35 zurnalas

2014 NR. 2 (35)

Atsinaujinančiosios energetikos eros pradžia Permainos bendroje elektros energetikos rinkoje Krašto apsaugos sistemos sąsajos su šalies energetiniu saugumu

JAV institucinis pajėgumas – sektinas energetinio saugumo pavyzdys Kaip sumažinti SF6 dujų emisiją į atmosferą Svarbiausi Elektros įstatymo pakeitimų aspektai

Išplėskime galimybes!

Priešgaisrinės apsaugos sistemos OBO siūlo patikimas ir išbandytas priešgaisrines sistemas, atitinkančias visus saugos nuo gaisro reikalavimus elektros įrenginiams. Tinka visiems elektros infrastruktūriniams statiniams – nuo gyvenamųjų pastatų iki pramoninių kompleksų.

Loginis modulis

Atraskite OBO sistemų pasaulį. Susisiekite su mumis internetu arba tiesiogiai.

• • • • • • •

Sandarinimo medžiagos Medžiagos ugniai atspariems kabeliniams praėjimams įrengti.

Priešgaisriniai kanalai Kabelius apjuosianti priešgaisrinė medžiaga Funkcionalumo palaikymo sistemos Ankeriai

OBO Bettermann klientų aptarnavimas Tel.: 370 5 2375911, 370 61622470 El.p. obo@obo.lt · www.obo.lt

IN 1 IN 2 IN 3

& ≥

OUT 10 OUT 12 OUT 14

Programavimas – logika + programinė įranga

Kištukinių relių sistema Ypač kompaktiškas PLC logic valdiklis Su Phoenix logine relių sistema galima realizuoti nesudėtingas automatizavimo užduotis.

Valdiklis PLC logic derina loginį ir sąsajos lygį. I/O signalams suderinti naudokite kištukines puslaidininkines arba elektromechanines reles.

Remadamiesi intuityvia logika kartu su programine įranga galite greitai užbaigti jau pradėtus projektus.

Visus, norinčius sužinoti daugiau apie minėtus gaminius, prašome kreiptis į UAB PHOENIX CONTACT Švitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius, tel. 8 5 210 63 21 arba el. paštu balticinfo@phoenixcontact.com.

Išsamesnės informacijos taip pat galite rasti ir internete adresu www.phoenixcontact.lt

IF 02-14.000.L1

© PHOENIX CONTACT 2014

turinys

įvadinis žodis

Pasaulyje

6 Prasideda atsinaujinančios energetikos era

Pasaulinė paskutinių metų ekonomikos krizė, ją sukėlusių veiksnių analizė paskatino pasaulio lyderius dar sparčiau nei iki šiol padaryti darnią plėtrą pagrindiniu bet kurios valstybės ekonominės ir socialinės politikos tikslu. Daugybė aplinkybių lėmė, kad energetikos srityje darnios plėtros samprata labiausia siejama su sparčiu atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu.

Įžvalgos 13 Reikšmingas žingsnis bendros elektros energijos rinkos link

Veiksmingos elektros energijos rinkos kūrimas – iššūkis ne tik elektros energetikos sistemai, bet ir visam elektros ūkiui.

Elektros energijos rinka yra svarbiausia didžiausių elektros energetikos sistemų permainų per visą jų istoriją priežastis.

Tos permainos buvo ypač ryškios ir greitos keičiant elektros gamybos struktūrą. Sukūrus sąlygas elektros energijos rinkai elektros sistemose nebeliko centralizuotos elektros gamybos.

Energetika 16 Energetika krašto apsaugos sistemoje

Plačiai svarstomos ir kariuomenių galimybės prisidėti prie energijos išteklių vartojimo efektyvumo diegiant išmaniąsias technologijas, tobulinant energijos išteklių vartojimo apskaitą, investuojant į mažiau energijos imlią įrangą ir transportą, mažinant energijos nuostolius pastatuose, taip pat pritaikant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Energetika 22 Energetikoje svarbiausia – institucinis pajėgumas. JAV pavyzdys

Jungtinės Amerikos Valstijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant energetinio saugumo mokslo metodologiją, plėtojant ją kaip praktinę kategoriją, vykdant monitoringą ir formuojant pasaulinės energetikos politiką. Savo pajėgumu pasaulyje išsiskiria šios šalies energetikos sektoriaus sprendimus priimantis institucinis veiksnys.

Standartai 24 Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Bet kuri priešgaisrinė sistema stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis. Kilus gaisrui turi išlikti galimybė naudoti avarinius ir evakuacinius kelius, o avarinio apšvietimo, gaisro signalizacijos ir dūmų ištraukimo sistemos turi veikti ir toliau.

Todėl labai svarbu užtikrinti specialias šių sistemų elektros energijos maitinimo apsaugos priemones.

26 Skirstomieji įrenginiai be SF6 dujų

Nerimą keliantys pranešimai apie šiltnamio efektą ir klimato pokyčius rodo, kad visi suvokia kylančią grėsmę Žemei. Metas kiekvienam prisiimti atsakomybę už šiuos pokyčius. Didėjant SF6 dujų naudojimo mastui elektros skirstymo įrenginiuose, šių dujų emisija į atmosferą atitinkamai didės, jeigu SF6 dujų naudojimo politika nesikeis.

Teisė 28 Elektros energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo aktualijos

Elektros energetikos sektoriaus teisinis reguliavimas yra gyvas ir evoliucionuoja kartu su pačia elektros energijos rinka. Šioje publikacijoje atkreipiamas dėmesys į Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo kovo 20 d.

Kronika 31 Kertame energetikos langą į Europą

Lietuvos ryžtas tapti nepriklausoma nuo neprognozuojamų Rytų šalių tapo realus pradėjus įgyvendinti energetikos infrastruktūros projektus.

2

page 6 An Era of Renewable Energy is about to Dawn The global economic crisis of the previous years as well as an analysis of the factors that lead to it has encouraged the world leaders to take urgent actions to turn sustainable development into a key objective of any national economic and social policy. Due to a number of circumstances, the concept of sustainable development has become most associated with use of renewable energy sources.

page 13 An Important Step towards a Unified Electricity Market Development of an effective electricity market poses a challenge not only to the electricity system but the whole energy sector. The unified electricity market is the main reason why the electricity systems are now facing the greatest changes that they have ever endured. The changes have been particularly intense and rapid in the field of transformation of the structure of electricity generation. Once conditions for an energy market were established, centralised electricity generation ceased to be a part of electricity systems.

page 16 Energy and the National Defence System Of great current interest are the possibilities for the military to contribute to energy efficiency through the means of implementing smart technologies, perfecting energy consumption accounting, investing in less energy-consuming equipment and transport, reducing energy loss in a building as well as applying renewable energy sources.

page 22 What Matters in the Energy Sector is Institutional Capacity. The U.S.A. case.

The United States of America plays the main role in creating a scientific methodology of energy security, developing it as a practical category, carrying out monitoring and shaping global energy politics. The country’s institutional factor that is responsible for decisions regarding the country’s energy sector distinguishes itself from the rest of the world through its capacity.

page 24 Ensuring Capacity of Functionality of Electrical Fire Protection Systems Any fire protection system is as strong as its weakest link. In case of a fire, the possibility to use emergency and evacuation routes must be ensured while emergency lighting, fire alarm and smoke extraction systems must remain functioning. Therefore, it is crucial that special energy supply protection elements are installed in these systems.

page 26 Switchgears without SF6 Gasses Alarming reports concerning the greenhouse effect and climate changes show that everyone is now aware of the threat that the Earth is facing. It is high time everyone took responsibility for these changes. As the amount of SF6 gasses used in electrical switchgears increases, the gas emission to the atmosphere is going to increase as well unless the policies regarding use of SF6 gasses change.

page 28 Current Issues Regarding Legal Regulation of the Electricity Sector Legal regulation of the electricity sector is a live phenomenon evolving alongside the electricity market itself. The publication draws attention to the amendments to the Law on Electricity that came into force on 20 March.

Sakysite, žmogaus gyvybė neįkainojama? Ir aš taip galvojau, kol sužinojęs iš neoficialių šaltinių apie pasipylusius nelaimingus mirtinus atsitikimus energetikos įmonėse nutariau pasidomėti, kokia padėtis Lietuvos energetikoje, juolab kad žuvo ir keli mūsų asociacijos įmonių elektromontuotojai.

Visi žinome apie vadinamąjį karą keliuose, matome kraupius vaizdus, girdime dar tragiškesnę statistiką. Tačiau neteko matyti vaizdų arba skaityti apie nelaimingus mirtinus atsitikimus energetikos įmonėse, nors padėtis tragiška. Iš oficialių šaltinių gauti informaciją apie nelaimingus atsitikimus beveik neįmanoma. Tai − vos ne valstybinė paslaptis. Matyt, todėl, kad dauguma nelaimingų mirtinų atsitikimų įvyko LESTO elektros įrenginiuose ir iš dalies dėl šios įmonės kaltės. Tikriausiai beveik viskas įslaptinta dėl to, kad nekristų šešėlis ant tokios žinomos įmonės.

Per 2013 m. ir šių metų penkis mėnesius jau įvyko septyni mirtini nelaimingi atsitikimai (pvz., Norvegijoje per praėjusius metus – 1) ir dar tiek pat nelaimingų nemirtinų atsitikimų, kurių metu darbuotojai gavo rimtų traumų. Dažniausiai žūsta dirbantys prie įrenginių elektromontuotojai.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų ėmė daugėti pradėjus garsiąją energetikos „perestroikę“ dar buvusio ministro laikais, kai specialistai buvo masiškai vejami lauk, o vietoje jų priimami „visažiniai“ vadybininkai, kai buvo sugriauta pagrindinė elektromontuotojų mokymo bazė − Respublikinis energetikų mokymo centras. Dabar jis įsikūręs beveik pogrindyje – pusrūsyje ir jam vadovauja vadybininkė, o turėtas penkių aukštų pastatas išnuomotas viešbučiui ir medikams. Valstybinė energetikos inspekcija tapo gyventojų skundų tyrimo valstybine įmone ir nusišalino nuo problemos sprendimo. Jau anksčiau patyrę energetikai sakė, kad tokios nepamatuotos reorganizacijos atneš daug bėdų, nes elektros energetika yra viena iš pavojingiausių pramonės šakų, tad reikia griežtos tvarkos, negalima vaikytis vien pelno žmonių gyvybės ir sveikatos sąskaita.

Dažniausiai raštuose kaip nelaimingų atsitikimų priežastys pirmiausia nurodomi pačių žuvusiųjų veiksmai, nes žuvusieji tyli ir negali apsiginti. Tai pats lengviausias būdas išvengti atsakomybės. Dar neteko girdėti, kad kas nors dėl to būtų labai nukentėjęs, bet dėl šventos ramybės lengvai nubaudžiamas koks „iešmininkas“. Tikrųjų priežasčių niekas neieško ir nesuinteresuoti ieškoti.

O dabar apie kompensacijas. Sociologai išsiaiškino, kad vidutinis vairuotojas amerikietis ar britas savo gyvybę vertina maždaug šešis kartus labiau negu pinigus, kuriuos galėtų uždirbti iki gyvenimo pabaigos. Tuo remiantis, galima apskaičiuoti, kad Liuksemburgo gyventojo gyvybė kainuoja 5 mln. JAV dolerių, JAV – 2,6 mln., Švedijos – 2,4 mln., Didžiosios Britanijos – 2,3 mln., Portugalijos – 1 mln. Rusijos gyventojo gyvybė vertinama 195 tūkst. JAV dolerių, o tadžiko – 13,3 tūkst. JAV dolerių.

Lietuvoje LESTO privalomai draudžia pavojingą darbą dirbančius darbuotojus ir įvykus nelaimingam mirtinam atsitikimui žuvusiojo šeima gauna apie 30 tūkst. Lt kompensaciją priklausomai nuo jo buvusio atlyginimo.

Karaliaus Chamurabio, valdžiusio Babiloną apie 1750 m. pr. Kr., įstatymai buvo įkainoję žemiausio Babilono visuomenės nario – vergo – gyvybę maždaug 170 g sidabro, kuris dabar kainuotų apie 215 dolerių.

Prie kurios grupės priskiriami Lietuvos elektromontuotojai, galite spręsti patys.

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius P. P. Škiudas

Leidėjas

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 698 40 500 El. p. neta@neta.lt www.neta.lt

Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius

Vyr. redaktorius

Dizaineris

Techninė redaktorė

Projektų vadovas

Kalbos redaktorė

Redakcija

Dalia Zilinskienė

Liudmila Andriušienė Rita Malikėnienė

Autoriai

Gintaras Adžgauskas Anzelmas Bačauskas Juozas Baublys Edvinas Beikauskas Laimonas Dedūra Jurgis Vilemas

Robertas Jakštaitis Rolandas Liuga

UAB „Super namai“ www.supernamai.lt

Visos teisės saugomos.

Iliustracijoms ir tekstams perspausdinti būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Spausdino

UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Dėl galimo broko prašome kreiptis į spaustuvę.

© UAB „Super namai“ © NETA

3

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

UAB ABB Saltoniškių g. 14, Vilnius Tel. +370 5 273 83 00 Faks. +370 5 273 83 33 El. p. info@lt.abb.com www.abb.com

UAB Ardena Vytenio g. 20, Vilnius Tel. +370 5 216 07 17, 233 37 02 Faks. +370 5 2161036 El. p. info@ardena.lt www.ardena.lt

UAB Gaudrė Ateities g. 10, Vilnius Tel. +370 5 279 61 62 Faks. +370 5279 61 63 El. p. info@gaudre.lt www.gaudre.lt

AS DRAKA KEILA CABLES

Atstovybė Lietuvoje Verkių g. 29, Vilnius Tel. +370 5 272 14 64 www.drakakeila.ee

UAB Elektros darbai Jonavos g. 62A, Kaunas Tel. +370 37 22 81 87 Faks. +370 37 79 28 88 El. p. info@elektrosdarbai.lt www.elektrosdarbai.lt

UAB Baltic agency service Žirmūnų g. 139, Vilnius Mob. +370 612 13 278 Faks. +370 5 215 20 16 El. p. vilius@baltic-as.eu www.baltic-as.eu

4

UAB Dogas Ozo g. 51, Vilnius Tel. +370 5 276 34 00, 276 14 94, 2737251 Faks. +370 5 2737250 El. p. info@dogas.lt www.dogas.lt

UAB Elmonta Motorų g. 6, Vilnius Tel. +370 5 230 64 44 Faks. +370 5 213 54 88 www.elmonta.lt

UAB Empower Motorų g. 4, Vilnius Tel. +370 5 210 55 60, 232 90 77 Faks. +370 5 232 90 79 El. p. info@empower.lt www.empower.lt

UAB Srovėtaka Ateities g. 21C, Vilnius Tel. +370 5 279 37 69 Faks. +370 5 237 51 82 El. p. srovetaka@takas.lt www.srovetaka.lt

UAB A.Žilinskio ir ko Užtvankos g. 17, Dainiai Jurbarko r.

