Gimtasis krastas Nr. 29

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Kaina 1,99 Lt

– i a k i t o k r suole Njauamokyklos

6 psl.

Į krepšį – tik gerai pažįstamus grybus

Londone pažįsti ne vien anglus

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė įsitikinusi, kad žmonės, visiškai pamiršę savisaugą, renka viską, kas tik nors kiek panašu į grybą.

Atvykęs į Londoną ir pradėjęs dirbti pamatai, kad čia daugelis bendradarbių skiriasi ne tuo, ar garbina V.Kernagio kūrybą, ar ne. Jie yra visiškai skirtingų tautų, religijų atstovai.

9 psl.

10 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. Iðeina penktadieniais. 2010 rugsëjo 10–17 d., Nr. 29

Politikai šokdina teisėsaugą Seimo įkurta laikinoji komisija, tirianti politikų ir interesų grupių įtaką teisėsaugos institucijoms, Vyriausybės kancleriui Deividui Matulioniui gali tik pagrūmoti pirštu.

Bernardas ŠAKNYS Prabėgo keli mėnesiai, kai po keistų aplinkybių iš užsienio reikalų ministro posto atsistatydinęs Vygaudas UŠACKAS tapo Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovu ir specialiuoju įgaliotiniu. Grįžęs į Lietuvą atostogų, jis papasakojo apie savo gyvenimą ir darbą tolimajame Afganistane.

Ar pasiilgote Lietuvos?

Labai, nes tai man brangiausia šalis, Tėvynė ir nėra valstybių, kurios galėtų ją pakeisti. Tačiau kad ir kur būčiau ir ką veikčiau, visada didžiuojuosi, kad esu Lietuvos – valstybės, kuri yra turtinga savo tūkstantmečio istorijos, prieš 20 metų atkūrė savo nepriklausomybę ir vadovaujasi asmeninės laisvės bei demokratijos vertybėmis, pilietis. Afganistane beveik kiekvienas, nors kiek žinantis Europos istoriją, su ypatinga pagarba atsiliepia apie Lietuvą.

Nukelta į 2 psl.

Gediminas STANIŠAUSKAS Policiją ir prokurorus šokdinęs D.Matulionis gali lengviau atsikvėpti. Politikų ir interesų grupių dirigavimą teisėsaugai tirianti komisija po penkių darbo mėnesių jau nežino, ką ji tiria.

Suabejojo komisijos veiksmingumu Laikinąją komisiją parlamento valdantieji ir opozicija beveik vieningai įsteigė gegužės 13 d., kai po premjero Andriaus Kubiliaus vizito į Panevėžį Vyriausybės kancleris „ant kilimėlio“ išsikvietė Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros vadovus.

Kancleris paragino pradėti ikiteisminį persekiojimą prieš bendrovę „Agrowill Group“. Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus apsilankymas „mailiaus bylą“ tiriančioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)

Pusmetis karštajame Afganistane

Vyriausybės kancleris gali sau leisti „ant kilimėlio“ išsikviesti Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros vadovus.

Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

būstinėje buvo papildomas akstinas Seimo nariams imtis veiksmų. Tačiau karingą komisijos toną pakeitė apatija ir trypčiojimas vietoje. Komisiją konsultavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius apskritai abejoja dvylikos parlamentarų komisijos sugebėjimu ką nors ištirti.

Kancleris šokdino teisėsaugą Komisija, kuriai vadovauja socialdemokratas Julius Sabatauskas, pirmiausia kamantinėjo Vyriausybės kanclerį D.Matulionį.

Kancleris balandį generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui ir Policijos departamento va-

dovams įsakmiai nurodė pradėti ikiteisminį persekiojimą prieš verslo subjektą ir taip įsikišti į teismuose vykstantį ginčą. „Mes paraginome tiek policiją, tiek prokuratūrą kuo greičiau bylą užvesti ir pradėti atitinkamą tyrimą“, – tąsyk kalbėjo D.Matulionis.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Petriuką auklėja norvegių lesbiečių šeima Norvegijos vaiko teisių gynėjai dvejų metų Petriuką atėmė iš motinos ir perdavė laikinai globoti lesbiečių šeimai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Keistas sprendimas

Lietuvos šeimas ir tėvus vienijančios organizacijos kreipėsi į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, reikalaudamos apginti mažamečio mūsų piliečio teises į normalią vaikystę.

Liepos 1 dieną dvejų metų berniuką iš mamos atėmė Batsfjordo (Norvegija) vaiko teisių gynėjai, kurie patikėjo uošvio pasakojimais esą Neringa R. (vardas pakeistas) neprižiūri mažylio. Uošvis kartu su vai-

ko tėvu R.R. irgi laukia tyrimo, kurį žadama baigti rugsėjo 15 d., pabaigos. Tada ir paaiškės, kur ir su kuo turi gyventi Petriukas. Kol kas Batfjordo vaiko teisių apsaugos atstovė F.H.Kristiansen Petriuką apgyvendino lesbiečių šeimoje.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Aktualijos

Politikai šokdina teisėsaugą Atkelta iš 1 psl.

Prokurorai taip išsigando, kad it tarnai arklidėje ėmė vykdyti kanclerio pavedimą.

Seimui sudarius komisiją, kancleris nėrė į krūmus ir vėliau sutrikęs žurnalistams aiškino, kad nieko blogo nedarė, tik reagavo į gautą skundą.

Pamoka Generalinei prokuratūrai J.Sabatauskas pripažino, kad komisijos galios ribotos, todėl Vyriausybės kanclerio D.Matulionio mėginimai šokdinti teisėsaugą neturės pasekmių.

VU Teisės fakulteto dekano V.Nekrošiaus nuomone, jau vien politikų viešai išsakytas kalbas galima laikyti spaudimu teisėsaugai.

Teisinėje valstybėje scenarijus būtų buvęs kitoks, nes tokiam „ragintojui“ prokurorai iškeltų baudžiamąją bylą.

Kad ir kaip būtų, kanclerio išsišokimas neliks nepastebėtas. Pasak komisijos nario Juozo Oleko, kanclerio poelgis būtinai atsispindės išvadose.

„Užspringo skrandžio turiniu“ Kodėl patys prokurorai, užuot gynę savo mundurą, tarsi baikščios mergelės nuolankiai vykdo politikų įnorius, o vėliau stebisi, kad visuomenė jais nepasitiki?

Redakcija oficialiai raštu kraipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė pakomentuoti, kodėl už mėginimą daryti spaudimą teisėsaugai Vyriausybės kanclerio D.Matulionio atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis ty-

rimas. Buvo nusiųsta net ir pokalbio su D.Matulioniu stenograma, kur labai aiškiai kancleris prisipažįsta raginęs policiją ir Generalinę prokuratūrą įsikišti į privačių subjektų ginčą. „Atsakymui parengti reikia surinkti papildomą informaciją iš prokurorų, tad atsakymą jums parengsime per 5 darbo dienas“, – žadėjo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Vilma Žemaitytė.

Neaišku, ar tyrimas dėl D.Matulionio „užspringo skrandžio turiniu“, ar kažkas „neblaivus prigėrė ba-

Kodėl prokurorai, užuot gynę savo mundurą, nuolankiai vykdo politikų įnorius, o vėliau stebisi, kad visuomenė jais nepasitiki? loje“, bet prokurorų atsakyme buvo 10 žodžių: „Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.“ Visgi įdomu, kaip galima tokius dalykus nustatyti net nepradėjus tyrimo.

Kancleris švelnina toną Pats kancleris nesureikšmina Seimo laikinosios komisijos išvadų.

„Savo veiksmus labai rimtai apsvarsčiau ir nepadariau nieko, kas suteiktų pagrindą teigti, kad kišausi į teisėsaugos veiklą“, – aiškino D.Matulionis.

Prisimindamas penkių mėnesių įvykius jis teisinosi, kad viskas vyko paskubomis. „Penktadienį premjeras buvo susitikime Panevėžyje ir kita pusė viską labai emocingai pateikė, o pirmadienį jau buvo suplanuotas susitikimas, todėl nelabai buvo to laiko viskam išsiaiškinti, – prisiminė D.Matulionis. – Buvo tam tikras mano paraginimas pradėti ikiteisminį tyrimą iš tos medžiagos, kurią gavau netiesiogiai iš kitos pusės, bet tai nereiškia, kad kišausi į konkrečios bylos nagrinėjimą.“ Jo žodžiais, „gal kai kas gali ir galvoti, kad perlenkiau lazdą, bet iš tiesų juk neįvyko nusikaltimas“.

Išlikęs sovietinis mentalitetas Vienintelį kartą šalies istorijoje tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pamokė aukštą politiką prilaikyti liežuvį už dantų, kai priėmė atskirą nutartį Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos byloje.

Tuomet Seimo pirmininkas pareiškė, kad neįsivaizduoja kitokio teismo sprendimo, kaip tik J.Borisovo išsiuntimas iš šalies. Teismas konstatavo, kad toks politiko pasisakymas buvo nederamas.

Kodėl Generalinė prokuratūra nesiėmė panašių veiksmų prieš Vyriausybės kanclerį D.Matulionį? „Didžiausia problema yra ta, kad pareigūnai ir politikai neįsisąmonina fakto, jog Lietuvoje jau 22 metus

J.Sabatauskas nelinkęs komentuoti, ką komisija konkrečiai tiria. „Bėda ta, kad mes net nežinome, ką turime ištirti, nes valdančiųjų atstovai komisijai pateikia vis naujų užduočių“, – teisinosi jis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

negalioja buvusios LTSR konstitucijos straipsnis, kuriame teigiama, kad vadovaujantis vaidmuo tenka Komunistų partijai, – sakė profesorius V.Nekrošius. – Joks Seimo narys arba kitas politikas negali kištis į teisėsaugos daržą.“ Jis neabejoja, kad politikų spaudimas teisėsaugai baigsis tuomet, kai „vienas ar kitas teisėjas ryšis iškelti bylą tokiam veikėjui“.

Tyrimai skirti masėms Seimo pavedimu komisija nagrinėja 2005–2010 metų įvykius, nors iš pradžių užsimota tirti tik kanclerio akibrokštą ir V.Valentinavičiaus žygį į FNTT. Darbą komisija turi baig-

Pusmetis karštajame Afganistane Atkelta iš 1 psl.

Daugeliui afganų ji asocijuojasi su ilgą laiką sovietų okupuota, daug kentėjusia, tačiau sugebėjusia atkurti nepriklausomybę šalimi.

Jūs turbūt dabar aukščiausias Europos Sąjungos pareigūnas lietuvis?

Naujai kuriamoje Europos Sąjungos (ES) diplomatinėje tarnyboje turbūt taip. Norinčių užimti šį postą buvo daug. Tačiau po kelių interviu ir pokalbių ES diplomatijos šefė Katerina Ašton pasirinko mano kandidatūrą. Tad aš jau beveik pusmetį esu Afganistane. Didžiuojuosi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir kuriant bendrą ES diplomatijos tarnybą buvau pirmas ambasadorius, paskirtas atstovauti 27 šalių Europos Sąjungai viename karščiausių tarptautinės politikos taškų – Afganistane.

Sveikas, žvalus, jaunatviškas, linksmas. O ko siekiate toje šalyje?

Sveikata nesiskundžiu. Baimės jausmas taip pat man svetimas.

Niekada nesijaučiau taikiniu nei Lietuvoje, nei Europoje, Afganistane – taip pat. Aš myliu gyvenimą, darbą, niekam blogo nedarau ir nelinkiu. Tai patikimas skydas. O siekiai – ES politikos gairės. Asmeninė mano svajonė – padėti šiame krašte užtikrinti nors pradinį saugumą, kurti pamatus, ant kurių šalis galėtų kilti pati.

Šaudymai – dalies Afganistano kasdienybė.

Manote, kad tai įmanoma?

Be abejonės. Afganistanas ras jėgų susitvarkyti. Svarbu, kad atskirų genčių ir bendruomenių lyderiai išsiaiškintų dėl šalies vizijos bei tikslų ir jų siektų taikiai. Tai nebus vienadienis aktas. Taika karo prieštaravimų persmelktoje šalyje bus procesas, kurį aktyviai ir konstruktyviai turės paremti ne tik ES, NATO ir JTO, bet ir visų pirma kaimyninės regiono valstybės: Pakistanas, Indija, Iranas ir kitos šalys.

Ką įsimintino patyrėte Afganistane pirmais darbo mėnesiais?

Pirma – tai šalies kontrastai. Lankantis vakarietiškame viešbutyje ar užsienio šalies atstovybėje Kabule gali pasijusti kaip Vilniuje ar Londone. Užsukus į iš molio ar iš purvo statytus gyvenamuosius kvartalus ar kaimus be kanalizacijos, vandens ir elektros, gali tik įsivaizduoti, kaip mūsų protėviai gyveno prieš kelis šimtmečius.

Antra, tai asmeninės žmonių netektys ir tragedijos, apie kurias sužinau bendraudamas su paprastais afganais ir genčių vadovais, taip pat politiniais šalies lyderiais.

Džiugu išgirsti, kai vietiniai afga-

Epa-Eltos nuotrauka

nai ne spaudai, o privačiuose pokalbiuose vertina tas permainas, kurias per devynerius metus vykdė JAV, ES, Japonija ir kitos Afganistanui gero linkinčios šalys.

Ypač mane sukrėtė vienas įvykis.

1998 metais talibai brutaliai susprogdino prieš 2 tūkstančius metų statytus du Didžiojo Budos paminklus, kuriuos UNESCO buvo paskelbusi pasaulio paveldo paminklu.

Akivaizdu, kad šalis nualinta karo, žmonės pavargę nuo vidaus konfliktų. ES, JAV, NATO ir kitos šalys stengiasi padėti afganams siekti taikos ir gerovės bei kurti tokią Afga-

ti iki spalio 1 dienos. J.Sabatauskas nelinkęs komentuoti, ką komisija konkrečiai tiria. „Bėda ta, kad mes net nežinome, ką turime ištirti, nes valdančiųjų atstovai komisijai pateikia vis naujų užduočių“, – teisinosi J.Sabatauskas. Jis neatmeta galimybės, kad komisija tęs darbą ir po spalio 1-osios. J.Sabatausko teigimu, komisija iki šiol net nepatvirtino tiriamų objektų sąrašo.

Toks komisijos darbas nestebina VU Teisės fakulteto dekano V.Nekrošiaus. „Kai komisijoje mėginome diskutuoti apie jos prasmingumą, vienas komisijos narių pasakė: „Bet juk žmonėms to reikia“. Tai daug ką pasako“, – sakė V.Nekrošius. nistano valstybę, kuri nebūtų tarptautinio terorizmo grėsmės šaltinis.

Ar saugus jaučiatės šioje šalyje?

Darbas ir kasdienybė čia tokia intensyvi, kad realiai apie tai nespėju pagalvoti, išskyrus tada, kai reikia pasirašyti leidimą darbuotojams vykti aplankyti kokius nors objektus ar pačiam prieš vykstant į regionus įvertinti žvalgybos ir saugumo informaciją bei priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Saugo nepaliečiai, vadinamieji gurkos, saugo specialiosios saugumo tarnybos, bet geriausias sargas esi pats.

Ir tikėjimas. Juo labiau kad nuolat girdime šaudant. Girdime apie savižudžių įvykdytus teroro aktus. Tai yra tapę dalies Afganistano kasdienybe.

Gyvename vielomis aptvertoje teritorijoje. Antra vertus, situacija Afganistane nėra visur vienoda – Šiaurėje, kaip ir Goro provincijoje, kur dislokuoti lietuvių kariai, situacija stabilesnė ir saugesnė.

Ar žmona lydi jus sunkioje tarnyboje?

Gaila, ne. Dėl sudėtingų saugumo sąlygų pagal darbo susitarimą Loretai Afganistane būti neleidžiama. Tad tenka bendrauti su šeima per atstumą, internetu. Per du mėnesius juos kartą aplankau Lietuvoje.

Vaikai mokosi Lietuvoje?

Taip. Sūnus Raimundas – dvyliktokas, dukra Paula – dešimtokė. Abu mokosi Vilniuje, Šiuolaikinės mokyklos centre, prie naujojo Mindaugo tilto. Jie patenkinti savo mokykla, integruojasi į mūsų šalies švietimo sistemą.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Petriuką auklėja norvegių lesbiečių šeima Atkelta iš 1 psl.

Apie šią istoriją Batfjordo vaiko teisių gynimo tarnyba nepranešė Lietuvos vaiko teisių gynėjams.

Norvegijoje ieškojo geresnio gyvenimo Dar pernai Neringa su R.R. gyveno Kaune. Abu jie susituokė prieš dvejus metus būdami labai jauni – vos 18 metų.

Ką tik sukurta šeima puoselėjo gero gyvenimo ir amžinos meilės planus, bet šeima neturėjo nei nuosavo būsto, nei darbo. Neringos sunkumai negąsdino. Jai dar esant mažai, žuvo mama, todėl motinišką meilę mergaitei, kiek galėdavo, kompensuodavo giminaičiai. Išsilavinimo spragos irgi formavo atitinkamą pasaulėžiūrą.

Kai praėjusiais metais į Norvegiją emigravo ir apsigyveno Batsfjordo mieste R.R. tėvai, jaunuoliai vylėsi, kad ir jie ten nuvykę turės bent laikiną pastogę. Tol, kol atsistos ant kojų.

Nesėkmė po nesėkmės Neringos uošvis nuo pat pradžių nepritarė R.R. santuokai. „Uošvis manęs niekada nemėgo, vis grasindavo, kad mus išskirs, vis apšaukdavo įvairiais žodžiais“, – pasakojo Neringa.

Ji maždaug pusmetį taikėsi su tokia padėtimi, nes slapta vylėsi, kad uošvis pagaliau nurims ir bent svečioje šalyje sūnaus, marčios ir anūko nesiryš išvyti iš namų.

Tačiau jaunoje šeimoje vis dažniau kildavo ginčų. Neringa apsistojo Kirkenės moterų krizių centre. Po vyro raginimų, į Batfjordą Neringa grįžo tik su sąlyga, kad R.R. išnuomos butą ir suras šiokį tokį darbą.

Be to, kartą vairuodama automobilį ji pamiršo, kaip reikalauja taisyklės, prisegti Petriuko kėdutę dirželiu. Lyg tyčia ją sustabdė policija, kuri perdavė informaciją vaiko teisių gynėjams.

Patikėjo uošvio žodžiais „Tą dieną stipriai su R.R. susipykome, o kai kitą dieną atvažiavo vaiko teisių gynėjai, uošvis pasinaudojo proga ir sutirštino spalvas, kad vaikas nuolat murzinas, esą jis mėgino jam duoti valgyti, o aš atseit neleidau. Bet jis niekada to vaiko net ant rankų neėmė!“ – pasakojo Neringa.

Nekreipdami dėmesio į jokius Neringos pasiteisinimus, vaiko teisių gynėjai patikėjo uošvio žodžiais.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Nuomonė

Neringa: „Esu labai sutrikusi“ Susisiekėme su Neringa ir detaliau pasidomėjome šia istorija.

Neringa, ar tau teko bendrauti su Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais?

Neteko. Aš išvis nežinojau, kad tokia įstaiga Lietuvoje yra. Norvegams aiškinau, kad esu iš Lietuvos ir nežinau jų įstatymų. Tik vieną kartą telefonu bendravau su Lietuvos ambasados Norvegijoje darbuotoju. Ten atsiliepęs vyriškis pasakė, kad, jeigu gyvenu Norvegijoje, privalau laikytis tos šalies įstatymų. Atrodė, kad jis tik norėjo kuo greičiau baigti pokalbį. Vaiko teisių darbuotoja irgi sakė, jei gyvenu Norvegijoje, turiu gyventi pagal jų taisykles. Ji pareiškė, kad pradėtas tyrimas ir kol jis vyks, vaiko man neatiduos.

Galbūt tau gynybą turi užtikrinti Lietuvos valstybė, o ne Norvegija?

Esu labai sutrikusi. Verkiu ir aiškinu norvegams, kaip viskas buvo, o jie man sako, kad užjaučia, bet nieko padaryti negali, nes tokie įstatymai.

giau užtruks tyrimas ir pradės bylą prieš mane teisme. Atseit, tada dar ilgiau neatiduos man vaiko.

Kokia kalba buvo parašytas dokumentas?

Norvegų.

Ar kas nors šį dokumentą tau išvertė?

Telefonu jį išvertė lietuvė vertėja.

Bet jai pasakiau, kad ji man ne viską išvertė, nes norvegiškai šiek tiek suprantu. Tačiau ji pradėjo ginčytis, kad išvertė viską. Tą mano pasirašytą dokumentą pasiėmė advokatas. Jis taip pat yra norvegas.

Kas dar tave nustebino?

Dabar mane nori padaryti narkomane. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai mane išsikvietė tam, kad padarytų testą, ar nevartoju narkotikų. Šlapimo testas buvo neigiamas, bet pažadėjo, kad mane dar atidžiau tirs.

Ar mėginai susisiekti su M.Andreassen?

Taip. Norėjau paklausti, kaip auga vaikas, bet vaiko teisių darbuotoja uždraudė bet kokius kontaktus su Andreassen šeima.

Kiek laiko tau ir vyrui leidžiama pasimatyti su vaiku?

Po dvi valandas kartą per mėnesį.

Kai paskutinį kartą buvau, pastebėjau, kad sūnus beveik nemoka kalbėti lietuviškai. Jis įsikabino į mane ir tik kartojo: „Mama“. Man išeinant jis verkė.

Ar pasirašei kokius nors dokumentus?

Taip. Kad sutinku, jog Petriukas pabus kurį laiką su ta šeima. Advokatas sakė, kad, jei nepasirašysiu, tada dar il-

Kas apmoka kelionę iki Vardo miestelio?

Su vyru keliaujame iki Vardo už savo pinigus. Mums žadėjo, kad patirtas išlaidas padengs vėliau.

