Vienbutis gyvenamasis namas Grigiškėse

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

VIENBUČIO GYVENAMOJO NAMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS IR IKIPROJEKTINIAI TYRIMAI

Vilnius, 2019

ATLIKO: DIANA ČIŽAITĖ, AFA-18/2

TURINYS

PAVYZDŽIŲ ANALYZĖ

VILLA NYBERG 3 HOUSE IN SVITAVY 7 HOUSE WITH A VIEW 10 IŠVADOS 13 SKLYPO ANALYZĖ

OBJEKTO METRIKA...............................................................................................................................................................................14 APLINKA 15 APLINKOSAUGA 16 VĖJO ANALIZĖ 16 SAULĖS ANALIZĖ.................................................................................................................................................................................17 SAULĖS JUDĖJIMO KELIAS 17 ŠEŠĖLIŲ ILGIŲ NUSTATYMAS 18 RELJEFAS 19 TERITORIJA 19 IŠVADOS..................................................................................................................................................................................................20

VIENBUČIO GYVENAMOJO NAMO ANALYZĖ

PAGRINDINĖ SUPROJEKTUOTO NAMO ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA IR KONCEPCIJA 21 TERITORIJOS SUTVARKYMO SPRENDINIŲ APRAŠYMAS.........................................................................................................22

PLANINIO SPRENDIMO APRAŠYMAS 23 PASTATO IŠORĖS IR VIDAUS APDAILOS SPRENDIMAI 24

TVARUMĄ UŽTIKRINANTYS SPRENDINIAI 25 INŽINERINIAI SPRENDINIAI 25 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ..............................................................................................................................................26

Villa Nyberg

Objekto metrika

Pastato vieta: Borlänge, Švedija Koordinatės: 60°29'17.3"N 15°23'04.4"E

Sukurimo metai: 2010

Architektai: Kjellgren Kaminsky Architecture (Joakim Kaminsky, Fredrik Kjellgren, Oscar Arnklitt, Daniel Andersson, Corina Bermúdez)

Užsakovas: Emrahus & the Nyberg family Pastato plotas: 156.0 m2

Fotografas: Kalle Sanner Šaltinis: „Green Architecture now!“ by Philip Jodidio

Pagrindinė architektūrinė idėja ir koncepcija Kurdami šį projektą, architektai iškėlė sau užduotį padaryti pasyviuosius namus („passive house“) tipo gyvenamuosius vienbučius prieinamus visiems. Pasyvusis namas yra pastatas, naudojantis jau esančią jame šilumą, kurią išspinduliuoja ten gyvenantys žmonės ir technologijos. Tam yra numatomas kokybiškas apšiltinimas iš visų pusių, įskaitant grindis ir lubas.

Pav. 1

Vasarą saulė pakyla aukštai, tad iškyšos apsaugo namo vidų nuo jos spindulių. Žiemą saulė pakyla žemai, tad jos spinduliams niekas netrukdo patekti į vidų

Pav. 2

Šis siekis turėjo įtakos visam pastato projektavimui: apskrita vilos forma sumažina šalčio tiltų („coldbridges“) atsiradimo galimybes, o mažesnis lyginant su stačiakampiais pastatais išorinių sienų plotas mažina šilumos nuostolius. Architektai pabrėžia, kad tokia neįprasta plano forma pakeičia ir žmonių gyvenimo būdą: judėdamas iš vieno kambario į kitą, žmogus kaskart mato naują vaizdą. Patalpos projektuojamos taip, kad gyventojai judėtų po visą namą. Tai galima matyti ir iš galutinio suplanavimo: koridorius leidžia judėti ratu

Pav. 3

Kurdami projektą, architektai atidžiai išanalizavo oro tankį. Tai netgi tapo schemos dalimi, ką galima suvokti iš autorių pateikiamo eskizo.

Pav. 4

Šiltas oras patenka į miegamuosius ir bendrus kambarius

Šiluma yra perduodama šaltam orui rekuperatoriuje

Grynas oras paimamas iš lauko

Panaudotas oras yra įsiurbiamas į vonią

Pastato planinio sprendimo aprašymas

Analizuojant pastato funkcines zonas, planą galima padalinti per pusę taip, kad įėjimas atsidurtų ant ašies. Tada iš dešinės, kur išsidėsto miegamieji, vonios kambarys ir sanitarinis mazgas, būtų pasyvioji zona, o iš kairės pusės būtų aktyvioji, nes ten yra virtuvė ir bendras kambarys. Šios dvi zonos yra labai aiškiai atskirtos esančiu pastato centre apskritu uždaru atriumu su laiptais ir jį juosiančiu koridoriumi. Toks suplanavimas buvo lemtas, kaip rašo patys kūrėjai, saulės judėjimo, vadinasi ir pasaulio kryptimis, tad patalpų išdėstymas atitinka palankiausią orientaciją: virtuvė ir bendrasis kambarys – į šiaurę, miegamieji į pietus. Virtuvė ir bendrasis kambarys sudaro vientisą erdvę, kurios poilsio zona yra orientuota į rytus. Iš jos per didelius langus atsiveria vaizdas į ežerą. Per smulkesnius langus, išdėstytus asmeninėse erdvėse, galima matyti mišką.

PATALPŲ EKSPLIKACIJA PIRMAS AUKŠTAS

Patalpos paskirtis

Plotas, m2

San. mazgas 5.31 Holas 8.45 Tambūras 8.99 San. mazgas 9.69 Sandėliukas 12.08 Virtuvė 13.32

Asmeninis kambarys I 18.99 Asmeninis kambarys II 21.80

Bendra gyvenamoji erdvė 40.56 Bendras I aukšto plotas 139.19

ANTRAS AUKŠTAS

Patalpos paskirtis

Plotas, m2

Rekreacinė patalpa 46.49 Bendras II aukšto plotas 46.49

Pav. 7

Pav. 5

Pasyvi zona Aktyvi zona

Pav. 6

Teritorijos

sutvarkymo sprendinių

aprašymas

Villa Nyberg yra pastatyta ant kalno šlaito, kuris yra apaugęs eglėmis ir pušimis. Pagrindinis dėmesys yra sutelktas ties vaizdu į ežerą: į jį nukreipti didesni langai ir yra galimybė jį stebėti iš esančios antrame aukšte atidarytos verandos. Pastatas yra tarsi įstatytas į mišką, jis susilieja su juo per panaudotas medžiagas ir plačius langus.

Pav. 10

EKSTERJERAS

Pav. 9

Namas yra padengtas vertikaliomis medinėmis natūralios spalvos lentomis. Villa Nyberg yra cilindro pavidalo, su išpjautu analogiško tūrio atriumu, kuriame išsidėsto laiptinė. Pirmo aukšto lubos tampa veranda, prie kurios iš kitos atriumo pusės prisiblokuoja antro aukšto patalpa. Architektai džiaugėsi, kad jiems pavyko tai, kas darbo pradžioje atrodė neįmanoma: sukurti energją taupantį namą su „skylę“ viduje ir išsikyšimais iš viršaus ir šonų. Įėjimas į pastatą yra atitrauktas nuo pagrindinio tūrio, jis tarsi pratesia vieną apskritimo sektorių ir įsiterpia į jį supančią aplinką.

