7 zurnalas

Kaina 4 Lt

2005 Nr. 1(7)

LEIDINYS AUTOMATIZACIJOS, ELEKTROTECHNIKOS, ENERGETIKOS, ÐILDYMO, VËDINIMO, ELEKTRONIKOS, VALDYMO SISTEMØ IR ÞINIØ EKONOMIKOS TECHNOLOGIJØ SPECIALISTAMS

Kioto protokolas

4

Saugokimës virðátampiø

16

Pamirðti energijos ðaltiniai

18

Elektrinës istorija

ISSN 1648-6927

24

turinys elektros erdvës

4

Kioto protokolas. Energijos taupymas apðvietimo srityje

12

Pirmojo deðimtmeèio sulaukus: „Infobalt“

12

Þiniø visuomenës prioritetai

13

„Infobalt“ 2005 metø veiklos programa

16

Apsauga nuo virðátampiø þemosios átampos elektros tinkluose

18

Pasaulio molinologai Lietuvoje

23

Nauji moduliniai „drakonai“ ið Osram

24

Vilniaus centrinë elektrinë. Antrasis gyvenimas

26

Kronika

27

Summary

28

Þinynas

Vyr. redaktorius Bronius Rasimavièius E. p. neta@neta.lt

REDKOLEGIJA E. p. neta@neta.lt NETA prezidentas Bronius Rasimavièius Asociacijos „Infobalt“ vykdantysis direktorius Dþiugas Juknys UAB „Gaudrë“ direktorius Vladas Rinkevièius UAB „Miltronic“ direktorius Gediminas Vaiðvila Konsultantë KTU Elektros sistemø katedros docentë dr. Liudmila Andriuðienë

Kalbos redaktorë Aldona Paulauskienë Dizaineris Darius Abromaitis „IMAGO“

ADMINISTRACIJA Direktorius Saulius Kocys Reklamos projektø vadovas Tomas Toomsalu Tel. (8 5) 269 12 40 Mob. 8 612 41814 E. p. tomas.t@namasiras.lt Leidykla „Namas ir að“ Pylimo g. 31, LT-01141 Vilnius Tel./faks. (8 5) 260 82 43 Mob. stacionarus 8 698 53658 E. p. info@namasiras.lt UAB „NAMAS IR AГ © Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo raðytinis sutikimas.

Leidykla neatsako uþ reklaminiø skelbimø tekstà ir turiná.

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

PATIRTIS

Kioto protokolas

energijos taupymas apšvietimo srityje Ásigaliojus Kioto protokolui energijos taupymo problema apðvietimo srityje yra svarbi ne tik pirmaujanèioms pramoninëms, bet ir besivystanèioms ðalims. Tolesnë þmonijos civilizacijos raida visø pirma priklauso nuo to, kaip bus iðspræsta ir ði problema.

Tai susijæ ne tik su nuolatiniu kuro atsargø naudojimu, gaminant elektros energijà, bet ir su to pasekmëmis – tolesniu pasaulio terðimu kenksmingomis medþiagomis (anglies dioksidu, siera ir gyvsidabriu), kurios iðsiskiria deginant kurà.

Pagaminant 1 kWh elektros energijos sudeginama tiek anglies, kad iðsiskiria apie 1 kg anglies dioksido (CO2). Nuolat kuriant naujas apðvietimo sistemas ir kartu augant elektros energijos poreikiui, problema darosi vis rimtesnë.

Pastaruosius penkerius metus apðvietimui sunaudojama galia kasmet iðaugdavo 15 proc. Prognozuojama, kad iki 2020 metø ðis poreikis iðaugs 400 proc. (tai atitiks augimà nuo 200 iki 800 GW). 1 lentelëje pavaizduota apðvietimui atskirose ðalyse 2000 metais sunaudotos elektros energijos pasiskirstymas.

Skaièiuojama, kad 20 proc. visos pagamintos elektros energijos naudojama apðvietimui. Pagal konkreèias apðvietimui sunaudojamos energijos sritis vyrauja 45 proc. bendro kiekio

4

sunaudojantis visuomeninës paskirties pastatø apðvietimas (1a ir 1b diagramos). Apðvietimo problemas nagrinëjanèioje literatûroje teigiama, kad iðlaidos apðvietimui naudojamai elektros energijai didesnës nei iðlaidos vaizdo ir garso árangai, dvigubai didesnës, nei naujiems batams ásigyti skiriama suma, ir nuo 1,5 iki 1,7 kartø didesnës uþ tabako gaminiams ir alkoholiui iðleidþiamas sumas (2 diagrama).

3 lentelëje pavaizduota ávairiose ðalyse elektriniø iðmetami CO2 kiekiai. Nuo 10 proc. iki 20 proc. ðios tarðos susidaro gaminant apðvietimui bûtinus elektros energijos kiekius.

Daugelis ðaliø turi energijos taupymo programas, kuriose iðtisi skyriai nagrinëja apðvietimo problematikà (2 lentelë). Svarbiausia tarp tokiø programø bûtø JAV vykdoma Green Light programa. Analogiðkos programos vykdomos Anglijoje, Danijoje ir Ðvedijoje. Sekant Green Light idëjomis, analogiðkos programos buvo inicijuotos Kinijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Pietø Korëjoje, Tailande ir Èekijoje. Ðiø programø uþdavinys yra sumaþinti apðvietimui naudojamos elektros energijos (nuo 20 iki 50 proc.) ir á atmosferà iðmetamø kenksmingø medþiagø kieká. Ðios programos dëka maþinamas energijos sunaudojimas yra

6%

16,7%

7% 5%

34,2%

1 lentelë. Elektros energijos dalis, sunaudojama apðvietimui (%)

45%

21%

EΣ – ið viso sunaudojama apðvietimui, Eind – pramonëje, Ehome – gyvenamosiose patalpose, Eadministr – administraciniuose pastatuose.

Ðalis

EΣ

Eind

Ehome

Eadministr

JAV

20

11

23

66

Vokietija

10

Japonija

15

55

27

18

Indija

17

9

28

60

Brazilija

17

2

25

44

9,6%

kieká, bet ir susieti tai su naujø arba restauruotø apðvietimo sistemø amortizacijos laiku (vadinamasis pay back periodas).

Apðvietimo sistemos efektyvumà lemia ðviesos energijos, kuri yra pagaminama per visà ðios sistemos gyvavimo laikà, kaðtai, o ðiuos didele dalimi nulemia elektros energijos kaina. Pagal vartotojo kaðtai Qn apskaièiuojami taip:

Qn = ek . K + E, èia K – investicijos apðvietimo sistemai árengti; E – metiniai sistemos eksploatavimo kaðtai; ek – normatyvinis investicijø efektyvumo koeficientas (0,15).

Iðlaidos; milijardais JAV doleriø per metus

Efektyvaus energijos naudojimo apðvietimui problema tiesiogiai siejama su bendru iðlaidø apðvietimo árangai maþinimu. Vartotojui svarbu ne tik sumaþinti apðvietimui naudojamos energijos

2 diagrama

40 35

36

CO2 emisija; milijardais tonø per metus

3 diagrama

32

Pramoninis apðvietimas

30 25 20

18

Vieðieji pastatai

15 10

24

Lempos 3,0 Gyvenamieji rajonai

450

21

8,3

5

Energijos sąnaudos

CO2 emisija, gaminant elektros energijà

10%

Apðvietimas Ðaldytuvai Televizoriai Kondicionieriai Aklimatizavimo árenginiai Kiti

Apðvietimas Biuro technika Elektros prietaisai Ventiliacija Oro drëkinimas Aklimatizavimo árenginiai

ávairiuose lygmenyse vykdomø priemoniø rezultatas. Tai yra ir gamybos technologijos keitimas, naujø apðvietimui skirtø produktø naudojimas bei pakitusi ðiø produktø kokybë ir efektyvi jø eksploatacija. Taèiau visas programas sieja viena bendrybë: pagrindinis dëmesys skiriamas kompaktinëms liuminescencinëms (dienos ðviesos) lempoms (toliau – KLL). Pagrindinëmis jø naudojimo sritimis laikoma tiek gyvenamieji pastatai, tiek ir komercinës bei visuomeninës paskirties objektai, o tarp pastarøjø iðskiriami valstybës naudojami objektai.

Metiniai kaðtai apðvietimui, palyginti su kitomis iðlaidomis (JAV duomenys)

8,5%

35%

Elektros Erdvës

2%

Nr. 1 (7) 2005

1b diagrama Elektros energijos sunaudojimas gyvenamosiose patalpose

1a diagrama Elektros energijos sunaudojimas biurø pastatuose

Ðviestuvai 5,3

Apšvietimas

399

Pramoninė elektronika

Avalynė

348

359

385

400 350

Alkoholiniai gėrimai

Tabako gaminiai

5

300 250

Vieðieji pastatai

223

200 150

128

100 50

Gyvenamieji rajonai

JAV

Kanada

Italija

Prancūzija

Australija

Nyderlandai

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

PATIRTIS Nustatyta, kad siekiant padidinti apðvietimo sistemos efektyvumà (sumaþinant realiai sunaudojamo ðviesos srauto kaðtus ir energijos kieká), reikia ir pagerinti nominaliuosius apðvietimo sistemos parametrus, ir nepabloginti darbo sàlygø. Taigi apðvietimo sistemos efektyvus naudojimas pirmiausia priklauso nuo toliau iðvardytø parametrø: • • • • •

ðviesos iðeigos ir apðvietimo elementø eksploatacijos trukmës; techniniø ir energetiniø parametrø; apðvietimo elementø parametrø stabilumo eksploatacijos metu (ypaè lempø charakteristikø, tai yra ðviesos srauto atidavimo per jø eksploatacijos trukmæ); elektros energijos tarifø; sistemos eksploatavimo trukmës per metus.

Didelë svarba tenka ir lempø bei atskirø jø elementø kainai ir jø montavimo kaðtams.

Apibendrinus spaudoje paskelbtus teiginius, reikëtø daryti iðvadà, kad ypatingai didelio efektyvumo apðvietimo sistemos, tiekianèios labai aukðtos kokybës ðviesà, turëtø generuoti ðviesà ribotà laikà ir ribotoje aplinkoje. Tokiu atveju apðvietimo sistema, esant nedideliam energijos sunaudojimui bei maþiems kapitalo ir prieþiûros kaðtams, iðlaikytø savo pirmines charakteristikas ilgesná eksploatacijos laikà.

Ið to aiðkëja bûtinybë, sprendþiant Kioto protokolo nuostatas ir energijos taupymo problemas, atsiþvelgti á ávairiø sistemos grupiø technines charakteristikas ir eksploatacijos efektyvumà.

Tai ypaè svarbu ðioms sistemos grupëms: • • • •

ðviesos ðaltiniø; lempø; balastø; ðviesos reguliavimo sistemø (sumaþintas dirbtinës ðviesos naudojimas kartu su dienos ðviesa, apðvietimo reguliavimas per parà bei sistemos, naudojanèios ið saulës ðviesos sukurtà elektros energijà).

Ðiais laikais didelis vaidmuo apðvietimo srityje tenka energijos taupymui ir modernioms gamybos sàlygoms.

Atskirai reikëtø nagrinëti energijos naudojimo maþinimà apðvietimo srityje siejant já su kokybiniais patobulinimais (akinimo maþinimu, apðvietimo tankio tolygumo gerinimu matymo lauke, apðvietimo intensyvumo tolygumu ir tinkamu ðviesos paskirstymo pasirinkimu bei pan.).

Vienas svarbiausiø uþdaviniø yra teisës aktais reglamentuoti privalomà energijos taupymà. Tai pasakytina ir apie atitinkamus standartus, direktyvas ir energijos taupymà skatinanèius ekonominius veiksnius. Ðios energijà taupanèios KLL ðiandien yra pagrindinis ðviesos energijos ðaltinis, su kuriuo siejamos didelës energijos taupymo apðvietimo srityje viltys. Jø eksploatacijos trukmë yra 8–10 kartø ilgesnë nei áprastiniø kaitinamøjø lempø, o ðviesos naðumas

didesnis 5 kartus. KLL yra nedideliø gabaritø, turi toká patá Edisono cokolá, todël jomis galima keisti ðviestuvuose áprastines lemputes su kaitinamuoju siûlu.

Tai reiðkia, kad KLL gali bûti ypaè efektyviai naudojamos tose sistemose, kur ðiuo metu naudojama masiðkiausiai paplitusios kaitinamosios lempos. Viena tokiø srièiø yra gyvenamoji. Daugelyje ðaliø naudojamos beveik vien kaitinamosios lempos, o pramonës objektuose ir visuomeninës paskirties pastatuose paplitusios fluorescenciniø medþiagø ir gyvsidabrio aukðto slëgio lempos. Vokietijoje, Ðvedijoje ir Anglijoje gyvenamosiose patalpose apie 87 proc. naudojamø lempø yra su kaitinamuoju siûlu, atitinkamai Brazilijoje ir Meksikoje – 92–95 proc., JAV ir Kinijoje atitinkamai 2,9 ir 3,2 mlrd. lempø.

Kartu dar reikia aptarti ir KLL ekonominá aspektà. Viena 18 W KLL, palyginti su áprastine 60 W kaitinamàja lempa, per savo eksploatavimo laikotarpá ne tik 5 kartus sumaþina iðlaidas elektros energijai, bet ir dvigubai sumaþina iðmetamo CO2 kieká, o SO2 emisija sumaþëja 7,5 kg. Taip pat minëtinas maþesnis gyvsidabrio kiekis (<3 mg), kuris jau praktiðkai nesukelia jokio pavojaus aplinkai. Ne maþiau svarbu ir tai, kad KLL nereikia keisti kas 8–10 mënesiø kaip áprastiniø kaitinamøjø lempø. Jos tarnauja 8–10 metø. Jau vien laipsniðkas perëjimas prie KLL gyvenamosiose patalpose bûtø didelis indëlis, taupant energijos resursus ir tausojant aplinkà. Bûtent ðià temai skirti didþiausi visame pasaulyje vykdomi tyrimai. Ðiø tyrimø metu surinkta daug statistiniø duomenø apie energijos taupymà, apðvieèiant gyvenamàsias patalpas. Tarp ðiø tyrimø fundamentaliausiais yra laikomi B. Boardman ir D. Palmerio darbai. Didþiausias trikdis, plintant KLL, yra jø sàlygiðkai aukðta kaina. Ávairiose ðalyse atlikti skaièiavimai dar parodë, kad KLL atsipirkimo periodas (pay back period), priklausomai nuo elektros energijos kainos, jø eksploatacijos trukmës ir kainos, sudaro nuo 1,3 iki 4 metø (3, 4 ir 5 lentelës) .

4 diagramoje pateikti ádomûs duomenys apie elektros apðvietimo sistemø gyvenamosiose patalpose Danijoje ir Vokietijoje eksploatacijos trukmæ.

