2014 NR. 1 (34)
Energetikos politika ir perspektyvos Ką reikėtų laikyti penktąją kuro rūšimi Elektros energijos gamybos ateityje akcentai Energetikos politika – ar pasimokysime iš savo klaidų? Teisinio reguliavimo pokyčiai „Nepriklausomybės“ belaukiant Kai partnerystės ryšiai remiasi vertybėmis
Visus elektrotechnikos specialistus kviečia
ELEKTRIKŲ PAVASARIS
(Paroda „Balttechnika“, gegužės 20-22 d.) Renginyje: naujovių ekspozicijos, konferencijos ir seminarai, linksmos šventinės atrakcijos
www.dogas.lt
pasaulyje
įvadinis žodis
Pasaulyje
8 Penktoji kuro rūšis – sutaupyta energija
Korėjos mieste Daegu vykusiame didžiausiame pasaulyje energetikos renginyje – Pasaulio energetikos kongrese – buvo įvardyta penktoji kuro rūšis – sutaupyta energija. Straipsnyje pateikti Pasaulio energetikos tarybos studijų ataskaitos akcentai, kurie turėtų daryti įtaką mūsų šalies energetikos ūkio vystymui ir jo plėtrai.
Įžvalgos
13 ar galima sutaupyti elektros energijos?
Elektros energijos atsargų sukaupti negalima, nes jos galima suvartoti tik tiek, kiek tuo metu pagaminama. Tad ar galima kalbėti apie elektros taupymą? Remdamiesi Pasaulio energetikos tarybos paskelbtu leidiniu „Pasaulio energetikos įžvalgos 2013“ pateikiame skaitytojams keletą akcentų apie elektros energijos gamybą ateityje.
Forumas
16 ES energetikos politika – ar pasimokysime iš savo klaidų?
Europos Sąjunga turi aiškią energetikos ir klimato politikos strategiją iki 2020 m. 2020–2030 m. strategijos pagrindas turėtų būti gerai išmoktos šios politikos pamokos. Tik ar jau suvokėme, kad energijos suvartojimas iš tiesų yra naudingas? Ar išsiaiškinome, kaip geriausia pakeisti ES šalių energijos vartojimo įpročius? Ar įvertinome politikos pasekmes konkurencingumui?
Energetika
19 Geomagnetinės audros. Grėsmė elektros energetikos sistemoms
(Antra straipsnio dalis) Šiuolaikinė technika vis dažniau tampa pažeidžiama įvairių elektromagnetinių trukdžių, geomagnetinių audrų sukelto elektromagnetinio impulso. Tarptautinė patirtis rodo, kad geomagnetinės audros provokuoja elektros energetikos sistemų nenormalius režimus, sukelia plataus masto sistemų avarijas.
Technika
22 DTC – palengvinkite sau gyvenimą neapribodami galimybių
Itin aukštos kokybės ABB pavaros turi įdiegtą novatorišką tiesioginio sukimo momento kontrolę (DTC), kuri labai pagreitina variklio sukimo momento reagavimą. DTC technologija taip pat suteikia pavaroms daug kitų visą sistemą pagerinančių savybių. DTC – tai beveik 30 metų trukęs techninės ir programinės įrangos nenutrūkstamo tobulinimo rezultatas.
Teisė
26 SGD terminalas. Teisinio reguliavimo pokyčiai „Nepriklausomybės“ belaukiant
(Antra straipsnio dalis) SGD terminalas užtikrins stabilų ir diversifikuotą dujų tiekimą, panaikins šalies priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos išteklių šaltinio. Tačiau, kad šis projektas būtų sėkmingai plėtojamas, reikalingos teisinės priemonės bei mechanizmai. Neseniai priimti teisinio reguliavimo pakeitimai, nustatantys įpareigojimus dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo.
Verslas
29 Sėkmę užtikrina patikimumas ir kompetencija
Vienos iš svarbiausių nūdienos vertybių yra patikimumas ir kompetencija. Šiomis vertybėmis remiasi verslo struktūros, visos partnerystės ryšiais susietos įmonės. Renkantis įmonę sėkmingam bendradarbiavimui, ne mažiau svarbi ir jos patirtis, dažnai nulemianti sėkmę.
30 L.I.G.H.T WING – aukštųjų technologijų flagmanas
Kaip ir labiausiai techniškai išsivysčiusiose ES šalyse, jau ir Lietuvoje diegiamos pačios pažangiausios technologijos. Ekologiškiausias Europoje pramonės objektas, naujos kartos modernių saulės elementų gamykla ir tyrimų laboratorija, greičiausias vaizdo konferencijų ir interneto medijų centras Europoje bei jaunų, inovatyvių bendrovių inkubatorius. Visa tai – naujajame „BOD Group“ Aukštųjų technologijų centre L.I.G.H.T. WING.
Sukaktys
34 Prasmingais darbais vainikuoti garbingi jubiliejai
4
page 8 ‘Fifth fuel’ – Energy Efficiency The World Energy Congress, the world’s biggest energy industry event held in Daegu in Korea, saw identification of ‘the fifth fuel’ – energy efficiency. The publication covers the highlights of the study report of the World Energy Council that will possibly influence the development of our country’s energy sector as well as its expansion.
page 13 Can We Save Electricity? We cannot store electricity resources as we can only consume as much of it as it is produced at the given moment. So can we speak of electricity accumulation? Following the World Energy Coucil’s World Energy Insights 2013, we introduce our readers to certain issues relating to future energy production.
page 16 EU Energy Politics – Are We Going to Learn From our Own Mistakes? The EU has an explicit energy and climate policy strategy for as far as up to 2020. The key principle of the 2020-2030 strategy should be learning the lessons imparted by the policy well. However, have we yet realised that energy consumption is actually profitable? Have we already figured out how to change the energy consumption habits of the EU countries? Have we evaluated the consequences of the policy on the competitive ability?
page 19 Geomagnetic storms. The threat to the electric power systems (Part 2 of the article) Modern techniques are increasingly becoming vulnerable to a variety of electromagnetic interferences, electromagnetic impulse caused by the geomagnetic storms. International experience shows that the geomagnetic storms provoke abnormal modes of electric power systems and lead to large-scale breakdowns of systems.
page 22 DTC – Simplifying Your World Without Limiting Your Possibilities Premium ABB drives employ innovative direct torque control (DTC) – greatly increasing motor torque response. DTC technology also provides other benefits ranging up to system-level features. DTC has shown a continuum of hardware and software developments overs its near 30-year lifespan.
page 26 LNG terminal. Changes in legal regulation when waiting for ‘Independence’ (Part 2 of the article) LNG terminal will ensure a stable and diversified gas supply and eliminate the country's dependence on a single external source of energy resources. However, for the successful development of this project, legal instruments and mechanisms are necessary. Regulatory changes establishing obligations related to the diversification of natural gas supply have been adopted recently.
Praėjusių metų žurnalo numeriuose, be straipsnių apie techninių dalykus, pateikėme autoritetingų energetikos specialistų nuomonių apie tai, kas svarbiausia ir mūsų skaitytojams ‒ energijos kainas vartotojams. Stengėmės kuo objektyviau nušviesti, kiek kainuotų vieno ar kito energetinio objekto statyba ir kokių ekonominių pasekmių tai turėtų Lietuvai. Vengėme nagrinėti politines temas, nes politika ‒ ne mūsų reikalas. Tačiau, negalėdami pakęsti politikų melo, ne visada sugebame to išvengti. Šiandien tvirtai galime pasakyti, kad nuo politinių skersvėjų energijos kainos nemažėja ir nemažės. Atėję į valdžią dešinieji darė kardinalias ir neapgalvotas „perestrojkos“. Jos buvo daromos remiantis labai brangiomis užsienio konsultantų rekomendacijomis, tuo parodant, kad Lietuvos energetikos ir ekonomikos specialistai niekam tikę. O kai neužtekdavo argumentų, oponentai dar buvo išvadinami ir „Gazpromo“ agentais. Atėję į valdžią kairieji energetikos srityje nedaro nieko ir, neretai pakeiksnodami dešiniuosius už jų padarytas klaidas, tenkinasi tik tuo, kad turi valdžią. Šį kartą iniciatyvos dėl pokyčių energetikoje bandė imtis Daukanto aikštės aktyvistai, tačiau jie tik suorganizavo dar didesnį chaosą ir neapibrėžtumą. Galiausiai dingo kompetencija ir iniciatyva, bet atsirado baimė, o iš jos ‒ tik tušti postringavimai. Kaip dabar madinga, pasitelkdami kompetentingus specialistus, bandėme griauti kai kuriuos mitus (mito sąvoka ‒ prasilenkimas su realybe). Pavyzdžiui, teiginys, kad pastačius Klaipėdoje suskystintųjų dujų terminalą atpigs dujos, yra toks pats mitas kaip ir teiginys, kad pastačius siūlomą naują atominę elektrinę elektros energija atpigs. Su realybe prasilenkia ir politikų sugalvotas teiginys, kad galima turėti energetinę nepriklausomybę. Esminis kiekvienos Europos Sąjungos šalies tikslas – ne energetinė nepriklausomybė, bet šaltinių ir krypčių įvairovė. (Lietuvai tai ypač aktualu dėl geopolitinės padėties.) SGD terminalas, nauja, protingai parinkto galingumo atominė elektrinė ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo plėtra ‒ tai priemonės, padedančios pasiekti šį tikslą ir kartu padaryti naująją Raudonąją armiją („Gazpromą“) sukalbamesnę. Tai kartu skatintų ekonomikos augimą, bet nieko bendro neturėtų su dujų ir elektros energijos atpigimu. Kiekvienas šaltinis turi savo kainą, todėl iškastinis kuras brangs, nesvarbu, ar bus rusiškas, norvegiškas, ar arabiškas. Tarp kita ko, Rusija valdo apie 70 % atominio kuro. Energetinio saugumo požiūriu geriausia turėti energijos vartojimo strategiją. Jos Lietuva neturi ir trypčioja vietoje panašiai kaip trypčioja ir visas Baltijos regionas. Kai šio regiono rinkos tokios mažos, sunku įsivaizduoti, kaip gali regiono šalys išgyventi iš vidinių išteklių atskirai. Va štai čia jau politikų reikalas susitarti dėl regioninės vartojimo politikos. Deja, mūsų politikams tai pasirodė per sunku. Įrodymas ‒ lietuviškas SGD terminalas ir regioninės atominės elektrinės nestatymas. Teiginys, kad susitarti neįmanoma, yra dar vienas mitas, kurį pabandysime sugriauti ateityje. Čia neparašyta, kiek galėtų kainuoti energija, aktyviai diegiant energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybą, bet tai tik dėl vietos stokos. Kituose žurnalo numeriuose bandysime sugriauti ir žaliųjų skleidžiamą mitą, kad tik žalioji energija išgelbės Lietuvą. Nenuginčijama, kad Lietuvos tikslas ‒ energijos šaltinių ir politinių krypčių įvairovė. Tačiau tie, kurie su tuo nesutinka, tegul argumentuoja, o ne politikuoja ar žaidžia patriotiniais jausmais ‒ tai nesolidu ir neprotinga.
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius P. P. Škiudas
page 29 Reliability and Competence Determining Success One of the key values nowadays is reliability and competence. These are the values that all business structures and all companies bound by partnership agreements rely on. When choosing a company for a successful cooperation, its experience is no less an important factor and often appears to be a key element in determining success.
page 30 L.I.G.H.T WING – HIGH TECHNOLOGY FLAGMAN Just like in technically most advanced EU countries, the most innovative technologies are being implemented in Lithuania. The most ecological industrial object in Europe, factory and research laboratory of modern new age solar panels, the fastest video conferences and internet media centre in Europe and an incubator of young, innovative companies – those are some of the objects featured in the new high technologies centre LIGHT WING of ‘BOD Group’.
page 34 Meaningful Works to Crown Honourable Anniversaries
Leidėjas
Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 698 40 500 El. p. neta@neta.lt www.neta.lt
Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius
Vyr. redaktorius
Dizainerė
Techninė redaktorė
Projektų vadovas
Kalbos redaktorė
Redakcija
Dalia Zilinskienė
Liudmila Andriušienė Rita Malikėnienė
Autoriai
Gintaras Adžgauskas Anzelmas Bačauskas Edvinas Beikauskas Anatolijus Drabatiukas Alvydas Kazakevičius Ričardas Sartatavičius
Rūta Didžbalienė Rolandas Liuga
UAB Super namai www.supernamai.lt
Visos teisės saugomos. Perspausdinant iliustracijas ir tekstus būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.
Spausdino
UAB „Spauda” Dėl galimo broko prašome kreiptis į spaustuvę.
