31 zurnalas

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija

2013 (31) 2011Nr. Nr.11(26)

Taupiosios energetikos link ■ Energetikos tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje ■ Žaliosios elektros perspektyvos ■ Elektros tinklų raida ■ Moderni elektros instaliacinė technika ■ Relinės apsaugos vaidmuo

ISSN 1648-6927

9 771648 692018

3,90 Lt

Svarbiausi galios įrenginiai jūsų projektams: Dyzelinės elektros stotys Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai Įtampos stabilizatoriai Skiriamieji transformatoriai

Kaunas

Vilnius

Klaipėda

Jonavos g. 62a, Tel. (8-37) 205802, 330246 Faks. (8-37) 201280 El. paštas: kaunas@elstila.lt

Geologų g. 7a, Tel. (8-5) 2104888, 2104887 Faks. (8-5) 2104889 El. paštas: vilnius@elstila.lt

Šilutės pl. 83b, Tel. (8-46) 380100 Faks. (8-46) 380280 El. paštas: klaipeda@elstila.lt

Turinys Energetika 8 Krašto gerovė neįmanoma be modernios energetikos Energijos efektyvumas yra pagrindinis visų pasaulio šalių prioritetas. Pati pigiausia energija yra ne pagaminta, o sutaupyta. Didėja pramonės naudojamos energijos efektyvumas, tuo pačiu Europa imasi didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

12 Ilgas kelias iki žaliosios elektros

Europos Sąjungos energetikos politikos tikslas – iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. suvartojamos elektros energijos vartotojai gautų iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių. Tai svarbi priemonė, mažinanti elektros energetikos įtaką klimato kaitai.

16 Elektros energetikos plėtra Baltijos regione

Viena iš elektros energijos importo didėjimo priežasčių – didelė dujų kaina Baltijos valstybėse. Dėl dujų kainos dujų turbininių elektrinių pagamintos elektros energijos savikaina viršija rinkos kainą.

Technika 18 „Lietuvos energijos“ kombinuotojo ciklo blokui – kompleksinė gaisro aptikimo ir gesinimo sistema

Rudenį baigtas statyti 455 MW galios „Lietuvos energijos“ kombinuotojo ciklo blokas apsaugotas didžiausio patikimumo gaisro saugos sistemomis. Strategiškai Lietuvai svarbiame energetikos objekte įdiegtos kelių tipų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos.

20 Nauji relinės apsaugos įrenginių rankinės patikros aspektai

Relinė apsauga atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama saugų ir patikimą šiuolaikinių energijos sistemų darbą. Tinkamai veikiantys apsaugos įrenginiai leidžia palaikyti sistemos saugumą ir užkirsti kelią materialiai žalai.

24 Saulės „įdarbinimo“ technologijos

Energetics page 8 Prosperity of the country is impossible without modern energy Efficiency of energy is a key priority for all countries of the world. The cheapest energy is not produced, but saved one. Efficiency of energy used by the industry is increasing, and simultaneously Europe is taking to increase the efficiency of energy used by buildings. page 12 Long way to green electricity The aim of the European Union energy policy is to obtain 20 %of electricity consumed by consumers would be receivedfromthe plants of renewable energy sources by 2020. This is an important means for reducing impact of electrical energy on climate change. page 16 Development of electrical energy in the Baltic region One of the reasons for increase in import of electric energy is high gas prices in the Baltic States. Due to the gas prices, cost price of electric energy generated by gas turbine power plants exceeds the market price.

Technics page 18 For combined cycle unit of “Lietuvos energija”–complex fire detection and extinguishing system Combined cycle unit of “Lietuvos energija” of 455 MW power completed in autumnis protected by the fire protection systems of highest reliability.

Several types of fire detection and extinguishing systems have been installed in energy object strategically important forLithuania. page 20 Aspects of manual inspection of new relay protection devices Relay protection plays an important role in ensuring the safe and reliable operation of modern power systems. Properly operating protective devices allow to maintain security of system and to prevent material damage.

2012 m. gruodžio mėn. Ukmergės rajone, šalia Žirnajų ežero, sumontuota ir paleista pirmoji rajono fotovoltinė jėgainė.

Visą 30 kW galios jėgainei įrangą bei medžiagas tiekė UAB „Dogas“.

page 24 Sun “employment” technology First photovoltaic power plant in the region was installed and started near Lake Žirnaja in Ukmergė region in December 2012. All equipment and material forthe power-plant of 30 kW powerwas supplied by UAB “Dogas”.

Lengvai viena ant kitos sudedamos ir transportuojamos įrankių dėžės – taip „Haupa“ pristato naują „SysCon“ sistemą. „SysCon“ įrankių dėžės išskirtinę kokybę ir patvarumą visų pirma įvertins pramonės bendrovių, laboratorijų ir kitų įstaigų specialistai.

page 26 Modern electrical installation technology Tool boxes easily placed on top of each other and transported–this is how “Haupa” presents a new “SysCon” system. In the first instance, exceptional quality and durability of “SysCon” tool box shall be assessed by professionals from industrial companies, laboratories and other institutions.

26 Moderni elektros instaliacinė technika

Istorija, įvykiai 28 Šviestuvų montavimas apšiltintose lubose

Apšiltintose pakabinamose lubose montuojami halogeninių lempų šviestuvai gali kelti susirūpinimą dėl išskiriamos šilumos bei aukštos darbinės temperatūros, o tai gali sąlygoti šviestuvų ir izoliacinės medžiagos perkaitimą.

33 Įgyvendintas vienas didžiausių energijos sąnaudų mažinimo projektas

Kompanija "Philip Morris" pateikė UAB "Gaudrė" užsakymą energijos sąnaudų gamyboje sumažinimui. Pakeitus 400W gyvsidabrio lempas į T5 49W liuminescencines bei įdiegus naujausias šviestuvų konstrukcijas ir valdymą, galia sumažėjo daugiau nei du kartus, o atsipirkimo laikas mažiau vienerių metų.

Mokslas ir technologijos 40 Naujasis AXPK-PLUS kabelis Baltijos šalims Nuo 2013 m. „Draka Keila Cables“ galios kabelius su PVC ir PE apvalkalais keičia į kabelius su behalogenėmis medžiagomis ir telkia dėmesį į modernaus, saugesnio ir labiau aplinką tausojančio AXPK-PLUS tipo kabelio gamybą.

Teisė 41 Žaliosios energetikos romantizmo pabaiga 2012 m. vasario 1 d. įsigalioję Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai ir jų įgyvendinimo reikalavimai pabaigė pastarųjų dvejų metų žaliosios energetikos plėtros romantiškąjį laikotarpį.

4

Summary

page 28 Mounting of illuminators on insulated ceiling Illuminators of halogen lamps mounted on insulated suspended ceiling can raise concerns due to heat release and high operating temperature, which can lead to overheating of illuminators and insulation material.

įvadinis žodis Skaitau: „Iš Lietuvos emigravo tiek žmonių, kiek mūsų šalis prarado per Antrąjį pasaulinį karą.“ Gerbiamas Lietuvos pilieti, skaitytojau, ar Jums nekelia ši frazė fiziologinio šleikštulio.

Man, Lietuvos patriotui, (ir aš „ten“ buvau, ir aš „kraują“ liejau, ir apie klestinčią Lietuvą svajojau) skaitant apie tai dar likę plaukai šiaušiasi ant galvos ir, anot klasiko J. Erlicko, ir ne tik ant galvos. Tad šovė mintis pamąstyti, o kiek per pastaruosius penkerius metus „emigravo“ arba buvo „priversti emigruoti“ elektros energetikos srities atstovų, juolab kad ir aš ten beveik 40 metų buvau, alų midų gėriau, bet nieko burnoj neturėjau (jeigu atvirai, šiek tiek turėjau, nes algos gana geros buvo). Ir, svarbiausia, rūpėjo pažiūrėti, kas tuos „emigrantus“ pakeitė ir kokių rezultatų naujieji pasiekė.

Pirmas naujų rinkimų nugalėtojų žingsnis buvo pakeisti energetikos įmonių vadovus ir patarėjus. Buvo sugalvota, kaip tai padaryti greičiausiai – įkuriant Energetikos ministeriją (prisimenate tą pasakėlę, kad nereikės jokių papildomų finansinių resursų), ir pakeitus pavaldumą masiškai atleisti visus patirties energetikos srityje turinčius žmones. Logiška, kad vadais turėjo tapti fizikai, nes vadas – taip pat fizikas. Bet vyriausiuoju energetiku kažkodėl tapo ne fizikas (geriau būtų fizikas, gal bent vado šiek tiek būtų klausęs...), bet anksčiau prie jų prisišliejęs skaičiavimo mašinų specialistas. Na, tada ir prasidėjo... Jei pamenate, vyriausiasis energetikas pirmiausia suskirstė visus į blokus (gūdžiais Lietuvai laikais politiniai blokuose gyveno...). Tiems blokams vadovauti tuojau buvo parinkti vadovai iš krizės laikais atleistų ir bankams nebereikalingų arba bankrutavusių įmonių vadybininkų. Jiems skyrė pasakiškus atlyginimus ir liepė vadovauti, o senus, patyrusius darbuotojus iš blokų liepė pašalinti. Bet vadovauti buvo galima tik nurodžius vyriausiajam energetikui, kuris žinių semdavosi iš brangiai mokamų konsultacinių įmonių baisiai įmantriais pavadinimais. Kad kietesni atrodytų, už pasakiškus pinigus, kurių lietuviški eruditai net sapnuoti nesapnavo. Jei kas iš naujai paskirtų vadovų imdavosi iniciatyvos, staigiai būdavo keičiamas kitu suprantančiu, kad, be vado žinios, nieko negalima daryti. O vadas tuo metu ėmė atominę statyti (kurios, kaip žinote, taip ir nepastatė, bet mūsų suneštus varganus pinigėlius išparceliavo), o apie blokų vadovus pamiršo.

O dabar „linksmiausia“ dalis – koks viso to rezultatas. Beveik visų blokų finansiniai rezultatai, švelniai tariant, prasti.

Pailiustruosiu vienu mažu pavyzdėliu. Jis parodys, kaip „saliamoniškai“ buvo tvarkomi energetikos finansai.

Kartą pasitikrinęs savo sąskaitėlę banke didžiai nustebau pamatęs, kad ji pasipildė daugiau kaip šešiais tūkstančiais litų, bet po paros sumažėjo trimis tūkstančiais. Tai mane dar labiau suintrigavo – iš kur visa tai ir kaip taip galima elgtis su mano asmenine sąskaita? Puoliau aiškintis, kas, kaip ir kodėl? Greitai paaiškėjo, kad čia dividendai iš vienos labai garbingos anglišku pavadinimu lietuviškos, beveik valstybinės energetikos bendrovės, kuri lietuviškai skambėtų „Perdavimo tinklo operatorius“. Apie turimas akcijas buvau ir pamiršęs, nes niekada dividendų nemokėjo, o įsigijau jas tik dėl to, kad garbės reikalas turėti įmonės akcijų, jei joje dirbi. Bet kaip taip gali būti? Įmonės rezultatai prasti, o dividendus moka. Ir čia, mielas Lietuvi, nepatikėsi. Kad perdavimo tinklo operatorius mokėtų dividendus, buvo paimta paskola iš banko. Aišku, valstybė gavo didžiausią dalį, bet paskolos priežiūros išlaidas sumokėsite jūs – per tarifą.

Naudodamasis proga steigiu prizą privačioms įmonėms. Jei kuri nors įmonė sumokėjo savo akcininkams dividendus paėmusi paskolą iš banko, prašau paskambinti man (mano telefono numerį rasite asociacijos tinklalapyje neta.lt). Prizas – nemokama žurnalo metinė prenumerata ir nemokama tos įmonės reklama kitame šio žurnalo numeryje. Apie rezultatus pranešiu kitą kartą.

Gerbiamas skaitytojau, šis ir visi paskesni žurnalo numeriai jau bus parduodami. Jei įsigysite mūsų žurnalą „Elektros erdvės“, palinksminsiu jus praėjusios kadencijos vyriausiojo energetiko sukurtais „šedevrais“.

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Škiudas

History page 33 One of the largest energy cost reduction project has been implemented The company “Philip Morris” place an order to UAB “Gaudrė”on the reduction of energy consumption in manufacture. After replacement of 400W mercurial lamps with T5 49W luminescence ones and installation ofmodern structures and controlof illuminators, the power was reduced by more than two times, and the payback time - less than one year.

Science page 40 New AXPK PLUS cable for the Baltic States Since 2013,“Draka Keila Cables” will replace PVC and PE-coated power cables by the cables with halogenless materials and focuses on the production of modern, safer and more environmentally friendly AXPK-PLUS type cable.

Legal page 41 The end of romanticism of green energy Amendments set forth in the Law on Renewable Energy Sources and requirements for their implementation that came in force on 1 February 2012 finished the latter two-year romantic period of green energy development.

Leidėjas Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 698 40 500 El. p. neta@neta.lt www.neta.lt Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Valdas Bancevičius Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius

Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas

Dizainerė Rita Voiniušaitė

Autoriai Petras Apanavičius Anzelmas Bačauskas Saulius Kutas, Rymantas Juozaitis Vilnis Krēsliņš Stefanas Schwabe Thomasas Schossigas Roma Rinkevičienė, Algimantas Juozas Poška Andrius Šimkus

Projektų vadovas Rolandas Liuga Techninė redaktorė Liudmila Andriušienė Kalbos redagavimas VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras Redakcija UAB Super namai www.supernamai.lt

Spausdino UAB Utenos Indra www.indra.lt Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

Visos teisės saugomos.

Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį. © UAB Super namai © NETA

5

nacionaLinĖs ELEKTRos TEcHniKos vERsLo asociaciJos naRiai

UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel. +370 5 273 83 00 Recreated Faks. +370PMS 5 273 83 33 El. p. info@lt.abb.com www.abb.com

AS DRAKA KEILA CABLES Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel. +370 5 272 1464 www.drakakeila.ee

UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel. 8 37 22 81 87 Faks. 837 79 28 88 El. p. info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

UAB ELKOR Kepyklos g. 15, Alytus Tel./Faks. +370 315 22 660 El. p. info@el-kor.lt www.el-kor.lt

UAB Srovėtaka Ateities g. 21C, Vilnius Tel. +370 5 279 3769 Faks. +370 5 237 5182 El. p. srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt

UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, LT-03202 Vilnius Tel. +370 5 215 16 46 Faks. +370 5 216 26 41 El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

6

UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel. +37052160717, 2333702.

Faks. (5) 2161036 El. p. info@ardena.lt www.ardena.lt

UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, LT-08300 Vilnius Tel. +370 5 237 50 00 Faks. +370 5 237 50 20 El. p. info@elgama.eu www.elgama.eu

UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel. +370 5 230 64 44 Faks. +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt

AB Empower Motorų g. 4, LT-02190, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 210 5 5 60, 232 90 77 Faks. +370 5 232 90 79 El. p. info@empower.lt www.empower.lt

UAB A.Žilinskio ir ko Užtvankos g. 17, Dainiai, Jurbarko rajonas Tel. +370 447 70 120 Faks. +370 447 70 128 El. p. info@elektra.lt www.elektra.lt

UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel. +370 5 2763400, 2761494, 2737251 Faks. +370 5 2737250 El. p. info@dogas.lt www.dogas.lt

UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel. +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks. +370 5 266 00 97 El. p. office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r.

Tel. +370 37 35 19 87 Faks. +370 37 45 27 80 El. p. info@elinta.lt www.elinta.lt

UAB Elstila Jonavos g. 62A, Kaunas Šilutės pl. 83B, Klaipėda Geologų g. 7A , Vilnius Tel. (8-37) 205802, 330246 Faks. (8-37) 201280 El. p. kaunas@elstila.lt

nacionaLinĖs ELEKTRos TEcHniKos vERsLo asociaciJos naRiai

Kauno tehnologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel. +370 37 30 00 00 / 32 41 40 Faks. +370 37 32 41 44 El. p. rastine@ktu.lt www.ktu.lt

UAB Neiluva Naugarduko g. 41A, Vilnius Tel. +370 5 215 15 60, Faks. +370 5 215 15 59 El. p. info@neiluva.lt www.neiluva.lt

UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 237 5911 Faks. +370 5 237 59 12 El. p. obo@obo.lt www.obo.lt

OSRAM atstovybė Lietuvoje J. Kubiliaus g. 6, Vilnius Tel. +370 5 203 2036 Faks. +370 5 203 2038 El. p. vladislavas.mickevicius@osram.com www.osram.lt

UAB Phoenix Contact Švitrigailos 11B, Vilnius, Tel. +370 5 210 63 21 Faks. +370 5 210 63 24 El. p. balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt

UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 210 57 20 Mob. +370 698 34 418 Faks. +370 5 230 66 65 El. p. info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com

Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J. Jasinskio g. 16C, Vilnius Tel. +370 5 2391 500 Faks. +370 5 2391 501 El. p. info.lt@siemens.com www.siemens.com

UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel. +370 5 274 28 27 Faks. + 370 5 274 28 38 Mob. Tel. +370 687 49 852 El. p. gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt

UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel. +370 5 279 61 62 Faks. +370 5279 61 63 El. p. info@gaudre.lt www.gaudre.lt

Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel. +370 37 30 86 20 Faks. +370 37 33 31 20 El. p. ktk@ktk.lt www.ktk.lt

Uždaroji Akcinė Bendrovė RIFAS Tinklų g. 35R, Panevėžys Tel. +370 45 58 27 28 Faks. +370 45 58 27 29 El. p. info@rifas.lt www.rifas.lt

AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 5 247 23 67 Mob. +370 612 50 604 Faks. +370 5 247 23 49 El. p. valdas.lideris@vilma.lt www.vilmaelectric.lt

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius, Tel. + 370 5 234 1524, Faks. + 370 5 234 3769 El. p. info@vtdko.lt www.vtdko.lt

UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel. +370 41 54 00 60 Faks. +370 41 54 00 65 El. p. biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

UAB Aedilis L. Zamenhofo g. 5, Vilnius Tel. +370 5 2742707, +370 5 2032302 Faks. +370 5 2058584 El. p. info@aedilis.lt www.aedilis.lt

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 5 237 4577 Faks. +370 5 269 7166 El. p. info@remc.lt www. remc.lt

UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel. +370 5 215 00 70 Faks. +370 5 215 00 71 El. p. biuras@slo.lt www.slo.lt

VGTU Saulėtekio al. 11, Vilnius.

VGTU Elektronikos fakultetas: Naugarduko g. 41, Vilnius.

Tel. + 370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks. + 370 5 274 47 70.

El. p. dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt

Utenos kolegija Maironio g. 7, LT-28142 Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt

7

Energetika

Energetika

Krašto gerovė neįmanoma be modernios energetikos Vyriausybinės energetikos organizacijos ir Pasaulio energetikos taryba Pastaraisiais metais į svarbiausių pasaulio susitikimų darbotvarkes įtraukiamas ir energetikos klausimas.

Galingiausių valstybių vyriausybės, norėdamos įgyvendinti savo energetikos politiką, rasti priimtinus sprendimus, kūrė įvairias energetikos srities organizacijas. Nuo seno didžiausią įtaką turėjo naftos sektorius.

