėtų priemonių, svarbu sulaukti ir greitos kaimynų – Lietuvos, Estijos ir Suomijos – pagalbos, kitaip tariant, žinoti, kad iškilus būtinybei padės techniškai gerai apsirūpinę pagalbininkai.

Sudėtingiausia buvo likviduoti avarijų padarinius sunkiai prieinamose vietose. Latvijos AB Skirstomieji tinklai turėjo skubiai įsigyti papildomos technikos.

Kronika

metų Nuo Vokietijos ūkininko iki pasaulinio masto gamintojo Laiko užtenka tiems, kurie moka juo pasinaudoti. Leonardo da Vinci

metų trukusio karo, buvo mąstantis, mėgstantis žemės darbus senųjų Vestfalijos ūkininkavimo tradicijų atstovas. Jis toks liko iki savo ilgo gyvenimo pabaigos 1964 metais. Tačiau skirtingai nei kiti jo kartos ūkininkai, Franzas Bettermannas dar 1911 metais žengė pirmuosius atsargius žingsnius, kurie jį nutolino nuo senųjų šeimos ūkininkavimo tradicijų.

Franzas Bettermannas laisvalaikiu dirbo vietinėje metalo apdirbimo dirbtuvėje, o 1911 metais su dviem bendraminčiais Mendeno Hiuingsene įsteigė savo metalo apdirbimo įmonę, kuri gamino detales vietinei šviestuvų gamyklai. Be to, šioje įmonėje buvo gaminami ir kiti metalo bei žalvario gaminiai. 1932 metais, kai ekonominė krizė ir politiniai

neramumai Vokietijoje pasiekė apogėjų, Franzas Bettermannas priėmė sprendimą, kuris pakeitė gamybos principus. Jei anksčiau jo įmonėje buvo apdirbamas tik metalas, tai nuo tada pradėtos naudoti termiškai apdorojamos sintetinės medžiagos, tokios kaip bakelitas ar duroplastas. Kitaip tariant, Franzas Bettermannas gamyboje sujungė metalą ir plastiką. Be kitų gaminių, buvo pradėtos gaminti kabės, paskirstymo dėžutės, Grip ISO kabės, kuriomis pritvirtinti kabeliai laikosi iki šiol. 1936 metais Franzas Bettermannas Vokietijos Reicho Patentų tarnyboje užpatentavo tvirtinimo detalių Clip seriją. Tuo metu jo įmonėje dirbo jau 250 darbininkų. Kaip įmonės savininkas, Franzas Bettermannas visada ieškojo naujų sprendimų. 1930 metų Andreas Bettermann, Bianca Bettermann, Christoph Bettermann, Thomas Bettermann ir LeoUlrich Bettermann. Šeimos įmonė pasišventusi savo klientams, ji įveikia krizes geriau nei kitos, yra santūri ir nespekuliuoja kitų žmonių pinigais, todėl ją lydi sėkmė.

Užs. nr. - 2011-05-30-04

Prieš šimtą, o gal ir daugiau metų Bettermannai buvo ūkininkai. Bettermannų pavardę galima rasti tarp pirmųjų Mendeno žemės nuomotojų. Laukai driekėsi Vokietijos Vestfalijoje, Zauerlande, Mendeno apskrityje, kur tuo metu buvo neįmanoma gauti kitokių pajamų. 1879-aisiais gimęs Franzas Bettermannas, praėjus 11 metų po 30

Kronika

Franz Bettermann (1879–1964) pradžioje jis daug dėmesio skyrė savo darbuotojų gerovei. Todėl, skirtingai nei kiti pramonininkai, Franzas Bettermannas jautė didelę antipatiją naciams, kurie 1933 metais užgrobė valdžią. Jam tada buvo 55 metai. Franzas Bettermannas nuo jaunų dienų savo vaikus skatino domėtis jo veikla, įmonės darbu. Tuo metu keturiems jo sūnums buvo nuo dešimties iki trylikos metų. Vienas jų – Ernstas Bettermannas – vėliau tapo įmonės vadovu ir savininku. Taigi, kritiniu Vokietijai laikotarpiu į sceną žengė nauja karta. Karo pabaigoje po smarkaus bombardavimo liko tik trečdalis Bettermanno gamyklos. Trys iš keturių sūnų liko gyvi, jiems pavyko laiku paslėpti įrengimus ir taip juos išsaugoti. Gamyba buvo atnaujinta labai

greitai. Įmonėje iš pradžių dirbo tik 20, o 1952 metais jau 250 darbininkų. 1952-ieji Bettermannams buvo ypatingi, nes tais metais buvo išrasta ir patentuota pirmoji kalamoji mūrvinė, pavadinta Ohne Boren (išvertus iš vokiečių kalbos – be gręžimo). Taigi, nuo tada nereikėjo gręžti ir tinkuoti įskilimų! Šios mūrvinės pirmosios pavadinimo raidės atsidūrė ir Bettermannų įmonės pavadinime. Taip atsirado OBO Bettermann. 1950 metais OBO Bettermann pradėjo savo gaminius eksportuoti į Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą. 1957 metais įmonės savininkai žengė dar vieną žingsnį į priekį – jie Besperde įsigijo valcuoto metalo apdirbimo gamyklą, įsteigtą 1827 metais. Joje pradėtos gaminti plieninės kabelių trasų konstrukcijos ir dabar yra viena pagrindinių OBO Bettermann verslo sričių. Ernsto Bettermanno investicijos pasiteisino, nes buvo pradėti statyti stambūs objektai (gamybiniai pastatai, universitetai, ligoninės ir t. t.), kuriems reikėjo kabelių laikiklių. 1959 metais prie OBO Bettermann prisijungė mažesnysis kolega OBO man, kuris netrukus tapo patikimu

