Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija
2012 Nr. 1 (28)
Atominės ateities link
■ Visagino AE projektas – sparčiai į priekį ■ Elektra apsaugos nuo klimato pokyčių ■ Elektros inžinierių rengimas Vilniuje ■ Ekonomiškas apšvietimas mūsų miestams
Elektroniniai švelnaus paleidimo įrenginiai SIRIUS 3RW40 Švelnus paleidimas ir stabdymas!
Elektroniniai švelnaus paleidimo įrenginiai 3RW40 skirti variklių ir apkrovų (pvz., pavarų, transporterio juostų, siurblių, presų, eskalatorių, kompresorių, ventiliatorių ir t. t.) apsaugai nuo mechaninių perkrovų bei elektros tinklo (kabelių, grandinės elementų) apsaugai nuo elektrinių perkrovų (didelių paleidimo srovių). Šie įrenginiai užtikrina optimalią tinklo, variklio ir apkrovos apsaugą nuo perkrovų. Akivaizdūs pranašumai: • Optimalus pritaikymas bet kokiai apkrovai, potenciometrais nustatant paleidimo įtampą (40-100 proc.), paleidimo trukmę (iki 20 sek.), stabdymo trukmę (0-20 sek.) bei srovės apribojimo vertę. • Minimalūs galios nuostoliai dėl integruoto šuntuojančio kontaktoriaus. • Užima iki 70 proc. mažiau erdvės valdymo skyde, lyginant su „žvaigždėstrikampio“ paleidikliu.
SIRIUS www.siemens.com/softstarters
• Mažesni montavimo ir pajungimo kaštai. • Integruota variklio apsaugos nuo perkrovos relė (su nustatomomis 10, 15, 20 apsaugos klasėmis), taip pat rankinis ar nuotolinis atstatymas bei pasirenkama termistorinė variklio apsauga. • Integruota vidinė prietaiso apsauga nuo šiluminių perkrovų.
Eaton – GALIA JŪSŲ VERSLUI
Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai – nuo mažiausio iki 1,1 MW viename korpuse. Pažangios technologijos: • ESS efektyvumas iki 99 %; • VMMS - efektyvumo optimizavimas keičiantis apkrovai; • ABM – patentuota baterijų įkrovimo technologija prailginanti baterijų gyvavimo ir darbo laiką; • ePDU – maitinimo valdymas ir detali informaciją apie suvartojamą energiją; • Nemokama programinė įranga 10 NMŠ stebėjimui ir valdymu.
• Xiria - naujos kartos žiedinio maitinimo vidutinės įtampos skirstymo įrenginiai (ang. Ring Main Unit), skirti naudoti tinkluose iki 24 kV, narvelių nominalios srovės iki 630 A. Puikus kokybės ir kainos santykis. • SVS/08 – tai modulinės konstrukcijos narvelių sistema su epoksidinės dervos izoliacija ir fiksuotais vakuuminiais jungtuvais. Sistema skirta naudoti vidutinės įtampos tinkluose iki 24 kV, narvelių nominalios srovės iki 630 A. • FMX – tai modulinės konstrukcijos, vidutinės įtampos įranga su „Plug in“ tipo jungtuvais, skirta naudoti tinkluose iki 24 kV, su vakuuminiais jungtuvais iki 2000 A. Ypatingai kompaktiški gabaritai - plotis tik 500 mm.
Daugiau informacijos: www.moeller.lt, www.eaton.com „Eaton Electric SIA“ atstovybė Šeimyniškių 1a, Vilnius Tel.: +370 527 905 53 El. p.: office.lt@eaton.com
Turinys
Interviu 8 Naujoji Visagino AE ‒ sparčiais žingsniais į priekį
Interviu su UAB Visagino atominės elektrinės generaliniu direktorium Rimantu Vaitkumi.
Energetika 13 Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas
Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komitetas siekia vienyti krašto energetikų pajėgas, efektyviai tvarkyti ir racionaliai formuoti šalies energetiką, atstovauti Lietuvos energetikos interesams pasaulyje.
Mokslas 16 Su elektra prieš klimato kaitą
Klimato kaita ‒ vienas svarbiausių mūsų laiko rūpesčių. Dauguma pripažįsta, kad viena klimato kaitos priežasčių ‒ anglies dvideginio išlakų didėjimas dėl žmonių veiklos.
Technika 20 Žemosios įtampos SPD įtaisai ir jų apsauga
Straipsnio tęsinys (I dalis ‒ žurnalo „Elektros erdvės“ nr. 2 (27). Straipsnyje nagrinėjami SPD teorijos klausimai, SPD įtaisų ypatumai.
23 Ekonomiško apšvietimo sprendimas mūsų miestams
„General Electric“ pristatė „GradiLux“ apšvietimo reguliatorių, padėsiantį sutaupyti iki 40 proc. elektros energijos. Tai ‒ universalus sprendimas, tinkantis visoms klasikinėms apšvietimo sistemoms.
28 Šviesos poveikis žmogaus organizmui
Šviesa neabejotinai turi didelį poveikį žmogaus organizmui. Anot šviesos technikos specialisto Simo Rinkevičiaus, moksliniai tyrimai rodo, jog šviesos poveikis organizmui priklauso nuo intensyvumo, paros meto, trukmės ir spektro.
Mokslas 30 Intelektuali pastato valdymo sistema „EIB/KNX“ Nuolat tobulėjant technologijoms ir inžineriniams įrenginiams, tradiciniai įrengimo sprendimai nebepajėgia patenkinti augančių kultūrinių ir techninių poreikių. Siekiant logiškai sisteminti išmanųjį namo valdymą, buvo pradėta kurti pastato valdymo sistema „EIB/KNX“.
Kronika, įvykiai 33 Elektros inžinerijos specialistų rengimas Vilniuje
Šiemet išleista 50-oji, jubiliejinė, aukštąjį universitetinį išsilavinimą Vilniuje įgijusių elektros inžinerijos specialistų (inžinierių, diplomuotų inžinierių, bakalaurų, magistrų) laida. Šis jubiliejus skatina prisiminti visą elektros inžinerijos specialistų rengimo Vilniuje raidą.
Teisė 36 AB banko „Snoras“ kreditorių teisės, pareigos ir informavimas
Teisė į informaciją ir teisė į nuosavybę ‒ žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos LR Konstitucijoje. Tačiau nė viena žmogaus teisė nėra absoliuti, vienas pagrindų riboti šias asmens teises – viešasis interesas ir visuomenės poreikiai.
Kronika, įvykiai 38 „Noark“ ‒ naujas vardas Europos elektrotechnikos gaminių rinkoje
UAB „Elstila“ Lietuvos rinkai pristatė naują žemosios įtampos įrangos gamintoją „Noark Electric“.
40 Naujos galimybės tobulėti
Respublikinio energetikų mokymo centro informacija. Tiek Suomijoje, tiek Baltijos šalyse susiduriama su skirstomųjų tinklų kompetentingų elektrikų stoka. Tai ypač išryškėja ekstremalių situacijų metu. Siekiant užkamšyti žinių spragas, elektrotechnikos inžinierių bendruomenėje gimė idėja suvie nodinti skirstomųjų tinklų elektrikų profesinės kvalifikacijos reikalavimus ir sukurti vieną jų profesinio rengimo programą.
41 Naujienos 4
Summary Interview page 8 The new Visaginas nuclear power plant – fast steps forward
Rimantas Vaitkus, General Manager of Visaginas nuclear power plant: “Last year we worked very intensively and achieved a lot. I would say we laid solid foundations for the largest infrastructure object of the last decade in the entire Baltic region. One of the cornerstone events of Visaginas nuclear power plant project was the selection of the strategic investor. In the middle of July the Japanese company Hitachi – a very experienced nuclear energetics company, which has been developing modern technologies and constructing and operating nuclear reactors for more than 30 years was chosen the strategic project investor. Hitachi is one of the largest and most respected Japanese companies, operating in strict and consistent observance of business ethics and social responsibility policy principles. Upon choosing Hitachi the investor, a modern 3rd generation boiling water reactor, which has already been tested, will be implemented in Lithuania“. Science page 16 With electricity – against the climate changes
The climate changes are among the most important concerns of our times. Most people recognize that one of the reasons for climate changes is the increase of volumes of carbon dioxide as the result of human activities. In our opinion the largest amounts of carbon dioxide are exhausted by power plants, boiler-rooms and vehicles. Already in 2007 Eurelectric (the Union of the Electricity Industry) in the “Role of Electricity” project showed how the European Union, till the middle of the century, will be able to reduce the amount of carbon dioxide per one kilowatt-hour in the continent’s power sector from presently existing 450 g down to 100 g, which means approximately 500 million tons less carbon dioxide each year. Technics page 23 Money-saving lighting solution for our cities and towns
General Electric presented the GradiLux lighting regulator, which will help to save up to 40 per cent of electric energy. This is a universal solution, suitable for any classic lighting system. The system can be applied for both older lighting systems and new projects. By using the system both electric power is saved and the lamps operation life-cycle is prolonged. Chronicle and Events page 33 Preparation of electricity engineering specialists in Vilnius
This year the 50th generation of electricity engineering specialists (engineers, certified engineers, bachelors, masters of sciences) acquired their higher university education in Vilnius. This anniversary encourages to remember the whole history of preparation of electric engineering specialists in Vilnius. Legal page 36 The rights, responsibilities of and provision of information to the creditors of Bank Snoras AB
The right to be informed and the right to own property are human constitutional rights, stated in the Constitution of the Republic of Lithuania. However no human right is absolute and one of the grounds to limit such rights is the public interest and the needs of the society. The state, when nationalizing the bank, not only limited the property rights of the shareholders of Bank Snoras AB, but also, upon suspending the activities of the bank, failed to ensure the appropriate provision of information to the creditors. page 38 Noark – a new name on the European electrotechnics products market page 40 The information, provided by the republican electricity specialists training centers – in order to bridge the knowledge gaps, the
electrotechnics engineering community gave birth to the idea to unify the requirements for professional qualification of distribution networks electricity specialists and develop a unified programme for professional preparation of such specialists.
įvadinis žodis
Ateities energetikos galimybės užima tvirtą poziciją
„Foto diena“ nuotrauka
Pastaruoju metu tenka stebėti ir girdėti įvairių socialinių reklamų, kuriose akcentuojama ir primenama, kad šildymo kainą daugiausia lemia dujų kaina. Niekas nesiginčija – dujos šiuo metu yra tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių pramonės plėtros garantas. Tačiau reikėtų nedelsti ir išnaudoti visas savo šalies energetikos galimybes. Viename „Elektros erdvių“ numerių Atsinaujinančios energetikos įstatymo rengimo komisijos pirmininkas Jonas Šimėnas akcentavo, kad šiandien mūsų katilinės nėra pritaikytos šiaudus naudoti kaip kurą, o apie modernias jėgaines, deginančias tokį kurą, kol kas net nekalbame. O Danijoje šiaudai sudaro beveik trečdalį kurui naudojamos žaliavos. Energetikos specialistai apskaičiavo, kad centralizuotos šilumos tiekimo įmonės galėtų iš biomasės pagaminti iki dviejų trečdalių šilumos! Tačiau didžiausia bėda – kad šilumos tiekimo įmonėse labai trūksta investicinių pajėgumų. Aišku, tai labiau valstybės požiūris į šį klausimą, tačiau mūsų visuomenėje turi subręsti mintis apie svarias alternatyvios energetikos galimybes. Geru pavyzdžiu gali tapti atominės energetikos specialistų ryžtas susigrąžinti stiprias šios šakos pozicijas. Kelerius metus vangiai judėjęs klausimas dėl Lietuvos atominės energetikos galimybių pastaruoju metu gerokai suaktyvėjo. Energetikų bendruomenę itin optimistiškai nuteikė pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino atominės elektrinės (AE) koncesijos sutarties sąlygų. Savo parašus po sutartimi padėjo Lietuvos energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir solidų vardą pasaulyje turinčios Japonijos bendrovės „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Tai intensyvių pusmečio derybų rezultatas – ši koncesijos sutartis bus teikiama tvirtinti Seimui pavasario sesijoje. Skaičiuojama, kad investicijos į Visagino AE sieks iki 5 mlrd. eurų. Dalis šių investicijų atiteks ir Lietuvos verslui, nes plėtojant projektą įvairių sričių vietos verslas turės galimybę teikti produktus ir paslaugas. Taigi Lietuvos atominė energetika vėl įgauna užtikrintą statusą. Lietuvos siekis sumažinti priklausomybę nuo elektros importo, vieno energijos išteklių tiekėjo, išspręsti ateityje Baltijos šalyse prognozuojamą elektros energijos trūkumą tampa realiu. Be to, investuodami į savo elektros gamybos šaltinius prisidėsime ir prie globalaus klausimo – klimato kaitos mažinimo. Šias mintis patvirtina ir kitų mūsų žurnalo autorių mintys. Štai Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros docentai Anzelmas Bačauskas ir Audrius Jonaitis pabrėžia, kad šiuo metu Europoje ypač aktualus ateities iššūkis, kai didžiosios industrinės valstybės gamins elektrą aplinkoje negausindamos anglies dvideginio. Dar 2011 m. Europos elektros energetikos sąjungos parengtoje studijoje „Power Choices“ nurodoma, kad iki 2050 m. pirminės energijos suvartojimą galima gerokai sumažinti. Tai būtų įmanoma pasiekti mažiau energijos naudojant transporto ir komunalinėms reikmėms, o kelių transporto bei gyvenamųjų patalpų šildymo srityje naudojamą naftą ir dujas pakeičiant elektra. Svarbus vaidmuo tenka ir gerokai patobulintai pastatų šiluminei izoliacijai, veiksmingesniems nei dabar elektros prietaisams, gerokai energijos suvartojimą galima būtų sumažinti patalpoms šildyti ir vėsinti pradėjus naudoti efektyvius šilumos siurblius, kitus modernius elektros prietaisus. Taigi Lietuvos energetikos laukia ne tik techninių problemų sprendimai, bet ir aktyvus socialinis darbas, propaguojant globalius gamtą tausojančius technologinius pokyčius, modernius elektrotechnikos verslo sprendimus, neužmirštant apie kvalifikuotų specialistų rengimą. Taigi, mieli skaitytojai, siūlome jūsų dėmesiui elektrotechnikos inžinierių, energetikos bendruomenės specialistų, asociacijos NETA narių mintis, pateiktas pirmojo 2012-aisiais žurnalo „Elektros erdvės“ straipsniuose. Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Škiudas Leidėjas Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 698 40 500 El. p.: neta@neta.lt www.neta.lt Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Valdas Bancevičius Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius
Redaktorius Vygintas Čeikauskas
Projektų vadovas Rolandas Liuga
Autoriai Vilmantas Gaspariūnas Anatolijus Drabatiukas Audrius Jonaitis Rimas Lukšys Alfonsas Morkvėnas Kostas Pikelis Justinas Plytnikas Algimantas Juozas Poška Simas Rinkevičius Zita Savickienė
Techninė redaktorė Liudmila Andriušienė
Dizainerė Rita Voiniušaitė
Fotografijos UAB Fotodiena
Kalbos redagavimas VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras Redakcija UAB Super namai www.supernamai.lt
Spausdino AB Spauda www.spauda.com Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę. Visos teisės saugomos. Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.
5
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai
UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel.: +370 5 273 83 00 Faks.: +370 5 273 83 33 El. p.: info@lt.abb.com www.abb.com
UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel.: +37052160717, 2333702. Faks.: (5) 2161036 El. p.: info@ardena.lt www.ardena.lt
AS DRAKA KEILA CABLES Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel.: +370 5 272 1464 www.drakakeila.ee
OU Elektroskandia Baltics Lietuvos filialas Linkmenų g. 15, Vilnius, Lietuva Tel.:+370 5 275 70 40 Faks.: +370 5 275 70 41 Mob. tel.: +370 686 16 761 El. p.: ligita.butyte@elektroskandia.lt www.elektroskandia.lt
UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel.: 8 37 22 81 87 Faks.: 837 79 28 88 El. p.: info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt
UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, LT-08300 Vilnius Tel.: +370 5 237 50 00 Faks.: +370 5 237 50 20 El. p.: info@elgama.eu www.elgama.eu
UAB ELKOR Kepyklos g. 15, Alytus Tel./faks.: +370 315 22 660 El. p.: info@el-kor.lt www.el-kor.lt
AB Empower Motorų g. 4, LT-02190, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 210 5 5 60, 232 90 77 Faks.: +370 5 232 90 79 El. p.: info@empower.lt www.empower.lt
UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel.: +370 5 215 16 46 Faks.: +370 5 216 26 41 El. p.: post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt
6
UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 230 64 44, Faks.: +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt
UAB Srovėtaka Ateities g. 21c, Vilnius Tel.: +370 5 279 3769 Faks.: +370 5 237 5182 El. p.: srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt
UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel.: +370 5 2763400, 2761494, 2737251 Faks.:+370 5 2737250 El. p.: info@dogas.lt www.dogas.lt
UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel.: +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks.: +370 5 266 00 97 El. p.: office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt
UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r. Tel.: +370 37 35 19 87 Faks.: +370 37 45 27 80 El. p.: info@elinta.lt www.elinta.lt
UAB Elstila Jonavos g. 62a, Kaunas Šilutės pl. 83b, Klaipėda Geologų g. 7a , Vilnius Tel.: (8-37) 205802, 330246 Faks.: (8-37) 201280 El. p.: kaunas@elstila.lt
UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel.: +370 5 279 61 62 Faks.: +370 5279 61 63 El. p.: info@gaudre.lt www.gaudre.lt
Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel.: +370 37 30 86 20 Faks.: +370 37 33 31 20 El. p.: ktk@ktk.lt www.ktk.lt
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai
Kauno tehnologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel.: +370 37 30 00 00 / 32 41 40 Faks.: +370 37 32 41 44 El. p.: rastine@ktu.lt www.ktu.lt
Uždaroji Akcinė Bendrovė RIFAS Tinklų g. 35 R, Panevėžys Tel.: +370 45 58 27 28 Faks.: +370 45 58 27 29 El. p.: info@rifas.lt www.rifas.lt
UAB Neiluva Naugarduko g. 41 A, Vilnius Tel.: +370 5 215 15 60, Faks.: +370 5 215 15 59 El. p.: info@neiluva.lt www.neiluva.lt
UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 237 5911 Faks.: +370 5 237 59 12 El. p.: obo@obo.lt www.obo.lt
OSRAM atstovybė Lietuvoje J. Kubiliaus g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 203 2036 Faks.: +370 5 203 2038 El. p.: vladislavas.mickevicius@osram.com www.osram.lt
UAB Phoenix Contact Švitrigailos 11B, Vilnius, Tel.: +370 5 210 63 21 Faks.: +370 5 210 63 24 El. p.: balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt
UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 210 57 20 Mob.: +370 698 34 418 Faks.: +370 5 230 66 65 El. p.: info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com
UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel.: +370 5 215 00 70 Faks.: +370 5 215 00 71 El. p.: biuras@slo.lt www.slo.lt
AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel.: +370 5 247 23 67 Mob.: +370 612 50 604 Faks.: +370 5 247 23 49 El. p.: valdas.lideris@vilma.lt www.vilmaelectric.lt
UAB Schneider Electric Lietuva Žirmūnų g. 139, Vilnius Tel.: +370 5 247 77 77 Faks.: + 370 5 247 77 71 El. p.: support@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt
UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel.: +370 5 274 28 27 Faks.: + 370 5 274 28 38 Mob. tel.: +370 687 49 852 El. p.: gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt
Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius, Tel.: + 370 5 234 1524, Faks.: + 370 5 234 3769 El. p.: info@vtdko.lt www.vtdko.lt
UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel.: +370 41 54 00 60 Faks.: +370 41 54 00 65 El. p.: biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt
UAB Aedilis L. Zamenhofo g. 5, Vilnius Tel.: +370 5 2742707, +370 5 2032302 Faks.: +370 5 2058584 El. p.: info@aedilis.lt www.aedilis.lt
VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 5 237 4577 Faks.: +370 5 269 7166 El. p.: info@remc.lt www. remc.lt
Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J. Jasinskio g. 16c, Vilnius Tel.: +370 5 2391 500 Faks.: +370 5 2391 501 El. p.: info.lt@siemens.com www.siemens.com
VGTU Saulėtekio al. 11, Vilnius. VGTU Elektronikos fakultetas: Naugarduko g. 41, Vilnius. Tel.: + 370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks.: + 370 5 274 47 70. El. p.: dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt
Utenos kolegija Maironio g. 7, LT-28142 Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt
7
Interviu
Rimantą Vaitkų, UAB Visagino atominės elektrinės generalinį direktorių, kalbina Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Škiudas. Petras Škiudas. Kokius svarbiausius Visagino AE projekto darbus pavyko užbaigti 2011 metais? Rimantas Vaitkus. Praėjusiais metais labai intensyviai dirbome ir nuveikėme tikrai daug, sakyčiau, paklojome tvirtą pamatą didžiausiam visame Baltijos regione infrastruktūros objektui per pastarąjį
8
dešimtmetį. Vienas kertinių Visagino AE projekto įvykių buvo strateginio investuotojo pasirinkimas. Kaip žinia, liepos viduryje strateginiu projekto investuotoju buvo pasirinkta Japonijos bendrovė „Hitachi“ – itin patyrusi branduolinės energetikos įmonė, kuri jau daugiau kaip 30 metų kuria ir tobulina šiuolaikines technologijas,
Nr.1 ir Nr.3 – alternatyvios, įvertintos VAE statybos aikštelės. Nr.2 – Ignalinos AE.
stato ir eksploatuoja branduolinius reaktorius. „Hitachi“ – viena didžiausių ir itin gerbiamų Japonijos bendrovių, nuosekliai ir tvirtai besilaikanti verslo etikos bei socialinės atsakomybės politikos principų. Ją pasirinkus investuotoju, Lietuvoje bus statomas naujausios III kartos ir jau praktiškai išbandytas pa-
žangus verdančio vandens reaktorius. Vos atrinkus strateginį investuotoją, prasidėjo intensyvus Lietuvos ir „Hitachi“ specialistų darbas. Daugybė techninių, koncesijos sutarties rengimui būtinų darbų buvo sėkmingai užbaigta. Be to, praėjusių metų pabaiga įsimintina ir kitu svarbiu Visagino AE pro-
Naujoji
Interviu
Visagino AE –
sparčiais žingsniais į priekį jekto įvykiu – gruodžio pabaigoje „Hitachi“ ir Lietuvos atstovai pasirašė sutartį dėl esminių koncesijos sutarties sąlygų. Šiame dokumente apibrėžti pagrindiniai principai, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais Latvija ir Estija bei „Hitachi“ baigsime rengti koncesijos sutartį. Planuojama, kad ji Seimui
tvirtinti bus pateikta šių metų pavasario sesijoje. Beje, galima drąsiai teigti, kad Visagino AE projektas yra vienas brandžiausių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Atlikti visi pagrindines sritis apimantys parengiamieji darbai, įskaitant tarptautinį ir Espo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai vertinimą,
Rimantas Vaitkus, UAB „Visagino atominė elektrinė“ generalinis direktorius Tai, kad Lietuva strateginiu investuotoju pasirinko savo darbų kokybe, patikimumu, darbų sauga pripažįstamą pasaulyje šiuolaikinių branduolinių technologijų vieną lyderių Japonijos bendrovę „Hitachi“, esu įsitikinęs, labai lems ir Visagino AE projekto sėkmingą baigtį.