Neringa nė nenutuokė, kad vaikas atsidurs lesbiečių T. ir M. Andreassen šeimoje. Jis Vardo miestelyje gyvena nuo liepos 1 dienos.

Neringos žodžius iš dalies patvirtina M.Andreassen profilio socialiniame tinklalapyje „Facebook“ informacija. Ten M.Andreassen nurodo, kad jos vyras yra T.Andreassen. Šis „vyras“ yra moteris.

Homoseksualių asmenų teisių gynėjai sugeba prisidengti net pabėgėliais projekte „Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvios socializacijos metodus“.

Mokyklose Tolerantiškojo jaunimo asociacija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba net atliko tyrimą, po kurio konstatuota, kad „mokykliniai vadovėliai meluoja vaikams“, o „tradicinė lytiškumo ir šeimos samprata yra ypač žlugdanti asmenį ir homofobiška“.

Minėto tyrimo autoriai – Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė ir Rasa Erentaitė. Tarp recenzentų yra ir radikali seksualinių mažumų gynėja – Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Neįžengė pro duris, braunasi pro langą Ką reiškia Petriuko istorija Lietuvai? Per ją galima įžvelgti būsimą mūsų šalies ateitį. Švietimo ir mokslo ministerija pagal ES fondų paramos priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ gavo 125 paraiškas, kurių autoriai prašo jiems iš viso skirti 104,7 mln. litų.

Tarp šių paraiškų net 7 mln. litų siekia organizacijos, kurios vienaip ar kitaip rengiasi „šviesti“ visuomenę, kad be vyro ir moters pasaulyje yra dar kelios lytys.

Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ norvegė M.Andreassen skelbiasi, kad jos vyras yra moteris.

Ragina apginti vaiką „Sunkiai suvokiama, kad iš šeimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiečių porai“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.

Pasak jo, tokia gyvenimo patirtis vaiką gali traumuoti visam gyvenimui. „Juk oficialiai pripažinta liga – nepilnamečių lytinio identiteto sutrikimas, kurį gali iššaukti gyvenimas dviejų moterų, gyvenančių kaip vyras ir moteris, globoje“, – teigė T.Šalkauskas.

Su Petriuko istorija supažindintas Šeimos gynimo centro pirmininkas Jonas Subačius teigė, kad po panašių įvykių Lietuvos visuomenė negali tylėti.

Jo žodžiais, „homoseksualai mums tvirtina, kad jie yra skriaudžiami, bet tai tik jų manipuliavimas žmonių protais“. „Ši istorija atskleidžia, kad homoseksualių asmenų judėjimai tik prisidengia magiškais diskriminacijos ir tolerancijos žodžiais“, – sakė J.Subačius.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ko neranda Lietuvos darbdaviai Vitalijus BALKUS Pastaruoju metu transporto ar statybos atstovai vienu balsu kartoja: nors bedarbių Lietuvoje daugiau kaip 18 procentų, tačiau įmonės kvalifikuotų darbininkų nesulaukia. Po kelių tiesiog pribloškiančių lietuvių tinginystės pavyzdžių būtinai pateikiamas autoritetingas Darbo biržos atstovo komentaras, kuriame jis patvirtina, kad iš tiesų bedarbiai yra tiesiog savanaudžiai padarai, parazituojantys kitų žmonių sąskaita ir įžūliai besinaudojantys Darbo biržos gerumu. Tiek to, jei tai būtų asmeninė valdininko nuomonė, bet kai iš valdžios aukštumų atskrieja žinia, kad tik trečdalis bedarbių yra tikrieji, o visi kiti tik apsimeta, imi ir suabejoji tokiu teiginiu.

Kad vienu metu 12 procentų darbingų ir sąmoningų piliečių nutartų meluoti ir, užuot dirbę, pasirinktų bedarbio statusą, mažų mažiausia neįtikėtina. O gal iš tiesų žiūrint iš aukščiau geriau matyti? Nutariau pasidomėti, kokių darbų yra ir ko galima iš jų tikėtis.

Pirmiausia pasidomėjau įmonės „Saudema“ direktoriaus Ramūno Grigonio darbo pasiūlymais. Spaudoje jis teigė : „Pamirškite tai, kad laisvų specialistų yra daug ir galima rinktis.

Be darbo sėdi tik apsišaukėliai statybininkai.“ Tereikėjo surinkti paieškos laukelyje „Saudema darbas“, iš karto aptikau štai ką: Stogų dengimas bitumine ir PVC danga. Reikalavimai: Būtinas stogdengio kvalifikacijos pažymėjimas. Išsilavinimas – vidurinis su profesine kvalif.

Ir už šį kvalifikuotą, fiziškai labai sunkų ir pavojingą darbą direktorius pasiryžęs sumokėti net (!) 1 000 Lt neatskaičius mokesčių, arba apie 825 Lt darbo užmokestį. Ko gero, daugeliui aišku, kodėl prie „Saudemos“ durų nestovi darbo ištroškusiųjų eilė.

Naršydamas internete aptikau ir įmonės „Vetrūna“ darbo skelbimą. Ši daugelio stambių valstybinių užsakymų vykdytoja pasiruošusi stogdengius „nudžiuginti“ net 1 100 Lt atlyginimu. Darbo skelbimų portale yra ir daugiau žinomų statybos įmonių darbo pasiūlymų, kuriuose buvo nurodomi mėnesio atlyginimai, atitinkantys dažno Vakarų valstybių darbininko dienos uždarbį.

Lietuvos įstatymai yra pernelyg švelnūs dirbti nesugebėjusiems verslininkams. Šiuo metu atkakliai peršama nuomonė, kad bedarbiai esą atsisako darbų vien dėl to, jog turi kitą pragyvenimo šaltinį. Todėl Darbo birža privalo padaryti viską, kad tokie „apsimetėliai“ būtų įdarbinti. Vienas teritorinių Darbo biržos padalinių, nežinia ar kokios nors eilinės programos metu, ar savo iniciatyva, surengė privalomą bedarbių susitikimą su potencialiu darbdaviu. Kaip suprantate, gavus tokį pasiūlymą atsisakyti darbo tolygu būti išbrauktam iš bedarbių sąrašų.

Kokia buvo atėjusio vairuotojo nuostaba, kai darbdavys pasirodė esąs jo buvęs vadovas (ir įmonės bendraturtis), kuris paskelbęs bankrotą liko skolingas tam pačiam vairuotojui kelis tūkstančius litų neišmokėtos algos. Tokių istorijų ne viena. Lietuvos įstatymai yra pernelyg švelnūs dirbti nesugebėjusiems verslininkams, tad kai kurie jų jau įsteigė po kelias naujas įmones, palikdami milijonines skolas.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.

Leidėjas – UAB „Valstiečių laikraštis“ Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

Viskas, ką darė Prezidentas V.Adamkus, buvo blogai?

Lina PEČELIŪNIENĖ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Lietuva labai laukė dar vasaros pradžioje. Tikėjomės, kad tada Vilniuje vykusiame Baltijos jūros valstybių vadovų forume dalyvaus ir A.Merkel, ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. To neįvyko. Lietuva nėra ta šalis, kurioje (ir dėl kurios) įvyktų Europos didžiųjų diskusija. Bet prisiminę istorinius smūgius, dabar galėtume suvokti, kad ramus gyvenimas – vertybė.

Dėl tų vizitų gal ypač kompleksuojame nuo tų laikų, kai pasaulio valstybių vadovai tiesiog neturėjo apie ką kalbėtis su mūsiškiu Rolandu Paksu. Paskui Valdas Adamkus padėtį pataisė.

Dabar galime pasipūsti: ką tik Amerikos žurnalas „Time“ sudarė pasaulio moterų lyderių dešimtuką, kuriame mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė – ketvirta, o A.Merkel – penkta. Bet pasipūtę ir pridarome daugiausia klaidų. Vis dėlto Lietuvos galimybės formuoti užsienio politiką menkos.

A.Merkel Baltijos valstybes lanko tuo metu, kai Baltijos jūros dugnu pradedamas kloti dujotakis „Nord Stream“. Baltijos šalys ir Lenkija protestavo prieš šį Vokietijos ir Rusijos sandėrį – sprendimą mus palikti Rusijos „Gazpromo“ savivalei (už dujas mokame Rusijai daugiau negu Vokietija). Krikščionė demokratė A.Merkel nepritarė savo pirmtako socialdemokrato G.Šrioderio palikimui, bet ką darysi, dujotakis – tai pragmatiškai ap-

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Komentarai

čiuopiama nauda, o ne kažkokios bevertės vertybės.

Susitikimas su A.Merkel atitinka mūsų Prezidentės programą stiprinti eurointegraciją. Tačiau ko nors daugiau apie Lietuvos užsienio politiką ir nežinome. Anksčiau žinojome: atvyko JAV prezidentas D.Bušas ir pasakė: „Lietuvos priešai bus ir Amerikos priešai“. Viskas buvo aišku. Didžiulė Amerika visada mus gins, o mes, žinoma, visada būsime už ją.

Ir Irako kare, ir Afganistane. Be to,

Tikriausiai už drąsą mūsų Prezidentę „Time“ žurnalas aukštai iškėlė.

A.Merkel nėra tokia drąsi.

V.Adamkus buvo asmeninis D.Bušo draugas. Užuovėja šimtaprocentinė.

Andrius Kubilius (tuomet opozicionierius) kūrė Rusijos sulaikymo strategiją ir drąsiai skelbė sentenciją: „Kuo daugiau Europoje Amerikos, tuo mažiau Rusijos“. Pabandytų dabartinis užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis ką nors panašaus pasakyti, išlėktų greičiau negu Vygaudas Ušackas. Todėl ir tyli be jokios iniciatyvos. Lietuvos užsienio politika sutriko, kai Amerikos prezidentu išrinktas Ba-

Nesuklyskime: ne Amerikos nemyli Dalia Grybauskaitė, o Valdo Adamkaus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

rakas Obama demonstratyviai apleido Europą ir labai vaizdžiai ėmė perkrauti santykius su Rusija. Mes ėmėme blaškytis kaip pelės nežinodamos po kuria šluota slėptis.

Pirmiausia D.Grybauskaitė pasišovė sugriauti Lietuvos „įsivaizduojamą regioninę lyderystę“. Gal iš tiesų buvome juokingai per daug įsivaizdavę, bet tikrai nereikėjo atstumti Gruzijos prezidento ar paniekinti V.Adamkaus pasiekimų vedant Ukrainą demokratijos keliu.

Paskui mūsų šalies vadovė ėmėsi telefonu gerinti santykius su Rusija.

Bet kai akis į akį susitiko su V.Putinu, kažkas atsitiko. Atšalo. Pamatė Rusijos energetinių pasiūlymų klastą?

Bet juk čia nieko naujo, jei pažįsti Rusiją. Naivu tikėtis, kad santykiai staiga ims ir gerės mūsų labui.

Dabar A.Merkel vizito išvakarėse D.Grybauskaitė prasitarė maniusi, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl nusiginklavimo gali pažeisti mūsų (Rytų Europos regiono) interesus. Viešai apkaltinti JAV ir Rusiją sąmokslu prieš mus – nedovanotina Prezidentės klaida. Dar ji pasakė, kad lig šiol buvome JAV politikos įkaitai ir daugiau tokie nebūsime.

Net B.O bamos pakviesta D.Grybauskaitė nevyko į Prahą su juo „gerti šampano“. Galbūt iš nemeilės Amerikai D.Grybauskaitė pastūmė Seimą tirti tuos nelemtus CŽV kalėjimus. Teisus buvęs užsienio reikalų ministras V.Ušackas: nieko mes ten neištyrėme. Bet Amerikos specialiosioms tarnyboms padavėme ženklą, kad Lietuva pasitikėti nebeverta.

Nesuklyskime: ne Amerikos nemyli D.Grybauskaitė, o V.Adamkaus.

Todėl viskas, ką darė jis, yra blogai. Lenkija buvo mūsų strateginė partnerė todėl, kad labiau patyręs V.Adamkus vedžiojo už rankos Vakarų demokratijos koridoriais prezidentą Lechą Kačinskį.

Dabar galėtume partneriais likti tik tuo atveju, jei Bronislavas Komarovskis išties ranką D.Grybauskaitei.

Bet ar ji norės? Juk jau dairosi Šiaurės šalių partnerystės ir žaidžia pavojingus žaidimus su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.

Tikriausiai už drąsą mūsų Prezidentę „Time“ žurnalas aukštai iškėlė. A.Merkel nėra tokia drąsi. Sykį V.Putino rezidencijoje ji net jo šuns išsigando. Bet kaip gerai, kad mes esame Europos Sąjungoje. Net ir drąsūs būdami neliksime vienui vieni. Atvyko Vokietijos kanclerė ir net energetinį saugumą pažadėjo.

Ant politinių svarstyklių

Braška aplinkos ministro kėdė Po susitikimo su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad regi absoliutų ministro neveiklumą – nėra konkrečių darbų. Ji mano, kad valdančioji koalicija turėtų svarstyti G.Kazlausko veiklą. Bet ministras jaučia premjero Andriaus Kubiliaus paramą ir neketina atsistatydinti. Jį delegavusi Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcija susitarė nieko nekomentuoti.

Rengsime interpeliaciją

Kitas gali būti dar blogesnis

Algimantas Salamakinas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Jonas Šimėnas, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys

Konkrečių darbų tikrai nebuvo. Į komitetą ateidavo blogai parengti ministerijos projektai. Visos sritys skaudžios: Statybos įstatymas, butų renovavimas, atliekų tvarkymas. Tų projektų buvo daug, bet labai sunkiai judėdavome į priekį. Komitete mėnesių mėnesius taisydavome. Ministras privalo prisiimti atsakomybę už savo padalinių veiklą, jis turėjo komitete argumentuoti, įrodyti, kad vienas ar kitas sprendimas teisingas.

O užduodi klausimus ir negauni atsakymų arba gauni kreivus, kaip dėl Miškų įstatymo pataisų. Strigs jos Seime, nes nėra ministro tvirto žodžio, kaip reikia daryti, kodėl taip reikia. Ta dabar sumanyta valstybės turto valdymo struktūra juk paliestų ir valstybinius miškus. Miškininkai sumišę, negirdi tvirtos ministro pozicijos. G.Kazlauskas tikrai neveiklus.

Bet valdanti dauguma jo neatšauks iš posto. Jis Arūno Valinsko deleguotas.

A.Valinskas sugebėjo atšaukti kultūros ministrą, bet šitam ministrui, sakė, neturi priekaištų. Valdančiojoje daugumoje gali kilti daug konfliktų.

Tie septyni A.Valinsko balsai – auksiniai. Manau, didžioji Tėvynės sąjungos frakcija turi G.Kazlauskui labai daug priekaištų, bet svarbiau bus išsaugoti koaliciją. Socialdemokratų pozicija tokia: nereikšti nepasitikėjimo premjeru, Vyriausybe, bet atstatydinti blogus ministrus. Ir ūkio ministras Dainius Kreivys, ir G.Kazlauskas tikrai ne savo vietoje sėdi.

G.Kazlauskas – naujas žmogus sistemoje, jis neturėjo komandos, tad jam dirbti buvo labai sunku. Dėl to ir buvo neveiklus – bijojo padaryti kokių nors radikalesnių sprendimų.

Taip ir vertinu jo darbą: jau geriau nedaryti to, ko neišmanai, negu padaryti blogai. Aišku, norėjosi, kad būtų glaudesni ryšiai su mūsų komitetu. Kviesdavome ministrą, bet į posėdžius ateidavo antro ešelono žmonės. O jie seno sukirpimo, naujų idėjų nepriimdavo. Silpniausia sritis ministerijos veikloje – atliekų tvarkymas. Ministerija ėjo rinkliavų keliu, kuris buvo pradėtas dar anos kadencijos. Ta atliekų tvarkymo sistema patogi regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Jie gauna pastovų finansavimą ir ramu. Bet tai neskatina gyventojų tvarkytis. Be to, nėra tiesioginės savivaldybių atsakomybės.

Negaliu pasakyti, kad ministerija nieko nedirbo. Kai Prezidentė vetavo pirminį Statybų įstatymo variantą, prie antrojo labai daug dirbome ir mes, ir ministerija, jokių priekaištų neturiu.

Ar reikia keisti ministrą? O kuo jį keisi? A.Valinsko partija silpna, neturi žmonių. Per porą darbo metų G.Kazlauskas jau suprato sistemą, gavo velnių nuo Prezidentės, gal stengsis dirbti. Ar geriau, kad atsiųs mums kokį nors populistą, kuris vėl pažadės visiems šiferio stogus pakeisti, nors nėra finansavimo?

Valdovų rūmų muziejus plečia ryšius Ramunė HAZIR Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tapo tarptautinės Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos nariu. Devynių šalių rezidencinio pobūdžio muziejus vienijančioje asociacijoje tai jau trečia muziejinė Lietuvos institucija.

Tikimasi, kad narystė Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijoje

Valdovų rūmų muziejui padės plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą ir ryšius su rezidencinio pobūdžio bei kitomis muziejinėmis institucijomis Baltijos jūros regione. Atsivers platesnės galimybės keistis muziejine informacija ir literatūra, konsultuotis įvairiais mokslinių tyrimų, rezidencijų atkūrimo bei ekspozicijų įrengimo klausimais, rengti bendrus muziejinius projektus, publikacijas, konferencijas, seminarus, parodas arba vykdyti ekspertų mainus, skleisti Lietuvos

Nacionalinio muziejaus nuotrauka

kultūrinio turizmo ir kitą Valdovų rūmų muziejaus informaciją. „Nemaža dalis Pilių ir muziejų asociacijos aplink Baltijos jūrą narių yra mums gerai žinomos institucijos, su kuriomis (Malborko pilies muzieju-

mi Lenkijoje, Rozenborgo pilimi Danijoje ir kt.) mus iki šiol siejo gana glaudus, tačiau sutartimis nesusaistytas bendradarbiavimas. Tikimės, kad Valdovų rūmų muziejui tapus Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą

asociacijos nariu mūsų partnerystė įgis kokybiškesnių ir brandesnių formų“, – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

1991 m. liepos mėnesį Malborko pilies muziejaus (Lenkija) iniciatyva įkurtos Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos misija – plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp muziejinių institucijų Baltijos jūros regione, vykdyti istorinės medžiagos ir kitų tyrimų programas, specialistų mainus, organizuoti tarptautinius įvairaus pobūdžio renginius bei rengti leidinius, siekiant populiarinti istoriją ir kultūrą, plėsti regiono turizmą.

6

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Prieblandos

Narkotikai – jau mokyklos suole

Užpuoliką ištraukė iš palovės Šiaulių policijos pareigūnai, ieškoję moterį sunkiai sužalojusio vaikino, antradienio rytą ištraukė jį iš palovės.

Rugsėjo 6-osios vakarą policijos budėtojus pasiekė viename Tilžės gatvės butų gyvenančios 68 metų moters pagalbos šauksmas. Pas ją užsukęs iš matymo pažįstamas vaikinas vardu Tadas ją sužalojo peiliu. Medikai dėl daugybinių durtų žaizdų nukentėjusiąją skubiai nugabeno į Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyrių ir ją operavo.

Pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamasis – tame pačiame mikrorajone gyvenantis 19-metis. Antradienio rytą nuvykę į jo gyvenamąją vietą patruliai vaikiną rado besislepiantį po lova. Jis buvo uždarytas į areštinę.

Su teisėsauga devyniolikmetis yra turėjęs reikalų prieš trejus metus, kai su dviem draugais gatvėje užpuolė ir sumušė 64 metų šiaulietį.

Su kokiais kėslais jis atėjo pas Tilžės gatvėje gyvenančią moterį ir smurtavo, tiria kriminalistai. Viena versijų – vaikinas norėjo pasisavinti jos pinigus.

Sulaikė vėliavas su nacistine simbolika

VTM nuotrauka

Vilniaus teritorinės muitinės (VTM) pareigūnai Vilniaus pašto poste sulaikė aštuonias vėliavas su nacistinės Vokietijos simbolika.

Tikrindami siuntas muitininkai atkreipė dėmesį į brangiai įkainotą iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusią smulkią paprastąją siuntą, šalia kurios buvo ir prekių įsigijimo dokumentai bei sąskaita. Muitininkams kilo įtarimų dėl akivaizdžiai per didelės pakete esančių vėliavų kainos, todėl jie nusprendė patikrinti siuntos turinį. Pareigūnų įtarimai pasitvirtino – siuntoje atrastos aštuonios vėliavos su karine nacistinės Vokietijos simbolika, įpakuotos polietileniniuose maišeliuose, su pakabinti skirtomis kilputėmis. Įtarę, kad gali būti pažeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, muitininkai surašė prekių sulaikymo protokolą.

Tai pirmas toks atvejis, kai VTM pareigūnai sulaiko paštu į Lietuvą atkeliavusias prekes su nacistine simbolika, kurios naudojimą draudžia mūsų šalies įstatymai. Už daiktų su nacistiniais ar komunistiniais simboliais platinimą, naudojimą ir kitokį demonstravimą ar pardavinėjimą gresia bauda nuo 500 iki 1 000 litų.

GK inf.

„Aš savo akimis mačiau, kaip mano sūnus iš manęs pavogė 100 litų. Sakiau: „Audriau, būk geras, atiduok.“ O jam ašaros rieda, rankomis ir galva sieną daužo: „Negaliu, mama!“ Atsidarė durys ir jis pasileido tekinas tiesiai per pievą. Vėliau jo klausiau: „Kur tu ėjai?“ O jis atsakė: „Į taborą, mama, kaip tu nesupranti...“ Taip mes prarandame savo vaikus, mes juos laidojame“, – pravirko prieš dvejus metus savo sūnų anapilin išlydėjusi vilnietė Dalia.