Tel. +370 447 70 120 Faks. +370 447 70 128 El. p. info@elektra.lt www.elektra.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. 11, Vilnius VGTU Elektronikos fakultetas Naugarduko g. 41, Vilnius Tel. +370 5 274 47 53, 274 50 13 Faks. +370 5 274 47 70 El. p. dekanatas@el.vgtu.lt www.vgtu.lt

Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Tel. +370 37 30 00 00, 32 41 40 Faks. +370 37 32 41 44 El. p. rastine@ktu.lt www.ktu.lt

UAB Elinta Terminalo g. 3, Biruliškių k., Kauno r.

Tel. +370 37 35 19 87 Faks. +370 37 45 27 80 El. p. info@elinta.lt www.elinta.lt

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos nariai

UAB Klinkmann LIT Kauno g. 34, Vilnius Tel. +370 5 215 16 46 Faks. +370 5 216 26 41 El. p. info@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

UAB RIFAS Tinklų g. 35R, Panevėžys Tel. +370 45 58 27 28 Faks. +370 45 58 27 29 El. p. info@rifas.lt www.rifas.lt

UAB Liumenas Metalistų g. 2, Šiauliai Tel. +370 41 54 00 60 Faks. +370 41 54 00 65 El. p. biuras@liumenas.lt www.liumenas.lt

OSRAM atstovybė Lietuvoje Verslo centras „Orange office" Senasis Ukmergės kelias 4 Užubalių k.,Vilniaus r.

Tel. +370 5 219 53 67 Faks. +370 5 219 53 65 Mob. +370 614 99 551 gintas.malasauskas@osram.com www.osram.lt

UAB Neiluva Naugarduko g. 41A, Vilnius Tel. +370 5 215 15 60 Faks. +370 5 215 15 59 El. p. info@neiluva.com www.neiluva.lt

UAB OBO Bettermann Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 237 59 11 Faks. +370 5 237 59 12 El. p. obo@obo.lt www.obo.lt

UAB Phoenix Contact Švitrigailos g. 11B, Vilnius Tel. +370 5 210 63 21 Faks. +370 5 210 63 24 El. p. balticinfo@phoenixcontact.com www.phoenixcontact.lt

UAB Rittal Meistrų g. 8, Vilnius Tel. +370 5 210 57 20 Mob. +370 698 34 418 Faks. +370 5 230 66 65 El. p. info@rittal.lt www.rittal.lt www.friedhelm-loh-group.com

UAB Elstila Jonavos g. 62A, Kaunas Šilutės pl. 83B, Klaipėda Geologų g. 7A, Vilnius Tel. +370 37 20 58 02, 33 02 46 Faks. +370 37 20 12 80 El. p. kaunas@elstila.lt

UAB UTU Kirtimų g. 33, Vilnius Tel. +370 5 274 28 27 Mob. tel. +370 687 49 852 Faks. +370 5 274 28 38 El. p. gintaras.plankis@utu.lt www.utu.lt

UAB Elektrobalt Liepkalnio g. 85, Vilnius Tel. +370 5 266 00 91, 266 00 94 Faks. +370 5 66 00 97 El. p. office@elektrobalt.lt www.elektrobalt.lt

VšĮ Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 84, Klaipėda Tel. +370 46 39 89 00 Faks. +370 46 39 89 99 El. p. klaipedos.universitetas@ku.lt www.ku.lt

Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas J.Jasinskio g. 16C, Vilnius Tel. +370 5 239 15 00 Faks. +370 5 239 15 01 El. p. info@siemens.com www.siemens.lt

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Antakalnio g. 54, Vilnius Tel. +370 5 234 15 24, Faks. +370 5 234 37 69 El. p. info@vtdko.lt www.vtdko.lt

Kauno technikos kolegija Tvirtovės al. 35, Kaunas Tel. +370 37 30 86 20 Faks. +370 37 33 31 20 El. p. ktk@ktk.lt www.ktk.lt

UAB SLO Lithuania Vilkpėdės g. 4, Vilnius Tel. +370 5 215 00 70 Faks. +370 5 215 00 71 El. p. biuras@slo.lt www.slo.lt

AB Vilma Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 5 247 23 31 Faks. +370 5 247 23 39 El. p. sales@vilma.lt www.vilmaelectric.lt

Utenos kolegija Maironio g. 7, Utena Tel./faks. +370 389 51 662 El. p. administracija@utenos-kolegija.lt www.utenos-kolegija.lt

5

pasaulyje

pasaulyje

prasideda Atsinaujinančiosios energetikos era Prof. Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas

Atrodo, pagaliau pasaulio ekonomikos ir didelę įtaką jai turinčios energetikos pastarųjų dviejų dešimtmečių raida bei su ja susijęs didžiulis neigiamas poveikis mus supančiai aplinkai subrandino tam tikras sąlygas ir aplinkybes, reikalaujančias tolesnę raidą neatidėliojant pakreipti darnia, aplinkos nežalojančia linkme. Tai tampa ne tik atskirų, nedidelių entuziastų grupių, bet ir ne vienos valstybės politinių lyderių rūpesčiu bei pagrindiniu jų veiklos siekiu.

Pasaulinė paskutinių metų ekonomikos krizė, ją sukėlusių veiksnių analizė paskatino pasaulio lyderius dar sparčiau nei iki šiol padaryti darnią plėtrą pagrindiniu bet kurios valstybės ekonominės ir socialinės politikos tikslu. Daugybė aplinkybių lėmė, kad energetikos srityje darnios plėtros samprata labiausia siejama su sparčiu atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimu. Svarbiausios iš tųaplinkybių yra: • Dėl ypač spartaus besivystančių didžiųjų Azijos šalių ekonominio atgimimo, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos ir kitų, atitinkamai labai sparčiai jose didėja suvartojamos energijos mastas (1 pav.).

Jam taip sparčiai augant, sunku suspėti adekvačiai didinti iki šiol pagrindinių energijos išteklių (naftos, dujų, akmens anglies) pasaulinę gavybą, nepaisant to, kad jų atsargos yra labai didelės. Tačiau lengvai prieinami ištekliai jau baigiami išnaudoti, o naftos, dujų ar anglių gavyba iš gilesnių, labiau nutolusių nuo vartotojų ar mažiau koncentruotų šaltinių vis labiau brangsta.

6

Suvartojamos energijos kiekis pagal šalis

Suvartojamos energijos kiekis pagal kurą

Milijardai tne

Milijardai tne AEI* Hidroenergija Branduolinė * Atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant biokurą

1 pav. Pirminės energijos suvartojimo mastas pasaulyje 1965–2035 m. Šaltinis: BP Energy Outlook 2035

Todėl atrodo, kad energijos kainos niekad nesugrįš į tą lygį, koks jis buvo prieš dešimtmetį.

Taigi atsirado svari ekonominė paskata ieškoti alternatyviųjų energijos šaltinių ir pradėti kur kas efektyviau naudoti energijos išteklius.

• Vis didėjantis iškastinio organinio kuro (anglių, naftos, dujų) deginimo mastas sparčiai didina anglies dvideginio koncentra-

ciją atmosferoje. Dėl to klimato atšilimo tempai pasiekė nepageidaujamą greitį, ir jau visi sutinka, kad būtina imtis skubių veiksmų, siekiant išvengti globalinių katastrofiškų pasekmių netolimoje ateityje, t. y. sumažinti organinio kuro vartojimo apimtį.

• Kaip įprasta, atsinaujinantieji energijos ištekliai yra vietiniai − tai leidžia valstybėms, neturinčioms savų iškastinių energeti-

7

pasaulyje

pasaulyje

Instaliuota vėjo jėgainių galia 2000–2012 m.

Bendra vėjo jėgainių galia 2000–2012 m.

3 pav. 2012 m. 27-iose ES valstybėse instaliuota elektrinių galia

2 pav. Instaliuota vėjo elektrinių galia pasaulyje 2000–2012 m. (Šaltinis: Global WInd Statistics)

nių išteklių, iš esmės sumažinti jų importą ir taip didinti energetinį saugumą.

• Geografine prasme atsinaujinantieji energijos ištekliai žemės paviršiuje yra kur kas tolygiau pasiskirstę nei iškastiniai, dėl to jų platus naudojimo mastas savaime sukelia ne tik tolygesnį gamybinių jėgų ir naujų darbo vietų pasiskirstymą pasaulyje, bet ir visas iš to išplaukiančias teigiamas pasekmes. Šios ir daug kitų, gal kiek mažiau reikšmingų priežasčių lėmė tai, kad platesnis AEI naudojimo mastas kartu su saikingesniu bei efektyvesniu energijos vartojimu šiandien tampa pamatiniu daugumos pasaulio valstybių energetinės politikos principu. Apie tai byloja Europos Sąjungos naujausios direktyvos, įvairių tarptautinių organizacijų prognozės, rekomenda-

8

cijos ir nutarimai. Dar netolimoje praeityje modernios ekonomikos šalyse atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas buvo daugiau egzotika nei rimta ekonominė veikla ir tik keliose valstybėse tai buvo svarbia energetikos politikos sudedamąja dalimi, o šiuo metu šis procesas tampa globalus, visuotinai palaikomas ir net madingas.

Faktai apie AEI plėtrą pasaulyje Nemažai pasaulio šalių pradėjo sparčiai įsisavinti AEI beveik prieš 10 metų. Šalyse pionierėse − Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Ispanijoje, o kiek vėliau ir Kinijoje – jie tapo svarbia valstybinės energetikos politikos dalimi ne tiek dėl ekonominių priežasčių, kiek dėl to, kad tose šalyse visuomenė anksčiausiai suprato ir perkėlė į valstybės politikos lygį globalaus atšilimo bei

aplinkos taršos problemų sprendimą. Jose vyrauja nuomonė, kad tas problemas galima spręsti tik sparčiai keičiant iškastinius organinio kuro išteklius į AEI. Keliose šalyse (daugiausia Anglijoje, Kinijoje ir Indijoje) kartu su AEI taip pat dideliu mastu numatoma plėtoti ir branduolinę energetiką, kuri negeneruoja anglies dvideginio. Perėjimas prie AEI bus palaipsnis, truksiantis keletą dešimtmečių, tačiau svarbu, kad jis prasidėjo. Jau pasiekta iš tikrųjų įspūdingų rezultatų. Nors procesas buvo pradėtas nuo labai žemo lygmens, bet augimo tempai yra fantastiški, siekiantys kelias dešimtis procentų per metus. Šiame straipsnyje labiausiai norima parodyti AEI naudojimo elektros gamybai plėtrą, nekalbant apie tai, kad jau nuo senų laikų tokie ištekliai gan plačiai tiesiogiai naudojami šildymo reikalams.

Šiuo metu pagrindinės elektros gamybos technologijos, naudojančios AEI, yra vandens, vėjo, fotovoltinė (pV), taip pat technologijos, įprastu būdu generuojančios elektrą iš šiluminio biologinės masės degimo proceso ar koncentruotų saulės spindulių, kai šiluminė energija transformuojama į elektros energiją. Tačiau iš visų šių technologijų tik pirmosios trys yra didžiausias indėlis į AEI plėtrą elektros energetikoje. Lyderiaujančių šalių patirtis parodė, kad palyginti nebrangiomis paskatos priemonėmis galima pasiekti neŠalis Kinija JAV Vokietija Ispanija Indija Jungtinė Karalystė Italija Prancūzija Kanada Portugalija 10 pirmųjų Likęs pasaulis Iš viso pasaulyje

įtikėtinai gerų rezultatų. 2000 m. bendra vėjo jėgainių galia pasaulyje buvo 13 000 MW, 2010 m. ji pasiekė 200 000 MW (200 GW), o 2013 m. jau viršijo 300 GW (2 pav.), iš kurių 6,5 GW gaunama iš jūrose pastatytų jėgainių. Vien tik 2012 m. naujai instaliuota 44,7 GW galia yra didesnė nei bet kada anksčiau.

2013 m. pabaigoje Europos Sąjungoje instaliuota bendra vėjo jėgainių galia siekė 117 GW ir jose pagaminta 257 TWh (7,8 %) elektros energijos. 2012 m. Ispanijoje vėjo jėgainės pagamino didžiausią visos suvartotos elektros energijos

Bendra įrengta galia MW % 75 564 26,8 60 007 21,2 31 332 11,1 22 796 8,7 18 421 6,5 8 445 3,0 8 144 2,9 7 196 2,5 6 200 2,2 4 525 1,6 242 630 85,9 39 853 14,0 282 482 100

Per 2012 m. įrengta galia 13 200 13 124 2 439 1 122 2 336 1 897 1 273 – 935 – 38 326 6 835 44 711

1 lentelė. Įrengta vėjo jėgainių galia 10-yje pirmaujančių šalių 2012 m. pabaigoje

dalį (21,1 %), o branduolinės jėgainės – 20 %. Pačią didžiausią dalį visos suvartotos elektros energijos vėjo jėgainės pagamino Danijoje – net 27 %. Vokietijoje kai kuriais vasaros, o Danijoje rudens savaitgaliais vėjo, saulės ir biologinio kuro jėgainės pagamina elektros energijos daugiau nei visas tų šalių poreikis. JAV planuoja, kad 2030 m. vėjo jėgainės gamins 20 % elektros energijos, nors dabar gamina tik 3 %.

Prie sparčios vėjo jėgainių plėtros jau baigiam priprasti, bet dar spartesnė saulės fotovoltinės (pV) energetikos plėtra gali daug ką nustebinti. 2010 m. pasaulyje per vienus metus buvo įrengta 15 GW, 2012 – 31 GW, 2013 – 35 GW galios jėgainių. Bendra pV galia 2013 m. pabaigoje siekė 136 GW. Iš jų 79 GW – Europos Sąjungoje. 2012 m. ES buvo įrengta 16 GW pV – daugiau nei bet kokių kitų tipų elektrinių (3 pav.).

Jos pagamino 2,6 % visos elektros energijos. Per visą 2000–2012 m. laikotarpį ES įrengta bendra saulės ir vėjo elektrinių galia gerokai viršija visų kitų tipų naujai įrengtų elektrinių galią (4 pav.).

Prognozuojama, kad pasaulyje jau nuo 2014 m. saulės elektrinių bus įrengiama daugiau nei vėjo.