Visagino AE projekto įgyvendinimo etapai Parengiamieji Projektavimas darbai
2007-2011
2012
Statybos procesas, testavimas
2013-2020 2013-2014
1
60 metų
Eksploatacijos nutraukimo darbai
>10 metų
Naujos atominės elektrinės bendrovė
VAE Hitachi-GE
AE eksploatacija
Rangovas (Hitachi-GE)
2
3
Eksploatavimo ir aptarnavimo rangovas
4
5
1. Parengiamieji darbai • Techniniai parengiamieji darbai, reguliavimas ir licencijavimas, teisinė ir investicinė aplinka • Koncesijos konkursas, strateginio investuotojo atranka, sutarčių rengimas, derinimas
3. Statybų procesas • PSAR ir SAR rengimas • Statybos darbai • Sistemų testavimas, derinimas, bandymai • Maršruto parengimas
2. Detalus projektavimas • Detalūs elektrinės projektavimo darbai • AE bendrovės įsteigimas • Statybos įrangos užsakymo paruošiamieji darbai
4. AE elektrinės eksploatacija • Naujos atominės elektrinės valdymas 5. Eksploatacijos nutraukimas • Veiklos nutraukimo darbai • Eksploatacijos nutraukimo fondo panaudojimas
9
Interviu pagal tarptautinius saugos reikalavimus atliktus statybos aikštelių vertinimus. Todėl dar praėjusiais metais Europos Komisija per energetikos komisarą Güntherį Oettingerį buvo oficialiai informuota apie Visagino AE projektą. Toks reikalavimas numatytas Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) sutartyje, t. y. tokia informacija oficialiai turi būti pateikiama, kai branduolinės energetikos projektas yra brandus ir artėjama prie pagrindinių sutarčių pasirašymo. Šio regioninio projekto parengimo lygį rodo ir tai, kad su mumis pasirengusi dirbti dar viena pasaulyje pripažinta branduolinės energetikos plėtros profesionalė, net 17 verdančio vandens technologijos reaktorių eksploatavimo patirtį turinti JAV bendrovė „Exelon Nuclear Partners, LLC“ (ENP). Pernai gruodį su šia bendrove pasirašyta sutartis, numatanti, kad dabartiniu etapu ENP dirbs Visagino AE projekto inžinieriumi (angl. Owner’s Engineer). Paprastai tokiems dideliems kaip Visagino AE projektams plėtoti pasitelkiami projektų inžinieriai – itin patyrę ir kvalifikuoti profesionalai, kad būtų dar vienas saugiklis, jog dirbant buvo priimti optimalūs inžineriniai ir ekonominiai sprendimai. Taigi trumpai apžvelgiant praėjusius metus, galima teigti, kad jie buvo ypač intensyvūs, bet kartu ir vainikuoti labai akivaizdžiais rezultatais. P.Š. Nors padaryta tiek daug, bet visuomenėje vis dar pasigirsta klausimų, ar mums reikia naujos atominės elektrinės, gal yra ir kitų būdų apsirūpinti elektra arba pagaliau ‒ juk jos galime paprasčiausiai nusipirkti?
10
R.V. Visuomenės diskusijos įvairiais aktualiais klausimais, mano nuomone, natūralus ir neatsiejamas demokratijos bruožas, todėl jų reikia ir jos svarbios. Svarbu, kad būtų racionalus balansas tarp diskusijų, sprendimų priėmimo ir darbų, projektų vykdymo. Juk daugiau kaip prieš 20 metų išsikovoję nepriklausomybę vis dar esame energetiškai priklausomi nuo tos pačios vienos šalies ir dar daugiau – nuo vienintelio tiekėjo. Uždarius Ignalinos AE, kuri mums pagamindavo 70 proc. visos reikiamos elektros energijos, importuojame daugiau kaip 62 proc. elektros energijos ir net 80 proc. šaliai būtinų energijos išteklių. O tarptautinė praktika rodo, kad šalis nėra energetiškai saugi, jei importuoja 10–15 proc. elektros energijos. Todėl, norėdami sumažinti savo priklausomybę nuo elektros importo, vieno energijos išteklių tiekėjo ir pagaliau patenkinti Baltijos šalyse prognozuojamą elektros energijos trūkumą, turime investuoti į savo elektros gamybos šaltinius. Tai svarbu dar ir dėl to, kad Lietuva siekia atitrūkti nuo Rytų energetinės sistemos ir prisijungti prie Europos. Todėl šalis privalo turėti užtektinai savos bazinės elektros energijos generacijos, kurią užtikrinti mūsų šalies sąlygomis geriausiai gali būtent branduolinė energetika. Praktiškai kitos alternatyvos nėra, nes atsinaujinančiosios energijos šaltiniai dėl savo specifikos negali būti skaitomi bazine elektros generacija. Beje, elektros energijos trūkumas prognozuojamas jau po penkerių metų, kai reikės uždaryti pasenusios įrangos ir labai teršiančias aplinką anglimi ir skalūnais kūrenamas elektrines. Skaičiuojama, kad 2020 m. Baltijos šalims jau reikės
Visagino AE strateginio investuotojo Japonijos korporacijos „Hitachi“ vadovai ne kartą yra pabrėžę, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, kuriose bendrovė vykdo veiklą, stengiamasi kiek įmanoma daugiau bendradarbiauti su vietos tiekėjais. „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu dalyvaudamas VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotoje konferencijoje apie Visagino AE galimybes verslui teigė: „Tikimės, kad ši konferencija yra ilgalaikės partnerystės tarp „Hitachi“ ir Lietuvos verslo pradžia. Įgyvendinant Visagino AE projektą, „Hitachi“ laikysis savo kredo – bendradarbiauti su visuomene, naudoti pažangias ir saugias technologijas.“ Konferencijos metu „Hitachi“ atstovai pranešė, kad Lietuvos įmonės, planuojančios dalyvauti naujosios AE statybos projekte, jau dabar gali teikti informaciją specializuotoje potencialiems tiekėjams skirtoje internetinėje svetainėje. Toshio Shimizu, „Hitachi“ pirkimų ir tiekimo departamento vadovas, konferencijos metu teigė, kad atominių elektrinių statyba yra itin kompleksinis projektas, iš dalyvių reikalaujantis aukštos kvalifikacijos, pasirengimo, todėl jau dabar yra geras laikas pradėti dialogą su vietos verslu. Pasak jo, Lietuvos verslas jau dabar gali registruotis „Hitachi“ tiekėjų portale www.hitachiasd.com. Be to, jau veikia oficiali „Hitachi“ svetainė lietuvių kalba www.hitachi.lt, kurioje galima sužinoti daugiau apie bendrovę, veiklos kryptis, produktus ir inovacijas. tiek elektros energijos, kad jai pagaminti reikės 1,3 GW gamybos pajėgumų. Taigi jau dabar turime galvoti, kaip spręsti šias problemas, nes, kaip žinia, naujų elektrinių statybos trunka ne vienus metus. P.Š. Kodėl kaip bazinę elektros generaciją geriausia rinktis branduolinę energetiką? R.V. Esu už tai, kad būtų nuosekliai plėtojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, nes jie, kartu su Elektrėnų naujuoju bloku ir branduoline energetika, sudaro labai gerai diversifikuotą šalies elektros energijos gamybos šaltinių portfelį. Tačiau, kaip minėjau, atsinaujinančiosios energijos šaltiniai dėl savo nepastovumo negali užtikrinti bazinės generacijos. Apskritai Lietuvoje bazinės elektros energijos gamybos pasirinkimas nėra
platus – tai atominės elektrinės, dujinės kombinuoto ciklo ar anglimi kūrenamos elektrinės. Tačiau pastarosios abiejų tipų elektrinės turi daug trūkumų. Kaip sakiau, dujų ir naftos importas didina energetinę priklausomybę nuo vienos šalies ir vieno tiekėjo, be to, dujų ir naftos kainos nestabilios ir auga, o nuolat didėjant vartojimui iškastinio kuro resursai sparčiai senka. Kita vertus, Lietuvoje neturime galimybės kaupti šių išteklių atsargų ilgesnį laiką. Iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės labai teršia aplinką, o taršos leidimai – brangūs. Taigi susumavus visus pliusus ir minusus, tampa akivaizdu, kad neturime geresnės alternatyvos kaip branduolinė energetika. Visagino AE elektros energiją gamins stabiliai ir ilgą laiką, ji pradės veikti 2020 m. ir skaičiuojama, kad ga-
Interviu lės dirbti apie 60 metų. Beje, AE gaminant elektrą praktiškai į aplinką visai neišmetama anglies dvideginio dujų, sukeliančių klimato atšilimą. P.Š. Atominių elektrinių statyba trunka ilgai ir brangiai kainuoja. Ar šią energetikos rūšį apsimoka plėtoti? R.V. Elektros energijos poreikis visame pasaulyje skatina ieškoti naudingiausių būdų, kaip jį patenkinti. Visame pasaulyje ir praktikai, ir mokslininkai naudodamiesi įvairiomis metodologijomis yra atlikę daugybę įvairių elektros energijos gamybos būdų kainų palyginimų ir skaičiavimų. Ir yra pripažįstama, kad branduolinė energetika visame pasaulyje – konkurencingas elektros energijos gamybos būdas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plė-
tros organizacijos (EBPO) atlikti tyrimai rodo, kad atominių elektrinių gaminamos elektros kaina – pati mažiausia (esant 5 proc. diskonto normai). Pavyzdžiui, net jei skolinti pinigai brangesni, t. y. diskonto norma – 10 proc., Europoje gaminamos branduolinės elektros energijos mažiausia ir didžiausia kaina buvo atitinkamai 12,5 ir 20 ct/kWh, dujų – 20 ir 30 ct/kWh, o vėjo energijos – 21,5 ir 40 ct/kWh. Svarbu įvertinti tai, kad atominių elektrinių projektai išsiskiria dideliu išankstinio kapitalinių investicijų poreikiu, palyginti su kitų technologijų elektrinėmis, bet tai kompensuoja labai nedidelės elektros energijos gamybos išlaidos (kuras sudaro tik 7–10 proc. elektros savikainos) ir mažas jautrumas kuro kainų svyravimams. Todėl į darbą paleista AE ilgą
laiką užtikrina stabilias ir prognozuojamas elektros gamybos išlaidas. Branduolinis kuras – itin koncentruotas energijos šaltinis, kurį lengva transportuoti, sandėliuoti. Iš 1 kg natūralaus urano galima pagaminti 50 000 kWh elektros energijos, o, pavyzdžiui, iš 1 kg anglies – tik 3 kWh. Be to, uraną tiekia 15 valstybių, o tai reiškia, kad turime iš ko rinktis kuro tiekėją. Kalbant apie branduolinės energetikos plėtrą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad dujos Lietuvai parduodamos brangiau nei kitoms Europos šalims, o statant Visagino AE bus galima panaudoti dalį esamos Ignalinos AE infrastruktūros, turime ir branduolinės energetikos reguliavimo instituciją Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją, įstatyminę bazę, reikiamų specialistų.
Visa tai įvertinę, matome, kad ekonomija tampa dar didesnė. Ir mes nesame vieninteliai pasirinkę šią energetikos rūšį. Net ir po įvykių Fukušimoje, vienuolika Europos Sąjungos šalių, tarp jų Suomija, Švedija, Čekija, Prancūzija, Lenkija ir kt., nusprendė toliau plėtoti branduolinę energetiką. P.Š. Tai ‒ vienas didžiausių infrastruktūros projektų Baltijos regione per pastaruosius dešimtmečius. Kiek šis projektas bus naudingas šalies ūkiui, verslui? R.V. Vienas strateginio investuotojo „Hitachi“ darbo principų – panaudoti vietos verslo galimybes, nes tai leidžia ne tik atpiginti projektą, bet ir sukurti darnius partnerių, klientų ir visuomenės santykius. Jau dabar „Hitachi“
RIFAS - patikimas partneris
UAB RIFAS Tinklų g. 35R, LT-35115 Panevėžys Tel.: +370 45 582 728 Faks.: +370 45 582 729 El. p.: info@rifas.lt www.rifas.lt
RIFAS – du dešimtmečius sėkmingai dirbanti elektrotechninių įrenginių bei sistemų projektavimo ir gamybos įmonė. Bendrovė RIFAS pasižyminti aukšta gaminių bei paslaugų kokybe, žengia dar vieną žingsnį procesų tobulinimo link. Tikime, kad sėkmingą bendradarbiavimą su partneriais lemia pridėtinė vertė, kurią sukuria mūsų teikiami sprendimai bei aukšta kokybė. Kokybiškai atliktą darbą mes suprantame, kaip punktualiai įvykdytą pilnos apimties užsakymą suderintą su klientu. Mūsų partneriai, kurie brangina savo ir kitų laiką, įvertins RIFAS įsipareigojimą pristatyti 99 % gaminamą įrangą tiksliai sutartu laiku, pilna apimtimi ir išpildytą tiksliai pagal specifikacijas. Šiuos įsipareigojimus leidžia vykdyti pradėta diegti veiklos gerinimo programa, paremta lieknos gamybos (LEAN) ir apribojimų teorijos (TOC) principais. Greita apyvarta, mažos investicijos į atsargas, įgalina padidinti investicijų grąžą ir išlaisvinti apyvartines lėšas, o tai savo ruožtu garantuoja veiklos tęstinumą šiuo ne tik Lietuvos verslui sudėtingu periodu. Visiems savo partneriams linkime sėkmės šiais metais ir produktyvaus abipusio bendradarbiavimo su bendrove RIFAS! 11
Interviu kviečia Lietuvos verslo įmones, norinčias dalyvauti šio projekto statybose, registruotis ir pateikti informacijos apie savo bendrovę. Prognozuojama, kad gerai pasirengęs vietos verslas gali pretenduoti atlikti maždaug 30 proc. Visagino AE projekto vertės darbų, t. y. už maždaug 4 mlrd. litų. Tiems, kurie norėtų dalyvauti projekte, patarčiau jau dabar pradėti tam rengtis – išsiaiškinti galimybes ir įvairius reikalavimus, įmonėse diegti ar sustiprinti kokybės valdymą, sekti projekto eigą. Šios statybos suteiks daug galimybių ne tik statybos ar logistikos sektoriui, bet taip pat ir paslaugų. Juk planuojama, kad intensyviausiu AE statybos laikotarpiu aikštelėje vienu metu dirbs keletas tūkstančių darbuotojų, kuriems reikės ap-
gyvendinimo, maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitokių paslaugų. Ilgalaikė ekonominė AE įtaka šalies ūkiui taip pat teigiama – preliminarūs skaičiavimai rodo, kad iki 2050 m. naujoji Visagino AE į biudžetą padėtų surinkti maždaug 5 mlrd. litų ir bendrąjį vidaus produktą padidintų maždaug 27 mlrd. litų. P.Š. Kokie svarbiausi Visagino AE darbai planuojami 2012 metais? R.V. Pasiektas susitarimas dėl koncesijos sutarties sąlygų – tai tarpinis rezultatas, suteikiantis mums pagrindą kartu su regioniniais partneriais ir „Hitachi“ toliau intensyviai dirbti, kad pavasario sesijoje Seimui pateiktume tvirtinti koncesijos sutartį. Tuo pačiu metu toliau rengiamos ir derinamos kitos įvairių sričių sutartys. Pla-
Principinė ABWR reaktoriaus schema Verdančio vandens reak- elektros generatorių. Po toriai veikia vieno kontūro turbinos atidirbęs garas suatominėje elektrinėje. Van- kondensuojamas, kondenduo tokiame reaktoriuje sacijos šilumą pašalinant užverda aktyviojoje zono- į šaltesnio vandens telkije. Susidaręs garas keliauja nį arba aušinimo bokštą. į garo turbiną, joje plečiasi, Kondensatas grąžinamas sukdamas turbiną, o ši – atgal į reaktorių.
nuojame, kad 2012 m. taip pat pradėsime detalius elektrinės projektavimo darbus. P.Š. Pažįstate japonus, gyvenote ir dirbote Japonijoje, kaip manote, ar netrukdys dirbti kultūriniai skirtumai? R.V. Tai, kad Lietuva ir jos regioniniai partneriai strateginiu investuotoju pasirinko savo darbų kokybe, patikimumu, darbų sauga pripažįstamą pasaulyje šiuolaikinių branduolinių technologijų vieną lyderių Japonijos bendrovę „Hitachi“, esu įsitikinęs, labai lems ir Visagino AE projekto sėkmingą baigtį. „Hitachi“ turi reikiamos branduolinės energetikos patirties, pažangiausių technologijų ir finansinių resursų. Kartu „Hitachi“ – labai tradicinė Japonijos bendrovė, vertinanti ir puoselėjanti dvasines sa-
12
„Elektros erdvių“ ir VAE iliustracijos
Pagrindiniai ABWR ir BWR techniniai duomenys Parametrai
ABWR
BWR
Elektrinė galia, MWe
1 350
1 100
Šiluminė galia, MWt
3 926
3 293
Slėgis reaktoriuje, MPa
7,2
7,1
Maitinimo vandens temperatūra, °C
215
215
Kuro rinklių skaičius
872
764
Valdymo strypų skaičius
205
185
Reaktoriaus korpuso skersmuo, aukštis, m
Apie 7,1, apie 21
Apie 6,4, apie 22
Reaktoriaus vandens recirkuliacijos sistema
Vidiniai siurbliai (10)
Išoriniai siurbliai (2) + inžektoriai (20)
Galios valdymas
Tikslaus judesio sistema
Hidraulinė judesio sistema
Greitas stabdymas (SCRAM)
Hidraulinis
Hidraulinis
Aktyviosios zonos avarinio aušinimo sistema (AZAAS)
Žemo slėgio užliejimas (3 sistemos)
Žemo slėgio užliejimas (3 sistemos)
Aukšto slėgio užliejimas (2 sistemos)
Žemo slėgio įpurškimas (1 sistema)
Reaktoriaus aktyviosios zonos izoliavimo aušinimo sistema (RAZIS)
Aukšto slėgio aktyviosios zonos apipurškimo sistema
Automatinė slėgio mažinimo sistema
Automatinė slėgio mažinimo sistema
Likutinės šilumos šalinimo sistema
3 sistemos (bendrai naudojamos)
2 sistemos (bendrai naudojamos)
Apsauginis kevalas
Sustiprinto betono vientiso tipo pastatas
Mark-I arba plieninis, Mark-II kevalai
Pagrindinės garo turbinos šiluminis ciklas
Su 2 pakopų tarpiniu garo pašildymu
Be tarpinio garo pašildymo
2 pav. ABWR reaktoriaus schema 1 – reaktoriaus korpusas, 2 – branduolinis kuras, 3 – valdymo strypas, 4 – vidinis cirkuliacinis siurblys, 5 – valdymo strypo variklis, 6 – garo linija, 7 – kondensato linija (maitinimo vandens), 8 – aukšto slėgio turbina, 9 – žemo slėgio turbina, 10 – elektros generatorius, 11 – generatoriaus sužadintuvas, 12 – garo kondensatorius, 13 – kondensatoriaus aušinimo vanduo, 14 – pašildytuvas, 15 – pagrindinis cirkuliacinis siurblys, 16 – kondensatorių aušinančio vandens siurblys, 17 – turbinų salė, 18 – elektros linijos
vybes – verslo etiką, žodžio laikymąsi, lojalumą, atsidėjimą darbui, įsipareigojimų vykdymą ir kt., esu įsitikinęs, kad šios nematerialios vertybės – labai svarbios dirbant kiekvieną darbą. Todėl tikiuosi, kad „Hitachi“ bus garantas, užtikrinantis, kad visi numatyti darbai bus atlikti laiku, neviršijant biudžeto, kruopščiai ir kokybiškai, kuo visuomet garsėjo japonai. Juolab kad Japonijos vyriausybė patikino – strategiškai svarbus regioninis Visagino AE projektas turės visapusę Japonijos paramą. O tai, kad esame iš skirtingų žemynų, mūsų kultūros ir tradicijos skiriasi, mums bus labai gera proga ir akstinas susipažinti, suprasti. Dėl to bus tik įdomiau dirbti.