Virginija MAČĖNAITĖ

Kaltina save 61 metų moters sūnus prisipažino pirmą kartą narkotikų pabandęs būdamas vos keturiolikmetis. Tuomet suaugęs vyras pasiūlė sode alutį gurkšnojusiai jaunuolių kompanijai „kai ko stipresnio“ ir davė pauostyti heroino. Moteris pripažįsta galbūt jau tuomet galėjusi suprasti, kad jos vaikas vartoja narkotikus, tačiau tiesiog nenorėjusi pastebėti jo pasikeitusio elgesio. „Aš bijojau tai sau pripažinti. Net sodo kaimynai skambindavo, sakydavo, kad mano sūnus svaiginasi kvaišalais, o aš užmerkdavau akis, įtikinėdavau save, kad to negali būti. Iš tikrųjų vaikas keičiasi tiesiog akyse: atsiranda paslaptingi draugai, jis nuolat telefonu su kažkuo bendrauja, nustoja mokytis, tampa nesukalbamas, vengdamas pokalbių trenkia durimis, galiausiai pradeda vogti“, – pasakojo moteris.

Dalia nei tuo metu, nei dabar dėl savo nelaimės nelinkusi kaltinti mokyklos, nepastebėjusios ar tiesiog laiku neinformavusios apie sūnaus potraukį kvaišalams. Moteris iki šiol kaltina tik save ir savo šeimą, nepasidomėjusią, kas vyksta su sūnumi. „Mano įsitikinimu, jeigu vaikas pradėjo vartoti narkotikus, šeimoje yra kažkas negerai. Tėvai už tai turi prisiimti visą atsakomybę, todėl jaučiu didžiulę kaltę.

Jis buvo hiperaktyvus vaikas, tačiau jam trūko užimtumo. Mums reikėjo jį kažkuo sudominti, gal netgi priversti, nes paauglys dažnai dar nežino, ko nori. Be to, Audriui be galo trūko tėvo dėmesio ir meilės. Jam tėvas buvo autoritetas, tačiau šis buvo labai užimtas ir savo meilę suprato savaip – kaip pinigų davimą. O to, žinoma, neužteko“, – atviravo Dalia.

Pasirinko mirtį Motinai Audrius prisipažino vartojantis narkotikus tik po tėvo laidotuvių, kai jam jau buvo 22-eji ir jis į kvaišalų liūną buvo kaip reikiant įklimpęs. „Sūnus atėjo kartu su žmona ir pasakė: „Aš narkomanas. Mama, padėk.“ Tuo metu mane ištiko šokas...

Daviau pinigų, kad jis atliktų brangią detoksikaciją, net neįsivaizduodama, kad tai tik mažas žingsnelis ilgame ir varginančiame gydymo kelyje. Tačiau sūnus neatlaikė, pabėgo po dviejų parų“, – kalbėjo moteris.

Vėliau ilgus septynerius metus sekė nesuskaičiuojami bandymai sūnų ištempti iš narkomanijos gniaužtų.

Audriaus reabilitacijoms nebuvo gailima nei pinigų, nei laiko. „Du kartus jis buvojo Kroatijos vienuolyne, du kartus Maskvoje, bet vis grįždavo neišbu-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dar ir dabar Dalia sako negalinti užlipti į trečią namo aukštą, kur tebėra Audriaus kambarys. Jame, tarp gausių sūnaus pagyrimo raštų, asmeninių daiktų, stovi siaubingus išgyvenimus primenanti urna su neišgelbėto vaiko pelenais.

Saugo reputaciją

Dabar norintiems svaigintis moksleiviams nė nereikia išeiti už mokyklos ribų. vęs viso gydymo laiko. O netrukus vėl griebdavosi narkotikų. Dabar žinau – tuos vaikus, kurie po reabilitacijų atsispiria narkotikams, galima prilyginti didvyriams“, – įsitikinusi Dalia.

Baigiantis vienai iš Audriaus reabilitacijų, jis pradėjo labai blogai jaustis.

Audrius susirgo hepatitu B. Paaiškėjo, kad jam reikalinga kepenų transplantacija. Tačiau motinai vaikinas tiesiai šviesiai pasakė: „Aš renkuosi narkotikus“ ir, būdamas 29-erių, atsisveikino su šiuo pasauliu.

Nors Lietuvoje narkotikų daugiausia vartoja 18–22 metų jaunimas, tačiau pirmi svaiginimosi kvaišalais eksperimentai įvyksta dar tebesėdint mokykliniame suole. Statistiniais duomenimis, mūsų šalyje kas penktas 15– 16 metų moksleivis yra nors kartą gyvenime išbandęs bent vieną narkotiką, 10 proc. – per pastaruosius metus, o 5 proc. – per pastarąjį mėnesį.

Anot savo istoriją papasakojusios Dalios, tuo metu, kai svaiginosi jos sūnus, jaunimas visų trokštamų narkotikų gaudavo liūdnai pagarsėjusiame romų tabore. Dabar norintiems svaigintis moksleiviams nė nereikia išeiti už mokyklos ribų. Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės dr. Audronės Astrauskienės, mokiniams įsigyti narkotikų – vienas juokas, tarp jų ši informacija sklando nuolat. Maža to, mokytojai dažnai prisipažįsta žinantys, kurie mokiniai vartoja ar platina narkotines medžia-

Kyšiu siūloma laikyti ir nematerialų atlygį Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad kyšiu būtų laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir nematerialus atlygis.

Tai viena iš siūlomo viso komplekso priemonių, padėsiančių kovoti su korupcija ir nusikalstamumu. Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu. Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai, apdovanojimai ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti beveik neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų.

Teisingumo ministerijos parengta-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

me BK pakeitimų projekte numatoma, kad bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas atlygis turėtų būti vertinamas kaip kyšis, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas turėtų būti numatyta atitinkama baudžiamoji atsakomybė. Projekte siūloma nustatyti,

kad korupcinius nusikaltimus padariusiems asmenims teismas skirtų realias bausmes – laisvės atėmimą, areštą ar baudas, o atleidimas iš pareigų būtų išbrauktas iš bausmių sąrašo. Pastarosios bausmės siūloma atsisakyti, nes tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo ir taip, vadovaujantis kitais įsta-

gas, tačiau tyli, nenorėdami sugadinti mokyklos reputacijos.

Internetas – visagalis Be jaunimo pamėgtos marihuanos, ekstazio ir amfetamino, iš Europos į Lietuvos rinką nuolat veržiasi ir nauji narkotikai, kurių poveikis nėra iki galo žinomas. Kasmet tokių medžiagų priskaičiuojama 1–2 tūkstančiai. Kaip pastebi Narkotikų kontrolės departamento direktorė, Europos Sąjungoje (ES) yra bloga praktika – tai, kas yra vienoje ES šalyje, labai greitai atsiranda ir kitose. „Internetas neturi sienų, todėl vaikams visai nesunku atsisiųsti reikiamų cheminių medžiagų tiesiai iš užsienio. Be to, praktiškai viską galima užsisakyti ir atsisiųsti tiesiog paštu“, – pabrėžė A.Astrauskienė. Pasak jos, internete pardavinėjamos tokios cheminės medžiagos kaip „buzai“, „poperiai“, „niochai“, „spice“ ir pan., kurios dažnai pristatomos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai, valikliai, arbatos, trąšos ar tiesiog „vonios druskos“. Tiesa, pastarųjų gramas internete kainuoja nekukliai – 150 Lt. „Informacija apie naujuosius narkotikus labai greitai plinta tarp vaikų, o kontrolės priemonės, deja, eina iš paskos“, – pripažino A.Astrauskienė. tymais, iš karto netenka savo pareigų.

Tokiu atveju teismui paskyrus bausmę, kuri asmeniui ir taip pagal kitus įstatymus neišvengiama, jis nepatiria realios baudžiamosios sankcijos. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus kyla, jei padaryta žala siekia 250 MGL (minimalus gyvenimo lygis). Siekiant sugriežtinti atsakomybę, siūloma nustatyti, kad už piktnaudžiavimą tarnyba baudžiamoji atsakomybė kiltų jau tuomet, kai žala viršija 50 MGL. BK pakeitimo projektai šiuo metu yra pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Vėliau jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti, o šiai pritarus dėl pataisų turės apsispręsti Seimas.

GK inf.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Gimtasis kraštas

Pasaulis

7

Moldovai nesiseka išbristi iš krizės Žlugus valdančiosios koalicijos inicijuotam referendumui, Moldovos komunistai puoselėja planus grįžti į valdžią.

Dr. Manvydas VITKŪNAS Moldovos gyventojai referendume turėjo nuspręsti, ar šalis turi grįžti prie visuotinių prezidento rinkimų. Dabartinė valdančioji koalicija „Aljansas už europinę integraciją“ parlamente neturi pakankamai balsų, kad be opozicijoje esančių komunistų palaikymo išrinktų naują šalies prezidentą. Nuo praėjusių metų pabaigos, kai valdžią šalyje perėmė proeuropietiška koalicija, Moldovos prezidento pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas Michajus Gimpu.

Rinkėjai buvo neaktyvūs Politinė krizė Moldovoje tęsiasi nuo praėjusių metų. Pernai išrinktas Moldovos parlamentas nesugebėjo išrinkti naujo šalies vadovo, o iki tol

prezidentu buvęs Vladimiras Voroninas, pasibaigus antrajai kadencijai, atsistatydino lapkričio mėnesį. Nuo to laiko šalies vadovo pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas M.Gimpu, o V.Voroninas vadovauja politinei opozicijai, neslepiančiai savo prorusiškų nuotaikų.

Valdančiai koalicijai buvo aišku, kad parlamente jai nepavyks išrinkti provakarietiško prezidento, todėl buvo nuspręsta pabandyti grįžti prie prieš keliolika metų Moldovoje naudotos praktikos ir prezidentą rinkti visuotiniuose rinkimuose. Tačiau tam buvo būtinos konstitucijos pataisos, kurias priimti galima dviem būdais – arba parlamente, už pataisas balsuojant absoliučiai parlamento narių daugumai (o tai neįmanoma dėl komunistų frakcijos pasipriešinimo), arba visuotiniame referendume.

Valdančioji koalicija pasirinko antrą kelią. Planas buvo aiškus: pirmiausia referendume nusprendžiama rinkti prezidentą visuotiniuose rinkimuose, tada įvyksta parlamento rinkimai, o po jų – prezidento rinkimai. Visa tai turėjo leisti provakarietiškai koalicijai perimti visą valdžią šalyje ir galų gale įgyvendinti esmines ekonomines ir socialines reformas, būtinas siekiant pagrindinio „Aljanso už europinę integraciją“ deklaruojamo tikslo – Moldovos įstojimo į Europos Sąjungą (ES).

Iš pradžių referendumo perspektyvos valdančiajai koalicijai atrodė labai šviesios – visuomenės nuomonės apklausos rodė, jog net 90 procentų šalies gyventojų palaiko konstitucijos

GK archyvo nuotrauka

pataisas. Balsuoti žadėjo ateiti apie 70 procentų respondentų. Tačiau kaip tik menkas rinkėjų aktyvumas sužlugdė referendumą. Moldovos vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius Vladimiras Čokanas pirmadienį paskelbė, kad už konstitucijos pataisas pasisakė net 87,5 procento referendume dalyvavusių piliečių, prieš – vos 12,5 procento. Tačiau pats referendumas paskelbtas neįvykusiu, nes jame dalyvavo pernelyg mažai rinkėjų – tik 29,3 procento. O tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis registruotų rinkėjų.

Demokratai riejosi Kas gi nutiko? Kodėl rinkėjų aktyvumas buvo toks mažas? Daugelis apžvalgininkų mano, kad tai lėmė opozicijos susiskaldymas.

Lenkų politologas Tomašas Horbovskis tinklalapyje eastbook.eu rašo: „Į valdančiąją koaliciją įeinančios partijos buvo tikros, kad referendumas joms bus sėkmingas. Ir tai lėmė, kad prova-

karietiškos partijos kiekviena pradėjo savo atskirą politinį žaidimą, užuot vykdžiusios bendrą agitaciją. Koalicijos partneriai pasirengimą referendumui pavertė būsimųjų parlamento ir prezidento rinkimų preliudija ir ėmė konkuruoti tarpusavyje. Liberalų demokratų partijos lyderis šalies premjeras Vladas Filatas paskelbė, kad sieks prezidento posto, o panašių ambicijų neslepiantis Demokratų partijos vadovas Marijanas Lupu pasipiktino savo kolegos pasisakymais ir viešai pareiškė, jog realiai valdančioji koalicija daugiau nebeegzistuoja.“ Kai valdantieji demokratai riejosi tarpusavyje, opozicijoje atsidūrę komunistai vykdė aktyvią propagandą ir ragino rinkėjus boikotuoti referendumą.

Pralaimėjimas privers valdančiuosius susitelkti?

Komunistų agitacija pasiekė rinkėjų ausis, o valdančiųjų politinių partijų tarpusavio rietenos suerzino daugelį Moldovos gyventojų. Ir štai rezultatas:

provakarietiškoms politinėms jėgoms itin svarbus referendumas žlugo. „Pasirodo, visuomenė mažiau aktyvi, nei mums atrodė“, – sužinojęs referendumo rezultatus skėsčiojo rankomis premjeras V.Filatas. O Moldovoje garsus žurnalistas ir politinis apžvalgininkas Marijanas Tudoras Popesku komentavo įvykius savaip: „Kito referendumo rezultato ir nebuvo galima tikėtis. Tačiau toks rezultatas nerodo visuomenės palankumo komunistams.

Veikiau tai nepasitenkinimo dabartine valdančiąja koalicija ženklas.“ Žvelgianti iš šalies akivaizdu, kad Moldovoje į valdžią atėję demokratai pernelyg greitai susiskaldė ir tinkamai neišnaudojo visuomenės jiems duoto šanso iš esmės kita vaga pakreipti šalies politinį kursą. Paskendę tarpusavio rietenose, jie kartoja Ukrainos demokratinių jėgų klaidas. Ten per Oranžinę revoliuciją į valdžią atėjusios provakarietiškos jėgos taip pat nepasinaudojo istoriniu šansu ir dėl tarpusavio nesutarimų leido vietą valdžios olimpe užimti Rusijai palankioms politinėms jėgoms.

8

Gimtasis kraštas

Suskubkime nuimti derlių Irmos Dubovičienės nuotrauka

Šiemet augalus išvargino karštis, liūtys, įvairūs kenkėjai ar ligos.

Sinoptikai rudenį prognozuoja taip pat įvairių išbandymų.

Todėl svarbu žinoti, kokie požymiai rodo daržovių subrendimą.

Kostė ŠVIRMICKĖ Ne laiku nuimtos daržovės praranda dalį maisto medžiagų, būna prastesnės kokybės: sumedėjusios, plaušingos, beskonės.

Trys brandos Skiriamos trys brandos fazės: vartojimo, techninė ir biologinė. Daugumos kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių derlių geriausia imti vartojimo brandos. Tuo metu jų skonis ir maistinės savybės būna geriausi. Pomidorų, paprikų derlius imamas techninės brandos, laikant tinkamomis sąlygomis jis baigia bręsti sandėlyje. Biologinės brandos imamas daržovių sėklojų bei pasodų derlius. Tokios daržovės

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Sodo lapas

būna praradusios skonį ir maistines savybes, bet sėklos – subrendusios.

Šilumamėges – namo Jau laikas nuimti moliūgines daržoves. Cukinijas maistui galima vartoti tik pradėjusias bręsti ir visiškai subrendusias. Geriau žiemoja įgijusios veislei būdingą spalvą, kieta, nepraduriama luobele. Pjaunamos moliūginės daržovės su 5–7 cm ilgio koteliu, laikomos 10–14 laipsnių C šilumoje.

Orams atvėsus nustojo augti agurkai, suprastėjo ir pomidorų skonis, pradėjo smarkiai plisti ligos. Ilgesnį laiką pabuvę žemesnėje nei 6 laipsnių temperatūroje net ir nuskinti pomidorai prasčiau laikosi, nesunokę pradeda pūti. Todėl baigti brandinti

juos reikėtų nuskintus. Šiltose patalpose sunoksta ir ne visai užaugę, bent 60 proc. normalaus dydžio pasiekę vaisiai. Lengviau išsaugoti smulkesnius, turinčius stambius sėklalizdžius, daug sėklų. Kai kurie daržininkai nesunokusius pomidorus nupjauna su stiebais, pakabina juos ir baigia nokinti vėdinamoje, 10–12 laipsnių C patalpoje. Taip galima nokinti ir paprikas, smulkiavaises dumplūnes.

Iki šalnų imami šakniavaisiai Rugsėjo pirmoje pusėje atsargiai šakėmis iškeliami daikonai. Šakniavaisius (lapus patrumpinus 3–4 cm aukštyje) rūsyje galima laikyti užbertus smėliu, nuplovus ir sudėjus į polietileninius maišelius ar suvyniojus į

maistinę plėvelę – šaldytuvo šalčiausioje lentynoje. Taip juos nepakitusius galima išlaikyti 3–4 mėnesius.

Morkų vegetacija baigiasi, kai oras atvėsta iki 3–4 laipsnių. Vėlyvųjų veislių optimalų kasimo laiką rodo gelstantys apatiniai lapai, pradėję trūkinėti šakniavaisiai. Tiesa, jie skeldėja ir intensyvaus augimo metu, po ilgos sausros staiga gavę gausiai drėgmės.

Geriausias laikas derlių doroti – rugsėjo antroji pusė ar spalio pradžia. Tuo metu morkose susikaupia daugiausia karoteno.

Nevalia ilgai laikyti nurautų morkų su lapais krūvelėse. Žali lapai išgarina daug vandens, ir šakniavaisių kokybė prastėja. Ilgai laikyti skirtas morkas būtina atidžiai perrinkti, kad į rūsį ar sandėlį nepatektų kenkėjų pažeistų, pūvančių šakniavaisių.

Burokėliai ramybės periodui būna pasirengę rugsėjo pabaigoje. Jiems nekenkia tik trumpalaikės 2–3 laipsnių šalnos.

Nereikėtų ką tik nuimtų morkų ir burokėlių nešti į šiltus (10–15 laipsn.) sandėlius – apvys. Šiltu sausu oru nuimtus šakniavaisius, kol orai atvės iki 5–6 laipsnių šalčio, geriausia laikyti kaupuose, pridengtus šiaudais ir apžertus žemėmis, kad neperlytų lietus.

Vėliau šakniavaisiai pernešami į gerai išvėdintą vėsią patalpą.

Bulviakasio neatidėliokime Jau baigiamos kasti vidutinio vėlyvumo bulvės, o mėnesio viduryje ar pabaigoje pribręs ir vėlyvosios. Ar gumbai pribrendę, nustatoma patrynus luobelę. Jei nesilupa, bulviakasis čia pat.

Gausi drėgmė šiais metais kelia nerimą, kad derlius nesupūtų. Mat pradėjo plisti bulvių maras. Jis ypač greitai sunaikina šiai ligai neatsparių veislių bulvienojus.

Nuo ligotų bulvienojų lietui ly-

jant ligos užkratas greitai patenka ant gumbų, juos pūdo. Per bulviakasį ligos požymių dar galima nepastebėti, gumbai pradeda pūti sandėliuose. Tad nuvytus bulvienojams, bulviakasio ilgai atidėlioti neverta.

Paskutiniai iš daržo Vėliausiai imsime salierus, porus, pastarnokus, geltekles, kopūstus. Porus, salierus dar galima kas savaitę patręšti 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu. Patręškime ir lapinius, vėlyvuosius ropinius kopūstus, brokolius.

Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų gūžės į namus turi parkeliauti rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Jiems nekenkia 3–4 laipsnių šalnos. Rauginimui skirtas gūželes galima pjauti po pirmųjų šalnų. Geriau žiemoja kopūstų gūžės, paliktos su 2–3 dengiamaisiais sveikais, žaliais lapais. Jas galima laikyti apvyniojus popieriumi arba surišus poromis ir pakabinus vėsaus rūsio palubėje. Apibarsčius kreida, mažiau puls pilkasis puvinys. Pašalusių kopūstų gūželės laikosi blogiau.

Briuselio kopūstai pakenčia net 8–10 laipsnių šaltį. Juos galima su šaknimis išrauti ar prie pat žemės nukirsti spalio mėnesį ar pirmoje lapkričio pusėje (nelygu ruduo). Panašiu laiku dorojamas ir porų, lapinių kopūstų derlius. Beje, pašalę jų lapai – skanesni.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Gimtasis kraštas

Sveikata

9

Į krepšį – tik gerai pažįstamus grybus Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė įsitikinusi, kad žmonės, visiškai pamiršę savisaugą, renka viską, kas tik nors kiek panašu į grybą.

Aušra POCIENĖ

Rizikuoja sveikata ir gyvybe „Atrodo, jei jau atvažiavo į mišką, tuščiu krepšiu jokiu būdu negrįš. Neranda pažįstamų grybų, renka viską, kas yra grybo formos.

Visada sakau: jau geriau patirkite šiokių tokių finansinių nuostolių (benzinas iš tiesų nepigus), bet nerizikuokite sveikata ir gyvybe“, – sakė ištisą parą telefonu žmones konsultuojančio biuro specialistė.

Pirmi apsinuodijimai tradiciškai fiksuojami jau ankstyvą pavasarį, kai pradeda dygti valgomieji bobausiai. Tai vieninteliai grybai Lietuvoje, kurių nuodingąsiais medžiagas galima pašalinti tinkamai termiškai apdorojus. Keletą kartų juos nuvirus, sunaikinama iki 90 proc. nuodingosios medžiagos giromitrino. Tačiau dalis žmonių, taip pat ir vaikai yra išskirtinai jautrūs bobausiams, todėl visiškai

Martyno Vidzbelio nuotraukos

negali jų valgyti. Šiemet jau užfiksuota keletas apsinuodijimo bobausiais atvejų.

Visus kitus nuodingus grybus galima kiek nori virti, kepti, sūdyti, marinuota ar džiovinti – nuodų juose nesumažės.

