Paskutinė Viltis

PASKUTINĖ VILTIS APIE TĖVĄ IR SŪNŲ

UDK

Iš knygų ciklo Последний Завет Originalus pavadinimas Обращение к современному человечеству «Последняя надежда. Об Отце и Сыне» 22 февраля 39 г. Э.Р.

Vertė į lietuvių kalbą Živilė Bogun Fotografijos Sibiro (Sajanų) Bendruomenės gyventojų NEMOKAMAS ELEKTRONINIS KNYGELĖS VARIANTAS www.sibiras.lt/paskutine_viltis Kontaktinis telefonas 860648274 P. Putna

www.vissarion.ru Oficiali bendruomenės svetainė

ISBN

Turinys 1 skyrius........................................................................................... 6 2 skyrius......................................................................................... 12 3 skyrius......................................................................................... 21 4 skyrius......................................................................................... 25 5 skyrius......................................................................................... 34 6 skyrius......................................................................................... 43 7 skyrius......................................................................................... 55 8 skyrius......................................................................................... 61 9 skyrius......................................................................................... 66 10 skyrius....................................................................................... 71 11 skyrius....................................................................................... 75 12 skyrius....................................................................................... 83 13 skyrius....................................................................................... 88 14 skyrius....................................................................................... 96 15 skyrius..................................................................................... 105 16 skyrius..................................................................................... 111 17 skyrius..................................................................................... 117 18 skyrius..................................................................................... 125 Sibiro (Sajanų) bendruomenė....................................................... 138 Vissarionas................................................................................... 141

„„Šeimininkas ateis tyliai ir, atsisėdęs prie Savo namo slenksči, lies gaivinančią versmę, srūvančią iš Jį Atsiuntusiojo.

Visi turintys didžią širdį ir trokštantys Dangiškojo Tėvo Gaivos, ateis ir numalšins troškulį. Jų siela pajaus tai, kas yra iš Tėvo. Į juos, siekdamas išgelbėti žmonių giminę, Dievas deda paskutinę viltį.

Palaimintas dabar bus tas, kuris pasaulio sumaištyje ir didžiame sielos skurde, nepraeis pro savo siekiamą tikslą.

Paskutinis Testamentas jums duodamas kritiniu vystymosi metu. Jis apreikštas, kad įvyktų didysis Šventas visų egzistuojančių religijų Apsijungimas Paskutinis Testamentas padės atverti užsidariusias sielas, pagirdyti trokštančius ir surinkti į Vieningą Šventą Prieglobstį iškrikusius Dievo vaikus.

Po to jauna žmonija įžengs į brandos kelią.”

Vissarionas

5

„Aš jums vis kalbėjau palyginimais, bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.“ Jono 16:25

1 skyrius 1. Žmonių gimine!

2. Gyvojo ir Vienatinio Dievo vaikai.

3. Prasidėjo eilinis besirutuliojančio nulemtojo Įvykio etapas Žemėje Motinėlėje ir dabar jau privalau daug ką jums atvirai pasakyti.

4. Jūs netrukus susidursite su didžiuliais sunkumais, bet tai ne kažkieno tyčia sudaryti sunkumai, o jūsų ilgų pastangų skleisti melą, pavydą ir neapykantą vaisius.

5. Jūs per amžius stengėtės aukštinti savo vardą iki Debesų, bet tik į mėšlą murkdėte veidą.

6. Ir ten murksodami be saiko liejate pagiežą ir neapykantą ant artimųjų galvų.

7. Ir štai atėjo Metas!

8. Metas suprasti savo gausias klaidas.

9. Ir jeigu daugelyje susitikimų per septynerius praėjusius metus jūs dažnai klausdavote manęs apie mano Esmę, tai anksčiau aš skubėjau išsisukti nuo tiesaus atsakymo ir tik kalbėjau frazėmis, kuriose daugelis jūsų 6

negalėjo įžvelgti paslėptosios Tiesos.

10. Ne tai anksčiau mane jaudino, o tai, ar geba jūsų širdys įžvelgti, kas slypi mano Žodyje.

11. Nes ne savo vardu visad ateinu pas jus, o savo Tėvo Vardu, o Jis ir yra Tikrasis jūsų Tėvas.

12. Ir jeigu jūs gebėdavote pirmiausia širdimi pajusti mano [mokymą], tai pažindami [jį] lengvai sužinodavote ir mano vardą.

13. O kai širdis miega ir gyvena savo sapnų pasaulyje, man būtų beprasmiška atskleisti savo vardą, nes vien tik nemokšiškumo maurojimas, kilęs iš beribės puikybės, neišvengiamai nuskambės erdvėje.

14. Ir visgi turėjo ateiti Metas, ir išties jau atėjo, kuomet nepaisydamas jūsų brandos lygio ir priklausymo įvairioms ideologinėms dogmoms, aš privalau praskleisti savo Esmės paslaptį ir daug ką jums atvirai pasakyti.

15. Šis kreipimasis į jus gali būti apreikštas tik vienąsyk, ir tie, kam reikia prie jo prisiliesti, jį pamatys.

Paskutinė viltis

16. Kad paskui nesakytumėte man, jog negirdėjote.

17. Ir tepagelbėja jums mano Žodis, nes daug ką jau atskleidžiau tiems, kas klausėsi, ir dabar atskleisiu dar daug ką iš to, kas buvo nuo visų paslėpta Knygoje po septyniais antspaudais.

18. Ilgai buvo saugoma ši Paslaptis.

19. Ilgai aš laukiau šios Valandos.

20. Sunku jums turi būti dabar ir dar sunkiau bus vėliau, bet jūs patys pasirinkote kelią.

21. Kreipdamasis į jus, noriu suteikti jums galimybę susimąstyti, kad besivystančių įvykių sumaištyje prisimintumėte Išsigelbėjimo galimybę 22. Trumpai užsiminsiu apie kai kurias Tiesas, kad jos pasitarnautų jums palaimingu orientyru ateities įvykių vertinime.

23. Kuomet žmogus lygina reiškinius, ranka pasiekiamus, – išvadų kokybė bus vienokia.

24. Kai lyginama visa, kas telpa horizonto ribose, išvados bus platesnės ir gilesnės.

25. Bet jei išeini už horizonto ribų ir imi lyginti tai, kas apribota Visatos kraštų, išvados gali būti pačios palankiausios.

26. Aš ir pamėginsiu padėti jums padaryti būtent pastarąsias išvadas.

27. Viskas prasidėjo tuomet, kai Didžiojo Tėvo Valia jūs gavote kūną Žemės Motinėlės prieglobstyje.

1 skyrius

28. Bet nieko iš to, kas susiję su šiuo slėpiniu, nuostabiu ir be galo didingu, žmogui nebuvo lemta žinoti iki šio momento, kai žmogus, atsidūręs Amžinybės prieangyje, ims vertinti savo brandą.

29. Štai dabar ir sužinosite daug ką apie Tėvą ir Sūnų, ir savo būties paslaptis, kurios buvo paslėptos didžiojoje Knygoje, saugomoje po septyniais antspaudais.

30. Bet tai ne Biblija, kuri yra daugeliui žinoma ir su kuria daugelis neišvengiamai šią Knygą tapatino.

31. Tai kita Knyga, kuri parašyta ne žmogaus ranka ir ne žmogaus akimis bus skaitoma.

32. Ir nors Biblijos sudarytojai išties įdėjo į ją daug informacijos, – maloniai nūdienos smalsuolių nuostabai, – visgi tų žinių kokybė neneša Dieviškosios Palaimos.

33. Ne jūsų Dievas tas žinias davė.

34. O kitas pasaulis, greta kurio jūs gimėte.

35. Per savo begalinį neišmanymą jūs apjungėte Senąjį ir Naująjį Testamentus, nors tų Įstatymų šaknys yra skirtingos.

36. Ir tik dabar aš galiu paaiškinti šį skirtumą.

37. Tik Naujajame Testamente pirmąsyk žmonijai nušvito pirmasis Dieviškosios Tiesos Šviesos Spindulys, 7

1 skyrius

Paskutinė viltis

38. Tiesos apie Tikrąjį Dievą, 39. Tos Tiesos, kurios nežinojo ne tik niekas iš žmonių giminės, bet ir niekas iš gausaus bei įvairialypio Visatos pasaulio atstovų.

40. Tačiau skelbti naujas tiesas nebuvo lengva, nes jūsų brolių, gyvenusių Senovės Izraelio žemėje, sąmonę kaustė senos dogmos.

41. Ir išgirdo besivadinantieji išrinktąja tauta savo Tikrojo Tėvo, Visamylinčio Dievo, beribio Meilės Okeano vardą; 42. Išgirdo apie tai, kad Viešpats nieko neteisia ir kiekvienam vienodai dovanoja Savo Palaimą.

43. Ir mažai kas tuomet gebėjo suprasti šio apreiškimo pradžią, nes pykčio perpildytos širdys troško teisuoliško keršto.

44. Bet neteisingi buvo šių žmonių lūkesčiai, todėl ir nesulaukė trokštantieji.

45. Nesulaukė keršto savo priešams, o tik nelaužomos Tiesos dėsnių vaisiai galiausiai krito ant jų galvų.

46. Ar ne šis egzaminas dabar laukia visų Žemės Motinėlės tautų?

47. Nes dabar jau ne vienai tautai teks susidurti su gyvąja Tiesa.

48. Bet prieš kalbant apie pirmųjų Dievo vaikų gimimo dienų įvykius, privalu nušviesti vieną didžią Paslaptį, apie kurią jūs retsykiais užsimenate savo samprotavimuose ir netgi spėjote prisigalvoti klaidingų dogmų.

49. Tik jūsų protas iki šiol tūno 8

visiškoje nežinioje.

50. Nūdien turiu pasakyti, kad būtent jums Būties Visatoje galioja du įvairialyčiai Dėsniai.

51. Tuo tarpu visa kita, kas egzistuoja Būtyje, valdo vienas Dėsnis.

52. Nežinodami šito, jūs iki šiol laužote Įstatymus, todėl ir neįstengiate ištrūkti iš beprasmiškų kančių rato.

53. Bet ši savivalė nesitęs amžinai, ją nutrauks nūdien užbrėžiama riba.

54. Tai štai, Būtyje alsuoja du Šaltiniai.

55. Iš jų Versmių liejasi dvi skirtingos Dvasios.

56. Viena – Gyvybės Dvasia – maitina Planetas, 57. Kita – Šventąja Dvasia – šildo žmones.

58. Jūsų vyresnieji Proto broliai, kurį laiką stebėję jūsų vystymąsi, galiausiai padarė išvadą, kad jus Kažkas veda.

59. Kažkas, su kuo jie patys neturi nieko bendro.

60. Jūsų Tėvo Būties Dėsnis ypatingas tuo, kad Visatos Proto pasaulis visiškai nesugeba paaiškinti Didžiojo Žmonijos Dievo Būties.

61. Bet jie tvirtai įsitikinę, kad Jis yra.

62. Visatos Proto atstovai puikiai žino apie materialiosios Būties Kūrėjo egzistavimą ir besąlygiškai vykdo visus be išimties Jo dėsnius.

63. O štai Kas yra jūsų Tėvas, dvasinės Būties Kūrėjas, jiems yra

Paskutinė viltis

Paslaptis, kurią pažinti jie galės tik stebėdami Dievo vaikų veiklą.

64. Išties, darbais įrodysite savo tikėjimą, tik savo darbais galite šlovinti Dievo Vardą.

65. Tad būkite budrūs dabartinės Epochos dienomis!

66. Nes jūsų veiksmai dažnai būna skuboti ir be atodairos sėjantys nelaimes.

67. Skubėdamas į pagalbą jūsų ribotam, linkusiam į išankstinį nusistatymą protui, užbėgdamas už akių tamsuolių burnojimui, noriu paaiškinti, jog kalbu ne apie dvidievystę ir neraginu garbinti abu Šaltinius.

68. Deramai gerbkite abu Įstatymus, bet visa širdimi garbinkite tik savo Tėvą.

69. Nes Jis vienas tėra tikrasis jūsų Tėvas.

70. Ir tik iš Jo gausite beribę Palaimą.

71. O materialiosios Būties Kūrėjui visai nereikalingas jūsų garbinimas.

72. Jis abejingas jūsų siekiams ir svajonėms, jis kurčias jūsų maldoms.

73. Jis šaltas jums, ir Jam nesvarbu, ar jūs esate, ar jūsų nėra.

74. Bet gerbti Jo Įstatymą – ypatingas kiekvieno, kas siekia gyventi Harmonijos Prieglobstyje, poreikis.

75. Jo Gyvybės Dvasia persmelkia visa, kas sukurta Jo Dėsnių pagrindu, ir nuolat maitina visus kūnus, egzistuojančius tiek tan-

1 skyrius

kiose, grubesnėse formose, tiek ir daugybėje įvairialypių subtiliųjų formų.

76. Jūs net sugebėjote pamatyti ir apibūdinti kai kuriuos iš subtiliųjų reiškinių – energetinius apvalkalus aplink savo fizinį kūną.

77. Ir tik iš neišmanymo klaidingai sutapatinote šiuos apvalkalus su siela.

78. O įvairiuose savotiškai juokinguose ginčuose jūs dažnai minite tris elementus: sielą, dvasią ir kūną.

79. Kuomet, iš esmės, nesąmoningai įvardindami du skirtingos prigimties kūnus – gamtos suteiktą kūną ir sielą – toliau kalbate tik apie vieną dvasią.

80. Tuo tarpu Dvasia, pasireiškianti per jūsų sielą, ir Dvasia, pasireiškianti per kūną, yra iš principo skirtingos kilmės.

81. Tėvo Dėsniai visai kiti.

82. Pasakysiu labai paprastai, bet aiškiai: lyginant su pačiu subtiliausiu Visatoje energetiniu materijos dėsnių pasireiškimu, srovės, sklindančios iš Dievo Esmės, yra daugelį kartų subtilesnės ir švelnesnės.

83. Todėl Visata ir neįstengia Jo [Dievo] pamatyti.

84. Laikas bėgo, o Viešpats vienatvėje skleidė Meilę.

85. Visoje Kūrinijoje niekas nejuto šių Srovių.

86. Bet kartą Didysis Dievas ryžosi pakeisti Visatą, sutaurin9

1 skyrius

Paskutinė viltis

damas ją ir praturtindamas nematyto grožio gėlėmis – 87. Gėlėmis, kurios geba žydėti amžinai, vis labiau užpildydamos Būtį savo aromatu.

88. Tokiais žodžiais aš noriu apibūdinti jūsų gimimo išvakares.

89. Kad ir kokie grubūs jūs buvote praeityje ir dar kurį laiką būsite, sukaupę milžinišką niekam nereikalingą neigiamą patirtį, visgi tai yra tiesa, ir galiausiai taip bus.

90. O tam, kad materialusis Pasaulis galėtų pajusti Dievo Palaimos Vaisius, ir kad jie vis daugiau užpildytų Visatą, keisdami Ją, buvo reikalingi tie, kas pateks į materijos dėsnių pasaulį ir besidaugindami bei plisdami Visatoje be galo, įvykdys Didžiojo Dievo, savo Dangiškojo Tėvo, tikslus.

91. Nuo to ir prasidėjo reikšmingojo Slėpinio Vyksmas.

92. Jūs įgavote kūną, kuriuo jums buvo leista naudotis Žemėje Motinėlėje, 93. Įsikūnydami gimstančiuose vaikuose tų, kas jau gyveno Žemėje ir buvo ankstyvoje tobulėjimo pagal proto raidos dėsnius stadijoje.

94. Pirmą kartą Būties istorijoje sielos raidos dėsniai susijungė su proto raidos dėsniais.

95. O tai du iš principo skirtingi dėsniai ir jų sujungimas neregėtai apsunkino jūsų formavimąsi.

96. Jums buvo lemta iš pradžių pažinti save.

10

97. Kūnas, kurį įgijote, tapo jums savotišku instrumentu, kurio dėka jūs patekote į materialųjį Pasaulį, kad paverstumėte jumyse slypinčią nematomą Švenčiausiąją dovaną savo rankų darbo vaisiais.

98. Taip jūs turėjote pradėti šlovinti Tėvo Vardą.

99. Bet tai neįvyko.

100. Skirtingos prigimties dėsnių sujungimas, iš principo nenumatytas Visatos Harmonijoje, neišvengiamai netrukus davė savotiškus vaisius.

101. Tokius savotiškus, kad gerokai sutrikdė kai kurių Visatos Proto civilizacijų atstovus, sykį atidžiau įsižiūrėjusius, kaip vystosi jaunoji žmonių visuomenė.

102. Ir buvo ko nustebti.

103. Tokios padrikos, linkusios nuolat krypti į chaoso pusę ir susinaikinimą, visuomenės Visatos Protas ne tik niekada nežinojo, bet net negalėjo įsivaizduoti tokio reiškinio tikimybės.

104. Kiekvienas vyksmas visada pagrįstas tam tikrais dėsningumais.

105. Jūsų klaidos taip pat pagrįstos tiksliais dėsningumais, ir žmonių visuomenės kūrimosi pradžioje grubios klaidos buvo tikėtinos bei leistinos.

106. Jau pačioje pradžioje jūs susidūrėte su ypač sudėtingu uždaviniu: pasitelkus jums svetimus dėsnius nustatyti svar-

Paskutinė viltis

biausias vertybes, palankias teisingam jūsų vystimuisi.

107. Pirmame etape buvo būtina suvokti, kad jūsų kūnas turi sielą, kuri ir yra tikroji jūsų esmė.

108. Šią užduotį daugelis jūsų daugmaž sėkmingai įveikė.

109. Antrame, pagrindiniame, etape jūs turėjote teisingai įsisąmoninti skirtumus tarp proto vystimosi dėsnių ir sielos vystymosi dėsnių.

110. Kad paskui teisingai nukreiptumėte savo pastangas, kurios turėtų pirmiausia teigiamai paveikti sielos vystimąsi, 111. Po to galutinai nustatyti tarpusavio santykius tokiu būdu, kad jūsų visuomenė galėtų har-

1 skyrius

moningai vystytis jau Amžinybės kelyje.

112. Ir štai šiame antrajame etape jūs neįstengėte savarankiškai perprasti tam tikro dėsningumo, rimtai suklupote ir neišvengiamai nukreipėte savo fizinių kūnų gyvybinę veiklą susinaikinimo keliu.

113. Ir tam, kad šiandien tinkamai pasirinktumėte teisingą kelią, kuriame gebantieji matyti ir girdėti pašaukti deramai paplušėti, būtina suvokti tikrąjį skirtumą tarp jūsų sielos vystimosi dėsnių ir gamtinių kūno, apdovanoto sugebėjimu mąstyti, vystimosi dėsnių.

114. Nuo šiol privalu galutinai įsisąmoninti, kas yra tikrasis žmogus.

11

2 skyrius 1. Šiame kreipimesi nesigilinsiu į gausias smulkmenas, nes tai jau kitas etapas, o čia tik trumpai paminėsiu keletą pagrindinių ypatumų, kad nukreipčiau jus teisinga linkme.

2. Visa kita pirmiausia nulems jūsų pasirinkimas, kuris pagal Įstatymą visada laisvas.

3. Materialių organizmų – augalų, gyvūnų bei jūsų materialaus kūno – gyvybinė veikla yra sąlygojama trijų tarpusavyje glaudžiai susijusių instinktų: savisaugos, apsirūpinimo ir giminės pratęsimo.

4. Tam, kad būtų palaikoma gyvybiškai svarbi šių instinktų kontrolė, gyviesiems organizmams duota sąmonė.

5. Sąmonė, priklausomai nuo poreikio, gali būti įvairaus sudėtingumo lygio.

6. Augalijos pasaulio atstovų sąmonė pasireiškia labai paprastame ir primityviame lygmenyje.

7. Kadangi augalams nereikia nuolat kilnotis iš vienos vietos į kitą, ieškant tinkamų sąlygų instinktams patenkinti, jų sąmonė nėra sukoncentruota konkrečia12

me taške, tam tikroje materialaus kūno vietoje.

8. Augalų sąmonė egzistuoja energetinio lauko pavidalu; tas laukas gaubia vieną ar kitą organizmą ir funkcionuoja, remdamasis atitinkama šaknų, stiebo, lapų ir t.t. ląstelių informacija bei sąveikaudamas su gretimų augalų laukais.

9. Gyvūnijos pasaulio atstovų gyvybinė veikla vyksta sudėtingesnėmis sąlygomis.

10. Juk ne visada šalia būna tinkamos sąlygos instinktams patenkinti.

11. Tad gyvūnams tenka ieškoti tokių sąlygų, keliaujant iš vienos vietos į kitą ir daug giliau įsisąmoninant informaciją, kurią tiekia jų įgimti jusliniai ypatumai.

12. Tam, kad gaunama informacija būtų harmoningai suvokta, gyvūno sąmonė buvo ypatingu būdu sukoncentruota galvoje.

13. Jūsų gamtinis [fiziologinis] kūnas iš esmės nesiskiria nuo gyvūno organizmo, bet, skirtingai nuo gyvūnų, įgijo žymiai sudėtingesnius bei įvairesnius sugebėjimus; o tai, kas slypi jūsų galvo-

Paskutinė viltis

je, yra išties nuostabios dovanos; 14. Išmokti teisingai naudotis šiomis dovanomis jums tapo sudėtingiausiu uždaviniu.

15. Bet kad būtų aiškiau, dar panagrinėkime jūsų materialaus kūno ir gyvūno kūno panašumus.

16. Jūsų kūną, kaip ir gyvūno kūną, gaubia savitas jėgos laukas, panašus į augalą gaubiantį lauką, bet iš esmės šie laukai skirtingi.

17. Nes augalo laukas – tai jo sąmonė, jūsų fizinių kūnų ir gyvūnų kūnų laukai – tai išlavėję jutiminiai ypatumai, kurie neša informaciją apie jūsų tapatybę 18. Ir leidžia jums susisiekti su daugybe įvairiausių fizinio pasaulio laukų, esančių jūsų lauko ryšio zonoje.

19. Kuo labiau išvystytas laukas, tuo daugiau galimybių priimti aplinkinę tikrovę, fiksuojant ją sąmone ir apmąstant protu, kokį šiuo momentu turite.

20. Laukai gaubia jūsų kūnus kiek skirtingai, ir būtent šiuose energetiniuose ypatumuose reikia ieškoti gamtinės intuicijos paslapties.

21. Intuicija – tai žinojimas, glūdintis jumyse, bet nesusijęs su jūsų protu.

22. Nes didžiąją tų žinių dalį jūsų kūnas įgyja anksčiau, negu jaunas tik ką gimusio kūno protas pradeda vystytis, betarpiškai apmąstydamas informaciją, kurią naujagimio organizmas gauna grubaus sąlyčio su aplinkine

2 skyrius

tikrove būdais: regėjimu, klausa, uosle, skonio pojūčiu, lytėjimu įvairiomis kūno dalimis.

23. Gyvenimo eigoje jūs dažnai su nuostaba suvokiate, kad regimoji tikrovė yra žymiai turtingesnė negu tai, kas jums anksčiau atrodė gerai žinoma.

24. Nemažai apie tuos turtus žino būtent mažos jūsų kūno ląstelės.

25. Bet jūs dar neišmokote su jomis kalbėtis, nors jos galėtų nemažai papasakoti apie didingąjį Pasaulį, sukurtą Kūrėjo.

26. Jūsų kūno ląstelės žino visus aplinkos dėsnius, nepriklausomai nuo to, ar jūsų sąmonė fiksuoja tuos dėsnius.

27. Todėl, kai tik ląstelės informacinis laukas pajunta aktyvų vieno ar kito išorinio dėsnio pasireiškimą, jūs galite patirti miglotą atpažinimo pojūtį.

28. Nors besiformuojanti sąmonė dar nefiksavo panašių reiškinių ir neturi vaizdinių, būtinų vienokiai ar kitokiai išvadai padaryti.

29. Kartu su gamtine intuicija jūs, vieninteliai iš Visatos vaikų, turite dar ir savitą dvasinę intuiciją.

30. Bet čia pasireiškia jau kiti dėsningumai.

31. Įvairūs energetiniai laukai, gaubiantys jūsų gamtinį kūną ir gyvūnų kūnus, pasižymi dar viena ypatybe – kūnui žuvus, jie dar tam tikrą laiką išsaugo tikslią jo kopiją, 13

2 skyrius

Paskutinė viltis

32. Kurią drąsiai galima pavadinti antrininku, bet jau netekusiu galimybės vystytis.

33. Šie toliau egzistuojantys laukai ne tik neša visą informaciją apie kiekvieną ląstelę, bet ir išlaiko energijos pavidalu sąmonę su visa informacija, sukaupta per materialaus kūno nugyventą gyvenimą.

34. Paskui prasideda jėgos kontūrų irimo periodas, kuris tęsiasi keletą dienų, o po to visa informacija, susijusi su buvusiu organizmu, įsijungia į bendrąją informaciją, kurią saugo galingesnė Žemės Motinėlės Jėga.

35. Materijos dėsnių ypatybės, kurias dabar paminėjau, būdingos ne tik jūsų kūnui ir gyvūnų kūnams, bet lygiai taip pat būdingos bet kuriam nežemiško pasaulio atstovui, nepriklausomai nuo jo išsivystimo lygio.

36. Nes šie dėsniai iš esmės vienodi visoje Visatoje.

37. Tik nežemiškojo pasaulio atstovai, esantys aukštesniame lygmenyje materijos ir proto išsivystimo atžvilgiu, tam tikru būdu paveikę materialų energetinį apvalkalą, geba pratęsti tankaus kūno gyvybinę veiklą labai didelius laiko intervalus; 38. Jie gali trukti daugiau kaip šimtus tūkstančių Žemės metų.

39. Bet visgi ir tam gyvenimui ateina galas, ir po to tik organizmo sukaupta informacija išsilieka atmintyje Planetos, kurioje pasibaigė gyvenimas.

14

40. Šie materijos dėsnių ypatumai niekada neatgimsta naujame tankiame kūne, nes kiekvienas naujai gimęs kūnas jau natūraliai turi savo ypatumus, susijusius su naujo organizmo formavimusi, pradedant nuo ląstelinio lygmens apvaisinimo metu.

41. Galimybę atgimti gali turėti tik tai, kas turi savo individualybę, iš principo nesusijusią su besiformuojančiu materialiu kūnu, ir neturi kurios nors iš Visatoje egzistuojančių sąmonės formų; 42. Kadangi dviejų skirtingų sąmonės formų derinys viename organizme niekad nebus harmoningas, nes neišvengiamai viena sąmonė ims slopinti kitą.

43. Tačiau materijos Būties Pasaulyje niekada negimsta organizmai, neturintys jokios sąmonės formos.

44. Materijos Pasaulio Harmonijai atgimimo reiškinys visiškai nereikalingas, todėl materialiosios Būties Kūrėjas iš pat pradžių nenumatė jo jokiuose natūraliuose materijos dėsnių pasireiškimuose.

45. Be minėtųjų dėsnių Visatoje egzistuoja dvi kokybiškai skirtingos sąmonės: Planetos sąmonė ir sąmonė tų, kurie gimsta ir vystosi Planetoje.

46. Tarp gimstančiųjų Planetoje galima arba viena iš proto pasireiškimo formų, arba dvi: paprasta vystymosi forma ir judrioji.

47. Jūsų materialusis kūnas ir visos panašios į jus būtybės iš

Paskutinė viltis

nežemiškųjų pasaulių turi judrų protą; kitą [paprastąją] proto vystymosi formą turi gyvūnijos pasaulio atstovai.

48. Judriajam protui būdinga veikla, nesusijusi su materialaus kūno, kuriam jis priklauso, gyvybine veikla.

49. Jo galimybės nesukaustytos kryptingų paieškų, kaip racionaliausiu keliu patenkinti instinktus.

50. Judrusis protas suvokia aplinkinę tikrovę ir siekia ją pažinti ne tik dėl jo nešėjo materialaus kūno gyvybinės veiklos, bet ir visai nepriklausomai nuo tos veiklos, 51. Dažnai bando pažinti net ir praktiškai nereikalingus kūno gyvenimui dalykus, nepaisydamas savisaugos dėsnio siunčiamų pavojaus signalų.

52. Gyvūnai gali nepaisyti pavojaus signalo tik genami žūtbūtinio poreikio patenkinti vieną ar kitą instinktą.

53. Visatos Pasaulio gyvieji organizmai sukurti ant dviejų savitų pagrindų: tai jutiminiai ypatumai ir mąstymo ypatumai.

54. Gyvūnijos pasaulio jutimai – tiek grubūs, tiesioginiai kūno kontaktai su tankiais aplinkos objektais, tiek subtilūs kontaktai su tos pačios aplinkos energetiniais reiškiniais – skirti aplinkinės tikrovės pažinimui, turint vienintelį tikslą: rasti tai, kas patenkins instinkto balsą.

55. Šiuo atveju mąstymas padeda

2 skyrius

labiausiai priartėti prie ieškomojo dalyko arba labiausiai nutolti nuo nepageidaujamojo.

56. Judriojo proto atstovų jutimai daug turtingesni ir įvairesni, o tai leidžia daug plačiau suvokti aplinkinę tikrovę.

57. O mąstymo ypatumai pasižymi didžiulėmis galimybėmis vertinti aplinkinę tikrovę, o tai leidžia, kiek įmanoma, tiksliai pažinti visus materialiojo pasaulio dėsnius.

58. Toliau būtina atkreipti dėmesį į kai kurias visiems Visatos judriojo proto atstovams būdingas savybes, kurios skiriasi nuo savybių, vienąsyk netikėtai pasireiškusių Visatoje per jus 59. Ir būdingų tik jums.

60. Nežemiškojo judriojo proto atstovai niekada nesinaudoja aplinkinės tikrovės suvokimui skirtais jutimais tam, kas gerai žinoma jums, – gėrėjimuisi.

61. Jų jutimai dirbtinai nukreipti padėti vystytis tik protui.

62. Tiek kiekvieno jauno organizmo, tiek visos jaunos civilizacijos pradiniame formavimosi etape, kai jaunas protas dar tik pradeda pažinti aplinkinę tikrovę, judriojo proto atstovo organizme vyrauja instinkto balsas, panašiai kaip gyvūnų sąmonėje.

63. Bet skirtingai nuo gyvūnų proto, judrusis protas turi galimybes patogiau ir racionaliau išspręsti instinktų patenkinimo klausimą.

15

2 skyrius

Paskutinė viltis

64. Laikui bėgant, iš anksto nustatytų dėsningumų veikiamas dėmesys ima natūraliai krypti į proto veiklos pusę.

65. O jau po to ateina galutinis suvokimas, jog pagrindinis egzistavimo tikslas – veikla būtent proto vystymosi kelyje.

66. Taigi nuo tam tikros individo vystymosi pakopos iki materialiojo pagrindo gyvybinės veiklos pabaigos instinktų patenkinimui bus skiriamas griežtai nustatytas minimalus dėmesys.

67. Jis [instinktų patenkinimas] tebus darbinė pastanga, esant gyvybiškai svarbiai būtinybei.

68. Tuo pat metu visi emociniai pasireiškimai bus dirbtinai nuslopinti iki vos žymių virpesių.

69. Nes pagal Proto vystymosi dėsnį ryškūs emocijų pasireiškimai visada sukelia prisirišimą ir priešiškumą, o tai trukdo racionaliai gyvybinei veiklai ir neleidžia pasireikšti nenutrūkstamiems tiesiaeigio vystymosi dėsningumams, 70. Be to, neišvengiamai sudaro itin pavojingas gyvybei sąlygas tiems, kas turi labai dideles technines ir energetines galimybes.

71. Visi kiti jutimai vystosi, 72. Jų padedamas protas gali daug giliau įsiskverbti į materijos Būties dėsnius, pažindamas juos.

73. Nuolatinį pažinimo siekimą skatina pagrindinis proto vystymosi variklis – smalsumas.

74. Jis nuolat verčia protą logiš16

kai apmąstyti visus nežinomus dalykus, pasitaikančius organizmo kelyje, 75. Tokį pažinimą „į gylį“ gali apriboti tik materialiosios Būties Kūrėjo nustatytos ribos, o pažinimą į „plotį“– tik pačios Visatos ribos.

76. Tai nėra pažinimas tik dėl pažinimo, nes tam tikri elementarūs dėsniai lemia, jog pažinimo kelyje neišvengiamai atsiranda būtinybė energetiniame-techniniame lygmenyje įsikišti į vienų ar kitų besirutuliojančių įvykių procesą tiek savo, tiek kitos civilizacijos gerovės vardan.

77. Kuomet gerovės kriterijų nustato proto galimybės tuo laiko momentu bei jau suformuoti, visų pripažinti įstatymai.

78. Normalų išsivystymo lygį pasiekusių civilizacijų veiklai būdingas sugebėjimas visada greitai surasti patį racionaliausią gyvybiškai svarbaus klausimo sprendimą, nesvarbu, kiek išrinktųjų civilizacijos atstovų tą klausimą spręstų.

79. Po to jau visi be išimties tos civilizacijos atstovai nesiginčydami žengs žingsnį, atitinkantį priimtąjį sprendimą.

80. Bet ne todėl, kad visi tos visuomenės atstovai griežtai išmokyti besąlygiškai paklusti kokios nors mažos elitinės grupės sprendimui, 81. Nes kiekvienas visų tų civilizacijų atstovas turi visišką pasi-

Paskutinė viltis

rinkimo laisvę, ir niekas iš jų nedrįs pažeisti šio Visatos Dėsnio.

82. Vienų ar kitų konkrečiu laiko momentu iškilusių klausimų sprendimui į Tarybą skiriami sugebantieji priimti teisingiausius sprendimus, būtent konkrečiu laiko momentu.

83. O sugebėjimai vertinami išties pagal sugebėjimus, o ne pagal tuos primityvius veiksmus, kurie lemia priešrinkiminės kampanijos kokybę.

84. Kiti civilizacijos atstovai suformuotąją Tarybą vertina kaip išties sugebančią rasti protingiausią sprendimą.

85. Ir niekas nepasielgs kitaip vien todėl, kad visi supranta – bus blogiau.

86. Tokiu būdu, civilizacijos vystymasis visada būna tiesiaeigis, o ne svyruojantis, kuomet kiekviena atskira vienos civilizacijos grupelė elgiasi savo nuožiūra.

87. Trumpai nušvietęs čia kai kuriuos materijos Pasaulio Proto atstovų raidos dėsningumus, materijos Pasaulyje dabar egzistuoja daugybė įvairių skirtingo išsivystimo lygio civilizacijų, - aš parodžiau natūralų klestėjimo kelią, kuriuo neišvengiamai būtų žengusi jauna civilizacija Žemėje Motinėlėje, jeigu Dangiškojo Tėvo, Gyvojo Vienatinio Dievo Valia, jūs nebūtumėte įgiję šių kūnų ir susijungę nuostabiame slėpinyje, apsireikšdami kaip žmonių giminė.

2 skyrius

88. Jums visiems žinomas Žemėje augančio medžio įvaizdis puikiai iliustruoja daugelį dėsnių.

89. Proto vystymosi materialioje Visatoje dėsnį taip pat galima pavaizduoti kaip medį su šaknimis, kamienu, iš kamieno augančiomis storomis šakomis, kurios, savo ruožtu, šakojasi į daug smulkių šakelių.

90. O visa tai nusėta begalės nepakartojamai įvairių lapų.

91. Tačiau kad ir kokia įmantria įvairove pasižymi protingojo materijos Pasaulio lapai bei šakos, visi jie priklausomi nuo bendros šaknies, iš kurios auga vienas galingas kamienas.

92. Turėdamas omenyje jūsų kol kas natūralų polinkį ieškoti esmės medžio vainike tarp triukšmingų lapų, kurie nuolat juda blaškomi įnoringo vėjų alsavimo, aš trumpai užsiminiau apie kamieną ir šaknis to reiškinio, kurį jums būtina pažinti.

93. O tam, kad Tiesos Šviesa palytėtų ir jūsų gyvenimo šaknis bei kamieną, turiu paminėti dar vieną Visatos judriojo proto atstovų gyvenimo aspektą.

94. Mat įgiję materialų kūną jūs tam tikra prasme tapote jaunesniaisiais Proto broliais tų gausių ir įvairių Visatą užpildžiusių civilizacijų, kurios daug vyresnės už jus ir proto atžvilgiu daug labiau išsivysčiusios.

95. [Proto] vystymosi dėsnio ypatumai neišvengiamai įtakojo 17

2 skyrius

Paskutinė viltis

savitą jūsų vystymosi kelią, kurį reguliuoja visai kitas dėsnis.

96. Todėl gyvybiškai svarbu teisingai suprasti visus dėsningumus, nuo kurių priklauso jūsų [visuomenės] suklestėjimas.

97. Būtina bent trumpai nušviesti, kaip protingasis pasaulis suvokia materialiosios Būties Kūrėjo Tiesą [tikrumą]; 98. Tai yra būtent sąmoningas suvokimas, o ne tikėjimas ar pasitikėjimas, 99. Nes šie dėsningumai nebūdingi Proto vystymuisi.

100. Proto vystymosi dėsnis pagrįstas pirmiausia aplinkinės tikrovės reiškinių, pasireiškiančių vienokiu ar kitokiu pavidalu, fiksavimu, po to loginiu šių reiškinių bei jų sąsajos su anksčiau užfiksuotais bei įsisąmonintais reiškiniais įsisąmoninimu.

101. Gauta informacija galiausiai perkeliama į atminties saugyklą ir žinių kaupimas tęsiasi.

102. Informacija, reikalaujanti peržiūrėjimo, laukia valandos, kada vėl pasireiškusi eilinė tikrovės ypatybė atneš tai, ko trūksta platesniam ir gilesniam saugomos informacijos įsisąmoninimui, ir laikui bėgant toji informacija virs jau tikru žinojimu.

103. Gimusio materialaus kūno jaunas protas pradeda gyvybinę veiklą netvarkingai fiksuodamas ir kaupdamas pasireiškusios tikrovės faktus, kuriuos jaunas organizmas jau sugeba suvokti.

18

104. Paskui jaunas protas atkreipia dėmesį į dėsningumus, siejančius vieną reiškinį su kitu, ir reiškinių tarpusavio sąveiką, tokiu būdu giliau ir plačiau apimdamas materialaus Pasaulio dėsnius.

105. Pradžioje įsisąmoninimo procesas nėra sistemingas, bet laikui bėgant virsta tiksliai organizuotu, šaltu, racionaliu mąstymu, visiškai paklūstančiu logikos dėsniams.

106. Žodis „šaltas“ čia apibūdina protinę veiklą, kuomet jausminis santykis su užfiksuotais tikrovės reiškiniais yra absoliučiai neutralus.

107. Platus ir įvairialytis Visatos Proto pasaulis puikiai žino apie Didžiojo materijos Būties Kūrėjo egzistavimą ir daug ką žino apie dėsnius, kuriems Jis davė galimybę egzistuoti.

108. Įvairios civilizacijos bendraudamos tarpusavyje dažnai vadina Kūrėją terminu Vienatinis.

109. Nes joms Jis iš tiesų yra vienatinis [vienintelis] Kūrėjas, nuo Kurio įstatymų visiškai priklauso jų egzistavimas.

110. Visatos Proto pasaulis nežino, kas yra Kūrėjo garbinimas, bet tvirtai žino, kad būtina besąlygiškai vykdyti visus dėsnius, su kuriais tenka susidurti gyvenime.

111. Nes tai yra viena iš Proto ypatybių: niekas niekada nepadarys nė menkiausio veiksmo, prieštaraujančio dėsniui, jeigu

Paskutinė viltis

jau sykį suvokė to dėsnio būtinybę.

112. O tai, iš esmės, ir yra protingumo kriterijus.

113. Įstatymai egzistuoja ne tam, kad reikštume kokį nors požiūrį į juos, o tam, kad juos vykdytume.

114. Vienatinis sukūrė materijos Būties Pasaulį, kurio esmėje – visa begalinė dėsnių įvairovė persipynusi savitoje Harmonijoje.

115. Toji Harmonija yra Vystymosi Informacijos įsikūnijimas.

116. Jei paimsime kaip pavyzdį jūsų kūną, daugelis jūsų žino, kad kūnas sudarytas iš daugybės mažyčių dalelių.

117. Visos dalelės, nešančios vystymosi informaciją, tam tikra tvarka, atitinkančia turimą informaciją, sujungtos tarpusavyje, o jungtis tvirtai laiko pačių dalelių jėga.

118. Kada jūsų organizmas pradeda judėti Harmonijos judėjimui priešinga kryptimi, vystymosi informacija pamažu išsitrina iš mažųjų kūno dalelių.

119. Tai susilpnina jungtis tarp dalelių ir jos pradeda atsiskirti.

120. Tuomet jūsų kūne atsiranda tam tikri pažeidimai, rodantys tankaus kūno siekimą subyrėti į atskiras sudedamąsias daleles, tai yra, dulkes, 121. Kurios, savo ruožtu, pereina į laisvą energinį būvį, nebeturintį informacijos apie sutankėjimą.

122. Tokio pobūdžio irimo reiškiniai, kuriuos jūs vis dar nuolat jaučiate savo kūne kaip atsaką į jūsų

2 skyrius

klaidingas pastangas, nėra Didžiojo materijos Būties Kūrėjo pykčio arba nepasitenkinimo išraiška; 123. O juk būtent toks klaidingas supratimas užgimė primityvioje tik pradėjusio vystytis žmogaus sąmonėje.

124. Pykčio arba kokių nors kitų emocijų išreiškimas yra savo santykio į ką nors išreiškimas, iš esmės nebūdingas Vienatinio Būties Tiesai.

125. Pradžioje numatytuose materialaus Pasaulio vystymosi dėsniuose emocijų išreiškimui skirtas svarbus vaidmuo tik gyvūnų gyvenime bei pradiniuose jaunos judraus proto nešėjų civilizacijos vystymosi etapuose.

126. Visatos Proto atstovai niekada nemėgina bendrauti su Vienatiniu, kaip tai bando daryti žmogus, vis dar nieko apie tai neišmanantis.

127. Pasaulio Protas gerai suvokia tokių pastangų absurdiškumą, juk jos numato atsakomąsias Visatos Kūrėjo pastangas, prieštaraujančias Harmonijos dėsniams, kuriais pagrįsta visa Būtis.

128. Visa, ką materialios Būties Didysis Kūrėjas pageidauja išsakyti, visada įvelkama į kokią nors Visatos materijos dėsnių formą, tiek tankių kūnų, tiek energijos pavidalu.

129. Jeigu nori išgirsti Vienatinio Žodį – pažvelk į akmenį.

130. Jeigu trokšti išgirsti Pasakojimą, pažvelk į kalnų grandinę.

19

Paskutinė viltis

131. O jeigu panorėsi suvokti Pasisakymo prasmę – įsižiūrėk į kalnagūbriuose slypinčių dėsnių esmę.

132. Apie visus materialaus Pasaulio dėsnius Vienatinis nenuilsdamas byloja visiems vienodai.

133. Niekam neuždrausta klausytis tokio materialiosios Būties Kūrėjo Žodžio.

134. Vienatinio Esmė neturi greitai kintančių ypatybių.

135. Jo tolygus Alsavimas skleidžia į visas puses vienodus gyvybinės Galios srautus, ir tos Galios palaikoma Harmonija klestės amžinai.

136. Visas materijos Pasaulis, net menkiausios Jo dalelės, su palaimingu virpuliu geria gyvybinę Galią, ir visos Būties gerovė visiškai priklauso nuo Būties Kūrėjo būsenos.

137. Tad jeigu Vienatinis nusimintų dėl kokios nors dulkių saujelės neteisingų žingsnių Visatoje, išties pravirktų visa Būtis.

20

138. O atsakomybė už Visatos gerovę gultų ant tos mažos dulkių saujelės pečių.

139. Taigi neverta toms dulkėms puikuotis, neva jos sugeba būti atsakingos už visą Pasaulio Būtį.

140. Nes jos ne tik visiškai to nesugeba, bet net nevertos kokiu nors būdu sutrikdyti Visatos Kūrėjo Esmės.

141. Tačiau jus ir vėl vis dar pateisina neišmanymas to, ką darote.

142. O to neišmanymo dėl įvairių priežasčių ligi šiol negalima buvo ištaisyti.

143. Nes visa, kas naudinga jūsų protui, ne visada naudinga jūsų sielai.

144. Jūsų gyvenime daugelis dvasinių pasiekimų, žiūrint iš šalies, dažniausiai atrodė neprotingi.

145. O tai, kas buvo logikos padiktuota, daugeliu atveju vedė į tikrųjų sielos turtų praradimą, turtų, kurių jūsų sieloje ir be to dar maža.

3 skyrius 1. Tai štai kartą nutiko nepaprastai svarbus Pasauliui Įvykis – jūs pradėjote įsikūnyti mažuose ir mieluose kūdikiuose, gimusiuose pagal jiems būdingus materijos dėsnius.

2. Materialusis kūnas, kurį jūs gavote, buvo panašus į tuščią indą, skirtą nešioti ir saugoti judrųjį protą, vainikuojantį šį indą.

3. Kuomet jūsų Tėvo Ranka pažėrė į Žemę saują kibirkštėlių, jūs užpildėte tuos indus, ir materialusis kūnas ėmė nešioti bei saugoti ne tik tą protą, bet ir Dieviškąją kibirkštį, kuri ir yra jūsų esmė.

4. Savarankiškai pasireiškiančios judriojo proto savybės leidžia jam vystytis savo paties vystymosi bei Visatos Proto praturtinimo vardan, reguliariai ir savitai per kūną ir kūno energetines ypatybes reguliuojant tikrovės įvykių vyksmą taip, kaip jis [protas] mano esant reikalinga, atsižvelgiant į jau žinomus jam Harmonijos dėsnius.

5. Protas visų pirma paklūsta Harmonijos dėsniams, su kuriais

jis susipažįsta žingsnis po žingsnio; 6. Ir tai išlaiko visą organizmą tų dėsnių rėmuose.

7. Patekusi jūsų vidinio pasaulio įtakon, proto veikla žymiai pasikeitė, ir dabar jau visas jūsų organizmas galės išsilaikyti Harmonijos rėmuose tik tada, kai jūs imsite besąlygiškai vykdyti Didžiojo Dievo, jūsų Tėvo įstatymus.

