"Vakarų ekspreso" 2014-ųjų kalėdinis priedas

Kalėdų

priedas

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

albumas Kiekvienais metais gruodį, kiekvienas iš mūsų atsiverčiame Kalėdų albumą. Savo Kalėdų. Nebūtinai apčiuopiamą iš popieriaus, kurį gali sklaidyti pirštais. Galime sklaidyti ir tą, kuris liko atmintyje - bet ne mažiau tikrą.

Akimirka po akimirkos išgyventi būto laiko grožį, išvysti mylimų akių šviesas, pajusti tyliai plevenančią jų širdžių šilumą, prisiglaudimą prie skruosto. Pabūti. Trumpam susigrąžinti. Įkvėpti dangaus ir su dėkingumu atversti naują lapą. Šių metų Kalėdų.

Jos artinasi. Nepaprastos artumo akimirkos. Tokios pažįstamos ir visada kitokios. Vienintelės.

Akimirkos, kurios liks su jumis visam laikui. O gal ir ilgiau.

Kalėdos - tai laikas, kai susitinka praeitis, dabartis ir ateitis.

2 "Vakarų ekspresas"

SUSITIKIMAI Stasio ŽUMBIO nuotr.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis ssATEIČIAI. “Kol turite se-

Pastebėjau, kad žemaičiai visai nebuvo sėslūs. Palakstyti mėgo. Todėl sudėtinga galus atsekti.

Aplink Telšius daug bažnyčių būta, tai ir gaudome: vienoje tuokėsi, antroje pirmą vaiką, trečioje - antrą krikštijo.

Ar merginos jaunos tekėdavo?

Mitas. Žemaičių santuokinis amžius - 22-25 metai. Septyniolikmetės tekėjo Utenos rajone.

Bet amžiaus skirtumas tarp žemaičių sutuoktinių dažnai būdavo didžiulis: 10, 15 ir net 20 metų.

Daug tokių atvejų.

Taip pat atkreipiau dėmesį, kad našlavimas nesitęsdavo tiek,

mėnesius, nors būna, kad prie vienos giminės tyrimų sėdime ir pusmetį, ir metus. Kaip minėjau, žemaičiai nebuvo sėslūs. Pavyzdžiui, gimė Telšiuose, nutekėjo į Raseinius, o kartais gija nuveda ir į Lenkiją, Rusiją, Latviją, Baltarusiją, Karaliaučių...

Kiek gi kalbų reikia mokėti dirbant tokį darbą?

Lenkų, rusų, lotynų, vokiečių.

Ar mūsų istoriniai archyvai saugomi skaitmenose, ar vartote rankraščius?

Dalis suskaitmeninta, dalis medžiagos mikrofilmuose, dalis - originalai. Ateini ankstų rytą į Lietuvos valstybės istorijos ar kitą archyvą, dedi bylą ant stalo ir dirbi...

Daugiausiai laiko praleidžiate archyvuose, tarp dokumentų.

Ar nenusibosta?

Manęs ir draugai kartais to klausia: ar nenuobodus tai darbas.

Atsakau: tikrai ne. Sakyčiau, netgi kiek primena detektyvo darbą.

Visada randate, ko ieškote?

kiek priklausė: metus. Sausio 3 d. žmona mirė - sausio 30 d. vyras jau vedė kitą. Retai kada tuoktasi iš meilės. Dažniausiai dėl ekonominių priežasčių. Jei vyras liko našlys su trim vaikais ir dar visu ūkiu ant pečių, kaip jis išlauks tuos metus? Jam auklės, pagalbininkės namuose reikia.

Kiek laiko užtrunka vienos šeimos šaknų tyrimas?

Giminė tyrinėjama pavardės pagrindu. Jeigu sėsli - apie du

Žinoma, ne. Kartais tris keturis kartus vartai tuos pačius dokumentus - ir nėra už ko užsikabinti, neviltis ima, bet penktą kartą versdamas randi, ką praleidęs. Tai atradimo džiaugsmas.

Bet būna tokių atvejų, kai tenka sustoti ir liūdnai konstatuoti faktą, kad informacijos nėra, trūksta dokumento, kuris galėtų įrodyti giminystės ryšį. Nemažai mūsų istoriją bylojančių šaltinių yra suplyšę, sunykę, dingę ar išvežti.

nelius, kol nevėlu, įrašykite jų pasakojimus, dainas, išmintį.

Tegu lieka jūsų provaikaičiams, kurie kada nors ateityje tikrai ieškos savo praeities”, Kalėdų proga linki istorikė genealogė ir žemaitė iki pašaknų Kornelija Gureckaitė. dinga bendrai?

Kūčių vakarą draugėn susieina ne tik giminės. Ne tik kelios jų kartos.

Susieina praeitis, dabartis ir ateitis.

“Nepameskite šios gijos, nes jos nebeatkursite. Kol turite tėvus ir senelius, įrašykite jų pasakojimus, dainas, jų atvaizdus. Tegu lieka jūsų provaikaičiams, kurie kada nors ateityje tikrai ieškos savo praeities”, - sako istorikė genealogė Kornelija Gureckaitė.

Andromeda MILINIENĖ

K. Gureckaitė - žemaitė nuo Telšių, tyrinėjanti savo krašto šeimų istorijas. Kartu su savo bendramoksle ir kolege Agata yra įkūrusios Istorinių ir genealoginių tyrimų institutą. Šios jaunos moterys pirmosios Lietuvoje iš savo praktikos ėmė kurti naujos Lietuvoje srities tyrimų metodologiją, skaito paskaitas. Jau ir mokslo darbus seniai būtų apsigynusios, daktaro laipsnius gavusios, bet kad tėvynėje dar nesama specialistų, kurie tiems darbams vadovautų ir juos vertintų...

“Genealogija - tai pagalbinė istorijos šaka, Lietuvoje moksliniu diskursu neišplėtota. Bet mes visai sėkmingai skinamės kelią...” - šypsosi Kornelija.

Esate žemaitė iš pašaknų...

Nors Vilniuje gyvenu jau 10 metų, kas esu ir iš kur, nepamiršau. Jeigu man einant Katedros aikšte suskamba telefonas ir išgirstu mamos balsą - kaip lietus pasipila žemaitiška šnekta.

Ar mąstote irgi žemaitiškai?

Nelygu su kuo bendrauju...

Bet jei turite galvoje mąstymo būdą, charakterį, tai taip: jis žemaitiškas. Esu užsispyrusi, atkakli. Kita vertus, daugiakalbė. Žemaičiai tiek daug nekalba kaip aš, - juokiasi.

Nė neabejoju, jog Kalėdoms grįšite namo. Kas pasitiks prie slenksčio? Kiek giminės kartų susės prie vieno stalo?

Pasitiks mama. Susėsime trys kartos, po vieną atstovą iš kiekvienos: mano mama, aš ir mano sūnus. Pirmiausiai tradiciškai sukalbėsime maldą už mirusiuosius. Mano močiutė mirė prieš 8

Kol dar esam metus. Jai buvo 80 metų. Ji buvo tikinti, religinga. Prisimenu ją su didžiausia meile, švelnumu ir pagarba.

Kiekviena šeimos istorija kitokia.

Kiekviena pateikia netikėtumų.

Kodėl pasirinkote būtent šią pagalbinę istorijos discipliną genealogiją?

Istorike tapau sąmoningai ir iš pašaukimo. Dar būdama 15 metų žinojau, ką studijuosiu ir kuo tapsiu. O genealogija pati mane susirado - jau po studijų. Įtraukė kurso draugė lenkaitė Agata - ji tyrinėja Trakų buvusią apskritį, Suvalkų guberniją. Aš - Žemaitiją. Ir tikrai tuo labai džiaugiuosi.

Esu savo vietoje, - šypsosi.

Kai žmonės kreipiasi į jus, ko jie ieško, ką tikisi rasti?

Jie nori geriau pažinti save pačius. Iš kur atėję. Ir palikti tai ateičiai.

Rusena viltis dėl mėlyno kraujo?

Būna ir taip. Būna, kad taip karštai tikisi rasti to mėlyno kraujo, jog neradę netgi supyksta. Kiti įsikalba esą kunigaikščio Gedimino palikuonys. Netgi dokumentų sako turį... iš 13 amžiaus... lietuvių kalba, - šypsosi.

- Na, čia dažniau pasitaiko per pilnatį. Tokiu metu dažnai skambina

Vytauto Didžiojo pusseserių ir pusbrolių palikuonys.

O tikrų bajorų ar randate Žemaitijoje?

O kaipgi. Žinoma, kad yra. Bet žinot: Žemaitijoje taip jau istoriškai susiklostė, kad daug smulkiųjų bajorų - sermėgoj viena saga daugiau nei pas valstietį, šeimos herbas pašonėje - ir jau bajoras.

Na, nėr to mūro dvaro - tik bakūžė samanota. Bet luomas žmogui svarbu.

Ką keičia tas luomas?

Iš tikro tai nieko. Dabar jau atslūgo tas vajus. Bet kai po nepriklausomybės atgavimo atsivėrė archyvai, žmonės puolė ieškoti kilmingų giminaičių. Bet tai ne mano segmentas. Mieliau dirbu su tų žmonių giminės dokumentais, kurie ne mėlyno kraujo savyje ieško, o nori žinoti savo istoriją. Jiems nesvarbu, kur gija nuves - pas aristokratus ar pas ubagus. Svarbu, kad pas savus.

O kiek toli į praeitį duomenys siekia?

Jeigu giminė valstietiškos kilmės - iki 18 amžiaus vidurio, retai - iki 18 a. pradžios. Bet tai jau riba. Būna, kad gija nutrūksta anksčiau, nes šaltinių nėra. Jeigu giminė kilminga - iki 16 amžiaus pabaigos, kartais - vidurio. Čia dirbame su specifiniais fondais.

Tačiau nė vienam istorikui nedera pamiršti vertinti kritiškai. Giminių istorijose esama daug legendų, kurios, nors ir kažkieno užrašytos ar žodžiu perduodamos kaip kronikos, vis tiek lieka neįrodomos. Kad ir kaip norėtum, 18 amžiaus pabaigos dokumentų nesuriši su 13 ar 11 amžiaus įvykiais...

Jūs tyrinėjate išskirtinai Žemaitijos šeimų istorijas. Ar yra kas nors, kas šiam kraštui bū-

SUSITIKIMAI

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Kiekviena šeimos istorija - kitokia. Kiekviena pateikia netikėtumų.

Kokiems šeimų istorijų vingiams likote neabejinga ne tik kaip istorikė, bet ir kaip žmogus?

Labai sujaudino tokia istorija.

Vyras pirmoje santuokoje su žmona susilaukė 13 vaikų. Iš jų išgyveno tik vyriausia dukra. Antroje santuokoje vėl gimė mergaitė. Ir tik kai šis vyras mirė, susilaukė sūnaus... Našlė liko nėščia ir po jo mirties pagimdė berniuką. Sūnus pratęsė giminę. Toji giminė gyvuoja iki šiol.

Jaudinanti istorija.

tamumas buvo didžiulis. Gerai, jei kaime būdavo kokia pribuvėja, bet dažniausiai apsieidavo ir be jos. Išėjo moteris karvės melžti - ir parėjo su kūdikiu ant rankų.

Dvynukai retai kada išgyvendavo.

Tiesa, esu atradusi faktą, kad moteris trynukus gimdė pusantros paros, ir visi išgyveno. O mano pačios prosenelė iš mamos pusės mirė nuo gimdymo komplikacijų.

Skaudu apie tai kalbėti, bet toks jau gyvenimas: toje pačioje lovoje žmonės miegodavo, toje pačioje gimdydavo, toje pačioje ir numirdavo.

Ar, tyrinėdama giminių istoriją, pastebite kokių nors

"Vakarų ekspresas"

3

rasti duomenys aprėpia į “gylį” ir “plotį” - tiek ir sudedu.

Kokio amžiaus žmonės ima domėtis savo šaknimis?

Dažniausiai jau sulaukę brandos. Peržengę 40 metų slenkstį.

Yra buvę, kad jauni žmonės norėjo įteikti tokią dovaną tėvams - jų šeimų istoriją. Dabar populiaru rengti giminių suvažiavimus.

Jų metu irgi gimsta idėja sekti gilyn paskui savo šaknis.

Ką tai keičia?

Požiūrį į save, į protėvius.

Jauti daugiau pagarbos praeičiai.

Geriau suvoki, jog esi jungiamoji grandis. Taip pat tai yra palikimas ateities kartoms.

Ar teko tuose giminių medžiuose atrasti istorinių asmenybių?

Taip. Tyrinėdama vieną kilmingą giminę atradau 1863 metų sukilėlį. Varčiau ir jo bylą, kurią sudarė 500 puslapių. Jis buvo ištremtas į Irkutską, ten mirė ir ten palaidotas. Po amnestijos žmona su vaikais grįžo į Lietuvą.

Esu tyrinėjusi ir vieno iš brolių Vileišių žmonos šeimos istoriją. Mergina - iš pasiturinčios ir seną istoriją turinčios bajorų giminės, XX a. pradžioje ištekėjo už valstietiškos kilmės inteligento.

Tie žmonės, kurie jūsų prašė

Aš - batsiuvys be batų. Turiu tiek darbo su kitų istorijomis, kad savajai giliau patyrinėti trūksta laiko. Juo labiau kad vienos giminės atšakos takai veda ir į Rusiją, mat mamos tėtis - rusų karininkas. Turime ir mes įdomių istorijų giminėje, - šypsosi. - Žinau, kad nuo prosenelės laikų esame panautos.

