Vasaros ekspresas

ŽURNALAS PRASMINGAM LAISVALAIKIUI

2019 Nr. 1

Gyvenimo šventės

stebukladarė Kuo kvepėjo

Klaipėda prieš karą?

Mažyčiai miestai ant vandens Meilė virtuvei

Kaina 1 Eur

Pajudam!

LEIDĖJAS UAB „Vakarų ekspresas“ M. Mažvydo al. 3, LT-92131 Klaipėda El. p.: aktualijos@ve.lt, portalas@ve.lt

12

Gintaras Tomkus Direktorius ir vyr. redaktorius Tel. (8 46) 411 308 tomkus@ve.lt Loreta Latakienė Vykdomoji direktorė Tel. (8 46) 301 183 loreta@ve.lt

VASAROS EKSPRESAS Edita Gudavičė Redaktorė edita@ve.lt

Viršelyje panaudota Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotrauka.

Akimirka iš Gabrielės ir Jotvilo Švirinų vestuvių.

TURINYS

ŽURNALISTAI: Jurga Petronytė Dalia Bikauskaitė Virginija Kesminė Mindaugas Drąsutis

TURIZMAS 10 vietų, kurias rekomenduojame aplankyti Mažyčiai miestai ant vandens

5 10

VEIDAI Gyvenimo šventės stebukladarė

ISTORIJOS LOBYNAI Kuo kvepėjo Klaipėda prieš karą?

Kokie lobiai guli Baltijos jūros dugne Miesto simbolis saugo unikalią istoriją

14

23 20 33

MAISTAS Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų

36

SVEIKATA Medikų patarimai saugiai vasarai

41

PSICHOLOGIJA Menas mylėti

48

SPORTAS Pajudam! Pramogos, kurias verta išbandyti šią vasarą

34

FOTOGRAFAS: Egidijus Jankauskas

KALBOS REDAKTORĖS: Vilija Šilinienė Goda Pukelytė DIZAINERĖ Agnė Kanaverskytė KOMERCIJOS SKYRIUS: Diana Šiaulienė Reklamos pardavimo projektų vadovė Tel. (8 46) 411 296 Mob. + 370 687 13248 diana@ve.lt

38

Inga Ruginienė Reklamos vadybininkė Tel. (8 46) 411 296 + 370 689 73972 inga@ve.lt

SPAUSDINO „Lietuvos ryto“ spaustuvė ISSN 2669-0454

62

Redakcija už reklamos, skelbimų turinį ir kalbą neatsako.

50

2019 Nr. 1

3

REDAKTORĖS ŽODIS

V

ienas draugas labai gerai apibūdino atostogų nuotaiką: „Nubundi ryte ir, atrodo, nebežinai, kuria ranka griebti kavos puodelį, kad tik viskas būtų kitaip nei įprasta. Užplūsta toks jausmas, lyg jau pačią pirmąją atostogų dieną privalai pamink­lą pastatyti...”

Panašiai nutinka ir vasarą. Vos tik sušyla, tekini lekiame į vasaros malonumų glėbį. Norų ir planų tiek daug, atrodo, kad trijų mėnesių gerokai per mažai. „Moteris sako, kad labai mėgsta gėles, bet matome ją nuolat pamirštančią jas palaistyti. Tad tikrai sunku bus patikėti jos meile gėlėms“, – „Vasaros ekspreso“ numerio puslapiuose rašo psichologė, psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

Ir ji teisi. Sakyti „myliu vasarą“ – dar nieko nereiškia. Tuos tris mėnesius reikia praleisti taip, kad ne tik visi, bet ir pats sau pavydėtum šio, kad ir sezoninio, romano su vasara.

4

Romanas su vasara Viliamės, kad ir mūsų žurnalo puslapiuose rasite idėjų ar bent užuominų, ką įtraukti į šios vasaros malonumų sąrašą.

Taip jau yra, kad vasarą visi keliai veda į pajūrį, tad ir žurnalo temos – apie šį vėjų nugairintą kraštą, nuostabius jo žmones, istoriją. Vasara ir gardaus maisto, aktyvaus poilsio, vestuvių metas. Apie visa tai – mūsų žurnalistų parengtuose reportažuose. „Vasaros ekspresas“ – tai puiki galimybė nors akies krašteliu žvilgterėti ir ten, kur dažnam niekada nepavyks patekti, pavyzdžiui, panerti kone 50 metrų į Baltijos jūros dugną arba pamatyti, kokius dar neiškapstytus lobius slepia muziejų archyvai.

Kad ir kokia šiemet jūsų vasara, svarbu viena – viską daryti su malonumu.

Ir visai nesvarbu, kuria ranka imsite rytinės kavos puodelį.

Kur kas svarbiau, kad tą akimirką kava jums ir būtų maloniausia, kas tik galėjo nutikti tuo metu.

Prasmingos ir išskirtinės vasaros! „Vasaros ekspreso“ redaktorė Edita GUDAVIČĖ

TURIZMAS Vlado Ščiavinsko nuotr.

TURIZMAS

10 vietų,

kurias rekomenduojame aplankyti

V

akarų Lietuva turi ne tik gražių ir raminančių gamtos kampelių, bet ir įdomių lankytinų objektų, kurių daugelis net nežino. Vasara – pats tinkamiausias laikas pamatyti, koks turtingas yra šis šalies regionas. „Vasaros ekspresas“ trumpai apžvelgia 10 dėmesį kaustančių vietų, kurias rekomenduojame aplankyti.

Japoniškas sodas Norintys pamatyti bent dalelę Japonijos nebūtinai privalo pirkti lėktuvo bilietus ir skristi į Aziją. Nuo 2007 metų pradėtas kurti japoniškas sodas Kretingos rajone (Sodų g., Mažučių k., Darbėnų sen.), kuris užima net 16 ha ir yra didžiausias Europoje. Jį kuria meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojas Šarūnas Kasmauskas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Muziejus 39/45 Pastaraisiais metais viena įdomiausių naujienų Klaipėdoje – „Muziejus 39/45“ (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Muziejus įsikūręs uostamiesčio pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metu vokiečiai buvo įrengę sprogmenų sandėlį. Tad visos užuominos sufleruoja, kad muziejus apžvelgia Antrąjį pasaulinį karą. Muziejus buvo atidarytas visai neseniai – 2018 metų sausio 17 d.

Vlado Ščiavinsko nuotr.

2019 Nr. 1

5

TURIZMAS

Nidos švyturys Šį objektą verta aplankyti vien todėl, kad tai vienas iš keturių jūrinių švyturių Lietuvos pajūryje. Nidoje ant Urbo kalno esančio švyturio signalas matomas net už 40 kilometrų. Nidos švyturys vienai dienai buvo atvertas prieš trejus metus. Tąkart sulaukta lankytojų antplūdžio – daugelį vilioja galimybė iš bokšto apžvelgti panoramą. Neringos savivaldybei perduotas objektas lankytojams duris turėtų atverti jau kitąmet.

Neringos savivaldybės nuotr.

Jūrų muziejus

Virginijos KESMINĖS nuotr.

Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia ir atsinaujinęs Jūrų muziejus (Smiltynės g. 3, Klaipėda). Svečius žavi ne tik dideli akvariumai, bet ir ekspozicijos. Muziejus daugiausia lankytojų sulaukia paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, kadangi tą dieną įėjimas – nemokamas.

6

Virginijos KESMINĖS nuotr.

Ventės ragas Nors Ventės ragas žinomas daugeliui, nedaugelis spėjo aplankyti vietos ornitologinę stotį po rekonstrukcijos (Marių g. 24, Ventė). Visgi labiausiai Ventė turistus vilioja dėl kerinčių gamtos vaizdų, o ypač – žieduojamų paukščių.

Šilpelkės pažintinis pėsčiųjų takas Dauginčių atodangoje Lietuvos Šveicarija vadinama panorama į Minijos slėnį – vienas iš Šilpelkės pažintinio pėsčiųjų tako privalumų. Vietovė keri nuostabiais vaizdais, tad apsilankę joje neabejotinai pamiršite visus kasdienius rūpesčius (Šilpelkės miškas, Dauginčių k., Kretingos r.).

Salantų regioninio parko nuotr.

Šaltojo karo muziejus Muziejaus ekspozicija įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminių balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse (Šilinės g. 4, Plokščių k., Platelių sen., Plungės rajonas). Ekspozicija kiekvieną atvykusį supažindins su pusę amžiaus trukusiu šaltuoju karu.

Aušros BRAZDEIKYTĖS / Žemaitijos NP nuotr.

2019 Nr. 1

7

TURIZMAS

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Drevernos uostas Pastaraisiais metais ypač išgražėjo Drevernos uostas (Pamario g. 12, Dreverna), kuriame yra vietos ir poilsiui, ir pramogoms.

Vasarą laiveliu iš Drevernos galima plaukti į Neringą, o kone daugiausia dėmesio sulaukia atnaujintas Drevernos bokštas, iš kurio matosi visos apylinkės.

aukstumala.lt nuotr.

palangatic.lt nuotr.

Grafų Tiškevičių alėja Prieš keletą metų netoli Palangos koncertų salės buvo atidaryta Grafų Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. iki kurhauzo, Palanga). Jos ilgis – 230 metrų. Alėjoje netrūksta senovinio stiliaus atributų, dalis kurių buvo atkurta pagal nuotraukas.

8

Aukštumalos pažintinis takas 2500 hektarų plotą užimanti deltinė atvira aukštapelkė žinoma ne tik dėl gražaus kraštovaizdžio, bet ir dėl vardinio titulo – ji vadinama pasaulio pelkėtyros mokslo lopšiu. Tako ilgis – daugiau nei kilometras (Vabalų k., Šilutės r.).

„K

ur daugiau, jei ne „Meridiane“ – retoriniu klausimu pietų ar vakarienės į romantiškajame Klaipėdos simbolyje – istoriniame burlaivyje – įrengtą restoraną kviečia jo šturmanai.

cc„Meridiano“ restorano vadovas

Mindaugas Beniušis.

Vieta, kur susitinka skonis ir istorija „Meridianas“ – ne vien tik reprezentaciniams renginiams tinkama vieta ir ne vien patrauklus objektas turistams. Jūrinio paveldo istorijos ženklų ir skanią virtuvę šiandien čia atranda ir klaipėdiečiai bei svečiai iš kitų miestų. „Meridianui“ pavyko įrodyti, kad išskirtiniame objekte veikiantis restoranas yra atviras ir tinkamas tiek kasdieniams pietums, tiek paprastam pavakarojimui su gyva muzika savaitgaliais. Tai pirmiausia liudija demokratiškos jo kainos, šiandien net žemesnės nei kituose uostamiesčio restoranuose, bet nepadariusios įtakos maisto kokybei ir paslaugoms. O kiek yra restoranų Klaipėdoje ir Lietuvoje, kur svečiai gauna virtuvės šefo „komplimentą“ – nemokamą gurmanišką užkandį? Šį sezoną „Meridianas“ restorano svečiams paruošė ir keletą naujovių.

Viename įspūdingo laivo denyje įrengta grilio zona, kurioje gaminami patiekalai ant žarijų. Kitame – vasariškiems „pasiplaukiojimams“ skirta lounge zona su sėdmaišiais ir efektingais kokteiliais.

Pasak restorano vadovo Mindaugo Beniušio, vasarai išplėstas „Meridiano“ valgiaraštis siūlo gausesnį įvairiausių užkandžių, karštųjų patiekalų pasirinkimą, taip pat restoranas yra pasiruošęs laive priimti šeimas su vaikais, kuriems ruošiami jiems patinkantys skanėstai.

Nuo 2018 m. liepos „Meridiano“ restoranui vadovaujantis M. Beniušis džiaugiasi, kad per pastaruosius nepilnus naujo restorano operatoriaus darbo metus pavyko užtikrinti stabilią veiklą ir pelnyti klaipėdiečių, miesto svečių, turizmo srityje dirbančių kompanijų, įvairių renginių ar švenčių organizatorių pasitikėjimą bei nuoširdų įvertinimą.

Restoranas „MERIDIANAS“

Danės kairioji krantinė, Klaipėda www.restoranasmeridianas.lt

2019 Nr. 1

9

TURIZMAS

Mažyčiai miestai

ant vandens

K

laipėdiečiams ir miesto svečiams, matantiems uoste prišvartuotus kruizinius laivus, smalsu, ką jų keleiviai veikia plaukdami, kokios pramogos jiems siūlomos. Deja, ne į visus laivus įleidžiami ir žurnalistai, tik į kai kuriuos.

Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve.lt

10

Kruiziniai laivai tik iš pažiūros yra vienodi, o iš tikrųjų kiekvienas jų labai skirtingas. Ir skiriasi jie ne tik išvaizda, bet ir vidaus interjeru.

Tačiau visuose juose yra pagrindiniai dalykai, kurių gali prireikti keleiviams. Jeigu laive keli deniai, būtinai yra ir liftas. Žinoma, ne kiekviename jų yra dirbtinė ola, kad galėtum treniruotis kopti į kalnus, krepšinio aikštelė su įspūdinga žiūrovų tribūna, bet kirpykla, parduotuvė, koncertų ir sporto salės, lošimų automatai, kazino – beveik visuose.

Kruiziniuose laivuose neretai gyvena dailininkai, tapantys paveikslus, kuriuos galima nusipirkti, aktoriai, kiti atlikėjai, koncertuojantys vakarais. Jie keičiami įvairiuose uostuose. Beje, keleiviai itin mėgsta, kai į laivą koncertuoti pakviečiami vietiniai atlikėjai iš kurio nors uosto.

Yra, kur išleisti pinigus

Pavyzdžiui, šiemet Klaipėdoje viešėjo gana prabangus 12 denių britų kruizinis laineris „Queen Victoria”. Tokį įspūdį sudaro marmuru dengtos detalės, labai įspūdingi laiptai. Jo pokylių salė vienu metu gali priimti 450 keleivių.

Laivo teatras, labai primenantis senuosius operos teatrus, atrodo prabangiau nei mūsų uostamiesčio teatras.

Jame yra ložės, viena jų – karališkoji.

Spektaklius vienu metu gali žiūrėti 800 žmonių.

Yra ir dviejų aukštų biblioteka, ir paveikslų galerija, 6 restoranai, kurių pagrindiniame telpa 850 žmonių, du baseinai, kirpykla, sporto salė, lošimo automatai, speciali šokių aikštelė, kurioje šokami lotynų šokiai, parduotuvė ir kt.

ccSTEBINA. Laivo „Legend of the Seas“ viduje.

ccBALKONIUKAI. Tokius balkoniu-

kus savo kajutėse turi laivo „Celebrity Eclipse“ keleiviai.

ccBIBLIOTEKA. Laivo „Mein Schiff 5“ bibliotekoje.