Apsinuodyti galima ir žaliuokėmis Pagrindinė taisyklė: į krepšį dėkite tik žinomus grybus.

Tačiau dažniausiai žmonės apsinuodija, nuodingą grybą supainioję su valgomu. Pats nuodingiausias grybas žudikas neabejotinai yra žalsvoji musmirė, kuriai nuodingumu nė iš tolo negali prilygti taškuotoji raudonoji musmirė. Šį nuodingą grybą žmonės dažniausiai supainioja su žaliąja ūmėde ar žaliuoke.

Blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiu.

Apsinuodijus kitais nuodingais grybais (paprastoji ir margoji musmirės, bobausis, mėšlagrybis, nuo-

dingasis nuosėdis, pilkoji meškutė, pilkoji skydabudė) mirtini atvejai retesni, tačiau galimi, ypač mažų vaikų, senyvų ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių.

Kartais grybautojai įsigudrina rinkti mažai žinomus grybus, pasikliaudami netinkamais patarimais ar blogai juos supratę. Medikams tokie grybaytojai net negali paaiškinti, kokius grybus jie rinko ir valgė.

Nuodingos medžiagos amanitino turi ir žvynabūdėlės, kurios panašios į valgomas žvynabūdes. Apsinuodyti, pasak R.Rutkauskaitės, galima ir visų mėgstamomis žaliuokėmis, jei jų valgoma daug kelias dienas iš eilės.

Požymiai atsiranda ne iš karto R.Rutkauskaitės teigimu, apsinuodijimą nesunku supainioti su paprasčiausiu persivalgymu grybais, nes tiek sutrikusio virškinimo,

Kuo mums svarbūs vaisiai?

Obuoliai turi daug mineralinių druskų, veiksmingai gydo žarnyno ligas, skrandžio opą, saugo nuo aterosklerozės.

Slyvose gausu anglies hidratų, kurie suteikia energijos.

Jos teigiamai veikia žarnyno veiklą, patariamos naudoti besigydantiesiems reumatą, aterosklerozę, anemiją, podagrą.

Todėl valgykite kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Žiemą taip pat neskubėkite griebtis vitaminų, juos pakeisti gali kopūstai, morkos, svogūnai, česnakai, apelsinai.

Dirbtiniai vitaminai neprilygsta šviežiems vaisiams ir daržovėms Birutė STANKEVIČIENĖ Visi žinome, kad, norėdami būti sveiki, turime valgyti daug vaisių. Tačiau tyrimai rodo, kad lietuviai, ypač vaikai, jų valgo nepakankamai.

Vaisiuose ir daržovėse gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie padeda išlikti sveikam. Kai kurie

vitaminai ir mineralinės medžiagos yra antioksidantai, natūraliai saugantys organizmą, padedantys gintis nuo gresiančių ligų, mažina vėžio formavimosi tikimybę.

Pastebėta, kad tautos, kur vartojama daugiau vaisių ir daržovių, yra sveikesnės nei tos, kurios pirmenybę teikia gyvulinės kilmės produktams, kurie skatina laisvųjų radikalų gamybą.

Patariama pirmenybę teikti natūraliems, o ne dirbtiniams vitaminams: vienoje tabletėje nebūna viso to, ko yra viename vaisiuje. Valgant daug vaisių ir daržovių nereikia nerimauti nei dėl vitaminų stygiaus, nei dėl perdozavimo. Organizmas pats atrenka, kas jam reikalinga ir lengvai pašalina vitaminų perteklių. O sintetinių vitaminų perteklių pašalinti mūsų organizmui yra sunkiau.

tiek apsinuodijimo požymiai panašūs: pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Jei šie požymiai pasireiškia per kelias valandas užvalgius grybų, didesnė tikimybė, kad grybų buvo tiesiog padauginta. Sunkų apsinuodijimą galima įtarti, jei pykinimas, vėmimas ir viduriavimas prasideda po paros ar vėliau. Ir kuo vėliau šie simptomai pasireiškia, tuo sunkesnis būna apsinuodijimas. Mat, apsinuodijimui būdingas slaptasis periodas, kurio metu žmogus jaučiasi normaliai, o tuo metu nuodai jau veikia organizmą.

Pavyzdžiui, apsinuodijus žalsvąja musmire, pirmą parą žmogaus savijauta būna normali, antrą – prasideda vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, trečią – sveikata vėl pagerėja, tačiau laboratoriškai jau fiksuojami sunkaus kepenų pažeidimo požymiai. Ketvirtą dieną prasideda kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo, penktą – dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, šeštą dieną prasideda ūminis inkstų nepakankamumas, o septintą dieną ištinka mirtis.

Todėl į specialistus būtina kreiptis kuo skubiau, nes nuo to priklauso žmogaus gyvybė. Įtarus apsinuodijimą grybais, neverta bandyti gydytis patiems, plauti skrandį, gerti arbatas – nuodingosios medžiagos į organizmą patenka greičiau nei atsiranda išorinių apsinuodijimo požymių.

Kartais žmonės pavėluoja tik todėl, kad pablogėjus sveikatai laukia, kol panašūs požymiai išryškės ir kitiems grybus valgiusiems šeimos nariams. Tačiau dažniausiai nuodingų grybų keptuvėje ar puode būna vienas ar keli, viso maisto jie neapnuodija, o tenka tik vienam kuriam valgytojui.

ŠOKOLADAS vietoj aspirino Ne visa, kas skanu, – žalinga.

Paaiškėjo, kad visų mūsų mėgstamas šokoladas užkerta kelią trombų susidarymui kraujyje – beveik kaip aspirinas. Bandyme dalyvavo 139 savanoriai, garsėję kaip dideli šokolado mėgėjai. Remiantis darbo grupės narės, vokiečių profesorės Dianos Beker žodžiais, dviejų arbatinių šaukštelių tamsaus šokolado per dieną turi pakakti šiam maloniam efektui pasiekti. O štai pieninis šokoladas tokio gydomojo poveikio kraujotakai neturi.

Be to, kasdieninis šokolado vartojimas – netgi nedidelėmis dozėmis – sumažina širdies priepuolio tikimybę. Tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai, eksperimento keliu aiškinantis aspirino savybes. Tam buvo pasirinkta 1200 savanorių, linkusių į širdies ir kraujagyslių ligas. Prieš eksperimentą šie žmonės privalėjo griežtai laikytis gydytojų nurodymų: nerūkyti, užsiiminėti fizine kultūra, negerti kavos, greipfrutų sulčių ir vyno, taip pat nevalgyti šokolado. Pasirodė, kad šokolado mėgėjų kraujas krešėjo pamažu, kaip ir tų žmonių, kuriems buvo duota aspirino. „Bandymai parodė, kad cheminė medžiaga, esanti kakavos pupelėse, turi panašų poveikį kaip aspirinas“, – padarė išvadas profesorė Diana Beker.

Parengė Asta Bendoraitė

Varome slogą Romualdas OGINSKAS Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.

– Virintą vandenį ataušinkite iki 45 °C temperatūros ir jame ištirpykite medaus (2 dalys medaus, 1 dalis vandens). Sergant ūmia ar lėtine sloga į kiekvieną nosies landą lašinama po 5–8 lašus 3–4 kartus per dieną.

– 3 šaukštus susmulkinto svogūno užpilkite 1/4 stiklinės šilto virinto vandens, įmaišykite šaukštelį medaus, po 40 min. perkoškite. Į kiekvieną no-

sies landą 4–5 kartus per dieną lašinkite po 4–6 lašus šio skysčio.

– Šaukštelį druskos ištirpykite 3/4 stiklinės virinto atvėsinto vandens, įlašinkite 5–6 lašus jodo. Šiuo tirpalu plaukite (su vaikiška gumine kriauše ir pan.) nosies landas 3–4 kartus per dieną.

Iš kelių alijošiaus lapų per marlę išspauskite sultis. Į kiekvieną nosies landą lašinkite po 5 lašus sulčių 4 kartus per dieną. Gydymo kursas – 2–3 d.

Kalankės sultis lygiomis dalimis sumaišykite su atvėsintu virintu vandeniu ir lašinkite po 3–5 lašus į kiekvieną nosies landą 2–3 kartus per dieną.

2–3 kartus per dieną į kiekvieną nosies landą įstumkite po vatos gniužulėlį, sumirkytą šviežiai išsunktomis svogūno sultimis.

Procedūros trukmė – 10–15 min.

Tinka ir sergant gripu.

– Į kibirą karšto vandens įberkite 200 g valgomosios druskos ir 150 g garstyčių. Prieš miegą šiame mišinyje pakaitinkime kojas kol šios paraus. Vėliau nuplaukite šiltu vandeniu, sausai nušluostykite, apsiaukite vilnonėmis kojinėmis ir eikite miegoti (esant mazginiam venų išsiplėtimui tokios vonios kojoms netinka).

10

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Emigracija

Užsienis tėvų įpročių nepakeičia Palikti likimo valiai, patiriantys girtaujančių tėvų smurtą. Apie tokius lietuvių vaikus mūsų šalies pareigūnai kone kiekvieną dieną išgirsta iš Airijos, Didžiosios Britanijos ar Ispanijos.

Londone pažįsti ne vien anglus Gertrūda JUNČYTĖ Sunku priprasti, kad čia direktorius − rimtas ir solidus žmogus, net sveikinasi ne su visais. Ypač todėl, kad senajame darbe su vadovu mintimis dalydavaisi ir prie bokalo alaus. Naujoji sekretorė negeria tiek daug kavos ir nepašnekina kiekvieno atėjusio – tiesiog pro akinių viršų nužvelgia rimtu žvilgsniu įžengusįjį. Nežinai, ką kalbėti su naujais kolegomis, kurie kažkodėl nemėgsta teatro.

Tautų kratinys Atvykęs į Londoną ir pradėjęs gyventi, ypač – dirbti, pamatai, kad čia daugelis bendradarbių skiriasi ne tuo, ar garbina Vytauto Kernagio kūrybą, ar ne. Jie dažnai yra visiškai skirtingų tautų, kultūrų, religijų atstovai.

Pradėjusi čia dirbti atsidūriau tautybių kratinyje: darbdavys iranietis, kolega italas, kitas – anglas (vienintelis vietinis darbuotojas visame kolektyve), padavėja bulgarė, virėjas portugalas, picų kepėjas marokietis, vėliau jį pakeitė egiptietis, o pastarąjį – albanas. Ir dar daugybė nuolat naujų indų plovėjų: lenkė, prancūzų kilmės marokietis, ispanas ir t. t.

Italai visur italai Tame italų maisto restorane dirba italas Domenikas. Kai jį pamatai, abejonių dėl kilmės nelieka. Žavus itališkas akcentas, juodi plaukai, juodos akys, tamsus gymis... Netgi kiekvienas judesys rodo: štai ateina italas.

Domenikas pasakojo, kad restoranų versle jis jau daugiau kaip dešimt

metų. Užtat visi klientai tiesiog ištirpsta jo aptarnaujami. Jeigu atsisveikindamas klientui pasakytum „Ačiū ir sudiev“, mažų mažiausiai sulauktum keisto žvilgsnio. O štai išgirdę itališką „Gracia“ arba „Prego“ anglai tave apdovanoja šypsena. Netgi dvejų trejų metų vaikučiai, kelis kartus apsilankę restorane, ima kartoti „Čiau, belo“, „Čiau, bela“.

Kartą, vos pradėjusi dirbti, klientui prie picos padaviau pomidorų padažo.

Sulaukiau tikriausio pietietiško pykčio. „Čia italų restoranas, ne joks kitoks. Italai picų nevalgo su pomidorų padažu“, – pasipiktinęs kartojo Domenikas. Tačiau italo tautinių tradicijų begalinis tausojimas svečioj šaly turi ribas. Kai kartą nusistebėjau ant stalų pamačiusi į vazeles po porą sumerktas rožes (juk mes po porą gėlių nešame tik į laidotuves), išgirdau trumpą Domeniko atsakymą: „Pamiršk tai, kaip yra tavo šaly. Čia Anglija.“

Kilmė – (ne)kokybės ženklas?

Kad ir kaip būtų gaila, vienos tautos jau iš seno yra geresnės už kitas.

Kartą prie perėjos laukiau žalio šviesoforo signalo. Prie manęs priėjęs vyras (kaip vėliau paaiškėjo – į Angliją darbo reikalais atvykęs amerikietis) paklausė kelio iki traukinių stoties.

Pasiūliau paėjėti kartu, nes vis tiek ir man į tą pačią pusę... O jis taip mandagiai: „Ar tik jūsų ne prancūziškas akcentas?“ „Ne, lietuviškas.“ „Aaa, suprantu. O juk mes visi norėtume būti prancūzai, ar ne?“ Taigi būti prancūzu ar italu – visada gerai. Žmonės turi išankstinę teigiamą nuomonę apie juos. O būti lietuviu? Tai irgi gerai. Tik mes pla-

čiajam pasauliui pažįstami dėl kiek kitų priežasčių.

Pirmas skambutis ieškant darbo.

Pasigirsta labai graži ir raiški, tiesiog literatūrinė anglų kalba, senyvo vyro balsas. „Laba diena. Skambinu paklausti dėl laisvos darbo vietos jūsų restorane.“ „Puiku. Iš kur tu, mieloji, atkeliavai?“ „Iš Lietuvos.“ „Nuostabu!

Po kiek laiko supranti, kaip puiku, kad atkeliavęs į vieną šalį turi galimybę pažinti gerokai daugiau.

Nesvarbu, kad nenukeliauji į Romą.

Aš labai gerbiu lietuvius. Jie nuostabūs, darbštūs ir nuolankūs žmonės.

Būtinai atvažiuok su manimi pasikalbėti. Ne, ne rytoj – dabar. Būtinai.

Laukiu.“ Kitą dieną jau ėjau į darbą, nors pretendentų buvo ir gerokai labiau už mane patyrusių...

Svarbesni skirtumai Kai nueini į „Take away“ nusipirkti kebabo, kol lauki, kada tavo maistas

GK archyvo nuotrauka

bus paruoštas, čia dirbantis (dažnai pats restoranėlio savininkas) turkas paklausia: „Iš kur tu?“ Taip prasideda kalba: kur toji Lietuva, ar ten oras labai skiriasi nuo čionykščio, ar ji netoli Lenkijos, mat pas mane darbuojasi vienas lenkas... Supranti, kad veikiausiai tam turkui tai visai neįdomu.

Ir greičiausiai jis tai ne kartą jau girdėjęs. Bet paprasta, lengva užduoti tokius klausimus ir tiesiog palaikyti kalbą, kad klientas jaustųsi svarbus ir kitą kartą būtent iš tavęs ateitų nusipirkti kebabo.

Kita vertus, kai bendrauji ilgai ir pažįsti žmogų artimiau, jo kilmė pasidaro ne tokia svarbi. Pirmą dieną atėjusi į darbą kolegės paprašiau papasakoti apie kitus čia dirbančius žmones. Sulaukiau gana išsamaus atsakymo: „Viktoras labai darbštus ir tylus žmogus, kol nesupyksta. Sulivas irgi iš esmės geras žmogus. Na, o Jarekas visada buvo šiek tiek keistas, nors ir linksmas.“ Tuomet turėjau po truputį išsiklausinėti, iš kur jie ir kokios jų pareigos, nes ji paprasčiausiai pamiršo suminėti, kad Viktoras portugalas, Sulivas – iš Nepalo, o Jarekas lenkas. „Trejus metus diena iš dienos matydamas ir bendraudamas su žmogumi negali nuolat galvoti apie jo kilmę. Tu matai tai, koks jis yra dabar“, – atsakė ji į mano nuostabą.

Po kiek laiko supranti, kaip puiku, kad atkeliavęs į vieną šalį turi galimybę pažinti gerokai daugiau. Nesvarbu, kad nenukeliauji į Romą. Nuolat leisdamas laiką, tarkime, italų draugijoje apie šalies kultūrą, gyventojų tradicijas sužinai gerokai daugiau nei per savaitės kelionę po besigrūdančių turistų nusėtas vietas ir besiklausydamas lietuvės gidės išmoktų pasakojimų.

Ispanijoje įsikūrusi lietuvė taip sumušė savo atžalą, kad šios šalies pareigūnai jai uždraudė prisiartinti prie mažamečio kelių metrų atstumu.

Daugybė istorijų apie mažųjų Lietuvos piliečių kančias užsienio šalyse kelia vis didesnį nerimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Odetai Tarvydienei. Pastaruoju metu tokių skaudulių padaugėjo, mat vis daugiau asocialių šeimų išvyksta uždarbiauti svetur, o drauge išsiveža ir savo vaikus. Gyvenimas užsienyje šių tėvų įpročių nepakeičia – jie toliau girtauja, o neprižiūrimi vaikai svetimoje šalyje turi patys kovoti už būvį.

Tiesa, dažnai tai trunka neilgai – juos iš degradavusių tėvų pasiima vietinės socialinės tarnybos.

Eltos inf.

Lietuvės Airijoje pardavinėja santuokas Vien per pastarąjį pusmetį Airijoje su pakistaniečiais žiedus sumainė 25 merginos iš Lietuvos.

Tačiau neskubėkite jų sveikinti. Įtariama, kad dauguma šių santuokų – fiktyvios.

Lietuvaitės ir iš kitų Rytų Europos šalių į Airiją emigravusios merginos čia vertinamos ne dėl grožio. Dauguma jų jaunikių yra Pakistano, Nigerijos, Brazilijos ir Indijos piliečiai – studentai, turintys laikinas vizas, ar deportacijos laukiantys prieglobsčio prašytojai. Fiktyvios santuokos jiems suteikia galimybę gauti leidimą nuolat gyventi ES. Tokias santuokas sudarančios merginos dažniausiai labai jaunos, pažeidžiamos, yra kilusios iš skurdžių šeimų. Jas suvilioja iki 5 000 eurų (17,3 tūkst. litų) siekiantis užmokestis už tokią santuoką. Visi formalumai sutvarkomi maždaug per savaitę ir vėliau jaunieji kiekvienas pasuka savais keliais. Dar populiaresnės tokiuose sandėriuose yra latvės – per pusmetį už pakistaniečių ištekėjo net 95.

Taip pat ištekėjo 18 lenkių, 17 esčių ir 98 moterys iš kitų šalių.

GK inf.

Emigrantai grįžta į Lietuvą mokytis Geriausių mokyklų vadovams skaičiuojant, kad studijuoti svetur išvyksta kas trečias jų abiturientas, Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad yra ir atvirkštinis procesas – svetur gyvenančių lietuvių vaikai grįžta studijuoti į Lietuvą.

Anksčiau į Lietuvą studijuoti sugrįždavo apie pusšimtį emigrantų, šiemet – per šimtą. Norinčiųjų buvo daugiau nei pasiruošta priimti ir pirmą kartą stojantiesiems vyko konkursas. „Daug daugiau žmonių stojo ne iš etninių žemių, o iš tų šalių, kuriose,

pavyzdžiui, yra didžiausia mūsų emigracija. Stoja iš Airijos, JAV, Italijos.

Anksčiau stodavo žmonės iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos“, – pastebi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Anot viceministrės, daugiausia emigrantų renkasi prestižines medicinos, odontologijos, politikos mokslų studijas, vienas kitas – inžinerines. Pirmą kartą užpildytos ne tik universitetų, bet ir kolegijų studijų vietos. „Kitose šalyse nėra mokesčio už mokslą, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse toliau vardijama, ką jūs tu-

rite turėti – kompiuterį, pirkti knygas ir kita. Tie visi dalykai iš šeimos paima didelius pinigus. Kitas paaiškinimas, kad galbūt į Lietuvą grįžta tie, kurie netobulai moka kitą kalbą“, – mano Kolegijų direktorių konferencijos pirmininkas Gintautas Bražiūnas. „Tie, kurie stoja iš Airijos ar JAV, ten, manau, jiems studijuoti būtų labai brangu. Veikiausiai jie įvertina galimybę, kad kitose šalyse negalėtų įstoti į labai prestižinius universitetus, kurie yra labai brangūs, ir galbūt nenori stoti į labai prastus universitetus“, – teigia N. Putinaitė. Anot vi-

Raimundo Šuikos nuotrauka

ceministrės, dalis emigrantų rengdamiesi studijoms Lietuvoje grįžta dar anksčiau – čia baigti 11–12 klasių.

Oficialios statistikos, kiek po studijų sugrįžta į užsienio šalis, o kiek lieka

Lietuvoje, nėra. Aukštųjų mokyklų vadovai pripažįsta, kad didžiausia atsakomybė tenka valdžiai, jog grįžtantieji studijuoti čia liktų ir dirbti.

GK inf.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Gimtasis kraštas

Sportas

11

Pavargusias žvaigždes sėkmingai pakeitė jaunimas Arvydas JOCKUS

Jaunystė – pranašumas

Pasaulio vyrų krepšinio čempionate žaidžianti Lietuvos nacionalinė rinktinė nebuvo minima tarp favoričių, tačiau ji pasinaudojo palankia situacija ir nustebino net didžiausius skeptikus. „Jaunos komandos kovingumas, ryžtas atpirko kai kuriuos mažesnius ar didesnius trūkumus.

Parklupdėme keletą rimtų varžovų.

Nustebinome ir savus, ir pasaulį – kad ta mūsų Lietuvos mokykla gali dar toli nueiti“, – „Gimtajam kraštui“ sakė krepšinio specialistas Sergėjus Jovaiša.

Šių metų Lietuvos rinktinė išsiskiria tuo, kad žaidžia be žvaigždžių.

Ryškiausiai turbūt spindi Linas Kleiza ir Robertas Javtokas, o pusė komandos žaidėjų – 24–25 metų krepšininkai. Galbūt tai irgi yra šios rinktinės pranašumas?

