30 zurnalas

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija

2012 (30) 2011Nr. Nr.31(26)

Energetikos ateities miražai

■ Elektros tinklų raida ■ Biokuro kogeneracijos potencialas Lietuvoje ■ Išmanieji energijos sąnaudų matavimo metodai ■ Aukštosios įtampos įvadų diagnostika

Pilnas PV ir DC komponentų asortimentas: Monokristalinės, polikristalinės ir plonasluoksnės plokštės Viršįtampių apsauga Mod. automatiniai jungikliai char. C, K Automatiniai jungikliai iki 400A Inverteriai nuo 1.5 kW iki 500 kW (IP43, IP65) Sukamieji perjungikliai Kirtikliai cilindriniams saugikliams

Oficialus Noark atstovas Lietuvoje:

KAUNAS

VILNIUS

KLAIPĖDA

Jonavos g. 62a Tel. (8-37) 205802, 330246 Faksas: (8-37) 201820 El. paštas: kaunas@elstila.lt

Geologų g. 7a Tel. (8-5) 2104888, 2104887 Faksas: (8-5) 2104889 El. paštas: vilnius@elstila.lt

Šilutės pl. 83b Tel. (8-46) 380100 Faksas: (8-46) 380280 El. paštas: klaipeda@elstila.lt

Priešgaisrinės apsaugos sistemos OBO siūlo patikimas ir išbandytas priešgaisrines sistemas, atitinkančias visus saugos nuo gaisro reikalavimus elektros įrenginiams. Tinka visiems elektros infrastruktūriniams statiniams - nuo gyvenamųjų pastatų iki pramoninių kompleksų.

Atraskite OBO sistemų pasaulį. Susisiekite su mumis internetu arba tiesiogiai.

• • • • • •

Pertvaros Medžiagos ugniai atspariems kabeliniams praėjimams įrengti.

Priešgaisrinės apsaugos kanalai Kabelių sandarinimo medžiagos Funkcionalinio palaikymo sistemos Ankeriai

OBO Bettermann klientų aptarnavimas Tel.: 370 5 2375911, 370 61622470 El.p. obo@obo.lt · www.obo.lt

Turinys Energetika 8 Biokuro kogeneracijos potencialas Lietuvoje Lietuva turi puikias sąlygas plėtoti biokuro kogeneracines elektrines, kuriose deginamas biokuras galėtų virsti „žaliąja“ elektros energija, o likutinė šiluma galėtų būti panaudojama pastatams šildyti.

11 Saulės elektrinė ant gyvenamojo namo stogo. Interviu Pastaruoju metu saulės elektrinės Lietuvoje jau žengia tvirtus žingsnius. Tikrasis privačių saulės elektrinių statybos bumas prasidėjo prieš porą metų, kai elektros supirkimo kaina viršijo 1,60 Lt/kWh.

Istorija 12 Elektros tinklų raida Lietuvoje

Elektros tinklai ‒ tai techninių įrenginių kompleksas, skirtas perduoti elektros energijai. Šį kompleksą sudaro elektros laidai (elektros tiekimo linijos), įtampą aukštinantys ir žeminantys transformatoriai, komutavimo aparatai bei valdymo ir reguliavimo įtaisai.

Kronika, įvykiai 17 Kauno technologijos universiteto Elektros inžinerijos katedrai – 90 1922 m. kovo 24 d. Kauno universitete įkurta Elektrotechnikos katedra. Šią datą galime laikyti visų Lietuvos elektrikų inžinierių profesiniu gimtadieniu.

Technika 21 Aukštosios įtampos įvadų diagnostika.

Naujas izoliacijos kontrolės metodas

Šiuo metu vis labiau populiarėja elektros izoliacijos kontrolės metodai, paremti poliarizacinių procesų matavimais.

26 Energiją taupantys 24 V nuolatinės srovės maitinimo šaltiniai Tausojant aplinką ir resursus, kylant energijos, parduodamos pramonės įmonėms, kainoms, reikia kontroliuoti sunaudojamos elektros energijos kiekį.

Efektyviai naudojama energija pramonėje ‒ vienas svarbiausių konkurencinių pranašumų.

30 Išmaniajam namui – išmanūs energijos sąnaudų matavimo būdai

Didėjant energijos kainoms, prireikia komercinio lankstumo, o apsauga nuo klimato taršos ragina siekti daugiau skaidrumo vartojant energiją. Galutinius vartotojus pasiekia vis didesnės sąskaitos už energijos suvartojimą.

Mokslas 34 Vilniuje universitetinį išsilavinimą jau įgijo 2 000 elektros inžinerijos specialistų

Šiais metais, VGTU Elektronikos fakultetui išleidžiant 51-ąją laidą, Vilniuje parengtų elektros inžinerijos absolventų skaičius perkopė 2 000.

35 Studijos Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete Prasidėjus naujiems mokslo metams, studentai pradeda plūsti į savąsias aukštojo mokslo įstaigas, kur toliau siekia gauti žinių ir gebėjimų. Kasmet Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetą papildo apie 200 studentų.

36 Naujas būdas įgyti tarptautinę skirstomųjų tinklų elektriko kvalifikaciją

Straipsnyje trumpai apžvelgiami prieš dvejus metus prasidėjusio Leonardo da Vinci programos finansuojamo projekto „Distribution Cert 2“ rezultatai.

38 Projektas „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ – pirmas žingsnis į savo verslą

Projekte „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ buvo apsibrėžta užduotis prisidėti prie jaunosios kartos Lietuvoje verslumo ugdymo, pritaikant geriausią Vakarų patirtį.

Teisė 39 Tai žinotina energetinio verslo dalyviams!

Straipsnyje rašoma apie tai, kaip verslo dalyviams teisinėmis priemonėmis apsisaugoti nuo galimų komercinių sutarčių sąlygų nevykdymo, kokių priemonių imtis, kad būtų maksimaliai sumažinta rizika.

Tarptautinis bendradarbiavimas 41 Lietuvoje lankėsi norvegų bendrovės Nettpartner atstovai 4

Energetics

Summary

page 8 Biofuel cogeneration potential in Lithuania Lithuania has excellent conditions for the development of biofuel cogeneration power plants, which would burn biofuels turning them into “green” electricity; and residual heat could be used to heat buildings. page 11 Solar power plant on the roof of a residential building.

Interview Recently, the solar power plants in Lithuania have been taking strong steps.

Apparent private solar power plant construction boom began several years ago, when the power purchase price exceeded 1.60 LTL / kWh. History page 12 Electricity network development in Lithuania Electricity networks – is a technical equipment complex for transferring electrical energy. The complex comprises of the electrical wiring (power line), transformers that magnify or demean electrical tension, switching devices, control and monitoring devices.

Chronicle and Events page 17 Department of Electrical Engineering of Kaunas University of Technology turns 90 On 24 March 1922, Department of Electrical Engineering was established in Kaunas University of Technology. This date could be considered to be a birthday for all Lithuanian professional electrical engineers.

Technics page 21 High voltage input diagnostics. A new method of isolation control Currently, methods of electrical insulation control based on measurements of polarizing processes are becoming increasingly popular. page 26 Energy saving 24 V direct current power supply Preserving the environment and resources, energy prices sold to the industries getting more expensive, a need to control the amount of electricity consumed is necessary. Effectively used energy in an industry is a key to competitive advantages. page 30 Sophisticated energy measurement techniques for a smart house With increasing energy prices, the need for commercial flexibility and protection against climate pollution calls for more transparency in energy use.

End users keep on receiving higher bills for energy consumption.

Science page 34 2000 electrical engineering specialists have acquired university education in Vilnius This year, Electronics Faculty of Vilnius Gediminas Technical University issuing the 51st class, The number of graduates trained in electrical engineering exceeded 2000. page 35 Studies in the Faculty of Electrical and Control engineering With the start of the new school year, students begin rushing into their own higher education institutions and continue to gain knowledge and skills.

Every year, Faculty of electrical and control engineering of Kaunas University of Technology recruit about 200 students. page 36 A new way to gain a qualification of an international distribution network electrician This article briefly reviews the results of the project “Distribution Cert 2”, which was started two years ago and is funded by the Leonardo da Vinci program. page 38 Project “Sunrise entrepreneurial school "adVenture" – the first step to start your own business Project “Sunrise entrepreneurial school "adVenture" defined its task to contribute to the younger generation of Lithuania entrepreneurship by adapting the best experience of the West.

Legal page 39 It is important for the participants of the energy business!

This article deals with the ways of how business users should protect themselves from potential default of commercial contract terms in legal ways, and what measures should be taken to minimize the risk.

įvadinis žodis

Gerbiami žurnalo skaitytojai, turbūt nustebsite vartydami šį prieš rinkimus išeinantį žurnalo numerį ir nerasdami jame nė vieno žodžio rinkimų tema ar agitacinio straipsnio. Tai darome sąmoningai. Energetikos sektorius pasiekė tokį politikavimo lygį, kad iškilo grėsmė specialistams, nenorintiems būti politikais ar politikų įrankiais. Perfrazuojant gerai žinomą reklamą – „jei tavęs nėra čia, tavęs nėra visai“, galima sakyti, kad artėjama prie ribos, kai bus leidžiama suprasti – „jei nedalyvauji politikoje, tavęs nėra visai“.

Per 22 nepriklausomybės metus Lietuvos energetikoje nebuvo padaryta nieko reikšminga, jei procesas būdavo politizuojamas ir jį perimdavo valdyti ne specialistai ar verslininkai, o politikai. Puikus pavyzdys – LEO projektas. Nors jo idėja, ką dabar pripažįsta ne vienas, buvo gera, bet tapęs dviejų valdžių politikavimo arena jis buvo užgesintas. Viso to rezultatas – dvi nesaugios atominės elektrinės prie mūsų šalies sienų.

Nerasite žurnale ir agitacijos už ar prieš atominę elektrinę, nes dabartinė situacija panašėja į LEO projektą. Vėl tas pats politikavimas, tiesos nesakymas arba pusiau tiesos sakymas.

Vien pasiklausius politinės reklamos apie Visagino AE, kyla aliuzijos į spektaklį „Netiesos sakymas“...

Noriu nuraminti ir biokuro entuziastus – Lietuvos energetikoje jis tikrai nedominuos, nes biokuras taip pat jau politizuotas.

Jei netikite, atidžiai pasiklausykite, ką šneka šalies vadovai.

Dauguma sutinka su nuomone, kad energetika yra šalies ekonomikos stuburas, bet kai tą stuburą siekia laikyti politikai, jame atsiranda išvaržų. Akivaizdu, kad politikoje galima meluoti, nesakyti tiesos, išsisukinėti ar nutylėti. Tačiau kai visa tai perkeliama į strateginę ūkio šaką, turime tai, ką šiandien turime. Teisingiau pasakius, neturime nieko, išskyrus krūvas brangių ekspertizių, išvadų pagal užsakymą ir tuščių kalbų.

Jums, mieli skaitytojai, gali kilti klausimas – „tai kaip čia bus su ta energetika?“ Atsakymas labai paprastas – bus taip, kaip ir buvo, t. y. ir toliau dominuos dujos, nes norint ką nors pakeisti, reikia labai daug dirbti. Gal matėte bent vieną dirbantį politiką? Man neteko. Tad gali kilti kitas klausimas – kiek laiko visa tai tęsis? Tikriausiai tol, kol į valdžią ateis žmonės, teigiantys, kad politika baigiasi su ministru. Tada bus diskusijos su specialistais, verslininkais ir savo darbą išmanančiais žmonėmis, o jei reikia, bus atsiklausiama tautos. Tada bus galima tikėtis sprendimų ir konkrečių darbų.

Tai ką dabar daryti tiems, kurie nenori politikuoti, bet nori dirbti tai, ką moka ir išmano geriausiai? Mano patarimas būtų toks – burkimės ne į politines partijas, raudonuosius, mėlynuosius ar violetinius, o į techninius, ekonominius ir finansinius darinius. Kurkime ateities vizijas, skleiskime savo patirtį jauniems specialistams. Kaupkime tai, ką žinome ir išmanome.

Kurkime verslą neatsiklausę politikų, nekeliaklupsčiaukime prieš juos.

Tikiu, kad ateis toks laikas, kai savo srities specialistai bus gerbiami ir vertinami, kaip tai daroma visame civilizuotame pasaulyje. Bet tai suprasime tik tada, kai pasieksime kietą ekonomikos nuosmukio dugną, nuo kurio jums, jaunime, reiks atsispirti. O dabar pirmiausia reikia įveikti krizę politikų galvose.

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Škiudas

Leidėjas Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 698 40 500 El. p. neta@neta.lt www.neta.lt Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Valdas Bancevičius Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius

Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas

Dizainerė Rita Voiniušaitė

Fotografijos UAB Fotodiena

Autoriai Petras Apanavičius Anzelmas Bačauskas Saulius Kutas Rimantas Laurinaitis Alfonsas Morkvėnas Martynas Nagevičius Vladas Paškevičius Kostas Pikelis Vytautas Sučila Juozas Šatas Mantas Volungevičius

Projektų vadovas Rolandas Liuga

Spausdino UAB Utenos Indra www.indra.lt

Techninė redaktorė Liudmila Andriušienė Kalbos redagavimas VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras Redakcija UAB Super namai www.supernamai.lt

Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

Visos teisės saugomos.

Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

5

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel. +370 5 273 83 00 Recreated Faks. +370PMS 5 273 83 33 El. p. info@lt.abb.com www.abb.com

AS DRAKA KEILA CABLES Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel. +370 5 272 1464 www.drakakeila.ee

UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel. 8 37 22 81 87 Faks. 837 79 28 88 El. p. info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

UAB ELKOR Kepyklos g. 15, Alytus Tel./Faks. +370 315 22 660 El. p. info@el-kor.lt www.el-kor.lt

UAB Srovėtaka Ateities g. 21C, Vilnius Tel. +370 5 279 3769 Faks. +370 5 237 5182 El. p. srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt

UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel. +370 5 215 16 46 Faks. +370 5 216 26 41 El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

6

UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel. +37052160717, 2333702.

Faks. (5) 2161036 El. p. info@ardena.lt www.ardena.lt

UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, LT-08300 Vilnius Tel. +370 5 237 50 00 Faks. +370 5 237 50 20 El. p. info@elgama.eu www.elgama.eu

UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel. +370 5 230 64 44 Faks. +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt

AB Empower Motorų g. 4, LT-02190, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 210 5 5 60, 232 90 77 Faks. +370 5 232 90 79 El. p. info@empower.lt www.empower.lt

UAB A.Žilinskio ir ko Užtvankos g. 17, Dainiai, Jurbarko rajonas Tel. +370 447 70 120 Faks. +370 447 70 128 El. p. info@elektra.lt www.elektra.lt

UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel. +370 5 2763400, 2761494, 2737251 Faks. +370 5 2737250 El. p. info@dogas.lt www.dogas.lt

UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel. +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks. +370 5 266 00 97 El. p. office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r.

Tel. +370 37 35 19 87 Faks. +370 37 45 27 80 El. p. info@elinta.lt www.elinta.lt

UAB Elstila Jonavos g. 62A, Kaunas Šilutės pl. 83B, Klaipėda Geologų g. 7A , Vilnius Tel. (8-37) 205802, 330246 Faks. (8-37) 201280 El. p. kaunas@elstila.lt

UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel. +370 5 279 61 62 Faks. +370 5279 61 63 El. p. info@gaudre.lt www.gaudre.lt

Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel. +370 37 30 86 20 Faks. +370 37 33 31 20 El. p. ktk@ktk.lt www.ktk.lt

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

Kauno tehnologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel. +370 37 30 00 00 / 32 41 40 Faks. +370 37 32 41 44 El. p. rastine@ktu.lt www.ktu.lt

Uždaroji Akcinė Bendrovė RIFAS Tinklų g. 35R, Panevėžys Tel. +370 45 58 27 28 Faks. +370 45 58 27 29 El. p. info@rifas.lt www.rifas.lt

UAB Neiluva Naugarduko g. 41A, Vilnius Tel. +370 5 215 15 60, Faks. +370 5 215 15 59 El. p. info@neiluva.lt www.neiluva.lt

UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 237 5911 Faks. +370 5 237 59 12 El. p. obo@obo.lt www.obo.lt

OSRAM atstovybė Lietuvoje J. Kubiliaus g. 6, Vilnius Tel. +370 5 203 2036 Faks. +370 5 203 2038 El. p. vladislavas.mickevicius@osram.com www.osram.lt

UAB Phoenix Contact Švitrigailos 11B, Vilnius, Tel. +370 5 210 63 21 Faks. +370 5 210 63 24 El. p. balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt

UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 210 57 20 Mob. +370 698 34 418 Faks. +370 5 230 66 65 El. p. info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com

Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J. Jasinskio g. 16C, Vilnius Tel. +370 5 2391 500 Faks. +370 5 2391 501 El. p. info.lt@siemens.com www.siemens.com

UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel. +370 5 274 28 27 Faks. + 370 5 274 28 38 Mob. Tel. +370 687 49 852 El. p. gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt

AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 5 247 23 67 Mob. +370 612 50 604 Faks. +370 5 247 23 49 El. p. valdas.lideris@vilma.lt www.vilmaelectric.lt

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius, Tel. + 370 5 234 1524, Faks. + 370 5 234 3769 El. p. info@vtdko.lt www.vtdko.lt

UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel. +370 41 54 00 60 Faks. +370 41 54 00 65 El. p. biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

UAB Aedilis L. Zamenhofo g. 5, Vilnius Tel. +370 5 2742707, +370 5 2032302 Faks. +370 5 2058584 El. p. info@aedilis.lt www.aedilis.lt

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 5 237 4577 Faks. +370 5 269 7166 El. p. info@remc.lt www. remc.lt

UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel. +370 5 215 00 70 Faks. +370 5 215 00 71 El. p. biuras@slo.lt www.slo.lt

VGTU Saulėtekio al. 11, Vilnius.

VGTU Elektronikos fakultetas: Naugarduko g. 41, Vilnius.

Tel. + 370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks. + 370 5 274 47 70.

El. p. dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt

Utenos kolegija Maironio g. 7, LT-28142 Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt

7

Energetika

Biokuro

kogeneracijos potencialas Lietuvoje

Pagrindinę elektros energijos gamybą Lietuvoje galėtų užtikrinti biokuru kūrenamos kogeneracinės elektrinės.

Lietuva turi puikias sąlygas plėtoti biokuro kogeneracines elektrines, kuriose deginamas biokuras galėtų virsti „žaliąja“ elektros energija, o likutinė šiluma galėtų būti panaudojama pastatams šildyti.

Lietuvoje, kitaip nei daugelyje pasaulio šalių, išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Mūsų šalyje yra gana dideli biokuro, kurį galima būtų panaudoti nekenkiant gamtai, ištekliai. Lietuva yra palyginti šalto klimato šalis, mūsų ekonomikoje vyrauja paslaugų sritis, sunkiosios pramonės beveik nėra ir ateityje jos dalis greičiausiai tik mažės. Todėl Lietuvos ūkis šilumos sunaudoja dvigubai daugiau nei elektros. Šios aplinkybės sudaro puikias prielaidas investuoti į biokuro kogeneraciją. Tačiau jomis mes kažkodėl niekaip nepasinaudojame.

8

Net didžiausi atsinaujinančių išteklių energetikos priešininkai nepaneigs, kad biokuro kogeneracinės elektrinės yra pagrindinis elektros gamintojas, jų darbas nepriklauso nuo vėjo greičio ar saulės intensyvumo kaitos.

Todėl Lietuvos energetikos ministrui, įsitikinusiam, kad vienintelė alternatyva atominės elektrinės projektui būtų akmens anglimis kūrenama elektrinė, reikėtų priminti. Lietuva – ne JAV ir ne Jungtinė Karalystė, mums geriausiai tiktų biokuro kogeneracinės elektrinės.

Labai kukliais vertinimais, 14-oje didžiausių Lietuvos miestų pastačius ES kogeneracijos direktyvos efektyvumo kriterijus ir vakarietiškus pavyz-

džius atitinkančias biokuro elektrines, biokuro kogeneracinių elektrinių elektros generavimo galia galėtų pasiekti 660 MW. Tai kur kas daugiau, nei numatoma Lietuvos dalis Visagino atominės elektrinės projekte. Šios elektrinės galėtų per metus pagaminti ir į elektros tinklus tiekti 3,1 TWh „žaliosios“ elektros energijos. T. y. maždaug trečdalį viso Lietuvos elektros poreikio. Kartu 5,2 TWh „žaliosios“ šilumos būtų perduota į šilumos tinklus, o tai sudaro maždaug du trečdalius viso minėtų 14-os miestų metinio šilumos poreikio.

Ir tai dar nėra visas biokuro elektrinių potencialas. Čia nevertintos smulkios, dažnai biodujas

Energetika

naudojančios elektrinės, nevertinta galimybė komunalines atliekas naudoti energijai gaminti. Visa tai įvertinus – biokuro elektrinių elektros gamybos galių potencialas viršytų 1 000 MW. Atsižvelgiant į tai, kiek tokios jau pastatytos elektrinės realiai kainavo Skandinavijos šalims, galima su gana didele atsarga įvertinti būtinas investicijas į aptariamos biokuro kogeneracijos programos 14-oje Lietuvos miestų įgyvendinimą. Tai būtų apie 4,1 mlrd. litų – kur kas mažiau, nei numatoma investuoti į Visagino atominę elektrinę.