Energetika
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas
Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komitetas siekia vienyti krašto energetikų pajėgas, efektyviai tvarkyti ir racionaliai formuoti šalies energetiką – palankiausiomis sąlygomis apsirūpinti energija, nesukeliant pavojaus būsimoms kartoms, tenkinti šios srities šalies poreikius, atstovauti Lietuvos energetikos interesams pasaulyje. PET Lietuvos komitetas jungia Lietuvos elektros energetikos asociaciją (LEEA), Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją (LŠTA), Lietuvos branduolinės energetikos asociaciją (LBEA), Lietuvos biomasės energetikos asociaciją LITBIOMA, Lietuvos energetikos konsultantų asociaciją (LEKA), Nacionalinę elektros technikos verslo asociaciją (NETA), Lietuvos elektros energijos gamintojų asociaciją ir Lietuvos hidroenergetikų asociaciją. Komiteto taryboje atstovaujamos visos pagrindinės Lietuvos energetikos šakos. Tarybą sudaro PET Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis, LEEA prezidentas Vladas Paškevičius, LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas, LBEA prezidentas prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras, LEKA prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Komitetas išleido penkis informacinio biuletenio „Energija“ numerius, supažindinusius visuomenę ir politikus su svarbiais ener-
getikos uždaviniais. Kreipiamasi į aukščiausius valdžios atstovus svarbiais Lietuvos energetikos klausimais. Komitetas dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, verčia į lietuvių kalbą ir skelbia svarbiausius PET metų programinius dokumentus – pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Be to, komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. Masinės informacijos kanalais Lietuvos visuomenė nuolat informuojama apie energetiką. PET Lietuvos komitete sudaryta ekspertų grupė iš visų energetikos sričių specialistų, kurie analizuoja situaciją ir išsako savo nuomonę pagrindiniais energijos tiekimo patikimumo ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimais. Energetikos ekspertai aktyviai dalyvauja įvairių pasaulinių energetikos studijų darbo grupių veikloje. Dalyvavimas PET
studijose ir programose naudingas visai šaliai – gaunama autoritetingų energetikos tvarkymo rekomendacijų, patikimiausios pasaulinės informacijos, susipažįstama su ateities raidos tendencijomis ir iššūkiais, randama galimybių dalytis patirtimi su pasaulinio lygio ekspertais. Pasaulis sužino apie Lietuvą, apie jos teigiamą energetikos tvarkymo patirtį centralizuoto šilumos tiekimo, elektros energetikos ir kitose srityse. 2002 m. rugsėjo 16 d. įsteigtas Koordinacinis komitetas, į kurio sudėtį įeina trijų Baltijos šalių PET narystės komitetų pirmininkai. Komitetas siekia koordinuoti trijų Baltijos šalių energetikos sektoriaus integracijos procesus, kelti ir spęsti energetikos klausimus regiono lygiu. 2005 m. vasario 23 d. komitetas įsteigė Lietuvos energetikų garbės ženklo apdovanojimą iškiliausiems, Lietuvos energetikai labiausiai nusipelniusiems asmenims pagerbti. Pirmiesiems kavalieriams jis buvo įteiktas 2005 m. balandžio 17-ąją, švenčiant Lietuvos energetikų dieną. 2009 m. balandžio 17 d. pradėtos organizuoti tra-
dicinės energetikos konferencijos. Pirmoji Lietuvos energetikos konferencija „Ekonominiai ir saugumo uždaviniai“ surinko apie 600 Lietuvos energetikai vadovaujančių pareigūnų, žinomų energetikos ekspertų, Lietuvos politikos, energetikos ir vartotojų atstovų. 2009 m. rugsėjo 30 d. suorganizuota pirmoji šalies didelio masto tarptautinė energetikos konferencija „Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi“. Forumas plačiai nušviestas įvairiais šalies informacijos kanalais – spaudoje, televizijoje, radijuje ir interneto erdvėje. Renginys buvo tiesiogiai transliuotas internetu. Ignalinos atominės elektrinės visiško sustabdymo išvakarėse atkreiptas visuomenės ir politikų dėmesys į aktualias temas – galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi panaudojant atsinaujinančius išteklius šilumos ir elektros gamybai, visų energetikos sričių efektyvumo didinimą, realias galimybes didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. 13
Energetika Rymantas Juozaitis, PET Lietuvos komiteto pirmininkas
PET veiklą vainikuoja kas treji metai organizuoja mas didelės svarbos rengi nys – Pasaulio energetikos kongresas, kuriame prista tomos studijos, techninės ir regioninės energetikos plėtros programos, skai tomi pranešimai, vyksta mokslinės diskusijos. Energetikos ekspertai pasiūlė būdų, kaip pereiti prie tvarios energetikos ir ekonomikos: šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2020 m. padidinti iki 85 proc., o elektros – iki 15 proc. ir sumažinti energijos kainas vartotojams, kartu padidinant energetinį saugumą. Pasaulio energetikos taryba Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas atstovauja Lietuvai Pasaulio energetikos taryboje (PET, angl. World Energy Council – WEC) – organizacijoje, apimančioje visas energijos rūšis, šiuo metu jungiančioje beveik 100 šalių narių komitetus. PET narės suvartoja 92 proc. pasaulyje pagaminamos energijos. 1923 m. taryba įkurta kaip Tarptautinė elektros pramonės asociacija (pirmoji Elektros energijos pasaulinė konferencija įvyko po metų – 1924 m.), tačiau aprėpdama vis naujas energetikos sritis peraugo į Pasaulio energetikos tarybą. Lietuva PET nare tapo 1936 m.,
bet nuo 1940 m., okupacijų laikotarpiu, negalėjo dalyvauti PET veikloje. Lietuvos narystė PET atkurta 1992 m. 15-ajame Madrido kongrese, kur dalyvavo ir sveikinimo kalbą sakė energetikos ministras prof. habil. dr. Leonas Ašmantas. PET misija – skatinti tvarų visų energijos rūšių gavimą, tiekimą ir naudojimą viso pasaulio žmonių gerovei. PET siekia trijų pagrindinių tikslų (3A): • energijos prieinamumo (angl. Accessibility). Tai reiškia, kad šiuolaikinės energetinės paslaugos turi būti prieinamos įperkamomis kainomis; • energijos paslaugų galimumo (angl. Availability). Šis tikslas susijęs su ilgalaikiu nenutrūkstamu energijos tiekimu ir paslaugos kokybe, nes energijos ar elektros trūkumas gali trukdyti ekonomikos plėtrai; • energijos priimtinumo (angl. Acceptability). Tikslas
susijęs tiek su tradicinėmis, tiek su moderniomis energijos rūšimis. Jungia daug problemų: miškų nykimą, žemės eroziją ar dirvos rūgštingumo didėjimą regioniniu lygiu; patalpų ar vietinę taršą. PET veiklą vainikuoja kas treji metai organizuojamas didelės svarbos renginys – Pasaulio energetikos kongresas, kuriame pristatomos studijos, techninės ir regioninės energetikos plėtros programos, skaitomi pranešimai, vyksta mokslinės diskusijos. Čia pateikiami mokslinių tyrimų ir studijų rezultatai, jų analizė, vidutinės ir ilgalaikės trukmės energetikos politikos ir strategijos rekomendacijos. Energetikos kongresai – visada svarbiausi pasaulio energetikos įvykiai, akylai stebimi energetikos specialistų, mokslininkų ir valstybių vadovų. Energetikai ir politikai įsiklauso į PET atliekamą analizę ir užimamas pozicijas. Kasmet rengiama vykdomoji asamblėja. Ji – vadovaujamasis organas, susirenkantis apibrėžti ateities veiklą bei programas, prižiūrėti administravimo ir darbo reikalus. PET pripažinta Jungtinių Tautų ekonomikos ir Socialinių reikalų tarybos B kategorijos konsultantė. Palaikydama glaudžius darbo ryšius su 45-iomis daugiausia tarptautinėmis aukščiausio lygio vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijo-
mis, tokiomis kaip Pasaulio bankas ir regioniniai plėtros bankai, Europos Sąjunga, Tarptautinė energetikos agentūra, Energetikos komisija prie Tarptautinių prekybos rūmų ir kitomis, PET yra plačiausiai atstovaujama iš nevyriausybinių organizacijų, šiandien dirbančių energetikos mokslo, technologijų ir ūkio srityse. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvauja Pasaulio energetikos kongresuose Nuo 1992 m. Lietuvos atstovai dalyvavo visuose Pasaulio energetikos kongresuose. Lietuvai siekiant sugrįžti į pasaulio energetikų šeimą, didelę paramą teikė Skandinavijos šalys. 1995 m. Vilniuje lankėsi Danijos PET nacionalinio komiteto delegacija. 1996 m. rugsėjį Rygoje skandinavai surengė Šiaurės ir Baltijos PET seminarą, kuriame pasidalijo patirtimi, kaip organizuoti nacionalinių komitetų veiklą, pristatė energetikos permainas Skandinavijos šalyse. 1995 m. 16-asis Pasaulio energetikos kongresas „Energija rytojaus pasauliui“ vyko Tokijuje. Lietuvai atstovavo L. Ašmantas, Anzelmas Bačauskas ir Jurgis Vilemas, pristatytas pranešimas „Kokia bus Lietuvos energetikos ateitis“. Kartu su kongresu organizuotas pirmasis pasaulio jaunųjų energetikų simpoziumas, kuriame dalyvavo du Kauno technologijos universiteto studentai. 1998 m. 17-asis Pasaulio energetikos kongresas
Individuali statyba 2012 Parodoje „Individuali statyba 2012” svarbus dėmesys ‒ alternatyvios energetikos plėtrai Lietuvoje. Parodos metu vyks Tarptautinė naujadaros konferencija: „Darniosios jūros vėjo energetikos Pietų Baltijos regione link“, kurią rengia ES Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną projektų SB OFF.E.R „Pietų Baltijos jūros vėjo energetikos regionai“ ir WEBSR2 „Vėjo energetika Baltijos jūros regione“ partneris
14
– Strateginės savivaldos institutas, Klaipėda, Lietuva. Kviečiame įmones ne tik aplenkti savo konkurentus, bet ir nustebinti klientus. Dalyvavimas parodoje „Individuali statyba 2012“ suteikia puikią progą tapti žinomais ir konkurencingais rinkos dalyviais, pademonstruoti savo dėmesį ir produkciją klientams bei sužinoti Jų lūkesčius. Parodos plotas arenoje, paviljone ir lauko ekspozicija sieks 4900 kv. m.
Balandžio 19 ‒ 22 dienomis,
NAUJOJE Klaipėdos ŠVYTURIO ARENOJE, Dubysos g. 10, Klaipėda.
„Energetika ir technologijos: darni plėtra kitame tūkstantmetyje“ vyko Hjustone. Ta proga JAV Energetikų asociacija (USEA) sudarė sąlygas kongrese dalyvauti daugiau Lietuvos atstovų. Renginyje buvo pristatytas Sauliaus Kuto ir J. Vilemo pranešimas „Praeities palikimas ir ateities energetikos politika Lietuvoje“. Jaunimo simpoziume taip pat dalyvavo Lietuvos atstovas. 2001 m. 18-asis Pasaulio energetikos kongresas „Energijos rinkos: Naujojo tūkstantmečio iššūkiai“ vyko Buenos Airėse, kongrese pristatytas A. Bačausko ir J. Vilemo pranešimas „Konkurencinių elektros rinkų plėtra Baltijos šalyse“. Laikotarpiu tarp kongresų taip pat rengiami PET regio niniai forumai. Vienas jų – „Centrinės ir Rytų Europos energetikos politika, rinkos ir technologijos XXI a.“ vyko Vilniuje 1999 m. rugsėjo 16–18 dienomis. Jame dalyvavo PET generalinis sekretorius Gerald’as Doucet’as, perskaitęs pranešimą „Energetika, žengiant į XXI a.“. Forume dalyvavo ir būsimo 18-ojo Pasaulio energetikos kongreso organizacinio komiteto narys ir Argentinos PET nacionalinio komiteto narys Ricardo Sembergas, kildinantis save iš Lietuvos. 2004 m. 19-asis Pasaulio energetikos kongresas įvyko Sidnėjuje, Australijoje. Jį atidarė Australijos premjeras Johnas Howardas. Renginio metu 43 sekcijose buvo pateiktas 131 pranešimas, pristatyti 98 stendiniai pranešimai. Jaunimo energetikos simpoziumas, vykęs kartu su kongresu, pristatė 87 jaunųjų mokslininkų darbus. Dalyviai iš Lietuvos 19-ajam kongresui parengė tris mokslinius pranešimus, kurių vienas perskaitytas Jaunimo energetikos simpoziume. Buvo pristatytas L. Ašmanto ir Jono Gylio pranešimas „Specifinės atominės energetikos problemos Lietuvoje“. Taip pat buvo perskaitytas R. Juozaičio ir Vlado Paškevičiaus prane-
šimas „Elektros energijos kainodara mažoje rinkoje – Lietuvos patirtis“. Kongrese paskelbtos daugumos PET atliekamų studijų ir programų ataskaitos. Jos išspausdintos ir išleistos kompaktinėmis plokštelėmis ir išplatintos nariams. Verta paminėti mokslinius darbus, kuriuos gavo ir PET Lietuvos komiteto nariai bei suinteresuotos institucijos. Tai „Pasaulio energijos išteklių apžvalga“ (2004), „Energetikos varomosios jėgos“ (2004), „Energijos rinkos reforma ir jos pamokos“ (2004), „Elektrinių darbas“ (2004), „Energijos efektyvumo politika ir rodikliai“ (2004), „Centralizuoto šilumos tiekimo ir kogeneracijos reguliavimo klausimai Centrinėje ir Rytų Europoje“ (2004). 2007 m. 20-ajame Pasaulio energetikos kongrese „Energetikos ateitis tarpusavyje susijusiame pasaulyje“ Romoje buvo pristatytas R. Juozaičio ir A. Bačausko pranešimas „Tarpusavio priklausomybė ir elektros tiekimo patikimumas mažoje šalyje – Lietuvos atvejis“. 2010 m. rugsėjo mėnesį Monrealyje įvyko 21-asis Pasaulio energetikos kongresas, skirtas temai „Energija planetai – tai atsakas į pasaulinius energetikos iššūkius“. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas A. Janukonis pristatė pranešimą „Lietuvos šilumos ūkis: šiandien – importuojamas iškastinis kuras, rytoj – biokuras ir komunalinės atliekos“. Lietuvos energetikos instituto daktarė Dalia Štreimikienė pristatė pranešimą „Lyginamasis geologinio branduolinio kuro saugojimo ir CO2 nukenksminimo (angl. carbon capture and storage) technologijų įvertinimas“. Dar 1998 m. 17-ajame Pasaulio energetikos kongrese Hjustone buvo išsakyta mintis, kad PET rekomendacijos nėra privalomos, tačiau už pagrįstų rekomendacijų ignoravimą baudžia tikrovė.
Rymantas Juozaitis PET Lietuvos komiteto pirmininkas PET nuotraukos
www.haupa.com
Energetika
Plieniniai tvirtinimo dirželiai su tvirta fiksacija arba terkšline funkcija 1. pagaminti iš nerūdijančio plieno 316 (DIN 1.4401), atsparūs korozijai ir radiacijai, neįsimagnetinantys. 2. pagaminti iš nerūdijančio plieno 316 (DIN 1.4401), atsparūs korozijai ir radiacijai, neįsimagnetinantys. Papildomai dengti plastiku, sudėtyje nėra halogenų, juoda spalva. Ypač atsparūs temperatūrai nuo – 80 °C iki +538 °C, taip pat cheminiam poveikiui, plieno storis 0.3 mm. Platus pritaikymas: mašinų, laivų, kasybos, maisto gaminimo ir chemijos pramonės šakose, jėgainėse, metro sistemose, gręžimo platformose, telekomunikacijose, įvairaus tipo ženklinime.
Plieniniai tvirtinimo dirželiai Katalogų teirautis: info@haupa.com HAUPA GmbH & Co. KG, Königstraße 165-169, D-42853 Remscheid Vokietija: Tel.: +49 (0)2191 8418-0 / Faks: +49 (0)2191 8418840 Tel: +370 699 63363 (LT) / Tel: +371 202 43054 (LV) Tel: +372 538 41128 (EE) Faks:+370 52 784164 HAUPA produkcijos teiraukites pas mūsų partnerius Lietuvoje.
15
mokslas
Su elektra prieš klimato kaitą Klimato kaita – vienas svarbiausių mūsų laiko rūpesčių. Dauguma pripažįsta, kad viena klimato kaitos priežasčių – anglies dvideginio išlakų didėjimas dėl žmonių veiklos. Manoma, kad daugiausia į atmosferą anglies dvideginio išmeta elektrinės, katilinės ir transportas. Dar 2007 m. „Eurelectric“ (Europos elektros energetikos sąjunga – angl. Union of the Electricity Industry) projekte „Elektros vaidmuo“ (angl. The Role of Electricity) parodė, kaip Europos Sąjunga iki amžiaus vidurio gali pasiekti, kad šio žemyno elektros energetikos sektoriuje nuo dabartinių 450 g anglies dvideginio išlakų vienai kilovatvalandei sumažėtų iki 100 g CO2/kWh. Tai prilygsta apie 500 mln. tonų mažiau anglies dvideginio išlakų kasmet. 16
2009 m. kovą Europos elektros energetikos bendrovių vadovai, atstovavę per 70 proc. visų Europos Sąjungos elektros gamybos įmonių, pasirašė deklaraciją, kuria pasižadėjo imtis visų galimų veiksmų, kad iki šimtmečio vidurio Europos Sąjungoje elektra būtų gaminama be anglies.
2011 m. paskelbta „Eurelectric“ parengtos studijos „Power Choices“ (liet. „Elektros energijos pasirinkimas“) ataskaita. Manome, kad kai kurie studijos rezultatai galėtų sudominti ir žurnalo „Elektros erdvės“ skaitytojus, būti aktualūs Lietuvai, todėl juos trumpai aptarsime. (Su studija plačiau susipažinti galima – www.eurelectric.org). Rašant studiją buvo iškeltas uždavinys išnagrinėti, ar realu įgyvendinti viziją – iki 2050 m. 75 proc. sumažinti elektros energetikos sektoriaus anglies dvideginio išlakas, t. y. pasiekti išsivysčiusioms šalims (OECD) nustatytą tikslą – sumažinti klimato kaitą skatinančias šiltnamio dujų (anglies dvideginio) išlakas 60–80 procentų. Tiek sumažinus anglies dvideginio išlakas, galima stabilizuoti pasaulio temperatūros kilimą, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu – ties 2 oC temperatūra. Studija „Power Choices“ rodo, kad iki 2050 m. pirminės energijos suvartojimą galima sumažinti nuo 1 758 mln. tne (tonų naftos ekvivalento) iki 1 408 mln. tne. Tai būtų įmanoma pasiekti mažiau energijos naudojant transporto ir komunalinėms reikmėms, o kelių transporto bei gyvenamųjų patalpų šildymo srityje naudojamą naftą ir dujas pakeičiant elektra. Svarbus vaidmuo tenka ir gerokai patobulintai pas-
Audrius Jonaitis, KTU Elektros sistemų katedros docentas
Energijos suvartojimą galima būtų sumažinti patalpoms šildyti ir vėsinti pradėjus naudoti efektyvius šilumos siurblius, kitus modernius elektros prietaisus.
Mokslas tatų šiluminei izoliacijai, veiksmingesniems nei dabar elektros prietaisams. Komunalinio sektoriaus pirminės energijos suvartojimas gali sumažėti nuo 308 mln. tne 2005-aisiais iki 175 mln. tne 2050-aisiais. Gerokai energijos suvartojimą galima būtų sumažinti patalpoms šildyti ir vėsinti pradėjus naudoti efektyvius šilumos siurblius, kitus modernius elektros prietaisus. Elektrifikavus transporto sektorių, daugumą naftos ir dujų produktais varomų automobilių pakeitus elektromobiliais, galutinės energijos vartojimą galima sumažinti apie 40 proc. – nuo 362 mln. tne 2005-aisiais iki 226 mln. tne 2050-aisiais. Aišku, taip padidėtų elektros suvartojimas, bet ir sumažėtų anglies dvideginio išlakos ir iškastinio kuro importas, nes didžioji elektros gamybos dalis būtų nesusijusi su anglimi – elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių bei atominėse elektrinėse. Studijoje panaudotas žinomas energetikos plėtros modelis PRIMES. Jis buvo taikytas Europos Komisijos energetikos plėtros iki 2050 m. galimų scenarijų analizei. Studijoje nagrinėjamas laikotarpis iki 2050 m. su-
skirstytas į tris periodus: 1) recesijos, 2008–2014 m.; 2) atsigavimo, 2015–2022 m.; 3) lėto stabilaus ekonomikos augimo, 2023–2050 metai. Tų makroekonominių prielaidų nėra Europos Sąjungos teisinių institucijų ekonominėse analizėse. Studija „Power Choices“ parodo, kad toks ambicingas elektros energetikos tikslas – išgauti elektros energiją nenaudojant anglies – pasiekiamas. Kartu pasiekiamas ir kitas Europos Sąjungos tikslas – sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Tam reikia ne tik tobulinti elektros gamybos technologijas, bet ir veiksmingiau naudoti energiją, daug kur ją pakeičiant elektra. 2005 m. Europos Sąjungoje elektra sudarė apie 20 proc. visos energijos paklausos. Europos Komisijos pagrindinis energetikos plėtros scenarijus, dar vadinamas „Baseline 2009“, numato, kad 2050 m. elektros dalis visoje galutinės energijos paklausoje turėtų padidėti iki 28–29 procentų. Pagal „Power Choices“ scenarijų, kad gerokai sumažėtų anglies dvideginio išlakos, elektros dalis visoje galutinės energijos paklausoje turi padidėti nuo buvusių 26,5 proc. 2010 m. iki
1 pav. Elektros energijos paklausos Europos Sąjungoje prognozės (TWh).
Anzelmas Bačauskas, KTU Elektros sistemų katedros docentas
Elektros tiekimo patikimumas ir saugumas visada buvo, yra ir liks pagrindinis elektros sistemų veiklos siekis, lemiantis jų plėtrą nuo pat formavimosi pradžios. 45 proc. 2050 metais. Kad tai įvyktų, daugiau elektros reikia naudoti transporto sektoriuje – 2050 m. apie 80–90 proc. kelių transporto turėtų būti varoma elektra. Be to, elektra turėtų pakeisti ir dalį iškastinio kuro šildymo bei vėdinimo srityje. Elektros paklausos prognozės pagal „Baseline 2009“ ir „Power Choices“ scenarijus iki 2050 m. pateiktos 1 paveiksle. Intensyvus anglies dvideginio mažinimas gaminant elektrą – iššūkis elektros energetikai, tačiau studijos rezultatai rodo, kad visa tai pasiekiama, jei bus pasitelkti tam tinkami būdai ir technologijos. Jų taikymas turi priklausyti tik nuo konkrečios energetikos sistemos ekonomikos. Studijoje buvo analizuojami visi galimi būdai, įskaitant atomines elektrines, anglies dvideginio atskyrimo ir sandėliavimo, įvairių atsinaujinančių energijos išteklių elektrines. Visų būdų potencialas ir sąnaudos buvo diferencijuojami pagal kiekvienos šalies sąlygas. 2010 m. Europos Sąjungoje elektrinių suminė galia siekė 814 GW. Didžiausią dalį sudarė iškastinio kuro elektrinės – 455 GW, iš kurių 42 proc. buvo anglimi kūrenamos elektrinės, 26 proc. – kombinuoto ciklo (dujų ir garo) gamtinių dujų elektrinės, o likusios – atvirojo ciklo dujų ir pikinės elektrinės, kūrenamos dujomis ir nafta. Atominių elek-
trinių suminė galia siekė 127 GW, biomasės ir atliekų – 24 GW, vėjo – 84 GW, hidroelektrinių – 107 GW ir 16 GW saulės ir kitokios atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės. Prognozuojant Europos elektrinių parko permainas, buvo įvertinta, kad kai kuriose šalyse elektrinės jau statomos arba jų statybos projektai patvirtinti. Tokių gamtinių dujų kombinuoto ciklo (dujų ir garo) 73 GW suminės galios elektrinių statyba bus baigta 2015 m., 27 GW anglies ir lignito elektrinių statybą ketinama baigti iki 2020 metų. Studijoje prognozuojamos Europos elektrinių struktūros permainos iki 2020 m. parodytos 1 lentelėje, o elektros energijos gamybos ir jos struktūros raida bei prognozė – 2 lentelėje. Kaip matyti iš 2 lentelės, vėjo ir saulės elektrinės pagamins 16,5 proc. visos energijos. Deja, jų gamyba sunkiai nuspėjama ir nevaldoma energetikos sistemos valdymo centro. Tokios elektrinės, patrauklios savo ekonominiais ir aplinkosauginiais rodikliais, mažina energetikos sistemų veikimo patikimumą. Todėl nesunku paaiškinti gana brangių, bet lanksčią elektros gamybą užtikrinančių dujomis ir nafta kūrenamų elektrinių statybas. Be to, norint sudaryti joms galimybę tinkamai kompensuoti atsinaujinančių išteklių elektrinių sunkiai nuspėjamą elektros gamy17
mokslas Galia, GW Elektrinių tipas
2005 m.
