Lt manifesto web

E. ĮGŪDŽIŲ MANIFESTAS Specialiai šiam leidiniui įžangą parašė Don Tapscott, „Vikinomika“ autorius

Prie šio leidinio kūrimo prisidėjo įtakingi vyriausybės, švietimo, politikos, tyrimų ir pramonės atstovai

E. ĮGŪDŽIŲ MANIFESTAS Specialiai šiam leidiniui įžangą parašė Don Tapscott, „Vikinomika“ autorius

Prie šio leidinio kūrimo prisidėjo įtakingi vyriausybės, švietimo, politikos, tyrimų ir pramonės atstovai

PR ATAR MĖ Nepaisant dabartinių ekonominių ir finansinių neramumų, perėjimas prie žiniomis ir inovacijomis grindžiamos skaitmeninės ekonomikos įsibėgėja. Europos įmonių pajėgumas konkuruoti ir diegti naujoves vis labiau priklauso nuo strategiško bei efektyvaus informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo. Ši nauja pramoninė revoliucija atveria papildomas galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams, įvaldžiusiems IKT, o žemos ar nepakankamos kvalifikacijos asmenys tampa dar labiau pažeidžiami. Kadangi pasaulyje kuriasi didžiulės rinkos ir atsiranda nenugalimi konkurentai, pramonė ieško talentų ir išteklių, kur tik įmanoma. E. įgūdžiai tampa be galo svarbūs Europos regiono konkurencingumui.

Krizė atskleidė mūsų ekonomikų ir darbo rinkų silpnąsias vietas.

Nedarbo lygiui viršijant 10%, mums vis dar trūksta specialistų, turinčių e. įgūdžių. IKT studijas baigiančių studentų skaičius augo iki 2005, bet vėliau jis ėmė mažėti, o studenčių merginų skaičius išlieka beviltiškai mažas. Verslininkai perspėja, kad mums gali tekti susidurti su didžiule konkurencingumo ir inovacijų stoka, kuri ilgam stabdys augimą. Mums reikia ne tik IKT specialistų, bet ir visų profesijų bei sričių vadovų, verslininkų ir vadybininkų, turinčių e. įgūdžių.

Europa išlieka gerai pasirengusi spręsti šias problemas. Europos Komisija pristatė ilgalaikę e. įgūdžių strategiją ir skaitmeninę darbotvarkę, kuriose numatomos sąlygos, būtinos siekiant pasinaudoti IKT teikiamomis galimybėmis. Pažanga padaryta, bet to nepakanka: mums reikia paspartinti ir sustiprinti savo pastangas. Nedarbas siekia rekordinį lygį, ekonominės prognozės niūrios, taigi Europos Komisija 2012 metais ieškos naujų pramoninės politikos sprendimų, kad paskatintų augimą. Šiame manifeste pagrindiniai valdžios, švietimo, politikos, tyrimų ir pramonės veikėjai pristato daug svarbių idėjų. Jame atsispindi pagrindiniai e. įgūdžių iššūkio Europai komponentai ir pateikiami labai naudingi patarimai, ką reikia daryti. Aš nuoširdžiai dėkoju jiems už pasidalinimą savo išmintimi, patirtimi bei energija, prisidedant prie bendros vizijos ir veiksmų plano. Šis manifestas - tai kvietimas visiems mums imtis veiksmų.

Antonio Tajani

Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už pramonę ir verslumą PRATARMĖ

3

ĮŽ ANG A Kuriant skaitmeninį Europos pajėgumą Don Tapscott Europoje susidarė kritiška situacija. Vyriausybių skolos, jaunimo nedarbas, ekonominiai sunkumai, socialiniai neramumai, inovacijų stoka, institucijų sąstingis ir kitos problemos - viskas tarpusavyje susiję. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje pramoninė ekonomika ir daugelis jos institucijų po truputį žlunga. Matome verslą, apimtą krizės, vyriausybes, nesugebančias susitvarkyti, žiniasklaidą (ypač laikraščius), paminančią pagrindinius principus, neryžtingas finansines paslaugas, su finansiniais sunkumais susiduriančias transporto sistemas bei institucijas, ieškančias galimybių spręsti problemas ir bendradarbiauti su kitomis pasaulio šalimis. Turime apsvarstyti iš naujo ir perkurti daugelį organizacijų bei institucijų, kurios dešimtmečius mums gerai tarnavo, bet dabar priartėjo prie savo gyvavimo ciklo pabaigos.

Kartu aiškėja naujų įmonių, pramonės šakų ir naujų civilizacijų kontūrai.

Dabar visuomenė turi pačią galingiausią platformą, telkiančią žmones, įgūdžius ir žinias, reikalingas augimui, socialiniam vystymuisi ir teisingam bei darniam pasauliui. Dėl skaitmeninės revoliucijos seni pramoniniai modeliai keičiasi iš pagrindų ir atsiranda naujos galimybės. Internetas sparčiai vystosi: jis tampa vis galingesne bendravimo priemone ir lemiamu inovacijų bei gerovės varikliu, galinčiu radikaliai sumažinti bendradarbiavimo kainas ir visiškai pakeisti bendrą visuomenės pajėgumą diegti naujoves, kurti prekes, paslaugas, siekti pelno ir netgi keisti visuomenines vertybes. Spartėjant pokyčių tempui, auga ir pasekmės.

Skaitmeninė revoliucija teikia vilčių, kad ekonominiai ir visuomeniniai pokyčiai ves link klestėjimo, socialinio vystymosi ir stabilumo. Įmonės ir bendruomenės bendradarbiauja naujais būdais ir bendromis pastangomis sprendžia iškylančias problemas bei iššūkius. Žmonės bendradarbiauja įvairiose srityse kaip niekad anksčiau, siekdami perkurti mūsų institucijas ir stiprinti mūsų planetą, sveikatą bei mūsų gyvenimus. Švietimas, mokslas, nauji gyventojų užimtumo ypatumai ir demokratija kuria puikias iniciatyvas, kurioms būdingi nauji 21-o amžiaus principai: bendradarbiavimas, atvirumas, mainai, tarpusavio priklausomybė ir vientisumas.

4

E. įgūdžių manifestas

Bet egzistuoja rimta problema. Visoje Europoje didėja skaitmeninio pajėgumo atotrūkis tarp skaitmeninių pokyčių būtinybės ir darbo jėgos įgūdžių, techninių žinių bei gebėjimų. Kaip pastebima e. įgūdžių manifeste, nepaisant 22% vidutinio jaunimo nedarbo visoje Europoje, darbdaviai nuolat teigia, kad jiems trūksta darbuotojų darbo vietose, reikalaujančiose tam tikrų mokslinių ir techninių įgūdžių. Šis trūkumas tik stiprės.

Londono ekonomikos mokyklos neseniai atliktas europinis tyrimas rodo, kad Europos jaunimui labai trūksta įgūdžių, nepaisant paplitusios nuomonės, kad jie yra „skaitmeniniai čiabuviai“. Be to, Londono ekonomikos mokykla tvirtina, kad per pastaruosius metus sulėtėjo gyventojų e. įgūdžių įsisavinimas. Gerų atsiliepimų sulaukęs, Jungtinėje Karalystėje publikuotas Livingstone ir Hope pranešimas patvirtina šią nuomonę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad švietimo ugdymo planas ne tik neatspindi, bet ir neatsižvelgia į pramonės poreikius. Mokyklose lavinami tik pagrindiniai įgūdžiai, pavyzdžiui, teksto tvarkymo, bet ne sudėtingesni ir svarbesni įgūdžiai bei žinios apie įvairius technologijų įrankius, informatiką ir programavimą. „Eurostat“ duomenys, skelbti 2009 metais, rodo, kad dvidešimt septyniose Europos Sąjungos šalyse tik 14.3 žmonių (20-29 metų amžiaus) iš 1000 studijuoja mokslinius ir techninius dalykus pirmoje aukštojo mokslo pakopoje. Egzistuoja paradoksas: jaunimas ypač dažnai naudojasi IT (1624 metų amžiaus jaunuoliai naudojasi internetu nuo penkių iki septynių kartų per savaitę), nepaisant to, mažiau nei 30% vaikinų ir 15% merginų planuoja rinktis su IT susijusias aukštojo mokslo studijas. Atitrūkimas nuo gamtos mokslų ir techninių dalykų prasideda pradinio ugdymo pabaigoje ir vidurinio ugdymo pradžioje. Tai daro įtaką vėlesniam jaunų talentų, besirenkančių aukštojo mokslo studijas šioje srityje, skaičiui ir, žinoma, darbo jėgos e. įgūdžių lygiui. Švietimo sistemai būtini ambicingi uždaviniai ir pokyčiai, kad būtų patenkinti Europos jaunimo poreikiai, teigiamai veikiamas jų suvokimas bei motyvacija ir akademiniai pasiekimai gamtos mokslų bei techninių dalykų srityse ir kad jaunimas geriau pasiruoštų būsimam profesiniam gyvenimui.

Skaitmeninio pajėgumo stoka yra rimta problema Skaitmeninio pajėgumo stoka - rimta problema, nes technologinis raštingumas, pajėgumas ir įgūdžiai yra labai svarbūs visoms pramonės šakoms.

Globalizacija ir skaitmeninė revoliucija iš pagrindų keičia senus pramoninio amžiaus modelius, taikomus inovacijoms, gamybai, paskirstymui ir visoms

ĮŽANGA

5

kitoms ekonominėms veikloms. Jau daugelį metų rašau, kad kompanijos, kurios įgyvendina pokyčius, pagrįstus technologijomis, yra novatoriškesnės, nes talentų bendradarbiavimo tinkluose toks modelis veikia geriau. Jos turi geresnius santykius su klientais, kadangi socialinė žiniasklaida įtraukia klientus į patį verslo tinklą. Internetas, mobilumas ir didelės apimties duomenų bei jų kitos kartos analizės atsiradimas suteikia įmonėms galimybę iš pagrindų pakeisti savo veiklą ir pasinaudoti konkurenciniais privalumais.

Kadangi darbo jėgai trūksta skaitmeninių žinių ir reikalingų kompetencijų, Europos įmonės, vyriausybės ir kitos institucijos atsilieka.

Vis dėlto, yra ir kita problema – jaunimo nedarbas, kuris Europoje gerokai viršija 22%. Pastaruosius 10 metų šis skaičius nuolat auga. Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas šoktelėjo beveik iki 50%. Daug kas kaltina technologijas, bet tai nėra tikroji priežastis. Paskutinį nedarbo šuolį, susijusį su technologijomis, sukėlė automatizavimas, kai buvo siekiama apriboti išlaidas mažinant darbuotojų skaičių. Tačiau dabar, pribrendus skaitmeninei revoliucijai, technologijos turi galią ne tik automatizuoti, bet ir didinti žmogiškąjį pajėgumą. Kompiuteriai tapo bendravimo ir informacijos, žinių bei žmonijos protinių galių mainų priemone. Automatizavimas nebėra jų pagrindinė funkcija. Be to, pasaulinėje rinkoje jie padeda kurti konkurencingas įmones, rinkas ir atitinkamai naujas darbo vietas. Žinoma, dėl naujų bendradarbiavimo formų kai kurios pareigybės gali tapti nebereikalingos, o įmonėms gali tekti keisti ar mažinti savo darbo jėgą. Tačiau būtina paminėti ir tai, kad informacinės technologijos gali padėti naujoms įmonėms suklestėti, sustiprindamos jų pajėgumą diegti inovacijas, o naujos nedidelės įmonės savo ruožtu yra pačios patikimiausios darbo vietų kūrėjos. 2007 metais Jungtinių Valstijų Kauffman fondo atliktas svarbus tyrimas atskleidė, kad darbo vietas daugiausia kuria naujos įmonės, t.y. verslas: aštuoni iš dvylikos milijonų naujų darbo vietų buvo sukurta naujose įmonėse, kurioms ne daugiau kaip penkeri metai. Vyriausybių vadovai klysta manydami, kad naujas darbo vietas kuria šalies didžiausios ir sėkmingiausios korporacijos. Internetas atveria naujas verslumo ir naujo verslo kūrimo galimybes. Mažos įmonės gali turėti daug tų pačių galimybių kaip ir didelės kompanijos, bet be pagrindinių, inovacijas stabdančių kliūčių: biurokratizmo, vidinių taisyklių, sistemų ir senų darbo metodų. Atviros inovacijos, kai talentų neriboja įmonės geografinė padėtis, teikia naudą visoms organizacijoms, ypač smulkioms įmonėms. Kadangi vis daugiau mažų įmonių ieško naujų išteklių bei galimybių internete, jos gali pasinaudoti neribota prieiga prie pasaulinės rinkos, kuria anksčiau mėgavosi tik didžiausios korporacijos.

6

E. įgūdžių manifestas

IKT pramonės varomoji jėga visuomet buvo verslo iniciatyvos. Kitos pramonės šakos vis labiau įsisavina šį modelį. Todėl verslumo ir inovacijų kūrimo įgūdžiai bus pagrindiniai ateities e. įgūdžių elementai. „Įgūdžių lavinimas ir darbo vietų kūrimas yra Europos ekonominės ateities pagrindas,“ pabrėžia Jan Muehlfeit, „Microsoft“ atstovas ir vienas iš Europos e. įgūdžių asociacijos vadovų.

Verslumas kuria darbo vietas. Bendradarbiavimas ir verslo modeliai tinkluose skatina konkurencinį verslumą. Tai būdinga ir pačiai IKT pramonei, ir ekonomikai apskritai. Bet trūksta vieno dalyko. Jei mes ketiname sistemingai kovoti su nedarbu, Europai reikia vyriausybių strategijų, kurios sukurtų tam prielaidas. Technologijų teikiamos galimybės yra universalios, tad Europos verslininkai susiduria su pasauline konkurencija. Verslininkas Indijoje ar Kinijoje gali lygiai taip pat pasinaudoti prekių bei paslaugų užsakymo kitose pasaulio šalyse galimybe, tarptautine patirtimi ir pasiekti klientus, naudodamas įvairias internetines platformas.

Tačiau darbo vietos neproporcingai persikels ten, kur kultūra, institucijos bei talentai bus palankūs naujovių diegimui rinkoje. Labai svarbu, kad šioje pasaulinėje konkurencijoje Europa žengtų į pirmaujančias pozicijas svarbiausių e. įgūdžių atžvilgiu ir kurtų darbo jėgą, įskaitant verslų kūrėjus ir vadovus, verslininkus bei vadybininkus, kurie turėtų išsamių žinių apie technologijas ir įskiepytą skaitmeninės revoliucijos kultūrą.

Siekdamos skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą, vyriausybės turi investuoti į švietimą, kuris kurtų aukštų e.įgūdžių (highly e-skilled) darbo jėgą. Joms reikia vengti protekcionizmo ir užtikrinti, kad pasaulinės rinkos būtų atviros verslui. Vyriausybės gali skatinti tyrimus ir plėtrą, taikydamos mokesčių bei kitas lengvatas, ir padėti pradedančiam verslui pasinaudoti rizikos kapitalu bei rinkodaros parama. Visų šalių vadovai galėtų sudaryti galimybes gyventojams elektroniniu būdu pasidalinti mintimis bei problemomis ir kartu su jais ieškoti būdų, kaip skatinti verslumą. Jei Europa nori kurti naujas ir išsaugoti esamas darbo vietas besikuriančioje pasaulinėje rinkoje, vyriausybės turi nustoti remtis tradicinėmis didelėmis kompanijomis ir tapti verslumo šalininkėmis. Jos turi skatinti verslumą mokyklose, žiniasklaidoje bei visur kitur ir naudotis kiekviena galimybe.

Kiekvienai Europos šaliai reikia kampanijos „E.verslumas - naujų darbo vietų kūrimui,“ kurią vykdytų įvairūs suinteresuoti partneriai ir kuri būtų skirta e. įgūdžių lavinimui bei stiprinimui, skatinant kurti ir plėsti naujas įmones.

Vis dėlto, šiandien Europoje daugiau nei 300 milijonų žmonių susiduria su atskirtimi skaitmeninėje ekonomikoje. E. įgūdžių įsisavinimas galėtų

ĮŽANGA

7

padidinti kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, kurti užimtumo galimybes ir suteikti Europai taip reikalingą produktyvumo injekciją. Darbuotojai turi ir toliau lavinti savo turimus įgūdžius, kad galėtų konkuruoti sudėtingoje 21-o amžiaus darbo rinkoje. E. įgūdžius turinčių specialistų atlyginimai žymiai didesni nei tų, kurie turi žemesnio lygio įgūdžių. Tačiau reikia imtis rimtų vadybinių strategijų bei priemonių, kad e. įgūdžiai būtų pilnai išnaudojami siekiant efektyvių IT naudojimu grįstų inovacijų, ekonominio atsigavimo ir produktyvumo augimo.

Yra keletas labai svarbių sričių, kur techninės žinios yra tiesiog būtinos: • Visiems darbuotojams reikia tam tikro meistriškumo, kompetencijų ir žinių apie mūsų laikmečio įrankius, nes jie tampa labai svarbūs sėkmingam kiekvienos darbinės funkcijos atlikimui.

• Vadovai ir verslo vadybininkai privalo patys turėti e. kompetencijų.

Tai būtina sąlyga siekiant įgyvendinti suvokimą, kad nauja visuomenės informavimo terpė gali pakeisti ir nulemti organizacijos sėkmę. Lyginant su kitomis pasaulio dalimis, Europos vadybininkai lėčiau mokėsi naudotis kompiuteriu asmeniniais reikalais, nors jie turėtų pirmauti, nes savo elgesiu jie kuria kompanijų kultūrą.

Vadybininkų mokymui ir e. lyderystei tenka pagrindinis vaidmuo.

• Turime ugdyti žymiai platesnio profilio profesionalius technologus: įmonėms ir vyriausybėms reikia programuotojų, analitikų, sistemų inžinierių ir architektų, kurie kurtų ir administruotų jų IKT aplinkas.

• Pačiam IKT sektoriui taip pat reikia naujo lygio talentų – specialistų, kurie galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Europai reikia pasaulinio lygio darbuotojų: išprususių ir šiuolaikines technologijas išmanančių techninių darbuotojų, išradėjų bei technologų.

Atsižvelgiant į labai spartų inovacijų centrų augimą nuo Silicio slėnio iki Bangalorės, nuo Pekino iki Seulo, reikia skubiai imtis veiksmų.

• IKT talentų stokos problema - tai tik gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (ang., STEM) ledkalnio viršūnė.

Europai apskritai būtina didinti savo pajėgumą šių dalykų srityse.

Vis dėlto, norime pasakyti, kad ne tik techninis lavinimas yra svarbu ar kad viską viską lemia tik įgūdžiai, kaip mes juos tradiciškai suprantame

8

E. įgūdžių manifestas

- reikalingas labiau subalansuotas gamtos bei tiksliųjų ir humanitarinių mokslų modelis švietime. Studijuojant aukštosiose mokyklose, menai ir kitos netechninės disciplinos yra vienodai svarbios. Anksčiau studentai baigdavo universitetą ir būdavo pasiruošę gyvenimui – reikėdavo tik truputį sekti pasirinktos srities naujienas. Šiandien baigę studijas jie yra pasiruošę, sakykime, penkiolikai minučių. Jeigu pirmame kurse rinkotės techninės srities studijas, pusė to, ko mokėtės, ketvirtame kurse jau bus pasenę. Žinoma, jums vis dar reikalingi žinių pagrindai, negalite kiekvienos veiklos ar pokalbio metu ieškoti informacijos „Google“ tinklalapyje, bet žymiai svarbesnis yra jūsų gebėjimas mokytis visą gyvenimą, mąstyti, tirti, rasti informaciją, analizuoti, apibendrinti, derinti su tam tikra situacija bei kritiškai vertinti, taikyti tyrimų rezultatus problemų sprendimui, bendradarbiauti ir bendrauti. Tai ypač svarbu studentams ir darbdaviams, kurie konkuruoja pasaulinėje ekonomikoje. Darbo rinkos dabar yra pasaulinės, ir verslui savo veiklą vykdant tinkluose, išprusę darbuotojai susiduria su konkurencija kiekvieną akimirką. Darbuotojai ir vadovai privalo mokytis, prisitaikyti ir veikti kaip niekad anksčiau.

Taigi šiame manifeste vartojami žodžiai „e. įgūdžiai“ reiškia ne ribotus gebėjimus naudotis tam tikrais skaitmeniniais įrankiais, bet gilias žinias ir gebėjimus visą gyvenimą mokytis, stengiantis susipažinti su tam tikromis skaitmeninės revoliucijos sritimis, jos technologijomis, taikomosiomis programomis, nauda ir galimais pokyčiais.

Taigi ką reikia daryti?

Kad pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos galimybėmis ir neatsilikti pasaulinėje konkurencinėje kovoje, Europai reikia keisti savo darbuotojų įgūdžius, žinias ir gebėjimus. Dirbdami kartu, pramonė, švietimas ir vyriausybės turi galią užtikrinti ilgalaikius veiksmus bei sėkmę, kurie padės kurti naujas darbo vietas ir palaikyti konkurencingumą bei produktyvumo augimą. Europos darbuotojams reikia įrankių, kad jie galėtų pasinaudoti plačiomis novatoriškomis galimybėmis, atsirandančiomis įmonėse, kurios naudojasi skaitmeninėmis technologijomis. Tai būdinga visiems ekonomikos sektoriams. Privalome užtikrinti, kad visi darbuotojai - ne tik jauni - turėtų e. įgūdžių, reikalingų šiam įtinklinto intelekto amžiui.

Mokymasis dabar yra visą gyvenimą trunkantis procesas.

Visiems gyventojams turi būti sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti IKT mokymų galimybėmis, taigi europinei kampanijai „E. įgūdžių savaitė“ čia tenka svarbus vaidmuo. Ji siekia tikslų, numatytų Europos Komisijos 2007 metų pranešime „E. įgūdžiai 21-am amžiui“. Kampanija

ĮŽANGA

9

kviečia integruoti e. įgūdžius į pradinį ir vidurinį ugdymą. Mes turime stiprinti gamtos ir tiksliųjų mokslų mokymą, ypač matematikos ir fizikos. Jauni žmonės privalo suprasti, kad e. įgūdžiai suteikia jiems puikias karjeros galimybes.

Ribos tarp akademinio ir pramonės pasaulių pamažu nyks. Tai gerai, nes bus lengviau derinti pramonės reikalavimus ir mokslo tyrimus.

Be to, bus lengviau ruošti IT specialistus su atitinkamais e. įgūdžiais, o verslas gali tikėtis daugiau naudos. Savo ruožtu Europa irgi turi stengtis geriau išnaudoti turimus talentus. E. įgūdžiai puikiai papildo bet kurio patyrusio specialisto kompetenciją. IDC tyrimai atskleidžia, kad iki 2015 metų 90% visų darbo vietų reikės pagrindinių e. įgūdžių.

Visos e. valdžios galimybės irgi bus realizuotos tik tada, kai Europos gyventojai bus prisijungę prie interneto ir turės e. įgūdžių. Grupėms, kurioms kyla rizika patirti skaitmeninę atskirtį, reikalingi skaitmeninio raštingumo mokymai. Netgi išėję į pensiją vyresnio amžiaus gyventojai gali įgyti naujų įgūdžių kasdienių sveikatos, finansinių ar asmeninių reikalų sprendimui.

Būtina stabdyti nerimą keliančią tendenciją, kuomet mažėja moterų, dirbančių IKT srityje. Tai trikdo ekonominį augimą, todėl visos šalys privalo imtis priemonių lyčių nelygybės problemai spręsti. Dėl nepakankamo moterų skaičiaus su IKT susijusiose studijose ir profesijose, informacinių ir komunikacinių technologijų kompanijos bei pramonės šakos praranda daug talentingų darbuotojų.

Sprendžiant Europos e. įgūdžių problemas, reikės stipriai tobulinti vadybinę veiklą, kad stiprinti verslo kūrimą ir jo plėtrą. Turime derinti technologijas su kitomis verslo kompetencijomis. „Innovation Value Institute“ nustatė, kad daugelyje įmonių IT skyrių veikla nėra gera, o įmonių vadovai nėra linkę finansuoti inovacijų. Įrodyta, kad pirmauja tos organizacijos, kurios geriausiai sugeba diegti naujoves, panaudodamos IKT savo versle.

Europos e.kompetencijos standartų naudojimo skatinimas ir išduodami pažymėjimai kels IKT profesionalumo reikšmę ir skatins lavinti aukštesnio lygio e. įgūdžius. Jie nustatys, kokių žinių, įgūdžių ir kompetencijų reikia viešam ir privačiam sektoriui. Tai sustiprins Europos universitetų vaidmenį ruošiant IKT specialistus ir atitinkamos kvalifikacijos vadovus Europoje.

Reikės naujų įgūdžių, reikalingų sėkmingai veiklai IKT pramonės srityje ir atitinkančių naujas augimo tendencijas.

10

E. įgūdžių manifestas

Šiuo manifestu suinteresuoti partneriai ir Europos e. įgūdžių strategijos rėmėjai patvirtina savo pasiruošimą atlikti savo vaidmenį kuriant Europos švietimo inovacijų partnerystę. IKT švietimo ir e. įgūdžių lavinimo naujovėms tenka svarbiausias vaidmuo.

Don Tapscott yra populiarių leidinių autorius. „Macrowikinomics“ - jo naujausias leidinys (paruoštas kartu su Anthony D. Williams). Šiuo metu jis vadovauja naujų pasaulinių problemų sprendimų ir valdymo modelių tyrimui.

ĮŽANGA

11

12

E. įgūdžių manifestas

TUR INYS Pratarmė

3

Įžanga: Kuriant skaitmeninį Europos pajėgumą

4

Turinys

13

Apžvalga: Bendra situacija: nauja meistriškumo ir inovacijų paieška

14

Skyrius 1: Novatoriškas ugdymas: ateities Europos darbo jėga

24

Skyrius 2: Talentų paieška ir sėkmingas jų panaudojimas

35

Skyrius 3: Link vertę kuriančios IT

46

Skyrius 4: Išlaisvinkime moterų potencialą

61

Skyrius 5: Ateities vizija

76

Bendraautorių biografijos

86

Literatūros sąrašas

100

TURINYS

13

APŽVALG A Bendra situacija: nauja meistriškumo ir inovacijų paieška Dr. Bruno Lanvin Europos, kaip „realistinės utopijos“, idėja šiuo metu iš esmės susiduria su pirmuoju realiu išbandymu. Dabartinė krizė, kuri neabejotinai yra pasaulinė, įvairiose šalyse įgyja skirtingas formas bei tendencijas. Šiuolaikinėje istorijoje krizė pirmą kartą kilo tuo metu, kai pagrindinė gamybos ekonomika nebeatitiko pagrindinės vartojimo ekonomikos.

Be to, tai pirmas kartas, kai tarptautinio konkurencingumo pranašumai remiasi veiksniais, kurie turi tiek mažai bendro su įgimtais talentais, geografija ir ilgalaikiais technologiniais privalumais.

Naujas neatidėliotinos būtinybės pojūtis Taip greitai besikeičiančioje aplinkoje Europa priversta sukurti esminius pamatus savo ateities gerovei. Per pastaruosius dešimt metų Europa priėmė eilę strateginių sprendimų kurti konkurencingą ir integruotą ekonomiką, prioritetą teikiant aplinkos apsaugai bei inovacijoms. Dėl dabartinės krizės šių uždavinių įgyvendinimas atima daugiau laiko bei pastangų, bet kartu yra naudingesnis ir svarbesnis. Jei kas nors Europoje pasikeitė e. įgūdžių atžvilgiu, tai dabar būtinybė spręsti jų ugdymo klausimus tapo nebeatidėliotina: nedarbo lygis ir toliau auga Europoje, tuo tarpu kai Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio dalyse jis krinta (žiūrėkite diagramą žemiau).

Sezoniniai nedarbo lygio pokyčiai 27-iose ES šalyse, 17-oje euro zonos šalių, Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje nuo 2000 sausio iki 2012 sausio EZ-17

% 10

ES-27

Jungtinės Valstijos

8 6

Japonija

4 ‘00

’01

‘02

’03

‘04

Šaltinis: Eurostat 2012

14

E. įgūdžių manifestas

’05

‘06

’07

‘08

’09

‘10

’11

‘12

kalendoriniai metai

Neatidėliotina būtinybė spręsti šį klausimą ypač kyla dėl aukšto Europos jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygio. 2012 metų sausį surinkti duomenys (žiūrėkite diagramą žemiau) rodo, kad tuo metu darbo neturėjo 22.4 % jaunimo 27-iose ES šalyse ir 21.6 % euro zonos šalyse.

2011 metų sausį atitinkamai darbo neturėjo 21.1 % ir 20.6 % jaunimo. Žemiausias nedarbo lygis buvo Vokietijoje (7.8 %), Austrijoje (8.9 %) ir Nyderlanduose (9.0 %), o aukščiausias Slovakijoje (36.0 %), Graikijoje (48.1 % lapkričio mėnesį) ir Ispanijoje (49.9 %). JAV ir Japonijoje atitinkamai darbo neturėjo 8.3 % ir 4.6 % jaunimo.

Sezoniniai jaunimo nedarbo pokyčiai 27-iose ES šalyse ir 17-oje euro zonos šalių nuo 2000 sausio iki 2012 sausio ES-27

% 22

EZ-17

20 18 16 14 ‘00

’01

‘02

’03

‘04

’05

‘06

’07

‘08

’09

‘10

’11

‘12

kalendoriniai metai

Šaltinis: Eurostat 2012

Šią naują būtinybę skatina vis stiprėjanti nuostata, kad naujos gamybos technologijos, nauji vartojimo įpročiai ir naujos elgsenos atveria plačias galimybes Europos atsigavimui su dideliu darbo vietų skaičiumi, įgyvendinant jos ambicijas ir siekius būti pasauline lydere produktyvumo, inovacijų ir įtraukties srityje. Būtent informacinėms bei komunikacinėms technologijoms (IKT) ir e. įgūdžiams tenka pagrindinis vaidmuo ateities tyrimuose ir strategijose, kuriant naujas darbo vietas ir siekiant darnaus Europos atsigavimo.

Naujos galimybės Per pastaruosius dešimt metų pasaulyje el. laiškų, siunčiamų per dieną, skaičius išaugo nuo 12 milijardų iki 247 milijardų, teksto žinučių - nuo 400 tūkstančių iki 4.5 milijardų, o vidutinis valandų, per savaitę praleistų naršant internete, kiekis - nuo 2.7 iki stulbinančių 18 valandų. Tokiame pasaulyje individualūs, socialiniai, profesiniai ir vadybiniai įgūdžiai turi būti iš naujo apibrėžti ir pritaikyti.

APŽVALGA: BENDRA SITUACIJA

15

Su informacija ir tinklais susijusios naujovės (debesų kompiuterija, didelės apimties duomenų apdorojimas, tinklų bei paslaugų apjungimas, visuomeninė žiniasklaida, mobilus internetas ir pan.) kuria naujų įgūdžių poreikius ir didžiules galimybes tiems, kurie pirmieji tuos įgūdžius įgis bei pasinaudos jų teikiamomis.

Toliau šiame leidinyje pateikiami duomenys apie dabartinius ir numatomus e. įgūdžių pasiūlos bei paklausos lygius. Šie duomenys atskleidžia nenumaldomą deficitą visoje Europoje: aukšto nedarbo lygio ir didelio neužpildytų darbo vietų technologijas naudojančiose srityse skaičiaus paradoksas lieka vienas labiausiai šokiruojančių Europos darbo rinkoje.