Per metus šiose elektrinėse būtų sudeginta iki 800 tūkst. tonų naftos ekvivalento biokuro – šiaudų, medienos atliekų. Tai kur kas mažiau nei esamas Lietuvos metinis biokuro potencialas, įvairiais vertinimais svyruojantis nuo 2 iki 2,6 mln. tonų naftos ekvivalento.

Visa tai sukurtų iki 10 tūkst. naujų nuolatinių darbo vietų biokuro tiekimo grandinėje.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos skeptikai dažnai pabrėžia „žaliosios“ energijos brangumą. Iš tiesų, jei šie projektai būtų vykdomi privačių investuotojų, neturinčių galimybių pigiai ir ilgam pasiskolinti, elektros energija, superkama iš tokių elektrinių per 12 metų remiamo supirkimo laikotarpį, numatytą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, turėtų kainuoti ne mažiau kaip 26–28 ct/kWh. Skaičiuojama, kad investicija į tokias biokuro elektrines atsipirktų, jei elektrinių tiekiama į tinklus elektros energija būtų parduodama bent už 18–20 ct/kWh. Ir tai būtų kaina, aukštesnė už dabar esančią elektros energijos rinkos kainą,

tačiau ne aukštesnė už optimistinėmis prielaidomis pagrįstą prognozuojamą elektros energijos, kurią generuotų nauja atominė elektrinė, kainą.

O jei dar šiems projektams įgyvendinti bent trečdalį investicijų būtų galima padengti, gavus paramą iš ES, elektrą iš biokuro kogeneracinių elektrinių galima būtų pelningai parduoti ir dabar esančiomis rinkos kainomis.

Be to, vertinant pagamintos elektros biokuro kogeneracinėse elektrinėse kainą, reikia nepamiršti, kad kartu 30–50 proc. sumažėtų šilumos, tiekiamos į centralizuotus šilumos tinklus, kaina. Taigi naudą gautų ir šilumos vartotojai.

O tai daugumai Lietuvos gyventojų yra kur kas aktualiau nei elektros energijos kaina.

Būtų taip pat išvengta daugybės netiesioginių išlaidų – didelės dalies išlaidų įrangai transportuoti iki montavimo vietų, išlaidų elektrinės apsaugai, išlaidų institucinei priežiūrai ir kt. Be to, būtų galima pamiršti pavojus, susijusius su galimomis avarijomis elektrinėse.

Pirmiau įvertinti finansiniai investicijų į biokuro kogeneracines elektrines rodikliai gauti atsižvelgiant į esamas biokuro kainas ir skandinaviškų elektrinių priežiūros ir remonto išlaidas. Brangstant biokurui, elektrinėse gaminamos elektros savikaina augtų. Pavyzdžiui, jei biokuro kaina išaugtų trečdaliu, biokuro elektrinėse gaminamos elektros kaina augtų apie 20 procentų. Tačiau čia reikėtų suprasti, kad biokuro kainos negali augti tiek, kad viršytų Skandinavijos kainų lygį, nes kitaip dabartiniai biokuro eksporto iš Lietuvos į Skandinaviją srautai apsisuktų, biokuras taptų importuojama preke,

HAUPA X-Crimp Užspaudimo replės, skirtos greitai pakeisti HAUPA presavimo matricas.

+

Gam. Nr. 211692

4x

0,5 - 4 mm2

6 - 16 mm2

1 - 10 mm2

0,5 - 6 mm2

Video

Kabelių apdirbimui Katalogų teirautis: info@haupa.com HAUPA GmbH & Co. KG, Königstraße 165-169, D-42853 Remscheid Vokietija: Tel.: +49 (0)2191 8418-0 / Faks: +49 (0)2191 8418840 Tel: +370 699 63363 (LT) / Tel: +371 202 43054 (LV) Tel: +372 538 41128 (EE) HAUPA produkcijos teiraukites pas mūsų partnerius Lietuvoje.

9

Energetika 1 pav. Biokuro kogeneracijos potencialas Lietuvoje (atsargus scenarijus).

CŠT sistema

Vilnius Kaunas Klaipėda Panevėžys Šiauliai Alytus Marijampolė Druskininkai Mažeikiai Utena Jonava Plungė Tauragė Šilutė Iš viso

Maksimalus šilumos poreikis (2011) [MWš]

1 000,5 520,0 334,3 199,2 179,5 133,5 93,4 72,4 63,6 55,4 45,6 42,9 32,8 31,3 2 804

Potencialios kogeneracinės elektrinės šiluminė galia [MWš]

400 208 134 80 72 53 37 29 25 22 18 17 13 13 1 121

Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros (šilumos) santykis

0,69 0,59 0,55 0,53 0,52 0,51 0,50 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45

Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros gamybos galia [MWe]

275 123 74 42 37 27 19 13 11 10 8 8 6 6 659

Pastaba. Vertinamos tik tos CŠT sistemos, kurių maksimalus šilumos poreikis viršija 30 MWš, o metinis šilumos suvartojimas viršija 70 GWh.

Rezultatai

Prielaidos

Techniniai duomenys

o jo kainų augimas sustotų. Toks scenarijus tikrai sunkiai tikėtinas tol, kol naudojami biokuro kiekiai yra mažesni už esamą jų potencialą.

Vienas iš biokuro kogeneracijos plėtros oponentų argumentų, kad dirbant kogeneraciniu režimu vasarą, kai sumažėja šilumos poreikis, kogeneracinėse elektrinėse būtų pagaminama daug mažiau elektros energijos. Tai geras argumentas, tačiau ilgametė Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad šioje šalto klimato zonoje dėl elektrinių galios pertekliaus vasarą elektros rinkos kainos paprastai būna žemesnės nei žiemą. Todėl iki tol, kol energetikoje prasidės saulės energijos era, mes

10

be jokių problemų galėsime vasaromis importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos. Be to, stambiausioms Vilniaus ir Kauno biokuro kogeneracinėms elektrinėms turėtume palikti galimybių dirbti ir kondensaciniu režimu, likutinę šilumą išmetant per aušintuvus į aplinką, kaip tai daroma ištisus metus Elektrėnų elektrinėje.

Papildomai pagamintos elektros energijos savikaina būtų šiek tiek didesnė nei 20 ct/kWh, tačiau taip elektrą reikėtų gaminti tik tada, jei elektros rinkos kaina būtų aukštesnė.

Biokuro kogeneracija turėtų būti plėtojama nuosekliai, valstybei aktyviai dalyvaujant planavimo procese, vengiant nera-

cionalios konkurencijos ten, kur jos nereikia. Turėtų būti nustatomi reikalavimai kogeneracinių elektrinių efektyvumui ir dydžiui. Dabar šiek tiek neramu, kai užuot stačius kogeneracines biokuro elektrines net didžiuosiuose miestuose statomos paprastos biokuro katilinės ir prarandamas biokuro kogeneracijos potencialas. Žinoma, tai geriau nei toliau deginti gamtines dujas, bet jei ateityje vis dėlto būtų pasukta Skandinavijos modelio link ir pradėta aktyviai plėtoti biokuro kogeneraciją, paprastos katilinės neišvengiamai pralaimėtų konkurencinę kovą, negalėdamos tiekti šilumos už tokią kainą,

kokia galima pelningai parduoti kaip likutinį kogeneracinių elektrinių produktą. Taip dabartinės investicijos į katilines gali ir nespėti atsipirkti, o tai sukeltų verslo interesų priešpriešą. O kai nesutampa interesai, dažnai atsiranda ir neracionalių valstybės požiūriu politikų sprendimų.

Biokuro kogeneracinių elektrinių programą tikrai būtų galima sėkmingai įgyvendinti, ji būtų naudinga Lietuvos gyventojams, jei Lietuvos politikai ir tarnautojai mąstytų panašiai, kaip mąsto jų kolegos Skandinavijoje. Lieka tik tikėtis, kad ateityje būtent taip ir bus.

2 pav. Panašaus į Jonavą dydžio Iisalmi mieste (Suomija) esanti efektyvi biokuro kogeneracinė elektrinė.

Darbas tik Darbas kogeneraciniu kogeneraciniu ir kondensaciniu režimu režimu, nesant šilumos poreikio Įrengtoji elektros gamybos galia [MWe] 659 659 3,10 4,91 Į tinklus patiekiamas elektros energijos kiekis [TWh] Į tinklus patiekiamas šilumos kiekis [TWh] 5,20 5,20 Suvartotas biokuro kiekis [milijonai tne] 0,802 1,269 Bendras efektyvumas 89 % 68 % Elektros gamybos efektyvumas 33 % 33 % Šilumos gamybos efektyvumas 56 % 35 % Elektros gamybos galios vidutinis metinis išnaudojimas 54 % 85 % Santykinė investicija [milijonai Lt/MWe] 6,20 6,20 Išlaidų remontui ir priežiūrai pastovi dedamoji [Lt/MW/metus] 96700 96700 Išlaidų remontui ir priežiūrai kintama dedamoji [Lt/MWhe] 14,5 14,5 Investicija [milijardai Lt] 4,09 4,09 Biokuro kaina [Lt/tne] 800 800 Investicijos dalis, vykdoma iš paskolos 60 % 60 % Paskolos metinės palūkanos 3,9 % 3,9 % Elektrinių statybos trukmė [metais] 4 4 Paskolos grąžinimo laikotarpis [metai nuo eksploatacijos pradžios] 28 28 Nuosavo kapitalo metinė grąža 10,0 % 10,0 % Tiekiamos į tinklus šilumos kaina [ct/kWh] 10 10 Savikainos biokuro dedamoji [ct/kWh] 20,7 20,7 Savikainos išlaidų remontui ir priežiūrai dedamoji [ct/kWh] 3,5 2,7 Savikainos išlaidų paskolos priežiūros išlaidų dedamoji [ct/kWh] 5,2 3,3 Savikainos sumažėjimas, įvertinus pajamas iš šilumos pardavimo [ct/kWh] -16,8 -10,6 Kainos nuosavo kapitalo grąžos dedamoji [ct/kWh] 5,3 3,3 Iš viso – vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką [ct/kWh] 17,9 19,4

3 pav. Elektros gamybos kogeneracinėse elektrinėse vidutinės savikainos per elektrinių tarnavimo laikotarpį skaičiavimas.

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas

Saulės elektrinė

ant gyvenamojo namo stogo Specialisto komentarai

Pastaruoju metu saulės elektrinės Lietuvoje jau žengia tvirtus žingsnius. Tikrasis privačių saulės elektrinių statybos bumas prasidėjo prieš porą metų, kai elektros supirkimo kaina viršijo 1,60 Lt/kWh. Šiandienis elektros supirkimo ta­rifas – 1,44 Lt/kWh iš neintegruotų ir 1,80 Lt/kWh iš integruotų saulės elek­trinių. Tai vis dar palankus metas statyti privačias elektrines ant stogo arba nuosavame sklype. Kalbiname Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros daktarą Vytautą Sučilą, turintį nemažą patirtį saulės elektrinių projektavimo srityje.

Kaip kilo mintis pasistatyti saulės elektrinę?

Saulės elektrinių projektus kartu su kolegomis rengiame jau keletą metų, tačiau anksčiau nė vienas jų nebuvo įgyvendintas dėl neaiškių įstatymų ir supirkimo kainų politikos. Praėjus pusmečiui po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo ir patvirtinus elektros energijos supirkimo kainas, su kolegomis nusprendėme saulės elektrinę įsirengti patys ir popierinę teoriją paversti realia praktika. Į kokius kriterijus atsižvelgėte statydamasis saulės elektrinę?

Pirmiausia buvo sprendžiama, kokios galios bus elektrinė. Pasirinkimo kriterijai gana paprasti – piniginiai ištekliai ir turimo gyvenamojo namo stogo plotas. Suskai-

čiavus pasirodė, kad turimo stogo ploto užtenka įrengti 10 kW galios saulės elektrinei. Skaičiuojama buvo likus pusmečiui iki perkant įrangą, o per tą laiką saulės moduliai iš 195 Wp evoliucionavo į 240 Wp su tokiomis pačiomis kainomis ir užimamu plotu.

Galios didinti nebegalėjome, nes iš AB LESTO jau buvo gauti visi reikiami leidimai ir prisijungimo sąlygos. Nebenorėjome kartoti ilgų biurokratinių procedūrų, todėl neišnaudojome visų stogo teikiamų galimybių. Tad patariu – planuodami saulės elektrinių galias ant pastatų stogų numatykite jas bent 30 proc. didesnes, nes nuo minties iki pirmosios sąskaitos už pagamintą elektros energiją praeina mažiausiai 6–8 mėnesiai. Per tokį laikotarpį saulės modulių ir keitiklių kainos sumažėja, o galia į ploto vienetą išauga.

Kaip sekėsi tvarkytis įvairius dokumentus ir leidimus?

Apie biurokratinę procedūrą, gaunant reikiamus leidimus ir prisijungimo sąlygas, negalėčiau pasakyti nieko bloga, kad ir kaip neigiamai kartais norima parodyti Energetikos ministerijos ir AB LESTO darbą. Visi reikalavimai aiškiai išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir AB LESTO interneto puslapyje. Laikantis nustatytų reikalavimų neteko susidurti su kliūtimis – reikia tik kantrybės. Vien oficialios procedūros užtrunka apie 65 darbo dienas.

Energetika Kokią įrangą pasirinkote ir kodėl?

Renkantis elektrinės įrangą teko pasukti galvą. Kadangi esu projektuotojas, didžiausią dėmesį skyriau keitikliui, nes jis turi tiesioginės įtakos gaminamos elektros energijos kokybei. Pigūs keitikliai su vienu eksploatavimo instrukcijos lapu, kuriame nurodyta tik keletas parametrų, buvo iš karto atmesti. Išanalizavę keletą rinkoje siūlomų modelių pasirinkome vokišką trifazį keitiklį „KACO Powador 12.0 TL3“ (10 kW). Tai puikus kainos ir kokybės derinys. Keitiklis turi daug integruotų įrenginių: nuolatinės srovės kirtiklį, apsaugas nuo viršįtampių ir interneto prieigos serverį. Įsigijus kitų modelių keitiklių, šiuos įrenginius reikėtų pirkti atskirai ir montuoti šalia keitiklio. Renkantis saulės modulius teko išanalizuoti daugybę modelių ir modifikacijų – nuo bevardžių pigių iki ypač kokybiškų ir brangių.

Buvo pasirinkti „Sharp NDR240A5“ (240 Wp) moduliai.

Bendrovė „Sharp“ pasiūlė 10 metų gamyklinę garantiją, 0/+5 proc. gaminio galios tikslumą ir gerą kainą. Pasitikėjimas senu prekių ženklu taip pat turėjo įtakos pasirinkimui.

Kaip vyko saulės elektrinės montavimo darbai?

Saulės energijos elektrinės montavimas ant namo stogo buvo sklandus. Paprasta tvirtinimo konstrukcija, elementarios elektros jungtys elektros inžinieriams – tikrai įkandamas darbas. Pirmą kartą įjungti keitiklį taip pat labai paprasta.

Nereikia turėti specifinių

žinių ar išklausyti specialaus kurso – turbūt sudėtingiau naudotis išmaniuoju telefonu. Svarbiausia taisyklė: jeigu įrenginys neveikia – skaitykite naudojimo instrukciją.

10 kW elektrinę sumontavome per penkias darbo dienas.

Kiek investavote į įrangą, ir koks bus jūsų saulės elektrinės atsipirkimo laikas?

Iš viso investavome 67 tūkst. litų, o pagal mūsų prognozes projektas atsipirks per penketą metų. Tai labai gera investicija, jeigu neskaičiuotumėm visada esančios rizikos. Pirma, įstatymu užtikrinta elektros energijos supirkimo kaina 12 metų – jau ne kartą visiems teko įsitikinti tariamu įstatymų stabilumu... Antra, nacionalinės valiutos devalvacija. Tai tikrai nubrauktų planuojamą pelną. Kitus rizikos veiksnius, tokius kaip įrangos gedimai ar stichinės nelaimės, galima sumažinti pratęstomis gamintojų garantijomis ir draudimu, bet tai ilgina investicinės grąžos laiką. Šiaip ar taip tokia elektrinė – verslas ir absoliučios investicijų saugos nereikėtų tikėtis.

Jei paklaustumėte mano subjektyvios nuomonės, ko­ kios ateities prognozės saulės energetikai, atsakyčiau, kad saulėtos. Remiamas elektros energijos tarifas tikrai mažės ir galbūt visai bus panaikintas. Bet matant, kaip vystosi ši energetikos šaka kitose šalyse, kaip greitai kinta technologijos ir kaip mažėja įrengto 1 kW kainos, po 8–10 metų saulės energija ir be paramos galės išsiversti.

Dr. Vytautas Sučila, Kauno technologijos universiteto, Elektros sistemų katedros darbuotojas Daugumai žmonių kyla klausimas, kas bus po 12 metų, kai už pagamintą elektros energiją bus mokama rinkos kaina? Mano nuomone, energijos kainos vis kyla ir sava elektrinė ant stogo tikrai nepakenks. Juo labiau kad gamintojai garantuoja fotomodulių veikimą 80 proc. efektyvumu net 25 metus.

11

istorija

Elektros tinkl킬 raida Lietuvoje 12

istorija

1 pav. 125 MVA 330 kV autotransformatoriaus avarinis remontas Klaipėdos pastotėje.

Kas yra elektros tinklai?

Praėjusio amžiaus septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje, veržlaus energetikos augimo metais, atsakydamas į klausimą, kas yra energetikos sistema, kažkas atsakė: „Elektrinės, tinklai ir „Energosbytas“. Taip, kaip toje pasakos šeimoje: du broliai protingi ir trečias jaunėlis kvailelis.“ Sunku pasverti, kiek kas ir už ką protingesnis, tačiau, manau, kad palyginimas išties taiklus. Energeti-

kos sistema – tai šeima, siekianti bendrų tikslų, sugebanti susitelkti, nugalėti „brolių“ ambicijas, padėti vienas kitam. Na, o jaunėliui pasakos kūrėjas dažnai skiria patrauklų vaidmenį, kartais net karūnuoja princu. Elektrinė, neatiduodanti produkcijos vartotojui, yra nereikalinga, ji net negali veikti. Taip pat neturi prasmės elektros tinklai, jei jais necirkuliuoja elektrinėse pagaminta ir vartotojų suvartojama elektros energija.

Elektros tinklai – tai techninių įrenginių kompleksas, skirtas perduoti elektros energijai. Šį kompleksą sudaro elektros laidai (elektros tiekimo linijos), įtampą aukštinantys ir žeminantys transformatoriai, komutavimo aparatai bei valdymo ir reguliavimo įtaisai. Elektros linijos būna orinės ir kabelinės.

Orinės linijos statomos su medinėmis, metalinėmis ar gelžbetoninėmis atramomis. Orinėms linijoms paprastai naudojami neizoliuoti, kiekvienos fazės ir nulinio laidų ant atramų tvirtinami laidai. Laidai gaminami iš vario, aliuminio, plieno ar jų lydinių.

Pastaruoju metu pradėti naudoti ant atramų kabinami oriniai kabeliai. Pagal įtampos lygį linijos skirstomos į žemosios įtampos (230/400 V iki 1000 V), vidutinės (nuo 1000 V iki 35 kV imtinai) ir aukštosios įtampos (110 kV ir aukštesnė). Atskiriems vartotojams aprūpinti elektros energija statomi radialiniai tinklai, tačiau siekiant padidinti tiekimo patikimumą arba atsiradus regione kelioms elektrinėms, tinklas tampa žiedinis. Jis gali būti dalijamas į sekcijas rezervavimui užtikrinti arba veikti uždaru žiedu. Šitaip sudaromos sąlygos kelioms elektrinėms veikti ne tik izoliuotai, bet ir sukurti energetikos sistemas ir jų susivienijimus.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Veikalo „Lietuvos energetika“ pirmojoje dalyje (Lietuvos TSR mokslų akademija, 1982) teigiama, kad seniausias surastas dokumentas patvirtina, jog jau 1898 m. Vilniuje, A. Jakšto gatvėje esančiame M. Prozorovos name, buvo įrengtos 223 (5–16 žva­ kių) elektros kaitinamosios lem­putės, dvi 6 A Voltos lanko lempos, kurioms elektra buvo tiekiama iš Gedimino prospekte esan-

čiame M. Jelenskio name veikiančios elektrinės. Dar anksčiau, 1892 m., Rietave iš dvaro lentpjūvėje pastatytos elektrinės elektros tiekimo linijos buvo nutiestos į parką, dvaro rūmus ir bažnyčią. S. Bilys knygoje „Hidroelektrinių miražai Lietuvoje („Trys žvaigždutės“, 2010) rašo, kad 1890 m. Kretingos dvaro rūmus apšvietė elektros energija, gaminama hidroelektrinėje. Todėl būtų galima laikyti, kad tai ir yra pirmieji realiai žmonių poreikiams naudoti elektros tinklai Lietuvoje. Tuo metu buvo naudojama nuolatinė srovė. Rietave tinklo įtampa buvo 110 V. Technikos raida lėmė, kad praktiniams poreikiams – telegrafui, apšvietimui – pirmiausia buvo naudojama nuolatinė sro­ vė. Nuolatinės srovės elek­ tros varikliai tuo laiku buvo naudojami retai, elektra daugiausia buvo nau­ dojama apšvietimui.