Ką tai reiškia?

Panautas - tai nesantuokinis vaikas. Prosenelė, močiutė, mama, aš (nes mano tėvai tuokėsi ne bažnyčioje) esame panautos.

Jei tikėtume prietarais, septintos kartos panauta - ragana.

Ar daug turite savo senelių nuotraukų, dažnai pasklaidote albumus?

Turiu daug močiutės nuotraukų. Ji buvo muzikantė, grodavo vestuvėse, per sueigas. Prisimenu jos dainas ir pasakojimus. Saugau senienas. Prisimenu prosenelę...

Ko palinkėtumėt jauniems giminių daigeliams Kalėdų proga?

Ar visada ta šeimos praeitis džiugina?

Ne, ne visada, tačiau žmonės vis tiek nori žinoti. Turbūt kiekvienos giminės istorijoje esama ir budelių, ir aukų - jų neišbrauksi.

Tobulų istorijų nėra. Nėra giminės be skausmo.

Jūs randate vardus, pavardes, datas. Kaip atkapstote už jų slypinčius žmonių likimus?

Nagrinėjame įvairias bylas, gilinamės į fondų aprašus. Pavyzdžiui, randi 19 a. vidurio inventorių, kuriame surašyta ne tik šeima su nurodytu kiekvieno asmens amžiumi, bet ir jų ūkelio aprašymas - kiek ir kokių gyvulių turėjo, kokį činšą mokėjo ar kiek dienų dvarui lažą turėjo atidirbti. Iš jo jau gali susidaryti kasdienybės vaizdą.

pasidomėti genealogija, žinojo apie šį asmenį?

Vieni sakė nežinoję, kiti - lyg ir iš kažko girdėję, o kai kuriems buvo žinoma.

O jūs pati ar daug žinote apie savo kilmę? Kuo ypatinga jūsų giminė?

Gyvoji atmintis nyksta. Šios informacijos nebeatkursime. Norisi visiems palinkėti: kol turite senelius, kol nevėlu, įrašykite jų pasakojimus, dainas, išmintį. Tegu lieka jūsų provaikaičiams, kurie kada nors ateityje tikrai ieškos savo praeities.

“Fotolia” nuotr.

me dabartis

Tyrinėdama kitą giminę, atradau faktą, kad šeimoje moteris pagimdė 23 vaikus. Pradėjo gimdyti 1804 m. būdama septyniolikmetė ir baigė 1830 m. Būta dvynukų. Iš tų 23 vaikų 8 buvo berniukai, 7 sukūrė šeimas, pratęsė liniją, ir ji gyvybinga iki šiol.

Kiek išgyveno toji moteris?

Iki senatvės.

Pagimdžiusi 23 vaikus, ir dar, žinoma, namuose...

Taip. Bet apskritai vaikų mirš-

dėsningumų?

Taip. Kiekviena giminė išgyvena pasikartojančius ciklus: tuoktuvių, gimdymo, mirčių. 20 metų gimdo - 10 metų pertrauka.

Tuoktuvių, mirčių bumas giminėje - tai natūralūs dalykai.

Kiekgi kartų telpa ant jūsų sudaromų medžių šakų?

Kiek tik siekia duomenys, leidžiantys rekonstruoti istoriją.

Būna, kad telpa ir devynios kartos, bet dažniausiai penkios. Kiek

4 "Vakarų ekspresas"

SUSITIKIMAI

Seno albumo

tiesa

“Kai pažvelgi į praeitį, tai lyg nespalvotoje nuotraukoje - vaizdas tolimas ir keliantis graudulį... bet praeitis gali prabilti, atsakyti, būti gyva.

Išsaugoti praeitį mūsų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, kol dar yra kas pasakoja”, - taip savo tikslą nusakė giminės istorijos knygą parašiusi Violeta Beresnevičienė, Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos direktorė.

Andromeda MILINIENĖ

Ši knyga, pavadinta “Po gerojo angelo sparnu”, tapo populiariausia tarp skaitytojų 2013 m.:

tradiciniame Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos konkurse “Klaipėdos knyga” žmonės už ją balsavo daugiausiai.

ssSENOLĖ. Knygos mece -

natės Magdalenos Ignotienės mama Petronėlė BražinskaitėSerapinienė buvo jauniausia iš penkių vaikų šeimoje, kurioje puoselėta katalikiška dvasia ir vyskupo Motiejaus Valančiaus idėjos.

“Šeimos istorija - tai dalis tautos istorijos, - įsitikinusi V. Beresnevičienė. - Mintis išleisti tokią knygą kilo mano mamai Magdalenai Ignotienei, žemaitei iš Babrungėnų kaimo netoli Plungės. Ji augo septynių vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Dabar jai 87 metai. “Tegu tai būna paminklas mūsų giminės istorijai ir palikimas ateinančioms kartoms”, - sakė mama. Ji pati šį sumanymą ir rėmė savo santaupomis. O aš tik įvykdžiau patikėtą užduotį.”

Abu V. Beresnevičienės senoliai Liudvikas ir Petronėlė Serapinai - Žemaitijos krašte gimę, užaugę, darbštūs ir daug vargo pakėlę žmonės. Jų vaikai - visi

ilgaamžiai, perkopę per 80 metų.

Penki iš septynių džiaugiasi gyvenimu iki šiol. Tikriausiai juos saugo angelai serafimai, supantys Viešpaties sostą. Ne veltui giminės knyga pavadinta “Po gerojo angelo sparnu”.

Centriniame Liudviko Serapino (1895-1967) ir Petronėlės Bražinskaitės-Serapinienės (19001976) genealogijos kamiene - 79 vardai, kurie atsikartoja Serapinų ir Bražinskų genealogijoje. Serapinų-Bražinskų šeimos istorija,

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Ar suvokiame, kad laiko smilties nubyrėjimas yra ta akimirka “dabar”, o rytoj tai“dabar”praeitis, kuri po dešimtmečių tampa istorija?

aprašyta knygoje-albume, siekia iki 19 a. vidurio. Serapinų genealoginiame medyje minimi 164 vardai ir pavardės, seniausia data - 1862 m. Bražinskų genealoginiame medyje - 172 vardai ir pavardės, seniausia data - 1852 m. Tarp giminaičių - daug šviesuolių, intelektualų, kaip antai Lietuvos istorikas Zenonas Ivinskis (1908-1971), kunigas Liudas Serapinas (1923-2010) ir kiti.

Knygos autorės V. Beresnevičienės, kuri yra Magdalenos Ignotienės ir šiais metais amžinybėn išėjusio Petro Ignoto vyresnioji dukra, namuose per šias Kūčias prie bendro stalo susės penkios kartos: mama, jiedu su vyru Virgilijumi, sūnūs Saulius ir Mindaugas su antrosiomis pusėmis, anūkai Simonas ir Domantas. “Be abejonės, šventė prasidės malda ir „plotkelės“ laužymu. Kol mama buvo jaunesnė, ji tam duodavo pradžią. Dabar ši pareiga ir malonė perėjo man...”

ssPO SPARNU. “Tai kur tas gerasis angelas?” - klausinėjo anūkas

Simonas, kai rašiau knygą. Tai mūsų visų stiprybė, vienybė, pagalba vienas kitam, giminės bendrystė, žemaitiškas užsispyrimas, darbštumas, meilė artimui, Dievui ir savo šaknims. Visa tai ir norėtųsi išsaugoti ateities kartoms”, - sakė turtingą, skaudžią ir džiugią giminės istoriją mamos valia įamžinusi Violeta Beresnevičienė.

SUSITIKIMAI

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis Namai sutvarkyti ir papuošti, eglutė tviska, stalas paruoštas, dovanos supakuotos… Šeima susėdo prie bendro stalo, pavalgė Kūčių vakarienę, pasidalijo metų įspūdžiais ir... apsnūdo. Tačiau gultis dar nesinori, o švęsti - dar per anksti...

Kad Kūčių vakaras neprailgtų ir netaptų vien tik susitelkimu į valgymą bei dovanas, verta prisiminti senus papročius arba patiems susikurti keletą mielų, nepakartojamų savo šeimos tradicijų. Jei trūksta idėjų, tikimės, šis sąrašas jus užves ant tako.

Burtai Kūčių burtai susiję su spėjimais apie meilę, orus, derlių. Jei šeimoje yra suaugusių netekėjusių merginų, šie spėliojimai tampa smagūs ir aktualūs. Pavyzdžiui, reikia pasiimti saują kūčiukų ir juos skaičiuoti. Jei lyginis skaičius - ateinančiais metais susirasi mylimąjį, o gal ir ištekėsi. Taip pat galima paimti glėbį malkų ir skaičiuoti.

Giesmės Šiltai apsirenkite ir išeikite į lauką pagiedoti kalėdinių giesmių - gal ir kaimynai prisijungs? Iš pradžių bus nedrąsu, tačiau išdrįsę

Jei židinio neturite, tegu vaikai nepamiršta palikti Kalėdų Seneliui rakto po durų kilimėliu.

Raktas turi būti simbolinis - papuoštas blizgučiais ir pan.

Geras darbas

Apsilankykite bažnyčioje

Padarykite su vaikais bendrą gerą darbą. Pavyzdžiui, suruoškite dovaną vienišam kaimynui.

Arba nuvykite į artimiausią įstaigą, pvz., vaikų ligoninę arba senelių globos namus, kur per Kūčias dirba personalas (medicinos seselės, slaugės) ir įteikite dovaną - krepšį vaisių, sausainukų ir pan.

Nuo seno Kūčių dieną žmonės susitaiko su kaimynais (jei būta konfliktų), atiduoda skolas, padaro gera vargšams. Dažnas nuneša jiems maisto arba pasikviečia vakarienės.

Apsilankykite Bernelių mišiose. Netgi jei nesate praktikuojantis katalikas, bažnyčios atmosfera nuteiks jus pakiliai. Uždekite žvakutę už mirusius artimuosius ir mintyse padėkokite už viską, ką šiandien turite. Vaikams bus įdomu pamatyti prakartėlę. Beje, bažnyčios skatina vaikus prakartėles pasidaryti pačius ir atsinešti į pamaldas, kad jas pašventintų. Jeigu negalite atvykti į išvakarių Bernelių mišias (jos vyksta vėlai), tuomet galite dalyvauti pirmąją Kalėdų dieną.

Visi kartu parašykite kiekvienam savo šeimos nariui linkėjimų

5

Paukščiams Išeikite į lauką ir į paukščių lesyklėles paberkite grūdų, kad ir jie pasijustų jūsų šeimos dalimi.

Taip pat galite papuošti medžių šakas jūsų gamintomis dekoracijomis. Jei neturite savo kiemo, galite pritaisyti lesyklėlę balkone arba prie lango.

Linkėjimai

"Vakarų ekspresas"

Kalėdinei nuotraukai Kai kuriose šalyse Kūčių vakarą galioja miela tradicija kiekvienam šeimos nariui išvynioti

Ilgiausią metų naktį, kai traukiasi tamsa

patirsite nepaprastą artėjančių Kalėdų jausmą.

Pasirūpinkite elniais Jeigu šeimoje yra mažų vaikų, paraginkite juos iš anksto pasirūpinti pavargusiu ir alkanu Kalėdų Seneliu. Visi žino, kad po ilgos kelionės jam reikia pasistiprinti.

Tegu vaikai įdeda kelis sausainius į lėkštutę, pripila stiklainį pieno Seneliui, nuskuta morką elniams ir padeda prie židinio arba ant stalo.

atviruką ir pakabinkite ant eglutės, o Kalėdų rytą perskaitykite juos prie puodelio arbatos.

Išeikite pasivaikščioti Išeiti pasivaikščioti Kūčių vakarą yra gera mintis, nes taip pramankštinsite kojas, suvirškinsite Kūčių vakarienę ir įkvėpsite gryno oro prieš eidami gulti. Jei gyvenate mieste, išeikite pasivaikščioti ir apžiūrėti visų kalėdinių lempučių ir dekoracijų.

Kaip praleisti Kalėdų išvakares tiems žmonėms, kurie nesilanko bažnyčioje, nedalyvauja šventose Mišiose, nelinkę skaityti Šventojo Rašto ir giedoti giesmių, tačiau ne mažiau už praktikuojančius katalikus nori, kad šis vakaras būtų taurus ir ypatingas? Į šį klausimą paprašėme atsakyti rašytoją, vertėją, publicistą, lektorių, kitokį žmogų Tomą Vilucką.

ssŠEIMA. Prieš dešimtį metų Tomas ir Jolita sukūrė šeimą. “Nemėgstu Jolitos vadinti žmona. Ji - draugė, sesuo, bendražygė, bendrakeleivė. Su ja pašėlusiai gera leisti laiką, diskutuoti, žavėtis šio pasaulio grožiu. Ji - įstabus Dievo kuriamas pasaulis, kurį Jis man patikėjo kaip dovaną...”

po vieną dovaną. Dažnai ta dovana yra nauja pižama, kad jomis pasipuošę šeimos nariai galėtų eiti miegoti, o ryte gražiai atrodytų fotografuodamiesi.

