LiPSA VASARA

LAIKRAŠTUKO „ L i P S A “ K O M A N D A

S i m o n a

J u d i t a

K i n d e r y t ė .

R u d o k a i t ė .

K a l b o s

K a l b o s

r e d a k t o r ė .

r e d a k t o r ė .

A u t o r ė

A u t o r ė

t E v e l i n a S t e p š y t ė .

V y r . r e d a k t o r ė .

D i z a i n a s l t . a l O d e t a Š a k ė n a i t ė .

D a i l i n i n k ė .

A u t o r ė s . 2, t p a 2 O l g a M i c h a i l o v s k a j a .

A u t o r ė 0 va i s l l p . u / i /1 t a G a b i j a K i s i e l i ū t ė .

A u t o r ė e m 9 l s i o @ . p L c s i g , l k . i o s o s t et iu o t ln a b i e k r rs Vi c e 1 i a v f l a i 13 n U 01

V I R Š E L I S Fotografė: R a i m o n d a S m a i l y t ė

ĮDOMŪS FAKTAI apie smegenis

*** 60 % smegenų sudaro riebalai. *** Šokolado kvapas padidina Theta bangų aktyvumą, kuris skatina atsipalaidavimą. *** Iš tikrųjų smegenys nėra skirstomos į dešiniąsias ir kairiąsias – tai mitas. *** Kai žmogus išmoksta ko nors naujo, smegenų struktūra pasikeičia. *** Pusė žmogaus smegenų operacijos metu gali būti pašalinta be pastebimo efekto asmenybei ir atminčiai. *** 2015 metais 4 galingiausi pasaulyje kompiuteriai užtrunka 40 minučių stimuliuodami tą patį aktyvumą kaip žmogaus smegenys, kurioms prireikia tik 1 sekundės. *** Pasak Ray Kurzwell, 2023 metais vidutinis amerikiečių nešiojamasis kompiuteris bus toks pat greitas kaip žmogaus smegenys.

--------------------------------------------Šaltinis: http://www.factslides.com/s-Brain

REDAKTORĖS ŽODIS

Sveiki!

Vasara įsibėgėja, su ja – nenumaldomas laisvės pojūtis, leidžiantis kiekvienam atsipūsti. Kviečiu visus tai padaryti būtent su laikraštuku „LiPSA“. Šįkart nustebinsime gaivaus oro gūsiu, nunešančiu pasidomėti narciziškų asmenybių ypatybėmis: kurie visgi narcizo savybėmis pasižymi labiau – vyrai ar moterys? Taip pat drauge prisiminsime Alumni Ingą, kuri mielai pasidalino savo mintimis apie mūsų organizaciją, nes ji – tikra LiPSA fanė!

Laikraštuke atrasite netikėtų temų įprastose rubrikose. Po kaulelį narstysime miegą – taigi kas tas vadinamas Jet-lag? Šias įdomybes perskaitysite skiltyje „Laboratorija X“. Be viso to galėsite susimąstyti ir apie savanorystę, motyvaciją bei bemieges naktis. Taip pat Jūsų laukia psichologijos magistrantūros studijų informacijos su kontaktais apžvalga – dažnas susimąstome, o kas bus toliau..? – tad visa tai „LiPSA aktualijų“ skiltyje.

Laisvės gūsis leidžia pasijusti tos akimirkos valdovu, taigi verčiame puslapį toliau..!

Linkėjimai, Evelina

laboratorija x

SALDŽIŲ SAPNŲ ARBA KO DAR NEŽINOJAI APIE MIEGĄ Judita Rudokaitė Nuostabus vasaros dvelksmas atneša ne tik pirmus saulėtos dienos džiaugsmus ir pirmus pasipliuškenimus ežere, bet ir naujų atsiskaitymų maratoną, kai trečią valandą nuėjus miegoti aštuntą jau turi keltis ir skubėti į egzaminus, – be kita ko ir nuostabias keliones – vienas tik iki ežero, o kitas ir į tolimas šalis. O kur dar pasimatymai, iškylos, šokiai iki paryčių, naujos pažintys ir senų draugų susibūrimai. Atrodo, kad ankstyvas rytas turėtų būti nuostabiausias dalykas, kai visas gyvenimas pulsuoja energija, tačiau kartais išjungti penktą kartą skambantį žadintuvą yra beprotiškai varginantis darbas.