2010 m.
2010–2020 m. bus uždaroma
2010–2020 m. statyba patvirtinta
2020 m.
195,7 74,1 84,0 62,1 134,4
191,9 117,4 89,5 55,8 127,0
76,9 5,4 27,5 36,8 27,0
32,0 73,2 9,1 2,7 12,0
167,3 150,8 76,0 40,0 123,5
Anglies / lignito Dujų turbinų, KC Mažos dujų Naftos Atominės Biomasės
17,5
24,1
2,3
15,4
46,2
Vėjo sausumoje
39,9
80,1
–
79,5
162,7
Vėjo jūroje Saulės Hidroelektrinės Iš viso:
0,7 2,9 104,5 715,7
4,3 16,2 107,3 813,8
– 0,4 0,2 176,4
35,0 38,0 7,7 304,6
53,1 43,9 114,3 977,9
1 lentelė. Europos Sąjungos elektrinių suminių galių raida ir prognozė 2005–2020 m.
bą, reikia nemažai investicijų į elektros tinklų plėtrą ir valdymo sistemas. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiluminių iškastinio kuro elektrinių išnaudojimas jau 2020 m. sumažės iki 48,8 proc., nors 2005 m. buvo 54 procentai. Mažėjant jų išnaudojimui, bus mažiau ir anglies dvideginio išlakų. Po 2020 m. tikimasi, kad atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių elektros gamyba pradės sparčiau didėti. Tam sąlygas sudarys padidėjęs elektros perdavimo tinklų pralaidumas, leidžiantis geriau išnaudoti jūros vėjo elektrinių potencialą, atsiradusios daugiau saulės energiją naudojančių elektrinių, nes jų kaina gerokai sumažės, padidėjusi elektros gamyba žemdirbystės ir kitokiomis atliekomis kūElektrinių tipas Atominės Iškastinio kuro kietojo kuro naftos gamtinių dujų kitokių dujų Atsinaujinančių išteklių hidroelektrinės vėjo sausumoje vėjo jūroje saulės kitokios geoterminės biomasės Iš viso:
renamose elektrinėse. Elektrinių suminių galių ir jų struktūros prognozuojama
pokyčiams. Po 2025 m. tikimasi, kad atsiras techninių ir komercinių galimybių anglies dvideginiui atskirti
2 pav. Europos elektrinių suminių galių (GW), jų struktūros raida ir prognozė 2005–2050 m.
raida iki 2050 m. parodyta 2 paveiksle. Elektrinių statybos projektams įgyvendinti reikia 12–15 metų ar daugiau. Todėl iki 2020 m. – per trumpas laikotarpis esminiams elektros energetikos Metinė gamyba, TWh 2000 m. 2010 m. 2020 m. 892 880 849 1 503 1 597 1 511 870 786 707
ir sandėliuoti (angl. Carbon capture and storage – CCS), todėl rasis daugiau tokių elektrinių, o atominei energetikai pirmenybę teikiančiose šalyse – daugiau ato minių elektrinių. Taip pat tikimasi, kad bus statoma Visos gamybos dalis, proc. 2000 m. 2010 m. 2020 m. 31,7 28,5 24,5 53,5 51,7 43,5 31,0 25,5 20,4
158
62
63
5,6
2,0
1,8
449 26 416 348 22 0 0 0 4 42 2 812
722 27 612 318 147 14 17 0 6 110 3 090
704 37 1 112 335 349 174 50 3 12 188 3 473
16 0,9 14,8 12,4 0,8 0,0 0,0 0,0 0,2 1,5 100
23,4 0,9 19,8 10,3 4,8 0,5 0,0 0,0 0,2 3,5 100
20,3 1,1 32,0 9,7 10,1 5,0 1,4 0,1 0,3 5,4 100
2 lentelė. Europos Sąjungos elektrinių metinės elektros gamybos raida ir prognozė iki 2020 m. 18
daugiau mažos galios atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių skirstomuosiuose elektros tinkluose, įgyvendinus išmaniųjų tinklų technologijas ir padidinus jų elektros tiekimo patikimumą. Modernios informacinės technologijos ir įrenginiai sudarys sąlygas ne tik plėtoti išmaniuosius tinklus, bet ir geriau valdyti energetikos sistemas. Tai leis, kaip matyti iš 3 paveikslo, sumažinti būtiną galių rezervą energetikos sistemų valdymo centrų valdomose elektrinėse, padidinti sumines galias atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse, nemažinant energetikos sistemų veikimo patikimumo, bet gerokai apribojant anglies dvideginio išlakas. Didelį indėlį mažinant išlakas įneš ir elektromobiliai. Jie ne tik tiesiogiai sumažins anglies dvideginio išlakas, bet ir sudarys galimybę, pasitelkus modernias informacines ir telekomunikacines technologijas, sumažinti sunkiai prognozuojamos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių elektros gamybos neigiamą įtaką energetikos sistemų veikimo patikimumui. Elektromobiliais galėsime padidinti suminę sistemos apkrovą. Jei atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių elektros gamyba neplanuotai padidės, galėsime įkrauti jų akumuliatorius, arba iš jų gauti papildomos energijos, jei elektros gamyba neplanuotai sumažės. Dėl to, kaip matyti 3 paveiksle, reikiamas energetikos sistemų kontrolės centrų valdomos gamybos elektrinių galių rezervas patikimam sistemų veikimui užtikrinti, palyginti su dabartiniu (30 proc.), sumažės iki 10 procentų. Studijos „Power Choices“ svarbiausia išvada – Europos Sąjungoje iki 2050 m. galima pasiekti,
Mokslas kad elektros energija būtų švari, ją gaminant nebūtų anglies išlakų, ir padidinti visų veiklos sričių elektrifikacijos lygį. Tokio tikslo įgyvendinti neįmanoma be visuomenės paramos ir stiprios politinės veiklos. Elektros energetikos ambicingi tikslai ne tik skelbiami studijose. ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių organizacija – angl. European Transmission System Operators for Electricity) koordinuoja visų Europos Sąjungos šalių ir su ja susijusių šalių elektros perdavimo sistemų veiklą, užtikrina jų veikimo patikimumą ir sąlygas visai elektros rinkai. ENTSO-E dar 2010 m. paskelbė Europos elektros perdavimo tinklų dešimties metų plėtros plano metmenis TYNDP (angl. Ten Year Network Development Plan), užtikrinančius bendros Europos elektros rinkos sukūrimą ir švarios elektros gamybos plėtrą. Planas po regioninių svarstymų bus paskelbtas 2012 m. vasarą. (Į planą įtraukti ir Baltijos šalių projektai – www.entsoe.eu). 2011 m. liepą ENTSO-E darbo grupė paskelbė apie Europos elektros sistemų plėtros iki 2050 m. gairių plano studiją MoDPEHS (angl. Study Roadmap towards the Modular Development Plan on pan-European Electricity Highways System 2050). Dar vienas didelis elektros sistemų iššūkis – elektros vaidmens padidėjimas ir viena bendra Europos Sąjungos elektros rinka. Tai tampa iššūkiu ypač dėl didelės atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių gaminamos energijos dalies. Šių elektrinių gamybos negalima gerai prognozuoti ir tinkamai planuoti energetikos sistemų režimų. Daug elektros gali pagaminti jūrose statomos vėjo elektrinės, t. y. toli nuo elektros vartojimo centrų,
tad ši energija turi pasiekti vartotojus visoje Europoje. Šiaurės jūros šalių vadovai 2010 m. gruodžio pabaigoje pasirašė ketinimų memorandumą dėl vėjo elektrinių ir jų tinklų Šiaurės jūroje. Jau dabar yra planų Šiaurės jūroje pastatyti 35–40 GW suminės galios vėjo elektrinių, o ateities perspektyvoje jų galią padidinti iki 169 GW. Didžiausias įdirbis yra pasiektas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje. Tai didelis indėlis į elektros gamybą be anglies. Deja, reikia išspręsti gana sudėtingas elektros sistemų problemas. Elektros tiekimo patikimumas ir saugumas visada buvo, yra ir liks pagrindinis elektros sistemų veiklos siekis, lemiantis jų plėtrą nuo pat formavimosi pradžios. Dabartinėse elektros sistemose įrengta daug sinchroninių generatorių ir asinchroninių variklių, kurie lemia sistemos inerciją. Elektros mašinų besisukanti masė sudaro gana didelę kinetinės energijos atsargą, kuri automatiškai kompensuoja sistemoje atsiradusius trumpalaikius aktyviųjų galių ne balansus. Todėl aktyviųjų galių balansavimas gali būti palyginti lėtas. Kai elektros sistemoje yra daug vėjo elektrinių, kurių generatorių galia yra tik keli megavatai ir jie prijungti per keitiklius, tiek sistemos inercija, tiek sistemos veikimo stabilumas gerokai sumažėja. Tą patį galima pasakyti ir apie saulės energiją naudojančias elektrines. Problemą spręsti galėtų padėti modernus keitiklių valdymas. Tai įmanoma, tačiau reikia įgyvendinti. Naujų problemų kelia ir vadinamojo „Šiaurės jūros supertinklo“ (angl. North Sea Super Grid – NSSG) sukūrimas. 4 paveiksle parodytas Norvegijos mokslo ir
3 pav. Europos elektrinių suminių galių ir elektros paklausos (GW) raida ir prognozė.
technologijų universiteto (NTNU) studijoje nagrinėjamas šio tinklo (NSSG) variantas. Pagal NTNU Šiaurės jūroje numatomi trys dideli vėjo elektrinių laukai, kuriuos sudarys keli dideli vėjo elektrinių parkai. Šiuo metu darbai jau vyksta Vokietijos pakrantėje ir Norvegijos „Valhall“ dujų lauke, kuriame panaudojamos verslovių platformos ir jų
4 pav. „Šiaurės jūros super tinklo“ apibendrinta schema.
dujų elektrinės, o Anglijos pakrantės projektai dar tik planuojami. Kad elektros gamyba būtų patikima, jūros vėjo elektrinių laukus reikia sujungti elektros tinklais. Kol kas tokių galingų elektros sistemų jūroje dar nebuvo. Kai atstumai dideli, dideles galias jūroje galima perduoti tik nuolatine srove. Šios srovės elektros sistemos galimos, tačiau praktinės patirties nėra. Tai – ateities iššūkiai, kuriuos Europoje kelia elek-
tros gamyba be anglies dvideginio. Laukia ne tik techninės problemos, kurias galima išspręsti. Prie jų sprendimo aktyviai prisideda CIGRE (pranc. Conseil International des Grands Réseaux Électriques, angl. International Concil on Large Electric Systems) – didelių elektros sistemų tarptautinės tarybos studijų komitetai. (CIGRE kol kas Lietuvai atstovauja tik Kauno technologijos universitetas ir LITGRID). Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių integracijai į Europos elektros sistemas ir sėkmingam Europos elektros rinkos veikimui reikia galingų paneuropinių elektros tinklų. Jų plėtra susiduria ir su tarpvalstybinių santykių ypatumais, kurie gali būti nemenka kliūtis labiau elektrifikuotai ir draugiškesnei gamtai mūsų ateičiai. Lietuva – Europos Sąjungos narė, todėl ir jos laukia tokia pati ateitis. Apie tai per maža vien svajoti – reikia atkakliai to siekti, nes mūsų šaliai reikia dar daug ką nuveikti, kad elektrifikacijos lygis pasiektų bent Europos Sąjungos vidurkį. Anzelmas Bačauskas, Audrius Jonaitis, KTU Elektros sistemų katedros docentai 19
Technika
ŽEMOSIOS ĮTAMPOS SPD ĮTAISAI IR JŲ APSAUGA Straipsnio tęsinys (I dalis – žurnalo „Elektros erdvės“ nr. 2 (27)
Šiandien elektros gaminių rinka – labai įvairiapusė ir pati gausiausia iš esamų pasaulio rinkų. Intensyviai plečiasi ir apsaugos nuo impulsinių viršįtampių įtaisų gamybos segmentas. Viršįtampių įtaisai, sutrumpintai SPD (angl. Surge Protective Device), skirti apriboti pereinamuosius viršįtampius ir nuvesti žaibo srovę į žemę. Šiame straipsnyje, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, visiems prieinamą katalogų ir standartų medžiagą bei ankstesnes autorių publikacijas, bus nagrinėjamas vienas specifinių SPD teorijos klausimų, apie kuriuos kalbama per mažai, – pačių SPD įtaisų ypatumus. Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme bendrąją informaciją apie SPD, šių įtaisų parinkimo principus. Taigi siūlome skaityti straipsnio tęsinį. SPD įtaisų apsauga Mažesnės negu 1 000 V įtampos elektros tinklo vidinės apsaugos nuo žaibo sistema,
sudaryta iš skirtingų tipų SPD įtaisų, turėtų nukreipti žaibo srovę (arba jos didesnę dalį) į žemę ir nepažeisti pačių apsaugos įtaisų. Kad šis uždavinys būtų įvykdytas, SPD įtaisai turi būti saugomi nuo perkrovos ir trumpojo jungimo srovių. II ir III klasės SPD įtaisuose su varistoriais nuo perkrovų įrengiama šiluminė apsauga (terminis atkabiklis). Šios apsaugos būtinumą lemia varistorių senėjimas dėl ilgalaikio veikimo (didėja nuotėkio srovė) ir didelės žaibo srovių amplitudės poveikio suveikties metu. Varistoriams senėjant mažėja didžiausia
Rimas Lukšys, UAB „OBO Bettermann“
Tik nedidelė dalis vartotojų sugeba įvertinti pastato žaibosaugos būklę, be to jiems sunku suvokti įvairius reglamentus ir reikalavimus. 20
leistinoji darbinė įtampa Uc, tad tam tikru momentu ji gali tapti mažesnė už tinklo įtampą. Nuotėkio srovė per varistorius didėja, be to, kyla ir jų temperatūra. Nesant apsaugos, virštemperatūris sukelia įtaiso korpuso deformaciją, išsilydo plastmasė ir gali net kilti gaisras. Kitokia situacija susidaro, kai tinkle nusistovėjęs atskirų varistorių fazių Uc įtampos viršijimas, pavyzdžiui, esant nesimetrinei apkrovai ir pablogėjus kontaktui arba nudegus įvado į pastatą nuliniam laidininkui. Šiuo atveju vienos fazės įtampa sumažės, kitos – padidės. Ypač pavojinga, kai atsijungus nuliniam laidininkui kurioje nors fazėje įvyksta trumpasis jungimas. Tada kitų fazių įtampa padidės. SPD įtaiso varistoriai atsidaro, per juos ilgą laiką teka srovė, artima trumpojo jungimo srovei. Iš patirties žinoma, kad susidarius tokioms situacijoms šiluminė apsauga ne visada suveikia, o SPD įtaisai, sudaryti iškroviklių pagrindu (I klasė), tokios apsaugos neturi. Kita vertus, kaip matyti iš SPD įtaiso jungimo schemos (lygiagretusis jungimas saugomos grandinės atžvilgiu), bet kokia įtaiso suveiktis dėl viršįtampių vėliau sukelia trumpojo jungimo srovės pratekėjimą saugoma grandine. Todėl, be šiluminės apsaugos, būtina visų tipų SPD įtaisų apsauga nuo trumpųjų jungimų. Įvertinami įvairūs parametrai Gamintojai savo kataloguose nurodo saugiklių suveikties charakteristikas (gG/gL) ir didžiausią galimą vardinę srovę. Kiekvienu konkrečiu atveju,
parenkant papildomo saugiklio vardinę srovę SPD įtaisų apsaugai, būtina įvertinti daug parametrų. Neleistina neapgalvotai naudoti maksimaliai leistinojo saugiklio nominalo neįvertinus įvadinių automatinių jungiklių / saugiklių vardinių srovių, jų selektyvumo, galimos trumpojo jungimo srovės SPD įtaisų įrengimo vietoje ir panašiai. 1 paveiksle pateiktos impulsinių srovių 10/350, sukeliančių įvairų vardinių srovių saugiklių lydžiųjų įdėklų suveiktį, ribinės vertės. Kaip matyti 1 paveiksle, 200 A vardinės srovės saugiklis suveiks, kai žaibo išlydžio srovė šiek tiek viršys 20 kA. 63–100 A vardinės srovės saugikliai, esant tokiai srovei, gali net susprogti pažeisdami elektros skydą ir jame sumontuotus apa ratus. Taip pat saugiklis turi atlaikyti lydinčiąją srovę mažiausiai iki pirmo jos perėjimo per nulį. Jeigu per šį laiką SPD įtaisas nenutraukė lydinčiosios srovės, turi veikti saugiklis. Analogiškos priklausomybės sudaromos ir impulsinės srovės 8/20 bangai. Nustatant papildomos apsaugos nuo viršsrovių būtinumą SPD įtaisui (2b paveiksle 2-as saugiklis) būtina palyginti saugomos grandinės saugiklių vardines sroves IN1 (2 paveiksle 1-as saugiklis) su leistinąja srove Ileist (rekomenduota gamintojo), kuri gali tekėti SPD įtaiso grandine. Atsižvelgiant į šio palyginimo rezultatus, būtina naudoti schemas:
OBO produktai naudojimui sunkiausiomis sąlygomis
Kietas tipas AQUASIT
FIREBOX
T-SERIE
Flakoną įstatyti, dėžutę užpildyti, baigta. Su Aquasit užpildomąja mase sujungimai apsaugomi nuo drėgmės net 18m gylyje.
Visiškas funkcionalumo saugumas gaisro atveju. Su Firebox kabelius galite labai paprastai prailginti arba atšakoti.
Tvirta visais požiūriais: specialūs mūsų didžiosios T-serijos tipai yra atsparūs ugniai iki 960°C bei galime pasiūlyti ypatingą apsaugą tiek nuo UV-spindulių, tiek nuo smūgių.
