VYTAUTAS LANDSBERGIS
! "#$#% &' (#)* &! +(, &, - % , .#+* ! &/&0,1%"%#&#$&2.)134 )#
!"#$%&#'(%()*"%+%,'( #&#(#(% - #'03 - * ň#(-% -
D
A
L
I
S
-
.
!"#"$"%"!&'%()'*&+# Kartą viename miestelyje, vardu Obeliai, augo didžiulis sodas. To sodo gale šlamėjo graži, vešli obelis, vardu Obelis, o pavarde – Antaninė. Obelų tame sode, be abejo, buvo ir daugiau, tačiau kriaušių augo visiškai mažai. Gal kokios trys... Kriaušės daugiausia augo Kriaušeliuose, obelys – Obeliuose, o varnos augo Varniuose, ypač viena tokia, vardu Varna Karaliaus Pati, nes jos vyras buvo Karalius ir turėjo deimantinį naktinį puodelį. Bet kadangi ši pasaka ne apie varnas, tai grįžkime kuo skubiausiai į Obelius. O apie Varną Karaliaus Pačią papasakosime vėliau, kai nusibos sekti apie obuolius1.
!"#"$"%"!&'%,"&-%$"&!%",#&."/0"%()+(*&"& Taigi, kaip jau žinote, Obeliuose augo vešli Antaninė obelis ir kartą pavasarį ji susilaukė daug mažų obuoliukų. Iš pradžių, vos išsiritę iš pumpurų, obuoliukai buvo visai nepanašūs į obuolius ar kokias nors slyvas. Atrodė tarsi būtų žiedeliai ar mažos gėlytės. Be to, naujagimiai visiškai nemokėjo šnekėti. O šnekėti ankstyvoje vaikystėje jie nemokėjo dėl to, kad dar neturėjo nei kotelių, nei raudonų žandelių, nei sėklyčių, nei akyčių, nei ausyčių...2 Obuoliukai galėjo nebent pašvil1 2
Apie kriaušes irgi kada nors paseksime, turėkite kantrybės. Tarkim, žmogus – jei neturi kotelio ir žandelių – irgi nedaug tegali pašnekėti....
/
pauti savo švelniais žiedlapiais, jei vėjelis palankios krypties pūsdavo. Taip pasišvilpaudami būsimieji obuoliukai ir kabėjo... Tačiau vien kabėti jiems buvo baisiai nuobodu – ką gi nuveiksi, kybodamas ant medžio? Nebent retsykiais kokia bitė ar širšė aplanko. Bet ir tos dažniausiai tik prisikemša nektaro pilnas kišenes ir skrenda kuo skubiausiai avilin, net zvimbdamos iš džiaugsmo... Niekada nepasiteiraus, tarkim: – Ar galima, aš jus iškopinėsiu? Net „ačiū“ ar „viso gero“ neištars, jokio šiltesnio žodžio neišzvimbs. – O juk galėtų būti ir mandagesnės, – dūsaudami mąstė obuolių žiedeliai. – Pasisvečiuotų, papasakotų, kas kitose obelyse naujo... Taigi tenka pasakyti, kad obuoliukai, kol buvo dar žiedeliai, augo nelaimingi ir labai dūsavo. Kuo labiau augo, tuo gailiau dūsavo. Ir štai vieną rytą Obeliuose nutiko itin keistas dalykas. Žiedelis, vardu Petras, atsiduso taip smarkiai, kad net visi jo žiedlapiai nulakstė! Pagavęs obuoliuko žiedlapius, vėjas tučtuojau ėmė smagiai jais žaisti – nešiojo po pievas ir po girias it kokią pūgą! O Petras, likęs be apdarų, labai susigėdo, manydamas, kad tapo nuogas it kokia panelė. Ir dėl to skaisčiai paraudonavo. Paskui persisvėrė per šaką ir pažvelgė į balą. O ten – tarsi veidrody – atsispindėjo raumeninga Petro krūtinė ir kitos kūno vietos. Tai išvydęs, Petras labai apsidžiaugė. – Žiūrėkit, aš jau nebe gėlė, o tikras vyras! – ėmė stipruolis savo žydintiems broliukams girtis, žandus pūsti bei kūno apvalumus demonstruoti.