© UAB Super namai © NETA
5
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai
UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel. +370 5 273 83 00 Faks. +370 5 273 83 33 El. p. info@lt.abb.com www.abb.com
AS DRAKA KEILA CABLES
Atstovybė Lietuvoje
Verkių g. 29, Vilnius Tel. +370 5 272 14 64 www.drakakeila.ee
UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel. +370 37 22 81 87 Faks. +370 37 79 28 88 El. p. info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt
6
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai
UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel. +370 5 276 34 00, 276 14 94, 2737251 Faks. +370 5 2737250 El. p. info@dogas.lt www.dogas.lt
UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, Vilnius Tel. +370 5 215 16 46 Faks. +370 5 216 26 41 El. p. info@klinkmann.lt www.klinkmann.lt
UAB RIFAS Tinklų g. 35R, Panevėžys Tel. +370 45 58 27 28 Faks. +370 45 58 27 29 El. p. info@rifas.lt www.rifas.lt
UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel. +370 41 54 00 60 Faks. +370 41 54 00 65 El. p. biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt
UAB Elgama-Elektronika Visorių g. 2, Vilnius Tel. +370 5 237 50 00 Faks. +370 5 237 50 20 El. p. info@elgama.lt www.elgama.lt
UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel. +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks. +370 5 66 00 97 El. p. office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt
OSRAM atstovybė Lietuvoje Verslo centras „Orange office" Senasis Ukmergės kelias 4 Užubalių k.,Vilniaus r. Tel. +370 5 219 53 67 Faks. +370 5 219 53 65 Mob. +370 614 99 551 gintas.malasauskas@osram.com www.osram.lt
UAB Neiluva Naugarduko g. 41A, Vilnius Tel. +370 5 215 15 60 Faks. +370 5 215 15 59 El. p. info@neiluva.com www.neiluva.lt
UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 237 59 11 Faks. +370 5 237 59 12 El. p. obo@obo.lt www.obo.lt
UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel. +370 5 230 64 44 Faks. +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt
UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r. Tel. +370 37 35 19 87 Faks. +370 37 45 27 80 El. p. info@elinta.lt www.elinta.lt
UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel. +370 5 216 07 17, 233 37 02 Faks. +370 5 2161036 El. p. info@ardena.lt www.ardena.lt
UAB Phoenix Contact Švitrigailos g. 11B, Vilnius Tel. +370 5 210 63 21 Faks. +370 5 210 63 24 El. p. balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt
Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J.Jasinskio g. 16C, Vilnius Tel. +370 5 239 15 00 Faks. +370 5 239 15 01 El. p. info@siemens.com www.siemens.lt
UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 210 57 20 Mob. +370 698 34 418 Faks. +370 5 230 66 65 El. p. info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com
UAB Baltic agency service Žirmūnų g. 139, Vilnius Mob. +370 612 13 278 Faks. +370 5 215 20 16 El. p. vilius@baltic-as.eu www.baltic-as.eu
UAB Empower Motorų g. 4, Vilnius Tel. +370 5 210 55 60, 232 90 77 Faks. +370 5 232 90 79 El. p. info@empower.lt www.empower.lt
UAB Elstila Jonavos g. 62A, Kaunas Šilutės pl. 83B, Klaipėda Geologų g. 7A, Vilnius Tel. +370 37 20 58 02, 33 02 46 Faks. +370 37 20 12 80 El. p. kaunas@elstila.lt
UAB Srovėtaka Ateities g. 21C, Vilnius Tel. +370 5 279 37 69 Faks. +370 5 237 51 82 El. p. srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt
UAB A.Žilinskio ir ko Užtvankos g. 17, Dainiai Jurbarko r. Tel. +370 447 70 120 Faks. +370 447 70 128 El. p. info@elektra.lt www.elektra.lt
UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel. +370 5 279 61 62 Faks. +370 5279 61 63 El. p. info@gaudre.lt www.gaudre.lt
UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel. +370 5 274 28 27 Mob. tel. +370 687 49 852 Faks. +370 5 274 28 38 El. p. gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt
Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. 11, Vilnius VGTU Elektronikos fakultetas Naugarduko g. 41, Vilnius Tel. +370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks. +370 5 274 47 70 El. p. dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt
Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel. +370 37 30 00 00, 32 41 40 Faks. +370 37 32 41 44 El. p. rastine@ktu.lt www.ktu.lt
VšĮ Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 84, Klaipėda Tel. +370 46 39 89 00 Faks. +370 46 39 89 99 El. p. klaipedos.universitetas@ku.lt www.ku.lt
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius Tel. +370 5 234 15 24, Faks. +370 5 234 37 69 El. p. info@vtdko.lt www.vtdko.lt
AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 5 247 23 31 Faks. +370 5 247 23 39 El. p. sales@vilma.lt www.vilmaelectric.lt
Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel. +370 37 30 86 20 Faks. +370 37 33 31 20 El. p. ktk@ktk.lt www.ktk.lt
UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel. +370 5 215 00 70 Faks. +370 5 215 00 71 El. p. biuras@slo.lt www.slo.lt
Všį Respublikinis energetikų mokymo centras Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 5 237 45 77 Faks. +370 5 269 71 66 El. p. info@remc.lt www.remc.lt
Utenos kolegija Maironio g. 7, Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt
7
pasaulyje
pasaulyje
Gintaras Adžgauskas, Pasaulio Energetikos Tarybos Lietuvos komiteto direktorius
penktoji
kuro rūšis sutaupyta energija 8
Pažangiems specialistams
energetikos profesionalams
srities šian
dien daugiau nei bet kada anksčiau turėtų rūpėti ne tik tai, kas vyksta Lietuvos padangėje. Svarbu išmanyti ir pasaulinės energijos vartojimo efektyvumo tendencijas, ir jas atitinkančias Lietuvos galimybes. Šiame straipsnyje pateikiame pagrindinius Pasaulio energetikos tarybos (PET) studijų ataskaitos akcentus, kurie turėtų daryti tiesioginę įtaką tiek dabartinio mūsų šalies energetikos ūkio vystymui, tiek ir jo plėtrai ateityje.
2013 m. spalio mėnesį Korėjos mieste Daegu vykusiame didžiausiame pasaulyje energetikos renginyje – Pasaulio energetikos kongrese – buvo įvardyta penktoji kuro rūšis ‒ tai sutaupyta energija. Į šį kongresą susirinko daugiau nei 6000 energetikos specialistų iš 140 valstybių. Dalyvavo net 50 energetikos ministrų. Buvo pateikta išsami informacija apie atliktas studijas ir vykdomas specialiąsias programas. Dalyviai akivaizdžiai pajuto energingojo Pasaulio energetikos tarybos (PET) generalinio sekretoriaus Christoph Frei pagrindinį siekį kuo vaizdžiau parodyti pasauliui energetikos specialistų darbų rezultatus. Šiam tikslui pasiekti, nelaukiant keletą metų trunkančių studijų pabaigos, buvo išleistos visų per metus nuveiktų darbų, taip pat ir tęstinių veiklų, ataskaitos. Kongrese Korėjoje buvo vaizdžiai pademonstruotas įvairių studijų tarpusavio ryšys. Jų jungiamąja grandimi tapo oficialus Pasaulio energetikos kongreso pareiškimas, atskleidžiantis „septynis energetikos mitus“, kurie, tuoj pat ne-
siimant neatidėliotinų veiksmų, gali kelti rimtą pavojų energetinio saugumo, apsirūpinimo energija ir aplinkos tvarumo siekiams. Visą pareiškimo tekstą galima rasti internete adresu http://www.wec.lt. Pareiškimu atkreipiamas dėmesys į tai, kad, norint gauti didžiausią socialinę ir ekonominę naudą iš energetikos, reikalingas paradigmos pokytis nuo energijos tieki-
mo įvairovės (derinių) prie vartojimo veiksmingumo. Pasaulio energetikos taryba 1992 m. viena pirmųjų pradėjo metodologiškai nagrinėti energijos vartojimo efektyvumo problematiką. Tai yra viena iš PET vykdomų programų, kurios naujausio trejų metų darbo ataskaita „Pasaulio energetikos perspektyva: energetikos efektyvumo stra-
9
pasaulyje tegijos ‒ kas veikia ir kas ne“ buvo paskelbta Pasaulio energetikos kongrese. Pirmiausia šiai studijai buvo keliamas uždavinys atlikti įvairių šalių energijos vartojimo efektyvumo strategijų ir naujausių tendencijų lyginamąją analizę, įvardyti tuos kliuvinius, kurie neleidžia judėti į priekį. Pasiektam rezultatui įvertinti buvo susitarta naudoti įvairius rodiklius. Antrasis minėtos studijos uždavinys kongrese – apibrėžti ir įvertinti daugelyje pasaulio šalių jau įgyvendintas energijos vartojimo efektyvumo strategijas. Kongrese pristatytoje informacijoje buvo atskleistos įvairių šalių energetikos efektyvumo politikų tikros sėkmės ir nesėkmės. Be to, pateiktoje studijoje buvo atkreipiamas dėmesys į naujas, įvairiuose pasaulio regionuose skirtingas tendencijas. Daugelio šalių vyriausybės jau ėmėsi įgyvendinti daugybę strategijų ir programų. Iš tokių galima paminėti energetinio efektyvumo standartus, mokomąsias kampanijas, rinkos dalyvių įpareigojimus, įvairias finansines iniciatyvas, t. y. visa tai, kas galėtų paspartinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių įdiegimą. Naudojant šias priemones, kartu įvertinant ir vykstančią technologinę plėtrą jau pasiekta akivaizdžiai puikių rezultatų ge-
pasaulyje rinant energijos vartojimo efektyvumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse. Be to, dėl kylančių energijos kainų ir didėjančios konkurencijos verslas neišvengiamai verčiamas mažinti energijos sąnaudas. Vakarų Europa pirmauja pasaulyje pagal mažiausią energijos intensyvumo, tenkančio vienam BVP vienetui, rodiklį. Šiuo metu prasčiausia padėtis yra NVS šalyse ‒ jose energijos vartojimo intensyvumas tris kartus atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Šalyse, nepriklausančiose EBPO, energijos vartojimo efektyvumo gerinimo potencialas daugiausia nėra išnaudotas dėl teikiamų didelių subsidijų degalams. Pavyzdžiui, 2012 m. Egiptas ir Ekvadoras degalų subsidijoms išleido 20 % savo biudžeto. Ypač smarkiai kylant pasaulinėms naftos kainoms kai kurių šalių biudžetams tokia našta yra akivaizdžiai per didelė. Tačiau šių subsidijų panaikinimas, galintis gerokai paskatinti greitą degalų kainų gyventojams didėjimą, yra itin nepopuliarus ir todėl politiškai sunkiai įgyvendinamas. Šioje situacijoje geriausia strategija – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sutaupyti subsidijoms išleidžiamų lėšų.