1900 m. Šiauliuose Ch. Frenkelio odos apdirbimo fabrike buvo naudojami du 16 ir 12 arklio jėgų nuolatinės srovės elektros varikliai.

1902 m. Gubernijos pramoniniame rajone švietė 110 kaitinamųjų 16 žvakių elektros lempučių, naudojančių nuolatinę srovę, tačiau elektrinių pavarų dar nebuvo.

1905 m. Vilniuje buvo 32,85 km kabelinių ir 8,34 km orinių, 1911 m. – 39,27 km kabelinių ir 24,69 km orinių linijų.

1891 m. pasaulyje buvo nutiesta 2,4 mln. km elektros tiekimo linijų.

Iki Pirmojo pasaulinio karo elektros energija iš elektrinių buvo tiekiama radialinėmis linijomis. Uždaras tinklas buvo tik Vilniaus centre.

Elektros tiekimo tinklai darėsi sudėtingesni Elektros tinklų istorijoje yra įdomus Eitkūnų ir Ky13

istorija bartų elektrifikavimo faktas.

1900 m. Eitkūnuose (Prūsijos pasienio miestelyje) pradėjo veikti elektrinė.

Remdamasis Kybartų, buvusių Rusijos imperijoje, bendruomenės sprendimu, Vilkaviškio apskrities viršininkas kreipėsi į Suvalkų gubernatorių prašydamas leisti nutiesti liniją ir Kybartus apšviesti iš Eitkūnų dinamos mašinos. To paties siekė ir geležinkelio žandarų viršininkas.

1900 m. pavasarį Karaliaučiaus elektromonteriai Kybartuose ir Virbalio geležinkelio stotyje įrengė elektrinį apšvietimą ir pastatė elektros tiekimo liniją iš Eitkūnų. Ši Eitkūnų–Kybartų elektros tiekimo linija buvo pirmoji tarpvalstybinė elektros tiekimo linija to meto Rusijos imperijoje ir tikriausiai per ją vyko pirmasis elektros energijos importas į Lietuvą iš užsienio valstybės.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916 m., vokiečiai pastatė Gulbinės–Andriejūnų elektros tinklus, apimančius Zarasų, Rokiškio ir Utenos apskritis.

Tai buvo 400 km 15 kV elektros tiekimo linijų ir 4 aukštinantieji 3/15 kV transformatoriai, tačiau 1919 m. kovų su bolševi-

kais metu šis tinklas buvo sunaikintas, įrenginiai išvežti į Rusiją.

Iki Lietuvos nepriklausomos valstybės įsikūrimo 1918 m. elektros tiekimo linijos buvo statomos daugiausia gyvenamiesiems namams, bažnyčioms, įstaigoms ir gatvėms apšviesti arba stambiose pramonės įmonėse, pvz., R. Tilmanso gamykloje Kaune, joms apšviesti. Tuo laiku elektros pavaros gamybiniuose procesuose dar tik buvo pradedamos naudoti, todėl žymesnės įtakos elektros tinklų raidai neturėjo. Juolab kad kiekviena įmonė stengėsi įsirengti savo elektrinę, o aplinkiniai pastatai, gatvės buvo apšviečiamos elektros lempas prijungiant prie įmonių elektrinių.

Elektros tinklų raidai, jų techninei pažangai įtakos turėjo viešųjų elektrinių atsiradimas. 1900 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė elektrinė. Iš elektrinės skirstomojo skydo į miestą buvo nutiestos 14 iš elektrinės valdomų maitinimo linijų. Tai buvo 110 V įtampos nuolatinės srovės tinklas. Kiekviena maitinimo linija turėjo savo voltmetrą, reostatą (lempoms uždegti) ir švininius saugiklius. Buvo nutiesta

3 pav. Šiaulių elektros tinklų aukštosios įtampos tinklų remon­ ti­ninkų brigada, sąjunginių profesinio meistriškumo varžybų Orenburge prizininkė prie Europos‒Azijos ribos žymeklio.

14

2 pav. Elektros tiekimo linijų ilgis 1935 m. (km).

Apskritis Alytaus Biržų Kauno Kėdainių Kretingos Marijampolės Mažeikių Panevėžio Raseinių Rokiškio Lazdijų Šakių Šiaulių Tauragės Telšių Trakų Ukmergės Utenos Vilkaviškio Zarasų Iš viso

Aukštosios įtampos 7,4 165,4 2,7 6,5 50,3 14,8 12,5 4,7 6,0 270,3

12 km varinio laido linijų, pastatytos 76 ketaus ir 421 medinė atrama. Gatvių apšvietimo tinklas buvo apsaugotas 21 žaibolaidžiu.

Elektros energija buvo tiekiama tik miesto centrui ir daliai Žaliakalnio.

Pagrindinis komutavimo aparatas buvo kirtiklis, apsaugos priemonė – saugiklis, matavimo prietaisai – ampermetras ir voltmetras.

1891 m. pasirodė elektros energijos skaitikliai.

Viešųjų elektrinių Vilniuje (1903 m.), Kaune ir Klaipėdoje (1900 m.) atsiradimas lėmė esminį elektros tinklų raidos lūžį.

Elektros tinklai darėsi vis savarankiškesnis energetikos komplekso elementas, jiems reikėjo specifinio profesionalaus požiūrio.

Nors elementarus supratimas „laido reikia, kad degtų lemputė“ buvo ir lieka teisingas, tačiau lemputė, prijungta prie „laido“ ir prie šiandienių elektros tinklų, turi labai skirtingas „degimo“ sąlygas.

Aukštoji įtampa ir kintamoji srovė elektros tinkluose 1923 m. nutiestos pirmosios Lietuvoje 6 kV kintamosios srovės elektros tiekimo linijos iš Bačiūnų elektrinės į Piktmiškio durpyną. Įrengus aukštosios

Žemosios įtampos 43,9 21,7 245,4 32,0 52,5 41,4 60,0 54,5 38,8 22,9 9,3 18,0 107,6 44,0 61,8 26,8 35,5 30,0 39,8 24,9 1 008,8

Iš viso 51,3 21,7 410,8 32,0 52,5 44,1 60,0 61,0 38,8 22,9 9,3 18,0 157,9 58,8 74,3 26,8 35,5 30,0 44,5 30,9 1 279,1

įtampos tinklą, pradėta diegti sudėtingesnė pirminė ir antrinė komutavimo aparatūra, transformatoriai bei matavimo prietaisai.

1923–1925 m. aukštosios įtampos kintamoji srovė pradėta naudoti Kaune, 1925 m. – Vilniuje ir Klaipėdoje.

Tolesniais atstumais perduoti didesnę galią 6 kV elektros tiekimo linijos netiko. Perduodamai galiai padidinti ir nuostoliams sumažinti pradedamos tiesti 15 kV linijos. Petrašiūnų ir Klaipėdos elektrinėse sumontuojami aukštinamieji transformatoriai. Pirmoji 15 kV linija nutiesta 1930 m. iš Petrašiūnų į Jonavą.

1935 m. Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) buvo 1 279 km elektros tiekimo linijų, iš jų aukštosios įtampos kabelių – 60 km, žemosios įtampos – 10 km, kitos linijos buvo orinės.

Lyginamoje Lietuvos teritorijoje 1940 m. veikė apie 550 km aukštosios įtampos orinių ir kabelinių elektros tiekimo linijų. Žemosios įtampos linijų buvo apie 1 650 km.

1929 m. pirmą kartą Lietuvoje Klaipėdos mieste buvo įrengtas uždaras aukštosios įtampos skirstomasis tinklas.

istorija 1934 m. Vilniuje visas tinklas rekonstruotas į kintamosios srovės tinklą, įrengta 30 transformatorinių pastočių, skirstomojo tinklo ilgis siekė 330 km, iš jų 12 km buvo aukštosios įtampos orinių linijų, 36,4 km aukštosios įtampos kabelinių linijų, 197,3 km žemosios įtampos orinių linijų ir 86,5 km žemosios įtampos kabelinių linijų.

1921–1923 m. rekonstruotas ir išplėstas prie Kauno viešosios centrinės elektrinės prijungtas skirstomasis tinklas, nutiesta 20 km kintamosios srovės 6 kV elektros tiekimo linijų ir įrengta 11 transformatorinių pastočių. 1923 m. pradėjo veikti iš Bačiūnų elektrinės nutiesti 6 kV tinklai, juos sudarė 64 km aukštosios ir 40 km žemosios įtampos elektros tiekimo linijų.

Panevėžyje kintamosios srovės elektros tinklai atsirado 1935 metais. Mieste buvo 48,5 km elektros tiekimo linijų, iš jų 3,2 km aukštosios įtampos požeminių kabelių, 3,3 km aukštosios įtampos orinių linijų ir 42 km žemosios įtampos orinių linijų, veikė trys žeminamieji transformatoriai.

Klaipėdoje 6 kV kintamosios srovės elektros tinklas 1928 m. buvo prijungtas prie Celiuliozės fabriko elektrinės. 1929 m. pastačius naują elektrinę, mieste buvo 12 transformatorinių pastočių, 16 km 6 kV elek-

tros tiekimo linijų. 1942 m. buvo pastatyta 60 kV elektros tiekimo linija Klaipėda–Tilžė.

1944 m. pradžioje dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikė apie 800 km aukštosios įtampos 3–60 kV ir apie 1 700 km žemosios įtampos tinklų. Traukdamiesi vokiečių kareiviai stengėsi visaip naikinti, gadinti ir griauti transformatorines pastotes ir linijas. Elektros tinklai ypač nukentėjo vietovėse, kur vyko įnirtingi mūšiai.

Praėjus karo veiksmams, elektros tinklai buvo atstatomi, siekiant kuo greičiau atnaujinti elektros tiekimą išlikusiems vartotojams.

Atsižvelgiant į tai, kad praktiškai visos didesnės elektrinės buvo sugriautos, reikėjo tiesti ir naujas linijas, prijungti vartotojus prie kitų dar išlikusių elektrinių arba pastatytų energijos traukinių. 1944– 1950 m. žemosios įtampos linijos pailgėjo nuo 395 km iki 1 715 km, aukštosios įtampos – nuo 261 iki 627 kilometrų.

1950–1951 m. nutiestos pirmosios 35 kV linijos ir pastatytos 35/6 kV pastotės Vilniuje ir Kaune. 1956 m. pirmoji 110 kV linija sujungė Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrines, todėl 1956 m. lapkričio 11 d. laikytina Lietuvos energetikos sistemos – elektrotechnine prasme – kūrimosi pradžia: iki tol izoliuotai veikusios elektrinės pradėtos jungti į

4 pav. Lietuvos elektrifikacijos 100 metinių minėjime Rietave 1992 m.

bendrą tinklą lygiagrečiam darbui.

1962 m. pirmoji Lietuvoje 330 kV linija sujungė Šiaulių ir Jelgavos pastotes: Lietuvos energetikos sistema pradėjo dirbti lygiagrečiai su jungtine energetikos sistema.

Iki 1958 m. nutiestos visos linijos buvo su medinėmis atramomis, įskaitant ir pirmąją 110 kV liniją Petrašiūnai–Rėkyva. 110 kV linija Vilnius–Kaunas buvo pirmoji linija, pastatyta su gelžbetoninėmis atramomis. Nuo 1959 m., įkūrus Vilniaus (1959 m.) ir Petrašiūnų (1961 m.) gelžbetonio atramų gamyklas, 10–0,4 kV linijos statomos tik su gelžbetoninėmis atramomis.

330–35 kV žeminamosios pastotės daugiausia buvo atviros. 1979 m., nutiesus pirmąją Lietuvoje 110 kabelinę liniją, buvo pastatyta ir uždara centro 110 kV

5 pav. Elektros tiekimo linijų ilgis Lietuvoje (km).

1950 m.

1960 m.

Orinių linijų 2137 21439 330 kV 110 kV 787 35 kV 86 901 6–20 kV 336 6797 0,4 kV 1715 12954 Kabelinių linijų 275 1068 110–35 kV 6–10 kV 207 556 0,4 kV 68 513 Žeminančiųjų įtampą pastočių skaičius (vnt.) ir galia (MVA) 330/110/10 kV 110/10–6 ir 110/35/10–6 kV 14/154 35/10–6 kV 4/4 52/151 6–15/0,4 kV 299/62 1986/210

16

1970 m.

87842 712 2584 2160 27952 54434 2764 15 1350 799

1980 m.

113547 1045 3939 3191 35507 69865 6826 31 4436 2359

1990 m.

115852 1529 4853 3712 33712 66046 11790 41 6825 4924

5/1105 80/1458 105/369 14854/1953

8/2515 145/3264 160/814 23633/4851

9/2965 195/4936 186/1087 28064/7453

pastotė. 10/0,4 kV pastotės kaimuose beveik visos buvo atviros, miestuose – uždaros.

Motyvai, lėmę tokią sparčią elektros tinklų raidą, buvo šie: didėjantis elektros energijos poreikis, smulkių, neekonomiškų elektrinių likvidavimas, rajonų ir žemės ūkio centrų elektrifikavimas, Lietuvos energetikos sistemos plėtra ir jos integravimas į Jungtinę Šiaurės Vakarų sistemą, elektros energijos eksporto augimas, elektros energijos tiekimo patikimumo didinimas ir nuostolių elektros tinkluose mažinimas.

Elektros tinklams plečiantis, sudėtingėjant jų schemoms ir siekiant patikimo elektros energijos tiekimo vartotojams, buvo tobulinami jų valdymo ir automatizavimo įrenginiai.

Nuo 1960 m. pradėti naudoti aukšto dažnio ryšio kanalai per elektros tiekimo linijas operatyviniam ryšiui palaikyti. 1972 m.

Lietuvos elektrinei pasiekus 1 800 MW galią buvo įrengta priešavarinė sisteminė automatika. Elektros tinkluose 1980 m. veikė 11 496 relinės apsaugos įrenginiai, 185 telesignalizacijos ir televaldymo komplektai, 612 radijo stočių.

Tęsinys kitame numeryje Saulius Kutas, inžinierius, energetikos ekspertas

KTU

Kronika, įvykiai

Elektros inžinerijos katedrai –

90 metų

1922 m. kovo 24 d. Kauno universitete įkurta Elektrotechnikos katedra. Šią datą galime laikyti visų Lietuvos elektrikų inžinierių profesiniu gimtadieniu – nuo tada Lietuvoje pradėti ruošti aukštojo išsilavinimo inžinieriai elektrikai.

Pirmasis katedros vedėjas (1922–1936) buvo prof. Jeronimas Šliogeris. Anksti jaunesniaisiais laborantais katedroje pradėję dirbti vyresniųjų kursų studentai vėliau buvo katedrų vedėjai ir garsūs Lietuvos mokslininkai: nuo 1926 m. – Leonas Kaulakis (pirmasis etatinis darbuotojas), nuo 1936 m. – Jurgis Kaunas, Jonas Stanaitis ir Jurgis Zdanys.

Katedroje dėstė ir neetatiniai dėstytojai: nuo 1936 m. – pulk. A. Bobilskis ir pulk. inž. S. Aleksandravičius, nuo 1926 m. – pulk. A. Jurskis.

Nuo pat katedros įkūrimo elektrotechnika buvo dėstoma lietuviškai, todėl skubiai reikėjo rengti lietuviškus vadovėlius, o lietuviškos terminijos dar nebuvo. Pirmoji katedroje paruošta mokymo medžiaga – J. Šliogerio „Elektrotechnikos paskaitų konspektas“ (1922). Šio rankraščio pagrindu netrukus buvo išleistas vadovėlis „Elektrotechnikos paskaitos“ (1925).

Po kelerių metų pasirodė J. Šliogerio „Elektrinis medžiagų atsparumas“ (1929), „Elektrotechnika: II dalis.

Kintamoji srovė“ (1931), L. Kaulakio „Šviesotechnikos pradmenys“. Šiose knygose jau vartojami terminai, kurių dauguma išliko iki šių dienų.

1931 m. Elektrotechnikos katedra buvo perkelta į Links-

madvarį. Ten buvo puikios patalpos, moderniai įrengtos elektrotechnikos laboratorijos. 1940 m. iš Fizikos ir chemijos rūmų į Vilnių buvo iškeltas Gamtos ir matematikos fakultetas. Šia proga katedra gavo papildomų patalpų. Katedros įranga pagausėjo uždarius Lietuvos gynybos ministerijos patalpas, buvusias dabartinės Chemijos technologijos fakulteto rūmuose.

1940 m. spalio 1 d. nuo Elektrotechnikos katedros buvo atskirtos ir suformuotos keturios katedros: Elektros jėgainių ir tinklų, Elektros mašinų, Radiotechnikos, Telefono-telegrafo ir signalizacijos katedros.

Elektrotechnikos katedra nuo 1945 m. sausio 1 d. pervadinta Bendrosios elektrotechnikos katedra.

Bendrosios elektrotechnikos katedros vedėju paskirtas prof. dr. V. Jakovickas. Pagausėjo katedros įrangos, gauta papildomų patalpų Fizikos ir chemijos instituto rūmuose Linksmadvaryje.

Karas sutrikdė katedros raidą. Mokomąjį darbą Bendrosios elektrotechnikos katedra pradėjo dar nepasibaigus karui, nors personalo buvo tik du žmonės: katedros vedėjas nuo 1945 m. vyr. dėst. J. Zdanys ir lab. Algirdas Pundzius.

Greitai katedros darbuotojų gretas papildė K. Kriščiūnas,

J. Gilius, L. Valentinas, L. Rašauskienė, P. Kemėšis, J. Juškys, F. Masiulis, J. Mačerinskas. Surinkus susprogdintų Linksmadvario rūmų griuvėsiuose inventoriaus likučius sumontuotos laikinosios elektrotechnikos laboratorijos I rūmuose.

Buvo pagaminta daug naujų laboratorinių įrenginių, įrengta nauja vienintelė Baltijos šalyse aukštosios įtampos laboratorija, kurioje gaunamos impulsinės įtampos siekė iki milijono voltų. Šiuos darbus aktyviai dirbo dėstytojai R. Chomskis, F. Masiulis, J. Mačerinskas, laborantai A. Pundzius, J. Petruškevičius, G. Binkis, A. Špėlis, J. Kameneckas, A. Mažeikis.

Pradėjus dirbti KPI prorektoriumi mokslo reikalams prof. dr. L. Kulikovskiui, suintensyvėjo personalo mokslinis darbas. Po 1952 m. prasidėjo intensyvi mokslinė veikla daugiausia elektrinių ir magnetinių laukų srityje.

Pirmasis mokslų kandidato disertaciją apgynė R. Chomskis, vėliau – J. Zdanys, L. Rašauskienė, J. Jasinskas, A. Barauskas, S. Malkevičius ir kt.

Augant ryšiams su gamyba, 1964 m. buvo įsteigta Elektromagnetinių laukų laboratorija, įkurdinta I rūmų priestate, išsikėlus Radiotechnikos katedrai. Katedros darbuotojai atliko daug darbų pagal ūkiskaitines sutartis su Kauno ir Vilniaus pramonės įmonėmis, Klaipėdos elektrinės žūklės laboratorija.

Augant Lietuvos pramonės ir žemės ūkio gamybai padidėjo inžinierių elektrikų poreikis. Juos rengiant reikėjo pradėti dėstyti teorinę elektrotechniką kaip bazinę disci-

pliną. Augant pramonei, augo ir kitų sričių techniškųjų specialybių studentų, kuriems buvo dėstomos bendrosios elektrotechnikos disciplinos, skaičius. Išaugo ir šių disciplinų dėstytojų poreikis. Susidarė situacija, kad po vienu stogu veikė dvi katedros. Jos ir buvo atskirtos, suteikiant joms Bendrosios elektrotechnikos katedros ir Teorinės elektrotechnikos katedros pavadinimus pagal dominuojančią dėstomą discipliną. Katedrų atskyrimą lėmė ir siekis pagerinti jų valdymo efektyvumą smarkiai išaugus katedros kolektyvui.

Teorinės elektrotechnikos katedros vedėju tapo doc.

Jeronimas Mikšta, į ją pateko dauguma dėstytojų, turinčių mokslinius vardus ir laipsnius, su savo darbais ir visomis ūkiskaitinėmis sutartimis. Į šią katedrą išėjo ir patyręs laboratorijos vedėjas A. Pundzius su savo sukaupta vertinga materialine įranga ir medžiagomis.