Visiškai vienodai ar ugnis, ar vanduo, ar smūgiai, ar UV spinduliavimas: mūsų produktai tarnauja, kad viskas eitųsi kaip sviestu patepta – net ir pačiomis kiečiausiomis sąlygomis. Platesnę informaciją rasite internete arba tiesiog pas mus. OBO BETTERMANN UAB · tel. (5)2375911 · el.p. obo@obo.lt · www.obo.lt
Technika Anatolijus Drabatiukas, KTK lektorius
Vokietijoje veikia vientisa kiekvieno žaibo smūgio ir jo padarinių fiksavimo sistema. Panašią sistemą būtina kurti ir Lietuvoje. • IN1 ≤ Ileist – be papildomų saugiklių (2a paveikslas), • IN1 > Ileist – su papildomu saugikliu, nuosekliai sujungtu su ribotuvu (2b paveikslas). Saugikliai su gG/gL charakteristika apriboja trumpojo jungimo srovę. Pavyzdžiui, jeigu turime 125 A srovės saugiklį, kurio atjungimo geba 100 kA, ir SPD įtaisą, kurio ribinis atsparumas trumpajam jungimui – 25 kA, tai saugiklis apribos srovę iki 16 kA, o tai – priimtina. Šį parametrą galima nustatyti pagal saugiklių lydžiųjų įdėklų charakteristiką. Saugiklis ar automatinis jungiklis Kokį SPD įtaisų apsaugai naudoti apsaugos aparatą – saugiklį ar automatinį jungiklį – vienareikšmio atsakymo nėra. „ABB“, „Legrand“ ir kai kurie kiti gamintojai pirmos ir antros pakopos SPD įtaisų apsaugai siūlo naudoti automatinius jungiklius. Tačiau įmonės „Hakel“ specialistų nuomone, naudojant automatinius jungiklius SPD įtaisų apsaugai, prieštaraujama kitoms SPD įtaisų montavimo rekomendacijoms ir sumažinamas impulsinių SPD įtaisų viršįtampių apribojimo efektyvumas bei eksploatavimo sauga. Automatiniuose jungikliuose dėl atkabiklio pavaros ritės padidinto induktyvumo ne
visa viršįtampio impulso galia patenka į SPD įtaisą, todėl saugomų elektros įrenginių įtampa didėja. Jeigu viršįtampio impulso srovė viršija automatinio jungiklio vardinę komutavimo gebą, gali išsilydyti automatinio jungiklio pagrindiniai kontaktai ir susidarius avarinėms situacijoms jungiklis nesuveiks. Jeigu viršįtampio vertė bus mažesnė už automatinio jungiklio komutuojamą gebą, tačiau didesnė už elektromag netinio atkabiklio suveikties srovę, tai automatinis jungiklis gali suveikti klaidingai ir elektros įrenginiai liks be apsaugos nuo impulsinių viršįtampių, nors pats SPD įtaisas – tvarkingas. Tokia situacija negalima naudojant saugiklį su lydžiuoju įdėklu. Be to, tokio saugiklio suveikties laikas esant perkrovoms sumažėja 10–100 kartų, palyginti su to paties nominalo automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio. Tokio saugiklio atsparumas impulsinėms srovėms didesnis, palyginti su to paties nominalo automatinio jungiklio elektromagnetinio atkabiklio. Dėl to 1-os ir 2-os pakopų SPD įtaisus siūloma saugoti tik saugikliais. Būtinybė apsisaugoti nuo žaibo smūgių Būtina pastebėti, kad siekiant užtikrinti patikimą, ilgalaikį ir garantuotą labai
2 pav. I tipo SPD įtaisų jungimo schemos: a) be papildomo saugiklio; b) su papildomu saugikliu, nuosekliai sujungtu su įtaisu. 22
1 pav. Impulsinės srovės 10/350 poveikis saugikliui.
jautrios bet kurios paskirties elektroninės aparatūros darbą, vidinės apsaugos nuo žaibo sistemos diegimas objekte ne tik pageidaujamas, bet ir būtinas. Vidinės apsaugos nuo žaibo sistemos efektyvumas ir reali nauda įrodyta tiek pasaulio, tiek Europos, tiek Lietuvos inžinierių patirtimi. Esminė problema, saugant pastatų žemosios įtampos tinklą nuo viršįtampių, – norminės bazės netobulumas. Norminiais dokumentais nėra įteisintas vidinės apsaugos nuo viršįtampių naudojimas. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių XVI skyriuje įteisintas tik viršįtampių ribotuvų įrengimas oro ar oro kabelių linijų atramose (šias sąlygas elektros tinklai ne visada vykdo) arba ĮAS, ĮASS. Tačiau to dažniausiai per maža, kad būtų galima apsaugoti jautrius elektronikos įtaisus, nes liekamosios įtampos lygiai, suveikus apsaugos įtaisui, vis tiek bus per dideli, palyginti su įrangos atsparumo viršįtampiams kategorija. Todėl siūloma minėtose taisyklėse pateikti nuorodą į LST EN 62305-4, LST CLC/TS 61643-12:2010, EN 61643-11:200 standartus. Reikiamas pastatų, žmonių ir įrangos saugumo lygis bus užtikrintas tik tinkamai parinkus, įrengus ir eksploatuojant apsaugą nuo tiesioginio žaibo poveikio bei viršįtampių. Tačiau tik nedidelė dalis vartotojų sugeba įvertinti žaibosaugos būklę, jiems sunku reikiamai susipažinti su reglamentų ir reikalavimų gausa. Žaibosaugos projektuotojams stebėti apsaugos nuo žaibo gaminių rinką, parinkti optimalų sprendimą dėl siūlomos jų gausos ir įvairovės – sunku. Beje, privačiame gyvenamajame sektoriuje dar nėra
apsaugos nuo žaibo būtinumo svarbos supratimo. Nedidelis apsaugotų privačių gyvenamųjų ir ūkinių objektų procentas gali būti paaiškintas tuo, kad dauguma savininkų mano, jog žaibo smūgių tikimybė į tokius objektus maža, nors turima statistika rodo ką kita. Kaip pavyzdį galima imti Vokietiją, kurioje veikia vientisa kiekvieno žaibo smūgio ir jo padarinių fiksavimo sistema. Panašią sistemą būtina kurti ir Lietuvoje. Tai būtų neįkainojama medžiaga mokslininkams ir leistų daryti pagrįstas išvadas tam tikrais klausimais (pavyzdžiui, apie apsaugos zonas, apsaugos būdų veiksmingumą). Kitas ribojantis apsaugos nuo žaibo naudojimo veiksnys – dar sovietmečiu susidaręs požiūris į apsaugą nuo žaibo kaimo vietovėje. Iki 2009 m. galiojusiose normose RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ nedideli statiniai kaimo vietovėje nuo tiesioginių žaibo smūgių galėjo būti saugomi supaprastintu būdu, ypač tai lietė statinius su metaline stogo danga. Šis senas dokumentas nenumatė kompleksinių statinių apsaugos priemonių. Todėl siekiant propaguoti ir kaupti praktika ir mokslu pagrįstus apsaugos nuo žaibo būdus bei priemones siūloma prie Nacionalinės elektros technikos verslo (NETA) arba Lietuvos elektros energetikos (LEEA) asociacijos įkurti specializuotą grupę, kuri aptartų problemines situacijas, teiktų informaciją apie žaibosaugos naujoves ir norminės bazės tobulinimą, kauptų statistinius duomenis.
Anatolijus Drabatiukas, KTK lektorius, Rimas Lukšys, UAB „OBO Bettermann“
Ekonomiško apšvietimo sprendimas mūsų miestams
Technika
„General Electric“ pristatė „GradiLux“ apšvietimo reguliatorių, padėsiantį sutaupyti iki 40 proc. elektros energijos Bendrovė „General Electric“ siūlo universalų sprendimą, tinkantį visoms klasikinėms apšvietimo sistemoms. Sistema pritaikoma tiek senoms apšvietimo sistemoms, tiek naujiems projektams. Naudojant šią sistemą taupoma ne tik elektros energija, bet ir prailginamas elektros lempų naudojimo laikas.
Užs. nr. - 2012-01-05-01
Ekonominio sąstingio metu, kai energinių išteklių kainos kyla, o kilimo tempai tik spartėja, kiekvienas ūkio subjektas ieško būdų sušvelninti šio pabrangimo įtaką ir sumažinti energijos sąnaudas. Jei pažvelgsime į miesto infrastruktūros pastovias metines elektros energijos sąnaudas, matysime, kad jos sudaro net iki 35 proc. miesto biudžeto. Ši elektros energija sunaudojama naktį apšviečiant gatves, parkus ir skverus bei ištisą parą apšviečiant tunelius. „General Electric“ apšvietimo reguliatorių sistema „GradiLux“ naudoja šiuos taupymo principus: 1) apšvietimo tinklo įtampos stabilizavimas; 2) apšvietimo mažinimas reguliuojant apšvietimo tinklo įtampą;
3) sklandusis apšvietimo įjungimas ir švelnus įtampos reguliavimas. Apšvietimo tinklo įtampos stabilizavimas Europos šalių tinklo vardinė įtampa – 220 V arba 230 V (kintamoji srovė). Lietuvoje nuo 2009 m. elektros tinklo vardinė įtampa – 230 V ir leidžiami nuo –10 proc. iki +10 proc. įtampos svyravimai, t. y. nuo 207 iki 253 voltų. Nesuklysime, jei pasakysime, kad Lietuvoje žemosios įtampos elektros tinklo vidutinė įtampa dėl tam tikrų priežasčių dažniausiai būna šiek tiek didesnė nei vardinė 230 V. Reali tinklo įtampa svyruoja atsižvelgiant į tinklo darbo režimus, metų sezoną ir paros laiką.
Kaip pavyzdį pateikiame gana stabilų keturių parų maitinimo įtampos svyravimo grafiką. Įtampos svyravimų įtaka apšvietimo sistemoms Akivaizdu, kad padidėjusi tinklo įtampa padidins nestabilizuotos apšvietimo sistemos šviesos srautą ir apšvietimas bus keliais procentais didesnis už projektinį. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai nėra svarbus ir didelės įtakos turintis veiksnys. Paskaičiuokime, kaip pasikeičia energijos sąnaudos padidėjus elektros tinklo įtampai. Sakykime, kad turime galimybę maitinti apšvietimo liniją viena iš įtampų:
Keturių parų maitinimo įtampos svyravimo grafikas.
23
Technika pirmu atveju U1 = 220 V; antru atveju U2 = U1 + 7proc. 220 V + 7 proc. = 235,4 V.
=
Autoriaus pastaba: Lietuvoje leidžiami nuo –10 proc. iki +10 proc. įtampos svyravimai, t. y. nuo 207 iki 253 V ir 220 V patenka į šį leistiną diapazoną. Pavyzdyje skaičiuojamas energijos sąnaudų pokytis U1 atžvilgiu. Beje, didžioji dalis veikiančių apšvietimo linijų (iki 2009 m.) suprojektuota remiantis 220 V vardine įtampa su pakankama atsarga numatant įtampos kritimus, bei buvo numatytos naudoti prastesnių parametrų lempos, kurių apšvietimo srautas mažesnis nei lempų naudojamų šiuo metu. Nauji projektai taip pat yra skaičiuojami su atsarga, numatant leistinuosius įtampos svyravimus nuo 207 iki 253 voltų. Šiuo atveju galima sumažinti įtampą projektinės atsargos sąskaita. Apskaičiuokime linijos galią, kai įtampa padidėja 7 procentais. Linijos galią skaičiuojame pagal formulę: P = U2/R Laikome, kad linijos varža R yra tiesinis elementas ir nuo įtampos nepriklauso. Tada galios pokytis bus ΔP % = ((U22/R)/(U12/R)– 1) x 100 % = (U22/U12 – 1) x 100 % ΔP % = (235,42 /2202 – 1) x 100 % = 14,5 % Vadinasi, padidėjus maitinimo įtampai 7 proc., energijos sąnaudos padidės 14,5 procento! Šis skaičiavimas tiktų apšvietimo sistemoms su kaitinamosiomis lempomis, nes jų voltamperinė charakteristika yra beveik tiesinė. Iš tikrųjų gatvėms apšviesti naudojamos ne kaitinamosios, o didžiaslėgės lempos. Tokios lempos elektros grandinė sudaryta iš droselio ir didžiaslėgės lempos. Tai netiesinis elementas, todėl klasikinis skaičiavimas šiuo atveju turi būti patikslintas. Remiantis patikslintais skaičiavimais, jeigu tinklo įtampa padidės 7 proc., naudojant didžiaslėges natrio lempas, energijos sąnaudos padidės net 20,1 procento! Todėl galima teigti, kad apšvietimo tinklo įtampos stabilizavimas – labai svarbus veiksnys, leidžiantis sumažinti energijos sąnaudas, nesumažinant projektinės apšvietos. Pateiktas 24
pavyzdys labai gerai atspindi stabilizavimo efektą ir ekonomiją šiuo atveju iki 20,1 procento (jei sugebėsime stabilizuoti įtampą 220 V lygyje vietoje esamų 235,4 V, energijos sąnaudos 220 V atžvilgiu sumažės 20,1 procento.) Be abejo, kiekvienas atvejis individualus ir jam reikia tinklo įtampos svyravimo matavimų tuo metu, kai įjungtas apšvietimas. Sistema „GradiLux“ stabilizuoja apšvietimo tinklo įtampą ±1 proc. tikslumu. Esant stabiliai apšvietimo tinklo įtampai, turime dar vieną galimybę sutaupyti – prailginsime lempų ilgalaikiškumą, nes įtampos padidėjimas arba staigūs įtampos pokyčiai trumpina lempos ilgalaikiškumą.
Apšvietimo prigesinimas sumažinant apšvietimo tinklo įtampą Dar vienas būdas sutaupyti elektros energijos apšvietimo tinkle – tai apšvietimo sumažinimas gatvėse, kai sumažėja automobilių srautas. Atsižvelgiant į miesto ypatumus, miesto gatvėse naktį yra laikotarpis, kai automobilių srautas smarkiai sumažėja ir nėra būtinybės apšviesti gatves visu pajėgumu. Dažniausiai tai laiko tarpas nuo 24 iki 6 valandos. Pateikiame prigesinimo grafiko pavyzdį. Iš grafiko matome, kad vidutiniškai per parą apšvietimas gali būti sumažintas 6,42 valandos.
Apšvietimo prigesinimo optimizavimo grafikas.
Vilmantas Gaspariūnas, UAB „Elektros įranga“ direktoriaus pavaduotojas technikai
Kai kuriais atvejais, panaudojus stabilizuojančią sistemą „GradiLux“, ekonomija sieks net iki 40 proc. sutaupytos elektros energijos.
Technika Lempos tipas
Spalva
Efektyvumas (lm/W)
Naudojimo laikas (h)
Prigesinimo įtampa (V)
Pritaikymas
Didžiaslėgės natrio
Rausvai oranžinė
80–140
20 000–24000
180
80 proc. lauko įrengimas
Žemaslėgės natrio
Ryškiai geltona
100–185
14 000–8 000
190
Nebegaminama. Netinkama spalva
Metalų halogenų
Ryškiai balta
60–110
6 000–20 000
180
Gyvsidabrio Liuminescencinės
200 UV
Šiuo atveju galime įvertinti galios sumažėjimo efektą procentais, taikant prigesinimą, kai stabilizuota įtampa 220 V, o prigesinimo įtampa 190 V. Ši prigesinimo įtampa puikiai tinka didžiaslėgėms natrio lempoms, kurios dažniausiai naudojamos gatvėms apšviesti. Šių lempų minimali prigesinimo įtampa – 180 V, bet mes parenkame kiek aukštesnę, nes ilgose apšvietimo linijose yra įtampos nuostoliai ir reikia numatyti, kad linijos gale įtampa bus žemesnė. Prigesinimo metu galios pokytis ΔP % = (1902/2202 – 1) x 100 % = –25,4 % Ekonominis prigesinimo efektas bus: Prigesinimo efektas (%) = ((4,58 h x 100 % + 6,42 h x (100 – 25,4) %)/(11 h x 100 %) – 1) x 100 % = –14,8 % Pateikiame trumpą dažniausiai naudojamų lempų apibūdinimą ir galimas jų prigesinimo minimalias įtampas. Ekonomija naudojant prigesinimo sistemą su įtampos stabilizavimu „GradiLux“ Pagal ankstesnį pavyzdį galima sakyti, kad sistema sutaupys abiem atvejais: a) naudojant įtampos stabilizavimą, sutaupoma 20,1 proc. (14,5 proc., jei naudojamos kaitinamosios lempos); b) naudojant prigesinimo sistemą – 14,8 procento. Pagal šį pavyzdį visas ekonominis efektas, sumažinant elektros sąnaudas bus: 20,1 proc. + 14,8 proc. = 34,9 procento! Galimi atvejai, kai suminis efektas sieks net iki 40 proc. sutaupytos elektros energijos. Sklandusis apšvietimo įjungimas ir prigesinimo įtampos reguliavimas Didžiaslėgių lempų ilgalaikiškumas labai priklauso nuo įjungimų per jų naudojimo laikotarpį skaičių. Kiekvienas lempos įjungimas sukelia
205
Pritaikoma senesnei įrangai Nuo 2015 m. nutraukiama gamyba Vidaus įrengimas
neigiamų procesų lempos konstrukcijoje, kurie sutrumpina jos ilgalaikiškumą. Vienas būdų sušvelninti šią neigiamą įtaką – įjungti lempą su pažeminta įtampa ir taip apriboti paleidimo sroves, kurios paprastai būna 40 proc. didesnės nei vardinė lempos srovė. Lempų gamintojai deklaruoja leistinąją įjungimo įtampą 10–12 proc. žemesnę nei jos vardinė įtampa. „General Electric“ reguliatoriuje „GradiLux“ nustatytas sklandžiojo paleidimo algoritmas. Paleidimas prasideda suderinus apšvietimo linijos įtampą su vartotojo pasirinkta įtampa, pavyzdžiui, 205 V, ir ši įtampa laikoma 2,5 minutės. Po to įtampa švelniai didinama iki nominaliosios 220 V įtampos. Įtampos didinimas švelnus, be ryškių šuolių. Vardinė įtampa pasiekiama vidutiniškai per penkias minutes. Didžiausias leistinasis įtampos didinimo greitis – 6 V/ min. Reikia paminėti, kad stataus fronto lempų prigesinimas ir toks pat stataus fronto perėjimas iš prigesinimo į vardinę įtampą taip pat trumpina lempos ilgalaikiškumą, nes perjungimo metu atsiranda nepageidautinų įtampos pikų. To išvengiama reguliatoriuje „GradiLux“ naudojant švelnų įtampos reguliavimo procesą. Šis reguliavimas trunka vidutiniškai
10 min. ir neturi įtakos lempos ilgalaikiškumui. „GradiLux“ įrangos atsipirkimas (ROI) Apskaičiuosime „GradiLux“ sistemos atsipirkimą. Skaičiuodami neįvertinsime ekonomijos, kai prailginamas lempos tarnavimo laikas. Šiuo atveju sutaupoma, nes rečiau bus keičiamos lempos, vadinasi, rečiau bus perkamos naujos, ir sumažėja priežiūros išlaidos, susijusios su lempų pakeitimu. Skaičiuojame apšvietimo tinklą, kuriame naudojama 200 vienetų 150 W didžiaslėgių natrio lempų. Turime 30 kW 230 V įtampos tinklą, kuriame įrengsime 45 kVA LTIX45HS-B „GradiLux“ reguliatorių. Šio įrenginio kaina – 27 105 litai be PVM, o numatomos papildomos įrengimo išlaidos bus apie 10 840 litų be PVM. Visa investicija – 37 945 litai be PVM. Apskaičiuokime galią, kai tinklas dirba be „GradiLux“ įrenginio. Sakykime, kad turime atvejį, kai vidutinis metinis įtampos padidėjimas – labai nedidelis. Pavyzdžiui, vidutinė metinė išmatuota tinklo maitinimo įtampa siekia 235,4 V, o tai yra 2,34 proc. didesnė nei vardinė įtampa. Vadinasi, reali apkrovos galia Pr, esant 235,4 V, bus: Pr= P x (U22/U12) = 30 kW x (235,42/2302) = 31,43 kW Apskaičiuosime galią Ps, kai tinkle įrengtas „GradiLux“ ir yra stabilizuota 220 V įtampa: Ps= P x (Us2/U12) = 30 kW x (2202/2302) = 27,45 kW Apskaičiuosime prigesintos linijos galią Pp, kai įtampa sumažinama iki 190 V: Pp = P x (Up2/U12) = 30 kW x (1902/2302) = 20,47 kW
Reguliatoriaus darbo laiko grafikas. 25
Technika Apskaičiuosime metines elektros energijos sąnaudas be „GradiLux“ sistemos: Pr = 31,43 kW H = 11 h x 365 dienos = 4 015 h Er = 4 015 h x 31,43 kW = 126 191 kWh Apskaičiuosime metines elektros energijos Esp sąnaudas naudojant „GradiLux“ sistemą. Laikas, kurį apšvietimas įjungtas, esant 220 V, Hs = 4,58 h x 365 dienos = 1 671,7 h Laikas, kurį apšvietimas įjungtas, esant 190 V, Hp = 6,42 h x 365 dienos = 2 343,3 h Tada energijos sąnaudos per metus, naudojant įtampos stabilizavimo ir prigesinimo sistemas: Esp = 1 671,7 h x 27,45 kW + 2 343,3 h x 20,47 kW = 93 856 kWh Šiuo atveju „GradiLux“ sutaupo 32 335 kWh, t.y. 26 proc. elektros energijos. Er – Esp = 126 191 – 93 856 = 32 335 kWh Pinigine išraiška (kai 1 kWh kaina – 0,36 Lt be PVM) tai būtų: 32335 x 0,36 Lt/kWh = 11 640 litų 60 centų per metus.
26
Investicijos į „GradiLux“ sistemą atsipirkimo laikas: ROI = 37 945,00/11 640,60 = 3,26 metų Šie skaičiavimai atlikti su didele atsarga, nes numatomas vardinės įtampos padidėjimas labai nedidelis – tik 2,34 proc., ir neįvertinta, kad didžiaslėgių lempų V/A charakteristika yra netiesinė, be to, manome, kad per šį atsipirkimo laikotarpį elektra nebrangs, o tai mažai tikėtina. Dar galima paminėti, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB šviesos šaltinių gamintojai privalės Europos rinkai tiekti lempas su apibrėžtomis lm/W charakteristikomis. Pagal naujus reikalavimus lm/W charakteristikos parametrai yra aukštesni nei iki šiol naudojamų standartinių lempų. Vadinasi, pakeitus senas lempas, pavyzdžiui, naujesnio tipo „GE Lucalox XO“ didžiaslėgėmis natrio lempomis, gatvėse turėsime didesnę nei projektinę apšvietą. Šiuo atveju naudojant „GradiLux“ reguliatorių galima stabilizuoti linijos įtampą ne
220 V lygiu, o dar žemesniu, pavyzdžiui, 210 V, ir taip dar papildomai sutaupyti 9 proc. elektros energijos veikiant neprigesintam režimui ir išlaikant projektinę apšvietą. „GradiLux“ sistemos naudojimo galimybės „GradiLux“ sistema – tai įtampos keitiklis (AC/AC) su „StepDown“ tipo išėjimo įtampos stabilizavimu. Gaminama įvairių galių modelių: nuo 3,5 kW vienfazių iki 45 kW trifazių reguliatorių. Toks platus galios spektras leidžia nesunkiai prisitaikyti prie skirtingos galios apšvietimo linijų. Šis sprendimas tinkamas ir lengvai pritaikomas tiek naujoms, tiek klasikinėms visų tipų lempų apšvietimo linijoms, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas individualus šviestuvo reguliavimo modulis ar elektroniniai droseliai su integruota individualia įtampos stabilizavimo sistema. Kiekvienas „GradiLux“ sistemos vienetas gali būti užprogramuotas trimis skirtingais valdymo režimais ir veikti savarankiškai.
Technika
0 režimas
1 ciklas, 1 prigesinimo lygis. Parkams, pramoniniams objektams, geležinkeliams, oro uostams ir prieplaukoms
1 režimas
1 ciklas, 2 prigesinimo lygiai. Miestams, gyvenvietėms, greitkeliams
2 režimas
Numatyti reguliavimo režimai
2 ciklai, 1 prigesinimo lygis. Tuneliams, požeminėms perėjoms
Taip pat gali būti naudojamas centralizuotas valdymo būdas, kai atskiri „GradiLux“ moduliai sujungiami į tinklą, kuris valdomas iš valdymo centro. Pavyzdžiui, naudojant GPRS ir interneto VPN tinklus, galima sukurti viso miesto lanksčią apšvietimo valdymo sistemą. Vienas iš „GradiLux“ pranašumų – tai nesudėtingas ir nebrangus įrengimas, lengvai pritaikomas prie jau egzistuojančios apšvietimo sistemos, nekeičiant jau esamų šviestuvų ar lempų. Reikėtų tik pastatyti valdymo skydą su „GradiLux“ reguliatoriumi arba įstatyti reguliatorių į jau esamą apšvietimo linijos skydą, jei yra tokia galimybė. Pažvelkime į kitus apšvietimo sistemų modernizavimo metodus, pavyzdžiui, naudojant naujus šviestuvus ar permontuojant senus, kur būtų naudojami nauji individualūs
balastai su prigesinimo sistema. Skaičiuojant investicijas į naują įrangą ir dideles įrengimo išlaidas, atsipirkimo faktorius ROI būtų 5–7 metai, o tai gerokai ilgesnis nei „GradiLux“ sistemos atsipirkimo laikas. Panaši situacija būtų lyginant su modernizacija, kuriai naudojami šviesadiodės (angl. LED) lempos ar šviesos diodų šviestuvai. Nors šviesadiodės technologijos palaipsniui pinga, bet šiandien šių sistemų savikaina vis dar gana didelė, o ir ROI faktorius taip pat būtų gerokai didesnis nei „GradiLux“ sistemos. Anglies dvideginio emisijos mažinimas Šio tipo sistemos dar nėra populiarios Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Kitokia situacija šalyse, kurios vykdo įsipareigojimus dėl CO2 emisijos mažinimo ir priverstos pirkti taršos leidimus iš kitų šalių. Tokia situacija
yra Ispanijoje, kur perkami leidimai iš kitų šalių, pavyzdžiui, ir iš Lietuvos. Lietuva už 2008–2012 m. taršos leidimus planuoja gauti daugiau nei 500 mln. litų. Būtent tarptautiniai CO2 emisijos apribojimai šiuo metu skatina valstybes investuoti į oro taršą mažinančias sistemas. Tai viena priežasčių, dėl ko Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje populiarios tokios modernios apšvietimo sistemos. Taigi investicijos į apšvietimo sistemų modernizavimą pasiteisino. Šalies mastu miestų apšvietimo sistemų modernizavimas gali gerokai sumažinti elektros energijos sąnaudas, o tai tiesiogiai susiję ir su CO2 emisija. Vilmantas Gaspariūnas, UAB „Elektros įranga“ direktoriaus pavaduotojas technikai GE ir UAB „Elektros įranga” iliustracijos
27
Šviesa neabejotinai turi didelį poveikį žmogaus organizmui. Anot šviesos technikos specialisto Simo Rinkevičiaus, moksliniai tyrimai rodo, kad šviesos poveikis organizmui priklauso nuo intensyvumo, paros meto, trukmės ir spektro.
