TVARAUS DIZAINO GIDAS
1
Šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio. Jame trumpai apžvelgiama esama ekodizaino aplinka Lietuvoje, pristatomi ekodizaino strateginių dirbtuvių sesijos rezultatai ir supažindinama su šalyje kuriančiais ir tvaraus dizaino principus taikančiais dizaineriais.
2
Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Tai išties didelė prabanga, atsižvelgiant į prognozes, kurios dramatiškai teigia, kad jei ir toliau teršime aplinką, 2050 m. plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvų. Vienas iš būdų mažinti plastiko produkcijos atliekas – perdirbti esamą plastiką ir jį naudoti dar kartą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plinta “zero waste” gyvenimo būdas, kai žmonės stengiasi mažinti vartojimą atsisakydami plastiko pakuočių, vienkartinių indų, žaislų, greitosios mados drabužių ir t.t. Remiantis Aplinkos Ministerijos duomenimis, tik mažiau nei trečdalis Europos Sąjungoje susikaupusių plastiko atliekų yra perdirbama. Plastiko gamyba per kelis dešimtmečius itin padidėjo – nuo 1,5 mln. tonų 1950 metais iki 322 mln. tonų 2015 metais. Europos Sąjungoje 39 proc. visų plastiko atliekų yra sudeginamos, 31 proc. atsiduria sąvartynuose ir tik likę 30 proc. yra surenkamos perdirbti. Lietuva pirmauja pagal surenkamo perdirbti plastiko rodiklius. 2016 m. Eurostat duomenimis, Lietuvoje surenkama net 74 proc. plastiko pakuočių. Tai rekordiškai didelis skaičius. Antroje vietoje esantis Kipras surenka 64 proc. Tikėtina, kad šiai statistikai didelę įtaką padarė nuo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėjusi veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Grąžinus užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes galima atgauti užstatą. Sistemoje dalyvauja metalinės, stiklinės ir plastikinės gėrimų pakuotės, pažymėtos užstato sistemos ženklu. Birželio mėnesį Berlyne vykusioje žiedinės ekonomikos konferencijoje Brain SPA projekto iniciatorė Leyla Acaroglu atkreipė dėmesį į tai, kad iš pažiūros nekalti maži procesai daro didžiulę žalą. Pvz., skalbiant sintetinius drabužius, mikroplastiko dalelės atsiduria vandenyje, pakliūva į žuvis, kurios vėliau patenka į mūsų lėkštes. Elektriniai virduliai taip pat nėra tokie nekalti – nepaisant to, kad jie dažnai gaminami iš plastiko, kaskart užkaisdami vandenį suvartojame didelį kiekį energijos. Susidaro įspūdis, kad teršiame nuolatos ir vargu ar ką galime pakeisti. 2019 m. sausį priimta pirmoji Europos lygmens strategija dėl plastikų yra žiedinės ekonomikos kūrimo dalis. Planuojama, kad visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. taps perdirbamos, bus mažinamas vienkartinių plastikų naudojimas ir ribojamas tyčinis mikroplastikų naudojimas. Pagal naująją strategiją Europos Sąjunga sieks užtikrinti, kad perdirbimas būtų pelningas įmonėms, mėgins pažaboti plastiko atliekų susidarymą, stabdyti jūrų šiukšlinimą, skatinti investicijas, inovacijas ir pokyčius visame pasaulyje. Dizainas žiedinėje ekonomikoje vaidina svarbų vaidmenį. Šiuolaikiniai dizaineriai, kuriantys išvaizdžius trumpai naudojamus daiktus, dažnai kaltinami vartotojiškumo skatinimu. Iš esmės vienkartinis perdirbimas nėra išeitis, pirmiausia turėtume stengtis mažinti vartojimą ir kurti tvarius daiktus bei paslaugas, kad perdirbti reikėtų kuo mažiau.
3
4
APIE PROJEKTĄ „EcoDesign Circle“ yra trejus metus vykdomas ES projektas (2016 – 2019 m.). Jį remia „Interreg Baltijos jūros regiono programa“ ir iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Projekto tikslas – sustiprinti projektavimo centrų, smulkių ir vidutinių įmonių, pedagogų, dizainerių ir inžinierių įgūdžius ekologinio projektavimo srityje. Pavyzdinių projektų pristatymas ir jų rinkos potencialas turėtų paskatinti verslininkus laikytis ekologinių principų ir išsklaidyti abejones dėl ekologinio projektavimo. Projektu taip pat siekiama panaikinti atotrūkį tarp aplinkosaugos mokslininkų žinių ir ekologinio projektavimo dizainerių įgūdžių bei sąmoningumo. Tam projekto metu bus vykdomos „Learning Factory“ dirbtuvės. Jos bus papildytos praktine mokymo medžiaga, pvz., filmais. Priemonės „Ecodesign Audit“ ir „Ecodesign Sprint“ padeda atpažinti tvaraus (pertvarkymo) projektavimo įmonėje potencialą ir įgyvendinti jį į projektavimą orientuotame procese. Interneto platforma „Sustainability Guide“ suteiks daugiau informacijos apie ekologinį projektavimą ir pristatys tvarius projektavimo metodus bei sėkmingus ekologinio dizaino pavyzdžius. Taip pat mobili paroda „Reconsider Design“ rodo įkvepiančias sėkmės istorijas ir nagrinėja įvairius ekologinio projektavimo aspektus. 2018 m. Lietuvos dizaino forumas prisijungė prie projekto įgyvendinimo Lietuvoje. Festivalio „Dizaino savaitė 2018“ metu Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje veikė projekto paroda „Reconsider Design“, skatinanti galvoti apie visuotinės atsakomybės principą ir projektavimo vaidmenį. Parodoje pristatyti sėkmingi ekologinio projektavimo pavyzdžiai iš Baltijos jūros regiono šalių. Kaip papildoma informacinė priemonė išleista parodos faksimilė lietuvių kalba. Parodą aplankė 4 642 lankytojai. Projekto partneriai: Vokietijos federalinė aplinkos agentūra (UBA), Suomijos dizaino forumas, Estijos dizaino centras, Gdynės Pamario mokslo ir technologijų parkas, Gdynės dizaino centras, Tarptautinis Berlyno dizaino centras, Švedijos pramoninio dizaino fondas. Dalį projekto veiklų įgyvendinimo Lietuvoje iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Daugiau informacijos apie tvarių dizaino sprendimų diegimą kasdieniame gyvenime : www.sustainabilityguide.eu.