S.Jovaišos nuomone, jaunimas visada stengiasi labiau negu patyrę, artėjantys prie veteranų amžiaus žaidėjai. „Jie yra labiau motyvuoti ir nori pergalių. Vyresnieji – pasisotinę, kartais jiems tos motyvacijos pritrūksta. Jaunimas – maksimalistai, nori tik laimėti. Jeigu trūksta meistriškumo, tikslo siekia bent savo kova, ryžtu. Tą mes ir matome“, – sakė 1982 metų pasaulio krepšinio čempionas. Jie – tikrai aukštos klasės žaidėjai ir, gerai susiklosčius aplinkybėms, gali daug pasiekti. Jie žaidžia gerose Eurolygos komandose. Aišku, būtų kur kas geriau, jeigu būtų dar kokie du trys europinės, pasaulinės klasės.“ S.Jovaišai atrodo, kad jaunai Lietuvos komandai tinka pasakymas, jog alkani dažnai daugiau pasiekia negu sotūs. „Tai rodo praėjusių metų serbų pavyzdys. Visi tie, kurie yra paragavę NBA duonos, pripažintos žvaigždės net neatvažiuoja arba atvažiavę tik vaizduoja, kad žaidžia, o iš tikrųjų tik dalyvauja. Minėta jauna serbų komanda pernai parodė stebuklus, – sakė krepšinio specialistas. – Dabar panašiu keliu einame ir mes.“

Šiemet žvaigždes sėkmingai pakeitė jaunimas, o buvusius garsius trenerius – mažiau žinomas K.Kemzūra.

K.Kemzūros naujovės Šiuo metu Anykščių mero patarėju dirbantis, bet atidžiai krepšiniu besidomintis S.Jovaiša neatmeta prielaidos, kad gerą rinktinės žaidimą iš dalies lemia praeitų metų

Lietuvos rinktinės fiasko Lenkijoje. „Tie žaidėjai, kurie liko komandoje nuo praėjusių metų, be abejo, padarė išvadas. Bet išvadas darė ir treneriai. Jie supranta, į kokį purvą praėjusiais metais buvo įkritę, todėl, praėjus tam tikram laikotarpiui, viduje vis tiek persitvarkai, iš naujo nusiteiki gal kiek kitaip kovoti“, – svarstė „Gimtojo krašto“ pašnekovas.

S.Jovaiša mano, kad šiemet naujasis komandos trenerių štabas visai kitaip sprendžia įžaidėjo problemą: „Komandoje nėra įžaidėjo kulto.

Matome, kad Mantas Kalnietis savo uždavinius atlieka puikiai. Visi kiti jį taip pat gerai pavaduoja. Ir nebūtinai žaidėjas žaidžia tik savo pozicijoje, jis susigaudo ir žino, ką daryti, jei reikia vykdyti kitokias funkcijas.“ Praeityje garsiam krepšininkui krinta į akis ir tai, kad rinktinės vyr. treneris Kęstutis Kemzūra beveik iš karto išsprendė, kas sudarys komandos branduolį, o kitiems davė šansą pasirodyti.

Kita vertus, S.Jovaiša pastebi, kad silpniausia komandos vieta yra priekinė linija: „Susižeidęs Robertas Javtokas nėra tas, kuris būtų labai stiprus komandos lyderis. Jis yra toks vidutinis, geras komandos ramstis, pagalbininkas, bet ne tas, kuris būtinai turėtų kiekvienose rungtynėse įnešti liūto dalį. Martynui Andriuškevičiui trūksta patirties, nes Ispanijos lygoje jis žaidė žemesnio lygio komandoje, kuri nekėlė sau aukštų tikslų. O čia tikslai – aukščiausi. Tadui Klimavičiui sumanumo turbūt netrūksta, galbūt trūksta ūgio. Iš tikrųjų plika akimi matosi, kad po krepšiu problemų turime, bet kol kas jas kompensuojame bendru pasiryžimu, bendra kova, susitelkimu sunkiais momentais.“ Jauna Lietuvos komanda dažnai blogai žaidžia pradžioje, bet pas-

Šių metų Lietuvos rinktinė išsiskiria tuo, kad žaidžia be žvaigždžių. Ryškiausiai EPA-Eltos nuotraukos turbūt spindi Linas Kleiza.

kui stebuklingai sugeba atsitiesti.

S.Jovaišos nuomone, tai rodo mūsų jaunimo kovingumą bet kartu ir kiek jaudina. „Išvada būtų tokia: prieš silpnus iš pradžių per daug atsipalaiduojame, prieš stiprius – susikaustome“, – spėjo krepšinio specialistas.

Reikia pergalių Kiekvienais metais rinktinėje atsisako žaisti viena ar kita žvaigždė. Šiemet jas sėkmingai pakeitė jaunimas, o buvusius garsius trenerius – mažiau žinomas K.Kemzūra. Galbūt Lietuvoje krepšinio žaidėjų ir trenerių ištekliai neišsemiami? „Kol turime gerų pavyzdžių, į kuriuos galime lygiuotis, tol Lietuvos krepšinis gyvuos, – įsitikinęs S.Jovaiša. – Bet neturi būti, kad kvie-

Lietuvai atsiveria platesnės galimybės Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas tvirtina, kad 2011 metų Europos čempionato dalyvių padaugėjus iki 24, mūsų šalis papildomų išlaidų nepatirs, o daugybė į Lietuvą atvykusių gerbėjų išleis kur kas daugiau pinigų, nei buvo galima tikėtis. „Prakalbus apie galimybę padidinti komandų skaičių, sprendimą turėjome priimti nedelsiant. Už Europos čempionato surengimą atsako Lietuvos krepšinio federacija, todėl tokį sprendimą galėjome priimti patys“, – teigia M.BALČIŪNAS. Kodėl siekėte padidinti Europos čempionate dalyvausiančių komandų skaičių? Čempionatui organizuoti nuo pat pradžių prašėme tiek lėšų, kiek reikėtų. 30 milijonų litų buvo ne nurašyti nuo dangaus, o gauti nuodugniai viską apskaičiavus. Nors trečdalis prašytų lėšų buvo nubraukta, esame pasirengę surengti čempionatą turėdami ir 20 milijonų litų.

Tačiau galvojame, kaip pritraukti kuo daugiau pinigų iš privačių rėmėjų, kaip parduoti kuo daugiau bilietų. Stebėjome, kokios šalys pateks į

rutulioti idėją padidinti komandų skaičių.

GK archyvo nuotrauka

pirmenybes, nes nuo to labai daug priklauso bilietų pardavimas. Pamatę, kad į čempionatą nepateko mūsų artimiausi kaimynai, supratome, jog bilietų bus parduota mažiau.

Tai, kad į Europos čempionatą nepateko tokios šalys kaip Italija ir Ukraina, taip pat yra didžiulis trūkumas. Kalbėjomės su keliomis Ukrainos kompanijomis dėl galimybės tapti generaliniu pirmenybių Lietuvoje rėmėju. Galvojome, kaip galėtume pagerinti situaciją. Turkijoje susitikę su į čempionatą nepatekusių federacijų atstovais pradėjome

Kiek Lietuvai kainuos išaugęs komandų skaičius?

Tai papildomai nieko nekainuos, o valstybė iš to tik gerai uždirbs. Į Lietuvą atvyks kur kas daugiau gerbėjų, jie čia praleis gerokai daugiau laiko ir leis pinigus – valgys, gyvens ir pramogaus. Ženkliai išaugs ir bilietų į rungtynes bei televizijos transliacijų teisių pardavimas.

Mūsų pagrindinis reikalavimas buvo, kad papildomai į Europos čempionatą deleguotos šalys negali tapti našta Lietuvos krepšinio federacijai. Visos federacijos be išlygų sutiko padengti su jų šalių rinktinėmis susijusias išlaidas – pragyvenimo ir logistikos.

Visa tai bus suskaičiuota, ir papildomus kelialapius gavusios šalys privalės su mumis atsiskaityti. Manau, kiekvienai valstybei tai gali kainuoti apie 100 tūkst. litų.

Kuo bus naudingas Lietuvai išaugęs komandų skaičius?

Visų pirma toks sprendimas parodo, kad mūsų nuomonės yra paisoma ir į ją įsiklausoma, o mes sugebame

operatyviai ir lanksčiai reaguoti į situaciją. Tačiau pagrindinis pliusas yra tas, kad grupės varžybos vyks ne tris, o šešias dienas. Tai svarbiausia, siekiant parduoti kuo daugiau bilietų.

Pasaulio čempionate Turkijoje daugiausia bilietų buvo parduota į grupės rungtynes, nes sirgaliai žinojo, kad garantuotai pamatys penkerias savo komandos rungtynes.

Dabar planetos pirmenybių aštuntfinaliai vyksta pustuštėse arenose, nes sirgaliai supranta, kad atkrintamosios varžybos yra loterija ir bilietų į jas iš anksto nerezervuoja.

Suskaičiavus, kiek teks išleisti papildomai ir kiek surinksime pardavę bilietus, aiškėja, kad valstybės išlaidos mažės. Kitas labai svarbus dalykas – rėmėjų paketų pardavimas.

Dabar Europos čempionato rungtynės ir rėmėjų reklama bus tiesiogiai transliuojamos ne į 16, o į 24 šalis. Atitinkamai ir rėmėjų paketų vertė galėtų išaugti iki 25–30 proc.

Jie pasieks tokias naujas rinkas kaip Lenkija, Ukraina, Italija, o tai šimtai milijonų žmonių. Šis sprendimas neturi absoliučiai jokių minusų, tačiau yra labai naudingas visoms suinteresuotoms šalims.

GK inf.

čiami žaidėjai atsisako atvykti, nes gali nutikti taip: jeigu neiškovosime pergalių tarptautinėje arenoje, nebus į ką žiūrėti ir po truputėlį susidomėjimas šia sporto šaka gali pradėti slopti.“ 1992 metais su nacionaline rinktine Barselonos olimpinėse žaidynėse bronzos medalį iškovojęs S.Jovaiša mano, kad Lietuvoje išaugusių žaidėjų pilietinė pareiga yra rodyti pavyzdį ateities kartoms. „Iki šiol taip ir buvo. Bet pastaruoju metu darosi apmaudu, kad turime pasaulyje aukštos klasės žaidėjų, o jų nematome šalies rinktinėje. Nežinau, kaip tą pasiekti.

Norime matyti geriausiuosius, kilusius iš mūsų krašto, tačiau kai kurie iš jų žaisdami krepšinį susitvarkė gyvenimą, bet nebenori atiduoti to, ką patys gavo“, – apgailestavo krepšinio specialistas.

Rekordinis dalyvių skaičius Sekmadienį Stambule vykusiame jungtiniame „FIBA Europe“ valdybos ir vykdomojo komiteto posėdyje buvo patenkintas Lietuvos krepšinio federacijos prašymas 2011 metų Europos čempionate dalyvaujančių komandų skaičių padidinti iki 24. Nuo 1961 m. Europos krepšinio čempionatų finaliniame etape dalyvaudavo 16 rinktinių.

Papildomi kelialapiai į Lietuvoje vyksiančias pirmenybes atiteko Italijos, Latvijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos, Bulgarijos ir Lenkijos rinktinėms. Atrankos varžybų grupėse paskutiniąsias vietas užėmusios Suomijos, Vengrijos ir Portugalijos rinktinės prieš Europos čempionatą dėl likusių dviejų kelialapių kausis papildomame atrankos turnyre.

Padaugėjus komandų, Europos čempionatas prasidės trimis dienomis anksčiau nei buvo numatyta. Keturiose grupėse kovos po šešias komandas, o į antrą etapą pateks po tris stipriausias kiekvienos grupės rinktines.

Tolesnis Europos čempionato formatas lieka nepakitęs – antrame varžybų etape bus sudarytos dvi naujos grupės po šešias komandas, į ketvirtfinalius iškops po keturias kiekvienos grupės rinktines.

12

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Miesteliai

Aukštadvarį garsina ne derlius, o apylinkių grožis Aukštadvaris įsikūręs ant vadinamojo Karališkojo vieškelio, vingiuojančio iš Trakų į Birštoną. Šį miestelį savo glėbyje laiko aštuonį ežerai.

Kalvos, įgriuvos, ežerai, piliakalniai – širdis dainuoja važiuojant į Aukštadvarį.

Ežerų akis paryškina sodrios spalvos pušynai, o beržai jau žvilgina savo lapus saulėje lyg girdamiesi naujais mažais auksiniais pinigėliais.

Lilija VALATKIENĖ Pirmasis rudens auksas išdabino vadinamąjį Karališkąjį vieškelį, vingiuojantį iš Trakų į Birštoną. Pasisekė Aukštadvariui. Tai miestelis, kurio negali aplenkti, negali nesižavėti.

Susitinka Verknė ir Strėva Nesunku įsivaizduoti kadaise į medžioklę jojusius Lietuvos didikus. Aukštadvario apylinkės būdavo jų mėgstamiausios vietos, kur jie sustodavo atsikvėpti, pasistiprinti ir arklius pagirdyti. „Dabar mūsų ežerai apgulti poilsiautojų. Vieni – dienai, kiti – savaitgaliui, o treti ir kelioms savaitėms atvyksta į Aukštadvarį pailsėti, pasimaudyti, pažintiniais takais pakeliauti“, – sako Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius. Aukštadvaris garsus savo sena istorija, kuri tapo žinoma iškasinėjus piliakalnį ir nuodugniai ištyrus jo lobius. Vieni svarbesnių radinių – geležies lydymo krosnelės – liudija, kad čia buvo senovės gyvenvietė, kurioje klestėjo amatai.

Didžiausios regioninio parko upės – „sesutės“ Verknė ir Strėva. Abi pradeda čiurlenti kaimynystėje, o paskui jų keliai išsiskiria. Verknė teka į vakarus, o Strėva – į rytus. Takoskyra tarp upių yra maždaug 3 kilometrai. Tekėdamos į priešingas puses ir maitinamos šaltinių, upės suteikia šiai vietovei ypatingos gyvybinės galios.

Tos kalvos, miškai, šaltiniai, pratekantys ežerai suformavo labai turtingą biologinę įvairovę.

gioniniame parke yra per 90 ežerų.

V.Plegevičius sako, kad šis reljefas pats jauniausias. Jį formavo trys vadinamieji ledo „liežuviai“. Jie sustojo Dzūkų aukštumos aukščiausioje vietoje ir suformavo Aukštadvario kalvyną. 250 vaizdingų kalvų yra įvardijęs poetas Vladislovas Sirokomlė.

Savo kelionių užrašuose apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą“ jis rašė, kad šiose vietose žmonės turėtų gyventi ne iš žemės derliaus gausybės, o iš apylinkių grožio. Jo surinkti duomenys laikomi vertingu XIX amžiaus istoriniu šaltiniu.

Poetui vėliau antrino garsus Lietuvos gamtosaugininkas Viktoras Bergas. Gražaus peizažo žemės veidas galbūt dėl to ir išliko, kad žemdirbiams tas kalvas buvo sunku apdirbti. Be to, ir derlius smėlio dirvose nelepino.

Su velnio vardu Išraiškingas žemės veidas, termokarsto suformuotas, Aukštadvariui dovanojo daug velniabalių, o patį miestelį savo glėbyje laiko aštuoni ežerai. „Tik Labanoro ir Aukštaitijos regioniniai parkai gali pasigirti didesne ežerų gausa. Tačiau nė vienas parkas neturi tiek velniavos, – juokiasi Aukštadvario regioninio parko vadovas V.Plegevičius, – legendinė

„Ąžuolą apkabiname, stiprybės iš jo pasisemiame“, – sako Aukštadvario regioninio parko darbuotojai V.Plegevičius, R.Balsevičiūtė ir E.Stanulionienė.

Velnio duobė, Strėvos įgriuva, geologų atrastos Gelionių, Antaraisčio, Lausgenių velniabalės, Škilėtų pelkių marmalynės bei mūsų kultūrologės

Aukštadvarį iš kitų Lietuvos miestelių išskiria du dalykai – ypatingas reljefas ir dviejų upių aukštumos.

Kodėl tos vietos susijusios su velnio vardu? „Seni žmonės kalba apie šiose vietose nuskendusius arba nuskandintus gyvulius. Senovės baltų mitologinis dievas Velinas, norėdamas taikiai sugyventi su požemių valdovu, atnašavo jam aukas“, – aiškina senojo baltų tikėjimo atšvaitus kultūrologė Rita Balsevičiūtė.

Dažniausiai tos legendos pasakoja ir apie prasmegusias bažnyčias, į prarają su visais girtuokliais vyrais ir velniais nugarmėjusias karčiamas.

R.Balsevičiūtė Aukštadvaryje žinoma ne tik kaip kultūrologė, bet ir žolininkė, gydanti žmones ne vien arbatomis, bet ir patarimais.

Parko įžymybė Ritos Balsevičiūtės atrasta Albinavos velniaduobė. Manau, kad ji ne paskutinė. Jeigu daugiau tyrinėsime, neabejoju, kad atrasime dar ne vieną. Juk mūsų reljefas nėra nuodugniai iščiupinėtas, išvaikščiotas. Vietos žmonių daug ko reikia išklausinėti ir užrašyti.“

Piltuvo pavidalo 40 metrų gylio Velnio duobė – tikra Aukštadvario regioninio parko įžymybė. Manyta, kad tirpstant dideliam ledo luitui ir čiurkšlėmis nuo jo briaunos krintant vandeniui, susidarė krioklys, kuris kunkuliuodamas tarsi malūno girnomis malė pasitaikančius riedulius,

Apylinkių grožio vilionės „Aukštadvarį iš kitų Lietuvos miestelių išskiria du dalykai – ypatingas reljefas ir dviejų upių aukštumos. Vanduo – mūsų gyvybės ir stiprybės šaltinis. Jis apvalo nuo blogos energijos ir suteikia jėgų“, – patikslina V.Plegevičius.

Kalvos, įgriuvos, kalvagūbriai, trakas, lomos, terasos, lobai, riedulynai ir ežerai, ežerėliai. Aukštadvario re-

Aukštadvario senjorų ansamblis kiekvieną šventę pradeda Aukštadvario himnu.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

AUKŠTADVARIS – miestelis Trakų rajone prie kelio Trakai–Birštonas. Čia stovi Kristaus Atsimainymo ir Šv. Dominyko bažnyčios bei Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais, veikia Aukštadvario vidurinė mokykla, mokykla-darželis „Gandriukas“, biblioteka.

X–XIV a. ant kalno stovėjo pilaitė (tad kalnas vadintas Pilaitės), prie jos ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. vadinta Navininkais (pagal Navos ežerą), vėliau – Aukštdvariu.

Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis Aukštadvarį atidavė pabėgusiam iš Maskvos bajorui Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių.

XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gyvenvietė gavo miestelio teises. Jono palikuonis Jonas Alfonsas (1640–1646 m. Žemaičių seniūnas) 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.

XIX a. miestelis priklausė dvarininkams Malevskiams. Prieškariu čia buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, sinagoga, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė.

1959–1960 m. suformuotas Aukštadvario tvenkinys. Sovietmečiu Aukštadvaris buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

gargždą, žvirgždą ir per ilgą laiką išgraužė šitokią duobę. Kiti aiškina, kad Velnio duobė gali būti meteoritinės kilmės. Mat nukritusių meteoritų išmuštos duobės yra panašaus gylio ir pločio. Dar vieni kalba apie sifozinę duobės susidarymo kilmę. Anot jų, ledynmečio laikais požeminiai vandenys smulkias daleles nuplukdė į šalia Velnio duobės esantį Škilėtų ežerą.

Tačiau patikimiausias termokarstinio Velnio duobės susidarymo aiškinimas. Pasitraukus iš Lietuvos teritorijos ledynams, prasidėjo termokarstiniai reiškiniai, dėl kurių susidarė ne vienas Lietuvos ežeras. Pirmiausia tokie vandens pripildyti duburiai atsirado žemesnėse vietovėse, į kurias anksčiau plūdo ledynų vanduo. Vėliau ledynai ištirpo, ir žemė viršum jų įgriuvo. Taip formavosi vadinamoji Velnio duobė.

Dainingas miestelis Aukštadvaris garsėja aktyvia bendruomenės veikla. 70–80 metų senjorų ansamblio moterys – aktyvios miestelio seniūnės Jadvygos Dzencevičienės pagalbininkės. Jos rengia įvairias šventes, tvarko bažnyčios šventorių, savo patarimais padeda nepasiklysti jaunimui. „Kelios moterys Velykų rytą su krepšeliais traukė per miestelį. Kad nebūtų liūdna, ėjo iki bažnyčios giedodamos. Pamačiau ir pasiūliau susiburti į ansamblį. Iš pradžių rinkomės namuose, o vėliau atradau vietą repeticijoms. Dainuoja moterys dabar ne tik Velykų rytą. Dainingas mūsų miestelis. Jaunos moterys ir merginos susibūrė į „Verknės“ ansamblį“, – pasakojo buvusi bendruomenės pirmininkė, dabar aktyviąja Aukštadvario seniūne vadinama J. Dzencevičienė.

Seniūnija ir bendruomenė petys į petį sprendžia visas iškilusias problemas.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29 Virginija BARŠTYTĖ Vaikystėje ilgai ir kantriai mokėtės skambinti fortepijonu, ar nesigailite, kad tapote dainininke, o ne pianiste?

Tėvai labiau norėjo, kad tapčiau pianiste, bet aš buvau vaikas, kuris turi savo nuomonę, ir dainavimas nusvėrė. Nors mano kaip pianistės karjera puikiai klostėsi, vis viena manęs visi prašydavo padainuoti. Ir aš su malonumu dainuodavau vidurinėje, paskui Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Pagaliau dainavimas tapo mano išsigelbėjimu. Po tam tikrų išgyvenimų aiškiai suvokiau, kad būtent iš to aš turiu uždirbti pinigų.

Koks tai buvo laikotarpis jūsų gyvenime?

Kai pagimdžiau savo pirmagimę.

Buvau jaunutė, 17 metų, ir man reikėjo galvoti, kaip aš gyvensiu, iš ko.