8. Šie įstatymai iš pagrindų skiriasi nuo Proto vystymosi dėsnių.

9. Todėl jūsų gyvybinė veikla turi paklusti ne protui pirmine, Visatoje priimta prasme, o protui, pirmiausia padėsiančiam vystytis jūsų sielai, kuri praturtins Visatą Dievo dovanomis.

10. Nes jūsų paskirtis – padaryti matoma tai, kas nematoma, tačiau skleidžia nuostabiausią aromatą.

11. Taigi įsikūniję jūs iš esmės pašaukti paveikti protą ir nukreipti jo galimybes kita saviraiškos vaga.

12. Tik taip iš pagrindų pasikeitus proto veiklai, - žmogaus 21

3 skyrius

Paskutinė viltis

atveju negrįžtamai, - laikui bėgant protui neišvengiamai teks pervertinti savo galimybes sielos naudai ir tapti nepakeičiamu pagalbininku teisingame Dievo vaikų vystymesi.

13. Tačiau protas turės teisingai suprasti jam svetimo dėsnio ypatumus, o juk į proto sudedamąsias daleles įdėtoje informacijoje apie paties proto vystymosi kelią nėra absoliučiai jokių žinių apie sielos vystymosi dėsnius.

14. Tai, kaip regimąją tikrovę suvokia gyvūnijos pasaulio atstovai, labai priklauso nuo gyvūno santykio su tikrove.

15. O šis santykis pagrįstas gamtiniais instinktyviais jutiminiais pasireiškimais, kuriuos kontroliuoja Harmonija.

16. Judriojo proto atstovų materialusis kūnas taip pat iš prigimties pavaldus instinkto balsui bei su juo susijusiems emociniams pasireiškimams, tačiau tenkindami instinktus labai racionaliai bei naudodamiesi kitomis nemenkomis proto galimybėmis, judriojo proto atstovai savo gamtinius pojūčius bei instinkto pasireiškimus minimalizuoja; 17. Tai leidžia jiems atsiriboti nuo aplinkinės tikrovės suvokimo tik kaip galimybės pasotinti kūną, pasislėpti saugioje vietoje ir laiku susiporuoti su priešingos lyties atstovu.

18. Išsilaisvindamas nuo žymios instinkto įtakos ir emocinės pri22

klausomybės, protas ėmė vis dažniau priimti ir analizuoti aplinkinę tikrovę be iškraipymų, tai yra, ne per santykį su ja.

19. Tai yra geriausios sąlygos visaverčiam judriojo proto darbui, kurios ir buvo pačioje pradžioje numatytos materialaus Pasaulio Harmonijoje.

20. Savo pirmųjų įsikūnijimų laikotarpio pradžioje jūs gavote materialius kūnus, esančius pradiniame proto vystymosi etape, 21. Kuomet instinkto balsas vaidino žymų vaidmenį.

22. Tačiau jūs, savo esme užpildę materialius Indus ir tapę žmonėmis, pačios Harmonijos nuostabai pademonstravote su niekuo nepalyginamus stiprius jutiminius ypatumus, praturtintus daugybe įvairiausių naujų atspalvių.

23. Po to jūs ėmėte kur kas stipriau justi instinkto balsą, negu juto organizmas iki jūsų įsikūnijimo jame.

24. Be gamtinių instinktyvių-jutiminių pasireiškimų, sąlygojančių tam tikrą santykį su aplinkine tikrove, jumyse dar pasireiškė ypatingas, su niekuo materijos Pasaulyje nepalyginamas, unikalus santykis su aplinkiniu regimuoju bei neregimuoju pasauliu.

25. Ši jausminių pasireiškimų įvairovė žymiai iškreipė įprastinį proto formavimosi kelią.

26. Žmogaus protas visam laikui prarado galimybę suvokti

Paskutinė viltis

tikrovę be tam tikro savotiško išankstinio tikrovės perleidimo per jausmų pasaulio prizmę.

27. Visi žmogaus suvokimui prieinami reiškiniai iš pradžių visuomet pereis per jo jausmų pasaulio prizmę, nusidažydami visais įmanomais spalvų bei atspalvių deriniais, ir tik po to bus proto įsisąmoninti jau įtakojami tų spalvų.

28. Todėl jūsų gerovė visiškai priklauso nuo jausmų pasaulio sugebėjimo sukurti tam tikrą spalvų ir atspalvių gamą.

29. Kuo tamsesnės bus jausmų pasaulio spalvos, tuo primityvesnės ir klaidingesnės bus jūsų proto išvados, 30. Nepriklausomai nuo to, kiek jėgų buvo skirta protiniams sugebėjimams vystyti.

31. Šį dėsnį jums būtina žinoti visada.

32. Ir atminkite, kad jūs visada būsite vertinami ne pagal protinius sugebėjimus, bet pirmiausia pagal tai, kas yra jūsų viduje.

33. Tačiau jūsų jausmų pasaulis, per kurį jūs išreiškiate savo santykį su tikrove, pasireiškia dviem iš esmės skirtingais būdais.

34. Pirmasis – gamtiniai instinktyvūs jutiminiai pasireiškimai, gimstantys iš Motinos Žemės.

35. Antrasis – dvasiniai jausminiai pasireiškimai, kurių ištakos yra jūsų Dangiškojo Tėvo Esmėje.

36. Todėl iš tiesų sakau: visi dėsniai, iš kurių susideda bendras

3 skyrius

jūsų sielos vystimosi Dėsnis, pasireiškia per dvasinį santykį su viskuo, ką jūs gebate suvokti ir pastebėti savo jutiminiais ypatumais bei sąmonės galimybėmis.

37. Jūsų dvasinio pasaulio įtakoje jūsų protas įgavo neįprastas, ypatingas savybes, 38. Susijusias su anksčiau niekam nežinoma vaizduote, kuri leido jums laisvai ir audringai fantazuoti.

39. Savo fantazijose jūs lengvai kuriate įmantrius vaizdinių derinius ir laisvai jungiate juos tarpusavyje, nepaisydami jokių proto taisyklių, o dažnai ir materialiosios Būties vystymosi dėsnių, 40. Sodriais jausmų protrūkiais išreikšdami savo santykį į išgalvotus vaizdinius, tarytum jie vyktų tikrovėje.

41. Ir jeigu pats minėtojo reiškinio įsisąmoninimo procesas pagal proto veiklos principą dar prieinamas nežemiškojo proto atstovams, tai loginis jo apibūdinimas sudaro jiems daug keblumų.

42. Ypatingas slėpinys, vienas iš būdingiausių sielos Dėsnio pasireiškimų, yra tikėjimas.

43. Jeigu protui svarbus mokėjimas paskirstyti informaciją į tikslią ir netikslią, kad galima būtų deramai įsisąmoninti patį vyksmą, 44. Tai sielos santykis su kuo nors gali pasireikšti arba visišku pasitikėjimu, arba nepasitikėjimu.

23

3 skyrius

Paskutinė viltis

45. Proto vystymosi dėsniai turi tik skatinančiąją ypatybę, ir tai yra smalsumas; 46. Sielos vystymosi dėsniai turi tik sulaikančiąją ypatybę, ir tai yra abejonė.

47. Skatinančioji ypatybė naudinga vystymosi kelyje, bet pavojinga atsidūrus ant skardžio krašto.

48. Sulaikančioji ypatybė naudinga atsidūrus ant bedugnės krašto, bet trukdo pažangos kelyje.

49. Šie du slėpiniai – „stūmikas“ bei „inkaras“ – neišvengiamai susiformavo jumyse, tačiau neįstengę deramai jų įvertinti ir teisingai pasinaudoti, jūs sukėlėte savo gyvenime sumaištį ir netvarką.

50. Gerai nutuokdami, kas yra pavojinga ir ko negalima liesti, jūs būtinai stengiatės tai paliesti.

51. O to, ką gerai žinote esant teisinga ir būtina, nedarote, dažnai absurdiškai teisindamiesi, neva jums tiesiog nesiseka to padaryti, 52. Nepastebėdami, jog dažnai teisindamiesi pirmenybę suteikiate menkesniems dalykams, nustumdami į šalį svarbesnius neatliktuosius.

53. Tikėjimas yra stebuklingas slėpinys, 54. Kuris, jeigu jūs tikite savo jėgomis, įgalina jus padaryti tai, ko kitu atveju neįstengtumėte atlikti.

55. Jeigu jūs tikite artimojo jėgomis, perduodate jam dalį savo 24

jėgų ir padidinate jo galimybes.

56. Sykiu jūsų siela labiau atsiveria tam [artimui], kuriuo jūs tikite.

57. O kada jūs pradedate tikėti į Didijį Dievą, savo Dangiškąjį Tėvą, jūsų tikėjimas tampa Šventas, ir tai yra vienintelė jūsų sielos galimybė palaikyti visavertį ryšį su Tėvu.

58. Bet pasitikėjimas turi būti visiškas.

59. Šiuo atveju reikia žinoti, kad jūs neturite jokio ryšio su savo Dangiškuoju Tėvu per protą.

60. Nes proto dėsnis yra materijos dėsnis, o jo prigimtis svetima Didžiojo Dievo įstatymams.

61. Todėl iš tiesų sakau jums: akli tie, kurie trokšta savo mintyse rasti tiesioginį Dievo kreipimąsi į save.

62. Nes mintis materiali, o tai yra pernelyg grubus reiškinys Dangiškajam Tėvui.

63. Todėl kai meldžiatės, bendravime su Didžiuoju Dievu dalyvauja tik tai, kas eina iš jūsų sielos, o ne tai, kas sklinda iš jūsų lūpų.

64. Maldos žodžiai pirmiausia reikalingi jums patiems.

65. Bet neišmanydami ir šio skirtumo, jūs ilgus amžius klaidžiojote negyvųjų vandenų pagundose.

66. Tačiau ne amžini bus jūsų klaidžiojimai.

67. Viešpats mato, ir tai, kas reikalinga, daroma.

4 skyrius 1. Jūsų gausingo įsikūnijimo Žemėje pradžioje čia gyvenusi ir pradėjusi formuotis eilinė materialaus Pasaulio judriojo proto civilizacija staiga įgavo dar neregėtą Visatoje pavidalą.

2. Nuo to momento prasideda Žmogaus formavimosi laiko atskaita.

3. Iki savo pirmojo įsikūnijimo, tiek tais tolimais laikais, tiek ir bet kuriame iš paskesnių pirmųjų įsikūnijimų, jūs visiškai nieko nežinote apie savo sielos ypatybes.

4. Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad panašiomis aplinkybėmis jūs negalite jausti kokios nors vidinės traukos prie konkrečių veiksmų, palankių būtent sielos formavimuisi.

5. Nes siela, neturinti jokios patirties, dar nežino, kas jai naudinga.

6. Todėl būtina iš anksto susipažinti su daugeliu gyvenimiškų pastangų, o jau po to pažinties proceso metu palaipsniui atrinkti tai, kas reikalinga.

7. Tačiau jauno žmogaus dėmesį pirmiausia patraukė ryškus

gamtinių-instinktyviųjų jutiminių ypatumų pasireiškimas ir charakteringos proto pastangos.

8. Nuo to laiko tai vienur, tai kitur galima buvo sutikti arba emociškai nesantūrų ir triukšmingą, arba santūrų ir tylų žmogų, ilgai stebintį saulėlydžio spalvas ar kalnų viršūnes, palytėtas pirmųjų tekančios saulės spindulių.

9. Tuo pat metu protas mėgino savaip įsisąmoninti tai, kas vyksta, o vidinis pasaulis vibravo nesąmoninguose kerinčiuose srautuose, 10. Paliekančiuose ypatingą gilų pėdsaką sieloje ir sąmonės atmintyje.

11. Kaip materialus kūnas turi instinktą, pasireiškiantį charakteringomis nesąmoningomis paskatomis, kurios verčia fizinį kūną imtis atitinkamų gyvybiškai svarbių veiksmų, taip ir protas turi kažką panašaus.

12. Protas visada siekia įsisąmoninti kiekvieną materialiosios Būties Kūrėjo Žodį ar Pasakymą, atsispaudusį akmenyje ir medyje, čiurlenančiame upelyje 25

4 skyrius

Paskutinė viltis

ir liepsnojančioje ugnyje, kiekvienoje smiltelėje, milžiniškuose kalnagūbriuose – 13. Visame, ką galima sutikti begalinėje materialaus Pasaulio įvairovėje.

14. Protas neturi išankstinio instinktyvaus siekimo kuo greičiau apibrėžti ir įsisąmoninti Kūrėjo Esmę, bet nesulaikomai siekia pažinti visus tikrovės dėsnius, 15. Nepraleisdamas nė vieno į jo dėmesio lauką patekusio reiškinio.

16. Tik štai jūsų atveju minėtosios proto pastangos beveik visiškai nutrūko, kadangi turtingų sielos jausminių ypatumų įtakoje jūs tapote, grynojo proto požiūriu, pernelyg priklausomi nuo instinktų patenkinimo.

17. Užuot mąstęs apie tuos reiškinius, kuriuose įkūnyti Vienatinio dėsniai, protas turėjo eikvoti didžiąją laiko dalį, o kartais ir visą budėjimo laiką besiformuojančios žmonių visuomenės dėsningumų įsisąmoninimui – 18. Žmonių, kurie ne tik nemokėjo naudotis proto galimybėmis, bet ir neturėjo jokio supratimo apie savo sielą.

19. Instinktų tenkinimas greitai peržengė visas saiko ribas, ir laikui bėgant žmogus darėsi vis labiau priklausomas nuo savo paties instinktų, kurie ėmė siųsti signalus chaotiškai, nepriklausomai nuo kūno gyvybinio poreikio.

26

20. Tuo tarpu gyvūnai savo instinktus tenkina išskirtinai esant gyvybiniam poreikiui.

21. Visos besiformuojančios judriojo proto civilizacijos visada pradeda nuo lygmens, kur instinktai tenkinami tik esant aiškiai būtinybei ir saikingai.

22. Tai yra norma, Kūrėjo nustatyta materialaus Pasaulio Būčiai, norma, kurios gyvūnijos pasaulis visada laikosi.

23. Judriojo proto pasauliui ši norma tėra žemiausia pakopa, nuo kurios pradedamas kilimas aukštyn.

24. Žmogus, netikėtai apsigyvenęs materialiosios Būties Prieglobstyje, šiuo atžvilgiu pasirodė besąs žymiai žemiau lygmens, žyminčio Visatos Harmonijos nustatytą normą.

25. Todėl tam, kad žmogus pradėtų normaliai kilti tikrojo vystimosi Keliu nuo nulinio lygmens, vadinamo norma, jis turės neišvengiamai praeiti labai sunkų kelią iki nulinio lygio, 26. Kurį žmogus tebemėgina pasiekti iki šios dienos.

27. O tais senais laikais, kuomet jūs pirmą kartą įsikūnijote Žemės Motinėlės Prieglobstyje, jūs netrukus, aišku, pagal tuometines galimybes, pasodinote savotišką savo visuomenės formavimosi medį.

28. Ten jūs visas savo fizines ir protines galimybes nukreipėte instinktams tenkinti, stengda-

Paskutinė viltis

miesi tai daryti kiek įmanoma ryškiau ir įvairiau.

29. O protas, ieškodamas patogiausių ir naudingiausių kelių šiam tikslui pasiekti, kūrė įvairiausius mokslo bei technikos pasiekimus.

30. [Jūsų pasodintas] medis ėmė sparčiai augti ir šakotis.

31. Jeigu dabar nukreipsite žvilgsnį nuo daugybės lapų, be paliovos šlamančių iš egoistinio jaudulio, atmesite visokiausius blizgučius, akinančius ryškiais neva „aukštųjų materijų“ pavadinimais, ir nukreipsite dėmesį į medžio kamieną – iš tiesų išvysite to paties kadaise jūsų pasodinto medelio kamieną.

32. Taip atsitiko, kad toje gilioje ir žymioje senovėje jūs iš didžio neišmanymo ėmėte kurti savo visuomenę ant siekimo gyventi tik dėl paties savęs pamato.

33. Ši neharmoninga ilgalaikė programa veikia iki šiol.

34. Panašią, bet harmoningą programą, turi visas gyvūnijos pasaulis.

35. Ten materialiojo Pasaulio Harmonija, kontroliuodama vienų ar kitų rūšių atsiradimą, migraciją bei kiekį, paskirsto jas taip, kad nebūtų pažeista Pusiausvyra, ir visi gyvenimo procesai tekėtų tik vystimosi kryptimi.

36. Gyvūno protui nekeliamas uždavinys įsisąmoninti susidariusią padėtį ir savarankiškai pasirinkti efektyviausius veiksmus

4 skyrius

Visatos Harmonijai palaikyti.

37. Gyvūnų pasaulio atstovams pakanka paklusti instinkto balsui.

38. Pasaulio Būties judriajam protui Kūrėjas iš pat pradžių lėmė didžiausią pasirinkimo laisvę ieškojimuose bei veiksmuose.

39. Tuo tikslu proto galimybės buvo taip padidintos, kad galėtų išlaisvinti kūną iš griežtų instinkto veiklos rėmų ir savarankiškai kontroliuotų bei organizuotų jų tenkinimą.

40. O pats protas buvo suformuotas taip, kad visada pasirinktų teisingus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar jis žino tikruosius savo veiklos tikslus, ar nežino.

41. Bet tam protas neturi būti įtakojamas gamtinių jutiminių pasireiškimų.

42. Žmogaus atsiradimas nebuvo numatytas Visatos dėsniuose.

43. Ir nors jums būdingos judriojo proto savybės, jūsų jausmų pasaulis žymiai iškraipo Visatos Kūrėjo numatytąjį tikrovės suvokimą [protu].

44. Vėliau užuot natūraliai dirbęs vien tik Harmonijos labui, protas su ne menkesnėmis pastangomis ėmė kurti tai, kas griovė pačių proto nešėjų gyvybinę veiklą ir visa ko, kas pasireiškia aplinkinėje tikrovėje, gyvenimą.

45. Kadangi jūs visiškai neišmanote tikrųjų savo sielos vystimosi dėsnių, tai būdami priklausomi nuo ryškių savo jausmų pasaulio 27

4 skyrius

Paskutinė viltis

ypatumų pasireiškimų, tais tolimais laikais instinktų patenkinimą iškėlėte į pirmučiausio, gyvybiškai svarbaus uždavinio lygį.

46. Tai yra, pasirinkote būtent tai, kas natūraliomis sąlygomis egzistuoja gyvūnijos pasaulio veikloje.

47. Savisaugos, dauginimosi bei apsirūpinimo dėsniai, pasireiškiantys per instinktus, išsiliejo į nuolatinį siekimą apsirūpinti maistu, apranga, būstu, poruotis su priešingos lyties atstovais ir natūraliai pratęsti giminę, o taip pat į pastangas kurti aplinkybes, kurios užtikrintų kūno gyvybinės veiklos saugumą.

48. Kaip tik tai iš esmės yra pirminis, gyvybiškai svarbus gyvūnų poreikis.

49. Šio uždavinio svarbą ir pirmumą jūsų gyvenime išduoda tai, kad jūs, kaip ir gyvūnai savo natūraliuose pasireiškimuose, vis dar esate pasirengę fiziškai ar moraliai pakenkti varžovui ginčytinomis aplinkybėmis, susijusioms su jūsų gamtinio kūno interesais.

50. Jaunos žmonijos protas, iškreiptai suvokdamas tikrovės vyksmą, nesugebėjo teisingai įvertinti, kas palanku sielos vystymuisi, o kas ne.

51. Sąmoningai klaidingai iškėlę svarbiausią gyvenimo tikslą, jūs nukreipėte visus savo protinius bei fizinius gebėjimus į to tikslo pasiekimą.

28

52. O kadangi protas dėl tų pačių priežasčių neįstengė nustatyti protingų instinktų patenkinimo ribų, jūs, naudodamiesi dideliais protiniais sugebėjimais, - kurių gyvūnai, jų pačių laimei, neturi, - metėtės į visokeriopą nenormalią kūrybinę veiklą, kuri, bendrai paėmus, ir nustūmė žmonių civilizaciją žemiau nulinio lygio, 53. Kurį Visatos Kūrėjas nustatė kaip normą visam proto pasauliui, ir žemiau kurios nusileisti negalima; 54. Nes neišvengiamai prasidės procesai, naikinantys vystimosi informaciją kūno ląstelėse, ir materialusis kūnas ims nuolat krypti į susinaikinimą.

55. Be to, turimų proto galimybių nepakako tam, kad jūs ištrūktumėte iš griežtų instinktų veiklos rėmų, kaip tai padarė kiti Visatos judriojo proto atstovai.

56. Dabar teisingai išvesti jus iš pavojingos būsenos gali tik dvasinė jėga, kurią jūs pašaukti nuolat vystyti.

57. Tačiau pirmasis žmogus nieko apie tai nežinojo.

58. O ir dabartinės žmonijos būsena šia prasme menkai tepasikeitė nuo senųjų laikų.

59. Tais laikais, kai jauna žmonija ėmė natūraliai formuoti savo visuomenę pagal įstatymus, nepalankius paties žmogaus vystimuisi, jūs iš neišmanymo pasėjote globalaus egoizmo sėklą į trąšią dirvą,

Paskutinė viltis

60. Iš kurios išdygo keistas medelis, simbolizuojantis jauną žmonių civilizaciją.

61. Žmogui, neišmanančiam Harmonijos ir Grožio dėsnių, buvo sunku teisingai įvertinti savo rankomis pasodintą medelį, kuris ėmė greitai augti ir išleido daugybę išsigimėliškų šakelių, apkibusių begale nuodingų vaisių.

62. O pagrindinį vaidmenį šiame negerame procese aktyviai vaidino tam tikra problema, iškilusi žmogaus vidiniame pasaulyje ir greitai auganti.

63. Nežinodamas tikrųjų vystimosi dėsnių, pats žmogus savo sąmoningais veiksmais suformavo šią problemą.

64. Sielos jausminės galios įtakoje gamtinio kūno jutiminių ypatumų pasireiškimai įgavo naują, žymiai sodresnį skambesį.

65. Instinkto dėsnių trejybė, kurios pagrindu formavosi jauna žmonių visuomenė, atgimė naujam gyvenimui.

66. Vienas iš trejeto – savisaugos dėsnis – yra itin svarbus gyvūnijos pasaulio atstovams.

67. Jo svarbą rodo gyvūno pastangos įsitvirtinti aplinkoje, kurioje tikėtina sutikti lygiavertį varžovą.

68. Kiekvienas sėkmingas žingsnis įsitvirtinimo link būtinai numato augančią pagarbą nugalėtojui bei įveiktųjų varžovų ir kitų gentainių nuolankumą.

69. Iki pirmojo įsimintino įsi-

4 skyrius

kūnijimo Žemėje jūsų gamtinis kūnas taip pat turėjo tokią savybę [instinktą], bet jaunas protas jau galėjo tinkamai įvertinti instinktų pasireiškimus ir vis labiau juos kontroliavo, nustatydamas protingas ribas.

70. Bet kai tik jūsų siela susijungė su minėtaisiais gamtos dėsniais, visos jauno proto nustatytos ribos buvo sugriautos iki pamatų.

71. Pagrindinis jūsų dvasinės jėgos augimo dėsnis glūdi santykyje su aplinkine tikrove, kuris pasireiškia dviejuose lygmenyse: žemutiniame bei viršutiniame.

72. Žemutinis lygmuo apibrėžiamas gebėjimu niekada nelaikyti savo nuosavybe to, kas iš principo negali būti jūsų.

73. Viršutinis lygmuo apibrėžiamas kaip nuolatinis troškimas bei siekimas arba su kuo nors pasidalinti, arba atiduoti, jei tai yra nedaloma, kieno nors labui tai, kas iš principo yra tik jūsų.

74. Kad teisingai suprastumėte, kokie veiksmai atitinka vieną ir kitą lygmenį, pirmiausia reikia atminti, kad nuosavybe leistina laikyti tik tai, kas yra jumyse iš Dievo, taip pat galima vadinti savu jūsų pačių gamtinį kūną.

75. O iš to, ką jūs gebate savarankiškai kurti nuo pradmens, priklausančio tik Gamtai, ir iki užbaigimo momento, leistina laikyti savu tik tą kūrinį, į kurį 29

4 skyrius

Paskutinė viltis

jūs stengėtės įdėti visa, kas yra geriausia jūsų sieloje.

76. Šio dėsnio, kaip ir visų kitų, apibrėžiančių tikrąjį sielos vystymąsi, jūsų protas neįstengė suvokti nei tais senais laikais, nei nūdien.

77. Jauna siela nežino, ką reiškia pasiaukojamai atsiduoti aplinkinių žmonių ir aplinkinio pasaulio labui, nesitikint už tai jokio atlygio.

78. Nepatyręs tikrojo atsidavimo kitų labui skonio, žmogus natūraliomis aplinkybėmis greitai pajunta, kaip malonu gauti tai, ko nori.

79. Pirmiausia patyręs įsigijimo džiaugsmą, žmogus jaučia natūralų norą vėl tokį džiaugsmą pajusti.

80. Bet dabar jis jau suvokia, kad tą džiaugsmą atneša tik įsigijimas būtent sau.

81. Kadangi pirmieji jaunos žmonijos atstovai negalėjo žinoti, koks yra tikrasis džiaugsmas, kai visiškai atsiduodi darydamas gera kitiems, save užmiršęs tiek, kad kartais negirdi nė instinkto balso, tai pirmasis žmogus negalėjo turėti tinkamo pavyzdžio savo artimo asmenyje.

82. Tikrovėje tokių orientyrų dar nebuvo.

83. Bet gausiai reiškėsi kitos rūšies orientyrai, pagrįsti gyvūnijos pasaulio dėsniais.

84. Pirmasis žmogus iš principo negalėjo nesusigundyti klaidin30

gais pavyzdžiais.

85. Jūs labai greitai įvertinote, kad turėti didžiausią autoritetą tarp artimųjų reiškia turėti daugiau ir įvairesnių galimybių patenkinti instinktus.

86. Mat nuolatinis įvairovės siekimas yra viena iš jūsų sielos savybių, 87. Kuri turėtų pasireikšti jūsų kūryboje kaip nuolatinis siekimas [savo rankomis] sukurti nepakartojamą, kaskart vis gražesnį kūrinį.

88. Tačiau protas, veikiamas nekontroliuojamų, neorganizuotų gamtinių-instinktyvių jutiminių pasireiškimų protrūkių, nebeįstengė teisingai įvertinti tikrovės vyksmo, ir jūsiškis įvairovės visame kame siekimas greitai viršijo visas saiko ribas, 89. O tai pasireiškė jūsų gyvybinėje veikloje tokia absurdiška sąvoka, kaip mada.

90. Visa tai sukėlė nesulaikomą žmogaus siekimą atsiliepti į instinkto balsą, paklusniai tenkinant minėtąjį įsitvirtinimo poreikį.

91. Jau pačioje pradžioje vyrai bei moterys panašiai įvertino ir tai, kas naudinga jų gamtiniams kūnams.

92. Vieni ir kiti suprato, kad kuo pranašesnis [gražesnis] jų kūnas, tuo lengvesnis kelias į sėkmę judant vis ta pačia malonumų, autoriteto ir garbės kryptimi.

93. Jeigu kūnas neturėjo jokių pranašumų, arba jie buvo per

Paskutinė viltis

menki, tuomet trūkumus skubėdavo kompensuoti proto veikla.

94. Beje, vyrų proto veikla šioje srityje žymiai stipresnė ir leidžia greičiau kopti autoriteto augimo laiptais.

95. Jau senovėje galima buvo pastebėti, kad proto veikla turi daug daugiau galimybių vesti į pergalę, negu primityvus raumenų jėgos demonstravimas.

96. Būtent todėl, kad, viena vertus, jūs esate per daug priklausomi nuo instinktų, kuriems suteikėte gyvybiškai svarbaus tikslo statusą, o kita vertus, turite judriojo proto galimybes, nuvertintas iki nuolatinio nesusijusių su harmoningu vystymusi veiksmų įsisąmoninimo, - jūsų gyvenime atsirado atgrasi konkurencijos proceso forma.

97. Išmokę kelti įvairius tikslus, kuriuos pasiekę galiausiai būtinai pelnysite trokštamą pagarbą bei šlovę, – tai neišvengiamai susiję su aistringu noru patenkinti instinktus kuo įvairiau ir efektingiau, – jaunos žmonijos atstovai užsidegė nenumaldoma aistra visokiais įsivaizduojamais ir neįsivaizduojamais būdais varžytis su savo visuomenės nariais ir su kitomis visuomenėmis.

98. Varžytis su kuo tik įmanoma visose įmanomose srityse.

99. Šia prasme varžybų troškulys, o tiksliau, noras eilinį kartą

4 skyrius

pajusti pergalės ir šlovės skonį, visuomenėse pradedamas vystyti nuo ankstyvos vaikystės.

100. Pradžioje įvairiais vaikiškais žaidimais, o vėliau jaunuoliai pradeda dalyvauti visuomenės nustatytose sportinėse varžybose.

101. Ir visa tai daroma dėl vieno, dažnai nutylimo, nenormalaus tikslo: bent kur nors ir bent truputį pasijusti geresniam už kurį nors iš artimųjų ir net už ką nors iš gyvūnijos pasaulio atstovų.

102. Varžybos, kaip galimo varžovo pažeminimo ir pašalinimo procesas, iki šių dienų yra tamsybės bei laukinių papročių klestėjimo variklis.

103. O kadangi besivystantis protas laikui bėgant nokino vis daugiau mokslinio-techninio pobūdžio vaisių, lengvinančių tiek atskirų žmonių, tiek ir konkrečios visuomenės egoistinių poreikių patenkinimą, iš šių vaisių besisunkiantis aliejus kartkartėmis pakurstydavo kaitrią ugnį.

104. Ir šis planetinio masto gaisras liepsnoja jau tūkstančius metų iki šių dienų, o jo ugnyje sudegė gausybė nesusidorojusiųjų su natūraliai iškilusia sudėtingiausia gyvenimo užduotimi.

105. Tai, kad gyvūnai neturi didelių protinių sugebėjimų, leidžia Harmonijai varžybas tarp 31

4 skyrius

Paskutinė viltis

rungtyniavimo dvasios apsėstųjų apriboti vien fizinės jėgos panaudojimu, kuomet stipriausiasis pasiima tai, kas geriausia, ar bent jau tai, kas jam patinka.

106. Tai vaidina gyvybiškai svarbų palankų vaidmenį gyvūnijos atstovų išlikimo ir vystymosi procese.

107. Ir jeigu gyvūnų pasaulyje fiziškai silpniausias turi mažiausiai galimybių išgyventi, tai žmonių pasaulyje turintieji menkiausias fizines galimybes kartais sėkmingai veržiasi link užsibrėžtųjų tikslų, sumaniai naudodamiesi kitų žmonių fizine jėga.

108. Atitinkamai ir tie, kas turi didžiausias fizines galimybes, nebūtinai garantuotai pasieks savo tikslą, nes gali būti lengvai sužlugdyti varžovo, nors ir silpnesnio fiziškai, bet turinčio išradingesnį protą.

109. Jūs nuolat keliate savo protui uždavinį, kaip įveikti atsiradusį varžovą, o jūsų protas visada siekia logiškai rasti sprendimą, atveriantį trumpiausią, patogiausią kelią į pergalę.

110. Bet kadangi jūs pasižymite ypatingu, ryškiai išreikštu santykiu su aplinkine tikrove, tai iš minėtųjų natūralių proto pastangų gimė tokios sąvokos kaip gudrumas, klasta, niekšybė ir taip toliau.

111. Po to, iš esmės, vienas ir tas pats pergalės prieš varžovą procesas arba kokio nors kito tikslo 32

siekimas galėjo būti apibūdinamas kaip neva garbingi arba negarbingi.

112. Nors, logiškai mąstant, principinio skirtumo [tarp garbingų ir negarbingų veiksmų] nėra, nes iš esmės tai yra viena ir tas pat.

113. Konkurencijos dirvoje išdygo ir toliau sparčiai stiebiasi visų jūsų visuomenės nelaimių daigai.

114. Ir tuose visuomenės sluoksniuose, kur fizinė jėga ypač gerbiama, jūsų tarpusavio santykių charakteris visada lengvai įgauna primityvias laukines formas.

115. Bet kuris bandymas patenkinti instinkto balsą numato veiksmą, nukreiptą pirmiausia patenkinti save.

116. O kadangi jauna žmonija instinkto dėsnių trejybei suteikė pirminio, gyvybiškai svarbaus tikslo statusą, tai jūs, savaime suprantama, labiausiai stengiatės patenkinti būtent savo poreikius, 117. Beveik visada prisidengdami veidmainiškai ryškiu lozungu, neva jūs nesavanaudiškai darbuojatės aplinkinių gerovei.

118. Tokiomis palankiomis egoizmo dėsningumų klestėjimui sąlygomis jūs visur ir visada turite iškelti savąjį „aš“ nors truputį, bet visgi aukščiau už kurio nors artimojo „aš“.

119. O visokiausios varžybos, atsirandančios jūsų gyvenime

Paskutinė viltis

visose jūsų veiklos srityse, nepriklausomai nuo jų reikšmingumo, neišvengiamai verčia jus atkakliai auginti savyje savotišką būtybę, kurią galima pavadinti puikybe.

4 skyrius

120. Žmogaus puikybė – tai individuali egoizmo šalis, kurios formavimosi pagrindas – įsitvirtinimo, svarbiausio savisaugos instinkto komponento, gamtiniai ypatumai.

33

5 skyrius 1. Gamtiniai jutiminiai prisirišimai, nuo kurių jūs esate priklausomi nuo seno, ėmė nuolat įtakoti besiformuojančio proto veiklą, versdami jį dirbti tik augančiam egoizmui reikalinga kryptimi.

2. Jaunas protas nuolat formuojasi, o formavimosi kryptis visuomet lieka ta pati.

3. Kalbant vaizdingai, galima būtų pasakyti, jog protui natūraliai būdingas gebėjimas priimti ateinančią informaciją be spalvos.

4. O gamtinis jutiminis pasaulis šiuo atveju pasižymi savitu spalvotu suvokimu.

5. Jūsų gamtinis-egoistinis aplinkinės tikrovės suvokimas panašus į savotišką prizmę, kuri tam tikru būdu perlaužia visą tikrovę ir nuspalvina ją įvairiomis spalvomis, žyminčiomis, kas naudinga ir kas nenaudinga jūsų egoizmui.

6. Kadangi jūsų protas visiškai priklausomas nuo jausmų pasaulio, nors tai iš pradžių nebuvo numatyta Harmonijoje judriojo proto atžvilgiu, tai jūsų protas, suprantama, suvokia tikrovę tik 34

šitaip savotiškai nudažytą.

7. Todėl jaunas besiformuojantis protas pradeda stebėti ir kaupti faktus, kiekvieną aplinkinio pasaulio reiškinį ženklindamas nenormalia žyma.

8. Kuo daugiau susikaupia informacijos su egoistinėmis žymomis, tuo lengviau ir greičiau jūsų protas vienoje ar kitoje ginčytinoje situacijoje randa iškilusios problemos sprendimą, palankiausią egoizmui.

9. Protas padarys jums visa, kas įmanoma, pasinaudodamas jam būdingais mąstymo dėsniais, bet pats protas negalės žinoti, ką jis iš tiesų dėl jūsų padarė.

10. Kadangi jūsų protas nežino, kas iš tiesų yra naudinga jūsų sielos vystimuisi, o kas ne, tai kad ir kokios būtų jo galimybės bei darbingumas, protas negalės padėti jums vystytis teisingai.

11. Tūkstančius metų jūsų protas nuolat žvelgia į tikrovės vyksmą per besaikio egoizmo prizmę.

12. Tuo pat metu jūsų pačių materialaus kūno sąmonės patirtyje, sielos patirtyje ir visos žmonių civilizacijos patirtyje jūs sukaupėte

Paskutinė viltis

milžinišką kiekį informacijos apie įvairiausius jūsų egoistinius poelgius tiek visuose be išimties buitiniuose reiškiniuose, tiek ir bet kuriame iš visuomenės, Planetos ir net Visatos masto reiškinių.

13. Absoliučiai visą informaciją jūs paženklinote savotišku būdu.

14. Tokio pobūdžio ženklinimo procesas pagrįstas tam tikrais dėsningumais.

15. Gamtinis kūnas, apdovanotas protu, turi du informacijos apie aplinkinę tikrovę ženklinimo lygmenis: 16. Pirmasis – proto lygmuo, apibūdinantis informaciją kaip tikslią ar netikslią; 17. Antrasis – instinkto lygmuo, apibūdinantis informaciją kaip naudingą ar nenaudingą gamtiniam kūnui, atsižvelgiant į egoizmo pasireiškimus, būdingus būtent tam lygmeniui.

18. Gyvūnų pasaulyje, kur instinktai visiškai lemia vieno ar kito gyvūno veiklą, o proto galimybės labai ribotos, informacija apie aplinkinį pasaulį paženklinta tik instinkto lygmenyje.

19. Taigi laikui bėgant gyvūno protas sukaupia vis daugiau informacijos su žymomis: valgoma ar nevalgoma, pavojinga ar nepavojinga ir taip toliau, kaip to reikalauja egoizmas, kuris šiomis aplinkybėmis yra labai svarbus.

20. Materialaus Pasaulio judriojo proto atstovų instinkto balsas

5 skyrius

palaipsniui sumenkinamas iki nežymių pasireiškimų taip, kad egoizmo ypatybės beveik nepasireiškia.

21. Todėl reikiama informacija, susijusi su instinktais, šiuo atveju ženklinama pradiniame vystimosi etape, o toliau protas, išvaduotas nuo bet kokios instinktų įtakos, ima suvokti informaciją be iškraipymų ir nepriklausomai nuo kūno gamtinių poreikių.

22. O štai jūsų prade yra ne du, o trys aplinkinio pasaulio vertinimo lygmenys.

23. Be jau minėtųjų, jūs turite dar ir dvasinį ateinančios informacijos ženklinimo lygmenį.

24. Šis vertinimo lygmuo, kaip ir instinkto lygmuo, informaciją apibūdina kaip naudingą arba nenaudingą sielos vystimuisi.

25. Jeigu ir šiam lygmeniui pritaikysime vaizdingą palyginimą, tai galime sakyti, jog dvasinis lygmuo skiriasi nuo daugiaspalvių gamtinių jausminių pasireiškimų ir bespalvių proto savybių pasireiškimų.

26. Šiuo atveju, jeigu proto ypatybes palygintume su permatomam krištoliniu rutuliu, kuris viską perleidžia per save, jokiom spalvom nenudažydamas, tai dvasinius jausminius ypatumus galima palyginti su tokiu pat rutuliu, tik pripildytu kažkokio malonaus šilto, švelnaus atspalvio švytėjimo.

35

5 skyrius

Paskutinė viltis

27. Būtent šio ypatingo spinduliavimo dėka gamtinių jutiminių ypatumų spalvingumas jūsų įsikūnijimo momentu įgavo nepaprastą spalvų sodrumą, 28. Kurio veikiami jūs, suprantama, patiriate nereikalingą nerimą ir neišvengiamą psichologinį nuovargį.

29. Tik tinkamai vystant sielos ypatybes, jūsų dvasios jėga, neišvengiamai iš vidaus suintensyvinusi gamtinius-juslinius skambesius, o iš išorės vis labiau apgaubdama jūsų gamtinį-juslinį pasaulį savo švelnia šviesa, galės deramai prislopinti per didelį spalvų sodrumą, 30. Sutaurindama spalvų skambesį ir visa tai harmonizuodama.

31. Po to jausmų pasaulio įtaka protui taps palankesnė, vienintelė jums tinkama.

32. Tačiau būtent jūsų protas niekada neatsikratys jausmų įtakos.

33. Nors jūsų protas, įsisąmonindamas materijos Pasaulio dėsningumus, visomis išgalėmis vertins gaunamą informaciją kaip tikslią arba netikslią, jausmų pasaulis visada suteiks tai informacijai papildomą pagrindinį atspalvį.

34. Ir jūsų gerovė visiškai priklausys nuo to, kuris jausminis pasaulis jumyse vyraus: gamtinis ar dvasinis.

35. Gyvūnų egoizmas pasireiškia tik tiesioginėje sąveikoje su esminių instinktų patenkinimu, o 36

tai formuoja konkurencijos dvasią, ir rezultatas yra tai, kad viena ar kita rūšis toliau egzistuoja ir vystosi stipresniųjų sąskaita.

36. Žmogaus egoizmas pradėjo klestėti vedamas tų pačių dėsnių, bet jeigu gyvūnų protas, iš anksto griežtai apribotas, tapo neįveikiama kliūtimi, sulaikančia gamtinius jutiminius pasireiškimus harmonijos ribose, tai žmogaus judriojo proto galimybės tokių apribojimais nesuvaržytos, 37. Ir negalėjo nulaikyti gamtinių jutiminių ypatumų vystymosi harmonijos ir saiko ribose.

38. O patį bjauriausią pavidalą įgavo gamtinis jausminis egoizmo pasireiškimas.

39. Skirtingai nuo gyvūnų, jūs gebate sukurti begalę įvairiausių tarpusavio santykių bei santykio su likusiu aplinkiniu pasauliu formų.

40. Jūs turite didžiausias kūrybines galimybes, kur protas visados pasiruošęs rasti begalinę daugybę įvairiausių kelių, lengviausiai ir patogiausiai vedančių į numatytą tikslą.

41. Kadangi jūsų vidiniame pasaulyje vyrauja gamtiniai-jausminiai egoistiniai ypatumai, tai jūsų protas neišvengiamai suvoks aplinkinį pasaulį per šito egoizmo prizmę, žymėdamas ir įsimindamas informaciją tik pagal tai, ar ji naudinga jūsų egoistiniams reikalavimams, ar nenaudinga.

Paskutinė viltis

42. Per visą savo egzistavimo istoriją, nuolat kaupdami informaciją, kuri buvo paženklinta beveik vien egoizmo, jūs visada esate tokioje padėtyje, kuomet bet kuris jūsų proto bandymas įsisąmoninti vieną ar kitą gyvenime iškilusį keblumą visada virs pataikavimu jūsų pačių egoizmui, 43. Kurio dydžio bei ypatumo jūs kol kas dar nesugebate ne tik kad įvertinti, bet netgi įsivaizduoti.

44. Nes tam reikia turėti protą, kuris regi tikrovę išimtinai tik per jausminius sielos pasireiškimus.

45. O tokios savybės kol kas dar neįgavo nė vienas jūsų per visą žmonių civilizacijos egzistavimo istoriją, 46. Nors kai kurie visgi sugebėjo pasiekti tam tikrų nemenkų rezultatų, eidami šia linkme.

47. Tai yra kiekvieno jūsų ateities perspektyva.

48. Ir jei materijos Pasaulyje judrusis protas vienas pats sugebėjo apriboti egoizmą iki nereikšmingų pasireiškimų, tai jūs galite to pasiekti tik per dvasinį augimą.

49. Jeigu apie protą galima vaizdingai pasakyti, kad jis turi sugebėjimą matyti, tai visas jausminis pasaulis šia prasme matyti negali.

50. Viso materijos Pasaulio, pasireiškiančio didžiule vieningų sistemų įvairove, gyvybinė veikla remiasi tam tikrais pusiausvyros dėsniais bei dvejomis pagrindinėmis normomis.

5 skyrius

51. Žemiau vienos jų negalima nusileisti, nes tai reikš išsekimą, o aukščiau kitos negalima pakilti, nes tai bus persisotinimas.

52. Vienos ir kitos normos pažeidimas veda prie tam tikros pusiausvyros pažeidimo, po kurio prasideda susinaikinimo procesas.

53. Gyvūnų gamtinį juslinį pasaulį kontroliuoja pati Harmonija per informaciją, glūdinčią vieno ar kito gyvūno instinktuose.

54. Gyvūnų protas yra tokiame būvyje, kuomet jis pagal savo galimybes gali būti tik paklusniu pagalbininku teisingai tenkinant instinktus, nes nėra už juos stipresnis.

55. Judrusis protas turi galimybę išvesti kūno jausminį pasaulį už normos ribų, bet negali to daryti vien todėl, kad mato tame slypintį pavojų, 56. Ir savo veiklos labui susilpnina jausminių instinkto pasireiškimų signalus, kiek įmanoma, bet ne žemiau apatinio normos lygmens.

57. Gamtinio kūno ir proto ypatumus Harmonija taip suderino, kad „aklas“ jausmų pasaulis visada išlieka normalios gyvybinės veiklos lygmenyje.

58. Žmogus judriojo proto atveju situacija susiklostė taip, kad protas, nors ir tebeturi sugebėjimą matyti, yra pasmerktas matyti tikrovę tik per vieno ar kito jausmų pasaulio prizmę.

37

5 skyrius

Paskutinė viltis

59. Ir kol protas žvelgia į pasaulį per perdėtai sustiprintų gamtinių jutiminių pasireiškimų prizmę, kur egoizmas nuolat viršija normą, pradžioje protą lengva apgauti.

60. Jis neįstengs nustatyti protingos gamtinių jutiminių ypatybių patenkinimo ribos, o tuomet jūsų veiksmai neišvengiamai suardys Harmonijos sureguliuotą instinkto signalų sistemą.

61. Tai būtinai prives prie to, kad jūs arba nepakankamai maitinsite tai, kas maisto stokoja, arba per gausiai maitinsite tai, kas maisto trokšta.

62. Bet ir vienu, ir kitu atveju jūsų kūnas pradės irti.

63. Tik dvasinis jausminis pasaulis, teisingai formuodamasis, normalizuos jūsų gamtinį jausminį pasaulį.

64. Ir nors protas ir toliau suvoks tikrovę per prizmę, bet jau dvasinio pasaulio prizmę, jis šiuo atveju galės kaupti informaciją tokiu pavidalu, kad įsisąmonindamas iškylančias situacijas visada įstengs rasti sprendimą, palankų tiek sielai, tiek kūnui.

65. Skirtingai nuo gamtinio jausminio pasaulio, turinčio ir viršutinę, ir apatinę prisotinimo ribą, dvasinis jausminis pasaulis turi tik vieną lygmenį, kurį iš pat pradžių nubrėžė Dangiškasis Tėvas, ir žemiau kurio neįmanoma nusileisti.