0
Tai išgirdę kaimyninių šakų žiedeliai tik dar labiau nuliūdo, o kitas supykęs žiū – net ir nuvyto! Žiedelius apėmė baltas pavydas ir jie ėmė dūsauti taip skaudžiai, kad Obeliuose pakilo tikra vėtra! Ji nudraskė visus nuvytusius, nereikalingus žiedlapius, ir netrukus ant Antaninės obels beliko vien maži, ką tik išsiritę obuoliukai. Džiaugėsi visi ir vienas per kitą gyrėsi: – Žiūrėk, Petrai, koks mano kotelis! – Žiūrėk, Antanai, kokios mano ausys! – Aldona, pasižiūrėk į balą – kokia tu sukirmijusi! – erzino vieni kitus. – Ša, vaikai, nutilkit, – ėmė raminti juos mama obelis Antaninė, – nes prižadinsite išbadėjusius pavasarinius kirminus! Atšliauš koks nevidonas ir kaipmat jus sugrauš. Nutilo išsigandę obuoliukai ir ėmė dairytis aplinkui… Bet niekur jokių kirminų nesimatė, tik vienas sliekas, vardu Kieša, po obels šaknimis knaisiojosi. Raivėsi, vaipėsi ir kuo puikiausiai girdėjo viską, kas buvo šnekama viršuje.
#*&'$"#%$&'1" Apie slieką Kiešą, beje, derėtų papasakoti atskirai... Kieša buvo paprastas žemės kirminas ir visiškai nesistengė pakilti į aukštumas kaip koks vabalas ar varna. Vabalai mat kas kita – jiems svarbu užsiropšti kuo aukščiau ir ten
1
sugraužti visa, kas tik aukštybėse būna gražiausia – obuolius, kriaušes, slyvas, debesis, Mėnulį ir taip toliau – iki pat Marso. Bet sliekas Kieša buvo tinginys ir tingiai sau galvojo: – O ko gi man, žemės kirminui, ropštis į tas aukštybes? Dar nukrisiu ar kokia varna sules. Geriau jau žeme ropinėsiu ir lauksiu – mažu bau1 koks obuolys, slyva, kriaušė, debesis, Mėnulis, o gal net Marso gabalas nukris... Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kartais (ypač rudenį) taip ir atsitikdavo – nukrisdavo tai obuolys, tai kriaušė... Kartą, tiesa, buvo nukritęs ir Mėnulis, bet paskui atėjo Pasaulio Pabaiga, o tai jau visai kita pasaka (žr. 90 p.). Tai va, šliaužioja tas bjaurybė Kieša po obelim ir varvina seilę, vėpsodamas į ką tik išsiritusius obuoliukus: – Na, palaukit jūs man, nunoksit, nukrisit! Tada jus ir sužiaumosiu it kokius abrikosus!.. Tačiau obuoliukai apsimeta, kad negirdi klastingojo Kiešos grasinimų, sūpuojasi ant lanksčių šakų ir švilpauja obuolių liaudies sutartines: Atskrido strazdelis – leliumoj, Pagavo sliekelį – prarijo tuoj! Bau – toks kirminų priežodis, kuris vartojamas velniai žino kam. Nors vargu bau ar ir velniai žino, kodėl jie šitaip šneka…
1
2
O nevidonas Kieša, girdėdamas šias patyčias, tik mauroja dantis iššiepęs: – Dainuokit dainuokit, ateis valanda, kai aš dainuosiu jus ragaudamas! Paskui Kiešai nusibodo niauroti ir jis įsirausė į žemę iki pusės – kaip koks kurmis. Paviršiuje liko tik kokių dviejų trijų centimetrų uodegytė...1 Tolumoj švito švyturys.