Tačiau pasaulio mastu, nors transportas pripažįstamas sektoriumi, kuriame energijos vartojimo efektyvumą gerinti sunkiausia, energijos vartojimo intensyvumas aiškiai mažėja. EBPO šalyse tai lemia ne taip sparčiai augantis automobilių skaičius, pasiektas ribinis kelių pralaidumas ir naujiems automobiliams taikomos energijos efektyvumo normos. Dėl mažo automobilių skaičiaus ir krovinių vežimo sektoriuje dominuojančio geležinkelių transporto Kinijoje ir Indijoje BVP augimo ir transporto degalų suvartojimo kreivės išsiskiria. Taip yra todėl, kad geležinkelių transportas yra kur kas efektyvesnis. Tuo pačiu metu EBPO šalyse transporto suvartojamų degalų kiekiai drastiškai auga, nes vartotojams patogesni, mobilesni ir lankstesnių savybių automobiliai išstumia iš rinkos geležinkelių transportą. Įvairios reguliavimo priemonės yra neveiksmingos, tad minėtas automobilių vartotojui patogumas leidžia paaiškinti, kodėl transportui taikomos įprastos energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir strategijos, deja, dar yra bevaisės. Vartotojui patogiausia vartoti elektros energiją, todėl, augant pragyvenimo lygiui, sparčiau didėja ir suvartojamos elektros apimtis. Pasauliniu mastu paste-
Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių pasaulyje išliko stabili (1990-2011 m.). Šaltinis: WEC/ENERDATA
10
Pirminės energijos intensyvumas pasaulio regionuose (2011 m.), Šaltinis: WEC/ENERDATA
bima, kad suvartojamos elektros dalis iš bendro suvartojamos energijos kiekio didėja. Pasaulio energetikos tarybos energijos efektyvumo studijos duomenimis, suvartojamos elektros dalis iš bendro vartojamos energijos kiekio nuo 1990 m. kuklių 13 % padidėjo 2011 m. iki solidžių 18 %. Labiausiai elektra skverbėsi į Kinijos ir likusių Azijos gyventojų buitį. Šiose šalyse elektra ypač sparčiai keitė kitas buityje vartojamas energijos rūšis, jos dalis atitinkamai išaugo nuo 5 % iki 20 % ir nuo 8 % iki 15 %. Tačiau ši tendencija blogina bendruosius energijos vartojimo veiksmingumo rodiklius, nes didžioji pasaulinės elektros energijos dalis pagaminama šiluminėse elektrinėse, kuriose energijos transformavimo nuostoliai siekia net 60‒70 %. Sunkiai sekasi didinti ir elektros energijos gamybos efektyvumą. Pasaulio energetikos tarybos duomenimis, per 20 metų pasaulinis elektros energijos gamybos efektyvumas nuo 32 % 1990 m. išaugo 3,5 %, t. y. iki 35,5 % 2011 m. Šį augimo rodiklį, kuris, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje sudarė net 46 %, leido pasiekti naujų kombinuoto ciklo
dujų turbininių agregatų įdiegimas. Beje, tokį agregatą mes turime ir Elektrėnuose. Energetikos srities statistika nurodo, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos efektyvumas yra 100 %. Nors pastaruoju metu, ypač Europoje, sparčiai didėjo vėjo ir saulės elektros energijos gamybos pajėgumai, pasaulinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių per 20 metų išliko stabili ir didžiausią jos dalį sudaro hidroenergetika. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo nuostoliai pasaulyje išliko nepakitę ir 2011 m. sudarė 9 %, nors įvairiuose regionuose rezultatai labai skyrėsi. Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir NVS šalyse šie nuostoliai perkopė 15 % ribą, o Indijoje tik apie pusė pagamintos elektros energijos pasiekia galutinį vartotoją. Svari visos pagaminamos energijos dalis, suvartojama pas tatuo-se ir namų ūkiuose, sparčiai didėja. Kaip rodo PET studija, nuo 2005 m. pasauliniu mastu suvartojamos pastatų energijos dalis išaugo 1 %, elektros energijos ‒ 3 %. EBPO šalyse taikomos įvairios energijos vartojimo efektyvumo didinimo
priemonės. Pavyzdžiui, nustatomi griežtesni energijos vartojimo reikalavimai pastatams ir įvairiems buities įrenginiams. Svarbi priemonė, didinanti pastatų energetinį efektyvumą, yra ir finansinės iniciatyvos. Gyvenamųjų namų sektoriuje dar yra didžiulis neišnaudotas energijos taupymo potencialas. PET, įvertinusi pasaulinę energijos vartojimo efektyvumo praktiką, siūlo įvairių priemonių. Tikriausiai niekam nėra naujiena pagrindinė rekomendacija ‒ energijos kainos vartotojams turėtų atitikti realias energijos tiekimo sąnaudas. Tik panaikinus subsidijas, vartotojams energijos kainos išaugtų, ir tai būtų jiems tinkamas stimulas padidinti ar sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Šiandien siūloma diegti sumaniąją energijos vartojimo apskaitą, išmaniuosius energijos skaitiklius, energijos vartojimo duomenų pateikimą realiuoju laiku, pavyzdžiu, į vartotojo išmanųjį telefoną, ir galimybę pagal tai valdyti sau reikalingą vartojamos energijos kiekį. Reikėtų taikyti ir įvairias inovatyvias finansines priemones, remiančius vartotojų investicijas
11
pasaulyje į energijos vartojimo efektyvumą didinančius būdus. Aišku, kad reguliavimo priemonės turi būti vykdomos ir jas būtina reguliariai stiprinti. Be to, turi būti atliekama nuolatinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių poveikio ir rezultatų stebėsena. Pasaulio energetikos taryba ypač siūlo stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kuriant tarptautinius energijos vartojimo efektyvumo standartus ir derinti sertifikavimo procesą. Taryba planuoja ir toliau skelbti geriausius energijos vartojimo efektyvumo politikos pavyzdžius. Kokios gi galėtų būti pateiktos PET studijos pagrindinės išvados? Kaip Pasaulio energetikos tarybos oficialiajame kongreso pareiškime anksčiau buvo minėta, norint energetikos srityje gauti didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, reikia pereiti nuo energijos tiekimo prie jos efektyvaus vartojimo. Lietuvoje turime didžiausią neišnaudotą pastatų renovacijos potencialą. Kaip rodo pasaulinė patirtis, didžiausią elektros energijos vartojimo efektyvumo potencialą valdo patys vartotojai. Visų energijos suvartojimo duomenų perdavimas realiuoju laiku ne tik energijos tiekėjams, bet ir vartotojui ‒ tai galimybė pačiam vartotojui kontroliuoti jam
Įžvalgos
Ar galime sutaupyti elektros energijos? Visi žinome, kad elektros energija gaminama ir naudojama tuo pat metu. Praktiškai elektros energijos atsargų sukaupti negalima, nes jos galima suvartoti tik tiek, kiek tuo metu pagaminama. Arba atvirkščiai – reikia elektros energijos gaminti tik tiek, kokia
reikalingą vartojamos energijos kiekį. Lietuvoje turime ir reikiamų technologijų, ir specialistų, kurie galėtų įdiegti sumaniąją visų vartojamos energijos paslaugų apskaitą. Toks kompleksinis sprendimas leistų keisti vartotojų elgseną, valdyti ir mažinti apkrovas. Kartu tai padidintų ir energijos tiekimo patikimumą. Aišku viena ‒ energijos vartojimo efektyvumo potencialas yra gerokai didesnis už energijos gamybos efektyvumo potencialą, todėl, diegiant kompleksinę visų energijos paslaugų išmaniąją apskaitą, ne mažiau reikalin-
gas ir valstybinis požiūris. Šiuo metu kai kurie energijos tiekėjai susiduria su nemenkomis kliūtimis, tačiau bando jų išvengti pavieniui. Belieka tikėtis, kad šis klausimas bus įtrauktas į politinę darbotvarkę ir bus priimti tiek energijos tiekėjams, tiek vartotojams naudingi sprendimai. Kaip iš esmės pagerinti energijos efektyvumą, priklauso nuo mūsų visų ‒ energijos vartotojų. Daugiau duomenų straipsnyje nagrinėjamais klausimais galima parsisiųsti iš PET internetinės svetainės http://www.worldenergy.org/publications/
Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių pasaulyje išliko stabili (1990-2011 m.). Šaltinis: WEC/ENERDATA
12
▪
tuo metu yra jos paklausa. Tad ar galima kalbėti apie elektros taupymą? „Elektros erdvių“ skaitytojams pateikiame keletą minčių apie elektros energijos gamybą ateityje remdamiesi Pasaulio energetikos tarybos paskelbtu leidiniu „Pasaulio energetikos įžvalgos 2013“ („World Energy Insight 2013“). Jį galima rasti internete adresu www.worldenergy.org.
Parengė KTU Elektros sistemų katedros doc. dr. Anzelmas Bačauskas
Šiandien modernios visuomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. Mažiau kaip per šimtmetį išplėtota apsirūpinimo elektros energija infrastruktūra padarė ją labai reikšminga energijos rūšimi, kuri sudarė palankias sąlygas milžiniškam proveržiui žmonijos vystymosi istorijoje. Elektros energija ir dabar yra svarbus pagrindinių žmogaus reikmių komponentas. Metinis lyginamasis suvartojamos elektros energijos kiekis kurioje nors šalyje (kWh/ gyventojui) tiesiogiai atspindi tos šalies gyvenimo kokybę. Kaip rašoma prieškario metais leistame žurnale „Lietuvos ūkis“,
1938 m. tuomet mūsų šalyje vienam gyventojui per metus teko 50 kWh, o Danijoje – 200 kWh. Leidinyje buvo prognozuojama, kad Lietuvai pasiekti tuometinį Danijos elektrifikacijos lygį prireiks 50-ies metų. Nuo tada jau prabėgo daugiau nei 75 metai. Dabar Lietuvoje metinis lyginamasis suvartojamos elektros energijos kiekis peržengė per 3000 kWh/ gyv. ribą. Danijoje šiuo metu jis yra daugiau nei 6500 kWh/ gyv., o visoje Europos Sąjungoje artėja prie 7400 kWh/gyv. rodiklio. Pagal šį rodiklį rekordines vietas užima Skandinavi-
jos šalys: Norvegijoje – daugiau nei 25 000 kWh/gyv., Islandijoje net viršija 50 000 kWh/gyv. Beje, Islandijoje, kurioje gyventojų mažiau nei Vilniuje, 2011 m. buvo pagaminta ir suvartota per 17 mlrd. kWh, t. y. 1,5 karto daugiau nei Lietuvoje. Šie duomenys patvirtina Pasaulio energetikos tarybos teiginį, kad kol kas nėra jokių požymių, kad elektros energijos poreikis nustotų didėti. Tai susiję su tuo, kad žmonės siekia gyventi geriau. Kol kas ne visi Žemės gyventojai gali tai pasiekti patys. Yra nemažai šalių, kuriose šiuo metu lyginamasis suvarto-
13
Įžvalgos
jamos elektros energijos kiekis yra toks, koks buvo Lietuvoje prieš 75 metus. Pasaulyje apie 1,3 mlrd. žmonių, gyvenančių besivystančių šalių kaimuose ir didmiesčių priemiesčiuose, esančiuose toli nuo elektros tinklų, dar iš viso negali naudotis elektros energija. Tai didelė visuomeninė problema. „Šiandien Indijos kaime viena elektros lemputė, kurią įsijungęs moksleivis galėtų atlikti savo namų darbus, yra taip svarbi kaip ir elektrinės bloko prijungimas prie aukštosios įtampos tinklų išsivysčiusioje šalyje“, – rašo Marie-Jose Nadeau iš Hydro-Quebec, išrinktoji Pasaulio energetikos tarybos (WEC) pirmininkė. Didžiulė problema ne tik ta, kaip sudaryti galimybę visiems mūsų planetos žmonėms naudotis elektros energija, bet ir ta, kas bus tada, kai vartotojams reikės elektros energijos ne tik tiek, kiek dabar vidutiniškai reikia vienam gyventojui Lietuvoje, bet ir kiek Europos Sąjungoje.
14
Įžvalgos
Tiek Europos šalyse, tiek visame pasaulyje daugiau kaip pusė reikiamos elektros energijos pagaminama iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Šiluminių elektrinių ir įvairaus šiuolaikinio transporto anglies dvideginio iš lakos laikomos svarbia klimato kaitos priežastimi. Kaip teigia Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), apie 40 % anglies dvideginio išlakų pasaulyje sukuria elektros energijos ir šilumos gamyba. Remiantis IEA, 2011 m. anglies dvideginio išlakų metinis prieaugis pasaulyje buvo 3,2 %, nors prieš 10 metų jis tebuvo 2,5 %. Iš tiesų anglies dvideginio išlakų sparčiai daugėja. Apskaičiuota, kad 2011 m. visame pasaulyje susidariusios anglies dvideginio išlakos svertų 31,2 mlrd. tonų. Anot Philippe Joubert iš GEI (Global Electricity Initiative) organizacijos, didžiausią anglies išlakų prieaugio dalį per paskutinius du dešimtmečius sukėlė pirmiausia dėl anglies pigumo didesnis jos sunaudojimo mas-
tas ne tik Kinijoje ir Indijoje, bet ir Vokietijoje, Rytų Europoje, Rytų Azijoje (2012 m. pasaulyje 71 % visų anglies dvideginio išlakų buvo dėl anglies, 17 % – dėl naftos ir 12 % – dėl gamtinių dujų deginimo). Pasak GEI specialistų, 59 šalyse per keletą metų augančiam elektros energijos poreikiui patenkinti turėtų būti pastatyta 1200 naujų anglimi kūrenamų elektrinių, kurių suminė galia viršytų 1400 GW. Ir Kinijai, ir Indijai gali tekti pasistatyti tokių elektrinių, kurių suminė galia būtų didesnė nei 500 GW. Tai įspūdingi skaičiai. Jei tik tokių planų dalis bus įgyvendinta, anglies dvideginio išlakos gali reikšmingai padidėti viso pasaulio mastu. Tai bendra visų mūsų problema, kurią būtų galima spręsti pradedant elektros gamybai naudoti elektrines su technologijomis, įdiegtomis be anglies dvideginio išlakų. Tokios yra atominės ir atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės. Tai aiškiai deklaruoja ir Europos Sąjungos energetikos politikos strateginiai tikslai. Dėl šių priežasčių Europoje sparčiai didinama įrengtų vėjo ir saulės elektrinių galia. Deja, jau šiemet Briuselyje abejojama, ar iki 2020 m. pavyks sumažinti planuojamas 20 % anglies dvideginio išlakas. Mat kol kas sparčiai statomos vėjo ir saulės elektrinės ne tik mažina anglies dvideginio išlakas gaminant elektros energiją ir priklausomybę nuo kuro importo, bet ir dėl jų gana greitai kintančios ir nutrūkstančios elektros gamybos trikdo patikimą elektros sistemų veikimą bei elektros rinką. (Apie tai buvo rašyta žurnale „Elektros erdvės“ Nr. 33.) Patikimai elektros energetikos sistemos veikimui ir elektros energijos rinkai užtikrinti, kai didelę elektros energijos gamybos dalį pagamina vėjo ir saulės elektrinės, reikia didelių investicijų į energetikos infrastruktūros plėtrą ir moder-
nizavimą. To neįmanoma greitai įgyvendinti ne tik Europoje. Dar sunkiau tai pasiekiama tokiose greitai besivystančiose šalyse, kaip Kinija ir Indija. Vėjo ir saulės elektrinės sparčiai statomos ne tik Europoje. Daugelyje pasaulio regionų, ypač besivystančios ekonomikos šalyse, elektros energiją daugiausia gamina iškastinio kuro elektrinės. Pavyzdžiui, sparčiai didinančioje elektros energijos gamybą Kinijoje, kur 2012 m. hidroelektrinių galia pasiekė 249 GW, vėjo elektrinių – 62,7 GW, saulės – 7 GW, biomasės elektrinių – 8,7 GW, elektrinės (atominės ir atsinaujinančių energijos išteklių, daugiausia hidroelektrinės) be anglies išlakų pagamino tik 9,6 % elektros energijos, o iškastinį kurą deginančios elektrinės pagamino daugiau nei 90 % elektros energijos. Anglį deginančios elektrinės vyrauja ir In-
„
1 pav. 2011 m. elektros gamybos struktūra ETSO-E šalyse.
