Ekonomika.lt 22 (84) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ V. Žukienė: Pradėjus visuotinai transliuoti V. Freitakaitė: Apskritai požiūrį į duoną skaitmeninę televiziją labiausiai nukentės pakeitė gyvenimo būdas, kai žmonės žmonės, kurie ir taip labiausiai kenčia vis mažiau juda Plačiau 26–27 p.

Plačiau 8 p.

pirmadienis. 2012 M. birželio 11–17 d. Nr. 22 (84) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Sovietinės fermos: griauti ar kurti Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios.

www.ekonomika.lt

Visagaliai tarpininkai

Plačiau 6–7 p.

Naftos kainas klupdo paklausa Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Plačiau 16–17 p.

Kibernetiniai kariai galanda ginklus Kibernetinėje erdvėje siautėti pradėjęs naujas kompiuterinis virusas saugumo ekspertus privertė prabilti apie naują kibernetinio karo etapą ir už viso to slypinčias šalių vyriausybes. Plačiau 22–23 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

367,51 615,52 336,05 5447,79 2831,02 8639,72

–2,02 % +1,74 % +0,27 % +2,59 % +0,13 % +1,12 %

Birželio 1–7 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 84 Tiražas: 15 000

Užkirsti kelią mokesčių nemokančių nekilnojamojo turto (NT) juodųjų brokerių veiklai galima priimant NT brokerių įstatymą, kuriam prieštaraujančiųjų beveik nėra. Tačiau valdžios atstovai šito daryti neskuba jau trečius metus. ■ Ilgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas. „Įdėjau buto nuotraukas į internetinius skelbimų tinklalapius, su jokia agentūra sutarties pasirašiusi

nebuvau, – pasakojo pašnekovė. – Vėliau man paskambino agentas, prisistatė klientu ir pasakė norintis nuomotis butą. Sutartu laiku pas mane atvyko pora. Žiūriu, šalia jų stovi vaikinas. Iš pradžių maniau, kad čia jų draugas, tačiau vėliau pasirodė, kad iš tiesų tai NT bendrovės agentas.“ Pasak J. Mockuvienės, NT

agentas ėmė reikalauti komisinių už tai, kad atvedė nuomininkus. Kai moteris atsakė nemokėsianti, nes sutartis su agentūra nebuvo pasirašyta, agentas išėjo nieko nepešęs, tačiau vėliau ėmė siuntinėti trumpąsias žinutes ir šantažuoti, kad būtų sumokėta už neprašytą tarpininkavimą.

Plačiau 4–5 p.

E. Beinatas: Kai kam » pavyksta pasiekti gerų

rezultatų naudojant investavimo strategijas, paremtas nuotaikomis „Twitter“ Plačiau 20 p.

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Redakcija

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Pakeliui į išrinktųjų klubą

Radikalieji graudžiabalsiai, anoniminiai komentuotojai niurgzliai ir ekonomikos šamanai į Lietuvą žiūri pernelyg vienpusiškai.

aip kartu su vieversiais ir gandrais suklegėję teisingumo išsiilgę aktyvistai nemato, kad vienos mergaitės drama dar neliudija šalies teismų sugedimo (veikiau priešingai!), taip ekonominės gerovės išsiilgę individai yra akli manydami, kad dėl jų finansinių rūpesčių ir nepritekliaus kalta Lietuvos valstybė. Gana apie Lietuvą kalbėti kaip atsilikusią ir besivystančią Rytų Europos valstybę su supuvusiais teismais, pakrikusia demokratija ir skurdžia visuomene. Teismai čia veikia, net jei dar negali savęs suprantamai pristatyti Klonio gatvės kontingentui. Seimo ir Vyriausybės nariai, kad ir kokie kartais būtų negarbingi ar verčiantys gėdytis savo rinkėjus, kažkaip balsuoja, bando susitarti, svarsto ir priima be didesnių interpeliacijų ir perversmų. Ekonomika, net jei jos dydis lygus tokių korporacijų kaip „Bayer“ ar „Phillips“ pajamoms, po skausmingų operacijų vis dėlto veikia ir yra viena sveikiausių žemyne. Naujausias objektyvus indikatorius, rodantis mūsų krašto būklę, – garbingo šveicarų instituto atliktas investuotojus dominančių šalių konkurencingumo tyrimas, pagal kurį Lietuvos indeksas stipriai šoktelėjo ir yra kiek žemesnis nei Lenkijos bei Estijos. Pagal kitus ekonominius kriterijus Lietuva vėl patenka į stipriausių pasaulio valstybių ketvirtadalį. Antai pagal žmogaus teisių indeksą mūsų kraštas yra laisvas, pagal ekonominės laisvės indeksą čia iš principo nėra suvaržymų, spaudos laisvės indeksas rodo patenkinamą pa-

dėtį, o demokratijos indeksas fiksuoja tam tikrų trūkumų. Lietuva dar nepatenka į VIP ložės išrinktųjų klubą, bet užtikrintai įsitvirtino gerovės parterio pirmosiose eilėse. (Tarp kitko, pagal šiuos keturis indeksus pasaulyje yra tik viena aukščiausiai įvertinta, „tobula“ šalis – Šveicarija.) Rimtos Lietuvos problemos lieka vis didėjanti, iki šešių kartų išaugusi pajamų diferenciacija, atskirtis tarp Vilniaus ir kitų regionų bei tradicinė negalia susitarti dėl didelių projektų. Ta pati provincialiose intrigėlėse kartais skęstanti šalies sostinė nesugeba atjungti šilumos vartotojų nuo pajamas veltui deginančios dujinės šildymo sistemos, kai Klaipėdoje jau kitąmet pradės veikti aukščiausių technologijų skandinaviška šiukšlių deginimo elektrinė. Taip uostamiestis priartės prie geografiškai netoliese esančio Stokholmo, kuris jau ne pirmą dešimtmetį pigiai šildomas naudojant kūrenamas miesto atliekas ir net išvalytą nutekamąjį vandenį. Kaimynai švedai jau kadaise nebesuka galvos dėl pajamoms neadekvačių sąskaitų. Vis dėlto ir lietuviai iš principo gyvena taip gerai kaip švedai, tik turi mažiau pinigų ir daiktų. Bet pirmiausia tebestokoja iniciatyvos. „Ekonomika.lt“ neabejoja, kad savaitraščio skaitytojai yra ne judėjimo „Tie-sos“ tipo verkšlentojai, laidojantys šią „beviltišką“ valstybę, o pirmiausia veiklūs žmonės, kurie supranta, kad laisvoje šalyje pirmiausia turi daryti, kurti, projektuoti, investuoti ir plėsti patys, nes niekas kitas už juos nepadarys.

» Lietuva dar nepatenka į

VIP ložės išrinktųjų klubą, bet užtikrintai įsitvirtino gerovės parterio pirmosiose eilėse

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 84 Tiražas 15 000

Savaitės tema

Mes manome, kad priėmus šį įstatymą » turėtų pagerėti ir paslaugų teikimo kokybė, būtų daugiau skaidrumo. Nekilnojamojo turto sandoriai yra didelės vertės, namų ūkiams sunku susigaudyti, todėl reikia reikalauti kokybės ir atsakomybės

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Jeigu lygintume mūsų brokerių veiklą » su vakariečių brokerių veikla, vakariečiai

Kai kuriose vietose jei piktnaudžiaujama, į tai reikėtų » pasižiūrėti atidžiau, bet šiuo atveju jei specialistas turi Dievo

atlieka žymiai svarbesnį vaidmenį, tikrina dokumentus, atlieka net patikėtinio vaidmenį, kai pinigai pirmiausia pervedami jiems, o ne pardavėjams

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas

Savaitės tema

dovaną išnuomoti arba parduoti ir iš to uždirba, nemanau, kad reikėtų jį ignoruoti. Juk yra turto vertintojai, jie – kvalifikuoti specialistai, o tarpininkai gali naudotis jų rekomendacijomis

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Dainius Budrys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

NUOMONĖ

Visagaliai tarpininkai

lgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas. „Įsidėjau buto nuotraukas į internetinius skelbimų tinklalapius, su jokia agentūra sutarties pasirašiusi nebuvau, – pasakojo pašnekovė.– Vėliau man paskambino agentas, prisistatė klientu ir pasakė norintis nuomotis butą. Sutartu laiku pas mane atvyko pora. Žiūriu, šalia jų stovi vaikinas. Iš pradžių maniau, kad čia jų draugas, tačiau vėliau pasirodė, kad iš tiesų tai NT bendrovės agentas.“ Pasak J. Mockuvienės, NT agentas ėmė reikalauti komisinių už tai, kad atvedė nuomininkus. Kai moteris atsakė nemokėsianti, nes sutartis su agentūra nebuvo pasirašyta, agentas išėjo nieko nepešęs, tačiau vėliau ėmė siuntinėti trumpąsias žinutes ir šantažuoti, kad būtų sumokėta už neprašytą tarpininkavimą. J. Mockuvienės teigimu, agentūros darbuotojas nuomininkus jai atvedė po to, kai savavališkai perdėjo jos buto nuotraukas į agentūros tinklalapį.

„Paklausiau, kodėl mano buto nuotraukos įdėtos į jų tinklalapį, – prisiminė moteris. – Pasakiau, kad kreipsiuosi į teismą. Tą pačią dieną nuotraukų jų tinklalapyje jau nebebuvo. Bendrovė supranta, kad dirba nelegaliai. Agentas dirbo be licencijos, atėjęs net neprisistatė.“ Paprašyta įvardyti NT bendrovės pavadinimą savaitraščiui pašnekovė tai padaryti atsisakė – nenorinti veltis į konfliktus ir vėl sulaukti šantažuojamų žinučių.

Brokeris – už 1 440 litų Panašūs nuomotojų, būsto pirkėjų ar pardavėjų skundai dėl nesąžiningos NT agentūrų veiklos nėra naujiena ilgą laiką NT brokeriais dirbantiems specialistams. Mat pagal dabar galiojančius nuostatus NT brokeriu gali būti bet kuris brokerio kvalifikacijos neturintis asmuo – tereikia už 1 440 litų pasiimti verslo liudijimą ir jūs jau galite legaliai teikti NT tarpininkavimo paslaugas. Kad nesąžiningų NT tarpininkų problema būtų išspręsta, dar 2009 m. Seimui buvo pateiktas NT brokerių įstatymo projektas, kuris reglamentuotų brokerių veiklą – brokeriai privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimą, būtų sudaryti specialūs brokerių sąrašai, iš kurių nusižengu-

» Juk tarpininkauti – atsakinga veikla,

dirbama su brangiu turtu. Tai ne tas pats, kas maisto produktus pardavinėti

sius būtų galima išbraukti ir uždrausti verstis tokia veikla. Tačiau kol kas įstatymo projektas nejuda iš vietos. Pasak Lietuvos NT agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidento ir „Ober-Haus“ generalinio

direktoriaus Vyto Zabiliaus, Europos Sąjungoje yra vos keletas valstybių, kurios nereglamentuoja brokerių veiklos, – tarp jų ir Lietuva. „Tarpininkauti – atsakinga veikla, dirbama su brangiu turtu. Tai ne tas

pats, kas maisto produktus pardavinėti, – ironiškai šyptelėjo pašnekovas. – Nors ir maisto produktus pardavinėjantieji turi laikytis higienos normų, o NT tarpininkavimo srityje nėra jokio reguliavimo.“

Nori sutaupyti Žmonės nelegalių valstybei nemokančių tarpininkų veikla susivilioja iš nežinojimo arba norėdami sutaupyti – dažniausiai tarpininkai ima mažesnį mokestį nei mokesčius mokančios agentūros.

Standartinis būsto mokestis parduodant būstą per „Ober-Haus“ yra apytiksliai 3 proc. būsto vertės, o nuomojant bendrovė ima vieno mėnesio nuomos kainą. Kita didžioji NT agentūra „Inreal“ pateikia panašius skaičius: už būsto nuomojimą agentūrai reikia sumokėti 1 arba 2 mėnesių nuomos kainą, o perkant būstą – 3 proc. būsto vertės. Mažesnių legaliai dirbančių bendrovių atstovai nurodo beveik tokias pačias sumas: pasak NT bendrovės „Akorus“ direktoriaus Donato Kojalos, už pardavimą jo vadovaujama įmonė prašo 2–3

proc. būsto vertės priklausomai nuo objekto. Tokios kainos esą yra standartas ir žymiai mažesnes kainas gali pasiūlyt tik juodieji – mokesčių vengiantys – brokeriai. Pasak LNTAA prezidento V. Zabiliaus, šešėlinės bendrovės už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą ima 1–2 proc. būsto vertės, o kartais net daugiau nei sąžiningai mokesčius mokančios agentūros.

Skųstis nesiryžta Kaip elgtis ir su kokiomis agentūromis bendradarbiauti, kad nepakliūtu-

» Tas įstatymas

reikalingas, jis suteiktų daugiau skaidrumo ir yra visiškai nepalankus šešėliui mėte į nesąžiningų NT tarpininkų rankas? Verslininkė J. Mockuvienė norintiesiems išsinuomoti būstą pataria nesidrovėti reikalauti atitinkamų dokumentų – pirmiausia paprašyti agentūros sutarties su savininku kopijos. „Akorus“ vadovas ragina prieš kreipiantis į

FAKTAI NT kainos

••NT agentūrų imamas tarpininkavimo mokestis būstą parduodant – 3 proc., būstą nuomojant – mėnesio nuomos kaina. •• „Ober–Haus“ duomenimis, šių metų gegužę vidutinė 1 kambario buto nuomos kaina Vilniaus centre buvo nuo 550 iki 1 050 litų, Kauno – nuo 450 iki 900 litų, Klaipėdos – 450–800 litų. ••Vidutinė 1 kambario buto kvadratinio metro kaina naujos statybos bute su daline apdaila Vilniaus centre svyravo nuo 5, 2 tūkst. iki 9 tūkst. litų, Kauno – nuo 4 tūkst. iki 6,1 tūkst., Klaipėdos – nuo 4,2 tūkst. iki 6,5 tūkst. litų

Specialistai prieš sudarant sutartis su NT agentūromis pataria pasidomėti ankstesne jų veikla. Scanpix

bendrovę pasidomėti jos veikla ir rinktis ilgesnį laiką rinkoje dirbančias bendroves. Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį, kad klientus gerbiančios agentūros neturėtų reikalauti pinigų iš būstą perkančių ar norinčių nuomotis žmonių – mokestį turi mokėti nuomotojai ir pardavėjai. Jau susidūrusiems su nesąžininga NT agentūrų veikla specialistai pataria kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) arba teisėsaugos institucijas. Tačiau nukentėjusieji retai tam ryžtasi: VVTAT duomenimis, šiemet buvo gautas vos vienas skundas dėl nesąžiningos NT agentūrų veiklos. Skunde moteris kaltino agentūrą suklastojus jos parašą. Tačiau VVTAT nėra įgaliota spręsti panašių skundų, todėl jį atmetė.

Niekas netrukdo, bet... Visi savaitraščio kalbinami pašnekovai sutiko, kad NT brokerių įstatymas suteiktų daugiau skaidrumo rinkoje ir kad jį priėmus būtų užkirstas kelias šešėlinėms bendrovėms, tačiau esą šis įstatymo projektas vilkinamas dėl Seimo narių abejingumo. Pasak V. Zabiliaus, su NT brokerių įstatymo projektu susipažino statybininkų, bankų, teisininkų asociacijos ir jam pritaria, tačiau Seimo nariai jo priimti neskuba – ko gero, nesuvokia jo svarbos. Panašios nuomonės buvo ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Vaidotas Bacevičius. „Matyt, ne visi suvokia įstatymo reikšmę arba turi strategiškai svarbesnių dalykų, – svarstė Seimo narys. – Tas įstatymas reikalingas, jis suteiktų daugiau skaidrumo ir yra visiškai nepalankus šešėliui. Ar dėl to jis nejuda, kad šešėliniai verslininkai deda pastangas? Nemanau, tokios galimybės neįžvelgčiau.“

SAVAITĖS TOP 5 Prezidentės žodis Metinėje savo kalboje šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė reformų tęstinumo būtinumą keičiantis Seimo ir vyriausybės kadencijomis ir atkreipė dėmesį, kad bendro sutarimo nebuvimas užkerta

kelią naujoms galimybėms. „Šiandien būtina sutarti dėl svarbiausių darbų, būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į priekį. Tiksliau, išsiveržti iš uždaro nebaigtų darbų rato“, – teigė prezidentė.

Fotografuos ir Lietuvą Po tam tikrų nesutarimų „Google Street View“ projektas bus įgyvendinamas ir Lietuvoje. „Automobiliai važinės bent keletą mėnesių, o vėliau praeis dar pusmetis ar metai, kol surinktą informaciją apdorosime ir galėsime publikuoti internete“, – sakė „Google Street View“ projekto vadovas Ulfas Spitzeris. Visus nufotografuotus automobilių valstybinius numerius ir žmonių veidus ketina užtušuoti, kaip tai buvo daroma kitose šalyse.

Pirmiausia „Google“ fotografuos Vilnių, vėliau persikels į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Reuters

Atlyginimai mažėjo Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia vidutinis atlyginimas sumažėjo Šiaulių apskrityje

(4,1 proc.), mažiausiai – Vilniaus (0,8 proc.). Didžiausius atlyginimus įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai gavo Vilniaus apskrityje (2 407,8 lito), mažiausius – Tauragės (1 703,7 lito).

Surinks automobilius Gamykla „KamAZ“ Lietuvoje planuoja atidaryti sunkiasvorių automobilių surinkimo įmonę. „Susitikome su „KamAZ“ įmonės vadovais, jie planuoja Lietuvoje atidaryti sunkiasvorių automobilių surinkimo įmonę, kurioje per metus būtų surenkama iki 2 tūkst. automobilių“, – sakė premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, tai bus pirmoji „KamAZ“ steigiama įmonė Europos Sąjungos valstybėje ir taikoma bendrijos rinkai.

Pirmiausia „KamAZ“ sunkvežimiai bus surenkami Vilniuje, vėliau įmonė veiks Rokiškyje. Fotodiena

Būstams reikia remonto 88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Trečdalis

apklaustųjų namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prisipažino, kad labiausiai jų būste reikėtų remontuoti prastai šiltintas ar nešiltintas namų sienas.

Lietuvoje

LIETUVOS NAUJIENOS

24,4

tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužę darbdaviai įregistravo 24,4 tūkst. naujų darbo vietų

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Naujas jėgainių parkas ■ Šilalėje atidarytas

pirmasis „Siemens“ ir alternatyvios energijos įmonių grupės „4energia“ vėjo jėgainių parkas Lietuvoje. Parke energiją gamina šešios jėgainės, kurių galios pakanka elektra aprūpinti 30–40 tūkst. gyventojų

arba tokiems miestams kaip Mažeikiai ar Jonava. Pasak „Siemens“ energijos gamybos padalinio direktorius Mindaugo Žilinsko, šalyje populiarėjant alternatyviai energijos gavybai auga ir inžinierių, vėjo jėgainių specialistų poreikis. Vienos „Siemens“ vėjo jėgainės galia siekia 2,3 megavato.

