Ekonomika.lt 11 (73) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

R. Bransonas: Kovai su narkotikais jau buvo išleistas 1 trln. JAV dolerių. Ir tai nedavė norimų rezultatų Plačiau 20 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. KOVO 19–25 D. Nr. 11 (73)

ŠIAME NUMERYJE Pigių mokslininkų ir eruditų šalis Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. Plačiau 6–7 p.

Eliziejaus rūmų šturmas Dabartinis Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy ir jo oponentas socialistų kandidatas Francois Hollande‘as rengiasi naujiems prezidento rinkimams, kurie gali lemti ne tik šalies, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) ateitį. Iki pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų etapo likus kiek daugiau nei mėnesiui, abu kandidatai įsivėlė į aršius debatus dėl opiausių šalies politinių, socialinių ir ekonominių klausimų.

V. Janulevičius: Skaudžiausios pamokos būna tos, kai įlendi ten, kur nieko neišmanai Plačiau 26–27 p.

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt

Kainos Europoje: lietuviams pigu, 25,95 bet skauda % 24,56 %

Plačiau 16–17 p.

Šou turi tęstis, nes atsiperka

23,29 %

Šiemet visą vasarą bene kiekvieną savaitgalį vyks muzikos festivaliai po atviru dangumi, o vien liepą pramogų arenose nugriaudės trijų pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai. Anot muzikos renginių organizatorių, Lietuvoje apsimoka rengti ir festivalius, ir didelius koncertus – šie tarpusavyje nekonkuruoja, mat vadovaujasi iš principo kitokiomis koncepcijomis.

21,45 %

18,56 %

Plačiau 22–23 p.

Investavimas į „startup'us“ žaliems Turite „startup'ą“, kuriam ieškote finansavimo? Keletas patarimų, kaip tai daryti sėkmingai. Lietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup'us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dot-com“ burbului. Tačiau statistika kitokia.

Lietuva

Latvija

Estija

Lenkija

Slovakija

Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

394,94 600,34 315,40 5940,72 3056,37 10123,28

–0,08% +2,61% +0,32% +2,58% +2,69% +5,71%

Kovo 8-15 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 73 Tiražas: 15 000

Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename. Ieškodami pigesnio maisto lietuviai takelius numynė ne tik į kaimynės Lenkijos pusę – pigiau valgyti įmanoma ir, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai atskleidė ir „Ekonomika.lt“ maisto kainų tyri-

mas. Ir atlikdami tyrimą Lietuvoje, ir skaičiuodami europietiškas maisto kainas į maisto produktų krepšelį įtraukėme 27 produktus: nuo duonos iki alyvuogių aliejaus ir jautienos nugarinės. Produktų kainas nagrinėjome didžiuosiuose šalių prekybos centruose atmesdami tuos, kuriuose visi produktai parduodami smarkiai pigiau (pvz., „Lidl“ ir panašūs prekybos centrai). Į produktų krepšelius neįtraukėme ir produktų, kurių gamybą užsako prekybos centrai,

kainų, nes tokios maisto prekės ir gėrimai būna smarkiai pigesni nei gaminami įprastai, be užsakymo. Palyginti su lietuviškomis kainomis, daugelyje užsienio šalių itin brangi pasirodė mėsa ir kiaušiniai. Nors Lietuvoje baiminamasi, kad kiaušinių kainos pasieks 7 litus už 10 vienetų, užsieniečiai jau seniai kiaušinius perka tokiomis kainomis – daugumoje Europos valstybių kiaušiniai vidutiniškai kainuoja apie Plačiau 4–5 p. 6,5 lito.

M. Vaičiulis: Kol kas atrodo, kad politikai yra blogiausi investuotojai, nes pervedimus kirto ir kirto kaip tik prieš rinkoms imant augti Plačiau 8 p.

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

r svarbių energetikos įstatymų prilyginimas nepriklausomybės atgavimui, ir Seimo pirmalaikių rinkimų idėjos sklinda iš įvairių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kampų. Vertindami padėtį TS-LKD atstovai keiksnoja Liberalų ir Centro Sąjungą (LiCS), jos deleguotą vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir visą tą istoriją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadų atleidimo, dėl kurios įsiliepsnojo TS-LKD ir LiCS karas. Valdančiųjų nepasitenkinimas – tik visuotinės politinės sumaišties putos. Tarp piliečių sklando įvairios sąmokslo teorijos – kai kurios net visai fantastiškos. Visos jos sąranga primena vaikišką pasaką apie vištytę ir gaidelį. Kadangi daugybė žmonių išaugo be pasakų, vertėtų priminti, kad gaidelis su riešutu pamušė vištytei akį. Senelis ir senelė atliko tyrimą ir nustatė priežasčių seką, dėl kurios vištytė buvo sužalota. Kaltųjų atrasta daug: pats gaidelis, lazdynas, ožka, piemuo, net senelė, kiaulė ir galiausiai vilkas. Vilko vaidmens atlikėjas Lietuvoje nesikeičia šimtmečiais – tai Rusija. Kiti vaidmenys pasiskirsto pagal aplinkybes. Nors kai kurie TS-LKD dainiai bando įtikinti, kad vyksta herojinė tragedija – tolsta „energetikos Kovo 11-oji“, spektaklis kol kas primena neherojinį farsą. Pasirodo, užteko ne itin didelio ir ne itin daug elektros suvartojančio prietaiso – poligrafo, kad šviesų Lietuvos elektrinių rytojų užtemdytų debesys. Padėkime ant vienos svarstyklių lėkštės tą poligrafą ir dar poligrafininką, ant kitos lėkštės – vi-

sus tuos neva žlungančius energetinius projektus. Kad ir kaip fantazuotume, vienoje pusėje – mikrobas, kitoje – ne vieną toną sveriantis banginis (atsiprašau, kad gausinu zoologinius terminus). O kalbos, kodėl mikrobas nusveria banginį, primena svarbias priežastis iš minėtos pasakos: lazdynas kelnytes perplėšė, ožka lazdyną pagraužė, kiaulė tešlą suvalgė, todėl piemuo bandelės negavo, ožkos neganė ir panašiai. Idant skaitytojas nepasiklystų tarp žvėrelių pavadinimų, skubu apibendrinti: dabartinis Lietuvos politinio cirko veiksmas, kuriame į mazgą susipynė gausybė veiksnių ir veikėjų, atskleidžia dvi nepatrauklias to cirko puses. Mažai kas prieštaraus, kad valdiškų įstaigų atstovai savo padarytas nesąmones mėgsta aiškinti kaip tie žvėreliai iš pasakos: kažkas blogai dirbo, nes bandelės negavo, o šios niekas neiškepė, nes kiaulė tešlą suvalgė. Ar ieškoma kaltų, kodėl laiku Briuselio nepaprašyta daugiau lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti; ar badomasi pirštais, kodėl šaliai kaimynei pateikta informacija apie politiškai pažeidžiamus asmenis – prasikaltusios ožkos būtinai nurodys piemenis, kurie jų neganė. Valstybėje, kurios politinis elitas save gerbia, yra riba, už kurios reikia liautis sekti biurokratines pasakas ir elgtis oriai. Deja, mūsiškės viršūnės, įskaitant šalies prezidentę, labiau įsijautusios į pasakos žvėrelių vaidmenis. Kita vertus, jeigu energetinės laisvės projektai taip lengvai sužlugdomi, ar nebuvo jie blefas nuo pat pradžių? Visi manė, kad ten kažin kas, bet atsliūkino kažkoks mikrobas ir viską krimst krimst suvalgė.

» Kad ir kaip fantazuotume, vienoje pusėje – mikrobas, kitoje – ne vieną toną sveriantis banginis

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORĖ Aušra Kurtkutė

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Artūras Girdauskas

Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė Užsakymo numeris 73 Tiražas 15 000

Mūsų kainos lyg ir mažesnės, tačiau pajamos taip pat itin mažos. Padėtis galės keistis tik tada, kai keisis atlyginimai. Skirtumus gali lemti ir maisto kokybė, pakuočių dydis, kitokios mokestinės sistemos Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Maistas – pirmo būtinumo prekė, todėl Lietuvoje, kurioje, palyginti su kitomis ES šalimis, produktyvumo ir pajamų lygis yra mažesnis, didesnė pajamų dalis skiriama maistui. Tačiau situacija keičiasi, prieš dešimtį metų maistas vartotojo krepšelyje sudarė žymiai didesnę dalį nei šiandien

Tai, kad atrodo, jog visur kitur kainos mažesnės nei Lietuvoje, yra iliuzija. Kitose šalyse galima rasti parduotuvių, kur pigiau, tačiau tuomet kyla kokybės klausimas. Reikia lyginti produktus. Kartais atrodo, kad kur nors sviestas pigesnis, bet tada pasižiūri, kad jo sudėtyje riebalų triskart mažiau. Manau, kartais dėl kainų mes apsigauname

Vytautas Žukauskas, LLRI ekspertas

SAVAITĖS TOP 5 Pripažino svarbiu Vyriausybė valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažino UAB „Lietpak“ investicijų projektą „Plastikinių medžiagų gamybos centro plėtra“. Įgyvendinusi projektą įmonė į valstybės biudžetą kasmet papildomai sumokės 12–14 mln. litų mokesčių. Realizuodama šią

Albertas Gapšys, Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

NUOMONĖ

programą „Lietpak“ planuoja iki 2017 metų investuoti apie 75 mln. litų reikalingai gamybos infrastruktūrai sukurti. Numatoma pastatyti gamybos patalpas ir sandėlius, įsigyti ir įdiegti pažangias gamybos technologijas, įsteigti 120 naujų ilgalaikių darbo vietų.

Vertina kovą su krize

Maisto krepšelio kaina skirtingose Europos šalyse. Ekonomika.lt

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

ietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename. Ieškodami pigesnio maisto lietuviai takelius numynė ne tik į kaimynės Lenkijos pusę – pigiau valgyti įmanoma ir, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai atskleidė ir „Ekonomika.lt“ maisto kainų tyrimas.

Gausus krepšelis Ir atlikdami tyrimą Lietuvoje, ir skaičiuodami europietiškas maisto kainas į maisto produktų krepšelį įtraukėme 27 produktus: nuo duonos iki alyvuogių aliejaus ir jautienos nugarinės. Produktų kainas nagrinėjome didžiuosiuose šalių prekybos centruose atmesdami tuos, kuriuose visi produktai parduodami smarkiai pigiau (pvz., „Lidl“ ir panašūs prekybos centrai). Į produktų krepšelius neįtraukėme ir produktų, kurių gamybą užsako prekybos centrai, kainų, nes tokios maisto prekės ir gėrimai būna smarkiai pigesni nei gaminami įprastai, be užsakymo.

Brangi mėsa ir kiaušiniai Palyginti su lietuviškomis kainomis, daugelyje užsienio šalių itin brangi pasirodė mėsa ir kiaušiniai. Nors Lietuvoje baiminamasi, kad kiaušinių kainos pasieks 7 litus už 10 vienetų, užsieniečiai jau seniai kiaušinius perka tokiomis kainomis – daugumoje Europos valstybių kiaušiniai vidutiniškai kainuoja apie 6,5 lito. Pigiausiai už kiaušinius sumokėtumėte Lenkijoje (3,31 lito), Serbijoje (3,45 lito), Vokietijoje (3,76 lito) ir Danijoje (4,12 lito). 8 litų už 10 kiaušinių dėžutę riba

perkopta Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Norvegijoje. Brangiausius kiaušinius pirkome Švedijoje – 10 kiaušinių dėžutė čia kainavo 9,84 lito. Itin svyruojanti jautienos nugarinės kainų kreivė. Vienoje šalyje pusę kilogramo jautienos nugarinės nusipirksite už mažiau nei 10 litų (Slovėnija), kitur už šios rūšies mėsą paklosite ir 70 litų (Švedija). Baltijos šalyse šios rūšies mėsos pusė kilogramo kainuoja nuo 8,4 lito (Latvija) iki 22,4 lito (Estija).

Pigesnis cukrus Lietuvoje gaminamo cukraus kaina senokai perkopė 4 litų už kilogramą ribą, tačiau didžiojoje dalyje Europos valstybių cukrus šiek tiek, o kai kur net ir gerokai pigesnis. Pigaus cukraus rasite ir jau tradicine maisto turizmo šalimi tapusioje Lenkijoje (2,97 lito už kilogramą), tačiau dar pigesnis šis saldėsis Serbijoje (2,69 lito už kilogramą). Vokietijoje cukrus kainuoja 3,07 lito už kilogramą. 4 litų ribos cukraus kainos neperkopė Italijoje, Islandijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Danijoje, Čekijoje, kaimynėje Estijoje ir daugelyje kitų valstybių. Brangiausias cukrus Norvegijoje – čia jis kainuoja beveik 10 litų už kilogramą.

Lietuvoje maistas pigus Kalbėdami apie šalies ekonominius rodiklius ir tai, kad Lietuvoje maistas vis dar vienas pigiausių Europoje, ekonomistai nė kiek neklysta. Tokius rezultatus gavome ir mes, suskaičiavę, kiek pirkiniams išleidome visoje Europoje. Apsipirkdami Lietuvoje nesugebėjome aplenkti didžiosios kaimynės Lenkijos, kurioje analogiškas kiekis pirkinių kainavo 99,3 lito. Pigiau už mus apsiperka ir serbai, portugalai, latviai. Lietuvoje apsipirkome praėjusio numerio reitinge pirmavusiame prekybos centre „Maxima“. Už pirkinius sumokėjome 156,88 lito. Reitinge žemiau išsirikiavo likusios Europos šalys, kurių gyventojai už produktus pri-

versti mokėti daugiau. Panašu, kad spėlioti, kur už maistą sumokėjome brangiausiai, nereikia: brangiausiomis šalimis tapo tos, kurios nuo seno garsėja aukštu pragyvenimo lygiu: Švedija, Norvegija ir Šveicarija.

Išleidžiame daugiausiai Rodos, nėra ko dejuoti, tačiau įvertinę „Eurostat“ pateiktus 2011 metų duomenis

apie tai, kokią dalį gaunamų pajamų europiečiai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams, matome paradoksą. Esame viena pigiausių pagal maisto kainas valstybių, tačiau išleidžiame didesnę pajamų dalį nei visi kiti. Beveik 26 proc. gaunamų pajamų lietuviai skiria maisto produktams. Daugiau nei lietuviai maistui išleidžia

» Esame viena pigiausių pagal maisto kainas

valstybių, tačiau išleidžiame didesnę pajamų dalį nei visi kiti

tik rumunai, kroatai ir turkai. O sąrašo viduryje ir apačioje atsidūrė tos valstybės, kurių gyventojai už maistą sumoka daugiausia. Daugiau nei 300 litų išleidome maisto krepšeliui Šveicarijoje, tačiau šveicarai pirkdami itin brangų maistą jam skiria kiek daugiau nei dešimtadalį savo gaunamų pajamų. Daugiau nei 300 litų apsiperkant atsiėjo ir Norvegijoje bei Švedijoje: norvegai maistui išleidžia 16,19 proc. gaunamų pajamų, o švedai – 15,33 proc.

Švedai ir lietuviai geriausiai vertina Europos Sąjungos pastangas įveikti krizę, rodo 2011 metų rudenį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Pritarimas ES veiksmams 22-ose ES valstybėse iš 27-ių nusveria tų veiksmų kritiką. Didžiausias pritarimo lygis nustatytas

Švedijoje (67 proc.), Lietuvoje (65 proc.), Bulgarijoje (60 proc.), Lenkijoje ir Suomijoje (po 57 proc.). Neigiami vertinimai stipriausi Ispanijoje (46 proc.), Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje (po 42 proc.), Italijoje (34 proc.) ir Portugalijoje (33 proc.).

Antri ES Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, Lietuvoje pramonės gamybos mastas padidėjo 3,6 proc. o per metus išaugo 2,3 proc. Tai buvo

antras geriausias rezultatas visoje ES. Sausį labiau pramonė augo tik Slovakijoje (6,1 proc.). Per metus šis rodiklis labiausiai augo kaimynėse Lenkijoje (9,1 proc.) ir Latvijoje (8,2 proc.) bei Slovakijoje (7 proc.).

FAKTAI PAJAMŲ DALIS, IŠLEIDŽIAMA MAISTO PRODUKTAMS

â Didžiausią dalį pajamų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, „Eurostat“ duomenimis, skiria rumunai – 35,45 proc. â Latviai maisto produktams skiria 24,56 proc. pajamų, estai – 23,29 proc. â „Ekonomika.lt“ sudarytas reitingas atskleidė, kad pigiausiai lietuviai apsipirkti gali „Maxima“ prekybos centre, brangiausiai – „Iki“. â Lietuvių pajamų dalis, skiriama maistui, iki 2010 metų mažėjo: 2004 m. maistui buvo skiriama 28,95 proc. pajamų, 2007 m. – 25,52 proc., 2010 m. – 25,04 proc.

Sausį Lietuvos pramonės augimas visoje ES atsiliko tik nuo Slovakijos. AFP

Brango šildymas Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasarį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausį.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, miestuose, kuriuose brangios gamtinės dujos yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina vasarį buvo apie 30 ct/kWh.

â Mažiausią pajamų dalį, „Eurostat“ duomenimis, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria šveicarai, Liuksemburgo gyventojai ir britai. Vasarį didžiausias sąskaitas už šildymą gavo senų daugiabučių gyventojai. Scanpix

Prognozuoja 2 proc. augimą

Pilniausius prekių vežimėlius prisikrauti galima Lenkijoje ir Serbijoje – čia maistas pigiausias. Scanpix

Po spartaus augimo pernai, Lietuvos ekonomika šiemet plėsis nuosaikiai – BVP didės apie 2 proc., prognozuoja audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“, atlikusi Lietuvos ekonomikos apžvalgą kartu su „Oxford

Economics“. Pasak ekspertų, sulėtėjusį augimą daugiausia lems silpnėjančios eksporto galimybės dėl recesijos euro zonoje, taip pat „pristabdytos“ verslo investicijos, kol paaiškės spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatai.

LIETUVOS NAUJIENOS

250 mln.

250 MLN. LITŲ – TIEK, PIRMINIAIS SKAIČIAVIMAIS, LIETUVAI GALI KAINUOTI VISAGINO ATOMINĖS ELEKTRINĖS GAUBTĄ ATGABENTI

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Pateikė deklaracijas

Susirūpino dėl taksi

Įpirkti sunkiau

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, deklaruojantiems pajamas ir turtą už 2011 metus, VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje yra suformuotos preliminariosios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos. Preliminarios deklaracijos jau suformuotos 920 tūkst. gyventojų.

Konkurencijos taryba raštu kreipėsi į Vilniaus miesto merą A. Zuoką reikšdama susirūpinimą dėl veiksmų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės steigiama taksi dispečerine.

Praėjusių metų pabaigoje vilniečiams darėsi vis sunkiau įpirkti butą. O Rygoje ir Taline nuosavas būstas tapo įperkamesnis.

VMI primena, kad iki šių metų gegužės 2 d. pajamas bei turtą privalo deklaruoti valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, ir jų šeimos nariai. Deklaracijas privalo pateikti individualiai dirbantys gyventojai, įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą.

Gyventojai jau gali deklaruoti pajamas. Fotodiena

Įvertinusi viešai pateikiamą informaciją Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad tokiais veiksmais gali būti iškraipoma ar ribojama konku-

rencija tarp taksi įmonių. Iš viešai pateikiamos informacijos galima suprasti, kad naujoje įmonėje dirbantys vežėjai įgis galimybę naudotis savivaldybės navigacijos įranga ir nemokamai reklamuoti savo paslaugas. O privačios taksi vežimo paslaugas teikiančios įmonės tokių sąlygų neturės, nes pačios dengs patiriamas panašaus pobūdžio išlaidas.

Konkurencijos taryba sunerimo dėl A. Zuoko taksi. Fotodiena

Tokius rezultatus parodė „Swedbank“ apskaičiuotas Būsto įperkamumo indeksas. „Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankama įpirkti butui. Taip nutiko dėl to,

centre jau dirba beveik 600 darbuotojų. Britų bankas „Barclays“ taip pat nesiskundžia nusprendęs technologijų centrą įkurti Lietuvoje. Banko technologijų centre šiuo metu dirba apie 700 žmonių.

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

anko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui. Jos turėtų tapti Lietuvos ekonomikos pamatu. Tačiau šiam keliui reikia daug laiko ir investicijų, kurių Lietuva kol kas neturi. Kita, gerokai pigesnė alternatyva – kviesti dideles užsienio bendroves atvykti į Lietuvą ir čia kurti darbo vietas. Lietuva, pasak Ž. Maurico, galėtų orientuotis į aukštą pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų eksportą ir stengtis pritraukti daugiau tokių įmonių kaip „Barclays“, IBM ar „Western Union“, nes Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi itin daug žmonių, o darbo jėga gerokai pigesnė nei Vakarų valstybėse.