Dviem keleiviams tenka 1 įgulos narys. Šiame laive ypatingas dėmesys skiriamas vadinamiesiems solo klientams, t. y. tokiems, kurie keliauja vieni. Įgulos narys žino visų jų vardus, bendrauja su jais, kalbina.

16 dienų kelionė tokiu laivu kainuoja mažiausiai 3 tūkst. eurų. Maistas į kelionės kainą paprastai būna įskaičiuotas tik viename kokiame nors restorane, o kituose reikia mokėti papildomai. Kur išleisti pinigus tokiame laive tikrai yra.

Viena diena keleiviui – 500 dolerių Žurnalistai buvo įleisti pasižvalgyti ir į 2000 metais pastatytą vienuolikos denių kruizinį laivą „Azamara Journey”.

2019 Nr. 1

11

ccBASEINAI. Laive „Mein Schiff 5“

yra du baseinai, viename gylis 1,3 m, kitame – 1,5 m.

Šis laivas nėra nei labai didelis, nei itin prabangus. Tik 8 deniai ir 355 kajutės.

Apie 700 jo keleivių aptarnauja daugiau kaip 400 įgulos narių.

Tačiau ir jame yra grožio salonas, masažo kabinetas, treniruokliai, sūkurinė vonia, koncertų salė, lošimo automatų salė, restoranai, parduotuvės, kuriose galima nusipirkti prabangių drabužių, papuošalų.

Kruizo juo kaina prasideda nuo 3-4 tūkst.

JAV dolerių, o viena diena vienam keleiviui vidutiniškai kainuoja apie 500 dolerių.

ccKREPŠINIS. Krepšinio aikštelė laive „Mein Schiff 5”.

Įgula turi savo barą

Vokietijos kompanijos 15 denių kruizinis laivas „Mein Schiff 5“ kupinas moderniausios įrangos. Jis kainuoja apie 625 mln. JAV dolerių (558 mln. eurų).

Sakoma, jeigu visi jo keleiviai ir įgula susirinktų vienoje vietoje laive, jis pasvirtų 1 laipsniu. Laivo įgulą sudaro apie 1 000 narių. Dirba žmonės iš 44 šalių. Keleiviams skirta 12, o įgulai – 2 deniai (13 denio laivuose nebūna). Įgulos nariams ne darbo metu į keleivių denius eiti draudžiama, jiems neleidžiama ir šokti diskotekose.

Jie gyvena atskirai ir turi netgi savo barą.

ccTEATRAS. Sunku patikėti, kad tai yra laivo „Queen Victoria“ teatras.

Jame spektaklius žiūrėti gali 800 žmonių.

12

TURIZMAS Laive yra 13 restoranų, pagrindiniame restorane – 1 000 vietų.

Viršutiniame denyje yra 2 baseinai su sūkurinėmis voniomis, krepšinio aikštelė su įspūdingo dydžio žiūrovų tribūnomis, bėgimo takelis. Yra ir vadinamosios sporto salės, vienoje – batutai, kitoje – treniruokliai.

Laivo teatre – 1 000 vietų. Jį aptarnauja 22 žmonių komanda, tarp kurių dainininkai, šokėjai, aktoriai. Beje, „Mein Schiff 5“ turi savo muzikantų grupę. Šiame laive yra specialus kambarys paaugliams, į kurį suaugusieji neįleidžiami, patalpa, kurioje atėjęs žmogus savo emocijas gali išlieti tiesiog piešdamas. Vidutinė, įskaitant ir maitinimą laive, kruizo kaina – apie 1 500 eurų.

Paprastai kruiziniai laivai mūsų uostamiestyje stovi tik kelias valandas ir išplaukia tą pačią dieną. Sakoma, kad kiekvienas kruizinio laivo keleivis uoste išleidžia apie 50 eurų. Paprastai tokiuose laivuose keleivių būna nuo kelių šimtų iki 2-3 tūkstančių.  Egidijaus JANKAUSKO ir redakcijos archyvo nuotraukos

ccINTERJERAS. Viename iš laivo restoranų.

2019 Nr. 1

13

ccENERGIJOS ŠAL-

TINIS. „Vanduo yra absoliutus mano energijos šaltinis.

Esu panirusi į daugybę įvairių vandenų ten, kur fotografuoju”, – sako Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė.

Gyvenimo šventės stebukladarė „K

iekviena diena yra nuostabi. Nebūtina laukti šventės, kad įamžintume tai fotografijose.

Paprasta buitis, namų gyvenimas – taip pat stebuklingas. Fotografuoju jį kaip kasdienybės poeziją.

Bet yra mano fotografiniame gyvenime ir vestuvių pasakų.

Išgyvenu jas su tokia didele meile ir įkvėpimu, kad jos manęs ilgai nepaleidžia”, – prisipažįsta klaipėdietė fotomenininkė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė.

Jurga PETRONYTĖ jurga@ve.lt

14

Ar prisimenate savo pirmąją vestuvių fotosesiją? Žodžio „fotosesija“ aš nenaudoju.

Vestuvių fotografija man yra šventė, brangenybė. Visos vestuvių istorijos yra nepaprastos. Aš prisimenu ir pirmąją, antrąją, trečiąją ir ketvirtąją, – visas! Nė vienos neužmirštu. Taip, kad sukurčiau fotoistoriją, padėčiau tašką, užmirščiau – man nebūna. Jos visos su manimi gyvena toliau. Jų herojai yra mano gyvenime, mintyse, tampa mano pasaulio dalimi.

Pirmoji mano sukurta vestuvių istorija gimė per man artimos moters, mano kolegės, šventę. Tai buvo prieš vienuolika metų. Nesijaučiau tada fotografe, juo labiau vestuvių. Bet kadangi kreipėsi man brangūs žmonės – sukūriau jų vestuvių dienos fotopasakojimą. Tuokdamasi pora jau turėjo du vaikučius, todėl fotografijo-

mis pasakojau, kaip dvi mergaitės – mama ir dukra, ruošiasi vestuvių dienai. Mažos dukrytės akimis pro fotoobjektyvą žiūrėjome, kaip gimsta mamos šventė. Buvo labai jautru, įspūdis neišblėso iki šiol.

Tada taip susiklostė, kad profesionaliems fotografams skirtas žurnalas paskyrė numerį vestuvių fotografijai. Žurnalo leidėjai nusižiūrėjo mano fotopasakojimą ir paprašė paversti jį viršelio istorija. Rengdami publikacijas apie vestuvių fotografiją jie sukvietė žinomus vestuvių fotografus atsakyti į klausimus, pasidalinti patirtimi.

Kalbino ir mane, ragino pasidalinti patarimais, o man buvo ir nejauku, ir truputį juokinga – jų pasirinkta viršelio portreto autorė tuomet dar neturėjo jokios patirties fotografuoti vestuves. Ne tik patirties, net ir planų eiti šiuo kūrybos keliu neturėjau.

Bet staiga visi patikėjo, kad aš esu vestuvių fotografė.

VEIDAI Netrukus gimė dar viena lemtinga vestuvių fotoistorija, Amsterdame. Jaunavedžiai – nuostabūs žmonės, su kuriais lig šiol bendrauju.

Atsimenu, jų santuokos diena sutapo su mūsų sūnaus Nojaus gimtadieniu, o dabar nuotaka yra Nojaus mokytoja.

Amsterdame gimusią fotoistoriją išdrįsau nusiųsti Baltijos šalių vestuvių fotografijos konkursui ir pelniau Didįjį prizą.

Ir tada tarp kolegų fotografų jaučiausi labai keistai, nes juk tai buvo vienos pirmųjų mano fotografuotų vestuvių.

Po kelerių metų lankiausi Giedrės ir Andriaus namuose fotografuoti jau kasdienybės paveikslų. Virtuvės sieną puošė vestuvinių pusryčių paveikslas, o prie šeimos pusryčių stalo klegėjo jau ir dvi jų dukrelės.

Per dešimtmetį jau įamžinote labai daug vestuvių. Dabar jau jaučiatės vestuvių fotografe?

Iš tiesų nelabai, jeigu palygintume su vestuvių fotografais, kurie švenčia vestuves kiekvieną savaitgalį. Turiu daug kitos kūrybos, o per metus sukuriu gal 10 vestuvių istorijų, pasinerdama į kiekvieną

visa galva. Tad jų ne tiek daug, kad patekčiau į sūkurį ir susiveltų viskas mintyse.

Kaip ruošiatės vestuvėms?

Aš turiu savo individualius ritualus.

Esu atsisakiusi bet kokių „greitukų”, t. y. trumpų, greitų fotografavimų. Nebūna taip, kad su fotoaparatu atsirasčiau tik vestuvių dieną, susipažinčiau ir imčiau tuoj pat fiksuoti tai, kas vyksta. Su jaunavedžiais gyvename ilgą svajonių laikotarpį nuo pažinties, susidraugavimo iki svajonės.

Vestuvių fotografija – tai kostiuminis filmas. Žmonės įdeda labai daug pastangų ir pasiruošimo į tai, kaip atrodys šventinę dieną, į kokią aplinką pateks.

Tačiau svarbiausia yra unikali dviejų žmonių istorija.

Mano tikslas – fotografijų kalba papasakoti tą istoriją, išgręžtą, sukoncentruotą, išryškinančią gražiausias besituokiančiųjų savybes, išskleisti ją aukščiausiomis natomis.

Kurti pasakas ir įvaizdžius – mano sritis. Nauji žmonės kaskart mane pripildo vaizdinių. Už tai esu dėkinga, niekada nesijaučiu tuščia. Mano vaizduotė – laki,

vos pradėjusi bendrauti su jaunavedžiais aš jau matau, kaip jie gali atrodyti aukščiausiame savo šventės taške. Todėl ir jaunavedžių įvaizdžius – kaip pasipuošti, susišukuoti, nusipiešti, kokias gėles pasirinkti, kokią aplinkos atmosferą susikurti – dažnai planuojame kartu. Net jeigu jaunavedžiai labai demokratiški ir vestuvių dieną nori dėvėti džinsus – tai taip pat konceptualu. Reikia atrasti prie to derančias spalvas, faktūras, aplinką.

Kurdama vestuvių pasaką dažnai bendradarbiauju su kostiumų dizainere Aina Zinčiukaite, Olga Filatova-Kontrimiene, kuri stilizuoja aplinką. Kai visi elementai susijungia į visumą – regis, atsiveria nauja realybė. Nenoriu būti pernelyg sentimentali, tačiau man visa tai yra visiški burtai, kuriems veikiant pamirštu, kad čia vis dar tas pats gyvenimas. Gėrio ir grožio burtai veikia ne tik mane, bet ir visus svečius, aplinkinius. Tai matyti fotografijose.

Taip nutinka kiekvieną kartą?

Taip, visada, tik skirtingai. Pati labai jaučiu, kad fotografuodama tarsi persijungiu į kitą dažnį.

ccĮKVĖPIMAS. „Vienas įspūdingiausių vestuvių šventėme

ežere, valtyse. Jų idėją įkvėpė plaukiojantys Azijos turgūs”, – prisiminė Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė.

2019 Nr. 1

15

VEIDAI

ccDIDYSIS PRIZAS. Amsterdame gimusi fotoistorija pradedančiajai fotomenininkei pelnė Didįjį prizą Baltijos šalių vestuvių fotografijos konkurse.

ccPUSRYČIAI. Vestuviniai klaipėdiečių Giedrės ir Andriaus pusryčiai Amsterdame. Po keleto metų... Giedrės,

Andriaus ir jų dukrelių pusryčiai savuose namuose.

16

Būna, kad fotografuodama tarsi plaukiu iškilusi ant aukštos bangos, ir tik parėjusi namo pajuntu, kiek daug atidaviau.

Būna, kad man nereikia dėti jokių pastangų – tiesiog matau filmą aplink.

Tik spėk gaudyti tai, kas vyksta. Kartais, būna, reikia ilgiau paieškoti, išlaukti. Bet aš moku neskubėti, ir po kurio laiko kone fiziškai pajuntu, kada mano kūrybos srautas atsiveria.

ccMŪZOS. Nuostabiosios nuotakos.

Dažnai jaunieji gyvena užsienyje, vestuvės vyksta svečiuose kraštuose.

Kaip tada viską suplanuojate?

Su jaunaisiais bendraujame internetu.

Jeigu šalis, kurioje vyks šventė, netolima, aš neretai nukeliauju ten pasižvalgyti, susipažinti iš anksto. Man pakanka patekti į tą erdvę ir iš karto kyla vaizdiniai, kur šviesa krenta, kur gražiausi rakursai, kur ką galima komponuoti. Pavyzdžiui, už poros savaičių su jaunavedžiais atsidursime Indonezijoje. Jie tuoksis prie krioklių džiunglėse.

Virtualiai ištyrinėjau, kaip atrodo tų kraštų aplinka, augmenija, kokia architektūra, ir vaizduotėje matau, kaip mano žmonės tampa to pasaulio dalimi, kokie galėtų būti jų paveikslai.

Nuotaka, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, man siuntė suknelių iš vestuvinių salonų nuotraukas, bet buvo matyti, kad tos suknelės džiunglėse atrodys labai svetimos. Tad sugundžiau ją atvažiuoti į Klaipėdą porą kartų, kad su Aina sukurtume jos nuotakos rūbą – nuostabią suknelę, kuri atrodo taip, lyg kūną būtų apsivijusios lianos ir augmenija. Tarsi ji pati būtų išaugusi džiunglėse.

Drabužis – labai svarbi pasakos dalis.

Keliaujant gera likti ne stebėtoju, svečiu, bet tapti dalimi tos erdvės, į kurią patenki.

Vestuvės – tai meilė. Kaip jūsų gyvenime meilė reiškiasi?

Jaučiuosi išgyvenanti nuolatinę įsimylėjimo būseną. Priimu tai, kaip didelę dovaną. Iš žmonių, kuriuos fotografuoju, gaunu didžiules dozes meilės ir geros energijos.

2019 Nr. 1

17

Mano tikslas – fotografijų kalba papasakoti istoriją, išgręžtą, sukoncentruotą, išryškinančią gražiausias besituokiančiųjų savybes, išskleisti ją aukščiausiomis natomis.