Pav. 11

Vilos Nyberg pietinis fasadas (pav. 13)

Vilos Nyberg šiaurės vakarų fasadas (pav. 12)

INTERJERAS

Interjere irgi atkreipia į save dėmesį sąryšiai su gamta. Medinės grindys yra iškreiptos taip, kad atitiktų lenktą sienų formą. Tai aiškiai matosi dėl to, kad Villa Nyberg yra apstatyta baldais pakankamai negausiai. Viskas yra išgryninta: baltos sienos kontrastuoja su ryškiais baldais ir susilieja su atriumo balta laiptine. Pro tokį patį baltą atriumą galima pamatyti įėjimus į miegamuosius (nuotrauka apačioje yra orientuota iš prie asmeninių kamarių vedančio koridoriaus į įėjimą į atriumą).

Vaizdas iš koridoriaus prie miegamujų (pav. 14)

Vaizdas iš bendros erdvės šalia virtuvės (pav. 15) Pav. 16

Tūrinio erdvinio sprendinio ypatumai lemiantys kompozicinę architektūros raišką Analizuojant Villą Nyberg galima pastebėti sąsajų su antra kompozicijos užduotimi („Elementarios formos tūrio modeliavimas“). Kaip pagrindinis tūris buvo paimta elementari forma - cilindras, iš jos išpjovė tokios pačios formos centrą, iškėlė iš viršaus žiedo dalį ir ištempė pagrindo apskritimo sektorių (žr. pav. 17).

House in Svitavy

Objekto metrika

Pastato vieta: Petrusova 2213/15, Svitavy, Čekija

Sukurimo metai: 2005

Architektai: OV-A (head architects: Jiri Opocensky, Stepan Valouch)

Pastato plotas: 105.0 m2

Sklypo plotas: 816 m2

Fotografas: Kalle Sanner Šaltinis: archdaily.com

Pagrindinė architektūrinė idėja ir koncepcija Nors šio pastato kūrėjai nepaliko eskizų ar tekstų, kurie galėtų paaiškinti jų idėjas, iš pastato suplanavimo, eksterjero ir interjero galima nuspėti, kad jie žaidė tūriu ir forma ribotų galimybių projekte. Architektai gavo iš užsakovų užduotį suprojektuoti namą rajone, kuriame dėl kontrolės stokos atsirado architektūrinė maišalynė, sukurti nuosavą ramų kampelį. Be to, namas turėjo būti nebrangus, ekonomiškas.

Pastato planinis sprendimas

Turbūt tai ir nulėmė tokį savo paprastumu žavintį planavimo sprendimą. Architektai nutarė padalinti pastatą į dvi puses: šiaurinę ir pietinę. Pietinėje dalyje buvo numatyta šviesi gyvenamoji zona, atvira saulės spinduliams. Turinti paaukštėjimą su veranda, iš kurios matėsi medžių viršūnės, ji taip pat turėjo susijungti su sodu. Šiaurinė pusė buvo skirta asmeniniams ir techniniams kambariams, o tarpusavyje šios dalys buvo sujungtos bendra erdve.

B

Pav. 20

Pastato zonavimas:

Bendra erdvė (aktyvioji zona)

Susisiekimo zona

San. mazgai Balkonas Darbo kambariai

Asmeninės patalpos (pasyvioji zona)

PATALPŲ EKSPLIKACIJA

Patalpa, I aukštas Plotas, m2 Patalpa, II aukštas Plotas, m2 San. mazgas 2.96 San. mazgas 4.55 Pagalbinė patalpa 3.34 Asmeninis kambarys I 12.87 Laiptinė 6.84 Balkonas 12.99 Darbo kambarys I 13.32 Asmeninis kambarys II 13.32 Darbo kambarys II 13.32 Koridorius 23.31 Bendra gyvenamoji erdvė 41.04 Bendras I aukšto plotas 80.82 Bendras II aukšto plotas 67.04

Pav. 21

Iš šio zonavimo galima aiškiai matyti, kad pasyvioji zona buvo suplanuota antrame aukšte. Taip pat krinta į akis, kad visos zonos yra stačiakampių formų. Tikriausiai namo planavimą labai paveikė tūrio sukurimo būdas. Buvo paimtas stačiakampis, suskirstytas į šešis 4x4 metrų kvadratus, kurie labai logiškai padalina pastatą į funkcines zonas. Įdomu pastebėti, kad langai atitinką šiuos nematomus padalinimus ir sudaro kai kurias šių kubų sienas.

Pav. 22

Teritorijos sutvarkymo sprendiniai Sklypas yra toks pat kūrybos laukas, kaip ir namas. Teritorija yra aptverta neaukšta tvora, kuri apriboja nuo aplinkos tą nuosavą erdvę, kurios norėjo užsakovai. Jos apželdinta žemės danga yra lygi ir tvarkinga. Kad šios tvarkos nesugriautų garažo patalpa, ji buvo paslėpta po apželdintu prizmės pavidalo kalniuku ir taip paversta sodo dalimi.

Pav.

Pastato

išorės ir vidaus apdailos sprendimai

Eksterjeras

Namo išorė yra tokia pat geometriškai taisyklinga, kaip ir visas pastato tūris: fasadai yra padengti gan niūriais pilkais cementinių plokščių stačiakampiais. Įdomiai atrodo šalia jų visiškai kitus jausmus sukeliantis medis – šviesi veranda, langų rėmai ir antrame aukšte esančios verandos stogas yra padarytos iš medžio.

Interjeras

Vidus yra susijęs su išore medienos iš išgrynintos dangos santykiu: balta sienų ir lubų spalva dera prie šviesių medinių grindų ir kontrastuoja su juodais antro aukšto vidinio balkono turėklais ir tos pačios spalvos plienine laiptine. Antras aukštas padengia tik dalį pirmo aukšto, tad tiek iš pirmo, tiek iš antro aukštų galima pamatyti neuždengtas medines stogo atramines sijas. Langai yra apjuosti mediniais rėmais.

Tūrinio

erdvinio sprendinio ypatumai

Įsivaizduojant, kad šis pastatas buvo sukurtas kaip viena iš mūsų kompozicijų, jis galėtų atitiktį antrą užduotį („Elementarios formos tūrio modeliavimas“) – tūrinis objektas (stačiakampis gretasienis), kuriam buvo pritaikytos modeliavimo priemonės: suskaidymas į lygias dalis ir išėmimas kelių iš jų.