Gera žinia – jūs ne vieni kovojantys su miego stoka, per dideliu mieguistumu ar visiškai bemiegėmis naktimis. Kokios yra miego stadijos, sutrikimai, kokie įdomūs mokslininkų atrasti faktai apie miegą, kas yra Jet-lag ir kaip įveikti miego sunkumus? Skaitykite toliau!

Rimtesnė miego analizė pradėta tik maždaug prieš 25 metus. Daugiausiai tyrinėjimų atlikta apie miego fazes, kurių yra keletas ir kiekviena iš jų trunka apie 90 – 110 minučių.

Pirmoji miego stadija yra lengvas miegas, kurio

metu žmogų lengva pažadinti, nors akių ir kūno judesiai sulėtėja. Ši stadija dar gali būti vadinama užsnūdimo ir jos metu galima justi kritimo jausmą dėl spontaniškai stimuliuojamos motorinės smegenų srities.

Normalus žmogaus užmigimo laikotarpis yra 10-15 minučių, kad ryte jaustųsi pailsėjęs ir žvalus, tad jeigu vakare jūs užmiegate greičiau negu per 5 minutes, reiškia, kad esate labai išsekę.

Antroje miego stadijoje žmogus praleidžia apie 50 proc. viso miego, kai akys nustoja judėti ir smegenų veikla dar labiau sulėtėja, pamažu pasiekdama trečiąjį etapą – gilią miego stadiją. Būtent trečiajame etape sudėtinga žmogų pažadinti ir pabudęs jis gali kurį laiką nesiorientuoti aplinkoje.

Ketvirtasis etapas – antra gilaus miego stadija, kuri

taip pat svarbi tam, kad ryte žmogus jaustųsi išsimiegojęs. Turbūt įdomiausia yra penktoji miego stadija – REM – kuri gana paradoksali: būtent šiame etape žmogus sapnuoja, raumenys atsipalaiduoja, tačiau tuo pačiu ima judėti akys ir pagreitėja širdies veikla, didėja kraujo spaudimas. Įdomus faktas, kad šios miego stadijos metu padidėja netgi lytinių organų susijaudinimo požymiai, nepriklausomai ar sapno turinys seksualus, ar ne!

Mokslininkai netgi paskaičiavo, kad žmogus kasmet praleidžia apie 600 valandų sapnuodamas ir tuo metu susapnuoja iki 1500 sapnų. Taip pat REM miegas svarbus žmogaus fizinei sveikatai. Medikai teigia, kad būtent esant 18-24 metų amžiaus turima daugiau miego sutrikimų negu jų įprastai turi vyresni žmonės.

Kokie yra dažniausi miego sutrikimai? Tyrimų duomenimis miego sutrikimus patiria apie 20-40 proc. žmonių, iš kurių populiariausias sutrikimas – nemiga ir pakitusi miego trukmė ar jo kokybė. Neigiamos nemigos pasėkmės – mieguistumas, dirglumas, susierzinimas, išsiblaškymas. Būna sudėtinga sutelkti dėmesį, prastėja atmintis ir bendras darbingumas.

Kokios dažniausios nemigos priežastys jaunų žmonių tarpe? Emociniai išgyvenimai, stresas, pervargimas, per dideli informacijos krūviai, miego aplinkos ar režimo pasikeitimas ir svarbiausia – netinkami miego įpročiai.

Tačiau beveik visus įpročius galima keisti! Yra keletas tinkamų miego įpročių rekomendacijų, kurios, pasak mokslinių tyrimų (J. Adrien, Amy R. Wolfson, Mary A. Carskadon, Christine Acebo, Ronald Seifer, Gahan Fallone, Susan E. Labyak, Jennifer L. Martin), tinkamos visiems žmonėms ir visiškai nesudėtingos. *Pirmiausia reguliarus miego režimas – kiekvieną