Kitai padalytos katedros daliai paliktas Bendrosios elektrotechnikos katedros pavadinimas ir leista dėstyti bendrąją elektrotechniką neelektrotechniškojo profilio fakultetuose ir šviesos techniką elektriškojo profilio studentams. Šiai katedrai palikta sena matavimo aparatūra (daugiausia prieškarinės gamybos), kurios turėjo užtekti studentams ne elektrikams, ir vienas dviejų spindulių oscilografas. Katedros vedėjo pa­ reigas eiti paskirtas (iš Elektros pavarų katedros) vyr. dėst. Stanislovas Masiokas.

Laboratorijai vadovauti skiriamas Kazimieras Gudvalis.

17

Kronika, įvykiai Laikotarpiu nuo 1966 iki 2008 m. Teorinės elektrotechnikos katedrai vadovavo doc. dr. J. Mikšta (1966–1967 ir 1968–1979), doc. dr. J. Zdanys (1967–1968), doc. dr.

J. J. Stonys (1979–1991), doc. dr. S. K. Bartkevičius (1991– 1999), prof. habil. dr. J. A. Virbalis (1999–2010).

Katedroje produktyviai dirbtas metodinis darbas.

Išleistas ir nuolat naujintas dviejų dalių teorinės elektrotechnikos vadovėlis Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentams. Be to, išleista: „Teorinės elektrotechnikos vadovėlis Informatikos ir Fundamentaliųjų mokslų fakultetų studentams“, „Elektromagnetinių laukų uždavinynas ir teorinės elektrotechnikos uždavinynas“ (I dalis).

Parengtas išleisti „Elektromagnetinių laukų teo­rijos vadovėlis“. Daug dirbta elektrotechnikos terminų srityje.

Doc. dr. S. Žebrauskas buvo penkių kalbų Elektrotechnikos terminų žodyno, pasirodžiusio 1999 m., bendraautoris ir mokslinis redaktorius.

Elektroninė šio žodyno versija pasirodė 2002 metais. 2010 m. išleistas „Aiškinamasis elektrotechnikos terminų žodynas“, dar po dvejų metų – elektroninė jo versija.

Visu katedros gyvavimo laikotarpiu buvo aktyviai plėtojama mokslinė veikla. V. m. b. J. Petruškevičius pagamino pirmąjį Rytų Europoje originalų dinaminį elektrinio lauko matuoklį, apdovanotą Sovietų Sąjungos liaudies ūkio pasiekimų parodos medaliu.

Jis kartu su v. m. b. R. Malkevičiumi, apgynusiu šioje srityje daktaro disertaciją, daug darbavosi elektrinės žūklės srityje. Šiems darbams vadovavo vyr. dėstytojas Augustinas Vaivada. Buvo sukurti ir išbandyti jūroje efektyvūs pramoniniai impulsiniai elektrinės žūklės generatoriai. Šių darbų efektyvumui padidinti 1964 m. gruodžio 30 d. katedroje buvo įkurta mokslinė tiriamoji Elektromagnetinių laukų laboratorija, o Klaipėdoje – speciali Elektrinės žūklės laboratorija ir žvejybos laivyno padalinys.

Sukurta indukcinių skaitiklių disko nebalanso nustatymo sistema, elektroninio skaitiklio įėjimo grandinė, fazei jautrus milivoltmetras (doc. dr. S. K. Bartkevičius, doc. dr.

P. V. Pukys, doc. dr. J. J. Stonys, v. m. b. A. Savilionis, j. m. b. L. Petruškevičius).

Išsamiai išnagrinėtas trijų elektrodų sistemos elektrostatinio ir vainikinio išlydžio elektrinis laukas, pasiūlyta tokio lauko ypatybių kryptingo keitimo metodika (doc. dr.

18

S. Žebrauskas). Naudojantis šia metodika sukurti matavimo ir technologiniai keitikliai, ypač aktualūs energiją taupančioms technologijoms. Šioje srityje apgintos dvi daktaro disertacijos (S. Žebrauskas, P. Marčiulionis), ruošiama dar viena. Šiais darbais domisi pramoninkai, todėl tikimasi ir praktinių rezultatų.

Pastaruosius tris dešimtmečius daug dėmesio skirta elektromagnetiniams skysčio ir šilumos kiekio matuokliams tirti ir konstruoti. Vadovaujant prof. J. A. Virbaliui, katedroje sukurtas elektromagnetinis skysčio srauto matuoklis pradėtas gaminti Kauno mokslinėje gamybinėje įmonėje „Katra“ (dabar „Axis Industry“). Šioje srityje apgintos šešios daktaro disertacijos (A. Radžiūnas, R. Vaikasas, R. Šimeliūnas, D. Baltušninkas, R. Padegimas, R. Katutis) ir habilituoto daktaro disertacija (J. A. Virbalis).

Viena daktaro disertacija (L. Šumskienė) apginta iš elektroninės optikos srities, taip pat susijusios su elektrostatinių laukų skaičiavimu.

Katedroje sukaupta didžiulė patirtis sprendžiant įvairius teorinius ir praktinius elektromagnetinių laukų skaičiavimo ir technologinio taikymo uždavinius. Todėl katedra visiškai subrendusi tapti metodiniu elektromagnetinių laukų tyrimo ir technologinio taikymo centru, kuriame visi pageidaujantieji galėtų gauti kvalifikuotą konsultaciją visais su elektromagnetiniais laukais susijusiais klausimais.

Mokslinio tyrimo sričių tematika katedroje plėtėsi. Prof. dr. S. K. Bartkevičius nagrinėjo hibridines valdymo sistemas, yra sukūręs ir įdiegęs tokių sistemų modeliavimo programų. Jis paskelbė darbų chaoso teorijos taikymo valdymo sistemose klausimais. Dabar jis aktyviai dirba robotų navigacijos srityje. Šioje srityje taip pat apginta viena daktaro disertacija (R. Urniežius).

Katedroje atliekami tyrimai, susiję su interaktyvios aprangos kūrimu darbuotojams, dirbantiems atsakingą darbą ekstremaliomis sąlygomis. Šioje srityje parengta ir apginta daktaro disertacija (R. Lukočius). Bendradarbiaujant su kitomis Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto katedromis sukurta fiziologinių parametrų stebėsenos sistema. Apgintas Lietuvos patentu išradimas šioje srityje pripažintas geriausiu mėnesio išradimu Lietuvoje.

Nagrinėjamos saugaus darbo šalia galingų elektros įrenginių problemos. Viena disertacija apginta (J. Moro-

zionkovas), dvi disertacijos ruošiamos.

Katedroje nuolat atnaujinama Elektros grandinių mokomoji laboratorija ir tobulinama laboratorinių darbų atlikimo ir pasiruošimo jiems metodika, kompiuterizuojant matavimo procesą ir eksperimento rezultatų apdorojimą.

Naujai įkurta Elektromagnetinių laukų mokomoji laboratorija, parengta „Elektromag­ netinių laukų laboratorinių darbų“ mokomoji knyga.

Bendrosios elektrotechnikos katedra šiuo pavadinimu gyvavo nuo 1966 iki 1993 m., nuo 1993 iki 2008 m. ji vadinosi Elektros ir šviesos inžinerijos katedra. Po 1966 m. padalijimo ji vėl liko be mokslinės krypties ir su kuklia mokomąja baze. Katedros laukė sunkus atsinaujinimo procesas. Per pirmuosius metus katedroje suformuojama nauja mokslinė kryptis – šviesos technikos. Ji katedroje neatsitiktinė. Prof. Jeronimui Šliogeriui dėstė prof. M. Šatelenas – garsus to meto šviesos technikos specialistas, prof.

L. Kaulakis paskelbė leidinį „Šviesotechnikos pradmenys“ (1931), doc. J. Zdanys dar prieškariu eksperimentavo fotometrinių tyrimų srityje. Naujasis katedros vedėjas Stanislovas Masiokas neseniai baigė šviesos technikos aspirantūrą vadovaujamas prof.

V. Meškovo (MEI), tęsė pradėtus darbus ir sukūrė šviesos technikos mokyklą. Ją įkūrus apginta ne viena disertacija, įdiegti apšvietimo darbai.

Padaugėjus katedroje darbuotojų, turinčių mokslinius laipsnius ir vardus, prasiplėtė tyrimų tematika. Dėstant elektrotechniką neelektrotechniškųjų specialybių studentams iškyla naujų iššūkių.

Reikia ieškoti naujų dėstymo metodų, atidžiau rengti metodinę literatūrą. 1974 m. pradėti šviesos technikos ir pedagogikos mokslų sandūros darbai. Tai mokymo proceso ekranizavimo darbai. Prade-

dama kurti nauja dėstymo metodika (optimalaus informacijos prieaugio metodas), iš esmės tobulinama naujausia to meto technika – diaprojektoriai, kryptinio atspindžio ekranai. Šie darbai aktualūs, jais greitai susidomėta, todėl pranešimų mokslinėse konferencijose buvo per maža.

Teko skaityti viešas paskaitas apie naują dėstymo metodiką dėstytojams ne tik Lietuvoje.

Pasidalyti patirtimi kvietėsi garsiausios Maskvos, Leningrado, Talino, Jerevano, Odesos, Tomsko, Irkutsko ir kt. aukštosios mokyklos.

Nors ir buvo verstinių vadovėlių, buvo jaučiamas labai didelis originalios elektrotechniškosios mokomosios literatūros stygius. Šią spragą ilgą laiką buvo stengiamasi užpildyti įvairiais rotaprintu išspausdintais leidiniais. Šioje srityje pasidarbavo beveik kiekvienas katedros darbuotojas, o ypač vaisingai – A. Mažeikis, J. Mačerinskas, K. Masiokienė.

Be įvairių mokomųjų skaidrių komplektų, šio mokslinio darbo praktiniu rezultatu galima laikyti ir keturspalvį S. Masioko vadovėlį „Elektrotechnika“ (I leidimas 1989 m., II leidimas 1994 m.). Tai logiška visų ankstesnių autorių – prieškarinės Lietuvos, o kartu ir vėlesnių kartų dėstytojų – darbų tąsa.

Po atskyrimo katedrai vadovavo prof. Stanislovas Masiokas (1966–1980), docentai Jonas Martynaitis (1980–1984), Rimantas Masiulis (1984–1989), Jonas Koryzna (1989–1992), Alfonsas Vaškys (1992–2001), Valdas Pakėnas (2001–2008).

Atgavus nepriklausomybę, KPI reorganizuotas į Kauno technologijos universitetą.

Keitėsi mokymo planai, koreguotos studijų programos, keičiamas dėstymo stilius, artėjama prie Vakarų universitetų.

Elektrotechnika, kaip klasikinis mokslas, nepatiria didelių pokyčių, ta-

Kronika, įvykiai čiau pertvarka neaplenkia ir Bendrosios elektrotechnikos katedros. Dabar ji – Elektros ir šviesos inžinerijos katedra. Šis pavadinimas – tai beveik 30 metų katedros mokslinės veiklos krypties rezultatas.

Katedroje dėstyti ne tik elektrotechninio profilio dalykai.

Skaitytos įvairios šviesos technikos disciplinos bakalaurams, magistrams. Spalvininkystės discipliną katedros dėstytojai kviečiami dėstyti Dizaino ir technologijų fakulteto studentams. Katedroje įrengiamas modernus šviesos technikos metodinis kabinetas (bendradarbiaujant su šviesos technikos bendrove „Thorn Lighting“). Be klasikinių dalykų, dėstoma profesinio inžinerinio bendravimo kurso dalis.

Toliau tęsiami šviesos technikos srities moksliniai darbai. Tai apšvietimo sistemų analizė, šviesos šaltinių ir jų valdymo sistemų tyrimai, vizualinės informacijos perteikimo problemos. Katedros darbuotojai, vadovaujami A. Vaškio, parengė „Kauno miesto gatvių apšvietimo rekonstrukcijos projekto galimybių studiją“, dėl kurios miestas gavo finansavimą iš Pasaulio banko. Šiuo metu gatvių apšvietimo rekonstrukcijos projektas realizuotas. Katedros profesoriai ir

docentai nuolat rengia 24 val. trunkančius šviesos technikos seminarus, kurių metu savo žiniomis noriai dalijasi su gamybininkais. Visas šių seminarų klausytojų skaičius viršijo 100.

Katedroje prof. P. Balčiūnas ir j. m. d. V. Adomavičius aktyviai dirbo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Įkurtas Atsinaujinančių šaltinių energijos technologijų centras (vadovas prof. P. Balčiūnas). Šios srities daktaro disertacijas apgynė G. Petrauskas ir S. Sakalauskas. Dr. G. Pet­ rauskas parengė nuotolinio mokymo modulį „Saulės ir vėjo elektros energijos technologijos“. Tai buvo pirmasis nuotolinio mokymo modulis fakultete. Atsinaujinančių energijos šaltinių problema domina ne tik mūsų studentus, todėl prof. P. Balčiūnui paskaitas šia tema teko skaityti ir Šiaulių universiteto studentams, ir visuomenei.

Akivaizdūs ir katedros darbuotojų projektavimo darbai.

Vadovaujant doc. A. Mikulioniui suprojektuoti ir įrengti unikalių architektūrinių objektų išorės apšvietimai: Vilniaus pilių komplekso, Vilniaus katedros ir varpinės, Žaliojo tilto Vilniuje, Šv. Onos bažnyčios, Kauno rotušės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus

Kaune, Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios, Palangos bažnyčios, Prisikėlimo ir Vytauto bažnyčių Kaune ir daug kitų.

Katedros darbuotojai dirba ir švietėjišką darbą. Docentai K. Masiokienė, R. Balsys ir A. Vaškys aktyviai dalyvavo rengiant daugiakalbį „Elektrotechnikos terminų žodyną“. Didelė grupė dėstytojų rašė straipsnius „Technikos enciklopedijai“ ir „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“.

2012 m. Elektros inžinerijos katedra švenčia savo jubiliejų – katedrai sukanka 90 metų. Šiuo metu katedra dalyvauja rengiant bakalaurus, magistrus, daktarus. Katedros moduliai dėstomi devyniuose KTU fakultetuose.

Laboratoriniai darbai atliekami atnaujintose, kompiuterizuotose laboratorijose. Elektromagnetinių laukų srities mokslinius darbus katedros mokslininkai ir doktorantai vykdo mokslinėje tiriamojoje Elektromagnetinių laukų laboratorijoje.

Dabar katedroje vykdomų mokslinių tyrimų kryptys: vainikinio išlydžio technologinių įrenginių tyrimas ir kūrimas; sukamojo magnetinio lauko technologinis taikymas; elektromagnetinių laukų modeliavimas; įrenginių elektromagnetinės spinduliuotės

tyrimas ir apsauga nuo jos; robotų navigacija; fiziologinių parametrų stebėsena ir palaikymas; šviesos technika; kolorimetrija.

Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja įvairių tarptautinių ir nacionalinių mokslinių programų konkursuose. Neseniai buvo laimėtas ir sėk­mingai įvykdytas (kartu su Vilniaus universitetu) Nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ projektas „Energiją tausojantis ir psichofizikiškai tinkamas kietakūnis apšvietimas gatvėms (ETAGA)“. Šiuo metu katedra vykdo Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros kuruojamame Aukštųjų technologijų plėtros programos konkurse laimėtą mokslinį projektą „Kompiuterizuotos odontologo informacinės sistemos su danties kanalo ilgio matuokliu sukūrimas ir tyrimas (Odontologas)“. Jis tęsis iki 2013 m. pabaigos.

Katedra pasiruošusi visokeriopai prisidėti ruošiant visaverčius specialistus Lietuvos ūkiui, o ūkio subjektams padėti spręsti jiems iškylančias problemas.

Prof. Alfonsas Morkvėnas, KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas, Elektros sistemų katedra

19

Pati sėkmingiausia, sulaukusi gausaus lankytojų dėmesio, elektros instaliacinių medžiagų ir įrengimų gamintojų paroda „Elektrikų pavasaris 2012“.

Akimirkos iš parodos

ARS pro saugiklių blokai

www.dogas.lt ● kabeliai ● skydai ● automatika ● apšvietimo technika ● įrankiai Naujos kartos vertikalaus išpildymo saugiklių blokai Pagrindiniai privalumai: ● pagaminta iš nepalaikančio degimo plastiko, degumo klasė V 0; ● elektros lanko gesinimo kameros su dejonizuojančiomis metalinėmis plokštėmis; ● saugiklio kontaktų atjungimas vienu metu; ● saugiklių blokų pagrindas iš behalogeninio, savaime gestančio poliesterio su sustiprintu stiklo audinio mišiniu; ● speciali kontaktų struktūra užtikrina geresnį elektros lanko gesinimą ir mažesnius įtampos nuostolius.

Technika

Šiuo metu vis labiau populiarėja elektros izoliacijos kontrolės metodai, paremti poliarizacinių procesų matavimais. Šiandien dažniausiai naudojami dažninės dielektrinės spektroskopijos bei srovių poliarizacijos ir depoliarizacijos matavimo kartu su atsinaujinančia įtampa metodai.

Ne mažiau efektyvūs ir su dalinės iškrovos duomenų matavimais susiję metodai. Šiuos metodus naudojant kartu, atsiveria papildomų elektros įrangos elektrinės izoliacijos kontrolės galimybių.

Autorių iš Austrijos straipsnyje siūloma patvirtinti šias galimybes pritaikant jas aukštosios įtampos įvadų izoliacijos kontrolei.

M. Krüger, A. Kretge, M. Koch K. Retmajer, M. Piutter, L. Chulka, M. Mur „OMICRON Energy“, Klausas K. Zummereder, Technikos universitetas, Gracas, Austrija

Aukštosios įtampos įvadų diagnostika

Naujas izoliacijos kontrolės metodas Dielektrinių nuostolių matavimas Jau daug dešimtmečių aukštosios įtampos izoliacijai tikrinti sėkmingai naudojami talpinės varžos ir dielektrinių nuostolių kampo matavimai (tgδ). Anksčiau tokie matavimai beveik visada būdavo atliekami esant tinklo dažniui 50–60 Hz. 1 lentelėje nurodytos ribinės tgδ reikšmės, galios faktoriaus ir dalinių iškrovų įvaduose su kietąja RIP tipo (angl. Resin Impregnated Paper – popierinė izoliacija, impregnuota derva), RBP (angl.

Resin Bounded Paper – popierinė izoliacija su epoksidiniu kompaundu) ir OIP (angl. Oil

Impregnated Paper – popierinė izoliacija, impregnuota alyva) esant 50–60 Hz dažniui.

Jos aprašytos IEC 60137 ir IEEE C57.19.01.

Iš pradžių tiltai buvo balansuojami rankiniu būdu, pavyzdžiui, pagal Šeringo tiltelinę schemą, kuri pirmą kartą paminėta 1928 metais.

Vėliau atėjo matavimo tiltų, automatiškai balansuojamų mikroprocesoriais, laikas. Šie metodai buvo geri, ypač matuojant vienu išskirtuoju dažniu. Šiuolaikinė elektronika suteikia galimybę atlikti didelio diapazono dažnio matavimus per labai trumpą laiką. Toks būdas vadi-

1 lentelė. Dielektrinių nuostolių kampo (DF), galios faktoriaus (PF) ir dalinių iškrovų aukštosios įtampos įvaduose ribinės reikšmės.

Tipas DF tgδ (RT) IEC 60137) PF cosφ (RT) IEEE C57.19.01 Įprastosios reikšmės PD (IEC 60137) Um 1,5 Um √3 0,5 Um √3

RIP < 0,7 %*

OIP < 0,7 %*

RPB < 1,5 %*

< 0,85 %*

< 0,5 %*

< 2%*

0,3–0,4 %* < 10 pC

0,2–0,4 %* < 10 pC

0,5–0,6 %*

< 5 pC < 5 pC

< 5 pC < 5 pC

< 300 pC

namas „dielektrinio atsako matavimu“ arba „dielektrine spektroskopija“. Jis suteikia kur kas tikslesnių duomenų, negu naudojantis vien pramoniniu dažniu. 1 pav. pavaizduotas tokio matavimo principas.

Sustiprinus bandomąją srovę esant įtampai U·sin(wt) pasislinkus signalui U·cos(ωt) fazės atžvilgiu 90° ir dėl dvigubo dažnio 2ωt kintamosios įtampos dėmenų skaitmeninės filtracijos pasiseka patikimai nuslopinti trikdžius. Matuojant 55 Hz dažniu, trikdžiai esant 50 Hz sumažėja maždaug 110 dB. Šiandien šiuolaikinėje diagnostikos įrangoje bandomajai įtampai sukurti naudojami perjungiamieji galios stiprintuvai [1].

Dielektrinio atsako naujuose įvaduose matavimas 2 pav. parodytos naujų įvadų tgδ kreiviės su RIP, RBP ir OIP izoliacija. Matavimai buvo atliekami esant 2 kV įtampai ir 15–400 Hz dažnio diapazonui.

Matyti, kad kreivės be staigių kitimų, tgδ mažiausios reikšmės pastebimos esant labai žemiems dažniams – mažesniems kaip 15 Hz. Esant 50 Hz, reikšmės neviršija 1 lentelės ribinių rod­menų. Tačiau tai pasakytina apie visiškai naujus įvadus.

