MENAS +

Page 1

MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys PARENGĖ ERNESTA ŠIMKIENĖ

Menas

Galimybės Mokslas

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys

MENAS+ yra vizualus edukacinių meno, mokslo ir kultūros jungčių, idėjų, pasiūlymų rinkinys. Skirtas visiems, kam įdomi, aktuali ir prasminga meno integracija į skirtingas mokslo ir gyvenimo sritis. Tai nėra konkreti metodinė priemonė su nurodytu veiksmų planu. Tai labiau vizualus idėjų generatorius, atskleidžiantis, kokios netikėtos, bet prasmingos meno ir mokslo jungtys gali gimti, kai į tuos pačius įprastus dalykus pažvelgiame kitu kampu. Tyrimai atskleidžia, kad būtent meno žmonės geba išlavinti kompleksišką požiūrį į pasaulį, geba sieti skirtingas sritis ir turi autentišką požiūrį į gyvenimą, kuriame viskas turi neįtikėtinus priežastinius ryšius. Šiame rinkinyje pateiktos idėjos ir galimybės, kaip galima būtų sujungti ir tyrinėti įvairias sritis, o kiekvienas mokytojas, edukatorius su ta pačia idėja gali nueiti labai skirtingais keliais. Spalvas galime tyrinėti kaip fizikinius, cheminius ir meninius procesus, istorijos faktus - kaip vizualias paveikslų istorijas ir meninius sprendimus, gamtos procesus kaip fotografijų ar piešinių dekonstrukcijas, literatūros kūrinius kaip architektūrines konstrukcijas ir t.t. Čia siūlomos tarsi tam tikros gairės, kurios galėtų paskatinti gimti įvairioms integruotoms meno ir mosklo edukacijoms. Šiuo atveju, tai neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes kiekviena nauja jungtis skatina kitų jungčių gimimą ir taip plečia visuminį ir giluminį žvilgsnį ir santykį su pasaulio sandara ir įvykiais. Menas yra unikali žmogaus saviraiškos galimybė. Ir tai, kad šalia matematikos gali atsirasti menininiai matematinių žinių tyrinėjimai, gilinimai ir vizualūs įtvirtinimai, šiuolaikinei jaunų žmonių kartai, kuri yra būtent vizualiosios kultūros kūrėja ir vartotoja, gali padėti geriau ir prasmingiau mokytis, o visiems kitiems - tiesiog atrasti naujus įprastų dalykų aspektus, skatinti asmenybės nuolatinį mokymąsi ir atsinaujinimą. Ateities pasaulis laukia kūrėjų, kurie gebės būti kūrybiški, įžvelgs netikėtas tarpdalykines ir tarpsritines jungtis, o tose įžvalgose išras naujus sprendimus mūsų pasauliui. Todėl MENAS+ siūlo ir kviečia tyrinėti pasaulį per meną ir pamatyti jo nedalomą visumos grožį.

Jūsų, Ernesta Šimkienė ernesta.simkiene@gmail.com

* Daugumoje iliustracijų autoriai ir kūrinių pavadinimai pateikti originalo arba anglų kalba, kad nebūtų vertimo netikslumų ir būtų lengviau susirasti internete.


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys MOKSLAS IR MENAS. JUNGIANTYS DALYKAI TEMOS

dailė

chemija istorija spalva

simetrija

geometrija

šviesa

matematika

optika

forma

biologija

iliuzija

muzika

fizika technologijos

kontrastas

taškas linija ritmas

simbolis

literatūra harmonija

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys TAŠKAS: MENE IR APLINKOJE

Taškas kaip tyrinėjimo ir vizualizavimo objektas. Taškas – objektas, esantis tam tikroje erdvės vietoje, bet neturintis apimties (tūrio, ploto ar ilgio). Kalbotyroje taškas yra skyrybos ženklas. Matematikoje bendrai, bet kokia erdvė yra sudaryta iš taškų kaip primityviausių elementų. Geometrijoje taškas dažniausiai naudojamas tam tikrai erdvės padėčiai fiksuoti. Euklido geometrijos taškas neturi dydžio, orientacijos ir jokios kitos savybės, tik padėtį. Taško sąvokos naudojamos kai kuriose aksiomose, pavyzdžiui, jei dvi plokštumos tiesės nėra lygiagrečios, egzistuoja lygiai vienas taškas, esantis ant abiejų tiesių. Dekarto geometrijoje, tašką apibrėžia koordinatės – po vieną realųjį skaičių kiekvienai ašiai. Taigi, trimatės erdvės taškas galėtų būti aprašomas taip: P = (2, 6, 9). Galimybės tyrinėti ir analizuoti: lūžio taškas, virsmo taškas - istorijos, literatūros kūriniuose. Rasos taškas - garų barjeras. Geografinis taškas - koordinatės. Pelningumo taškas - matematika, ekonomika. Tyrinėjant bet kurią sritį galima naudoti tašką, kaip pradžios tašką, atskaitos tašką ir t.t. Vizualizavimui galima naudoti tašką, kaip meninės raiškos priemonę, gilintis, kaip veikia taškai tam tikrose dvimatėse ir trimatėse padėtyse, koks jų poveikis ir emocinis krūvis. Taškas (pikselis) fotografijoje, ekranuose, spalvų iliuzijoje.

Pikseliai

Koordinačių taškas

Rasos taškas © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys TAŠKAS: MENE IR APLINKOJE

Taškai (pikseliai) skaitmeninėse technologijose. Ką jie reiškia, ką apsprendžia, kaip skaičiuojami, kas keičiasi, keičiantis pikselių kiekiui. Skaitmeninių aplinkų ir pikselių kiekio skirtumai. Galimybės sujungti matematiką ir fotografiją, informacines technologijas. QR kodo veikimo principas ir generavimas.

Vaizdo taškai

Lego detalės elementas kaip taškas

Fotografijos taškas

Vaizdo ekranų taškai

QR kodas

Taškas kaip komponavimo priemonė © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys TAŠKAS: MENE IR APLINKOJE

Taškas - kaip pagrindinė meninės raiškos priemonė įvairių menininkų kūryboje. Pointilizmas. Pointilizmas muzikoje - Anton Webern, Olivier Messiaen, Pierre Boulez, Karel Goeyvaerts. Vizualiojo meno ir muzikos sąsajos ir paralelės.

Georges Seurat

Paul Signac

Charles Angrand

Philip Karlberg

Miguel Endara

Camille Pissarro

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys TAŠKAS: MENE IR APLINKOJE

Damien Hirst

Roy Lichtenstein

Yayoi Kusama © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Linija meno kūrinyje: piešiniai, grafikos atspaudai, grafinis dizainas; kardiograma - širdies ritmo linija; literatūros kūrinio linija - siužetinė linija; matematiniai grafikai; žemėlapių linijos; garso dažnio linijos - garso bangos; šviesos bangos ir šviesos bangų lūžimas, žaibas; linijinė geometrinė perspektyva; linija floroje ir faunoje, laiko linija. Galimybės tyrinėti: Įvairaus pobūdžio linijos, jų koreliacijos, sąveikos, pvz. kaip širdies plakimas (tai atspindi kardiograma) įtakoja individualias būsenas, tuo pačiu ir piešiamą ar brėžiamą liniją. Kokia būtų žmogaus ir pvz. dramblio ar pelės širdies linija - vizualus palyginimas. Kaip įvairi veikla ir emocijos įtakoja širdies plakimą. Kaip garso bangos arba muzika įtakoja asmens būsenas ir piešiamos linijos ekspresiją, tvirtumą ar minkštumą. Kaip literatūrinio pasakojimo liniją palyginti su vaizduojamojo meno kūrinio siužetine linija. Kaip vaizduojamojo meno kūrinys gali mokyti kurti pasakojimą ir kaip literatūros kūrinį paversti meniniu vaizdu. Kaip horizonto linija ir geometrinė linijinė perspektyva sukuria tikroviškumo iliuziją ir erdvę dvimatėje erdvėje. Kaip tisklūs matematiniai skaičiavimai ir dėsniai gali būti pritaikomi kuriant meno objektus. Kaip lūžtanti šviesa išsiskaido į spalvų spektrą. Kokias spalvas ir atspalvius galime atskirti ir kaip tai susiję su procesais smegenyse. Kodėl spalvos kiekvieną veikia skirtingai ir kaip tai pvz. perteikti statistinės informacijos grafike. Kaip linijos pasireiškia gamtos formose ir kaip tai interpretuoti, kuriant pvz. grafinį ar daiktų dizainą. Linija kaip meninės raiškos priemonė dailėje:

David Hockney

Stasys Krasauskas

Rembrandt

Leonardo da Vinci

Mindaugas Lukošaitis © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Širdies linija - kardiograma

Garso bangų linijos

Švieso bangos ir šviesos lūžimas į spalvų spektrą

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Linijos gamtos formose - biologijos, genetikos tyrinėjimas ir inspiracija meno, dizaino kūriniams

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Laiko linijos - galimybės sukurti įvairių dalykų, temų laiko linijas, remiantis infografiniu dizainu ir pasirinktais įvairiais teminiais ir analizės aspektais.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Matematiniai ir statistiniai duomenys perteikiami įvairiuose grafikuose, infografikoje.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys LINIJA: MENE IR APLINKOJE

Matematiniai ir statistiniai duomenys perteikiami įvairiuose grafikuose, infografikoje.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, TOPOGRAFIJA

Žemėlapių tyrinėjimas ir kūrimas pagal Matthew Cusick. Senų žemėlapių panaudojimas teritorijų, geografinių vietovių ir kitų objektų tyrinėjimui ir perkūrimui. Žemėlapių tyrinėjimas ir panaudojimas naujų kūrinių sukūrimui. Žemėlapių raštų, faktūrų savybės, jų analizavimas ir interpretavimas, suteikiant kitą turinį. Žemėlapių koliažai.