House With a View

Objekto metrika

Pastato vieta: Mogilany, Lenkija Sukurimo metai: 2015 Architektai: doomo studio (Basia Borowik-Krysiak, Jarek Krysiak)

Pastato plotas: 180.1 m2 Fotografas: Piotr Lipecki Šaltinis: homesthetics.net

Pagrindinė

architektūrinė idėja ir koncepcija

Pav 28 Pav

Gavę vietą netoli Krokuvos su nepaprasto grožio panoramą į Karpatus ir Beskidus, architektai norėjo atverti žmogui gamtos stebuklus – tai galima suprasti jau iš pastato pavadinimo („House With a View“). Įkvėpti aplinkos, autoriai norėjo atkurti iš kitos perspektyvos "Zakopianski Styl" (seną architektūrinį stilių, būdingą Lenkijos kalnų regionui). Šiuo siekiu yra paaiškinamas verandos, architektų pavadintos tradicine, sukurimas ir masyvaus trikampio mansardos bloko išlindimas už sienų ribų. Stiliui taip pat yra svarbus medžiagiškumas: natūralios medžiagos (autoriai mini kedro malksnas ir lentas) laikui bėgant keisis, kiekvienais metais pateikdami žiūrovui naują vaizdą.

Pastato interjeras yra pilkos ir rudos gamos atspalvių. Į antrą aukštą galima pakilti juoda laiptine be turėklų, kuri yra tarsi pakabinta ore ant siūlų. Ji labai kontrastuoja su baltomis sienomis ir šviesą atspindinčiomis grindimis. Dėl šviesių sienų, tinkamai parinktų medžiagų ir didelių langų kambariai yra užtvindyti šviesos.

Pastato planinio sprendimo aprašymas

Pažvelgus į planus galima aiškiai pamatyti kambarių tipologinį pasiskirstymą: asmeniniai kambariai išdėstyti antrame aukšte ( ), o bendra erdvė ( ) ir techninės patalpos ( ) – pirmame. San. Mazgai ( ) ir horizontaliosios komunikacijos ( ) yra ir pirmame, ir antrame aukšte.

PIRMAS AUKŠTAS

Kambarys Plotas, m2

Laiptinė 1.74 San. mazgas 2.75

Pagalbinis kambarys 7.91 Koridorius 10.59

Garažas 35.10 Bendrasis kambarys 56.26 Bendras I aukštoplotas 114.35

Pav 33

ANTRAS AUKŠTAS

Kambarys Plotas, m2

Pagalbinė patalpa I 4.56

Pagalbinė patalpa II 7.81 Koridorius 8.38

Vonios kambarys 9.43

Asmeninis kambarys I 13.71 Asmeninis kambarys II 14.88

Pav 32 Pav 34

Asmeninis kambarys III 16.04 Bendras II aukštoplotas 74.81

Pav 35 Pav 36

Teritorijos

sutvarkymo sprendinių

Namas yra pastatytas ne ypač tankiai užstatytame rajone, beveik ant kalno viršūnės, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į pietinėje pusėje esančius kalnus. Iš kitos pusės, šiaurinės, yra neužstatytas plotas, tad atsiranda dar vienas gamtinis kraštovaizdis – pro langus galima matyti lauką.

aprašymas

Pav 37

Pav 38 Pav

Tūrinio erdvinio sprendinio ypatumai lemiantys kompozicinę architektūros raišką

Išvados

Planiniai sprendiniai

Bendra erdvė išsidėsto pirmame aukšte. Visi trys pastatai apjungia virtuvę, maisto valgymo zoną ir svetainę į vieną bendrą gyvenimo zoną. Tikriausiai toks sprendimas pasirenkamas dėl nedidelio ploto ir šiuolaikinių tendencijų (namai pastatyti 2005-2015 metų periode). Nestebina ir perkėlimas asmeninių patalpų į antrą aukštą, kaip yra padaryta gyvenamajame name, pastatytame Svitavuose, ir “House With a View”. Priešingai, Nyberg viloje asmeninės patalpos išdėstytos pirmame aukšte, tačiau ten jie yra suplanuoti kitoje namo pusėje, kuri yra atskirta nuo bendros erdvės koridoriumi ir atriumu. Visais atvejais yra išlaikytas pasyvios ir aktyvios zonų atskirimo reikalavimas.

Teritorijos sutvarkymas

Kadangi visi namai pastatyti skirtingose aplinkose, ju teritorijos sprendžiamos skirtingai: “House In Svitavy”, išdėstyto mieste, kiemas yra aptvertas neaukšta, bet vsiškai uždara tvorele ir specialiai apželdintas; “Hose With a View”, kuris yra pastatytas miesto pakraštyje, turi tinklinę tvorą, vos besimatančią žolės fone; “Villa Nyberg”, radusi prieglobstį gamtoje, išvis nėra aptverta.

Pastatų tvarumas ir medžiagiškumas

Kaip galima nuspėti pagal nuotraukas, pastatai sukonstruoti iš mūro, o apdailai naudotos natūralios medžiagos. Tačiau “House In Svitavy” pasižymi tuo, kad jame yra taip pat ir medžio konstrukcijų (pvz., stogo konstrukcijos) bei daug stiklo.

Architektūrinės idėjos Visi namai, būdami savarankiškais pastatais, buvo sukurti operuojant paprastomis, bazinėmis tūrinėmis formomis: cilindru, stačiakampiu gretasieniu, piramide. Jiems buvo taikomos perstumimo, išpjovimo ir kitos kompozicinės priemonės.

Pav. 40. House In Svitavy

Pav. 41. House With a View

Pav. 42. Villa Nyberg

OBJEKTO METRIKA

Adresas: Vilniaus g. 2A, Grigiškės

Seniūnaitija: Kauno Vokės

Seniūnija: Grigiškės

Sklypo plotas: 2082 m2

Užstatomos dalies plotas: 678 m2 Užstatomosios dalies perimetras: 152 m

Sklypo forma primena trapeciją, nors iš tikrųjų tai yra netaisyklingas penkiakampis. Viduje pažymėta užstatymo zona atkreipia dėmesį savo išsiskiriančia forma – įsirežiantys į ją pušynai suformavo daugiakampį su 11 kampų.

