Religinis-kultūrinis kontekstas

Šaltinis: youtube kanalas Vox, “Why Iraq’s Great Rivers are Dying” Iš jų dviejų Tigras pasižymi nepastovumu - jis yra greitesnis ir sraunesnis, ne vieną kartą keitė vagą.

RELIGINIS-KULTŪRINIS KONTEKSTAS

TAUTINĖ SUDĖTIS Irako gyventojai yra įvairių tautų, kultūrų ir religinių pažiūrų. Didžiąją dalį sudaro arabai (70%) ir kurdai (20%), mažuma susideda iš turkmėnų (4%), asirų, mandėnų, armėnų, persų ir kitų tautų. Esančios Irake etninės mažumos išlaikė savo kalbą ir kultūrą, tad nors oficiali kalba yra arabų ir kurdų, atskirose regionuose (pavyzdžiui, Bagdade) vyrauja kalbų įvairovė. RELIGINĖ SUDĖTIS Religija yra giliai integruota į Irako politiką ir buitinį gyvenimą. Nuo pranašo Mahometo laikų Islamaas yra dominuojanti religija. Tai pasireiškia per rūbus, valgymo įpročius, maldų tradicijas ir kalbą. Dviejų priešpriešinių musulmonmų grupės - Shi’a ir Sunni - pasiskirstymas 60/40 santykiu sukelia konfliktus. Miestuose susiformuoja uždaros šių tikėjimų zonos. Tikėjimo mažumą sudaro krikščioniai, jazidai ir sabėjai-mandėjai. ŠEIMOS SANTYKIAI Irako kultūroje šeima suvokiama kaip pagrindinis elementas, iš kurio susideda visuomenė. Šeima formuoja žmogaus statusą ir socialinę padėtį visuomenėje. Bet kurio šeimos nario veiksmai gali pažeisti ar iškelti bendrą šeimos garbę. Užaugę ir savo šeimą sukūrę sūnūs lieka tėvų namuosem ištekėjusios moterys ateina į vyro namus. Šeimos nariai gali apimti iki keturių kartų. Vyriausias vyras yra šeimos patriarchas. Šeimos poreikiai yra svarbesni negu vieno jos nario poreikiai. Pareigos ir uždarbiai persiskirsto šeimos viduje, palaikant finansiškai mažiau pajėgius narius. MOTERS PADĖTIS Moters padėtis Irako visuomenėje yra nevienareikšmė. Tradicinėje šeimoje vyrauja patriarchatas. Moterys kenčia nuo diskriminacijos darbo rinkoje. Konservatyvios šeimos laiko moters pareiga

5