5 lentelëje pateikti susisteminti gausûs B. Boardman ir D. Palmerio surinkti duomenys apie gyvenamøjø patalpø apðvietimà 23-jose ðalyse. Priklausomai nuo pragyvenimo lygio, elektros energijos naudojimas Europos ðalyse sudaro nuo 240 iki 775 kWh per metus vienam bûstui (JAV ðis skaièius siekia 2280 kWh, Japonijoje – 1042 kWh, o Lietuvoje – 200 kWh per metus). Naudojamø lempø skaièius ávairuoja nuo 9 vienetø Rumunijoje iki atitinkamai 34 ir 40 Olandijoje ir Ðvedijoje (JAV bei Japonijoje ðis skaièius siekia 30 vienetø).

KLL dalis Europos ðalyse svyruoja nuo 0,5–1,4 proc. Rumunijoje ir Bulgarijoje iki 40–52 proc. Danijoje, Italijoje ir Olandijoje.

Vertinant pagal KLL skaièiø gyvenamosiose patalpose (4 lentelë), tarp ðiø lempø vartotojø pirmauja Olandija (2,7 lempos þmogui), Vokietija (2,1 lempos) ir Danija (2,0 lempos). 1997

2 lentelë Metiniai kaðtai apðvietimui, palyginti su kitomis iðlaidomis (JAV duomenys)

Ðalis JAV

6

Anglija Olandija Kinija P. Korëja Tailandas Lenkija

Programos pavadinimas US Energy Policy Act US Green Light program Energy Code for Buildings Energy Star Labeling Program Best Practise-Energy efficient lighting in building Government Home Energy scheme Dat licht zo Novem NATIONAL Electricity Conversation Program Energy Efficient Management Program Electrical Generating Authority Program Poland Efficiency Lighting Project

Santrumpa

Metai

EPA ASHRAE Standard

1992 1989

Programos tikslai Sumaþinti iðlaidas elektros energijai 50 % (gyvenamuosiuose pastatuose ir ástaigose).

Sumaþinti 65 %, t. y. 450 mlrd. KWh per metus arba 159 mlrd. doleriø.

BRESCU HEES

1992

2020 m. KLL dalis gyvenamosiose patalpose turi sudaryti 40 %.

PROCEL

1990

Ádiegti 300 mln. KLL, sutaupyti 20 % energijos; sumaþinti SO2 emisijà 20 %

EGAT PELP

Sutaupyti el. energijos uþ 40 mln. doleriø; pakeisti 1 mln. elektros lempuèiø; SO2 emisijà sumaþinti 200 tûkst. t

1 KLL sànaudos JAV doleriais

1000

1 kWh elektroenergijos sànaudos, JAV centais 1.2

2

4

6

10

5

5,2

3,125

1,56

1,04

0,625

10

10,4

6,25

3,12

2,08

1,25

15

15,6

9,4

4,7

3,12

1,9

4,16

2,5

20 30 1500

3,75

5

3,47

2,08

1,04

0,7

0,54

10

6,94

4,16

2,08

1,4

1,08

6,24

2,1

1,62

2,8

2,16

15 20 30

4,2

3,24

5

2,6

1,56

0,78

0,52

0,312

10

5,2

3,12

1,56

1,04

0,62

3,2

2,35

1,56

0,95

3,12

2,08

1,25

3,12

1,87

2000

15 20 30

metø pabaigoje bendras EB eksploatuojamø KLL skaièius sudarë 138 mln. (1999 metais – 100 mln.).

Specialistai teigia, kad lempos su dvigubais vamzdeliais (TCL) dël savo didelio ilgio labai iðsikiða, palyginti su áprastinëmis kaitinamosiomis lempomis, ir labai pablogina matymo aplinkà (tokios lempos turi neigiamà neakinimo kampo vertæ). KLL su adapteriais nuo elektromagnetiniø trikdþiø yra labai sunkios, todël daþniausiai virðijimas Edisono lygèiø leidþiamas mechaninë apkrova. Dël to gali kilti pavojus, kad lempa iðkris.

Nors daugeliu atveju ekonomiðkai bûtø tikslinga KLL naudoti ðtiftinius cokolius su adapteriais ir su elektroniniais balastais (kuriø eksploatavimo laikas yra apie 5–7 kartus ilgesnis nei lempos), bet apðvietimo árangos pramonë visame pasaulyje eina kitu keliu. Lemia, matyt, tai, kad toks adapteris padidintø paèios sistemos matmenis ir masæ, taip pat gerokai pailgintø lempos amþiø.

Taèiau variantas su iðorëje esanèiais balastais, palyginti su integruoto balasto variantu, turi daug privalumø: • • •

maþi prieþiûros kaðtai (perdegus lempai, yra keièiama tik lempa); lempos su ðtiftiniu cokoliu (be integruoto balasto) kaina yra kur kas maþesnë; gerokai sumaþëja rizika, kad pasibaigus KLL eksploatavimo laikui, vël bus gráþta prie senosios kaitinamosios lemputës,

4 lentelë Amortizacijos trukmë, po kurios kaitinanèios lemputës (GL) pakeitimas KLL, duoda pelnà (Vokietija)

Nr. 1 (7) 2005

Eksploatacijos valandos per metus

Elektros Erdvës

3 lentelë 20 W KLL amortizacijos laikas (1999 m. duomenys); iðskirti laukeliai, kur amortizacijos trukmë yra apie 2 metus

nes to neleidþia ðviestuve esantis adapteris (Ðvedijoje atliktas eksperimentas parodë, kad po pirmojo KLL ádiegimo etapo tik 60 proc. vartotojø vël pasirinko tokià lempà).

Tyrimai parodë, kad Europoje ið esanèiø gyvenamosiose patalpose apðvietimo sistemø ne daugiau kaip 42–46 proc. yra tinkamos kaitinamosioms lempoms tiesiogiai keisti KLL. Jø visai negalima naudoti labai kompaktiðkuose ðviestuvuose.

Dar viena problema slypi keièiant halogenines lemputes su kaitinamuoju siûlu pastatomose ant grindø, staliniuose ar ant sienø kabinamuose ðviestuvuose, skleidþianèiuose netiesioginæ ðviesà. Ðiuo metu JAV yra eksploatuojama apie 42 mln. tokiø halogeniniø 33–35 W galingumo lempø. Nepaprastai svarbu ðias netiesioginæ ðviesà skleidþianèias lempas pakeisti KLL, nes tai sutaupytø labai daug energijos. Ðiuo aspektu yra labai ádomûs ávairiose ðalyse atlikti KLL naudojimo efektyvumo skaièiavimai. Jie remiasi ne hipotetine visø kaitinamøjø lempø pakeitimo KLL galimybe, o realiomis ir elementariai veikianèiomis programomis. 5 diagramoje pateikti skaièiavimai, kad Ðvedijoje ir Anglijoje viename bute bus naudojama daugiausia 4, o Vokietijoje – 5 KLL. Firmos „Philips“ paskaièiavimais, pakeitus Europos Bendrijoje kiekviename bute tik po tris 60 W galingumo kaitinamàsias elektros lemputes 11 W KLL su prieð jas jungiamais balastais,

Eksploatacijos trukmë / metai

100h

200h

400h

800h

1000h

2000h

4000h

Eksploatacijos trukmë / diena

20 min

30 min

1h

2:15h

2:45h

5:30h

11h

4,5 4,9

3,6 3,9

1,8 2,0

0,9 1,0

GL/KLL 25 W/5 W 7W 40 W/7 W

6,0 6,7

3,0 3,3

2,4 2,7

1,2 1,3

0,6 07

60 W/11 W 15 W 20 W

4,3 4,6 5,1

2,1 2,3 2,5

1,7 1,8 2,0

0,9 0,9 1,0

0,4 0,5 0,5

75 W/15 W 20 W 23 W

3,5 3,8 4,0

1,8 1,9 2,0

1,4 1,5 1,6

0,7 0,8 0,8

0,4 0,4 0,4

100 W/20 W

5,4 5,6

2,7 2,8

1,4 1,4

1,1 1,1

0,5 0,6

0,3 0,3

2x60 W/23 W

4,5

2,3

1,1

0,9

0,5

0,2

7

5 lentelë

KLL skaièius nuosavuose gyvenamuosiuose bûstuose

5,5 12,1 6,2 9,3 3,9

26,0

46,0

4,4

18,5 30,0 4,7

51,0 11,5

2,0 1,0 0,5 2,1 0,1

4,8

25,0 20,0

22,0 55,0

0,9 1,1

58,0

438,0 296,0 240,0

4,3 1,0 20,0 4,0 2,0

105,0 64,0 89,0

528,0 600,0 425,0

5,0 9,4 4,8

36,0 16,0

62,0 19,6

2,7 0,3

4,5 1,6

9,0 29,5 40,0 20,0

0,5 11,5 10,0 23,0

1,1 1,7 4,0 3,0

24,0

32,0

0,0 0,2 0,4 0,7 138 Mil 0,9

2,8

2,4 2,2 22,8 36,3 4,0

107,0 76,0 81,0 83,0 80,0

1,3 24,4

92,0

0,2 6,4 12,9 3,2 7,8 12,0 4,1 24,3 150,0

86,0 110,0 84,0 88,0

500,0 760,0 720,0 68 T kWh 569,0

4,1

5,8 6,9 8,6

bûtø sutaupyta tiek elektros energijos, kiek jos pagamina deðimt 600 MW galios ðiluminës elektrinës.

Firma „OSRAM“ prognozuoja, kad analogiðkai pakeitus bent po vienà ðviesà skleidþiantá taðkà 35,3 mln. bûstø Vokietijoje, per vienos KLL eksploatacijos trukmæ bûtø galima sutaupyti 17,3 mln. kWh, o tai prilygsta 5 mln. tonø maþiau sunaudotos anglies ir 15 mln. tonø maþiau á atmosferà iðmesto CO2.

JAV atliktos analizës parodë, kad iki 2010 metø gyvenamajame sektoriuje bûtina pakeisti 2,9 mlrd. kaitinamøjø lempø. Tai reiðkia, kad 27 proc. dabar naudojamø kaitinamøjø lempø privalo bûti pakeistos efektyvesnëmis kaitinamosiomis lempomis, 35 proc. ðviestuvø turi pakeisti halogeninës kaitinamosios lemputës su infraraudonøjø spinduliø filtrais ir dar 35 proc. turi atsirasti KLL su integruotais balastais. Skaièiuojant, kad kasdien jos bus naudojamos 4 valandas, metinæ KLL gamybà reikia padidinti 150 mln. vienetø. Tai reikðtø, kad bus eksploatuojama per milijardà KLL. Atliekant ðiuos skaièiavimus, daryta prielaida, kad ið 30 viename bûste esanèiø Edisono cokoliø 10 tiks ir bus panaudota KLL.

8

GL kaina, Eur

KLL skaièius butui

3,7 1,3

4,0 3,4

GL kaina, Eur

Butai su KLL

0,9 0,0

345,0 291,0 350,0 250,0 585,0 920,0 500,0 775,0 310,0

EE kaina, Eur / (kWh)

Lempø skaièius butui

29,0 1,4

87,0 86,0

Instaliuota galia, gyvenamieji rajonai, kW/m2

31,0 11,8

3,1 4,0 3,0

Elektros energijos suvartojimas per metus kWh

Ðalis Austrija Belgija Bulgarija Èekija Danija Suomija Prancûzija Vokietija Graikija Vengrija Airija Italija Lietuva Liuksemburgas Nyderlandai Lenkija Portugalija Rumunija Ispanija Ðvedija Anglija EU ðalys EU vidurkiai

Gyvenamasis plotas kv.m

Gyvenamojo bûsto apðveitimo sistemø charakteristikos Europos ðalyse

Butø skaièius milijonais

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

PATIRTIS

0,9 0,9 1,0 0,3 1,0 0,5 1,2 1,0 1,0

15,0 18,0 14,0 11,0 16,0 20,0 17,0 10,0 13,0

0,6 0,7 0,3

15,0 14,0 15,0

0,1 0,0 0,1 0,1 0,1

0,7 0,3 0,5 0,3 0,6 0,6 0,8

11,0 9,0 13,0 13,0 13,0 13,0 15,0

0,1

0,8

15,0

0,1 0,2 0,0 0,2 0,1 0,0 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Pagrindinis taip elgtis skatinantis faktorius yra sàlygiðkai aukðti elektros energijos tarifai (0,07 JAV dolerio ir 0,14 Eur uþ kWh Vokietijoje). Daugelyje ðaliø ðie tarifai yra nuolat didinami (pvz., Indijoje nuo 1990 metø elektros energijos tarifas iðaugo 7 kartus ir yra panaðus kaip ir JAV).

Ar turësime programà „Þalioji ðviesa Lietuvoje“?

Visuomenës ðvietimo veikla, aiðkinant ekonominius ðiø KLL privalumus, galëtø atlikti svarbø vaidmená plintant KLL. Taèiau svarbiausia yra tikslingas valstybës vykdomas organizacinis darbas, darant patrauklø KLL naudojimà bûstuose ir visuomeninës paskirties pastatuose elektros gamintojams ir komunalinëms energijos skirstymo ámonëms bei suteikiant joms papildomø teisiø.

Programa „Þalioji ðviesa Kinijoje“ numatë, kad iki 2003 metø KLL pakeis 300 mln. kaitinamøjø lempø. Tikimasi, kad tokiu bûdu bus sutaupyta 220 kWh elektros energijos ir atitinkamai 7,4 ir 0,2 tonø sumaþinta CO2 ir SO2 emisija. Taip bûtø sutaupyta 6–8 mlrd. JAV doleriø, kuriø reikëtø naujø elektriniø statybai, jei ir toliau bûtø naudojamos dabartinës kaitinamosios lempos. Ðiuo atveju svarbu nepamirðti, kad norint árengti elektrinæ, vienam jos galios kilovatui investuojama apie 2000 JAV doleriø, o sutaupant 1 kW/KLL, susidaro 300–350 JAV doleriø.

Daugelyje ðaliø per ávairias finansuojamas energijos taupymo programas pirmajame etape gyventojams yra neatlyginamai duodamos dvi ar trys naujos kartos KLL. Pavyzdþiui, Brazilijoje numatyta pakeisti ðias lempas trimis etapais. Per pirmàjá ir antràjá etapus numatyta nemokamai pakeisti kaitinamàsias lempas á KLL, o treèiajame etape ðioms lempoms bus suteikiama 30 proc. nuolaida. Kartu bus vykdomas sisteminis monitoringas apie KLL naudojimà, o rezultatai bus skelbiami spaudoje. Bûstø savininkø, patenkintø KLL, skaièius iðaugo nuo 60 proc. iki 90 proc. Èekijoje pirmajame KLL platinimo etape vyriausybë suteikia 0,5 mln. JAV doleriø. Dar 0,1 mln. doleriø bus skirta árengti KLL ðeðiø aukðtø visuomeniniame pastate Prahos centre. Kitame etape ðiø lempø pirkëjai gaus 40 proc. nuolaidà (1/3 nuolaidos dengs elektros energijos gamintojai, o 2/3 – komunalinës tarnybos).