Kiaulių nebeaugins ■ Kiaulių auginimu

užsiimanti Danijos holdingui „Idavang“ priklausanti „Saerimner“ įmonė paskelbė stabdanti investicijas Lietuvoje ir ketinanti investuoti į plėtrą Rusijoje. Šilalėje atidarytas jėgainių parkas yra pirmasis bendrovės „Siemens“ jėgainių projektas Lietuvoje. Fotodiena

Kaip viena iš svarbiausių tokio sprendimo priežasčių

įvardijama Lietuvos biurokratija, trukdanti plėsti kiaulininkystės fermų tinklą. Dėl šalyje pasklidusio kiaulių maro uždraustas lietuviškų kiaulių įvežimas į Rusiją stipriai kirto kiaulininkystės sektoriui: statistiniais duomenimis, kiaulių skaičius sumažėjo nuo 929 tūkst. (2011 m.) iki 790 tūkst. (2012 m.).

Sovietinės fermos: griauti ar kurti Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

lugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos. Dalis jų šiandien priklauso vienam savininkui, dalis vis dar turi dešimtis savininkų, kuriuos, sako šalies savivaldybės, neretai rasti sunku arba visai neįmanoma.

Griauti svetimo negali „Kone kiekviename kaime yra tokių vaiduoklių, – sakė Rokiškio savivaldybės Kamajų seniūnijos seniūnas Vytautas Vilys. – Jų savininkai nuosavybės teisę gavo pagal pajus, o savivaldybė net tada, kai likę tik griuvėsiai, negali griauti svetimo turto.“ Savininkai, kurių dažnai neįmanoma rasti, yra viena priežasčių, kodėl kone visuose šalies rajonuose stūkso griuvėsiai. „Savivaldybės turi tokią teisę, paskelbiame griuvėsių šeimininkų paiešką laikraščiuose, – aiškino procedūrą V. Vilys. – Jeigu atsiliepia, liepiame sutvarkyti, jeigu nerandame, pastatas paskelbiamas bešeimininkiu ir savivaldybė gali jį nusavinti, o vėliau – nugriauti.“ Anot seniūno, bausti

griūvančių fermų šeimininkus sudėtinga, mat, rodos, nemažą objektą valdantys žmonės dažniausiai itin neturtingi: „Jų turimų fermų niekam nereikia, o panaudoti patys taip pat neišgali.“

Reikia finansavimo Buvusių fermų griuvėsius griauti kainuoja. Savivaldybės tarsi sutarusios kartoja, kad jeigu būtų skiriamas didesnis finansavimas, apleistų fermų būtų gerokai mažiau. Savininkų ieškoti reikia mažiausiai išlaidų, tačiau daug kainuoja pastatus inventorizuoti, dokumentus tvarkyti, projektą pastato griovimui parengti ir t. t. „Šiandien išgalime griauti tik avarinius pastatus“, – pasakojo Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas. Kėdainių rajoną R. Diliūnas vadina žemės ūkio rajonu. Anot jo, senos žemės ūkio plėtros tradicijos lėmė, kad žlugus kolūkiams čia liko ne vienas stiprus ūkis. „Šiandien turime veikiančias 24 žemės ūkio bendroves, turime puikių ūkininkų, fermų, kuriose pilna gyvulių“, – savo valdomą rajoną gyrė meras.

nors iš savininkų naudojasi, dalis jau nugriauta, tačiau dalis griuvėsių tebestovi. „Bet žemės pas mus laisvos nėra. Net jeigu ir ferma stovi, žemė

laisva tik po ja – aplink iki langų suarta“, – sakė meras. Anot jo, viena priežasčių, kad Lietuvoje tiek daug apleistų fermų, –

aktyviai propaguojama augalininkystė. Nuo 1990 metų iki šių dienų gyvulininkystės ūkių Lietuvoje sumažėjo kone triskart, o pastaruosius penkerius

metus Europos Sąjunga aktyviai skatina augalininkystę. „Pagaliau tam, kad reikėtų fermų, reikia laikyti didelę bandą“, – kalbėjo R. Diliūnas. Kė-

dainių rajono mero nuomone, norint atgaivinti senąsias fermas reikia ir daugybės investicijų, daug ką rekonstruoti, modernizuoti.

Bijo jungtis į kooperatyvus Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pareigas laikinai

einančio Gyčio Viršilo, kalbant, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistų sovietinių fermų, reikėtų minėti ir kintančią demografinę padėtį, migraciją iš kaimo į priemiesčius ir miestus, emigraciją. „Be to, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje ūkininkų amžiaus vidurkis sparčiai didėja, ūkininkai

Lietuvoje

Reformuos valstybės įmones ■ Vyriausybė nusprendė

tęsti valstybės įmonių reformą, kuri turės užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Įmonės „Saerimner“ vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, Lietuvoje per pastaruosius 19 metų nepastatyta nė vienos kiaulių auginimo fermos. ELTA

sensta“, – teigė jis. Tačiau vardydamas priežastis, dėl kurių senosios fermos gali būti nepopuliarios tarp ūkininkų, G. Viršilas minėjo ir tai, kad pastatai – itin seni ir neatitinka šiandieninių reikalavimų tokio tipo objektams. „Nuo 1990 metų aplinkosaugos reikalavimai vis griežtėjo, o sovietinės fermos buvo statytos paisant visai kitokių taršos normų“, – sakė specialistas. Anot jo, dalis dabartinių fermų savininkų galbūt ir galėtų steigti žemės ūkio bendroves bei kurti ūkį

Nustatyta, kad trečdalis narių šiose įmonėse turės būti nepriklausomi, ministerijų kuruojamų įmo-

kartu, tačiau prisimindami sovietinių kolūkių pavyzdžius šiandien lietuviai baidosi tokios veiklos formos. „Lietuvoje šiandien yra registruotų daugiau nei 400 kooperatyvų, tačiau didelė dalis jų paprasčiausiai neišregistruoti, nustoję veikti, – aiškino pašnekovas. – Natūralu, kad žmonės nepasitiki. Be to, jeigu kooperatyvo savininkai tarpusavyje nesutaria, sunkumų kyla ir parduodant jiems priklausantį turtą, tad net norintieji panaudoti seną fermą to padaryti negali.“

FAKTAI Gyvulininkystė Lietuvoje

••Skaičiuojama, kad nuo 1990 metų iki dabar gyvulininkystės ūkių sumažėjo triskart ••Ūkininkų nuomone, ūkį senoje fermoje kuriant išlaidos sumažėja 25 proc. ••Lietuvoje šiandien registruota daugiau nei 400 ūkinę veiklą vykdančių kooperatyvų, kurių dalis – neišregistruoti ir nustoję veikti

nių valdymo standartus prižiūrės naujai kuriamas Valdymo koordinavimo centras. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų. Planuojama, kad šiemet įgyvendinus reformą ši suma išaugs iki 540 mln. litų.

Apleistų ir nedirbamų fermų čia nedaug. „Kai kuriomis vienas kuris

Savivaldybės tikina šiandien išgalinčios griauti tik avarinės būklės pastatus, mat trūksta lėšų. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Anot ūkio ministro R. Žyliaus, valstybės įmonių reforma leis suderinti bendrovių mokamus dividendus su biudžeto ciklais. Fotodiena

» Nuo 1990 metų aplinkosaugos

reikalavimai vis griežtėjo, o sovietinės fermos buvo statytos paisant visai kitokių taršos normų Pradėjo nuo senų G. Viršilas neslėpė, kad į ŽŪR neretai kreipiasi žmonės ir tikina norintys įsigyti bei modernizuoti apleistas fermas. „Tačiau aš linkęs sieti tai su užsieniečiais, užsienio kompanijomis ir investicijomis“, – atskleidė abejones jis. Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo ir tokių ūkininkų, kurie modernizavo turimas senas fermas gavę Europos Sąjungos paramą ūkiams modernizuoti. „Kiek kainuoja prikelti apleistą fermą, pasakyti sunku. Lietuvoje netrūksta modernių ūkių ir, mano nuomone, kadangi kurti ūkį sudėtinga ir brangu, daugelis ūkininkų pradėjo nuo senų pastatų, kuriuos laikui bėgant modernizavo“, – svarstė Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus specialistas. G. Viršilas sakė, kad šiandien visuose rajonuose stūksantys griuvėsiai krašto nepuošia, tačiau valstybei reikėtų atsargiai reguliuoti padėtį. „Būtų džiugu, jei žemės ūkio subjektai turėtų pirmenybę įsigyjant senąsias fermas, tačiau reikėtų mechanizmą išgryninti, nuspręsti, kas gali įsigyti fermas, – svarstė specialistas. – O galbūt užtektų sudrausminti esamus savininkus, įpareigoti juos sutvarkyti griuvėsius.“

Seną įrengti pigiau

Laisva – tik po fermomis

Fermų savininkai nuosavybės teisę gavo pagal pajus, o savivaldybė, net tada, jei yra likę tik griuvėsiai, negali griauti svetimo turto

Kėdainių rajono Pernaravos kaime didžiulį ūkį valdantis ūkininkas Donatas Vaitelis verslą pradėjo nuo vienos senos fermos, laikui bėgant ją modernizavo, pasistatė daugiau ūkinių pastatų. Anot jo, ūkininkui daug pigiau modernizuoti seną fermą ir įsirengti reikiamą įrangą nei pastatyti

naują. „Gaila, kad tos fermos stovi nenaudojamos. Valstybė galėtų apmokestinti tokius savininkus, nes dabar iš griuvėsių nei valstybė naudos turi, nei ūkininkai panaudoti gali“, – sakė jis. Anot jo, sėkmingai panaudoti ūkininkas gali ne tik dar stovinčią fermą – užtenka ir fermų pamatų. „Esmė yra pamatai ir supiltos aikštelės, įrengti keliai. Apytikriai skaičiuojant, tokie įrengimai ūkio įkūrimo kainą sumažina ketvirtadaliu, – skaičiavo D. Vaitelis. – O juk kitos geriau išsilaikiusios fermos turi ir sienas, sutvarkytas nuotėkų sistemas, taigi įsikurti kainuoja pigiau.“

Reikėtų bausti Ūkininko nuomone, valstybė į šią padėtį turėtų reaguoti griežčiau. „Pavyzdžiui, sugriautos fermos. Juk kaip statybai reikia projekto, taip griovimui irgi reikia projekto, tad savavališkai fermas nugriauti jau yra nusižengimas“, – sakė D. Vaitelis. Jo nuomone, niekas nežino, kas yra dviejų trečdalių griūvančių fermų savininkai. „Jeigu tokiems savininkams, kurie laiko apleistas fermas ir neparduoda, valstybė skirstytų baudas ir leistų pasirinkti, ar jas susimokėti, ar parduoti, jau būtų gerai“, – įsitikinęs ūkininkas. Jo nuomone, taip didelė dalis fermų greitai būtų parduotos tiems, kam jų reikia labiausiai. „Galų gale žmonės iš daugelio fermų jau išsinešė ką norėjo – plytas, šiferį ir metalą. Likę tik pamatai, kuriuos mūsų ūkininkai tikrai pritaikytų savo reikmėms“, – pabrėžė D. Vaitelis.

Kitu žvilgsniu

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Kas įjungs televizorių Televizininkai tikina, kad išaušus šių metų spalio 29-ajai kas penkto lietuvio namuose televizorių ekranuose užges vaizdas.

Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

ietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė tvirtina, kad taip nutiks dėl to, jog perėjimui prie skaitmeninio televizijos signalo ir analoginės antžeminės televizijos išjungimui pasirengę yra daugiau nei du trečdaliai lietuvių, o likęs trečdalis, televizijos signalą gaunantis kolektyvinėmis antenomis arba pasenusiais įrenginiais, informuojami nepakankamai.

Vaiva Žukienė

Kabelinės televizijos „Rygveda“ steigėja ir generalinė direktorė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narė

Kaip manote, ar daugiabučių gyventojams, kurie privalės pasirinkti būdą, kaip žiūrėti skaitmeninę televiziją, pavyks nuspręsti vieningai?

Spalio 29-osios naktį Lietuvoje bus išjungta analoginė antžeminė televizija. Kas pasikeis? Didžioji dalis tų, kurie pasirinkę mokamą abonentinę televiziją, ir toliau matys pamėgtas programas. Jiems nereikės pirkti specialių priedėlių ar naujų televizijų, nebent patys to norėtų. Tačiau yra, jeigu galima taip pasakyti, dvi grupės gyventojų, kuriems kils sunkumų. Vieni jų – turintys kolektyvines antenas ir manantys, kad kas nors pasirūpins, jog jie matytų skaitmeninę televiziją. Kitas segmentas – mažųjų miestelių ir kaimų gyventojai, kuriems teks tapti ne itin pigiai kainuojančios palydovinės televizijos abonentais arba susitvarkyti antenas, kabelius, kad matytų, ką matė iki šiol. Aš pati neįsivaizduoju, kaip tai reikės padaryti. Pavyzdžiui, žmonės iš mažesnių kaimų nesinau-

NUOMONĖ

galėtų būti įtrauktas į gaunamas sąskaitas. Tačiau tai vienaip ar kitaip turėtų būti pranešta gyventojams – daugiabučius administruojančios bendrovės rugsėjį negalės žmonėms pranešti faktą, kad jiems teks mokėti už pakeitimus. Tai reikia daryti jau dabar.

Anot V. Žukienės, spalio pabaigoje ne vienam šalies gyventojui kils sunkumų norint toliau matyti pamėgtus televizijos kanalus. ELTA

doja internetu ir negauna informacijos, kuri skelbiama oficialioje skaitmeninės televizijos interneto svetainėje.

Taigi jei antžeminės analoginės televizijos neliktų jau šiandien, daugiau nei kas penktas lietuvis televizijos žiūrėti nebegalėtų? Tie, kurie nori matyti daugiau kanalų, net kaimuose įsivedė palydovinę televiziją, pasistatė antenas. Tačiau pradėjus visuotinai transliuoti skaitmeninę televiziją labiausiai nukentės žmonės, kurie ir taip labiausiai kenčia. Tai ne tiek dėl pi-

nigų – šie žmonės nežino, kaip elgtis šioje situacijoje.

Kaip vis dėlto skaitmeninę televiziją galės matyti turintieji kolektyvines antenas ar senesnę įrangą? Kaimo gyventojams neužteks vien nusipirkti priedėlių – reikės ir pasukioti antenas, rasti tinkamą signalui kryptį.

Sunkiau bus miestų ir miestelių gyventojams, dabar televiziją žiūrintiems su kolektyvinėmis antenomis. Aš pati nežinau, kas, pavyzdžiui, Vilniuje atsakingas už tas kolektyvines antenas. Atsakingi turėtų būti renkantieji mokesčius už jas – namų administratoriai. Tačiau klausimas, ar mokesčius

» Kad daugiabučių gyventojai

galėtų matyti skaitmeninę televiziją naudodamiesi kolektyvinėmis antenomis, vienai daugiabučio laiptinei kainuotų apie 4–5 tūkst. litų

renkantys administratoriai turi atsidėję pinigų ir ar rengiasi perėjimui nuo analoginės televizijos į skaitmeninę. Žmonės, matyt, nežino, kur jiems reikėtų kreiptis. Šiandien Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skaičiuoja: įtraukiant visus būtinus pakeitimus, kad daugiabučių gyventojai galėtų matyti skaitmeninę televiziją naudodamiesi kolektyvinėmis antenomis, vienai daugiabučio laiptinei kainuotų apie 4–5 tūkst. litų. Galbūt bendrai nusprendus atsisakyti kolektyvinių antenų žmonėms mokestis už pakeitimus

Gali kilti nesutarimų. Ką rinktis – ar kiekvienas balkone išsikels po anteną, ar visi bendrai investuos į įrangos pakeitimą (o galbūt ir Lietuvoje bus taip, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, mažesniuose miesteliuose, kur namų stogai nustatyti kalnais antenų) – turėtų būti sprendžiama jau dabar. Negali kažkas nuspręsti už visus ir vėliau išrašyti sąskaitas.

RRT minėjo, kad raginti gyventojus, namų bendrijas pasirūpinti skaitmeninės televizijos prieinamumu pradėjo dar prieš dvejus metus. Likus daugiau nei keturiems mėnesiams iki skaitmeninės televizijos įjungimo gausybė žmonių tam dar nepasirengę. Kodėl? Greičiausiai buvo taip, kad RRT savo puslapyje išplatino rekomendacijas ir įsivaizdavo, kad savo darbą atliko. Tačiau reikia, kad kas nors apie tai žinotų ir tas rekomendacijas perskaitytų. Galbūt dabar, po paskutinio paviešinimo, namų bendrijos ir administratoriai imsis veiksmų.

Kas laukia pereinant prie skaitmeninio televizijos formato? Dalis liks be televizijos

Svarbus pasirengimas

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas: RRT dar 2011 metais parengė rekomendaciją, kad iki 1991 metų pastatytų namų televizinės sistemos nėra pritaikytos skaitmeninei televizijai žiūrėti. Didelė dalis tų vilniečių ir kitų miestų gyventojų, kurie žiūri televiziją naudodamiesi kolektyvinėmis antenomis, spalio 29 dieną nematys televizijos.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas: Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos pasirinkimo klausimas opiausias gyvenantiesiems periferiniuose Lietuvos rajonuose. Šiam technologiniam pokyčiui kai kuriems gyventojams gali prireikti papildomo pasirengimo – įdiegti TV priedėlį, sureguliuoti anteną ar panašiai, o šiuo atveju itin svarbus ir tiesioginis bendravimas – gyvos demonstracijos, proceso išaiškinimas.

Liutauro Leščinsko nuotr.

ELTA

Lietuvoje

10 viktoras uspaskichas Europos Parlamento narys

erbiama Prezidente, Jūs esate puiki finansų specialistė – ar kur nors pasaulyje vadovaujamasi tokiais „dokumentais“? Ar Jūs, kaip demokratinės ir teisinės valstybės garantas, esate patenkinta tokia Lietuvos teisine sistema? Jumis pasitiki žmonės, Jūs skiriate ir atleidžiate teisėjus, tad užbaikite pagaliau spektaklį, kuris vadinamą Darbo partijos (DP) byla ir juodąja buhalterija. DP priklausanti 6,5 mln. litų valstybės dotacija yra areštuota, tačiau jau dabar teisme matyti, kad remiantis tokiais dokumentais ne tik negalima areštuoti pinigų, bet ir byla negali būti keliama! Prokurorų turimi popieriukai be parašų, pavardžių ir be žmonių, galinčių tai paliudyti, net negali būti įtraukti į bylą, tačiau būtent tokiu pagrindu jau šeštus metus yra šmeižiama politinė organizacija ir trukdoma jai visaverčiai dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Jūs galite tęsti šį teismą tiek, kiek norite, bet grąžinkite pinigus, juk matote, kad šiems ieškiniams niekada neprireiks tokių didelių sumų, kokios yra areštuotos.