Taip 1960 m. buvo įkurta Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC). Ji jungė 11 šalių, išgaunančių 40 proc. pasaulinės naftos žaliavos (55 proc. tarptautinės naftos prekybos) ir 15 proc. gamtinių dujų kiekio. Taip buvo siekta susieti ir koordinuoti šalių naftos sektoriaus politiką ir ginti 8

jų interesus. Siekiant įveikti 1974 m. naftos krizę, buvo įkurta Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), turėjusi inicijuoti naftą išgaunančių ir ją importuojančių šalių dialogą (28 valstybės narės), plėtoti tarptautines energetikos rinkas ir stabilią energijos prekybą, kelti energijos efektyvumą ir tausoti aplinką. 1991 m. OPEC ir IEA ministrai pradėjo susitikimus Tarptautiniame energetikos forume (IEF), siekdami išspręsti energetinio saugumo klausimus bei klausimus, susijusius su energetika, aplinkosauga ir ekonomikos plėtra. Aptartosios organizacijos ir jų sprendimai yra kontroliuojami vyriausybių.

Pati seniausia neformali ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti visiems

energetikos sektoriams ir vartotojams, yra Pasaulio energetikos taryba, įkurta 1923 m., siekiant atkurti po Pirmojo pasaulinio karo sugriautus Europos elektros tinklus. Šis vienintelis iš tikrųjų pasaulinio masto forumas yra įsipareigojęs pasaulio tvarios energijos ateičiai. Organizacijos tinklas iš 91 nacionalinių komitetų atstovauja daugiau kaip 3 tūkst. juridinių asmenų, įskaitant vyriausybines, pramonės sektoriaus ir ekspertines institucijas.

Pasaulio energetikos tarybos misija yra skatinti tvarų energijos tiekimą ir naudojimą didžiausiai visų naudai.

Lietuvai nuo 1936 m. šioje organizacijoje atstovauja Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, pristatantis pagrindinių

Lietuvos energetikos pramonės sektorių asociacijas, t. y. Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją, Lietuvos elektros energetikos asociaciją, Lietuvos branduolinės energetikos asociaciją, Lietuvos biomasės energetikos asociaciją LITBIOMA, Lietuvos hidroenergetikų asociaciją, Lietuvos elektros energijos gamintojų asociaciją, Lietuvos energetikos konsultantų asociaciją, Nacionalinę elektros technikos verslo asociaciją, su daugiau nei 20 tūkst. dirbančių energetikos specialistų.

Praeitų metų pabaigoje Monake vykusiame metiniame Pasaulio energetikos tarybos renginyje dalyvavo energetikos politikos formuotojai ir ekspertai iš viso pasaulio.

Darbotvarkėje tarp globalinių energetikos

klausimų: energijos taupymas, kur namų renovacija įvardinta vienu svarbiausių uždaviniu, ir skalūninių dujų revoliucija.

Pasaulio energetikos taryba kreipėsi į sprendimus priimančius politikus įvardydama būtinus veiksmus, siekiant išspręsti „Energetikos trilemos“ iššūkius, energetinio saugumo, socialinio teisingumo ir poveikio aplinkai sušvelninimo srityse.

Energijos efektyvumas Energijos efektyvumas yra pagrindinis visų pasaulio šalių prioritetas. Pati pigiausia energija yra ne pagaminta, o sutaupyta.

Didėja pramonės naudojamos energijos efektyvumas.

Europa imasi didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat energijos efektyvumą kartu gaminant elektrą ir šilumą (kogeneracija). Tačiau tam, kad būtų galima panaudoti šilumą, reikia šilumos tinklų. Šį didžiulį turtą Lietuva turi, tik reikia juo naudotis.

Dujų renesansas Pasaulis susidomėjęs stebi JAV vykstantį skalūninių dujų gavybos proveržį ir laukia, kuri valstybė bus antra ir taip pat pradės skalūninių dujų gavybą. Specialistų nuomone, Europoje pradėti šių dujų gavybą prireiks dešimtmečio. Smarkiai nukritus dujų kainai Amerikos rinkoje, pradėta daugiau gaminti elektros naudojant dujas, o ne akmens anglis, o atpigusios akmens anglys iškeliavo į Europą. Ši kuro konversija padėjo JAV sumažinti CO2 dujų išmetimą labiau negu Eu-

ropai, nors ši yra priėmusi reikiamas direktyvas. Jungtinėse Valstijose suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai rekonstruojami suskystintųjų dujų eksportui ir nuo 2015 m. tikimasi pradėti jas eksportuoti.

Atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo Pasaulyje sparčiai auga vėjo ir saulės elektrinių pajėgumai. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis pasauliniame energijos balanse ir toliau didės, tačiau susiduriama su įvairiomis problemomis.

Vokietijos elektros energetikos sistema jau sunkiai valdo nestabiliai veikiančius elektros generatorius. Taip pat iškyla problemų prijungiant vėjo elektrinių parkus jūroje ir Vokietijos vyriausybė nurodo privalomai tai daryti elektros perdavimo operatoriams. Išsamiai pristatyto Europos supertinklo projekto, kuris turėtų sujungti vėjo elektrinių parkus, trūkstant lėšų, manau, dar teks palaukti. Tuo metu, kai Europoje jaučiamas vėjo ir saulės elektrinių verslo pakilimas, palaikomas vyriausybių, (nors pastaruoju metu dėl išaugusių kainų ir papildomų sąnaudų į atsinaujinančius išteklius pradėta žiūrėti atsargiau) Afrikoje realiausias projektas, galintis padėti įveikti energetinį skurdą, yra „Inga“ hidroelektrinių kaskada, kurios galios potencialas siekia net 50 tūkst. megavatų. Mokslininkų nuomone, integruoti didesnius kiekius nestabilių atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų bus galima tada, kai bus išplė-

Rymantas Juozaitis, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas leis diversifikuoti dujų tiekimą.

Atsiveria puikios galimybės gauti dujas iš įvairių tiekėjų.

totos energijos akumuliavimo technologijos, suteikiančios galimybę kaupti pagamintą energiją ir ją naudoti tada, kai jos reikia.

Didėjant biokuro energijos pajėgumams, didėja biokuro paklausa ir auga biokuro prekybos rinka. Kartu su hidroenergija biomasės energija yra daugiausia vartotojui naudos duodanti atsinaujinančių energijos išteklių rūšis.

Branduolinės energetikos vieta pasaulyje Japoniją sukrėtęs cunamis su baisiais padariniais Fukušimos atominėje elektrinėje privertė pasaulį suklusti ir įvertinti savo požiūrį į branduolinę energetiką.

Pasaulio energetikos taryba iškėlė iniciatyvą sukurti branduolinės saugos valdymo sistemą pasauliniu mastu, kad branduolinės saugos sąlygų būtų vienodai laikomasi visame pasaulyje, kaip tai yra, pavyzdžiui, aviacijos pramonėje. Pasaulio energetikų organizacija, pasitelkusi savo galingą ekspertų kompetencijos tinklą, jungiantį beveik 100 valstybių, atliko išsamią pasaulinės politikos poveikio analizę, praėjus vieniems metams po Fukušimos incidento, ir ją paskelbė visuomenei.

Kardinalūs atsitraukimo nuo branduolinės energetikos veiksmai buvo priimti Japonijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Italijoje. Pažanga daugelio šalių nacionalinėse branduolinėse programose, ypač Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) nepriklausančiose šalyse, buvo atidėta, tačiau nėra jokių požymių, kad jos būtų atsisakiusios siekti branduolinės energetikos, reaguodamos į Fukušimos avariją. Branduolinės programos toliau tęsiamos Rusijoje ir didelėse Azijos valstybėse, kurios kartu gamina ir įrangą atominėms elektrinėms. Ambicingų plėtros planų gali imtis kai kurios turtingos naftos eksportuotojų klubo OPEC narės, nestokojančios finansinių išteklių. Europoje vykdomi projektai sulėtėjo, nes buvo viršyti planuoja-

mi jų biudžetai. Šie projektai buvo pirmieji po kelių dešimtmečių pertraukos ir nebuvo tinkamai įvertintas jų sudėtingumas. Lieka tikėtis, kad sukaupta patirtis padės sėkmingiau plėtoti kitus projektus. Todėl šalims, neturinčioms reikiamų lėšų, aukšto lygio kvalifikuotų specialistų ir stiprios pramoninės bazės, kaip akivaizdžiai parodė Bulgarijos patirtis, nelengva pačioms statytis atomines elektrines.

Pasaulio energetikos saugos klausimai Profesoriaus Leono Ašmanto pastangomis buvo išleista Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knyga „Černobylis. Katastrofos anatomija“, kurioje pirmą kartą buvo pateikta žmonių, dalyvavusių likviduojant pačios didžiausios branduolinės katastrofos padarinius, ne tik išsami ir kvalifikuota įvykio analizė, bet ir gvildenamos tai lėmusios priežastys. Šioje knygoje pateikiama, ką reikia daryti ir kaip negalima elgtis su atomine energija.

Sudėtingų energijos technologijų valdymo negalima patikėti ne specialistams, nes po to įvykusių avarijų padariniai būna ypač skaudūs ir jų negali atsverti momentinė verslo nauda. Kad ir kokia būtų moderni ar patikima technika, visada ja naudotis turi tik patyrę ir kvalifikuoti specialistai, kurių indėlio vadybininkai dažniausiai nesuvokia ir įvertinti nesugeba. Po Černobylio dar buvo didelių elektros tinklų avarijų – 2003-iaisiais be elektros liko 55 mln. aštuonių JAV valstijų ir Kanados Ontarijo valstijos gyventojų, tais pačiais metais užgeso šviesos visoje Italijoje – 56 mln. žmonių elektros tiekimas atkurtas tik po daugiau nei dviejų parų. 2006 m. lapkričio 4 d. Vokietijoje įvyko elektros tinklo avarija ir nutrūko elektros tiekimas. Ši avarija „domino principu“ išplito po visą Europą – nuo Lenkijos iki Prancūzijos ir pasiekė net Šiaurės Afriką – Maroką. Viena didžiausių technogeninių avarijų, 9

Energetika

Energetika

Socialinis daugiabutis būstas Monte Karle, Monake.

įvykusių 2009 m. rugpjūtį didžiausioje Rusijos Sajanų Šušenskoje hidroelektrinėje, nusinešė 75 žmonių gyvybes. Sprogimas BP naftos platformoje Meksikos įlankoje 2010-aisiais ir po to išsilieję didžiausi pasaulio istorijoje kiekiai naftos. Katastrofa nepasigailėjo 11 žmonių gyvybių, 4,9 mln. barelių išsiliejusios naftos padarė nepataisomą žalą aplinkai. 2011 m. kovo 11 d. po Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio įvyko Fukušimos atominės elektrinės katastrofa, kuriai pagal reikšmingumą buvo suteiktas septintas INESA lygmuo – toks pat, kaip ir Černobylio įvykiams. Paskelbus ataskaitas apie didžiausių elektros dingimų (angl. blackout) priežastis, rodos, visur imtasi priemonių jiems užkirsti, tačiau 2012 m. liepos pabaigoje įvykusi didžiausia pasaulyje elektros sistemų avarija Indijoje paliko be elektros daugiau nei 620 mln. gyventojų (9 proc. planetos gyventojų). Tad darosi akivaizdi tiek aukštos branduolinės saugos kultūros, tiek globalios techninės saugos būtinybė. Nuo katastrofų nėra apdrausta nė viena valstybė, kad ir kokio ekonomikos lygio ji būtų. Ne išimtis ir Lietuva.

Lietuvos energetikos situacija ir perspektyvos Prieš darbo pradžią visada įvertinama situacija ir ieškoma būdų, kaip ją taisyti. Nustatomi prioritetai, remiantis naudos ir išlaidų analize, ir siekiama juos įgyvendinti.

10

Procesai, vykstantys energetikos srityje, pirmiausia sulaukia visuomenės dėmesio. Tam, kad galima būtų suvokti situaciją, ją valdyti, o tai reiškia – visada laiku imtis veiksmų, reikia specialistų, puikiai išmanančių sudėtingas energetikos technologijas. Energetikos srityje būtinas mokslu ir analize pagrįstas perspektyvinis planavimas. Priimant sprendimus, būtina remtis didelę patirtį turinčių Lietuvos specialistų žiniomis iš Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir kitų universitetų, Lietuvos energetikos instituto, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto nuomone, energetikos srities prioritetai turėtų būti sudėlioti tokia tvarka: 1) energijos efektyvumas: a) pastatų renovacija; 2) atsinaujinantys energijos ištekliai: a) biokuro naudojimas; b) kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas; 3) elektros jungtys; 4) suskystintųjų gamtinių dujų terminalas; 5) branduolinės energetikos įgyvendinimo projektas.

1) Pastatų renovacija Viena aktualiausių Lietuvos gyventojams problemų – mokesčiai už šildymą.

Juos sumažinti galima apšiltinus pastatus ir perėjus prie biokuro. Daug vilčių teikia naujas pastatų modernizavimo programos modelis.

Norisi tikėti, kad procesas

pagaliau pajudės. Renovacija sėkmingai įgyvendinta Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Energijos taupymo priemonės įgyvendinamos net šiltesnio nei Lietuvos klimato šalyse. Nesudėtingi skaičiavimai rodo, kad viena šeima, įvykdžius perėjimo prie biokuro ir pastatų renovavimo programą, šildymo sezono metu sutaupytų apie 2 tūkst. litų.

2) Atsinaujinantys energijos ištekliai Biokuro naudojimas Šiuo metu Lietuvos biokuro ištekliai yra dvigubai didesni negu centralizuoto šilumos tiekimo poreikis. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA duomenimis, dar tiek pat biokuro galima sutaupyti namų ūkiuose, pakeitus senus katilus moderniais šilumos gamybos įrenginiais. Šiemet šilumos gamybai Klaipėdoje pradedamos naudoti komunalinės atliekos. Dabar šis kuras beveik nepanaudojamas ir keliauja tiesiai į sąvartynus.

Biokuras šiuo metu yra daugiau kaip du kartus pigesnis už gamtines dujas. Taip pat šilumos gamybai beveik nenaudojami šiaudai, o Lietuvoje pagamintos šiaudų granulės iškeliauja į užsienį, nes šalyje trūksta katilų, pritaikytų naudoti šį kurą. Be to, plėtojant biokuro pramonę, būtų sukuriama naujų darbo vietų.

Kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuva sėkmingai įgyvendina įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo energijos gamybai. Tačiau kilęs saulės elektrinių statybos bumas metė šešėlį ir ant kitų atsinaujinančių

energijos išteklių plėtotojų.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas savo 2010 m. liepos 15 d. dokumentu kreipėsi į Vyriausybę ir Energetikos ministeriją, kviesdamas, kad investicijos į saulės jegaines galėtų būti vykdomos tik mokslo tikslais, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Situacija tapo nevaldoma ir buvo palikta spręsti kitai vyriausybei. Vėjo elektrinių plėtra taip pat aktyviai vyksta ir 500 MW galia, numatyta atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, bus pasiekta iki 2020 metų.

3) Elektros jungtys Jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „Nordbalt“ darbai vyksta pagal grafiką, ją tikimasi užbaigti 2015 metais. Tai turės esminės įtakos elektros kainos Lietuvoje pokyčiui, nes 2012 m. „Nord Pool Spot“ vidutinė elektros kaina buvo 11 lietuviškų centų. Šiek tiek lėčiau juda į priekį elektros jungties į Lenkiją projekto darbai. Taip pat reikia įvertinti ir mūsų turimas jungtis su IPS/UPS sistema, kurios suteikia galimybę importuoti iki 100 proc. šalies elektros energijos poreikio, o to neturi kitos valstybės.

4) Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas leis diversifikuoti dujų tiekimą. Atsiveria puikios galimybės gauti dujas iš įvairių tiekėjų. Dabartinė gamtinių dujų kaina JAV ir Lietuvoje skiriasi daugiau kaip septynis kartus. Jungtinės Valstijos savo importo terminalus pertvarko į eksporto ir nuo 2015 m. tikisi pradėti suskystintųjų gamtinių dujų eksportą.

Kad būtų galima sumažinti gamtinių dujų kainos naštą vartotojams, reikia siekti, kad šis projektas būtų paskelbtas regioniniu ir sustiprinti dujotiekio magistrales, kad būtų galima tiekti dujas į Latvijos saugyklas.

5) Branduolinės energetikos įgyvendinimo projektas Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos piliečių referendumo metu išreikštą valią, priėmė sprendimą, kuriuo skyrė Vyriausybei pateikti ekonomiškai optimalią bei vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją; parengti reikiamus teisės aktus ar jų pakeitimus ir pateikti juos Seimui iki 2013 m. gegužės 15 dienos. Šiam uždaviniui atlikti Vyriausybė jau sudarė darbo grupę. Tikime, kad išanalizavus visus modelius, pasirinkus optimaliausią ir pristačius jį visuomenei aptarti, bus galima priimti sprendimą. Priimant sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos, reikia

atsakingai atsižvelgti į šiuos etapus: 1) išanalizuoti ateities elektros kainas „Nord Pool“ biržoje po 2020 m.; 2) gauti atsakymą iš ENTSO-e dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros energetinės sistemos; 3) pasirašyti sutartį su partneriais; 4) išsiaiškinti, ar toks reaktorius bus licencijuotas Europos Sąjungoje; 5) esant ekonominei naudai, laikantis saugos kultūros, galima pradėti vykdyti projektą. (visas investicijas būtina išdėstyti pagal prioritetus tam, kad energetinė nepriklausomybė nevirstų ekonomine priklausomybe.)

Baigiamosios pastabos Normaliam energetikos sistemos darbui būtinas stabilumas ir tęstinumas. Jis pasiekiamas:

Straipsnyje spausdinamos nuotraukos iš Monte Karlo, kur 2012 m. lapkritį vyko Pasaulio energetikos tarybos vykdomoji asamblėja.

Ant energetiškai efektyvaus būsto stogo įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.

■■tinkamai eksploatuojant energetikos objektų įrenginius. Šiam darbui būtinas tęstinumas. Čia negalima siekti sutaupyti, tariamo veiklos efektyvinimo, nes laikini sutaupymai gali brangiai atsieiti ateityje; ■■skatinant aukštos kvalifikacijos specialistus ir ruošiant jų pamainą.

Tai – ilgas procesas, būtina pritraukti jaunimo, sudaryti paskatas rinktis su energetika susijusias

profesijas. Šią grandinę nutraukus neapgalvotais veiksmais, žmones susigrąžinti prireikia nemažai laiko; ■■visiškai išnaudojant bendradarbiavimo su gretimomis valstybėmis potencialą.

Tik tvari energetika tarnauja visų Lietuvos žmonių naudai!

Rymantas Juozaitis, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas

Energetiškai efektyvaus daugiabučio įranga domisi šiltų kraštų atstovai.

11

EnERgETiKa

ilgas kelias iki žaliosios elektros

visuomenės susirūpinimas klimato kaita didina žaliosios elektros svarbą – elektros, gaminamos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse. Žaliosios elektros entuziastų netrūksta ir Lietuvoje. saulė mūsų Žemę milijonus metų aprūpina atsinaujinančia energija: savo šviesa, vėju, tekančiu vandeniu, jūros bangomis... Ta energija – milžiniška, žmonijos poreikius viršijanti tūkstančius kartų, tačiau žmonės iki šiol noriau naudoja ne atsinaujinančius energijos išteklius, bet akumuliuotą saulės energiją, susikaupusią anglyse, naftoje, dujose, branduolinę energiją... ar ilgai taip bus?

Europos Sąjungos energetikos politikos tikslas – iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. suvartojamos elektros energijos vartotojai gautų iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių. Tai svarbi priemonė, mažinanti elektros energetikos įtaką klimato kaitai. Be to, tai svarbus indėlis mažinant Europos 12

priklausomybę nuo importuojamo kuro.