Šaltiniai: www.ltvirtove.lt www.webmd.com www.medicinenet.com 4

Mokslininkai netgi paskaičiavo, kad žmogus kasmet praleidžia apie 600 valandų sapnuodamas ir tuo metu susapnuoja iki 1500 sapnų. vakarą eiti miegoti tuo pačiu laiku ir keltis taip pat pasirinktą valandą. *Antra, vengti vartoti kofeiną iki miego likus 4-6 valandoms bei vengti alkoholio ir nikotino. *Trečia, reguliari mankšta gerina miego kokybę, tačiau ji nerekomenduojama iki miego likus 3-4 valandoms. Žinoma, kad ir sunkus maistas gali trikdyti miego kokybę, tačiau lengvi užkandžiai gali veikti priešingai. Vienas svarbiausių dalykų – tinkama miego aplinka, kuri būtų kuo patogesnė: reikėtų vengti kardinalių temperatūros pokyčių, kuo mažiau šviesos ir triukšmo.

Nepaisant to, kartais su miego sunkumais žmonės susiduria ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, tolimų kelionių, kertant kelias laiko juostas. Šis miego sutrikimas turi Jet-lag terminą, kai biologinis laikrodis išsiderina dėl laiko skirtumų. Greitis, per kurį žmogus pripranta prie naujo režimo, yra labai individualus, nes vieniems prireikia keletos dienų, kitiems – mažiau laiko. Įdomu tai, kad lengviau prisitaikyti prie pasikeitimų yra keliaujant iš Rytų į Vakarus negu iš Vakarų į Rytus.

Kita vertus, turint tinkamus miego įpročius susidoroti su šiuo sunkumu yra kur kas paprasčiau. Be to, 7-8 valandų miego trukmė leidžia jaustis kur kas žvaliau ir gyvybingiau, todėl svarbu nepamiršti pereiti visas penkias miego stadijas netgi artėjant atsiskaitymams, pirmiems spinduliams įsiveržiant į kambarį ir norint dar daug kur nuvykti, daug ką išbandyti, su daug kuo susitikti, atrasti ir pamatyti.

Gero miego ir dar žvalesnio ir energingesnio pabudimo!

http://sleepfoundation.org www.sapnai.net www.rose-hulman.edu 5

alumni

LiPSA ALUMNI: PAŽINK IŠ ARČIAU Olga Michailovskaja LiPSA organizacija be esamų narių turi ir didelį skaičių Alumni, kurių stengiasi nepamiršti. Todėl šį kartą pristatome Jums interviu su viena pirmųjų LiPSA narių – Inga Truskauskaite-Kunevičiene.

Kuo šiuo metu užsiimate gyvenime? Šiuo metu dirbu psichologe keliose srityse. Mykolo Romerio universitete dėstau psichologijos studentams bei dirbu moksliniame projekte ir prisidedu prie pozityvios jaunimo raidos tyrimo. Taip pat užsiimu praktine psichologo veikla: vedu psichologinio konsultavimo grupes, kuriose šalia kitų metodų naudoju šokio ir judesio terapijos metodus. Kartais konsultuoju individualiai. Su mokslo kolegėmis taip pat esame įsteigę viešąją įstaigą, kurioje karts nuo karto įgyvendiname socialinius projektus. Be viso to, studijuoju doktorantūroje. Taip pat auginu mažą neseniai gimusią dukrytę Uną.

Kokie Jūsų pomėgiai?

Labiausiai mėgstu keliauti ir pažinti naujas vietas, įgyti naujų patirčių. Taip pat mielai skaitau knygas. Nuo pat vaikystės mėgstu šokti. Galbūt dėl to ieškojau srities, kurioje judesio patirtį galiu panaudoti psichologo darbe.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti psichologijos studentui?

Rekomenduočiau perskaityti Alice Miller knygą „Kūno maištas“. Knygoje įdomiai atskleidžiama tėvų įtaka vaikų psichologinei raidai ir ne tik psichikos, bet ir kūno negalavimams. Šią knygą taip pat duodu paskaityti savo klientams, neretu atveju ji man pasitarnauja kaip geras įrankis konsultavimo procese.

Kodėl pasirinkote būtent psichologijos studijas?

Kokioje aštuntoje klasėje netyčia nučiupau paskaityti S. Freudo knygą „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“. Ji man paliko didžiulį įspūdį. Nuo tada pradėjau domėtis psichologija, skaityti su tuo susijusias knygas.

