29 zurnalas

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija

NAUJOS EPOCHOS PRADŽIA! Naujasis universalus kabelis „AXPK-PLUS” ■ Baltijos šalių elektros jungtys su Europos tinklais ■ KTU - Lietuvos elektros inžinierių kalvė ■ Energetinių objektų įrangos ryšių palaikymo standartas

2012 Nr. 2 (29)

Lankstumas liko.

Izoliuota apsauga nuo žaibo su isCon® sistema

isCon garantuoja saugų atstumą ore 0,75 m – patikrinta pagal VDE 0185-305-3 (LTS IEC 62305-3) • Universalus: Lengvai surenkamas • Atitinka standartus: Vario skerspjūvis 35 mm2 • Išbandyta: 0,75 m saugus atstumas patikrintas iki 150 kA žaibo išlydžio impulsu (BCC II) nuvedikliui • Ekologiškai draugiškas: be halogenų

UAB OBO Bettermann Klientų aptarnavimas 8 5 2375911 E-paštas luksys.rimas@obo.lt www.obo.lt

Turinys Energetika 8 Elektros jungtys su Europa

Statomos naujos tarptautinės elektros jungtys sujungs Baltijos šalių ir Vakarų bei Šiaurės Europos elektros infrastruktūras, o tai atvers dideles pasaulio elektros rinkos galimybes.

12 Siekiai - patikimai tiekti elektrą

Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija atstovauja ES bei kitų šalių perdavimo sistemų operatoriams, išsakydama bendrą visų operatorių ir regionų poziciją techniniais ir rinkos aspektais. Asociacijai priklauso 41 perdavimo sistemos operatorius iš 34 valstybių. Jie atsakingi už elektros energijos transportavimą dideliais kiekiais aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklais.

Kronika, įvykiai 16 90 metų su Lietuvos elektros energetika

Jau 90 metų rengiami elektros energetikos inžinieriai. Lietuvos valstybės istorijos vingiai, ypač carinė priespauda ir lietuviško žodžio draudimas, lėmė tai, kad pirmieji elektros inžinieriai profesinį išsilavinimą gavo Rusijos ir kitų šalių universitetuose.

Lietuvoje elektros energetikos inžinieriai pradėti rengti 1922 metais.

Technika 24 Priešgaisrinė apsauga ir apsauga nuo sprogimo

Vokietijos praktinė informacija ir reikalavimai statiniams bei įrenginiams Ex sprogiose aplinkose. Kadangi Lietuvoje dar nėra visiškai suformuotų dokumentų reikalavimų Ex zonoms, tai Europos patirtis turėtų būti įdomi specialistams, dirbantiems šioje srityje.

28 Įrangos testavimas pagal IEC 61850 standartą

IEC 61850 pastočių automatizavimo standartas buvo paskelbtas šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Iki šiol standartas naudojamas visame pasaulyje ir vis plačiau taikomas. Ypatingas dėmesys jame skiriamas įrenginių ryšiams.

Summary

page 8 Energy interconnections with Europe

Synchronized interconnection of electrical systems of the Baltic States to the continental Europe’s electrical interconnections, expansion of network, building of new atomic power plant, system’s synchronization with grid projects of the continental Europe are implemented integrally and all activities are coordinated. The objective of above mentioned projects is state’s energetic independence and complete integration of electrical energy system to Europe. New international electrical interconnections will connect Baltic and Western countries, including Northern European infrastructures and this will open big possibilities of global electrical market. page 12 Our object is reliable supply of electricity

The European Network of Transmission System Operators for Electricity (ENTSO-E) represents European countries and transmission systems’ operators bounded by agreements with European Union, expressing all operators’ and regions’ common position on technical and market aspects. 41 transmission system operators from 34 countries are members of the association and are responsible for transmitting electricity in large quantities through high voltage electricity transmission networks.

Chronicle and Events page 16 90 years with Lithuanian electrical energetics

We qualify electrical power engineers for 90 years. Due to Lithuanian historical circumstances especially tsarist oppression and prohibition of Lithuanian script influenced that the first electrical engineers got professional background in Russian and other foreign universities. 1922 is the beginning of qualifying of electrical power engineers in Lithuania.

Then in faculty of Technology in Kaunas University Electrical Engineering Department was found. As the head of the department graduate of Saint Petersburg University, executive engineer of Kaunas city electrical grid Jeronimas Šliogeris was assigned.

Technics page 24 Fire safety and explosion protection

Mokslas

Germany’s practical information and requirements for buildings and equipment in Ex explosive environment. As Lithuania has not completely documented requirements for Ex areas, so European experience should be interesting to the specialists working in this range.

34 Naujasis behalogenis kabelis „AXPK-PLUS“

page 28 Equipment testing according to the IEC 61850 standard

Naujasis kabelis „AXPK-PLUS“ suderina geriausias PVC ir polietileno (PE) apvalkalo ypatybes. Kabelio išorinis apvalkalas yra savaime gęstantis ir atitinka LST EN 60332-1-2 standartą, jam būdingas PE mechaninis tvirtumas ir atsparumas žemoms temperatūroms. Straipsnyje detaliau supažindinama su šio naujo produkto ypatybėmis.

36 Tarptautinė konferencija „Elektros ir valdymo technologijos 2012“ Teisė 38 Energetinio saugumo politiniai ir teisiniai aspektai

Energetinis saugumas yra valstybės galimybė pasirinkti, kaip ir kokiomis sąlygomis aprūpinti gyventojus energija ir energijos ištekliais. Šią galimybę sąlygoja vidaus energijos išteklių panaudojimo alternatyvos, diversifikuotas energijos importas, energetinių sistemų integracija ir rinkos pagrindu formuojama energijos kaina.

40 Energetikos arbitražo teismo veikla

2012 m. kovo 22 d. „Valstybės žiniose“ paskelbtame norminiame dokumente „Energetikos arbitražo teismo statusas ir veiklos pagrindai“ įteisintos galimybės energetinio verslo subjektams lengviau ir paprasčiau nei valstybiniuose teismuose išspręsti bet kokius energetinėje-ūkinėje veikloje kylančius verslo (civilinius-teisinius) ginčus.

Naujienos 41 Naujienos 4

Energetics

IEC 61850 substations’ automation standard [1] was published in the first decade of this century. This standard is still used all over the world and is applied more widely. Special attention in this standard is given to the equipment communications.

Science page 34 New halogen-free cable “AXPK-PLUS“

New halogen-free cable “AXPK-PLUS“combines best features of PVC and polythene (PE). Cable’s external jacket is fire retardant itself and complies with LST EN 60332-1-2 standard. It has specific PE mechanical toughness and resistance to low temperatures. More details about features of the new product are introduced in the article.

Legal page 38 Political and legal aspects of energetic safety

Energetic safety is state‘s possibility to choose how and on which conditions provide residents with energy and energetic resources. This possibility is determined by the usage of alternative internal energetic resources, diversified import of energy, integration of energetic systems and also energy price based on the market. Today Lithuania is dependant on the single natural gas supplier, and having limited internal alternatives for energy production, does not have other options. page 40 Activity of energy arbitration court

In the official publication of the announcement of legal acts “Valstybės žinios” (State’s news) was announced regulatory document “Status and activity fundamentals of energy arbitration court” (see “Valstybės žinios”, 2012, No.34-1696) on 22nd of March 2012. It allows energetic business entities to solve any business (civil legal) disputes occurring in energetic-economic activity easier and more simple than in state courts (without applied complex procedures and their jurisdiction).

įvadinis žodis

„Fotodiena“ nuotrauka

Į energetiką žvelkime kūrybiškai Energetikos sektorių drąsiai galime vadinti vienu dinamiškiausių ir keliančių didelį specialistų bei visuomenės susidomėjimą. Ši pramonės sritis – tarsi po didinamuoju stiklu.

Aktyviai domimasi tiek atominės, tiek ir alternatyviosios energetikos galimybėmis bei perspektyvomis. Pastarieji keli mėnesiai buvo intensyvių derybų su strateginiu investuotoju į Visagino AE metas, tad gegužės mėnesį jau laukiama Europos Komisijos išvados dėl šio projekto. Įvykių yra ir Kaune – pradedama naujos biokuru kūrenamos elektrinės statyba. Ši elektrinė naudos tik vietinės kilmės kurą.

Nemažai pokyčių ir naujienų įžvelgiame ir Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) bei jos narių gyvenime. Štai susijungus įmonėms „Draka“, kuriai atstovauja NETA narė UAB „Draka“, ir bendrovei „Prysmian“, gimė didžiausias pasaulyje kabelių gamybos koncernas „Prysmian Group“. Naujasis verslo junginys jau veikia visame pasaulyje, turi atstovybių 50-yje šalių, 98 gamyklose dirba daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų.

Asociacijos narė UAB „Dogas“, šiais metais švenčianti 20 metų jubiliejų, parodos „Balttechnika“ metu (gegužės 22–24 d.) organizuoja tradicinį renginį „Elektrikų pavasaris“. Jis turėtų susilaukti specialistų susidomėjimo.

Gegužės 17 d. vyks visuotinis asociacijos narių susirinkimas, kuriame bus renkama nauja NETA valdyba. Apžvelgiant dvejų metų dabartinės valdybos veiklos laikotarpį, reikėtų paminėti, kad per jį buvo aiškiai suformuluotos asociacijos veiklos kryptys ir tikslai, leidę asociacijai tapti žinomesne ir įtakingesne bei atrasti save tarp kitų giminingų asociacijų. Ryžtingu asociacijos valdybos sprendimu buvo atkurta žurnalo „Elektros erdvės“ leidyba. Be to, sprendžiant iš skaitytojų atsiliepimų, mūsų žurnalas patrauklus, skaitomas ir naudingas tiek energetikams, tiek mokslo srities atstovams.

Nemažai naudos asociacijos nariams davė NETA dalyvavimas trijuose iš dalies finansuojamuose Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektuose. Keletas asociacijos įmonių sėkmingai įgyvendino savo darbuotojų profesinius mokymus Lietuvoje ir užsienyje, sutaupydamos įmonių išlaidų.

Asociacija ir jos nariai gerokai prisidėjo prie studentų praktikos organizavimo sistemos kūrimo, dalyvavo ruošiant studentus būsimam darbui. Asociacijos narių įmonėse praktiką atliko daugiau nei 60 studentų iš techninių universitetų ir kolegijų.

Ne mažiau patrauklus ir Saulėtekio verslumo mokyklos „AdVenture“ projektas, kurio partnerė yra ir asociacija. Mūsų narių įmonėse vyko projekto tarpinis įgyvendinimas. Čia užsienio mokytojų atrinkti studentai vykdė konkrečias užduotis verslumui ugdyti ir kūrė verslo planus, o įmonių vadovaujantys darbuotojai buvo jų praktikos vadovai.

Asociacija gerai veikia tik tada, kai ją sudaro aktyvūs, naujovėms atviri ir naujas idėjas generuojantys nariai. Šiandien turime susiformavusį puikų įmonių branduolį, apie kurį sukasi asociacijos veikla. Reikia tikėtis, kad naujai išrinkta valdyba įneš naujų idėjų ir pasiūlymų.

2010–2012 m. NETA valdyba: pirmininkas – Rokas Latkauskas, „Siemens“, nariai: Algimantas Andriušis, „Elektrobalt“, Egidijus Vakarinas, „Dogas“, Vytautas Jokužis, „Elinta“, Jonas Stamkauskas, „Elmonta“, Gintaras Vilda, Energetikų mokymo centras, Kęstutis Venskūnas, „Liumenas“.

Dėkojame jiems, dirbusiems kūrybiškai ir efektyviai, nes tik kūrybiškumas gali išspręsti visas problemas.

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Škiudas

Leidėjas Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 698 40 500 El. p.: neta@neta.lt www.neta.lt Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Valdas Bancevičius Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius

Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas

Projektų vadovas Rolandas Liuga

Autoriai Mindaugas Ažubalis Anzelmas Bačauskas Ramūnas Bikulčius Rimas Lukšys Alfonsas Morkvėnas Virgilijus Poderys Thomasas Schossigas Andrius Šimkus Dalius Šulga

Techninė redaktorė Liudmila Andriušienė

Dizainerė Rita Voiniušaitė

Kalbos redagavimas VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras Redakcija UAB Super namai www.supernamai.lt

Spausdino AB Spauda www.spauda.com Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

Visos teisės saugomos.

Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Fotografijos UAB Fotodiena

5

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel.: +370 5 273 83 00 Faks.: +370 5 273 83 33 El. p.: info@lt.abb.com www.abb.com

AS DRAKA KEILA CABLES Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel.: +370 5 272 1464 www.drakakeila.ee

UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel.: 8 37 22 81 87 Faks.: 837 79 28 88 El. p.: info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

UAB ELKOR Kepyklos g. 15, Alytus Tel./faks.: +370 315 22 660 El. p.: info@el-kor.lt www.el-kor.lt

UAB Srovėtaka Ateities g. 21c, Vilnius Tel.: +370 5 279 3769 Faks.: +370 5 237 5182 El. p.: srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt

UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel.: +370 5 215 16 46 Faks.: +370 5 216 26 41 El. p.: post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

6

UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel.: +37052160717, 2333702.

Faks.: (5) 2161036 El. p.: info@ardena.lt www.ardena.lt

UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, LT-08300 Vilnius Tel.: +370 5 237 50 00 Faks.: +370 5 237 50 20 El. p.: info@elgama.eu www.elgama.eu

UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 230 64 44, Faks.: +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt

AB Empower Motorų g. 4, LT-02190, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 210 5 5 60, 232 90 77 Faks.: +370 5 232 90 79 El. p.: info@empower.lt www.empower.lt

UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel.: +370 5 2763400, 2761494, 2737251 Faks.:+370 5 2737250 El. p.: info@dogas.lt www.dogas.lt

UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel.: +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks.: +370 5 266 00 97 El. p.: office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r.

Tel.: +370 37 35 19 87 Faks.: +370 37 45 27 80 El. p.: info@elinta.lt www.elinta.lt

UAB Elstila Jonavos g. 62a, Kaunas Šilutės pl. 83b, Klaipėda Geologų g. 7a , Vilnius Tel.: (8-37) 205802, 330246 Faks.: (8-37) 201280 El. p.: kaunas@elstila.lt

UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel.: +370 5 279 61 62 Faks.: +370 5279 61 63 El. p.: info@gaudre.lt www.gaudre.lt

Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel.: +370 37 30 86 20 Faks.: +370 37 33 31 20 El. p.: ktk@ktk.lt www.ktk.lt

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

Kauno tehnologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel.: +370 37 30 00 00 / 32 41 40 Faks.: +370 37 32 41 44 El. p.: rastine@ktu.lt www.ktu.lt

Uždaroji Akcinė Bendrovė RIFAS Tinklų g. 35 R, Panevėžys Tel.: +370 45 58 27 28 Faks.: +370 45 58 27 29 El. p.: info@rifas.lt www.rifas.lt

UAB Neiluva Naugarduko g. 41 A, Vilnius Tel.: +370 5 215 15 60, Faks.: +370 5 215 15 59 El. p.: info@neiluva.lt www.neiluva.lt

UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 237 5911 Faks.: +370 5 237 59 12 El. p.: obo@obo.lt www.obo.lt

OSRAM atstovybė Lietuvoje J. Kubiliaus g. 6, Vilnius Tel.: +370 5 203 2036 Faks.: +370 5 203 2038 El. p.: vladislavas.mickevicius@osram.com www.osram.lt

UAB Phoenix Contact Švitrigailos 11B, Vilnius, Tel.: +370 5 210 63 21 Faks.: +370 5 210 63 24 El. p.: balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt

UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel.: +370 5 210 57 20 Mob.: +370 698 34 418 Faks.: +370 5 230 66 65 El. p.: info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com

Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J. Jasinskio g. 16c, Vilnius Tel.: +370 5 2391 500 Faks.: +370 5 2391 501 El. p.: info.lt@siemens.com www.siemens.com

UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel.: +370 5 274 28 27 Faks.: + 370 5 274 28 38 Mob. tel.: +370 687 49 852 El. p.: gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt

AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel.: +370 5 247 23 67 Mob.: +370 612 50 604 Faks.: +370 5 247 23 49 El. p.: valdas.lideris@vilma.lt www.vilmaelectric.lt

Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius, Tel.: + 370 5 234 1524, Faks.: + 370 5 234 3769 El. p.: info@vtdko.lt www.vtdko.lt

UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel.: +370 41 54 00 60 Faks.: +370 41 54 00 65 El. p.: biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

UAB Aedilis L. Zamenhofo g. 5, Vilnius Tel.: +370 5 2742707, +370 5 2032302 Faks.: +370 5 2058584 El. p.: info@aedilis.lt www.aedilis.lt

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel.: +370 5 237 4577 Faks.: +370 5 269 7166 El. p.: info@remc.lt www. remc.lt

UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel.: +370 5 215 00 70 Faks.: +370 5 215 00 71 El. p.: biuras@slo.lt www.slo.lt

VGTU Saulėtekio al. 11, Vilnius.

VGTU Elektronikos fakultetas: Naugarduko g. 41, Vilnius.

Tel.: + 370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks.: + 370 5 274 47 70.

El. p.: dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt

Utenos kolegija Maironio g. 7, LT-28142 Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt

7

Energetika

Elektros jungtys su Europa Baltijos šalių elektros sistemų sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų Elektros jungčių, tinklo plėtros, naujos atominės elektrinės, sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklu projektai vykdomi kompleksiškai, derinant veiksmus, o visų jų tikslas – šalies energetinė nepriklausomybė ir elektros energetikos sistemos visavertė integracija į Europą.

Statomos tarptautinės elektros jungtys sujungs Baltijos šalių ir Vakarų bei Šiaurės Europos elektros infrastruktūras, o regiono elektros rinkų integracija atvers didžiausios pasaulio elektros rinkos galimybes, tačiau energetinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliacija Europos Sąjungoje bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti Kontinentinės Europos elektros tinkle (toliau – KET).

Pagrindinės Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) AB „Litgrid“ vystomos elektros rinkos, infrastruktūros ir sistemos valdymo integracijos į

8

Europos elektros energetikos sistemą dalys pateiktos 1 paveiksle.

Sinchroninio prisijungimo prie KET projektas kompleksinis ir įtraukia ne tik techninius infrastruktūros ar sistemos valdymo klausimus, bet ir visų pirma politines sutartis su regioniniais partneriais, Europos Sąjungos institucijomis, Rusija ir Baltarusija.

Projekto istorija Pirmą kartą Baltijos šalių galimybė sinchroniškai dirbti su KET buvo nagrinėta 1998 m. atliktoje „Baltijos žiedo“ (angl. Baltic Ring) studijoje, kurioje dalyvavo Baltijos jūros šalių elektros energetikos bendrovės. Studijos išvadose energetikos sistemų sinchronizacijos su KET galimybės įvertintos teigiamai, o būtino-

mis sąlygomis Baltijos šalių sinchroniniam darbui su KET buvo įvardyta elektros tinklų su Lenkija plėtra bei politiniai ir techniniai sprendimai dėl Karaliaučiaus krašto elektros energetikos sistemos.

Atlikus šią studiją, 1999 m. trys Baltijos valstybių elektros energetikos įmonės pirmą kartą oficialiai kreipėsi į tuo metu už prisijungimą prie KET atsakingą Elektros perdavimo koordinavimo sąjungą (angl. Union for the Coordination of Transmission of Electricity (UCTE), kad būtų sudarytos techninės ir organizacinės sąlygos Baltijos šalims sinchroniškai susijungti su UCTE. Gautame atsakyme buvo abejojama dėl galimybės dirbti sinchroniškai neturint elektros perdavimo linijų su Lenkija, taip pat keliami klausimai, kaip Baltijos šalių elektros energetikos sistemų atskyrimas paveiktų Rusijos

Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius

Per 2011 metus bendromis Lietuvos energetikos ministerijos ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pastangomis intensyviai bendradarbiaujant su Europos Komisija pasiekta, kad Baltijos šalių siekis dirbti sinchroniškai su KET turi būti vienas iš Europos Komisijos ir Rusijos politinio dialogo klausimų.