5
6
7
KAS TAI DIZAINAS? KAS TAI- -TVARUS TVARUS DIZAINAS? Tvarus dizainas (dar vadinamas ekologiškai tvariu dizainu, ekologiniu požiūriu bei sąmoningu dizainu) – tai materialių objektų, aplinkos ar paslaugų kūrimo filosofija, kuria remiantis laikomasi socialinio, ekonominio ir ekologinio tvarumo principų.
KAS YRA VYSTYMASIS? KAS YRADARNUSIS DARNUSIS VYSTYMASIS? Darnusis sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartoDarnusis vystymasis vystymasis– ekonomikoje, - ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi,tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. Tvarus vystymasis paprastai apibūdinamas kaip ekologijos, ekonomikos ir visuomenės pusiausvyra - trys tarpusavyje susijusios sritys sudėtingoje sistemoje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nei visuomenė, nei ekonomika nebūtų egzistavę be įvairiapusiškos ekologijos. ekologijos.
Inovacija, naujos technologijos, produktai ir vartotojai
Pelningiau produktai
darbo aplinka
ryšys
Padidintas konkurencingumas Sumažintos
VERSLAS VERSLA
tvarkymo išlaidos.
PLANETA
išlaidos nuostatoms Sumažintos išlaidas. Pinigais
Suvienytos
Išmetama
Sustiprintas
Sumažinamas poveikis aplinkai tiekiant produktus
810
valdymas.
Naudojamas mažesnis kiekis gamybos procesuose
Ilgaamžiškesnis gyvavimo ciklas, ir funkcija
patirtis
Sukurtas produktas atitinka
Padidinta pajamos ir veiksmingumas.
darbo išlaidos, didesnis efektyvumas
Naudojama mažiau
Sumažinamas naudojimas, taupoma energija
VARTOTOJAI + PLANETA MONES + PLANE TA ++VERSLAS VERSLAS Dizainas - pradinis produkto kūrimo taškas. Dizaineriai neturėtų tapti aplinkosaugos ekspertais, kad kurtų aplinką tausojančius produktus. Vis dėlto, pagrindinės žinios apie ciklinį produkto gyvavimą padės sukurti tinkamą produktą nuo pat produkto kūrimo pradžios. VARTOTOJAI - suinteresuotų šalių poreikių supratimas. Tai susiję su socialine, sąžininga ir naudinga verslo praktika, suinteresuotųjų šalių ir bendruomenės bei regiono, kuriame įmonė vykdo savo veiklą, atžvilgiu. Projektavimo procese atsižvelgiama į vartotojų, tinklo partnerių ir suinteresuotųjų šalių poreikius, pagrindinę veiklą, aplinką, sąveiką ir tikslą. PLANETA - aplinką tausojančių dizaino sprendimo kūrimas. Planeta reiškia tvarią aplinkosaugos praktiką. Verslas siekia kuo daugiau naudos gamtai arba bent jau nedaro žalos ir siekia kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai. „Planetos“ principas palaiko aplinkai nekenksmingo sprendimo kūrimą, integruodamas gyvavimo ciklo metodą ir siekdamas kuo labiau sumažinti verslo poveikį aplinkai. VERSLAS-PELNAS - ekonominės, socialinės ir ekologinės naudos kūrimas. Pelnas tai ekonominė vertė, kurią organizacija sukuria priimančiajai bendruomenei. Veikla (modelis) atsižvelgia į socialines, ekonomines ir aplinkosaugines sąnaudas ir naudą.
VARTOTOJAI
TVARUMAS
PLANETA
VERSLAS
911
PLANETOS EKOLOGINĖS RIBOS Visuomenė ir jos sukurtos sistemos funkcionuoja globalios, turinčios ribotus pajėgumustiekti vandenį, dirvožemį, biomasę ir, tuo pačiu metu, absorbuoti visuomenės veiklos keliamą taršą, ekosistemos ribose. Prognozuojama, kad po keliolikos metų žmonijos poreikiams patenkinti reikės 2 žemių. Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030m. išaugs du kartus lyginant su 2010 metais, o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlr.d 21-ojo amžiaus pabaigoje. Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos inegralumas, azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita. Sparčiai augantis žmonių skaičius planetos ribosvartojimas (talba, geba) jau ekologinį pažeistos:veiksmingumą biosferos inegralumas, ir išteklių fosforo ir didėjantis atsveria ir bendrasazoto gamtos ciklai, klimato naudojimas beikaita. poveikis aplinkai vis didėja, pvz: mobilieji telefonai. Vartojimas kelia įvairias aplinkos problemas visu produkto gyvavimo ciklu nuo žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo, transportavimo, perdirbimo ir galutinio disponavimo. -
mo ir galutinio disponavimo.