nų ekonomikoje, socialinių problemų. Dėl tokių pačių priežasčių nereikėtų tikėtis, kad įprastas transporto priemones pakeisiančios elektrinės transporto priemonės bent iki 2030 m. suvartos pastebimą elektros energijos dalį. Pasaulio energetikos taryba teigia, kad ir ateityje bus reikalingos visos technologijos, padedančios
Tiek Europos šalyse, tiek visame pasaulyje daugiau kaip
pusė reikiamos elektros energijos pagaminama iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Šiluminių elektrinių ir įvairaus šiuolaikinio transporto anglies dvideginio išlakos laikomos
“
svarbia klimato kaitos priežastimi. dijoje. O atskirai Kinijoje ar Indijoje yra daugiau kaip dvigubai gyventojų nei visose ENTSO-E šalyse. Pasaulio energetikos tarybos iniciatyva per laikotarpį tarp 21ojo ir 22-ojo Pasaulio energetikos kongresų atliktų Pasaulio energetikos studijų rezultatai rodo, kad iki 2050 m. iškastinio kuro elektrinės vyraus bendrojoje pasaulio elektros energijos gamyboje. Jų nepajėgsime pakeisti tiek elektrinėmis be anglies dvideginio išlakų, tiek atsinaujinančių energijos išteklių, tiek atominėmis, tiek iškastinio kuro elektrinėmis su įdiegtomis anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS – carbon capture/storage) technologijomis ne tik dėl didelių investicijų ir laiko, bet ir reikalingų permai-
patikimai apsirūpinti elektros energija. Negalima suteikti pirmenybės kuriam nors vienam technologiniam sprendiniui, tačiau aišku, kad pasirinkti geriausią sprendimą nebus lengva. Pasaulio energetikos tarybos studijos rodo, kad pasaulio energetika vis sudėtingėja. Vis aiškiau, kad energetika turi įtaką klimato kaitai, galinčiai kelti grėsmę energetikos infrastruktūrai, o tai gali tapti pasaulinio geopolitinio nestabilumo priežastimi. Pasaulio energetikos taryba, šiemet jau skaičiuojanti savo veiklos devyniasdešimtmetį, perspėja politikus, kad sprendimų priėmimo energetikoje delsimo periodas baigėsi. Reikia ilgalaikio ir visapusiško požiūrio į energetikos problemas, kad būtų
tinkamai sutikti iššūkiai, kurie laukia energetikos vartotojų 2050 m. ir vėliau. Pasaulio energetikos taryba tiki, kad po 2030 m. anglies dvideginio išlakų („šiltnamio dujų“) sumažinimas yra galimas, jei pasaulio mastu bus susitarta ir rinkoje įgyvendintos efektyvios išlakų prekyba priemonės, o pati prekybos sistema pradės veikti kuo greičiau. Pasaulio gyventojų daugėja, ekonomikos vystymas ir demografiniai pokyčiai kelia užduotis užtikrinti patikimą apsirūpinimą elektros energija taip, kad ja būtų visi galėtų įpirkti ir naudotis nekeliant aplinkai grėsmės. Dabar energetikos ateitis nebegali būti tik vyriausybių ir specialistų rūpestis. Gerėja visuomenės supratimas apie sudėtingas energetikos problemas ir jautresnis tampa požiūris į jas. Todėl ir elektros energetika bei jos ateitis yra svarbus rūpestis, susijęs su užtikrinta visuomenės ateitimi. Nors pagal savo fizinę prigimtį elektros energijos negalima sutaupyti, tačiau akivaizdu, kad įmanoma sutaupyti už ją mokomus pinigus. Tam reikia elektros energiją naudoti protingai – ne taupyti, bet efektyviai naudoti. Beje, tai taip pat vienas iš ES energetikos politikos tikslų. Jei mažiau suvartosime elektros energijos, mažiau už ją ir mokėsime. Kai kada taip galime sumažinti ir anglies dvideginio išlakas, nekenkti mus supančiai aplinkai.
▪
15
forumas
forumas mo pagrįstumas kelia daug abejonių. Ar jie suderinami? Laikas nuspręsti – siekti klimato ar energetikos politikos tikslų?
2020 m. strategijos siekis 20 % sumažinti anglies dvideginio emisijas, 20 % energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir 20 % padidinti energetinį efektyvumą paprasčiausiai yra neadekvatus. Jeigu tikslas – sumažinti CO2 emisijas, jau paties tikslo ir turėtų pakakti. Nėra aišku, kodėl bandoma sugretinti klimato politikos ir energetikos politikos tikslus, nes jie nesuderinami.
ES energetikos politika –
ar pasimokysime iš savo klaidų? Europos Sąjunga (ES) turi aiškią energetikos ir klimato politikos strategiją iki 2020 m. – naujos strategijos rengimo link žengti žingsniai. ES teisingai pastebėjo, kad 2020–2030 m. strategijos pagrindas turėtų būti gerai išmoktos ir dabar įgyvendinamos energetikos bei klimato politikos pamokos. Tik ar jos tikrai išmoktos? Ar jau suvokėme, kad Europos piliečiams energijos suvartojimas iš tiesų yra naudingas? Ar išsiaiškinome, ar mokesčiai tikrai yra geriausia priemonė norint pakeisti ES šalių piliečių ir įmonių energijos vartojimo įpročius? Ar įvertinome politikos pasekmes konkurencingumui?
Galima pradėti nuo to, kad ES nepagrįstai daug reikšmės suteikė energetiniam efektyvumui. Ne visai teisinga prielaida, kad vis didėjantį ES piliečių ir įmonių energijos poreikį patenkins didėjantis energetinis efektyvumas. Didėjantis suvartojamos energijos mastas atspindi vartotojų paklausą, kurią nulemia augantis pragyvenimo lygis. O didėjantis energetinis efektyvumas atspin-
16
di technologinį pokytį. Kad ši prielaida būtų teisinga, technologijos turi vystytis greičiau nei gerėja gyvenimo sąlygos. Tačiau jeigu energetinį efektyvumą suprantame kaip energiją tausojančių daiktų naudojimą, o ne savo veiklos ar tam tikrų produktų vartojimo ribojimą, tai, kuriant ES 2020 m. strategiją, technologinių galimybių ribos buvo įvertintos nepakankamai.
Vis dėlto 2020 m. strategijos dokumentuose per daug liaupsinamas ir valstybės įsikišimo efektyvumas skatinant žmones energiją vartoti atsakingiau. Teigiama, kad mokesčiai ir kainodara yra tinkama priemonė keisti tiek vartotojų įpročius, tiek energiją vartojančių produktų gamintojų elgseną. Galiausiai pats strateginių energetikos ir klimato politikos tikslų susieji-
Klimato politika siekiama suvaržyti žmonių veiklą ir energijos vartojimą. Energetikos politikos tikslas – tiekti energiją vartotojams ir maksimaliai pagerinti jų poreikių tenkinimą. Šiandien jau turime gebėti identifikuoti šiuos esminius skirtumus ir judėti į priekį arba su klimato, arba su energetikos politika. Todėl, keldamos tikslus 2030-iems metams, Europos šalys turėtų susitarti dėl vieno – pagrindinio tikslo. Taip pat nėra jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų iškelti tikslus konkretiems sektoriams. Jeigu galutinis tikslas – mažinti CO2 emisijas, visai nesvarbu, koks sektorius tai pasieks. Dar daugiau, nustatyti tikslą tam tikriems sektoriams yra kenksminga, nes tikėtina, kad sektorius pasieks ar net viršys jį neskaičiuodamas sąnaudų, o tuo pat metu kituose sektoriuose buvo galima atitinkamai sutaupyti. Galiausiai visiškai nėra jokio racionalaus pagrindo turėti specifinius arba griežtesnius tikslus tam tikroms transporto rūšims, pavyzdžiui, nuosaviems automobiliams. Iš tiesų bet koks griežtų standartų taikymas tam tikroms technologijoms yra aiškus politinio, socialinio ar technologinio šališkumo požymis. Todėl rengiant būsimą ES energetikos ir klimato kaitos politikos strategiją (2020–2030 m.)
reikia atsisakyti bet kokių tikslų, susijusių su tam tikrų technologijų ar energijos šaltinių naudojimu. Labiausiai reikėtų pabrėžti ekonominį gyvybingumą ir siekti sumažinti CO2 emisijas mažiausia vartotojui kaina. Atsinaujinančiosios energijos ištekliai turėtų konkuruoti ir tarpusavyje, ir su įprastiniais energijos šaltiniais, kurie atitinka CO2 emisijų mažinimo tikslus, pavyzdžiui, atomine energija ir daugybe kitų. Nereikia pamiršti, kad energijos tiekimo saugumas turi tam tikrus išmatuojamus rodiklius, pavyzdžiui, tiekimo sutrikimo skaičių, tų sutrikimų trukmę ir pan. Atitinkamai, matuojant tiekimo saugumą, būtina suvokti, kad tiekimo saugumo garantas nėra nei energijos gamyba šalies viduje, nei energijos gamyba iš vidinių išteklių ar energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Ar pasirinktos priemonės efektyvios?
Vadovaujantis dabartinės po litikos nuostatomis mokesčiai ir kainodara vertinami kaip tin kamos priemonės keisti tiek vartotojų įpročius, tiek energiją vartojančių produktų gamintojų elgseną. Tačiau ignoruojama, kad iš tiesų „skatinamieji“ atsinaujinančiosios energijos supirkimo tarifai ir vartotojų prievolė pirkti atsinaujinančiąją energiją sudaro galimybę atsinaujinančiosios energijos gamintojams pelnytis iš vartotojų ir kelti energijos kainą. Siekdama pasirūpinti vartotojais, ES turėtų skatinti veikimo schemas, pagal kurias atsinaujinančiosios energijos gamintojai vienas su kitu konkuruotų. Pavyzdžiui, efektyvesni vėjo energijos gamintojai su mažiau efektyviais vėjo energijos gamintojais, elektros gamintojai, naudojantys fotovoltinius elementus, su elektrą gaminančiais iš biomasės ir t. t. Konkurencija
turėtų būti skatinama tam, kad net jeigu valstybės finansinė parama atsinaujinančiosios energijos šaltiniams ir išlieka (nors tai iš esmės kenksminga praktika), remiami būtų tik efektyviausi gamintojai ir efektyviausios technologijos ar energijos šaltiniai. Pirma, reikia panaikinti visas subsidijas energijos gamintojams. Bet kokios subsidijos – ar įprastinei energijai, ar energijai iš atsinaujinančių šaltinių – sumažina energijos kainą. Kadangi aukštos kainos yra priemonė, geriausiai skatinanti vartotojus priimti pagrįstus ir teisingus energijos vartojimo sprendimus, subsidijų panaikinimas yra pateisinamas. Antra, panaikinti arba keisti tokias socialines schemas, naudojamas kai kuriose valstybėse, kai skurdesni namų ūkiai gauna išmokas padengti visą ar dalį sąskaitos už suvartotą energiją. Jeigu išmokų schemos panaikinimas atrodo per daug drastiškas, vyriausybės turėtų pereiti prie tokios paramos schemos, pagal kurią skurdesni namų ūkiai gautų išmoką, nustatytą pagal jų pajamas ir turtą ar jų nebuvimą, bet ne pagal tai, kiek suvartojama energijos. Mokesčiai ir subsidijos – didžiausia žala vargingiau gyvenantiems
Mažiau energetiškai efektyvių produktų mokesčiai dažniausiai veikia nepasiturinčius piliečius, nes jie linkę naudoti senesnius ir mažiau energiją tausojančius produktus. Pavyzdžiui, seni automobiliai išmeta daugiau kenksmingųjų dujų nei nauji. Tačiau papildomos sąnaudos mokesčių pavidalu kai kuriems gyventojams produktus ir prekes paverčia neįperkamomis, ir galiausiai šiai problemai spręsti bus pasitelkiamos subsidijos. Būtinai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mokestinių lengvatų suteikimas energiją tausojančioms praktikoms arba produktams
17
forumas turi savo minusų. Apskritai nauji produktai, pavyzdžiui, automobiliai, namų apyvokos daiktai ir pan., labiau taupo energiją daugiausia dėl to, kad yra naujesni ir brangesni. Taigi mokestinių lengvatų suteikimas tokiems produktas prilygintinas ekonomiškai stipresnių visuomenės narių subsidijavimui naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Dar daugiau, tokios mokestinės lengvatos gali paskatinti įsigyti papildomus produktus, o ne keisti esamus ir taip padidinti energijos paklausą. Nėra jokio būdo apeiti šią problemą. Mokesčių reguliavimas bet kokia forma – mokestinės lengvatos energetiškai efektyviems produktas ar mokesčių padidinimas energetiškai neefektyviems produktams sukuria problemų ir visai neužtikrina energijos taupymo. Pavojus konkurencingumui ir energijos tiekimo saugumui
ES energetikos politikos tendencijos skambina pavojaus varpais ir konkurencingumui. Brangesnių energijos išteklių skatinimas ir (arba) prieinamų vartotojams (namų ūkiams ir įmonėms) pigesnių energijos šaltinių apmokestinimas negali skatinti nei darbo vietų kūrimo, nei ekonomikos augimo, nei konkurencingumo. Dar daugiau, naujos „žalios“ darbo vietos, pavyzdžiui, skirtos atsinaujinančiosios energijos įrangos gamybai, neišvengiamai sunaikina įprastas darbo vietas – jas paveikia aukštesnės energijos kainos. Tai yra energijos apmokestinimo pasekmė. Vienintelis būdas paskatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą, veikiant energetikos politikos svertams, yra energijos mokesčių panaikinimas. Būtent tai turėtų didelę naudą vartotojams, verslui ir bendram konkurencingumui. Atsinaujinančiosios energijos
18
Energetika vartojimo tendencijos skirtingose šalyse būtų tokios – skirtinga šalių atsinaujinančioji energija taptų konkurencinga dėl technologinės pažangos ir (arba) dėl tam tikros įprastinio kuro situacijos rinkoje. Pavyzdžiui, šilumos energija iš biomasės taptų konkurencinga Šiaurės ir ypač Baltijos valstybėse dėl gamtinių dujų kainos. Pagrindinis šio proceso įrodymas – pramonės perkėlimas iš Europos į JAV arba kitas valstybes, kur energijos kaina yra žemesnė. Europoje energijos kainos yra vienos aukščiausių ne tiek dėl rinkos plėtros, bet kiek dėl jos energetikos politikos, pavyzdžiui, atsisakymo naudoti anglį, nors Europoje šio ištekliaus iškasama labai daug. Mokesčiai yra labai specifinis veiksnys. Jie tiesiogiai veikia galutinę kainą vartotojams. ES šalys gali nesunkiai energiją padaryti pigesnę paprasčiausiai sumažindamos energijos mokesčius. Netikrumas ir rizika taip pat yra labai svarbūs veiksniai ir jie neturėtų būti ignoruojami. Europa darytų didžiulę klaidą, jeigu siektų įgyvendinti savo klimato politiką vienašališkai, neatsižvelgdama į tai, ką daro kitos industrinės valstybės. Taigi jeigu ir kitos valstybės nesiryžta siekti brangiai kainuojančių bei įpareigojančių tikslų, to nereikėtų daryti ir ES valstybėms. Aiškus maksimalaus įsipareigojimo, kurio ES niekada neviršytų, įvardijimas galėtų būti pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad ES įsipareigojimai dėl CO2 emisijų sumažinimo jau dabar pranoksta panašius kitų industrinių pasaulio valstybių įsipareigojimus, ES galėtų atidėti tolimesnių iniciatyvų, skirtų CO2 emisijai Europoje sumažinti, įgyvendinimą. Tai leistų Europos šalyse verslui laisviau kvėpuoti – norint konkuruoti su kitomis valstybėmis ar regionais, tai ypač reikalinga.