Energetika Integracija į Skandinavijos rinką

■■ „NordPool Spot“ kainų zonos sukūrimas ■■ Bendros Baltijos ir Šiaurės šalių rezervavimo ir balansavimo rinkos sukūrimas

Integracija į ES rinką

■■ Elektros prekybos ir tarpsisteminių galių panaudojimo mechanizmo su ES rinkomis sukūrimas ■■ Lygiateisės prekybos su trečiosiomis šalimis įgyvendinimas

Elektros rinkos integracija

Tarpsisteminių jungčių statyba Infrastruktūros sujungimas

Sinchroninis darbas su KET

■■ „NordBalt“, „LitPol Link 1“, „Estlink 2“ jungčių statyba ■■ Naujos jungties su Lenkija „LitPol Link 2“ statyba

Vidaus tinklų plėtra

■■ Lietuvos tinklų plėtra ■■ Latvijos ir Estijos tinklų plėtra ■■ Lenkijos tinklų plėtra

Politinis susitarimas

■■ Susitarimas su regioniniais partneriais Latvija ir Estija ■■ Politinis susitarimas su ES, Lenkija bei ENTSO-E ■■ Politinis susitarimas su Rusija ir Baltarusija

Rezervų užtikrinimas

■■ Susitarimai su kaimynių šalių PSO dėl galios rezervų užtikrinimo nuolatinės srovės jungtimis ■■ Susitarimai su Lenkijos PSO dėl rezervų kintamosios srovės jungtimis

Desinchronizacija nuo RU / BY

■■ Nuolatinės srovės keitiklių su Rusija ir Baltarusija statyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ■■ Nenaudojamų linijų atjungimas ir vidaus tinklų žiedinimas

1 pav. Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemą.

ir Baltarusijos elektros energetikos sistemas, kaip būtų sprendžiamas Karaliaučiaus srities aprūpinimo elektra klausimas.

Prisijungimo prie KET pastangos vėl suaktyvėjo 2007 m. birželį Baltijos šalių ministrams pirmininkams pasirašius komunikatą, kuriuo Baltijos šalys išreiškė ketinimą bendradarbiauti, siekiant sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas su UCTE. 2007 m. spalį AB „Lietuvos energija“, veikdama visų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių vardu, kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių „PSE Operator“ prašydama tarpininkauti teikiant paraišką UCTE vadovaujančiam komitetui dėl Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų sujungimo su UCTE elektros tinklais. Baltijos šalių prašymas dėl sinchroninio prisijungimo buvo įteiktas UCTE vadovaujančiam komitetui, kuris nurodė, jog formaliai paraiška bus svarstoma tik susitarus su Rusijos perdavimo sistemos operatoriumi dėl Karaliaučiaus srities energetikos sistemos ir atlikus galimybių studiją.

2008–2010 m. buvo derinami galimybių studijos atlikimo ir finansavimo klausimai. „Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studijoje“ (toliau – studija), kuri bus baigta 2013 m. gale, detaliai nagrinėja Baltijos šalių elektros energetikos sis-

temų sinchroninio prisijungimo prie KET galimybes ir technines sąlygas.

Per 2011 m. bendromis Lietuvos energetikos ministerijos ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pastangomis intensyviai bendradarbiaujant su Europos Komisija pasiekta, kad Baltijos šalių apsisprendimas ir siekis dirbti sinchroniškai su KET turi būti vienas iš Europos Komisijos ir Rusijos Federacijos politinio dialogo klausimų.

Jau kuris laikas svarstytas Baltijos šalių ir Rusijos perdavimo sistemos operatorių darbo grupėse sinchroninio prisijungimo prie KET klausimas tapo politinio Europos Sąjungos ir Rusijos dialogo darbotvarkės tema.

Projekto nauda Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvos ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchroninis darbas su KET užtikrins: ■■ sistemos valdymą pagal nediskriminuojančius, su sistemos operatoriais suderintus principus, atitinkančius trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus; ■■ lygiateisės konkurencijos elektros rinkoje galimybes; ■■ sąlygas prekiauti ir užsitikrinti elektros energijos rezervus rinkoje; ■■ galimybes didinti Lietuvos elektros energetikos sistemos konkurencingumą ir investicijas, užtikrinsiančias šalies elektros energetikos sistemos modernizavimą;

■■ energetinę Lietuvos ir Baltijos šalių nepriklausomybę.

Projekto veiksmų planas Vadovaudamasi Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija Lietuva siekia prisijungti sinchroniniam darbui prie KET iki 2020 m., o naująją Visagino atominę elektrinę (toliau – Visagino AE) įtraukti į sinchroniškai su KET dirbančią elektros sistemą.

Pagrindiniai planuojami darbai: 2012 m.: ■■ Europos Komisijos derybos su Rusija tariantis dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų techninių darbo sąlygų pereinamuoju laikotarpiu; 2013–2018 m.: ■■ baigta „Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką galimų jungčių įrengimo galimybių studija“; ■■ išplėstas Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl.

Baltic Energy Markets Interconnection Plan (BEMIP) projektų sąrašas sinchroniškai prisijungti prie KET projekto; ■■ pasiekta Europos Komisijos, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų desinchronizacijos nuo Jungtinės vieningos elektros energetikos sistemos (angl.

Integrated Power System / United Power System (IPS / UPS); ■■ pateikta formali Baltijos prisijungimo prie KET pa-

raiška Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijai (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity (ENTSO-E); ■■ iš ENTSO-E gauti techniniai reikalavimai sinchroniniam darbui su KET; ■■ įgyvendinti techniniai ir infrastruktūros reikalavimai.

2019–2020 m.: ■■ atliktas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas; ■■ desinchronizacija nuo IPS / UPS; ■■ atliktas Baltijos šalių ir KET sinchroninio darbo režimo bandymas; ■■ Baltijos šalių energetikos sistemų sinchroninio darbo su KET pradžia.

Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai jungiantis kartu su Baltijos valstybėmis prie KET darbui sinchroniniu režimu, papildomo keitiklio ties Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybine siena įrengti nereikės. Preliminariai apskaičiuota, kad sinchroniškai prisijungti prie KET reikiamų investicijų Lietuvos dalis gali siekti apie 180 mln. litų. Į šią kainą įeina pirminio automatinio dažnio reguliavimo sistemų atnaujinimas Lietuvoje, naujų rezervinių 110 kV linijų statyba Baltarusijos pasienyje, valdymo sistemų atnaujinimas ir panašūs darbai. Jungiantis prie KET be Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, projektas pabrangtų iki 470 mln. litų.

Investicijų poreikio tinklui paruošti sinchroniniam dar9

Energetika

B „NordBalt" jungtis su Švedija (2015 m.)

C „LitPol Link" jungtis su Lenkija ir Lenkijos vidaus jungčių plėtra (2015 m. ir 2020 m.)

D Vidaus jungčių plėtra (2011-2020 m.)

E „LitPol Link 2" jungtis su Lenkija (2020 m.)

F Atsijungimai nuo IPS/UPS sistemos (2020 m.)

G Nuolatinės srovės keitikliai (2015 m. ir 2020 m.)

LEGENDA: Projektai, dėl kurių įgyvendinimo jau susitarta Preliminariai galimi ir reikiami, tačiau dar nepratvirtinti projektai Nuolatinės srovės keitikliai Atjungtos elektros linijos

2 pav. Lietuvos perdavimo tinklo projektai, kai jungiamasi prie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

bui su KET atlikti skaičiavimai apytiksliai ir indikaciniai, o tikslesni investicijų poreikiai būtų suformuoti atlikus ENTSO-E vadovaujamą sinchroninio prisijungimo studiją ir gavus technines prisijungimo sąlygas. Skaičiavimais nevertinamos investicijos, skirtos tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija statybai, bei investicijos Lietuvos vidaus tinklui stiprinti dėl minėtų jungčių bei Visagino AE integracijos. Investicijos į elektros jungtis visų pirma skirtos visavertei Baltijos valstybių ir ES rinkų integracijai, tačiau, be jokios abejonės, puikiai tiks ir Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchroniniam darbui su KET. Vienas rimčiausių uždavinių, jungiantis prie Europos elektros energetikos sistemos, – Visagino AE, kaip didžiausio Baltijos šalių energetinio bloko, integracija.

Pagrindinės techninės priemonės šiam iššūkiui suvaldyti: ■■ adekvati perdavimo tinklo plėtra; ■■ galios rezervų užtikrinimas; ■■ sistemos valdymo reorganizavimas.

Infrastruktūros plėtra Siekiant efektyviai išnaudoti tarpsisteminių jungčių su Lenkija ir Švedija pralaidumus bei sėkmingą Baltijos jūros regiono elektros rinkos funkcionavimą, planuojami šie svarbiausi elektros infrastruktūros plėtros projektai (2 pav.).

Tarptautinės jungtys: ■■ nuolatinės srovės kabelis „NordBalt“;

10

■■ 400 kV oro linijos „LitPol Link 1“ ir „LitPol Link 2“; ■■ 330 kV oro linijos Visaginas–Lyksna (Latvija) antroji grandis; ■■ nuolatinės srovės keitikliai su IPS / UPS sistema.

■■ Vidaus infrastruktūros plėtra: ■■ 330 kV oro linija Klaipėda– Telšiai; ■■ 330 kV oro linija Kruonio HAE–Alytus; ■■ 330 kV oro linija Visaginas– Kruonio HAE; ■■ 330 kV oro linija Panevėžys– Mūša ir Mūšos skirstomasis punktas; ■■ 330 kV oro linijos Vilnius– Neris; ■■ 110 kV linijų statyba Baltarusijos pasienyje.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie projektai būtų vykdomi siekiant visiškos integracijos į Europos elektros rinką ir Visagino AE patikimam darbui užtikrinti. Tačiau kartu šie projektai užtikrins ir patikimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninį darbą su KET. Galios rezervų užtikrinimas Galios rezervai KET sinchroninio darbo zonoje užtikrinami pagal tam tikras taisykles. 3 000 MW pirminis (momentinis) galios rezervas užtikrinamas bendrai visoje šioje zonoje. Kiekviena šalis prie to turi prisidėti vidaus sistemoje užtikrindama tam tikrą dalį pirminio rezervo, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į šalies generaciją arba vartojimą. Lietuva pagal šią metodiką turėtų palaikyti apie 10 MW pirminio rezervo. Pirminio galios rezervo gavimas, atsijungus visa galia veikiančiam Visagino AE

1 350 MW blokui, vien Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų turimais rezervų resursais neįmanomas, todėl būtina numatyti, kad būtų rezervuotas tarpsisteminis pjūvio Lietuva–Lenkija pralaidumas ir išnaudotos nuolatinės srovės jungtys.

Didžiausio sistemos bloko dydžio antrinį ir tretinį galios rezervą Baltijos šalys turėtų savo visaus sistemose. Antrinis galios rezervas užtikrinamas Baltijos šalių energetikos sistemų elektrinėmis ir iš dalies – nuolatinės srovės jungtimis. Tretinis rezervas žiemos režimu užtikrinamas iš Baltijos šalių energetikos sistemų elektrinių ir iš dalies – nuolatinės srovės jungčių, vasaros režimų metu papildomai planuojamas dalies tretinio rezervo užtikrinimas per kintamosios srovės jungtis su Lenkija.

Visagino AE, kaip didžiausio bloko Baltijos šalių sistemoje, rezervų klausimas sprendžiamas sinchroninio prisijungimo prie KET kontekste. Planuojama, kad Visagino AE 1 350 MW bloko galios rezervavimas bus užtikrinamas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus srities elektrinių, per kintamosios srovės jungtis su Lenkija ir per nuolatinės srovės jungtis (3 pav.).

Integruojant Visagino AE į sistemą bus siekiama sukurti bendrą Baltijos šalių rezervinių galių rinką, kaip numatyta BEMIP, ir bendrą rezervinių galių užtikrinimo mechanizmą. Tai leis sumažinti galios rezervų naštą Lietuvai ir palaikyti Visagino AE būtinuosius rezervus, kai kiekvienas Rezervai iš KET Rezervai per B2B Rezervai iš generatorių Patvirtinti linijų projektai Nepatvirtinti linijų projektai Patvirtinti B2B projektai Nepatvirtinti B2B projektai

3 pav. Pirminio galios rezervo užtikrinimo schema sinchroniškai dirbant su KET.

Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorius užtikrins rezervą, būtiną didžiausiam bendros sistemos trikdžiui pašalinti. Visagino AE – regioninis projektas, todėl ir rezervai bus užtikrinami visiems regiono sistemos operatoriams proporcingai pasidalijant rezervus valdymo bloko didžiausiam trikdžiui.

Sistemos valdymas Vienas pagrindinių techninio pobūdžio reikalavimų naujai prijungiamiems perdavimo sistemos operatoriams sinchroniniam darbui su KET – minimali prijungiamo operatoriaus įtaka esamai sinchroninio darbo zonai. Tai reiškia, kad įvairių galimų trikdžių naujai prisijungiančiose sistemose įtaka turi būti minimali, ji neturi pažeisti nustatytų stabilaus ir saugaus sinchroninio darbo zonos sistemos veikimo reikalavimų.

Sisteminiu požiūriu, sinchroninis darbas su KET, palyginti su IPS / UPS sistema, skiriasi šiais aspektais: ■■ IPS / UPS dažnio reguliavimas vykdomas centralizuotai, KET – decentralizuotai – pagal elektrinių technologines galimybes.

Tai užtikrina didesnį sistemų savarankiškumą; ■■ IPS / UPS sistemoje šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai nepalaiko pirminio galios rezervo, o pirminio galios rezervo palaikymas tiesiogiai nėra įtrauktas į sisteminių paslaugų tarifą.

Baltijos šalių sistemos prie dažnio valdymo prisideda išlaikydamos sistemos balansą nustatytose ribose.

KET sistemoje kiekviena energetikos sistema palaiko nustatytą pirminės galios rezervo kiekį; ■■ KET sistemoje atliekamas tikslus sistemos balanso valdymas išnaudojant automatines generacijos valdymo prie­mo­nes. Dirbant pagal IPS / UPS sistemą leidžiami tam tikro dydžio nuokrypiai nuo sistemos balanso.

Dirbdamos sinchroniškai su KET Baltijos šalys išvengtų ir kai kurių neigiamai elektros prekybą veikiančių veiksnių, aktualių dirbant pagal IPS / UPS sistemą. Vienas pagrindinių veiksnių – žiedinių srautų įtakos eliminavimas. Šie susidaro mums dirbant BRELL žiede ir mažina Baltijos šalių elektros rinkai skiriamus pralaidumus.

Vykdant elektros perdavimo tinklo infrastruktūros plėtrą ir ruošiantis sinchroniniam darbui KET, reikia įgyvendinti specifines sistemos valdymo priemones, t. y.: 1) įdiegti sisteminių paslaugų rinką Baltijos šalyse; 2) susitarti su Baltijos šalių bei kaimynių PSO dėl bendrų rezervų palaikymo Baltijos regione; 3) Baltijos šalių elektrinėse modernizuoti dažnio valdymo sistemas; 4) naujai statomose didesnės kaip 50 MW galios elektrinėse bei senesnės statybos elektrinėse įdiegti valdymą, priklausomą nuo automatinės antrinės galios valdymo sistemos; 5) susitarti su Švedijos, Suomijos, Rusijos ir Baltarusijos PSO dėl galios rezervų palaikymo nuolatinės srovės jungtimis.

Izoliuoto darbo bandymas Pagal ENTSO-E procedūrą, prieš pradėdamos sinchroniškai dirbti KET, Baltijos šalys turės atlikti izoliuoto darbo bandymą ir įrodyti, kad yra pasirengusios savarankiškai valdyti izoliuotą Baltijos šalių elektros energetikos sistemą.

Izoliuoto darbo bandymas dažniausiai trunka kelias savaites žiemos ir vasaros sezonų metu. Pagrindinė Baltijos šalių izoliuoto darbo problema – per maži pirminio rezervo resursai. Atliekant Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, būtų siekiama su ENTSOE susitarti dėl kuo palankesnių sąlygų Baltijos šalių elektros sistemoms, atsižvelgiant į šių sistemų dydį ir ypatumus.

Viena priemonių – dalinis

izoliuoto darbo scenarijus, kai Baltijos šalys dirba izoliuotai išnaudodamos nuolatinės srovės intarpus pirminiam dažniui reguliuoti. Tokiu atveju, atsižvelgiant į susitarimus su kaimynių šalių PSO, būtų galimybė gauti daugiau pirminės galios rezervų iš kaimyninių energetikos sistemų.

Išvados Nors Baltijos šalys integruoja elektros infrastruktūrą ir elektros rinkas į Vakarų Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkas, tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinė izoliacija bus visiškai panaikinta tik elektros energetikos sistemai tapus visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve, t. y. pradėjus sinchroniškai veikti Kontinentinės Europos elektros tinkle.

Sinchroninio prisijungimo prie KET projektas kompleksinis ir įtraukia visų pirma politines sutartis su regioniniais partneriais, ES institucijomis, Rusija ir Baltarusija, be to, rezervų užsitikrinimą ir desinchronizaciją nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų.

Pagrindiniai infrastruktūros projektai bus vykdomi siekiant visiškos integracijos į Europos elektros rinką ir Visagino AE patikimam darbui užtikrinti. Tačiau kartu šie projektai užtikrins ir patikimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninį darbą su KET. Lietuva siekia sinchroniškai prisijungti prie KET iki 2020 metų. Preliminariai įvertinta, kad tam reikiamų investicijų Lietuvos dalis gali siekti apie 180 mln. litų, jungiantis prie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, arba 470 mln. litų, jungiantis be Kaliningrado srities.

Visagino AE, kaip didžiausio bloko Baltijos sistemoje, rezervų klausimas sprendžiamas sinchroninio prisijungimo prie KET kontekste.

Visagino AE 1 350 MW bloko galios rezervavimas bus užtikrinamas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus srities elektrinių, kintamosios srovės jungtimis su Lenkija ir nuolatinės srovės jungtimis su Suomija, Švedija, Rusija ir Baltarusija.

www.haupa.com

Energetika

Vidutinės ir aukštos įtampos kabelių izoliacijos nuėmėjai

Universalus įrankis patogiam ir saugiam tvirto vidutinės-aukštos įtampos kabelių puslaidininkų išorinio sluoksnio nužievinimui. Darbinis diapazonas 10-50 mm.

Izoliacijos nuėmėjas

• Reguliuojamas izoliacijos nuėmimo gylis • Preciziškas apvalus nupjovimas • Greitas ir patogus darbas

Laidininko izoliacijos nuėmėjas

Įrankis kampų pjovimui

Tinka vidutinės-aukštos įtampos standartinių dydžių apvalios formos (gyslos) kabeliams.

Pjauna ir pašalina išorinę ir vidinę PE izoliacija.

Trijų padėčių reguliavimas. Pjaunant, reguliuojamas peilis nežymiai pakelia izoliaciją tam, kad nebūtų pažeisti laidai.

Varžtiniai antgaliai ir sujungimo movos skirti aliuminio ir vario laidams 10-30 KV • Medžaga AL 99,5% dengtas alavu.

• Skerspjūviai CSS 16-95 50-150 95-240 120-300 185-400

Kabelių apdirbimui Katalogų teirautis: info@haupa.com HAUPA GmbH & Co. KG, Königstraße 165-169, D-42853 Remscheid Vokietija: Tel.: +49 (0)2191 8418-0 / Faks: +49 (0)2191 8418840 Tel: +370 699 63363 (LT) / Tel: +371 202 43054 (LV) Tel: +372 538 41128 (EE) Faks:+370 52 784164 HAUPA produkcijos teiraukites pas mūsų partnerius Lietuvoje.

Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius

11

Energetika

Siekiai - patikimai tiekti

elektrą

Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos veikla Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija (angl. The European Network of Transmission System Operators for Electricity (ENTSO-E) atstovauja Europos Sąjungos šalių bei su Europos Sąjunga atitinkamomis sutartimis susijusių šalių (Norvegija, Šveicarija, Balkanų šalys) perdavimo sistemų operatoriams, išsakydama bendrą visų operatorių ir regionų poziciją techniniais ir rinkos aspektais. Asociacijai priklauso 41 perdavimo sistemos operatorius iš 34 valstybių, ją valdo 12 narių valdyba ir asamblėja, susidedanti iš 41 atstovo (1 pav.).

Elektros energijos transportavimas Perdavimo sistemos operatorius – įmonė, atsakinga už elektros energijos transportavimą dideliais kiekiais aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklais. Perdavimo sistemos operatoriai suteikia elektros rinkos dalyviams priėjimą prie elektros tinklų (pavyzdžiui: gamintojams, tiekėjams, skirstytojams, tiesiogiai prie perdavimo tinklų prijungtiems vartotojams) nediskriminacinėmis ir skaidrumą užtikrinančiomis sąlygomis, garantuoja elektros energetikos sistemos saugumą, perdavimo

12

sistemos valdymą ir eksploataciją.

Daugelyje šalių perdavimo sistemos operatoriai atsakingi už perdavimo tinklų plėtrą. Europos Sąjungoje pagal teisės aktų reikalavimus perdavimo sistemos operatoriai atskirti nuo elektros rinkos dalyvių.