Skaitykite Apsivilkę naujas pižamas, užsidegę žvakių, įsijungę ramią kalėdinę muziką, visi kartu garsiai perskaitykite Čarlzo Dikenso “Kalėdų giesmę”, Kristaus gimimo istoriją arba bet kokią jums patinkančią šventinę pasaką...

Esame vienas dėl kito

T. Viluckas yra ypatingas žmogus. Jis užaugo unikalioje šeimoje: visi trys joje gimę berniukai atsinešė į gyvenimą negalią - raumenų atrofiją. Tačiau jie nuo vaikystės labai mylėjo vienas kitą ir labai didžiavosi tuo, kad yra trys. Deja, 1993 m. jaunėliui iškeliavus į Tėvo namus, broliai liko dviese. Laimei, abu sukūrė savo šeimas ir džiaugiasi aktyviu, turiningu ir prasmingu gyvenimu.

Iki 20 metų Tomas gyveno užsidaręs. Jautėsi taip, tarsi jo gyvenimo nė nebūtų. Įžengęs į trečią metų dešimtį, panoro pažinti Dievą. Ėmė domėtis teologija, filosofija, psichologija, skaitė mokslinę literatūrą, išmoko prancūzų kalbą.

Ištisą dešimtmetį intensyviai užsiėmė saviugda. Tomas sakosi nesiekęs nei išsimokslinti, nei ko nors konkretaus pasiekti: “Man svarbu buvo pats pažinimas. Suvokiau, kad aš nepažįstu, kas yra Dievas, pasaulis, žmogus. Siekis atsakyti į šiuos klausimus tapo la-

bai svarbiu postūmiu eiti į priekį ir domėtis, ką apie tai byloja žmonijos praeities ir dabarties išmintis.”

Sulaukęs Kristaus amžiaus, 33 metų, T. Viluckas ėmė rašyti tekstus viešose erdvėse. Teko išmokti valdyti kompiuterį, o tai nebuvo taip paprasta - pelės pagalba naudotis virtualia klaviatūra. Vienas pelės paspaudimas - viena raidė.

“Mano rašymo tempą galima būtų sulyginti su žmogaus, renkančio tekstą vienu pirštu”, - sako rašytojas.

Apie žmogaus kitoniškumą T. Viluckas sako taip: “Kaip asmenybės, kaip žmogiškos būtybės, kiekvienas turime teisę į kitoniškumą. Kitoniškumu, kuris praturtina santykius, gali tapti ir negalia.”

Esame vienas dėl kito “Jeigu kalbame apie sekuliarią visuomenę, tuomet pirmas svarbus dalykas Kūčių vakarą būtų šeimos jaukumas. Susirinkti drau-

gėn, pabūti kartu taikoje ir ramybėje. Be skubos, karščiavimosi, barnių, - “Vakarų ekspresui” sakė Tomas Viluckas.

Antras dalykas - turėti galvoje, kad šalia esama vienišų žmonių, pastebėti juos, nepalikti vienų, atverti savo namų duris ir pasikviesti į šeimos ratą. Kitaip tariant, pagausinti savo šeimą. Juk svarbiausia Kalėdų mintis - kaip Dievas dėl žmogaus, taip ir mes esame vienas dėl kito.

Kaip dar vieną svarbų akcentą laukiant Kalėdų paminėčiau šeimos narių pasidalijimą tuo, kas būta gero per praeinančius metus.

Ką patys nuveikėme, kokias dovanas gavome, kokių malonių sulaukėme, kas praskaidrino mūsų dienas. Toks prisiminimas - tai tarsi padėka už gyvenimą.

Gražus, prasmingas dalykas Kūčių vakarą - skaityti kalėdinę pasaką ar biblinę istoriją. Bendras skaitymas skleidžia šilumą šeimoje, sukuria jaukumą.”

6 "Vakarų ekspresas"

NE TIK GURMANAMS

Laimės, gausos, sveikatos, ramybės. Tai, ko palinkėsite prieš šią magišką šeimos vakarienę vieni kitiems, išsipildys. Jeigu nuoširdžiai tikite tuo, ko linkite kitiems - jums sugrįš su kaupu.

Ir sena, ir nauja - kartu Europoje kalėdaičio laužymo Tai archajiška tradicija, kurios Lietuvoje laikomės iki šiol: prieš pradėdami valgyti visi atsistoja, vyriausias šeimos narys (pvz., senelis) dėkoja Dievui už praėjusių metų malones ir bendrą vakarienę, pasimeldžia, tada laužomas kalėdaitis (taip jį pratę vadinti žemaičiai; aukštaičiai - dažniau „plotkele“).

paprotys liko gyvas tik mūsų krašte ir Lenkijoje. Jį dar turi išsaugoję baltarusių katalikai. Nors kalėdinė duona valgoma ir kituose krikščionių kraštuose.

Laužant kalėdaitį daug kur priimta kalbėti “Tėve mūsų” - Dievo vaikų vienybės maldą. Tai susitaikymo, atleidimo ir tarpusavio meilės aktas.

Kūčios - ir archajiškų baltiškų simbolių, burtų, spėjimų ir krikščioniškų maldų bei giesmių metas.

Senoliai iki šiolei po staltiese reikalauja dėti šiaudų, kad šeima galėtų išsiburti, kiek gyvenimo liko, tuo pat metu sakydami, jog šiauduose miegojo ir Kūdikėlis Jėzus.

Ant stalo būna padėta tuščia lėkštutė neseniai šeimą palikusiam nariui, iškeliavusiam į amžinybę: sakoma, jog namo pareisianti jo vėlė

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

(siela) - ir už ją meldžiamasi krikščioniška malda. Kūčių naktį, sakoma, kalba gyvūnai - tai priminimas, jog šiąnakt esame su jais lygūs. Gyvulėliai šildė ir žmogumi gimusį Dievą.

Vakarų Lietuvoje pavalgius Kūčias, moterys ant žemės berdavo rainus žirnius sakydamos: “Mielos kočės, kuom turiu, tuom beriu.”Kočėmis buvo vadinamos vėlės.

Prie paplotėlio laužymo dera ir kitas archajiškas paprotys: motina ima obuolį, supjausto į tiek dalių, kiek yra žmonių prie stalo, ir visiems padalija. Šiuolaikiniuose namuose senų tradicijų ir naujovių derinys atsispindi ir patiekalų gamoje. Šalia kuklios žemaitiškos cibulynės gali puikuotis ir gurmaniška lašiša su mandarinais, šalia avižų kisieliaus - imbierinis namelis su guminukais, šalia aguonų pieno ir Kūčių duonelės - jūros gėrybės...

Kiekvienai kartai - pagal skonį.

Kūčių vakarienė: laimė

Orkaitėje keptos daržovės su medumi Jums reikės: 1 kg bulvių, 750 g morkų, 500 g nuluptų burokėlių, pusės česnako galvos, rozmarino, druskos ir pipirų, alyvuogių aliejaus, 1 šaukšto skysto medaus, balzaminio acto.

Rūkytos lašišos ir mandarinų salotos Jums reikės: 600 g rūkytos lašišos, kelių saujų rukolos (gražgarstės), 10 mandarinų, druskos ir pipirų, alyvuogių aliejaus, 1 citrinos.

Salotų dubenyje sumaišykite rukolą, plonai įpjaustykite 8 nuluptus mandarinus, apibarstykite druska ir pipirais, o iš likusių dviejų mandarinų išspauskite sultis ir salotas apšlakstykite keliais šaukštais alyvuogių aliejaus. Sumaišykite. Į didelę lėkštę sudėkite pjaustytą lašišą, o ant viršaus sudėkite salotas.

Papuoškite pjaustytomis citrinomis.

Medus ir duona - stiprybės simboliai.

Obuoliai ir riešutai į namus neša laimę.

Spanguolės saugo nuo nelaimių ir priešų.

Įkaitinkite orkaitę iki 180-200 laispnių Celsijaus. Trijuose puoduose užkaiskite vandenį ir jį pasūdykite.

Perpjaukite dideles bulves per

pusę, o mažas palikite nepjaustytas.

Sudėkite bulves į vieną iš puodų ir pavirkite apie 10 minučių. Nupilkite vandenį ir padėkite puodą atgal ant ugnies, kad bulvės nugaruotų. Kartokite procesą su morkomis ir burokais.

Puode esančias bulves apibarstykite rozmarinu, pjaustytais česnakais, druska ir pipirais, apšlakstykite aliejumi ir sudėkite į kepimo skardą.

Morkas apipilkite medumi, pamaišykite, kad vienodai pasidengtų, tuomet apibarstykite druska ir pipirais bei apšlakstykite aliejumi. Sudėkite jas į kepimo skardą ir apšlakstykite puode likusiomis sultimis. Puode esančius burokus apipilkite balzaminiu actu ir aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais ir sudėkite į kepimo skardą. Įdėkite kepimo skardą į orkaitę ir kepkite apie 20-30 minučių.

Kas dešimt minučių išimkite ir gerai pakratykite.

Kūčių duonelė Kitaip - kūčiukai, prėskučiai, šližikai. Tai svarbiausias šventos vakarienės atributas. Galima išsikepti ne tik iš kvietinių, bet ir iš ruginių, grikinių miltų.

Jums reikės: pusės kilogramo miltų, stiklinės mineralinio vandens, sodos, druskos, kmynų.

Suminkykite tešlą ir nulipdykite mažytes bandutes. Jas sudėkite į miltais pabarstytą skardą. Kepkite, kol apskrus, karštoje orkaitėje. Po to dar apie 20 min. vėsesnėje.

Žemaitiška cibulynė Ingredientai - pagal skonį.

Santykis maždaug toks: litrui vandens - 2 silkės, 1 svogūnas.

Tai Kūčių patiekalas, kurį žemaičiai mėgsta iki šiol.

Silkę išdarinėkite, suvyniokite į popierių ir židinyje apkaskite karštais pelenais. Arba dėkite į keptuvę be aliejaus ir apdeginkite.

Kai iškeps, susmulkinkite, sutrinkite su svogūnais, raugintais burokais. Įpilkite vandens, acto, įberkite pipirų.

Patiekite su karštomis bulvėmis (su lupenomis).

Grucė Antrą ar trečią Kalėdų dieną dažnas pajuntame šaltų užkandžių perteklių ir norą lengvos sriubos. Žemaičiai siūlo išsivirti grucės. Tai ilgai netruks ir nebus sudėtinga.

Jums reikės: 1 litro vandens, 2-3 šaukštų grucės (nemaltų grūdų kruopų), 1 morkos, 300 g rūkytos mėsos, druskos, prieskonių.

Kruopas reikia išmirkyti. Mėsą išvirkite, suberkite kruopas, įmeskite morkos griežinėlių.

Virkite ant silpnos ugnies apie valandą.

Baigdami virti dėkite druskos, prieskonių.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

NE TIK GURMANAMS

"Vakarų ekspresas"

7

Kalėdų užkepėlė “Štrata” Šis patiekalas dažniausiai gaminamas iš duonos, kiaušinių ir sūrio.

Prieš kepant dedamas pusei paros į šaldytuvą.

Jums reikės: 8 riekių baltos duonos, 250 g mocarelos sūrio, 400 g pomidorų, 350 g grybų, 1 svogūno, 5 kiaušinių, 700 ml pieno, juodų alyvuogių, parmezano sūrio, druskos ir raudonėlio, trupučio sviesto.

Naudodami sausainių formelę arba stiklainio dangtelį, iš duonos išpjaustykite formeles. Padėkite į šalį.

Sviestu ištepkite gilią kvadratinę kepimo skardą ir į ją suberkite duonos

likučius (ne pačias formeles). Pusę turimo mocarelos sūrio supjaustykite plonomis juostelėmis ir jomis uždenkite duonos likučius.

Supjaustykite pusę turimų pomidorų ir visą svogūną žiedeliais, o grybus - gabaliukais. Gražiais sluoksniais sudėkite viską ant duonos ir sūrio sluoksnių. Tuomet viską padenkite likusiu sūriu, taip pat supjaustytu plonomis juostelėmis.

Sudėkite duonos formeles. Uždėkite po vieną pomidoro žiedą ant kiekvienos formelės.

Sumaišykite lengvai išplaktus kiaušinius su pienu, druska ir raudonėliu. Šį mišinį užpilkite ant duonos formelių.

Apibarstykite tarkuotu parmezano sūriu ir pjaustytomis juodosiomis alyvuogėmis. Įdėkite į šaldytuvą ir palikite ten per naktį arba bent še-

šioms valandoms.

Iš ryto skardą įdėkite į orkaitę, įkaitintą iki 160 laipsnių Celsijaus, ir

kepkite pusantros valandos. Ištraukę iš orkaitės leiskite pastovėti penkias minutes ir patiekite.

ės, sveikatos, ramybės Mandarinų želė

Kokosų ir pistacijų sniego gniūžtės

Jums reikės: 32 mandarinų, cukraus, gabalėlio imbiero, 2 pakelių želatinos, kelių lašų vanilės ekstrakto, 200 g natūralaus jogurto, juodojo šokolado.

Jums reikės: 250 g kokoso drožlių, 6 šaukštų cukraus, 120 ml nesaldinto kondensuoto pieno, 50 g pistacijų.

Užkaiskite puodą ant vidutinės ugnies, išspauskite 30 mandarinų sultis ir pakaitinkite, bet neleiskite užvirti. Įdėkite truputėlį cukraus. Įtarkuokite truputėlį imbiero, tuomet dar gabaliuką išspauskite, kad ištekėtų keli lašai sulčių. Nuimkite puodą nuo ugnies ir į sultis suberkite želatiną. Gerai ir greitai išmaišykite.