Dabar yra toks metas, kai strategiškai tinkamiausio būdo e. įgūdžių problemai spręsti parinkimas yra toks pat svarbus, kaip ir šios problemos sprendimo priemonės bei procesai. Kadangi pasaulinį konkurencingumą vis labiau skatina žinios bei inovacijos, akivaizdu, kad Europai reikia stiprinti savo galias (ypač IKT sektorių ir žinių ekonomiką), siekiant tvarių santykinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Vis dėlto, darbo jėgos kokybės ir struktūros pritaikymas iššūkiams bei galimybėms, kylančioms iš pasaulinės žinių ekonomikos atsiradimo, lieka problema, kurios neišsprendus gali kilti rizika kitoms būsimoms pastangoms, kuriant Europos, kaip pasaulinės jėgos ir konkurencingumo bei įtraukties pavyzdžio, ateitį. Tokia yra ę.įgūdžių problemos esmė.

Svarbi trūkstama grandis: vidinė ir išorinė Suinteresuotos šalys sutaria, kad e. įgūdžiai yra labai svarbūs ne tik konkurencingumui, produktyvumui bei inovacijoms, bet ir Europos darbo jėgos profesionalumui bei įdarbinimo galimybėms. Būtina užtikrinti, kad vadovų, IT specialistų ir vartotojų žinios, įgūdžiai, kompetencijos ir išradingumas atitiktų aukščiausius pasaulinius standartus ir kad jie būtų nuolat atnaujinami efektyvaus mokymosi visą gyvenimą metu.

Europai reikia e. įgūdžių turinčių žmonių, kurie ne tik kurtų infrastruktūrą, bet ir naudotųsi ja. E. įgūdžių turinti visuomenė yra žinių visuomenės pirmtakas. Jei Europos gyventojams trūks pagrindinių e. įgūdžių, infrastruktūrai skiriamos ir planuojamos investicijos (pvz., plačiajuostis internetinis ryšys) neatsipirks. Kalbant apie pramonę, taip pat akivaizdu, kad besitęsianti didelė IT darbuotojų stoka kelia riziką Europos ekonomikos sėkmei. Ji neigiamai veikia aukštų technologijų pramonės vystymąsi ir stabdo inovacijų diegimą, o tai daro įtaką

16

E. įgūdžių manifestas

įdarbinimo galimybėms ir produktyvumui susijusiose pramonės šakose.

Taigi IT specialistų trūkumas silpnina Europos galimybes konkuruoti pasaulyje. Be to, šalių viduje tokia stoka kelia grėsmę vieningos skaitmeninės rinkos (ang., Digital Single Market) sukūrimui.

E. įgūdžiai lemia Europos konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą 2007 metų rugsėjį po išsamių konsultacijų ir diskusijų su suinteresuotomis šalimis bei šalimis narėmis vykusio Europos e. įgūdžių forumo, Europos Komisija paruošė pranešimą „E. įgūdžiai 21-ame amžiuje: konkurencingumo, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas“, kuris apima ir ilgalaikę ES e. įgūdžių strategiją. 2007 m. lapkritį posėdžiavusi Konkurencingumo Taryba ją parėmė. Suinteresuoti partneriai taip pat pritarė ilgalaikei e. įgūdžių strategijai. IKT verslo atstovai įsteigė e. įgūdžių lyderystės valdybą, kurios tikslas yra prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo. Su šiuo klausimu susijęs tyrimas atskleidė, kad nacionalinės IT strategijos apima tik IT vartotojų pagrindinių įgūdžių lavinimą, o IT specialistų įgūdžių lavinimas dažnai laikomas tęstinio profesinio mokymo dalimi. Tyrimas taip pat parodė, kad devynių šalių strategijose numatomas e. verslo įgūdžių lavinimas. Dvidešimt šešios šalys turi strategijas, skirtas vartotojų e. įgūdžiams, o vienuolika šalių (Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Airija, Malta, Ispanija, Portugalija, Rumunija, Jungtinė Karalystė ir Turkija) turi strategijas, skirtas IT specialistų e. įgūdžių lavinimui. Tyrimo metu buvo nustatytos iš viso keturiasdešimt penkios iniciatyvos, skirtos IT specialistų įgūdžių lavinimui.

Padaryta didelė pažanga įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją. Sukurta Europos e. kompetencijų sistema, o bendradarbiaujant su keliais aukšto lygio suinteresuotais partneriais sukurtas ir Europos e. įgūdžių karjeros portalas. Nuo tada pradėtos naujos veiklos: įžvalgų scenarijų apie specialistų pasiūlos ir paklausos derinimą kūrimas, kad būtų galima geriau pasiruošti numatomiems pokyčiams, tolesnis Europos e. kompetencijų sistemos kūrimas ir aktualių finansinių bei biudžetinių iniciatyvų skatinimas. Be to, vykdoma europinė kampanija „E. įgūdžių savaitė“ - pagrindinė informacinė kampanija, skirta skatinti e. įgūdžių lavinimą, dalintis patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą ir burti asocijuotus partnerius.

Europai vis dar ieškant išeities iš krizės, 2007 metų įžvalgos įgauna naują prasmę: nedarbas IT srityje lieka žymiai mažesnis nei bendras

APŽVALGA: BENDRA SITUACIJA

17

bedarbystės lygis visais laikais. Tai rodo, kad IT sektoriaus (ir e. įgūdžių) augimo skatinimas pelnytai gali būti laikomas kontraciklinės strategijos, skirtos didinti darbo vietų skaičių, instrumentu.

Naujos tendencijos pasaulinėje talentų paieškoje Pagrindinė tendencija, daranti įtaką e. įgūdžių paklausai, yra pasaulinio gamybos produktyvumo išnaudojimas. Pažvelgus į prekybos balansus, matyti, kad Europa importuoja daugiau IT prekių, o eksportuoja daugiau IT paslaugų, be to ji eksportuoja brangesnius IT produktus ir paslaugas, o importuoja pigesnes prekes bei paslaugas. Todėl akivaizdu, kad Europai reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių e. įgūdžių, kurie gali prisidėti prie inovacijų, ypač paslaugų srityje.

Per pastarąjį dešimtmetį Europai ne ypač sekėsi pritraukti IT talentus iš užsienio šalių. Užsakomosios paslaugos (angl. outsourcing) ir įmonių perkėlimas (angl. offshoring) nėra perspektyvūs e. įgūdžių stokos įveikimo Europoje sprendimai. Per dažnai taikomi tokie metodai kelia pavojų novatoriškų produktų bei paslaugų kokybei. Be to, akivaizdu, kad šalys, iki šiol papildančios IT specialistų gretas ir mažinančios jų trūkumą Europoje, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, greitai pačios susidurs su rimta e. įgūdžių stoka. Bus svarbu ne tik išsaugoti pakankamai profesionalius e. įgūdžius Europoje, bet ir rasti būdus, kaip auginti jų potencialą ir lygį. Šiandien šią e. įgūdžių rinkų globalizaciją nulemia padidėjęs aukštos kvalifikacijos asmenų mobilumas. Pasauliniai informacijos tinklai, teletiltai ir virtualios komandos, peržengiančios geografines ribas bei laiko juostas, kuria naujas darbo aplinkas, kuriose tinkamų talentų paieška tampa strategiškai svarbia. „Pastangos tobulinti įgūdžius ir stiprinti akademinį meistriškumą įsibėgėja: visame pasaulyje ženkliai auga aukštajam išsilavinimui, studijoms ir mokslo tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP, angl. R&D) skirtos lėšos – ypač augančios ekonomikos šalyse.

Metas kryptingiems veiksmams Nagrinėjant „INSEAD eLab“ įgūdžių piramidės paradigmą, akivaizdu, kad Europai reikia spręsti naujus iššūkius kiekviename iš trijų lygių: (1) raštingumo ir pagrindinių įgūdžių, apimančių e. įgūdžius, matematiką ir gamtos mokslus; (2) profesinių įgūdžių, reikalingų darbo rinkai ir lavinamų ne tik formalaus švietimo įstaigose, bet vis dažniau ir pačiame darbe; (3) pasaulinės žinių ekonomikos talentų, kurie yra mažiau apčiuopiami, bet apima vadovavimą komandoms bei pokyčių numatymą ir yra labai svarbūs

18

E. įgūdžių manifestas

inovacijoms. Nors Europoje pagrindinių ir profesinių įgūdžių situacija yra geresnė nei daugumos konkurentų, nė vienoje iš trijų ji nepirmauja (žiūrėkite žemiau).

Pak opa

Nr. 1

Pak opa

Nr. 2

Pak opa

Nr. 3

Pasaulinės žinių ekonomikos talentai: Trečioji (viršutinė) pakopa apima aukštesnio lygio, bet rečiau pasitaikančius įgūdžius, kurių reikia vadovaujant daugiakultūrėms komandoms, dirbant virtualiose komandose ir įgyvendinant, Pasaulinės žinių numatant bei valdant pokyčius. Šie įgūdžiai labai svarbūs inovaciekonomikos joms ir naujų iššūkių bei problemų sprendimui. talentai

Profesiniai įgūdžiai

Profesiniai įgūdžiai: Antra (vidurinė) pakopa apima žinias ir gebėjimus, kurių reikia tam tikroms profesijoms. Daugumą šių įgūdžių galima įgyti per formalų švietimą (pvz., inžinerijos, teisės mokyklose ir universitetuose).

Tačiau vis daugiau šių įgūdžių įgyjama jau dirbant.

Raštingumas ir pagrindiniai įgūdžiai (matematika, gamtos mokslai ir IT raštingumas)

Raštingumas ir pagrindiniai įgūdžiai: Pirmoji (pagrindinė) įgūdžių piramidės pakopa apima svarbiausius įgūdžius ir žinias, kurių reikia kiekvienam šiuolaikinės visuomenės individui. Jie apima ne tik tradicinį raštingumą (pvz.: rašymą, skaitymą ir pagrindinius matematinius įgūdžius), bet vis labiau ir IT raštingumą.

Šaltinis: Lanvin, B. ir Fonstad, N. (2009), “Who Cares? Who Dares? providing the skills for an innovative and sustainable Europe” INSEAD eLab, kovas, 2009.

2009 metais „INSEAD“ įvertino pagrindinius europiečių įgūdžius balu B, profesinius įgūdžius - B su minusu, o pasaulinės žinių ekonomikos talentus - C. Nuo tada situacija iš esmės nepasikeitė. Vis dėlto, nėra priežasties, dėl ko Europa turėtų atsilikti: Suomija, Danija ir Švedija, pavyzdžiui, pagal pasaulinius rodiklius užima aukštas pozicijas. Nors profesinis tobulėjimas darbe taps svarbia sprendimo dalimi, pagrindinis vaidmuo tenka švietimo sistemoms. Europos švietimo sistemoms nuo pradinės mokyklos iki universiteto reikia sistemingos pertvarkos, kad skaitmeninis raštingumas būtų geriau integruotas į ugdymo turinį. Tokiai pertvarkai reikės glaudaus švietimo ir verslo bendradarbiavimo, supratimo, kad esminės reformos yra būtinos, ir ženkliai didesnių investicijų.

Europa investuoja žymiai mažiau į aukštąjį mokslą nei Jungtinės Valstijos ar Japonija. Neseniai atliktas „Economist Intelligence Unit“ (EIU) tyrimas įvardino Jungtines Valstijas, Singapūrą, JK, Airiją ir Pietų Korėją kaip šalis, kurioms geriausiai sekasi lavinti tinkamus IT talentus. Pagal EIU, šių šalių sėkmę lemia sparčiai augantis studentų, besirenkančių aukštojo mokslo studijas, ypač gamtos mokslus ir inžineriją, skaičius. Be to, jos išlaiko pasaulinės klasės universitetus ar technologijų institutus, kuriuose technologai lavina ne tik techninius, bet ir verslo bei vadybinius įgūdžius.

APŽVALGA: BENDRA SITUACIJA

19

Europos skaitmeninės strategijos įgyvendinimas 2010 metais Europos Komisija oficialiai priėmė viceprezidentės Neelie Kroes pasiūlytą Europos skaitmeninę strategiją, išskirdama septynias prioritetines veiklos sritis: vieningos skaitmeninės rinkos (angl. Digital Single Market) kūrimą, didesnio sąveikumo, pasitikėjimo ir saugumo internete stiprinimo, daug spartesnės interneto prieigos, didesnių investicijų į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP, angl.R&D), skaitmeninio raštingumo įgūdžių bei įtraukties stiprinimą ir informacinių bei komunikacinių technologijų taikymą, sprendžiant socialines problemas, pavyzdžiui, klimato pokyčių ar senstančios visuomenės integracijos. Naudos pavyzdžiai apima lengvesnius elektroninius atsiskaitymus bei sąskaitų išrašymą, spartų telemedicinos bei energiją taupančio apšvietimo diegimą ir pan.

Europos Komisija imsis šių veiksmų: • skatins e. lyderystę ir IKT profesionalumą, siekiant didinti Europos talentų skaičių ir Europos IKT specialistų kompetencijas bei mobilumą, • rems internetinių įrankių kūrimą, siekiant nustatyti ir įvertinti IKT specialistų bei vartotojų kompetencijas susiejant juos su Europos e. kompetencijų sistema ir „EUROPASS“, • skatins daugiau moterų rinktis IKT specialisto karjerą, • skaitmeninį raštingumą padarys Europos Socialinio Fondo (ESF) prioritetiškai remiama sritimi (2014-2020), • pasiūlys europinius skaitmeninių kompetencijų ir informacinio raštingumo rodiklius.

Tikimasi, kad šalys narės prisidės prie šių pastangų: • įgyvendins ilgalaikes e. įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo strategijas.

• integruos el. mokymąsi į savo švietimo ir mokymų modernizavimo programas: ugdymo turinį, mokymosi rezultatų vertinimą ir dėstytojų bei instruktorių profesinį tobulinimą.

20

E. įgūdžių manifestas

Gana nesudėtinga įsivaizduoti, kaip anksčiau pristatyta tipologija (įgūdžių piramidė) galėtų būti tiesiogiai pritaikyta kiekvienam iš šių veiksmų. Tačiau sistemingas šios sistemos įgyvendinimas tiek Europos institucijoms, tiek nacionalinėms vyriausybėms bus rimtu iššūkiu.

Diegti naujoves siekiant pranašumo ir siekti pranašumo diegiant naujoves Per pastaruosius keletą metų gausus suintersuotų pusių būrys, ypač IT pramonė, gana iškalbingai rekomenduoja imtis neatidėliotinų veiksmų. Žemiau pristatome keletą pavyzdžių.

ES šalių valdžia turėtų inicijuoti informacines kampanijas, vykdomas valdžios institucijų kartu su verslo atstovais, kurios atkreiptų dėmesį į karjeros galimybes, atsiveriančias studijuojantiems matematiką, gamtos mokslus ar technologijas. Tokios kampanijos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į e. įgūdžių stoką, su kuria šiuo metu susiduria ES, ir į augantį atotrūkį tarp pasiūlos ir paklausos.

Iki 2015 metų visos pradinės ir vidurinės mokyklos turi būti aprūpintos sparčiuoju internetu, o visi mokiniai turi būti išmokyti atsakingai ir saugiai juo naudotis. Turi būti organizuojama daugiau užklasinės veiklos, pavyzdžiui: išvykų į laboratorijas, atvirų durų dienų įmonėse ir tyrėjų vizitų.

Turi būti plečiamos stažuočių galimybės, kad mokiniai ir studentai geriau suprastų, kokios žinios yra paklausios rinkoje dviem svarbiais momentais: kai paaugliai sprendžia, ką studijuoti baigus vidurinę mokyklą, ir studijų universitete pradžioje, kai studentai renkasi tam tikrą specializaciją.

Kalbant apie pradinio etapo uždavinius, reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: • Turi būti atlikta išsami statistinė analizė apie IT įgūdžių stoką, kad galima būtų išsiaiškinti, kokių būtent įgūdžių trūksta. Turi būti ruošiamos metinės Eurobarometro ataskaitos, kuriose būtų paaiškinama, kokių e. įgūdžių, darbdavių nuomone, reikės per ateinančius trejus-penkerius metus.

• Turi būti sukurta paskatų sistema, skatinanti mokytojus ir dėstytojus nuolat atnaujinti savo IT žinias ir mokymo metodus, siekiant

APŽVALGA: BENDRA SITUACIJA

21

skaitmeninio mokymo(si) integracijos. Turėtų būti išduodami pažymėjimai, patvirtinantys mokytojų e. įgūdžius.

• Europos Komisija turi organizuoti ir finansuoti tarpmokyklinius matematikos bei gamtos mokslų konkursus Europoje ir apdovanoti geriausiai pasirodžiusius dalyvius.

Be to, akivaizdu, kad e. įgūdžių problema bus ir kokybinė, ir kiekybinė.

Europai reikia aukštos aukštos kvalifikacijos IT specialistų, kurie atitiktų darbdavių poreikius. Didėjant rinkos nepastovumui, tradicinis modelis „mokausi, po to dirbu“ tampa mažiau aktualus. Darbdaviai ir pedagogai turi glaudžiai bendradarbiauti, kad sukurtų lankstesnę įgūdžių lavinimo sistemą (t.y. mokymosi mokytis).

ES įgyvendinama e. įgūdžių strategija paprasčiausiai negali būti trumpalaikė. Egzistuoja akivaizdi e. įgūdžių pasiūlos bei paklausos problema, kuri taps vis aštresnė. Augs darbuotojų, turinčių labiausiai paplitusių technologijų infrastruktūros palaikymo įgūdžių, bei žiniomis grįsto bendradarbiavimo įgūdžių, paklausa.

Vis dėlto, visas šias rekomendacijas nustelbia pasaulinio lygio inovacijų poreikis, su kuriuo susiduria Europa. E. įgūdžiai yra svarbiausias inovacijų ekosistemos komponentas; kitaip tariant, Europai reikia puikių e. įgūdžių, kad ji išlaikytų pirmaujančias pozicijas pasaulinėje konkurencijoje dėl naujovių kūrimo ir diegimo. Europai reikia būti pranašesnei, kad galėtų sparčiai diegti tas naujoves. Be to, Europa turi tobulinti savo švietimo ir mokymų sistemą, kad atrastų ir pritrauktų daugiau talentų, tyrėjų ir aukštos kvalifikacijos specialistų bei vadovų.

Europai reikia diegti naujoves tiek trečiosios pakopos, tiek pagrindinio išsilavinimo, tiek mokymosi visą gyvenimą sistemose, kad ji galėtų turėti konkurencinį pranašumą, lyginant su kitomis šalimis.

Delsti daugiau negalima Europa, kaip regionas, turi turėti savo viziją ir intensyviai remti iniciatyvas, šalinančias e. įgūdžių stoką, kuri yra struktūrinė, bet ne ciklinė problema. Dabartinė krizė kiek apramino debatus, kadangi žemesnė paklausa leido susidaryti klaidingą nuomonę, kad e. įgūdžių stoka galbūt mažėja. Deja, tai yra tik iliuzija: jeigu Europos verslininkai, valdžios ir akademinio pasaulio atstovai nesiims skubių veiksmų, prasidėjus atsigavimui atotrūkis taps dar akivaizdesnis. Tos Europos ekonomikos, kurios nepasinaudos krize siekdamos sustiprinti savo

22

E. įgūdžių manifestas

galimybes lavinti darbuotojų ir vadovų e. įgūdžius, sumenkins savo galias konkuruoti žiniomis grįstame ir naujovių kupiname pasaulyje.

Įgūdžių paklausa rinkoje

Bendra paklausa ir įgūdžių pasiūla

Įgūdžių pasiūla rinkoje Scenarijus Nr. 2:

Patobulintas e. kompetencijų ugdymo planas

Įgūdžių pasiūla rinkoje Scenarijus Nr. 1:

Įgūdžių stoka

Veiksmų nesiimta

Laikas

Prieš krizę

Krizė

Po krizės

Šaltinis: Lanvin, B. ir Fonstad, N. (2010), „Strengthening e-Skills for Innovation in Europe”, „INSEAD eLab“, 2010.

Susiduriant su neatidėliotinai spręstina problema kad jaunimo nedarbo lygis Europoje vis auga, būtinybė imtis skubių veiksmų įgyja naują prasmę. Kol kas mes matome tik skaitmeninės revoliucijos pradžią: jos ateitį būtina išnaudoti siekiant platesnių Europos uždavinių (visaapimančio konkurencingumo ir tvaraus bei novatoriško augimo), būtinai atsižvelgiant ir į dabartinius Europos piliečių poreikius bei lūkesčius.

Galimybės lavinti savo įgūdžius suteikimas jiems yra svarbus šios sudėtingos sistemos elementas.

APŽVALGA: BENDRA SITUACIJA

23

Skyrius 1 Novatoriškas ugdymas: ateities Europos darbo jėga Nors nuo pirmo e. įgūdžių Manifesto, paskelbto 2010 metais ekonominė krizė smarkiai paveikė užimtumą – ypač jaunimo tarpe - vienas elementas beveik nepasikeitė: įgūdžių, lavinamų dabartinėje švietimo sistemoje, neatitikimas įgūdžiams, kurie reikalingi darbe.

Kaip buvo minėta pirmame manifesto leidime, egzistuoja paradoksas: „Jaunimas ypač dažnai naudojasi IT: 16-24 metų amžiaus jaunuoliai naudojasi internetu nuo penkių iki septynių kartų per savaitę. Nepaisant to, mažiau nei 30% vaikinų ir 15% merginų planuoja rinktis aukštojo mokslo studijas, susijusias su IT.“ Anksti prasidedantis (vėlyvame pradinio ir ankstyvame vidurinio ugdymo etape) atitrūkimas nuo gamtos mokslų ir techninių dalykų daro įtaką tolesniam jaunų talentų, kurie renkasi šios srities aukštojo mokslo studijas, skaičiui o vėliau ir darbuotojų turimų e. įgūdžių lygiui. Švietimo sistemai būtini ambicingi uždaviniai ir pokyčiai, kad būtų patenkinti Europos jaunų žmonių poreikiai. Būtina daryti teigiamą įtaką suvokimui, o tuo pačiu ir skatinti motyvaciją ir pasiekimus gamtos mokslų bei techninių dalykų srityse studijų metu, siekiant geriau paruošti jaunimą vėlesniam profesiniam gyvenimui.

Studentų įgūdžių stoka Europinėje strategijoje keliami pagirtini uždaviniai siekiant lavinti jaunimo įgūdžius, kurių jiems reikės darbo pasaulyje, ir užtikrinti „75% ES vyrų ir moterų, 20-64 metų amžiaus, užimtumą iki 2020“. Programoje „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“, pristatytoje 2010 metų lapkritį, keliami konkretūs uždaviniai: • geriau numatyti ateities įgūdžių poreikius, • geriau derinti įgūdžių ir darbo rinkos poreikius, • pašalinti atotrūkį tarp švietimo ir darbo pasaulių.

24

E. įgūdžių manifestas

Atsižvelgiant į tai, kad jauni žmonės, kuriems 2020 bus dvidešimt metų, šiuo metu yra jaunesniojo mokyklinio amžiaus švietimo sistema jau dabar turėtų lavinti vaikų bei jaunimo skaitmenines kompetencijas ir e. įgūdžius, kurie bus reikalingi jiems žengiant į darbo rinką 2020 metais.

Siekiant šių tikslų, 2006 metais paskelbtoje europinėje Rekomendacijoje dėl pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų, prioritetas teikiamas dviems technologinių kompetencijų sritims: pagrindinėms gamtos mokslų ir technologijų kompetencijoms (įskaitant teorines žinias ir technologinių įrankių taikymą) ir skaitmeninei kompetencijai, kai naudojamasi IT įrankiais darbo, laisvalaikio ir bendravimo tikslais. „Eurostat“ duomenys, surinkti „Digital Agenda Scoreboard“, rodo sunerimti verčiantį jaunų žmonių kompetencijų, naudojantis skaitmeniniais įrankiais, lygį. Vis dar išlieka grupė jaunų žmonių, kurie nesinaudoja internetu reguliariai, ypač tie, kurie turi žemesnį išsilavinimą: vidutiniškai 13% žemesnio išsilavinimo jaunuolių reguliariai nesinaudoja internetu, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, šis skaičius siekia net 50%.

Tiktai 25% jaunimo ES šalyse teigia turintys aukšto lygio pagrindinius naudojimosi internetu įgūdžius. Aukštą lygį nurodo gebėjimas atlikti penkias ar šešias užduotis, pavyzdžiui: rasti informaciją naudojantis paieškos sistema, siųsti el. laiškus su priedais, skelbti žinutes pokalbių kambariuose, naujienų grupėse ar bet kuriame internetinių diskusijų forume, naudotis internetine telefonija, tarpusavio failų mainais keičiantis filmais, muzika bei pan. ir sukurti tinklalapį.

Atsižvelgiant į tai, kad šie aukšto lygio įgūdžiai neapima būtiniausių IT profesinių įgūdžių, pavyzdžiui: socialinių tinklų ar IT priežiūros, bendradarbiavimo tinkluose ar pradinio programavimo, tai kelia grėsmę šiuolaikinei kartai, kuri tik įžengusi į darbo rinką pamatys, kad daugumoje darbo vietų e. įgūdžiai būtini, ypač kai Europos laisvų darbo vietų statistika, teikiama European Vacancy Monitor, rodo, kad su kompiuterija susijusios profesijos yra tarp geriausių karjeros galimybių aukštos kvalifikacijos jaunimui.

Pagrindinių IKT kompetencijų ugdymo politika Nepaisant akivaizdaus atotrūkio tarp studentų kompetencijų ir lūkesčių, strateginiu požiūriu pagrindinėms IKT kompetencijoms skiriamas didelis dėmesys švietimo sistemose. Įprastai į jas visapusiškai

SKYRIUS 1: NOVATORIŠKAS UGDYMAS

25

atsižvelgiama įvairiuose švietimo lygiuose: nuo mokytojų bei studentų kompetencijų ir e. saugumo iki naudojimosi IKT, integruojant mokinius su specialiais poreikiais, ir skaitmeninės atskirties. Tokiose strategijose numatoma infrastruktūros plėtra, siekiant užtikrinti, kad mokyklos turėtų reikiamą įrangą, pavyzdžiui: interaktyvias lentas, kai kuriais atvejais tinklo kompiuterius, taip pat ir labiau įprastas kompiuterių klases (stacionarias ar mobilias). Prioritetas daugumoje Europos šalių teikiamas ir skaitmeniniam turiniui: nuo internetinių praktinių bendruomenių mokytojams ir mokiniams iki aprūpinimo el. vadovėliais ar išteklių bankų. „European Schoolnet“ 2011 metų įžvalga (ang., Insight) Europos Sąjungos šalių ataskaitose pastebi, kad švietimo ministerijos įgyvendina daug svarbių strategijų ir veiklų, kurios skatina lavinti pagrindines IKT kompetencijas, bei pripažįsta, kad skaitmeninis raštingumas yra esminis šiuolaikinės raštingumo sąvokos komponentas. Yra daug įvairių būdų, kaip lavinamas skaitmeninis raštingumas ir ugdomos kompetencijos nacionaliniu lygiu: nuo atskiro IKT mokymo kurso, kuriame dažniausiai pagrindinis dėmesys skiriamas IKT naudotojų įgūdžiams, iki IKT integravimo į kiekvieną mokomą dalyką.

Kai kurios valstybės (pvz., Vokietija) ir regionai naudojasi trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis išduodant pažymėjimus, patvirtinančius pagrindines IKT kompetencijas, pavyzdžiui, Europos kompiuterio vartotojo licenciją (angl. European Computer Driving Licence, ECDL).

Tačiau iki šiol daugumoje šalių skaitmeninės atskirties mažinimas nėra laikomas pagrindiniu uždaviniu, o mokyklos iš tiesų labai skirtingai įgyvendina vyriausybės numatomas strategijas. Tai paaiškina didžiulį atotrūkį tarp strategijoje keliamų uždavinių ir tolesnio mokinių bei studentų įgūdžių lavinimo proceso.

Todėl reikia tęsti dabar vykdomą politiką, siekiant ne tik užtikrinti, kad IKT metodai ir įrankiai būtų efektyviai naudojami tinkamose švietimo sistemos dalyse, bet ir akcentuoti IKT metodų visuotinį integravimą. Be to ir toliau turi būti skiriamas dėmesys skaitmeninės atskirties problemai, kad visi mokiniai ir studentai pasiektų tinkamą pagrindinių IKT kompetencijų lygį, nepaisant jų išsilavinimo. Vis dėlto, pagrindine kliūtimi lieka mokytojų kompetencijų problema: nėra vieningo europinio mokytojų IKT kompetencijos standarto, o pasaulinius standartus ne visada galima taikyti europiniame kontekste. Todėl švietimo ministerijos svarsto galimybę sukurti savo standartus, kurie atitiktų Europos e. kompetencijų sistemą. Skatinamos bendros suinteresuotų pusių iniciatyvos, pavyzdžiui, ateities klasės laboratorija (angl. Future Classroom Lab), kuri leistų

26

E. įgūdžių manifestas

mokytojams eksperimentuoti su novatoriška pedagogika, pagrįsta technologijomis, kuri yra labai svarbi skaitmeninių įgūdžių lavinimui.

Ar siekiai pakankamai ambicingi?

Dabartiniai tikslai, keliami Europos pagrindinių kompetencijų sistemoje, nors ir naudingi kaip visų piliečių elementaraus skaitmeninio raštingumo skatinimui, nepakankamai atsižvelgia į konkrečias kompetencijas, reikalingas e. įgūdžių profesiniame gyvenime lavinimui. Jie labiau atsižvelgia į tam tikrus pagrindinio lygio įgūdžius, reikalingus įvairiai veiklai, bet nėra visai tinkami ruošiant tuos, kuriems galbūt reikės sudėtingesnių IT mokymų ar akademinių informatikos studijų. Ši problema būdinga visoms Europos Sąjungos šalims. Livingstone ir Hope tyrimas pastebi, kad: „ūkio šakoms kenkia švietimo sistemos, kurios nesupranta jų poreikių. Taip yra todėl, kad mokyklų informacinių technologijų mokymo programose pagrindinis dėmesys skiriamas raštvedybos pagrindams, o ne sudėtingesniems informatikos ir programavimo įgūdžiams, kurių reikia aukštų technologijų pramonės šakoms, pavyzdžiui, kuriant kompiuterinius žaidimus ar vaizdo efektus.

Be to, jaunimui ir jų mokytojams reikia geresnio supratimo apie karjeros galimybes šiose pramonės šakose ir kvalifikaciją, reikalingą norint pasinaudoti tomis galimybėmis. „STEM“ (angl. Science, Technology, Engineering and Maths) mokomieji dalykai – gamtos mokslai, technologijos, inžinerija bei matematika ir menai yra sėkmingos karjeros pagrindas.“ Tyrimo ataskaitoje toliau rekomenduojama informatiką, kaip mokomąjį dalyką, pagal svarbumą prilyginti kitiems tiksliesiems mokslams, pavyzdžiui, fizikai ar matematikai, kurios būtų mokoma nuo vienuolikos metų amžiaus kaip vieno iš pagrindinių vidurinio ugdymo programos dalykų. Atsižvelgdama į šį kvietimą imtis veiksmų, Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo keisti tradicines IKT pamokas (pagrįstas skaitmeninių kompetencijų lavinimu) informatikos pamokomis, kurių metu mokoma programavimo, svetainių ir programėlių mobiliesiems įrenginiams kūrimo.