Matyt, tokia sparti plėtra susijusi

9

pasaulyje

pasaulyje Sparčios AEI naudojimo plėtros pasekmės

Milijardai tne

ebpo

Milijardai tne

Ne ebpo

Biodegalai

4 pav. Europos Sąjungoje instaliuota elektrinių galia 2000–20012 m.

su tuo, kad saulės pV elektrinių įrengimo kaina vis dar labai mažėja – 2013 m. Vokietijoje ji sumažėjo iki 800–900 Eur/kW. Dėl šios priežasties palankiose vietovėse tokiose elektrinėse pagaminamos energijos savikaina tapo mažesnė nei energijos kaina žemosios įtampos tinklo zonoje. Tai taip pat skatina dar spartesnę šios energijos rūšies plėtrą. „Deutshe Bank“ prognozuoja, kad 2014 m. pasaulyje bus įrengta 46 GW pV jėgainių, o 2015 m. − net 56 GW, iš kurių apie 35 GW – Kinijoje. Svarbu tai, kad pasaulyje per labai trumpą laiką sukurti pV elektrinėms reikalingos įrangos gamybos pa-

jėgumai, viršijantys 60 GW per metus, gali lengvai užtikrinti tokius augimo tempus. Jie yra kelis kartus didesni nei esami atominių elektrinių statybos pajėgumai.

Nuolatos tobulėjant AEI technologijoms ir mažėjant jų įdiegimo kainoms, palengva mažėja ir reikalingos finansinės paramos dydis.

Kai kuriose palankiose vietovėse dar iki 2020 m. vėjo elektrinės, o kiek vėliau ir saulės pV jėgainės galės be jokių subsidijų konkuruoti atviroje elektros energijos rinkoje.

Australijoje tokios sąlygos yra jau dabar (5 pav.). Nuojauta, kad tai iš tikrųjų greitai gali įvykti, daugelį pasaulio investuotojų skatina

1 MWh energijos kaina, kai jai generuoti naudojama: 150

Aus$ / MWh

100

50

0

Vėjas

Dujos

Anglys

5 pav. Prognozuojama naujai statomų Australijoje elektrinių, naudojančių įvairų kurą, elektros energijos generavimo kaina (Bloomberg New Energy Finance duomenys, 2013 m.)

10

sparčiai didinti investicijas į AEI naudojimą. Pastaraisiais metais kai kuriose Europos šalyse dėl objektyvių priežasčių pastebimas AEI naudojimo tempų sumažėjimas, tačiau jį kompensuos sparti plėtra kitose šalyse, kurios iki šiol nebuvo tam pasirengusios.

Prognozuojama, kad iki 2035 m., tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo apimtis augs gerokai sparčiau nei branduolinės energijos, kuri taip pat negeneruoja CO2 (6 pav.). Tarp ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl.

OECD) šalių, kuriose energijos poreikiai beveik nebeauga, naujai statomi elektros energijos pajėgumai daugiausia naudos AEI. Viena pagrindinių AEI naudojimo lyderių – Vokietija. Nekreipdama dėmesio į sunkumus, atsirandančius dėl sparčios plėtros, ji ir toliau labai didins AEI naudojimo apimtį. Naujoji politinė koalicija sutarė, kad 2020 m. ne mažiau kaip 40 % elektros energijos bus gaminama naudojant AEI (2013 m. – 23,4 %).

Tokia valstybių lyderių sėkmė yra didelė paskata kitoms valstybėms.

Mūsų kaimynės − Lenkija, Švedija ir Estija – taip pat spartina atsinaujinančiosios energetikos plėtrą.

Vėjo ir saulės elektrinių generacija labai nereguliari − esant dideliam jų kiekiui, atsiranda didelių visos sistemos balansavimo problemų. Jos gali būti sprendžiamos tik iš esmės modernizuojant arba naujai sukuriant kitais principais valdomus supergalingus tinklus.

Europos Sąjungoje tai sukelia būtinybę sujungti visų valstybių narių tinklus į vieną galingą sistemą.

Dėl to didelės galios tarpvalstybinių jungčių sukūrimas yra vienas svarbiausių ES energetinės politikos prioritetų. Tokiu būdu vėjo ir saulės energetika tampa pagrindiniu sparčios atskirų valstybių elektros tinklų ir elektros rinkų integracijos stimulu. Atskirų ES valstybių elektros tinklų sujungimas į vieną bendrą supertinklą iš esmės padidins jų energetinį saugumą ir tiekimo patikimumą.

Valstybės, neturinčios savo organinio kuro išteklių, taps mažiau priklausomos nuo jų importo.

Beveik neaugant energijos poreikiams labai sparti AEI naudojimo plėtra sukūrė didelį generuojančių galių perteklių daugelyje ES valstybių − Vokietijoje, Ispanijoje, Skandinavijos šalyse. To pasekmė – mažėjanti elektros kaina didmeninėje regiono rinkoje. Dėl tos priežasties, kad saulės ir vėjo elektros energija pirmiausia yra superkama atviroje Europos elektros rinkoje, iš vadinamosios apkrovimo bazės išstumiama branduolinė ir anglimi kūrenamose elektrinėse gaminama energija, ir tai blogina pastarųjų jėgainių ekonominius rodiklius.

Be to, atominės elektrinės negali dirbti sparčiai kintančiu režimu.

Visa tai energetikos kompanijoms sukelia rimtų problemų. Europoje visų pirma reikalingos tokios nau-

AEI Branduolinė Hidroenergija

6 pav. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo prognozė iki 2035 m.

jos generuojančios galios, kurios padės kompensuoti didelį atsinaujinančiosios elektros energijos kintamumą. Pirmiausia didelės hidroir hidroakumuliacinės elektrinės, taip pat dujų turbininės elektrinės.

Kartu atsiranda didelė paskata sukurti naujas didelės galios elektros energijos akumuliavimo technologijas ir įtaisus. Taip pat prie to daug turėtų prisidėti elektromobiliai, nes jų baterijų įkrovimas gali būti priderintas prie situacijos energetikos sistemoje.

Apibendrinimas Vienas esminių Lietuvos oficialios energetikos politikos trūkumų yra tas, kad savo energetikos ūkį nagrinėjame kaip beveik izoliuotą sistemą. Mes nepakankamai vertiname šalia mūsų vykstančių esminių energijos generavimo, transportavimo ir valdymo technologijų pokyčius. Keičiasi ne tik technologijos, bet ir verslo modeliai, finansinių paskatų ir reguliavimo taisyklės. Tie pokyčiai sukuria naują situaciją Europos Sąjungos energijos rinkose.

Spartūs pokyčiai Europos šalių energetikoje ir dėl jų Baltijos vals-

tybėms atsiveriančios galimybės nėra visiškai suprastos ir įvertintos. Jau nuo 2016 m. Baltijos valstybių energetikos sistemos bus sujungtos labai galingomis jungtimis su visų be išimties kaimyninių šalių energetikos sistemomis.

Bendra jungčių galia bus gerokai didesnė nei maksimalus energijos poreikis didžiausios apkrovos metu. To nėra nė vienoje kitoje ES valstybėje. Be to, mes turime didelės bendrosios galios hidroelektrines ir galingą hidroakumuliacinę elektrinę. Visa tai sudaro dvi labai svarbias galimybes: gerokai sparčiau nei iki šiol didinti AEI (daugiausia vėjo jėgainių) energetikos indėlį, taip pat pasinaudoti tuo dideliu, Vakarų šalyse atsirandančiu galių pertekliumi ir pigios elektros energijos importu patenkinti didelę energijos poreikio dalį. Jei importinė elektra yra kur kas pigesnė nei gaminama savose elektrinėse naudojant importuotą kurą, tai tuo ir reikia pasinaudoti. Taigi efektyvus ES rinkoje besiformuojančių unikalių, mums labai palankių aplinkybių naudojimas turėtų būti mūsų artimiausios ateities energetikos politikos prioritetu.

Panaudoti informacijos šaltiniai: 1. BP Energy Outlook 2035, January 2014.

2. Global Wind Statistics 2012, Global Wind Energy Council (GWEC) 11.02.2013.

3. Global Market Outlook for Photovoltaics 2013–2017, European Photovoltaic Association (EPIP).

4. Wind in Power, 2012 European Statistics. European Wind Energy Association, Ferbuary 2013.

11

Įžvalgos

Įžvalgos 400 kV

Antila Espoo

HELSINKI

ESTLINK2

ESTLINK1

Jungčių EstLink1 ir EstLink2 schema. („Fingrid“, 2014 m.)

KTU Elektros sistemų katedros doc. dr. Anzelmas Bačauskas

REIKŠMINGAS ŽINGSNIS BENDROS ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS LINK Šių metų kovo 6 d. baigtas svarbus Baltijos šalių elektros energijos rinkai projektas – oficialiai atiduota eksploatuoti EstLink2 – antra 650 MW galios pralaidumo nuolatinės srovės jungtis tarp 400 kV pastotės Anttila, Suomijoje, ir 330 kV pastotės Püssi, Estijoje. Jungties ilgis – apie 170 km, iš kurių 145 km yra povandeninis kabelis per Suomijos įlanką. Tai antra nuolatinės srovės tarpsisteminė jungtis tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių elektros tinklų.

Pirmoji, EstLink1, 350 MW galios pralaidumo nuolatinės srovės jungtis tarp 400 kV pastotės Espoo, Suomijoje, ir 330 kV pastotės Harku, Estijoje, bendras trijų Baltijos šalių bendrovių „Eesti Energia“, „Latvenergo“ ir „Lie-

12

tuvos energija“ projektas buvo baigtas 2006 m. Greitai jos nauda ir svarba tapo akivaizdi, todėl 2009 m. buvo pradėtas antros jungties bendras Estijos elektros energijos perdavimo sistemos bendrovės „Elering“ ir Suomijos

perdavimo elektros energijos perdavimo sistemos bendrovės „Fingrid“ projektas.

EstLink1 ir EstLink2 – reikšmingas žingsnis bendros Baltijos šalių ir Skandinavijos šalių elektros energijos rinkos link.

Harku

EstLink1 ir EstLink2 jungtys sudaro galimybes vykdyti 1000 MW galios mainus tarp puikiai veikiančios Skandinavijos elektros energijos rinkos ir Baltijos elektros energijos rinkos, kol kas dar su trūkumais dėl nepakankamo elektros linijų jungčių tarp Estijos ir Latvijos pralaidumo. Pastačius planuojamą trečią 330 kV elektros liniją tarp Estijos ir Latvijos, pralaidumas padidėtų nuo 700 MW iki 1200 MW, o baigus NordBalt projektą turėsime fizinių galimybių plėtoti bendrą Skandinavijos ir Baltijos šalių rinką.

EstLink1 ir EstLink2 – realiai veikianti svarbi jungtis tarp Baltijos šalių elektros tinklų ir Europos Sąjungos elektros rinkų. Nors gerai veikiančiai elektros energijos rinkai reikia dar daugiau jungčių, tačiau EstLink1 ir EstLink2 yra reikšmingas indėlis, didinantis apsirūpinimo elektra patikimumą ir pasirinkimo laisvę, iš kur pirkti elektrą, kai jos reikia. Įgyvendinus LitPol projektą tos galimybės ne tik padidės, bet ir leis naudotis bendros Europos elektros energijos rinkos privalumais.

Veiksmingos elektros energijos rinkos kūrimas – didelis iššūkis ne tik elektros energetikos sistemai, bet ir visam elektros ūkiui. Elektros energijos rinka yra svarbiausia didžiausių elektros energeti-

TALLINN

Püssi

330 kV

kos sistemų permainų per visą jų istoriją priežastis. Tos permainos buvo ypač ryškios ir greitos keičiant elektros gamybos struktūrą. Greitesnės nei buvo tikėtasi prieš sudarant sąlygas elektros energijos rinkai. Sukūrus sąlygas elektros energijos rinkai elektros sistemose nebeliko centralizuotos elektros gamybos. Elektros sistemų valdymo centrai nebeskirsto gamybos apimčių tarp elektrinių.

Elektros gamybos apimtį lemia konkurencija elektros energijos rinkoje, o sistemos valdymo centras gamybos apimtį koreguoja tik tiek, kiek to reikia patikimam sistemos veikimui užtikrinti.

Elektros gamybos srityje sparčiai daugėja atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių, nes jų statyba labai subsidijuojama.

Vėjo ir saulės elektrinių gamybos apimtis kinta ir net nutrūksta.

Jos į elektros energetikos sistemą be didesnių problemų gali integruotis, kaip rodo IEA (Tarptautinė energetikos asociacija) studija „The Power Transformation – Wind, Sun and the Economics of Flexible Power System“, jei jų suminė galia sistemoje tesudaro apie 5–10 % sistemos galios.

Jei vėjo ir saulės elektrinių suminė galia didesnė, jų integracijai reikia papildomų priemonių patikimam sistemos veikimui užtikrinti. Kaip nurodo„Fingrid“ viceprezidentas Juko Kekkonenas, dėl to sistemos (ir vartotojų) išlaidos didėja, bet mažėja didmeninė elektros energijos rinkos kaina.

Vėjo ir saulės elektrinių elektros gamybos kintamosios sąnaudos mažos ir jų pagamintą energiją dažnai privaloma supirkti, o tradicinių elektrinių elektros gamyba tampa vis mažiau gyvybinga, kai kurios elektrinės turi net užsidaryti. Tačiau tradicinės elektrinės yra būtinos, nes vėjo ir saulės elektrinių elektros gamyba nevaldomai kinta ar net nutrūksta, todėl sistemoje reikia turėti

13

Įžvalgos

garantuotą elektros gamybos rezervą, galintį užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą – taip bus išlaikytas pastovus elektros energijos paklausos ir pasiūlos balansas. Dėl to ne tik Lietuvoje diskutuojama, ar verta elektros vartotojams papildomai mokėti, kad būtų išlaikytos tradicinės elektrinės, reikalingos elektros sistemos gyvybingumui užtikrinti. Aišku, elektros energijos gamyba irgi yra verslas, bet valstybinė parama jam greitai gali virsti tokia pat „juoda skyle“, kaip atsitiko su žemės ūkiu Europos Sąjungoje.

Reikia tokio rinkos mechanizmo, kad ateityje elektros energijos gamyba ir jos vartojimas būtų derinamas kuo veiksmingiau. Dėl vėjo ir saulės elektrinių elektros gamyboje reikia veiksmingo skirstymo kanalo, t. y. rinkų ir metodų, kaip greitai mobilizuoti kitas elektros gamybos priemones, kai nepučia vėjas ar yra apsiniaukę. Todėl rinkos modelis, dėl kurio buvo susitarta Europos Sąjungoje XX a. pabaigoje, turėtų būti iš Vakarų Europos priimtas visame kontinente. Sutartam rinkos modeliui reikėtų kai kurių papildymų, nes XX a. 10-ojo dešimtmečio sąlygos elektros ūkyje, kai elektros energijos rinka žengė pirmuosius žingsnius, dabar yra kitokios.