Gamyba po Antrojo pasaulinio karo

ir geidžiamu informacijos apie OBO Bettermann produktus šaltiniu. 1960-aisiais Vokietijos Federacinė Respublika pagaliau įveikė pokario sunkumus ir tvirtai atsistojo ant kojų. Po šešerių metų įmonėje pradėjo dirbti Ernsto Bettermanno dvidešimtmetis sūnus Leo Ulrichas, kuris tapo tėvo dešiniąja ranka. Jie abu suprato, kad, nepaisant sėkmės, įmonėms reikia naujų postūmių ir tikslų. Bettermannai žinojo, ko siekia, – jie norėjo bendrovę paversti stipriausia užsienio rinkoje. 1970 metų pabaigoje, po tėvo Ernsto Bettermanno mirties Leo Ulrichas Bettermannas, nepaisydamas kitų šeimos narių priešinimosi, ryžosi pradėti įgyvendinti ambicingą bendrovės plėtros visame pasaulyje planą. Nuo 1980 metų Leo Ulrichas steigia dukterines firmas už Vokietijos ribų – Europoje, Amerikoje, nepriklausomybę atgavusiose Rytų Europos šalyse. 2000 metų antrojoje pusėje jis tą patį darė jau ir Azijoje, Afrikoje (Kinijoje, Indijoje, PAR). Šiuo metu pasaulyje įsteigta daugiau kaip 40 OBO Bettermann dukterinių įmonių ir pardavimų atstovybių 60 šalių.

Šeimos įmonėse rūpesčių visada kelia kartų kaita. Leo Ulrichas Bettermannas, puikiai tai suvokdamas, nusprendė šios problemos išvengti – jis laiku perdavė atsakomybę ketvirtajai Bettermannų kartai, nors pats dar būdamas gyvybingas, aktyvus ir sveikas. 1999 metais, sulaukęs tik 50-ties, jis padalijo įmonių kapitalą savo sūnums Andreasui ir Thomasui. Andreasas Bettermannas 2005 metais tapo valdybos nariu ir įmonės vadovu. Šiuo metu OBO Bettermann daugiau nei 50% savo gaminių realizuoja už Vokietijos ribų. Mažytė įmonė virto didžiule bendrove, gaminančia elektros instaliacijų medžiagas ir jau pasiekusia 400 milijonų eurų apyvartą. 2011 metų gegužės mėnesį Mendene buvo pastatytas Europoje moderniausias 30 000 kvadratinių metrų ploto karšto cinkavimo centras Metall-Competence Centre. OBO Bettermann gamyklose Mendene, Vengrijoje, Šveicarijoje, Brazilijoje dirba per 2000 darbuotojų. Ketvirtoji Bettermannų karta žengia tvirtais žingsniais. Tarmo Riit OBO Bettermann informacija

OBO Bettermann šiuolaikinė gamykla Bösperde 35

teisė

Tantjemos –

2010 metų pelno skirstymas.

Kur, kaip, kodėl?

Advokatas Arūnas Šarka

Tantjemų suma mažina apmokestinamąjį pelną Pažymėtina tai, kad minėta pelno mokesčio pataisa įnešė tiek tam tikro aiškumo, tiek ir painiavos. Tai geriausiai iliustruoja pavyzdys – bendrovė, uždirbusi 10 000 litų pelno, pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalį tantjemoms galėjo skirti ir išmokėti ne daugiau kaip 1/5 mokestiniu laikotarpiu uždirbto pelno atskaičius mokesčius. Tai sudaro 1700 litų. Ši išmoka bendrovės finansų sraute laikoma išlaidomis – užmokesčiu valdybos nariams.

Kas bendra tarp 2010 metų gruodžio 11-osios ir 2011 birželio 1-osios? 2010 metų gruodžio 11 dieną LR Seimas pakeitė LR pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 d. 12 punktą, pagal kurį valdybai ir/arba stebėtojų tarybai išmokamos tantjemos buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams, t. y. toms išlaidoms, kurios mažina vieneto apmokestinamąjį pelną. 2011 metų birželio 1 dieną baigėsi terminas, iki kurio pelno siekiantys juridiniai asmenys privalėjo pateikti pelno mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitaip tariant, tai yra data, iki kurios bendrovės turėjo suskaičiuoti, kiek uždirbo per 2010 mokestinius metus, kiek pelno galės paskirstyti, jeigu dar nepaskirstė, ir kiek jo tenka tantjemoms. Tačiau šios išlaidos iki įstatymo pakeitimo nemažindavo apmokestinamojo pelno. Po įstatymo pakeitimo tantjemų suma mažina apmokestinamąjį pelną. Tantjemos – sėkmės mokestis? LR pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio 7 dalies imperatyvai draudžia mokėti tantjemas avansu, o minėta 6 dalis riboja tantjemų išmokos dydį viena penktąja ataskaitinių metų grynojo pelno. Bendrovė, turinti skolų valstybei nesumokėtų mokesčių pavi-

dalu, tantjemų mokėti negali. Darytina išvada, kad tantjemos – tai regresinis atlygis, skiriamas valdybai ir stebėtojų tarybai iš bendrovės pelno. Tai tam tikra prasme ir sėkmės mokestis, nes jei bendrovė dirba nuostolingai, tantjemų nebūtų iš ko mokėti. Toks griežtas ir pakankamai sudėtingas tantjemų teisinis reglamentavimas sukėlė daug diskusijų, kaip įgyvendinti 2010 metų pabaigoje priimtą įstatymo pakeitimą, priskyrusį tantjemas leidžiamiems atskaitymams?