18

Viktorijos VaišvilaitėsSkirutienės nuotraukos

ccBURTAI. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė įsitikinusi, kad kiekvienose vestuvėse veikia gėrio ir grožio burtai, ir tai matyti fotografijose.

2019 Nr. 1

19

VEIDAI Ar gali būti geresnė veikla, nei būti apsuptam įsimylėjusių žmonių?

Aš nemoku išlikti nešališka, esu linkusi svajoti ir idealizuoti. Visada labai susižaviu žmonėmis, kuriuos fotografuoju. Ir per vestuves aš kartu su jais žliumbiu ir kvatoju.

Kartais net save pabaru, kad jeigu mažiau ašaročiau, gal geriau nufotografuočiau.

Kita vertus, jeigu aš jų taip nepamilčiau – nepatirtume ir tokių fotografinių akimirkų.

ir upių. Dabar neretai gaunu laiškų su kvietimu fotografuoti ir prierašu: „Mes turime štai tokį ežerą, upę, vandenyną... “ Daugelis žmonių pasirūpina, kad turėčiau vandens pasinerti. Ir jau esu panirusi į daugybę įvairių vandenų ten, kur fotografuoju.

Greta stebuklingų fotopasakų yra ir jūsų kasdienybė, šeima, buitis. Kaip derinate ją su kūryba?

sitaiko į ką nors su telefono kamera, man net šiek tiek skauda. Tikiu, jei jau fiksuoji fotografinę akimirką, tą verta daryti tik mylinčia akimi, išjaučiant spalvų ir formų harmoniją.

Kada pati atradote fotografiją?

Mūsų namuose fotografija visada buvo. Mano tėvelis labai mėgo metrikuoti, kolekcionuoti metraštinius prisiminimus, kurti šeimynines ritualines Šeimos gyvenimas ir kūryba – vientisa fotografijas. Tėtis fotografuodavo su Kiekvienas jūsų sukurtas fotografijų albumas – vis kitoks. Kaip išven- pasaka. Viskas persipynę taip, kad net juostiniu fotoaparatu ir mudu užsidarę nebandau išmazgyti. Nėra valandų prieš tamsiame kambaryje ryškindavome juosgiate kartojimosi? tas. Po to fotografijos džiūdavo namuose išMan tik sunku būna „perdėliotos ant kilimo. sijungti“ iš vienos istorijos į Tad ši tradicija atėjo kitą, tačiau kiekvienas žmogus, iš vaikystės, bet nekiekviena pora unikali. Aš dvimaniau, kad tai galėtų dešimt metų piešiu moterų veitapti ir mano darbu. dus, bet man niekada netampa Nuo mažens daug nuobodu, nes kiekvienas veidas keliaudavau, kurdavau savitas ir kiekvienos moters albumus, į kuriuos Aš nemoku išlikti nešališka, esu linunikali istorija. rašydavau kelionių O fotografinės patirtys dar kusi svajoti ir idealizuoti. Visada labai patirtis ir klijuodavau daugiau nei tai – kaskart nauji susižaviu žmonėmis, kuriuos fotografotografijas. Svaičiopasauliai. Įkvėpimas kurti kyla davau, kad galėčiau iš žmonių, iš bendrystės su fuoju. Ir per vestuves aš kartu su jais ne tik savo istorijas jais. Tai – mano neišsenkantys žliumbiu ir kvatoju. fotografuoti, rašyti šaltiniai. Ir žmonės pas mane dienoraščius, bet ir ateina stebuklingi. Bet ar yra kitų žmonių, – keliauti nestebuklingų..? su jais, kalbinti ir aprašinėti jų įspūdžius, Paminėjote, kad po vestuvių pajuntate, kiek daug jėgų ir ener- darbą ir po, visi gyvename kūrybingas fotografuoti. Tais laikais atrodė nerealu, gijos atiduodate. Kaip vėl prisipildote dienas. Mano vyras niekada ir nemanė, kad o dabar beveik taip ir yra. tai, ką darau, yra darbas. Būna, išlydi mane Juk viskas gyvenime vyksta ne šiaip energijos, atsigaunate? pro duris su kameromis dar neprašvitus ir sau. Ir mano studijos, regis, visai nesusijuProcesas nesibaigia tada, kai baigiasi linki – pasimėgauk! O aš ištverminga, ir sios su fotografija, tačiau yra tikrasis mano šventė. Po to dar laukia daug dienų archy- mėgaujuosi nenuilsdama keliolika valandų fotografijų pamatas. Aš studijavau istoriją. vuose prie kompiuterio. Tuštumą, liūde- iš eilės. Ir namo parsinešu visus savo ilgų Istorija man nėra tik datų ir vardų kratinys, tai – paralelės, persiliejančios skirtingos gisio dvelksmą pajuntu tada, kai atiduodu dienų įkvėpimus.

Jei tik turiu galimybę, išsiruošdama į jos tiek plačiąja prasme, tiek asmeniniame fotografijų albumą. Ta artėjanti tuštumos būsena mane šiek tiek gąsdina. Laimei, tolimą fotografinę kelionę, imu į asistentus žmogaus gyvenime. Istorinio pasakojimo išmokau prisipildyti iš naujo, o be to, tu- kurį vaiką. Sūnus Nojus lydėjo mane Indi- mano fotografijose labai daug.

Kitos mano studijos – psichologijos. riu tiek archyvų, kad ir šimto metų būtų joje, Graikijoje, dukra Viola šią vasarą vyks drauge fotografuoti į Jungtines Amerikos Kas atsitinka bendraujant, kad mintys ima negana juos visus išmyluoti.

Pagrindinis mano būdas atsigauti – Valstijas. Man atrodo, kad mano vaikų gy- tekėti srautu, aš dorai nežinau, bet tikrai pasinerti į vandenį. Vanduo yra absoliutus venimas įdomus. Manosios fotoistorijos ir žinau, kad tarp žmonių yra energiniai maijų vaizduotę plečia, ir naujų kraštų leidžia nai. Viskas, ko mes gyvenime prisipildome, mano energijos šaltinis. išsilieja mūsų darbuose.

Filmuose esu mačiusi, kaip superhe- pamatyti, ir įkvepiančių žmonių sutikti.

Kai manęs prašo fotografijos pamokų, rojai, kai jiems pasibaigia jėgos, pasineria Galbūt vaikai taip pat žavisi foto- aš sakau, kad visai nebūtina su manimi į stebuklingus šaltinius ir jų žaizdos užaiškintis fotoaparato vidurius. Reikia tik sitraukia, jie vėl prisipildo energijos. Štai grafija? semtis įkvėpimų, lavinti harmonijos pojūtį, taip aš jaučiuosi.

Manau, jie dar neatrado fotografinio pačiam nuolat pildytis, kad būtų ką išlieti Anksčiau esu ne kartą juokavusi, kad važiuosiu fotografuoti ten, kur yra ežerų matymo. Kai kuris iš jų nerūpestingai nu- fotografijose.

20

2019 Nr. 1

21

Kuršių mariose atgimsta istoriniai vandens keliai

I

štisus šimtmečius Kuršių marias raizgę, o vėliau primiršti vandens keliai pamažu grįžta į šiandieninę pamario kasdienybę.

Būtent vandens, o žiemą – ledo keliai nuoseklius ryšius padėjo palaikyti Kuršių nerijoje gyvenusiems kopininkams ir žemyne – žemininkams.

Istoriniai šaltiniai liudija tai, kad abiejose marių pusėse gyvenusių žmonių bendravimui didžiausią įtaką darė ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui, prekyba žuvimis. Iš kito marių kranto Kuršių nerijos gyventojai plukdydavo šieną. Išaugus pusiasalio kurortų infrastruktūrai, mariomis būdavo gabenami maisto produktai. Pagrindine susisiekimo priemone XIX amžiuje tapo garlaiviai, į Kuršių neriją plukdę ir jos vasarotojus.

Išplitus patogiam keliavimo būdui motorizuotomis sausumos transporto priemonėmis, pasikeitus žmonių gyvenimo būdui, vandens keliai buvo primiršti, bet jūrmylė po jūrmylės tradicijos grįžta. Pastaruosius kelerius metus Pamario regionas džiugina atgimstančiais vandens keliais.

Jau ketvirtą sezoną reguliarūs reisai vykdomi tarp Drevernos ir Juodkrantės. Vos dvidešimt minučių trunkanti kelionė gali tapti puikia poilsį Neringoje paįvairinančia pramoga, o vykstantiesiems į kurortą – tai romantiškas, ekonomiškas ir patogus keliavimo būdas, nes, automobilį palikus Drevernos uosto prieigose, nereiks sukti galvos, kur jį statyti ribotą stovėjimo vietų skaičių turinčiame kurorte.

22

Šią vasarą reguliarius reisus į Juodkrantę iš Klaipėdos pradėjo vykdyti istorinis laivas „Forelle”.

Nidą pasiekti galima iš Šilutės mažųjų laivų uosto – reguliariais reisais plaukia „Kuršių deltos ekspresas”. Pasirinkusiųjų šį maršrutą lauks 30 km kelionė vandens keliu, kurios metu galėsite grožėtis unikalia Pamario gamta, o Nidą pasieksite per 2 valandas. Šilutės uosto prieigose taip pat patogiai galima palikti savo automobilius.

Vandens kelias Nidą jungia ir su Ventės rago pusiasaliu.

Laukiamiausia šio vasaros sezono naujiena – legendinis greitaeigis laivas „Raketa”, vandens maršrutu sujungsiantis Nidą ir Kauną. Žinia apie atgimstantį maršrutą suskubo domėtis ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio šalių keliautojai.

Vasarą, kai mechaninių transporto priemonių statymas tampa itin aktualia problema, rinktis lengvuosius automobilius tik kaip neišvengiamą būtinybę kviečia Neringos savivaldybė.

Taip ne tik patirsite neišdildomų įspūdžių, bet ir prisidėsite prie į UNESCO pasaulio paveldą įrašytos Kuršių nerijos tausojimo. Keliauti galite ne tik vandens keliais, bet ir viešaisiais autobusais, „Pajūrio ekspreso“ traukiniais, mažesnius atstumus įveikite dviračiais.

ISTORIJOS LOBYNAI

Kuo kvepėjo Klaipėda prieš karą?

Jurga PETRONYTĖ jurga@ve.lt

„M

uilas „Žuvelė“ buvo, yra ir bus geriausias”, – taip tarpukariu buvo reklamuojamas Klaipėdoje pagamintas muilas, užkariavęs visos Lietuvos rinką, pelnęs sidabro ir aukso medalius Paryžiuje.

Deja, iki šių dienų muilas neišliko. Antras pasaulinis karas sunaikino tarpukariu Klaipėdoje klestėjusią higienos, kosmetikos ir parfumerijos pramonę. O gal vis dėlto įmanoma iš trupinių atkurti, o gal net atrasti senųjų jos pavyzdžių?

Klaipėdos muziejininkai, kolekcininkai gūžčioja pečiais. Į jų rankas nepateko nė vienas prieškario muilo gabalėlis, kremo indelis ar dantų pastos tūbelė, juo labiau odekolonas. „Niekas tokių dalykų nelaikė vertybe, niekas ir netyrinėjo jų”, – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, rodydama vienintelį eksponatą – buteliuką, panašų į odekolono tarą. Muziejus buteliuką gavo iš muitininkų, kurie sulaikė vertybę, bandytą išvežti į užsienį.

Visgi buteliuko kamštelis išduoda, jog jame laikytas skystis negalėjo būti spiritinis, nes būtų išgaravęs. O aliejiniams kvepalams apie 50 mililitrų indelis lyg ir per didelis.

Kitaip nei istorikė, mano kaunietė parfumerijos žinovė ir kolekcininkė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. „Žmonės nėra linkę į dienos šviesą nešti savo lobių. Faktas, kad Mėmelio ir tarpukario Kauno kolekcininkai lobius susirinko prieš daugelį metų ir jie puikiai žino tų lobių vertę, juolab kad Mėmelio, Prūsijos tematika aktuali ne tik lietuviškai Klaipėdai. Po Nepriklausomybės atkūrimo daug įdomybių iškeliavo Vokietijos kryptimi”, – sakė pašnekovė.

Jai antrino ir Klaipėdoje veikiančio antikvariato savininkas, kolekcininkas Gediminas Žulys. „Niekada neteko susidurti su tokiais eksponatais nei Klaipėdoje, nei kitur. O ir pats tuo nesidomėjau. Galbūt Kaliningrado srities, Vokietijos kolekcininkai gali turėti tokių vertybių”, – svarstė pašnekovas ir publikacijai leido nufotografuoti vertybę iš asmeninės atvirukų kolekcijos – reklaminį Klaipėdos krašto muilo fabrike gaminto muilo „Žuvelė“ atvirlaiškį.

2019 Nr. 1 23

ccVIENINTELIS EKSPONATAS – buteliukas, panašus į odekolono tarą. Muziejus buteliuką gavo iš muitininkų,

kurie sulaikė vertybę, bandytą išvežti į užsienį.

Įvairovę atskleidžia reklamos

ccKLAIPĖDIETĖ. žuolė klaipėdietė Juodienė .

24

Klaipėdoje pagamintų higienos, kosmetikos ir parfumerijos gaminių reklamomis mirga tarpukario spauda. „Iš reklamų galima susidar yti įspūdį, kad paklausiausia prekė buvo muilas. Jis buvo labiausiai reklamuojamas, siūlant miestiečiams nusiprausti, skalbti su muilu. Jau nuo XIX a. pabaigos Klaipėdoje buvo vandentiekis, kanalizacija. Tad nusiprausti, išsiskalbti ir gerai atrodyti miestiečiams nebuvo problema.

O kadangi uostamiestyKvėpintis mėgo ir gra- je g y veno įvairių tauStanislava Vaišnoraitė- tų žmonės, buvo daug

atvykėlių iš įvairių Europos šalių – tad čia buvo labai paisoma ir pasaulinių madų, naudojami visi civilizacijos pasiekimai, taip pat ir kosmetika, parfumerija”, – teigė istorikė.

Pasak Z. Genienės, higienos, kosmetikos, parfumerijos gaminiais ir vaistiniais preparatais prekiavo vadinamosios drožerijos („drogerie”). „Tačiau nustatyti, kuo konkrečiai buvo prekiaujama – sudėtinga. Net jeigu archeologai ir randa buteliukų ar šukių, popierinės jų etiketės neišlikusios, tad sunku pasakyti, ar jie nuo vaistinių preparatų, ar kvepalų”, – sakė pašnekovė.