Šviesos poveikis žmogaus organizmui 28
Kontroliuojant apšvietimą galima išvengti ligų Žmogaus organizme daugybė procesų vyksta paros ritmu. Per parą cikliškai keičiasi hormonų (melatonino, kortizolio, grelino) kiekis kraujyje, kinta kraujospūdis ir širdies ritmas, net organizmo temperatūra. Šių cikliškų procesų visuma vadinama cirkadine sistema (gr. circa – liet. „apie“, gr. diem – liet. „diena“) arba paprasčiau – biologiniu laikrodžiu. Prieš dešimtmetį žmogaus akyje atrasti nauji į akį krintančiam šviesos kiekiui jautrūs receptoriai. Iš šių receptorių neuronais signalas keliauja ne į regimąją smegenų žievę, o į pogumburį (lot. hypothalamus). Pogumburis reguliuoja organizmo biologinį laikrodį. Laikais, kai absoliuti dauguma žmonių dirbo lauke ir gavo natūralios šviesos tinkamu metu, ši sistema veikė puikiai. Tačiau dabar didžioji dalis žmonių šiuolaikinėje visuomenėje natūralią šviesą mato vos kelias valandas per dieną – pakeliui į darbą ir iš jo. Be to, mes turime pigią ir lengvai prieinamą dirbtinę šviesą, kuria ne visada atsakingai naudojamės. „Kas bloga, jei vakare pasėdžiu ilgiau?“ – paklaus ne vienas. Jei nori būti sveikas – sėdėk patamsyje – tai šmaikštus, tačiau teisingas posakis. Beje, televizorius ir kompiuterio ekranas – taip pat šviesos šaltiniai. Netinkama šviesa netinkamu metu gali sukelti kur kas liūdnesnių padarinių, nei galėtum pamanyti. Šviesa gali turėti įtakos tokiems organizmo sutrikimams kaip diabetas, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, vėžys, miego ir nuotaikos sutrikimai. Tyrimai su dirbusiais pamaininį darbą ir naktį gavusiais didelius kiekius dirbtinės šviesos žmonėmis parodė, kad jiems iki 60 proc. padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Ryte mūsų kūno temperatūra paprastai nukrenta. Tyrimai parodė, kad tų, kurie dirbo pamaininį darbą, net ir praėjus dešimčiai metų, organizmo temperatūra ryte nekrenta – vadinasi, jų organizmo biologinis laikrodis neatsikūrė. Receptoriai, atsakingi už biologinį laikrodį, jautriausi šiek tiek kitam spektrui (maždaug 460–480 nm) nei regos receptoriai (maksimalus dydis – 555 nm). Jie prisitaikę reaguoti į dangų, kurio natūrali spalva melsva, o ne balta.
Užs. nr. - 2011-12-15-01
Technika
Technika
MODULR gaminamas šviestuvas Spock su unikaliu plokščiu mažai akinančiu šviesos diodų disku skirtas pakeisti halogenines lempas. 22 W LED diskas pakeičia 50 W halogeninę lempą. Žmogaus organizme daugybė procesų vyksta paros ritmu.
Šviesos šaltinių įtaka biologiniam laikrodžiui Skirtingų šviesos šaltinių spektrai skiriasi. Vienų šviesos šaltinių (kaitinamųjų, metalų halogenų, natrio lempų) įtaka biologiniam laikrodžiui santykinai nedidelė, kitų (dienos šviesos) didesnė, o ypač stipriai juos veikia šviesos diodai (angl. LED – light emmiting diodes). Šviesos diodai – santykinai naujas šviesos šaltinis ir dažnai pardavėjų pateikiamas kaip stebuklinga, amžina ir ekologiška technologija. Tačiau iš tikrųjų jie turi ir pranašumų, ir trūkumų. Šviesos diodų apšvietimas puikiai tinka dieną, tačiau visai netinka naktį, nes organizmas apgaunamas, kad vis dar diena ir trikdomas žmogaus biologinis laikrodis. Todėl sumanymas keisti gatvių apšvietimo lempas į šviesos diodus – nėra pats geriausias. Poveikis žmogui gali būti neprognozuojamas, todėl rekomenduojama derinti kokybišką šviesą prie paros laiko. Juk žmogaus organizmą veikia šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė, kiek jis ją patiria. Paprasti, bet svarbūs su šviesa susiję patarimai Jeigu šviesos diodais apšviesime gatves, kuriomis kartais, kol nusi-
Regimųjų ir biologinio laikrodžio receptorių jautrumas.
gauni iš vieno miesto galo į kitą, prireikia net ir valandos, poveikis sveikatai gali būti ne pats geriausias. Biuruose dažniausiai naudojama šiltesnio spektro dienos šviesa, o reikėtų naudoti šaltesnio, stimuliuojančio organizmo biologinį laikrodį. Įmonė „Osram“ gamina specialias dienos šviesos lempas, kurių spektras žymimas 880, jos stipriau sti-
Simas Rinkevičius, UAB „Gaudrė“ projektų vadovas
Dabar didžioji da lis žmonių šiuolaikinėje visuomenėje natūralią šviesą mato vos kelias valandas per dieną – pakeliui į darbą ir iš jo. Tačiau, mes turime pigią ir lengvai prieinamą dirbtinę šviesą, kuria ne visada atsakingai naudojamės.
muliuoja biologinio laikrodžio receptorius nei įprastos dienos šviesos lempos. Apšvietimą patariama reguliuoti ir namuose, ypač erdvėse, kuriose praleidžiama daug laiko: vonioje, virtuvėje. Vonioje paprastai turime intensyvų apšvietimą. Tai labai gerai ryte, tačiau vakare reikėtų, kad jis būtų mažiau intensyvus, šiltesnio tono, padedančio organizmui pasiruošti poilsiui. Ryte – šaltesnio tono, skatinančio organizmą atsibusti. Be abejonės, kaip ir bet kurioje srityje, taip ir šviesos technikos, įsirengiant namuose apšvietimą, geriausia kreiptis į specialistus, o ne bandyti viską pasidaryti patiems.
Simas Rinkevičius, UAB „Gaudrė“ projektų vadovas „Gaudrė“ iliustracijos 29
mokslas
Nuolat tobulėjant technologijoms ir inžineriniams įrenginiams, tradiciniai įrengimo sprendimai nebepajėgia patenkinti augančių kultūrinių ir techninių poreikių. Siekiant logiškai sisteminti išmanųjį namo valdymą, buvo pradėta kurti vadinamąją „protingo namo“ sistemą. Dabar šioje srityje labiau vartojamas pavadinimas EIB (angl. Europe Installation Bus – liet. „Europos elektros instaliacijos automatinio kompiuterizuoto valdymo šyna“). Po kelerių metų prie EIB asociacijos prisijungė keletas šildymo automatizuoto valdymo asociacijų, todėl pavadinime atsirado prierašas KNX. Taigi kelios mintys apie pastato valdymo sistemą „EIB/ KNX“.
Intelektuali pastato valdymo sistema EIB/KNX
Mokslininkų atlikti bandymai įrodė, kad moderniame pastate taikant sistemą „EIB/ KNX“ gali sumažėti net iki 30 proc. šildymui ir 70 proc. apšvietimui reikia mos energijos.
30
Kostas Pikelis, „PVS EIB/KNX“ inžinierius
Mokslas „Protingo namo“ virsmas išmaniąja būsto valdymo sistema Pastato automatikos, klimato (šildymas, vėsinimas, ventiliacija), apšvietimo, apsaugos, elektroninės infrastruktūros, telekomunikacijų, kabelinės televizijos, gaisro apsaugos sistemų tiekėjai „protingo namo“ idėją aiškino iš savo sistemų pozicijų. Vėliau bendradarbiaujant sistemos sudedamųjų dalių gamintojams buvo sukurta ir ištobulinta visus keliamus reikalavimus atitinkanti naujos kartos pastato valdymo sistema „EIB/KNX“. Tai šiuolaikinė privatiems būstams, butams, visuomeniniams pastatams ir pramonės įmonėms skirta apšvietimo, šildymo, vėdinimo valdymo sistema, jungianti apie 20 inžinerinių pastato sistemų funkcijų. Ši sistema užtikrina sklandų įvairių pastatų elektros sistemų funkcionavimą, vykstančių procesų kontrolę ir ypač lengvą, efektyvų valdymą. „EIB/KNX“ − šiuolaikiško išmaniojo būsto valdymo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos pastatų projektavimui ir statyboms taikomų standartų (EN 50090, IEC 14543) keliamus reikalavimus. „EIB/KNX“ (angl. Europe Installation Bus) – Europos elektros instaliacijos sistema. „EIB/KNX“ asociacija įkurta 1990 metais. Šiuo metu asociacija jungia daugiau nei 250 elektrotechnikos produkcijos gamintojų, apie 28 tūkst. „KNX“ partnerių (sertifikuotų sistemos diegėjų) 112 šalių. O Lietuvoje šia veikla užsiima apie 10 įmonių. Namas su „KNX“ - „žaliasis namas“ Klimato kaita ir išteklių apribojimai reiškia, kad efektyvus energijos naudojimas – pagrindinė socialinė problema. Pastatų energijos suvartojimas sudaro apie 40 proc. bendro jos pagaminamo kiekio, todėl čia slypi didžiulis energijos taupymo potencialas. „KNX“ standarto LST EN 50090 reikalavimai pastato inžinerinių sistemų valdymo automatizavimui atitinka aukščiausius Europos Komisijos direktyvų (2002/91/EB) reikalavimus, nustatant pastato energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad „KNX“ idealiai atitinka sugriežtintu pastatų energijos suvartojimo reikalavimus ir suteikia galimybę sutaupyti iki 50 proc. energijos. Pastatai, projektuojami taip, kad efektyviai naudotų energiją juos eksploatuojant, – nebe unikalūs vienetai. Net terminas „protingas namas“ prarado intriguojančios naujienos statusą. Šios tendencijos žadina viso
pasaulio architektų ambicijas kovojant su klimato kaita. Iš tikrųjų efektyvus energijos naudojimas statybos sektoriuje tapo tendencija ir kasdiene architektų bei statybos konstruktorių veiklos koncepcija. Dėl dažnai pasikartojančių gamtinių nelaimių – tiek didelių, tiek mažų – galime matyti didėjantį poveikio disbalansą. Todėl pasaulio bendruomenė priversta žvelgti į ateitį ir imtis atsakomybės už savo veiksmus. Pastatų statybos ir eksploatacijos metu naudojami didžiuliai kiekiai energijos, todėl efektyvus jos naudojimas šioje srityje – ypač veiksmingas. Šiuo metu kol kas nekeliama ultimatyvių tikslų – kurti ir statyti „nulinės energijos“ namus. Vien decentralizuotų pastato inžinerinių sistemų valdymo sujungimas leidžia optimaliai, koordinuotai naudoti energiją. Naudojant „KNX“ sistemą pastato šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir užuolaidoms valdyti, suteikiama galimybė optimaliai suderinti pastato vidinį klimatą su išorės klimato sąlygomis. Energijos vartojimas sumažėja iki minimalios ribos. Elektros energiją vartojančių pastato įrenginių valdymas tampa labai lankstus, suvedus suderintą jų kontrolės informaciją į kompiuterius, mobiliuosius telefonus. Projektavimo metu atsiveria neribotos galimybės, kaip sukurti patogų valdymą. Efektyvaus pastato projektavimas naudojant pažangiausias technologijas be didelių pastangų kelia architektų ir konstruktorių kūrybiškumą ir leidžia sukurti išraiškingą ir jaudinančią architektūrą, kuri yra ir ekologiška, ir pelninga. Vienas dalykas aiškus – mes galime kontroliuoti klimato kaitą! „EIB/KNX“ leidžia sutaupyti Valdymo sistema „EIB/KNX“ suteikia galimybę kontroliuoti daug pastato sistemų, tačiau tai ne vien komforto sprendimas. Mokslininkų atlikti bandymai įrodė, kad moderniame pastate taikant sistemą „EIB/KNX“ gali sumažėti net iki 30 proc. šildymui ir 70 proc. apšvietimui reikiamos energijos. Tinkamai sureguliavus valdymą ir optimaliai naudojant prietaisus gerokai sumažėja energijai skiriamos išlaidos. Šis argumentas turi įtikinti net aršiausius skeptikus, iki šiol nepasitikinčius „EIB/KNX“ pastato kontrolės sistema. Jei turėsime omenyje nuolat kylančias energijos kainas, palyginti nedidelės investicijos, kurių reikia pastatui automatizuoti, atsipirks jau per kelerius metus ir suteiks galimybę prisitaikyti prie ateityje pasikeisiančių sąlygų. 31
mokslas
Grafikuose atsispindi kaip valdymo sistema „EIB/KNX“ gali padėti sutaupyti eksploatuojant pastatus.
Visapusiškai apgalvotas valdymas Sistema visiškai automatizuota, todėl jos valdymas itin paprastas. Viską valdo „protingi“ jutikliai – tarkim, „TV scenarijus“ – automatiškai įsijungia apšvietimas, įjungus televizorių, išeinant iš namų ar einant miegoti sistema gali išjungti apšvietimą visame name, užtraukti visas užuolaidas ar apsaugines žaliuzes. Kita – atvėrus vonios ar darbo kambario duris, įsijungia apšvietimas, ventiliatorius ir kiti įtaisai. Prie sistemos prijungus elektros lizdų valdymą taip pat paprastai galima valdyti ir visus kitus būste ar biure esančius įtaisus. Kadangi į sistemą gali būti sujungiami skirtingų gamintojų prietaisai, vartotojas gali laisvai rinktis iš 250 gamintojų produkcijos. Ekonomija pasiekiama tiksliai automatiškai valdant pastato funkcijas – ko ir kiek reikia. Pavyzdžiui, įėjus į nuolat nenaudojamą kambarį, šviesa įsijungia iš anksto higienos normų numatytu apšvietos režimu (įvertinamas ir dienos apšvietimas). Konferencijų salėje paspaudus vieną mygtuką
nustatoma reikiama apšvietimo programa: pasitarimo, vaizdo konferencijos, gaminio pristatymo, pobūvio. Atsižvelgiant į poreikius salėje automatiškai nusileidžia ar pakyla užuolaidos, ekranas, reguliuojama apšvieta, įsijungia kita konferencijų įranga. Viešbutyje, taikant „EIB Hotelcard“ sistemą, gerokai supaprastinama kambarių naudojimo apskaita. Šildymo ir vėsinimo valdymas užprogramuojamas pagal patalpų naudojimo ritmą. „KNX“ oro stotis (temperatūra, vėjas, lietus, natūralus apšvietimas) nuolat informuoja apie meteorologinius pokyčius ir suteikia galimybę sistemai dinamiškai reaguoti į juos. Visi pastato įrangos tarpusavio ryšiai sujungiami į bendrą loginę grandinę. Norint papildomai sutaupyti energijos, galima išsiversti su mažesne įvado galia, nustatant prietaisų veikimo prioritetus. Be to, sukuriama galimybė nuolat stebėti įrangos veikimo duomenis. Naujai technikai įdiegti nereikia papildomų montavimo darbų, užteks perprogramuoti jau esamą sistemą. Integruota „KNX“ sistema ne tik palengvina buitinės įrangos valdymą, bet ir suteikia būstui saugumo. Sistema išmaniai „bendrauja“ su tradicine apsaugos sistemos įranga: gavusi pavojaus signalą „KNX“ įjungia pastato aplinkos apšvietimą ir kitus reikiamus prietaisus. Išvykstant vienu mygtuku išjungiama visa nenaudojama įranga, pastatas paruošiamas šeimininkų buvimo imitacijos programai. Naktį, iškilus pavojui, paspaudus mygtuką „Panika“, įjungiamas viso namo apšvietimas ir kiti saugos prietaisai. Be to, „KNX“ jungikliai, mygtukai, įvairūs davikliai, jutikliai naudoja saugią 24 V įtampą. Dingus elektros energijai, visos užprogramuotos funkcijos išsaugomos.
Energijos taupymas su „KNX“ iki 40 proc. ‒ „KNX“ užuolaidų valdymas iki 50 proc. ‒ „KNX“ atskirų kambarių klimato valdymas iki 70 proc. ‒ „KNX“ apšvietimo valdymas iki 60 proc. ‒ „KNX“ vėdinimo valdymas
„KNX“ − decentralizuota pastato valdymo sistema, čia, kitaip nei esant centralizuotoms sistemoms, pvz., „LON“, „X10“, nėra centrinio kompiuterio, todėl, sugedus kokiam nors prietaisui, sistema puikiai veikia toliau. Kuo daugiau funkcijų ir sudedamųjų dalių jungiama į sistemą, tuo geriau atsiskleidžia jos veiksmingumas ir ekonomiškumas. Kadangi sistema modulinė, atskiros jos dalys gali būti lengvai keičiamos ar perprogramuojamos. Ką galima valdyti „KNX“ sistema? „KNX“ sistemos užduotis − patenkinti kiekvieno vartotojo poreikius. Valdymas laisvai programuojamas ir gali būti paprastai keičiamas, papildomas ar perprogramuojamas. Nepatiriant jokių nepatogumų sistema gali būti papildoma naujomis funkcijomis ir įtaisais. Pagrindinės „KNX“ funkcijos: • apšvietimo valdymas; • šildymo ir vėsinimo valdymas; • vėdinimo ir oro kondicionavimo valdymas; • žaliuzių ir saulėdengčių valdymas; • elektros apkrovų, sąnaudų valdymas; • apsauga; • informavimas ir valdymas trumpąja žinute, internetu; • televizijos, garso aparatūros ir namų kino valdymas; • vizualizacija. „KNX“ turi specialiuosius jungiklius su paslėptu mikroprocesoriumi, kuris ir valdo visą namo įrangą. Galima išsirinkti norimos formos ar medžiagos (plieno, aliuminio, marmuro, stiklo, įvairiaspalvio plastiko) jungiklių klavišų, kištukinių lizdų dangtelių. Šiuo metu mūsų šalies rinkoje yra bent keliasdešimt įvairių gamintojų serijų. Kita valdymo įranga, įvairūs davikliai (temperatūros, oro kokybės, judesio ir buvimo, apšviestumo) montuojami paslėpti, todėl jų dizainas nėra toks svarbus. Vykdomoji „KNX“ įranga montuojama įprastuose elektros skydeliuose. Kostas Pikelis, „PVS EIB/KNX“ inžinierius
Tinkamai sureguliavus valdymą ir optimaliai naudojant prietaisus gerokai sumažėja energijai skiriamos išlaidos. 32
“Elektros erdvių” archyvo nuotrauka „Fotodiena” nuotrauka
Kronika, įvykiai
Elektros inžinerijos
specialistų rengimas Vilniuje
2011 m. išleista 50-oji, jubiliejinė, aukštąjį universitetinį išsilavinimą Vilniuje įgijusių elektros inžinerijos specialistų (inžinierių, diplomuotų inžinierių, bakalaurų, magistrų) laida. Šis jubiliejus skatina prisiminti visą elektros inžinerijos specialistų rengimo Vilniuje raidą. Specialistų rengimo raidos pradžia 1956 m. didelių Kauno politechnikos instituto (KPI) vadovybės ir ypač KPI direktoriaus (vėliau – rektoriaus) Kazimiero Baršausko pastangų dėka išėjo TSRS aukštojo mokslo ministro įsakymas Nr. 498, kuriame sakoma: „Plėtojant vakarinį ir neakivaizdinį mokymą įsakau: 1. Vilniaus V. Kapsuko universiteto bazėje organizuoti Vilniaus mieste Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių pramoninės ir civilinės statybos, mašinų gamybos technologijos ir pramonės įmonių elektros įrengimų specialistams rengti <...> 3. KPI direktoriui K. Baršauskui organizuoti studentų priėmimą į Vilniaus vakarinio skyriaus I kursą ir pradėti studijas nuo 1956 m. rugsėjo 1 d.“ KPI vakarinio fakulteto Vilniaus skyriaus vedėju buvo paskirtas vyresnysis dėstytojas, chemijos moks-
lų kandidatas Jeronimas Kudaba, vėliau ėjęs ir Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekano pareigas. Nuo 1960 m. liepos 1 d. KPI vakarinio fakulteto Vilniaus skyrius buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą, o nuo 1961 m. rugpjūčio 1 d. – į KPI Vilniaus filialą (1961 m. liepos 4 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 397). Vietoj fakulteto įsteigus filialą, fakulteto dekanas doc. Aleksandras Čyras 1961 m. lapkričio 2 d. buvo paskirtas KPI prorektoriumi Vilniaus filialo reikalams, o filialo dekanu išrinktas doc. dr. S. Marazas. Pirmoji elektros inžinierių laida ir vėlesnės reorganizacijos Studijų trukmė aukštosios mokyklos vakariniame skyriuje – šešeri metai. Tad pirmąją inžinierių elektrikų laidą KPI Vilniaus filialas išleido jau 1962 m. (žr. paveikslą). Jų
rengimu rūpinosi Elektrotechnikos katedra, kuriai vadovavo doc. dr. S. Marazas, vėliau ilgą laiką ėjęs ir KPI Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakulteto dekano pareigas. 1966 m. profiline tampa Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra, kuriai apie metus vadovauja doc. dr. C. Paulauskas. Ji rūpinasi ir inžinierių elektrikų, ir inžinierių sistemotechnikų (žr. paveikslą) rengimu. 1967 m. Prietaisų gamybos fakultete įvykusios reorganizacijos metu įkuriama Elektros įrengimų katedra, o Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra panaikinama. Elektros įrengimų katedra įkurta 1967 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu Nr. 564. Kintant katedros pavaldumui, kito ir jos pavadinimai, bet ji visą laiką buvo profilinė Vilniuje rengiant aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgy-
jančius elektros inžinerijos specialistus. KPI Vilniaus filialą reorganizavus į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, ji buvo pavadinta Elektros pavarų katedra. Nutarus įkurti dieninį skyrių, katedra buvo prijungta prie KPI Vilniaus fakulteto ir vėl vadinama Elektros įrengimų katedra. Po trejų metų (1991) katedra įsiliejo į Vilniaus technikos universiteto Elektronikos fakultetą ir nuo to laiko iki šiol vadinama Automatikos katedra. Nuolat tobulinama mokymo programa Elektros inžinerijos specialistai Vilniuje buvo rengiami nuolat tobulinant mokymo programas, kurios kito sparčiai tobulėjant elektros ir elektronikos įrenginiams, taikomiems tobulėjantiems mechanizmams automatizuoti. Per 50 metų Vilniuje parengta per 1 900 aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių elektros inžinerijos specialistų (žr. paveikslą), įskai33
Kronika, įvykiai Doc. dr. Zita Savickienė, Automatikos katedros vedėja
Pirmąją inžinierių elektrikų laidą KPI Vilniaus filialas išleido jau 1962 m.
tant paveiksle neparodytą 61 pastatų elektros sistemų specializacijos elektros inžinerijos bakalaurą ir 14 elektros energetikos sistemų specializacijos elektros inžinerijos magistrų (juos rengia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektrotechnikos
Iškilieji absolventai ir jų laimėjimai Mūsų absolventas V. Rinkevičius yra įkūręs įmonę „Gaudrė“, A. Ilgevičius – įmonės „Varikonta“ direktorius, R. Slavinskas vadovauja UAB „Aedi lis“ ir UAB „Elseta“, O. Matvejevas – įmonės
Per 50 metų Vilniuje parengta per 1 900 aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių elektros inžinerijos specialistų.