Kurio laikotarpio pelnas yra mažinamas? Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 metų kovo 29 dieną atnaujino pelno mokesčio komentarą ir mokesčių administravimo įstatymu suteikta teise pateikė minėto pelno mokesčio pakeitimo komentarą. Pateiktas pavyzdys leidžia suprasti, kad tantjemų, paskirtų iš 2010 metų pelno, bet faktiškai išmokėtų 2011 metais, sumą bus leidžiama atskaityti iš 2011 metų pelno. Toks aiškinimas yra pakankamai painus, nes tantjemos mokėtinos iš pel-

teisė Metai

Pelnas

Pelno mokestis 15%

Tantjemų suma 1/5

Gyventojų pajamų mokestis 15%

2010

10 000 Lt

1500

(10 000 – 1500)/5 = 1700

255

2011

10 000 Lt

1245

1700

255

no, tačiau jos sumažina kitų metų pelną, kurio galbūt net nebus. Nors toks skaičiavimas primena avanso mokėjimą, tačiau jo galimybė imperatyviai draudžiama. Tai vis dėlto yra mokėjimas ir išlaidų fiksavimas pagal mokėjimo, o ne paskyrimo faktą. Daugelis specialistų, konsultuodamiesi žodžiu su Valstybine mokesčių inspekcija, sulaukia aiškaus signalo, jog tantjemos turėtų mažinti mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, o ne laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurio pelno dalis skiriama tantjemoms, tačiau tenka vadovautis raštu išleistu išaiškinimu. Akivaizdu tik viena, kad toks aiškinimas sukuria dviprasmybę tarp pelno skirstymo ir mokėtino pelno mokesčio 2012 metais už 2011 metus. 2010 metų tantjemos daro įtaką ne 2011 metų akcininkų skirstomoms sumoms, o tik 2011 deklaruotinam ir mokėtinam pelno mokesčiui. Tantjemos, pagal faktą išmokėtos 2011 metais, sumažins ne 2010 metų, o 2011 metų apmokestinamąjį pelną, kurį juridiniai asmenys deklaruos ir skaičiuos tik pasibaigus 2011 mokestiniams metams. Šį pavyzdį iliustruoja lentelė, kurioje preziumuojama, kad 2010 metų ir 2011 metų pelnas yra identiškas. Sukurtas teisinis reglamentavimas išskyrė pelno skirstymo ir pelno mokesčio skaičiavimo reglamentavimą. Skaičiuojant 2011 metų mokėtiną pelną teks iš pelno atimti faktiškai išmokėtas sumas, nors pagal verslo apskaitos standartus šios sumos apskaičiuojamos 2010 metais, tačiau išmokėta tantjemų suma mažina 2011 metų pelną.

Mokestinės naštos palengvinimas Atkreipiame dėmesį į tai, kad valdybos nario gautinos tantjemos neapmokestinamos nei Sodros, nei privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiais, kurie sudarytų daugiau kaip 39,98% gautinos sumos, tai, aišku, yra didelė mokestinė našta. Suteikus tantjemų apmokestinimo lengvatą, 2011 metų pradžioje buvo naujai sudaroma ir registruojama itin daug valdybų. Labai dažnas praktinis klausimas, ar valdyba, sudaryta 2011 metais, gali gauti tantjemų iš 2010 metų skirstomo pelno? Tenka atsakyti vienareikšmiškai – ne. Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, o 31 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos. To paties įstatymo 35 straipsnio 7 dalis ir 32 straipsnio 9 dalis imperatyvai reikalauja, kad valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiai būtų protokoluojami. Jei nėra 2010 metų valdybos ar stebėtojų tarybos protokolų, nėra ir teisėto pagrindo mokėti 2011 metais sudarytai valdybai tantjemų. Toks išmokėjimas bus traktuojamas arba kaip dividendų išmokėjimas, arba kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Atitinkamos ir šių pajamų apmokestinimo pasekmės – didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas: 20% dividendams, 30,98% Sodrai (darbo santykius reglamentuojantys mokesčiai). Taigi vienareikšmiškai galima teigti, kad bendrovės, kurios iki Pelno mokesčio pakeitimo nebuvo sudariusios valdybos, šia

Sodra 0

PSD 0

(neapmokestinama)

naujove skirstydamos 2010 metų pelną pasinaudoti tikrai negalės. Tantjemų santykis su Pridėtinės vertės įstatymu Pagal PVM įstatymo 3 straipsnį PVM objektas yra prekių arba paslaugų teikimas, kai jos teikiamos už atlygį Lietuvos teritorijoje vykdant ekonominę veiklą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia (citata) Ekonominę veiklą kaip – veiklą (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. To paties straipsnio 7 dalis apibrėžia (citata) Darbo veiklą kaip – veiklą, vykdomą pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veiklą, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Nors vienareikšmišką išvadą daryti sunku, tačiau sistemingai analizuojant Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnį Valdybos kompetencija, labiau darytina prielaida, kad PVM tikslais veikla valdyboje lygintina su darbo santykiais, kurie nėra PVM objektas, nors turi ir ekonominės veiklos požymių. Gyventojų pajamų mokesčio tikslais gyventojų