Mama buvo rūsčiai nusiteikusi mano atžvilgiu, visa aplinka – taip pat. Ir aš turėjau susiimti, taigi panaudojau vieną savo gebėjimų, kad galėčiau prasimaitinti su dukrele. Griežta komisija mane puikiai įvertino, kai aš, pritardama pianinu, padainavau savo kūrybos dainą: „Šitą mergaitę reikia priimti, ji turi ateitį.“ Aš jiems iki šiol dėkinga, nes jie pamatė manyje tai, ko aš tada nė nenujaučiau. Per daug manyje buvo skausmo, rūpesčių. Taip prasidėjo mano muzikinė karjera Vilniuje, „Lietuvos“ viešbutyje. Ten dainavo daug žinomų atlikėjų, ir aš be galo džiaugiausi, kad patekau tarp jų, kad galėsiu užsidirbti.

Aistringa Skorpionė viską išgyvenanti giliai „Mes bėgame nuo meilės ir vėl prie jos priglundame, kai tik ji nušvinta“, – optimistiška gaida nuskamba Rositos Čivilytės žodžiai.

Gyvenote kartu su tėvais?

Taip, mūsų šeimos šūkis – mes visi kartu, kad ir kas atsitiktų. Taigi ir draugiškai, ir nedraugiškai, bet kartu.

Trijų kambarių bute – tėvai, brolis su šeima ir aš su naujagime. Mintys galvoje kalte kalė atsiskirti nuo šeimos, bandyti lipdyti savo gyvenimą dviese su mažąja.

Daug laiko praėjo, kol tą pasiekėte?

Net 3–4 metus pradirbau „Lietuvos“ viešbutyje. Aišku, naktinis darbas specifiškas, man jis labai netiko, bet privalėjau taikstytis, nes reikėjo pinigų, o jie anuomet buvo neblogi.

Tuo pat metu dalyvavau festivalyje „Vilniaus bokštai ‘87“, kur iškovojau

Kaip atsirado savitas, originalus jūsų dainavimo stilius?

Kartais pati savęs klausiu, kas tai.

Tiesiog aš dainuoju taip, kaip jaučiu muziką. Senais laikais aš klausydavausi juodaodžių muzikavimo, turėjau atradusi savo prioritetus. Man lengvai pavykdavo tai, kas būdinga juodaodžių dainavimui. Ko gero, ga-

lėčiau nugyventi gyvenimo atkarpą su jais, gal net mano kūno spalva pasikeistų (juokiasi). Rusijoje apie mane sakydavo: ji dainuoja kaip ne baltaodė. Man atrodė, kad išdainuoju muziką tiesiog savimi. Mane pastebi ir įvertina konkursuose, festivaliuose, tik Lietuvoje prašo būti paprastesnei,

Aš nenorėčiau sugrįžti į jaunystę.

Ten skauda. dainuoti, kad visi suprastų. Tada atsakau – geriau liksiu savimi. Kai radijas suka vis tą patį, kai skonis formuojamas tam tikrų žmonių... Bet aš vis tiek stipriai stoviu šiame „kontekste“, vadinasi, mano dainavimas žmonėms reikalingas.

Istorija su liūdna pabaiga

Martyno Vidzbelio nuotrauka

tykių. Taip, man tekdavo ilgokai laukti, kol ji atsitraukdavo nuo knygų, suprasti, kad namų ruoša nėra vien moterų rūpestis, bet su ja jaučiausi nuostabiai, o jos veiklumas, protas ir optimizmas mane žavėjo ir užkrėsdavo meile gyvenimui. Man sunku paaiškinti, kuo ji išsiskyrė ir kuo nepaprasta buvo mūsų meilė. Tikriausiai niekuo: buvome tik du laimingieji tarp kitų laimingų porų. Kaip ir

daugelis, stengėmės kuo geriau baigti universitetą, pasirodyti savo specialybės srityse (ir mums sekėsi). Planavome bendrą ateitį: namus, vaikus, projektus. Tačiau virš mūsų ėmė kauptis debesys.

Jai skaudėdavo galvą, bet manydavome, kad tai nuo įtampos, susijusios su diplominio darbo gynimu. Kartais paskausdavo kūną – tuomet viską nurašydavome nuovargiui. Nežinau, ar ji jau sirgo

13

Per tiek metų įsitikinau, kad vyrai lengviau gyvena nei moterys. Jie savo nuodėmes palieka už durų, mes liekame su įrodymais. Nusiviliame, vėl tikimės sutikti kitą meilę, svajojame, kad ji bus stipresnė, tikresnė... Atsigręžusi atgal suprantu, kad užčiuopus meilę ją būtina puoselėti, ji auga mūsų dėka, ji kaip gyvas organizmas, kurį reikia maitinti. Atrasti antrą puselę – didžiulė retenybė. Ir aš nežinau, ar dar noriu didelės meilės, nes labai skauda, kai ją prarandi.

Turbūt pirmoji meilė liko pati didžiausia?

Be abejo. Kartais pasakau – nelaiminga meilė, bet čia pat sudraudžiu save – kodėl nelaiminga? Aš turiu puikią dukrą, kuri man visąlaik neša tik laimę. Meilėje dalyvauja du žmonės, o kai vienas iš jų liaujasi dalyvavęs, ji žūsta. Meilės puoselėjimas – sunkus darbas, bet nieko nėra atrasta nuostabesnio už šį jausmą. Mes bėgame nuo meilės ir vėl priglundame, kai ji nušvinta. Aš taip pat ieškojau žmogaus, meilės, bet neradau. Daugiau taip ir nepatyriau tokio stipraus jausmo, kurį patyriau būdama jaunutė. Tiek daug džiaugsmo ir tiek daug skausmo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

pirmąjį Grand prix, vėliau 1990 m. „Jūrmalos“ ( Jaltoje) festivalyje tapau laureate. Po Jaltos aš kažkiek laiko gyvenau Ukrainoje, Maskvoje. Iš manęs norėjo nulipdyti naują Laimą Vaikulę arba Ani Veski, bet aš sugrįžau į Lietuvą dėl mamos, kuri susirgo vėžiu, ir labai daug laiko atidaviau ją slaugydama. Po jos mirties aš pati labai susirgau, numečiau svorio, persekiojo niūrios mintys. Sunkiai sekėsi paleisti mamą iš šio pasaulio, ir aš kokius ketverius metus išbraukiau iš savo gyvenimo – nedainavau, nors man skambino iš Rusijos: Rosita, grįžk, ką tu ten Lietuvoje darysi, blynus kepsi?

Nesu vienintelis žmogus planetoje, patyręs meilę. Bet man ji buvo išskirtinė: visiškai kitokia negu mokykliniai įsimylėjimai ir juo labiau nepanaši į vaizduojamas melodramose. Mes susipažinome viename draugų vakarėlyje. Tuo metu buvau be poros, o ji – neseniai išgyvenusi skaudų (ir paskutinį) konfliktą su tuometiniu savo simpatija, todėl bičiuliai įnirtingai bandė mus supiršti. Mus tai labai linksmino, tad paklusniai leidomės žaisti, flirtavome ir garsiai planavome savo šeimyninę ateitį. Tuomet tai buvo labai juokinga: smagiai stebėjome, kaip šiek tiek įkaitę nuo kokteilių draugai džiūgauja, sulipdę tokią idealią porą.

Nepuolėme stačia galva „kabinti“ vienas kito, tačiau po to vakaro mus ėmė sieti draugiški ryšiai: skolinomės knygas, įrašus. Žinoma, tuomet jau pagalvodavau, kad bičiuliai gal iš tiesų mane supažindino su labai šaunia mergina, jutau, kad ji galvoja tą patį. Netrukus tapome pora, ir aš niekada nei prieš tai, nei vėliau nepatyriau tokių giedrų, artimų san-

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Ar lengvai prisiderinate prie kitų savita dainavimo maniera (turiu galvoje dainavimą duetu)?

Turėjau puikų pirmą partnerį – Česlovą Gabalį. Jis nuostabiai pagaudavo, ką aš dainuosiu į priekį, ir aš jausdavau, ką jis padainuos. Tai tiesiog pojūtis. Ir tas pojūtis arba yra, arba jo nėra. Donatas Montvydas – antras žmogus, su kuriuo man gera dainuoti, dar Rūta Ščiogolevaitė, mano dukra Agneta, Jeronimas Milius.

Jūsų karjeros kulminacija – roko operos?

Miela dalyvauti projektuose, kur, be dainavimo, dar yra vaidyba, išgyvenimai. Džiaugiuosi atlikusi pagrindinius vaidmenis miuzikluose: Kurto Vailio „7 mirtinos nuodėmės“ ir Bertolto Brechto bei Kurto Vailio „Trijų grašių opera“ (režisuota Jono Vaitkaus, pastatyta Klaipėdos muzikiniame teatre).

Karjera klostėsi puikiai, o meilė? tuomet, kai skųsdavosi nedideliais negalavimais. Diagnozė paaiškėjo tik tada, kai kartą jai staiga pasidarė labai bloga.

Iškviečiau greitąją – Ingą išvežė į ligoninę. Žodis „leukemija“ mus išgąsdino, bet vis tiek jautėmės jauni ir stiprūs: stengėmės net neleisti sau pagalvoti, kad mums nepavyks ligos nugalėti. Žinoma, buvo sunku: ji kentė skausmus ir gyvenimo ligoninėje nepatogumus, aš kankinausi matydamas jos kančią, tačiau tikėjimo nepraradome. Gydytojai kalbėjo, kad būtinas donoras, raginau visus draugus bei pažįstamus stoti į donorų gretas. Kai kurie iš jų išgelbėjo gyvybes kitiems. Laukėme, kada atsiras donoras, galintis padėti Ingai... Bet stebuklas taip ir neįvyko.

Niekada anksčiau, išvydęs raginimus tapti kaulų čiulpų donoru, nesusimąstydavau, kiek daug tai gali reikšti sergantiems žmonėms. Manydavau, kad tokios bėdos ištinka nebent sveikatos netausojančius nelaimėlius, turinčius žalingų įpročių, neapgalvotai švaistančius gyvenimą. Bet štai man teko susidurti su liga iš arti: mačiau pamažu gęstančias akis, lėtai ir skausmingai atsisveikinau su ka-

Energijos jums, rodos, niekada netrūko?

Mano zodiako ženklas – Skorpionas, tad esu aistringa, išgyvenanti giliai, nuo iki. Negaliu slėpti, vyrai supa mane, jų netrūksta, bet aš vis dairydavausi žmogaus, norėdama užglaistyti savo žaizdas, o tai, be abejonės, nepasiteisindavo. Dar ir profesija specifinė, reikalaujanti jausminio pagrindo. Tai kartais skrodžia kiaurai, o kartais leidžia pabėgti į visišką tylą.

Menininkai – prieštaringos asmenybės, ieškančios spalvų, dinamikos. Jei vyrui dvi savaites buvo gera šeimoje, trečią savaitę geriau su meiluže, o paskui – vėl grįžimas namo... Tokie bastūnai man nepatinka.

Ar tai reiškia, kad esate viena šiuo metu?

Viena. Aprimau. Gerbėjai nedingo, tačiau aš nesu tokia imli, man jau neįdomu išgyventi tas pačias klaidas ir tikėtis laimingo rezultato. Aš nenorėčiau sugrįžti į jaunystę. Ten skauda.

Dabar viskas brandžiau, sėsliau, patogiau, dabar gera neskubėti, rinktis.

Tai – branda, atokvėpis. daise linksma ir gražia mergina, kuri ką tik pradėjo įgyvendinti didžiuosius gyvenimo planus, buvo gabi ir veikli specialistė (tai ne tik mano nuomonė), kuri būtų tapusi motina, verta laimės.

Dabar jos tiesiog nebėra. Aš nesu vienintelis žmogus šioje Žemėje, patyręs skaudžią netektį. Mačiau šalia daugybę tokių: vieni žmonės pagydavo nuo vaistų, kitus išgelbėdavo operacija, kai kurie mirė, nesulaukę donoro. Tarp jų buvo ir jaunuolių, ir pagyvenusių žmonių – tik nė vieno, kuris nenorėtų gyventi ar nebūtų kam nors labai svarbus. Daug jų tiesiog tyliai užgeso, nors galbūt po jų palatos langais vaikščiojo žmonės, galintys būti donorais.

Jie tiesiog to nežinojo, kaip nežinojau aš, kad mes galime padėti kitiems. Neseniai Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyko akcija-koncertas GYVENTI NEGALIMA MIRTI, skirta kaulų čiulpų donorystei skatinti. Labai džiaugiausi, kad atsirado tokia iniciatyva. Dalyvauti šiame judėjime nieko nekainuoja, bet gal būtent Jūs išgelbėsite kieno nors Ingą.

Džiugas L.

14

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Kelionės

Gerlacho kalnas – ne kiekvienam

Atostogos Slovakijos kalnuose – atgaiva sielai

Autorės nuotraukos

Slovakiją myli ne tik slovakai, kurie sudaro apie 85 proc. šalies gyventojų, bet ir visi į ją atvykę svečiai – turistai, alpinistai. Meilę šiam kraštui, be abejonės, lemia kalnai.

Virginija BARŠTYTĖ

Srauni upė kvietė pirmyn Pažintį su kalnais pradėjome nuo Žemųjų Tatrų. Tai 80 km ilgio kalnų grandinė centrinėje Slovakijoje, kurią supa vaizdingi Vah ir Hron upių slėniai. Visa tai yra Žemųjų Tatrų Nacionalinio parko (NAPANT) teritorijoje. Todėl išsyk buvome perspėti, kad už mažiausios gėlytės nuskynimą gresia didelė bauda. Kad slovakai stropiai paiso įstatymų ir išties baudžia stipriai bei skaudžiai, esame girdėję ne vieną pasakojimą.

Pirmas mūsų maršrutas Žemųjų Tatrų nacionaliniame parke „Slovianskij Raj“ driekėsi Hornad upės kanjonu. Prie pat trasos, dar neįžengus į mišką, kelią pastojo tenykščių gyventojų – romų – pulkeliai. Apskurę juodi čigoniukai drąsiais užkariautojų šūksniais reikalavo išmaldos, kvietė užeiti į palaikes trobeles, piktai barėsi, keikėsi... Patyrę mūsų kalnų vadai griežtai perspėjo: vienintelė reakcija į juos – jokios reakcijos.

Hornad upės kanjonas pasitiko šlapiais po lietaus uolų akmenimis.

Jais einant slydo kojos, eiti kliudė išvirtę medžiai, bet srauni, vingiuojanti upė kvietė pirmyn, ir keliaujantieji lyg žaidimų ištroškę vaikai suposi ant kabančių tiltų, įsikibę grandinių ropštėsi akmenimis aukštyn.

Atgauti prarastas jėgas Žemuosiuose Tatruose galima plaukiojant ar tiesiog mirkstant šilto požeminio vandens baseinuose. Arba nuplaukti upe kokius 10 km plaustu. Į Žemuosius Tatrus užsukama ir dėl populiarių Chopok bei Dumbier apžvalgos aikštelių (beje, 2 043 m Dumbier – tai aukščiausia Žemųjų

Tatrų viršukalnė). Iš čia atsiveria unikalūs vaizdai į kalnuotas apylinkes.

Aukštieji Tatrai primena Alpes Aukštieji Tatrai – tai aukščiausia Karpatų kalnų dalis, priklausanti Slovakijai ir Lenkijai. Savo panorama, aukštomis viršūnėmis su nedideliais sniego ploteliais šie kalnai primena Alpes. Kartais Aukštieji Tatrai dar vadinami mažiausiu (plotu, bet ne aukščiu) kalnynu pasaulyje. Pagrindinė šių kalnų grandinė yra 27 km ilgio. Bendras Aukštųjų Tatrų masyvo ilgis iš vakarų į rytus yra apie 65 km.

Aukščiausios Aukštųjų Tatrų viršūnės: Gerlachas (Gerlachovsky štít – 2 655 m), Lomnicky štit (2 632 m), Ladovy štit (2 627 m), Pyšny štit (2 623 m).

Tačiau bene žinomiausi ir populiariausi kalnai yra Rysy viršukalnė (2 499 m), esanti šalia Slovakijos ir Lenkijos sienos (tai yra aukščiausia Lenkijos viršūnė), ir status Slavkovsky štit kalnas (2 452 m).

Kopdami į vieną iš gražiausių kalnų – Rysy, netoli Popradske ežero, informacinėje lentoje perskaitėme, kaip galėtume pradžiuginti Rysy kalne esančios chatos šeimininkus. Savanoriams siūloma iki trobelės užnešti maišelį anglių arba rąstą. Užnešusieji 5 kg maišelį anglių pretenduoja į nemokamą puodelį „Šerpų“ arbatos, o už 10 kg rąstą galima pelnyti ir nešiko sertifikatą. Tik mūsų grupelėje savanorių neatsirado...

Vakarais prie simbolinio laužo valgydami pačių išsivirtą turistinę košę ir gėrėdamiesi toli stūksančiais kalnais nedrąsiai pasvajodavome, koks nuostabus vaizdas turėtų atsiverti nuo aukščiausiosios Tatrų viršukalnės Gerlacho. Šiam kalnui (2 654,4 m), kuris yra pačiame Tatrų nacionalinio parko centre, aukščiu neprilygsta jokia kita viršukalnė Slovakijoje. Gerlachas išsiskiria Tatrų panoramoje, nes pietiniame šlaite turi daubą, kurią kadaise suformavo ledynas. Neatsitiktinai XVIII a. vokiečių žemėlapyje kalnas buvo pavadintas Katilu.

Savarankiškai kopti į Gerlacho viršūnę leidžiama tik Tarptautinės alpinizmo organizacijų sąjungos nariams. Kiti keliauja su vietiniais kalnų vedliais. Dauguma kalnų vedlių lydi mažas grupeles (ne didesnes kaip keturių žmonių) nuo kalnų viešbučio „Sliezsky dom“ pro Kvetnicos bokštą aukštyn, o nuo viršūnės leidžiasi į Batizovskos slėnį. Šiame maršrute yra įtvirtintų metalinių strypų ir grandinių, kurios padeda kopti. Vis dėlto tik vietiniai vedliai žino teisingiausius kelius ir geba užtikrinti grupės saugumą. Į Gerlacho viršūnę kopti geriausia liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuomet Tatruose būna daugiausia giedrų dienų, uolos sausesnės. Esant geram orui, galima pasigėrėti neregėto grožio gamtovaizdžiu ir išvysti kitur rečiau sutinkamų gyvūnų.

Pagerbti ir žmonės, ir kalnai Gaila, autentiškų kalnų namelių – vadinamųjų chatų, beveik nelikę – tai sudegusios, tai šiaip sunykusios, tačiau beveik visos atstatytos pagal senovines tradicijas. Jose ne tik galima atsikvėpti ar įsikurti ilgesniam laikui, bet ir paskanauti nacionalinių valgių.

Tradiciniai slovakų valgiai – bulvių kukuliai su sūriu iš avių pieno ir kopūstų sriuba su dešra. Dar ragavome česnakinės sriubos, upėtakio, guliašo, taip pat mums įprastos skrudintos duonos su sūriu.

Slovakų turtai – po žeme Vienos populiariausių lankytinų vietų Slovakijoje – požeminiai urvai. Štai šiaurės rytuose esantis Belianska Jaskyna urvas siūlo 1,3 km ilgio pože-

minę trasą. Iš pradžių kilome į aukštą kalną ir tik paskui leidomės į urvus, kuriuose akį džiugino pasakiški stalagmitų ir stalaktitų dariniai, požeminės upės, ežerai ir kriokliai, galerijos, grotos ir ledo karalijos.

Belianskos urvas žymus dar ir tuo, kad turi puikią akustiką. Čia vadinamojoje Muzikos salėje rugpjūčio mėnesį rengiami koncertai. Deja, fotografuoti urvuose neleidžiama. Už nepaklusnumą grėsė ne tik baudos, bet ir fotoaparato „vidurių“ konfiskavimas.

Nori paveikslėlio – atverk piniginę, pirk atviruką ar kitą suvenyrą su stalaktitų ar stalagmitų figūromis. Šioje už Lietuvą plotu gerokai mažesnėje šalyje yra per 5 000 urvų – ir jie ne visi ištyrinėti. Visoje Slovakijoje lankytojams pritaikytų urvų tėra apie 15.

Netikėtas atradimas laukė mūsų Popradske Pleso rajone. Prie išvaizdingos chatos, skaidraus ežero pašonėje, yra simbolinės Tatruose žuvusių alpinistų kapinės.

Pasivaikščioti jose iš tolo kviečia aukštas, medinis, slaviškais raštais išmargintas kryžius. Tokių kryžių kapinaitėse – ne vienas, o prie akmenų pritvirtintose lentelėse – žuvusiųjų vardai.

Senas tarnautojas, su kuriuo susipažinome čia esančioje koplytėlėje, patikino, jog kapinaitėse pagerbta iki 450 žmonių, žuvusių Tatruose.

Kalnų apsuptyje, tyloje ir ramybėje iš tiesų buvo galima pajusti nesumeluotą gyvųjų pagarbą žuvusiesiems. Ir ne tik jiems, bet ir jų išskirtinei meilei – meilei kalnams.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(rugsėjo 13–19 d.)

Avinas atsidurs darbų sūkuryje, kur laukia daugybė įdomių projektų ir pasiūlymų. Nesigriebkite visko iškart. Pasirinkite tuos, kurie, jūsų manymu, perspektyviausi. Tikslus veiksmų planavimas padės juos realizuoti. Nepamirškite rūpintis savo sveikata.

L

G

M

Dvyniai kitą savaitę turėtų rasti laiko savo profesinėms žinioms gilinti.

Patirtis, kurią sukaupsite artimiausiomis dienomis, labai pravers ateityje.

Kita savaitė taip pat bus labai sėkminga tiems, kurie svajoja apie karjerą. Svarbiausia – venkite konfliktų darbe.