_____________________________________________________________________
9
PLANETOS EKOLOGINĖS RIBOS kaita Klimato kaita Biosferos kaita Sausumos pasiteikimai Stratosferinio sluoksnio nykimas Biosferos kaita Vandenynų rūgštingumas Biogeochemikaliniai teršalai Biogeochemikaliniai teršalai Sausumos pasiteikimai Gėlo vandens naudojimas Atmosferos aerozoliai Atmosferos aerozoliai Stratosferinio sluoksnio nykimas Cheminė tarša
10 12
ŽIEDINĖ EKONOMIKA Žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, perdirbimu,darniu darniu vartojimu vartojimu irirnaujoviškais naujoviškais verslo verslo modeliais, modeliais, kurie, kurie,pavyzdžiui, pavyzdžiui, kaip kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Pasaulyje augant gyventojų skaičiui, kartu auga ir žaliavų paklausa. Visgi pagrindinių žaliavų tiekimas yra ribotas, o kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo kitų šalių tiekiamų išteklių. Be to, jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai. Tai padidina energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, o protingesnis jų naudojimas galėtų šiuos skaičius sumažinti. Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd. tonų atliekų. 2018 m. balandžio 18 d. europarlamentarai pritarė ES atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimams, kuriais siekiama paskatinti perėjimą nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali būti naudingas, nes: a) sušvelnintų poveikį aplinkai; b) padidintų žaliavų tiekimo saugumą c) padidintų konkurencingumą; d) paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą. Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų, kuria remiantis laikomasi socialinio, ekonominio ir ekologinio tvarumo principų.
Taisymas, tobulinimas
Pakartotinis panaudojimas
Perdirbimas Antrinis panaudojimas
11 13
ŠVYTURIO METODAS Tvarios vizijos, misijos ir tikslų formulavimas.
Pradžios taškas.
Vizijos, misijos ir tikslų formulavimas atmetant finansinius ar techninius suvaržymus. Konkretus ir vizualus. Sukuriamas pirminis prototipas.
PROGNOZĖ/ NUMATYMAS VIZIJA
idėjos išbandymas ir testavimas. m.
m. TIKSLAS
Grįžti į pradžią ir patvirtinti idėją, iš naujo, patikrinant plano poreikį, pritaikomumą ir perspektyvas.
Įgyvendinimas. Kuriamos pakopos sekantiems žingsniams siekiant tikslo. Sudaromas planas.
PERSKAIČIAVIMAS
Tikslo siekimas Misijos gairės = kas? Vizijos siekis = kaip?
12
m.
EKOLOGINĖS INOVACIJOS CILINDRO METODAS
TENDENCIJOS -Vartotojas -Elgsena -Socio-ekonomika -Verslas -Technologijos -Dizainas -Žaliavos -Aplinkosauga
POREIKIS (VARTOTOJAI)
GALIMYBĖS (TECHNINĖS)
Ko reikia vartotojams Socialinis poveikis Nauda vartotojams Tinkami gyvenimo būdui Tinkami kultūrai Įvaizdis Vartotojų patirtis
Branda Laiko juosta Kaina Intelektinė nuosavybė Teisės Rizika Kompetencija Trūkumas Ateities potencialas
Strategija Vizija Poveikis verslui Padė ties nauda prekiniam ženklui ir vartotojai Prekyba ir pardavimai Portfolio
Naujausios technologijos ir medžiagos ŽMONĖS
POVEIKIS APLINKAI
PLANETA
Verslo ir prekės ženklo strategija Žiedinė ekonomika Verslo modeliai
PERSPEKTYVOS (VERSLO)
VERSLAS
Konkurencinė aplinka Konkurentų sumanumas Reglamentai ir standartai Tvaraus vystymo tikslai Ekodizaino principai
13
KAS TAI- -EKODIZAINAS EKODIZAINAS? KAS TAI Dizainas yra produkto produkto ir ir paslaugos paslaugos pradinis pradinistaškas, taškas,nuo nuokurio kurioprasideda prasidedavisa visaprodukto produkDizainas yra grandinė. Naudojant eko dizaino principus sukuriamas produktas, kuris ne tik naudingas žmonėms, tačiau ir sumažinantis poveikį aplinkai ir padididantis poveikį verslui. verslui. Pagrindinis eko dizaino tikslas - sumažinti bendrą produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Eko dizaino procesas susijęs su inovatyviais dizaino sprendimais, kurie atsižvelgia į visą produkto gyvavimo procesą - nuo tinkamų žaliavų parinkimo iki gamybos, platinimo ir naudojimo - iki pat perdirbimo, taisymo ar išmetimo. Atkreipiamas dėmesys į taršą produkto ar paslaugos gamybos procese, siekama mažinti gamybos, ir naudojimo - iki pat perdirbimo, taisymo ar išmetimo. Atkreitaršą. Eko platinimo dizainą apibūdina produktai, kurie ne tik ekologiški galutinėje savo gamybos stadijoje, tačiau tie, kurie buvo pagaminti naudojant ekologiškas sistemas ir atkreipiant dėmesį į poveikį aplinką. Eko dizaino procesą geriausia suprasti kaip ciklą. Šis ciklassusideda iš 8 dalių:
Žaliavos ir dalys
Dizainas
Gamyba
Gyvavimo pabaiga Perdirbimas
Produktas
Naudojimas
Platinimas Prekyba ir pardavimai
Eko dizainas pabrėžia daiktų ilgaamžiškumą bei pataisomumą, dėl ko ilgainiui mažėtų tiek vartojimas, tiek ir atliekų kiekis, eko dizaino sritis yra itin susijusi su įtaka aplinkai bei siekiu daryti jai kuo mažesnę žalą.
14 16
GYVAVIMO CIKLO SAMPRATA
PASIRINKIMAS 1. Išmanių, ekologiškų medžiagų 1. naudojimas. naudojimas. 2. Sumažintas 2. Sumažintas irir optimizuotas optimizuotas
1.1.Pradžia - žmonės ir vartotojai. Kurkite su tikslu. 2. Sistemos dizainas 3. Dizainas ir inovacija. Naujojo koncepto kūrimas. Paslaugos ir produkto 4.4.Skaitmeninimas. skaitmeninimas. 5. Pergalvoti verslo modelį.