Naujuose Europos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos vidaus rinką (trečiasis energetinis paketas – direktyva 72/2009 ir reglamentas 714/2009), ENTSO-E suteikti svarbūs Europos mastu vaidmenys sistemos planavimo ir valdymo srityse – Europos Sąjungos perdavimo

sistemos operatoriai įpareigoti susiburti į vieną asociaciją (ENTSO-E), kuri organizuotų optimalų elektros perdavimo tinklų valdymą, užtikrintų efektyvią elektros energijos tarpvalstybinę prekybą ir patikimą elektros energijos tiekimą Bendrijoje. Reglamentas numato glaudesnį perdavimo sistemų operatorių tarpusavio bendradarbiavimą ir koordinaciją kuriant Tinklų kodeksus, užtikrinsiančius efektyvų ir skaidrų trečiosios šalies priėjimą prie tarp­ valstybinių perdavimo tinklų, koordinuotą ir adekvatų ilgalaikį perdavimo tinklų planavimą įvertinant techninę Bendrijos vidaus perdavimo tinklų bei tarpsisteminių galių plėtrą, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.

Suprasdami šių tikslų svarbą ir suteiktą atsakomybę, Europos perdavimo sistemų operatoriai dar iki patvirtinant trečiąjį paketą ir jam įsigaliojant įkūrė ENTSO-E bei ketina vykdyti įpareigojimus kuriant Europos įstatymus, skubiai parengti Tinklų kodeksus ir visos Europos perdavimo sistemos plėtros planą.

ENTSO-E asociacijoje perdavimo sistemų operatoriai bendradarbiauja

Energetika Dr. Ramūnas Bikulčius, Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija (ENTSO-E) Europos Sąjungos perdavimo sistemos operatoriai įpareigoti susiburti į vieną asociaciją (ENTSO-E), kuri organizuotų optimalų elektros perdavimo tinklų valdymą, užtikrintų efektyvią elektros energijos tarpvalstybinę prekybą ir patikimą elektros energijos tiekimą Bendrijoje.

regioniniais ir Europos lygmenimis, o per ENTSO-E išsako savo poreikius ir poziciją Europos ir regioniniais klausimais. ENTSO-E savo veiklą organizuoja per keturis komitetus – Sistemos plėtros, Sistemos valdymo, Rinkos ir Mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros, kuriuos konsultuoja Juridinė grupė. Pagrindinė veikla sutelkta į patikimą sistemos valdymą, optimalią vadybą, Europos elektros perdavimo tinklų techninį tobulinimą, tiekimo saugumą, regioninės ir bendros vidaus elektros rinkos poreikius bei rinkos integraciją, perdavimo ir ypač tarpvalstybinių tinklų plėtrą, Tinklų kodeksų kūrimą, perdavimo infrastruktūros moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (angl. Research and Development).

Ypatingas dėmesys skiriamas viešajai nuomonei formuoti, konsultuotis su suinteresuotomis institucijomis ir bendrai pozicijai energetikos politikos klausimais išsakyti.

ENTSO-E struktūros apibūdinimas ENTSO-E, kaip bendros Europos perdavimo sistemos operatorių struktūros, misija – deramai pasiruošti ir susidoroti su Europos energetikos politikos iššūkiais: išlaikyti Europos energetikos sistemos saugumą – koordinuotai, patikimai ir saugiai valdyti perdavimo tinklus; užti-

krinti sistemos adekvatumą – skatinti Europos perdavimo tinklų integraciją ir investicijas tvariai energetikos sistemai išlaikyti; skatinti elektros energijos rinką – pasiūlyti skaidrią rinkos informacinę platformą, kurią naudojant būtų didinamas skaidrumas, skatinama konkurencinga, integruota kontinentinė didmeninė ir mažmeninė rinkos; išlaikyti sistemos tvarumą – skatinti naujų generacijos šaltinių, ypač augančių atsinaujinančių šaltinių apimčių, saugią integraciją, siekiant įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ES tikslus.

ENTSO-E vizija – tapti Europos autoritetu visais Europos techniniais, rinkos ir politikos klausimais, susijusiais su elektros perdavimo sistemos operatorių veikla, bendradarbiaujant su energetikos sistemos naudotojais, ES institucijomis, reguliatoriais ir nacionalinėmis vyriausybėmis.

ENTSO-E – garbė tęsti ilgo ir sėk­ mingo perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo tradicijas, perimant pirmtakių asociacijų (ETSO, UCTE, „Nordel“, BALTSO, ATSOI, UKTSOA) veiklą. Šių asociacijų skirtingi komitetai bei darbo grupės perdavė savo veiklą naujoms ENTSO-E struktūroms, kuriose bus ne tik tęsiamas sėkmingai pradėtas darbas, bet ir siekiama aukštesnių rezultatų bei pripažinimo Europos mastu. ENTSO-E pirmtakių asociacijų informacija ir dokumentai integruoti į ENTSOE tinklalapį, viską galima rasti pagal šias nuorodas: ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/baltso/; ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/atsoi/; ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/etso/;

1 pav.

13

Energetika ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/nordel/; ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/ucte/; ■■https://www.entsoe.eu/the-association/history/uktsoa/.

Sistemos plėtra Sistemos plėtros srityje pagrindinė perdavimo sistemos operatorių funkcija – planuoti ir plėtoti saugų, efektyvų ir ekonomišką elektros perdavimo tinklą nuosekliai palaikant aukštą elektros energijos kokybę, užtikrinant visų saugumo standartų išlaikymą, kur būtina atliekant reikiamus tyrimus ir įdiegiant naujas technologijas. Pagrindinės sistemos plėtros kryptys sutelktos į prijungimo prie tinklų ir perdavimo sistemos plėtros planavimo standartų derinimą ir kūrimą; 10-mečio elektros perdavimo tinklų plėtros plano sudarymą bei regioninius investicijų planus; sistemos adekvatumo analizę ir elektros rinkos modeliavimą; tinklo modeliavimą ir šiuo tikslu reikiamų duomenų kaupimą; veiklą, susijusią su bendro informacijos mainų modelio (CIM) pritaikymu; perdavimo tinklų turto valdymą; perdavimo tinklų ateities plėtrą (iki 2050).

Sistemos valdymas Europos rinkos liberalizavimas ir vertikaliai integruotų įmonių išskaidymas Europoje pakeitė nusistovėjusią energetikos sistemos būseną: perdavimo sistemos operatoriai šiuo metu susiduria su neapibrėžtumu tiek sistemos trumpalaikio planavimo metu, tiek valdydami sistemą realiuoju laiku, nes generacijos ir galios srautų kryptys nežinomos, o perdavimo sistemų operatoriai gali naudotis tik savo prielaidomis.

Toks neapibrėžtumas iš operatorių reikalauja gerokai labiau suplanuoti ir užtikrinti vadinamųjų papildomų paslaugų sistemos balansavimą,

palaikyti standartines įtampas, užtikrinti sistemos saugumą ir atstatymo po avarijų plano įgyvendinimą, taip pat padengti elektros energijos transportavimo perdavimo tinklais nuostolius. Liberalizavus rinką kur kas padidėjo elektros energijos mainai tarp skirtingų perdavimo sistemos operatorių valdymo rajonų. Tai daugeliu atveju sukėlė perkrovas tarp valdymo rajonų, o kartais ir vieno operatoriaus valdymo rajono viduje. Šiuos apribojimus perdavimo sistemų operatoriai turi įvertinti trumpalaikio planavimo metu ir informuoti elektros rinkas laikydamiesi perdavimo galių paskirstymo taisyklių ir procedūrų. Pagrindinės darbo kryptys sistemos valdymo srityje – perdavimo sistemos valdymo standartų derinimas ir kūrimas; veikla, susijusi su kritinės infrastruktūros apsauga; duomenų mainų tarp operatorių sistemos kūrimas ir palaikymas; operatyvinių aktyviosios galios rezervų apimčių nustatymo principų derinimas; veikla, susijusi su perdavimo sistemų operatorių realiojo laiko informavimo sistemos kūrimu bei veiksmų koordinavimu įvykus avarijoms; incidentų perdavimo sistemoje klasifikavimo metodikos sudarymas ir incidentų statistikos vedimas; dažnio problemų, atsiradusių liberalizavus elektros rinką, tyrimas ir sprendimų paieška (dalyvaujant EURELECTRIC asociacijos atstovams).

Elektros rinka Rinkos srityje pagrindinės veiklos kryptys susijusios su laipsnišku elektros rinkos taisyklių derinimu, skatinant efektyvią ir konkurencingą vidaus elektros rinką, suteikiančią naudą elektros energijos vartotojams ir galimybių elektros energijos gamintojams bei elektros energijos tiekėjams. Šiuo metu pagrindinės darbo sritys apima Rinkos kodeksų

Dr. Dalius Šulga, Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija (ENTSO-E) Europos rinkos liberalizavimas ir vertikaliai integruotų įmonių išskaidymas Europoje pakeitė nusistovėjusią energetikos sistemos būseną. Šiuo metu perdavimo sistemos operatoriai susiduria su neapibrėžtumu tiek sistemos trumpalaikio planavimo metu, tiek valdydami sistemą realiuoju laiku, nes generacijos ir galios srautų kryptys nežinomos, o perdavimo sistemų operatoriai gali naudotis tik savo prielaidomis.

14

2 pav. ENTSO-E struktūra.

kūrimą; ENTSO-E rinkos skaidrumo platformos tobulinimą, siekiant patenkinti naujus direktyvų reikalavimus; veiklą, susijusią su efektyviu elektroninių duomenų mainų užtikrinimu; rinkos integracijos ir perdavimo tinklų perkrovų valdymo metodikų ir organizacinių priemonių kūrimą, atsinaujinančių šaltinių integraciją; sistemos balansavimo ir papildomų paslaugų rinkų kūrimą; pasiūlymų, perdavimo tarifo formavimo ir investicijų programų sudarymo ir pagrįstumo klausimais, reguliavimo institucijoms kūrimą.

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra Mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros srityje ENTSO-E koordinuoja Europos perdavimo sistemos operatorių veiklą, susijusią su įvairiomis Europos Sąjungos iniciatyvomis, pavyzdžiui: Europos strateginiu energetikos technologijų planu (angl.

Strategic Energy Technology Plan – SET Plan) ir Europos industrijos iniciatyva elektros tinklams (angl. European Electricity Grid Initiative (EEGI), kad būtų sukurtas adekvatus Europos perdavimo tinklas, įgyvendinant Europos Sąjungos tikslus – atsinaujinančių elektros energijos šaltinių integraciją, darnų bendros Europos rinkos funkcionavimą, išlaikant aukštus elektros energetikos sistemos patikimumo ir saugumo standartus. Svarbų vaidmenį ENTSO-E atlieka ir kartu su Europos skirstomųjų tinklų asociacija išmaniesiems tinklams (angl. The European DSO Association for smart grids (EDSOSG) kuriamos 2010–2018 m. iniciatyvos veikloje.

Dr. Ramūnas Bikulčius, dr. Dalius Šulga Parengta pagal ENTSO-E pateiktą medžiagą iš svetainės www.entsoe.eu

Saugūs įrengimai su Jokab Safety produktais? Žinoma!

ABB dabar gali pasiūlyti pilną asortimentą įrengimų saugume panaudodama Jokab Safety žinias ir produktus. Nuo pat 1988 metų Jokab Safety laikėsi verslo koncepcijos kurti inovatyvius saugumo produktus ir sprendimus įrengimų saugumui. Per šį laiką Jokab Safety kūrė ir tobulino viską nuo paprasto sprendimo iki pilnos sudėtingos sistemos. ABB dabar Jūs galite rasti saugumo produktus ir didžiulę patirtį, pritaikytą praktikoje laikantis visų reikalavimų bei standartų... www.abb.lt

ABB UAB Saltoniškių g. 14 08105 Vilnius Tel. +370 5 2738300 www.abb.lt

90

Kronika, įvykiai

metų

su Lietuvos elektros energetika Kauno technologijos universitetui (KTU) šiais metais sukako 90 metų. Tiek pat metų rengiami ir elektros energetikos inžinieriai. Lietuvos valstybės istorijos vingiai, ypač carinė priespauda ir lietuviško žodžio draudimas, lėmė tai, kad pirmieji elektros inžinieriai profesinį išsilavinimą gavo Rusijos ir kitų šalių universitetuose. Lietuvoje elektros energetikos inžinieriai pradėti rengti 1922 metais. Tuomet Kauno universiteto Technikos fakultete buvo įkurta Elektrotechnikos katedra. Jos vedėju buvo paskirtas Sankt Peterburgo universiteto absolventas, Kauno elektros tinklų vadovas inž.

Jeronimas Šliogeris. Leono Kaulakio žodžiais, tai buvo labai nuoširdus ir darbštus žmogus, puikiai dėstęs elektrotechnikos kursą. Jis parašė ir šio kurso dviejų dalių vadovėlį.

16

Dažnai elektrą sutapatiname su šviesa. Elektra į Lietuvą, kitaip nei saulės šviesa, atėjo ne iš Rytų, bet iš Vakarų. 1882 m. iš Rietavo per Plungę į Kretingą buvo nutiesta pirmoji telefono linija tarp Oginskių dvarų ir Tiškevičių rezidencijos. 1890 m. Kretingoje elektra iš pirmosios hidroelektrinės apšvietė Tiškevičių rezidenciją.

1892 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji šiluminė elektrinė, apšvietusi ne tik Oginskių dvaro rūmus, bet

Prof. Alfonsas Morkvėnas, KTU Еlektros sistemų katedros vedėjas Verta paminėti, kad 1991 m., jau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, įvyko iš anksto suplanuota tradicinė mokslinė konferencija „Elektros energetikos sistemų modeliavimas“, į kurią atvyko dauguma TSRS šios srities pagrindinių mokslininkų, tarp jų buvo daug netikinčių Lietuvos nepriklausomybės realumu. Vis dėlto Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o TSRS sugriuvo.

ir bažnyčią, ūkinius pastatus, turtingų miestelėnų namus. Kaip savo prisiminimuose rašė L. Kaulakis (1903– 1987), jis augdamas arti Rietavo, dar vaikas pamatė elektrinį apšvietimą.

Tai jam padarė tokį įspūdį, kad tuojau ryžosi tapti elektromechaniku.

1922 m. L. Kaulakis įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, kur labai domėjosi disciplinomis, susijusiomis su energetika, ypač su elektrotechnika. Profesorius J. Šliogeris (1871–1936) atkreipė dėmesį į jaunąjį studentą ir 1926 m. pradžioje pasikvietė į Elektrotechnikos katedrą dirbti laborantu. Visi katedros dėstytojai buvo antraeilininkai, baigę užsienio universitetus, labai užsiėmę savo pagrindiniais darbais, todėl jaunajam L. Kaulakiui teko tvarkyti visus katedros reikalus.

1928 m. L. Kaulakis baigęs universitetą pasiunčiamas pusei metų į Ciuricho aukštąją technikos mokyklą ir pusei metų į Paryžiaus aukštąją elektrotechnikos mokyklą susipažinti su mokymo organizavimu ir laboratorijomis. 1929 m. jis grįžta į Kauną ir paskiriamas Elektrotechnikos katedros asistentu, pradeda dėstyti elektros matavimų, o vėliau dar elektros stočių ir tinklų disciplinas. Taip L. Kaulakis tampa pirmuoju profesionaliu elektrotechnikos disciplinų dėstytoju universitete.

1940 m. L. Kaulakiui suteikiamas docento vardas ir jis paskiriamas nuo Elektrotechnikos katedros atskirtos naujos Elektros jėgainių ir tinklų katedros vedėju. 1941 m. katedros pavadinimas pakeičiamas į Elektros stočių ir tinklų, 1956 m. – į Elektros stočių, o 1962 m. – į Elektros sistemų. Iki 1974 m. katedrai vadovavo L. Kaulakis. Jo veikla padėjo pagrindus Elektros sistemų katedros tradicijoms.

L. Kaulakis aktyviai dalyvavo 1936 m. sukurto Energijos komiteto veikloje. Komiteto Elektros komisija, kuriai iš pradžių vadovavo Pranas Drąsutis (1906–1959), o vėliau L. Kaulakis, surinko ir susistemino visą medžiagą apie elektrines, ją išanalizavo ir sudarė išsamią viso Lietuvos elektros ūkio apžvalgą.

Ja remiantis buvo bandyta nubrėžti Lietuvos elektrifikavimo planą, numatant atskirų miestų ir vietovių elektros poreikius iki 1960 metų.

Toliau šiam darbui vadovavo L. Kaulakis. Jis, aktyviai bendradarbiaujant Juozui Linkaičiui (1910– 1967), numatė konkrečius Lietuvos elektrifikavimo plano metmenis dešimtmečiui. L. Kaulakis su inž.

A. Gruodžiu (1905–1978) parengė Rėkyvos elektrinės projektą, o A. Gruodis prižiūrėjo visą šios elektrinės statybą. Elektrinė pradėjo veikti 1940 m. gruodį.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį Rėkyvos elektrinės projekto brėžinių nubraižė Mečys Bortkevičius (1915–1992) dar besimokydamas Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Ją baigęs M. Bortkevičius 1941–1944 m. dirbo Lietuvos energijos valdyboje techniku. 1944 m. rugpjūtį sugrįžus sovietams ir įsteigtus Vyriausiąją energijos valdybą, jos pirmuoju viršininku buvo paskirtas M. Bortkevičius, nors juo tebuvo vieną mėnesį.

1944–1950 m. M. Bortkevičius studijavo Kauno universitete. Jį baigęs nuo 1951 iki 1992 m. dirbo dėstytoju katedroje.

Pirmaisiais pokario metais svarbus darbas buvo sudaryti perspektyvius energetikos plėtros penkmečio planus. Čia nemažai pasidarbavo L. Kaulakis ir katedroje dirbęs J. Linkaitis, Energijos valdybos Kauno energijos rajono vyriausiasis inžinie17

Kronika, įvykiai

Jeronimas Šliogeris

rius, vėliau – Petrašiūnų elektrinės vyriausiasis inžinierius.

Nuo 1957 m. J. Linkaitis buvo Mokslinio technikos komiteto, vėliau Mokslinių darbų koordinavimo komiteto Energetikos skyriaus vadovas ir dirbo pedagoginį darbą Kauno politechnikos institute (KPI).

L. Kaulakis vadovaudamas katedrai 1948–1953 m. buvo ir Lietuvos mokslų akademijos Technikos instituto (Lietuvos energetikos instituto pirmtako) energetikos sektoriaus vadovas.

Todėl Lietuvos elektrifikavimo planai, nors ir rengiami pagal Sovietų Sąjungos nuostatas, L. Kaulakio, J. Linkaičio ir kitų Kauno universiteto absolventų pastangomis atspindėjo ir Energijos komiteto idėjas.

Kai 1954 m. Sovietų Sąjungoje buvo paleista pirmoji atominė elektrinė, L. Kaulakis ir J. Linkaitis aktyviai dalyvavo svarstant ato18

minės elektrinės statybos Lietuvoje galimybes ir jos vietą Lietuvoje.

Jungiant elektrines lygiagrečiam darbui, svarbu įsitikinti tokio jų darbo stabilumu. Šių tyrimų ėmėsi katedros vyr. dėstytojas Algirdas Augustaitis (1921–1990) su studentais.

1956 m. jis Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VGEEV) užsakymu atliko Lietuvos energetikos sistemos dinaminio stabilumo tyrimus – pirmąjį ūkiskaitinį mokslinį tiriamąjį darbą katedroje ir vieną pirmųjų Kauno politechnikos institute. Tai buvo ypač svarbu prieš sujungiant 110 kV elektros linija Petrašiūnai–Panevėžys–Rėkyva bendram darbui Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrines. 1956 m. lapkritį tos elektrinės buvo sujungtos – ši data laikoma Lietuvos energetikos sistemos kūrimo pradžia.

Energetikos sistemos veiksmingam darbui užti-

krinti nuolat reikia atlikti sudėtingus skaičiavimus, o tuo laiku dar kompiuterių nebuvo. Todėl L. Kaulakio iniciatyva 1958 m. katedros darbuotojai pradėjo naujus mokslinius tyrimus elektros sistemų modeliavimo srityje. Elektros sistemų katedroje buvo sukurti nuolatinės srovės elektros sistemų analizatoriai, turėję daug pranašumų, palyginti su iki tol naudojamais, vadinamaisiais „skaičiavimo stalais“.

Pirmąjį tokį analizatorių VGEEV užsakymu katedra pagamino 1961 metais.