Kokie yra lemiami faktoriai, veikiantys KLL paplitimà gyvenamuosiuose bûstuose? Kokiø priemoniø, skatinant KLL paplitimà, imasi atskiros ðalys?

Anglijoje ástatymø leidëjai dar 1994–1998 metais pareikalavo ið dvylikos regioniniø elektros energijos gamintojø 100 mln. svarø sterlingø. Ið ðiø lëðø buvo ið dalies dengiamos KLL die-

Nr. 1 (7) 2005

4,0

Vidutinis laikas, kurá lempa dega per dienà gyvenamosiose patalpose

3,5

Danija

h/ lempos tipas

3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5

Kiti kambariai

Vonia

Prieškambaris

Virtuvė

Svetainė

Miegamasis

Išorinis apšvietimas

Vonia

Prieškambaris

Virtuvė

Svetainė

Miegamasis

Išorinis apšvietimas

4,0 3,5

Elektros Erdvës

4 diagrama

Vokietija

h/ lempos tipas

3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5

Kiti kambariai

KLL – kompaktinë liuminescencinë lempa

HGL – halogeninë lempa

GL – kaitinamoji lempa

LL – liuminescencinë lempa

gimo iðlaidos, maþinant jø pardavimo kainà nuo 15 iki 10 svarø ir ið dalies finansuojant ðiø lempø gamintojus (ðis projektas tæsiamas toliau ir kuriamas jo mechanizmas: siûloma remti ðioms lempoms skirtø balastø gamintojus bei smulkiuosius prekybininkus).

Vykdant lydimàjà programà „Efektyvus energijos naudojimas buityje“, buvo nemokamai iðdalyta 430 tûkst. naujos kartos KLL nepasiturintiems ir vyresniems nei 60 metø þmonëms.

Anglijoje taikoma dar viena priemonë: mokesèiø diferencijavimas, priklausomai nuo lempos tipo.

JAV gynybos departamentas paskelbë konkursà naujø apðvietimo sistemø instaliavimui visuomeniniuose statiniuose (kareivinëse, vyriausybiniuose pastatuose ir t. t.). Ðiuose konkursuose nurodytos sàlygos yra tenkinamos tik taikant energijà efektyviai naudojanèias, ekonomiðkas apðvietimo sistemas ir naujos kartos KLL. Pavyzdþiui, buvo reikalaujama, kad lempø eksploatavimo trukmë bûtø ne trumpesnë nei 3000 valandø (ðio reikalavimo netenkina jokios kaitinamosios lempos), atsipirkimo laikas trumpesnis > , o ðviesos galios santykis su lempø nei 2 metai,

9

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

PATIRTIS 6 lentelë. Apyvarta nuo parduotø energijà taupanèiø lempø nuo 1993 iki 2000 m. (mln. vnt.)

Regionas Ðiaurës Amerika Lotynø Amerika Vakarø Europa Rytø Europa Japonija Kinija Ramiojo vandenyno regiono ðalys (iðskyrus Japonijà ir Kinijà) Kitos ðalys Visos ðalys kartu

KLL tipas*) KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso KLL su kaiðtiniu cokoliu KLL su Edisono cokoliu Ið viso

1993 12,5 5,5 18 0,8 0,1 0,9 22 16,8 38,8 0 0 0 8 3,8 11,8 0,5 2,5 3 4,6 4,8 9,4 0,4 1 1,4 48,8 34,5 83,3

5 diagrama Energijos taupymo potencialas naudojant naujos kartos KLL gyvenamosiose patalpose

1994 18 12,5 30,5 1,2 0,2 1,4 26 22,7 48,7 0 0 0 10 3,9 13,9 1 3 4 6 6,2 12,2 0,6 1,1 1,7 62,8 49,6 112,4

1995 19 17,5 36,5 1,7 0,4 2,1 31 28,2 59,2 0 0 0 12 6 18 1,5 3,5 5 7 8,4 15,4 0,3 1,5 1,8 72,5 65,5 138

1996 28 21,5 49,5 2 1 3 35 33 68 0 1 1 15,5 8 23,5 1 4 5,5 11 10,5 21,5 2 5 7 95 84 179

1997 33 22 55 3 2,5 5,5 38,5 38 76,5 0 3 3 16 9 25 2 5 7 13 14,5 27,5 1 5 6 106,5 99 205,5

1998 35,5 26 61,5 5 3,5 8,5 43 42 85 1 4,5 5,5 18 12 30 2 7 9 15 22 37 2 5,5 7,5 121,5 122,5 286,5

1999 37 28 65 5,5 4,5 10 47 48 95 1,5 6 7,5 20 15 35 2 13 15 20 30 50 2,5 6,5 9 135,5 151 286,5

2000 38 32 70 6 6 12 54 56 110 2 8 10 22 18 40 2 35 37 27 36 65 3,5 8,5 12 154,5 201,5 356

900 kWh 800 700 600

203

187

197

573

578

Švedija (4 KLL)

Vokietija (5 KLL)

500 400 300

517

200

Elektros energijos sunaudojimas apðvietimui

100

Taupymo potencialas

Anglija (4 KLL)

kaðtais bûtø atitinkamai 40 lm/W < 4,85 JAV doleriø, 60 lm/W < 5,9 JAV doleriø ir 70 lm/W < 6,2 JAV doleriø.

Indijoje naujos kartos KLL buvo dalijamos lizingu. Per 1997 metus Ðvedijos bendrovë IKEA, turinti parduotuviø tinklà visoje ðalyje, pardavë 0,5 mln. KLL su integruotu balastu uþ 50 proc. jø nominaliosios kainos (po 5 dolerius). Pardavimas buvo vykdomas naudojant laikraðèiuose iðspausdintus kuponus.

Pirmajame etape dël parduotø 0,5 mln. KLL buvo sutaupyta apie 35 GWh elektros energijos.

Kaip matome, yra daug bûdø skatinti KLL paplitimà. Jie visi remiasi noru taupyti elektros energijà ir tausoti gamtà. Pa-

10

minëtos toli graþu dar ne visos galimybës. Svarbu pabrëþti, kad pirmajame projektø etape valstybë skatina atitinkamus tyrimus, o antrajame – maþina pardavimo kainas. Po to jau paprastai nereikia jokiø kainos dotacijø, nes vartotojai bûna ásitikinæ naujos kartos KLL nauda ir todël yra pasiryþæ mokëti uþ jas ir didesnæ kainà.

Pasaulis labai atsakingai þiûri á energijos taupymà apðvietimo srityje, Kioto protokolo nuostatø vykdymà. Tai ar turësime programà „Þalioji ðviesa Lietuvoje“?

Pagal uþsienio spaudà paruoðë Bronius Rasimavièius

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

partneris

PIRMOJO DEŠIMTMEČIO SULAUKUS Pirmàjá savo garbingà deðimtmetá atðventusi informacijos technologijø, telekomunikacijø ir raðtinës árangos ámoniø asociacija „Infobalt“ yra ne tik didþiausios Baltijos ðalyse tarptautinës ITT parodos „Infobalt“ organizatorë, bet ir tarptautiniø informacinës visuomenës forumø bei konferencijø rengëja. „Infobalt“ tapo ne tik Lietuvos informacinës visuomenës ir þiniø ekonomikos varikliu, bet ir ITT verslo bendruomene, á kurios nuomonæ ásiklauso ir Lietuvos valdþia, ir progresyvioji kitø kraðtø visuomenë.

Pirmoji „Infobalt“ paroda surengta 1994 metais, kai Lietuvos rinkoje dominavo uþsienio ITT specialistai. Vokieèiø kompanija tuomet organizavo parodà „Baltic Info“. Lietuvos ITT ámonës nusprendë susivienyti, ásteigë asociacijà ir savo jëgomis pradëjo rengti „Infobalt“ parodas. 1994 m. Asociacijos steigimo sutartá pasiraðë 43 ámonës.

2003 metais „Infobalt“ jau vienijo 158 ITT bendroves. Jos pleèiasi, jungiasi, investuoja, eksportuoja, eksperimentuoja, drauge sportuoja ir rengia turistinius sàskrydþius, dalyvauja tarptautinëse parodose.

Informacinës visuomenës technologijø paroda „Infobalt“ ilgainiui virto viso Baltijos regiono informaciniø technologijø bei verslo kontaktø meka. Tarptautinës konferencijos, ITT rinkos tyrimai, naujø informacinës visuomenës ástatymø bei programø kûrimas, verslininkø ðvietimas, ES projektai, þiniø ekonomikos branduoliø steigimas, eksporto ir tarptautiniø kontaktø misijos, parama Lietuvos jaunuomenei ágyvendinant ávairius projektus ir kitokia aktyvi veikla – visa tai asociacijos „Infobalt“ kasdienybë.

Per 10 asociacijos „Infobalt“ gyvavimo metø iðkilo poreikis veikti Lietuvos valstybës bei ðalies ekonomikos procesus, atsiþvel-

giant á ITT rinkos ir jos dalyviø lûkesèius. Asociacijos „Infobalt“ misija – apibrëþti ir ginti informacinës visuomenës technologijø industrijos interesus Lietuvoje ir uþsienyje. „Infobalt“ uþdavinys – kurti prielaidas ITT industrijos augimui, kuris bûtø naudingas Lietuvos þmonëms, vieðajam sektoriui bei verslui, siekiant naujos gyvenimo kokybës.

1999 m. pasiraðytas memorandumas su Lietuvos politinëmis partijomis ir interesø grupëmis.

Pradëtas vykdyti ir toliau tæsiamas Lietuvos ámoniø dalyvavimo ir pristatymo tarptautinëje ITT parodoje „CeBIT“ Hanoveryje projektas.

Siekiant remti Lietuvos informacijos visuomenës kûrimo programas ásteigtas „Infobalt“ asociacijos fondas. Ásteigta vieðoji ástaiga „Infobalt“ autoriø teisiø agentûra, kuri rûpinasi kompiuterinës programinës árangos ir duomenø baziø autoriø teisiø apsauga. Ásteigta asociacijos „Infobalt“ fondo personalinë ámonë „Infobalt centras“, kuri uþsiima leidybine veikla ir rengia parodas.

Kasmet iðleidþiamas asociacijos „Infobalt“ katalogas anglø kalba, o nuo 1996 m. – metinis þurnalas „Infobalt laikas“.

Laikui bëgant tikslai ir verslo bei gyvenimo sàlygos kartais keièiasi, taèiau mûsø ðalies ámonës, susivienijusios á „Infobalt“ asociacijà, ir toliau sieks naudos ne tik sau, bet ir visai Lietuvos valstybei ir jos pilieèiams. „Infobalt“ spaudos centras

ŽINIŲ VISUOMENĖS PRIORITETAI Plaèiosios visuomenës þiniø ir gebëjimø plëtra

12

Suteikti galimybæ 300 tûkst. suaugusiø þmoniø mieste ir kaime ásisavinti interneto naudojimo pradmenis.

1000 bendruomeniø parengti ir ágyvendinti informaciniø technologijø galimybiø naudojimo projektus.

Ugdyti plaèiosios visuomenës anglø kalbos ir verslumo ágûdþius. Ágyvendinti nuostatà nemokamai visiems Lietuvos gyventojams teikti internetu interaktyvius anglø kalbos ir verslo pradmenø kursus. Pasiekti, kad Lietuvos televizijose plaèiai bûtø praktikuojamas meniniø programø transliavimas anglø kalba su lietuviðkais subtitrais, kaip yra visose Skandinavijos ir Vakarø Europos ðalyse.

Elektroninës valdþios paslaugø plëtra ir jø naudojimo ekonominës paskatos Visø Europos Komisijos 2001 m. patvirtintø 20 pagrindiniø vieðøjø paslaugø perkëlimas á internetà. Átvirtinti nuostatà, jog elektroniniais kanalais teikiamos arba uþsakomos e. valdþios paslaugos tradiciniais kanalais bûtø teikiamos pigiau.

Átvirtinti nuostatà jog elektroniniais kanalais uþsakytos e. valdþios paslaugos pilieèiams bûtø suteikiamos prioritetine eile (elektroniniu bûdu uþsakyta paþyma iðduodama be eilës, suteikiama prioritetinë eilë uþsiregistruoti priëmimui pas valstybës tarnautojà, pirmiau graþinami mokesèiai elektroniniu bûdu pateiktoms deklaracijoms ir t. t.). Ði ir pastaroji nuostatos yra derinamos su mokymo, konsultavimo ir prieigos suteikimo priemonëmis, siekiant nediskriminuoti neelektroniniø pilieèiø, o stengiantis padëti jiems lengvai pradëti naudotis elektroninëmis paslaugomis ir tuo suteikti jiems maksimalià naudà.

Informacinës visuomenës infrastruktûros plëtra Iðplëtoti vieðøjø interneto centrø tinklà iki 1000 centrø. Ágyvendinti nacionalinæ plaèiajuosèio interneto plëtros programà naudojant racionaliø subsidijø modelá.

Þiniø ekonomikos plëtra Ásteigti bent tris valstybës ir privataus kapitalo fondø valdymo ámones ir per dvejus metus pasiekti, kad per ðiuos fondus bûtø finansuota bent 60 kompanijø ne maþesne nei 100 mln.

Lt suma.

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës Skatinti naujoves teikiant netiesioginæ valstybës paramà, atitinkanèià dabar labdarai taikomà modelá – pelno mokesèio lengvatas MTEP veiklà vykdanèioms ámonëms, dvigubai uþskaitant á sànaudas lëðas, investuojamas á MTEP ir taip sumaþinant pelno mokestá.

Pertvarkyti mokslo tyrimø institutø veiklos finansavimo sistemà taip, kad ði finansavimo sistema skatintø mokslo institutø bendradarbiavimà su verslu bei privaèiø lëðø pritraukimà. Tam institutø vykdomiems taikomiesiems tyrimams reikalingo biudþeto dalis (pvz., 30 proc. institutø biudþeto) turëtø bûti skiriama vadovaujantis principu, kad nuo 1 Lt pritraukto privataus kapitalo valstybë skiria 2 Lt, drauge reikalaujant, kad mokslo tyrimø institutai uþ atliekamus darbus atsiskaitytø ne tik valstybei, bet ir finansavimà teikianèiam privaèiam verslui.

