6 minute read
Atlikėja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko Kalėdas pasitinka apsupta meilės
Migloko Kalėdos: GAUSIOS MEILĖS,
BURTŲIR MUZIKOS
AGNĖS GINTALAITĖS, RŪTOS JANKAUSKAITĖS, MONIKOS MARKEVIČIŪTĖS IR VYTENIO KRIŠČIŪNO NUOTRAUKOS
MMeniškos sielos ir ekstravagantiškos išvaizdos dainininkė
Miglė Vilčiauskaitė-Migloko
šias Kalėdas sutiks dar didesniame artimiausių žmonių būryje. Prie krūtinės glaus beveik penkių mėnesių dukrytę Ugnę, dovanas vynios su savo septynerių metų sūnumi Pranu, o laimingas žvaigždes skaičiuos su širdies draugu Laimiu.
TTavo Kalėdos šiemet bus kitokios nei pernai – širdy-
je atsirado vietos dar vienam vaikui – mažajai Ugnytei, į šį pasaulį vasaros pabaigoje atėjusiai, kaip juokavai, jau su prancūzišku manikiūru. Bet, turbūt, vien savo namuose per šventes neužsidarysi?
Per Kalėdas mes visuomet lankome artimiausius žmones – pas abiejų tėvelius praleidžiame panašiai tiek pat laiko, kad niekas neįsižeistų. Važiuojame ir pas mano mamą, ir pas Laimio tėvus, stengiamės, kad ir seneliai, ir proseneliai, kas gali, būtų kartu. Dėl to kasmet atsiranda daug judesio, kelionių – labai jų laukiame kartu su vaikais. Mano Pranas dievina Kalėdų šventes, o jo smagus jaudulys pažadina ir mano vidinį vaiką.
Kaip Kūčios ir Kalėdos pasitinkamos menininkų aplinkoje? Šventės tikrai turėtų atrodyti kūrybingos, kai susirenka tokia ypatinga šeima: grafikės Alfreda Gintalienė – tavo močiutė, ir mama Birutė Zokaitytė, į meno pasaulį pasukusi tavo jaunesnė sesuo Andrėja, o ir pati, neslėpkim, esi lakios fantazijos žmogus. Gal turite kokių nors ypatingų tradicijų?
Mūsų šventės neapsiriboja vien tik šeimos, kuri iš tiesų gana gausi, nariais – per Kalėdas, kartais ir Kūčių vakarą prie mūsų prisijungia kas nors iš draugų, tad susidaro platus ir atviras ratas. Vakarienę paprastai ruošiame visi – pasiskirstome, kas kokį patiekalą gamins. Jau kokius septynerius metus Kūčių vakarui darau sušius: man jie idėjiškai tinka prie žuvies patiekalų, be to, visi juos mėgstame. Aš tiesiog dievinu savo mylimos močiutės Alfredos, iš tiesų kietos menininkės, gaminamą aguonų pieną. Ji labai moka daryti visokius riešutų pienus, o tas jos aguonų gėrimas – kažkas nerealaus! Žiauriai skanus, lyg pats prabangiausias augalinis pienas. Valgau jį su kūčiukais: susiberiu kaip kokius sausus pusryčius, jie išbrinksta – fantastiškas skonis! Pati gražiausia šeimos tradicija man – Kūčių vakarą iš širdies pasikalbėti, padėkoti vieni kitiems, atsiprašyti, jei reikia, drauge pasimelsti, pasidalyti plotkelėmis – išvakarėse visuomet nueinu į Bernardinų bažnyčią jų parnešti.
Kaip vyksta jūsų šeimos dalijimosi, atsiprašymų, maldos ritualas?
Susėdę šventinį vakarą prie stalo nepuolame iš karto valgyti: įsijungiame kokią nors gražią muziką, užsidegame žvakių ir pradedame kalbėtis. Pasimeldžiame. Tikrai nesame superreligingi, bet kažkaip gera sukalbėti maldą. Aišku, prie stalo būna žmonių, kurie nevaikšto į bažnyčią, tačiau niekas nesipriešina – viskas vyksta laisvai. Vyriausias žmogus – mano močiutė Alfreda – ištiesia kiekvienam atsilaužti plotkelės – visi pasidalijam. Paskui po truputį pradedam ragauti maistą ir viskas perauga į tokį fainą vakarienės vaibą. Taip, Kūčių vakaro pradžia visada ypatinga, kiekvienas prie stalo pasisako. O jei kartais kas nors nenori šnekėti, jį praleidžiam. Žodžiu, viskas vyksta smagiai ir jaukiai.
Kur šiemet išauš jūsų Kalėdos? Ką planuojate veikti šią dieną?
Kūčias sutiksime šeimos namuose Užupyje, o Kalėdas – mano gyvenimo draugo šeimos sodyboje Dzūkijoje. Visada būna nuostabu teikti dovanas, ragauti patiekalus, šnekučiuotis – tai toks brangus metas su pačiais artimiausiais. Kadangi visi labai užimti, visiems nuolat trūksta laiko, per šventes mieliausia lėtai lėtai mėgautis buvimu su šeima, gerti kakavą ir tiesiog ramiai pliurpti.
DDovanas į jūsų šeimos namus paprastai atneša
Kalėdų Senelis, nykštukai, Šiaurės elniai ar gerosios fėjos?
Turime tradiciją likus mėnesiui traukti lapukus su šeimos narių vardais – paskui apsikeičiame dovanomis. Žinoma, prieš tai simboliškai padėję po eglute. Taip smagu jas rasti po kvepiančiu medžiu – stengiamės, kad jis būtų tikras. Pernai irgi pirkau eglę, o pavasarį persodinome ją kieme. Gaila man tų nukirstų eglučių, tad renkamės gyvas. Ieškodama dovanos, galvoju apie konkretų žmogų, kuriam ji bus skirta, mėginu išsiaiškinti, ko jis norėtų, kas jam patiktų. Nesinori pirkti bet ko, stengiuosi, kad tai būtų sąmoninga, faina ir ilgaamžė dovana.