Gautina suma 1445 1445

pajamų mokestį iš tantjemų išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokantis asmuo, taigi tantjemos yra A klasės pajamos, o dažniausiai pasitaikančios A klasės pajamos – darbo užmokestis, kuris nėra PVM objektas. Tantjemos taip pat kaip atlygis mokamos valdybai, kurią su bendrove, kaip ir jos vadovu, sieja pasitikėjimo santykiai. Kita vertus, ekonominė veikla pasireiškia visiška subjekto laisve gauti pajamų. Tantjemos, kaip išmokos, turi daugiau ne PVM objekto požymių, tačiau PVM įstatyme esantis neapibrėžtumas neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, ar tantjemos yra PVM objektas? Kol Valstybinė mokesčių inspekcija nepateiks aiškaus sprendimo, galima tik patarti gavus didesnes nei 100 000 litų tantjemas atsidėti 21% galimam PVM mokėjimui. Apibendrinat galima pasakyti tik tiek, kad mokesčių teisėje paprastų dalykų nėra – vienas nedidelis pakeitimas sukėlė itin daug diskusijų. Tačiau jau šiandien aišku, kad išmokėtos tantjemos mažina kito mokestinio laikotarpio mokėtiną pelno mokestį. Valdyboms, kurios neturi įstatymų reikalaujamų dokumentų valdybos veiklai pagrįsti, išmokėtos sumos gali sukelti papildomų mokestinių prievolių, todėl valdybą įregistravus 2011 metais reikėtų susilaikyti nuo pagundų išmokėti tantjemas nuo 2010 metų pelno. Galiausiai, kol nėra aiškios pozicijos dėl PVM mokesčio, patariama saugiai atsidėti 21% gautos sumos arba užsitikrinti, kad esant būtinybei tokią sumą galėsite sumokėti.

Ekologija

Surenkant elektros ir

elektroninių prietaisų

atliekas trūksta atsakomybės

Kaip sakė Elektros ir elektronės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius Giedrius Mikulskas, šių atliekų perdirbimo Lietuvoje padėtis nėra palanki, tačiau ji toli gražu ne kritiška. Nors šiuo metu savivaldybių ir gamintojų bei importuotojų atliekų surinkimo sistema dažniau pralaimi nei laimi, šioje srityje jau atlikti sisteminiai darbai suteikia vilties, kad po kelerių metų elektronikos atliekų surinkimo procesas bus panašus į Vakarų Europos šalių. 38

Šiuo metu elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos tvarkomos pagal vadinamąsias pažymas, kurias gamintojai bei importuotojai perka iš atliekų perdirbėjų. Nuo 2006 metų jie pažymoms pirkti išleido per 40 mln. litų. Taigi, Lietuvoje realiai į apskaitą įtraukiama tiek atliekų, kiek pažymų nuperkama. Tai žalingas reiškinys, nes kasmet didėjanti elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) tvarkymo užduotis priverčia įrangos gamintojus ir importuotojus besąlygiškai finansuoti perdirbėjus, tačiau žlugdo savivaldybių ir gamintojų bei importuotojų atliekų surinkimo sistemas – į šias sistemas dažniausiai patenka tik nelegaliai išardytų EEĮ prietaisų likučiai. EEPA vadovo nuomone, didelė dalis EEĮ atliekų sutvarkoma nelegaliai jų tiesiog neįtraukiant į apskaitą. Svarbu pastebėti, kad nelegaliai rinkti ir ardyti aplinkai ir sveikatai kenksmingas atliekas skatina ir tas faktas, kad perdirbėjai gali iki 200 Lt vertės atliekų pirkti iš privačių asmenų neidentifikuodami pardavėjo. Privatūs asmenys į supirktuves gali atgabenti neribotą kiekį atliekų teigdami, kad, pvz., 10 kartų per dieną atnešė iki 200 Lt vertės atliekų. Dėl to atliekų supirkimo aikštėse gali atsirasti kad ir šimtas vario turinčių šaldytuvo kompresorių be jokių kilmės dokumentų. Niekam nė motais, kad ne perdirbimo gamykloje iš šaldytuvo išimant kompresorių į aplinką išsiskiria kenksmingų dujų. Deja, tenka konstatuoti, kad EEĮA sutvarkymo ES užduotys – tik gamintojų importuotojų problema.

Ekologija Įstatymų – daug, veiksmingų – mažai EEĮ atliekų surinkimą Lietuvoje reglamentuoja ES atliekų tvarkymo direktyvos, Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas bei Atliekų tvarkymo įstatymas, įsigaliojęs 1998 metais. Pastarasis šiuo metu intensyviai tobulinamas ir netrukus bus atnaujintas. Savivaldybės turi pasirūpinti, kad EEĮ atliekos iš gyventojų būtų surenkamos dviem būdais – priimamos stambių gabaritų atliekų aikštelėse ir nuolat išvežamos pagal grafiką, kai į konkrečią vietą atvyksta tam pritaikytas transportas. Atliekų tvarkymo centrai, kurių akcininkai yra savivaldybės, dažniausia siekia pelno ir pažeidžia nustatytą atliekų surinkimo tvarką. Surinktos elektros ir elektroninės įrangos atliekos kartais pardavinėjamos vos ne aukciono būdu. Šiuo