3 pav. pavaizduotas lauke esantis įvadas su RIP izoliacija. Kitaip nei išvadas, esantis išorėje ir uždengtas porcelianiniu dangteliu, įvado galas į transformatorių itin blogai apsaugotas nuo drėgmės.

Kaip matyti nagrinėjant tgδ reikšmių kitimo grafikus, per šešis mėnesius į įvadą pateko labai daug drėgmės. Todėl gerokai padidėja tgδ reikšmės, ypač esant žemiems dažniams. Minimalios kreivių reikšmės pasislenka aukštesnių dažnių link.

Pateiksime tipiškų diagnostinių matavimo įvaduose su RIP, RBP ir OIP izoliacija pavyzdžių. Diagnostiniams matavimams naudota aprašyta bandymo įranga su dažnio diapazonu nuo 15 iki 400 Hz. 21

Technika 1 pav. Dielektrinio atsako su skaitmenine filtracija matavimo principas.

diniu vamzdeliu. Dėl blogo kontakto gali pakilti vidinės izoliacijos temperatūra ir sulūžti įvadas. Todėl sprendimas pakeisti įvadą buvo geras. Įvadas su OIP izoliacija 33 kV įvadai su popierine, alyva impregnuota izoliacija buvo pakeisti dėl didelių tgδ

Naujasis būdas sujungia abiejų metodų pranašumus, juo matuojami dažniai nuo 5 kHz ir mažesni nei 0,1 Hz dažniai (FDS metodas), o mažesni kaip 0,1 Hz dažniai matuojami taikant PDC metodą. PDC matavimų rezultatai perkeliami į dažnių sritį ir vaizduojami kaip nuosto-

4 pav. Įvadas su RIP izoliacija be pluošto vamzdelio.

Įvadas su RIP tipo kietąja izoliacija ir kompozitiniu izoliatoriumi Paprastai dauguma įvadų su kietąja RIP izoliacija ir kompozitiniu izoliatoriumi turi stiklo pluoštu armuotą atramos vamzdelį. Jis dar vadinamas pluošto vamzdeliu. Vamzdelis atlieka dvi funkcijas: užtikrina aukštą mechaninį atsparumą, o danga, pagaminta iš grynos dervos, trukdo drėgmei patekti į epoksidine derva impregnuotą aktyviąją dalį.

kreivė – kai drėgmė įvado neveikia. Skirtumas ypač pastebimas esant žemiems dažniams. Įvadas su kietąja RBP izoliacija 123 kV įvado (5 pav.) su kietąja RBP izoliacija dielektrinio atsako C fazės kreivė pastebimai išlinkusi. Ypač pastebimas staigus tgδ reikšmių augimas esant aukštiems dažniams.

Vėliau buvo atlikti įvado matavimai esant pramoniniam dažniui ir 2–12 kV

2 pav. Naujų įvadų su RIP, RBP ir OIP izoliacijomis dielektrinio atsako matavimas.

Devintąjį dešimtmetį kai kurie gamintojai siūlė 245 kW įvadus be pluošto vamzdelių.

Silikoniniai ekranai buvo klijuojami tiesiog ant aktyviosios dalies. Po kurio laiko į tokius įvadus drėgmė pro silikoninius ekranus patenka į aktyviąją dalį, ir jie tinkamai nebeveikia.

4 pav. mėlyna kreivė rodo įvado be pluošto vamzdelio matavimo rezultatus, prasiskverbus drėgmei, raudona

įtampai (6 pav.). Pažiūrėjus į grafiką matyti, kad tgδ kreivė prasideda nuo gana didelių nuostolių, kurie mažėja didėjant įtampai. Tai rodo, kad matavimo išvado arba pirmosios vidinės izoliacijos tūrinės dangos kontaktas yra prastas. Įvadas buvo pakeistas, o vėliau išardytas. Matavimo išvadas buvo tvarkingas, o pirmoji tūrinė danga netinkamai sujungta su srovėlai-

Didelė drėgmė aktyviojoje dalyje Aktyvioji dalis geros būklės

Dažnis

reikšmių, esant aukštai temperatūrai, o tai – požymis, kad esama daug drėgmės vidinėje izoliacijoje. 6 pav. pavaizduotas tgδ reikšmės, esant įvadams su popierine, alyva impregnuota izoliacija, kai dažnis – 50 Hz, o drėgmė ir temperatūra skiriasi [2].

Esant aukštai temperatūrai, kai izoliacija drėgna, tgδ reikšmė staiga padidėja. ĮVADŲ SPEKTROSKOPIJA Dielektrinius nuostolius galima matuoti dažnio srityje (FDS – spektroskopija dažnio srityje) arba laiko srityje (PDC – poliarizacijos ir depoliarizacijos srovių matavimas). Rezultatai gali būti pa-

lių koeficiento reikšmės [3].

7 pav. parodytas kombinuotųjų matavimų principas.

Matavimų rezultatams turi įtakos temperatūra. Kylant temperatūrai, nuostoliai, esant mažiems dažniams, didėja, o esant aukštiems dažniams, – mažėja; minimali nuostolių reikšmė pasislenka aukštesnių dažnių link (8 pav.). Į tai reikia atsižvelgti lyginant skirtingų matavimų, esant įvairioms temperatūroms, FDS ir PDC metodų rezultatus.

Buvo atlikti eksperimentai su RIP įvadu. Jis buvo veikiamas įvairių temperatūrų ir įvairios drėgmės klimato ka-

keisti iš laiko srities į dažnio sritį ir atvirkščiai.

FDS suteikia galimybę atlikti matavimus visais dažniais, bet esant labai žemiems dažniams, matavimo laikas gerokai prailgėja. PDC užtikrina didelį matavimo greitį, tačiau nenaudojamas esant didesniems kaip 1 Hz dažniams.

meroje. Eksperimentas buvo pradėtas esant 20 °C temperatūrai ir 38 % santykinei drėgmei. Antrą dieną įvadas buvo sušildytas iki 70 °C, o santykinė drėgmė sumažinta iki 10 % (žalia kreivė 9 pav.).

Trečią dieną įvadas buvo laikomas didelės santykinės drėgmės sąlygomis (80 %) ir 70 °C temperatūroje. Kitą dieną reikšmės (violetinė kreivė)

5 pav. Įvado su kietąja izoliacija pastebimas dielektrinis atsakas.

3 pav. Įvado su kietąja RIP izoliacija, esančio lauke, dielektrinio atsako matavimas.

po 6 mėnesių po 3 mėnesių pašalinus

22

Technika 6 pav. Pirmosios kompensavimo tūrinės dangos blogas kontaktas.

pusės gali būti paveiktas drėgmės. Permatomame krepiniame popieriuje pastebėta oro intarpų. Įvadų su tokio pobūdžio pakenkta derva nebebuvo galima naudoti [4].

145 kV įtampos įvadas su alyvine izoliacija RPB įvadas 145 kV įtampai buvo 30 metų laikomas

Matyti, kad džiovinimas labai pagerina rezultatus.

Nuostolių faktorių, esant 50 Hz dažniui, pasisekė sumažinti daugiau kaip 2 % iki priimtinų 0,66 %.

145 kV įtampos RBP įvadas 145 kV įtampos RBP įvadas daugiau kaip 12 savaičių buvo džiovinamas 60 °C

9 pav. RIP įvadas, esant skirtingai drėgmei.

buvo matuojamos nekeičiant aplinkos sąlygų (80 % santykinė drėgmė ir 70 °C temperatūra). Dešimtą dieną santykinė drėgmė buvo sumažinta iki 10 procentų.

12-ą – buvo gautos raudonos kreivės reikšmės nesikeičiant aplinkos sąlygoms (10 % santykinė drėgmė ir 70 °C temperatūra). Dervos paviršius tebebuvo drėgnas. 13-ą dieną

žemiems dažniams drėgmės įtaka tapo dar labiau pastebima. ĮVADŲ RBP ir RIP DŽIOVINIMAS Dažniausiai įvadai tiekiami medinėse dėžėse su silikagelio paketu, užtikrinančiu, kad jie keletą dienų arba savaičių išliktų sausi. Tačiau dažnai įvadai šiose dėžėse laikomi daug metų ar net dešimtme-

7 pav. tgδ (T) 50 Hz, esant skirtingai drėgmei.

12-oji diena 2-oji diena 170 kV, esant 70 °C ir 10 % sant. drėgmė – 2-oji diena

Drėgmės kiekis izoliacijoje Drėgmės kiekis izoliacijoje

170 kV, esant 70 °C ir 80 % sant. drėgmė – 9-oji diena 170 kV, esant 70 °C ir 10 % sant. drėgmė – 12-oji diena

Drėgmės kiekis izoliacijoje

buvo atliktas paskutinis matavimas normaliomis sąlygomis (38 % santykinė drėgmė, esant 25 °C temperatūrai). Tg δ reikšmės, esant didesniems kaip 10 Hz dažniams, sutampa su bandymo pradžioje gautais rezultatais, o esant

9-oji diena

čių nesiimant papildomų priemonių, nors aplinkos drėgmė ir labai didelė, pavyzdžiui, elektrinių požeminėse patalpose arba lauke.

Kaip jau buvo minėta, atviroji įvado pusė – gerai apsaugota, o iš transformatoriaus

originalioje pakuotėje elektrinės požeminėse patalpose.

Jo nuostolių faktorius, esant 50 Hz dažniui, sudarė 30 procentų! 8 pav. parodytas matavimų rezultatas po bandomojo džiovinimo krosnyje esant maždaug 60 °C temperatūrai, trukusio 12 savaičių.

Nuostolių faktorius, kaip ir anksčiau, sudarė daugiau kaip 20 %, esant 50 Hz daž-

10 pav. Įvadas RBP iki pradedant džiovinimo eksperimentą (violetinė kreivė) ir po džiovinimo eksperimento (mėlyna kreivė).

prieš džiovinant po džiovinimo

8 pav. Kombinuotas PDC-FDS matavimas.

Laikas [s]

temperatūros džiovinimo krosnyje. 10 pav. parodyti matavimų rezultatai prieš pradedant džiovinti ir po džiovinimo. Nuostolių faktorius, esant 50 Hz dažniui, sumažėjo nuo 2,2 iki 1,1 %. Įvadui, skirtam 145 kV įtampai, ši reikšmė vis dėlto gana didelė. Buvo atlikti dalinės iškrovos matavimai norint nustatyti, ar džiovinant įvade

Dažnis [Hz]

Dažnis [Hz]

niui. Įvadų su tokiais nuostoliais daugiau nebebuvo galima džiovinti ir naudoti.

45 kV įtampos RBP įvadas Šie įvadai taip pat daug metų buvo laikomi originalioje pakuotėje. 9 pav. parodyti trijų sausų įvadų ir identiškos konstrukcijos įvado (raudona kreivė), savaitę laikyto 70 °C temperatūros džiovinimo krosnyje, FDSPDC matavimų rezultatai.

bei ertmėje atsirado įtrūkių bei tuštumų.

13 pav. pateikiami dalinės iškrovos bandymai esant fazėms be filtravimo vadinamąja subendrinta diagrama pagal tris pagrindinius dažnius (3 CFRD). Čia parodyta visų dalinių iškrovų signalų suma. Įvairių šaltinių dalinės iškrovos signalams atskirti buvo atliktas filtravimas naudojant 3 CFRD. Tuo pa23

Technika 11 pav. 45 kV įtampos įvadų RBP džiovinimas.

Dažnis, Hz

čiu metu buvo matuojamos dalinės iškrovos, esant trims skirtingiems dažniams, šiuo atveju – 500 kHz, 2,8 MHz ir 8 MHz. Jei dalinių iškrovų šaltiniai turi skirtingų spektrų dažnius, pagal šį metodą galima juos atskirti vienus nuo kitų ir atsekti atskirus šaltinius neuždengiant jų kitų šaltinių signalais. Be to, šiuo metodu galima atskirti melagingus signalus nuo dalinės iškrovos įvykių, o tai –

neabejotinas pranašumas matuojant už ekranuotų matavimo kabinų ribų. 14 pav. parodyta spindulinė 3 CFRD diagrama ir vektorinė vieno pramušimo su daline iškrova trijų dažnių dalinių iškrovų diagrama.

15 pav. parodyta spindulinė diagrama trims dažniams su skirtingų dalinių iškrovų klasteriais.

Kompiuterinė įranga padeda išskirti atskirus klasterius ekrano languo-

se. Aktyviame lange dalinių iškrovų fazinis vaizdavimas rodo tik tuos dalinių iškrovų impulsus, kurie atitinka parametrus, pasirinktus šiam langui.

Pagal matavimų rezultatus dėl didelių tgδ reikšmių ir dalinių iškrovų didelio intensyvumo, viršijančio 1 nKl, įvadas nebebuvo tinkamas eksploatuoti.

IŠVADOS Naudojant šiuolaikines technologijas galima gana efektyviai diagnozuoti aukštos įtampos įvadus. Dielektrinio atsako matavimai pasi-

rodė esą gana perspektyvūs. Šis metodas suteikia daug daugiau duomenų nei anksčiau naudoti nuostolių matavimo metodai, esant 50 Hz dažniui.

3 CFRD filtravimo metodas suteikė galimybę atlikti dalinių iškrovų jautrius matavimus ten, kur nėra ekranuotų matavimo kabinų. Šiuo metodu taip pat galima išskirti įvairius dalinių iškrovų šaltinius ir išanalizuoti atskirų dalinių iškrovų izoliacijos pramušų, neuždedant vienas kito dalinių iškrovų signalų iš kitų dalinių iškrovų šaltinių.

14 pav. 3 CFRD diagrama sudedant vieno pramušimo dalinių iškrovų vektorines amplitudžių sumas su daline iškrova, esant trims skirtingiems dažniams.

12 pav. Dielektrinis atsakas prieš džiovinat 145 kV įvadą RBP ir po džiovinimo.

prieš džiovinant

15 pav. Skirtingų šaltinių dalinių iškrovų signalų atskyrimas naudojant 3 CFRD.

po džiovinimo

13 pav. Dalinės iškrovos matavimas be filtravimo per 3 CFRD.

Parengė Evaldas Oleškevičius Literatūra 1. LTS EN 62305 (VDE 0185-305):2011-10 Ap1. Hensler Th., Kaufmann R., Klapper U., Krüger M., Schreiner Z. Portale testing device: US patent 6608493, 2003.

24

2. Dissipation factor over the main insulation on high voltage bushings: product information.

ABB, 2002.

3. Borsi H., Gockenbach E., Krüger M. Method and aparatus for measuring a dielectric

response of an electrical insulating system: US2006279292.

4. Frei K., Koch N. Zustandsbeurteilung von Durchführungen im Praxiseinsatz / OMICRON transformer conference. Bregenz, 2007.

Technika

Sitop

– patikimi, energiją

taupantys 24 V nuolatinės srovės

maitinimo šaltiniai Tausojant aplinką ir resursus, kylant energijos, parduodamos pramonės įmonėms, kainoms, reikia kontroliuoti sunaudojamos elektros energijos kiekį. Efektyviai naudojama energija pramonėje – vienas svarbiausių konkurencinių pranašumų.

26

Bet kokio įrenginio stabiliam darbui reikia stabilaus ir nepertraukiamo elektros tiekimo. Reguliuojamų „Sitop“ maitinimo šaltinių patikimumas ir inovatyvumas garantuoja patikimą ir kokybišką pramonės bei infrastruktūros objektų maitinimą. „Sitop“ maitinimo šaltiniai gali užtikrinti ne tik reguliuojamą 24 V įtampą, bet ir kitų nominalų įtampas. Net esant dideliems įėjimo įtampos svyravimams, išėjimo įtampa lieka stabili. Ši ypatybė leidžia maitinimo šaltinius „Sitop“ naudoti daugelyje sistemų,

Technika

juos galima pritaikyti net jautrioms elektroninėms sistemoms, esant 40 A apkrovoms.

Maitinimo šaltiniai yra be ventiliatorių.

Jie apibūdinami kaip kompaktiški ir patikimi, turintys didelį naudingumo faktorių ir didelę apkrovos kitimo galimybę. Platus ėjimo diapazonas ir tarptautiniai sertifikatai leidžia juos naudoti beveik visuose maitinimo tinkluose. „Siemens“ gamina daug įvairių stabilizavimo šaltinių, skirtų naudoti pramonėje.

Visi jie užtikrina: ■■didelį įtampos stabilizavimo tikslumą, esant įėjimo įtampos svyravimams ir keičiantis apkrovoms; ■■žemą išėjimo įtampos pulsacijų lygį; ■■patikimą apkrovos grandinės apsaugą nuo trumpojo jungimo ir perkrovų;

■■galvaninį įėjimo ir išėjimo grandinių atskyrimą; ■■aukštą naudingumo faktorių, didelį patikimumą ir saugumą; ■■veikimą esant natūraliam vėdinimui, jiems nereikia didelių eksploatacinių išlaidų.

Dauguma maitinimo šaltinių gaminami serijomis, turinčiomis bendrus konstrukcinius ir funkcinius požymius.

Viena serijų vadinama „Sitop Compact“.

Tai modernūs, energiją taupantys maitinimo šaltiniai, leidžiantys vidutiniškai sutaupyti iki 35 proc. energijos, palyginti su šiandien rinkoje esančiais panašiais gaminiais.

Maitinimo šaltinių konstrukcija Siauras konstruktyvas – tik 22,5, 30, 45 ir 52,5 mm pločio.

Platus įėjimo įtampos spektras – 85–264 V,

esant kintamajai el. srovei, arba 110–300 V, esant nuolatinei el. srovei.

Didelis efektyvumas, esant nuolatinei apkrovai.

Nauda klientui Minimalūs galios nuostoliai – 0,5 ar 0,75 W be apkrovos. Įmontuoti prijungimo gnybtai.

Temperatūros diapazonas –20 – +70 °C. Idealiai tinka įrengti įvairaus dydžio valdymo spintose.

Galima jungti beveik prie visų vienfazių tinklų – net ir nuolatinės įtampos tinklo.

Maži energijos nuostoliai, esant dalinėms apkrovoms.

Energijos sutaupoma iki 52 proc., palyginti su įprastai naudojamais maitinimo šaltiniais.

Naudojama mažai energijos operacijų pauzių metu. Sutaupoma Iki 28 proc. energijos.

Paprasta prijungti Galima naudoti esant įvairioms aplinkos sąlygoms.

Kuriant „Sitop Compact“ maitinimo šaltinius buvo pritaikyti inovatyvūs techniniai sprendimai, siekiant užtikrinti didelį efektyvumą ir mažus energijos nuostolius, esant pastovioms apkrovoms, bei minimalius energijos nuostolius, sumažėjus apkrovoms.

Praktiškai pritaikius kelis šimtus maitinimo šaltinių, pavyzdžiui, pastatų automatizavimui, ir palyginus gautus rezultatus su įprastai naudojamų maitinimo šaltinių, būtų sutaupyta iki 800 kWh elektros energijos per metus. Tai atitinka apie 5 t sumažėjusią CO2 emisiją.

Rimantas Laurinaitis, „Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialo“ produktų grupės vadovas 27

Technika

KABELIO KLOJIMAS ĮTERPIMO BŪDU Jei šis kabelių klojimo metodas naudojamas kvalifikuotai, kabelio tiesimas tampa lengvesnis, ekonomiškesnis ir laibiau tausoja kraštovaizdį. Kabelį galima įarti tiek pelkėtame, tiek akmenuotame dirvožemyje¹. Šį metodą galima naudoti netgi gamtos draustinyje, nes gamtinei aplinkai daroma žala „Draka“ kabeliai gali būti įterpiami į gruntą. „Draka“ kabeliai yra puikios kokybės, bet vien to yra minimali. neužtenka. Klojant kokybišką kabelį reikia, kad Šis metodas pirmiausia patogus tada, montuotojai savo darbą atliktų kvalifikuotai. kai reikia pakloti daug naujų trasų, spaudžia Be to, reikia ir kokybiškų įrenginių, nes be šių laikas, o žemės savininkai nori ne elektros dviejų veiksnių kabelio klojimas gali būti ne tik stulpų miško ir dėl tranšėjų atsiradusios nenaudingas, bet ir pavojingas. Nesudėtingą dykvietės, o estetiško rezultato. kabelio įterpimo procedūrą apsunkina tai, kad mašina neturi savo „smegenų“, tad privalome naudoti savąsias. Patirtis rodo, kad masyvių Dėl tvirto išorinio apvalkalo idealiai mašinų ir kabelio būgno svorio sukeliama jėga tinka įterpti nustebina netgi specialistus.