38

66. Na, o [judėjimui] į kitą pusę jokių apribojimų nėra, ir kad ir kiek siela bus maitinama dvasios penu, ji niekada nepersisotins.

67. Tas pasotinimo procesas vyks amžinai.

68. Jūsų siela turi esminę savybę jautriai reaguoti į tai, ką jai naudinga jausti, nes tai gali būti tik palankūs jos formavimuisi dalykai.

69. Tokiu būdu siela geba neklysdama nustatyti, kas reikalinga Dievui ir kas eina iš Jo, mėgindama užčiuopti Dievo Ranką, kad paskui ryžtingai žengtų ten, kur ves Dangiškasis Tėvas.

70. Jūsų gyvenime retsykiais vis dar iškyla situacijos, kada protas pažymi tam tikrą vidinę reakciją, atstumiančią arba su malonumu priimančią kokį nors reiškinį, ir įsimena ją kartu su gausybe panašių ryškių egoistinio jausmų pasaulio reakcijų.

71. Pirmuosiuose jaunos žmonijos gyvybinės veiklos etapuose protas nesugebėjo atskirti tokių vidinių reakcijų į išorines aplinkybes, bet per ilgą laiką išmoko atskirti, jog kai kurios vidinės jausminės reakcijos kokybiškai skiriasi nuo gamtinio jausminio pasaulio pasireiškimų.

72. Tokiu būdu protas palaipsniui ėmė vis labiau linkti į palankų dvasinio jausmų pasaulio įsisąmoninimą.

73. Materijos Būties Kūrėjo pažinimą protu sąlygoja tai, kad

Paskutinė viltis

81. Protui lengviau atskirti ir įsisąmoninti kūno juslinį pasaulį, nes pagrindiniai proto ir kūno dėsniai yra vienos prigimties.

82. Tik todėl, kad jūsų kūno jutimų pasaulio jėga, daug kartų sustiprinta sielos ypatybių, ėmė viršyti Harmonijos nustatytą normą, judrusis protas tapo visiškai priklausomas nuo jutimų pasaulio, kaip ir gyvūnų atveju.

83. Todėl protas negalėjo iš šalies įsisąmoninti to, kas vyko pirmojo žmogaus jausmų pasaulyje, ir būdamas priklausomas nuo gamtinių egoistinių jutiminių pasireiškimų, kurie yra patys ryškiausi ir garsiausi, vertino aplinkinę tikrovę vien tik egoizmo naudai.

84. Sielos balsas paprastai likdavo neišgirstas.

85. Bet jeigu protui visgi pavyksta pastebėti kažką, sklindantį iš sielos, tai šio signalo įsisąmoninimui vis tiek tenka naudotis vien turima informacija, jau nuspalvinta egoizmo.

86. Tokiu atveju padaryti protingų išvadų sielos naudai beveik neįmanoma.

87. Bet vis dėlto sąmonėje po truputį kaupiasi informacija, palankiausia dvasiniam pasauliui.

88. Nes tam, kad vienąsyk Didžiojo Dangiškojo Tėvo Valia būtų galima atskleisti kai kuriuos pagrindinius dėsnius, tiesiogiai ir žymiai įtakojančius sielos formavimąsi, būtina, kad vidinis dvasinis pasaulis ir sąmonės lygis

5 skyrius

Kūrėjo dėsnius, kaip dalinį Jo atspindį, galima pamatyti bet kuriame materialaus pasaulio objekte ar reiškinyje, kurių apstu aplinkui, ir protas kiekviename žingsnyje sugeba aptikti daugybę žinių apie Harmonijos Būtį.

74. O štai pradinio sielos vystymosi sąlygos buvo daug sudėtingesnės.

75. Nes Dangiškasis Tėvas niekada neatsispindi materialaus Pasaulio objektuose ar reiškiniuose.

76. Sielos vystymosi įstatymų negalima perskaityti medžiuose arba tarp debesų, rasos lašuose arba pakrantės smiltyse, ryto aušroje ar paslaptingame rūke.

77. Ir jeigu savo paties vystymosi ir savo materialaus kūno vystymosi dėsnius protas gali pažinti savarankiškai, skaitydamas išminties knygą, nuolat atverstą aplinkinės Gamtos pavidalu, tai jūsų siela neturi galimybės skaityti savo tapsmo dėsnių knygą.

78. Pirmąkart įsikūnijusiai sielai teko pirmiausia glaudžiai sąveikauti su materijos dėsniais, nuolat patiriant vienos ar kitos situacijos poveikį, 79. Ir taip mėginti atskirti, kas jai naudinga, o kas žalinga.

80. Bet tam, kad protas galėtų deramai analizuoti tokio pobūdžio informaciją, jis turėjo žinoti, kas yra sielos balsas ir kuo jis skiriasi nuo gamtinių jausminių ypatumų.

39

5 skyrius

Paskutinė viltis

subręstų iki reikiamo lygmens.

89. O tam, kad jauna žmonija labiau subręstų, būtina buvo ją išsaugoti.

90. Nes dėl natūralių priežasčių nesugebėję teisingai įvertinti, kas reikalinga dvasiniam vystimuisi, ir visą savo gyvenimą paskyrę egoistiniams jausminiams pasireiškimams, jūs neišvengiamai sulaukėjote, 91. Ir nuožmi kova, reguliuojama konkurencijos dėsnių, nuolat vyksta tiek tarp įvairių nedidelių grupuočių, tiek tarp genčių bei tarp valstybių.

92. Į šias absurdiškas varžybas jūs nukreipėte visas proto galimybes, kurdami vis tobulesnius techninius įrenginius ir vis daugiau žmonių jais žudydami.

93. Šias iš esmės kvailiausias pastangas jūs jau tūkstančius metų darote, vedami vienintelio egoistinio tikslo: pagerinti savo instinktų bei kitų jausminių egoistinių poreikių patenkinimo sąlygas.

94. Be to, kiekvienas sėkmingas žingsnis šioje srityje be galo išpučia tiek asmeninę, tiek bendrą nacionalinę puikybę, kuri iš tiesų yra pirmas ir svarbiausias jūsų dvasinio pasaulio priešas.

95. Šia prasme galima pasakyti, kad jeigu norite rasti sąlygas sielos vystymui, drąsiai ieškokite jų priešingoje pusėje, negu pataria jūsų puikybė.

96. Neskaitant konkurencijos dėsnio, verčiančio jus nuolat 40

peštis tarpusavyje, žmonių visuomenė per savo neišmanymą peržengė dar ir leistinas Harmonijai ribas ir nusileido žemiau nulinio lygio, Kūrėjo numatyto normaliai gyvybinei veiklai materijos Pasaulyje.

97. Todėl nuolatiniais klaidingais veiksmais jūs atkakliai naikinate vystymosi informaciją savo kūno ląstelėse.

98. Nuo to jungtys tarp ląstelių neišvengiamai pradeda irti, o tai veda prie sunkėjančių kūno susirgimų bei žūties.

99. Pagal gamtos dėsnius, šiuos pažeidimus jūs galite lengvai perduoti savo vaikams, ir todėl kiekviena nauja karta gimsta su vis didesniais nukrypimais nuo normalios fizinės būklės.

100. Nes kiekviena nauja karta, darydama tuos pačius nenormalius veiksmus, didina tai, ką jau turi; 101. Ir ką Harmonija kaskart vis stipriau atstumia.

102. Tokiomis sąlygomis jūsų gyvybinė veikla tęsiasi labai trumpai.

103. O dvasinio pasaulio ir pačios sąmonės subrendimui, kad lemtingąją Valandą galima būtų deramai priimti Didžiojo Dievo Valia atskleistus vystymosi dėsnius, reikalingi daug kartų ilgesni gyvenimo laikotarpiai.

104. Ir jeigu jūsų siela žūtų drauge su kūnu, tai apie sielos vystymąsi galima būtų visai nekalbė-

Paskutinė viltis

ti, o jūsų įsikūnijimas į gamtinį kūną būtų beprasmis.

105. Dangiškasis Tėvas žinojo apie šią būtinybę, todėl numatė jums gyvybiškai būtinos persikūnijimo sistemos slėpinį.

106. Kuomet jūs tiek kartų, kiek reikia, įsikūnijate į būtent jums reikalingą kūną.

107. Tik tą kūną ne jūs patys pasirenkate, bet jis parenkamas jums, atsižvelgiant į jūsų brandos lygį ir į tai, ko jums trūksta.

108. Sykiu jums sudaromos palankios sąlygos, kuomet naujo kūno sąmonė neprisimena daugybės jūsų praėjusio gyvenimo kvailysčių.

109. Nors sielos patirtis, po truputį kaupdama jėgas, geba kaskart vis labiau įtakoti paieškas to, kas reikalinga jaunam organizmui, 110. Kuris į pasaulį pradeda žiūrėti naujomis vaikiškomis akimis, ir todėl retkarčiais pavyksta sukaupti sieloje daugiau palankių jos formavimuisi įspūdžių.

111. Tačiau egzistuoja ir kitos aplinkybės, kai susikaupusi neigiama patirtis jau nuo vaikystės stumia vaiką į veiksmus, kurie vis labiau apsunkina jo vidinį pasaulį.

112. Tik prievarta iš šalies nieko negalima pakeisti, nes žmogus turi turėti visišką pasirinkimo laisvę.

5 skyrius

113. Šis Dėsnis galioja ne tik Visatos judriajam protui, bet yra ir sielos vystymosi Dėsnis.

114. Daugiausia, ką galima jūsų labui padaryti, kai jūs iš naujo įsikūnijate, tai parinkti palankiausias, Tiesos požiūriu, sąlygas pažinti tai, ko stokojate, atsižvelgiant į tikėtiną būsimų išbandymų kaitą.

115. Pagal tam tikrus dėsningumus tas labiausiai tikėtinas palankias sąlygas galima iš anksto numatyti, atsižvelgiant į naujai gimusio kūno savybes vienomis ar kitomis žinomomis aplinkybėmis.

116. Persikūnijimo Dėsnis leidžia kaupti jūsų sielose kūrybinę patirtį ir dvasinę jėgą, nors kūrybinė patirtis susikaupia žymiau greičiau.

117. Šio dėsnio dėka jūsų visuomenės istorijoje pavyksta sudaryti palankias sąlygas, leidžiančias kai kuriems iš jų peržengti nenormalius nematomus apribojimus, sukurtus visuomenės.

118. Tais atvejais protas, godžiai siekiantis pažinti tikrovę, anaiptol nesusijusią su galimybe patenkinti egoistinius poreikius, leido vystytis mokslui ir menui.

119. O ir dvasios srityje kai kurie iš jūsų darė svarbias pastangas, žymiai susilpninusias priklausomybę nuo instinktų ir kitų egoistinių paskatų.

41

5 skyrius

Paskutinė viltis

120. Jūsų siela paprastai įsikūnija keletą kartų, kol pasiekia reikiamą brandos lygį, po to įsikūnijimų kaita baigiasi, ir siela laukia Valandos, kuomet visi laukiantieji bus

42

jau galutinai sugrąžinti į kūną.

121. Po to persikūnijimo dėsnis išnyks kaip nebereikalingas, o jūs pradėsite visavertę gyvybinę veiklą pagal Amžinybės įstatymus.

6 skyrius 1. Bet iki šios reikšmingos ribos visą savo egzistavimo laiką jūs turėjote pasireikšti įvairiomis ryškiomis spalvomis ypatingoje savo gyvybinės veiklos srityje, 2. Kur jūsų veiklos kokybė iš pagrindų skiriasi nuo panašaus pobūdžio Visatos judriojo proto pasireiškimų.

3. Šią ypatingą jūsų gyvenimo sritį sudaro įvairiausi mėginimai apibrėžti Dangiškojo Tėvo Esmę ir užmegzti bendravimą su Juo. 4. Šie mėginimai, egoistiškai skirtingi, pasižymi didele išorine įvairove.

5. Bet tai buvo neišvengiama, turint omeny jūsų vidinio pasaulio ypatybes bei nelaisvo proto būvį.

6. Nepriklausomai nuo to, kad Visatoje egzistuoja daugybė įvairių protingų civilizacijų, jų santykis su Vienatiniu pagrįstas vienodu, visiems bendru vieningo vystymosi Dėsnio supratimu.

7. O vienoje Žemėje-Motinėlėje, kur egzistuoja vienintelė Visatoje žmonija, santykis su Dievu pasireiškia be galo skirtingai.

8. Nors sielos vystymosi Dės-

nis taip pat turi tik vieną visiems Dievo vaikams skirtą Kelią Aukštyn.

9. Maksimaliai teisingai suprasti šią Tiesą galėjo tik vieninga žmonių visuomenė.

10. Bet kadangi žmonių civilizacija sudaryta iš daugybės įvairių visuomenių, atsiribojusių viena nuo kitos egoizmo dėsnių pagrindu, tai net jeigu įvairių atskirų bendruomenių atstovų sąmonė supras, jog egzistuoja tik vienas Kelias, kiekviena tokia bendruomenė, paklusdama vis to paties egoizmo dėsniams, iškart sutapatins šią tiesą su savais, šiai bendruomenei būdingais pasisakymais apie Dievą bei vystymosi kelią.

11. Ir nuo to kolektyvinė tos bendruomenės puikybė žymiai išaugs.

12. Ir nors religinis jaunos žmonijos gyvenimo aspektas iš esmės skiriasi nuo kažko panašaus Visatos judriojo proto atstovų egzistavime, visgi būtent nežemiškasis Proto pasaulis suvaidino reikšmingą vaidmenį šio žmonių civilizacijos aspekto formavimesi.

43

6 skyrius

Paskutinė viltis

13. Be to, jaunos žmonijos vystymuisi šia prasme turėjo įtakos dar vienas svarbus įvykis, 14. Kuris pasireiškė tuo, jog kartą Visatoje viena didelė ir ganėtinai išsivysčiusi civilizacija nukrypo nuo bendrojo Proto brolių vystymosi kelio, 15. Ir nors tęsė gyvybinę veiklą, nepažeisdama Harmonijos dėsnių, tačiau siekė tokių tikslų, kurie gerokai skyrėsi nuo kitų [civilizacijų tikslų].

16. Pasakojimas apie minėtąjį atsiskyrimą buvo savotiškai pateikta Senajame Testamente kaip istorija apie puolusį angelą, pateikta vaizdiniais, atitinkančiais žmonių visuomenės išsivystymo lygį.

17. Proto pasaulyje, pasidalinusiame į dvi skirtingas savarankiško vystymosi kryptis, niekada nekyla atvira kova tarp šių krypčių atstovų.

18. O kada jų interesai susikerta dėl kokio nors objekto ar reiškinio, kuris kol kas nepriklauso nė vienam iš jų, jie stengiasi nesistumdydami tęsti skirtingus tikslus turinčias pastangas, nepažeisdami nustatytųjų Visatos dėsnių.

19. Tokiu būdu sykį dviejų nesutariančių tarpusavyje protingų pasaulių atstovų interesai susikirto dėl beivystančios jaunos žmonijos būties.

20. Ir jie ėmėsi veiksmų, kurių tikslai buvo skirtingi.

21. Visatos įstatymuose egzistuoja natūrali taisyklė, leidžianti 44

labiau išsivysčiusioms judriojo proto civilizacijoms globoti mažiau išsivysčiusias.

22. Tačiau jaunos civilizacijos vystymasis turi būti kiek įmanoma mažiau įtakojamas, jokiu būdu nepažeidžiant globotinių pasirinkimo laisvės.

23. Kadangi sielos esmėje glūdi Gimdytojo duota varomoji ypatybė, nuolat skatinanti sielą ieškoti ir atpažinti tai, kas eina iš Dangiškojo Tėvo, pirmasis žmogus juto nesąmoningą trauką ieškoti materialaus pasaulio reiškiniuose to, per ką išsamiausiai galėjo pasireikšti Kažkas, nuo Ko priklausė paties žmogaus sėkmė ir nesėkmės.

24. Pirmojo žmogaus sąmonė, matydama, kokią didelę reikšmę visuomenės gerovei turi tos visuomenės vadovo išmintis bei asmeninės savybės, pastebėdavo ir gausybę iškylančių situacijų, atnešančių visuomenei tiek naudą, tiek nuostolius, nepriklausomai nuo visuomenės vadovo savybių.

25. Primityviai mąstantis pirmasis žmogus, be galo bijantis nesuprantamų galingų stichinių reiškinių, kurių bangose jis jautėsi mažyte smiltele, nesunkiai padarė išvadą, kad už visų šių Gamtos reiškinių stovi Kažkas, be galo didis ir galingas, ir tik pagal Jo užgaidas neva vyksta visi šie reiškiniai ir įvairūs paties žmogaus gyvenimo įvykiai.

Paskutinė viltis

26. O kadangi žmogus jau spėjo protu pastebėti, jog įpykusį gentainį lengva nuraminti dovanomis, patenkinančiomis jo egoistinius jutiminius poreikius, šis primityvus stereotipas ilgam nulėmė elgesį žmogaus, mėginančio suformuoti tarpusavio santykius su Dangiškuoju Tėvu.

27. Toks primityvus supratimas, prieinamas jaunam protui, ėmė formuoti ypatingą jūsų gyvybinės veiklos sritį, kurios dėka iki šios dienos jūs mėginote nuspręsti: kas yra gėris, o kas yra blogis, kas pageidautina Dievui, o kas ne?

28. Kai kurie Visatos Proto atstovai, savarankiškai tyrinėdami pradedančios vystytis jaunos žmonijos gyvybinę veiklą, atkreipė dėmesį į tam tikras charakteringas aplinkybes.

29. Analizuojant žmonių civilizacijos gyvybinės veiklos ypatybes, pasireiškiančias gausiai ir įvairiai, buvo padaryta išvada, kad žmogų Kažkas veda.

30. Tačiau To, Kas tiesiogiai globoja jauną žmoniją, neįmanoma nei apibrėžti, nei nustatyti su Juo kokius nors santykius pagal visas turimas Proto Pasaulio galimybes.

31. Toliau buvo pastebėta, kad žmogaus mąstymas nelinkęs remtis judriojo proto atstovams būdingos logikos dėsniais.

32. O jeigu mąstymo procesų išvados visgi būna ganėtinai išmintingos, lieka visiškai neaišku,

6 skyrius

kodėl žmogus imasi veiksmų, visiškai priešingų proto išvadoms.

33. Visatos Protas taip pat suvokė, kad žmogaus gyvenime ypač reikšmingas vaidmuo tenka kažkokiai meilei, nežinomai nė vienam iš Visatos civilizacijų atstovų.

34. Nes Proto Pasaulio gyvybinėje veikloje visiškai nėra tokių sąvokų bei ryškios jausmų gamos, kokia būdinga žmogui.

35. O ypač nustebo nežemiškasis protas, aptikęs žmoguje kažkokią nemirtingą sielą, kurios dėka žmogus gali keletą kartų įsikūnyti Žemėje, o tas neįmanoma nė vienam iš Visatos Proto atstovų.

36. Kad ir kaip ilgai tęstųsi vieno ar kito materijos Pasaulio judriojo proto atstovo gyvenimas, galiausiai jis vis tiek baigiasi.

37. Po to visa sukaupta informacija pereina į planetinio Proto atmintį, o iš gyvos individualybės nieko nelieka.

38. O štai žmogus parodė, kad Visatoje egzistuoja visiškai neįprasta gyvybinės veiklos forma.

39. Nežemiškasis proto pasaulis pastebėjo, kad pasibaigus žmogaus materialaus kūno gyvenimui, pagal visiems žinomus materijos dėsnius nuo kūno atsiskiria energetinis antrininkas, kuris gali egzistuoti keletą dienų; tačiau šio periodo pabaigoje, kuomet energetinis antrininkas suyra ir susilieja su Planetos jėgos srautais, netikėtai buvo ap45

6 skyrius

Paskutinė viltis

tiktas tam tikras švytintis taškas, 40. Kuris išlieka ir ima judėti pagal jam būdingus dėsnius.

41. Ir tik todėl, kad siela sukaupė tam tikrą gyvenimišką patirtį, kuri, vaizdingai kalbant, atrodo tarsi metalo dalelės sielos audinyje, judriojo proto atstovai sugebėjo sielą pamatyti, nes gryname pavidale siela jiems nematoma.

42. Išsiaiškinę šiuos esminius jaunosios žmonijos būties ypatumus, nežemiškojo proto atstovai ėmė mėginti atsargiai ir neįkyriai įtakoti tai, kas žmonių visuomenės gyvenime intuityviai formavosi kaip primityvios pastangos užmegzti tarpusavio ryšį su Tuo, Kurio žmonės bijojo, ir Kurio prašė juos apsaugoti, 43. Pasigailėti jų ir padėti jiems patenkinti savo egoistinius poreikius.

44. Kadangi protui iš esmės būdingas siekimas stebėti ir pažinti materijos Pasaulio Kūrėją kiekviename aplinkinės tikrovės materialaus pasaulio reiškinyje, o žmogus sielos įtakoje jautė nuolatinę trauką ieškoti savo Dangiškojo Tėvo, žmogaus visuomenės gyvybinė veikla natūraliai prisipildė įvairiausių žmogaus rankų kūrinių, kuriuose žmogus troško pavaizduoti savo visagalį Globėją.

45. Žmogus nuoširdžiai tikėjo, kad jo Didysis Tikrasis Dievas gali lengvai apsireikšti bet kuriame materialiame objekte.

46. Naudodamasis tokiu žmo46

gaus proto lygiu, be to, sumaniai išnaudodamas aplinkybes, kuomet atskiri asmenys pasižymėjo sugebėjimais priimti prasmingą jiems nematomo pasaulio kreipimąsi, nežemiškasis protas mėgino duoti jaunos žmonijos sąmonei svarbius patarimus apie materijos dėsnius, kuriuos galima panaudoti gyvybinės veiklos labui.

47. Tačiau būdamas egoizmo vergu, žmogus neskubėjo dalintis šiomis žiniomis su visais artimaisiais.

48. Ir tuomet panašaus pobūdžio žinios palaipsniui susikaupdavo kokios nors siauros žmonių grupės rankose, o tie žmonės pasilikdavo sau teisę į pagarbos bei šlovės laurus.

49. Kaupiant tokio pobūdžio žinias ir teisingai jomis naudojantis, galima buvo be vargo valdyti didelį kiekį gentainių, neturinčių tokios informacijos.

50. Egoizmui pavaldus protas negalėjo nepastebėti tokio dėsningumo.

51. Ant šio pagrindo kūrėsi visos be išimties valdančiosios organizacijos, gyvuojančios iki šiol, 52. Nepriklausomai nuo to, ar jos garbina tamsą, ar prisidengia pasaulietiniais arba dvasiniais pavadinimais.

53. Tačiau bandymai įtakoti jaunos žmonių visuomenės gyvybinę veiklą pirmiausia buvo daromi ne dėl mokslinio techninio pobūdžio patarimų, kuriuos

Paskutinė viltis

nežemiškojo pasaulio atstovai davinėjo tiek per minčių ryšį [mediumus], tiek ir betarpiškai susitikdami su žmonėmis, 54. O suvokiant būtinybę visais įmanomais būdais stengtis pristabdyti laukinius žmonių visuomenių, valdomų nežaboto egoizmo, atstovų nuolatinius neprotingus veiksmus, nukreiptus į vienas kito žudymą dėl niekingų tikslų; 55. Kuomet tiek pasiektas tikslas, tiek pastangos jį pasiekti vienodai veda į paties žmogaus ir visos visuomenės susinaikinimą.

56. Visuomenė, susiformavusi ir vis dar egzistuojanti ant egoizmo dėsnių pagrindo, niekada nerodo laisvai išreikštų, natūralių pastangų kokybiškai susivienyti, tačiau tokia visuomenė turi nuolatinį vidinį polinkį į begalinį susiskaldymą ir atsiribojimą, 57. O tai šiuo atveju irgi kelia didelį pavojų žmonių civilizacijai.

58. Bet kurios visuomenės vientisumas visiškai priklauso nuo dėsnių, palaikančių kiekvieno gyvo organizmo vientisumą materijos Būties pasaulyje.

59. Jeigu koks nors organizmas deda pastangas, atitinkančias besirutuliojančios Harmonijos tėkmę, tai vystymosi informacija, Vienatinio įdėta į duotojo organizmo ląsteles, bus išsaugota, ir dėsniai, jungiantys ląsteles tam tikra tvarka, bus tvirti ir

6 skyrius

nepažeidžiami iki Harmonijos nustatytos ribos.

60. Priešingu atveju vystymosi informacija ląstelėse išsitrina, ir vientisas organizmas ima nuolat linkti į susinaikinimą, ką ir parodo vis sunkėjančios ligos.

61. Tokio pobūdžio susirgimai ir susinaikinimas neišvengiamai ištiks visus, kieno veiksmai prieštaraus Harmonijos tėkmei, 62. Nepaisant žėrinčių ilgiausių lozungų apie gėrį, kuriais kažkodėl visada stengiasi pridengti savo nerūpestingumą tie, kas skelbiasi esą Gamtos valdovai.

63. O kadangi tam tikrų dėsningumų įtakoje jūs visada linkę daryti veiksmus, vedančius jus į susinaikinimą, tai nežemiškasis protas priima natūralų sprendimą suteikti įmanomą pagalbą jaunai žmonių visuomenei.

64. Bet norint deramai ištaisyti jūsų gyvybinę veiklą, reikėjo duoti ne mokslinio-techninio pobūdžio patarimus, o filosofinį ideologinį mokymą, ir palankios tam aplinkybės jau klostėsi – formavosi religinis-mistinis jūsų gyvenimo aspektas.

65. Visatos Protas nežinojo ir negali žinoti jūsų Dangiškojo Tėvo ketinimų jūsų vystymosi atžvilgiu.

66. Todėl pamatęs jūsų nemažas problemas, kurios neišvengiamai baigtųsi jūsų žūtimi, bet nepastebėjęs jokių akivaizdžių jūsų Tėvo pastangų jus išgelbėti, 47

6 skyrius

Paskutinė viltis

nežemiškasis protas nusprendė imtis priemonių savo nuožiūra ir pradėjo atsargiai žaisti tais dalykais, kuriais jūs labai norėjote tikėti.

67. Ir jeigu jūsų tikėjimas kokiomis nors aplinkybėmis ar reiškiniais būdavo ganėtinai stiprus, tai jums būdavo po truputį duodami nereikšmingi patarimai, negriaunantys jūsų įsitikinimų ir netaisantys jūsų supratimo.

68. Bet kai tik susiklostydavo palankios aplinkybės duoti pažangesnes sąvokas, nežemiškasis protas visuomet jomis pasinaudodavo.

69. Ir tada vienoje ar kitoje visuomenėje užgimdavo idėjos, vedančios link revoliucinio esamos padėties pertvarkymo į pažangesnę.

70. Visatos Proto pasaulyje egzistuoja natūralus dėsningumas: kiekvienas [individas] suinteresuotas siekti tobulybės, ir kai tik randamas koks nors dalykas, tobulesnis už ankstesnįjį, visi vieningai tai priima.

71. Šis dėsningumas visiškai neveikia jūsų gyvenime.

72. Ir nežemiškasis protas nuolat susiduria su jam neįprasta situacija, kuomet kiekvienas žmogus, įtikėjęs į vieną ar kitą, jo supratimu, „tiesą“, šią „tiesą“ laiko vienintele teisinga bei pačia tobuliausia, 73. Ir mano, jog nieko teisingesnio už tai, kuo jis tiki, niekada daugiau būti negali.

48

74. Čia pasireiškia būtent žmogaus sielos ypatybė, turinti nulaikyti jus Dievo Rankoje, kurios jūs visomis išgalėmis ieškote, bet dažnai vietoje jos randate kažką, kas jus labai sudomina, bet neturi nieko bendra su Dievo Ranka.

75. Ir būtent dėl šitos jūsų sielos savybės jūsų gyvenime pasenusios sąvokos nepersiformuoja į pažangesnes, o tiesiog apauga papildomais naujais mokymais.

76. Būtent pagal šį principą iki šių dienų žmogaus civilizacijos egzistavimo istorijoje nuolat gimsta nauji tiek religinės, tiek filosofinės krypties mokymai bei pakraipos.

77. Vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad filosofiniuose mokymuose prisirišimas prie nustatytų dogmų dažnai būna žymiai silpnesnis.

78. Bet nieko kito, kaip tik diegti vis daugiau naujų mokymų, nežemiškasis protas negalėjo padaryti.

79. Juolab buvo matyti, jog nors įvairių mokymų daug, visgi kiekvienas išties trokštantis išminties žmogus gali kaupti reikiamus turtus [žinias], bešališkai tyrinėdamas įvairius mokymus, ieškodamas juose didžiausių vertybių.

80. Tačiau net ir protingai teikiant pagalbą, nežinomame reikale galima duoti klaidingus patarimus.

Paskutinė viltis

81. Ši aplinkybė gerai žinoma nežemiškajam protui, globojančiam žmonių visuomenę.

82. Todėl kiekvieną kartą, pasiuntę žmonėms kokį nors pamokymų komplektą, jie kurį laiką analizuoja realiai išryškėjančias klaidas, kurių neįmanoma iš anksto numatyti.

83. Po to, jeigu tam susidaro reikiamos palankios aplinkybės, nors tai būna labai retai, siunčiamos naujos sąvokos su tikslesnėmis pataisomis, 84. Kurios pasireiškia naujoje jau egzistuojančio mokymo pakraipoje arba naujame mokyme.

85. Tačiau patarimuose, kaip jums geriau vystytis, neišvengiamai išryškėja labai daug klaidų.

86. Juolab kad jūsų atveju nežemiškajam protui tenka analizuoti svetimo jų prigimčiai vystymosi Dėsnio pasireiškimus.

87. Kur dažnai du įvairialyčiai dėsniai vienu ir tuo pačiu atveju reikalauja priešingos reikšmės veiksmų.

88. Šito praktiškai neįmanoma teisingai suprasti be atvirai išreikštos tiesioginės Didžiojo Dievo pagalbos.

89. Tačiau materijos Pasaulio protas tęsė savo veiklą, mėgindamas pagal galimybes duoti jaunai žmonijai tai, ką manė esant geriausia tolesniam žingsniui, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, susidariusias vienoje ar kitoje nedidelėje visuomenėje.

6 skyrius

90. Šitaip nežemiškasis protas iki šiol tebeveikia visoje Žemėje Motinėlėje.

91. Jam visai nesudėtinga iliustruoti savo pamokymus kokiais nors jums nežinomais materijos pasaulio reiškiniais, kuriuos jūs priimate kaip stebuklus, tačiau egzistuoja kita problema, žymiai sumažinanti galimybes įtakoti žmogaus visuomenės gyvybinę veiklą.

92. Problema yra ta, jog viename žmoguje itin retai pasitaiko dvi būtinos sąlygos.

93. Viena sąlyga – žmogaus sugebėjimas pasirinktinai priimti kreipimąsi tik sąmonės lygmenyje, o padaryti tai be žalos jums dėl tam tikrų priežasčių yra labai sudėtinga.

94. Antroji sąlyga – žmogaus vidinio pasaulio ir sąmonės kokybė turi būti tokiame lygyje, kad jis galėtų deramai atlikti ypač sudėtingą žmogui misiją.

95. Aptikti tokį derinį tarp daugybės žmonių buvo nepaprastai sunku.

96. Juolab kad padėtį visada komplikuoja nuolatinis jau egzistuojančių mokymų pasekėjų pasirengimas, tiesiogiai priklausomas nuo egoizmo bei primityvaus prietaringo sąmonės būvio, persekioti visų naujų idėjų skelbėjus.

97. Bet vis dėlto nežemiškiesiems protingiesiems globėjams pavykdavo šio to pasiekti, ir žmonių 49

6 skyrius

Paskutinė viltis

civilizacijos formavimosi istorijoje iš jūsų brolių tarpo iškildavo vis daugiau reikšmingų vardų.

98. Tokiu būdu, taisydamas tai, ko jaunai žmonijai pavyko savarankiškai pasiekti religiniamemistiniame formavimesi, ir tiesiogiai dalyvaudamas visų naujų religinių mokymų, išskyrus vieną, atsiradime, nežemiškasis protas mėgina jus mokyti nedaryti to, kas veda jus ir visą žmonių civilizaciją į susinaikinimą.

99. O kadangi jūsų tikrojo vystymosi dėsniai Visatos Protui nežinomi, tai remdamiesi tuo, kas jūsų gyvybinėje veikloje nežemiškajam protui labiausiai suprantama – o tai yra visi jūsų kūno ypatumai ir kai kurios gamtinių-jausminių ypatumų bei sąmonės savybės – [jūsų globėjai] atskleidė jums daug ką iš to, kas būdinga tik materijos Pasaulio judriojo proto atstovų vystymuisi.

100. Tai ir teisingumo dėsnis, kurį vieni supranta kaip įstatymą „Akis už akį“, o kiti, kitaip suvokiantys tikrovę, supranta kaip neišvengiamo atpildo dėsningumą, egzistuojantį Gamtoje ir pavadintą žodžiu „karma“.

101. Tai ir įvairiausi gyvybinių energijų, tekančių tam tikrais kūno kanalais, reguliavimo metodai, ir visokiausi psichoemocinių energijų išlyginimo būdai, 102. Kurie aptinkami kai kuriuose tibetiečių mokymuose bei 50

jogos mokyme kartu su įvairiomis meditacijomis, savo ruožtu atveriančiomis žmogaus sąmonę kurio nors tuo suinteresuoto nežemiškojo šaltinio įtakai.

103. Ir visa tai klaidingai pateikiama kaip būtini sielos vystymuisi dalykai, nors su siela šie metodai neturi visiškai nieko bendro; 104. Tai ir užuominos jums apie egzistuojantį persikūnijimo dėsnį.

105. Bet kadangi pats dėsnis buvo nežinomas, tai kai kuriose visuomenėse natūraliai susiformavo klaidinga samprata apie begalinę persikūnijimų virtinę ir apie tai, kad žmogaus siela neva gali įsikūnyti į augalus, akmenis bei gyvūnus; 106. Tai ir vertingos pastangos padėti jums suvokti vienatinio Dievo, sukūrusio jus, egzistavimą.

107. Mat retsykiais skirtingose visuomenėse iškildavo primityvi daugdievystės samprata.

108. Bet vėlgi nežinodamas tikrosios jūsų Dangiškojo Tėvo Esmės, nežemiškasis protas daug ką atskleidė jums per įvaizdžius, kurie jums buvo labiau suprantami ir kuriuos jūs patys norėjote matyti savo Dievo Esmėje, 109. Todėl jūsų Dievui dalinai būdavo priskiriama tai, kas būdinga tik materialiosios Būties Kūrėjui.

110. Ir tada jums būdavo pateikiami pasakojimai apie Vienatinį Kūrėją, sukūrusį Dangų ir

Paskutinė viltis

Žemę, o taip pat visą kūrinijos pasaulį ir žmogaus kūną; 111. Apie tai, kad Didysis Kūrėjas myli ir baudžia, gali panorėti padėti jums, o gali įpykęs nusisukti nuo jūsų; apie tai, kad Jis išmintingas bei gudrus ir pats sprendžia, ko pasigailėti, o ką nubausti.

112. Kalbos apie Aukščiausiojo rūstybę turėjo tik vieną tikslą: sukėlęs jums tikėtiną tokiu atveju bausmės baimę, nežemiškasis protas troško sulaikyti jus nuo nežabotų grubių veiksmų, prieštaraujančių Harmonijai.

113. Tačiau tokios rūšies baimę galima palaikyti tik tuo atveju, jeigu kiekvienas žmogus bus nedelsiant griežtai baudžiamas už kiekvieną neva Dievo duoto įstatymo pažeidimą.

114. O kadangi būtent šito jūs dažnai nepastebite, tai daugelis lengvai nusikrato baimės ir dar drąsiau imasi pavojingų gyvybei veiksmų.

115. Visos aprašytosios ir kitos emocinės savybės, priskiriamos jūsų Dangiškajam Tėvui, iš tiesų neturi visiškai jokio ryšio nei su materijos Būties Kūrėju, nei su jūsų Dievu.

116. Bet jūs labai linkę iškart visu tuo patikėti, ir todėl matydamas, kad jums tai svarbu, nežemiškasis protas gausiai teikė jums tokias žinias, inscenizuodamas įvairias situacijas, kuomet į jus kreipdavosi neva pats Dievas.

6 skyrius

117. Ir tada koks nors pranašas, sąmonės lygmenyje užfiksavęs tam tikrą jam reikšmingą reiškinį, išgirsdavo neva Dievo kreipimąsi į jį, 118. Kuris po to būdavo užrašomas ir paskelbiamas tiems, kam buvo skirtas. Dažnai visa tai lydėdavo išoriniai, visiems įvykio dalyviams matomi ženklai.

119. Visatos Protas, sugebantis nustatyti labiausiai tikėtinus artimos ateities įvykius vienos ar kitos visuomenės gyvenime arba atskirų tos visuomenės atstovų likime, galėjo lengvai įterpti į tokį kreipimąsi kai kurias pranašystes, kurios vėliau pasitvirtindavo ir tuo sustiprindavo pranašo autoritetą.

120. Dauguma mokymų nuo to ir prasidėdavo: nežemiškasis protas tiesiog išrinkdavo iš jūsų tarpo tuos, kas turėjo pasireikšti kaip pranašai, žyniai, šamanai ir kitokie mokytojai, galintys paskelbti būtinus įspėjimus ir tikslesnius patarimus artimiesiems ar visai bendruomenei, kuriai šie skelbėjai priklausė.

121. Greta šio reiškinio ir mūsų dienomis tebėra atvejų, kai kuris nors iš galingųjų Visatos Proto hierarchų asmeniškai užvaldo Žemėje gimusį kūną.

122. Į tokį kūną siela neįsikūnija.

123. Vieno iš Visatos pasaulių hierarchas nuo seno globoja Žemės Motinėlės indiškąjį regioną, 51

6 skyrius

Paskutinė viltis

124. Būtent todėl šio Žemės kampelio žmonių tikėjimuose atsirado tokie vardai kaip Krišna, Šiva, Višnu ir kiti.

125. Pasireikšdamas tarp jūsų indiškųjų brolių pasirinktajame kūne, jis atlieka gausybę veiksmų, kurie sukelia begalinę žmonių nuostabą bei susižavėjimą, kadangi jis valdo materijos dėsnius tokiame lygyje, kuris net ir daugelio jo paties gentainių požiūriu yra labai aukštas.

126. Kol kas dar labai ribota žmogaus sąmonė lengvai priima šiuos veiksmus kaip stebuklus, kuriuos daryti gali neva tik pats Dievas.

127. Šis ateivis savarankiškai praneša savo klausytojams visa, ką mano esant reikalinga pasakyti.

128. O šiuo atveju tai vis tie patys Vedų teiginiai, kuriuos jis pats skelbė gilioje senovėje šiame pačiame krašte, 129. Tik kaskart su atskirais papildymais bei pataisymais, kadangi žmogus natūraliai vis nukrypsta nuo teisingo senųjų įstatymų supratimo, o kartais pasimeta net ir kai kurie elementai, sudarantys tuos įstatymus.

130. Visi reikšmingi mokymai, nežemiškojo proto kruopščiai diegiami į žmonių visuomenių gyvenimą, gausiai byloja apie didingus reiškinius, apie daugelį materijos dėsnių, naudingų tik materialiam kūnui su visais jo energetiniais reiškiniais; o tai, 52

kas palanku būtent sielos vystymuisi, atkleidžiama labai nežymiai ir labai primityviai, 131. Tačiau iš neišmanymo daugelis su jumis susijusių materijos dėsnių pasireiškimų gausiai prismaigstomi neva dvasinio vystymosi sąvokų.

132. Bet tai nėra sąmoningas svarbiausiųjų dėsnių nuslėpimas; tiesiog tie dėsniai nežinomi nei pačiam žmogui, nei jo nežemiškiesiems globėjams.

133. Tačiau kad ir kaip stengėsi nežemiškasis protas ilgus amžius kantriai ir nenuilstamai įvesti įvairias, kaskart vis tobulesnes moralines ir etines sąvokas, kurios, susiformavusios į pažangesnį mokymą, tam tikrais laikotarpiais galėdavo netgi jungti kovojančias tarpusavyje mažas bendruomenes į sąlyginai stabilią stambią visuomenę, - vis dėlto jam niekaip nesisekė padėti žmonijai įveikti atkakliai atsirandantį susiskaldymą tarp skirtingų visuomenių, 134. Kuris gimsta iš nuolat pasireiškiančių įvairiausių egoistinių prieštarų, kurių niekada nepavyksta protingai išspręsti vien dėl egoizmo kaltės.

135. Daug amžių trukusios nežemiškojo proto pastangos, turėjusios paskatinti jūsų vystymąsi, o tai reiškia – būtinai sutramdyti egoizmą, – nedavė jokių rezultatų.

Paskutinė viltis

136. Egoizmas koks buvo, toks ir liko, ir tik nežymiai keitė pavidalą, puikiausiai prisitaikydamas prie naujų išorinių aplinkybių.

137. Dėl to išlieka nė kiek nepakitusi ta aplinkybė, kad gyvenanti vienoje Žemėje Motinėlėje gausi vieno Dangiškojo Tėvo vaikų Šeima yra absurdiškai susiskaldžiusi.

138. Artėjant nūdienos laikotarpiui, kada, kaip jau prieš daugelį amžių nuspėjo nežemiškasis protas, bus galutinai nuspręstas žmogiškosios civilizacijos likimas, nežemiškasis pasaulis griebėsi paskutinių pastangų, turėjusių sukurti geraširdiškiausią atmosferą žmonių visuomenės gyvybinėje veikloje, knibždančioje visokiausių religinių-mistinių susivienijimų.

139. Kadangi nežemiškasis protas neįstengė suvesti visas jūsų pastangas šioje srityje į vieną, patį tobuliausią moralinį etinį mokymą, jis pabandė bent jau organizuoti visų pagrindinių mokymų pakantų sugyvenimą lygiomis teisėmis ir sąlygomis, 140. Kad svetimumo praraja tarp tikėjimų kiek įmanoma užsitrauktų; 141. Tai ir pasireiškė naujuose mokymuose tiek su didesne religine pakraipa, tiek ir su didesne pakraipa į sąmonės pusę.

142. Taip atsirado Bachaji, Agnijogos ir kai kurie kiti mokymai.

143. Tačiau greta ryškių masinių

6 skyrius

Visatos Proto atstovų pastangų padėti jaunai žmonijai buvo dedama nemažai pastangų ta pačia kryptimi, tik siauresnio poveikio, bei, kas pasirodė neišvengiama, buvo dedama ir iki šiol yra dedama, ypač šiomis dienomis, nemažai pastangų priešinga jūsų vystymuisi kryptimi.

144. Jeigu nuo tam tikro laiko Visatos Pasaulyje vietoje vienos Proto vystymosi krypties ėmė egzistuoti dvi skirtingos kryptys, nepažeidžiančios Harmonijos ribų, tai dviejų tokių pasaulių interesams natūraliai susikirtus viename ir tame pačiame reiškinyje, gali susidaryti prieštaringos nuomonės, kokios pastangos turėtų būti daromos to reiškinio atžvilgiu.

145. Ir tada, nesikišant į betarpiškus kitos pusės veiksmus, daromos savarankiškos pastangos.

146. Materialiosios Būties Pasaulyje egzistuoja įstatymas, draudžiantis išsivysčiusioms judriojo proto civilizacijoms tiesiogiai kištis į jaunos judriojo proto civilizacijos vystymąsi, pažeidžiant jaunos visuomenės atstovų pasirinkimo laisvę nuo tam tikro jos formavimosi lygmens.

147. Nežemiškasis protas neturi teisės kištis į jūsų visuomenės vystymąsi, pažeisdamas jūsų pasirinkimo laisvę.

148. O pasirinkimo laisvės nepažeidžiančiu poveikiu laikomas tam tikros informacijos skiepiji53

6 skyrius

Paskutinė viltis

mas į jūsų sąmonę jos normalios veiklos periode.

149. Mat jūs išsaugote visišką pasirinkimo laisvę, kaip reaguoti į gautą informaciją.

150. Bet jeigu jūsų protas turėtų galimybę be iškraipymų įsisąmoninti tikrovės vyksmą, kaip tai daro nežemiškųjų pasaulių atstovų protas, tuomet minėtasis dėsnis užtikrintų lygias sąlygas visiems, kas patenka jo poveikin.

151. O kadangi jūsų proto veikla dar tebėra visiškai priklausoma nuo gamtinių-egoistinių ypatumų, tai bet koks jam daromas išorinis poveikis, teisingai įvertinus jūsų silpnybes bei prisirišimus, užtikrina reikiamą neprotingą jūsų reakciją į daromą poveikį.

152. Ir nors jūs irgi turite visišką pasirinkimo laisvę sprendimų priėmimo prasme, jūsų žingsniai

54

lengvai nuspėjami.

153. Vadinasi, nežemiškojo proto atstovams ganėtinai lengva paveikti jūsų vystymąsi, nepažeidžiant Harmonijos pasirinkimo laisvės dėsnio.

154. Viskas priklauso nuo to, kokio turinio ir kokybės informacijos srautas bus nukreiptas į jūsų sąmonę, atsižvelgiant į jūsų naivumą ir tikrųjų savo vystymosi dėsnių neišmanymą.

155. Ir jei senovėje jūsų proto sugebėjimai priimti subtilesnius informacijos srautus buvo retas reiškinys, tai dabartiniais laikais tokie sugebėjimai pasireiškia jumyse žymiai dažniau, 156. Kaip natūralių pokyčių jūsų proto vystymesi rezultatas.

157. Ir dabar jūsų gerovė priklauso tik nuo to, ar budri bus jūsų širdis.

7 skyrius 1. Sugebėjimo justi ir suvokti vis subtilesnius reiškinius augimo kelyje – kadangi toks vystymasis vyksta tik viena kryptimi – kiekviena pasiekta riba parodo tik išsiplėtusias galimybes suvokti tai, kas praeita iki šiol.

2. Tai matas, apibrėžiantis diapazoną nuo pačių grubiausių reiškinių iki duotosios pasiektos ribos, bet ne toliau subtilesniųjų reiškinių atžvilgiu.

3. Ši sąlyginė matavimo tiesė materijos Būties pasaulyje grubiausiųjų reiškinių pusėje prasideda nuo žvaigždinių-planetinių būvių, o subtiliausiųjų pusėje baigiasi materijos Pasaulio Kūrėjo Būtimi.