galėtų atsikratyti pavojingomis buitinėmis atliekomis. Vienas pagrindinių EEPA tikslų sisteminant atliekų surinkimą – skatinti žmones atiduoti EEĮA tose vietose, kuriose jomis bus tinkamai pasirūpinta. Vienas pagrindinių darbų šiais metais – atliekų surinkimo vietų plėtra. EEPA interneto puslapyje (www.epa. lt) galima rasti vietas, kuriose galima palikti senus kompiuterius, šaldytuvus, mikrobangų krosneles, kitą smulkiąją įrangą. EEPA veikla įgauna pagreitį Pagrindinės EPPA gairės jau yra įgyvendintos. Pirmiausia, maksimaliomis pajėgomis organizuojama atliekų surinkimo sistema, kitaip tariant, kuriami taškai, į kuriuos galima suvežti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Be to, jei turite stambių gabaritų atliekų, galima kreiptis į asociacijos

EEĮ gamintojų ir importuotojų asociacijos (EEPA) direktorius Giedrius Mikulskas:

Didžiausias elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos laimėjimas 2010-2011 metais yra tas, kad šalyje įsteigėme 4000 nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo vietų. centrus. EEPA 2011 metais įsteigė 4000 nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo vietų degalinėse, bibliotekose, mokyklose, spaudos kioskuose, Lietuvos pašto skyriuose, prekybos centruose ir kitose dažnai žmonių lankomose vietose. Šiais metais numatyta iš viso įsteigti 250 elektronikos įrangos surinkimo vietų.

Panašūs konteineriai su EEPA atributika netrukus atsiras greta stambiausių specializuotų prekybos centrų

metu EEPA yra sudariusi reikiamas sutartis tik su Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės atliekų tvarkymo centrais. Daugelis kitų regioninių atliekų tvarkymo centrų net neturi stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir nesistengia, kad gyventojai civilizuotai

darbuotojus ir jomis bus tinkamai pasirūpinta – jos bus išvežtos tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių teritorijų. Šiuo metu Lietuvoje elektronikos atliekos priimamos devyniose saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Atliekas gyventojai gali neribotai vežti ir į didžiausius prekybos

Nuolat rengiamos akcijos EEPA nuolat rengia akcijas, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas visiems Lietuvos miestų bendruomenių nariams tinkamai pasirūpinti nereikalingais ar nenaudojamais elektros, elektroniniais prietaisais ir naudotais galvaniniais elementais. Paprastai tokių akcijų metu nereikalingi prietaisai surenkami miestelių aikštėse, mokyklose rengiamos pamokos, o vaikai ir jų tėveliai skatinami

tinkamai atsikratyti elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. Š. m. pavasarį vykusios atliekų rinkimo šalies mokyklose akcijos metu buvo surinkta net 100 tonų EEĮ atliekų. Pavyzdžiui, šių metų balandžio 18 d. Joniškio mieste ir rajone važinėjo specialūs EEPA automobiliai, kurie surinko nereikalingus EEĮ prietaisus ir pasirūpino, kad jie būtų saugiai išgabenti bei perdirbti. Šie prietaisai buvo renkami Joniškio miesto ir rajono mokyklose, kurios iš anksto informavo, kad nori prisidėti prie akcijos. Atliekų gabenimo automobiliai užsuko į Žagarės gimnaziją, Saulės, Gaižaičių, Gataučių Marcės Katiliūtės, Kriukų pagrindines mokyklas ir Skaistgirio vidurinę mokyklą. Pagal EEPA informaciją parengė Vygintas Čeikauskas

naujienos

30 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Energetikos statistika 2010 m. keitėsi šalies kuro ir energijos sąnaudų struktūra Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 18,9

80 Lietuva 70 Europos Sąjunga (27 šalys)

30 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Energetinė priklausomybė nuo importo, procentais energija ekvivalentu procento ir sudarė 7 042,7 akmens angliesŠiluminė – net 48,8 1600 (2009 m. – 8 685,9) tūkstan- procento daugiau nei 2009 Elektros energija čio tonų naftos ekvivalen- m. Uždarius Ignalinos AE 1400 tu. elektros energijos imporNaftos produktai 1200 Iki 2010 m. maždaug to poreikis labai padidėjo. 1000 trečdalis šių sąnaudų teko 2010 m. buvo Gamtinės importuota dujos atominei energijai. 2009 m. 7031 GWh, o pagaminta – 800 Vietiniai irenergipabaigoje uždarius Igna- 5751 GWh elektros atsinaujinantys 600 energijos ištekliai linos AE pasikeitė šalies jos. Akmens anglis kuro ir energijos sąnaudų 2010 m., palyginti su 400 struktūra. Didžiausią 2010 2009 m., galutinis energi200 m. bendrųjų sąnaudų dalį jos vartojimas buvo padi0 sudarė naftos produktai dėjęs 3,7 procento. GaluPramonėje Transporte Paslaugų Namų Žemės sektoriuje ūkiuose ūkyje ir (36,3ir statyboje proc.) ir gamtinės dutinių vartotojų struktūroje žvejyboje jos (35,4 proc.). šiuo metu vyrauja namų Šalies vartotojų porei- ūkių ir transporto sektokiams patenkinti naudo- riai, kurie 2010 m. suvarjami tiek šalies, tiek im- tojo atitinkamai 33,3 ir portuoti kuro ir energijos 32,8 procento šalies ūkio ištekliai. Lietuva impor- šakoms skirtos energijos. tuoja pagrindinius kuro ir Pramonės sektoriaus dalis energijos išteklius: naftą, galutinės energijos suvargamtines dujas ir akmens tojimo struktūroje sudaro anglį. 18 procentų. Transporto Per pastaruosius dešimt sektoriuje daugiausia sumetų Lietuvos energetinė vartota naftos produktų, priklausomybė nuo im- o namų ūkių sektoriuje – porto, palyginti su ES vi- atsinaujinančių energijos durkiu, svyravo nežymiai išteklių ir centralizuotai jį viršydama arba mažė- gautos šiluminės energijos. dama. Tačiau 2010 m. Lie- Visų rūšių kelių transporto tuvos priklausomybė nuo sektoriuje 2010 m. suvarimportuojamo organinio tota 2,6 procento daugiau

