I
DIZAINOVACIJA
DIZAINO KELIONĖS
I
LAIVŲ DIZAINAS LIETUVOJE: GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI Kūrybinės upinių laivų dirbtuvės „Flumen“ Vilniaus dailės akademijoje
Tekstas: ŠARŪNO ŠLEKTAVIČIAUS.
Nors Lietuvoje turime gana siaurą pajūrio ruožą, tačiau čia gausu upių. Jos, tarsi maitinančios arterijos, žemyninę šalies dalį jungia su mariomis. Tad sąlygos upių laivybai yra palankios. Praeityje vidaus vandens keliai buvo aktyviai naudojami, tačiau ilgainiui ši veikla nunyko. Nepaisant to, jog šiltuoju metų laiku žmonės dažnai laisvalaikį leidžia upių pakrantėse, populiarus plaukiojimas baidarėmis, tačiau pramoginė upių laivyba įsibėgėja gana sunkiai. Beveik neliko ir upių laivybai būtinos infrastruktūros. Mūsų upės labai seklios, todėl jomis nuolat plaukioti galinčių laivų projektavimas tampa iššūkiu ir reikalauja nestandartinių sprendimų. Tuo pat metu laivų projektavime dominuoja pragmatinis, taupus požiūris, verčiantis atsisakyti estetinių sprendimų paieškų ar optimalių ir inovatyvių inžinerinių sprendimų. Tai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje ketvirto kurso gaminių ir aplinkos dizaino specialybių studentams jau antrą kartą buvo surengtos upių laivų dizaino kūrybinės dirbtuvės. 2013 m. projektas buvo pavadintas „Upeiviai“ ir kaip idėjų konkursas sėkmingai įgyvendintas kartu su UAB „Suvalkijos laivai“. Remiantis prieš porą metų įgyta patirtimi, ieškant naujų sprendimų ir kitokio požiūrio šiais metais su Lietuvos kultūros tarybos parama projektas buvo išplėstas ir virto tarptautiniu. Nuspręsta pasikviesti dėstytoją iš Italijos, šalies, kuri garsėja ilgametėmis laivų projektavimo bei statybos tradicijomis. Vadovauti kūrybinėms dirbtuvėms šįkart buvo
[2]
[1] pakviestas italų jachtų dizaineris ir architektas, Romos universiteto docentas, Alessio Liuni. „Kai pirmą kartą išgirdau apie sumanytą projektą, mane labai sudomino idėja, kurią norėta plėtoti VDA. Dauguma rinkoje esančių upių laivų yra kuriami siekiant, kad jie būtų naudingi, ekonomiški ir praktiški, tačiau dažnai neatsižvelgiama į estetinius kriterijus. Kūrybinėse dirbtuvėse „Flumen“ siekėme ištirti platesnes galimybes laivą apibrėžiant dar ir kaip patrauklaus dizaino, ar tisliau laivą, kuriame dizainas susilieja su praktiniais ir ekonominiais aspektais“, – apie projektą pasakojo A. Liuni. Nemažą projekto dalį užėmė situacijos tyrimas ir analizė. Siekiant susipažinti su laivų statyklomis ir inžinerinėmis komandomis, buvo surengti dirbtuvių vadovų vizitai į Jurbarką, kur veikia ne viena upinius laivus gaminanti įmonė, Klaipėdos universiteto Laivo inžinerijos katedrą, Klaipėdos uostą, o tiriant upinio turizmo galimybes bei perspektyvas – dar ir į Kuršių Neriją. Šių vizitų metu įsitikinta, kad turime pakankamai vietinių gamtos resursų, laivų statybos patirties, atskirų laivų statybai būtinų medžiagų gamybos profesionalų, gabių inžinierių, produktų ir aplinkos dizainerių. Vienintelis dalykas, kurio šiuo metu trūksta, norint išplėtoti upinių laivų gamybos pramonę ir vidinių vandenų laivybą, – suvienyti visus šiuos specialistus bendriems darbams. Vienu iš pagrindinių upių laivybos Lietuvoje skatinimo kriterijų galėtų tapti didesnis dėmesys laivų išorės dizainui. VDA tikimasi, kad tokie tęstiniai edukaciniai projektai paskatins jaunuosius dizainerius rinktis šią didelių ambicijų ir komandinio darbo įgūdžių reikalaujančią projektavimo sritį. Jau dirbant su studentais tyrimas buvo praplėstas, ieškant kuo daugiau pavyzdžių ir gerosios patirties įvairių pasaulio šalių upių laivų gamybos praktikoje. Atradimai buvo netikėti. „Mus nustebino tai, kaip sudėtinga šioje specifinėje rinkoje atrasti gero dizaino pavyzdžių. Nors kai kuriose šalyse upių laivyba vyksta aktyviai, dėmesio estetikai trūkumas – akivaizdus.
94 I 2016: 2 (97)
[3] Įsitikinome, kad iš tiesų judame nauja kryptimi. Taip šis projektas tapo dar didesnis iššūkis“, – pasakoja A. Liuni.
[4]
„Flumen“ dirbtuvėse siekta, kad galutinis rezultatas būtų kuo artimesnis realiam gamybai tinkamam viršvandeninės laivo dalies projektui. Studentai buvo supažindinti su laivo projekto piešimo metodais, techninių piešinių specifika ir terminologija. Visus keturis kūrybinių dirbtuvių mėnesius su studentais buvo dirbama asmeniškai ir nuotoliniu būdu. Remdamasis ilgamete jachtų dizaino ir darbo patirtimi Romoje ir Niujorke, A. Liuni studentams suteikė laivų projek1. Andriulionytė Eva. 2,3. Avėnas Lukas, 4. Vasiliauskaitė Urtė.