Paruoškite šešias desertines stiklines ir įdėkite po du mandarino gabaliukus į kiekvieną stiklinę. Supilstykite puodo mišinį į paruoštas stiklines ir leiskite atvėsti. Tuomet įdėkite į šaldytuvą ir palikite ten trims valandoms.

Supilkite vanilės ekstraktą į jogurtą ir uždėkite po šaukštą vanilės jogurto į kiekvieną stiklinę, tuomet užtarkuokite ant jogurto šiek tiek šokolado.

Sudėkite kokoso drožles į nelipnią keptuvę ir pakepinkite ant mažos ugnies. Suberkite į dubenėlį ir leiskite atvėsti.

Pasemkite 4 valgomuosius šaukštus drožlių ir atidėkite į šalį. Į likusias kokoso drožles sudėkite cukrų, dalį pjaustytų pistacijų ir supilkite kondensuotą pieną. Sumaišykite.

Iš susidariusios tešlos suformuokite rutuliukus, apvoliokite juos likusiose kokoso drožlėse ir į kiekvieną įspauskite po pistaciją.

Glaistyti obuoliai Jums reikės: 2 obuolių, 2 valgomųjų šaukštų sviesto, ketvirtadalio puodelio granatų sulčių, 1 valgomojo šaukšto cukraus, druskos.

Fokačia (itališka duona) Jums reikės: 10 g mielių, 450 g miltų, 320 ml šilto vandens, alyvuogių aliejaus, druskos, rozmarino.

Kad pagamintumėte tešlą, sudėkite viską į maišytuvą, išskyrus šiltą

vandenį (sumaišyti galite ir rankomis).

Kol maišytuvas dirba, iš lėto supilkite šiltą vandenį.

Leiskite maišytuvui veikti 5 minutes, tuomet tešlą padėkite ant riebalais ištepto paviršiaus.

Minkykite tešlą 5 minutes. Įdėkite tešlą į plastikinį maišelį ir palikite valandai stovėti.

Kai tešla pakils, padalinkite ją į dvi dalis ir sudėkite į dvi kepimo skardas, padengtas kepimo popieriumi. Palikite dar valandai stovėti. Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių Celsijaus. Pirštais paspaudykite tešlą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska ir rozmarinais.

Kepkite orkaitėje apie 20 minučių, kelis kartus lengvai apšlakstydami aliejumi.

Storais žiedais supjaustykite obuolius ir išpjaustykite viduriukus.

Didelėje vidutinio karštumo keptuvėje ištirpdykite sviestą ir sudėkite obuolių žiedus. Kepkite 5 minutes, po to apverskite ir kepkite dar 5 minutes.

Supilkite granatų sultis, cukrų ir žiupsnelį druskos. Palikite troškintis apie 4 minutes, kol obuoliai pasidengs glazūra.

Valgykite šviežiai iškeptus arba pasišildykite mikrobangų krosnelėje, jei valgote vėliau.

Mažosios Lietuvos lietuviai ir žemaičiai tradiciškai valgo šiupinį. Jis verdamas taip: į vandenį dėkite smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų. Baigdami virti pasūdykite, paskaninkite prieskoniais. Lašinukus paspirginkite su svogūnais, supilkite į sriubą. Šiupinys valgomas balintas grietine, su duona.

8 "Vakarų ekspresas"

Dovanos reikšmė ir prasmė - tai kategorijos, kurios veikia ne mūsų sąmoningą, bet gilesnį pasąmoninį - suvokimą. Todėl renkant dovaną nedera pamiršti gavėjo kultūrinės terpės, kurioje jis gimė bei augo, normų, jo polinkių bei skonio. Rinkdami dovaną, mes neišvengiamai patenkame į simbolių pasaulį.

Pirmiausiai - visuotinių (čia ryškus pavyzdys - gėlės), po to individualių. Šiuo atveju net pats paprasčiausias daiktas (simbolis), kuris daugeliui reiškia tą patį, konkrečiam žmogui įgauna slaptą prasmę.

DOVANOS Dovana atspindi santykius

Žaidimas jūsų vaizduotei

Žmones, kurie dovanoja vieni kitiems dovanas, paprastai sieja kokie nors santykiai. Jie gali būti intymūs arba formalūs.

Pirmoji dovanos funkcija - palaikyti, pratęsti (arba užmegzti) šiuos santykius. Antroji - praskaidrinti kasdienybę. Trečioji - perteikti savo jausmus.

Kaip visa tai padaryti? Čia nelengva užduotis jūsų išradingumui. Skirkite jai šiek tiek laiko -

Kai mums prireikia išradingumo, galime griebtis kurio nors iš kūrybinių užduočių sprendimo būdų. Jų yra devynios galybės, čia trumpai ir paprastai pristatysime keletą.

Jungimas. Pabandykite visas smulkmenas, kokias tik žinote apie dovanos gavėją, susirašyti ant lapo ir apibendrinti - sujungti į vieną išvadą. Pavyzdžiui: mano žmonai patinka kurti namų

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

KO NEREIKIA DARYTI Dovanoti tai, ko norėtum pats.

Dovanoti neįpakuotą daiktą.

Dovanoti rūpesčių (gyvūną, akvariumą).

Dovanojant nieko nepasakyti. įsitikinsite, jog tai smagus žaidimas jūsų vaizduotei. Be to, jis duoda puikių rezultatų. Atminkite: nėra nekūrybingų žmonių, yra tik tokių, kurie nemano, kad jie kūrybingi.

Naudingumas universali dovanos savybė.

Prieš dovanodami įvairias smulkmenas, pagalvokite, ar gavėjas tikrai jomis naudosis.

jaukumą. Jai patinka skanūs kvapai, gražūs interjero daiktai. Ji mėgsta gaminti. Savaitgaliais labiausiai trokšta būti su šeima.

Puošti namus. Ir taip toliau. Akivaizdu, jog tai, ką jūs žinote apie savo žmoną, sukasi aplink žodį “namai”. Kaip galite panaudoti šią išvadą rinkdamas dovaną?

Galite tiesiogiai - įteikdamas puodų rinkinį (ir tuo nenustebinti), o galite ir kardinaliai (o tai jau ir bus išradinga) - padovanodamas jai kelionę iš namų. Pavyzdžiui, jums gali šauti mintis šventėms užsakyti viešbutį su SPA kurorte. Arba rezervaciją vakarienei gerame restorane.

Priešingas principas - skaidymas. Kaip jį galite pritaikyti? Imkite kad ir ryškiausią dovanos gavėjo asmenybės bruožą ir sutrupinkite jį į kuo daugiau trupinėlių. Pavyzdžiui, kertinę frazę “Mano draugas - užkietėjęs žvejys” arba “Jis mėgsta sportą” etc. galima sutrupinti į daugybę dovanų idėjų...

Universalus principas įteikti netikėtą dovaną - tai daryti ką nors atvirkščiai. Jeigu pats esate įpratęs dovanoti praktišką daiktą - šįkart padovanokite buityje nepritaikomą, tačiau estetišką (pvz., paveikslą, brangenybių dėžutę, bilietą į koncertą kitoje šalyje). Jeigu dovanos gavėjas - estetikos mėgėjas, įteikite ją kam nors praktiško... Siurprizas garantuotas.

Dovana: sim

Dovana - tai tu Paprastai žmonės turi nusistovėjusius įsitikinimus, susijusius su dovanomis. Vienas nesusimąstydamas dovanoja tik tai, kas praktiška, kitas - tik tai, ko norėtų pats, trečias nesuka sau galvos ir įteikia vokelį. Kaip minėjome, dovanos reikšmė ir prasmė slypi giliausiuose mūsų sielos kampeliuose. Ką gi jos reiškia?

Ko trūksta tau pačiam Jeigu vaikystėje mes ko nors

negaudavome iš savo tėvų (saldainių, lėlių etc.), suaugę siekiame tai kompensuoti dovanodami tuos daiktus kitiems ir susigrą-

žinti tuomet negautą tėvų dėmesį savo troškimui. Tai neišsipildžiusių svajonių dovanojimas.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

DOVANOS

"Vakarų ekspresas"

veikiau baimę patirti artumą, pajusti savo pažeidžiamumą. Greičiausiai tokiam žmogui vaikystėje tėvai neleido patikėti, kad jis turi gebėjimą dovanoti džiaugsmą kitiems. Suaugęs toks žmogus ne tiek bijo nuvilti dovanos gavėją, kiek vengia investuoti dalelę savo širdies.

Klasikiniai pozityviosios psichologijos tyrimai atskleidė, kad artumo, dėkingumo patyrimas, jo išreiškimas ne tik padeda kurti sėkmingus santykius, bet ir gerina

Dovana turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:

naudinga,

estetiška,

įdomi.

Ideali dovana jungia visas šias savybes.

9

tojame: “Aš tiek daug laiko praleidžiu darbe todėl, kad uždirbčiau daugiau pinigų ir paskui galėčiau tau nupirkti, ko tu trokšti.” Tai meilės surogatas, bet ne meilė.

Nepamirškime, kad dovana yra meilės simbolis, jos išraiška, tačiau ne jos pakaitalas.

Lėtai, įdomiai, linksmai kartu su tėvais praleistas laikas (ypač jeigu jie visus metus užsiėmę) ir bus vaikui taip laukiamas stebu-

sveikatą. Tad kas neleidžia žmogui būti nuoširdžiam ir dėkingam? Čarlzas Dikensas (Charles Dickens) “Kalėdų giesmėje” pasakoja Ebenyzerio Skrudžo istoriją - nelaimingo žmogaus, kuris visą savo gyvenimą skyrė turtams kaupti. Kūčių naktį Skrudžą aplanko Kalėdų dvasios, kurios priverčia jį pažvelgti į prarastų mylimųjų veidus, apmąstyti savo ateitį,

mbolių pasaulis Nepraktiška - ne dovana Indai, kojinės, pjaustymo lentutė... Tai dovanos, kurios dažniausiai nuvilia gavėją. Ne todėl, kad dovanotojas nebūtų į jas įdėjęs nei jausmo, nei fantazijos. Pernelyg praktiška dovana - tai netaktiška dovana. Tokią dovanoti gali nebent pats artimiausias žmogus, ir tai su humoru arba fantazija.

Pinigai Dovanoti pinigus laikoma blogu tonu. Kodėl? Todėl, kad kai vie-

nas žmogus finansuoja kitą, vyksta prekių mainai, o dovanos esmė - palaikyti gerus santykius. Pinigų teikimas - tai tam tikras valdžios demonstravimas. Jeigu norite ką nors paremti materialiai, šventė - ne ta proga. Suteikite artimiesiems kuo daugiau savo širdies šilumos ir nekurkite šeimoje prekybinių santykių.

Skrudžo sindromas Sprendimas nedovanoti nieko reiškia ne žmogaus šykštumą, o

ssDOVANA turi atlikti tris esmines funkcijas: pratęsti gerus

santykius, praskaidrinti kasdienybę ir sukelti teigiamas emocijas.

Tai nėra vien daiktas, skirtas kitam žmogui. Ji pabrėžia gavėjo išskirtinumą ir abipusių santykių unikalumą.

ssVAIKAMS. Mažieji visada laukia ko nors įdomaus, neįprasto,

praktiškumas jiems nė motais. Vaikystėje svarbiausia - kiek tą daiktą galima panaudoti žaidybinei veiklai. Žaidimas skatina vaiko raidą, lavina praktinius jo įgūdžius, kurių prireiks, kai užaugs.

pripažinti savo mirtingumą bei pažvelgti į pasaulį po savo mirties.

Skrudžas klausosi, kaip po jo mirties nepažįstami žmonės kalba apie jį - be jokios meilės. Kalėdų dvasia nusiveda jį aplankyti savo paties kapo, ir Skrudžas, pirštais liesdamas ant antkapio iškaltas jo vardo raides, pasikeičia. Pabudęs Kalėdų rytą, jis iš naujo įvertina santykius su savo sūnėnu, tampa gailestingas kitiems. Ši pasaka, kurią dažnoje šeimoje įprasta garsiai skaityti Kūčių vakarą, priverčia mus susimąstyti apie tai, jog dažniausiai esame susitelkę į tai, ko neturime, ir šitaip trukdome sau vertinti tai, ką turime.

Ko laukia vaikas? Žinoma, stebuklo. Kiekvienas mažas vaikas, tikintis stebuklais, būtent jų ir laukia. To, kas beveik neįmanoma, kas pranoktų lūkesčius... Ne naujo daikto, bet būtent to, ko jis negali pačiupinėti, tačiau aiškiai jaučia esant.

Ką gi daryti tėvams? Iš kur paimti stebuklą?

Iš savo širdies. Padovanokite jam tai, kas jums brangiausia: savo laiko. Mes dažnai vaikams kar-

klas. Skirkite jį tik jam - vieninteliam, pačiam brangiausiam ir svarbiausiam žemėje. O dovanėlė...

Paklausite vaiko po metų, ką jis prisimena apie praėjusias Kalėdas.

Jūs įsitikinsite, kad jis prisimins stebuklingą laiką, praleistą kartu su jumis - mylimiausiais žmonėmis, o ne daiktą.

10 "Vakarų ekspresas"

PO SAULE Karolio imperija, praėjus trisdešimčiai metų po jo mirties, iširo ir niekada daugiau nebebuvo atkurta.