4. Nuo žvaigždinio-planetinio būvio į Vienatinio pusę pasireiškiantiems materijos dėsniams vis labiau subtilėjant, energetiniai reiškiniai vis labiau įvairėja, 5. Ir persipindami tarpusavyje pagal įmantrius dėsningumus, laiko Pasaulio Būtį Harmonijos būsenoje begalinės plėtros kelyje.

6. Materijos Pasaulio judriojo proto atstovai, kaip ir kiti įvairių sąmonės formų nešėjai, natūra-

liomis sąlygomis visada gimsta būvyje, artimiausiame žvaigždiniam-planetiniam būviui.

7. Tačiau, skirtingai nuo kitų, judrusis protas – vienintelė forma, turinti galimybę judėti į subtilesnių materijos Pasaulio reiškinių pusę, tobulindamasi vis subtilesnių Visatos dėsnių pasireiškimų pažinime; 8. Todėl judriojo proto atstovai vystydamiesi tampa vis aktyvesniais Kūrėjo Valios vykdytojais, Harmonijos labui dalyvaujančiais besiplečiančio materijos Pasaulio procesuose.

9. Šiame judriojo proto tobulėjimo kelyje egzistuoja kraštutinė riba, nutolusi nuo Kūrėjo per tam tikrą atkarpą minėtojoje matavimo tiesėje į grubesniųjų reiškinių pusę, ir toliau tos ribos judrusis protas neturi tobulėti, 10. Nes išnyks prasmė, įdėta į jį iš pat pradžių.

11. Tokia Vienatinio nustatyta riba Harmonijos labui apriboja judriojo proto galimybių plėtrą.

12. Didysis Kūrėjas, kurdamas Savo dėsnius ir perpindamas juos tarpusavyje, sukūrė tokią 55

7 skyrius

Paskutinė viltis

harmoningą energetinę terpę, kad kiekvienas tik užgimęs gyvybinis reiškinys jau turi savo esmėje tam tikrą gyvybiškai būtiną Gimdytojo informaciją, 13. Kurios dėka naujai gimusysis, skatinamas instinktų, ima natūraliai judėti link reikiamos, būtent jam skirtos vietos.

14. Judrusis protas irgi gimė jau egzistuojančios Būties labui, turėdamas savo pradmenyje savitą Gimdytojo informaciją.

15. Judriojo proto ypatumas buvo kuriamas pagal principą, kuris tam tikrame vis subtilesnių materijos Pasaulio reiškinių pažinimo etape nustos vystytis, kadangi daugiau nebegalės tęsti pažinimo ta kryptimi.

16. Tai ir yra riba, Kūrėjo nustatyta šiam išskirtiniam atvejui Visatoje.

17. Būtent ties šia riba baigiasi tas gėris, vardan kurio buvo sukurtas judrusis protas ir kurio turi būti siekiama būtent iki šitos ribos.

18. Minėtoji riba ypatinga tuo, kad už jos prasideda dar subtilesni materijos pasireiškimai, visa savo įvairove sklindantys iš materialiosios Būties Kūrėjo, ir juos suvokti bei pažinti gali tik kokybiškai kita sąmonės forma – 19. Supersąmonė, kokią turi Pats materijos Pasaulio Būties Kūrėjas.

20. Supersąmonės atžvilgiu judriojo proto sąmonės ypatybės 56

tėra grubi išraiškos forma.

21. Todėl judrusis protas niekada neįstengs pažinti Kūrėjo Esmės.

22. Ir būtent todėl jaunos žmonijos sąmonėje atsirado Dievo nepažinumo sąvoka.

23. O tam, kad jūs įgautumėte nors menkiausią supratimą apie jūsų Dievo Gardžiakvapę Esmę, būtina pratęsti minėtąją įsivaizduojamąją matavimo tiesę, priartėjusią prie Pasaulio Kūrėjo, dar toliau už Jo ribų per tam tikrą sąlyginių vienetų kiekį.

24. Jeigu Vienatinio kryptimi matavimo tiesė eina link vis subtilesnių materijos dėsnių pasireiškimų, tai už Vienatinio ribų duotoji tiesė gali vystytis tik link supersubtilaus būvio.

25. Supersąmonės ypatybės leidžia jai suvokti supersubtilaus būvio egzistavimą materijos Būties terpėje, bet ir ji bejėgė visavertiškai pažinti Esmę To, Kas egzistuoja tame supersubtiliame būvyje.

26. Pasaulio Kūrėjo padėtis yra tas atskaitos taškas, iš kurio įmanoma visiškai kontroliuoti visus materijos dėsnius, pasireiškiančius matavimo tiesės intervale nuo Kūrėjo iki paties grubiausio būvio.

27. O atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja dar ir tam tikra sąlyginė matavimo tiesės atkarpa supersubtilaus būvio kryptimi, galima teigti, jog galimybės valdyti materijos dėsnius vienodu grei-

Paskutinė viltis

čiu mažėja tolstant nuo Pasaulio Kūrėjo tiek supersubtilaus būvio kryptimi, tiek paties grubiausio būvio kryptimi.

28. Iš vienos pusės kontroliavimo galimybes apriboja sąlyginio kontroliuojamojo reiškinio grubumas, iš kitos – paties dėsnio, kuriuo sąlyginai būtina valdyti, grubumas.

29. Kaip ir materijos Būties Kūrėjas, Didysis žmonių giminės Dievas taip pat pasižymi Supersąmone, bet su tam tikrais skirtumais, atspindinčiais jūsų Dangiškojo Tėvo Esmės supersubtilius ypatumus.

30. Supersąmonė taip pat leidžia Tėvui suvokti ir pažinti visus Pasaulio dėsnius, 31. Tą Jis ir darė Savo didžiosios vienatvės laikotarpiu.

32. O vieną ypatingos svarbos akimirką Didysis Dievas pamatė, kokiu būdu galima Palaimingai paveikti vis plačiau besivystančius Visatos dėsnius, 33. Ir nepažeidžiant paties Visatos vystymosi Dėsnio, glaudžiai susieti Savo Palaimingus Ypatumus su kai kuriais materijos dėsnių pasireiškimais.

34. Toks ilgalaikis sąlytis neišvengiamai turi žymiai modifikuoti materijos dėsnių savybes ir duoti rezultatą, dar neregėtą Visatoje.

35. Ir pati modifikacija neprieštaraus materijos Pasaulio Būties Harmonijai.

7 skyrius

36. Bet kai tokie pasikeitimai pasklis po visą Visatą, Pasaulio energetinė terpė įgaus naujų gardžiakvapių ypatumų, duodama galimybę Harmonijai įgauti kokybiškai naują, tobulesnį pavidalą.

37. Šiam globaliam Sumanymui įvykdyti reikalinga Amžinybė žemiečių supratimu.

38. O Didžiojo Dievo Švenčiausios Valios išpildymui tapo reikalingas jūsų gimimas.

39. Bet gimimas ne tam, kad jūs iš neišmanymo, egoizmo įtakojami, klaidingai supratę tikslą, dėtumėte pastangas grįžti pas savo Dangiškąjį Tėvą, 40. Į kažkokį išorinį pasaulį, kur jūs neva be galo ragausite tariamas gėrybes ir sotinsitės malonumais.

41. O tam, kad amžinai keliautumėte ten, kur jus ves Tėvas Visatos žvaigždžių keliais, paklusniai ir pasiaukojamai vykdydami visa, ką jums skirs Tėvas.

42. Kur tikrųjų gėrybių ragavimu taps jūsų nesavanaudis begalinis kūrybinis darbas aplinkinio Pasaulio gerovei.

43. Tiksliausiam Didžiojo Sumanymo įgyvendinimui tiko tik organizmas su judriojo proto ypatybėmis, nes jis vienintelis turi galimybę laisvai ir savarankiškai judėti Visatos platybėse, turėdamas nemenkas galimybes aktyviai įtakoti materijos Pasaulio reiškinius.

57

7 skyrius

Paskutinė viltis

44. Beliko įskiepyti dvasinius ypatumus į išrinktojo organizmo materijos pasireiškimo dėsnius.

45. Kadangi tarp išrinktojo kūno energetinių savybių kokybės ir Dievo dvasinio ypatumo kokybės yra pernelyg didelis skirtumas, Dangiškasis Tėvas ėmė kurti jūsų sielas su labiau sutankintomis dvasinėmis ypatybėmis, 46. Todėl sielos pagal savo energetines savybes yra panašesnės į tankaus materialaus kūno subtiliąsias energetines savybes.

47. Tai sudaro palankias sąlygas tam, kad taptų įmanomas būtinas dviejų skirtingos prigimties dėsnių susijungimas ir paskesnis susiliejimas.

48. Šitaip Dievo sukurtos jūsų sielos negali savarankiškai mąstyti, nes joms neįmanoma duoti Supersąmonės sugebėjimų, o kitokios sąmonės formos supersubtiliuose būviuose neegzistuoja.

49. Todėl visa tai, ko jums šia prasme trūksta, turi būti gauta pasitelkus egzistuojančias judriojo proto ypatybes.

50. Tačiau jūsų siela sugeba kaupti informaciją jausmiškai pagrįstų vaizdinių pavidalu, 51. O tie vaizdiniai laikui bėgant vis aktyviau įtakoja kūno gamtinius-jutiminius bei protinius ypatumus.

52. Siela, palikusi kūną ir nutraukusi ryšius su materialaus kūno bei proto dėsniais, netenka 58

galimybės vystytis ir išvis kaip nors keistis.

53. Kai tik buvo sukurtos pirmosios sielos su įdėta į jas būtina pagalbine informacija, prasidėjo nepaprastos svarbos pasaulinis Įvykis – pirmieji jūsų įsikūnijimai.

54. Po to Tėvas ėmė atidžiai stebėti Jo Valios vykdymo rezultatus.

55. Dviejų skirtingos prigimties dėsnių susijungimo slėpinys dar niekada nevyko Visatoje, ir nė viena, net menkiausia materijos Pasaulio Būties dalelė neturėjo jokios informacijos apie tai.

56. Todėl jaunajai žmonijai iškilo sudėtingiausias uždavinys praeiti apsisprendimo etapą visiškai savarankiškai, kadangi nė vienas aplinkinės tikrovės reiškinys negali nurodyti teisingos tikrojo dvasinio vystymosi krypties.

57. O pirmasis pagrindinis tikslas, iškeltas žmonijai pirmajame formavimosi etape, pasireiškia būtinybe pažinti savo tikrąją esmę, savo tikrąjį santykį su aplinkine tikrove ir tikrus tarpusavio santykius su savo Dangiškuoju Tėvu.

58. Ir tik po to žmonija galės pradėti visavertiškai vykdyti savo tikrąją, Didžiojo Dievo nustatytąją misiją Visatoje.

59. Netrukus po pirmųjų įsikūnijimų žmonių visuomenės gyvybinės veiklos procesas labai greitai įgavo chaotišką charakte-

Paskutinė viltis

rį su ryškiai išreikštais agresijos protrūkiais, 60. O tai sudarė negatyvias, pavojingas jūsų gyvybei sąlygas, kuriomis jūsų materialusis kūnas ėmė nuolat linkti į susinaikinimą.

61. Jeigu jūsų siela negalėtų savarankiškai egzistuoti neribotą laiką po kūno suirimo, tai Švenčiausiasis Didžiojo Dievo Sumanymas pakeisti materijos Pasaulio Harmoniją būtų nė neužgimęs, 62. Nes tokį Sumanymą būtų neįmanoma įvykdyti.

63. Bet kadangi jūsų siela gali egzistuoti ne tik visiškai nepriklausomai nuo kūno, bet ir be galo ilgai, nė kiek nepakisdama, Didysis Dievas sukūrė tam tikrus dėsnius, kurie atsako už palankiausius jūsų vystymuisi persikūnijimus, 64. Ir dėl kurių tapo įmanoma po truputį stumti jus formavimosi keliu.

65. Tačiau pats persikūnijimo slėpinys tokiu pavidalu egzistuos tik pirmojo žmonijos apsisprendimo etapo eigoje.

66. Šiame kreipimesi nekalbėsiu apie įvairias už persikūnijimą atsakingų dėsnių ypatybes, nei apie tuos, kurie yra būtent už tai atsakingi ir pasitinka jus švytinčių būtybių pavidalu po to, kai paliekate kūną; noriu tik pateikti keletą svarbių paaiškinimų.

67. Palikusi kūną ir netekusi visų grubių energetinių ryšių,

7 skyrius

būdingų gyvam materialiam kūnui, jūsų siela išsaugo savo atmintyje visus vaizdinius, pagrįstus vien tik jausminiais pasireiškimais, sukauptus kūno gyvenimo eigoje iki to momento, kai siela paliko kūną.

68. Visi jūsų jausmai bei pojūčiai, kurie ryškiai pasireiškė ir buvo sąmoningai suvokti jūsų santykyje su aplinkine tikrove, priklausomai nuo jūsų prisirišimo laipsnio bei kokybės, išlieka atsiskyrusios nuo kūno sielos atmintyje, išsaugodami tokią pačią kokybę ir potyrio stiprumą.

69. Ir toliau per visą naujo galimo įsikūnijimo laukimo laikotarpį šie charakteringi potyriai išlieka nepakitę, 70. Kadangi siela nustoja keistis iškart, kai tik netenka ryšio su atitinkamais materijos dėsniais, mat vien tik ryšyje su jais siela gali keistis kokybiškai bei keisti atminties turinį.

71. Iš to jums nesunku bus suprasti, kad kuo daugiau neigiamų, nemalonių potyrių jūs sukaupėte iki atsiskyrimo nuo gamtinio kūno momento, tuo daugiau kančių jūs neišvengiamai turėsite iškęsti per visą egzistavimo be kūno laiką, kuomet visiškai neįmanoma kažką pakeisti.

72. O didžioji dauguma jūsų visos savo egzistavimo istorijos eigoje nuolat kaupiate beveik vien tik grubius ir jums nemalonius jausminius prisirišimus.

59

7 skyrius

Paskutinė viltis

73. Tačiau ypač dideli sunkumai laukia tų, kad užbaigia gyvenimą savižudybe.

74. Nes paprastai prie tokio susinaikinimo būdo žmogų priveda sudėtingi ir sunkūs išgyvenimai, nuo kurių jis ir nori pabėgti tokiu neteisingu būdu.

75. Nes iš tikrųjų įvyksta ne pabėgimas, o duotųjų ypač nemalonių išgyvenimų užfiksavimas metams, o kartais ir dešimtmečiams, ar net amžiams, kol natūraliomis aplinkybėmis atsiras kūnas su savybėmis, palankiausiomis būtent šios sielos vystymuisi.

60

76. Tokiu atveju egzistavimas be kūno virsta neįsivaizduojama kančia.

77. Tai kodėl neatsiradus idėjai apie pragaro egzistavimą, kuri per paprastus primityvius įvaizdžius, sukeliančius prietaringą baimę, galėjo bent kažkiek pristabdyti jūsų pastangas šitaip pasielgti.

78. Tik šiame kreipimesi aš neliesiu dėsningumų, susijusių su pragaro ir Rojaus egzistavimu, nors iš to, kas pasakyta, jūs jau galėjote padaryti kai kurias teisingas išvadas.

8 skyrius 1. Taigi įvyko pirmieji įsikūnijimai, ir jauna žmonių civilizacija nesąmoningai įžengė į apsisprendimo slėpinį.

2. Didysis Dangiškasis Tėvas matė, kad jauna žmonija per savo poelgių esmės neišmanymą ryžtingai pasodino globalaus egoizmo sėklą, simbolizuojančią neišvengiamai tragiško būsimojo tapsmo esmę.

3. Po to natūraliai buvo pasirinkta ta vystymosi kryptis, kurios būdingiausias bruožas – moksliniai-techniniai pasiekimai.

4. Bet jeigu Visatos judriojo proto atstovams tai yra vienintelis pagrindinis vystymosi kelias, tai žmonijai šis kelias tapo akligatviu.

5. Ir ypač pavojingą vaidmenį turėjo suvaidinti tai, kad mokslinių-techninių pasiekimų vaisius žmogus būtinai nukreips į gamtinių-instinktyvių egoistinių poreikių tenkinimą.

6. Bet šioje situacijoje nieko negalima buvo padaryti, nes tai buvo natūralus dar neįgavusios reikiamos jėgos sielos dvasinių ypatybių ir kūno gamtinių ypa-

tybių persipynimo rezultatas.

7. Grūdas buvo pasodintas, ir iš jo labai greitai išdygo bjaurus medis su gausybe nuodingų, niekam Pasaulyje nereikalingų vaisių.

8. Dalį tų vaisių suvalgo patys žmonės, aktyviai visokiausiais būdais demonstruodami vienas kitam tokio valgymo svarbą, 9. Nors po kiekvieno suvalgyto nuodingo vaisiaus žmogus suserga vis sunkiau išgydomomis ligomis, vedančiomis į susinaikinimą begalę žmonių, skendinčių garsiose dejonėse.

10. O likę nepaliesti vaisiai patys krenta ant žemės aplink melo medį, vis labiau tą žemę apnuodydami.

11. Ir jau nuo seno buvo matyti: kad ir koks gremėzdiškas beišaugtų šis medis, užnuodijęs dirvą po savimi jis neišvengiamai pats susinaikins.

12. Iš anksto buvo žinoma, kad tokia lemtinga žmonių civilizacijai riba taps Harmonijos nustatyta riba, kurios žmonija su tokiomis savo gyvybinės veiklos savybėmis neįveiks.

61

8 skyrius

Paskutinė viltis

13. Tačiau žmonių civilizacijos gyvybinėje veikloje be Didžiojo Dievo numatytų sunkumų ėmė vykti ir kiti padėtį komplikuojantys įvykiai.

14. Vienas jų prasidėjo natūraliai, pagal Visatoje egzistuojantį dėsnį, reguliuojantį Visatos Proto pastangas suteikti pagalbą jaunoms, pradedančioms vystytis judriojo proto civilizacijoms, 15. Vienos iš kurių gyvybinės veiklos forma smarkiai suglumino Visatos proto atstovus.

16. Tuomet į jūsų sąmonę pradėta iš visų pusių diegti įvairiausias moralines-etines sąvokas bei normas, kurios, nežemiškojo proto vertinimu, buvo pačios reikalingiausios jums duotajame jūsų gyvenimo laikotarpyje.

17. Paskui kurį laiką stebimi pokyčiai, vykstantys jumyse dėl to, kas buvo atsiųsta iš aukščiau; atsižvelgiant į charakteringus nukrypimus, natūraliai atsirandančius jūsų veikloje, vėl siunčiamas koks nors naujas mokymas.

18. Tokiu būdu kiekvienas eilinis religinis-mistinis mokymas įvedamas į jūsų visuomenės gyvenimą, būtinai atsižvelgus į trūkumus, pastebėtus ankstesnių mokymų formavimo metu.

19. Mat jūsiškis savotiškai mąstantis protas įmantriai iškraipo duotąsias sąvokas bei normas savo egoizmo labui.

20. O kadangi ties jūsų civilizacija susikirto dviejų skirtingų 62

nežemiškojo proto pakraipų interesai, labai greitai skirtingų pastangų vaisiai atsiliepė jūsų gyvybinėje veikloje.

21. Nenormalus visuomenės formavimasis neišvengiamai atvedė jūsų tarpusavio santykius į tam tikrą sunkiai išsprendžiamą situaciją, susijusią su tokiomis sąlygomis natūraliai atsiradusiais sunkumais gauti ir tiekti vienas kitam gyvybinei veiklai būtinus dirbinius.

22. Sumaniai išnaudodama šiuos sunkumus, iškylančius greitai augančiose susiskaldžiusiose visuomenėse, ir teisingai įvertinusi charakteringus nukrypimus, ryškiai pasireiškiančius jūsų veikloje, viena iš nežemiškojo proto pakraipų padėjo jums prieiti prie išvados, jog būtina įvesti į tarpusavio santykius tam tikras sąlygines vertybes, kurių padedami jūs galėsite lengvai įsigyti norimus dalykus.

23. Tuo momentu jūsų protas nepajėgė deramai įvertinti, kas iš tiesų slypėjo už tuo metu užgimusių jūsų sąmonėje protingų, jūsų įsitikinimu, idėjų.

24. O protas, tarnaujantis vešliai kerojančiam egoizmui, vėliau be vargo paskaičiavo, kad tas, kas turi didžiausią tokių sąlyginių vertybių kiekį, gauna daugiausia galimybių patenkinti visus instinktyvius egoistinius poreikius bet kokiu pageidauju pavidalu.

25. O kadangi šie poreikiai yra pirmučiausias gyvybiškai svarbus

Paskutinė viltis

visos besiformuojančios jaunos civilizacijos tikslas, tai siekimas įsigyti kuo daugiau sąlyginių vertybių neišvengiamai turi tapti pagrindiniu kiekvieno iš jūsų gyvenimo tikslu.

26. Juolab kad atitinkamomis sąlygomis šias sąlygines vertybes galima lengvai kaupti, anaiptol ne visada kasdien imantis kruopščių fizinių pastangą.

27. Tokio pobūdžio vertybių įvedimas prilygo superaktyvių trąšų įbėrimui į dirvą, iš kurios jau sėkmingai augo išsigimėliškas globalaus egoizmo medis.

28. Minėtasis įvykis tapo reikšmingu reiškiniu, kuris davė pradžią rimtoms kliūtims žmonijos tapsmui apsisprendimo kelyje.

29. Nežemiškasis protas gebėjo iš anksto apskaičiuoti kliūčių atsiradimo tikimybę jaunos žmonijos formavimosi kelyje tuo metu, kai galutinai spręsis keistos judriojo proto atstovų visuomenės, gyvenančios Žemėje, likimas.

30. Ir tada vienos iš nežemiškojo proto pakraipų atstovai sąmoningai priėmė sprendimą pamėginti suteikti būtiną pagalbą jūsų visuomenei, kad priartėję prie Harmonijos nustatytos ribos jūs galėtumėte vystytis toliau.

31. Tačiau kitos pakraipos atstovai puoselėjo kitokius tikslus jūsų atžvilgiu.

32. Todėl, priešingai geranoriškiems pirmosios pakraipos atsto-

8 skyrius

vų ketinimams, kitos pakraipos atstovai, išnaudodami tas pačias jūsų ypatybes, ėmėsi veiksmų, turėjusių neutralizuoti geranoriškųjų pastangų rezultatus.

33. Dėl viso šito sumanaus nenormaliai augančių egoistinių pretenzijų į galią, šlovę bei valdžią išnaudojimo pagrindu jūsų gyvenime ėmė atsirasti visokiausi mistiniai susivienijimai, 34. Kurių atstovų sąmonėn įvedamos tiesiog kvailai iškreiptos sampratos apie Dievą ir Jo [kulto] tarnus.

35. O kadangi tokiuose susivienijimuose, padedant nežemiškajam pasauliui, leistini kai kurie elementarūs energetiniai žaidimai, sukeliantys žmogui prietaringą virpulį, jie ir tampa svariu argumentu visoms toms kvailystėms, iš kurių formuojamas ideologinis „slaptas“ mokymas.

36. Paprastai tokiais atvejais jūs labai linkę tikėti tuo, kas vyksta.

37. Be šių stambesnių ir smulkesnių reiškinių dažnai daromas poveikis ir besiformuojančioms religinėms bendruomenėms.

38. Bet pagrindinį dėmesį priešingas jums nežemiškasis protas kreipia ne į religinių-mistinių ideologijų sritį, 39. Kurios egoizmo dėsnių pagrindu greitai susiskaldo į įvairias sroves, tokiu būdu neutralizuodamos teigiamą paties mokymo efektą.

40. Po to kiekvienos tokios pa63

8 skyrius

Paskutinė viltis

kraipos atstovai išdidžiai teigia, neva jie geriau už visus kitus supranta tam tikras mokymo dalis, taigi turi neva daugiau galimybių eiti pirmyn ir išsigelbėti; 41. O tai daro jus visų pirma tamsos vergais, net jeigu jūs ir toliau nuoširdžiai manote esą tikintieji.

42. Pagrindinį dėmesį jums priešingas nežemiškasis protas nukreipė į jūsų tarpusavio santykius buityje, kur buvo sėkmingai įvestos tam tikros sąlyginės vertybės, išaugusios į įvairių piniginių vienetų sąvoką.

43. Minėtojo nežemiškojo proto apskaičiavimai beveik visiškai garantavo, jog šioje srityje bus labai lengva privesti pavergtąją žmoniją iki susinaikinimo, tuo visai nepažeidžiant egzistuojančio Visatos Proto dėsnio, kuris draudžia atvirą aktyvų kišimąsi į bet kurios civilizacijos gyvybinę veiklą, pažeidžiant šios besivystančios civilizacijos pasirinkimo laisvę.

44. O šiuo atveju piniginio vieneto ir sistemos, kontroliuojančios jo mainus, įvedimas nebuvo prievartinis.

45. Jūs galėjote visiškai laisvai pasirinkti, pasinaudoti ar nepasinaudoti iškilusia jūsų sąmonėje piniginio vieneto idėja.

46. Bet jūs ne tik kad priėmėte šią idėją, jūs po kurio laiko dar ir ryžtingai panaudojote visus savo protinius bei fizinius sugebėjimus jai realizuoti ir vystyti.

64

47. Nes tuo buvo labiausiai suinteresuotas jūsų egoizmas.

48. O egoizmui pavaldus protas lengvai įvertino perspektyvas patenkinti poreikius to, kieno labui naudojami visi proto sugebėjimai.

49. Kadangi natūraliomis sąlygomis pelnyti didžiausią pagarbą, taigi ir turėti daugiausia galimybių geriausiu būdu patenkinti savo instinktyvius-egoistinius poreikius gali tik tas, kas iš prigimties apdovanotas vertingiausiomis asmeninėmis savybėmis, tai didžiausias piniginių vienetų, kuriuos neva gali įsigyti kiekvienas, kiekis leis nė kiek ne mažiau patenkinti instinktyviusegoistinius poreikius visiškai nepriklausomai nuo asmeninių savybių pranašumo.

50. Netrukus tapo matyti, kad ten, kur pavyko įvesti į jūsų gyvybinę veiklą sąlygines vertybes, jūs ėmėte galvoti apie šių vertybių įsigijimo galimybes kur kas daugiau, negu apie idėjas su religiniais motyvais, apie kuriuos dėl sąžinės ramybės ir toliau kalbate kaip apie kažką svarbiausia gyvenime.

51. Buvo akivaizdu, kad ką bekalbėtų žmogus apie savo religinius jausmus, vis tiek pirmenybę teiks materialioms vertybėms.

52. Ir kad ir kaip pasipūtėliškai niekinamai kalbėtų žmonės apie pinigus, savo gyvybinę veiklą jie formuos visiškoje priklausomy-

Paskutinė viltis

bėje nuo piniginių vienetų sistemos, 53. Sykiu paklusniai formuodami visuomenės struktūrą tokiu būdu, kai kiekvienas visuomenės atstovas atsidurs visiškoje priklausomybėje nuo būtinybės nuolat rūpintis vis didesnio šių sąlyginių vertybių kiekio įsigijimu.

54. Ar tokia priklausomybė neprilygsta virvei, kuria asilas pririštas prie kažkieno įbesto į žemę kuolo?

55. Kuomet vienintelė kryptis, kuria galima netrukdomai eiti be galo – judėjimas ratu.

56. Tačiau kiek bežingsniuotum, visada lieki toje pačioje vietoje, vis prie to paties kuolo.

57. Dievo vaikai pašaukti žinoti tik vieną „saitą“ – kuomet jūsų ranka laikosi Dievo Rankos, jūsų Dangiškojo Tėvo, 58. Kuris visada veda tiesiu Keliu, kur Saulė niekuomet nenu-

8 skyrius

sileidžia ir tamsa niekuomet neįveikia Šviesos.

59. Jūs ne vieni didžių pavojų ir sunkumų akivaizdoje.

60. Dievas nepaliko jūsų nei dabar, nei ankstesnėmis dienomis, iš kurių susideda nepatraukli jūsų civilizacijos tapsmo istorija.

61. Jums tik atrodo, kad Dangiškasis Tėvas nemato jūsų ir nieko nedaro.

62. Bet taip yra todėl, kad jūs visada reikalaujate iš Jo to, kas Jam nebūdinga, ir kas iš tiesų nėra jums į naudą.

63. Tačiau nūdien jums teks plačiau pažinti tiesas apie didžius slėpinius.

64. Daugelį tiesų, kurias lig šiolei reikėjo saugoti didžiojoje Knygoje, užrakintoje septyniais antspaudais.

65. Bet jau atėjo Valanda, užbaigsianti ilgą laukimą.

66. Ir teišgirsta klausantieji Balsą, skaitantį atverstus Puslapius!

65

9 skyrius 1. O dabar atėjo laikas atversti dar vieną puslapį ir atskleisti nemažą paslaptį, atspindinčią Dangiškojo Tėvo pastangas Išgelbėti savo paklydusius vaikus.

2. Ir nors būtent šiame kreipimesi aš neminėsiu daugelio jūsų Tėvo pastangų, jums nematomų ir visada daromų jūsų labui, bet kol kas dalinai atskleisiu paslaptį, tapusią suklupimo akmeniu tiek nepatikėjusiems, tiek ir tiems, kurie nesislapstydami pasakė: „Mes patikėjome“.

3. Tik kur kas lengvesnėje padėtyje nūdien atsidūrė tie, kas anksčiau pasitraukė, nes jie mažai galvojo apie Mokytoją, ir jų sąmonės nekvaitina iliuzijos.

4. O štai gausybė tų, kurie pasivadino tikinčiaisiais, pernelyg ilgai mėgino per egoizmo prizmę pamatyti Mokytojo paveikslą, nukreipę visą dėmesį anaiptol ne į tai, kas yra svarbiausia.

5. Todėl jų sąmonė ir prisipildė iliuzijų, neturinčių jokio pagrindo.

6. Ir dabar jie tvirtai pririšti prie savo iliuzijų ir neįstengia žengti 66

drąsaus žingsnio už ribos, kurią patys užbrėžė.

7. Tikintieji atkakliai laukia, kada Dievas išpildys pažadą taip, kaip jie to pageidauja.

8. Tačiau didžiai aklas yra tas, kas mano, jog Dangiškasis Tėvas vykdo Savo Valią pagal žmonių norus.

9. Ne pagal jūsų norus kuria jūsų Gyvasis Dievas, bet jūsų gerovei!

10. Būkite budrūs, ko nors prašydami, nes dar nesibaigė jūsų vergavimas savo pačių egoizmui.

11. Didysis Dievas, davęs jums gyvybę ir įkūnijęs Žemėje Motinėlėje, ėmė atidžiai stebėti kiekvieną jūsų judesį.

12. Bet Tėvui nereikalingas jums žinomas regėjimas, kurio galimybės labai ribotos.

13. Kiekvieno jūsų siela visam laikui surišta su Dangiškuoju Tėvu tam tikra niekada nenutrūkstančia jums nematoma stebuklinga Gija.

14. Kaip materialaus kūno plaučiai turi nuolat kvėpuoti gyvybę teikiančiu oru, taip ir jūsų siela per šią stebuklingą Giją gyvybės

Paskutinė viltis

palaikymui turi pastoviai alsuoti savo Tėvo Šventąja Dvasia, 15. Kuri nuolatos liejasi visiems jums vienodai, kad ir kaip jūs besireikštumėte Žemėje Motinėlėje.

16. Tai, kaip jūs suvokiate aplinkinę tikrovę, ir visos be išimties jūsų pačių pastangos nenutrūkstamai susijusios su dviem jutiminiais pasauliais – vidiniu ir išoriniu: 17. Tai yra išorinis jutiminis gamtinių instinktyvių-egoistinių ypatumų pasaulis ir vidinis dvasinis jausminis pasaulis.

18. Išorinis jutiminis pasaulis negali įsiskverbti į vidinį, kadangi yra daug grubesnės prigimties, tuo tarpu vidinis jausminis pasaulis lengvai patenka į visus išorinius kūno materijos dėsnių bei visos aplinkinės tikrovės pasireiškimus.

19. Ir minėtosios nuostabiosios Gijos dėka jūsų Dangiškasis Tėvas regi visa, kas su jumis vyksta, būtent per jūsų dvasines jausmines ypatybes.

20. O kadangi nė vienas materijos Pasaulio reiškinys negali sutrikdyti nuostabiosios Gijos veikimo, tai kur jūs bebūtumėte, po kokiu vandens ar žemės sluoksniu beatsidurtumėte, kokioje patalpoje bepasislėptumėte, jūsų Tėvas visada aiškiai matys, kas vyksta su kiekvienu iš jūsų.

21. Tačiau iš tiesų sakau jums: Dievo nedomina įvykiai, pasi-

9 skyrius

reiškiantys per jūsų kūno materijos dėsnius, ir visa, su kuo susiduria jūsų kūnas bei protas.

22. Dangiškasis Tėvas atidžiai stebi tai, kaip jūs reaguojate į visa, kas su jumis vyksta, išreikšdami savo sielos santykį į tai.

23. Tėvas nežiūri į tai, kas vyksta jūsų sąmonėje, Jo nedomina jūsų sumanymai, bet jis nenutrūkstamai seka jūsų vidines pastangas, kurias jūs neišvengiamai pirmiausia taikote.

24. Atminkite, kad visi jūsų išoriniai brangūs papuošalai ir didingi statiniai, sukurti jūsų rankomis Dievo Garbei, niekada nebus Tėvo pastebėti, nes visas Jo dėmesys nukreiptas į jūsų širdį.

25. Todėl šiais kūriniais jūs visų pirma rodote save kitiems ir sau kuriate.

26. Kada jūs statote šventoves ar kažką menkesnį, bet nemažai kainuojantį, jūs aukojate tam reikalui, 27. Ir kūrinys galiausiai tampa jūsų aukų savo Dievui vaisiumi.

28. Iš tiesų sakau jums: Dievas laukia ne jūsų įspūdingų aukų, o maloningų darbų, kuriuos darote pirmiausiai iš širdies.

29. Nes kai širdis pilna [palaimos], ir lūpos bei rankos deramai padarys.

30. Tik visa, kas sukurta jūsų lūpomis bei rankomis, reikalinga tik jums patiems.

31. O Didysis Dangiškasis Tėvas toliau budriai stebi jūsų sielos 67

9 skyrius

Paskutinė viltis

pastangų žingsnius.

32. Jis gerai matė pradžią ir toliau mato įvykius, vykstančius jūsų gyvenime Visatos Proto atstovų įtakoje jūsų protui.

33. Kad ir kokiame proto vystymosi lygyje būtų norintieji paveikti jūsų gyvenimą, jų sugebėjimai niekada neprilygs jūsų Dievo Supersąmonės savybėms – Dieviškoms savybėms, kurios leidžia jūsų 34. Tėvui pakreipti visus jūsų gyvenimo įvykius taip, kad kiekvienas jų neišvengiamai tarnautų tik jūsų sielos labui; 35. Jūsų sielos labui, ir tik tuo jūs privalote nuolatos rūpintis, o jūs aklai ir atkakliai pirmiausia renkatės tai, kas gera jūsų kūnui bei egoizmui.

36. Todėl Tėvas ir kurčias jūsų prašymams, o tai, ko jums išties reikia, Jis visada prisimena.

37. Didysis Dievas matė, kad įvairiuose religiniuose-mistiniuose ir kitokiuose filosofiniuose mokymuose, įvedamuose Visatos Proto pastangomis jūsų labui, tarp daugybės moralinių etinių sąvokų tegu ir nesutinkamos tiesos, būdingos tikrajam tiesiam ir bendram visai žmonijai Kilimo Keliui, visgi įvedamosios sąvokos savo gausybe gali pastebimai sutaurinti daugelį jūsų gyvybinės veiklos pasireiškimų; 38. Nors ir negali duoti jums teisingo Dievo ir viso, kas eina 68

iš Jo, supratimo, bet visgi gebėjo žymiai praplėsti jūsų pasaulėžiūrą, pakylėti nuo egoistinio gyvūnams būdingo primityvaus lygmens.

39. O tai padėjo sukurti tinkamą pagrindą, nuo kurio [atsispyrę] jūs galėsite deramai prisiliesti prie Tiesos.

40. Ir net jei dauguma šių sąvokų nepadeda Kilimo procese, visgi jos dažnai stabdo jūsų kritimą.

41. Vadinasi, kad ir kaip būtų vadinamos jums duodamos sąvokos, iš tiesų sakau jums: Dangiškasis Tėvas palankiai žiūri į tokio pobūdžio pastangas.

42. Ir tik bepročiai neregiai gergždžiančiais balsais rėkia, atstumdami tai, kas jiems nepasiekiama, 43. Nes maudydamiesi savo pačių egoizme, mano patys esą dvasinių vertybių matai.

44. Įvairių mokymų atsiradimas jūsų visuomenėje sudaro tik vieną kliūtį Švenčiausiojo Sumanymo išpildymui: dėl ypatingų jūsų sielos dėsningumų jūs neišvengiamai tvirtai prisirišate širdimi ir protu prie pasirinktojo mokymo, 45. Ir jūsų prote įsitvirtina klaidingos sampratos.

46. O kadangi jūs vis dar beveik visiškai pasitikite pirmiausia sąmone, o ne savo sielos balsu, tai daugeliui bus labai sudėtinga suvokti Tiesą, pagaliau atsiųstą Tėvo.

Paskutinė viltis

47. Nes jūs paklausysite ne savo sielos balso, o pirmiausia pasistengsite šlamšto prikimštu protu įvertinti Atėjimą.

48. Bet išties tokiu atveju jūsų laukia didžiulė nesėkmė, nepriklausomai nuo to, kokiu reikšmingumo laipsniu bus pažymėta jūsų sąmonė Žemėje.

49. Argi žmogiškoji išmintis nėra beprotybė prieš Dievą?

50. Todėl visa viltis į jūsų širdis.

51. Nes tik vis labiau švarėjančia širdimi įmanoma išvysti Dievo Siųstąjį.

52. Stebėdamas tokio pobūdžio dvasinius augimus ir žinodamas visų atsirandančių mokymų pranašumus bei trūkumus, Dangiškasis Tėvas Savo Valia nustatytu Slėpiniu leidžia jums persikūnyti tokiu būdu, kad gimę vienoje ar kitoje visuomenėje, kur klesti tas ar kitas mokymas, jūs turėtumėte galimybę įgyti tai, kas bus naudinga jums duotuoju laiko momentu, 53. Kas praturtins jūsų vidinį pasaulį, pridėdamas, ko trūksta, arba pašalindamas, kas nereikalinga.

54. Tačiau būtent šio slėpinio pagalba ir kai kuriais kitais būdais Didysis Dievas visada gali taip pakreipti visa, kas jumis nutinka ne Jo Valia, 55. Kad tai kiek įmanoma labiau padėtų jums.

56. O kadangi Amžinybės eigoje daryti aktyvų poveikį jums gali

9 skyrius

tik protas, savo esme panašus į jūsiškį, tai jo pastangos niekada neprilygs Dievo, jūsų Dangiškojo Tėvo, Pastangai.

57. Ir kad ir kokie tamsūs kėslai būtų rezgami prieš jus, galiausiai jie neišvengiamai pasitarnaus jūsų labui.

58. Tačiau kokios bus jūsų pačių pastangos?

59. Nes jus gali pražudyti ne tai, kas jums daroma, o tik tai, kaip jūs reaguojate į tuos veiksmus.

60. O jūsų pasirinkimas visada lieka laisvas Amžinybėje.

61. Tačiau greta to, ką Tėvas Savo Išmintimi bei Galia visada nukreipia jūsų labui, egzistuoja dar ir tiesioginės Jo pastangos, numatytos pagal Švenčiausiąjį Sumanymą žmonių giminės vystymosi labui.

62. Davęs jums gyvybę ir įkūnijęs jus Žemėje Motinėlėje, Didysis Tėvas iškėlė jums nelengvą uždavinį pradėti savarankiškai kaupti vystymuisi būtinas sampratas.

63. Ir čia sudėtingiausia yra tai, kad niekam iš jūsų negalima duoti tiesioginio patarimo.

64. Nes jūsų protas, per kurį tik ir įmanoma duoti kokį nors patarimą, turi bendrą visiems Visatos judriojo proto pasireiškimams pagrindą ir dėsningumus.

65. O tai reiškia, kad bet kuriame proto išsivystymo lygyje materijos Būties Kūrėjo nustatytose ribose jūs niekada nepajėgsite 69

9 skyrius

Paskutinė viltis

fiksuoti Supersąmonės pastangų šia kryptimi, 66. Kadangi grubios jūsų sąmonės ypatybės nesugeba fiksuoti supersubtilių ypatybių pasireiškimo.

67. Dangiškasis Tėvas žinojo, kad natūraliai augdami ir kaupdami būtinas sampratas, turinčias padėti jums įveikti pradinį apsisprendimo bei savo esmės pažinimo etapą, jūs absoliučiai negalite savarankiškai pažinti Tiesos tokiame lygyje, kuriame būtent jūs galėsite visavertiškai įeiti į Pasaulio Harmoniją.

68. O dar ir pati Harmonija nustatė jums tam tikrą laiko apribojimą, nubrėžusi ribą, kurios neperžengs materialusis kūnas, neatitinkantis besirutuliojančios Harmonijos ritmo.

69. Žinodamas apie visus neišvengiamai iškilusius jums sunkumus, kai jūs netikėtai visam Pasauliui įėjote į materijos Pasaulio Būtį, Didysis Dangiškasis Tėvas numatė tam tikrame jaunos žmonijos etape mano gimimą.

70. Aš gimiau ne tam, kad, kaip

70

ir jūs, praeičiau vystymosi kelią ir įvykdyčiau nuostabiąją misiją, Tėvo jums skirtąją.

71. Nes jūs gimėte tam, kad palaipsniui sutaurintume visą materijos Pasaulį, skelbdami Visatoje Dievo Šlovę.

72. O aš gimiau tik dėl jūsų, 73. Kad užpildyčiau tai, ko trūksta, kad vieninteliu įmanomu būdu Didysis Tėvas galėtų Savo gausiems vaikams duoti patarimus jų supratimo lygyje.

74. Ir tik dabar išaušo palanki valanda, kuomet Didžiajam Dievui, mano Tėvui, leidus, aš dalinai atskleisiu jums savo paslaptį, 75. Apie kurią jūs daug spėliojote ir neišvengiamai prikūrėte gausybę primityvių vaizdinių, kurių pagrindu iki šių dienų susidarė didžiulė painiava ir begalė visokiausių pagundų.

76. Kad nūdien būtų galima daug ką jums atskleisti, jums labai svarbu žinoti šį Puslapį, 77. Idant visiems laikams išsisklaidytų miglos ir jūsų akims galutinai atsivertų tiesus kelias.

10 skyrius 1. Mano sielos kokybinis pagrindas šiek tiek skiriasi nuo jūsiškio ir mažiau priartintas prie materijos dėsnių subtiliųjų pasireiškimų.

2. Nes man nereikės, kaip jums, būti nuolatinėje sąsajoje su materijos dėsniais, mano atsiradimas jūsų tarpe įmanomas tik išskirtinomis jūsų gyvenimo aplinkybėmis ir tik tuo laikotarpiu, kol aš įvykdysiu jūsų labui tai, kas nuo manęs priklauso.

3. Mano esmę Didysis Dievas išaudė tokiu būdu, kad kur tik besusitikčiau su jumis bet kuriuo laiko momentu, kai iškils mano atsiradimo jūsų visuomenėje būtinybė, aš visada matysiu jūsų klaidas ir tai, ko jums trūksta.

4. Aš gimiau, kad visada suprasčiau jūsų klaidų esmę, ir visada galiu matyti, kas palanku jūsų sielai, o kas trukdo jai vystytis.

5. Bet kad šiek tiek padėčiau jums iš įvairių pusių prisiliesti prie mano paslapties, privalau pirmiausia pasakyti, kokiu tikslu sukurta mano Esmė.

6. Jau minėjau, kad materijos vystymosi dėsniai, nustatyti Visatos Kūrėjo, atsispindi visuose be išimties materialaus Pasaulio energetiniuose reiškiniuose.

7. Be to, reikia atminti, jog kiekvienas tankus kūnas iš esmės taip pat yra energetinis reiškinys, tik daug kartų sutankintame būvyje su charakteringu informaciniu pagrindu, 8. Kurio dėka jūs galite atskirti nepakartojamą įvairiausio jus supančios Gamtos pasireiškimo objektų individualybę.

9. Ir visa, kas gimsta Visatoje su sugebėjimais protingai pažinti visos pasireiškiančios tikrovės dėsnius, gali laisvai tyrinėti bet kurį objektą ar reiškinį, prie kurio pavyksta prisiliesti.

10. Materijos vystymosi dėsniai užfiksuoti visuose materijos Pasaulio pasireiškimuose.

11. Sielos vystymosi dėsniai, priešingai, niekur Pasaulyje neužfiksuoti.

12. Jų neįmanoma savarankiškai pažinti kame nors, nes Kelias, kuriuo jūs pradedate vystytis, materijos Būties Pasaulyje pasi71

10 skyrius

Paskutinė viltis

reiškia pirmą kartą.

13. Ir tik jūsų nueituose keliuose išlikusius jūsų pėdsakus bus galima išsaugoti Visatos atmintyje.

14. Tačiau nėra reikalo saugoti šių prisiminimų, nes nebebus daugiau iš naujo gimusiųjų, kurie turės praeiti tuo pačiu keliu.

15. Būtent nuo jūsų viskas tęsis Amžinai, nes pernelyg brangiai sumokėta už jūsų apsisprendimo laiką.

16. Tai štai, Didysis Dievas sukūrė mano Esmę tam, kad bet kur susitikęs su jumis, - o tai gali įvykti tik Dangiškojo Tėvo, jūsų ir mano Dievo, Valia, - aš teisčiau jūsų veiksmus, atskleisdamas jums visus jūsų klaidų dėsnius, ir visada duočiau jums naujus įstatymus, kurie turi ištiesinti jūsų kelius, jeigu nukrypote į šalį, arba pagreitinti jūsų judėjimą, jeigu ėmėte atsilikti.