žaliavų, dalių ir komponentų
naudojimas. naudojimas.
3. Medžiagų savybės. 4. Medžiagų kokybė. 5. Mažo energijos suvartojmo 5. Mažo energijos suvartojmo žaliavos. medžiagos ir žaliavos. 6. Tvari gamyba. 6. Tvari gamyba.
ILGAAMŽIŠ KO IR PATIKIMO PRODUKTO
OPTIMIZAVIMAS 1. Tvari gamyba Gamybos procesų ir atlikimo 1.2. Tvari gamyba. technikos optimizavimas. 3. Išaugęs energijos efektyvumas. 4. Mažiau taršos ir eikvojimo. 5. Industrinė simbiozė. 6. Pakartotinis perdirbimas / 6. Dizainas perdirbimui gamyba. Mažo energijos suvartojmo medžiagos ir žaliavos. 6. Tvari gamyba.
Produkto dizainas - kuriamas 1.1.Produkto dizainas - kuriamas ryšys ir pasitikėjimas. 2. Ilgaamžiško dizaino kūrimas. 3. Modulinio dizaino kūrimas. 4.Standartizuoto dizaino kūrimas. 5. Išmontavimo plano dizainas.
1. Išmanių, ekologiškų medžiagų
naudojimas. 1. naudojimas 2. Sumažintas ir optimizuotas 2. Sumažintas optimizuotas žaliavų, dalių irirkomponentų
1.1.Tvari Tvarigamyba. gamyba.
2. Gamybos procesų ir technikos
optimizavimas. optimizavimas.
naudojimas.
3. Išaugęs energijos efektyvumas. 4. Mažiau taršos ir eikvojimo. 5. Industirnė simbiozė. 6. Dizainas perdirbimui. 6. Dizaino kūrimas gamybos pakartojimui.
naudojimas 3. Medžiagų savybės.
4. Medžiagų kokybė. 5. Mažo energijos suvartojmo 5. Mažo energijos suvartojmo medžiagosiriržaliavos žaliavos. medžiagos 6. Tvari Tvarigamyba gamyba. 6.
EKSPLOATACIJOS PABAIGA - BEGALINIS PERDIRBIMAS
VARTOTOJUI IR
1. Perdirbamos medžiagos Perdirbamos medžiagos. 2. Dizaino kūrimas lengvam išmontavimui. 3. Gyvavimo ciklo pabaigai 5. Antrinis paruošto dizaino panaudojimas kūrimas 4. Pilno ciklo tiekimo grandinė produktus. 5. 6. Up-cycling Ciklo pabaiga, atliekos. 6. Gyvavimo pabaiga, rūšiavimas, atliekos.
Pradžia -dizainas. kuriamas įtikinamas 1.1. Paveikus
dizainas. 2. Lengvo perkūrimo, lengvai 3. Efektyvus ir naudojimas. pataisomo prižiūrimo dizaino 4. Dizaino tobulinimo ir kūrimas. 3. Efektyvus naudojimas. 5. Produkto, kaip paslaugos, 4. Atnaujinamo ir prisitaikančio dizaino kūrimas. 5. Produkto, kaip paslaugos, mos. kūrimas. Produkto gyvavimo 6. Pakartotinas panaudojimas. pratęsimas. 6. Pakartotinis panaudojimas.
17 15
POVEIKIS APLINKAI / PROBLEMOS IR UŽDAVINIAI DIZAINAS
MEDŽIAGOS
ANTRINIS PANAUDOJIMAS KURIANT AUKŠTESNĖS VERTĖS PRODUKTUS
GAMYBA
PRODUKTŲ PERDIRBIMAS
PRODUKTAS PERTVARKYMAS TIEKIMAS
PANAUDOTI PAKARTOTINAI DAUGKARTINIS NAUDOJIMAS
PARDAVIMAI IR RINKODARA
ŽALIAVŲ PERDIRBIMAS
PATOBULINIMAS PRAILGINTAS GYVAVIMO LAIKAS
TAISYMAS
3-AS
PANAUDOJIMAS IŠSAUGOJIMAS
RESTAURACIJA
2-AS PANAUDOJIMAS PERRINKIMAS
CIKLO PABAIGA
16
IŠMONTAVIMAS, IŠRINKIMAS DALIMIS SURINKIMAS
DIZAINO MĄSTYMAS Visi gamybos procesai prasideda nuo projekto, bet kokio daikto kūrimas – nuo dizaino. Tad šioje stadijoje ypač svarbus vaidmuo tenka projektuotojams bei dizaineriams, tikintis būtent jų atsakingų ir ekologiškų sprendimų. Tvarus dizainas (dar vadinamas ekologiškai tvariu dizainu, ekologiniu požiūriu bei sąmoningu dizainu) – tai materialių objektų, aplinkos ar paslaugų kūrimo filosofija, kuria remiantis laikomasi socialinio, ekonominio ir ekologinio tvarumo principų.