2011 m. paskelbtuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose (angl. Technical Assessment of Renewable Energy Action Plans) numatyti dar didesni tikslai – 2035 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti iki 34 proc.

elektros, o iki 2050 m. šiltnamio dujų emisiją sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Tikslai ambicingi ir patrauklūs. Atsinaujinantys energijos ištekliai – vanduo, vėjas, saulė – neišsenkantys ir nekainuojantys. Europos Sąjungos valstybės nustatė, kad visi elektros vartotojai

EnERgETiKa subsidijuoja atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių statybą, tam tikrą nustatytą laikotarpį brangiau negu elektros rinkos kaina mokėdami už AEI elektrinių pagamintą elektrą, kurią privalu nupirkti visą.

Prie šių AEI elektrinių nepriskiriamos tradicinės hidroelektrinės (HE), nors jos taip pat naudoja atsinaujinančią vandens energiją.

Toks subsidijavimas nedera prie laisvos elektros rinkos, tačiau nedidelė AEI elektrinių elektros gamybos dalis nekėlė susirūpinimo dėl rinkos iškraipymo, kurį pateisina laukiama AEI elektrinių plėtra, skatinanti Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų įgyvendinimą ir švaresnės elektros gamybą.

AEI elektrinių subsidijavimas labai paskatino jų, ypač vėjo elektrinių, plėtrą daugelyje šalių.

Verslininkams tokių elektrinių statyba tapo patraukli ne tiek dėl elektros gamybos, kiek dėl subsidijų. 1 paveiksle pateikti duomenys („ENTSO-E Statistical Yearbook“, 2011), kaip sparčiai didėjo AEI elektrinių elektros gamyba 2009–2011 m.

Europos elektros perdavimo sistemų operatorių organizacijai (ENTSO-E, angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) priklausančiose valstybėse. Šiuo metu organizacijai priklauso 34 valstybės – visos Europos Sąjungos narės ir dar septynios su jomis susijusios valstybės, kurių elektros perdavimo sistemų operatorių bendrovės yra ENTSO-E narės.

Nuo 2009 m. ENTSO-E perėmė visų Europos Są-

jungos šalių ir su jomis elektros tinklais sujungtų perdavimo sistemų operatorių buvusių asociacijų funkcijas. ENTSO-E tikslas – plėtoti Europos elektros perdavimo sistemų operatorių kooperavimą, užtikrinant patikimą, tvarų aprūpinimą elektra ir sudarant sąlygas veikti elektros rinkai.

Tradicinės elektrinės iki šiol buvo statomos gaminti elektrą tada ir tiek, kiek jos reikia vartotojams. Restruktūrizuotame elektros ūkyje dabar, statant elektrines, prioritetu tapo ne tiek elektros gamyba, kiek pinigai.

Verslininkams patraukli subsidijuojama AEI, ypač vėjo ir saulės, elektrinių statyba ir dėl privalomo jų gaminamos elektros supirkimo. Tai paskatino sparčią vėjo ir saulės elektrinių plėtrą, o ji yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Tai atitinka ir visuomenės lūkesčius apsirūpinti bedūme elektra.

Nors vėjo ir saulės elektrinės patrauklios, turi kelis esminius skirtumus, palyginti su tradicinėmis elektrinėmis. Visų pirma jų elektros gamyba yra nutrūkstanti, nes priklauso nuo meteorologinių sąlygų, – vėjas ne visada ir

vienodai pučia, saulė ne visada šviečia. Todėl jos vienos negali užtikrinti patikimo elektros tiekimo.

Be to, elektros vartotojų paklausa kinta, o vėjo ir saulės elektrinių gaminamą elektrą reikia visada supirkti. Jų gamybos valdymas – pasikėsinimas į verslininkų piniginę.

Jei pučiant vėjui elektros gamyba bus apribota, verslininkas gaus mažiau pajamų, nes vėjo energijos sutaupyti negalima.

Todėl vėjo ir saulės elektrinės, kaip naudojančios nekainuojančios energijos išteklius, turi gaminti tiek elektros, kiek išgali. Tai ne tik verslininkų, bet ir visuomenės, pageidaujančios švarios elektros, interesas.

Elektros energetikos sistemoje visada turi būti užtikrinamas elektros paklausos ir pasiūlos balansas, todėl nevaldomai kintančią vėjo ir saulės elektrinių elektros gamybą turi kompensuoti kitos tai galinčios padaryti tradicinės elektrinės.

Geriausiai tam tinka hidroelektrinės, dujų turbinų elektrinės, galinčios greitai keisti savo generuojamą galią. Kai jų neužtenka, naudojamos dujomis ar nafta kūrenamos šiluminės elektrinės, anglimis kūrenamos elek-

1 pav. AEI elektrinių (be HE) bei atskirai vėjo ir saulės elektrinių metinė elektros gamyba ENTSO-E valstybėse 2009–2011 metais.

2 pav. ENTSO-E valstybių elektrinėse metinės elektros gamybos raida.

trinės, jei jos gali greitai (kaip kinta vėjo elektrinių gamyba) keisti savo galią.

Termofikacinės (kogeneracinės) bet kokio kuro elektrinės tam netinka, nes jų elektros gamybą lemia šilumos poreikis.

Nors AEI elektrinių elektros gamyba kasmet sparčiai auga, tačiau bendrai vis dar sudaro ne tokią jau didelę dalį, kitaip nei skelbia AEI elektrinių plėtros entuziastai. Tai matyti iš 2 paveiksle pateiktos elektros gamybos raidos ENTSO-E valstybėse pagal 2011 m. „ENTSO-E Statistical Yearbook“ (grafike yra specialiai praplėsta elektros gamybos raida 2009–2011 m.).

3 paveiksle pateikta 2010 ir 2011 m. bendros metinės elektros gamybos procentinė struktūra, rodanti Europos elektros gamybos 2010–2011 m. permainas. 2010 m. buvo pagaminta 3408,4 TWh, 2011 m. gamyba šiek tiek sumažėjo (tikriausiai dėl ekonomikos sąstingio) – buvo pagaminta 3347,4 TWh, 2012 m. duomenų ENTSO-E dar nepateikė.

Kai kuriose šalyse AEI elektrinių elektros gamyba jau sudaro gerokai didesnę bendros gamybos dalį nei visos Europos. Lentelėje pateiktos 2011 m. elektros gamybos AEI elektrinėse pagal metinės gamybos dalį lyderės.

Džiuginantys didesnės elektros dalies gamybos AEI elektrinėse rezultatai kartu kelia vis daugiau problemų elektros perdavimo sistemų operatoriams, kai reikia užtikrinti tiek patikimą elektros energetikos sistemos veikimą, tiek sąlygas laisvai elektros rinkai.

Tradicinės elektrinės yra prijungtos prie elektros perdavimo tinklų, todėl visi jų sinchroniniai generatoriai sukasi sinchroniškai. Vienoje sinchroninėje zonoje besisukančių generatorių masė yra didžiulė, todėl jos inercija leidžia užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilų veikimą, įvykus net ir dideliems trikdžiams, kai sistemoje yra pakankamas automatinis galios rezervas, kuris pagal elektros perdavimo sistemų operatorių sutartas taisykles yra paskirstytas susijungusioms elektros energetikos sistemoms, dažniausiai pagal jų bendros metinės elektros gamybos dalį. Pavyzdžiui, Kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuolat laikomas galios rezervas leidžia neplanuotai prarasti net 3 000 MW galios, t. y. energetikos sistemos veikimas nesutriks staiga atsijungus dviem blokams po 1 500 MW. IPS/UPS (NVS ir Baltijos šalių) energetikos sistemoje palaikomas automatinis galios rezervas 13

EnERgETiKa visų elektrinių suminės galios, AEI elektrinėms tiek sausumoje, tiek jūroje įrengti (jos turėtų patenkinti laukiamą elektros paklausos prieaugį) reikia apie 104 mlrd. eurų.

Ir tai tik tokių elektros tinklų plėtrai ir atnaujinimo darbams. Bet to per maža patikimai ir tvariai apsirūpinti elektra iš AEI, 3 pav. ENTSO-E valstybių elektrinių metinės elektros suminės gamybos struktūra. veikiant vienai laisvai Eugali užtikrinti sistemos tokios elektrinės, susida- ropos elektros rinkai. AEI veikimą praradus 1 200 rius panašioms meteoro- elektrinių skverbtis tiek į MW (Baltijos šalių ener- loginėms sąlygoms. Dėl elektros perdavimo, tiek tinklus getikos sistemoje užtenka to energetikos sistemoje skirstomuosius turėti mažesnį nei 40 MW patikimam elektros tieki- elektros gamybą padaro besisukantį galios rezer- mui užtikrinti reikia tu- nebe centralizuotai valvą), Skandinavijos šalių – rėti didesnį galių rezervą. domą ir planuojamą pati1 650 MW).

Kaip rašoma „FINGRID kimam energetikos sistePrie elektros perdavi- 3/2012“, dėl vėjo ir sau- mos veikimui užtikrinti, mo tinklų vėjo bei saulės lės elektrinių vien Vokie- kaip buvo iki šiol, bet decentralizuotą – išskirstyelektrinės prijungtos per tijoje, kur tokių elektritą įvairaus dydžio, konelektroninius keitiklius, nių suminė galia viršija kuruojantiems ir dažnai iš elektros gamybos išstu- 50 GW, galimas staigus sunkiai nuspėjamiems mia tradicines elektrines. didesnis nei 10 000 MW elektros gamintojams.

Dėl to sumažėja sinchro- galios praradimas, o visoDėl to reikia ne tik plėniškai besisukančių ma- je Kontinentinės Europos toti elektros perdavimo sių inercija ir energetikos sistemoje – didesnis nei tinklus, didinti jų pralaisistemos stabilumo atsar- 20 000 MW. dumą, bet reikia ir naujų ga. Saulės elektrinėse nieTai dideli iššūkiai elek- technologijų tiek perdavikas nesisuka, o vėjo elek- tros perdavimo sistemų mo, tiek skirstomuosiuotrinių generatoriai sukasi operatoriams.

Europos se tinkluose, paversti nesinchroniškai. Kai ener- siekis atsisakyti bedū- juos išmaniaisiais, ieškoti getikos sistemoje daugėja mės elektros gamybos, naujų valdymo metodų vėjo ir saulės elektrinių, masiškai integruojant ir priemonių. Todėl Euroelektros perdavimo siste- AEI elektrines ir kuriant pos energetikos politikos mų operatoriams iškyla bendrą Europos elektros 2020 ir 2050 m. tikslams problema, kaip užtikrinti rinką, verčia plėtoti pa- pasiekti didelių investicisistemos veikimo stabilu- neuropinius (tarpvalsty- jų reikia ne tik tinklų plėmą. binius) elektros perdavi- trai, bet ir energetikos sisTiek vėjo, tiek saulės mo tinklus. Pagal TYNDP temų išmaniajai įrangai, elektrinių elektros ga- 2012 (ENTSO-E elektros aprūpintai naujomis techmyba gali neprognozuo- tinklų plėtros dešim- nologijomis, metodais, jamai greitai ir stipriai tmečio planas), naujoms modeliais, tiek energijos kisti gana didelėje teri- 250 GW, t. y. beveik ke- sistemai, tiek elektros rintorijoje, kurioje įrengtos tvirčio dabar veikiančių kai modeliuoti.

Gamyba visose AEI Gamyba vėjo Šalies metinė Šalis elektrinėse elektrinėse gamyba (vartojimas) % TWh % TWh TWh 1. Danija 34,1 11,3 26,9 8,9 33,1 (34,4) 2. Portugalija 24,6 11,9 18,6 9,0 48,4 (50,5) 3. Ispanija 21,0 55,6 15,8 41,7 264,5 (255,0) 4. Airija 17,2 4,4 17,2 4,4 25,6 (26,1) 5. Vokietija 15,4 86,1 8,0 44,6 557,8 (544,3) 6. Švedija 11,8 17,3 4,2 6,1 146,4 (139,2) Lietuva 14,1 0,62 10,7 0,47 4,4 (10,4) Lentelė. 2011 m. elektros gamybos AEI elektrinėse lyderės Europoje.

14

Restruktūrizavus vertikaliai integruotas energetikos bendroves, kuriant vienos bendros, laisvos bei konkurencinės elektros rinkos sąlygas ir siekiant daugiau elektros gaminti AEI elektrinėse, iš esmės pasikeitė energetikos sistemų veikimo ir valdymo sąlygos, palaikant patikimą elektros tiekimą. Tam reikia išsamių tyrimų. Jų koordinavimu rūpinasi ENTSO-E. Todėl, be Elektros tinklų kodekso (angl.

Network Codes) ir Dešimtmečio tinklų plėtros planų (TYNDP), 2012 m. gruodį paskelbtas dar vienas svarbus dokumentas – 2013– 2022 m. tyrimų ir plėtros planas (angl. Research & Development Roadmap 2013–2022), jo įgyvendinimo planas ir darbų grafikas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti tinklalapyje www.entsoe.eu. (Malonu atkreipti dėmesį į tai, kad rengiant dokumentą iš 11 šalių atstovų dalyvavo ir „Litgrid“ atstovas, KTU Elektros sistemų katedros absolventas Vitalijus Baranskas.)

Anot plano sudarytojų, dešimties metų (2013– 2022) tyrimo darbų biudžetas – 1005 mln. eurų.

Atlikus tyrimus dar reikės laiko ir lėšų tyrimų rezultatams, rekomendacijoms ir priemonėms įgyvendinti.

Taigi mūsų laukia dar ilgas kelias. Reikia dar daug ką padaryti ir geriau suprasti, kaip patikimai apsirūpinti elektra, geriausia energija iš visų jos rūšių.

Jei neapgalvotai skubėsime, kaip žmonės sako, galime apsijuokti. Lietuvoje, atrodo, tokios patirties neseniai gavome.

Pagal ENTSO-E medžiagą parengė dr. Anzelmas Bačauskas

Įmonių grupė

Veiklos sritys • Prekyba pramonine elektronikos ir automatikos įranga • Elektros ir automatikos spintų montavimas • Elektromobilių ir jiems reikalingos infrastruktūros vystymas • Prekyba matavimo prietaisais • Gamybos ir procesų automatizavimas • Kompiuterinės vaizdų apdorojimo sistemos

UAB “Elinta” sukurta bevielė įrenginių stebėjimo sistema Paskirtis: • Atlikti jūsų įrengimų (CNC staklės ir pan.) monitoringą realiu laiku; • Stebėti įrenginių ir darbuotojų darbo našumą (realiu laiku – interneto naršyklės pagalba arba fiksuojant PC atmintyje); • Padėti analizuoti įrenginių prastovas ir didinti našumą; • Padėti kontroliuoti gamybos organizavimą.

Sistemos galimybės: • Vartotojai norimą informaciją apie gamybinės įrangos darbą mato interneto naršyklės lange; • Sistemoje esančio skaitliuko pagalba galima skaičiuoti produkcijos kiekį, taktą ir t.t. norimais laiko intervalais bei vartotojo nustatytu dažnumu siųsti informaciją į serverį.

• Efektyviausiai galima naudoti ten, kur reikia skaičiuoti produkcijos kiekį, taktą ir kt. bei žinoti jų vertes tam per laiko intervalą; • Paprastas diegimas: nereikia tiesti ilgų ryšio linijų.

Platesnės informacijos kreipkitės: UAB “Elinta” prekybos skyrius, Terminalo g. 3, Biruliškių k., Karmėlavos sen., LT-54469 Kauno raj. (Kauno LEZ), Tel. nr. (8~37) 351 999, el. paštas prekyba@elinta.lt

EnERgETiKa

EnERgETiKa

Elektros energetikos plėtra Baltijos regione 1992 m. sausio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo elektros energetikos srityje. nors nuo sutarties pasirašymo praėjo daugiau kaip 20 metų ir šiandien elektros energijos atviros rinkos sąlygomis iš dalies veikia kitokie tarpusavio bendradarbiavimo principai, dauguma klausimų buvo svarstoma ne vienos valstybės požiūriu, o visų darbo partnerių ir elektros energijos atviros rinkos požiūriu.

Svarbiausi sutarties punktai: 1) Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikų energetikos sistemos dirba suderintuoju režimu, siekdamos sujungti Baltijos šalių energetikos sistemas; 2) šalys bendradarbiauja lygiateisiškumo, tarpusavio naudos ir tarpusavio pagalbos principais; 3) siekiant atlikti elektros energetikos sistemų darbus, kuriamas Baltijos energetikos sistemų dispečerinis centras (Baltijos DC), kuriam pavedama atlikti svarbiausias funkcijas užtikrinant Baltijos energetikos sistemų sujungimo darbus.

traukė savo veiklą 2006 m., šia sutartimi buvo padėti trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo energetikos srityje pagrindai naujomis rinkos ekonomikos sąlygomis, užtikrintas perdavimo tinklų darbų patikimumas, elektros energijos kokybė ir jos tiekimas vartotojams. Tuo laiku tai buvo didelis žingsnis plėtojant elektros energetikos tarpusavio santykius rinkos ekonomikos sąlygomis, sugriuvus planinei ekonomikai.

Visa tai susiję su tinklų (tiek perdavimo, tiek skirstomųjų) plėtra ir būtinybe statyti įvairių tipų generuojamos galios objektus, o tai lemia ekonomikos plėtra, visuomenės gePadėti bendros rovė ir kt. veiksniai, sistemos pamatai Nepaisant to, kad t. y. elektros energijos sutarties dalyviai nu- vartojimo lygis.

16

Iš eksportuotojų – importuotojos 2012 m. gruodžio 20 d.

Latvijos Respublikos Seimas patvirtino Latvijos nacionalinės plėtros 2014–2020 m. planą (NAP2020). Šiame plane užfiksuoti svarbiausi Latvijos prioritetai ir plėtros tikslai.

Tolesnė Latvijos ekonomikos plėtra pagal NAP2020 neįmanoma be patikimo ir pakankamo geros kokybės elektros tiekimo. Pradedant 2008 m., Baltijos elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis kasmet mažėjo ir, manoma, kad 2012 m. elektros energijos gamyba sumažėjo 30 proc., palyginti su 2008 m., kad 2012 m.

Baltijos šalių elektrinėse pagaminta 20 TWh elektros energijos, o suvartojama 25 proc.

daugiau – 25 TWh. Esminė gamybos Baltijos šalyse mažėjimo priežastis yra Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas 2009 m. pabaigoje, nes ji gamino apie 10 TWh elektros energijos per metus. Uždarius IAE, Baltijos šalys 2010 m. iš elektros energijos eksportuotojų virto elektros energijos importuotojomis. Generavimo sumažėjimą tik iš dalies kompensavo elektros energijos gamyba Estijos skalūninėse elektrinėse ir Latvijos bei Lietuvos dujinėse elektrinėse.

Nuolat augantis importas Antroji elektros energijos importo didėjimo priežastis – didelė dujų kaina Baltijos valstybėse. Dėl dujų kainos dujų turbininių

elektrinių pagamintos elektros energijos savikaina viršija rinkos kainą. Tai motyvas mažiau energijos gaminti dujų elektrinėse ir didinti importą. Uždarius IAE, iš esmės pasikeitė elektros energijos gamybos šaltinių išdėstymas Baltijos regione. 2011 m. pagaminta 21 TWh elektros energijos, didžiąją dalį – 39 proc. – Baltijos šalyse suvartotos energijos pagamino Estijos skalūną deginančios elektrinės, mažesnę – 18 proc. – Lietuvos elektrinės. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš visų Baltijos valstybių Lietuvos vartojimas didžiausias – 39 procentai.