Nuo matematikos ir fizikos prie programavimo Pereinant nuo pagrindinių IT kompetencijų prie e. įgūdžių, labai svarbūs yra pasiekimai matematikos ir fizikos srityse. Geri matematiniai įgūdžiai – ypač algebros ir algoritmų supratimas - yra labai svarbūs tolesniam programavimo ir kompiuterinių įgūdžių lavinimui. „Microsoft“ mokymo ir mokymosi tyrimas rodo, kad matematika yra vienas iš dalykų, kurio pamokose

SKYRIUS 1: NOVATORIŠKAS UGDYMAS

27

rečiausiai taikomi novatoriški metodai. Lygiai taip pat ir fizikos žinios bei įgūdžiai yra panašiai svarbūs darbui su kompiuterinėmis sistemomis, taip pat jų naudojimui tinkluose. Gana žemas pasiekimų ir studentų susidomėjimo šiomis temomis lygis Europoje kelia grėsmę aukštesnio lygio e. įgūdžių įsisavinimui. „Eurydice“ tyrimas šiomis temomis pabrėžia, kad daugumoje Europos šalių ypač trūksta nacionalinių strategijų, numatančių pagalbą žemesnių pasiekimų asmenims. Tos šalys, kurių pasiekimai gamtos mokslų ir matematikos srityse aukštesni pagal OECD tarptautinio studentų vertinimo programą (ang., Programme for International Student Assessment - PISA), įprastai turi įdiegtas rimtas sistemas, kad tie mokiniai, kuriems šie dalykai sunkiau sekasi, gautų reikalingą paramą, siekiant pagerinti jų pasiekimus.

Be to, „Eurydice“ atskleidžia, kad svarbus IKT vaidmuo matematikoje dažnai yra ignoruojamas. „Daugumoje šalių IKT taikymas matematikoje yra numatytas, ir nors kompiuteriai yra prieinami, jie retai naudojami ją aiškinant. Dėl šio prieštaravimo nesiseka formuoti tam tikro požiūrio į matematiką, kaip discipliną, susiejant ją su technologijomis, kuriomis mokiniai kasdien naudojasi.“ Pagaliau tiek matematika, tiek fizika gerokai mažiau domisi merginos.

Pavyzdžiai ir modeliai, kuriais įprastai remiamasi mokant šių dalykų, yra kažkodėl labiau orientuoti į vaikinus, o ne jų bendraamžes merginas. Dėl to merginos rečiau renkasi matematiką ir fiziką aukštesnėje vidurinio ugdymo pakopoje, o tai tampa kliūtimi siekiant aukštojo mokslo informatikos studijų ir tolesnės karjeros IT sektoriuje. Ši problema iš esmės kyla dėl to, kad ruošiant būsimus mokytojus skiriamas nepakankamas dėmesys turinio įvairovei, atskleidžia „Eurydice“: „Būsimų mokytojų ruošimo programose mažiausiai dėmesio skiriama skirtingoms kompetencijoms, t.y. mokant įvairius mokinius būtina atkreipti dėmesį į skirtingus berniukų ir mergaičių pomėgius ir siekti išvengti tam tikrų stereotipų bendraujant su mokiniais.“ Šios problemos pabrėžia poreikį tobulinti matematikos bei fizikos mokymo ir mokymosi kokybę, taikant novatoriškesnius metodus, pagrįstus moderniomis technologijomis ir labiau atsižvelgti į lyčių skirtumus.

28

E. įgūdžių manifestas

Informatika, kaip mokomasis dalykas Teigiama, kad yra mažai naujausių europinių duomenų apie informatikos, kaip konkrečios disciplinos, vaidmenį ugdymo plane. Šiuo metu vienoje iš „Insight“ tyrime dalyvavusių šalių ataskaitų minima ši tema, bet tik platesnės IKT taikymo švietime politikos kontekste. Nagrinėjant šalių ataskaitas akivaizdu, kad informatika – jeigu ji iš viso yra įtraukta į ugdymo planą – beveik visada yra pasirenkamas dalykas. Reta išimtis yra Šveicarija, kur informatika 2008 metais tapo privalomu dalyku ir kur aiškiai parodoma, kad techninis IKT supratimas yra svarbi aukštesnio vidurinio ugdymo pakopos dalis. Kita šiuo atžvilgiu įdomi šalis yra Austrija, kurios nacionaliniuose uždaviniuose aiškiai išskiriamos IKT, reikalingos darbui, o e. įgūdžiai kartu su „praktine informatika“ keliami aukščiau pagrindinių skaitmeninių kompetencijų.

Informatika čia yra atskiras dalykas nuo vidurinio ugdymo etapo pradžios.

Praktika rodo, kad dažnai įgytos kompetencijos kartu su pagrindiniais techniniais įgūdžiais patvirtinamos trečiųjų šalių, pavyzdžiui ECDL, ir kompanijų „Cisco“, „Microsoft“, „SAP“, „Novell“ bei „Oracle“ pažymėjimais, ypač per specialioje „eLearning CLuster“ programoje dalyvaujančias mokyklas.

Kipre informatikos taip pat mokoma aukštesnėje vidurinio ugdymo pakopoje, o kaip privalomo temos įvado - pirmais aukštesnio vidurinio ugdymo pakopos metais. Kitais dvejais aukštesnio vidurinio ugdymo pakopos metais mokiniai gali rinktis šiuos modulius: informatikos, taikomųjų programų ir tinklų (pastarąjį remia „Cisco Networking Academy“). Specialiose techninėse mokyklose siūlomas pasirenkamas trejų metų trukmės kompiuterinės inžinerijos specialisto kursas, apimantis įvairias informatikos temas. Daug kitų šalių siūlo panašias technines pasirinkimo galimybes per vidurinio ir profesinio mokymo sistemą, tačiau dažnai tik nedaug studentų - o ypač mažai merginų - renkasi tas galimybes.

Akivaizdu, kad domėjimasis įvairiomis informatikos temomis – nuo algoritmų iki programavimo ir tinklų – padeda geriau pasiruošti būsimoms trečios pakopos techninių dalykų studijoms, tiek akademinėms, tiek profesinėms.

Tačiau gerų pavyzdžių, kaip mokyklose integruojama informatika ir technologijos, yra.

Masačusetso technologijų institutas (MIT) sukūrė „Scratch“, programavimo kalbą mažiems vaikams. Europos Sąjungos mokyklos naudojasi ja nuo

SKYRIUS 1: NOVATORIŠKAS UGDYMAS

29

pradinių klasių. Lyginant su kitom šalim, „Scratch bendruomenės ypač stiprios Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje.

Nyderlanduose „SURFNET“ ir „Kennisnet“ bendradarbiavimo metu nuo 2004 metų mokykloms pristatyti įvairūs IT įrankiai (pvz., konkursas „Sukurk žaidimą“). Aukštesnio vidurinio ugdymo pakopos profesinėse mokyklose savanoriškais pagrindais yra įgyvendinama kita įdomi iniciatyva, kai verslo įmonių, pvz.: IC3, ECDL ir „Microsoft“, pažymėjimai gali būti užskaitomi kaip kreditai, reikalingi mokyklos baigimui.

Novatoriško mokymo ir mokymosi tyrimas, remiamas „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“, analizuoja būtinybę ruošti jaunimą 21-am amžiui - tai yra uždavinys, kuris, daugumos nuomone, reikalauja esminės švietimo galimybių pertvarkos ir technologijų integravimo į mokymą bei mokymąsi. ITL tyrimas nagrinėja mokymo veiklos pavyzdžius, kurie pripažinti įtakojančiais 21-o amžiaus mokymosi rezultatus. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma mokinių vis dar atlieka tradicinį informacijos vartotojų vaidmenį, užuot sprendę problemas, diegę naujoves ar kūrę ką nors. Nors IKT vis dažniau taikomos mokymo procese, patys mokiniai mokydamiesi gana retai naudojasi IKT. Metas pereiti nuo „gerosios patirties salų“ prie platesnio, integruoto informatikos požiūrio į informatikos mokymą ir mokymąsi. Europos Sąjungos švietimo sistemos turi atkreipti dėmesį į poreikį stiprinti informatikos mokymą ir įtraukti į ugdymo planą aukštesnio ir gerokai įvairesnio lygio IKT įgūdžių lavinimą. Nereikia laukti vidurinio ar aukštesnio vidurinio ugdymo pakopos, kad būtų galima pradėti mokyti informatikos – paprasti metodai leidžia pradėti tai daryti jau nuo jauniausio mokyklinio amžiaus.

Autoritetai nesugeba formuoti jaunimui teigiamo požiūrio į IT Moksleiviams bręstant didėja asmenų, kurių pavyzdžiu jie seka - mokytojų, tėvų, karjeros konsultantų - ir net žiniasklaidos įtaka, padedanti jaunimui planuoti savo būsimą karjerą. Merginų sprendimas planuojant būsimą karjerą ypač priklauso nuo vyresnių asmenų, kurie joms yra autoritetas, paramos - tai nulemia ir auštojo mokslo studijų pasirinkimą. Žemiau esančioje diagramoje lyginami merginų, „Cisco“ IT darbuotojų ir tėvų bei mokytojų požiūriai.

30

E. įgūdžių manifestas

Kokią veiklą apima darbai, susiję su internetiniais tinklais 100 %

50 %

0%

programinės įrangos kūrimą

susitikimus su klientais

pagalbą kitiems žmonėms

pasaulio tobulinimą

Su internetiniais tinklais susijusių darbų, apimančių nurodytas veiklas, skaičius procentais pagal „Cisco“ Merginų studenčių, kurios mano, kad dauguma su internetiniais tinklais susijusių darbų apima šią veiklą, skaičius procentais Tėvai/mokytojai, kurie mano, kad dauguma su internetiniais tinklais susijusių darbų apima šią veiklą Šaltinis: WHITE PAPER Women and ICT: Why are girls still not attracted to ICT studies and careers? European Schoolnet, 2009

Diagrama aiškiai parodo, kad tėvų ir mokytojų supratimas apie IT karjerą ypač neatitinka tikrovės: mažiau nei 35% jų mano, kad su IT tinklais susiję darbai turi bent kiek pastebimą pasaulinį poveikį ir dauguma jų net neįsivaizduoja, kad IT darbuotojai skiria daug laiko susitikimams su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, klientais. Taigi jie tikrovės neatitinkančią informaciją skleis jauniems žmonėms, kurie vadovaudamiesi šia informacija galbūt priims karjeros sprendimus. Todėl yra labai svarbu tinkamai paruošti ir pateikti su IT karjera susijusią informaciją, kuri yra prieinama mokytojams ir tėvams, siekiant didinti jaunų žmonių, besirenkančių karjerą šioje srityje, gretas.

Atotrūkio tarp švietimo ir užimtumo mažinimas Kitas svarbus e. įgūdžių iššūkis yra sumažinti atotrūkį tarp švietimo ir užimtumo. Pradinio ir vidurinio ugdymo reformą dažnai skatina visuomenės poreikis suteikti vaikams tam tikrų žinių, kad jie vėliau gyvenime galėtų atlikti kultūringų piliečių vaidmenį. Daugelyje šalių vyrauja skeptiškas požiūris dėl būtinybės atsižvelgti į pramonės poreikius, lavinant jaunų žmonių įgūdžius, reikalingus darbui. Tai skatina nuomonė, kad švietimo sistema turi ruošti profesionalus ne vien tik ateities darbams. Be abejo, jauniems žmonėms tikrai reikia ne tik tikslinių, bet ir platesnių žinių, reikia mokytis ir įvairių dalykų, kurie pagerina gyvenimo kokybę bei integracijos į darbo rinką galimybes. Žemiau pateikiama diagrama iliustruoja, kaip pramonė įsivaizduoja talentų ruošimą, būtiną įgūdžių neatitikimo poreikiams spręsti.

SKYRIUS 1: NOVATORIŠKAS UGDYMAS

31

Livingstone ir Hope tyrime akcentuotų įgūdžių, reikalingų kompiuterinių žaidimų ir vaizdo efektų kūrimo pramonei, apžvalga: Tikslai ir talentų ruošimo procesas

Užtikrinti pastovų aukštos kvalifikacijos talentų srautą iš švietimo į pramonę

Tikslai

Užtikrinti galimybes aukštos kokybės mokymams, siekiant atnaujinti darbo jėgos įgūdžius Mokymų organizatoriai

Talentų ruošimo procesas

Mokyklos

Aukštasis mokslas: kolegijos Universitetai

Pramonė

Šaltinis: The Livingstone-Hope Skills Review of Video Games and Special Effects, 2011

Vis dėlto, pusiausvyra turbūt per daug pakrypo ta kryptimi – jauni žmonės ypač kenčia nuo ekonominės krizės poveikio – todėl ateityje turi būti skiriama daugiau dėmesio įgūdžiams, kurie reikalingi darbo rinkoje. Šalys, kurios mažiausiai nukentėjo nuo šios krizės – Nyderlandai.

Vokietija ir Austrija – skiria didžiausią dėmesį ryšiui tarp jaunimo užimtumo ir galimybes didinančių priemonių, pavyzdžiui, stažuočių, ir darbdavių dalyvavimo mokymo procese.

Tai paaiškėjo neseniai atlikto tyrimo metu, kuriame Dr. Anthony Mann, atstovaujantis Jungtinės Karalystės švietimo ir darbdavių darbo grupei, pastebi, jog „OECD analizė rodo, kad tose šalyse, kurių švietimo sistema renkantis profesinį kelią, derina mokymąsi klasėje su praktika darbo vietoje (pavyzdžiui, vokiška praktinio change stažuočių), jaunimo nedarbo lygis įprastai yra daug mažesnis.“ Pranešime toliau teigiama: „Britų pavyzdys rodo, kad statistiškai svarbūs teigiami ryšiai egzistuoja tarp skaičiaus darbdavių su 14-19 metų amžiaus jaunimu (pavyzdžiui, pokalbių apie karjerą ar darbo patirtį) ir jų pasitikėjimo (sulaukus devyniolikos - dvidešimt keturių metų amžiaus), siekiant užsibrėžtų karjeros tikslų.“ IT ir kitų pramonės šakų veikėjai turi burtis į glaudesnes komandas su švietimo atstovais ir siekti, kad darbdavių indėlis ir konsultavimas karjeros klausimais būtų atitinkantys poreikį ir reguliarūs. Šį atotrūkį Europoje

32

E. įgūdžių manifestas

sistemingai stengiamasi mažinti įgyvendinant svarbias programas, pavyzdžiui: „E. įgūdžių savaitė“ (angl. e.Skills Week) ir „InGenious“.

Europos Komisijos kampanija „E. įgūdžių savaitė“ buria visus suinteresuotus partnerius, kad jie bendrai gilintų visuomenės supratimą apie IT karjerą ir siūlytų mokymo bei švietimo galimybes jaunimui, kartu siekdami kitų uždavinių, susijusių su specialistais ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonėmis. Šie bendri veiksmai daro didesnį poveikį nei visos atskiros iniciatyvos kartu sudėjus ir juos būtina tęsti, siekiant geriausių rezultatų.

Sprendžiant platesnio masto gamtos mokslų ir technologijų problemas, vykdoma „inGenious“ programa, 50% finansuojama Europos Komisijos pagal tyrimams skirtą 7-ąją Bendrąją programą (angl. 7th Framework Program, FP7) ir 50% pramonės lėšomis. „inGenious“ tai bendra „European Schoolnet“ ir Europos pramonininkų apskritojo stalo (angl.European Round Table of Industrialists, ERT) iniciatyva, skirta stiprinti Europos jaunimo susidomėjimą gamtos mokslų ir technologijų mokymu bei karjera šiose srityse ir taip mažinti būsimą įgūdžių stoką. Vykdant veiklą pagal „inGenious“ programą siekiama užtikrinti, kad švietimo ir pramonės bendradarbiavimo iniciatyvos gerintų jaunimo požiūrį į karjerą „STEM“ dalykų srityje ir skatintų juos susimąstyti apie įdomias galimybes, kuriomis „STEM“ praturtins jų gyvenimus ateityje.“

Rekomendacijos Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant didelių pasiekimų, dar reikia daug ką nuveikti. Prioritetas būtų teikiamas šioms sritims: • Tobulinti praktinį skaitmeninės kompetencijos integravimą į visą švietimo sistemą. Kelti mokytojų kompetencijos šioje srityje lygį, sukuriant e. kompetencijų sistemą (angl.e-Competence Framework) atitinkančią mokytojų akreditaciją, kad investicijos į IKT infrastruktūrą teiktų mokiniams ir mokykloms kuo didesnę naudą.

• Užtikrinti, kad e. įgūdžiai būtų lavinami. Pradinėje ir vidurinėje mokykloje, pradedant nuo skaitmeninių kompetencijų ir baigiant informatika. Mokyklose reikia stiprinti ne tik pagrindinę skaitmeninę kompetenciją, bet ir informatikos mokymą, siekiant aukštesnio lygio e. įgūdžių.

SKYRIUS 1: NOVATORIŠKAS UGDYMAS

33

• Stiprinti gamtos mokslų mokymą – ypač matematikos ir fizikos - atkreipiant didesnį dėmesį į lyčių lygybę ir teikiant didesnę paramą mokiniams, kuriems sunkiau sekasi šie dalykai, bei taikant daugiau novatoriškų metodų.

• Spręsti žinių apie karjeros galimybes stokos problemą, skatinant didesnį darbdavių indėlį į profesinį orientavimą ir į šias programas įtraukiant pačius mokinius ir asmenis, kurie yra pagrindinis autoritetas mokiniams, pavyzdžiui, tėvus bei mokytojus.

• Skatinti kurti daugiau įvairių suinteresuotų šalių partnerysčių, kurios suburia pramonės ir švietimo atstovus, siekiant kartu spręsti karjeros informatikos srityje ir įgūdžių lavinimo problemas.

• Švietimo politikoje ir toliau teikti strateginį prioritetą e. įgūdžiams ir jų lavinimą skatinančioms priemonėms, siekiant užtikrinti veiksmų, kurie gali paskatinti reikalingus pokyčius švietimo sistemoje, tęstinumą.

34

E. įgūdžių manifestas

Skyrius 2 Talentų paieška ir sėkmingas jų panaudojimas Talentingų žmonių trūksta visame pasaulyje. Ir šis trūkumas su laiku vis stiprės. Šioje situacijoje yra dvi pagrindinės problemos.

Daug europiečių yra už skaitmeninės ekonomikos ribų – paskatinus juos lavinti e. įgūdžius, išaugtų kvalifikuotų darbuotojų gretos. Drąsūs europinės politikos sprendimai padėtų Europai žengti į priekį mažinant šią stoką. Šie žmonės - tai moterys, vyresnio amžiaus gyventojai, neįgalūs ir patiriantys skaitmeninę atskirtį.

Turimų kvalifikuotų darbuotojų galimybės nėra pilnai išnaudojamos.

E. įgūdžių turinčių aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai yra gana aukšti, o tos srities verslo ypatumai dažnai reikalauja pakartotinių mokymų, kad nauji darbuotojai būtų efektyviai integruojami. Būtinos vadybinės strategijos ir priemonės, kurios padėtų pilnai išnaudoti e. įgūdžius, siekiant stiprinti Europos produktyvumą ir palengvinti efektyvių inovacijų, pagrįstų IT, diegimą.

Pagalba patiriantiems atskirtį Priemonės, skirtos patiriantiems skaitmeninę atskirtį, padės spręsti šią problemą. Įrodyta, kad mokymo programos, skirtos tradiciškai neįtrauktoms į darbo rinką grupėms, daro teigiamą įtaką tokių žmonių galimybei gauti naują darbą. Ši grupė vis dar gana didelė Europoje, ir kartais tie žmonės netgi jaučiasi laimingi, kad jų nevaržo šiuolaikinio gyvenimo sunkumai, kuriuos, jų nuomone, sukelia technologijos.

Tačiau tokia pasaulėžiūra trukdo tapti skaitmeninės visuomenės dalimi.

Skaitmeniniai įgūdžiai ir įsitraukimas - tai vartai į ekonominį ir socialinį vystymąsi bei mokymosi galimybes.

Reikia imtis rimtesnių veiksmų, skirtų šiems skaitmeninę atskirtį patiriantiems asmenims, ir lavinti įgūdžius kitų gyventojų, kurie nors ir „įtraukti“, bet jiems nepakanka pasitikėjimo ir patirties, kad galėtų pasinaudoti visais technologijų privalumais kasdieniniame gyvenime bei darbe.

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

35

Pasak Europos Parlamento parlamento narės Edit Herczog: „Jau gana seniai žinoma, kad tiksliųjų ir gamtos bei tyrimų srityje trūksta moterų. Kaskart vis daugiau žmonių rodo susirūpinimą šiuo klausimu ir ragina imtis neatidėliotinų veiksmų. Tačiau nekreipiama dėmesio į kitą tokią pat svarbią (ar net konkretesnę) problemą, susijusią su anksčiau minėta. Moterų IT srityje stokos problemai skiriama labai mažai dėmesio arba neskiriama iš viso. Trūksta net Europos Sąjungai aktualios informacijos ir tyrimų šioje srityje. Jeigu beveik pusė iš 500 milijonų europiečių, t.y. moterų liks atskirtyje ir nepasinaudos šiomis galimybėmis, mes susidursime su lyčių ir amžiaus pusiausvyros problemomis bei didele socialine neteisybe. Mes, kaip asmenys, priimantys politinius sprendimus, turime imtis visų priemonių šiai problemai spręsti.“ IT pramonei iššūkį kelia stereotipas, kad IT yra išimtinai vyrų, ypač jaunų, veiklos sritis. Jis trikdo pusiausvyrą pačiame sektoriuje, ekonomikoje platesne prasme ir netgi visuomenėje. Šis sektorius teikia galimybes visiems, kas įgyja e. įgūdžių. Mažoms ir vidutinėms IT įmonėms taip pat iškyla iššūkių, nes vadovaujančių asmenų lyčių balansas yra prastas.

Geri ketinimai O gal ši problema labiau susijusi su motyvacija nei su atskirtimi?

Egzistuoja ryškūs prieštaravimai tarp to, ką pasakoja šios srities darbuotojai ir ką mano asmenys, kurių pavyzdžiu yra sekama, ypač tėvai ir mokytojai. Jie klysta manydami, kad IT darbuotojai dirba vieni patys ir rašo programinio kodo eilutes menkai apšviestame biure, neturėdami galimybių savarankiškumui ir kūrybiškumui. Šį neigiamą supratimą jie perduoda jaunimui ir kitiems žmonėms, kurie mažai susiduria su realiais IT darbuotojais. Politikos formuotojai ir privatus sektorius turi imtis bendrų veiksmų įveikiant šį iššūkį. „Tai galėtų būti geras jungiamasis elementas kuriant strategijas, kaip įtraukti kitas kartas ir amžiaus grupes, bet šiuo konkrečiu atveju, viskas, ko reikia - tai entuziazmas bei teigiamas požiūris į technologijas ir šį sektorių, o ne e. įgūdžiai,“ - sako Edit Herczog, parlamento narė.

Tyrimai taip pat rodo, kad dėl vyraujančių stereotipų žiniasklaidoje ir kultūroje stokos, merginos rimtai negalvoja apie karjerą IT srityje.

Programuotojai ir IT ekspertai filmuose bei televizijoje – meninėje ar dokumentinėje – retai vaizduojami skirtingai ir įvairiapusiškai. Tai

36

E. įgūdžių manifestas

įtvirtina suvokimą, kad IT srityje „dirba tik vaikinai“ ir kad moterys bei kitos išstumtos grupės neturi vietos šioje pramonės šakoje.

Kalbėdama apie vyresnio amžiaus piliečius, Edit Herczog vartoja terminą „skaitmeniniai imigrantai“, t.y. žmonės, kurie negimė internetinių galimybių pasaulyje. Ji pastebi: „IT sritis suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, dar vadinamiems „skaitmeniniais imigrantais“, dažnai apgaubta mistikos. Turi būti tęsiamos programos ir praktiniai užsiėmimai, kurie padėtų jiems suprasti, kad tai yra įrankis, leidžiantis ieškoti informacijos ir ja keistis, daug nesiskiriantis nuo radijo ar televizijos. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad IT sukurtos informacinės galimybės yra greitesnės ir turtingesnės nei kas nors kitas ankstesnėje žmonijos istorijoje. Kiekvienai amžiaus grupei jos teikia įvairialypius pasirinkimus nuo smulkmenų, pavyzdžiui, naujienų skaitymo, recepto paieškos ar bilietų į teatrą pirkimo, iki ryšių su mylimais žmonėmis palaikymo, dalinimosi nuotraukomis ar šeimos atostogų planavimo per kelias minutes. Kasdieninė veikla ieškant ir tvarkant dokumentus, pavyzdžiui, sveikatos įrašus, ar naudojantis IKT pagrįstomis sveikatos priežiūros bei kritiškų atvejų sprendimo paslaugomis gali sumažinti pažeidžiamumo jausmą ir suteikti ilgalaikės nepriklausomybės.“ Natūralu, kad vyresnio amžiaus žmonės priešinasi IT įrankiams, nes mano, kad jie gyvenime visai sėkmingai išsivertė ir be jų. Vis dėlto, vyresnei kartai daugiau e. įgūdžių tikrai gali būti naudingi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Europos darbo jėgai sparčiai senstant, e. įgūdžiai gali puikiai papildyti patyrusio specialisto kvalifikaciją ir sustiprinti kitų įgūdžių aktualumą besikeičiančioje darbo rinkoje.

Kitų grupių, bendruomenėse patiriančių atskirtį, problemas galima spręsti pasitelkiant neformalųjį ugdymą. Informacinėmis technologijomis aprūpinti bendruomenių telecentrai visoje Europoje - tai puiki priemonė, skirta palankių sąlygų neturinčių grupių skaitmeninio raštingumo lavinimui ir suaugusių švietimui. Juose pradedama nuo pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, reikalingų asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui bei socialiniam įsitraukimui ir – dėl vis didėjančios ekonominės recesijos – pereinama prie naujų įdarbinimo galimybių.

Telecentrai įprastai yra nemokami bei atviri. Jie yra skirti vietos bendruomenei ir teikia neformalaus mokymosi bei bendradarbiavimo tinkluose patrauklias galimybes, patiriantiems skaitmeninę atskirtį.

Skaitmeninės technologijos, padedančios užmegzti ir palaikyti kontaktą su šiomis grupėmis, labai prisideda prie jų grąžinimo į platesnę visuomenę.

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

37

Užimtumo galimybės yra labai svarbios. Pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi norint susirasti darbą, vis labiau apims e. įgūdžius. Jeigu į tai nekreipsime dėmesio, auganti skaitmeninę atskirtį patiriančių žmonių grupė laikui bėgant neigiamai paveiks visuomenę.

Telecentrai dažniausiai kuriami viešosiose bibliotekose, mokyklose ir bendruomenių centruose, o jiems vadovauja savanorių ar bendruomenių organizacijos. Jie yra prieinami visuomenei ir padeda žmonėms naudotis kompiuteriais, internetu bei kitomis skaitmeninėmis technologijomis, kurios leidžia jiems rinkti informaciją, kurti, mokytis ir bendrauti tarpusavyje. Šiuo metu Europoje yra daugiau nei 100,000 telecentrų.

Tačiau nacionalines iniciatyvas reikia koordinuoti visoje Europoje.

Tuo tikslu buvo įkurtas „Telecentre-Europe“, kurio pagrindinė paskirtis - koordinuoti nacionalines iniciatyvas. Šalys, derinančios savo pastangas, sėkmingiau naudojasi savo vyriausybių ištekliais. Be to, „Telecentre-Europe“ atlieka tarpininko vaidmenį, padėdamas šalims dalintis informacija, ir taip suteikia galimybę Europai bendrai reaguoti į kylančius IT poreikius visose Europos šalyse.

Produktyvumas svarbu Pereinant prie klausimo, kaip geriau panaudoti e.įgūdžių turinčius talentingus žmones, Londono ekonomikos mokyklos tyrimas atskleidė daug problemų. Kvalifikuotus IT darbuotojus įdarbinti nėra paprasta - jiems reikia mokėti didesnį atlyginimą, o dėl daugelio įmonių specifiškumo įdarbinant juos dar tenka iš naujo mokyti. Be to, gali būti sunku integruoti juos į įmonių hierarchiją, nes kyla organizacinių problemų. Vis dėlto, šiandien joks verslas negali gyvuoti be e. įgūdžių jie yra absoliučiai būtini efektyviai įmonės veiklai.

Rezultatai rodo, kad Europos įmonės mažiau geba išnaudoti e. įgūdžius siekdamos produktyvumo. Įrodymai dažnai yra netiesioginiai: pavyzdžiui, e. įgūdžių turinčių darbuotojų atlyginimai dažnai nėra tokie aukšti, kaip galima būtų tikėtis, turint omenyje plačiai susiklosčiusią situaciją, kad tokių darbuotojų darbo rinkoje trūksta.

Tiesioginiai įrodymai patvirtina, kad Jungtinių Valstijų įmonės, veikiančios Europoje, yra pelningesnės ir efektyviau siekia produktyvumo per IT nei vietinės įmonės, nesvarbu, ar jos pajungia vietos ar užsienio talentus savo veiklai. Tai reiškia, kad skirtumus lemia organizacinė ir vadybinė veikla bei gebėjimai.

38

E. įgūdžių manifestas

Europos įmonėse situacija taip pat yra labai skirtinga. Didelės korporacijos gerai supranta e. įgūdžių reikšmę samdant naujus darbuotojus, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės į tai atsižvelgia rečiau, nors akivaizdu, kad efektyvus IT taikymas joms gali būti labai naudingas. Tuo tarpu viešasis sektorius reikalauja e. įgūdžių turėjimo.

Nepaisant to, bendrai sutariama, jog e. įgūdžių turinčių talentingų žmonių Europoje trūksta, kad būtų galima įgyvendinti socialinius bei ekonominius Europos Sąjungos uždavinius. Verslo vadovai, vyriausybės ir analitikai reiškia susirūpinimą šiuo klausimu. Nuo 41% iki 56% įmonių visuose sektoriuose teigia nuolat ieškančios IT specialistų ir susiduriančios su sunkumais, siekdamos užpildyti šias darbo vietas. Empiriniai OECD tyrimai ir Europos e. įgūdžių forumas pritaria šiai nuomonei.

Minėtą deficitą galėtų padėti išspręsti du dalykai: sustiprintas profesinis mokymas (arba darbo jėgos papildymas imigrantais, arba paslaugų perkėlimas į kitas šalis - angl. „outsource“) ir efektyvesnis panaudojimas kvalifikuotų darbuotojų.

Trumpai tariant, dabar Europa turi didinti talentingų žmonių gretas ir skirti žymiai daugiau dėmesio šių talentų galimybių išnaudojimui.

Iš klasės į darbovietę Technologinės naujovės formuoja darbo ateitį. Mes pastebime atsirandančią atskirtį tarp tų, kurie turi prieigą, įgūdžius ir galimybes sėkmingai karjerai naujoje darbo rinkoje, ir tų, kurie neturi.

Skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs Europos darbo jėgos pasirengimui ir sėkmingai karjerai įvairiose profesijose. Jei panagrinėtume, kur kyla šis poreikis, atsakymą iš dalies paaiškintų labai svarbus technologijų vaidmuo mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios yra ekonomikos pagrindas. Pagal Vanson Bourne atlikto pasaulinio tyrimo rezultatus, 60% smulkaus ir vidutinio verslo įmonių įvardino kompiuterinių technologijų taikymą, kaip lemiamą faktorių jų verslo klestėjimui ar išlikimui. Be to, 73% MVĮ mano, kad technologijos turi padėti jų darbuotojams dirbti bet kur ir bet kada. Taigi e. įgūdžiai naujai ekonomikai yra valdžios, pramonės ir švietimo prioritetas.