ES turėtų panaikinti beveik visus draudimus ar apribojimus energijos gamybai ES viduje – neriboti naujų, ekonomiškai perspektyvią energiją tiekiančių gamintojų atėjimą į rinką. Tai reiškia, kad turėtų būti naikinami apribojimai atsinaujinančiajai energijai (pavyzdžiui, apribojimai užtvankoms), tradicinių ir netradicinių angliavandenilių (pavyzdžiui, skalūnų dujos) gavybai ir naudojimui ir bet kurios kitos ekonomiškai pagrįstos energijos rūšiai (pavyzdžiui, atominei energijai).
▪
Apibendrinimas 1. ES turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad skurdesnės valstybės negali panešti tokios pačios naštos, susijusios su CO2 emisijų mažinimu ir atsinaujinančiosios energetinių išteklių plėtra, kokią pajėgios pakelti turtingesnės valstybės. 2. ES turėtų pripažinti, kad būtent naujosios narės iš tiesų yra tos, kurios pasiekė didžiausią CO2 emisijų sumažėjimą, susijusį su Kioto protokolu (red. past. – 1997 m. priimtas Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu). 3. ES turėtų atsižvelgti į suvartojamą energijos kiekį, nes gyventojai naujose ES valstybėse narėse akivaizdžiai suvartoja daug mažiau energijos nei vidutinis europietis. Todėl jeigu ES nori padidinti ar išlaikyti tuos pačius įsipareigojimus dėl CO2 emisijų sumažinimo, būtų sąžininga, kad tą naštą ir neštų būtent pajėgios senosios valstybės narės. Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto atsakymą į Europos Komisijos konsultaciją su visuomene dėl Europos Sąjungos klimato ir energetikos politikos strategijos 2030 m.
GEOMAGNETINĖS AUDROS. GRĖSMĖ ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOMS Dr. Alvydas Kazakevičius, UAB „Aircraft Support and Training“ Anatolijus Drabatiukas, UAB „Elektros zona“
(Antroji straipsnio dalis) Elektros įrenginių darbo sutrikimų dėl geomagnetinių audrų procesų fizika
Pagrindinis neigiamas geomagnetinių audrų veiksnys elektros energetikoje yra indukuotosios elektros srovės (MIS), tekančios ilgų linijų nuline seka per transformatorių įžemintas neutrales ir sukeliančios galios ir srovės transformatorių šerdžių plieno įsotinimą, generavimas. Įvairiose šalyse MIS poveikio technologinėms sistemoms aktyvūs tyrimai vykdomi daugiau
nei 40 metų. Tačiau apsaugos nuo neigiamų geomagnetinių sutrikimų problema nėra išspręsta galutinai. Skirtingai nei Europoje ir Šiaurės Amerikoje, pas mus geomagnetinių audrų poveikiu energetikai domimasi epizodiškai, laikant šį klausimą per daug akademiniu ir nutolusiu nuo eksploatavimo poreikių. MIS yra kvazinuolatinės, jų kaitos periodas gali būti nuo kelių sekundžių iki 1–2 valandų, nors pasitaiko ir ilgesnių periodų. Geomagnetinių audrų metu Žemės elektrinis laukas dažniausia kin-
ta dažniu nuo 0,3 iki 0,000 01 Hz, t. y. jo kitimo periodas yra nuo 3 sekundžių iki 28 h. Svarbu tai, kad kvazinuolatinės (labai žemo dažnio) elektros srovės praktiškai nėra transformuojamos nei galios transformatorių, nei srovės transformatorių. Kadangi aukštosios įtampos linijose srovių vertės matuojamos naudojant srovės transformatorius, į faktiškai išaugusias sroves negali reaguoti tradiciniai relinės apsaugos įtaisai, srovių kvazinuolatinių dedamųjų, tekančių aukštosios
19
Energetika
Energetika
2 pav. Apsauga nuo geomagnetinių audrų poveikio
įtampos linijose, nerodo srovių matavimo įranga. Dėl objektyvių duomenų trūkumo geomagnetinių audrų metu indukuotųjų elektros srovių sukeltų sutrikimų ar avarijų nustatyti tikrąsias avariją sukėlusias priežastis tyrėjams neretai tampa keblu arba neįmanoma. Aukštosios įtampos elektros linijose indukuotosios elektros srovės yra tuo didesnės, kuo didesnė vidinė įtampa, indukuota išilgai elektros linijos, ir kuo mažesnė aktyvioji varža, sudaryta iš elektros linijos fazinių laidų varžos, aukštosios įtampos transformatorių apvijų, sujungtų žvaigžde, varžos, neutralės įžeminimo laidininko varžos ir Žemės grunto varžos išilgai elektros linijos. MIS sumuojasi su elektros linijomis tekančia kintamąja srove, teka aukštosios įtampos transformatorių apvijomis. Gerokai išaugusi elektros srovė įsotina transformatorių magnetolaidžius, skatina transformatorių apvijų įšilimą ir perkaitimą. Geomagnetinių audrų metu indukuojamos elektros srovės gali siekti 200 amperų, t. y. faktinės jų vertės gali keletą kartų viršyti relinės apsaugos ir automatikos įtaisų poveikio srovių ribines vertes. Svarbu tai, kad galingi Žemės magnetinio ir elektrinio
20
lauko trikdžiai tuo pat metu arba beveik tuo pat metu gali susidaryti plačiuose regionuose. Indukuotosios elektros srovės sukelia viršsrovius elektros sistemose, transformatorių ir elektros mašinų magnetolaidžių įsotinimą, klaidingą relinės apsaugos įtaisų suveikimą, papildomą apvijų ir magnetolaidžių įšilimą, perkrautų elektros energetikos sistemų objektų išjungimą. Įšilimas gali sukelti transformatorių išsijungimą arba pažaidą ir kartu tapti likusių sistemos elementų perkrovos ir išjungimo priežastimi. MIS teka žemės paviršiuje esančiais laidininkais – elektros linijomis, dujotiekiais, naftotiekiais ir kitais metaliniais vamzdynais, netgi plieniniais geležinkelio bėgiais. Šios srovės gali tekėti keletą valandų, paskui išnykti ir po kurio laiko vėl atsirasti. Laiku ir tiksliai atliekamas geomagnetinių audrų prognozavimas padeda pasiruošti magnetinių audrų sukeltoms elektros linijų perkrovoms ir išvengti nenormalių ar avarinių režimų. Efektyviausias tokių problemų sprendimas, kaip rodo praktika, būtų tarptautinis bendradarbiavimas. 2011 m. kovo mėn. remiant Europos Sąjungai pradėtas vykdyti European Risk for Geomag-
netically Induced Currents (EURISGIC) projektas, kurio tikslas – įvertinti geomagnetinių trikdžių įtaką europinėms energetikos sistemoms. Projekto koordinatorius – Suomijos meteorologijos institutas, vykdytojai – Švedijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Rusijos ir JAV tyrėjai. Pagal projekto darbo programą buvo sukurta Kolos pusiasalio ir Karelijos energetikos sistemų geomagnetinių trikdžių registravimo sistema. Matuojamas parametras yra beveik pastovioji srovė, tekanti autotransformatoriaus tiesiogiai įžemintoje neutralėje. Šiam tikslui naudojami specialūs filtrai, sumontuojami įžeminimo laidininkų grandinėse siekiant įvertinti, ar MIS neviršija leidžiamųjų ribinių verčių. Sukaupti duomenys apie tokių elektros srovių pokyčių pobūdį leidžia tvirtinti, kad, remiantis vien MIS pokyčių duomenimis, prieš 24–48 valandas galima numatyti geomagnetinės audros pradžią ir apie tai perspėti elektros energetikos sistemų operatorius. Įdomiausi rezultatai buvo gauti „Louhi“ transformatorių pastotėje, kurioje įrengti nauji 330 kV įtampos Vakarų Europos gamintojų autotransformatoriai. 2 pav. pavaizduotas neutralės srovės kreivė. Kaip matyti iš pateiktų paveikslų, neutralės srovėje dominuoja trečioji harmonika. Tai susiję su autotransformatoriaus šerdies prisotinimu srovės maksimumo metu. Srovės kreivė sudaryta iš nuolatinės dedamosios, kurią sukelia MIS (matuojant ji buvo apie 17 A), pirmosios 50 Hz dažnio harmonikos (5,5 A) ir aukštesniųjų harmonikų, kurių didžiausia – trečioji (7 A). Taigi MIS veikia kaip pamagnetinimo srovė, kuri sukelia papildomą autotransformatoriaus šerdies įmagnetinimą ir harmonikų lygio padidinimą. Tai priverčia veikti relinę apsaugą ir sukelia papildomą transformatoriaus įšilimą.
Kaip rodo sukaupti statistiniai duomenys, geomagnetinių audrų metu pažeidžiamiausias elektros energetikos sistemų elementas yra transformatoriai, ypač vienfaziai. Jų apsaugai nuo MIS poveikio skiriamas ypatingas dėmesys. Per pastaruosius 20–25 metus pasiūlytos ir įdiegiamos įvairios elektros energetikos sistemų apsaugos nuo geomagnetinių audrų poveikio priemonės. Viena svarbiausių transformatorių su įžemintąja neutrale ir elektros tinklų apsaugos nuo MIS priemonių yra srovės, tekančios neutrale, ribojimas įjungiant neutralės įžeminimo laidininko grandinėje aukštosios įtampos kondensatorių. 4 pav. parodyta schema praleidžia pagrindinio dažnio kintamąją srovę, tekančią susidarius srovių asimetrijai trifazėje sistemoje, ir blokuoja lėtai kintančias (žemojo ir labai žemo dažnio) geomagnetinės audros indukuotąsias elektros sroves.
2011–2012 m. JAV Kongreso komitetuose buvo svarstomos galimybės skirti 150 mln. USD instaliuoti 4 pav. parodytos schemos elementus svarbiausiuose JAV elektros energetikos sistemos 110 kV ir aukštesnių įtampų transformatoriuose. Preliminariai vertinant, kad tokios schemos elementų įsigijimo ir instaliavimo kaina yra apie 40 000 USD, iš
viso buvo numatyta pertvarkyti 375 transformatorių neutralės įžeminimo laidininkus. Kita vertus, apsaugos schema su kondensatoriais, įjungtais į neutralės įžeminimo grandinę, turi nemažą trūkumą: patikimam ilgalaikiam darbui šie kondensatoriai turi būti atsparūs labai aukštoms (110 kV ir daugiau) įtampoms.
▪
Rekomendacijos 1. Pagrindiniai geomagnetinių audrų indukuotųjų elektros srovių (MIS) poveikio elektros energetikos sistemoms požymiai yra tokie: 1.1. Kvazinuolatinių elektros srovių indukavimas elektros tinkluose su įžemintąja neutrale, tokių srovių pratekėjimas elektros tinklų faziniais laidais ir neutralės įžeminimo laidininku. Indukuotųjų srovių indukavimo trukmė gali būti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. 1.2. Transformatorių, ypač vienfazių, magnetolaidžių šerdžių įsotinimas. 1.3. Netikėtas staiga atsiradęs vartojamos reaktyviosios galios šuolis elektros tinkluose. 1.4. Aukštosios ir labai aukštos įtampos transformatorių apvijų, magnetolaidžių plieno įšilimas, ypač transformatorių neutralės zonose, apvijų apanglėjimas, elektrotechninio plieno lakštų pradegimai, transformatorinės alyvos bakų korpuso perkaitimas. 1.5. Elektros generatorių šerdies, ypač rotorių, perkaitimas. 2. Geomagnetinių audrų metu elektros energetikos sistemose pažeidžiamiausi objektai yra transformatoriai. Dėl apvijomis pratekančių MIS vienfaziai aukštosios įtampos transformatoriai įsotinami ir įkaista kur kas labiau nei trifaziai transformatoriai. 3. MIS gali būti fiksuojamos ilgų elektros linijų aukštinamųjų ir žeminamųjų transformatorių įžeminimo laidininkuose. MIS srovių stebėsenai vykdyti ir siekiant įvertinti, ar MIS elektros srovės neviršija leidžiamųjų ribinių verčių, tokių transformatorių įžeminimo laidininkuose gali būti įrengiami specialūs filtrai. JAV kompanijoje EPRI sukaupti duomenys leidžia tvirtinti, kad, remiantis vien MIS pokyčių duomenimis, prieš 24–48 valandas galima numatyti geomagnetinės audros pradžią ir iš anksto perspėti apie tai elektros energetikos sistemų operatorius. 4. Patikima ir nesudėtinga elektros energetikos sistemų apsaugos nuo geomagnetinių audrų poveikio priemone gali būti schemos, pagal kurią į galios transformatorių neutralės įžeminimo laidininko grandinę įjungiamas aukštosios įtampos kondensatorius, instaliavimas.