2012 m.

Baltijos valstybės importavo 20 proc. būtinos suvartoti elektros energijos, 2011 m. importas sudarė 16 proc., 2010 m. – tik 10 procentų. 2009 m.

Baltijos šalyse pagaminta 10 proc. elektros energijos daugiau nei suvartota. Susidarė situacija, kai generavimas sutelktas Baltijos šalių šiaurinėse daly-

se, o elektros energijos deficitas susidaro pietinėje dalyje. Estijos tiekimo tinkluose susidaro dideli elektros energijos srautai pietų kryptimi, todėl kai Dauguvos kaskadoje mažėja gamyba (birželis–spalis), elektros tiekimo iš Estijos į Latviją tinkluose atsiranda elektros energijos tiekimo apribojimų. Baltijos valstybių vartojimo prognozės turi tendenciją kasmet didėti ir generavimo (vartojimo) balansas rodo, kad 2020 m., jeigu Baltijos valstybėse nebus pastatytas nė vienas stambesnis generuojančios galios šaltinis, importas sudarys 40–50 proc. Baltijos valstybių vartojimo.

Elektros energijos generavimo galimybės Kas geriau – gaminti vietoje ar importuoti?

Elektros energijos gamyba yra lygiai tokia pati svarbi, kaip ir bet kurios kitos visuomenei būtinos prekės gamyba. Todėl gaminti vietoje naudingiau dėl

Dr. inž. Vilnis Krēsliņš, Latvijos elektros energetikų ir energetikos statytojų asociacijos valdybos pirmininkas

visagino aE projektas turi pranašumų prieš kitus projektus, nes jis įgyvendinamas toje vietoje, kur jau yra reikiami elektros tinklai, ilgalaikė informacij apie regiono geologinę ir seisminę situaciją ir t.t.

įvairių priežasčių – atsiranda darbo vietų, patikimesnis tiekimas ir kt.

Gali būti kelios elektros generavimo plėtros Baltijos valstybėse galimybės – dujų, atominės, atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinės ir kt. Su visais projektais dirba mokslininkai. Visi gamybos būdai turi išlaikyti pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kiek jie konkurencingi laisvojoje elektros energijos rinkoje, kaip veikia aplinką ir kaip tai darys ateityje. Technologijos, išmetančios daugiau anglies dvideginio, labai rizikingos.

Puikus elektros energijos gamybos būdas – dujų elektrinės, tačiau neverta tikėtis, kad dujų kaina išliks šiandieninio lygio, o dar mažiau – kad žydrojo kuro kaina sumažės.

Tai pagrindinė priežastis, dėl ko Suomijoje itin aktyviai plėtojama AE statyba, neatsižvelgiant į jokius skeptiškus požiūrius į atominę energiją (pavyzdžiui, Vokietijos, ypač po įvykių Japonijoje).

Geriausia išeitis – atominė jėgainė Atsižvelgiant į visa tai, reikia pripažinti, kad plėtojant elektros energijos gamybą Baltijos šalyse Visagino AE projektas būtų puikus sprendimas mažinti Baltijos ša-

lių elektros energijos importą.

Svarbiausias klausimas – Baltijos partnerių (Estijos, Latvijos) tarpusavio nauda, t. y. pirmiausia elektros energijos gavimas iš kartu pastatytos elektrinės už savikainą. Planuojant konkurencingumą, reikia rimtai atsižvelgti į projektus, įgyvendinamus Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.

Visagino AE projektas turi pranašumų prieš kitus projektus, nes jis įgyvendinamas toje vietoje, kur jau yra reikiami elektros tinklai, ilgalaikė informacija apie regiono geologinę ir seisminę situaciją ir t. t. Lietuva – valstybė, kurioje galima įgyvendinti ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims svarbų projektą.

Lietuvai reikia priimti galutinį sprendimą ir nustatyti svarbiausius principus, galinčius sudominti partnerius investuoti į šį grandiozinį projektą.

Istorija parodė, kad susitariančios šalys bendradarbiauja lygiateisiškumo, tarpusavio naudos ir tarpusavio pagalbos pagrindu.

Mūsų ateitis – mūsų rankose!

Latvijos elektros energetikų ir energetikos statytojų asociacijos valdybos pirmininkas dr. inž. Vilnis Krēsliņš

17

Technika

Technika

„Lietuvos energijos“ nuotr.

Lietuvos energijos kombinuotojo ciklo blokui – kompleksinė gaisro aptikimo ir gesinimo sistema Rudenį baigtas statyti 455 MW galios „Lietuvos energijos“ kombinuotojo ciklo blokas apsaugotas didžiausio patikimumo gaisro saugos sistemomis.

Atsižvelgiant į galimo gaisro šaltinį, strategiškai Lietuvai svarbiame energetikos objekte įdiegtos kelių tipų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos. „Elektrinėje gaisro šaltinių yra daug – įvairios dujos, tepalai, alyvos, taip pat aukštosios įtampos elektros kabeliai, elektros varikliai. Prieš gesindamas turi žinoti, kas potencialiai gali užsidegti ir sukelti gaisro pavojų ir kaip ta materija reaguos su gesinimo priemone. Jeigu degs išsiliejęs takus tepalas, vandeniu jo neužgesinsi.

Rinkdamasis variantus turi įvertinti visas rizikas ir skirtingiems galimo gaisro šaltiniams taikyti skirtingas priemones“, – sako gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos diegimo bloko darbams vadovavęs elektroninių inžinerinių sprendimų įmonės „Fima“ projektų vadovas Vytautas Lukšys.

Kompleksinė gesinimo sistema Tepalo filtravimo sistemos naujajame bloke gesinamos specialiomis putomis, transformatoriai, dyzelinis 18

generatorius, turbinos guolių sistema ir kabelių patalpų konstrukcijos, kilus gaisrui, bus vėsinamos ir ugnis gesinama pilant vandenį, imamą iš šalia esančių Elektrėnų marių. Kabeliai po pakeliamomis grindimis valdymo patalpoje gesinami „sausuoju“ būdu – FM200 dujomis.

Pasak projekte dalyvavusio „Fima“ gesinimo sistemų specialisto Arvydo Ratės, tokios patalpos, kur yra automatikos sistemos, elektroninis valdymas – valdymo, kontrolės postai – dažniausiai gesinamos įvairių tipų dujomis. Esminis „sausojo“ gesinimo pranašumas – nereikia gesinamoje patalpoje išjungti veikiančios įrangos ir stabdyti vykstančių procesų, be to, toks gesinimas nepalieka jokių nuosėdų ar tepalo dėmių.

„Jeigu tokį gaisrą gesintume vandeniu ir įranga liktų neišjungta, užtvindytume įrangą ir sukeltume trumpuosius elektros jungimus. Užgesinus gaisrą dujomis, vėl įjungti įrangą galima iš karto, kai tik pašalinamos tiesioginės gaisro sukeltos elektros įrangos triktys, be to, nebereikia patalpų nei valyti, nei džiovinti. Daugumos dujų gaisrą gesinti galima ir tada, kai patalpose yra žmonių, nes tinkamai suprojektuota dujinio gesinimo sistema tiksliai apskaičiuoja gaisrui gesinti būtinas dujų koncentracijas ir jos nekenkia sveikatai.“ Automatinis dujų nuotėkio aptikimas Patalpose, kur yra tikimybė susikaupti degioms ir sprogioms dujoms, sumontuotos automatinės dujų aptikimo sistemos. Dujos elektrinėje, pasak A. Ratės, kelia itin didelį sprogimo ir gaisro pavojų, nes jos į elektrinę tiekiamos dideliais kiekiais, yra bekvapės ir bespalvės, todėl ypač svarbu laiku aptikti pavojingą jų nuotėkį.

Dujų nuotėkį ir pavojingą nuotėkio koncentraciją patalpose identifikuoja dujų sudėties analizatoriai. „Pavyzdžiui, aplink dujų kompresorius sumontuoti propano analizatoriai tiria oro patalpoje sudėtį ir praneša, kai fiksuojamas pavojingas dujų nuotėkis, o kilus gaisrui tokia patalpa gesinama CO2 dujomis. Atsižvelgdama į fiksuojamą pavojingų dujų koncentraciją patalpoje, sistema gali siųsti kelių lygių pranešimus – įspėjimą apie aptiktą nuotėkį, įspėjimą apie pavojingą koncentraciją ir pavojaus signalą.“

„Fima“ projektų vadovas V. Lukšys: „Diegdamas sprendimus turi įvertinti visas rizikas ir skirtingiems galimo gaisro šaltiniams taikyti skirtingas priemones.“ Tikslus gaisro aptikimas su dubliuota gaisro signalizacija Didžioji dalis gaisro gesinimo sistemų bloke yra integruotos su gaisro signalizacijos sistemomis. „Gaisro aptikimo sprendimai neatsiejami nuo gaisro gesinimo sistemos. Jų užduotis – kuo anksčiau gaisro gesinimo sistemoms pranešti apie gaisro židinį ir taip apsaugoti objektą, kad gaisras neišplistų. Operatyvus reagavimas leidžia stabdyti ugnies plitimą, lokalizuoti gaisro židinį ir jį gesinti, kol atvyks pastiprinimas – gaisrininkų pajėgos.“

Greitą reagavimą užtikrina lauke sumontuoti liepsnos detektoriai – aukštosios įtampos transformatorių gaisrui aptikti, patalpų viduje – dūmų bei temperatūros davikliai. Daugelyje bloko vietų gesinimo sistemos įsijungia automatiškai, suveikus gaisro sig­ nalizacijoms, kai apie gaisrą signalizuoja daugiau nei vienas detektorius gesinamoje patalpoje.

Tose vietose, kur klaidingai suveikusi gesinimo sistema gali sudaryti daug išlaidų, sistemos dubliuojamos. Pavyzdžiui, turbinų guoliai kilus gaisrui bus vėsinami sprinklerine vandens sistema. Sprinklerinė sistema suveikia automatiškai dėl aukštos patalpos temperatūros, tačiau, kad gesinimo sistema įsijungtų, gaisrą turi patvirtinti ir dubliuojantys elektroniniai temperatūros davikliai.

Gesinimo vandeniu sistema bus suaktyvinta tik tada, kai temperatūros šuolį fiksuos ne tik pati gesinimo sistema, bet ir kritinę temperatūrą patvirtins temperatūros davikliai.

Visos sistemos buvo nuodugniai testuojamos pagal specialiai sudarytas bei generalinio rangovo ir užsakovo patvirtintas tikrinimo procedūras.

Kruopštus sistemų testavimas Sumontuotos sistemos buvo kruopščiai testuojamos. „Testavome žingsnis po žingsnio visas sistemas pagal specialiai sudarytas bei generalinio rangovo ir užsakovo patvirtintas tikrinimo procedūras. Buvo tikrinami visi gaisro signalizacijos sistemos davikliai, visos gesinimo

Aukštosios įtampos transformatorių gaisrui aptikti lauke sumontuoti liepsnos detektoriai, o transformatorius būtų gesinamas ir aušinamas vandeniu.

vandeniu, dujomis sistemos, leidome putas ir vandenį pagal standartų ir užsakovo reikalavimus, vykdėme kitus patikrinimo darbus“, – pabrėžė projektui vadovavęs V. Lukšys. Įdomi darbo su generaliniu rangovu patirtis Pirmąjį kombinuotojo ciklo bloką Lietuvoje pastatė ispanų energetikos koncernas „Iberdrola Ingeniería y Construcción, S.A.U.“, turintis didelę panašių objektų statybos įgyvendinimo patirtį. Koncernas subrangovams kėlė ypač aukštus reikalavimus tiek technologijų, tiek specialistų kompetencijos atžvilgiu.

Pasak „Iberdrola“ mechaninės inžinerijos vadovo Victoro Cervanteso, „Fima“ diegti visas gaisro aptikimo ir gesinimo sistemas buvo pasirinkta

Kabelių skirstymo patalpoje įdiegta drenčerinė gesinimo sistema.

„Fima“ kombinuotojo ciklo bloke sumontavo: ■■ visame bloke „Fima“ įdiegė šešių skirtingų tipų ir rūšių gesinimo sistemas: • gesinimo CO2 dujomis, • gesinimo FM200 dujomis, • gesinimo putomis, • sprinklerinę, • drenčerinę, • gaisrinių čiaupų; ■■ gesinama 11 skirtingų vietų ir patalpų; ■■ gaisro aptikimo ir dujų nuotėkio signalizacijos sistemoms sunaudota apie 15 km kabelių; ■■ ištestuota 100 proc. gaisro detektorių; ■■ atlikta daugiau nei 12 tūkst. kv. dm priešgaisrinių sandarinimų; ■■ visų sistemų patikimumas išbandytas jas visiškai suaktyvinus.

dėl kompetencijos ir ilgametės patirties, projektuojant ir diegiant gaisro gesinimo bei aptikimo sistemas. „Fima“ išsiskyrė kaip gebanti prisitaikyti prie dažnų pokyčių, o šie yra neišvengiami tokio masto projektuose, ir reaguoti į nenumatytas situacijas. Kai kuriose situacijoje „Fimos“ specialistų pasiūlyti sprendimai buvo ypač svarbūs, nes leido projektą užbaigti laiku ir įvykdyti visus „Lietuvos energijos“ keltus kokybės reikalavimus.

Vienu metu objekte darbavosi daugiau nei 20 įmonių ir apie 600 darbuotojų. Tačiau, kaip pastebi objekte dirbę „Fima“ atstovai, nors biurokratinio darbo ir derinimosi buvo neįprastai daug, darbai vyko skandžiai ir tiksliai taip, kaip suplanuota.

19

Technika

Atliekant paleidimo ir derinimo darbus, periodiškai prižiūrint relinės apsaugos įrenginius, energetikos objektuose tradiciškai naudojami bandymų kompleksai. Dėl šiuolaikinių techninių priemonių vartotojai turi galimybę atlikti bandymus sukurdami testų šablonus ir dokumentuodami testų programas, o tai naudojama, pavyzdžiui, daugiafunkciuose apsaugos įrenginiuose.

Yra daugybė įvairių metodų rankinei apsaugos patikrai atlikti. Šiame straipsnyje aprašomas šiuolaikinis požiūris į šią problemą ir jos praktinis įgyvendinimas, pritaikant patikimus tikrinimo metodus.

Nauji relinės apsaugos įrenginių rankinės patikros aspektai Įvadas Relinė apsauga atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama saugų ir patikimą šiuolaikinių energijos sistemų darbą. Tai susiję su visų lygių ir šakų elektros energijos taikymu: elektros energijos generavimas, perdavimas ir paskirstymas, elektros energijos taikymas sunkiojoje ir kalnų gavybos, geležinkelių ir jūros pramonės šakose. Tinkamai veikiantys apsaugos įrenginiai leidžia palaikyti sistemos saugumą ir užkirsti kelią materialiai žalai, taip pat užtikrinti energijos tiekimo patikimumą.

Siekiant kad darbas būtų patikimas, relinės apsaugos įrenginių patikrą reikia atlikti per visą jų gyvavimo ciklą: pradedant nuo kūrimo, gamybos, atidavimo eksploatuoti etapų ir baigiant periodine technine priežiūra eksploatavimo metu.

Bendras požiūris į testų bandymus Tradiciniams relinės apsaugos testų bandymams bandomieji kompleksai naudojami analoginiams dydžiams (srovės ir įtampos) ir apsaugos elementų suveikimo laikui (paleidimo organai ir poveikis atsijungus) vertinti. Tokio 20

įrenginio, turinčio valdymo skydą ir aprašyto toliau, pavyzdys pateiktas 1 paveiksle. Testiniai apsaugos bandymai ir atiduodant eksploatuoti, ir periodinių bandymų metu gali būti atliekami rankiniu ar automatiniu režimu naudojantis vadovaujamaisiais patikros dokumentais. Automatizuotos patikros testo dokumentas (testo šablonas) gali būti naudojamas daug kartų, pavyzdžiui, vieną kartą prisijungti ar terminalui su skirtingomis relinės apsaugos funkcijomis.

Toks testo šablonas gali būti naudojamas kitiems bandymams, o tai leidžia automatizuoti patikros procesą.

Automatizuoti bandymai Bandant šiuolaikinius daugiafunkcius skaitmeninius relinės apsaugos įrenginius, dažniausiai testuojama etapais. 2 paveiksle pateikta pavyzdinė apsaugos linijos bandymo programa.

Bandymų programa gali būti parengta iš anksto autonominiu režimu. Jos esmė – nuosekliai atliekama atskirų modulių patikra (srovės apsauga, nuotolinė apsauga ir kt.),

baigus vieno modulio patik­rą, automatiškai pereinama prie kito modulio, kol visi moduliai bus patikrinti. Baigus bandymus, programa automatiškai įveda rezultatus į bandymų plano dokumentą, kuris naudojamas visuminiam apsaugos įtaiso patikros protokolui formuoti.

Užbaigus testavimo procesą, dokumente išsaugomos visos testavimo nuostatos (apsaugos įtaiso parametrai: naudojami moduliai, kontrolės taškai ir kt.). Tad šį dokumentą galima dar

kartą panaudoti kitiems bandymams.

Rankinė patikra Skirstomųjų tinklų ir gamybinės įrangos apsaugos įrenginiai dažnai būna gana paprasti ir veikia pagal nesudėtingus režimus (maksimali srovės apsauga, įtampos sumažinimas ir pan.). Natūralu, kad tokių įrenginių bandymus galima atlikti naudojant automatizuotą įrangą, kurią valdo kompiuteris. Bet kai kurie vartotojai gali tai palyginti su riešuto skaldymu kūju. Dažnai patikros

Stefanas Schwabe šiuo metu dirba produktų vadybininku „Omicron CMC“, specializacija – simuliaciniai testai, taip pat rūpinasi „CMControl“. Prieš prisijungdamas prie „Omicron“ dirbo aviacijos industrijos srityje kuro elementų sistemų techniniu konsultantu, taip pat, naudodamas simuliacines technikas, siekė įvertinti techninių sistemų veikimo našumą ir tvirtinti konkrečių sudedamųjų dalių reikalavimus. Nuo 1996 iki 2007 m. dirbo kuriant „Siemens“ ir „Siprotec relays“, specializacija – testų automatizavimas ir simuliacija.

Thomasas Schossigas (IEEE). Gimė 1970 metais. 1998 m. Ilmenau technikos universitete (Vokietija) įgijo elektronikos magistro laipsnį. 1998–2005 m. dirbo įmonėje „VA TECH SAT“ Vokietijoje. Nuo 2006 m. pradžios – ryšių sistemos įrangos prietaisų gamybos vadybininkas, šiuo metu – bendrovės „Omicron Electronics“ (Austrija) gamybos vadovas.

Technika

1 pav. Trifazis apsaugos tikrinimo kompleksas su priekiniu valdymo skydu. Automatizuoti bandymai.

paprastumas svarbesnis už bandymų automatizavimą, nes apsaugos bandymai – tik vienas iš kelių sprendžiamų uždavinių.

Reikiami rankinei patikrai dydžiai nurodomi apsaugos įrenginiui, kol suveikia tikrinama funkcija, tada rezultatai palyginami su nustatytaisiais.

Taip patikros įrenginys turi užtikrinti bandomąjį poveikį patogiausiu būdu.

Atsižvelgiant į reikiamus srovės ir įtampos, varžos, galios ir simetrinių dedamųjų skaičiavimus, bandymų užduotys sprendžiamos lengviau, jeigu galima tiesiogiai rankiniu būdu kontroliuoti srovės ir įtampos dydį bandomojo įrenginio išėjimo vietoje.