IT pasaulis greitai keičiasi. Tie, kurie atras ir įsisavins tuos įgūdžius, kurių dabar trūksta, užsitikrins savo ir įmonės ateitį. Šios pasaulinės technologijų ir inovacijų tendencijos turi atsispindėti švietime,

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

39

mokykloms ir mokytojams taikant lanksčius mokymosi sprendimus, kurie padeda naujai ar pakartotinai įtraukti į veiklą jaunimą ir besimokančius visą gyvenimą, siekiant aprūpinti juos naujai ekonomikai reikalingais įgūdžiais. Pažvelgusios į perėjimo prie debesų kompiuterijos pavyzdį, dauguma įmonių norės mokyti savo IT specialistus, kad iš anksto paruoštų jų gebėjimus ir įgūdžius būsimam pokyčiui. Už IT atsakingi aukščiausio lygmens vadovai, kurie nori gauti daugiau naudos verslui iš IT, būtinai turi pirmiausia pasirūpinti debesų kompiuterijai reikalingų įgūdžių lavinimu savo personalo atžvilgiu. Darbo pobūdis keičiasi. Naujų užimtumo galimybių, susijusių su debesų kompiuterijos technologijomis, raida ir numatomi svarbūs įgūdžiai išsamiai aprašyti „Microsoft“ pranešime apie mokymąsi „Debesų kompiuterija: ką reikia žinoti IT specialistams“. Atsirandanti debesų kompiuterijos aplinka tiems, kurie turi gabumų ir tinkamų įgūdžių, siūlo galimybę kurti ir plėtoti savo verslą. Įgūdžių lavinimo ateičiai ir darbo rinkos pokyčių tema taip pat nagrinėjama Londono ekonomikos mokyklos naujausioje ataskaitoje „Debesų kompiuterijos kūrimas. Užimtumo poveikiai dviejuose pavyzdiniuose JK, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų sektoriuose“.

Tyrimas atskleidžia, kad debesų kompiuterija pareikalaus vadybinių pokyčių visuose šios pramonės šakos sektoriuose ir kad vadovai, norėdami sėkmingai vykdyti veiklą, turės pasirinkti labiau mišrų profesinį verslo ir technologijų veiklos pobūdį. Augimo tendencijos, susijusios su naujomis technologijomis, numato, kad, pavyzdžiui, JK nuo 2010 iki 2014 metų su debesų kompiuterija susijusių darbo vietų skaičius išmaniųjų telefonų paslaugų sektoriuje augs 349%. IT įgūdžiai tampa vyraujantys darbo rinkoje, o susiję vadybiniai pokyčiai - akivaizdūs. Šiandien Europoje, kuri susiduria su tikra galimybių atskirtimi, jauniems žmonėms ypač svarbu neatsilikti nuo šių tendencijų ir lavinti 21-am amžiui reikalingus įgūdžius. Esant rekordiniam jaunimo bedarbystės lygiui Europoje, naujų įgūdžių lavinimas bus labai svarbus, norint padėti jaunimui patenkinti šiuos naujos darbo rinkos poreikius ir pasinaudoti naujomis darbo galimybėmis. IKT pramonei tenka vaidmuo visais lygiais bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotomis šalimis siekti, kad ir aukšto, ir žemo lygio IT įgūdžiai aiškiai vestų link įdarbinimo galimybių.

Jungtinės Karalystės iniciatyva „Britanija dirba“ - tai lanksčios viešos ir privačios partnerystės, skirtos spręsti šios įgūdžių lavinimo ir atnaujinimo būtinybės problemą, pavyzdys. Per įvairias partnerystes su

40

E. įgūdžių manifestas

nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), bendruomenių mokymo centrais ir viešosios valdžios institucijomis, programa „Britanija dirba“ siekia padėti pusei milijono žmonių per tris metus susirasti darbą ekonomikos srityse, kurios paskatins šalies ūkio atsigavimą.

Programa jau padėjo 300,000 jaunų žmonių susirasti darbą per IT įgūdžių lavinimą ir per IT praktikas įvairiose įmonėse - nuo gamybos iki paslaugų sektoriaus IT pramonėje.

Silpna vadyba Vyraujančios savarankiško darbuotojų mokymosi tendencijos ir praktinių mokymų, vykdomų pačiose įmonėse, skaičius rodo, kad reikia mokymų, kurie peržengtų įprastos švietimo institucijų ir mokymų organizatorių veiklos ribas.

Neseniai atliktas Londono ekonomikos mokyklos ekonominės veiklos centro ekonometrinis tyrimas parodė, kad vadybinė veikla labai skiriasi IT taikymo atžvilgiu: Europos įmonėse tokia veikla gerokai silpnesnė lyginant su Jungtinių Valstijų įmonėmis netgi tose pačiose rinkose.

Dažniausiai šios įmonės naudojasi identiškomis technologijomis ir ieško darbo jėgos toje pačioje aplinkoje. Kadangi tai yra bendri tyrimai, atliekami naudojantis duomenimis, surinktais iš daug įvairių įmonių, ryšiai su IT ženkliai skiriasi, bet šių skirtumų paaiškinimas miglotas. Vis dėlto, kitas vadybinės veiklos tyrimas, kurį neseniai atliko Londono ekonomikos mokykla (ang., London School of Economics - LSE) smulkiose ir didelėse aviacinės-kosminės pramonės įmonėse, aiškiau parodo, kurios vadybinės veiklos skiriasi, bei leidžia mums geriau suprasti, kaip vadovaujama e. įgūdžių turintiems darbuotojams.

Matome, pavyzdžiui, kad aukšto ir vidutinio lygio e. įgūdžių turinčių darbuotojų atlyginimai ir kitos skatinimo formos Jungtinėse Amerikos Valstijose yra didesnės, todėl galime daryti prielaidą, kad atlikdami įprastas užduotis, jie geriau pasinaudoja tais įgūdžiais. Tai gana daug ką paaiškina.

Europoje e. įgūdžių problemos yra kokybinės ir kiekybinės. Šis netikėtas atradimas atkreipia dėmesį į trūkstamą Europos vertės grandinės dalį, kuri anksčiau nebuvo pastebėta. Šalys, kurioms geriausiai sekasi, turi mažiausiai prastai valdomų įmonių. Toms šalims, kuriose prastai valdomų įmonių skaičius didžiausias, būdinga tai, kad vadybos kokybė nėra laikoma dideliu prioritetu. Vadybinės veiklos tobulinimas daro teigiamą įtaką bendram įmonės veiklos tobulinimui.

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

41

Vadovams labai trūksta supratimo apie vadybines kompetencijas.

Tyrimų duomenys rodo, kad vadovai nesistengia lyginti savo vadybinės praktikos su kitų įmonių praktika netgi savo sektoriuje. Kai būtina kelti bendrą įgūdžių lygį ekonomikoje, ypač tose ES šalyse, kuriose įgūdžių lygis yra žemas, pavyzdžiui: Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir Portugalijoje, ryškiausiai skiriasi IT taikymo būdai. Atlyginimo dydis ir produktyvumas yra labiau susijęs su skaičiumi užduočių, kurias atliekant darbe naudojamasi kompiuteriu, negu su darbovietėje esamų kompiuterių skaičiumi arba darbuotojų pagrindinių įgūdžių lygiu.

Europos e. įgūdžių problema kartu yra ir e. įgūdžių iššūkis vadybai.

Todėl pagrindinį dėmesį turėtume kreipti ne į IT fakultetus, o į vadybos mokyklas. Sprendimus priimantiems asmenims būtų naudinga tai įvertinti, siekiant išvengti klaidingo išteklių paskirstymo.

Reikia mokėti pasinaudoti naujovėmis Šią vadybinę problemą apsunkina kultūrinis naujovių diegimo į verslą poveikis. Kadangi įgūdžiai yra įkūnyti individuose, jie įgauna prasmę tik tada, kai taikomi atliekant darbines funkcijas. Iš tiesų išskyrus įprastas užduotis, susijusias su būtiniausios informacijos apdorojimu, novatoriška veikla taikant IT yra įprasta bei dažna ir ji reikalauja tiek organizacijos, tiek atskiro asmens lankstumo.

Pasak vienos labai autoritetingos ekonomikos ir IT vadybos analitikų grupės: „Įmonėms neužtenka paprasčiausiai įjungti kompiuterius ar telekomunikacijų įrangą, kad pasiektų aukštą paslaugų kokybės ir efektyvumo lygį. Kartais joms tenka nueiti ilgą ir sunkų bendrų ieškojimų kelią. IT verslo atstovai sukuria technologijas, tačiau jos savaime neveikia - prekybininkai tik suteikia galimybę jomis naudotis.

IT naudotojai turi bendrai kartu kurti taikomąsias programas. Bendra kūryba kaip ir visi atradimai, turi proceso ir produkto elementų. Naujų kūrybinių procesų metu efektyvus IT taikymas dažnai sukelia pokyčius ir pačiose organizacijose.“

Tobulas derinys: geriausio verslo geriausi talentai Geriausi talentai ieško geriausių organizacijų. Lavinti savo įgūdžius individus skatina ir galimybė dirbti lanksčioje organizacijoje, kurioje tie įgūdžiai yra vertinami. Ryšį tarp organizacijų pajėgumo ir individualių paskatų nustelbia ne tokie svarbūs reiškiniai, kurie yra pamatuojami: įdarbintų kvalifikuotų darbuotojų skaičius ir įmonių darbuotojų

42

E. įgūdžių manifestas

samdymo praktika. Tai reiškia, kad ne tik žmonės, turėdami realias galimybes dirbti tokioje organizacijoje, stengsis įgyti tinkamesnius ir aukštesnio lygio įgūdžius, bet ir įmonės, kurios gali geriau išnaudoti tuos įgūdžius, turės būti pasiruošusios mokėti aukštesnius atlyginimus ir labiau skatinti už novatorišką darbą. Tą gana aiškiai parodo atlyginimų dydžių palyginimo duomenys.

Vis labiau pasauline tampančioje rinkoje Europos e. įgūdžių turintys talentai ieškos organizacijų, kurios pasiūlys geriausias sąlygas. Kyla realus pavojus, kad tokių galimybių vis daugiau bus siūloma už Europos ribų. Taigi Europai tobulinant savo e. įgūdžių lavinimo procesą, galų gale ji tampa e. įgūdžių eksportuotoja, o ne regioniniu aukšto lygio inovacijų centru. Apgailėtina pasekmė. Tačiau tokia realybė.

Nuo žodžių prie darbų IKT dabar virtualiai skverbiasi į visus mūsų gyvenimo aspektus. IKT yra neatskiriamai susijusios su mūsų troškimu turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, ekologišką aplinką ir demokratiškesnę bei atviresnę visuomenę, kurioje visi turi savo vietą. Tačiau šis troškimas taps realybe tik tuomet, jei visi piliečiai sutelks bendras jėgas ir imsis veiksmų, kad taptų pilnaverčiais naujos skaitmeninės visuomenės nariais. Tradicinis verslo modelis nėra tinkama išeitis.

Papildomų galimybių suteikimas šiandieninio skaitmeninio pasaulio žmonėms apima daug svarbių dalykų. Įgalinimas reiškia tai, kad mes, kaip naujos internetinės aplinkos naudotojai ir vartotojai, turime tam tikras teises. Įgalinimas taip pat reiškia, kad mes turime prieigą prie lanksčių ir patikimų belaidžio ir laidinio plačiajuosčio interneto tinklų.

Bet svarbiausia, papildomų galimybių suteikimas, kitaip tariant, reiškia e. įgūdžius, kad kiekvienas turėtų kompetencijas bei gebėjimus ir galėtų pasinaudoti skaitmeninės eros galimybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant efektyviai sukurti naujas galimybes visiems europiečiams, reikalingas holistinis metodas, būtina kurti tokią strategiją, kuri leistų reguliariai peržiūrėti jos vykdymą. Todėl reiktų numatyti konkrečius strateginius tikslus, kurie leistų mums nuolat stebėti ir vertinti mūsų strateginių veiksmų tinkamumą siekiant anksčiau minėtų strateginių tikslų. Būtent todėl skaitmeninėje Europos darbotvarkėje (angl. Digital Agenda for Europe) keliama daug skaitmeninės įtraukties uždavinių, pavyzdžiui: iki 2015 metų padidinti reguliarų naudojimąsi internetu nuo 60% iki 75% (o neturintiems

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

43

palankių sąlygų žmonėms nuo 41% iki 60%) ir perpus sumažinti gyventojų, nė karto nesinaudojusių internetu, skaičių (iki 15%). Būtina, kad visi suaugę žmonės galėtų lengvai naudotis IKT teikiamomis mokymosi galimybėmis.

Atsižvelgiant į tai, siūlomos strategijos veikla, kuri leistų pasiekti minėtus tikslus, būtų skaitmeninio raštingumo ir kompetencijų veiksmų plano kūrimas. Ši iniciatyva apimtų konkrečių mokymo veiklų, didinančių skaitmeninį raštingumą, kūrimą grupėms, kurioms kyla atskirties rizika, ir įvairių suinteresuotų šalių partnerysčių bei privataus sektoriaus skatinimą organizuoti mokymus visiems įdarbintiems žmonėms. Visa tai reikia visapusiškai integruoti į švietimo sektoriaus vykdomas programas.

Europos pajėgumą lemia jos gyventojų įgūdžiai, darbo jėga ir organizacijos. Be visapusiškos infrastruktūros nebus galima pilnai naudotis IKT, o be tinkamų įgūdžių - gauti tik ribotą ekonominę bei socialinę naudą iš tokio naudojimosi. Jei į tai nebus atsižvelgta, IKT įgūdžiai taps kliūtimi, kuri trukdys ES konkuruoti pasaulio ekonomikoje.

Kalbant apie produktyvumo ir investicijų į technologijų talentus didinimo problemas, svarbiausi yra šie veiksmai: • Daugiau dėmesio skirti technologijų vadybai ir geram bendrosios vadybinės praktikos supratimui. Vadovai turi būti labiau išsilavinę, kad gilintų šį supratimą ir sistemingai taikytų savo žinias, o valdžia turėtų skatinti prastai valdomas įmones siekti geresnių įgūdžių. Tai reikalauja dviejų dalykų: reikia, kad daugiau vadovų turėtų aukštąjį išsilavinimą, o vadybos kursas apimtų ir mokymus apie technologijų ypatumus, ir apie būdus, kaip geriau išnaudoti e. įgūdžių turinčių darbuotojų galimybes.

• Kvalifikuoti darbuotojai turėtų būti skatinami aktyviai įsitraukti į organizacijos veiklą ir kartu siekti bendrų uždavinių. Labai dažnai kvalifikuotų darbuotojų veikla apima tik siauras technines funkcijas, nesuteikiant jiems galimybės plačiai taikyti savo įgūdžius naujoviškais būdais, kurie skatintų produktyvumą.

• E. įgūdžių turintiems asmenims sudaryti atitinkamai geresnes įdarbinimo sąlygas. Nepakankamas darbo užmokestis bei kompensacijos ir ypač jų nepagrįsti skirtumai tarp kvalifikuotų darbuotojų ir tų, kurie yra vyresnio amžiaus, bet turi žemesnę

44

E. įgūdžių manifestas

kvalifikaciją, neskatina jaunų darbuotojų tobulinti savo įgūdžius.

Nors įmonės teigia susiduriančios su darbuotojų stoka, e. įgūdžių turinčių darbuotojų atlyginimai Europoje bendrai paėmus beveik nedidėja.

• Pakeisti karjeros galimybes e. įgūdžių turintiems asmenims. IKT plačiai taikomos daugumoje sėkmingų organizacijų. Tačiau naujų e-įgūdžių įgiję darbuotojai retai gali ir dar rečiau yra skatinami siekti patraukliausios karjeros Europos įmonėse.

• Vyriausybės turi rodyti pavyzdį, kaip naudotis e. įgūdžiais: jų e. valdžios funkcijos turi būti aukščiausios kokybės, jos turi investuoti į eksperimentus ir geriausios veiklos pavyzdžius, kurie darytų teigiamą poveikį organizacijų veiklai platesniu ekonominiu mastu.

• Užtikrinti, kad pagrindiniai įgūdžiai būtų panašios kokybės visoje darbo rinkoje, o darbdaviai geriau žinotų, ką iš tiesų geba kandidatai. Darbuotojams taip pat bus naudingi vienodi kvalifikacijų ir darbo aprašymai, nes jie leis geriau suprasti, kokie yra darbdavių lūkesčiai.

• Produktyvumo augimas per e. įgūdžius vyksta dviem pagrindiniais būdais: per sugebėjimus greitai ir pigiai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir per inovacijas. Būsima e. įgūdžių strategija turėtų pagrindinį dėmesį skirti šiems gebėjimams ir skatinti susidomėjimą jais per švietimo, vyriausybinių paslaugų ir visuomenės informavimo programas.

Faktai ir išvados aiškūs. Politikai, verslininkai, akademikai, žmogiškųjų išteklių specialistai ir organizacijų vadovai primygtinai raginami atkreipti dėmesį į šiuos patarimus, kviečiančius imtis veiksmų.

SKYRIUS 2: TALENTŲ PAIEŠKA IR SĖKMINGAS JŲ PANAUDOJIMAS

45

Skyrius 3 Link vertę kuriančios IT IT paslaugos kuria ryšį tarp informacinių technologijų pramonės ir kito verslo, kuriam jos tarnauja. Be to, tai yra esminis inovacijų šaltinis.

IT veikia kaip verslo veiklos pagrindas, kuris kuria ryšį bei įgalinančią platformą organizacijos vertės grandinėje. Informacinės technologijos padeda organizacijoms automatizuoti verslo procesus, derinant žmogiškuosius resursus bei procesus su technologijomis, ir kuria sprendimus, padedančius organizacijoms bei IT naudotojams dirbti efektyviai ir novatoriškai.

Be to, IT paskirtis yra pasiekti, kad IT investicijos į žmogiškuosius resursus, procesą bei technologijas teiktų verslui naudą. Vienas euras, investuotas į IT, turėtų duoti daugiau nei vieną eurą naudos verslui. Bet ar iš tiesų taip yra? Ir ar mes žinome, kaip tai pamatuoti?

Apskritai sunku atsakyti į šiuos klausimus, susijusius su IT paskirtimi.

Daugelyje organizacijų informacinių technologijų padalinių vadovai nesugeba tiksliai išmatuoti ir išreikšti informacinių technologijų teikiamos naudos verslui. Tai dažnai apibūdinama kaip IT produktyvumo paradoksas, kurį taikliai pastebėjo Robert Solow: „Aš matau kompiuterius visur, išskyrus produktyvumo statistiką“.

Tai glumina verslo vadovus ir įtakoja valdybos narių menkavertį IT reikšmės suvokimą. Kartais tai veda prie suvokimo apie IT paskirtį kaip paprasto rangovo verslui, o ne strateginio partnerio. Jei IT taikymas gali sėkmingai išspręsti įmonės problemas, tuomet atsiranda galimybė iškelti IT iš užkulisių į valdybos narių kabinetą.

Vis dėlto, dažnai kelia nerimą ne tik prastas IT paskirties organizacijoje suvokimas, bet ir neigiamas požiūris į IT profesiją apskritai. IT sektoriaus darbuotojai savo viešuose pasisakymuose dažnai apgailestauja dėl prastų karjeros paaukštinimo galimybių, vargano įvaizdžio, trumparegiško požiūrio į technologijas, didėjančio vartotojiškumo ir mažėjančios strateginės IT reikšmės organizacijoje. Atsižvelgiant į tai, lengva suprasti, kodėl Europoje nepakanka IT studijuojančių studentų. Vis dėlto, pagal Muro dėsnį šiandien IT turbūt yra pats svarbiausias verslo resursas prieinamas pramonei ir organizacijoms.

46

E. įgūdžių manifestas

Prastos IT reputacijos - tiek pačioje organizacijoje, tiek visuomenėje pasekmės yra akivaizdžios: per mažai tinkamos kvalifikacijos darbuotojų renkasi šią profesiją ir dėl to Europos verslui sunkiai sekasi pasinaudoti inovacinėmis IT galimybėmis. Akivaizdu, jog tai turi neigiamą poveikį Europos konkurencingumui pasaulinėje arenoje.

Tai tarsi užburtas ratas. Nesugebėjimas parodyti IT naudos verslui mažina jos strateginę reikšmę organizacijose ir, žinoma, investicijas į IT. Kuo prasčiau suvokiama informacinių technologijų reikšmė, tuo mažiau investuojama pinigų į jas ir tuo siauresnės tampa karjeros galimybės. Tai neigiamai veikia žmonių, norinčių plėtoti karjerą šioje srityje, skaičių ir galiausiai mažina kvalifikuotų žmonių gretas, kurie padėtų įmonėms didinti savo pridėtinę vertę.

Vis dėlto, situacija ne tokia neigiama. Kai kurios didžiosios europinės kompanijos sėkmingai diegia IT visuose savo verslo segmentuose. Šiame skyriuje bus pristatoma keletas tokių pavyzdžių ir aptariama, kokios veiklos bei įgūdžių reikia, kad verslas būtų toks sėkmingas.

Skyriaus gale pateiksime rekomendacijas, kokių veiksmų imtis, siekiant paskatinti sėkmingą verslą visoje Europoje.

Ar tai svarbu?

Martin Curley, „Intel Labs Europe“ vadovas ir vienas iš „Innovation Value Institute“ (IVI) direktorių, supranta iššūkį ir teigia: „Šiandien IT - tai viena svarbiausių jėgų, keičiančių verslą ir visuomenę.

Vis dažniau visose verslo šakose mes stebime Muro dėsnį, kuris kuria puikias verslumo bei verslo galimybes, tačiau kartu kelia ir iššūkius.“ Nors pasak Muro, besivystančios technologijos labai sparčiai žengia į priekį, praktinė veikla administruojant ir taikant IT labai atsilieka. Apie tai liudija daugelio vadovų nuolatinis susirūpinimas ir dažnai cituojami dokumentai, kuriuose stengiamasi spręsti klausimą „Ar IT svarbu?“.

Akivaizdu, kad reikia geriau informuoti apie ryšį tarp investicijų į IT ir naudos verslui.

Žemyn vedanti spiralė „Innovation Value Institute“ nustatė, kad daugumoje įmonių, IT departamentų veikla nėra gera, ir įmonių vadovai nenori finansuoti inovacijų. Tokiose organizacijose pagrindinė IT funkcija yra tik pagalbinė, o naujų technologijų galimybės nepripažįstamos. Pavyzdžiui,

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

47

tokiame versle debesų kompiuterijos diegimo uždavinys suvokiamas kaip galimybė geriau valdyti įprastas IT operacijas, bet ne diegti naujoves.

Kad situacija pasikeistų ir būtų sustabdytas strateginis IT reikšmės nuosmukis, už IT atsakingi įmonių vadovai turėtų geriau atskleisti galimą IT naudą. Be to, kad įgyvendintų šią viziją, jiems reikia darbuotojų, kurie turėtų tinkamų įgūdžių bei žinių.

Klaidingo supratimo apie IT šalinimas Ieškant tinkamų žmonių svarbiausia yra atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla. Tai yra šiandieninio verslo pasaulio problema.

Jauni žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja, kad IT darbuotojai dirba tik IT įmonėse. Iš tiesų mažiau nei 50% visų IT darbuotojų dirba IT pramonėje. Dauguma jų atlieka su IT susijusias funkcijas galutinių vartotojų organizacijose. Kita klaidinga nuomonė yra ta, kad IT darbas bus susijęs vien tik technologijomis. Pažvelgus į IT plačiau, galima nesunkiai pastebėti, kad vis mažiau žmonių yra gryni technologai.

Tendencija yra tokia, kad technologijos vis dažniau apjungiamos su kitomis verslo kompetencijomis. Trumpai tariant, orientacija išskirtinai į technologijas nyksta.

Tyrimai rodo, kad pirmaujančios organizacijos geba geriausiai diegti naujoves ten, kur susiduria verslas ir IT. IT visų pirma teikia galimybes, o kaip konkurencinio pranašumo šaltinis informacinės technologijos duoda didžiausią naudą tuomet, kai jos naudojamos ne atskirai, o yra derinamos su verslo inovacijomis. Kad būtų lengviau diegti šias inovacijas, vis labiau reikia darbuotojų, kurie turi ir IT, ir verslo įgūdžių.

Vis dėlto, šiuo metu tokių darbuotojų pasiūla netenkina pramonės poreikio, taigi prarandamos galimybės ir konkurencingumas. Tai daro ilgalaikį poveikį ekonomikai ir visuomenės gerovei, kuri yra lygiai tokia pat svarbi.

Naujausi tyrimai rodo, kad vis mažiau studentų renkasi IT studijas.

IT studentai - tai vienintelis potencialus e. kvalifikacijos darbuotojų šaltinis. Tai kelia susirūpinimą dėl platesnio visuomenės supratimo apie IT. Reikia pakeisti šios tendencijos kryptį. IT vaidmuo Europos pirmaujančiose organizacijose auga labai sparčiai; ne technologų reikšmė irgi auga. Be to, kadangi naujesnės technologijos, pavyzdžiui, debesų kompiuterija, prisideda prie laisvesnių IT naudojimo formų, prognozuojama, kad ateinančiais metais sparčiai augs darbuotojų

48

E. įgūdžių manifestas

gebėjimai naudotis IT visuose verslo aspektuose. Pavyzdžiui, augantis platformų, kaip paslaugų (angl. Platform-as-a-Service, PaaS), kuriomis lengva naudotis, išmanymas padės kurti naujoviškus IT sprendimus, peržengiant tradicinę IT aplinką. Bet tai reikalauja atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie turėtų svarbių IT ir verslo kompetencijų.

Sprendžiant šią problemą svarbu, kad IT ir su jos naujovėmis susijusio administravimo mokymas būtų įtrauktas į verslo magistro studijų programas pirmaujančiose verslo mokyklose.

IT svarba Michael Gorriz, „EuroCIO“, Europos informacinių technologijų vadovų asociacijos ir „Daimler“ prezidentas, aiškina: „Didesnėse organizacijose IT kartu su informacijos administravimu atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Šią realybę, ko gero, nelabai gerai supranta išorinis pasaulis. Didelės organizacijos nustotų funkcionuoti, jeigu sugestų jų IT sistemos. Užsitęsę gedimai neabejotinai sužlugdytų verslą. Didelėse organizacijose padariniai gali būti prilyginti stichijų sukeltiems nuostoliams.“ Michael Gorriz piešia teigiamą viziją, kaip IT gali būti naujoviškai taikomos „Daimler“ įmonėje: „Daimler“ niekuo neišsiskiria šiuo atžvilgiu. IT - tai sudėtinė visos organizacijos struktūros dalis.

Informacinės technologijos taikomos visuose pirminiuose ir antriniuose verslo procesuose. Prieš panaudojant pirmą metalinę detalę, naujas „Mercedes-Benz“ jau būna nuvažiavęs milijonus bandomųjų kilometrų kompiuteryje. Mūsų mašinos projektuojamos trijų dimensijų technologija ir kuriamos kompiuteryje. Tai apima tvermės testus, avarijų ir vairuotojų simuliacijas. Tik šios simuliacijos leidžia mums nuspėti naujo modelio funkcionavimą.“ Taip pat yra ir su „Mercedes-Benz“ gamybos linija – ji visa modeliuojama 3D. Dėl to neplanuoti konstrukcijos pokyčiai tampa retenybe. IT taikomos užsakymų pristatyme, perdirbime, atsarginių dalių tvarkyme, prekyboje, rinkodaroje, klientų aptarnavime ir priežiūros bei remonto versle. Iš tiesų IT yra verslo efektyvumo variklis. Vis daugiau klientų teikia individualius užsakymus dėl savo mašinų komplektacijos, derasi dėl kainų ir užsisakinėja bandomuosius važiavimus internetu.

Taigi e. įgūdžiai yra labai svarbūs eksploatacijos efektyvumui. E. įgūdžių reikšmė inovacijoms vis stiprės dėl to, kad IT tampa pagrindiniu naujų produktų bei paslaugų kūrimą lemiančiu veiksniu.

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

49

„Intel“ kompanijoje situacija panaši: informacinės technologijos yra šios kompanijos „nervų sistema“ ir net „raumuo“, nes automatizuotos IT sistemos padeda „Intel“ gamykloms visame pasaulyje gaminti ir išsiuntinėti daugiau nei milijardą aukštos kokybės bei technologijų dalių per metus. Inovacijų tempą įmonėse, pavyzdžiui, „Intel“, kur beveik kasmet perkuriama visa produktų linija, iš esmės lemia IT. Bendros projektuotojų komandos iš viso pasaulio, kurias vienija IT, padeda „Intel“ ir kitoms kompanijoms visuose ekonomikos sektoriuose nuolat ieškoti naujų sprendimų. „Daimler“ pateikia kitą gerą pavyzdį, kaip IT gali sukurti galimybes verslo naujovėms. Technologija „car2go“ keičia individualių kelionių miestuose planavimo sistemą. Tai pirmas kartas, kai klientai gali išsinuomoti mašinas „Smart Fortwo“ bet kurioje miesto vietoje, bet kuriuo paros metu ir mokėdami prieinamą kainą už minutę. Naudojantis mobiliuoju telefonu ar internetu, galima susirasti laisvas mašinas, iš karto jas išsinuomoti – netgi vienos dienos kelionei - ar užsisakyti iš anksto. Mobiliesiems telefonams skirta technologija, papildyta šiuolaikinėmis IT, leidžia lengvai naudotis unikaliu ir paprastu nuomos procesu. Novatoriški IT sprendimai šiuo atveju kuria visiškai naują mobilumo sąvoką ir puikias sąlygas atitinkamam verslui. „Intel“ IT organizacija kartu su „Intel Corporate Affairs Group“ sukūrė pasaulinę platformą, kurioje pristatomas daugialypis turinys, skirtas gamtos mokslų ir matematikos mokymui viso pasaulio vaikams. IT organizacija sukūrė ne tik turtingą platformą (www.skool.com), kuria gali naudotis daugiau nei dvidešimt šalių iš viso pasaulio, o jos turinys išverstas į daugelį kalbų, bet ir unikalų verslo modelį, pagrįstą vieša bei privačia partneryste, siekiant užtikrinti tvarią platformos plėtrą.

Kai „Disney“ kompanijos IT darbuotojai gana anksti pasiūlė skaitmeninę fotografiją „Disney“ parkuose, verslo vadovai iš pradžių nepritarė tai idėjai - tai kitas pavyzdys, kaip IT organizacijos gali pasiūlyti iniciatyvas ir padėti verslui ne tik išgyventi, bet ir klestėti. Skaitmeninė fotografija atrakcionų parkuose suteikė „Disney“ kompanijai galimybę gauti papildomų pajamų iš parko lankytojų ir kartu praturtinti „Disney“ atrakcionų parkų lankytojų patirtį.

Pavyzdžiai apie tokį novatorišką IT taikymą padrąsina ir įkvepia. Tačiau „Daimler“, „Intel“ ir „Disney“ nėra vieninteliai pavyzdžiai, kaip tam tikrose organizacijose taikomos IT, siekiant naudos verslui ir inovacijų.

Kitos pirmaujančios organizacijos Europoje diegia panašias strategijas.