Tuose analizatoriuose pirmą kartą buvo panaudoti elektroniniai elementai ir skaitmeninė rezultatų nuskaitymo sistema, sukurta A. Nargėlo. Tokie analizatoriai buvo pagaminti ne tik Lietuvos organizacijoms, bet ir Maskvos energetikos institutui, Magnitogorsko kalnų metalurgijos institutui, Jaroslavlio elektros tinklams ir kt. Iš viso Elektros sistemų katedroje buvo pagaminta 12 analizatorių.

Nuolatinės srovės elektros sistemų analizatorius – tai savotiškas skaičiavimo įtaisas algebrinių lygčių sistemoms spręsti.

Jei lygtys tiesinės, sprendimas gaunamas iš karto, jei netiesinės – reikia iteruoti.

Tokie analizatoriai buvo naudojami ne tik elektriniams, bet ir hidrauliniams bei panašiems skaičiavimams. Vieną tokių anali-

zatorių katedra pagamino Vilniaus miestų projektavimo instituto užsakymu ir juo sėkmingai naudojosi projektuotojai.

Katedroje buvo kuriami ne tik analizatoriai, bet ir nuolatinės srovės modelių pagrindu buvo kuriama elektros sistemų režimų modeliavimo, naudojant idealius elektros grandinių elementus, teorija. Iš šios srities mokslų daktaro disertacijas apgynė katedros darbuotojai A. Nargėlas (1967) ir V. Ažubalis (1978).

Katedros nuopelnai kuriant nuolatinės srovės elektros sistemų modelius buvo plačiai pripažinti, eksponuojami TSRS liaudies ūkio pasiekimų pa­ rodoje, įvertinti medaliais.

L. Kaulakis, A. Augustaitis, M. Bortkevičius ir A. Nargėlas 1964 m. buvo apdovanoti TSRS geriausio mokslinio techninio darbo G. Kržižanovskio konkurso premija. 1967 m. jiems buvo suteikta Respublikinė premija.

Verta paminėti, kad Kaune 1991 m. pavasarį, jau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, įvyko iš anksto suplanuota tradicinė mokslinė konferencija „Elektros energetikos sistemų modeliavimas“, į kurią atvyko dauguma TSRS šios srities pagrindinių mokslininkų, tarp jų buvo daug netikinčių Lietuvos nepriklausomybės realumu. Vis dėlto Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o

Anzelmas Bačauskas, KTU Elektros sistemų katedros docentas

Nuo 1998 m. KTU Elektros sistemų katedra tampa tarptautinės konferencijos „Electromagnetic Disturbances“ organizatore, o L. Markevičius – konferencijos organizacinio komiteto nariu.

Kronika, įvykiai TSRS sugriuvo. Todėl ir planas aprūpinti elektros sistemų katedras modeliais nebuvo įgyvendintas.

Vis dėlto Maskvos energetikos instituto (dabar universiteto), Elektros sistemų katedros mokomojoje laboratorijoje tie modeliai dar naudojami ir XXI amžiuje.

Antroje XX a. pusėje elektros vartojimas visur sparčiai augo. Nuo elektros vis labiau priklausė žmonių veiklos sėkmė, ypač nuo elektros tinklų įtampos kokybės. Įtampos kokybės problemos pasidarė aktualios ir Lietuvoje.

Todėl 1963 m. VGEEV pageidavimu Elektros sistemų katedroje, vadovaujant L. Kaulakiui, buvo pradėti nagrinėti įtampos kokybės klausimai. Katedroje buvo parengta įtampos kokybės kontrolės metodika, panaudojant SSM, įtampos reguliavimo sistemą.

Iš šios srities, vadovaujant L. Kaulakiui, buvo apgintos keturios disertacijos (Č. Teišerskas, A. Navickas, A. Bačauskas, E. Nevardauskas).

Lietuvoje radosi daugiau didelių elektrai imlių gamyklų. Joms reikėjo kitokio profilio elektros inžinierių. Todėl ir Elektros katedros kolektyvas pasipildė iš gamybos atėjusiais patyrusiais specialistais Algirdu Puodžiukynu (1924–1997), Petru Grėbliku, Kazimieru Danilevičiumi, o nuo 1965 m., be rengiamų elektros sistemų specialistų, katedroje pradėti rengti ir elektros tiekimo pramonės įmonėms ir miestams specialybės inžinieriai.

Atsiradusioms Lietuvoje stambioms pramonės įmonėms, tokioms kaip Jonavos azotinių trąšų gamykla „Azotas“, Kėdainių chemijos gamykla, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, reikėjo ne tik specialistų, bet ir pagalbos

sprendžiant iškylančias elektros tiekimo patikimumo ir veiksmingumo problemas. Jonavos „Azotas“ buvo Maskvai pavaldi gamykla ir didžiausias elektros vartotojas Lietuvoje – per metus suvartodavo daugiau nei 10 proc. visos šalies elektros, tačiau dėl tinkamai neapgalvotos elektros tiekimo schemos trikdžiai 110 kV elektros tinkluose gamyklos elektros tiekimą sutrikdydavo ir atnešdavo didelės žalos.

Tai paskatino gamyklos vadovus kreiptis į Elektros sistemų katedrą padėti spręsti iškilusias problemas. 1972 m. „Azotas“ sudaro pirmą ūkiskaitinę tiriamojo darbo sutartį su Elektros sistemų katedrą, vadovaujamą prof. L. Kaulakio, elektros variklių savilaidos sąlygoms tirti, trumpųjų jungimų srovių skirstomuosiuose tinkluose su daug galingų elektros variklių apskaičiuoti.

Darbe aktyviai dalyvavo P. Grėblikas, taip pat A. Bačauskas, E. Nevardauskas, V. Kazlauskas ir kt. Tuo darbu pradėtas katedros bendradarbiavimas su gamykla tęsėsi ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nes „Azotas“ (dabar – „Achema“) plėtėsi, keitėsi naudojamos technologijos.

Septintajame dešimtmetyje, pradėjus veikti Lietuvos elektrinei ir plečiantys 330 kV elektros tinklui, Lietuvos energetikos sistemoje pradėjo kilti jungtuvų režimų problemų. Joms spręsti aktyviai paieškos darbų ėmėsi Linas Markevičius, baigęs aspirantūrą Leningrado politechnikos institute ir apgynęs disertaciją. Jam vadovaujant buvo sukurtos programos SSM „Minsk-22“ atsikuriančioms įtampoms tyrinėti ir pasiūlytos priemonės jungtuvų darbo sąlygoms palengvinti. Rekurentinių filtrų pagrindu buvo sudaryti daugiakanalių elek-

Jūsų patikimas partneris

UAB Elektrobalt – didmenines prekybos elektros instaliacijos ir elektrotechnikos gaminiais įmonė, Wurth koncerno narė. UAB Elektrobalt galima rasti itin platų pasirinkimą elektrotechninių gaminių bei medžiagų, kurių gali prireikti statant ir įrengiant pastatus, pramonės įmonėms, eksploatuojant įmonių elektros ūkį. Elektrobalt išsiskiria kvalifi­ kuotu personalu, operatyviu ir kokybišku aptarna­ vimu, dideliu gaminių asortimentu.

2011 metais UAB Elektrobalt pripažinta atitinkanti vadybos sistemos standartą ISO 9001:2008 did­ meninės prekybos elektrotechnikos ir duomenų perdavimo srityje.

2012 metais UAB Elektrobalt įvertinta kaip viena stabiliausių įmonių Lietuvoje – jai suteiktas CrefoCertSTABILUS ženklas.

UAB ELEKTROBALT, Liepkalnio g. 85, Vilnius.

Tel.: 8 5 266 00 91 Fax.: 8 5 266 00 97 El. p.: office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

Kauno skyrius Ateities g. 45b.

Tel.: 8 37 22 83 86

Panevėžio skyrius Tinklų g. 9a.

Tel.: 8 45 46 87 36

Alytaus skyrius Nemunaičio sen.

Alytaus raj.

Tel.: 8 315 63 370

Klaipėdos skyrius Dubysos g. 58.

Tel.: 8 46 34 63 43

Šiaulių skyrius Metalistų g. 2.

Tel.: 8 41 54 05 31 19

Kronika, įvykiai tros linijų elektromagnetinių pereinamųjų procesų skaičiavimo algoritmai. Į šį darbą įsitraukė K. Gerulaitis, A. Morkvėnas, vėliau ir V. Miškinis. Jis 1984 m. ta tema apgynė disertaciją Baltarusijos politechnikos institute.

1978 m. parengta skirstomųjų tinklų relinės apsaugos apskaičiavimo programa. Vėliau nustatyta keletas sisteminių elektros tinklų normalių režimų optimizavimo algoritmų ir, atsižvelgus į išaugusias AVS techninės bazės galimybes, sukurtos juos realizuojančios programos. Pagrindinis šių darbų vykdytojas buvo docentas A. Bačauskas.

1972–1979 m. katedra susidomėjo ir pramonės energetika. Buvo tiriamos priemonės elektros energijos tiekimo patikimumui didinti stambiausiems Lietuvos elektros energijos vartotojams – ne tik Jonavos azotinių trąšų, bet ir Mažeikių naftos perdirbimo bei Kėdainių chemijos gamykloms. Įdiegus rekomendacijas gautas nemažas efektas. Šiuos darbus vykdė docentai P. Grėblikas, A. Navickas ir E. Nevardauskas bei kiti katedros darbuotojai.

Daugėjant 110–330 kV elektros linijų VGEEV vis dažniau kilo problemų nustatant gedimų vietas jose. Nuo 1968 m. VGEEV užsakymu katedroje pradėti darbai tiriant metodus ir priemones gedimo vietoms nustatyti 110–330 kV oro linijose. Buvo sukurti originalūs skaitmeniniai avarinių elektros linijų parametrų fiksavimo prietaisai, pripažinti išradimais ir apdovanoti TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos medaliais.

Disertacijas, vadovaujant A. Nargėlai, iš šios srities apgynė R. Deksnys (1975) ir VGEEV laboratorijos

20

viršininkas L. Baranauskas (1979).

1980 m. pradėjus veikti galingai (4 000 MW) Leningrado (dabar – Sosnovyj Boras) atominei elektrinei, per Lietuvos elektros tinklus gerokai padidėjo tranzitiniai galios srautai, turėję įtakos nuostoliams Lietuvos elektros tinkluose. Kartu kėlė rūpestį ir vainikinio išlydžio (vadinamosios „koronos“) nuostoliai 330 kV elektros tinkluose. Toms problemoms spręsti VGEEV tarnyboms taip pat talkininkavo Elektros sistemų katedra. Kartu su VGEEV dispečeriais katedros darbuotojai atliko daugybės 330 kV elektros linijų tuščiosios eigos bandymus ir skaičiavimus vainikinių išlydžių nuostoliams įvertinti. Lietuvos energetikos sistemos informaciniame centre pradėjus naudoti naujos kartos SSM EC1010, katedroje buvo sukurta programa 330 kV elektros tinklo nuostoliams skaičiuoti, analizuoti ir minimizuoti realiojo laiko režimu. Darbą vykdė A. Bačauskas, V. Kazlauskas, E. Nevardauskas. Tai buvo viena pirmųjų tokio tipo programų Sovietų Sąjungos energetikos sistemose.

Katedroje taip pat buvo sukurta elektros linijų gedimo vietos apskaičiavimo programa (R. Deksnys), o A. Nargėlo vadovaujama grupė 1984–1988 m. sukūrė dialogizuotą programų kompleksą skirstomųjų tinklų relinių apsaugų veikos automatizuotai analizei atlikti ir skaitmeninių relinių apsaugų veikimo principams tirti (A. Andriušis ir A. Lipinaitis).

Katedroje L. Markevičiaus vadovaujamų darbuotojų vykdomi elektros tinklų elektromagnetinių procesų skaičiavimo metodai susilaukė pripažinimo Sovietų Sąjungoje. Tai patvirtino 1985 m. KPI įvy-

Leonas Kaulakis

kęs sąjunginis seminaras „Aukštosios įtampos elektros tinklų elektromagnetinių pereinamųjų procesų ir elektrostatinių laukų skaičiavimo metodai“.

Nuo 1975 m. mokslo darbų srityje katedra pradeda glaudžiai bendradarbiauti su Balstogės politechnikos instituto (Lenkija) Elektros energetikos katedra kuriant ir tiriant elektros tinklų optimalaus sudarymo ir eksploatacijos metodus.

1978 m. Lenkijoje paskelbta monografija „Kai kurios žemės ūkio elektrifikavimo problemos“, kurią parašė T. Beldovskis ir J. Nebžidovskis (Balstogės PI) bei P. Grėblikas ir A. Nargėlas (KPI). Lenkai pasidarė dažni KPI konferencijų dalyviai. Čia verta paminėti 1980 m. rudenį Varšuvoje vykusią tarptautinę konferenciją, į kurią TSRS planavo pasiųsti apie 30 dalyvių, iš jų ir keturis KPI Elektros sistemų katedros mokslininkus. Deja, 1980 m. Lenkijoje prasidėjęs judėjimas

„Solidarumas“ išgąsdino Maskvą ir į Varšuvą buvo leista vykti tik ne rusams.

Todėl Varšuvos konferencijoje iš TSRS dalyvavo penki lietuviai ir vienas estas, tačiau į Varšuvą turėjo važiuoti traukiniu per Maskvą. Katedros atstovus lenkai šiltai priėmė, surengė jiems išvyką į Krokuvą.

Nuo 1988 m. glaudesni pasidarė katedros ryšiai su Rygos ir Talino politechnikos institutų elektros sistemų katedromis. 1988 m. balandį Maskvoje vyko tradicinis Sovietų Sąjungos elektros sistemų katedrų vedėjų seminaras. Baltijos šalyse, ypač Estijoje, jau aktyviai veikė liaudies frontai. To seminaro metu susitikus Kauno, Rygos ir Talino elektros sistemų katedrų vedėjams buvo sutarta kasmet organizuoti paeiliui katedrų atstovų susitikimus Kaune, Taline ir Rygoje. 1988 m. Kauno, Rygos ir Talino elektros sistemų katedrų vedėjai buvo įtraukti į Baltijos

Kronika, įvykiai energetikos tarybą, kurios veikla buvo skirta Baltijos energetikų, gamybininkų ir mokslininkų bendradarbiavimui naujomis sąlygomis stiprinti.

1990 m. su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu atėjo reikšmingos permainos. Joms jau buvo ruoštasi. Baltijos energetikos taryba, 1991 m. spalio 2–3 d. posėdžiavusi Pernu, paskelbė buvusios TSRS Šiaurės vakarų jungtinės energetikos sistemų vadovams apie Baltijos energetikos sistemos sukūrimą ir ūkinį atsiskyrimą nuo Šiaurės vakarų jungtinės sistemos.

Baltijos, kaip ir Lietuvos, elektros energetikai greitai reikėjo parengti nacionalinius energijos ūkio norminius dokumentus – Energetikos įstatymą, elektros tinklų kodeksus, taisykles.

Jau 1990 m. A. Bačauskas buvo įtrauktas į darbo grupę Energetikos įstatymui rengti. Katedros darbuotojai R. Deksnys, P. Grėblikas, K. Danilevičius, A. Nargėlas, A. Morkvėnas aktyviai dalyvavo rengiant Elektros įrenginių įrengimo taisykles ir kitus dokumentus. Tiems darbams reikšmingą paramą suteikė užsienio lietuvių D. Barčiaus iš Vokietijos, K. Klybo ir R. Valaičio iš JAV parūpinta literatūra.

1992 m. kovą katedroje lankėsi žinomas Danijos aplinkosaugininkas energetikas prof. Nielsas Meyeris, nes Danija teikė visokeriopą paramą nepriklausomybę atkuriančiai Lietuvai. Taip pat rėmė ir energetiką. Katedros darbuotojai įsitraukė į tarptautinius projektus. 1993–1994 m. buvo atliktas bendras Danijos ir Lietuvos projektas „Elektros poreikių valdymas ir energijos taupymas“ (vykdytojai – „Danish Power Consult“, Lietuvos energetikos institutas, Elektros tinklų projektavimo institutas ir KTU

Elektros sistemų katedra).

Katedros darbuotojai pateikė du pavyzdinius energijos taupymo projektus „Lituanikos“ ir „Atramos“ gamykloms (A. Nargėlas, V. Ažubalis, A. Degutis).

Tęsiant šiuos darbus buvo atlikti Lietuvos energetikos sistemos elektros vartotojų apkrovos grafikų tyrimai (1994–1997 m., A. Nargėlas, V. Ažubalis).

1995–1997 m. modernizuota Aukštųjų įtampų laboratorija, kurioje vykdomi įvairūs izoliacijos būklės parametrų matavimai bei kontroliniai bandymai. Bendradarbiaujant KTU Elektros sistemų katedrai ir „Kauno energetikos remonto“ įmonės specialistams nuo 1995 m. pradėti dalinių išlydžių intensyvumo matavimai 110–330 kV įrenginių izoliacijoje. Elektros sistemų katedroje jau daug metų tiriami viršįtampiai bei kuriami skaitmeniniai metodai jiems apskaičiuoti ir analizuoti. Šioje srityje ypač daug darbų atliekama pastaruoju metu. Keičiantis izoliacijos kontrolės strategijai šie tyrimai labai aktualūs, nes pradedama naudoti daug pagal IEC standartą pagamintų įrenginių bei apsaugos priemonių. Doc. L. Markevičiui vadovaujant sukurtas kompleksas algoritmų ir programų viršįtampiams elektros sistemoje tirti, procesams modeliuoti ir atpažinti bei izoliacijos būklei kontroliuoti. Šiomis temomis apgintos trys (A. Morkvėnas, S. Gudžius, V. Sučila) mokslų daktaro disertacijos.

Nuo 1995 m. svarbi problema – Lietuvos energetikos sistemos dažnio ir aktyviųjų galių reguliavimo procesai, įsiliejant į Vakarų Europos energetikos sistemas. Šia tema A. Nargėlas skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose užsienyje (Švedijoje 1995 m., 21

Kronika, įvykiai

Absolventai per diplomų įteikimą.

Norvegijoje 1999 m., Vokietijoje 2000 m.). Spręsdami šias problemas katedros darbuotojai glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos energetikos institutu, parengė bendras ataskaitas, išspausdino bendrų straipsnių. A. Nargėlas ir V. Ažubalis kaip ekspertai dalyvavo tarptautinėje PHARE programoje, kurioje buvo sprendžiami teoriniai ir techniniai klausimai, susiję su Vakarų ir Rytų Europos energetikos sistemų sujungimu. A. Navickas ir V. Ažubalis atliko Ignalinos AE saugaus darbo prognozavimo bei atitinkamų priemonių parinkimo tyrimus.

Viena naujausių mokslinių problemų, sprendžiamų Elektros sistemų katedroje, – elektros sistemų veikos režimų, kokybės ir patikimumo prognozavimas. 1995 m., vadovaujant doc. A. Navickui, trumpalaikei apkrovų prognozei pradėta taikyti dirbtinių neuroninių tinklų teorija.

1999 m. šia tema apginta mokslų daktaro disertacija (G. Svinkūnas). Nagrinėjamas elektros energijos poreikių prognozavimas ekonometriniais metodais.

1995 m. Elektros mašinų katedrą sujungus su Elektros sistemų katedra, sudaroma Elektromechaninių keitiklių mokslo grupė (prof. S. Ge22

čys, prof. P. Kostrauskas, prof. V. Katkevičius, doc. R. Mukulys, doc. A. Janickis, doc. L. Andriušienė, vyr. asist. G. Rinkevičius, dokt. A. Kalvaitis). Ši grupė tiria elektromechaniniuose keitikliuose bei transformatoriuose vykstančius elektromagnetinius procesus, kuria ir tobulina jų parametrų ir išėjimo charakteristikų nustatymo metodus, sprendžia elektromechaninių keitiklių kokybės kontrolės ir diagnostikos problemas.

Vadovaujant prof. P. Kostrauskui 2000 m. A. Kalvaitis apgynė mokslų daktaro disertaciją. Prof. P. Kostrauskas 1995 m. išleido monografiją „Vienfaziai ryškiapoliai asinchroniniai varikliai“, 1996 m. – vadovėlį studentams „Asinchroninės elektros mašinos“.

Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva grįžta į tarptautines organizacijas.

1992 m. Madride (Ispanija) Lietuva atkuria savo narystę Pasaulio energetikos taryboje, sukuriamas Lietuvos nacionalinis komitetas, kurio nariu tampa katedros vedėjas A. Bačauskas. 1995 m. Vilniuje lankėsi Danijos Pasaulio energetikos tarybos Nacionalinio komiteto delegacija pasidalyti patirtimi.