Bandymų rezultatų dokumentavimo svarba nekelia abejonių. Dauguma vartotojų pildo bandymų protokolus rankomis. Bet nemažai vartotojų bandymų rezultatus registruoja ir automatiškai – tai mažina klaidų riziką ir suteikia galimybę geriau sekti bandymą. Vadinasi, atliekant patikrą rankiniu būdu, reikia atsižvelgti į galimybę automatiškai ataskaitoje išsaugoti išmatuotus dydžius. Įvairių tipų rankinė patikra Įvairių rankinės patikros būdų analizė rodo, kad juos galima priskirti dviem pagrindinėms schemoms:

1) reikšmės, kuriai esant stebima bandomo įrenginio reakcija, nustatymas; 2) laiko nuo poveikio bandomajam įrenginiui iki jo reakcijos matavimas.

Pirmosios rūšies bandymai paprastai patikrina ir suveikimą. Vieną iš matuojamų parametrų (srovė, įtampa, dažnis, varža ir pan.) nuolat keičiame, kol relė suveikia, o kiti parametrai lieka pastovūs. Jeigu reikia keisti kompleksinius dydžius (kompleksinė varža ir pan.), tai per patikrą reikia keisti daugiau kaip vieną išėjimo parametrą. Šį uždavinį spręsti patogu, jeigu matuojamus dydžius galima nurodyti tiesiogiai.

Tikrinant laiką, svarbu turėti galimybę modeliuoti perėjimą iš vienos būklės į kitą. Daugumai įrenginių tai reiškia perėjimą iš normalios į suveikimo būklę.

Paprastai matuojamas laikas yra suveikimo laikas,

apibūdinantis apsaugos suveikimo greitį, ir pauzės be srovės laikas, naudojamas apsaugos nuostatoms suderinti.

Pagrindiniai rankinės patikros reikalavimai Pagrindinius rankinės patikros reikalavimus galima apibendrinti taip: ■■paprastas, intuityviai suprantamas valdymas; ■■galimybė patikrinti, ar suveikė apsauga; ■■galimybė patikrinti laiko intervalus keičiantis būk­lei; ■■galimybė dokumentuoti rezultatus; ■■srovių ir įtampų, varžų, galios ir simetrinių dedamųjų skaičiavimas.

2 pav. Linijos apsaugos bandymų programa.

21

3 pav. Tikrinimas, ar teisinga įjungimo schema.

4 pav. Suveikimo reikšmės tikrinimas.

5 pav. Srovės apsaugos charakteristikų tikrinimas.

Rankinė patikra naudojant valdymo skydą Be valdymo kompiuteriu, leidžiančio maksimaliai panaudoti visas patikros galimybes ir automatizuoti bandymus, yra galimybė naudotis valdymo skydu. Svarbiausias tokios patikros pranašumas – visada esanti galimybė nurodyti reikiamą dydį apsaugos įrenginiui, neįjungiant kompiuterio.

Manoma, kad bandymus iš valdymo skydo galima atlikti specialiai nesirengiant, t. y. darbas su skydu turi būti paprastas ir suprantamas. Kad tai pasiektume, reikia naujo požiūrio. Pavyzdžiui, bandymų 22

metu nustatyti dydžius galima valdymo ratu naudojant inovacines ir šiuolaikines valdymo koncepcijas. Šiuo atžvilgiu geras pavyzdys – išmanieji telefonai.

Valdymo ratas pasirodė esąs patogus būdas, suderinęs funkcionalumą ir valdymo lengvumą. „Modernizuotas“ variantas suteikia galimybę nustatyti prisitaikantį greitėjimo algoritmą, o tai leidžia įrenginį valdyti tiksliau. Šiuolaikinių valdymo koncepcijų įrenginiai, pavyzdžiui, bilietų pardavimo automatai, iš esmės valdomi intuityviai naudojant jutiklinius ekranus. Šį

pavyzdį galima palyginti su bandymų komplekso, kuris taip pat turi turėti greito ir paprasto valdymo galimybę, darbu. Tokio įrenginio pavyzdys – „Omicron CMControl“.

Vienas svarbių valdymo elementų kriterijų – naudojimo paprastumas. Plokštę „CMControl“ galima įrengti ant bandymų komplekto „CMC“ korpuso kaip autonominę valdymo plokštę arba naudoti ją kaip atskirą portatyvinį įtaisą. Plokštę magnetiniais elementais galinėje pusėje galima lengvai pritvirtinti prie standartinio stelažo, o įtaisyta atrama leidžia pastatyti ją ant bet kurio stalo. Taip pat reikia pastebėti, kad plokštės konstrukcija patvari, yra ekranas, suteikiantis galimybę dirbti tiesioginėje saulės šviesoje.

Pavyzdys. Maksimaliosios srovės apsaugos testavimas Maksimali srovės apsauga, ko gero, yra labiausiai paplitęs apsaugos schemų sprendimas. Bandant maksimalią srovės apsaugą, pirmas žingsnis prijungus bandomąjį įrenginį prie apsaugos priemonės – jungčių patikrinimas. Tam rekomenduojama naudoti nesubalansuotą sistemą ir palyginti tiekiamus ir pavaizduotus dydžius (3 pav.).

Kartais tikslinga užtikrinti, kad apsauga suveiktų greitai ir taip patikrinti prijungimo išėjimo signalų įtaką suveikimui ir išsijungimui.

Po to tikrinama suveikimo reikšmė. Maksimaliosios srovės relei – tai srovė.

Galimi įvairūs testinio poveikio modeliai, leidžiantys atlikti įvairių srovės apsaugos bandymus (fazinė srovė, nulinės sekos srovė, atgalinė srovė ir pan.).

4 paveiksle pateiktame pavyzdyje parinkti trijų fazių bandymai. Tikrinant kryptinę relę, reikia nurodyti papildomų parametrų, pavyzdžiui, fazinę įtampą.

Suveikimo reikšmė nustatoma tolygiai keičiant testuojamą dydį (pusiau automatiniu režimu naudojant kompiuterį arba valdymo ratą, jeigu yra valdymo skydas). Bandymo metu reikia registruoti bandomo įrenginio reakciją, kad būtų galima nustatyti suveikimo, grąžinimo ir grąžinimo koeficiento reikšmę.

Kiti taikymo būdai Pasirinkus rankinę patikrą dažnai reikia nustatyti visų pakopų suveikimo laiką (maksimaliosios srovės apsaugos pakopos (5 paveikslas), nuotolinės apsaugos pakopos, srovės relė su priklausoma charakteristika ir pan.). Optimalus sprendimas atliekant rankinę patikrą gali būti labai paprastas, bet tuo pačiu metu leidžiantis atlikti pasikartojančius matavimus skirtingu laiku ir skirtingomis nuostatomis.

Atliekant panašius patikrinimus, vienas tikslingiausių būdų – panaudoti trumpojo jungimo modelį.

Išvados Uždaviniai, sprendžiami atiduodant eksploatuoti ir atliekant periodinius bandymus, yra labai įvairūs.

Dėl šios priežasties gali skirtis bandymų atlikimo koncepcija. Šiuolaikiniai bandymų kompleksai automatizuotą testavimą leidžia atlikti pritaikius programinę įrangą. Dėl papildomo autonominio valdymo bloko taip pat galima atlikti greitą ir efektyvią patikrą rankiniu būdu.

Naujas požiūris į valdymo bloko realizavimą leidžia kalbėti apie naujas bandymų galimybes. Naudojimo patogumas sutrumpina bandymams skirtą laiką ir suteikia galimybę supaprastinti daugumą užduočių, atsiradusių testuojant apsaugos įrangą.

Stefanas Schwabe Thomasas Schossigas

Paveikslas: www.omicron.at/paintings

Technika

Mano tėtis tikrina reles... ...ir jis tikrai sužavėtas dviem naujais OMICRON produktais.

Man aišku kodėl jis toks sužavėtas: per pastaruosius 20 metų OMICRON padėjo jam atlikti gerus darbus, o su šiais dviem naujais produktais, jo gyvenimas tampa dar lengvesnis: Naujausias OMICRON relių tikrinimo stendas CMC 353 suteikia idealią kombinaciją: lengvumą (12,9 kg) ir galingumą (3 x 32 A/430 VA)

CMC 353 – universalus sprendimas tikrinti visų kartų ir tipų relinę apsaugą.

Tėtis gali patikrinti viską, pradedant didelės varžos elektromechaninėmis relėmis ir baigiant naujos kartos IEC 61850 įrenginiais.

Greitiems bandymams atlikti, tėtis dabar turi alternatyvą patikimai Test Universe programinei įrangai. Jo naujasis

CMControl turi intuityvų, lietimui jautrų ekraną ir valdymo ratelį. Jis gali naudoti jį kaip valdymo panelę, arba kaip rankose nešiojamą valdiklį. Taip pat tėtis gali magnetiškai pritvirtinti CMControl prie relinės spintos patogiam valdymui.

Jis netgi gali atnaujinti savo senus CMC prietaisus.

Argi tai nešaunu?

World Leader in Innovative Power System Testing Solutions

Evaldas Oleškevičius, pardavimų vadovas | Telefonas: +43 5523 507-208 | evaldas.oleskevicius@omicron.at | www.omicron.at

TEcHniKa

2012 m. gruodžio mėnesį ukmergės rajone, šalia Žirnajų ežero, sumontuota ir paleista pirmoji rajono fotovoltinė jėgainė. visą 30 kW galios jėgainei įrangą bei medžiagas tiekė uaB „dogas“.

saulės „įdarbinimo“

Saulė - Visų; įranga ir kompetencija - Mūsų;

nauda - Jūsų! solar@dogas.lt

technologijos

Bendradarbiaudama su metalo konstrukcijas gaminančia Vokietijos įmone „Schletter“, UAB „Dogas“ pateikė šios bendrovės konstrukcijas ir suorganizavo fotovoltinių konstrukcijų projektuotojų bei montuotojų kursus, kuriuose buvo mokomi šią jėgainę montavę specialistai. Dėl to jėgainė buvo sumontuota greitai ir pagal visus atsparumo bei kokybės reikalavimus.

UAB „Dogas“ laikosi pagrindinio principo – tiekti aukštos kokybės įrenginius ir medžiagas. Iš viso fotovoltinių modulių spektro buvo pasiūlyti partnerės Vokietijoje įmonės „Asola Solar Power“ pagaminti 250 W monokristaliniai, didesnio efektyvumo ir mechaniškai atsparesni moduliai. Šie moduliai gaminami naudojant storesnį 4 mm stiklą. Tai ypač svarbu lietuviško klimato sąlygo24

mis, nes plonesnis stiklas gali neatlaikyti dažnokai pasitaikančios krušos. Modulio rėmas gaminamas iš 50 mm storio aliuminio profilio, todėl yra mechaniškai atsparesnis. Daug dėmesio skirta ir modulio efektyvumui. Apskaičiuota, kad dėl geresnės kokybės ir didesnio efektyvumo sumontuotų modulių kainos skirtumas, palyginti su prastesnės kokybės ir pigesniais moduliais, atsipirks per trejus ketverius metus ir vėliau duos nemažą pelno prieaugį.

Fotovoltiniai moduliai yra labai jautrūs mechaniniam poveikiui (smūgiams, trankymui), dažniausiai pasitaikančiam perkrovimo metu, todėl moduliai transportuojami tiesiogiai, be jokio tarpinio perkrovimo.

Nemažas dėmesys skirtas ir renkantis inverterį.

Išnagrinėjus geriausių Europos inverterių gaminto-

jų siūlomos produkcijos ypatybes, buvo parinktas bendrovės „Power-one“ neseniai pradėtas gaminti 30 kW galios inverteris „Aurora TRIO-27,6-TL“. Šis inverteris bene geriausiai išlaiko kainos, kokybės ir funkcionalumo santykį.

Kainos atžvilgiu jis yra labai konkurencingas, palyginti su kitais tos pačios grupės inverteriais. Inverterio konstrukcija yra itin patikima ir ilgalaikė. Jam nenaudojama elektrolitinių kondensatorių, kurie ilgainiui išdžiūsta. Inverterių nereikia priverstinai aušinti, todėl tai dar vienas iš patikimumą užtikrinančių veiksnių. Ne veltui gamintojas inverteriui suteikia net 10,5 metų garantiją su galimybe ją pratęsti dar dešimčiai metų. Be to, UAB „Dogas“ įsipareigoja inverterį gedimo atveju pakeisti kitu per dvi darbo dienas.

UAB „Dogas“ pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria rezervinio maitinimo sistemų įrangai.

Nedidelės galios saulės ir vėjo elektrinės, generatoriaus, inverterio ir įkrovimo valdiklio bei akumuliatorių baterijos komplektas gali užtikrinti nepertraukiamą ilgalaikį krosnių automatikos, siurblių, šaldiklių ir pan. įrenginių energijos tiekimą, nutrūkus tiekimui iš tinklo. Apskaičiavus, kokią žalą sukelia ar gali sukelti parą ar ilgiau nutrūkęs elektros tiekimas iš tinklo, tokia investicija atsiperka su kaupu.

Aptarti įrenginiai yra tik nedidelė siūlomo įrangos ir medžiagų, skirtų atsinaujinančios ir rezervinės energijos gamybai, asortimento dalis. Apžiūrėti visą prekių asortimentą kviečiame interneto puslapyje www.dogas.lt.

Ozo g. 51, LT-08200 Vilnius Tel.: (8 5) 2763400, 2737251 Faks. 2737250 El.p. info@dogas.lt

Klaipėdos skyrius: Dubysos g. 23, LT-91181 Klaipėda Tel./faks. (846) 341532 El.p.klaipeda@dogas.lt

Kauno skyrius: Draugystės g. 13a, LT-51225 Kaunas Tel./faks. (8 37) 451675 El.p. kaunas@dogas.lt

Vilniaus Motorų skyrius: Motorų g. 6, LT-01290 Vilnius Tel. (8 5) 2136918 Faks. 2104199 El. p. motorai@dogas.lt

Panevėžio skyrius: J.Janonio g. 1, LT-35101 Panevėžys Tel./faks. (8 45) 584629 El.p. panevezys@dogas.lt

Šiaulių skyrius: P. Cvirkos g. 77, LT-77165 Šiauliai Tel./faks. (8 41) 390263 El.p. siauliai@dogas.lt

Technika

Moderni elektros instaliacinė technika Nauja „Haupa“ įrankių dėžė „SysCon“ su nuimamais ratukais „Haupa SysCon“

Kompaktiškumas

26

Lengvai viena ant kitos sudedamos ir transportuojamos įrankių dėžės – taip „Haupa“ pristato naują „SysCon“ sistemą. „SysCon“ įrankių dėžės išskirtinę kokybę ir patvarumą visų pirma įvertins komercinių, pramonės bendrovių, laboratorijų ir kitų įstaigų specialistai. „SysCon“ koncepcija Šios įrankių dėžės išskirtinumas yra tas, kad atskiros dėžės gali būti lengvai sujungtos viena su kita, o tai palengvina transportavimą ir užtikrina nesudėtingą prieigą prie dėžėse laikomų įrankių. Įrankių dėžės parduodamos tuščios arba su įrankiais. Didelį įrankių asortimentą sudaro sujungimo ir tvirtinimo įranga bei pagalbiniai montavimo komponentai. Kuo dar ypatinga ši įrankių dėžių sistema? Ji gali būti naudojama kaip transportavimo priemonė bendrovės „Haupa“ gaminamiems hidrauliniams mechanizmams „Smart“. Viena su kita sujungtos dėžės suteikia galimybę hidraulinį presavimo mechanizmą su reikiamais kabelių antgaliais ir jungtimis naudoti kaip vientisą sistemą.

Dar vienas didelis šios sistemos pranašumas – paprasta eksploatacija: dėl keturių kojelių viršutinė dėžė automatiškai sulyginama su apatine dėže. Įrankių

Technika dėžėms vienai su kita sujungti ■■prekės Nr. 220370, ABS plas- ■■prekės Nr. 220371, mobili nereikia didelių pastangų ar tikinė įrankių dėžė „SysCon ABS plastikinė įrankių dėžė fizinės jėgos, užtenka tiesiog S“ (išorės matmenys – 464 x „SysCon M“ su ratukais (išsudėti dėžes vieną ant kitos.

353 x 142 mm, vidaus mat­ orės matmenys – 464 x 353 x Tai darant rankeną galima išmenys – 400 x 300 x 80 mm); 212 mm, vidaus matmenys – traukti arba sustumti.

■■prekės Nr. 220372, ABS plas400 x 300 x 150 mm). Šoniniais fiksatoriais dėžes tikinė įrankių dėžė „SysCon vieną nuo kitos atskirsite taip M“ (išorės matmenys – 464 x pat lengvai, kaip ir sujungėte.

353 x 212 mm, vidaus matmeFiksatoriai nesunkiai ištraunys – 400 x 300 x 150 mm); kiami į išorę, todėl juos lengva ■■prekės Nr. 220371, mobili atidaryti. Sistemos „SysCon“ ABS plastikinė įrankių dėžė konstrukcija užtikrina, kad į „SysCon S“ su ratukais (išo­ dėžių vidų neprasiskverbtų rės matmenys – 464 x 353 x drėgmė ir vanduo.

142 mm, vidaus matmenys – 400 x 300 x 80 mm); Aukšta kokybė Siekiant užtikrinti maksimalų konstrukcijos stabilumą, dėžės gaminamos iš itin tvirtos ABS medžiagos. Ji yra atspari tiek aukštai, tiek žemai temperatūrai, todėl dėl temperatūrų kaitos nesideformuoja ir nelūžta.

Tvirtumo bandymai atliekami įvairiomis sąlygomis Tuščių ir pilnų dėžių atsparumo smūgiams bandymai, nepalankiausių sąlygų ir tamprumo testai patvirtino konstrukcijos ir jos sudedamųjų dalių, t. y. rankenų, fiksatorių ir kitų detalių, tvirtumą bei patvarumą. „SysCon“ įrankių dėžes galima įsigyti tuščias arba su įrankiais: 27

TEcHniKa

Šviestuvų montavimas apšiltintose lubose Montuojant apšiltintose lubose halogeninių ir šviesos diodų lempų įmontuotuosius šviestuvus, atsiranda problemų dėl lempų išskiriamos šilumos išsklaidymo ir jų aukštos darbinės temperatūros – halogenų lempuų paviršiaus temperatūra gali siekti nuo 250 iki 600 ºC. Tai gali sukelti lempų, transformatorių, šviestuvų ir apšiltinimo bei izoliacinių medžiagų perkaitimą. O aplinkos temperatūrai viršijus leistinąją, suveikia transformatorių temperatūrinės apsaugos ir šviestuvai atjungiami.

Kad galima būtų apsaugoti įmontuotuosius lubose šviestuvus ir konstrukcines apšiltinimo bei izoliacines medžiagas nuo pažeidimo ir perkaitimo, naudojami specialieji šviestuvų laikikliai, kuriais pasiekiamas reikiamas atstumas tarp šviestuvo (šviesos šaltinio) ir apšiltinimo medžiagos. Minimalus reikiamas atstumas parodytas 1 paveiksle.

Šviestuvų laikiklis užtikrina tam tikrą saugų atstumą tarp šviestuvo ir izoliacinės medžiagos, taip sudarydamas tuščią ertmę ir apsaugodamas izoliacinę medžiagą nuo perkaitimo ir užsiliepsnojimo bei prailgindamas šviesos šaltinio darbo laiką. Temperatūrų pasiskirstymas parodytas 2 paveiksle.