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

V. Uspaskichas: „Prezidente, ar tokią jūs įsivaizduojate teisinę ir demokratinę Lietuvą?“ Ar Prezidentė galėtų man patarti, kur ir į ką „demokratinėje ir teisinėje“ valstybėje kreiptis, kad būtų įvertinti falsifikatai ir nustatyta tiesa? kaip kažkokiam vienam žmogui išmokėtą atlyginimą ir priskaičiavo DP net 550000 litų neva nesumokėtų mokesčių, įmokų „Sodrai“ ir GPM. Už panašius popiergalius DP iškeltas ieškinys, pagal kurį areštuota partijai priklausanti valstybės dotacija. Maža to, visai Lietuvai skelbiama, kokia DP yra bloga ir kaip ji apgaudinėjo valstybę. Tokių falsifikatų DP byloje yra už 24 mln. litų. Nė viename „dokumente“, o tiksliau – tualetinio popieriaus lapelyje, nėra minimas nė vienas žmogus, kuris būtų patvirtinęs,

kad tuos pinigus davė arba gavo. Net prokuroras patvirtino, kad nenustatyta, iš kur yra gauti šie pinigai ir kam atiduoti. Tad tokių popieriukų, kuriuose įrašytos bet kokios sumos, galima buvo prirašyti kiek nori ir bet kam. „Kasininkė ir buhalterė“, kurios neva padėjo atskleisti DP juodąją, buhalteriją, yra atleistos nuo atsakomybės, nors tik jų pačių (niekieno kito) rankos visus tuos dokumentus sukūrė ir pateikė prokuratūrai. Reikėtų priminti, kad prieš įsidarbinant DP abiem buhalterėms buvo pateikti įtarimai dėl doku-

mentų klastojimo, tačiau įsidarbindamos DP jos nuslėpė šiuos faktus. Matyt, jau tada buvo užverbuotos, tad nieko keista, kad dabar jos yra atleistos nuo atsakomybės. Kaip matote, deklaracijose prie skirtingų žmonių pavardžių yra vienodi parašai. Tokių parašų yra ne viena dešimtis, o įgaliojimų už kitus pasirašyti, deja, nėra! Ir VMI darbuotojai it niekur nieko priima tokias deklaracijas. Pabandykite pateikti Mokesčių inspekcijai deklaraciją, kur ne toje vietoje padėtas kablelis – jokiu gyvu nepriims. O čia –

ištisos klastotės, kurios buvo sąmoningai kaupiamos. Peršasi viena išvada: siekiant susidoroti su DP buvo pasitelkta ir VMI. Beje, tai patvirtina išslaptintas JAV diplomatų susirašinėjimas „Valstybės surežisuotas puolimas prieš Darbo partiją ir jos pirmininką“, kuriame Amerikos diplomatai stebėjosi tokiais įžūliais valstybės pareigūnų veiksmais ir išpuoliu prieš DP bei įvardijo tai kaip grėsmę valstybės stabilumui. Tai patvirtino ir a. a. Prezidentas Algirdas Brazauskas: „Buvo duotas nurodymas Uspaskich iš-

Pinigai iš niekur Noriu pateikti keletą tokių sufalsifikuotų „dokumentų“, kuriuos prokuroras sukūrė kartu su savo agentais, kad bylos atgarsiai būtų kuo skambesni, agresyvesni ir įspūdingesni, o visuomenė patikėtų, jog DP ir jos pirmininkas yra blogi. Beje, šiuos dokumentus rodžiau ir žurnalistams, tačiau jiems kažkodėl įdomiau ir naudingiau skleisti pramanytą purvą nei tiesą. Kaip matote – nei parašų, nei pavardžių. Per ikiteisminį tyrimą ir teismo vykdomas apklausas paaiškėjo, kad „kasininkė“, t. y. agentė, kuri pagal užsakymą kartu su Generaline prokuratūra kūrė šią bylą, nežino, kas jai atvežė šiuos pinigus. Dar įdomiau yra tai, kad „kasininkė“ neatsimena, kam išmokėjo milijoną litų. Žmogus, kuris patvirtintų, kad gavo šiuos pinigus, byloje irgi nėra minimas. O Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) specialistai kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) šį dokumentą įvertino

V. Uspaskichas: „Įdomu, kad „kasininkė“ neatsimena, kam išmokėjo milijoną litų. Žmogus, kuris patvirtintų, kad gavo šiuos pinigus, byloje irgi nėra minimas. “ Fotodiena

ginti iš Lietuvos, tai darė įtakingi žmonės per prokuratūrą, Mokesčių inspekciją“. Tad ne vien prokuratūra pasidarbavo, kad sužlugdytų DP. Tam dirbo ir Valstybės saugumo departamentas, ir VMI, ir FNTT, ir Vyriausybės nariai. FNTT specialistų pateikta išvada – griūk negyvas, nors juokų čia mažai, – išlaidas baldams pirkti jie įsigudrino apmokestinti „Sodros“ mokesčiais ir GPM. Tačiau teismas viso šito stengiasi nematyti, tebelaikomi areštuoti DP rinkimų kampanijai skirti 6,5 mln. litų. O vykdant apklausas, atsakymus už liudytojus formuluoja prokurorai ir teisėjai. Pasirodo, net teisėja žino, kaip atrodo mano kabinetas ir kaip jame sustatyti baldai. Suprantama, kad žmonės nemato bylos esmės, jie girdi ir mato tik purvą, kuris yra užsakytas ir už kurį yra sumokėta. Tad dauguma mano, kad viskas yra būtent taip, kaip pateikiama viešojoje erdvėje.

Už sąžiningą darbą – ne ordinai, o granatos Nieko, atlaikysime ir tai. Kai nieko nepavogei, tai ir kovoti lengva. Mano biografija yra daug švaresnė už visų tų „teisingumo ieškotojų“. Gimiau ir užaugau šiaurėje, tremtinių miestelyje. Niekada nebuvau nei komjaunuolis, nei komunistas, netarnavau komunistų valdžiai. Iš valstybės neprivatizavau nė vieno objekto. Per 22 metus mano sukurtos įmonės neturėjo nė vieno valstybės užsakymo. Visas mano verslas priklauso nuo rinkos diktuojamų sąlygų. Nepaisant visų trukdžių ir protekcionizmo, per savo gyvavimo laikotarpį mano įsteigtos įmonės sukūrė daugiau kaip 4 000 darbo vietų ir sumokėjo beveik 2 mlrd. litų atlyginimų ir mokesčių. Iš „Vikondos“ koncerno įmonių lėšų 18 metų finansuojamas labdaros fondas kasmet padeda ne vienam tūkstančiui žmonių. Tačiau dėl to, kad valdžios požiūris į verslą ir tokius kaip aš yra niekinantis ir melagingas, sulaukiau toli gražu ne ordino – į mano namo balkoną įmesta granata. Sprogdama ji išmušė tris betonines atramas, o tuo metu šeima buvo namie. Kaltų nėra. Kitą kartą policija man sulaužė keturis šonkaulius, o ką jau

Lietuvoje

kalbėti apie begalę iškeltų bylų, siekiant sužlugdyti mano verslą. Pagal sufabrikuotą DP bylą: atliktos kratos be liudytojų (ko jie ten ieškojo, o greičiausiai – klastojo?), teko keturis kartus atsidurti kameroje, antrankiai, namų areštas, draudimas susitikti su rinkėjais prieš rinkimus, didžiausias per visą Lietuvos teismų istoriją piniginis užstatas – 1,5 mln. litų (palyginkite su Londono teismu, kuris už 1 000 kartų didesnį ieškinį „Snoro“ savininkams skyrė tik 300 000 litų piniginį užstatą), pagal sufabrikuotus popiergalius areštuota 6,5 mln. litų DP priklausančių lėšų ir galiausiai – visas šis šmeižtas nusiųstas į Europos Parlamentą (EP), kad būtų panaikintas mano teisinis imunitetas.

Dvigubų standartų sistema Tuo metu, kai kitos partijos dalija valstybės dotacijas savo kandidatams, DP tokių galimybių neturi, nes jai priklausantys pinigai yra areštuoti pagal suklastotą bylą. Nors pati Prezidentė pasirašė įstatymą, pagal kurį valstybės dotacijai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Matyt, tai galioja visiems kitiems, tik ne DP. Negaliu ramiai dirbti EP ir netrukdomas dalyvauti rinkimuose, nes du kartus per savaitę tenka dalyvauti teismo posėdžiuose ir klausytis prokurorų sukurtų pasakų bei daug kitų keistų dalykų, nors nė vienas liudytojas nepasakė, kad būčiau davęs kokį nors, kad ir mažiausią, nurodymą klastoti buhalteriją. Tad pasakykite man, kodėl „demokratinė ir teisinė“ Lietuva yra taip nepatenkinta Baltarusijos demokratija? Tačiau manęs visa tai nepalauš. Mane galima tik užgrūdinti. Laikas jau parodė, kad nesugebėjote palaužti ir DP žmonių, ir rinkėjų, todėl mūsų gretos tik didėja. Nieko nebijau, nes esu nekaltas. Gerokai kaltesni už mane yra tie, kurie užsiėmė protekcionizmu, žlugdė savo valstybę ir skurdino jos žmones. Tad išauš valanda, kai žmonės viską supras ir priims teisingą sprendimą. Kur yra tie „herojai“ iš teismų tarybos, kurie DP bylai suteikė prioritetą ir atidėjo visas kitas bylas, susijusias su prievarta,

nužudymais ir milijardų grobstymais? Kur Konstitucinio Teismo pirmininko ar Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininko, kurie suskubo komentuoti DP surengto mitingo prieš ydingą Lietuvos teisinę sistemą, komentarai? Jūs ir esate pagrindiniai falsifikatų saugotojai, o ne teisinės valstybės garantas bei teisingumo ieškotojai. Štai kodėl šiandien Lietuva tapo prasiskolinusi, pažeminta, emigruojanti šalis, kur minimalus atlyginimas ir pensijos yra žemiau skurdo ribos. Taigi nieko keista, kad jūs išprovokavote Garliavos protestus ir mitingus. Matyt, tai nėra pabaiga. Ne už kalnų metas, kai jus visus nušluos, tik gaila, kad po šia šluota gali patekti ir sąžiningų teisėsaugos atstovų.

Prezidentei neužtenka drąsos? Gerai žinau, kad šalies vadovei DP byla buvo rodoma, ir Prezidentė puikiai žino, jog šioje byloje nėra mums inkriminuojamų nusikaltimų. Tačiau mūsų teisinės ir demokratinės valstybės garantui – Daliai Grybauskaitei – nepakanka drąsos ar sąžinės užbaigti šią niekšybę, ištaisyti tą mūsų „teisinę“ sistemą, tiksliau, tai, kas iš jos liko, ir pagaliau išvyti užsakymus vykdančius teisėsaugos pareigūnus iš rūmų, kuriuose turi būti vykdomas teisingumas. Svarbiausia – nenorima matyti, kaip žlugdoma demokratija. Juk demokratinės valstybės pagrindas

yra daugiapartinė sistema, tad partijos turi būti maksimaliai apsaugotos nuo tokių susidorojimų. Deja, kuriami įstatymai, kai viena buhalterė, padariusi tyčinį nusikaltimą ar ne nusižengimą, gali sužlugdyti politinę organizaciją, sužlugdyti 15–20 tūkst. žmonių viltį dalyvauti politinėje veikloje. Juk dabar teisme svarstomi ne DP sukčiavimai, kyšių davimai ar priėmimai, o buhalterinė apskaita – išlaidos kanceliarinėms prekėms, degalams, telefonams, biurams išlaikyti. Europoje yra nemažai valstybių, kuriose finansai yra visiškai atskirti nuo politinių organizacijų ir jų vadovų, taip sumažinama galimų tyčinių susidorojimų rizika. Net EP nariams nereikia ruošti ataskaitų, kur panaudojami pinigai, skirti biurams išlaikyti, o tai nemaži pinigai! Demokratinėje teisinėje valstybėje partijų likimą sprendžia visuomenė, o ne prokuratūra pagal oponentų užsakymą. Bet Lietuvai tokia praktika netinka, nes jos tikslas greičiausiai yra sukurti kuo daugiau galimybių siekiant sužlugdyti, protekcionizmui ar tam, kad būtų galima laikyti už pavadėlio. Prisiminkite visiems laikams: tai – ne man ir tokie eksperimentai su manimi nepavyks. Žinoma, egzistuoja galimybė, kad Prezidentei pasakoma ne visa tiesa. Tik tuomet tokį jos neveiksnumą būtų galima pateisinti. Kad vėliau nesakytumėte, jog nieko

nežinojote, ir kilo noras paviešinti šitą nesąmonę, kuria remiantis Lietuvoje galima kurti bylas ir žlugdyti politines organizacijas.

Valdantiesiems įstatymai negalioja Vien valdančiosios konservatorių partijos penki buvę ar esami merai yra prigriebti už sukčiavimą ir grobstymą. Ar tokiu būdu jie nesiekė savo partijos finansavimo? Tačiau nieko tokio, viskas gerai, partijai nėra iškelta jokių bylų. Juk negalima – čia gi konservatoriai ir jų „tėtušis“, kuris beveik nakvoja prezidentūroje. Tad noriu paklausti: kas valdo valstybę? Viešiesiems pirkimams išleidžiamos milijardinės sumos. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas prisipažino, kad buvo spaudžiamas ir šantažuojamas. Vyriausybės kancleris lyg „rekomendavo“, o tiksliau – spaudė, pažeisti įstatymą ir tyrimo metu tai pripažįsta. Čia jau ne paprasta DP buhalterė, o valstybės tarnautojas, kurio veiksmai tiesiogiai daro įtaką ar nuostolį valstybei, bet byla nutraukta. Kodėl? Paskaitykite formuluotę – dėl to, kad „liudytojai vengė duoti aiškius ir išsamius parodymus“. Ši valdžia savo rėmėjams išdalijo apie 5 mlrd. litų, juos tikslingai panaudojus pelnas gali siekti iki 30 proc. Ir viskas gerai, tylu, jokių bylų. Pareigūnus, kurie nutraukia tokias bylas, reikia statyti prie sienos. Panašių atvejų, susijusių su valdžia, yra šimtai. Ir

nieko! Palyginkime: DP byloje nėščia moteris, per apklausą pasakiusi, kad neatsimena trejų metų senumo įvykių, nes teko pasirašyti šimtus dokumentų, susijusių su 1 000 kartų mažesne suma, yra siunčiama į psichiatrijos ligoninę. Gydytojai jai išrašė pažymą, kad yra sveika. Remdamasis tuo pagrindu teismas nuteisė ją už tai, kad neatsimena, jog prieš trejus metus pasirašė vieną ar kitą popierėlį. Kai kalbama apie DP, teisėjai yra „principingi“! Ir dar. Visi tie ekspertai, komentatoriai, politologai ir parsidavėliai, kuriuos aš vadinu aviganiais, kaskart uoliai puolantys komentuoti bet kokį mažiausią DP veiksmą, kažkodėl TYLI ir nemato milijardinių nuostolių valstybei. Ar jie nėra tokie patys nusikaltėliai, nes dezorientuoja ir dezinformuoja visuomenę gindami ir slėpdami valdžios nusikaltimus?

Pamatykime rąstą savo akyje Tad susilaikykite! Anksti dar mums pamokslauti kitoms valstybėms ir mokyti jas, kaip vykdyti teisingumą ir kurti demokratiją, nes, neduok Dieve, jos irgi pradės taikyti tokią pat praktiką, kokia yra Lietuvoje. Ne, gerbiamieji, nesukursite demokratinės, teisinės valstybės ant melo, prievartos ir purvo, nes tokie pamatai nėra ir nebus tvirti. Ukrainai ir Rusijai mes turėtume pavydėti, nes ten dar yra įleidžiami tarptautiniai

stebėtojai, o mums, įstojus į Europos Sąjungą, įsigaliojo taisyklė, kad tik oficiali institucija gali siųsti informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus. O juk tos pačios institucijos, kurios pažeidžia žmogaus teises, ir siunčia melą į Europą kaip gryną tiesą. Man belieka užsakyti stendus su tokiais „įrodymais“ visoje Lietuvoje ir prie EP, Europos teismo, Europos Komisijos ir visų ambasadų, kad parodyčiau, kaip Lietuvoje yra vykdomas teisingumas, kaip kuriama demokratija ir kokiais „įrodymais“ yra grindžiami kaltinimai. Šiuo metu guodžia tik tai, kad čia apsilankęs Europos liberalų demokratų ir reformų (ELDR) partijos pirmininkas, EP narys Grahamas Watsonas pažadėjo EP reikalauti DP bylos tyrimo, kad būtų išsiaiškinta, kaip vykdomas teisingumas Lietuvoje. Šioje byloje jau dabar yra krūva procedūrinių pažeidimų, tad, deja, Lietuvos vardas dar skambės Europoje – ir labai garsiai. Džiugina ir tai, kad DP bylos atvejis padės nors truputį pataisyti situaciją Lietuvoje ir padėti mūsų žmonėms apsiginti nuo visiško teisinio nihilizmo. Užsakymo Nr. 2301

Tryliktas puslapis

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

ROMA. Italijos policija suėmė 47 žmones, kurie, kaip spėjama, yra mafijos „Camorra“ struktūrai priklausančio Mallardo klano nariai. Pareigūnų duomenimis, suimti mafiozai susiję su neteisėta ginklų apyvarta ir turto prievartavimu. Nusikaltėlių sulaikymo operacija vienu metu vyko šešiuose Itali-

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

jos regionuose. Per ją taip pat konfiskuoti maždaug 3 mln. eurų (10,4 mln. litų). BOGOTA. Kolumbijos karinis jūrų laivynas Ramiajame vandenyne konfiskavo 2,6 tonos kokaino. Narkotikų krovinį gabenęs greitaeigis laivas buvo sulaikytas už 60 jūrmylių į vakarus nuo Charambiros. Keturi

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

laive buvę asmenys suimti. Pastebėję, kad yra susekti, jie maišus su narkotikais sumetė į jūrą. Tačiau kariams pavyko iš vandens ištraukti 130 maišų su 2 637 kg kokaino. Rastų narkotikų vertė rinkoje – 67 mln. dolerių (185 mln. litų). VILNIUS. Prokurorai su Lietuvos kriminalinės policijos biuro parei-

gūnais nutraukė finansinės piramidės MMM-2011 veiklą. Aferistai indėlininkams žadėjo 55 proc. siekiančias metines indėlių palūkanas, žmonės sukčiams patikėjo 1,5 mln. litų. Finansinė sistema MMM2011 buvo reklamuojama keturiuose interneto tinklalapiuose, taip pat ant automobilių bei skelbimų lentose.