SKLYPO ANALIZĖ

Teritoriją supa miškas, turintis valstybinės reikšmės miško statusą. Miškų kadastre yra nurodyta, kad jame vyraujanti medžių rūšis yra pušis. Atvykus į vietą galima įsitikinti, kad tai yra tiesa: teritorijoje gausu augalijos, daugiausia spygliuočių (eglės ir pušys), bet yra ir ažuolų atžalynas – jie auga ant šlaito, kurį užkabina teritorija, ir ant lygesnės jos dalies. Jeigu šių medžių nebūtų, atsivertų puikus vaizdas į šalia esančią upę Vokę. Nuvykus į sklypą galima pamatyti, kad medžiais užaugo vi tik pažymėti plotai. Tai labai aiškiai matosi Google maps padarytoje palydovo nuotraukoje (žr. pav nustatytos pagal jau esamus pastatus, pažymėtus ir plane. Šioje nuotraukoje pažymėti skaičiai atitinka nuotraukas, padarytas maždaug iš šių vietų ženklo (

Vaizdas iš sklypo į šiaurę (taškas 1)

APLINKA

Sklypas išsidėsto kol kas žmogaus neužvaldytoje teritorijoje, kur galima aptikti laukinių gyvūnų: stirnų, lapių. Tačiau ten yra keli apleisti Atgajos stovyklos pastatai, esantys netoliese. Nuo kai kurių iš jų liko tik pamatai. Artimiausias yra vos už 20 metrų nuo sklypo ribų. Tai daro neigiamą įtaką kraštovaizdžiui, tačiau šitie elementai bus panaikinti projekto metu. Užtat gamta, supantį sklypą, yra nuostabi: į šiaurę nuo sklypo yra upė Vokė, kurią skiria nuo sklypo tik keturiasdešimt metrų slėnio. Iš kitos pusės yra lygesnis plotas, laisvas nuo medžių ir pastatų. Jame yra numatytas privažiavimas prie sklypo (iš vakarų pusės) – kadangi jis yra rajono pakraštyje, įvažiavimas išsidėsto kelio pabaigoje, ką galima matyti plane (pav 45).

Bendrai vertinant kvartalo padėtį, reikia pabrėžti jo socialinių paslaugų išdėstymo patogumą. Vos už 1.7 km yra vaikų dienos centras „Grijos vaikai“, ne toliau 3 km išsidėsto keturi darželiai, panašus atstumas yra tarp sklypo ir pradinės mokyklos bei dviejų gimnazijų. Taip pat yra lengvai pasiekiami kultūriniai objektai: kultūros centras, jaunimo erdvė, policijos klubas vaikams ir jaunimui, stadionas, sporto salės, lauko treniruokliai (žr. pav. 46). Visa tai kartu su supančia kvartalą gamta sudaro puikias sąlygas šeimos su vaikais gyvenimui. Be to, Grigiškės, kuriose išsidėsto sklypas, yra Vilniaus miesto savivaldybėje, vos už 17 km į vakarus nuo sostinės centro. Turint omenyje, kad kvartalas yra šalia magistralės A1, galima greitai ir patogiai patekti į sostinę automobiliu arba viešuoju transportu.

Vilniaus m. sav. riba

Sportinės paskirties pastatai Socialinės paslaugos jaunimui Mokomosios paskirties įstaigos (gimnazijos, mokyklos)

Grigiškių atvira jaunimo erdvė

Vaizdas iš numatyto kelio (taškas 3)

Pav. 3

Pav 45

Grigiškių kultūros centras

Pav 46

Analizuojant automobilių judėjimą svarbu pažymėti, kad netoliese gyvenamojo kvartalo, kuriame sta automagistralė Vilnius-Kaunas. Tai sukuria patogų sujungimą dėl automobilių srauto atsiranda nedidelis triukšmas. Tačiau dėl įrengtos tame kelio atkarpe, kuris yra arčiau gyvenvietės, triukšmo prevencijos zonos, autotransporto sudaro apie 45 dBA. Taip pat buvo užfiksuotas minimalus (iki 35 dBA) triukšmas nuo geležinkelio.

part nemalonių garsų, transportas neturi neigiamos įtakos šiam kraštui: oro tarša nuo autotransporto pastebėta tik kaip nedidelis kietujų dalelių kiekio padidėjimas (14-15 μg/m3 vien nuo autotransporto ir -27 μg/m3 bendrai). Tačiau atsižvelgiant į bendrą aplinkos užterštumą, reikia pabrėžti, kad rajonas yra labai švarus. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, Vokės ekologinės būklės klasė yra „gera“. Tam, kad ji tokia ir liktų, teritoriją, į kurią įeina ir šis sklypas, buvo paskelbta Vokės hidrografiniu draustiniu. Į vakarus nuo sklypo yra vandenviečių sanitarinės apsaugos zona.

VĖJO ANALIZĖ

Vėjų rožė (pav 48) nurodo nustatyto greičio vėjo, pučiančio iš tam tikros krypties, dažnumą. Iš šio grafiko galima matyti, kad Grigiškėse, kur yra sklypas, dominuoja pietų vakarinis vėjas, o rečiausiai pučia iš šiaurės rytų. Taip pat galima sužinoti, kad vėjas retai būna stipresnis negu „vidutinis“ (pagal Boforto skalę, 4 lygis): vyrauja silpni, iki 28 km/val greičio vėjai.

Iš metinės vėjo greičio analizės (pav. 49) tampa akivaizdu, kad vidutinis vėjo greitis yra apie 13 km/val (3.5 m/s). Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad sklypas yra as mišku, tad greičiausiai vėjas bus slopinamas medžiais.

triukšmo prevencijos zona

SAULĖS ANALIZĖ

Pagal pav 50 duomenis, kurie buvo rinkti nuo 1981 metų, sklypas išsidėsto vietovėje, kur saulės nėra daug (palyginus su kitomis Lietuvos dalimis): vidutiniškai nuo 1650 iki 1700 valandų per metus (apie 1676 val). Svarbu pabrėžti, kad saulės dienos ilgis labai priklauso nuo metų laiko –valandų, kai bent pusė saulės pakyla virš horizonto, skaičius svyruoja nuo 40 iki 250 valandų per mėnesį – tai galima sužinoti iš grafiko, pateikto pav 51.

Pav. 50

Pav 51

SAULĖS JUDĖJIMO KELIAS

Saulės padėtis Žemės atžvilgiu kinta per metus. Dėl to labai keičiasi dienos ilgis, o vadinasi, ir gaunamas saulės spinduliu kiekis. Taip pat yra labai svarbu nustatyti saulės judėjimo kelią sklypo atžvilgiu tam, kad galima būtų tinkamai suplanuoti patalpų zonavimą.

V V R R

Š Š P P

Birželio 21 d. (aukščiausia padėtis)

Gruodžio 21 d. (žemiausia padėtis)

Saulėtekis 04:41:53

Saulėlydis 22:01:10

Saulės kelio nustatymui reikia atstumo nuo Žemės iki Saulės, altitudė ir azimutas. Šie duomenys yra pateikti pav. 52 analizuojant saulėgrįžos dienas –birželio 21 d. ir gruodžio 21 d. –kai Saulė yra aukščiausioje ir žemiausioje pozicijose. Altitudės ir azimutai nurodyti viršutiniai kulminacijai (momentui, kai saulė yra aukščiausiai virš horizonto).