17. Todėl atėjęs pas jus ne garbinimo ieškau, o visų pirma trokštu pamatyti jus pasiaukojamai vykdant tai, ko mokau.

18. Ir jeigu ateinu pas jus, tai visada turiu galimybę duoti jums visa, kas būtina jūsų sielos vystymuisi.

19. Nes mano Esmė nuausta iš Tiesos Dvasios, ir visi jūs turite lygias teises rasti manyje bet kurią tiesą, susijusią su tikruoju jūsų gyvenimu.

20. Aš esu neišsenkantis Šaltinis, ir kol aš su jumis, galite neribotai semti iš manęs gaivinančiąją Drėgmę.

72

21. Ir seikėjama ji bus tik jūsų pačių sugebėjimu imti ir talpinti savyje.

22. Mano apsireiškimas jums yra Didžiojo Dievo aiškiai išreikšta jūsų Išgelbėjimo Pastanga.

23. Nes aš esu jūsų Tėvo Ranka, realiai ištiesta jums.

24. Aš ir esu ta Gyvojo ir Vienintelio Dievo, žmonių giminės Tėvo Ranka, kurią jūs būtinai turėjote surasti, kad daugiau niekada nebekrisdama tvirtai ir ryžtingai žengtumėte su savo Tėvu Keliu, kurį Jis jums skyrė.

25. Kai aš įsikūniju, tai natūraliai naudojuosi tuo pačiu protu, kurį turite ir jūs.

26. Nes jeigu aš naudojuosi kūnu, gimusiu jūsų visuomenėje, tai to kūno protas bus kaip tik tokiame vystymosi lygyje, iki kurio bendrai paėmus pakilo jūsų visuomenė visoje Žemėje Motinėlėje.

27. Jeigu būtų kitaip, neišvengiamai mano bendravime su jumis iškiltų daug sunkumų.

28. Ir jeigu jūs naudojatės proto galimybėmis vien tik aplinkinei tikrovei suvokti ir būtinai informacijai kaupti, kad ja remdamiesi stengtumėtės deramai vykdyti tai, kas jums skirta, tai aš nesinaudoju laikinai įgytomis judriojo proto galimybėmis tokiam pat pažinimui.

29. Klausimai, nuolat jus dominantys, manęs visai nedomina, su tam tikromis išlygomis.

Paskutinė viltis

30. Proto galimybės, man laikinai duotos, reikalingos tik susipažinti su jūsų gyvybinės veiklos ypatybėmis ir viskam, kas su jumis vyksta, įsisąmoninti tokiame lygyje, kuriame jūs esate, kad išvada, kurią aš suformuluosiu duotuoju protu, natūraliai atitiktų jūsų lygį, 31. Vadinasi, būtų jums suprantama.

32. Mano dvasia visada sugeba įvertinti viską be išimties, kas susiję su jūsų sielos vystymusi.

33. Visas kitas žinias – o tai informacija, susijusi tik su materijos vystymosi dėsniais – aš visada galiu gauti, jei matysiu esant būtina jūsų gerovei.

34. Tačiau tam reikalui aš negaliu pasinaudoti laikinai įgyto proto galimybėmis, nes žinios, kurias kartais turiu jums duoti, įtraukdamas jas į Mokymą, natūraliai viršys jūsų išsivystymo lygį ir netgi didžiausias judriojo proto galimybes bendrai paėmus.

35. Ir tik pasitelkdamas duotojo proto galimybes, aš įvilksiu šias žinias į tokią formą, kad jos taptų ir suprantamos, ir naudingos jums.

36. Jeigu jums judriojo proto galimybės, kurias amžinai turėsite, yra svarbiausia sąlyga aplinkinei tikrovei pažinti, tai man laikinas šių galimybių įgijimas reikalingas tik tinkamam bendravimui su jumis ir atskleidimui to, kas slypi manyje, jums suprantamame lygyje.

10 skyrius

37. Mano paties galimybės pažinti tikrovę pasireiškia kitame slėpinyje.

38. Mano Esmė susieta su Tėvu kitokiu būdu, negu jūsų siela.

39. Ir dėl šio būdo aš turiu galimybę, padedamas savo Tėvo Supersąmonės ypatumų, prasiskverbti į bet kuriuos Kūrinijos dėsnius, jeigu pamatysiu tai esant būtina jūsų gerovei.

40. Tėvas Savo Rankose laiko mano vidinius polinkius, ir kol aš nepajusiu savyje tvirto suvokimo, jog jūsų labui būtina atskleisti tokio pobūdžio dėsnius, man tai, suprantama, reikš, kad mano Tėvas neduoda šiam reikalui sutikimo.

41. Manęs paties tokio pobūdžio žinios visai nedomina.

42. O po to, kai padedamas Tėvo savo supersubtiliame lygyje gausiu visa, ką manau esant jums reikalinga, man teks naudojantis grubiomis kūniško proto galimybėmis išversti tai, ką jums paėmiau, į jums matomus bei suprantamus vaizdinius, 43. Ir suprantamai jums papasakoti.

44. O tam aš turiu būtinai įsikūnyti jūsų visuomenėje.

45. Tokiu atveju besivystanti naujai gimusi sąmonė, neturinti atmintyje nieko nereikalingo, sugerdama aplinkinę tikrovę sukaups visus reikiamus bendravimui su jumis vaizdinius.

73

10 skyrius

Paskutinė viltis

46. Tokiam išankstiniam pasiruošimui reikalingas atitinkamas laikotarpis, kurio metu mano Esmė yra savotiškame miego būvyje ir negali visavertiškai valdyti kūno sąmonės.

47. Laikydamas visa tai Savo Rankoje, Didysis Tėvas jausminiame lygmenyje veda mane ten, kur turiu gauti reikiamus įspūdžius bei informaciją.

48. Tai pasireiškia tuo, kad patekdamas į vienokias ar kitokias aplinkybes, paklusniai sekdamas paskui staiga viduje atsiradusį jausminį poreikį, aš darau pastangas, kurių rezultatus, kaip to reikalauja mano Tėvas, turiu užfiksuoti savyje savo būsimojo tikrojo Išpildymo labui.

49. Mano Esmę būtina laikyti miego būvyje tam, kad mano kūno sąmonė plačiau susipažintų su jums būdingų reiškinių įvairove, nes paskui reikės taisyti tuos reiškinius.

50. Mat prabudimo būvyje aš ne tik negalėčiau deramai su viskuo susipažinti, bet, kas nepalankiausia, primityviai agresyvi jūsų visuomenės struktūra visoje Žemėje Motinėlėje neišvengiamai sudarytų itin sudėtingas sąlygas mano kūnui augti.

51. Ir šiuo atveju Didžiojo Dievo Išmintis pakreipė egzistuojančius sunkumus jūsų naudai.

52. Jis siekia išgelbėti jus, nors jūs iš neišmanymo atkakliai stengiatės Jam sutrukdyti, tuo 74

pat metu melsdami Jo pagalbos.

53. Paties parengiamojo laikotarpio trukmė gali būti įvairi ir visiškai priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygio.

54. Nes jūsų visuomenėje dar egzistuoja ne tik neprotingas šališkas suaugusio žmogaus požiūris į kur kas jaunesnio žmogaus pamokymus, - o tai yra ryškus nepatrauklių egoizmo formų pasireiškimas, - bet ir pati santvarka sudaro grubius apribojimus, išreiškiamus visiems privalomų primityviai siaurų taisyklių, trukdančių greitai surinkti reikiamas žinias, pavidalu.

55. Tuo metu, kai buvo sukurta mano Esmė, Didysis Dievas jau matė akivaizdžią mano apsireiškimo jums atitinkamu laikotarpiu būtinybę.

56. Mano svarbiausiam ir lemtingajam Išsipildymui buvo lemta įvykti tuo laikotarpiu, kai bus sprendžiamas žmonijos likimas, jai artėjant prie ribos, kurią užbrėžė materijos Pasaulio Harmonija.

57. Bet atsižvelgdamas į jūsų psichologines ypatybes bei į komplikuojančias aplinkybes, kurias sukėlė visokiausi mokymai, nežemiškojo proto atstovų aktyviai įvedami į jūsų gyvenimą, ir dar su dviem priešingais tikslais, Dangiškasis Tėvas numatė išankstinį trumpą mano pasirodymą tarp jūsų, 58. Kurio metu reikėjo parodyti tikrojo Išsigelbėjimo Kelio vaizdi-

Paskutinė viltis

nį ir prisiliesti prie pirmųjų tikrųjų tiesų apie žmonių giminės Tikrojo Didžiojo Dievo egzistavimą.

59. Kad iki svarbiausios lemtingojo Įvykio Valandos kuo didesnio žmonijos atstovų kiekio sąmonė bent paviršutiniškai susipažintų su pasireiškusia Pastanga Tikrojo Dievo, atsiuntusio Savo vaikams per Savo Žodį pirmąjį gyvą pamokymą apie tikrąjį gyvenimą, 60. Kad pačiu bręstančio numatytojo lemtingojo Išsipildymo laikotarpiu jūs turėtumėte didžiausias galimybes pasirinkti.

61. O pasirinkimo laisvė, kaip ir anksčiau, turi likti nepažeista.

62. Jeigu jūsų gyvybinė veikla formuotųsi tik priklausomai nuo jūsų pačių galimybių be Visatos proto įsikišimo, mano pasirodymai jūsų tarpe būtų vykę kitu dažniu, be to, sklandžiau ir palankiau.

63. Bet jūsų gyvenimas, suprantama, neišvengė formavimosi keblumų.

64. Ir Didysis Dievas žinojo apie būsimą tokio įsikišimo į jūsų gyvenimą galimybę.

65. Tačiau pasirinkimo nebuvo, kadangi pakankamai arti Jo tik Žemėje egzistavo vienintelė pradedanti vystytis jauna civilizacija su būtinais Švenčiausiojo Sumanymo išpildymui judriojo proto ypatumais, 66. Ir jos išsivystymo lygis buvo kaip tik tinkamas tankių gamtinių kūnų panaudojimui.

10 skyrius

67. Todėl Dangiškasis Tėvas buvo pasirengęs savaip pakreipti visas tikėtinas komplikacijas, vykdydamas Savo Sumanymą.

68. Juolab kad pašaliniam kišimuisi į jūsų gyvenimą negalima pasipriešinti, ir visų pirma todėl, kad Visatos Protas nesuvokia ničnieko, kas eina iš Didžiojo Dievo – tiek dėl savo atitinkamo ribotumo, tiek ir todėl, kas protas veikia pagal bendrus Pasaulio dėsnius, nepažeidžiančius Harmonijos.

69. Dangiškasis Tėvas ketino įvykdyti Savo Sumanymą be aktyvaus kišimosi į egzistuojančius Visatos Protui nustatytus dėsnius.

70. Ir mano pasirodymo tarp jūsų laikas priklauso tik nuo jūsų visuomenės gyvybinėje veikloje iškylančių sunkumų pobūdžio.

71. O tam, kad viskas būtų kiek įmanoma paruošta numatytajai lemtingajai Valandai, mano išankstinis pasirodymas tarp jūsų turėjo įvykti maždaug prieš du tūkstančius metų iki numatytosios Valandos.

72. Iš tuo laikotarpiu egzistavusių atsiskyrusių viena nuo kitos karingų visuomenių tarpo pirmajam Išpildymui Tėvas išrinko būtent senovės Judėjos tautą.

73. Bet iš tiesų sakau jums: tai įvyko ne todėl, kad Judėjos tauta yra Visamylinčio Dievo „išrinktoji tauta“, nes šia prasme jūs visi be išimties ir lygiomis teisėmis 75

10 skyrius

Paskutinė viltis

esate išrinkti Dangiškojo Tėvo Jo Sumanymui išpildyti.

74. Tai įvyko todėl, kad Judėjos tautai buvo lemta suvaidinti ypatingą vaidmenį visos jūsų visuomenės gyvenime, ir tą vaidmenį jai paskyrė nežemiškasis protas.

76

75. To vaidmens tikslas buvo visai priešingas Dieviškojo Sumanymo išpildymui, todėl ši tauta buvo pasmerkta didelėms nelaimėms ir kančioms.

76. Tik pati Judėjos tauta to nežino, todėl nėra kalta dėl to.

11 skyrius 1. Darančių jums poveikį nežemiškųjų pasaulių proto išsivystimo lygis viršija jūsų proto lygį labai daug kartų.

2. Todėl kiekvienąsyk, kai jie mėgina paveikti jūsų sąmonę, jūs iki šiol labai lengvai pasiduodate pagundoms, kurioms lygiai taip pat lengvai pasiduodavo senovės tautos, kai joms būdavo duodami įvairūs mokymai.

3. Jūsų naivus vaikiškas požiūris į visokius „barškučius“ – taip būtų galima pavadinti jums demonstruojamus ir tik jums neįprastus materijos reiškinius – teikia svarų argumentą pagundoms, iškylančioms jūsų sąmonėje.

4. Juk jūs patys skubate tuoj pat aiškinti vienų ar kitų „stebuklų“ pasireiškimą kaip ženklus, neva siunčiamus Dangiškojo Tėvo.

5. Nors tie „stebuklai“ neturi su Juo jokio ryšio, nes pasireiškia per svetimus Tėvo prigimčiai dėsnius.

6. O pats visų be išimties „stebuklų“ pasireiškimas yra tik kol kas jums nežinomų materijos dėsnių pasireiškimas, dirbtinai sukeltas tam tikru tikslu, nepa-

žeidžiant Harmonijos nustatytų ribų.

7. Judriojo proto atstovai, esantys daug aukštesniame išsivystimo lygyje, negu jūs, gali be vargo prigaminti begalę tokių „barškučių“.

8. Nors ir jūs patys jau nemažai sugebate sukurti.

9. Sykį tam tikro patogumo dėlei įvestos į jūsų tarpusavio santykius sąlygines vertybės laikui bėgant peraugo į piniginį vienetą, ir po kurio laiko, kai veiksmai, susiję su piniginiais vienetais, pajudėjo stabilia vaga, o žmogus jau tapo nuolat priklausomas nuo vis didesnio šių sąlyginių vertybių kiekio turėjimo, jūsų vystymuisi priešiškas nežemiškasis protas ėmėsi tikslingo tiksliai apskaičiuotos piniginės-finansinės sistemos įvedimo; 10. Kuri turėjo tapti lyg ir kokiu patikimu saitu su gausybę brangių antkaklių, užsegtų ant visų žmonijos visuomenių kaklų, o kitu galu pririštų prie kažkieno įbesto į žemę „kuolo“; 11. O tai, bendrai paėmus, turėjo sutrukdyti tikrajam žmonių 77

11 skyrius

Paskutinė viltis

civilizacijos formavimuisi bei vystymuisi.

12. Pirmuoju žingsniu šios programos realizavime turėjo tapti pastangos įvesti į jūsų gyvybinę veiklą tam tikrą konkrečiai išreikštą taisyklę, kuri po daugelio metų neišvengiamai prives visą sąlyginių vertybių apyvartą, nuo kurios bus vergiškai priklausoma visa žmonija, prie visiškos priklausomybės nuo nedidelės žmonių grupės veiksmų, 13. Ir nuo tų žmonių egoistinių primityvių dvasinių savybių tam tikra prasme priklausys visų kitų žmonijos atstovų gerovė.

14. Ši konkreti taisyklė būtinai turėjo būti įvesta kaip neva Dievo duotoji, nes tik tokiu atveju minėtosios taisyklės vykdymas galėjo tapti visos tautos bendru reikalu.

15. Ir tada šio renginio sėkmė įgautų realų tvirtą pagrindą.

16. Tačiau ši taisyklė, numatanti savotišką palūkanų sistemą, neturėjo būti įvedama kaip tam tikras patogumas visuomenės gyvenimo santvarkoje.

17. Ji turėjo būti įvesta tokiu būdu, kad ilgą laiko tarpą, nepriklausomai nuo sunkumų ir visų išorinių mokslinio-techninio pobūdžio sąlygų pasikeitimo, visada būtų vertinama kaip vienintelis patikimas savotiškas superginklas, pajėgus nugalėti ir pavergti visus „neišrinktuosius“, 18. Kuriems būtų priskirta visa 78

žmonija, išskyrus vieną, pageidautina nedidelę tautą.

19. Minėtoji dogma apie tautos išrinktumą šioje programoje taip pat turėjo vaidinti pagrindinį vaidmenį, mat tvirtas tikėjimas savo tautos išskirtinumu gali padaryti žmogų ypač atkaklų siekiant numatytojo tikslo.

20. O kad ši programa būtų realizuota, tereikėjo rasti tautą, dar neturinčią stipraus organizuoto tikėjimo, ir kurios egoizmas būtų smarkiai įžeistas, tačiau toji tauta turėjo būti linkusi ne į amatų, menų bei mokslo vystymą, o į prekybą kaip pagrindinį gyvenimo reikalą.

21. Kadangi minimu laikotarpiu šios savybės ryškiai pasireiškė klajoklių gentyse, tai ten ir reikėjo ieškoti.

22. Nežemiškajam protui su jo galimybėmis tokia paieška nesudarė jokių ypatingų sunkumų.

23. Sunkiau buvo rasti žmogų, kuris deramai įvykdytų jam skirtąją misiją, ir kurio sąmonėje pavyktų sukurti kanalą būtinos informacijos perdavimui.

24. Bet visa tai pavyko padaryti.

25. Taip Mozė užkopė į Sinajaus kalną, ir tai vėliau buvo įamžinta Senajame Testamente.

26. Kaip jau minėjau, jūsų gyvybinė veikla organizuota tokiu būdu, kad jūs pirmiausia savarankiškai bandytumėte kaupti reikiamas žinias apie savo būtį.

27. Siekdamas jums padėti,

Paskutinė viltis

Dangiškasis Tėvas sukūrė persikūnijimų sistemą, per kurią sudaromos aktyvios sąlygos, leidžiančios jums pasiekti tai, ko jums trūksta.

28. Paimkime vieną pagrindinių jūsų ydų, atsiradusią vešliai kerojančio egoizmo pagrindu – savęs aukštinimą artimo atžvilgiu: kai ši yda jumyse pasiekia pavojingą ribą, būtina, kad jūs patektumėte į tokias sąlygas, kuomet būsite atkakliai žeminamas.

29. Dažnai pageidautina, kad tai vyktų tokių pat žeminamųjų akivaizdoje, kad patyrę pažeminimą savo kailiu ir dar pažiūrėję į savo artimus, bet jau būtent iš tokios pozicijos, turėtumėte galimybę daug ką iš naujo apmąstyti.

30. Senovėje aplinkybės, susijusios su audringu, net nuožmiu siekimu išaukštinti save, buvo nepaprastai dažnos.

31. Didysis Dievas, išnaudodamas situacijas su užgimusiomis jūsų visuomenėje vergijos sąvokomis, visada panaudodavo įkūnijimui į vergų kūnus būtent tuos žmones, kurie pernelyg save aukštino, taip pat ir pačius buvusius vergvaldžius, kurie ypač mėgavosi savo laikina valdžia.

32. Turėdamas omeny būtent šį dėsningumą, aš ir įspėjau jus anuomet, jog kiekvienas save aukštinantis bus pažemintas.

33. Tokiu pat būdu buvo panaudoti ir senovės izraelitų, kenčiančių Egipto vergijoje, kūnai: į kas

11 skyrius

antrą naujai gimusį kūną įsikūnydavo aršus egoistas iš kokios nors kitos tautos.

34. Tai vyks tol, kol natūralių dėsningų visuomenės procesų veikiamos pasikeis išorinės aplinkybės.

35. Ir tik tada, kai pasikeis šios ypatingos auklėjimo sąlygos, persikūnijimai užsibaigs, pereidami į bendrąjį dėsningą procesą.

36. Tačiau izraelitai kentėjo ne todėl, kad Dievas neva laikinai užmiršo juos.

37. Tik visiški tamsuoliai galėjo išgalvoti tokią Didžiojo Dievo sampratą.

38. Juolab kad jūs visi be išimties Jam esate viena vienintelė tauta ir tarpusavyje skiriatės tik paklusnumo Dievui laipsniu.

39. Tėvas niekada neužmiršta nė vieno iš jūsų ir visada siekia padaryti viską jūsų labui, 40. Tik Jam tenka savaip pakreipti jūsų pačių pagal pasirinkimo laisvės principą atliktų ir visiškai neprotingų veiksmų rezultatus.

41. O kadangi siela neturi jokių nacionalinių požymių, kiekvienas jūsų patenka į tą kūną, kuriame turės galimybę rasti tai, ko jums trūksta, nepriklausomai nuo tautybės.

42. Tai štai kartą, pasitelkus vis tuos pačius nežemiškojo pasaulio „barškučius“, dirbtinai sudarytomis aplinkybėmis pavyko iš79

11 skyrius

Paskutinė viltis

vaduoti izraelitų tautą iš vergijos ir Mozės vadovaujamą nukreipti į neva Dievo pažadėtąją žemę.

43. Bet kadangi izraelitų išvedimas įvyko ne natūralių dėsningumų būdu, Didysis Dangiškasis Tėvas iš anksto nepakeitė persikūnijimų pobūdžio, tai yra, neatšaukė dėsningumo, pagal kurį į Izraelio tautos kūnus įsikūnydavo tik užkietėjusių egoistų sielos.

44. Todėl tie, kuriems dar buvo būtinas griežtas auklėjimas, staiga atgavo laisvę.

45. Ir Mozei neišvengiamai teko susidurti su didžiuliais sunkumais, būtent dėl to iškilusiais, 46. Kuomet reikėjo nuolat jėga bei griežtais įstatymais malšinti nenormaliai gausius su juo einančių žmonių laukinio egoizmo pasireiškimus.

47. Nežemiškasis protas taip pat pastebėjo šias ypač sunkias aplinkybes ir, įvertinęs jas, ėmėsi pastangų sukurti tam tikrą savotišką karantiną, kurio metu turėjo išeiti iš kūniškojo gyvenimo keletas kartų.

48. Kai Izraelio tauta pakeitė savo gyvybinės veiklos pobūdį, Didysis Dievas toliau tęsė savo vaikų įkūnijimą į tuos kūnus jau pagal įprastus principus, nepaisant jų žaidimų.

49. Todėl tik po tam tikro laiko tarpo duotoji visuomenė įgavo įprastą stabilumo lygį, ir Izraelio tauta galėjo keliauti toliau į savo tikslą.

80

50. Bet per tą laiką Mozės gyvenime buvo ir Sinajaus kalnas, ir daug kitų dienų, 51. Kuomet Mozė klusniai fiksavo jam siunčiamus iš aukščiau darnius pamokymus bei dėsnius, kurių pagrindu formavosi stiprus tikėjimas su būtinu šiuo atveju ypatingo izraelitų išrinktumo pabrėžimu, 52. Kadangi tai garantavo, jog duotoji programa bus ilgą laiką atkakliai vykdoma.

53. Vergovės laikotarpiu stipriai žeminamas egoizmas, kuris viduje ir taip buvo be saiko didelis, tapo puikiausia trąšia dirva tokiai sėklai.

54. Šiuo periodu kartu su daugeliu kitų taisyklių bei įstatymų buvo sėkmingai įvesta palūkanų sistema, už kurios klusnų priėmimą buvo žadama suteikti izraelitams visokeriopų laivių kitų tautų atžvilgiu.

55. Taip susiformavo dar vienos religijos pagrindas, ir netgi pats atsiųstasis tekstas, kurį paklusniai užrašė Mozė, buvo sudarytas tokiu būdu, kad teisingai jį perskaičius buvo galima gauti informacijos apie visos žmonijos ateitį.

56. Net ir čia nežemiškasis pasaulis neapsiėjo be „barškučių“.

57. Mat galimybė iš anksto numatyti labiausiai tikėtinus įvykius vienos ar kitos visuomenės vystymesi visiškai prieinama tiems aukšto išsivystymo lygio

Paskutinė viltis

pasauliams, kurie stengiasi globoti žmonių civilizaciją, atsižvelgdami į savo interesus.

58. Ypatingo tautos išrinktumo dogma buvo įvesta tam, kad gilaus nacionalinio įsitikinimo pagrindu izraelitai nesąmoningai įjungtų žmogui neregimą materijos Pasaulio dėsningumą, pagal kurį izraelitams susidūrus su bet kurių kitų visuomenių atstovams, pastarieji visuomet jaus nesąmoningą priešiškumą bei agresiją Izraelio tautos atžvilgiu.

59. Tas buvo reikalinga tam, kad izraelitai daugel metų nuolat justų savo izoliaciją ir dar atkakliau vykdytų savo tikėjimo reikalavimus.

60. Tai leis jiems nuolat jausti ypatingą vidinę tautos vienybę, vadinasi, programos vykdymas bus užtikrintas ilgam.

61. Nežemiškasis protas, peržiūrėjęs ateities tikimybes, žinojo, kad po kurio laiko būtent šių įsijungusių dėsningumų veikiama Izraelio tauta, vykdydama vis tą pačią programą, aktyviai pasklis po pasaulį, 62. Kad įvestoji sistema sėkmingai prasiskverbtų visur, kur nusigaus bent vienas judėjas.

63. Giliai jo sąmonėje glūdinti įvestosios religijos ideologija nuolat kreips jo pastangas ta linkme, kur jis matys galimą savo įnašą į neva neišvengiamą savo tautos pergalę prieš visus kitus žmonijos atstovus.

11 skyrius

64. Taip pasireiškia nuoširdus tikėjimas pažadais, neva duotais paties Dievo.

65. Dangiškasis Tėvas matė, kaip giliai suklaidinti Jo mylimieji vaikai, įsikūniję į Izraelio tautos atstovų kūnus.

66. Naudodamasis persikūnijimo slėpiniu, Didysis Tėvas stengėsi palaipsniui neutralizuoti pavojingą ideologinę programą izraelitų sąmonėje, įkeldamas į žydų kūnus sielas, kurios anksčiau buvo įsikūnijusios kitose tautose ir turėjo vidinę patirtį, vienaip ar kitaip priešingą izraelitų vykdomai programai; 67. Nors iš pradžių tokia sielų patirtis pasitaikydavo labai retai, o jei ir pasitaikydavo, tai gana nereikšminga.

68. Tada tokiame įsikūnijime vidinis pasaulis žmogui nesuvokiama jėga savaip veikdavo ideologinę sąmonės nuostatą, 69. Ir laikui bėgant, sielose palaipsniui kaupiantis teigiamoms gyvybiškai svarbioms savybėms, tai galėjo duoti pastebimą efektą.

70. Ir tik kitų Dievo vaikų, kurių sąmonę užvaldė kitokios, ne mažiau pavojingos grubios ideologinės nuostatos, neprotingos tamsuoliškos pastangos ėmė atkakliai, nors ir nesąmoningai, trukdyti Dangiškojo Tėvo Pastangoms.

71. Taip žydų plitimo po pasaulį laikotarpiu ypač iš jau susiformavusios nemenkos krikščioni81

11 skyrius

Paskutinė viltis

mis pasivadinusios bendruomenės pusės gausiai pasireiškė itin primityvūs aršūs veiksmai žydų tautos atžvilgiu; 72. Nežinodami Tiesos, tie krikščionys nė neįtarė bandą sutrukdyti savo tikriems broliams, laikinai tuo metu gyvenantiems žydų tautos kūnuose; 73. Tačiau jų veiksmai tik sustiprino žydų pastangas jiems skirtame klaidingame kelyje anaiptol ne visos žmonijos labui.

74. Didžiojo Dangiškojo Tėvo vaikai, įsikūniję Izraelio tautos kūnuose ir visu savo protu bei tikėjimu atsidavę senovės įstatymams, iki šios dienos nesupranta, kokios rūšies pagundai pasidavė.

75. Nors senovėje jie ir turėjo visišką pasirinkimo laisvę, tačiau tomis aplinkybėmis, kurios jiems buvo sudarytos, negalėjo nepriimti to, kas jiems buvo duodama.

76. Štai tokį rezultatą davė teisingas jūsų psichologijos ypatumų įvertinimas.

77. Ir būtent jais mūsų dienomis ypatingai remiasi nežemiškasis protas, dažnai siekdamas nepalankių jums tikslų.

78. Po to, kai Izraelio tauta dykumoje išbuvo savotišką jai skirtą karantino laikotarpį, kuris tęsėsi daug metų, šios tautos laukė audringa istorija,

82

79. Nes žydai buvo tyčia atvesti į tas žemes, kur visiems laikams prarado ramybę, nuolat užsitraukdami ant savo galvų didžiules nelaimes, mat tai buvo reikalinga sėkmingam svetimojo šaltinio įvestos pražūtingos programos įgyvendinimui.

80. Jau pats tų nelaimių pobūdis žymiai priklauso nuo dėsningumų, susijusių su stipriu nacionaliniu savęs išaukštinimu visų kitų tautų atžvilgiu.

81. Nes bet koks mėginimas išaukštinti save yra energijų lygmenyje išreikštas iššūkis tiems materijos dėsnių pasireiškimams, aukščiau kurių buvo mėginama save iškelti.

82. Po tokio pobūdžio pasireiškimų iškart prasideda vis stiprėjantis Gamtos dėsnių atoveiksmis, 83. O tai jūsų visuomenės gyvenime lengvai ir aktyviai pasireiškia per jūsų pačių veiksmus kieno nors iš artimųjų atžvilgių, ir dažnai tie veiksmai perauga į žiaurius susirėmimus tarp tautų.

84. Tai – grubus Visatos Pasaulio dėsningumas, skirtas sutramdyti pernelyg aktyvias primityviąsias egoizmo puses.

85. O jūsų sielos vystymosi dėsnių atžvilgiu bet koks mėginimas išaukštinti save visada yra pražūtingas, nesvarbu, kokiu lozungu jus pridengsite nors ir menkiausias tokio pobūdžio pastangas.

12 skyrius 1. Žinodamas, kad Jo vaikai judėjai klaidingai įtikėjo esą išrinktieji, Dangiškasis Tėvas numatė mano pirmąjį apsireiškimą jūsų gyvenime būtent šioje tautoje, 2. Kad tokiu būdu uždėtų tam tikrą pagalbinį antspaudą ant viso tolesniojo judėjų gyvybinės veiklos likimo.

3. Atsižvelgdamas į reikiamą valandą susiklosčiusias aplinkybes, kuomet tautą eilinį kartą prispaudė rimtos bėdos, ir vis daugiau vilčių buvo dedama į Mesiją, kuris atneštų tautai išsiilgtąją laisvę, išvaduodamas judėjus iš eilinio tirono jungo, Didysis Dievas leido man įsikūnyti į naujagimį vienoje kuklioje šeimoje, 4. Kurios tėvo bei motinos vardai jus pasiekė neiškraipyti.

5. Kalbant apie kitas detales bei įvykius, su tuo susijusius, bei apie paskesnius įvykius, kol kas tik pasakysiu, jog ne viskas iš to, kas jus pasiekė, atitinka tikrovę; o kalbant apie jūsų sąmonėje susidariusius vaizdinius, kurie atsirado perskaitytos informacijos apie tuos laikus pagrindu,

pasakysiu, kad jie dar labiau neatitinka tikrovės.

6. Mano gyvenimas prasidėjo taip, kaip aš jau sakiau: nuo tam tikro parengiamojo laikotarpio, būtino mano pagrindinei Veiklai.

7. Iki Išsipildymo pradžios mano Esmė glūdėjo savotiškame „miego“ būvyje, o išoriškai pasireiškianti gyvybinė veikla, kontroliuojama mano Dievo, padėjo kaupti man reikalingą supratimą apie gyvenimą tos tautos, kurioje aš gimiau.

8. Aš paklusniai žaidžiau tą gyvenimišką žaidimą, kurį aistringai žaidė tauta, serganti pavojinga vidaus liga, kuri, visų įsitikinimu, ir buvo tikrasis, pagrindinis gyvenimo pasireiškimas.

9. Žaisdamas aš toliau įdėmiai viską stebėjau, kadangi tai buvo išvis patys pirmi mano įspūdžiai kūniškame gyvenime.

10. O kada išaušo Prabudimo Valanda, mano Dvasia atmerkė akis, ir aš pradėjau regėti pasaulį taip, kaip ir turiu jį matyti – per savo Tėvo Dvasios „prizmę“.

83

12 skyrius

Paskutinė viltis

11. Mano Esmės ypatumas leido iškart pamatyti tikrąsias visų įvykių priežastis, ir netrukus aš supratau, koks pavojus man gresia.

12. Mat aš troškau atskleisti tai, kas pradėdavo griauti tų žmonių sąmonėje susidariusią ideologinę nuostatą, kurią jie labai brangino.

13. Judėjos tauta aistringai troško išsikovoti laisvę savo gamtiniams kūnams, klaidingai suprasdami, kas yra dvasingumas.

14. Jie svajojo apie pergalę su trokštamu mesiju priešakyje, kad paskiau galėtų galutinai ir amžinai mėgautis nesibaigiančiomis gėrybėmis, irgi skirtoms tik kūnui.

15. O aš turėjau kalbėti apie kitokią laisvę, 16. Apie kelius, kurių paprastai visi vengė, nes nuolat ieškojo naudos būtent savo kūnui.

17. O kadangi nuolatinės tokio pobūdžio naudos paieškos yra pagrindinė jūsų gyvybinės veiklos ypatybė, tai man pasirodė palankiausia pradėti skelbti savo Žodį pirmiausia tarp beturčių bei elgetų.

18. Išimties tvarka Tėvas leido man pasinaudoti materijos dėsniais, kurie šiuo atveju atliko svarbesnį, ne vien „barškučių“ vaidmenį.

19. Nes Judėjos tauta savo religijos istorijos įvykių pagrindu visų pirma karštai tikėjo, kad viskas, kas iš Dievo, turi būti 84

pažymėta didingais, visiems regimais ženklais.

20. Ir dažnai net jeigu jie to ir neprašė, tai viduje labai nuo to priklausė.

21. O kadangi aš turėjau padėti naujo mokymo pagrindą, skirtingą nuo susiformavusio jų sąmonėje, tai tomis primityviomis aplinkybėmis buvo absoliučiai būtina parodyti kažką, kas buvo aukščiau jų supratimo lygio.

22. Bet kokie tokio pobūdžio reiškiniai iki šiol daro poveikį jūsų pasirinkimo laisvei, o senovėje tas poveikis buvo tiesiog milžiniškas.

23. Todėl nemokšiškas tokių reiškinių panaudojimas visada gali pražūtingai paveikti jūsų dvasinį vystymąsi.

24. Nes panašūs „barškučiai“ dažnai verčia jus griebtis to, kas jums visai nenaudinga, ir natūraliomis aplinkybėmis jūs tikrai neapsigautumėte.

25. Tais senais laikais, pirmojo Atėjimo metu, tokio pobūdžio materijos dėsnių panaudojimas vienintelį kartą per visą jūsų istoriją buvo nukreiptas būtent jūsų gerovei.

26. Naudojantis žmonėms nežinomomis galiomis man pavyko ne tik padėti klausytojams patikėti manimi, - tokiu atveju mano įsikūnijimą būtų galima laikyti nesėkmingu, - man pavyko padėti jiems suprasti, kokią galingą jėgą įgauna jie patys,

Paskutinė viltis

kai juose prabunda tikras tikėjimas.

27. Tokių supratusiųjų ir priartėjusiųjų prie supratimo atsirado nedaug, tačiau buvo matyti, kad Dievo Sėkla sudygo, ir daigai neišvengiamai pasirodys.

28. Nes visa kita padarys Dangiškasis Tėvas, manipuliuodamas išorinėmis aplinkybėmis taip, kad Geroji Žinia toliau plistų pagal Jo Sumanymą.

29. Būtent Geroji Žinia apie Tikrojo Dievo Rūpinimąsi savo paklydusiais vaikais ir apie Išsigelbėjimo viltį per parodytąjį tikrąjį nesavanaudės, pasiaukojamos meilės kelią 30. Apie Išsigelbėjimą nuo veržlaus kritimo, į kurį visi jūs labai linkę.

31. Tačiau nustojus kristi reikia dar ir augti.

32. Bet tais laikais buvo dar neįmanoma duoti patį Mokymą apie tikrąjį vystymąsi.

33. Mat vienas dalykas – kalbėti apie didžiąją meilę, o kitas – smulkiai nupasakoti, kaip tą vykdyti visuose jūsų kasdienio gyvenimo darbuose.

34. Juk tokių darbų gausybė.

35. Ir kiekvienam reikalingas konkretus pamokymas, 36. Kad jums nereikėtų egoistiškai laisvai traktuoti mano dažnai vaizdingus pasakymus.

37. Nes ten, kur aš iki galo nepasakysiu, jūs būtinai pridursite, o ten, kur jūs priduriate, vis dar

12 skyrius

neišvengiamai želia vešlios piktžolės.

38. Bet tada dar buvo ne Metas pasakoti apie nuostabųjį Kilimą.

39. Ir ne tam aš tada buvau atėjęs.

40. Aš žinojau, kad mano Kūrimo laikas bus neilgas, ir turėjau suspėti papasakoti visai nedaug, tačiau būtent tai, ką deramai vykdyti stengdamiesi, kam pasiaukojamai skirdami visas jėgas, jūs jau galėtumėte apsisaugoti nuo skausmingo puvimo.

41. O įtikėjusiems judėjams tai leistų daugiau nebebūti pražūtingos programos, įvestos į šios tautos sąmonę, vykdytojais.

42. Pradėjęs nulemtąjį Kūrimą, aš stengiausi diegti klausytojų sąmonėn tiesas, kurios iš esmės prieštaravo klaidingoms dogmoms, sukurtoms jūsų pražūčiai.

43. Visam tam, kas senajame judėjų mokyme buvo pasakyta apie neva Dievui būdingas savybes, aš priešpriešinau sąvokas, kurios iš tiesų yra tikrosios Didžiojo Tėvo Savybės.

44. O ten, kur to nepadariau, dar ne laikas buvo nė užsiminti apie tikruosius Dievo pasireiškimus.

45. Aš pradėjau palengva atskleisti Tiesą apie Didįjį Dievą, Vienatinį Tėvą, Gyvą ir Visamylintį, apie Kurį žmogus nieko neišmanė, nepaisant gausių sakmių apie tai.

46. Tačiau nedaug tegalėjau papasakoti savo klausytojams, nes 85

12 skyrius

Paskutinė viltis

labai jau siaura buvo jų sąmonė, kurioje glūdėjo tvirtas įsitikinimas, neva Viešpats yra pavydus, rūstus ir linkęs tučtuojau bausti.

47. Netgi visi jūs iki šiol linkę priskirti savo Tėvui ydingas emocijas, būdingas jums patiems, egoizmo išaugintas.

48. Nes visi nepasitenkinimo, pykčio, pavydo ir daugelio kitų jausmų pasireiškimai yra grubių gamtinių egoistinių jausmų išraiška, vadinasi, su Didžiuoju Dievu neturi nieko bendra, nes yra visai kitos prigimties.

49. Tačiau laikui bėgant aš neišvengiamai išsklaidysiu jūsų neišmanymą, kaskart atskleisdamas tai, iki ko jūs per tą laiką subręsite.

50. O tais senais laikais aš tik užsiminiau apie Visamylintį Tėvą, Kuris kiekvienam po lygiai dovanoja Savo Malonę, tarytum Saulė, vienodai šildanti ir šviečianti tiek nusidėjėliui, tiek teisuoliui; 51. Skirtumas tik tas, kad tik pasiryžusieji atiduoti visas jėgas deramam Dievo Įstatymų vykdymui turi galimybę gauti kaskart vis daugiau Palaimingųjų Jėgų; 52. O tas, kas savo jėgas skyrė priešingiems dalykams, laikui bėgant palaipsniui praranda galimybę priimti net menkiausią Palaimingosios Jėgos dalelę, nors Dangiškasis Tėvas niekada nenustoja jo mylėjęs.

86

53. Tokie yra sielos vystymosi ypatumai.

54. Ir tada senąjį mokymą apie tai, kad Dievas įpykęs neva gali užsidengti Veidą ir nukreipti Akis nuo Savo vaikų, reikėjo paneigti pasakojimu apie tai, kad Tėvas visada mato jus, nė akimirkai nenukreipdamas Žvilgsnio, ir kad be Jo žinios nė plaukas nenukris nuo jūsų galvos, 55. Kad Tėvas visada maloningas bei rūpestingas, ir niekada neužmiršta tikrųjų jūsų reikmių.

56. Siekdamas labiau praplėsti klausančiųjų mokinių teisingą suvokimą, aš papasakojau jiems dar ir apie tai, jog Dangiškasis Tėvas niekada nieko neteisia, o teisti patikėjo Savo Sūnui, nes jis yra žmogaus sūnus.

57. Kadangi tik gyvenant tokiame pat kūne, kaip jūsų, įmanoma kuo tiksliau įvertinti konkrečias laikinas klaidas, kurias jūs darote kasdieniame gyvenime.

58. Tik gyvenant kūne galima jūsų pastangų labui parodyti tam tikrus gamtinius energinius ypatumus bei iškelti jums būtinus reikalavimus su gausiais paaiškinimais, atitinkančius jūsų supratimo lygį.

59. Tais laikais Didžiojo Dievo Tiesos buvo atskleistos ne vien Judėjos tautai, 60. Nes tam, kas turėjo prasidėti senovės Judėjoje, buvo lemta apeiti visą pasaulį, atnešant išbandymus gausingiems vaikams

Paskutinė viltis

ir rengiant miegančiųjų sąmonę lemtingajai Valandai, Aušros metui.

61. Nes po mano pirmojo Atėjimo dar didesnė tamsa turėjo uždengti jūsų gyvenimą.

62. Turėjo ateiti ilga naktis, pilna visokiausių beprotybių su Dievo Vardu lūpose, melagingose ir veidmainėse, pykčio iškreiptose.

63. Jūsų rankos dar turėjo atlikti daugybę be galo žiaurių, visiškai neprotingų darbų.

64. Tačiau jūs patys sąmoningai dosnia ranka sėjate melo sėklas, todėl neišvengiamai turėsite iki galo pažinti jūsų pačių išaugintų vaisių nuodingumą.

65. Aš smulkiau nepasakosiu apie senųjų laikų įvykius ir apie tai, kas iš tiesų vyko mano Atėjimo metu, 66. Nes nėra reikalo kalbėti apie žiaurumus bei kvailystes, kurių jūs

12 skyrius

tais laikais labai daug pridarėte.

67. Mano Atėjimas užsibaigė savotiška tragiška neišvengiamybe.

68. Tačiau jeigu tie, kas prisidėjo prie mano veiklos nutraukimo, nuoširdžiai tikėjo pasiekę pergalę, tai jie giliai klydo.

69. Aš spėjau atlikti tai, kas nuo manęs priklausė.

70. Ir dėsningumai, tokiu būdu įvesti į žmonių visuomenės gyvenimą, ėmė rutuliotis numatyta linkme.

71. Kol aš darau tai, kas nuo manęs priklauso, aš dar galiu jaudintis dėl savo darbų jūsų labui bei mano Tėvo Šlovei sėkmės.

72. Tačiau kai man pavyko atlikti tai, kas buvo skirta, galima buvo nusiraminti, nepaisant pavojų, laukiančių jūsų ateityje.

73. Nes aš žinau, kad vesdamas jus toliau, Tėvas visada pakreips sunkumus jūsų labui ir visada pasieks Savo sumanymų tikslą.

87

13 skyrius 1. Nežemiškasis pasaulis, globojęs Judėjos tautą, labai greitai suprato, kad kai kurie mano duoti dėsniai gali suardyti jų įvestą ir jau keletą amžių nieko neįtariančios tautos pastangomis klestinčią programą.

2. Tada jis griebėsi pastangų rimtai paveikti besirutuliojančių įvykių eigą per sąmonę tų žmonių, kurie gebėjo aktyviai pasireikšti platinant Naująjį Testamentą: 3. Tiek per sąmonę tų žmonių, kurie galėjo agresyviai pasireikšti Gerosios Žinios platintojų atžvilgiu, tiek ir per tų, kurie nuoširdžiai stengėsi pažinti Tiesą.

4. O kadangi dar nebuvo duotas visavertis Mokymas apie vystymąsi su įvairiais konkrečiais patarimais, kaip atskirti, kas palanku sielai ir kas nepalanku, apimant visus buities aspektus ir gyvenimą bendrai paėmus, kaip tai ir turi būti, tai atsirado platus veiklos laukas priešingai pusei: įvesti į priėmusiųjų Naująjį Testamentą sąmonę visokias klaidingas sampratas, 88

5. Tiek tiesioginio užrašytųjų tiesų aiškinimo, tiek ir viso kito, apie ką Mokyme konkrečiai ir tiesiai nekalbama; 6. Sykiu buvo gausiai naudojami įvairūs „barškučiai“, tokie kaip „stebuklingi“ neva šventųjų paveikslų ir kitokių reiškinių regėjimai bei staiga žmogaus įgyti sugebėjimai tam tikroje psichikos būsenoje nesąmoningai kalbėti kitomis kalbomis, ir, be abejo, „stebuklingi“ pasveikimai, kurių trokšta visi ligų ištiktieji, pernelyg nesirūpindami, kas iš tiesų siunčia jiems pasveikimą ir ar išvis reikalingas jiems tas pasveikimas.

7. Visa tai daroma remiantis vien tik jūsų primityviais egoistiniais prisirišimais.

8. Šie ir daugelis kitų tokios rūšies „barškučių“ iš neišmanymo visada priskiriami neva Šventosios Dvasios pasireiškimams, 9. O juk skirtumas tarp Šventosios Dvasios pasireiškimų ir tokios rūšies pasireiškimų prilygsta skirtumui tarp saulės spindulio ir metalinio laužtuvo.

10. Ir tik dabar aš turiu dar vieną galimybę papasakoti jums

Paskutinė viltis

apie įvairius skirtumus, kuriuos netvarkingai sumaišę jūs dažnai tamsą painiojate su Šviesa.

11. Sumaniai pasinaudodamas žmogui nežinomais materijos dėsniais, priešiškas jūsų vystymuisi nežemiškasis pasaulis dėjo leistinas pastangas, siekdamas savo pagrindinio tikslo mano paliktų jums tiesų atžvilgiu: neleisti plisti Gerajai Žiniai pačiu paprasčiausiu principu „savaime iš lūpų į lūpas“.

12. Nes būtent toks plitimas buvo naudingiausias jums, kaip aš ir norėjau.

13. Todėl ir daviau itin svarbų pamokymą: nesivadinkite auklėtojais bei mokytojais, nes tik aš vienas esu jūsų Auklėtojas bei Mokytojas, ir galiu tai padaryti.