21
Technika
Technika
DTC – palengvinkite
150 Sukimo momentas su ACS800
sau gyvenimą neapribodami galimybių Pradėjus naudoti kintamo greičio pavaras (VSD) ir, suderinus variklio greitį bei jo sukimo momentą su varomojo mechanizmo apkrovos reikalavimais, elektros varikliai pradėjo dirbti našiau nei kada nors anksčiau, gerokai sumažindami elektros energijos sąnaudas. Daugumos rinkoje siūlomų VSD veikimas priklauso nuo moduliato-
100 Sukimo momentas su ACS880 50
Greitis (aps./min.) Sukimo momentas (%) 0
Laikas (s) 0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
-50 Greitis -100
riaus, kuris lemia variklio maitinimo įtampą ir dažnį, tačiau sukelia būdingą valdymo signalų apdorojimo delsą. Priešingai, itin aukštos kokybės ABB pavaros turi įdiegtą novatorišką tiesioginio sukimo momento kontrolę (DTC), kuri labai pagreitina variklio sukimo momento reagavimą. DTC technologija taip pat suteikia pavaroms kitų visą sistemą pagerinančių savybių.
Greičio valdiklis + greitėjimo kompensatorius Sukimo momento nustatytoji vertė
Vidinė sukimo momento nustatytoji vertė
DTC branduolys
Sukimo momento vertės valdiklis
Sukimo momento ir magnetinio srauto reguliavimas
Perjungiklio padėties kontrolė
Valdymo signalai
Optimalių impulsų parinktuvas
Nustatytoji greičio vertė
Lygintuvas DC šyna Inverteris
Magnetinio srauto nustatytosios reikšmės valdiklis
Energijos optimizacijos įjungimas / išjungimas Stabdymas magnetiniu srautu įjungimas / išjungimas
Maitinimas
Faktinis sukimomomentas Faktinis magnetinis srautas Perjungiklio padėtys Adaptyvusis variklio modelis
Faktinis greitis
Vidinė magnetinio srauto nustatytoji vertė
Variklio srovė
DC šynos įtampa
1 pav. DTC veikimo principas Ne veltui ABB pristatomose itin efektyviose kintamosios srovės pavarose įdiegta šiuolaikiška technologija vadinama tiesioginio sukimo momento kontrole (DTC). Iš šio pavadinimo galima spręsti, kad ši technologija tiesiogiai reguliuoja variklio magnetinį srautą ir sukimo momentą, užuot mėginusi netiesiogiai reguliuoti variklio sroves, kaip kad daroma naudojant kintamosios srovės vektorines ir nuolatinės srovės pavaras. (1 pav.) Tokiu būdu užtikrinamas didesnis tikslumas ir suderinamumas su varomojo mechanizmo apkrovos reikalavimais. Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje vienoje iš ABB steigėjų bendrovių su-
22
kūrus ir užpatentavus DTC, buvo eliminuotas papildomas moduliatoriaus etapas ir reguliavimo dinamika tapo artima teoriniam maksimumui. Kai 1995 m. ABB rinkai pristatė savo pirmąją tiesioginio sukimo momento kintamosios srovės pavarą, DTC technologija jau pirmavo. Vėliau, tobulinant procesorius, programavimo ir ryšio sąsajas, DTC efektyvumas nuolatos gerėjo ir buvo užtikrinama aukščiausia variklių valdymo kokybė.
Kodėl verta naudoti DTC? • Kartu su geresniu sukimo momento reagavimu DTC turi daugelį kitų pranašumų:
• 95 % taikymo atvejais nebūtina naudoti brangių variklio sukimosi greičio ar padėties grįžtamojo ryšio prietaisų; • DTC technologija tinka įvairių tipų varikliams, taip pat ir elektros varikliams su nuolatiniu magnetu bei naujiesiems sinchroniniams magnetinės varžos varikliams; • tikslus sukimo momento ir variklio sukimosi greičio reguliavimas esant mažam variklio greičiui, taip pat vardiniam sukimo momentui, kai variklio greitis yra artimas nuliui; • puikus sukimo momento tiesiškumas; • labai tikslus statinis ir dinaminis greitis;
-150
2 pav. Naudojant abi pavaras atskleidžiamos puikios atvirojo kontūro valdymo galimybės dirbant ilgais periodais beveik nuliniame greičio diapazone, tačiau naujosios ACS880 pavaros nuokrypis nuo nustatytojo sukimo momento yra mažesnis, todėl užtikrinamas geresnis variklio valdymo efektyvumas. • veikimas be iš anksto nustatomo perjungimų dažnio ir optimalus, kiekvienam reguliavimo ciklui nustatomas tranzistorių perjungimų laikas užtikrina tikslesnę pavaros atitiktį reikalavimams, keliamiems varomojo mechanizmo apkrovai. Iš pradžių tiesioginio sukimo momento kontrolę (DTC) buvo numatyta pritaikyti populiariems kintamosios srovės asinchroniniams varikliams, naudojamiems nesuskaičiuojamoje daugybėje pramoninių ir komercinių sričių. Vienas iš būdingų DTC efektyvumo bruožų, kai jis naudojamas su asinchroniniais varikliais, yra sukimo momento atsako trukmė iki 100 % sukimo momento nustatytosios vertės. Sukimo momento netikslumas pagal nustatytąją vertę tesiekia vos 1 % vardinio sukimo momento visame pavaros sukimosi greičio diapazone.
Daugiau nei asinchroninis elektros variklis Atsiradus didesnei galios tankio paklausai ir tobulėjant tarptautiniams efektyvumo standartams, buvo atkreiptas dėmesys ir į kitas variklio konstrukcijas. Džiugu, kad, išplėtus DTC galimybes, šią technologiją dabar galima naudoti ir su nuolatinio magneto (PM) sinchroniniais bei naujaisiais sinchroniniais magnetinės varžos SynRM varikliais. Naudojant DTC, pagrindinis skirtumas yra ABB pavaros prisitaikymas prie variklio jį paleidžiant. Kadangi sinchroniniai PM varikliai ir SynRM varikliai neturi
rotoriaus apvijų ir slydimo, jų efektyvumas padidėja kur kas platesniame sukimo momento ir greičio diapazone nei asinchroninių variklių. Didelis šių variklių sukimo momento ir galios santykis leidžia naudoti paprastesnę reduktoriaus konstrukciją. Pavyzdžiui, naudojant mažo greičio PM variklį su pavara, galima atsisakyti pakavimo mašinos reduktoriaus. Vienas iš PM sinchroninių variklių trūkumų – jų priklausomybė nuo magnetų, užtikrinančių gerą variklių veikimą, savybių. Štai kodėl SynRM varikliai yra puiki alternatyva – jiems nereikalingi nuolatiniai magnetai.
Naujausias efektyvumo patvirtinimas 2012 m. viduryje ABB atliko daugybę matavimų, kuriais siekė patvirtinti, kad, nuolatos tobulinant DTC technologiją, išlaikomas pats aukščiausias jos gaminamų kintamosios srovės pavarų efektyvumas. Toliau pateiksime keletą svarbių rezultatų.
Sukimo momento stabilumas, kai variklio greitis artimas nuliui ABB siūlomos ACS800 ir naujoji ACS880 pramoninės pavaros buvo palygintos pagal sukimo momento valdymo tikslumą, naudojant jas nejutikliniu (atvirojo kontūro) darbo režimu. Kiekviena pavara valdė 15 kW keturių polių asinchroninį variklį vardiniu sukimo momentu su mechanizmu, kad sukurtų lėtą, beveik nulinio greičio
variklio sukimosi krypties pasikeitimą. (Pranašumai parodyti 2 pav.)
Sukimo momento tikslumas tiesioginio paleidimo ir stabdymo metu ACS880 pavaros atvirojo kontūro sukimo momento reguliavimo tikslumas buvo palygintas naudojant keturių polių asinchroninį variklį ir 15 kW sinchroninį magnetinės varžos variklį (50 % vardinio sukimosi greičio). DTC išlaikė sukimo momento paklaidą, lygią abiejų variklių tipų labai mažam vardinio sukimo momento procentui. (3 pav.)
Dinaminės valdymo charakteristikos 1,5 Nm PM sinchroninio variklio sukimosi dažnis 6000 aps./min. ir kampinė padėtis buvo išmatuoti sukant ±6000 aps./min. per mažiau nei 25 ms. Ši reikšmė labai artima variklio mechaninei laiko konstantai 24 ms ir teorinei ribai.
DTC ir šiandien, ir rytoj Nuolat atnaujinama DTC technologija buvo sukurta, kad puikiai atitiktų sparčiai kintančius šiuolaikinius poreikius. Patobulinus programinę įrangą ir įdiegus galingus mikroprocesorius, DTC pavaros tapo ekonomiškai naudingos ir plačiai naudojamos. Dėl galimybės greitai reaguoti į reguliuojamų proceso kintamųjų (slėgio, tempimo, padėties ir kt.) pokyčius, naudojant išskirtinę sukimosi greičio ir sukimo momento reguliavimo dinamiką, DTC gali būti pritaikoma daugelyje pramonės šakų.
23
Technika 100
20 Sukimo momento nustatytoji reikšmė
80
15
60 10
Sinchroninio magnetinės varžos variklio sukimo momento paklaida
Asinchroninio variklio sukimo momento paklaida
40
5
20 Faktiniai ir nustatytieji sukimo momentai
0
Laikas (s) 0
5
10
15
20
25
30
35
40
-20 Asinchroninio variklio sukimo momentas
-40
Sukimo momento paklaida (%)
-5
-10
Sinchroninio magnetinės varžos variklio sukimo momentas
-60
0
-15
-80
-20
-100
3 pav. Sinchroninio magnetinės varžos variklio maksimalaus sukimo momento paklaida yra šiek tiek mažesnė nei asinchroninio variklio
6000
360 300 240
Kampinė padėtis (laipsniai) 3000
180 120 60
16 Variklio greitis 0 (aps. / min.)
21
26
31
36
Laikas (ms)
0
Kampinė padėtis
-60 Variklio greitis -3000
-120
Palengvinkite sau gyvenimą neribodami galimybių
-180 -240 -300
-6000
-360
4 pav. Nors ACS880 nėra valdomoji pavara, DTC užtikrina staigų ir tikslų variklio greitėjimą naudojant ir uždarojo ir atvirojo kontūro valdymo režimus Be to, nuolatinės srovės pavaros leidžia itin sumažinti energijos sąnaudas, todėl jas labai rekomenduojama naudoti kartu su siurbliais ir ventiliatoriais. Kadangi siurblio sukimosi greitį su jo galia sieja kubinė priklausomybė, leidžianti siurbliui suktis 50 % greičiau, bus naudojama tik 1/8 visos galios. Tiesioginio sukimo momento kontrolė – tai beveik 30 metų trukęs techninės ir programinės įrangos nenutrūkstamo tobulinimo rezultatas. Turėdama tvirtą teorinį pagrindą ir remdamasi DSP technologija, DTC pakeitė ribotas ankstesnių procesorių
24
galimybes. Dabar galingi procesoriai greitai atlieka sudėtingus valdymo algoritmus, atnaujina variklio modelio parametrus ir nustato optimalų pavaros darbo režimą. ABB labai vertina pavarų technikos kūrimo istoriją ir skiria didžiulius išteklius tiesioginio sukimo momento kontrolės technologijai tobulinti. DTC plačiai naudojama ir šiandien. Pritaikius išmaniąsias naudotojo sąsajas, pavaros diagnostikos savybes ir sisteminę programinę įrangą, ji peržengė „sukimo momento kontrolės“ prekės ženklo ribas.
Ateityje ABB ketina tęsti pradėtą darbą ir toliau tobulinti ilgalaikę DTC technologiją. ABB pavarų naudotojai gali būti tikri, kad tiesioginio sukimo momento kontrolės technologija, į kurią šiandien jie investuoja, bus naudojama dar labai ilgai. ABB, UAB El.paštas: info@lt.abb.com www.abb.com
Naujosios ABB universalios pramoninės pavaros ACS880 gerokai palengvins Jūsų gyvenimą. Jos sukonstruotos taip, kad, neatsižvelgiant į pramonės šaką ar naudojamą galią, būtų tinkamos bet kokiam varikliu varomam įrenginiui. ACS880 pavaras galima lengvai prijungti prie skirtingų automatizavimo tinklų. Be to, įdiegus tiesioginio sukimo momento reguliavimo technologiją, jomis galima labai tiksliai kontroliuoti skirtingų tipų variklius, pavyzdžiui, kintamosios srovės asinchroninius ir nuolatinių magnetų variklius. ACS880 pavaros pritaikomos itin plačiai, jas nepaprastai lengva integruoti ir naudoti. Daugiau apie naująsias pramonines pavaras ACS880 ir jų privalumus galima sužinoti tinklalapyje www.abb.com/drives
teisė
teisė
SGD terminalas.
Teisinio reguliavimo pokyčiai
„Nepriklausomybės“ belaukiant
(Antroji straipsnio dalis)
Nuo pat SGD terminalo eksploatavimo pradžios visiems minėtiems energijos gamintojams pirmumo tvarka turės būti tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis SGD terminalo būtinąjį kiekį, kuris bus paskirstomas energijos gamintojams, atsižvelgiant į jų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais.