Dienos ilgis 17val 19m 17s Atstumas iki Saulės 152.030.129 km Altitudė 58.76o Azimutas 179.79o

Saulėtekis 08:40:17

Saulėlydis 15:55:22

Dienos ilgis 7val 15m 5s Atstumas iki Saulės 147.166.267 km Altitudė 11.96o Azimutas 179.83o

Pav. 52

ŠEŠĖLIŲ ILGIŲ NUSTATYMAS

hmedžio kamienas = 15m sšešėlio ilgis = h/tgα

α, o

Šešėlio ilgis (s, m)

Data

Gruodžio 21 d., 9:00 11.96 70.84 Gruodžio 21 d., 12:17 11.43 74.17 Gruodžio 21 d., 13:00

1.52 135.82

8.16 104.65 Birželio 21 d., 6:00 58.76 9.10 Birželio 21 d., 13:21 (trumpiausiasmetųšešėlis) 30.64 25.33 Birželio 21 d., 18:00 22.02 37.09 Birželio 21 d., 19:00

Pav. 54

Analizuojant šešėlius buvo pasirinkta birželio 21 d., todėl kad šią dieną saulės kelias yra pakilęs aukščiausiai virš horizonto ir meta trumpiausius šešėlius. Buvo pastebėta, kad net tokioje situacijoje šešėliai buvo labai ilgi, tad kitų datų analizavimas šešėlio ilgio prasme buvo beprasmiškas.

Kadangi sausio-balandžio ir rugsėjo-gruodžio mėnesiais šiuo laiku yra tamsu, o gegužėrugpjūčio kryptys yra pakankamai panašios, atidžiausiai buvo analizuojamas birželis.

Dažniausiai pasitaiko, kad suaugę šeimos nariai dirba nuo 8.00 iki 17.00, o daugiausia laiko praleidžia namuose būtent ryte ir vakare, buvo analizuojamos 6:00 ir 18:00 val. Papildomai nubraižytos 19:00 val. ir 13:21 val. schemos.

Šešėlių zonos

Saulės spinduliai

Pav 55

Birželio 21 d., 19.00

Pav 53 Birželio 21 d., 6.00

Birželio 21 d., 13:21 Birželio 21 d., 18:00

RELJEFAS

Analizuojant sklypo reljefą, iš izogipsių teikiamos informacijos (pav 58) teritorijos šiaurinėje dalyje buvo pastebėtas pakankamai status nuolydis, vedantis prie slėnio, kuriame teka Vokė (žemiausias taškas, įeinantis į teritoriją, yra 80.5 m). Pietinė sklypo dalis, kur išsidėsto užstatymo zona, yra lygesnė, su 0.5 m skirtumu (aukščiausias taškas – 91.36 m). Šis nedidelis nuolydis yra nukreiptas nuo šlaito į pietus, kas akivaizdžiai matosi grafike, pateiktame pav. 57. Ši kreivė vaizduoja reljefo profilį pagal įsivazduojamą liniją, pažymėtą pav 56 punktyrine linija. Už ataskaitos tašką buvo paimtas pavaizduotas Vokės krantas.

Sklypo teritorija

TERITORIJA

Vokė

Pav 58

Sklypo plotas: 2082 m2 Sklypo perimetras: 186.26 m Užstatomos dalies plotas: 678 m2

Užstatomosios dalies perimetras: 152 m Aukščiausias taškas: 91.36 m Žemiausias taškas: 80.5 m

Medžių masyvai Susisiekimo koridorius

Užstatymo teritorija

Sklypo teritorija

Pav 56 Pav. 59

IŠVADOS

Išanalizavus anksčiau išvardytus faktorius, sklypas pasidalina į tam tikras zonas, kurios kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.

ŠVIESA

Dėl to, kad sklypas yra apsuptas aukštų medžių, atsiranda ilgi šešėliai (nuo 9 iki daugiau negu 100 m). Išanalizavus saulės judėjimo kelią tampa akivaizdu, kad daugiausia šviesos patenka į centrinę užstatymo zonos dalį.

TRANSPORTAS

Kadangi privažiavimas prie sklypo yra tik iš aklakelio, nėra galimybės laisvai pasirinkti įvažiavimo vietą. Toks kelias turi savo teigiamų pusių – tokiame kelio ruože judėjimas bus neintensyvus. Tačiau būtų neracionalu dėstyti automobiliui skirtą stoginę toli nuo įvažiavimo.

VAIZDAI

Nors visame sklype galima rasti gražių rakursų į pušynus, geriausi vaizdai atsiveria į upę Vokę, kurią dėl šlaito galima įžvelgti pro mišką. Tolimesniam planavimui svarbu pažymėti, kad geriausi vaizdai yra šiaurėje.

Geriausiai apšviesta zona

Labiausiai tinkanti autotransportui zona Gražiausių vaizdų zona Pav 60

Taigi, planuojant atskirą garažą, geriausia vieta namo pastatymui yra pietrytinis kampas. Jis patogus dar ir tuo, kad ten yra pratęsti vandentiekio vamzdžiai ir elektros laidai.

Ši vieta taip pat turi savo tam tikras „geriausio laiko“ zonas. Pavyzdžiui, ryte saulė apšiečia zoną, pažymėtą . Ten geriau išdėstyti asmeninius kambarius, orientuotus į rytus. Vakare ( zona) geriausia, kad šviesa patektų į svetainę.

Apibendrinant teritorijos analizę, išryškėja kelios problemos, turinčios įtakos namo projektavimui: tai geriausių vaizdų ir orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu prieštaravimas bei šviesos trūkumas.

Pav. 62

Panoramaišsklypovidaus (pav. 63)

Pagrin

dinė suprojektuoto namo architektūrinė idėja

ir koncepcija

Kadangi sklypas turėjo turtingą reljefą, galvodama apie būsimą pastatą norėjau, kad jis kuo geriau prisitaikytų prie jį supančios aplinkos. Turėdama pakankamai statų šlaitą, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas, priartinau namą prie jo krašto ir padariau tūrio lūžį ten, kur natūraliai krinta aukštis, o medžių masyvai iš abiejų pusių priartėja ir tarsi suspaudžia jį. Šį lūžį akcentuoja ir stoglangis, apjungtas su langu, esančiu ties laiptine. Juo pastatas yra suskaidomas į dvi dalis (du aukštus) – pirmą, gulintį ant žemės, ir antrą –dėl stiklinių svetainės sienų tarsi kabantį ore.

Stengiausi, kad kabanti dalis vizualiai atitrūktų nuo žemės ten, kur reljefas savaime pradeda žemėti, kad namas atrodytų taip, tarsi jis norėtų atitrūkti nuo žemės ir išskristi, jeigu masyvus tūris nespaustų jo prie paviršiaus. Tam buvo numatytas ir bokštelis bei atskirai stovinti stoginė, pratęsiantys stogo liniją abiem kryptimis ir paryškindami atitrūkimą nuo žemės.

Teritorijos sutvarkymo sprendinių aprašymas

Kadangi sklypas yra išsidėstęs gamtinėje teritorijoje ir turi natūraliai susiformavusį įdomų reljefą ir vertingą mišką, buvo stengiamasi išsaugoti kuo daugiau nepaliestos gamtos, esančios sklype. Tačiau visiškai išvengti tvarkymo darbų galimybės nėra.