Britai pamėgo kontroversijas

Konkurencijos taryba bendrovę „Palink“ nubaudė 360 tūkst. litų bauda. Fotodiena

Šimtatūkstantinė bauda ■ Konkurencijos taryba

(KT) pripažino, kad bendrovė „Palink“, valdanti „Iki“ parduotuvių tinklą, nepagrįstai suvaržė prekių tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir taip pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Už tai bendrovei skirta 360 tūkst. litų piniginė bauda. „Palink“ su spren-

dimu nesutinka ir žada jį skųsti. KT nustatė, kad „Palink“ atliko draudžiamus veiksmus sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais dėl reklamos paslaugų teikimo. „Palink“ įstatymo pažeidimo nepripažįsta it teigia, kad nėra prielaidų bendrovei taikyti teisės akte nustatytas sankcijas. Ji tikina sprendimą skųsianti.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė išduoti ekstradicijai „WikiLeaks“ vadovą Julianą Assange’ą, tačiau suteikė jam dvi savaites pradėti teisinius ginčus iš naujo. Matyt, dėl precedentinių malonių Didžiosios Britanijos prieglobstį pamėgo ir kontroversiškai vertinami rusų oligarchai. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

idžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas J. Assange’ą gerokai priar-

FAKTAI Ekstradicija

••Ekstradicija – teisės aktas, kuriuo vienoje valstybėje sulaikytas nusikaltimu įtariamas ar kaltinamas asmuo perduodamas kitai valstybei ••Londonas tapo kontroversiškai vertinamų Rusijos oligarchų prieglobsčiu: ten vyksta Boriso Berezovskio teisinis ginčas su Romanu Abramovičiumi, nagrinėjami Arkadijaus Gaidamako ir Levo Levievo, Olego Deripaskos bei Viktoro Vekselbergo ieškiniai bei Vladimiro Antonovo ekstradicija Lietuvai ••Londono teismui nusprendus patenkinti „WikiLeaks“ vadovo Juliano Assange’o ekstradiciją būtų sukurtas precedentas ir ,,Snoro” vadovų ekstradicijai į Lietuvą

J. Assange’o ekstradicija sukurtų precedentą ir ,,Snoro“ savininko V. Antonovo ekstradicijai į Lietuvą. Reuters

tino prie teismo proceso Švedijoje. Jis beveik dvejus metus bylinėjosi dėl galimybės jį išduoti šios šalies teisėsaugai. Aukščiausiojo Teismo vadovas Nicholas Philipsas skaitydamas nuosprendį tvirtino, kad

šioje byloje priimti sprendimą teisėjams nebuvo lengva. Tačiau britų teismas į sprendimo priėmimą žvelgė labiau techniškai ir pareiškė abejonių, ar švedai tinkamai prašė „WikiLeaks“ vadovo ekstradici-

jos. Pastarojo teisininkai tvirtina, kad ne, mat suėmimo orderį išdavė ne teisėjas, o prokuroras. Tokią teisingumo proceso praktiką jie vadina savavališka ir neteisinga. O Švedijos pareigūnai tvirtina, kad

šioje šalyje, skirtingai nei kitose Europos valstybėse, valstybinis kaltintojas atlieka ir pusiau teisminę funkciją. Vis dėlto Didžiosios Britanijos teismas nusprendė išduoti J. Assange’ą Švedijai, nors jo advokatė Dinah Rose tvirtina, kad teismo sprendimas daugiausia paremtas sutartimi, kurios išaiškinimo ji neturėjo galimybės užginčyti. Tad teismas jai suteikė dvi savaites pateikti siūlymams, o tai reiškia, kad J. Assange’as nebus išduotas Švedijai bent jau iki antrosios birželio pusės.

Bijo JAV Net jeigu Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nuspręs nebenagrinėti šios ekstradicijos klausimo iš naujo, J. Assage’as galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nors Didžiosios Britanijos teisininkai abejoja, ar pavyktų įrodyti, kad Švedijoje jam gresia fizinis ir psichologinis pavojus. Iš Australijos kilęs buvęs programišius J. Assange’as tarptautiniu mastu tapo žinomas, kai 2010-aisiais išplatino šimtus tūkstančių slaptų JAV dokumentų, įskaitant ir vaizdo įrašą, kuriame JAV kariai šaudo į civilių minią Irake. Tai ne tik šokiravo Vašingtoną, bet ir destabilizavo JAV diplomatinę padėtį pasaulyje.

Regis, kilnių siekių įkvėptą darbą aptemdė dviejų švedžių kaltinimai priekabiavimu ir išprievartavimu, tačiau J. Assange’as tvirtina, kad nors ir nėra kaltas, baiminasi, jog Švedijoje nesulauks objektyvaus teismo proceso. Jis ir jo šalininkai teigia, kad šie kaltinimai gali būti priedanga norint jį iš tiesų išduoti JAV. Teisininkai Švedijoje tvirtina, kad J. Assange’o teiginiai nėra logiški, mat JAV jis vienodai gali būti išduotas ir Švedijos, ir Didžiosios Britanijos teismo. Didžioji Britanija šiuo metu svarsto ne tik šią garsią ekstradicijos bylą. Pastaruosius kelerius metus Londonas tapo ir kontroversiškai vertinamų Rusijos oligarchų prieglobsčiu. Tarp pastarųjų teismo procesų galima paminėti Boriso Berezovskio teisinį ginčą su Romanu Abramovičiumi, Arkadijaus Gaidamako kaltinimus buvusiam verslo partneriui Levui Levievui, taip pat Olego Deripaskos bei Viktoro Vekselbergo ieškinį kompanijai „Glencore“ ir žinoma, Vladimiro Antonovo teismą dėl ekstradicijos Lietuvai.

Du bankininkai Beje, pastarasis siejamas su neseniai įvykusiu bandymu nužudyti kontroversiškai vertinamą Rusijos

Tryliktas puslapis

Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas J. Assange’ą gerokai priartino prie teismo proceso Švedijoje. AFP

bankininką Germaną Gorbuncovą prie jo prabangios rezidenijos Londone. Anot Rusijos žiniasklaidos, šiuos du bankininkus sieja ne tik pastarieji įvykiai, kuriuos, anot žurnalistų, reikėtų tirti kaip vieną „Rusijos mafijos sutartį“. Yra ir daugiau spėlionių, kas galėjo užsakyti G. Gorbuncovo žmogžudystę, turint omenyje įvairiaspalvę jo praeitį. Su vyresniuoju ir jaunesniuoju Antonovais jis susipažino 2006 metais, kai įsigijo dviejų jų valdomų

bankų akcijų. Tačiau visi jie Rusijoje įsivėlė į ne vieną skandalą, o šalies teisėsauga iškėlė jiems bylą dėl pinigų plovimo. V. Antonovas buvo siejamas su Rusijos centrinio banko pareigūno Andrejaus Kozlovo nužudymu, o G. Gorbuncovas negalėjo paaiškinti, kur iš „Konversbank“ dingo 1 mlrd. JAV dolerių (2,76 mlrd. litų). Tad 2009 metais šie rusų oligarchai persikraustė į Londoną. Praėjusiais metais Lietuva pareikalavo V. Antonovo ekstradicijos dėl

įtariamų machinacijų banke „Snoras“, o Moldovos pareigūnai paskelbė tarptautinę G. Gorbuncovo paiešką dėl 5 mlrd. JAV dolerių trūkumo šalies „Universalbank“.

Truks ilgai Teismas dėl V. Antonovo ir jo partnerio Raimondo Baranausko ekstradicijos

turėtų vėl vykti šiomis dienomis. Britų policija taip pat tiria nepatenkintų G. Gorbuncovo keditorių ir partnerių pretenzijas. Šiame tyrime nematyti politinių motyvų, tačiau rusų oligarchas planuoja prašyti politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad tai reali galimybė.

» Pastaruosius kelerius metus Londonas

tapo ir kontroversiškai vertinamų Rusijos oligarchų prieglobsčiu

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Pinigai

Paskelbė kurortinį sezoną Praėjusią savaitę Alytaus rajono Daugų miestelyje pirmą kartą oficialiai buvo paskelbtas kurortinis sezonas. Rapolas gabrys info@ekonomika.lt

er vasaros sezono pradžios šventę buvo atidaryta atnaujinta irklavimo bazė. Nuo šiol mėgstantiesiems aktyvias vandens pramogas Dauguose veiklos ir pramogų netrūks. Iš trijų pusių maždaug 1 000 hektarų ploto Didžiulio ežero apsuptas Daugų miestas jau gali būti vadinamas kurortu. Metus trukusi irklavimo bazės rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 2 mln. litų. Per ilgą laiką apgriuvę irklavimo bazės elingai ir teisėjavimo bokštelis buvo iš esmės pertvarkyti. Dviejų aukštų elinge – svečių namuose įrengta 14 dviviečių ir triviečių kambarių, 3 iš jų pritaikyti gyventi neįgaliesiems. Pirmame svečių namų aukšte – šiuolaikiška 50 vietų konferencijų salė su multimedija ir ekranu,

kurioje atidarymo dieną įvyko informacinis renginys „Turizmo plėtros perspektyvos Alytaus rajone“. Elinge taip pat įrengta pirtelė ir speciali patalpa valtims laikyti. Valtys bus laikomos ir rekonstruotame mažajame elinge. Be to, rekonstruojant apšiltinti svečių namų fasadas, atnaujintos stogo laikančiosios konstrukcijos, paklota nauja stogų danga, sudėti langai, sumontuoti nauji pakeliami vartai, įrengtas žaibolaidis. Taip pat įrengtas pastatų geoterminis šildymas. Irklavimo bazėje sumontuotos teritorijos vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkyta aplinka. Bendras sutvarkytų pastatų plotas – apie 750 kv. metrų. Gražiai sutvarkytoje aplinkoje bus malonu ilsėtis ežero pakrantėje,

kur mažiems vaikams sukurta spalvinga žaidimų aikštelė, o vyresniems poilsiautojams – 2 paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikštelės. Generalinio darbų rangovo „LitCon“ direktorius Linas Piliponis Alytaus rajono merui Algirdui Vrubliauskui įteikė naujam gyvenimui prikelto objekto simbolinį raktą ir palinkėjo, kad irklavimo bazei įkvėpta gyvybės ugnis neužgestų. „Kaip buvusiam sportininkui man labai smagu, jog mūsų įmonė sėkmingai baigė ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir mėgėjams bei poilsiautojams svarbius irklavimo bazės sutvarkymo darbus, – per bazės atidarymą kalbėjo L. Piliponis. – Ji prisidės prie turizmo plėtros Alytaus regione, padės žmonėms pamatyti

» Metus trukusi irklavimo bazės

rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 2 mln. litų

Nubaudė agentūras

Šalies kelionių agentūros internete keliones įsigyjantiems klientams suteikdavo mažesnių nuolaidų. Fotodiena

■ Konkurencijos taryba

30 kelionių agentūrų, tarpusavyje derinusių nuolaidas internetu parduodamoms kelionėms, skyrė baudų už daugiau kaip 5 mln. litų. Taryba pranešė, kad 30 kelionių agentūrų, kurios naudojosi internetine kelio-

nių paieškos ir užsakymų sistema E-TURAS, bei šios sistemos administratorius – UAB „Eturas“ derino vartotojams suteikiamos nuolaidos dydį internetu parduodamoms kelionėms. Nustatyta, kad maksimali nuolaida, kurią galėjo gauti vartotojai, įsigyjantys kelionių internetu, 2009 metų

rugpjūčio – 2010 metų kovo mėnesiais buvo apribota iki 3 proc. nuo kelionės kainos. Nuolaidos riba šiuo atveju buvo nustatyta nesant tiesioginio kelionių agentūrų kontakto, o pasinaudojant sistema E-TURAS. Tokiais veiksmais kelionių agentūros ir sistemos E-TURAS administratorius pažeidė Konkurencijos įstatymo straipsnį, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus, tokius kaip konkurentų susitarimai dėl kainų. Didžiausiomis baudomis buvo nubaustos kelionių agentūros „Megaturas“ (2 mln. litų), „Guliverio kelionės“ (639,8 tūkst. litų), „Kelionių akademija“ (389,9 tūkst. litų), „AAA Wrislit“ (358 tūkst. litų) ir „Smaragdas travel“ (229,4 tūkst. litų). Kai kurioms įmonėms skirtos baudos viršija jų metines pajamas, todėl joms kilo bankroto grėsmė.

„LitCon“ direktorius Linas Piliponis Alytaus rajono merui Algirdui Vrubliauskui įteikė simbolinį naujam gyvenimui prikelto objekto raktą. Bendrovės nuotr. šio regiono gamtos grožį ir kultūrinį išskirtinumą.” Susirinkusiesiems stebėti irklavimo ir kitų vandens sporto varžybų „LitCon“ pastatė 100 medinių suolelių, visiškai atnaujino teisėjavimo

bokštelį, įrengė starto tiltelį ir plūduriuojantį lieptą. Atidarius irklavimo bazę vyko vikingų – drakonų laivų varžybos Alytaus rajono mero taurei laimėti. Savivaldybės organizuotoje šventėje

Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos moksleiviai bei pedagogai dalyvavo akcijose, koncertuose, parodomosiose irklavimo, dziudo, futbolo bei lengvosios atletikos varžybose.

Investuoja į žemę

G. Nagulevičiaus teigimu, bijodami užsieniečių atėjimo lietuviai superka žemes, kol dar gali. AFP

■ Šių metų gegužę

pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 metų spalio. Lietuvos žemės savininkų

sąjungos (LŽSS) pirmininko Gintaro Nagulevičiaus manymu, toks augimas rodo šalies ūkininkų pasirengimą užsieniečių atėjimui. „Yra baimė, kad ateis užsieniečiai, supirks žemes ir jos neliks ūkininkams, todėl kol gali, jie perka kiek įmanoma daugiau“, – aiškino jis. Pasak G. Nagulevičiaus,

po krizės ūkininkai pradėjo atsitiesti ir didinti savo žemės sklypus. Žemės sklypų supirkimo augimą galėjo lemti ir tai, kad šiuo metu žemės kaina dar nėra gana didelė, tvirtino LŽSS pirmininkas. Anot jo, nuo kitų metų įsigaliojantis žemės mokesčio įstatymas neleis smarkiai išaugti žemės sklypų kainoms. „Manau, kad žemės ūkio paskirties kainos stabilizuosis ir pasieks realią savo kainą“, – įsitikinęs G. Nagulevičius. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl buvo aktyvi: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.

Užsienyje

UŽSIENIO NAUJIENOS Galimybės prašyti ES paramos neatmeta ir Kipro prezidentas Demetris Christofias. Reuters

askelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį įpylė dar žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį. Pranešimai apie sulėtėjimą Kinijos – antros pagal dydį naftos vartotojos – gamybos sektoriuje nusmukdė naftos kainas žemiau kaip 100 JAV dolerių už barelį. Praėjusios savaitės pradžioje „Brent“ žaliavinės naftos kaina

nukrito iki žemiausios ribos per aštuonis mėnesius ir siekė 81,5 JAV dolerio (226 litus) už barelį. Dar šių metų kovo pradžioje naftos kaina buvo pasiekusi rekordines 128 JAV dolerių (354 litų) už barelį aukštumas.

Vartoja mažiau Pastaruoju metu smukusios naftos kainos ne visiems yra unikalus ir nepaaiškinamas reiškinys. Analitinio centro „Energy Intelligence Group“ duomenimis, paaiškinimas yra paprastas – nuo šių metų kovo pasaulyje buvo

» Jei tokios tendencijos tęsis, sulauksime politinių neramumų ir represijų, taip pat naujos ekonominės krizės

pagaminama daugiau naftos nei suvartojama. Pasaulinis naftos vartojimas krinta nuo 2011 metų pabaigos ir šių metų kovo pabaigoje siekė 88,5 mln. barelių per dieną (žr. grafiką). Per tą patį laikotarpį naftos gavyba stabiliai augo. Prie to labiausiai prisidėjo nauji naftos telkiniai bei gręžimo technologijos Šiaurės Amerikoje ir 10 proc. per metus išaugusi naftos gavyba OPEC šalyse. Paskutinį kartą naftos pasiūla viršijo paklausą 2006 metais. JAV šiuo metu turi daugiau naftos atsargų nei 1990 metais, o šalies paklausa yra netoli žemiausios ribos per pastaruosius 15 metų. Šalis šiuo metu vis dar išlieka didžiausia naftos vartotoja. JAV ener-

gijos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, šių metų kovą šalyje buvo suvartojama 18 mln. barelių per dieną. JAV naftos vartojimą smukdo silpni ekonominiai rezultatai ir išaugęs energijos vartojimo efektyvumas. „Naftos kiekis, reikalingas ekonomikai išjudinti, nuolat krinta“, – „Bloomberg“ teigė investicinio banko „Oppenheimer“ energetikos analitikas Fadelis Gheitas. Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės „Royal Dutch Shell“ vadovas Peteris Voseris. Anot jo, pasauliniam naftos kainų nuosmukiui daugiau įtakos turėjo mažesnė paklausa, o ne geopolitinės problemos. „Mažėjanti naftos kaina atspindi tai, kad ge-

Įvykdė sąlygas ■ Portugalija išlaikė ketvirtąjį Europos Sąjungos (ES) išlaidų apkarpymų ir ekonominių reformų patikrinimą ir dabar gali tikėtis gauti kitą gelbėjimo paskolos dalį.

Dalį gautos paramos Portugalija ketina skirti šalies bankų kapitalo būklei gerinti. Reuters

Šalies finansų ministras Vitoras Gasparas žurnalistams pranešė, kad Portugalija įvykdė visus gelbėjimo

kriterijus, kuriuos nustatė inspektoriai iš ES, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tokiu būdu Portugalija gaus tolesnę 4 mlrd. eurų (17,8 mlrd. litų) finansinę paramą. Iš viso Portugalija su ES, ECB ir TVF praėjusių metų gegužę susitarė dėl 78 mlrd. (268 mlrd. litų) eurų finansinės paramos.

Tiki taupymo nauda

TIK SKAIČIAI

■ Kipro centrinio banko

■ Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble atmeta siūlymus švelninti griežtą taupymo ir struktūrinių reformų režimą, skirtą euro zonos skolų krizei įveikti.

6,6 mlrd.

Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų. Centrinio banko vadovas

Panicas Demetriadas teigė, kad Kiprui šis laikotarpis lemiamas. Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų (6,2 mlrd. litų), kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms. Vis daugiau analitikų mano, kad trūkstamų lėšų bus gauta iš Europos finansinio stabilumo fondo (ESFS).

W. Schauble įsitikinimu, griežtai taupyti – vienintelis kelias iš euro zonos krizės. AFP

Pastaruoju metu Vokietija sulaukia vis daugiau raginimų švelninti taupymą, tačiau W. Schauble dar pa-

Naftos kainų svyravimai

••Praėjusią savaitę „Brent“ žaliavinės naftos kaina nukrito iki žemiausios ribos per aštuonis mėnesius – 81,5 JAV dolerio (225,9 lito) už barelį ••Kovo pradžioje naftos kaina buvo pasiekusi rekordines 128 JAV dolerių (354 litų) už barelį aukštumas ••Pasaulinis naftos vartojimas šių metų kovo pabaigoje siekė 88,5 mln. barelių per dieną ••Šių metų antrąjį ketvirtį naftos gavyba viršijo 89 mln. barelių per dieną

Galvos skausmas

••„Religare Capital Markets“ prognozuoja, kad „Brent“ žaliavinės naftos kaina iki rugsėjo turėtų siekti 90 JAV dolerių (249 litų) už barelį

JAV, didžiausios naftos vartotojos, naftos suvartojimo kritimą lėmė susilpnėjusi ekonomika ir išaugęs energijos vartojimo efektyvumas. Scanpix

opolitiniai klausimai nebėra tokie dominuojantys, o jų vietą užima mažėjanti paklausa“, – Pasaulio dujų konferencijoje kalbėjo „Shell“ vadovas.

kartojo, kad tvarus augimas negali būti kuriamas kaupiant naujas skolas. „Taupymas ir augimas vienas kitam neprieštarauja. Todėl valstybės dėl gelbėjimo programų perkamosios galios neprarado“, – sakė Vokietijos finansų ministras ir pridūrė, kad silpnesnės euro zonos valstybės privalo įgyvendinti reformas.

patariančios įmonės „Ritterbusch & Associates“ įkūrėjas Jimas Ritterbuschas. – Buvome atsidūrę netoli laisvo kritimo ribos.“ Juodojo aukso kainoms krintant daugiausia naftos eksportuojanti Saudo Arabija neturėtų mažinti savo gavybos mastų, nes Europos Sąjungos (ES) Iranui taikomas naftos embargas galios dar iki liepos. Vis dėlto kitoms naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms reikia aukštesnės naftos kainos, kad galėtų tinkamai subalansuoti savo biudžetus.