1988‒2011 metais dabartinę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektrotechnikos katedrą baigę bakalaurai, magistrai, inžineriai.
katedra). Dalis jų ėjo ir tebeeina aukštas pareigas, yra įkūrę savo įmonių, tapę mokslų daktarais, parašę knygų ir išleidę absolventų. Visų jų išvardyti nedideliame straipsnyje neįmanoma. Todėl čia supažindinsime tik su keliais iškilesniais mūsų absolventais.
34
„Signarama“ direktorius. A. Smaidrys ilgą laiką buvo Naujųjų Verkių popieriaus fabriko vyriausiasis inžinierius, vėliau – direktorius, V. A. Kazakevičius ilgą laiką dirbo AB „Elektros tinklų statyba“ generaliniu direktoriumi, R. Želvys – „YIT Technika“ valdybos pirmininku, V. Rosinas
dirba VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktoriumi, G. Vaišvila – UAB „Lapp Miltronic“ generaliniu direktoriumi, J. Ralovecas – įmonės „Neiluva“ direktoriaus pavaduotoju. 2011 m. rugsėjo 8 d. į VGTU Elektronikos fakulteto Automatikos katedrą atvyko absolventas Stasys Bilys. Jis modernioje „Festo“ laboratorijoje susirinkusiems Automatikos ir Elektrotechnikos katedrų darbuotojams pristatė naują savo knygą „Pirmosios elektrinės Lietuvoje“ (Vilnius, 2011). Tai – ne pirmoji jo knyga. Anksčiau katedrai jis jau yra dovanojęs savo knygą „Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909–2009“. S. Bilys 1954 m. baigė Kauno politechnikumą, o 1974 m. – Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgydamas pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją. 1956 m. pradėjo dirbti „Lietuvos energijos“ Petrašiūnų statybos ir montavimo valdyboje darbų vykdytoju. 1959 m. perkeltas į Elektros montavimo trestą, o 1963 m. pradėjo dirbti Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdyboje. Nuo 1964 m. tapo valdybos viršininko pavaduotoju, 1975 m. – valdybos viršininku, o 1992 m. – įmonės „Tena“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Dirbdamas šioje įmonėje S. Bilys vadovavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros
banko paskolos valdymo grupei. Plėtojant Lietuvos energetikos sistemą, jis daug nuveikė statant vienas pirmųjų Lietuvos 110 kV Petrašiūnų ir Rėkyvos pastotes, pirmąsias 330 kV pastotes Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 1987 m. S. Biliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas, o 2010 m. Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas apdovanojo jį Lietuvos energetikų garbės ženklu. 1995 m. S. Bilys ėmėsi savo senos svajonės – pradėjo studijuoti Lietuvos elektrinių istoriją. Kruopštaus darbo archyvuose rezultatas – dvi anksčiau minėtos knygos. Be to, S. Bilys Elektronikos fakulteto skaityklai padovanojo knygos „Lietuvos energetika“ visų keturių tomų rinkinį. Ketvirtajame tome įdėtas ir S. Bilio straipsnis „Pirmieji žingsniai“. Vienas šios knygos sumanytojų ir pirmųjų dviejų tomų bendraautorių buvo taip pat mūsų katedros absolventas Algimantas Žilinskas. Jis parašė dvi auto biografines knygas „Žemės šauksmas“ (1979), „Dangaus šauksmas“ (1994) ir keletą kitų. Diplominiai darbai ir praktika Šių eilučių bendraautoriui teko būti S. Bilio diplominio projekto vadovu. Diplominio projekto temą parinkau tokią, kad atitiktų ir diplomanto darbo profilį, ir katedros mokslinio tiriamojo darbo tematiką. Kartu su kitu diplomantu
habil. dr. Algimantas Juozas Poška, Automatikos katedros profesorius
Įdomu, kad VGTU Automatikos katedros absolventas A. Ilgevičius daktaro disertaciją rengė ir gynė Miuncheno Bun deswehro universitete, o A. Burakovas – Hel sinkio technologijos universitete.
– Petru Kemekliu, tuo metu dirbusiu Vilniaus elektros tinkluose, – jiedu suprojektavo, pagamino ir įdiegė Vilniaus Baltupių pastotėje originalią aukštosios įtampos jungtuvo pavarą su cilindrinės konstrukcijos tiesiaeigiu elektros varikliu. Darbų rezultatas – ne tik komisijos aukštai įvertinti diplominiai projektai, bet ir kartu su vadovu paskelbtas mokslinis straipsnis: „S. Bilys, P. Kemeklis, A. J. Poška. Alyvinio jungtuvo pavara su tiesiaeigiu asinchroniniu varikliu. Elektrotechnika. Technikos mokslų išvystymo respublikoje ir jų rezultatų panaudojimo konferencijos medžiaga. Kaunas, 1975“. Eksploatuojant pavarą, patirta ir įdomių nuotykių. Tiesiaeigis variklis buvo prijungiamas prie pastotės savųjų reikmių 10 kV įtampos kintamosios srovės transformatoriaus, kurio antrinių apvijų vardinė įtampa – 220/127 voltai. Pavara patikimai veikė ir tada, kai visose Vilniaus pastotėse šios įtampos transformatoriai buvo pakeisti 380/220 V transformatoriais. Maitinama per aukšta įtampa tiesiaeigė pavara žaibiškai įjungdavo jungtuvą, o blokavimo kontaktai atjungdavo variklį nuo tinklo per trumpesnį laiką ir jis nesudegdavo, nors apvijomis tekėdavo daug stipresnė srovė. Tačiau jungiant jungtuvą pavara sukurdavo labai stiprius mechaninius smūgius. Dėl to pradėjo irti narvelio suvirinimo siūlės. Pastotę prižiūrėję darbuotojai vėl suvirindavo narvelį ir pavara dirbo toliau, kol pastotė buvo modernizuota, pakeičiant visus jungtuvus. Tik išmontuodami įrenginius darbuotojai susivokė, kas įvyko. Absolventai garsina katedrą Atkreiptinas dėmesys, kad Vladas Paškevičius, Petras Povilas Škiudas ir Zenonas Ružinskas yra dirbę Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos viršininko pavaduotojais. Tai – ministro pavaduotojų lygmens pareigos. Dabar V. Paškevičius išrinktas Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentu, P. P. Škiudas eina Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktoriaus pareigas. Knygos „Lietuvos energetika“ IV tomo straipsnyje „J. Martusevičius, A. K. Vasilis-Vasiliauskas. Lietuvos energetikos sistemos dispečerinei tarnybai – 60 metų“ minimas ir mūsų absolventas Energetikos plėtros departamento direktorius Dalius Šulga, 2005 m. tapęs mokslų daktaru. Dauguma daktaro disertacijas apgynusių mūsų katedros absolventų (J. Naruškevičius (1969), A. J. Poška
(1972), J. Pašiškevičius (1974), L. Radzevičius (1981), J. Bubulis (1981), B. Karaliūnas (1983), Z. Savickienė (1999), J. Zubaitis (2003), E. Matkevičius (2003), A. Ilgevičius (2004), D. Šulskis (2006), S. Lisauskas (2006), A. Petrovas (2007), A. Burakovas (2007), V. Rinkevičius (2008), S. Bartkevičius (2009), T. Ustinavičius (2010), V. Batkauskas (2010), G. Valiulis (2010) vykdė mokslinius tyrimus, atitinkančius Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptį, o D. Šulgos (2005), kaip ir R. Kontauto (1982) daktaro disertacijos priskiriamos jau Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypčiai. Įdomu, kad A. Ilgevičius daktaro disertaciją rengė ir gynė Miuncheno Bundeswehro universitete (Vokietija), A. Burakovas – Helsinkio technologijos universitete (Suomija), o G. Valiulis jau vadovauja Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedrai. Visa tai patvirtina Automatikos specialybės universalumą ir gerą absolventų rengimo lygį. Todėl, kaip ir tikėjomės, šiemet tarptautinė ekspertų grupė, kuriai vadovavo prof. (em.) dr. Edmundas Handschinas (Dortmundo technikos universiteto (Vokietija) Elektros inžinerijos ir informatikos technologijos fakulteto profesorius emeritas; Energetikos instituto Rio de Žaneire (Brazilija) mokslinis konsultantas; vizituojantis profesorius Tokijo universitete (Japonija), Vokietijos mokslinių tyrimų asociacijos ekspertas), kartu su komisijos nariais prof. dr. Krzysztofu Kozlowskiu (Poznanės technikos universiteto (Lenkija) Valdymo ir sistemų instituto profesorius, Lenkijos akreditavimo komiteto ekspertas), prof. dr. László Kóczy (Széchenyi István universiteto ir Budapešto universiteto (Vengrija) profesorius), prof. dr. Tõnu Lehtla (Talino technikos universiteto (Estija) Elektros inžinerijos fakulteto dekanas) ir dr. Rolandu Urbonu (Lietuvos energetikos instituto mokslinis sekretorius) gerai įvertino mūsų katedroje rengiamų specialistų studijų kokybę. Studijų kokybės vertinimo centras, kuriam pataria Studijų vertinimo komisija, atsižvelgdamas į tarptautinės ekspertų grupės išvadas, automatikos specialybės bakalauro ir magistro studijų programas akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Doc. dr. Zita Savickienė, Automatikos katedros vedėja, habil. dr. Algimantas Juozas Poška, Automatikos katedros profesorius „Fotodiena” nuotrauka
35
teisė Teisė į informaciją ir teisė į nuosavybę – žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos LR Konstitucijoje. Tačiau nė viena žmogaus teisė nėra absoliuti, vienas pagrindų riboti šias asmens teises – viešasis interesas ir visuomenės poreikiai. Valstybė, nacionalizuodama banką, apribojo ne tik AB banko „Snoras“ akcininkų nuosavybės teisę, bet ir, sustabdžiusi banko veiklą, apribojo ir neužtikrino, kad kreditoriams būtų tinkamai suteikta informacija.
AB banko „Snoras“
kreditorių teisės, pareigos ir informavimas Viešasis interesas Banko, kaip ypatingą reikšmę visuomenės interesams turinčios institucijos, nacionalizavimas – viešasis interesas. Tačiau informacijos apie AB banko „Snoras“ būklę nebuvo ir nėra skelbiama viešai siekiant apsaugoti banko interesus. Kaip LR aktai reguliuoja informacijos suteikimą visuomenei ir kuri institucija už tai atsakinga? Pagal Bankų įstatymo 73 str. 4 d. AB bankas „Snoras“ buvo informuotas apie sprendimą jį nacionalizuoti. Informacija apie taikomą poveikio priemonę turi būti skelbiama Lietuvos banko teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos bankas gali priimti sprendimą neskelbti tokios informacijos viešai, jeigu toks jos paskelbimas gali turėti neigiamos įtakos banko ar Lietuvos Respublikos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui. Pagal Valstybės ir paslapčių įstatymo 7 str. 2 d. 11 p. bankų inspektavimo ir tikrinimo duomenys gali sudaryti valstybės paslaptį. Taigi tam, kad tokia informacija būtų laikoma valstybės paslaptimi, turi būti Lietuvos
36
banko valdybos nutarimas, numatantis, kad tokia informacija yra slapta. AB banko „Snoras“ inspektavimo ir patikrinimo duomenys iki šiol laikomi slaptais. Seimas 2011 m. lapkričio 07 d. Bankų įstatymo redakcija apribojo sandorių nuostatas, numatančias reikalavimus kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims iš anksto gauti informaciją apie jų turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. Taip pat panaikino reikalavimus tokiems veiksmams atlikti reikiamus leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip riboti turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo vykdymą. Buvo apribota ne tik teisė gauti informaciją apie veiksmus, kurie buvo atliekami su asmenų nuosavybe, bet ir apribotos kitos savininkų teisės, kurias garantavo kiti teisės aktai. Toks žingsnis buvo priimtas, siekiant pagreitinti vykstančius procesus ir apsaugoti banko interesus. Tačiau kyla klausimas, ar jis teisingas?
AB banko „Snoras“ atveju viešasis interesas kyla iš (1) suinteresuotų žmonių skaičiaus (kiekybinis kriterijus), (2) visuotinai pripažintų principų suvaržymo, (3) valstybės ir kitų institucijų pareigos garantuoti skaidrumą, (4) dėl vartotojų apsaugos (kaip žinome, AB banke „Snoras“ indėlių turėjo ir kitaip buvo susiję ne tik šios srities profesionalai, bet ir neprofesionalūs dalyviai). Čia paminėti tik keli viešojo intereso apraiškos aspektai. Žinoma, nenuginčijamas siekis užtikrinti Lietuvos Respublikos finansų stabilumą, kuris savaime laikomas viešuoju interesu. Šioje situacijoje persipina viešasis interesas, leidžiantis nacionalizuoti AB banką „Snoras“, apriboti teisę į nuosavybę ir iš dalies teisę į informaciją (kurią atskleidus gali būti pakenkta banko interesams), ir viešasis interesas, įpareigojantis suteikti informacijos apie priimamus sprendimus, vykstančius procesus ir jų tinkamą įgyvendinimą. Tarp šių principų ir viešojo intereso kolizijos turi būti išlaikomas proporcingumo
principas ir tinkama kreditorių teisių apsauga. Situacija, kai kreditoriai nežino apie bankroto administratoriaus veiksmus, stokoja informacijos apie kreditorių reikalavimų pateikimo, finansinių įsipareigojimų ir lėšų užskaitymo tvarką, pažeidžia kreditorių teisę į tinkamą informacijos gavimą bei viešąjį interesą. AB banko „Snoras“ bankrotas ir kreditorių teisės Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl AB banko „Snoras“ bankroto, esant ypatingam bankrutuojančios įmonės statusui, su kitais teisės aktais taikomi LR Bankų, Finansų įstaigų ir Įmonių bankroto įstatymai, reguliuojantys bankroto procedūrą ir nustatantys joje dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas. Pagal Bankų įstatymo 85 str. 2 d. teismo nustatytas kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. O Vilniaus apygardos teismas nustatė tik vieno mėnesio terminą, kurį AB bankas „Snoras“
teisė bankroto administratoriaus Neilo Hunterio Cooperio prašymu pratęsė dar 20 dienų. AB banko „Snoras“ kreditoriai turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus iki 2012 m. vasario 10 d. imtinai. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese dalyvauja ne paprasta įmonė, o bankas, be to, galimų AB banko „Snoras“ kreditorių skaičiuojama tūkstančiais (manoma apie 140 tūkst.), nėra paaiškinama, kodėl nustatytas pagal aplinkybes akivaizdžiai per trumpas laikas, kai įstatymai leidžia nustatyti trijų mėnesių laikotarpį. AB banko „Snoras“ interneto tinklalapyje galima rasti specialios formos anketą, kurią turi užpildyti visi asmenys, turintys kreditorinių reikalavimų bankui. Per šį bankroto procesą bankroto administratorius turėtų būti itin aktyvus ir siekti apsaugoti galimų asmenų, pareiškiančių kreditorinį reikalavimą, teises ir teisėtus lūkesčius, nes dauguma galimų AB banko „Snoras“ kreditorių – vartotojai, neprofesionalūs rinkos dalyviai, kurie jau dabar susiduria su sunkumais pareikšdami kreditorinius reikalavimus. Be to, būtent bankroto administratorius disponuoja asmenų kreditorinius reikalavimus įrodančiais dokumentais, todėl turi būti užtikrinama informacija apie šiuos dokumentus (palūkanų skaičiavimas, laikotarpiai ir pan.) bei kita su tuo susijusi informacija. Taip pat kreditoriai turi būti informuoti, kad kreditorinius reikalavimus jie gali pateikti ir užpildę laisvos formos dokumentus, o reikalavimas užpildyti formą skirtas kreditoriams, kuriems reikia teisinės pagalbos. Taip siekiama palengvinti kreditorinių reikalavimų administravimą. Bankroto administratorius turi pareigą tikslinti gautus kreditorių reikalavimus, todėl kreditoriai neturėtų bijoti pateikti apytikslių duomenų apie reikalavimus ir savo skaičiavimų. Vilniaus apygardos teismo sprendimas reiškė banko bankroto procedūrų pradžią, kuri pagal Bankų
įstatymo 85 str. 2 d. sukelia šiuos padarinius: 1) bankroto administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o banko organų įgaliojimai sustabdomi (bankroto administratorius veikia kaip įmonės vadovas); 2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų – mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka; 3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, taip pat negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Banko bankroto procedūros metu galima įskaityti indėlininko ar investuotojo, kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimą ir banko reikalavimą indėlininkui ar investuotojui dėl negrąžintos paskolos (priešpriešinių prievolių įskaitymas). Nei Bankų įstatymo pataisa, nei galiojantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas yra nesuderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, kuriose sakoma, kad įskaitymas galimas tik esant kurios nors šalies prašymui. Vadinasi, turi būti bankroto administratoriaus, indėlininko arba investuotojo prašymas įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Šios nuostatos nesuderinamos ir su LAT formuojama praktika, kad įsipareigojimams ir reikalavimams įskaityti reikia pagrindo, t. y. dokumento, patvirtinančio šalių valią įskaityti priepriešinius reikalavimus. Todėl, spręsdamas šiuos teisės aktų ir teismų praktikos neatitikimus, bankroto administratorius turi veikti ypač aktyviai, pateikdamas prašymus dėl priešpriešinių banko ir indėlininkų bei investuotojų reikalavimų įskaitymo ir tinkamai informuodamas asmenis. Kreditoriams per teismo numatytą laikotarpį patei-
Rima Kondrataitė, advokato padėjėja. Advokatų kontora „Šarka, Jankauskas, Krolienė“
Situacija, kai kredito riai nežino apie bankroto administratoriaus veiksmus, stokoja informacijos apie kreditorių reikalavimų pateikimo, finansinių įsipareigojimų ir lėšų užskaitymo tvarką, pažeidžia kreditorių teisę į tinkamą informacijos gavimą bei viešąjį interesą. kus kreditorinius reikalavimus, teismas juos patvirtina arba atmeta kaip nepagrįstus. Pagal Įmonių bankroto įstatymą teismas taip pat turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti vėliau nei numatytas terminas dėl svarbios priežasties. Tačiau tokie reikalavimai gali būti priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba likviduoti įmonę dėl bankroto priėmimo dienos. Pagrindinė ir neginčijama kreditorių teisė šioje banko bankroto stadijoje – pareikšti kreditorinį reikalavimą ir gauti informaciją iš bankroto administratoriaus apie turimus indėlius ir paskolas. Perėjus į antrąjį etapą, t. y. teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą AB bankui „Snoras“, bankrotas pereitų į kitą etapą. Jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas LR Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tai vienas naujų pakeitimų, siekiant optimizuoti darbą su dideliu kreditorių skaičiumi. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 str. turi teisę: 1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; 2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus infor-
maciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 3) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimas tvirtina ir informacijos apie bankrotą suteikimo tvarką, kurios vėliau turi laikytis tiek kreditoriai, tiek bankroto administratorius. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas Pagal LR bankų įstatymo 87 straipsnį kreditoriniai reikalavimai tenkinami tokia tvarka: pirma, tenkinami darbuotojų reikalavimai, antra – Investicijų fondas susigrąžina indėlininkams ir investuotojams išmokėtas sumas, trečia, tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą ir tik tada pradedami tenkinti kreditorių dėl neatgautų pinigų reikalavimai. Kokia kreditorių galimybė atgauti pinigus? Ar visi kreditorių reikalavimai bus patenkinti, priklausys nuo to, kiek AB banko „Snoras“ turto suras bankroto administratorius. Tačiau pagal Bankroto administravimo departamento 2007–2010 m. statistiką Lietuvoje bankrutuojant įmonėms buvo patenkinti vos 5 proc. visų kreditorių reikalavimų, neužtikrintų hipoteka ar įkeitimu. Todėl AB banko „Snoras“ kreditoriams galimybės susigrąžinti neapdraustą lėšų dalį yra išties mažos. Rima Kondrataitė, advokato padėjėja „Fotodiena” nuotrauka Vinco Alesiaus nuotrauka 37
Kronika, įvykiai
UAB „Elstila“ ‒ viena elektrotechnikos gaminių tiekimo lyderių. Ji Lietuvos rinkai pristatė naują žemosios įtampos įrangos gamintoją „Noark Electric“. Ši tarptautinė bendrovė aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose naudojant naujausias technologijas, kuriant ir gaminant elektrotechninę įrangą ir elektroninius komponentus. Bendrovės tikslas ‒ sukurti pasaulinį prekių ženklą, o jos regioniniai centrai, įsikūrę Šanchajuje, Prahoje ir Čikagoje, valdo įmonės veiklą visuose žemynuose, atsižvelgdami į individualius skirtingų rinkų ir šalių reikalavimus. Tarptautinė bendrovė „Noark laikomasi aplinkos apsaugos princiElectric“ aktyviai kuria pardavimo pų ir politikos. struktūrą Europoje, savo verslo par„Noark Electric“ tikslas – pateikti tneriams teikdama ekonomiškų pa- ne tik standartinių gaminių. Įmonė siūlymų, patikimų garantijų ir visa- nori priartėti prie ateities technolopusį rūpestį. Ji priklauso tarptautinei gijų, tad inžinierių komanda kasdien įmonių grupei, kurioje dirba daugiau ieško naujų techninių ir technologinei 25 tūkst. darbuotojų. nių sprendimų. Bendrovės gaminiai „Noark Electric“ siūlo didelį aukš- kuriami atsižvelgiant į tai, kad juos tos kokybės gaminių, skirtų jūsų būtų patogu įrengti. elektros instaliacijai, asortimentą. Bendrovės moto ‒ paprasta, Kasmet „Noark Electric“ didelę dalį veiksminga, lengva ir patikima kapitalo investuoja į gaminių bandyItin didelį gaminių patvarumą mus ir plėtrą. Tai užtikrina neprierodo darbo ciklų skaičius – jis gerokai kaištingą jų kokybę ir patvarumą. didesnis, nei numatyta standartuose. Kuriant ir gaminant įrangą, griežtai 38
„Noark Electric“ gaminiai ‒ Lietuvos sandėliuose Oficialaus atstovo Lietuvoje UAB „Elstila“ sandėliuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje laikomas plataus asortimento reikiamas gaminių skaičius garantuoja nuolatinį tiekimą. Europos logistikos centrą bendrovė „Noark Electric“ įkūrė šalia Prahos, Čekijoje. Taip užtikrinamas greitas ir patikimas gaminių pristatymas verslo partneriams visoje Europoje. Taigi nepriekaištingas gaminių pristatymas laiku – neatsiejama partnerių UAB „Elstila“ ir „Noark Electric“ siūlomų paslaugų dalis. Bendrą verslo sėkmę užtikrina ne tik kokybiški gaminiai, bet ir galimybė juos patikimai ir laiku tiekti į kliento nurodytą vietą. UAB „Elstila“ pabrėžia sąžiningą ir profesionalų darbuotojų požiūrį į bendrovės verslo partnerius. Tačiau bendrovė „Elstila“ ne tik teikia paslaugas, ji pasiruošusi rasti sprendimus jūsų verslui – paprastai, racionaliai, suprantamai ir be didelio administravimo poreikio. UAB „Elstila“ – stipri įmonė, daranti viską, kas įmanoma, kad patenkintų jūsų lūkesčius. UAB „Elstila“ informacija
Užs. Nr. 2011-12-12-01
‒ naujas vardas Europos elektrotechnikos gaminių rinkoje
Bendrovė „Noark“ visiems savo gaminiams suteikia penkerių metų garantiją Kokybė įmonei nėra vien tik žodis – tai įsipareigojimas mūsų partneriams, kad didžiausias dėmesys bus skirtas kokybei. Bendrovės filosofija įpareigoja tiekti klientams tik kokybiškus gaminius. Visi jie bandomi ir sertifikuojami pagal IEC ir ES standartus. Tai reiškia, kad bandymų procesai kontroliuojami remiantis CB ir CCA schemomis, todėl gaminiai tinkami parduoti Europos ir tarptautinėje rinkoje. Atsižvelgdama į skirtingų rinkų reikalavimus, bendrovė bendradarbiauja su akredituotomis sertifikavimo organizacijomis, kad produkcijai būtų suteikiami tiek privalomi, tiek papildomi sertifikatai. Svarbiausia – rinkai tiekti patikimus ir saugius gaminius. „Noark Electric“ produkciją gaminančios gamyklos – sertifikuotos pagal ISO standartus ir išsiskiria aukščiausia kokybe. Be ISO sertifikato, „Noark Electric“ gaminiai atitinka griežtesnį CIG 023 sertifikatą, kuriuo nurodoma, kad produkcija atitinka valstybinių sertifikavimo organizacijų teikiamų sertifikavimo ženklų reikalavimus.
