5 zurnalas

Daþnio keitikliai Altivar 31 Uþmirðkite apribojimus!

Pasiþymëdamas aukðtu naðumu ir funkcijø ávairove, Altivar 31 ið tikrøjø yra paprastas …

Paruoðiamas darbui akimirksniu!

Automatinio prisiderinimo funkcija leidþia jam greitai prisitaikyti prie bet kokio variklio parametrø.

Labai nedideli gabaritai!

Nepaisant integruoto EMC filtro daþnio keitikliai yra kompaktiðki, o galimybë montuoti vienà ðalia kito padidina vietos taupymo galimybes.

Efektyvus!

Vektorinis valdymas uþtikrinti dinamiðkà ir patikimà Jûsø varikliø valdymà.

Puikiai integruojasi!

Panaudojant du integruotus ryðio protokolus (Modbus ir CANopen), Altivar 31 daþnio keitikliai padidina ryðio su pramoninëmis automatikos sistemomis galimybes.

Kartu su linkëjimais Telemecanique kvieèia susipaþinti su „Simply Smart“* pasauliu, á kurá duris Jums atveria daþnio keitikliai Altivar 31 tokiomis savo savybëmis kaip paprastumas, kompaktiðkumas, integracija, lankstumas

* „Simply Smart“: daugiau iðradingumo ir intelektualumo tuo paèiu didinant panaudojimo paprastumà.

Asinchroniniams varikliams nuo 0,18 iki 15 kW

turinys 4

„Spelsberg“ gaisrui atspari instaliacinë technika – patikimai veikianti sistema

6

„Balttechnika 2004“ seminarø ir renginiø programa

9

Magnetiniai skysèiø srauto matuokliai

10

Paþangaus namo koncepcija: padarykite savo namà saugesná ir patogesná

13

Prieðgaisrinës saugos priemonës tiesiant kabelius

16

Ar Lietuvos elektros ûkis pasirengæs narystei Europos Sàjungoje?

18

Energijos poreikiø prognozavimas

REDKOLEGIJA

22

Naujausios vaizdo stebëjimo sistemø technologijos

E. p. neta@neta.lt

24

Elektros áranga gyvenamojo bûsto padidinto pavojaus patalpose

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

NETA prezidentas Bronius Rasimavièius UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius

29

Avarinio apðvietimo maitinimo bûdai

32

Valdymas nuolatine srove – tai ádomu!

34

Apsauginës rankovës: Prabanga ar bûtinumas?

36

Kronika

38

Vietos ðaltiniø energetika „Litexpo“ tarptautinëse parodose

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë

39

Þinynas

Fotografas Valdas Jarutis

41

Summary

42

Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

Asociacijos nariai

UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë KTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadovas Tomas Toomsalu Tel. (8 5) 269 12 40 Mob. 8 612 41814 E. p. tomas.t@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ J. Jasinskio g. 10–12, LT-01112 Vilnius Tel./faks. (8 5) 249 69 66 Mob. stacionarus 8 698 53658 E. p. redakcija1@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

LED didelë maþø

produktø ateitis Kaip LED taikyti dabar ir ateityje?

Jeigu mes domimës ðviesà spinduliuojanèiø diodø (toliau tekste – LED, pagal priimtà santrumà ið anglø kalbos (Light Emitting Diodes) gamintojø informacija, naujai atrastos ðiø maþuèiø ðviesos ðaltiniø savybës suteiks visiðkai naujø galimybiø taikant juos apðvietimo projektuose. Jeigu mes pasiduosime euforinei prognozei, galime manyti, kad jau esame apðvietimo inþinerijos ir technologijos revoliucijos iðvakarëse. Taèiau bûtø laikas atidþiau paþiûrëti á ðiuos naujuosius ðviesos ðaltinius ir nuspræsti, kokios ið tikrøjø jø galimybës.

Kai technologijos tobulëja tokiu dideliu greièiu, daug naudotojø, siekdami suprasti pateikiamà produkcijà, susiduria su sunkumais ir mëgina ávertinti ðviesos ðaltinius, taikydami juos ne pagal pagrindinæ paskirtá. Tokiais atvejais naujoviðkà ðviesos ðaltiná bûna sunkiau pritaikyti. Teisingai pasirinkti galima tada, kai sistemos optimizuojamos, siekiant geriausiai panaudoti naujo ðviesos ðaltinio savybës.

Bandysime apþvelgti, kokios naujos LED dizaino galimybës siûlomos sprendþiant daþniausiai pasitaikanèias apðvietimo uþduotis, kokie jø privalumai ir trûkumai, palyginti su atitinkamais ðviesos ðaltiniais, ir kokias naujas technologijas naudotojai turëtø ásisavinti, kad galëtø pritaikyti ðiuos ðviesos ðaltinius optimaliai.

LED savybës ir jø raidos situacija LED savybës ir privalumai, turintys átakos apðvietimo sistemoms ir jø dizainui: Maþi matmenys.

4

LED sandara: 1. Kontakto pagrindas; 2. Kontakto laidas (Al, Au); 3. Puslaidininkio kontaktas; 4. Atviras puslaidininkis; 5. Ðilumai laidus tvirtinimo sluoksnis; 6.

Apsauginis uþpildas; 7. Spausdinta plokðtë

1

2

Nedidelis ðviesos srautas ið vieno LED. Aukðtas ðviesos efektyvumas, palyginti su ðviesos ðaltiniais, kuriø galia, iðreikðta vatais, yra panaði.

Sukuriama bet kokios spalvos ðviesa su labai aukðtu ðviesos efektyvumu.

Ilgas naudojimo laikas (iki 100 000 val.)

Labai greitas ðviesos pokytis (aukðto daþnio srityje).

Maitinimas ið nuolatinës srovës ðaltinio.

Valdymas per nuolatinës srovës ðaltiná.

Nuoseklus ir lygiagretus didelio LED skaièiaus jungimas prie vieno galios ðaltinio.

Efektyvumo laipsnis, kuriuo ðviesos ðaltinis transformuoja elektrà á ðviesà, yra pagrindinis ðviesos ðaltinio poþymis. Ðiandien geriausiøjø LED ðviesos efektyvumas yra 20–25 lm/W, o tai reiðkia, kad jie pasiekia ðiek tiek geresná lygá nei kaitinamojo siûlelio ir halogeninës lempos, palyginti su kitais gali-

3

4

5

6

7

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

1 lentelë.

GALIMØ ÐVIESOS ÐALTINIØ IR LED PALYGINIMAS. Ðviesos ðaltinis

Lempos Ðviesos galingumas, srautas, vatai liumenai

Matmenys, mm

Lempos ilgaamþiðkumas val.

L ED

0,1–0,3

2–7

7x5¨

d au g iau n ei 20 000

L ED

1,0–1,3

20–25

5x7¨

d au g iau n ei 20 000

L ED

5,0

120

5x7¨

d au g iau n ei 20 000

Halog en QT9

5,0

60

33x10¨

4 000

CFL d vig u b a lemp a

5,0

250

34x21x85 15 000

mais ðviesos ðaltiniais (þr. 1 lentelæ).

Reikia atkreipti dëmesá, kad LED spinduliuoja ðviesà tik hemisferoje, tuo tarpu kiti ðviesos ðaltiniai spinduliuoja praktiðkai tà patá ðviesos kieká sferiðkai. Tai reiðkia, kad LED ðviesos efektyvumas yra 10–30 procentø didesnis nei kai kuriø kitø ðviesos ðaltiniø.

LED spalvà perduodanèios savybës su dienos ðviesos balta arba neutralia balta ðviesa gali bûti priskiriamos prie vidutiniðkai gerø, tuo tarpu ðiltos baltos spalvos LED gali bûti laikomos „katastrofiðkomis”.

Maþi LED matmenys, pridëjus labai gerà ðviesos efektyvumo ávertinimà ir tai, kad LED ðviesa gali labai greitai keisti spalvà bei intensyvumà, o diodai turi labai ilgà aptarnavimo laikà, reiðkia, kad ðie maþuèiai ðviesos ðaltiniai suteikia galimybæ naudoti juos daugybëje visiðkai naujø apðvietimo pritaikymo variantø. Prieþastys, kodël dizaineriai ir gamintojai netaiko LED, yra ávairios.

Individualûs LED sukuria sàlygiðkai maþai ðviesos, o architektûroje jø reikia daug. Nors LED yra maþi ir didelis jø skaièius gali bûti sugrupuotas vienoje plokðtëje, jø taikymas kartu yra ribojamas, nes reikia labai daug elektros laidø ir iðsiskiria daug ðilumos. Dar labiau LED naudojimas yra ribojamas, kai reikia sukurti vienodai apðvieèiamà pavirðiø ið bet kuriuo kampu pasukto ðviestuvo.

Ið tiesø palyginti LED su áprastais ðviesos ðaltiniais galima tik tuo atveju, jei nustatysite matmenis, reikalingus ðviestuvui, kai matuojamos realios techninës savybës, tokios kaip elektros pavertimas ðviesa kvadratiniame metre [W/m2], ðviesos srautas kvadratiniame metre (apðvieta) [lm/m2], ðviesos intensyvumas (stipris) kvadratiniame metre [cd/m2]. Aiðku, kad LED ðviestuvai gali bûti árengti, jeigu juos techniðkai galima

palyginti su ðviestuvais, naudojanèiais áprastus modernius ðviesos ðaltinius, iðskyrus tuos atvejus, kai tam tikram aukðtyje matmenys atrodo gerokai maþesni. Tuomet atsiveria nauji horizontai dizainu.

Kokios plëtros galimybës?

Elektros Erdvës

LED panaudojimas ðviesoforuose

Ðiuo metu gamintojai siûlo labai ávairiø spalvø ir intensyvumo LED. Iðskirtiniu LED pritaikymo atveju bûtina padaryti detalø ir brangø LED rinkiná su tomis paèiomis savybëmis. Platesniam LED pritaikymui spalvø ir intensyvumo pokyèiai turi bûti suderinti taip, kad jie nebûtø pastebimi rinkiniuose. Kaina taip pat visuomet turi bûti nustatyta remiantis atitinkanèiu laikà pasirinkimu, dizaino idëja.

Maþuèiai puslaidininkiniai kristalai generuoja didelá ðilumos kieká. Toká didelá, kad ið tikrøjø gali pakenkti aptarnaujanèiam personalui ir operatoriams. Papildomi ðilumos ðaltiniai ið aplinkos (pvz., saulës radiacija arba radiatoriai þiemos metu) galëtø sukelti nepageidaujamø pasekmiø. Panaðiomis sàlygomis áprasti ðviesos ðaltiniai generuoja ne maþesná ðilumos kieká. LED kristalai, generuojantys ðviesà, yra puslaidininkiniai. Dël þemos leistinos valdymo temperatûros LED reikia gero ðiluminio kontakto su árenginio metaliniu pavirðiumi. Ðiluminio efekto optimalus maþinimas ir lemia galimybæ pasiekti aukðtà apðvietimo tanká, bet itin plonos vielutës prie kristalø nepadeda tinkamai iðsklaidyti ðilumai. Daugybë ðiandien naudojamø LED gali bûti pritaikomi tik nuo 0,1 iki 0,2 W. Naudojant didesnæ galià gaminys neiðvengiamai susidëvi pirma laiko dël perkaitimo.

Jautrûs LED rinkiniai pateikiami su didelio auðinimo elementais ir stipriais ventiliatoriais, kad bûtø palaikoma reikiama temperatûra. Temperatûrø matavimai turi bûti atlikti konstruojant LED ðviestuvus. Ámontuodami diodà, LED gamintojai turi bûti uþtikrinti, kad ðiluma galës iðsiskirti per metalines ðvies-

5

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

tuvo dalis. Tai reiðkia, kad ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas vidiniam puslaidininkinio kristalo kontaktui.

Esant bûtinybei kontroliuojamas ðilumos iðsiskyrimas ir galbût net ribojamas individualaus LED galios maksimumas. Daugelyje LED ðviestuvø, atrodytø, ði galia turëtø bûti nuo 2 iki 5 W. 1 lentelë matyti, kad prekyboje jau yra ðià ribà perþengusiø LED. Kita prieþastis, dël kurios nereikëtø gaminti daug galingesniø LED, bus aptarta toliau. Ðiltos baltos spalvos LED spalvà suteikianèios savybës dar nëra pakankamai geros pritaikymams viduje, nors kai kurie gamintojai paskelbë, kad jie pateiks pagerintus ðiltos baltos spalvos LED prekybai.

LED, kurie galëtø keisti spalvà plaèiu diapazonu, bûtø sveikintini daugelyje sprendimø. Iki ðiol naudotojai priversti daryti lygiagreèiai ðvieèianèias skirtingas spalvas. Be abejo, ðviesos ðaltiniø matmenys varijuoja tokiu mastu, kad atskiri spalvoti ðviesos taðkai nepastebimai susilieja á vienà ðviesos ðaltiná stebëtojo akyse. LED dabar tinkami ten, kur trys spalvoti LED yra integruoti á vienà korpusà.

Kadangi domimasi ðviesos efektyvumu, apðvietimo sprendimai su LED yra apie 10 kartø brangesni nei naudojantys kitus ðviesos ðaltinius. Vieno vato LED kaina yra apie 10 Ðviestuvai su LED – naujos ðviesos dizaino galimybës

6

eurocentø/liumenui, ir tai ið tikrøjø maþesnë kaina negu ðviesos ðaltiniø su palyginamais apðvietimo srauto lygiais, bet didesnë negu ðaltiniø su aukðtais apðvietimo srauto lygiais.

Jeigu negalima naudoti áprasto ðviesos ðaltinio, ðiuo metu patogu kaip ðviesos ðaltiná naudoti LED. Ir net nereikia lyginti kainø. Taèiau specialus dizainas turëtø iðlyginti aukðtà kainà. Ðtai kodël kûrybiðkumas ir neáprastas dizainas ir yra tai, kas atsiperka.

Kadangi dauguma apðvietimo atvejø reikalauja didelio LED skaièiaus norimam apðvietimo lygiui gauti, LED turëtø bûti prijungti pigiai, bet saugiai. Visais pritaikymo atvejais galimas tik nedidelis gedimø skaièius, taigi tikëjimas, kad jie turi padidinto ilgaamþiðkumo pirmenybæ, yra patvirtintas. Ji maþëja proporcingai su kiekviena papildomai prilituota jungtimi ir labai greitai tampa nepriimtina. Saugi, bet pigi jungimo technika turëtø taip pat garantuoti gerà ðilumos iðsisklaidymà.