Kaip teigia J. Kekkonenas, atrodo, kad dabar lankstumas elektros energijos rinkoje yra svarbiausias

14

dalykas. Elektros energijos gamyba ima vis labiau svyruoti. Tas pat gali nutikti ir su jos vartojimu, jei pagausėtų elektros automobilių.

Visai elektros energetikos sistemai reikia patikimai veikti, ar kinta elektros energijos vartojimas, ar kinta jos gamyba, ar atsiranda pokyčių elektros energijos perdavimo tinkluose. Kol kas elektros energijos vartojimas nereaguoja į jos kainos pokyčius, išskyrus sunkiosios pramonės apkrovas. Apie elektros energijos paklausos elastingumą diskutuojama jau dešimtmečius, bet tik dabar, pasirodžius technologinėms naujovėms, atsirado reali galimybė į elektros energijos kainas reaguoti ne tik vidutinio didumo įmonių apkrovai, bet net ir buitinių vartotojų apkrovai.

Suomijos elektros energijos perdavimo sistemos bendrovė „Fingrid“ su keliomis kompanijomis pradėjo įgyvendinti projektus, numatančius, kaip panaudoti vartotojų apkrovas, kad realiuoju laiku galima būtų subalansuoti sistemos galias.

Tikimasi, kad atsiras daugiau vartojimo pasiūlymų galių balansavimo rinkoje ir tokios naujovės ateis ir į momentinę, ir į dienos (paros) rinkas. Pakankamo pralaidumo elektros perdavimo tinklai ir pakankamo pralaidumo ryšiai su kaimyninių šalių perdavimo tinklais reikalingi elektros energijos rinkos lankstumui palaikyti – atsiradus elektros pertekliui, elektrą

bus galima kam nors parduoti, o pristigus elektros jos bus galima nusipirkti iš kitur.

Jau dabar Skandinavijos ir Baltijos šalyse tai veikia gana gerai. Su Rusija yra problemų, nes prekyba su ja yra kaprizinga. Iki 2010 m. į Suomiją beveik kasdien iš Rusijos galios srautas siekdavo iki 1500 MW, t. y. elektros energijos importas būdavo apie 10 TWh per metus (tai metinis Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekis).

Techniškai į Suomiją buvo galimas tik elektros energijos importas iš Rusijos. Dabar, kai modernizuotas elektros keitiklis Vyborge, iš Suomijos galimas iki 350 MW galios eksportas į Rusiją, tačiau dabar elektros energijos mainų srautai tesiekia dažniausiai tik dešimtis ir šimtus MW, daugiausia į Suomiją.

To priežastis – ne paklausa ar pasiūla elektros energijos rinkoje, bet galios rinkos mokesčiai, kuriuos nustato Rusijos administracija.

Sunkiausias klausimas elektros energijos rinkoje – užtikrinti pakankamą elektros gamybos lankstumą. Mažas pelningumas yra grėsmė elektrinių galios pertekliui daugelyje Europos šalių, todėl svarstomi galių kompensacijos mechanizmai. Vienašališki nacionaliniai galių kompensavimo mechanizmai, J. Kekkoneno tvirtinimu, gali tapti barjeru veiksmingai Europos elektros energijos rinkai.

Suomijos prekyba su Rusija yra to pavyzdys. Todėl verta, ieškant tinkamo šio klausimo sprendimo, apdairiai ir tikslingai taikyti galimas galių palaikymo priemones toms elektrinėms, kurios yra pažeidžiamiausios, bet manevringos (lanksčios). Tokiu pavyzdžiu gali būti Švedijos ir Suomijos strateginio rezervo sutartas selektyvus sukomponavimas, kuris kuo mažiau trikdo rinką. Europos Komisija palaiko jį kaip vieną galimą laikinąjį sprendimą.

Parengta pagal „Fingrid“ ir „Energy World“ informaciją.

Kai kabeliai neatitinka standartų

CE ženklo naudojimas

Ar pastaruoju metu pastebėjote, kad montavimo kabelių matmenys tampa mažesni? Tuo įsitikino įmonės, kurios kasdien dirba su kabeliais ir juos instaliuoja. Mūsų rinkoje yra labai daug nepakankamų matmenų ir neatitinkančių standartų kabelių.

Kiekvienas produktas privalo būti paženklintas CE ženklu ir turėti patvirtinimą, nurodantį, kokius reikalavimus atitinka.

Patvirtinimą išduoda gamintojas, tuo užtikrindamas, kad šis kabelis yra saugus ir atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Tai reiškia, kad sunaudojama iki 40 % mažiau medžiagų, kad faktinės apkrovos srovės neatitinka nustatytų standartų, o senstant plastikams negalima užtikrinti ir izoliacijos vientisumo. Dėl šių priežasčių iš parduotuvės namo galite parsinešti kabelį, kuris pastate labai padidins gaisro pavojų.

Montavimo kabelių Europos standartai yra EN 50525 ir HD 21.4. Estijos nacionalinis standartas yra EVS 720, Suomijos – SFS 2091. Produktas turi atitikti šalies gamintojos nacionalinį standartą su sąlyga, kad yra užtikrinamas reikalaujamas saugumo lygis ir atitiktis nustatytiems reikalavimams.

Būkite atidūs! Dėl skatinančios mažinti kainas rinkos palankesnės kabelių kainos nustatomos vartotojo saugumo sąskaita. Medžiagų taupymas turi tiesioginę įtaką produkto saugumą užtikrinantiems parametrams – gyslos varžai, izoliacijai ir išorinio kabelio apvalkalo storiui.

Pigios medžiagos – pavojinga

Klaidinanti informacija Parduotuvėse parduodami vienodos konstrukcijos PPJ (Estija), MMJ (Suomija), NYM (Vokietija) nacionalinį standartą atitinkantys kabeliai, taip pat (N)YM kabeliai, kurių atitiktis normatyvams nėra garantuota. Produktai pagal normatyvus yra skirtingi, tad ir fizinės jų savybės skiriasi.

Pirkdami kabelius būkite atidūs, nes informacija etiketėje gali skirtis nuo tos, kuri yra pakuotėje arba ant produkto. Pasitaiko atvejų, kad gamintojas pakuotėje nurodo vieną produktą, tačiau viduje yra visiškai kas kita.

Atidžiai žiūrėkite, ką jums pardavėjas parduoda − pirmenybę teikite kabeliams, atitinkantiems Šiaurės Europos klimato sąlygas.

Šiandien Lietuvoje galima nusipirkti neaiškios kilmės pigių kabelių, kurie pradeda varvėti net kambario temperatūroje.

Jie gali sugadinti įrenginius ir vidaus apdailą. Varvėjimo priežastis – nekokybiškos, pigios ir mūsų klimato juostai netinkamos medžiagos.

Apžiūrint produktą sunku spręsti apie jo kokybę. Nekokybiški kabeliai gali pradėti varvėti jau po instaliavimo, todėl rekomenduotina teikti pirmenybę patikimų gamintojų produktams ir patikimiems instaliuotojams. „AS Draka Keila Cables“ yra Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) narė. Įmonė priklauso didžiausiam kabelių gamybos koncernui „Prysmian Group“ (66 %), o mažasis įmonės akcininkas yra biržoje kotiruojama vietinė įmonė „Harju Elekter“ (34 %).

energetika

energetika

Energetika krašto apsaugos sistemoje (KAS)

Doc. dr. Juozas Baublys, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

UAB „A. Žilinskio ir Ko“ nuotr.

Tyrimas, kurį finansavo NASA Goddardo kosminių skrydžių centras, atskleidė liūdną perspektyvą – pasaulinė pramoninė civilizacija per kelis artimiausius dešimtmečius gali žlugti dėl nepažaboto energijos išteklių naudojimo greičiau nei šie atsinaujina, skelbia theguardian.com (2014 03 17). Mažėjant energijos išteklių ir didėjant jos poreikiui, norint sumažinti gamybos poveikį gamtai, būtina plačiau bei intensyviau diegti energiją taupančias technologijas visose srityse, taip pat ir karinėse struktūrose.

16

Šiuolaikinis šalies energetinis saugumas, priklausantis nuo energijos išteklių turėjimo ar jų nebuvimo, yra viena pagrindinių visų pasaulio valstybių saugumo sudedamųjų dalių. Energetinis saugumas – tai galimybė užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą, kad patikimai funkcionuotų visos energijos išteklius vartojančios infrastruktūros.

Paskutiniu metu energetinio saugumo klausimai kaip vieni svarbiausių įtraukiami į daugelį pasaulinių debatų dienotvarkių. Yra daug veiksnių, keliančių ginkluotų užpuolimų grėsmę energijos išteklių tiekimui ir jų šaltiniams. Tai − terorizmas, jūrų piratų išpuoliai, daugelio šalių, turinčių daug energijos išteklių, politinis nestabilumas, taip pat kai kurių nelabai draugiškų šalių mėginimas energetinį pranašumą naudoti politiniam šantažui. Visi šie veiksniai nesudaro tiesioginės karinės grėsmės, tačiau neturinčių savo energijos išteklių valstybių nepriklausomybės išsaugojimo pavojus yra akivaizdus.

NATO aljansas jungia įvairias šalis, kuriose gyvena beveik 900 mln. gyventojų. 2010 m. patvirtintame labai svarbiame dokumente „NATO šalių strateginė gynybos ir saugumo koncepcija“ pripažinta: „Auga visų šalių priklausomybė nuo gyvybiškai svarbių ryšių, transporto ir tranzito maršrutų, be kurių neįmanoma tarptautinė prekyba, energetinis saugumas ir klestėjimas. Reikalingos tarptautinės pastangos, siekiant užtikrinti jų atsparumą užpuolimui ar veiklos sutrikdymui. Kai kurios NATO šalys taps vis labiau priklausomos nuo užsienio energijos tiekėjų, o kai kuriais atvejais − nuo užsienio energijos tiekimo ir jos paskirstymo tinklų savo poreikiams tenkinti. Dėl to, kad vis didesnė pasaulyje suvartojamos energijos dalis yra transportuojama, energijos tiekimas vis labiau tampa pažeidžiamas.“

Koncepcijoje pažymėta: „Pagrindinių aplinkos ir gamtos išteklių ribotumo pasekmės, įskaitant grėsmes sveikatai, klimato kaitą, vandens trūkumą ir didėjantį energijos poreikį ateityje lems saugumo aplinką svarbiuose NATO regionuose ir potencialiai gali stipriai paveikti Aljanso planavimą ir operacijas.“ Todėl bet kuris ir bet kuriai nors Aljanso narei kilęs svarbus saugumo klausimas bus įtrauktas į NATO darbotvarkę, siekiant informuoti vieni kitus, pasikeisti nuomonėmis ir „prireikus kurti bendras pozicijas“.

NATO aljansas pasiryžęs ugdyti gebėjimus ir prisidėti prie energetinio saugumo, įskaitant energetikos kritinės infrastruktūros, linijų tranzito ruožų apsaugą, bendradarbiavimą su partneriais bei Aljanso narių konsultacijas pagal strateginius įvertinimus ir gynybos planus.

NATO Koncepcijoje pažymima, kad „aktyvi ir veiksminga Europos

Sąjunga (ES) prisideda prie bendro saugumo euroatlantinėje erdvėje.

Todėl ES yra unikali ir reikšminga NATO partnerė bei visos abiejų organizacijų narės puoselėja bendras vertybes. NATO sveikina Lisabonos sutarties įsigaliojimą, kuris sudaro sąlygas stiprinti ES pajėgumus sprendžiant bendrus saugumo iššūkius“. (Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 12 01, kai ją ratifikavo paskutinė ES valstybė – Čekija. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo 2008 05 08).

Daugelio ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų, kariuomenės pirmauja tarpvalstybiniuose sektoriuose daugiausia energijos išteklių suvartojančių struktūrų. Europos gynybos agentūros (EGA) duomenimis, vidutiniškai vienos valstybės ginkluotosios pajėgos elektros energijos suvartoja tiek, kiek didelis miestas. Visos dalyvaujančios EGA veikloje valstybės kariniams tikslams suvartoja energijos tiek, kiek nedidelė ES valstybė.

17

energetika

energetika

Kęstučio Dijoko nuotr.

Energijos ištekliai vartojami stacionariai dislokuotose karinėse struktūrose (šildymas, elektros energija), taip pat mobiliuosiuose įrenginiuose (automobilių, jūrų ir oro transporte, mobiliosiose elektros stotyse ir kt.).

Paskutiniu metu įvairiose šalyse vis intensyviau ir plačiau vykdomi tyrimai bei atliekami bandymai su elektromagnetinės energijos spinduliuotės ginklais. Pradėti bandyti mikrobangų generatoriai su kryptinėmis antenomis, maitinami įvairių tipų elektros generatorių.

Mažėjant pasaulyje energijos išteklių ir dėl to keliant vis griežtesnius reikalavimus visų technologinių struktūrų, darniai sąveikaujančių su gamta, funkcionavimui, energijos efektyvumo didinimas tampa viena svarbiausių tvarios energetikos plėtros krypčių. Šie klausimai savo svarba neaplenkia ir NATO aljanso šalių bei jų karinių struktūrų. Šiuo aspektu plačiai svarstomos ir kariuomenių galimybės prisidėti prie energijos išteklių vartojimo efektyvumo diegiant išmaniąsias technologijas, tobulinant energijos išteklių vartojimo apskaitą, investuojant į mažiau energijos imlią įrangą ir transportą, mažinant pastatuose energijos nuostolius, taip

18

pat pritaikant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Iki 2010 m. Aljanso šalyse, taip pat ir Lietuvos KAS, energijos išteklių efektyvumo, jų kainų, tiekimo bei saugos klausimai iš esmės nebuvo tinkamai vertinami. Tačiau, kaip matyti iš NATO paskutinių dokumentų, situacija keičiasi − energijos vartojimo efektyvumo didinimas ne tik tapo viena svarbiausių darniosios energetikos plėtros krypčių, bet tai numatoma ir gynybos dokumentuose, planuose bei tyrimuose.