14. O jūs visi – broliai, ir tarpusavio lygybė bus jums tik į gera.

15. Šitą nurodymą aš daviau tam, kad paskiau niekas iš įtikėjusiųjų neskubėtų auklėti ir mokyti artimųjų, remdamasis mano kadaise pasakytais žodžiais.

16. Nes tik aš ir mano Tėvas žinome tų žodžių prasmės pilnatvę, o jūs visi turėjote lygiomis teisėmis mokytis.

17. Buvo leistinas tik mano žodžių aptarimas lygiomis teisėmis, po kurio kiekvienas žmogus turėjo susidaryti tokią nuomonę, kuriai pribrendo, 18. O paskiau pasiaukojamai visa tai atlikti.

19. Ir tik paties žmogaus nuošir-

13 skyrius

dumas turėjo tapti jo teisėju.

20. Šiame pamokyme apie mokytojus buvo išreikšta mano papildoma viltis jūsų atžvilgiu, ir aš tikėjau, kad jūs pasistengsite tai įvykdyti, nors kur kas labiau buvote linkę į kitą, primityvesnį veiksmą.

21. Ir visgi, kaip paaiškėjo, jūs nepajėgėte deramai įvertinti mano žodžio, žvelgdami į jį per gamtinę-egoistinę prizmę.

22. Šį jūsų labiau tikėtiną polinkį sėkmingai išnaudojo jums priešiškas nežemiškasis protas, kuriam jūs nepageidautini.

23. Jiems beliko sumaniai padėti jums daryti veiksmus ta linkme, į kurią jūs natūraliai linkę.

24. Ir netrukus tarp tikinčiųjų ėmė greitai formuotis organizacija, veikianti pagal principą, bendrą visoms žmonių visuomenėje egzistuojančioms organizacijoms.

25. O šis bendras principas turi visais atvejais vieną gamtinioegoistinio pobūdžio pagrindą, 26. Kuris tokios rūšies organizacijose jų plėtros laikotarpiu pasireiškia neišvengiamu siekimu įvesti įvairias hierarchijos pakopas.

27. Ribota sąmonė, užpildyta informacijos vien tik su gamtinėmis-egoistinėmis žymomis, būtinai matys tame naudingą būtinybę, nors būtent sielai tokia struktūra iš tiesų yra klampi pūvanti pelkė.

28. Tačiau jūs kol kas dar nepajėgūs teisingai suprasti vidinių 89

13 skyrius

Paskutinė viltis

dėsningumų, todėl visų pirma linkę į tai, kas jums būdinga.

29. O jums būdinga tai, kas visų pirma naudinga gamtinėmsegoistinėms reikmėms.

30. Ir tada, priešingai mano draudimui mokytojauti, būtent įtikėjusieji mano žodžiais greitai paskirstė tarpusavyje gausių auklėtojų bei mokytojų pareigas.

31. O kadangi patys daug ko nesugebėjo suprasti, tai neleido ir kitiems eiti toliau tos klaidingos nuostatos, kurią įvedė kaip tam tikrą kanoną.

32. Jeigu jau jūs neįvykdėte mano konkretaus ir tiesioginio nurodymo, ką bekalbėti apie įvairių vaizdinių, per kuriuos aš daviau daugelį pamokymų, supratimą.

33. Aišku, visame tame buvo viena didelė nesąmoninga jūsų klaida, kuomet jūs mano tiesioginių mokinių darbus įvertinote kaip neklystančius ir neydingus.

34. Betgi visi jūs – broliai, ir kiekvienas, išaukštinęs save, bus pažemintas.

35. Jums reikėjo priekabiai bei reikliai įvertinti jų veiksmus jų pačių labui, tačiau jūs sutrikę atsitraukėte.

36. O jie taip pat neįveikė daugelio sunkumų.

37. Tačiau kadangi jūs daug ko negalėjote žinoti, niekas jūsų ir nekaltina.

38. Jeigu nežemiškajam protui įvairiausių religinio-mistinio po90

būdžio tikėjimų įvedimui visada buvo svarbu sukurti vieningą organizuotą sistemą, tai mano Mokymo atžvilgiu tokios pastangos yra pražūtingos.

39. Todėl kai organizacijos, pavadintos krikščioniškomis bažnyčiomis, ėmė formuotis į tam tikrą sistemą, susidarė natūralios patogios sąlygos padaryti visą tą sistemą visiškai priklausomą nuo piniginėsfinansinės apyvartos ir visų su tuo susijusių bjaurių pasireiškimų jūsų sielos vystymosi atžvilgiu; 40. O tai iškart parodo tikrąjį veidą kiekvieno tikinčiojo, išreiškusio savo suinteresuotumą šiais dalykais.

41. Po šito žingsnio pasivadinusieji mano Tėvo tarnais ir pasikėlusieji aukščiau visų kitų tikinčiųjų neišvengiamai tapo minėtosios žmonijos pavergimo programos vykdytojais.

42. O juk aš savo Mokyme palikau nurodymus, galinčius būtent ardyti duotąją programą.

43. Na ir, suprantama, kada susiformavo ganėtinai plati krikščionių organizacija, kurioje jau nieko manojo nebeliko, išskyrus nedaugelį užrašytų mano pasakytų žodžių bebalsiame Testamente, priešiškai jums jėgai, kuri lengvai naudojasi jūsų primityviais egoistiniais pasireiškimais bei sąmonės ribotumu, tapo patogu įvedinėti visokiausius absurdiškus nesutarimus į vieningą organizaciją.

Paskutinė viltis

44. O tai neišvengiamai dalina ir skaldo nepageidaujančius bendrauti tarpusavyje pasipūtėlius į įvairiausias sroves.

45. O susiskaldę tikintieji, teturėdami tik tą vieną bebalsį Testamentą, įnirtingai įrodinėja kiekvienas savo tam tikrų Gyvenimo Knygos vietų supratimą, veidmainiškai skelbdamiesi einą teisingiausiu keliu į Išsigelbėjimą.

46. O, koks didis jūsų tamsumas!

47. Pasinaudodamas vis ta pačia žmoguje sukerojusio egoizmo ypatybe, jums priešiškas nežemiškasis protas lengvai įveda skaldančius dėsningumus į visus mokymus, neturinčius gyvo pradininko.

48. O kuo daugiau pakraipų atsiranda vieningame religiniame mokyme, tuo mažiau naudos jis gali jums duoti.

49. Todėl anuomet ir įspėjau jus, jog kiekvieni namai ar karalystė, susiskaldžiusi viduje, sugrius.

50. Ir visa jų vertė bus dulkės, vėjo išnešiotos.

51. Tokiu būdu, pasibaigus mano pirmajam Atėjimui, viena iš nežemiškojo proto pakraipų toliau savotiškai globojo vis gausėjantį įtikėjusiųjų į Gerąją Žinią būrį, palaipsniui įvesdama per tam tikras autoritetingas asmenybes, suprantama, nepajėgias teisingai vertinti ir mąstyti, įvairius klaidingus aiškinimus bei neteisingas sampratas.

13 skyrius

52. Natūraliame pirminiame pavidale Mokymas turėjo žadinti jūsų vidinį pasaulį, ir kiekvienas, kas savarankiškai stengtųsi jį pažinti, neišvengiamai atkreiptų dėmesį, kad tas Mokymas traukia jus iš egzistuojančios ydingos gyvenimo santvarkos, vis labiau patraukdamas į save.

53. Bet nedaugelis jūsų ryžosi sekti savo pačių Naujojo Testamento supratimu ir pasikliaudamas vidine trauka išpildyti viską pagal savo supratimą.

54. O tie vienetai, kurie visgi žengė šį drąsų žingsnį, neišvengiamai pajuto poreikį pasitraukti iš pasaulietinio gyvenimo; 55. Tą jie ir padarė deramai ir nedelsdami, 56. Nenorom suteikdami likusiems galimybę didžiuotis, kad šie teisuoliai darbininkai priklauso jų tautai ir, be abejo, bažnyčiai, 57. Kuri, kaupdama šventus vardus tarsi vėliavas, yra įsitikinusi, kad kuo daugiau tokių vėliavų, tuo stipresnė ir autoritetingesnė pati bažnyčia.

58. Iš tiesų sakau jums: nėra reikalo kokios nors bažnyčios atstovams sakyti, kad jos prieglobstyje kadaise gyveno teisuoliai.

59. Teisinga bus sakyti, kad bažnyčia egzistavo tik tuomet, kada gyveno šie teisuoliai.

60. Bet jie nėra didvyriai, jie tėra tikri tikintieji.

61. O bažnyčia susideda ne iš tų, kurie tik kalba apie Didįjį Dievą, 91

13 skyrius

Paskutinė viltis

o iš tų, kurie pasiaukojamai vykdo Dievo Žodį.

62. Bažnyčioms visai nėra reikalo girtis teisuoliškais žygiais savo istorijoje, nes teisuoliškas žygis džiugina Dievą tik jo atlikimo akimirką.

63. Tačiau Dievo nedžiugina begaliniai sukauptų prisiminimų apie tuos žygius pasakojimai.

64. Ir ar išties visuose prisiminimuose kalbama apie tikrai teisuoliškus žygius?

65. Mat žmogus linkęs matyti teisinga tame, kas jam patogu.

66. O ar ne tame, kas jums patogu, jūs dažnai randate vargą sau?

67. Visa, kas nūdien žmogui patogu, tolygu jo ydoms bei silpnybėms.

68. Būkite itin budrūs, susidurdami su tuo, kas jums patogu.

69. Nė viena bažnyčia netaps stipresnė ir geresnė, kad ir kiek praeities pasiekimų sukaups.

70. Tas vertinga tik muziejuose.

71. Dievo bažnyčios galia ir maloningumas priklauso nuo nūdien daromų darbų.

72. Nes kurti Dievo bažnyčią pašaukti pirmiausia gyvieji.

73. Ir tik nuo gyvųjų priklauso aplinkinių likimas.

74. Ir tik gyvieji įtakoja aplinkinį pasaulį.

75. Tai štai, įvedamųjų klaidingų sąvokų bei aiškinimų sėkmė priklauso nuo paties žmogaus neįveikiamos nesąmoningos egoistinės paskatos į viską žiūrėti egoizmui 92

patogioje šviesoje.

76. Tai leido paties žmogaus pastangomis lengvai įvedinėti klaidingas sąvokas bei aiškinimus tol, kol tai, kas Mokyme galėjo žadinti, bus visiškai klaidingai paaiškinta, tokiu būdu atnešant tariamąją ramybę.

77. Po to tas, kas laiko save tikinčiuoju, jau nebejaučia poreikio pasitraukti nuo egzistuojančios gyvybinės veiklos į Mokymo pusę, nes tie įvairiausi klaidingi aiškinimai taip iškraipė Mokymo esmę, kad dabar jau patį Mokymą pavyko pritempti prie egzistuojančios gyvenimo santvarkos, 78. Padarius iš jo patogų gyvenimo papildą ir toliau veidmainiškai vadinant tikėjimą svarbiausiu savo gyvenimo dalyku, melu raminant sąžinę.

79. Aš jau parodžiau per [medžio] įvaizdį, kad pačioje jūsų civilizacijos tapsmo pradžioje jūs iš neišmanymo pasėjote derlingon žemėn melo sėklą, kuri tapo būsimos visuomenės gyvenimo santvarkos pradmeniu.

80. Ir medis, vaizduojantis jūsų gyvenimo santvarką, ėmė greitai augti, iš bjauraus kamieno pridygo gausybė šakų, vedančių galybę nuodingų vaisių.

81. Jūs negalėjote nepamatyti, kad jūsų gyvybinės veiklos vaisiai atneša tik vargą ir begalines kančias, dėl kurių jūs nuolat stengiatės jaustis kariais, neišvengiamai įgaudami kariams bū-

Paskutinė viltis

dingas žiaurybes bei kvailystes.

82. O kai jums pavyksta to pasiekti, imate dar labiau dauginti vargą bei kančias, 83. Be paliovos skelbdami išvadavimą nuo kančių, tačiau darydami priešingai.

84. Nuolatinis nuodingų melo medžio vaisių valgymas ir iš to kylančios visokiausios jus kankinančios ligos vertė jus retsykiais susimąstyti apie savo nemalonumų priežastis.

85. Ir tada kai kurie iš jūsų nugrimzdavo į įsisąmoninimą to, kas susiję su nesuskaitomais šio medžio lapais, tarp kurių pirmiausia ir pasireiškia visa regimoji jūsų būties pusė.

86. Tie, kas buvo išmintingesni, pastebėjo, kad lapai auga iš daugybės plonų šakelių, ir įsigilino į tų šakelių studijavimą.

87. Dar išmintingesni, kurių yra atitinkamai dar mažiau, sugebėjo pamatyti, kad plonos šakelės auga iš storesnių šakų, kurių yra jau mažiau.

88. O keletas jūsų pakilo iki supratimo, kad ir šios storesnės šakos auga iš dar storesnių.

89. Visa jūsų gyvenimo pažinimo patirtis per visą jūsų formavimosi istoriją susivedė į daugybės lapų bei šakelių pažinimą, kurio metu buvo skirtingais raštais išrašytas dar didesnis popieriaus lapų kiekis.

90. Tie iš jūsų, kas buvo praktiškesni, ieškojo išsigelbėjimo

13 skyrius

šakelėse, na, o romantikai žvelgė aukščiau medžio, į begalines Kosmoso erdves.

91. Bet kadangi jūs visų pirma ieškote išsigelbėjimo, o jūsų sąmonėje egzistuoja tik supratimas apie šakeles, tai savo gyvenimui pagerinti radote tik vieną išeitį – pakeisti šio medžio vainiko formą.

92. Ir kas kartą, suteikę kam nors didžio „botaniko“ vardą ir dar paženklinę kokiu nors numeriu, jūs draugiškai, iš visų pusių apstoję vešliai sukerojusį bjaurų medį, vadovaujami didžiųjų „botanikų“ puolate keisti medžio vainiko formą, kaip jums patinka, 93. Prieš tai, išminčių patarimu, sudarę eilinės stambaus masto šeštadieninės talkos programą, kuri pavadinta revoliucijos, karo ar kitokio perversmo vardu.

94. Jūs stengiatės pagal savo žmogiškas taisykles nupjauti tai, kas, jūsų požiūriu, yra bjauru.

95. Tačiau medyje, kuris bjaurus nuo pat šaknų, viso šakos be išimties auga pagal tokį pat principą.

96. Ir šis medis, kad ir kaip keistų jo vainiką jūsų karštligiškos pastangos, vainikuotos garsiais lozungais, tebeveda tuos pačius nuodingus vaisius ir toliau ves.

97. Jūsų visuomenė pasidalinusi į dvi charakteringai besireiškiančias pakraipas medžio vainiko karpymo srityje.

98. Filosofinei-religinei pakraipai būdingas vidinis aktyvumas 93

13 skyrius

Paskutinė viltis

bei išorinis pasyvumas, o politinei pakraipai, atvirkščiai, būdingas vidinis pasyvumas bei išorinis aktyvumas.

99. Kartais susidurdamos visuomenėje šios dvi pakraipos bendromis pastangomis organizuoja gana triukšmingus renginius, po kurių jūsų kūnuose ilgam lieka skausmingi randai.

100. Iki šių dienų jūs kaip kokie donkichotai kaunatės su vėjo malūnais, tuo tarpu tikroji nelaimė slypi jumyse pačiuose.

101. Tačiau savarankiškai tai pamatyti ir deramai įvertinti jums trukdo egoizmas, kuriam jūs nuolat tarnaujate, nepaisant visos jūsų išminties.

102. Nė vienas iš šaltinių, davusių jums visus religinius mokymus, išskyrus tą, kurį aš jums kadaise atnešiau iš jūsų Dievo, nežino tikrųjų jūsų sielos vystymosi dėsnių.

103. Todėl šie mokymai iš principo arba mėgina nuvesti jus į beverčių iliuzijų pasaulį, tokiu būdu atplėšdami nuo nedoro gyvenimo, arba duoda visokiausias rekomendacijas, kaip performuoti vis tą patį melo medžio vainiką, simbolizuojantį jūsų gyvenimą.

104. Ir tik nūdien jūs turėsite suprasti, kokios beprasmės visos jūsų pastangos pagerinti šio medžio vaisių kokybę apkarpant, jūsų požiūriu, neteisingas šakeles.

94

105. Visos šakos, kurias jūs kol kas ir tegalite matyti, auga iš vieno kamieno, kuris, savaime suprantama, auga iš vienos šaknies.

106. Ir kol bus gyva melo šaknis, netaps medis geras, vedantis gausybę saldžių stebuklingų vaisių, kad ir kaip jūs karpytumėte išsigimėliško medžio vainiką su šaknin įskiepyta tamsos programa.

107. Ne medžio vainike ieškokite savo nelaimių priežasties, bet įsižiūrėkite į paties medžio kamieną bei šaknį, kaip aš jums trumpai apsakiau šiame kreipimesi.

108. Iš tiesų sakau jums: Mokymas apie tikrąjį Kelią, Didžiojo Dievo jums skirtąjį, negali būti žėrintis žaisliukas, pakabintas papuošti bjauraus jūsų ydingo gyvenimo medžio; 109. O būtent tokiais jūs padarėte visus mokymus visoje Žemėje Motinėlėje.

110. Prikabinėję žodžių apie Aukščiausiąjį ant kreivų šio medžio šakelių, jūs drąsiai įsikalėte galvon, kad medis neva tapo tauresnis.

111. Atminkite, kad tikrasis Mokymas yra ta Sėkla, kurią jūs dabar ir turite pasodinti į dirvą, ligotą dirvą, bet dar teikiančią vilties.

112. Idant pagaliau išaugtų Palaimingasis jūsų amžinojo gyvenimo medis su begale stebuklingų, visas ligas išgydančių vaisių.

Paskutinė viltis

113. O tam medžiui, kurio vainiką jūs jau daug kartų apkarpėte ir dar ketinate karpyti, pagauti botanikų įkvėpimo, lemta

13 skyrius

netrukus galutinai nudžiūti, nes jo kamienas jau stipriai pažeistas jo paties vaisių nuodų, apnuodijusių dirvą po medžiu.

95

14 skyrius 1. Didysis Tėvas žinojo, kad lemta nudžiūti šiam bjauriam medžiui, ant kurio jūs, tarsi gausingi lapai, retsykiais linkę patriukšmauti, papūtus įnoringumo vėjams.

2. Žinojo, kad jeigu iki visiško nudžiūvimo žmonija neišaugins naujo ir šįsyk tikro medžio, tai nebebus kur įkūnyti naujas sielas ir galutinai sugrąžinti laukiančias.

3. Todėl Didysis Dievas ir paskyrė laiką, kada turi pradėti augti Gyvybės medis, pražūties medžiui dar nesunykus.

4. Kad iki galutinio kartėlio medžio sunykimo jau patikimai šakotųsi Amžinybės Pagrindas.

5. Ir štai atėjo prieš tūkstančius metų išpranašautas mano eilinio antrojo pasirodymo tarp jūsų Metas.

6. Viskas įvyko taip, kaip numatė mano Tėvas, ir niekas neįstengė sutrukdyti išsipildyti Jo Valiai.

7. Mano eilinio įsikūnijimo į Žemėje gimusį mažylį slėpinys šioje epochoje įvyko kiek anksčiau, prieš lemtingųjų Įvykių Pradžią, kad iki žmonių giminės likimo 96

sprendimo Valandos Pradžios aš spėčiau surinkti būtiną pagalbinę informaciją apie jūsų šiuolaikinės gyvybinės veiklos ypatumus.

8. Pažintis su jūsų būtimi prasidėjo tokiu pačiu principu, kaip ir pirmąjį kartą, tik dabar jau man reikėjo iš anksto bent paviršutiniškai prisiliesti prie kur kas didesnio rato įvairių jūsų gyvenimo aspektų.

9. Senovėje jūsų gyvenimo pasireiškimų įvairovė buvo labai ribota, ir juos pažinti galima buvo nenueinant toli nuo namų.

10. Pastaruoju metu jūsų gyvenimas pasižymi kur kas didesne jūsų polinkių pasireiškimų įvairove, o tie polinkiai neišvengiamai tam tikrais būdais formuoja jūsų vidinį pasaulį ir įtakoja sielos vystymąsi.

11. Todėl tam, kad mano tikrasis bendravimas su jumis atneštų daugiausia naudos, man reikėjo sukaupti kiek įmanoma daugiau pagalbinių sąvokų.

12. Ir jūsų moksliniai-techniniai pasiekimai irgi padėjo man daug sužinoti, nenueinant toli nuo namų.

Paskutinė viltis

13. Pridengęs mano Esmę bei Galią tam tikru slėpiniu, mano Didysis Dangiškasis Tėvas vedė jauną besivystančią mano naujo kūno sąmonę tokiu būdu, kad aš pirmiausia įgyčiau visa, kas reikalinga, iki prabudimo Valandos ir mano pagrindinio lemtingojo Atėjimo Pradžios.

14. Tačiau dabar iškilo būtinybė atskleisti svarbų dėsningumą, susijusių su tuo, kodėl mano Dangiškasis Tėvas turėjo kontroliuoti mano Esmės pasireiškimą, tuo tarpu kai jūs turite visišką jausminių ypatybių išraiškos laisvę.

15. Aš jau minėjau, kad materijos Būties Pasaulis susideda iš labai skirtingo subtilumo lygio energinių pasireiškimų.

16. Kuo subtilesni energetiniai srautai, tuo daugiau kūrybinės Galios jie turi, 17. O daugiausia tos Galios sukaupta Didžiojo materialiosios Būties Kūrėjo Esmėje.

18. O supersubtilios Didžiojo Dievo, jūsų Dangiškojo Tėvo galimybės kokybiškai taip skiriasi nuo viso, kas egzistuoja Būtyje, kad jas lengviau bus suprasti kaip kitokios prigimties Dėsnio pasireiškimą.

19. Ir tam, kad atskleisčiau jums dar vieną didžią Tiesą, aš privalau pasinaudoti paprastais, jums lengvai suprantamais vaizdiniais, nes gausios sudėtingos sąvokos šiuo atveju nepasitarnaus jūsų labui ir nesuteiks jums aiškumo.

14 skyrius

20. Tai štai, jeigu pamėgintume vaizdingai apibūdinti materijos Būties Kūrėją, tai tiksliausia būtų įsivaizduoti Jį kaip didingą lygios, šaltos, akinamai baltos Šviesos Šaltinį.

21. Jūsų DievoVeidas taip pat panašus į didingą akinančios Šviesos Šaltinį, tačiau išoriškai ta Šviesa yra šilto atspalvio, o Šviesos ištakose liepsnoja neįsivaizduojamai Palaiminga Ugnis.

22. Jūsų sielų gimimas – tai mažyčių kibirkštėlių atsiskyrimo nuo Dangiškojo Tėvo Esmės slėpinys, o tos kibirkštėlės pasižymi sugebėjimu šviesti ir šildyti, kaip ir buvo pasakyta: jūs esate sukurti pagal Dievo paveikslą.

23. Tačiau gryname, nepakeistame pavidale nė viena Didžiojo Dievo Esmės kibirkštis nesusijungs su nė viena iš materijos dėsnių pasireiškimo formų jūsų bendro vystymosi labui, 24. Kadangi net mažytės kibirkštėlės charakteringos ypatybės galia yra tokia, kad susijungusi su bet kurio gamtinio organizmo emociniais ypatumais greitai ir lengvai sudegins patį organizmą.

25. Tokiomis aplinkybėmis Didysis Tėvas kuria jūsų sielas, keisdamas kokybinį daugelio atskirų mažyčių kibirkščių pradą.

26. Tuo pačiu Maloningasis Tėvas, suteikdamas kiekvienai kibirkščiai visas būtinas individualiai saviraiškai savybes, sutankino jų vibracijas taip, kad derinys su 97

14 skyrius

Paskutinė viltis

gamtiniais, vis dar daug grubesniais vibraciniais jausminiais kūno ypatumais tapo minimaliai pavojingas, 27. Kadangi jūsų sielos liepsnelės jėga gali smarkiai padidinti visų gamtinių jausminių ypatumų pasireiškimo galią.

28. Ir jeigu ji peraugs leistiną ribą, gamtinis organizmas neišvengiamai suirs.

29. Žymiai sutankinęs energines jūsų sielos savybes, Tėvas tarytum šiek tiek atvėsino kiekvieną kibirkštį, kad ji nepradegintų gamtinio kūno, į kurį bus įkelta.

30. Tačiau net ir taip smarkia susilpninus jūsų sielos jausminių ypatumų galią, jūs vis dėlto galite pastebėti, kokią didelę jėgą įgaunate jums būdingų emocinių protrūkių metu.

31. Tie iš jūsų, kas patyrė liepsningą meilę galimam išrinktajam šeimos sukūrimo vardan, lengvai galėjo pastebėti, kad tampa lengvabūdžiai, smarkiai linkę į neprotingus veiksmus.

32. O kol tokia meilė būna be atsako arba neatneša pasitenkinimo, neretai jaučiate, kaip smarkiai ta vidinė ugnis jus degina.

33. Bet kadangi jūsų gyvenimas kupinas visokiausių emocinių išgyvenimų protrūkių, kuriuos sukelia visiškai neteisingas santykis su aplinkine tikrove, tai nors jūsų sielos liepsna ir nėra ypač pavojinga, visgi esant dažniems protrūkiams su laiku išdega kai 98

kurie gyvybiškai svarbūs jūsų kūno ypatumai, 34. Todėl kūnas neišvengiamai ima sirgti bei irti.

35. Šie ryškūs jausminių pasireiškimų protrūkiai Visatoje būdingi tik jums.

36. Nes joks gamtinis jutiminis pasireiškimas be Dieviškosios kibirkšties ugnies poveikio taip galingai nepasireikš.

37. Ir netgi pats meilės jausmas su nuostabiomis audringomis ypatybėmis, atsirandantis tarp vyro ir moters, atsirado išimtinai kaip jūsų sielos jausminių ypatumų ir kūno jutiminių ypatumų derinio pasekmė.

38. Iš tiesų sakau jums: nė vienas Visatos Proto atstovas niekada nepažino ir niekada nepažins šios meilės liepsnos grožio.

39. Nes tam visada bus reikalinga sąlyga, kad kūne degtų Didžiojo Dievo kibirkštis.

40. Todėl bet kuriame Visatos Proto kreipimesi į jus bet koks žodžių apie meilę vartojimas tėra jums patiems įprastos ir malonios terminologijos panaudojimas, ir Proto atstovai visiškai neišmano tikrosios meilės sąvokos prasmės.

41. Po to, kai Didysis Dievas kokybiškai pakeitė jūsų sielos pagrindą, jūs gavote pačią palankiausią galimybę patekti į materijos Pasaulį, bet neišvengiamai gavote ir labai sudėtingas sąlygas teisingai nustatyti

Paskutinė viltis

visa ta, kas bus tik į naudą jūsų sielos vystymuisi.

42. Nes jūsų kūno protas, pagrįstas kitos prigimties dėsniu, iš esmės niekada neįstengs savarankiškai formuoti jūsų sielos vystymosi dėsnių.

43. Todėl atsižvelgdamas į šią jums gyvybiškai svarbią ypatybę, Didysis Dievas pagimdė mane, 44. Kad per mane įeitų į jūsų gyvenimą, reguliariai taisydamas jūsų veiklą ir nustatydamas naujus jūsų tolesnio vystymosi dėsnius.

45. Tačiau Tėvas nesutankino mano sielos energinių savybių, nes man nebuvo skirta amžinai gyventi materijos dėsniuose, einant jums skirtuoju vystymosi keliu.

46. Aš buvau pagimdytas tik dėl jūsų ir tik visų Dievo vaikų, jau gimusių ir dar amžinai gimsiančių, labui.

47. Kurdamas mano pradą, Tėvas sukoncentravo manyje didelę dalį Savo Esmės ugnies, suteikdamas man visa, kas reikalinga individualiai saviraiškai, 48. Tuo pačiu sujungdamas mano Esmę su Savąją tokiu būdu, apie kurį pirmojo Atėjimo laikais aš tegalėjau pasakyti mokiniams: „Aš ir mano Tėvas esame viena, nes Jis yra manyje, o aš Jame“.

49. Bet tai, suprantama, nereiškė, kad aš ir mano Tėvas yra tas pat, kaip vėliau daugelis įtikėjusiųjų Naująjį Testamentą klai-

14 skyrius

dingai suprato.

50. Man reikėjo būtinai suteikti individualias ypatybes, kad įsikūnydamas tarp jūsų aš galėčiau savarankiškai analizuoti aplinkinę tikrovę, susijusią su jūsų gyvenimu, ir savarankiškai rasti visus sprendimus, būtinus jūsų gerovei.

51. Ir pati palankiausia galimybė suteikti jums pagalbą tapo įmanoma man apsireiškus jūsų gyvenime.

52. Nes mano Esmė turi absoliutų sugebėjimą rasti jums tai, kas geriausia, priklausomai nuo specifinių aplinkybių, į kurias jūs galite patekti savo gyvybinės veiklos kelyje.

53. Trumpai apibūdinant jūsų amžinojo mokymo ypatumus, galima pasakyti, kad jūsų Didysis Tėvas, Gyvasis Vienintelis Dievas, visada moko jus rodydamas, 54. O mane sukūrė tam, kad galėčiau mokyti jus kalbėdamas.

55. Jo pamokymai yra nuolatiniai ir amžini, o manieji įmanomi tik retsykiais.

56. Jums būdinga bendravimo forma iš principo nebūdinga Didžiajam Dievui, nes Jam tai yra itin grubus ir primityvus reiškinys su Jam neleistinais apribojimais.

57. Individualaus bendravimo dėsnis būdingas tik materijos Pasauliui, bet iki tam tikros ribos, Būties Kūrėjo nustatytos judriajam protui.

99

14 skyrius

Paskutinė viltis

58. Pačiam materijos Pasaulio Kūrėjui šis dėsnis taip pat nebūdingas, nes yra pernelyg grubus ir ribotas.

59. Todėl ir Visatos Proto atstovai aplinkinės tikrovės pažinimo pradžioje gali savarankiškai mokytis tik tiesioginiame sąlytyje su visu tuo, kas vyksta, o ne iš Vienatinio pamokymų, išreiškiamų žinomomis frazėmis bei vaizdiniais.

60. Ir tik kai atsirado labiau išsivysčiusios ir mažiau išsivysčiusios civilizacijos, atsirado ir pirmieji pamokymai iš labiau išsivysčiusiųjų pusės bendravimo ypatybių, būdingų visam Proto Pasauliui, pagrindu.

61. Būtent tokio pobūdžio įvairių pamokymų įtakon jūs ir patenkate visame savo egzistavimo laikotarpyje ir ypač dabarties dienomis.

62. O jūs kaip neišmanėliai vaikai naiviai tikite, kad bendraujate su savo Dievu, nors toks bendravimas būtų pernelyg grubus ir nebūdingas materijos Būties Kūrėjui, o jūsų Dangiškojo Tėvo atžvilgiu tai būtų neišmatuojamai grubesnis pasireiškimas.

63. Ir jeigu bet kuriam judriojo proto atstovui visoje Pasaulio Harmonijoje Vienatinis numatė visa, kas reikalinga savarankiškam vystymuisi, tai jūs, patekdami į šios Harmonijos Pasaulį, neturite tokių galimybių, nes Kūrinijoje nenumatyta nieko, iš ko jūs galėtumėte savarankiškai 100

padaryti būtinas išvadas jūsų sielos vystymosi labui.

64. Jūsų Didysis Dievas niekada nedalyvauja materijos dėsnių pasireiškimo formavime.

65. Todėl įvedęs jus į Pasaulį, svetimą Jo dėsniams, jūsų Tėvas prisiėmė ypatingo sudėtingumo uždavinį.

66. Nes Jam teko jūsų dėlei nuolat manipuliuoti natūraliai susiklostančiomis jūsų kasdienėje gyvybinėje veikloje materialių pasireiškimų sąlygomis, 67. Kurios priklauso nuo jūsų laisvai pasirenkamų pastangų.

68. Tokiu būdu, pirmiausia atsižvelgdamas į tai, kas jau įvyko ne Jo Valia, Tėvas kiekvieną iš jūsų be išimties įveda būtent į tas sąlygas, kurios išties palankiausios kiekvienam iš jūsų, 69. Tokiu būdu leisdamas jums pamatyti ir susipažinti su tuo, iš ko jūs turite galimybę gauti tai, kas būtina jūsų gerovei šiuo laiko momentu.

70. O kada klaidingos sampratos neišvengiamai susikaups jumyse iki kritinės ribos ir iškils pavojus jūsų tolesniam vystymuisi, tai reikš, kad jau išsisėmė jūsų galimybės savarankiškai imti tai, kas reikalinga, iš aplinkinės tikrovės.

71. Ir tada iškyla Didžiojo Dievo numatyta mano laikino atsiradimo tarp jūsų būtinybė.

72. Kad išmetęs jūsų išmintingose galvose susikaupusį šlamštą ir ištaisęs visas jūsų turimas klaidin-

Paskutinė viltis

gas ir pavojingas sampratas apie teisingą gyvenimą bei vystymąsi, aš įvesčiau būtinus įstatymus, kurie tarsi orientyro gairės regimai parodys jums tikrojo vystymosi kelią dar vienam laiko tarpui.

73. Tačiau priklausomai nuo tam tikrų svarbių dėsningumų, mano pasirodymas tarp jūsų turi būti laikinas ir retas.

74. Tėvas niekada neliečia to, kas dedasi jūsų sąmonėje, ir visų jūsų kūno išorinių pastangų detalių, bet visada žvelgia į tai, kas su jumis vyksta, per jūsų dvasinį jausminį pasaulį.

75. Nes pirmiausia dvasiniame jausminiame pasaulyje jūsų žengiate pirmą ir svarbiausią žingsnį, kuris paskui pasireiškia per jūsų kūną.

76. Bet kai ateina metas kūno pastangoms, jūsų sąmonė gali paveikti išorinius pasireiškimus, jeigu pamatys esant būtina nuslėpti jūsų vidines paskatas.

77. Tačiau ši pastanga būtinai teisingai atsispindės jūsų sielos jausminėse ypatybėse, kurių negali paveikti sąmonė, vis dar dažnai veikianti klasta bei apgaule.

78. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai išoriškai bus išreikštos jūsų tikrosios vidinės pastangos, jūsų Dangiškasis Tėvas visada žino tiesą apie jus, ir jūs niekada nenuslėpsite nuo Jo to, kas iš tiesų su jumis vyksta.

79. Jūsų vidinio pasaulio formavimasis ir sielos vystymasis

14 skyrius

tiesiogiai priklauso nuo būtinybės atlikti vienokius ar kitokius išorinius veiksmus.

80. O išorinės pastangos stipriai priklauso nuo gamtinių instinktyvių-jutiminių pasireiškimų, nepažįstamų Didžiajam tėvui.

81. Nes pažinti atitinkamus jausminius pasireiškimus įmanoma tik tokiu atveju, jeigu pats patiri tokius pačius jausminius pasireiškimus.

82. Didžiajam Dievui nebūdingi gamtiniai pojūčiai, ir jis niekada nejaučia to, kas būtent juos atitinka, o tai ir nepasitenkinimas, ir pavydas, pyktis ir džiaugsmas, ir kiti įvairiausi jums gerai žinomi išgyvenimai.

83. Todėl jūs pasirodote esą visiški tamsuoliai, kai mėginate jūsų Tėvo darbuose įžvelgti tai, kas būdinga tik ribotumui.

84. Begalinė Palaimos Ugnis, deganti jūsų Dangiškojo Tėvo, Gyvojo ir Vienintelio Dievo Esmėje, visada skleidžia vienodus Palaimos, vadinamos Šventąja Dvasia, srautus.

85. Šie tolygūs Šventosios Dvasios srautai vienodai liejasi visiems, nepriklausomai nuo to, kuo jūs užsiimate.

86. Nuo jūsų užsiėmimo pobūdžio priklauso tik pati galimybė pasinaudoti ta Palaima.

87. Tačiau jūsų Dangiškasis Tėvas, kad ir kaip jums tebebūtų keista tai girdėti, visada vienodai jus myli: 101

14 skyrius

Paskutinė viltis

88. Ir tą, kurį muša neteisinga ranka, ir tą, kuriam toji ranka priklauso.

89. Nė akimirkai neatsiras skirtumai Meilės, Tėvo dovanojamos visiems Jo vaikams.

90. Sukūręs mano Esmę ir sudaręs sąlygas, kuriomis įmanomas mano įsikūnijimas į tokį kaip jūsų kūną, Tėvas tokiu būdu suteikė man galimybę kuo artimiau įvertinti visus dėsningus ypatumus, susijusius su jūsų galimomis pastangomis, 91. O tai yra pačios palankiausios sąlygos formuoti įstatymus, skirtus aiškiai parodyti teisingų jūsų sielos vystymosi pastangų kryptį.

92. Suteikęs man tokias galimybes, Didysis mano Dievas suteikė man visą valdžią savarankiškai įvertinti visas jūsų dedamas pastangas ir savarankiškai vykdyti tai, ką nuspręsiu esant reikalinga jūsų gerovei.

93. Dangiškasis Tėvas sukūrė mane žmonių giminės vystymosi Kelių Dėsnių kūrėju.

94. Todėl senovėje aš ir sakiau mokiniams: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Ir niekas neateis pas Tėvą kitaip, nei per mane“.

95. Ir dabar iš tiesų sakau jums, kad kol nepriimsite ir nepažinsite mano įstatymų, niekada neparagausite tikrosios Kilimo žingsnių vertybės ir nesugebėsite išmokti kurti tai, kas reikalinga Tėvui.

102

96. Nes jūsų darbai, neatitinkantys mano Esmės Tiesos Dvasios, niekada neleis jums žengti Kilimo Keliu.

97. Ir jums neišvengiamai liks tik viena kryptis – žemyn.

98. Tačiau daugelis jūsų, žinodami mano senuosius žodžius, užrašytus Naujajame Testamente, nepatikėjo manimi ir vaikiškai naiviai atsiduoda naujiems įvairiems mokymams, neturintiems nieko bendra su Didžiuoju Dievu.

99. Jums būtų nepaprastai naudinga galutinai suprasti, kad visi dalykai su garsiais Amžinybės pavadinimais, su kuriais jūs susiduriate sumaišties pilname gyvenime, duotieji ne mano ranka, geriausiu atveju gali tik žymiai sulėtinti jūsų kritimą, 100. Žymiai pristabdyti, bet ne sulaikyti nuo kritimo.

101. Mat tokios yra jūsų būties sąlygos, griežtos, bet natūraliai susidariusios.

102. Priskyręs mano Esmei tam tikros Galios ugnį, Dangiškasis Tėvas sukūrė manyje sąlygas, kurios leidžia man bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kuriame jūsų vystymosi etape be išimties visada neklystamai įvertinti visa, kas vyksta jūsų gyvenime jūsų sielos dėsnių atžvilgiu.

103. Tačiau ši Ugnis mano Esmėje su nemenka kūrybine Galia neleis man išsilaikyti kūne, jeigu ta Galia nebus dirbtinai sulaikoma slėpinių, Tėvo numatytų.

Paskutinė viltis

104. Kada mano siela nėra susijusi su materijos dėsniais, visa Mano Dvasios Galia yra vienodoje ramybės būsenoje; ir kaip niekieno netrikdomas vandenyno paviršius gali lengvai atspindėti dangaus skliautą bei saulę, taip ir mano Esmėje atsispindi mano Tėvas.

105. Tokioje būsenoje aš taip pat galiu priimti visus jus vienodai su meile, be išgyvenimų, nepriklausomai nuo to, kokiems darbams jūsų save paskyrėte ir prieš kokį altorių lenkiate galvas, 106. Kaip ir Tėvo Veide niekada nešmėstelės nė menkiausias pavydo ir nepasitenkinimo šešėlis, nepriklausomai nuo to, kam jūs lenkiatės.

107. Nes kad ir kokius žaidimus šioje Žemėje jūs iš neišmanymo žaidžiate, kad ir į kokią pusę einate, Tėvas visada pakreips jūsų kvailystes taip, kad galiausiai jūs neišvengiamai prieisite Jo Tiesą.

108. Tai štai, atskirai nuo kūno man nebūdingos jokios gamtinės jausminės ypatybės, ir jos neišlieka manyje, kaip jūsų sieloje, todėl aš nepatiriu jokių išgyvenimų.

109. Tačiau įsikūnijimo metu neišvengiamai ir natūraliai mano jausminiame lygmenyje susidaro sąlygos, kada aš lengvai galiu mestis į nežabotą išgyvenimų ugnį, galinčią per trumpą laiką pražudyti mano gamtinį kūną.

110. Kadangi emocinių išgyveni-

14 skyrius

mų jėga, susijusi su tam tikromis aplinkybėmis, neišvengiamai atsirandančiomis kiekviename naujame mano įsikūnijime, gali labai greitai daugel kartų viršyti visas leistinas nepavojingas normas.

111. Ir kad taip neatsitiktų, o ypač atsižvelgiant į laukines nūdienos aplinkybes, būtina panaudoti tam tikrus slėpinius, kurie savotiškai pridengs mano Dvasią; 112. Taip mano Didysis Dievas gali kontroliuoti ugnį, degančią mano Esmėje.

113. Kol aš nesu materijos dėsniuose, nematau jūsų klaidų, ir tada mano Dvasia rami.

114. Bet kai patenku į kūną, neišvengiamai pradedu matyti jūsų klaidas.

115. Ir jeigu mano Esmė pažadinta, ji akimirksniu ima reaguoti į jas, užsiliepsnodama troškimu viską ištaisyti.

116. Ir kuo labiau Tėvas leidžia man atsiskleisti, tuo ryškiau ir stipriau aš reaguosiu į jūsų klaidas bei trūkumus.

117. Pabudimo būsenoje manęs visada lauks tam tikro pobūdžio išgyvenimai dėl jūsų.

118. Nes aš ateisiu pas jus ne tam, kad pasidžiaugčiau jūsų pasiekimais, bet kad nukreipčiau visą savo dėmesį į jūsų sunkumus.

119. Kad ir kokiame jūsų vystymosi etape aš pasirodyčiau tarp jūsų, aš visada matysiu, ko dar 103

14 skyrius

Paskutinė viltis

turiu jus išmokyti ir kokias dar jūsų išdaigas turiu ištaisyti.

120. Bet tam, kad aš galėčiau arčiausiai prieiti prie jūsų charakteringų gyvybinių pasireiškimų ir sukaupčiau kuo išsamesnį ir tikslesnį jūsų veiklos supratimą, Dangiškasis Tėvas iki pabudimo akimirkos visiškai uždengia mano Esmę, 121. Toliau vesdamas mane per tam tikrus ypatingus jausminius pasireiškimus.

122. Tuo laikotarpiu aš suvokiu jūsų klaidas tik kaip tyrinėtojas, analizuojantis jums būdingus žingsnius.

123. Tuo pačiu, keldamas sau leistinus psichologinius uždavinius, laikinai žaidžiu jūsų vienų ar kitų pasireiškimų žaidimus, 124. Nes tai leidžia man per gamtines jausmines ypatybes dar giliau pažinti tai, kas jums būdinga.

125. Ir jeigu jūs išgyvenate maksimalaus aplinkinės tikrovės įsisavinimo procesą iki maždaug keturiolikos metų, o

104

po to trokštate ištrūkti laisvėn ir pradėti savarankišką kūrybą, tai manasis tokio įsisavinimo procesas tęsiasi iki prabudimo akimirkos.

126. Bet kartą Didžiojo Dievo Valia, kaip ir buvo Jo numatyta nūdienos epochoje, įvyko mano Esmės prabudimas Dangiškojo Tėvo nustatytu momentu.

127. Ir nuo tos akimirkos aš išties visavertiškai išvydau aplinkinę tikrovę.

128. Troškimo Išpildyti ugnis, iki šiol Tėvo rūpestingai prilaikoma, išsiveržė lauk.

129. Kad tokią akimirką neįvyktų pernelyg stiprus emocinis protrūkis, mano pabudimas vyko esant mažiausiam mano Dvasios išlaisvinimo laipsniui, tačiau net ir tokiomis sąlygomis atsargus slėpinys nugriaudėjo tarsi griausmas.

130. Po to prasidėjo trumpas susivokimo periodas, kad būtų galima galutinai ir tvirtai pradėti vykdyti tai, kas buvo skirta.

15 skyrius 1. Dabar panašiai turi pasikeisti ir jūsiškis vykstančios tikrovės suvokimas.

2. Tik jį pakeis ne prabudimo procesas, o jūsų titaniškas darbas, kai turėsite per trumpą laiką pakeisti vieną prizmę, per kurią žvelgiate į visą tikrovę, į kitą, tikrąją ir amžiną.

3. Vėl kalbant šiame kreipimesi panaudotomis sąvokomis, toji tariama instinktyvių-jutiminių egoistinių ypatumų prizmė, kuri yra jūsiškio visos egzistuojančios tikrovės suvokimo pagrindas ir kuri iki šiol tebėra būdinga kiekvienam iš jūsų be išimties, būtinai turi būti pakeista dvasine prizme, 4. Nes tik tikrovės suvokimas per dvasinę prizmę gali sudaryti jums tokias sąlygas, kuriomis jūs galite egzistuoti harmoningai.

5. Jūs dar turėsite galutinai suvokti tą tiesą, kad visa jūsų gyvenimo Žemėje santvarka be išimties visiškai priklauso nuo jūsų dvasinio pasaulio, 6. Nuo kurio visiškai priklauso jūsų mintys su išreikštais jausmi-

niais reikalavimais, o juk būtent tai yra visų jūsų civilizacijoje vykstančių įvykių pagrindas.

7. Visi šie įvykiai pasižymi viena charakteringa ypatybe, absoliučiai priklausančia nuo jūsų siaubingo egoizmo, užėmusio jūsų dvasinio pasaulio vietą.

8. Visi jūsų karai ir ta begalinė daugybė neįsivaizduojamų kvailysčių, kurios visiems jums atneša nepageidaujamas karčias pasekmes, yra tiesioginis jūsų bendros minties su išreikštu nenormaliu jausminiu reikalavimu poveikio rezultatas.

