Obuolių pasakos ir kriaušių by Dominicus Lituanus

Vytautas V. Landsbergis

OBUOLIŲ PASAKOS ˇ IR KRIAUSIŲ skiriu dviem savo obuoliams – Jonukui ir Elenytei

Dailininkė Dalia Karpavičiūtė Penktas leidimas

2019

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-8227-13-0

I dalis.

ObuoliĹł pasakos

Pasaka apie Obelius Kartą viename miestelyje, vardu Obeliai, augo didžiulis sodas. To sodo gale šlamėjo graži, vešli obelis, vardu Obelis, o pavarde – Antaninė. Obelų tame sode, be abejo, buvo ir daugiau, tačiau kriaušių augo visiškai mažai. Gal kokios trys... Kriaušės daugiausia augo Kriaušeliuose, obelys – Obeliuose, o varnos augo Varniuose, ypač viena tokia, vardu Varna Karaliaus Pati, nes jos vyras buvo Karalius ir turėjo deimantinį naktinį puodelį. Bet kadangi ši pasaka ne apie varnas, tai grįžkime kuo skubiausiai į Obelius. O apie Varną Karaliaus Pačią papasakosime vėliau, kai nusibos sekti apie obuolius1.

Pasaka apie tai, kaip atsiranda obuoliai Taigi, kaip jau žinote, Obeliuose augo vešli Antaninė obelis ir kartą pavasarį ji susilaukė daug mažų obuoliukų. Iš pradžių, vos išsiritę iš pumpurų, obuoliukai buvo visai nepanašūs į obuolius ar kokias nors slyvas. Atrodė tarsi būtų žiedeliai ar mažos gėlytės. Be to, naujagimiai visiškai nemokėjo šnekėti. O šnekėti ankstyvoje vaikystėje jie nemokėjo dėl to, kad dar neturėjo nei kotelių, nei raudonų žandelių, nei sėklyčių, nei akyčių, nei ausyčių...2 Obuoliukai galėjo nebent pašvilpauti savo švelniais žiedlapiais, jei vėjelis palankios krypties pūsdavo. 1

Apie kriaušes irgi kada nors paseksime, turėkite kantrybės.

Tarkim, žmogus – jei neturi kotelio ir žandelių – irgi nedaug tegali pašnekėti...

Taip pasišvilpaudami būsimieji obuoliukai ir kabėjo... Tačiau vien kabėti jiems buvo baisiai nuobodu – ką gi nuveiksi, kybodamas ant medžio? Nebent retsykiais kokia bitė ar širšė aplanko. Bet ir tos dažniausiai tik prisikemša nektaro pilnas kišenes ir skrenda kuo skubiausiai avilin, net zvimbdamos iš džiaugsmo... Niekada nepasiteiraus, tarkim: – Ar galima, aš jus iškopinėsiu? Net „ačiū“ ar „viso gero“ neištars, jokio šiltesnio žodžio neišzvimbs. – O juk galėtų būti ir mandagesnės, – dūsaudami mąstė obuolių žiedeliai. – Pasisvečiuotų, papasakotų, kas kitose obelyse naujo... Taigi tenka pasakyti, kad obuoliukai, kol buvo dar žiedeliai, augo nelaimingi ir labai dūsavo. Kuo labiau augo, tuo gailiau dūsavo. Ir štai vieną rytą Obeliuose nutiko itin keistas dalykas. Žiedelis, vardu Petras, atsiduso taip smarkiai, kad net visi jo žiedlapiai nulakstė! Pagavęs obuoliuko žiedlapius, vėjas tučtuojau ėmė smagiai jais žaisti – nešiojo po pievas ir po girias it kokią pūgą! O Petras, likęs be apdarų, labai susigėdo, manydamas, kad tapo nuogas it kokia panelė. Ir dėl to skaisčiai paraudonavo. Paskui persisvėrė per šaką ir pažvelgė į balą. O ten – tarsi veidrody – atsispindėjo raumeninga Petro krūtinė ir kitos kūno vietos. Tai išvydęs, Petras labai apsidžiaugė. – Žiūrėkit, aš jau nebe gėlė, o tikras vyras! – ėmė stipruolis savo žydintiems broliukams girtis, žandus pūsti bei kūno apvalumus demonstruoti. Tai išgirdę kaimyninių šakų žiedeliai tik dar labiau nuliūdo, o kitas supykęs žiū – net ir nuvyto! Žiedelius apėmė baltas pavydas ir jie ėmė dūsauti taip skaudžiai, kad Obeliuose pakilo tikra vėtra! Ji nudraskė visus nuvytusius, nereikalingus žiedlapius, ir netrukus ant Antaninės obels beliko vien maži, ką tik išsiritę obuoliukai. Džiaugėsi visi ir vienas per kitą gyrėsi: – Žiūrėk, Petrai, koks mano kotelis!