Padeda emigrantai Ž. Mauricas mano, kad Lietuva galėtų rinktis Airijos kelią ir orientuotis į informacinių technologijų (IT) ar kitų verslo paslaugų eksportą. „Airiai ekonomiką stiprino dviem būdais – plėtojo chemijos ir aukštų technologijų pramonę, bet didžiausią impulsą davė aukštųjų technologijų paslaugų eksportas, kuris per 15 metų išaugo nuo kelių iki 30 mlrd. eurų. Lietuviai galėtų eiti Airijos keliu, nes išsilavinusių specialistų mes turime, o darbo jėga pas mus pigi. Jei pakartotume bent dešimtadalį Airijos sėkmės, jau būtų didelis laimėjimas“, – svarstė Ž. Mauricas. Pasak pašnekovo, IT paslaugų eksportas Airijoje iš esmės buvo sukurtas vos 5 didelių įmonių – „Intel“, „Dell“, „Google“, „Microsoft“ ir IBM. Ž. Maurico teigimu, airiams per trumpą laiką pavyko investicijų pritraukti dėl mažų mokesčių ir įgauto tarptautinės bendruomenės pasitikėjimo, o labiausiai prie paslaugų eksporto skatinimo prisidėjo emigrantai, kurie dirbo užsienio įmonėse ir jas kvietė kurtis Airijoje.

kad dėl spartaus butų kainų augimo Būsto įperkamumo indeksas ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį krito 1,7 punkto“, – komentavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Rygoje šis indeksas padidėjo 4,1, o Taline – 10,1 punkto. Ekonomistai suskaičiavo, kad Rygos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti būstui, o Talino gyventojų – net 54,3 proc.

Emigravusių lietuvių, kurie galėtų į Lietuvą kviesti bendroves, netrūksta. Yra ir įgyvendintų tokios idėjos pavyzdžių: ekonomistas papasakojo, kad prie tarptautinės bendrovės „Euromonitor“ atstovybės atidarymo Vilniuje labiausiai prisidėjo

jos užsienio padalinyje dirbęs lietuvis. Todėl dabar „Euromonitor“ turi biurų ne tik tokiuose miestuose kaip Londonas, Singapūras, Sidnėjus ar Tokijas, bet ir Vilniuje. Ta pati sėkmės istorija į Lietuvą priviliojo ir „Western Union“.

Prie tarptautinės bendrovės „Euromonitor“ atstovybės atidarymo Vilniuje labiausiai prisidėjo jos užsienio padalinyje dirbęs lietuvis

Skatinti eksportą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas, kokiu keliu turėtų žengti Lietuva norėdama sustiprinti ekonomiką, pabrėžė nemanąs, kad derėtų susitelkti vien į paslaugų eksporto plėtojimą – tikslas turėtų būti eksportą skatinti apskritai. „Nepasakyčiau, kad paslaugų eksportas artimiausius dešimtį metų Lietuvai

turėtų būti didesnis prioritetas negu prekių eksportas. Juk pritraukus ne paslaugų įmonę, o didelį gamintoją darbo vietų sukuriama daugiau, taip pat atsiranda darbo vietų ne tik kvalifikuotiems specialistams, bet ir bedarbiams“, – aiškino pašnekovas. Jis pridūrė, kad svarbiausia – jog valstybės ilgalaikė politika būtų orientuota į eksportą ir investicijų pritraukimą.

Populizmas nepadeda Pagrindinis veiksnys, skatinantis užsieniečius investuoti, N. Mačiulio teigimu, yra stabili mokesčių politika, o tokie eksperimentai, kaip pelno mokesčio padidinimas Lietuvoje, nesukuria papildomų pajamų – esą mokestį per antrines įmones šalys „eksportuoja“ į šalis, kuriose jis mažesnis. „Lietuvoje prieš rinkimus nuolat populistiškai kal-

bama apie socialinių įmokų didinimą kitų mokesčių sąskaita, – aiškino N. Mačiulis. – Tai byloja apie nestabilią mokesčių sistemą, bendrovės susiduria su rizika, kad mokesčių našta padidės ir jų veikla nebebus pelninga, todėl tokiose šalyse investuoti vengia.“ Kita problema į Lietuvą pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias užsienio bendroves, „Swedbank“ ekonomisto teigimu, – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Esą nors Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal studentų skaičių 1 tūkst. gyventojų, Lietuvos

specialistai nėra tiek kvalifikuoti, kad atitiktų Vakarų bendrovių reikalavimus. Ž. Mauricas problemų dėl specialistų kvalifikacijos neįžvelgė – esą ekspertų trūkumas galėtų būti sprendžiamas keičiant žmonių kvalifikaciją, kaip tai darė airiai. Dar viena alternatyva – į Lietuvą kviesti dirbti specialistų iš Baltarusijos. „Nordea“ ekonomistas taip pat sutiko, kad mokesčių našta verslui Lietuvoje turėtų būti mažinama, tačiau vien mokesčių mažinimas naudos neduotų – esą šalis turi pelnyti ir tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą.

Sąlygos palankios Vienas iš užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimo pavyzdžių – Lietuvos vyriausybės ir bendrovės IBM ketinamas kurti Lietuvos inovacijų centras. „IBM Lietuvos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jurga Buividienė, paklausta, ar įmonė nebijo susidurti su kvalifikuotų specialistų trūkumu, atsakė tokios problemos neįžvelgianti: „IBM Lietuvoje mato didelį kvalifikuotų specialistų potencialą. Mūsų šalyje yra daug talentingų mokslininkų ir gabių bei protingų studentų, kurie ateityje taps pagrindine varo-

IT specialistų netrūks mąja inovacijų jėga.“ J. Buividienė pridūrė, kad IBM ketina ne tik samdyti specialistus, tačiau ir pati juos išsiugdyti, todėl bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis. Kitų didžiųjų per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje įsikūrusių bendrovių patirtis rodo, kad investicijos mūsų šalyje pateisino lūkesčius: pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų bendrovė „Western Union“, Lietuvoje atidariusi Europos regiono operacijų centrą, per pirmus trejus metus čia žadėjo įkurti daugiau nei 200 darbo vietų, tačiau praėjus mažiau nei dvejiems

Pasak Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento atstovės Ginos Jaugielavičienės, pernai paslaugų sektoriui parodose ir verslo misijose buvo skirta 1,6 mln. litų. Daugiausia dėmesio, G. Jaugielavičienės duomenimis, pernai skirta paslaugų ir kūrybinių industrijų eksportui skatinti. O šiemet, be paminėtų sričių, daugiau dėmesio ketinama skirti aukštojo

Vilniečiams įpirkti butą darosi vis sunkiau. Fotodiena

mokslo eksportui. Komentuodama situaciją dėl galimo kvalifikuotų ekspertų trūkumo ekspertė taip pat tikino, kad Lietuvoje kvalifikuotos darbo jėgos pakanka. „Yra nemažai ir tokių pavyzdžių, kad įgiję patirties užsienyje specialistai turėdami gerą pasiūlymą mielai grįžta į Lietuvą, todėl teigti, jog kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra vienas iš esminių trukdžių Lietuvos paslaugų eksportui, būtų neteisinga“, – sakė ekspertė. Be to, kaip rodo pirminiai Švietimo ministerijos duomenys, šiemet IT specialybes rinkosi trečdaliu daugiau žmonių nei pernai, todėl ateityje kvalifikuotų IT specialistų bus daugiau.

» Nors Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja

pagal studentų skaičių 1 tūkst. gyventojų, Lietuvos specialistai nėra tiek kvalifikuoti, kad atitiktų Vakarų bendrovių reikalavimus

FAKTAI PASLAUGŲ EKSPORTAS

â VŠĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2010 m. 60 proc. Lietuvos paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos, 25 proc. – kelionės. IT paslaugų eksportas tesudarė 1 proc. paslaugų eksporto. â 2010 m. paslaugų eksportas 1 gyventojui Lietuvoje buvo mažiausias tarp 3 Baltijos šalių – 923 eurai, Latvijoje – 1 231 euras, Estijoje – 2 516 eurų. â Pernai Lietuvoje filialus atidarė informacijos valdymu ir tiesiogine rinkodara užsiimanti įmonė „Call Credit“, Austrijos tyrimų kompanija GFK.

Išvenkite miglotos ateities Kovo 21 d. 10 - 15 val. KTU Statybos r mai (Student g. 48) KTU Elektronikos r mai (Student g. 50) Organizatorius

IBM ir Lietuvos vyriausybė kurs Lietuvos inovacijų centrą. Scanpix

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

MARIJUS ŠIRVINSKAS marijus@ekonomika.lt

is taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą. M. Vaičiulio žodžiais, po „Snoro“ žlugimo Lietuvos institucijos parodė, kad gali veikti petys į petį, vis dėlto dar turės išmokti, kaip sunegalavus kuriam nors bankui apie tai subtiliai informuoti indėlininkus.

pensijų reformos dalyvių. Politikai galėtų įsidėmėti šį faktą.

Mindaugas Vaičiulis

Baigė ekonomikos ir bankininkystės magistrantūrą Vilniaus universitete Karjerą pradėjo nuo ekonomikos žurnalisto ir valiutos keitėjo pareigybių Vėliau buvo „DnB Nord“ banko departamentų vadovas

Vadovavo „DnB Nord investicijų valdymui“ Buvo įmonės „AIM Invest“ prezidentas Ėjo „MP Bank“ departamento vadovo pareigas Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. dirba banko „Finasta“ grupėje

„Panašu, kad kai kurie politikai ryžtųsi net nacionalizuoti jau sukauptas pensijas“, – stebisi finansų analitikas. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ar pats jau dirbote „Finastoje“ prieš „Snoro“ nacionalizavimą? Atėjau likus dviem savaitėms.

Turbūt įvykiai nustebino.

Ateidamas pasidomėjau situacija, o pirmiausia – akcininko požiūriu į „Finastos“ plėtrą. Požiūris buvo geras, mat pernai pavasarį buvo padidintas „Finastos“ kapitalas, o giluminiai aspektai buvo netikėti visai Lietuvai – išskyrus nebent keletą žmonių.

Tuomet kaip atrodė lapkričio 16-oji iš vidaus? Ką darėte, galvojote? Mes kaip investicijų profesionalai reagavome į situaciją, sprendėme, kaip tai paveiks Lietuvos obligacijų kainas ir palūkanas. Komanda priėmė teisingus sprendimus tą patį vakarą, nes tarptautinės rinkos dirbo dar keletą valandų. Po kelių dienų sulaukėme moralinės paramos iš bankroto administratoriaus ir Lietuvos banko.

Kokie tą trečiadienį buvo priimti tie teisingi sprendimai?

Pagalvojome, kaip gali reaguoti klientai, o kaip jie reaguos, buvo akivaizdu. Tad pasirūpinome, kad kitą

rytą užtektų jiems išmokėti pinigų. Atitinkamai klientams aiškinome, kad mūsų perspektyva kitokia negu „Snoro“. Po kelių savaičių tai jau net buvo nebeaktualu.

Vis dėlto panašu, kad „Snoro“ šalutinis poveikis yra dabartinė koalicijos krizė... Mūsų visuomeninė organizacija – Finansų analitikų asociacija – geriau kalbėtų apie „Snoro“ bankroto įtaką ekonomikai. Bankrotas juk buvo paskelbtas nelabai sėkmingu momentu, kai Europoje pasireiškė nuosmukis. Kai kurios įmonės prarado daug lėšų, labai viršijančių indėlių draudimu kompensuojamą sumą, tačiau visai ekonomikai tai neturėjo didelės įtakos.

Užsiminėte apie moralinę Lietuvos banko paramą. Kaip jis apskritai pasirodė per „Snoro“ krizę? Apskritai priežiūros institucijos komunikacija su bankų klientais tobulintina. Problemos buvo matomos jau seniau, bet signalų visuomenė negavo. Suprantu, kad tai yra jautri ir slidi riba, bet po šios istorijos reikia padaryti išvadas. Paskui sprendimai buvo priimti greitai, operatyviai ir vieningai. Lietuvos bankas, vyriausybė, Seimas, prezidentūra dirbo susiderinę, tad kai labai reikia, institucijos

gali susitelkti ir bendradarbiauti bei gerai komunikuoti. Norėtųsi tokią santalką matyti ir kasdienėje veikloje.

Jau po „Snoro“ bankroto valdžia sumažino „Sodros“ pervedimus į pensijų fondus nuo 2 proc. iki 1,5 proc., kaip teigia, vieniems metams. Kaip sprendimas paveikė investuotojus ir fondus? Šiuo pažadu, kad sumažino „tik metams“, jau, matyt, tikėti neverta. Juk jau pirmą kartą „laikinojo“ sumažinimo nuo 5,5 proc. pažadą jie sulaužė po pusmečio. Manau, politikai apskritai nesuvokia pensijų reformos

» Kad pasikeistų daugelio politikų požiūris,

pensijų fondų dalyviai turėtų būti pilietiškai aktyvesni

reikšmės. Kai mūsų tokia demografinė padėtis, pensijų reforma yra ilgalaikis ilgalaikės problemos sprendimas. Tačiau atsiradus trumpalaikėms problemoms: šiandien trūksta pinigų, rytoj reikia balansuoti biudžetą ir atkurti pensijas, – politikai pasirenka laikinus sprendimus. Šiuo atveju trumpalaikiai sprendimai yra trumparegiški. Kad pasikeistų daugelio politikų požiūris, pensijų fondų dalyviai turėtų būti pilietiškai aktyvesni. Juk jų yra daugiau kaip milijonas, jie yra bene didžiausia socialinė grupė, o valdžia juos kasmet dusina. Politikai vertina kitas visuomenės grupes kaip reikšmingesnes, nors pensininkų yra mažiau nei

Ar nežlugs per juos sistema?

Ar fonduose sukauptos lėšos saugios?

Nieko nedarant anksčiau ar vėliau plyš „Sodra“ – tikriausiai dar ne kitą Seimo kadenciją, bet iš esmės ji yra tiksinti bomba. Klausant kai kurių politikų panašu, kad jie ryžtųsi net nacionalizuoti jau sukauptas pensijas, kaip buvo padaryta Vengrijoje.

Pagal apibrėžimą pensijų fondas negali bankrutuoti, nebent būtų išvogtas. Fondo turtas yra atskirtas nuo valdymo įmonės ir saugomas kitame banke – depozitoriume. Kad prarastų didžiąją dalį lėšų, jo visos investicijos turi būti nuostolingos. Aš manau, kad pensijų fondas sumažina riziką negauti normalios valstybinės pensijos. Nuo 2004-ųjų fonduose sukaupta daugiau kaip 4 mlrd. litų. Dar atkreipiu dėmesį, kad per du praėjusius mėnesius buvo atidirbti pernykščiai investicinės veiklos nuostoliai.

Vadinasi, pervedimai buvo sumažinti kaip tik tada, kai fondai pradėjo dirbti pelningai? Pensijų fondų dalyvių asociacijos skaičiavimais, valstybė iš būsimųjų pensininkų dėl iki šiol sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,5 mlrd. litų. Dar 100 mln. litų nebus pervesti 2012-aisiais, sumažinus pervedimus iki 1,5 proc. Deja, dėl politikų požiūrio jau pradedama nepasitikėti pensijų reforma. Kol kas atrodo, kad politikai yra blogiausi investuotojai, nes pervedimus kirto ir kirto kaip tik prieš rinkoms imant augti. Mano vienintelė viltis, kad ilgainiui fondų dalyviams pavyks įrodyti, jog jie turi svarbų balsą per rinkimus.

NUOMONĖ Politikai – trumparegiai

Brangus žaidimas

Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, ISM dėstytojas: Vėl sumažinus įmokas į fondus, pradėjusi augti rinka dar kartą iškrėtė akibrokštą trumparegiškiems politikų sprendimams. Jeigu į fondus įkristų daugiau pinigėlių – daugiau uždirbtų būsimieji pensininkai. Aš pats dalyvauju pensijų reformos sistemoje ir taip netenku dalies pinigų

Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas: Reikia matyti ir „Sodros“ būklę: kuo daugiau pinigų keliauja į privačius pensijų fondus, tuo greičiau gali nebelikti lėšų dabartinėms pensijoms mokėti. Manau, šių fondų žaidimas per brangus, todėl jį reikėtų reformuoti pirmiausia grindžiant ne privalomais pervedimais, o privačiu kaupimu

Fotodiena

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

INBOX »

2012-03-14

Lenkijoje ar JAV apsiperkant prekybos centre nespėji skenuotų prekių krauti į vežimėlį

Pripažinkime, kad Lietuvoje darbo našumas yra kraupus... Paprasčiausias pavyzdys: jei kas nors esate matęs, kaip Lenkijoje, JAV ar Anglijoje dirba kasininkės, iškart supras, apie

ką kalbama... Lenkijoje ar JAV apsiperkant prekybos centre nespėji skenuotų prekių krauti į vežimėlį (jas reikia tiesiog mėtyti, kad spėtum kartu su kasininke), o Lietuvoje pusė kasi-

ninkių nuskenavę prekę žiūri, ar ji skenuota, o kita pusė per 10 sekundžių sugeba surasti kodą ir jį nuskenuoti... Štai jums elementarus darbo našumas. analitikas

GERIAUSI

LANKOMIAUSI

KOMENTARAI

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

www.ek.lt

jojo 2012-03-13 11:23 Dirbantys legaliai negali pragyventi iš atlyginimo, todėl ir renkasi nelegalų darbą, o tiksliau, nemokėti 50–60% nuo atlyginimo. Alkanas žmogus negalvoja apie pašalpas ar socialines garantijas, kurių praktiškai nėra. Tik sleptis! 2012-03-13 10:50 Nu čia tai pavarė, nebūtų perdirbejų atstovas, kaip visada nuskriaustieji, tik kažkodėl tie perdirbėjai turi Lietuvos turtingiausių žmonių 100-tuke. Didžiausias PVM ES yra Danijoj nors mėsos kainos ten panašios kaip LT ir danija LT augina kiaules, o Lietuva neužsiaugina?:) O šitas teiginys: Žaliavos brangimas, anot pašnekovo, gali turėti apie 80 proc. įtakos galutinei produkto kainai, žodžiu geriau patyletų ir išvis nelįstų į viešumą su tokiais pareiškimais! Ernestas 2012-03-13 10:33 Sekmokai, pirma paskaityk apie galimas žalas skalūnų dujų išgavime !!!!!!!!Žmonės, pirma paskaitykit apie galimą žalą kuri galima išgaunant skalūnų dujas. Atlikus klaidą išgaunant dujas visam laikui bus užterštas geriamasis vanduo ir ekosistema nukentės !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Gal geriau perkam dujas truputį brangiau iš JAV ar kur kitur nei visoms kartoms sugriaunam Lietuvos ekosistemą !!!! kessas 2012-03-13 04:12 O kodėl jie negalėtų gaminti tramvajų kabinų su elektriniais varikliais. Man atrodo išeitų pigiau nei troleibusai. Pažiurėkite Hong Konge kokie tramvajai kursuoja. Paprasti, ekonomiški, ir tokių Vilniui užtektų. O jeigu dar patys lietuviai ir gamintųsi juos, tai nereikėtų pirkti prabangių čekiškų ar prancūziškų. Edgaras 2012-03-11 03:20 Kokia ekonominė situacija Lietuvoje bebūtų, bet už Tėvynę, dantimis ir nagais VISADA! Mano tėviškė ne tie apuokai sėdintys valdžioje, o pati Lietuva, tad ji ir turi likti namais. Nesamone 2012-03-09 18:23 Visi jūsų mokslininkai kuria vaistus tam, kad vėliau jumis nuodyti. Tokia gi pasaulio farmacija, kol mokslininkai nepradėjo daryti eksperimentų, nebuvo nei AIDS, Hepatitų ir kitų įvairiausių vaistų, galiu garantuoti, kad jie gali sukurti tokią vakciną kurią suvartojus nesirgtume visą gyvenimą, bet kas tada pirks vaistus?

www.ek.lt

MARIJUS ŠIRVINSKAS marijus@ekonomika.lt

Vilniuje biokuro jėgaines taikosi statyti dvi kompanijos – prancūzų „Dalkia“ ir suomių „Fortum“. Tačiau ekspertai teigia, kad sostinėje nereikia nei vienų, nei kitų. Pagal viešumai pateiktas investicijų pirmąsias gaires su lietuvių koncernu „Icor“ dirbančios prancūzų kompanijos „Dalkia“, valdančios „Vilniaus energiją“, 300 MW jėgainė kainuotų apie 500 mln. litų. Tuo metu beveik perpus mažiau galios pagal projektą turėsianti Suomijos korporacijos atstovybės „Forum Heat Lietuva“ (FHL) elektrinė kainuotų apie 700 mln. litų.