Gruodžio 25 d., 1066 metai Vainikuotas karaliumi 1066 m.

Kalėdų metas tapo ypatingas Anglijos bei Europos istorijai: gruodžio 25 d. Vestminsterio abatijoje, Londone, Normandijos kunigaikštis Viljamas, žinomas kaip Viljamas Užkariautojas, buvo paskelbtas Anglijos valdovu. Tai nutiko po Heistingso mūšio, kuriame jis nugalėjo paskutinį saksų karalių Haroldą II.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis pasirašyti taikos sutarties, nutraukusios kelerius metus trukusį karą. Derybos prasidėjo tų metų rugpjūtį Gento mieste, Belgijoje.

Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių derybų JAV ir Britanijos delegacijos galiausiai sutiko pasirašyti sutartį, kuri baigė karą paskelbus lygiąsias. Visos užkariautos teritorijos buvo grąžintos toms šalims, kurioms jos priklausė, o belaisviai kariai ir sulaikyti laivai paleisti.

Nors Gento sutartis teoriškai baigė 32 mėnesius trukusį konfliktą, Jungtinėse Valstijose ji įsigalėjo tik ją ratifikavus 1815 m. vasarį. Naujojo Orleano mūšis 1815 m. sausį, kuriame JAV pasiekė vieną didžiausių pergalių tame kare, vyko praėjus vos daugiau nei savaitei po Gento sutarties pasirašymo.

karo metu, taikioji Kalėdų dvasia apsireiškė mūšio lauke. Gruodžio 24-osios vakarą vokiečių, britų ir prancūzų kariai sudėjo ginklus ir paskelbė šventines paliaubas.

Pasak istorikų, kalėdinę taiką inicijavo vokiečių kariai, papuošę savo tranšėjas Kalėdų eglutėmis ir žvakėmis bei pradėję giedoti giesmę “Tyli naktis”. Britų kariai atsakė giedodami kitą - “Pirmosios Kalėdos”. Galiausiai karo išvarginti vyrai išdrįso žengti į niekieno žemę - pavojingą plotą, skiriantį tranšėjas, ir pasveikinti vienas kitą rankų paspaudimu.

Maža to - kareiviai dalijosi cigaretėmis ir viskio gurkšniais, nors dar prieš keletą valandų vienas į kitą šaudė. Pasinaudodami proga kai kurie škotai, anglai ir vokiečiai ant sušalusio kovos lauko net pažaidė futbolą. Tokiai

Gruodžio 25 d., 1868 metai

šventei nepritarė vyresnieji kariai, tad galiausiai vyrai buvo sušaukti atgal į savo tranšėjas.

Istoriniai įvykiai, nutikę per Kalėdas

Gruodžio 25-ąją pasaulyje 1196 m. Vokietijos karaliumi išrinktas Fridrichas III. 1492 m. Kristupo Kolumbo (Christopher Columbus) ekspedicijos didžiausias laivas “Santa Maria” prie Haičio krantų užplaukė ant seklumos ir sudužo.

1497 m. portugalų keliautojas Vaskas de Gama (Vasco da Gama) Afrikos pietuose atrado dabartinę Natalio provinciją.

1620 m. tėvai piligrimai, atplaukę laivu “Mayflower”, dabartinėje JAV Masačusetso valstijoje įkūrė koloniją, kurią pavadino Plimuto uola.

1741 m. Švedijos Upsalos mieste Andersas Celsijus (Anders Celsius) išrado šimto laipsnių termometro skalę.

1926 m. po tėvo Jošihito (Yoshihito) mirties Japonijos imperatoriumi tapo Hirohitas (Hirohito), soste likęs iki mirties 1989 m.

1932 m. Didžiosios Britanijos karalius Jurgis V pirmą kartą šv.

Kalėdų proga per radiją kreipėsi į Britų imperijos gyventojus.

Gruodžio 25 d., 800 metų po Kristaus Romos imperijos atkūrimas 800 m. gruodžio 25 d. Šv. Petro B a z i l i ko j e vykusios ceremonijos metu popiežius Leonas III paskelbė Karolį Didįjį Romos imperatoriumi. Tai turėjo reikšti, kad daugiau kaip prieš tris šimtmečius sugriauta Vakarų Romos imperija dabar atkurta ir kad Karolis Didysis tapo teisėtu Augusto Cezario įpėdiniu. Šis prieštaringas karūnavimas suteikė Karoliui Didžiajam tokias pačias galias, kaip ir Bizantijos imperatorei Irenai, kuri valdė Rytų imperiją Konstantinopolyje.

Nuo viduramžių laikomas vienu iškiliausių Vakarų pasaulio valdovų Karolis Didysis (747 m. - 814 m.) buvo karingas Frankų valstybės (ją sudarė dabartinė Prancū-

zija, Belgija ir Šveicarija bei didelė dalis šiandieninės Olandijos ir Vokietijos) karalius, kuris po Karolingų dinastijos vėliava suvienijo didžiąją dalį Europos žemyno.

Būtent todėl jis dažnai pavadinamas Europos tėvu. Per 45 jo valdymo metus frankai dalyvavo 54 karo žygiuose.

Karolis Didysis sukūrė didžiulę karalystę kariaudamas su saksais, langobardais ir avarais. Jis buvo pasišventęs katalikas, agresyviai vertęs savo pavaldinius atsiversti į krikščionybę ir įvedęs daugybę griežtų religinių reformų.

Po Romos imperijos žlugimo nė viena valstybė nevaldė tokios didelės teritorijos.

Tačiau Anglija, Ispanija, Pietų Italija ir Šiaurės Afrika, kitados priklausiusios Romos imperijai, Karoliui buvo nepavaldžios; o Vokietija, kuri sudarė svarbią jo dominijų dalį, niekada nebuvo valdoma romėnų. Be to, Karolis Didysis nebuvo romėnas. Jo imperijos sostinė buvo ne Roma, o Achena. Šiaip ar taip, Karolis Didysis imperatoriumi išbuvo 13 metų.

21 m. trukęs Viljamo Užkariautojo viešpatavimas atnešė daugybę pokyčių: į Angliją jis atvežė Normandijos tradicijas ir įstatymus. Viljamas įtvirtino savo valdžią pastatydamas Londono Tauerį ir Vindzoro pilį. Prancūziškai kalbantiems sąjungininkams Viljamas padovanojo daugybę angliškų žemių. Toks jo dosnumas pakeitė anglų kalbos raidą: beveik trečdalis šiuolaikinės anglų kalbos žodžių yra kilę iš prancūzų kalbos. Jo valdymo laikais supaprastėjo ir gramatika, iki tol buvusi panašaus sudėtingumo kaip dabartinių olandų ar vokiečių kalbų.

Atleidimas maištininkams

JAV prezidentas Endriu Džonsonas (Andrew Johnson) atleido kaltę Konfederacijos maištininkams ir suteikė amnestiją “visiems ir kiekvienam”, kuris kovėsi prieš Jungtines Valstijas Pilietinio karo metu.

Džonsono atleidimas iš tiesų buvo ketvirtoji pokarinė amnestija. Pirmoji buvo suteikta 1865 m. gegužę. Ankstesnės sutartys Konfederacijos kariams grąžino juridines ir politines teises mainais

1968 metai Skrydis aplink Mėnulį

Vykdydami misiją “Apollo 8”, astronautai Frenkas Bormanas (Frank Borman), Džimas Lovelas (Jim Lovell) ir Viljamas Andersas (William Anders) Kūčių naktį skriejo aplink Mėnulį. Jie buvo pirmieji istorijoje žmonės, atsiplėšę nuo Žemės gravitacinių jėgų, pirmieji, kurie ją pamatė iš kosmoso ir pirmieji, pamatę tamsiąją Mėnulio pusę.

Gruodžio 26 d., 1776 metai Lemtingas manevras 1766 m. pabaigoje manyta, kad trylika susivienijusių JAV kolonijų nepriklausomybės karą pralaimės Didžiajai Britanijai. Virtinė pralaimėtų mūšių nežadėjo pergalės pervargusiems Kontinentinės armijos kariams, kurių daugelis dezertyravo. Gruodžio 25 d. vyriausiasis Amerikos revoliucinių pajėgų vadas Džordžas Vašingtonas (George Washington) išsivedė 2400 būrių į bauginančią misiją: naktį persikelti per ledinę Delavero upę. Ankstyvą gruodžio 26 d. rytą jie persikėlė į Naująjį Džersį ir Trentono mieste netikėtai užpuolė priešą. Britai buvo išstumti iš Bostono, prarado Niujorką ir buvo sutriuškinti Trentone būtent dėl netikėto Vašingtono manevro perkertant Delavero upę. Tokios Vašingtono strategijos dėka revoliucinės pajėgos užėmė du pagrindinius britų armijos punktus Saratogoje ir Jorktaune.

Gruodžio 24 d., 1814 metai Taikos sutarties pasirašymas 1814 m. gruodžio 24 d., kai dauguma Vakarų pasaulio gyventojų šventė Kūčias, JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai susėdo

Francas Gruberis

ss1818 m. Kalėdų išvakarėse Austrijos kaime, Oberndorfo

vietovės Šv. Nikolajaus bažnyčioje, pirmą kartą atlikta kalėdinė giesmė “Tyli naktis”. Jaunas vietos kunigas Jozefas Moras (Joseph Mohr) parašė žodžius, o melodiją sukūrė bažnyčios vargonininkas Francas Gruberis (Franz Gruber).

už ištikimybės Jungtinėms Valstijoms priesaiką. O kalėdinė amnestija buvo galutinis ir neatšaukiamas atlaidumo aktas visiems pietiečiams, kurių dauguma buvo Konfederacijos generolai.

Gruodžio 24 d., 1914 metai Kalėdinės paliaubos mūšio lauke 1914 m., Pirmojo pasaulinio

Kai Kūčių naktį astronautai įskrido į Mėnulio orbitą, jie Žemės gyventojams transliavo mūsų planetos ir jos ištikimo palydovo nuotraukas, o Bormanas, Lovelis ir Andersas garsiai skaitė pirmąsias eilutes iš Pradžios Knygos: “Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę...” Transliacija baigėsi žodžiais “Laimingų šventų Kalėdų ir telaimina jus Dievas - visus, esančius gerojoje Žemėje.“

Gruodžio 25 dieną Lietuvoje 1841 m. Rusijos caro Nikolajaus įsaku Lietuvoje iš vienuolynų, vyskupysčių, kapitulų, seminarijų buvo atimtos žemės.

1905 m., prasidėjus politiniams streikams, Kauno tvirtovės komendantas įvedė karo padėtį mieste ir apylinkėse.

1957 m. Birštono klebonijoje arkivyskupas Teofilis Matulionis slapta vyskupu įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

"Vakarų ekspresas" 11

PO SAULE

Šventosios Liucijos diena: senoji saulėgrįža Pagal senąjį Julijaus kalendorių žiemos saulėgrįža būdavo minima gruodžio 13 dieną, arba Šventosios Liucijos dieną. Žmonės dar ir dabar sako, kad per šventą Liuciją - ilgiausia naktis ir trumpiausia diena.

Iki šiolei Liucija susijusi su visomis saulėgrįžos tradicijomis.

Pasak legendos, Romos imperijos laikais Italijoje, Sirakūzuose, gyvenusi mergaitė Liucija, kuri katakombose besislapstantiems krikščionims naktį nešdavusi maisto. Jos rankos būdavo užimtos, todėl kelią jai nušviesdavo prie galvos pritvirtintos žvakės.

Liucija mirė kankinės mirtimi 310 m., todėl vėliau buvo paskelbta šventąja.

Senoliai sakydavo: kokia gruodžio 13-oji - toks bus ir sausis, kokia gruodžio 14-oji - toks ir vasaris ir t. t.

Šiandien Liucijos dieną švenčia tiek katalikai, tiek protestantai - Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kituose kraštuose. Gatvėmis žygiuoja baltai pasipuošusių vaikų procesija, jos priekyje mergaitė su žvakių karūna ant galvos. Procesija, giedodama kalėdines giesmes, lankosi įvairiose įstaigose ir tradiciškai vaišinasi kava ir šafraninėmis bandelėmis.

Pagal formą bandelės primena aštuonetą arba begalybės simbolį. Šafranas - pats brangiausias prieskonis pasaulyje, jis nudažo tešlą aukso spalva, tad ir čia galima iš-

vysti sąsajas su Saule. Beje, bandelėse galima išvysti ir dvi razinas, kurios panašios į akis. Pagal kitą legendą, jos simbolizuoja gražiąsias Liucijos akis, kurias mergaitė esą išsiplėšė ir nusiuntė savo gerbėjui, aukštinusiam jos grožį ir siekusiam jos rankos...

Liucijos tėvynėje Italijoje (labiau Šiaurėje nei Pietuose, nors ji ir gyveno Sicilijoje, Sirakūzuose) ši šventoji pagerbiama visai kitaip. Čia sakoma, jog šventės išvakarėse šventoji, raita ant asiliuko, aplanko visus vaikų kambarius ir miegantiems berniukams ir mergaitėms palieka saldžių dovanų arba juodų angliukų - priklausomai nuo to, kaip jie elgėsi. Lombardijos ir Pjemonto mažyliai prieš eidami gulti palieka asiliukui specialiose ėdžiose duonos ir vandens.