AUGALIJA

Tam, kad juo būtų įmanoma naudotis, tektų iškirsti aplink esančius brūzgynus, dengiančius beveik visą teritoriją. Tam, kad namas įsistatytų norimoje vietoje, tektų nukirsti kampinį medį (pav. 66 užbrauktas kryžiuku).

RELJEFAS

Nors pasirenkant namo vietą buvo atsižvelgta į jau esamas horizontales, tam, kad susidarytų pakankamas aukščių skirtumas, tektų pripilti 1,5 m kalvą, kurios vietą rodo 92.5, 92 ir 91.5 horizontalės (pav. 66 paryškintos tamsiai žalia spalva). Toks esamo reljefo pakeitimas ne tik leidžia įrengti svetainę ir terasą po antru aukštu, bet ir akcentuoja pastato koncepciją, padarydamas reljefą iškalbingesnį.

SUSISIEKIMAS

Kadangi stoginė suprojektuota atskirai nuo namo, reikėjo numatyti patogų susisiekimą tarp jos ir pagrindinio pastato. Taip atsirado neplatus kelias pagrindinio įėjimo link. Papildomai buvo įrengta kieta danga šalia stoginės, kad atvykus svečiams būtų galimybė pastatyti dar vieną automobilį. Taip pat tam, kad būtų įmanoma įvažiuoti į teritoriją, teks iškirsti didžiąją dalį prie įvažiavimo esančio miškelio. Tačiau išvengti to neįmanoma, nes nėra jokio kito kelio, kontaktuojančio su sklypo ribomis.

Planinio sprendimo aprašymas

Dėstant namo patalpas buvo panaudotas tradicinis gyvenamojo namo zonų padalinimas: pasyvioji – antrame aukšte, o aktyvioji – pirmajame. Toks išdėstymas užtikrina gerą jų atskyrimą viena nuo kitos ir formuoja logiškas judėjimo trajektorijas, kurias schemose vaizduoja rodyklės. Pavyzdžiui, iš holo galima lengvai patekti į san. mazgą, sandėliuką, virtuvę, valgomąjį, terasą ar laiptinę, vedančią į svetainę ir antrą aukštą.

Terasa Svetainė

Antras aukštas

Valgomasis Virtuvė

Jungiamosios erdvės San. mazgas

Bendroji gyvenamoji erdvė Pagalbinės patalpos

Miegamieji Vonia

Kadangi buvo stengiamasi suprojektuoti sąlyginai nedidelį 100m2 vienbutį namą, virtuvės, valgomojo ir svetainės zonos yra apjungtos. Tai formuoja vientisą bendrą gyvenamąją erdvę, kur šeima galėtų kartu leisti laiką. Būtent jos viduryje, kur ši erdvė susikerta su laiptine, yra trikampis stoglangis. Tai formuoja kelių erdvių susijungimą ir perėjimą iš vienos į kitą, o dėl stiklines sienas turinčios svetainės ir susijungiančio su stoglangiu trikampio lango pastatas tarsi susilieja su aplinka ir atrodo erdvesnis.

Kadangi vietos buvo nedaug, buvo nuspręsta daryti multifunkcines erdves. Dėl to svetainė, kuri turi atskirą išėjimą į terasą, gali būti naudojama ne tik kaip poilsio erdvė, bet ir kaip darbo – tam jos toliausiame nuo laiptinės gale yra numatytas stalas su vaizdu į gamtą, sukuriantis ramią aplinką produktyviam darbui. Vaikų miegamajame taip pat yra numatyta zona, suteikianti vaikams galimybę mokytis. Tėvų miegamasis yra skirtas tik poilsiui – todėl jis išsidėsto antro aukšto gilumoje ir turi vitriną, pro kurią matosi pušynas.

Pastato tūris turėjo didelę įtaką patalpų zonavimui. Kadangi dėl įvaizdžio žemiausioje vietoje – po antru aukštu – atsirado stiklu aptvertas kambarys, jis labiausiai tiko būtent svetainei, nes buvo tiesiogiai susietas su dengta lauko terasa.

Pirmas aukštas

INTERJERAS

Priešingai negu išorėje, viduje gyvenamasis namas numatytas švelnių spalvų, labiau tinkančių kasdieniniam žmogaus gyvenimui, reikalaujančiam atsipalaidavimo ir jaukumo. Grindys būtų padengtos parketu iš uosio medienos, kuri gražiai derėtų su šviesiomis ir jautriomis persikų spalvinės paletes dažais padengtomis sienomis.

Ten, kur yra didelė tikimybė, kad danga kontaktuos su vandeniu, numatytos plytos, tai yra virtuvėje ir san. mazguose Kadangi virtuvė yra vizualiai susieta su valgomuoju, jos mozaika turi derintis prie minėtos spalvos. San. mazge pirmame aukšte ir vonioje antrame tai nėra taip svarbu, nes tai yra individualios patalpos, tačiau ir jų dangos turėtų būti suderintos su namo interjeru.

Pagalbinėse patalpose (katilinė, sandėliavimo patalpa) praktiškiau būtų įrengti stambesnes plyteles.

EKSTERJERAS

Viena pagrindinių šio projekto koncepcijų – gyvenamojo namo sąryšis su jį supančia gamta. Apart tūrinio atsižvelgimo į reljefą svarbios šiai idėjai yra ir panaudotos medžiagos. Kad pastatas atrodytų giminingas pušynui, jis yra apkaltas vertikaliai orientuotomis stambiomis lentomis. Tačiau namas neturi visiškai išnykti – pušynų kamienų fone geriausiai atrodytų juoda spalva, kuri gerai matytųsi, bet tuo pačiu metu nekontrastuotų su aplinka. Tiems elementams, kurie turėtų vizualiai išnykti ir kreipti į save kuo mažiau dėmesio (tai kolonos ir svetainės grindys) galėtų būti panaudota pušų mediena, kuri simboliškai priartintų pastatą prie aplinkos – augantys aplink pušys taptų namo neatsiejama dalimi. Panašų vaidmenį turi ir stiklas, kurio eksterjere yra pakankamai nemažai – jis kartu su šviesiais paviršiais turi parodyti juoda spalva paryškintą formą ir sudaryti įvaizdį, kad ji tarsi savaime kaba ore.

Pastato išorės ir vidaus apdailos sprendimai

Tvarumą užtikrinantys sprendiniai

APŠILTINIMAS

Pastatas yra gerai apšildomas iš visų pusių akmens vata, kuri gaminama iš natūraliai patvarios ir neišsenkančios gamtinės žaliavos – akmens. Toks apšiltinimas pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu ugniai ir drėgmei bei geromis šiltinimo savybėmis Atskiro dėmesio verti geoterminis šiltinimo būdas, kuris yra itin ekologiškas, ir rekuperacinė vėdinimo sistema, neišleidžianti iš pastato šilto oro. Visa tai labai sumažina energijos, skirtos šildymui, sąnaudas.