FAKTAI

Liūdnos prognozės Kai kurie analitikai bando prognozuoti naftos kainų tolesnę kryptį žvelgdami į praeities prekybos modelius. Tokioje analizėje

naudojamos istoriniais duomenimis paremtos statistinės diagramos. Pagal šiuos modelius galima pasakyti, ar pasiekus tam tikrą kainų lygį rinkos kils

į viršų ar kris. Dauguma šios analizės šalininkų teigia, kad itin nesėkmingas JAV žaliavinės naftos mėnuo, kai kainos krito 17 iš 22 prekybos dienų, leidžia

teigti, jog kainos ir toliau kris. „Grafikų duomenys atrodo grėsmingai, – „Wall Street Journal“ teigė energetikos klausimais

Viena iš tokių valstybių yra Rusija, kuriai reikia aukštų naftos kainų. Tik pradėjęs eiti šalies vadovo pareigas Vladimiras Putinas iškart ėmėsi veiksmų. Šešiasdešimtmetį spalį švęsiantis V. Putinas pažadėjo skirti papildomus 150 mlrd. JAV dolerių (415 mlrd. litų) valstybės tarnautojams, pensininkams ir kariuomenei. Vis dėlto kritusios naftos kainos gali priversti apkarpyti šias išlaidas, kad būtų padengtas augantis biudžeto deficitas. „Bank of America“ prognozuoja, kad Rusija, kurios pusę pajamų sudaro naftos ir dujų eksportas, ateinančiais me-

Ruošiasi pasitraukimui

Ragina panaikinti vizas

■ Kinijos vyriausybė

■ Viršūnių susitikimo su

pagrindinėms institucijoms, tarp jų ir centriniam bankui, nurodė sudaryti veiksmų planą, skirtą susidoroti su galimomis ekonominėmis grėsmėmis Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atveju. Kinijos vyriausybė jau pristatė priemones šalies ekonomikos augimui sustiprinti. AFP

Užsienyje

Gali prašyti paramos vadovas teigia, kad esant būtinybei šalis prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

17%

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad pasaulinė gamtinių dujų paklausa per ateinančius penkerius metus išaugs 17 proc.

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Teigiama, kad plane gali būti numatytos priemonės,

skirtos palaikyti juanio stabilumą, aktyvesni tarpvalstybinių kapitalo srautų tikrinimai ir griežtesnė politika, skirta vidaus ekonomikai stabilizuoti. Kinijos centrinio banko vadovas teigė, kad šalis ir toliau investuos į euro zonos vyriausybių obligacijas, bei paragino paspartinti reformas, padėsiančias sustabdyti skolų krizę.

Europos Sąjungos (ES) lyderiais pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo panaikinti vizų režimą.

Rusijos prezidentas V. Putinas vengia išvykų į užsienį ir aukšto rango pareigūnus mieliau priima savo šalyje. Reuters

„Visavertė partnerystė negalima, kol egzistuos vizų barjeras mūsų šalių piliečiams“, – pareiškė jis Sankt Peterburge.

Į Kremlių grįžęs V. Putinas gimtajame mieste susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso. Rusija ir ES jau seniai diskutuoja dėl vizų režimo panaikinimo. Briuselis nenori nustatyti „dirbtinio termino“, prieš viršūnių susitikimą pareiškė ES šaltiniai.

Portugalijos vyriausybė trims didžiausiems šalies bankams skirs 6,6 mlrd. eurų (22,7 mlrd. litų) paramą

56 %

Suomijoje per apklausą 56 proc. respondentų buvo už tai, kad Graikija paliktų euro zoną

» Mažėjanti naftos kaina atspindi tai,

kad geopolitiniai klausimai nebėra tokie dominuojantys, o jų vietą užima krintanti paklausa tais gali pasiekti 5,5 proc. biudžeto deficitą, rublio vertė kris 10 proc. Rusijos banko „Sberbank“ vyriausioji ekonomistė Ksenija Judajeva portalui „Bloomberg“ teigė, kad blogiausiu atveju šalies ekonomika gali susitraukti 2,1 proc., o iš šalies gali nutekėti apie 95 mlrd. JAV dolerių (263 mlrd. litų) kapitalo. Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš šalies nutekėjo 42 mlrd. JAV dolerių (116 mlrd. litų). Maskvoje esantis Strateginių tyrimų centras

savo ataskaitoje perspėjo, kad dėl naujo ekonomikos nuosmukio V. Putinas bus priverstas sumažinti socialines išlaidas ir tai gali sukelti naujų neramumų bangą. „Jei tokios tendencijos tęsis, sulauksime politinių neramumų ir represijų, taip pat naujos ekonominės krizės, – sakė tyrimų instituto vadovas ir buvęs Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Michailas Dmitrijevas. – Tai gali privesti prie to, kad V. Putinas neteks kontrolės ir įvyks chaotiška politinė transformacija.“

naftos gavyba ir poreikis Pasaulinis žaliavinės naftos poreikis, bareliai per dieną

90 85

Šių metų balandžio 30 dieną, naftos gavyba aplenkė pasaulinį poreikį Naftos gavyba 2002

2004

80 75 70

2006

2008

2010

2012

Šaltinis: Energy Intelligence Group

TIK SKAIČIAI

1,5 trln.

Konsultacinės įmonės „Boston Consulting Group“ analitikai mano, kad prabangos prekių rinka šiais metais sieks 1,5 trln. JAV dolerių (4,1 trln. litų)

90 %

Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ spėja, kad bendrovės pelnas smuks 90 proc.

Užsienyje

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Vokietija: ramstis ėmė klibėti

Rimtoji Vokietijos spauda neseniai dar leisdavo sau pasidžiaugti Vokietijos sėkme krizės purtomoje Europoje. Tačiau dabar į šalies ateitį žvelgia vis niūriau. F. Tassinari: tenka pripažinti, kad Italija neturi tokio kultūros konsensuso, kuris būdingas Europos Šiaurei.

Arūnas Brazauskas info@ekonomika.lt

Project-syndicate.org

Šiaurietiška M. Monti svajonė Mario Monti, Italijos premjeras, Italijos ekonomistų apibūdinamas kaip apsišaukėlis vokietis.

Fabrizio Tassinari

Danijos tarptautinių studijų instituto Užsienio politikos ir ES studijų skyriaus vedėjas

smunka“ (angl. „North Star: How to Advance when the West Declines“) autorius

Knygų „Kodėl Europa bijo kaimynų?“ (angl. „Why Europe Fears It‘s Neighbours?“) ir „Šiaurinė žvaigždė: kaip žengti į priekį, kai Vakarai

Nuolat rašo į „The Economist“, CNN, „Financial Times“, „Le Figaro“, „Die Welt“

Fabrizio Tassinari Project-syndicate.org

Kaip pagrindinis Europos Sąjungos konkurencingumo pareigūnas, prieš dešimtmetį jis buvo laikomas anglosaksiško būdo reguliuotoju. Šiandien jis – šiauriausias premjeras, kokį kada nors yra turėjusi Italija. Prieš pusmetį savo pirmininkavimo pradžioje M. Monti pasiskelbė esąs viso, kas daniška – visuomenės, ekonomikos ir mandagumo, – gerbėjas. Jo įvestos priemonės, nuo pensijų reformų iki kovos su mokesčių vengimu, atspindi griežtumą ir skaidrumą, kurie siejami su Europos Šiaurės šalimis. Taip pat M. Monti nuolatos kartoja, kad jį įkvepia Skandinavijos darbo rinkos ir socialinės apsaugos suderinimas. Švedi-

jos baldų milžinės „Ikea“ nesenas pareiškimas, kad ji atidarys dvi naujas gamyklas Italijoje rodo, jog ir skandinavai pastebėjo M. Monti žavėjimąsi Šiaure. Tačiau M. Monti nedvejodamas sutiktų, kad Italijoje nėra Šiaurės Europos visuomenės. Skambindamas nelygybės varpais Italijos bankas skaičiuoja, kad bendras dešimties turtingiausių italų lobis lygus trijų milijonų skurdžiausių šalies gyventojų turtui. Be to, kaltinimų korupcija banga krato Italiją mastu, neregėtu nuo Mani Pulite („Švarių rankų“) tyrimo, kuris prieš dvidešimt metų palaužė šalies politines įstaigas. Sutri-

» Perimti Danijos modelį Italijai bus nelengva

kusi teisėsaugos sistema ir biurokratinės džiunglės yra amžinas investuotojų prakeiksmas. Kaip neseniai rašė šalies dienraštis „La Repubblica“: „Perimti Danijos modelį Italijai bus nelengva.“ Tai ypač galioja užkalkėjusios darbo rinkos taisyklių reformai. Tebetrunkančios derybos dėl reformos patvirtina, kad Italija išlieka politinės poliarizacijos kalinė. Verslo lyderiai tiki, kad vyriausybės siūloma lengvesnė atleidimo tvarka nėra pakankamai drąsi, o profesinėms sąjungoms reformos atrodo neužtektinai finansuojamos. Esant tokiam nesutarimui finansų rinkos iš naujo didina spaudimą Italijos skolinimosi kainai. Tenka pripažinti, kad Italija neturi tokio kultūros konsensuso, kuris būdingas Europos Šiaurei. Tačiau pagrindinė Šiaurės Europos savybė atspindi vieną iš pagrindinių M. Monti problemų: pasitikėjimą. Laukiniai Silvio Berlusconi valdymo užmojai pablogino Italijos ilgalaikę nenuspėjamumo reputaciją. M. Monti nori pokyčio, kuris pakeistų italų, kaip jis sako, „mentalitetą“ – tai milžiniška užduotis, tačiau kartu ir politinė galimybė, kurią jis vis dar turi panaudoti. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

raėjusią savaitę žurnalo „Spiegel“ tinklalapyje vėl svarstyta apie Vokietijos iliuzijų pabaigą. Akivaizdu, kad žinia, jog pastarosiomis dienomis biržos akcijų indeksas DAX smuko 16 proc., nekelia didelio džiaugsmo. Leidinys pripažįsta, kad krizė, kurią vokiečiai laikė vykstančia „kažkur Europoje“, – šalyse, kurios nesugeba finansų sektoriuje palaikyti vokiškos tvarkos, – galiausiai pasibeldė ir į šalies duris. Akcijų kurso kritimas tėra vienas iš rodiklių. Apklausomis besiremiantieji verslo klimato indikatoriai taip pat rodo blogą orą. Tokia į eksportą orientuota šaka kaip automobilių pramonė, palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet susitraukė 17 proc. (automobilių eksportas atitinkamai sumažėjo 13 proc.). Vokiečių neguodžia nei tai, kad 2011 metai buvo itin geri automobilių pramonei, nei tai, kad mašinų pardavimas šiemet mąžta visoje Europoje – balandį jis buvo 7 proc. mažesnis nei atitinkamą mėnesį pernai. Tokiame fone žinia, kad

tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino šešių Vokietijos bankų kredito reitingus, gal ir atrodė kaip žaibas, tačiau tikrai ne iš giedro dangaus. Tarp sumažėjusio patikimumo

Sumažino pensinį amžių

■ Prancūzijos vyriausybė

susitarė daliai anksti dirbti pradėjusių darbuotojų pensinį amžių sumažinti iki 60 metų.

Prancūzija daliai darbuotojų pensinį amžių sumažino iki 60 metų. AFP

Europos Sąjunga anksčiau jau įspėjo, kad įvykdžius šį rinkimų pažadą našta jau ir taip braškančiai socialinio aprūpinimo sistemai dar labiau padidėtų.

Pagal lapkritį įsigaliosiantį pakeitimą pensinis amžius bus mažinamas darbuotojams, kurie mažiausiai 41 metus dirbo didelio krūvio darbus. Prancūzijos vyriausybė skaičiuoja, kad ši priemonė kainuos 1,1 mlrd. eurų (3,8 mlrd. litų) per metus iki 2017-ųjų ir 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) kasmet vėliau.

TIK SKAIČIAI

136 mln. 1%

JAE Jemenui suteiks pagalbos už 136 mln. dolerių (376 mln. litų) Europos centrinis bankas nepakeitė 1 proc. bazinės palūkanų normos

Visa zona prie bedugnės Vokietijos reitingai sumažinti tuo metu, kai euro zona vis labiau grimzta į nežinią. Visi priprato, kad Graikija balansuoja ant finansinės bedugnės krašto, tačiau akivaizdu, kad Ispanijos padėtis greitai bus panaši kaip Graikijos. Gegužės 25 d. didžiausias Ispanijos bankas „Bankia“

paprašė iš vyriausybės 19 mlrd. eurų pagalbos. Po kelių dienų skolinimasis Ispanijai pabrango iki 6,7 proc. – taigi imta artėti prie ribos, kurią peržengusios Graikijos, Airijos, Portugalijos vyriausybės kreipėsi į ES dėl finansinės pagalbos.

Pinigai ėmė bėgti iš Ispanijos – vien kovą ispanai išėmė iš sąskaitų apie 70 mlrd. eurų. Investuotojai I šių metų ketvirtį iš Ispanijos patraukė 97 mlrd. dolerių – tai prilygsta 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

FAKTAI Vokietijos ekonomika

••Vokietija 2011 m. buvo 4-oji pasaulio eksportuotoja po JAV, Kinijos ir ES ••Visos ES eksportas 2011 m. sudarė 1,791 trilijono dolerių; Vokietijos – 1,408 trilijono. 5-oji pasaulio eksportuotoja Japonija tais metais eksportavo už maždaug 801 milijardą dolerių ••Estijos valstybinė skola 2012 m. balandį sudarė 6 (!) рroc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Ispanijos – 67 proc. BVP

Ar Merkozy persimainys į Merkolandą – A. Merkel ir naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o duetą? Reuters

Tokiomis aplinkybėmis Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė bent jau apsvarstyti klausimą, kad ES kontroliuotų svarbiausius bankus. Vokietija kol kas deklaruoja savo pasiryžimą gelbėti euro zoną, nors esama skaičiavimų, kad pasitraukti iš bendros valiutos zonos vokiečiams kainuotų mažiau, negu ją gelbėti – atitinkamai 340 ir 560 mlrd. eurų. Kita vertus, politines euro zonos žlugimo pasekmes sunku įvertinti pinigais.

Politika sau, pinigai sau Danielis Grosas, buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas, dabar vadovaujantis Briuselyje esančiam Europos politikos studijų centrui, tinklalapyje aljazeera.com svarstė, kad ES ir euro zona veikia pagal skirtingus ir net prieštaringus principus. ES yra savanoriška bendrija, kurią sudaro sutartimis susaistytos demokratiškos valstybės. Kiekvienoje iš jų aukščiausia valdžia priklauso liaudžiai. O euras buvo kuriamas remiantis finansų ir ekonomikos principais, teikiančiais daugiau svarbos ekspertų išmanymui, o ne demokratiniam sprendimų priėmimui. Eurą leidžia, bendros valiutos reikalus tvarko nuo vyriausybių nepriklausomas Europos centrinis bankas (ECB).

Politinė Europos organizacija jau neatitinka bendros valiutos funkcionavimo poreikių. ES valstybės turi derinti veiksmus iki tokio lygio, kad jau imama reikšti nuomonė, kas kuriai valstybei turėtų vadovauti. A. Merkel prieš Prancūzijos prezidento rinkimus atvirai palaikė Nicolas Sarkozy, bet jis pralaimėjo. A. Merkel veiksmai plaukė ne iš asmeninės simpatijos, bet buvo grindžiami tuo, kad N. Sarkozy politika ir pažiūros labiau atitinka Vokietijos propaguojamą taupymo politiką, kurią ši šalis norėtų primesti visai ES. Toks politinis palaikymas – mažai precedentų turintis atvejis. Pernai spalį Graikijos premjeras George A. Papandreou politiškai žaidė savotiškai grasindamas surengti referendumą dėl Graikijai teikiamos ES pagalbos sąlygų. N. Sarkozy ir A. Merkel pora, praminta Merkozy, tada atkalbėjo graikų valdžią nuo tokio žingsnio. Tačiau nei Merkozy, nei Briuselis nedrįstų reikalauti, kad kurioje nors šalyje nebūtų rinkimų. Parlamento rinkimai Graikijoje faktiškai

tapo referendumu dėl ES finansinės pagalbos. Kadangi vyriausybės suformuoti nepavyko, netrukus bus dar vieni rinkimai. Vyriausybės gali pasirašinėti sutartis ir prisiimti sunkius įsipareigojimus dėl finansų, atsižvelgdamos, pavyzdžiui, į EK, ECB ir taupyti linkusios Vokietijos rekomendacijas, bet galų gale suvereni liaudis gali nuspręsti, kad vyriausybės pažadus reikia atmesti kaip ir iš Briuselio gaunamas reguliavimo programas. Kreditorių diktatūra gali sukelti skolininkų maištą. Skaičiavimai, kiek kainuoja likti ar pasitraukti iš euro zonos, turi politinę potekstę. Ne vien Vokietijos profesoriai gali apskaičiuoti, kad iš euro zonos pigiau trauktis, negu joje likti. Kadangi visa valdžia vis dar kyla iš liaudies, politinis euro gelbėjimo arsenalas ribotas. Nenuostabu, kad netyla balsai, raginantys Vokietiją mokėti kiek įmanoma daugiau, kad būtų išgelbėtas euras. Vokietijos mokėjimas – įmanomas dalykas, o staigus ES virtimas federacija – sunkiai įsivaizduojamas.

» Kadangi visa valdžia vis dar kyla iš liaudies, politinis euro gelbėjimo arsenalas ribotas

Greitajam maistui – ne

Įkando Austrijos bankams

ES planas bankams

■ JAV žiniasklaidos milžinė

■ Reitingų agentūra

■ Europos Komisija pristatė

„Walt Disney“ pranešė uždrausianti greitojo maisto reklamas savo televizijos, radijo ir interneto programose.

„Walt Disney“ draus greitojo maisto reklamas. Reuters

bankų – ir „Commerzbank“, kurio reitingas nurėžtas nuo A3 iki A2. „Moody‘s“ signalai investuotojams reiškia, kad Vokietija daugiau nėra saugus užutėkis. Atitinkamai

brangs ir skolinimasis pačiai Vokietijai. O dar sausį tas pats „Spiegel“ rašė apie beveik pasakišką situaciją, kai kreditorius primoka už tai, kad iš jo skolinamasi. Tačiau kartais atsitinka neįtikėtinų dalykų – metų pradžioje Vokietija pasiskolino 3,9 mlrd. eurų pusei metų už –0,01 proc., kai įprasta skolinimosi kaina Vokietijai būdavo 1,8 proc., o Italija tuo metu skolindavosi už maždaug 7 proc. palūkanas.

Užsienyje

Bendrovė, kuriai taip pat priklauso pramogų parkai, ketina įvesti naujus mitybos standartus siekiant kovoti su didėjančia problema –

vaikų nutukimu. Iniciatyva įsigalios nuo 2015 metų. Bendrovės teigimu, daugiau nei 600 kalorijų turintys produktai nebebus reklamuojami. Greitojo maisto ir gėrimų gamintojai reklamai kasmet išleidžia apie 1 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. litų). Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas trečias JAV vaikas turi antsvorio.

„Moody's“ sumažino trijų Austrijos bankų reitingus ir pabrėžė galimus tolesnius sukrėtimus dėl euro zonos skolų krizės.

„Erste Group Bank“ reitingą „Moody's“ sumažino dviem padalomis. AFP

Agentūra sumažino banko „Raiffeisen Bank International“ skolinimosi reitingą viena padala, iki A2. Banko „UniCredit Bank“ reitingas taip pat su-

mažėjo viena padala, iki A3, o banko „Erste Group Bank“ reitingą – dviem padalomis, iki A3. Banko „Raiffeisen“ reitingo perspektyva stabili, o kitų dviejų bankų – neigiama. „Moody's“ pažymėjo, kad šie trys bankai neapsaugoti nuo rinkų Centrinėje ir Rytų Europoje, kurios labiau pažeidžiamos nei daugybė Vakarų Europos ekonomikų.

planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami žlugusiems bankams gelbėti.

Europos Komisija siekia, kad mokesčių mokėtojų pinigais nebebūtų gelbėjami bankai. Reuters

Plano tikslas – užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti,

kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos. Pagrindinis uždavinys yra užtikrinti būtinų kasdienių bankų funkcijų, kaip bankomatų, tolesnį funkcionavimą. Nepaisant to, naujieji Europos Sąjungos nutarimai dėl bankų tikriausiai neįsigalios anksčiau nei iki 2014 metų.

Išskirtinis interviu

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Išmanumo miestuose beieškant Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

ebra Technologies“ viceprezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Euro Beinatas yra išmaniųjų miestų specialistas. Jis kartu su komanda, pasitelkęs kolektyvų duomenų rinkimą, kuria įspūdingus miestų modelius, kurie leidžia nustatyti žmonių srautus, jų nuotaiką. Be to, „Login 2012“ konferencijoje Vilniuje viešėjęs pašnekovas teigė, kad naudojantis jų surinktais duomenimis galima nuspėti net akcijų rinkų kryptį.

Dar kurį laiką nenuspręsime, kas iš tikrųjų yra išmanusis miestas, tačiau jau šiandien apie miestus mums daug gali pasakyti internetas ir jų gyventojų skaitmeninės informacijos trupiniai.

Euro Beinatas

Skirtumai yra ne konkrečių miestų, bet ten, kur nesitiki, pavyzdžiui, kaip miestuose naudojami skirtingi mechanizmai. Jeigu pažvelgtume į „Twitter“, su kuriuo daug dirbame, pamatytume, kad visoje Jungtinėje Karalystėje, Beniliukse žmonės juo labai naudojasi – tai reiškia, kad čia galime atlikti plačią „Twitter“ duomenų analizę. Tačiau kitur, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Baltijos šalyse, šios tendencijos nėra. Be abejo, pastebime ir skirtumų, kurių ir tikimės, pavyzdžiui, Londone žmonių tankumas daug didesnis nei Bordo.

Nuo 2009 m. – „Zebra Technologies“ viceprezidentas Nuo 2006 m. – Zalcburgo universiteto profesorius 2004–2009 m. – „Geodan Mobile Solutions“ vadovas 1995 m. gavo ekonomikos mokslo daktaro laipsnį

Panašu, kad pasaulis nesugeba sutarti bendro išmaniojo miesto apibrėžimo. Kaip jūs tokius miestus apibrėžiate?

Panaudoję įvairius duomenis paišote įspūdingas diagramas apie miestus ir nusprendžiate, kur žmonės

Per tyrimus gal pastebėjote reikšmingų skirtumų tarp Europos miestų?

Tai didelė problema – visi apie išmaniuosius miestus kalba, tačiau niekas nesutaria, kas tai. Jeigu paklausite daktaro Lietuvoje, Londone ir dar kur nors, kas yra žmogaus anatomija – gausite tą patį atsakymą. Dabar architektų paklauskite, kas yra išmanusis miestas, – sulauksite daug skirtingų atsakymų. Nėra prasmės kalbėti apie Florenciją ar Romą kaip išmaniuosius miestus, nekalbant apie jų istorinį meno palikimą. Kalbant apie Pitsburgą šių dalykų nereikia minėti. Išmanieji dalykai Florencijoje negali būti išmanieji Pitsburge. Taip, bus tų pačių dalykų, kaip transportas, energetika, tačiau tai nėra esmė. Išmanumo apibrėžimas turi turėti kontekstą – tai pirmas dalykas, kurį žmonės turi suprasti. Tai buvo ilgas atsakymas. Trumpai – šiuo metu neturime aiškaus išmaniojo miesto apibrėžimo ir dar užtruks kurį laiką, kol jį turėsime. Pašalinis to efektas? Daug kas gali kalbėti ir vadintis išmaniais, tačiau tai tebus pretenzija ir nieko daugiau.

nigus mieste, tačiau mūsų duomenys rodo, kad tokie svečiai dažnai pabūna tik koncerte ir išvyksta.

Užsiminėte, kad jūsų duomenys gali būti naudojami ir akcijų rinkose. Kaip?

E. Beinatas: nuotaikos „Twitter“ leidžia nuspėti akcijų biržų kryptį. Ado Vasiliausko nuotr.

laimingi. Kokius duomenis naudojate savo tyrimuose? Naudojame įvairius duomenų šaltinius, kurie mažiau ar daugiau prieinami. Mes naudojame tris duomenų tipus. Pirmąjį vadiname prasiskverbiančiais tinklais. Tai telekomunikacijų operatoriai, transporto tinklai – visi tinklai, kurie skirti komunikacijos, transportavimo infrastruktūrai ir vykdo skaitmenines operacijas. Antrasis tipas – socialiniai tinklai. Trečiasis, kol kas mažiausiai išplėtotas – tai, ką mes vadiname daiktų internetu (angl. internet of

things – aiškiai identifikuojami objektai ir jų virtualūs antrininkai internete – aut. past.). Mes daugiausia dirbame su telekomunikacijų, transporto, prekybos sektorių atstovais ir socialiniais tinklais.

Gal galite apibendrinti pagindinius tyrimų rezultatus?

Tai, ką mes randame savo tyrimuose, būna specifinė informacija tam tikram miestui. Pirmas dalykas, kurį išsiaiški-

nome, – iš surenkamų duomenų galime padaryti skaidrius, matomus dalykus, kuriuos galime išmatuoti. Mes žinome į miestą atvykstančius ir išvykstančius žmonių srautus. Galime tai išmatuoti ir pastebėti, kaip jie keičiasi bėgant laikui. Pavyzdžiui, atlikome tyrimą viename Italijos regione. Daugelio vietų gyventojai išgyvena iš turizmo, todėl išmatavome austrų, vokiečių, prancūzų, anglų ir kt. tautybių

» Visi apie išmaniuosius miestus kalba,

tačiau niekas nesutaria, kas tai yra

turistų judėjimą tame regione. Paaiškėjo, kad tos vietos reklaminės kampanijos buvo nukreiptos visai ne į tos tautybės turistus. (Vienų tautybių žmonės buvo mieliau linkę praleisti laiką miestuose, o kitų keliauti po apylinkes. Kviečianti keliauti po apylinkes reklama buvo skirta pirmiesiems turistams – aut. past.) Taip pat galime matyti, kokią įtaką miestams daro dideli renginiai. Kartais organizatoriai ar miesto vadovybė įsivaizduoja, kad į garsių vardų koncertus atkeliaus daug žmonių, jie leis laiką ir pi-

Prezentacijoje pabrėžiau, kad pirmiausia mūsų renkami duomenys sukuria skaidrumą, leidžia išmatuoti įvairius dalykus, pastebėti reakciją į tam tikrus įvykius ir realiu laiku teikti informaciją apie tai ir galiausiai leidžia nuspėti įvykius dar prieš jiems įvykstant. Tiesa, matuoti politinį populiarumą socialiniuose tinkluose itin sunku – šiandien gaunami rezultatai yra labai preliminarūs ir jais negalima pasitikėti – pasitelkę „Twitter“ rinkimų rezultatų dar nenuspėsite. Ar galima nuspėti akcijų rinkos svyravimus? Tai arčiau tiesos. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasiekti gerų rezultatų naudojant investavimo strategijas, paremtas nuotaikomis „Twitter“. Žinau rizikos fondą Jungtinėje Karalystėje, kuris tam tikrą pinigų sumą investuoja tik remdamasis nuotaikomis „Twitter“, – šio fondo rezultatai kol kas neblogi. Tačiau mes esame dar tik pačioje pradžioje ir prireiks daug laiko, kol rezultatai bus išgryninti.

Skaitmeninė karta

TIK SKAIČIAI

Sėkmingas skrydis

Paviešino slaptažodžius

■ Šveicarijoje pagamintas

■ Socialinis interneto tinklalapis „LinkedIn“ pranešė, kad kai kuriems vartotojų slaptažodžiams buvo iškilęs pavojus, kai daugiau nei 6 mln. slaptažodžių buvo paviešinti internete.

saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse“ įveikė pirmąjį skrydį tarp žemynų ir sėkmingai nusileido Maroke.

Paskelbus apie mažesnes pardavimo ir pelno prognozes, Taivano mobiliųjų telefonų gamintojos HTC akcijos krito 7 proc.

Orlaivis „Solar Impulse“ sveria 1,6 tonos ir varomas energija iš 12 tūkst. saulės baterijų. Reuters

Lėktuvo lakūnas Bertrandas Piccardas pakilo Madride ir po 19 valandų nusileido Maroko sostinėje Rabate.

2,5 tūkst. kilometrų skrydis apibūdinamas kaip repeticija prieš 2014-aisiais numatytą kelionę aplink pasaulį. Lėktuvas „Solar Impulse“ buvo pristatytas 2009 metų birželį ir pasaulyje tapo žinomas 2010 metų liepą, kai pasiekė ilgiausio pilotuojamo saulės energija varomo lėktuvo skrydžio rekordą.

Kibernetiniai kariai galanda ginklus

Kibernetinėje erdvėje siautėti pradėjęs naujas kompiuterinis virusas saugumo ekspertus privertė prabilti apie naują kibernetinio karo etapą ir už viso to slypinčias šalių vyriausybes. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

usijos bendrovės „Kaspersky Lab“ programuotojai aptiko virusą „Flame“, kuris jau mažiausiai dvejus metus vagia konfidencialią informaciją iš Vidurio Rytų valstybėse esančių kompiuterių. Kaip teigiama bendrovės ataskaitoje, virusas pasisavindavo nuotraukas iš vartotojų kompiuterių, įrašinėdavo jų susirašinėjimus, nuotoliniu būdu įjungdavo kompiuteriuose esančius mikrofonus ir įrašinėdavo pokalbius, stebėdavo klaviatūros klavišų paspaudimus bei internetinio tinklo srautą.

Įmantri ataka Virusas „Flame“ jau yra trečias didelis atradimas kibernetinio saugumo srityje nuo 2010 metų. Pirmojo viruso „Stuxnet“ tikslas buvo atakuoti programinę įrangą specializuotuose pramoniniuose įrenginiuose. 2010 metais šis virusas buvo panaudotas centrifugoms Irano branduolinio kuro gamyklose sunaikinti. Antra-

sis virusas, pavadintas „Duqu“, panašiai kaip ir neseniai aptiktas „Flame“, atliko žvalgybos užduotis. Saugumo ekspertai įsitikinę, kad virusus „Stuxnet“ ir „Duqu“ sukūrė ta pati programuotojų grupė. Vis dėlto panašu, kad „Flame“ kūrėjai yra visai kiti, nes šis virusas turi 20 kartų daugiau kodų nei „Stuxnet“ ir yra kur kas labiau išplitęs nei „Duqu“. „Kaspersky“ tyrėjai teigė, kad naujausią virusą jiems pavyko aptikti daugiau kaip tūkstantyje privatiems asmenims, kompanijoms ir universitetams priklausančių kompiuterių Vidurio Rytų šalyse. Labiausiai nuo jo nukentėjo Iranas, Izraelis, Sudanas, Sirija, Libanas, Saudo Arabija ir Egiptas (žr. grafiką). „Virusas „Flame“ gali būti apibūdintas kaip vienas iš sudėtingiausių kada nors aptiktų pavojų, – savo tinklaraštyje rašė „Kaspersky Lab“ pasaulinių tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Aleksanderis Gostevas. – Jis yra didelis ir įmantrus. Jis, galima sakyti, iš naujo apibrėžia kibernetinio karo ir kibernetinio šnipinėjimo sąvokas.“

Kaltina vyriausybes Kol kas nėra aišku, kas galėjo sukurti šį virusą, tačiau turint omenyje jo kompleksiškumą ir pagrindinius taikinius galima teigti, kad už viso to slypi šalių vyriausybės. Prieš tai aptiktų virusų autoriai taip pat nėra nustatyti (tai šiandieniame

pasaulyje niekada neįvyksta), tačiau jų taikiniai ir kai kurie įrodymai leidžia spėti, kad tai galbūt bendros JAV ir Izraelio pastangos pakenkti Irano branduolinei programai. Didžiausios Europoje antivirusinės programos gamintojos „Kaspersky Lab“ įkūrėjas Eugenijus

Kasperskis tvirtina, kad virusas „Flame“ tik pagrindžia jo perspėjimus apie pavojingus virusus kuriančių ir juos internete platinančių vyriausybių keliamą pavojų. „Kibernetiniai ginklai yra pavojingiausias šio amžiaus išradimas“, – praėjusį mėnesį Sidnėjuje vykusioje konfe-

rencijoje „CeBIT“ susirinkusiesiems kalbėjo jis. Pasak jo, daugėja valstybių ir nevalstybinių veikėjų, kurie pasinaudoja internetiniais ginklais, nes tai yra „tūkstantį kartų pigiau“ nei tradicinis ginklavimasis. E. Kasperskio įsitikinimu, antivirusinių programų kompanijos

Daugiau nei 150 mln. vartotojų turintis „LinkedIn“ teigė, kad paviešinti slaptažodžiai nebegalios. Reuters

gali sugauti dalį tokių virusų, tačiau geriausiai problemą išspręstų tarptautinė sutartis uždrausti kariuomenėms ir šnipinėjimo agentūroms kurti virusus.

Politiniai motyvai Pasauliniam kibernetinių ginklų draudimui pritaria ir Rusija, siekianti pasirašyti dvišalį susitarimą su JAV. Pastaroji sutiko aptarti tokią nusiginklavimo sutartį su Rusija, tačiau taip pat skatina ją tirti šalyje klestintį internetinį nusikalstamumą. „Plataus tarptautinio pritarimo kibernetinių ginklų draudimui nėra, – „New York Times“ teigė Vašingtone esančio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro specialistas Jamesas A. Lewisas.

– Tai yra diplomatinis Rusijos manevras siekiant sunaikinti sferą, kurioje, kaip manoma, JAV turi pranašumą.“ Pats E. Kasperskis nuolat atmeta kaltinimus dėl to, kad jo įmonės veikla glaudžiai susijusi su Rusijos vyriausybe. Ištirti virusą „Flame“ bendrovei „Kaspersky Lab“ nurodė Jungtinių Tautų (JT) tarptautinės telekomunikacijos sąjunga (TTS). „Pastebėjome požymių, kad Vidurio Rytų šalyse informaciją kompiuteriuose naikino tam tikra kenkėjiška programa, – savo pasirinkimą grindė TTS kibernetinio saugumo koordinatorius Marco Obiso. – Taigi mes paprašėme „Kaspersky Lab“ ištirti šią problemą ir jie atrado virusą „Flame“.

FAKTAI Kompiuterinis virusas „Flame“

••Kompiuterinį virusą „Flame“ aptiko Rusijos antivirusinės įrangos kūrimo bendrovė „Kaspersky Lab“ ••Teigiama, kad virusas labiausiai paplito Vidurio Rytų šalyse – Irane, Izraelyje, Sudane, Sirijoje, Libane, Saudo Arabijoje ir Egipte

Programišiai rusų interneto tinklalapyje paviešino rinkmeną su užšifruotais slap-

tažodžiais. Įtariamieji ragino kitus programišius padėti juos iššifruoti. Visiems portalo vartotojams bus atsiųsti elektroniniai laiškai su instrukcija, kaip atnaujinti slaptažodžius, pranešė bendrovė. Tada vartotojams bus atsiųstas dar vienas laiškas, kuriame bus paaiškinta, kaip ir kam būtini šie pakeitimai.

Tai yra naujo tipo ginklavimosi » varžybos, kur puolamosios ir

atsakomosios priemonės keičia visą programavimo klimatą

Mobilieji skaičiais Kada naudojamės mobiliuoju internetu?

67% 47% 39% 67 proc. naršo lovoje

Kai kurie skeptikai netrukus prabilo apie konspiracines teorijas. Anot jų, TTS iki šiol nebuvo iškėlusi tokio lygio kibernetinio saugumo pavojaus. JT agentūra taip pat neretai atsižvelgia tik į dviejų įtakingiausių savo narių, Rusijos ir Kinijos, interesus, tačiau niekada neužsimena apie kibernetinius pavojus šiose šalyse. Kibernetinio saugumo tyrėjas Jeffrey Carrasas įsitikinęs, kad virusas „Flame“ buvo pernelyg išpūstas ir sulaukė daugiau dėmesio nei to reikėjo. „Mano manymu, tai leidžia suprasti, kad visa tai yra politiškai motyvuota“, – naujienų portalui NPR teigė specialistas.

Kibernetinis ginklavimasis Pasaulyje įsigalint skaitmeninėms technologijoms kiekviena tokia sėkminga kibernetinė ataka laikoma pažangiausia visų laikų ataka. Nuo tokių atakų negali būti apsaugotas nė vienas, nes

naujo viruso paplitimas reiškia, kad apsauginės sistemos tapo pasenusios ir nepajėgios atlaikyti kibernetinės atakos. „Tai yra naujo tipo ginklavimosi varžybos, kur puolamosios ir atsakomosios priemonės keičia visą programavimo klimatą, – naujienų portale CNN rašo žiniasklaidos teoretikas Douglasas Rushkoffas. – Prieš tai buvusių atakų metodai yra išanalizuojami ir neutralizuojami kuriant atnaujinimus kompiuterių operacinėms sistemoms.“ Viruso „Flame“ sudėtingumas leidžia neabejoti, kad tai yra vyriausybių darbas. Kibernetinės erdvės apginklavimas tampa nauja tarptautine problema, kurią taip pat turėsime prižiūrėti ir kontroliuoti. Priešingu atveju pavojus, kad kenkėjiškos programos gali patekti į piktavalių rankas, neišvengiamas, o pasekmes gali pajusti kiekvienas naujausių technologijų vartotojas.

viruso „Flame“ išplitimas

47 proc. naršo ko nors laukdami

39 proc. naršo žiūrėdami televizorių

18%

Tiek visų mobiliųjų telefonų naudotojų Lietuvoje turi išmaniuosius telefonus Už lietuvius išmaniuosius labiau mėgsta tik:

Slovėnija

Turkija

Su mobiliuoju telefonu rankose praleidžiame

117

minučių per dieną

••Nuo 2010 metų tai jau trečias aptiktas tokio masto virusas. Prieš tai buvo paplitę virusai „Stuxnet“ ir „Duqu“ ••Virusas „Flame“ yra 20 MB dydžio programų rinkinys, atakuojantis kompiuterius su „Microsoft Windows“ programine įranga ••„Kaspersky Lab“ duomenimis, virusas pažeidė per 1 000 kompiuterių. Jo aukomis tapo vyriausybinės organizacijos, švietimo įstaigos ir privatūs asmenys

Virusas „Flame“ gali būti apibūdintas » kaip vienas iš sudėtingiausių kada nors aptiktų pavojų

Skaitmeninė karta

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Pavojingų kompiuterinių virusų paplitimas kelia vis daugiau įtarimų, kad didžiųjų valstybių vyriausybės įsitraukia į naujo tipo kibernetinius karus. Reuters

Prie televizoriaus praleidžiame

Viruso „Flame“ užkrėsti kompiuteriai Iranas

189

Izraelis Sudanas Sirija

Šaltinis: Digital Trends

Saudo Libanas Arabija Egiptas

minutes per dieną

Atostogos

TIK SKAIČIAI

44,1 tūkst. praėjusių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia Lietuvoje lankėsi turistų iš Rusijos – 44,1 tūkst.

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Skraidys iš Islandijos

Leis pasirinkti kaimyną

■ Nuo birželio 11 dienos

■ Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ nuo birželio pabaigos siūlys savo klientams naują paslaugą: pageidaujant keleiviui, bus ieškoma jam tinkančio kaimyno lėktuve.

oro linijų bendrovė „Wow Air“ skrydžių tvarkaraštį papildys nauja kryptimi iš Islandijos Keflaviko į Kauno oro uostą. Reisas bus atliekamas kartą per savaitę. Avialinijų bendrovė „Wow Air“ du orlaivius „Airbus 320“

nuomosis iš Lietuvos įmonės „Avion Express“. „Wow Air“ vykdo skrydžius iš Keflaviko oro uosto Islandijoje į Kopenhagą, Londono Stanstedo oro uostą, Ciuricho, Bazelio, Liono, Varšuvos ir Krokuvos miestus. Bendrovės skrydžių žemėlapis apima 12 Europos miestų, Kaunas – trylikta kryptis.

„Wow Air“ skraidys iš Islandijos į Kauną. Scanpix

Euro krizė atpigino atostogas Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

idžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu. Pašto biuro skaičiavimais, puodelis kavos Pietų Ispanijos kavinėje vidutiniškai kainuoja 1,36 euro (4,7 lito), pakelis cigarečių – 4,55 euro (15,7 lito), o prabangūs pietūs dviem, į kuriuos įeina trys patiekalai su buteliu vyno – 28, 43 euro (100 litų). Maždaug euru žemesnė tokių pačių pietų kaina yra ir Portugalijos Lagos mieste. Palyginimui, Prancūzijos Vende mieste tokie pat pietūs kainuoja beveik dvigubai brangiau – 56,97 euro (196 litus). Krintantis euro kursas yra ypač gera žinia ne Europos šalių turistams, nes leidžia apsipirkti pigiau.

maždaug 15 proc. 8 proc. mažiau turistų atvyko iš Vokietijos, 11 proc. – iš Didžiosios Britanijos ir

FAKTAI Turizmas Graikijoje

••Pirmąjį šių metų ketvirtį, Graikijos centrinio banko duomenimis, turistų skaičius šioje šalyje sumažėjo 15 proc. ••Per metus Europos Sąjungos šalių turistų lankomumas Graikijoje sumažėjo 28 proc., o iš kitų – 9,5 proc. ••Turizmo sritis sukuria 16 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto ir prisideda prie 18 proc. darbo vietų šalyje išlaikymo

Turistų sumažėjo BBC cituoja Graikijos centrinio banko duomenis, kad pirmąjį šių metų ketvirtį turistų skaičius šioje šalyje sumažėjo

net 40 proc. – iš Rusijos. Vis dėlto norintiems vykti atostogauti į Pietus derėtų atkreipti dėmesį

į tai, kad nebuvo gauta rimtų įspėjimų dėl šiose šalyse nuolat vykstančių protestų. Tiesa, papras-

tai protestai ir kiti neramumai vyksta ne turistų lankytinose vietose, o politiniuose centruose.

Norintiems aplankyti Graikiją ir bijantiems galimo šalies išstojimo iš euro zonos specialistai

„Air Baltic“ lėktuvuose bus leidžiama pasirinkti bendrakeleivius. Scanpix

pataria nuo to apsisaugoti pasiimant papildomai eurų grynaisiais. Jeigu šalis išstotų iš euro zonos ir grįžtų prie drachmos, pereinamuoju laikotarpiu, mažiausiai keturis mėnesius, Graikijoje vis dar būtų galima atsiskaityti eurais. Kita alternatyva – rinktis kompleksines keliones, kuriose būtų iškart įskaičiuota kiek įmanoma daugiau paslaugų – apgyvendinimas, maitinimas, kelionė.

Keleiviai galės nurodyti savo pomėgius ir interesus, o oro bendrovė užsa-

Geriausi pasiūlymai

Atpigimo nepastebėjo

Vis dėlto Lietuvos kelionių organizatoriai skelbia, kad populiariausi viešbučiai Pietų šalyse kainų nesumažino, todėl ir kelionių organizatorių, ir turizmo agentūrų parduodamų kelionių kainos nesumažėjo. Taigi įsitikinti, kokią įtaką euro zonos krizė padarė paslaugų ir prekių kainoms šiose šalyse, geriausiai pavyks tik jas aplankius. „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovės Ievos Dorelaitienės teigimu, kelionių kainos iš euro zonos krizės paliestų valstybių sumažėjo tik Graikijoje. Dabar Graikijoje susiklosčiusi situacija, pasak I. Dorelaitienės, sudaro galimybių turistams mėgautis patrauklesniais pasiūlymais, mažesnėmis kainomis ir didesniu svetingumu. „Turizmo sritis sukuria net 16 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto ir prisideda prie 18 proc. darbo vietų šalyje išlaikymo. Graikai tai puikiai supranta, todėl nenorėdami, kad dar ir galimas įplaukų iš turizmo mažėjimas apsunkintų šalies ekonomiką, stengiasi turizmą puoselėti kaip įmanydami“, – aiškino „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovė. Pasak jos, atostogos Graikijos Koso arba Rodo salose yra vienos pigiausių iš visų kelionių agentūros siūlomų kurortų Pietų Europoje. Tiesa, kiek procentų apytiksliai sumažėjo kelionių kainos į Graikijos kurortus, pašnekovė nurodyti negalėjo.

„Tez Tour“ Lietuvoje direktorius Aleksandras Sukovas sakė nepastebėjęs, kad populiarių viešbučių kurortiniuose regionuose kainos būtų pasikeitusios, o lietuviai, skirtingai nei vokiečiai ar britai, į Graikiją šiemet vyksta gerokai dažniau nei anksčiau. Tačiau pigesnius pasiūlymus esą galima gauti tik per išankstinį pardavimą. „Vykstančiųjų į Pietų šalis srautai nemažėja, o susidomėjimas Graikija šiais metais padidėjo. Ispanijos kurortuose situacija taip pat stabili. Tiek Graikijos, tiek Ispanijos „Tez Tour“ atstovybės šiemet skaičiuoja bendrą turistų prieaugį daugiau nei 55 proc.“ – sakė A. Sukovas. Panašios nuomonės buvo ir turizmo agentūros „West Express“ generalinis direktorius Egidijus Vaišvilas. „Turizmo paslaugų kainos Graikijoje ar Ispanijoje nemažėjo, nes turizmo paslaugos šiose šalyse yra nukreiptos į užsieniečius, o ne vietinius gyventojų. Atvykstančių užsieniečių – britų ar vokiečių perkamoji galia nesumažėjo tiek, kiek vietinių gyventojų, todėl ir kainų skirtumo nėra“, – aiškino E. Vaišvilas. Kalbėdamas apie turizmo sektoriaus padėtį Lietuvoje E. Vaišvilas akcentavo, kad turizmas Lietuvoje jau atsigauna ir lenkia 2009-ųjų lygį.

kydama skrydį ieškos jam skrydžio draugo, turinčio panašių pomėgių, sakė „Air Baltic“ atstovas Janis Vanagas. Keleiviai galės pasirinkti iš trijų variantų: ar skrisdami nori dirbti, ar plepėti, ar mėgautis ramybe. Pasiūlymas yra nemokamas. Jį bus galima užsisakyti papildomai.

renkasi lietuviai? „Tez Tour“ Lietuvoje direktorius A. Sukovas aiškino, kad, be jau įprastų tradicinių krypčių – Graikijos, Turkijos ar Egipto, – vis daugiau vykstama į Bulgariją. Be to, mažiau renkamasi atostogauti paskutinės minutės kelionės. „Paskutinės minutės kelionės vis mažiau populiarios. Mažiausią kainą garantuoja kelionės įsigijimas per išankstinį pardavimą. Tendencijos

TIK SKAIČIAI

100 mlrd. 10

medicininio turizmo industrija neseniai pasiekė 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) vertę

mln.

rodo, kad dauguma lietuvių nebelaukia paskutinės minutės siūlymų, nes vertina ne tik mažesnės kainos, bet ir gausios viešbučių pasiūlos pranašumus“, – pasakojo A. Sukovas. Pasak „Novaturo“ atstovės I. Dorelaitienės, šiemet daugiau lietuvių renkasi keliauti į Kiprą, Siciliją ar Chalkidikę. O populiariausios pažintinių kelionių kryptys šiemet – Portugalija, Turkija, Ispanija.

Klaipėdoje apsilankę turistai per metus vidutiniškai išleidžia daugiau nei 10 mln. litų. Tikimasi, kad šis skaičius šiemet dar padidės

„West Express“ generalinis direktorius E. Vaišvilas atkreipė dėmesį, kad brangstant kelionių kainoms į tradicines lietuvių pamėgtas šalis tautiečiai alternatyvų ieško ir už Europos ribų – Filipinuose, Vietname, Pietų Amerikoje. „Vien per 2011 metus išlydėjome daugiau kaip 20 pažintinių kelionių grupių, o šiemet tokių kelionių paklausa auga maždaug dvigubai“, – dėstė pašnekovas.

Vyksta už Europos Kokias naujas atostogų kryptis jau prasidėjus vasaros sezonui šiemet

» Norintiems aplankyti Graikiją ir

» Tendencijos

rodo, kad dauguma lietuvių nebelaukia paskutinės minutės pasiūlymų

Atostogos

Agentūrų duomenys rodo, kad lietuviai neišsigando protestų Pietų Europos šalyse ir jose atostogauja dar dažniau. Scanpix

bijantiems galimo šalies išstojimo iš euro zonos specialistai pataria nuo to apsisaugoti pasiimant papildomai eurų grynaisiais

Pagrindinė Graikijos industrija – turizmas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Scanpix

Verslo švyturiai

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Vietoj rinkinio E – ingredientas pagarbos Pagarba duonai ir jos produktams. Pagarba valgytojui. Ir pagarba kepėjui. Tokia simboline pagarbos grandine vadovaujasi seniausia Klaipėdos kepykla „Javinė“. Marijus Širvinskas marijus@ekonomika.lt

iesa, duonos bendrovė nebekepa. Ir bandelių nebekepa. Rinkos permainos privertė „Javinę“ specializuotis ir į krosnis šauti ilgiau galiojančius skanėstus. „Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje karaliavo smulkusis verslas, bet apie 2000-uosius išsiplėtus prekybos tinklams turėjome keistis. Tuomet reikėjo perversmo verslininkų galvose, kad išliktų, reikėjo prisitaikyti prie rinkos“, – sakė daugiau kaip tris dešimtmečius su kepiniais dirbanti Vitalija Freitakaitė, „Javinės“ direktorė ir akcininkė.

Traškiai į naują pradžią Iki sustiprėjant prekybos tinklams „Javinė“ kepė bandeles, riestainius ir meduolius, bet šių produktų poreikis staiga smuko. „Pirma, tinklai įrengė savo kepyklas ir jiems reikėjo mažiau tiekėjų. Antra, gaminių realizavimo laikas buvo trumpas. Tad negalėjome laisvai dalyvauti bandelių segmente“, – paaiškina direktorė. Tuomet uostamiesčio kepėjai pradėjo ieškoti produktų, kurie kuo ilgiau išsilaikytų švieži. „Atradome traškius produktus, kuriuos gaminame iki šiol. Pradėjome nuo javinukų, vėliau ėmėmės duoniukų. Šie gaminiai žymėjo mūsų naują pradžią, kitą veiklos dešimtmetį“, – pasakoja direktorė. Kartais gamintojai konkuruodami dėl mažesnės kainos priversti aukoti gaminių kokybę. „Tačiau mes kokybės sąskaita niekada netaupėme. Todėl ir mūsų produktai nėra patys pigiausi – geras produktas turi turėti savo kainą. Mes ir tiekėjus pasirenkame pagal žaliavos kokybę“, – teigia Klaipėdos verslininkė.

Patikrino laikas „Javinė“ konkurencijos pigiame segmente išvengė ir sukūrė visų pažįstamą ir stiprų prekių ženklą.

„Mūsų prekių ženklo stiprybė yra patikrinimas per laiką. Išlaikome kokybės ir pagarbos klientui pažadą“, – teigia V. Freitakaitė. Bendrovė susikūrė 1993 metais išsiskaidžius keturioms Klaipėdos duonos pramonės susivienijimo gamykloms. „Tuomet šioje gamykloje būdavo kepami meduoliai ir riestainiai. Kai rinkomės pavadinimą, iš pasirinktų

tik „Javinė“ buvo neregistruotas. Nors sąskambis prieš 20 metų buvo kiek neįprastas, jo prasmė gili – Javinė buvo baltų deivė, sauganti jaujoje sukrautus grūdus ir prižiūrinti ugnį“, – pasakoja „Javinės“ vadovė. Dailininkės sukurtas širdelės formos riestainis tapo įmonės simboliu. „Javinės“ pirmtako gamybiniame duonos pramonės susivienijime

» Javinukai ir duoniukai žymėjo mūsų naują

pradžią, kitą veiklos dešimtmetį FAKTAI „Javinė“

••„Javinė“ daugiau nei pusę produkcijos eksportuoja ••Įmonėje dirba 110 darbuotojų ••2011 m. apyvarta sudarė 17 mln. litų

V. Freitakaitė dirbo jau nuo 1982 metų ir ėjo ne vienas pareigas. „Pagal išsilavinimą buvau duonos pramonės technologė. Šioje srityje visą laiką ir dirbau. 1993 m. laimėjau konkursą vadovauti „Javinei“, – pasakoja direktorė.

Tradiciški, bet naujoviški Dabar „Javinė“ remdamasi lietuviška tradicija kuria naujoviškus gaminius. „Šiandien mūsų produkcija nėra tokia saldi, kaip būdavo anksčiau, – sako maistininkė.

– Esame inovatyvūs. Naujus produktus kuriame pagal vartotojų apklausas ir rinkos tendencijas. Kiekvieną mėnesį susirinkę degustuojame, ragaujame, ką naujo sukūrė

mūsų technologai.“ Anot V. Freitakaitės, „Javinė“ gerbia ne tik savo produkcijos vartotojus, bet ir bendrovės darbuotojus. „Pagarbą kolektyve pirmiausia rodome

Vitalija Freitakaitė

1979 m. baigė Kauno politechnikos institutą 2009 m. ISM universitete įgijo magistro laipsnį 1979 m. pradėjo dirbti Tauragės duonos gamykloje

1982 m. dirbo Klaipėdos duonos pramonės gamybiniame susivienijime 1993 m. išrinkta „Javinės“ vadove

sakydami tiesą, o žmogus ją jaučia per savo indėlį į bendrą veiklą, – teigia ji. – Nors darbas kepykloje nėra lengvas, pamaininis, kai tenka dirbti ir naktį, žmonių kaita nėra didelė: per pusę mūsų darbuotojų įmonėje dirba daugiau kaip dešimtmetį. Dėl šio žmonių triūso turi išlikti pagarba duonai ir jos produktams, net jei visuomenės papročiai kinta.“ Tais pačiais metais kaip V. Freitakaitė maisto pramonę Kaune baigusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė teigia, kad „Javinę“ galima tik pagirti už socialinę atsakomybę ir socialinius projektus. „Direktorė pas

„Javinę“ sukūrusi Vitalija Freitakaitė duonos pramonėje dirba daugiau kaip tris dešimtmečius. Marijaus Širvinsko nuotr.

mus garsi Klaipėdoje, o pati bendrovė pernai pasirodė esanti tarp trijų įmonių, kurios atleido mažiausiai darbuotojų ir išlaikė nesumažintus atlyginimus, – sako politikė. – Tokie rezultatai priklauso nuo vadovo ir jo požiūrio į žmogų.“

Nebūtina persivalgyti Kaip vieną iš minėto visuomenės požiūrio pokyčių V. Freitakaitė įvardija didėjantį rūpestį maitintis sveikai. „Džiaugiuosi dėl dabar paplitusio sveiko maisto kulto, kad žmonės galvoja, ką valgo ir kas jiems naudingiau, – sako „Javinės“ vadovė. – Tačiau dar prieš šį didžiulį šou „be E“ mes ir

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Verslo švyturiai

taip didžiumą produktų gaminome be jokių E. Pati parduotuvėje taip pat skaitau etiketes ir žiūriu, kad priedų būtų kuo mažiau – tikrai nesistengiu nepastebėti ir natrio glutamato. Dar kreipiu dėmesį į gamintojo pati-

kimumą, įdirbį rinkoje ir prekių ženklą.“ „Apskritai požiūrį į duoną pakeitė gyvenimo būdas, kai žmonės vis mažiau juda, – pasakoja V. Freitakaitė. – Anksčiau lietuviui duonos riekės reikėdavo todėl, kad jis

27 sunkiai dirbdavo ir turėdavo atkurti jėgas, kad su nauja jėga eitų paskui arklą ar rištų rugio pėdą. Juk duona – kaloringas, greitai energijos suteikiantis valgis. Žmogui, kuris iš savo biuro iškart sėda į automobilį, tokio

energijos pertekliaus nereikia.“ Tad biuro žmogui lengvai užkandžiaujant užtenka kelių javinukų ar duoniukų – sveiko ir nekaloringo maisto, su meile iškepto seniausioje Klaipėdos kepykloje.

» Aš taip pat

parduotuvėje skaitau etiketes ir žiūriu, kad priedų būtų kuo mažiau

„Javinė“ rinkoje išsiskyrė traškiais gaminiais. Bendrovės nuotr.

Įdarbinti pinigai

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

joms atsigauti. Pavyzdžiui, 2008 metais svaro sterlingų, kuris labai priklausomas nuo finansų rinkų nuotaikų, vertė smarkiai krito. Tačiau dėl to atpigęs eksportas padėjo britams stipriai sumažinti prekybos deficitą. Tačiau euras negali patenkinti kiekvienos iš šių ekonomikų poreikių, nes euro zonos ekonominė padėtis stipriai skiriasi. Vokietijai euras suteikia konkurencingumo, nes jis pigesnis nei markė, o iš Pietų Europos – atima. Pats euro kūrėjas, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques Delorsas pripažino, kad Europos lyderiai dešimtajame dešimtmetyje nusprendė pro pirštus žvelgti į kai kurių valstybių narių ekonomines silpnybes, o atsakas į dabar iškilusias problemas – nepakankamas. „Finansų ministrai nenorėjo matyti nieko nemalonaus, su kuo būtų reikėję tvarkytis“, – „Daily Telegraph“ sakė J. Delorsas.