Matthew Cusick © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, TOPOGRAFIJA

Žemėlapių tyrinėjimas ir kūrimas pagal Ed Fairburn. Žemėlapių panaudojimas teritorijų, geografinių vietovių ir kitų objektų tyrinėjimui ir perkūrimui. Žemėlapis - kaip fizinis žemės paviršiaus perteikimas plokštumoje. Gatvės, miestai, kalnai, upės, jūros, vandenynai ir kiti objektai - kaip raštas, ritmas, faktūros ir galimybės į teritorijas pažvelgti visai kitu, emociniu aspektu. Ką man tai reiškia? Ką žemėlapis savo faktūromis ir linijomis galėtų pasakyti, jei nežinotum, kas tai per vieta? Ką konkrečių vietovių žemėlapiai gali pasakyti apie tos vietovės specifiką? Žemėlapis - kaip vietovės portretas. Autentiškumas - žmogaus ir pasaulio - nėra vienodų linijų, plotų, faktūrų. Žmogaus geografija.

Ed Fairburn

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, TOPOGRAFIJA

Žemėlapių tyrinėjimas ir kūrimas pagal Susan Stockwell. Žemėlapių kūrimas, panaudojant atliekas, įvairių faktūrų medžiagas, nebetinkamas naudoti buityje ar pramonėje, bet tinkamas naujų meno kūrinių sukūrimui. Žemėlapis čia - kaip fizinių savybių, spalvinių faktūrų žaidimas, kur įvairios teritorijos atkuriamos pritaikius atitinkamas medžiagas. Žemėlapis - kaip audinys, raštas, autentiškas paveikslas, kuriame nėra vienodų linijų, plotų, faktūrų. Tyrinėjimas, kas būdinga kiekvienam žemynui, šaliai, teritorijai - galimybės kurti pasaulio žemėlapius pagal pasirinktus kriterijus, analizuojant tam tikrus duomenis ir juos astkleidžiant pasirinktomis medžiagomis ir priemonėmis.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA

Žemėlapių tyrinėjimas ir kūrimas pagal geometrinio abstrakcionizmo kūrėjo Pito Mondriano stilistiką. Menininko kūrybos pažinimas. Vietovės pažinimas (geografija, topografija). Savo aplinkos pažinimas, tam tikrų teritorijų žymėjimas trimis pagrindinėmis spalvomis pagal pasirinktus aspektus, taip sukuriant individualizuotus meninius konkrečios vietovės žemėlapius. Mokymasis abstrahuoti, įžvelgti geometrines figūras. Analizuoti žemėlapius pagal skirtingas jų savybes, pvz. didelio tankumo ir mažai apgyvendintų teritorijų žemėlapių skirtumai ir vizualinis perteikimas.

Kompozicija su raudona, geltona ir mėlyna, Piet Mondrian, 1935-1942, British Fashion Council

Kompozicija su raudona, mėlyna ir geltona, Piet Mondrian, 1930, Kunsthaus Zürich

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Įvairūs žemėlapių kūrimo pavyzdžiai, išsikeliant tam tikrą tyrinėjimo kriterijų ir meninės raiškos būdus. Asmeninis, inividualizuotas žemėlapis - emociškai svarbių vietų identifikavimas ir jų meninis sprendimas. Galimybės pasitelkti skaitmenines technologijas - žemėlapių perkūrimas kompiuterinėmis piešimo ir fotografijos redagavimo programomis.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, LITERATŪRA

Pasaulio žemėlapių sudarymas pagal svarbiausius šalių literatūros kūrinius, rašytojus, sroves, žanrų paplitimą ir t.t. Lygiai taip pat galima sudaryti žemėlapius pagal biologinius požymius, istorinius įvykius, kulinarinį paveldą ar mokslo atradimus.

REDDIT/ BACKFORWARD24

Margarita Noriega


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, BIOLOGIJA

Žmogaus kūno kaip žemėlapio tyrinėjimas, pradedant anatomine kraujagyslių, raumenų, kaulų, organų sandara, baigiant išoriniu autentišku žmogaus kūno vaizdu ir įvairių kultūrų žmogaus kūno ritualiniais žymėjimais, tatuiruotėmis bei kūno menu. Ką reiškia kultūriniai simboliai? Kaip tai sąveikauja su gamtos ir civilizacijos dėsniais? Kaip galima meniškai perkurti žmogaus kūną? Kaip svarbu gerai suvokti žmogaus kūno sandarą, norint nupiešti tikrovišką žmogaus piešinį? Autentiško meninio kūno žemėlapio kūrimas pagal pasirinktas savybes ir kriterijus. Tapymas, piešimas ant kūno. Žmogaus piešimas iš įvairių padėčių taip, tarsi jis būtų permatomas, pademonstruojant kūno sandarą.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, BIOLOGIJA, ISTORIJA

Kūnas kaip simbolių žemėlapis. Jų reikšmės įvairiose kultūrose, regionuose, sąlytis su gamta, geometrinėmis formomis, ornamentinka. Panašumų ir skirtumų analizė. Kūrybinis darbas - piešimas ant kūno, popieriuje arba kompiuteryje, atliekant kūno piešinius pagal tam tikras simbolines reikšmes, suteikiant tam tikras reikšmines prasmes.

Afrikos vaikai

Australijos aborigenas

Kikuyu gentis, Kenija

Surma ir Mursi gentis, Pietų Etiopija

Australijos aborigenai

Papua gentis

Papua Naujoji Gvinėja

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, BIOLOGIJA, ISTORIJA

Kūnas kaip drobė, žemėlapis naujoms meninėms formoms ir raiškai. Nuo įvairių kultūrų ir civilizacijų iki šiuolaikinių marginalizuotų kūno meno apraiškų, nuo tapybos ant kūno iki tatuiruočių. Simbolių, formų, spalvų, faktūrų reikšmės - jų analizė ir kūrimas. Teminės tatuiruotės ar kūno piešinio sukūrimas, panaudojant įvairius simbolius. Kūno menas pagal žymių menininkų kūrinius, optinių iliuzijų kūrimas. Personažų kūrimas tapant ant veido.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, BIOLOGIJA

Žmogaus kūno sandaros tyrinėjimas pagal Leonardą da Vinči. Žmogaus skeleto, organų, raumenyno tyrimas kaip piešinys ir žemėlapis, grafinis žinių perteikimas pagal tam tikrus bruožus ir kriterijus. Įvedami tekstai, įžvalgos, brėžiniai, atliekant vizualius piešinius, sukuriant anatominius žemėlapius, kuriuose atskleidžiamos žinios ir tiriamoji medžiaga.

Leonardo da Vinči piešiniai © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, BIOLOGIJA, KŪRYBINIS MĄSTYMAS

Minčių žemėlapiai, mąstymo vizualizavimas. Žmogaus mąstymas perteikiamas kaip tam tikras žemėlapis, atskleidžiantis minčių eigą, jų sąryšius, priežastingumą ir t.t. Pasirinktos temos, problemos gilinimas, analizė ir atskleidimas, kuriant mąstymo žemėlapius, vizualizuojant minčių eigą ir ją perteikiant grafiniais ženklais, piešiniais, schemomis, tekstais. Tai padeda geriau suvokti analizuojamą dalyką, pamatyti jo gylį ir plotį, sąsajas su kitomis sritimis, tyrinėjimo galimybes ir t.t. Tinka dirbant grupėse ir skatina bendradarbiavimą.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, PASAULIO PAŽINIMAS, TECHNOLOGIJOS Geografiniai, kulinariniai, kultūriniai pasaulio šalių tyrinėjimai ir atradimai. Šalių geografijos, klimato, simbolikos pažinimas per skirtingus aspektus. Pateiktame pavyzdyje įvairių šalių vėliavos sukurtos pagal jų kulinarinius ypatumus, mitybos tradicijas, populiariausius, šalį išskiriančius patiekalus. Lygiai taip pat galima kurti vėliavas, išlaikant ir atskleidžiant jų spalvinę ir simbolinę reikšmę, panaudojant augmeniją, gyvūniją, meno kūrinius, literatūros personažus ir t.t. Vėliavų ar kitų vizualių temų kūrimas naudojant tiek fotografijas, tiek piešimą, tiek koliažą, tiek skaitmenines technologijas. Toks metodas padeda ne tik geriau išmokti, bet daug plačiau atskleidžia temą, jos ryšius su kitais dalykais. Galimos papildomos temos - šalies mitybos tradicijos, populiariausi produktai, jų auginimo sąlygos, ekologiniai ir ekonominiai aspektai - kiek kainuoja dienos maisto krepšelis tam tikroje šalyje, kiek pakuočių sunaudojama ir išmetama. Analizė, kodėl tam tikra šalis turi būtent tokius mitybos įpročius.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, PASAULIO PAŽINIMAS, TECHNOLOGIJOS

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOGRAFIJA, PASAULIO PAŽINIMAS, TECHNOLOGIJOS

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Vizualizavimas. Meno stilių ir menininkų kūrybos išskirtinumo pažinimas per „Google“ naršyklės logotipo personalizuotus piešinėlius („doodle“), skirtus žymiems pasaulio menininkams. Galimybės tyrinėti: kodėl pasirinktas būtent toks dailininko kūrinys, kokie jo bruožai, kitų pasirinkto menininko kūrinių stebėjimas, stiliaus apibūdinimas, lyginimas. Pasirinkto menininko vizualinis kūrybos apibendrinimas, sukuriant savo „Google“ logotipo variantą, kūrybinį sprendimą. Tą patį metodą galima pritaikyti vizualizuojant įvairių mokslininkų, rašytojų kūrybą, atskleidžiant jų pasiekimus ir svarbiausius mokslo ir kūrybos aspketus. Pvz. matematinės formulės vizualizavimas, paverčiant ją logotipu, vizualiu ženklu, kuris padeda geriau įsiminti. Svarbus čia ir teksto bei vaizdo pajungimas. Tuo pačiu mokomasi teisingai ir tikslingai naudotis interneto paieškos sistemomis.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Dieviškoji proporcija - aukso pjūvis. Fibonači seka. Fibonačio skaičių seka – sveikųjų skaičių seka. Seka prasideda šiais skaičiais: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233. Kiekvienas šios sekos skaičius lygus dviejų prieš jį einančių skaičių sumai. Pavadinta viduramžių matematiko Fibonačio vardu. Kiekvienas šios sekos skaičius, pradedant nuo trečiojo, gaunamas sudėjus du ankstesnius sekos skaičius, o gretimų skaičių santykis apytikriai yra Aukso pjūvio santykis (žymimas graikų abėcėlės raide Fi). Skaičiai 1,61 ir 0,61 yra pagrindinės f proporcijos. Vienas iš šių skaičių gaunamas dalijant didesnįjį skaičių iš mažesniojo, o kitas - mažesnįjį iš didesniojo. Ši skaičių seka būdinga visiems gyvosios gamtos objektams - gyvūnams, augalams ir net žmogui. Jei stačiakampį, kurio kraštinės yra lygios dviem gretimiems Fibonačio sekos skaičiams („auksinį stačiakampį“), pagal tą patį principą padalysime į mažesnius (jų matmenys atitiks Fibonačio sekos skaičius) ir juos atskirsime lankais, gausime Fibonačio spiralę. Ir mažiausio moliusko kriauklės, ir žmogaus ausies, ir tolimų galaktikų spiralės yra suformuotos pagal lygiai tą patį principą. Galimybės tyrinėjimui: aplinkos daiktų stebėjimas ir jų proporcijų skaičiavimas pagal aukso pjūvį; žmogaus figūros proporcijų skaičiavimas; žmogaus veido proporcijų skaičiavimas ir piešimas pagal tikslias proporcijas; aukso pjūvio taikymas architektūroje - nuo antikos iki šių laikų, „auksinių“ proporcijų ieškojimas šiuolaikinėje architektūroje, artimiausioje aplinkoje; dėsningumas gamtos reiškiniuose ir procesuose.

„Auksinės“ komponavo taisyklės:

Trijų taisyklė

Aukso pjūviai

Aukso trikampiai

1,618 Skaičius Fi

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Aukso pjūvio apraiškos gamtos formose. Gamtos formų stebėjimas, jų analizė taikant aukso pjūvio formulę - dydžių proporcijos, formų dėsningumas, matematiniai skaičiavimai.

Aukso pjūvis gamtos formose

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Aukso pjūvis meno kūriniuose. Galimybės tyrinėjimui - analizuoti pasirinktus meno kūrinius pritaikant aukso pjūvio taisykles; stebėti architektūros, skulptūros, tapybos, dizaino kūrinius ir rasti juose aukso pjūvį; palyginti klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius, remiantis aukso pjūvio taisyklėmis; galimybės dirbti su meno kūrinių fotografijomis, kopijomis, taip pat naudojantis planšetėmis, kompiuteriais, telefonais.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Žmogaus kūno proporcijos. Vizualiai suvokdami proporcijas, lygias Aukso pjūvio skaičių santykiams, mes intuityviai jaučiame tokias sąvokas kaip grožis ir harmonija. Fibonačio proporcija padeda gėrėtis aplinkiniu pasauliu. Ir vis dėlto svarbiausias gamtos šedevras, sukurtas pagal tą patį šabloną - žmogus. Bet kurių žmogaus kūno dalių tarpusavio santykis atitinka Auksinę proporciją. Nuo senovės žmonės stengėsi apibūdinti kūno sandaros harmoniją ir pastebėjo, kad visą žmogaus kūną ir kiekvieną atskirą jo dalį sieja matematiškai griežta proporcijų sistema. Tiksli žmogaus veido bruožų atitiktis Aukso pjūvio dėsniui žvelgiant žmogaus akimis ir yra grožio idealas. Bet tai būdinga anaiptol ne kiekvienam. Dailininkų, skulptorių, mokslininkų ir menininkų nuomone, tik tobulos išvaizdos žmonės tiksliai atitinka Aukso pjūvio taisyklę ir tai yra grožio kriterijus. Lengviausia proporcijų dėsningumą pastebėti žmogaus rankų struktūroje. Kiekvieną pirštą sudaro trys falangos. Dviejų pirmųjų piršto falangų sumos santykis su viso piršto ilgiu ir duoda Aukso pjūvio skaičių. Išimtis yra tik nykštys. Be to, didžiojo piršto ir mažojo pirštelio ilgių santykis taip pat atitinka Auksinę proporciją. Bambos taškas dalija kūną pagal Aukso pjūvio principą, o įvairių kūno dalių santykis yra skaičius, labai artimas Fi. Įdomu, kad statistiniais matavimais nustatyta, jog vyrų proporcijos artimesnės Aukso pjūviui ir jie yra sudėti idealiau už moteris. Bet silpnosios lyties atstovės nenusimena ir greičiausiai intuityviai stengiasi priartėti prie Auksinių proporcijų. Tuo galima paaiškinti ir jų nuolatinį norą avėti batus aukštais kulnais. Aukso pjūvis ir muzika - oktava, pianino juodų ir baltų klavišų išsidėstymas pagal Fibonači seką.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Žmogaus veido proporcijos. Proporcijų skaičiavimai, trupmenų, procentų skaičiavimai analizuojant žmogaus veido proporcijas tiek natūroje, tiek pasitelkus menininkų sukurtus portretus. Piešimas pagal tikslias proporcijas, aukso pjūvio pasireiškimo ieškojimas ir analizavimas. Individualių bruožų ir charakterio akcentavimas ir suteikimas po tikslių proporcijų suradimo ir pritaikymo.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA

Žmogaus figūros proporcijų analizė, matematinis skaičiavimas, pritaikymas. Žmogaus figūros proporcijų skirtumai, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, kultūros, laikmečio vaizduojamajame mene. Lyginamoji analizė, pavyzdžių meno kūriniuose tyrinėjimas, realių proporcijų skaičiavimas, mokantis atskleisti visumos ir dalies santykius. Grožio idealo paieškos įvairiais kultūriniais laikotarpiais.

Vilendorfo Venera (25,000 BCE)

Polykleitos. Doryphoros

Mikelandželo Dovydas

Milo Venera © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, PSICHOLOGIJA, ISTORIJA Portretas - net tik unikalus žmogaus paveiklsas, bet ir laikmečio metraštininkas, technologijų ir istorijos liudininkas. Portretas vaizduojamajame mene - jo raida skirtingose kultūrose, civilizacijose, meno epochose. Portretas nuo primityvistinio iki realistinio vaizdavimo. Portretas nuo sieninės tapybos iki šiuolaikinės fotografijos. Ką kievienos kultūrinės epochos portretai pasakoja apie patį žmogų, jo raidą, kultūrinį, ekonominį, socialinį kontekstą? Kaip kinta vaizdavimo kanonai - nuo proporcijų iki meninės raiškos priemonių?

Rogier van der Weyden, Jacob van Loo

Andy Warhol

Dorothea Lange

Frida Kahlo

Jan van Eyck

Amedeo Modigliani

Lucian Freud

Steve McCurry

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, PSICHOLOGIJA, ETIKA

Žmogaus charakterio autentiškumas meno kūriniuose, žinomų menininkų portretuose ir autoportretuose. Kaip keičiamos arba kaip laikomasi proporcijų, kokią įtaką tai daro portreto įtaigumui, psichologinei, vidinei būsenai nusakyti? Kokios priemonės padeda išryškinti inidividualų caharakterį ir nuotaiką? Ką duoda geometrizmas, abstrahavimas, spalvinė gama meno kūrinyje, siekiant ne tik panašumo, bet ir žmogaus vidinio pasaulio, vidinės būsenos perteikimo. Įvairių kūrinių apžvalga, lyginimas, savo portretų ir autoportretų kūrimas siekiant perteikti tam tikras savybes ar nuotaikas, pritaikant arba kaip tik - nesilaikant proporcijų. Pasirinktos emocijos analizė, ieškant atitinkamų menininkų kūrinių.

Frida Kahlo "Self-Portrait”

Portrait of woman in d`hermine pass (Olga), 1923, Pablo Picasso

Vincent Van Gogh

Self-Portrait, 1907, Pablo Picasso

Portrait of a Young Girl, 1938, Pablo Picasso

Vincent Van Gogh © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, ISTORIJA, LITERATŪRA

Savo asmenybės - išorinio ir vidinio pasaulio - tyrinėjimas per autoportretą. Autoportretas nuo renesanso iki šiuolaikinės asmenukės. Autoportretų kūrimas nuo tikslių savo natūros bruožų atkūrimo, nuo pirmųjų meno istorijoje autoportretų, kuomet menininkai įterpia save minioje, nuošaliai, nesistengdami kažkuo išsiskirti, kitais atvejais dailininkas įkomponuoja savo atvaizdą į istorines scenas, į konkretų siužetą, sustiprindamas įspūdį, jog įvykis yra realus. Autoportretas tokiu būdu veikia ne tik kaip autoriaus portretas, bet ir kaip istorinis paveikslas, fiksuojantis laikmečio situaciją, visuomenės veikėjus. Modernios epochos autoportetai, išryškinantys psichologines būsenas, kuomet menininkai įkvėpimo vis dažniau ieško savo vidiniame pasaulyje. Asmeninių išgyvenimų, emocijų ir vidinių nuostatų perteikimas autoportrete. Autoportretas kaip savianalizės, taip pat ir meninių idėjų ir priemonių bei savo išskirtinio braižo pateikimas. Autoportetas fotografijoje. Šiuolaikinė fotografinė asmenukė, kaip savęs tyrinėjimo, pažinimo priemonė. Konceptualus autoportretas, iškeliantis ir išryškinantys tam tikrą idėją. Įvairių menininkų sukurtų autoportretų tyrinėjimas, braižo identifikavimas, būsenų suvokimas. Savo autoportretų kūrimas pagal išsikeltą temą pasirinktomis technikomis, priemonėmis, jungimas su istorija, literatūriniu pasakojimu.

Sandro Botticelli, included his portrait in the 1475 Adoration of the Magi.

Portrait of a Man by Jan van Eyck

Parmigianino, Self-portrait in a Convex Mirror, 1524

Albrecht Durer, 1433

Rembrandt (Rembrandt van Rijn) / Self-Portrait, aged 51 / about 1657 © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, ISTORIJA, LITERATŪRA Įvairios autoportreto interpretacijos, pavyzdžiai, tikslai, priemonės:

Diego Velazquez, Las Meninas, 1656

Robert Cornelius, Self-Portrait The First Ever “Selfie” (1839)

Hippolyte Bayard Self-Portrait as a Drowned Man, 1840

Frida Kahlo, Selfportrait, 1940

Tado Černiausko fotografija

Nadar, Self-portrait, 1865

Vincent van Gogh, Self-Portrait, 1889, Musée d'Orsay, Paris

Pablo Picasso, Facing Death (self portrait), 1972

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, ISTORIJA, LITERATŪRA

Asmenukė, kaip savikūros ir savianalizės priemonė - nuo fotokabinos iki šiuolaikinių technologijų ir socialinių tinklų. Asmenukė, kaip priemonė istorijos, pasakojimo kūrimui, matematinėmsstatistinėms, kultūrinėms, psichologinėms įžvalgoms ir analizėms.

Pasaulinėje Paryžiaus parodoje demonstruotos Ernest’o Enjalbert’o fotokabinos graviūra, 1889

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ISTORIJA

Istoriniai įvykiai meno kūriniuose. Kas vyko, aplinkos analizė, kūrinio nuotaika, kūrinių personažai, laikotarpio atspindys. Detalių, simbolių tyrinėjimas. Menininko stilistikos ir istorinio, kultūrinio laikmečio paralelės. Meno kūrinys, kaip emocionalus, vizualus pasakojimas. Kūrinio dekodavimas analizuojant istorinius faktus, jų atskleidimas per meniniius simbolius, pasirinktas raiškos priemones. Tikrovės ir fikcijos autentiškumas. Meno kūrinys - kaip dokumentas, vizualiai papildantis istorinį tyrinėjimą.

Paolo Uccello, 1438-1440, The Battle of San Romano, Uffizi, Florence

Charles Le Brun, 1664, Entry of Alexander into Babylon, Louvre, Paris

Jacques-Louis David, 1787, The Death of Socrates, École Nationale Supérieure des Beaux-Arts, Paris

Francisco de Goya, 1814, The Second of May 1808, Museo del Prado, Madrid

Francisco de Goya, Third of May, 1808

Ilya Repin, Reply of the Zaporozhian Cossacks, 1880-1891, State Russian Museum, St. Petersburg © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ISTORIJA

Karl Bryullov, The Last Day of Pompeii, 1827-1833, State Russian Museum, St. Petersburg

Sir David Wilkie, The Chelsea Pensioners reading the Waterloo Dispatch, 1822

Vasily Surikov, Morning of Streltsy's execution, 1881, Tretyakov Gallery, Moscow

Benjamin West, The Death of General Wolfe (1770)

Jan Matejko, Battle of Grunwald, 1878, oil on canvas, 426 x 987 cm, photo courtesy of National Museum, Warsaw

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ISTORIJA

Istorinės asmenybės, pasaulio valdovai - karaliai, imperatoriai, popiežiai įvairiais istoriniais laikotarpiais meno kūriniuose. Vardai, vaizdavimo stilius, asmenybės bruožai, simboliai, apranga. Galimybės tyrinėti istorines asmenybes per meno kūrinius, suteikiant istoriniams faktams daugiau vizualumo, o asmenybėms - daugiau individualumo ir žmogiškumo. Menininko stilius - tie patys valdovai skirtingų menininkų kūriniuose. Kultūrinio laikotarpio atspindėjimas aprangoje, detalėse, veido bruožuose.

Sir Anthony van Dyck, Charles I, King of England at the Hunt, 1635, Musée du Louvre

Hyacinthe Rigaud, Portrait of Louis XIV, 1701, Musée du Louvre, Paris.

Sir Anthony van Dyck, The Five Eldest Children of Charles I, 1637, Royal Collection

Diego Velasquez, Las Meninas or The Family of Philip IV, 1656-57, Museo del Prado, Madrid. © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ISTORIJA

Sir Anthony Van Dyck, Charles I and Henrietta Maria with their two eldest children, Prince Charles and Princess Mary (“The Great Piece”), 1631-32, Royal Collection

Titian, Charles V Standing with His Dog, 1533, Museo del Prado, Madrid.

Andrea Mantegna, The Triumphs of Caesar: 5. The Elephants, 1484-92

Paulus van Somer, King James I of England, Museo del Prado, Madrid © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys FOTOGRAFIJA, ISTORIJA, GEOGRAFIJA

Fotografija, fotografiniai pasakojimai, reportažinė fotografija - kaip galimybė suvokti pasaulį, jo istoriją, kultūrinius, geografinius, ekonominius, politinius įvykius, skirtumus. Vizualumas padeda geriau suprasti situaciją. Galimybės gilintis į detales, emocijas, kurti pasakojimus bei atkurti istorinius įvykius pagal fotografijas. Fotografijų kūrimas mobiliaisiais telefonais, perteikiant savo aplinkos aktualijas ir įvykius.

Reporting Europe's Refugee Crisis, Sergey Ponomarev

Mohammed Abdel Moneim

Sirija, Sameer Al-Doumy

Smogas Kinijoje, Zhang Lei

Vietnamas, Aylan Kurdi

Sudanas, Kevin Carter © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, ISTORIJA, GEOGRAFIJA

Vieta ir laikas. Istorinių vietų, geografinių vietovių, gamtos ir urbanistinių objektų tyrinėjimas pagal žinomus vaizduojamojo meno kūrinius. Meninės fikcijos ir tikrovės palyginimas, menininko, kutūrinio ir istorinio laikmečio tyrinėjimas per meno kūrinius - kas vaizduojama, kaip perteikiama, kas svarbu kūrinyje. Pateikti pavyzdžiai, kaip dabar galima rasti objetus, kurie vaizduojami žinomuose paveiksluose. Galimybė tyrinėti, kaip pasikeitė, kokios priežastys, sukurti savo interpretacijas, kurios įamžintų aplinką, svarbius objektus.

Vincent Van Gogh, Miegamasis Arlyje

Edward Hopper, Lighthouse at Two Lights

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, ISTORIJA, GEOGRAFIJA

Café Terrace at Night, Vincent Van Gogh

Christina's World, Andrew Wyeth

Claude Monet, Venice, Grand Canal

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, ISTORIJA, GEOGRAFIJA

American Gothic, Grant Wood

Katsushika Hokusai

Dominikonų ansamblis, Aloyzas Stasiulevičius, 2011

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, GEOGRAFIJA

Gamta, gamtos reiškiniai meno kūriniuose. Jų analizė, susiformavimo prielaidos, pasekmės, formos, įvairovė, įtvirtinant žinias apie gamtos reiškinius stebint ir gilinantis į meno kūrinius, jų nuotaikas, keliamas emocijas, lyginant meninę vaizduotę ir raišką su tikrovės vaizdais. Meno kūrinių analizė gali padėti geriau suvokti, kaip išreikšti tam tikras ramias arba dramatikškas gamtos formas ir stichijas, padėti suvokti savo vidinius išgyvenimus ir pojūčius, susijusius su gamtos reiškiniais. Filosofinis aspektas -gamta ir žmogus - kuris galingesnis, kas svečias, o kas šeimininkas? Žmogaus veiklos įtaka ir pasekmės gamtai.

Hiroshi Sugimoto , Tasman Sea, 1990 Thomas Moran, The Angry Sea , 1911

Gustave Courbet, 1866

Joseph Mallord William Turner, Ship in a Storm, 1845

Caspar David Friedrich, The Sea of Ice, 1823–1824

Konen Uehara, Wave, 1910 © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, GEOGRAFIJA

John Constable, Seascape Study with Rain Cloud, 1828

John C. Adams, Meteoric Shower, 1891

Paul Nash, Totes Meer (Dead Sea), 1941

Georgia O'Keeffe

Vincent van Gogh, The Starry Night, June 1889. Museum of Modern Art, New York © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, FIZIKA

Meninės fotografijos, tyrinėjančios žaibą. Jo susidarymas, rūšys, poveikis, stiprumas ir įvairūs kiti moksliniai aspektai, kuriuos įsisavinti ir geriau suvokti padeda vizualumas. Žaibas kaip šviesa, kaip elektros krūvis, kaip linija.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BOTANIKA, BIOLOGIJA

Augalai meno kūriniuose. Jų pažinimas, analizuojant įvairių laikmečių meno kūrinius. Augalų rūšių ir įvairovės atpažinimas, priskyrimas, klasifikacija. Augalo sandaros pažinimas. Augalų piešimas, perteikiant jų formas, svarbiausias dalis. Menininkų braižo identifikavimas, augalų simbolika meno kūriniuose.

Albrecht Dürer - Iris (detail) , c.1503

Isaac Levitan, Water Lilies, 1895

The Night - Blooming Cereus, Philip Reinagle, 1807

Piet Mondrian, Chrysanthemum, 1908/ 1909

Dain L. Tasker (1872–1964) , Canterbury Bells, Radiograph

Eugène Delacroix - Flowers , 1833

Henri Matisse, Poppies Fireworks , 1919

Ottoman textile design, Topkapi, Istanbul

Diego Rivera , Girl With Lilies, 1941

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BOTANIKA, BIOLOGIJA

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BOTANIKA, BIOLOGIJA

Margaretha Barbara Dietzsch, (1716-1795), Dandelion

Jan Davidsz de Heem. Detail from Vase of Flowers, 1660

Albrecht Dürer, Eight Studies of Wild Flowers, 1510-1520

Anna Atkins

Sandro Botticelli, Primavera, (ca. 1477-1482), detail of the flowers in the meadow.

Hans Memling, 1465 - 1494, Florero (reverso)

Georgia O'Keeffe , Blue Morning Glories

Yayoi Kusama - Flowers That Bloom at Midnight , 2009 © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BOTANIKA, BIOLOGIJA

Portretų, žmonių, peizažų ar kitų kompozicijų kūrimas pagal Džiuzepės Arčimboldo kūrybos manierą. Jo kurtuose portretuose žmonės vaizduojami sudaryti iš įvairių detalių: rakandų, vaisių ir pan. Tokiu būdu galima analizuoti šiuos kūrinius, tyrinėjant, identifikuojant pavaizduotus augalus, vaisius, daržoves bei patiems sukurti portretus ar kitokias kompozicijas pagal pasirinktus kriterijus, klasifikaciją ir t.t.

Giuseppe Arcimboldo

Piešiniai, koliažai, skulptūros ir kt. kompozicijos pagal G.Arcimoldo

Freya Jobbins © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA

Gyvosios gamtos pažinimas per meno kūrinius. Paukščių, žuvų, žinduolių ir kitų rūšių gyvūnų stebėjimas meno kūriniuose, jų atpažinimas, priskyrimas karalystei, tipui, klasei, būriui, šeimai, genčiai, rūšiai. Tikslaus gyvūno pavadinimo suformulavimas. Gamtinės tikrovės ir meninio sprendimo pasirinkimas, menininko braižas, technologija, atlikimas. Gyvūnų įvairovės analizė, paplitimas tam tikrose teritorijose ir klimato zonose. Kultūrinis, socialinis kūrinio fonas. Žmogaus veiklos įtaka gyvūnijai. Gyvūnų teminis piešimas pagal pasirinktą problematiką, tyrinėjimo kriterijus.

Utagawa Hiroshige, Woodblock print, Japan, 1833

Zdenek Burian, Illustration for Jules Verne's '20,000 Leagues Under the Sea' , 1937

George Stubbs, Hound Coursing a Stag, 1762 Paul Klee, Fish Magic, 1925

Marine life mosaic from the House of L. Aelius Magnus, Pompeii

Jan Brueghel the Younger, Allegory of War, 1640 © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, ISTORIJA

Natiurmortas kaip negyvos gamtos paveikslas, daiktų portretas. Gyvūnijos ir augmenijos tyrinėjimas natiurmortuose - jų įvairovė, atpažinimas, žmonių įpročių ir laikmečio kultūrinio fono identifikavimas meno kūriniuose. Medžioklės trofėjų scenos - ką tai gali papasakoti apie to meto florą ir fauną, mitybos ir laisvalaiko įpročius, žmonių visuomenės sluosnius ir jų galimybes, apie tam tikros šalies klimato juostų ypatumus ir joms būdingus augalus ir gyvūnus. Pasirinktos temos, problematikos analizė, sukuriant savo natiurmortus, juos vizualizuojant - piešiant, fotografuojant. Kaip pavyzdys galėtų būti natiurmorto kūrimas iš daiktų, kurie yra svarbūs, reikšmingi ar padarę tam tikrą įtaką asmenybei. Arba natiurmortas iš maisto produktų, kuriuos kasdien arba dažniausiai vartojame. Vaiko ir suaugusiojo produktų natiurmortas - skirtumai ir panašumai. Taip pat galima kurti pavasario gėlių, rudens vaisių ar daržovių teminius natiurmortus, tyrinėjant šių objektų paplitimą, spalvą (pigmentą), maistinę vertę ir reikšmę. Natiurmortai gali būti nupiešti ar nufotografuoti, tuomet analizuojami pagal pasirinktus tyrinėjimo aspektus. Menininko stiliaus, kultūrinės epochos analizė per natiurmortą. Natiurmorto meninės raiškos priemonių kaita meno istorijoje. Natiurmortas gali būti kuriamas ir piešiant ar fotografuojant tam tikro istorinio įvykio simboliką ar panauojant įvykį vizualiai apibūdinančius daiktus, šalies kultūrą liudijančius objektus ar literatūros kūrinyje aprašytus daiktus, pvz. pagrindinio veikėjo aplinką atskleidžiančius daiktus. Taip žymiai geriau ir įtaigiau galima atskleisti kiekvieną nagrinėjamą temą.

Jacopo da Empoli (Jacopo Chimenti), Still life (c. 1625) Still life on a 2nd-century mosaic, with fish, poultry, dates and vegetables from the Vatican museum

Michelangelo Merisi da Caravaggio, Fruitbasket (1595–96)

Glass bowl of fruit and vases. Pompeii (around 70 AD), Naples National Archaeological Museum, Italy © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, ISTORIJA Natiurmortų pavyzdžiai tyrinėjimui ir analizei įvairiais pasirinktais aspektais.

Carlo Manieri, Still Life with Silverware, Pronkstilleven 1662-1700)

William Harnett, After the Hunt (1883)

Eugène Delacroix, Still Life with Lobster and trophies of hunting and fishing (1826–1827), Louvre

Jean Baptiste Oudry, Death nature with shooting gear and flowers I

Darius Cobb (1834–1919), a Civil War trompe © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, ISTORIJA Natiurmortų pavyzdžiai tyrinėjimui ir analizei įvairiais pasirinktais aspektais.

Diego Velázquez, Old Woman Frying Eggs, 1618, National Gallery of Scotland Jan Brueghel the Elder, Bouquet, 1599

Vincent Van Gogh - The Potato Eaters, 1885

Fernand Léger, Still Life with a Beer Mug, 1921, Tate

Pieter Claesz, Still life with Musical Instruments (1623) © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, ISTORIJA Natiurmortų pavyzdžiai tyrinėjimui ir analizei įvairiais pasirinktais aspektais.

Osias Beert the Elder, Dishes with Oysters, Fruit, and Wine

Rembrandt, Still-Life with Two Dead Peacocks and a Girl,1639

Annibale Carracci (1560–1609), Butcher's Shop (1580)

Francisco Goya, Still Life with Fruit, Bottles, Breads, 1824–1826

Jean Metzinger, Fruit and a Jug on a Table, 1916, Museum of Fine Arts, Boston

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA

Mimikrijos - kaip gamtos reiškinio tyrinėjimas, kuriant kūrybines užduotis, analizuojant skirtingus atvejus ir jų biologines sąlygas. Fotogeniško ir meniškai patrauklaus mimikrijos reiškinio perkėlimas į meno kūrinius. Mimikrijos atvejų gamtoje stebėjimas, analizė. Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Tai specialus prisitaikymo būdas, kai augalas arba gyvūnas (mėgdžiotojas) supanašėja su kitu augalu, gyvūnu ar kitokiu objektu (modeliu). Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba plėšrūnams suklaidinti grobį. Išanalizavus mimikrijos gamtoje pavyzdžius, galima kurti įvairias kūrybines užduotis, pritaikant mimikrijos reiškinį ir kitiems dalykams. Galima integruoti net matematines užuotis tarp kitų skaičių, tam tikrų daiktų paslėpimą ir atradimą, kūrybinių darbų kūrimą, lavinantį pastabumą ir vaizduotę. Mimikrijos reiškinio pasireiškimo atvejai ir pavyzdžiai:

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA

Mimikrijos reiškinio pasireiškimo atvejai ir pavyzdžiai:

Mimikrija mene:

Kuo Hui-chan

Mimicry, Georg Redzek

Kuo Hui-chan © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA

Mimikrijos principo pritaikymas kūrybiniuose darbuose. Galima derinti su tapyba ant kūno ir veido. Galima naudoti iškarpas iš žurnalų ar laikraščių ir keičiant daikto kontekstą, keisti ir paties objekto prasmes ir funkcijas. Galima pasitelkti įvairių meno kūrinių objektus, personažus, susitapatinti su jais arba perkelti visai į kitą kontekstą ar pavirsti kitu personažu, taip analizuojant santykio prasmę, konteksto svarbą. Taip pat galima išnaudoti erdvę, kūną ir sukurti įvairias laikinas kompozicijas, kūno skulptūras, mėgdžiojant mimikriją gamtoje.

Mimikrijos kūrybinis panaudojimas (menininkės Editos Sūdžiūtės kūrybinis užsiėmimas su vaikais)

Mimikrijos kūrybinis panaudojimas (Ernestos Šimkienės kūrybinis užsiėmimas su vaikais) © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, FIZIKA, MATEMATIKA Simetrijos, kristalų struktūros įvairovės tyrinėjimas geometrizuotose snaigių - ledo struktūrose. Makro fotografijos tyrinėjimas ir galimybių išnaudojimas. Mikroskopų panaudojimo galimybės tyrinėjimui. Meninis kristalinės struktūros interpratavimas, matematinis apskaičiavimas, fizikinių dėsnių - kristalų susiformavimo sąlygų temperatūros tyrinėjimas. Skirtingi ledo kristalų tipai ir jų įvairovė. Snaigės gali būti įvairių dydžių ir formų. Krintanti sąlyginai apvali snaigė gali pradėti tirpti ir vėl užšalti, persiformuoti į sniego dribsnius, granules, gniutulus. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Jų skersmuo siekia nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Kristalų formavimosi principų pritaikymas praktiniuose kūrybiniuose darbuose. Sniegas, priklausomai nuo ledo kristalų vidinės sandaros ir savybių, aplinkos sąlygų, gali būti įvairių atspalvių, kurie atsiranda dėl skirtingo spindulių lūžio kampo, šviesos spektro. Todėl kristalų tyrinėjimą galima papildyti sniego spalvos, atspalvių tyrinėjimais ir jų išgavimais derinant ir maišant spalvas.

Snowflakes by Wilson "Snowflake" Bentley (1865–1931)

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, FIZIKA, BIOLOGIJA

Meno priemonės ir technologijos. Jų raida nuo pirmykščių laikų iki šių dienų. Pigmentai piešimui nuo Lasko urvų iki sintetinių priemonių. Pigmentai iš natūralių medžiagų: juoda - iš medžio anglies ir deginto dramblio kaulo, ochra (ruda) iš geležies rūdos, mėlyna (ultramarinas) iš lazurito, aukso iš mineralo orpimento, raudona (karminas) iš vabzdžių košenilių, purpurinė - iš kriauklių sepijų, mėlyna (indigo) - iš augalo Indigofera tinctoria, raudona - iš dažinių raudžių, raudona, ruda (caput mortum) - iš Egipto mumijų. 1706 m. pirmą kartą buvo išrasta sintetinė spalva, sintetiniai pigmentai. Impresionistai pradėjo tapyti gamtoje, nes dažai tūbelėse leido laisvai judėti ir neštis dažus į gamtą, nebereikėjo ilgo ir sudėtingo dažų maišymo proceso. 1826 m. buvo išrasta fotografija. Vėliau atsirado gatavų daiktų (ready made) panaudojimas mene. Elektroninių ir skaitmeninių technologijų įtakoje - šviesos, garso, kompiuterinio, kinetinio, internetinio meno atsiradimas. Todėl meną tyrinėti ir pažinti galima per įvairias sritis - pigmentų cheminė ir biologinė sudėtis, šviesos ir matematinės išraiškos fotografijoje, šviesos, garso reiškinai - fizikos dėsnių, informacinių technologijų pritaikymas.

Anglis, kreida, ochra (geležies rūda)

Lasko urvų piešinių fragmentas

Lazuritas

Pigmentai iš mineralų © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, FIZIKA, BIOLOGIJA

Orpimentas, karališkas geltonis, auksas

Raudonas pigmentas (karminas) iš vabzdžių Košenilių ir vabzdžių Kermes. © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, FIZIKA, BIOLOGIJA

Purpuro pigmentas iš purpurinių austrių

Sepija, indiškas tušas – raudonai rudas, su nežymiu violetiniu atspalviu pigmentas, gaunamas iš galvakojų moliuskų sepijų (Sepiidae).

Rausvas pigmentas iš dažinių raudžių šaknų © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, FIZIKA

1706 m. - pirmoji sintetinė spalva Prūsijos mėlyna arba Berlyno mėlyna

Cheminių medžiagų reakcijos, jų poveikis paskatina atrasti naujas kūrybos technologijas, pvz.cianotipiją. Tai spausdinimo procesas, atrastas 1842 m. astronomo Sero Džono Heršelio (Sir John Herschel). Jo rezultatas - šviesiai arba tamsiai mėlynas atspaudas. Cianotipija – intriguojantis, įdomus ir įtraukiantis fotografinis procesas. Kiti naudojami pavadinimai: mėlynasis atspaudas (blueprint) – taip vadinamas dėl išgaunamo Berlyno mėlio pigmento, saulės atspaudas (sunprint) – dėl to, kad ekspozicija vyksta saulės šviesoje, UV spinduliuose. Cheminių reagentų: raudonosios kraujo druskos ir amonio geležies citrato mišinys ir saulės spinduliai gali padaryti fotografijas be fotoaparato. Galima tyrinėti chemines reakcijas, UV spindulių poveikį ir tuo pačiu pasidaryti fotografinius saulės atspaudus. Puikiai tinka augalų atspaudams ir jų tyrinėjimui.

Cianotipijos procesas

Anna Atkins © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, FIZIKA, BIOLOGIJA

Mėlyna - indigo iš augalo Indigofera tinctoria

Raudonai rudas pigmentas (caput mortum) iš Egipto mumijų

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CHEMIJA, BIOLOGIJA Sintetinių pigmentų išradimas, XIX amžius. Spalvų ir atspalvių įvairovė, patvarumas, ryškumas, paprastas naudojimas. Galimybės tyrinėti pigmentų cheminę sudėtį, emocinį spalvos poveikį, lyginti su natūraliais pigmentais. Žmogaus ir gyvūnų gebėjimas skirti spalvas ir atspalvius. Didžioji spalvų revoliucija, prasidėjusi 1856 m., kuomet aštuoniolikmetis anglų chemikas Williamas Henry Perkins atrado nuostabų dalyką - naudojant akmens anglių degutą, išgaunami sintetiniai dažikliai, gražesni ir pigesni už natūralius.

Claude Monet. Impresionistai tapo lauke, nes gali išsinešti dažų tūbeles.. © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, CEMIJA, FIZIKA, IT

Technologijos mene - nuo fotografijos išradimo iki skaitmeninio, internetinio meno. Galimybės tyrinėti įvariais tiksliųjų mokslų aspektais, per cheminių, fizikinių, mechaninių procesų prizmę. Skaitmeninių technologijų integravimas į meno procesus tiek kūrimo, tiek vartojimo procesuose.

Pirmoji fotografija, fotografijos išradimas. 1826 m., Joseph Niepce

Marcel Duchamp. Ready made - gatavų daiktų panaudojimas mene.

Įvairių sudėtingų technologijų, medžiagų panaudojimas mene:

Takashi Murakami

Ron Mueck

Olafur Eliasson

Damien Hirst

Jeff Koons © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, GEOGRAFIJA, LITERATŪRA Silueto, kaip abibendrintos objekto formos tyrinėjimas ir pritaikymas. Siluetas yra žmonių, gyvūnų, objektų ar scenų perteikimas vientisos formos, vienos spalvos - dažniausiai juodos dėmė, kurios kraštai atitinka objekto kontūrą. Siluetas paprastai pateikiamas šviesiame fone, dažniausiai baltame arba visai be fono. Siluetas skiriasi nuo kontūro, kuris paprastai vaizduojamas kaip linija. Siluetas, kaip meninės raiškos priemonė gali būti pritaikytas tyrinėti ir atpažinti įvairius objektus, miestus, gyvūnus, augalus, asmenis ir t.t. Kadangi siluetas neturi jokių detalių, tai jo pagalba mokomasi suvokti apibendrintą vaizdą, kuris kaip vientisa dėmė perteikia charakteringą, tik tam objektui būdingą formą, matmenis, proporcijas ir t.t. Taip pat siluetu galima mokytis perteikti tam tikrus objektus, tyrinėjamus dalykus, mokantis išskirti esminius jų pavidalus. Tai taip pat galima sieti ir su literatūros kūriniais, jų personažų, objektų ar veiksmo vietų vizualizavimui. Siluetai gali būti kuriami piešiant, fotografuojant ar karpant karpinius iš tamsaus popieriaus ir perteikiant tyrinėjamą sceną ar pavidalą.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, PASAULIO PAŽINIMAS, BIOLOGIJA, GEOGRAFIJA, LITERATŪRA

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, GEOMETRIJA Geometrinių figūrų simbolika ir pasireiškimas mene. Simbolikos analizavimas ir interpretavimas. Kūrimas pagal simbolinę prasmę, matematinius dydžius, panaudojant meninės raiškos priemones. Taškas. Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas. Linija. Vertikali linija – šviesos spindulys, ugnies, aktyvumo, energijos, kūrybos, intelektualumo, vyriškumo (falo) simbolis, herbuose žymima raudona spalva. Horizontali linija – nuo seno yra horizonto, žemės paviršiaus, vandens bei ramybės, melancholijos, pasyvumo ženklas, herbuose – mėlynos, žydros spalvos. Banguota linija sudaro ritmo, žaismingumo, laužyta – dramatiškumo, tragedijos, įstriža – dinamiškumo, nepastovumo įspūdį. Trikampis. Trejeto atvaizdas, Švč. Trejybės emblema, triada: dangus–žemė–žmogus, dvasia–siela–kūnas; tėvas–motina–vaikas, gimimas–gyvenimas–mirtis. Su aukštyn nukreipta viršūne – ugnis, žemyn – vanduo. Abu sudėjus gaunama šešiakampė žvaigždė (vad. Dovydo), kuri vaizduoja žmogaus dvasią. Romėnams trikampis buvo Saulės simbolis, baltams – ugnis, vanduo, vyras ir moteris. Lygiakraštis – neutralus trikampis (ornamento seka), lygiašonis – evoliucinis trikampis, harmonijos ženklas. Kvadratas (keturkampis). Tvarkos, darnos, pastovumo, statiškumo simbolis, sudarytas iš keturių linijų. Turi centrą ir keturias simetrines ašis. Žemės ženklas, simbolizuoja keturis metų laikus, keturis gyvenimo laikotarpius. Egipto hieroglifuose reiškė idėjos įgyvendinimą. Kinams ir indams kvadratas – moters simbolis. Kvadrato jungtys su apskritimu, trikampiu arba kryžiumi įgyja sąsajos, transformacijos arba ezoterinės globos reikšmę. Rombas. Aktyvumo simbolis. Plačiai naudojamas lietuvių tautinėse juostose ir turi daug prasmių: žemė, saulė, diena, moteris, ugnis, vainikas, šulinys (su pratęstomis kraštinėmis). Apskritimas (skritulys). Visatos, dangaus, saulės simbolis (kartais apsuptas spindulių). Taip pat reiškia ratą, ugnį, tobulybę, amžinybę ir ištikimybę (vestuvinis žiedas). Indijoje ir Tibete apskritimas laikomas vyro simboliu. Morfologijoje vaizduojamas apskritimo ir kvadrato derinys rodo dvasinį ryšį, kartais priešybių kabalą. Ovalas (apvalainis). Simboliškai primena kiaušinius. Jis siejamas su gyvybės užuomazga, vaisingumu, tobulumu, sveikata ir grožiu; savo švelnia forma teikia saugumo jausmą. Ovalus pakabutis – moterų mėgstamas kaklo papuošalas. Trapecija. Savo vaizdu primena primityvų kirvį arba gyvulio galvą. Simbolizuoja auką (aukurą), taip pat daugiau ar mažiau tobulas idėjas, nenormalią situaciją. Trapecijos siaurėjanti apačia – žemė, platėjantis viršus – erdvė.

Tautinės juostos austos geometriniais simboliniais persipinančiais raštais.