Neseniai Lietuvoje buvo įkurtas „NATO energetinio saugumo kompetencijos centras“. Jo paskirtis – organizuoti tyrimus energijos tiekimo karinėse struktūrose saugumo bei efektyvaus energijos vartojimo klausimais. Šio centro iniciatyva ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta studija „Energetinis efektyvumas Krašto apsaugos sistemoje“. Ja remiantis numatomi tolesni eksperimentai, investicijų ir kitų ilgojo laikotarpio sprendimai, užtikrinantys sistemingą KAS energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Studiją sudaro trys dalys: • Statistinė duomenų apie suvartojamą energiją Lietuvos kariuomenėje analizė.

• Energijos vadybos sistemos modelio sudarymas ir adaptavimas Lietuvos kariuomenei pagal tarptautinį standartą ISO 50001, kurio įgyvendinimas užtikrintų KAS energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

• Siūlymai dėl energijos efektyvumo didinimo Lietuvos KAS. Pirmoje studijos dalyje yra trys skyriai: • elektros energijos suvartojimo analizė; • šilumos suvartojimo analizė; • kuro suvartojimo transporto sektoriuje analizė.

Analizuojant elektros energijos vartojimą nustatyta, kad šiame sektoriuje, palyginti su kitais, buvo mažiausiai problemų norint gauti duomenis, nors kai kuriuose kariniuose daliniuose rasta netikslumų juos kaupiant. Tačiau negalima buvo palyginti duomenų su objektyviais ar norminiais kriterijais, nes KAS jų nėra.

Analizuoti šilumos vartojimo duomenis buvo sudėtingiau. Kai kuriuose kariniuose daliniuose buvo sunku sužinoti, kaip šildomi pastatai ir kokia jų būklė, kokiu kuru kūrenama ir pan. Nepaisant šių sunkumų, šilumos vartojimo efektyvumas atskiruose daliniuose įvertintas pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos taikomą metodiką.

Kuro vartojimo transporte duomenų analizę atlikti buvo sunkiausia, nes gautuose iš dalinių duomenyse buvo daug klaidų ir netikslumų, kuriuos reikėjo taisyti darbo metu.

Antroje studijos dalyje buvo aptartos standarto ISO 50001:2011 „Energijos vartojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo vadovas“ taikymo galimybės KAS. Šio standarto tikslas – sudaryti sąlygas organizacijoms sukurti būtinas sistemas ir procesus, padedančius gerinti energinį efektyvumą, mažinant energijos sąnaudas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kitą neigiamą poveikį aplinkai.

Taip pat šioje dalyje: • pristatyta energijos vartojimo vadybos samprata kaip nuolatinis procesas, darantis tiesioginę įtaką karinio dalinio energijos sąnaudoms; • aptartos pagrindinės energijos vartojimo vadybos sistemos sudėtinės dalys ir principai; • numatyti energijos vartojimo planavimo etapai; • nagrinėjamos energijos vartojimo vadybos sistemos įgyvendinimo problemos.

Trečioje studijos dalyje pateiktos analizės išvados ir rekomendacijos, kaip KAS sistemoje didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Labiausiai elektros vartojimu išsiskiria karinės jūrų pajėgos, kurių vidutinis suvartojamos elektros energijos kiekis – 345,30 kWh/m2 per metus.

Karinėse oro pajėgose vidutiniškai suvartojama 51,73 kWh/m2 per metus, sausumos pajėgose – 21,87 kWh/m2 per metus, logistikos valdybos padaliniuose – 21,05 kWh/m2 per metus, o Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose – 19,74 kWh/m2 per metus.

Kai kurie KAS padaliniai administracinėse patalpose elektrą vartoja tik bendrosioms reikmėms, kiti – automobilių dirbtuvėse,

specialiajai aparatūrai, vandeniui ir patalpoms šildyti. Elektros energija taip pat vartojama teritorijoms, kurių plotas yra nuo 0,1 ha iki 20 ha, apšviesti. Todėl Lietuvos KAS dalinių pateiktus rezultatus lyginti nėra itin korektiška, nes pagal statistinę analizę gaunami nepalyginami rezultatai.

Tačiau nuo 2011 m. kai kuriuose daliniuose energijos vartojimo apimtis kiek sumažėjo.

Mažinant elektros energijos vartojimo apimtį, visų pirma reikėtų pagal galimybes investuoti į plačiausiai naudojamų įrenginių ir prietaisų atnaujinimą. Pavyzdžiui, šaldytuvai ar šaldikliai daugeliu atvejų eksploatuojami ištisus metus, todėl jų energinis efektyvumas turi didelę įtaką bendroms elektros energijos sąnaudoms. Rekomenduojama naudoti ne žemesnės nei A+ energinio efektyvumo klasės šaldytuvus. Kalbant apie kompiuterinę biuro įrangą, reikėtų naudoti tuos gaminius, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Rinkoje yra įvairių šviesos šaltinių. Naudojant LED lemputes galima būtų per metus sutaupyti iki 10 kartų daugiau elektros energijos nei naudojant halogenų lempas.

Analizuojant KAS transporto priemonių kuro naudojimą nusta-

tyta, kad tik lengvasis transportas ir sunkvežimiai, naudojantys dyzeliną, neviršijo numatytų normų.

Investicijos į transporto priemonių atnaujinimą leistų sutaupyti nemažai kuro ir padidintų technikos naudojimo efektyvumą.

Analizuojamuoju laikotarpiu pastatams šildyti Lietuvos kariuomenėje buvo taikomi penki būdai ar kuro rūšys: suskystintosios ir gamtinės dujos, centralizuotas miesto šildymas, kietasis ir skystasis kuras. Juos palyginus galima teigti, kad mažiausiai išlaidų reikėjo objektams šildyti kietuoju kuru (akmens anglimis), o daugiausiai – skystuoju kuru. Dėl įvairių priežasčių Lietuvos KAS iš esmės nenaudojo biologinio kuro.

Kai kuriuose KAS daliniuose būtų galima naudoti nedidelės galios autonomines kogeneracines jėgaines, gaminančias ir šilumą, ir elektrą, taip pat pradėti diegti atsinaujinančiosios energijos išteklių (biologinio kuro, vėjo, saulės energijos) technologijas.

Nustatyta, kad kompleksinės pastatų rekonstrukcijos, priklausomai nuo jų aukštingumo, leistų sutaupyti 66–84 MWh/m2 energijos per metus. Prieš nutariant modernizuoti pastatus, būtina atlikti išsamų jų energijos vartojimo auditą,

Elektros tinklo kontrolės relės Kontrolės relės naudojamos elektriniams prietaisams apsaugoti nuo žalingų srovės ir įtampos pokyčių bei fazių sekos pasikeitimo.

TECHNINĖS SAVYBĖS IR NUSTATYMAI Nuokrypio nuo nominaliosios įtampos diapazono Umin / Umax pasirinkimas − UN (5–20 %) Fazių balanso pasirinkimas − 5–20 % Delsos pasirinkimas − 0,1–12 s Darbo režimo atkūrimas po sutrikimo.

Automatinis/Rankinis Darbo režimo indikacija Avarinio režimo indikacija Išvesties kontaktas NA/NU, 8 A / AC1 / 250 V Relė maitinama nuo kontroliuojamos įtampos

UAB „UTU“, Kirtimų g. 33, LT-02244 Vilnius.

Tel. 8 5 274 28 38, el. p. info@utu.lt. www.utu.lt

19

energetika

Kęstučio Dijoko nuotr.

t. y. įvertinti techninę būklę, inžinerijos sistemas, nustatyti energinį efektyvumą.

Pagal bendrą energijos vartojimo vertinimą nustatyta, kad, palyginti su energijos vartojimu kituose sektoriuose, įdiegtos KAS šilumos ūkyje šiuolaikinės energijos taupymo priemonės duotų didžiausią efektą.

Sutaupyti net ir mažą energijos išteklių kiekį įmanoma tik tobulinant energijos vartojimo apskaitą, reguliariai atliekant kelerių metų energijos vartojimo auditus ir pan.

Todėl pirmiausia būtina ištirti visuose daliniuose kuro vartojimo apskaitos trūkumus, t. y. taupyti pradėti nuo ypač svarbių apskaitos procedūrų peržiūros ir pereiti prie išmaniųjų apskaitos technologijų įdiegimo.

KAS būtina įdiegti energijos ir kuro apskaitą elektronine forma ir centralizuotai ją archyvuoti. Energijos ir kuro sąnaudų duomenų kaupimas standartizuota elektronine forma užtikrintų didesnį duomenų patikimumą ir sudarytų galimybes sukaupti duomenis, reikalingus sėkmingam energijos vartojimo vadybos sistemos (ENVS) funkci-

onavimui. Diferencijuota energijos apskaita pagal galutinio vartotojo kategorijas leistų tiksliau nustatyti galutinio vartotojo energinį efektyvumą ir parinkti tinkamesnes energijos taupymo priemones. Šilumos sąnaudos visuose padaliniuose pirmiausia turėtų būti apskaičiuojamos bent jau diferencijuojant jas pagal renovuotus / naujus ir nerenovuotus pastatus bei šilumos sąnaudas karštam vandeniui ruošti.

Elektros energijos sąnaudas taip pat būtų tikslinga diferencijuoti pagal vartojimo kategorijas, pvz., apšvietimas, virtuvės įranga, šaldymo įranga ir kiti elektros prietaisai.

Kuriant energijos vartojimo vadybos sistemą (ENVS) pagal ISO 50001:2011 „Energijos vartojimo vadybos sistema. Reikalavimai ir naudojimo vadovas“ standartą, Lietuvos krašto apsaugos sistemoje būtina: 1. Sukurti organizacinę grupę, kuri pirmiausia suformuotų energijos vartojimo politiką, apibrėžtų energinio efektyvumo gerinimo tikslus ir užduotis. ENVS koordinacinė grupė turi būti atsakingą už ENVS diegimą ir funkcionavimą, t. y.

energijos vartojimo planavimą, veiksmų planų parengimą, tikrinimą ir stebėjimą, energijos apskaitos duomenų bazės sukūrimą bei pasiektų tikslų vertinimą.

2. ENVS diegimą pradėti nuo kelių energijos vadybos elementų, toliau atliekant detalesnius energijos vartojimo auditus plėtoti visa apimančią ENVS. Remiantis atlikta analize, daugiausia dėmesio pirmiausia skirti išsamesnei energijos ir kuro sąnaudų apskaitai, ypač transporto sektoriuje, bei įdiegti tų sąnaudų apskaitos centralizuotą archyvą elektroninėje laikmenoje.

3. Diferencijuoti energijos apskaitą pagal galutinio vartotojo kategorijas. Tai sudarytų sąlygas tiksliau nustatyti galutinio vartotojo energinį efektyvumą ir parinkti tinkamesnes energijos taupymo priemones.

4. Bendrą infrastruktūros veiklą ir atskirų sistemų ar įrenginių eksploataciją bei priežiūrą vykdyti atsižvelgiant į energinio efektyvumo rodiklius, o bendroms energijos sąnaudoms įvertinti naudoti tuos pačius matavimo vienetus (MWh). Taip būtų įmanoma lyginti atskirų energijos rūšių sąnaudas ir priimti pagrįstus sprendimus.

5. Nuolat stebėti, tikrinti ir vertinti ENVS sistemą, taip užtikrinant ENVS modelį įdiegusių Krašto apsaugos padalinių mokymąsi iš patirties. Be to, siekiant užtikrinti sėkmingą ENVS įgyvendinimą ir funkcionavimą būtina reguliariai informuoti KAS darbuotojus apie ENVS modelio pažangą, taip kuriant papildomą motyvaciją keisti neefektyvaus energijos vartojimo įpročius.

Panaudoti informacijos šaltiniai: 1. www.kam.lt/lt/tarptautinis_bendradarbiavimas/nato/nato_saliu_strategine_gynybos_ir_saugumo_strategine_koncepcija.html 2. Galimybių studija „Energetinis efektyvumas Krašto apsaugos sistemoje“.

3. Vilimas J. Paskaita „Naujausios tendencijos pasaulio energetikoje ir jų įtaka Lietuvos energetikos ateičiai“.

4. Juozaitis R. Pasaulio energetikos tarybos aktualijos.

Žurnalui „Mokslas ir technika“ – 55 PAŽANGOS SKLEIDĖJAS MŪSŲ ŠALIES VISUOMENEI 1959 m. birželio mėn. pradėtas leisti žurnalas „Mokslas ir technika“ skleidė žinias apie naujus mokslo išradimus, pramonės naujoves, propagavo mokslo taikymą įvairiose ūkio šakose. Tuo metu tai buvo pirmasis tokio pobūdžio leidinys buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Ir šiandien šis specializuotas žurnalas lieka Lietuvos universitetų, mokslo įstaigų ir verslo įmonių pažangos metraščiu: periodiškai, nuosekliai, išsamiai, pristato Lietuvos mokymo įstaigų ir verslo įmonių veiklos kryptis ir gamybos pasiekimus bei plėtros mastus, naujoviškus valdymo metodus, inovatyvias technologijas, supažindina su mokslo centrų fundamentiniais tyrimais ir eksperimentiniais mokslo plėtros darbais, skelbia Lietuvos bei pasaulio mokslo ir technologijų naujienas.

2

20

MOKSLAS IR TECHNIKA 2014 Nr. 5

energetika

energetika

Gintaras Adžgauskas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius

Galingiausia pasaulio valstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos – atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant energetinio saugumo mokslo metodologiją, plėtojant ją kaip praktinę kategoriją, vykdant monitoringą ir formuojant pasaulinės energetikos politiką.

Energetikoje svarbiausia – institucinis pajėgumas.

JAV pavyzdys

Savo pajėgumu pasaulyje išsiskiria šios šalies energetikos sektoriaus sprendimus priimantis institucinis veiksnys, kurio piramidės viršūnėje yra JAV Prezidento administracija – Baltieji rūmai, Senato ir Atstovų rūmų energetikos komisijos, o pagrindą sudaro Energetikos departamentas ir jo Energetikos informacijos agentūra bei Valstybės departamento energijos išteklių biuras.

Pagrindinė šalies institucija, valdanti energetikos sektorių, yra Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos departamentas (angl.

US DOE). Jame dirba 120 tūkst. darbuotojų, įskaitant 17-oje nacionalinių laboratorijų dirbančius 30 tūkst. mokslininkų, tyrėjų ir inžinierių. Kalbant karine terminija, tai tiek pat žmonių, kiek yra devyniose divizijose, suformuotose vien iš karininkų. Būtinybė

22

didinti šalies energetinį saugumą, kuriam lemiamą įtaką daro nafta, vertė keisti šalies energetikos politiką ir departamento veiklos pobūdį, nukreipiant energetikos strategiją atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo link.