ŽALIAVOS
GAMYBA
PREKYBA IR TIEKIMAS
PRODUKTAS
NAUDOJIMAS
CIKLO PABAIGA
(DIZAINU PAREMTAS MĄSTYMAS)
REMONTAS, ATNAUJINIMAS
PAKARTOTINIS PANAUDOJIMAS
GAMYBOS PROCESŲ PERTVARKYMAS
ANTRINIS PANAUDOJIMAS KURIANT AUKŠTESNĖS VERTĖS PRODUKTUS
17
UPCYCLED UPCYCLED BY BY SPARROW SPARROW V V Daugiafunkcis, daugiasezonis daugiasezonis Daugiafunkcis, „unisex“ paltas, Daugiafunkcis, daugiasezonis „unisex“„unisex“ paltas, paltas, kurio esminė ypatybė – modulumas. Vėjui ir drėgmei atsparus lietpaltis gali būti-dubliuojamas su kailio ar vilnos paltu iš antrinių žaliavų. Kiekvienas modulis gali būti dėvimas atskirai. Lietpaltis – drėgmę atstumiančio striukinio su striukinio audinio paltas dvigubu užtraukstriukinio audinio paltas su suaudinio dvigubupaltas užtraukdvigubu užtrauktuku, papildomu magnetų-užsegimu ir sandariomis, patogiomis kišenėmis. Kailio paltas gaminamas iš avikailiogabaliukus atraižų. Dėliojant kailiovienetiniai, gabaliukus kailio kuriami kailio gabaliukus kuriami vienetiniai, kuriami vienetiniai, unikalūs rankų darbo kailiniai su pamušalu, gobtuvu ir užtrauktuku, į gaminį juos susiuva profesionalūs siuvėjai – kailininkai. Įsegus į lietpaltį, šio modulio kailinė pusė tampa itin šiltu pamušalu. Vilnos šiltu pamušalu. Vilnos paltas gaminamas išiš šiltu pamušalu. Vilnos paltas gaminamas paltas gaminamas iš Lietuvos pramonės įmonėse likusių audinių ir odos likučių. Paltų siluetas – unifikuotas, tačiau medžiagos, faktūros ir raštai nuolat keičiasi. Drabužio modulumas vartotojui suteikia galimybę ne tik modeliuoti gaminį pagal savo poreikius-ir skonį, bet ir prisitaikyti prie sezoninių orų kaitos.
NOT NOT TRASH TRASH Tikime, bus be Tikime, kad kad ateities pasaulis bus bus be kad ateities ateitiespasaulis pasaulis be šiukšlių. Šiuo produktu norime-tinti dizainerius ir projektinti dizainerius ir gamintojus gamintojus projekpaskatinti dizainerius ir gamintojus projektuoti ir gaminti produktus iš perdirbtų medžiagų. Reklaminių stendų tentai nukabinami visai nesusidėvėję, todėl nusprendėme iš jų pagaminti šiukšlinių, skirtų rūšiuoti. „Not Trash“ labai patogios jas labai patogios – lengvos, lengvos, jas galima galima šiukšlinės labai –patogios – lengvos, jas galima susilankstyti ir įsidėti į kuprinę.
D /’GA:RBI // KOLEKCIJOS D EMEPERIS EMEPERIS IŠ /’GA:RBI D DKOLEKCIJOS KOLEKCIJOS DŽEMPERIS IŠ IŠ /’GA:RBIDŽ/ Šis objektas yra dalis mini kolekcijos, kuri buvo įkvėpta darbo greitosios mados parduotuvėje metu pamačius didelę išmestų maišų krūvą. Ta šiukšlių krūva tapo daug labiau įkvepianti negu patys toje pačioje parduotuvėje esantys rūbai. Tai privertė susimąstyti apie greitojoje madoje vis dar vyraujančią tvarumo problemą bei vertės hierarchija tarp daiktų be ar su etikete. Iš to gimė idėja kuriant kolekciją vietoj tradicinių medžiagų panaudoti nereikalingus maišelius, juos transformuoti ir taip pakelti jų vertę bei suteikti antrą gyvybę. Šis džemperis turi didelio varžančio silueto dizainą, kuris sukurtas siekiant sudaryti tarsi įsipakavusio žmogaus įvaizdį. Norint paliesti suvienodėjimo greitojoje madoje problemą ant džemperio yra formuojamas kamufliažo motyvas iš nereikalingų maišelių, kurie taip pat atspindi ir ekologijos temą.
20 18
EKODIZAINAS LIETUVOJE EKODIZAINAS LIETUVOJE Ekologijos tema savaime yra susijusi su tarpdiscipliniškumu, todėl atsakomybių laukas paliečia net kelias ministerijas. Aplinkos apsaugos ministerija skatina dizaino -sprendimus, kurie pagerina kasdienę urbanistinę aplinką bei padeda kovoti su aplinkos -tarša. LR Inovacijų ministerija palaiko ekoinovacijų diegimą versle - sukurta priemonė Eko-inovacijos LT. Tai Lietuvos verslo paramos agentūros administruojama priemonė, skirta skatinti labai mažas įmones, mažas įmones ir vidutines įmones diegtis technologines ekoinovacijas, siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes. Priemonei įgyvendinti numatoma skirti 32 mln. EUR. Švietimo ministerija atsakinga už dizaino ir ekologijos studijų programas bei moksleivių švietimą ekologijos klausimais. Lietuvos kultūros taryba remia pavienių kūrėjų tyrimus, naujų medžiagų -paieškas, institucijų ir organizacijų inovatyvių kultūrinių ir kūrybinių produktų kūrimą per stipendijų ir dizaino bei kūrybinių industrijų sričių finansavimo programas. 2017 m. liepos mėn. įsteigta ekologinio dizaino asociacija (EKODA). Socialines iniciatyvas vykdo “Kūrybos kampas 360°”, veikia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, restauracija užsiimančios įmonės bei atviros dirbtuvės „Padirbtuvės“, kuriuose pavieniai asmenys gali atnaujinti turimus daiktus. Miesto sodo (angl. urban gardening) iniciatyvas plėtoja Suomijos ambasada Vilniuje, Antakalnio mikrorajono Lietuvoje rengiami ekologinio dizaino konkursai „Kita Eko-mokykla, Lietuvoje rengiami ekologinio dizaino konkursai „Kita forma“, forma“, Eko-mokykla, ekologibendruomenė, Klaipėdos kultūros fabrikas ir kt. Lietuvoje rengiami ekologinioekologidizaino konkursai „Kita forma“, „Eko-mokykla”, ekologinio dizaino festivalis „Perdirbinys“. Nuo 2016 m. festivalio DIZAINO SAVAITĖ metu organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Pramonės šiukšlės– dizaino idėja Šiauliams“. Visos šios iniciatyvos liudija ekodizaino sprendimų taikymo pradžią Lietuvoje.