Tarptautiniai uþdaviniai Pasiekti, kad iki 2006 m. pagrindinës institucijos (EITO, EUROSTAT, Gartner Group, IDC, Pasaulio Ekonomikos Forumas, Pasaulio Bankas ir pan.), vertinanèios pasaulio ir ES ðaliø paþangà plëtojant informacinæ visuomenæ, þiniø ekonomikà, mokslo tiriamuosius darbus ir naujoves bei naujø technologijø eksportà/outsourcing, palankiau ávertintø Lietuvos pasiekimus ir Lietuvos ITT industrijos bei informacinës visuomenës reitingas pakiltø ið 40–45 vietos (pasaulio mastu) bei atsiliekanèiøjø grupës (ES mastu) á 20–25 vietà pasaulio mastu bei paþengusiøjø grupæ ES mastu.

Pasiekti, kad ES struktûriniø fondø ir ES FP6 programos ásisavinimas Lietuvos ITT sektoriuje iki 2007 m. neatsiliktø nuo ES ðaliø pasiekimø vidurkio ðioje srityje.

Lietuvos ávaizdis pasaulyje turi bûti formuojamas pasitelkiant visø pirma Þiniø ekonomikos pasiekimus bei populiarinant investicijø á ðá sektoriø patrauklumà.

2005 metų veiklos programa Kredo: Sukurti daugiau motyvacijos asociacijos „Infobalt“ nariams naudotis asociacijos veiklos galimybëmis.

Motyvuoti narius domëtis asociacijos veikla.

Iðaiðkinti asociacijos nariams, kodël jie savo ámonës labui turëtø deleguoti atstovus, kurie padëtø ámonei pasinaudoti asociacijos veiklos programos teikiamomis galimybëmis.

Suformuoti labai aiðkiai atpaþástamà „Infobalt“ ávaizdá tiek partneriams, visuomenei, valdþiai, tiek ir asociacijos nariams.

Skatinti naujas ITT ámones ne tik stoti á asociacijà „Infobalt“, bet ir aktyviau reikðtis Lietuvos ir tarptautinëse rinkose.

Skatinti Lietuvos ITT rinkoje ne tik vartojimo, bet ir gamybos bei paslaugø rinkos plëtros procesus.

Tæsinys 13 p.

13

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

partneris I DALIS Esminiø asociacijos „Infobalt“ nariø interesø gynimas ir lobistinë veikla 1. Pozicija dël tarpþinybinio ITT ir þiniø ekonomikos kûrimo klausimø koordinavimo Bendros pozicijos, kaip tai padaryti, nëra nei tarp politikø, nei tarp verslo atstovø, tik aiðku visiems, kad pvz., diegiant tokius projektus kaip PLAÈIAJUOSTIS INTERNETAS, MASINIAI MOKYMAI ir INTERNETO PRIEIGA PILIEÈIAMS, INVESTICIJOS á R&D ir KLASTERIAI, EKSPORTO politika ir „OUTSOURCING“ pritraukimas bei pan. reikia efektyvesnio þinybø veikimo, informacijos sklaidos bei lëðø skirstymo (pvz., Rizikos kapitalo þiniø ekonomikos skatinimo fondas).

2. Ryðiai su ES ITT struktûromis (Komisija, EICTA), Lietuvos europarlamentarais ir vietinëmis ES fondus skirstanèiomis organizacijomis bei konkreèiø projektø, kuriuose dalyvauja „Infobalt“ nariai, rëmimas 3. Laikmenø apmokestinimas Problemos esmë

Interesas

Padaryta

Reikia padaryti /Resursai

Laikmenø apmokestinimas didina produktø, ypaè HDD, kainà

Tiesioginis – ITT didmenininkø (perkëlus tai á maþmeniná lygmená – ir maþmenininkø)

•

•

Netiesioginis – maþmenininkø, vartotojø

•

Priimtas Ûkio ministerijoje Saulëtekio ITT komiteto nutarimas pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybës tvarkà Paruoðta siûloma redakcija Vyriausybëje sustabdytas naujos 20 str. redakcijos priëmimas Palaikantieji raðtai ið LPK ir Bankø asociacijos Parengti keli Autoriø teisiø ástatymo 20 str. pakeitimo variantai Naudoti resursai – „Infobalt“ (VM) + iðoriniai Pasamdyta konsultantë Parengti „Infobalt“ siûlymai dël teisës aktø Ávyko iniciatyvinës grupës susitikimai Uþmegzti tiesioginiai ryðiai ir ávyko susitikimai su oficialiomis struktûromis (Aplinkos ministerija, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetu)

•

Nepagrástas Autoriø teisiø direktyvos ágyvendinimas LR autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatyme

• •

• •

4. Ávedamas ITT ámonëms naujas aplinkos tarðos mokestis • WEEE direktyvos perkëlimas á nacionalinæ teisæ • savivaldos modelio ir organizacijos sukûrimas

Tiesioginis – ITT produktø gamintojai ir importuotojai

• • • •

Netiesioginis – vartotojø

• •

• •

Naudoti resursai – „Infobalt“ (VM) + iðoriniai (JK)

Per EICTA monitorinius laikmenø apmokestinimo procesus ES ðalyse formuoti atitinkamà vietinæ strategijà Priimti strateginá sprendimà dël pozicijos ir turëti stipriøjø ministerijø paramà Rengti dokumentus ir aktyviai dalyvauti tolesniuose procesuose Aiðkiai identifikuoti naujo Aplinkos apsaugos komiteto narius – pritraukti kitas ámones Rengti dokumentus ir aktyviai dalyvauti tolesniuose procesuose Kartu su kitomis asocijuotomis struktûromis kurti savivaldos modelá ir organizacijà

5. Kompiuteriniai iðradimai „Ericsson“, „Microsoft“, IBM vadovø praðymu pristatyta CII direktyvos esmë, EICTA pozicija ðiuo klausimu, taip pat nuomoniø apþvalga

6. STRATEGINË VEIKLA

„Infobalt“ strateginës programos 2005 metams ir tolesnei perspektyvai propagavimas ir ágyvendinimas

II DALIS Asociacijos „Infobalt“ nauji projektai 2005 metais 1. IST4Balt projektas, pagal ES FP 6 programà. Trukmë – 37 mën.

14

Pritraukti á asociacijà naujas tarptautines kompanijas Priimti strateginá sprendimà dël pozicijos Rengti dokumentus ir aktyviai dalyvauti tolesniuose procesuose ES ir nacionaliniu lygiu

Tiesioginis – tarptautinës korporacijos, SME’s Netiesioginis – vartotojø

•

•

CII direktyvos priëmimas Europos Parlamente ir perkëlimas á nacionalinæ teisæ

Projektas „Informacinës visuomenës propagavimas Baltijos valstybëse, IST4Balt“ – tai FP6 IST prioritetinë koordinuojama veikla.

IST4Balt yra FP5 IST projekto „Teledarbas – informacinës visuomenës technologijø programos propagavimo Baltijos valstybëse árankis, TELEBALT“, 2001–2003 m. tæsinys. Pagrindinis projekto tikslas – paskatinti FP6 IST Priority Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, ágyvendinant operatyvios sklaidos ir supaþindinimo priemones, sutelkus dëmesá á ðias naujas ES nares. IST4Balt atliks esamos IST situacijos trijose Baltijos valstybëse technologinæ studijà ir parengs rinkos apþvalgà bei pateiks (IST4Balt tinklalapiuose, naujienø leidiniuose, seminaruose, konferencijose ir mokymuose) svarbià informacijà bei suformuluos atitinkamas rekomendacijas ES tyrimø ir marketingo telematikos bendruomenëms. Remiantis ðiø paslaugø bei árankiø pritaikomumu Baltijos valstybëse, rengiant naujus projektus IST ir kitoms panaðioms ES programoms, kuriose dalyvauja ES narës ir Baltijos ðalys, ðis projektas iðrinks ir pademonstruos IST iðplëtotas paslaugas ir árankius, atsiþvelgiant á IST strateginius tikslus: 2.3.2.6. Taikymai ir paslaugos mobiliajam darbuotojui ir vartotojui; 2.3.2.10. e-Inclusion; 2.3.2.9. Rizikos valdymo tobulinimas; 2.3.2.7. Laisvalaikio ir pramogavimo turinys ávairioms terpëms; 2.3.2.3. Atviros programinës árangos ir paslaugø plëtros platformos.

2. STAR-NET projektas pagal ES FP 6 programà. Trukmë – 30 mën.

• •

Nuo 2005 m. sausio 1 d. Asociacija pradëjo dalyvauti naujame ES IST projekte STAR-NET, kurio tikslas – sukurti ir iðplëtoti profesionalià, subalansuotà ir ilgalaikæ pagalbos SVV organizacijoms ir paslaugø infrastruktûrà, padësianèià naujø ðaliø ámonëms ágyti þiniø ir dalyvauti ES iniciatyvose IST – Informaciniø sistemø technologijø srityje, veiksianèià ir projektui pasibaigus. Projekto trukmë – 2,5 m. Ðiuo projektu siekiama stimuliuoti naujøjø ES nariø ámoniø dalyvavimà ES IST ir kitose programose, tokiose kaip e-Ten, e-Content, Safer Internet ir t. t., t. y. pasinaudoti ES teikiamomis þiniomis ir jos finansine parama.

FP6 IST programø finansavimui Europos Komisija yra skyrusi 3,625 mln. eurø.

Projekto metu planuojama per 2,5 metø inicijuoti apie 30 europiniø projektø. Daliai jø vadovautø ir Lietuvos ámonës, kurios sëkmingai galëtø pasinaudoti ðia ES finansine parama.

Planuojama: • Ið Lietuvos bus parengti ne maþiau kaip 2 projektai (likusiuose 30 partneriais bus bent 4 Lietuvos organizacijos) • Ámonëse atlikta 12 technologiniø auditø • Atlikta 40 kompanijø vizitø • Surengtos 8 patariamosios sesijos ámonëse • Sukurtas vietos Star-NET tinklas • Surengta tarptautinë konferencija (2006 m.)

3. PRO-NMS projektas pagal ES FP 6 programà. Trukmë – 24 mën. (vyksta derybos dël sutarties sàlygø ir pasiraðymo). Projekto pradþia – 2005 metø I pusmetis.

Vieðieji ryðiai ir informaciniai projektai 6. WWW.INFOBALT.LT angliðkosios versijos esminis atnaujinimas bei www.outsourc2lithuania.com turinio sukûrimas anglø kalba.

6.1. Informacinio e. „Infobalt“ biuletenio lietuviø ir anglø kalba apie asociacijos „Infobalt“ veiklà ir ITT rinkos tendencijas (8–12 numeriø) leidimas (naudojama „Infobalt“ portalo DB; informacija pateikiama trumpai „Infobalt“ partneriams, valdþios institucijoms, ambasadoms, uþsienio organizacijoms ir pan.) ir e. platinimas.

7. Specializuotos konferencijos/seminarai: ITT paslaugø ir sprendimø galimybiø demonstravimas: • • • •

þemës ûkio ámonëms transporto, logistikos ir statybos ámonëms turizmui vieðojo administravimo sektoriui (e. paslaugø diegimo skatinimas)

8. „Infobalt“ tarptautinë regioninë konferencija „Outsourcing“ tematika

VII. Kiti renginiai ir veikla „Infobalt“ nariams 1. Komitetø veikla (Telekomunikacijø, E. ðiukðliø utilizavimo, E. verslo, ES projektai, Autoriø teisiø ir programinës árangos, ITT monitoringo ir t. t.)

2. Specializuoti seminarai (kaip dalyvauti parodose ir verslo misijose) 3. „Infobalt“ susirinkimai 4. VIP klubo veikla (turistiniai sàskrydþiai ir t. t.)

5. LIKS suvaþiavimas 6. Naujø nariø pritraukimas á asociacijà „Infobalt“ VIII. „Outsourcing to Lithuania“ programa IX. Darbas su „Infobalt“ nariais ir valstybinëmis institucijomis rengiantis ES struktûriniams fondams ir dalyvaujant FP6 programose 1. Informacijos sklaida nariams 2. Nariø interesø atstovavimas LR ir ES institucijose 3. Dalyvavimas ES projektuose, kurie kelia „Infobalt“ nariø kvalifikacijà ir kompetencijà 4. ITT ekspertø klubo formavimas IX. Labdara ir ðvietëjiðki projektai

III DALIS

1. „Infobalt“ nariø informavimas apie svarbias iniciatyvas ir rëmimo programas ITT srityje 2. „Langas á ateitá“, „IT Visoriai“ ir „Saulëtekio slënis“ bei kitø panaðiø iniciatyvø skatinimas bei informavimas apie jas 3. „Infobalt“ nariø motyvavimas jose dalyvauti 4. Lietuvos moksleiviø programuotojø rinktinës rëmimas dalyvaujant pasaulinëse olimpiadose 5. LIKS veiklos parama 6. Partneryste su Lietuvos þiniasklaida, skirianèia daugiau dëmesio Þiniø ekonomikai ir informacines visuomenes plëtrai

Tradicinë veikla

Dalyvavimas tarptautiniø ITT asociacijø veikloje

II. Darbas LR valstybinëse darbo grupëse, komitetuose ir t. t.

1. WITSA (ryðiø su ITT ámonëmis paieðka, ekspertai, bendri renginiai, DB ir t. t. ) 2. EICTA (bendri projektai, nariø informavimas bei ES lobizmas) 3. Bendradarbiavimas su LR ambasadomis uþsienyje bei kaimyniniø ðaliø ITT asociacijomis (LITA, Technopark ir t. t.)

Administracinë reforma 9. Asociacijos „Infobalt“ administracinës struktûros sutvarkymas • Asociacijos padaliniø sujungimas, paliekant 2 juridinius vienetus – asociacijà „Infobalt“ ir asociacijos „Infobalt“ fondà.

• Administracijos reglamento ádiegimas.

1.

2.

3.

4.

5.

LR ûkio ministerijos Saulëtekio ITT darbo grupë LR Prezidento Þiniø taryba LR Seimo pirmininko patarëjo institucija LR ûkio ministerijos Eksporto plëtojimo taryba Kiti

III. Partnerystës programos 1. Memorandumo su Pramonininkø konfederacija ágyvendinimas 2. Memorandumo su ÞEF ágyvendinimas 3. Eksporto skatinimo programos su LEPA ágyvendinimas 4. Darbas su LR ir Vyriausybës IVPK bei kitomis LR institucijomis

Nr. 1 (7) 2005

5. Dël asociacijos „Infobalt“ nariø ITT ámoniø darbuotojø kvalifikacijos këlimo bei kartu su universitetais, jaunøjø specialistø/bakalaurø apmokymai (pasirinktinai 2–4 pagrindinës specializacijos ar darbinës pozicijos/pvz., programuotojai, projektø vadovai, vadybininkai ir t. t.) pagal ES struktûriniø fondø Þmogiðkøjø iðtekliø programà.

veiklà, Lietuvos ITT verslo pasiekimus, problemas bei einamuosius ir strateginius tikslus (kartu su PIAR agentûra) 4. „Infobalt“ ávaizdþio stiprinimas Lietuvoje ir uþsienyje 5. Dalyvavimas Baltic IS Cluster iniciatyvoje 6. WWW.INFOBALT.LT DB tobulinimas ir administravimas 7. Parodos „Infobalt 2005“ katalogas 8. Þurnalas „Infobalt laikas“ 9. ITT sprendimø „Forumas’ 2005“ katalogas

Elektros Erdvës

4. „Outsourc2lithuania“ programa Lietuvos ITT sektoriaus konkurencingumui skatinti, eksporto rinkodaros bei ávaizdþio kûrimo programos finansavimo.