Vienas seniausių verslų

Įvertinus Klaipėdoje veikusių higienos, kosmetikos ir parfumerijos įmonių gausą, tikėtina, kad dauguma miesto gyventojų naudojo vietinę produkciją.

Pažymėtina, kad pirmasis Heinricho Kaestnerio muilo fabrikas, įkurtas 1807 m., buvo viena seniausių Klaipėdos, tuomet vadintos Mėmeliu, pramonės įmonių ir pirmoji higienos prekių įmonė dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Vilniaus muilo fabrikas buvo atidarytas 1816 m., o Kauno – tik 1853 m.

Knygoje „Klaipėdos verslo ir pramonės istorija“ Juliaus Žuko parengtame knygos skyriuje „Klaipėdos verslas ir pramonė iki 1945 m.“ rašoma, kad pirmajame uostamiesčio muilo fabrike buvo perdirbamos vietinės ir atvežtinės žaliavos: riebalai, sėmenų aliejus, potašas, kalio šarmas, kaustinė soda, kokoso ir palmių aliejus. Iš jų buvo gaminamas tualetinis muilas, skystas skalbimo muilas, muilo drožlės. Fabrikas buvo uždarytas Pirmojo pasaulinio karo metu, kai pradėjo stigti žaliavų, tačiau 1920 m. atnaujino gamybą. Sėkmingai dirbo tarpukariu ir net Antrojo pasaulinio karo metais.

Daugiausia naujų pramonės įmonių, pasak J. Žuko, Klaipėdoje įsikūrė Lietuvos valdymo metais. „Lietuvos aido“ 1934 m. Nr. 10

ISTORIJOS LOBYNAI straipsnyje „Klaipėdos pramonė“ pranešama, kad 1933 m. liepos mėnesį Klaipėdoje veikė 10 higienos verslo įmonių, kuriose dirbo 70 žmonių. Visoje Lietuvoje tuo metu veikė 20 muilo fabrikų. Visi fabrikai kartu pagamino muilo už 7,75 mln. litų, 56 proc. šios sumos teko Klaipėdos fabrikams.

Muilino visą Lietuvą

Stambiausias ir labiausiai žinomas higienos prekių gamintojas buvo 1924 metais Klaipėdos ir Kauno verslininkų Friedmanų įkurtas Klaipėdos krašto muilo fabrikas (Memellandische Seifenfabrik GmbH), kuris veikė pastate ties dabartinių Šaulių ir Simono Daukanto gatvių sankirta.

1926 m. fabrikas įregistravo prekinį ženklą „Žuvelė”, o 1935 m. buvo įsteigtas dar vienas prekės ženklas „Mesefa”. Abiejų šių prekinių ženklų liudijimai yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Pasak Z. Genienės, Klaipėdos krašto muilo fabrikas ir „Mesefa“ veikė tame pačiame pastate, tačiau kaip dvi atskiros gamybos linijos.

Fabrike dirbo 60 darbininkų, buvo gaminami labai gerą paklausą krašte ir Lietuvoje turėję tualetiniai muilai ir skalbimo muilai „Auksinė žuvelė”, „Radium”, „Mesefa”, skalbimo priemonės „Benzit”. Prie fabriko veikusioje laboratorijoje „Mesefa“ buvo sukurtas šampūnas „Neutral”, dantų pasta „Doramad”, gaminami kremai ir odekolonai.

cc„Radium“ – taip vadinosi radioaktyvus, biologiškai

veikiantis „Mesefa“ gamintas muilas ir kremas.

2019 Nr. 1 25

Konkurencijos karas

J. Žukas pažymi, kad ketvirtame dešimtmetyje Klaipėdos muilo fabrikai technine įranga, gamybos efektyvumu ir produkcijos apimtimis gerokai lenkė konkurentus iš Lietuvos. „Dvylika tuomet Kaune veikusių muilo gamybos įmonių negamino nė pusės Klaipėdos fabrikų produkcijos”, – akcentuoja autorius.

Senoje spaudoje gausu reklamų, kuriose Klaipėdos krašto muilo fabrikas didžiuojasi modernia gamybos įranga ir muilo „Žuvelė“ sėkme: diplomais, sidabriniais ir auksiniais medaliais, iškovotais Lietuvoje ir Paryžiuje.

Aršią konkurencinę kovą iliustruoja publikacija „Tiesa turi laimėti”, kurioje Kauno muilo fabrikas „Marsel“ paviešina savojo muilo su „Paukštelės“ prekiniu ženklu ir klaipėdiečių muilo „Žuvelė“ mėginius, atliktus valstybinėje technikos chemijos laboratorijoje 1930 m. gegužės 26 d.

Iš tyrimų matyti, kad tuometiniai muilai buvo pagaminti iš vandens, riebalinių rūgščių, šarmų, laisvųjų šarmų, pašalinių priemaišų.

Tyrimus apibendrina tokia išvada: „Aiškiai matyti, kad muilas „Marsel“ su „Paukštele“ turi daugiau riebalų ir todėl jis yra geresnis, jam reikia mažiau vandens ir todėl jis yra ekonomiškesnis, turi mažiau pašalinių priemaišų ir todėl yra geresnės kokybės. Labai gerbiami vartotojai! Neleiskite be reikalo savo pinigų! Reikalaukite visur tiktai aukščiausios rūšies ir geriausios kokybės muilo „Marsel“ su „Paukštele”.

Odekolonai iš Paryžiaus

Be garsiausiųjų Klaipėdos krašto muilo fabriko ir „Mesefos“ fabrikų, Klaipėdoje keletą metų veikė ir verslininko Davido Merkino įkurtas fabrikas, kurio produkcijos prekinis ženklas buvo „Laivas”.

O 1935 m. Klaipėdos m. adresų knygoje pažymėtos penkios kvepalų gamybos įmonės. Liepų (Libauer) gatvės 4 name veikė dvi įmonės „Brocard & Cie“ ir „Modern”. 1930 metų „Lietuvos aido“ laikraštyje publikuojamos „Brocard & Cie“ reklamos atskleidžia, kad Klaipėdoje veikianti įmonė yra Paryžiaus firmos Lietuvos skyrius.

Odą puoselėjo radiacija...

Įdomiai šiandien skamba klaipėdiečių produkcijos reklamose akcentuojami pranašumai, atskleidžiantys, kokie priedai buvo dedami į muilus, kokia buvo jų išvaizda. „Radium“ – taip vadinosi radioaktyvus, biologiškai veikiantis „Mesefa“ gamintas muilas ir kremas. „Kremas „Radium“ turi radioaktyvių substancijų, kurios tinkamai masažuojant su „Radium“ kremu, skatina geresnę kraujo cirkuliaciją odoje, dėlei ko pašalinami suglebimo požymiai (raukšlės, kiti odos defektai ir t. t.)”, – skelbta reklamoje.

Muilas „Žuvelė“ taip pat reklamuotas kaip itin geras ir aukštos kokybės, nes pagamintas „branduoliniu“ virimo būdu, natūralios šviesiai gelsvos spalvos.

www.pasazas.lt

„Kreipiame gerb. publikos dėmesį į tai, kad mūsų dirbiniai yra gaminami mūsų laboratorijoje Klaipėdoje, pagal mūsų senus, išmėgintus receptus, specialiai tam tikslui parvežtus iš Paryžiaus atsiųstų mūsų žinovų.“ Kita reklama pristato „Brocard & Cie“ produktą – odekoloną „Narcisse”.

Adresų knygoje dar paminėtos Šaulių gatvėje veikusi parfumerijos įmonė „Flora”, Biržos gatvės 5 name – įmonė „Hammonia”, o Turgaus gatvės 19 name – „Fema”.  Jurgos PETRONYTĖS ir Egidijaus JANKAUSKO nuotraukos.

www.facebook.com/pasazas/

UAB „Friedricho pasažas“ • Tiltų g. 26A Klaipėda • Tel. (8 46) 411076 26

2019 Nr. 1 27

Kokie lobiai

guli Baltijos jūros dugne

D

augelis mūsų net neįsivaizduojame, koks įdomus yra Baltijos jūros povandeninis pasaulis, kas slypi jos dugne nusileidus į didelį gylį. Pasirodo, ten plūduriuoja daugybė nugrimzdusių tinklų, keliančių pavojų ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir nuskendusiems laivams. Į vieną tarptautinę profesionalų komandą susibūrę narai bando atkreipti žmonijos dėmesį į šią kasmet vis didėjančią problemą.

28

ISTORIJOS LOBYNAI Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve.lt

Prieš trejus metus vienminčiai narai profesionalai susivienijo į tarptautinę komandą, norinčią parodyti žmonėms povandeninį pasaulį, atskleisti jo problemas ir skatinti jas spręsti. Džiugu, kad šioje komandoje, kurią sudaro narai iš Lietuvos, Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Latvijos, kitų šalių, yra ir klaipėdietis Linas Duoblys.

Organizacija reikalinga problemai spręsti Tarptautinės narų profesionalų komandos nariai nardo įvairiuose pasaulio vandenyse dideliuose gyliuose. Nardydami jie ir susipažino, juos suvienijo bendras pomėgis, ir jie nusprendė imtis naudingos veiklos. Pradėjo rinkti medžiagą apie

ccINVESTICIJOS. Narai į savo įrangą investuoja labai daug pinigų, kad jaustųsi saugūs, kad po vandeniu kostiumai būtų patogūs.

2019 Nr. 1 29

ISTORIJOS LOBYNAI

ccTINKLAI. Jie atrodo gražiai ir ta-

pybiškai, tačiau negalima pamiršti, kad jie kelia didžiulę grėsmę povandeniniam pasauliui.

jūros dugne gulinčius objektus, bando juos identifikuoti.

Narų ekspedicijos organizuojamos savo lėšomis, kitaip sakant, dirbama be atlygio visuomeniniais pagrindais.

Oficialiai vieša narų profesionalų organizacija užregistruota tik pernai liepos 10 d. Jos steigėjai – Sabine Kerkau Haberlandt, vokietė, Šveicarijoje gyvenanti vaistininkė, L. Duoblys ir naras profesionalas Rolandas Šion iš Tauragės.

Povandeninis pasaulis tiesiog pavergė Narų moterų, galinčių nusileisti į 100 metrų gylį, visame pasaulyje vos kelios.

S. Kerkau Haberlandt, minėtos narų ko-

30

ISTORIJOS LOBYNAI

ccSabine Kerkau Haberlandt.

ccLinas Duoblys. mandos sielai, tai didžiulis malonumas. Ji nardo jau 33 metus.

Paklausta, kodėl ji tai daro, tiek daug pinigų išleidžia šiam pomėgiui, moteris atsakė: „Po vandeniu taip gražu. Tiesa, man greitai nusibodo 14 metrų gylis, norėjosi nerti vis giliau. Taip galiu prisiliesti prie istorijos. Negaliu jums paaiškinti, bet aš privalau tai daryti.“ „Mane sužavėjo povandeninis pasaulis dar tada, kai nardyti mokiausi Platelių ežere. Man patinka pats jausmas. Neutralumo būseną, kai nejauti savo svorio, galima patirti arba kosmose, arba po vandeniu. Nardyti vis mokiausi su instruktoriais, kaskart įgydamas teisę nerti vis į didesnį gylį. Man įdomus kiekvienas nėrimas“, – sako nardymo instruktorius Rolandas Šion.

ccRolandas Šion.

2019 Nr. 1

31

ISTORIJOS LOBYNAI muziejui padovanojo pernai rugpjūtį po vandeniu rastą laivo varpą.

Vokietijos laivui gresia pavojus Prieš trejus metus Baltijos jūroje narai rado nuskendusį vokiečių laivą. L. Duoblys pasakojo, kad tada jis ramiai sau gulėjo jūros dugne ir jokio pavojaus jam nebuvo, o po kurio laiko narai rado laivą jau apdaužytą, ant jo kabėjo labai daug tralinių tinklų, kurie jį gadina. „Mes identifikavome tą laivą. Susi-

ccRADINYS. Jūros dugne randama ir tokių lobių.

Grožio gali nebelikti

Baltijos jūroje jau antrus metus dirba 6-10 minėtos komandos narių. Jie nuolatos keičiasi, vieni išvyksta, atvyksta kiti. Visi jie yra dirbantys žmonės ir gana pasiturintys, nes nardymo įranga labai brangi, tad šį savo pomėgį derina su atostogomis.

Baltijos jūroje įgyvendinamas jų projektas vadinasi „Baltic Sea Heritage Rescue Project“. Pernai kovą jie nardė Lietuvos ekonominėje zonoje 50-90 metrų gylyje ir fiksavo esamą situaciją. Žinia, panerti į tokį gylį ir pažiūrėti, kas ten yra, mažai kas gali.

Jūros dugne randama ir automobilių

32

padangų, ir daugybė įvairių kitų daiktų.

Anot R. Šion, mes net neįsivaizduojame, kas ten dedasi. „Baltijos jūroje dreifuoja daug pamestų tinklų, kurie žudo augmeniją. Jie irdami patenka ir ant mūsų stalo su žuvimis.

Mažas suirusio plastiko dalelytes praryja žuvys, kurias mes gaudome ir paskui valgome. Situacija blogėja kiekvienais metais, tinklų atsiranda vis daugiau. Po kurio laiko panėrę narai nebematys to grožio, kokį mes matėme prieš keliolika metų“, – sako Linas.

Tačiau yra labai vertingų eksponatų. Pavyzdžiui, komanda Lietuvos jūrų

siekėme su LLOYD archyvo atstovais ir sužinojome, kad toks laivas yra dingęs“, – pasakojo Linas. Vokiečių televizija jį nufilmavo, mat vokiečiai labai rūpinasi savo laivų istorija ir kuria filmą apie jį.

Narai bando organizuoti nuskendusios vokiečių laivo išlaisvinimo iš tinklų darbus. „Jau dabar laivui padaryta didžiulė žala. Nenorėtume padaryti dar didesnės. Pavyzdžiui, atlaisvinti tinklai gali išplėšti kokią nors jo dalį. Čia reikalingi specialistai. Vis dėlto svoris didelis ir jų su meškerėmis neištrauksi“, – aiškino Linas.

Gana pavojingas procesas Šiemet iš Baltijos jūros buvo traukiami nuskendę tinklai vaiduokliai. „Mes paneriame, skenuojame, atliekame monitoringą, vertiname pavojingumo klasę, nes labai svarbu ir asmeninis saugumas. Tada susidarome darbo planą. Neria žmonės, išmokyti nupjauti tinklus. Tai reikia daryti profesionaliai, nes gali pats susipainioti tame tinkle. Procesas gana pavojingas. Tinklas apkabinamas specialiais maišais su oru, jie jį išplečia, tada po

truputį pjaunama, kad nebūtų pažeisti šalia esantys objektai ir kad patys narai neužsigautų ir nebūtų išmesti į viršų“, – pasakojo L. Duoblys.