1600 Elektros energija 1400 Naftos produktai

1200

Gamtinės dujos

800

Tūkst. tonų naftos

Šiluminė energija

1000

kuro labai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 procento 2009 m. iki 79,4 procento 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 procento daugiau, iš jų gamtinių dujų – 13,5,

Tūkst. tonų naftos ekvivalentu

Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai

600

Akmens anglis

400 200 0

Pramonėje ir statyboje

Transporte

Žemės ūkyje ir žvejyboje

Paslaugų sektoriuje

Namų ūkiuose

Galutinis energijos suvartojimas pagal ūkio sektorius ir kuro rūšis

kuro (degalų) nei 2009 m., tačiau didėjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 proc.), o benzino ir suskystintų dujų mažėjo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 proc.). Siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir organinio kuro poveikį aplinkai labai svarbu kuo plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Plačiau naudojant atsinaujinančius energijos išteklius elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transporto sektoriuje, atsiranda galimybė naudoti mažiau vis brangstančio iškastinio importuojamojo kuro, ypač gamtinių dujų ir naftos produktų. 2010 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje sunaudota 1,4 procento daugiau atsinaujinančios energijos. 2010 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrųjų energijos sąnaudų atžvilgiu sudarė 15,2 procento. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią energijos potencialą turi biomasė, ypač malkos ir medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų vartojimo struktūros analizė rodo, kad 2010 m. daugiausia jų (61,1 proc.) buvo suvartota namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse suvartojama 26,8 procento medienos kuro ir žemės ūkio atliekų. Viena sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai

aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2010 m., palyginti su 2009 m., buvo pagaminta 43 procentais daugiau elektros energijos, kuri sudarė 3,9 procento visos šalyje gaminamos elektros energijos. Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. 2010 m. Lietuvoje pagaminta ir patiekta į elektros tinklus 2,4 GWh saulės energijos. Vidutiniškai tiek elektros energijos per metus suvartoja apie 700 būstų. Lietuvoje gaminti ir naudoti biodegalus skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijos mažinimu ir transporto vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Įtakos turi ir nuolat didėjanti dyzelino (palyginti su benzino) paklausa bei kylančios naftos ir mineralinių degalų kainos. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2010 m. Lietuvoje buvo pagaminta 39,3 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2009 m. – 59,8 proc. daugiau) ir 89,2 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2009 m. –14,8 proc. mažiau). Energetikos statistikos skyriaus informacija

Elstila – kokybės ženklas

Elstila – viena pirmaujančių elektrotechnikos produkcijos didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė Lietuvoje, pelniusi pripažinimą šioje specializuotoje rinkoje. Bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba elektrotechnikos produkcija.

Vartotojui siūlomas platus šios produkcijos asortimentas: • kabelinė produkcija; • armatūra ir apdirbimo įrankiai; • automatikos prietaisai ir paskirstymo skydai; • pramonės, buities, gatvių, parkų apšvietimo technika; • instaliacijos gaminiai; • 10 kV įrenginiai.

Užs. nr. - 2011-05-30-05

Mūsų bendrovės tiekiama elektrotechnikos produkcija yra sulaukusi ne vieno palankaus daugelio garsių Lietuvos energetikos, pramonės ir elektros montavimo įmonių atsiliepimo. Versle remiamės svarbiausiomis laiko patikrintomis, daugelį metų nekintančiomis vertybėmis – kokybe, saugumu, patikimumu. Todėl ir mūsų tiekiama produkcija – ne šiaip elektrotechnikos prekės, o kokybiško ir patikimo stiliaus ženklas, – teigė bendrovės generalinis direktorius Egidijus Žemaitaitis. Jis pirmasis prieš

20 metų patikėjo šia idėja ir pradėjo verslą. Prekinis ženklas Elstila buvo sukurtas 1994 metais. Šiandien šio prekinio ženklo produkcija yra įsitvirtinusi Lietuvos rinkoje ir turi puikių perspektyvų plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Kaip teigė p. Egidijus Žemaitaitis, bendrovei labai svarbus toks pripažinimas, tačiau jis taip pat ir labai įpareigoja. Siekdama išsaugoti lyderio pozicijas elektrotechnikos produkcijos tiekimo srityje UAB Elstila stengiasi taikytis prie nuolat kintančių ir vis didesnius reikalavimus keliančių vartotojų poreikių. Kad užtikrintų saugų augimą ir pelningumą, bendrovė nuolat investuoja į prekybos tinko plėtrą Lietuvoje. Šiuo metu UAB Elstila filialai su biurais ir sandėliavimo patalpomis veikia Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, o bendrovės atstovų tinklas išsisklaidęs po visą Lietuvą. Siekdama ir toliau gerinti darbo sąlygas ir galimybes produktyviai bendradarbiauti su klientais UAB Elstila plečia savo veiklą. Šių metų liepos pradžioje startuoja nauja internetinė svetainė su elektronine parduotuve, kuri suteiks galimybę operatyviai sužinoti naujienas, siūlomų gaminių kainas ir technines charakteristikas, išsirinkti reikalingas elektrotechnikos medžiagas, sudaryti sąmatas, o liepos 15 dieną duris atveria naujos patalpos Vilniuje, Geologų g. 7A.