Kaip jau minëta, dauguma apðvietimo pritaikymo atvejø reikalauja didelio skaièiaus LED, kad bûtø pasiekas reikiamas apðvietimo srautas. LED surenkami á rinkinius. Ið anksto gali bûti numatomas supakuoto rinkinio dydis ir forma: kvadratas, staèiakampis, apvalus ar linijinis. Reikiami sujungimai turi bûti atliekami laidais. Tai svarbu, todël reikia pasidomëti, kokie ðviestuvai yra rinkinyje, – lempos ar LED. Ði problema

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës Kelio dangos þymëjimui panaudoti LED ðviestuvai

nejaudina dizaineriø, bet dël ðios prieþasties apðvietimo pramonë, atrodo, taip maþai rûpinasi LED tobulinimu. Reikia paþymëti, kad apðvietimo gamintojai nuperka rinkinius ið LED gamintojø ar kompanijø, gaminanèiø LED, uþ nemaþà sumà.

Artëjama prie santykio 1:4 tarp ðviestuvø ir lempø kainø, kuris iki ðiol, palyginti su ðviestuvø ir lempø kainomis, buvo prieðingas. Dël to ir nekelia nuostabos, kad ðviestuvø gamintojai nelabai trokðta reklamuoti LED ðviestuvus.

Beveik visiems apðvietimo atvejams reikia optinës sistemos, kuri uþtikrintø atitinkamà ðviesos pasiskirstymà tam tikroje situacijoje. Tai reiðkia, kad optiniø sistemø rinkinys (mikrolinzës) turi bûti pagaminas kiekvienam LED rinkiniui. Ðiai aukðto tikslumo optikai gaminti reikalingi brangûs árankiai, o juos tiekti apsimoka tik tada, kai jie perkami dideliais kiekiais. Dideles investicijas sau leisti gali tik finansiðkai stiprios kompanijos.

Kita prieþastis, dël kurios kompanijos nesiryþta pasirinkti LED ðviestuvø, yra ta, kad LED gamintojai tiekia tokias optines sistemas, kurios padeda iðbalansuoti kainà. Mikrooptikos tobulinimui reikalingas specifinis patyrimas ir, kaip minëta, brangûs árankiai. Apðvietimo gamintojai gali tik keisti minëtà kainos disbalansà kaip paslaugà, jeigu jie patys turi pakankamai savo gaminiø. Tai galima daryti tik remiantis LED gamintojø kaina. Apðvietimo pramonë turëtø rimèiau þiûrëti á mikrooptikos plëtrà bei litavimo ir laidø naudojimo technikà. Tik tada jie galës uþsidirbti ið LED gaminiø pardavimo.

Bet tam reikial apðvietimo pramonës struktûros ir màstymo pokyèiø. Apðvietimo filosofija turi bûti orientuota ne á ðviesos kieká, o á kokybæ.

Pagal uþsienio spaudà ir gamintojø informacijà paruoðë Vladas Rinkevièius, UAB „Gaudrë”

2 lentelë.

MODERNIØ DIENOS ÐVIESOS ÐALTINIØ EFEKTYVUMAS. LED

20–25 lm/W

Kaitin imo siû lelio ir h alog en in ës lemp os

10–20 lm/W

Flu orescen cin ës lemp os

50–100 lm/W

Au kðto slëg io lemp os

80–120 lm/W

Dien os ðviesos lemp os

110–120 lm/W

Id ealios ðviesos ðaltin is

680 lm/W

LED panaudojimas kompiuterinëse technologijose

7

2004 rugsëjis-lapkritis

pagrindiniø daliø: komutacinio bloko ir elektroninio atkabiklio.

Komutacinis blokas be elektroninës apsaugos panaudojus uþdengimo plokðtæ gali bûti naudojamas kaip kirtiklis.

Elektroniniai atkabikliai gali bûti dviejø tipø: DTV3 (skirtas linijos ir transformatoriaus apsaugai nuo perkrovos ir trumpo jungimo) ir MTV8 (skirtas varikliø apsaugai nuo perkrovos ir trumpo jungimo).

Elektroniniame atkabiklyje galima lengvai parinkti atjungimo charakteristikà ir vardinæ srovæ.

Nr. 3 (5)

Mûsø rinkoje pasirodë OEZ firmos kompaktiniai MODEION serijos apsauginiai galios iðjungikliai 40–1600 A srovei. Ðie apsauginiai galios iðjungikliai gaminami dviejø tipø: Modeion Normal ir Modeion Superior. Jie skiriasi savo komutacinëmis savybëmis. Pagrindiniai techniniai duomenys pateikti lentelëje. MODEION serijos apsauginiai galios iðjungikliai turi daugybe priedø. Tai ávairûs pajungimo gnybtai, papildomi kontaktai, variklinës pavaros, nepriklausomi ir minimalios átampos atkabikliai, kuriø suveikimo átampa yra 24V–500V DC/AC. MODEION serijos apsauginiai galios iðjungikliai susideda ið dviejø

Elektros Erdvës

Kompaktiniai apsauginiai galios iðjungikliai

TECHNINIAI DUOMENYS BD250

BH630

BL800

BL1600

Normal

Superior

Normal

Superior

Superior

Superior

In (A)

40–250

40–250

100–630

100–630

125–800

250–1600

Un (V)

690

690

690

690

690

690

36

65

36

65

65

65

30000

30000

20000

20000

10000

10000

3000

3000

5000

5000

4000

4000

Tr u mp o ju n g imo g eb a Icu /415V (kA) Mech an in is atsp ar u mas (ciklø skaièiu s O-C) elektrin is atsp ar u mas (ciklø skaièiu s O-C)

UAB „Dogas” yra oficialus OEZ firmos atstovas Lietuvoje.

UAB „Dogas“ Ozo g. 51, LT-2042 Vilnius Tel. (8 5) 276 34 00, faks. (8 5) 273 72 50 El. paðtas: info@dogas.lt

9

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

10

Elektros motuotojai

laisvina plotus statyboms Povilas Venciûnas Fotografijos A. Stamkausko

Statybø bumui nerimstant ieðkoma naujø laisvø plotø ir tai daþnai galima padaryti orines 110kV elektros perdavimo linijas keièiant kabelinëmis 110 kV linijomis.

Projektø, kai reiks slëpti 110kV oro linijas po þeme tik daugës.

Specialistai paskaièiavo, kad vien tik Kaune reiktø rekonstruoti á kabelines apie 10 kilometrø 110kV oro linijø.

Taip dalis ploto, tinkanèio statyboms, kà tik buvo „atkovota“ Kaune, Partizanø gatvëje, kur 600 metrai dvigrandës 110 kV oro linijos buvo pakeista kabeline. Darbus atliko UAB „Elmonta“, o pats kabelio klojimas nepertraukiamai vyko net 18 valandø!

Pasiteiravome UAB „Elmonta” direktoriaus Jono Stamkausko, ar ið tiesø yra sudëtinga atlikti tokius darbus ir ðtai kà jis papasakojo:

Tai jau treèias toks projektas Lietuvoje. Pirmoji 110kV kabelinë linija sujungë Centrinæ Vilniaus transformatorinæ su Ðiaurine pastote dar 2003 metø vasarà. Antras panaðus projektas buvo atliktas Klaipëdoje, kada taupant plotus statyboms LEZ teritorijoje buvo atliktas Jakø rajoninës pastotës uþmaitinimas nuo 110kV oro linijos.

110kV kabeliai klojami naudojant specialià árangà, vadinamà tempimo „gerve“. Prieð pradedant darbus, atliekamas trasø modeliavimas iðsiaiðkinant, kokiø dar árengimø, ritiniø, kampiniø, prispaudëjø reikës, taip pat atliekami specialûs skaièiavimai. Tais atvejais, kada tempimo jëgos virðija leistinas kabelio gamintojo nurodytoms, ávertinama, kiek reikës panaudoti taip vadinamø kabeliø prastûmimo „ðuniukø”.

Vykdant darbus visà laikà matuojamas klojamo kabelio

11

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

2004 rugsëjis-lapkritis

12 Elektros ErdvĂŤs

Schema

Nr. 3 (5)

2004 rugsĂŤjis-lapkritis

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës átempimas, visa trasa sekama vizualiai, specialiai apmokyti darbuotojai kontroliuoja ir ðalina pastebëtus trûkumus, operatyviai reaguoja á prietaisø parodytus parametrø nukrypimus. Ypatingas dëmesys kreipiamas, kad jokiu bûdu nebûtø paþeidþiama kabelio izoliacija. „Ðuniukai” statomi pavojingiausiose vietose – kampuose ar kur gali ávykti lauþimas.

Tempimo jëgà „gervë” fiksuoja kompiuterizuotu saviraðiu prietaisu. Atskiriems kabeliams leistinos tempimo jëgos yra skirtingos, todël perkant ir klojant kabelius reikia atsiþvelgti á turimos árangos galimybes.

Vykdant tokius darbus bûtini glaudûs kontaktai ir su kabelio gamintoju, tada galima pasitarti dël kiekvieno iðkilusio neaiðkumo. Aukðtos átampos kabeliø gamintojas Kalsruna ABB Ðvedija, kartu su ABB atstovais Lietuvoje ne tik apmokë mûsø darbuotojus, bet ir pastoviai konsultavo rûpimais klausimais. Geri santykiai susiklostë ir su UAB „Elektrobalt“, kuri pardavë reikiamà kabeliams kloti árangà, bei organizavo

mokymus, kaip su ja dirbti.

Kabeliø klojimo metu net tris kartus tikrinamai iðorinio sluoksnio izoliacija. Pirmà kartà tikrinama, kai kabelis tik paklojamas, antrà kartà – kada kabelis uþpilamas tam tikros konsistencijos smëlio – þvyro miðiniu ir treèià kartà, kada baigtos galinës ir jungiamosios movos. Vidinis, arba dar vadinamas darbinis izoliacijos sluoksnis yra gana storas, todël , jeigu nebus paþeista iðorinë kabelio izoliacija, tai nëra jokiø galimybiø paþeisti vidinæ izoliacijà. Tokie kabeliai paaukðtinta átampa nebandomi, o yra tik gamintojo reikalavimas, kad sumontavus kabelius jie 24 valandoms pajungiami be apkrovos ir jei po to laiko nieko neávyko, kabelis yra tinkamas eksploatacijai.

Elmontos logo ir rekvizitai, nuotraukos ið objekto, nuskenuoti ið katalogo galiniø movø izoliatoriai, ðuniukas...

13 UAB „Elmonta“ Motorø g. 6, LT-2038 Vilnius Tel. (8 5) 230 64 44 Faks. (8 5) 213 54 88 E. p. komelmonta@takas.lt www.elmonta.lt

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Anatolijus Drabatiukas KTK Energetikos ir elektronikos katedra Arvydas Tranauskas VEI Kauno teritorinis skyrius

Elektros Erdvës

PAÞEMINTØJØ ÁTAMPØ naudojimas SELV, PELV, FELV grandinës

Átampa, nevirðijanti 50 V kintamosios srovës ir 75 V (tarptautiniuose standartuose – 120V) nuolatinës srovës, Elektros árenginiø árengimo taisyklëse (EÁÁT, 2000 m. leidimas) ir kituose elektros sektoriuje taikomuose norminiø teisës aktø dokumentuose ávardijama kaip sàlygiðkai saugi átampa.

Verstinëje techninëje literatûroje, Lietuvos standartuose arba ankstesniuose norminiuose dokumentuose toks saugios átampos apibrëþimas atitinka terminus „paþemintoji” arba „þemiausioji” átampa. Pavyzdþiui, Lietuvos standarte LST 50178 vartojamas terminas „ypaè þema átampa”.

Tarptautinës elektrotechnikos komisijos (TEK) parengtame standarte IEC 60038 nustatytos tokios paþemintøjø átampø vardinës vertës: 6, 12, 24 ir 48 V kintamosios ir 6, 12, 24, 36, 48, 60, 72, 96 ir 110 V nuolatinës srovës. TEK standarte IEC 60449-96 (lietuviðkoji versija – LST 1567:1999) pirmiau nurodytos átampos priskiriamos pirmajam átampø intervalui ir suprantamos kaip árenginio átampa tarp fazës (poliaus) ir þemës arba tarp faziø (poliø).

Paþemintoji átampa elektros tiekimo sistemose dël ribotø techniniø galimybiø naudojama retai. Didelëje teritorijoje pasiskirsèiusiems þemosios átampos elektros imtuvams ekonomiðkai netikslinga tiesti didelio skerspjûvio ilgus iðsiðakojusius elektros tinklus, todël paþemintosios átampos ðaltiniai turi bûti maksimaliai priartinti prie elektros imtuvø. Tokius ðaltinius tektø árengti pavieniams imtuvams arba nedidelei jø grupei, o tai ekonomiðkai netikslinga. Todël ðiuo metu tokios átampos taikymo sfera darbo (funkciniams) tikslams apribojama telekomunikaciniø tinklø, valdymo, kontrolës ir medicinos technikos atskirais elementais, pvz., magnetiniø paleidikliø, ávairiø reliø rièiø, davikliø maitinimu, stakliø vietiniu apðvietimu ir pan.

14

vojinga þmogaus gyvybei, o 0,1 A stiprio srovë – mirtina. Þmogui prisilietus prie átampà turinèiø daliø, juo tekanèios srovës stipris priklausys ir nuo paties þmogaus varþos, ir nuo átampos dydþio. Inþineriniuose skaièiavimuose priimta þmogaus kûno varþà laikyti esanti 1000 Ω, kai prisilietimo átampa 50 V ir didesnë, ir 6000 Ω, kai ði átampa maþesnë negu 40 V. Taigi ir 42 V átampa taip pat gali bûti pavojinga þmogaus gyvybei, ypaè jeigu prie átampingøjø (pagal EÁÁT – aktyviøjø) daliø prisilieèiama greièiau elektra paþeidþiamomis kûno dalimis – delnu, skruostu, kaklu, blauzda, petimi. Be to, esant ðiai átampai, padidëja pavojus nukentëti nuo elektros lanko poveikio ájungiant arba iðjungiant elektros imtuvus. Árengiant paþemintosios arba þemiausiosios átampos grandines bûtina, kad aukðtesnioji átampa nepatektø á ðias grandines, kad jose nesusidarytø sàlygos dvigubam áþemëjimui. Kitaip tariant, árengiant bet kurios átampos grandines, saugà apsprendþia tiek elektros imtuvai, tiek iðorës tinklas.