Milane ir kai kuriuose netolimuose miestuose tą dieną taip pat valgomi minkšti baltyminiai pyragėliai orinukai (morengai), vietomis padengti šokoladiniu glaistu.

Galbūt tai irgi aliuzija į Liucijos akis...

Pasak etnologo Liberto Klimkos, panašaus papročio, kokio laikomasi per Šv. Liuciją, būta ir Lietuvoje, Klaipėdos krašte. Į advento vainikėlį, supintą iš eglišakių, papuoštą sausomis gėlėmis ar popieriniais kaspinėliais, ant stalo sustatomos keturios žvakės. Kas trys dienos vakarojant vis uždegama po vieną. Taip sukuriama jaudinanti didžiosios šventės laukimo nuotaika. O vaikai per dvylika dienų Kalėdų eglutei turi pasigaminti papuošalų: iš šiaudų arba popieriaus.

Šafraninės Liucijos bandelės Jums reikės: 1,7 l miltų, 300 ml cukraus, 50 g mielių, 150 g sviesto, 500 ml pieno, 250 g keselos * 1 kiaušinio, 1 g šafrano, šaukštelio druskos, 1 kiaušinio bandelėms aptepti, 100 ml razinų bandėlėms papuošti. * kreminė varškė; galima pakeisti kiaušiniu.

Į miltus supilkite pieną, druską, dėkite mieles, išplakite ir iškildinkite. Kai iškils, sudėkite cukrų, ištrintą su sviestu. Berkite šafrano, išmaišykite ir pridėkite tiek miltų, kad būtų galima išminkyti tešlą, tinkamą bandelėms. Minkykite tol, kol tešla nelips prie rankų. Tada formuokite bandeles, aptepkite ir papuoškite razinomis (galite suberti į tešlą). Dėkite į kepimo skardą, pabarstykite cukrumi ir kepkite maždaug pusę valandos ne itin karštoje orkaitėje (apie 180 laipsn. C).

Orinukai su šokoladu Jums reikės: 2 kiaušinių baltymų, 125 g smulkaus cukraus, pusės šaukštelio vanilės, 100 g šokolado, 100 ml riebios grietinėlės, 1 šaukšto cukraus pudros.

Kiaušinių baltymus išplakite iki putų.

Toliau plakdami palaipsniui (po kelis šaukštus) berkite cukrų, sumaišytą su vanilės milteliais. Masė turi būti standi.

Išplaktus baltymus sudėkite į konditerinį maišelį.

Ant skardos paklokite kepimo popierių.

Iš maišelio išspauskite 2,5 cm skersmens sausainėlius.

Kepkite nekarštoje (120 laipsn. C) orkaitėje 1 val.

Išimkite iš orkaitės skardą. Kai sausainiai atvės, išimkite juos ir sudėkite į vazą. Šokoladą ištirpinkite ir atvėsinkite.

Grietinėlę išplakite su cukraus pudra.

Imkite po vieną orinuką ir mirkykite į šokoladą, užtepkite grietinėlės ir prilipdykite kitą, pamirkytą šokolade. Šokoladas turi sustingti, tad orinukus galite sudėti į šaldytuvą.

12 "Vakarų ekspresas"

KETURI KAMPAI

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Tai vyksta kiekvieną gruodžio mėnesį - iš palėpių ir rūsių ištraukiamos kalėdinių papuošalų dėžės, o šeimos galva, išrinkęs gražiausią eglutę, parneša ją namo. Tačiau kodėl mes tai darome? Kodėl nešamės į namus visžalį augalą ir jį puošiame? Į šį klausimą atsakymo ieškojo ir pasaulyje gerai žinoma rašytoja, istorikė, dažnai vadinama Kalėdų grafiene, Marija Hubert von Štaufer (Maria Hubert von Staufer).

Nuo 1998 m. iki pat gyvenimo pabaigos 2007 m. ji vadovavo savo įkurtai organizacijai Tarptautiniam Kalėdų archyvui (Christmas Archives International), kurio būstinė įsikūrusi Monmauto mieste, Gvento grafystėje, Didžiojoje Britanijoje. Grafienė rašė išskirtinai kalėdinės istorijos knygas. Devintąjį ir dešimtąjį dešimtmečius ji buvo ypač populiari TV asmenybė. Įvairios laidos nuolat ją kviesdavosi pasakoti apie Kalėdų tradici-

jas. Po von Štaufer mirties organizacijai vadovauja jos vyras Endrius (Andrew).

Per savo gyvenimą Marija išleido septynias knygas. Viena populiariausių - antologija “Kalėdos visame pasaulyje” (“Christmas Around the World”). Be Kalėdų atsiradimo istorijos, knygoje galima rasti ir šventinių receptų, ir tradicinių dainų bei legendų.

Gerosios dvasios Pasak von Štaufer, tradicija puošti medžius arba krūmus atsirado daug seniau nei pati Kalėdų šventė. Net ir prieš tūkstančius metų žmonės tikėjo, jog žiemą, papuošę augalus, jie pritraukia gerąsias dvasias. Vėliau medžių šakas ėmė neštis į namus, kad suteiktų gamtos dvasioms prieglobstį ir šilumą. Ankstyvą pavasarį, kai išsprogdavo pirmieji pumpurai,

duryje, o iki tol eglutės dažniausiai puoštos vaško figūrėlėmis.

Stiklo papuošalai

Gerųjų dvasių medis

šakos būdavo išnešamos į lauką - dvasios paleidžiamos į laisvę.

Iki pat viduramžių tikėta, jog visžaliuose medžiuose gyvena dvasios.

Ilgus šimtmečius vienintelė Kalėdų dekoracija buvo visžalių medžių šakos. Dažniausiai namus puošdavo bugienis, nes ant jo šakų auga raudonos uogos, arba amalas su baltomis uogomis. Kai kurie istorikai teigia, jog amalas Kalėdų puošyboje naudojamas kaip vaisingumo simbolis.

Viduramžių Anglijoje žmonės pindavo vainikus iš visžalių medžių šakų: tam tikdavo bugienis, lauras, rozmarinas, buksmedis, kukmedis. Vainiko viduryje dėdavo Šventosios šeimos figūrėles.

Pinant vainiką taip pat būdavo naudojami kaspinai, vaisiai, riešutai.

Vėliau vainiką imta kabinti ant

sijos. Kunigas specialios ceremonijos metu jį pašventindavo. Ilgainiui atsirado ir paprotys po vainiku apkabinti į namus atėjusį svečią. Vainikas tapo susitaikymo ir atleidimo simboliu. Ši tradicija iš Anglijos nukeliavo į Vokietiją, iš ten 20 amžiaus pradžioje - ir į Mažąją Lietuvą. Lietuvininkai vainikus puošdavo kankorėžiais ir keturiomis žvakėmis.

Tačiau gerokai iki tol, 17 amžiuje, Anglijoje diktatoriaus Oliverio Kromvelio (Oliver Cromwell) vadovaujami parlamentarai bei puritonai uždraudė Kalėdas, ir vainikai taip pat tapo nelegalūs... Grafienės von Štaufer pasakojimu, žmonės rado išeitį, kaip apeiti įstatymą: jie vis tiek kabindavo visžalius vainikus ir teigdavo, kad džiovina žoleles.

Draudimas tęsėsi kelis dešimtmečius, ir dalis tradicijų buvo pamirštos. Tačiau atsirado naujų: taikus apsikabinimas po vainiku virto meilės bučiniu.

Vaško figūrėlės 16 amžiuje Niurnbergo mieste, Vokietijoje, atsirado kalėdinių mugių tradicija. Čia namų šeimininkės galėjo rasti visko, ko reikėjo Kalėdoms pasiruošti: nuo peilio galąstuvo iki vaikiškų žaislų.

Kepėjai meduoliams kepti nau-

dojo medų. Tais laikais medus buvo imamas tiesiai nuo korio ir dedamas į tešlą. Kepėjams likdavo daug vaško, tad jie ir pradėjo jį dėti į medines meduolių formeles angeliukus, cherubinus ir pan.

Vėliau imta gaminti prakartėlės personažų, raitelių ir gyvūnėlių formos vaško figūrėles.

Tokios figūrėlės prieš vaškui sustingstant būdavo perrišamos kaspinu. Jas taip pat nuspalvindavo arba paauksuodavo ir pardavinėjo kaip suvenyrus Kalėdų mugėje. Nusipirkę figūrėlių žmonės jomis puošdavo eglutes. Per ilgus metus sukaupdavo dideles vaško figūrėlių kolekcijas.

Stiklinių eglutės papuošalų gamyba prasidėjo tik 19 amžiaus vi-

Istorikė M. von Štaufer pasakoja, jog 17 a. stiklo rutuliukai Bohemijoje (dabartinėje Čekijoje ir Slovakijoje) ir prie Vokietijos sienos buvo gaminami sietynams ir suknelėms puošti. Netrukus jais pradėtos puošti ir eglutės. Anot istorikės, stiklo pūtikus nuolat troškindavę, tad jie gerdavę daug alaus. Įsilinksminę mėgdavę rungtyniauti, kuris išpūsiąs didžiausią stiklinį bumbulą. Nesusprogusius bumbulus surinkdavusios jų žmonos ir nešdavusios į Kalėdų mugę.

Tokius Kalėdų bumbulus žmonės iš pradžių maudavo ant pagalio.

1863 m. Laušos mieste Vokietijoje stiklas pradėtas pūsti naudojant dujas. Jis tapo plonesnis, iš jo buvo galima išgauti įvairias formas. Nuo tol turėti daugybę stiklinių eglutės bumbulų tapo garbės reikalu. Iš pradžių jie buvo įperkami tik turtingiesiems. Tačiau bėgo dešimtmečiai, ir stikliniai bumbulai pasklido po visą pasaulį.

Tačiau Vokietijoje iki šiol eglutė puošiama ne tik stiklo bumbulais, bet ir vaisiais, riešutais, imbieriniais sausainiais, o Lenkijoje, kaip ir pas mus, - dar ir popieriaus karpiniais bei šiaudinėmis figūrėlėmis.

"Vakarų ekspresas" 13

KETURI KAMPAI

Originalios namų dekoravimo idėjos

Kalėdinis vainikas gali būti suvertas iš obuolių, eglutė - iš daržovių, mėgstami šeimynykščių puodeliai jaukiai aprengti baltais megztinukais, o staltiesė nuklota žaliomis snaigėmis...

lėlius. Padarykite tai naudodami kanceliarinį plastiliną - neliks žymių.

Jeigu jums pabodo seni plastmasiniai žaisliukai, o naujų pirkti nenorite, panaudokite tai, ką turite. Pavyzdžiui, apklijuokite juos nėriniais arba seno laikraščio iškarpomis - turėsite labai stilingą variantą.

Jaukią kalėdinę atmosferą namuose kuria žvakių skleidžiama šviesa. Mažos žvakutės kainuoja nedaug, o žvakidžių galima pasigaminti ir savo rankomis. Tam tiks obuoliai, greipfrutai ir apelsinai.

Viršūnes nupjaukite ir įstatykite į tą vietą žvakutę. Tokia žvakidė ilgai nelaikys, bet atrodys originaliai.

Taip pat galima pasidaryti neįprastų žvakidžių iš stiklainių. Pripilkite juos iki pusės vandens, įberkite blizgučių ir įmerkite plaukiojančią žvakę.

Taurės su kojelėmis taip pat tinka kaip žvakidės. Papuoškite

Svarbiausi tradiciniai simboliai jūsų namuose Nuo senų laikų žmogus, pasitelkęs simbolius, stengėsi išreikšti savo mintis, viltis ir pasaulėjautą. Tai mūsų bandymas supaprastinti ir suprasti savo egzistavimą begalinėje visatoje.

Nors yra paprasti, iš tiesų simboliai turi nenusakomai daug informacijos. Visuotinai suprantami, jie leidžia mums pajausti tarpusavio harmoniją, bendrystę su Dievu.

EGLUTĖ, kurios viršūnėje žvaigždė arba angelas, mums primena, jog esame sukurti amžinajam gyvenimui.

VAINIKAS - taikos, draugystės, ramybės simbolis. Jis simbolizuoja gyvenimo jėgą ir amžinai naują pradžią.

BALTA staltiesė - švaros, tiesos, nekaltybės, pasiaukojimo ir dieviškumo simbolis. ŽVAKĖS - šviesos simbolis.

Kaip panaudoti stiklines vazas

Kaip serviruoti stalą

Eglutė gali būti ir tokia...

Namų puošimas, eglutės, stalo dekoravimas - išskirtinai kūrybinis darbas. Tam tinka daugybė namuose ir gamtoje esančių smulkių daiktų: popierius, tekstilė, siūlai, karoliukai, prieskoniai, vaisiai, riešutai, gėlės, samanos, kankorėžiai...

Jeigu neturite tikros eglutės - šventiškai papuošti galite ir sausą medžio šaką, ir rogutes, ir netgi dviratį...

Arba pasidaryti kalėdinę instaliaciją: priklijuoti prie sienos eglutės kontūrą iš girliandos. Jeigu negaila sienos - nupieškite ant jos ir žaisliukus. Galima iš žurnalų išsikirpti patinkančius paveiks-

jas eglės šakelėmis, o vidun įstatykite mažytes žvakutes.

Pirktines žvakes (storas) Kalėdų stalui irgi galima padaryti ypatingas: apdėkite jas cinamono lazdelėmis ir apriškite kaspinu. Kai uždegsite - kvepės jaukumu.