.+0+( Vieną dieną į Obelius nei iš šio, nei iš to atėjo Ruduo. Atėjo, nusiavė purvinus batus, numetė juos šonan, išsidrėbė po obelim ir užmigo. Nespėjęs net kaip reikiant įmigti, Ruduo ėmė knarkti ir savo knarkalus pūsti į obuoliukus. – Vyrai, laikykitės, nes mus tuoj nupūs! – suriko obuolys Antanas ir iš visų jėgų įsikibo į šaką. Kiti obuoliukai, nieko nelaukdami, irgi įsikabino į šakas ir bent tokiu būdu bandė išlikti gyvi. Ale žiūrėk – kuris silpnesnis, kokios ligos ar kirminėlio pagraužtas – krito žemėn baisaus rudens knarkimo nupūstas. O apačioj jau laukia dantis iššiepęs baisusis sliekas Kieša, kuris tuoj nelaimėlį velka šonan ir krauna aukšton kupeton. Paskui užknisa lapais ir niūniuoja sau po nosim: 1
Kuriam galui jis paliko iškišęs iš žemės uodegytės galą – ir pačiam knygos autoriui nelabai aišku.
34
Labas rytas, obuolėli, Antaninis saldainėli, Iťsivirsiu tuoj kompoto, Nes uŞknisot, atsibodot! Girdėdami ťias tragiťkas giesmes, obuoliukai tik sukando dantis ir stengėsi kuo stipriau laikytis įsitvėrę ťakų – kad tik rudens knarkimas jų nenupōstų į mirtiną slieko Kieťos glėbį! Tik patys stipriausieji iťsilaikė nenukritę ligi ryto...1 Rytą Ruduo lyg niekur nieko atsikėlė, apsiavė savo purvinus batus ir nuvėŞliojo kaŞin kur, pasiťvilpaudamas bei miťkų pakraťtėlius geltonai bespalvindamas2.
Ă? Ă?Äł ĂŒ ĂŒ ĂŒ Paskui atÄ—jo bobĹł vasara. Prie obels atvaĹžiavo du sunkveĹžimiai, pilni bobĹł... Jos iĹĄĹĄoko iĹĄ maĹĄinĹł ir iĹĄ visĹł jÄ—gĹł pradÄ—jo purtyti obelÄŻ. – Vyrai, laikykitÄ—s – bobos puola! – suriko obuolys, vardu Petras, pavarde 1 2
Stipriausi buvo tie, kurie kiekvieną rytą darydavo prisitraukimus. Mat ruduo turėjo du iťsilavinimus: vieną – rudens, kitą – dailininko.
!!
,+.& !"#$%!&'% Í ij Ì Ì 5'('6')'7%")89"*%:();;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;2 5'('6')'7%")#'%<)6'%7)'#(%&'=+')>9:>*%'%);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;2 ?*%"6'()!%"@');;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;3 A:+:>;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;45 Í) Ĵ 0 - , );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;44 )B'&=')!'&'*%':()5'#%);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;46 #%,)$# ň0#, &#) !30 (#') #-.),#$ );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 47 - % *# ) /)&#/- -/(%0 ň#'3$ );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 85 Í/&0é ! ( ,)&é);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;89 & 0#Ý#/- #, ) /)&3- #( -);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;94 - % *# ) /)&þ Ì(. (Õ);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;9: #%,)$# ġ &()- !30 (#') #-.),#$ );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;92 - % *# %Õ (),-);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; :4 - % *# ) /)&#Ĵ .),.Õ);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;:6
*é- - () ) #$)- !30 (#') ŏ&' -);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;64 5"#&>)=:>#C6%'%)$C=");;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;66 !'#%=>)B'(%*%D':()('7='())))));;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 6;