Man pasirodė tikrai patraukli perspektyva dalyvauti 6

žmogaus pokyčio ir augimo procese. Būtent tai praktiniame darbe šiuo metu labiausiai ir patinka.

Papasakokite apie savo atėjimą į LiPSA. Kai kūrėsi LiPSA aš buvau pirmų metų psichologijos studentė. Negalėjau susilaikyti neprisidėjus prie istorinių įvykių, kurie psichologijos studentams atvėrė naujų profesinių ir savęs realizavimo galimybių, taigi prisidėjau prie LiPSA steigimo ir iki magistrantūros aktyviai joje veikiau. Įsimintiniausias su LiPSA susijęs dalykas?

Be abejo tai Europos psichologijos studentų kongresas 2008 metais vykęs Lietuvoje. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad buvau organizacinio komiteto pirmininkė ir turėjau galimybę įgyti puikios patirties: vadovavimo, mokymų vedimo, organizavimo.

Ką Jums, kaip asmenybei, davė buvimas LiPSA nare?

Buvimas LiPSA organizacijoje leido man dar studijų metais išbandyti save srityse, kuriose save išbandyti galbūt būčiau turėjusi progą tik daug vėliau. LiPSA mane augino ir suteikė drąsos siekti ambicingų tikslų. Taip pat tai buvo gera erdvė įgyvendinti savo fantazijas: tai buvo labai gera „žaidimo aikštelė“, kurioje realybe buvo paversta ne viena crazy idėja. O labiausiai davė neįkainojamą darbo komandoje, kurioje visi vieni kitus supranta ir palaiko, patirtį. Toks darbinis santykis vis dar man pavyzdys.

Ar vis dar palaikote ryšį su savo laikų LiPSA nariais?

Taip, turiu kelis gerus draugus likusius iš LiPSA laikų, taip pat kelis kolegas, su kuriais palaikome bičiuliškus ryšius.

„Linkiu nenustoti ieškoti sau smagių buvimo būdų ir pasinaudoti LiPSA kaip eksperimentavimo ir savęs realizavimo erdve.“ Ar galvojant apie buvimą LiPSA, Jus apima nostalgija? Jei taip, ko labiausiai ilgitės?

Tikrai apima. Labiausiai ilgiuosi laisvės ir erdvės daryti tai ir taip, kuo iš tikrųjų tikiu beveik be apribojimų.

Deja, šiais laikais profesinėje srityje tenka taikytis dažniau. Labiausiai sentimentai apima prsiminus renginius (pvz., psichologų pavasarį, kurį organizavome su kolegomis kelerius metus iš eilės), keliones į EFPSA kongresus, žmones su kuriais kūrėm savo LiPSA supratimą.

Kokius skirtumus matote pažvelgus į LiPSA dabar ir prisimenant, kokia ji buvo seniau? Žaviuosi dabartine LiPSA, matau, kad ji užaugo, surimtėjo, matau, kad organizacija stipresnė, nei anksčiau.

Pamenu, būdavo momentų, kai su kolegom svarstydavom, ar tikrai LiPSA organizacijos reikia kam nors daugiau, nei steigėjams, Tarybai ir dar keliems aktyviems žmonėms. Dabar matau, kad reikėjo, smagu girdėt apie komitetų veiklas, apie pagerėjusią finansinę padėtį. Kita vertus dabar šiek tiek pasigendu anksčiau labai gyvos linksmosios ir smagiosios, „ne tokios rimtos“ LiPSA. Ko palinkėtumėte LiPSA? Jei LiPSA būtų žmogus, palinkėčiau jai pilnai atskleisti visas savo asmenybės puses: ir rimtą, ir ambicingą, ir smagiąją. O kadangi LiPSA ir yra ne kas kita kaip žmonės esantys organizacijoje, linkiu nenustoti ieškoti sau smagių buvimo būdų ir pasinaudoti LiPSA kaip eksperimentavimo ir savęs realizavimo erdve.

Dėkojame už atsakymus!

ar žinojai?

MOKSLININKAI NUSTATĖ, KAD VYRAI DAŽNIAU PASIŽYMI NARCIZO SAVYBĖMIS NEI MOTERYS Odeta Šakėnaitė Straipsnį pradėsiu ištrauka iš Ovidijaus poemos „Metamorfozės“: Pasilenkia Narcizas prie vandens, norėdamas pabučiuoti savo atspindį, tačiau bučiuoja vien šaltą, skaidrų upokšnio vandenį.