“Pasaulyje tiek visko prigaminta, kad jei ir sustos gamyba, esamų baldų ar apyvokos reikmenų turbūt užtektų 100 metų. Dabar protestai vyksta prieš kertamą mišką. Aš protestuoju tyliai. Man užtenka to, kas jau buvo iškirsta, dėl to aš restauruoju. “ Gjupholstery Gjupholstery
21 19
Kurdama šį projektą vadovavausi „Zero Waste” – beatliekio gyvenimo būdo filosofija ir siekiau atkreipti dėmesį į vis sparčiau augančią aplinkos taršos problemą. Šis projektas yra eksperimentinio proceso rezultatas, kurio metu buvo ieškoma alternatyvios medžiagos sintetiniam plastikui,plastikui, naudojantnaudojant tik natūralius buvo ieškoma alternatyvios medžiagos sintetiniam tik išteklius, kurie gamtinių procesų metu vėl galėtų virsti ištekliais. Išbandžiau nemažai natūralių medžiagų ir jų maišymo būdų, kol radau tinkamiausiąsprendimą – jūržolių pagrindu sukurtą biologiškai suyrančią medžiagą. Ši naujamedžiaga yra visiškai organiška ir kompostuojama, nes pagaminta tik iš dviejųnatūralių ingredientų. Sunaudojus produktą, esantį pakuotės viduje, pakuotę galima tiesiog išmesti į savo kompostą ar į dirvožemį kaip trąšą. Net išmetus šias pakuotes į gamtą kaip atliekas, veikiamos natūralių procesų ir mikroorganizmų, jos vėl taptų gamta, formuodamos naujus kreidos uolienų klodus, nebūtų žalingos aplinkai ar kitoms gyvybėms.
GIRIA
GIRIA – tai namų aksesuarų kolekcija balansuojanti tarp jutiminės patirties, formos formos bei spalvos. Šiuo projektu buvo siekta perteikti miško pojūčius permedžiagą, užmezgant ryšį tarp vartotojo ir objekto. objekto. Ši Ši kolekcija kolekcija yra yra eksperimentinio proceso rezultatas, kuriuo norėta pademonstruoti pademonstruoti kaip kaip medžiagos, medžiagos kurioms yra lemta tapti atliekomis – medžių žieves bei lapus – galima transformuoti į tvarųjį dizainą pasitelkiant tradicinius amatus. Eksperimento metu buvo nagrinėjamas netradicinis darbassu sumedžiu, medžiu,primenantis primenannetradicinis darbas kulinarinį procesą. Proceso eigoje buvo surastas surastas rišamosios medžiagos medžiagos receptas, kurį sudaro nekenksmingos organinės medžiagos. medžiagos.
22 20
Tai daugkartinio daugkartinio naudojimo naudojimo šiaudeliai, kurie iš kurieyrayrapagaminti pagaminti iš sudžiuvusių švendrių, rastų miško pelkėse. Augalas puikiai tinka šiaudelių gamybai, nes yranaudojamas tik sudžiuvęs švendrės kotas. Taip augalai nėra naikinami,nes iš likusių šaknų išauga ir vėl naujos švendrės. Švendrių šiaudeliai pakeičia vienkartinio naudojimo šiaudelius ir taip taip sumažina plastiko vartojimą ir gamtos žalojimą.
ŠVIESTUVAS „PLISE” ŠVIESTUVAS PLISE Simonas Tarvydas / INDI Monumentalios, lyg išiš betono betononulietos nulietos„Plise“ „Plise“ Monumentalios, lyg šviestuvo klostės – šiuolaikiška klasikinio plisuoto gaubto versija. Šviestuvo tūriuiti panaudota ypatinga ypatinga perdirbto popieriaus sukurti panaudota perdirbto popieriaus masės technologija. Išskirtinės faktūros paviršius kuria industrinį monolito, akmens masės ar betono įspūdį. PLISE, kaip irdauguma kitų Simono Tarvydo kurtų dizaino objektų, yra vienas ryškiausių tvaraus žiedinio dizaino pavyzdžių. Šviestuvui pagaminti naudojamos vietinės, antrinės ir perdirbtos žaliavos, gamybos procese sunaudojamas žaliavos, oogamybos procese sunaudojamas itin itin nedidelis bei energijos nedidelis kiekis kiekis gamtosgamtos bei energijos išteklių. Gyvavimo ciklo pabaigoje šviestuvas gali būti lengvai perdirbamas, tokiu būdu neteršiama neteršiama beiatsakingas skatinamas atsakingaplinka, bei aplinka, skatinamas vartojimas. as vartojimas. PLISE – Nacionalinio “Gero PLISE – Nacionalinio “Gero Dizaino” Dizaino” konkurso konkurso prizininkas.prizininkas. Matmenys: Matmenys: 63x63x51. 63x63x51. Medžiaga: (perdirbtas REPAPERpopierius). (perdirbtas Medžiaga: REPAPER popierius).