H

Vėžio laukia visais atžvilgiais vaisinga savaitė. Seniai atidėliotos derybos bus sėkmingos. Čia reikėtų būti ypač atidiems ir neleisti, kad emocijos užgožtų protą. Jūsų ūmumas tik pakenktų, todėl tvardykitės. Namuose nudžiugins malonus susitikimas su giminaičiais, kurių seniai nematėte.

I

Liūtą kitą savaitę sėkmė lydės visur kur, todėl daugelis jums aktualių klausimų bus sėkmingai išspręsta. Pasitelkite visą savo žavesį ir komunikabilumą, kad pasiektumėte užsibrėžtą tikslą.

J

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Barupė. Avys. Aula. Likote. Tįso. Pačiam. Sija. Ožka. Plėšiku. Ergas.

Taksas. Vada. Tara. Eilė. Marš. Marksas. Baltiniai. Erika. Šasi. Otava. Nasau.

Koma. Aidas. Mg. Katė. Ainis. Sakai.

Horizontaliai: Pasaka. Abaka. Keras. Sulips. Šlikė. Pialas. Tėkmės. Mioma. Antai. Atsiveria. Sveika. Kavai. Judesiais. Asta. Esenas. Asorti. „Rasa“. Buožgalvis.

Karė. Kama. Barasa. Saugi.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ANYKŠČIAI. Horizontaliai: 1. Ačiū; 4. Vingis; 8. Keistas; 10. Spanguolės; 11. Engimas; 14.

Garbei; 15. Blėka; 16. Namie; 18. Nusėda; 20. Uodai; 24. Dosni; 25. Taika; 26. Kovingas; 28. Ant; 29. Dar; 34. Turinas; 35. Du; 36. Naganas; 38. Kasa; 40. Kol; 41. Kietakaktis; 43. Arba; 44. Artistė.

Vertikaliai: 1. Akmenė; 2. Česnakas; 3. Ūsai; 4. „Vaga“; 5. Gelmė; 6. Idėja; 7.

Susisiekimas; 9. Suspenduoti; 12. Gigantas; 13. Meras; 17. Baudžiauninkas; 19. Maskaradas; 21. Olandas; 22. Daigai; 23. Rio; 27. Varna; 30. Nugriebė; 31. Žinyba; 32. Pasaka; 33. Sukaustė; 37. Šaltis; 39. ETA; 42. Kur.

Pateiktus skaičius surašykite į brėžinį.

Atsakymas – penkių skaičių iš pažymėtų langelių suma.

5 skaičiai 00210, 03339, 10709, 15446, 18840, 19200, 34318, 39570, 39680, 42870, 45331, 46491, 48532, 61811, 70707, 71318, 76148, 78241, 89194, 93025 6 skaičiai 100336, 229306, 672888, 800911 7 skaičiai 1009415, 1034429, 1113949, 1840520, 1937809, 2016100, 2134751, 2503666, 2610015, 2719697, 2830085, 2888417, 2934581, 3171398, 3650026, 4094471, 4172280, 4402539, 4862305, 5054513, 5526109, 5613022, 5620720, 6219348, 6745894, 7411591, 8080711, 9290299, 9656982, 9744516, 9829410, 9849527, 9887944 8 skaičiai 08311321, 14808036, 32178313, 77071301 9 skaičiai 183932667, 185300640, 253610437, 358495000, 485350668, 519878445, 775914733, 800293231, 900332081, 993042541 Atsakymas – kitame GK numeryje.

Svarstyklės kitą savaitę neturėtų imtis kelių darbų iškart. Pasirinkite tai, kas jums dabar svarbiausia, ir skirkite tam visas savo jėgas bei laiką. Artimiausiomis dienomis bus galimybių gerokai išplėsti savo akiratį. Nesidrovėkite taikyti įgytų žinių praktikoje.

F

Jautis kitą savaitę bus kupinas energijos ir gerai nusiteikęs. Tapsite dėmesio centru tiek darbe, tiek namuose.

Toks optimizmas padės pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Bet nepamirškite, kad esate visų matomi, todėl neturite teisės suklysti.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Mergelė netrukus gali gauti įdomių vyresnybės pasiūlymų. Tai bus kažkoks naujas projektas, kur jums skiriamas svarbiausias vaidmuo. Jums suteikiama puiki galimybė pasiekti naujas profesines aukštumas. Patikėkite savo jėgomis, tuomet niekas nesutrukdys žengti į priekį.

Skorpionas gali tikėtis sėkmės daugelyje sričių. Aplink jus pagaliau susidarys taikos ir santarvės atmosfera. Verslininkai be ypatingų pastangų pašalins visas kliūtis ir realizuos neseniai pasirašytą sutartį, o gal netgi sudarys naujų, rimtesnių kontraktų. Šaulys kitą savaitę turės daug buitinių rūpesčių. Jums teks ruoštis priimti svečius, iš pagrindų tvarkyti būstą ar net keisti jo interjerą.

N

Ožiaragis neturėtų pasiduoti kitų įtakai ir leisti, kad kas nors lemtų jo likimą. Neužkraukite visų problemų ant artimų ir pažįstamų žmonių pečių. Jūs galite savarankiškai jas išspręsti. Jūsų laukia įdomūs laikai, kupini nepaprastų įvykių, tad kaupkite jėgas.

O

Vandenio finansinė veikla kitą savaitę bus gana sėkminga. Pirmosiomis jos dienomis turėtų būti pervesta didelė pinigų suma. Būkite atidūs įformindami dokumentus ir pasirašydami įvairias sutartis. Be to, dabar niekam neskolinkite pinigų.

P

Žuvims būtų naudinga per ateinančias septynias dienas iki minimumo apriboti visus kontaktus, o atsitiktinių pažinčių vengti kaip ugnies. Priešingu atveju jūsų laukia nestabilumas – tiek materialinėje sferoje, tiek asmeniniame gyvenime. To galima lengvai išvengti atšaukus visus numatytus susitikimus.

16

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

TV programa LTV2

Rugsėjo 13, pirmadienis

„Komisaras Reksas“.

„Seklys“.

„CSI Majamis“.

Kung fu išmintis.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Atžalos“.

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k.).

14.15 Savaitė.

14.45 Klausimėlis (k.).

15.00 Trembita.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 LTV naujas sezonas. „Tai, kas svarbiausia“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 Sporto panorama.

22.45 Pasaulio panorama.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 „Super KK2“ (k.).

Infošou.

10.00 Romantinė komedija „Sklinda gandai“ (k.)

(2005 m., JAV, Australija). (N-7) 12.00 „Neišgalvoti gyvenimai“ (k.).

Gyvenimo būdo laida.

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.25 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.40 Misija: darbas.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Veiksmo f. „Seklys“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.25 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.20 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Nuotykių komedija „Šuo policininkas“ (k.) (1995 m., JAV).

13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.00 Animac. serialas „Bakuganas“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-14) 24.00 „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 1.55 Kriminalinis serialas „Andželos akys“.

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 „Juokingiausi žmonės ir gyvūnai“ (k.).

7.40 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna! (k.)

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Savaitgalis Zioderholme“ (k.).

(2007 m., Vokietija).

(N-7) 14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.00 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna!

17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Spąstai.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Hanibalas: Pradžia“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, JAV).

(N-14) 23.30 Žinios.

24.00 Nepatvirtinta diagnozė. (k.).

(N-7).

1.00 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 1.30 Žvejų mūšis (k.).

2.00 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Kuluarai (k.).

12.15 Gražiausios „Dainų dainelės 2010“ akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.50 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.15 Sveikinimų koncertas.

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Miesto kodas (k.).

18.50 Savaitė.

19.15 Nuo Merkinės iki Paryžiaus.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 Detektyvinis serialas „Puaro“.

22.05 Tūkstantmečio akimirkos.

22.20 Žmonės kaip žmonės.

23.00 Čiurlionio kodas (2 laida).

23.50 Panorama.

0.35 Simfoninis tango su Ieva Prudnikovaite.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.).

10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“.

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

18.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Rugsėjo 14, antradienis

„Dingę“.

„Neįtariamasis“.

„Žvilgsnis į ateitį“.

„Ką daryti?“

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Atžalos“.

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Gražiausios „Dainų dainelės 2010“ akimirkos (k.).

14.00 Sporto panorama (k.).

14.30 Pasaulio panorama (k.).

15.00 Vilniaus albumas.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pinigų karta.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.).

9.30 FTB (k.).

10.20 Valanda su Rūta (k.).

12.00 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou.

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Neišgalvoti gyvenimai.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Premjera.

Kriminalinis trileris „Neįtariamasis“ (2004 m., JAV).

(N-14) 0.40 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.35 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Lietuvos talentai 2010 (k.).

12.15 Akistata (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.00 Animac. serialas „Bakuganas“.

14.30 Animac. serialas „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Žvilgsnis į ateitį“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-14) 24.00 „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 1.55 Kriminalinis serialas „Andželos akys“.

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.40 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna! (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas III“ (k.).

14.30 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.00 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna!

17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (2000 m., JAV). (N-7) 22.55 Žinios.

23.25 Trileris „Hanibalas: Pradžia“ (2007 m., D. Britanija, JAV).

(N-14) 1.40 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Žodžių kišenė.

11.50 Tūkstantmečio akimirkos.

12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Tradicijos. Lietuvių tradicinė kultūra Vašingtone (1, 2 d.).

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 Fantastinis serialas „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

21.00 Būti tyloje.

S. Deva Sargo Vilniuje.

1993 m.

21.35 Akimirkos su Jonu Meku.

22.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Godą Ferensienę.

23.00 Čiurlionio kodas (3 laida).

23.50 Panorama.

0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.)

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Elzė iš Gilijos“.

23.15 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

23.35 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou.

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt. (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 „Svieto lygintojai“ (k.)

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou.

21.30 Siaubo trileris „Klyksmas“. (N-14) 23.40 Komedija „Baubai“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

18.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Komedija „Naujokė“.

(N-7).

22.55 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

23.15 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Tavo augintinis (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou.

21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona“– „Panathinaikos FC“.

23.40 Komedija „Pirmakursio orientacija“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

11.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.25 Liuks! Muzika.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Baladės.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. “Machine head“.

14.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

16.55 Liuks! Muzika.

18.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

20.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.45 10.15 11.00 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

24/7. (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) „Šiandien kimba“.

Laida žvejams.

Pagaminta Lietuvoje (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Griūk negyvas! (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) Kas tu toks?

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. R.Tagorė.

LR himnas.

12.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika.

18.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Skonio reikalas (k.). „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gamta – visų namai.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

21.03 Ant svarstyklių.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. D.Saukaitytė.

22.58 LR himnas.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

LTV2

Rugsėjo 15, trečiadienis

Teisė žinoti.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 14.15

15.00 15.15 16.15 17.05 18.15

18.45 19.45 20.25 20.30 21.15 22.04 22.05 22.15 23.15 23.30

Labas rytas. „Namelis prerijose“. „Atžalos“.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. „Haris ir Hendersonai“.

Sveikinimų koncertas (k.).

LTV naujas sezonas. „Tai, kas svarbiausia“ (k.).

Rusų gatvė. „Kaprio sala“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) „Senis“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Komisaras Reksas“. Žurnalisto tyrimas.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Teisė žinoti.

Loterija „Perlas“.

Teisė žinoti. „24 valandos“.

Vakaro žinios. „Las Vegasas“.

(N-7)

„Ties riba“.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.). (N-7) 9.30 Abipus sienos (k.).

10.20 2 minutės šlovės (k.).

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“ (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Žvaigždžių klubas.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

23.40 „Mentalistas“ . (N-7) 23.40 Premjera. Serialas „Ties riba“. (N-14) 0.35 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.30 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

Dar pažiūrėsim...

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.45 11.35 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.55

Teleparduotuvė. „Tikrieji pabaisos“. „Simpsonai (k.). (N-7) Komedija „Na ir kas“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“.

Drama „Naisių vasara“. (N-7) „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.).

Prieš srovę (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) Komedija „Auklė“.

Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

Animac. serialas „Bakuganas“.

Animac. serialas „Avataras“. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“.

(N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) TV3 žinios.

Drama „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) „Dar pažiūrėsim...“ (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Drama „Psichiatras“. (N-14) „CSI Niujorkas“.

(N-14) „Herojai“. (N-14) „Ryklys“. (N-7).

Kriminalinis serialas „Andželos akys“.

(N-14)

„Žaidimo pabaiga“.

6.45 Televitrina.

7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.40 H. Vaitiekūnas.

Geriau nebūna! (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (k.). (2004–2008 m., Rusija). (N-7) 14.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.00 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna!

17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Žaidimo pabaiga“ (2006 m., Vokietija, JAV, Kanada). (N-14) 23.00 Žinios.

23.30 Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (k.).

(2000 m., JAV). (N-7) 1.10 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Amžių šešėliuose (k.).

12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

13.10 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Mūsų miesteliai. Luokė.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Ūdrų gynėjas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Europiada. Kelias į Lietuvą.

21.20 Teatras.

21.55 Nidos ekspresija.

22.30 Kūrybos metas.

23.00 Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama.

0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“.

16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 16, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

„Kol jos nebuvo“.

„Herojai“.

„Draugų ratas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Atžalos“.

11.00 Forumas.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 LTV vasaros koncertai (k.).

14.45 Aerodromas (k.).

15.00 Menora.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pagaminta Kinijoje.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Mūsų dienos – kaip šventė.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Detektyvinis veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.). (N-7) 9.30 Nuo... Iki... (k.).

10.20 „Lietuvos diena (k.). Muzikinis šou.

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios.

19.06 Ūkiškas požiūris.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

22.43 Premjera.

Kriminalinis trileris „Kol jos nebuvo“ (2008 m., JAV).

(N-14) 0.20 „Terminatorius“.

(N-7) 1.15 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.30 „Muzikos čempionų taurė“ (k.). Muzikos šou.

13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 Animac. serialas „Bakuganas“.

14.30 Animac. serialas „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Herojai“. (N-14) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 1.55 Kriminalinis serialas „Andželos akys“.

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.40 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna! (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Serialas „Šnipų žaidimai“ (k.). (N-7) 14.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.00 H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna!

17.40 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Detektyvas „Draugų ratas“ (1995 m., JAV). (N-14) 22.55 Žinios.

23.25 Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010 (k.). Utena.

0.45 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.15 Tauro ragas (k.).

1.45 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Gyvos dainos festivalis „Aš toks vienas...“ (2 d.).

13.00 Kūrybos metas (k.).

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Teisė žinoti.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai.

20.40 Tūkstantmečio akimirkos. Kauno prieplaukų ir laivybos istorija (k.).

20.55 „Žemė – 2“.

22.30 Stilius.

23.00 Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama.

0.35 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 Dok. serialas „Gamtos vaikai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Prezidento sprendimas“. (N-7) 23.30 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

23.50 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezistentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. Miucheno „FC Bayern“– „AS Roma“.

23.40 Veiksmo f. „Barbė“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Atsiliepk dainoj.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Kautynės mažajame Tokijuje“.

(N-14) 22.30 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

22.50 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou. (N-7) 23.50 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezistentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezistentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f. „Merkurijaus kodas“.

(N-7) 23.40 Kriminalinė drama „Jaunieji amerikiečiai“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

11.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata. Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

13.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

19.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Ekovizija.

Kas tu toks?

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Palilionis.

22.58 LR himnas.

11.25 Liuks! Muzika.

12.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika.

18.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.18 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Skonio reikalas (k.). „Mitų griovėjai“.

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios.

Kaimo diena.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

Maironis.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugsėjo 17, penktadienis

Duokim garo!

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.15 14.00

14.25 15.00 15.15 16.15 17.05 18.15

18.45 19.00

20.25 20.30 21.15 22.04 22.06 23.00

Labas rytas. „Namelis prerijose“. „Atžalos“.

Akiračiai. „Haris ir Hendersonai“.

Pinigų karta (k.).

Pagaminta Kinijoje (k.).

Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). Žurnalisto tyrimas (k.).

Vilniaus sąsiuvinis. „Kaprio sala“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) „Senis“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Klausimėlis.

Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Duokim garo!

Loterija „Perlas“.

Duokim garo!

Trileris „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ (2007 m., JAV). (N-7)

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

TV programa

„Tamsos miestas“.

„Paskutinės atostogos“.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2. (N-7) 9.30 Kviečiu šokti (k.).

13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

15.00 „Deiviso taurės“ teniso rungtynės.

Lietuva–Slovėnija.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 Serialas „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 „Lietuvos daina“.

Muzikinis šou.

21.10 Premjera. Komedija „Tai bent mamytė!“ (2008 m., JAV). (N-7) 22.55 Premjera.

Romantinė komedija „Suvedžiotas“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.35 Kriminalinis trileris „Tamsos miestas“ (1998 m., Australija, JAV). (N-14)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Šok su manimi.

2010 (k.).

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 Animac. serialas „Bakuganas“.

14.30 Animac. serialas „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 „Muzikos čempionų taurė“.

Muzikos šou.

20.45 Romantinė komedija „Tavo, mano ir mūsų“ (2005 m., JAV).

22.25 Nuotykių komedija „Paskutinės atostogos“ (2006 m., JAV).

(N-7) 0.35 Nuotykių komedija „O, broli, kur tu?“ (2000 m., JAV, D. Britanija, Prancūzija). (N-7)

9.00 11.35 13.30 14.00 15.00 15.55 16.25 16.55 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45

„Samdinys“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00

12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 21.00 23.05 0.25

1.30

Televitrina.

Spaudos apžvalga. Žvejų mūšis (k.).

Ekstrasensų mūšis.

(N-7) „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) Komedija „Šunys turi trumpas kojas“ (k.). (2006 m., Vokietija). (N-7) Televitrina.

Ką daryti? (k.).

Spaudos apžvalga (k.).

H.Vaitiekūnas.

Geriau nebūna! (k.).

Ekstrasensų mūšis.

Pramogos po pamokų. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“.

Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“.

Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas. Žinios.

Geras filmas.

Trileris „Samdinys“ (2006 m., JAV). (N-14) Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010. Zarasai.

Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (2004–2008 m., Rusija).

Bamba. (S)

20.15 21.15 23.00 23.50 0.35

Labas rytas.

Muzikinė utopija. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Teisė žinoti.

Idėjų metas.

Nidos ekspresija (k.).

(K)laidelė.

Akiračiai. „Neįtikėtinos istorijos“.

Mokyklos langas.

Gimnazistai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Krašto garbė (k.).

Senas geras kinas.

Komiška drama „Čirvų karalius“. (N-7) Čiurlionio kodas.

Panorama.

Tango vakaras Vilniaus mažajame teatre.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Gamtos vaikai“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Deiviso taurės” teniso rungtynės. Lietuva– Slovėnija. Tiesioginė transliacija.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Volanderis“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 18, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 12.40 15.40

„Skafandras ir drugelis“.

„Laukinė širdis“.

„Pamergė“.

Nepatvirtinta diagnozė.

8.00 Kelias.

8.15 Gimtoji žemė.

8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

9.00 „Paslapčių sodas“.

9.30 Animac. nuotykių serialas „Atgal į ateitį“.

10.00 Linksmoji šeimynėlė.

10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.00 Dok. f. „Nuskendęs pasaulis“.

13.00 Našlių pakrantė.

2006 m.

13.30 „Komisaras Montalbanas“. (N-7) 15.30 Gamtos patruliai.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.00 Kine kaip kine.

18.30 „Geltonų plytų kelias“. TV muzikinė pasaka.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Biografinė drama „Skafandras ir drugelis“ (2007 m., JAV, Prancūzija).

(N-7) 23.05 Veiksmo trileris „Atominis viesulas“ (2002 m., JAV).

(N-14)

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 Animac. serialas „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“.

8.35 „Betmenas“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Premjera „Misija „Pelėdos“.

11.40 Komedija „Maža aukščiausioji lyga“ (1994 m., JAV).

13.55 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ateities Lietuva“.

Diskusijų laida.

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Kviečiu šokti.

23.00 Veiksmo trileris „Bebaimis“ (2000 m., JAV). (N-7) 1.00 Snobo naktis.

Komedija „Neatsilikti nuo Steinų“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 Animac. serialas „Smalsutė Dora“.

7.30 „Vėžliukai nindzės“.

8.00 Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Skola tėtušiui“ (1994 m., JAV).

12.10 Nuotykių f. „Mažojo indėno nuotykiai“ (1997 m., Kanada).

14.45 Komedija „Rembo sūnus“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, Vokietija). (N-7) 16.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

17.10 „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim (k.).

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Šok su manimi 2010.

22.30 Drama „Nepadorus pasiūlymas“ (1993 m., JAV).

(N-14) 1.05 Trileris „Pamergė“ (2004 m., Prancūzija, Vokietija, Italija).

(N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.).

8.00 Gimnazistai.

9.00 Autofanai.

9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 „Pasaulis pagal lietuvius“.

Gyvenimo būdo žurnalas.

11.30 Kung Fu akademija.

(N-7) 12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 13.10 Melodrama „Sunku patikėti meile“ (2007 m., Indija).

(N-7) 15.35 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.15 Mano šaunioji sodyba (k.).

17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 21.20 Veiksmo f. „Nostradamas“ (2000 m., JAV, Kanada). (N-14) 23.05 Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Italija, Vengrija).

(N-7) 1.10 Bamba. (S)

16.10 16.40 17.05 17.30 18.05 18.30 19.25 21.45 22.35 23.50 0.20

Šventadienio mintys.

Krikščionio žodis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka.

Spektaklis „Įstabioji Šekspyro Romeo ir Džiuljetos istorija“.

Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai.

2005 m.

Gamtoje. „Sala tarp dviejų vandenynų“.

Tapatybės labirintai (k.).

Lietuvininkų kraštas.

Pinigų karta.

Europiada.

Pasaulio dokumentika. „Ūdrų gynėjas“. 2006 m.