Apsisaugoti nuo pavojingo ir kenksmingo elektros srovës poveikio Saugos taisyklës eksploatuojant elektros árenginius leidþia naudoti bûdus, kurie nustatyti ir leidþiami IEC

Saugos tikslais átampa gali bûti þeminama eksploatuojant elektros árenginius pavojingomis sàlygomis, pvz., drëgnose ir labai drëgnose patalpose, dirbant katilø, metaliniø talpø, uþdarø ir sunkiai prieinamø ertmiø viduje, laivø statyklose, atliekant povandeninius darbus ir pan., kai kitos saugos priemonës netinka arba jas sudëtinga árengti. Ðis apsaugos nuo elektros bûdas realizuojamas naudojant paþemintosios átampos maþos galios rankines elektros maðinas, 12, 24 arba 42 V átampos kilnojamuosius ðviestuvus, 6 V átampos gydomøjø voniø árenginius, maitinant ið tinklo 6, 12 arba 24 V átampa elektrinius þaislus, árengiant þemiausiosios átampos grandines ir pan. Elektros árenginiø árengimo taisyklës numato saugios ir saugios þemiausios átampos sistemos naudojimà þmonëms apsaugoti nuo elektros srovës, kai paþeidþiama izoliacija (EÁÁT, 1.7.3 punktas) vonios, duðo, baseinø patalpose, taèiau taisyklëse nekalbama apie tokiø átampø tinklø árengimà.

Saugios þemiausiosios átampos naudojimo prielaidos Þemiausiosios arba paþemintosios átampos panaudojimas dar negarantuoja þmoniø visiðko saugumo. Þmogus jauèia 0,005 A stiprio srovæ, 0,05 A stiprio srovë laikoma pa-

1 pav. Apsaugos nuo elektros smûgio pagal LST 1741.4.41 S2 struktûra

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Kaip matyti ið pateiktos schemos, átampos paþeminimas iki labai þemø (maþø) dydþiø gali bûti savarankiðkos apsaugos nuo elektros bûdas, efektyvus tiek tiesioginio, tiek netiesioginio sàlyèio su átampà turinèiomis dalimis. Taèiau paþemintosios arba þemiausiosios átampos naudojimas turi bûti derinamas su apsauginio atskyrimo principo taikymu (pvz., tokiø átampø grandiniø maitinimo ðaltiniams naudojama dviguba izoliacija, grandinëse – patikimai izoliuoti laidai) arba su apsauga, automatiðkai iðjungianèia elektros tiekimà pirminëje grandinëje. Automatinis maitinimo iðjungimas (TEK terminologija) suprantamas kaip apsaugos sistema, sudaryta ið apsauginio PE laidininko, sujungto su pasyviosiomis dalimis, ir apsaugos aparato (saugiklio, automatinio jungiklio, kito apsauginio iðjungimo átaiso, pvz., skirtuminës srovës automatinio jungiklio ir pan.). Kad ði apsaugos sistema efektyviai veiktø, pasyviosios dalys privalo turëti patikimà ryðá su maitinimo ðaltinio neutralia per PE (PEN) laidininkà, o apsaugos átaisas – be trikdþiø iðjungti grandinæ, esant avariniam reþimui.

ties árenginiams yra nustatytos dar maþesnës UL vertës, pvz., tam tikrose zonose apie baseinus, vonios kambaryje, ankðtuose metaliniuose rezervuaruose ir pan. Èia UL turi nevirðyti kintamosios srovës 12 V átampos ir nuolatinës srovës 30 V átampos.

Naudojant þemiausiàjà arba paþemintàjà átampà saugos tikslams, jos vertë duotosiomis aplinkos sàlygomis taip pat turi nevirðyti UL ribos.

Iki ðiol pas mus þemiausiosios arba paþemintos átampos naudojimas buvo derinamas su apsauga, automatiðkai iðjungianèia elektros tiekimà ávykus izoliacijos paþaidai. Þeminamojo transformatoriaus pagalba átampa buvo sumaþinama iki saugios þemiausiosios átampos. Tam kad, paþeidus izoliacijà, transformatoriaus korpuse ir antrinëje apvijoje neatsirastø pirminës átampos, korpusas ir vienas antrinës apvijos gnybtas buvo áþeminami (ánulinami), o patys transformatoriai jungiami á tinklà per automatinius jungiklius (saugiklius). Tam tikslui daþniausiai buvo naudojami saugos OCO 0,25 arba OCO 0,5 markiø, 250 ir 500 W galios transformatoriai, kuriø antrinë átampa 42 arba 12 V. Elektros imtuvo korpusas nebuvo áþeminamas arba ánulinamas, iðskyrus suvirinimo arba sprogiøjø zonø árenginius. Taèiau dël kuriø nors prieþasèiø atsiradus átampai PE laidininke, transformatoriaus korpuse galëjo atsirasti átampa, kur kas didesnë uþ antrinës grandinës vardinæ átampà.

a

Elektros Erdvës

arba CENELEC standartø. Visi pavojingi þmogaus sveikatai kontaktai su elektros árenginiais IEC 60364-4-41 standarte (analogas – LST 1741.4.41.S2 standartas) skirstomi á tiesioginá sàlytá, kai palieèiamos átampingosios dalys, kuriomis teka elektros srovë, ir netiesioginá sàlytá, kai palieèiami elektros árenginiø konstrukciniai elementai, atskiros elektros árenginiø dalys, kuriose paprastai átampos nebûna, taèiau paþeidus izoliacijà ji gali atsirasti ir bûti pavojinga. Ðiame standarte nurodoma, kad apsaugai nuo elektros smûgio uþtikrinti turi bûti taikomos apsaugos nuo tiesioginio ir netiesioginio sàlyèio su elektra tinkamos priemones. Tokios „þmogus – elektros árenginys” apsaugos tipiniai elementai pateikti 1 pav.

b

Uþtikrinant þmogaus saugà, rimta alternatyva kitoms apsaugos nuo elektros pavojø bûdams yra vis plaèiau vartojama Vakarø ðaliø elektros árenginiuose dvigubosios izoliacijos sistema. Chemijos pramonës pasiekimai leido gerokai padidinti dvigubosios izoliacijos elektrotechniniø gaminiø, kuriems áþeminimo sistemos tipas uþtikrinant elektrosaugà neturi principinës reikðmës, asortimentà.

Uþtikrinant apsaugà, ðiuo metu prioritetas teikiamas tam tikrai sutartinës prisilietimo átampos UL ribai, kaip vienam ið pagrindiniø apsaugos nuo elektros pavojø kriterijui.

c

Atsiþvelgiant á aplinkos sàlygas TEK standartai IEC 603644-41 ir IEC 60364-4-481 nurodo tokias sutartiniø leistinøjø ilgalaikiø prisilietimo átampø UL skaitines vertes: - 50 V átampos kintamosios ir 120 V átampos nuolatinës srovës normaliose patalpose (sausos patalpos, biurai, gyvenamasis bûstas ir pan.); - 25 V átampos kintamosios ir 60 V átampos nuolatinës srovës pavojingomis sàlygomis (labai drëgnos patalpos, atviros aikðtelës, statybvietës, prieplaukos ir pan., kai þmogaus kûno varþa tampa maþesnë negu 1000 Ω).

Atitinkamais IEC standartais kai kuriems specialios paskir-

15

d

2 pav. Skiriamøjø transformatoriø bendras vaizdas: a, b – skiriamieji I klasës transformatoriai; c, d – skiriamieji II klasës transformatoriai

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

Kitaip nei buvusios TSRS GOST, tarptautiniai ir europiniai standartai, tarp jø ir Lietuvos standartas LST 1741.4.41.S2, nustato grieþtesnius reikalavimus þemiausiosioms átampos sistemoms. Tokioms sistemoms paþymëti Lietuvos ir europiniuose bei tarptautiniuose standartuose, techninëje literatûroje ðiuo metu vartojamos santrumpos SELV – saugi þemiausioji átampa (angl. Safety Extra-Low Voltage), PELV – apsauginë þemiausioji átampa (angl. Protection Extra-Low Voltage) arba FELV – funkcinë þemiausioji átampa (angl.

Functional Extra-Low Voltage).

SELV ir PELV elektros grandiniø árengimui, jø izoliacijai, apsauginiam áþeminimui ir ðakutëms bei lizdams, maitinimo ðaltiniams, saugios þemiausios átampos vertëms keliami tam tikri reikalavimai, priklausomai nuo fizinës aplinkos ir kitø faktoriø.

Pavyzdþiui, SELV ir PELV sistemose naudojamos iki 50V átampos kintamosios ir 120 V átampos nuolatinës srovës grandinës.

SELV grandinës atskirtos nuo visø kitø elektros grandiniø, ir në viena aktyvioji dalis nëra áþeminta, pasyviosios elektros árenginiø dalys taip pat neturi bûti tikslingai áþemintos arba ánulintos. Taip árengus SELV grandines aukðtesnë átampa nepatenka á þemesnës átampos pusæ ir neáneða potencialo per PE laidininkà.

PELV grandinëse, kitaip nei nuo SELV grandinëse, esant bûtinumui dël funkciniø prieþasèiø, pvz., apsaugai nuo trikdþiø, leidþiama áþeminti pasirinktà aktyviàjà dalá; esant gamintojo nurodymams elektros árenginiø (iðskyrus III klasës pagal apsaugà nuo elektros srovës poveikio elektrotechninius gaminius) pasyviosios dalys taip pat gali bûti áþemintos arba prijungtos prie apsauginio laidininko.

Bendrieji reikalavimai SELV ir PELV grandinëms árengti Saugios þemiausios átampos ðaltiniais gali bûti: skiriamasis transformatorius (EN 60742 arba LST EN 60742 standartuose vartojamas terminas „izoliuojamasis transformatorius”); elektrocheminis maitinimo ðaltinis (galvaninis elementas, akumuliatorius); srovës ðaltinis, kurio saugos laipsnis lygiavertis skiriamojo transformatoriaus saugai (pvz., sistema variklis – generatorius); elektronikos átaisai, kuriuose yra numatytos priemonës, kad vidinio trumpojo jungimo á korpusà atveju iðëjimo átampa nevirðytø saugios átampos verèiø.

16

Galimos ir aukðtesnës iðëjimo átampos, jeigu tiesioginio ar netiesioginio sàlyèio su srovinëmis dalimis metu átampa átaiso iðëjime sumaþëja iki saugios þemiausiosios átampos.

SELV ir PELV grandiniø aktyviosios dalys turi bûti elektriðkai atskirtos viena nuo kitos ir nuo FELV bei aukðtesnës átampos grandiniø. Elektrinis atskyrimas negali bûti maþesnis uþ reikalaujamà atskyrimà tarp pirminës ir antrinës grandinës skiriamajame transformatoriuje. SELV ir PELV grandiniø laidininkai turi bûti tiesiami atskirai nuo kitø ávairiø grandiniø laidininkø. Jeigu nurodyto reikalavimo ávykdyti negalima, leidþiama tiesti kartu, ávykdþius vienà ið toliau pateiktø reikalavimø: SELV arba PELV grandiniø laidininkai savo pagrindinei izoliacijai turi bûti papildomai patalpinti á nemetaliná apvalkalà; skirtingø átampø grandiniø laidininkai turi bûti atskirti áþemintu metaliniu ekranu arba áþemintu metaliniu apvalkalu; skirtingø átampø grandinëms maitinti gali bûti naudojami daugiagysliai kabeliai. Tuomet SELV ir PELV grandinëms skirtø kabeliø gyslø izoliacija turi bûti apskaièiuota aukðèiausiai átampai, galimai kabelio grandinëse.

SELV arba PELV grandiniø laidininkus rekomenduojama kloti ne tik atskirame izoliaciniame vamzdyje, lovyje ar pan., bet ir kita negu aukðtesnës átampos grandiniø trasa.

SELV ir PELV grandiniø lizdai turi tenkinti ðiuos reikalavimus: ðakutës neturi tikti kitø átampø lizdams; lizdai neturi tikti kitø átampø grandiniø ðakutëms; lizdai neturi turëti apsauginio kontakto.

Savitieji reikalavimai neáþemintoms SELV grandinëms SELV grandiniø aktyviosios dalys neturi bûti sujungiamos su áþemintuvu, kitø grandiniø aktyviosiomis dalimis ir apsauginiais laidininkais.

Pasyviosios dalys neturi bûti tikslingai sujungiamos: su áþemintuvu; su kitø grandiniø pasyviosiomis dalimis ir apsauginiais laidininkais; su paðalinëmis laidþiomis dalimis, iðskyrus atvejá kai bûtinas jø natûralus sujungimas su elektros árenginiais. Taèiau turi bûti uþtikrinama, kad ðiose dalyse atsiradusi átampa negalëtø virðyti saugios þemiausios átampos.

Jeigu vardinë átampa yra aukðtesnë kaip 25 V kintamosios srovës (efektinë vertë) ir 60 V nuolatinës srovës (iðlygintos), apsauga nuo tiesioginio sàlyèio turi bûti uþtikrinama: laikinø aptvarø arba apdangalø, kuriø apsaugos laipsnis ne maþesnis kaip IP2X arba IPXXB, pagalba; arba izoliacija, kurios kintamosios bandomosios átampos efektinë vertë ne þemesnë kaip 500 V (bandymo trukmë – 1 min.).

3 pav. SELV grandiniø lizdai

Kai PELV grandinës yra áþemintos ir nebûtina SELV sistema, PELV grandinëm turi bûti ávykdyti papildomai ðie reikalavimai: 1. Apsauga nuo tiesioginio sàlyèio turi bûti ávykdoma vienu ið dviejø bûdø: laikinø aptvarø arba apdangalø, kuriø apsaugos laipsnis ne maþesnis kaip IP2X arba IPXXB pagalba; izoliacijos, kurios kintamosios bandomosios átampos efektinë vertë ne þemesnë kaip 500 V (bandymo trukmë – 1 min.).