Reikia tarpų tarp skaičiaus ir laipsnio ženklo: 80 ºC; 200 ºC Šviestuvams montuoti apšiltintose lubose galima naudoti specialias dėžutes (pavyzdžiui, „Kaiser Thermox®“) arba paprastus šviestuvų laikiklius (pavyzdžiui, laikiklis „Protec“). „Kaiser Thermox®“ dėžutės yra lengvai montuojamos, paprastai surenkamos ir saugiai užfiksuoja įdėtą 28

ELEKTROTECHNIKA 2013 Š.m. gegužės 8-9 d.

Kauno sporto halėje Perkūno al. 5, Kaunas

2 pav. Temperatūrų pasiskirstymas prie šviestuvo dėžutės viduje ir išorėje („Kaiser“ informacija).

šviestuvą. Atsižvelgiant į tai, kokio tipo lubos, dėžutės gali būti įmontuojamos iš vidinės lubų pusės ir iš išorės. Dėžutės korpusas gaminamas iš behalogenio plastiko, nepalaikančio degimo. Dėžutės pasirinktinai gali būti komplektuojamos su papildomais dekoratyviniais rėmeliais. „Protec“ šviestuvų laikiklis yra lengvai montuojamas, jo pranašumas – jis gali būti įdedamas ne tik

prieš montuojant šviestuvus, bet ir po įrengimo darbų. „Protec“ laikiklis montuojamas pakabinamosiose lubose išpjaunant 60–90 mm skylę, įstatant laikiklį ir užfiksuojant kojeles. „Protec“ nuotolio laikiklis gaminamas iš behalogenio stiklo pluoštu sutvirtinto poliamido, nepalaikančio degimo, laikiklio darbinė temperatūra – nuo –20 iki +120 °C, trumpalaikė – 140 °C;

3 pav. „Protec“ šviestuvų laikiklio montavimas.

1 pav. Minimalus atstumas tarp šviestuvo ir šiltinimo medžiagos („Kaiser“ informacija).

PARODA

Organizuoja: UAB ELEKTROBALT

Parodoje:

- apie 40 žinomiausių Europos elektrotechnikos gamintojų atstovų - naujausių elektrotechnikos gaminių pristatymas - gamintojų akcijos - seminarai Parodos lankytojų lauks staigmenos, visi lankytojai dalyvauja loterijoje.

Daugiau informacijos www.elektrobalt.lt

Istorija, įvykiai

Istorija, įvykiai (tęsinys)

1 pav. Kauno politechnikos instituto mokslininkų sukurtas prietaisas pasikelti į gelžbetonines centrafūguotas atramas. Šio prietaiso licenciją iš Lietuvos nusipirko viena iš Vokietijos Demokratinės Respublikos įmonių.

Elektros tinklų raida Lietuvoje. II dalis Energetinį ūkį reikėjo finansuoti ir valdyti Elektros tiekimo linijos – laidai ir atramos, transformatoriai, aparatūra, relinės apsaugos ir automatikos bei ryšio įrenginiai – yra tik sudėtingo elektros tinklų komplekso technologiniai elementai. Kad jie funkcionuotų ir užtikrintų patikimą elektros tiekimą vartotojams, būtina, visų pirma, juos suprojektuoti, pastatyti, sumontuoti ir tada tinkamai eksploatuoti. Šį tikslą galima pasiekti tik sukūrus racionalią, leidžiančią geriausiai pasinaudoti šalies ekonominės politinės santvarkos suteikiamomis galimybėmis, visos energetikos, taip pat ir elektros tinklų, valdymo struktūrą.

30

Elektrifikacijos apyaušryje elektros tiekimu, pradedant elektros energijos gamyba ir baigiant pristatymu iki vartotojo, rūpinosi elektrinės savininkas, o kai kur, pvz., Vilniuje, elektrinės darbuotojai prižiūrėdavo net apšvietimo lempas. Dvarininkai, gyvenamųjų namų, pramonės įmonių savininkai įsirengdavo savo elektrines.

Didžiuosiuose miestuose nuo 1900 m. savivaldybių iniciatyva pradėta statyti centrines viešąsias elektrines ir kartu su jomis – elektros tinklus. Finansavimo šaltinis buvo privatus kapitalas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, įkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo

steigiamos akcinės bendrovės, kad užsiimtų energetikos verslu, stambesnių elektrinių, ypač hidroelektrinių, statyba. Vis dėlto elektros tinklų raida daugiausia priklausė nuo elektrą generuojančių šaltinių atsiradimo. Pramonininkai, norintys plėtoti savo verslą, privalėjo atsižvelgti į apsirūpinimo elektra galimybes. Elektros energetikai, kaip reta kuriai pramonės šakai, plėtoti reikia didelių investicijų, ypač jei menkai koncentruota ir centralizuota pramonė, jei elektros vartotojai smulkūs ir neišplėtotas elektros tinklas. Todėl vietos kapitalo savininkai nebuvo suinteresuoti investuoti į elektros tinklų statybą, jie

ieškojo objektų, kur kapitalo apyvarta greitesnė, pelningumas didesnis, o rizika mažesnė. Stambiausias energetikos bendroves valdė užsienio kapitalistai.

Svarbų vaidmenį plėtojant elektros tinklus suvaidino Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir kitos savivaldybės.

Inžinerinės visuomenės iniciatyva buvo įsteigtas ir 1936 m. vasario 15 d. pradėjo veikti Energijos komitetas, pavaldus Susisiekimo ministerijai. Energijos komitete buvo penkios komisijos: Žemės turtams tirti, Vandens jėgos, Šiluminė, Elektros ir Ekonomikos.

Elektros komisija, subūrusi pažangesnius energetikos specialistus, užsibrė-

žė ištirti Lietuvos elektros ūkį, numatyti perspektyvinius elektros energijos poreikius ir racionalius vartotojų aprūpinimo būdus, formuoti teisinius energetinio ūkio kūrimo pagrindus. Buvo surinkta, susisteminta ir išanalizuota visa statistikos ir kita medžiaga apie Lietuvos elektrines, atlikta daug papildomų skaičiavimų, apibendrintų lentelėse ir diagramose, sudaryta išsami viso energetinio ūkio apžvalga. Remiantis šiais duomenimis, bandyta nubrėžti Lietuvos elektrifikacijos planą, kuriame buvo apskaičiuoti atskirų miestų ir kitų vietovių elektros energijos poreikiai iki 1960 metų.

1940 m. Elektros komisija nubrėžė gana konkrečius Lietuvos elektrifikacijos plano metmenis dešimtmečiui. Jie, plano kūrėjų garbei pripažintina, vėliau buvo įgyvendinti. Lyginant komisijos parengtas elektros tinklų schemas ir schemas, įgyvendintas per praėjusio amžiaus šeštąjį ir septintąjį dešimtmečius, ryškiai matyti elektros tinklų raidos tęstinumas.

Po Antrojo pasaulinio karo visas energijos ūkis buvo priskirtas dviem ži-

nyboms: įsteigtai Vyriausiajai energetikos valdybai prie Liaudies komisarų tarybos ir Komunalinio ūkio komisariato Kuro bei energetikos valdybai. Pirmajai priklausė Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos energetika, antrajai – apskričių ir valsčių elektrinės bei skirstomieji tinklai. 1945 m. gegužę Energetikos valdyba su jai priklausančiomis įmonėmis buvo pertvarkyta į Sovietų Sąjungos elektros stočių komisariato Lietuvos energijos rajoninę valdybą, t. y. stambiosios energetikos objektai buvo perduoti sąjunginiam pavaldumui.

Lietuvoje buvo sudaryti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių energetikos rajonai, jiems priklausė ir prie jų elektrinių prijungti tinklai. 1948 m. prie Lietuvos energijos rajoninės valdybos buvo įsteigta Respublikinė elektros tinklų direkcija. Jos skyriai buvo kiekviename energetikos rajone ir Panevėžyje. Todėl 1948 m. galima laikyti savarankiškų elektros tinklų eksploatacijos ūkinių vienetų kūrimo pradžia.

Lietuvos kaimo energetikos organizacijai priklausė

šešios valstybinės kaimo elektrinės, 456 km 6–10 kV elektros tiekimo linijų bei 202 transformatorinių.

Lietuvos techninė visuomenė manė, kad tik centralizavus energetikos valdymą galima likviduoti energetikos ir viso Lietuvos ūkio elektrifikavimo atsilikimą. 1957–1958 m.

Liaudies ūkio tarybos Energetikos valdyba perėmė visą Lietuvos energijos rajoninės valdybos, Komunalinio ūkio ministerijos ir dalį Žemės ūkio ministerijos energetikos ūkio. Vilniaus, Petrašiūnų, Klaipėdos ir Rekyvos elektrinės tapo tiesiogiai pavaldžios Energetikos ūkio valdybai.

Kitoms elektrinėms, pastotėms ir elektros tiekimo linijoms eksploatuoti įkuriamos penkios elektros tinklų įmonės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jos apėmė visą Lietuvos teritoriją.

1963 m. įsteigiama Alytaus ir 1964 m. – Utenos elektros

tinklų įmonės. Kiekvienoje įmonėje 330–35 kV elektros tinklams eksploatuoti buvo sukurtos specializuotos tarnybos, o 10–0,4 kV tinklus ir mažas elektrines teritoriniu principu eksploatavo 35 elektros tinklų skyriai. Iš pradžių elektros tinklų skyrius apimdavo 1–3 administracinius rajonus, tačiau plėtojantis elektrifikacijai elektros tinklų skyrių daugėjo ir jie paprastai atitiko administracinį rajoną.

Kelių generuojančių šaltinių lygiagretus darbas uždarame elektros tinkle, operatyvus vartotojų aprūpinimas elektros energija iš rezervinių šaltinių, saugus remonto darbų organizavimas sudėtingų schemų elektros tinkluose neįmanomas be tinkamai organizuoto operatyvinio valdymo struktūros.

Rajoninėms elektrinėms ir jų energijos tiekimui operatyviai valdyti 2 pav. Gyvenvietėje bus šviesiau.

31

Istorija, įvykiai

Istorija, įvykiai

3 pav. Ilgamečiai Vyriausiosios dispečerinės tarnybos darbuotojai.

1945 m. prie Lietuvos energijos valdybos įkuriama centrinė dispečerinė tarnyba. 1944–1945 m. dispečerinės grupės įkuriamos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. 1957–1958 m. reorganizavus energetikos valdymą, visose elektros tinklų įmonėse įkuriamos dispečerinės tarnybos.

Elektrifikavus žemės ūkį ir labai išsiplėtus 10–0,4 kV tinklams, 1968 m. kiekviename administraciniame rajone įkuriama dispečerinė grupė.

Dispečerinis valdymas buvo organizuotas pagal hierarchinę struktūrą: 1) vyriausiasis dispečerinis punktas, 2) elektros tinklų įmonių dispečeriniai punktai, 3) elektros tinklų rajonų dispečeriniai punktai, 4) 35, 110, 330 kV pastotės.

1977 m. pradėjo veikti automatizuota dispeče4 pav. Žemė, laidai ir debesys...

32

rinio valdymo sistema.

1981 m., priimant sistemą eksploatuoti, 305 elektrinės galios ir įtampos matavimai bei 430 signalų buvo apdorojami naudojant ESM ES 1010.

Viskas prasideda nuo statybos Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia buvo naudojami žinomų Vakarų šalių įmonių įrenginiai.

Jie buvo montuojami prižiūrint įmonių atstovams.

Pokario metais elektros tinklų objektus statė šios organizacijos: Lietuvos energijos rajoninės valdybos Statybos montavimo valdyba – aukštosios įtampos pastotes, Komunalinio ūkio liaudies komisariato Anykščių, Ukmergės, Marijampolės ir Plungės elektros montavimo organizacijos – 10–6 kV ir žemosios įtampos elektros tiekimo

linijas, Statybos ministerijos Žemės ūkio elektrifikavimo specialusis statybos montavimo trestas – 35– 6 kV ir žemosios įtampos elektros tiekimo linijas.

1958 m. įkuriamas Lietuvos energetikai pavaldus Energetikos statybos trestas, jam perduodamos minėtosios elektros tinklų statybos organizacijos.

Trestui pavedama visų įtampų elektros tinklų objektų statyba. Elektros tiekimo linijas ir pastotes statė šios Energetikos statybos tresto organizacijos: Elektros tiekimo linijų statybos montavimo valdyba, Kauno statybos montavimo valdyba, Marijampolės statybos montavimo valdyba, Panevėžio statybos montavimo valdyba, Vilniaus mechanizuota kolona, Petrašiūnų statybos montavimo valdyba. (Organizacijų pavadinimai keitėsi. Čia pateikiama pagal „Lietuvos elektrifikavimo istoriją“ („Sidabrinis trimitas“, 2006).

Elektros tinklų statytojams 10–0,4 linijų gelžbetonines atramas tiekė Vilniaus gelžbetoninių atramų gamykla (nuo 1959 m.), Petrašiūnų gelžbetoninių atramų gamykla (nuo 1961 m.). 1959– 1962 m. Vilniaus namų

statybos kombinatas gamino centrifuguotas gelžbetonines atramas 35–10 kV elektros tiekimo linijoms. Šiaulių elektros konstrukcijų gamykla nuo 1960 m. pradėjo gaminti 10–0,4 kV elektros tiekimo linijų metalines konstrukcijas, komplektines transformatorines pastotes, žemosios įtampos skydus, nuo 1966–1967 m.

110–35 kV linijų metalines atramas ir traversas bei kabelius žemės ūkio objektams elektrifikuoti.

110–35 kV elektros tiekimo linijų ir 330–35 kV pastočių metalines konstrukcijas gamino ir Ukmergės remonto mechaninė gamykla. Visos šios įmonės priklausė Energetikos statybos trestui.

Ir dabar Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m.

Lietuvos energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas buvo pertvarkytas į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.

1995 m. jos pagrindu įsteigta akcinė bendrovė „Lietuvos energija“. Nuo 2002 m. sukurtos dvi skirstomųjų elektros tinklų įmonės: Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai. 330–110 kV tinklai liko „Lietuvos energijos“ sudėtyje. Po akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo 2003 m. prasidėjo elektros tinklų privatizacija. Pirmiausia buvo privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai.

Kyla klausimas, ar užsižaidę reorganizacijomis, energetikos srityje įgyvendinę politinį Seimo rinkimų ciklą, paneigę technikos specialistų profesionalų nuomonę, nepamiršime pagrindinio elektros energetikos tikslo – užtikrinti patikimą elektros tiekimą.

Saulius Kutas, inžinierius, energetikos ekspertas

Lempos automatiškai valdomos priklausomai nuo natūralaus apšvietimo lygio

Philip Morris Lietuva

gamykloje sumažintos elektros energijos sąnaudos 2012 m. UAB „Gaudrė“ įgyvendino vieną didžiausių energijos sąnaudų mažinimo projektų. Į įmonę šiuo klausimu kreipėsi bendrovė „Philip Morris Lietuva“. Įvykdžius projektą, bendra apšvietimo galia sumažėjo daugiau nei du kartus, sutaupyta apie 110 000 Lt, o atsipirkimo laikas trumpesnis nei vieni metai.

Pakeitus šviestuvus su 400 W gyvsidabrio lempomis naujais šviestuvais su keturiomis T5 49 W liuminescencinėmis lempomis, buvo išgautas akivaizdus ekonominis efektas. Be to, įdiegtos modernios šviestuvų konstrukcijos ir valdymas, reaguo-

jantis į natūralios šviesos srautą. Taip galia sumažėjo daugiau nei du kartus, o atsipirkimo laikas nesiekia nė vienų metų.

Pritaikant šiuolaikinius apšvietimo sprendimus, buvo panaudoti kokybiški ir modernūs produktai. Įdieg33

isToRiJa, įvyKiai

MoKsLas iR TEcHnoLogiJos

Žurnalo redakcijai tarpininkaujant, 2012 m. „Elektros erdvių“ nr. 1 (28) buvo išspausdintas straipsnis „Elektros inžinerijos specialistų rengimas vilniuje“, skirtas 50-ajai, jubiliejinei elektros inžinerijos specialistų laidai. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirta iškiliausiems absolventams. o pernai, vilniaus gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetui išleidžiant 51-ąją laidą, vilniuje parengtų elektros inžinerijos absolventų skaičius perkopė 2 000. Ta proga vėl prisiminsime vgTu istoriją, o ypač katedras, rengusias elektrotechninio profilio inžinierius, ir jų vadovus.

Liuminescensinių lempų pranašumai

■ Didesnis našumas (iki 100 lm/W) ■ Naudojimo trukmė – 24 000 val.

■ Didelis reflektorių atspindžio koeficientas – iki 98 % ■ Geresnis komfortas – lempos neakina

ta pažangi DALI valdymo sistema (angl. Light Management System), leidžianti automatizuoti apšvietimo srautą. Gerokai taupesnis apšvietimas sumažino išlaidas ir patalpoms vėsinti. Anksčiau gamybos patalpose elektros energija buvo naudojama 24 valandas. Įgyvendinus projektą, šviesą galima reguliuoti. Taip pat pailgėjo elektros lempų naudojimo laikas, siekiantis iki 24 tūkst. valandų.

Osram koncernas atliko tyrimą, kurio tikslas buso išsiaiškinti, kaip efektyviai yra naudojami elektros energijos šaltiniai. Philips Morris projektas koncerno vertinimu užėmė antrą vietą pasaulyje pagal atsipirkimo laiką ir technologijų pritaikymo lygį. Šviestuvai turi aukščiausio atsparumo dulkėms laipsnį, o tai itin aktualu gamybinėse patalpose. „Osram“ lempų gaubtas pagamintas iš polikarbonato medžiagos, užtikrinančios didelį saugumą.

Panaudota elektroninė lempų paleidimo temperatūra garantuoja minimalius elektros energijos nuostolius ir prailgina naudojimo laiką. UAB „Gaudrė“ suteikė trejų metų garantiją lempoms ir penkerių metų garantiją sistemai.

UAB „Gaudrė“ yra viena Lietuvos elektrotechnikos rinkos lyderių. Bendrovė siūlo šiuolaikinius kompleksinius sprendimus ir su jais susijusias apšvietimo srities paslaugas. Įmonė orientuojasi į ekonomijos ir ilgalaikiškumo efekto išgavimą, stengiasi pritaikyti naujausias technologijas, kartu sukurdama modernaus meno atmosferą.

Vilniuje universitetinį išsilavinimą jau įgijo 2 000

Elektros inžinerijos specialistų

Efektyviai išnaudojamas natūralios šviesos srautas

DALI skaitmeninės valdymo sistemos galimybės

■ Galima iš įvairių vietų junginėti, reguliuoti patalpų apšvietimą.

Vietų (jungiklių) skaičius neribotas, jį lengva papildyti, perprogramuoti.

■ Apšvietos reguliavimas – nuo 0 iki 100 %, naudojant įprastus nefiksuojamus jungiklius.

■ Automatiškas šviestuvų reguliavimas ir valdymas, atsižvelgiant į esamą apšviestumą ar žmogaus buvimą patalpoje.

■ Nuolatinis pageidaujamos apšvietos palaikymas.

■ Visų tipų lempų šviestuvų valdymas.

■ Apšvietimo scenų (šviestuvų grupių) valdymas. Scenos kuriamos programiškai.

■ Vartotojo poreikius atitinkančios apšvietimo nuotaikos sukūrimas.