Beje, ištraukti tinklai Lietuvoje tik išrūšiuojami pagal pavojingumą, o utilizuoti gabenami į kitą šalį, nes Lietuvoje nėra tokios įrangos. Žinia, tinklai sukaupia ir pavojingųjų metalų atliekų. Paprasčiau pasakius, jų negalima paimti ir išmesti į šiukšlių dėžę. „Šiemet atvyksime dar keletą kartų ir tęsime darbus“, – sakė S. Kerkau Haberlandt.  Sabine KERKAU HABERLANDT ir Egidijaus JANKAUSKO nuotraukos.

ccNARAI. Šiemet narai Baltijos jūroje dirba 40-46 metrų gylyje.

2019 Nr. 1 33

ISTORIJOS LOBYNAI

34

Miesto simbolis saugo unikalią istoriją Š

is vasaros sezonas Klaipėdoje jau tradiciškai prasidėjo nuo miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo. Tradicija prieš kiekvieną naują sezoną kelti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 m., kai Klaipėdą puošiantis laivas buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas bei sugrąžintas miestui ir visuomenei.

Įprasminant laivo istorinę vertę ir reikšmę visos Europos jūriniam paveldui, „Meridianas“ ir jo išsaugojimu besirūpinanti viešoji įstaiga šių metų kovą buvo priimti į Europos jūrinio paveldo asociaciją (European Maritime Heritage, EMH). Ši Amsterdame registruota ir pagal Nyderlandų teisę veikianti nevyriausybinė organizacija vienija tradicinių, istorinių laivų savininkus, taip pat jūrų muziejus ir kitas jūrinio paveldo srityje dirbančias institucijas visoje Europoje. „Daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių įprastas vaizdas, kai krantines puošia įspūdingi tradiciniai, istoriniai laivai. Gilesnes jūrines tradicijas turinčios valstybės, savivaldybės labai rūpinasi tokio paveldo išsaugojimu, randa būdų prisidėti prie jo išlaikymo, sumaniai panaudoja miestams, šaliai reprezentuoti. Įstojome į Europos jūrinio paveldo asociaciją, siekdami atrasti bendraminčių, pasisemti patirties, kuri ir į Lietuvą bei

konkrečiai į Klaipėdą atneštų teigiamų pokyčių”, – sako VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.

Burlaivis „Meridianas“ į EMH buvo priimtas kovo viduryje Vokietijos mieste Rostoke vykusios asociacijos generalinės asamblėjos sprendimu. Jam suteiktas nacionalinio nario statusas. Taip Lietuva tapo pirmąja Rytų Baltijos valstybe, turinčia savo nacionalinį atstovą Europos jūrinio paveldo asociacijoje.

„Meridianas“ buvo nuplaukęs iki pat Afrikos 71-uosius gyvavimo metus skaičiuojantis burlaivis „Meridianas“ yra vienas iš beveik šimto netrukus po Antrojo pasaulinio karo Suomijoje pastatytų medinių burlaivių, perduotų Sovietų Sąjungai kaip dalis karo reparacijų.

2019 Nr. 1 35

ISTORIJOS LOBYNAI Skaičiuojant tokiu būdu, susidarytų ne mažiau tūkstančio.

1955 m. „Meridianas“ buvo priskirtas Baltijos mokomųjų laivų būriui.

Nuo tada prasidėjo jo kelionės į platesnius vandenis. Kartu su barkentina „Tropik“ „Meridianas“ išplaukė ir į Atlanto platybes, pasiekė Vakarų Afrikos krantus, Azorų salas, įveikė Lamanšą, lankė Vakarų Europos uostus.

1968 m. vadovybė nusprendė nurašyti ir utilizuoti pasenusius burlaivius „Meridianą“ ir „Tropiką”. Pastarajam tai ir buvo „mirties“ nuosprendis, tačiau „Meridianas“ tokio likimo išvengė.

Laivo parplukdymo į Klaipėdą ir jo tolesnio panaudojimo iniciatorius buvo tuometinis Klaipėdos prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas.

Po remonto „Mer idi anas“ buvo perduotas Klaipėdos miesto valgyklų, restoranų ir kavinių trestui. Į savo dabartinę vietą prie Dangės krantinės burlaivis atitemptas 1971 m. liepos 1 d., o restoranas pradėjo veikti spalį.

1994 m. „Meridianas“ buvo privatizuotas. Jis dar kurį laiką veikė kaip restoranas, tačiau laivo būklė sparčiai blogėjo ir netrukus prasidėjo jo bėdos.

Situaciją dar pablogino 2000 m. rugsėjo 24 d. prie laivo nugriaudėjęs sprogimas. Kaip vėliau buvo ištirta ir įrodyta teisme, sprogdinimą organizavo anuomet Klaipėdoje siautėjusi nusikaltėlių

Būtent Klaipėdai atitekusio „Meridiano“ likimas yra vienas įdomiausių iš visų šios serijos laivų, nes jis vienintelis iki šiol yra išlikęs ant vandens ir ne tik toliau puošia miestą, bet ir pasakoja šio unikalaus burinio laivyno istoriją. „Meridianas“ „gimė“ 1948 m. „Oy Laivateollisuus“ laivų statykloje Turku mieste. Sovietų Sąjungai „Meridianas“ perduotas 1948 m. spalio 1 d. Jis buvo priskirtas Žvejybos ministerijai.

36

Pirmiausiai burlaivis atplaukė į Kaliningradą, tačiau netrukus jau švartavosi Klaipėdoje, kur tapo tais pačiais 1948-aisiais įkurtos Klaipėdos jūreivystės mokyklos mokomuoju laivu. Į pirmąjį mokomąjį reisą „Meridianas“ išplaukė 1949 m. vasarą.

Dabar tiksliai sunku suskaičiuoti, kiek per 20 metų „Meridianu“ plaukiojo kursantų. Paprastai į praktiką laive priimdavo apie 50 jūreivystės studentų.

Kaveckį (nuo 2017 m. A. Kaveckis iš „Meridiano“ fondo pasitraukė).

2012 m. lapkr ičio 10 d. „Mer idianas“ buvo sėkmingai ištemptas į remonto doką ir jau 2013 m. lapkričio 9-ąją miesto simbolis buvo parplukdytas į savo vietą prie Dangės krantinės.

Pasitikti sugrįžtantį miesto simbolį susirinko tūkstančiai klaipėdiečių.

2014 m. liepos 19 d. Klaipėdoje buvo surengta tikra šventė: tądien „Meridianas“ pirmą kartą iškėlė visas 14 specialiai jam pasiūtų burių ir buvo simboliškai perduotas miestui ir visuomenei. Taip ir gimė tradicija pasitinkant kiekvieną naują šiltąjį metų sezoną kelti bures ir papuošti miestą vasarai.  Parengė Gediminas GUDAVIČIUS

Lietuvos jūrų muziejaus fondų nuotraukos

grupuotė. Galiausiai tuometiniai laivo savininkai – UAB „Meridianas“ paskelbė parduodantys laivą už simbolinį 1 litą. Įvykus neįprastam sandoriui, 2001 m. sausio 18 d. naujasis laivo savininkas įkūrė Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondą, jo ir rėmėjų dėka laivas buvo suremontuotas, jame vėl atidar ytas restoranas. Šis laivo gyvavimo etapas

truko kiek daugiau nei dešimtmetį.

Tačiau 2012 m. rudenį Klaipėdą sudrebino žinia, kad ir vėl nebeveikiantį, avarinės būklės „Meridianą“ norima nuskandinti jūroje.

Iniciaty vos gelbėti „Meridianą“ ėmėsi tuometinis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Prisijungti prie šio projekto jis pakvietė kitą uostamiesčio verslininką Aidą

2019 Nr. 1 37

MAISTAS

Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų

38

A

rtimiau pažįstantys Vid­ mantą Girdvainį neleis sumeluoti, kad nieko nėra maloniau, kaip sulaukti jo kvietimo: „Bandau naują receptą, gal nori užsukti?“ Komplimentų vyro gaminamiems patiekalams negaili ir žmona Neringa. „Tik vaikai mano pastangų neįvertina”, – nusijuokia pajūryje puikiai žinomas verslo ir maisto fotografas.

Edita GUDAVIČĖ edita@ve.lt

Maisto gaminimas pastaruoju metu viena didžiausių Vidmanto aistrų. „Bet istorija, kodėl aš pradėjau gaminti, nebus labai romantiška”, – prieš pradėdamas pokalbį nusijuokė vyras.

Pasak jo, tiesiog susilaukus trijų vaikų, tapo aišku, kad nepavyks dažnai pasimėgauti maistu restoranuose ar kavinėse. „Tiesą sakant, turint tiek vaikų, ir į svečius retai pavyksta išsiruošti. Tad labai greitai suvokiau, kad skanią vakarienę teks gaminti pačiam”, – nuotaikingai pasakojo Vidmantas.

Tačiau kulinariniai ieškojimai vyrui taip patiko, kad dabar namuose jis pagrindinis virtuvės šeimininkas. „Neringai dažniausiai leidžiu tik vaikams maistą paruošti”, – meiliai į žmoną žvilgterėjo vyras, o palaiminga jos šypsena kaip mat išdavė, kad ji dėl to nė kiek nepyksta.

Vidmantas neslepia, kad labiausiai mėgsta gaminti žuvų ir jūrų gėrybių patiekalus. „Įkvėpimo dažnai pasisemiu kelionėse.

Kadangi dažniausiai poilsiauti keliaujame į

šiltus kraštus, prie jūros, tad natūralu, kad ten visada randame kokį vietinį turgelį, pilną šviežių jūros gėrybių. Žuvų patiekalus mudu su Neringa labai mėgstame, namuose pats ir išrūkau žuvis. Keliaudami nepraleidžiame progos paragauti ir vietinio maisto, tad nauji skoniai įkvepia eksperimentuoti ir savo virtuvėje”, – pasakojo fotografas.

Vyras džiaugėsi, kad jam labai pasisekė, nes kavinės, restoranai kviečia jį fotografuoti patiekalų, tad fotografas gali iš arti pamatyti, kaip maistas ruošiamas, išgirsti daug vertingų patarimų, įgyti neįkainojamų žinių. „Jau dabar ir pats galiu pakonsultuoti, kaip geriau paruošti vieną ar kitą patiekalą”, – neslėpė maisto mylėtojas.

Pasiteiravus, visgi kada jis jaučiasi laimingiausias, ar gamindamas, ar valgydamas, ar fotografuodamas maistą, vyras net nedvejodamas atsakė, kad didžiausią palaimą jaučia gamindamas.

Vidmantas sutiko pasidalyti su „Vasaros ekspreso“ skaitytojais, kaip gardžiai paruošti vėjažuves.

Neringos GIRDVAINIENĖS ir Vidmanto GIRDVAINIO nuotraukos.

2019 Nr. 1 39

Rūkytos vėjažuvės Vėjažuvės, Druska, Lauro lapai, Pipirai, Česnakas, Kadagio uogos, Kalendrų sėklos.

40

Šviežias, išvalytas vėjažuves Vidmantas rekomenduoja įtrinti druska ir nurodytais prieskoniais. Laikyti ne mažiau nei 4-5 val.

Rūkyti apie 20-30 min. Šitaip paruoštas žuvis galima kepti ir keptuvėje ar orkaitėje apie 10-15 min.

Vasaros salotos

Pomidoras, Agurkas, Paprika, Virtas kiaušinis, Mėlynasis svogūnas, Alyvuogės, Salotų lapeliai, Rūkyta arba kepta vėjažuvė, Druska, Pipirai, Džiovintas raudonėlis, Skiltelė cirtinos, Alyvuogių aliejus.

Visus salotoms skirtus ingredientus gražiai išdėlioti lėkštėje, pabarstyti druska, pipirais, raudonėliu, apšlakstyti citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Skanaus.

2019 Nr. 1

41

Kad keliauti būtų patogu Patogi avalynė Kompresinės kojinės Vidpadžiai

N

ors keliauti mėgsta bene visi, kelionės ne visada vien tik džiaugsmo šaltinis. Kelionė automobiliu iki oro uosto, ilgos laukimo valandos oro uoste ir dar ilgesnės skrydžio valandos nepatogiame lėktuve. Patinusios kojos, skaudanti nugara ir nuovargis – dažniausiai tokia kelionės pradžia.

Kaip galima sumažinti šį diskomfortą?

Svarbu tinkama apranga

Jei laukia ilgesnė kelionė – būtinai pasirūpinkite kelionine pagalvėle savo kaklui. Ji itin pravers tuo atveju, jei norėsite nusnūsti lėktuve.

Apsirenkite patogiais, nevaržančiais, laisvais drabužiais. Idealiausia, jei pavyktų juos sluoksniuoti. Pasiimkite didelį šaliką arbą skraistę – jų nereikės nešti, galėsite tiesiog užsijuosti ant kaklo, o sušalus lėktuve Jums pasitarnaus kaip nedidelė antklodė.

Būtinai apsiaukite patogius batus, kuriuos, jei reikia, galėsite nusiauti ir apsiauti per kelias sekundes. Dažnai žmonės apsiauna šiek tiek per didelius batus todėl, kad skrydžio metu patinsta kojos. Iš tiesų taip nevertėtų elgtis – per didelė avalynė gali nutrinti kojų odą, be to, išauga traumų tikimybė. Verčiau pasirūpinkite profilaktinėmis kompresinėmis kojinėmis.

Kojos patinsta todėl, kad nejudinant galūnių jose sulėtėja kraujo apytaka. Jau po pusvalandžio nejudraus ir nepatogaus sėdėjimo Jūsų kojose susikaupia maždaug 300–500 mililitrų daugiau kraujo nei įprasta. Profilaktinės kompresinės kojinės fiziologiškai taisyklingai suspaudžia kojų venas, taip suaktyvindamos kraujotaką, todėl sumažėja kojų tinimas ir nuovargis. Dar vienas šių kojinių privalumas, jog iš išvaizdos jos visiškai niekuo nesiskiria nuo įprastų kojinių, atrodo lygiai taip pat elegantiškai.

Pageidautina patogi avalynė

Su kodu Keliauk patogiau!

20 proc. nuolaida vidpadžiams, profilaktinėms kompresinėms kojinėms ir patogiai avalynei Sveikatinėse ir el. parduotuvėje sveikatine.lt Pasiūlymas galioja iki 2019 08 31

M. Mažvydo al. 8, Klaipėda • Tel. (8 46) 412445 Dragūnų g. 2, Klaipėda • Tel. (8 694) 77 236

Šiuolaikiniai patogios avalynės gamintojai kolekcijas kuria atsižvelgdami į vyraujančias mados tendencijas, o gausybė skirtingų medžiagų ir modelių suteikia ne ką mažesnį pasirinkimą nei įprastos avalynės. Vis dėlto jei iš profilaktinės anatomiškai suformuotos avalynės niekas nekrito į akį – ne tragedija. Savo pamėgtus batelius galite greitai paversti kur kas patogesniais įtiesę į juos ortopedinius vidpadžius. Šie vidpadžiai tolygiai paskirsto pėdoms tenkantį krūvį, prilaiko išilginius ir skersinius pėdos skliautus.

Dėl šių priežasčių žingsniai tampa kur kas minkštesni, kojos ne taip greitai pavargsta ir sumažėja pėdų skausmas.

Vis dėlto itin svarbu, jog jūsų bateliai būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, leidžiančių kojai kvėpuoti, ir tinkamo dydžio – kad netrintų ir nespaustų.

Tikimės, jog šie patarimai padės visiškai išvengti skaudančių kojų, maudžiančių pėdų ir Jums teliks džiaugtis naujais įspūdžiais ir nepakartojamais vaizdais! www.ortopedija.lt

SVEIKATA

Medikų patarimai saugiai vasarai M

ėgaujantis vasaros ir šiltų orų teikiamais malonumais nereikėtų pamiršti rūpintis savo sveikata.

Dažnai nuo negalavimų apsisaugoti labai paprasta.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) stoties medikai vasarą kasdien sulaukia per 70 kvietimų į pagalbą.

Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė dalijasi patarimais, kaip kiekvienas galime apsaugoti save ir kitus nuo nelaimių dažniausiai pasitaikančiose situacijose.

Dažniausia nelaimė – traumos

Virginija KESMINĖ virginija@ve.lt

Aktyviai leidžiant laisvalaikį, dirbant buities darbus kieme ar sode neišvengiamos įvairios smulkios ir didesnės traumos. Vienos dažniausių – nubrozdinimai, žaizdos ir net lūžiai nukritus važiuojant dviračiu, riedučiais, riedlente ir t. t.

Kadangi krentant nuo dviračio nubrozdinamas didelis odos plotas, kuris gali ilgai nesugyti, vienas iš būdų sumažinti žalą – pridengti kūną.

Patyrus sumušimą, patempimą svarbu šaldyti sumuštą vietą, naudoti gydomąjį gelį, prireikus gerti vaistų nuo skausmo. Jeigu judinant traumuotą galūnę skauda, reikia 1-3 dienų ramybės.

Jeigu patinimas ir skausmas neatslūgsta, kreipkitės į gydytoją. Jeigu įtariamas lūžis, svarbu žinoti, kaip elgtis. Jeigu įtariama stuburo trauma, jo judinti negalima, reikia kviesti medikus. Jeigu

įtariama, kad lūžo kojų ar rankų kaulai, reikia įtvirtinti galūnes, kad kaulas kuo mažiau judėtų. Tai galima padaryti pagaminus įtvarą iš skarelinio tvarsčio, kuris turėtų būti kiekvienoje automobilio vaistinėlėje, arba turimo audeklo.

Vaistinėlė vaikams

N. Dambrauskienė pataria skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie, vedami smalsumo, mėgsta ieškoti apleistų vietų, kuriose kyla pavojus susižeisti, nukristi.

Taip pat reikėtų vaikus pamokyti saugiai elgtis su buityje turimais daiktais, kad būtų išvengta buitinių susižalojimų.

Vienas iš būdų pasirūpinti vaikais, kurie vieni leidžia laiką, – paruošti nedidelę vaistinėlę, kurią vaikas turėtų su savimi.

Joje, pasak medikės, galėtų būti bintas, tvarstis, skystis žaizdai dezinfekuoti, pavyzdžiui, betadinas, antiseptas, pleistrai.

Nepersistenkite degindamiesi Besaikis deginimasis pliaže gali baigtis skaudžiais nudegimais, tad saulės išsiilgę poilsiautojai neturėtų visos dienos gulėti saulės atokaitoje. Priešingu atveju ne tik nudega oda, bet ir gali pakilti temperatūra ar net ištikti šilumos smūgis. Eidami degintis turėkite su savimi

2019 Nr. 1 43

SVEIKATA vandens, galvos apdangalą, apsauginio kremo. Jeigu per ilgai buvote saulėje, nudegusias vietas rekomenduojama vėsinti šaltais kompresais, nusimaudyti drungname 26-28 °C vandenyje. Po prausimosi patariama odos nešluostyti, leisti nudžiūti – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkite drėkinamuoju kremu.

Perkaisti – pavojinga

Kai oro temperatūra susivienodina su kūno temperatūra, kūnas nebegali išgarinti šilumos, atsiranda perkaitimo pavojus. Dėl padidėjusio prakaitavimo dažnai pasireiškia mėšlungis ir spazmai, nes sutrinka cheminių elementų ir vandens pusiausvyra organizme. Gali pasireikšti galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, šleikštulys, apatija, mieguistumas. Vis dėlto perkaisti galima ne tik saulės atokaitoje, bet ir tvankioje aplinkoje.

Geriausias būdas išvengti perkaitimo – jei įmanoma, būti pavėsyje, pridengti

Rinkitės lengvą maistą

Vasarą labai lengva maitintis sveikai – gausu šviežių daržovių, uogų, vaisių.

Reikėtų vengti labai riebaus ir sunkaus maisto, kad organizmas, ypač esant karštiems orams, nebūtų apkrautas. Prieš valgant bet kurį maistą svarbu įsitikinti, kad jis buvo laikomas reikiamomis sąlygomis ir tinkamai termiškai apdorotas.

Stenkitės mažiau valgyti saldumynų, sūraus maisto, venkite gazuotų saldžių gėrimų, nepiktnaudžiaukite sultimis.

Jeigu geriate stiprią kavą, papildomai gerkite daugiau vandens. Svarbiausia – saikas ir mitybos režimo išlaikymas.

Taip pat rekomenduojama atsisakyti alkoholio.

Apsinuodijus – anglis ir vanduo Jeigu įtariate, kad apsinuodijote maistu, pirmoji pagalba yra aktyvintoji anglis. Tačiau jos reikėtų suvalgyti ne vieną tabletę, o bent keturias-aštuonias.

ccPERŠALIMAS. Sukaitus godžiai geriant labai šaltą vandenį ar šaltus gėrimus su ledukais, valgant šaltus ledus dideliais kąsniais lengvai galima peršalti.

kreiptis pagalbos į medikus. Geriausia apsinuodijimų ir infekcinių ligų prevencija – saugus maistas ir švarios rankos.

Vabzdžių įgėlimai: daugiau skausmo nei pavojaus

ccDARŽOVĖS. Vasarą labai lengva maitintis sveikai – gausu šviežių daržovių, uogų, vaisių.

galvą, nuolat gurkšnoti vandenį, dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.

Jei perkaitęs žmogus netenka sąmonės, reikia paguldyti jį ant šono, vėdinti ir skubiai kviesti greitąją pagalbą.

44

Jeigu vadinamojo „angliuko“ neturite, padėti gali vanduo – reikia plauti skrandį.

N. Dambrauskienės teigimu, reikia gerti kambario temperatūros vandenį dideliais gurkšniais ir vemti. Jeigu sykiu kyla ir temperatūra, tikėtina, kad tai – infekcinės kilmės susirgimas, dėl kurio reikia

Medikės teigimu, vabzdžių įgėlimai žmonėms dažnai sukelia daugiau įtampos nei turėtų. Jie yra skausmingi, o skausmas dažnai sukelia paniką. Jeigu įgelia vabzdys, pašalinkite geluonį, šaldykite įkandimo vietą ir stebėkite savo būklę. Jeigu žinote, kad esate alergiškas vabzdžių įgėlimams, reikėtų su savimi turėti adrenalino švirkštą, kurį prireikus būtų galima susileisti pačiam ar paprašyti šalia esančių pagalbos. Jeigu įsisiurbia erkė, ją ištraukus reikia stebėti įkandimo vietą. Jeigu po 3 dienų atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, pasireiškia pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, reikėtų kreiptis į medikus.

Nesivėsinkite šalčiu

Kad ir kaip neįtikėtinai skamba, vasarą gana nesunku peršalti. Itin karštomis dienomis norisi kuo greičiau atsigaivinti ir atvėsti, tad žmonės godžiai geria labai šaltą vandenį ar šaltus gėrimus su ledukais, valgo šaltus ledus dideliais

kąsniais. N. Dambrauskienės teigimu, sukaitus geriant šaltą vandenį galima nesunkiai peršalti, o gerklės skausmas gali virsti bronchitu, laringitu, ypač vaikams. Geriausia, kad vanduo būtų vėsus, o ne šaltas. Taip pat sukaitus nereikėtų nerti maudytis į šaltą vandenį. Būnant skersvėjyje nesunku „pasigauti“ sprando raumenų, tarpšonkaulinio ner vo uždegimus, pavyzdžiui, atsidarius visus langus namuose, biure, prikaitusiame automobilyje. Peršalimo priežastimi vasarą tampa ir oro kondicionieriai. Geriausia neatšaldyti aplinkos per daug – palankia temperatūra laikomi 20-22 laipsniai, o temperatūra lauke ir patalpoje ar automobilyje neturėtų skirtis daugiau nei 4-6 laipsniais.

Planuodami keliones nepamirškite vaistinėlės „Nė vienas neplanuojame susirgti, bet reikia būti pasiruošusiems“, – pabrėžia N. Dambrauskienė. Vykstantiems

ccPAGALBA. Vienas iš būdų pasirūpinti vaikais, kurie vieni leidžia laiką, – paruošti nedidelę vaistinėlę, kurią vaikas turėtų su savimi.

2019 Nr. 1 45

SVEIKATA poilsiauti į gamtą ar į pajūrį ji pataria visuomet pasiimti ir vaistinėlę, ypač jeigu keliaujate su vaikais ar kūdikiais.

Vaistinėlėje, be būtinų vaistų, jeigu tokius vartojate, turėtų būti binto, pleistrų, termometras, vaistų nuo skausmo, nuo karščiavimo (tabletės suaugusiems, žvakutės vaikams), aktyvintos anglies, fermentų virškinimui, antiseptiko.

Kaitriausios valandos – ne lauke Itin atidūs savo savijautai turėtų būti lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kadangi jos vasarą paaštrėja. Pasak N. Dambrauskienės, atsargesni turėtų būti akmenligės riziką turintys žmonės, kadangi trūkstant skysčių atsiranda jos priepuolio tikimybė. Taip pat paaštrėja galvos smegenų kraujagyslių problemos, pakyla kraujospūdis, kai vartojama per mažai skysčių ir saulėje būnama be galvos apdangalo. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikia įvertinti šilumos poveikį sveikatai tam tikru paros metu ir eiti į lauką tada, kai yra žemesnė lauko temperatūra, pavyzdžiui, iki pietų ar vakare.

Saulė aktyviausia nuo 13 iki 16 val., tad geriausia kaitrą praleisti vėsioje ir vėdinamoje patalpoje.

ccARBŪZAS – vienas geriausių pasirinkimų norint atsigaivinti.

Sportuodami įvertinkite savo galimybes Klaipėdos GMP stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja akcentuoja,

kad fizinis aktyvumas apskritai yra organizmo ir ištvermės išbandymas, o vasarą krūvis organizmui dar padidėja.

Pavyzdžiui, gegužę Klaipėdoje vykusio Vilties bėgimo metu net 8 žmonės, neįvertinę savo pasiruošimo ir kitų aplinkybių, bėgimo metu nualpo. Todėl jeigu planuojate vasarą dalyvauti rimtesniame sportiniame renginyje, aktyviau sportuoti reikia arba nuolat, kad organizmas būtų įpratęs prie krūvio, arba sporto renginiui ruoštis iš anksto, kad būtų išvengta traumų, sąnarių problemų, alpimo ir pavojaus gyvybei.

Greitoji reikalinga ne visada

ccTRAUMOS. Aktyviai leidžiant laisvalaikį, dirbant buities darbus kieme ar sode neišvengiamos įvairios smulkios ir didesnės traumos.

46

Kreiptis į gydytojus skubios pagalbos reikėtų tada, kai yra ūmūs simptomai, pavyzdžiui, stiprus skausmas, vėmimas, viduriavimas, skysčių netekimas, alpimas, sąmonės praradimas, didelės traumos, stiprus kraujavimas, didelės žaizdos, įtariami lūžiai, aukšta temperatūra (40 laipsnių). Jeigu yra mažesnis karščiavimas, neūmūs simptomai, galima gydytis įprastai, stebėti savo būklę ir prireikus kreiptis į šeimos gydytoją.  „Fotolia“ ir „Adobe Stock“ nuotr.

Klaipėdoje to dar nebuvo –

K

„Jaunystės“ kapsulė!

as mėgsta pirtelę, šilumą, rūpinasi savo sveikata ir grožiu – pamėgs hiperterminę kapsulę, kurią drąsiai galima pavadinti „Atgal į jaunystę!“ Klaipėdiečiams labai pasisekė, kad šis modernus ozono terapijos įrenginys surado vietą žinomo gydytojo anesteziologo-reanimatologo Alberto Albertjano klinikoje, Paryžiaus Komunos gatvėje 2A. Gydytojas A. Albertjanas plačiai žinomas kaip skausmo gydytojas ir ozono terapijos propaguotojas, šia terapija jo klinikoje naudojasi daugybė žmonių iš Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos

Dr. A. Albertjan klinika Paryžiaus Komunos g. 2A, Klaipėda Tel. 8 606 91183, (8 46) 315111 www.albertjanoklinika.lt Dr. A. Albertjan klinika, ozono terapija

Hiperterminė kapsulė – vienintelis tokio tipo pažangiausios technologijos aktyvuoto deguonies terapinis įrenginys Lietuvoje. Šios technologijos teigiama įtaka žmogaus organizmui įrodyta ilgamečiu jos naudojimu pasaulinėje praktikoje. Antras toks kanadietiško dizaino įrenginys yra tik Rygoje.