Pasikeitė pagrindinė departamento funkcija – ilgus dešimtmečius aptarnavęs Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinių ginklų arsenalą jis ėmėsi energetikos sektoriaus veiklos koordinavimo, įgyvendindamas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos vystymo, energijos efektyvumo didinimo, inovatyvių technologijų diegimo skatinimo programas. Numatytiems pokyčiams įgyvendinti JAV Prezidentas Barakas Obama vadovauti Energetikos departamentui skyrė vieną paskui kitą du mokslininkus fizikus, iš kurių

vienas − Stevenas Chu – yra Nobelio fizikos premijos laureatas.

Taip buvo sugriauta dešimtmečių nuostata, kad Energetikos departamentui gali vadovauti tik verslo ir politinio partinio elito atstovai.

Energetikos departamento vadovas Stevenas Chu taip vertino šalies posūkį į energetinį saugumo didinimą: „Geriausias būdas sumažinti mūsų priklausomybę nuo užsienio naftos – tiesiog mažiau jos naudoti, pradedant jau nuo mūsų vairuojamų automobilių ir sunkvežimių. Beveik 70 % naftos mes naudojame transportui, o daugiau nei 65 % šio kiekio skiriama asmeninėms transporto priemonėms <...>. Šalies energetinė nepriklausomybė reiškia pokytį – tai automobilių ir sunkvežimių degalų, pagamintų iš užsienio importuojamos naftos, keitimas į Amerikoje

pagamintus degalus ir akumuliatorių baterijas.“ Prezidentas B. Obama priėmė didelį skatinimo priemonių paketą, Amerikos ekonomikos atsigavimo ir Reinvestavimo įstatymus.

Juose buvo numatyta skirti maždaug 42 mlrd. JAV dolerių energetikos programoms finansuoti. Šie pokyčiai turėjo įtakos ne tik praktiniam Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos politikos įgyvendinimui, bet ir viso pasaulio energetinio saugumo didinimui − buvo padidinta vietinė naftos gavyba, sumažintas jos importas ir pradėta mažinti vartojamos naftos kiekį. Sėkminga skalūnų angliavandenilių gavyba traktuojama kaip „skalūnų revoliucija” ir ją siekiama pakartoti daugelyje pasaulio valstybių. Taip pat įvyko atsinaujinančiųjų išteklių energetikos proveržis, kuris ypač intensyvus saulės energetikoje. Didžiulis dėmesys ir finansavimo ištekliai skiriami elektromobilių ir elektros akumuliatorių technologijoms tobulinti, mažų modulinių atominių reaktorių kitų inovatyvių technologijų programoms įgyvendinti. Šios priemonės leis pasiekti didesnį pasaulinį energetinį saugumą ir užkirs kelią energijos išteklių turtingoms valstybėms, manipuliuojančioms energijos išteklių tiekimu ir kainomis, vykdyti „energetinę diplomatiją“.

Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento Energijos išteklių biuras yra išskirtinė institucija. Ji veikia siekdama trijų tikslų: □ Energetikos diplomatijoje valdyti situaciją tarp energiją tiekian-

čių ir energiją vartojančių šalių. □ Transformuojant energetikos sistemą skatinti rinkos jėgas vykdyti tvarią alternatyvių energijos išteklių, elektros energetikos ir vystymosi politiką. □ Energetikos skaidrumo ir prieigos politikoje skleisti gerąją vadovavimo praktiką, didinti skaidrumą priimant sprendimus ir siekti Jungtinių Tautų „Tvarios energetikos visiems progra-

moje“ iškelto tikslo, kad 1,3 mlrd. pasaulio gyventojų elektra taptų prieinama.

Biuras siekia, kad nebūtų sutrikdytas naftos importas į JAV ir būtų diversifikuojami importo šaltiniai. Šiuo metu taip pat rūpinamasi Amerikos SGD importu į Europą, siekiant sumažinti gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ daromą spaudimą Europai.

Galingiausios planetos valstybės energetikos institucinio veiksnio stiprumas būtų neįmanomas be išsivysčiusios pilietinės visuomenės ir tokių jos subjektų, kaip įvairių JAV visuomeninių tarybų, komisijų, kariškių ir armijos veteranų organizacijų, asociacijų, verslo organizacijų ir kt.

Iš šio gausybės rato atstovų reikia išskirti JAV Komercijos rūmų

XXI a. energetikos institutą, atliekantį Jungtinių Valstijų ir tarptautinį energetinio saugumo rizikos indeksų skaičiavimus bei pateikiantį retrospektyvinį šio indekso kitimą nuo 1970 m. ir prognozę iki 2030 m. Taip pat verta paminėti Elektros perdavimo tinklų institutą (angl. EPRI), kuris yra pajėgiausia pasaulyje tokio tipo institucija, tirianti visus elektros tinklų aspektus.

Sociologas Pietas Strydomas yra pažymėjęs, kad sociologai, pradėdami viešą diskusiją, stengiasi įtraukti visus dalyvius ir pabrėžia visų sričių atstovavimo svarbą: „Ypač svarbios yra ekspertų, saugos pareigūnų, korporacijų ir valstybės pareigūnų, dar ir savanoriškų asociacijų, visuomeninių judėjimų nuomonės, ir visuomenė jokiu būdu neturėtų būti išskiriama.“ Ar būtų įmanoma palyginti galingiausios pasaulio valstybės ir Lietuvos energetikos sektoriaus institucinius pajėgumus, supaprastintai juos išreiškus darbuotojų skaičiumi? JAV 1 mln. gyventojų tenka 370 JAV Energetikos departamento darbuotojų. Lietuvoje šis skaičius yra beveik tris kartus mažesnis – 126 energetikos valdymo ir mokslo darbuotojai (iš Energetikos ministerijos, Energetikos agentūros, Lietuvos energetikos instituto) tenka 1 mln. gyventojų.

NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje atidarant NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, yra pasakęs: „Energija − kaip deguonis: daugelis žmonių pradeda ja rūpintis tik jos netekę.“

Parengta pagal G. Adžgausko viešojo administravimo magistro baigiamąjį darbą „Elektros perdavimo tinklų reikšmė Lietuvos energetinio saugumo prielaidų formavimuisi“. Mykolo Romerio universitetas. Darbo vadovas doc. dr. A. Stasiukynas.

23

standartai

standartai

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas Laimonas Dedūra

Bet kuri priešgaisrinė sistema stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis. Statant šiuolaikinius standartus atitinkančius statinius, labai daug dėmesio skiriama priešgaisrinei saugai. Tinkamas jos sistemų suprojektavimas ir sumontavimas gali sumažinti gaisro nuostolius ir išsaugoti žmonių gyvybes. Kad tai būtų įgyvendinta, visa priešgaisrinė sistema, kilus gaisrui, tam tikrą laiką turi išlikti funkcionali.

Elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas Kilus gaisrui turi išlikti galimybė naudoti avarinius ir evakuacinius kelius, o svarbi techninė įranga, tokia kaip avarinio apšvietimo, gaisro signalizacijos ir dūmų ištraukimo sistemos, turi veikti ir toliau.

Todėl labai svarbu užtikrinti specialias šių sistemų elektros energijos maitinimo apsaugos priemones. Be to, tam tikra techninė įranga, kurios gali prireikti gaisrą gesinantiems gaisrininkams, kurį laiką dar turi veikti.

Techninė įranga, turinti funkcionalumo užtikrinimo funkciją, reikalinga: • ligoninėse; • viešbučiuose ir restoranuose; • komercinės paskirties pastatuose; • dideliuose uždaruose garažuose; • požeminėse geležinkelių sistemose • chemijos pramonės gamyklose; • elektrinėse; • tuneliuose. Šiems statiniams taikomas funkcionalumo užtikrinimo reikalavimas, nes juose dažnai susirenka daug žmonių ir dėl to padidėja saugos užtikrinimo rizika. Be to, kartais taip pat reikia užtikrinti ir turto ar aplinkos apsaugą.

Elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimo uždaviniai Užtikrinti elektros sistemų funkcionalumą 30 min. būtina, siekiant saugiai evakuoti ir išgelbėti žmones. Kilus gaisrui pirmosios

24

30 min. yra pačios svarbiausios.

Kad iš degančio pastato žmonės galėtų greitai evakuotis, būtina užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą šioms sistemoms: • avarinio apšvietimo; • liftams su gaisro kontrolės; • gaisro signalizacijos ir žmonių informavimo; • dūmų šalinimo ir ugnies vožtuvų.

Užtikrinti elektros sistemų funkcionalumą 90 min. būtina, norint efektyviai gesinti gaisrą.

Siekiant tai garantuoti, svarbu, kad kilus gaisrui bent 90 min. būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas šiems inžinerijos įrenginiams: • vandens tiekimo sistemoms gaisrui gesinti; • mechaninio oro ištraukimo ir slėginėms apsaugos nuo dūmų sistemoms; • gaisrininkų liftams; • ligoninių liftams ligoniams lovose pervežti ir panašiems ligoninių įrenginiams.

Elektros sistemų funkcionalumą užtikrina: 1. Pastate sumontuota įranga, kilus gaisrui, išliekanti tam tikrą laiką veiksni.

2. Kabelių sistema su įdiegta funkcionalumo užtikrinimo funkcija, garantuojančia sumontuotos įrangos veikimą. Pagal standarto DIN 4102 12-osios dalies nuostatas kabelių sistemą su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija sudaro kabelių laikymo sistema (kabelių kopėtėlės, loveliai ir kitos kabeliams kloti skirtos konstrukcijos) bei patys kabeliai su

integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija.

Sistema turi būti sumontuota taip, kad, kilus gaisrui, tam tikrą laiką – 30 ar 90 min. – veiktų priešgaisrinė įranga. Kad ji veiktų, tiek pat laiko turi išlikti funkcionalūs ir kabeliai. Todėl kilus gaisrui kabelių laikymo konstrukcijos taip pat turi išlaikyti kabelių apkrovą. Priešingu atveju, krintant juos laikančioms konstrukcijoms, kabeliai nutrūks ar įvyks trumpasis jungimas, dėl to priešgaisrinė įranga nustos veikti.

Degumo bandymas Elektros instaliacijos medžiagos funkcionalumo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas parengiamas po degumo bandymo nepriklausomoje medžiagų bandymų laboratorijoje. Šiuo metu Europa dar neturi funkcionalumo užtikrinimo standarto, tačiau jau yra parengti kai kurie nacionaliniai bandymų reglamentai. Dažniausiai atliekamas bandymas pagal standarto DIN 4102 12-osios dalies nuostatas.

Tokiam bandymui paruošta iš ne mažiau nei 3000 mm ilgio kabelių sistema patalpinama specialioje krosnyje. Kabeliai klojami ant laikančiosios konstrukcijos. Standarte nustatyta, kad turi būti naudojami du to paties tipo kabelių bandiniai. Kad būtų išbandyti visų skerspjūvių kabeliai, bandymui paruošiami didžiausio ir mažiausio skerspjūvio kabeliai. Dažniausiai bandomi 50 mm² skerspjūvio varinių gyslų kabeliai, nes visi bandymų institutai yra sutarę, kad šis skerspjūvis geriausiai atspindi ir visų kitų didesnių skerspjūvių bandymų rezultatus.

Atliekant bandymus galios kabeliams naudojama 400 V įtampa, o duomenų perdavimo ir teleko-

munikacijų kabeliams − 110 V. Bandymo kriterijus – bandymo metu neturi būti užregistruota kabelių trumpųjų jungimų ar kabelių laidininkų trūkių.

Instaliacijų tipai pagal DIN 4012 12-ąją dalį Kabeliai su integruota funkcionalumo užtikrinimo funkcija gali būti montuojami įvairiais būdais, tik reikia įvertinti klojamų kabelių tipą ir skaičių.

Kabelių montavimo loveliuose reikalavimai: • didžiausias lovelio plotis − 300 mm; • didžiausia kabelių apkrova − 10 kg/m; • didžiausias atstumas tarp tvirtinimų − 1,2 m; • lovelio sienelės aukštis – 60 mm, skardos storis − 1,5 mm; • perforacijos procentas − 15±5 %.

Kabelių klojimo vieliniuose loveliuose reikalavimai: • didžiausias lovelio plotis − 300 mm; • didžiausia kabelių apkrova − 15 kg/m; • didžiausias atstumas tarp tvirtinimų − 1,2 m.

Reikalavimai klojant kabelius vertikaliose kopėtėlėse: • didžiausias kopėtėlių plotis atsižvelgiant į tipą – 400 arba 600 mm; • didžiausia kabelių apkrova – 20 kg/m; • didžiausias atstumas tarp tvirtinimų – 1,2 m.

Jeigu kabelių kopėtėlių trasa ilgesnė nei 3,5 m ir jos nepereina per nedegias perdangas, jas montuojant būtina kas 3,5 m daryti kompensacinius posūkius arba kas 3,5 m naudoti laikiklį ZSE90. Priešingu atveju, patalpoje kilus gaisrui, kabelius laikančios metalinės apkabos aukštoje temperatūroje gali atsileisti, o kabelis – neatlaikyti savo svorio ir nutrūkti.

• kai klojami 2−3 kabeliai naudojant vieną apkabą, didžiausias kabelio skerspjūvis − 25 mm.

Ugniai atsparių kabelių tvirtinimo laikikliuose reikalavimai: • didžiausias atstumas tarp tvirtinimų − 800 mm; • didžiausia kabelio apkrova − 6 kg/m.

Ugniai atsparių kabelių tvirtinimo su prispaudikliais reikalavimas − didžiausias atstumas tarp tvirtinimų – 500 mm.

Kabelių komutavimas specialiose skirstomosiose dėžutėse su įdiegta funkcionalumo užtikrinimo sistema pagal DIN 4012 12-ąją dalį. Viduje naudojami keraminiai gnybtai.

Montavimo pavydys, kai montuojama naudojant atramas iš dviejų pusių

Kabelių klojimo kopėtėlėse reikalavimai: • didžiausias kopėtėlių plotis − 400 mm; • didžiausia kabelių apkrova − 20 kg/m; • didžiausias atstumas tarp tvirtinimų – 1,2 m; • sienelės aukštis − 60 mm, skardos storis − 1,5 mm.

Kabelių kopėtėlių montavimo pavydžiai Kabelių konstrukcijos su integruota funkcionalumo užtikrinimo sistema tvirtinamos naudojant ir inkarinius varžtus bei kaiščius, kurie taip pat bandyti pagal atsparumo ugniai bandymą, aprašytą DIN 4012 12-ojoje dalyje.