9. Ir jeigu vienos tokios nenormalios minties jėga nėra labai didelė, tai kadangi jūs visoje Žemėje mąstote vienodai, pagal tą patį principą bendros priklausomybės, pasireiškiančios ir individualia forma, ir grupine, ir nacionaline, tai jūsiškės vienodos prigimties pastangos būtinai susilieja.

10. Ir tada bendroji jų jėga smarkiai išauga.

11. O kadangi visi jūs visoje Žemėje iš esmės dedate tas pačias 105

15 skyrius

Paskutinė viltis

pastangas, tai suvienytos jos tampa grėsmingos ir itin pavojingos, 12. Nepriklausomai nuo to, kokiomis gyvybinės veiklos pasireiškimo formomis jūs užsiimate.

13. Tokioje minčių-jausmų terpėje jūsų civilizacija neišvengiamai turėjo nuolatos skęsti kraujyje, kuris čia nuolat liejamas, ir kitose begalinėse nelaimėse.

14. Gamta jūsų tokių niekada nepriėmė ir iki šiol užsidaro nuo jūsų, todėl jūs ir neįstengiate ištrūkti iš visokiausių ligų glėbio.

15. Toji Motina Gamta, į kurią jūs visada žvelgiate iš aukšto ir tik kaip į kūniškų malonumų objektą, ir kurios valdovais apsiskelbėte nesuprantamo proto aptemimo ištikti.

16. Tokiomis bendromis pastangomis jūs sukūrėte savotišką tariamą degiųjų dujų prisotintą terpę, kuri pati provokuoja jus įskelti pavojingą kibirkštį, 17. O net ir mažiausia kibirkštėlė neišvengiamai sukelia didelę ugnį, kuri išdegina didžiulius plotus ne tik jūsų visuomenės organizme, bet ir Žemės Gamtoje, sukeldama begalę sužeistųjų klyksmų bei aimanų.

18. Jūs žinote, kad tai negerai, bet nieko negalite pakeisti, kol esate savo pačių egoizmo vergai, 19. Nepaisant visų jūsų išoriškai efektyvių veiksmų, turinčių byloti apie jūsų neva protingus ketinimus.

106

20. Neišvengiamai ir be paliovos savarankiškai įžiebdami didelius ir mažus gaisrus, jūs tūkstančius metų veltui stengiatės sukurti trokštamą klestinčią visuomenę.

21. Juk visoje Žemėje, įvairiose atskirose mažose ir didelėse bendruomenėse jūs vienodai atkakliai stengiatės formuoti gyvenimo santvarką pagal tą patį primityvų principą, 22. Kurio esmė išlieka ta pati tiek senovės gentyse, tiek dabartinėse visuomenėse.

23. Tačiau jūs negalite nuo šito atsiplėšti, nes jus laiko sąlygos, kurias jūs patys ir sudarote.

24. Kuomet tik didesnės materialios vertybės kultui suteikiamas siaubingos taikos misijos nešėjo vaidmuo.

25. Visa ši vieninga jūsų visuomenės santvarkos sistema turi vieną bendrą šaknį, bendrą kamieną, o per įvairias atskiras visuomenes pasireiškia storiausiomis šakomis, augančiomis tiesiai iš kamieno.

26. O toliau tose įvairiose visuomenėse, nuolat įtarinėjančiose viena kitą rezgant pinkles, šios šakos išoriškai nepakartojamai daugel kartų šakojasi į smulkesnes šakas, o visi atsišakojimai želia begaline daugybe lapų, 27. Be paliovos triukšmingai ošiančių iš nuolatinio egoistinio nepasitenkinimo.

28. Itin neišvaizdus globalaus egoizmo medis – štai herbas ant

Paskutinė viltis

egzistuojančios žmonijos skydo.

29. Ši išsigimusi sistema išaugo būtent ant jūsų atitinkamų minčių bei norų pamato ir toliau egzistuoja dėl psichinių energinių ypatybių, įdėtų į tokios rūšies mintis bei norus.

30. Kaip bet kurios jūsų kūno ląstelės būsena turi įtakos viso organizmo būsenai, nes ta ląstelė gyvena bendrame visoms be išimties organizmo ląstelėms energiniame lauke, taip ir kiekvienas iš jūsų, nepriklausomai nuo supratimo ir noro, neišvengiamai įtakoja bendrą visos žmonijos būseną.

31. Nepriklausomai nuo to, ar jūs skiriatės vienas nuo kito absurdiškais pavadinimais, ar ne.

32. Įsikūnijimo laikotarpyje kūno dėka aš taip pat, kaip ir jūs įsilieju į bendrą energetinę terpę, ir iki pabudimo mano kūno savybės nežymiai įtakoja aplinkinius energinius pasireiškimus.

33. Tačiau po pabudimo Dvasios jėga, Dievo Malone dalinai išlaisvinta, pradeda labai greitai ir žymiai keisti mano kūno gamtinių energinių ypatybių kokybę.

34. O tai iškart ima veikti jūsų visuomenės visoje Žemėje energetinę terpę, be to, ir Gamtos energetinę terpę.

35. Tačiau mano įtaka ir Galia visų pirma nukreipta jūsų pusėn, nes būtent jūsų labui visa tai vyksta.

36. Senovės laikais mano gyvenimas prabudimo būvyje truko

15 skyrius

neilgai, o ir pati Dvasia buvo nežymiai atverta, nes labai jau primityvi ir laukinė buvo tuometinės visuomenės santvarka.

37. Todėl dėsningumas, apie kurį pradėjau kalbėti, pasireiškė visai nežymiai.

38. Šiais laikais yra visai kitaip.

39. Mano Dvasia kas kartą vis labiau išsilaisvina ir vis aktyviau bei pastebimiau veikia jūsų bendrą energetinę aplinką.

40. Mano Dvasios poveikiui paklusniai ir individualiai skirtingai pasiduoda kiekvieno jūsų energinės ypatybės.

41. Ir dabar jūsų vidinis pasaulis jau juda pagal dėsnius, kuriuos aš realiai išreiškiu.

42. Todėl nuo manojo pabudimo akimirkos melo medis, simbolizuojantis dabartinę jūsų gyvybinės veiklos formą, pradėjo dar greičiau ir dabar jau negrįžtamai nykti.

43. Tačiau Didysis Dievas leidžia rutuliotis Išpildymui atsargiai ir palengva, kad pokyčiai jūsų visuomenėje nebūtų pernelyg staigūs ir nesukeltų pernelyg didelių sunkumų.

44. Bet vis dėlto sunkumų daugėja labai greitai, kadangi Išpildymo Dvasia veikia priešingai jūsų egoizmui, vadinasi, būtent egoizmas pradės ypač nerimauti ir gali pasireikšti dažnai itin laukine jūsų laikmečiui ir absurdiška forma.

45. Kad ir kokius globalius kėslus nūdien puoselėja kas nors 107

15 skyrius

Paskutinė viltis

iš jūsų, visi šių kėslų rezgėjai iš žmonių giminės negali žinoti, kokį būtent vaidmenį jiems tarsi marionetėms iš tiesų skyrė nematomas priešiškai žmonijos atžvilgiu nusistatęs proto pasaulis, 46. Ir jie tik laikinai patirs tariamą džiaugsmą, sėkmingai vykdydami savo egoistinius kėslus.

47. Nūdien būkite itin budrūs ir jokiu būdu neteiskite vienas kito!

48. Nes kol jūs tebesate savo pačių egoizmo vergai, jūsų žingsnius lengva numatyti ir visai nesunku visus jus padaryti pražūtingosios programos vykdytojais.

49. Beje, kiekvienas toks vykdytojas bus giliai įsitikinęs, kad elgiasi teisingai.

50. O nūdien Išpildymo epochoje, kuomet sprendžiamas žmonių giminės likimas, jums bus ypač dažnai ir primygtinai siūlomi įvairūs vaidmenys programoje, kuri pražūtinga jums visose pagrindinėse jūsų gyvenimo sferose: religijoje ir filosofijoje, moksle ir jėgos struktūrose bei visose kitose visuomeninėse organizacijose.

51. Ir pagrindinį reikšmingą vaidmenį pirmiausia atliks tie iš jūsų, kurie sąmoningai arba nesąmoningai geba tapti informacijos bei tam tikrų energinių ypatybių laidininkais iš jus kuruojančio priešiško jūsų civilizacijai šaltinio.

108

52. Šiuo atveju jumis lengva pasinaudoti kaip marionetėmis, atsižvelgiant į jumyse liepsnojantį nerealizuotą egoistinį troškimą suvaidinti žymų vaidmenį savo visuomenės gyvenime, o jei pavyks, tai ir visos žmonijos gyvenime.

53. Ir kiekvienas iš jūsų viduje pasirengęs čiupti vėliavos kotą ir žingsniuoti priešakinėse eilėse.

54. Viena iš svarbiausių palankių sąlygų, kuriomis jus galima paversti pražūtingos programos vykdytojais, yra jūsų egoistinis pasipūtėliškas įsitikinimas, jog jūs patys galite lengvai nustatyti aplink jus vykstančių įvykių teisingumą, 55. Ir tokiu būdu nesąmoningai iškeliate save kaip tam tikrą vertybių matą.

56. Būtent tai elementariai – galite patikrinti – pasireiškia jūsų aktyviame siekime rasti vien trūkumus visame kame, kas nesutampa su jūsų interesais ir juolab tame, kas jums dar nesuprantama, bei nuolatinėse pastangose teisti tai, kas jums neparanku, su besaikiu sarkazmu, puikybe ir kitais įvairiais jūsų vidinio pasaulio nešvarumais.

57. Jums sudėtinga suprasti, kad egoizmas, visos jūsų gyvybinės veiklos pagrindas, verčia jus jo naudai nuolat ieškoti vien tik trūkumų aplinkinėje tikrovėje.

58. Tuo pačiu jūs sąmoningai ar nesąmoningai nuolat siekiate išaukštinti save.

Paskutinė viltis

59. Ir dažnai laikinai tarytum susitaikote su savo trūkumais, kai jums pavyksta pamatyti tuos pačius trūkumus kuriame nors iš aplinkinių; o dar ramiau jums pasidaro, kai kituose pamatote dar didesnes ydas; 60. Ir tada jūs patys sau imate atrodyti geri, tarsi jumyse išvis nebūtų jokių trūkumų.

61. Kai kurie iš jūsų stengiasi šalia savęs laikyti žmones, turinčius kuo daugiau trūkumų, nes tokiu būdu siekia pabrėžti savo privalumus, 62. Nors dažnai jūs nedrįstate to prisipažinti.

63. O tiems, kas buvo viename ydingame lygyje su jumis, bet sykį ėmė stengtis tapti geresni, jūs dažnai mėginate pritaikyti žodį „išdavikas“, išreikšdami juo panieką bei audringą pasipiktinimą.

64. O itin laukinėmis aplinkybėmis būtinai stengiatės atkeršyti.

65. Na, o jeigu į jūsų veiklos lauką patenka kažkas, teigiantis neturįs trūkumų, jūs viduje pradedate nekantriai laukti patvirtinimo, kad jis visgi turi bent vieną mažytį trūkumą.

66. Ir tada egoizmo džiaugsmui kaip atsakas į jūsų jausminį laukimą būtinai atsklis dvokiantys gandai, kuriuos jūs iškart prarysite ir atgausite tariamą ramybę.

67. Šiuo atveju niekas iš jūsų nesuabejos tais atsklidusiais gan-

15 skyrius

dais, nes jūsų egoizmas visada jais suinteresuotas.

68. O kai visa visuomenė pasidengusi egoizmo raupsais, ir kiekvienas iš jūsų linkęs tikėti bjauriomis kalbomis apie savo artimus, tai šie gandai greitai dauginsis, ir jų niekada nepritrūks.

69. Dėl tam tikros jūsų psichinės ypatybės jūs neišvengiamai patenkate vieno jums gyvybiškai svarbaus dėsningumo poveikin.

70. Tas, kas ieško nedorybės, visada ras ją net ir ten, kur karaliauja vien dorybė.

71. Tas, kas ieško dorybės, ras ją tik ten, kur ji yra.

72. Įdėmiai ir kritiškai pažvelkite į save.

73. Atminkite, kad kol jūs linkę nuolat ieškoti aplink save nedorybių, būsite pasmerkti amžinam karčiam klaidžiojimui ir nieko doro rasti negalėsite!

74. Argi ne tai nūdien ypač aktyviai daro kiekvienas jūsų, ir dėl to tampa indu, pripildytu melo.

75. Norint sužinoti ąsočio turinį, reikia jį palenkti ir įvertinti tai, kas iš jo angos išteka.

76. Jūs esate indas, o jūsų lūpos – anga, iš kurios turi tekėti tai, ko jūs pripildyti.

77. O kas nūdien gausiai liejasi iš jūsų lūpų?

78. Iš tiesų apie daugelį galima pasakyti, kad jūs esate indai, pilni šlykštybių.

109

15 skyrius

Paskutinė viltis

79. Ir kiekvienas, kalbantis apie savo teisuolišką pyktį, – beprotis neregys!

110

80. Nes jūs negalite jausti teisuoliško pykčio, kol jus valdo egoizmas ir jūs varžotės tarpusavyje.

16 skyrius 1. Šiame kreipimesi aš trumpai parodžiau skirtumą tarp materijos dėsnių ir Didžiojo Dievo dėsnių, kurių jūs nežinojote ir painiodavote bei jungdavote nesuderinamus skirtingos prigimties dalykus per visą savo istoriją iki šių dienų.

2. Pasinaudodami jūsų visišku nesugebėjimu deramai atskirti dvasios dėsnius ir proto dėsnius, nežemiškojo proto atstovai gali žymiai paveikti jūsų gyvybinę veiklą, įvesdami į jūsų sąmonę tam tikrus vaizdinius bei kreipimusis tiek su gerais norais jūsų atžvilgiu, tiek ir su priešiškais.

3. Ir dar jūs visiškai nesugebate rūšiuoti jūsų sąmonės priimamos informacijos: ji teisinga ar klaidinga, naudinga jums ar žalinga.

4. Tačiau kiekvieno iš jūsų pernelyg prisotinta egoistinė terpė duoda beveik visišką sėkmingo darbo su jūsų sąmone garantiją.

5. Palankiomis sąlygomis informacinio kanalo sąmonėje atvėrimas tampa jūsų pačių iniciatyva, paremta veikiančiais smalsumo dėsningumais.

6. O kad tos sąlygos taptų pačios palankiausios, per tuos, kurie jau sėkmingai priima atitinkamą informaciją, smalsiems romantikams buvo duotos visokiausios rekomendacijos, palengvinančios abipuses pastangas atverti dvipusio ryšio kanalą.

7. Senovėje, pirmojo Atėjimo laikais, aš neturėjau galimybės išsamiai nušviesti dėsningumų, susijusių su pranašystėmis, ir įspėti jus apie pavojų.

8. Nes atskleidęs ypatybes, pasireiškiančias tokio pobūdžio bendravime su pašaliniu šaltiniu minties lygmenyje, neišvengiamai būčiau turėjęs nuvainikuoti visus kadaise egzistavusius ir žydų itin gerbiamus pranašus.

9. Tačiau to nebūtų įstengę suprasti to meto mokiniai, šventai tikėję Mozės ir vėlesniųjų pranašų įstatymų teisingumu.

10. Tada apie tai galima buvo pasakyti tik tiek, kad įstatymai bei pranašai buvo siunčiami iki Jono Krikštytojo laikų, o toliau tik pasiaukojamomis pastangomis galima bus patekti į Dangaus Karalystę.

111

16 skyrius

Paskutinė viltis

11. Tačiau tų kelių paaiškinimų, kuriuos aš galėjau atsargiai palikti mokiniams bei vėliau atsiradusio Naujojo Testamento mokymo pasekėjams, akivaizdžiai nepakako, 12. Ir todėl netrukus po Išpildymo pabaigos nežemiškasis protas įvedė į tikinčiųjų tarpą tuos, kuriuos vadino pranašais, bei begalę visokių „barškučių“.

13. Per tuos pranašus greitai paplito tiek klaidingas mano paliktų paprastų tiesų aiškinimas, tiek įvairi melaginga informacija, kuri vėliau turėjo suvaidinti įtikėjusiųjų į Gerąją Žinią gyvenime pražūtingą vaidmenį.

14. O dar vėlesniais laikais, kai „pranašo“ sąvoka paseno, tikinčiųjų krikščionių aplinkoje ją sėkmingai pakeitė aiškiaregystė bei aiškiagirdystė, o tai iš principo yra to paties dėsningumo pasireiškimai.

15. Ir dabar jau nebereikėjo kalbėti neva Dievo Vardu, galima buvo tyloje toliau sėkmingai kurti melagingus tiesos aiškinimus.

16. Gautos informacijos ar vaizdinių sutapimas su vėliau įvykusiais įvykiais absoliučiai nėra tikrosios šaltinio, davusio tą informaciją ar vaizdinius, vertės nustatymo kriterijus.

17. Dar reikia žinoti, kad beprasmiška skirstyti magiją į „baltąją“ ir „juodąją“, nes tai yra iš principo tie patys energetiniai gamtiniai ypatumai, kuriuos išpui112

kusiems padaužoms-magistrams buvo leista pažinti iš elementarios ir primityvios pusės; 18. Taip pat nėra reikalo skirstyti „pranašo“ sąvoką į neva teisingus ir melagingus pasireiškimus, 19. Nes tai irgi yra bendras dėsningumas, per kurį pasireiškia tam tikros materijos ypatybės, ir su Dangiškuoju Tėvu tai neturi nieko bendra.

20. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra protui būdingų dėsningumų pasireiškimai, kuriais turi teisę naudotis visi Visatos Proto atstovai, 21. Ir kuriuos jie besivystydami išmoksta valdyti.

22. Jūs esate pradinėje tokio vystymosi stadijoje.

23. Ir kol deramai nepažinsite to, ką nūdien noriu jums duoti, jūsų pastangos vystytis tik ta linkme bus jums pražūtingos.

24. Ryškų to patvirtinimą jūs dažnai matote savo gyvenime dabarties laikmečio įvykiuose.

25. Kad poveikis jūsų sąmonei būtų dar sėkmingesnis, nūdien vyksta nuolatinė atranka tų iš jūsų, kurie turi tam palankiausias savybes.

26. Po to per trumpą laiką analizuojamas jūsų mąstymo lygis, polinkiai, silpnybės, prisirišimai, ir jau po to jums duodama informacija ir vaizdiniai, kuriais jūs būtinai patikėsite.

27. Todėl, kad ji visų pirma sutaps su jūsų vidiniais norais, ku-

Paskutinė viltis

rių jūs galbūt net nesate išreiškę sąmoningai.

28. O kadangi nežemiškasis pasaulis, kuris kišasi į jūsų sąmonę, turi kur kas daugiau už jus sugebėjimų nustatyti didžiausią jūsų artimos ateities įvykių tikimybę, tai įtikinamumo dėlei retsykiais jums duodama nereikšminga informacija, kurios sutapimas su paskesniais įvykiais labai sustiprina jūsų pasitikėjimą visa kita didžiule netiesa, kuri toliau siunčiama jūsų sąmonėn.

29. Visiems, linkusiems į dvasinį vystymąsi ir jau pradėjusiems eiti tuo keliu, meilinantis jūsų egoizmui ir vaikiškam naivumu, būtinai bus pranešta, kad dabar jūs bendrausite su tam tikra neva šviesiųjų jėgų hierarchija ar net su pačiu Didžiuoju Dievu.

30. Šiuo atveju kiekvienas šaltinis turi teisę pasivadinti taip, kaip jam bus parankiau, būtinai atsižvelgiant į savybes to iš jūsų, kurio sąmonėje atveriamas informacinis kanalas.

31. Tokiu būdu galima kaip grybus auginti gausią visokiausių gydytojų, magų, burtininkų ir pranašų plejadą 32. Bei tuos, kurie patikės netikėtai atėjusia nuoroda „iš viršaus“, neva jie yra kito pasaulio atstovai, 33. Na ir, suprantama, įvairius didžius ir menkesnius pašvęstuosius, mokytojus, pranašus bei mesijus.

16 skyrius

34. Į kiekvieno jų sąmonę prieš tai plūstels atitinkami „barškučiai“, kurie greitai įtikins juos vykdyti „gelbėjimo“ misiją.

35. Ir kiekvienas iš patikėjusiųjų būtinybe atlikti vieną ar kitą misiją labai nuoširdžiai atsideda atitinkamai tarnystei.

36. Po to kiekvienas naujas aktyvus tarpininkas ypač globojamas, nes per jį į jūsų gyvenimą turi būti įskiepyta tiek melaginga ideologija, grubiai iškraipanti jūsų sąmonės veiklą jums pavojinga linkme, tiek ir būtinos sąlygos giliau ir jums nematomu būdu veikti jūsų sąmonei bei psichikai.

37. Jeigu regimą ideologiją jūs galite iš pradžių įsisąmoninti ir įvertinti, vadinasi, ir atmesti, tai įvertinti energetinius pasireiškimus jums kol kas dar labai sudėtinga.

38. Klaidinga ideologija įskiepijama atsižvelgiant į ieškančius, mąstančius žmones, kurių šiais laikais turėjo atsirasti labai daug, ypač Rusijos žemėje.

39. Kada žmogus yra tvirtai įsitikinęs teisingumu to, ką jis jau pasirinko kaip gyvybiškai svarbų dalyką, jam bus labai sunku teisingai įsisąmoninti kažką nauja, kas nesutampa su jo pasirinktais įsitikinimais, ir šiuo atveju jūsų šališkumas yra neišvengiamas.

40. Tai yra sudėtinga būtent žmogaus psichologijos ypatybė.

113

16 skyrius

Paskutinė viltis

41. Ir kuo didesnis išankstinis nusistatymas, tuo beprasmiškesnės pastangos kalbėti apie kažką nauja.

42. O kadangi Tiesa ateina ne tam, kad kartotų visiems jau gerai žinomus dalykus, o tam, kad papasakotų apie tolesnius ir naujus, tuo pačiu, suprantama, taisydama klaidingą anksčiau duotų sąvokų supratimą, tai palankesniam Naujo mokymo suvokimui reikalingi ieškantys ir laisvi nuo dogmų, iškilusių vien tik klaidingų sampratų pagrindu.

43. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Rusijos žemėje lemta vykti Įvykiui, kuris nulems visos žmonijos likimą, būtent šioje žemėje ir turėjo atsirasti daug ieškančių ir plačiau mąstančių žmonių.

44. Tačiau tai yra puikios sąlygos ne tik Tiesos suvokimui, bet ir melo suvokimui, 45. O melo šaltiniai nesnaudžia ir puikiai iš anksto žino apie tokių aplinkybių susidarymo tikimybę.

46. Jūsų gyvenime sąlygos Tiesos ir melo atsiradimui vienodos, išskyrus vieną: Tiesa nūdien negali pažeisti jūsų pasirinkimo laisvės ir gali tik siūlytis, 47. O melas gali panaudoti visa, kas įmanoma, kad įrodytų, kad jis neva ir esąs tiesa.

48. Galiausiai pasirinkti turite patys.

49. Toks yra lemtingasis egzaminas, Didžiojo Dievo iškeltas 114

žmonių giminei.

50. Jeigu melaginga ideologija skirta tiems, kas ieško išminties, tai jums nematomas energoinformacinis sąmonės bei psichikos veikimas skirtas masėms.

51. Visa tai buvo pradėta rengti jau gilioje senovėje, kai per pranašų bei žynių naudojamą informacijos priėmimo būdą buvo įvedinėjamos kai kurių materijos energetinių pasireiškimų primityvių dėsningumų sąvokos; 52. Jūsų gyvenime tai tapo žinoma kaip magija, burtai ir visoks stebuklingas gydymas.

53. Nuolatinė kiekvieno tarpininko su ryškiu, patraukiančiu dėmesį mago ar žiniuonio vardu globa vyksta taip, kad kiekvieną jo pastangą lydėtų efektai, kurie dar labiau įtikintų jį, neva jo veikla teisinga.

54. Senovės dulkės tokiame veiklos lauke nūdien atlieka psichologinį vaidmenį, suteikdamos patrauklumo.

55. Atributų su jums šventais simboliais bei vaizdais panaudojimas taip pat vaidina pagalbinį vaidmenį, nes jūs tikite, jog tokie simboliai neva užtikrina apsaugą nuo „nelabojo“.

56. Įvairūs pagalbiniai psichologiniai žaidimai reikalingi tam, kad įkvėptų pasitikėjimą mistiniu asmeniu visiems, ieškantiems jo pagalbos.

57. Kuo didesnis ieškančiųjų tokios rūšies pagalbos pasitikė-

Paskutinė viltis

jimas, tuo didesnė sėkmingo atėjusiųjų sąmonės ir psichikos poveikio tikimybė bei efektas.

58. Jeigu po pirmųjų pagalbos seansų pacientas pastebi judėjimą pageidaujama linkme, jo pasitikėjimas iškart smarkiai išauga.

59. Paties seanso, dažnai su ryškiais teatriniais efektais, metu magas, žiniuonis ar koks kitas gydytojas, pasinaudodamas energetiniais ypatumais, siekia pagal savo primityvų supratimą suteikti neva teisingą pagalbą – bet ant jo energijos bangos, įsiskverbiančios į juo pasitikintį pacientą, uždedama itin pražūtinga informacija, 60. Kuri tos energetinės bangos padedama įsitvirtins naiviai patiklaus paciento sąmonės gilumoje.

61. Ir niekas iš jūsų, tokio seanso dalyvių, nesugebės net įtarti pražūtingo įsikišimo.

62. Šiuo laikotarpiu, kai lemtingasis Įvykis pradeda rutuliotis jūsų Išgelbėjimo labui, jus kuruojantis priešiškas šaltinis stengiasi, kad masiškai rastųsi magai, žiniuoniai ir visokios energetinės pagalbos specialistai, 63. Kad remdamasis jūsų beveik visiškai neteisingu savo tikrosios būties ir vystymosi supratimu sudarytų palankias sąlygas masiniam energoinformaciniam jūsų sąmonės poveikiui; 64. Kai kiekvienas, pasidavęs tam poveikiui, įjungiamas į tam tikrą bendrą energetinę sistemą

16 skyrius

su jo sąmonėn įvesta pagreitinto susinaikinimo programa.

65. Palankias pagalbines sąlygas tokiems reiškiniams plėtotis jūsų visuomenėje sudaro jūsų nesulaikomas nuolatinis siekis patenkinti savo primityvius egoistinius norus.

66. Čia įeina ir jūsų noras kuo greičiau ir be skausmo išsigydyti neva trukdančias jums gerai gyventi ligas, 67. Nė nemanant iš esmės keisti savo santykį su tikrove ir nekeičiant ankstesnės veiklos pobūdžio; 68. O juk tame ir slypi tikrojo pasveikimo galimybė.

69. Visų kviestų ir nekviestų tarpininkų, kurių vis daugiau atsiranda lemtingosios Valandos laikais, veiklos pradžia yra vienoda ir vyksta pagal tą patį principą 70. Ir tuo pačiu tikslu: sukurti kuo labiau susiskaldžiusią visuomenę su sudėtingiausiomis ideologinėmis nuostatomis, trukdančios suvokti Tiesą, kuri kadaise žadėjo dar sykį ateiti, 71. Sukurti kuo daugiau įvairiausių dvasinių srovių bei mokyklų, kur įtikėjusieji klaidingu mokymu beveik visiškai praranda sugebėjimą pamatyti kažkame kitame, kas nesutampa su pasirinktu interesu, tikrosios Tiesos tikimybę.

72. O galimoms abejonėms išsirinktojo kelio teisingumu nuraminti buvo įvesta klaidinga 115

16 skyrius

Paskutinė viltis

samprata, kad yra daug kelių, vedančių pas Dangiškąjį Tėvą.

73. Ir kokiu keliu žmogus beeitų, jis vis tiek neva ateis pas Didijį Tėvą.

74. Tokiu būdu buvo grubiai perbrauktas mano Žodis apie vienintelį vystymosi Kelią.

75. Tačiau tuo pirmiausia turėjo patikėti tie, kas savo ar ne savo valia susidūrę su Evangelija nepriėmė tų tiesų, kurios ten užrašytos kaip pirminės.

76. O tokių ieškančių puikių žmonių nūdien atsirado nemažai.

77. Paviršutiniškai žiūrintiems sunku pažinti pradus, paslėptus gelmėje.

78. Nes paviršiuje visada gausi įvairovė, tačiau išorinės įvairovės esmėje paprastai slypi bendras dėsningumas.

79. Negalima grubiai ir kvailai painioti vystymosi ir pasireiškimo dėsningumo dėsnių.

80. Jeigu jūs regite begalinę įvairovę viso to, kas auga Žemės Motinėlės paviršiuje, tai dar nereiškia, kad visa tai vystosi pagal skirtingus dėsnius.

81. Būtent pats vystymosi dėsnis iš esmės visiems yra bendras, ir tik išoriškai pasireiškia didžia įvairove.

82. Kad ir kokios skirtingos bei

116

nepakartojomos būtų gėlės miško laukymėje ar sodelyje po jūsų namo langu, visos šios gėlės siurbia šaknimis drėgmę pagal tą patį dėsnį, stiebiasi stiebu ir per lapus minta šviesa bei oru pagal tą patį bendrą dėsnį.

83. Tačiau išorinėse stiebo, lapų ir žiedų ypatybėse niekada nerasite tikslių pasikartojimų.

84. Todėl ir kiekviename iš jūsų yra vidinio grožio dėsniai ir išorinio grožio dėsningumai.

85. Jūsų gyvybinėje veikloje tai pasireiškia per dvasingumo ir kultūros sąvokas, kurios nėra viena, tačiau turi atitinkamai derintis.

86. Ir jeigu jūsų išorinė kūryba gali reikštis begaline įvairove, tai vidinis jūsų sielos vystymosi Dėsnis yra vienas ir amžinai bus vienas.

87. Vadinasi, kol jūs visų pirma jo deramai nepažinsite, jūsų išoriniai žiedai visada bus bjaurūs.

88. Šiuo atveju iš tiesų teisinga yra tik samprata, jog egzistuoja daug kelių judėti link tikrojo vystymosi Dėsnio.

89. Tačiau tik pažįstant šį Dėsnį galima žengti realų žingsnį Aukštyn.

90. Visa kita geriausiu atveju gali tik žymiai sulėtinti jūsų kritimą.

91. Tačiau jūs ir toliau krisite.

17 skyrius 1. Netrukus po prabudimo ir nulemtojo Išpildymo pradžios aš nugrimzdau į savotišką nepakartojamų jūsų ypatybių pasireiškimų platybę, 2. Tiesiogiai susidūręs su didele jūsų dorų ir nedorų egoistinių pastangų įvairove.

3. Nes netgi jūsų dori darbai neišvengiamai, susiklosčiusio dėsningumo valia, tvirtai susiję su jūsų egoistiniais ypatumais.

4. Toliau vyko manasis jums būdingų savybių pažinimas, ir tai, ką sunku buvo įžvelgti iki prabudimo, aiškiai išvydau savo tikrojo budėjimo laikotarpiu.

5. Didis ir Išmintingas Tėvas maloningai ir rūpestingai prilaiko mano Dvasią, antraip nuo to, ką išvydau, jau seniai būtų sudegusi mano kūno širdis.

6. Nes tik jūsų labui esu pagimdytas ir išties laimę patirsiu tik tada, kai pamatysiu jūsų visuotino Kilimo pradžią.

7. Man sunku papasakoti jums, ką reiškia branginti jus visus vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jūs priimate mane, ar vejate šalin, šlovinate mane ar gausiai

ir nesulaikomai liejate iš savo lūpų ant mano širdies apkalbų pamazgas.

8. Bet aš visiems jums vienodai nešu savo Dvasią, ir kiekvienas jūsų gali neribotai ja naudotis.

9. Nes beribė mano Dvasios Jėga, kadangi yra susijusi su mano Tėvu, ir neišseks šis Šaltinis, Tėvo jums padovanotas.

10. Tačiau kol esate kūne, turite galimybę papildomai pasisemti gaivinančios Galios.

11. Nereikia manyti, kad jūsų Tėvas duoda jums nepakankamai Savo Šventosios Dvasios Jėgos be manęs.

12. Kai Tėvas jus sukūrė, Jis kiekvieną iš jūsų pririšo prie Savęs Palaimingąja Gija, per kurią jūs nuolat gaunate Tėvo Galios tiek, kiek reikia jūsų vystymuisi.

13. Todėl kai aš nesu kūne, jūs surišti tik su Didžiuoju Tėvu ir gaunate iš Jo visa, kas jums gyvybiškai būtina, nepriklausomai nuo to, kokiai religijai laikinai priklausote ir ar tebežaidžiate su žaislais, lenkdamiesi stabams.

14. Iš tiesų, Tėvas žiūri ne į šiuos išorinius jūsų ieškojimus, o į tai, 117

17 skyrius

Paskutinė viltis

kokias vidines pastangas jūs dedate ta linkme, kurią jau suvokėte kaip teisingą.

15. Tačiau kada ateina mano eilinio įsikūnijimo Valanda, mano pasirodymas tarp jūsų sutrikdo natūralų jūsų gyvybinių pasireiškimų ritmą.

16. Nuo mano pabudimo momento prasideda dirbtinis visų jūsų gyvybinių procesų pagreitinimas, o tai ypač pastebi įtikėjusieji į mane, kuomet jie per vienerius metus tarytum dešimtį nugyvena, o po dešimties metų pamatys – tarytum amžiai praėjo.

17. Mano Atėjimo periodu laiko intervalai gerokai sutankėja, o tai ir verčia jūsų gyvybinį ritmą ūmai suaktyvėti.

18. Todėl mano pasirodymas tarp jūsų turi būti nedažnas ir griežtai nustatytas.

19. Kada naudodamiesi savo natūraliomis galimybėmis jūs nebepajėgsite savarankiškai teisingai įveikti natūraliai atsiradusios jūsų kelyje gyvybiškai svarbios kliūties, visada iškils būtinybė dirbtinai laikinai pakeisti jūsų gyvybinės veiklos ritmą bei kryptį.

20. Tai ir bus mano eilinio pasirodymo tarp jūsų Valanda.

21. Ir kada tokiu laikotarpiu aš ateinu pašaukti jūsų padaryti kažką daugiau savo Išsigelbėjimo labui, aš neišvengiamai raginsiu jus padaryti tai, kas jums nebūdinga, ir kam atlikti jūsų pačių jėgų neužteks.

118

22. Tada ir pagelbės jums mano Dvasios Jėga.

23. Nes kai aš pasireiškiu kūne, mano Dvasia žymiai priartėja prie jūsų.

24. Tačiau man bus sudėtinga padėti jums, jeigu jūs imsite veidmainiškai šauktis manęs, prisimindami mane sunkiomis akimirkomis ir užmiršdami, joms praėjus, ir vėl elgdamiesi neteisingai.

25. Nes vis grubesnė taps jūsų esybė, ir mano pagalba taps vis nereikšmingesnė.

26. Ir tik nuoširdžiai priimantys mane savo širdin su didžiausiu pasitikėjimu, siekiantys pasiaukojamai vykdyti mano Žodį leidžia mano Dvasiai laikui bėgant vis labiau teigiamai veikti jūsų savybes.

27. Tada bet kuriuo momentu mano pašaukti jūs įstengsite nugalėti tamsos jėgą, kad ir kokia ji būtų, įveikdami visas kelyje atsiradusias kliūtis.

28. Tačiau šiuo atveju svarbiausia tai, kad jūs gyvenime įgyjate realią galimybę atlikti šio Laikmečio jums iškeltą užduotį, kurios natūraliomis aplinkybėmis neįstengtumėte atlikti.

29. Atminkite, kad visų pirma mano tikroji pagalba jums – tai Žodis, kurį jums tarsiu, kad būtų ištaisytos jūsų nesuskaitomos pražūtingos klaidos.

30. Kuriame atskleisiu jums daugelį dėsningumų, leisdamas jums

Paskutinė viltis

išvysti visas neteisingas jūsų pastangas.

31. Ir remdamasis nesuskaitomomis tiesomis aš pasirengęs tiksliai pažymėti kiekvieną Kelio į jūsų Išsigelbėjimą žingsnį, tuo pačiu nukreipdamas jus tolesnio tikrojo Kilimo linkme.

32. Bet tai jau priešinga kryptis tai, kuria klampojate jau tūkstančius metų, liedami ašaras ir kraują klaikioje beprotybėje.

33. Ir nūdien iš tiesų esu pasirengęs garsiai visiems jums pasakyti, kad nė vienas iš jūsų nejuda į reikiamą pusę, Dieviškos Meilės Spindulių sušildytą, 34. Nepriklausomai nuo to, kokiai religijai jūs paskyrėte savo širdį.

35. Nes netgi tie, kas mano pirmojo Atėjimo metu pasivadino tikinčiaisiais, niekada pasiaukojamai nesidarbavo, vykdydami paprastas ir negausias tiesas; 36. Neskaitant kai kurių garbingų vyrų, kurių tėra vienetai.

37. Jūs nesistengėte pažinti Dievo Valia paliktų tiesų gelmės, bet apvilkote jas gausiomis melagingomis sampratomis, naudingomis jūsų egoizmui.

38. Ir tada aklieji pasiskelbė galį vesti akluosius.

39. Nuo to laiko patys negali rasti Durų ir kitus, kurių daugybė, traukia į savo užsispyrėliškas klajones.

40. Tačiau dabar visi vedliai pri-

17 skyrius

artėjo prie pat bedugnės duobės krašto.

41. Iškraipė išgalvotomis sąvokomis mano Esmę, kuri yra Dievo duotas Įstatymas, ir daugelis ėmė pirmiausia garbinti mano kūną, senovėje gautą.

42. O juk aš mokiau Dvasioje garbinti tik Didįjį Dievą, vienintelį Visamylintį Tėvą.

43. O mano kūnas tėra galimybė suprantamai perteikti jums tai, kas manyje paslėpta, mano kūnas nėra mano Esmė.

44. Todėl ne kūno žūtimi bei prisikėlimu siekiau parodyti Išsigelbėjimo Esmę, ji yra būtent pasiaukojamame mano įstatymų vykdyme, nes tais įstatymais aš ir pasireiškiu, kad padėčiau jums, ir tik jie duos jums galimybę prisikelti tikrajam gyvenimui.

45. Kol jūs gerbiate įstatymus ir mano Tiesą ir būtinai stengiatės pasiaukojamai juos vykdyti, tol aš esu greta jūsų, ir mes iš tiesų neišskiriami.

46. Ir tada Tėvas manyje, ir aš jumyse, ir jūs manyje, ir visi mes viena.

47. Bet jeigu jūsų tikėjimas Dievu apsiriboja tik ritualiniais veiksmais, o mano įstatymus jūs gerbiate tik žodžiais, tai aš negaliu būti šalia jūsų.

48. Nes aš galiu gyventi tarp jūsų tik jūsų darbuose, kiekvienu veiksmu vykdančiuose mano Įstatymą Dievo Garbei, o ne jūsų žodžiuose, garbinančiuose 119

17 skyrius

Paskutinė viltis

mano senojo kūno vardą, kad ir kaip garsiai ir dažnai jūs jo šauktumėtės.

49. Todėl tik ten, kur [žmonės] buriasi mano vardan, deramai vykdydami mano [Žodį], ten ir aš tarp jų.

50. Bet ten, kur buriasi mano vardan, visaip vengdami vykdyti mano [Žodį], ten tik teršiama, ir manęs ten nebus, kad ir kaip gausiai ten rinktųsi.

51. Vadinasi, kiekvienas, pasiaukojamai vykdantis mano Žodį, pelno tikrąjį Išsigelbėjimą ir tik taip leidžia man būti šeimininku jo širdyje.

52. Jeigu kadaise pasakiau, kad aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, ar tai reiškia, kad Kelio garbinimas prilygsta ėjimui Keliu?

53. Ar Tiesos garbinimas yra tas pat, kas Jos vykdymas?

54. Ir ar gali prilygti Gyvenimo garbinimas pačiam Gyvenimo vyksmui?

55. Jūs nesistengėte pažinti mano tiesų, kadaise jums paliktų, kurias galima pažinti tik savo pasiaukojamu darbu, bet pamėginote suprasti jas protu, kuris vergiškai tarnauja egoizmui.

56. Todėl ir išskyrė jus klaidingi aiškinimai, 57. Nes tarytum namą ant smėlio ėmėte statyti, mano žodžius pakeitę savais.

58. Kada jūs siekiate išreikšti meilę savo žemiškiesiems gimdytojams, jūs stengiatės išorinė120

mis pastangomis pasirodyti prieš juos tvarkingi.

59. Ir pamatę jūsų išorinį tvarkingumą, tėvai džiaugiasi ir giria jus, nematydami paslėptų nešvarumų jūsų esmėje.

60. Kas kita – jūsų Didysis Tėvas, Kuris niekada nekreipia dėmesio į išorės tvarkingumą jūsų ritualų metu, bet visas Jo dėmesys nukreiptas į jūsų vidų, kuris lengvai įžvelgiamas visais laikais visose jūsų pastangose gyvenant tarp artimųjų ir visų Motinos Gamtos gyvių.

61. Nėra prasmės kalbėti apie meilę mano senajam vardui, kai jūsų darbai pikti, o jūs patys maudotės puikavimesi.

62. Tai, ką kadaise pirmojo Atėjimo laikais senojoje Izraelio žemėje palikau jums kaip vertingiausia ir brangiausia, pasekėjai iš neišmanymo, bet veikiami savo egoizmo sėkmingai iškraipė gausiais aiškinimais ir padarė iš esmės pačiu nepatraukliausiu religiniu mokymu Žemėje.

63. Ir netgi pagrindinį gyvybiškai svarbų priesaką apie nesavanaudę ir pasiaukojamą meilę jie iškraipė paaiškinimais taip, kad meilės sąvoka visiškai prarado savo tikrąją prasmę.

64. Nors pats mokymas jūsų visuomenėje tapo visiems žinomas, o bendruomenė ganėtinai gausi.

65. Tačiau kas gali būti populiaru visuomenėje, kurios visi atstovai siekia vien tik naudos ir

Paskutinė viltis

patogumų bei savo asmens garbinimo?

66. Nes pačias tiesas, kurios tapo neva krikščionybės pagrindu, aš pagrindžiau priešingais principais.

67. Kuriais deramai sekdamas pasaulietinės naudos negausi; 68. Kuriuos pažindamas bendrai priimtų patogumų neįgysi; 69. Kuriuos pasiaukojamai vykdydamas savo asmens garbinimą priimsi kaip naštą.

70. Todėl ne tiesos, mokančios visiško nesavanaudiškumo, nuoširdaus pasiaukojimo ir romaus nuolankumo, tapo daugeliui patogaus mokymo pagrindu, o tik daugiažodžiai komentarai, persunkti egoizmo, tapo jo pamatu.

71. Ir po to didžiai daugumai nebereikėjo žymiai keisti savo gyvenimo, nes toliau gyvendami pagal ankstesnius principus jie įgijo tariamą ramybę, pasivadinę krikščionimis.

72. Teisingumo kriterijumi negali būti narių gausumas paklydusiųjų visuomenėje.

73. Visai taip pat, kaip tąsyk, kai didžiuma prieš vieną tvirtino, esą Žemė plokščia.

74. Netgi pačių tikinčiųjų bendruomenėje, kuomet jų skaičius augo, atsirasdavo vienetai, pasiryžę savarankiškai žengti drąsų žingsnį su Tiesa, kaip patys Ją suprato, o ne kaip buvo patogu suprasti likusiai daugumai.

75. Po tų garbingų darbštuolių

17 skyrius

mirties tingūs dvasia imdavo garbinti jų vardus.

76. Bet net ir sužinoję apie tokių žygių šventumą, vis dėlto masiškai nepuldavo sekti parodytu pavyzdžiu.

77. Ir tik prisidengdami pasiteisinimais, kuriuose neva glūdi Tėvo Valia, visi likusieji veidmainiškai pripažįsta savo silpnybę bei nuodėmingumą.

78. Tačiau savo silpnybę ir nuodėmingumą jūs garsiai pripažįstate ne tam, kad paskui pasiaukojamu darbu įveiktumėte, bet tam, kad visada liktumėte tokie, tyla ir patogumais džiugindami savo egoizmą.

79. Bet iš tiesų to, ko pripildytos jūsų širdys, niekada nepaslėpsite, ir šis purvas matyti visur.

80. Kiekvieną iš ydų bei silpnybių, nūdien jūsų turimų, galima nugalėti tik didvyriškomis pastangomis.

81. Vadinasi, jeigu jūs tam nepasiryžę, nesivadinkite tikinčiaisiais, nes jūsų lūpose žodžiai apie tikėjimą bus tik piktžodžiavimas.

82. Iš tiesų nūdien trokštu Tikėjimo švaros jumyse!

83. Bet negalėsiu padėti jums padaryti to, kas dora, kol aistringai garbinate tai, kas dorybei priešinga.

84. Nūdien jūsų rankos stato ne Dievo bažnyčią, o žmonių, 85. Nes visų pirma žmogiškos garbės ieškote, pabijoję kentėti Dievo Garbei.

121

17 skyrius

Paskutinė viltis

86. Iš neišmanymo nusprendėte, kad gana patikėti, ir būsite išgelbėti.

87. O dabar žvelgiu į įtikėjusius, ir širdis kartėliu apsipila.

88. Garsiai šaukdami apie meilę Dangui, norite užsitikrinti Išgelbėjimą.

89. O po kojomis gėles pamynę, to skausmo esmės nesuvokiate.

90. Ir kai tik ateis metas, jūs plėšriai pulsite artimą.

91. Paženklinę žodžiu „sugundytas“, jūs stropiai ujate tremtinį.

92. Nejaugi jūs manote, kad darbų, nepageidautinų Dievui, negalima pavadinti bažnytiniais vardais?

93. Darbų esmėje reikia ieškoti to, kas Dievo duota, o ne pavadinimuose, kuriuos taip lengva prilipdyti.

94. Dori darbai nustatomi ne pagal pavadinimus, o pagal jų atlikimo pobūdį.

95. O jūs pabijojote žvelgti į kintamybę ir prikaustėte žvilgsnius prie nejudančių iškabų.

96. Nes sąlytyje su tikrove reikia visada būti budriam, 97. O prie iškabos galima pasnausti, galvą prie jos prišliejus.

98. Todėl ir nepastebėjote, kaip buvo pakeistos vertybės, ir po iškaba „Šviesa“ įsiviešpatavo gūdi tamsa, 99. O ton pusėn, iš kur jums Dievas rankas tiesia, žvelgia tik jūsų nugaros.