– Žiūrėk, Antanai, kokios mano ausys! – Aldona, pasižiūrėk į balą – kokia tu sukirmijusi! – erzino vieni kitus. – Ša, vaikai, nutilkit, – ėmė raminti juos mama obelis Antaninė, – nes prižadinsite išbadėjusius pavasarinius kirminus! Atšliauš koks nevidonas ir kaipmat jus sugrauš. Nutilo išsigandę obuoliukai ir ėmė dairytis aplinkui... Bet niekur jokių kirminų nesimatė, tik vienas sliekas, vardu Kieša, po obels šaknimis knaisiojosi. Raivėsi, vaipėsi ir kuo puikiausiai girdėjo viską, kas buvo šnekama viršuje.

Sliekas Kieša Apie slieką Kiešą, beje, derėtų papasakoti atskirai... Kieša buvo paprastas žemės kirminas ir visiškai nesistengė pakilti į aukštumas kaip koks vabalas ar varna. Vabalai mat kas kita – jiems svarbu užsiropšti kuo aukščiau ir ten sugraužti visa, kas tik aukštybėse būna gražiausia – obuolius, kriaušes, slyvas, debesis, Mėnulį ir taip toliau – iki pat Marso. Bet sliekas Kieša buvo tinginys ir tingiai sau galvojo: – O ko gi man, žemės kirminui, ropštis į tas aukštybes? Dar nukrisiu ar kokia varna sules. Geriau jau žeme ropinėsiu ir lauksiu – mažu bau3 koks obuolys, slyva, kriaušė, debesis, Mėnulis, o gal net Marso gabalas nukris... 3

Bau – toks kirminų priežodis, kuris vartojamas velniai žino kam. Jeigu kam nors labai įdomu, tai eikit po velnių ir ten pasiteiraukit. Bet vargu bau ar velniai pasakys...

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kartais (ypač rudenį) taip ir atsitikdavo – nukrisdavo tai obuolys, tai kriaušė... Kartą, tiesa, buvo nukritęs ir Mėnulis, bet paskui atėjo Pasaulio Pabaiga, o tai jau visai kita pasaka (žr. 92 p.). Tai va, šliaužioja tas bjaurybė Kieša po obelim ir varvina seilę, vėpsodamas į ką tik išsiritusius obuoliukus: – Na, palaukit jūs man, nunoksit, nukrisit! Tada jus ir sužiaumosiu it kokius abrikosus!.. Tačiau obuoliukai apsimeta, kad negirdi klastingojo Kiešos grasinimų, sūpuojasi ant lanksčių šakų ir švilpauja obuolių liaudies sutartines: Atskrido strazdelis – leliumoj, Pagavo sliekelį – prarijo tuoj! O nevidonas Kieša, girdėdamas šias patyčias, tik mauroja dantis iššiepęs: – Dainuokit dainuokit, ateis valanda, kai aš dainuosiu jus ragaudamas! Paskui Kiešai nusibodo niauroti ir jis įsirausė į žemę iki pusės – kaip koks kurmis. Paviršiuje liko tik kokių dviejų trijų centimetrų uodegytė...4 Tolumoj švito švyturys.

Kuriam galui jis paliko iškišęs iš žemės uodegytės galą – ir pačiam knygos autoriui nelabai aišku.