Turintys tvirtą išorinį apvalkalą, išilgine ir Lietuvoje kabelių įterpimas yra gana naujas skersine kryptimi vandeniui atsparūs, vidutinės ir mažai naudojamas metodas. Dažnai įtampos kabeliai idealiai tinka kloti įarimo abejojama, ar kabelį galima įarti. Iš tikrųjų būdu. Tiesti žemėje PE apvalkalas tinka problema ta, kad sunku rasti kvalifikuotos labiau nei PVC. Tačiau nežiūrint to, kad kabelis darbo jėgos ir pasirinkti tinkamą techniką. atrodo tvirtas, su juo vis dėlto reikia elgtis Tai susiję tiek su planavimo, projektavimo, atsargiai. Kloti naudojami mechanizmai tiek su statybos ir kabelio tiesimo turi būti tiek galingi, kad užtikrintų etapais. tolygią traukimo jėgą. Būtinai reikia stebėti, Kabelių įterpimas (įarimas), t. y. klojimas naudojant plūgą yra patogus požeminių kabelių tiesimo būdas – nereikia kasti tranšėjų, daryti smėlio pagalvių, o žemei padarytos „žaizdos“ greičiau užgyja.

28

kad klojamo kabelio lenkimo spindulys būtų leistino dydžio. Dirbant su mašina reikia naudoti tinkamus įrenginius, o operatorius turi dirbti atsakingai ir kruopščiai. Jam reikia atsižvelgti į visus reikalavimus ir apribojimus, kuriuos sukelia mašina ir medžiagos (kabelis).

Prieš pradedant tiesti kabelį įterpimo būdu, reikia ištirti dirvožemį ir reikalui esant atlikti paruošiamąjį arimą. Prieš pradedant darbą ir darbo metu reikia tikrinti plūgo, instaliacijos vamzdžio ir kreipiančiųjų ritinėlių būklę bei įvertinti tempimo jėgas. Šiuo atveju svarbu tiek kvalifikuotas personalas, tinkami įrenginiai, tiek kabelio išorinio apvalkalo būklės tikrinimas po paklojimo.

Reikia atsižvelgti į tai, kad būgno svoris yra didelis, tad gali prireikti išvynioti kabelį per visą trasos ilgį. Kabelio kasetė turi turėti pakankamai didelio skersmens įėjimo ir išėjimo angas (1,5 kabelio išorinio skersmens). Priklausomai nuo dirvožemio, rekomenduojama atlikti paruošiamąjį arimą, norint rasti ir pašalinti akmenis ir kitas kliūtis. Įariant kabelį, daug naudos galima sulaukti iš pagalbinio darbuotojo, kuris nedirba su įrenginiais, o tik vizualiai tikrina,

Tie ekskavatoriai nėra nei kiek geresni už arklius – vis tiek kažkas turi eiti greta laikydamas už pavadžio....

Tie ekskavatoriai nėra nei kiek geresni už arklius – vis tiek kažkas turi eiti greta laikydamas už pavadžio....

kaip išsivynioja kabelis ir reikalui esant pakoreguoja, atlieka korekcijas. Atvirkštinis procesas — išarimas, t.y. plūgo atbulinis judėjimas kartu su kabeliu, absoliučiai draudžiamas. Rezultatas — aliuminio krūva, tinkama tik išvežti į metalo laužą.

Taip pat reikia nuolat stebėti ritinėlių ir kreipiančiųjų vamzdžių būklę, kad užstrigus ritinėliams, neįtrūktų kabelio išorinis apvalkalas. „Draka“ kabeliai gamykloje yra patikrinti, testuoti ir kokybiški. Tad skylės ir įtrūkiai yra klojimo proceso pasekmės, kurių galima išvengti. Už klojimo kokybę visada yra atsakingas tik kabelių klojėjas.

Skirkite laiko plūgui paruošti Kokybiškesni kabelio klojimo plūgai pajėgia dirbti ir 70 laipsnių kampu bei vandenyje ir iki 150 cm gylyje. Dideli plūgai kloja kabelius 225 cm gylyje.Svarbu atsižvelgti į tai, kad minimalus gylis būtų bent 70 cm, ariamame lauke — dar didesnis.

Greta kelių kabelių klojimo vienu metu funkcijos šiuolaikiniai kabelio klojimo plūgai virš kabelio uždeda ir įspėjamąsias trasos juostas: nereikia kasti tranšėjos, jos užpildyti iškastu gruntu, pašalinti nereikalingą žemę ir vėl uždėti nuimtą velėną.

Kabelių įarimui naudojami plūgai būna dviejų tipų: statiški plūgai ir vibroplūgai. Statiški plūgai kloja į žemę vamzdžius ir kabelius taip, kad gamtinei aplinkai daroma įtaka būtų minimali. Vibroplūgai savo efektyvumą

jau yra įrodę: jie yra vieni racionaliausių ir ekonomiškiausių kabelių klojimo metodų.

Tačiau jei dirvožemis yra molingas ir lipnus, vibroplūgo naudojimas ne visada pasiteisina.

„Draka“ kabeliai įterpiami į gruntą „Draka“ asortimente yra trys kabelių tipai, kurių klojimas plūgu ir efektyvumas jau yra patikrinti: AHXAMK-W, AXLJ-TTCL ir AXLJ-TT. Iš AHXAMK-W šeimos norėtume paminėti didžiausio skerspjūvio 3 x 240 + 35 10 kV, kurio klojimui plūgu reikia mažiausiai 120 mm skersmens įėjimo ir išėjimo angų.

AXLJ-TTCL yra kabelio konstrukcija, išilgine ir skersine kryptimi visiškai atspari vandeniui.

Kabelio apvalkalas yra su puslaidininkiniu sluoksniu, leidžiančiu patikrinti apvalkalo vientisumą po klojimo — netgi klojant vamzdyje. Taigi paslėptus pažeidimus galite patikrinti iškart po klojimo.

AXLJ-TT yra trijų gyslų, viename apvalkale, išilgine ir skersine kryptimi visiškai atsparus vandeniui kabelis. Dėl visiškai vandeniui atsparios konstrukcijos ir tvirto išorinio apvalkalo AXLJ-TT kabelis idealiai tinka kabelio klojimui plūgu.

Tinkamas kabelio pasirinkimas yra svarbu, tačiau galutinis rezultatas vis dėlto priklauso nuo klojimo kokybės. Lietuvos sąlygomis atsparumas vandeniui išilgine ir skersine kryptimi yra svarbus, nes dirvožemis beveik visada būna drėgnas. Po klojimo visada patikrinkite kabelio išorinio apvalkalo būklę!

Technika

Rekomendacijos kabelį klojant įterpimo būdu • 10–20 kV įtampos kabelius įarti leidžiama, jei linijai pakanka D klasės apsaugos, nes ariant galima uždėti tik įspėjamąją trasos juostą.

Būtina naudoti perforuotą įspėjamąją juostą.

• Specialia mašina kabelį galima įarti į neakmenuotą dirvožemį (pvz., molis, smėlis), kur nereikia daryti smėlio pagalvės ir kur kabelis nesusikerta nė su viena požemine konstrukcija.

• Įarimo mašina turi uždėti įspėjamąją trasos juostą reikalaujamame aukštyje.

• Turi būti pažymėta, kad gamintojas kabelį leidžia įarti, o lenkimo spindulys turi būti toks, kokio reikalauja mašina.

• Trasoje neturi būti per daug kampų, taip pat staigių kampų.

• Įariamo kabelio trasos plotis nuo projektinio gali skirtis ne daugiau kaip 0,3 m, o gylis – ne daugiau kaip 0,1 m.

• Kloti plūgo būdu negalima esant neigiamai temperatūrai arba įšalusioje žemėje. Šaltyje kabelis tampa kietas, o lenkimo spindulys ir tempimo jėga žymiai padidėja. ¹ NuoDIN 2 (pelkėtas dirvožemis) iki DIN 6 (palaidi akmenys): Kompanijos „Veljekset Hemming OY“ (Suomija) darbuotojai į žemę įterpia AHXAMK-W tipo kabelį.

29

Technika

Išmania

išmanūs matavim

Didėjant energijos kainoms, prireikia komercinio lankstumo, o apsauga nuo klimato taršos ragina siekti daugiau skaidrumo vartojant energiją.

Verslininkų, įvairių žinybų ir įstatymų leidėjų pastangos šioje srityje sunkiai įgyvendinamos ir pasiekia galutinį vartotoją kaip vis didesnės sąskaitos.

Kitas būdas kovoti su šiomis negandomis: išmaniajam namui – išmanūs energijos sąnaudų matavimo būdai.

Naudodami pažangesnius energijos skaitiklius vartotojai gali stebėti savo energijos vartojimą ir turėti galimybę jį kontroliuoti.

Europos asociacijos KNX gamintojai siūlo visą gamą skaitiklių ne tik elektros energijai, bet ir šilumai, vandeniui bei iškastiniam kurui, kaip antai naftai ir dujoms, matuoti. Daugybę KNX prietaisų jau dabar galima rasti rinkoje, o žinodami, kad ši sistema išmaniai jungia daugumos pastato inžinerinių siste-

mų valdymą, išmaniuosius matavimus galime diegti (naudoti) jau dabar.

Skaidrumas – vienas pagrindinių dalykų, siekiant efektyvaus energijos vartojimo. Suteikdami galimybę galutiniam vartotojui stebėti ir kontroliuoti savo būsto energijos sąnaudas kiek įmanoma tiesiogiai, mes suteikiame jam realų instrumentą valdyti savo biudžetą. Į daugumą asmeninių automobilių įmontuoti momentinio ir kelio-

Ateityje išmaniųjų skaitiklių sistemos atliks vis svarbesnį vaidmenį gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose.

To priežastys – visose Europos šalyse įgyvendinama EB energinio pastatų naudingumo direktyva, optimizuojamas elektros energijos tiekimas, kad būtų galima išvengti piko apkrovų ir būtų vykdomi Europos direktyva 2006/32/EB įtvirtinti Kioto protokolo įsipareigojimai.

30

Kostas Pikelis, „PVS EIB/KNX“ inžinierius

ajam namui –

Technika

s energijos sąnaudų mo būdai nės kuro sunaudojimo indikatoriai.

Spustelėję akceleratorių matome staigų kuro sunaudojimo šuolį, o po kelių tarpmiestinių kelionių pastebime ramaus ir dinamiško važiavimo kuro sąnaudų skirtumą. Tas pat vyksta ir mūsų būste. Deja, šiuo metu tik labai nedaug pastatų turi autonominius energijos matavimo prietaisus. Šis metodas, vadinamas išmaniųjų skaitiklių sistema, numato pažangius energijos matavimo būdus, suvartojamos energijos stebėseną ir valdymą. Atsiranda galimybė automatiškai išjungti nenaudojamus prietaisus, o kitus prietaisus naudoti, kai skaičiuojamas pigesnis tarifas.

Visiškai suprantamas vartotojų noras matyti savo suvartojamos energijos momentinį ir ilgalaikį kiekį bei jį valdyti. Pavyzdžiui, visi nustembame tiek namuose, tiek įmonėje gavę didelę elektros energijos suvartojimo sąskaitą, tačiau mažai kas turi galimybę išsiaiškinti, kodėl ji tokia didelė.

Padidėjus informacijos apie energijos suvartojimą sklaidai, žmonės, susiduriantys su savo suvartotos energijos išlaidų tvarkymu, gali greitai imtis atitinkamų priemonių ir sumažinti vartojimą.

Kaip jau įprasta, naujovių diegimas dažnai susiduria su pasipriešinimu, todėl siekiant didesnio skaidrumo ir norint įdiegti pažangesnes energijos apskaitos sistemas, būtini politiniai sprendimai. Kadangi išmaniųjų skaitiklių sistema leidžia nuotoliniu būdu nuskaityti duomenis tiek energijos tiekėjui, tiek galutiniam vartotojui, būtina apibrėžti visų suinteresuotų asmenų atsakomybės ribas. Europos asociacijos KNX gamintojų ir diegėjų tikslas – suteikti pastatų eksploatuotojams ir savininkams kuo daugiau informacijos apie

pastatų inžinerinių sistemų energijos poreikius. Turėdami šią informaciją (tiek momentinę, tiek ilgalaikę) klientai gali optimizuoti energijos suvartojimo būdus ir taupyti. Vartotojams ypač svarbu žinoti elektros, šildymo, vėsinimo, ventiliacijos sistemų energijos poreikius, be to, ar buitiniai prietaisai įjungti, ar išjungti, kokia patalpų temperatūra, ar veikia ventiliacija, ar uždaryti langai ir t. t.

Visą šią informaciją ir pateikia KNX automatizacijos sistema – vizualūs duomenys gali būti pateikiami vartotojo asmeniniame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje.

Taigi išmaniųjų skaitiklių sistemos diegimas turi įtakos ir investicijų grįžtamumo spartai, ir išlaidų pagrįstumui. Investicijos kompensuojamos didinant efektyvumą, nes skaitiklio rodmenys ir atsiskaitymai pateikiami tiesiogiai per tinklą. Be to, taip galima sumažinti išlaidas už suvartotą energiją. Šių paslaugų ypač svarbi išankstinė sąlyga – matavimo prietaisų ir priemonių suderinamumas su KNX sistema.

Kostas Pikelis, „PVS EIB/KNX“ inžinierius 31

Saulės energija – kompleksiniai sprendimai iš vienų rankų

Saulės energija – vienas didžiausių energijos šaltinių pasaulyje. Pasitelkiant naujausias technologijas naudoti šią energiją darosi vis paprasčiau, ji tampa labiau prieinama. Kai kuriose šalyse saulės energija jau gana dažnai naudojama ne tik pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti, bet ir elektros energijos gamybai.

UAB „Elstila“ atstovauja įmonei „Noark“, gaminančiai žemosios įtampos apsaugos ir komutacijos prietaisus, taip pat įrangą, skirtą specialiai fotovoltinėms sistemoms iki 1 000 V, esant nuolatinei srovei.

Sėkmingai plėtodami veiklą ir teikdami kompleksinius pasiūlymus bei sprendimus mes pradėjome bendradarbiauti su kitu pagrindinės bendrovės padaliniu „Astronergy“. Įmonė buvo įkurta 2006 m. ir per šį laikotarpį tapo penkta didžiausia saulės baterijų gamintoja pasaulyje. „Astronergy“ yra įdarbinusi daugiau nei 5 tūkst. žmonių ir pagrin-

dinį dėmesį skiria monokristalinių ir polikristalinių PV elementų, modulių bei didelio efektyvumo plonasluoksnių PV modulių gamybai.

Esamas gamybinis pajėgumas yra 80 MW plonasluoksniai ir 927 MW kristaliniai elementai bei moduliai.

Europos regione bendrovė turi filialų Ispanijoje ir Vokietijoje. „Astronergy“ dalyvauja didžiausiuose regionų projektuose ir bendradarbiauja su bankais, turinčiais geriausią reputaciją – „UniCredit“, „Santander“ ir kt.

Mūsų konkurencinis pranašumas – pasiūlymo išsamumas. Esame

viena iš nedaugelio bendrovių, galinčių pasiūlyti kompleksinį sprendimą, pateikiamą vienos įmonių grupės. Tai fotovoltinės plokštės, kurių vardinė išėjimo galia yra 240 Wp ir 250 Wp, viršįtampių iškrovikliai fotovoltinėms sistemoms iki 1 000 V, esant nuolatinei srovei, inverteriai nuo 1,5 kW ir kintamosios srovės įrenginių komponentai, nuolatinės srovės automatiniai išjungikliai Ex9BP iki 63 A, 1 000 V, esant nuolatinei srovei (keturių polių). Jie dėl poliarinio nepriklausomumo taikomi tiesioginei fotovoltinės plokštės apsaugai ir turi aukštą atjungimo gebą, leidžia rinktis iš daugybės įvairių priedų, vienodų visiems „Noark“ prietaisams. Taip pat siūlome saugiklių skyriklius, nuolatinės srovės automatinius išjungiklius iki 400 A, 1 000 V, esant nuolatinei srovei (keturių polių versijos).

Galime užtikrinti įvairių klientų projektus – pradedant nuo gyvenamųjų namų stogų ir baigiant dideliais saulės energijos ūkiais. Šiuo metu UAB „Elstila“ kartu su įmone „Noark“ įgyvendina ne vieną saulės energijos projektą Vilniuje ir Kaune.

Fotovoltinių elementų, prijungtų į tinklą, naudojimas su vienu inverteriu:

32

KAUNAS

VILNIUS

KLAIPĖDA

Jonavos g. 62a Tel. (8-37) 205802, 330246 Faksas: (8-37) 201820 El. paštas: kaunas@elstila.lt

Geologų g. 7a Tel. (8-5) 2104888, 2104887 Faksas: (8-5) 2104889 El. paštas: vilnius@elstila.lt

Šilutės pl. 83b Tel. (8-46) 380100 Faksas: (8-46) 380280 El. paštas: klaipeda@elstila.lt

EQ skaitikliai „A“ ir „C“ serijos

„A“ serija

„C“ serija

• • • • • • • • •

• • • • • •

Trifazė ir vienfazė versijos 80 A tiesiioginis jungimas ar per srovės / įtampos transformatorių CTVT Aktyvinės ir reaktyvinės energijos importo ar importo ir eksporto apskaita Tikslumo klasė A (Cl. 2), B (Cl. 1) ar C (Cl. 0.5) Papildomos laikmačio funkcijos Matavimų vertės Įėjimai ir išėjimai Komunikacijos interfeisai (IR; RS-485; M-Bus) Tipo atitiktis patvirtinta pagal IEC ir MID

Nuotolinis duomenų surinkimas (komunikacija) Rinkti A serijos skaitiklio duomenys galima per impulsinį išėjimą arba IR sąsają su nuoseklios komunikacijos moduliu. Impulsinis išėjimas yra puslaidininkinė rėlė, kuri generuoja impulsus, proporcingai matuojamai energijai. Priklausomai nuo tipo, skaitiklis gali turėti integruotą nuoseklios M-bus arba Modbus RTU (RS485) interfeisą. Visų tipų A serijos skaitikliai turi integruotą IR sąsają komunikacijai per nuoseklaus ryšio modulius; M-bus, RS-232, Ethernet, GSM/ GPRS, Modbus ir KNX.

Tarifai Priklausomai nuo tipo, A serijos skaitikliai elektros energiją apskaito pagal tarifus (iki keturių). Tarifų valdymo alternatyvos yra integruotas laikmatis, komunikacija ar įėjimai.

Matavimai A serijos skaitiklyje integruotas multimetras palaiko matavimo verčių rodmenis.

Matavimų verčių rodmenys eksponuojami ekrane arba renkami per nuotolinio duomenų surinkimo sistemą, atitinkamai integravus skaitiklį: • • • • • • • • •

Aktyvioji galia Pilnoji galia Reaktyvioji galia Srovė |tampa Dažnis Galios koeficientas Harmonikos (tik per nuotolinio duomenų surinkimo sistemą) Suminiai harmoniniai iškraipymai (THD)

Patvirtinimai A serijos skaitiklių tipo bandymai atitinka IEC, patikra ir verifikavimas atitinka MID.

Papildomos integruoto laikmačio funkcijos A serijos skaitikliai su integruotu laikmačiu nuotolinio nuskaitymo pagalba komunikuoja papildomus tinklo parametrus pagal laiką: • • • • •

Ankstesnes vertes Didžiausią paklausą Įvykių žurnalo (event log) registro Įrašus Apkrovos profilį Suminius harmoninius iškraipymus THD

Vienfazis 40 A tiesioginio jungimo Tikslumo klasė B (Cl. 1) Konfiguruojamas relinis (aliarmo) ar impulsinis išėjimas Matavimų vertės Tipo atitiktis patvirtinta pagal IEC ir MID

Nuotolinis duomenų surinkimas Duomenys iš C11 skaitiklių gali būti imami per impulsinį išėjimą. Impulsinis išėjimas - tai puslaidininkinė relė, kuri generuoja impulsus proporcingai matuojamai energijai.

Matavimai C11 skaitikliai palaiko matavimo verčių rodmenis. Galima gauti šiuos duomenis: • • • •

Aktyviąją galią Srovę Įtampą Galios koeficientą

Išėjimai C11 skaitiklis turi išėjimą, kuris gali būti naudojamas kaip impulsinis išėjimas arba kaip aliarmo išėjimas. Aliarmo parametras ir jo vertė konfiguruojami mygtuku. Išėjimas gali būti naudojamas valdyti tokiems išoriniams prietaisams, kaip kontaktorius ar aliarmo indikatorius (prijungtas per tarpinę relę).

Atitiktys C11 Skaitiklio tipo bandymai atitinka IEC ir MID.

ABB UAB Saltoniškių g. 14 08105 Vilnius Telefonas +370 52 738300 Faksas +370 52 738333 www.abb.lt

mokslas

Vilniuje universitetinį išsilavinimą jau įgijo 2 000 elektros

inžinerijos specialistų Žurnalo redakcijai tarpininkaujant, 2012 m. „Elektros erdvių“ Nr. 1 (28) buvo išspausdintas straipsnis „Elektros inžinerijos specialistų rengimas Vilniuje“, skirtas 50-ajai, jubiliejinei, elektros inžinerijos specialistų laidai. Tame straipsnyje daugiausia dėmesio buvo skirta iškiliausiems absolventams. O šiemet, VGTU Elektronikos fakultetui išleidžiant 51-ąją laidą, Vilniuje parengtų elektros inžinerijos absolventų skaičius perkopė 2 000. Ta proga vėl prisiminsime Vilniaus Gedimino technikos universiteto istoriją, o ypač katedras, rengusias elektrotechninio profilio inžinierius ir jų vadovus.