Nustebę ir negirdėję Šilumos monopolį Vilniuje turinčių „Vilniaus energijos“ valdytojų į šilumos gamybą valdžia nenori prisileisti nė per patrankos šūvį. Tuo metu Klaipėdoje elektrinę jau statančius ir Kaune projektuojančius suomius Vilniuje priima svetingai: kaip pranešta per biržą, „Lietuvos energija“ ir FHL pasirašė ketinimų protokolą dėl investicinio projekto, pagal kurį bus statoma ir aprūpinama kogeneracinė jėgainė Vilniaus mieste. Elektrinė turėtų būti apie 50 MW elektrinio ir apie 110 MW šiluminio galingumo, o energijai gaminti naudos biomasę ir kitą vietinės kilmės kurą. „Tokio dydžio projektas – rimtas dalykas, ne juokas!“ – savaitraščio paklaustas apie jį nusistebėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jis pripažino apie lietuvių su suomiais pasirašytą ketinimų protokolą dar nė negirdėjęs. Viešai per vertybinių popierių biržą paskelbta nau-

Anot ekspertų, Vilniuje veikiančiuose katiluose šilumos gamybos pajėgumo ir taip užtenka. Fotodiena jiena nustebino ir buvusį Vilniaus elektrinės direktorių, Vilniaus savivaldybės tarybos narį Bronių Cicėną. „Pirmą kartą girdžiu, kad „Fortum“ eitų į Vilnių... – gūžčiojo pečiais jis. – Juk čia viskas užimta. Matyt, kažkokia klaida įsivėlusi.“ Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo nariui Algirdui Jaruševičiui „Lietuvos energijos“ ir suomių ketinimai pasirodė paslaptingi. „Galbūt tai yra diplomatinis manevras atmušti prancūzų „Dalkia“ nuo savo nesąmonės? – spėliojo jis. – Tai gali

būti ir paprasčiausi viešieji ryšiai laukiant visuomenės reakcijos.“

Katilai dunkso nekūrenami A. Jaruševičiaus įsitikinimu, su tokio brangumo projektais, matyt, klojami pamatai „riebiai šėryklai“. „Specialistai yra apskaičiavę, kad įmonės „Dalkia“ siūlomas objektas atsieitų 300 mln. litų. Kitus 200 mln. litų jie turbūt atsiimtų per tarifą ir viskas būtų legalu, patvirtinta Kainų komisijos. Tuo metu „Fortum“ pateiktą sumą jau turbūt reikėtų dalyti ne iš dviejų, o

PLANUOJAMŲ BIOKURO KATILŲ PARAMETRAI Investuotojas „Fortum“ Vilniuje „Dalkia“ Vilniuje „Fortum“ Kaune „Fortum“ Klaipėdoje**

Investicijų į 1 kW, Lt 4 300 1 666 3 930 6 860

Galia*, MW 690 500 590 480

* bendra kogeneracinė galia, įskaičiuojant šiluminę ir elektrinę ** jau statoma Šaltinis: „Fortum“, „Dalkia“, savivaldybės

Kaina, mln. Lt 160 300 200 70

iš trijų“, – palygino jis. Anot tarybos opozicijoje esančio B. Cicėno, sostinėje apskritai neverta statyti naujų katilų – pigiau esą atsieitų atnaujinti pritaikant biokurui esamus. „Statyti neapsimoka, nes Vilniuje jau ir taip pusantro karto daugiau galingumų negu reikia“, – mano jis. Tarybos nariui pritaria ir sostinės vicemeras Romas Adomavičius. „Vieno pasiūlymo įgyvendinimas daugiau kaip du kartus brangesnis už kito, – atkreipė dėmesį politikas. – Akivaizdu, kad kažkas čia negerai. Vis dėlto iš principo netinka nei kompanijos „Dalkia“ siūlymas, nei juolab „Fortum“, mat jau dabar turime pajėgumų žymiai daugiau, negu išnaudojame net per didžiausią piką – per pačią šalčiausią žiemą.“ Jo vertinimu, įgyvendinti šie projektai būtų nuostolingi ir miestiečiams, ir patiems investuotojams. „Tie planai neatitinka realybės“, – sakė R. Adomavičius. „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas buvo sakęs, kad FHL jėgainė leistų kurti konkurencingą šilumos energijos rinką Vilniuje. Primename, kad Vilniaus mero Artūro Zuoko pristatytą koncerno „Dalkia“ biokuro katilinės projektą prezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasitiko pasmerkdami. Vilniaus miesto taryba su vyriausybe taip pat yra susipešusi dėl 590 mln. litų sudarančios Europos Sąjungos paramos, skirtos Vilniaus, Kauno, Mažeikių termofikacinėms elektrinėms. Elektrinė Savanorių prospekte, kuriai prieš 10 metų vadovavo B. Cicėnas ir kurią dabar per „Vilniaus energiją“ valdo „Dalkia“, yra didžiausia šilumos gamintoja mieste.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar Vilniui reikia naujos elektrinės?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Verslo idėjos, kurios duos milijardus Norite tapti milijardieriumi? Tada jums reikėtų pabandyti įkurti vieną iš šių septynių kompanijų, teigia „Y-Combinator“ įkūrėjas Paulas Grahamas. P. Grahamas žino, kaip plėtoti kompanijas. „Y-Combinatort“ yra startuolių mokykla, padedanti įsivažiuoti jauniems verslininkams.

Kur slepiasi pasaulio auksas? Per pastaruosius penkerius metus aukso kaina padvigubėjo, tad nenuostabu, kad daugybė investuotojų domisi šiuo metalu, rašo CNBC. Londono aukso biržoje kasdien atliekama gausybė sandorių, kurių bendra vertė siekia maždaug 75 mlrd. JAV dolerių.

Kas atsitinka, kai nekenti savo darbo Dalyvaudami sunkioje ir konkurencingoje darbo atrankoje žmonės įtiki kovojantys dėl svajonių darbo vietos ir neatkreipia dėmesio į galimus darbo trūkumus. Tačiau pasibaigus „medaus mėnesiui“ naujame darbe kai kurie suvokia, kad iš tiesų jo nekenčia.

Prekybos centrų reitingas: kur pigiausia „Ekonomika.lt“ per apklausą, kurioje skaitytojai buvo prašomi įvertinti, kurie produktai, jų nuomone, nepagrįstai brangūs, atskleidė, kad daugiausia lietuvių (40 proc.) balsavo už tai, jog mėsos kainos labiausiai nepagrįstos.

Saldžios pasakos iš Silicio slėnio Silicio slėnio milžinai yra linkę kurti tyros moralės verslininkų įvaizdį, rašo „Reuters“ apžvalgininkas Robas Coxas. 2004 metais „Google“ ryžosi žengti į vertybinių popierių biržą. Kaip tik tuomet kompanijos įkūrėjai Larry Page'as ir Sergejus Brinas išplatino potencialiems investuotojams skirtą laišką, kuris tapo šių dienų „Magna Carta“ atitikmeniu.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

ESTIJA. Estijos vyriausybė nusprendė JAV išduoti kibernetiniais nusikaltimais įtariamą Estijos pilietį Antoną Ivanovą. JAV teisingumo ministerija ekstradicijos prašymą pateikė gruodį, o sausį Estijos teismas pripažino, kad A. Ivanovo išdavimas galimas. Estijos teisėsauga bendradarbiaudama su JAV žinybomis lapkritį sulaikė

septynis asmenis, įtariamus didelio masto sukčiavimu pasitelkiant internetą ir pinigų plovimu. Nusikaltėliai įtariami pasisavinę 21,5 mln. JAV dolerių (55,6 mln. litų) ir 560 tūkst. eurų (1,9 mln. litų). ARGENTINA. Argentinos policija Buenos Airių uoste konfiskavo apie 450 kilogramų kokaino, kurio vertė sie-

kia 25 mln. JAV dolerių (66 mln. litų). Narkotikai buvo rasti medžio anglių maišuose dviejuose konteineriuose, kurie turėjo būti nuplukdyti į Portugaliją. Daugiau nei tūkstantis maišų buvo sudėti į konteinerius, 77-iuose jų buvo kokainas. Tai buvo operacijos „Operation Patagonia“ dalis, kurią vykdė Ispanijos, Portugalijos ir Argentinos valdžia.

BANGLADEŠAS. Gelbėtojai rado 112 praėjusį antradienį Bangladeše nuskendusio kelto aukų palaikus. Keltas „Chariatpur-1” plaukė iš Šariatpuro rajono į Daką ir susidūrė su tanklaiviu į pietvakarius nuo sostinės Dakos esančioje Megnos upėje. Juo plaukė apie 200 žmonių. Laivų gelbėjimo komandos pritraukė keltą arčiau kranto.

Reikalauja milijardų Bankroto administratorius teismui įvertinti pateikė detalius banko „Snoras“ kreditorinius reikalavimus. Bendra pateiktų kreditorinių reikalavimų suma siekia 9,4 mlrd. litų, tačiau dalis šių reikalavimų yra ginčijama, todėl galutinė teismo patvirtintų reikalavimų suma gali stipriai keistis. Per 30 dienų bankroto administratorius su „Snoro“ specialistais patikrino 27 708 gautas kreditorių paraiškas. Kiekvienas kreditorinis reikalavimas buvo analizuojamas lyginant kreditoriaus pateiktus duomenis su banko „Snoras“ duomenimis.

Kreditoriai iš banko „Snoras“ reikalauja 9,4 mlrd. litų. Fotodiena

Su kreditorių sąrašu teismui pristatytas 40 GB duomenų apimties standusis diskas su smulkiu lyginamuoju tvarkaraščiu.

Atskleidė juodąją buhalteriją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Klaipėdos prokuratūra atlieka uostamiestyje veikiančios šaldymo ir vėdinimo sistemomis bei įvairia buitine technika prekiaujančios bendrovės ikiteisminį tyrimą, kurios direktorius S. V. įtariamas sukčiavimu, turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Pirminiais duomenimis, juodojoje bendrovės buhalterijoje neapskaitytos pajamos gali siekti 3 mln. litų, o nesumokėtų mokesčių suma – apie 900 tūkst. litų. Įtariama, kad bendrovės gautos pajamos galėjo būti pasisavintos. Atskleista, kad kelerius metus prekes pirkę asmenys į 36 metų bendrovės direktoriaus asmenines banko sąskaitas įnešė daugiau nei 1 mln. litų.

DAILIUS DARGIS info@ekonomika.lt

ntrigos ir kaltinimai, apribotos teisės disponuoti nešvariai įgytu turtu ir griežtos teismų sankcijos – tokia atmosfera jau antrą

FAKTAI VILNIAUS TAKSI

â Šiuo metu sostinėje veikia apie 100 registruotų taksi įmonių â Standartinis Vilniaus taksi tarifas – apie 1,80 lito už kilometrą â Vasario pradžioje sostinės pareigūnai sulaikė 10 asmenų, įtarimai aferomis pareikšti 6-iems â Skaičiuojama, kad kas mėnesį kai kurie Vilniaus taksi įmonių savininkai susižerdavo po 600 tūkst. litų nuslėptų mokesčių.

Dauguma Vilniaus taksi bendrovių savininkų gyveno tarsi turčiai. Per patikrinimą vieno jų garaže aptiktas net dvivietis lėktuvas. Fotodiena

mėnesį tvyro Vilniaus taksi verslo pasaulyje. Bet už taksi bendrovių paslapčių sienos gali slėptis ir vengiantys mokėti mokesčius valstybei veikėjai, su kuriais sunkmečiu visame pasaulyje imta negailestingai kovoti.

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Tai, kad kone visas sostinėje veikiančias taksi bendroves kamuoja rimtos problemos, dar prieš metus apie tai jų savininkus ir vadovus perspėjo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai. „Būtent tuo metu visos

sostinėje veikiančios įmonės, užsiimančios taksi verslu, buvo informuotos, kad VMI atliks keleivių vežimo patikros funkcijas, – „Ekonomika.lt” kalbėjo šaltinis, nenorintis atskleisti savo tapatybės. – Buvo padaryta įmonių analizė, specialiai

surinktos visos įmonės, kurios 100 proc. veikia Vilniaus mieste. Kartu buvo atlikta surinktų pajamų, automobilių skaičiaus, licencijų, kortelių, sumokėtų mokesčių ir vidutinių atlyginimų skaičiaus analizė.”

Betvarkė su kortelėmis Netrukus Vilniaus VMI darbuotojai išsamiai patikrino, kurių taksi bendrovių rodikliai blogiausi. „Mums užkliuvo įmonės, kurios turėjo 50–60 taksi automobilių, tačiau nemokėjo pajamų. Susidarė įspūdis, kad tokios bendrovės apskritai nemokamai dirba“, – pareiškė vienas mokesčių inspekcijos atstovų. Spėjama, kad negražūs taksi verslo dalykai iškilo į paviršių, kai susidomėta, kokia tvarka buvo naudojamos licencijų kortelės. „Tarkime, vienoje bendrovėje yra 50 licencijų kortelių, o oficialiai dirba tik 25 vairuotojai, – aiškino nešvaraus taksi verslo užkulisius „Ekonomika.lt” pašnekovas. – Tai kur tuo metu blaškosi dar 25 automobiliai, jei nėra jų vairuotojų? Dažniausiai būdavo taip, kad vairuotojai įsidarbina, automobilį užregistruoja pagal visus taksi reikalavimus, o licencijos kortelę gauna už nelegaliai vykdomą veiklą jau išėję iš darbo.”

Skaitiklių greitintuvai Kita 15 metų nesąžiningai veikusių taksi verslinininkų veiklos kryptis buvo ta, kad jie paprastai nefiksuodavo uždirbamų pajamų. „Per šį tyrimą galutinai įsitikinome, kad pagal taksometrus nė viena įmonė savo

pajamų nefiksuoja. Kai kuriose mašinose pareigūnai aptiko ir skaitiklių greitintuvus”, – kalbėjo redakcijos šaltinis. Kartą bandant inventorizuoti vienos taksi įmonės automobilių ūkį pastebėta, kad vairuotojams būdavo nustatytas duoklės mokestis per savaitę, tačiau įmonė iš tos sumos pajamuodavo tiek, kiek norėdavo. „Dažniausiai taip besielgiančios taksi bendrovės stengdavosi minimaliai padengti direktoriaus, buhalterės algas ar mokesčius, – pasakojo vienas VMI darbuotojų, kuriam teko narplioti taksi įmonių juodąsias buhalterijas. – Išnaudotų degalų faktiškai niekas neapskaitydavo. Tokiais atvejais darbo užmokestį jie rodydavo po kelias valandas – 2–3. Kai kurie fiksuodavo ir 4 valandas.” Kai buvo surinkti visi duomenys, VMI atlikusi išsamų patikrinimą atskleidė nusikaltimo požymius ir juos perdavė teisėsaugai. Masinis taksi bendrovių reidas buvo surengtas vasario pradžioje. Kai kurie taksi įmonių savininkai keletui parų buvo uždaryti į areštines ir tardymo izoliatorius. Anot pareigūnų, tokio pobūdžio milžiniškų reidų dar nebuvo taksi verslo istorijoje. Netrukus kai kurios taksi įmonės ėmė skelbti, kad taksi verslas žlunga ir daugiau nevežios savo klientų. „Juk Lietuvoje paplitusi

» Būdavo nustatytas

savaitės duoklės mokestis, tačiau įmonė pajamuodavo tiek, kiek norėdavo

įmonių. Tiesa, kai kurios veikia simboliškai, nes turi po keletą automobilių.

Gudrauja ne tik taksistai

Vasario pradžioje sostinės pareigūnai sulaikė 10 asmenų, įtarimai aferomis pareikšti 6-iems. Fotodiena

nuomonė, neva mokesčių inspekcija linčiuoja, žlugdo verslą ir lipa ant galvos vos galą su galu suduriantiems verslo atstovams, – pasakojo „Ekonomika.lt” pašnekovas. – Bet mes iš pradžių bandėme tartis gražiuoju, savo veiksmus pradėjome nuo atvirų pokalbių. Kai pastebėjome, kad atlikta mėnesio analizė nė trupučio negerėja – kai kurie įmonių darbuotojai licencijos kortelių neturi ir pan., galiausiai viską surinkę įsitikinome, kad yra stambaus sukčiavimo mastai.”

Sumos – pribloškia Šį tyrimą kartu su Vilniaus VMI atlieka Kriminalinės

» Kas mėnesį kai kurie taksi įmonių savininkai

susižerdavo po 600 tūkst. litų nuslėptų mokesčių

policijos biuras ir Generalinė prokuratūra. Galutiniai patikrinimai dar nebaigti, tačiau tikrintojai išvydo įspūdingas nuslėptas sumas – kas mėnesį kai kurie taksi įmonių savininkai susižerdavo po 600 tūkst. litų nuslėptų mokesčių. „Keisčiausia, kad visi žinojo, jog taksi verslo atstovai tokia veikla vertėsi kone penkiolika metų, tačiau kažkodėl tik dabar suskubo imtis veiksmų, – „Ekonomika.lt” kalbėjo vieni žinomiausių sostinės advokatų, atstovaujantys taksi verslo liūtams. – Tačiau teisiškai žvelgiant nėra rimtų nusikaltimo požymių. Spėjama, kad teismuose bandymai išaiškinti tokius nuslėptų mokesčių ir sukčiavimo faktus užtruks dar mažiausiai penkerius metus.”

Verta pastebėti, kad Vilniaus taksi firmų savininkų turtai atrodo įspūdingai. Jie visi gyveno prabangiai apstatytuose nuosavuose namuose šalia Vilniaus. Iškart po areštų prabilta, kad vieno taksi įmonės vadovo garaže buvo aptiktas net lėktuvas. „Dar gerokai anksčiau pasiekė informacija, kad tas asmuo ruošiasi pirkti dvivietį lėktuvą, – kalbėjo milžinišką aferos tinklą aptikusios pareigūnų grupės atstovas. – O galiausiai per kratas jo valdose pareigūnai savo akimis įsitikino, kad tokį „žaisliuką” vyras vis dėlto įsigijo.” Taip gyveno žmonės, kurie valdė net iki 70 proc. Vilniaus taksi paslaugų rinkos. Šiuo metu sostinėje yra apie 100 registruotų taksi

Prieš pasaulį sudrebinusią 2008 metų ekonominę krizę dažniausiai į Lietuvos sostinės VMI akiratį patekdavo statybų bendrovės. Vėliau pasitvirtino nuslėptos didžiulės pajamos: nelegalūs atlyginimai, nesumokėti mokesčiai, nelegaliai įdarbinti žmonės. Pagal tokius pačius principus veikė ir automobilių remonto dirbtuvės, kai automobilių prekybos pikas šalyje buvo pasiekęs viršūnę. Pastaruoju metu VMI vis dažniau stebisi keleivių vežimo įmonių nesąžiningai vykdoma veikla. Vienoje iš visoje šalyje vežimais besiverčiančių bendrovių buvo rasta padirbtų kvitų, kuriais nuslėpta pervežimų už 1 mln. litų. „Ir praėjusiais metais, ir šiemet vykdome kontrolę prekiautojais gėlėmis, vaisiais, daržovėmis, – teigė Vilniaus VMI atstovai. – Stebime visus – ir mažmenininkus, ir didmenininkus. Šioje veikloje nemažai slepiama mokesčių. Visuomeninis maitinimas, statybos bendrovės, darbo santykių slėpimas, kai nesumokami mokesčiai. Juk tai irgi priskiriama prie rizikingų, VMI darbuotojų dėmesio sulaukiančių verslų.”

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

vimo projektams įgyvendinti teikiantiems bankams. Kai šios unifikuotos formos bus parengtos, jos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) tinklalapyje.

JONĖ KURLAUSKIENĖ info@ekonomika.lt

eseniai įvyko ministerijos, Europos investicijų banko bei SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banko atstovų susitikimas. Pasak pasitarimui pirmininkavusio aplinkos viceministro Stanislovo Šriūbėno, nemažai daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų skundžiasi, kad gana sudėtinga gauti lengvatinį kreditą namui renovuoti, nes bankai keliantys per griežtus reikalavimus.

Ieško sprendimų Pavyzdžiui, reikalaujama, kad namo renovacijai pritartų 60 ar net 70 proc. bendrijos narių. Todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas lengvatiniam kreditui gauti, per pasitarimą su bankų atstovais sutarta, kad bus rei-

kalaujama ne daugiau kaip 60 proc. bendrijos narių pritarimo. Pasitarimo dalyviai aptarė ir kitą su lengvatinių kreditų teikimu susijusį klausimą. Bendrijų vadovai pageidauja, kad imant lengvatinius kreditus pagal naująją „Jessica“ finansavimo programą kredito ėmėjas būtų bendrija, kaip buvo pagal senąją programą. Tai, anot jų, padėtų išvengti problemų įforminant dokumentus tais atvejais, kai butų savininkai yra arba išvykę, arba butai įregistruoti nepilnamečių vaikų vardu, arba priklauso užsieniečiams. Pasak S. Šriūbėno, bus siekiama sudaryti galimybes lengvatinius kreditus daugia-

bučių namų savininkų bendrijoms, įgyvendinančioms modernizavimo projektus pagal „Jessica“ finansinį modelį, teikti dviem būdais – arba bendrijos, arba butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Šiuo tikslu Aplinkos ministerija parengs patikslintų valstybės paramos teikimo daugiabučiams namams modernizuoti taisyklių projektą ir pateiks jį derinti suinteresuotoms institucijoms. Per pasitarimą su Europos investicijų banko atstovais buvo sutarta, kad šis bankas parengs pavyzdines dokumentų (paraiškų) formas, kurios būtų taikomos visiems lengvatinius kreditus daugiabučių namų moderniza-

» Siekiama, kad BUPA darbuotojai ne lauktų,

kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo namą, o taptų aktyviais renovacijos programos dalyviais

Ne laukti, o dirbti Permainų imtasi ir pačioje BUPA, nes jos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitoje pateikta išvada, kad agentūros teritoriniuose padaliniuose dirbančių darbuotojų darbo krūvis ir jo rezultatai yra netolygūs. Siekiant užtikrinti tolygų darbuotojų darbo krūvio paskirstymą, jų veiklos kontrolę ir kokybę, rekomenduota priimti sprendimus dėl nuotolinių (teritorinių) darbo vietų panaikinimo ir darbo krūvio perskirstymo ypatingą dėmesį skiriant gyventojų informuotumui užtikrinti ir darbo veiklai pagerinti. Auditas parodė, kad didžioji dalis regioninių padalinių neturi nei reikiamos kompetencijos, nei sugeba motyvuoti ir skatinti renovaciją. Kartais net nesugeba atsakyti į elementarius klausimus. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione dirba trys žmonės,

Šiuo metu į renovacijos programą pagal „Jessica“ modelį įtraukta beveik 200 daugiabučių. Fotodiena

tačiau rezultatai – kuklūs. Per pastaruosius kelerius metus iš 32 norą renovuotis pareiškusių bendrijų tik dvi vykdo realius atnaujinimo darbus. „Siekiama, kad BUPA darbuotojai ne lauktų, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo namą, o taptų aktyviais renovacijos programos dalyviais, – informuoja ministerija. – Ieškoma sprendimų, kurie leistų dirbti lanksčiau, greičiau ir efektyviau: ir konsultuojant žmones

bet kuriuo modernizavimo etapu, ir tvarkant dokumentus, ir prižiūrint, kaip atliekami darbai. Važiuoti į Vilnių dėl kiekvienos smulkmenos, kaip kai kas teigia, gyventojams tikrai nereikės. Yra telefonai, elektroninis paštas ir kitos ryšio priemonės. O prireikus BUPA atstovai dalyvaus gyventojų susirinkimuose tiesiogiai, konsultuos, padės, patars, vertins, ar kokybiškai atliekami darbai.“

NT plėtotojų nuoma nevilioja PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už

nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų. NT plėtotojai skundžiasi, kad tokiomis sąlygomis su fiziniais asmenimis konkuruoti neįmanoma. Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad bendrovė 2009

m. Lietuvoje mėgino nuomoti gyvenamąsias patalpas, tačiau toks žingsnis nebuvo sėkmingas. „Hanner“ vadovas siūlo paskatinti juridinių asmenų būsto nuomą – vadovautis Vokietijos pavyzdžiu ir panaikinti PVM mokestį už NT nuomą juridiniams asmenims. Taip padarius NT bendrovės esą taptų konkurencingos. Paklaustas, ar siūlymai buvo teikti valdžios atstovams, vers-

lininkas atsako, kad pokalbiai su valdžia – nevaisingi, nes valdžios atstovai į verslo pasiūlymus neįsiklauso: „Aišku, kalbėjome, mes teikiame daug pasiūlymų, ypač dėl mokesčių. Kadaise didelį potencialą turėjusi NT rinka merdi, todėl reikia ieškoti būdų verslui paskatinti. Bet kalbos su valdžia – kaip su kinais: mes kalbame viena, jie – kita.“ Pasak pašnekovo, dideli mokesčiai – ne vienintelė prie-

FAKTAI BŪSTO NUOMA

â „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2010 m. oficialiai būstą nuomojosi 6 proc. gyventojų â „Ober Haus“ prognozuoja, kad 2012 metais butų nuomos kainos Lietuvoje turėtų būti stabilios

Lietuvoje gyvenamojo būsto masiškai nenuomoja nė vienas NT plėtotojas. Fotodiena

žastis, trukdanti nuomoti gyvenamąsias patalpas – esą ne mažesnis trikdis yra ir nekultūringi nuomotojai. „Kai kuriais atvejais butas po metų nuomos atrodo siaubingai – sudaužyti baldai, sulaužytos skalbyklės, sugadinti šaldytuvai, – pasakoja A. Avulis. – Norint įleisti kitą klientą, tą butą reikia remontuoti. Jeigu reikalaujame kompensacijos, dažniausiai reikia bylinėtis, o teismai trunka metų metus.“ O bylinėjimasis teismuose esą gadina bendrovės įvaizdį. Kaimynai latviai, pasak A. Avulio, – gerokai kultūringesni ir ten tokie teisminiai ginčai pasitaiko gerokai rečiau. „Hanner“ Latvijoje taiko ir specialų nuomos būdą, vadinamą buy to rent. Nuomininkas prieš išsinuomodamas butą padeda depozitą, dvejus metus iš NT bendrovės nuomojasi butą ir per tą laiką gali jį nusipirkti. Už nuomą sumokėti pinigai nurašomi nuo buto kainos, o depozitas skiriamas butui rekonstruoti. „Hanner“ vadovo teigimu, toks nuomos būdas leidžia žmogui pasižiūrėti, ar bute gera garso izoliacija, ar jam butas patinka ir kitus dalykus. Lietuvos NT plėtros asociacijos ir bendrovės „Eika“ direktoriaus Roberto Dargio nuomone, juridinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomą Lietuvoje galima paskatinti nesunkiai – suvienodinant mokesčius būstą nuomojantiems gyventojams ir

bendrovėms. Tokiu atveju esą išloštų ir nuomininkai – jiems netektų susidurti su tokiais nemalonumais, kaip išankstinis iškeldinimas iš buto. Pasak R. Dargio, šiuo metu gyvenamųjų patalpų nuoma neužsiima jokia NT bendrovė, išskyrus pavienius atvejus, kai, pavyzdžiui, iš NT plėtotojo būstą nuomojasi atvykęs užsienietis. „Būsto nuoma bendrovėms visiškai nenaudinga, – aiškina R. Dargis. – O jeigu dar įmonė būstui pastatyti būna paėmusi paskolą iš banko, tuomet iš nuomos gaunamų pajamų užtenka tik banko palūkanoms padengti.“ Lietuvos NT plėtros asociacijos vadovas sakė tikįs, kad Lietuvoje mokestis tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims bus suvienodintas, o šia linkme su valdžios atstovais jau buvo kalbėta. Finansų ministerijos atstovai, komentuodami NT plėtotojų siūlymus, aiškina, kad gyventojų ir juridinių asmenų nuomos sąlygos sunkiai palyginamos – pelno mokestį bendrovės turi mokėti nuo pelno, gauto už visą veiklą, o ne tik už būsto nuomą, o PVM mokestis esą nėra privalomas – bendrovės gali rinktis šio mokesčio ir nemokėti. Tiesa, NT plėtotojai sako, kad tokia galimybė tėra teorinė – nemokėdamos PVM bendrovės negalėtų atlikti šio mokesčio apskaitos, todėl nemokėti mokesčių būtų nenaudinga.

UŽSIENIO NAUJIENOS

Įspėjo britus Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ prisijungė prie „Moody's“ ir pakeitė Didžiosios Britanijos aukščiausio AAA reitingo perspektyvą į neigiamą.

mln.

„BARCLAYS“ BANKAS AŠTUONIEMS SAVO DIREKTORIAMS SKYRĖ AKCIJŲ UŽ DAUGIAU KAIP 30 MLN. SVARŲ STERLINGŲ (124 MLN. LITŲ)

Norėdami susigrąžinti senąjį reitingą britai turi stabilizuoti savo valstybės skolą. Reuters

„Fitch“ įspėjo, kad ateityje gali sumažinti Britanijos reitingą, jeigu šalies vyriausybė nesumažins skolų. Šią savaitę šalies iždo kancle-

Investicijų lyderiai ris George‘as Osborne‘as pristatys šių metų biudžetą, todėl po šio įspėjimo spaudimas jam tik padidėjo. Agentūra pabrėžė, kad nors Britanija tvirtai įsipareigojusi mažinti biudžeto deficitą, o jos ūkį palaiko „didelės pajamos, įvairi ir lanksti ekonomika“, šalis turi „ribotą fiskalinę erdvę atremti neigiamiems ekonominiamss smūgiams“.

Londonas tebėra daugiausia užsienio investicijų pritraukiantis miestas pasaulyje, paaiškėjo po konsultacijų bendrovių KPMG ir „Greater Paris Investment Agency“ atlikto tyrimo.

Per pastaruosius dvejus metus investicijos labiausiai augo San Paule. AFP

Kova su imigracija

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

ki pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų etapo likus kiek daugiau nei mėnesiui, abu kandidatai įsivėlė į aršius debatus dėl opiausių šalies politinių, socialinių ir ekonominių klausimų. Sakydami savo rinkimų kampanijos kalbas ir N. Sarkozy, ir F. Hollande‘as liečia jautrias valstybei temas, tokias kaip fiskalinė politika, mokesčiai ir imigracija.

Mokesčių karuselė Du pagrindiniai kandidatai į Prancūzijos prezidento postą pastarosiomis savaitėmis pateikė radikalių mokesčių reformos siūlymų. Nors N. Sarkozy atstovauja Konservatorių partijai, o F. Hollande‘as yra socialistų kandidatas, jų pasiūlymus šalies gyventojai palaiko vienodai. Vasario pabaigoje F. Hollande‘as pareiškė, kad tapęs valstybės vadovu padidintų mokesčius turtingiausiems

šalies gyventojams. „Daugiau nei 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) uždirbantys asmenys turėtų mokėti 75 proc. pajamų mokestį, nes tokios pajamos neįmanomos“, – tiesioginėje televizijos laidoje kalbėjo socialistų kandidatas. F. Hollande‘o oponentai tokius pasiūlymus sutiko kritiškai, o mokesčių specialistai perspėjo, kad taip turtingieji Prancūzijos gyventojai būtų skatinami persikelti gyventi į užsienį. Atsakydamas į tokį varžovo pasiūlymą dabartinis Prancūzijos prezidentas praėjusią savaitę pateikė siūlymą, pagal kurį užsienyje gyvenantys prancūzai turėtų pranešti šalies pareigūnams, kiek sumoka pajamų mokesčio savo gyvenamoje šalyje, ir padengti skirtumą, jei Prancūzijoje turėtų mokėti daugiau. „Nenormalu nemokėti mokesčių Prancūzijoje, tačiau grįžti čia dėl sveikatos apsaugos ar atostogų“, – radijui „Europe 1“ kalbėjo N. Sarkozy. Oficialiais duomenimis, 2011 metų pabaigoje užsienyje gyveno beveik 1,6 mln.

prancūzų emigrantų. N. Sarkozy prieš savaitę taip pat pasiūlė sukurti minimalų pelno mokestį didžiosioms šalies bendrovėms. Kalbėdamas televizijos laidoje jis teigė, kad didelės įmo-

nės siekia maksimizuoti savo pelną, tačiau kai kurios iš jų nemoka jokių mokesčių. Per šią kadenciją Prancūzijos prezidentas jau priėmė du ekonominės drausmės paketus, kurių tikslas buvo įti-

kinti tarptautinius investuotojus ir reitingų agentūras, kad šalis sugebės suvaldyti biudžeto deficitą. Tačiau šių metų sausį reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ sumažino Prancūzijos turėtą aukš-

čiausią AAA reitingą. Taigi N. Sarkozy turės rimtai paplušėti, kad įtikintų rinkėjus, jog būtent jis yra tinkamiausias žmogus, galintis vesti šalį biudžetinės drausmės keliu.

Kitas jautrus rinkimų kampanijos klausimas – imigrantai. Praėjusiais metais prasidėjęs vadinamasis Arabų pavasaris nubloškė imigrantų bangą į Italiją ir kitas Pietų Europos valstybes. ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais Prancūzijoje iš viso gyveno 7,2 mln. užsienyje gimusių imigrantų. Ketindamas pažaboti atvykstančių užsieniečių srautą N. Sarkozy praėjusią savaitę pagrasino pasitraukti iš Šengeno susitarimo, jei ES per metus nesugebės pateikti priemonių nelegaliai imi-

PRANCŪZIJOS PREZIDENTO RINKIMAI

â Pagrindiniai kandidatai tapti naujuoju Prancūzijos prezidentu yra dabartinis šalies vadovas N. Sarkozy ir socialistų atstovas F. Hollande‘as. â Visuomenės apklausos rodo, kad antrajame etape N. Sarkozy surinktų 45 proc. balsų, o jo oponentas F. Hollande‘as – 55 proc. â Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų etapas vyks balandžio 22 dieną, antrasis – gegužės 6-ąją. â Prancūzijos prezidentas yra renkamas penkerių metų kadencijai. â Šiais metais Prancūzijos prezidento rinkimuose dalyvaus 10 kandidatų.

Nenormalu nemokėti mokesčių » Prancūzijoje, tačiau grįžti čia dėl sveikatos

Visuomenės apklausos rodo, kad per antrąjį rinkimų etapą turėtų nugalėti F. Hollande‘as.

apsaugos ar atostogų

AFP

Siekdama pagerinti savo biudžeto būklę ir atgauti rinkų pasitikėjimą Portugalija eina tinkamu keliu, teigia už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olli Rehnas.

Portugalijoje viešintis O. Rehnas įsitikinęs, kad šalies padėtis skiriasi nuo Graikijos.

Reuters

gracijai į regioną sumažinti. „Mes negalime prisiimti atsakomybės už Europos išorinių sienų nusižengimus“, – susirinkusiai 50 tūkst. rėmėjų miniai teigė antrai kadencijai siekiantis būti perrinktas N. Sarkozy ir perspėjo, kad nelegali imigracija kelia rimtą pavojų visai Europai. Prancūzijos visuomenė susirūpinusi dėl tokių svarbių šalies problemų kaip nedarbas ir nėra patenkinta, kad N. Sarkozy, per ankstesnę savo kampaniją žadėjęs padidinti užimtumą, dėmesį telkia į kitus klausimus. Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijoje

FAKTAI

Portugalija atsities

Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino naują 14,9 mlrd. eurų (51,4 mlrd. litų) paskolų išmoką, tačiau auditoriai sakė, kad šalis dar turi susidoroti su tam tikrais

iššūkiais. 2011 metų gegužę ES šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų (269 mlrd. litų) paramą. Du trečdalius šios sumos skiria ES, o vieną trečdalį – TVF. Mainais į ES ir TVF paramą, kuri bus teikiama šaliai trejus metus, Portugalijos vyriausybė įsipareigojo pertvarkyti savo ekonomiką ir įgyvendinti taupymo programą. Nerimaujama, kad Portugalijos ekonomikos susitraukimas gali apsunkinti šalies pastangas mažinant deficitą

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

nedarbo lygis siekė 9,8 proc. Briuselis 25 valstybes apimančią laisvo judėjimo zoną laiko antru svarbiausiu ES laimėjimu. Pirmas – bendra valiuta. Nenuostabu, kad Europa tokius N. Sarkozy grasinimus sutiko skeptiškai. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle‘as naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad reikalaudamas griežtesnės Europos vidinių sienų apsaugos Prancūzijos prezidentas „žengia ne tuo keliu“. Anot G. Westerwelle‘o, Europą saugesnę daro ne vidinių, o išorinių sienų apsauga. Jei Prancūzija pasitrauktų iš Šengeno zonos, kiltų grėsmė ES prestižui, prie kurio gerinimo neprisideda ir euro zonos valstybių skolų krizė. Iki šiol ES laivą siaučiant krizės audrai vairavo Prancūzijos prezidento N. Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel duetas. Dėl šios priežasties nesunku suprasti, kad artėjančius rinkimus įdėmiai stebės ir didžiųjų Europos valstybių vadovai.

Europos ateitis Akivaizdu, kad per pastaruosius metus N. Sarkozy ir A. Merkel suformavo savitą bendravimo stilių. Šis duetas apsiėmė išspręsti euro zonos krizę ir net įgavo pravardę Merkozy. Jei Prancūzijos prezidentu būtų išrinktas socialistų kandidatas F. Hollande‘as, santykiai su A. Merkel, kurios rinkimai laukia 2013 metų rugsėjį, ir abiejų valstybių dalyvavimas sprendžiant Europos finansines problemas gali įgyti naują atspalvį.

Pateiks taupymo planą

TIK SKAIČIAI

2,67

mln.

ŠIUO METU DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE YRA 2,67 MLN. BEDARBIŲ

Po Londono rikiuojasi Kinijos finansų sostinės Šanchajus ir Honkongas. Investicijos San Paule per pastaruosius ketverius

NAUJAUSIŲ STRESO TESTŲ NEIŠLAIKĖ 4 JAV BANKAI – „CITI“, „SUNTRUST“, „ALLY FINANCIAL“ IR „METLIFE“

Nenorėdama prarasti paramos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, Vengrija ketina jau netrukus pristatyti savo taupymo planą. ES klausimai dėl Vengrijos biudžeto deficito bus atsakyti balandį pateikiant kasmetinę konvergencijos programą, trečiadienį pareiškė šalies ūkio ministras Zoltanas Csefalvay. Vengrijai gresia netekti beveik pusės milijardo eurų paramos iš ES. ES finansų ministrų nuro-

dymu, Budapeštas iki birželio turi imtis priemonių išlaidoms sumažinti. Jei vyriausybė iki tada pateiks patikimą konsolidavimo planą, lėšos, nepaisant dvejonių, galės būti išmokėtos. Europos Komisija mano, kad Vengrija 2012-aisiais neviršys stabilumo pakte numatytos 3 proc. deficito ribos. Tačiau baiminamasi, kad biudžeto deficitas greičiausiai bus viršytas kitais metais, nes dabartinį taupymą lemia pavienės priemonės, kurios iki tada išsikvėps.

TIK SKAIČIAI

109

metus išaugo 160 proc., todėl šis miestas atsidūrė ketvirtojoje sąrašo vietoje. Per pastaruosius dvejus metus investicijos Maskvoje išaugo 60 proc., todėl šis miestas atsidūrė aštuntoje vietoje. KPMG ir „Greater Paris Investment Agency“ pažymėjo, kad pirmo penketuko miestai, įskaitant Niujorką, sudarė 50 proc. bendrų investicijų 22 didžiausiuose pasaulio miestuose.

mlrd.

JAV SENATAS PRITARĖ SIŪLYMUI SKIRTI 109 MLRD. JAV DOLERIŲ (288 MLRD. LITŲ) ŠALIES TRANSPORTO PLĖTRAI

8,5 %

INDIJOS CENTRINIS BANKAS IŠLAIKĖ NEPAKEISTĄ 8,5 PROC. PALŪKANŲ NORMĄ

ropos valstybių konservatorių lyderių ir paremti N. Sarkozy rinkimų kampaniją.

Visuomenės apklausų gairės

Dabartinis Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy sieks būti perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.