2. Apsauga nuo tiesioginio sàlyèio nebûtina, jeigu elektros árenginiai yra potencialø suvienodinimo sistemos veikimo zonoje ir vardinë átampa nevirðija: 25 V kintamosios srovës arba 60 V iðlygintosios srovës, su sàlyga, kad elektros árenginiai normaliai eksploatuojami sausose patalpose ir yra maþa tikimybë þmogaus kûno sàlyèio su dalimis, kuriose gali atsirasti átampa; 6 V kintamosios srovës arba 15 V iðlygintosios srovës visais kitais atvejais.

laikinais aptvarais ir apdangalais (IP2 X apsaugos laipsnis); arba izoliacija, atitinkanèia minimalià pirminës grandinës bandomàjà átampà.

Jeigu izoliacija neatlaiko nurodytos átampos, ji elektros árenginiø montavimo metu turi bûti sustiprinta taip, kad 1 min. iðlaikytø kintamosios srovës bandomàjà 1500 V átampà (efektinæ reikðmæ).

Apsauga nuo netiesioginio sàlyèio turi bûti uþtikrinama: sujungiant paþemintosios átampos elektros árenginiø elementø pasyviàsias dalis su pirminës grandinës apsauginiu laidininku PE arba PEN, kai pirminëje grandinëje yra árengta apsauga nuo virðsroviø;

Nr. 3 (5)

2004 rugsëjis-lapkritis

Savitieji reikalavimai PELV grandinëms

mai apsauga nuo tiesioginio sàlyèio turi bûti uþtikrinama:

Elektros Erdvës

Apsauga nuo tiesioginio sàlyèio paprastai nebûtina, kai SELV grandiniø vardinë átampa ne aukðtesnë kaip 25 V kintamosios srovës ir 60 V iðlygintosios srovës, taèiau tam tikromis iðorës poveikio sàlygomis jos gali ir prireikti.

sujungiant paþemintos átampos elektros árenginiø elementø pasyviàsias dalis izoliuotu laidininku su pirminës grandinës neáþeminta potencialø suvienodinimo sistema, kai pirminës grandinës apsauga iðpildoma elektrinio atskyrimo pagalba. Ðiø techniniø apsaugos priemoniø visuma IEC 60364 standartø pakete apibûdinama kaip FELV sistema. Taigi FELV grandinë – daþniausiai per þeminamàjá transformatoriø maitinama paþemintos átampos grandine, turinèia dël funkciniø prieþasèiø darbo átampà, nevirðijanèia 50 V kintamosios srovës arba 120 V nuolatinës (iðlygintos) srovës, bet neatitinkanèia SELV ar PELV grandiniø reikalavimø. Saugos poþiûriu FELV grandinë traktuojama kaip nesaugios átampos grandinë. Jos elementuose gali atsirasti átampa, aukðtesnë negu saugi þemiausioji átampa. Tai pasakytina apie FELV grandinës maitinimo ðaltinius, instaliacijos elementus ir jos klojimo bûdà FELV grandiniø ðakutës turi netikti jungimui á aukðtesnës átampos tinklà, o lizdai turi netikti aukðtesnës átampos ðakutëms.

4 pav. SELV (a) ir PELV (b) grandiniø schemos: 1 – II klasës skiriamasis transformatorius, 2 – I klasës skiriamasis transformatorius, 3 – elektros imtuvas, 4 – III klasës pagal apsaugà nuo elektros srovës poveikio imtuvas

FELV grandinës Tais atvejais, kai pagal eksploatavimo sàlygas elektros árenginiø atskirø elementø (ryðio, valdymo, kontrolës, matavimo) maitinimui naudojama darbinë átampa, nevirðijanti 50 V kintamosios srovës (efektinë reikðmë) arba 120 V nuolatinës (iðlygintos) srovës, ði átampa gali bûti naudojama kaip apsaugos priemonë ávykdþius papildomus reikalavimus apsaugai nuo tiesioginio arba netiesioginio sàlyèio. Papildo-

17 5 pav. FELV grandiniø galimos árengimo schemos: 1 – þeminamasis transformatorius, 2 – skiriamasis II klasës transformatorius, 3 – paþemintosios átampos elektros imtuvas

Paprastai paþemintosios átampos lizdø ir kiðtukø korpusø spalva rodo vardinës átampos ir daþnio vertes, pavyzdþiui, violetinë – 24 V, 50–60 Hz; balta – 42 V, 50–60 Hz; þalia – gaminiai tinka iki 50 V aukðtesnio daþnio (100–400 Hz) grandinëms.

6 pav. Paþemintosios átampos grandiniø lizdai ir jungikliai

Paþemintosios átampos grandiniø izoliacijà (skiriamojo arba þeminamojo transformatoriaus, jungiamøjø laidø, elektros imtuvø) bûtina periodiðkai tikrinti. Tikrinama 250 V átampos megommetru. Izoliacijos varþa turi bûti ne maþesnë kaip 0,25 MΩ (IEC 60364-6-61).

Visais atvejais draudþiama naudoti autotransformatorius kaip saugios þemiausios átampos ðaltinius, varþas, sujungtas pagal potenciometro schemà, ir pan., t. y. tokius átaisus, kurie neuþtikrina pirminës átampos nepatekimo á antrinës átampos pusæ.

Baigiamasis þodis Pastaruoju metu TEK praneðimuose nurodoma, kad ávertinus ilgalaikæ (daugiau kaip 40 metø) þemiausiosios átampos grandiniø eksploatavimo patirtá ir naujas elektropatologijos þinias bûtina kartotinai apsvarstyti ir perþiûrëti apsaugos þemiausiàja átampa nuostatas ir reikalavimus. Siûloma atsisakyti santrumpø SELV, PELV, FELV kaip neatitinkanèiø apsaugos esmës ir pradëti taikyti tokià ðiø grandiniø klasifikacijà: III klasës ELV (Extra-Low Voltage) grandinës (jas sudaro dvigubosios izoliacijos þemiausiosios átampos ðaltiniai ir III klasës pagal apsaugojimà nuo elektros srovës poveikio elektrotechniniai gaminiai); II klasës ELV grandinës (jas sudaro dvigubosios izoliacijos þemiausiosios átampos ðaltiniai; apsauga nuo tiesio-

7 pav. Þeminamøjø transformatoriø bendrieji vaizdai

ginio sàlyèio gali bûti arba ne, leidþiamos áþemintos ir neáþemintos grandinës); I klasës ELV grandinës (jas sudaro þemiausiosios átampos ðaltiniai, turintys tik pagrindinæ izoliacijà, elektros árangos pasyviosios dalys yra prijungtos prie apsauginio pirminës grandinës laidininko).

Siûlomas klasifikavimas pagal III, II ar I klasæ nëra pagrástas izoliacijos sistema. Vietoj sàvokos „klasë” bûtø galima vartoti sàvokas „kategorija” arba „sistema”.

Elinta reklama

Neðiojamasis darbinis ðviestuvas GLADIATOR Lengvas, taupus ir patvarus. Puikiai tinka statybininko, montuotojo ar remontininko darbo vietai apðviesti. Yra galimybë nuo jo pasijungti iki 3 neðiojamøjø árankiø.

Gamintojas – Vokietijos firma SONLUX. Apsaugos laipsnis – IP54 (variantui su kiðtukiniais lizdais – IP44).

Apsaugos klasë – II (variantui su kiðtukiniais lizdais – I).

Korpusas atsparus: dulkëms, vandeniui, smûgiams, silpnoms ir vidutinëms rûgðtims, benzinui ir dyzelinui, tepalams bei riebalams, korozijai.

Korpusas neákaista darbo metu.

Gaminamas su kompaktinëmis liuminescencinëmis lempomis: 1x36 W, 2x36 W, lempos ðviesos srautas 2800 lm 1x24 W, 2x24 W, lempos ðviesos srautas 1700 lm 2x9 W, lempos ðviesos srautas 600 lm.

Su termine apsauga (apsaugai suveikus, po to atvësus bûtina ðviestuvà iðjungti ir vël ájungti).

Maitinimas nuo 230 V tinklo.

Specialûs variantai: 24 V, 42 V, 110 V kintamosios 12 V, 24 V, 60 V, 110 V nuolatinës srovës tinklui Kabelio ilgis 5 m Svoris: su 36 W lempomis 3,0–4,3 kg su 24 W lempomis 1,5–2,65 kg su 2x9 W – 1,5 kg Papildoma áranga: 3 kiðtukiniai lizdai IP44 16 arba 10 A Avarinio maitinimo akumuliatorinis árenginys 30 min. 40 proc. nominalios ðviesos Ðtatyvas su ratukais Sieninis kronðteinas Sieninis kronðteinas su 3 magnetais

C0-C180/90-C270 119.5°/90°

Matmenys (mm) L 115 B 305 H 320

UAB „GAUDRË“ – Ateities g. 10, LT-2057 Vilnius. Tel. (8 5) 269 75 78, faks. (8 5) 269 72 59. E. paðtas: info@gaudre.lt

2004 rugsëjis-lapkritis

Tarptautiniø parodø ir renginiø planas 2005

Nr. 3 (5)

02. 10-13 VILNIAUS KNYGØ MUGË Organizatoriai: LITEXPO, Lietuvos leidëjø asociacija, VðÁ „Lietuviðkos knygos” bookfair@litexpo.lt

Elektros Erdvës

02. 10-12 STUDIJOS Aukðtasis mokslas, profesinis mokymas ir kvalifikacijos këlimas Organizatoriai: LITEXPO, LR ðvietimo ir mokslo ministerija jolanta@litexpo.lt 02. 10-12 REKLAMA IR POLIGRAFIJA Reklama ir rinkodara, reklamos priemonës, parodø dizainas, poligrafija Organizatoriai: LITEXPO jolita@litexpo.lt 02. 24 - 27 PELENË Kosmetika, parfumerija, groþio salonø ir kirpyklø áranga, juvelyriniai dirbiniai, madingi aksesuarai, apatinis trikotaþas, sportas ir sveikatingumas Organizatorius: LITEXPO pelene@litexpo.lt 02. 24 – 27 BALTIJOS STILIUS Tekstilë ir aprangos gaminiai Organizatoriai: Lietuvos aprangos ir tekstilës ámoniø asociacija, Lengvosios pramonës centras, LITEXPO dalia@latia.lt, www.latia.lt 03. 03-05 VIVATTUR Turizmas, sportas, laisvalaikis Organizatorius: VISUS PLENUS info@visusplenus.lt, www.visusplenus.lt 03. 05-06 Tarptautinë ðunø paroda LIETUVOS NUGALËTOJAS, VILNIAUS TAURË 2005 Organizatorius: Lietuvos kinologø draugija Lithuanian_dobermann_club@takas.lt 03. 22-25 RESTA Statyba ir remontas Organizatorius: LITEXPO statyba@litexpo.lt

04. 7-10 ALT Automobiliai, logistika ir transportavimas Organizatorius: LITEXPO, Visus Plenus, Lietuvos autoverslininkø asociacija giedrius@litexpo.lt 04. 21-24 BALDAI Ávairios paskirties baldai, naujos baldø dizaino idëjos baldø gamyboje Organizatorius: LITEXPO, asociacija LIETUVOS MEDIENA baldai@litexpo.lt 04. 21-24 BMT Baldø gamybos ir medienos pramonës technologijos, áranga ir medþiagos Organizatorius: VISUS PLENUS info@visusplenus.lt, www.visusplenus.lt 05. 05-08 Maisto pramonës ir þemës ûkio mugë Organizatorius: LITEXPO saule@litexpo.lt 05. 24 -27 BALTTECHNIKA Technologijos, áranga, komponentai Organizatorius: LITEXPO balttechnika@litexpo.lt 09. 08-10 BALTMEDICA Medicinos ir laboratorijø áranga, farmacija, stomatologija ir optika. Sveikas gyvenimo bûdas Organizatorius: LITEXPO medica@litexpo.lt 09. 21-24 BALTIJOS TEKSTILË IR ODA Tekstilë, drabuþiai, avalynë, árenginiai ir þaliavos Organizatoriai: Lietuvos aprangos ir tekstilës ámoniø asociacija, LITEXPO dalia@latia.lt , www.latia.lt 10. 06-08 MIESTAS Nekilnojamasis turtas. Investicijos.

Organizatorius: LITEXPO city@litexpo.lt

10. 06-08 MIESTAS Pastatø techninë áranga. Komunalinis ûkis.

Organizatorius: LITEXPO city@litexpo.lt 10. 06-08 APSAUGA Apsaugos priemonës ir saugos sistemos Organizatorius – LITEXPO statyba@litexpo.lt 10. 06-09 GREEN DECO Aplinkos projektavimas, árengimas ir prieþiûra Organizatorius: LITEXPO greendeco@litexpo.lt 10. 19-22 INFOBALT Informacinës visuomenës technologijos Organizatoriai: Asociacija INFOBALT, VISUS PLENUS, LITEXPO office@infobalt.lt, info@visusplenus.lt, info@litexpo.lt 11. 17-20 VAIKØ ÐALIS Bûsimø mamø ir kûdikiø prieþiûros priemonës, þaislai, þaidimai, vaikø kambario baldai, vaikiðki drabuþiai, avalynë Organizatoriai: LITEXPO jolanta@litexpo.lt 11. 17-20 JÛSØ NAMAI Interjero ir namø apyvokos reikmenø mugë Organizatorius: LITEXPO household@litexpo.lt 11. 18-20 ÐVENTË Dovanos, ðvenèiø rengimas ir atributika, þiemos sportas ir pramogos Organizatorius: LITEXPO nijole@litexpo.lt 11. 18-20 ÞIEMOS PUOKÐTË Floristø darbø paroda ir konkursas Organizatorius: LITEXPO nijole@litexpo.lt

Þurnalo „Elektros erdvës“ prenumerata 20 METØ PRENUMERATOS KAINA – 16 Lt (þurnalas ketvirtinis, viso 4 numeriai) KAM KUR

VARDAS, PAVARDË

ADRESAS (GATVË, MIESTAS/RAJONAS, PAÐTO INDEKSAS, TELEFONAS)

UÞPILDÆ SIØSKITE ADRESU: J. JASINSKIO G. 10–12, LT-01112 VILNIUS TEL./FAKS. (8 5) 269 12 39 EL. PAÐTAS elektra@namasiras.lt

UÞ PRENUMERATÀ MOKËTI UAB „NAMAS IR AГ, ÁM. K. 2471563 A. S. LT227044060001328117 AB VILNIAUS BANKAS, BANKO KODAS 70440

Jus dominanèiais klausimais kreipkitës: Tel. (8 5) 269 12 39 prenumerata@namasiras.lt Tel. (8 5) 269 12 40 elektra@namasiras.lt

mà atstumà tarp kabelio vijø. Jie visiðkai paruoðti montavimui. Þiemà ðalèiai kelia pavojø vandentiekio bei nuotekø vamzdynams, nes ðie neatlaiko þemø temperatûrø ir gali susprogti. Taigi svarbu juos apsaugoti nuo ðalèio gera termoizoliacija arba giliai uþkasti, bet ne visada tai ámanoma padaryti. „Ensto” ðildymo kabeliai – efektyvus ðiø problemø sprendimas. Elektros energijos suvartojimas tokiems tikslams yra minimalus, o iðlaidas puikiai kompensuoja sistemos privalumai.