VĖDINIMAS

Nuolatinis šviežio oro srautas užtikrina bakterijų, pelėsių ir kitų kenksmingų organizmų nebuvimą. Dėl to yra labai svarbu įrengti gerą vėdinimo sistemą. Rekuperacija, veikdama šilumokeičio principu, ne tik užtikrina gerą šilumos išsaugojimą ir elektros energijos tausojimą, bet ir aprūpina pastatą šviežiu oru.

AKUSTIKA

Pastato konstrukcija suprojektuojama taip, kad garso izoliacija neleistų triukšmui patekti į namą arba ištrūkti iš jo, sukeliant nemalonumų aplinkiniams.

NATŪRALIOS, VIETINĖS KILMĖS MEDŽIAGOS

Eksterjero apdailai naudojama pušų, o interjere – uosio mediena, kuri gali būti gauta Lietuvoje.

Inžineriniai sprendiniai

ELEKTRA IR VANDUO

Elektros aprūpinimas bus užtikrintas prijungus pastatą prie bendro kvartalo elektros tinklo. Tai pat bus pasielgta ir su vandens tiekimu – pastato vamzdynai bus sujungti su bendra kvartalo kanalizacija.

ŠILDYMAS

Gyvenamasis namas bus šildomas geoterminiu šilumos siurbliu, naudojančiu iš dirvožemio ar gruntinių vandenų surinktą šilumą. Nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, jis užtikrina buitinio karšto vandens ruošimą, patalpų šildymą ir vėsinimą. Šiam prietaisui buvo numatyta atskira patalpa, dėl saugumo ir patogumo atitolinta nuo gyvenamųjų patalpų.

VĖDINIMAS

Kadangi dėl langų formos savaiminis vėdinimas greičiausiai bus nepakankamas, bus įrengti rekuperaciniai įrenginiai, užtikrinantys mechaninį oro judėjimą pastate. Dėl vietos trūkumo bus parinktas įrenginys, kuris apjungia rekuperatoriaus ir geoterminio šilumos siurblio funkcijas, pastatytas anksčiau minėtoje vietoje – už sandėliavimo patalpos esančioje katilinėje.

Informacijos šaltinių sąrašas

1. Jodidio, P. (2014). Small Arcitecture Now! Taschen

2. Davies, C. (2006). Key Houses of the Twentieth Century: Plans, Sections and Elevations. W. W. Norton & Company

3. Jodidio. P, (2013). 100 Contemporary Green Buildings, Vol. 2. Taschen

4. Jodidio. P, (2013). Wood Architecture Now! Vol. 2. Taschen

5. Giuroiu, A. (2016). Beautiful Utter Simplicity – House With a View by doomo. Homesthetisc. Prieiga per internetą: < https://homesthetics.net/beautiful-utter-simplicity-house-view-doomo/>

6. Doomo. Dom z widokiem. Priega per interetą: <http://www.doomo.pl/budowy/z-widokiem.html>

7. OV-A. Family House in Svitavy. Priega per internetą: <http://www.ov-a.cz/en/projects/family-housein-svitavy/>

8. ArchDaily. House in Svitavy. Priega per internetą: <https://www.archdaily.com/198651/house-in-svitavyov-a/?ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user>

9. Kjellgren Kaminsky Architecture Villa Nyberg. Priega per internetą: <https://www.kjellgrenkaminsky.se/projekt/villa-nyberg/>

10. ArchDaily. Villa Nyberg. Priega per internetą: <https://www.archdaily.com/66545/villa-nyberg-kjellgrenkaminsky-architecture/?ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user>

11. Miškų kadastras. Valstybinių miškų urėdijos reg. padalinio kodas: 63. Priega per internetą: <https://kadastras.amvmt.lt/>

12. Meteoblue. Weather in Vilnius. Priega per internetą: <https://www.meteoblue.com>

13. SunCalc. Saulėskeliotrajektorijos nustatymas. Priega per internetą: <https://www.suncalc.org/>

14. Upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapis. Prieiga per internetą: <https://www.arcgis.com/apps/PublicInformation/index.html?appid=7c30964d89f442a684ea5f99f8b8c8b6>

15. Neufert, E. (1980). Architects’Data (2nd (International) English Edition). Blackwell Science

16. Juodagalvienė, B., Gerdžiūnas, P. ir Kvietkauskas, R. (2001). Statybinėbraižyba:Užduotisirmetodikos nurodymai. Vilnius: Technika

17. Parasonis, J., Andriušytė, A., Endiukaitytė, A., Mačiulytė, J., Šipalis, J. (2009). Statiniųarchitektūrair konstrukcijos: Kursinio projekto metodikos nurodymai. Vilnius: Technika

18. Viskontas, S. (2016). Kokios lauko dailylentės tarnauja daugiau nei 20 metų? Mano namai. Priega per internetą: <https://www.manonamai.lt/lt/namai/g-47641-kokios-lauko-dailylentes-tarnauja-daugiau-nei20-metu> 19. The Wood Database Lumber Identification (Hardwoods) Priegaperinternetą:<https://www.wooddatabase.com/gaboon-ebony/> 20. Montblanc Decor. Какойпаркетвыбрать?10главныхвопросов,которыевызадаетеприпокупке пола. Priegaperinternetą: <http://blogm-decru/parket/kakoy-parket-vybrat-10-glavnykh-voprosovkotorye-vy-zadaete-pri-pokupke-pola/> 21. Exterus. Fasadinės HPL plokštės. Priega per internetą: <http://exterus.lt/katalogas/eksterjerui/fasadines-hpl-plokstes/>

22. Orex Group. Gentas hpl plokštės eksterjerui. Priegaperinternetą: <https://www.orexgroup.eu/hplplokstes-fasadams/>

23. Paroc.Šiltinimo sprendiniai. Priegaperinternetą: <https://www.paroc.com/>

24. Paroc PAROC akmens vata – natūraliai tvari izoliacija Prieiga per internetą: <https://www.paroc.lt/kodel-akmens-vata>

25. Vokiška keramika. Akmens masės plytelių privalumai. Prieiga per internetą: <https://www.vokiskakeramika.lt/akmens-mases-plyteliu-privalumai.html>

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

VIENBUČIO GYVENAMOJO NAMO PROJEKTO KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI

Vilnius, 2019

ATLIKO: DIANA ČIŽAITĖ, AFA-18/2 TIKRINO: A. MEŠKĖNAS

TURINYS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Pamatai 3 Sienos..............................................................................................................................................................................................................3 Pastato struktūra ir laiptinė 3 Terasa 3 Perdangos....................................................................................................................................................................................................3 Grindys 3 Stogas 4 Brėžinių sutartiniai ženklai 5

BRĖŽINIAI

Pamatų planas 6 Stoginės pamatų planas 7 Pirmo aukšto planas...........................................................................................................................................................................8 Stoginės planas..........................................................................................................................................................9 Antro aukšto planas 10

Perdangos planas 11 Stogo laikančių konstrukcijų planas 12 Konstrukcinis pjūvis 13

PAMATAI

Gyvenamajam namui numatyti betoniniai poliniai pamatai diametru 300mm. Po laikančiosiomis sienomis, kolonomis ir esančiu tarp jų vitrininiu langu įrengiamas rostverkas, kuris yra 600mm aukščio. Jis apšiltinamas 200mm storio akmens vatos plokšte. Po juo esantys poliai eina iki tvirto grunto lygio, kuris yra 3000mm gylyje.