Reuters

Dar praėjusių metų pabaigoje duodamas interviu portalui „The Wall Street Journal“ F. Hollande‘as teigė, kad tapęs prezidentu sieks pagalbos iš vienintelės institucijos, kuri, jo manymu, gali išgelbėti eurą, – Europos centrinio banko (ECB). „Visi žino, kad tvirtai neįsitraukus ECB neįmanoma nuraminti rinkos“, – teigė jis. Siūlydamas krizės

Praėjusių metų » pabaigoje Prancūzijoje nedarbo lygis siekė 9,8 proc.

sprendimo būdą socialistų kandidatas į Prancūzijos prezidento postą teigė, kad „verčiau pakeisti praktiką, o ne pačią sutartį“. Vokietija ir kitos didžiosios ES valstybės nesutinka, kad didesnių galių būtų suteikta ECB, tad nenuostabu, jog esami šalių vadovai išreiškia paramą dabartiniam Prancūzijos prezidentui ir net atsisako susitikti su jo oponentu. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas atsisakė susitikti su F. Hollande‘u, kai šis viešėjo Londone. Vokietijos kanclerė A. Merkel sutiko prisidėti prie kitų Eu-

Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų etapas vyks šių metų balandžio 22-ąją. Iki tol visų kandidatų galimybės vertinamos nuolat vykdant visuomenės apklausas. Bene visos jos rodo, kad N. Sarkozy ir F. Hollande‘as pirmajame etape surinks iki 30 proc. gyventojų balsų ir pagal Prancūzijos rinkimų sistemą pateks į kitą etapą. Antrajame etape Prancūzijos gyventojai savo balsus turėtų atiduoti už socialistų kandidatą. Tai reikštų, kad N. Sarkozy taptų aštuntuoju euro zonos vadovu, praradusiu postą. „(N. Sarkozy) nebegali pasikliauti savo asmenybės populiarumu siekdamas būti perrinktas, – portalui „Bloomberg“ teigė Paryžiuje esančio Politinių studijų instituto profesorius Laurentas Dubois. – Jam lieka puldinėti F. Hollande‘ą, tačiau dėl to jo rinkimų kampanija netampa patraukli ir galinti suvienyti žmones.“ Mūšis dėl Eliziejaus rūmų (oficiali Prancūzijos prezidento rezidencija) pamažu įsibėgėja. Šiuo metu visuomenės apklausos rodo, kad dabartiniam šalies vadovui N. Sarkozy nepavyks apginti rūmų šeimininko vardo. Jei Prancūzijos prezidentu taps F. Hollande‘as, į jį viltingai žvelgs ne tik šalies gyventojai, bet ir visa Europa. Telieka tikėti prancūzų nuovokumu ir laukti, kuriam iš kandidatų jie įteiks raktą nuo Eliziejaus rūmų.

Baigė maisto karą Europos Parlamento (EP) patvirtintos nuostatos leis panaikinti ES maisto produktų importo į JAV ir Kanadą apribojimus, nustatytus, kai ES uždraudė importuoti hormonais apdorotą jautieną, praneša EP spaudos tarnyba.

Vengrijos premjeras V. Orbanas bando įtikinti ES nenutraukti paramos jo valstybei. AFP

Dar 1988-aisiais Europos Bendrija uždraudė importuoti jautieną, apdorotą tam tikrais augimą skatinančiais hormonais. 1996 m. JAV ir Kanada, kurios labiausiai nukentėjo nuo šio draudimo, užginčijo jį

Pasaulio prekybos organizacijoje. Pastaroji leido taikyti atsakomuosius importo tarifus iš ES importuojamiems maisto produktams. Tarp papildomai apmokestintų produktų atsidūrė jautiena, kiauliena, Rokforo sūris, šokoladas, sultys, uogienės ir kita. EP patvirtintos nuostatos leis padidinti kokybiškos jautienos importo kvotą iki 48 tūkst. tonų per metus. Atsakydamos į ES įsipareigojimą tai padaryti JAV ir Kanada jau pernai atšaukė importo apribojimus.

Maisto karo priežastimi tapo hormonais apdorota jautiena. AFP

Susimokėk už nutukimą

P. Singeris siūlo apmokestinti antsvorio turinčius lėktuvų keleivius. Project-syndicate

Peteris Singeris

Gimė 1946 m. liepos 6 d. Melburne, Australijoje

Melburno universiteto garbės profesorius

Filosofas, dėsto bioetiką Prinstono universitete, JAV

Knygos „Gyvūnų išlaisvinimas“ (angl. „Animal Liberation“) autorius

PETERIS SINGERIS Project-syndicate.org

Nutukimas sparčiai plinta daugumoje išsivysčiusių valstybių, tačiau tuo pat metu šios epidemijos požymių galima išvysti ir kylančiuose ūkiuose bei vargingai gyvenančiose šalyse. Ar žmogaus svoris tėra jo paties reikalas? Ar mes turėtume priprasti prie žmonių kūnų formų įvairovės? Nutukimas yra glaudžiai susijęs su etiniais klausimais, nes vieno žmogaus antsvoris gali tapti našta likusiems visuomenės nariams. Šias pastabas rašau oro uosto laukiamojoje salėje. Su manimi skristi užsi-

registravo liekna azijietė. Moteris keliauja su keliais lagaminais, kurių svoris siekia apytikriai 40 kilogramų, tad jai tenka susimokėti už bagažo svorio dalį, kuri viršija nustytą ribą. Tuo pat metu skristi užsiregistruoja vyras, sveriantis maždaug keturiasdešimt kilogramų daugiau nei bendrakeleivė iš Azijos. Pastarojo bagažo svoris atitinka nustatytus normatyvus, todėl jam neprireikia papildomai susimokėti už gabenamą turtą.

Vis dėlto žvelgiant iš oro linijų degalų sanaudų perspektyvos nėra skirtumo, kokios rūšies krovinys bus gabenamas – 40 kilogramų riebalų ar įprasto bagažo. Buvęs Australijos oro linijų kompanijos „Quantas“ vyriausiasis ekonomistas Tony Webberis pastebėjo, kad nuo 2000 metų vidutinis suaugusio keleivio svoris išaugo 2 kilogramais. Tai reiškia, kad skrydžio kuro sanaudos keliaujant iš Sidnėjaus į Londoną lėktuvu „Airbus“ A380 padidėja 472 JAV doleriais. Jeigu oro kompanija šiuo maršrutu į abi puses visus metus skraido tris kartus per parą, išlaidos kurui padidėja 1 mln. JAV dolerių. Vertinant šiandienos sąlygomis tokia suma sudaro 13 proc. minėto maršruto pelno maržos. T. Webberis siūlo nustatyti standartinį keleivio svorį, kuris galėtų siekti 75 kilogramus. Kiekvienas papildomas keleivio kilogramas būtų apmokestinamas, tokiu būdu oro linijų kompanijos galėtų padengti išaugusias kuro išlaidas. 100 kilogramų sveriančiam keleiviui, kuris skrenda iš Sidnėjaus į Londoną, bilietas pabrangtų 29 JAV doleriais. O 50 kilogramų sveriantis keleivis gautų tokio paties dydžio nuolaidą. Padidėjusias kuro išlaidas būtų galima sumažinti naudojant šiek tiek pakoreguotą svorio apmokestinimo metodą. Norint pasiekti šį tikslą reikėtų nustatyti standartinį keleivio ir jo bagažo svorį. Tokiu būdu būtų matuojamas bendras keleivio ir jo daiktų svoris ir klientui tektų susimokėti už tuos kilogramus, kurie viršija patvirtintą normatyvą. Minėtas metodas leistų išvengti nemalonaus jausmo, kurį patiria dalis žmonių atskleisdami savo svorį. Šiuo klausimu teko diskutuoti su draugais. Daugelis jų teigia, kad neteisinga kaltinti žmones dėl nutukimo, nes šį sutrikimą lemia sulėtėjusi medžiagų apykaita. Antsvorio apmokestinimas jokiu būdu nėra bausmė, nes tokiu būdu oro kompanijos paprasčiausiai galėtų nustatyti tinkamą skydžio kainą kiekvieno kliento atžvilgiu atsižvelgdamos į individualias kuro sąnaudas, reikalingas konkrečiams keleiviui transportuoti. Oro linijų paslaugų negalima sulyginti su sveikatos apsaugos sistema, todėl individualus kainos nustatymas nereiškia diskriminacijos. Teisė skraidyti oro linijomis nėra prigimtinė žmogaus teisė, kuria kiekvienas gali naudotis lygiomis sąlygomis.

Atsistatydino

FAKTAI DUBAJAUS EKONOMIKA

Graikijos finansų ministras Evangelas Venizelas nusprendė atsistatydinti. Apie tai pats ministras pranešė televizijos kanalui „Alpha“.

â Pasaulinė finansų krizė JAE statybų rangovus privertė sustabdyti ar nutraukti projektų už 500 mlrd. JAV dolerių (1,3 trln. litų). â Milžiniški statybų projektai Dubajaus biudžete atvėrė 129 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. litų) skolą. â 2009 m. Abu Dabis Dubajui suteikė 20 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. litų).

Graikijos socialistai tikisi, kad E. Venizelas padės jiems laimėti parlamento rinkimus. Reuters

E. Venizelas ketina žengti į politiką: ministras yra vienintelis kandidatas į Graikijos visuotinio socialistinio judėjimo, PASOK, pirmininko pastą. Partijos vadovo rinkimai vyks

kovo 18 dieną. E. Venizelas patikslino, kad derybos dėl naujojo ministro paskyrimo jau vyko, tačiau galimo perėmėjo pavardės neatskleidė. Finansų ministro pareigas einant E. Venizelui, įvyko sėkmingos derybos dėl valstybės įsiskolinimo dalies nurašymo ir Atėnams pavyko sumažinti valstybės skolą daugiau nei 107 mlrd. eurų (369 mlrd. litų).

â Prognozuojama, kad šiais metais Dubajaus ekonomika išaugs 5 proc. â Dubajaus oro uostu praėjusiais metais keliavo daugiau kaip 51 mln. keleivių. â Praėjusiais metais Dubajus sulaukė per 9,3 mln. turistų.

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

ovatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Bankroto rizika 2002 metais Dubajuje užsieniečiams pirmą kartą buvo leista įsigyti nekilnojamojo turto tam tikrose teritorijose. Kilęs statybų bumas leido atsirasti tūkstančiams naujų namų, kuriuos papildė nauji biurų pastatai, prabangūs viešbučiai ir milžiniški prekybos centrai. Tačiau šią plėtrą sužlugdė 2008 metais bankrutavęs bankas „Lehman Brothers“. Dėl pasaulinio kreditų kracho statybų rangovai visuose JAE sustabdė ar apskritai atšaukė projektų už 500 mlrd. JAV dolerių (1,3 trln. litų). Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas, besitraukian-

tys investuotojai ir išvykusių darbininkų palikti nebaigti statyti dangoraižiai Dubajaus biudžete atvėrė 129 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. litų) skolą. Bandymai tapti finansų ir turizmo centru miestą privertė priimti 20 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. litų) finansinės paramos paketą iš Abu Dabio susidariusiai skolai restruktūrizuoti. Šiandien nerimas dėl Dubajaus nemokumo rizikos jau sumažėjęs, nes pagrindinės emyrato kompanijos pažadėjo šiais metais padengti savo skolas be valdžios pagalbos. „Dubajus yra neužbaigtas miestas su pusiau pastatytais dangoraižiais ir niekur nevedančiais keliais, – portalui „Bloomberg“ teigė Kembridžo universiteto mokslininkas Jimas Krane‘as. – (Miestas) jau nebegali susitelkti į didžiulius žavius projektus, nes nebegali sau to leisti.“

miesto ekonomika šiais metais turėtų išaugti dar 5 proc. Miesto valdžios atstovai taip pat tikina, kad šiemet neteks

pritraukti kapitalo nei tarptautinėse obligacijų rinkose, nei prašyti finansinės paramos iš Abu Dabio.

Banko „HSBC Holdings“ Vidurio Rytų padalinio vadovas Simonas Cooperis įsitikinęs, kad Dubajaus ekonomika pasiekė aukščiausią tašką nuo 2008 metų. „Bloomberg“ ekonomistas teigė, kad emyrato augimą šiandien skatina ne tik nekilnojamasis turtas, tačiau

ir prekyba bei finansai. Be to, miesto geografinė padėtis leidžia jam tapti tiltu, sujungiančiu Europos ir Azijos ekonomikas.

Investuotojų oazė Dėl pilietinių neramumų gretimose regiono valstybėse kyla naftos kainos, tad

naftą eksportuojančios valstybės, tarp jų ir JAE, gali džiaugtis plūstančiu kapitalu. JAV energetikos departamentas apskaičiavo, kad naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybės narės praėjusiais metais gavo per 1 trln. JAV dolerių (2,6 trln. litų) pa-

TIK SKAIČIAI

100 11,2 %

mln.

KATASTROFĄ PATYRUSĮ LAIVĄ „COSTA CONCORDIA“ PAŠALINTI KAINUOS DAUGIAU NEI 100 MLN. EURŲ (345 MLN. LITŲ)

Tiltas tarp Europos ir Azijos Nepaisant visų negandų šie metai turėtų tapti Dubajaus atsigavimo pradžia. Praėjusiais metais šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo valdomo emyrato ekonomika augo daugiau nei 3 proc. Dubajaus aukščiausiojo fiskalinės politikos komiteto vadovo prognozėmis,

pusiau pastatytais dangoraižiais ir niekur nevedančiais keliais

Išgyvenęs finansų krizę Dubajus vėl tampa investuotojų traukos centru.

Reuters

Suomius skatins investuoti Suomijoje speciali grupė, sudaryta nacionalinės kapitalo rinkos strategijai suplanuoti, pasiūlė neapmokestinti mažiau nei 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų) siekiančių dividendų.

» Žvelgiant iš oro linijų degalų sanaudų

Suomijos gyventojai daugiausia investuoja į šalies bendroves. AFP

Grupė apskaičiavo, kad dėl tokio žingsnio Suomijoje akcijas perkančių asmenų skaičius išaugtų maždaug 260 tūkst. Šiuo metu kompanijų akcijų Suomijoje turi maždaug 820 tūkst. asmenų. Darbo grupė mano, kad mokesčių lengvatos

ISPANIJOJE PER METUS BŪSTO KAINOS NUKRITO 11,2 PROC.

tančius pinigus“, – teigia turto valdymo bendrovės „Templeton Asset Management“ vadovas Markas Mobiusas. Anot jo, investuotojai pirmiausia renkasi didžiausias rinkas, vėliau dairosi į besivystančias rinkas ir galiausiai atsiremia į vadinamąsias ribines rinkas, tokias kaip Vidurio Rytai. Sukilimai Egipte, Tunise, Jemene ir Libijoje bei kiti neramumai Bahreine ir Saudo Arabijoje praėjusiais metais leido Dubajaus oro uostui pasiekti rekordinį keleivių srautą. Per metus keliaujančiųjų skaičius išaugo 14 proc. ir siekė 51 mln. Praėjusiais metais Dubajus taip pat sulaukė 9,3 mln. turistų. Didžiausių miesto prekybos centrų savininkai gali džiaugtis, kad beveik visas juose esantis plotas išnuomotas prekybininkams. Bankininkų skaičiavimu, praėjusiais metais mažmeninė prekyba sudarė beveik 30 proc. Dubajaus BVP. Išgyvenęs finansinį nuosmukį Dubajus atgimsta it feniksas ir nusipurtęs nekilnojamojo turto krizės pelenus vėl kyla elitinių pasaulio miestų viršūnės link. Miestas, kuriame yra didžiausias pasaulyje pastatas ir didžiausia pasaulyje dirbtinė sala, siekia tapti finansų ir prekybos uostu Vidurio Rytuose, regione, kur saugumas (ir politinis, ir finansinis) vertinamas ne ką mažiau nei vanduo dykumoje.

jamų. Dubajui ir kaimynui Abu Dabiui priklauso 7 proc. pasaulio naftos išteklių. Kadangi JAE nepalietė Arabų pavasario banga, ekspertai įsitikinę, kad Dubajaus akcijų birža ateityje pritrauks vis daugiau investuotojų. „Dėl politinių neramumų galima stebėti į Dubajų plūs-

» Dubajus yra neužbaigtas miestas su

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

perspektyvos nėra skirtumo, kokios rūšies krovinys bus gabenamas – 40 kilogramų riebalų ar įprasto bagažo

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

palūkanoms už būsto paskolas turėtų būti panaikintos. Anot grupės, jos kenkia investicijų rinkoms ir siaurina namų ūkio turto paskirstymą. Darbo grupė rekomenduoja maždaug 20 skirtingų priemonių, padėsiančių plėtoti Suomijos kapitalo rinkas ir skatinti ekonomikos augimą. Grupė teigia, kad norint užtikrinti augimą privačiame sektoriuje reikia sukurti 200 tūkst. naujų darbo vietų. Grupė taip pat mano, kad valstybė galėtų parduoti dalį nestrateginės nuosavybės.

Keis valiutą Islandijos premjerė Johana Sigursdottir teigia, kad šalis svarsto galimybę vietoj euro rinktis Kanados dolerį. „Turime pasirinkti, ar atsisakyti Islandijos suverenumo monetarinėje politikoje ir įsivesti kitos valstybės valiutą, arba tapti Europos Sąjungos (ES) nare“,– savo socialdemokratų partijos susirinkime savaitgalį sakė J. Sigursdottir. Šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas vėliau paaiškino, kad, premjerės

Vėl prekiaus akcijomis nuomone, narystė ES yra geriausias pasirinkimas. Referendumas dėl Islandijos narystės ES turėtų vykti kitų metų pradžioje, tačiau dėl skolų krizės pasitikėjimas ES labai sumažėjo. Remiantis apklausų rezultatais, 7 iš 10 Islandijos gyventojų nori atsisakyti kronos, tačiau islandai neišsirenka tarp euro ir Kanados dolerio. Apklausų rezultatai taip pat atskleidžia, kad vos 26 proc. gyventojų nori prisijungti prie ES.

Libijos vertybinių popierių birža vėl atvėrė duris pirmą kartą po to, kai žlugo Muamaro Gadafio režimas.

2008 metų krizė privertė Islandiją skolintis iš TVF ir kitų kreditorių. Reuters

Biržoje pradėta prekiauti 10 kompanijų akcijomis, o pirmąją dieną buvo atlikta sandorių už 3,9 mlrd. Libijos dinarų (7,9 mlrd. litų), teigė vertybinių popierių biržos vadovas Ahmedas Karoudas. Beveik visos kompanijos, kurių akcijomis buvo prekiaujama, yra bankai ir draudimo bendrovės. Libijos centriniam bankui parengus

reikiamus įstatymo projektus užsienio investuotojams bus leista įsigyti iki 10 proc. įmonių akcijų. M. Gadafio šalininkai praėjusių metų birželį užėmė buvusį akcijų biržos pastatą. Prieš diktatoriaus nušalinimą biržoje buvo prekiaujama 13 kompanijų akcijomis. Šiandien iš naujo atverta akcijų birža buvo sukurta pagal Abu Dabio pavyzdį. Kiek vėliau prie jos turėtų prisijungti naftos, telekomunikacijų ir nekilnojamojo turto bendrovės.

Iš naujo veikti pradėjusi Libijos akcijų birža rodo, kad padėtis šalyje stabilizavosi. Reuters

NERINGA MEDUTYTĖ Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Londono

ei narkomanus laikysime nusikaltėliais, situacijos tikrai neišgelbėsime“, – garsia savo fraze diskusiją pradėjo R. Bransonas.

Išleistas 1 trilijonas Visą pasaulį kviečiantis diskutuoti apie karo su narkotikais neefektyvumą R. Bransonas per diskusiją Londone atkreipė dėmesį į Portugaliją. „Prieš dešimt metų Portugalijoje buvo legalizuoti visi narkotikai, – sakė vienas turtingiausių pasaulio verslininkų. – Sumažėjo vagysčių, užsikrėtusių ŽIV ir priklausomybę heroinui turinčių žmonių. Tai, kad narkomanai buvo vežami ne į kalėjimus, o į palatas, padėjo sukurti daug saugesnę visuomenę.“ Anot R. Bransono, JAV prezidento Richardo Niksono prieš penkiasdešimt metų paskelbtas karas neturi prasmės. „Kovai su narkotikais jau buvo išleista 1 trln. JAV dolerių (2,6 trln. litų). Ir tai nedavė norimų rezultatų“, – teigė R. Bransonas. Pagal Jungtinių Tautų statistiką pasaulyje kanapes vartoja 166 mln. žmonių, tačiau, anot narkotikų legalizavimo siekiančių aktyvistų, niekas nuo kanapių nemirė.

Narkotikai – laisvė? „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as taip pat buvo nusiteikęs tolerantiškai, o narkotikus vadino kaip vieną iš alternatyvų kūrybiškumui skatinti. „Kiekvienai sistemai, kurioje vien pralaimėjimai, reikia naujų idėjų, naujų eksperimentų, – sakė J. Assange‘as. – JAV savo priežiūros būstines turi net 63 valstybėse, ten rūpinamasi ir narkotikų kontrole. Bet kol kas tai rezultatų nedavė. Mes kaip individai turime teisę mąstyti, reikšti mintis, kol neįsipainiosime į nusikaltimus, mūsų teisė yra daryti ką norime. Laisvė kontroliuoti savo būseną kai kuriems žmonėms suteikia papildomų kūrybinių galių, kurių reikia mums visiems.“ Anot „WikiLeaks“ įkūrėjo, valstybė neturėtų kištis ir reguliuoti šių žmogaus teisių. „Beje, kanapės apskritai neturėtų būti priskiriamos prie karo su narkotikais, nes prie kanapių priprantama tiek pat, kiek ir prie bulvių“, – teigė J. Assange‘as.