Viską pamiršęs, Narcizas nesitraukia nuo upokšnio: be atvangos gėrisi savimi. Jis nevalgo, negeria, nemiega. Pagaliau, kupinas nevilties, tiesdamas rankas į savo atspindį, Narcizas sušunka: „Ar yra kas taip žiauriai kentėjęs!“

Narciziška asmenybė apibūdinama kaip siekianti dėmesio, pripažinimo, tikinti savo ypatingumo bei išskirtinumo svarba. Psichoterapeutė Snieguolė Kirijanovienė rašo: „Dabartinė psichoanalizė narcisizmą vertina dvejopai. Tokios asmenybės būna dviejų tipų: įkyriai save demonstruojančios (ekshibicionistiškos arba grandioziškos) ir slaptieji narcizai. Narcizų bendravimas ypatingas tuo, kad jie tarsi nepripažįsta lygiaverčių santykių: kitas žmogus yra arba idealizuojamas, arba nuvertinamas. Narcizas ima laikyti save panašiu į idealizuojamą kitą žmogų ir taip nesąmoningai pakelia savo vertę. Kartais narcizas ieško sielos dvynio – savo atvaizdo, kurį mylėdamas galėtų mylėti save.“ Kitais žodžiais tariant, narcistinės asmenybės pasitikėjimas savimi didėja su reikšmingų žmonių jiems skiriamais žodžiais ar dėmesiu bei priešingai, narcizas vysta, kai yra maitinamas kritika.

Norint išsiaiškinti, kas vis dėlto dažniau pasižymi narciziškomis asmenybės savybėmis, pateiksiu keleto tyrimų išvadas: Medical News Today paskelbė, kad vyrai yra daugiau narciziški nei moterys. Išvada padaryta remiantis beveik dešimtmetį rinktais duomenimis, ištyrus beveik pusę milijono vyrų ir moterų. Pirmuosiuose šios temos rezultatuose, publikuotose žurnale Personality and Invidual Differences, atskleista, kad Ohio State Uni-

versity tyrėjai nustatė, jog vyrai, kurie reguliariai talpina savo nuotraukas socialiniuose tinklalapiuose, surinko aukštesnius balus matuojant narciziškumą negu tie vyrai, kurie nuotraukų netalpina. Tačiau šiame tyrime nematuoti skirtumai tarp lyčių.

Papildomus duomenis surinko Buffalo School of Management tyrėjai ir savo rezultatus publikavo žurnale Psychological Bulletin. Jie išanalizavo tris šimtus žurnalų straipsnių, disertacijų, vadovėlių, kuriuose didžiausią dėmesį skyrė lyderiškumo, polinkio reklamuotis ir „vardo“ priskiriamumo/teisės į kažką aspektams. Būtent pastarasis aspektas sudarė didžiausią atskirtį tarp lyčių – manoma, kad vyrai labiau nei moterys yra linkę savanaudiškai išnaudoti kitus bei jaučia didesnę teisę būti privilegijuotiems. Antrasis pagal reikšmingumą skirtumas nustatytas lyginant lyderiškumą. Tyrėjai nustatė, kad vyrai dažniau nei moterys demonstruoja kategoriškumo ir galios siekimo savybes.

Tuo tarpu, lyginant vyrų ir moterų polinkį reklamuotis, lyčių skirtumo nenustatyta. Svarbu paminėti, kad vertinant 1990-2013 laikotarpio duomenis nenustatyta, kad kuri nors lytis tapo daugiau ar mažiau narciziška.

Kito tyrimo autorė, Emily Grijalva, teigia: „Narcisizmas asocijuojasi su įvairiomis tarpasmeninėmis disfunkcijomis, kaip sunkumai išlaikant sveikus ilgalaikius santykius, neetišku elgesiu, agresyvumu. Kita vertus, narcistinės asmenybės turi aukštesnę savigarbą, yra emociškai stabilios ir yra linkusios iškilti lyderiais“. Brad Bushman, Ohio State University profesorius, teigia, kad tie, kurie mano, kad jie jau yra puikūs, mažiau stengiasi tobulinti save. Profesorius sukūrė vieno klausimo testą, narciziškumui matuoti. Respondentų prašoma nurodyti, kokiu laipsniu jie sutinka su teiginiu: „Aš esu narcizas“.