Tais pačiais metais A. Bačauskas, kaip Nacionalinio

komiteto narys, dalyvauja 16-ajame Pasaulio energetikos kongrese Tokijuje (Japonija). Kartu su kongresu vyko ir Pasaulio energetikos jaunimo simpoziumas, kuriame dalyvavo du katedros studentai (L. Škėma ir R. Urniežius), laimėję respublikinį konkursą. 1996 m. A. Bačauskas įtraukiamas dalyviu į programą „USEA-USAID Global Partnership“. Ji tęsėsi iki 2001 metų.

Katedros tarptautiniai ryšiai plečiasi. Nuo 1996 m. katedros atstovai pradeda dalyvauti tradiciniuose Skandinavijos šalių elektros energetikos profesorių susitikimuose, kuriuose aptariamos elektros energetikos specialistų rengimo problemos. Tokie susitikimai vyksta pakaitomis Skandinavijos ir Baltijos šalių universitetuose, o 2010 m. susitikimas vyko Kaune.

Nuo 1998 m. KTU Elektros sistemų katedra tampa tarptautinės konferencijos „Electromagnetic Disturbances“ organizatore, o L. Markevičius – konferencijos organizacinio komiteto nariu. Konferencijos rengiamos kartu su Balstogės ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais, kasmet paeiliui vyksta Kaune, Vilniuje ir Balstogėje. Konferencijų dalyvių geografija labai plati – nuo Japonijos iki Venesuelos, nuo Suomijos iki Nigerijos.

2001 m. Skandinavijos šalių CIGRE (Tarptautinė didelių elektros sistemų taryba) regioninė taryba pakviečia Baltijos šalis prisijungti prie jų veiklos. CIGRE Norvegijos nacionalinis komitetas iki 2005 m. pasisiūlo už Lietuvą mokėti CIGRE kolektyvinio nario KTU Elektros sistemų katedros kasmetį mokestį.

Taip katedra tampa CIGRE kolektyviniu nariu, katedros atstovai dalyvauja kasmečiuose „Nordic Re-

gional Council of CIGRE“ susitikimuose.

Naujas problemas Lietuvos elektros energetikai kelia vis didesnis atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių atsiradimas, jų prijungimas ir sunkiai nuspėjama elektros gamyba.

2009 m. katedra kartu su Lietuvos energetikos instituto specialistais baigė Vėjo elektrinių plėtros Lietuvoje galimybių analizės studiją. Pagrindiniai jos vykdytojai buvo R. Deksnys, V. Ažubalis, M. Ažubalis ir A. Jonaitis.

Per KTU veiklos devynis dešimtmečius Elektros sistemų katedroje atlikta daug reikšmingų šalies energetikos darbų, tačiau reikšmingiausias katedros veiklos rezultatas – per 5 tūkst. išleistų specialistų ir palaikomi glaudūs ryšiai su jais.

Respublikiniame energetikų mokymo centre skaitomos paskaitos, kur sutinkami baigę mokslus katedros absolventai. Katedros personalas nuolat pasipildo jaunais daktaro disertacijas apgynusiais absolventais (D. Slušnys, T. Deveikis, P. Norkevičius, V. Šiožinys).

Katedros absolventų veikla, jų kasdienis darbas įvairiuose elektros energetikos baruose dažnai nepastebimas, tačiau jie užtikrina, kad Lietuvoje netrūktų elektros, kad namuose būtų šviesu ir jauku. Tai svarbiausias Elektros sistemų katedros veiklos įvertinimas per 90 Kauno technologijos universiteto gyvavimo metų.

Prof. Alfonsas Morkvėnas, KTU elektros sistemų katedros vedėjas Anzelmas Bačauskas, KTU Elektros sistemų katedros docentas

Technika

Priešgaisrinė

apsauga

ir apsauga nuo sprogimo 2011 m. spalio mėnesį buvo papildyta Europos norma EN 62305 – 3 (VDE 0185-305-3, lietuviškas variantas LTS EN62305-3): 2011-10 „Statinių ir žmonių apsauga“. D priede „Papildoma informacija statiniuose sprogių atmosferų aplinkoje“ yra daug pakeitimų ir naujų pasisakymų apie reikalavimus apsaugos nuo žaibo sistemoms planuoti, įrengti, eksploatuoti ir tikrinti sprogiose aplinkose ir šalia jų. Šiame straipsnyje aprašoma Vokietijos praktinė informacija ir reikalavimai statiniams bei įrenginiams Ex sprogiose aplinkose. Kadangi Lietuvoje dar nėra visiškai suformuotų dokumentų reikalavimų Ex zonoms, tai Europos patirtis turėtų būti įdomi specialistams, dirbantiems šioje srityje.

24

Bendra informacija Priemonės, padedančios išvengti sprogimų arba apsaugančios nuo jų padarinių, pagal įmonės saugumo (TRBS) 2152 technines taisykles „Sprogumo įvertinimas“ skirstomos į tris dalis: ■■ TRBS 2152 2 dalis, pavojingos, sprogios aplinkos vengimas arba apribojimas; ■■ TRBS 2152 3 dalis, pavojingos, sprogios aplinkos užsiliepsnojimo vengimas; ■■ TRBS 2152 4 dalis, konstruktyvūs sprendimai ir priemonės, apribojančios sprogimo padarinius iki nepavojingo lygio.

Teisiniai pagrindai Apsaugos nuo sprogimo teisinis pagrindas aprašytas dviejose direktyvose: ■■ Darbuotojo (eksploatuotojo) direktyva 99/92/EB (ATEX137), nusakanti minimalius reikalavimus darbų saugos ir sveikatos apsaugos priemonėms, skirtoms apsaugoti darbuotojus, dirbančius potencialiai sprogios aplinkos zonose;

Technika ■■ Įrenginių (gamintojo) direktyva 94/9/ EB (ATEX95), apibrėžianti įrangą ir apsaugos priemones, kurios gali būti naudojamos potencialiai sprogioje aplinkoje. Šios direktyvos realizuojamos, viena vertus, per įmonės darbų saugos potvarkius, kita vertus, – per įrangos ir gaminių saugos įstatymus, įgyvendintus Europos teisiniuose dokumentuose.

Apsaugos nuo žaibo įrangos pritaikymas Žaibo išlydis sprogioje aplinkoje gali būti gaisro priežastis. Dėl to, tiesiai trenkus žaibui, išskyrus iškrovos vietą, negali susidaryti jokių pavojingų temperatūrų, kibirkščiavimų ar pažeidimų. Tai pasiekiama kompleksiškai pritaikius ir suderinus apsaugos nuo žaibo sistemą: įžeminimas, potencialų išlyginimas, žaibo ėmiklis ir įžeminimo laidininkas bei apsaugos nuo viršįtampių priemonės. Įžeminimas Bendrai apsaugos nuo žaibo sistemai rekomenduojama B tipo įžeminimo sistema pagal apsaugos nuo žaibo įrengimo normą VDE 0185 – 305-3, skyrių 5.4.2.2. (atitikmuo LTS EN62305-3).

B tipo įžemintuvas susideda iš žiedinio laidininko, sumontuoto grunte už saugomos zonos ribų, arba naudojamas pamatinis įžemintuvas.

Apsaugos nuo žaibo sistemos įžeminimui įrengti naudojamos medžiagos, nustatytos LTS EN 62305 standarto nuostatose „Įžemintuvų medžiagos, forma ir mažiausi matmenys“. Naudojant pamatinį įžemintuvą pasitelkiami DIN 18014 normų reikalavimai. Karštai cinko sluoksniu padengtos medžiagos montuojamos grunte pagal DIN 18014 yra per mažai atsparios korozijai, todėl reikėtų naudoti nerūdijančio plieno įžemintuvus.

Potencialų išlyginimas Apsaugai nuo žaibo turi būti naudojamas potencialų išlyginimas pagal įrengimo normą VDE 0185-305-3 skyrius 6.2. „Apsaugos nuo žaibo potencialų išlyginimas“. Aplinkoms su sprogia aplinka papildomai galioja normų VDE 0165-101 ir 102 reikalavimai.

Natūralūs elementai, tokie kaip vamzdynai, pagal VDE 0185 – 305-3 skyrius 5.3.5. „Natūralios sudėtinės dalys“, sujungti tarpusavyje laidininkais, gali būti naudojami ir kaip potencialų išlyginimo sistemos elementai. Vamzdynų sujungimo vietose žaibo srovių perėjimuose negali susidaryti jokių kibirkščiavimų. Šiuo tikslu aprašytos įvairios priemonės – privirintos auselės, varžtai ar srieginės jungės.

Metaliniai antžeminiai vamzdynai, įrengti už pavojingos zonos ribų, turi būti sujungti su įžeminimo sistema

maksimaliai 30 m atstumu. Konteineriai, metalinės konstrukcijos dalys ir bakai papildomai turi turėti patvirtintus prijungimo gnybtus.

Jei potencialų išlyginimas atliekamas vamzdynuose su izoliacinėmis tarpinėmis, reikia montuoti sertifikuotą skiriamąjį iškroviklį (1 pav.). Įrangos tiekėjas turi pateikti atitinkamus sertifikatus ir leidimus.

1 pav.

Žaibolaidis Žaibo ėmikliai ir įžeminimo laidininkai bei visos kitos apsaugos nuo žaibo sistemos dalys pagal galimybę turi būti išdėstytos mažiausiai 1 m atstumu už sprogių Ex zonų. 1 m atstumas daugeliu atvejų garantuoja saugų atskyrimą – tai reiškia, kad žaibas negali prasiskverbti ir sukelti kibirkščiavimo sprogioje aplinkoje. Šį reikalavimą ne visada galima įvykdyti, nes ir sprogioje zonoje montuojama papildoma įranga, kartais nėra reikiamos laisvos teritorijos šalia. Šiuo atveju elektroninė įranga turi būti sujungta su apsaugos nuo žaibo sistema. Priimant šį sprendimą svarbu, kad trenkus žaibui į įrangą nuvestas žaibo sroves pavyktų suvaldyti, kad būtų išvengiama užsidegimo šaltinių ir pažeidimų.

Statiniams, kuriuose pagal apsaugos nuo sprogimo dokumentus patvirtinamos tik 2 ir 22 Ex zonų sritys, jokių papildomų apsauginių priemonių nereikia – tai zonos, kur sprogi dujų ar dulkių aplinka yra trumpalaikė, neperiodiška 10 val./m>ATEX >1 val./m. Dėl to leistina, kad sprogiose aplinkose 2 ir 22 būtų įrengti žaibolaidžiai, atkreipiant dėmesį į išlaikomą saugų atstumą. Statiniams, kuriuose pagal sprogimo apsaugos dokumentus yra 1 ir 21 Ex zonų sritys, reikia ypatingos apsaugos, ypač jei objekte naudojami vamzdynai su izoliuotomis dalimis (katodinė apsauga nuo korozijos). Pritaikant Ex zonoms tinkamus skiriamuosius iškroviklius, galima užkirsti kelią pažeidimų pavojui.

Specialūs izoliuoti įžeminimo laidininkai suteikia galimybę montuoti susidarius kritiškoms situacijoms (2 pav.).

Rinkoje esantys izoliuoti įžeminimo laidininkai pakeičia / padidina saugius atskyrimo atstumus iki 720 milimetrų.

Izoliuoto įžeminimo laidininko nuvediklio gamintojas turi pateikti atitinkamų institucijų bandymų protokolus, sertifikatus. Viskas turi būti įrengiama pagal gamintojų instrukcijas. Pavyzdžiui, kabeliai „OBO isCon-“ (3 pav.) specialiais laikikliais gnybtais vienodais atstumais turi būti prijungti prie potencialų išlyginimo šynos – tai garantuoja paviršinės įtampos potencialo nuo kabelio izoliacijos nuėmimą. Izoliuotas įžeminimo laidininkas nėra įtrauktas į Europos Sąjungos sprogių medžiagų direktyvą 94/9/EB (ATEX95), todėl jiems nereikia turėti Ex ženklinimo.

3 pav.

Teritorijas, kuriose yra sprogiosios Ex zonos, turi pakliūti į apsaugos nuo žaibo saugomą zoną. Reikia garantuoti zonos apsaugos kampą atitinkantį skaičiuojamą sferos spinduliu ir būti mažiausiai 30 metrų. Šis reikalavimas atitinka statinio apsaugos II klasę pagal VDE 0185-305-3 (atitinkamai LTS 62305-3). Apsaugos nuo žaibo II klasės sistema gali priimti žaibo smūgius, kurių maksimalus dydis – 150 kA. Tradiciškai įrengiant žaibolaidžių sistemą, numatomi keletas įžeminimo laidininkų. Tai sumažina atskirais sistemos elementais pratekančią srovę iki 100 kA. Pritaikant izoliuotą įžeminimo laidininką, srovė pasiskirsto tik įžeminimo taške. Todėl pakanka vieno testuoto laidininko, atlaikančio 150 kA, kad žaibo srovė būtų patikimai nuvedama į žemę.

Daug kainuojančios antros izoliuotos įžeminimo linijos galima atsisakyti.

Sprogiosios Ex 0 ir 20 zonos labai dažnos saugyklose arba statinio viduje.

Elektros įrenginiai, pavyzdžiui, esantys saugyklų viduje, turi būti skirti darbui 2 pav.

25

Technika būtent tokioje aplinkoje. Po atviru dangumi stovinčių uždarų talpų iš metalo, priskiriamų 0 arba 20 Ex zonoms, įmanomose žaibo smūgio vietose sienelių storis pagal reikalavimus atitinkamai turi būti: plieno – 4 mm, vario – 5 mm, aliuminio – 7 mm. Sienelės storis trenkus žaibui užtikrina saugą – neleidžia sienelei pradegti ir stipriai įkaisti jos vidiniam paviršiui.

Apie kitus ypatingus pritaikymus, pavyzdžiui, degalinių talpoms arba vamzdynų tinklams, papildomai paaiškinama priede VDE 0185-305-3 D 5.5. „Specialiosios paskirtys“.

Apsauga nuo viršįtampių Žaibo poveikis, elektros grandinių perjungimai, dažnio keitiklis arba paprasčiausi jungimo veiksmai gali sąlygoti viršįtampių atsiradimą. Viršįtampiai gali sukelti potencialų skirtumus, dėl kurių gali susidaryti kibirkščiavimas, trumpalaikis gamybos proceso funkcijų sutrikimas arba valdymo klaidos, blogiausiu atveju gali būti sugadinama įranga. Kad tam būtų galima užkirsti kelią, reikia koordinuotų apsauginių priemonių nuo viršįtampių.

Jos užtikrina veiksmingą potencialų skirtumų apribojimą. Iš esmės apsauginius nuo viršįtampių įtaisus reikėtų įrengti kuo arčiau saugomo įtaiso, kad būtų pasiektas optimalus apsaugos poveikis. Jei apsaugotinas įtaisas yra sprogioje zonoje, galima naudoti tik tokias apsaugines priemone, kurios tinkamos ir leidžiamos įrengti šiose sprogiose aplinkose.

Apsauga nuo žaibo apsaugos nuo sprogimo dokumente Reikiamą apsaugos nuo žaibo sistemą reikėtų traktuoti kaip įrangos dalį.

Atliekant reguliarius metinius įrangos patikrinimus pagal VDE 0185-305-3 D priedą reikia patikrinti ir apsaugos nuo žaibo sistemą bei patikrinimo rezultatą užfiksuoti dokumentuose.

26

kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti normoje VDE0185-305-3 D.6.3.

Gamintojo ir eksploatuotojo bendradarbiavimas Eksploatuotojo, projektuotojo, montuotojo ir gamintojo bendradarbiavimas dirbti sprogiose zonose neišvengiamas.

Eksploatuotojas turi parengti apsaugos nuo sprogimo įrenginių dokumentus arba privalo atlikti sprogimo rizikų įvertinimus. Be to, apsaugos nuo sprogimo dokumentas yra ir įrodymas, kad visų sąlygų bei potvarkių laikomasi saugiai eksploatuojant įrenginius. Į apsaugos nuo sprogimo aprašomąjį dokumentą įtraukta visa informacija ir užrašai, susiję su apsaugos nuo sprogimo koncepcija. Apsaugos nuo žaibo projektuotojui ir montuotojui šie dokumentai turi esminės reikšmės. Be šių dokumentų tinkamų ir atitinkančių normas apsaugos nuo žaibo sistemų negalima nei projektuoti, nei įrengti (VDE 0185-305-3, priedas nurodo D.3.2. „Reikalinga informacija“.) Šis procesas projektuotojui ir montuotojui leidžia apsidrausti, kad projektas būtų tinkamai įgyvendintas, nes kritinėse situacijose elementus galima įrengti tik tada, kai jų tinkamumą patvirtina atitinkami leidimai.

Sprogių zonų įrangos komponentų gamintojai turi įveikti labai aukštus reikalavimus, kad gautų atitinkamų elementų eksploatacijos leidimus.

Kokybės reikalavimai įmonėms, gaminančioms produkciją Ex zonoms, – nepaprastai aukšti. Tik po išsamių patikrinimų ir bandymų patvirtinta laboratorija sertifikuoja gaminius ir suskirsto juos į kategorijas pagal apsaugos klases.

Įgaliotojo asmens kvalifikacija Vidinę ir išorinę apsaugos nuo žaibo sistemą gali įrengti tik apsaugos nuo žaibo įrangos sprogiose srityse patikrinimo, priežiūros ir remonto sertifikatus turintys specialistai. Įrengiant reikia laikytis BetrSichV, nacionalinių ir TRBS direktyvų reikalavimų. Pagal TRBS 1202 reikalavimus „įgaliotojo asmens“

Techninė priežiūra ir bandymai VDE 0185-305-3 7 skyriuje bei priede E7 „Apsaugos nuo žaibo sistemos apžiūra ir tikrinimas“ aprašyti patikrų tikslai ir apimtys. Šių sistemų įrenginių, išdėstytų Ex zonose, remontas ir tikrinimas turi būti atliekamas labai kruopščiai. Šiuo tikslu skyriuje D.6. „Techninė priežiūra ir bandymai“ aprašyti papildomi tikrinimo reikalavimai.

Ex apsaugos nuo sprogimo dokumentuose turi būti pateiktos ir apsaugos nuo žaibo priemonės. Visų

Literatūra 1. LTS EN 62305 (VDE 0185-305):2011-10 Apsauga nuo žaibo 1 dalis: Bendri principai 2. LTS EN 62305-2 (VDE 0185-305-2) 2006-10 Apsauga nuo žaibo 2 dalis: Rizikos vadyba 3. LTS EN 62305-3 (VDE 0185-305-3):201110 Apsauga nuo žaibo, 3 dalis: Fizinė žala statiniams ir asmenų apsauga 4. LTS EN 62305-4 (VDE 0185-305-4): 2011-10 Apsauga nuo žaibo, 4 dalis: Elektrinės ir elektroninės sistemos statiniuose

5. ATEX Produkcijos direktyva 94/9/EB (ATEX95) 6. ATEX Įmonės direktyva 1999/92/EB (ATEX 137) 7. LTS EN 60079-10-1 (VDE 0165-101): 2009-10 – dalis – zonų klasifikavimas 10-1.

Sprogių dujų atmosfera 8. LTS EN 60079-10-2 (VDE 0165-102): 2010-03 – dalis – zonų klasifikavimas 10-2.

Degių dulkių atmosfera 9. TRBS 1203 Įgalioti asmenys

eksploatuotojų pagrindinis tikslas – nepriekaištingas įrangos veikimas. Kad būtų garantuojama nepriekaištinga ir saugi eksploatacija, specialistai turi atlikti reguliarius patikrinimus ir nuolatinę priežiūrą. Po kiekvieno remonto, patikrinimo, gedimo ir pakeitimo reikia patikrinti įrangą ir jos dalis. Šią patikrą nebūtinai turi atlikti nepriklausomos organizacijos personalas. Ją gali atlikti ir įmonės darbuotojai, jei yra reikiamos kvalifikacijos ir užbaigę atitinkamus mokymus. Nuolatinę įrangos priežiūrą paprastai atlieka darbuotojai. Jie savo darbo metu ją prižiūri ir iš anksto pastebi visus trūkumus bei pokyčius.

Apsaugos nuo žaibo sistemą pagal VDE 0185 – 305-3 priedą D 6.5. „Elektros patikrinimo reikalavimai“ reikia tikrinti kas 12 mėnesių atliekant matavimus. Patikros metu naudojami matavimo prietaisai turi atitikti keliamus reikalavimus. Apsaugos nuo žaibo įrangos kiekvieno elemento varža negali viršyti 0,2 omų. Įžeminimo varžos matavimas gali būti atliekamas tik tuo tikslu sertifikuotais matavimo prietaisais (pavyzdžiui, pagal VDE 0413-4).

Sprogiose zonose rekomenduojamas trijų taškų žemės varžos matavimo būdas.