Savaimino reguliavimo kabelis Optiheat 9 naudojamas geriamojo vandens vandentiekio vamzdþiø iðorëje arba viduje, nes jo fluorpolimero izoliacija nesàveikauja su vandeniu ir yra nekenksminga þmogaus sveikatai. Optiheat 15/30;10;25 kabeliai naudojami vamzdþiø apsaugai nuo ðalèio ir montuojami vamzdþio iðorëje. Juos galima karpyti reikiamo ilgio atkarpomis tiesiog objekte. Kabeliai gali susiliesti tarpusavyje, persikloti ar bûti skirtingos temperatûros aplinkoje. „Ensto” ðildymo kabeliø pritaikymo sritys: ðaldymo, kondicionavimo, vëdinimo, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos, tai yra visur, kur reikalinga apsauga nuo uþðalimo. Árengta stogø ledo ir sniego tirpinimo sistema apsaugo nuo varvekliø susidarymo ir galimø þmoniø suþalojimø, automobiliø gadinimø, leidþia iðvengti fasadø erozijos, stogo konstrukcijø, vandens nutekëjimo elementø gadinimo, apsaugo nuo pavojø, kuriuos kelia sniego sankaupos. „Ensto” asortimente naudojami TASH kabeliai yra tam tikrø fiksuotø galingumø tiesiniam metrui. Ðiuose kabeliuose kaitinimo elementas yra laidininko gija. Stogø sistemose naudojami 20– 25 W/m pastovaus galingumo kabeliai.

Savaiminio reguliavimo Optiheat 15/30 kabeliai sukurti naudojant paþangià technologijà, juose kaitinimo elementas yra speciali puslaidininkiø ðerdis. Ðie kabeliai keièia tiesinio metro galingumà, priklausomai nuo juos supanèios temperatûros bei aplinkos (ledas, sniegas, vanduo, oras). Tirpstant sniegui kabelio galingumas maþëja. Kabelis, veikiantis sniege ar lediniame vandenyje, veiks didþiausiu galingumu, o likusioji dalis – maþesniu.

Taip taupoma elektros energija. Latakuose ðildymo kabeliai veikiami tiesioginiø saulës spinduliø, todël svarbu, kad jie bûtø atsparûs ultravioletiniam (UV) spinduliavimui. Optiheat 15/30 yra UV atsparûs ðildymo kabeliai.

Parametrai lengvai parenkami arba keièiami 3 mygtukais. Displëjuje indikuojama informacija, nuskaityta nuo davikliø. Kai naudojamas drëgmës daviklis, ðildymas bus jungiamas, kai aplinkos temperatûra kris þemiau pasirinktos reikðmës, o drëgmës lygis (reguliuojamas nuo 1 iki 8) yra aukðtesnis uþ pasirinktà.

Termostatas turi keletà specialiøjø funkcijø, pvz., SUMMER (VASARA): ði funkcija leidþianti prietaisui veikti suregavus á lietø. Tuo atveju gali bûti valdomos automatinës þaliuzës ar pan. Termostatas turi elektroniná skaitiklá, kuris skaièiuoja ájungto ðildymo laikà (val. ir min.). Tai leidþia vartotojui tiksliai pasiskaièiuoti ðildymo sistemos darbo valandas bei elektros energijos sànaudas.

Termostatas taip pat turi pagrindiniø problemø ir darbo sutrikimø indikacijà. Atsiradus jungimo klaidai ar gedimui pradeda mirksëti displëjus ir virðutinëje eikutëja atsiranda uþraðas ALARM. Problemos prieþastis apraðoma apatinëje displëjaus eilutëje.

2004 rugsëjis-lapkritis

Viena svarbiausiø apsaugos nuo apledëjimo ar uþðalimo sistemos dalis – valdymo áranga, kurià sudaro lauko temperatûros termostatai su temperatûros ir drëgmës davikliais. Termostatai, jausdami oro sàlygas, gali automatiðkai valdyti ðildymo sistemos darbà. Sistema ájungiama tik tuomet, kai temperatûros daviklis fiksuoja pasirinktà temperatûrà, o drëgmës daviklis – ledà ar sniegà. Jeigu bus ðalta, bet sausa, sistema neveiks.

Naujasis„Ensto” termostatas ECO900 skirtas atvirø lauko objektø, taip pat lietvamzdþiø bei latakø apsaugai nuo uþðalimo ir apledëjimo. Termostatas, priklausomai nuo paskirties, gali dirbti su ávairiais temperatûros ir drëgmës davikliais: ECOA90 (ðildantis grunto sniego ir ledo daviklis), ECOA902 (grunto drëgmës ir temperatûros daviklis), ECOA903 (ðildantis stogø ir latakø sniego ir ledo daviklis), ECOA904 (aplinkos (lauko) temperatûros daviklis).

Nr. 3 (5)

Þiemos metu miestuose visi susiduriame su pavojingais sveikatai apledëjusiais laiptais, neáveikiamomis ákalnëmis, ðaligatviais.

Dauþomi ant slidaus ávaþiavimo á garaþà automobiliai, druska gadina laiptø dangà, transportà. „Ensto” sukûrë ir siûlo patikimas apsaugos nuo apledëjimo ir uþðalimo sistemas. Lauko aikðteliø, rampø, laiptø apsaugai nuo apledëjimo patogiausia naudoti TASH kabelius, arba ULLA300 – ðildymo kabeliø kilimëlá, pagamintà ið TASH serijos pastovaus galingumo ðildymo kabeliø. Ðiuos gaminius galima montuoti smëlyje, uþklojant já asfaltu ar trinkelëmis, arba betone. Jiems daþniausiai pakanka 300 W/m² galingumo. Gaminiai iðlaiko 30 mm sniego per valandà.

ULLA300 ðildymo kabeliø kilimëlius greita ir lengva instaliuoti. Ðildymo kabelio ir jungiamieji laidai sujungti gamykloje, todël yra patikimi. Kilimëliai pagaminti reikiamo galingumo, iðlaikant tinka-

Elektros Erdvës

trumpas pavadinimas

21

22 Elektros Erdvës Nr. 3 (5)

2004 rugsëjis-lapkritis

„Telemecanique” pristato naujà daþnio keitikliø serijà Altivar 31, skirtà asinchroniniams varikliams nuo 0,18 iki 15 kW Altivar 31 yra Simply Smart* gaminys, naujiena „Telemecanique” varikliø valdymo komponentø gamoje. Kompaktiðkas, aukðto naðumo gaminys skirtas valdyti trifazius asinchroninius elektros variklius, kuriø nominali galia yra nuo 0,18 iki 15 kW. Dël praturtintø ir gausiø funkcijø ðá gaminá galima pritaikyti ávairiose srityse (medþiagø transportavimas ir pakavimas, siurbliø ir ventiliatoriø valdymas, specialûs árengimai ir kt.).

Integracija ir prisiderinimas

Iðskirtinë Altivar 31 savybë yra jo kompaktiðkumas: aukðtis 145 mm, plotis 172 mm, gylis 140 mm – tokie ATV 31 modelio, kurio galia yra 0,75 kW (maitinimas vienos fazës 240 V AC, su integruotu radijo daþniø trukdþiø filtru), gabaritai. Daþnio keitikliai gali bûti montuojami vienas ðalia kito, taip gerokai sutaupant montavimui reikalingà vietà. Altivar 31 pasiþymi tvirtumu, jis patikimai veikia ir esant nepalankioms aplinkos sàlygoms (daþnio keitiklio iðëjimo srovë nesumaþëja esant temperatûrai nuo -10 ºC iki +50 ºC).

Altivar 31 yra IP21 apsaugos laipsnio, taèiau daþnio keitikliai gali bûti patiekti ir apsauginiame gaubte (IP55) arba kaip komplektas (IP00) integracijai á spintà. Tai leidþia ðá gaminá lengvai priderinti prie bet kokios eksploatavimo aplinkos.

Keturi maitinimo átampos diapazonai (vienos fazës 240 V AC, trijø faziø 240 V, 500 V ir 600 V AC), integruotas A klasës radijo daþniø trukdþiø filtras (RFI), „teigiama” arba „neigiama” diskretiniø áëjimø pajungimo logika – visos ðios savybës leidþia Altivar 31 sëkmingai naudoti ávairiose ðalyse, atitinkant jø techninius reikalavimus ir standartus.

Eksploatacinës savybës ir patogumas vartotojui Pagaminti pagal koncepcijà „pajungi ir valdai” (plug and drive) daþnio keitikliai Altivar 31 paruoðti veikti ið karto, kai tik ájungiama maitinimo átampa. Automatinio prisiderinimo funkcija uþtikrina greità prisitaikymà prie bet kokio variklio parametrø ir dinamiðkà bei visiðkai saugø veikimà.

Gamykloje nustatytas parametrø reikðmes galima koreguoti arba tiesiogiai per integruotà valdymo ekranà, arba nuotolinio valdymo pultu, kuris gali bûti montuojamas ant spintos durø. Sudëtingesnes funkcijas galima konfigûruoti su PowerSuite programine áranga ið asmeninio kompiuterio arba delninio kompiuterio. Minëta programinë áranga yra universalus vartotojo pagalbininkas dirbant su visa Altivar daþnio keitikliø gama bei su Altistart sklandaus paleidimo árenginiais.

Integruoti Modbus ir CANopen komunikaciniai protokolai leidþia Altivar 31 daþnio keitiklius lengvai ir veiksmingai integruoti á pramonines automatikos sistemas. Be to, internetinio serverio funkcija, naudojant Ethernet/Modbus keitiklá, uþtikrina priëjimà prie ATV31 informacijos ið bet kurio pasaulio taðko.

Variante IP55, be integruoto daþnio keitiklio ATV31, taip pat numatyta laisva erdvëje, kurioje gali bûti montuojami kiti variklio valdymui reikalingi komponentai (kirtiklis-skyriklis ar automatinis jungiklis, perjungiklis, kontrolinë lemputë, potenciometras ir kt.).

Daþnio keitiklio komplektas IP00, kuris gali turëti iðorëje sumontuotà ðilumos radiatoriø, leidþia kur kas paprasèiau atlikti montavimà valdymo skyduose kartu su kitais komponentais.

Altivar 31 daþnio keitikliai atitinka tarptautiniø standartø UL/ CSA, CE, NOM reikalavimus.

Kitos charakteristikos: - Programinë ir aparatinë áranga suderinama su ankstesne Altivar 28 daþnio keitikliø karta.

- Pagrindinës funkcijos: ið anksto nustatyti greièiai, greièio didinimas/maþinimas diskretiniu áëjimu, stabdymo seka, reguliatoriaus ir ið anksto nustatytos PI atraminës reikðmës, parametrø rinkiniø iðsaugojimas greièio reguliatoriaus atmintyje, galiniø padëèiø jungikliø valdymas ir kt.

- Papildomai uþsakomi priedai: iðoriniai B klasës RFI filtrai, montavimo ant DIN bëgelio adapteris, CANopen adapteris ir kt.

Simply Smart: daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu paprastinant naudojimà Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainëje www.telemecanique.com arba tel.: 8 5 247 7775, 247 7777

2004 rugsëjis-lapkritis

TARPUKARIO LIETUVOS ENERGETIKA Vilius Ðaduikis Lietuvos energetikos muziejaus direktorius

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

istorija

Dabar, kai yra daug energetinio ûkio problemø, ádomu prisiminti, kaip ðie klausimai buvo sprendþiami tarpukario Lietuvoje.

Ilgai diskutavus ir iðbandþius ávairias specialiàsias komisijas, 1936 m. vasario 15 d. susisiekimo ministro inþ. J. Staniðausko inciatyva buvo ásteigtas Energijos komitetas. Komiteto statusà ir jo formavimo principus patvirtino ministras pirmininkas J. Tûbelis.

Energijos komiteto sudëtis: Susisiekimo ministerija – 4 atstovai, Vidaus reikalø ministerija – 1 atstovas, Vytauto Didþiojo universitetas – 3 atstovai, Þemës ûkio ministerija – 1 atstovas, Inþinieriø draugija – 1 atstovas, Lietuvos bankas – 1 atstovas, Finansø ministerija – 1 atstovas, Prekybos pramonës rûmai – 1 atstovas, Kraðto apsaugos ministerija – 1 atstovas, Uþsienio reikalø ministerija – 1 atstovas. Ið viso: 15 atstovø Papildomai kooptuojama 19 specialistø su patariamojo balso teise. Ið viso tuometiná Energijos komiteto kolektyvà sudarë 34 asmenys. Jie pasiskirstë á ðias komisijas: 1) Þemës turtams tirti komisija – 4 asmenys, 2) Vandens reikalø komisija – 6 asmenys, 3) Ðiluminë komisija – 12 asmenø, 4) Elektros komisija – 8 asmenys, 5) Ekonominë komisija – 3 asmenys Energijos komitetas ëmësi darbo dviem kryptimis: -

bendro plano rengimas energetikos ir þemës turtø naudojimo klausimais (tyrinëjimai, jø sistematizacija, atitinkamø ástatymø bei taisykliø projektø ruoðimas, bendro energijos naudojimo, taip pat elektrifikacijos planø ruoðimas ir t. t.);

-

konkreèiø ir aktualiø klausimø tyrinëjimas ir sprendimas.