IGNORANCE IS BLISS Tai tęstinis projektas apie industrinių metalo atliekų (iš vandens ar dirvožemio valymo įmonių) vertės reinkorporavimą naujiems produktams bei metodams kurti. bei metodams kurti. Metalai naudojamų yra viena labiausiai naudoMetalai yra viena labiausiai žaliavų, deja, tai – neatsinaujinantys ištekliai, kurių kasyba neigiamai veikia oro ir vandens kokybę bei gyvybės formas. Įvairių eksperimentų metu pasisekė šį šalutinį produktą pritaikyti kaip dažų pigmentą darbui su porcelianu ir glazūromis. Kolekciją sudaro funkcionali produktų serija – porceliano indai ir interjero plytelės – mažo ir didelio mastelio tokių atliekų panaudojimo pavyzdys. Spalvos 100% gaunamos išskiriant pigmentus iš užteršto dumblo. Ironiška, tačiau įdomiausi rezultatai pasiekiami iš pačių užterščiausių mėginių. Projekto tikslas yra mesti iššūkį dabartinei dažų pramonei ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.
Namų aksesuarų kolekcija RAITŪZAI – veidrodžiai bei žvakidės – sukurti panaudojant ypatingas begriūvančio namo atliekas. Pagrindinė šios kolekcijos detalė – gipsiniai sienų lipdiniai, kurie beveik prieš šimtmetį puošė pasiturinčių Lietuvos ponų namus. Tai objektai, kuriuose susitinka XX ir apartamentų lubas, o dabar puoš šiuolaikinius XXI amžiai. Kaip ir anuomet, taip ir dabar šie namus. Tai objektai, kuriuose susitinka XX ir XXI amžiai. Kaip ir anuomet, taip ir dabar šie gipso lipdiniai atlieka tą pačią, namų dekoro funkciją, tačiau kitu pavidalu.
21 23
22
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS EKODIZAINO TEMA
Gegužės 9 d., trečiadienį, 9–17 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-412) vyko mokymai apie ekodizainą ir žiedinės ekonomikos teikiamą naudą „Learning Factory Workshop”. Renginys įtrauktas į jau trylika metų vykstančio festivalio „Dizaino savaitė” programą. Į mokymus pakviesti įmonių bei aukštųjų mokyklų atstovai. Mokymuose buvo pristatyta unikali metodologija, kuri padeda atrasti ir integruoti ekodizaino sprendimus kasdieniame gyvenime. Mokymus vedė ekspertai Maxas Marwede (Vokietija) ir Tapani Jokinenas (Suomija). Keliaujanti paroda „Reconsider Design” veikė gegužės 8-31 d. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) kaip festivalio „Dizaino savaitė 2018” dalis. Tarptautinėje parodoje eksponuota 30 atidžiai atrinktų ekodizaino projektų, atkreipiančių dėmesį į mūsų kasdienius įpročius ir jų įtaką aplinkai, ieškant sprendimų, kaip sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai neprarandant produktų kokybės ir unikalių savybių. 2018 m. rugsėjo 27 d. ISM Inovacijų bazėje (Arklių g. 17, Vilnius) vyko kūrybinės dirbtuvės ekodizaino tema. Dirbtuvių dalyviai (akademinės bendruomenės nariai, verslo atstovai, dizaineriai ir kiti suinteresuotieji asmenys) siekė išgryninti pagrindinius ekodizaino sistemos Lietuvoje veikėjus, identifikuoti esamą situaciją, suformuluoti ekodizaino iniciatyvų stiprybes ir silpnybes bei pateikti pasiūlymus. Pirmoje dalyje Lietuvos dizaino forumo direktorė pristatė projekto „EcoDesign Circle“ tikslus ir uždavinius, supažindino su projekto metu gimusiomis iniciatyvomis ir galimais įrankiais. Antroje dalyje dalyviai buvo suskirstyti į 3 grupes. Kiekviena grupė dirbo su vienu darbalapiu, apimančiu skirtingus analizės laukus. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę atsakyti į visus pateiktus klausimus ir pateikti pasiūlymus. Skirta papildomų 15 minučių neformaliai diskusijai, po kurios kiekviena grupė išskyrė prioritetus ir pateikė rezultatus. Kūrybinės dirbtuvės pradėtos nuo prielaidos, kad poreikis taikyti ekodizaino sprendimus įvairiuose sektoriuose Lietuvoje yra. Šis poreikis kyla iš itin aktualios problematikos – didėjančio žmonių neigiamo poveikio aplinkai. Dirbtuvių metu dalyviai kaip vienas didžiausių problemų įžvelgė tarpsektorinio bendradarbiavimo stoką, žinių trūkumą ir vieningos duomenų bazės nebuvimą. Nepaisant to, iškirtos ekodizaino stiprybės ir silpnybės.
23
24
25
STIPRYBĖS • Ekodizainas mažina vartojimą ir taršą. • Lietuviai nuo seno vertina ilgaamžius dizaino objektus, vis labiau domisi žiedine ekonomika. • Plinta „Zero Waste Lifestyle” idėjos, kurios skatina atsakingesni vartojimą. • Būti ekologišku yra madinga, tad žmonės linkę pirkti draugiškesnius aplinkai produktus ir už juos mokėti didesnę kainą, o tai didina įmonių pajamas. • Ekologijos principų besilaikantis dizaino verslas yra traktuojamas kaip labiau socialiai atsakingas, taip formuojama geresnė reputacija.