Santrauka Projektuotojo, montuotojo ir eksploatuotojo bendradarbiavimas, dirbant sprogiose zonose, turi vykti tobulai.

Naudojamoms medžiagoms keliami aukščiausi reikalavimai. Projektuotojai, montuotojai ir eksploatacijos specialistai, dirbantys su apsaugos nuo žaibo sistemomis Ex zonose, turi įrodyti savo kompetencijas apsaugos nuo sprogimo, apsaugos nuo žaibo įrengimo normų bei įmonės saugumo techninių taisyklių srityse.

Kompleksiškumas atsispindi naujoje apsaugos nuo žaibo sistemų VDE 0185305-3 įrengimo normoje ir parodo, kad nepatyrę asmenys apsaugos nuo žaibo srityje sprogioje aplinkoje ir šalia jų turi pasitelkti į pagalbą kvalifikuotą personalą.

Rimas Lukšys, „OBO Bettermann“ B. Echtermanas, Vokietija 10. LTS EN 61557-4 (VDE 0413-4): 2007-12 Žemos įtampos skirstomųjų sistemų, kurių kintamoji įtampa neviršija 1 kV, elektrinė sauga. Matavimo prietaisai 11. DIN 18014: 2007-09 pamatinis įžeminimas – bendri tikrinimo pagrindai

ja

Ų

ET M g

aran

ti

Automatiniai jungikliai Srovės nuotekio jungikliai Kirtikliai, apkrovos jungikliai Kontaktoriai, minikontaktoriai Izoliuotos paskirstymo šynos Viršįtampių ribotuvai Šiluminės relės

KAUNAS

VILNIUS

KLAIPĖDA

Jonavos g. 62a Te.: (8-37) 205802, 330246 Faksas: (8-37) 201280 El. paštas: kaunas@elstila.lt

Geologų g. 7a Tel.: (8-5) 2104888, 2104887 Faksas: (8-5) 2104889 El. paštas: vilnius@elstila.lt

Šilutės pl. 83b Tel.: (8-46) 380100 Faksas: (8-46) 380280 El. paštas: klaipeda@elstila.lt

Technika

Įrangos testavimas

pagal IEC 61850 standartą

Apibendrinamoji analizė

Thomasas Schossigas (IЕЕЕ). Gimė 1970 metais. 1998 m. Ilmenau (Vokietija) technikos universitete įgijo magistro laipsnį.

Nuo 1998 iki 2005 m. dirbo įmonės „VA TECH SAT“ (Vokietija) Valdymo sistemų projektavimo skyriuje ir grupės vadovu Relinės apsaugos skyriuje. Nuo 2006 m. pradžios įmonėje „Omicron electronics“ (Austrija) ėjo ryšių sistemų pastotėse įrengimo vadybininko pareigas. Šiuo metu – šios bendrovės gamybos valdytojas.

Keleto straipsnių, skirtų IEC 61850 standartui ir RAA testavimui bei įrangai, autorius, standartizacijos darbo grupių narys.

Autorius taip pat dėstė IEC 61850 standarto mokomuosiuose seminaruose bendrovėje „Omicron“, todėl gerai išmano problemas, kylančias nagrinėjant testavimo pagal standartą klausimus. Idėja parašyti šį straipsnį kilo vedant seminarą antrosios IEC 61850 standarto redakcijos tema.

28

Thomasas Schossigas, „Omicron electronics GmbH“ (Austrija) Viena problemų, kylančių derinant ir bandant įrangą objekte, yra tai, kad siekiama išvengti didelio skaičiaus nebūtinų signalų į centrinę signalizaciją arba TP AVS. Tradiciniai ryšių standartai, tokie kaip IEC 60870-5-103, naudoja specialų būsenos atributą, leidžiantį blokuoti signalus į išorinę stebėsenos sistemą.

Technika

Standartas IEC 61850 gana plačiai taikomas energetinių objektų įrangos ryšiams palaikyti, o tai reiškia, kad atsiranda tokios įrangos testavimo problema. Iš pradžių standarte buvo aprašomos tik pagrindinės galimybės ir bendrieji vertinimai, susiję su testavimu. Tačiau eksploatuojant įrenginius iškilo klausimų, kuriems prireikė aiškumo. Antrojoje standarto redakcijoje kur kas išsamiau aprašomi su testavimu susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja skirtingi įrenginių testavimo režimai ir sąlygos, šiame straipsnyje pateikiama apibendrinamoji problemos analizė, taip pat aiškinamos sąvokos: testavimo bitas, testo kokybė, testo atributas, įrenginio režimas ir elgsena. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad naudotojams dažnai kyla klausimų dėl „Sampled Values“ ir GOOSE naudojimo įvairiuose projektuose.

Pavyzdžiui, dažnai reikia skirti signalus, priimamus iš įtaisų normaliu režimu, ir signalus, priimamus simuliacijos režimu. Standarte šie režimai pateikiami sudėtingoje suvestinėje lentelėje su pastabomis. Papildydami lentelę, šiame straipsnyje mes išnagrinėsime galimus testavimo „klientasserveris“ lygio TP AVS, taip pat darbo su GOOSE ir „Sampled Values“ scenarijus.

Standartas IEC 61850 IEC 61850 pastočių automatizavimo standartas [1] buvo paskelbtas šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Iki šiol standartas naudojamas visame pasaulyje ir vis plačiau taikomas. Ypatingas dėmesys jame skiriamas įrenginių ryšiams, todėl nuo pat pradžių kyla klausimas, kaip testuoti relinės apsaugos ir automatikos (RAA) įrangą, jei prie jos prijungtas tik „Ethernet“ kabelis. Žinoma, pirmojoje standarto redakcijoje buvo aprašomi kai kurie galimi būdai. Vis dėlto patirtis parodė, kad reikia išsamiau aptarti testavimo funkcijas.

Be to, kai kurie testavimo niuansai buvo ne visiškai aiškūs tiek naudotojams, tiek įrangos gamintojams.

Dėl to tik kai kurios galimybės galėjo būti įgyvendintos arba palaikytos

gamintojų. Antrojoje redakcijoje ne tik aiškinami pagrindiniai klausimai, susiję su testavimu, bet ir aprašytos kai kurios naujos galimybės.

Standarto IEC 61850 antroji redakcija Antrojoje redakcijoje standartas buvo pavadintas „Elektros energetikos automatizavimo ryšių tinklai ir sistemos“ [3]. Šis straipsnis daugiausia skirtas įrangos testavimo pagal IEC 61850 standartą klausimams, t. y. nesiekiama išsamiai aprašyti pakeitimų, taisymų ir naujovių.

Problemos analizė Naudojant RAA įrangą natūraliai atsiranda poreikis testuoti ir tikrinti įrangos našumą [4]. Dažniausiai tokiais atvejais naudojami bandymo gnybtinai (blokai) [5], skirti klaidin-

gam jungiklių išsijungimui išvengti, ST grandinėms „užtrumpinti“ arba kontroliniams dangteliams prijungti (1 pav.).

Viena problemų, kylančių derinant ir bandant įrangą objekte, – tai, kad siekiama išvengti didelio skaičiaus nebūtinų signalų į centrinę signalizaciją arba TP AVS. Tradiciniai (ir iki šiol naudojami) ryšių standartai, tokie kaip IEC 60870-5-103, [6] naudoja specialų būsenos atributą, leidžiantį blokuoti signalus į išorinę stebėsenos sistemą (TP AVS ir kt.). Norint prisijungti tokiu režimu gali būti panaudojamas bandymo blokas [5], o pranešimai ir diskretiški įvykiai į TP AVS neperduodami. Kitas būdas – RAA įrenginį perjungti į testavimo režimą, pagal kurį signalai perduodami su suteiktu „testavimo bitu“.

29

Technika 1 pav. Įrenginys tikrinamas naudojant bandymo gnybtinus (šaltinis: „SecuControl“).

gų. O kiekvienas loginis mazgas turi konkretų režimą (Mod).

Testavimo bitas Naudotojų lūkesčiai dėl naujosios standarto redakcijos maždaug sutampa. Tačiau, peržvelgus apie 1 000 puslapių, pasirodo, kad toks bitas nenumatytas. Priežastis akivaizdi. IEC 61850 standarte egzistuoja įvairių ryšių perdavimo būdų: „klientas-serveris“ į TP AVS lygmenį arba ryšiai realiuoju laiku naudojant GOOSE ir „Sampled Values“. Be to, standarto

nustatytas duomenų modelis – sudėtingas ir turintis daug lygių. Kartais režimą, GOOSE aprašomą kaip testą [7], kai kurie naudotojai vadina „testavimo bitu“.

Sąvokos „režimas“ (Mod) ir „elgsena“ (Beh) Loginių mazgų (LN) klasės apibrėžtos IEC 61850-7-4 skyriuje [8].

Kiekvienas loginis įrenginys sudarytas mažiausiai iš trijų loginių maz-

Kokybės sąvoka Be režimo ir elgsenos funkcijų, IEC 61850-7-1 skyriuje [9] apibrėžiama kokybės (q) sąvoka. Šifruotė pateikiama 8-1 skyriuje [7]. Ten pat aiškinama, kad kokybė nurodoma 13 bitų eilute (bitai nuo 0 iki 12, kur 11 bitui suteiktas kokybės – „quality“ atribu-

LNMode XXXX.Mod

LDMode LLN0.Mod

LNBeh (tik skaitymas) XXXX.Beh

on (įjungtas) on (įjungtas) on (įjungtas) on (įjungtas) on (įjungtas)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

1 2 3 4 5

on-blocked (įj.-užbl.) on-blocked (įj.-užbl.) on-blocked (įj.-užbl.) on-blocked (įj.-užbl.) on-blocked (įj.-užbl.)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

on-blocked (įj.-užbl.) on-blocked (įj.-užbl.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

2 2 4 4 5

test (testavimas) test (testavimas) test (testavimas) test (testavimas) test (testavimas)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

3 4 3 4 5

test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

4 4 4 4 5

off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas)

on (įjungtas) on-blocked (įj.-užbl.) test (testavimas) test/blocked (test. /užblok.) off (išjungtas)

off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas) off (išjungtas)

5 5 5 5 5

2 pav. Loginio mazgo režimai ir elgsena („LNMode“ ir „LNBeh“).

30

Galimi šie režimai: ■■„On“ (įjungtas); ■■„On-Blocked“ (įjungtas-užblokuotas) (pirmojoje redakcijoje buvo vadinamas „blocked“); ■■ „Test“ (testavimas); ■■ „Test/Blocked“ (testavimas / užblokuotas); ■■ „Off“ (išjungtas).

Standarte režimai aiškinami kartu su kitais testavimo atributais ir bus aprašyti toliau.

Galima apibūdinti kiekvieno loginio mazgo režimą (pavyzdžiui, 1 distancinės apsaugos pakopa).

Be to, logiškiausio įrenginio režimas (pavyzdžiui, „Apsauga“) gali kisti. „LNMod“ ir „LDMod“ (t. y. mazgo ir įrenginio režimų) derinys sukuria vadinamąją loginio mazgo elgseną („LNBeh“) (2 pav.).

LNBeh reikšmė

Technika

3 pav. GOOSE pranešimo simuliacija [3].

tas). Toliau straipsnyje mes parodysime, kaip šis atributas sutampa su režimo ir elgsenos funkcijomis.

GOOSE testo atributas Kaip jau minėta anksčiau, 8-1 skyriuje [7] pranešama apie tai, kad GOOSE yra galimybė nustatyti „test“ parametrą. Šis parametras yra GOOSE-PDU ir teikia informacijos apie tai, ar įrenginys, perduodantis GOOSE pranešimą, veikia testavimo režimu ar ne. Pagal pirmąją standarto redakciją tokios galimybės dauguma įrenginių gamintojų nenumatė. Testo atributas kol kas dar nenustatytas „Sampled Values“.

GOOSE ir „Sampled Values“ simuliacijos bitas Antrojoje standarto redakcijoje GOOSE [7] ir „Sampled Values“ [10]

MODE/BEHAVIOUR

on

REŽIMAS / ELGSENA Loginio mazgo

numatyta galimybė atskirti normalaus režimo signalą nuo simuliacijos signalo. Tai galima padaryti dėl simuliacijos bito. Esant simuliacijos bitui GOOSE pranešimą pateikia įrenginys, veikiantis simuliacijos režimu, o ne įrenginys, esantis normalios būsenos, kurią nustato konfigūracijos failas, t. y. toks režimas yra GOOSE perdavimo simuliacija [7]. Tas pats taikytina ir „Sampled Values“ [10].

Tokio darbo pranašumas – kad simuliacijos bitas yra tam tikroje vietoje „Ethernet“ kadre, t. y. jis gali būti lengvai nustatomas, pavyzdžiui, per RAA įtaisų užsakymą. Taip fiziniam įrenginiui loginiame mazge, aprašančiam šį įrenginį, yra galimybė nurodyti simuliacijos režimą priimant GOOSE pranešimus arba „Sampled Values“ [8].

Darbas su duomenimis testavimo režimu Kaip jau buvo minėta, antrojoje standarto redakcijoje pirmą kartą aprašoma skirtingų duomenų sąveika veikiant testavimo režimui. Tai buvo būtina padaryti, nes didelis numatytų funkcijų skaičius klaidindavo naudotojus ir ribodavo įrenginių galimybes. 4 pav. pateikta standarto 7-4 skyriaus priedo lentelė. Šiek tiek paaiškinsime šioje lentelėje vartojamą terminiją. Šifruojant reikšmę „Ap-

on-blocked

test

dorojami kaip normalūs“ reikia suprasti, kad apdorojant duomenis atsižvelgiama į loginio mazgo kokybę ir elgseną, t. y. pagal prasmę reikšmė „Apdorojami kaip normalūs“ veikiant „On“ režimui skiriasi nuo tos pačios reikšmės, nagrinėjamos „Test“ režimu. Duomenys su identifikatoriumi „test“ bus apdorojami tik tuo atveju, jei RAA įtaisas veikia „Test“ režimu.

Tipiniai scenarijai Naujoji standarto redakcija leidžia geriau paaiškinti tipinius scenarijus (4 pav.). Šis klausimas jau buvo nagrinėjamas anksčiau [3], o šiame straipsnyje pateikiamas išplėstinis scenarijų aprašas.

Bandomasis RAA įtaisas priima išorinį valdymo signalą arba GOOSE ir išleidžia signalą į TP AVS (5 pav.).

Režimas „On“ (įjungtas) 1. Loginio mazgo funkcija įrenginyje: veikia.

2. Normalaus režimo komandos patvirtinimas: teigiamas.

3. Testavimo režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

4. Išeinantysis signalas: yra.

5. Įeinantieji duomenys, kai q = normal: apdorojami kaip normalūs (atliekami).

test/blocked

ĮJ.

ĮJ.

ĮJ.

ĮJ.

IŠJ.

TAIP

NE

TAIP

NE

NE

Išėjimai FC ST, MX

reikšmė reikal.

reikšmė reikal.

reikšmė reikal.

reikšmė reikal.

reikšmė

(neatsižvelgiant į „Beh“)

q apdorojama

q = operatorBlocked

q = test

TEIGIAM.

NEIGIAM.

NEIGIAM.

NEIGIAM.

funkcija Išėjimai į AVS arba įrenginius standartiniais kanalais (Х...,У... mazgai, GGIO)

Normalaus režimo komandos patvirtinimas TEST (testo režimo) komandos patvirtinimas

q = test +

q = invalid

NEIGIAM.

NEIGIAM.

NEIGIAM.

TEIGIAM.

TEIGIAM.

NEIGIAM.

Įeinantieji duomenys

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

(q = normal)

kaip normalūs

kaip normalūs

kaip normalūs

kaip normalūs

Įeinantieji duomenys

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

(q = operatorBlocked)

su blokavimu

su blokavimu

su blokavimu

su blokavimu

Įeinantieji duomenys

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

(q = test)

kaip normalūs

kaip neteisingi

kaip normalūs

kaip normalūs

Įeinantieji duomenys

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

(q = test + operatorBlocked)

kaip neteisingi

kaip neteisingi

su blokavimu

su blokavimu

Įeinantieji duomenys (q = invalid) Diskretiški ir tolydūs įėjimai (RAA, matavimo

Apdorojami kaip neteisingi Apdorojami

nereikal.

operatorBlocked

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

kaip neteisingi

kaip neteisingi

kaip neteisingi

Apdorojami

Apdorojami

Apdorojami

Neapdorojami Neapdorojami Neapdorojami Neapdorojami Neapdorojami

Neapdorojami

transformatoriai) Pastaba: būtinoji darbo sąlyga kiekvienu režimu yra įeinančiųjų duomenų kokybės (q) atributo apdorojimas.

4 pav. Įrenginio režimai ir elgsena.

31

Technika

5 pav. RAA įtaisas, priimantis ir siunčiantis signalus.

6. Įeinantieji duomenys, kai q = operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

7. Įeinantieji duomenys, kai q = test: apdorojami kaip normalūs (ignoruojami).

8. Įeinantieji duomenys, kai q = test + operatorBlocked: apdorojami kaip neteisingi.

9. Įeinantieji duomenys, kai q = invalid: apdorojami kaip klaidingi. Šis režimas – normalus darbo režimas.

Režimas „On-Blocked“ (įjungtasužblokuotas) 1. Loginio mazgo funkcija įrenginyje: veikia.

2. Normalaus režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

3. Testavimo režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

4. Išeinantysis signalas: nėra.

5. Įeinantieji duomenys, kai q = normal: apdorojami kaip normalūs (išeinančiojo signalo nėra).

6. Įeinantieji duomenys, kai q = operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

7. Įeinantieji duomenys, kai q = test: apdorojami kaip normalūs (ignoruojami).

8. Įeinantieji duomenys, kai q = test + operatorBlocked: apdorojami kaip neteisingi.

9. Įeinantieji duomenys, kai q = invalid: apdorojami kaip neteisingi. Šis režimas – normalus darbo režimas, tačiau šiuo atveju išeinantysis signalas neišleidžiamas.

Literatūra 1. IЕС 61850-1: 2003. Communication networks and systems in substations – Part 1: Introduction and overview.

2. www.iec.ch 3. Brunner, C.; Steinhauser, F. Testing and IEC 61850 Edition 2 – what does it mean for the Protection Engineer. IPTS 2010. Salzburg, Austria.

4. Schossig, W.; Schossig, T. Protection Testing – A Journey Through Time. PACWorld Conference 2011, Dublin, Ireland.

5. Schossig, W. Einsatz von Prüfsteckdosen für Netzschutzeinrichtungen. etz 123(2002)11/12,38-40.

32

Režimas „Test“ (testavimas) 1. Loginio mazgo funkcija įrenginyje: veikia.

2. Normalaus režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

3. Testavimo režimo komandos patvirtinimas: teigiamas.

4. Išeinantysis signalas: yra.

5. Įeinantieji duomenys, kai q = normal: apdorojami kaip normalūs (neatliekami).

6. Įeinantieji duomenys, kai q = operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

7. Įeinantieji duomenys, kai q = test: apdorojami kaip normalūs (atliekami).

8. Įeinantieji duomenys, kai q = test + operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

9. Įeinantieji duomenys, kai q = invalid: apdorojami kaip klaidingi.

Tai testavimo darbo režimas. Čia išeinantieji duomenys turi testavimo atributą.

Režimas „Test/Blocked“ (testavimas / užblokuotas) 1. Loginio mazgo funkcija įrenginyje: veikia.

2. Normalaus režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

3. Testavimo režimo komandos patvirtinimas: teigiamas.

4. Išeinantysis signalas: nėra.

5. Įeinantieji duomenys, kai q = normal: apdorojami kaip normalūs (išeinančiojo signalo nėra, komandos nevykdomos).

6. Įeinantieji duomenys, kai q = operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

7. Įeinantieji duomenys, kai q = test: apdorojami kaip normalūs (atliekami, tačiau išeinančiojo signalo nėra).

8. Įeinantieji duomenys, kai q = test + operatorBlocked: apdorojami su blokavimu.

6. IEC 60870-5-103: 1997. Telecontrol equipment and systems. Transmission protocols – Companion standard for the informative interface of protection equipment.

7. IEC 61850-8-1 Ed. 2. FDIS: 2010.

Communication networks and systems for power utility automation. – Part 8-1: Specific communication service mapping (SCSM) – Mappings to MMS (ISO 9506-1 and ISO9506-2) and to ISO/IEC 8802:3.

8. IEC 61850-7-4 Ed.2 FDIS: 2010.

Communication networks and systems for power utility automation. – Part 7-4: Basic communi-

9. Įeinantieji duomenys, kai q = invalid: apdorojami kaip neteisingi. Šis režimas – įprastas testavimo darbo režimas, kai išeinančiųjų signalų nereikia išleisti į išorines grandines.