Idėja Naujiesiems metams, kuri patiks vaikams: į oro balionus priberkite smulkių blizgučių ir juos pripūskite.

Nepamirškite prie durų pakabinti varpelio. Tai ne tik 2015 metų dekoravimo simbolis, susijęs su Ožkos metais, kaip sako astrologai. Tai ryšio tarp dangaus ir žemės simbolis.

Šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio - prieš blogį, gyvenimo - prieš mirtį.

ANGELAI - sparnuotosios būtybės, dangaus pasiuntiniai, tarpininkai tarp materialaus ir dvasinio pasaulių. Jų esama ir musulmonų, ir judėjų, ir krikščionių tikėjimuose. Tai mūsų sergėtojai ir gynėjai.

VARPELIAI - ryšio tarp dangaus ir žemės simbolis. Džiugios žinios ženklas.

DOVANĖLĖS - šis simbolis mums primena, jog didžiausia dovana žmogui yra kitas žmogus.

Tai ir yra pagrindinė Kalėdų vertybė.

14 "Vakarų ekspresas"

astrologija

“Brangiausia Kūčių vakaro akimirka - tas pirmas apsikeitimas meilės šypsenomis su artimaisiais, sentimentalios ramybės dvelksmas, dėkingumas, kad visi sveiki, gyvi, drauge, neišardyti pasaulio skersvėjų ir pykčių...”

Laukdami Kalėdų kalbamės su menotyrininke, filologe ir astrologe Saule Jonaityte ne tik apie tai, ką 2015 metais žada žvaigždės Zodiako ženklams...

ir santykius, privačią nuosavybę, turtą, santuokas klibins būsto, tėvų reikalai, reikalaujantys ką nors iš esmės keisti, perskirstyti pareigas. Į kūrybingų, talentingų narciziškų drąsuolių vietą ateis ir bus paklausūs dalykiški, kuklūs, darbštūs, analitiški ir patyrę profesionalai, gebantys valdyti krizes. Kūrybinę pirmo pusmečio ugnį pakeis šaltas racionalus protas ir ūkinis išskaičiavimas.

Tiems, kurie nori mylėti, pramogauti ir mėgautis visuotiniu dėmesiu, kurie vadovaujasi jausmais, prastesni ir nykūs pasirodys rugpjūtis bei ruduo.

Tie, kurie vadovaujasi sveiku protu, gerbia autoritetus, tikslumą ir moralę, šeimos vertybes, laikosi pareigybinės drausmės, kam svarbiau padėti kitiems, bus sunkiai pakeliamas pirmasis pusmetis, kai pergales skins ir visų širdis pavergs talentingi, valdingi ir ryškūs gabuoliai.

Pirmoji 2015 metų dalis smagesnė - dėl naujų pažinčių, veiklos plė-

“Kalendorinė data - gruodžio 31 d. - nėra niekaip susieta su planetų judėjimu, kurį astrologai tiria ir pagal jį prognozuoja, - “Vakarų ekspresui” sakė astrologė Saulė Jonaitytė. Bendri Naujieji metai pagal žvaigždes prasidėjo ir esminiai aplinkybių pokyčiai daugumai įvyko jau vidurvasaryje - nuo liepos 16 d., kai kinų aprašytos Ožkos energijos įsivyravo gamtoje ir visuotinėse žmonių aplin-

pilnavidurių jurginų, pasigaminti su vyru naminį vyną iš juodųjų serbentų ir obuolių, išlydėti rudeninius būrius gervių Žuvintų rezervate... Pasigaminti su mokiniais lėlių kalėdiniam spektakliui.. Įgusti laisvai akvarele lieti skrendančius paukščius...

Antras pusmetis buvo gausus mokslinių atradimų ir naujų įspūdingų pažinčių. Suprantu, kad akademiniai mokslininkai pasijuoks iš tokio

kybėse. Tądien didžiausia, įtakingiausia Saulės sistemos planeta perėjo į ugninį Liūto ženklą.”

“moksliškumo”, tačiau yra žinių sritis, kurios jų trimatis pasaulio suvokimas ir turimi prietaisai dar nepajėgūs apibrėžti. Energetinė žmogaus sąveika su aplinka, vietovės ar žmogaus energetika - vis aktyviau panaudojami, juslėmis patvirtinami dalykai, bet neįkandami, atmetami, nes neturi istorinio pagrindo. Drįstu teigti, jog šiuolaikinis gyvas mokslas negali būti siejamas su pirmtakų žinynais, o yra “pilotinis”, veda drąsuolius įdomiausiais atradimų keliais.

Pasitvirtinau praktiškai teorines prielaidas, kaip sąveikaujama su geoanomalijomis, t. y. energetiškai ypatingomis vietomis, kurias legendose ir padavimuose įvardijo senoliai. Jose vykdavo sakralios žynių apeigos, protėviai melsdavosi dievams ir ateidavo gydytis ar klausti patarimų.

Senokai tą tyrinėju, lankiausi tuo tikslu mistinėse vietose Egipte, Kinijoje, Pietvakarių Anglijoje, Estijoje, Olandijoje, Kretoje.

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis dytojai. Tačiau jų protingi pasiūlymai bus tarsi maži akmenukai į finansinio chaoso siūbuojamą finansų vandenyną. Senos kartos konservatyvūs politikai ir populistiniai veikėjai taip pat blokuos geras reformas bei smulkių verslų steigimąsi. Šiuosyk laimės realistai, kurie šaltakraujiškai paskubės pertvarkyti šeimos ūkius taupesnei, kuklesnei gyvensenai, vadovausis skaičiais, o ne emocijomis, apsaugos namus. Mat bankrotų, nusikalstamumo statistika atrojoje metų dalyje smarkiai šoktels.

2015 metų ypatybė - Saturno perėjimas trejiems metams į Šaulį (tik liepą-rugpjūtį jis vėl trumpam grįžta į Skorpioną).

Ką tai reiškia?

Pasauliui tai reikš konservatyvių jėgų įsigalėjimą politikoje. Bus didesnis visuomeninių organizacijų ir interneto bendruomenių, visuomenininkų spaudimas televizijoms, aukštuomenei. Ir politikoje, ir televizijose padidės patyrusių profesio-

kmingos, bet nuges 2016 rudenį.

Rudenį atsidarys daugiau mokyklų, leidyklų, bibliotekų, knygynų, turizmo agentūrų, rinkodaros ir transporto įmonių. Kaip grybų po lietaus padaugės rašytojų, kritikų.

Kokiems Zodiako ženklams 2015 m. bus išskirtiniai? Kuriems žvaigždės bus palankios, o kam verčiau pasisaugoti?

Iki rugpjūčio vidurio darbe, plėtojant veiklą palankiausios aplinkybės lydės Žuvis, Dvynius, Vėžius, Skorpionus, Ožiaragius. Profesinis kilimas vyks jau užimtose pozicijose.

Palankios aplinkybės siekti asmeninių tikslų, dvasiškai ūgtelti, iškilti, daryti karjerą, pasižymėti, prasisiekti link valdžios ir lyderių, pasirinkti sėkmingesnes gyvenimo kryptis bus Skorpionams, Vėžiams, Vandeniams, Mergelėms, Žuvims. Šauliams, Avinams, Liūtams daro reikaluose - įtampos, pokyčių laikas. Palanku keisti, reformuoti darbą ir profesiją, rinktis artimesnes pa-

nalų poreikis, sugrįš senbuviai.

Saturnas Šaulyje visus paskatins susirūpinti sveikata, sistemingai sportuoti.

Negatyvu tai, kad sumažės vietinių scenos artistų, menininkų, kino kūrėjų, vaikų neformalaus ugdymo dalyvių, grožio salonų ir sporto klubų pajamos. Jas padidinti sugebės tik labiau patyrę, užsienyje turintys partnerių verslininkai. O štai tarnautojų, kariūnų, inžinierių, medikų, komunalinių tarnybų atlygiai pakils.

šaukimui, socialesnes augimo kryptis, mat pribrendo pokyčiai. Esamoje srityje jau prieitos galimybių ribos.

Verdate tose pačiose sultyse.

Meilės, kūrybos, menų ir reklamos srityse sėkmė lydės Avinus, Liūtus, Šaulius, DvyniuS, Vandenius.

Jiems gyvenimas teiks daugiau malonumų, pramogų ir džiaugsmo. Pavyks laisvalaikis ir atostogos. Suaktyvės jausmų biochemija.

Ožiaragiams, Taurams, Mergelėms, Svarstyklėms šiuo periodu širdies, jausmų ir meilės reikalai reikalaus daugiau pastangų, kels tam tikrą įtampą. Jie bus dažniau paliečiami krizių, kurios stums ką nors keisti, tobulėti. Meilei ir kūrybai nebus pakankamai laiko, palankių aplinkybių.

Santuokų, poravimosi srityje žvaigždžių numylėtiniai bus Vandeniai, Dvyniai, Svarstyklės, Avinai, Šauliai.

Dažnesnės krizės, įtampa, nesklandumai, skatinantys ką nors

Po žvaigždėmis, prie 2 Asmeniniai naujieji metai Iš pradžių trumpai prisiminkime ir apibendrinkime, kokie buvo tie 2014 metai. Ar Jus, kaip astrologę, Medinis Arklys kuo nors nustebino, pribloškė? Buvo didelių netikėtumų?

Ar prisimenate tą alinančią rugpjūčio kaitrą? Ji irgi nužymėjo karšto, aistringo, karingo periodo pradžią. Šis periodas truks iki 2015 rugpjūčio 15 dienos.

Mano artimiausia aplinka seniai gyvena individualiais, o ne bendrais ciklais - nuo gimtadienio iki gimtadienio, kai Saulė grįžta į tą patį tašką kaip ir gimimo metu. Tuomet prasideda žmogaus asmeniniai naujieji metai, kuriuos jis įsisąmonina, įsimena, juose kūrybiškai sąveikauja su žvaigždžių teikiamomis energijomis ir laisvai nardo iš anksto žinomose aplinkybėse.

Draugai, šeimos nariai, kolegos jau gerą dešimtmetį su didžiausiu azartu medžioja geresnius, patogesnius solarus, t. y. gimtadienio sutikimo akimirkas. Parenku geotašką, kuriame gimtadienio horoskopo žvaigždės išsidėsto palankiau žmogaus planams. Kartais dėl to tenka nukeliauti ir į kitą žemyną.

Ar išeinančiaisiais metais išsipildė seniai branginamų svajonių?

Taip. Išsipildė svajonė aplankyti Mocarto gimimo vietą Zalcburge, pamedituoti austrų dvasiniame centre - Melko vienuolyno parke, pasiklausyti operos arijų legendiniame Dobelės alyvų festivalyje... Pasisodinti būtent Dobelėje selekcionuotų persikinės spalvos alyvų. Užsiauginti

Dvi metų pusės 2015 metai: kokie jie? Ką ypatingo išskaitote dangaus rašmenyse apie ateinančiuosius? Jie bus geresni ar blogesni?

Metai skils į 2 dalis - iki rugpjūčio 11 d. ir po jos. Iki rudens dauguma žmonių bus kupini pasitikėjimo savimi, ryšis laimėti ir siekti populiarumo bet kuria kaina, drąsiai reikšis viešumoje, diktuos sąlygas sutuoktiniams, kovos už meilę, jausmus, vaikų šviesią ateitį, džiaugsis santuokų bumu, palinks į prabangą ir net tingumą. Santuokas klibins darbo, buities reikalai.

Antroji metų dalis žada kur kas daugiau įtampos, išbandymų šeimoms. Virsmai palies šeimos ūkius

tros, lengvesnio įsidarbinimo, kūrybinio azarto, susiporavimo... Antroje dalyje teks primygtinai iki smulkmenų rūpintis namais, spręsti nuosavybės, žemės, būsto klausimus, kurie paveiks santuoką, ryšius su vaikais, meilės reikalus.

Daug vaikų sugrįš gyventi pas tėvus. Beje, tai - senų meilių, senų jausmų atgimimo, didžiųjų pasaulio menininkų ir artistų, šou ir kino žvaigždžių išėjimo, karjeros nutraukimo laikas. Šio periodo santuokos - neilgalaikės. Jas nuolat ardys skirtingi pomėgiai, tėvų kritika ar nesutarimai dėl gyvenamosios vietos, auklėjimo. Daugumos žmonių likimo ir profesinė kryptys pasuks nauja, įdomesne vaga, kurioje teks daugiau visko mokytis.

Metus ženklins kovo 20 d. Saulės užtemimas Žuvyse ir rugsėjo 13 d. Saulės užtemimas Mergelėje. Pirmasis pasaulio mastu palies gamybą, bankus, prekybos sistemas, nacionalines ekonomikas, sukels pasaulinę finansinę krizę, kuri Lietuvoje atsilieps studijoms ir teismams, verslo pajamoms ir ištekliams, valstybės tarnautojų šeimų gerovei, užsienio politikai, padidės emigrantų ir imigrantų srautai. Daug kas ieškos dvasinių atramų, pasineš į religiją, bus verbuojami sektų. Dėl užtemimo įtakos minčių apie emigraciją kils net tiems, kuriems ir čia visko per akis.

Ar bus pozityvios Saulės užtemimo įtakos?