Pirmąją inžinierių elektrikų laidą rengė ir 1962 m. išleido Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo (KPI VF) Elektrotechnikos katedra. Tuo metu jai vadovavo doc. dr. Stanislovas Leonas Marazas (1927– 2010), kartu ėjęs ir KPI VF dekano pareigas. Jam vadovaujant, Elektrotechnikos katedra 1963–1966 m. parengė dar keturias inžinierių elektrikų laidas (žr. paveikslą). Pirmųjų dviejų laidų absolventų specialybė – pramonės įmonių elektrifikavimas, trečiosios laidos – pramonės įmonių elektros įrenginiai, o nuo 1965 m. jau buvo išleidžiami elektros pavarų ir gamybos įrenginių automatizavimo, t. y. automatikos (kaip ir dabar) specialybės absolventai.

34

1966 m. KPI VF įkuriama Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra. Ji perima elektros inžinerijos specialistų rengimo funkcijas. 1966 m. ši katedra išleidžia penktąją inžinierių elektrikų ir pirmąją iš trijų inžinierių sistemotechnikų laidas. Katedrai vadovauja doc. dr. Celestinas Paulauskas. Po metų jis pereina dirbti į Informatikos mokslinio tyrimo institutą.

1967 m. Lietuvos TSR Aukštojo mokslo ministro įsakymu Nr. 564 įkuriama nauja profilinė Elektros pavarų katedra, perėmusi minėtų specialybių inžinierių rengimą. Jos vedėjo pa­ reigas laikinai (1967–1968) eina doc. dr. Mečislovas Paulauskas (1920–2008), o 1968 m. šioms pareigoms išrenkamas doc. dr. (da-

bar – prof. emer. habil. dr.)

Algirdas Smilgevičius. Jis Elektros pavarų katedrai vadovavo dvi kadencijas.

1969 m. KPI VF reorganizuojamas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, kurio Vakarinio fakulteto Elektros pavarų katedroje ir toliau rengiami inžinieriai elektrikai. 1979 m. Elektros pavarų katedros vedėju išrenkamas doc. dr. Česlovas Teišerskas, kartu ėjęs ir VISI Automatizacijos fakulteto dekano pareigas.

Nutarus inžinierius elektrikus rengti ir dieniniame skyriuje, 1987 m. fakultetas tampa Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultetu, o inžinierius elektrikus rengianti profilinė katedra pavadinama Elektros įrenginių katedra.

Jai ir toliau (iki 1991 m.)

vadovauja doc. dr. Č. Teišerskas.

1990 m. VISI reorganizuojamas į Vilniaus technikos universitetą (nuo 1996 m. – Gedimino technikos universitetas). 1991 m.

KPI (tuomet jau Kauno technologijos universiteto) Vilniaus fakultetas tampa VTU Elektronikos fakultetu, o Elektros įrenginių katedra – šio fakulteto Automatikos katedra. Jos vedėjo pareigas 1991–1996 m. ėjo prof. habil. dr. Algirdas Dambrauskas.

Mokslas Prasidėjus dar vienam rudeniui, studentai pradeda plūsti į savąsias aukštojo mokslo įstaigas, kur toliau siekia gauti žinių, gebėjimų ir, žinoma, pastudentauti.

Kasmet Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetą papildo apie 200 studentų. Šis fakultetas buvo įkurtas 1967 m. susijungus Automatikos ir Elektrotechnikos fakultetams. Jame yra penkios pagrindinės bakalauro studijų programos: atsinaujinančioji energetika, elektros energetikos technologijos, elektros inžinerija, automatika ir valdymas bei tik šiais metais startuojančios robotikos studijos. Dauguma modulių sudaryti pagal sistemą: teorinės paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai. Šiems reikia inovatyvios įrangos, o ji Kauno technologijos universitete yra puiki. Pirmo kurso moduliai beveik visiems šiame fakultete studijuojantiems pirmakursiams sutampa, nors yra

kelios išimtys. Vis dėlto visi pirmakursiai turi susidurti su matematikos, fizikos, chemijos, braižybos keliamais sunkumais, bet šiek tiek paprakaitavę šias užduotis įveikia. Antrame kurse taip pat didžioji modulių dalis išlieka panaši visiems fakultete besimokantiems antrakursiams. Pasiekę trečią kursą studentai jau būna sukaupę nemenka žinių bagažą. Tad šiuo metu studijų programos tampa labiau specializuotos, o kai kurios įmonės jau pradeda žvalgytis jaunųjų specialistų.

Todėl retas mūsų studentas būdamas ketvirtame kurse nežino, kur atliks praktiką, o absolventai retai lieka be darbo. Statistika rodo – norint, kad būtų patenkinta Lietuvos darbo rinkos paklausa, specialistų, išugdytų šių programų, tūrėtų būti triskart daugiau.

Kauno technologijos universitete studentų laisvalaikiu rūpinasi iš viso 13 fakultetinių atstovybių ir viena

Studijos Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete centrinė atstovybė. Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentams atstovauja FSA ENDI. Ši atstovybė kasmet pasistengia pirmoji pakrikštyti savo „fuksus“.

Tradiciškai po šios garbingos ceremonijos pirmakursiai kviečiami dalyvauti renginyje „Cementukas“. Šis renginys – tai didelio pasisekimo kasmet sulaukianti visų Kauno studentų šventė.

FSA ENDI organizuoja dar du renginius: „Antikolį“ ir „Misterį Kauną“. „Antikolis“ – tai mūsų fakulteto šventė, suvienijanti dėstytojus ir studentus protų mūšių

kovose, vėliau visus kviečianti pasilinksminti naktiniame klube ir paminėti FSA ENDI gimtadienį. Kandidatai, norintys tapti pačiu nuostabiausiu vyriškos lyties Kauno studentu, dalyvauja renginyje „Misteris Kaunas“. Vis dėlto šie drąsuoliai kelionę tapti geriausiu Kauno studentu pradeda kelias savaites prieš šventės dieną. Kandidatai lanko vaikų namus, dalyvauja įvairiausiose rungtyse. Be šių renginių, FSA ENDI nepamiršta ir studentų akademinės ir socialinės gerovės.

Mantas Volungevičius

35

mokslas

Pasibaigė prieš dvejus metus prasidėjęs Leonardo da Vinci programos finansuojamas projektas „Distribution Cert 2“. Projekto įgyvendinimo metu Suomijoje ir kitose Baltijos šalyse organizuoti skirstomųjų elektros tinklų elektrikų (montuotojų) bandomieji mokymai pameistrystės būdu.

Partneriai parengė bendrą mokymo programą, klausimyną pirminėms žinioms įvertinti, praktinio mokymo pasą, mokymo medžiagą, nuotolinio mokymo portalą ir, sudarę grupes visose šalyse partnerėse, pravedė bandomuosius mokymus pameistrystės būdu. Pasibaigus mokymo programai, mokinių profesiniai įgūdžiai buvo tikrinami pagal programoje nustatytus reikalavimus. Mokiniai laikė teorijos egzaminus ir atliko praktines užduotis. Rezultatus vertino nepriklausoma vertinimo komisija, sudaryta iš Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Respublikinio energetikų mokymo centro (REMC), AB LESTO ir UAB ENSTO Lietuva bei projekte dalyvavusių partnerių atstovų.

Lietuvoje mokėsi 14 darbuotojų iš įmonių UAB „Elektromontuotojas“, AB „Empower“, A. Žilinskio ir Ko, UAB, UAB „Elmonta“, UAB „Neiluva“ ir UAB „TETAS“.

Visiškai egzaminus išlaikė aštuoni mokiniai, dalinai – šeši. Pasimokę savarankiškai ar mokymo įstaigose jie galės laikyti egzaminus kitais metais.

Mokymuose dalyvavusios įmonės pasisako už Suomijos profesinio mokymo sistemos patirties perkėlimą į Baltijos šalis ir pameistrystės mokymo būdo plėtrą. REMC pagal įmonių 36

Naujas būdas

poreikius planuoja tęsti mokymus pameistrystės būdu.

Lietuvos energetikai itin palankiai įvertino Baltijos šalių energetikų asociacijų 2012 m. balandžio 12 d. pasirašytą memorandumą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į tai, kad suderinti profesiniai reikalavimai skirstomųjų tinklų elektrikams bus naudojami visų Baltijos šalių mokymo procese, o teorijos ir praktikos egzaminai bus rengiami pagal vienodas egzaminų ir praktines užduotis. Pagal sutartą tvarką baigus mokymus išduoti sertifikatai asociacijų lygmeniu galios visose Baltijos šalyse.

Rugsėjo 20–21 d. Rygoje vyko paskutinis projekto parnerių susitikimas, kurio metu aptarti projekto laimėjimai. Visose šalyse pastebėti akivaizdūs rezultatai ir konstatuota, kad projekto tikslai visiškai pasiekti.

Projekto metu REMC glaudžiai bendradarbiavo su Švietimo ir mokslo ministerija bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru. Centras pritaria šio mokymo būdo plėtrai ir rengia norminius dokumentus, Lietuvoje įteisinsiančius pameistrystę kaip formalųjį mokymą. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras 2012-01-30 rašte dėl rekomendacijos tęsti DC 2 projektą rašo: „Centras puikiai vertina vykdomo projekto laimėjimus ir palaiko partnerių iniciatyvą tęsti projekto veiklas, kuriant mokymo materialinę bazę, plečiant socialinių partnerių dalyvavimą profesinio mokymo procese.“ Per bandomuosius mokymus išryškėję tobulintini dalykai bus koreguojami partnerių jėgomis naujai parengto projekto metu.

įgyti tarptautinę skirstomųjų tinklų elektriko kvalifikaciją

Švietimo mainų paramos fondas su REMC jau pasirašė sutartį dėl dotacijos skyrimo naujovių perkėlimo projekto „DC-NET – naujas būdas įgyti tarptautinę skirstomųjų tinklų elektriko kvalifikaciją“ pagal „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Leonardo da Vinci paprogramę.

Didžiulis įmonių susidomėjimas kompetencijomis pagrįstomis mokymo programomis ir jų įgyvendinimo pameistrystės mokymo būdu įpareigoja plėsti kvalifikuotų praktinio mokymo instruktorių (meistrų) tinklą Lietuvos energetikos statybos verslo įmonėse.

Naujo projekto metu planuojama: ● parengti bendrą mokymo programą praktinio mokymo instruktoriams, ją vykdant plėsti ir tobulinti mokymus pameistrystės būdu visos elektros energetikos šakos lygmeniu; ● toliau kurti mokymo medžiagą, verčiant suomio Markku Monni mokymo knygas; ● parengti ir išversti į šalių sutartą projekte vartojamą rusų kalbą mokymo medžiagą, skirta darbui orinėse linijose su gelžbetoninėmis atramomis; ● sukurti e. mokymo tinklalapį, kuriame panaudojant Tamperės suaugusiųjų mokymo centro mokymo poligoną būtų sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu mokytis, kaip atlikti techninius darbus; ● projekto metu įgyta patirtis bus skleidžiama tiek mokymo įstaigoms, tiek verslo darbdaviams ir naudojama rengiant mokymus kitų profesijų darbuotojams.

Kartu bus bendradarbiaujama su švietimo ir mokslo institucijomis ren-

giant dokumentus, įteisinsiančius profesinio rengimo sistemoje pameistrystės būdą šalių lygmeniu. Tobulindamos mokymą pameistrystės būdu šakos mastu ir tinkamai pasirengusios energetikų mokymo įstaigos galės įteisinti elektrikų (montuotojų) formaliojo mokymo programą ir kartu su elektros energetikos srityje dirbančiomis įmonėmis pagal bendrą standartą rengti diplomuotus elektrikus.

Per kelerius metus pagal šią programą ir vertinimo sistemą bus parengti tarptautinę visose projekto šalyse pripažįstamą kvalifikaciją turintys skirstomųjų tinklų elektrikai. Šiems elektrikams atsivers akivaizdžios galimybės įsidarbinti kitose šalyse, o verslo įmonės, kuriose dirbs tokie specialistai, galės plėsti savo veiklą ES šalyse be jokių apribojimų, atsirandančių dėl poreikio įrodyti savo darbuotojų profesinę kompetenciją kitose šalyse.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetikai įgys bendrus standartus, rodančius žinias ir praktinius įgūdžius, parengs savo įmones tarptautinei pagalbai šalinant avarijų ir stichinių nelaimių padarinius, paskatins energetikos statybos paslaugų eksportą ir kurs didesnį BVP savo šalims.

Bus sukurta bendra Baltijos jūros regiono valstybių skirstomojo tinklo elektrikų formaliojo ir neformaliojo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo, atitinkančio tarptautinės kvalifikacijų sąrangos 3–5 lygį, sistema. Tai Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos įrankis užpildyti šio lygio specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo spragas.

Mokslas

Šiuolaikiniai elektros instaliacijos gaminiai,

turintys papildomą vertę

Pastatų statybos srityje reikalavimai elektros instaliacijos gaminiams vis dar kyla. Net itin aukštos kokybės medžiagos ir tobulai paslėpta hermetiška elektros instaliacija gali būti šilumos nuostolių priežastis. Didesnio saugumo elektros instaliacijos prireikia ir dėl tokių kritinių situacijų kaip gaisras. Įmonė „Kopos Kolín a.s.“, kaip vienas pagrindinių elektros instaliacijos priemonių gamintojų, galvoja apie ateitį ir siūlo šiuos poreikius atitinkančius gaminius.

KP 64/LD Kokybiškas elektros instaliacijos gaminys turi būti pagamintas taip, kad nepraleistų vėjo mažai energijos naudojančiuose ir pasyviuosiuose namuose. Šio gaminio ypatybės tikrinamos pastato sandarumo testu (angl. Blower door test). Įmonė „Kopos Kolín a.s.“ siūlo būtent tokius gaminius, atitinkančius aukštus reikalavimus. Dėžutės gaminamos taikant dvigubo įpurškimo technologiją iš mišinio, kurį sudaro savaime gęstantis polivinilchloridas ir elastinga medžiaga.

Naudojant šią technologiją sandarinami visi plyšiai. Medžiaga praduriama kabeliu ar elektros instaliaciniu vamzdžiu, bet į patalpą neleidžiama patekti orui. Instaliacija lieka visiškai sandari, nepraleidžia vėjo ir tenkina visus mažai energijos naudojantiems ir pasyviesiems pastatams keliamus aukštus reikalavimus.

„Kopos Kolín a.s.“ siūlo vienoje vietoje montuojamą elektros instaliacijos dėžutę KEZ, naudojamą kištukiniams lizdams ir jungikliams, atsižvelgiant į dangos storį. Kita galimybė – montavimo plokštė MDZ, skirta šviestuvams, jutikliams, 400 V išoriniams kištukiniams lizdams tvirtinti. Šios sistemos naudojamos, kai šiluminės izoliacijos storis siekia nuo 50 iki 200 mm.

„Kopos Kolín a.s.“ šiais metais pristato naujovę – dėžutę KEZ-3, skirtą montuoti į šiluminės izoliacijos sluoksnį. Yra galimybė įrengti tris įrenginius į sujungtą rėmelį, esant 71 mm atstumams tarp jų.

Naudojant aklę, galima įrengti tik du įrenginius, todėl dėžutė tampa universali. Turint tokią dėžutę galima montuoti įrenginius, kai sienos storis siekia nuo 100 iki 250 mm.

KEZ ir MDZ Ant išorinių pastatų dangų sumontavus šiluminę izoliaciją, pasiekiamas pastatų šiluminis komfortas. Tačiau čia iškyla sunkumų – kaip įrengti elektros prietaisus ant naujos šiluminės izoliacijos dangos ir neprarasti šilumos?

Bendrovė „Kopos Kolín a.s.“ turi ilgametę patirtį šioje srityje ir siūlo tokias šiluminės izoliacijos sistemas, kurios neleidžia prarasti šilumos ir suteikia galimybę patikimai pritvirtinti elektros instaliacijos įrenginius prie šiluminės izoliacijos.

IP66 apsaugos klasės dėžutės Dėžutės KSK 80 gali būti montuojamos vidaus ir išorės didelės drėgmės aplinkose. Jos visiškai apsaugo nuo dulkių ir intensyvių vandens čiurkšlių. 81 x 81 x 50 mm dydžio dėžutės turi aštuonias 20 mm skersmens įeinančias ertmes, skirtas vamzdžiui pravesti. Taikant unikalią dvigubo įpurškimo technologiją ir naudojant dvi skirtingas medžiagas tuo pačiu metu – polipropileną ir tamprią medžiagą – galima pagaminti šias dėžutes su tamprios medžiagos membranos tipo ertmėmis. Montuojant jos pradu-

riamos laidu. Taip pat galima pašalinti visas membranas ir įmontuoti vamzdį arba sandariklį su veržle. Integruota tarpinė užtikrina IP apsaugą įrengimo metu. Dėžutė pagaminta iš behalogenės medžiagos, atitinkančios elektros instaliacijos gaminių standartus (medžiagos ir gaminiai montuojami vietose, kur žmonių ir medžiagų saugumui keliami aukšti reikalavimai).

Elektros instaliacijos dėžutės, išlaikančios funkcijas gaisro metu Be gyvenamųjų namų instaliacijos, jūs galite dažnai susidurti su instaliacija viešuosiuose objektuose ir pastatuose, kur nuolat būna didelis žmonių judėjimas ir sukoncentruotas vertingas turtas. Tokiems pastatams kaip ligoninės, geležinkelio sotys ar požeminiai garažai keliami saugumo kilus gaisrui reikalavimai. Todėl elektros instaliacijai taip pat keliami labai griežti reikalavimai – kilus gaisrui ji turi išsaugoti savo funkcijas.

Bendrovė „Kopos Kolín a.s.“ sutelkė dėmesį į šių elektros instaliacijos gaminių vystymą ir siūlo įvairių tipų elektros instaliacijos dėžučių, skirtų naudoti susidarius ekstremalioms sąlygoms. 81xx serijos dėžutės naudojamos elektros tėkmei išlaikyti gaisro metu ir tiekiamos kartu su modernia keramine antgalių plokšte, per dėžutę tvirtinamą prie sienos. Dėžutės korpusas gaminamas iš kokybiškos behalogenės medžiagos ir sudaro reikiamą jungties apsaugą – apsauga siekia IP54.

KOPOS KOLIN a.s., Havlíčkova 432, 28094 Kolín, Czech republic www.kopos.com/lt, email: export@kopos.cz 37

mokslas

Projektas Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ – pirmas žingsnis į savo verslą Projekte „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ buvo apsibrėžta užduotis prisidėti prie jaunosios kartos Lietuvoje verslumo ugdymo, pritaikant geriausią Vakarų patirtį.

Projektas pradėtas vykdyti 2012 m. sausį.

Projektą ėmėsi vykdyti viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, projekto partneriais tapo: Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija, Žinių ekonomikos forumas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Asocijuoti partneriai: Vilniaus kolegija ir Utenos kolegija. Projektas įgyvendinamas naudojant „Imperial College of London“ metodologiją. „Imperial College of London“ pripažinta verslumo ugdymo lyderė pasaulyje, 2011 m. „Financial Times“ įvertinta ketvirtąja vieta tarp geriausių verslumą ugdančių institucijų.

Programa „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ įgyvendinama siekiant paskatinti savo verslo kūrimą ir per praktinius mokymus ugdyti studentų ir dėstytojų gebėjimus.

Projekte dalyvavo 12 komandų. Komandos ne tik sėmėsi patirties inovatyviose Lietuvos ir Danijos

38

įmonėse („Siemens OY Lietuvos filialas“, Respublikinis energetikų mokymo centras, UAB „Phoenix Contact“, AB „Empower“, UAB „Elgama Elektronika“, UAB „Omnitel“, UAB „New Vision Baltija“, UAB „Alna Group“, UAB „Alna Intelligents“, UAB „Arginta“, UAB „BPO House“), bet ir tikslinių seminarų metu konsultavosi su įvairių industrijų ekspertais, investuotojais, o joms talkino ne vieną klestintį verslą Lietuvoje ir užsienyje sukūrę prityrę mentoriai. „Sutikau dalyvauti projekte iš pradžių nežinodama, kaip viskas vyks, bet žinojau – jei projekte dalyvaujantys žinomi verslininkai, visuomenės lyderiai ir įvairios asmenybės skiria nemenką dalį savo laiko ir pastangų, rezultatas negali nuvilti“, – dalijosi patirtimi UAB „Talent Safari“ įkūrėja Eglė Daunienė, tapusi viena iš asmeninių ugdytojų (angl. personal coach).

Visos 5–6 mišrių specialybių studentų ir dėstytojų komandos nuo 2012 m. sausio atliko šešių savaičių trukmės praktiką konkrečiose įmonėse. Praktiniai mokymai įmonėse buvo orientuoti į verslumo ugdymą. Dalis praktinių darbų temų buvo pasiūlyta pramonės įmonių, kitą dalį studentai iškristalizavo pradinio praktikos etapo metu.