ES struktûriniø fondø ir FP6 programos naudos asociacijos „Infobalt“ nariams propagavimas ir mokymai

IV. Renginiai 1.

2.

3.

Paroda „Infobalt“ 2005 Tarptautinës parodos „Infobalt“ konferencija „Informacinë visuomenë 2005“

Galima specializacija „Outsourcing“ ir jaunøjø ITT specialistø rengimo tematika V. ITT analizë 1. ITT rinkos ir þiniø ekonomikos monitoringas (2 kartus per metus ) 2. „Infobalt“ nariø konsultacijos dël ITT tendencijø Lietuvoje ir pasaulyje 3. Þiniasklaidos informavimas apie ITT tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje VI. Informavimas 1. E. konferencijos nariams 2. „Infobalt“ spaudos centras 3. PIAR veikla pateikiant profesionaliai parengtà informacijà „Infobalt“ nariams, Lietuvos ir uþsienio visuomenei apie „Infobalt“

15

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Apsauga nuo viršįtampių

žemosios įtampos elektros tinkluose Andrius Bajoras, UAB „Etibaltus“ vadybininkas laikinës elektroninës árangos (kompiuteriø, televizijos ir radijo imtuvø, vaizdo aparatûros, matavimo prietaisø, diagnostikos aparatûros, valdymo ir apsaugos sistemø) atsparumas virðátampiams yra ne didesnis nei 1,5 kV [1]. Þemosios átampos tinkluose turi bûti ádiegtos techninës priemonës, turinèios uþtikrinti norminiais teisës aktais reglamentuojamà tiekiamos elektros kokybæ. Reikalavimas elektros kokybei keliamas tam, kad elektros vartotojas galëtø saugiai ir patikimai eksploatuoti elektros imtuvus. Vienas ið elektros kokybæ apibrëþianèiø parametrø yra virðátampiø lygis. Lietuvoje galiojanèios EÁÁT taisyklës nurodo, kad gyvenamosios ir visuomeninës paskirties pastatø elektros árenginiai turi bûti apsaugoti nuo virðátampiø, ávadinëje spintoje árengiant virðátampiø ribotuvus, kai yra orinis ávadas. Pats svarbiausias virðátampiø ribotuvo elementas – varistorius. Moduliniai aparatai, skirti saugoti grandinës nuo virðátampiø, yra varistoriniai átampos ribotuvai.

Ðiandien þemosios átampos elektros tinkluose vis daugiau naudojama elektros – elektroniniø imtuvø, kurie yra jautrûs virðátampiams. Virðátampiai gali pakenkti elektros imtuvø izoliacijai, taip pat sugadinti jautrià elektroninæ árangà.

Saugotis virðátampiø reikia dël ðiø prieþasèiø: 1. Elektroninë áranga tampa áprasta biuruose, gamyklose, visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose.

2. Procesoriø ir kitø integruotøjø plokðèiø matmenys sparèiai maþëja, kartu jos tampa labiau paþeidþiamos virðátampiø.

3. Elektroninës árangos praradimas ar jos remontas nëra tiek nuostolingas, kiek nuostoliø atneða sutrikæ procesai (nukrypimai nuo grafikø, klientø aptarnavimo sutrikimai, sukauptos vertingos informacijos praradimas ir pan.).

Elektros imtuvai dirba sklandþiai, jeigu átampa kinta nedaug. Átampos lygis juose negali bûti didesnis uþ didþiausià darbinæ átampà. Átampa, didesnë uþ ðià vertæ, vadinama virðátampiu.

16

Elektros grandinëse atsirandantys virðátampiai skirstomi á vidinius, atmosferinius ir statinius. Vidiniai virðátampiai, dar vadinami komutaciniais, atsiranda ájungiant ir iðjungiant didelës galios elektros vartotojus, ypaè induktyviojo ar talpinio pobûdþio. Atmosferiniai virðátampiai atsiranda, kai þaibo iðlydis pataiko á elektros tinklo árangà arba netoli jos. Statiniai virðátampiai kyla susikaupus skirtingiems elektros krûviams, elektrostatiniø iðlydþiø metu. Pavojingiausiais laikomi atmosferiniai virðátampiai, plintantys iki 1,5 km atstumu nuo pastato.

Tiesioginis arba netolimas þaibo iðlydis á elektros maitinimo linijà sukelia iki 100 kA srovæ, kurios impulso frontas yra trumpesnis nei 10 ms. Þaibo iðlydþio srovë sukelia labai stiprø greitai besikeièiantá magnetiná laukà, kuris elektros tinklo laidininkuose indukuoja nuo keleto iki keliolikos deðimèiø kV átampas. Ðiuo-

Varistorius – tai keraminis rezistorius, padarytas ið cinko oksido (ZnO) arba silicio karbonato (SiC). Tai bekibirkðtis netiesinis elementas, kurio varþa priklauso nuo jo gnybtø átampos.

Varistorinis elementas turi didelæ varþà, kai átampa nominalioji, ir maþà esant átampai iki keliø deðimèiø kV. Normalaus darbo metu virðátampiø ribotuvo elementas – varistorius yra prijungtas prie tinklo. Tuo metu per já teka silpna srovë (ne didesnë nei 0,5 mA), o jo elektrinë varþa didesnë nei 1000 MΏ (virðátampiø ribotuvas pasyvus – veikia kaip izoliatorius). Varistorio apsauginis poveikis pasireiðkia tuomet, kai jo gnybtø átampa staiga pakyla. Tada jis pereina á laidumo bûsenà, praleisdamas iðlydþio srovæ á þemæ per keliasdeðimt nanosekundþiø (virðátampiø ribotuvas aktyvus – veikia kaip laidininkas), apsaugodamas jautrius virðátampiams elektros imtuvus. Laidumo bûsenos varistoriaus elektrinë varþa krinta iki 0,01 MΏ.

1 ir 2 pav. matome varistorinio virðátampiø ribotuvo veikimo principà.

Po to, kai virðátampiø ribotuvas praleido iðlydþio srovæ á þemæ, jis po akimirkos gráþta á pasyviàjà bûsenà. Varistoriaus pagrindinis privalumas, palyginti su kibirkðtiniais virðátampiø ribotuvais, – trumpa suveikimo trukmë.

Europos standartas IEC 60664-1 elektros tinklus pagal atsparumà virðátampiams skirsto á keturias kategorijas: IV, III, II ir I. Kiekviena kategorija atitinka izoliacijos impulsiná atsparumà kV. Ðios kategorijos apima tiek þemosios átampos elektros tinklus, tiek prie jo prijungtus elektros imtuvus. Þemosios átampos elektros tinklø skirstymas á kategorijas pagal leistinuosius virðátampius nuo maitinimo linijos pastato iðorëje iki saugomo imtuvo pastato viduje pagal IEC 60664-1 pateikiamas 3 pav.

IV kategorija apima elektros maitinimo linijas, skirstomuosius skydus, kuriø atsparumas virðátampiams yra ne didesnis nei 6 kV, atlaikanèius tiesioginius atmosferinius virðátampius pastato iðorëje.

Nr. 1 (7) 2005

2 pav. Elektros grandinëje atsirado virðátampis (virðátampiø ribotuvas – laidininkas)

III kategorija apima elektros linijas uþ skirstomøjø skydø pastato viduje. Iki jø instaliacija apsaugota A tipo virðátampiø ribotuvu tiesioginio atmosferinio ar vidinio virðátampio atveju. Ðios kategorijos atsparumas virðátampiams yra ne didesnis nei 4 kV. II kategorija apima elektros instaliacijà po skirstomojo skydelio pastato viduje. Atsparumas virðátampiams turi bûti ne maþesnis kaip 2,5 kV. I kategorija apima tà instaliacijos dalá, prie kurios prijungti saugomi nuo virðátampiø elektros vartotojai. Jø atsparumas virðátampiams yra ne didesnis nei 1,5 kV. Virðátampiø ribotuvai, naudojami ávairiø kategorijø elektros tinkluose, pagal VDE 675 atitinkamai skirstomi á A, B, C ir D klases.

Visi ribotuvai, iðskyrus A klasës ribotuvus, yra modulinio tipo, montuojami ant DIN 35 mm bëgelio, su keièiamu varistoriniu paketu ir vizualiàja varistorinio elemento terminio paþeidimo signalizacija. Kontrolinës akutës spalvos pasikeitimas ið þalios á raudonà reiðkia, kad ribotuvas suveikë. Ribotuvø serija, paþymëta simboliu RC, yra su pagalbine perjungiamø kontaktø grupe (11, 12, 14), kuri gali bûti naudojama distancinës signalizacijos grandinei prijungti arba signalui, kad reikia pakeisti varistoriná elementà (5 pav.).

Virðátampiø ribotuvai instaliuojami tarp darbinio ir áþeminimo laidininkø, kiek galima arèiau saugomø árenginiø, o jø áþeminimo laidas trumpiausiu keliu sujungiamas su árenginiø korpusu.

Laidø, jungianèiø ribotuvà su darbiniais laidais, skerspjûvis negali bûti maþesnis nei 10 mm2 (Cu) arba 16 mm2 (Al); variniams áþeminimo ávadams – 16 mm2, o plieniniams – 50 mm2. Ribotuvø áþeminimo varþa neturi bûti didesnë nei 10 omø.

Virðátampiø ribotuvø ETITEC C 275/15 ir ETITEC C 440/15 techniniai duomenys

∗ Átampa gali veikti ribotuvà nepakenkdama jam Nominalioji átampa Un

230 V/50 Hz

440 V/50 Hz

Ilgalaikë átampa Uc *

275 V

400 V

Vardinë iðkrovos srovë In(8/20 µs)

15 kA (20x)

Maksimalioji iðkrovos srovë Imax

30 kA (1x)

Átampos apsaugos lygis (Up) prie In

≤1,5 kV

Nuotëkio srovë (prie Uc)

≤1 mA

Montavimo bûdas

ant DIN 35 mm ploèio bëgelio

Prijungiamø laidø skerspjûvis mm2

viengyslis 35, daugiagyslis 25

Papildomø signaliniø kontaktø (RC) skerspjûvis, mm2

max 1,5

Sandëliavimo ir darbo temperatûros diapazonas

Nuo -20°C iki +80°C

Apsaugos laipsnis IP

20

Elektros Erdvës

1 pav. Elektros grandinëje nëra virðátampio (virðátampiø ribotuvas – dielektrikas)

≤2,0 kV

5 pav. Modulinis varistorinis virðátampiø ribotuvas su signalizavimo kontaktais RC 1 – korpusas 2 – kontrolinë akutë, signalizuojanti apie varistorinio elemento bûsenà 3 – iðtraukiamas varistorinis paketas 4 – prijungimo gnybtas 5 – pagalbinë perjungiamø kontaktø grupë 6 – vieta uþraðui

3 pav. Elektros tinklo skirstymas á kategorijas pagal leistinuosius virðátampius pagal IEC 60664-1

Draudimo kompanijø statistika rodo, kad daþniausia (27 ÷ 35 %) elektros árangos sugadinimo prieþastis yra neleistini virðátampiai þemos átampos elektros tinkle.

4 pav. Virðátampiø ribotuvø skirstymas á klases pagal VDE 675

Svarbu tinkamai parinkti virðátampiø ribotuvus. Jø pasirinkimas priklauso nuo elektros tinklo tipo, ávado (orinis ar kabelinis), vietovës, instaliacijos konfigûracijos, nuo saugomø árenginiø ir pan. Norint patikimai apsaugoti elektros árangà, bûtina naudoti visø klasiø ribotuvus. Tik tuomet galësime nesibaimindami palikti á elektros tinklà ájungtà elektros imtuvà, net intensyviai þaibuojant.

Literatûra: 1.

2.

3.

4.

5.

Wiley Encyclopedia of Electrical and Eelctronics Engineering. Vol. 21, 1999.

E. Musial. Elektros energetiniai árenginiai ir instaliacija, 2001.

R. Клоподцки. Справочник применения ограничителей перенапряжения ETITEC в стpоительных объектах, 2003. http://www.elektrikai.lt/?page=273. Elektroninës aparatûros apsauga nuo þaibo iðlydþiø.

Elektros árenginiø árengimo taisyklës (EÁÁT). – Vilnius, 2004.

17

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Pasaulio molinologai Lietuvoje Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas

1

18

Tarptautinë molinologø asociacija (The International Molinological Society; toliau – TIMS) – tai organizacija, kurios nariams vienokiu ar kitokiu poþiûriu rûpi malûnø ir malûnininkystës paveldas. Vieni domisi malûnø restauravimu, kiti – jø pritaikymu turizmui ir poilsiui, treti tyrinëja malûnø ir malûnininkystës istorijà. Yra besirûpinanèiø, kaip iðsaugoti malûnø paveldà ateinanèioms kartoms, raðanèiø knygas apie malûnus ar kitaip juos populiarinanèiø. Kai kam malûnai – tiesiog laisvalaikio hobis. Asociacijai gali priklausyti asmenys ir organizacijos ið bet kurios pasaulio ðalies (ðiuo metu daugiausia yra ið Europos). TIMS laikoma solidþia ir autoritetinga. Ji teikia visokeriopà ne finansinæ paramà besidomintiems malûnininkyste, du kartus per metus leidþia þurnalà „Tarptautinë molinologija“ („International Molinology“), kur skelbiamos malûnininkystës paveldo naujienos, ávairûs populiarûs ir moksliniai straipsniai. Dëmesá Europos malûnø paveldui rodo ir tai, kad neliko nepastebëti du paðto þenklai su Lietuvos vëjo malûnais. 2004 m. iðëjæs „International Molinology“ Nr. 67 didþiàja dalimi skirtas Pabaltijo ðaliø malûnininkystei.

Tam impulsà davë dalykinë molinologø kelionë á Baltijos ðalis, kurià organizavo architektas Varis Bokalders ið Ðvedijos. Jis susisiekë su Estijos, Latvijos ir Lietuvos þmonëmis, besidominèiais malûnininkystës paveldu. Sudarant marðrutà po Lietuvà, teko garbë dirbti ir ðiø eiluèiø autoriui.