Pirkėjų paslaugoms ir aptarnavimo kokybei gerinti bus pasiūlyta: • patogus privažiavimas; • modernizuotos biuro darbo vietos; • erdvios ir patogios patalpos klientams aptarnauti; • nauja logistikos programa; • nauja sandėliavimo įranga; • nauja ekspozicijų salė, suteikianti galimybę pateikti platesnį elektrotechnikos produkcijos spektrą ir visą reikiamą techninę informaciją. Naujos Vilniaus filialo patalpos – brangiausias mūsų infrastruktūros projektas, tačiau gyvybiškai svarbus ir laiku įgyvendintas, – teigia bendrovės generalinis direktorius Egidijus Žemaitaitis. – O investicijos, kad ir didelės, turėtų būti efektyvios ir praktiškos. Mūsų bendrovė visada investuoja į kokybę, kadangi mums svarbiausia – kliento pasitikėjimas. Profesionalus, kokybiškas ir patikimas klientų aptarnavimas, praktiškiausių ir efektyviausių sprendimų paieška, sugebėjimas laiku ir greitai reaguoti į rinkos pokyčius, nuolatinis tobulėjimas ir naujausių technologijų bei inovacijų taikymas suteikė galimybę mūsų bendro-

vei ne tik išlikti krizės sąlygomis, bet ir dirbti pelningai. Į Vilniaus filialo naujų patalpų atidarymą pakviesti daugelio Lietuvoje ir Europoje veikiančių verslo partnerių atstovai. Atidarymo metu veiks naujausių elektrotechnikos gaminių ekspozicija, kurią pristatys ištikimiausi ir patikimiausi bendrovės verslo partneriai: Eaton, Philips, Prakab, Scame, Efen, NKT Cables, Bemko, OBO Bbettermann, Narva, Tele-fonika, Jung, kt. Varomoji UAB Elstila kilimo ir tobulėjimo jėga, kertiniai veiksniai, lemiantys gerus rezultatus, – komandinis darbas ir efektyvus bendradarbiavimas, aukšta darbo kultūra, draugiškumo atmosfera. Efektyvūs bendrovės rezultatai rodo kiekvieno darbuotojo lojalumą ir naudingumą bendrovei. Per 16 bendrovės gyvavimo metų buvo suburta aukštą intelektą ir didelę patirtį elektrotechnikos gaminių montavimo bei tiekimo srityje turinti komanda. Veiklios ir sėkmingai dirbančios vadovybės tikslas – išsaugoti turimą poziciją rinkoje, stiprinti bendrovės konkurencingumą, siekti nuolatinės verslo ir rinkos plėtros bei pakankamo pelningumo.

Daugiau informacijos www.elstila.lt 41

naujienos Gauti du pasiūlymai investuoti į IAE Vyriausybė gavo dviejų pripažintų tarptautinių branduolinės energetikos bendrovių pasiūlymus investuoti į Ignalinos atominę elektrinę. Anot Lietuvos energetikos ministerijos, pirmąjį pasiūlymą pateikė Hitachi GE Nuclear Energy, valdoma Japonijos Hitachi“ kartu su amerikiečių General Electric, antrąjį – amerikiečių koncernas Westinghouse Electric Company. Buvo ir daugiau bendrovių, susidomėjusių šiuo projektu, tačiau viena jų nespėjo pateikti pasiūlymo, o kita norėjo dalyvauti projekte, bet nenorėjo investuoti. Geriausią pasiūlymą planuojama atrinkti dar šią vasarą. Numatoma, kad naujoji atominė elektrinė pradės veikti 2018-2020 metais. Lietuvos spaudos informacija

Žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant NordBalt elektros jungties projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perdavimo sistemos operatoriui Litgrid leido pradėti Klaipėdos 330/110/10 kV transformatorių pastotės rekonstrukciją. Šis įvykis svarbus tolesnei projekto NordBalt (Lietuva – Švedija) eigai. Rekonstravus Klaipėdos transformatorių pastotę bus žymiai sustiprinta elektros perdavimo tinklo dalis Vakarų Lietuvoje, kur beveik nėra elektrą generuojančių šaltinių, ir pasiruošta prie pastotės prijungti elektros perdavimo liniją Klaipėda-Telšiai bei tarptautinę jungtį NordBalt, – tvirtino Litgrid generalinis direktorius Virgilijus Poderys. Tarptautinę NordBalt jungtį planuojama pradėti eksploatuoti 2015 metų pabaigoje. Lietuvos spaudos informacija