50

E. įgūdžių manifestas

Bet visos šios organizacijos susiduria su ta pačia problema - didele tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka.

E. įgūdžiai IT vartotojų kompanijose Taigi koks tokių organizacijų, kaip „Daimler“, kuriose labai plačiai taikomos IT, požiūris į e. įgūdžius? Michael Gorriz pasakoja: „Pas mus yra trys kategorijos žmonių, dirbančių su IT. Pirmiausia, turime darbuotojus, kurie tradiciškai vadinami IT specialistais - jie dirba IT skyriuje. „Daimler“ kompanijoje jie sudaro 2% visų darbuotojų.

Kitose organizacijose matome didesnius skaičius - pvz., jų yra iki 10% finansinių paslaugų sektoriuje. Antra yra didesnė grupė - tai tie darbuotojai, kurie intensyviai naudojasi IT sistemomis. Tai yra žmonės, dirbantys inžinerijos, logistikos, finansų ir administravimo srityse. Jie visi naudojasi IT kaip svarbia darbo priemone. Paskutinę grupę sudaro visi kiti, kurie naudojasi standartinėmis IT sistemomis, pavyzdžiui: intranetu, el. paštu, proceso palaikymo ir informacinėmis sistemomis. Jiems reikia bendrųjų e. įgūdžių arba specialių mokymų, kad galėtų naudotis tomis sistemomis. Akivaizdu, kad šiandien visuose organizacijos padaliniuose reikia darbuotojų su aukštesnio lygio e. įgūdžiais.” Įvairios suinteresuotos šalys bei partneriai iš visos Europos susitarė dėl bendro IT specialistų e. įgūdžių apibrėžimo. Šiuo metu kuriamos tam tikros magistro studijų programos. Tačiau siekiant labiau įtvirtinti šį e. įgūdžių modelį, jam pritarti bei jį paremti turi daugiau įmonių bei švietimo institucijų.

Deja, visose trijose kategorijose akivaizdžiai trūksta žmonių, tiksliau pasakius, trūksta darbuotojų su tinkamais e. įgūdžiais. Žinoma, visi jauni žmonės gali žaisti kompiuterinius žaidimus ar sugeba naudotis įrankiais socialiniuose tinkluose. Tačiau daugelis jaunų žmonių susiduria su sunkumais, kai reikia naudotis standartine IT sistema pradėjus dirbti. Šiame etape skatinimas įgyti pradmenų lygio pažymėjimą, pavyzdžiui, Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL), būtų didžiulis žingsnis pirmyn. Studentams, organizacijoms ir visuomenei apskritai būtų naudinga, jei visi žmonės įgytų pagrindinius e. įgūdžius. Kartu su teksto tvarkymo ir naudojimosi skaičiuoklėmis įgūdžiais, turėtume numatyti ir pagrindinių žinių apie naudojimąsi verslo administravimo sistemomis įsisavinimą. Tai padėtų tobulinti profesionalumą ir darbo mobilumą.

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

51

Pastebime, kad IT specialistai taip pat susiduria su tam tikromis problemomis. Mums ne tik trūksta žmonių, studijuojančių informatikos mokslą, informacijos vadybą ir susijusius dalykus (prognozuojama kad 2015 metais jų trūkumas sieks sieks 10-15%, priklausomai nuo ekonomikos raidos), tačiau ir kitose srityse per mažai dėmesio skiriama informacinėms technologijoms. Visose srityse reikia IT žinių profesionaliam darbui, ypač kai jis susijęs su inovacijomis. Susirūpinimą kelia paklausos neatitikimas pasiūlai, t.y. ko moko švietimo institucijos ir ko iš tiesų reikia darbdaviams.

Nors universitetuose e. įgūdžiai lavinami įvairiais būdais, turime pasirūpinti, kad ugdymo planas neatsiliktų nuo greitai besikeičiančios IT aplinkos. Socialiniai tinklai ir debesų kompiuterija atsirado visai neseniai, bet jau daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimams. Turime įtraukti su jų naudojimu susijusius e. įgūdžius į savo mokymosi visą gyvenimą planą.

Didelės organizacijos, pavyzdžiui, „Daimler“, turi privalumą - jos bendrauja tiesiai su universitetais. Mokymų arba kursų darbuotojams organizavimas - tai vienas iš būdų spręsti problemas, su kuriomis susiduria „Daimler“. Tačiau „Daimler“ mano, kad reikia daryti daug daugiau. „Reikia, kad visuomenė aprūpintų darbuotojus būtinais e. įgūdžiais, nesvarbu, ar jie būtų pažengę naudotojai, ar IT specialistai,“ pabrėžia Michael Gorriz. „Tai ne vien tik didelių kompanijų reikalavimas, bet ir būtina sąlyga perėjimui prie žinių visuomenės.“ Be to, kyla problemų ir su informacinių sistemų tyrimais. Daug informacinių sistemų tyrimų šiuo metu atliekama universitetuose; informacinių sistemų tyrimo departamentai dažnai gimsta iš mokslo apie elgsenas perspektyvos. Nors šie tyrimai yra vertingi, jų neužtenka. Šiuo metu vystosi projektavimo mokslas, kaip tyrimų paradigma, kuris gali pasiūlyti naujus įrankius ir priemones, kad padėti IT ir verslo vadovams sistematiškiau valdyti IT bei gauti iš to daugiau naudos. „Innovation Value Institute“ savo pagrindinėje tyrimų veikloje remiasi projektavimo mokslu ir kuria įrankius bei mokymo programas dirbantiems IT verslo vadovams.

Unikalus šios tiriamosios veiklos aspektas yra tas, kad prie tyrimo daug prisideda įvairiose kompanijose dirbantys IT vadybininkai, kurie sutelkia savo žinias, siekdami savo profesijos pažangos. Šios sukauptos žinios koduojamos ir apjungiamos į funkcionuojančią sistemą bei žinių saugyklą, vadinamą „IT Capability Maturity Framework“ (IT-CMF). Iš nuolat

52

E. įgūdžių manifestas

atnaujinamos žinių saugyklos galima betarpiškai naudoti joje siūlomus mokymus ir organizuoti švietimą bei mokymus, kurie neatsiliktų nuo vis spartėjančio technologijų pokyčio. Panašu, kad šis atotrūkio tarp verslo ir akademinio pasaulio nykimas yra tendencija, kuri artimiausiais metais stiprės, nes jis priartina tyrimų rezultatus prie verslo reikalavimų siekiant aprūpinti IT specialistus reikalingais e. įgūdžiais, kurie savo ruožtu teikia verslui naudą.

E. kompetencija Greta anksčiau aptartos įgūdžių stokos vis labiau trūksta ir suderinamumo tarp to, ką siūlo švietimas ir ko reikalauja pramonė. Be to, kadangi IT profesija dar nėra pakankamai brandi, negalime palyginti skirtingų informacinių technologijų specialistų IT kompetencijų ir su jomis susijusių žinių organizacijos viduje - jau nekalbant apie europinį lygį. Ši situacija nėra tvari. Auga rizika, kad IT vis labiau veržiantis į visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus, visuomenė gali gali skirtingai interpretuoti IT kompetencijas.

Svarbiausias žingsnis sprendžiant šią problemą yra vieningos e. įgūdžių apibrėžimo sistemos sukūrimas Europoje. Ji suteikia galimybę mokykloms, aukštojo mokslo įstaigoms, darbdaviams, darbuotojams, mokymų organizatoriams ir naujų darbuotojų paieškos agentūroms efektyviau bendradarbiauti. Ši sistema padeda organizacijoms apibrėžti darbines pareigybes, atsižvelgiant į reikalingas IT kompetencijas.

Specialistai gali prisistatyti pagal tai, kokias IT kompetencijas jie turi, o švietimo darbuotojai gali aiškiai nurodyti, kokias kompetencijas siūloma lavinti atitinkamuose jų kursuose, ir taip palengvinti mokymus bei karjeros planavimą.

Pirminė Europos e. kompetencijų sistemos („e-CF“) versija pademonstravo, kad ji gali tapti „Rozetės akmeniu“ e. kompetencijoms visoje Europoje. Galutinis rezultatas bus paprastesnis specialistų mobilumas, nes organizacijos ir šalys galės geriau viena kitą suprasti.

Kad būtų atskleistos šios sistemos galimybės, visos suinteresuotos šalys – pramonė (tiek IT, tiek naudotojų organizacijos), švietimo paslaugų teikėjai (valstybiniai bei privatūs) ir valdžia (europinė, nacionalinė bei vietinė) – turi skubiai įsisavinti jos pagrindines priemones. Be to, turi būti teikiamas prioritetas tolesniems veiksmams šioje srityje. Tikėtina, kad be šios darnos ims atsirasti tarpusavyje nesuderinti organizaciniai, vietiniai, nacionaliniai ir europiniai modeliai, kurie gali trukdyti darbuotojų mobilumui ir karjeros galimybėms Europoje.

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

53

EK įmonių ir pramonės (angl. DG Industry and Enterprise) generalinio direktorato tiriamasis projektas apie IKT profesionalumą kurį neseniai atliko IVI ir Europos profesionalių informatikų bendruomenių taryba (angl. CEPIS), pritarė „e-CF“ taikymui. Jis taip pat rekomendavo susieti individualias kompetencijas ir organizacijų galimybes, kurios plačiau nagrinėjamos sekančiame skyriuje.

Inovacijos ir jų vertė Žinoma, vertė ir kaina yra dvi skirtingos sąvokos. Kaip teigia Oscar Wilde: „Cinikas yra žmogus, kuris žino kainą, bet nežino vertės.“ Išgirdus šią citatą, daugeliui informacinių technologijų skyrių vadovų kils tam tikros asociacijos. Kalbant apie IT, didžiulis dėmesys skiriamas kainai. Ir tai nėra susiję su ekonomika, nes tai yra nuolatinis reiškinys.

Būtina labiau atkreipti dėmesį į vertę, siekiant didesnės naudos verslui iš inovacijų, pagrįstų informacinėmis technologijomis.

Iššūkį diegti informacinėmis technologijomis pagrįstas inovacijas lemia ne vien tik e. įgūdžiai - pirmiausia reikia išspręsti didesnį galvosūkį. Sprendimas turi apimti žmones, procesus bei technologijas.

Kitaip tariant, informacinių technologijų skyrių ir įmonių vadovai turi visapusiškiau įvertinti IT organizacines galias, atsižvelgdami ne vien tik į bendrą atskirų darbuotojų kompetencijų sumą. Šiuo atveju organizacijos brandos supratimas leidžia geriau numatyti strategijas bei taktiką, padedančią verslui siekti IT naudos, kurią teikia organizacijos žmogiškieji, techniniai ir kiti turimi ištekliai.

IKT gebėjimų vertinimo sistema (capability framework) sistema gali padėti nustatyti organizacinio IT pajėgumo spragas. Toks vertinimo procesas gali, pavyzdžiui, padėti nustatyti poreikį tobulinti tam tikras specialistų kompetencijas. Tai padaryti galima organizuojant mokymus darbuotojams, ieškant naujų darbuotojų arba per užsakomąsias paslaugas. Tokiu būdu IKT galios ir IKT kompetencijos gali viena kitą puikiai papildyti ir padėti organizacijoms siekti didesnės naudos verslui. Taigi egzistuoja stiprus simbiozinis ryšys tarp organizacinių galių, pavyzdžiui, „IT-CMF“, ir individualių e. įgūdžių, pavyzdžiui, „eCF“, sistemų.

54

E. įgūdžių manifestas

Naujos atsakomybės IT funkcijai šiuo metu tenka svarbus vaidmuo. Svarbių pramonės tendencijų, pavyzdžiui: debesų kompiuterijos, IT demokratizavimo ir paslaugų inovacijų, susiliejimas daro įtaką informacinių technologijų vadovų vaidmeniui. Reikės labai didelių pokyčių, kad šis vaidmuo išliktų rytojaus versle.

Nepriklausomai nuo organizacijos brandos lygio, svarbus IT vaidmuo organizacijose lemia, kad informacinių technologijų keliamiems reikalavimams vadovai pirmiausia turi skirti dėmesį keliamiems reikalavimams ir efektyviam paslaugų teikimui. Jei IT vadovai nesugebės išlaikyti pastovaus paslaugų lygio, jiems nepavyks pakilti vertės grandinėje. Tačiau panašu, kad būdas, kaip informacinių technologijų vadovai administruoja pagrindinius IT pajėgumus (pvz., „nuolat stebint“) stipriai pasikeis mums pereinant prie praktiško debesų kompiuterijos paslaugų modelio. Teikiant šias paslaugas bus žymiai svarbiau valdyti ryšius su trečiosiomis šalimis nei išteklius įmonės viduje. Iš tiesų panašu, kad dauguma organizacijų įsisavins mišrų debesų kompiuterijos modelį, pasiliekant galimybes pačioje įmonėje atlikti jautriausius procesus bei veiklą ir tuo pat metu naudojantis išorinių tiekėjų ekosistema verslo procesams, kurie skirti klientams. Šio perėjimo valdymas pareikalaus keisti ir IT vadovų, ir IT specialistų, atliekančių su IT susijusias funkcijas, įgūdžius.

Laikui bėgant ir vis daugiau atsakomybės už IT operacijas perduodant išoriniams tiekėjams, IT vadovai daugiau dėmesio skirs pridėtinės vertės IT veiklai - IT, kaip sverto, kuris palengvina inovacijas organizacijoje, taikymui. Tačiau stipriai keisis ir būdas, kaip tokios inovacijos kuriamos, diegiamos bei administruojamos. Pavyzdžiui, nors anksčiau IT pagrįstos inovacijos daugiausiai kildavo iš pačių IT, didėjantis platformų, kaip paslaugų, rafinuotumas ir naudojimosi jomis paprastumas leis kurti bei projektuoti sprendimus be IT funkcijos. Kad užtikrintų nuoseklumą, kokybę bei darną ir sąveiką su pagrindinėmis IT verslo sistemomis, IT vadovai turės skatinti tokių sprendimų kūrimą versle ir valdyti šį procesą. Tai pareikalaus didelių IT vadovų vaidmens permainų. Paskaičiuota, kad šiuo metu vienam IT specialistui tenka po keturis programavimo įgūdžių turinčius galutinius vartotojus. Iki šiol dauguma IT vadovų pagrindinį dėmesį skyrė galimos tokių galutinių naudotojų sukeltos žalos kontrolei bei ribojimui. Atsirandant naujoms platformų galimybėms, turi keistis IT vadovų vaidmuo - jie turi pasinaudoti šiais potencialiais ištekliais, nes

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

55

jų prieinamumas verslui ir reliatyvus kiekis teikia didžiules galimybes naujiems inovacijų šaltiniams. Žinoma, tai pareikalaus ir naujų įgūdžių iš IT vadovų, specialistų ir šių „galutinių vartotojų-programuotojų“.

Akivaizdu, kad dramatiškai augs „dvilypių mąstytojų“ - tų, kurie gali suderinti IT ir verslo kompetencijas - poreikis.

Taip keičiantis darbo vietai, mokymo institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant atitinkamus būsimos kartos ugdymo pokyčius ir siekiant užtikrinti pakankamą tinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą, kuri patenkintų šią augančią paklausą. IT studentų mokymo ir svarbių ne IT srities studijas pasirinkusių studentų IT įgūdžių lavinimo problemų sprendimas yra tikras iššūkis. Be šių pokyčių Europos įmonės - tiek didelės, tiek mažos - nesugebės pasinaudoti novatoriškomis tokių technologijų galimybėmis ir taip mažins Europos galias konkuruoti pasaulinėje žinių ekonomikoje.

Svarbus IT vadovų vaidmuo IT vadovas turi lemiamą vaidmenį imantis būtinų pokyčių organizacijoje, bet tai yra sudėtinga ir daug jėgų reikalaujanti veikla.

Dažnai įmonių vadovai nepakankamai gerai suvokia informacines technologijas, ir dėl to IT ne visada sulaukia reikiamo įmonės vadovų pripažinimo dėl savo potencialaus indėlio. Be to, dažnai įmonių vadovai tik siekia mažinti išlaidas IT srityje, užuot siekę su informacinėmis technologijomis susijusių inovacijų. Tokį požiūrį dažnai skatina IT vadovų nesugebėjimas parodyti informacinių technologijų teikiamos naudos. Šią situaciją pablogina tai, kad IT komandos vadovams trūksta svarbių vadybinių gebėjimų. Įmonių vadovai dažnai klaidingai suvokia potencialų IT indėlį dėl to, kad jiems trūksta žinių apie informacines technologijas. Viena vertus, reikia šviesti informacinių technologijų neišmanančius vadovus, kad jie geriau suvoktų, kokią naudą jų kompanijai gali teikti IT. Galbūt finansų vadovai supras, kad išlaidų mažinimas trukdys inovatyviam IT skyriaus darbui. Kita vertus, siekdami atgaivinti verslą, IT vadovai per ateinančius metus (nepaisant didžiulės tinkamos kvalifikacijos žmonių stokos) turės parodyti pridėtinę IT vertę.

Atrodo, kad IT vadovų bendruomenė supranta šio iššūkio svarbą ir jau pradėjo imtis iniciatyvų, skirtų susidariusiai situacijai spręsti. Siekdama pademonstruoti IT teikiamą naudą, IVI (vienijanti daug svarbių IT kompanijų ir tų įmonių, kurios naudojasi IT) pirmiausia sukūrė

56

E. įgūdžių manifestas

sistemą ir mokymų programą, skirtą IT administravimui. Daugiau nei 500 IT vadovų iš viso pasaulio dalyvavo šiuose mokymuose. Be to, įgyvendinama nauja programa „IT Management for Value Masters“.

Taip pat Europos IT vadovų asociacija pradėjo kurti savo švietimo programą, tiesiogiai susijusią su reikalavimais iš paklausos pusės, siekdama skubiai rasti darbuotojų, kurie atliktų tam tikras svarbiausias funkcijas. Pirma grupė studentų jau įsitraukė į šią programą, o IT vadovų bendruomenei pavyko įtikinti keletą solidžių Europos verslo mokyklų ir techninių universitetų bendradarbiauti su jais, įgyvendinant šią programą. Vienas iš įdomių šios programos aspektų yra tas, kad joje gali dalyvauti skirtingų šalių studentai, besimokantys bet kurioje dalyvaujančioje institucijoje, tačiau jie visi gaus vienodą pažymėjimą.

Jau priimtas sprendimas suderinti šį kursą su „e-CF“, ir galbūt jis ateityje prives prie pirmo bendro „e-CF“ egzamino Europoje.

Nors šios iniciatyvos - tai svarbūs žingsniai tobulinant IT administravimą, niekaip nepavyksta nei padidinti IT studentų skaičiaus, nei padėti kitų profesijų darbuotojams geriau suprasti IT. Reikalingi papildomi veiksmai, siekiant surasti sprendimą, kuris būtų tinkamas Europai.

Rekomendacijos Europos IT vadovų asociacija ir „Innovation Value Institute“ pateikia šias rekomendacijas: Stiprinti Europos e. kompetencijų sistemos įsisavinimą.

Turi būti skatinama naudotis „e-CF“ (ir susijusių IKT pobūdžio projektų rezultatais) IT pramonėje, versle, kuriame naudojamasi IT, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse bei vyriausybėje. Kuo labiau įsisavinama „e-CF“, tuo stipresnis jos vaidmuo standartizuojant kompetencijas, darbo pobūdį ir švietimą, kartu remiant nuolatinį IT pritaikymą asmens poreikiams. Taip pat reikia ir toliau tobulinti IKT vaidmens aprašymus pagrindiniams suinteresuotiems partneriams įtraukiant IT darbuotojus. Turi būti atnaujintos el. ugdymo plano gairės ir remiamos Europos švietimo institucijos, kuriančios švietimo ir mokymo programas, suderintas su „e-CF“. Svarbu padėti žmonėms, dirbantiems IT srityje, naudotis bendra švietimo platforma. Šiuo metu darbdaviams ir specialistams sunku suvokti įvairių kursų teikiamą naudą, ypač skirtingose šalyse. „e-CF“ suderinimas labai padėtų siekti aiškumo šioje srityje.

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

57

Stiprinti IT mokymą kitų sričių specialistams.

IT atlieka labai svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje profesijoje, o atitinkamos srities IT sistemų supratimas tiesiog būtinas efektyviam darbui. Tačiau dažnai švietimo institucijos nederina ugdymo plano su pramonės reikalavimais, todėl reikalingi tolesni veiksmai, siekiant, kad studentai būtų mokomi, pavyzdžiui, kaip taikyti IT atitinkamose profesijose, kokios yra sistemos ir kaip IT jiems gali padėti tobulinti šias sistemas. IT yra labai svarbus įvairių profesijų komponentas, todėl studentai privalo lavinti savo IT įgūdžius, kad galėtų greitai integruotis darbo rinkoje. Panašu, kad perėjimas prie debesų kompiuterijos tik sustiprins šias tendencijas, nes galutinių naudotojų programuotojai supranta naujai atsirandančių technologijų potencialią galią (pvz., per platformas kaip paslaugų aplinkas).

Plėtoti glaudesnius ryšius tarp pramonės ir švietimo institucijų.

Verslininkai ir švietimo paslaugų teikėjai turi glaudžiau bendradarbiauti.

Tai sritis, kurioje jau daug nuveikta, bet vis dar yra daug trūkumų.

Pavyzdžiui, „Innovation Value Institute“ pritaikė atvirą novatorišką metodą funkcionuojančiai žinių ir integruoto ugdymo turinio saugyklai, kurią nuolat bendradarbiaudamos kuria įvairios kompanijos, universitetai ir valdžios institucijos. Be to, Europos IT asociacijai kuriant mokymų programas, atitinkamų programų darbo grupėse kartu dalyvauja ir IT vadovai bei kiti pramonės atstovai, siekiant užtikrinti, kad mokymų programos atitiktų pramonės poreikius. Deja, toks veiklos metodas nėra labai plačiai taikomas. IT šviesuliai retai vertinami kaip IT profesionalai savo universitetuose ar kviečiami dalyvauti kuriant atitinkamas studijų programas. Priešingai nei kitose profesijose, pavyzdžiui, teisės, medicinos ar inžinerijos, kur patyrę tos pramonės šakos ekspertai dažnai kviečiami imtis tokio vaidmens. Kita vertus, net šioms profesijoms būtų naudingas atitinkamo IT eksperto dalyvavimas kuriant jų studijų programas ir siekiant palengvinti reikalingų IT įgūdžių integravimą į ugdymo planą.

Gerinti ryšius ir supratimą tarp vadovų komandos ir IT darbuotojų.

Daug organizacijų kenčia nuo prastų ryšių tarp IT darbuotojų ir aukščiausios vadovų grandies. Tai kenkia produktyvumui ir inovacijoms, bet kartu kelia ir riziką (pavyzdžiui, jeigu aukštesni vadovai nuspręstų remti naujausių modernių technologijų prietaisų naudojimą vidiniame tinkle). Europos Komisija vykdo ir palaiko daug įvairių aukštesniems vadovams skirtų strateginių priemonių ir panašių iniciatyvų, kurios gali

58

E. įgūdžių manifestas

padėti geriau suprasti IT reikšmę inovacijų diegimui ir vertės didinimui.

Potencialus IT vaidmuo labai pasikeitė, tačiau kai kuriose organizacijose aukščiausios grandies vadovai vis dar akcentuoja IT produktyvumą ir kainą, bet ne jų galią skatinti naujoves. Komisijos parama šioje srityje galėtų padėti verslininkams ir kitiems rinkos dalyviams gilinti supratimą apie didesnę IT reikšmę Europos verslui. Tokios strateginės priemonės gali padėti spręsti ir kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui: informacijos valdymą, strateginę IT aplinkos analizę ir valdybos bei IT ryšius, ir taip atkreipti aukščiausios grandies verslo vadovų dėmesį į šias temas, kurios tampa vis svarbesnės ne tik IT verslui, bet visam verslui apskritai.

Skatinti jaunų žmonių susidomėjimą IT. Krenta susidomėjimas IT kursais mokyklose. Tai nerimą kelianti tendencija, kurią būtina suvaldyti. Be to, ypač reikia šviesti jaunimą ir gilinti jų supratimą apie didėjantį IT vaidmenį visose pramonės šakose, ne tik IT pramonėje. Neseniai mokyklose IT vadovų bendruomenės vykdyta veikla parodė, kad IT vaidmuo suprantamas labai neteisingai.

Tiksliai nesuprantant, kiek daug įvairių karjeros galimybių teikia informacinės technologijos, mažės jaunimo susidomėjimas IT, ir tai kels ilgalaikę grėsmę realioms Europos konkurencingumo galimybėms.

Siekiant pokyčių svarbiausiuose etapuose, reikia imtis priemonių vidurinėse ir galbūt net pradinėse mokyklose. Europinės kampanijos „E. įgūdžių savaitė“ veikla jau atlieka labai svarbų vaidmenį keičiant suvokimą. Tolesni koordinuoti veiksmai tarp pramonės, valdžios ir tam tikrų švietimo institucijų galėtų padėti tęsti šią veiklą ir paremti svarbiausius Europos skaitmeninės strategijos uždavinius.

Aukščiau pateiktos rekomendacijos tvirtai siejasi su pagrindiniais veiksmais, kurie numatyti neseniai Europos Komisijos užsakymu IVI ir CEPIS atliktame tyrime, siekiant kurti Europos IKT profesionalumo sistemą. Nors projektas buvo skirtas vien tik IT specialistams, reikalingų e. įgūdžių lavinimo svarba buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs siūlomos sistemos kūrimą. Žvelgiant iš IKT pramonės perspektyvos, Europos Komisija įgyvendina svarbius, teigiamus veiksmus. Šios iniciatyvos stipriai palaikomos. IKT sektorius supranta, kad laikui bėgant labai svarbu tęsti ir stiprinti šias iniciatyvas, ypač numatant galimą naudą pramonei.

Siekis derinti tarpusavyje ir vienyti pramonės, valdžios ir mokslo sektoriaus veiksmus - labai svarbus iššūkis, ir čia iniciatyvos turi imtis atitinkami suinteresuoti partneriai. Tyrimai rodo, kad 2015 metais

SKYRIUS 3: LINK VERTĘ KURIANČIOS IT

59

trūks 10%-15% kvalifikuotų IT specialistų, o jaunimo nusivylimas IT augs. Kartu su augančiu atotrūkiu tarp IT mokymo ir praktinio poreikio bei e. įgūdžių stokos su IT nesusijusiose profesijose, akivaizdu, kad problemos mastas Europoje yra didžiulis. Atsižvelgiant į IT vaidmenį skatinant verslo naujoves, būtina imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų lavinant e. įgūdžius. Jei norime sustabdyti tolesnį Europos ekonominio konkurencingumo mažėjimą, visi suinteresuoti partneriai privalo atsiliepti į raginimą ir imtis veiksmų jau dabar.

60

E. įgūdžių manifestas

Skyrius 4 Išlaisvinkime moterų potencialą „Pamirškite Kiniją, Indiją ir internetą: ekonominio augimo varomoji jėga yra moterys.“ „The Economist“, balandžio 15, 2006 Pagal Europos Sąjungos aiškinamąjį memorandumą apie senstančią darbo jėgą, „nuo 2012 metų Europos darbingo amžiaus gyventojų skaičius ims mažėti, o gyventojų, kurių amžius virš šešiasdešimt, skaičius ir toliau augs beveik dviem milijonais žmonių per metus pagal scenarijų, kuris atsižvelgia į galimus imigracijos ir gimstamumo rodiklio didėjimus“.

Reikės daugiau įvairių įgūdžių turinčių darbuotojų, kad būtų patenkinti bendri pasauliniai poreikiai, nes mažesnis darbuotojų skaičius turės atlikti tą patį darbo kiekį, o vienintelis aiškus būdas tai padaryti bus efektyviai naudojantis IKT. Tačiau kyla svarbus klausimas: kur yra moterys? Kaip joms sekasi? Koks bus jų ateities vaidmuo IKT srityje? Šiame skyriuje pristatysime keletą pagrindinių faktų, apžvelgsime skaičius ir paaiškinsime, kodėl dabar yra taip svarbu atkreipti dėmesį į lyčių lygybę visame pasaulyje. Šio skyriaus pabaigoje bus pateikiamos rekomendacijos, kokie veiksmai labiausiai padeda įtraukti į veiklą moteris ir siekti, kad jų indėlio vertė sulauktų pripažinimo skaitmeninėje ekonomikoje.

Statistika, projektai ir iniciatyvos Statistika rodo, kad lyčių atskirtis IKT švietimo sistemoje prasideda anksti. Atskirtis didėja vidurinėse mokyklose aukštosiose mokyklose ji tampa dar ryškesnė. Atskirtis tęsiasi ir profesinėje darbo srityje.

2003-2006 metais Norvegijos Oslo universiteto gamtos mokslų mokymo centras atliko pirmą išsamų tyrimą apie jaunų žmonių pomėgius, požiūrius, vertybes ir planus, susijusius su gamtos mokslų bei technologijų mokymusi. Šis tyrimas atkreipė dėmesį į aktualius gamtos mokslų ir technologijų mokymosi aspektus. Tyrime „Gamtos mokslų mokymo aktualumas“ surinkta duomenų iš daugiau nei 40,000 penkiolikos metų amžiaus mokinių keturiasdešimtyje šalių.

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

61

Gamtos mokslų mokymo aktualumas Turkija Graikija Portugalija Ispanija Lenkija Čekijos Respublika Latvija Estija Slovėnija Austrija Vokietija Airija Škotija Šiaurės Airija Anglija Suomija Islandija Švedija Danija Norvegija 0%

20%

40%

60%

80%

100%

Merginos, norinčios gauti darbą technologijų srityje.

Vaikinai, norintys gauti darbą technologijų srityje. Šaltinis: Projektas „ROSE“ – „Gamtos mokslų mokymo aktualumas“ (ang., The Relevance Of Science Education), 2010

Šis tarptautinis lyginamasis tyrimas atskleidė, kad daugumoje Europos šalių tik kelios merginos svarstytų galimybę tapti mokslininkėmis.

Iš tiesų labai mažai merginų Europos šalyse domisi galimybe gauti darbą, susijusį su technologijomis. Šį požiūrį patvirtina mažas merginų, besirenkančių šios srities studijas universitete, skaičius. Merginos sudaro tik 10-30% studentų IKT kursuose ir mažiau nei 20% darbuotojų su IKT susijusiose profesijose.

Gamtos mokslų ir inžinerijos tyrimai rodo, kad tendencijos, susijusios su moteriškos lyties atstovių skaičiumi Europoje, yra panašios: merginų, baigiančių kompiuterijos studijas skaičius sumažėjo nuo 25% 1998 metais iki 22% 2006 metais. Lyginant su Kanada (27%), Jungtinėmis Valstijomis (28%) ir Pietų Korėja, kur moterys sudaro net 38% baigiančių IT studijas, Europos skaičiai atrodo tikrai prastai. Šios nerimą keliančios tendencijos Europoje tęsiasi ir šiandien.

Moterų akademinei karjerai vis dar būdinga stipri vertikali segregacija (atskirtis). Moterų proporcija didėja nuo 31% studenčių pirmoje pakopoje iki 36% studijuojančių ir baigiančių doktorantūros studijas, bet tuomet vėl krinta iki 33% moterų, dirbančių akademiniu C lygiu, 22% B lygiu ir tik 11% A lygiu (taip vadinama „žirklių diagrama“).