Molinologai ið Anglijos, Vokietijos, Olandijos, Ðvedijos, Kipro, Danijos, JAV, Australijos, Ðveicarijos, Belgijos ir kt. susirinko Taline. Dalykinë iðvyka prasidëjo Estijoje, tæsësi per Latvijà ir Lietuvà. Buvo lankomi vandens, vëjo, motoriniai malûnai ir su malûnininkyste susijæ objektai. Bene didþiausià áspûdá paliko molinis Melniø malûnas. Tai buvo atradimas TIMS nariams, kurie, apvaþinëjæ daugelá Europos ðaliø, niekur nebuvo matæ plûkto molio malûnø. Ðis ir Voskoniø malûnas davë TIMS dalyviams impulsà paraðyti mûsø valstybës prezidentui laiðkà, kuriame iðdëstoma varginga ir avarinë malûnø padëtis ir iðreiðkiama viltis, kad saugojant malûnø paveldà ir restauruojant jø objektus bûtø pradedama nuo ðiø malûnø. TIMS prezidentas Maiklas Harversonas (Michael Harverson) apgailestavo, kad á savo laiðkà nesulaukë jokio atsakymo.

Ekskursijà Lietuvoje vedë Graþina Teodora Morkûnienë, puikiai iðmananti malûnininkystës temà, su ja dirbanti nuo 1972 metø.

Pirmuoju lankomu objektu turëjo bûti Puðkoniø malûnas. Mums buvo didþiulis akibrokðtas, kai jo vietoje radome þelianèià þolæ, nes per pasiruoðimo kelionei laikotarpá malûnas buvo sudegintas. Kad skrupulingi iðvykos dalyviai nebûtø nuvilti, ekskursijø vadovë skubiai organizavo, kad sveèius priimtø kitas – Rauboniø – malûnas. Uþ tai aèiû ir vietos gyventojams. Ðis vandens malûnas sveèiams paliko labai gerà áspûdá (kaip ir tai, kad taip operatyviai buvo pakeistas marðrutas). Didþiausià pasitenkinimà sukëlë verpykla-karðykla antrame malûno aukðte. Apsilankymo metu verpykla jau nedirbo kelerius metus, taèiau sveèiai sakë, kad jiems susidarë áspûdis, jog mechanizmai sustabdyti kà tik, tarsi dirbantiesiems iðëjus pietauti. Pats malûnas statytas praeito ðimtmeèio pradþioje, raudonø plytø, dviejø aukðtø.

Apatiniame aukðte – malûnas, antrame – verpykla-karðykla, joje gerai iðlikusi verpimo maðina, dvi karðimo maðinos ir kitas inventorius. Malûnas buvo sukamas vandens turbina, bet jau daugelá metø – tiktai elektra.

Gaila, kad sveèiø dëmesá patraukë labai nefotogeniðka, apðniurkðta malûno aplinka. Taip pat gaila, kad á Pumpënø vëjo malûnà nesutiko sveèiø áleisti naujieji malûno savininkai. Malûnas paminklinis, jo ádomiausia dalis – kepurës vidaus áranga – liko neapþiûrëta.

Tæsinys 20 p.

2. Malûnininko Petro Liepos prikeltas veikimui malûnas Paeþeriuose

Nr. 1 (7) 2005

1. Ið kairës: Yolt Ijzerman (Olandija), Benoit Deffontaines (Prancûzija), ponia Phillipa Bryan (Anglija), D.J.D.Wijnmalen (Olandija), Michael Harverson (Anglija), Johan De Punt (Belgija).

Elektros Erdvës

2

19

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Atkelta ið 18 p.

Uþtat labai svetingai sutiko Pakauðiø vëjo malûnëlio, stovinèio ant kalvës, savininkë. Dar niekada ðis malûnas nebuvo sulaukæs tokio margaspalvio bûrio þmoniø, besidominèiø malûnininkyste. Toká malûnëlá gal tik pipirmale pavadintø kaimieèiai, taèiau jis rodë buvusio kalvio iðradingumà: vëjo turbina, sumontuota

vienas þmogus. Malûne dvejos girnos, sukamos dvipakope krumpliaratine pavara, dveji pikliai, girnø nukëlimo áranga ir maiðø uþkëlimo mechanizmas.

Ketvirtasis malûnas stiebinis, keturkampis, taip pat griautinës sàrangos. Malûno transmisija dvipakopë, suko vienerias girnas.

Prie transmisijos buvo galima prijungti maiðø uþkëlimo mechanizmà ir tada maiðus ið veþimo pakelti tiesiai á malûno virðutiná aukðtà. Malûnas statytas XIX a. pabaigoje, tiksli statybos data ir meistrai neþinomi, nes muziejus – jau ketvirtoji jo stovëjimo vieta. Á muziejø jis atkeltas ið Plyniø kaimo netoli Lukðiø miestelio. Èia jo savininku buvo Kuncaitis, vëjo malûnø fanatas, malæs vëju, kai apylinkës malûnai vëju seniai jau nebemalë.

Penktasis – paminklinis Kantvonø malûnas – atiduotas verslininkams á Agluonënus Klaipëdos rajone.

Muziejuje sveèiø dëmesá patraukë ir gyvuliø sukami malûnai – tai aliejinëje arklio sukamos valcø tipo akmeninës girnos ir Suvalkijos sodyboje medinis arkliais sukamas vilktas, prie kurio buvo jungiama kuliamoji maðina arba girnos.

Sveèiai apþiûrëjo milo vëlyklà, kurioje vandens energija kilnojami piesèiai, maigydami piestoje vilnoná audeklà, já suveldavo.

Kitose Pabaltijo valstybëse TIMS nariams nei aliejinës malûno, nei piestinës milo vëlyklos neteko matyti. Nepamatë jie ir vandens malûno, perkelto ið Santekliø ir dar nesumontuoto muziejuje. Santekliø malûnas buvo 2 girnø, 3 vandens ratø (treèiasis suko milvëlæ).

Ekskursija uþtruko iki vëlumos. Sveèiai apgailestavo, kad muziejui laiko buvo skirta per kukliai.

Kità dienà anksti ryte pasiekëme Raudonës (Jurbarko raj.) malûnà. Ten buvo planuotas susitikimas su þmonëmis, besirûpinanèiais ðio ir kitø malûnø Jurbarko rajone iðsaugojimu.

Taèiau neatvykus niekam ið Jurbarko seminaras neávyko, kaip ir planuoti susitikimai su Lietuvos paveldosaugininkais.

Tai, kas liko ið Baisogalos malûno

ant kalvës stogo, suko (pagal reikalà) girnas, ventiliatoriø kalvei ar galandimo stakles. Ði vëjo jëgainë pastatyta ið parankinës kalvio surankiotos ir sumontuotos medþiagos.

Panevëþio mûriniame kepuriniame malûne-restorane pietavome. Gaila, bet jo eksterjeras atrodë kur kas prasèiau, nei matytø Latvijoje ir Estijoje. Vaizdà darkë prieðgaisriniai metaliniai laiptai, neárengti sparnai. Liûdnokai atrodë ir netoliese esantis kitas mûrinis kepurinis malûnas, kuriame sovietmeèiu buvo ketinama árengti mokyklos observatorijà.

20

Jau baigiantis dienai pasiekëme Lietuvos liaudies buities muziejø Rumðiðkëse. Jame yra keturi vëjo malûnai. Vienas stiebinis, griautinës sàrangos vëjo malûnas, kombinuotas su mûriniu cilindriniu pamatu ir platrinke stabilumui palaikyti. Malûnas – pirmasis muziejaus eksponatas, atveþtas beveik prieð 40 metø, todël dabar restauruojamas: jam gaminami sparnai, keièiamas sparninis velenas. Ðiaip malûnas 2 aukðtø, pavara vienpakopë, todël virðutinis girnakmenis sukamas ið virðaus (daugiau tokio tipo malûnø mûsø marðrute nebuvo).

Kitas malûnëlis – irgi griautinës sàrangos, stovintis ant stiebo, aðtuonsparnis, vienpakope pavara sukantis rankines girnas – irgi nebuvo ignoruojamas.

Sveèiai apþiûrëjo ir malûnà, atveþtà ið Vaivadiðkiø dvaro (Ukmergës rajone). Jis statytas 1907 m. garsaus nagingo malûnø meistro Petro Bilio. Malûnas kepurinis, taip pat griautinës sàrangos, kepurë su sparnais á vëjà atgræþiama per krumpliaratinæ pavarà, kurià nuo þemës (virve, suriðta þiedu) pasukdavo

Raudonës malûnas, kaip teigia uþraðas prie malûno, statytas XVIII a. Jis raudonø plytø, mëgdþiojantis paèià Raudonës pilá.

XX a. pradþioje jis aprûpintas nauja technika, ji papildyta tarpukaryje ir pokaryje, labai gerai iðlikusi. Malûnas daug didesnis uþ iki ðiol matytus Lietuvoje. Malûnas buvo sukamas garo maðina, vëliau dviem dyzeliniais varikliais (vienas pastaraisiais metais parduotas á metalo lauþà). Malûno likimas neaiðkus: naujasis savininkas, anot vietos gyventojø, siekia malûnà parduoti arba árengti restoranà, kur vargu ar atsiras vietos senajai, labai ádomiai technikai. Buvusio prie malûno bravoro pëdsakø beveik nebëra.

Dotnuvos malûnas kaþkada buvæs sukamas Dotnuvëlës upelio vandeniu. Jau daug metø vandens energija malûne nebenaudojama – tarpukaryje malûnà suko garo maðina, sovietmeèiu traktorius, vëliau elektra. Malûnas su akmeniniu cokoliu, nedegto molio plytø, sienos tinkuotos. Vienas malûno galas buvo gyvenamas. Malûnas tebeveikia ðeðtadieniais, mala Antanas Valmantas. Malûne iðlikusi senovinë malimo technika, girnos, valymo maðinerija ir t. t. Paþymëtina, kad, be importinës senosios technikos, yra ir Kauno Ðuvalio gamykloje gamintø maðinø.

Baisogalos buvusio dvaro mûrinis vëjo malûnas daugelio laikomas vienu graþiausiø ir seniausiø vëjo malûnø Lietuvoje. Jis statytas XVIII a. ir vëju sukamas veikë dar sovietmeèiu. Vëliau sumanyta pritaikyti já kultûrinëms reikmëms: buvo projektuota pirmame aukðte árengti ûkio muziejø, antrame – pokyliø salytæ, treèiame – patalpas nakvynei. Vietos gyventojø teigimu, tos patalpos nakvynei, matyt, ir buvo padegimo prieþastimi. Vienokia ar kitokia prieþastis, taèiau malûnas apdegë. Kepurës forma kiek atstatyta, taèiau nesilaikant buvusiø konstrukcijø. Ðiaip malûnas buvo sunaikintas ne vien gaisro. Jau projektuojant buvo iðmesta malûno technika, paliktas tik malûno statvoTæsinys 22 p.

KAS SLYPI UÞ PUIKIOS INSTALIACIJOS: OBO mûro ir skydiniø sienø instaliaciniø dëþuèiø sistema

Iðbaigta sistema Praplësdama tiekiamø instaliaciniø medþiagø asortimentà OBO siûlo efektyvias medþiagas priimtinomis kainomis. Nauji produktai papildo tiekiamø medþiagø pasiûlà. Mûsø potinkinë sistema – puikus pilnas sprendimas, susidedantis ið ávairiø tipø prietaisø ir jungiamøjø dëþuèiø.

Mûro sienø sistema Idealiai tinka bet kuriai mûro sienai. Tai sujungiamos naujos kartos dëþutës. Praktikoje tai vadinama laikà taupanèia instaliacija.

Skydiniø sienø instaliacija Tinka visoms standartinëms gipso plokðèiø ir kitø konstrukcijø sienoms. Sumontavus ir sujungus kabelius visiðkai nepraleidþia vëjo ir taip taupo ðilumà.

Papildomos informacijos rasite VBS kataloge arba interneto svetainëje www.obo.lt

OBO. NUO PROFESIONALØ – PROFESIONALAMS

EGS – INSTALIACINIAI PRIETAISAI. Puiki formø ir funkcijø kombinacija.

Programa su ateitimi Patraukliø kiðtukiniø lizdø, jungikliø ir kitø prietaisø platus asortimentas – tai nauja moderni OBO instaliacinë sistema. Funkcionalûs ávairiø formø sprendimai sukuria sàlygas puikiai instaliacijai sumontuoti. Ðios serijos gamà sudaro platus ávairaus dizaino serijø pasirinkimas, ypaè lanksti Modul 45 serija, taip pat aukðèiausios klasës Aura serija. Visi ðie pasiûlymai patenkins bet kuriuos uþsakovo pageidavimus. Èia Jûs rasite viskà, ko ieðkote: Baziniai elementai Elektroniniai elementai OBO BUS sistema Radijo bangomis valdoma sistema Standartinë programa Dialog programa Aura programa Modul 45 programa Sistema ligoninëms Data sistema Papildomos informacijos rasite kataloge „Einbaugerate-Systeme“ arba interneto svetainëje www.obo.lt

Akcijos vyks nuo KOVO 14 iki RUGSËJO 30 D. Gaminius rasite stambiausiose elektros instaliaciniø medþiagø prekybos ámonëse UAB „Elektroskandia“ Linkmenø g. 15 LT-09300 Vilnius Savanoriø pr. 66 LT-44175 Kaunas Vilniaus pl. 8 LT-94105 Klaipëda UAB „ONNINEN“ Savanoriø pr. 187, LT-02300 Vilnius Pramonës g. 8, LT-94102 Klaipëda

OBO Bettermann Baltic filialas Kareiviø g. 6-311, LT-09117 Vilnius Tel. (8 5) 237 5911, faks. 237 5912 E. paðtas obo@centras.lt

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Atkelta ið 20 p.

lis, ámûrytas á perdangas ir pertvaras. Malûnas buvo kepurinis, su apeigos tilteliu, kepurë apgræþiama krumpliaratine pavara, kurià suko vëjø roþë arba iki apeigos tiltelio nuleista þiedu sujungta grandinë. Malûne buvo dvejos girnos, sukamos dvipakope transmisija. Ðeduvos malûnas nenustebino sveèiø. Lietuvos þmonëms tai gerai þinoma uþeiga, anksèiau labai þurnalistø iðgirta ir davusi impulsà daugelio kolûkiø pirmininkams ákurti panaðias uþeigas savo kolûkio valdose. Minëtas Baisogalos malûnas – tos mados auka.

Pietø pertraukos metu mûsø gidë organizavo nedidelá nukrypimà nuo marðruto ir parodë gerai iðsilaikiusá Baltosios kepuriná griautiná vëjo malûnà su visa áranga, beje, stovintá be sparnø ir gràþulo kepurës apgræþimui.