Krepšinio turnyras Elektrobalt taurė 2011 Šių metų balandžio 30 d. Elektrėnų sporto komplekse įvyko tradiciniu tampantis krepšinio turnyras 3 prieš 3 Elektrobalt taurė 2011. Turnyre dalyvavo 12 komandų, suburtų iš elektros montavimo įmonių darbuotojų. Turnyro metu vyko baudų ir tritaškių metimo konkursai. Varžybų pabaigoje taurėmis ir atminimo medaliais buvo apdovanoti finalinio ketverto dalyviai. Geriausias tritaškių metikas, UAB Liumenas atstovas, ir geriausias baudų metikas, UAB Usė atstovas, buvo apdovanoti medaliais ir atminimo statulėlėmis. Pirmąją vietą šių metų turnyre iškovojo UAB Liumenas komanda. Elektrobalt informacija

Elektrikų Joninės Elektrikai – rimti žmonės, bet jiems nesvetimas humoro jausmas ir noras pasilinksminti. Elektrikų Joninės – tokiu linksmu ir taikliu pavadinimu š. m. birželio 17 d. Vilniaus Litexpo parodų rūmuose įvyko rimta paroda, kurioje žymūs užsienio gamintojai ir tiekėjai pristatė savo gaminius. Po krizės atsigaunanti elektrotechnikos rinka ištroškusi kontaktų ir naujovių. Įmonės, atlaikiusios sunkų recesijos laikotarpį, nori atgaivinti senus ryšius ir užmegzti naujus. Ši paroda – jau tradicinė. Tačiau ji organizuojama po trejus metus trukusios pertraukos, – teigė parodos organizatoriaus, įmonės Dogas generalinis direktorius Egidijus Vakarinas. – Paskutinįsyk rengėme parodą 2008 metais. Po sunkmečio jaučiame, kad rinka atsigauna, didėja užsienio tiekėjų susidomėjimas. Tai – puiki proga pratęsti geras tradicijas. Parodoje dalyvavo įvairių šalių gamintojai, kuriems atstovavo tokios žinomos įmonės kaip ABB, Danfoss, Erico, Jung, OBO Bettermann, Schneider Electric bei jau spėję įsitvirtinti rinkoje Lietuvos elektrotechnikos verslo atstovai – Elgama Elektronika, Kvarcas, Dogas, Liregus, Vilma, kiti. Parodos metu vyko seminarai, jų dalyviams buvo išduodami sertifikatai, vėliau prasidėjo tikra Joninių fiesta – pasirodė kapelija Jonis, vyko šokiai, džiugino kitos pramogos. Elektros erdvės informacija

naujienos

Elektrotechnikos darbuotojų mokymai Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) vienijamos įmonės Lietuvoje nuolat diegia naujausias technologijas. Įmonėse vienas svarbiausių dalykų – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Todėl asociacijos nariai sėkmingai naudojasi ES parama ir įgyvendina projektą Elektros technikos šakos darbuotojų mokymai (projekto nr. VP1-1.1-SADM-01-K-01-487) pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis įgyvendinimo priemonę Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse. Projektas skirtas NETA narių darbuotojų profesinei kompetencijai didinti pagal jų užimamas pareigas ir darbines funkcijas. Projektui įgyvendinti yra skirta iki 2 686 569,00 Lt, dar ne mažiau nei 1 415 015,00 Lt įsipareigoja skirti projekto vykdytojas su partneriais. Projektas Elektros technikos šakos darbuotojų mokymai šiuo metu jau yra įpusėtas. Asociacijos nariai žinių sėkmingai semiasi pardavimų, marketingo, finansų, klientų aptarnavimo, personalo valdymo mokymuose. Įmonių darbuotojai kelia kvalifikaciją profesiniuose elektromontuotojų, elektrosaugos ir daugelio kitų sričių mokymuose. Projekto dalyviai tobulina žinias anglų ir vokiečių kalbų kursuose. Siekdami sėkmingai įsisavinti žinias jie kelia kvalifikaciją užsienio įrangos tiekėjų ir gamintojų mokymuose. Projektas vykdomas sėkmingai, dalis mokymų jau yra užbaigti. Mokymų metu įgytas profesines žinias ir įgūdžius darbuotojai sėkmingai panaudoja kasdieniame darbe. Projektą pabaigti įgyvendinti planuojama 2012 m. kovo mėn.

Daugiau informacijos: Petras Škiudas Tel. nr.: 8 698 40500 El. p.: neta@neta.lt

Energijos apskaita, kaupimas ir analizė. SENTRON powermanager

Mes siūlome efektyvų energijos valdymą vienomis rankomis – nuo sprendimų standartinėms užduotims atlikti iki individualizuotų programų sudarymo.

Tik dėl SENTRON technologinių sprendimų, Jūs lengvai apskaičiuosite tikslų energijos kiekį ir galimybes sutaupyti.

Su SENTRON powermanager programinė įranga leidžia stebėti, greitai apdoroti ir archyvuoti pamatuotas vertes, gauti aiškias grafines ataskaitas ir paruoštas mokėjimo sąskaitas, dėl pranešimų išvengti nuostolingų gedimų pavojaus. Reikiami duomenys surenkami iš žemos įtampos energijos skirstymo prietaisų, kurie turi komunikacijos galimybę, pvz., matavimo ir kontrolės prietaisų SENTRON PAC ir automatiniai jungikliai SENTRON 3WL/3VL. SENTRON powermanager taip pat leidžia surinkti ir analizuoti iš kitų gamintojų prietaisų duomenis.