O kiek dešimtbalėje sistemoje save įvertintum Tu?

Daugiau informacijos: http://www.medicalnewstoday.com/articles/290511 8

„Kartais narcizas ieško sielos dvynio – savo atvaizdo, kurį mylėdamas galėtų mylėti save.“

1.php http://www.dilema.lt/straipsniai/mitas_apie_gelele_ir_savigarba 9

LiPSA is calling

MISSION: SOCIAL IMPACT TEAM Gabija Kisieliūtė With fourth super amazing LiPSA newspaper we are trying to get out of the box. Instead of presenting another member of EFPSA‘s family (we are not giving up on this!) we will try to introduce you with EFPSA. What is it? And the most importantly, what is the part of it? Let‘s meet some of the previous Social Impact mandate 2014-2015 team members: Ringailė, Eva and Irena. Be ready, in the future we are preparing even more breathing surprises.

Eva, psychology student in University of Basel (Switzerland) The Social Impact team is...

A group of enthusiastic and motivated students who want to bring psychology to the non-psychologists! We are tackling the topics of mental disorders and stigma and hope to encourage others to break taboos and change discriminating behavior against individuals affected with mental health problems.

What the Social Impact team gives you?

A lot. Motivation and Energy to built up a European wide campaign! Lovely team member and friends! The feeling of doing something useful for society!

Ringailė, psychology student in Vytautas Magnus University (Lithuania) EFPSA and Social Impact team. How you found each other?

Social Impact Initiative is the youngest Executive board team of EFPSA. It started back on spring 2013 when in order to achieve objectives of EFPSA strategic planning 2013-2018, new position in the Executive Board was introduced and Eva Eggemann (Switzerland) was elected as Social Impact Officer. Initially the plan was that it will be a singular position in EFPSA office, but Eva managed to convince Board of Management that this work has to be done in team and Social Impact Task force was formed. I joined the task force a couple months later after it was established, and since then my Social Impact work has always been a great challenge, but at the same time amazing source of inspiration. We want to find or create ways how psychology students all around Europe can contribute 10

to society and do some positive change.

Our biggest and most well-known project in EFPSA and LiPSA community is our first campaign „Mind the Mind - to combat stigma of mental disorders“ . It’s hard for us to believe that „Mind the Mind“ has grown bigger than we ever expected during its first year – there are Local Coordinators and volunteers working and delivering workshops in 19 European countries and that is more than amazing.

If social impact would be an animal, an object and so on, what would it be? Why? What first comes to my mind is a family of very friendly ants. We get so many compliments from EFPSA people that we are one of the most efficient teams.

We also feel very productive and really enjoy working together. For me, personally these 2 years in SII team was the greatest teamwork experience I ever had. At the same time, we manage to keep a really sweet family feeling even though we meet only twice a year – we are constantly in touch via e-mails, messages, skype and we are all very close to each other. Well, to be more precise, these crazy ants do not only know how to work hard, they also know how to party and have fun :)

Irena, psychology student in University of Belgrade (Serbia) Few words about Mind the Mind Project. And why is it important?

“Mind the Mind – to Combat the Stigma of Mental Disorders” is the first campaign of the SII. The idea behind this campaign is to raise awareness of mental disorders and problems that people who suffer from these disorders are facing such as stigma. The target group is population of high school students who will

We are students of psychology; all around the world our army is counted not in hundreds or thousands but in millions. We are full of energy, ideas and curiosity.

And we are eager to change the world. learn more about this topic by participating in the workshop made especially for them. During this workshop, they’ll have opportunity to listen about stigma, to discuss about it and to even experience it by playing roll play games.

Future plans.

The Social Impact Team is planning to continue with its first campaign – “Mind the Mind” until it is active in all the participating countries. After the campaign is finished, the team will sum up all the experiences from the first round and improve the campaign as much as possible. The idea is to make a Mind the Mind package so that future generations can use this material and organize more campaigns on their own. The team will move forward to work on some other important topic. By going in this direction, the SII will provide EFPSA community with many different campaigns that can be used to make a positive and significant impact on society.