24

Komiteto darbo gaires geriausiai nusako steigëjø iðsakytos mintys (Energijos komiteto darbai, I t, 1937 m.) vedamajame straipsnyje (kalba netaisyta): „Lietuvai, kaip ûkiðkai ir techniðkai atsilikusiam kraðtui, tenka pagreitintu tempu vytis toliau paþengusius kraðtus. Kraðtui tokioje padëtyje esant, daþnai atsitinka tai, kad daug kas jame darosi sporadiðkai, atsitiktinai, o tuo paèiu ir neracionaliai. Vienos sritys, vienos gamybos ðakos gali bûti neharmoningai ið-

pleèiamos, joms nukreipiama daug energijos ir kapitalo, o kitos gali likti neiðplëstos, neiðugdytos, nors objektingi galimumai jas iðplësti bûtø ir nemaþesni. Tas pats gali atsitikti ir su energijos ðaltiniø bei medþiagø iðnaudojimu. Vienø energijos ðaltiniø ir medþiagø naudojimas dël atsitiktiniø prieþasèiø gali bûti be racionalaus pagrindo forsuojamas, o kitø apleidþiamas.

Todël mûsø kraðte, kur gamtos turtai iðviso nëra gausûs ir dar pakankamai neiðtirti, atsiranda ypatingas reikalas planingai, sistematiðkai ir racionaliai iðstudijuoti energijos klausimus, kad medþiagos ir gamtos jëgos geriausia bûtø kombinuojamos su þmoniø darbo jëga, su esamais kraðte kapitalais bei finansiniais resursais ir kad techniðki galimumai bûtø visam kraðtui naudinga prasme suderinti su ûkiðkais galimumais.

Ið pirmo pasiþiûrëjimo atrodo, kad kraðte vis dëlto yra nemaþa þemës turtø, kuriø iðnaudojimas galëtø atpalaiduoti kraðtà nuo kai kuriø medþiagø importo. Taip atrodo su cementu, gipsu, sieros rûgðties gamyba, stiklu ir t. t. Ðiluminës energijos ðaltiniai, kad ir durpynø pavidalu, taip pat atrodo esà nemaþi ir tuo tarpu neperdaugiausia naudojami. Vandens energijos, vad. baltøjø angliø, pritaikinimas taip pat laukia tikslesnio ir geriau pagrásto sprendimo.

Bet visi tie klausimai tik apgraibomis tëra nagrinëjami. O juk visados yra ûkiðkai racionalu naudoti savas medþiagas ir savo energijos ðaltinius. Bloga, kad ir sava medþiaga daþnai trukdo racionalø brangiø maðinø naudojimà, o taip pat padaro tai, kad savo kraðto gyvoji jëga yra skriaudþiama, nes negalima jos gerai apmokëti dël ûkiðkai maþo gamybos efekto. Ðitokiø ir panaðiø klausimø tyrimas yra gana komplikuotas, gana sudëtingas. Tie klausimai yra susijæ su daugybe kitø ekonomiðkø ir techniðkø klausimø, su visa ekonomine kraðto politika, o neretai ir su bendràja valstybës politika.

Energijos klausimø sistematiðkas nagrinëjimas reikalingas taip pat ir dël to, kad augantis gyventojø skaièius ir didëjantieji Nukelta á 34 p.

Serafinas Andriuðis

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

Pranas Dràsutis darbu ir kûrybine veikla per savo trumpà, taèiau sudëtingà gyvenimà paliko ryðkiø pëdsakø ne tik Kauno, bet ir mûsø kraðto elektrifikavimo istorijoje.

Gimæs 1906 m. Petrapilyje, Lietuvai paskelbus Nepriklausomybæ su ðeima gráþo á Panevëþá, kur 1924 m. baigë gimnazijà ir tais paèiais metais pradëjo studijuoti Lietuvos universiteto Technikos fakultete. Studijø metu, atlikdamas Petraðiûnø elektrinëje praktikà, montavo ir derino 6–15 kV skirstyklø elektrinius árengimus. Jau tada jis iðsiskyrë kaip darbðtus specialistas, geras darbø organizatorius. Prano Dràsulio 1933 m. apgintas diplominis darbas „Durpinë elektros stotis Eþerëlyje” buvo itin originalus ir labai gerai ávertintas projektas, kuriame pirmà kartà taip iðsamiai buvo iðnagrinëta, kaip naudojant vietos kurà – durpes, galima elektra aprûpinti didelæ dalá Lietuvos gyventojø.

Reikia manyti, kad 1933 m. balandþio mënesá vykæs Kauno gyventojø boikotas dël brangios elektros buvo organizuotas ne be P. Dràsulio dalyvavimo, nes jam, kaip jaunam specialistui, teko pajusti belgø elektros bendrovës atstovø nepasitikëjimà.

Nuo 1935 m. jis perëjo dirbti á Susisiekimo ministerijà referentu elektros reikalams. Jo ir kitø jaunesnës kartos inþinieriø iniciatyva 1936 m. vasario 15 d. buvo ásteigtas Lietuvos energijos komitetas, kurio pagrindinis uþdavinys buvo tirti vietinius þemës turtus, jø naudojimo galimybes ir elektrifikuoti visà kraðtà. Ðiame komitete P. Dràsutis ëjo ávairias atsakingas pareigas. 1937 m. vasarà, sukaupus pradiná kapitalà, ákuriama akcinë bendrovë „Elektra”, jis su kitais paþangiais energetikais – A. Gruodþiu, J. Linkaièiu, L. Kaulakiu – kruopðèiai analizavo mûsø kraðto energetinæ bûklæ, parengë perspektyvinius elektrifikacijos planus. Tais klausimais paskelbë keletà straipsniø þurnaluose „Technika ir ûkis”, „Energijos komiteto darbai” bei kitoje periodinëje spaudoje.

1938–1941 m. bendrovë „Elektra” suprojektavo ir pastatë Rëkyvos ðiluminæ elektrinæ, nutiesë pirmuosius Ðiaurës Lietuvos regione 30 kV átampos elektros tinklus, montavo transformatorines pastotes ir plëtë durpiø gamybà. Taip pat P. Dràsulio dëka buvo rekonstruotos bei pastatytos kelios naujos vietos reikðmës elektrinës.

1940 m. sovietams okupavus mûsø kraðtà visas energetinis ûkis buvo reorganizuotas pagal Sovietø Sàjungos principà, nacionalizuotos elektrinës ir akcinë bendrovë „Elektra”, o prie Pramonës ministerijos buvo ákurta Energetikos valdyba, kurios planavimo skyriui vadovavo P. Dràsutis. Jis, be eksploatavimo reikalø, nagrinëjo ir energetinio ûkio plëtimo planus, rûpinosi naujø elektriniø statyba bei elektros linijø tiesimu, nustatë visame kraðte vienodà elektros energijos tarifà, nepriklausomai nuo savikainos.

1941 m. birþelio mënesá per mûsø kraðtà nuriedëjæs frontas elektriniø beveik nepalietë, jos dirbo ir toliau. Ðiuo atsakingu laikotarpiu Energetikos valdybos vadovu skiriamas P. Dràsutis, kuris sugebëjo uþtikrinti energetikos ûkio tolesná darbà, paruoðti vietos kurà, iðsaugoti nuo karo prievoliø personalà.

Tø paèiø metø rugsëjo 1 d. P. Dràsutis vokieèiø okupacinei valdþiai, norinèiai decentralizuoti energetikos valdymà, áteikë memorandumà. Jame nurodë, kad Lietuvoje pradëtà energetinio ûkio centralizacijà bûtina ir toliau plëtoti, nes tai paþangi valdymo forma, galinti uþtikrinti viso kraðto elektrifikavi-

2004 rugsëjis-lapkritis

Apie Pranà Dràsutá

mà. Ðiuo laikotarpiu, P. Dràsuèiui vadovaujant, buvo suprojektuotos ir pradëtos tiesti Kauno miesto 35 kV átampos linijos. Vëliau buvo paruoðti projektai tokiø linijø tiesimui ið Prienø á Suvalkijà ir Dzûkijà. Deja, artëjantis frontas sutrukdë ðiuos projektus ágyvendinti.

1944 m. liepos mënesá karo frontui gráþtant á Lietuvà, P. Dràsutis su ðeima ir kai kuriais savo bendradarbiais pasitraukë á Vakarus. Hanau mieste (Vokietijoje) lietuviø tremtiniø stovykloje organizavo mokyklà – amatø dirbtuves, kuriø vedëju buvo paskirtas. Èia jis dëstë elektrotechnikà, organizavo praktinius uþsiëmimus. Nepaisant sunkiø sàlygø, parengë ir iðleido lietuviø kalba „Elektroinstruktoriaus vadovëlá”. Ið jo ne vienas mûsø tautietis pramoko elektromonterio amato ir ásigijo specialybæ. P. Dràsutis ir èia rûpinosi Lietuvos likimu. Savo mokiniams sakydavo: „Jûsø ágyta specialybë leis Jums uþsidirbti duonà, ji bus labai reikalinga ir laisvoje Lietuvoje”.

1948 m. P. Dràsutis iðvyko á Amerikà ir po kurio laiko pradëjo dirbti Klyvlendo energetinëje bendrovëje (The Cleveland Electric Illuminating Co.), kuri rûpinosi didelës apylinkës elektrifikavimu. Èia jis buvo paskirtas projektuoti aukðtos átampos magistralinius tinklus, transformatorines pastotes, rûpinosi jø eksploatavimu. Taip pat aktyviai bendradarbiavo su vietos lietuviø bendruomene. Ne vienam lietuviui nuoðirdþiai patardavo, padëdavo ásigyti specialybæ, parûpindavo geriau apmokamà darbà. Bûdamas gabus publicistas, daþnai raðydavo straipsnius á lietuviø spaudà, o techninius straipsnius spausdino Èikagoje inþinieriø –architektø sàjungos leidþiamame þurnale „Technikos þodis”.

P. Dràsutis, bûdamas paèiame jëgø þydëjime, staiga mirë 1959 m. kovo 26 d. taip ir nesulaukæs Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Karstas, pridengtas Lietuvos trispalve, buvo iðkilmingai palydëtas gausaus lietuviø bûrio á Klyvlendo kapines.

Pranas Dràsutis buvo taurus ir labai darbðtus þmogus, savo kraðto patriotas, didelio þmoniðkumo ir dvasingumo asmenybë. Tai sektinas pavyzdys, kada sudëtingiausiomis sàlygomis galima iðlikti naudingu savo ðaliai.

25

2004 rugsëjis-lapkritis

elektrotechnikos ir elektronikos gaminiams

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

Dël CE þenklinimo teisëtumo

Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare atsirado papildomø galimybiø ðalies gamintojams eksportuoti produkcijà á kitas ES ðalis. Taèiau atkreipiame dëmesá á tai, kad ir realizuojama Lietuvoje, ir eksportuojama á kitas ES ðalis produkcija turi atitikti jai taikomø teisës aktø (direktyvø, reglamentø, darniøjø standartø) reikalavimus ir turi bûti paþenklinta CE þenklu. Kaip þinoma, elektrotechniniams gaminiams taikoma Þemøjø átampø direktyva (73/23/EEB ir jos pataisa 93/ 68/EEB), kurià Lietuvoje ágyvendina Elektrotechniniø gaminiø saugos techninis reglamentas (Þin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr.54-1932).

Gamintojas turi parengti raðytiná CE atitikties deklaracijà ir turëti CE þenklinimo teisëtumà árodanèius dokumentus – techninæ bylà. Vienas svarbiausiø techninës bylos dokumentø yra bandymø protokolas, árodantis, kad gaminys atitinka darniøjø standartø nuostatas. Gamintojas privalo imtis visø bûtinø priemoniø, kad gamybos procesai uþtikrintø gaminamø produktø atitikimà taikomø techniniø dokumentø ir Reglamento reikalavimams (Reglamento 4 priedo 5 punktas).

Neatitinkanèios reikalavimø, nesaugios produkcijos gamyba gamintojui gali sukelti rimtø pasekmiø, kadangi bet kurios ES valstybës rinkos prieþiûros institucijai uþdraudus dël saugos motyvø teikti kurá nors elektrotechniná gaminá á rinkà, apie tai praneðama kitoms ES valstybëms narëms ir ES komisijai.

Atkelta ið 32 p.

gyventojø kultûros bei civilizacijos reikalavimai savaime verèia, sprendþiant panaðius klausimus, bûti atsargiais, tenka ypatingu jautrumu eikvoti medþiagas ir energijà, kad sporadiðkai eikvojamas darbas, energija, inciatyva ir kapitalai nesutrukdytø produkcijos proceso ir kraðto paþangos. Be to, tokiais laikotarpiais visuomenës nuomonë yra nerami ir neretai ið tokio, kad ir gerais norais paremto neramumo, iðkelia nepakankamai apgalvotø ir nepakankamai iðstudijuotø sumanymø bei siûlymø, nevisados suderinamø su viso kraðto tikslais ir logiðka evoliucija, neretai momento susijaudinimai pakeliami á principinius ir suvisuotintus reikalavimus.

26

Aiðkus daiktas, kad tais klausimais turi rûpintis ir tyrinëti visi, kam rûpi Lietuvos geresnë ateitis ir kas yra oficialiai paðauktas tuo rûpintis: valdþia, mokslas, ástaigos, organizacijos ir atskiri asmenys. Bet daugiausia atrodo turëtø rûpintis pats stipriausias ir atsakingiausias vieðøjø reikalø rûpintojas – valstybë.

Tuo labiau, kad ðiandien valstybë pasidarë svarbiausias vieðøjø reikalø lëmëjas, á kurá sueina ir susikoncentruoja visi kraðto reikalai ir ið kurio iðeina patys stipriausieji ir patys veikliausieji paskatinimai á visà kraðtà”.

Energijos komitetas daug nuveikë kuriant Lietuvos energetiná ûká. Plaèiau galima sustoti prie Elektros komisijos, vadovaujamos P. Dràsuèio, o vëliau – L. Kaulakio. Subûrusi energetikos specialistus, ji uþsibrëþë iðtirti Lietuvos elektros ûká, numatyti perspektyvinius elektros energijos poreikius ir racionalius vartotojø aprûpinimo bûdus, formuoti teisinius energetinio ûkio kûrimo pagrindus. Buvo surinkta, susisteminta ir iðanalizuota visa statistinë ir kita medþiaga apie Lietuvos elektrines, atlikta daug papildomø skaièiavimø, apibendrintø lentelëmis ir diagramomis, sudaryta iðsami viso elektros energetinio ûkio apþvalga.