Kaip praleidžiate likusią vakaro dalį, kai šventinė vakarienė jau suvalgyta, visi atsipalaidavę?
Daug šnekamės, peržiūrime praėjusių metų nuotraukas, prisimename juokingiausius įvykius, aptariame juos, pasikalbame apie planus – ką jau esame įgyvendinę, apie ką dar svajojame. Kartais išbandome senuosius lietuviškus burtus – tai irgi gali tapti smagia šventės dalimi. Bet apie tai jau reikėtų klausti mano mamos ar sesės – jos daugiau papasakotų apie būrimus. Pamenu, spėdavome ateitį iš vaško. Nors kai buvau maža, labiausiai laukdavau ryto ir dovanų (juokiasi).
Šiemet turbūt jautiesi labai laiminga, nes šalia – abu tavo vaikai ir mylimas vyras. O ar yra tavo gyvenime buvę ne tokių linksmų Kalėdų?
Liūdniausias Kalėdas prisimenu Olandijoje, kur mokiausi. Pirmaisiais studijų metais per Kūčias likau viena, nes pramiegojau skrydį į Lietuvą, o draugams, kurie kvietė švęsti kartu, buvau pasakiusi, kad išvykstu. Kažkodėl nesumąsčiau pakeisti plano A į planą B. Sėdėjau savo nuomojamoje palėpėje, žiūrėjau į tuščias gatves, galvojau apie šeimą ir Lietuvą, mėginau pasigaminti bent vieną tradicinį patiekalą, bet paskui tiesiog įsijungiau filmą su Julie Delpy ir valgydama obuolius su riešutų sviestu užmigau...
Ką patartum tiems, kurie liūdi, kad dar neturi ar jau nebeturi antrosios pusės? Kur jiems semtis džiaugsmo ir ramybės?
Patarčiau drąsiai eiti pas draugus ir sakyti: „Šį vakarą esu vienas – gal turite laisvą kėdę prie stalo?“ Arba apsilankyti beglobių šunų ar katinų prieglaudoje, Kalėdų proga priglausti šunį ar katę – taip atsiras daugiau meilės pasaulyje ir užsipildys tuštuma.
Dabartiniu gyvenimo laikotarpiu esi įkritusi į motinystės rūpesčius. Ar dar turi jėgų, idėjų muzikinei kūrybai ir veiklai?
Taip, dabar didžiąją laiko dalį skiriu buvimui mama, nes tai rimtas darbas (šypsosi). Po truputėlį prisėdu prie muzikos terapijos magistro mokslų Vilniaus universitete. Studijos labai rimtos, reikalauja daug laiko investicijų. Koncertų irgi turiu užtektinai – kelioms valandoms ištrūkti iš namų tikrai pavyksta, greitai netgi pristatysiu muzikinį projektą „Stebuklinga liaudies daina“, kurį kūriau nėštumo metu visą vasarą. Taigi idėjų, projektų, koncertų ir naujų dainų išties turiu!
Ką veiksi per Naujuosius?
Nesu chaoso, fejerverkų ir triukšmo mėgėja, tad per Naujuosius renkuosi pabėgimą į kokią nors atokią, paslaptingą ir ramią vietą. Šie metai nebus išimtis. Žinoma, būsiu su savo šeima ir vaikais. Galbūt stebėsime saulėtekį pirmąją Naujųjų metų dieną – smagu tada paleisti naujas idėjas į erdvę, palinkėti pasauliui taikos.
TTu labai mėgsti fotografuotis, turi įdomių ir
netikėtų nuotraukų. Ar tau svarbu, kaip jose atrodai?
Man svarbu, kad nuotraukose išlikčiau savimi.
Nors mėgstu ir moku keistis, pasirinkti skirtingą makiažą, šukuoseną, drabužius. Smagu išvysti rezultatą ir pačiai pamatyti dar vieną savo spalvą. Ne kartą esu girdėjusi, kad iš manęs nuotraukose galima sukurti įdomias asmenybes ir nerealius personažus, man tai – didelis pliusas, nes mėgstu pasimaivyti prieš fotoobjektyvą ir įsijausti į magišką akimirką.
Kokie yra tavo pagrindiniai grožio ritualai?
Geras miegas, geras maistas ir daug vandens. Mėgstu vandenį visomis formomis – man jis nepaprastai svarbus. Patinka maudytis, nardyti jūrose, ežeruose, upėse, šaltam ir karštam vandeny, patinka gerti daug vandens... Jis visada pakelia nuotaiką.
Kam teiki pirmenybę iš dekoratyvinės kosmetikos?
Svarbiausi – skaistalai ir švytėjimo priemonės. Mėgstu kokybišką, lengvą, tonizuojančią odą, gaivią kosmetiką. Ir patinka, kai ji lengvai nuvaloma. Žinoma, išskyrus blakstienų tušą – šį renkuosi juodą ir smarkiai užriečiantį blakstienas.
Kada atrodai pati sau gražiausia?
Kai esu pailsėjusi, kai maudausi jūroje ir plaukai susibanguoja nuo sūraus vandens...
Ar galėtum išvardyti tris tau geriausias grožio priemones?
Natūralūs plaukų dažai, geras drėkinamasis veido kremas ir koks nors supersmagus veido serumas, nes mėgstu prigirdyti net ir mažas raukšleles. Sako, nuo trisdešimties joms to jau norisi (juokiasi).