2016: 2 (97) I 95
[8]
[9]
[5]
[6] tyje plėsti šio tęstinio projekto partnerių ratą ir paskatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje perspektyvioje srityje, susipažinti su VDA Dizaino katedros studentų darbais, pakviesti Klaipėdos universiteto, Vilniaus miesto savivaldybės, dizainerių bendruomenės atstovai, laivų konstruktoriai. Žinoma, vos per keturis mėnesius studentų sukurti darbai – dar tik koncepcijos. Tačiau jaunųjų dizainerių pažanga, gebėjimai ir pasiūlytos idėjos buvo įvertinti itin teigiamai: „Esu maloniai nustebintas pamatęs, kokio dizaino laivus kuria Vilniaus dailės akademijoje. Kuriant šiuos nuostabiai atrodančius laivus, studentų pritaikytos laivų dizaino kūrimo žinios, kokias aš asmeniškai įgijau per 10 metų darbo šioje tavimo pagrindus ir pasitelkdamas pavyzdžių pristatė naujausias laivų statybos tendencijas. Kartu su studentais kūrybinių dirbtuvių „Flumen“ vadovai ieškojo ir seklioms Lietuvos upėms tinkamiausio inžinerinio sprendimo. „Apsistojome ties aštuoniolikos metrų ilgio mažos grimzlės katamaranu, kuris Lietuvos upėmis galėtų patogiai gabenti mažiausiai trisdešimt aštuonis keleivius. Remdamiesi tuo pačiu inžineriniu sprendimu, trylika studentų sukūrė trylika visiškai skirtingų koncepcijų“, – džiaugėsi kūrybinių dirbtuvių vadovas. Kūrybinės dirbtuvės baigėsi sausio viduryje surengta vieša studentų sukurtų laivų koncepcijų peržiūra. Jos metu buvo pristatytos studentų idėjų vizualizacijos, laivų brėžiniai ir VDA dirbtuvėse pagaminti laivų modeliai. Siekiant atei-
96 I 2016: 2 (97)
srityje. Alessio Liuni perteiktas žinias studentai galės sėkmingai taikyti kurdami realius laivus. Tikiuosi, kad Klaipėdos universitetas ir Vilniaus dailės akademija bendradarbiaus laivų kūrimo srityje, techninius laivų projektus papildydami įspūdingu dizainu“, – įspūdžiais po peržiūros dalijosi Klaipėdos universiteto Laivo inžinerijos katedros docentas, dr. Vasilij Djačkov. Savo auklėtinių pasiekimais džiaugėsi ir A. Liuni: „Esu giliai įsitikinęs, kad iš kūrybinių dirbtuvių „Flumen“ gali gimti kas nors nauja. Didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti prie šio projekto ir pasidalinti patirtimi tokioje įkvepiančioje
[10]
[7]
5. Čaplijauskaitė Gintarė, 6. Tumaitė Vaiva, 7. Hincaitė Kristė, 8. Butautytė Kotryna, 9. Rudzinskaitė Elena, 10. Kurtinaitytė Rasa.
2016: 2 (97) I 97
[11]
[12]
aplinkoje. Kaip jachtų dizaineris galiu pasakyti, kad rezultatai, pasiekti per trumpą laiką, – įspūdingi. Nenustebčiau, jei artimoje ateityje dalį projektų pamatysime plaukiojant Lietuvos upėmis.“ Italų dizainerio optimizmas – ne be pagrindo. Vienas iš tęstinio upinių laivų kūrybinių dirbtuvių projekto rezultatų – besiplečiantis laivybos upėmis entuziastų ratas. VDA Dizaino katedra planuoja ir toliau rengti upių laivų kūrybines dirbtuves, įtraukiant daugiau vietinių ir tarptautinių partnerių, įvairių projektavimo kompetencijų dėstytojų. Įgyvendinant šį projektą, sukaupta patirtis galės būti pritaikyta ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje šalyje su panašia upių laivybos situacija. Nors estetinių ir funkcinių dizaino sprendimų arsenalas platus, kol kas didžiausias iššūkis – povandeninės laivo dalies inžineriniai sprendimai.
[13]
Norint statyti pagrindinėmis Lietuvos upėmis galinčius nuolat kursuoti pramoginius keleivinius upių laivus, reikės atrasti būdus maksimaliai sumažinti grimzlę, saugiai integruoti vairavimo bei galios mechanizmus, padidinti maksimalų teorinį laivo greitį ir tuo pačiu išlaikyti ekonomiškumą. Šis Lietuvos upių pateikiamas „rebusas“ – iššūkis ambicingiems išradėjams, inžinieriams ir, žinoma, dizaineriams. Norėtųsi tikėti, kad „Flumen“ projekto pritraukiamas dėmesys šiai temai padės sutelkti pajėgas bei paskatins patirtimi dalintis skirtingų sričių profesionalus, apjungti juos į šiuolaikiškus, konkurencingus ir stilingus laivus statančias komandas. Kaip jau minėta, Lietuvoje turime visus tokiai industrijai plėtoti būtinus komponentus, belieka tik pasiekti bendradarbiavimo sinergiją tarp skirtingų sričių specialistų ir plėsti ryšius su užsienio šalimis.
11. Vyšniauskaitė Agnė, 12,13. Platūkytė Austėja Zuzana.
98 I 2016: 2 (97)