Įgyvendinus pirmiau minimą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, galės būti tiekiamos remiantis dvišalėmis sutartimis su gamtinių dujų tiekėjais ar įsigyjamos biržoje. Tačiau energijos gamintojų ir kitų elektros energijos ar šilumos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso ener-
26
gijai pagaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas galės būti užtikrinamas pagal sutartis su konkrečiu paskirtuoju tiekėju. Remdamiesi šiomis sutartimis energijos gamintojai galės suteikti įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pirkti pagal galiojančius teisės aktus suskystintas gamtines dujas ar gamtines dujas energijos gamintojų dujų poreikiui užtikrinti, įvertinę reikalavimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio. Trumpai tariant, prioritetas teikiamas naudoti SGD terminalo būtinąjį kiekį. Įvykdžius šį reikalavimą, energijos gamintojai galės įsigyti gamtines dujas pagal dvišales sutartis su dujų tiekėjais ar biržoje, arba, jei taip patogiau ar pigiau, susitarti su paskirtuoju tiekėju dėl viso reikiamo gamtinių dujų kiekio tiekimo, kartu įvykdant ir reikalavimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo. Pastaruoju
atveju paskirtasis tiekėjas veiks kaip energijos gamintojų įgaliota centrinė organizacija pirkti gamtines dujas, taip gerokai sumažinant galimas komercines rizikas (pvz., įsigyjant mažesnius suskystintų gamtinių dujų kiekius už didesnę kainą) ir energijos gamintojų administracinę bei finansinę naštą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad privalomas gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikala vimas energijos gamintojams taikomas tik pagal jų vartojamų gamtinių dujų tiekimo apimtį, t. y. SGDT įstatymo pakeitimais nėra numatomi privalomi įpareigojimai energijos gamintojams pakeisti energijos gamybai vartojamą kitokį kurą, pavyzdžiui, biokurą, ar nepriklausomai nuo realaus poreikio privalomai vartoti tam tikrą iš anksto nustatytą gamtinių dujų kiekį. Tačiau, jei nurodytą valstybės reguliuojamą veiklą vykdantys energijos ga-
mintojai vartos gamtines dujas, jiems bus privalomai taikomas reikalavimas dėl tokių gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo, t. y. naudoti tam tikrą įvežtų per SGD terminalą dujų dalį. Pažymėtina, kad paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina nebus reguliuojama. Tačiau Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) suteikti įgaliojimai nustatyti tokios kainos skaičiavimo metodiką ir prižiūrėti, kaip paskirtasis tiekėjas jos laikosi. Be to, paskirtojo tiekėjo parduo damų gamtinių dujų kaina, suderinta su VKEKK, bus pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. Vis dėlto, kyla klausimas – kokios energijos gamintojams gali būti už minėtų įpareigojimų nevykdymą pasekmės? Šiuo atveju įstatymo leidėjas numatė, kad nustatyti reikalavimai laikomi
Edvinas Beikauskas, advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ jaunesnysis teisininkas
privaloma energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Ener-
1
5
2
6
3
7
4
getikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Be kita ko, tinkamą nustatyto įpareigojimo vykdymą Vyriausybė papildomai įvertins tvirtindama viešuosius interesus
verslas
teisė
Sėkmę užtikrina
patikimumas ir kompetencija
atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. Taigi nustatytų reikalavimų nesilaikantiems subjektams gali būti taikomos ne tik baudos – pasekmės gali pasireikšti ir remtinos elektros energijos gamybos apimtimis. Pažymėtina, kad šių gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo taikymo terminas yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios. Tačiau įtvirtintas teisinio reguliavimo mechanizmas yra lankstus ir gali būti sustabdytas ar nutrauktas dar nepasibaigus šiam netrumpam laikotarpiui. Žvelgiant iš tolesnės teisinio reguliavimo apimties perspektyvos, SGDT įstatymo pakeitimais nustatytas pažangus mechanizmas apima pagrindines gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo sąlygas, tačiau nuodugni šių reikalavimų įgyvendinimo tvarka išdėstyta Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Praėjusių metų gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nuta-
28
rimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1354 „Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) bei šio Nutarimo priedą – Aprašą, kuris išdėstytas nauja redakcija. Naujieji teisės aktai parengti įgyvendinant SGDT įstatymo pakeitimuose priimtas prieš tai minėtas ankstesnes, susijusias su prekyba gamtinėmis dujomis SGDT įstatymo nuostatas. Nutarimu nustatytas konkretus SGD terminalo būtinasis kiekis – po 540 mln. m3 dujų per metus penkerių metų reguliuojamam periodui nuo SGDT operatoriaus viešai paskelbtos paskirstytų SGDT pajėgumų naudojimo pirmojo laikotarpio pradžios. Šis kiekis kiekvienais metais bus tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo sistemą nenutrūkstamu tolygiu režimu. Apraše konkrečiai detalizuo jami ir nustatomi gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikala vimai,nuosekli jų įgyvendinimo tvarka, paskirtojo tiekėjo paskyrimo tvarka ir sąlygos, gamtines
dujasvartojančiųenergetikosįmonių teisės ir pareigos, susiju sios su gamtinių dujų tiekimo diversifikavimu, taip pat informavimo apie gamtinių dujų diversifikavimo reikalavimų nesilaikymo atvejus tvarka. Tad galima drąsiai teigti, kad priėmus naujus SGDT įstatymo pakeitimus ir minėtą Aprašą yra sukurta tikrai stipri teisinė bazė, tinkamai užtikrinanti SGD terminalo veikimą. Manoma, kad ji realiai padėsLietuvos energetikos sektoriui žengti didžiulį, gyvybiškai svarbų žingsnį nuo vienintelio energijos tiekimo šaltinio link nepriklausomybės. Be to, SGDT įstatymas numato, kad teisinių, techninių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimas turi būti užtikrintas taip, kad SGD terminalą eksploatuoti būtų pradėta ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d. Taigi kol kas galime pasidžiaugti, kad svarbiausių teisinių reglamentų rengimas vyksta sklandžiai ir, likus beveik metams iki numatytos SGD terminalo eksploatavimo pradžios, reikiamos teisinės bazės formavimas yra sėkmingai baigiamas.
▪
Kiekvieną dieną mūsų gyvenime kas nors keičiasi. Tačiau vienos svarbiausių nūdienos vertybių yra patikimumas ir kompetencija. Šiomis vertybėmis remiasi verslo struktūros, visos partnerystės ryšiais susietos įmonės. Renkantis įmonę sėkmingam bendradarbiavimui, ne mažiau svarbi ir jos patirtis, dažnai nulemianti sėkmę. Lietuviško kapitalo įmonė UAB „Dogas“, turinti 22-ejų metų darbo patirtį konkurencinėje rinkoje, gali didžiuotis savo ilgalaikiu sėkmingu bendradarbiavimu su žinomiausiais pasaulyje elektrotechnikos gamintojais. Ji Lietuvos vartotojams tiekia tokių įmonių kaip, SIEMENS, OBO BETTERMANN, HAGER, PHILIPS, OSRAM, MAKITA, JUNG, SCHNEIDER ELECTRIC, ABB, HAUPA, DANFOSS ir daugelio kitų, produkciją. UAB „Dogas“ stebina tiekiamų elektrotechninių medžiagų ir įrangos asortimento gausa ‒ vien tik pagrindinių jų grupių yra daugiau nei 40. Įmonės salonų tinklas veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. UAB „Dogas“ rinkoje dirbti padeda kompleksinis klientų poreikių tenkinimas pagal principą „Viskas iš vienų rankų“ ‒ pradedant konsultacijomis, paties geriausio sprendimo radimu ir baigiant produktų pristatymu laiku ar kai kuriomis paslaugomis.
Ir ne tik tai. Įmonė šiuo metu dirba pagal ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis, pasirašytas su daugiau nei tūkstančiu klientų. Prie tokio rezultato be galo daug prisidėjo didelis jos vadovų dėmesys ilgalaikiams darbo santykiams ir specialistų kvalifikacijai, nuolatiniam jos kėlimui. Kai kurie specialistai įmonėje dirba jau daugiau nei 15 metų. Nemaža jų dalis darbą šioje stabiliai augančioje bendrovėje pradėjo nuo praktikos atlikimo dar būdami VGTU studentais. Dabar ne vienas buvęs VGTU Elektronikos fakulteto absolventas čia užima vadovaujančiąsias pareigas ir rūpinasi profesiniu kitų darbuotojų tobulinimu bei kompetencija, siekia, kad tuo būtų užtikrinta patikimos įmonės reputacija. Dėl to UAB „Dogas“ su VGTU, kuriame rengiami atitinkamai kvalifikuoti specialistai, sieja ne tik ilgametis bendradarbiavimas, bet ir glaudi draugystė. Dar viena veiklos sritis, skatinanti UAB „Dogas“ plėtrą ir konkurencingumą, yra dalyvavimas parodose. Anot įmonės vadovų, dalyvauti parodose verčia ne tik noras reklamuoti savo galimybes ar pasisemti patirties, bet ir suteikti progą patiems gamintojams tiesiogiai susitikti su vartotojais, kad jiems būtų pateikta aktualiausia informacija. Tai leidžia geriau išsiaiškinti paklausą ir lanksčiau reaguo-
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultete vykdoma keturmetė automatikos studijų programa. Ją baigusiems suteikiamas elektros inžinerijos bakalauro laipsnis. Ši programa skirta norintiems išmanyti elektros ir elektronikos inžinerijos technologijas, automatikos tobulinimo tendencijas, sistemų projektavimo principus, išsiugdyti įgūdžių kompetentingai spręsti informacinių technologijų taikymo, technologinių procesų bei įrenginių valdymo ir automatizuoto projektavimo problemas, taip pat kurti automatizuotas sistemas, jų funkcinius įtaisus, pastatų elektros sistemas, išmokti programuoti valdiklius. Studijų programos specializacijos: automatinis technologijų valdymas; kompiuterinis įrenginių valdymas; mikroprocesorinis automobilių elektros įrenginių valdymas; pastatų elektros sistemos. Automatinio technologijų valdymo specializacijos absolventai geba suderinti technologinių įrenginių ir procesų valdymo techninę bei programinę įrangą, diagnozuoti ir šalinti gedimus.
ti į nuolat besikeičiančius užsakovų poreikius. Šiemet UAB „Dogas“ jau penktą kartą parodoje „Balttechnika“ organizuoja renginį „Elektrikų pavasaris“. Tikimasi, kad jame dalyvaus apie 45 gamybos ir kai kurios mokymo įmonės, pavyzdžiui, VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centras. Ekspozicijos kaip visuomet bus įdomios tiksliniams lankytojams ‒ elektros montavimo specialistams, pramonės ir energetikos įmonių atstovams, komunalinio ūkio srities darbuotojams ir pan. Nors planuojamo renginio temos rimtos, tačiau organizatoriai dirba kūrybiškai ir žada visus nustebinti ne tik rinkos naujovėmis, bet ir smagiomis atrakcijomis.
Viskas elektrikams ‒ www.dogas.lt
29
verslas
verslas
L.I.G.H.T WING – AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ FLAGMANAS Kuo Lietuvos sostinė gali išsiskirti iš Europos Sąjungos šalių? Šiandien kaip ir labiausiai techniškai išsivysčiusiose ES šalyse, jau ir Lietuvoje diegiamos pačios pažangiausios technologijos. Ekologiškiausias Europoje pramonės objektas, naujos kartos modernių saulės elementų gamykla ir tyrimų laboratorija, greičiausias vaizdo konferencijų ir interneto medijų centras Europoje bei jaunų, inovatyvių bendrovių inkubatorius. Visa tai – naujajame „BOD Group“ Aukštųjų technologijų centre L.I.G.H.T. WING, kuris sėkmingai pradėjo veikti nuo praėjusių metų rudens Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke. Šiandien mūsų inžinerijos specialistams tai leidžia laikyti išdidžiai pakeltas galvas.