62

E. įgūdžių manifestas

100 %

Vyrų ir moterų, studijuojančių ir siekiančių karjeros gamtos mokslų ir inžinerijos srityje, skaičius; studentai ir akademinis personalas, ES-27, 2002/2006 Vyrai 2006

50 %

0%

Moterys 2006 ISCED 5A Studentai

ISCED 5A Absolventai

ISCED 6 Studentai

ISCED 6 Absolventai

Lygis C

Lygis B

Lygis A

Šaltinis: Švietimo statistika („Eurostat“): WIS duomenų bazė (Tyrimų GD) Lygių apibūdinimas: A: Aukščiausios darbuotojo pareigos ar lygis, kuriame įprastai atliekami tyrimai.

B: Tyrėjai, kuriems skirtos ne tokios aukštos pareigos kaip A lygiu, bet aukštesnės nei ką tik daktaro laipsnį apsigynusių darbuotojų.

C: Pirmas lygis ar pirmos pareigos, kurios dažniausiai skiriamos ką tik daktaro laipsnį apsigynusiam darbuotojui.

ISCED 5A: Aukštojo mokslo programos, skirtos kvalifikacijai, kuri būtų pakankama aukštesnio lygio tyrimų programoms ir profesijoms, reikalaujančioms aukšto lygio įgūdžių.

ISCED 6: Aukštojo mokslo programos, kurios veda link aukštesnio lygio tyrimų kvalifikacijos (mokslų daktaro laipsnio).

SET švietimo sritys = 400 gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos + 500 inžinerijos, gamybos ir statybos.

SET švietimo sritys = inžinerija ir technologijos + gamtos mokslai.

Penkios Europos šalys, kuriose moterų, dirbančių akademiniu A lygiu, skaičius didžiausias, yra šios: Rumunija, Latvija, Bulgarija, Suomija ir Portugalija. Priešingai Maltai, Liuksemburgui, Kiprui, Airijai, Belgijai, Graikijai ir Nyderlandams, kurių procentas mažiausias. Skaičiai svyruoja nuo 32% Rumunijoje iki 2% Maltoje. Šis nepakankamas moteriškos lyties atstovių skaičius IKT studijose bei karjerose lemia didžiulę talentų stoką IKT kompanijose ir ekonomikoje.

Kalbant apie geografinę konkurenciją tarp žemynų, didžiausią skaičių moterų gamtos mokslų ir inžinerijos srityse randame Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, po to seka Centrinė ir Rytų Europa, Pietų Amerika ir Okeanija. Vakarų Europa atsilieka užimdama penktą vietą.

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

63

Moterų ir vyrų pasiskirstymas gamtos mokslų bei inžinerijos srityse 2008 metais Gamtos mokslai ir inžinerija 2008 1 2 3 4 5 6 7 8

Pasaulyje Šiaurės / Centrinė Amerika Centrinė / Rytų Europa Pietų Amerika Okeanija Vakarų Europa Vidurio Rytai Azija Afrika

Moterys Sk. % 1.058.156 39,4 296.894 48,2 92.228 46,9 62.298 44,7 21.909 43,0 268.182 41,8 85.572 40,3 226.337 28,0 4.736 24,5

Vyrai Sk. 1.625.546 318.714 104.391 77.082 29.003 373.963 126.983 580.850 14.560

Bendras skaičius % 60,6 51,8 53,1 55,3 57,0 58,2 59,7 72,0 75,5

2.683.702 615.608 196.619 139.380 50.912 642.145 212.555 807.187 19.296

Šaltinis: NSF Science and Engineering Indicators, 2008

Vakarų Europos pozicijos aukštesnės pagal inžinierių skaičių. Lyginant moteriškos lyties atstovių tarp visų darbuotojų skaičių procentais, Vakarų Europa užima ketvirtą vietą po Centrinės ir Rytų Europos, Pietų Amerikos ir Okeanijos. Moterų, siekiančių su IT susijusios kvalifikacijos, stoka daro tiesioginę įtaką moterų, dirbančių IT specialistėmis skaičiui.

Nors merginų, siekiančių su IT susijusios kvalifikacijos vidurinėse mokyklose, skaičius yra mažas - kaip rodo stebėjimai Jungtinėje Karalystėje - merginos savo pasiekimais nuolat lenkia bendraamžius vaikinus.

Todėl galima manyti, kad jeigu moterys būtų labiau linkusios rinktis IT karjerą, IT darbuotojų gretos padidėtų, o jų įgūdžių kokybė stipriai pagerėtų.

Pastaraisiais metais „Accenture“ atliko daug tyrimų, siejamų su Tarptautine Moters diena, pabrėždama didėjantį IKT vaidmenį sėkmingai moterų lyderystei ir didėjančią moterų lyderystės reikšmę kompanijoms.

Vidutiniškai apie 4000 vadybininkių moterų vidutinėse ir didelėse kompanijose iš maždaug dvidešimties šalių dalyvavo kasmetinėse internetinėse apklausose. Tyrimas atskleidė, kad moterys yra lankstesnės „šiandieniniame ekonominės nežinios ir intensyvios konkurencijos pasaulyje, todėl organizacijos, kurios pasinaudos lanksčia ir daug žadančia lyderyste, turės akivaizdų pranašumą.“

64

E. įgūdžių manifestas

Daugiau nei aštuonios iš dešimties moterų teigia, kad jos nori mokytis ir naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, tinklaraščiais ar socialiniais tinklais, kaip priemone siekiant būsimos sėkmės. Daugiau nei 76% moterų mano, kad tos technologijos bus labai svarbios. 66% moterų tikisi, kad ryšiai, valdomi technologijų, ateityje stipriai pasikeis.

Kalbant apie moterų darbo jėgos situaciją Europoje (ES 27), 31.6% dirbančių IKT sektoriuje sudaro moterys.

Moterų skaičius IKT srityje 27-iose ES šalyse, 2012 Didžiausias skaičius

Mažiausias skaičius

Lietuva

45.1%

Austrija

30%

Bulgarija

43.9%

Airija

30%

Latvija

37.8%

Slovakija

29.3%

Rumunija

36.2%

Šveicarija

29.1%

Kroatija

35.4%

Jungtinė Karalystė

28.5%

Kipras

35.5%

Danija

28.2%

Vokietija

34.3%

Čekijos Respublika

26.5%

Lenkija

34.2%

Turkija

25.1%

Suomija

34%

Islandija

24.6%

Graikija

33.7%

Nyderlandai

23.4%

Šaltinis: Global Contact, Prancūzija, 2012, pagal OECD, EuroStat ir IESF

Didžiausias skaičius moterų IKT srityje (> 35%) iš 27-ių Europos Sąjungos šalių 2010 metais buvo šiose šalyse: • Lietuvoje: 45.1% • Bulgarijoje: 43.9% • Latvijoje: 37.8% Mažiausias skaičius moterų IKT srityje iš 27-ių Europos Sąjungos šalių 2010 metais buvo šiose šalyse: • Danijoje: 28.3% • Čekijos Respublikoje: 26.5% • Nyderlanduose: 23.4%

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

65

Įtakingiems asmenims nerimą kelia tai, kad moterų skaičius IKT srityje (ES 27) sumažėjo nuo 32.7% 2008 metais iki 31.6% 2010 metais.

Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Liuksemburge ir Italijoje, moterų, dirbančių IKT srityje, skaičius atitinkamai padidėjo 5.2% ir 1.8%, tuo tarpu kai kitose šalyse, pavyzdžiui: Latvijoje, Portugalijoje ir Danijoje, moterų IKT srityje skaičius smarkiai sumažėjo: atitinkamai 6.1%, 5% ir 3.2%. Šį grėsmingą skirtumą reiktų išsamiai išnagrinėti, kad suprastume jį nulėmusias priežastis. Tuomet galima būtų teikti pagrįstus pasiūlymus ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant sumažinti skirtumą tarp didžiausio ir mažiausio skaičiaus.

Europos profesionalių e. kompetencijų tyrimo, kurį 2011 metais atliko „CEPIS“ ir kurio metu buvo apklausta 2000 IT specialistų dvidešimt aštuoniose Europos šalyse, rezultatai patvirtino anksčiau minėtas tendencijas ir nepakankamą moterų skaičių IKT srityje. Yra tik dvi sritys, kuriose moterų skaičius yra didesnis nei 20%: IT kokybės valdymo bei audito (30%) ir IT mokymų instruktorių (41%). Be to, moterų IT specialisčių skaičius yra mažesnis nei 10% šiose profesijose: IT saugumo vadybininkių, tinklo vadybininkių ir IT sistemų inžinierių.

CEPIS - Europos profesionalių informatikų bendruomenių taryba Europa (vidurkis) IT instruktorius IT kokybės vadybininkas ir auditorius IT vadybininkas Programinės įrangos kūrėjai IT sistemų architektas IT saugumo vadybininkas Tinklo vadybininkas IT sistemų inžinierius 0%

50%

100%

Specialistės moterys Specialistai vyrai Šaltinis: CEPIS profesionalių e. kompetencijų Europoje tyrimas. Europinė ataskaita 2011

Kalbant apie rekomendacijas ateičiai, „CEPIS“ aiškiai suformulavo poreikį imtis „skubių priemonių sprendžiant nevienodo lyčių pasiskirstymo problemą visose šalyse ir didinant moterų dalyvavimą su IKT susijusiose profesijose. Turi būti tęsiamos ir plečiamos esamos iniciatyvos, skirtos sektiniems pavyzdžiams, ir kartojamos bei

66

E. įgūdžių manifestas

didinamos patarėjų programos. Šalys narės turi teikti fiskalines paskatas įmonėms, kurios įtrauktų lyčių lygybę į savo organizacijos principus, darbuotojų samdymo praktiką bei karjeros programas.“ Siekiant kelti bendrą e. įgūdžių lygį Europoje, veiksmus būtina valdyti pagal žemiau pristatomą vertinimo procesą, kuris patvirtina, kad moterims neformalus mokymasis vis dar yra pagrindinis e. įgūdžių lavinimo būdas; savarankiškas mokymasis ir formalios švietimo institucijos yra antroje ir trečioje vietoje. Vyrai pirmenybę teikia savarankiškam mokymuisi, antroje vietoje palikdami neformalų mokymąsi ir formalų švietimą.

Per pastaruosius metus viešojo bei privataus sektorių veikėjai, akademikai ir nevyriausybinės organizacijos įgyvendino keletą įdomių iniciatyvų, remiančių veiklas bei projektus, kurie skatino merginas ir moteris tobulinti bei atnaujinti savo įgūdžius.

Labai sėkmingo „Fraunhofer IAIS“ projekto „Roberta – merginos atranda robotus“, kurį finansavo Vokietijos švietimo ir tyrimų federalinė ministerija (2002-2006), metu Vokietijoje 2005-2008 metais buvo įkurti dvidešimt trys „Roberta“ centrai. Per programą „Roberta žengia į ES“, 12 „Roberta“ regioninių centrų buvo įkurta Austrijoje, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir JK. Programoje dalyvavo keli šimtai mokytojų ir beveik 5000 vaikų iš Vokietijos ir maždaug 5000 mergaičių iš visos Europos. „Roberta“ kursai dažnai buvo kaip paskatinimas mergaitėms kurti robotikos komandas, kurios dalyvautų robotų konkursuose, pavyzdžiui, „RoboCupJunior“ arba „FIRST Lego League“. Pagal atsiliepimus apie programą, 94% „Roberta“ dalyvių teigė, kad joms patiko kursas, 88 % rekomenduotų jį draugui, o 74 % lankytų tolesnius kursus. „Fraunhofer IAIS“ ir Europos moterų bei technologijų centras ieško būdų tolesniam robotikos tinklo, skirto mergaitėms, kūrimui ir plėtrai visoje Europoje.

Didžiausias ir sėkmingiausias nacionalinis projektas yra Jungtinės Karalystės „Kompiuterių klubai mergaitėms“ (ang. sutr., CC4G), kuris skatina dešimties-keturiolikos metų mergaites domėtis būsima karjera IT srityje ir suteikia joms galimybes naudotis technologijomis, įgyvendinant projektus apie muziką, madą ir žymius žmones. Pasitelkusi moderniausius internetinius išteklius, kompanija „Aardman“, kuri išgarsėjo savo veikėjais Wallace ir Gromit, sukūrė naujausią versiją.

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

67

Nuo 2005 metų CC4G projekte dalyvavo daugiau nei 135,000 mergaičių iš 3,800 mokyklų. 84% iš jų teigia, kad dėl to jos yra labiau linkusios domėtis tolesnėmis IT studijomis ir karjeros galimybėmis šioje srityje. Su 600 eurų finansine parama mokykla gali metus laiko vykdyti popamokinio internetinio CC4G klubo veiklą. Rėmėjai dažnai remia vietinius klubus ir kartais lankosi juose, kad padrąsintų mergaites, dalyvaujančias veikloje. Nereikia jokių specialių IT žinių, o dalyvauti gali visų tipų organizacijos.

Europos profesionalių informatikų bendruomenių e. taryba (ang. sutr., „CEPIS“) bendradarbiaudama su europine kampanija „E. įgūdžių savaitė 2010“ įsteigė naują „CEPIS“ apdovanojimą „Moterims IKT srityje“, kad paskatintų jaunas merginas rinktis su IKT susijusias studijas bei karjerą. Apdovanojimas teikiamas laimėjus europinį konkursą už moterų skaitmeninių kompetencijų lavinimą. 2010 metais keturiolikmetė Anna Voríšková iš Čekijos laimėjo 1000 eurų stipendiją studijoms už savo svetainės (http://www.folmici.cz/) ir tinklaraščio projektą. Antrą vietą laimėjo Louisa Luciani iš Švedijos už veiklą steigiant kompiuterių klubus ir rodant pavyzdį, kaip moterys gali dalyvauti su IKT susijusioje veikloje. 2012 metais apdovanojimą pelnė Afroditi Gkertsi, Eirini Kokkinidou ir Anastasia Zarafidou iš Graikijos už projektą „Beat Robotics“, o antrą vietą laimėjo Sarka Vavrova iš Čekijos už projektą „Timekeeper“.

Yra ir keletas įkvepiančių pavyzdžių, skirtų labiau atstumtoms moterų grupėms. Moterys sudaro daugiau nei pusę Europos imigrantų. Tyrimas „Moterys imigrantės, e. įgūdžiai ir užimtumas Europoje“, kurį 2009 atliko TASCHA, o finansavo „Microsoft“, analizavo nevyriausybinių organizacijų vykdytų mokymo programų poveikį imigrančių moterų užimtumui ir socialinei integracijai Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Ispanijoje. Tyrimas buvo vykdomas kaip dalis ilgalaikio programos „Microsoft Unlimited Potential“ įsipareigojimo tirti e. įgūdžių lavinimą Europoje per nevyriausybinių partnerysčių ir bendruomenių mokymo iniciatyvas, skirtas tiems, kurie neturi pakankamai galimybių naudotis technologijomis.

Tyrime dalyvavo 530 imigrančių moterų. Jo metu buvo analizuojama, kaip svarbu yra galimybės naudotis IT turėjimas, gerinant socialinę bei ekonominę padėtį ir ieškant darbo. Beveik trečdalis imigrančių moterų turi pagrindinius naudojimosi kompiuteriu ir internetu įgūdžius. 32% turi vidutinio lygio kompiuterinius įgūdžius, o 22% turi vidutinio lygio naudojimosi internetu įgūdžius. Šiek tiek daugiau nei 20% moterų teigė

68

E. įgūdžių manifestas

visiškai neturinčios e. įgūdžių. Pagal tyrimo išvadas imigrantės moterys darbo rinkoje susiduria su dviguba kliūtimi: pirmiausia kaip moterys ir, antra, kaip imigrantės. Kad nugalėtų pagrindines užimtumo kliūtis, joms reikia mokytis kalbų ir išmanyti užimtumo klausimus. Be to, joms reikia padėti plėsti savo socialinius tinklus bei mokymosi galimybes.

Kitas geras pavyzdys - tai Europos įgūdžių užimtumui aljanso ir jo partnerių: „Microsoft“, „Adecco Group“ bei „State Street“, iniciatyva, 2011 metų apdovanojimas „Skills for Employment“ (liet., įgūdžiai užimtumui). Kartu su apdovanojimais „Jaunimo įgalinimas per įgūdžius“ ir „Aktyvus senėjimas mokantis IT“, buvo įsteigtas specialus apdovanojimas „Galių suteikimas moterims per technologijas“, siekiant įvertinti išskirtinę ir efektyvią nevyriausybinių organizacijų IKT mokymų ir įgūdžių lavinimo veiklą, gerinant užimtumo galimybes ir tobulinant skaitmeninę bei socialinę integraciją. Pirmasis prizas ir 5,000 eurų atiteko Lietuvos organizacijai „Langas į ateitį“ už jų programą, demonstruojančią sėkmingus kompiuterinius ir informacinius mokymus merginoms bei moterims, bendradarbiaujant verslininkams ir bendruomenėms. Organizacija „Langas į ateitį“, vadovaujama direktorės Loretos Križinauskienės, apmokė 45,000 moterų per paskutinius penkerius metus.

Dabar yra pats metas siekti lyčių lygybės Jei norime suprasti augančią naujų įgūdžių reikšmę 21-ame amžiuje palyginus su įgūdžiais dominavusiais 20-ame amžiuje – turime suvokti, kad pasaulyje įvyko didžiulis pokytis: nuo vyravusios analoginių standartų aplinkos mes perėjome prie visuotinio skaitmeninimo ir skaitmeninio gyvenimo būdo.

Josephine Green, „Philips Design“ tendencijų ir strategijos vyresnioji direktorė nuo 1997 metų, pakvietė mus pažvelgti į technologijas kitaip: ne kaip į varomąją jėgą, bet kaip į suteikiančią galimybes, kitaip tariant, iš „piramidžių“ į „blynų“ pasaulį. 20-ame amžiuje ekonomikos augimą lėmė didžiosios rinkos bei ekonomikos ir masinės gamybos produktai. Tai buvo technologijų rinkos era su iš viršaus valdoma bei kontroliuojama struktūra – piramide. 21-o amžiaus esmė - socialinės inovacijos.

Dabar technologijos suteikia žmonėms galimybes kurti savo gyvenimus ir savo gyvenimo būdą. Pasaulinis saitynas leidžia žmonėms pasinaudoti įvairiomis inovacijomis. Esmė - ne vartojimas, bet buvimas kartu.

Mūsų pasauliui būdinga tarpkultūrinė vadyba ir bendravimas, pagrįstas

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

69

besimokančiomis bendruomenėmis (ang., Communities of Practice - CoP) ir IKT taikymu. Tai ekosistema, kurioje viskas pritaikoma individualiam vartotojui. „Tinklų kartai“ (dar žinomai kaip „karta Y“, „First Digitals“ arba „Millennials“) žengiant į vadovaujančias pozicijas, reikia atsižvelgti į jai būdingus bruožus ir mokymosi stilius, jei norime sėkmingai kovoti su nedideliu moteriškos lyties atstovių užimtumu. Tai MP3 grotuvų, trumpųjų žinučių, internetinių žaidimų ir failų dalinimosi tarpusavyje karta. Tai karta, kuri tvirtai tiki, kad „kultūros galima išmokti“ ir teikia pirmenybę žmogiškųjų išteklių modeliams, orientuotiems į žmones, o ne į produktus. Pagrindinis tokių modelių aspektas yra motyvacijos teorijos ir organizacijos pažanga.

Mūsų pasaulis šiandien vertina įvairovę, integraciją ir lyčių lygybę labiau nei bet kada anksčiau. Vyrams teko pagrindinis vaidmuo įgyvendinant pokyčius industriniame amžiuje, o šiandien moterys gali atlikti pagrindinį vaidmenį diegiant inovacijas.

John Hagel III, vadovaujantis Silicio slėnyje įsikūrusiam „Deloitte Center for the Edge“, kuris atlieka naujoviškus tyrimus ir kuria pagrindus naujam bendram augimui, pritaria šiam požiūriui: „Skaitmeninėje žinių ekonomikoje žmogiškasis kapitalas, pakeičiantis natūralius išteklius, yra kaip pagrindas augimui. 21-ame amžiuje pirmaus tas verslas ir šalys, kurios sugebės geriausiai pasinaudoti savo žmonių novatoriškumu ir kūrybiškumu. Moterys neabejotinai yra auganti jėga talentingų darbuotojų gretose.“ Atsiranda naujos sąvokos, pavyzdžiui, socialinės įplaukos iš investuoto kapitalo, todėl reikia naujų įgūdžių. „Piramidės pasaulyje“ reikėjo šių įgūdžių: vadybos, planavimo, biudžeto sudarymo, derinimo, vertinimo, organizavimo, formavimo ir kontroliavimo. „Blynų pasaulyje“ reikalingi šie įgūdžiai: naujovių diegimo, tyrimo, iššūkių valdymo, vizijų, įsivaizdavimo, eksperimentavimo, mokymosi ir verslumo.

2015 metų Europos ateities žinių visuomenės IKT strategijoje „Ekologiškų žinių visuomenė“(ang., „Green Knowledge Society“), kurią pristatė Švedijos vyriausybė 2009-ais, Švedijos pirmininkavimo ES metais, kaip vienas iš dešimties pagrindinių reikalavimų nurodomas investavimas į Europos programinės infrastruktūros strategiją, kitaip tariant, investavimas į socialinį kapitalą.

70

E. įgūdžių manifestas

Šis pokytis labai dera su moterų troškimu dirbti srityse bei profesijose, kurios duoda tiesioginę naudą visuomenei ir/arba individams, ir jis padės išlaikyti moteris inžinerijos srityje. Šiandien verslui akivaizdžiai reikia įvairovės. „McKinsey“ 2009 metų tyrimas „Moterys svarbu“ ir 2010 metų tyrimas „Koncentruota lyderystė“ atskleidė, kad moterų lyderystei būdingi bruožai – intelektualus skatinimas, įkvėpimas, bendras sprendimų priėmimas ir lūkesčių bei atlygio planavimas - yra labai svarbūs atsigavimui po recesijos ir sėkmei šiandieninėje sudėtingos finansinės krizės ekonomikoje.

Pasaulinis ekonomikos forumas atskleidžia, kad toms šalims, kurios rodo pavyzdį, kaip nešališkai paskirstyti išteklius tarp vyrų ir moterų, nepaisant šių išteklių lygio, sekasi geriau nei toms, kurios to nedaro.

2011 metų tyrime „Catalyst“ atkreipė dėmesį į 26% įplaukų iš investuoto kapitalo skirtumą tarp aukščiausios kvartilės (pirmojo ketvirtadalio) įmonių, turinčių 19-44% moterų vadovaujančiose pozicijose, ir žemiausios kvartilės įmonių, kurios neturi moterų vadovaujančiose pozicijose.

Dr. Erkki Ormala, „Nokia“ korporacijos verslo aplinkos viceprezidentas ir „DIGITALEUROPE“ prezidentas, e. įgūdžių konferencijoje apie konkurencingumo augimą ir darbo vietas 2011 metų gruodžio 13 dieną Briuselyje teigė, kad „didesnis moterų skaičius technologijų kūrimo srityje yra tikras inovacijų šaltinis“. „Nokia“ kelia tris uždavinius didinant moterų integraciją: • lyderystė - talentas valdyti skaitmeninės rinkos pasikeitimus, • organizacinių pajėgumų kūrimas - talentas su žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi kurti konkurencinį „Nokia“ išskirtinumą, • įvairiapusės patirties vartotojams perdavimas - siekti lyčių lygybės patraukliuose rinkos sprendimuose.

Visuomeninė žiniasklaida Moterys šiandien visiškai dominuoja visuomeninėje žiniasklaidoje: kiekvienoje amžiaus kategorijoje moterys lenkia vyrus pagal savo naudojimąsi socialinių tinklų technologijomis. Pagal naudojimosi

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

71

laiką moterys irgi dominuoja visuomeninės žiniasklaidos erdvėje.

Jeigu socialinis tinklas „Facebook“ būtų šalis, ji būtų trečia pagal dydį pasaulyje. Greičiausiai augantis „Facebook“ segmentas - tai 55-65 metų amžiaus moterys. 57% „Facebook“ ir „Twitter“ naudotojų yra moterys.

86% moterų Jungtinėse Valstijose turi savo svetainę visuomeninėje žiniasklaidoje, o 72% jungiasi prie jos kiekvieną dieną. 80% moterų, besinaudojančių visuomenine žiniasklaida, tampa produktų ir prekinių ženklų gerbėjomis.

Kai skaitmeninės strategijos asamblėjos, kuri vyko 2011 metų birželio mėnesį, metu per praktinį seminarą „Moterys sparčiam augimui“ buvo sukurtas „Facebook“ puslapis „ES moterys“, jis sulaukė daugiau nei 14,500 įrašų peržiūrų ir devyniasdešimt penkis „patinka“ per vieną mėnesį. Tuo pačiu metu „LinkedIn“ subūrė daugiau nei 100 grupės narių, be to, šio tinklo puslapyje vyko penkiolika diskusijų per vieną mėnesį, o „Twitter“ puslapis „@EUWomen“, rengiantis skaitmeninės strategijos asamblėjai, pritraukė 158 pasisakymus ir devyniasdešimt vieną sekėją per vieną mėnesį.

Savo pusmečio prognozėje iki 2020 metų „Cedefop“ (Europos profesinio mokymo plėtros centras) pabrėžia, kad profesijoms vis labiau reikalaujant žinių ir įgūdžių, mes turime pasinaudoti dar neįtrauktų žmonių gebėjimais, ypač moterų, kurių kvalifikacija yra aukštesnė už vyrų.

Apskritai, moterų užimtumas darbo rinkoje yra žemesnis nei vyrų.

Tačiau jis didėja, kylant kvalifikacijos lygiui, tuo tarpu kai vyrų užimtumas mažėja. Hierarchija, priklausanti nuo kvalifikacijos lygmens, būdinga abiem lytims. Vis dėlto, moterų užimtumo augimas yra didesnis nei vyrų, ir tai rodo, kad ateityje moterys bus (formaliai) aukštesnės kvalifikacijos nei vyrai, išskyrus vidutinę kvalifikaciją, kur vyrų užimtumo augimas yra didesnis nei moterų.

Kita vertus, prognozuojama, kad Europoje mažės žemos kvalifikacijos darbuotojų. Šis mažėjimas bus ryškesnis moterų nei vyrų tarpe. Šios bendros tendencijos pastebimos beveik visose šalyse.

Dar vienas šio sektoriaus pokytis, kuris atkreipia dėmesį į augantį moteriškos lyties darbuotojų poreikį, yra besitęsianti tendencija, vedanti link darbų paslaugų sferoje, ypač prekybos paslaugų.

Prognozuojamas verslo ir kitų paslaugų augimas maždaug septyniais milijonais darbo vietų. Didelio augimo tikimasi distribucijos ir

72

E. įgūdžių manifestas

transporto srityse. Prognozuojamą nedidelį užimtumo augimą paslaugų, nesusijusių su prekyba, srityje lemia didelis naujų darbo vietų skaičius sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, kurį iš dalies kompensuos sumažėjusi darbo paklausa viešojo administravimo srityje dėl numatomų biudžeto apribojimų.

Lyčių lemiamos inovacijos Tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus pagilėjo supratimas apie pridėtinę lyčių aspekto vertę. Vis daugiau tyrėjų žvelgia į lyčių klausimą kaip į potencialų šaltinį, skatinantį naujas žinias bei technologijas. Šiuo metu Stanfordo universitetas vykdo projektą „Lyčių lemiamos inovacijos“ (ang., „Gendered Innovations“) kartu su ekspertų grupe „Inovacijos per lytis“ (ang., „Innovation through Gender“), kurią įkūrė Europos Komisija ir kuri vienija ekspertus iš dvidešimt septynių Europos Sąjungos šalių, o jai vadovauja Berlyno Technikos universitetas ir „Fraunhofer Gesellschaft“. Projektas kuria lyčių analizės metodus mokslininkams bei inžinieriams, vykdo tyrimus, konkrečiai iliustruojančius, kaip lyčių analizės rezultatai įtakoja inovacijas trijose pagrindinėse srityse: gamtos mokslų, sveikatos bei medicinos ir inžinerijos.

Rekomendacijos Atėjo metas skirti daugiau dėmesio ir resursų lyčių lygybės IKT srityje stiprinimui Europoje.

Europos skaitmeninės strategijos ir Europos 2020 metų strategijos įgyvendinimo sėkmė labai priklausys nuo to, ar Europos Komisijai ir suinteresuotoms šalims pavyks rasti būdų bei priemonių, kaip 20112020 metais Europoje bendradarbiaujant įvairiems partneriams įtraukti didelį skaičių moterų į veiklą, projektus, tyrimus, inovacijas, gamybą ir naudojimąsi IKT. Visi, kas susiję su IT profesija, turi bendradarbiauti ir ruošti būsimus moteriškos lyties atstovių talentus pramonei, atsižvelgiant į ištisą gyvenimo ciklą. Tuo pačiu metu mes turime raginti moteris, kurios jau dirba šioje pramonės šakoje, išlikti ir siekti sėkmės.

Pagrindai šiai europinio lygio bendradarbiavimo veiklai buvo padėti konferencijoje „Moterys ir gamtos mokslai, inovacijos bei technologijos

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

73

skaitmeniniame amžiuje“, kurią organizavo ES informacinės visuomenės Direktorato, Vengrijos Vyriausybė, pirmininkaujanti ES ir Europos moterų ir technologijų centras 2011 metų kovo 7-8 dienomis Budapešte. Konferencijai vadovavo Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes, atsakinga už skaitmeninę strategiją. Renginys buvo vainikuotas „Budapešto tarptautinės moterų dienos šimto metų sukakties deklaracijos 2011“ pasirašymu.

Tarptautinės moterų dienos deklaracija remiasi Europos moterų ir technologijų centro pozicijos dokumentu „Pasirengimas skaitmeninei strategijai“ ir internetinių konsultacijų procesu, kuris vyko 2011 metais nuo vasario iki birželio pabaigos. Ji pabrėžia būtinybę sukurti tvarią įvairių Europos suinteresuotų partnerių infrastruktūrą ir parengti svarbiausius Europos visuomeninius bei privačius veikėjus, akademikus ir nevyriausybines organizacijas skaitmeninės strategijos lyčių lygybės veiksmų planui.

Skaitmeninė ateitis IKT socialiniams iššūkiams

E. įgūdžių stiprinimas

Tyrimai ir inovacijos

Labai spartus internetas

Patikimumas ir saugumas

Funkcinis suderinamumas ir standartai

- Anksti investuoti į jaunimą ir ypač merginas - Įsisavinti gerosios patirties integruojant skirtingas lytis pavyzdžius - Skatinti skaitmeninę strategiją, atsižvelgiančią į skirtingas lytis - Skatinti žmogiškąjį kapitalą ir investicijas į moteris - Siekti geresnės vadybos, pagrįstos įvairovės rodikliais - Sekti / prižiūrėti lyčių kokybės priemonių įgyvendinimo eigą

Atskira skaitmeninė rinka

Skaitmeninės strategijos ramsčiai

Įgyvendinimo komponentai

2011 metų birželio 16-17 dienomis Briuselyje Budapešto deklaracijai pritarė skaitmeninės strategijos asamblėja, kuri pabrėžė, kad „e. įgūdžių stiprinimas ir moteriškos lyties atstovių talento integracija į visas e. įgūdžių veiklas turi būti vienas iš svarbiausių skaitmeninės strategijos ramsčių“.

Šaltinis: Ataskaita. Skaitmeninės strategijos asamblėja. 2011 Praktinis užsiėmimas Nr. 22 „Moterys sparčiam augimui“

Paskutinis žingsnis link efektyvaus Budapešto Deklaracijos įgyvendinimo yra parama Deklaracijai planuojamame ES Parlamento svarstyme

74

E. įgūdžių manifestas

2012 metų rudens sesijoje ir pritarimas rezoliucijai įtraukiant ją į Europos Komisijos 2014-2020 metų programą „HORIZON 2020“.

Europos moterų ir technologijų centro rekomendacijos apima šiuos veiksmus: • Sukurti ilgalaikį Europos veiksmų planą, numatantį suinteresuotų partnerių indėlį bei įsipareigojimus, siekiant skatinti moterų dalyvavimą ir e.įgūdžių strategijos veiksmus. Lyginamoji analizė ir metinis rezultatų stebėjimas turi būti sudėtine plano dalimi.

• Papildyti Europos moterų ir IKT katalogą, kuriam 2010 metų sausį pritarė Europos e. įgūdžių asociacija, kad jame būtų sukaupta visa informacija apie moteris ir e. įgūdžius Europoje (nacionalines strategijas, geriausius veiklos pavyzdžius, tyrimus, naujų darbuotojų paiešką, skatinimus, įgūdžių lavinimą, jų pritaikymą ir pan.).

• Paskatinti tyrimo apie geriausią nevyriausybinių organizacijų patirtį organizuojant mokymus ir lavinant e. įgūdžius Europoje vykdymą ir užtikrinti, kad įvairių suinteresuotų institucijų partnerystės, sukurtos siekiant stiprinti švietimą ir skatinti jaunimo susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija bei matematika, skirtų pakankamai dėmesio lyčių klausimui.

SKYRIUS 4: IŠLAISVINKIME MOTERŲ POTENCIALĄ

75

Skyrius 5 Ateities vizija Šiuo metu, 2012 metais Europai vis dar būtinas produktyvumo augimas. Nors akivaizdūs finansinės krizės simptomai jau traukiasi, užslėpti negalavimai dar neišgydyti. Vienas jų - tai Europos jaunimo nedarbas, kuris pastaruosius metus nuolat auga. Didžiausias nedarbo lygis yra tarp jaunimo iki 25 metų amžiaus. Pagal naujausius „Eurostat“ duomenis, Graikijoje nedarbas šoktelėjo iki 47,2%, o Ispanijoje jis pasiekė 48,3%. Ši nerimą kelianti tendencija neigiamai veikia išsilavinusius jaunus europiečius. Minėti skaičiai - tai besikeičiančios Europos darbo ir užimtumo aplinkos, pagreitintų pasaulinių pokyčių ir daugelio tradicinių pramonės šakų dalinio nuosmukio pasekmė. Norint kurti klestinčios Europos ateitį bus reikalingos griežtos ekonominės priemonės ir išlaidų mažinimas viešajame ir privačiame sektoriuose, tačiau vien tik jų jokiu būdu neužteks. Augimą turės skatinti ir inovacijų bei verslumo iniciatyvos.

Be to, Europos visuomenė susiduria su keletu esminių ilgalaikių iššūkių, pavyzdžiui, prisitaikymo prie senstančios visuomenės ir sveikatos priežiūros tobulinimo. Kiti iššūkiai - tai energijos efektyvumo ir vartojimo bei vandens tiekimo tobulinimas ir transporto bei užterštumo problemų augančiuose miestuose sprendimas.

Informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) šiame kontekste tenkantis vaidmuo suvokiamas teisingai - tai ekonomikos ir visuomenės vystymąsi lemiantis veiksnys. Todėl kyla klausimas, kaip Europa gali stiprinti tinkamus savo piliečių e. įgūdžius, kurie leistų ne tik taikyti IKT, bet ir diegti informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis pagrįstas naujoves, kurti naujas pramonės šakas ir rinkas? „Įgūdžių lavinimas ir darbuotojų skaičiaus didinimas yra svarbiausi uždaviniai Europos ekonomikos ateičiai,“ - pabrėžia Jan Muehlfeit, „Microsoft“ atstovas ir vienas iš Europos e. įgūdžių asociacijos vadovų. „Įtakingi asmenys nustatė, kad pasaulinėje rinkoje technologinėms naujovėms tenka svarbiausias vaidmuo išlaisvinant žmogiškąsias galias.

Jie taip pat mano, kad naujos technologijos - tai pagrindas nacionalinių prioritetų progresui: nuo sveikatos priežiūros ir švietimo iki energetinės nepriklausomybės bei klimato pokyčių,“ - teisingai pastebi jis.

76

E. įgūdžių manifestas

Pirmiausia pažvelkime į pačias inovacijas. Jos nėra susijusios su ko nors naujo išradimu, inovacijos - tai naujos vertės kūrimas. Kaip teigia Peter F. Drucker, moderniosios vadybos tėvas, tai yra naujo pajėgumo suteikimas ištekliams, siekiant kurti pridėtinę vertę („Inovacijos ir verslumas“, 1985).

Būdingi IKT bruožai - tai vis augantis jų suderinamumas, eksponentiškai didėjantys duomenų srautai ir glaudesnis ryšys tarp jų techninių elementų: programinės įrangos, paslaugų, duomenų, įrenginių ir pan.

Su IKT susijusios inovacijos turi tam tikrų ypatumų, kurie nulemia specialių įgūdžių poreikį. Jos yra: Sparčios: Nėra kitos pramonės šakos, kuri turėtų tokius palyginti trumpus inovacijų ciklus. Nors IKT sektorius taip pat priklauso nuo ilgiau užtrunkančių procesų, pavyzdžiui: naujų mobilaus tinklo standartų kūrimo arba esminių tyrimų, susijusių su duomenų saugojimo technologijomis ar procesorių kūrimu, IKT rinka vystosi labai sparčiai, ypač vartotojų produktai bei paslaugos. Tai reikalauja nuolatinio įgūdžių, ypač techninių, atnaujinimo ir nulemia tokių įgūdžių trumpalaikiškumą.

Tarpusavyje susijusios: Informacinės ir komunikacinės technologijos yra labai tarpusavyje susijusios. IKT inovacijos retai vyksta izoliuotai.

Pramonei labai svarbios tokios sąvokos, kaip platformų strategijos.

Todėl įgūdžių paklausą lemia ne tik nauji techniniai sprendimai, bet ir rinkos dinamika. Tai apima ir su technologijomis susijusių strategijų kūrimo įgūdžių poreikį.

Visuomeninės: IKT paskatino įvairių visuomeninių reiškinių atsiradimą, pavyzdžiui: programų ir kt. kūrimą bendradarbiaujant, visuomeninę žiniasklaidą, užsakomąsias internetines paslaugas ir kt.

Informacinės ir komunikacinės technologijos ne tik yra tarpusavyje susijusios, bet jos vis labiau keičia ir socialinę sąveiką, veiklos organizavimą bei darbo procesus. Taigi informacinės bei komunikacinės technologijos taip pat lemia įgūdžių paklausą, visuomenei susiduriant su šiomis technologijomis įprastoje aplinkoje ar darbe, ypač kuriant paslaugas, pagrįstas IKT, naudotojams įsitraukiant į veiklą ar sprendžiant apie jų veiksmų teisėtumą.

Tikrai pasaulinės: IKT pramonė yra viena tarp pirmųjų tikrai pasaulinių pramonės šakų ir kartu pati skatina globalizaciją, kaip teigia buvęs „IBM“ vadovas Sam Palmisano 2006 metų straipsnyje „Globaliai

SKYRIUS 5: ATEITIES VIZIJA

77

integruotas verslas“ apie užsienio reikalus. IKT sudarė tinkamas sąlygas savalaikiam pasauliniam bendradarbiavimui ir paslaugų sąveikai, kad jie taptų įmanomi. Be to, jos suteikė galimybes ieškoti talentingų darbuotojų visame pasaulyje ir paskirstyti užduotis darbuotojams kitose pasaulio šalyse. Dėl to susidaro situacija, kad tam tikri IKT aspektai yra vietiniai – ypač tie, kurie yra susiję su visuomene, naudotojais bei organizacijomis, – o kiti vis intensyvesni ir geografiškai nepriklausomi.

Pavyzdžiui, „Google“ teikia paslaugas daugiau nei 100 šalių iš dešimties didelių duomenų centrų, įsikūrusių skirtingose pasaulio vietose. Tokia pati situacija yra ir su IKT kūrimo bei mokslinių tyrimų sutelkimu.

Europai labai svarbu ir toliau išlikti pagrindinėse svarbiausių IKT įgūdžių pozicijose šioje pasaulinėje konkurencijoje.

Susijusios su verslumu: IKT pramonės varomąja jėga visada buvo verslumas. Kai kurios pasaulinio lygio kompanijos, pavyzdžiui, „Facebook“ arba „Google“, buvo įsteigtos anksčiau nei prieš dešimt metų. IKT inovacijas vis dažniau skatina atviros naujovės ir procesai, pavyzdžiui: nuklydimų bei išorinių rizikingų sumanymų valdymas, susiliejimų skatinamas augimas ir įsisavinimas, kurie dažnai pasitaiko versle. Vis dažniau ir kitos pramonės šakos ima taikyti šį modelį. Gerą tokios veiklos pavyzdį pateikė Europos mašinų gamintojai. „Daimler“ ir „BMW“ diegia naujoves mobilių paslaugų sprendimuose ir kartu remia naujas idėjas.

Transformuojančios ir pavojingos: Jokios kitos technologijos niekada neturėjo didesnio poveikio pramonei ir paslaugų sektoriui. Jos ne tik skatina inovacijas produktų ir paslaugų sferoje, bet ir kuria naujas sistemas įmonėse, keičiančias procesus bei organizacinius modelius.

Kurdamos pagrindus visiškai naujiems verslo modeliams, informacinės ir komunikacinės technologijos turi galią žlugdyti ir iš naujo kurti tam tikras pramonės šakas.

Atsižvelgiant į šiuos svarbius ypatumus, siauras, tik į technologijas orientuotas požiūris į e. įgūdžius nėra tinkamas. „IBM“, pavyzdžiui, specialiai tam sukūrė terminą „paslaugų mokslas, vadyba ir inžinerija“, kuris parodo, kad vadyba ir techniniai bei inžineriniai įgūdžiai yra būtini, kuriant IKT pagrįstas ateities paslaugų sistemas. Kadangi informacinės ir komunikacinės technologijos yra integruojančios, jas remti turi žmonės, turintys integruotų įgūdžių.

Visi suinteresuoti partneriai turi bendromis pastangomis spręsti šią problemą. Mokymų ir švietimo sistema - šio sprendimo pagrindas.

Akivaizdu, kad akademinis požiūris į informatiką yra būtinas, bet jis tik

78

E. įgūdžių manifestas

iš dalies išsprendžia išvardintas problemas. Reikia giliau ir visapusiškiau integruoti e. įgūdžius ir IKT mokymą į mūsų švietimo sistemas bei mokymąsi visą gyvenimą, įtraukiant vadybos ir verslumo įgūdžius bei kompetencijas. Tai nėra vienkartinė švietimo problema, tai iššūkis kiekvienam specialistui, kuris susiduria su IKT savo profesiniame gyvenime. Kaip pastebi Michael Gorriz, „Daimler“ IT vadovas: „Galimybė IKT specialistams ir kitiems darbuotojams, atliekantiems tam tikras užduotis, įgyti ir lavinti tinkamus e. įgūdžius turi tapti įprasta mūsų visuomenėje. Tai svarbu ne tik didelėms organizacijoms, bet ir žingsnis po žingsnio vedant Europą link novatoriškos visuomenės arba žinių visuomenės, kaip ji kartais vadinama.“

Įspėjimas Įtikinamos ekonominės priežastys kartu su socialiniais iššūkiais kuria neabejotiną poreikį Europai spręsti e. įgūdžių lavinimo ir IKT vaidmens švietime problemą. Svarbu yra tai, kad sunku pritraukti didesnes studentų grupes – ypač moteriškos lyties - į IKT studijas ir su informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis susijusias profesijas. Be to, sunkiai sekasi informuoti būsimus studentus apie platesnį IKT poveikį ir integruotus įgūdžius, kurie bus reikalingi IKT profesijai ateityje, nepaisant to, kad dauguma jaunų europiečių kasdien naudojasi IKT įrankiais įvairiose savo gyvenimo srityse. Jeigu ši situacija nepasikeis, kyla rizika, kad Europa nesugebės efektyviai ruošti būsimų Europos talentų šiai svarbiausiai 21-o amžiaus disciplinai ir pramonės šakai.

Tokią situaciją lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, mokymasis su IKT nepakankamai integruojamas į Europos pradinio ir vidurinio ugdymo mokymo planą. Būtent šiame mokymosi etape pradedamos planuoti ateities studijos ir įgyjamos pradinės kompetencijos. Nėra išnaudojamos galimybės žymiai plačiau taikyti IKT pradiniame bei viduriniame ugdyme ir integruoti jas į mokymo planą. IKT galėtų teikti pedagogams daugiau galimybių kurti novatoriškus švietimo modelius, ypač priartinant švietimo aplinką prie realaus pasaulio problemų. Per geografijos pamokas, pavyzdžiui, galima būtų naudotis atvirai prieinamais realiam laike duomenimis apie aplinką ar eismą. Istorijos pamokose galima naudotis istoriniais skaitmeninių bibliotekų dokumentais, o per matematikos pamokas atlikti duomenų analizę, remiantis didelės apimties realiais duomenimis.

Kita priežastis yra ta, kad informatikos studijos Europos aukštojo mokslo sistemoje įprastai yra griežtai matematinės bei techninės. Šios srities studijos neapima anksčiau išvardintų svarbių e. įgūdžių

SKYRIUS 5: ATEITIES VIZIJA

79

ir kompetencijų, susijusių su socialiniu IKT aspektu, pavyzdžiui: verslumo, novatoriškumo ir bendrųjų vadybinių gebėjimų. Šie įgūdžiai dažniausiai įgyjami baigus aukštąją mokyklą, profesiniame gyvenime.

Vis dėlto, kai kurie universitetai supranta šią problemą. Pavyzdžiui, Warwick universitetas siūlo studentams galimybę pasinaudoti trumpalaike „Pagrindinių įgūdžių“ programa. Šis e. įgūdžių deficitas Europos pradiniame bei viduriniame ugdyme ir aukštojo mokslo studijose lemia kvalifikuotų IKT specialistų stoką ir kuria IKT darbo rinkos aplinką, kurioje tradicinė akademinė kvalifikacija nėra tokia svarbi užimtumui. Iš tiesų daug IKT specialistų turi akademinį laipsnį kitose srityse nei matematika. IKT įgūdžius parodo profesiniai pasiekimai, pasirinkta karjera arba paprasčiausias pasakymas, kad darbuotojas juos turi, nes nėra oficialių galimybių juos įvertinti ar patikrinti.

Dabar pats metas imtis veiksmų Šiame manifeste savo sričių lyderiai siūlo keletą konkrečių veiksmų, kaip spręsti IKT specialistų, kurie padės atnaujinti bei sustiprinti IKT sektorių ir platesnę e. kvalifikacijos darbo jėgą, ruošimo problemą: Pradėti reikia pradinėje ir vidurinėje mokykloje Anksti įgyti e. įgūdžiai, lavinami nuo pradinės mokyklos iki studentų akademinės karjeros pradžios, turi galią pakeisti individą. Studentams geriau sekasi tvarkyti ir įsisavinti informaciją. Tai ugdo novatorišką požiūrį, kuris bus vis svarbesnis žengiant į darbo rinką. Mokytojams, mokiniams ir studentams skirtos verslo iniciatyvos mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose, pavyzdžiui: „Microsoft“ korporacijos konkursas „Imagine Cup“, „Intel“ kompanijos programa „World Ahead“ arba „Google“ iniciatyva „Science Fair“, pabrėžia IKT pramonės paramą ir skatina mokinių bei studentų susidomėjimą. Pavyzdžiui, 2009-2010 metų konkurse „Imagine Cup“ dalyvavo daugiau nei 300,000 studentų iš 142 šalių. Svarbiausias tokių iniciatyvų elementas - tai galimybė studentams pasinaudoti savo kūrybiškumu ir verslumu, susiduriant su problemomis, kurias galima išspręsti naudojantis IKT. Kitas raidos etapas būtų tokių mokymosi elementų integracija į ugdymo planą, švietimo įstaigose diegiant organizacines naujoves (pvz., išbandant naujas mokymosi erdves bei temas), kurios skatina švietimo inovacijas naudojantis IKT.

80

E. įgūdžių manifestas

Stiprinti IKT karjeros patrauklumą Patrauklus informacinių ir komunikacinių technologijų, kaip profesinės veiklos srities ir karjeros pasirinkimo apskritai, aspektas yra neatsiejama IKT galimybė keisti švietimo sistemą. Reikalingas aiškesnis plačių karjeros galimybių IKT srityje pristatymas, kad Europos piliečiai jaustųsi pasiruošę lavinti savo karjerai reikalingus e. įgūdžius. Viena iš tokių priemonių yra Europos e. įgūdžių karjeros portalas, kuris skirtas padėti parinkti tinkamus e. įgūdžius tam tikroms profesijoms ir pakeisti klaidingą nuomonę apie karjerą IKT srityje. Reikia keisti jaunimo, moterų ir senstančių darbuotojų požiūrį į IT ir e. įgūdžius.

Vienas iš būdų galėtų būti Europos skaitmeninių ambasadorių, kaip sektinų pavyzdžių IKT srityje, įvaizdžio kūrimas. Be to, tokį vaidmenį atlikti galėtų ir susijusių sričių specialistai, pavyzdžiui: IT vadovai, skaitmeninio verslo verslininkai ir pirmaujantys mokslininkai. Jeigu mes nesiimsime šių strategijų įgyvendinimo, tikrai prarasime geriausius talentus, kuriais pasinaudos alternatyvūs sektoriai ar kiti pasaulio regionai. Jeigu nekovosime su egzistuojančiais stereotipais apie IKT specialistus, beveik visose organizacijose mažės IKT paslaugų sektoriaus augimas, ir tai stabdys verslo inovacijas. Norint spręsti šią problemą, būtina atsižvelgti į aktyvų moterų vaidmenį IKT srityje. Geras tokios veiklos pavyzdys - tai Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentės ir skaitmeninės strategijos komisijos narės, iniciatyva „Moterų IKT srityje gerosios patirties sąvadas“ (angl., „Code of Best Practices of Women in ICT“). Joje pristatomi praktiniai pavyzdžiai, kaip stiprinti moterų dalyvavimą IKT karjeros veikloje. Daug akademinio pasaulio ir IKT pramonės partnerių pritarė šiais iniciatyvai.

Plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp akademinio ir IKT verslo pasaulių Sparčiai besikeičiančiame IKT pasaulyje, kuriame labai svarbų vaidmenį atlieka verslumas ir prekybinė veikla, akademinis pasaulis turi palaikyti glaudžius ryšius su verslo pasauliu. Šiame kontekste labai svarbios yra verslo įmonių inicijuojamos programos, į veiklą įtraukiančios universitetus, pavyzdžiui: „IBM“ akademinė iniciatyva ar „Microsoft“ akademinis aljansas. Pirmas žingsnis buvo akademikų aprūpinimas nemokamais ar žemesnės kainos produktais bei paslaugomis. Naujos iniciatyvos apima aprūpinimą pramoninio masto duomenų centrų galimybėmis ir didelės apimties duomenų analizės aplinkomis, pavyzdžiui, bendra „IBM“ ir „Google“ iniciatyva „Debesų kompiuterijos universitetas“. Be to, IKT pramonė steigia universitetinius tyrimų centrus, keičiasi darbuotojais ir kuria naujas bendradarbiavimo formas. Pavyzdžiui, Suomijos Aalto universitetas, įsteigtas bendradarbiaujant su „Nokia“ korporacija ir

SKYRIUS 5: ATEITIES VIZIJA

81

kitais verslo partneriais, siūlo bendras projektavimo ir paslaugų įmones, remiančias studentų verslumo veiklą ir dalyvavimą inovacijų projektuose.

IKT pramonė konsultuoja akademikus, kaip tobulinti bei plėsti informatikos mokslą ir susijusius mokymo plano dalykus. „IBM“ paslaugų mokslo iniciatyva skatina ir moko diegti sudėtingas paslaugų sistemų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir energijos, IKT inovacijas. „IBM“ akademinių dienų metu diskutuojama, kaip didelės apimties duomenų analizę padaryti prieinama akademikams.

Vis dėlto, reikalingas ne tik akademinio pasaulio ir pramonės bendradarbiavimas mokslo ir verslumo skatinimo srityse, bet ir geresni ryšiai tarp privačių IKT mokymo institucijų, pramonės ir akademinio pasaulio. Tai siejasi su anksčiau minėta kvalifikacijos patvirtinimo tema, kad akademinį laipsnį galėtų papildyti tam tikri pažymėjimai.

Dažniausiai patvirtinimas reikalingas įgūdžiams, kurie yra susiję su tiksliai apibrėžtais rinkos poreikiais, pavyzdžiui: gebėjimas taikyti programinės įrangos kūrimo metodus, mokėjimas naudotis tam tikru produktu arba specifinės programavimo kalbos išmanymas. Tokie pažymėjimai gali papildyti platesnį akademinį išsilavinimą tam tikrais elementais, kurie padėtų darbdaviui įvertinti specialisto gebėjimus atlikti paskirtas IKT užduotis, naudotis technologijomis ar įrankiais.

Toks pažymėjimų išdavimas taip pat padėtų spręsti kokybės ir sparčiai besikeičiančios IKT rinkos vadybos problemas, nes šioje rinkoje konkrečioms kvalifikacijoms būdingas ribotas gyvavimo ciklas.

Kurti europinius pažymėjimų išdavimo standartus Požiūrio į IKT profesionalumą gerinimas kuria naujas paskatas ir dinamiškumą lavinant aukštesnio lygio IKT kompetencijas. Taikant mokymosi įgūdžius tam tikroje srityje, akreditacijai tenka labai svarbus vaidmuo, nes ji puoselėja specialistų mobilumą ir suteikia pagrindus patrauklių karjeros galimybių kūrimui. E. kompetencijų sistemos („e-CF“) sukūrimas suteikia ES šalims ir visoms pramonėms sritims galimybę pasinaudoti Europos suinteresuotų partnerių bendrai patvirtintomis gairėmis apie IKT specialistų kompetencijas. Ši sistema turi galimybę tapti vienu iš pagrindinių Europos dokumentų. „e-CF“ tai elementarus, aiškus ir tvirtas orientyras įmonėms, kurios turi priimti sprendimus dėl talentų valdymo, pavyzdžiui: naujų darbuotojų paieškos, karjeros galimybių planavimo, mokymų ir personalo vertinimo. Ji apima žinias, įgūdžius ir kompetencijas, reikalingas ir taikomas su IKT susijusioje darbo vietoje viešame bei privačiame sektoriuose.

82

E. įgūdžių manifestas

Ambicingas „INSEAD“ darbas kuriant Europos e. kompetencijų ugdymo plano gaires kartu su „e-CF“ įvertina IKT specialistus, remiantis standartizuotu mokymo planu. Tai sustiprina Europos universitetų vaidmenį aprūpinant Europą IKT specialistais ir e. kompetencijos vadybininkais. Tai tikrai yra žingsnis tinkama linkme.

Derinti pasiūlą su paklausa Vyriausybėms, verslininkams ir akademiniam pasauliui reikia glaudžiai bendradarbiauti ir siekti, kad Europa turėtų aukštesnio lygio e. įgūdžių, reikalingų naujai atsirandančioms sritims, pavyzdžiui: debesų kompiuterijai, ekologiškoms IT, internetiniam saugumui, funkciniam suderinamumui ir e. sveikatai. Reikės naujų įgūdžių sėkmingai veiklai IKT pramonės srityje, ir jie turės būti pritaikyti naujoms augimo tendencijoms. Pasikeis e. įgūdžių poveikis tam tikroms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, ir jie padės tobulinti būdus, kaip mes sprendžiame svarbiausias visuomenines problemas.

Stiprinti partnerystes inovacijų kūrimui Europos IKT mokymo sistemoje ir e.įgūdžių lavinime Kaip jau supratome, e. įgūdžių ateities vizijai kyla keletas rimtų iššūkių.

Juos apibendrinti galima taip: 1. Lavinti integruotus e. įgūdžius, kurie bus reikalingi su IKT susijusioms profesijoms ateityje; 2. Stiprinti IKT vaidmenį ir mokymąsi, naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, pradinėje bei vidurinėje ugdymo pakopose, siekiant skatinti motyvaciją bei susidomėjimą karjera IKT srityje; 3. Plėsti bei atnaujinti akademinį informatikos ir susijusių disciplinų mokymo turinį, siekiant spręsti su IKT susijusias būsimas problemas, pavyzdžiui, atsisakant vien tik techninio IKT disciplinos pobūdžio; 4. Kurti naujus partnerysčių tarp pramonės ir akademinio pasaulio modelius, ypač stiprinančius studentų dalyvavimą IKT pagrįstose inovacijose ir remiančius mokymąsi bendradarbiaujant; 5. Papildyti akademines kvalifikacijas verslo pasaulyje pripažįstamomis neformaliomis kvalifikacijomis, atitinkančiomis bendrus Europos standartus ir atestacijos programas.

SKYRIUS 5: ATEITIES VIZIJA

83

Kai kurios Europos organizacijos įgyvendina įvairią veiklą, siekdamos skatinti IKT švietimo pažangą bei e. įgūdžių lavinimą. Štai keletas tokių organizacijų: Europos technologijų ir inovacijų institutas (EIT) – IKT laboratorijos, Europos e. įgūdžių asociacija (EeSA), Europos mokymų pramonės grupė (ELIG), Europos vadybos plėtros fondas (EFMD), „European Schoolnet“ (EUN) ir „DIGITALEUROPE“.

Visos minėtos organizacijos kreipia ypatingą dėmesį į tam tikrus dalykus: standartizuotas e. kompetencijas ir pažymėjimų išdavimą (EeSA), inovacijas ir mokymų procesui skirtas technologijas, lavinant e. įgūdžius (ELIG), e. įgūdžių vadybos ir verslumo aspektus (EFMD), e. įgūdžių lavinimo programas mokyklose (EUN), meistriškumą IKT švietime (EIT) ir bendrą atstovavimą IKT pramonei („DIGITALEUROPE“).

Kiekvienas iš šių sudėtinių komponentų prisideda prie platesnių uždavinių, numatytų manifeste, ir Europos Komisijos e. įgūdžių strategijos įgyvendinimo, pradedant nuo žemiausio lygmens.

Ruošiantis kitiems etapams, svarbu, kad Europa ir ES šalys jau dabar imtųsi veiksmų įgyvendindamos čia pateiktas rekomendacijas. Būtina kurti partnerystes, siekiant inovacijų Europos IKT švietime ir e. įgūdžių lavinime. Reikalingos plataus masto ir suderintos visų suinteresuotų partnerių investicijos, kad Europa galėtų gauti kuo daugiau naudos iš geresnio konkurencingumo, spartesnio augimo ir kurti daugiau bei aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų. Siekiant šių ambicingų tikslų, veiksmai turi remtis manifeste išdėstytais sudėtiniais elementais. Dabar pats metas atskiras dalis sudėti į vieną. Europa 2020 - tai kitas etapas. Šiame manifeste mes, suinteresuoti partneriai ir Europos e. įgūdžių strategijos rėmėjai, pareiškiame, kad esame pasiruošę atlikti savo vaidmenį ir kurti Europos švietimo inovacijų partnerystes, atsiliepdami į skaitmeninės strategijos komisijos narės Neelie Kroes kvietimą, paskelbtą Berlyne konferencijos „Online Educa“ metu, 2011 metų gruodį. IKT švietimo ir e. įgūdžių lavinimo inovacijos turėtų tapti svarbiausiu uždaviniu ateičiai.

Konferencija, kuri buvo organizuota 2012 metų vasario 27-28 dienomis, Danijai pirmininkaujant ES, turbūt buvo arčiausiai anksčiau minėtos vizijos, kurią galima apibūdinti dviem žodžiais: „Skaitmeninis požiūris“ arba „Skaitmeninis mąstymas“ - tai yra būtent tai, ko reikia Europos augimui ir darbo vietų kūrimui šiuo svarbiu momentu.

84

E. įgūdžių manifestas

85

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS Pilar del Castillo Vera Europos Parlamento narė

Pilar del Castillo yra Europos Parlamento narė iš Ispanijos. 2000 - 2004 metais ji dirbo švietimo, kultūros ir sporto ministre, o 2004 metais Dr. del Castillo Vera buvo pirmą kartą išrinkta į Europos Parlamentą.

Ji yra „Partido Popular“ (liaudies partijos) narė, o „Partido Popular“ priklauso Europos liaudies partijai.

Ji yra pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto Europos liaudies partijos grupės koordinatorė, ekonomikos ir finansinių reikalų komiteto pavaduojanti narė, ryšių su Indijos Liaudies Respublika delegacijos narė ir ES-Kroatijos bendro parlamentinio komiteto delegacijos pavaduojanti narė.

Nuo 2009 metų birželio ji vadovauja Europos interneto fondui ir yra Transatlantinės politikos tinklo (TPN) bei Europos energetikos forumo (EEE) narė. Be to, Pilar del Castillo yra „Knowledge4Innovation“ (K4I) forumo narė ir nuolatinės Europos idėjų tinklo darbo grupės energetikos srityje vadovė.

86

E. įgūdžių manifestas

Profesorius Martin Curley

„Intel Labs Europa“ viceprezidentas ir vadovas, „Intel“ korporacijaa Martin Curley yra „Intel Labs Europa“ vadovas ir „Intel“ korporacijos vyriausias inžinierius. „Intel Labs Europa“ - tai dvidešimt keturių „Intel labs“ organizacijų ir daugiau nei tūkstančio tyrėjų bei programinės įrangos kūrėjų Europoje tinklas. Šio tinklo misija - remti „Intel“ tyrimus ir prisidėti prie Europos konkurencingumo ir visuomenės pažangos. Visai neseniai Martin buvo „Intel“ korporacijos pasaulinių IT inovacijų vadovas.

Anksčiau Martin turėjo aukštas IT administravimo ir automatizavimo pareigas „Intel“ korporacijos padaliniuose Jungtinėse Valstijose bei Europoje ir dirbo vadovu bei tyrėju kompanijose „General Electric“ (Airijoje) ir „Philips“ (Nyderlanduose).

Martin yra trijų knygų apie technologijų vadybą, siekiant vertės, inovacijų bei verslumo, autorius ir bendraautorius. Jis yra technologijų bei verslo inovacijų profesorius Airijos nacionaliniame Maynooth universitete ir kviestinis lektorius „MIT Sloan“ mokykloje. Martin yra vienas iš „Innovation Value Institute“ įkūrėjų bei direktorių, padedančių vadovauti unikaliam pramonės ir akademinio pasaulio inovacijų konsorciumui, siekiančiam IT vadybos bei inovacijų pažangos. Šiuo metu Martin vadovauja ES atvirų inovacijų strategijos ir politikos grupei ir yra ES inovacijų matavimų aukšto lygio patarėjų grupės narys.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

87

Eva Fabry

Europos moterų ir technologijų centro (ECWT) vadovė Eva Fabry yra viena iš ECWT steigėjų ir dabartinė jo vadovė. Ji taip pat vadovauja pasauliniam moterų ir technologijų (GWT) tinklui bei „Papirbredden Innovasjon“ regioninio inovacijų centro Europos reikalų skyriui.

Nuo 2005 metų Eva yra tarptautinės moterų ir IKT darbo grupės (ITF) iniciatyvinio komiteto narė bei vadovauja JT pasaulinio IKT ir plėtros aljanso (GAID) ekspertizės bendruomenei. Eva atliko pagrindinį vaidmenį steigiant Europos moterų ir technologijų centrą (ECWT) ir buvo išrinkta vadove 2008 metų liepą.

Be to, Eva yra Europos moterų ir IKT katalogo projekto, kurį 2009 metų spalį pristatė Europos Komisija, vadovė.

88

E. įgūdžių manifestas

Dr. Michael Gorriz

„Daimler AG“ Vyr. IT politikos vadovas ir informacinių technologijų valdymo skyriaus vadovas 2008 metų sausį Dr. Michael Gorriz tapo „Daimler AG“ Vyriausiuoju IT politikos vadovu ir informacinių technologijų valdymo skyriaus vadovu. Jis yra atsakingas už visų IT sistemų strategijas, planavimą bei plėtrą ir visų „Daimler AG“ duomenų centrų bei komunikacijos tinklų darbą. Dr. Gorriz atsiskaito tiesiogiai Wilfried Porth, „Daimler“ valdybos nariui, atsakingam už žmogiškuosius išteklius.

Dr. Michael Gorriz pradėjo savo karjerą Vokietijos aviacinėje kosminėje kompanijoje „Messerschmitt-Bölkow-Blohm GmbH“, kuri vėliau tapo „Daimler-Benz“ filialu „DASA“ ir neseniai susiliejo su „EADS“.

2000 metų pradžioje Dr. Gorriz persikėlė į „Daimler“ IT administravimo skyrių kaip IT verslo sistemų viceprezidentas, kur 2005 metais buvo paaukštintas į „Mercedes-Benz Cars and Vans“ IT vadovo postą.

Atlikdamas šias pareigas Dr. Gorriz buvo atsakingas už pasaulines IT sistemas „Daimler AG“ skyriuje „Mercedes-Benz Cars and Vans“.

2009 metais Vokietijos žurnalai „CIO“ ir „Computerwoche“ išrinko Dr. Michael Gorriz didelių įmonių metų IT vadovu.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

89

Peter Hagedoorn

„EuroCIO“ generalinis sekretorius Peter Hagedoorn dirba IT pramonės srityje maždaug 20 metų.

2000 metais jis tapo „Hagemeyer“ (olandų tarptautinės prekybos kompanijos) IT vadovu ir viceprezidentu, o po to - „Océ NV“ IT vadovu ir vyresniuoju viceprezidentu.

2004 metais Peter kartu su keliais informacinių technologijų skyrių vadovais iš Olandijos įkūrė Olandijos IT vadovų platformą - IT vadovų bendruomenę - ir penkerius metus buvo šios organizacijos prezidentu.

Tuo pačiu metu jis buvo „EuroCIO“ konsultacinės valdybos nariu.

2005 metais Peter gavo metų IT vadovo apdovanojimą už savo išskirtinį indėlį.

Nuo 2008 metų Peter konsultuoja keletą valstybinių bei privačių institucijų eidamas valdymo konsultacijų įmonės „3Align“ generalinio direktoriaus pareigas.

2011 metų lapkritį Peter Hagedoorn buvo valdybos paskirtas pirmuoju Europos IT vadovų asociacijos („EuroCIO“ įpėdinės) generaliniu sekretoriumi.

90

E. įgūdžių manifestas

Edit Herczog

Europos Parlamento narė 1989 metais Edit tapo Vengrijos socialistų partijos nare. Nuo 1998 iki 2004 ji buvo Vengrijos nacionalinės asamblėjos narė. Nuo 2007 metų Edit yra Vengrijos socialistų partijos administracijos narė.

2004 Edit Herczog buvo išrinkta Europos Parlamento nare, o vėliau tapo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pilnaverte nare. Ji buvo pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos ir biudžeto kontrolės komitetų pavaduojanti narė. Šiuo metu Edit atlieka pilnas pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos komiteto narės pareigas, o biudžeto kontrolės ir biudžeto komitetuose - pavaduojančios narės pareigas. Ji taip pat yra Europos Parlamento progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso grupės iždininkė.

Be to, Edit yra Europos energijos forumo administracijos, Europos interneto fondo, „Kangaroo“ grupės, ateities branduolinės energijos forumo ir Transatlantinės politikos tinklo narė.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

91

John Higgins, CBE

„DIGITALEUROPE“ generalinis direktorius John Higgins buvo paskirtas „DIGITALEUROPE“, Europos skaitmeninių technologijų pramonės asociacijos, generaliniu direktoriumi 2011 metų lapkritį, po devynerių metų vadovavimo vienai jos narių - Jungtinės Karalystės nacionalinei IT asociacijai „Intellect“.

John dirba IT srityje daugiau nei 20 metų. 1995 metais jis buvo paskirtas vadovauti „Rocket Networks“ Kalifornijoje įsikūrusiai įmonei „dot.com“, kuri pirmoji pasaulyje pristatė internetinę įrašų studiją. 1998 metais jis grįžo į JK ir tapo kompiuterinių paslaugų bei programinės įrangos asociacijos, vienos iš „Intellect“ pirmtakių, generaliniu direktoriumi.

John yra Warwick universiteto vadovybės ir jo audito komiteto narys.

Jis taip pat vadovauja Pasaulinės IT paslaugų asociacijos „WITSA“ pasaulinio strateginio veiksmų plano komitetui ir yra e. įgūdžių valdybos bei JK skaitmeninio sektoriaus įgūdžių tarybos narys. Jam buvo įteikti du asmeniniai apdovanojimai už išskirtinį indėlį į asociacijų sektorių 2004 metais ir į IT pramonę 2008 metais. 2005 metais Karalienė paskyrė jį Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalieriumi už jo veiklą JK informacinių technologijų pramonės srityje.

92

E. įgūdžių manifestas

Alexa Joyce

Ryšių ir plėtros vyriausioji vadybininkė „European Schoolnet“ Alexa Joyce yra ryšių ir verslo plėtros vyriausioji vadybininkė Europos mokyklų tinkle (ang., „European Schoolnet“), kuris vienija švietimo ministerijas iš 30 Europos šalių. Ji atsakinga už svarbių naujų partnerysčių kūrimą ir vadovauja pagrindinei „STEM“ (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos bei matematikos) mokymo, tyrimų ir plėtros programai „InGenious“ (www.ingenious-science.eu).

Alexa Joyce 13 metų dirba švietimo srityje, ypatingą dėmesį skirdama gamtos ir tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos bei matematikos mokymui ir technologijų, remiančių švietimo reformas mokymo ir mokymosi procesuose, vaidmeniui. Ji yra „Hewlett-Packard“ programų „STEM“ bei „Catalyst“ vykdomoji patarėja ir Europos e. įgūdžių asociacijos vykdomojo komiteto narė.

Alexa Joyce redagavo ir kūrė pagrindinius strateginius dokumentus, pavyzdžiui: e. įgūdžių manifestą, „Cisco“ Baltąją knygą „Moterys ir IKT“ ir pan. Jos pagrindinė tema - Europos švietimo tyrimų projektai, bet ji taip pat konsultuoja OECD, IUPAC ir UNESCO (Paryžiuje, Prancūzijoje, Bangkoke ir Tailande) apie švietimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei pasaulyje.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

93

Werner Korte

„Empirica“ vadovas Werner B. Korte kartu su Simon Robinson vadovauja „Empirica“ tyrimams (www.empirica.com) ir yra atsakingas už daugelį plataus masto tyrimų ir plėtros projektų, susijusių su e. įgūdžiais bei strategijų vertinimu, naujomis darbo formomis, informacine visuomene, statistiniais e. įgūdžių lavinimo rodikliais ir kitomis sritimis.

Pastaruoju metu jam teko vadovauti keletui svarbių projektų, pavyzdžiui: projektui „IKT įgūdžiai“, tyrimui „E. įgūdžių pasiūlos ir paklausos Europoje stebėjimas“ (2009-2010) ir įmonių bei pramonės EK Direktorato e. įgūdžių 21-ame amžiuje tyrimui „E. įgūdžių lavinimo 21-am amžiui strategijos įgyvendinimo vertinimas“ (2010).

Be to, „Cisco Systems“ užsakymu Werner atliko tyrimus „Šalys pagal e. įgūdžius“ ir „Įgūdžių statistika“. Nuo 2012 jis vadovauja įmonių ir pramonės EK Direktorato tyrimams „E. įgūdžių vizija, planai ir numatomi scenarijai“ ir „E. įgūdžių lavinimo kokybės vertinimas“.

94

E. įgūdžių manifestas

Dr. Bruno Lanvin

„INSEAD eLab“ vadovas Dr. Bruno Lanvin anksčiau dirbo vyresniuoju vadovu Pasaulio Banke bei Jungtinėse Tautose, o šiuo metu vadovauja „INSEAD eLab“. Jo darbas susijęs su konkurencingumu, inovacijomis, įgūdžiais ir valdžios reformomis.

Jis jau daug metų dalyvauja pasaulio ekonomikos forume (ypač kuriant kasmetinę ataskaitą „Networked Readiness Index and Global Information Technology“ nuo 2001). Jis atlieka vadovaujantį vaidmenį „INSEAD“ veikloje, susijusioje su inovacijomis (Europos Komisijos ir Europos verslo viršūnių užsakymu kuriant pasirengimo inovacijoms modelį (IRM), pritaikant pasaulinį inovacijų rodiklį (GII) ir lavinant inovacijoms reikalingus įgūdžius nuo 2009). Dr. Lanvin dažnai skaito pagrindinius pranešimus aukšto lygio susitikimuose ir konsultuoja pasaulines korporacijas bei vyriausybes strateginiais klausimais.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

95

Andrea Parola

Europos e. įgūdžių asociacijos (EeSA) generalinis direktorius Andrea Parola dirba konsultantu Briuselyje. Šiuo metu jis yra Europos e. įgūdžių asociacijos (EeSA) generalinis direktorius. EeSA - tai įvairių suinteresuotų partnerių platforma, įsikūrusi Briuselyje. EeSA veikia kaip informacinė europinė platforma, kurioje profesionalai, specialistai ir visų visuomenės sektorių gyventojai lavina IKT įgūdžius bei kompetencijas, siekiant kurti labiau integruotą, konkurencingą ir novatorišką Europą. EeSA skatina gilinti žinias ir keistis idėjomis bei gerąja patirtimi Europoje, remdama e. įgūdžių lavinimui skirtų priemonių ir metodų kūrimą. Be to, Andrea vadovauja savo 2009 metais įkurtai kompanijai „EU Strategy sprl“, kurios veikla apima ryšius su visuomene ir konsultavimą.

96

E. įgūdžių manifestas

Dr. Richard Straub

Europos mokymų pramonės grupės generalinis sekretorius Per trisdešimt du darbo „IBM“ kompanijoje metus Dr. Richard Straub atliko įvairias svarbias tarptautinio administravimo funkcijas, pavyzdžiui, „PC Europe“ generalinio direktoriaus pavaduotojo ir pasaulinio mokymosi vadovo. Nuo 2006 metų jis pradėjo naują karjerą dalį dienos dirbdamas pelno nesiekiančiose organizacijose administratoriumi ir visuomeniniu verslininku. Šiuo metu jis yra Europos vadybos plėtros fondo vykdomojo komiteto narys (EFMD) ir Europos mokymų ir jų organizavimo pramonės grupės (ELIG) generalinis sekretorius. Be to, jis iki šiol atlieka strateginio konsultanto funkcijas „IBM“ pasaulinio švietimo pramonėje.

Kaip visuomeninis verslininkas, 2008 metais Richard įkūrė Peter Drucker bendruomenę Austrijoje, o 2010 metais - Europoje. Jis yra abiejų bendruomenių prezidentas. Peter Drucker bendruomenės misija - skatinti vadybos, kaip labai svarbios funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje, tobulinimą. Drucker bendruomenė kasmet organizuoja svarbiausią metų renginį - pasaulinį Peter Drucker forumą Vienoje. Ketvirtą kartą šis renginys vyks 2012 metų lapkritį.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

97

Don Tapscott Don yra vienas pagrindinių pasaulio autoritetų inovacijų, visuomenės informavimo priemonių ir ekonominio bei socialinio technologijų poveikio srityje, konsultuojantis verslo ir vyriausybės vadovus visame pasaulyje. Jis yra 14-os plačiai skaitomų knygų autorius ir bendraautorius, įskaitant ir 1992 metų populiariausią knygą „Paradigm Shift“. 1995 metais jo perkamiausia knyga „The Digital Economy“ visame pasaulyje pakeitė mąstymą apie interneto transformacinę prigimtį, o po dvejų metų jis aprašė tinklo kartą ir skaitmeninę atskirtį knygoje „Growing Up Digital“. Savo 2000 metų darbe „Digital Capital“ jis pristatė reikšmingas sąvokas, pavyzdžiui, „verslo saitynas“, o leidinys „BusinessWeek“ apibūdino jį kaip „gryną nušvitimą“. 2007 metais „Wikinomics: How Mass Collaboration Changes Everything“ buvo geriausiai parduodama knyga apie vadybą Jungtinėse Valstijose, ji išversta į 25 kalbas.

Leidinys „The Economist“ pavadino jo naujausią darbą „Macrowikinomics: Rebooting Business and the World“ „Šumpeterio kūrybingos destrukcijos istorija”, o „Huffington Post“ apibūdino knygą kaip „strategiją sutvarkyti nualintą pasaulį, tikrai ne mažiau“. Per 30 metų Don pristatė daug novatoriškų sąvokų, kurios dabar yra šiuolaikinio supratimo dalis.

2011 metais Don buvo įtrauktas į „Thinkers50“, 50 geriausių verslo mąstytojų pasaulyje sąrašą, ir užėmė devintą vietą. Be to, jis užėmė antrą vietą geriausio pasaulio mąstytojo apie globalizaciją rinkimuose, o „Macrowikinomics“ užėmė antrą vietą dvejų pastarųjų metų geriausios verslo knygos rinkimuose. Jis yra pasaulio ekonomikos forumo narys ir Toronto universiteto Rotman vadybos mokyklos vadybos profesorius.

Sunku įsivaizduoti kitą žmogų, kuris būtų toks produktyvus, įžvalgus ir įtakingas aiškinant skaitmeninę revoliuciją ir jos poveikį pasauliui.

98

E. įgūdžių manifestas

John Vassallo

ES reikalų viceprezidentas, Asocijuotų Patarėjų Tarybos narys, „Microsoft“ Europa John Vassallo vadovauja „Microsoft“ ES bendrųjų reikalų ir reguliavimo komandai Briuselyje. Jo pareigos buvo sukurtos siekiant pagerinti įmonės dialogą su ES politikos ir reguliavimo bendruomene.

John Vassallo anksčiau vadovavo ES organizacijai „AmCham“, kuri atstovauja 140 Jungtinių Valstijų kompanijų Europos institucijose ir ES vyriausybėse Briuselyje.

Nuo 1993 iki 1997 John buvo Maltos ambasadoriumi Europos Sąjungoje, NATO ir Belgijoje, kur jis dalyvavo derybose dėl savo šalies stojimo į ES ir NATO datų. Po to jis tapo „General Electrics“ vyresniuoju patarėju ir Europos reikalų biuro, įsikūrusio Briuselyje, vadovu. Šias pareigas jis atliko iki 2008 metų, kai prisijungė prie „Microsoft“.

BENDRAAUTORIŲ BIOGRAFIJOS

99

LITER ATŪROS SĄR A ŠA S Accenture. (2008). One step ahead of 2011. A new horizon for working women. Paimta iš „Accenture“ svetainės: http://www.accenture. com/SiteCollectionDocuments/Local_Germany/PDF/2008_ ANewHorizonforWorkingWomen.pdf Accenture. (2010). Women Leaders and Resilience – Perspectives from the C-Suite. Paimta iš „Accenture“ svetainės: http://www.accenture. com/SiteCollectionDocuments/PDF/Accenture_Womens_ Research_Women_Leaders_and_Resilience3.pdf Ala-Mutka, K., Punieand, Y., & Redecker, C. (2008). Digital Competence for Lifelong Learning. Europos Komisijos politikos santrauka.

JRC Technical Notes ( JRC48708). Paimta iš JRC svetainės: http://ftp.jrc.es/EURdoc/JRC48708.TN.pdf Andersson, T., Curley, M., & Formica, P. (2010). Knowledge driven entrepreneurship. The key to social and economic transformation.

(Innovation, Technology, and Knowledge Management). New York: Springer.

BERR, BCS, e-Skills UK, & Intellect. (2008). Women in IT Scorecard.

A definitive up to date evidence base for data and commentary on women in IT employment and education. Paimta iš JK nacionalinio archyvo svetainės: http://webarchive.nationalarchives.gov. uk/20100421065100/e-skills.com/research-and-policy/2535 Britain Works Program: http://www.microsoft.com/uk/britainworks/britainworks.aspx Cattaneo, G., Husing, T., Kolding, Korte, W.B., & M., Lifonti, R. (2009).

Monitoring e-Skills demand and supply in Europe. Current situation, scenarios, and future development forecasts until 2015. Paimta iš svetainės „eSkills Monitor“ kovo 30, 2012: http://www.eskills-monitor. eu/documents/e-Skills%20Monitor2010_brochure.pdf Cedefop. Skill supply and demand in Europe. Medium Term forecast up to 2020. Paimta iš „Cedefop“ svetainės. http://www.cedefop.europa. eu/EN/Files/3052_en.pdf

100 E. įgūdžių manifestas

Danijos Verslo vystymo departamentas ir Europos Komisija (2012).

European High Level Conference: A Single Digital Market by 2015 - A driver for economic growth and jobs. Paimta iš Danijos pirmininkavimo ES Taryboje svetainės. Skaitykite buvusio Suomijos ministro pirmininko Esko Aho pasiūlymą perskirstyti Europos struktūrinių fondų lėšas švietimui IKT srityje http://eu2012.dk/en/ Meetings/Conferences/Feb/A-Single-Digital-Market-by-2015 Devillard, S., Desvaux, G., & Baumgartner, P. (2007).

Women Matter. Gender diversity, a corporate performance driver.

McKinsey &Company. Paimta iš „McKinsey & Company“ svetainės DIGITALEUROPE: http://www.digitaleurope.org/ Dolton, P., & Pelkonen, P. (2008) The wage effects of computer use.

Journal of Industrial Relations, 46 (4), 587-630.

EU Women: https://www.facebook.com/euwomen http://linkd.in/euwomen; @EUWomen Europos Komisija, švietimo ir kultūros generalinis direktoratas. (2007).

Pagrindinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos –Europos programa. Oficialus žurnalas, L 394. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/ ll-learning/keycomp_en.pdf Europos Komisija, tyrimų generalinis direktoratas. (2009). She figures 2009, Statistics and Indicators on Gender Equality in Science. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/research/ science-society/document_library/pdf_06/she_figures_2009_en.pdf Europos Komisija. Demography Report 2008: Meeting Social Needs in an Ageing Society. Brussels: SEC (2008) 2911. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/social/ BlobServlet?docId=709&langId=en Europos Komisija. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. (2012). European Vacancy Monitor. (Leidinys Nr.5/ sausis, 2012). Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa. eu/social/BlobServlet?docId=7314&langId=en

LITERATŪROS SĄRAŠAS

101

Europos Komisija. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. (2011). Employment and Social Developments in Europe 2011. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/ social/BlobServlet?docId=7294&langId=en Europos Komisija. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. Naujų įgūdžių naujiems darbams iniciatyva. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=568 Europos e. įgūdžių savaitė: http://eskills-week.ec.europa.eu European Foundation for Management Development (EFMD): http://efmd.org/ European Institute of Innovation & Technology (EIT). EIT ICT Labs Knowledge and Innovation Communities (KICs): http://eit.ictlabs.eu/ European Learning Industry Group (ELIG): http://elig.org Europos Parlamentas ir Taryba. (2004). Europos Parlamento ir Tarybos gruodžio15 dienos, 2004, sprendimas Nr. 2241/2004/ec dėl vieningos kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimo sistemos bendrijoje („Europass“). Oficialus žurnalas, L 390/6 Europos Parlamentas ir Taryba. (2006). Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 dienos rekomendacija 2006/962/ EC dėl pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų. Oficialus žurnalas, L 394. Paimta iš „EUR-Lex“ svetainės: http://eur-lex.europa.eu/ LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006H0962:EN:NOT European Schoolnet (EUN): http://www.eun.org „Eurostat“ (2012). Nedarbo lygio sezoniniai pokyčiai ES-27, EZ -17, Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje, 2000 sausis - 2012 sausis. Paimta iš „Eurostat“ svetainės: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_ explained/index.php?title=File:Unemployment_rates_EU-27,_EA17,_US_and_Japan,_seasonally_adjusted,_January_2000_-_ January_2012.PNG&fi%20letimestamp=20120301094746

102 E. įgūdžių manifestas

„Eurostat“. (2012). Jaunimo nedarbo lygio sezoniniai pokyčiai ES-27 ir EZ -17, 2000 sausis - 2012 sausis. Paimta iš „Eurostat“ bibliografinių šaltinių svetainės: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/ statistics_explained/index.php?title=File:Youth_unemployment_ rates,_EU-27_and_EA-17,_seasonally_adjusted,_January_2000_-_ January_2012.PNG&fi%20letimestamp=20120301094915 FDM Group. (2011). Dedicated to Women in IT. Paimta iš „FDM Group“ svetainės. http://www.fdmgroup.com/ us-about_us-women_in_it Forge, S., Blackman, C., Bohlin, E., & Cave, M. (2009). A Green Knowledge Society. An ICT policy agenda to 2015 for Europe’s future knowledge society. SCF Associates Ltd. Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/ docs/i2010_high_level_group/green_knowledge_society.pdf Green, J. (2007). Democratizing the Future. Towards a new era of creativity and growth. Philips Design. Paimta iš „Philips Design“ svetainės: http://www.design.philips.com/philips/shared/assets/ Downloadablefile/democratizing-the-future-14324.pdf Hagel, J., Brown, J. S., & Davidson, L.. (2009). Measuring the Forces of Long Term Change: The 2009 Shift Index, Deloitte Center for the Edge.

Retrieved from Deloitte website: http://www.deloitte.com/view/ en_EC/ec/ca2c68c3dc794210VgnVCM200000bb42f00aRCRD.htm Hasebrink, U., Görzig, A., Haddon, L., Kalmus, V., Livingstone, S., & members of the EU Kids Online network. (2011). Internetinių grėsmių ir saugumo tendencijos. ES „Kids Online“ apklausos, kurioje dalyvavo 9-16 metų amžiaus vaikai ir jų tėvai 25-iose Europos šalyse, išsami analizė. Europos Komisijos saugesnio interneto programa.

Paimta iš Londono Ekonomikos mokyklos svetainės: http://www2. lse.ac.uk/media@lse/research/EUKidsOnline/D5%20Patterns%20 of%20risk.pdf Hausmann, R., Tyson, L. D. & Zahidi, S. (2011). Global GenderGap report 2011. World Economic Forum (WEF ). „Insight“ ataskaita.

Paimta iš WEF svetainės: http://www3.weforum.org/docs/WEF_ GenderGap_Report_2011.pdf

LITERATŪROS SĄRAŠAS

103

i2010. High Level Group. (2009) Benchmarking Digital Europe. 20112015 a conceptual framework. i2010 Information Space. Innovation & investment in R&D. Inclusion (issue no: 27, October, 2009), 16-19.

Paimta iš Europos Komisijos svetainės: http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/docs/ benchmarking/benchmarking_digital_europe_2011-2015.pdf ITL Research. Innovative Teaching and Learning: http://www.itlresearch.com/ Kolding, M., Robinson, C., & Ahorlu, M. (2009) Post Crisis: e-Skills are needed to Drive Europe’s Innovation Society. ICD White Paper. Paimta iš Europos Komisijos svetainės kovo 30, 2012: http://ec.europa.eu/ enterprise/sectors/ict/files/idc_wp_november_2009_en.pdf Lanvin, B. & Fonstad, N. (2009). Who cares? Who dares? Providing the skills for an innovative and sustainable Europe. Paimta iš „INSEAD“ svetainės kovo 30, 2012: http://www.insead.edu/elab Lanvin, B. & Fonstad, N. (2010). Strengthening e-Skills for Innovation in Europe. Paimta iš „INSEAD“ svetainės kovo 30, 2012: http://www.insead. edu/elab Le Monde. (2005). L’Europe est la dernière utopie réaliste (Europa paskutinė reali utopija), (interviu su Mario Vargas Llosa), Paryžius, 2005.

Livingstone, I., & Hope, A. (2011) Next Gen. Transforming the UK into the world’s leading talent hub for the video games and visual effects industries. Paimta iš „Nesta“ svetainės kovo 30, 2012: http://www.nesta.org.uk/library/documents/NextGenv32.pdf Livingstone, S., & WanMedia, Y. (2011). Literacy and the Communications Act. What has been achieved and what should be done.

LSE Media Policy Project: Media policy brief 2. Paimta iš LSE svetainės: http://eprints.lse.ac.uk/38613/1/LSEMPPBrief2.pdf http://blogs.lse.ac.uk/mediapolicyproject/2011/06/13/media-literacy/ Mann, A. (2012). It’s who you meet: why employer contacts at school make a difference to the employment prospects of young adults.

Paimta iš švietimo ir darbdavių specialios darbo grupės svetainės kovo 30, 2012: http://www.educationandemployers.org/media/15052/ its_who_you_meet_final_report.pdf

104 E. įgūdžių manifestas

McKinsey & Company. (2008). Women Matter. Female leadership, a competitive edge for the future. Paimta iš „McKinsey & Company“ svetainės Molinsky, A., Davenport, D., Iyer, B. & Davidson, C. (2012). Three skills every 21st century manager needs. Harvard Business Review, 90 (1/2), pages 139-143.

Nef consulting. Social Return On Investment (SROI ). Paimta iš Naujosios ekonomikos fondo svetainės: http://neweconomics.org/ projects/social-return-investment Renkin, T. (2012). The global race for excellence and skilled labour.

Current Issues.Technology and innovation. Paimta iš „Deutsche Bank/ DB“ tyrimų kovo 30, 2012: http://www.dbresearch.com/PROD/ DBR_INTERNET_EN-PROD/PROD0000000000285883. pdf?kid=dbr.inter_ghpen.headline ROSE – The Relevance of Science Education. Paimta iš Oslo universiteto svetainės: http://www.uv.uio.no/ils/english/research/ projects/rose/ Schiebinger, L. & Schraudner, M. (2011). Interdisciplinary Approaches to Achieving Gendered Innovations in Science, Medicine and Engineering. Interdisciplinary Science Reviews, 36 (2), 154-67. Paimta iš Stanfordo universiteto svetainės: http://genderedinnovations. stanford.edu/ISR_07_Schiebinger.pdf The Budapest IWD Centenary Declaration 2011. Pagal Skaitmeninės darbotvarkės lyčių veiksmų planą. Bendra Europos Komisijos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato bei Vengrijos pirmininkavimo ES aukšto lygio konferencija „Moterys ir mokslas, inovacijos bei technologijos skaitmeniniame amžiuje“. Paimta iš http://www.asszisztencia.hu/ntit/index.php?menu=9 The Economist Intelligence Unit 2008. (2008). How technology sectors grow - Benchmarking IT industry competitiveness 2008. Ataskaita, rugsėjis 2008

LITERATŪROS SĄRAŠAS

105

Šį „Manifestą“ išleido „European Schoolnet“ ir „DIGITALEUROPE“ europinės kampanijos „E. įgūdžių savaitė“ metu.

Europinė kampanija „E. įgūdžių savaitė“ - tai Europos Komisijos iniciatyva, finansuojama pagal jos konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (CIP), kuria siekiama stiprinti Europos įmonių konkurencingumą.

Leidėjas „European Schoolnet“ (EUN Partnership AISBL), Rue de Treves 61, Briuselis, 1040, Belgija Redaktoriai Caroline Bergaud, Natalia Kurop, Alexa Joyce ir Colleen Wood Dizainas, DTP ir spauda

„Josworld“, Belgija, ir „Hofi Studio“, Čekijos Respublika Vertimų koordinavimas Danosh Nasrollahi

106 E. įgūdžių manifestas

Bendraautoriai Pilar del Castillo Vera Martin Curley Eva Fabry Michael Gorriz Peter Hagedoorn Edit Herczog John Higgins CBE Alexa Joyce Werner Korte Bruno Lanvin Andrea Parola Richard Straub Don Tapscott John Vassallo ISBN 9789490477301 - EAN: 9789490477301 Tiražas 14.000

Išleista 2012 m. Šiame leidinyje išreikšta autorių nuomonė nebūtinai sutampa su „European Schoolnet“, „DIGITALEUROPE“, Europos e. įgūdžių asociacijos arba Europos Komisijos nuomone. Šiai knygai taikomos licencijos „Attribution 3.0 Unported Creative Commons licence“ (http://creativecommons.org/licenses/by/3.0/) sąlygos.

107

E. ĮGŪDŽIŲ MANIFESTA S Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje pramoninė ekonomika ir daugelis susijusių institucijų po truputį žlunga. Kartu aiškėja naujų įmonių, pramonės šakų ir naujų civilizacijų kontūrai. Europoje susidarė kritiška situacija, nes didėja skaitmeninio pajėgumo atotrūkis tarp skaitmeninių pokyčių būtinybės ir darbo jėgos įgūdžių, techninių žinių bei gebėjimų. Kad pasinaudotų skaitmeninės revoliucijos galimybėmis ir neatsiliktų nuo pasaulinės konkurencijos, Europai reikia lavinti darbuotojų e. įgūdžius. Dirbdami kartu, pramonė, švietimas ir vyriausybės turi galią užtikrinti ilgalaikius veiksmus bei sėkmę, kurie padės kurti naujas darbo vietas ir palaikyti konkurencingumą bei augimą. Šiame manifeste pateikiamos gairės, kaip tai padaryti. Jis sukurtas remiantis įvairiomis plačiomis perspektyvomis bei požiūriais, ir jį būtina perskaityti tiems, kuriems labai svarbu surasti, ugdyti ir išsaugoti e. įgūdžių turinčius talentingus darbuotojus 21-ame amžiuje.

„Skaitmeninio pajėgumo stoka - didžiulė problema. Darbo rinkos dabar yra pasaulinės, ir verslui savo veiklą vykdant tinkluose, išprusę darbuotojai susiduria su konkurencija realiame laike. Darbuotojai ir vadovai privalo mokytis, prisitaikyti ir veikti kaip niekad anksčiau.“ Don Tapscott

Don Tapscott yra vienas įtakingiausių pasaulio autoritetų inovacijų,

visuomenės informavimo priemonių ir ekonominio bei socialinio technologijų poveikio srityse, konsultuojantis verslo ir vyriausybės vadovus visame pasaulyje. Don parašė 14 labiausiai perkamų knygų apie technologijas versle bei visuomenėje. Jo naujausią knygą (parašytą kartu su Anthony D. Williams) „Makrovikinomika“ leidinys „The Economist“ pavadino „Šumpeterio kūrybingos destrukcijos istorija”, o „Huffington Post“ apibūdino kaip „strategiją kaip sutvarkyti nualintą pasaulį“. Šiuo metu Don nagrinėja naujus pasaulinių problemų sprendimo ir valdymo modelius.