Pozityvios jo įtakos bus Lietuvos padangėje - mus, kaip kelionių šalį, atras užsieniečiai, jų srautai padidės.

Meno vertintojus džiugins užsienio didžiųjų menininkų ir muzikų viešnagės, sėkmingi festivaliai. Aktyviau valstybės gyvenime reikšis teisininkai, akademikai, filosofai. Šio užtemimo paveikti, vieni pasakiškai praturtės, kiti dar labiau nuskurs, “šešėlis” taps nevaldomas, stichiškas.

Laimės tie, kurie vadovausis nuojauta, gebės prisitaikyti ir apsaugoti santaupas, išvengti skolų.

Ko tikėtis iš rudeninio užtemimo?

Rudeninis užtemimas pasaulyje papurtys krize visus verslus ir investicijas, pensinius fondus, padidės mokesčiai, suaktyvės kontroliuojančios sistemos ir investuotojai, profsąjungos ir reformatoriai, krizių val-

Apie žemiškus dalykus Ar stipriai kils kainos?

Iki rudens po Lietuvos dangumi kainos kils tiesiog “liūtiškai”. Jas vysis valstybės tarnautojų atlyginimai, daugės parduotuvių, gamyklų. Aukso lietus byrės populiariems dainininkams, muzikos atlikėjams, ekonomistams ir bankininkams. Į verslą ateis daug naujokų, kurių įplaukos iš pradžių bus nerealiai didelės ir sė-

astrologija

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis keisti savyje ar poros ryšiuose, žadamos Skorpionams, Vėžiams, Liūtams, Žuvims.

Skorpionams ir Vėžiams skyrybų rizika - didžiausia.

O nuo rugpjūčio vidurio?

Taurams, Mergelėms, Ožiaragiams, Žuvims - sėkmės aplinkybės meilės, reklamos ir kūrybos, grožio reikaluose. Gyvenimas suteiks daugiau džiaugsmo ir malonumų.

Nuo rugpjūčio skyrybų rizika didesnė Avinams, Liūtams, Šauliams, Mergelėms.

Sunkiausiai prie naujų metų energijų prisiderins Svarstyklės, Vandeniai ir Dvyniai.

Palankesnės aplinkybės lydės Žemės ženklus - Taurus, Mergeles, Ožiaragius, taip pat Vėžius ir Skorpionus.

Taurų neaplenks finansinės duobės, klaidos ar praradimai darbo veikloje. Didesnė nedarbo rizika. Galimas išėjimas į savo verslą, kūrybą.

Vyks pribrendę, neišvengiami poky-

traumų pavojus, karjeros kryčiai dėl jų pačių veiksmų ar šeimos interesų.

Svarstyklės pirmą pusmetį degs ateities svajonėmis, mėgausis aplinkinių ir sutuoktinių simpatijomis.

Bet antras pusmetis bus sunkesnis nei kitiems Zodiako ženklams. Išryškės klaidos ir paslaptys, krizės purtys santykius su vaikais ir mylimaisiais. Daugiau sėkmės lydės būsto, turtiniuose reikaluose, versluose.

Skorpionai po ryškių profesinių ir finansinių pergalių įsijungs į politinę ar visuomeninę veiklą, burs komandas, plėsis jų draugų ratas. Krizės galimos šeimoje, versluose. Gali keistis gyvenamoji vieta. Šauliai po kelionių, studijų ir ryškių laimėjimų sieks viršūnių karjeroje ir profesijoje, gaus aukštesnes pareigas. Darys įtaką vadovams, keis aplinką, stabdys išsisėmusį bendradarbiavimą, skirsis su tais, kurie įsiėdė iki gyvo kaulo.

Ožiaragiai po pirmojo pusmečio, kuris bus trauminis, kupinas iššūkių

"Vakarų ekspresas"

15

virsmus šeimos sanklodoje, versluose, ragins pokyčiams. Avinų sutuoktinių nesėkmės ar ligos, išaiškėję faktai skatins nusivylimą santuoka. Palanku nutraukti varginančius santykius. Norint juos išsaugoti, teks gyvenimo draugui labiau padėti.

Vandens šėlsmas Ar sulauksime išskirtinių gamtos reiškinių?

Iki rudens įsišėls vandens stichija. Daugiausiai nelaimių - dėl potvynių ar sausros, tiršto rūko ar sniego, dėl smogo ar dujų, nuodingų chemikalų avarinės sklaidos, karinių akcijų.

Rizikos zonoje atsiduria Ukrainos, Tailando ir Austrijos regionai, Italija, Prancūzija, Čekija, Kuba.

Dėl rudeninio užtemimo įtakos vyks daugiau technogeninių avarijų, diversijos aktų ir ekologinių katastrofų, kurias sukels žmogaus inžinerinė ar karinė veikla, o gamta smarkiai nukentės. Tuomet rizikos zonoje - Rusija, Kanada, Lietuvoje - Elektrėnai.

“Fotolia”

2015 metų slenksčio

čiai karjeroje, atsisakant ankstesnių planų.

Dvyniai ieškos geresnės gyvenamos vietos, užsiims turtiniais reikalais, patirs nusivylimų ar išdavysčių meilės reikaluose, kūrybinių nesėkmių, kebliau bus suderinti karjerą ir šeimą.

Vėžiams - giminių, tėvų ligos, turtiniai praradimai, bet didelė sėkmė leidyboje, švietime, moksluose. Šansas susituokti, sutikti porą ne užjūriuose, o pažįstamų rate.

Liūtai po aktyvaus ir kūrybingo pirmo pusmečio galės ilsėtis ar karaliauti virtualiose erdvėse. Pasitrauks nuo visuotinio dėmesio arenos. Jų laukia nesėkmės politinėje veikloje, dažnos krizės santuokoje, bet ir sunkiu darbu pelnyta profesinė sėkmė, vadovų simpatijos.

Mergelės atsidurs visuotino dėmesio centre. Joms bus sukrautos artimųjų problemos, todėl galimas pajamų krytis. Didesnis smurto,

ir krizių, pasieks pergalių teismuose, jiems seksis meilė, konkursai, politika. Karjeros srityje teks derintis prie kitų, laikytis šešėlyje arba atsisakyti ambicijų. Įtikimas ir išėjimas iš darbo dėl principų ar šeimos aplinkybių, sugrįžimas į seną darbovietę.

Vandenius, kurie pirmą pusmetį energingai žėrės viešumoje ar poroje, palies pokyčiai: jie imsis aktyvių pertvarkų, pradės bendrus verslus su draugais, kels revoliucijas bendruomenėse, provokuos politikus ir aukštuomenę. Jiems labiau reikia pasaugoti vaikus.

Avinams - meilės, kūrybos, aktyvaus laisvalaikio, vaikų sėkmės, plėtros laikas. Suaktyvės gerbėjai.

Dažnai teks pavaduoti kitus, jausis kaip narve, tad kils minčių pabėgti iš esamo darbo į kūrybingesnį, laisvesnį. Geras laikas kūrybinėms atostogoms, kelionėms ir studijoms.

Būtent Avinų darbai ir gyvensena aktyvins ir aplinkinių pozityvius

Ožka mėgsta prabangą ir viešumą

vadinamoji karma, patyrusiam astrologui - lengvai įskaitomos. Karma tai ne kryžius ar mirties nuosprendis. Besąlygiška meilė ir kūryba, dvasingumas, atviri širdies ryšiai su aplinka greitai degina pačią blogiausią karmą. Gyvenimas ir duotas kaip paskutinis šansas - atsikratyti neigiamos praeities karmos kupros, tobulinti charakterį per sąveikas su tikrove, per savęs nuodugnesnį pažinimą.

Sunkesnė užduotis - kaip išsilaisvinti iš genetinio kraičio. Juk genuose užšifruotos ne tik paveldėtos iš kokio proprosenelio ligos, giminių bruožai, tam tikri likimo scenarijai.

Tarkime, jeigu promočiutę kamavo depresija su alkoholizmu, tai per genetinę informaciją tai atsikartos ir proanūkės likime. Kaip iš to išsilaisvinti? Tai iššūkis kiekvienam žmogui. Kol kas matau vienintelį kelią - charakterio tobulinimą, asmenybiškumo ugdymą, labiau veikiant kitų labui ir gerovei.

Kiek to charakterio paveldime, kiek išsiugdome?

Pagrindiniai charakterio bruožai - irgi paveldėti arba išsiugdyti praeitose inkarnacijose, taigi - prigimtiniai. Tačiau charakteris esmingai keičiasi gyvenimui bėgant, taigi keičiasi ir likimo kryptys. Ne visiems duota valdyti savo likimą, bet visada galima paaiškinti, kaip elgtis energetiškai sąveikaujant su aplinka, kad išvengtume skaudžių likimo smūgių.

Ateitį labiau lemia ne likimas, o mąstymas. Kokios mintys ir koks požiūris į aplinką - tokia ir ateitis išsirutulioja. Štai kodėl taip svarbu mokytis mąstyti tik pozityviai.

Kokiais atributais puošti namus, kuo vaišintis, kaip pasipuošti patiems, kad patiktume Žaliajai Ožkai? Žaliąją Ožką reikia pasitikti ypač šventiškai - su fejerverkais ir šokiais šurmulingoje viešoje vietoje. Būtina išsiropšti iš namų. 2016-uosius Ugninės Beždžionės - metus visiems teks pasitikti namuose, prie šeimos židinio, su artimaisiais. O Ožka - prabangos, viešumos ir poravimosi gerbėja.

Idealu, jei Naujųjų sutikimas vyks iškilmingame renginyje, gatvėje, jaunimo ar artistų, menininkų būryje, bare, teatre, koncertų salėje, gyvos muzikos ar džiazo klube, su mylimaisiais, širdžiai mielais žmonėmis, su vaikais.

Kalbant apie namų puošybą, privaloma klasikinė, tradicinė eglė su klasikiniais, tradiciniais papuošalais - kaip pasakose. Mitinės ar mistinės būtybės, magijos ir kontrastų elementai. Raudonos žvakės, blizgios girliandos, deimantu švytintys eglutės papuošalai. Tradicinė balta krakmolyta arba lininė staltesė, klasikinių formų indai, rafinuoti patiekalai, bet jų - mažai. Daugiau tradicinių namų ar vietinės gamybos nestiprių gėrimų, sulčių, vyno, alaus, giros, midaus...

Maistas - saikingas, rafinuotas, ekologiškas. Nedidelės porcijos. Be chemijos ir padažų bei majonezų.

Daugiau užkandžių, sumuštinių. Privaloma - duona, sėklos, sūrių rinkiniai.

Ožka - žolėdė, taigi prielankesnė vegetarų, profesionalų paruoštiems Senelio palikimas ir aiškios receptūros šviežiems valbendra malda giams.

Kaip Jūs švenčiate Kalėdas?

Apranga - itin puošni, net prabanKokios šventės akimirkos Jums gi.

Ožka palankesnė kūrybinei madai pačios brangiausios?

- kaukėms, teatrališkiems kostiumams, bet įvaizdis turi būti su humoru ar efektingas, originalus, nestandartinis.

Fejerverkai ir saliutai - privalomi. Žvaigždžių valia ir mes Astrologai teigia, jog žmogaus gimimo horoskope atsispindi jo karma, likimas, gyvenimo kelias, ligos, charakteris... Kiek mes pajėgūs keisti žvaigždžių valią?

Praeitų inkarnacijų aplinkybės,

Kalėdų dvasia man - išskirtinai šeimos sanglaudos, tradicijų perdavimo šventė. Senelis griežtai laikėsi lietuviškų krikščioniškų tradicijų. Per Kūčias susirinkdavo pasipuošę artimiausi žmonės - tėvo ir dėdės šeimos. Bendra malda mintyse prie stalo, kalėdaičio laužymas su linkėjimais, tradiciniai 12 patiekalų, simbolinė jo naminės serbentų trauktinės taurė “dėl kraujo”... Santūri sakralumo ir susikaupimo dvasia. Šiuo metu Kūčias sutinku namie su šeima, jaučiu didžiulę atsakomybę perduodama senelio įskiepytas tradicijas.

Brangiausia akimirka - tas pirmas apsikeitimas meilės šypsenomis tik susėdus, sentimentalios ramybės dvelksmas, kad visi sveiki, gyvi, drauge, neišardyti pasaulio skersvėjų ir pykčių. Šventa pareiga - paruošti aguonpienio su spanguolių kisieliumi ir kalėdaičiais, troškintų kopūstų su grybais, įdomesnių salotų.

Gaila, kad šiemet sūnus, Kembridžo doktorantas, nebegalės atvykti.

Taigi keisimės su juo asmenukėmis...

Laimė, jis perėmė Kūčių vakaro tradicijas, paruošia stalą su pažįstamais lietuviais.

Per Kalėdas vežame dovanas kaimo kaimynų vaikams. Anksčiau rengdavome jiems šventę per Tris karalius, o šiemet gruodžio 27 d. ruošiamės pirmam spektakliukui. Vaikai vaidins su pačių pagamintomis lėlėmis tėveliams. Dukra grieš smuiku, giedosime karaokė lenkiškas ir lietuviškas kalėdines giesmes ir atlydėsime iš miško Kalėdų Senį. Labai jaudinuosi, dar nesukūriau vaidinimo siužeto, kuriame norėčiau originaliai perteikti santarvės, tautų draugystės, šeimų santarvės, gerų vilčių dvasią...

Kalbino Vaiva VAIDILAITĖ