Laikiklis ZSE90

Montavimo pavydys, kai montuojama naudojant atramas iš dviejų pusių

Ugniai atsparių kabelių tvirtinimo apkabose reikalavimai: • didžiausias atstumas tarp profiliuočių − 600 mm; • didžiausias kabelių skaičius vienoje apkaboje − 3 vnt.; • kabelio skerspjūvis − nuo 6 mm iki 62 mm;

UAB„OBO Bettermann“ Meistrų g. 8, LT-02189 Vilnius Tel. +370 5 237 59 11 obo@obo.lt www.obo.lt

25

Skirstomieji įrenginiai be SF6 dujų Pastaruoju metu visuomenėje didėja susirūpinimas aplinkos apsauga. Nerimą keliantys pranešimai apie šiltnamio efektą ir klimato pokyčius rodo, kad visi suvokia kylančią grėsmę Žemei. Todėl pats metas kiekvienam prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius.

SF6 dujų nuotėkiai iš skirstomųjų įrenginių daro didelę įtaką šiltnamio efektui ir kelia su juo susijusių klimato pokyčių grėsmes.

Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, SF6 dujų poveikis stipriausias iš šešių pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jų sukeliamas visuotinio atšilimo poveikis yra 23 000 kartų didesnis nei CO2. Atmosferoje SF6 išlieka daugiau kaip 1000 metų, todėl SF6 dujos buvo įtrauktos į Kioto medžiagų, kurių naudojimas ir emisija turi būti sumažinti, sąrašą. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad per metus SF6 dujų ore padidėja 8±0,7 % – šis rodiklis aukščiausias iš visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Didėjant SF6 dujų naudojimo mastui elektros skirstymo įrenginiuose, SF6 dujų emisija į atmosferą atitinkamai didės. Ši tendencija išliks, jeigu ir toliau SF6 dujų naudojimo politika nesikeis.

SF6 dujos: faktai

SF6 yra sintetinis junginys, sudarytas iš vieno sieros atomo ir šešių uoro atomų. Natūraliai gamtoje šių dujų nėra aptinkama.

Kambario temperatūroje SF6 yra dujinės būsenos, jos sunkesnės už orą. Dėl stiprių ryšių tarp sieros ir uoro atomų įprastomis sąlygomis SF6 dujos yra inertiškos. Jos turi tam tikrų elektrinių savybių, dėl kurių yra tinkamos naudoti kaip izoliavimo priemonė energijos skirstomuosiuose įrenginiuose.

SF6 turi tam tikrų trūkumų. Degdamos, pvz., kai skirstomajame įrenginyje susidaro vidinis lankas, SF6 suskyla į nuodingąsias medžiagas. Tokiu atveju SF6 dujos ir jų nuodingi šalutiniai produktai patenka į atmosferą. Tokios reakcijos vyksta ir įprastai naudojant, kai lankas slopinamas. Tokiu atveju nuodingosios nuosėdos lieka viduje, todėl išmontuojant baigiamą naudoti sistemą reikia laikytis specialių saugos reikalavimų. Kasmet pagaminama 8000 metrinių tonų SF6 dujų, 80 % jų naudojama elektros energijos pramonėje elektros lankams nutraukti, vėsinti ir izoliuoti. Pasauliniu mastu SF6 gamybos mastas vis dar auga, nors šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra įtrauktos į Kioto protokolą.

Skirstomieji įrenginiai su SF6 dujomis

Skirstomieji įrenginiai, kuriuose naudojamos SF6 dujos, yra trijų pagrindinių modelių. Pirmuosiuose dviejuose, vadinamuosiuose valdomo slėgio ir uždaro slėgio sistemomis, SF6 dujų nuotėkio išvengti neįmanoma. Taip yra todėl, kad naudojamas sistemas reikia prižiūrėti, o priežiūros procedūrų metu susidaro nuotėkis.

Galutinis nuotėkis įvyksta išmontuojant agregatus, kai pasibaigia jų naudojimo laikas.

Trečiasis pagrindinis modelis – tai hermetiškai užsandarinta sistema, kurios visą naudojimo laiką nereikia prižiūrėti. Dujų nuotėkis šiose sistemose yra labai mažas, nors visiškai jo išvengti niekuomet nepavyks – praktika rodo, kad tarpikliai yra ta vieta, per kurią paprastai nuteka dujų. Nuotėkio negalima išvengti ir ilgalaikėje perspektyvoje visą įrenginių naudojimo laiką (>30 metų).

Galimos alternatyvos be SF6

Dėl gerų izoliavimo savybių ir įrenginių kompaktiškumo, lyginant su analogiškais skirstomaisiais įrenginiais su oro izoliacija, SF6 dujos tapo labai populiarios tarp skirstomųjų įrenginių gamintojų. Tačiau, nepaisant to, kad šiuo metu nėra ekonomiškai perspektyvios aukštosios įtampos įrenginių (>52 kV) alternatyvos perdavimo tinkle, nėra jokio reikalo naudoti SF6 dujų vidutinės įtampos (<52 kV) įrenginiams skirstomuosiuose tinkluose. Rinkoje siūloma įsigyti visiškai lygiaverčių alternatyvų.

Tokia alternatyva gali būti vakuuminių technologijų ir aukštos kokybės izoliacinių medžiagų derinys, leidžiantis sumažinti įrenginių matmenis ir pasiūlyti skirstomuosius įrenginius tokius pat kompaktiškus kaip ir skirstyklos su SF6 dujų izoliacija.

Galimos skirstomųjų įrenginių technologijos be SF6

Devintajame dešimtmetyje populiariausia izoliacinė medžiaga, naudojama jungtuvuose, buvo alyva, vėliau labai greitai išpopuliarėjo vakuuminiai jungtuvai ir SF6 dujos. Tačiau nuo 1990 m., pasauliui vis geriau suvokiant SF6 trūkumus, imta dažniau naudoti vakuumines technologijas – dažniausiai vidutinės įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose, dėl to vakuuminių jungtuvų pasaulyje daugėja labai sparčiai.

Daugelis elektros energijos paskirstymo sektoriuje naudojamų įrenginių sukurti taip, kad jų nereikia prižiūrėti. Skirstomieji įrenginiai, kuriuose nenaudojamos SF6 dujos, šiandien pripažįstami labai saugia ir patikima technologija. Kuriant skirstyklas be SF6 dujų, ypatingi reikalavimai keliami dielektriniams sprendiniams įrenginiuose. Tose vietose, kur jungtys tarp srovinių įrenginio dalių ir įžemintų konstrukcijų negali būti izoliuotos kietąja izoliacija, būtina optimaliai išdėstyti elektros lanką. Naudojant modernią programinę įrangą (taikant baigtinių elementų metodus), tai galima įgyvendinti. Apskritai vakuuminiai jungtuvai yra tokių pat matmenų kaip ir SF6 dujų tipo jungtuvai. Kadangi vakuuminių jungtuvų nereikia prižiūrėti, ši technologija gali būti naudojama kuriant dar mažesnių matmenų ksuoto tipo skirstyklas.

Naudojimo ciklo sąnaudų duomenimis, skirstomieji įrenginiai, kuriuose nenaudojamos SF6 dujos, prilygsta ar net pralenkia skirstomuosius įrenginius su SF6 dujomis, nes jų bendros vartotojo sąnaudos yra didesnės. Galutinės vartotojo sąnaudos ypač išauga, jei į jas įskaičiuojamos papildomos sąnaudos, atsirandančios dėl SF6 skirstyklos priežiūros, reguliaraus tikrinimo, mokymų ir perdirbimo (utilizavimo).

„Eaton“ sprendimas

„Eaton“ – pasaulinė diversikuota bendrovė, veikianti elektros ir pramonės rinkoje. „Eaton“ turi visame pasaulyje išsidėsčiusių gamyklų ir aptarnauja klientus daugiau kaip 150 šalių. Pasaulyje „Eaton“ pirmauja vakuuminių technologijų srityje ir yra viena didžiausių skirstomųjų įrenginių, kuriuose nenaudojamos SF6 dujos, gamintojų. Bendrovė kuria ir gamina vidutinės įtampos skirstomuosius įrenginius pagal IEC, GB (Kinija) ir ANSI (JAV) standartus. „Eaton“ vidutinės įtampos skirstomųjų įrenginių ir jungtuvų gamybos infrastruktūros įsikūrusios Jungtinėse

Amerikos Valstijose, Puerto Rike, Brazilijoje, Nyderlanduose, Australijoje ir Kinijoje. Ši bendrovė siūlo platų ksuoto ir ištraukiamo tipo skirstomųjų įrenginių, kuriuos galima naudoti pirminiam arba antriniam paskirstymui, pasirinkimą. 1980 m. „Eaton Holec“ priėmė esminį sprendimą – netaikyti SF6 dujų vidutinės įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose. Kaip aukštosios įtampos skirstomųjų įrenginių gamintoja „Eaton Holec“ taikė SF6 technologiją. Pagrindinės priežastys jos netaikyti vidutinės įtampos įrenginiuose buvo sudėtinga priežiūra ir tai, kad, skirstomuosius įrenginius montuojant „čia pat už kampo“, gyvenamosiose vietose, reikėjo papildomų saugos priemonių dėl SF6 dujų naudojimo.

„Eaton“ vidutinės įtampos skirstomieji įrenginiai be SF6 dujų

„Eaton“ vidutinės įtampos skirstomųjų įrenginių sistemos grįstos vakuuminių jungtuvų / skyriklių kartu su kietąja izoliacija naudojimu.

Kaip rodo pavadinimas, pirminiai skirstomieji įrenginiai – tai pirmasis elektros energijos perdavimo nuo sistemos iki galutinio vartotojo etapas. Labai svarbu tinkamai parinkti pastotės vietą sistemoje ir parinkti joje montuojamos skirstyklos tipą, siekiant užtikrinti maksimalų sistemos patikimumą ir prieinamumą.

MAGNEFIX

XIRIA

„Magnex“ – tai „Ring Main Unit“ skirstykla, visiškai padengta kietąja izoliacija ir skirta naudoti 12–15 kV įtampos skirstomuosiuose tinkluose. Dėl savo kompaktiškos konstrukcijos ir visiško izoliavimo šias skirstyklas galima montuoti labai mažose erdvėse, mažose transformatoriaus pastotėse, aukštuose pastatuose ir vėjo jėgainėms prijungti.

„Xiria“ – tai naujos kartos aplinkai nekenksmingi „Ring Main Unit“ narveliai, skirti naudoti vidutinės įtampos (12–24 kV) skirstomuosiuose tinkluose.

Tvarumui tampant vis svarbesniam, būtent į jį buvo atsižvelgta pradedant kurti ir planuojant gamybą bei visą skirstyklos naudojimo laiką.

Xiria E

„Xiria E“ tai išplečiama „Xiria“ versija. Šios vidutinės įtampos skirstyklos skirtos naudoti, kuriant išmaniąsias elektros tinklo sistemas. „Xiria E“ narveliai pasižymi aukštu darbo saugos lygiu ir yra tinkami naudoti tinkluose iki 24 kV.

Visos srovinės narvelių dalys yra izoliuotos. Gamyboje naudojamos medžiagos suformuotos taip, kad garantuotų optimalią izoliaciją kartu su idealiomis terminėmis savybėmis. Be to, izoliavimas atliktas taip, kad tinkamai kontroliuotų elektrinį lauką, susidarantį apie esamas konstrukcijas ir taip minimizuotų vidinio elektros lanko riziką.

„Xiria E“ narveliuose tiek pirminės dalys, tiek mechanizmai yra sumontuoti visiškai sandariame bake, todėl visa sistema yra apsaugota nuo aplinkos veiksnių.

SVS Power Xpert FMX

FMX – tai IEC standartą atitinkanti vienšynė, kietosios izoliacijos / oro izoliacijos, vidutinės įtampos (iki 24 kV) skirstykla. Sistema leidžia patikimai paskirstyti, apsaugoti, matuoti ir tiekti elektros energiją.

FMX – tai modulinė sistema, siūlanti visą asortimentą vidutinės įtampos narvelių iki 2000 A. Minimalus gaminamų narvelių plotis – 500 mm, narvelis padalytas į atskirus metalo pertvaromis atskirtus skyrius. Tiek 12 kV, tiek 24 kV versijos yra gaminamos vienodo kompaktiško dydžio.

Daugiau informacijos rasite interneto svetainėse adresu: www.greenswitching.com www.eaton.eu/electrical

VS – tai modulinė sistema, padalyta metalo pertvaromis, su kietąja srovinių dalių izoliacija, įmontuotais stacionariais vakuuminiais jungtuvais. Sistema tinka tiek gamybos ir pramonės įmonėms, tiek skirstomųjų tinklų sistemoms. SVS galima naudoti vidutinės įtampos tinkle iki 24 kV ir 630 A vardinės srovės.

SVS gali pasiūlyti bet kokią pageidaujamą skirstyklos sudėtį ir narvelių seką. Kai skirstyklą sudaro daugiau nei septyni narveliai, transportuojant pagaminta skirstykla suskaidoma į sekcijas po šešis narvelius.

teisė

teisė

Elektros energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo aktualijos Elektros energetikos sektoriaus teisinis reguliavimas yra gyvas ir evoliucionuoja kartu su pačia elektros energijos rinka. Šioje publikacijoje atkreipsime dėmesį į Elektros energetikos įstatymo (toliau − Įstatymas) pakeitimus, kurie buvo priimti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 30, 31, 33, 49, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimų įstatymas) ir įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 20 d.

vimo metodiką ir taisykles, reglamentuojančias perdavimo sistemos operatoriaus pateiktas perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą. Iki Pakeitimų įstatymo įsigaliojimo perdavimo sistemos operatorius turėjo teisę tiek rengti, tiek tvirtinti jungiamųjų linijų valdymą, pralaidumo paskirstymą ir reguliavimą reglamentuojančias taisykles. Nuo Pakeitimų įstatymo įsigaliojimo momento perdavimo sistemos operatoriui nustatoma pareiga šias taisykles rengti ir jas teikti tvirtinti Komisijai.

Be kita ko, Įstatyme įtvirtinta, kad naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, vadovaudamasi jos patvirtinta metodika, nustato Komisija, taip pat nustatyti pagrindiniai šių paslaugų kainų nustatymo ir taikymo

principai. Pažymėtina, kad tinklų naudotojai ir (arba) rinkos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kas sudaro papildomas sąnaudas, už naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugas atskirai moka tik tuo atveju, kai šių paslaugų sąnaudos teisės aktuose nustatyta tvarka nėra įtrauktos į elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ar į Komisijos nustatomą įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką.