ja
Ų
ET M g
aran
ti
Automatiniai jungikliai Srovės nuotekio jungikliai Kirtikliai, apkrovos jungikliai Kontaktoriai, minikontaktoriai Izoliuotos paskirstymo šynos Viršįtampių ribotuvai Šiluminės relės
KAUNAS
VILNIUS
KLAIPĖDA
Jonavos g. 62a Te.: (8-37) 205802, 330246 Faksas: (8-37) 201280 El. paštas: kaunas@elstila.lt
Geologų g. 7a Tel.: (8-5) 2104888, 2104887 Faksas: (8-5) 2104889 El. paštas: vilnius@elstila.lt
Šilutės pl. 83b Tel.: (8-46) 380100 Faksas: (8-46) 380280 El. paštas: klaipeda@elstila.lt39
Kronika, įvykiai
Tiek Suomijoje, tiek Baltijos šalyse susiduriama su skirstomųjų tinklų kompetentingų elektrikų stoka. Tai ypač išryškėja ekstremalių situacijų metu. Prieš kelerius metus audros Skandinavijos šalyse pažeidė dešimtis tūkstančių kilometrų oro elektros linijų. Esamoms energetikos specialistų pajėgomis buvo neįmanoma greitai atkurti elektros tiekimo. Teko kviestis kitų profesijų pagalbininkus ir kaimyninių šalių energetikus. Paaiškėjo, kad kvalifikaciniai skirstomųjų tinklų elektrikų rengimo reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi ir norint kompetentingai vykdyti darbus kaimyninėse šalyse reikia tobulinti žinias. Siekiant užkamšyti žinių spragas, elektrotechnikos inžinierių bendruomenėje gimė idėja suvienodinti skirstomųjų tinklų elektrikų profesinės kvalifikacijos reikalavimus ir sukurti vieną jų profesinio rengimo programą. Estijos energetikai kartu su Suomijos ir Latvijos šalių partneriais 2008 m. pradėjo Leonardo da Vinci programos finansuojamą projektą „Distribution Cert 1“, kurio tikslas – suderinti elektros skirstomųjų tinklų elektrikų profesines žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją, tiksliai apibrėžiant privalomus įgūdžius ir gebėjimus, bei sukurti tarp šalių suderintas profesinio mokymo sistemas ir praktiką, kad būtų galima organizuoti mokymo kursus, kurių metu būtų pasiektas vienodas įgyjamų įgūdžių lygis. Sukurtas teorinis pagrin-
das šioms sisteminėms kliūtims panaikinti. Projekto specialistai parengė tarptautinę mokymo programą Suomijai ir Baltijos šalims. Respublikinis energetikų mokymo centras prie projekto prisijungė svečio teisėmis ir aktyviai dalyvavo kuriant bendrą skirstomųjų tinklų elektrikų rengimo programą. 2010 m. lapkričio mėnesį startavo projekto tęsinys „Distribution Cert 2“, kurio pagrindinis uždavinys – išmėginti ir toliau plėtoti „Distribution Cert 1“ projekto metu pasiektus rezultatus. Šiame projekte kaip lygiavertis partneris dalyvauja ir Lietuva, atstovaujama Respublikinio energetikų mokymo centro. Projektą „Distribution Cert 2“ sudaro 10 darbų paketų. Pirmojo projekto metu visi produktai buvo kuriami teoriniu o) praktinio
(elektrik montuotojo ktros tinklų tomųjų ele pasas
Skirs
Paso savinin
kas
_________ ____________ rdė ________ ______ ____________ ____________ Telefonas ____
Vardas, pava
ymo Praktinio mok
instruktorius
_________ ____________ rdė ________ ______ ____________ ____________ Telefonas ____
Vardas, pava
iga Mokymo įsta
ymo centras energetikų mok ______ ____________ ____________ Telefonas___
Respublikinis
mokymo
Naujos galimybės tobulėti lygmeniu, o dabar, tęstinio projekto metu, bandomi praktiškai, organizuojant bandomuosius mokymus pameistrystės principu. Tai Baltijos šalyse pamirštas darbuotojų mokymo būdas, plačiai taikomas Suomijoje, kai mokinys minimalias reikiamas teorines žinias įgyja mokymo įstaigoje (Suomijoje galima ir savarankiškai), o praktiniai įgūdžiai formuojami konkrečiose darbo vietose, padedant ir prižiūrint praktinio mokymo instruktoriui ar meistrui. Respublikinis energetikų mokymo centras kartu su projekto partneriais parengė bendrą mokymo programą, klausimyną pirminėms žinioms įvertinti, praktinio mokymo pasą, sukomplektavo bandomųjų mokymų grupę ir 2011 m. spalio 20 d. pradėjo bandomuosius mokymus pameistrystės būdu. Teoriniai užsiėmimai pagal su mokymuose dalyvaujančiais partneriais suderintą grafiką baigsis balandžio mėnesį, o išlaikę teorijos žinių egzaminus mokiniai tęs darbą įmonėse ir vykdys užduotis tobulindami praktinius įgūdžius pagal praktinio mokymo pase įvardytas užduotis. Užbaigiant mokymo programą, besimokančiųjų profesiniai įgūdžiai turės atitikti programoje nustatytus reikalavimus. Mokinys turės sugebėti tai parodyti (pademonstruoti) praktiškai nepriklausomai vertinimo komisijai. Norime padėkoti Lietuvoje vykstančių bandomųjų mokymų partneriams – įmonių UAB „Elektromontuotojas“, AB „Empower“, „A. Žilinskio ir ko“, UAB, UAB „Elmonta“, UAB „Neiluva“, UAB „TETAS“ vadovams ir darbuotojams, patikėjusiems šios mokymo formos perspektyva ir sudarantiems galimybę darbuotojams tobulėti. AB „LESTO“ ir kitų įmonių darbuotojai, suprasdami kvalifikacijos įtaką darbų saugai, kokybei ir elektros energijos tie-
kimo patikimumui, daug prisidėjo prie elektrikų kompetencijų matricos, mokymo programos ir kitų dokumentų rengimo bei derinimo tarptautiniu mastu. Baltijos šalių elektros energetikos asociacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacija ir Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija visapusiškai palaiko pameistrystės būdo diegimą šakos mastu. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija rengia dokumentus, įteisinsiančius profesinio rengimo sistemoje pameistrystės būdą. Tobulindamas mokymą pameistrystės forma šakos mastu ir tinkamai pasirengęs Respublikinis energetikų mokymo centras galės įteisinti formaliojo mokymo programą ir kartu su elektros energetikos srityje dirbančiomis įmonėmis rengti diplomuotus elektrikus. Per kelerius metus pagal šią programą ir vertinimo sistemą bus parengti tarptautinę, visose projekto šalyse pripažįstamą kvalifikaciją turintys tinklo elektrikai. Ši naujai suteikta kvalifikacija bus kokybiškai pranašesnė už anksčiau rengtų specialistų. Šiems tinklo elektrikams palaipsniui atsivers akivaizdžių galimybių įsidarbinti kitose šalyse, o verslo įmonės, kuriose dirbs tokie specialistai, galės plėsti savo veiklos geografiją be apribojimų, atsirandančių dėl poreikio įrodyti savo darbuotojų profesines kompetencijas svečiose šalyse. Tinklo elektrikams, įgijus darbui kitose šalyse reikiamų įgūdžių, bus lengviau pasirengti didelėms stichinėms nelaimėms ir šalinti jų padarinius. Tai palengvins bendrą šių šalių veiksmų planavimą, kaip elgtis nenumatytais atvejais, bei padės organizuoti ir sutelkti išteklių, kurių reikia gelbėjimo operacijoms ekstremalių situacijų metu. Petras Apanavičius, Respublikinio energetikų mokymo centro projektų vadovas REMC nuotraukos
40
naujienos Teheranas sustabdys naftos tiekimą Ormūzo sąsiauriu – svarbiu naftos tranzito keliu – jeigu Vakarai nustatys sankcijas Irano naftos eksportui. „Jeigu Irano naftai bus nustatytos sankcijos, Ormūzo sąsiauriu nebus nugabenta nė lašo naftos“, – pareiškė šalies viceprezidentas Mohammadas Reza Rahimi. „Mes nenorime priešiškumo ar smurto... bet Vakarai neketina atsisakyti savo plano nustatyti sankcijas, – pareiškė pareigūnas. – Priešai savo kėslų atsisakys tik tada, kai parodysime jų vietą“, – pridūrė jis. Ormūzo sąsiauriu gabenama daugiau kaip trečdalis viso tanklaiviais pasaulyje vežamo naftos kiekio.
NASA nuotrauka
Iranas grasina sustabdyti naftos tiekimą Ormūzo sąsiauriu
AFP-BNS, 2011 12 27
Anot Europos Komisijos, radioaktyvių atliekų kapinynas Lietuvoje nekels grėsmės kaimyninėms valstybėms. Tai skelbiama Europos Komisijos išvadose dėl Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje iškilsiančio trumpalaikių labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno – pranešė Ignalinos AE. Komisija nutarė, kad tiek įprastu kapinyno eksploatacijos laikotarpiu ar po jo galutinio uždarymo, tiek įvykus įvairaus pobūdžio ir masto avarijai, kitos valstybės narės arba kaimyninės šalies vanduo, dirvožemis ar oro erdvė radioaktyviosiomis medžiagomis nebus užteršti, rašoma Ignalinos AE pranešime. Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) steigimo sutartimi valstybės narės įpareigojusios Europos Komisijai pateikti duomenis, ar dėl planuojamo radioaktyviųjų medžiagų laidojimo nebus užteršti kitos valstybės narės vandens telkiniai, dirva ir oro erdvė. Branduolinio kuro laidojimo Lietuvoje galimybes praėjusią savaitę vertino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialistai. TATENA atstovai tikrino Lietuvos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) parengtą ilgalaikių radioaktyviųjų atliekų laidojimo geologinių tyrimų programą. RATA siūlo Lietuvos šiaurės rytų regione, netoli nebeveikiančios Ignalinos AE, atlikti išsamesnius tyrimus dėl galimybės įrengti atliekų sąvartyną. Anot RATA, iki galutinio Ignalinos AE uždarymo susidarys apie 2,5 tūkst. tonų panaudoto branduolinio kuro, kuris dabar saugomas gelžbetoniniuose ir plieniniuose konteineriuose Ignalinos AE saugyklose, tačiau tokiuose konteineriuose jis gali būti laikomas tik iki 50 metų. Pagal TATENA ir Europos Sąjungos reikalavimus šiomis atliekomis turi pasirūpinti ta šalis, kurioje jos susidarė. Panaudotas branduolinis kuras visiškai nepavojingas tampa po šimto tūkstančių metų.
VATSI nuotrauka
Radioaktyviųjų atliekų kapinynas Lietuvoje nekels grėsmės kaimynams
BNS, 2011 12 27
Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujotiekio projekto „South Stream“ įgyvendinimas priklausys nuo derybų su Ukraina rezultatų. „Projektas „South Stream“ visada buvo siejamas su Ukraina“, – pabrėžė A. Mileris, komentuodamas jo realizavimo perspektyvas derybų su Ukraina kontekste. Ukrainos magistraliniai dujotiekiai tebėra pagrindinis rusiškų dujų eksporto į Europą kelias, kuris 2006–2009 m. buvo kelis kartus blokuotas dėl aršių Kijevo ir Maskvos ginčų. Dviejų naujų Rusijos dujų eksporto kelių – pradėto naudoti dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream“ ir planuojamo per Juodąją jūrą „South Stream“ aplenkiant Ukrainą – projektinis pralaidumas atitinka tranzito per Ukrainą apimtis. „Gazprom“ neseniai tapo visų Baltarusijos magistralinių dujotiekių savininku. Rusija dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą į Balkanus planuoja pradėti tiesti 2013 metais.
GAZPROM iliustracija
„South Stream“ projekto likimą lems „Gazprom“ derybų su Ukraina rezultatai
„Interfax“-BNS, 2011 12 27 41
naujienos Afganistano vyriausybė sutiko pasirašyti stambią naftos sutartį su Kinijos valstybine korporacija „China National Petroleum Corporation“ (CNPC), skelbia AFP, remdamasi Afganistano prezidento Hamido Karzajaus pranešimu. CNPC pateikė naudingiausią pasiūlymą konkurse, kuriame pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų šalis parduoda telkinį. CNPC kartu su Afganistano „Watan Group“ eksploatuos tris telkinius Amudarjos upės slėnyje. Žaliavos regione, kur darbuosis CNPC, vertinamos 87 mlrd. barelių naftos. Be to, gruodžio 26 d. Afganistanas su Iranu pasirašė milijonų tonų benzino, dyzelino ir aviacijos kuro tiekimo sutartį. Naftos gavyba gali atnešti Afganistanui milijardus dolerių pajamų. Vis dėlto žaliavų sektorius, kaip, beje, ir dauguma kitų šios šalies sektorių, gerai neišvystytas dėl klestinčios korupcijos, politinio nestabilumo ir silpnos infrastruktūros. Pirmą kartą nafta Afganistane buvo aptikta 1959 m. Amudarjos baseine. JAV energetikos departamento duomenimis, dar 2006 m. bendros įrodytos žaliavų atsargos šioje šalyje siekė ne daugiau kaip 2 mlrd. barelių. Praėjusią vasarą Balcho provincijoje buvo aptikti naftos telkiniai, kuriuose, spėjama, glūdi apie 1,8 mlrd. barelių naftos.
CNPC nuotrauka
Afganistanas pasirašys pirmąją naftos sutartį su kinais
ELTA, 2011 12 27
Vyriausybės rūmuose pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimą pasirašė Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir strateginio investuotojo bendrovės „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Šis susitarimas yra Koncesijos sutarties turinį ir jos sudedamąsias dalis nustatantis dokumentas. Susitarimas taip pat apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos kartu su regioniniais partneriais bus baigiama rengti Koncesijos sutartis. Tai intensyvių pusmečio derybų rezultatas. Koncesijos sutartis bus teikiama tvirtinti Seimui pavasario sesijoje. Ši sutartis bus vieša. UAB Visagino atominė elektrinė informacija
LR Energetikos ministerijos nuotrauka
Įtvirtintos pagrindinės Visagino AE koncesijos sutarties sąlygos
AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų. Projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ sieks, kad terminalo pajėgumas leistų užtikrinti visą „Lietuvos energijai“ reikiamą dujų kiekį. Galutinę sutartį numatoma pasirašyti iki 2012 m. gruodžio 31 dienos. Suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti iki 2014 m. pabaigos. Objektas yra itin svarbi dujų rinkos infrastruktūros dalis, padėsianti užtikrinti šalies nepriklausomumą nuo vienintelio dujų tiekėjo. AB „Lietuvos energija“ informacija
42
LR Energetikos ministerijos nuotrauka
Pasirašyta pirmoji sutartis dėl dujų tiekimo iš būsimo terminalo
Elektrotechnikos darbuotojų mokymai Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) vienijamos įmonės Lietuvoje nuolat diegia naujausias technologijas. Įmonėse vienas svarbiausių dalykų – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Todėl asociacijos nariai sėkmingai naudojasi ES parama ir įgyvendina projektą Elektros technikos šakos darbuotojų mokymai (projekto nr. VP1-1.1-SADM-01-K-01-487) pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis įgyvendinimo priemonę Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse. Projektas skirtas NETA narių darbuotojų profesinei kompetencijai didinti pagal jų užimamas pareigas ir darbines funkcijas. Projektui įgyvendinti yra skirta iki 2 686 569,00 Lt, dar ne mažiau nei 1 415 015,00 Lt įsipareigoja skirti projekto vykdytojas su partneriais. Projektas Elektros technikos šakos darbuotojų mokymai šiuo metu jau yra įpusėtas. Asociacijos nariai žinių sėkmingai semiasi pardavimų, rinkodaros, finansų, klientų aptarnavimo, personalo valdymo mokymuose. Įmonių darbuotojai kelia kvalifikaciją profesiniuose elektromontuotojų, elektrosaugos ir daugelio kitų sričių mokymuose. Projekto dalyviai tobulina žinias anglų ir vokiečių kalbų kursuose. Siekdami sėkmingai įsisavinti žinias jie kelia kvalifikaciją užsienio įrangos tiekėjų ir gamintojų mokymuose. Projektas vykdomas sėkmingai, dalis mokymų jau yra užbaigti. Mokymų metu įgytas profesines žinias ir įgūdžius darbuotojai sėkmingai panaudoja kasdieniame darbe. Projektą pabaigti įgyvendinti planuojama 2012 m. kovo mėn.
Daugiau informacijos: Petras Škiudas Tel. nr.: 8 698 40 500 El. p.: neta@neta.lt
PROFESIONALUS POŽIŪRIS Į KOKYBĘ
ŽEMOS ĮTAMPOS ELEKTROS KOMPONENTAI CHINT GROUP CORPORATION yra viena didžiausių elektros spintų ir variklių valdymo komponentų gamintojų pasaulyje. Jos produktai pasižymi puikiai apgalvotu dizainu, aukšta kokybe, patikimumu, moduliškumu, kompaktiškumu ir plačiu aksesuarų pasirinkimu. Siūlydama aukštos kokybės elektrotechnikos komponentus kompanija garantuoja optimalų kokybės ir kainos santykį bei aukštą produkcijos saugumo lygį. Turėdama paskirstymo tinklą visame pasaulyje CHINT savo klientams suteikia profesionalius sprendimus elektros, statybos, komunikacijų, HVAC ir kituose pramonės sektoriuose.
UAB “KLINKMANN LIT” www.klinkmann.lt
Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel. (8 5) 215 1646 Faks. (8 5) 216 2641 El. p. post@klinkmann.lt