Filmo-operos „Rigoletas“ Mantujoje“ premjera.

Muzikos atmintis.

M.K.Čiurlionis. Vargonų muzika (2 laida).

LTV aukso fondas. Vaid. f. „Žalčio karūna“.

Panorama.

Trileris „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (k.).

11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

12.35 „Ogis ir tarakonai“.

13.00 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.30 Teleparduotuvė.

14.00 „Deiviso taurės” teniso rungtynės. Lietuva– Slovėnija. Tiesioginė transliacija.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

22.50 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

23.10 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7) 0.10 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezistentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo f. „Angelas“.

18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Naša Raša“. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) 22.30 Trileris „Išlikusi gyva“.

(N-14) 23.30 Veiksmo f. „Pretendentas 2001“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

10.00 Liuks! Mmuzika.

12.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

16.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Humoro serialas „Liežuvautoja“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Ryžtingasis Džeksonas“. (N-14) 22.55 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

23.15 Nuotykių f. „Vikingų sagos“. (N-14)

TV6

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 23.50

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Romantinė komedija „Teismas ir klaida“.

(N-7) Reporteris.

20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai.

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė.

22.58 LR himnas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.50 Liuks! Muzika.

18.05 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

19.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.20 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.40 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.10 Roko klasikos albumai.

Dok. f. The black album“.

Lietuvos ryto TV

9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt.

10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos.

14.00 Jokių kliūčių! (k.).

(N-7).

15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Eureka“. (N-7) 19.00 Komedija „Peliukas Stiuartas Litlis“.

20.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

21.00 Aukščiausia pavara.

22.00 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“.

(N-14) 23.00 Drama „Herojai“.

24.00 Parodijų komedija „Buduarinis skaitalas“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.50 Liuks! Muzika.

12.15 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The black album“.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

12.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

14.30 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

16.00 Liuks! Muzika.

18.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

20.20 Liuks! Muzika.

22.40 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.05 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.30

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45 21.03 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Komedija „Valdybos pirmininkas“ (k.). (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Skonio reikalas.

Dok. serialas „Megakonstrukcijos.

Aukso vartų tiltas“.

Dok. serialas „Sutverti žudyti. Vandenynas“.

(N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Kriminalinė drama „Greitkelis“. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Bitininkas: Mirusiųjų diena“. (S)

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Kubilius.

22.58 LR himnas.

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

LTV2

Rugsėjo 19, sekmadienis

„Nekalti balsai“.

„Oušeno dvyliktukas“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Vaikų populiariosios muzikos festivalis „Mes – pasaulis“.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai.

Tikros istorijos“.

13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas.

17.00 Klausimėlis.

17.15 Septynios Kauno dienos.

18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.10 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (2 laida).

23.00 Elito kinas. Karo drama „Nekalti balsai“ (2004 m., Meksika, JAV, Puerto Riko). (N-14)

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“.

8.35 „Betmenas“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Premjera.

Nuotykių f. šeimai „(Re)Animuotieji“ (2006 m., JAV).

11.35 Komedija „Policijos akademija 5.

Užduotis Majamio pakrantėje“ (1988 m., JAV).

13.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

13.50 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Teleloto.

18.41 Ūkiškas požiūris.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

21.30 Premjera.

Veiksmo f. „Gimęs sukelti pragarą“ (2010 m., JAV).

(N-14) 23.30 Kriminalinė komedija „Oušeno dvyliktukas“ (2004 m., JAV). (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Transporteris 3“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 12.05

14.15 16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 21.00

23.05

1.00

TV6 Pirmadienis, rugsėjo 13 d.

21.30 val. „Klyksmas“. Siaubo trileris. JAV. 1996 m.

(N-14). Rež. Wes Craven.

Vaidina: Drew Barrymore, Courteney Cox, Neve Campbell, David Arquette, Kevin Patrick Walls.

Iš pažiūros ramiame miestelyje kažkas pradeda vieną po kito žudyti vietinės mokyklos mokinius. Keletas draugų imasi savarankiškai aiškintis šią paslaptį, tačiau paaiškėja, kad miestelis pavirto pragaru, kur nė vienas nėra saugus ir visi tampa įtariamaisiais.

Lietuvos ryto TV Pirmadienis– antradienis 22.20 val. TV serialas „Seksas ir miestas“. Komedija.

(N-14). Rež. Michael Patrick King.

Vaidina: Sarah Jessica Parker, Kim Cattrall, Kristin Davis, Cyntia Nixon. „Seksas ir miestas“ pasakoja apie keturių Niujorke gyvenančių draugių – Carrie’ės Bradshaw, Samanthos Jones, Charlotte’ės York ir Mirandos Hobbes – seksualinį gyvenimą. Serialas apdovanotas septyniais „Emmy“ apdovanojimais.

Sarah Jessica Parker 2002 m. ir 2004 m. apdovanota „Auksiniu gaubliu“, o 2001 m. ir 2002 m. serialas pelnė analogišką apdovanojimą kaip geriausias komedinis serialas. „Seksas ir miestas“ – vienas iš nedaugelio filmų, savo populiarumu pralenkusių knygą.

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“.

Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) Sveikas žmogus.

Drama „Loch Nesas“ (1996 m., D. Britanija, JAV).

Fantastinė drama „Edvardas Žirkliarankis“ (1990 m., JAV). (N-7) Romantinė komedija „Undinės“ (1990 m., JAV). (N-7) Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou (k.).

(N-7) Paskutinė instancija (k.). (N-7) „Farai“ (k.). (N-7) TV3 žinios.

Savaitės komentarai.

Lietuvos talentai 2010.

Veiksmo f. „Transporteris 3“ (2008 m., Prancūzija, D. Britanija). (N-14) Veiksmo f. „Pabėgimas iš Los Andželo“ (1996 m., JAV). (N-14) Komedija „Kompanionas“ (1996 m., JAV). (N-7)

„Zandbergo žavesys“.

6.30 Televitrina.

7.00 „Pasaulis pagal lietuvius“ (k.).

Gyvenimo būdo žurnalas.

7.30 Statybų TV (k.).

Laida apie būstą.

8.00 Nesėsi – nepjausi.

8.30 Tauro ragas.

9.00 Žvejų mūšis.

9.30 Autopilotas.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

11.30 Spąstai (k.).

12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 13.10 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas.

14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

16.10 Užsienio naujienos.

16.45 Girių horizontai.

17.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.45 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 19.00 „Sankirtos“.

Diskusijų ir komentarų laida.

19.30 Verslo širšės.

20.00 Žinios.

20.20 Spąstai.

20.55 Meilės istorijos.

Melodrama „Zandbergo žavesys“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Trileris „Samdinys“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.40 Kung fu akademija (k.). (N-7) 1.10 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Spektaklis „Pifo nuotykiai“.

9.05 Gimnazistai.

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai. Luokė (k.). (1 d.).

13.15 Simfoninis tango su Ieva Prudnikovaite (k.).

14.15 Nepažintas pasaulis.

Laivo „Fusiler“ tragedija.

14.45 Dalia Kutraitė kalbina...

Godą Ferensienę (k.).

15.15 Valstybės kino metraštis.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė.

17.45 Muzikos atmintis.

M.K.Čiurlionis. Jūra.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 Lietuvininkų kraštas (k.).

19.50 Tango vakaras Vilniaus mažajame teatre (k.).

20.55 Kūrybos metas (k.).

21.25 Kuluarai.

22.05 Trileris „Metro traukinio užpuolimas“. (N-14) 23.50 Panorama.

0.05 Druskininkų bigbyto festivalis 2010 (1 d.).

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Humoro serialas „Liežuvautoja“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Nuotykių drama „Kamilė“. (N-7) 22.40 „Didžiojo sprogimo teorija (k.). (N-7) 23.40 Retrospektyva.

TV6 9.15 9.30 10.05 10.50 11.50 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00

TV1 9.05 Dok. serialas „Gamtos vaikai“ (k.).

11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

12.40 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Duetai.

23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė.

Vienam gale kablys.

9,5 savaitės. (N-7) Geriausių virėjų kovos (k.).

Animacinė komedija „Visa tiesa apie ryklį“.

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Eureka“. (N-7) Komedija „Parduotuvių slunkiai“. (N-7) Animac. komedija „Klyvlendo šou“. (N-7) Animac. serialas „Šeimos bičas“. (N-14) Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“.

(N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Erotinės istorijos“ . (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.20 Liuks! Muzika.

10.40 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

12.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.36 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

19

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

14.20 Liuks! Muzika.

16.40 Super Liuks!

Dešimtmetis su Tina Dance. Visų žvaigždžių koncertas.

18.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

20.20 Liuks! Muzika.

22.40 Ragai.

23.05 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00

13.00 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05

17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 17.30 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Girių takais.

Vaid. f. visai šeimai „Kalvino nuotykiai karaliaus Artūro pilyje“.

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Priešistorinis kardadantis tigras“.

(N-7) Dok. serialas „Megakonstrukcijos.

Didysis Bostono tiltas“.

Festivalis „Tamsta Muzika 2010“.

Ekovizija (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Dok. serialas „Katastrofų tyrimai. Černobylio katastrofa“.

(N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės.

Klaipėdos „Klaipėda“– Vilniaus „Žalgiris“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai.

24/7.

Vertas kinas. Trileris „Riplio žaidimas“. (N-14) Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. L.Andriekus.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Pirmadienis, rugsėjo 13 d.

21.05 val.GERAS FILMAS. „Hanibalas: Pradžia“.

Trileris. Prancūzija, D.Britanija, JAV, 2007 m. (N-14). Rež.

Peter Webber.

Vaidina: Gaspard Ulliel, Li Gong, Ingeborga Dapkūnaitė, Helena Lia Tachovska, Dominic West. Įkūnyti jaunąjį Hanibalą Lekterį pretendavo gausybė populiarių ir kiek mažiau žinomų aktorių, bet visus nukonkuravo 22-ejų prancūzas Gaspardas Ullielis. Filmo veiksmas nukelia į 1941-ųjų birželį, kai nacių pajėgos surengė žaibišką invaziją į Sovietų Sąjungos teritoriją ir per kelias dienas okupavo visas Baltijos šalis.

Naciai ir jiems tarnaujantys parsidavėliai lietuviai sužlugdo netoli Vilniaus ištaigingame dvare reziduojančios aristokratų šeimos gyvenimą. Tragiškai žūsta meno kūrinių, vyno ir literatūros veikalų kolekcionierius grafas Lekteris ir jo žmona, iš Italijos kilusi aristokratė Simoneta (akt. Ingeborga Dapkūnaitė). Žiaurumu garsėjantys ir išbadėję okupantai nužudo ir suvalgo jų dukterį Mišą. Vyresnysis garbingos ir kilmingos šeimos sūnus Hanibalas (akt. Gaspardas Ullielis) sugeba ištverti pragariškus likimo išbandymus ir pabėga iš karo nualintos Lietuvos. Psichologiškai traumuotas ir visus pinigus praradęs vaikinas atsiduria Paryžiuje, kur jį ima globoti karo metu žuvusio dėdės Roberto žmona ledi Murasaki (akt. Gong Li). Japonijoje gimusi ekstravagantiška ir žavi paslaptingoji ponia suteikia prieglobstį ir rūpinasi Hanibalo Lekterio išsilavinimu. Jaunuolis dar nepamiršo Lietuvoje įgytų užsienio kalbų, matematikos, medicinos, astronomijos, muzikos, dailės, teisės žinių, o ledi Murasaki padeda jam tapti kultūringu ir rafinuotu žmogumi. Prieš jaunojo Hanibalo akis atsiveria nauji veiklos horizontai. Jis neapsakomai susižavi mirusių žmonių kūnų studijavimu, kuris netrukus perauga į maniakišką aistrą, o

prisiminimai apie brangiausių šeimos narių patirtas kančias neduoda Hanibalui ramybės. Galiausiai jis ryžtasi sugrįžti į praeitį ir atkeršyti už savo šeimos žūtį. Jis išsiruošia į kruviną kelionę, nes trokšta surasti visus atsakingus už visam gyvenimui patirtą traumą. Būtent taip gimsta intelektualaus daktaro, elegantiško gurmano, subtilaus žmogėdros ir serijinio žudiko Hanibalo Lekterio legenda.

BTV Penktadienis, rugsėjo 17 d.

21.00 val. „Samdinys“. Trileris. JAV, 2006 m. (N-14).

Rež. Don E. Faunt Le Roy. Vaidina: Steven Seagal, Jacqueline Lord, Roger Guenveur Smith, Luke Gross, Michael K. Williams, Adrian Galely.

Samdomas smogikas Džonas Sigeris (Steven Seagal) su savo komanda bando išgelbėti pagrobtą Prancūzijos ambasadorių ir jo šeimą. Apgulties metu nužudomas jo geriausias draugas. Džonas grįžta į Jungtines Valstijas pranešti apie kolegos žūtį jo žmonai ir pasižada pasirūpinti ja ir jos sūnumi, tačiau netrukus jie pagrobiami slaptų CŽV agentų. Norėdamas išgelbėti buvusio komandos nario šeimą Džonas sutinka dalyvauti CŽV ir mafijos žaidime. Jis turi išgelbėti ginklų prekeivio sūnų iš kalėjimo. Atrodytų gana paprasta užduotis patyrusiam smogikui, tačiau viską apsunkina tai, jog už jo nugaros žaidžiama dar viena šachmatų partija. Krūva purvinų ir krauju suteptų pinigų, narkotikai ir vieno žmogaus kova už draugystę ir teisingumą kartu su Stevenu Seagalu.

TV3 Sekmadienis, rugsėjo 19 d.

23.05 val. „Pabėgimas iš Los Andželo“. Veiksmo filmas.

JAV. 1996 m. (N-14). Rež. John Carpenter.

Vaidina: Kurt Russell, Steve Buscemi, Peter Fonda, Cliff Robertson, Valeria Golino, Stacy Keach.

2013 metai. Los Andželas tapo paleistuvysčių ir nusikaltimų miestu, ateities Sodoma, kuri prieš daugelį metų išgyveno baisų žemės drebėjimą. Dabar šio miesto liekanas supa gerai saugomos sienos. Čia atitremiami nusikaltėliai ir visi kiti nepageidaujami asmenys. Šiame aptvare įkalintas ir vienakis karo didvyris Gyvatė Pliskinas. Drąsuolis reikalingas valdžiai, kad atliktų itin sunkią užduotį – rastų prezidento dukterį.

20

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 10–17 d., Nr. 29

Įvairenybės

„Rolling Stones“ 50-metį ketina sutikti scenoje

Britų premjeras pristatė naujagimę dukrą

„Rolling Stones“ svarsto galimybę savo būsimo jubiliejaus proga surengti didelį koncertinį turą. „Būtų neįtikėtina scenoje švęsti savo 50 metų gyvavimo jubiliejų, – sakė 69 metų būgnininkas Čarlis Vatsas. – Šiuo metu mes apie tai diskutuojame. Jei ką nors darysime, tai bus kitais metais arba po dvejų metų.

Mes esame tokio amžiaus, kai jau negalime žvelgti toli į ateitį.“

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas su žmona Samanta plačiajai visuomenei pristatė naujagimę dukrą Florens Rouz Endeljon. Londono Dauning Strite susirinko minios fotografų nufotografuoti 10 dienų ministro pirmininko jaunėlę. Žurnalisto paklaustas, kiek sauskelnių premjeras jau pakeitė, D.Kameronas juokaudamas atsakė: „Šimtus.“ Florens gimė rugpjūčio 24 dieną per šeimos atostogas Kornvalyje. Ji pasaulį išvydo po cezario pjūvio.

43 metų politikas ir 38 metų jo žmona jau augina ketverių metų Arturą ir šešerių Nensi. Vyriausiasis poros sūnus Ivanas, kuris sirgo cerebriniu paralyžiumi ir epilepsi-

Legendinė britų roko grupė, kurioje dar koncertuoja 67 metų Mikas Džageris ir 66-erių Keitas Ričardsas, 1962 metų liepos 12-ąją Londono „Marquee“ klube surengė pirmą savo viešą pasirodymą. Pastarasis didelis grupės koncertinis turas „A Bigger Bang“ truko nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2007-ųjų rugpjūčio. Tada „Rolling Stones“ dainų 147 koncertuose 32 šalyse klausėsi 4,5 mln. žmonių.

ja, eidamas septintuosius metus mirė pernai.

Mokytojas virto mokytoja

Dar vienas „Oskaras“ „Krikštatėvio“ režisierius Frensis Fordas Kopola šiais metais bus apdovanotas „Oskaru“ už gyvenimo nuopelnus. Tai bus jau šeštasis „Oskaras“, atitekęs garsiam režisieriui. Keturias „Oskaro“ statulėles jis gavo už legendinę juostą „Krikštatėvis“.

Apdovanojimas F.F.Kopolai bus įteiktas per ceremoniją Los Andžele, kuri vyks lapkritį.

Išgyveno penkis žaibo kirčius Vienas Kubos ūkininkas, jo paties teigimu, per dešimtmetį išgyveno penkis žaibo kirčius. Pirmą kartą žaibas į vyrą trenkė 1982 m. liepos 5-ąją, kai jis sėdėjo traktoriuje. „Žaibas prakiurdė mano ausies būgnelius, apdegino plaukus ir pečius, man iš dantų buvo išplėštos plombos“, – sakė Chorchė Markesas. 1987-aisiais ūkininkas išgyveno du žaibo kirčius, o 1998 ir 1991 metais žaibas į jį trenkė vėl. „Paprastai žmonės po vieno žaibo smūgio miršta, tačiau mano kūnas,

regis, priima dievišką jėgą, nors padariniai yra labai skausmingi“, –

Liko gyvas Niujorke nusižudyti nusprendęs 22 metų vyras liko gyvas iššokęs iš 39 dangoraižio aukšto. Po kulkš-

nies, kojų ir vidaus organų operacijos chirurgai teigė, kad paciento būklė yra stabili. Manoma, jog vyro gyvybę išgelbėjo tai, kad jis kojomis nusileido ant stovinčio automobilio.

Prancūzijoje vienos mokyklos mokytojas Vinsentas po vasaros atostogų į mokyklą grįžo kaip mokytoja Martina. Privačios katalikiškos mokyklos fizikos mokytojo lyties keitimo operacija atostogų metų sukėlė mokinių tėvų nerimą.

Tačiau mokyklos direktorius gynė tokį žmogaus žingsnį, pabrėždamas, kad svarbiausia yra „kasdieninis darbas ir mokytojo profesionalumas“.

Vis dėlto į mokyklą nusiųsta psichologė, kad mokiniai, jei prireiks, galėtų kreiptis pagalbos.

Kodėl jis norėjo pasitraukti iš gyvenimo, kol kas nežinoma.

Prieš trejus metus Niujorke langų plovėjas liko gyvas iškritęs iš 47 aukšto.

Plaukai šampūno reklamai

sakė Ch.Markesas. Po pirmų dviejų žaibo smūgių vyras pasakojo praradęs sąmonę ir buvęs nuvežtas į ligoninę. Tačiau trečią kartą jis jau liko Amerikietiško futbolo žaidėjas Trėjus Polamalu dėl savo įspūdingos šusąmoningas, nors labai suskaudo kuosenos tapo „Head & Shoulders“ šampūno reklaminiu veidu. sąnarius ir kilo kvėpavimo problemų. „Paskutinieji du žaibo kirčiai buvo silpnesni greičiausiai dėl to, kad mano kūnas prie jų prisitaikė“, – postringavo Ch.Markesas.

Kartu jis prisipažino nenorįs, kad žaibas į jį trenktų dar kartą. Vyras sakė laikraštyje skaitęs apie vieną girininką JAV, į kurį žaibas trenkė septynis kartus. „Jei tai rekordas, aš neturiu jokio noro jį pagerinti“, – kalbėjo jis.

K.Zeta Džouns užsiuto ant gydytojų Aktorė Katerina Zeta Džouns prisipažino siaubingai pykstanti ant gydytojų, kurie nesugebėjo anksčiau diagnozuoti jos vyrui Maiklui Daglui gerklės vėžio. Interviu žurnalui „People“ aktorė sakė: „Jis norėjo viską išsiaiškinti, svarstė visas įmanomas galimybes, tačiau medikai nieko nerado. Jaučiau, kad kažkas ne taip. Jis pats tą jautė.“ M.Daglas, kuriam vėžys buvo diagnozuotas prieš tris savaites, jau atlaikė pirmą gydymo radiacija ir chemoterapija savaitę. Gydymas truks du mėnesius. Kino žvaigždė nepraranda vilties. Medikai teigia, kad aktorius turi 80 proc. galimybių pasveikti.

Aktoriaus žmona sako, kad jos vyro galimybės įveikti ligą būtų didesnės, jei liga būtų buvusi diagnozuota anksčiau. „Mane ima siutas,

kad gydytojai anksčiau nieko nepastebėjo“, – kalbėjo moteris.

Pora augina du vaikus. M.Daglas su žmona nusprendė, kad vaikai turi žinoti apie šeimą ištikusią nelaimę.

Praeitą savaitę M.Daglas per JAV pokalbių laidą, kurią veda Deividas Letermanas, sakė, jog biopsija parodžiusi, kad vėžys yra ketvirtos stadijos, o tai reiškia, kad liga ėmė plisti.

Belgė susilaukė trynukų 51 metų belgė susilaukė trynukų ir taip savo vaikų būrį pagausino iki 12. Mažyliai pasaulio šviesą išvydo Valonijoje. Jie gimė po cezario pjūvio operacijos. Moteriai Ispanijoje buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas.

Iš viso moteris su privačia Barselonos klinika pasirašė sutartį dėl trijų dirbtinių apvaisinimų. Po pirmos operacijos prieš ketverius metus jai gimė mergaitė, po antros, praėjus dvejiems metams, – berniukas, dabar, po trečios, – dar trys sūneliai.

Moteris sakė, jog jaučiasi per jauna, kad atsisakytų kūdikių.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos