ETIQUETTE bobų vasara 2017

ETIQUET

bo va

obĹł* asara

ETTE

ETIQUETTE KOMANDA Vyr. Redaktorius: NIKAS TĖRĖŠČENKO Redaktorius: MIKAS KYTRA Mados redaktorė: AISTĖ JULITA PAULIUKEVIČIŪTĖ Kalbos redaktorė: RAMINTA ŠIDLAUSKAITĖ Kelionių skilties redaktorė: AISTĖ SENDŽIKAITĖ Stilistė: SIMONA SENKAUSKAITĖ Fotografai: FOTOGENIJAI NERIJUS IR GINTARĖ DARIUS KUČYS GYTIS GRIGĖNAS PAULIUS ZABORSKIS

Viršelio žvaigždės: DOVILĖ FILMANAVIČIŪTĖ IR SAUGIRDAS VAITULIONIS

Viršelio fotografija: FOTOGENIJAI

Stilius: SIMONA SENKAUSKAITĖ

Makiažas: CAROLINA.LT STUDIJA

Šukuosenos: CAROLINA.LT STUDIJA

Viršelio idėja: NIKAS TĖRĖŠČENKO MIKAS KYTRA

BOBŲ VASAROS

TURINYS

REDAKTORIAUS LAIŠKAS

10 14 22

MADOS TENDENCIJOS BAJORAS

ACCESORISE HIM

VIRŠELIO ISTORIJA

32 46 52

AGNĖS JAGELAVIČIŪTĖS FILOSOFIJA TROPICS

60 68 76 84 96 108 118 128 118

INDRĖ STONKUVIENĖ: TOBULA MAMA 3 DAYS LOVE STORY

AGNĖ GRUDYTĖ IR JOS AKTORĖ MADOS FOTOGRAFŲ ALIBI VOYAGE OF HAWAII

LAURITA GRUODYTĖ ŽILĖ: PELENĖS ISTORIJA THE ESCAPE

KARTĄ AZIJOJE KELIONĖ SU NEPAŽĮSTAMUOJU

Taip, galbūt jau gerokai ne į temą... Rugsėjo 4-ta, o man tenka pristatyti ilgai atidėtą ir jau pamirštą, bet itin geidžiamą, deja, ko gero paskutinį ETIQUETTE vasaros numerį. Ne bet kokios vasaros, bet BOBŲ VASAROS. Kodėl? Todėl, kad čia susitiksite su pačiomis kiečiausiomis, skambiausiomis ir žymiausiomis Lietuvos bobomis, kurios pletkins su Jumis apie slapčiausias savo nuodėmes, pagundas, filosofuos gyvenimu, mėgausis ir prikaustys žvilgsnius prie ištaigingiausių vasaros foto-kadrų.

Taip, šis numeris paskutinis. Viskam ateina pradžia ir pabaiga. Supratau, kad tai tebuvo tik mano atspirties taškas, menka bala, po kurios sieksiu jūrų ir vandenynų. Dėkoju aukštesniosioms jėgoms, jog man suteikė visa tai, apie ką aš svajojau, kai buvau labai mažas, - visos mano svajonės išsipildė. Nors meluoju, gal tik... iš dalies. Neįmanoma apsakyti, kiek ETIQUETTE man davė: žmonių, įgūdžių, patirties, gyvenimo džiaugsmo, suvokimo, kad reikia niekada nepasiduoti, kad jei pasiekiau aš, vadinasi, gali bet kas...

galima išsiplėsti be galo. Prisipažinsiu, liūdna... skaudu. Bet visa tai buvo verta.

Nuo pirmosios pažinties iki paskutinių šio numerio patepimų. Tikiu, kad menininkui ateina laikas, kada reikia pradingti, o po kiek laiko imti ir vėl prisikelti... Prisikelti kitokiam, galingesniam. Prisikelti kitokiame lygmenyje.

Kitokioje materijoje. Bet vis dar viliuosi, lygiai taip pat kaip būdamas mažas, sukurti savo mados žurnalą, taip pasimatyti ir nustebinti iškilęs pasauliniuose vandenyse. Tai buvo gražiausias mano gyvenime klestėjimo laikotarpis... O galbūt ir tuštybės. Ištaigingi pokyliai, jauniausio vyr. redaktoriaus statusas šalyje, televizija, visuomenės susidomėjimas, įnikimas į žvaigždžių sūkurį sukūrė savitą pasaką, uždėjo rožinius akinius, kuriais pradėjau tikėti. To kaina buvo atitrūkimas nuo šeimos, draugų, tikrai artimų žmonių.

Viskas ėmė slysti iš rankų. Apėmė neviltis, nerimas, stresas. O tada naujas etapas, kuriame aš esu čia ir dabar. Nuogas. Bet, ačiū Die, jau ne vienas... ir laukiu. Laukiu, kol galėsiu vėl pakilti.

FOTOGRAFAI: NERIJUS IR GINTARĖ MODELIS: NIKAS TĖRĖŠČENKO MAKIAŽAS: EMIMAKEUP.LT (EMILIJA OŽELYTĖ)

Su meile, Nikas Terescenko

, Parengė: Aistė Julita Pauliukevičiūtė

BAJORAS

by KATR INA K NIZIK EVIČIŪTĖ Bajoras, tai jaunos lietuvių dizainerės Katrinos Knizikevičiūtės rūbų linija, įsikūrusi tik 2017-tų metų vasarą.

Bajoras pristato madą, kaip „dėvimą kūrinį“ ir koncentruojasi į belytę madą. Bajoro mada iškelia socialines, politines, psichologines ir kt. problemas į viešumą ir savas pažiūras išreiškia kolekcijos pristatymu.

Bajoras, tai gyvenimo būdas, o jo kūriniai – žmogui, kuris jaučia ir tuo mėgaujasi.

Koncentruojasi į „menswear tailoring techniques“, natūralius audinius ir jų kokybę, rankų darbą, konceptualumą bei reikšmę.

Tai rūbai moterims bei vyrams nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Fotografai: Nerijus ir Gintarė Modeliai: Milda Grikšaitė Jankuvienė, Viktorija Meilutytė Makiažas: Guoda Monkevičiūtė Dizainerė/stilius: Katrina Knizikevičiūtė

Fotografai: Nerijus ir Gintarė Modeliai: Milda Grikšaitė Jankuvienė, Viktorija Meilutytė Makiažas: Guoda Monkevičiūtė Dizainerė/stilius: Katrina Knizikevičiūtė

ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCEACCESORIZE SORIZE HIM HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE FOTOGRAFIJA: JUSTINA ŠUMINAITĖ MODELIS: MIKAS KYTRA

MAKIAŽAS: INGA NARBUTIENĖ INNA MAKE UP

CCESORIZE IM ACCEORIZE HIM CCESORIZE IM ACCEORIZE HIM CCESORIZE IM ACCEORIZE HIM CCESORIZ-

A H S A H S A H S A

ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZ-

ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZESORIZE HIM

E

E

E

M

ACCESORIZEA HIM ACCE- H SORIZE HIM S ACCESORIZEA HIM ACCE- H SORIZE HIM S ACCESORIZEA HIM ACCE- H SORIZE HIM S ACCESORIZ- A

EACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM EACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM EACCESORIZE HIM ACCESORIZE HIM ACCESORIZE

T

To make long cover story short, ši VIRŠELIO ISTORIJA verta milijono. Kur jau milijono... Ji verta aštrialiežuvio Saugirdo Vaituliono ir lakštingalos balso savininkės Dovilės Filmanavičiūtės, kurie kartu su mūsų komanda buvo ilgai istrigę užrakinti viename baisiausių Vilniaus rajonų. O buvo taip: dienos darbo laikui pasibaigus, užsidarė ir apleista fūrų traiškykla, kurioje nusprendėme įamžinti mūsų žvaigždes.

Vartų spynos dar sovietinės, kontaktinio numerio niekur nėra, išėjimo nėra. Ką daryti?

Natūralu, mūsų žvaigždės nebūtų žvaigždės – pasišalino sakydamos, kad tuoj atvažiuos jų taksi. O mūsų fotografė ant senoviškos pašto dėžutės vos įskaitė savininko numerį, kuriam paskambinus – jis ėmė reikalauti išpirkos už išvadavimą iš tokio prabangaus auksaplaukės bokšto. Fotografė, įjungus durnių, pasiūlė jam vietoj 200eur išpirkos atsiųsti atviruką. Ir ką Jūs galvojat – suveikė! Vargais negalais mus išleido, žvaigždės dar spindėjo ir stoviniavo šalikelėje, laukdamos greitojo taksi, tačiau nesulaukė, nes vežti jas namo teko, aišku, kad mums. Tai ačiū Die, kad likome sveiki ir gyvi, nesubadyti ir nesutraiškyti, o svarbiausia, kad likome su GERAIS VIRŠELIO KADRAIS.

Nikas Terescenko

D Š

S

iandien internetiniai socialiniai tinklai, televizija, žurnalai mirga nuo diskusijų apie žmonių idealus: plaukų ilgį, akių spalvą ir, žinoma, svorį.

Kokia pirma mintis sukirba galvoje, paskaičius apie ką nors panašaus?

Dovilė: vienareikšmiškai: KIEK GALIMA? Man daug labiau patiktų, kad tos, kurios nuolat kažką meta ar kažką prisideda, papasakotų, kokią knygą paskutinį kartą skaitė. Kai kurioms nepakenktų pradėti tiesiog nuo lietuvių kalbos gramatikos vadovėlio.

Saugirdas: mane tokie straipsniai ir tokios diskusijos juokina. Nemanau, kad idealūs žmonės egzistuoja iš viso, o dar baisiau yra nusistatyti kažkokius dirbtinius idealus – susikurti neegzistuojantį prototipą ir jo siekti.

Jūs pagalvojate, kokio nuobodumo pasaulis būtų, jei visi staiga taptų idealūs? Be trūkumų, be keistenybių, be elementaraus žmogiškojo faktoriaus. Siaubas! Aš tikrai nenorėčiau gyventi idealių žmonių pasaulyje, nes toks pasaulis būtų absoliučiai apsimestinis, netikras ir klaikus.

Ar patys turite savo idealaus žmogaus prototipą?

Koks jis?

Dovilė: nepostringausiu apie tai, kad man labai svarbu palaikyti jaunas mergaites ir moteris, kai kalbame šia tema. Nes svarbu ir kai, turiu galimybę, stengiuosi tuo prototipu bent viena ląstele būti ir pati. Man pačiai tas prototipas niekaip neįsivaizduojamas be gero humoro jausmo. Tai tiesiog išsilavinimo požymis. Ir žmogus gali būti bet koks, tiek fiziologiškai, tiek dvasiškai – jei jis negali pasijuokti, visų pirma, iš savęs, o paskui ir iš aplinkos, jis neturi jokių šansų. Bent jau tame pačiame kambaryje, kuriame esu ir aš.

Saugirdas: jei kalbėtume apie profesinį pasirinkimą – žinoma, kad turiu autoritetų. Autoritetų, ne idealų. O asmeniniame gyvenime neturiu. Ir dėl labai paprastos priežasties: aš dievinu žmones su trūkumais! Mane nuoširdžiai labai erzina ta mada, kai mirtinai stengiamasi tobulai sveikai maitintis, nesikeikti, skaityti tik teisingas knygas, vaikščioti į teisingus filmus ar spektaklius. Pramogos, laisvalaikis, net vaikų auklėjimas – tik pagal begalines taisykles. Žinau ne vieną tokį žmogų ir man jų labai gaila, nes jie ant tiek save sugrūdo į išsigalvotas taisykles, kad neliko jų pačių. Neliko tikro gyvenimo. Tik tas begalinis noras būti idealiais. Nenoriu tokiu virsti ir žinau, kad nevirsiu, nes aš esu žmogus ir noriu gražaus žmogiško gyvenimo. Su visais jo trūkumais.

Abu turite ne vieną dešimtį tūkstančių sekėjų facebook‘e. Kaip manote, kokios Jūsų savybės pritraukia kitus domėtis ir sekti Jūsų pavyzdžiu?

Dovilė: matyt, kad tas nevyniojimas į vatą ir gyvenimas, semiant pilnom saujom. Aš nemėgstu būti pusiau. Arba nebūni visai, arba būni visa širdimi.

Taip ir su tais sekėjais. Visi jie – savotiški artimieji. O jiems gi pasakai ir parodai viską (juokiasi).

Saugirdas: aš labai dažnai sau užduodu šį klausimą – kodėl beveik 70 000 žmonių nori kasdien skaityti mano pliurpesius ir žiūrėti nuotraukas? Aš tiesiog labai norėčiau tikėti, kad taip yra dėl to, kad aš stengiuosi būti natūralus. Keikiuos? Taip. Būnu nemandagus – taip. Pamoralizuoju – žinoma. Juokiuosi iš kvailysčių – natūralu, kad taip. Aš tiesiog būnu paprastu žmogum. Nesuprantu, kodėl turėčiau apsimetinėti ar dėvėti kokią kaukę.

S

Tačiau, ar viešumas nekuria veidmainiškų asmenybių?

Juk dažniausiai rodomi tik teigiami dalykai, ašaros lieka užkulisiuose...

Dovilė: viešumas čia tikrai nesusijęs. Nemanau, kad ir mažiau viešumoje būnantys žmonės neturi slapto stalčiuko, kuriame palaiko dalykus tik sau.

Saugirdas: manau, visas pasaulis pastatytas ant veidmainiškų žaidimėlių. Juk, sutinkate, kad tai yra tiesa. Ar aš veidmainiauju?

Stengiuosi to nedaryti, bet ne visada pavyksta. Manau, veidmainiauja visi, tik apie tai nepriimta garsiai kalbėti.

Palikime idealus ir viešumą nuošalyje ir pakalbėkime apie draugystę... Du žodžiai, kurie ją apibūdina?

Dovilė: ištikimybė ir rūpestis.

Saugirdas: „tuoj atvažiuosiu”. Na, jei tuos du žodžius tau ištaria telefonu trečią nakties. Juokauju, žinoma. O šiaip, tai, mano galvoje nėra dviejų žodžių, kurie gali apibūdinti draugystę. Aš manau, draugystė yra gyvas sutvėrimas, kuris auga, bręsta, tobulėja, nutrūksta arba trunka amžinai. Kaip ir žmogaus gyvenimas. Juk gyvenimo niekada neįgrūstumėte į dviejų žodžių apibrėžimą, tiesa?

Ką Jums patiems reiškia turėti žmogų, su kuriuo būtų galima dalintis pokalbiais ir paslaptimis?

Dovilė: tiesiog supranti, kad kažką gyvenime turbūt darai gerai (juokiasi).

Saugirdas: aš negaliu būti vienas. Tikrai. Dėl to man labai pasisekė, kad turiu nemažai žmonių, su kuriais man gera, kuriais tikiu ir pasitikiu, su kuriais sieja ilgamečiai jausmai. Aš manau, tai yra viena didžiausių mano gyvenimo duotybių – tikri ir geri žmonės, supantys mane.

O kas, jeigu žmogus, kurį vadinote draugu, išduotų?

Suteiktumėte antrą progą?

Dovilė: aš esu iš tų žmonių, kurie visada suteikia antrą progą.

Kartais net ir ketvirtą. Tačiau, kai man „prikapsi”, kelio atgal nėra. Ir pačiomis žiauriausiomis priemonėmis. O kas žiauriau už ignoravimą (juokiasi)?

Saugirdas: aš visiems duodu antrą šansą. Antrą, bet ne trečią. Šia taisykle vadovaujuosi ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Jeigu šiame gyvenimo etape tektų rinktis – viešumas ar draugystė su vienu iš pasirinktų žmonių – ką pasirinktumėte?

Dovilė: aš viešumo nesirinkau. Mano būdas toks. Aš ryški ir egocentriška. Matyt kaip ir visi tie, kurie labiau matomi. Bet draugystė, kurią reikia rinktis, tai irgi ne draugystė. Tai jausmas ir pažadas. Ir tai yra nelaužoma. Tuo tarpu viešumas. Pffff, vieną dieną yra, kitą, žiū, nė kvapo. Ir ką? Nei šilta, nei šalta...

Saugirdas: aš, visų pirma, manau, negalima į tą pačią lentyną dėti viešumo, kas šiuo metu yra ir dalis mano darbo bei draugystės.

Tai visiškai nelyginimi ir netapatinami dalykai. Nuo to, kad mano veidelis malasi viešumoje, aš netampu nei geresniu, nei blogesniu draugu. Aš tiesiog esu geras draugas. Bent tokiu save laikau.

Ir pabaigai... Tai kokia gi ta šiandieninio žmogaus laimės formulė pagal Dovilę ir Saugirdą?

Dovilė: sveiki namai, kuriuose kažkas visada laukia. Butelis gero šampano. Ir žinojimas, kad visada gali atsidaryti oro linijų svetainę ir nusipirkti įkvėpimo.

Saugirdas: aš manau, kad šiuolaikinio žmogaus laimės formulės nėra. Nes šiuolaikinis žmogus, kad ir koks laimingas bebūtų, visada ras dėl ko būti nelaimingu. Tai yra mūsų visuomenės rykštė – mes labai dažnai nesuprantame, kokie laimingi iš tiesų esame. Tad būkit laimingi dabar, ne vakar, ne rytoj. Dabar.

J

ei turėčiau pasakyti 30-ies sekundžių kalbą, pasakyčiau tokį dalyką: nesvarbu, kas įvyko praeityje, tai nereiškia, kad Jūsų gyvenimas negali būti kitoks ateityje. Iš praeities mes turėtume mokytis, bet iš esmės reikia koncentruotis ne į praeitį, o į ateitį. Žmonės labai dažnai save nuteisia dėl praeities klaidų, bet nėra konkretaus momento, kai Tu gali pradėti būti IKONA. TAI NUO RYTOJ. NUO ŠIANDIEN. NUO DABAR.

Ag

gne,

FOTOGRAFIJA: FOTOGENIJAI MAKIAŽAS: ALINA SILIVANOVA STILIUS: AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ

Mhm… Jis pavargtų klausyti. Mes visi esame verti pakliūti į rojų už tai, kad esame tokie, Jei galėtum pasakyti 30-ies sekundžių kalbą, kokie esame. Negaliu pakęsti beprotiško žmonių kurią išgirs visas pasaulis, ką pasakytum? idealizavimo, netikiu į absoliučiai gerus ar blogus žmones.

Pasakyčiau tokį dalyką: nesvarbu, kas įvyko Ką pasakytum per savo laidotuves? praeityje, tai nereiškia, kad Jūsų gyvenimas negali būti kitoks ateityje. Iš praeities mes turėtume Have FUN. Norėčiau, kad mano mokytis, bet iš esmės reikia koncentruotis ne laidotuvės būtų pozityvios nuotaikos, meniškos. į praeitį, o į ateitį. Žmonės labai dažnai save nuteisia dėl praeities klaidų, bet nėra konkretaus Aš tikrai priklausau tai kategorijai žmonių, kurie momento, kai Tu gali pradėti būti IKONA. Tai svajoja, kad per jų laidotuves visi šoktų, gertų šampaną ir linksmintųsi. Laidotuvės turėtų būti nuo rytoj. Nuo šiandien. Nuo dabar. šventė Tavo garbei. Geriau tai būtų kitokios Jei žinotum, kad mirsi vidurnaktį, ką būsenos gimtadienis nei raudos ir kitos baisybės. veiktum 23:45?

Ar pažeistum įstatymą, kad galėtum išgelbėti mylimą žmogų?

Verkčiau ir būčiau su vaiku.

Kaip Tu žinai, kad iš tikrųjų kažką žinai?

Nežinau.

Nebūtų sąžininga sakyti kitaip. Tai būtų melas.

Mes visi tai padarytume.

Ar įmanoma pameluoti, neištariant nė žodžio?

Ką pakeistum, jei sužinotum, jog niekada nemirsi?

Viens, du!

Nieko. Gyvenu taip, kad nesvarbu, ar rytoj mirsiu, ar niekada nemirsiu. Aš kiekvieną Jei galėtum paprašyti išpildyti bet kokį norą, koks jis būtų? dieną stengiuosi gyventi tokį gyvenimą, kurio aš norėčiau, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.

Banalu, bet, kaip pasakytų, ko gero, kiekviena Jei vieną dieną atsidurtum prie rojaus vartų mama, – kad mano vaikui visada viskas būtų gerai. ir Dievas Tavęs paklaustų „Kodėl aš tave turėčiau įleisti į rojų?“, ką atsakytum?

Jei galėtum paklausti vieno žmogaus Nes vasara savaime turėjo gautis bet kokio klausimo ir jis būtinai turėtų atostogos. Niekas negalėjo prognozuoti, atsakyti tik tiesą, koks būtų klausimas kad ji bus tokia. ir kokio žmogaus klaustum?

Idealiausios atostogos pagal Agnę Ar Tu laiminga? Savęs.

Jagelavičiūtę?

Ar geriau prarastum visus senus ar Jeigu galėčiau pasirinkti bet ką bet ką bet būsimus prisiminimus? ką, tai būtų Maldyvai. Atskiras didelis namas ant vandens, jokių žmonių aplink, Tricky question. Tačiau vis dėlto… niekas neverstų manęs nieko daryt.

Senus. Praeitis nėra verta ateities. Praeitis Guliu, geriu kokteilį, išsimaudau, guliu, taip pat yra svarbu, tačiau tai nėra lygu geriu kokteilį, išsimaudau, truputį knygą lygu. paskaitau, toliau guliu ir žiūriu į tą patį vandenį. Daugiau nieko.

Agne, kokie Tavo užmojai šiai vasarai?

Mūsų fotosesijoje pozavai su karūna.

O ar būna gyvenime, kad ji nukrenta? Žemiški, žemiški. Pasistatyti vagonėlį prie ežero ir išsimaudyti nors vieną kartą. Manau, kad karūnos niekada neužsidedu, tad ji negali ir nukristi. Taip, esu konkreti Keliauti ar nusipirkti prabangų ir valdinga, bet taip pat ir žemiška bei daiktą? neidealizuoju savęs.

Vienareikšmiškai – keliauti.

Jei Tavo namai būtų moteris, kokia ji būtų?

Ne paslaptis, jog neseniai atostogavai.

Tačiau kodėl pasirinkai atostogas Ji būtų paprasta, bet labai organizuota pavasarį, o ne vasarą? ir nesumaišoma su niekuo. Nu blemba, kaip aš. Mano namai yra mano atspindys.

FOTOGRAFAI: NERIJUS IR GINTARĖ MODELIAI: SILVIJA SKVERNEVIČIŪTĖ, GERTRŪDA ŽILYTĖ MAKIAŽAS/PLAUKAI: GUODA MONKEVIČIŪTĖ (MAKE-UP : GUODA MONKEVICIUTE) STILIUS: ALMINA VENCLOVAITĖ

ČIA GALI BŪTI JŪSŲ REKLAMA

FOTOGRAFIJA: DARIUS KUČYS ŽVAIGŽDĖ: INDRĖ STONKUVIENĖ STILIUS: SIMONA SENKAUSKAITĖ MAKIAŽAS/PLAUKAI: CAROLINA.LT STUDIJA POSTPRODUKCIJA: MINDAUGAS BILEVIČIUS

I

I

ndre, esi pavyzdys daugeliui moterų – graži, veikli ir dar mama! Nors skambės ir labai banaliai, tačiau atsakyk į labiausiai visas moteris dominantį klausimą, kaip Tu viską spėji?

Iš tiesų, net neturiu laiko uždavinėti sau tokio klausimo... Daug veiklų priverčia Tave tą dienotvarkę užpildyti.

Tuomet tikriausiai sutiksi su taisykle „kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“?

Aš manau, kad taip. Jeigu dienoje atsiranda laisva valanda, pradedu galvoti, galbūt, ką nors pamiršau, prisigalvoju kitų darbų. Man ta laisva valandėlė labiau sutrukdo ir išmuša iš ritmo, o ne gelbėja.

Tad kokia ta Indrės Stonkuvienės kasdienybė?

Kiekviena diena ir savaitė yra naujiena. Įvyksta vis kas nors naujo – nauji žmonės, nauji projektai, nauji iššūkiai, naujos vedamos laidos... Vieno sakinio, apibrėžiančio, ką aš darau, net neužtektų.

Galbūt tuomet galėtum priminti, kokiomios veiklomis šiuo metu užsiimi?

Vedu „Teleloto“ laidą, esu atsakinga už projektą „Moterų pasaulyje“, esu „Huawei“ bei „Deichman“ ambasadorė, pastarajai kompanijai kuriu trendblog‘ą, taip pat dirbu su įvairių kitų kompanijų reklamomis.

K

aip manai, ar visos šiuolaikinės moterys turi būti veiklios? Ar tai būtina?

Ne. Aš manau, kad visos moterys turi susikurti savo gyvenimo taisyklę ir pagal ją gyventi. Viskas yra įmanoma, tereikia atrasti save ir tai, kas tau patinka.

O kokia Tavojo gyvenimo taisyklė?

Iš tiesų, aš ją dažnai keičiu. Smagu, kai pati tą taisyklę susikuri, gali ją koreguoti, kartais sulaužyti. Netgi patarčiau visoms tai padaryti, kad gyvenimas taptų įdomesnis.

Kokios asmenybės savybės reikalingos sėkmingam verslui?

Aš nesu labai sėkminga verslininkė, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą. Tiesiog darau tai, kas man patinka, tai, kas man tinka ir esu, kokia esu, prieš nieką nevaidindama. Jau dešimt metų esu tame vadinamajame šou versle ir manau, kad tiek ilgai tiesiog negali išlaikyti savo kaukės, vaidybos ir netikrumo. Man tai yra pats šlykščiausias dalykas, koks gali būti gyvenime.

A

Ar dažnai pasitaiko akimirkų, kai apsipylusi Nors ir esi labai užimtas žmogus, visuomet ašaromis sustoji ir nori viską mesti? Ką būni pasitempusi, tvarkinga. Kokia gi ta gražios moters paslaptis? Ar pati jautiesi tuomet darai? graži?

Aišku, kad būna visko. Mūsų visuomenėje yra susidariusi tokia nuomonė, kad Tu turi būti Dabar – taip. Aš jaučiuosi graži ne tiek išore, labai stipri. Mes visi bijome pasakyti, kad mums kiek vidumi. O tas pasitempimas ir yra tai, kad kas nors nepavyko. Tačiau aš manau, kad iš aš jaučiuosi nepriklausomai, ramiai ir stabiliai. to suklupimo mes galime pasimokyti, tvirtai Nemėgstu grožio salonų, nes tiesiog kenčiu atsistoti ir eiti į priekį. Pati metus su savimi sėdėdama vienoje vietoje. Man trisdešimt metų, dirbau, tikriausiai dėl to taip greitai grįžau į savo o aš niekada nebuvau pas kosmetologę. veiklas, gimus Pranciškui. Tačiau vis galvodavau „o Dieve, aš tai dariau?“ Tiesiog tu labai labai Sakoma, kad svarbiausias amžius, kai išsitaškai... Moterims labai sunku grįžti į normalų formuojasi stiliaus pojūtis, yra paauglystė. gyvenimą. Tad aš ir pradėjau kurti video tam, Kokia paauglė buvai pati? kad parodyčiau, jog nesvarbu, ar tu esi direktorė, ar tu esi mama, ar mergina, ar studentė, mes Tikriausiai buvau tokia, kokia esu dabar. visos esame vienodos. Mes visos išgyvename tas pačias emocijas. Tiesiog norėjau pabrėžti, kad Na, ir pabaigai... Kaip įsiviazduoji savo nereikia užsidaryti nuo pasaulio, nereikia klausyti dukrą užaugusią? Ar norėtum, kad ji į Tave vadovavimų, kad jeigu baigi dvyliktą klasę, turi lygiuotųsi? kur nors stoti, tiesiog laisviau ir paprasčiau į viską Iš tiesų, labai norėčiau. Tačiau labiausiai trokštu, žiūrėti ir taip atrasti savo kelią. kad ji būtų tiesiog žmogus.

FOTOGRAFAI: NERIJUS IR GINTARĖ MODELIS: GABRIELĖ MARTIROSIANAITĖ MAKIAŽAS: ŽANETA RUZGIENĖ ŠUKUOSENA: JOLANTA ŠVOBAITĖ MUSAUSKIENĖ STILIUS: SIMONA SENKAUSKAITĖ

FOTOGRAFIJA: DARIUS KUČYS ŽVAIGŽDĖ: AGNĖ GRUDYTĖ STILIUS: SIMONA SENKAUSKAITĖ MAKIAŽAS/PLAUKAI: ALINA SILIVANOVA

‘‘Agnė Grudytė: Tos dvi moterys. aktorė ir tikroji aš, tiesiog viena kitą papildo. Dažnai galvoju, ar aš pati keičiuosi ir vaidmenys kinta, ar likimas siunčia kitus vaidmenis, o, tokiu atveju, aš augu kaip moteris...

“

J

ei būtumėte režisierė ir kurtumėte spektaklį arba kino filmą apie savo gyvenimą, kaip jį pavadintumėte?

Tikriausiai iš viso nenorėčiau būti savo gyvenimo režisiere, galbūt, labiau scenariste... Aplinkybės, darbai ir kiti žmonės yra tavo gyvenimo, jeigu į jį žiūrėtume kaip į teatrą, režisieriai. Tad pavadinimą labai sunku sugalvoti... Tikriausiai, tiesiog „Gyvenimas“.

Kelių dalių spektaklis arba kino filmas būtų, kodėl?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tarsi vienas kino filmas. Tad, iš tikrųjų, labai svarbu suvokti, kad gyveni tik vieną kartą ir reikia suprasti, kad antro, trečio ar ketvirto karto, kaip kine dublio, nebus.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti žiūrovams savo kino filmu?

Nebijoti ieškoti ir klysti, o suradus tai, ko ieškojai, pasidžiaugti.

Galbūt jau yra sukurtas kino filmas, kuriame nuskambėję žodžiai tiktų kino filmui, kurį kurtumėte? Kokie jie?

Tikriausiai... „Gyvenimas yra gražus“.

A Kadangi režisierius gali kurti viską Kokia aktorė Agnė yra kine, o kokia savaip, ar norėtumėte ką nors savo moteris realiame gyvenime? gyvenime pakeisti / pergyventi / ištrinti?

Aktorius turi galimybę būti bet kuo, sukurti Kodėl? įvairiausius personažus. Tokia aktorė yra Ne, aš nieko nenoriu keisti. Iš tikrųjų, viskas Agnė Grudytė. Tačiau manęs, kaip aktorės labai priklauso nuo požiūrio. Netgi liūdniausi ir tiesiog moters negalima atskirti viena ir skaudžiausi dalykai gyvenime nutinka nuo kitos, nes dalis sukurtų personažų lieka ne veltui. Viskas yra tam, kad kiekvienas manyje. Kartais stengiuosi mokytis iš sukurtų žmogus suprastų, ko jis čia atėjo. Viskas yra vaidmenų padarytų klaidų ir jų nekartoti savo tam, kad kiekvienas iš mūsų išmoktų tam gyvenime. Tos dvi moterys tiesiog viena kitą tikras pamokas, priimtų pastabas. Tiesiog papildo. Dažnai galvoju, ar aš pati keičiuosi kauptų tą visų išgyvenimų lagaminą. Visų ir vaidmenys kinta, ar likimas siunčia kitus šiukšlių su savimi nešiotis, žinoma, nereikia, vaidmenis, o, tokiu atveju, aš augu kaip kartas nuo karto reikia išvalyti tą savo spintą moteris... ar lagaminą. Bet iš esmės, nieko nekeisčiau ir nieko nesigailiu. Viskas tik į gerą, bet kokiu Na, ir kas visgi įdomiau – gyvenimas ar kinas? Kodėl? atveju.

O ar apskritai norėtumėte įamžinti savo Gyvenimas ir yra kaip kinas... Juk visų filmų scenarijai yra iš gyvenimo... Man vienas gyvenimą, ar visgi to atsisakytumėte? dėstytojas kartodavo, kad aktorius vaidina Nenorėčiau, nes gyvenimą reikia ne kurti, scenoje, o ne gyvenime. Tad gyvenime o gyventi. Taip pat net nesijaučiu verta, kad nereikia vaidinti, gyvenime reikia būti. Tačiau mano gyvenimas būtų įamžintas. Šį klausimą tikriausiai yra taip, kad žiūrovas yra didesnis užduokite po trisdešimties metų... aktorius gyvenime, nei tas aktorius scenoje...

FOTOGRAFIJA: GYTIS GRIGĖNAS STILIUS: SIMONA SENKAUSKAITĖ MAKIAŽAS: CAROLINA.LT STUDIJA

MA

K

odėl pradėjote fotografuoti?

Markas: tikrai geras kadras yra tas, kurio niekada nepadarei...

O jei kalbėti bendrai, tai yra vizualiai kalbantis, jausmus Markas: fotografuoti pradėjau dėl to, nes labai patikdavo reikšti skatinantis vaizdas. Iš kliento pusės, jei tai komercinės optikos sukurtas atvaizdas. O vėliau kartu su tėčiu paskirties darbas, užsakovas laukia techniškai tvarkingos, mėgaudavausi stebėjimu, kaip yra ryškinama nuotrauka kokybiškos nuotraukos. Dažnu atveju komercinės nuotraukos ryškalo vonelėje... Tad ši veikla taip pat turėjo įtakos mano neatitinka fotografo požiūrio, kadangi klientas diktuoja savo sąlygas... pasirinkimui.

Miglė: aš mėgdavau piešti, tačiau buvau ir esu labai nekantri, Miglė: geras kadras yra toks: abu – tiek fotografas, tiek klientas – džiaugiasi rezultatu, o ne kažkuris vienas iš jų. o piešimas reikalavo labai daug kantrybės, o fotografija leido pavaizduoti matytą atvaizdą ar sukurtą kompoziciją iš karto.

Mada turi daug fotografijos sričių. Pavyzdžiui, yra Tai mane labai sužavėjo. raudonojo kilimo, komercijos ar spaudos fotografai.

Jei tektų pasirinkti nufotografuoti vieną vienintelį Kuriai sričiai (nebūtinai iš minėtųjų) patys save priskiriate? Kodėl? žmogų... Modelį, garsenybę, bet ką. Ką pasirinktumėte?

Markas: labai sunkus klausimas. Vieno vienintelio žmogaus Mes priskiriame save meninei-komercinei mados fotografijos sričiai. Mus labai žavi meninė ir konceptuali mados tikrai įvardinti negalėčiau, tai yra per sudėtinga. fotografijos pusė, atskleidžianti ne tik gražius vaizdus, tačiau pasakojanti ir aktualias problemas Miglė: Steven Meisel, fotografą, kuris, iš tiesų, vengia kamerų.

Tikrai geras kadras – koks jis?

.

ARK & MIGLE

K odėl pradėjote fotografuoti?

Būdamas aštuonerių, patarnaudamas bažnyčioje, užsidirbau pinigų ir nusipirkau pirmą fotoaparatą – taip viskas ir prasidėjo.

Jei tektų pasirinkti nufotografuoti vieną vienintelį žmogų... Modelį, garsenybę, bet ką. Ką pasirinktumėte?

Dažniausiai mane renkasi modeliai arba kažkas parenka modelį. Neišskirčiau vieno konkretaus.

Tikrai geras kadras – koks jis?

Natūrali emocija – užkrečiantis juokas, vieno kadro istorijoj nuneša viską. Klientai mėgsta pozuoti, žino, kuri jų pusė gražesnė. Tačiau dažniausiai džiaugiasi nuotraukomis, kurios nesuvaidintos, natūralios ir su ekspresija.

Mada turi daug fotografijos sričių. Pavyzdžiui, yra raudonojo kilimo, komercijos ar spaudos fotografai.

Kuriai sričiai (nebūtinai iš minėtųjų) patys save priskiriate? Kodėl?

Pats save priskirčiau raudono kilimo, spaudos ir vestuvių fotografijai. Visa mano fotografija – komercinė.

VIGANTAS OVADNEVAS

DAINI

K

odėl pradėjote fotografuoti?

Fotografija į mano gyvenimą atėjo prieš devynerius metus, visiškai netikėtai, tiesiog sudomino fotoaparatas ir šviesa, ir vis dar negaliu paleisti fotoaparato iš rankų...

Jei tektų pasirinkti nufotografuoti vieną vienintelį žmogų... Modelį, garsenybę, bet ką. Ką pasirinktumėte?

John Lennon.

Tikrai geras kadras – koks jis?

Geras kadras turi atitikti nemažai reikalavimų. Kalbant apie mados fotosesijas, tai pagrindiniai portreto elementai yra veidas, poza, rūbai ir lokacija. Prie kiekvieno iš jų galima daug išsiplėsti, galiausiai, turi būti balansas tarp visų elementų, kad kadru žmonės tikėtų.

Mada turi daug fotografijos sričių. Pavyzdžiui, yra raudonojo kilimo, komercijos ar spaudos fotografai.

Kuriai sričiai (nebūtinai iš minėtųjų) patys save priskiriate? Kodėl?

Šiuo metu mane labiau galima būtų pavadinti portretų ir komerciniu fotografu, aš vis pereinu per skirtingas sritis, šiuo metu užsibuvau ir, panašu, pabūsiu šioje.

IUS ŠČIUKA

OKSANA TOČ

K

odėl pradėjote fotografuoti?

Trylikos pradėjau lankyti fotografijos būrelį. Devyniolikos – studijuoti fotografiją. Pasirinkau profesiją ir tiek.

Jei tektų pasirinkti nufotografuoti vieną vienintelį žmogų...

Modelį, garsenybę, bet ką. Ką pasirinktumėte?

Jei vienintelį žmogų... Rinkčiausi savo sūnų.

Tikrai geras kadras – koks jis?

Priklauso nuo fotografijos žanro. Jei komercinis, tai apgalvotas, gerai suplanuotas, atsakantis į užduotį, gerai apšviestas, atliktas stiprios komandos. Nepriekaištingai suretušuotas. Esu labai kritiška tiek savo, tiek kitų darbui. Klientams patinka su manimi dirbti – chaltūrinti aš nemoku.

Mada turi daug fotografijos sričių. Pavyzdžiui, yra raudonojo kilimo, komercijos ar spaudos fotografai. Kuriai sričiai (nebūtinai iš minėtųjų) patys save priskiriate? Kodėl?

Kadangi mūsų klientai daugiausia juridiniai asmenys, faktas, kad esame komercinė fotostudija.

ÄŒICKAJA

ROBE

K

Kodėl pradėjote fotografuoti?

Kodėl... Atsakyti negaliu, bet kaip... Kelionė su tėvais į Graikiją labai pakeitė visą gyvenimą, nes susipažinau su mergina, kuri tuo metu buvo baigusi fotografiją, o aš buvau pasiskolinęs muilinę. Mergina man daug pasakojo apie fotografiją ir labai sudomino, tada aš buvau penkiolikos...

Jei tektų pasirinkti nufotografuoti vieną vienintelį žmogų...

Modelį, garsenybę, bet ką. Ką pasirinktumėte?

Be abejonių, Editą Vilkevičiūtę arba jaunąją Kate Moss.

Tikrai geras kadras – koks jis?

Tas, kuris iš pirmo žvilgsnio klientui nepatinka, tačiau paviešinus jį socialinėje erdvėje, sulaukia begalę teigiamų komentarų. Tuomet ir užsakovas pakeičia nuomonę.

Mada turi daug fotografijos sričių. Pavyzdžiui, yra raudonojo kilimo, komercijos ar spaudos fotografai. Kuriai sričiai (nebūtinai iš minėtųjų) patys save priskiriate? Kodėl?

Fashion Nude Art. Jaučiu, kad tai yra mano sritis, kurioje noriu tobulėti.

ERT MISHKA

FOTOGRAFIJA: PAULIUS ZABORSKIS MODELIAI: SIMA JAKULEVIČIŪTĖ JOGILĖ BANIKONYTĖ (MODILINA AGENCY) MAKIAŽAS: CAROLINA.LT STUDIJA

LAURITA GRUODYTĖŽILĖ FOTOGRAFAI: NERIJUS IR GINTARĖ

MODELIS: LAURITA GRUODYTĖ ŽILĖ MAKIAŽAS: JOLANTA ŠVOBAITĖ-MUSAUSKIENĖ STILIUS: NIKAS TERESCENKO, MIKAS KYTRA DĖKOJAME: CLOSTE CLOTHES BUTIQUE

L

aurita, įsivaizduokite, kad šiuo metu esate darbo pokalbyje ir turite keliais sakiniais save pristatyti. Papasakokite, kuo šiuo metu užsiimate?

už mane viską sudėliojo ir aš tiesiog tai priėmiau kaip išbandymą.

Pakalbėkime apie Jūsų veiklą mados industrijoje. Atstovaujate ne vienai Fotosesijų projektai, modelių konkursai modelių kompanijai, turite mis titulą... bei įvairių dizainerių organizuojami Ko reikalauja grožio karūna? pristatymai yra veikla, kuria šiuo metu gyvenu. Ji mane įkvepia, dėl jos gyvenimas Veikla mados pasaulyje man reiškia labai tapo įdomesnis bei prasmingesnis, nes daug. Tačiau tai nėra vargas arba našta. Ji galiu save pažinti iš naujo. man vienas malonumas. Visą gyvenimą mėgau būti dėmesio centre, bendrauti Šiuo metu gyvenate Didžiojoje su žmonėmis, o ši veikla būtent to ir Britanijoje, tačiau studijavote reikalauja. Kuo esi paprastesnis, tuo Lietuvoje...

Pirma, Lietuvos gyvenime lengviau ir man nieko nereikia edukologijos universitete, vėliau vaidinti – atsipalaiduoju ir būnu savimi. sekė studijos Kauno technologijos universitete. Kas paskatino keisti savo Ar laimėtas grožio konkursas daro pasirinkimus? Supratote, kad esate ne įtaką moters vidui? Galbūt įgavote savame kelyje? daugiau pasitikėjimo savimi?

Kiekvienas turime savo likimą ir jis Laimėjusi konkursą buvau labai su manimi įdomiai sužaidė. Visiškai laiminga, tačiau mano asmenybė nuo neplanuotai atsidūriau Didžiojoje to tikrai nepasikeitė. Tai tiesiog puikus Britanijoje, čia pirmą kartą atvykau tiesiog įvertinimas, daugiau nieko. Savęs niekada vasaros atostogoms ir taip gavosi, kad jau nelaikiau gražia, nes mačiau už save žymiai dvylika metų „atostogauju“. Pati tikrai dailesnių, tačiau pasitikėjimą savimi bei nieko nenorėjau keisti, buvau ir esu stipriai drąsą savyje ugdžiau nuo vaikystės, kitaip prisirišusi prie mamos, prie Lietuvos, prie net nedalyvaučiau tokiuose renginiuose. savo gimto miesto Kauno, tačiau likimas

M

M

ados industrijoje labiausiai vertinamas grožis. Kartais išskirtinis ir keistas. Kokia Jums yra graži moteris?

Manau kiekviena moteris yra savotiškai graži, tik reikia ta grožį pastebėti ir atskleisti. Kiekviena iš mūsų yra išskirtinė, tačiau daugumai trūksta pasitikėjimo savimi ir savęs vertinimo. Mano nuomone, graži moteris ta, kuri žino savo vertę ir nekreipia dėmesio į kitų žmonių apkalbas, nes juk visada atsiras tokių, kurie iš pavydo bandys sumenkinti arba pažeminti. Toks jau tas grožio pasaulis – jame daug konkurencijos bei apgaulės...

Pateikite keletą pavyzdžių, į ką lygiuojatės ir kuo žavitės.

Mano grožio supratimas yra labai savitas. Nuo pat mažens grožio etalonas, kaip ir daugeliui mergaičių, man yra mama. Šiek tiek apie ateities planus... Galbūt planuojate dalyvauti dar viename grožio konkurse?

Taip, tikrai turiu daug planų, noriu sudalyvauti dar keliuose konkursuose, susijusiuose su grožiu! Dabar labai noriu bei svajoju apie Classic Model UK kontraktą, taigi artimiausiu metu planuoju dalyvauti šiame konkurse ir, kaip visuomet, tikiuosi laimėti.

Kaip įsivaizduojate save po kelerių metų? Įsivaizduoju save užsiimant mėgiama veikla, kuri be abejonės turėtų būti susijusi su mada bei grožiu.

Na, ir pabaigai, palinkėjimas sau?..

Linkiu būti mylimai ir mylinčiai, nes nieko svarbesnio šiame pasaulyje už meilę nėra.

THE ESCAPE FOTOGRAFAI: NERIJUS IR GINTARĖ

MODELIS: KASPARAS STARINSKAS MAKIAŽAS/PLAUKAI: INGA NARBUTĖ (INNA MAKEUP) DIZAINERĖ/STILIUS: AISTĖ JULITA PAULIUKEVIČIŪTĖ

Parengė: Aistė Sendžikaitė

Mane visuomet žavėjo mintis apie savanorystę užsienyje – apie kelionę, iš kurios grįžti ne išleidęs krūvą pinigų, o atidavęs savo laiką bei energiją tiems, kuriems jos reikia. Iš draugų ir pažįstamų girdėjau, jog savanorystės patirtis – viena įsimintiniausių ir reikšmingiausių gyvenime. Pradėjusi domėtis įvairiais savanoriavimo projektais, perskaičiau daugybę istorijų. Mane labiausiai sudomino savanoriavimo programos Azijos šalyse, pagalba gyvūnams. Po ilgų paieškų, radau vaizdo klipą, kuriame buvo pasakojama apie Tailande esantį dramblių reabilitacijos centrą „Elephant Nature Park“. Jame apgyvendinti 72 drambliai ,išgelbėti iš turizmo industrijos. Įsigilinusi į šio parko veiklą, susisiekiau su keletu ten dirbusių žmonių ir supratau, kad tai – būtent ta vieta, į kurią noriu vykti. Į kelionę leistis nusprendėme kartu su drauge. Išvažiuoti norėjome greitai, dėl to teko skubiai surinkti lėšas kelionei, kuri turėjo trukti daugiau nei du mėnesius. Kelionės planas tapo tikru iššūkiu: turėjome viską apgalvoti ir apskaičiuoti, kaip kuo pigiau išsiversti Pietų Azijoje, o po savanorystės dar ir pakeliauti, aplankyti Tailandą, Kambodžą, Vietnamą, Indoneziją. Prieš išvykimą daug domėjomės šalies kultūra, nes važiavimas į nežinią, kad ir kaip intriguojančiai tai skamba, baugino. Pats planavimo procesas – jaudinantis ir įdomus. Mums patiko ieškoti informacijos, skaityti, rašytis, stengtis viską įsiminti, juk tai – neatsiejama nuotykio dalis. Žinoma, labai svarbu atlikti reikiamus skiepus, susitvarkyti dokumentus, sveikatos draudimą ir kt., o po to – susikrauti lagaminą ir pasiruošti nepamirštamiems įspūdžiams!

Kelionės metu labiausiai įsiminė Balio sala Indonezijoje. Abejoju, ar kada nors anksčiau esu mačiusi tiek žalumos! Saloje gyvenantys žmonės sugebėjo įsikurti nepažeisdami juos supančios laukinės gamtos. Didingi kriokliai, nuostabūs ryžių laukai, be galo dvasingi vietiniai žmonės bei neišnykstantis smilkalų dvelksmas.

Nekantrauju grįžti ir apkeliauti rytinę Balio pusę.

Azija tapo tikru rojumi ir dar dėl vienos priežasties. Aš ir mano kelionės kompanionė Monika jau du metus esame veganės, o tuose kraštuose pagrindinė religija – budizmas, daugelis žmonių nevalgo mėsos. Iš tiesų, dauguma nustebtų, koks platus maisto pasirinkimas ten vegetarams bei veganams! Daugybė šviežių daržovių bei egzotiškų vaisių, kuriuos galima įsigyti bet kuriame gatvės turguje. Kiekviena mūsų diena buvo tarsi didžiulė maisto fiesta. Monika kelionės metu užrašus pripildė populiariausių veganiškų restoranų pavadinimais. Rytus pradėdavome įspūdingoje terasoje, gurkšnodamos kavą galėjome stebėti dramblius, laisvai lakstančius ir besidžiaugiančius vienas kito draugija. Stebėjausi, kaip visgi jie sugebėjo atleisti žmonėms, kurie tiek metų juos išnaudojo ir kankino dėl materialinės naudos.

Savanoriavimo metu labiausiai sužavėjo ir įsiminė „Elephant Nature Park“ įkūrėjos Lek kalba ir jos sukurta dokumentika apie skaudžius šių nuostabių milžinų likimus. Įkvėpė tai, jog ši moteris savyje atrado tiek drąsos ir ryžto pakeisti seną, nusistovėjusį vietinių gyventojų požiūrį, kad drambliai yra tiesiog darbo įrankiai.

Niekada gyvenime tiek nesu verkusi, kiek savanoriavimo metu. Sunku suvokti, ką žmonės yra pasiryžę padaryti dėl vieno ar dviejų dolerių. Ši kelionė man leido suvokti šios tragedijos mastą. Dėl turizmo Tailande liko vos 5000 dramblių. Tokios kelionės atveria akis ir dar labiau sustiprina alkį nuotykiams bei troškimą padėti kitiems. Dabar man neberūpi įsigyti naują rankinę ar brangius batelius, nebegalvoju, ką apie mane mano kiti. Tokie materialiniai, tušti dalykai man nebeturi prasmės. Dabar galvoje sukasi tik mintys apie naujas keliones ir naujus nuotykius. Labai džiaugiuosi savo vidiniu perversmu!

Parengė: Aistė Sendžikaitė

Kontrastingasis Pietų Amerikos žemynas žavėjo visuomet, todėl šios kelionės pasirinkimas prasidėjo nuo ilgai kirbėjusios svajonės aplankyti Maču Pikču. Noras pamatyti ir patirti pietietišką gyvenimą skatino domėtis ir susidėlioti detalesnį kelionės planą. Po ilgų svarstymų nusprendėme, kad į mūsų TOP-3 patenka Čilė, Bolivija bei Peru.

Griežtas planas skatino dienas pradėti anksti. Kasdien teko keltis apie 4-6 val. ryto.

Visgi, sunkumus atpirkdavo nepamirštami, tarsi ryškiomis spalvomis nutapyti gamtos peizažai ir, žinoma, įkvepiantys nuotykiai. Nuotykiai, kurie išvyką pavertė visiškai kitokia, daug spalvingesne (sunku patikėti, bet tai įmanoma) nei ji buvo aprašyta mums pateiktame kelionės plane.

Kaip ir visi naujų nuotykių ištroškę keliautojai svajojome patirti tikrąjį vietinių gyvenimą, išvysti liepsnojančią Pietų Amerikos dvasią. Saulės spindulių kaitrą, žinoma, spėjo patirti kiekvienas, tačiau pajusti vietinių gyventojų karštakošiškumą, pasisekė tik mums. Kartą patekome į riaušes. Gyventojai protestavo prieš valdžios norą didinti mokesčius. Dažnos riaušės – Pietų Amerikos kasdienybė.

Bandymas išvengti grumtynių buvo nesėkmingas, atsidūrėme pačiame jų įkarštyje. Po tokių nuotykių automobilis liko be lango!

Kelionėje po Boliviją nestigo nuotykių. Ankstų rytą išvykome į „Uyuni“ druskos dykumą, esančią apie 3600 metrų aukštyje ir besitęsiančią daugiau nei 10 tūkst. kvadratinių metrų. Tokioje vietoje sunku suvokti kur žemė, kur dangus – čia viskas tarsi susilieja į didžiulę sniego pusnį. Kol mėgavomės bekraštės dykumos vaizdais, mūsų transporto priemonė, išleidusi

paskutinius atodūsius, nusprendė sustoti. Pasirodo, automobilyje neveikė kuro rodyklė – išnaudojome visus likusius degalus. Termometro stulpelis siekė apie 40°C troškaus karščio, saulė negailestingai alino. Kol pasimetę žvalgėmės aplink, ieškodami pagalbos, vairuotojas, keletą kartų patrūkčiojęs pečiais, ramiai atsisėdo automobilyje.

Tokia situacija jam – kasdienybė. Netikėtai, lyg iš giedro dangaus (kuris išties buvo giedras) sutikome kitus, dykumoje žioplinėjančius turistus. Nudžiugome taip, tarsi būtume sutikę senus pažįstamus ir išvaduotojus užpuolėme pagalbos prašymais. Po neramios kelionės dykumoje teko išmesti visus dėvėtus drabužius – druska juos visiškai sugadino. Nepamirštamą dieną vainikavo nakvynė „Palace del Sal“ viešbutyje – jis pastatytas iš 10 000 tonų druskos. Viešbučio darbuotojai juokavo – mums, turistams, viešbutyje leidžiama daryti ką norime, išskyrus sienų laižymą.

Kelionė negailėjo ir kitokių iššūkių. Teko apsistoti viešbutyje, kuris įsikūręs tokiame aukštyje, kad neįmanoma ištverti be kokainmedžio arbatos ir deguonies aparato.

Viešbučiuose vyravo skirtingos taisyklės, kurios mus, europiečius, stebino: dušu galima naudotis iki 10 minučių ir tik tam tikru laiku, įkrauti elektroninius įrenginius tik iki 20 val. ir t. t.

O dar maistas! Kelionėje norisi išbandyti viską, kas nauja. Teko paragauti net jūrų kiaulyčių, kurių skonis priminė traškią vištieną. Ir nors ši vakarienė mūsų nesužavėjo, skanesnio maisto nei Pietų Amerikoje neteko valgyti niekur. Maistą bei gėrimus ne tik ragavome, bet taip pat turėjome galimybę išmokti jų gaminimo paslapčių. Kelionėje pamėgto kokteilio „Pisco sour“ gaminimo pamoka atkleidė, jog vienas iš ingredientų yra žali kiaušiniai, tad kokteilio nusprendėme atsisakyti.

Įsiminė ir nepaprasti rytai Čilėje, kuriuos praleidome stebėdami stručius, laukinius arklius bei guanakus, įkvepiantys ežerų vaizdai Bolivijoje, išsvajotasis Maču Pikču bei ryškieji flamingai, nuo kurių ilgai neatsitraukėme – norėjosi įamžinti kiekvieną jų grakštų judesį.

Tai išskirtinė kelionė – 18 skrydžių, šimtai naujų veidų, kalbų, miestų ir miestelių, nuotykių bei pažinčių privertė suprasti, jog kiekvienas planetos kampelis yra unikalus. Nors keliauti į šį žemyną atrodo gali ne kiekvienas, čia daugelis netikėtai atranda giliai pasislėpusią tikrojo keliautojo dvasią.

E TIQUETTE

Ačiū už ištikimą buvimą kartu.

Iki pasimatymo.

Su meile, Nikas Terescenko