Became interested about the campaign? You can find more interesting posts and videos related to this issue by following the Facebook page “Mind the Mind”.

11

savanoriai

SAVANORYSTĖ, MOTYVACIJA IR BEMIEGĖS NAKTYS Diana Gabrijolavičiūtė

A r žinai tą jausmą, kai netenki laiko nuovokos ir visiškai pasineri į tai, ką tuo metu darai? Kai norisi perskaityti dar vieną puslapį, pažiūrėti dar vieną seriją, kai į galvą šauna kokia nors idėja ir nebegali užmigti, nekantrauji ją pristatyti savo draugams ir kolegoms? Taip pat tikriausiai pažįstamas ir tas slogus jausmas, kai niekaip negali prisiversti ko nors imtis, atidėlioji darbus iki paskutinės minutės, ištisas valandas žiūri į kompiuterio ekraną, bet jame neatsiranda nieko, kas pakeltų tau ūpą. Ir iš tiesų, kartais esame kupini energijos ir turime jėgų nuversti kalnus, o kartais niekaip nesugebame atrasti motyvacijos kibti į darbus, jaučiamės apatiški ir pavargę, skundžiamės draugams, kaip viskas blogai ir kad nieko nespėsim. Visi žmonės dažniau ar rečiau išgyvena šias būsenas ir klausimai, kaip atsiranda ir kur dingsta motyvacija yra aktualūs ne tik pačiam žmogui, bet ir žmonių bendruomenėms – kaip motyvuoti narius įsitraukti į organizacijos veiklą, darbuotojus efektyviau dirbti, namo gyventojus susivienyti kartu spręsti bendrijos problemas ir panašiai. Savanorišku pagrindu veikiančiose organizacijose šis klausimas ypač dažnai svarstomas, kadangi už vykdomą veiklą nėra mokami pinigai, tačiau gana paradoksalu, kad kai kurie žmonės skiria savanoriškoms veikloms daugiau dėmesio ir pastangų nei apmokamam darbui. Tai parodo, kokia daugialypė ir neretai prieštaringa būna motyvacija.

LiPSA nariai taip pat veikia savanorišku pagrindu ir susiduria su daugybe iššūkių.

Turime derinti savanorio atsakomybes su kitomis savo veiklomis, paprastai dirbame turėdami minimalius finansinius ir materialinius išteklius, išgyvename intensyvią narių nuotaikų ir polinkių įsitraukti kaitą, tačiau atlaikę visus šiuos išbandymus įgyjame neįkainojamą patirtį.

Dideli tikslai pareikalauja daug laiko ir jėgų, tačiau jų siekdami labiausiai praturtiname savo gyvenimus. *KURTI PASAULIUI. Kiekvienas mūsų organizuojamas renginys yra dovana jo dalyviams. Dauguma mūsų renginių yra nemokami ir atviri visiems susidomėjusiems. Psichologija yra jaunas mokslas ir dar ne visi šios srities atradimai yra pasiekę mūsų kasdienybę, nors galėtų padėti išspręsti daug sunkumų, kylančių santykiuose su kitais ir su savimi. *PUOSELĖTI NUOŠIRDŽIUS SANTYKIUS SU KITAIS. Turbūt niekas kitas taip nesuartina žmonių kaip vienijanti idėja, bendradarbiavimas siekiant vieno tikslo ir ieškant būdų įveikti kliūtis. Savanorystės metu užgimusios draugystės tęsiasi ir pasibaigus narystei organizacijoje, o bendraminčių kontaktai suteikia galimybę ateityje atrasti mėgstamas veiklas ir projektus. *KALBĖTI DARBAIS, O NE ŽODŽIAIS. Savanorystė suteikia galimybę išbandyti save, įgyti patirties atlikti naujas užduotis. Bepigu kalbėti apie tai, koks turėtų būti pasaulis. Kiekvienas nors ir mažytis veiksmas yra daug vertingesnis nei tušti žodžiai. Atsakomybės prisiėmimas yra sunkus žingsnis – jis gali sukelti daug streso, tačiau įvykdžius savo užduotis ir įtampai atslūgus dažniausiai jaučiamės gerokai ūgtelėję. *PAŽINTI SAVE IR RASTI ATSAKYMUS. Stebėdami savo reakcijas ir elgesį naujose, neįprastose situacijose, galime pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Sunku suprasti, kas tau iš tikrųjų patinka, kol nepabandai atlikti užduočių, kurios reikalauja skirtingų žinių ir įgūdžių.