Pasibaigus projekto numatytam darbų kūrimo laikotarpiui, vertinimo komisija, sudaryta iš partnerių, verslo įmonių atstovų, verslumą skatinančių organizacijų specialistų, „Verslo angelų“ tinklo narių ir potencialių investuotojų, įvertino visų grupių darbus, išrinko ir apdovanojo tris geriausias komandas. Tikimasi, kad startuos nauji verslai informacinių technologijų, atliekų perdirbimo, biohumuso gamybos srityse.

Pasibaigus pirmajam programos vykdymo eta-

pui buvo apklausti ir grupių lyderiai. Apklausą 2012 m. liepą atliko Nacio­ nalinė elektros technikos verslo asociacija. Studentams buvo pateikti klausimai, į kuriuos atsakydami jie visi patvirtino, kad projektas juos patenkino, metodika buvo priimtina, absoliuti dauguma įmonių, sutikusi juos priimti, sukūrė geranorišką aplinką, o žmonės, su jais dalijęsi patirtimi, dažniausiai buvo įdomios asmenybės ir geri specialistai. Studentų nuomone, projektas pavyko ir jį verta tęsti. Projekto dalyviai rimtai vertino dalyvavimą šiame projekte.

Antrasis projekto „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ etapas prasidės šių metų rudenį. Tikimasi, kad pasinaudojus pirmojo etapo metu įgytomis žiniomis, antroji dalis bus dar sėkmingesnė ir padės įkurti naujų, inovatyvių verslų.

A. Škiudas, projekto konsultantas

Tai žinotina

teisė

energetinio verslo dalyviams!

Sudarydamos komercinius sandorius ir pasirašydamos vidaus ar tarptautines verslo sutartis (kontraktus), jų šalys, pasikliaudamos sąžiningumo prezumpcija, dažniausiai neabejoja, kad prisiimami pagal jas (juos) įsipareigojimai bus įvykdyti sutartu laiku, nustatyta tvarka, tiksliai pagal aptartas (šalių suderintas) sąlygas. Tačiau realiame gyvenime, sandorių vykdymo praktikoje, neretai būna kitaip. Prisiimtų įsipareigojimų sutarčių (kontraktų) šalys neretai neįvykdo arba įvykdo netinkamai (pateikia nekokybišką produkciją, pažeidžia jos tiekimo ar atsiskaitymo terminus arba kitaip netinkamai atlieka savo prievoles).

Ir tie ar kitokio pobūdžio įsipareigojimų pažeidimai dažniausiai nesietini nei su force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis, nei su joms prilygstančiais kitokiais nepaprastais įvykiais. Tokiais ir kitais panašiais sutartinių įsipareigojimų pažeidimų atvejais kyla vadinamieji verslo (ūkiniai) ginčai. Nepavykus sureguliuoti jų šalių savitarpiu sutarimu, suinteresuotam asmeniui (ieškovui) tenka kreiptis į teisminę instituciją (teismą ar arbitražą), kuriai valstybės deleguota teisė priimti privalomojo vykdymo sprendimus.

Arbitražiniam verslo (ūkinių) ginčų sprendimo būdui būdingi šie savitumai: ■■patikimumas: arbitražo teismo teisėjus (arbitrus) konkrečiam ginčui išspręsti pasirenka ir skiria pačios ginčo šalys. Preziumuojama, kad tokiu būdu įmanoma sudaryti arbitražo teismą iš tokių specialistų, kurių ne tik profesinis (dalykinis) kompetentingumas, bet ir dorovinis patikimumas (teisingumo, nešališkumo, nekorumpuotumo, taigi ir jų priimamų sprendimų skaidrumo prasme) negali kelti abejonių; ■■operatyvumas: arbitražiniu būdu ginčai išsprendžiami per optimaliai trumpiausią laiką. Pvz., turint galvoje teiginio „laikas – pinigai“

svarbą verslo santykiuose, ginčui bendrąja arbitražinio proceso tvarka išnagrinėti Vilniaus arbitraže nustatytas trijų mėnesių terminas; ■■konfidencialumas: byla arbitraže nagrinėjama uždarame arbitražo (trečiųjų) teismo posėdyje, o su ja susijusios informacijos konfidencialumui išsaugoti ir arbitrų nešališkumui bei nepriklausomumui užtikrinti kiekvienas iš jų atskirai pasirašo atitinkamų laidavimų deklaraciją; ■■lankstumas: arbitražo teisme galimas ginčo šalims pageidaujamos posėdžiavimo vietos, laiko, proceso kalbos pasirinkimas, o bylos nagrinėjimas (įrodymų svarstymas) vyksta „apskrito stalo“ būdu, laisvoje, griežtų įstatymų formalumų nevaržomoje, kompromisų paieškai palankioje ir ginčo šalių susitaikymą nuteikiančioje aplinkoje; ■■betarpiškumas: savo teises ir interesus arbitražo teisme gali ginti pačios ginčo šalys (be advokato ar kitokio tarpininko atstovavimo); ■■baigtinumas: pagal LR komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 p. arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir turi būti vykdomas. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas neskųstinas dėl ginčo esmės nei apeliacine, nei kasacine tvarka; ■■išlaidų saikingumas: kadangi dėl arbitražo teismo priimto sprendimo netenka bylinėtis kituose (aukštesnių instancijų) teismuose, vien dėl to ginčo šalys išvengia nemažų papildomų išlaidų; ■■sprendimų vykdytinumas: arbitražinių teismų sprendimų vykdytinoji (juridinė-prievolinė) galia iš esmės prilygsta valstybinių teismų sprendimų galiai (žr. LR CPK 584 ir 587 str.). Vilniaus arbitražo (trečiųjų) teismų sprendimai privalomai vykdytini šiuo metu 145 valstybėse – 1958 m. Jungtinių Tautų (Niujorko) konvencijos „Dėl užsienio arbitražo sprendimų pri-

pažinimo ir vykdymo“ dalyvėse (Seimo ratifikuota 1995 m. sausio 17 d.), o analogiški Lietuvos valstybinių teismų sprendimai privalomai vykdytini 14-oje užsienio šalių, t. y. tik tose valstybėse, su kuriomis Lietuvos sudarytos tarpusavio pagalbos sutartys.

Oficialiame Lietuvos teisės aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ neseniai paskelbti du norminiai dokumentai, kuriuose gana išsamiai sureglamentuotas neteisminis (alternatyvus valstybiniam teisminiam) verslo ginčų sprendimo Lietuvoje būdas. Tai: „Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymas“ (Žin., 2012 m., Nr. 76-3932) ir „Energetikos arbitražo teismo statusas ir veiklos pagrindai“ (Žin., 2012 m., Nr. 34-1696). Jais įteisintos energetinio verslo įmonėms galimybės lengviau ir paprasčiau nei valstybiniuose teismuose (be pastaruosiuose taikomų sudėtingų, painių, ilgai trunkančių procedūrų) išspręsti bet kokius energetinėje-ūkinėje veikloje kylančius verslo ginčus. O tais atvejais, kai nesutarimai kyla iš sandorių (tarptautinių kontraktų), sudarytų su užsienio partneriais, – atsiveria galimybės išspręsti juos gerokai (daug kartų) pigiau ir greičiau, nei tai įmanoma pasiekti Stokholmo, Londono, Paryžiaus ir kitų užsienio šalių arbitražuose.

Arbitražinis, kitaip nei teisminis, yra sutartinis verslo (ūkinių, kitokių civilinių-teisinių) ginčų sprendimo būdas. Jo taikymas verslo praktikoje galimas tik esant sandorio šalių rašytiniam sutikimui (arbitražiniam susitarimui), kuris gali būti išreikštas sutartyje (kontrakte) įrašyta arbitražo išlyga arba atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu, arba kitokia šalių valios išraiškos forma, deleguojančia tam tikram instituciniam arbitražui (pvz., Energetikos arbitražo teismui) ginčo išsprendimo organizavimo ir administravimo

39

teisė teisę. Komercinių derybų praktikoje klausimą dėl potencialiai galimų ginčų sprendimo būdo kontrahentai paprastai išsprendžia kontrakto (verslo sutarties) parengiamosios stadijos metu, o pasiektą sutarimą įformina sutarties dalyje, kuri pavadinama ginčų sprendimo būdu arba tiesiogiai „arbitražo išlyga“.

Joje įvardijama nuolatinė arbitražo institucija, kuriai ginčo atveju deleguojama jo išsprendimo organizavimo ir administravimo teisė ir aptariami pačios procedūros vykdymo pagrindai. Tarptautinėje sandorių įforminimo praktikoje dažniausiai į verslo sutartis (kontraktus) įrašomos pavyzdinės (modelinės) išlygų formos, siūlomos ginčo išsprendimo procedūrą administruojančios arbitražo institucijos. Sandorių šalims telieka tik perkelti tų išlygų tekstus į jų pasirašomas verslo sutartis (kontraktus).

Lietuvos energetinės-ūkinės veiklos subjektams – tarptautinių verslo sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad kilusių iš jų ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomuose su užsienio partneriais kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šią tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas ar nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo antrajame priede nustatyta energetinėje-ūkinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Esant bet kurios iš sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoje nurodytosios (tipinės) specializuoto Energetikos arbitražo teismo išlygos tarptautiniame energetinės veiklos (verslo) kontrakte gali 40

būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios arbitražo institucijos išlyga:

jurisdikcijos (valstybinio teismo arba arbitražo) išlyga:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis LAA patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo antrajame priede nustatyta energetinėje-ūkinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis LAA patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo antrajame priede nustatyta energetinėje-ūkinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“

Ūkio subjektams – Lietuvos vidaus (nacionalinių) verslo (ūkinės veiklos) sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomose verslo sutartyse siūloma įrašyti šią šalies vidiniams verslo sandoriams taikytiną tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą:

„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis LAA patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo antrajame priede nustatyta energetinėje-ūkinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka.“ Esant bet kurios iš vidaus energetinio verslo sandorio šalių pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoje nurodytosios tipinės specializuoto Energetikos arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios teisminės

Bendros kompetencijos ir visų Vilniaus arbitražo kartu su partneriais įsteigtų ir jų bendrai administruojamų specializuotų (specialios kompetencijos) arbitražo teismų (jūrinio, statybų, žemės ūkio verslo ir kt.) tipinių arbitražo išlygų, įrašomų į tarptautinio verslo kontraktus (sutartis), pavyzdines formas (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis), taip pat pavyzdines formas arbitražo išlygų, įrašomų į vidaus verslo sutartis (lietuvių kalba), galite rasti svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo išlygos“.

Turint galvoje esamą šalyje situaciją, kai teismai dūsta nuo civilinių (ypač verslo) bylų krūvių, kai nuolat girdimi teisėjų aimanavimai dėl nepakeliamos nagrinėjamų bylų naštos, o verslo (ūkio) subjektų nuolatiniai nepasitenkinimai dėl ilgai užvilkinamo bylų išsprendimo ir dėl to jų patiriamų didelių nuostolių, tikėtina, kad šiame straipsnyje skelbiama informacija pasinaudos daug šio leidinio skaitytojų. Daugiau informacijos arbitražo klausimais galite rasti svetainėse www. vilniausarbitrazas.lt ir www.leea.lt.

Energetikos arbitražo teismo steigėjai: Juozas Šatas, Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas, Vladas Paškevičius, Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas

Tarptautinis Bendradarbiavimas

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) iniciatyva rugpjūčio 20–23 d. Lietuvoje lankėsi norvegų bendrovės „Nettpartner AS“ atstovai. Vienas iš vizito tikslų buvo partnerių ir bendradarbiavimo galimybių paieška su patikimomis mūsų šalies elektros energetikos įmonėmis, turinčiomis patirties dirbant su aukštąja elektros įtampa (110–420 kV). Noras pamatyti įgyvendintus ir vykdomus projektus, pasikalbėti ir aptarti galimybes dirbti bendruose projektuose Norvegijoje.

„Nettpartner AS“ projektų vadovo Kęstučio Štikano, svariai prisidėjusio prie šio susitikimo organizavimo, nuomone, susitikimo tikslas nebuvo ieškoti pigios darbo jėgos, o rasti rimtų partnerių, turinčių aukštą kompetenciją.

Apžiūrėję kelis Lietuvos energetikos įmonių įgyvendintus objektus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkėse bendrovės „Nettpartner“ atstovai džiaugėsi, kad potencialūs partneriai iš Lietuvos išmano savo darbą – visos pastotės ir linijos atitiko ir net pranoko norvegų išankstinę nuomonę. Techninės specifikacijos ir kvalifikacijos, kurias gali pasiūlyti Lietuvos įmonės, atitinka šiuo metu Norvegijai reikiamų projektų specifikacijas.

Norvegijos įmonės atstovai domėjosi, kokie yra Lietuvos įmonių statistiniai rodikliai žmonių sužalojimo, avarinių situacijų, nedarbingumo laikotarpio trukmės klausimais. Į šiuos rodiklius būtina atsižvelgti, nes visi

Lietuvoje lankėsi norvegų bendrovės Nettpartner atstovai statybos ir konstrukciniai darbai Norvegijoje atliekami siekiant visiškai išvengti sužeistųjų, nedarbingų dienų ir nelaimingų atsitikimų. Žinoma, Norvegijoje taip pat pasitaiko nelaimių statybų aikštelėse, kuriose dirba norvegų komandos.

NETA direktorius Petras Škiudas pristatė kolegoms norvegams Lietuvos elektros energetikos pramonę.

Buvo akcentuojama, kad mūsų šalies įmonės per keletą metų puikiai prisitaikė prie rinkos sąlygų, pradėjo eksportuoti produkciją į kaimynines šalis, Vokietiją ir Pietų Europą.

P. Škiudas pabrėžė keletą momentų, kuo asociacijos nariams galėtų būti naudingas bendradarbiavimas su bendrove „Nettpartner“. Visų pirma būtų dalijamasi patirtimi ir žiniomis (know how), mūsų šalies įmonėms atsirastų reali galimybę įeiti į Norvegijos rinką ir pateikti gerą paslaugą.

Susitikimo metu buvo aptarti ne tik bendri elektros energetikos srities bruožai, bet ir rasta nemažai skirtu-

mų. Vienas iš didžiausių – tai, kad Norvegijoje veikia daug smulkių skirstymo įmonių, nėra monopolio, o mūsų šalyje – visai priešingai. Dar vienas Lietuvos ir Norvegijos energetikos srities skirtumas – gamtinės sąlygos. Kadangi Norvegija yra daug didesnio ploto, pagrindą daugiausia sudaro kalnų uolos, o ne žemė, šios šalies linijų bendras ilgis yra kur kas didesnis. Šiuo požiūriu lietuvių elektros montuotojams gali prireikti papildomų mokymų. Kliūtimi gali tapti ir kalba, nes Norvegijoje itin didelis dėmesys skiriamas darbų saugai ir sklandžiam koordinavimui, o tai nebūtų įmanoma, jei komanda negalėtų susikalbėti tarpusavyje arba su užsakovais. Vis dėlto „Nettpartner“ direktoriaus Magnuso Johanseno nuomone, nors yra įvairių skirtumų ar trūkumų, perspektyva bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis ir kartu įgyvendinti dalį didelių projektų yra labai reali.

41

naujienos Apie bendrovę „Nettpartner“ „Nettpartner AS“ yra viena didžiausių Norvegijoje paslaugų teikėjų energijos, telekomunikacijų ir dujų sektoriuose. Pagrindiniai bendrovės klientai – energijos gamybos įmonės, perdavimo ir skirstomojo tinklų operatoriai, telekomunikacijų įmonės, pramonės ir geležinkelių įmonės, su kuriomis pasirašytos ilgalaikės sutartys tiek tinklo priežiūrai, tiek naujai statybai.

Neseniai prie bendrovės prisijungė kita rangovinė įmonė „EB Energimontasje“, tad šiuo metu iš viso „Nettpartner AS“ dirba apie 500 darbuotojų. Bendrovės tikslas – tapti rangovinių įmonių lydere elektros energetikos sektoriuje ir per artimiausius dvejus metus pasiekti iki 1 mlrd. kronų apyvartą

Mus nustebino Lietuvos įmonių kvalifikacija ir patirtis. Lietuva mums pasirodė kaip malonių, darbščių ir paprastų žmonių šalis. Norvegijos ir Lietuvos elektros energetikos valdymo sistema skiriasi. Norvegijoje nėra skirstymo monopolio, todėl čia veikia labai daug mažesnių įmonių. Kadangi dauguma įmonių yra smulkios, joms trūksta žmogiškųjų ir kitų išteklių imtis stambių projektų. Po pasaulinės ekonomikos krizės Norvegijoje kurį laiką buvo jaučiama stagnacija ir daug elektros tinklų trasų nebuvo atnaujintos laiku. Dabar mūsų šalyje yra daug linijų ir pastočių, kurias reikia atnaujinti, bet tai – stambūs projektai, kuriems trūksta resursų ir darbo jėgos.

Magnusas Johansenas, bendrovės „Nettpartner“ direktorius

Lietuvoje veiklą pradeda biokuro birža Biržos operatorė „Baltpool“ su potencialiais dalyviais pradėjo derinti rinkos dalyvių sutartis. „Šiuo metu priimame prašymus tapti biokuro biržos dalyviais ir jau deriname sutartis bent su penkiais da lyviais. Kai tik pasirašysime sutartis, dalyviai galės pradėti prekiauti“, – BNS sakė „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė. Anot jos, prekybos sesijos vyks kiekvienos savaitės priešpaskutinę darbo dieną – iki tol penkias dienas bus renkami pavedimai. „Baltpool“ rugsėjį apklausė apie 50 potencialių rinkos dalyvių.

Dauguma jų nurodė, kad ketina prekiauti biržoje. Biržos dalyviai galės pasirinkti – mokėti metinį 5 tūkst. litų dalyvio mokestį ir 0,2 proc. nuo sandorių vertės arba nemokėti dalyvio mokesčio, tačiau mokėti 0,3 proc. nuo sandorių vertės. „Baltpool“ yra valstybės kontroliuojamos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdoma įmonė. Biržoje bus prekiaujama medžio skiedromis, o prekyba pagal aukciono modelį anonimiškai vyks aštuoniose zonose. Biržos nariai bus šilumos ir elektros gamybos įmonės, biokuro gamintojai.

„stock.xchng“ nuotrauka

NETA informacija

Europos atominėms elektrinėms atnaujinti reikia iki 25 mlrd. eurų Europos atominių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė šimtus trūkumų, kuriems pašalinti reikia investuoti milijardus eurų.

Naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje apytikriai apskaičiuota, kad 134 reaktorių saugumui padidinti reikia „maždaug 10–25 mlrd. eurų“ (13–32 mlrd. JAV dolerių), ir reikalaujama, kad elektrinių atnaujinimas būtų stebimas ir užbaigtas iki 2015 metų. Tačiau uždaryti elektrinių nereikės. Už energetiką atsakingo EK nario Güntherio Oettingerio oficialiai paskelbtoje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos. Jas Europos Sąjungos vadovai turės patvirtinti spalio 18–19 d. įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Šios rekomendacijos pagrįstos bandymais nepalankiausiomis sąlygomis, atliktais po nelaimės Japonijos Fukušimos elektrinėje 2011 m. kovo mėnesį. „ES turi pasimokyti iš Fukušimos nelaimės ir dar labiau sumažinti branduolinių incidentų Europoje riziką“, – teigiama ataskaitoje. Joje atkreipiamas dėmėsys į tai, kad 111 Europos reaktorių veikia rajonuose, kuriuose 30 km spinduliu gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Ataskaita buvo parengta dalyvaujant 14 atomines elektrines eksploatuojančių valstybių narių, taip pat Lietuvai, Šveicarijai, Ukrainai ir Kroatijai. Atliekant testavimą bandyta įvertinti elektrinių saugumą potvynių, žemės drebėjimų ir orlaivių sudužimo atvejais, kai „įprastos saugumo ir aušinimo funkcijos“ nustoja veikusios.

AFP ir BNS informacija

42

„stock.xchng“ nuotrauka

BNS informacija

Apšvietimas, elektrinis šildymas, elektros instaliacija, EIB projektai .

Vilnuje tel. (5) 2796162, Kaune (37) 312101, Klaipeda (46) 383390 www.gaudre.lt

Kambario termostatai – individualus pasirinkimas, taupantis energiją Nauji kambario termostatai ventiliatoriniams radiatoriams, įvairiapusiam pritaikymui, modernaus dizaino

Ar valdo ventiliatorinius radiatorius, kintamo oro kiekio sistemas, šaldomas lubas, šildymo radiatorius ar šilumos siurblius – mūsų nauji universalūs kambario termostatai suteiks jums didžiausią komfortą ir sutaupys energiją bei išlaidas. Tai užtikrina funkcijos kaip kad, laiko programa, ventiliatoriaus nustatymai ir patalpos užimtumas . Modernaus dizaino termostatus lengva valdyti, dėl suvienodintos produkto koncepcijos ir įvairių prijungimo galimybių prie daugelio HVAC įrenginių, juos nesunku ir patogu instaliuoti ir valdyti.

Jei norite sužinoti daugiau, apsilankykite www.siemens.com/hvac

Atsakymai infrastruktūrai.