Režimas „Off“ (išjungtas) 1. Loginio mazgo funkcija įrenginyje: išjungta.

2. Normalaus režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

3. Testavimo režimo komandos patvirtinimas: neigiamas.

4. Išeinantysis signalas: nėra.

5. Įeinantieji duomenys, kai q = normal: neapdorojami.

6. Įeinantieji duomenys, kai q = operatorBlocked: neapdorojami.

7. Įeinantieji duomenys, kai q = test: neapdorojami.

8. Įeinantieji duomenys, kai q = test + operatorBlocked: neapdorojami.

9. Įeinantieji duomenys, kai q = invalid: neapdorojami.

Režimas atitinka išjungtą būseną. Šie scenarijai leidžia įgyvendinti beveik bet kurį tipinį bandymą. Režimai turi būti perjungiami tik pagal operatoriaus komandą per „Mod“ duomenų objektą [8], t. y. darbui reikia kliento, turinčio valdymo galimybę.

Kitos galimybės Tokie klausimai, kaip įeinančiųjų signalų simuliacija, naujos priežiūros sekimo galimybės ir veidrodinių komandų perdavimas, nėra šio straipsnio uždavinys. Šie klausimai nagrinėjami kitame straipsnyje [3].

Išvados IEC 61850 leidžia praplėsti įrenginių testavimo galimybes. Tam reikia iš anksto parengti ir išanalizuoti bandymo modelius, o tai leidžia įgyvendinti šiuolaikinius bandymo įrenginius ir kitas pagalbines technines priemones.

Thomasas Schossigas, „Omicron electronics GmbH“ (Austrija)

cation structure – Principles and models, FDIS. 9. IEC 61850-7-1: 2003. Communication networks and systems in substations – Part 7-1: Basic communication structure for substation and feeder equipment – Principles and models.

10. IEC 61850-9-2 Ed. 2 FDIS: 2009.

Communication networks and systems for power utility automation. – Part 9-2: Specific communication service mapping (SCSM) – Sampled values over ISO/IEC 8802-3.

Nuotrauka: www.omicron.at /paintings

Mano tetis tikrina reles ...

... ir jis tikrai sužavėtas OMICRON testavimo įranga

Man aišku kodėl jis toks sužavėtas: per pastaruosius 20 metų OMICRON padėjo jam atlikti gerą darbą, o su šiais dviem produktais, jo gyvenimas tampa dar lengvesnis: CMC 356 Tėčio naujas relių tikrinimo stendas – CMC 356 – universalus sprendimas tikrinti visų kartų ir tipų relinę apsaugą. Jis suteikia tobulą lankstumo ir galios derinį. Tėtis gali

patikrinti viską, pradedant didelės varžos elektromechaninėmis relėmis, o baigiant naujos kartos IEC 61850 įrenginiais. Jis netgi gali patikrinti srovės transformatorių teisingą pajungimą paduodant aukštą srovę į pirmines grandines iš savo stendo.

CMControl Greitiems bandymams atlikti, tėtis dabar turi alternatyvą patikimai Test Universe

programinei įrangai. Jo naujasis CMControl turi intuityvų, lietimui jautrų ekraną ir valdymo ratelį. Jis gali naudoti jį kaip valdymo panelę, arba kaip rankose nešiojamą valdiklį. Taip pat tėtis gali magnetiškai pritvirtinti CMControl prie relinės spintos patogiam valdymui. Jis netgi gali atnaujinti savo senus CMC prietaisus.

Argi tai nešaunu?

Evaldas Oleskevicius , pardavimų vadovas, Tel.: +43 5523 507208, Mob.: +370 687 58482, evaldas.oleskevicius@omicron.at | www.omicron.at

mokslas „Šiais metais naujas kabelis „AXPK-PLUS“ mūsų asortimente pakeis PVC apvalkalą turintį kabelį.

Dėl „Prysmian“ technologijos dabar klientams galime pasiūlyti universalų kabelį, kurį galima naudoti esant daug platesniam temperatūrų diapazonui, be to, šio kabelio įrengimo išlaidos daug mažesnės“, – atkreipė dėmesį A. Beekas.

Kabelio „AXPK-PLUS“ behalogenis PE apvalkalas yra unikalios sudėties. Apvalkalo medžiagos ypatybės – puikus naujausių „Prysmian Group“ technologijų bei aukščiausios kokybės pavyzdys. Todėl dabar „AXPK-PLUS“ kabelį galima montuoti tiek patalpose, tiek lauke. „Naudojant tam tikrus priedus kabelis „AXPK-PLUS“ tampa savaime gęstantis ir atitinka galiojantį LST EN 60332-1-2 standartą, – patikslino A. Beekas. – Įprastas PE dega, tačiau dabar kabelio „AXPK-PLUS“ PE apvalkalas yra savaime gęstantis.“

Naujasis behalogenis kabelis

„AXPK-PLUS“ Naujasis kabelis „AXPK-PLUS“ suderina geriausias PVC ir polietileno (PE) apvalkalo ypatybes. Kabelio išorinis apvalkalas yra savaime gęstantis ir atitinka LST EN 60332-1-2 standartą, jam būdingas PE mechaninis tvirtumas ir atsparumas žemoms temperatūroms. Su naujo kabelio ypatybėmis išsamiau supažindino „Draka Keila Cables“ produktų vadovas Andresas Beekas.

34

Išsiskiria unikaliomis ypatybėmis Naujasis kabelis tvirtas, savaime gęstantis ir įvilktas į žemoms temperatūroms atsparų išorinį apvalkalą.

Palyginti su PVC apvalkalu, naujo kabelio PE apvalkalas mechaniškai daug tvirtesnis. „Esame įsitikinę, kad šį kabelį drąsiai galima kloti įterpimo būdu („plūgu“)“, – kalbėjo A. Beekas. Mechaninis tvirtumas ir paprastesnis klojimas tiesiogiai atsispindi ir darbų išlaidose – montuojant kabelį „AXPK-PLUS“ sugaištama mažiau laiko. Ši žinia pradžiugins tiek montuotojus, tiek užsakovus.

Dėl naudojamos unikalios medžiagos sumažėjo ir kabelio „AXPKPLUS“ žemiausia leidžiama klojimo temperatūra. „Vidurio Europoje kabelius galima tiesti aukštesnėje nei +5 ºC temperatūroje, o Šiaurės šalyse norma – –15 ºC. Tačiau kabelį „AXPK-PLUS“ galima kloti net esant –20 ºC temperatūrai“, – vardijo kabelio pranašumus A. Beekas, pridurdamas, kad prieš montuojant kabelį vis dėlto būtina laikyti šiltoje patalpoje, o jį įrengiant atsižvelgti į leidžiamą lenkimo spindulį.

Mokslas Kevlaro virvė ir atkaitintos gyslos Kabelių montuotojai teigiamai įvertins ir po kabelio „AXPK-PLUS“ išoriniu apvalkalu esančią kevlaro virvę, kuri tiksliai perpjauna kabelio apvalkalą ir palengvina kabelio galinės movos montavimą. Pavyzdžiui, esant žemai temperatūrai, atidengti kabelio apvalkalą – gana pavojinga, kyla pavojus pažeisti kabelio gyslas. „Kevlaro virvė gerokai palengvina montuotojo darbą – esant virvei kabelio apvalkalą galima greitai atidengti, galus užlenkti ir tęsti darbą“, – patikslino A. Beekas.

Kita kabelio „AXPK-PLUS“ tiesimą lengvinanti ypatybė – atkaitintos gyslos. Atkaitinus išnyksta vadinamoji „metalo atmintis“ ir vieną kartą tinkamą padėtį įgavusių gyslų nebereikia papildomai lenkti. Ypač tai palengvina kabelio lenkimą esant žemoms temperatūroms ir ankštose patalpose. Norint sulenkti kabelį „AXPK-PLUS“ hidraulinių įrankių tikrai neprireiks.

Be to, naujojo kabelio gyslos ir išorinis apvalkalas atsparus UV spinduliams. Ši ypatybė pagreitina ir palengvina kabelio galinės movos montavimą. Atliekant įrengimo darbus, nereikia naudoti nuo temperatūros susitraukiančių vamzdelių, siekiant apsaugoti kabelio gyslas nuo tiesioginių saulės spindulių, užtenka tik vienos nuo šilumos susitraukiančios pirštinės. Įtraukus kelias svarbias naujoves kabelis „AXPK-PLUS“ tapo universalus – jį galima naudoti tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis. Darbo vietoje nereikia laikyti kelių kabelio ričių, nes vienas kabelis atstoja kelis ankstesnius.

Naujasis behalogenis kabelis „AXPK-PLUS“, 1 kV ■■Pažeidimams ir smūgiams atsparus išorinis apvalkalas ■■Tinka klojant įterpimo būdu („plūgu“) ■■Minimali aplinkos temperatūra – –20 ºC ■■Behalogenis ir savaime gęstantis, tinka ir vidaus patalpoms ■■UV spinduliams atsparios kabelio gyslos ir išorinis apvalkalas

Parengta pagal AS „Draka Keila Cables“ informaciją 35

mokslas

Tarptautinė konferencija „Elektros ir valdymo technologijos 2012“ 2012 m. gegužės 3–4 dienomis Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto organizuota 7-oji tarptautinė konferencija „Elektros ir valdymo technologijos 2012“ – Lietuvos elektros, elektros energetikos, automatikos ir valdymo mokslinių-techninių konferencijų serijos bei iš pradžių įvairiais pavadinimais veikusių Kauno politechnikos instituto konferencijos atskirų elektros bei energetikos sekcijų tęsinys. Pagrindinis šios konferencijos tikslas – suburti elektros sistemų valdymo ir automatizavimo srityse dirbančius mokslininkus. Šiais metais dalyvavo 160 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Suomijos, Baltarusijos. Visi dalyviai buvo suskirstyti į septynias sekcijas. Čia buvo gvildenamos automatizavimo bei energetikos sektoriaus problemos.

Pranešimai sekcijose buvo skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.

Konferencijoje dalyvavo ir konferencijos pranešimų medžiagą publikavo Aalto universiteto (Suomija), Halmstado universiteto (Švedija), Myongji universiteto (Pietų Korėja), Nacionalinio Tsinghua universiteto (Taivanas), Programinės įrangos technologijų pasaulinio instituto ir Xi’an Jiaotong36

Liverpool universiteto (Kinija), Talino technikos universiteto (Estija), Sofijos energijos instituto ir Sofijos technikos universiteto (Bulgarija), Halės ir Vitenbergo Martino Liuterio universiteto bei Darmštato technikos universiteto (Vokietija), Vroclavo technologijos universiteto (Lenkija), Rygos technikos universiteto (Latvija), taip pat Lietuvos mokslo institucijų ir įmonių: Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Baltijos pažangių technologijų instituto, Kauno technikos kolegijos, Panevėžio kolegijos, Šiaulių universiteto,

Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Be to, publikavo ir pranešimus skaitė užsienio ir Lietuvos energetikos organizacijų bei įmonių atstovai iš Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos (ENTSO-E) (Belgija), UAB „Siltumelektroprojekts“, „Latvenergo“, „Micro Dators ltd“ (Latvija), „Texas Instruments, Inc“ (JAV), UAB „Tavrida Electrik BP“ (Baltarusija), AB „Lietuvos energija“, AB „Litgrid“, AB „LESTO“, UAB „4Energia“, AB VAE, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komiteto.

Plenariniame posėdyje buvo perskaityti keturi pranešimai.

PET Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis pranešimu „Pasaulio energetinių sistemų iššūkiai“ apžvelgė pasaulio energetikos sistemos pagrindines problemas ir pagrindines energetikos ūkio plėtros tendencijas.

Prie kitų klausimų buvo aptartos pasaulio energetikos perspektyvos praėjus metams po Fukušimos avarijos. Buvo pabrėžta, kad Fukušimos AE avarija iki šiol neprivertė atsisakyti branduolinės energetikos programų už Europos ribų, išskyrus pačią Japoniją, o Europoje branduolinės politikos pokyčių įvyko tik Vokietijoje, Šveicarijoje ir Italijoje. Pažanga daugelio šalių nacionalinėse branduolinėse programose, ypač Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) nepriklausančiose šalyse, buvo atidėta, tačiau nėra jokių požymių, kad jos būtų atsisakiusios siekti branduolinės energetikos, reaguodamos į Fukušimos avariją.

Reziumuojant pranešimą,

galima sakyti – pranešėjas teigė, kad nepaisant visų pastangų Europa vėluoja įgyvendindama savo užsibrėžtą energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą, pabrėžė, kad reikia aktyvinti Europos energetinės bendrijos veiklą.

Pagal PET atliktą analizę vykdydamos energetiškai naudingą ir tvarią energetikos politiką pasaulio lyderės yra Šveicarija, Švedija, Prancūzija, Vokietija ir Kanada. Taip pat priminta, kad dalis Europos valstybių nepajėgs pasiekti prieš krizę nustatytų aukštų atsinaujinančių išteklių energetikos subsidijavimo tempų – subsidijos brangioms atsinaujinančių išteklių energetikos rūšims toliau bus mažinamos. Nepaisant to, kad po Fukušimos avarijos kai kurios valstybės pasitraukė iš atominės energetikos, ji ir toliau bus aktyviai plėtojama, kad būtų mažinamos CO2 išlakos. Bus priimti tarptautiniai branduolinės saugos standartai.

Branduolinė energetika, atsinaujinančių išteklių naudojimas ir energijos taupymas – svarbiausios priemonės siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas energetikoje.

ENTSO-E atstovas Ramūnas Bikulčius pranešimu „ENTSO-E mokslinių tyrimų planas“ pristatė mokslinių tyrimų planą bei jų finansavimo galimybes.

Pagrindinės elektros sistemos perdavimo operatorių bendradarbiavimo tikslas patvirtintas trečiojo energijos paketo ir atitinkamomis Europos Komisijos direktyvomis. Europos lygmeniu problema: nustatytas efektyvesnių valdymo sprendimų poreikis integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius, demonstracinių uždavinių įgyvendinimas bei išlaidų mažinimo poreikis. Pranešėjas pristatė Europos

Mokslas tinklo ateities viziją, įgyvendinimo planą ir finansavimo schemas, šių projektų valdymo struktūras. „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys pranešimu „Litgrid“ strategija 2020 m. – perimta atsakomybė valdyti šalies elektros sistemą“ pristatė Lietuvos energetikos raidos strategiją iki 2020 metų.

Pranešėjas pabrėžė, kad pagrindiniai strateginiai iššūkiai yra Lietuvos elektros energetikos sistemą paversti visaverte Europos elektros sistemos dalyve, integruoti į Europos elektros rinką ir padaryti ją Europos elektros rinkos infrastruktūros dalimi.

Pagrindiniai uždaviniai vykdant Lietuvos elektros energetikos sistemos plėtrą ir integruojant į Europos tinklus – „NordBalt“ jungtis su Švedija (2015), „LitPol Link“ jungtis su Lenkija (2015), Lenkijos vidaus jungčių plėtra, antroji „LitPol Link“ jungtis (2020), nuolatinės srovės keitiklių įrengimas ir atsijungimas nuo IPS / UPS sistemos (2020) ir sinchroninis darbas su Kontinentinės Europos tinklu (2020).

Visapusiška elektros sistemos plėtra apima adekvataus tinklo plėtrą, Visagino AE integravimą į Baltijos šalių elektros sistemą, atsinaujinančių elektros energijos šaltinių integravimą ir diversifikuotų generavimo technologijų skatinimą. Pagrindinės sąlygos Baltijos šalims prisijungti prie Kontinentinės Europos tinklo (KET) – sistemos adekvatumo reikalavimų įgyvendinimas ir sistemos pakankama generavimo galia Baltijos regione, kurią užtikrintų Visagino AE. Buvo pabrėžta, kad vietinių generavimo šaltinių nebuvimas dėl apkrautų tarpsisteminių linijų importuojant elektros energiją apsunkintų rezervų

gavimą iš kaimyninių sistemų.

Visagino AE vadovas Rimantas Vaitkus pranešimu „Visagino AE projekto eiga“ apžvelgė Visagino ato­minės elektrinės projekto vykdomus darbus, esamą energijos tiekimo saugumo situaciją palygino su situacija 2020 m., pabrėždamas sumažėjusį eksportą iš trečiųjų šalių.

Pristatyta Visagino AE gaminamos elektros savikainos struktūra. Visagino AE pagamintos elektros savikaina bus žemesnė, nei numatoma elektros kaina rinkoje. Pagrindinės AE sąnaudos – kapitalo išlaidos, o kuro išlaidos sąlyginai mažai veiks AE pagamintos elektros energijos kainą. Strateginis in­vestuotojas į Visagino AE – Japonijos korporacija „Hitachi“ – pristatyta kaip didžiausią patirtį su ABWR tipo reaktorių statyba turinti bendrovė.

ABWR tipo reaktorių technologija pristatyta kaip ypač saugi technologija.

Na, o baigdamas pranešimą autorius pabrėžė, kad Visagino AE – tai didžiausios tiesioginės užsienio investicijos per Lietuvos istoriją, jų dydis sieks apie 11 mlrd. litų ir Visagino AE 2012–2050 m. bendrąjį vidaus produktą padidins apie 30 mlrd. litų, įplaukas į biudžetą – 5 mlrd. litų. Įgyvendinant Visagino AE projektą bus sukurta daug darbo vietų, galimybių mokslo plėtrai.

Visų pranešėjų pristatymus lydėjo klausytojų klausimai ir karštos diskusijos.

Doc. dr. Mindaugas Ažubalis, KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas, Elektros sistemų katedra

37

teisė

ENERGETINIO SAUGUMO POLITINIAI IR TEISINIAI ASPEKTAI:

LIETUVOS SIEKIAI GLOBALIAME KONTEKSTE

Energetinis saugumas – valstybės galimybė pasirinkti, kaip ir kokiomis sąlygomis aprūpinti gyventojus energija ir energijos ištekliais. Šią galimybę sąlygoja vidaus energijos išteklių panau­do­jimo alternatyvos, diversifikuotas energijos importas, energetinių sistemų integracija, taip pat – rinkos pagrindu formuojama energijos kaina. Šiandien Lietuva, būdama izoliuota nuo Europos Sąjungos energetikos sistemų, priklausoma nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir turėdama ribotas vidines energijos gamybos alternatyvas, tokios pasirinkimo galimybės neturi.

Energetinis saugumas ir energetinė nepriklausomybė Energetinis saugumas – vienas esminių šiandienės globaliosios energetikos politikos iššūkių. Energetinė priklausomybė nuo išorės veiksnių lemia ne tik grėsmę valstybės na­ cionaliniam saugumui, ekonominei gerovei, vidaus politikos formavimui, bet ir kasdieniams socialiniams procesams, kuriems reikšmingą įtaką daro didėjančios energijos ir vartojimo prekių kainos bei mažėjanti vartotojų perkamoji galia. Energija – viena iš pamatinių moderniosios gerovės valstybės vertybių, priklausomų nuo bendros politinių, technologinių, ekonominių ir teisinių sprendimų logikos bei sistemos.

Diskutuojant apie energetinį saugumą esminiu klausimu neabejotinai išlieka technologiniai ir ekonominiai aspektai, leidžiantys įvertinti pasirinktų valstybės energetikos politikos krypčių pagrįstumą. Vis dėlto ypač dėl geopolitinių energetinės įtakos tendencijų valstybės energetikos ateitis paprastai formuojama poli38

tiniais sprendimais ir juos įgyvendinančiais teisiniais mechanizmais. Ir tai nėra vien tik Lietuvos energetikos politikos specifika.

Praėjusių metų Vokietijos sprendimas sustabdyti branduolinės energetikos plėtrą ir iki 2022 m. visiškai atsisakyti branduolinės energijos buvo pagrįstas tik politiniais motyvais, neįsiklausant į energetikos specialistų ir ekonomistų oponuojančias nuomones.

Tokio sprendimo padarinys – gerokai išaugusi Vokietijos priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos, pagamintos Prancūzijos atominėse elektrinėse, ir rusiškų gamtinių dujų. Iš esmės analogiškus padarinius Lietuvai turėjo ir ES stojimo sutartyje numatytas privalomas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas. Sprendimas buvo priimtas skubotai, laiku neužsitikrinus technologinių ir finansinių alternatyvų, o vėlesni bandymai persiderėti eksploatavimo nutraukimo sąlygas – terminus ir finansavimą – nedavė laukiamų rezultatų. Išaugusios priklausomybės nuo gamtinių dujų importo padariniai skaudžiai pa-

veikia augančias vartojimo kainas.