Norint plėsti savo galimybių ribas, būtinas tikslas, kuriam reikalingi gebėjimai, kurių dar neturime ir tikėjimas, kad ilgainiui juos galime įgyti. Visi turime nei daugiau, nei mažiau negu 24 valandas per parą ir patys pasirenkame, kam skirsime savo turimą laiką. Dideli tikslai pareikalauja daug laiko ir jėgų, tačiau jų siekdami labiausiai praturtiname savo gyvenimus.

13

LiPSA aktualijos

PSICHOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS LIETUVOJE Simona Kinderytė Visiems, kurie domisi, pabandysime šiek tiek padėti ir paskatinti rinktis psichologijos studijas būtent Lietuvoje. Pateikiame Lietuvos psichologijos magistrantūros studijų programas bei trumpus jų aprašymus. Tikimės, kad tai padės susimąstyti apie tolesnes studijas, o gal ir apsispręsti, kur ir ką studijuoti!

KLAIPĖDOS UNIVERSITETE Pedagoginė psichologija Studijų trukmė — 3 metai (ištęstinės).

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą.

Mokamų studijų metinė kaina: 4400 Lt/ 1274,33 Eur.

Konsultavimo psichologija Studijų trukmė — 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą.

Mokamų studijų metinė kaina: 6600 Lt/1911,49 Eur.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE Mokyklinė psichologija Studijų trukmė — 2 metai (nuolatinės); 2,5 metai (ištęstinės).

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos

studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą.

Mokamų studijų metinė kaina: 11054 Lt/ 3201,46 Eur.

Organizacinė psichologija Studijų trukmė — 2 metai (nuolatinės); 2,5 metai (ištęstinės).

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą.

Mokamų studijų metinė kaina: 11054 Lt/ 3201,46 Eur.

Sveikatos psichologija Studijų trukmė — 2 metai (nuolatinės); 2,5 metai (ištęstinės).

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą.

Mokamų studijų metinė kaina: 11054 Lt/ 3201,46 Eur.

VILNIAUS UNIVERSITETE Psichologija Studijų trukmė – 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami

tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina - 11054 Lt / 3201,46 Eur.

Klinikinė psichologija Studijų trukmė — 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina - 11054 Lt / 3201,46 Eur.

Organizacinė psichologija Studijų trukmė — 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina - 11054 Lt / 3201,46 Eur.

Darbo ir organizacinė psichologija Studijų trukmė — 2 metai (nuolatinės studijos); 3 metai (ištęstinės studijos).

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina: Nuolatinių studijų studentams: 7080 Lt / 2050,51 Eur. Ištęstinių studijų studentams: 4720 Lt / 1367,01 Eur.

Teisės psichologija Studijų trukmė — 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina: 7080 Lt / 2050,51 Eur.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE

Teisės psichologija

Psichologija

Studijų trukmė — 2 metai.

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina - 11054 Lt / 3201,46 Eur.

Studijų trukmė — 2 metai (nuolatinės studijos); 3 metai (ištęstinės studijos).

Priėmimo reikalavimai: priimami turintys psichologijos studijų krypties I pakopos universitetinį išsilavinimą arba pedagogikos, psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina: Nuolatinių studijų studentams: 4187 Lt/1212,64 Eur. Ištęstinių studijų studentams: 2791 Lt/808,33 Eur.

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE Verslo psichologija Studijų trukmė — 2 metai(nuolatinės studijos); 3 metai (ištęstinės studijos).

Priėmimo reikalavimai: konkurso tvarka priimami tiktai asmenys, studijavę psichologiją kaip pagrindinę studijų kryptį ir įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.

Mokamų studijų metinė kaina: 7080 Lt / 2050,51 Eur.

Išsamesnę informaciją apie pateiktas studijų programas rasite universitetų tinklalapiuose:

www.ku.lt www.leu.lt www.mruni.eu www.vdu.lt www.vu.lt