Naudojantis ðiais duomenimis, bandyta nubrëþti Lietuvos elektrifikacijos planà, kuriame buvo apskaièiuoti atskirø miestø ir kitø vietoviø elektros energijos poreikiai iki 1960 m. Ðiame plane poreikiai apskaièiuoti statistiniu bûdu, laikant, kad metinis prieauglis 6–8 proc. Ðiai perspektyvai buvo paskaièiuota reikalinga elektrinë galia ir pameèiui iðvardyti energetikos statybos objektai: elektrinës, aukðtos átampos linijos ir t. t.

Atraminiai ðio plano punktai – Neries kaskado elektrinës, ið jø pirmoji – 1938 m. lenkø pradëta Turniðkiø 14 tûkst. kW hidroelektrinë. Buvo numatyta ir Nemuno hidroelektriniø kaskado statyba po 1950 m. (pagal inþ. J. Smilgevièiaus dar 1929 m. parengtà siûlymà).

Svarbus Energijos komiteto veiklos baras buvo dalyvavimas tarptautinëse energetikø organizacijose, konferencijose ir kituose renginiuose. Lietuvos specialistai galëjo susipaþinti su visapusiðkai svarstomais aktualiais energetikos klausimais, kitø kraðtø energetinio ûkio organizavimu ir patirtimi, su nauja technika, uþmegzti asmeninius ryðius su kitø ðaliø energetikais. Energijos komiteto atstovai dalyvavo Pasaulio energetikø konferencijos posëdþiuose Vaðingtone (1936 m.) ir Vienoje (1937 m.), IX tarptautinëje didþiøjø elektros tinklø konferencijoje Paryþiuje (1937 m.), Baltijos valstybiø ásteigto Energijos komiteto konferencijoje Rygoje (1938 m.).

Treèiojoje pasaulio energetikø konferencijoje (1936 m. Vaðingtone) ið 54 dalyvavusiø valstybiø atstovø sveikinimo þodis buvo suteiktas tik 12 valstybiø, tarp jø ir Lietuvai.

Analizuojant Energijos komiteto veiklà, uþfiksuotà keturiuose jo darbø tomuose (1937–1940 m.), galima paþymëti, kad komitetas atliko didelá darbà, spræsdamas energetikos vystymosi problemas. Jis parengë dirvà tolesnei energetikos plëtrai Lietuvoje.

Valstybinë ne maisto produktø inspekcija tikisi, kad Jûsø vadovaujamos ámonës gaminama produkcija atitinka nustatytus reikalavimus, yra sudaryta techninë byla ir þenklinama CE þenklu teisëtai.

Informacijos apie ne maisto produktø rinkos prieþiûrà rasite Inspekcijos interneto svetainëje www.inspekcija.lt

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

Todël iðkilus ávairiems klausimams dël gaminio atitikties saugos reikalavimams, patartina gamintojui kreiptis á atitinkamas kompetentingas atitikties ávertinimo ástaigas, kurios gali atlikti reikiamus bandymus ir padëti parengti techninæ bylà ar suteikti reikiamas konsultacijas (pvz., Lietuvoje Þemøjø átampø direktyvos srityje – UAB „Elektrotechniniø gaminiø sertifikavimo centras”, Kaukysos g. 18, LT11342 Vilnius; faks. (8~5) 260 00 22, tel. 260 05 50; e. paðtas egsc@takas.lt; UAB „Sertika”, Savanoriø pr. 271– 253, LT-50131 Kaunas; tel./faks. (8~37) 31 44 34, e. paðtas sertika@lira.lt

Vilius Ðileika Valstybinës Ne maisto produktø inspekcijos virðininko pavaduotojas Tel. (8 5) 262 95 13, e. paðtas: vilius.s@is.lt

27

28 Elektros Erdvës Nr. 3 (5)

2004 rugsëjis-lapkritis

2004 rugsëjis-lapkritis

NETA dalyvavo parodoje „Balttechnika 2004"

Konferencija Didelio susidomëjimo sulaukë „Hager Polo” ir asociacijos NETA organizuota konferencija „Europiniø normø sudarymas elektros árengimø instaliavimo normø pavyzdþiu”. Á konferencijà susirinko per 200 þmoniø. Pagrindinius praneðimus skaitë asociacijos ZVEH (Vokietija) atstovas dipl. inþ. Bukhard Shulze ir „Hager” atstovas dipl. inþ. Fritz Wagner.

Elektros Erdvës

Parodoje dalyvavo kai kurie NETA nariai. Jungtiniame „Elektrobalt’”ir „ Hager Pollo” stende buvo rodoma daug Frankfurto parodos „Light & Bilding” naujienø. Didelio susidomëjimo susilaukë „Weitkowitz” elektrinis presas. „Dogo” stende labiausiai buvo domimasi „ZWAE” firmos gaminamais 110 kV jungtuvais. „Limatika” pristatë objektø valdymo ir duomenø surinkimo sistemà „Rubisafe”. „Elinta” savo stende demonstravo savo sukurtà duomenø perdavimo sistemà, veikianèià GPRS technologijø pagrindu, kuri gali bûti plaèiai taikoma nutolusiø objektø kontrolei. „Gerhard Petri Vilnius” iðsamiai pristatë savo internetinës prekybos puslapá, leidþiantá labai operatyviai rasti techninius duomenis ir uþsakyti prekes. „Rittal” stende buvo pristatomos plataus pritaikymo elektros spintos.”Schneider Electric Lietuva” stende labiausiai buvo domimasi profesionaliomis namo valdymo sistemomis IHC ir automatikos komponentais.

Nr. 3 (5)

Jau antrus metus ið eilës NETA ir þurnalas „Elektros erdvës” dalyvavo „Balttechnikos” parodoje – turëjo atskirà stendà. Stendo lankomumà ypaè skatino platinamas specialiai parodai iðleistas þurnalas.

Varþësi studentø sukonstruoti robotai „Balttechnika 2004" ir „Mokslas 2004" parodos metu vyko pirmosios parodomosios „Robotø lenktynës 2004" ir „Atvirosios Baltijos mechatronikos varþybos 2004".

Projekte „Robotø lenktynës” dalyvavo universitetø studentai, o projekto „Atvirosios Baltijos mechatronikos varþybos 2004" dalyviai – devyniø ðaliø kolegijø studentai. Renginio „Robotø lenktynës 2004" nugalëtojais tapo „Elinta–2K” komanda, antrà vietà uþëmë „Siemens” roboto kûrëjø komanda, treèià – „KTU–Skorpis” komanda. Projekto „Atvirosios Baltijos mechatronikos varþybos 2004" nugalëtojais tapo atstovai ið Vokietijos.

Varþybas organizavo KTU studentø atstovybë ENDI ir UAB „Festo”.

29 Netektis Tragiðka mirtis pasiëmë ið mûsø MAREK GUNEVIÈ.

Gimæs 1969 metais, aukso medaliu 1987 metais baigæs A. Mickevièiaus vidurinæ mokyklà ir 1993 Vilniaus technikos universitetà, Marekas visada buvo energingas, kupinas idëjø ir nuolat besiðypsantis vaikinas.

Nuo 1994 metø dirbo jis UAB „Ardena” prekybos skyriaus virðininku. Kolektyvas neteko tolerantiðko ir sàþiningo vadovo, kolegos.

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

kronika ATSINAUJINANÈIOSIOS ENERGIJOS TECHNOLOGIJOS KONFERENCIJA IR EKSPOZICIJA TARPTAUTINËJE PARODOJE „BALTTECHNIKA 2004" Vytautas Adomavièius KTU Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijø centro bendradarbis Enrikas Jaronis ALTEI Fondo mokslinis vadovas Lietuvos parodø centro „Litexpo” direkcija ir Alternatyvios energetikos informacijos fondas „Þalioji sodyba” (ALTEI Fondas) 2002–2004 m. keturiose tarptautinëse parodose rengë seminarus, konferencijas ir ekspozicijas vietos ðaltiniø energijos naudojimo temomis. Ðiø metø konferencijà „Atsinaujinanèiosios energijos technologijos” organizavo Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir KTU Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijø centras. Jà rëmë „Litexpo” parodø centras ir REGBIE (Regional Bioenergy Initiative around Europe) – Bioenergetikos plëtros iniciatyva Europoje.

Konferencijà atidarë „Litexpo” direktorius A. Tarvydas ir Ûkio ministerijos Energetikos departamento direktorius A. Zaremba, kuris apþvalginiame praneðime pateikë esamos padëties analizæ ir ðios srities perspektyvas. Ið viso programoje buvo 21 praneðimas, kuriuos pateikë autoriai ið Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Ispanijos, Austrijos, Rumunijos ir Lietuvos.

Technologijø centro direktorius M. Kokowsky ið Greifsvaldo (Vakarø Pomeranija) savo praneðime iðdëstë inkubatoriø reikðmæ diegiant aukðtàsias atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijas. LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos instituto doc. I. Ðateikio ir dr. G. Rutkausko praneðime buvo ávertintos atskirø rûðiø atsinaujinanèiosios energijos naudojimo Lietuvos þemës ûkyje galimybës. Prof. V. Katinas su bendraautoriais ið LEI pateikë naujausiø duomenø apie elektros gamybà ið atsinaujinanèiøjø ðaltiniø Lietuvoje, ypatingà dëmesá skirdami maþajai hidroenergetikai, kurios plëtrà labai riboja grieþti aplinkosaugos reikalavimai, ir vëjo energetikai, kuri jau pradëta gana sparèiai plëtoti. Hab. dr. prof. LMA narys korespondentas J. Burneikis savo praneðime akcentavo, kad nestatant bent vienos hidroelektrinës ant vienos ið didþiøjø Lietuvos upiø, praktiðkai nebus galimybiø ávykdyti ES direktyvà dël elektros gamybos ið atsinaujinanèiøjø ðaltiniø, nes remiamo vëjo elektriniø potencialo ðiam tikslui pasiekti neuþteks.

30

Du praneðimus ið vëjo energetikos srities pateikë „ENERCON” bendrovës atstovas ið Vokietijos P. Klessascheckas. Kaip þinoma, vëjo energetikos srityje Vokietija pirmauja, nors gamtinës sàlygos panaðios kaip mûsø ðalyje. Taèiau Vokietijoje tiek vëjo energetikai, tiek ir visai atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energetikai sukurta labai palanki ástatyminë bazë. KTU prof. P. Balèiûnas kartu su doktorantais pateikë du praneðimus ið termoelektros jëgainiø. Ðio tipo jëgainëse gaminama ne tik ðilumos energija, bet ir nedidelës galios (iki 1–5 kW) elektros energija, kuri gaunama naudojant puslaidininkinius termoelektros generatorius, verèianèius ðilumos energijà tiesiai á elektros energijà.

Ið saulës elektriniø srities buvo pateikti du praneðimai. Dr. E. Þilinsko ir V. Adomavièiaus praneðime ávertinta fotoelektros bûklë ir plëtros galimybës Lietuvoje. Praneðimà apie fotoelektros bûklæ Rumunijoje pateikë L. Fara ið Bukareðto politechnikos universiteto. Danijos firmos „ORC-Scandinavia ApS” atstovas Nis Krog pateikë praneðimà apie Lietuvoje kol kas nenaudojamà ðilumos ið elektros energijos gamybos bûdà ið viðtø ir kiauliø mëðlo. Ðis energijos gamybos bûdas jau naudojamas Jungtinëje Karalystëje, Olandijoje ir Danijoje.

Praneðimà skaito KTU Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijø centro direktorius prof. P. Balèiûnas (jo rankoje 14 W galios termoelektros generatorius).

Beveik visø praneðimø santraukos lietuviø arba anglø kalbomis netrukus bus prieinamos interneto svetainëje www.aet.eaf.ktu.lt.

Parodoje veikë ALTEI Fondo surengta ekspozicija „Atsinaujinanèioji energija”. Ekspozicijà rëmë „Litexpo”, UAB „Bûstuva ir „Ochsner” ðilumos siurbliai”, „Hidroprojektas” ir „Terma”, kurios yra aktyvios tradiciniø ekspozicijø dalyvës, kasmet eksponuoja informacinius stendus, prospektus, árangà bei jos maketus, demonstruoja vaizdo áraðus.

KTU Atsinaujinanèiøjø ðaltiniø energijos technologijø centras informacinius stendus ir demonstracinæ árangà eksponavo dviejuose stenduose, skirtuose mokslui (eksponavo vandenilio energijos sistemos informaciná stendà ir veikiantá modelá, kuriame, naudojant saulës ðviesos energijà ir fotoelektrà, ið vandens gaminamas vandenilis ir deguonis) ir technologijoms (termoelektros jëgainës veikiantá modelá, skirtà tyrimams ir laboratoriniams darbams, bei termoelektros jëgainës elektros blokà) .

Lietuvos taikomøjø mokslø akademijos (LTMA) ir mokslinës gamybinës ámonës UAB „Slengiai” informaciniuose stenduose eksponuotas statomo Saulës miesto (3 km nuo Klaipëdos) teritorijos planas. Saulës miestais vadinami miesteliai arba gyvenvietës, kurie ðilumos ir elektros energija apsirûpina vien tik ið atsinaujinanèiøjø ðaltiniø.

Vokietijos bendrovë „ENERCON GmbH” pristatë vëjo elektriniø perspektyvas. Ðioje bendrovëje gaminamø vëjo elektriniø galia jau siekia 4500 kW Kaiðiadoriø ir Magdeburgo vyskupijø iniciatyva ákurta Vokietijos ir Lietuvos bendrovë „Dalis GERO” Baltijos pajûryje tarp Palangos ir Vydmantø gyvenvietës pastatë pirmàjà „ENERCON” gamybos 600 kW galios vëjo elektrinæ. Tai pirmoji Lietuvoje pastatyta moderni vëjo elektrinë, kuri per nepilnus 4 mënesius jau pagamino apie 400 tûkst. kWh elektros energijos.

Kitais metais tarptautinëje parodoje „Balttechnika 2005" planuojama surengti ekspozicijà „Saulës energija”. Vienu metu su ðia ekspozicija ir tarptautine paroda „Balttechnika 2005" „Litexpo” parodø centre geguþës 24–27 dienomis vyks jau deðimtoji jubiliejinë tarptautinë mokslinë konferencija „NorthSun”, kurioje tradiciðkai bus nagrinëjamos saulës energijos naudojimo ðiaurinëse platumose (aukðèiau 40-osios lygiagretës) ir atitinkamose pietinëse platumose problemos.