■ Valdymas infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pulteliu.

■ Kištukinių lizdų, užuolaidų mechanizmų, vėdinimo įrangos ir kitų elektros prietaisų valdymas.

■ Numatyta galimybė prijungti asmeninį kompiuterį, kuriuo galima valdyti ir programuoti sistemos elementus.

■ Taupoma elektros energija, kuriama komfortiška ir saugi aplinka.

■ Patogus, patikimas valdymas ir galimybė plėsti sistemą.

34

VGTU Elektronikos fakulteto taryba

Daviklio ir valdiklio sąsaja, įdiegta šviestuvuose Philips Morris gamykloje

Pirmąją inžinierių elektrikų laidą rengė ir 1962 m. išleido Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo (KPI VF) Elektrotechnikos katedra, kuriai vadovavo doc. dr. Stanislovas Leonas Marazas (1927–2010), kartu ėjęs ir KPI VF dekano pareigas. Jam vadovaujant Elektrotechnikos katedra 1963–1966 m. išleido dar keturias inžinierių elektrikų laidas (žr. paveikslą). Pirmųjų dviejų laidų absolventų specialybė – pramonės įmonių elektrifikavimas, trečiosios laidos – pramonės įmonių elektriniai įrenginiai, o nuo 1965 m. jau buvo išleidžiami elektros pavarų ir gamybos įrenginių automatiza-

vimo, t. y. automatikos (kaip ir dabar) specialybės absolventai.

1966 m. KPI VF įkuriama Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra, perėmusi elektros inžinerijos specialistų rengimo funkcijas. 1966 m. ši katedra išleidžia penktąją inžinierių elektrikų ir pirmąją iš trijų inžinierių sistemotechnikų laidas. Katedrai vadovauja doc. dr. Celestinas Paulauskas. Po metų jis pereina dirbti į Informatikos mokslinio tyrimo institutą.

1967 m. Lietuvos TSR aukštojo mokslo ministro įsakymu Nr. 564 įkuriama nauja profilinė Elektros pavarų katedra, perėmusi minėtųjų specialybių inžinierių ren-

gimą. Jos vedėjo pareigas laikinai (1967–1968) eina doc. dr. Mečislovas Paulauskas (1920–2008), o 1968 m. šioms pareigoms išrenkamas doc. dr. (dabar prof. emer. habil. dr.) Algirdas Smilgevičius. Jis Elektros pavarų katedrai vadovavo dvi kadencijas.

1969 m. KPI VF reorganizuojamas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), kurio Vakarinio fakulteto Elektros pavarų katedroje ir toliau rengiami inžinieriai elektrikai. 1979 m. Elektros pavarų katedros vedėju išrenkamas doc. dr. Česlovas Teišerskas, kartu ėjęs ir VISI Automatizacijos fakulteto dekano pareigas.

Nutarus inžinierius elektrikus rengti ir dieniniame skyriuje, 1987 m. fakultetas tampa Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultetu, o inžinierius elektrikus rengianti profilinė katedra pavadinama Elektros įrengimų katedra, kuriai ir toliau (iki 1991 m.) vadovauja doc. dr. Č. Teišerskas.

1990 m. VISI reorganizuojamas į Vilniaus technikos universitetą (VTU, nuo 1996 m. – Gedimino technikos universitetas).

1991 m. KPI (tuomet jau KTU) Vilniaus fakultetas tampa VTU Elektronikos fakultetu, o Elektros įrengimų katedra – šio fakulteto Automatikos katedra. Jos vedėjo pareigas 1991–1996 m. ėjo 35

Mokslas ir technologijos prof. habil. dr. Algirdas Dambrauskas, 1996– 2000 m. – prof. habil. dr.

A. Smilgevičius, 2000– 2006 m. – prof. habil. dr. Algimantas Juozas Poška, o nuo 2006 m. iki dabar Automatikos katedros vedėjos pareigas eina doc. dr. Zita Savickienė.

2003 m. Elektrotechnikos katedra (nuo 1996 m. jai vadovauja prof. dr.

Vygaudas Kvedaras) vėl pradėjo vykdyti profilinės, t. y. absolventus išleidžiančios, katedros funkcijas. Pirmąją automatikos specialybės pastatų elektros sistemų specializacijos elektros inžinerijos bakalaurų laidą ši katedra išleido 2007 m., o 2009 m. – ir pirmąją elektros energetikos sistemų inžinerijos specializacijos elektros inžinerijos magistrų laidą. Įdomu tai, kad ši katedra kartu su Vokietijos Vestfalijos taikomųjų mokslų universitetu vykdo bendrą studijų programą, kurią baigę absolventai gauna dviejų (Lietuvos ir Vokietijos) aukštųjų mokyklų magistro diplomus. Jau trys VGTU absolventai gavo dviejų šalių universitetų baigimo diplomus, o dar du pagal

šią programą studijuoja. Tokį patį magistro diplomą gavo ir vienas Vokietijos pilietis. Kitas šios šalies pilietis mūsų universitete apgynė elektros ir elektronikos mokslo krypties daktaro disertaciją. Šiemet, kai Vilniuje parengtų elektros inžinerijos absolventų skaičius perkopė 2 000, du iš buvusių Elektros pavarų ir VGTU Automatikos katedros vedėjų – A. Dambrauską ir Č. Teišerską – galime pasveikinti su garbingais 80-ies metų jubiliejais, Elektrotechnikos katedros vedėją prof. dr. V. Kvedarą – su 65-erių metų jubiliejumi, o dabartinę Automatikos katedros vedėją – su daug kuklesne, dviem vienodais skaičiais žymima sukaktimi.

Prof. habil. dr. A. Dambrauskas gimė 1932 m. sausio 8 d. Kėdainių r., 1964 m. baigė Krasnojarsko politechnikos institutą, įgydamas inžinierius elektriko kvalifikaciją. 1970 m. Maskvos energetikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro), o 1983 m. – SSRS mokslų akademijos valdymo problemų institute (Maskva) – technikos

Prof. habil. dr. A.Dambrauskas ir doc. dr. Č.Teišerskas.

36

mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertacijas. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1984– 1991 m. jis ėjo Krasnojarsko politechnikos instituto Robototechnikos ir techninės kibernetikos katedros vedėjo pareigas. Grįžęs į Lietuvą, 1991–1996 m. ėjo Vilniaus technikos universiteto Automatikos katedros vedėjo, o nuo 1996 m. – VGTU Automatikos katedros profesoriaus pareigas. Dėstė automatinio valdymo sistemų, automatizuoto projektavimo sistemų, technologinių objektų optimizavimo ir identifikavimo dalykus. Parašė ir išleido tris monografijas, vadovėlį, paskelbė per 150 publikacijų, parašė per 20 mokomųjų knygų.

Doc. Č. Teišerskas gimė 1932 m. liepos 17 d. Raseinių r., 1957 m. su pagyrimu baigė Leningrado (Sankt Peterburgo) Elektrotechnikos institutą ir buvo paskirtas į Lietuvos energetikos valdybą. Čia, dirbdamas gamybinio ir techninio skyriaus viršininko pavaduotoju, Č. Teišerskas vadovavo baigiamajam Respublikos žemės ūkio elektrifikavimo etapui.

1963 m. gabus inžinierius perkeliamas į LTSR Ministrų tarybos Mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komitetą.

Kartu jis dirbo dėstytoju valandininku KPI VF, 1965 m. perėjo į šį filialą nuolatiniam darbui.

Nuo 1967 m. Č. Teišerskas – Prietaisų gamybos fakulteto (vėliau VISI Vakarinio ir Automati-

Mokslas ir technologijos zacijos fakultetų) dekanas.

Eidamas atsakingas pareigas Č. Teišerskas 1970 m. KPI apgynė kandidato (daktaro) disertaciją. 1974 m. jam suteikiamas docento vardas. Doc. Č. Teišersko vadovaujamas fakultetas 1967–1978 m. išleido į gyvenimą apie 1 500 jaunųjų inžinierių.

1979 m. doc. dr. Č. Tei­ šerskas išrenkamas Elektros pavarų katedros vedėju. Šias pareigas jis ėjo iki 1991 metų.

Dėstė elektrotechnikos, automatinio valdymo teorijos, elektros energijos tiekimo disciplinas.

Doc. Č. Teišersko suburta mokslinė grupė per palyginti trumpą periodą pasiekė gerų rezultatų. Pavyzdžiui, 1981 m. Sąjunginio simpoziumo tiesiaeigių elektros ir magnetohidrodinaminių pavarų klausimu rekomendacijose atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus inžinerinio statybos instituto kolektyvas įnešė svarų indėlį, kuriant tiesiaeiges elektros pavaras pramoninei automatikai.

Doc. Č. Teišerskas yra parašęs tris knygas, su bendraautoriais paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių publikacijų, išleidęs mokslo monografiją, mokomųjų knygų.

Prof. V. Kvedaras gimė 1947 m. balandžio 23 d. Utenoje. Baigė VISI. Nuo 1980 m. dirba Elektrotechnikos katedroje. 1980 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. 1982 m.

jam suteiktas mokslinis docento vardas. 2009 m. doc. dr. V. Kvedarui po habilitacijos procedūros suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.

Prof. V. Kvedaras su bendraautoriais yra 21 išradimo autorius, paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų, mokomųjų knygų.

Dabartinė VGTU Automatikos katedros vedėja doc. dr. Z. Savickienė gimė 1957 m. rugpjūčio 31 d. Molėtų rajono Alantos miestelyje. Ten teka sraunus Alantos upelis. Kalbininkai sako, kad šio upelio vardas kilęs iš senovinio lietuviško žodžio „alėti“ – linksmai tekėti, bėgti. 1975 m. ji baigė Molėtų rajono Alantos vidurinę mokyklą, o 1976 m. – Vilniaus 21-ąją technikos mokyklą ir pagal paskyrimą pradėjo dirbti tuomečio VISI Elektros pavarų katedroje. Tais pačiais metais ji įstojo į VISI Automatizacijos fakulteto vakarinį skyrių, pasirinkusi pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialybę.

Studijuodama sukūrė šeimą su bendramoksliu Nikodemu. 1983 m. jiedu baigė studijas, įgydami inžinierių elektrikų kvalifikaciją. Zitai buvo įteiktas aukštojo mokslo diplomas su pagyrimu ir ji pradėjo dėstytojos karjerą. Netrukus Savickams gimė dukrelė Jurgita. Mergaitė subrendusi taip pat pasirinko tėvų specialybę – baigė studijas VGTU Automatikos katedroje, įgijo jau modernesnės automatikos studijų programos

bakalauro (2003) ir automatinių sistemų studijų programos magistro (2005) kvalifikacijas.

Eidama asistentės pareigas Z. Savickienė su bendradarbiais nuolat vykdė mokslinius tyrimus, skelbė straipsnius moksliniuose žurnaluose ir 1997 m. jau buvo sukaupusi pakankamai medžiagos daktaro disertacijai. Tačiau trumpą laiką galiojęs įstatymas teigė, kad į doktorantūrą gali būti priimami ir eksternu daktaro disertacijas gali ginti tik magistro laipsnį įgiję asmenys. Todėl Z. Savickienė, jau potenciali eksternė, buvo priversta stoti į magistrantūrą. Vos jai pradėjus magistrantūros studijas, įstatymas buvo pakoreguotas, magistro galimybių suteikiant dar ir vientisas studijas baigusiems inžinieriams. Z. Savickienė nesiblaškė – iš pradžių baigė magistrantūrą, o 1999 m. eksternu apsigynė daktaro disertaciją „Impulsinio poveikio tiesiaeigių elektros pavarų tyrimai“. Taigi doc. Z. Savickienė – pirmoji mūsų katedros absolventė, baigusi visas tris studijų pakopas. Tik pirmoji pakopa – „nestandartinė“.

Z. Savickienė ilgą laiką vadovavo automatinio valdymo teorijos, energijos tiekimo dalykų laboratoriniams darbams ir automatinio valdymo teorijos kursiniams projektams. 2000 m. jai buvo suteiktas mokslinis docentės laipsnis.

Netrukus ji tampa pagrindine elektrotechninių disciplinų dėstytoja,

Elektronikos fakultete skaito elektrotechnikos 1 ir elektrotechnikos 2 dalykų paskaitas, veda šių disciplinų pratybas, vadovauja automatikos ir radioelektronikos pagrindinių studijų programų studentų elektrotechnikos dalykų kursiniams ir automatikos studijų programos bakalaurų bei magistrantų baigiamiesiems darbams.

2006 m. ji išrenkama VGTU Automatikos katedros vedėja. Tai labai intensyvaus Automatikos katedros veiklos periodo pradžia. Disertacijas baigia rengti ir vienas po kito gina Automatikos katedros doktorantai, Z. Savickienė dalyvauja Elektros ir elektronikos mokslo krypties doktorantūros komiteto, VGTU Senato posėdžiuose, organizuoja visų katedros dėstomų dalykų modulių pertvarkymą pagal europinius standartus, rengia savianalizės medžiagą tarptautinei ekspertų grupei, rašo mokslinius straipsnius ir leidžia mokomąsias knygas.

2010 m. rudenį į fakultetą atvykusi tarptautinė ekspertų grupė gerai įvertino doc. dr.

Z. Savickienės vadovaujamoje katedroje rengiamų absolventų studijų kokybę.

Studijų kokybės vertinimo centras, kuriam pataria Studijų vertinimo komisija, atsižvelg-

damas į tarptautinės ekspertų grupės išvadas, automatikos specialybės bakalauro ir magistro studijų programas akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.

Kaip atgauti jėgas po tokių įtemptų veik­ los mėnesių ir metų!?

Gelbsti gamta. Z. Savickienė augina gėles, lesina paukštelius, lėktuvu skrenda prie Raudonosios jūros ir panirusi į vandenį hermetiniu fotoaparatu fotografuoja egzotinę jūros florą ir fauną.

Grįžus darban – vėl gausybė rūpesčių. Z. Savickienės vadovaujamas doktorantas R. Janickas sprendžia sudėtingus asinchroninių variklių parametrų identifikavimo uždavinius, kartu su darbo vadove rengdamas straipsnius ir pranešimus mokslinėms konferencijoms.

Laukia kasmetis krūvio paskirstymas antros pagal darbuotojų gausą Elektronikos fakulteto katedros dėstytojams. O kur dar skolininkų eilės.

Juk elektrotechnika – tai pagrindas studijuoti kitus specializacijos dalykus. Todėl reikia būti ne tik geranoriškam, bet ir griežtam. Tokia ir yra Automatikos katedros vedėja – geranoriška ir griežta. Visa tai gerai žinodama Lietuvos studentų atstovybių sąjunga yra įteikusi jai sąžiningiausio dėstytojo apdovanojimą.

Elektronikos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Roma Rinkevičienė

Automatikos katedros profesorius habil. dr. Algimantas Juozas Poška 37

Mokslas ir technologijos

Energetikų profesinės kvalifikacijos politika.

Kas stabdo mokymo pameistrystės būdu plėtrą?

Mokslas ir technologijos

Tamperės suaugusiųjų mokymo centro stendas.

Europos Sąjunga susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, kuriuos lemia didėjanti priklausomybė nuo energijos importo bei poreikis riboti klimato kaitą ir didinti energijos tiekimo, vartojimo efektyvumą. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė įvairių direktyvų dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuriomis ragina spartinti novatoriškų technologinių sprendimų plitimą ir didinti energetikos pramonės konkurencingumą, skatinantį ekonomikos augimą, kurti aukštos kokybės darbo vietas su energijos tiekimu bei vartojimu susijusiuose sektoriuose. Didelė svarba direktyvose teikiama darbuotojų mokymui, kvalifikacijai ir sertifikavimui.

Priežastys, stabdančios mokymo pameistrystės būdu plėtrą Nors Lietuvoje priimti visi darbuotojų tęstinį mokymą ir sertifikavimą reguliuojantys įstatymai, vis dėlto mūsų šalies institucijos, organizuojančios profesinį mokymą, tarpusavyje mažai derina veiksmus, įgyvendindamos Profesinio mokymo ir Neformaliojo švietimo įstatymų nuostatas. Švietimo sistemos darbo rinkai siūlomų specialistų kvalifikacija netenkina daugumos darbdavių, todėl jie skiria milžiniškas lėšas darbuotojams perkvalifikuoti ir 38

jų kvalifikacijai kelti. Valstybė nefinansuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų rengimo, šalies mastu neišspręstas centralizuotas suaugusiųjų tęstinio mokymo finansavimas.

Iki šiol nebuvo parengta Energetikos sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros politika, nebėra integruotos profesinio mokymo politikos, nacionalinėje energetikos strategijoje darbuotojų kvalifikacijai taip neskirtas dėmesys.

Pertvarkius sektorių, nebuvo vykdomi žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje prognozės

tyrimai, darbuotojų tęstinis profesinis mokymas nereguliuojamas sektoriaus mastu. Per nepriklausomybės laikotarpį taip ir neparengti energetikos profesiniai standartai, nerengiama neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, o tai yra pagrindinės priežastys, stabdančios mokymo pameistrystės būdu plėtrą.

Energetikų pastangos įdiegti mokymą pameistrystės būdu Baltijos šalių energetikos įmonės siekia įdiegti mokymą pameistrystės būdu. Tam, tęsdamas 2008 m. pradėtų Leonardo da Vinci pro-

gramos finansuojamų projektų „Distribution Cert“ seriją, Respublikinis energetikų mokymo centras įgyvendina projektą „DCNET – naujas būdas įgyti tarptautinę skirstomųjų tinklų elektriko kvalifikaciją“.

Tamperės suaugusiųjų mokymo centre vyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos delegacijų susitikimas. Jo metu aptartos priemonės plėsti elektrikų mokymus pameistrystės būdu. Derinti konkretūs veiksmai, būtini perkeliant Suomijos profesinio mokymo sistemos patirtį Baltijos šalims. Daug dėmesio susitikimo metu skirta mokymų pameistrystės būdu organizavimo metodams ir tam, kaip praktiškai įgyvendinti mokymo procesą. Suomijos profesinio mokymo organizatorių atstovas pristatė mokymo proceso organizavimo ir finansavimo tvarką.

Aptartas bendro el. mokymo tinklalapio, panaudojant Tamperės suaugusiųjų mokymo centro mokymo poligoną, projektas, kurį įgyvendinus mokymų dalyviams

bus sudarytos sąlygos mokytis techninius darbus atlikti nuotoliniu būdu. Susitikimo metu Lietuvos ir Estijos atstovai pasirašė sutartis su autoriumi Markku Monni dėl populiarių energetikų mokymams Suomijoje naudojamų knygų serijos vertimo į nacionalines kalbas.

Aptartos bendradarbiavimo su mokymo institucijomis, rengiant ir tobulinant dokumentus, įteisinsiančius profesinio rengimo sistemoje pameistrystės būdą šalių lygmeniu, sąlygos.

Pameistrystės mokymo būdo plėtros į Baltijos šalis patirtis buvo skleidžiama Tamperės parodų ir sporto centre organizuotoje Energetikos parodoje, kurioje dalyvavo projekto partneris Tamperės suaugusiųjų mokymo centras ir pristatė projektų „Distribution Cert“ metu sukauptą patirtį.