Veikiantis Pakalniðkiø vëjo malûnas paliko labai gerà áspûdá sveèiams. Per visà kelionæ teko pamatyti tik tris veikianèius vëjo malûnus – vienà Saaremaa saloje ir du Lietuvoje – Pakalniðkiø ir Paeþeriø. Pakalniðkiø malûnas griautinis, kepurinis. Kepurë atgræþiama á vëjà mediniu gràþulu. Apie malûnà pasakojo ir darbà parodë muziejaus darbuotojas.

Vingiuojant siaurais keliukais á atkampià Paeþeriø (Radviliðkio raj) vietà, jau ið tolo sveèius sveikino besisukantys ketursparnio Paeeþeriø malûno sparnai. Malûne pasitiko pats ponas Petras Liepa, vienas paskutiniø malûnø meistrø Lietuvoje. Beje, jis restauravo ir Pakalniðkiø-Kleboniðkio vëjo malûnà, priklausantá muziejui. Savo malûnà ir sparnus jis irgi pats remontavo, be jokiø paveldosauginiø organizacijø pagalbos. Ponas Liepa susilaukë iðimtinio sveèiø dëmesio: molinologai ið judesiø, net be vertëjo, suprato malûnø meistro aiðkinimus.

Toliau vël kelionë prastais þvyrkeliais. Privaþiavom to paties rajono Voskoniø malûnà. Malûnas griautinis, staèiakampio plano, 3 aukðtø, su visa iðlikusia áranga, tiesa, gerokai apdauþyta. Jis jau daug metø stovi be sparnø, apðiuræs. Jo konstrukcija itin ádomi. Malûne dvejos girnos, pikliai. Girnos sukamos dvipakope pavara ið apaèios. Malûno pagrindas apskritas, akmeninis, su platrinke. Malûnas statytas garsiø malûnø meistrø Vinkleriø.

Daug metø jis ir priklausë Vinkleriams. Ðiam malûnui sveèiai parodë ypatingà dëmesá ir susirûpinimà jo avarine bûkle.

Gaila, negalëjom daug laiko skirti Staèiûnø malûnui. Jis dar tvirtas, taèiau labai kenèia nuo vietos jaunimëlio. Malûnas stovi ant akmeninio cokolio, 3 aukðtø, griautinës sàrangos, buvæs ketursparnis su ádomia kepurës apgræþimo krumpliaratine pavara.

Kepuræ buvo galima apgræþti neiðeinat ið malûno. Virðutiniame aukðte buvo átaisytas velenas su ratu, ant kurio buvo átaisytos rankenëlës kaip senovinio ðulinio vandens këlimo mechanizme.

Sukant rankomis ðá ratà, veleno galuose esantys krumpliaraèiai suko du krumpliaraèius, ámontuotus ant staèios aðies. Aðies virðutiniai krumpliaraèiai sukibdavo su malûno kepurëje átaisyta krumpliajuoste, ir jëgø dvejetu kepurë bûdavo tolygiai pasukama. Malûnas kadaise buvo apjuostas áspûdinga akmenine

arkada apeigos tilteliui. Deja, nelikæ nei jos, nei girnø árangos, pikliai su jø transmisijomis iðdauþyti, apgræþimo mechanizmo dalys iðmëtytos…

Pakruojo dvare (rûmai, parkas ir daugybë ûkiniø pramoniniø pastatø – alaus bravoras, pieninë, kalvë, anglinë, du vandens ir vienas vëjo malûnas, vaistinës pastatas ir kt.) teko apsiriboti arèiausiai su malûnininkyste susijusiais statiniais – vëjo malûnu, uþtvanka-tiltu ir dviem vandens malûnais. Labai áspûdinga ið dolomito statyta uþtvanka su daugiaarkiu tiltu, o tilto turëklai dar papuoðti mûrine dolomitine arkadële. Tiltas-uþtvanka sukelia Kruojos vandená, tvenkinys dar, be abejo, labai pagraþina dvaro sodybà. Viename uþtvankos gale – dolomitinis klasicistinio stiliaus dviejø liemenø, tarp kuriø árengtas medinis latakas, pastatas. Vanduo á latakà patenka per pralaidà, dengtà nedideliu tilteliu. Per latakà pratekëjæs vanduo suko vandens ratus. Dabar árengiamas vienas, labai subutaforintas, þemutinio veikimo vandens ratas. Gaila, restauratoriø darbo kokybe pasididþiuoti negalëjau. Patys sveèiai vieni kitiems baksnojo, rodydami blogai subruktà grindiná, veikiau ne bruktà grindiná, bet tiesiai ant pylimo smëlëto ploto plokðtumomis sudëtus akmenis, latakà, padarytà tarsi ið atliekø lentø, medinius turëklus, átvirtintus á metalinius laikiklius, kurie padaryti didesni nei turëklø taðai, tarsi siuvëjo pasiûtos kelnës iðaugimui. Prie to paties pylimo atidengta dar viena pralaida, kuria vanduo tekëdavo jau á greta esantá malûnà. Ðis malûnas naujesnis.

Kiek atokiau nuo vandens malûnø stovi kepurinis malûnas, kurio sienos sumûrytos ið skelto granito, dolomito ir raudonø plytø. Malûnas seniai nenaudojamas malimui, nebëra vidaus árangos, perdangø, vietoj kepurës – kûginis stogelis. Visi malûnai sudaro vienà kompleksà, statytà tarsi pagal ano meto malûnininkystës rankvedþius su ta mintimi, kad esant sausrai, nebûtinai bûdavo bevëja, o esant bevëjai, nebûtinai sausra.

Tokia kombinacija buvo rekomenduojama dvarams, kad jie galëtø be perstojo naudotis atsinaujinanèia energija. Visai netoli malûnø stovëjo didelë akmens mûro karèema, be abejo, patogi ir malûno klientams.

Paskutinis objektas, apþiûrëtas Lietuvoje, buvo apskrito plano mûrinis kepurinis Melniø malûnas su gràþulu apgræþiama kepure. Malûne iðlikusi visa áranga: dvejos girnos, grûdø ábërimo mechanizmai, pikliai, transmisijos, bet svarbiausia, kad to malûno sienos plûktos ið molio ir tik iðorëje staèiai apkaltos lentomis. Tai ðio malûno iðsaugojimas këlë didþiausià susirûpinimà sveèiams. Taèiau jeigu mûsø visuomenëje nëra iðugdytas paveldosauginis jausmas ir jei jis nebus ugdomas, mûsø anûkai (o gal net ir vaikai) galës apgailestauti, sakydami, kad jø seneliai buvo apkiautæ, sugebëjæ tik þemæ purenti, nepalikæ nieko, kuo galima bûtø didþiuotis. Ir galës stebëtis, kokie puikûs buvo anglø ar olandø meistrai, ir vaþiuoti ten malûnø þiûrëti ir mokëti pinigus, uþuot patys uþ tai gavæ pajamø ið turizmo. Bet gal dar ne viskas prarasta…

3. Rauboniø malûno verpimo maðina.

4. Pakruojo malûnai.

5. Raudonës motorinis malûnas.

22

3

4

5

ðviesos spektrà. Pavyzdþiui, ið raudonos, þalios ir mëlynos spalvø vadinamàja RGB technologija sudarytà baltàjà ðviesà galima padaryti ðaltesnæ, jeigu paðalinsime dalis raudonos ir pridësime daugiau mëlynos spalvos. Spalvinë apðvietimo dinamika padës keisti aplinkà ir tuo bûdu sumaþins psichologinæ átampà. Vizualiniam ðviesos efektui pabrëþti galima sudaryti spalvø bangavimo ar judëjimo efektus. Firma „Osram“ siûlo LINEARlight Colormix ir LINEARlight Colormix Flex modulius, kuriuose kiekvienas ðviesos diodas sudarytas ið trijø pagrindiniø RGB spalvø spinduliuojanèiø diodø luistø. Spalvø spektro valdymui pagaminti Optotronic serijos valdikliai OT RGB Seqencer, OT RGB DIM ir OT DALI, pastarasis skirtas diodams ájungti á skaitmeniná apðvietimo tinklà.

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Nauji moduliniai „Drakonai“ iš OSRAM

Parodoje „Light+Building 2004“ firma „Osram“ pristatë pirmàjà moduliø serijà su aukðto intensyvumo ðviesos diodais, jiems optimizuotus maitinimo blokus, specialià optikà kartu su reguliavimo aparatais. Naujieji moduliai turi „Osrarm Opto Semiconductor“ suprojektuotus ðviesos diodus Golden Dragon (angl. – auksinis drakonas). Vieno diodo baltos ðviesos srautas – 25 lm, veikimo srovë – 350 mA, nominali galia – 1,2 W.

Dragontape: linijiðkumas ir lankstumas Dabar vyksta tikra technikos revoliucija. Jà sukëlë puslaidininkiniai prietaisai, vadinami ðviesos diodais. Labai gerai þinoma, kaip nedidelës raudonos ar þalios prietaisø skydeliø indikatoriø ðvieselës – ðviesos diodai – pradeda daugeliu atvejø keisti kaitinamosios lempos. Nes ðviesos diodai verèia elektrà ávairiø spalvø ðviesa kur kas efektyviau nei jø giminaitës kaitinamosios lempos (raudonos ðviesos atveju, ðis efektyvumas yra 10 kartø didesnis). Pavyzdþiui, raudonasis filtras nepraleidþia apie 80 proc. kaitinamojo siûlo spinduliuotës, todël sukuriamos ðviesos kiekis, tenkantis 1 vatui, nuo 18 liumenø nukrinta iki 3 arba 4. Prieðingai tam, ðviesos diodø sukurta raudona ðviesa beveik visa yra reikalingos spalvos.

Diodai yra patvarûs ir nedideli, kai kuriø tipø ðviesos diodai gali veikti labai ilgai – 100 000 valandø, t. y. deðimt metø nepertraukiamo darbo. Ðiuo metu inþinieriai stengiasi sumaþinti ðviesos diodø gamybos kainà, padidinti jø efektyvumà ir iðplësti spinduliuojamø spalvø gamà. Ið raudonø, þaliø ir mëlynø ðviesos diodø iðvesèiø spinduliuotes visada galima sumaiðyti ir gauti baltà ðviesà, kuri bûtø labai plaèiai taikoma.

Interjerø kûrëjai pradëjo naudoti ðviesos diodus prieð kelerius metus, kai pasirodë visø spalvø didelio ryðkio diodai. Kadangi kiekvienas ðviesos diodas suteikia tam tikrà atspalvá, vartotojai gali valdyti beveik visà spektrà. Sudëjæ skirtingø spalvø ðviesos diodus á vienà matricà, vartotojai gali tiksliai keisti jø kartu spinduliuojamos

Modulyje Dragontype OS-DT6 ðviesos diodai iðdëstomi linija ant lanksèiosios spausdintinës plokðtës. Jie lengvai dalijami: diodø skaièius gali bûti nuo vieno iki ðeðiø, be to, atskirti elementai nepraranda techniniø savybiø ir tinka jungimui. Kitoje plokðtës pusëje yra dvi lipnios juostelës, palengvinanèios modulio montavimà.

Diodai gaminami ávairiausiø spalvø, todël geriausiai tinka realizuojant individualias ðviestuvø koncepcijas.

Dragonpuck su aukðto efektyvumo optika Modulis Dragonpuck yra 35 mm diametro ir 12 mm aukðèio, sudarytas ið trijø ðviesos diodø ir efektyvios optinës sistemos.

Idealiai tinka ðviestuvams, kai svarbus ilgaamþiðkumas, ir ávairiausios paskirties sistemoms su aukðta ðviesos koncentracija, fasadø paðvietimui, skaitymui, maðinoms ir mechanizmams.

Dragoneye: viengubos linzës efektyvumas Modulyje Dragoneye aukðto efektyvumo ðviesos diodà gaubia vienguba linzë.

Modulio korpusas su IP65 apsaugos laipsniu turi visus ðviestuvo privalumus veikiant sudëtingomis sàlygomis. Lengvai montuojamas instaliaciniu sraigtu ið kitos pusës.

Optimalaus veikimo garantija Puikø ðviesos efektà leidþia pasiekti Dragontype, Dragonpuck ir Dragoneye moduliai, pajungti prie jø Optotronic OT 9/220-240/350 ir OT 9/10-24/350 DIM maitinimo blokai. Kompaktiðkø matmenø aparatai gerai dera prie nedideliø matmenø ðviesos moduliø. Abu variantai veikia pastovios 350 mA srovës moduliø grandinëse.

ATSTOVAS LIETUVOJE

23

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

VILNIAUS CENTRINĖ ELEKTRINĖ ANTRASIS GYVENIMAS

Lietuvos energetikos muziejaus direktorius Vilius Ðaduikis Vilniaus elektrinë 1912 metais

garo kondensatoriai bei garo ir vandens vamzdynai. Trijø aukðtø pastatà puoðë 4 m aukðèio savo svoriu (apie 3 t) besilaikanti Boleslovo Balzukevièiaus skulptûra „Elektra“. Ðiame pastate buvo akumuliatoriø baterija (III a.), administracijos butai (II a., 3), raðtinë (I a.), penki butai þemesnio rango personalui pusrûsyje.

Elektrinëje dar buvo valgykla, remonto dirbtuvës ir kuro sandëlis.

Pastatas suprojektuotas taip, kad maðinø salæ, katilinæ bei kuro sandëlá bûtø galima iðplësti.

1903 m. vasario 14 d. elektrinë pradëjo tiekti elektros energijà. 2 horizontalûs garo varikliai suko nuolatinës srovës generatorius.

Katilinëje veikë 2 garo katilai, 3 garo siurbliai, vandens mechaniniø ir cheminiø priemaiðø valytuvas. Vandená elektrinë galëjo imti ið upës arba ið artezinio ðulinio.

Elektrinë kûrenta akmens anglimi, kuri iki 1940 m. arkliais buvo veþama ið geleþinkelio stoties. Nuolat vaþinëjo 30 veþimø, o á juos kraudavo po 1,5 tonos. Vëliau veþta siauruku per Vingio parkà, Lietuvos kariuomenës pastatytu mediniu tiltu per Nerá ir paupiu (1962 m. imta kûrenti dujas ir mazutà, todël siaurukas ir visas anglies ûkis buvo demontuoti).

Visose elektrinës patalpose ið pat pradþiø buvo árengtas garinis ðildymas, t. y. tai buvo pirmasis centrinis ðildymas Lietuvoje.

Tuo metu tai buvo moderni elektrinë. Á jà praktikai buvo siunèiami studentai ið Peterburgo elektrotechnikos instituto.