Pasaulinėje praktikoje tokios kompleksiškos ozono terapijos efektyvaus panaudojimo sąrašas yra labai ilgas. Svarbiausios iš jų – tai detoksikacija ir imuninės sistemos aktyvavimas. Būtent tai turi didelės įtakos viso organizmo funkcijų stabilizavimui ir regeneracijai. „Kapsulės poveikis yra panašus, kaip ir atliekant ozono terapiją intraveninėmis injekcijomis. Skirtumas tik tas, kad žmogus vietoje adatų mėgaujasi karštais pirties garais. Kai odos poros atsiveria, ozonas absorbuojasi į organizmą transdermiškai – per odą. Dalis ozono įsiskverbia į kraujo, limfos ir riebalų sluoksnius ir prakaituojant vyksta detoksikacija. Iš organizmo pasišalinus toksinams, atsistato jo funkcionavimo balansas, o ozono skatinamas imuninės sistemos veikimas sulėtina virusų ir bakterijų plitimą organizme“, – teigia gydytojas A. Albertjanas.

Dažniausiai gydymas šioje kapsulėje trunka 20-30 min., rekomenduojama temperatūra + 37-45 laipsniai. Paciento galva lieka išorėje: į veidą pučiamas gryno deguonies prisotintas vėjelis, todėl žmogus nejaučia diskomforto dėl karščio ar prakaitavimo. „Jaučiausi iš pradžių keistai, lyg kokone: kūnas kapsulėje, galva išorėje. Tačiau į veidą pūtė gaivus vėjelis ir jaučiau, kad vis labiau atsipalaiduoju karštuose garuose. Kvepėjo taip, lyg ką tik būtų nugriaudėjusi perkūnija. Kūnas išprakaitavo labai greitai, nes procedūra truko vos 20 minučių. Išlipus jautėsi tokia galinga šiluma – iki pat kojų pirštų galiukų, buvo lengva ir gera. Sakyčiau, puikus ir greitas būdas pasijusti atsinaujinusiam. Oda tapo lygi, švelni, o savijauta – kuo puikiausia. Būtinai dar kartosiu šią malonią ir grožiui puoselėti labai naudingą procedūrą“, – džiaugėsi viena pirmųjų klinikos pacienčių, išbandžiusių aktyvuoto deguonies hiperterminę kapsulę.

Teigiama, jog tokios alternatyvaus gydymo, sveikatinimo ozono terapijos, įskaitant kapsules, yra ypač paplitusios Vokietijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, daugelyje kitų pasaulio šalių.

Pasak Kanados mokslininkų, populiarinančių ozono terapijos kapsules, mūsų gyvenamoji aplinka, o kartu ir organizmas, yra labai užteršti. Dėl to puola įvairios ligos, trūksta energijos ir gyvenimas atrodo nebemielas. Gi švarai palaikyti labai tinka medicininis ozonas – organizmui tik reikia suteikti sąlygas jo gauti per hiperterminę kapsulę, ir jis su virusais, bakterijomis bei toksinais susitvarkys pats.

Tinkamai naudojama aktyvuoto deguonies hipertermines kapsulės terapija yra labai veiksmingas, natūralus ir saugus būdas pagerinti sveikatą ir išsaugoti jaunystę.

2019 Nr. 1 47

Atostogos Lietuvoje:

sveikatos ir pramogų darna

V

asara bene visų mėgstamiausias metų laikas, kurio su nekantrumu laukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji: geras oras, šiluma, nerūpestingi vakarai, ilgi pasivaikščiojimai ir užtarnautas poilsis – atostogos.

Norėdami, kad jos būtų nepamirštamos, reikia ne tik kruopščiai planuoti iš anksto, bet ir pasidomėti pramogomis, ypatingais pasiūlymais sveikatai gerinti, pavyzdžiui, jei atvykstate su visa šeima, ieškote įdomesnių veiklų, renginių, lauko pramogų. Pirmiausia atostogos turėtų būti orientuotos į

48

sveikatą ir skirtos kokybiškai poilsiauti bei sveikatai gerinti. Juk sugrįžti prie darbų daug lengviau, kai atsigauna ir kūnas, ir siela – sugrįžta gera savijauta ir užplūsta energija.

Atostogos su šeima

Pastebima, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja Druskininkų ir Birštono kurortai bei auga tendencija juose ilsėtis drauge su visa šeima. „Eglės sanatorija“, įsikūrusi abiejuose kurortuose, didelį dėmesį skiria ir sveikatos gerinimui, ir visos šeimos kokybiškam poilsiui. Čia gausu skirtingų gydomųjų programų bei programų, skirtų vaikams sveikatinti. Birželio mėnesį čia skelbiamas šeimos atostogų laikas, todėl sanatorijoje gyvenantiems

vaikams kasdien dovanojami nemokami apsilankymai baseinų ir pirčių komplekse bei dvi gydomosios procedūros.

Be kita ko, čia įrengtas vaikų kambarys, kuriame laukia įvairaus amžiaus grupėms skirti smagūs stalo ir kompiuteriniai žaidimai su „Kinect“ technologija, skatinančia vaikus ne tik linksmai praleisti laiką, bet ir aktyviai judėti. Vaikų kambarys veikia kasdien, tad tėveliai gali pasilepinti sanatorijoje teikiamomis procedūromis ar pasigrožėti atsiveriančiu kraštovaizdžiu, pasimėgauti kava, desertu „Eglės sanatorijoje“ Birštone tik vasarą veikiančioje „Saulės terasoje“ ant stogo ir nesibaiminti dėl savo mažųjų – vaikų kambaryje juos nuolat prižiūrės profesionali vaikų kambario auklėtoja.

Aktyvus ir turiningas laisvalaikis „Eglės sanatorijoje“ norima, kad atvykusiems svečiams praleistas laikas sietųsi ne tik su sveikatinimusi, bet ir turiningomis pramogomis, kurios padeda atsipalaiduoti ir dvasiškai, ir psichologiškai, formuoja džiugius šeimos ir draugų laisvalaikio prisiminimus, ugdo įvairius gebėjimus ir skiepija sveikos gyvensenos įpročius.

Norintiesiems laisvalaikį praleisti aktyviai siūlomos tiek vidaus, tiek lauko pramogos: skvošas, biliardas, krepšinis, tenisas, šiaurietiškasis ėjimas, treniruoklių salės ir kt.; organizuojamos įvairios paskaitos, meno parodos, koncertai, spektakliai, kino vakarai. Birželio mėnesį čia rengiama Joninių šventė ir „Baseinų naktis“, o birželio 20 – liepos 1 dienomis „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose skambės net 7 skirtingi akordeonininkų iš skirtingų pasaulio šalių bei Martyno Levickio gyvo garso koncertai.

Trečiąjį vasaros mėnesį, rugpjūčio 7–18 dienomis, „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose vyks 5-asis tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro sankryža“. Čia savo spektaklius pristatys Armėnijos, Jerevano, Maskvos, Minsko teatrai. O rugpjūčio 12–24

dienomis „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose vyks 9-asis tapybos pleneras, kuriame dalyvaus žinomi lietuvių dailininkai ir svečiai iš užsienio.

Procedūrų naujovės

Visai neseniai „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose pristatyta nauja procedūra takas „Sveikatos link“ – šiuolaikinė saugi gydomoji procedūra, sujungianti klimatoterapiją, kineziterapiją ir psichoterapiją. Šios sudėtinės procedūros tikslas yra atkurti biologinius organizmo ryšius su gamta, grūdinti, treniruoti organizmą ir atstatyti psichoemocinę pusiausvyrą. Jos metu treniruojamasi einant mišku su šiaurietiškomis lazdomis, prie medžių atliekami tempimo pratimai, taikoma garsų gimnastika, einama refleksoterapiniu taku ir kita.

Užklupus lietui ir blogam orui čia taip pat netrūksta veiklų: galite išbandyti „Eglės sanatorijoje“ Birštone pristatytą naują procedūrą – Fangoparafino aplikaciją – unikalų gydymo šiluma metodą, kuris pasižymi itin geru laidumu šilumai ir gebėjimu ją ilgai išlaikyti, yra prisotintas mineralų ir mikroelementų. „Eglės sanatorija“ tai vieta, kurioje derinamos įvairios sveikatinimui skirtos procedūros ir aktyvios laisvalaikio pramogos!

Daugiau informacijos rasite

sanatorija.lt

2019 Nr. 1 49

„Adobe Stock“ nuotr.

PSICHOLOGIJA

K

Menas mylėti

iekvienas iš mūsų norim mylėti ir būti mylimas.

Kai to gyvenime trūksta – jaučiamės be galo nelaimingi, o atsivėrusios dvasinės tuštumos negali niekas pakeisti. Nei ypatingi pasiekimai profesinėje veikloje, nei aukštas statusas visuomenėje, pagaliau nei alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos nepajėgūs suteikti to, ką gali suteikti mylimas žmogus. Šią seną tiesą patvirtina daugelis žmonių psichologinių konsultacijų metu.

Vilma MAŽEIKIENĖ,

psichologė-psichoterapeutė www.

50

Į konsultaciją atėjo garbingo amžiaus vyriškis. Priežastis: padidėjęs depresiškumas, apatija, vienišumo bei izoliacijos jausmai, nors draugų ratas tikrai nemažas, o laisvalaikis praleidžiamas gan turiningai.

Pasiekimai karjeroje irgi stulbinantys.

Kalbant apie asmeninį gyvenimą – praeityje jau kelios nenusisekusios santuokos. Šiandien visiškai vienas, neturi artimo širdžiai žmogaus, kuris palaikytų, paguostų sunkią minutę ar tiesiog pabūtų šalia kartu. Ateitis ir visa, kas tiek metų kurta, staiga jam netenka vertės ir prasmės.

Tai tik patvirtiną seną banalią tiesą, kad mes negalime gyventi visaverčio laimingo gyvenimo be savo artimo ir mylimo žmogučio šalia.

Laimė dviese... Kaip ją pasiekti ir, dar svarbiau, kaip jos nepražudyti? Šie ir panašūs klausimai kyla susidūrus su skaudžiais žmonių išsiskyrimais.

Daugybė porų kenčia nuo buvimo kartu, tuomet ryžtasi naujo partnerio paieškoms, bet ne visuomet ir tai vainikuoja sėkmė. Kur slypi problema? Daugumą mūsų klaidina įsitikinimas, kad laimei

užtenka vien susirasti tinkamą partnerį ir viskas eis kaip iš pypkės. Deja... Praktika rodo ką kita.

Laimė dviese tik prasideda nuo abipusės meilės, gimusios giliai širdyse, o vėliau labai svarbūs tampa ir šie dalykai: pagarba vienas kito asmenybei, jos poreikiams, interesams, tarpusavio supratimas ir palaikymas pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais. Laimė dviese – tai ir mokslas, ir menas, ir savotiška kūryba, vykstanti kiekvieną dieną tarp dviejų žmonių pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose.

Be abejo, laimė dviese neįmanoma be meilės, bet vien jos neužtenka.

Nežinojimas ir nemokšiškumas šioje srityje, nerviniai sutrikimai ir kompleksai, atsinešti iš vaikystės ar paauglystės, net ir pačią karščiausią meilę paverčia slogiu nepasitenkinimu, nuobodžia buitimi ne kartu, o šalia vienas kito, abejingumu ir vaidais.

Taigi, kas per fenomenas yra ta taip mūsų išsvajota meilė?

Meilė – ne vien tik jausmai. Jausti meilę kitam žmogui gerai, bet to neužtenka. Svarbu, ką dėl meilės tam žmogui esame pasiruošę daryti. Čia jau kalbama apie realius veiksmus, poelgius, daromus dėl kito žmogaus, kurie, be abejo, neturi skaudinimo, žeminimo elementų.

Taigi, meilė – tai aktyvi veikla, kurioje svarbus pats davimo momentas, t. y. gebėjimas duoti kitam tai, kas kitam yra svarbu.

Pvz., tai gali būti dvasinio palaikymo, moralinės paramos suteikimas, siekimas suprasti sunkią minutę bei užjausti, o kai viskas gerai – pasidžiaugti kito sėkme, pasidalinti savo džiaugsmu, savo interesais, savo supratimu apie tai, kas aplinkui vyksta, ir pan.

Be davimo momento, meilėje svarbus yra aktyvus rūpinimasis tuo žmogumi, kurį mylime. Jei nėra aktyvaus rūpinimosi, tai nėra ir meilės.

Tai tik kalbos apie meilę. Kad meilė neatsiejama nuo rūpinimosi, akivaizdžiai rodo kad ir toks pavyzdys, kaip motinos meilė savo vaikui.

Jokie motinos meilės patikinimai neatrodys nuoširdūs, jei matysime, kad ji nepakankamai rūpinasi savo kūdikiu, jei

atsisako jį maitinti, maudyti, teikti jam fizinį bei psichologinį saugumą, o savo interesus iškelia aukščiau visko.

Arba, pavyzdžiui, moteris sako mums, kad labai mėgsta gėles, bet matome nuolat ją pamirštant jas palaistyti.

Tad tikrai sunku bus patikėti jos meile gėlėms...

Tikroje meilėje svarbus yra ir atsakomybės jausmas, kuris yra daugiau savanoriškas aktas ir nieko bendro neturi su pareiga ar prievarta. Ką tai galėtų reikšti?

Tai, kad mylintis žmogus savanoriškai atsiliepia į savo brangaus žmogaus išreikštus ar tiesiogiai neišreikštus poreikius.

Jis jaučiasi atsakingas už savo artimąjį taip, kaip jaučiasi atsakingas už save. Kai iš tikrųjų mylime, nesunku padaryti tai, kas svarbu kitam žmogui.

Be abejo, atsakomybė meilėje turi pavojų išsigimti į viešpatavimą ir savanaudiškumą, jei žmonių tarpusavio santykiuose nėra tokio svarbaus dalyko kaip pagarba kito žmogaus asmenybei – nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar suaugęs.

Pagarba ir pasireiškia sugebėjimu matyti žmogų tokiu, koks jis yra, suvokti jo individualybės unikalumą ir priimti jį

tokį, koks jis yra, bei padėti toliau jam augti. Pagarba – tai rūpinimasis, kad kitas žmogus augtų ir atskleistų savo stipriąsias asmenybės puses. Čia nėra vietos pavydui, konkurencijai, išnaudojimui ar siekimo, kad kitas tau tarnautų.

Taigi, meilė – tai aktyvi žmogaus jėga, kuri griauna sienas, skiriančias žmogų nuo jo artimojo, kuri suvienija jį su kitais, įprasmina mūsų būtį šioje žemėje.