9

Magnetic Flowmeters Operation of the magnetic flowmeter for liquids is based on the Faraday’s law, so it may measure the flow of conductive liquids only. In order to ensure perfect operation of preceding flowmeters, conductivity of liquids had to be around 1–5 mS/ cm. Contemporary flowmeters are capable to measure at conductivity of 0,05–0.1 mS/cm.

13

Fire Protection Means when Laying Cables Engineering networks in buildings, in particular, flammable power cables and pipes, create high fire risks in all buildings.

In cases of short circuits, they catch fire and accelerate fire process and temperature increase because of their combustibility. They also emit poisonous smoke and fumes.

Depending on layout of these networks, fire may propagate rapidly along their routes covering the whole building.

Taking into account the fact the building and indoor installations become more and more advanced, the number of cables in the buildings is growing as well. This is a big problem with new buildings. Solution methods are discussed in this paper.

16

2004 rugsëjis-lapkritis

summary

Nr. 3 (5)

ELEctric spaces

Elektros Erdvës

elektros erdvës

Is Lithuanian Power Economy Ready for Membership in The European Union Restructuring of the Lithuanian economy of electrical power in compliance with the EU regulations is coming to the end.

The market of electrical power in Lithuania is operating, nevertheless it is inefficient because of its small size, and its participants are too much different to be able to compete among themselves. In order to increase efficiency of the Lithuanian power market, it should be incorporated into the larger one. For this purpose, the common Baltic market may serve as the intermediate one in order to gain some experience.

Reliability of providing the Lithuania with electrical power before closing the Ignalina NPP makes no concern, nevertheless it is reasonably to study lessons of systematic emergencies in 2003. Interconnection of Lithuanian and Latvian power networks would be beneficial in increasing reliability of operation of the power system and in serving as the gate for the Lithuanian and Baltic power markets to the EU market.

18

Forecasts for Power Demands When forecasting power demands, it is expedient to use rationally advantages of econometric and imitating simulation.

Results of the econometric model may be used as the initial information for the simulation model of the energy-demand analysis, when defining preconditions for development of technological factors.

32

Control by Direct Current – It Is Interesting!

Many control circuits, in particularly those used in ship systems or directly connected to the programmable logic controllers (PLC), are implemented on DC; sometimes DC control devices are used also in automation equipment instead of AC ones.

This expanding trend has real advantages.

38

Power from Local Sources on International Exhibitions „Litexpo” Rapid development of exploitation of renewable energy sources in the world doesn’t bypass the Lithuania as well.

One of EU demands is to cover part of the consumed power taking power from the local sources.

31

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

Þinynas ÞEMOSIOS ÁTAMPOS LAIDININKØ TIKRINIMAS PAGAL ÁTAMPOS NUOSTOLIUS Vienas ið elektros kokybës rodikliø yra átampos nuokrypiai.

Projektuojant elektros tiekimo schemas laidininkus reikia parinkti taip, kad átampos nuostoliai linijose nevirðytø leistinøjø. Átampos nuostoliai linijoje priklauso nuo linijos ilgio, laidininko ir jo skerspjûvio bei laidininku tekanèios srovës. Taigi maksimalø 0,4 kV átampos laidininko ilgá galima apskaièiuoti pagal ðias formules:

∆u ⋅U ⋅ S ⋅ y lmax =

1,73 ⋅ 100 ⋅ I ⋅ cos ϕ

lmax = lmax

vienfazëje linijoje, maksimalus laidininko ilgis, m; átampos nuostoliai, %: laidininko átampa, V:

Toliau pateikiama lentelë, kuri galëtø palengvinti parinktø laidininkø tikrinimà pagal átampos nuostolius.

Maksimalûs laidø ir kabeliø ilgiai, priklausomai nuo átampos nuostoliø, skerspjûvio ir apsauginio aparato vardinës srovës vienfazëse (UN = 230 V) ir trifazëse (UN = 400 V) linijose.

Darbo sàlygos yra normalios.

Maksimalus laidininko ilgis, m, kai

Maksimalus laidininko ilgis, m, kai L aid in in ko skersp jû vis, mm2; (Cu )

32

trifazëje linijoje,

laidininko skerspjûvis, mm2; laidininko laidumas, mW-1 mm-2; laidininko srovë, A; galios koeficientas. Ðiose formulëse naudojama linijos srovë I paprastai yra maþesnë nei apsauginio aparato vardinë srovë Iv, t. y. linijomis gali tekëti didesnës srovës nei skaièiuojamosios, ir átampos nuostoliai linijos gale gali virðyti leistinuosius. Todël skaièiuojant maksimalius laidininkø ilgius 0,4 kV tinkluose logiðka bûtø naudoti apsauginiø aparatø vardines sroves.

Pagal DIN 18015-1 átampos nuostoliai ∆ u nuo skaitiklio iki labiausiai nutolusio imtuvo neturëtø virðyti 3 %.

1,5 1,5 1,5 1,5 2,5 2,5 2,5 2,5 4 4 4 4 4 6 6 6 6 6 6 10 10 10 10 10 10 16 16 16 16 16 16

Ap sau g in io Trifazë Trifazë Vien fazë ap ar at o lin ija, lin ija, lin ija, vard in ë ∆ u=0,5% ∆ u=3% ∆ u=3% sr o vë, A 10 58,3 29,0 13 44,8 22,3 16 36,4 18,1 20 29,1 14,5 13 74,7 37,2 16 60,7 30,2 20 48,6 24,2 25 38,8 19,3 16 97,1 48,3 20 77,7 38,7 25 62,2 30,9 32 48,6 24,2 35 44,4 22,1 20 116,5 57,9 25 93,2 46,4 32 72,8 36,2 35 66,6 33,1 40 58,3 29,0 50 46,6 23,2 25 25,9 155,4 32 20,2 121,4 35 18,5 111,0 40 16,2 97,1 50 13,0 77,7 63 10,3 61,7 32 32,4 194,2 35 29,6 177,6 40 25,9 155,4 50 20,7 124,3 63 16,5 98,7 80 13,0 77,7 -

Pagal VDE taisykliø rinkiná Nr. 45 D. Vogt „Elektroinstallation in Wohngebäuden” paruoðë Algimantas Andriuðis, UAB „ELEKTROBALT”

L aid in in ko skersp jû vis, mm2; (Cu ) 25 25 25 25 25 25 35 35 35 35 35 35 50 50 50 50 50 50 70 70 70 70 70 70 95 95 95 95 95 95 120 120 120 120

Ap sau g in io Trifazë Trifazë Vien fazë ap ar at o lin ija, lin ija, lin ija, vard in ë ∆ u=0,5% ∆ u=3% ∆ u=3% sr o vë, A 35 46,3 277,5 40 40,5 242,8 50 32,4 194,2 63 25,7 154,1 80 20,2 121,4 100 16,2 97,1 40 56,7 339,9 50 45,3 271,9 63 36,0 215,8 80 28,3 169,9 10 22,7 136,0 125 18,1 108,8 50 64,7 388,4 63 51,4 308,3 80 40,5 242,8 100 32,4 194,2 125 25,9 155,4 160 20,2 121,4 63 71,9 431,6 80 56,7 339,9 100 45,3 271,9 125 36,3 217,5 160 28,3 169,9 200 22,7 136,0 80 76,9 461,3 100 61,5 369,0 125 49,2 295,2 160 38,4 230,6 200 30,8 184,5 250 24,6 147,6 100 77,7 466,1 125 62,2 372,9 160 48,6 291,3 200 38,9 233,1

-

Þinynas

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

SKIRSTOMASIS SKYDAS NEDIDELIAM BÛSTUI – INSTALIAVIMO PAVYZDYS

2004 rugsëjis-lapkritis

Elektros montuotojo ABC

JUNGIKLIØ SUJUNGIMO SCHEMOS

33

Medþiagà pateikë UAB „Schneider Electric Lietuva“ Patikslinimas: „Elektros erdviø“ 2004 m. Nr. 1 þinyne pateikta lentelë „Sprogi aplinka, þymëjimai“ paruoðta pagal firmos „STAHL“ medþiagà.

2004 rugsëjis-lapkritis Nr. 3 (5)

Elektros Erdvës

34

ASOCIACIJOS NARIAI ABB, UAB Saltoniðkiø g. 14, LT-2004 Vilnius Tel. (8 5) 273 83 00, faks. (8 5) 273 83 33 El. paðtas: info@lt.abb.com

Hager Polo, UAB Laisvës pr. 77, Vilnius Tel. (8 5) 274 28 27, faks. (8 5) 274 28 38 El. paðtas: info@hager.lt

Aketa, UAB Smolensko g. 6-401, LT-2600 Vilnius Tel. (8 5) 233 32 97, faks. (8 5) 213 63 19 El. paðtas: info@aketa.lt

KTU Studentø g. 48, LT-3031 Kaunas Tel. (8 37) 35 12 16, faks. (8 37) 45 43 29 El. paðtas: dekeaf@adm.ktu.lt

Ardena, UAB Vytenio g. 20, LT-2006 Vilnius Tel. (8 5) 213 95 44, faks. (8 5) 213 95 43 El. paðtas: office@ardena.lt

Korgas, UAB P. Lukðio g. 19, LT-2600 Vilnius Tel. (8 5) 274 15 00, faks. (8 5) 274 15 01 El. paðtas: korgas@tdd.lt

Dogas, UAB Ozo g. 51, LT-2042 Vilnius Tel. (8 5) 276 34 00, faks. (8 5) 273 72 50 El. paðtas: info@dogas.lt

Limatika, TÛB Jonavos g. 62a, LT-3000 Kaunas Tel. (8 37) 20 52 42 El. paðtas: mail@limatika.lt

Elektrobalt, UAB Mindaugo g. 23, LT-2006 Vilnius Tel. (8 5) 266 00 90, faks. (8 5) 266 00 97 El. paðtas: office@elektrobalt.lt

Liumenas, UAB Metalistø g. 2, LT-5414 Ðiauliai Tel. (8 41) 54 00 60, faks. (8 41) 54 00 65 El. paðtas: vliumenas@delfi.lt

Elektronikos komponentai, UAB Architektø g. 1, LT-5410 Ðiauliai Tel. (8 41) 51 00 19 El. paðtas: info@elcomp.net

Miltronic, UAB Vileiðio g. 18, LT-2055 Vilnius Tel. (8 5) 278 03 90, faks. (8 5) 278 03 97 El. paðtas: info@miltronic.lt

Elektroskandia, UAB Linkmenø g. 15, LT-2005 Vilnius Tel. (8 5) 275 70 40, faks. (8 5) 275 70 41 El. paðtas: mail@elektroskandia.lt

Neiluva, UAB Naugarduko g. 41a, LT-2006 Vilnius Tel. (8 5) 215 15 60, faks. (8 5) 215 15 59 El. paðtas: info@neiluva.lt

Elektros darbai, UAB Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas Tel. (8 37) 22 81 87, faks. (8 37) 79 28 88 El. paðtas: vidmantas@ldarbai.balt.net

Onninen Lit, UAB Savanoriø pr. 187, LT-2053 Vilnius Tel. (8 5) 232 22 40, faks. (8 5) 232 22 07 El. paðtas: info@onninen.lt

Elinta, UAB Pramonës pr. 16E, LT-3031 Kaunas Tel. (8 37) 35 19 87, faks. (8 37) 45 27 80 El. paðtas: info@elinta.lt

Respublikinis energetikø mokymo centras, VðÁ Jeruzalës g. 21, LT-2021 Vilnius Tel. (8 5) 237 45 77, faks. 269 71 66

Elmoda, J. Petronio firma Konarskio g. 4B, LT-2009 Vilnius Tel. (8 5) 239 55 66, faks. (8 5) 239 55 64 El. paðtas: elmoda@post.omnitel.net

Rittal, UAB Meistrø g. 8, LT-2038 Vilnius Tel. (8 5) 210 57 27, faks. (8 5) 230 66 65 El. paðtas: info@rittal.lt

Elmonta, UAB Motorø g. 6, LT-2038 Vilnius Tel. (8 5) 230 64 44, faks. (8 5) 213 54 88 El. paðtas: gamelmonta@takas.lt

Schneider Electric Lietuva Þirmûnø g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. (8 5) 247 77 77, faks. (8 5) 247 77 71 www.schneider-electric.com

Elpreka, UAB Draugystës g. 13A, LT-3031 Kaunas Tel. (8 37) 35 29 36, faks. (8 37) 35 12 35 El. paðtas: elpreka@takas.lt

Sintegra, UAB M. K. Èiurlionio g. 82, Vilnius Tel. (8 5) 233 04 04, faks. (8 5) 210 61 49 El. paðtas: sintegra@sintegra.lt

Elstila, UAB Jonavos g. 62A, LT-3000 Kaunas Tel. (8 37) 20 58 02, faks. (8 37) 20 12 80 El. paðtas: elstila@takas.lt

Skaidula, UAB Naugarduko g. 68B, LT-2006 Vilnius Tel. (8 5) 239 77 61, faks. (8 5) 239 77 78 El. paðtas: office@skaidula.lt

Flamanda, UAB Draugystës g. 19, Kaunas Tel. (8 37) 35 06 81, faks. (8 37) 35 10 68 El. paðtas: vytautas@flamanda.lt

SLO, UAB Savanoriø pr. 187, 02300 Vilnius Tel. (8 5) 210 62 06, faks. (8 5) 232 30 77 El. paðtas: mindaugas.anuzas@slo.lt

Gaudrë, UAB Ateities g. 10, LT-2057 Vilnius Tel. (8 5) 269 75 78, faks. (8 5) 279 61 63 El. paðtas: info@gaudre.lt

Srovëtaka, UAB Ateities g. 21, LT-2035 Vilnius Tel. (8 5) 279 37 69, faks. (8 5) 237 51 82 El. paðtas: srovetaka@takas.lt

Gerhard Petri Vilnius, UAB Naugarduko g. 96, LT-2006 Vilnius Tel. (8 5) 239 52 09, faks. (8 5) 278 43 88 El. paðtas: gerpetri@taide.lt

VGTU Saulëtekio al. 11, LT-2040 Vilnius Tel. (8 5) 274 50 30, faks. (8 5) 270 01 12 El. paðtas: rastine@adn.vtu.lt

www.neta.lt

35

Elektros Erdvës

Nr. 3 (5)

2004 rugsëjis-lapkritis

Mes varþomës pagal taisykles, prisijunk ir tu!

NACIONALINË ELEKTROS TECHNIKOS VERSLO ASOCIACIJA