,()- $ /(3-.é- #-.),#$ );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 24 .#() -#&#$ /- - *() .í-#(3- );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;29% - % *# ) &þ ,3.í);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;22 .#%é. - .,) #, Ì(. () -/-#.#%#' -);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;27 - % *# Ì/%-#( - 0 -./0 -);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;8 Ì(. () #, ġ &()- #Ģ-#-%3,#' - );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; !'6'#&C()%&)!'6'6"#:&%);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;7 #%,)$# Ì&#$)Ģ# /- !30 (#') #-.),#$ );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 3: - % *# ( & #'#(!Õ % , &# /- 3. /.) # ň#)$) '#,.þ);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;3; - % *# - /&#) #!Õ);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;75
!!"#$%!&'" Ì ġ ij Ì Ì ,# /Ģ &#Ĵ % #' -);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;458 5'$'('&%();;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;458 í-./.#- #, %,# /Ģé-);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;; 452 #&é- * - % *# * &é Õ #, Ģ Ģ%Õ);;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;453 í-./.#- #, )! #& );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;445 í-./.#- %,# /Ģ#Ĵ -*Õ-./)- );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;44: Í#&é- * - % *# -&# %Õ Í , .í );;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;;447
./01+
( - ,!#-} 3. /. - | /)&#Ĵ * - %)- #, %,# /Ģ#Ĵ~ * - % 3. /. - | ( - ,!#- #&#/-., 0) #'03 - * ň#(-% -| u - & # #' -| #&(#/-~ )'#(# /- #./ (/-} sqrt| rts*|} #&#/-.,| !"#$%&'()&&**)(++),-), % - %)- ) /)&#Ĵ #, %,# /Ģ#Ĵ . # % .0#,. -} ! ,)% # * *#& 3. - *)*/&# ,#)- | | ( - ,!#) %(3!)- /)&#Ĵ * - %)- & # #' -| Ü# , -#. 0#-#Ģ% # ( /$ - ,# /Ģ &#Ĵ % #') #-.),#$ -} %/,#)- þ(#,.#(! # &30 /$ %/(#! #%Ģ.#- í-./.#-} $) -IJ(é( - )! #& } Ģ Ģ% -} * &é } -&# % - Í , .é #, %#.# þ-. IJ- 0 #%é$ #| Ì*# Ģ#Õ %(3!Õ &#. , .IJ,)- %,#.#% - í-./.#- , 3, , Ģí-~ Ý#)$ 'ň# /- * #!)$ 0 #% '- *, é$) , Ģ3.# $ /( -(é ' (#(#(%Ĵ % ,. } %/,# 0 (!é #( (.#&/')} * -#.#%é$) 0 #%)} % #* , - .)} #(. & %./ #, (/)0)% } 0 )0 0)-# ' ()} % #* ň # #')} %)( * #$ | #* þ-#! &é$) (%-Ý# / &# ./0#Ĵ 0 #%Ĵ &#. , .IJ, # ( IJ #(! ()(- (-) -.#&#-.#) % } -/, #Ģ%#} &)!#Ģ%# ň # #' # ň) ň# #-} #%. #-} þ!,#-/-# #- % & )- #, . /.)- %)- Ģ. '* #-| 0 , # /-#Õ 0# .Õ Ģ# ' %)(. %-. /ň#' 3. /.) | ( - ,!#) !| rzws %IJ,3 | ) /)&#Ĵ * - %)- 3, -#/ň .) #, -.#&# /- *)ň#IJ,#/ /(#% &# (. -3 } %/,#)$ &3!#)'#- . #-é'#- 0 #%# ) /)&# #} /&0é ( ,)&é} & *é - () ) #$ } ň0#, &#- Ì&#)Ģ } Ì )' - #, 0 } % , &#/- 3. /. - # 3-#- # -.#,()- , %#Ģ%#) %-%, ' (. #} * ,) #$/)$ ')- )&%&),) %&#Ģé-} ' (#*/&#/)$ ' !, ' .#%)- (),')'#- . |
ysr|rxs zt
3. /. - | ( - ,!# /)&#Ĵ * - %)- #, %,# /Ģ#Ĵ !"#$#%#%&"' #'03 - * ň#(-% %.),é # ,é '#.# (é #, ň - +*,,%2345 Ģ& # ) ÌÍ Ê Ì 6665789:;:<=>5?@ * /- #() ÌÍ Ì! (.IJ, /(!.#(é- -* / )- * -& /!)-