Didžiausią pradėjusio funkcionuoti L.I.G.H.T. WING centro dalį kol kas užims ateities saulės technologijas plėtojančios ir saulės elementus gaminančios bendrovės „Baltic Solar Energy“ bei „Baltic Solar Solutions“, taip pat saulės modulių surinkimo įmonė „ViaSolis“. Šiandien L.I.G.H.T. WING centre patikimai veikia suformuotas verslo inovacijų branduolys. Jame įsikūrė šiuolaikiškos aukštųjų technologijų įmonės „Kemek Engineering“, „Innovative Pharma Baltics“, „ProBioSanus“, „Litfarma“, „Altechna“. Po metų centre savo veiklą planuoja pradėti ir intelektinės nuosavybės internete apsaugos platforma „Clear Digital World“. Į naująjį technologijų centrą persikėlė ir ne vienerius metus sėkmingai veikianti „BOD Group“ CD, DVD, Blu-ray diskų gamykla, kuri savo pagamintas laikmenas tiekia nemažai daliai Europos šalių. Tačiau, pažvelgus per energetikos srities specialistų prizmę, įdomu tai, kad naujasis „BOD Group“ pastatas Centrinėje ir Rytų Europoje yra pirmasis pramoninis-gamybinis objektas, kurio patalpoms šildyti ir technologinei įrangai aušinti
30
„Planuojama, kad per keletą metų L.I.G.H.T. WING centras (Lithuanian incubator of green and high technologies) taps regioniniu lyderiu aukštųjų technologijų srityje. Didžiausia pridėtine verte bus centro mokslinis tiriamasis potencialas, nes jame sudarysime geriausias sąlygas technologijų tyrimų plėtrai. Čia, siekiant tikros, tvarios pažangos, bus sujungti mokslas ir verslas. Šiandien Visoriuose kuriami modernaus ir inovatyvaus Vilniaus ateities pamatai“, – tokia perspektyvos vizija dalijasi „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius. „Į verslą žiūrime labai plačiai, kuriame strategiją ir ilgalaikes perspektyvas. Todėl daug investicijų skyrėme savo techninei bazei. Naujas pastatas ir nauja gamykla yra parengti įvairaus spektro inovatyvioms technologijoms įdiegti. Nuo dejonizuoto vandens, suslėgtojo oro, alternatyvaus šildymo sistemų iki švarių patalpų, skirtų medicininės paskirties įrangai. O tai, beje, dar viena netolima „BOD Group“ įmonių grupės verslo kryptis.“
naudojamas atsinaujinančiosios energijos šaltinis ‒ geoterminė energija. Šiame novatoriškų sprendimų prisotintame centre įrengta viena didžiausių geoterminio šildymo ir vėsinimo sistemų. Jos galingumas siekia net 0,8 MW. Šiuolaikiška šildymo sistema leidžia pastate iki 60 % sumažinti suvartojamų dujų ir elektros kiekius bei gerokai sutaupyti eksploatavimo išlaidų. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad šaltuoju periodu vidutinė šilumos kaina neturėtų būti didesnė nei 12 ct už kW/h. Daug lėšų sutaupys ir ant pastato stogo įrengta 150 KW galios saulės jėgainė, kuri per metus vidutiniškai gali pagaminti elektros energijos iki 150 000 KW/h. Pirmą kartą Lietuvoje įdiegti tokią galingą ir palyginti sudėtingą geoterminę sistemą nebuvo visai paprastas uždavinys. Statybininkai, norėdami tinkamai sumontuoti geoterminės sistemos vamzdžius, grunte išgręžė net 110 gręžinių. Kiekvieno gręžinio gylis siekia 148 m. Bendras po pastatu išvedžiotų vamzdynų, kuriais teka iš požeminių vandenų išgauta šiluma, ilgis taip pat įspūdingas ‒ jis sudaro 17 km. Beje, čia įdiegtos naujausios aprūpinimo šiluma technologijos leidžia neprarasti ir atliekinės, produkcijos gamybos metu išsiskiriančios šilumos, kuri iš gamybinių patalpų nukreipiama į elektronikos valdomą automatizuotą pastato šiluminį centrą ir vėliau iš jo paskirstoma. Moderniame pastate automatizuotos ne tik šildymo, bet ir visos kitos inžinerinės sistemos ‒ vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo ir
kt. Suderintas ir darnus jų veikimas taip pat leidžia sutaupyti nemažai vis brangstančios energijos bei lėšų. Įspūdingi ne tik inžineriniai, bet ir L.I.G.H.T. WING centro pastato statybinių konstrukcijų sprendimai bei apimtis. Naujasis aukštųjų technologijų centras pastatytas ant stabilių gręžtinių pamatų. Juos sudaro kas 6 m išdėstytos 100 kolonų. Kiekviena kolona, atsižvelgus į po ja esančio grunto sudėtį bei stabilumą, buvo įleista į ne mažesnį nei 4–8 m gylį. Didžiulis pastatas Visoriuose ypatingas dar ir tuo, kad, statant atramines konstrukcijas, nebuvo įrengtos temperatūrinės siūlės. Objekto konstruktoriai jų funkciją nutarė kompensuoti naujoviškomis, slystančiais, guoliais sujungtomis gelžbetoninėmis konstrukcijomis. Toks sprendimas leido sutaupyti iš tiesų didelį betono kiekį ir beveik iki 400 m2 išplėsti naudingąjį gamyklos patalpų plotą. Ne mažiau įsimenanti ir pastato išorė – išraiškingą didžiulio objekto tūrį vainikuoja 500 m2 nestandartinių, viršuje elegantiškai išlenktų fasadinių plokščių. Visos šalies mastu neeilinio objekto statyba taip pat pareikalavo nemažų finansinių investicijų. Bendra jo statybų sąmata viršijo 50 mln. Lt. Dar beveik 20 mln. Lt buvo investuota į šiuolaikinę, gamybos procesus užtikrinančią technologinę įrangą – oro ir vandens valymo sistemas, technologinių dujų ir cheminės distribucijos, suslėgtojo oro, de-
jonizuoto vandens paruošimo ir kitas sistemas. Be to, ne vienerių metų investiciniuose planuose numatyta, kad iki 2015 m. „BOD Group“ investicijos į L.I.G.H.T. WING centrą sieks 150 mln. Lt, o jo bendras plotas sudarys 30 200 m2. Jau iki dabar į Visorių IT parko infrastruktūrą – komunikacijas, gatves ir aplinkinės teritorijos sutvarkymą – investuota daugiau nei 10 mln. Lt. Pavyzdžiui, greta šio objekto buvo nutiestos dvi naujos gatvės ir atnaujinta Akademijos gatvė. Atlikti skaičiavimai leidžia drąsiai prognozuoti, kad tokios milžiniškos investicijos turėtų atsipirkti palyginti greitai ‒ per 5–6 metus. Beje, 2015 m. sostinės gyventojams šiame naujųjų technologijų centre iš viso bus sukurta apie 500 darbo vietų. Turint galvoje tai, kad pastaruoju metu nemažai perspektyvių inžinerijos specialistų vis dar linkę ieškotis svetur siūlomo darbo ir emigruoti, tokia žinia tikrai džiugina. Naujajame centre dar iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti ir pagaminti aukštųjų technologijų produkcijos bei paslaugų daugiau nei už 0,5 mlrd. Lt, o iki 2017 m. ‒ gamybos apimtis čia turėtų išaugti iki 1 mlrd. Lt. Didžioji dalis Visoriuose pagamintos produkcijos ir paslaugų bus eksportuojama į užsienio šalis. 2014–2015 m. šiame centre gaminamų saulės elementų ir modulių apyvarta jau turėtų siekti 300 mln. Lt, o eksportas viršyti 95 % visos produkcijos. Įdiegtos šiuo-
„Centre per metus pagaminsime iki 16,7 mln. vienetų saulės elementų. Metinis viso gamybos komplekso pajėgumas – 70 MW. Tiek saulės elementų pakaktų 50-čiai vidutinio galingumo saulės jėgainių Europoje įrengti, – teigia „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius. – Jau šiandien trečdaliui gamyklos metinių pajėgumų pasirašytos saulės elementų tiekimo sutartys su keliolika Europos saulės modulių gamintojų.“
31
verslas
laikiškų technologijų valdomos gamybos linijos leidžia tikėtis, kad Lietuvos sostinėje pagamintų produktų paklausa neleis abejoti jų konkurencingumu rinkoje. Netrukus, jau šių metų pavasarį, „BOD Group“ Aukštųjų technologijų centre L.I.G.H.T. WING pradės veikti moderniausia visoje Europoje trečiosios kartos į pastatus integruotų saulės modulių „stiklas‒stiklas“ gamybos linija. Šie Lietuvoje gaminami moduliai iš užsienio konkurentų įmonėse gaminamos produkcijos išsiskirs ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir tuo, kad bus naudojami kaip apdailos plokštės, pritaikytos montuoti pastatų fasadų ir stogų konstrukcijose. Juos bus galima integruoti net į langus. Rytų Eu-
Technika
ropoje tai bus pirmoji pramoninės gamybos linija, tokiu būdu gaminsianti fasaduose integruojamas saulės modulių fotovoltines sistemas ‒ BIPV (angl. building integrated photovoltaics). Šios BIPV sistemos bus ypatingos ne tik tuo, kad jos elektros energiją gamins iš saulės šviesos, bet ir tuo, kad galės būti pastato konstrukcijų dalimi ar iš tiesų patraukliu architektūriniu sprendimu. BIPV sistemos puikiausiai gali pakeisti tokias stogo dangos medžiagas, kaip, pavyzdžiui, malksnas, šiferines, plienines ar kitokio tipo stogo plokštes. Modernios išvaizdos, visiškai inte-
gruotos BIPV sistemos ne tik gali pagerinti architektūrinę pastatų išraišką ‒ jos tiesiog skirtos būti jų dalimi. Pagrindinė BIPV sistemų sudedamoji dalis yra „stiklas–stiklas“ tipo moduliai (2 pav.). Jie neturi įprastuose moduliuose esančio aliumininio rėmo ir kitų specifinių dalių. Jas pakeičia du grūdintojo stiklo lakštai ir EVA laminatas, tarp kurių sumontuoti fotovoltiniai saulės elementai – celės. Jie iš dalies yra permatomi. Todėl, keičiant modulyje tarpus tarp saulės celių, modulio matmenis ir kitas technines charakteristikas, galima sugalvoti įvairių architektūrinių sprendimų. Išlavinto skonio estetikos mėgėjams tai labai patrauklu, ypač kai vengiama atkreipti dėmesį į pačią BIPV sistemą, siekiant išsaugoti architektūrinių pastato elementų stilistiką.
▪
www.bodgroup.com
32
33
sukaktys
Prasmingais darbais vainikuoti garbingi
jubiliejai
Profesoriui Leonui Vaidotui Ašmantui sausio 1 d. sukako 75-eri. Lietuvos atominės energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos energetikos ministras. Lietuvai jo nuopelnai neįkainojami. L. V. Ašmanto jaunystė buvo skirta mokslinei veiklai. Pagrindinė darbų tematika – šilumos masės mainai sudėtingos formos kanaluose tiek stacionariomis, tiek nestacionariomis vykstančių procesų sąlygomis. Jo skaičiavimo metodai buvo pritaikyti kuriant šilumokaičius ir kosminės paskirties energetikos objektus. Nuo 1979 m. mokslininkas dirbo dėstytoju Kauno politechnikos institute, o 1996–1998 m. jau dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete. L. V. Ašmantas ‒ septynių išradimų, apie 70 mokslinių straipsnių ir daugybės knygų autorius. Šiai iškiliai asmenybei sudėtingiausiu šaliai ekonominės blokados metu tapus LR energetikos ministru, 1990 m. teko spręsti neišsprendžiamus klausimus. Savąją energetiką kuriančiai Lietuvai reikėjo pasinaudoti pažangia užsienio patirtimi, todėl ministro iniciatyva 1992 m. buvo atkurta šalies narystė Pasaulio energetikos taryboje. Vienas svarbiausių L. V. Ašmanto darbų buvo Ignalinos AE perėmimas Lietuvos jurisdikcijon, kai elektrinėje dirbo apie 90 % specialistų, atvykusių iš SSRS, ir tuo siekė pasinaudoti veikusios prieš nepriklausomybę jėgos. Beje, Jubiliato nuopelnu buvo išsaugotas ir Lietuvos energetikos institutas. Be to, 1992 m. šio aktyvaus žmogaus iniciatyva Rietave įvyko pirmosios Lietuvos elektrinės 100-ųjų metinių minėjimas ‒ dabar tą dieną kasmet minima Lietuvos energetikų diena. 1999–2001 m. L. V. Ašmantas buvo Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos pirmininku, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto vadovu. Pastaroji organizacija Lietuvoje ir pasaulyje atstovauja Lietuvos energetikos sektoriams. L. V. Ašmanto mokslinė veikla įvertinta LŪPP sidabro medaliais, jam suteiktas LSSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Mokslininkas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, gavo Lietuvos mokslo premiją. Be to, už nuopelnus Lietuvos energetikai jam įteiktas aukščiausias Lietuvos energetikų apdovanojimas – Lietuvos energetikų garbės ženklas. Linkime Jubiliatui visokeriopos sėkmės!
wait miuler
Prabėgusio lapkričio 20 d. akademikui Jurgiui Vilemui prisimins 75-erių metų jubiliejumi. Sunku besurasti labiau tituluotą mokslininką. Jis ‒ atominės energetikos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas technologijos mokslų daktaras, garbės profesorius. J. Vilemo mokslinio darbo sritis – įvairių tipų ir paskirties branduolinių reaktorių termohidrodinaminių procesų tyrimas bei su šia sritimi susijusių fundamentinių hidro- ir dujų dinamikos dėsningumų nagrinėjimas, branduolinių jėgainių saugos problemų sprendimas. Mokslininkas yra kelių monografijų, daugiau nei 270 mokslinių straipsnių ir daugybės pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius. J. Vilemas aktyviai dalyvauja tarptautinėje mokslinėje veikloje. Jis yra vienas iš Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto steigėjų, žinomas kaip Tarptautinės energetikos agentūros Vandenilio įdiegimo sutarties vykdomojo komiteto narys, Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto pirmininkas, Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro mokslinio komiteto narys, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto garbės narys, Europos atominės energijos draugijos narys, Švedijos Karališkosios inžinerinių mokslų akademijos ir Suomijos technologijų akademijos užsienio narys, Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narys, VDU atkūrimo tarybos ir atkuriamojo senato pirmininkas, Kauno medicinos universiteto tarybos ir Vytauto Didžiojo universiteto tarybos narys, VDU senato narys, vėliau – pirmininkas. Akademiko vardas susijęs Lietuvos energetikos strategijų kūrimu. Jis vadovavo ir aktyviai dalyvavo vykdant šalies energetikos strategijoms parengti reikalingas mokslinių tyrimų programas. Mokslininko patirties jam prireikė ir 2000–2008 m. vadovaujant AB „Lietuvos energija“ valdybai, ir 1993–2007 m. dirbant LR Vyriausybės patarėju energetikos klausimais. J. Vilemo nuopelnai įvertinti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu; Lietuvos energetikų garbės ženklu, Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus, Kauno technologijos universiteto garbės daktaro, Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardais. Mokslininkas pripažintas Lietuvos valstybinės mokslo, Baltarusijos Mokslų Akademijos A. V. Lykovo ir Akademiko A. Žukausko premijų laureatu. Linkime akademikui ir toliau būti tokiam tvirtam kaip lietuviškas ąžuolas.
34
35
SIEMENS