Pagal teisės aktų reikalavimus Komisija turi užtikrinti konkuren-

ciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Todėl siekiant šio tikslo taip pat Pakeitimų įstatymu numatyta, kad Komisija turi teisę teikti privalomus nurodymus perdavimo sistemos operatoriui dėl prieš tai minėtų taisyklių koregavimo ar keitimo, taip pat gauti išsamius paaiškinimus dėl ribojamo trečiųjų asmenų dalyvavimo (prieigos) persiunčiant elektros energiją ar atsisakymo suteikti šią prieigą.

Tokiu būdu sustiprintas Komisijos vaidmuo siekiant užtikrinti skaidrų ir nediskriminuojamą naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų teikimą.

Kita svarbi Pakeitimų įstatymo nuostatų dalis − siekis dar geriau užtikrinti vartotojų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugą. Įstatyme

Geriausių prekių ženklų produktai – energetikos sektoriui!

Edvinas Beikauskas Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkas

BALTIC AGENCY SERVICE −

Kabeliai

žinomų Europos gamintojų atstovybė Baltijos šalyse Kaip teigiama Pakeitimų įstatymo projektinėje medžiagoje, šiuos pakeitimus parengti paskatino gauta Lietuvai Europos Komisijos 2013 m. vasario 21 d. pagrįsta nuomonė dėl ES trečiojo energetikos paketo elektros direktyvos 2009/72/EB (toliau − Direktyva) nuostatų perkėlimo pažeidimo, t. y. kad Lietuva neperkėlė arba netinkamai perkėlė tam tikras konkrečias šios Direktyvos nuostatas, susijusias su nacionalinio reguliatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus funkcijomis bei vartotojų teisių apsaugos priemonėmis.

Trumpai tariant, reikėtų prisiminti, kad pagrindinis 2009/72/ EB direktyvos tikslas − sukurti

sklandžiai veikiančią ES elektros energijos vidaus rinką. Todėl ši direktyva numato, kad atitinkamos elektros energijos vidaus rinkos sukūrimas, naudojantis jungtiniu Bendrijos tinklu, turėtų būti vienas iš pagrindinių šios Direktyvos tikslų. Dėl šios priežasties tarpvalstybinio tinklų sujungimo ir regioninių rinkų reglamentavimo klausimai turėtų būti viena iš pagrindinių reguliavimo srityje dirbančių institucijų užduočių. Ne ką mažiau svarbūs vartotojų interesai, kurie taip pat yra ypač svarbus Direktyvos objektas, todėl ja remiantis stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės. Taigi šių tikslų fone galima įvardyti ir visus esminius Pakeitimų įstaty-

mu atliktus Įstatymo pakeitimus.

Kadangi jungiamųjų linijų (elektros energetikos sistemas jungiančių elektros įrenginių) paslaugų teikimas iš esmės yra monopolizuota veikla (pavyzdžiui, Lietuvos elektros energetikos sektoriuje yra tik vienas subjektas − galintis šią paslaugą suteikti perdavimo sistemos operatorius), todėl šių paslaugų sąlygų ir jų kainų nustatymo atžvilgiu rinkos dėsnių taikymas yra suvaržytas.

Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas naujuoju Pakeitimų įstatymu aiškiai įtvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) kompetenciją tvirtinti Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainų skaičia-

UAB „Baltic agency service“ efektyviai jungia elektros įrangos gamintojų ir pirkėjų siekius. Pagrindinis tikslas – atstovaujant geriausiems prekių ženklams patenkinti šiuolaikinių klientų poreikius.

PAGRINDINĖS PASLAUGOS: • • • •

konkrečių projektinių sprendimų rengimas; didmeninė prekyba importiniais gaminiais ir jų sandėliavimas; tarpininkavimo tarp užsakovo ir gamintojo paslaugos; atstovaujamų Europos gamintojų produktų populiarinimas.

Nuolatinis darbuotojų tobulėjimas, žinios ir patirtis leidžia UAB „Baltic agency service“ teikti tik aukščiausios kokybės paslaugas, o glaudžius ir ilgalaikius įmonės santykius su klientais užtikrina patikimumo ir lankstaus darbo principai.

Smart solutions.

Strong relationships.

Transformatoriai

Generatoriai

Įtampos stabilizatoriai

Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. +370 625 07 474 bas@ebas.lt

www.ebas.lt 28

Kabelių movos

Apšvietimo atramos 29

teisė

kronika Linos Jusiūtės, LAWIN asocijuotosios teisininkės komentaras Šių metų pavasario Elektros energetikos įstatymo pakeitimus reikėtų vertinti ne tik vartotojų, bet ir elektros energijos tiekėjų akimis.

Pirma. Svarbu įvertinti tai, kad nors dalimi įstatymo pakeitimų siekiama dar geriau užtikrinti vartotojų teises ir jų teisėtus interesus, vartotojai ir patys turėtų nepamiršti susipažinti su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis elektros energijos tiekimą ir su juo susijusias vartotojų teises bei pareigas. Tai ypač aktualu verslininkams, nes jiems taikomi didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai nei buitiniam vartotojui.

Palyginti su elektros energijos tiekėjais, verslininkai nėra laikomi silpnesniąja šalimi. Be abejo, elektros energijos tiekėjai negali sutartimis apriboti vartotojų (taip pat ir verslininkų) galimybių pasinaudoti teisės aktuose numatytomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai ir detalizuotus, su elektros energijos tiekimu susijusius reikalavimus, elektros energijos tiekėjams rekomenduotina peržiūrėti bei įvertinti galiojančias sutartis tam, kad jos atitiktų pasikeitusius elektros energetikos teisės aktus.

Antra. Kitas svarbus praktinis naujos Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijos aspektas yra tas, kad šios taisyklės numato sutartyse tam tikras elektros energijos kainos keitimo mechanizmo ir jo įtvirtinimo sąlygas. Reikalaujama elektros energijos tiekimo sutartyse skaidriai ir aiškiai numatyti kainos keitimo priežastis bei būdus, taip pat galimybę vartotojui nutraukti sutartį tuo atveju, jei jis nesutinka su elektros energijos kainos pakeitimu. Šios nuostatos tapo ypač aktualios po praėjusiais metais rinkoje įvykusių elektros energijos kainų šuolių, dėl kurių elektros energijos tiekėjai turėjo didelių nuostolių. Todėl elektros energijos tiekėjai turėtų būti suinteresuoti pasikoreguoti sutartis ir numatyti elektros energijos kainos keitimo sąlygas, kurios abiem sutarties šalims suteiktų aiškumo ir elektros energijos tiekėjams padėtų suvaldyti rinkoje kainų šuolių riziką.

įtvirtintas bendras elektros energetikos sektoriaus reguliavimo reikalavimas, kad su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygos turi būti skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios. Taip pat tokių sutarčių turinio atžvilgiu numatyta, kad sutartyse šalių teisės, pareigos ir atsakomybė privalo būti išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nenustatant perteklinių administracinių ir (arba) procedūrinių reikalavimų, kuriais remiantis galima būtų riboti vartotojų galimybę pasinaudoti

30

Įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytomis teisėmis. Be to, Pakeitimų įstatymas draudžia taikyti nesąžiningus ir klaidinančius elektros energetikos sektoriaus paslaugų teikimo ar prekybos elektros energija metodus.

Dėl elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos svarbu paminėti, kad 2013 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo nauja Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija (toliau − Taisyklės). Siekiant, kad elektros energijos tiekė-

jų ir (arba) operatorių sutartys su vartotojais atitiktų sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, Taisyklėse nustatytos tam tikros naujos nuostatos, kurios numato sutarčių su vartotojais turinio reikalavimus. Todėl reikia pažymėti, kad iš esmės Pakeitimų įstatyme kartojami tam tikri Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai. Tačiau šių reikalavimų įtvirtinimas aukštesnio lygio teisės akte suteikia ir aukštesnį vartotojų teisių svarbos bei užtikrintinumo laipsnį.

Be minėtų, keliamų sutarčių sąlygoms reikalavimų, pažymėtina: Taisyklėse numatyta, kad sutartyje privalo būti nurodyti sutarties šalių įsipareigojimai, jų pobūdis ir mastas, taip pat siūlomas paslaugų kokybės lygis, jų patikimumo kategorija, atitinkamos sutarties įsigaliojimo terminas bei paslaugų teikimo pradžios terminas ir priemonės, kuriomis vartotojas gali gauti naujausios informacijos apie visas taikomas kainas, tarifus ir mokesčius, taip pat informacijos apie vartotojų teises bei susijusių su sutartiniais santykiais ginčų sprendimo būdus. Taigi, nurodyti teisiniai pakeitimai turėjo (arba turėtų) paskatinti elektros energijos tiekėjus ir (arba) operatorius peržiūrėti savo taikomas standartines sutarčių su elektros energijos vartotojais sąlygas, siekiant sutarčių šalių teisių bei pareigų pusiausvyros pagal teisės aktų reikalavimus.

Kaip matyti iš nurodytų ir komentuojamų Įstatymo pakeitimų, nors ES valstybės narės turėjo užtikrinti, kad būtini Direktyvai įgyvendinti įstatymai ir kiti teisės aktai įsigaliotų ne vėliau kaip 2011 m. kovo 3 d., tačiau teisinio reglamentavimo santykis su praktiniais, rinkos kartkarčiais keliamais iššūkiais ir toliau reikalauja tobulinti taisykles, kurios reglamentuoja veiklos elektros energijos sektoriuje organizavimą ir jo veikimą bei elektros energijos vartotojų teisių užtikrinimą.

Kertame energetikos langą į Europą UAB „A. Žilinskio ir Ko“ šių metų gegužės 5 d. buvo neeilinė. Tą dieną įmonė oficialiai pradėjo vykdyti „LitPol Link“ projekto įgyvendinimo darbus. Šis projektas − Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano BEMIP dalis. Juo siekiama iki 2015 m. gruodžio pabaigos sujungti Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas ir panaikinti ES energetiškai izoliuotas salas.

Jungties statybų aikštelėje darbų pradžią žyminčios kapsulės su laišku ateities kartoms įkasimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Alytaus, Lazdijų rajonų merai, Lenkijos savivaldos atstovai ir kiti svečiai

Lietuvą su Lenkija sujungsianti elektros oro linija − šaliai strategiškai svarbus objektas, tad statybos pradžios ceremonijoje dalyvavo LR Prezidentė D. Grybauskaitė.

Ji kartu su kitais šventės dalyviais įleido darbų pradžią liudijančią kapsulę. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir energetikos ministras J. Neverovičius, Alytaus, Lazdijų

rajonų merai, Lenkijos savivaldos atstovai, kiti svečiai. „Lietuvos ryžtas tapti nepriklausoma nuo neprognozuojamų Rytų šalių tapo realus pradėjus įgyvendinti energetikos infrastruktūros projektus. „LitPol Link“ jungtimi ne tik energetiškai susijungsime su Vakarų Europa, bet ir tapsime mažiau priklausomi nuo

dominuojančio energijos tiekėjo iš Rytų“, − sakė Prezidentė. „Visa Lietuva laukė, kada bus pradėti darbai, leisiantys sujungti dvi elektros sistemas. Labai didžiuojamės, kad dalį darbų galėsime atlikti ir mes − UAB „A. Žilinskio ir Ko“. Mūsų profesionali inžinierių komanda tikrai gerai žino, kokius darbus turėsime at-

31

kronika likti per trumpą laiką. Esame iš anksčiau sukaupę daug patirties statant inžinerinius infrastruktūros objektus“, − kalbėjo įmonės direktorius dr. Ž. Žilinskis. „Džiaugiamės, kad šį objektą statys lietuviai inžinieriai. Tai rodo tautos brandą ir specialistų kompetenciją.“ Jungties su Lenkija trys svarbiausi elementai – transformatorių pastotės abiejuose jungties galuose – Alytuje ir Elke (Lenkija), nuolatinės srovės intarpas Alytuje ir aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija, kurios bendras ilgis – 163 km. Jungtis tarp Alytaus ir sienos su Lenkija bus 54 km ilgio.

400 kV aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija „LitPol Link“ drieksis per daugiau kaip 400 žemės sklypų. Jų savininkams 2012–2013 m. išmokėta apie 4 mln. litų kompensacijų už servitutų suteikimą. Taip pat išspręsti visi dėl jungties kilę teisiniai ginčai su gyventojais.

Numatoma „LitPol Link“ vertė – 1,2 mlrd. Lt. Jis yra ES bendrojo intereso projektų, kuriems finansuoti Europos Komisija numatė 5,85 mlrd. eurų, sąraše.

Asmeninės apsaugos priemonės VDE guminiai apdangalai

Elektriko veido ir kaklo gobtuvas skirtas apsisaugoti nuo elektros lanko

Izoliuoti guminiai apdangalai 1000V, su magnetais, IEC 61112 AK X 55-15 klasė 0, kategorija A+ Z.

Apsauga pagal DIN EN 166 + 170 GS-ET-29 (apsauga nuo elektros lauko iškrovų, II klasė, 7kA), šviesos perdavimo indeksas 0

120160: 300 x 500 x 1 mm su 6 magnetais 120162: 500 x 700 x 1 mm su 12 magnetų 120164: 300 x 700 x 1 mm su 8 magnetais 120166: 1100 x 1100 x 1 mm su 20 magnetų

Video 120160

Signalinė lemputė HUPemergency Video 130326

Darbiniai batai, su iki 1000V apsauga Izoliuoti apsauginiai batai teikia visapusišką saugumą darbe.

Apsauginiai batai pagal EN 50321.

• dydžiai 38-48 • vandeniui nepralaidūs dėl specialios membranos • Saugos klasė: S1 + S2, S3 (ne antistatiniai)

VILNIUS Alytus

Ełk

LITPOL LINK

32

Jungties LitPol Link schema

HAUPA-Group www.haupa.com

HAUPA GmbH & Co KG, Königstraße 165-169 D-42853 Remscheid.

Telefonai: +370-699-63363, +371-202-43054, +372-538-41128, andrius.krisiunas@haupa.com

sivacon

SI VACON S4 energijos skirstomieji skydai – saugumas, įkūnytas tobula forma SIVACON S4 siūlo saugų, patikimą ir paprastai įdiegiamą iki 4000 A galios energijos paskirstymą, tinkamą tiek pramonės, tiek infrastruktūros objektams. Šie energijos skirstomieji skydai – tai atestuotos konstrukcijos energijos skirstyklų ir valdymo įrangos junginys, kurio konstrukcija atestuota po atliktų verifikavimo testų. Tokie pranašumai, kaip itin efektyvi užrakto sistema ar modulinis, modifikuojamas vidaus suskirstymas, garantuoja visišką žmonių ir įrangos saugumą.