Meilė priverčia žmogų nugalėti izoliaciją ir atskirumą. Drauge ji leidžia jam išlikti savimi, išsaugoti savo vientisumą bei individualumą. Meilės paradoksas yra tai, kad dvi būtybės tampa viena ir vis dėlto jos išlieka dvi.

Pasak Deepako Chopros (1993), „šios kelios trumpos akimirkos, kurias mes praleidžiame žemėje, skirtos pirmiausia tam, kad mes išmoktume mylėti“. 

2019 Nr. 1

51

SPORTAS

Pajudam!

J

Pramogos, kurias verta išbandyti šią vasarą

uokaujama, kad Lietuvoje nėra nė vieno kiemo be krepšinio lentos, o visi lietuviai – tikri krepšinio ekspertai. O kada paskutinį kartą stojotės ant riedučių ar išbandėte Lietuvoje neseniai atsiradusius dartbolą, burbulinį ar rankšluostinį? Šiltasis sezonas yra puikus metas išbandyti rečiau gausaus dėmesio susilaukiančias sporto šakas ar dar nebandytas pramogas.

Funkcinės treniruotės Ant bangos esančios funkcinės treniruotės („CrossFit”) yra gana intensyvios. Jas sudaro įvairūs ištvermę, lankstumą, greitį, koordinaciją ir jėgą lavinantys pratimai, tad pradėti reikėtų nuo paprastesnių. Treniruotėse yra gimnastikos, bėgimo, ištvermės, atletikos pratimų ir elementų. Sporto salėje teks sėstis, tūpti, lipti, nešti, kelti svorius, bėgti ir atlikti kitus visą kūną treniruojančius judesius. Tačiau gryname ore treniruotes galima pakoreguoti – įtraukti bėgimą paplūdimiu, vandeniu ir pan.

Žygiai Jeigu mėgstate dažnai išeiti pasivaikščioti, galite išsikelti sau didesnį iššūkį – įveikti žygį. Be to, galite sykiu išbandyti ir šiaurietiškojo ėjimo lazdas, kurios fizinį krūvį paskirsto tolygiai po visą kūną. Ėjimas tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, didina ištvermę ir yra puikus kardiotreniruotės pakaitalas – mažėja stresas, daugėja energijos, gerėja kraujo apytaka, padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

52

Rankšluostinis Tai tobulas žaidimas vakarėliams ir popietėms gamtoje ar karštomis vasaros dienomis paplūdimyje. Rankšluostinis – į tinklinį panašus komandinis žaidimas, tik jame vietoj kamuolio naudojami vandens pripilti balionai, o žaidėjai, susiskirstę poromis, juos gaudo ir meta naudodami rankšluostį. Įgudus gerai gaudyti ir mėtyti balionus, galima žaidimą pasunkinti naudojant tinklinio tinklą. Vienintelis šio žaidimo trūkumas – gali greitai baigtis „kamuoliai”.

“Choose Klaipeda“ nuotr.

Riedučiai Norintiems energingo užsiėmimo, kuris išjudintų visą kūną, vertėtų išbandyti šiek tiek primirštus riedučius. Tai puikus būdas palaikyti fizinę formą ir aktyviai praleisti laiką visai šeimai. Riedučiai tinka įvairaus amžiaus žmonėms, jiems nereikia specialaus fizinio pasirengimo, riedėjimas gerina pusiausvyrą, laikyseną, mažiau apkrauna sąnarius nei, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, be to, važiuojant riedučiais sudeginama nemažai kalorijų.

JAUNIEJI KLAIPĖDIEČIAI KVIEČIAMI Į KARTINGŲ BŪRELĮ

A

rtėjant vasaros atostogoms, vaikų užimtumas tampa daugelio tėvų rūpesčiu.

O ir patiems jaunuoliams norisi naujų ir įdomių potyrių. Gera žinia – Klaipėdoje organizuojamas jaunųjų kartingistų būrelis. Kviečiame vaikus nuo 8 iki 16 metų, kurių ūgis ne mažesnis nei 140 cm.

„Pajūrio kartingai“, Taikos pr. 56, Klaipėda (PC „Elektromarkt“ lauko aikštelėje) Darbo laikas: I–VII 12–21 val. • Tel. 8 699 96409 • www.topkart.lt

2019 Nr. 1 53

SPORTAS Dartbolas Tai dartų ir futbolo mišinys. Ši pramoga sparčiai plinta visame pasaulyje ir prieš porą metų pasiekė Lietuvą. Žaidimas žaidžiamas laikantis standartinių dartų taisyklių, tačiau vietoje strėlyčių į 4 metrų aukščio pripučiamą taikinį spardomi specialūs prilimpantys futbolo kamuoliai. Šį žaidimą galima žaisti be jokio papildomo fizinio pasirengimo ir jis tinka bet kurio amžiaus žmonėms.

Baidarės ir kanojos Pasiplaukiojimai baidarėmis ir kanojomis ne tik padeda gerai pasimankštinti, bet ir leidžia pabūti smagioje kompanijoje, pasigėrėti vaizdingais maršrutais. Pavyzdžiui, baidarėmis ir kanojomis galima plaukti ne tik upėmis visoje Lietuvoje, bet ir išbandyti naktinį plaukimą per Klaipėdą ar Neringoje aplankyti Mirusias kopas. Ruošiantis plaukti rekomenduojama turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, apsaugą nuo saulės, atsarginį drabužių komplektą, priemonių nuo vabzdžių ir kt.

Burbulinis Naujojoje Zelandijoje gyvenantys broliai Akersai norėjo atrasti būdą vaikščioti vandeniu ir tai padarė – sukūrė sferinius rutulius (zorbus), į kuriuos įlindę žmonės gali daryti ką tik sugalvoję – plūduriuoti ant vandens, leistis nuo kalvų ar žaisti zorbolą. Zorbolas, arba lietuviškai burbulinis, yra futbolo versija, kurioje žaidėjai bėgioja „apsirengę“ burbulus ir ne tik nebijo nukristi ar atsitrenkti į kitą žaidėją, bet ir tyčia stengiasi trankytis vieni į kitus, kad žaidimas būtų įdomesnis. Ši pramoga yra azartiška, sukelianti daug gerų emocijų ir visiškai saugi, kadangi oro pripildyti burbulai apsaugo nuo sužalojimų.

Ritinis Išskirtinai lietuviškas žaidimas, kuris vidur­ amžiais gimė kaip „piemenėlių sportas”.

Savo raštuose ritinį mini Simonas Daukantas, Motiejus Valančius. Skirtingose vietovėse buvo skirtingai vadinamas: ripka, rifle, ritule, katilka. Dabar ritinis žaidžiamas stačiakampėje aikštelėje ant žolės. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus (vienas – vartininkas), kurie stengiasi išritinti ritinį iš aikštės pro varžovo ginamus vartus arba per galinę liniją. Anksčiau ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu, dabar – iš kietos gumos. Jis mušamas specialia lazda riestu galu – ritmuša. 

Irklentės Mėgstantiems vandens pramogas privaloma išmėginti irklentes (angl. SUP – stand up paddle). Šis užsiėmimas reikalauja geros pusiausvyros, koordinacijos ir sutelkto dėmesio. Vis dėlto nebūtina irklente judėti labai aktyviai – galima atsipalaiduoti ir lengvai irtis atsisėdus ar atsitūpus. Pastaruoju metu populiarėja ne tik plaukimas, bet ir žygiai irklentėmis ar joga supantis ant vandens.

Virginijos KESMINĖS, Sauliaus VENCKAUS, Egidijaus JANKAUSKO, „Adobe Stock”, ritinis.lt nuotr.

54

Klaipėdos ekskliuzyvas turai medinėmis kanojomis

N

aujausia pasaulinio turizmo tendencija – keliauti lėtai, iš arti pažinti, pajusti ir patirti lankomos vietovės ypatumus, pasiekė ir Klaipėdą. Uostamiestyje įsikūrusi įmonė „Wet Weim“ organizuoja išskirtinius vienos dienos turus rankų darbo medinėmis kanojomis.

Pažintis su naktine Klaipėda plaukiant Dangės upe, plaukimas Kuršių mariomis aplankant Kuršių neriją, paukščių stebėjimo turas Nemuno deltoje, plaukimas Platelių ežere ar aplink Pilies salą Trakuose – tai „Wet

Weim“ autoriniai maršrutai, kuriuose nuostabiai dera išskirtinis inventorius, svaiginanti gamta ir šiuolaikiška iškylavimo prabanga (angl. „glamping”). „Wet Weim“ turų dalyviai plaukia medinėmis rankų darbo kanojomis, kurios pagamintos čia, Klaipėdoje. Dvivietės kanojos, suklijuotos iš raudonųjų Kanados kedrų medienos, atrodo labai estetiškai ir yra komfortiškos, jose patogu sėdėti ir gana lengva irkluoti”, – sako Janis Žekanis, „Wet Weim“ įkūrėjas.

Tuo galima įsitikinti naktinio plaukimo Dangės upe Klaipėdoje metu. Tai pats trumpiausias ir lengviausias „Wet Weim“

www.wetweim.com

maršrutas, kuris trunka tik šiek tiek daugiau nei valandą, puikiai tinka ir neturintiesiems irklavimo patirties. Dangės upės srovė – nejuntama, tad nesunku irkluoti ir prieš srovę.

Uostamiestis iš vandens atsiveria visai kitu rakursu. Ramus ir jaukus Dangės vanduo nušvinta, sumirga šviesomis ir atspindžiais, romantikos suteikia ir matomumą užtikrina kanojos priekyje uždegtas deglas.

Ramiai, atsipalaidavus plaukiant galima nuodugniai apžiūrėti Dangės krantines ir Klaipėdos senamiestį. Traukia žvilgsnį įmantriomis formomis vandens „apgraužti“ krantinių stulpai, „Meridianas”, rotušė, senieji pastatai atrodo dar įspūdingesni ir didingesni. Neįtikėtinai garsiai ir baugiai bilda tiltai, kai automobiliai ir autobusai jais važiuoja virš galvos, o rimčiausiu plaukimo iššūkiu, padovanojančiu adrenalino dozę, tampa įplauka į seklų Jono kalnelio kanalą. Šio sezono naujovė – šiek tiek ilgesnis, tačiau istoriškai labai įdomus maršrutas kanojomis Vilhelmo kanalu.

12 kilometrų ilgio, tiesus kaip styga vandens kelias Vilhelmo kanalu ypač patogus naujokams, kurie dar neįvaldė medinės kanojos irklavimo subtilybių, nes jame ramu, saugu, nėra srovės.

Romantiškas ir malonus pasiplaukiojimas medine kanoja nepalyginamas su jokia kita vandens pramoga ir neabejotinai yra ta veikla, kurią būtina išbandyti šią vasarą.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Nuotraukos iš „Wet Weim“ asmeninio albumo.

2019 Nr. 1 55

Iš Klaipėdos į Juodkrantę – istoriniu laivu „Forelle”

J

uodkrantę iš Klaipėdos galima pasiekti ir istoriniu laivu „Forelle”. Maršrutu Klaipėda– Juodkrantė–Klaipėda jis kursuoja kiekvieną savaitgalį, o nuo liepos – kiekvieną dieną. Taip privatus verslas bent iš dalies siekia kompensuoti greitaeigio katamarano „Smiltynė”, plaukdavusio iš uostamiesčio į Nidą, netektį.

Vandenyje 85 metus

Istorinis 1934 m. Vokietijoje pastatytas 24 metrų ilgio, 80 vietų laivas „Forelle“ užpildė vandens transporto Kuršių mariose trūkumą, pasiūlydamas lėtesnę, tačiau malonią ir puikiai suplanuotą kelionę iš Klaipėdos į Juodkrantę ir atgal. „Forelle“ – vokiečių kalba reiškia upėtakį. Taip pavadintas laivas plaukioja jau 85 metus ir šio pavadinimo nekeitė. „Šiemet sezoną pradėjome jau per šv.

Velykas. Iki birželio 30 d. maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Klaipėda plauksime kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 18 d. – kiekvieną dieną, o nuo rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 29 d. – vėl tik savaitgaliais”, – šio sezono planus išdėstė „Forelle“ valdytojas Marius Petrošius.

Laivas „Forelle“ išplaukia iš Klaipėdos nuo Dangės krantinės prie „Pilies uosto“ kavinės 10.30 val. Plaukimas iki Juodkrantės trunka porą valandų ir į Juodkrantę atplaukiama 12.30 val. 15.30 val. „Forelle“ išplaukia iš Juodkrantės ir

grįžta į Klaipėdą po poros valandų.

Naujovės

Laivas „Forelle“ yra dengtas, tad juo galima plaukti bet kokiu oru, tačiau taip pat yra ir atvirų denių, nuo kurių galima mėgautis grynu oru ir grožėtis įspūdingais Klaipėdos uosto, Kuršių nerijos ir marių vaizdais. Veikia baras, kuriame galima įsigyti gėrimų ir užkandžių.

Pasak M. Petrošiaus, laivas „Forelle“ šį sezoną pristato keletą naujovių. „Laive vyksta teminiai vakarai. Pavyzdžiui, austrių vakaras arba muzikinis pasirodymas.

Be to, maršrutą papildėme plaukimu iš Juodkrantės iki Negyvųjų kopų”, – aiškino M. Petrošius.

Laisvu laiku „Forelle“ taip pat nuomojamas privatiems plaukimams Kuršių mariomis iki Juodkrantės, Nidos, Mingės kaimo, Uostadvario, Rusnės. Laive galima švęsti vestuves, gimtadienius, įmonių šventes.

Parengė Jurga PETRONYTĖ Mariaus PETROŠIAUS albumo nuotr.

Kelionė maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Klaipėda suaugusiam keleiviui į abi puses kainuoja 15 Eur, į vieną pusę – 8 Eur, vaikams nuo 7 iki 12 metų į abi puses 8 Eur, į vieną pusę – 5 Eur, vaikai iki 7 metų plaukia nemokamai.

Laivas „Forelle“ plukdo ne tik keleivius, bet ir dviračius. Dviračio bilietas kainuoja 3 Eur. Bilietus galima įsigyti iš anksto laivo „Forelle“ interneto puslapyje www.forelle.lt

56

2019 Nr. 1 57

TrinkeliĹł klojimas GerbĹŤvio darbai +370 621 77 222 +370 621 27 222 memelio.trinkeles@gmail.com www.memeliotrinkeles.lt Memelio trinkeles 2019 Nr. 1 59