Ka b a nt ys s o d a i turėjo ritualinę, apeiginę ir paprotinę reikšmę. Jų tikslas – kaupti kosminę energiją ir ją atiduoti sėdintiesiems po sodais. Tai tarsi lietuviška mandala. © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Piramidė. Prieštaravimų, kitur – stabilumo simbolis, mirties ir jėgos koncentracija. Megalitinėse kultūrose ir Europos folklore yra moteriškas Žemės simbolis, tačiau dažniausiai simbolizuoja ugnį. Piramidės kvadratinis pagrindas vaizduoja Žemę. Kubas. Ezoterinėmis ypatybėmis panašus į kvadratą, tik sudėtingesnis erdvinis kūnas. Stabilumo ir Žemės simbolis, atspindi tobulumą, svarbias idėjas, amžinybę ir pastovumą (pvz., karaliaus sostas, skulptūros pagrindas). Išlanksčius kubo sienas susidaro kryžius, astrologinis bažnyčios pamatų arba kupolo įvaizdis. Kūgis. Sferinis apskritimo ir trikampio derinys, kartais laikomas dvasinio tobulėjimo ir materijos koncentracijos pirmavaizdžiu. Spiralė (sraigtas). Daugiaprasmis simbolis. Visatos evoliucijos schema. Augimo, evoliucijos forma, susijusi su aukso pjūviu, gyvatės (išminties ir amžinybės) simbolis. Kuriamųjų ir griaunamųjų jėgų (atmosferinių reiškinių) emblema. Potencijos ir jėgos įvaizdis. Dažnas ornamento elementas. Spiralė taip pat siejama su šokiu, būdingu laukinėms tautoms. Dinamiška spiralė gali būti išreikšta tiek grafinėmis kreivėmis, tiek erdvinėmis (kūgio) formomis, taip pat S raidės pavidalo pikto-grama ir sraigtine figūra erdvėje. Rytų šventyklose spiralės arba sraigto pavidalo bokštai ir kolonos įkūnijo prisikėlimo ir amžinybės idėją. Plačiai taikomos dailės kūriniuose. Penkiakampė žvaigždė (pentograma). Žmogaus (su ištiestomis rankomis ir kojomis) simbolis. Penkių žemynų emblema, penkių stichijų (šviesos, oro, vėjo, vandens, ugnies) ir penkių Kristaus žaizdų simbolis. Į viršų nukreipta smailėjanti žvaigždės forma reiškia baltąją magiją, į apačią – juodąją. Tokia žvaigždė dar vadinama raganos pėda. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose apversta žvaigždė vadinama laumės kryžiumi. Kaip valstybės simbolis pentograma (balta, raudona, žalia, mėlyna, geltona, ruda arba juoda) yra 47 šalių vėliavose bei herbuose. Penkiakampė žvaigždė su ašine simetrija būdinga kai kurių augalų lapų ir žiedų formoms. Šešiakampis (heksagonas). Grožio, laisvės, taikos ir palankumo ženklas.

Mandala yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Labiausiai mandalos modelis susijęs su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Joje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė.

Rozetė - didelis apskritas gėlės žiedo pavidalo langas, būdinga gotikos bažnytinėje architektūrai.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Ritmas ir geometrinės formos šiuolaikinėje architektūroje. Geometrinių formų analizė miestų, pastatų fotografijose, konkrečioje artimiausioje aplinkoje, analizuojant gyvenamosios aplinkos architektūrą, jos formas. Savo geometrinių architektūrinių struktūrų kūrimas panaudojant geometrines formas, matematinius skaičiavimus, istorinį ir kultūrinį kontekstą.

Europos aikštė, Vilnius

Vilnius, Swedbank pastatas

Vilnius, dangoraižis Hanner

Geležinkelio tiltas Anykščiuose

Vilnius, VU komunikacijos biblioteka © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, DIZAINAS, MADA, GEOMETRIJA

Geometrinių formų panaudojimas madoje ir dizaine:

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOMETRIJA, BIOLOGIJA, OPTIKA

Optinės iliuzijos, optinis menas. Ši kryptis pagrįsta optiniais ir kinetiniais eksperimentais. Optinės iliuzijos ir menas susiję su optika, šviesa, regėjimu. Optinis menas žaidžia juodos ir baltos bei kitų spalvų kompozicijomis, kurios perteikia judėjimo iliuziją. Statiškų darbų kinetiškumo įspūdis kyla iš šviesos poveikio, ryškių juodos ir baltos spalvos kontrastų arba tam tikrų atspalvių priešpriešos. Optinis menas veikia regėjimo pojūčius ir statiškoje plokščioje erdvėje kuria judančius geometrinius elementus. Toks paveikslas sukuria ne tik dekoratyvų vaizdą, bet yra technologinės civilizacijos išraiška. Optinės iliuzijos tinka analizuoti šviesos procesų, vykstančių akyje ir smegenyse susidarymą, žmogaus ar kitų gyvių savybes matyti vaizdą tam tikru būdu. Optinė iliuzija yra ir trimačio vaizdo perteikimas dvimatėje plokštumoje, geometrinės ir erdvinės perspektyvos pritaikymas.

Geometrinė linijinė perspektyva

A ir B langeliai - tos pačios spalvos

Kazys Varnelis

Viktor Vasarely

Optinės iliuzijos fotografijose:

Dudi Ben Simon © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOMETRIJA

Geometrinės formos vaizduojamajame mene, kubizmas. XX a. pr. modernistinėje dailės kryptyje būdingas suskaidytas tikrovės suvokimas, daiktų vaizdavimas vienu metu iš skirtingų taškų, geometrizuotos formos be ryšio su daiktu ir jo sandara, dekoratyvumas. Kubizmo atstovai atmetė nuo Renesanso laikų galiojusį principą, kad menas turi mėgdžioti tikrovę, nepaisė grožio ir bjaurumo kriterijų. Abstrakčių, apibendrintų, geometrizuotų formų, idėjų ieškojimas, mokymasis mąstyti abstrahuojant mintis ir idėjas pasitelkiant dailės kūrinių vizualumą.

Pablo Picasso

Albert Gleizes

Fernand Leger

Pablo Picasso

Jean Metzinger

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, GEOMETRIJA

Abstraktumas ir konkretumas vaizduojamajame mene, literatūroje, mąstyme. Abstrakčios formos yra absoliučiai laisvos ir tiesiog neišsemiamos. Jos suteikia naują galią, kuri leidžia žmogui prasiskverbti giliau į gamtą - prie esmės, prasmingesnės negu tai, kas regima. Gamtos deformavimas būdingas kubizmui, tačiau čia dailininkai interpretuoja objektyvią realybę, o abstrakcionizme prasideda bedaiktis menas. Menininkas pirmiausia suvokia savo vidines reikmes ir tuomet bando perteikti jas vizualiniais simboliais. Jei spalvos daro fizinį poveikį, jei jas galima derinti, sukeliant visą skalę jausmų ir nuotaikų, jei formos irgi yra tam tikros jėgos, kurios veikia žmogaus sąmonę per fizinius pojūčius, tai kodėl neišnaudoti tų galimybių labai tikslingai ir apgalvotai, siekiant estetiniu atžvilgiu paveikti žiūrovą. Meno kūrinys susideda iš konkrečių formos ir spalvos segmentų, kurie tampa išraiškingi juos jungiant ir derinant: meno kūrinio forma yra ir jo turinys, bet koks meno kūrinio išraiškingumas priklauso nuo jo formos. Abstrakcija turi išvengti mūsų individualios egzistencijos vidinių reikmių ir kurti grynąjį meną, kuriame neatsispindėtų žmogaus tragedija, kuris būtų neasmeniškas ir universalus. Geometrinis abstakcionizmas mene gali būti pasitelktas ir kaip geometrinių formų analizė, matematinių skaičiavimų (kampų, plotų, perimetrų ir t.t.) priemonė.

Vasilijus Kandinskis © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Simetrija ir asimetrija pasaulio reiškiniuose, formose, architektūroje, meno kūriniuose, gamtoje. Nuo pasireiškimo analizės iki matematinių skaičiavimų, kūrybinių užduočių, vizualiai gilinančių simetrijos suvokimą. Simetrija reiškia harmoniją, darnumą ir grožį reiškiančią proporciją ir suderinimą, dalių pusiausvyrą ir tarpusavio atitikimą. Matematikoje ir kituose moksluose simetrija – tai objekto savybė, kai pokyčio (atspindėjimo, ar kitokios simetrinės transformacijos) metu objektas gali išlikti invariantiškas (nepakitęs). Nors kasdienės ir mokslinės simetrijos prasmės gali atrodyti nutolusios viena nuo kitos, iš tiesų, jos yra susijusios, todėl galima jas nagrinėti kartu. Taip, pavyzdžiui, kūno sferinė simetrija reiškia, kad kūną, kuris pasižymi tokia simetrija, pasukant erdvėje aplink nejudantį tašką, jo forma ir dydis nepasikeičia. Veidrodinė simetrija reiškia, kad dešinioji ir kairioji objekto pusės atrodo visiškai vienodai, tai yra, kūno vaizdas ir jo veidrodinis atspindys sutampa. Gamtoje dažnai aptinkama biologinė simetrija yra apytikslė simetrija. Menas, architektūra labai tikslingai ir vizualiai gali padėti suvokti simetriją aplinkiniame pasaulyje, jos pasireiškimus nuo architektūrinės formos iki biologinės simetrijos analizavimo žmogaus veido simetrijoje, molekulinės simetrijos chemijoje, fizikoje, muzikoje, literatūroje, žmonių tarpusavio santykiuose (empatija) ir t.t. Galimos įvairios užduotys, stebint artimiausios aplinkos architektūrines ir gamtines formas, jų simetrijos identifikavimui, skaičiavimams, lyginimui, savo sprendimų sukūrimui, pasitelkiant simetriją arba asimetriją. Meno vizualumas šiuo atveju yra puiki galimybė suvokti simetriją kitose mokslo srityse. Simetrija architektūroje:

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Simetrija architektūroje:

Asimetrija architektūroje:

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Simetrija dailėje:

M.C.Escher

Kazys Varnelis

Viktor Vasarely © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, GEOMETRIJA

Simetrija dailėje:

Jeff Koons

Puodų žiedimas

Logotipai

Mandalos

Liaudies raštų ornamentika © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, FIZIKA, BIOLOGIJA, CHEMIJA

Biologinė simetrija gamtoje:

Molekulių simetrija

Daugybos lentelė

AHA Žodis

Fraktalai © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, BIOLOGIJA

Veidrodinė simetrija žmogaus veide, iliustruojanti žmogaus unikalumą, biologinę simetriją. Kūrybinės užduotys - darbas su fotografijomis ar skaitmeninėmis technologijomis, tyrinėjant ir vizualizuojant įvairius portretus, lyginimas dešinė ir dešinė, kairė ir kairė pusės. Kaip pasikeičia žmogaus veidas, kokias emocijas kelia ir koks gaunamas estetinis vaizdas, kuomet sukuriama tiksli veido simetrija. Matematinės ir biologinės simetrijos skirtumai. Fizinio žmogaus grožio ypatingumas, individualumas, unikalumas.