Ið pradþiø elektrinë dirbo tik piko valandomis, o dienà elektra buvo tiekiama ið akumuliatoriø baterijos (jà sudarë 266 elementai). 1910 m. ji jau veikia visà parà. Iðaugus vartotojø skaièiui (iki 1660) 1912 m. árengiama pirmoji Lietuvoje garo turbina.

Pirmajai Vilniaus centrinei elektrinei pasisekë: ðtai jau dveji metai ji gyvena antràjá, kitoká gyvenimà. 2003-øjø vasario 15 d., minint elektrinës ðimtmetá, ið ðio ásimenanèio, skulptûra „Elektra“ papuoðto pastato apie savo gimimà paskelbë Lietuvos energetikos muziejus.

Ið elektrinës istorijos 1899 m. miesto dûma nusprendë atsisakyti Berlyno dujø bendrovës paslaugø, jokiai bendrovei neperleisti miesto apðvietimo ir eksploatacijos koncesijos, miesto lëðomis ir obligacijø pagalba pastatyti centrinæ elektrinæ (motyvai – elektrinis apðvietimas paþangus technologiniu ir ekologiniu poþiûriu, jis leis arkliø tramvajø pakeisti elektriniu ir paspartins pramonës augimà).

24

Ið pradþiø elektrinæ norëta statyti ðalia Bernardinø sodo (Sereikiðkiø parko), bet vëliau pasirinktas sklypas miesto pakraðtyje, Petrozavodsko (dabar Rinktinës) gatvëje, ðalia þydø kapiniø, prie Vilijos upës. Elektrinës statybai buvo paskirta 4 asmenø komisija, kuriai vadovavo Vilniaus miesto burmistras Juozas Montvila.

Elektrinë pradëta statyti 1901 m. rugpjûtá. Gatviø apðvietimui árengti pasirinkta firma „Shukert & Co“. Pastatas baigtas po pusmeèio, o dar po metø baigta montuoti áranga ir nutiestas skirstomasis tinklas.

Elektrinës pastatas buvo dviejø daliø, kurios skyrësi ir architektûriðkai. Vieno aukðto pastate árengta maðinø salë (numatant vietà 4 garo maðinoms) ir katilinë (numatant vietà 5 garo katilams).

Po maðinø sale yra tokio pat dydþio rûsys, kuriame iðdëstyti

1914 m. norëta paleisti elektriná tramvajø, tam reikëjo plësti elektrinæ, bet prasidëjo karas. 1915 m. traukdamasi rusø armija turëjo elektrinæ susprogdinti, taèiau pirmasis jos direktorius Viktoras Nevodnièianskis (1902–1924) gavo armijos vado raðytiná leidimà nesprogdinti. 1915–1918 m., vokieèiø okupacijos metais, elektrinë eksploatuota labai blogai. Miestui neturint pinigø, esminis elektrinës rekonstrukcijos planas pradëtas rengti tik 1924 m.

Pirmasis rekonstrukcijos etapas – 1925 m., kai sumontuota nauja garo turbina ir pakloti nauji kabeliø tinklai. Per 12 metø pakeista visa áranga, sumontuoti nauji katilai. 1938 m., anot lenkø spaudos, Vilniaus elektrinë – viena didþiausiø ir moderniausiø Lenkijoje.

1944 m. liepos 7 d., artëjant Raudonajai armijai, besitraukiantys vokieèiai, nespëjæ demontuoti ir iðgabenti árangos, elektrinæ ið dalies susprogdino. Atstatymas truko pusantrø metø, ir 1946 m. gruodþio 24 d. pradëjo veikti viena garo turbina ir vienas garo katilas, o 1947 m. veikë visa dabar maðinø salëje esanti technika.

Iki 1951 m. ði elektrinë buvo pagrindinë ir vienintelë elektros gamintoja Vilniaus mieste. 1963 m. pastaèius Elektrënus, ði elektrinë prarado svarbà elektros energijos gamyboje ir persiorientavo á ðilumos tiekimà miestui. Tai truko iki 1998 m.

Apie aktualijas Lietuvos energetikos muziejus uþima visà elektrinës pastatà. Jo pasididþiavimas yra autentiðka vos prieð kelis metus nustojusios veikti elektrinës áranga. Netradicinë industrinë aplinka traukia ne tik muziejø lankytojus, bet ir kino filmø kûrëjus, ávairiø renginiø organizatorius, ieðkanèius savo projektams alternatyviø erdviø.

Pagrindinë muziejaus ekspozicinë salë – buvusi elektrinës maðinø salë. Garo turbinos ir generatoriai tebëra savo buvusiose

J. Kamarausko Vilniaus planas-paveikslas þiûrint ið Þvejø gatvës pusës. Akvarelë, 1929 m.

vietose, ateityje, tikimës, jie vël atgis ir bus demonstruojami veikiantys. Tai AEG, M‘AN (1911, 1913 m., Vokietija), „Brown Boveri & Co“ (1925 m., Ðveicarija) firmø garo turbinos ir „Elektrosila“ (1947 m., Rusija), „Siemens-Schuckert“ (1948 m, Vokietija) firmø generatoriai.

Be minëtø árenginiø, maðinø salëje eksponuojamas ir kitoks techninis palikimas: nuo ankstyvøjø apðvietimo, buitiniø prietaisø iki veikianèio Ignalinos atominës elektrinës maketo. Ðalia maðinø salës – elektrinës valdymo pultas, sumontuotas lenkø valdymo metais modernizuojant elektrinæ (1925 m., visi prietaisai pagaminti Lenkijoje). Lankytojai gali áþengti ir á katilinës patalpas (netrukus bus galima apþiûrëti 1925 m. gamybos „Babcock&Wilcox“ garo katilà, o á vienà ið garo katilø net paþvelgti ið vidaus), praeiti pro vandens siurblius ir vamzdynø voratinklius, nusileisti á þemutiná, upës lygyje esantá rûsá ir pasijusti tarsi paslaptingame poþemiø labirinte.

Muziejaus kiemelyje yra nedidelis technologinis sodas.

Siekdamas pakilti á ðiuolaikinës visuomenës lûkesèius atitinkantá lygá, vos prieð mënesá Lietuvos energetikos muziejus pateikë paraiðkà ES struktûriniø fondø paramai gauti. Ambicingasis projektas vadinasi „Lietuvos energetikos muziejaus pertvarkymas á Lietuvos technikos muziejø, pritaikant kultûros ir istorijos paveldo objektà – pirmosios Vilniaus centrinës elektrinës patalpas – vieðiesiems turizmo poreikiams“. Ágyvendinus ðá projektà nebeliks grësmës sunykti istorijos paveldo objektui, bus rekonstruotos visos elektrinës patalpos (Energetikos muziejus dabar naudojasi

Nr. 1 (7) 2005

Elektros Erdvës

Vilniaus elektrinës pjûvis (ið 1901 metø projekto)

tik nedidele jø dalimi), restauruota daug autentiðkø árenginiø, kurie tarnaus kaip ekspozicijos dalis, árengta transporto, pramonës bei kelios interaktyvios ekspozicijos (Technikos mokslo ir Technika vaikams), t. y. industriniame pastate bus modernus tarptautiniø standartø technikos muziejus. Istorinis elektrinës pastatas, kadaise buvæs miesto pakraðtyje, dabar Karaliaus Mindaugo tiltu sujungtas su senamiesèiu – Gedimino pilis ir Katedros aikðtë èia pat, kitoje Neries pusëje. Taigi Lietuvos energetikos muziejus, ágyvendinus jo plëtros projektà, natûraliai prisiðlies prie þymiausiø Vilniaus turizmo objektø komplekso.

J. Kamarausko 1928 metø Vilniaus planas, þiûrint nuo buvusio „Europos“ vieðbuèio stogo

25

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

kronika LPK svarstë aktualius klausimus

Prezidiumo posëdá pradeda LPK prezidentas Bronislovas Lubys

Lietuvos pramoninkø konfederacija vasario 1 dienos Prezidiumo posëdyje svarstë nacionalinës energetikos strategijos planus 2005–2007 metams. Aptartas esamø energetiniø pajëgumø parengimas ruoðiantis 2009 metais sustabdyti Ignalinos AE antràjá blokà, dujø ûkio plëtra, atsinaujinanèiøjø energijos iðtekliø naudojimas. Posëdyje buvo nagrinëjamos Nacionalinës energetikos strategijos praktinës ágyvendinimo galimybës ir galimos negatyvios pasekmës.

Praneðimà apie branduolinës energetikos tæstinumo Lietuvoje po Ignalinos AE reaktoriø sustabdymo galimybes perskaitë KTU Ðilumos ir atomo energetikos katedros vedëjas profesorius Jonas Gylys.

Naujosios SLO patalpos

UAB „SLO“ ásirengë naujas patalpas Kovo 4 dienà UAB „SLO“ ðventë naujø 1800 kv. m ploto patalpø atidarymà Vilkpëdës g. 4, Vilniuje. Atidarymo iðkilmëse dalyvavo per 600 ámonës klientø ir partneriø, kuriø didesnë dalis buvo pakviesta á vakarinæ atidarymo ðventës programà pramogø centre „Forum Palace“.

UAB „SLO“ priklauso elektros prekiø didmeninës prekybos lyderiui pasaulyje koncernui „Sonepar“ (Prancûzija). „Sonepar“ veikla apima 32 pasaulio valstybes, 4 þemynus. Koncerne dirba daugiau kaip 19 700 darbuotojø. Metinë apyvarta virðija 7 mlrd. eurø. SLO ámoniø grupë, priklausanti „Sonepar Nordic“, uþsiima veikla Suomijoje ir Baltijos ðalyse.

Patalpø apþiûra, sveèiø ir ðeimininkø pokalbiai truko kelias valandas

26 Susitarë bendradarbiauti Asociacijø NETA ir INFOBALT, bei leidyklos NAMAS IR AÐ atstovai susitarë glaudþiau bendradarbiauti mûsø þurnale. Automatizacija, energetika ir elektrotechnika, valdymo sistemos ir þiniø ekonomikos technologijos tarpusavyje taip susipynæ, tad tikslinga turëti leidiná, nagrinëjantá visas paminëtas problemas.

Asociacijos INFOBALT vykdantysis direktorius Dþiugas Juknys mano, kad pati asociacija ir asociacijos nariai, ITT ámonës, pasirengusios ilgalaikiam bendradarbiavimui ir ne tik su

ELEKTROS ERDVIØ þurnalu bet ir su energetikos, elektronikos, elektrotechnikos komponentø didmeninës prekybos, elektros árenginiø montavimo ámonëmis, bei kitais Lietuvos industrijos sektoriais, nes konvergencija, technologijø persipynimas bei þiniø ekonomikos tendencija vystyti, diegti ir parduoti inovacijas ir naujas technologijas skatina Lietuvos verslà ieðkoti naujø galimybiø bei verslo niðø, suvienijant savo verslø potencialà ir þinias. INFOBALT sutiko deleguoti savo atstovà ir á þurnalo redkolegijà. Tikimasi, kad susitarimas bus naudingas daugeliui ámoniø.

Kyoto Protocol and Enhancement of Energy Efficiency in Lighting Sector With the enforcement of the Kyoto Protocol, the problem of enhancement of energy efficiency has become of equal importance to all the countries, whether leading industrial or developing. First and foremost, the further development of human civilisation depends also on that how this problem will be solved. This is related not merely to constant use of fuel reserves in producing energy, but also to the relevant consequences, namely, further global pollution by contaminants (carbon dioxide, sulphur and mercury), which are released upon burning fuel. Enhancement of energy efficiency in lighting sector also plays a major role. The article discusses the experience of several countries in enhancing energy efficiency in lighting sectors.

12

Elektros Erdvës

4

Nr. 1 (7) 2005

summary

Celebrating the First Ten-years Anniversary Having celebrated its first glorious ten-years anniversary, “Infobalt”, the association of enterprises engaged in information technologies, telecommunications and office supplies, is not only the organiser of the international ITT trade fair, largest in the Baltic States, but also of international information societies forums as well as conferences. “Infobalt” has become not only the motor of the Lithuanian information society and knowledge economy, but also ITT business community, whose opinion is taken into account not merely by the Lithuanian Government, but also by progressive society in other world countries.

16

Protection against overvoltages in the low-voltage power networks Today more and more electrical electronic receivers, which are susceptible to overvoltages, are used in low voltage power network. Overvoltages can damage insulation of electrical receivers as well as sensitive electronic equipment. This induces the need for protection against overvoltages.

Electrical receivers operate smoothly when voltage variations are not too large. Voltage level in these receivers may not be higher than the maximum operation voltage.

18

World Molinologists in Lithuania TIMS is the International Molinological Society, whose members are in one way or another concerned with the heritage and science of mills. Some are interested in restoration of mills, some in mill application in tourism and recreation business, some investigate the history and science of mills, some people’s concern is the preservation of mill heritage for future generations, some write books on mills or promote them otherwise, and for some persons it is a mere hobby during free time.

The article covers the story on the trip of molinologists to the Baltic States organized by the Swedish architect Varis Bokalders. He contacted the Estonian, Latvian and Lithuanian people interested in mill heritage. The author of the article also had the honour to contribute to the drafting of the tour in Lithuania. Molinologists from England, Germany, Holland, Sweden, Cyprus, Denmark, USA, Australia, Switzerland, Belgium, etc., met in Tallinn. The business trip started in Estonia thru Latvia into Lithuania finally. Water, wind, motor mills as well as object related to mills have been visited. Most probably, the greatest impression was created by Melniø Mill.

27

LEMPØ COKOLIAI

Elektros Erdvës

Nr. 1 (7) 2005

Þinynas

28

Informacijà pateikë UAB „SLO“ pagal „Valaisimet ja lamput“ katalogà

29

Elektros ErdvĂŤs

Nr. 1 (7) 2005

S TA M B I A U S I U O S E PREKYBOS CENTRUOSE!

Magelis operatoriaus pultø gama Automatizavimo sistemos

piršto prisilietimu ir akies mirktelėjimu

Sveiki atvykæ á Telemecanique Simply Smart* pasaulá

Platus pasirinkimas Magelis XBTN raidiniai-skaitiniai pultai Magelis XBTG grafiniai pultai Magelis iPC pramoniniai kompiuteriai

Kompaktiški Minimalus dydis ir svoris, tuo paèiu patogus vartotojui

Patikimi Sertifikatais uþtikrintas patikimumas

Paprasti Telpa visur, instaliuojamas per sekundæ

Didelių galimybių Magelis gama uþtikrina lankstø ir ávairiapusiðkà þmogusmaðina sàsajos sprendimà ir yra ypaè efektyvi naudojant su Telemecanique „Web“ serveriais ir vizualizacijos programine áranga

* Simply Smart: daugiau iðradingumo ir intelektualumo, kartu lengvinant naudojimà

w w w. n eta . lt

w w w. in f oba lt. lt