Turinys I dalis. Obuolių pasakos..................................................................................................................5

Pasaka apie Obelius .....................................................................................................7 Pasaka apie tai, kaip atsiranda obuoliai .................................................................7 Sliekas Kieša ................................................................................................................11 Ruduo ........................................................................................................................... 15 Bobų vasara .................................................................................................................16 Varna Karaliaus Pati ..................................................................................................19 Tikroji žvirblio gyvenimo istorija ..........................................................................23 Pasaka apie obuolius sunkvežimyje ......................................................................25 Bulvė generolė ........................................................................................................... 28 Obelevičius ir obuolys Vincas ................................................................................. 34 Pasaka apie obuolį Antaną .......................................................................................38 Tikroji Šalnos gyvenimo istorija ........................................................................... 40 Pasaka apie ką nors .................................................................................................. 44 Pasaka apie obuolių tortą ........................................................................................ 48 Lapės Ksenofobijos gyvenimo filmas....................................................................53 Petro nuotykiai vyne .................................................................................................55 Katino Vasilijaus sapnas ......................................................................................... 59 Varnos jaunystės istorija......................................................................................... 62 Katino Vasilijaus sapno tęsinys ............................................................................. 64 Pasaka apie obelį Marytę......................................................................................... 67 Netikėtas Petro ir Antano susitikimas .................................................................. 71 Pasaka apie auksines vestuves............................................................................... 74 Antano ir Šalnos išsiskyrimas................................................................................ 79

125

Kakatrys ir Kakaketuri ..............................................................................................83 TIkroji Alijošiaus gyvenimo istorija ..................................................................... 85 Pasaka apie nelaimingą karaliaus Vytauto Didžiojo mirtį .............................. 89 Pasaka apie Pasaulio Pabaigą ................................................................................. 92

II dalis. Kriaušių pasakos ..........................................................................................................99

Kriaušelių kaimas ....................................................................................................100 Pavasaris ....................................................................................................................100 Kęstutis ir kriaušės ..................................................................................................103 Vilės pasaka apie pelėdą ir šešką ......................................................................... 106 Kęstutis ir Jogaila ..................................................................................................... 110 Kęstutis kriaušių spąstuose ................................................................................... 114 Bilės pasaka apie slieką Bereckį ........................................................................... 117

Obuolių pasakos ir kriaušių: pasaka / Vytautas V. Landsbergis; iliustravo Dalia Karpavičiūtė. – Vilnius : Dominicus Lituanus, 2019. – 128 p. ISBN 978-609-8227-13-0 „Pasakos obuolių ir kriaušių“ – tai penktas populiarios V. V. Landsbergio knygos „Obuolių pasakos“ leidimas. Čia rasite ir Kriaušelių kaimo istorijas, kuriose įnirtingai dalyvauja kunigaikštis Kęstutis, jo sūnėnas Jogaila, šeškas, pelėda, sliekas Beretė ir kiti įstabūs veikėjai. Apie šią knygą literatūros kritikas Kęstutis Urba yra rašęs: ,,Pačioje XX amžiaus pabaigoje vaikams pradėjo rašyti jaunesnė menininkų karta, kuri vengė infantilumo, pasitikėjo vaiko, kaip adresato, intelektu ir nuovoka, vadovavosi meno, kaip žaidimo, koncepcija. Taip įsigalėjo anksčiau lietuvių vaikų literatūrai nebūdinga nonsenso stilisti ka, absurdiški, alogiški žaidimai žodžiais, daiktais, įgrisusiais kalbos ir tautosakos štampais. Svarbiausią vietą šiame kontekste užima Vytauto V. Landsbergio (g. 1962) kūryba. Jo „Obuolių pasakos“ yra siužeto ir stiliaus požiūriu unikali „fantasy“, kurioje lygiomis teisėmis veikia obuoliai, bulvė Generolė, lapė Ksenofobija, žvirblis Alioša, Adomas ir Ieva, karalius Vytautas Didysis bei stirnos ar kiškio ekskrementai, parodijuojamos folkloro klišės, manipuliuojama gramatikos normomis etc.“

Vytautas V. Landsbergis

Obuolių pasakos ir kriaušių Dailininkė Dalia Karpavičiūtė Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė Maketavo Aivaras Gecevičius Tiražas 2000 egz. Išleido UAB „DOMINICUS LITUANUS“ Nugalėtojų 3d-2, LT-10105, Vilnius, tel. +370 5 2777888 www.dominicus.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A , LT-08217 Vilnius www.baltoprint.com