Alex John Beck © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, LITERATŪRA, ISTORIJA, MUZIKA

Idėjos, turinio vizualizavimas Turinio, idėjos, minties perteikimas, pasitelkiant netikėtą aspektą. Pavyzdyje pateikta Federico Babina sukurtos pasakų iliustracijos. Jei pasaka būtų arcitektūrinis pastatas (namas), kaip tai galėtų atrodyti. Tokiu būdu galima tyrinėti, vizualizuoti daugybę dalykų, taip geriau suvokiant esmę. Pvz. jei istorinė asmenybė būtų gyvūnas, koks jis būtų. Ar jei matematikos formulė būtų muzikos kūrinys, kaip jis skambėtų. O jei literatūros personažas būtų spalva, kokia ji būtų. Netikėto, kitokio aspekto įvedimas padeda kurti asociatyvų mąstymą, skatina įžvelgti esminius tam tikro objekto ar temos bruožus.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ARCHITEKTŪRA, LITERATŪRA, ISTORIJA, MUZIKA

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, DIZAINAS, LITERATŪRA, MUZIKA

Literatūros kūrinių, tiksliųjų mokslų temų vizualizavimas ir paveikslų istorijos Literatūros kūrinių (prozos, poezijos) skaitymas, analizė ir vizualizavimas - pasakojimo pavertimas vaizdu ir atvirkščiai - vaizdo iškodavimas pasakojimu. Aplink mus nuolat gyvena įvairiausios istorijos ir pasakojimai - ar tai būtų tekstas, ar reklaminis klipas, ar paveikslas. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Galimybės kūrybinei veiklai - pasirinkto vizualaus meno kūrinio (jo parinkimas taip pat gali turėti teminius, laiko, meninės raiškos ir formos pasirinkimus) pavertimas istorija: kas vyko iki to momento, kas vyko po to, kokios kyla emocijos, kokie veikėjai ir t.t. Taip pat taikytinas ir atvirkštinis procesas - perskaitytos istorijos, eilėraščio, knygos ar jos fragmento pavertimas vizualiais ženklais, piešinias, fotografijomis, plakatais ir t.t. Tai padeda išgryninti mintį, suvokti esmę ir ją perteikti plačiau, net tik žodžiais, bet ir vaizdiniais. Tokia informacija yra žymiai geriau įsimenama ir suvokiama. Pavyzdyje pateikta, kaip rašytojų ir dailininkų kūryba, jų stilius atspindėtas per kavos puodelį. Tai padeda koncentruoti mintį ir geriau įsiminti menininko braižą, kūrybos temas, priartinti prie kasdienybės. Tokias kūrybines užduotis galima išmėginti vizualizuojant tam tikrus literatūros kūrinius, stilius, rašytojus ar gramatines taisykles. Tai padeda geriau išjausti kūrinį, susitapatinti su juo, analizuoti skirtingais aspektais. Taip pat šis metodas labai tinka ir muzikos kūrinių vizualizavimui - jų pavertimui paveikslais, skulptūromis, rašytinėmis istorijomis, infografiniais ženklais ar logotipais. Tai neabejotinai galima taikyti ir gamtos mokslų ar tiksliųjų mokslų vizualumui sustiprinti, suvokti ir atskleisti pagrindinę idėją.

Gianluca Biscalchin iliustracijos, atspindinčios rašytojų ir dailininkų kūrybos stilių. © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, DIZAINAS, LITERATŪRA

Literatūros kūrinių vizualizavimas. Literatūros žanrų perkėlimas kitų dalykų analizavimui ir suvokimui, sąsajų praplėtimui. Galimybės sukurti plakatą, skulptūrą, laikraščio pirmąjį puslapį tautosakos, vaizduojamojo meno, grožinės literatūros kūriniui ar tiksliųjų mokslų dėsniams. Literatūros žanrų pasitelkimas - pvz. haiku apie matematikos teoremą ar fizikos dėsnį, istorinių įvykių perteikimas detektyvo, meilės romano, komedijos, tragedijos žanrais.

Haiku forma paruošti plakatiški kelio ženklai. Knygų mugės reklama

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, LITERATŪRA

Vizualus paveikslėlis kaip priemonė vaizduotei lavinti ir vystyti. Tam tinka įvairūs daugiaprasmiai metaforiški piešinėliai, paveikslai, fotografijos, ypatingai tinka populiarus DIXIT žaidimas. Paveikslėlių kortelės naudojamos pasakojimui, istorijai, emocijai, idėjai nupasakoti, asociatyviam pasakojimui sukurti. Vaizdai padeda geriau išreikšti mintį ir emociją, padeda kurti įvairias asociacijas, lavina vaizdingo pasakojimo kūrimo įgūdžius.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, DIZAINAS, LITERATŪRA

Kontrastas kaip meninės raiškos priemonė vaizduojamajame mene ir literatūroje, geografijoje ir istorijoje, pritaikymas kitų mokslų vizualumui ir dėsningumams sustiprinti. Kontrastas – ryški priešybė, tarpusavyje lyginamų daiktų, ypatybių ar reiškinių skirtumas. Galima išskirti tokius kontrastus: lingvistinis kontrastas, spalvų kontrastas, spalvų skirtumai, statistinis kontrastas, skirtumas tarp matavimo rezultatų, sistemų. Kontrasto analizė vaizduojamojo meno (chiaroscuro technika tapyboje), dizaino, optinio meno kūriniuose kaip pagalbinė priemonė suvokti kontrasto principą kitose srityse. Priešingybių gretinimas, lyginimas literatūroje, remiantis dailės kūriniais.

Bridget Riley

Andy Warhol

Michelangelo Merisi da Caravaggio

Michelangelo Merisi da Caravaggio

Johannes Vermeer © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, ISTORIJA, EKONOMIKA

Brangiausi pasaulyje vaizduojamojo meno kūriniai. Brangiausių meno kūrinių analizė, jų autoriai, meno epochos. Matematiniai skaičiavimai remiantis šiais duomenimis, įvairių grafikų sudarymas, lyginimas ir t.t. Pvz., kurių menininkų kūriniai dažniausiai parduodami, kaip kyla/krinta jų kainos, meno laikotarpiai, kurių kūriniai yra populiariausi, kiek metų reiktų dirbti Lietuvoje vidutiniškai apmokamą darbą, kad sutaupyti tokiam kūriniui. O kiek JAV, Šveicarijoje ar Brazilijoje. Ekonominės situacijos analizė, šalių vidutiniai darbo užmokesčiai ir t.t. Kokie pabrangimai įvyksta meno kūrinių rinkoje per pvz. 10 metų ar 100 metų. Procentų skaičiavimas, analizuojant kūrinių, autorių, šalių duomenis ir t.t. Infografinių duomenų pateikimas remiantis šiais duomenimis. Aukcionų rinka. Aukciono imitavimas atliekant praktinį darbą. Brangiausi dabar gyvanančių menininkų kūriniai. Kas kuria meno kūrinio vertę, legendos. Brangiausių meno kūrinių kopijų kūrimas įvairiomis priemonėmis ir technikomis.

Willem de Kooning, Interchange, 1955. 2015 m. parduota už 300 mln. JAV dolerių

Paul Cézanne, The Card Players, 1892/93. 2011 m. parduota už 260 mln. JAV dolerių

Paul Gauguin, When Will You Marry? 1892. 2015 m. parduota už 300 mln. JAV dolerių

Mark Rothko, No. 6 (Violet, Green and Red), 1951. 2014 m. parduota už 186 mln. JAV dol.

Jackson Pollock, Number 17A, 1948. 2015 m. parduota už 200 mln. JAV dolerių © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, MATEMATIKA, ISTORIJA, EKONOMIKA

Meno rinkos analizė, remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, įvairių infografikų kūrimas:

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ĮVAIRIOS SRITYS

Vienos temos, dalyko, objekto plataus spektro analizė per skirtingus aspektus, sritis, ieškant sąsajų, bendrumų, paralelių ir t.t., kurios padėtų suvokti tyrinėjamą dalyką kaip visumą, kaip tam tikro konteksto dalį. Pavyzdžiui, obuolio analizė nuo jo biologinės kilmės, rūšių, paplitimo, sandaros iki mitologijos, biblijinės simbolikos kaip nuodėmės metaforos, akies obuolio, obuolio maistinės vertės ir kulinarinių variacijų, Niutono dėsnio inspiracijos, Niujorko (Didžiojo obuolio), Apple technologijų kompanijos, literatūros, tautosakos kūrinių ir vaizduojamojo meno kūrinių, atskleidžainčių obuolio tematiką ir simboliką.

Sir Isaac Newton, illustration by Jean-Leon Huens, National Geographic Stock

© Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ĮVAIRIOS SRITYS

Obuolys, obuolio simbolika žymiuose meno kūriniuose. Kūrinių analizė ir kūrybinių užduočių atlikimas, interpretuojant obuolį.

Adam and Eve, Albrecht Dürer, 1507

The Virgin and Child Under an Klee, Still Life with Four Apples, 1909 Apple Tree, Lucas Cranach the elder

Venus Verticordia, Dante Gabriel Georgia O’Keeffe, Red Apple on a Blue Plate, Gustav Klimt, Apple Tree I, 1912 Rossetti, 1866 1922

Rene Magritte, The Son of Man, 1964

Paul Cezanne, Apples, 1878-9

Paul Cezanne, Apples and Oranges, 1899 © Ernesta Šimkienė MENAS +


MENAS+

Edukacinės meno, mokslo ir kultūros jungtys DAILĖ, ĮVAIRIOS SRITYS

Mokymasis per žaidimą. Lego konstruktorius - kaip mąstymo ir vizualizavimo įrankis tiek matematinaims skaičiavimams (trupmenos, dalys), tiek meno kūrinių interpretacijoms. Toks būdas padeda lavinti vaizduotę. Dirbant, liečiant rankomis konstruktoriaus detales yra geriau įsimenama ir suvokiama informacija, dalies ir visumos santykis.

© Ernesta Šimkienė MENAS +


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.