100. O pasaulio žmonės, atsidū122

rę ilgo kelio akligatvyje! Girdžiu vis garsesnį jūsų balsą, kupiną baimės ir pykčio.

101. Vis labiau dreba pagrindas po jūsų kojomis, ir vis godžiau jūsų nuožmūs žvilgsniai ieško kaltojo.

102. Būdami akli, jūs kadaise nulenkėte galvas prieš mamoną.

103. Ir užsirakino ant jūsų kaklo grandinė iš brangaus metalo.

104. Bet ko vertas tas metalas, išlietas jūsų godumo žaizdre?

105. Ar neišsisklaidys jis dulkėmis, sutrintomis tarp Laiko delnų?

106. Ir tuo, kas tolygu dulkėms, apvynioti jūsų kaklai.

107. O jūs branginate tą grandinę, toliau pataikaudami mamonai savo prašymais.

108. Kodėl gi jūs ieškote išsigelbėjimo vergovės šalyje, maldaudami pagalbos beširdę mamoną?

109. Ne Šviesos Dvasios išmaitintos jos lūpos, bet dvokiančių jūsų pykčio bei pavydo syvų.

110. Kiek dar tarnausite nedorajai mamonai, iškėlę jos įstatymus aukščiau savo neįkainojamos širdies?

111. Jūs uoliai tarnaujate mamonos soduose, kur gausiai želia dagiai ir varnalėšos.

112. Todėl per ilgus šimtmečius iškrypo jūsų skonis, ir dabar jau nė vynuogės nebetrokštate, 113. Vynuogės nuo Amžinybės Vynmedžio, jūsų Tėvo Rankos pasodinto.

Paskutinė viltis

114. Ko gi jūs dabar rėkiate, savarankiškai pasirinkę nelaimingą dalią?

115. Patikėję savo gyvenimą netikroms vertybėms, jūs veltui laukiate palaimos Dienos.

116. Ne tos Dienos pusėn jūs kiūtinate per amžius, nes pasikliovėte savo godumu, jį paskyrėte vedliu.

117. Ir štai šimtmečius triukšmas vargina Žemę.

118. Dūlinančiųjų sukeltos dulkės pilka marška Saulę užstojo.

119. Neapykanta toliau degina žmogaus širdies akis, skirtas pagalbai teikti.

120. O kai širdies akys apaks, šlykštybių kupina duobė amžiams taps klajojančiųjų namais.

121. Pasaulinį triukšmą kelia pasipiktinusiųjų balsai.

122. O kukliųjų balsai begarsiai.

123. Tačiau būtent ta begarsė melodija maloniai nuspalvina gyvenimą.

124. Ir tyrą širdį vilioja tik tokie virpesiai.

125. O pasaulio triukšmą sudaro netvardomi garsai.

126. Tai ne Tiesą šlovinančiųjų balsas, o užgautos savimeilės gergždesys.

127. Šaižus keršto trokštančiųjų gergždesys.

128. O, kokį didį tamsumą nūdien regiu, girdėdamas skundus dėl nevykdomo teisingo keršto!

129. Bet argi skausmo ir kartėlio grimasa jūsų veiduose nėra

17 skyrius

teisingo atpildo ženklas, o jūs skubate pasakyti esą nekalti.

130. Kaip ilgai jūs manėte esą didvyriai, žvelgdami į savo atspindį užpelkėjusioj baloj, bailią širdį pykčiu pridengdami.

131. Tačiau išminties lūpomis sunkumų išspręsti negalite, ir tik kraują liedami jaučiate pasitenkinimą.

132. Didis keršto troškimas girdėti kurtinamame klyksme, nūdien sklindančiame iš įširdusių lūpų.

133. Nejaugi per ilgus amžius dar neprisigėrėte kraujo?

134. Kuo tu tapai, žmonių gimine?

135. Juk tu sukurta ne kraujui lieti, o gyvybei dauginti!

136. Ir kaip dabar gali pasiteisinti?

137. Tik dantų griežimas nustelbia protingas kalbas.

138. Ar dar ilgai bijosite Tiesos, Tiesos Šviesos apie savo tikrąją esmę?

139. Jūs ilgai manėte esą ganėtinai dori, bet tik pardavinėjote savo šypsenas, laukdami atlygio už jas.

140. Jūsų akys žvelgė pro vaivorykštinės iliuzijos akinius.

141. Niekas nekliudė jūsų interesų, todėl ir skambėjo gražūs žodžiai.

142. Tačiau nuo šiol neišvengiamai bus užkabintos jūsų interesų šaknys.

143. Ir jūsų vaivorykštiniai aki123

17 skyrius

Paskutinė viltis

niai suduš, atverdami akims tikrą realybę.

144. Pažvelkite nūnai į savo veidus! Nejaugi pavadinsite tai žmogaus veidu?

145. Kaip hienos be maitos gyventi negalite, godžiu žvilgsniu nuolat aukos ieškote.

146. O savanaudžiai, trokštantys didžios garbės, jūs prisidengiate plačiais lozungais apie gerus norus, tačiau tik egoizmui savo meilinatės, kabarodamiesi ant mažų ir didelių sostų pakylos!

147. Aistringai trokštate prisikabinėti ant drabužių blizgančių daikčiukų, puošiate save tarsi naujametinę eglutę šventės dienai.

148. Tačiau kaip nukirsta eglė papuošta trumpai testovės, o paskui kaip šiukšlė nereikalinga bus išmesta, tokia išties bus ir jūsų dalia.

149. Jūs pakertate patys save, vergaudami savo gobšumui.

150. Ir kurgi tuomet jūsų geri norai?

151. Kaip neramūs skalikai puolate link iliuzinių aukštumų, azarto pagauti stumdotės ir minate nukritusiems ant galvų.

124

152. Bet iš rūko nuaustos tos aukštumos, kai per ilgą naktį sušalę lašeliai sudaro žėrintį tiltą.

153. Tačiau jis kabės tik iki aušros, ir su saulės spinduliais jūsų neišvengiamai laukia kritimas.

154. Bet juk jūs ne nakties vaikai, ir tik Saulė regi jūsų šypsenų įvairovę.

155. Purvo sluoksnis dengia jūsų veidus, nes nuolat baimingai gręžiate juos nuo Tiesos spindulių, tik melo gėrimas svaigina jūsų protą.

156. Bet jūs siekiate viską vertinti.

157. Ar jūsų išvados nebus sumaišytos su kapų kirmėlėmis?

158. Atgręžkite savo širdis ir veidus Tiesos srautams, nebijodami galimo skausmo.

159. Nes purvas jau priaugo prie jūsų kūno, ir nugremžti jį bus nelengva.

160. Narsa apsijuoskite.

161. Kantrybė tarnaus jums skydu, o ryžtas atstos ietį.

162. Tegu jus veda ne pergalės prieš artimus troškimas, nes šioje kovoje nugalėtas bus puolantysis.

18 skyrius 1. Pabudęs tą Valandą, kai sprendžiamas jūsų giminės likimas, Didžiojo Dievo Valia pabuvojau daugelyje skirtingų uždarų bendruomenių, kur pamačiau vieną visiems jums bendrą gyvybinių pasireiškimų formą, nepriklausomai nuo to, kokios religijos ar kokios nors kitos bendruomenės nariai bebūtumėte.

2. Nes nūnai tikintieji tik tuo ir skiriasi, kad atlikinėja tam tikrus ritualus atskirai nuo pagrindinės gyvenimo veiklos, vykstančios visur pagal tą patį principą.

3. Tačiau būtent tame pagrindiniame gyvenime ir pasireiškia kiekvieno tikrasis veidas be kaukės, kuria užsidedate, eidami į šventyklą.

4. Liūdna žiūrėti į šiuos jūsų veidus.

5. Nes kiekvienas jūsų pažymėtas tuo pačiu antspaudu – susirūpinimu savo pačių gerove, 6. Nepriklausomai nuo to, kokiais lozungais jūs prisidengiate, ant kokio vairo rankas uždėjote.

7. Ir visas jūsų rūpinimasis artimaisiais – tik muilo burbulai su žaižaruojančiu paviršiumi,

8. Kurie labai patinka jūsų egoizmui, ir jūs pučiate juos su vis oresne mina.

9. Bet kol egzistuos jūsų vidinis įsitikinimas jog svarbiausia yra patenkinti instinktyvius- egoistinius poreikius, jūs bus lengva laikyti ant aukso grandinės su patikimu antkakliu.

10. Kai retsykiai pailginant grandinę galima sukelti jūsų džiaugsmingas emocijas - neva išsiveržėte į išsvajotąją laisvę.

11. Jums buvo per sunku įvertinti tikrąją materialiųjų vertybių reikšmę ir ypač slaptą piniginių vienetų reikšmę.

12. Tokių kvailysčių egzistavimas jūsų gyvybinėje veikloje aiškiai rodo, kokia primityvi jūsų visuomeninės santvarkos sistema – 13. Toji sistema, kuri visada ir neišvengiamai prievarta vers priimti griežtas sąlygas, kuomet tikrasis numatytasis žmogaus formavimasis negali vykti.

14. Nes tikrasis jūsų sielos vystymosi dėsnis ir gyvenimo sąlygos, kurias jau tūkstančius metų diktuoja iš esmės vienoda žmonių visuomenės struktūra, veikia iš 125

18 skyrius

Paskutinė viltis

principo priešingomis kryptimis.

15. Todėl per visą jūsų istoriją iki šios dienos reikšmingai keitėsi tik jūsų mokslas bei menai, o tai anaiptol nėra audringo dvasinio vystymosi rodiklis.

16. Tuo tarpu tikrasis dvasinis lygis, lyginant su jūsų gyvenimu gilioje senovėje, išaugo visai nežymiai.

17. Visai kaip prieš tūkstančius metų, jūs galite čiupti akmenis ir užmėtyti jais savo artimus už tai, kad jie užkabino jūsų interesus.

18. O juk tai yra tiesioginis gyvūnijos pasaulio dėsningumų pasireiškimas.

19. Tai vienodai pasireiškia kiekvieną jūsų gyvenimo dieną ir tarp šėtono garbintojų, ir tarp kalbančiųjų apie savo tikėjimą į Didįjį Dievą, ir tarp visų kitų, esančių tarpe šių kraštutinumų.

20. Ypač ryškiai matyti tokios charakteringos jūsų pastangos šiais lemtingojo Įvykio laikais.

21. Kai bjaurus šmeižtas apie vienas kitą gausiai liejasi iš jūsų lūpų, siekiant nežmoniškais būdais išaukštinti save kitų akyse.

22. O kadangi Didysis Dievas lėmė, kad mano Atėjimas įvyktų Rusijos žemėje, tai būtent šioje visuomenėje įvykiai pasireikš ryškiausiai.

23. Nes atėjo metas nusiimti kaukes ir parodyti vienas kitam savo veidą. Štai ir pamatėme.

24. Baimės ir neapykantos kupinos žmonių širdys.

126

25. Visi Rusijos žemėje triukšmingai stengiasi nurungti vienas kitą.

26. Varžybose su šūkiais apie gėrį vienodai uoliai dalyvauja visokios visuomeninės organizacijos, magų bei žiniuonių susivienijimai ir netgi krikščioniškoji bažnyčia, 27. Ir rungtyniaudami visi naudojasi tuo pačiu savęs aukštinimo metodu: arba atvira savigyra, arba nesulaikomas visų galimų varžovų šmeižimas, panaudojant įsivaizduojamą ir net neįsivaizduojamą melą.

28. Labai gaila, kad visame tame krikščionys reiškiasi aktyviausiai.

29. Praradę bet kokį budrumą, įvairaus garbingumo rango bažnyčios tarnai skleidžia šmeižtą tiek žodžiu, tiek įvairiais raštais, neatsargiai palaimintais patriarcho ir žemiau jo stovinčiųjų.

30. Jie nesimoko iš Testamento, kurį taip gerbia, kur tarp Saliamono posakių glūdi vertinga išmintis: „Kas slepia neapykantą, to lūpos melagingos; o kas skleidžia apkalbas, tas kvailas“.

31. O kokia tuomet yra tikroji palaiminto šmeižto prasmė?

32. Man labai gaila, kad visa tai gausiai skleidžiate jūs, Dievo vaikai, geriau už kitus žinantys [Dievo] įsakymus, paliktus jums senovės laikais.

33. Iš to, kas daugiau prisiėmė, visada bus daugiau pareikalauta.

34. Atminkite, kad kiekvienas,

Paskutinė viltis

veikiantis pagal savęs išaukštinimo dėsningumą, būtinai turės patirti kartų kritimą.

35. Bet toks yra tikrasis jūsų veidas per visą jūsų istoriją.

36. Tokie jūs visada buvote, tokie ir dabar pasirodėte beesą.

37. Bet iš tiesų nebūsite tokie amžinai!

38. Tam nūdien ir vyksta Įvykis jūsų labui.

39. Nors ir jūs į mano širdį, atvertą jums, šliūkštelėjote negirdėtą šmeižtą, pripaišydami man visas ydas, jūsų pačių gyvenimui būdingas.

40. Na ir įsisiautėjote, išdaigininkai vaikai, tik štai vietoj žaislų jūsų rankos čiupo mirtį nešančius [ginklus].

41. Pats laikas atsimerkti ir būti atsargesniems, kol dar savo vietoje tai, ką priimta vadinti galva.

42. Tam ir atėjo laikas, kai turiu jums atvirai pranešti apie save.

43. Juk jūs laukiate to, kas kadaise buvo pažadėta, todėl ir privalau paskelbti jums, kad Pažadas Išpildytas!

44. Aš Atėjau!

45. Būtent šiomis dienomis, jūsų ir mano Dievo Valia, aš privalėjau atvirai papasakoti jums Tiesą apie Tėvą ir save bei apie jus pačius.

46. Kad jūsų laukiančių įvykių sūkuryje jūs iki galo prisimintumėte mano Žinią.

47. Ir kad paskui man netektų klausyti jūsų žodžių: mes nežinojome, mes negirdėjome.

18 skyrius

48. Tik jums kol kas sunku manimi patikėti, nes dar niekada nežinojote, kas yra Tiesa, su šiuo Įvykiu susieta.

49. Todėl visi laukiate kažko su jūsų pačių išgalvotomis ir jums patiems būdingomis savybėmis.

50. Iš neišmanymo laukiate norimo, o ne reikiamo.

51. Bet ar įmanoma iš to, ko pripildyta jūsų galva, sulipdyti mano paveikslą, nuspėjant mano savybes ir juolab mano lemtingojo Atėjimo ypatumus?

52. Ar tai nebus mėginimas iš geležinių konstruktoriaus detalių sudėti vėją ar saulės spindulį?

53. Ateinu pas jus ne iš praeities, apie kurią turite supratimą.

54. Bet visada iš tolimos ateities, apie kurią galite tik svajoti, bet ir tai visiems išgalvotiems vaizdiniams neišvengiamai priskiriate savo ydas bei ribotumą, būdingą momentui, kuriame gyvenate.

55. Ar ne pernelyg aukštinate savo vardą, kai puolate spręsti apie nežinomybę?

56. Ar ne visi jūs tokiu atveju dulkėmis virsite, jeigu akli būdami paskubomis atsisakysite Išgelbėjimo, jums atsiųsto?

57. Būkite itin budrūs! Tik nepainiokite budrumo su prietaringa baime.

58. Tiesos Tėvas nūnai surengė jums didį egzaminą.

59. O aš kol kas nedrįstu pažeisti jūsų pasirinkimo, įrodinėdamas savo Tiesą pastangomis, įtako127

18 skyrius

Paskutinė viltis

jančiomis jūsų pasirinkimą.

60. Nes nūnai tai jums gyvybiškai svarbi sąlyga.

61. Aš atėjau ne jūsų norų tenkinti, o ryžtingai išpildyti Tėvo Valią.

62. O kol kas jūsų norai ir Tėvo Valia nukreipti į priešingas puses.

63. Tūkstančius metų jūs gausiai reiškėte savo mintis bei norus, neišvengiamai formuodami atitinkamą visuomenę, kurios patys bijote.

64. Dabar atėjo metas man išreikšti savo mintis ir norus, priešingus jūsų vieningai minčiųjausmų terpei.

65. Todėl ateidamas pas jus, aš, suprantama, pastatau save prieš visą jūsų pasaulį su visomis įvairiausiomis jūsų išdaigomis.

66. Bet iš tiesų sakau jums, kad nuo to, ar jūs stengsitės pažinti mano [Tiesą], tiesiogiai priklauso jūsų tikroji laimė.

67. Nes aš visada žinau, kas jums būtina, ir žinau visus jūsų sunkumų dėsningumus.

68. Jūs teisingai pastebėjote, kad visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno jos nario gerovės.

69. Tačiau anaiptol neteisingai nusprendėte, kad kiekvieno visuomenės nario gerovę galima užtikrinti jį pamaitinus, aprengus, aprūpinus būstu bei visokiomis pramogomis, šiuolaikinių mokslo bei technikos pasiekimų pakeltomis į nemenką lygį.

128

70. Tokiu būdu galima išgauti tik sočios šypsenos išraišką, panašią į gyvūno išraišką turtingame zoologijos sode.

71. Bet ne tikrą žmogaus šypseną, kuri pražysta žydint dvasiniam pasauliui.

72. Kol jūs visoje Žemėje gyvenate atskiromis izoliuotomis visuomenėmis, įmanomomis tik nenormaliai klestint egoizmui, jūs visada rungtyniausite tarpusavyje.

73. Tai aiškiai rodo, kad jūsų dvasinis pasaulis yra maždaug viename ar gretimame lygmenyje su gyvūnijos pasaulio pasireiškimais.

74. Tai neišvengiamai diktuoja tam tikrą visuomenės struktūrą, kur kuriamos įvairios organizacijos bei susivienijimai, iš esmės ne tik beprasmiai teisingo žmogaus vystymosi atžvilgiu, bet ir trukdantys jam.

75. O trukdant vystytis visuomenei, ji ir toliau išlieka vis tame pačiame žemame primityviame lygmenyje.

76. Nežiūrint kartais audringų pokyčių moksle bei mene.

77. Tačiau būtent šie rodikliai yra jūsų išaugusių mąstymo galimybių bei kūno galimybių vaisiai.

78. Ir nors menų vystymesi jūsų sielos savybės neabejotinai vaidina reikšmingą vaidmenį, bet atsižvelgiant į tai, kad jūsų dvasinis pasaulis tebėra labai žemame

Paskutinė viltis

lygyje, galima tvirtai teigti, kad jūsų menai dar deramai neišreikšti.

79. Žvelgiant tiesiog į reiškinio esmę, galima pasakyti, kad jūs iki šiol pasireiškiate kaip kažkokie keisti, kai kuriais aspektais kiek labiau išsivystę gyvūnai.

80. Kuomet pasukę galvas galite sukurti gausybę įvairių triukšmingų ir beverčių tikram vystymuisi fejerverkų, tačiau jūsų galvos bejėgės išvesti jus iš gyvūniško būvio.

81. Atvirkščiai, tos pačios galvos pastangomis jūs tiek nutolote nuo Harmonijos, kad šia prasme atsidūrėte netgi daug žemiau už gyvūnijos pasaulį.

82. Nors jūsų galva iš principo nekalta.

83. Nes judriojo proto ypatumai nepriekaištingai dirba tomis sąlygomis, kurioms yra sukurti.

84. Tačiau jūsų gamtiniai emociniai jutiminiai ypatumai daro protui tokią įtaką, kuri jo darbe nebuvo numatyta.

85. Tarytum koks nors labiausiai išsivystęs gyvūnas, išsaugojęs visus savo instinktyvius poreikius, staiga įgautų daug kartų aukštesnius mąstymo sugebėjimus.

86. Toks gyvūnas imtų siekti tik vieno – daug kartų patogesnio savo instinktų patenkinimo.

87. Bet tai pažeistų Harmonijos Pusiausvyrą, ir duotoji gyvūnų rūšis būtinai turėtų arba pati susinaikinti, arba taip pakisti, kad

18 skyrius

Pusiausvyra būtų atkurta.

88. Tas pat ėmė vykti ir su jumis.

89. Mat įsikūniję organizme, kur judrusis protas teisingai kontroliavo naujos protingos pradedančios vystytis civilizacijos instinktų bei emocijų pasireiškimus, jūs perdengėte jauno proto veiklą gamtiniais egoistiniais jutiminiais ypatumais.

90. Jūsų dvasinis pasaulis taip smarkiai sustiprino gamtinio kūno jausminius pasireiškimus, kad jie žymiai viršijo duotajam organizmui leistinas normas ir neišvengiamai pakreipė mąstymo būdą pavojinga linkme.

91. Instinktyviems-egoistiniams ypatumams įtakojant jūsų proto veiklą, jūs neišvengiamai pradėjote elgtis taip, kad pažeidėte egzistuojančią Harmonijos Pusiausvyrą ir ryžtingai pasukote susinaikinimo keliu.

92. Ir tie nors ir nedideli naudingi pokyčiai dvasios sityje jūsų visuomenėje vyksta išties ne jūsų visuomenės pastangų dėka, o priešingai joms, 93. Nes Didysis Dangiškasis Tėvas, nuolat manipuliuodamas jūsų kuriamomis absurdiškomis aplinkybėmis, padeda jums kaupti tikrąsias dvasios vertybes, įkūnydamas jus įvairiose sąlygose jūsų labui.

94. Ir jei tokiu būdu galima buvo išsaugoti ir vystyti jūsų dvasinį pasaulį, tai kūnas, visad 129

18 skyrius

Paskutinė viltis

gimstantis nenormaliose sąlygose su nenormaliais gyvybiniais pasireiškimais, neišvengiamai vis labiau praranda sugebėjimą išgyventi ir pagal Gamtos dėsnius turi susinaikinti.

95. Jeigu visi jūsų kūnai žus, jūs nebeteksite galimybės toliau vystytis Didžiojo Dievo Sumanymo išpildymo vardan.

96. Nes jūs galite vystytis tik būdami kūne.

97. Ir tada reikės pradėti viską iš naujo, vėl parinkti jums naują, pradedančią vystytis judriojo proto civilizaciją.

98. Tai nepaprastai sudėtinga, todėl jūsų gyvybinė veikla šioje Žemėje jokiu būdu neturi nutrūkti.

99. O kadangi pražūties medis, kuris simbolizuoja jūsų iki šiol egzistuojančią gyvenimo santvarką, pastebimai greitai nyksta, būtina auginti naują tikrą Gyvybės medį, 100. Į kurio lapus amžiams įsikūnys ir tie, kurie iki paskutiniųjų šlamės bjauriame nykstančiame vainike.

101. Didžiojo Dievo Valia tam dabar duota Pradžia!

102. Ir nuo jūsų sugebėjimo viską teisingai ir laiku įvertinti bei deramai tame dalyvauti dabar priklauso tik sielvarto gausa, kuris augs kartu su jūsų nenoru dalyvauti bei aklu neprotingu priešinimusi.

103. Didžiulės judriojo proto 130

galimybės nepriekaištingai veikia tik tomis sąlygomis, kai protas visiškai valdo gamtinius jutiminius kūno ypatumus.

104. Skirtingai nuo kitų Visatos Proto atstovų, kurių instinktyvus-emocinis jausminis pasaulis susilpnintas iki nežymių darbinių pasireiškimų, jums būdingi net du nepaprastai ryškūs jausminiai pasauliai; 105. Kito tokio reiškinio Visatoje nėra.

106. Tokios ryškios jausminės ypatybės neišvengiamai, jūsų atveju, turi veikti proto mąstymo veiklą.

107. Kur priklausomai nuo to, kuris iš jausminių pasaulių įtakos proto darbą, tokia bus ir jūsų gyvybinės veiklos kryptis.

108. O juk jūsų gamtiniai-emociniai jausminiai ypatumai yra tarsi visa deginanti ugnis, kurios būtent jūsų gyvenime jokiu būdu negalima gesinti.

109. O kaip tik tai jūs iš neišmanymo darote meditacijomis bei kitokiais sąmonės valdymo metodais.

110. Tai grubi ir pavojinga klaida.

111. O tam, kad ši ugnis neveiktų jūsų proto, darydama jūsų elgesį chaotišką, dažnai absurdišką bei pavojingą ir nuolat stumdama į susinaikinimą, kaitrią jūsų emocijų liepsną būtinai turi kontroliuoti stipresnė dvasios jėga;

Paskutinė viltis

112. Tai leis jūsų nuostabiai ugniai ir toliau nepakartojamai degti, tačiau be pavojingų ir skausmingų gaisrų pasekmių.

113. Nes jūsų sielos dvasinės ypatybės prilygsta kitokiai ugniai, kuri nedegina.

114. Tos dvasinės ypatybės gali ne tik sustiprinti gamtinę-emocinę ugnį, bet ir apgaubti ją, nukenksminti bei sutaurinti.

115. Ir tik kada jūsų dvasios jėga sustiprėja, ji pradeda veikti proto veiklą.

116. O jūsų dvasios jausminiai ypatumai niekada nenukreips proto veiklos pavojinga kryptimi.

117. Nes jūsų dvasinės jėgos esmėje visiškai nėra egoistinių savybių.

118. Todėl šioje lemtingoje jūsų formavimosi Epochoje vienintelis būdas jus išgelbėti yra pakeisti gamtinę-egoistinę prizmę, savitai rodančią tikrovę jūsų protui, į dvasinę prizmę.

119. Kad protas galėtų naudotis tik turima informacija su dvasine žyma.

120. Tai vienintelė teisinga sąlyga jūsų protui gauti nepriekaištingą galimybę dirbti jūsų labui.

121. Didžiojo Dievo, Tikrojo, Vienintelio ir Visamylinčio Valia aš nūdien Atėjau padėti jums pakeisti šią sąlyginę gamtinęegoistinę prizmę, kurios įtakoje jūs sukūrėte Žemėje civilizaciją, valdomą globalaus egoizmo –

18 skyrius

122. Iki šiol neregėto ir neįsivaizduoto reiškinio Būties Pasaulyje.

123. Per pirmuosius septynerius mano atviro Išpildymo metus aš turėjau sukurti reikiamas palankias sąlygas bei pagrindą, į kurį dabar jau teks nukreipti pagrindines pastangas jūsų Išgelbėjimo vardan.

124. Kartu su tuo, kas turi įvykti jūsų visuomenėje visoje Žemėje ir kas jau pradeda vykti, taip pat lygiagrečiai su tuo, kas dar kovoja Rusijos žemėje, bet jau negrįžtamai žūsta, būtent šioje Rusijos žemėje dabar bus aktyviai formuojamas būsimos žmonijos pamatas.

125. Daugelis jūsų sužinojo apie šį Įvykį įvairiomis visokiausių pranašysčių formomis.

126. Nes nuo tam tikro laiko kai kurių dėsningumų dėka jau buvo galima numatyti šio Įvykio tikimybę, nors be tikslios datos ir tikslios vyksmo vietos.

127. Nežemiškojo proto atstovai iš anksto numatė, kad Išpildymas gali įvykti milžiniškų Sibiro platybių ribose.

128. Po to informacija apie spėjamą Išpildymo vietą ir spėjamą laiko tarpą buvo įvesta į jūsų gyvenimą per kai kuriuos tarpininkus.

129. Pirmojo Atėjimo laikais aš daug kalbėjau bendromis sąvokomis ir daviau labai mažai tiesioginių bei konkrečių gyvybiškai svarbių patarimų, bet tada taip reikėjo.

131

18 skyrius

Paskutinė viltis

130. Kadangi Atėjimo tikslas turėjo savų ypatybių, ir jį pavyko sėkmingai, kiek tai buvo įmanoma, įgyvendinti.

131. Nors baigėsi labai nemaloniais skausmingais pojūčiais. Tačiau tai buvo būtina jūsų labui.

132. Ir kadangi priėmusieji mano paliktas negausias tiesas natūraliai ėmė formuoti šiuo pagrindu gyvybiškai svarbų religinį mokymą, tai pasekėjai neišvengiamai susidūrė su begale klausimų, atsakymų į kuriuos jie arba išvis nerasdavo tarp paliktųjų tiesų, arba nesugebėjo išvesti iš jų teisingas nuorodas į deramus praktinius veiksmus.

133. Šiuo atveju natūraliai iškilo būtinybė prikurti tai, ko trūko.

Ir jūs prikūrėte.

134. Taigi ant gausių neišvengiamai klaidingų komentarų ir pasiekusių jus mažiausiai iškreiptų negausių tiesų pamato jūs sukūrėte stambią religiją, pavadinta krikščionybe, kurioje iš mano paliktų tiesų neliko nieko.

135. Man visai nesunku duoti tai, ko jums reikia, iš mano Tiesos Dvasios.

136. Tai jums nepaprastai sunku priimti tai, ką aš duodu.

137. Aš visiškai neturiu tebebūdingos visiems jums be išimties gamtinės-egoistinės prizmės.

138. Todėl kai duodu jums vieną ar kitą tiesą, jūs neišvengiamai stengiatės įsisąmoninti ją protu, remdamiesi duomenimis 132

su vienintele egoizmo žyma.

139. Visais atvejais pradžioje jūsų supratimo iškreiptumas yra neišvengiamai natūralus.

140. Tokiomis aplinkybėmis tam, kad duočiau jums viską, kas gyvybiškai būtina, turiu ilgą laiką būti su jumis, 141. Ir per tą laiką nuolat koreguoti jūsų įvairiausias natūraliai kylančias klaidingas sampratas.

142. Tai turi vykti tol, kol teisingų sampratų prisikaups iki tam tikro gyvybiškai svarbaus lygio, 143. Kai jūs jau savarankiškai galėsite deramai spręsti likusius klausimus, nedarydami grubių klaidų, 144. Iš esmės priešingų Tiesai.

145. Tuo ir pasireiškia būtinybė turėti gyvą Mokytoją, gyvu Žodžiu nuolat pasirengusį ištaisyti atsirandantį klaidingą supratimą.

146. Nė viena knyga, kurioje aprašytos tiesos bei išmintis, negali kažko išmokyti.

147. Ji gali tik suteikti galimybę prisiliesti prie to, kas joje yra.

148. Bet kai jūs skaitote joje parašytą tiesą ir jūsų sąmonėje susidaro klaidingas supratimas, knyga jūsų nepataisys, 149. Kad ir kiek klaidingų sampratų jūs susikurtumėte, skaitydami biblijas.

150. Ir tik jūsų egoizmas gali priimti Tiesų Knygos tylėjimą kaip tylų pritarimą tai kvailystei, kuri užgimė jūsų galvoje.

Paskutinė viltis

151. Iš tiesų sakau jums: kiekvienas, teigiantis, kad jį moko Testamentas, – kvailas neregys.

152. Ar ne vieną Knygą rankose laikydami skaldotės į daugelį [pakraipų]?

153. Kai kiekvienas iš daugelio įsitikinęs, kad būtent jis teisingai supranta Knygą.

154. Atminkite, kad išmokyti gyvenimo Tiesos gali tik gyvas Gyvenimo Mokytojas, kuris yra ir bus amžinai.

155. O kai jo nėra tarp jūsų, jus moko tik jūsų širdis ir jūsų pačių išmintis.

156. Nūnai atėjo mano Laikas, kai galiu papasakoti jums visa, kas reikalinga, apie jūsų gyvenimą.

157. Aš pasirengęs duoti jums begalę tiesioginių konkrečių pamokymų, kurie leis suprasti, kas jums naudinga, o kas ne, bet kurio jūsų gyvenimo reiškinio atžvilgiu.

158. Aš pasirengęs duoti visa tai tokiais kiekiais, kokio jūs neregėjote per visą jūsų egzistavimo Žemėje istoriją.

159. Nūnai jums būtina daug sužinoti apie visas jūsų gyvybines pastangas, nes kad ir kokia menka jums atrodo pastanga, išties nuo jos tiesiogiai priklauso jūsų augimas arba nykimas.

160. Nūnai nėra prasmės duoti jums daug bendrų tiesų, kurias jūs patys taikytumėte prie savo konkrečių žingsnių.

161. Nes kiekvienas jūsų sava-

18 skyrius

rankiškas spėjimas gimdo kažkiek melagingą, egoizmui patogų supratimą.

162. Raginti jus būti nuolankius ne tik tas pat, kas raginti jus krėsti kvailystes, bet ir tas pat, kas parodyti alkanam duoną ir jos neduoti.

163. Kiekvienu atskiru atveju nuolankumas pasireiškia ypatingai, todėl kiekvienam tokiam atvejui nūnai turiu duoti tikslų priesaką.

164. Ir jeigu kadaise dažnai duodavau tiesas perkeltine prasme, per alegorijas, tai tik todėl, kad tai buvo būtina, tačiau ne alegorijose mano veiklos prasmė.

165. Kol aš su jumis, rūpinuosi ne tuo, kad palikčiau jums kuo daugiau patrauklių miglotų paslapčių.

166. Nes aš žinau, kad jūs būtinai pradėsite klaidžioti tų paslapčių sąžalyne, o nuo jų priklauso jūsų gyvenimas.

167. Aš ne tas, kas atneša įmantrias pagundas, aš Šviesa jūsų pasauliui.

168. Ir jeigu aš duodu tai, nuo ko priklauso jūsų gyvenimas, tai rūpinuosi tuo, kad jūs kuo tiksliau mane suprastumėte.

169. Todėl Atėjęs pas jus, atnešu Tiesą jums visiems po lygiai ir esu pasirengęs viską paaiškinti bet kuriame jūsų supratimo lygmenyje.

170. Per pirmuosius septynerius mano atviro Atėjimo metus daviau tiek tiesų ir tokiu pavidalu, 133

18 skyrius

Paskutinė viltis

kai jų pažinimas turėjo kiek įmanoma sulėtinti jūsų veržlų judėjimą pražūties link.

171. Jūsų psichologijai būdingas labai stiprus inertiškumas.

172. Ir kuo deramiau mokėtės iš to, ką jau daviau, tuo palankesnės bus aplinkybės staigiam gyvenimo posūkiui į kitą, Didžiojo Dievo jums skirtą pusę.

173. Tiems, kas tingėjo, posūkis bus daug sudėtingesnis, priklausomai nuo tingumo lygio.

174. Nekalbant apie tuos, kurie tik žodžiais paviršutiniškai prisilietė prie Mokymo.

175. Jie judės toliau ankstesne kryptimi, ir tik nedidelis zigzagas ant judėjimo linijos žymės prisilietimą prie Tiesos.

176. Visi mokymai Žemėje, duoti jūsų vystymuisi, geriausiu atveju gali tik pristabdyti jūsų judėjimą pražūtin.

177. Jie niekada nemoko jūsų nugalėti siautėjantį egoizmą visuose jūsų gyvenimo reiškiniuose.

178. O juk tik egoizmo genami jūs ir lekiate nesulaikomai nebūties link.

179. Apie tai kalbama itin retai, paprastai bendromis sąvokomis, kuriomis savarankiškai pasinaudoti jūs nepajėgūs.

180. Jeigu mokymas iš pašaknų nekeičia jūsų klaidingo judėjimo, jis neišvengiamai tėra tarsi eglutės žaisliukas, 181. Pakibęs ant vienos iš bjauraus medžio šakų; o jums atrodo, 134

kad medis nuo to tapo tauresnis.

182. Tai, ką ketinu neribotai gausiai duoti, užbaigęs šį kreipimąsi į jus, yra visa tai, kas gali užtikrinti jums pergalę prieš visus nenormalius jūsų egoizmo pasireiškimus, 183. Egoizmo, kuris nuo pirmųjų jūsų gyvenimo Žemėje dienų tapo jūsų neregimu valdovu ir geriausiu mamonos draugužiu.

184. Ir tik po to jūsų siela galės laisvai skleistis, ir nuo to vis labiau keisis jūsų pasaulio suvokimas.

185. Aš pastatysiu jums Vartus, užtrauktus neregimu stebuklingu sietu.

186. Tai bus vieninteliai Vartai, pro kuriuos įmanoma patekti Dievo Karalystėn, 187. Ten, kur karaliauja Tiesa, ir jūsų meilė klesti.

188. Pro tuos Vartus lengvai praeis kiekvienas iš jūsų, jeigu turi tikrą Švenčiausiąjį Tikėjimą ir yra pasiryžęs atsisakyti to, ką stebuklingas sietas atskirs, einant pro jį.

189. O atskirs tai, kas susiję su visais nenormaliais egoizmo pasireiškimais.

190. Pro tuos Vartus nepraeis net pavojingosios egoizmo pusės šešėlis.

191. Ir, aišku, kiekvienas iš jūsų, kas puls mėšlungiškai kabintis į tai, ką nuostabusis sietas atskirs, neišvengiamai liks priešais Vartus kartu su savo šlamštu,

Paskutinė viltis

192. Kad ir kaip garsiai kalbėtų apie savo tikėjimą.

193. Tik jūsų praktinėse pastangose, teisingose ir pasiaukojamose, Švenčiausiasis Tikėjimas gali pražysti nuostabiomis gėlėmis.

194. Būtent kasdieniame gyvenime reikia viso to išmokti.

195. Aš esu Gyvenimo Mokytojas, ir nūnai mano užduotis pirmiausia naujai pažvelgti į visus jūsų gyvenimo dalykus, kuriuos jūs kaip patirtį sukaupėte per visą savo istoriją Žemėje ir laikote gerai žinomais ir net suprantamais dalykais.

196. Aš turėsiu pateikti jums daugybę paaiškinimų apie tai, kokia yra dvasinė vieno ar kito reiškinio žyma jūsų kasdienėje tikrovėje.

197. Nes visa tai pirmiausia reikia išmokti teisingai matyti.

198. Bet tam, kad būtų galima pradėti teisingai formuoti būsimos žmonijos pamatą, būtinai reikia kuo labiau priartinti jus prie Žemės Motinėlės.

199. Kad jūsų neskirtų nuo Jos ilgi laiptai bei įvairios tribūnos ar sostai, egoizmo pramogai sukurti, 200. Mat lengvai nuneša neregius į didybės tankmę, kur be saiko klesti puikybė ir pavydas.

201. Ir jau atėjo nulemtas Metas, kai turėjau atvirai daug ką jums atskleisti.

202. Kad nuo šiol jūs prisiimtumėte visišką atsakomybę už vis-

18 skyrius

ką, kas su jumis vyksta šio sprendžiančio žmonių giminės likimą Įvykio laikais.

203. Nūnai daugelis kalba apie judėjų tautos, atsisakiusios jai siųsto Išsigelbėjimo, aplaidumą.

204. Tik nereikia skubėti aukštinti save tos tautos atžvilgiu, nes nūnai jūs visi turėsite realiai parodyti, kuo jūs geresni už senovės tautą, kurią iš neišmanymo niekinate.

205. Ir jeigu pirmojo Atėjimo Įvykiai klostėsi taip, kad daug ką buvo sunku teisingai įvertinti, tai savo klaidoms suprasti jūs gavote du tūkstantmečius.

206. Ir dabar patekote į tokias pat sąlygas, gimę nūdienos Epochoje, 207. Kur tik išorinės dekoracijos pasikeitė, bet jūsų gyvenimo esmė liko ta pati.

208. O kai žmonių visuomenė, pakilusi virš pavojingos gyvybei apatinės ribos, įveiks nulinį normos lygmenį, nustatytą Vienatinio Būties Harmonijoje, ir žengs toliau Kilimo Keliu, tai tam jūsų gyvenimui jau bus būdingas nuolatinis sąmoningai trokštamas žmonių civilizacijos siekimas gyventi ir kurti tik aplinkinės Visatos gerovei; 209. Kaip Harmonija iš pradžių skyrė materijos Pasaulio judriajam protui.

210. Ir tik tada jūs būsite deramai priimti Visatos Proto pasaulių.

135

18 skyrius

Paskutinė viltis

211. Ir tik tada jums galutinai atsivers vartai į Visatą, kad įvykdytumėte Didžiojo Dievo, jūsų Visamylinčio Tėvo Švenčiausiąjį Sumanymą.

212. Jūs absoliučiai prarasite sugebėjimą daryti žalą. Ir teįvyksta tai, kas buvo skirta. Ir Dievo Šlovė skambės Amžinybėje.

136

Ir lai išsipildo Tai, Kas Numatyta!

Ir Tėvo Šlovė apgaubs Amžinybę.

1999 m. vasario 22

„Žemės Altorius“

Pastatytas Šventovės viršūnėje 1998 Simbolizuoja religijų apsijungimą

Sibiro (Sajanų) bendruomenė Praėjo tūkstantmečiai. Nūnai Dievo paruoštose Sibiro žemėse (Krasnojarsko krašto pietuos) gimsta kokybiškai naujas nuostabus pasaulis, puikus laimingas gyvenimas pagal Harmonijos, Meilės, Gėrio dėsnius.

Puiku ir vertinga yra tai, kad žmonės, susirinkę iš beveik visų pasaulio dalių, mokosi suprasti vienas kitą, gyventi artimo labui, išsaugodami sielos ramybę ir džiaugsmą.

Naujo žmonių gyvenimo kelyje į Pakilimą ir sužydėjimą Mokytojas Vissarionas - gyvasis Dievo Žodis. Jo, duodančio gyvenimą, esmė yra ne tik pakviesti paskui save „Paskutiniojo Testamento“ tekstu, keičiančiu pasaulėžiūrą, santykį su pasauliu, keičiančiu žmones realiame gyvenime, bet ir praktiškai parodyti kiekvieno, priėmusio į savo širdį Žodį, beribes kūrybinio vystymosi erdves.

1991 metų rūgpjūčio 18 dieną pirmą kartą nuskambėjo Vissariono Žodis , o po to daugelyje Rusijos miestų ir užsienyje. Daugiau nei 18 metų atidžiai studijuojama ir rūpestingai palyginama kiekviena „Paskutiniojo Testamento“ eilutė su kitų raštų tekstais.

Vissariono mokymas plačiai priimamas pasaulyje ir vis dažniau kaip vientisas, logiškai nepriekaištingas, doroviškai švarus ir šviesus yra suvokiamas didžiųjų mokslo atstovų. Kaip neįkainojamas Mokymas jis pritraukia prie savęs tuo, kad kūrybiškai išaiškina ankstesnius žmonijos pasiekimus, padeda išspręsti grandiozinius Dievo ir žmogaus, Visatos Kūrėjo (Absoliutas, Vieningasis) ir Dangiškojo Tėvo, Meilės šaltinio ir mūsų sielų Kūrėjo suvokimo nesusipratimus.

Pagal mokymą, žmogaus esmė - dvasingumo vystymasis, meilės pasireiškimas, žmogiškumas, gyvenimo džiaugsmas. Kadangi dvasinis audinys skiriasi nuo materialaus pasaulio savo nemirtingumu, tai gyventi Žemėje, o po to ir Visatoje jam teks amžinai. Jis sušildys žmonių sielų šiluma, praturtindamas ją nuotabiais Meilės įstatymais.

„Pažadėtoji Žemė“

Pietų Krasnojarsko kraštas. Sibiras.

„Vissarionas – Виссарион”

Vissarionas –„ gyvybę duodantis“

Vissarionas Vissariono gyvenimo kelias iš pirmo žvilgsnio primena įprasto šiuolaikinio žmogaus kelią.

Gimė 1961metais sausio 14 dieną Krasnodaro priemiestyje statybininkų šeimoje. Septynerių metų amžiaus kartu su tėvais išvyko į Sibirą. Pervažiuodama iš miesto į miestą, šeima apsistojo Minusinske, kur Vissarionas baigė mokyklą. Toliau sekė tarnyba kariuomenėje statybiniuose būriuose ir įvairių profesijų įsisavinimas. Jis įeina į įvairius visuomenės sluoksnius, kad vėliau atneštų Žodį kiekvienam žmogui, labiausiai prieinamą jo suvokimo lygmenyje. Greta su tuo vyksta ir vidinio žmogaus pasaulio, įvairių buities aspektų suvokimas. Dėl to Jam reikėjo sužinoti, kas yra žemiška meilė, šeima, vaikų gimimas ir auklėjimas.

Aukščiausia žemiškos veiklos pakopa Jam tapo kūryba. Niekada nesimokęs tapybos, Vissarionas sukuria paveikslų seriją, pavadintą „Žmogaus dorybės ir ydos“.

1990 metais nuo Vissariono akių nukrinta “raištis“, laikinai užtemdęs Jo nepertraukiamą ryšį su Aukščiausiuoju. Jis, pagaliau suvokia save...

Pirmieji atviri Mokytojo pamokslai prasidėjo 1991 metų kovo mėnesį. Nuo to laiko Žodis eina per Žemę.

Vissarionas tampa Meilės Mokytoju visiems savo pasekėjams. Jis pasakoja jiems ir rodo savo pavyzdžiu, kad žmogus yra sutvertas tam, kad kurdamas aplinkiniams, pareikštų pasauliui meilę, gėrį, mielaširdingumą, užuojautą. „Nuo šiol jūs privalote tapti nesugebantys nešti šaltį - niekada, jokiomis aplinkybėmis ir jokia vėliava besivadovaujantys jūs neturite teisės net pagalvoti apie ką nors blogą“. Šie žodžiai - Vissariono mokymo raktas. Į juos atsiliepė pradžioje vienetai, vėliau dešimtys, tūkstančiai širdžių žmonių, tapusių Jo pasekėjais, daugelis iš kurių palaipsniui pradėjo rinktis į Sibirą.

Tiesos apie Viską nesutalpinsi knygoje, tačiau... Tiesai apie tikrąjį sielos vystymosi kelią – unikalų žmonių rasės vystymosi kelią, atėjo laikas būti išgirstai ir lietuvių kalba. Harmoningos žmonių civilizacijos pradžia Visa yra čia. Vilties paslaptis, Tikėjimo paslaptis, Meilės paslaptis. Atrakinkime kartu šias paslaptis ir žengime iš jėgos karalystės į taip visų lauktą Sielos Karalystę.

PASKUTINĖ VILTIS APIE TĖVĄ IR SŪNŲ Redagavo Birutė Masiliauskienė Maketavo Audronė Lenktytė Viršelio dizainas Sigita Populaigienė 2009-04-22. Tiražas 500 egz.