Ilgaamžius minkštuosius baldus Lietuvoje gaminame daugiau nei dvidešimt metų, tačiau vis dar sudėtinga kurti draugišką aplinkai produkciją. Šių dirbtuvių diskusijos metu sužinojau apie bio porolono medžiagą, kurią galima pačiam užsiauginti iš grybienos! Aurimas Kundelis, UAB „Sedes Regia"
28 26
SILPNYBĖS • Ekologiškesni sprendimai dažnai reikalauja daugiau rankų darbo ir žmogiškųjų resursų, didėjant gamybos kaštams, auga ir savikaina, todėl tokių produktų kaina galutiniam vartotojui lyginant su masinės produkcijos mažiau ekologiškais gaminiais yra didesnė ir mažiau konkurencinga rinkoje. • Šalies įstatyminė bazė nėra pritaikyta ekodizaino sprendimų diegimui į rinką, dažnai susiduriama su sertifikavimo problemomis. Ekologijos principus atitinkančios produkcijos sertifikavimas yra brangus, ne visada vykdomas atsakingai (sertifikatai suteikiami neįsigilinus į visą gamybinį procesą). • Mažas iniciatyvų mastelis - ekodizaino projektai dažnai būna vienkartiniai, sukuriami produktai mažatiražiai. • Profesionalų patirties trūkumas. Darbuotojų kompetencijų stoka bei įsitvirtinę mitai stabdo ekoinovacijų plėtrą. • Ekologiški produktai dažnai būna mažiau atsparūs aplinkos poveikiui, reikalingos specialios pakuotės, todėl apsunkinama logistika.
REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI 1. Nuoseklus visuomenės švietimas įvairiais kanalais, siekiant skatinti ekoproduktų naudojimą. Pabrėžiama ugdymo nuo mažens svarba, pradedant edukaciją nuo vaikų darželių, palaipsniui didinant sąmoningumą mokyklose, aukštojo mokslo institucijose ir darbovietėse. 2. Verslo sektoriaus ekoinovacijų skatinimas per specialias valstybės dotacijas („sniego gniūžtės iš viršaus“ principas), lengvatas atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančioms įmonėms ir verslo paramos priemones, skatinančias gamintojų ir kūrėjų bendradarbiavimą. 3. Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą įvairiuose lygmenyse (valstybinis, tarpinstitucinis ir pan.), kuris padėtų dalintis gerąja skirtingų šalių patirtimi apie įdiegtas ir sėkmingai veikiančias ekodizaino skatinimo priemones. 4. Bendradarbiaujant su Lietuvos grafinio dizaino asociacija, kuri organizuoja Nacionalinius pakuotės apdovanojimus (NAPA), skatinti pakuočių dizainerius rinktis draugiškesnes aplinkai, ilgaamžes, lengviau perdirbamas medžiagas. 5. Valstybinių institucijų el. puslapiuose talpinti informaciją apie ekodizaino kuriamą pridėtinę vertę ir pavyzdžius. 6. Vykdyti Lietuvos įmonių švietimą, skatinant optimizuoti gamybinius procesus pritaikant žiedinės ekonomikos principus. 7. Infobazės apie įmonių likutines žaliavas sukūrimas, suteikiant tiesioginę prieigą dizaineriams.
27
28
29
ECO DESIGN SPRINT „Ecodesign Sprint“ - tai trijų dienų žiedinės ekonomikos mokymų ir akceleracijos programa, skirta mažojo ir vidutinio verslo įmonėms bei dizaino agentūroms, norinčioms plačiau susipažinti su žiedinės ekonomikos galimybėmis. Pagrindinis mokymų tikslas - suteikti dalyviams išsamių žinių apie žiedinės ekonomikos galimybes ir verslo modelius. Taip pat - skatinti ir plėtoti mažųjų ir vidutinių įmonių verslą bei kurti tvaresnius produktus ir paslaugas. 2019 m. vasario 12 d. Vilniuje vyko supaprastinta „Ecodesign Sprint“ dirbtuvių versija. Mokymus vedė ekspertė Anne Raudaskoski iš Suomijos. Dalyvių skaičius: 11. Per vieną mokymų dieną sukurti net trys ekodizaino sprendimais grįstų paslaugų modeliai.
DALYVIŲ ATSILIEPIMAI
„Ačiū už puikiai suorganizuotus mokymus. Naudinga praktinė medžiaga, užduotys bei dalyvių sugeneruotos idėjos leido susipažinti su tvaraus dizaino principais.” „Dėkoju už smagias ir labai įtraukiančias dirbtuves. Atradimų pilna galva!” Aurimas Kundelis, UAB „Sedes Regia"
“Dalyvių skaičius buvo tobulas, grupinės užduotys padėjo geriau įsisavinti informaciją.”
30 28
31
32
33
ŠALTINIAI Portalo „Sustainability guide” tvarumo gidas https://sustainabilityguide.eu/sustainability/ social-sustainability/ UAB „Kvalitetas“ el.portalo straipsnis apie „LEAN” mąstymą http://www.kvalitetas.lt/ index.php?id=724 Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas” straipsnis apie tvarų dizainą http://www. nemunas.press/straipsniai/tvarus-dizainas-linija-virstanti-ziedu/ Portalo „Environmental Science” tvarios aplinkos apžvalga https://www.environmentalscience.org/sustainability Europos parlamento el.puslapio straipsnis apie žiedinę ekonomiką http://www.europarl. europa.eu/news/lt/headlines/economy/20151201STO05603/ziedine-ekonomika-kas-tai-irkodel-ji-svarbi R.Dagiliūtės (VDU) prezentacija apie ekologines planetos ribas https://www.slideshare.net/ LRATCA/ekologins-planetos-ribos-kodl-ar-svarbs-ms-vartojimo-proiai Pakuočių tvarkymo organizacijos el.puslapis http://www.zaliasistaskas.lt/visuomenei/naujienos/eko-dizainas-xxi-amiaus-issukis.html ES investicijų Lietuvoje el.puslapis http://www.esinvesticijos.lt/lt/patvirtintos_priemones/ eco-inovacijos-lt
2019 Ši medžiaga parengta Lietuvos dizaino forumo, dalis informacijos priklauso Fraunhofer IZM, Berlyne (lernfabrik@izm.fraunhofer.de). Ši medžiaga yra prieinama „Creative Common License“ „Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International“ (CC BY-NC-SA 4.0) “(https://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/4.0/).
34