SIENOS

Išorinės laikančios sienos yra 700 mm storio. Jas sudaro tokie sluoksniai:

1 Vidaus apdaila, 10 mm

2. Keraminių plytų mūras, 250 mm

3. Tinkas, 10 mm

4. Apšiltinimas akmens vatos plokštėmis, 325 mm

5. Apsaugos nuo vėjo plokštė, 30 mm

6. Vėdinamas oro tarpas, 50 mm

7. Išorės apdaila – lentų apkala, 25 mm

Išorinė nelaikanti siena (jos išsidėsto prie pagrindinio įėjimo) yra 570 mm storio. Ji turi tuos pačius sluoksnius, kaip ir išorinė laikanti siena, tik mūras joje užima 130 mm Vidinės laikančios sienos (vienintelė tokia siena yra antrame aukšte) yra 260 mm storio – 250 mm užima mūras ir po 5 mm iš kiekvienos sienos pusės - apdaila.

Pertvaros yra 130 mm: 120 mm mūro sluoksnis su 5 mm vidaus apdaila iš kiekvienos pusės.

PASTATO STRUKTŪRA IR LAIPTINĖ

Namas turi tris pusaukščius;

o aukšto, kuriame yra pagrindinis įėjimas, lygis (sąlyginai pirmas);

o aukšto, kuriame išdėstyti miegamieji, lygis (sąlyginai antras).

o terasos ir svetainės lygis; Jie yra apjungti bendra laiptine, turinčia monolitinę betoninę konstrukciją ir medinę apdailą.

TERASA

Faktiškai terasų yra dvi: viena labai maža, prie įėjimo, kita labai didelė, esanti iš kitos pastato pusės. Jos abi remiasi į polinę-sijinę konstrukciją, sudarytą iš neaukštų 1500 mm polių (jų skersmuo yra 250 mm), atremtų ant medinių sijų (250 mm pločio ir 100 mm aukščio), ir uždėtų jiems statmenai 50x50 mm sijų. Ant šios konstrukcijos yra uždėta medinė terasos danga.

Didžioji terasa yra iš dalies dengta. Jai stogu tarnauja esančio virš jos antro aukšto grindys.

PERDANGOS

Antrojo aukšto grindys suformuojamos iš VPL tipo kiaurymėtų perdangų. Panaudotos 1200 mm pločio ir 220 mm aukščio plokštės, iš vienos kraštinės apkirptos pagal reikiamą trapecinę formą. Likusi dalis yra monolitinė, užbetonuota.

Perdangų atrėmimo zona numatyta 120 mm ilgio. Plokštės laikosi ant sijų, atremtų iš vienos pusės ant laikančios sienos, o iš kitos - ant metalinių kolonų (300x300 mm), kadangi po jais pirmame aukšte yra tik terasa ir vitrininis langas. Sijos yra metalinės, dvitėjinio tipo, 240 mm pločio ir 230 mm aukščio.

Gyvenamajame pastate naudojami dviejų sluoksnių struktūrų grindys.

Vienos yra grindys, gulinčios ant grunto. Jie susideda iš šių sluoksnių:

1. Grindų danga, 8 mm 2. Klijų sluoksnis, 2 mm 3. Armuotas išlyginamasis sluoksnis, 110 mm 4. Skiriamasis sluoksnis, 5 mm 5. Apšiltinimo sluoksnis, 380 mm 6. Drenuojantis sluoksnis, 80 mm 7. Gruntas

Kitos grindys yra antro aukšto, tad jos skiriasi nuo tų, kurie guli ant grunto. Jas sudaro šie sluoksniai: 1. Grindų danga, 8 mm 2. Klijų sluoksnis, 2 mm 3. Armuotas išlyginamasis sluoksnis, 50 mm 4. Skiriamasis sluoksnis, 5mm 5. Apšiltinimas, 50 mm 6. Gelžbetoninė plokštė, 220 mm 7. Išorės apdaila, 5 mm

STOGAS Plokščias

Stogas yra padalinamas stoglangiu į dvi dalis. Viena, esanti virš pirmo aukšto, yra plokščioji, 1.85% nuolydžio. Šis plokščias stogas formuojamas iš perdangų plokščių 1200 mm pločio ir 220 mm aukščio. Likusios dalys yra užbetonuojamos.

Perdangų atrėmimo zona numatyta 120 mm ilgio. Stogas atsiremia ant laikančiosios sienos ir RL tipo sijos. Ant plokščių uždedamas 420 mm apšiltinimas iš akmens vatos apšiltinimo plokščių. Jį dengia stogo danga - valcuota juodos spalvos skarda. Taip pat yra formuojamas plokščiam stogui būtinas parapetas. Jis yra 220 mm aukščio.

Vienšlaitis

Kita stogo dalis yra vienšlaitis stogas 13.35% nuolydžio. Jo konstrukcija susideda iš gegnių 150 mm pločio ir 210 mm aukščio, dėstomų stogo nuolydžio kryptimi, išlaikant tarp jų 600 mm atstumą. Dėl didelio stogo konstrukcijos ilgio maždaug per vidurį buvo padaryta papildoma atrama (ant laikančios sienos ir 250x250 mm sąramos, esančios virš durų angos, 1600 mm ilgio; atramos zonos ilgis – 254 mm). Gegnės remiasi į 120x120 mm mūrtašius, padėtus ant medinių kvadratinio profilio sijų, kurių matmenys yra 250x250 mm, bei sienos – taip yra padaryta dėl to, kad gegnės ir sienos nėra lygiagrečios, ir kai kurios gegnės negali atsiremti į esančius ant sijų mūrtašius. Tarp gegnių įdedami 210 mm aukščio akmens vatos šiltinimo plokštės. Ant viršaus statmenai gegnėms yra uždedamas grebėstas (jo plotis ir aukštis yra 50 mm), kuris laiko stogo dangą – valcuotą juodos spalvos skardą.

Vienšlaičio stogo konstrukcijos schema:

1. Stogo danga – skarda

2. Grebėstas

3. Gegnės ir esantis tarp jų apšiltinimas

Lietaus nuleidimo sistema Viso stogo plote numatyti tris 170 mm pločio lietloviai – vienas plokščiame stoge, du vienšlaičiame - kuriais vanduo nutekės į 110 mm lietvamzdžius. Lietvamzdžiai yra įrengti sienų apšiltinimo sluoksnyje tam, kad iš išorės jų nesimatytų.