FAKTAI Euro kūrimas

••1979 m. sukuriamas Europos valiutų kursų mechanizmas, skirtas valiutų nepastovumui sumažinti ••1991 m. Mastrichto sutartimi ES lyderiai pasižada prisijungti prie Europos monetarinės sąjungos ••1995 m. nusprendžiama bendrą valiutą pavadinti euru ••1999 m. gimsta euras. Graikijai kol kas neleidžiama jo įsivesti dėl per silpnos ekonomikos ••2002 m. pradeda cirkuliuoti euro banknotai ir monetos ••2012 m. S&P teigia, kad Graikijos galimybė palikti eurą – 1 iš 3

Vietoj žadėto stabilumo euras kai kuriose šalyse sukūrė sudėtingas ekonomines sąlygas, prie kurių šios turi prisitaikyti.

Bendra valdžia

Reuters

Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

endra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių. Toks žingsnis suprantamas, nes 1971-aisiais atsisakius Bretton Woods sistemos (pagal ją pasaulio valiutos buvo susietos su JAV doleriu, o šis – su auksu) pasaulinėje valiutų rinkoje įsivyravo neapibrėžtumas. Beveik visos didžiosios šalys leido savo valiutoms laisvai plaukioti, jų vertę palikti spręsti rinkoms, o laisvas kapitalo judėji-

Euro prakeiksmas – stabilumas

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. mas iškreipė ekonominę realybę.

Iškreipta ekonomika Laisvą monetarinę politiką turinčios valstybės,

norėdamos pagyvinti savo ekonomikas, gali išleisti papildomų vyriausybinių obligacijų ar tiesiog prispausdinti pinigų. Tačiau šios vals-

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

tybės taip pat tapo pažeidžiamos nuo finansų rinkų nuotaikų, tad nuo Bretton Woods sistemos panaikinimo padažnėjo finansinės krizės.

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

+19,95%

515,15 EUR

„Snaigė“ (SNG1L)

Norėdamos nuo jų apsisaugoti kylančios ekonomikos pradėjo kaupti milžiniškus užsienio valiutų rezervus. Per 2008 metų finansų krizę

Pokytis

Apyvarta

„Anykščių vynas“ (ANK1L)

–3,85%

139,65 EUR

–3,36%

8 639,90 EUR

„Utenos trikotažas“ (UTR1L)

+13,64%

2 041,36 EUR

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

Lietuvos jūrų laivininkystės kompanija (LJL1L)

+3,45%

300,00 EUR

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L) –2,78%

„Rokiškio sūris“ (RSU1L)

+3,08%

2 085,50 EUR

„Lietuvos energija“ (LNR1L)

–2,42%

„Grigiškės“ (GRG1L)

+2,94%

1 048,15 EUR

Šiaulių bankas (SAB1L)

–0,80%

Šalt. spekuliantai.lt, birželio 1–7 d. duomenys

geriau sekėsi tokioms šalims kaip Kinija ar Brazilija, kurios turėjo daug rezervų, tačiau didelių rezervų laikymas iškreipia ekonominę logiką. Kaip rašo „The Economist“, augančios ekonomikos, užuot investavusios namie, pigiai skolina turtingoms šalims, ypač JAV. Tokiu būdu ši galėjo išlaikyti žemas palūkanų normas ir dirbtinai palaikyti vartojimą. O dabar, kai pasauliui ypač reikia didesnės paklausos, amerikiečiai turi taupyti. „Mes nesame turėję tokių skolų ir deficitų, – „USA Today“ sakė Lance‘as Robertsas iš „Streettalk Advisors“. – Mes dar niekada čia nebuvome.“ Europa išsigando tokios nevaldomos valiutų

455,97 EUR 1 049,03 EUR 1 722,11 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, birželio 1–7 d. duomenys

rinkos ir nusprendė sukurti saugesnę valiutą, kuri leistų laisvai judėti kapitalui, bet išlaikytų stabilų infliacijos lygį.

Auksas nežiba Tokia valiutos sistemos idėja panaši į aukso standarto principą. Šis irgi leidžia laisvą kapitalo judėjimą ir išlaiko stabilią valiutą. Šiuo metu, kai jokia valiuta neatrodo saugi, aukso standartas vilioja, bet jis nėra tobulas. „Standard Chartered Bank“ atstovas Gerardas Lyonsas tvirtina: „Praeityje aukso standartas nesugebėjo užtikrinti reikiamo stabilumo. Esant bet kokiai finansinei padėčiai aukso standarto įvedimas sukelia papildomų problemų, ekonominio pakilimo laikotarpiu aukso standartas skatina burbulų pūtimą, o nuosmukio metais sukelia dar gilesnę krizę.“ Ne veltui daugelis šalių aukso standarto atsisakė Didžiosios depresijos metais. Pagrindinė aukso standarto problema – nėra vidinio monetarinio lankstumo, be kurio išbristi iš krizių yra sudėtinga. Su šia problema šiuo metu susiduria ir Europa.

„Bjauri tiesa ta, kad Europos politikai nenori pripažinti, jog euras yra tolygus aukso standartui, kuris visą prisitaikymo naštą perkelia silpnesnėms šalims, – sako Jonathanas Tepperis iš „Variant Perception“. – Euras, kaip ir aukso standartas, priverčia prie savęs pritaikyti ne valiutos kursą, bet kainų ir algų dydį. Šio prisitaikymo didžiausia našta tenka silpną valiutą turinčioms valstybėms ir taip euras tampa skolininkių kalėjimu.“

Europa tarnauja eurui Periferijos šalys dabar negali devalvuoti savo valiutų, kad atpigintų darbo jėgą, gamybą ir taptų konkurencingesnės ar kad prispausdintų šiek tiek pinigų ir palengvintų sau skolos naštą. Kitos valstybės gali atlaisvinti ar pririšti savo valiutas, palengvinti įtampą prispausdinant pinigų, o euro zonos šalys savarankiškai negali nieko padaryti. Prislėgus finansiniams sunkumams šalių valiuta nuvertėja ir tai padeda

Aukso standarto sistema iki Pirmojo pasaulinio karo buvo efektyvi, nes Anglijos bankas bendradarbiaudamas su kitais didžiaisiais centriniais bankais buvo kaip tarptautinis valdžios organas. Čia atsiskleidžia ir kita euro problema – fiskalinės valdžios nebuvimas. 1998 metais „Reuters” atlikta apklausa parodė, kad 34 iš 42 ekonomistų rėmė Europos centrinio banko ir „Bundesbank“ prezidentų nerimą dėl kai kurių šalių per laisvos fiskalinės politikos. J. Delorsas sakė, kad britai buvo teisūs, kai kuriant eurą teigė, jog bendra valiuta neįmanoma be bendros valdžios. Atsisakyti euro – per brangu, tad šiomis dienomis bandoma taisyti situaciją ir pritaikyti Europą prie euro. Periferija bando taupyti, o visoje ES siekiama įgyvendinti fiskalinę sąjungą, reikalingą eurui sveikai egzistuoti. Kitos šalys naudoja monetarinę politiką krizių naštai lengvinti, o Europoje euras, turėjęs užkirsti kelią krizėms, pats tapo skaudžia našta.

» Augančios ekonomikos, užuot

investavusios namie, pigiai skolina turtingoms šalims, ypač JAV

Įdarbinti pinigai

Paulas Volckeris

Amerikiečių ekonomistas 1979–1987 m. JAV Federalinio rezervų banko vadovas 2009–2011 m. JAV prezidento ekonominio atsigavimo patarėjų tarybos pirmininkas Pasiūlė vadinamąsias Volckerio taisykles, kurios apribotų JAV bankų prekybą savo sąskaita

P. Volckeris: niekas šiandien negali sistemiškai ir nuosekliai įvesti valdžios, o pasaulyje neegzistuoja jokia oficialiai pašventinta ir kontroliuojama tarptautinė valiuta. Reuters

Pasaulinė finansų reforma Šiuo metu yra pakankamai įrodymų, kad finansinės sistemos, ar tai būtų 1990-aisiais Azijoje, ar dešimtmečiu vėliau JAV ir Europoje, nėra apsaugotos nuo griūčių. Sutrikdyto augimo ir nedarbo kaina yra nepamatuojamai didelė. Paulas Volckeris Project-syndicate.org

Tačiau nesant sutarimo dėl tam tikrų esminių dalykų reformų vykdymas nuslops arba išvis sustos. Pinigų, finansų rinkų ir žmonių judėjimo laisvė – ir galimybė išvengti reguliavimo bei mokesčių – gali būti priimtinas, net konstruktyvus stabdys perdėtai oficialiai intervencijai. Tačiau taip nebus, jei nereglamentuotos lenktynės dugno link užkirs kelią etiškiems ir protingiems standartams. Turbūt svarbiausia tvarkantis su neišvengiama „sistemiškai svarbių“ institucijų nesėkme yra aiškus nuoseklus požiūris. Mokesčių mokėtojai ir vyriausybės pavargo gelbėti kreditorius dėl destruktyvių užkrečiamų efektų baimės – net tada, kai finansinė parama skatina imtis per didelės rizikos. Griežtas reguliavimo tvarkos vienodumas nėra būtinas. Pavyzdžiui, JK ir JAV gali priimti požiūrius, kurie skiriasi komercinių bankų apsaugos atžvilgiu nuo labiau spekuliatyvios, privačios prekybos. Tačiau politikos bėdos yra daugmaž panašios ir gali būti ne tokios rimtos kitur,

kur skiriasi bankininkystės tradicijos, o prekyba labiau apribota. Tačiau kitos jurisdikcijos neturėtų bandyti mažinti apribojimus, įvestus vietinės valdžios. Su šiomis reformomis glaudžiai susijusi tarptautinės monetarinės sistemos reforma. Kai kas gali net paklausti, ar mes apskritai turime „sistemą“, bent jau palyginti su Bretton Woods susitarimais ir prieš tai buvusiu tariamu aukso standarto paprastumu. Niekas šiandien negali sistemiškai ir nuosekliai įvesti valdžios, o pasaulyje neegzistuoja jokia oficialiai pašventinta ir kontroliuojama tarptautinė valiuta. Dar visai neseniai mus ramino teorija, kad lankstus valiutos kursas šalims padės pamažu ir drausmingai prisitaikyti tarptautinėje arenoje. Tačiau realiame pasaulyje daugelis šalių, ypač, bet ne tik, mažos atviros ekonomikos, suprato, kad joms yra nepraktiška ir nepalanku

turėti lankstų valiutos kursą. Mes liekame įsitikinę, kad ir kaip būtų keista, jog aktyviai dalyvaujant atviroje pasaulio ekonomikoje reikia atsisakyti šiek tiek ekonominės nepriklausomybės. Arba, kalbant pozityviau, tai reikia noro efektyviau derinti politikas. Į šias galimybes įeina: -stipresnė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) priežiūra ir griežtesnis šalių įsipareigojimas laikytis „gero elgesio“ bei sutartų taisyklių; -tiesioginės ir viešos TVF, G20 ir kitų rekomendacijos, einančios po privalomų konsultacijų; -kvalifikacija arba diskvalifikacija atsižvelgiant į naudojimąsi TVF ir kitų kreditorių paslaugomis, pavyzdžiui, bankų apsikeitimo operacijų linija; -Palūkanos arba kitos finansinės nuobaudos ar paskatos, svarstomos Europoje. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

» Dar visai neseniai mus ramino

teorija, kad lankstus valiutos kursas šalims padės pamažu ir drausmingai prisitaikyti tarptautinėje arenoje

Nr. 22 2012 m. birželio 11–17 d.

Paskutinis puslapis

„Dangaus restoranas“ neaplenks ir Vilniaus ■ Daugiau nei 30 pasaulio šalių buvęs projektas „Dinner in the Sky“ – gurmaniškos vaišės pusės šimto metrų aukštyje – į savo veiklos zoną įtraukė ir Lietuvą.

„Dangaus restoranas“, kurį žurnalas „Forbes“ įtraukė į neįprasčiausių valgymo vietų 10-uką, jau šią savaitę įsikurs Vilniuje. Organizatorių nuotr.

„Dangaus restoranas“, kurį žurnalas „Forbes“ įtraukė į neįprasčiausių valgymo vietų 10-uką, jau šią savaitę įsikurs Vilniuje, Rotušės aikštėje. Čia veiks kranas, specialią 22 vietų platformą su stalu ir kėdėmis pakeliantis į 50 me-

trų aukštį. Pakelti svečiai galės mėgautis ne tik sostinės panorama iki šiol nematytu rakursu, bet ir išskirtiniais patiekalais. Kartu kils vyriausiasis virėjas – patiekdamas patiekalus jis tiesiogiai bendraus su svečiais. Pademonstruoti kulinarijos meno į Vilnių atvyks pastarųjų trejų metų geriausio Švedijos restorano „Frantzen/Lindeberg“ savininkas ir vyriausiasis virėjas Bjornas Frantzenas. Šis restoranas neseniai paskelbtame 2012 metų geriausių pasaulio

restoranų 50-uke užėmė 20 vietą ir iš visų sąrašo dalyvių atliko didžiausią šuolį aukštyn, palyginti su 2011 metais. Šis jau ketverius metus Stokholme veikiantis restoranas turi dvi „Michelin“ žvaigždutes. B. Frantzenas žada vilniečių gomurius pamaloninti patiekalais su triufeliais, aukšlės ikrais, rūkytu unguriu, artišokais, voveraitėmis, juodosios arbatos putėsiais, klevų sirupe marinuotais pomidorais ir kitais gardumynais. „Tai unikali proga no-

rintiems įprastą valgymą ar susitikimą paversti ypatingu įspūdingu įvykiu. Juolab kai vaišes rengs vieno iš geriausių pasaulio restoranų vyriausiasis virėjas, o Vilniuje iš viso įvyks ne daugiau kaip 84 pakėlimai“, – sako „Dinner in The Sky“ atstovas Risto Meigas. Vienas pakėlimas trunka nuo 20 iki 60 min., o vaišių danguje kainos prasideda nuo 99 litų. 2008 metais Belgijoje pradėtą projektą organizuoja „Events in the Sky“.

Šiukšlės atgims daiktais Net 85 proc. visų gyventojų išmetamų šiukšlių – įvairių pakuočių, plastiko, stiklo ir popieriaus gaminių, kitų atliekų – galima prikelti naujam gyvenimui.

au trečius metus iš eilės ekologinę programą Ežerų krašte vykdanti „Utenos alaus“ darykla ragina per iškylas susikaupusias šiukšles ne tik išmesti, bet ir išrūšiuoti. Tai visą vasarą nemokamai galima padaryti net 10 ekostotelių – specialių poilsiautojų šiukšlių rūšiavimo centrų, veikiančių Ežerų krašte: Utenos, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Išrūšiuotos šiukšlės dar šią vasarą atgims poilsiautojams naudingais daiktais ežerų pakrantėse. „Smulkiai išanalizavę dviejų ankstesnių metų Ežerų krašto ekologinės

programos rezultatus nusprendėme, kad dabar tinkamiausias metas pasiūlyti Lietuvos gyventojams šiukšles rūšiuoti ir gamtoje, – sako UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas. – Juk didžiąją dalį poilsiautojų šiukšlių sudaro įvairios pakuotės – maisto produktų, taip pat skardinės, buteliai. Visa tai galima perdirbti ir prikelti naujam gyvenimui. Štai kodėl mišrių atliekų konteinerius ekostotelėse šiemet pakeitė antrinių atliekų konteineriai.“ Visą vasarą dešimt ekostotelių – specialių poilsiautojų šiukšlių rū-

T I N K L ARAŠ T I S

Kai prezidentai pyksta Praėjusią savaitę supyko Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Supyko taip, kad rašė visas pasaulis. Prezidentui užkliuvo Nobelio

premijos laureato Paulo Krugmano dviejų pastraipų ir vieno grafikėlio tinklaraščio įrašas, kuriame pastarasis teigė, kad Estijos ekonomika

šiavimo centrų – veiks Utenos, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Jau dabar išrūšiuoti per iškylas susidariusias šiukšles poilsiautojai gali Utenos mieste prie Dauniškio ežero esančioje aikštelėje, Alaušo ežero paplūdimyje Utenos rajono Sudeikių miestelyje ir netoli Vyžuonų miestelio esančioje poilsiavietėje prie Balčio ežero. Molėtų rajone ekostotelės veikia pakeliui į Labanorą esančiuose Mindūnuose – aikštelėje prie parduotuvės ir prie Pastovio ežero pačiuose Molėtuose. Ignalinoje specialių šiukšlių rūšiavimo centrų poilsiautojai turėtų dairytis prie Gavio

ežero, taip pat Palūšėje ir Ginučiuose. Zarasų rajone ekostotelės veikia Salake ir Dusetose. Dar šią vasarą išrūšiuotos šiukšlės atgims poilsiautojams naudingais daiktais – patogiais suolais ir stalais, moderniomis kepsninėmis. „Utenos“ poilsio zonas su šiais daiktais šią vasarą planuojama įrengti poilsiautojų pamėgtose vietose visuose keturiose rajonuose – Utenos, Molėtų, Zarasų ir Ignalinos. Daugiau informacijos apie Ežerų krašto ekologinę programą rasite svetainėje www.ezerukrastas.lt. Užs. Nr. 06-07-2012

Visą vasarą dešimt ekostotelių – specialių poilsiautojų šiukšlių rūšiavimo centrų – veiks Utenos, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Ekonomika.lt

vis dar galutinai neatsigavo, o taupymo šalininkai ją aukština kaip puikų tokios strategijos pavyzdį. Ir čia T. H. Ilvesas pratrūko. Jo „Twitter“ paskyroje vienas po kito pasirodė keturi pranešimai neįprastu prezidentams tonu: „Tikriausiai Nobelio premija reiškia, kad jūs galite pompastiškai šnekėti apie fiskalinius reikalus ir paskelbti mano šalį „dykviete.“ Arba šiek tiek ironijos: „Š...ime ant rytų europiečių: jų anglų kalba bloga, jie nesupras ir nedarys to, ką sutiko daryti, bei neperrinks atsakingų

vyriausybių.“ Nedažnai išgirsime taip mintis dėstant aukščiausią šalies pareigūną. Daug kam kilo įtarimas, ar tikrai tai yra prezidento paskyra. Pasirodo, taip – informaciją patvirtino Estijos diplomatinės tarnybos. T. H. Ilvesas šiuo pareiškimu parodė, kad 100 proc. tiki savo šalimi, jos vykdoma politika ir yra pasiryžęs tai apginti. Ir visas pasaulis tai pamatė. „Google News“ tarnyba randa beveik 50 žinučių, straipsnių, apžvelgiančių šį įvykį, tarp jų ir „Wall Street

Journal“, „Foreign Policy“, „Washington Post“. Praėjusią savaitę metinį pranešimą pateikė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau jos pranešimas Seime stokojo griežtos ir tiesmukiškos retorikos. Visa šalis skyla į dvi stovyklas dėl strateginių projektų, tačiau, analitikų teigimu, prezidentė diplomatiškai išsisuko nuo asmeninės nuomonės pareiškimo. Gal D. Grybauskaitei reikėjo pamiršti diplomatijos pamokas ir pasukti kolegos iš Estijos keliu?

Estijos prezidentas išsiliejo savo „Twitter“ paskyroje. Ekonomika.lt