Tai – vos pora pavyzdžių, kaip politiniai ir teisiniai sprendimai sąlygoja ilgalaikį poveikį valstybės energetikos sistemai ir visai valstybės ekonominei raidai. Energetinis saugumas nėra vien tik Lietuvos aktualija. 2009 m. Ukrainos gamtinių dujų krizė atskleidė Vidurio Europos pažeidžiamą priklausomumą nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos. Energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro importo taip pat yra vienas iš JAV prezidento administracijos prioritetų. Taigi daug priimamų sprendimų energetikos sektoriuje neišvengiamai įgyja regioninį ar tarptautinį poveikį.

Pastarieji metai Lietuvos energetikos sektoriuje ypač aktyvūs: priimami politiniai ir teisiniai sprendimai dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo, turėsiantys lemiamos įtakos energetikos sektoriaus raidai Baltijos regione artimiausiais dešimtmečiais. Šių sprendimų strateginį pagrindą reglamentuos atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuriai

Vyriausybė pritarė šių metų balandžio 25 dieną.

Ji numato ilgalaikę valstybės energetikos sektoriaus plėtros perspektyvą, siekiant eliminuoti energetinę Lietuvos atskirtį ES, priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos ir įgyvendinti užsibrėžtus darnios ir konkurencingos energetikos tikslus.

Energijos gamybos diversifikavimas: branduolinė ir „žalioji“ ateitis Vyriausybės siūloma nacionalinės energetikos strategija iki 2020 m. siekiama, kad dabartinis apie 80 proc. rinkos užimantis vienintelio energijos tiekėjo dominavimas būtų pakeistas naujomis tiekimo alternatyvomis, maksimaliai panaudojant Lietuvos energetikos sistemos galimybes. Siekiama, kad bendrą energijos balansą beveik lygiomis dalimis sudarytų branduolinė energija, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos importas iš skirtingų šaltinių. Šio tikslo praktinis realizavimas neatsiejamas nuo strateginių energetikos projektų – naujos atominės elektrinės, tarpsisteminių elektros jungčių,

teisė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo – įgyvendinimo.

Suprantama, kad naujos atominės elektrinės Lietuvoje statyba, kaip didžiausias energetikos ir infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per visą istoriją, susilaukia didelio politikų ir visuomenės dėmesio. Tačiau pastaruoju metu eskaluojama referendumo dėl projekto ateities diskusija, kai parengiamieji projekto plėtros darbai ir derybos su strateginiu investuotoju pasiekė baigiamąją stadiją, verčia stebėtis. Visų pirma esminius sprendimus dėl branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje priėmė Seimas, patvirtinęs 2005 m. rezoliuciją ir 2007 m. Nacionalinę energetikos strategiją bei Atominės elektrinės įstatymą. Įdomu tai, kad teisinį atominės elektrinės pagrindą formavo skirtingų kadencijų atstovaujamoji valdžia ir skirtingų politinių jėgų ministrų kabinetai. Antra, interesų grupių, kurių atstovavimas Lietuvos žmonių interesams kelia abejonių, suaktyvėjimas projektui įgyjant realų pagreitį diskredituoja patį referendumo, kaip tautos valios išraiškos, institutą.

Iki šiol buvo galima teigti esant visuotinį sutarimą, kad tikslinga pasinaudoti turima infrastruktūra ir moksliniu potencialu bei plėtoti modernią branduolinę energetiką. Realybė tokia, kad bazinis elektros energijos gamybos pajėgumas Lietuvoje gali būti užtikrintas tik branduolinės energijos pagrindu: atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos to padaryti nėra pajėgios, o naudoti iš Rusijos importuojamą iškastinį kurą nėra palanku nei ekonominiu, nei aplinkos apsaugos aspektu. Lieka tikėtis, kad Lietuva išliks teisinės valstybės vertybes puoselėjanti šalis, kur atliktos investi-

cijos saugomos, politiniai sprendimai formuluojami vadovaujantis ilgalaikės darnios plėtros strategijos interesais, o susitarimai su užsienio partneriais gerbiami.

ES ir globaliame kontekste Lietuva nėra išimtis.

2011 m. Fukušimos incidentas Japonijoje atnaujino diskusijas dėl branduolinės energetikos ateities.

Tačiau praėjusių metų Vokietijos, Šveicarijos ir Italijos iniciatyva uždrausti branduolinę energetiką nesulaukė platesnio atgarsio: daug energijos deficitą patiriančių šalių toliau plėtoja branduolinės energijos naudojimo programas, o didžiausio pasaulyje urano tiekėjo Kanados korporacijos „Cameco“ vertinimu, planuojamas naujų branduolinių reaktorių įrengimas iki 2020 m. sumažėjo tik apie 10 procentų.

Neretai branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje supriešinama su atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo galimybe, nepaisant to, kad būtent šioms abiem technologijoms vienodai naudoti Vyriausybės patvirtina strategija skiria daugiau kaip 50 proc. bendro energijos vartojimo balanso 2020 metais. Pasigirsta pavienių vertinimų, kad Lietuva galėtų visą elektros energijos vartojimo poreikį užsitikrinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančiomis technologijomis, tačiau detalios moksliškai pagrįstos analizės šiuo aspektu pasigendama. Tiesa ta, kad šios technologijos brangios, o visų diskusijų dėl „žaliosios“ energetikos plėtros išvada iš esmės ta pati – be valstybės taikomų finansinių skatinimo priemonių, t. y. nedidinant elektros energijos kainos, tokia plėtra nevyks.

Lietuva įpareigojusi ES iki 2020 m. užtikrinti ne mažesnę kaip 23 proc. iš atsinaujinančiųjų energijos

Andrius Šimkus, asocijuotasis teisininkas

advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“

Pastaruoju metu priimami politiniai ir teisiniai sprendimai dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo turės lemiamos įtakos energetikos sektoriaus raidai Baltijos regio­ ne. Šių sprendimų strateginį pagrindą reglamentuos atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuriai pritarta šių metų balandžio 25 dieną.

išteklių pagamintos energijos dalį bendrame energijos vartojimo balanse.

Taip pat tarptautiniais ir ES teisiniais instrumentais Lietuva įsipareigojusi užtikrinti branduolinę saugą ir branduolinės energetikos veiklos civilinę atsakomybę. Vadovaudamasis šiais įpareigojimais 2011 m. Seimas priėmė branduolinės ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymus, kuriais nustatomi esminiai šių sektorių plėtros principai. Politiniai sprendimai ir teisinė aplinka energijos gamybos diversifikavimui parengta, tad lieka strateginius tikslus įgyvendinti praktiškai.

Alternatyvomis grindžiama energetika: vietoje išvadų Elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais, energijos rinkų integracijos ir SGD terminalo projektams reikia atskiros diskusijos. Tačiau esminis tikslas įgyvendinant šiuos projektus – alternatyvų energijos ir energijos išteklių importui sukūrimas bei dabartinės monopolinio gamtinių dujų tiekėjo padėties eliminavimas. Nieko neturėtų stebinti, kad šioje aplinkoje siūlomi teisiniai instrumentai, kuriais būtų užtikrinta SGD terminalo intervencija į monopolinę rinką, susilauktų priešpriešos. Tačiau energetinis saugumas be realios ir

efektyvios konkurencijos neįmanomas.

Diskusija, ar Lietuva savo energetinę ateitį turėtų projektuoti kaip branduolinę, „žaliąją“ ar grindžiamą diversifikuotų gamtinių dujų tiekimu, ydinga, kaip kurianti priešpriešas ir nubrėžianti demarkacijos linijas tarp atskirų energetikos sektorių. Ateitis priklauso alternatyvomis grindžiamai energetikai, užtikrinsiančiai valstybės galimybę rinktis, kaip saugiai, patikimai ir ekonomiškai naudingiausia aprūpinti gyventojus energija. Įgyvendinamų Lietuvos energetikos strateginių projektų visuma ir intensyvumas leidžia teigti, kad šiandienė Vyriausybė šį tikslą supranta.

Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame tradiciniai energijos ištekliai senka, naujos technologijos brangios, o gyventojų skaičius ir jų poreikiai didėja.

Neišvengiama, kad energijos ir energijos išteklių kaina augs. Tačiau dabar priimami politiniai ir teisiniai energetikos sektoriaus sprendimai lems, ar Lietuva liks regioniniu energijos mainų žaidėju ir tai, kokias energijos pasirinkimo galimybes turėsime ilgalaikėje perspektyvoje.

Andrius Šimkus, asocijuotasis teisininkas advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ 39

teisė

2012 m. kovo 22 d. oficialiame teisės aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas norminis dokumentas „Energetikos arbitražo teismo statusas ir veiklos pagrindai“ (žr. Žin., 2012 m., Nr.34-1696). Juo įteisintos galimybės energetinio verslo subjektams lengviau ir paprasčiau nei valstybiniuose teismuose (be juose taikomų sudėtingų procedūrų ir jų jurisdikcijos) išspręsti bet kokius energetinėje-ūkinėje veikloje kylančius verslo (civilinius-teisinius) ginčus. O tais atvejais, kai nesutarimai kyla iš tarptautinių energetinio verslo sandorių – galimybė išspręsti juos gerokai (daug kartų) pigiau ir greičiau, nei tai įvykdoma Stokholmo, Londono, Paryžiaus ir kai kurių kitų šalių arbitražuose.

Arbitražas, kaip ir tarpininkavimas (mediacija), yra sutartiniai ginčų sprendimo (sureguliavimo) būdai. Jų taikymas galimas tik esant nesutarimų šalių sutikimams, o verslo ginčų (komercinių santykių) atvejais, šiems būdams taikyti sprendžiant ginčą šalių sutikimas turi būti pateiktas raštu.

Būtina teisinė prielaida ieškiniui nagrinėti Energetikos arbitražo teisme vidaus (nacionaliniam) arba tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti yra arbitražinis susitarimas, kuris gali būti išreikštas sutartyje (kontrakte) įrašyta arbitražine išlyga arba atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu, ar kitokia šalių valios išraiškos forma, deleguojančia Energetikos arbitražo teismui ginčo išsprendimo teisę. Ūkio subjektams – tarptautinių verslo sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad kilusių iš jų ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Energetikos arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šią tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas ar nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties)

Be valstybinio teismo ir jo jurisdikcijos! arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo aso­ ciacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Esant bet kurios iš sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoje pirmiau nurodytos (tipinės) Energetikos arbitražo teismo išlygos, tarptautiniame energetinės veiklos (verslo) kontrakte gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios arbitražo institucijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Ūkio subjektams – vidaus (nacionalinių) verslo (ūkinės veiklos) sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomose sutartyse siūloma įrašyti šią tipinę vidaus verslo sandorio Energetikos arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio

Energetikos arbitražo teismo steigėjai: Juozas Šatas, Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) prezidentas www.vilniausarbitrazas.lt 40

Vladas Paškevičius, Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas www.leea.lt

ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Esant bet kurios iš vidaus (nacionalinio) energetinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei abipusiam jų sutarimui, vietoje pirmiau nurodytos (tipinės) specializuoto Energetikos arbitražo teismo išlygos, sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios teisminės jurisdikcijos (valstybinio teismo arba arbitražo) išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Bendros kompetencijos ir visų kitų Vilniaus arbitražo kartu su partneriais įsteigtų ir administruojamų specializuotų (specialios kompetencijos) arbitražinių teismų (jūrinio, statybų, prekybos, agroverslo ir kt.) tipinių arbitražo išlygų, įrašomų į tarptautinio verslo kontraktus (sutartis), pavyzdines formas (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis), taip pat išlygų, įrašomų į vidaus verslo sutartis pavyzdines formas (lietuvių kalba), žr. svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo išlygos“.

Konsultacijos teikiamos LAA tel. (8 5) 249 6033, mob. 8 687 72 500 arba LEEA tel. (8 5) 270 1104, mob. 8 655 60 663

naujienos Susijungus įmonėms „Draka“ ir „Prysmian“, gimė didžiausias pasaulyje kabelių gamybos koncernas „Prysmian Group“. Naujasis verslo junginys veikia visame pasaulyje. Koncernas turi atstovybių 50-yje šalių, 98 gamyklose dirba daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų.

Tiek „Draka“, tiek „Prysmian“ – gerai žinomi visame pasaulyje prekių ženklai. Galima neabejoti, kad jie išliks bei bus plėtojami ir ateityje. Baltijos šalyse „Prysmian Group“ ir toliau atstovauja „AS Draka Keila Cables“, kuriai vadovauja generalinis direktorius Tarvo Leppikas.

Be Estijos, Latvijos ir Lietuvos, „Prysmian Group“ Šiaurės šalių regionui priklauso Suomija, Švedija, Danija ir Norvegija. Šiaurės regiono direktorius – Ruudas Majenburgas. „Susijungus dviem bendrovėms mūsų gaminių asortimentas išsiplėtė, taip pat gerinamas gaminių asortimentas sandėlyje ir pristatymo tikslumas“, – sakė T. Leppikas. Klientai pajus naudos ir iš „Prysmian Group“ bendradarbiavimo. Įsteigta daugiau nei 20 tyrimų ir gaminių plėtros centrų, todėl koncernas gali pasiūlyti gaminių ir paslaugų, atsižvelgdamas į šalių ypatumus. „AS Draka Keila Cables“, be Estijoje esančio gamybos ir pardavimų centro, turi atstovybes Latvijoje ir Lietuvoje. Įmonės veikla neapsiriboja tik Baltijos šalimis. Gamyklos „Keila“ produkcija eksportuojama į Suomiją ir kitas Skandinavijos šalis, taip pat į Rytų Europą bei Prancūziją.

34 proc. „AS Draka Keila Cables“ akcijų valdo biržoje kotiruojama įmonė „AS Harju Elekter“. 1968 m. įkurta „AS Harju Elekter“ – didžiausias elektros prietaisų ir medžiagų gamintojas Baltijos šalyse. Be antrinės įmonės „AS Draka Keila Cables“, „Harju Elekter“ grupei priklauso elektros prietaisų gamybos įmonės Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje: „AS Harju Elekter Elektrotehnika“ (100 proc.), „Satmatic Oy“ (100 proc.) ir „Rifas UAB“ (51 proc.), telekomunikacijų įrangos gamintojas „AS Harju Elekter Teletehnika“ (100 proc.) ir pardavimo atstovybė „Harju Elekter AB“ (90 proc.) Švedijoje. Įmonė „AS Harju Elekter“ yra investavusi į Latvijos elektros prietaisų pardavimo įmonę „SIA Energokomplekss“ (14 proc.) ir į biržoje kotiruotą Suomijos įmonę „PKC Group Oyj“ (7 proc.).

„Prysmian Group“ nuotrauka

„Draka“ ir „Prysmian“ susijungė į pasaulinį koncerną „Prysmian Group“

AS Draka Keila Cables generalinis direktorius Tarvo Leppik

„Prysmian Group" informacija

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, Europos Komisijos (EK) išvados dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto laukiama gegužės mėnesį. „Mūsų žiniomis, projektas parengtas, dabar jis derinamas su visais direktoratais, gegužės mėnesį turėtume gauti EK išvadą dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Be abejo, tokia išvada labai svarbi ir esminė“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Sekmokas.

Naujos atominės elektrinės statybai reikėtų skolintis 50–70 proc. visų numatomų lėšų – iš maždaug 17 mlrd. litų bendros sumos Lietuvai tektų beveik 6 mlrd. litų, iš jų apie 3–4 mlrd. litų skolintųsi Visagino atominė elektrinė ir valdytų apie 34 proc. būsimos valdymo įmonės akcijų.

Visagino atominės elektrinės strateginis investuojas – „Hitachi“ kartu su „Hitachi-GE Nuclear Services“, kurios pagrindinis akcininkas – koncernas „Hitachi“, valdantis 80 proc. kapitalo.

„Fotodiena“ nuotrauka

Europos Komisijos išvada dėl naujos atominės elektrinės ‒ jau šių metų gegužę

BNS informacija

41

naujienos Bendrovė „GECO investicijos“ pasiryžusi naująją 20 MW galios elektrinę pastatyti iki naujojo šildymo sezono pradžios, o investicijoms skirs 20 mln. litų. Tiesa, įtakos šilumos kainai ir visam Kauno energetikos ūkiui ji neturės, nes galės pagaminti vos iki 5 proc. šaltuoju metų laiku kauniečiams būtinos energijos. Didžiausias katilinės pranašumas – ji naudos tik vietinės kilmės kurą. Apie planus statyti visiškai naują elektrinę Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje neseniai paskelbė Suomijos bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.

„Fotodiena“ nuotrauka

Kaune pradedama naujos biokuru kūrenamos elektrinės statyba

„Lietuvos ryto“ informacija

UAB „Dogas“, šiais metais švenčianti savo veiklos 20 metų sukaktį, organizuoja elektrotechnikos parodą „Elektrikų pavasaris“. Šis renginys bendrovei jau tapo tradicinis ir šiemet vyks parodų centro „Litexpo“ rūmuose gegužės 22–25 d. parodos „Balttechnika“ metu. Į renginį bendradarbiaudami su „Balttechnikos“ rengėjais organizatoriai sukvietė UAB „Dogas“ atstovaujamus Lietuvos ir užsienio elektrotechnikos gamintojus, gerai žinomus šios srities specialistams. Per parodą gegužės 23– 24 d. bus organizuojami seminarai, kurių metu gamintojų specialistai supažindins savo produkcijos vartotojus su naujais gaminiais, pažangiais sprendimais ir naujausiomis energiją taupančių įrenginių tendencijomis.

Bendrovės platinamų gaminių asortimentas įvairus – tai ir kabelinė produkcija, apšvietimo, automatikos, valdymo bei elektros skirstymo įranga, žaibosaugos bei instaliacinės medžiagos, įrankiai profesionalams ir t. t. Beje, bendrovė per 20 veiklos metų laikotarpį kruopščiai atrinko Lietuvos rinkai tinkamiausius pagal kokybės ir kainos santykį gaminius ir jų tiekėjus, taip pelnydama savo klientų palankumą.

2011 m. UAB „Dogas“ pardavimo tinkle „Viskas elektrikams“ buvo aptarnauta daugiau kaip 6 tūkst. autorizuotų klientų – tai elektros įrengimo, energetikos, statybos, pramonės įmonės ir įvairios paskirties infrastruktūros objektai. Taip pat įmonės padaliniuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje aptarnaujami ir neautorizuoti klientai – privatūs asmenys. Be to, įmonė aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

Taigi pardavimų išskaidymas, lanksčių santykių su klientais palaikymas, optimalaus asortimento parinkimas ir prekių apyvartos suvaldymas leido bendrovei įveikti rinkos nuosmukį.

Prasidėjus kriziniam laikotarpiui buvo priimti sprendimai išlaikyti įmonės struktūrą, išsaugoti kolektyvą – didžiausią įmonės turtą – ir pasinaudoti puikia galimybe įdiegti naują šiuolaikinę verslo valdymo ir apskaitos programą, atnaujinti bendrovės svetainę www.dogas.lt. Tad pradėjo veikti e. parduotuvė, įkurtas logistikos centras. Kad patvirtintume savo statusą, ištobulinome veiklos analizės, prognozavimo, planavimo, optimizavimo ir kitus veiklos valdymo procesus. UAB „Dogas“ – tai patikimas verslo partneris.

UAB „Dogas” informacija

42

UAB „Dogas” nuotrauka

Parodos „Balttechnika“ metu vyks tradicinis renginys „Elektrikų pavasaris“

Apšvietimas, elektrinis šildymas, elektros instaliacija, EIB projektai .

Vilnuje tel. (5) 2796162, Kaune (37) 312101, Klaipeda (46) 383390 www.gaudre.lt

Kokybė

… kurią jūs galite realiai pajusti

Antgalių užspaudimui reikalinga 25% mažesnė jėga

Tinkamas įrankis bet kuriam darbui Phoenix Contact siūlo platų asortimentą profesionalių įrankių ir matavimo prietaisų. Įrankiai laidams kirpti, izoliacijai nuimti, antgaliams užspausti, atsuktuvai, įtaisai montavimo bėgeliams arba laidų loveliams pjaustyti, testavimo prietaisai išsiskiria savo ypatinga kokybe ir įspūdingu funkcionalumu.

Visus norinčius sužinoti daugiau apie minėtus gaminius prašome kreiptis į UAB PHOENIX CONTACT Švitrigailos 11 B, LT-03228, Vilnius, tel. 8 5 2106321 arba el. p. balticinfo@phoenixcontact.com.

Detalesnę informaciją taip pat galite rasti ir internete adresu www.phoenixcontact.lt

© PHOENIX CONTACT 2012