Meksika – tik auka Buvęs Meksikos prezidentas Vincete‘as Foksas diskusijoje sakė, kad karo su narkotikais

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

FAKTAI KARAS SU NARKOTIKAIS

â JAV kasmet skiria 800 mln. dolerių (2,1 mlrd. litų) priklausomybei nuo narkotikų tirti â 62 proc. afroamerikiečių kasmet sodinami į kalėjimą dėl narkotikų platinimo ir vartojimo, tai sudaro 12 proc. JAV gyventojų â Nuo 1988 iki 2011 m. JAV buvo suimta 24 mln. 400 tūkst. žmonių dėl narkotikų platinimo ir vartojimo â Dėl medicininės paskirties kanapės legalizuotos Kanadoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Izraelyje ir 16 JAV valstijų

Britų milijardierius R. Bransonas ragina pasaulį legalizuoti narkotikus. AFP

metu Meksikai nepelnytai buvo priskiriamas labai blogas vaidmuo. „Mes nesame narkomanų šalis, – sakė buvęs Meksikos prezidentas. – Tiesiog esame pakliuvę į turtingų Kalifornijos ir kitų JAV verslininkų pinkles, kuriems meksikiečiai nelegaliai tiekia narkotikus. Dažnai esame tranzitinė šalis, per kurią iš Pietų Amerikos, Kolumbijos, Venesuelos, Bolivijos, Ekvadoro į Šiaurės Ameriką keliauja narkotikai.“ Kontroliuoja meksikiečiai Tačiau generolas, buvęs JAV nacionalinės narkotikų kontroliavimo tarnybos vadovas Barry McCaffrey itin griežtas tokiai lengvabūdiškai nuomonei. „Metamfetaminas, heroinas, milžiniški kiekiai marihuanos – esate daugiausia narkotikų gaminanti šalis, – buvusiam Meksikos prezidentui sakė įtakingas amerikietis. – Dauguma JAV su narkotikais susijusios veiklos kontroliuojama septy-

nių meksikiečių grupuočių. Vien pernai dėl narkotikų verslo Meksikoje žuvo 15 tūkst. vietinių.“

Padėti, o ne bausti Audringų ovacijų sulaukė gėlių vaiką primenantis aktorius ir komikas Russelas Brando, diskusijoje internetu jis dalyvavo iš namų Kalifornijoje. „Pats buvau ir narkomanas, ir alkoholikas, – teigė aktorius. – Tačiau dabar jau kelis mėnesius esu švarus. Gyvenimas yra gražus, tad pats žodis „karas“ yra blogas. Kodėl reikia kovoti su narkomanais? Jiems reikia padėti, o ne nusikaltėliais vadinti.“ Kaskart ekrane su kepure ir Kristų primenančia šukuosena pasirodantis ekstravagantiškais poelgiais garsėjantis R. Brando buvo piktai pasitiktas salėje sėdinčio „Mail on Sunday“ žurnalisto Peterio Hitchenso. „Tokie neatsakingi tavo ir kitų tavo draugų poelgiai skatina kitų žmonių degra-

daciją. Ar suvoki, kokią įtaką tavo kalba daro vaikams?“ – piktinosi žurnalistas.

Reikia įstatymo „Mail on Sunday“ žurnalistas prisipažino laukiantis, kad šita kampanija prieš kovą su narkotikais žlugtų. „Turime suprasti, kad vartoti narkotikus yra blogai, todėl jie yra nelegalūs, – sakė P. Hitchensas. – Esame per daug savanaudiški, nes tai siejame tik su asmeniniu malonu. Tai tinka vienišiams. Bet jei tavo šeima paskui turės rūpintis suluošintu tavo protu ir kūnu, vadinasi, turi jausti atsakomybę kitiems šeimos nariams, visuomenei. Jei įstatymas padeda negauti narkotikų, jis turi būti.“

Drausti veiksmingiau Pasaulis nėra pasirengęs narkotikų legalizavimui ir juos legalizavus galime išvysti, ko

dabar net neįsivaizduojame. Advokatas, politikas ir vienas iš Niujorko gubernatorių Eliotas Spitzeris griežtai teigė, kad tik kontrolė padės suvaldyti situaciją. „Už kampo narkotikų ieškantį ir jų negaunantį žmogų sulaikyti ir atpratinti nuo kvaišalų daug lengviau, nei leisti jam laisvai tiekti psichotropines medžiagas ir tikėtis, kad jis atpras, – sakė Eliotas Spitzeris. – Ar kas pagalvojote, kokią rinką sukursime vaistų kompanijoms?“

Vaistų tiekėjai pelnysis? Baiminamasi, kad legalizavus narkotikus vaistų kompanijos sukurs tokias veiksmingas ir nekaltas vaistų reklamas, kad jos atrodys kaip tradiciniai vaistai nuo skausmo. Pritariantys karui su narkotikais visuomenės veikėjai, kalėjimų gydytojai teigė, kad tik narkotikų drau-

» Kovai su narkotikais jau išleista 1 trln. JAV

dolerių. Ir tai nedavė norimų rezultatų

dimas gali stabdyti nusikalstamumą. „Daugelis narkomanų nusikaltėlių, kurie patenka į kalėjimą, jau turi ilgą nusikaltimų istoriją, kol tampa narkomanais, – sakė kalėjimo gydytojas Nigelis Keeganas. – Tad absurdas sakyti, esą vien dėl to, kad visuomenė narkomaną toleruoja kaip nusikaltėlį, jis toks ir tampa.“

Reikia kontrolės Knygos apie Meksikos ir Amerikos narkotikų karus „Amexika: War along the Borderline“ autorius Edas Vulliamy sakė, kad tie, kurie planuoja dekriminalizuoti narkotikus, tikriausiai nėra buvę ten, kur narkotikai itin paplitę. „Man teko matyti daug narkomanų ir narkotikų užvaldytų vietų. Narkotikai turi būti griežtai kontroliuojami. Jei tėvai turi teisę su savimi daryti ką nori ir vartoti narkotikus, kokių teisių turi tokioje aplinkoje augantys vaikai?“ – klausė E. Vulliamy.

38,8

marijus@ekonomika.lt

not muzikos renginių organizatorių, Lietuvoje apsimoka rengti ir festivalius, ir didelius koncertus – šie tarpusavyje nekonkuruoja, mat vadovaujasi iš principo kitokiomis koncepcijomis. Kai vadinamųjų „open air“ festivalių rengėjai atlikėjams skiria nuo trečdalio iki pusės pajamų, koncertų arenose žvaigždžių honorarams sumokama ir daugiau kaip pusė visų sąnaudų. Festivaliuose bilietas atsieina apie 100 litų, o didžiuosiuose koncertuose – apie 200 litų, tačiau ir tie, ir anie užsitikrina pakankamą lankytojų skaičių, kad renginiai atsipirktų. Tiesa, šiemet į koncertų rinką aktyviai veržiasi grupė „BDG Music“, netrukus surengsianti trejetą didelių koncertų. Tačiau segmento sen-

» Didesnėse

rinkose tie patys artistai kainuoja tiek pat

Praėjusią savaitę Seimas pritarė Kultūros ministerijos parengtai įstatymo pataisai, kuria siekiama Lietuvos ar užsienio įmonėms, investuojančioms į filmų gamybą Lietuvoje, taikyti pelno mokesčio lengvatą.

mln.

KOVO 2 DIENĄ PASAULIO KINO TEATRUOSE PASIRODĘS ANIMACINIS FILMAS ,,LORAKSAS“ (,,DR. SEUSS' THE LORAX“) JAU UŽDIRBO 38,8 MLN. JAV DOLERIŲ (101 MLN. LITŲ)

MARIJUS ŠIRVINSKAS

Televizijų pajamos augo

Taikys lengvatą

TIK SKAIČIAI

Filmų gamybą Lietuvoje bandoma išjudinti pelno mokesčių lengvatomis. AFP

buvių šie naujokų judesiai nebaugina – vietos esą užteks visiems, o kartu muzikos gerbėjai gaus daugiau pramogų.

Festivaliai be žvaigždžių Visą vasarą Lietuvos miškuose griaudės ir paežerėmis aidės bent 10 tradicinių muzikos festivalių – taigi kiekvieną savaitgalį bent po vieną. Tuo metu renginiai po žvaigždėtu dangumi tradiciškai apsieina be ryškiausių pramogų pasaulio žvaigždžių. Pirmųjų ir vienų didžiausių festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Galapagai/Roko naktys“ rengėjas Algirdas Barniškis sako, kad per muzikos festivalius grojikams atitenka iki pusės renginio pajamų. „Festivalis susidaro ne tik iš atlikėjų, bet ir techninių dalykų bei reklamos, – aiškino jis. – Tad ne muzikantų sąnaudos sudaro didžiąją dalį. Renginiai net ne visada atsiperka – mūsų uždarbis nuolat banguoja.“ Anot A. Barniškio, Lietuvoje į festivalį kažin ar įmanoma pasikviesti pirmojo ryškumo žvaigždžių, mat tai reikštų milžiniškas sąnaudas. „Kai patys išgirstame jų prašomas sumas – ant kaktos iššoka akys. Tokių pinigų iš

bilietų niekaip nesurinktume arba jis turėtų kainuoti apie 400 litų. Lietuvoje į festivalį niekada neatvyks ir 40 tūkst. žmonių, kaip įmanoma arenoje, kad parduotume daugiau bilietų“, – skaičiavo tradicinių „naktų“ organizatorius.

Tokiu būdu siekiama sudaryti palankias sąlygas filmų ga-

Pernai į „Roko naktis“ susirinko apie 6,5 tūkst. lankytojų, į „Bliuzo naktis“ – apie 4 tūkst. Šiemet abu festivaliai bus jubiliejiniai – dešimtasis ir dvidešimtasis. Anot šiemet 15-ąjį festivalį „Mėnuo juodaragis“ rengiančio Ugniaus Liogės,

mybai Lietuvoje, pritraukti užsienio filmų kūrėjus savo filmus kurti Lietuvoje naudojantis Lietuvos ūkio subjektų teikiamomis paslaugomis, rašoma Kultūros ministerijos išplatintame pranešime spaudai. Įstatymo projekte siūloma neatlygintinai suteiktoms lėšoms pelno mokesčio lengvatą taikyti tuo atveju, jeigu filmo gamintojas

jame kasmet groja apie 40–50 kolektyvų, bet tarp jų nėra didžiausių garsenybių. „Galime ir tokių pasikviesti, bet tuomet turėtume perkrauti festivalio svorį į vieną vardą, koncentruoti veiksmą į vieną pasirodymą. Juk festivalis vyksta tris dienas, tad šitaip

Lietuvos radijo ir televizijos komisija pranešė, kad praėjusiais metais išaugo televizijos ir retransliuotojų pajamos.

filmo arba jo dalies gamybai Lietuvoje planuoja išleisti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Ši priemonė skatintų vidutinio ir didesnio biudžeto filmų gamybą Lietuvoje bei padėtų išlikti konkurencingai kino gamybos pasaulyje. Panašią ribą yra nustačiusios ir kitos valstybės: Čekija, Kroatija, Latvija.

Praėjusiais metais šalies televizijos uždirbo 7 mln. litų daugiau nei 2010 metais. ELTA

nebūtų gerai ir neatitiktų mūsų koncepcijos“, – teigė jis. Kaip tokios lietuviškųjų „open air“ specializacijos neatitikęs pavyzdys yra festivalis „Be2gether“ – 2007 metais į rinką žengė ambicingai, bet po ketverių metų žlugo. Šis

renginys pritraukdavo vienu kitu tūkstančiu daugiau lankytojų nei „Roko naktys“, užtat kviesdavo brangesnių kolektyvų. „Didesnėse rinkose tie patys artistai kainuoja tiek pat, – aiškino festivalio vadas Giedrius Klimkevičius. – Tad faktiškai negalėjome konkuruoti – juk dabar nesudėtinga ir nebrangu nuvažiuoti į Lenkiją, Daniją ar Angliją.“ Jis pridūrė, kad festivalį paskandino ir rėmėjų trūkumas bei nepasiteisinęs planas pritraukti daugiau gerbėjų iš Baltarusijos. „Bet idėja dar nemirusi – tebeplevena ore“, – užsiminė G. Klimkevičius.

Remdamasi transliuotojų įmokomis komisija teigė, kad pernai komercinės televizijos gavo 148,28 mln. litų. Tai yra 5 proc., arba 7 mln. litų, daugiau nei 2010 metais. Retransliuo-

Pasidalija žanrus Tuo metu žvaigždes į Lietuvą vilioja koncertų organizatoriai. Šioje rinkoje didžiųjų dvejetą – įmonę „Macro Concert“, valdančią bilietų pardavimo sistemą „Bilietai.lt“, ir bendrovę „Seven Live“, per tą pačią grupę valdančią tinklą „Tiketa“, – papildė dar „BDG Music“ su platinimo sistema „Ticketpro“. „Ar tai konkurencija? Viena vertus, taip: žiūrovai gali rinktis, kur eiti, – pasakojo „Seven Live“ vadovas Juras Vėželis. – Kita vertus, ne: žmonėms siūloma daugiau koncertų ir šitaip suteikiama daugiau gerų emo-

* kaina nepatvirtinta

Diena Balandžio 13 Birželio 15–17 Birželio 22–24 Liepos 5–8 Liepos 6–7 Liepos 12–15 Liepos 20–22 Rugpjūčio 3–4 Rugpjūčio 10–12 Rugpjūtį Rugpjūtį Birželio 12 Liepos 3 Liepos 28 Liepos 31

Bilieto kaina, Lt 37–57 40–50* 83 55–100* nuo 43 nuo 80 apie 80* nuo 63 69–89 apie 85* 80-115* 140–190 149–219 nuo 227 156–226

tojų pajamos siekė 120,38 mln. litų – 10 proc. daugiau nei 2010 metais. O radijo stočių pajamos smuko. Komisijos teigimu, radijo stočių pajamos praėjusiais metais krito 7,8 proc. ir sudarė 21,72 mln. litų. Visų Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojų reklamos pajamos 2011 metais sudarė 187 mln. litų ir, palyginti su 2010 metais, išaugo 3 proc.

» Garsiam arenoje pasirodančiam atlikėjui

tenka daugiau kaip pusė už bilietus surinktų pajamų cijų. Atkreipkite dėmesį, kad atvažiuojantys atlikėjai yra skirtingų stilių, tad sudomins skirtingas auditorijas.“ O kas, jeigu visi trys didieji rinkos dalyviai per metus atsivežtų po trejetą tokio paties žanro žvaigždžių? „Geras klausimas, bet tokios situacijos dar nėra buvę, – teigė jis. – Atrodo, tuomet žmonių visuose koncertuose neužtektų, bet juk, atsiminkite, kai 2010 metų kovą vyko metalistų „Rammstein“ koncertas, o jau

FAKTAI DIDŽIAUSI KONCERTŲ RENGĖJAI LIETUVOJE

â „Macro Concert“ grupė ir 63 platinimo kasos „Bilietai.lt“. â „Seven Live“ grupė ir sistema „Tiketa“ su 64 kasomis. â BMG ir „Ticketpro“ kol kas turi 4 kasas šalies „Akropoliuose“. â „Medusa Concert“ ir „Bilietų pasaulis“, turintis 65 kasas.

TRADICINIAI FESTIVALIAI IR SUPERŽVAIGŽDŽIŲ KONCERTAI 2012 M. Renginys „Blitzkrieg“ „Sūpynės“ „Kilkim žaibu“ „Tundra“ „Bliuzo naktys“ „Velnio akmuo“ „Tamsta“ „Galapagai“ „Satta“ „Karklė“ „Mėnuo juodaragis“ Marilyn Manson Bryan Adams Red Hot Chili Peppers Sting

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Muzikantų honorarai festivaliuose sudaro iki pusės sąnaudų, pramogų arenose – daugiau kaip pusę. Ruslano Kondratjevo nuotr.

balandį – net du metalo grupės „Metallica“ koncertai. Ir visos salės buvo pilnos!“ Organizatoriai pasiskirstę ir rinkas: „Seven Live“ koncertus rengia grupės arenoje „Siemens“, „Macro Concert“ yra aktyvūs ir kituose miestuose, o „BDG Music“ nusitaikė į „Žalgirio“ areną Kaune. „Mes patys anksčiau dirbome su BDG. Tačiau mes organizuojame didžiumą renginių didžiausioje arenoje

TIK SKAIČIAI

106

STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENIMIS, LIETUVOJE PERNAI VEIKĖ 106 MUZIEJAI

189 mln.

NUSKENDUSIAME LAIVE „TITANIKAS“ RASTI DAIKTAI AUKCIONE BUVO ĮVERTINTI 189 MLN. JAV DOLERIŲ (500 MLN. LITŲ)

„Siemens“ didžiausioje rinkoje – Vilniuje, tad jų konkurencijos nebijome“, – patikino ir J. Vėželis. Koncertininkai taip pat dirba kitame segmente nei festivaliai: mažiau moka už organizavimą, užtat daugiau skiria patiems atlikėjams. „Koncertai arenose yra grynai komerciniai, – aiškino A. Barniškis. – Jų organizatoriai pirmiausia veža tuos, kuriuos gali parduoti. O į atviros erdvės festivalius dauguma važiuoja ne tik dėl muzikos, bet ir dėl atmosferos. Mūsų pačių festivaliai pirmiausia gimė ne iš komercijos, o iš altruizmo.“ J. Vėželis paskai-

čiavo, kad garsiam arenoje pasirodančiam atlikėjui tenka daugiau kaip pusė už bilietus surinktų pajamų. „Renginio sėkmę užtikrina gera reklama, pardavimo strategija ir pasirodymo laikas, – sakė jis. – Žinoma, prieš kviesdamas atlikėją visuomet pasiskaičiuoji. Štai pernai surengėme turbūt brangiausio renginio – cirko „Cirque du Soleil“ – pasirodymą. Bet tokių grupių kaip U2, „The Rolling Stones“ ir AC/DC Lietuva turbūt nelabai įpirktų.“ Savaitraščiui nepavyko gauti „Macro Concert“ ir „BDG Music“ vadovų komentarų – jie išvykę į užsienį.

TIK SKAIČIAI

Estai pamilo „Facebook“

600

KOMPANIJOS „APPLE“ AKCIJOS PIRMĄ KARTĄ VIRŠIJO 600 JAV DOLERIŲ (1,5 TŪKST. LITŲ) UŽ AKCIJĄ RIBĄ

Keturi iš penkių Estijos gyventojų, kurių amžius – iki 38 metų, populiariausiame pasaulyje socialiniame tinkle „Facebook“ turi susikūrę savo profilį. Tyrimas parodė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurių amžius – iki 39 metų, ir 60 proc. gyventojų, kurių amžius – iki 65 metų,

yra įsiregistravę „Facebook“. Beveik trečdalis jų šiame socialiniame tinkle apsilanko kasdien, o beveik pusė – kasdien jame sugaišta daugiau kaip valandą. Į interneto svetainę „YouTube“ bent kartą per savaitę užklysta 61 proc. interneto vartotojų Estijoje. Trumpųjų pranešimų skelbimo sistema „Twitter“ kartą per savaitę naudojasi tik 5 proc. apklaustųjų.

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Turi naują vadovą Japonijos technologijų bendrovė „Sharp“ buvusį pasaulinių operacijų prezidentą Takashį Okudą paskyrė naujuoju kompanijos vadovu.

Daugiau kaip pusė Estijos gyventojų tinklalapyje „Facebook“ praleidžia daugiau nei valandą. Reuters

Analitikai mano, kad „Sharp“ turėtų sumažinti savo verslo priklausomybę nuo televizorių. AFP

Naujojo vadovo laukia nelengva užduotis – grąžinti kompaniją į pelno kelią. Balandį naujas pareigas pradėsiantis eiti T. Okuda pakeis iki šiol „Sharp“ vadovu

buvusį Mikio Katayamą. Bendrovė patyrė didžiulių nuostolių dėl pasaulinės skystųjų kristalų ekranų paklausos kritimo ir smarkiai išaugusio Japonijos jenos bei JAV dolerio santykio. Paskutinį ketvirtį kompanija buvo priversta nurašyti inventoriaus už 33 mlrd. jenų (1 mlrd. litų). Artimiausiu metu „Sharp“ darbuotojai gali nesitikėti atlyginimų didėjimo.

TIK SKAIČIAI

4 mlrd. 30 mln.

JAV TECHNOLOGIJŲ BENDROVĖ „CISCO“ UŽ BEVEIK 4 MLRD. JAV DOLERIŲ (10,5 MLRD. LITŲ) KETINA ĮSIGYTI SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS KOMPANIJĄ NDS

KINIJOS MOBILIŲJŲ TELEFONŲ OPERATORIUS „CHINA MOBILE“ PER ŠIUOS METUS KETINA PRITRAUKTI 30 MLN. 3G INTERNETINIO RYŠIO VARTOTOJŲ

FAKTAI TECHNOLOGIJOS LIETUVOJE

â Daugiausia patentų išduodama bendrovėms IBM, „Samsung“ ir „Microsoft“

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

ietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.

4G ryšys netinka Taip nutiko su naujuoju itin lauktu „Apple“ trečiuoju planšetiniu kompiuteriu „iPad“. „Obuolio“ ženklo gerbėjai Europoje jau rikiuosis į eiles siekdami kuo greičiau įsigyti naująjį, tobulesnį nei pirmtakai, prietaisą. Viena iš „iPad 3“ naujovių – galimybė naudotis gerokai spartesniu 4G LTE ryšiu. Ankstesni įrenginiai vartotojams leido naudoti 3G ryšius. Dideliam visos Europos nusivylimui, „Apple“ planšetinį kompiuterį išleido pritaikytą JAV ir Kanados rinkoms: itin sparčiai veikiantys 4G LTE ryšiai čia veikia 700 ir 2100 MHz dažnių juostose, o Europoje galioja visiškai kiti standartai. 4G LTE tinklai čia veikia 800, 1800 ir 2600 MHz dažnių juostose. 2100 MHz juosta priskirta 3G ryšiams, o 700 MHz radijo bangų ruožas naudojamas visai kitiems tikslams, ne mobiliosioms technologijoms. Dar daugiau nusivylė

â 37 proc. Baltijos šalių mobiliųjų telefonų rinkos sudaro išmanieji telefonai. Lietuvoje jie sudaro 36 proc. rinkos

„obuolio“ gerbėjai, kai „Apple“ pareiškė, kad bent jau kol kas nesirengia pritaikyti naujausio savo produkto kitoms, ne tik JAV, rinkoms. Taigi visoje Europoje, kartu ir Lietuvoje, nusipirkusiems naująjį „iPad“ teks pamiršti apie greitesnį 4G LTE ryšį.

â 75 proc. Baltijos šalių išmaniųjų telefonų veikia su operacine sistema „Android“

Ryšio tiekėjų taisyklės Naujausiomis technologijų tendencijomis besidomintis Džiugas Paršonis tvirtino, kad nors globalizacija skverbiasi į kiekvieną kampelį, pasaulis vis dar nėra vieningas. Ypač mobiliųjų technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei nusipirksite mobilųjį telefoną Japonijoje ir parsivešite į Lietuvą, jis neveiks. Lietuvoje prieš daugelį metų taip pat buvo „Comliet“ ryšio tiekėjas, jis prekiavo ir mobiliaisiais telefonais. Jie veikė tik su „Comliet“ ryšiu“, – pasakojo D. Paršonis. Tai, kad naujasis „Apple“ įrenginys Europoje neveiks 4G ryšiu, anot D. Paršonio, nieko keisto: JAV kompanija leisdama savo gaminį jau turėjo jį pritaikyti dviem konkuruojantiems Amerikos ryšio tiekėjams. „Dėl šios priežasties „Apple“ turėjo rinkai pateikti dvi „iPad“ versijas“, – pasakojo specialistas. D. Paršonis tvirtino, kad rinka tapo globali ir kuo toliau, tuo dažniau ir daugiau vartotojai norės naudotis visais prietaisais. „Kol nebuvo kuriama tiek patrauklių, vartotojų norimų daiktų, ryšio tiekėjai buvo nustatę savas taisykles, – aiškino tech-

Jeigu mes save koduosime kaip užribį, tokie » ir būsime. Tačiau šioje srityje užribio nėra – pasaulis, kaip kažkas rašė, čia yra plokščias

Specialistai tikina, kad kalbant apie technologijas jokių užribių būti negali ir nėra. Scanpix

Europiečiai nekantriai laukė, kol bus išleistas naujasis „iPad“, bet nusivylė: paaiškėjo, kad žadėtuoju spartesniu 4G LTE ryšiu su naujuoju įrenginiu jie negalės naudotis. Scanpix

bazė užtikrina didžiosios dalies prietaiso funkcijų veikimą, gamintojas jį leidžia į rinką.“ Kai kurios paslaugos ir prietaisai, pasak S. Skupo, į Lietuvą neateina dėl to, kad šalies rinka pernelyg maža, jog būtų galima patikrinti gaminio veikimą ir paslaugų reikalingumą. „Kai kuriose srityse Lietuva tikrai pažengusi, tačiau kai kurioms naujovėms reikia laiko, reikia būti patikrintoms didesnėse rinkose, mat įvedus jas į mažą rinką galima greitai nusivilti, nors laikui bėgant paslauga galbūt sėkmingai prigis“, – kalbėjo „Samsung Electronics Lithuania“ vadovas.

Vysimės 2–3 metus nologijų tinklalapio Fwd. lt įkūrėjas. – Šiandien tai nebeįmanoma. Didelėse rinkose, tokiose kaip JAV, Kinijos, gamintojai dar gali taikytis prie ryšio bendrovių, tačiau kitur tai neįmanoma.

Priešingu atveju vartotojas, nusipirkęs gaminį, kuris neveiks su vienu ar kitu ryšiu, „balsuos kojomis“.

Lygiuotis į JAV ar Kiniją Paklaustas, ar galima Lie-

tuvą laikyti valstybe, esančia technologijų paraštėse, D. Paršonis atsakė neigiamai: „Tikrai nesame atsilikę. Tačiau tiesa ta, kad ateityje planuodami plėtrą operatoriai turės viską de-

rinti su gamintojais. Rinka tampa per globali, o ryšio operatorius niekada nepasiūlys to, ką gali pasiūlyti gamintojas.“ Pasak technologijų žinovo, Lietuvai reikėtų derintis ne prie Eu-

ropos, o prie JAV, Kinijos rinkų, kuriose yra daug stiprių gamintojų.

Rinka per maža „Samsung Electronics Lithuania“ generalinis di-

rektorius Simonas Skupas pasakojo, kad gamintojas prieš leisdamas gaminį į vienos ar kitos šalies rinkas įsitikina, jog šalyse yra techninė bazė, leisianti naujuose įrenginiuose veikti bent jau

90 proc. funkcijų. „Gaminių vėlavimo beveik nėra, – aiškino jis. – Kartais minimaliai vėluojama, kai reikia gaminį optimizuoti, pritaikyti rinkai, išversti ir pan. Jeigu šalyje esanti techninė

S. Skupas taip pat teigė, esą negalima sakyti, kad Lietuva gerokai atsilieka technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie aplikacijų išmaniesiems telefonams kūrimą, čia ma-

tome pakilimą ir aktyvią bendruomenę, – tvirtino specialistas. – Galbūt tokios pat bangos reikėtų ir išmaniųjų televizorių srityje – kol tai neišplitę pasaulyje, Lietuva galėtų šauti į priekį.“ Jis atkreipė dėmesį, kad tada, kai Vakarus užplūdo išmaniųjų telefonų banga, Lietuvoje prasidėjo krizė ir sumažėjo verslo bei žmonių perkamoji galia Lietuvoje. „Kai pasaulis bandė šias technologijas, mūsų pečius buvo užgriuvę kiti rūpesčiai, – sakė S. Skupas. – Dabar Lietuvoje išmaniųjų telefonų populiarumas auga. Tačiau pagal išmaniųjų telefonų kiekį rinkoje mes pasaulio tendencijas vysimės

dar kokius 2–3 metus.“ Paklaustas, ar Lietuva yra technologijų užribyje, S. Skupas tik nusijuokė: „Galbūt tik savo mintimis. Kalbant apie technologijas apskritai nereikėtų vartoti sąvokos „užribis“. Yra pavyzdžių, kai koks nors Indijos kaimelio gyventojas, turintis interneto prieigą, sukuria technologiją, kurios nesukuria didžiausi technologijų centrai. Ar tai užribis? Geografine prasme tas neprivažiuojamas kaimelis gal ir užribis, tačiau technologine – tikrai ne. Jeigu save koduosime kaip užribį, tokie ir būsime. Tačiau šioje srityje užribio nėra – pasaulis, kaip kažkas rašė, čia yra plokščias.“

Kol nebuvo kuriama tiek patrauklių, » vartotojų norimų daiktų, ryšio tiekėjai

buvo nustatę savas taisykles. Šiandien tai nebeįmanoma

O pastarąsias „BOD Group“ gamina vokiečiams ir iš to nemažai uždirba, nors tiražai jau nebe tokie dideli kaip kadaise. „Tik prieš trejus metus JAV nustojo gaminti automobilius, kuriuose būtų kasečių grotuvai. Įsivaizduojate, kiek tokių yra? Kasetės itin pelningos – viena duoda apie 300 proc. pelno, kai kompaktiniai diskai – vos kokius 5–7 proc. Kasečių gamyba šiandien galėtų išlaikyti kokias aštuonias darbo vietas“, – skaičiuoja verslininkas ir priduria, kad po dešimtmečio optinėms laikmenoms tapus nebeaktualioms įmonė nesirengia likti relikvijų puoselėtoja ir turi ambicingų planų.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Laikmenas pamirš

amenu, kai prieš beveik penkerius metus bendrovė atidarė Taline optinių laikmenų gamyklą, man nepamirštamą įspūdį padarė V. Janulevičiaus susidomėjimas darbu. Su vienu kolega jis apie įvairius profesinius aspektus diskutavo iki išnaktų, kai visi kiti jau buvo pamiršę darbus. Šiandien atrodo, kad niekas nepasikeitė: atmintinai vardija gaminamų optinių laikmenų kiekius, klientų, darbuotojų skaičius, užimamos rinkos dalis įvairiose Europos šalyse, apyvartą... „Man su skaičiais lengviau nei su vardais“, – prisipažįsta, nors aprodydamas sostinėje įkurtą gamyklą kiekvieną darbuotoją pavadina vardu, o pastariesiems, regis, nepakyla spaudimas išvydus įmonės vadovą gamybos vietoje.

Viską patys Matyt, skeptikams kylančius klausimus apie konkurenciją su Azija ar optinių laikmenų perspektyvas artimiausią dešimtmetį „BOD Group“ vadovas girdi dažnai, tad į juos suskumba atsakyti jau pokalbio pradžioje: „Mes galime, bet negaminame tuščių laikmenų, nes šiuo atveju konkuruoti su Azijos rinka neįmanoma. Iš mūsų gamyklos į prekybos tinklus iškeliauja kompaktiniai, DVD ar „Blu–ray“ diskai su muzika, filmais ar žaidimais.“ Grupei taip pat priklauso „Prioro įrašų grupė“, kuri atlieka kūrinių leidybą ir platinimą Baltijos šalyse. Su V. Janulevičiumi diskutuojame, ar įmanoma vienu metu atsisėsti ant visų rinkos kėdžių, ir, pasak jo, tai viena iš senų idėjų, ekonominio sukmečio suklostytomis sąlygomis tapusi verslo plėtra: „Anksčiau bet koks panašus žingsnis rinkoje būtų neigiamai įvertintas mūsų didžiųjų užsakovų. Todėl visuomet turėdavome balansuoti. Bet per krizę La-

V. Janulevičius pasakoja, kad didžiausia pamoka, išmokta per krizę, – sumažinti riziką. Ruslano Kondratjevo nuotr. tvijoje ir Estijoje bankrutavo didžiausi filmų, o Lietuvoje – muzikos leidėjai ir platintojai, tad kai kuriuos jų nusipirkome ir dabar mūsų veikla gerokai išsiplėtė. Manau, kad sprendimas buvo teisingas.“ V. Janulevičius pasakoja, kad didžiausia pamoka, išmokta per krizę – sumažinti riziką. Bankrutuojant užsa-

Visada yra nesėkmių ir nuostolių. » Skaudžiausios pamokos būna tos, kai įlendi ten, kur nieko neišmanai

kovams bendrovė dėl jų neatsiskaitymo prarado apie 10 mln. litų. „Reikėjo nuryti tą karčią piliulę, nes apyvarta krito nuo 75 mln. litų 2008-aisiais iki 50 mln. litų praėjusiais metais, – sako jis ir suskumba patikslinti, kad verslas išliko pelningas. – Dabar Baltijos šalyse jaučiamės gana saugiai. Gaminame ir sau, ir užsakovams, kurių pasaulyje apie 1,5 tūkst., nors, žinoma, kiekiai ne tokie dideli, kaip būdavo 2007–2008 metais. Sunkmetį išgyvenome gana sėkmin-

gai, nes nebuvome įsiskolinę bankams ir turėjome sukaupę kapitalo.“

Palaidojo CD V. Janulevičiaus neišmuši iš vėžių ir replikomis apie optinių laikmenų ateities perspektyvas: jų epopėjai prognozuoja dar dešimtmetį. „Sakiau, kad kompaktinių diskų nebeliks jau 2008 metais, tada mes pardavėme visą turėtą jų gamybos įrangą, liko tik viena mašina visose Baltijos šalyse, – pasakoja V. Janulevičius. – Ir kartais jos trūksta, nes yra

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

Vidmantas Janulevičius

1992 m. VU įgijo materialinio techninio aprūpinimo ekonomikos ir planavimo specialybę 1996–1998 m. – „Unternehmung für Außenhandel” (Vokietija) verslo konsultantas 2002–2008 m. – „Baltic Optical Disc” vadovas

kompaktinių diskų poreikis: vis dar yra jų grotuvai automobiliuose, be to, leidėjai taiko lankstesnę kainodarą ir už tą pačią kainą pirkėjui

Nuo 2008 m. – „BOD Group” vadovas Nuo 2009 m. – „Baltic Solar Solutions” direktoriaus pavaduotojas Nuo 2009 m. – „Baltic Solar Energy” generalinis direktorius

pasiūlo kelis kompaktinius diskus, CD formatas išliks dvejus trejus metus, po to turėtų natūraliai sunykti kaip kadaise kasetės.“

Šiemet įmonė planuoja persikelti į Visorių informacinių technologijų parką, kuriame stato saulės baterijų gamyklą ir tyrimų centrą. Į šį projektą „BOD Group“ investavo apie 150 mln. litų. V. Janulevičius skaičiuoja, kad antrajai gamybos linijai prireiks dar apie 70–80 mln. litų. „Naujas verslas naudą teiks kokius penkiasdešimt metų, – mėgstama skaičių kalba pasakoja verslininkas. – Šiuo metu palanku jį pradėti, nes viskas gerokai pigiau. Tokių gamyklų Europoje atsiras vis daugiau – per ateinančius dešimt metų šioje srityje bus daug pokyčių. Tad gamybą pradėsime per artimiausius porą metų, o optines laikmenas nustosime gaminti po penkerių metų. Ši įmonė bus 5–6 kartus pajėgesnė nei dabartinė „BOD Group“. Pradžia bus apie 200 mln. litų apyvartos.“ Atrodo, kad saulės elementai ir optinės laikmenos yra skirtingos sritys, tačiau, anot V. Janulevičiaus, daugiau nei pusė technologinių procesų yra gerai pažįstami, tad šis naujas verslas įmonei padės išlaikyti turimus specialistus. „Mes vieni pirmųjų iš optinių laikmenų gamintojų pradėjome galvoti apie saulės energetiką, – teigia „BOD Group“ vadovas. – Šiandien šiuo pavyzdžiu seka kokie septyni Europos gamintojai. Tokių celių, kurias planuojame gaminti, šiuo metu pasaulyje nėra – jos bus spalvotos. Sudėjus tarp dviejų stiklų galės atstoti stogo dangą, o saulės baterijos gamins elektrą. Dabar gaminamos panašios, tik iš plastiko.“ Paklaustas, kaip gimsta tokios plėtros idėjos, V. Janulevičius atsako trumpai: gaminant standartinį modelį konkuruoti su Kinija nėra galimybių. Tačiau vykdyti individualius užsakymus Azijos gamyklos per didelės, čia išeitis tokioms šalims kaip Lietuva – gaminti išskirtinį produktą su aukšta pridėtine verte už atitinkamą kainą. „Parduoti pigiai nėra mūsų tikslas, – sako V. Janulevičius. – Neseniai ben-

dravau su potencialiais užsakovais iš Italijos, jų diegiami projektai dešimt kartų didesni, nei galėsime pagaminti per metus. Bet italai greičiausiai taps mūsų pagrindiniais klientais.“

Atgal į praeitį Pirmasis kompaktinis diskas, kurį išleido „BOD Group“, buvo Virgilijaus Noreikos ir Luko „Laikas“. Įmonės vadovas šypteli, kai atkreipiu dėmesį, kad daina gana simboliška, ir pasakoja, kaip viskas prasidėjo: „Baigęs politechnikumą tapau

ryšininku, gavau paskyrimą tuometiniame telekome. Bet darbas buvo nykus, todėl lengvatinėmis sąlygomis įstojau į universitetą. O tada prasidėjo nepriklausomybė, atsivėrė užsienis, ėmiau prekiauti metalais. Vėliau su partneriu vokiečiu įkūrėme

įmonę Vokietijoje – ji aptarnaudavo farmacijos milžinus. Ir būtent tada atsirado poreikis gaminti optines laikmenas, nes taip jos mums atpigo perpus. Vėliau supratau, kad lakstyti pirmyn atgal nėra prasmės, ir verslus pasidalijome.“

Vykdyti individualius užsakymus Azijos » gamyklos per didelės, čia išeitis tokioms šalims kaip Lietuva – gaminti išskirtinį produktą su aukšta pridėtine verte už atitinkamą kainą

Pirmoji įmonės gamykla buvo Žirmūnuose, pastatyta apleistame vaikų darželyje. Vėliau perkelta į Šnipiškes. Dabar dar viena įmonės gamykla veikia ir Estijoje. „Visada yra nesėkmių ir nuostolių, – atvirauja verslininkas. – Skaudžiausios pamokos būna tos, kai įlendi ten, kur nieko neišmanai. Panašiai nutiko ir per statybų bumą, kai visi puolė statyti. Ir mes kartu. Statėme daug biurų Vilniuje ir Taline, ką spėjome parduoti, buvo pelninga. Tačiau dabar turime nemažai nekilnojamojo

turto.“Jis prisipažįsta anksčiau į nesėkmes reaguodavęs karščiau – dabar iškart ieško geriausių sprendimo būdų. Be to, mėgsta viską planuoti. „Gyvenimas gali iškrėsti įvairių netikėtumų, bet reikia žiūrėti į priekį ir turėti optimizmo. Verslininkas privalo stengtis mažinti riziką, nes turi apsaugoti šeimą nuo nesėkmingų investicijų. Kita vertus, be rizikos nebūtų verslo“, – reziumuoja jis ir priduria, kad neįsivaizduoja savęs jauno pensininko, mat niekas nenudirbs darbo geriau nei pats.

FAKTAI „BOD GROUP“

â 1998 m. įkurta „Garsų studija“ â Gamina optines laikmenas, kurių 85 proc. eksportuoja iš Baltijos šalių Latvijos ir Estijos â Užima pusę Suomijos, 18–20 proc. – Švedijos ir iki 10 proc. – Norvegijos optinių laikmenų rinkos. Pagrindinės eksporto šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija â Pasaulyje turi 1,5 tūkst. klientų, kurių du trečdaliai yra aktyvūs užsakovai â Į „BOD Group“ investuota apie 40 mln. litų.

V. Janulevičiaus valdoma įmonė dar šiemet planuoja persikelti į Visorių informacinių technologijų parką, čia stato saulės baterijų gamyklą ir tyrimų centrą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

– Kitu atveju pristatant tik didelę viziją, investuotojams sunku suprasti, ar komanda tik kalba apie ją, ar iš tiesų sugebės tai įgyvendinti. Kita vertus, jei bus kalbama tik apie minimalų sprendimą, investuotojams tai bus neįdomu, nes sėkmės atveju tai ir liks minimalus sprendimas.“ D. Lašaitės bendrovė iš „SeedCamp“ investicijų fondo gavo apie 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) ir gali pasigirti tokiais klientais kaip „Skype“. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad per prezentaciją naudinga gerai pristatyti konkurencinę aplinką: „Bent jau IT srityje konkurentų egzistavimas dažnai reiškia, kad rinka tam produktui yra, ir palyginimas su konkurentais padės aiškiau nustatyti projekto potencialą.“

MARTYNAS PASILIAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

ietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup'us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dotcom“ burbului. Tačiau statistika kitokia. „Dow Jones VentureSource“ surinkti duomenys rodo, kad pernai Europoje rizikos kapitalo investuotojai sudarė 1 012 sandorių – tai 19 proc. mažiau nei 2011 metais, arba beveik 75 proc. mažiau nei 2000 metais, kai sprogo „dot-com“ burbulas. Be to, žinant, kad investicijos į „startup'us“ yra rizikingesnės nei į akcijas ir kad sėkminga investicija būna tik viena iš dešimties, kitų teigimu, tikimybė sėkmingai investuoti dar mažesnė, nenuostabu, kad nelengva įtikinti investuotoją patikėti nauja idėja. Koks sėkmės receptas? Mūsų pašnekovai sako, kad komanda ir idėja.

Investuotojai mokosi Pašnekovai sutiko, kad Lietuvoje rizikos investuotojai dar tik pradeda mokytis ir keisti investavimo filosofiją. „Startup'ai“ yra didžiausios rizikos zona, todėl riziką reikia priimti, o ne apsistatyti saugikliais. Bandžiusių investuoti nėra tiek daug, tačiau turint jauną, perspektyvų projektą yra kur nueiti pasikalbėti“, – tvirtino R. Tamošiūnas. D. Dvilinskas teigė, kad investuotojams reikia suprasti, jog tik vienas iš dešimties „startup'ų“ bus sėkmingas, todėl reikia investuoti į dvidešimt: „Turi būti daug greitų sprendimų. Reikia investuoti mažesnėmis sumomis į daugiau idėjų ir investuoti taip, kad kompanija galėtų sulaukti ir kitų investuotojų – neprašyti 50 proc. akcijų, nes pinigai bus išmetami į balą. 15–20 proc. yra viduriukas. Šiuo metu Lietuvoje nėra tiek daug investuotojų, kad tai būtų daroma profesionaliai, tačiau artimiausiu metu investuotojai turėtų pamatyti potencialą.“

Svarbiausia – komanda „Reikia tris kartus pabraukti, kad svarbiausia yra žmonės komandoje – visos sėkmės istorijos grįstos komanda“, – sakė vienas iš akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų Rokas Tamošiūnas. „StartupHighway“ komanda į jiems įdomius „startup'us“ investuoja iki 14 tūkst. eurų (beveik 50 tūkst. litų) ir už tai prašo 10 proc. bendrovių akcijų. R. Tamošiūnas pabrėžė, kad komandoje turi būti geras klimatas, pasitikėjimas, nariai turi būti kompeten-

Nuolat augančioje „startup'ų“ ekosistemoje investuotojus pirmiausia paperka komanda ir pasaulį keičianti idėja. AFP

tingi: „Jei kuriama kokia nors IT priemonė rinkodarai, komandos nariai turi suprasti ir technologijas, ir rinkodarą.“ Kito akceleratoriaus „Startup Monthly Vilnius“ vykdomasis direktorius Daumantas Dvilinskas mano, kad komandos nariams nebūtina išmanyti visų sričių – svarbiau, jog jie sugebėtų at-

likti visus reikalingus darbus ir nereikėtų ieškoti pagalbos iš išorės. Jo nuomone, idealiausia, kad komandoje būtų programuotojas, asmuo, dirbantis su vartotojų patirtimi,

» „Startup'ai“ yra didžiausios rizikos zona, todėl riziką reikia priimti, o ne apsistatyti saugikliais

NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ Nr.

Akcija

Pokytis

ir žmogus, kuris galėtų visa tai parduoti. „Jie patys turi būti ambicingi, neramūs ir nesakyti, kad šiemet idėją plėtos Lietuvoje, o vėliau pažiūrės,

Apyvarta

kaip seksis. Turi būti iškart manoma, kad veikla bus vykdoma užsienyje – gal net reikėtų šiek tiek vidinio pykčio“, – pridėjo R. Tamošiūnas.

Idėja užsieniui Abu pašnekovai sutiko, kad naujo verslo idėja turi būti nutaikyta į užsieno rinkas ir turėti daug galimybių sparčiai augti ateityje. „Investuo-

tojai neinvestuos į garažą, kuris gali veikti viename mieste – jiems reikia verslo, kuris galėtų gana greitai augti pasaulio ar kokio nors regiono mastu“, – sakė D. Dvilinskas. Be to, itin svarbu, kad naujojo verslo savininkai sugebėtų išlaikyti idėją komandos viduje. „Dažnai tenka matyti, kad žmonės

NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ Nr.

Akcija

Pokytis

Apyvarta

–3,77%

855,53 EUR

„Klaipėdos baldai“ (KBL1L)

+8,11%

1478,80 EUR

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L)

„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L)

+4,62%

1816,09 EUR

Ūkio bankas (UKB1L)

–1,69%

35145,30 EUR

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

+3,55%

1255,00 EUR

„Vilkyškių pieninė“ (VLP1L)

–1,53%

7673,08 EUR

„Invalda“ (IVL1L)

+2,20%

61077,69 EUR

„City Service“ (CTS1L)

–1,09%

31063,31 EUR

„Snaigė“ (SNG1L)

+1,92%

51284,56 EUR

„Rokiškio sūris“ (RSU1L)

–0,66%

Šalt. spekuliantai.lt, kovo 8-15 d. duomenys

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

897,60 EUR Šalt. spekuliantai.lt, kovo 8-15 d. duomenys

įžvelgė nišą, sukūrė produktą, tačiau savyje neišlaiko kertinio know-how ir darbus atlieka pašalinių žmonių pagalba“, – teigė R. Tamošiūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad didelis pranašumas investuotojų akimis – idėjos, turinčios galimybių pakeisti pasaulį.

Kaip parduoti Išsiaiškinome, kas investuotojams svarbu, tačiau kaip jiems parodyti, kad jūsų „startup'as“ šiuos reikalavimus atitinka? „Bendraujant reikia suprasti, su kuo bendrauji ir kokie auditorijos reikalavimai, – sakė D. Dvilinskas. – Reikia žiūrėti iš investuotojo pusės. Žmonės dažnai žiūri iš savo pusės ir mano kuriantys įdomų

produktą, tačiau investuotojams reikia, kad jūs kurtumėte gerą verslą. Jiems neįdomu, kaip atrodo jūsų programėlė, jiems svarbu, ar ji užtikrins pajamas ir ilgalaikį augimą.“ Įrankio „Campalyst“, padedančio pamatuoti socialinių tinklų teikiamą naudą pardavimui, viena iš įkūrėjų Dalia Lašaitė tikino, kad pristatant idėją investuotojams svarbu pabrėžti, jog ji turi didelį potencialą, ir parodyti nedidelę idėjos dalį, kuri jau yra kam nors naudinga. „Pavyzdžiui, turint idėją sukurti geresnę CRM sistemą, reikia parodyti, kad tai yra milijardinė rinka bei minimalų prototipą, kuriuo naudojasi klientai, – sakė ji.

» Investuotojams neįdomu, kaip atrodo jūsų programėlė, jiems svarbu, ar ji užtikrins pajamas ir ilgalaikį augimą

FAKTAI

Atsigauname? NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Pagerėjo darbo rinkos sąlygos, nedarbo lygis sumažėjo per praėjusius kelis mėnesius, tačiau bendrai dar vis auga. JAV namų ūkių išlaidos yra linkusios augti, o verslo investicijos nemažėja. Bet va nekilnojamojo turto (NT) sektorius vis dar apimtas depresijos. Nors sparčiai auga naftos ir benzino kainos, infliacija pastaruosius kelis mėnesius augo nežymiai. Manoma, kad tokia ir liks. Tai pakankamai gera ekonominė padėtis, vertinant kelerius praėjusius metus. Investuotojai tai taip pat įvertino. Dow Jones indeksas nuo metų pradžios pakilo jau 7,99 proc. Tai labai aukštas rezultatas prisimenant, kad per 2011 metus pagrindinis saugiausių ir pelningiausių bendrovių akcijų (blue chip) indeksas pakilo „tik“ 5,53 proc.

Akcijų kainų kilimo katalizatorius, be abejo, buvo Graikijos skolų restruktūrizavimas ir sprendimas į jos ekonomiką įlieti milijardus eurų – kad atsigautų. Tik įdomu, kaip graikai panaudos lėšas: investuos į ekonomikos augimą ar panaudos politinės ir ekonominės sumaišties, streikų ir mitingų sukeltoms „pagirioms“ gydyti? Investuotojai savęs klausia to paties. Graikijos akcijų kainos, pradėjusios kilti sausio viduryje, nustojo kilti ir visiškai nereaguoja į problemos sprendimą. Graikija padėjo tašką tik pradžios pabaigoje. Dabar jai reikia įrodyti, kad ji verta investicinių fondų ir bankų, nurašiusių valstybės skolas, pasitikėjimo. Greitai tai darys Italija su Ispanija ir Portugalija. Europą kol kas galima nustumti į tolimesnį investicinį planą. Pinigų srautai joje dėl visokių gelbėjimo fondų ir skolų nurašymo yra susipainioję, valdomi

» Mums telieka tikėtis, kad pinigai išsilies ekonomikose, o pingant eurui eksportuotojų garvežys kada nors ištrauks ir visą ešeloną

politikų ir dėl to nežinia į ką realiai nukreipti ir kurioje vietoje jie išlįs. Mums telieka tikėtis, kad pinigai išsilies ekonomikose, o pingant eurui eksportuotojų garvežys kada nors ištrauks ir visą ešeloną. Bet tam reikia laiko. Traukinys didelis, pavargęs, inertiškas ir nevartojantis. O kol politikai ir reguliuojančios institucijos svarsto, kaip ką dar išgelbėti, kaip paskatinti ekonomikas, komerciniai bankai naudojasi pigių pinigų era. JAV bankai pigiai skolinasi valiutą iš centrinio banko ir čia pat perka vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius. Iš sandorio jie uždirba nedaug, vos vieną kitą procentą. Tačiau pinigų „prispausdinta“ daug, tokių sandorių taip pat labai daug. Bankai naudojasi padėtimi ir taip stiprina savo kapitalą. FED patikrino 19 didžiausių JAV bankų. 15 iš jų išlaikė vadinamąjį streso testą. O bankai, tokie kaip „JPMorgan“ ir kiti panašūs, paskelbė apie dividendų didinimą. Tai neliko nepastebėta investuotojų, bankų akcijos kilo sparčiai. Telieka tikėtis, kad bankinis sektorius ilgainiui visiškai atsigaus. Tada ir „kiekybinio palengvinimo“ pinigai pajudės į ekonomiką. Dabar šiuo palengvinimu džiaugiasi tik bankai. O kai uždarbio normos nebetenkins bankų, pinigai bus nukreipti ir į rizikingesnius projektus, pavyzdžiui, į verslą.

PAGRINDINIAI PATARIMAI

â Investuotojams svarbiausa jūsų komanda ir idėja. â Komandos nariai turi turėti reikiamų įgūdžių, ambicijų ir būti susibendravę. â Idėja turi būti planuojama plėtoti užsienio rinkose, turinti galimybę sparčiai augti ateityje. â Pristatant idėją investuotojams reikia pabrėžti jos potencialą, parodyti bent minimalų prototipą, kurį jau kas nors naudoja. â Naudinga išsamiai pristatyti konkurentus, rinką. â Pristatant į savo produktą žiūrėti iš investuotojo, kuriam rūpi, ar jis užtikrins pajamas ir augimą ateityje, pusės. â Investuotojui leisti įsigyti 15–20 proc. bendrovės akcijų, mat pardavus didesnę bendrovės dalį bus sunku pritraukti naujų investuotojų.

N. Treigys: Europą kol kas galima nustumti į tolimesnį investicinį planą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 11 2012 m. kovo 19–25 d.

aujoji Kevino Cope'o knyga „Matyti didelį paveikslą“ padeda verslininkams tobulinti įžvalgumą ir stiprinti verslininko gyslelę. Pateikiame keletą esminių pastabų: 1. Kasdien pasilikite laiko rinkų ir technologijų apžvalgai. Mokymasis – nesibaigiantis reikalavimas kiekvienam verslininkui. Geriausia, ko mus išmoko mokykla, – išmoko mokytis. Šiais greitų pokyčių laikais dauguma ekspertų tiki, kad faktai, kurių išmokstame antrame universiteto kurse, jau būna pasenę, kai gauname diplomą. 2. Užmegzkite ryšius su pagrindiniais ekspertais savo verslo srityje.

Reguliariai kalbėkitės su prieš tai jūsų vietoje dirbusiais žmonėmis, patarėjais. Susitelkite į klausymąsi ir klausimų pateikimą, o ne ginčykitės, kad jūsų situacija skiriasi nuo kitų. 3. Prisidėkite prie verslo idėjų ir jas įgyvendinkite. Verslo inovacijų srityje kalbos yra pigios. Jūs iš tikro nesuprantate idėjos, kol jos neužrašote ir nebandote paaiškinti kolegoms ir kritikams. Laukti, kol kas nors kitas tai padarys, neverta. 4. Megzkite pažintis ir už industrijos ribų. Geriausi verslininkai turi puikias „mažas juodas knygutes“, pilnas kontaktų. Ir per asmenines pažintis, ir per organizacijas jie nuolatos ieško gudresnių ir labiau patyrusių

žmonių savo srityje. Mezgant tinklą reikia ne tik imti, bet ir duoti. 5. Net patys geriausi turi savo vadovus, kurių klauso. Vadovas yra tas, kuris pasakys, ką jums reikia išgirsti. O draugai ir partneriai dažnai sako tai, ką jūs norite girdėti. Žinoma, gerai turėti ir tuos, ir anuos, tačiau jų nemaišykite. Svarbiausia, būkite atsakingas sau ir stenkitės matyti perspektyvą. 6. Supraskite verslą, tada kurkite pridėtinę vertę. Kuo daugiau perimsite verslo žinių, tuo labiau tikėtina, kad sukursite tikrą inovaciją ir išgyvensite mirtinus pavojus. Galiausiai kiekvienas verslo sprendimas yra didžiausios investicijų grąžos paieška.

Nebūtina turėti verslo magistro laipsnio, kad suprastumėte, jog net sudėtingiausius tarptautinius verslus sudaro penki pagrindiniai veiksniai – pinigai, pelnas, turtas, augimas ir žmonės. Visi elementai yra unikalūs, tačiau taip pat vienas nuo kito priklausomi. Kad suvoktumėte visą paveikslą, turite nuolat stengtis suprasti pagrindinius verslo elementus, taip pat technologijas ir žmogiškąjį faktorių. Kitas žingsnis – panaudoti šiuos verslo elementus atsirenkant informaciją apie savo aplinką. Geriausi verslininkai nepameta iš akių didelio paveikslo ir nenustoja mokytis iki pat mirties. Deja, per dažnai būna atvirkščiai.

Svarbiausia sėkmingo verslo taisyklė – nuolat mokytis. Reuters

Erzinančios turtuolių frazės Yra kelios frazės, kurias kaip susitarę kartoja turtingieji. Daugeliui tai kelia prieštaringų emocijų, tad tinklaraštis cracked.com siūlo, kokias frazes ir kodėl reikėtų pamiršti turtuoliams.

Kai kurios turtuolių frazės gali išmušti iš vėžių. AFP

TINKLARAŠTIS

Kelios dienos ligoninėje Lietuvos sveikatos sistema stovi keistoje vietoje – lyg ir darome progresą, bet kartu stovime vietoje. Pažvelkime iš ligonio perspektyvos – teko ke-

letą dienų praleisti Kauno klinikų palatose. Planinė kojos operacija. Atvykus į klinikas iškart pasitinka senosios santvarkos palikimas – popieriai ir vaikščioji-

„Na, milijonas per metus gal skamba daug, bet aš tikrai nesu turtingas.“ Norėdamas pabrėžti, kad jo finansiniai ištekliai nėra neišsemiami, iš tiesų asmuo pasako kai ką panašaus: „Kai atostogaudami Aruboje viršijome šeimos biudžetą, jautėmės panašiai kaip ir jūs, neišgalėdami nupirkti vaikui vaistų nuo alergijos.“ Žmonėms, kurie dirba viršvalandžius, kad tik išsimokėtų paskolą bankui, toks pasakymas sukelia norą su deglais ir šakėmis sukilti prieš frazės autorių ir priversti jį metus pagyventi to-

kiame mažame bute, kuriame nuleidžiamas vanduo drebina sienas. Žinoma, turtuoliai patogiai įsitaisę platininėse savo lovose ir apsikloję mamuto kailiais gali ignoruoti šias emocijas, o jei kas bandys priminti prabangius patogumus, kuriais naudojatės jų jau nebepastebėdami, jūs atsakysite: „Aš sunkiai dirbau, kad visa tai turėčiau.“ Norėdamas pabrėžti, kad tokius turtus susikrovėte tik dirbdami 70 valandų per savaitę, jis iš tiesų bus suprastas maždaug taip: „Turiu šimtąkart daugiau pinigų, nes šimtąkart daugiau dirbu.“ Tarsi koks puikus investicijų bankininkas uždirba dešimtkart daugiau tik todėl, kad dirba dešimtkart daugiau už, pavyzdžiui, seselę ligoninėje. Taip nėra. Net keista, kad uždirbamų pinigų kiekis rodo žmogaus vertę vi-

suomenėje: jei nieko neuždirbi, vadinasi, esi nevykėlis. Tačiau nieko neuždirba ir atsidavusios namų šeimininkės, savanoriai ar didvyriai. „Jei aš galiu tai padaryti, gali ir tu.“ Norėdamas pasakyti, kad gyvena kupinoje galimybių šalyje, kurioje kiekvienas, užuot skundęsis, turi ko nors imtis ir praturtėtų, jis būna išgirstas maždaug taip: „Jei visi mano pažįstami uždirba nemažus pinigus, tai gali pavykti kiekvienam.“ Tokiu atveju nebūtų vidutinio ir skurdžiausio sluoksnių, išskyrus tuos, kurie savanoriškai pasirinko būti neturtingi. Kiek laiko reikia praleisti prabangioje jachtoje, kad užsimirštum, jog vyrukas, kuriam moki už jos variklio taisymą, pirmiausia yra reikalingas specialistas, ir antra – niekuomet nesusikraus milijonų iš savo užsiė-

mimo? Tad ši frazė yra neteisinga. Net įžeidžia. Nėra visuomenės, kurioje visi būtų sėkmę patiriantys investicijų bankininkai. „Jie tiesiog pavydi, nes jiems nepasisekė.“ Norintieji pasakyti, kad neteisinga menkinti kitus, užuot pradėjus gerinti sau gyvenimą, yra traktuojami kaip dvylikametės mergiotės, besiskundžiančios dėl apkalbų. Suprantama, reikia nemažai padirbėti, kad išsipildytų svajonės. Turtingas nėra dėl to kaltas ir negali būti nekenčiamas. Gyvenimas būtų kur kas paprastesnis, jei nereikėtų niekam atsiskaityti ar jausti socialinį spaudimą dėl savo sprendimų. Tačiau tokius reikalavimus mums kelia civilizacija. O žmonės nemėgsta tų, kurie susikrauna didelius turtus visuomenės dėka, bet apsimeta, kad aplink – negyvenama sala.

mai po kabinetus. Registratūroje pasiimu kortelę, tuomet keliauju į kitą kabinetą, kur gaunu dar pluoštą popierių, pasirašau, kad susipažinau ir sutinku su gydymo eiga, nors daktaro dar nemačiau (tikino, kad pastarasis apie tai informuos vėliau, – informavo), ir liepia keliauti toliau. Kitame kabinete atiduodu jau nemenką popierių pluoštą ir laukiu. Po kurio laiko šaukia pavardę, liepia eiti į būdelę persirengti ligonio drabužiais (kodėl to negalima padaryti palatoje?). Atiduodu į „drabužinę“ paltą ir batus, mainais gaunu pageltusį lapelį. „Vienas rudas paltas ir viena pora rudų batų“, – rašome jame. Tuomet

vėl laukiu. Galiausiai su likimo broliais esame palydimi iki reikiamo skyriaus, kur – staigmena – vėl laukiame, kol bus sudorota krūvelė popierių ir paskirta lova palatoje. Laikas, kai įžengiau į klinikų teritoriją ir kol atsiguliau palatos lovoje, – geros dvi valandos. Be to, visą šį laiką iš aukšto į aukštą teko šlubuoti su ramentu vienoje rankoje ir nelengvu krepšiu kitoje. Prieš operaciją pasirašiau dar keletą lapų pasižadėdamas nerūkyti ir klausyti seselių. Dėl operacijos ir vėlesnės priežiūros nusiskundimų neturiu. Nustebino seselių ir slaugių draugiškumas ir paslaugumas (šokoladų nedalijau), juokino

kefyro puodelis naktipiečiams ir virduliai, turbūt skaičiuojantys jau trečią dešimtį. Išsiregistruodamas gavau dar keletą išrašų, padėjau parašą dėl nedarbingumo pageltusiuose blankuose ranka pildomoje ligos istorijoje ir iškeliavau gydytis namo. Vienas klausimas. Kodėl klinikos negali įgyvendinti vieno langelio principo, kad ligoniui nereikėtų kelias valandas trintis po skirtingus kabinetus, ir patobulinti informacinę sistemą taip, kad pranyktų rankomis pildomi pageltę blankai ir ligonis iš anksto sutaręs dėl laiko galėtų tiesiu taikymu vykti į iš anksto paskirtą palatą, kur ten jo lauktų visi parengti blankai?

Ligoninėje vis dar mieliau į ranką imamas parkeris, nei spaudžiamas kompiuterio klavišas. Fotodiena