Gintaras Vilda, Respublikinio energetikų mokymo centro direktorius Petras Apanavičius, Respublikinio energetikų mokymo centro projektų vadovas

Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ skatina jaunimą kurti naujas įmones 2011 m. prasidėjęs projektas „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ jau skaičiuoja rezultatus – dalyvių įkurtas įmones. Verslumo projektas yra tęstinis – šiuo metu vyksta antrasis etapas, kuriame dalyvauja 60 skirtingų specialybių studentų ir dešimt dėstytojų. Taip pat džiugu, kad toliau dirba ir dalis pirmojo, vykusio prieš metus, projekto dalyvių. Jie aktyviai įsitraukė į pradėtą veiklą ir tikslingai siekia savo svajonės − turėti nuosavą verslą.

2012 m. gegužę pasibaigęs pirmasis projekto „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ etapas jau tų pačių metų vasaros pabaigoje vienai komandai buvo ypač sėkmingas. Jaunuoliai, nuo pat projekto pradžios gvildenę idėją apie trima-

čių spausdintuvų paslaugas Lietuvoje, įsteigė įmonę ir pradėjo savo veiklą.

Visai neseniai, 2012 m. pabaigoje, buvo įregistruota ir antroji įmonė.

Ji šiuo metu plėtoja apsipirkimo planavimo programėlę. Įkūrėjai susipažino ir pradėjo kartu dirbti Saulėtekio verslumo mokykloje „adVenture“. Idėja, paskatinusi jaunuolius įkurti įmonę, nebuvo ta, kurią jie gvildeno per projektą, tačiau, pasak Povilo Vytauto Dudonio, tada užmegzti ryšiai su dabartiniu verslo bendrakūrėju Vytautu, naujos pažintys, mokymų ekspertų bei asmeninių ugdytojų patarimai padėjo išgryninti naują idėją ir tvirtai žengti savo verslo vizijos link.

Jaunoji įmonė įsikūrusi „Saulėtekio slėnyje“. Šiuo metu jau beveik įpusėjo antrasis projekto „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ etapas.

Jis sulaukė didesnio studentų susidomėjimo nei pirmasis. Jaunimas aktyviai ruošia savo komandos idėjos verslo planą ir gilina žinias pagal „Imperial College of London“ metodiką.

Projektą „Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ kartu su partneriais, tarp kurių yra ir Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija, įgyvendina VšĮ „Saulėtekio slėnis“. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.

Daugiau informacijos apie verslumo mokyklą – http://ssvm.lt.

39

MoKsLas iR TEcHnoLogiJos

Naujasis aXPK-PLus kabelis Baltijos šalims

nuo 2013 m. „draka Keila cables“ galios kabelius su Pvc ir PE apvalkalais keičia kabeliais su behalogenėmis medžiagomis ir telkia dėmesį į novatoriško, saugesnio ir aplinką labiau tausojančio aXPK-PLus tipo kabelių gamybą. Tam pritaria ir Baltijos šalių elektros skirstomųjų tinklų įmonės.

Kabelių gamybos įmonė „Draka Keila Cables“ nuosekliai siekia, kad visi čia gaminami kabeliai atitiktų naujausius Europos Sąjungos reikalavimus. „Nuo 2013 m. mes pereisime tik prie AXPK-PLUS kabelių gamybos. Naujasis kabelis turi keletą naujų ypatybių. Pirmiausia bus gerokai didesnės šio kabelio tiesimo galimybės“, – akcentavo produkto vadovas Andresas Beekas.

Nuo šiol darant įvadus į pastatą nebereikės naudoti kelių tipų kabelių.

Visas darbas galės būti atliekamas pasirinkus AXPK-PLUS kabelį. Pastatuose jungimo skydas ne visada yra prie tos sienos, per kurią kabelis įvedamas. Dažnai kabelį tenka vesti per visą pastatą, tad palaikantys degimą kabeliai tokiais atvejais netinka. Chloro turinčių PVC apvalkalų taip pat nerekomenduojama montuoti pastatų viduje“, – komentavo A. Beekas.

Senojo PVC tipo kabelio apvalkalo didžiausia grėsmė – degimo metu susidarantys dūmai. Jie yra pavojingi gyvybei ir tokie agresyvūs, kad elektros įrenginiai dažniausiai sugadinami nebepataisomai. Todėl halogenų neturinčių kabelių įrengimas patalpose tampa visos Europos nor40

ma. Daugelyje šalių PVC naudojimas sumažintas iki minimalaus, o kai kuriais atvejais – netgi uždraustas.

Griežtėjantys klientų ir Europos Sąjungos reikalavimai yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl „Draka Keila Cables“ pereina prie AXPK-PLUS gamybos. Behalogenis ir degimo nepalaikantis AXPK-PLUS apvalkalas yra ir puikus naujausių „Prysmian Group“ technologijų pavyzdys.

Naujuoju kabeliu susidomėjo ir Baltijos šalių skirstomieji elektros tinklai. AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 31 d. nurodymu Nr. 220, techniniai reikalavimai kabeliams iki 1 kV, pagal HD 603 standartą, patvirtintas kabelių su nepalaikančiu degimo PE apvalkalu naudojimas AB LESTO objektuose. Estijos elektros skirstomuosiuose tinkluose „Elektrilevi“ taip pat išduotas analogiškas dokumentas, o Latvijoje šio tipo kabelio patvirtinimo procesas įpusėjęs. „Draka Keila Cables“ gamyba atitinka ISO 14001 standartą, tad bendrovė nepertraukiamai užsiima gamybos proceso ekologiškumo gerinimu. „AXPK-PLUS gamyba gerokai sumažina PVC (aplinkai pavojingos plastikinės medžiagos) naudojimą“, – atkreipė dėmesį gamyklos vadovas Derekas Vaide’as. Švaresnis gamybos procesas – gera naujiena gamyklos darbuotojams. „Mažinant PVC naudojimą, mažėja ir pavojingų dujų į aplinką išmetimo rizika. Visas gamybos procesas labiau tausoja gamtą ir darbuotojų sveikatą“, – pabrėžė D. Vaide’as. „Įgyvendindami šį pokytį tampame Šiaurės Europos regiono labiausiai aplinką tausojančiu kabelių gamintoju“, – teigė D. Vaide’as. AXPK-PLUS bus tiekiamas tiek Baltijos šalims, tiek Suomijos, Švedijos ir Norvegijoje rinkoms.

Raivo Rebane’as, Estijos skirstomųjų elektros tinklų technikos ir standartizacijos sektoriaus vadovas Dabar naudojamų 1 kV įtampos kabelių apvalkalas yra iš polivinilchlorido (PVC). Nors ši medžiaga nepalaiko degimo, bet degimo metu sudaro chlorido dujas ir suodžius, kurie daro nepataisomą žalą įrenginiams.

Jei patalpose po gaisro atsirado drėgmės, dūmų ir dujų paveiktų įrenginių paviršiuje susidaro drus-

TEisĖ

Žaliosios energetikos romantizmo pabaiga

kos rūgštis. Ji suardo cinkuotų dalių paviršių. Įrenginiai pradeda labai intensyviai rūdyti. Net tuos įrenginius, kurie nėra pažeisti karščio, tenka nurašyti. Kartais netiesioginiai nuostoliai gali būti didesni, nei tiesioginiai karščio sukelti nuostoliai.

Tikimės, kad naujasis kabelis užtikrins mažesnius nuostolius kilus gaisrui. Jeigu pastotės žemosios įtampos pusėje kiltų gaisras, įrengus AXPK-PLUS kabelius, pastotėje daugiau nebūtų žalos dėl suodžių ar dūmų. Taigi atkūrimo sąnaudos būtų gerokai mažesnės nei anksčiau.

Kitas aspektas – geresnė pastotę aptarnaujančio personalo sauga. PVC tipo kabelio degimo metu atsirandantys juodi dūmai greitai pasklinda ir saugaus išėjimo kryptis tampa nematoma.

Naujas, universalus halogenų neturintis galios kabelis AXPKPLUS 1 kV keičia AXPK kabelį • Didelio patvarumo išorinis kabelio apvalkalas atlaiko ir mechanines apkrovas.

• Greitas montavimas: kabelį su patvariu išoriniu apvalkalu galima kloti ir „plūgo“ metodu.

• Galima montuoti ir per žiemos šalčius: maksimali įrengimo temperatūra – iki –20 °C. • Halogenų neturintis kabelis (degant susidaro mažai dūmų) ir savaime užgęstantis kabelio apvalkalas yra tinkamas naudoti patalpų viduje.

• UV spinduliuotei atspari izoliacija ir apvalkalas: atliekant montavimo darbus nebūtina naudoti temperatūrai veikiant susitraukiančių vamzdžių, kad būtų padidinta apsauga nuo UV spinduliuotės. Pakanka tik temperatūrai veikiant susitraukiančios pirštinės.

• Atkaitintos gyslos: į norimą padėtį sulenktos gyslos išlaiko padėtį, tad lengviau montuoti šaltu oru ir mažose patalpose, nebereikia hidraulinių įrankių.

• Kevlaro (karščiui atspari) virvė supaprastina galinės movos uždėjimą: po kabelio apvalkalu esanti kevlaro virvė padeda jį lengvai prapjauti ir atlenkti.

Andrius Šimkus, advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ asocijuotasis teisininkas

2012 m. vasario 1 d. įsigalioję atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai ir jų įgyvendinimo reikalavimai užbaigė pastarųjų dvejų metų žaliosios energetikos plėtros romantiškąjį laikotarpį. Motyvuojant viešuoju interesu riboti nevaldomą mažųjų saulės elektrinių plėtrą ir jos sąlygojamą numanomą elektros kainos augimą, priimti kur kas didesnio užmojo sprendimai, iš esmės eliminuojantys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus perspektyvą Lietuvoje.

Naujai priimti įstatymai visų pirma nustato papildomus reikalavimus saulės elektrinių projektams, kurie pradėti po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo 2011 m., įsivyravus optimistinėms žaliosios energetikos skatinimo nuotaikoms. Visi iki šių metų vasarį pradėti saulės elektrinių projektai, neatsižvelgiant į plėtros leidimo išdavimo datą ar galiojimo terminą, turės būti baigti iki liepos 1 d. arba, įgyvendinus ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų, kreipiamasi leidimo pratęsti ne ilgesniam kaip septynių mėnesių laikotarpiui. Dėl šio leidimo sprendimą priims specialiai sudaryta komisija.

Investuotojai, plėtojantys ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, taip pat įpareigojami iki kovo 1 d. pateikti elektros tinklų operatoriui prievolių įvykdymo užtikrinimą – 500 litų už kiekvieną kilovatą, kuris bus grąžinamas tik tuo atveju, jei elektrinė bus pradėta eksploatuoti naujai nustatytais terminais.

Pradinis šių reikalavimų tikslas – eliminuoti spekuliatyvius saulės energetikos projektus ir skatinti spartesnį realių projektų įgyvendinimą. Vis dėlto jau dabar matoma, kad nemaža dalis gyvybingų saulės elektrinių projektų dėl darbų apimties, gamtinių sąlygų, prijungimo prie elektros tinklų ir administracinių procedūrų nebus įgyvendinti reikiamu laiku, o prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimas tik padidina tokių projektų investicinę riziką.

Investicinės rizikos klausimas yra ypač aktualus, kalbant apie fiksuotų tarifų taikymą ir, svarbiausia, taikomų tarifų dydį. Vertinant teisiniu aspektu, naujai įtvirtinta taisyklė, kad taikomas leidimo ga-

minti elektros energiją išdavimo metu galiojantis fiksuotas tarifas, kuris nuo plėtros leidimo išdavimo gali būti peržiūrėtas net iki aštuonių kartų, neturėtų būti taikomas atgaline tvarka iki vasario 1 d. pradėtiems projektams. Tačiau rinkoje vyraujančio netikrumo dėl galimo tarifų sumažinimo atgaline tvarka vien teisiniais argumentais suvaldyti nėra galimybės, nes įstatymų priėmimo procedūrose tikslingai paliktas šio aspekto teisinis neapibrėžtumas, o oficialios atsakingų institucijų pozicijos kol kas taip pat nėra.

Akivaizdu, kad nesant tikrumo dėl taikomų fiksuotų tarifų tolesnė jau pradėtų projektų plėtra stokoja verslo logikos ir abejotina, ar investuotojai tokią riziką prisiims. Kalbant apie ateities projektus, netikrumas dėl fiksuoto tarifo dydžio investicijų planavimo metu ne tik apribos paskolų gavimo galimybę, bet ir apskritai investicinį sektoriaus patrauklumą.

Taip užmojai riboti mažųjų saulės elektrinių plėtrą tampa rimta kliūtimi visos žaliosios energetikos tolesnei raidai.

Tikėtina, kad per artimiausius metus skubos tvarka priimtų įstatymų sukelti padariniai bus sprendžiami teismuose, o investuotojų patirti nuostoliai atlyginami didėjančios elektros kainos sąskaita. Tačiau valstybės mastu daug opesnė problema yra sunerimti verčiantis požiūris į alternatyviąją energetiką apskritai. Branduolinės ir žaliosios energetikos romantizmui pasibaigus, beliks įsivyrauti priklausomybės nuo energijos išteklių importo klasicizmui. Galbūt pats laikas iš šiuo metu peržiūrimos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pašalinti perteklinius žodžius?

41

naujienos

HAUPA SysCon

www.technologijos.lt nuotrauka

Ignalinos AE uždaryti reikia bent 500 mln. eurų Nebeveikiančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje reikia bent 500 mln. eurų (1,725 mlrd. litų), po susitikimų Briuselyje sako Lietuvos premjeras. „Lietuva sprendžia su IAE uždarymu susijusias problemas. Manome, kad uždarymo procesas stringa dėl abiejų sutarties dalyvių veiksmų. Ieškome išeities ir tikimės, kad sprendimus pavyks rasti iki kovo pabaigos“, – pranešime spaudai teigė Algirdas Butkevičius. Briuselyje kalbėdamas su ES vadovais, Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai IAE uždaryti reikia bent 500 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Danijos dienraščiui „Politiken“ teigė, kad Lietuva neturėtų būti palikta viena su didelėmis papildomomis atominės uždarymo sąnaudomis. Jos manymu, IAE uždarymas užtruks ilgiau, nei planuota, nes niekas neturi Černobylio tipo reaktorių uždarymo patirties. Iki pernai lapkritį vykusios ES Vadovų Tarybos Ignalinos AE uždaryti 2014–2017 m. buvo siūloma skirti 230 mln. eurų (794 mln. litų) paramos, o Lietuva prašė 770 mln. eurų.

Mobilių talpyklų sistema Tuščios dėžės arba kaip rinkiniai

Kliūtys išgauti skalūnų dujas – netobuli įstatymai Aplinko ministro Valentino Mazuronio manymu, Lietuvos įstatymai šiuo metu suteikia galimybę žemės savininkams pasipelnyti iš numatomos skalūnų dujų žvalgybos. Pasak jo, jei žemės savininkai ir būsimi skalūnų dujų žvalgytojai nesugebės susitarti, tai turėtų padaryti teismas. „Yra naftos įmonių, įpareigotų padaryti tam tikrus gręžinius, pagal anksčiau gautą licenciją. Susidarė šiek tiek paradoksali situacija. Jeigu įmonės nepadarys tų gręžinių, tai iš jų turėtų būti atimta licencija, o jos tų gręžinių padaryti negali, nes neranda bendros kalbos su žemės savininkais. Jo teigimu, pirmiausia turėtų susitarti žemės savininkas ir gelmių kasėjas ar licenciją tai daryti turintis asmuo. Ir tik nepavykus susitarti kreipiamasi į teismą.

Ginčas dėl ketinimų Lietuvoje išgauti skalūnų dujas kilo po to, kai Žygaičių, Aukštupių, Sartininkų kaimų Tauragės rajone gyventojai, į kurių žemes patenka teritorija, kurioje ketinama atlikti žemės gelmių tyrimus, nuogąstauja, kad atliekant žvalgymus gali būti sugriauta melioracijos sistema, užterštas gruntinis vanduo. Šiame rajone ketinama išžvalgyti apie tūkstantį sklypų.

www.enmin.lt nuotrauka

BNS informacija

Ukraina nepripažįsta „Gazprom“ reikalaujamos 7 mlrd. baudos Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Leonidas Kožara pareiškė, kad Kijevas nepripažįsta 7 mlrd. JAV dolerių baudos, kurią Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ pareikalavo sumokėti už tai, kad pernai Ukraina nupirko mažiau dujų, nei buvo įsipareigojusi. Ministro manymu, bet kokie probleminiai klausimai, iškilę tarp dviejų strateginių partnerių turi būti sprendžiami prie derybų stalo. „Jeigu jie nebus sprendžiami derybomis, tai sutartyje su Rusija dėl dujų tiekimo numatytos kitos procedūros, jas taip pat galima panaudoti“, – sakė ministras interviu „The Wall Street Journal“. L. Kožara pabrėžė, kad Ukraina pateiktos sąskaitos nemokės. Taip pat užsienio reikalų ministras nurodė, kad Ukraina negali sau leisti pirkti dujų po 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

us-russia.org nuotrauka

BNS informacija

UAB „Elektrobalt“ informacija

Pagrindinė mobilių talpyklų sistemos idėja – kiekviena atskira dėžė gali būti lengvai prijungta prie kitos.

Pagrindinės charakteristikos:

UAB „Elektrobalt“ nuotrauka

ELTA informacija „Elektrobalt“ boulingo turnyras 2012 m. gruodį įvairiuose Lietuvos regionuose įvyko jau tradiciniu tapęs UAB „Elektrobalt“ kalėdinis elektrikų boulingo turnyras. Regionų atrankos varžybų laimėtojai šių metų sausio 24 d. dalyvavo finaliniame Lietuvos elektrikų boulingo turnyre Kaune. Finalinio turnyro nugalėtojais tapo: 1-oji vieta – Andžejus Vaitkus (UAB „Elektrifikacijos paslaugos“); 2-oji vieta – Modestas Drazdovas (UAB „Forsetis“); 3-ioji vieta – Arūnas Vasiliauskas (UAB „Elga“); 4-oji vieta – Aivaras Pranauskas (UAB „Elektrifikacijos paslaugos“).

Lietuvos elektrikų finalinio turnyro nugalėtojai vasario pabaigoje dalyvaus tarptautiniame boulingo turnyre „Baltijos taurė 2013“, kuriame varžysis su Latvijos ir Estijos atrankinių turnyrų nugalėtojais.

UAB „Elektrobalt“ kartu su partneriais organizuojamas Lietuvos elektrikų boulingo turnyras vyko jau šeštąjį kartą. Praėjusiame turnyre visas pirmąsias vietas laimėjo Lietuvos elektrikai.

HAUPA SysCon:

• lengva transportuoti • vieno paspaudimo sistema • kompaktinės • stiprus ABS termoplastikas • nesudėtingas atidarymas • atlikti įvairūs atsparumo testai • su ir be ratukų Andrius Krisiunas HAUPA Baltics GSM1: 00-370-699-63363 GSM2: 00-371-202-43054 GSM3: 00-372-538-41128 E-Mail: andrius.krisiunas@haupa.com

Video

HAUPA-Group www.haupa.com HAUPA demo

42

SENTRON

5SM6 AFD – pažangi apsauga nuo gaisro Kiekvienais metais Europoje įvyksta daugiau nei šimtas tūkstančių gaisrų.

Pasekmės yra sukrečiančios: nemažai žuvusiųjų ir sužeistųjų, milijardinė turto žala. Daugiau nei ketvirtadalio gaisrų priežastis – netvarkinga elektros instaliacija. Naujasis Siemens 5SM6 AFD modulis aptinka gaisro pavojų ankstyvoje stadijoje, užtikrindamas žmonių, pastatų ir turto saugumą.

Maksimalus saugumas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose.