GK20100312

Opozicija taikosi perimti valdžią

Slaugos ligoninių skurdas bado akis

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia pasirengęs tapti premjeru, jei gautų pasitikėjimą.

4 psl.

Net sunkiems ligoniams, dažniausiai senukams, slaugyti valstybė pagailėjo lėšų.

8 psl.

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Ilgai trypčiodami vietoje atsidursime svetimų elektrinių žiede Realybe tampantys rusų ir baltarusių planai mūsų kaimynystėje statyti atomines elektrines, gali smarkai apsunkinti Lietuvos galimybes įgyti daugiau energetinės nepriklausomybės

Po metų vėl grįžtama prie idėjos turgavietėse, kaip ir parduotuvėse, įdiegti kasos aparatus.

Saulius Tvirbutas

Albinas Čaplikas Energetikos ministerija slapta atsirinko penkis potencialius strateginius investuotojus, kurie galėtų dalyvauti naujosios atominės elektrinės statyboje.

Sudaromas įspūdis, kad susidomėjimas būsimąja Visagino AE itin didelis. Tačiau VL duomenimis iš tikrųjų padėtis ne tokia džiuginanti, kokią mums bando pateikti energetikos ministras.

Kasos aparatai turguose: būti ar nebūti?

Tikrasis susidomėjimas slepiamas Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasigyrė, kad galimybe Lietuvoje statyti AE iš viso buvo susidomėjusios 25 energetikos bendro-

vės, tiesa, jų įvardyti nepanoro. Tačiau vienas EM specialistų VL neoficialiai paaiškino, kad iš tikrųjų iki šiol atlikta investuotojų atranka buvo naivi ar net juokinga. Ne 25 bendrovės pareiškė susidomėjimą, bet atvirkščiai – ministerija joms pasiūlė dalyvauti.

„Tos kompanijos nesipriešino, priėmė pateiktus dokumentus.

Mano žiniomis, tiek to domėjimosi ir būta“, – sakė ministerijos darbuotojas.

Nukelta į 2 psl.

Greitoji pagalba – lyg rusiška ruletė Net 30 proc. tirtų atvejų mirštantiems pacientams greitoji medicinos pagalba galbūt suteikta netinkamai.

Vida Tavorienė

Mirštančių ligonių negaivino

Reformuojant šalies gydymo įstaigas ir rajoninėms ligoninėms teikiant mažiau medicinos paslaugų, didesnis krūvis tenka greitosios pagalbos tarnyboms. Tačiau Medicininio audito inspekcija nustatė, kad ji dažnai suteikia tik transportavimo paslaugą, o ne operatyvią pagalbą sunkios ir ūmios ligos ištiktam žmogui.

Tyrimą atlikusi Valstybinė medicininio audito inspekcija konstatavo, kad greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai dažnai nesuteikia kvalifikuotų paslaugų, specialistams stinga kompetencijos, nenaudojama reikiama įranga, netinkamai pildomi dokumentai. Inspekcija GMP stotims turėjo pastabų ir dėl neracionaliai panaudotų lėšų.

„Ištyrėme 30 proc. gyventojų mirtimi pasibaigusių iškvietimų ir paaiškėjo, kad tais atvejais gaivinimo veiksmai buvo netinkami arba iš viso neatlikti. Greitosios pagalbos stotys aiškindavo, kad buvo kažkas daroma, tačiau tie veiksmai neaprašyti“, – tvirtino Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.

Tad galima sakyti, kad neretai skubi medicinos pagalba tebuvo afi-

ša. O koks likimas laukia provincijos gyventojų, kai kilus pavojui jiems teks pasiekti didesnes ligonines? Pasiseks ar ne – lyg rusiška ruletė.

Pasak Medicininio audito inspekcijos direktorės, teikti kuo daugiau ir kokybiškų paslaugų neskatina dabartinė mokėjimo sistema, kai GMP darbuotojams mokama už darbo valandą.

Nukelta į 2 psl.

Maisto perdirbėjai kreipėsi į Konkurencijos tarnybą ir pasiskundė, kad yra priversti konkuruoti su turgaus prekiautojais nevienodomis sąlygomis. Perdirbėjai prašo Vyriausybės uždrausti turgavietėse prekiauti be kasos aparatų. Ūkininkai šiam prašymui linkę pritarti. Jų nuomone, tuomet sumažėtų galimybės prekiauti lenkiška mėsa kaip lietuviška. Tačiau smulkieji verslininkai sako, kad kaltinimai absurdiški, kasos aparatų idėja neįgyvendinama ir paliktų be pragyvenimo šaltinio tūkstančius su verslo liudijimais dirbančių žmonių.

Prieš metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat siūlė turgavietėse įdiegti kasos aparatus. Taip tikėtasi labiau kontroliuoti prekiautojus, šiuo metu nemokančius pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes neįmanoma nustatyti, ar jų pajamos viršija 100 tūkst. litų per metus. Tačiau po smulkiųjų verslininkų protestų šios idėjos atsisakyta.

Nukelta į 5 psl.

2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Ilgai trypčiodami vietoje atsidursime svetimų elektrinių žiede Atkelta iš 1 psl.

Bendrovių pavadinimų energetikos ministras neatskleidžia, todėl niekas ir negali sužinoti, kiek yra potencialių investuotojų ir kiek domėjosi tik iš mandagumo. Teisinamasi, kad toks konfidencialumas numatytas sutartyse.

Sausį EM atstovai tikino, kad dvi bendroves atrinks iki balandžio vidurio. Pastarosiomis dienomis ministras A.Sekmokas, nepaaiškindamas priežasčių, paskelbė, kad dvi bendrovės bus atrinktos tik liepos viduryje.

Esą iš jų iki metų pabaigos ir bus išsirinktas strateginis Visagino AE investuotojas. Tačiau kol kas investuotojai – lyg briedžiai girioje, o žvirbliai saujoje – naujos mums nepalankios aplinkybės. Tai yra jau ne žodžiais, o darbais pajudėjusios AE statybos Kaliningrado srityje prie Nemano ir Baltarusijoje prie Astravo.

Grandiozinių planų neatsisakė Prieš metus kai kurie mūsų valdininkai pašaipiai vertino Rusijos galimybes Kaliningrado srityje statyti AE. Buvo ironiškai klausiama: kokius darbus mūsų kaimynai atliko?

Jokių, taigi rusai tik kalba. Dar prieš mėnesį premjeras Andrius Kubilius neapdairiai prasižiojo netikintis rusų sumanymais statyti AE, nes jie paprasčiausiai neturėtų elektros energijos pirkėjų. Deja, mūsų premjeras priskirtinas prie žmonių, kurie pirmiausia pasako, o tik paskui galvoja...

Dabar A.Kubilius tyli, nes rusai jau pradėjo darbus ir paskelbė ketinantys ieškoti investuotojų, siūlydami įsigyti 49 proc. Baltijos AE akcijų. Oficialiai

paskelbta, kad Kaliningrado srityje Baltijos AE veiks du reaktoriai VVR 1200, kurių bendra galia sieks 2400 MW. Rusai tikina, kad pirmasis blokas pradės veikti jau 2016 m., o antrasis – 2018-aisiais. Tiesa, kai kurie Lietuvos energetikai abejoja tokiais pažadais, nes pagal pasaulinę patirtį sprendimą įgyvendinti vidutiniškai užtrunka 11,8 metų. Rusai šį terminą ketina sutrumpinti perpus. Ar nenukentės AE saugumas? Reikia tikėtis, kad tuo domėsis ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Europos Komisija.

Apskritai rusai neatsisakė prieš krizę keltų uždavinių – nustebinti pasaulinės rinkos konkurentus savo planais itin sparčiai plėsti atominę energetiką. Buvo planuojama statyti 22–26 AE. Gal krizė apetitą sumažino? Tačiau jau žinoma, kad šį pavasarį numatyta paleisti Rostovo AE antrąjį bloką, pradėti darbai Kaliningrado srityje. Šioms statyboms Rusijos vyriausybė skyrė apie 53 mlrd. rublių (4,24 mlrd. Lt). Daug ar mažai? Pradžiai tiek užteks.

Deja, mūsų premjeras priskirtinas prie žmonių, kurie pirmiausia pasako, o tik paskui galvoja...

Baltarusijos AE – su nežinomaisiais Daugiau klausimų kyla dėl baltarusių ketinimų. Ši valstybė pieš metus pareiškė statysianti naują AE ir pasirinksianti rusišką reaktorių VVR 1000. Tačiau planai kol kas lieka nežinomybėje, nes Rusija neskuba suteikti kredito ir paskolinti tos dalies lėšų, kurią statytojams turi sumokėti pati Baltarusija.

Šių metų vasario pabaigoje Baltarusijos energetikos ministras Michailas Michadiukas pranešė, kad 2010-aisiais vykdomiems darbams šalis planuoja skirti 3,6 mlrd. Rusijos rublių (288 mln. Lt), kurių dauguma bus panaudota projektui parengti.

Nors akivaizdu, kad trūksta lėšų, baltarusiai neatsisako planų pirmąjį bloką pastatyti 2016 m., o antrąjį – 2018-aisiais. Tiesa, šalies energetikai, Aleksandrui Lukašenkai negirdint, pripažįsta, kad minėti terminai nerealūs.

Tarptautinės socialinės energetinės bendrijos ekspertas Igoris Škradiukas tikina, kad VVR 1000 tipo rusiški reaktoriai nėra nepriekaištingi: viename povandeniniame laive kilo avarija keičiant kuro kasetes.

Be to, tvirtina ekspertas, Baltarusijoje pastačius naują AE, pernelyg didelė galia bus sukoncentruota vienoje elektrinėje (2000 MW), todėl padidės rizika, kad kils nesklandumų skirstomuosiuose tinkluose.

Taip pat abejonių kelia baltarusių teiginys, kad AE sumažintų Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Labiau tikėtina, kad ir šiuo atveju svarbesni politiniai niuansai: AE kaip oras reikalingas norint išsaugoti autoritarinį režimą.

Tačiau kaip tik dėl šios priežasties A.Lukašenkai sunkoka rasti investuotojų iš Vakarų.

Kad ir kaip būtų, priežastys mums nesvarbios. Svarbu, jog ir rusų, ir baltarusių pastatytos elektrinės būtų rimtos konkurentės Visagino AE, todėl dar labiau išaugtų mūsų nuostoliai.

Aplinkybės nenaudingos Eugenijus Ušpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius

Rusai Kaliningrado srityje stato savo AE, nes mes uždarėme Ignalinos AE, gaminusią labai pigią elektros energiją. Kita priežastis – ES pažadas 20 proc. padidinti energetikos efektyvumą ir 30 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Rusai į tai atsižvelgia ir siekia dalyvauti šiame procese. Be to, rusai net 49 proc. akcijų siūlo investuotojams, tikėdamiesi, kad pasirūpins Vakarų rinka. Šios aplinkybės mums nenaudingos, nes investuotojai rinksis, kur labiau apsimoka investuoti: Lietuvoje ar Kaliningrade?

Vėlavimo kaina Rimantas Sinkevičius, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas

Rusai, statydami Kaliningrado AE, manau, jau pasitarė su vokiečiais dėl perteklinės elektros energijos pardavimo. Neabejoju, kad rusai ir mums pasiūlys pirkti elektros energijos. Nepamirškime, kad pasaulyje prasideda AE statymo bumas. Todėl gali pritrūkti specialistų ir investuotojų. Manau, kad iš likusių 5 investuotojų, kurie atrinkti statyti AE Lietuvoje, gali nelikti nė vieno. Tokia vėlavimo kaina.

Greitoji pagalba – lyg rusiška ruletė Abejoja nauda

Atkelta iš 1 psl.

Nemoka naudotis „Specialistų kompetencija šioje srityje labai svarbi. Per vadinamąją auksinę valandą galima išgelbėti žmogaus gyvybę, jei tinkamai suteikiama greitoji pagalba. Deja, po tyrimo tenka konstatuoti šios pagalbos spragas. Įstaigų vadovai skundėsi, kad mokami kursai greitosios pagalbos specialistams yra per brangūs“, – pasakojo R.Navickienė.

Pasak Medicininio audito inspekcijos atstovų, GMP paslaugas teikiančios įstaigos turi pakankamai automobilių, juose yra moderni įranga. Tačiau iš to naudos mažai, nes GMP brigados, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, dažnai nemoka naudotis įranga.

„Mūsų šalyje dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, tad svarbu teikiant atitinkamą pagalbą pasinaudoti elektrokardiografu. Tačiau daugeliu atveju to nebuvo daroma. Teko matyti, kad kai kurie prietaisai net neišpakuoti“, – kalbėjo R.Navickienė. Pasak inspekcijos, vos 7 proc.GMP stočių darbuotojų yra gydytojai, kiti – bendrosios pagalbos slaugytojai. O beveik kas dešimto greitosios pagalbos specialisto amžius – per 60 metų. Tad nenuostabu, kad pristinga kompetencijos.

Tikrintojams nuostabą sukėlė ir tai, kad iš šalyje esančios 61 greitosios pagalbos įstaigos tiktai 45-iose įdiegta kompiuterinė iškvietimų registravimo sistema. Kitur iškvietimai registruojami ranka sąsiuvinyje, nors tai prieštarauja sveikatos apsaugos ministro įsakymui.

Medicinos audito inspekcija siūlo centralizuoti GMP paslaugas ir įkurti Lietuvoje 6–8 centrines dispečerines. Tačiau rajonų GMP specialistai mano, kad centralizuojant šias paslaugas gali nukentėti operatyvumas ir gyventojų sveikata. „Mūsų dispečeriai geriausiai žino rajono vietoves, keliukus, gatves. Tai suteikia galimybę kur kas greičiau pasiekti ligonį“, – GMP paslaugų centralizavimo nauda abejojo Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė.

Anot jos, optimizuoti reiktų atskirai veikiančias miestų ir rajonų (pvz., Panevėžio miesto ir rajono) greitosios pagalbos stotis, o rajoninių centralizavimas naudos nesuteiktų. „Šalyje greitosios pagalbos sistema nėra bloga, ji prieinama žmonėms. Tad reformuojant ją svarbu išsiaiškinti, ar nenukentės gyventojai“, – tvirtino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Trūksta skaidrumo Medicininio audito inspekcija nurodė, kad GMP įstaigų koky-

biškiau dirbti neskatina mokėjimo už paslaugas tvarka. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, jau pusmetį tirianti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija skirsto valstybės biudžeto lėšas ir kontroliuoja jų panaudojimą, tvirtina nustačiusi, kad kai kurios teritorinės ligonių kasos lėšas greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjams skirsto savo nuožiūra, o ne remdamosi sveikatos apsaugos ministro 2004 m. patvirtintu įsakymu. Šis reglamentuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų paskirstymą pagal gyventojų skai-

čių ir kaimo gyventojų išlaidų koeficientą.

Antikorupcijos komisijos duomenimis, dėl šių priežasčių įstaigos kartais gauna gerokai mažesnes lėšas, o mažiau finansuotinos gauna daugiau.

Dažniausiai tokiomis esą tampa privačios greitosios medicinos pagalbą mieste teikiančios įstaigos.

Pasak Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio, ligonių kasos tvarkosi taip, lyg būtų atskiros, niekam nepavaldžios institucijos, niekas nekontroliuotų ir nežinotų, kaip jos naudoja iš valstybės biudžeto gautus pinigus.

Ligonių kasos turėjo kontroliuoti griežčiau Janina Kumpienė, sveikatos apsaugos viceministrė Sudaryta darbo grupė ieško sprendimų, kaip patobulinti GMP paslaugas.

Planuojama keisti mokėjimą, kad jis skatintų geriau dirbti. Vienas esminių pasiūlymų – centralizuoti GMP dispečerines, kurias dabar turi kiekviena įstaiga. Reikės apsispręsti, kiek dispečerinių pakaktų Lietuvai. Taip pat reikia aiškiau surašyti teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimą už GMP paslaugas. Dabar tai reglamentuoja 3 sveikatos apsaugos ministro įsakymai.

Teritorinės ligonių kasos, skirstydamos greitosios pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms iš Valstybinės ligonių kasos gaunamas lėšas skirtingai interpretuoja teisės aktus, todėl atsiranda visokių įtarimų. Valstybinė ligonių kasa turėjo kontroliuoti, kad tokių skirtumų nebūtų.

Aktualijos

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Gimtasis kraštas

3

Kovo 11-ąją buvome ant pilietinio karo slenksčio Vieno Sąjūdžio lyderių filosofo Arvydo Juozaičio nuomone, pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms nepavyko sukelti pilietinio karo. „Nedaug trūko, kad Lietuva per kelis mėnesius būtų virtusi Gruzija“, – įsitikinęs vienas Atgimimo šauklių.

Balsavimo dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto rezultatai paskelbti 22 val. 44 min. Iškart po to sovietinį Zino Kazėno nuotrauka herbą salėje uždengė lietuviška trispalvė.

Arvydas JUOZAITIS šiandien didžiuojasi, kad Dievas jam davė jėgų prisidėti prie trapios Lietuvos taikos.

Arvydas Jockus Istoriko Alfredo Eriko Senno nuomone, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais lėmė dvi aplinkybės: Sąjūdžio susikūrimas ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP). Atgimimo metais vienas labiausiai kontraversiškų Jūsų sprendimų buvo atsisakymas balotiruotis vienoje apygardoje su Algirdu Brazausku 1989 metų rinkimuose į Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) Aukščiausiąją Tarybą. „Vėliau dažnai pamąstydavau, kas būtų buvę, jei tuomet labai populiarus A.Juozaitis būtų balotiravęsis, kuris būtų surinkęs daugiau balsų, kuo viskas būtų pasibaigę“, – išleistuose prisiminimuose svarstė A.Brazauskas. Ar jau tuomet supratote, kad be tautinių komunistų išeiti į laisvę neįmanoma?

1988 metų pabaigoje, po Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo, tapo akivaizdu, kad vienas pagrindinių taktinių tikslų pasiektas – LKP nestabdys kelio į nepriklausomybę.

Sąjūdžio pastangos pakeisti Ringaudą Songailą LKP pirmojo sekretoriaus poste A.Brazausku baigėsi sėk­me. Nieko geresnio LKP viršūnėje tuo metu įsivaizduoti nebuvo galima.

Regis, A.Brazauskas suprato iššūkį, net Suvažiavimo metu paskelbė apie Vilniaus Katedros grąžinimą.

Tai nebuvo su Maskva suderintas žingsnis. Po Suvažiavimo susikūrusi „Jedinstvo“ organizacija priminė mums, kad kova tik prasideda. Įdomu, kad pagrindinis šios KGB inspiruojamos organizacijos taikinys buvo LKP, o ne Sąjūdis, kuriam daryti įtakos „Jedinstvo“ negalėjo.

Be viešai veikiančių komunistų – ypač svyruojančių – KGB rezervų

neturėjo. Mums buvo gyvybiškai svarbu, kad LKP vadovybė nebūtų įtraukta į „Jedinstvo“ ir Maskvos orbitą.

1989 metų rinkimuose į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą mačiau keturis uždavinius.

Pirma, mano kandidatūros iškėlimas prieš A.Brazauską drausmino LKP viršūnę ir sakyte sakė, kad „nukirsti“ pirmąjį asmenį Sąjūdžiui nėra sunku.

Antra, mūsų dalyvavimas lygios kovos sąlygomis – tai tautinio solidarumo uždavinys, parodymas, kad visi einame kartu, kad Lietuva – vieningas frontas, suburi antis kone visus lietuvius. Šis uždavinys buvo svarbiausias.

Trečia, tautinė LKP turėjo neįkainojamą patirtį Kremliaus koridoriuose, tad nepanaudoti jos būtų buvęs nusikaltimas.

Ir pagaliau ketvirta, esu giliai įsitikinęs, kad „nukirtę“ A.Brazauską mes gana greitai, per kelis mėnesius, būtume virtę Gruzija. Kraujas – kad ir kaip liūdna būtų sakyti tai net dabar – būtų buvęs neišvengiamas ir jo būtų buvę gausu.

Prisiminkime, kad 1989 metų balandžio 9 dieną tankai jau traiškė žmones Tbilisio gatvėse. Ir visa, kas vyko ir tebevyksta Gruzijoje, žymia dalimi nulemta tautinių politikų „radikalumo“, neatsakingumo.

Visa tai buvo akivaizdu, suprantama, ypač Sąjūdžio branduoliui.

Mano pasitraukimas iš pirmųjų laisvų rinkimų kelio, užleidžiant vietą A.Brazauskui, buvo tik dėl šių priežasčių.

Tiesa, buvo ir viena subjektyvi: nesijausdamas patyrusiu politiku aš nenorėjau balotiruotis. Mane paprasčiausiai išstūmė į viršų, iškėlė per 100 Vilniaus mokslo, meno ir kitų kolektyvų.

Kovo 11-ąją Sąjūdis ir LKP dažnai ėjo išvien, derino veiksmus.

Atkūrus valstybę viskas apsivertė. Radikalusis Sąjūdžio sparnas užsidegė juoda neapykanta tūkstančiams buvusių komunistų. Visuomenėje ilgam įsiplieskė nesutaikoma priešprieša. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko? Ši priešprieša – jau vidinės kovos dėl Lietuvos sosto išraiška, o ne kovos su Maskva vaisius. Deja, kitaip mes nesugebėjome. Kritinė naujai iškeptų politikų masė, greitai pajutusi, kad Maskva nesiima prievartos (ir tai po to, kai palikome „gyvą“ A.Brazauską!), radikalizavo savo pažiūras ir ėmė spraustis prie sosto.

Jie matė jau tik save ir savo „vaid­ menį istorijoje“. Liūdna, bet faktas: daugelis to meto aktyvistų (galiu pasakyti ir kas) pareikšdavo: „Mauras savo darbą padarė, mauras turi mirti.“ Tai – apie tautinius LKP narius. Tai buvo akla, net nusikalstama politika, nes „mauras“ dar buvo ilgai reikalingas, jis ilgai stabdė prievartą, iki pat 1991-ųjų vasario rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą. Beje, ir vėliau. Šiandien to laikotarpio nuotaikų stengiamasi neprisiminti, viešumoje politiniam oponentui priminti komunistinę praeitį tapo lyg ir nekorektiška, blogo tono ženklu. Bet ar įvyko šių „dviejų Lietuvų“ susitaikymas? Ar pastebite, kad ši nematoma takoskyra tebegyva?

Takoskyra tebegyva, ir ji – ilgam, nes buvo užprogramuota. Apie ją parašiau „Istorinėje klaidoje“, pačiame, regis, populiariausiame straipsnyje

Lietuvos žurnalistikos istorijoje. Jo pavadinimą žmonės prisimena, bet turinį nedaug kas. Jame – atsakymas į jūsų klausimą. Paskelbkite jį, nereikės daug ko klausti. Neatsisakau nė vieno teiginio, kurį tada pasakiau.

Kokią įtaką valstybės raidai padarė daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvos politiniame gyvenime dominavusi A.Brazausko ir V.Landsbergio konfrontacija? Ar ši priešprieša turėjo pozityvaus užtaiso? Gal jos buvo galima išvengti?

Turėjo tiek, kiek Lietuvos žmonės vis dėlto palaikė A.Brazauską, nes V.Landsbergio niekada neišrinko prezidentu, kad ir kaip vertėsi per galvą, kiek kartų balotiravosi. Jis iš dalies yra unikalus Sąjūdžio autoriteto uzurpatorius – tą jaučia absoliuti dauguma.

Savo knygoje apie Tėvą Stanislovą svarstote, kad žmogus kuria valstybę būdamas bendruomenėje. „Visa laimė, kad dar neužmiršome įvardžio „mes“, – cituojate garbųjį dvasininką. Kitoje vietoje įdėjote jo žodžius, kad žmogus gali ir visai nemokėti „pasakyti įvardžio „mes“, kai jis – nuogas egoistas“, ir kad taip būti yra nuodėmė. Ar Jums neatrodo, kad tarp mūsų politikų daugėja tokių egoistų, diskredituojančių politiką kaip tarnystę, kaip bendrą valstybės kūrimą?

Egoizmas – kapitalizmo ašis. Šiuolaikinė politika – kapitalizmo ir verslo šaka. Čia vyrauja egoizmas. Laimė, kad Seimas – tai vis dėlto šioks toks kolektyvas, kuriame privalu susitarti.

Tad jame dar lieka šioks toks bendruomeniškumas – kaip apendicitas.

Deja. Nors kai sugiedama „Tautiška giesmė“ – giedama apie bendruomenę. Seimas tai dažnai daro.

Lietuvos žmonių (ne tik Tėvynę palikusių beveik 500 tūkstančių, bet ir joje likusių) nesutvirtino nei asmeninio saugumo, nei visuomeninės tvarkos pastovumo jausmo?

Prieš dešimt metų žinojau apytikslį atsakymą: suskaldė „nepriklausomybės privatizatoriai“ Lietuvą – ko norėti? Juk buvo tiek prispjaudyta į sielą 200 tūkstančių Lietuvos komunistų, kurių daugelis gelbėjo Lietuvą nuo baisios rusifikacijos (ji dėl tautinių komunistų stygiaus ištiko mūsų kaimynes Latviją ir Estiją). O jiems net nepadėkota. Tad kodėl manote, „privatizatoriai“, kad paniekintų žmonių vaikai turi likti Lietuvoje? Taip atsakydavau sau prieš dešimt metų...

Dabar – kita daina. Patys suprantate – ekonomika, Vakarų pasaulio malonumai. Kai net jaunų kunigų akutės sužiba išgirdus apie Ameriką – ką besakysi? Rankos nusvyra.

Ar, Jūsų nuomone, laisvės metai išryškino naujų lietuvio tapatybės bruožų?

Paryškino netapatybės bruožus.

Bijau net sakyti, kokius. Regis, visi matome. Šiaip jau ne pro šalį paskaityti Balio Sruogos „Dievų mišką“.

Kiek mes apskritai turime gyvybinės energijos kurti valstybę?

Gyvybinės energijos? Tiek, kiek pasitikime savimi. Iš kito jausmo ši energija negimsta. Aš turiu jos, mano vaikai turi. Tikiu, kad ir kiti turi.

Atgimimo istorijoje palikote ryškų pėdsaką. Kodėl taip anksti pasitraukėte iš politikos lauko?

Niekada netroškau tapti politiku.

Po atvejo su A.Brazausku niekada niekur daugiau nebesibalotiravau.

Ką įvardytumėte kaip svarbiausią pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos pasiekimą?

Atleiskite, atsakysiu neįprastai.

Pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms vis dėlto nepavyko sukelti pilietinio karo. Jis, tiesa, kone kilo 1993 metais, išėjus Rusijos armijai ir popiežiui Jonui Pauliui II aplankius Lietuvą. Tik pagalvokime: netgi popiežiaus vizitas nestabdė tų jėgų!

Tad ko dar norėti? Didžiuojuosi, kad Dievas davė man jėgų prisidėti prie Lietuvos taikos. Trapios taikos.

Paskutinėje savo knygoje „Karalių miestas be karalių“ svarstote apie bendras lietuvių ir rusų sielos šaknis, panašų mūsų temperamentą.

Man asmeniškai pasirodė labai artima Jūsų aprašyta ruso charakteristika. Rašote, kad Rusijos „platybėse gyvenama nuolat rizikuojant, stovint ant prarajos krašto, todėl nėra ko stebėtis, kad avantiūrizmas glūdi ruso sielos prigimtyje“. Bet ar tai nėra būdinga ir mums, nors gyvename siauresnėje erdvėje? Juk net ir valstybės dvidešimtmetis daugeliui

Regis, nuo 2004-ųjų gyvenate ne Lietuvoje. Dabar esate įsikūręs Rygoje. Prieš tai Karaliaučiuje dirbdamas Lietuvos kultūros ambasadoriumi ir ten rašydamas knygą apie šį miestą keliskart pavartojote kreipinį „broleli“, „broli lietuvi“. Ar būnant svetur apima stipresnis bendrumo su Tėvyne jausmas? Kada grįšite (fiziškai)?

Tėvynė gyva manyje, manyje ir liks. Dabar iš dalies gyvenu Klaipėdoje. Kuo toliau nuo Vilniaus, kuo toliau nuo politinio susireikšminimo.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Meilė Taraškevičienė, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas

4

Komentarai

Gimtasis kraštas

Po dvidešimties metų

Stasys Jokūbaitis Daug ar mažai dvidešimt metų. Žmogui daug, nes tai gražiausi, nepakartojami jo metai. Kas kita valstybei.

Jai tai tik akimirksnis, mažytis gyvavimo etapas, istorijos vadovėliuose neretai telpantis vos į keletą lapų.

Tačiau galima viską vertinti ir kitaip. Nebuvo valstybės, ir štai jau dvidešimt metų ji vėl gyvuoja. Ar galima tuo nesidžiaugti, neminėti šios sukakties, nors ji ir neatrodo labai įspūdingai? Per 20 metų pasiekėme

Skaudžiausia, kad daugelis sudėtingoje situacijoje atsidūrusių žmonių neretai visą savo pyktį ir neviltį nukreipia ne politikams, nuvairavusiems šalį ekonominę ir socialinę klampynę, bet valstybei. labai daug. Įsijungėme į pagrindines tarptautines organizacijas. Lietuva yra visateisė pasaulio bendrijos narė. Šiandien jau net patys signatarai prisipažįsta, kad 1990-ųjų Kovo 11-ąją niekas net nesvajojo, kad taip greitai tapsime NATO ir Europos Sąjungos nariais. Įsijungėme į Šengeno erdvę, atsivėrė sienos, galime ne tik laisvai keliauti po pasaulį, bet ir gyventi bei dirbti ten, kur patinka. Turime pasirinkimo teisę ir laisvę.

O kaip viskas yra pačioje valstybėje? Kokia mūsų vidaus politika, tvarka, kokia mūsų per dvidešimt metų pasiekta gerovė? Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus tai vertins skirtingai, taip, kaip susiklostė jų gyvenimas. Stabilius atlyginimus gaunantiems parlamentarams, įvairaus rango valdininkams, nesubankrutavusiems verslininkams viskas atrodo vienaip.

Paradusiems darbą, verslą, neišgalintiems susimokėti už būstą, išmaitinti savo vaikų – kitaip. Statistika, kurių visuomenės narių yra daugiau, čia nelabai ką pasakytų.

Sunku būtų prieštarauti – šiuo metu esame įsmukę į tokią duobę, apie kurią per valstybės atkūrimo dvidešimtmetį nelabai norisi ir kalbėti. Žinoma, galima pasakyti, kad pokario metais buvo dar sunkiau, bet žmonės

ištvėrė. Ištvers ir dabar, net jei trečdalis Lietuvos išsivaikščios po pasaulį, ieškodamas geresnio gyvenimo. Tačiau ar ne skaudu, kai net iš pačių Kovo vienuoliktosios akto signatarų, partiotais save vadinančių žmonių ne taip retai išgirsti: ne tokią Lietuvą kūrėme, ne tokio gyvenimo tikėjomės.

Kažkas mūsų valstybėje vis dėto negerai, kai panašios mintys sklando iš tokių žmonių. Ką tada kalbėti apie paprastus mirtinguosius, kurių gyvenimas sukasi ne tokiose aukštose materijose? Kiek laiko mums reikės, kad pasiektume normalų pragyvenimo lygį, tokį, koks, pavyzdžiui, šiandien yra Vokietijoje? Mažiausiai dar tiek, kiek gyvuoja mūsų atkurtoji mūsų valstybė. Tos dienos sulauks ne visi, net patys kantriausi, kurie dabar ragina vieni kitus neniurzgėti, turėti kantrybės laukti.

Skaudžiausia, kad daugelis sudėtingoje situacijoje atsidūrusių žmonių neretai visą savo pyktį ir neviltį nukreipia ne politikams, nuvairavusiems šalį ekonominę ir socialinę klampynę, bet valstybei. O juk valstybė – tai ne politikai, kurių reitingas pats žemiausias per visus atkurtosios nepriklausomybės metus, ir ne korumpuoti valdininkai ar teisėtvarkininkai, o mes patys. Ne juos kai kurie žmonės baudžia grasindami atsisakyti Lietuvos pilietybės ir visam laikui emigruoti iš Tėvynės, arba pareikšdami, kad pasikartojus sausio tryliktosios įvykiams, jau neitų ginti nei parlamento, nei Vyriausybės.

Toks sutapatinimas neteisingas ir netgi pavojingas. Kita vertus, ar dėl to nederėtų prisiimti atsakomybę patiems politikams? Neįmanoma net sulyginti, kaip žmonės tikėjo Aukščiausiąja Taryba, vėliau pervadinta Atkuriamuoju Seimu ir koks pasitikėjimas dabartiniu parlamentu, praėjus dvidešimčiai metų.

Galima būtų pasakyti, ką išsirenkame, tą ir turime. Tačiau ar tikrai turime galimybę išsirinkti tuos, kuriuos norėtume? Ar tam sudarytos deramos sąlygos? Dabartinė rinkimų sistema leidžia rinkėjams žaisti tik partijų sąrašais, asmenybės yra nuvertintos, tautos pasirinkimas yra labai ribotas, nes viską yra uzurpavusios partijos.

Kaip žaibiškai sureagavo kai kurie politikieriai, kai apie tai užsiminė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Net populizmu nepasidrovėjo apkaltinti.

Ypač beviltiškai atrodo politizuotos savivaldybės, kurioms pagal prigimtį derėtų ne partijų programas stengtis „prastūminėti“, o rūpintis kur kas žemiškesniais dalykais, teikti paslaugas savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms. Net dvidešimčiai metų praėjus bijoma leisti žmonėms patiems išsirinkti merus ir seniūnus. Ar ne todėl dabar turime tai, ką turime, ir sutrikę, į neviltį įstumti žmonės už viską baudžia ne nevykėlius politikus, o nuo Mindaugo laikų kurtą valstybę?

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Opozicija taikosi perimti valdžią Pasikvietusi Seimo frakcijų seniūnus Prezidentė pareiškė: „Jei valdančioji dauguma negeba priimti sprendimų, ji turi būti keičiama.“ Lina Pečeliūnienė Opozicinės Socialdemokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos jau pateikė suderintą naujosios daugumos Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“. Kol kas yra tik 55 balsai, bet tikimasi pritraukti ir kitas politines jėgas. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS teigia pasirengęs tapti premjeru, jei gautų pasitikėjimą.

Valdantieji sako, kad jūsų programa mažai skiriasi nuo dabartinės.

Kokius esminius skirtumus pabrėžtumėte?

Mes numatome kitus prioritetus.

Mūsų prioritetas – spręsti nedarbo problemą. Turime kitokią ekonomikos skatinimo programą. Daugelį ES lėšų reikia skirti investicijoms, kurios išsaugo darbo vietas ir didina ekonominį efektyvumą. Žadate mažinti mokesčius?

Kai kuriuos. Ir labai atsargiai. Pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo nesiūlome keisti, grąžintume šio mokesčio už knygas, mėsą lengvatas, taip pat žiniasklaidai. Mažintume šilumos energijos PVM tarifą. Dabar kai kurių pensininkų pajamos – 500 litų, o už šilumą reikia sumokėti 700 litų. Puikiai suprantame, kad dėl sumažinto mokesčio tris mėnesius kristų biudžeto pajamos. Bet per septynis mėnesius pradėtų atsigauti vidaus vartojimas, ir PVM įplaukos išsilygintų.

Graikija eina Lietuvos pėdomis: siekdama sumažinti biudžeto deficitą didina mokesčius ir mažina atlyginimus. Gal krizė pas mus jau baigėsi? Žinau Graikijos padėtį dar nuo 2004 metų, kai buvau finansų ministras. Ji jau tada buvo bloga. Dabar pasidariau išsamią Lietuvos ekonomikos analizę. Ekonomika stabilizavosi, bet tik eksporto srityje. Nedarbas vis didėja. Šešėlinė ekonomika auga. Emigracija didėja. Vidaus vartojimas mažėja. Pagal statybos darbų apimtį praeitų metų ketvirtą ketvir-

tį iš priešpaskutinės vietos tarp ES šalių nukritome į paskutinę. Dabar esame dumble. Kai kur tame dumble randi kietesnę vietą atsispirti.

Ar tai, kad įvardijate problemas, jau reiškia, jog geriau jas išspręstumėte?

Jeigu tas problemas dabartinė valdžia būtų įvardijusi jau pradėdama dirbti, viskas būtų kitaip. Mes jiems garsiai šaukėme, kad pagrindinis tikslas turi būti mažinti nedarbą, nes krizė pirmiausia ir kerta darbo vietas. O ką darė ši valdžia? Tikino, kad mokesčių reforma – vos ne tas pats, kas ekonomikos gaivinimo planas. Na, jau tokio bukumo vargu ar kurioj šaly surasi. Dabar net liberalai atsibudo, vargšeliai. Jie gi tampydavo akmenį po gatves, pasisakydami prieš mokesčių naštą, o patys balsavo už padidinimą. Tai kaip suprasti tą ideologiją? Individualios įmonės dėl padidintų mokesčių tuoj apskritai Lietuvoje išnyks.

Jeigu tas problemas dabartinė valdžia būtų įvardijusi jau pradėdama dirbti, viskas būtų kitaip.

Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad Lietuvoje mokesčiai per maži ir reikia didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį. Ideologinės nuostatos apsivertė?

Atsiras daugiau mokesčių mokėtojų, ir didės per biudžetą perskirstomo BVP dalis. Turėjome 50 tūkst. individualių įmonių savininkų. Gegužę liks 8 tūkst. Tai kas geriau: kad 50 tūkst. sumokėtų po mažiau ar kad 5 tūkst. mokėtų po daugiau? Važinėjau po rajonus, buvau parengęs prezentaciją apie individualių įmonių

savininkų mokestį. Sakiau: krachas jus ištiks. Bet kol dar nereikėjo mokėti, kol buvo nepasibaigę metai, tai jūs snaudėte. Dabar jau visi prabudę dejuoja. Nelogiška, kai nuo 800 litų iš individualių įmonių skaičiuoja mokesčius „Sodrai“, privalomajam sveikatos draudimui, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir pajamų mokestį. Tai kiek verslininkui lieka?

Kokios reformos numatomos jūsų programoje?

Tikrai būtina sveikatos apsaugos reforma. Bet ji bus apgalvota, ne tokia skubi kaip dabar. Pirmiausia reikia uždaryti tas ligonines, kurios 60 proc. lėšų išleidžia mokėti už šilumą ir komunalines paslaugas, nes pastatai kiaurais stogais ir langais. Tada nebelieka pinigų nei medikamentams, nei kokybiškoms paslaugoms. Klinikoms reikia geros aparatūros, gerai jas aprūpinti vaistais. Rajonų ligoninėse, kur chirurgai operuoja tik tris kartus per savaitę, tų skyrių gal irgi neturi likti. Bet reikia aprūpinti greitosios pagalbos priemonėmis, kad greitai būtų galima ligonį nuvežti į tolimesnę gerą ligoninę. „Sodrai“ numatote kitą kelią ar panašų į dabar pasiūlytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? „Sodros“ sistema daug sudėtingesnė. Dabar bandoma meluoti tautai, kad europiečiai tik nuo 65 metų išeina į pensiją. Yra daug ES valstybių, kurios leidžia išeiti į pensiją ir anksčiau, jeigu tu turi darbo stažą.

Mes siūlome bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ skolą administruoti centralizuotai valstybės ižde. Negerai, kai skelbiame, kad „Sodra“ bankrutuos. Ji tada skolinasi už didesnes palūkanas. O tai juk bendra valstybės skola. Ir reikia suprasti: „Sodros“ problemos bus išspręstos, kai nedarbas sumažės ir grįšim prie normalių atlyginimų. Dar reikėtų peržiūrėti „Sodros“ pajamų struktūrą, numatyti ir kitus šaltinius.

Kokie tie pajamų šaltiniai? Juk piktinatės, kad individualios įmonės per daug moka.

Reikia peržiūrėti bendrą mokesčių sistemą.

Anksčiau sakėte, kad naują koaliciją galėtų suburti tik socialdemokratai su konservatoriais, neverta jos lipdyti dabartinės opozicijos pagrindu. Pasikeitė nuomonė?

Tada pasiūliau nacionaliniu pagrindu sukurti plačiąją koaliciją. Siūliau, kad ją inicijuotų Prezidentė, jausdama atsakomybę už valstybę. Tačiau į tuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, todėl, manau, daug ką praradome.

Tada ieškau kitų variantų.

Aktualijos

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Gimtasis kraštas

Kasos aparatai turguose: būti ar nebūti?

Atkelta iš 1 psl.

Pažabotų vengiančius mokėti PVM

Jaučiasi nuskriausti Mėsos, grūdų perdirbėjų, kiaulių augintojų, paukštininkystės, prekybos įmonių ir maisto pramonės asociacijos kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamos atlikti tyrimą, ar šalies turguose gyvuojanti šešėlinė ekonomika nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Taip pat siūloma įteisinti prievolę įsigyti kasos aparatus turgavietėse prekiaujantiems mėsa, daržovėmis, duonos gaminiais, kruopomis.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Gintauto Kniukštos nuomone, dėl skirtingo PVM dydžio Lietuvos maisto gamybos sektorius nepajėgia konkuruoti su Lenkijos pramonininkais.

Asociacijos duomenimis, pernai didžiausių mėsos perdirbimo įmonių apyvarta, palyginti su 2008 m., sumažėjo daugiau nei 20 proc.

Pasak G.Kniukštos, verslininkai, mokantys valstybei mokesčius, atsidūrė nelygioje konkurencinėje kovoje su produkcijos perpardavinėtojais. „Turgaviečių prekiautojams, kurie nėra PVM mokėtojai, šio mokesčio padidinimas atvėrė kelią pasipelnyti: padidinus PVM maisto gamybos sektoriuose, atitinkamai padidėjo ir įvežtinės produkcijos kainos turguose“, – teigė jis.

Remiasi instituto tyrimais Perdirbėjai remiasi ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktais tyrimais. Jie parodė, kad didžiuosiuose šalies miestuose vienos prekybos vietos, kur prekiaujama mėsa ir jos gaminiais, apyvarta per metus siekia 335 tūkst. litų. Tai reiškia, kad visi šie prekiautojai turėtų registruotis kaip PVM mokėtojai.

Turgavietėse vyrauja iš Lenkijos atvežti mėsos gaminiai bei daržovės ir vaisiai, tačiau oficialus šių produktų importas iš gretimos šalies mažėja.

Institutas daro išvadą, kad Lietuvos turgavietėse klesti oficialiai į apskaitą neįtraukiama produkcija, vengiama valstybei mokėti mokesčius.

Mindaugas Kuklierius, žemės ūkio viceministras

Vyriausybė geriau mažintų PVM už maisto produktus, tada lietuviška produkcija būtų konkurencinga.

G.Kniukštos nuomone, 2009 m. padidinus PVM už šviežią mėsą, prekyba turgavietėse mėsos gaminiais tapo labai patraukliu verslu – šalies turguose šie produktai sudaro net 60 proc. visos maisto pasiūlos.

Ūkininkai neutralūs ŽŪM, dar pernai siūlydama įteisinti prievolę naudoti kasos aparatus turgavietėse, žadėjo, kad jų nereikės savo produkcija prekiaujantiems ūkininkams. Mobiliųjų ūkininkų turgelius organizuojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius mano, kasos aparatai nebaugintų netgi ūkininkų. „Kai kurios nedidelės mūsų

turgeliuose prekiaujančios įmonės mielai naudotų kasos aparatus, – tikino jis. – Mes patys suinteresuoti, kad būtų sąžininga prekyba tik lietuviškais produktais, todėl neprotestuosime, jei valdžia norės didesnės kontrolės.“ M.Maciulevičius sakė, kad turgeliuose prekiaujantys ūkininkai laikytųsi neutralios pozicijos dėl reikalavimo įvesti kasos aparatus. „Tiesa, vyresniems žmonėms būtų nelengva išmokti jais naudotis“, – atkreipė dėmesį direktorius.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis taip pat palaiko kasos aparatų turguose idėją. „Turguose daug atvežtinės produkcijos, kuria prekiaujama nekontroliuojamai“, – mano jis.

Prekiautojai piktinasi Kauno Žaliakalnio turguje prekiaujanti Aldona piktinosi idėja diegti kasos aparatus. „Taip, dalis mūsų produkcijos yra iš Lenkijos, bet tikrai iš to neuždirbame šimtų tūkstančių – gaunamų pajamų vos užtenka išlaikyti šeimas, – teigė ji. – Vyriausybė geriau mažintų PVM už maisto produktus, tada lietuviška produkcija būtų konkurencinga. O dabar valdžia, padidinusi verslo liudijimo ir kitus mokesčius, baigia nulupti paskutinį kailį, tad

Aleksandras Sacharukas rengs 12 Seimo narių apkaltą Parlamentaras Aleksandras Sacharukas parengė apkaltos tekstus dvylikai parlamentarų, tačiau jų skaičius dar gali išaugti. Tarp parlamentarų, kaltinamų dėl neteisėtų balsavimų – buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, social­demokratai Andrius Šedžius, Juozas Olekas.

A.Sacharukas tikina, kad tai tik tyrimo pradžia. Jis su padėjėjais žiūri parlamento posėdžių vaizdo įrašus ir aiškinasi, kas ir kiek kartų šios kadencijos Seime neteisėtai naudojosi svetimu mandatu ir balsavo už kitą.

Pasak A.Sacharuko, dėl dvylikos parlamentarų visi duomenys jau surinkti, parengti šių asmenų apkaltos tekstai – dabar Seimo nariai bus kviečiami jų pasirašyti. „Ruošiame tokius pačius, kaip ir man, apkaltos tekstus.

Nuo manojo skirsis tik pavardės ir neteisėtų balsavimų skaičius. Jau nustatėme dvylika parlamentarų, kurie balsavo už kitus“, – A.Sacharukas sakė taip norįs pasižiūrėti, ar Seimo Pirmininkė ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salama-

5

kinas išties principingi. Nors darbas dar nebaigtas, pasak A.Sacharuko, tarp pažeidėjų daugiausia Socialdemokratų frakcijos narių: „A.Šedžius už J.Oleką balsavo 19 kartų. J.Olekas – už A.Šedžių (šie parlamentarai sėdi greta – red. past.). A.Valinskas, būdamas Seimo pirmininku, pavasario sesijoje yra balsavęs už žmoną ir Vincą Babilių. Net pats A.Salamakinas televizijoje yra prisipažinęs, kad taip elgėsi.“ Šio tyrimo iniciatorius sako, kad gali būti, jog svetima balsavimo kortele yra naudojęsi apie 90 parlamentarų. Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas A.Sacharukas už kolegą Liną Karalių balsavo 13 kartų, kai šis ilsėjosi Azijoje. Todėl Seime jau yra parengti du atskiri apkaltos tekstai.

Už juos renkami parašai. Tiesa, nėra bendros nuomonės: ar tai Konstitucijos, ar tik Seimo Statuto pažeidimas.

Abu Seimo nariai kaltinami, kad veikė bendrai ir susitarę, siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir taip neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

kai dar prisidės kasos aparatų išlaikymas, teks eiti šunims šėko pjauti.“ Prekiautoja tvirtino, kad turgavietėse labai daug kontrolės: pildomi žurnalai, prekės priimamos su sąskaitomis faktūromis, jas tikrina specialistai.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir pramonininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė minėjo, kad kasos aparatai būtų pražūtingi prekiautojams, nes juos tektų prižiūrėti, taisyti ir pan. „Niekur pasaulyje turguose neprekiaujama su kasos aparatais.

Toks reikalavimas pribaigtų smulkųjį verslą, o ne įvestų tvarką, nes pažeidimų turguose nėra daugiau nei visoje prekybos sistemoje, – aiškino ji. – Čia matau tik perdirbėjų ir stambiųjų prekybininkų norą sunaikinti lanksčiai konkuruojančius verslininkus ir užsitikrinti monopoliją.“ Z.Sorokienė kritikavo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrimo rezultatus. „Iš kur tokie skaičiai, kad turguose žmonės uždirba šimtus tūkstančių, – stebėjosi ji. – Visiems aišku, kieno tie tyrimai užsakyti.“ Asociacijos duomenimis, su verslo liudijimais iš viso dirba maždaug 80 tūkst. žmonių – 40 proc. mažiau nei pernai. Jie per metus sumoka 1440 litų už verslo liudijimą, 2160 litų „Sodrai“ ir 900 litų sveikatos draudimo mokesčio.

Turgavietės tapo gera landa realizuoti didelį kiekį atvežtinės mėsos ar kitos produkcijos ir išvengti mokesčių. Nukenčia vietos gamintojai, ūkininkai.

Todėl ministerija palaiko idėją įteisinti reikalavimą turguose naudoti kasos aparatus. Tik taip galima pažaboti vengiančius mokėti PVM. Verslo liudijimą turintis perpardavėjas galės pardavinėti produkciją, tačiau su kasos aparatu. Jeigu apyvarta per metus viršys 100 tūkst. litų, jis taps PVM mokėtoju. Aišku, idealu būtų, jei visoje ES maisto produktams būtų taikomas vienodas PVM.

Ne geriausia išeitis Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Prievolė naudoti kasos aparatus reikštų dideles papildomas sąnaudas smulkiajam verslui ir būtų žlugdanti. Be to, šis sprendimas neduotų norimų rezultatų: būtų sunku kontroliuoti, kokia suma įmušama į aparatą, turguje kainos kinta – ir ne tik per dieną, bet ir parduodant konkrečiam žmogui. Todėl fiksuoti kainos turguose neįmanoma. Norint surinkti PVM už atvežtinę mėsą, kai pajamos viršija 100 tūkst. litų per metus, vertėtų kontroliuoti ne turgaus prekiautojus, o didmenininkus, pristatančius tą produkciją. Šioje grandyje yra mažiau rinkos dalyvių, galbūt jie gauna didžiausias pajamas ir vengia mokėti PVM. Kasos aparatai tik prisidėtų prie šešėlinio verslo pagyvėjimo.

Nesibaigiantys ginčai dėl merų

Lina Pečeliūnienė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) siūlo tiesiogiai renkamiems merams suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimus, Prezidentė mano, kad meras turėtų būti atstovaujamosios valdžios galva. Premjeras išvis abejoja, ar būtina merus rinkti tiesiogiai.

Apie būsimus savivaldos rinkimus kalbėjomės su komiteto pirmininku, Krikščionių frakcijos nariu Vytautu KURPUVESU. Ar jūsų komiteto neįtikino Prezidentės argumentai, kad tiesiogiai renkamas meras turi būti politikas, o ne ūkininkas (dabartinio administracijos direktoriaus atitikmuo)?

Mūsų komitetas, siūlydamas merui suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimus, nemano, kad tai bus kažkoks ūkininkas. Žodis „valdžia“ rodo, kad tai politiko statusas. Gana stipraus, turinčio plačius įgaliojimus ir atsakomybę. Pagrindinė Prezidentės nuostata ta, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti dar iki 2011 metų savivaldos rinkimų. Nesutariama, jei galima taip pavadinti, tik dėl detalių.

Prezidentė sako, kad mero statusą galima apibrėžti įstatymu, o mes pasiūlėme – Konstitucijoje.

Seimas praėjusią kadenciją jau buvo pradėjęs Konstitucijos keitimo procedūrą. Ar dabar ją tęs, ar pradės iš naujo: bus du balsavimai su trijų mėnesių pertrauka?

Komitetas priėmė sprendimą: teiksime Seimui naują Konstitucijos pataisą. Taigi reikės pradėti procedūrą iš naujo. Seimo vadovybė spręs, ar aną įtrauks į darbotvarkę antram balsavimui, ar ne.

Ar suspėsite atlikti visas procedūras iki kitų metų?

Aš šiandien vis dar turiu viltį, kad įmanoma suspėti. Pirmieji Seimo pavasario sesijos posėdžiai parodys, ar tai realu. Tiesioginiai rinkimai priartintų mero instituciją prie visuomenės. Antra, reikia įvertinti ir tuos pokyčius, kurie turės įvykti savivaldybių tarybų rinkimų sistemoje. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą turėsime įteisinti galimybę balsuoti ne vien už partijų sąrašus. Todėl savivaldybių tarybos gali tapti labai margos. O tvirtas meras garantuotų tam tikrą stabilumą. Taigi prasminga tiesiogiai jį išrinkti, kad jam nereikėtų ieškoti tokios margos tarybos palaikymo.

Kaip keisite tarybų rinkimų sistemą: bus leista dalyvauti ne tik partijų kandidatams, bet ir nepartiniams?

Negaliu šiandien atsakyti į šitą klausimą. Dauguma frakcijų pasisako, kad sistema būtų proporcinė – partijų kandidatų sąrašai. Iš visuomeninių organizacijų girdime ir kitokių nuomonių. Pabandysime išklausyti visas nuomones.

6

Prieblandos

Gimtasis kraštas

Susimokėti turės ir kaliniai Jūratė Pilibaitienė Įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji, ko gero, labiausiai nelaukė pavasario – nuo kovo 1-osios įsigaliojo reikalavimas patiems susimokėti už jų naudojamų buities prietaisų suvartojamą elektros energiją.

Mokestis – tik simbolinis Kaip praneša Teisingumo ministerija, visi buities prietaisai, išskyrus skutimosi mašinėles ir radijo imtuvus, kurių galia neviršija 10 W, bus apmokestinti. Už naudojimąsi televizoriumi nuteistajam per mėnesį teks mokėti apie 6, už kompiuterinių žaidimų apa­ ratą – apie 2 litus. Jei kalinys daugiau nei du mėnesius neatsiskaitys už elektros sąnaudas, prietaisai iš jų bus paimami iki kol bus sumokėta skola.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, per metus iš nuteistųjų už naudojimąsi buities prietaisais ketinama surinkti apie 450 tūkst. litų, kurie padengs dalį įkalinimo įstaigos kaštų už elektros energiją. „Tokia tvarka paragins nuteistuosius derinti savo pajamas ir išlaidas, taip pat skatins juos dirbti ir užsidirbti“, – sakė R.Šimašius.

Ministro įsakymu, arešto ir laisvės atėmimo vietų bendrojo naudojimo patalpose bus galima neatlygintinai naudotis elektriniais virduliais ir plaukų džiovintuvais, šie prietaisai taip pat bus išduoti laisvai judėti įstaigoje negalintiems nuteistiesiems jų kamerose. Taip siekiama, kad būtiniausiais buities prietaisais galėtų naudotis ir tie asmenys, kurie neišgali jų įsigyti.

Tarp įtariamųjų nusikalstamos grupuotės, pasikėsinusios sukčiauti ir klastojusios dokumentus, organizatorių – Kauno verslininkas, baldų prekybos bendrovių vadovas E.G., kaunietis V.P., septynių uždarųjų akcinių bendrovių direktoriai – Didžiojoje Britanijoje gyvenantis P.G., pastarojo seserys dvynės K.G. ir E.G., taip pat A.K., J.S., V.A., E.M., konsultavimo paslaugų bendrovės darbuotojos R.M., I.D., I.J. ir R.L. Kai kurie šios konsultavimo bendrovės darbuotojai jau ir anksčiau FNTT atliekamuose tyrimuose buvo įtariami nusikalstama veika. Kelių ūkinės

liekančių bausmę nuteistųjų. Vieni jų dirbo valstybės įmonėse prie pataisos namų, kiti – įvairius ūkio darbus.

Norėtų dirbti dar maždaug trečdalis nuteistųjų. „Nuteistųjų įdarbinimas priklauso nuo valstybės įmonių gaunamų užsakymų kiekio. Tačiau jų įdarbinimo problemos yra susijusios su sunkia ekonomine situacija valstybėje. Sumažėjo valstybės įmonių gamybos apimtis, taip pat biudžeto asignavimo valdytojų užsakymų. Sumažėjo užsakymų ir iš privataus verslo, kadangi dauguma įmonių tapo nemokios ar bankrutavo. Dabar veikia 3 valstybės įmonės, kuriose įdarbinami įkalinti asmenys“, – pasakojo V.Budėnienė.

Pinigai neribojami

Prietaisų atsisako Kalėjimų departamento atstovės Vilmos Budėnienės teigimu, įkalinimo įstaigose nuteistieji turi apie 12 tūkst. jiems priklausančių elektros prietaisų. Pasak jo, apie mokestį už elektros energiją nuteistieji buvo informuoti beveik prieš metus, tad ši žinia jų neužklupo netikėtai. Nepaisant to, žiniasklaidoje jau pasigirdo dalies nuteistųjų purkštavimų, jog mokestis, nors ir nedidelis, kai kuriems gali būti neįkandamas, nes darbo visiems neužtenka, o kitų galimybių prasimanyti pinigų nėra.

Vienam nuteistajam už visus naudojamus elektrinius buities prietaisus

Bandė pasisavinti ES paramą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Generaline prokuratūra išaiškino 14 asmenų suburtą organizuotą grupuotę, kuri esant ekonominiam sunkmečiui bandė neteisėtai pralobti ir apgaule įgyti 22,5 milijono litų Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

komercinės veiklos nevykdančių ir darbuotojų neturinčių bendrovių direktorėmis buvo paskirtos vos pilnametystės sulaukusios vidurinių mokyklų abiturientės.

Išaiškinta, kad nusikalstamos grupuotės nariai klastojo paraiškas ir kitus būtinus dokumentus, juose Europos Sąjungos finansuojamam projektui dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo įgyvendinimo pateikė melagingą informaciją apie įmonių turimas lėšas, projekto ekonominį gyvybingumą, atitiktį reikalavimams. Kiekviena iš septynių bendrovių į eršketų, ungurių, šamų auginimą Mostiškių kaime (Vilniaus raj.) įsipareigojo investuoti po 5–6 milijonus litų. Pateikę Nacio­ nalinei mokėjimo agentūrai suklastotus dokumentus apie projektą, įtariamieji jokios veiklos nevykdančių bendrovių vardu siekė apgaule gauti daugiau nei 22,5 milijono litų Europos Sąjungos finansinės paramos.

Ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnai atliko 27 kratas Kaune, Vilniuje ir Ukmergėje. Kratos atliktos įtariamųjų namuose, darbo vietose ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių patalpose. Jų metu rasti ir paimti dokumentai, liudijantys nusikalstamą veiką, kurių dalį įtariamieji mėgino sunaikinti, nemažos pinigų sumos.

Vilniaus 2-ojo teismo sprendimu vienam iš nusikalstamos veikos organizatorių E.G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

Likusiems įtariamiesiems pritaikytos kitokios kardomosios priemonės.

gali tekti pakloti apie 20 litų. Už elektrą mokėti privalės tas, kam tie prietaisai priklauso, nors jais ir naudojasi keli asmenys. V.Budėnienės teigimu, įsigaliojus naujajai tvarkai, kai kurie bausmę atliekantys asmenys naudojamų prietaisų atsisakė.

Darbo sumažėjo Nors naujoji tvarka, kaip mano teisingumo ministras R.Šimašius, skatins nuteistuosius dirbti ir užsidirbti, tačiau krizė neigiamai atsiliepė ir už grotų sėdinčiai visuomenės daliai.

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, 2009 metais buvo įdarbinta 1860 žmonių, tai sudarė apie 30 proc. at-

Šiuo metu su valstybės įmonėmis, įdarbinančiomis nuteistuosius, bendradarbiauja daugiau kaip 300 įmonių, esančių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šių įmonių specializacija labai įvairi – tai plastmasės, medienos ir metalo apdirbimas, elektros instaliacijos gaminių, siuvinių, mezgimo, avalynės, ketaus liejinių, plastikinių ir medinių langų, medinių ir metalinių durų, medinių namelių ir įvairių baldų gamyba, kompiuterių ir jų priedų surinkimas.

Per 2009 metus parduotos prekinės produkcijos ir paslaugų eksportas valstybės įmonėse prie pataisos namų sudarė 750 tūkstančių litų, o 2008 metais – gerokai viršijo milijoną litų.

Lėšos, kurias gali turėti nuteistieji, anot V.Budėnienės, nėra ribojamos. „Pinigai yra laikomi jų asmeninėse sąskaitose. Nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas, jie gali gauti iki 0,3 MGL išmokas, o tie, kurie dirba, gauna darbo užmokestį“, – sakė Kalėjimų departamento atstovė.

Demaskuotas naminės fabrikėlis Šiaulių rinktinės pasieniečiai kartu su kolegomis iš Telšių ir Plungės policijos demaskavo dideliu mastu veikusį nelegalų naminės degtinės fabrikėlį.

Pasieniečiai ir policininkai, turėdami išankstinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos operatyvininkų informacijos, patikrino vieną Plungės rajono Sausdravėnų kaimo sodybą. Viename ūkinių pastatų aptiktas antisanitarinėmis sąlygomis veikęs naminės fabrikėlis. Vaizdai šokiravo pareigūnus – vandenį gamintojas siurbė iš netoliese esančio neaiškios kilmės griovio, naminės raugą maišė senu, surūdijusiu ir apskretusiu grėbliu. Patalpose taip pat rastas įrenginys naminei degtinei virti, apie 500 litrų skysčio, skleidžiančio specifinį kvapą, apie 10 tūkst. litrų garuojančio raugo. Įvykio vietoje sulaikytas 27 metų Plungės gyventojas. Turimais duomenimis, šis fabrikėlis veikė ypač dideliu mastu ir per mėnesį jame galėjo būti pagaminama apie 15 tonų nelegalios naminės degtinės.

Prasideda masinis vairuotojo pažymėjimų keitimas Nuo 2000 m. balandžio 1 d.

Lietuvoje buvo pradėti išduoti 10 metų galiojantys vairuotojo pažymėjimai. Tad vairuotojai ateinantį balandį turėtų pasikeisti prieš dešimtmetį gautą pažymėjimą, jei iki šiol to nepadarė.

Jūratė Pilibaitienė

Nereikėtų laukti Kaip teigė valstybės įmonės „Regitra“ viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė, nemažai žmonių, ypač planuojantys ilgesnes keliones į užsienį, nelaukė, kol baigsis jų vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas, ir iš anksto pasikeitė dokumentus. Tačiau ne kartą pastebėta, kad daugelis žmonių

vis dėlto linkę reikalus tvarkyti paskutinę minutę, todėl vairuotojo pažymėjimus išduodančiuose „Regitros“ padaliniuose laukiama didesnio nei įprasta krūvio.

Pasak L.Užupės, pastaruoju metu gyventojams dažnai kyla klausimas, ar jų vairuotojo pažymėjimas dar galioja. „Primename, kad vairuotojo pažymėjime nurodyta, iki kada jis galioja.

Jei data neįrašyta, toks pažymėjimas taip pat yra galiojantis. Tačiau jei planuojate vairuoti užsienyje, tokį dokumentą geriau pasikeisti į naujo pavyzdžio“, – sakė „Regitros“ atstovė.

nas. Senasis paimamas tik tada, kai asmuo gauna naują. Tad kol dokumentas gaminamas, asmuo gali naudotis senuoju.

Pasikeisti dokumentą galima bet kuriame vairuotojo pažymėjimus išduodančiame „Regitros“ padalinyje. Vairuotojai įmonei turi pateikti galiojantį asmens dokumentą, galiojančią vairuotojo sveikatos patikros pažymą, turimą vairuotojo pažymėjimą (jei anksčiau buvo išduotas ir neprarastas), policijos išduotą vairuotojo kortelę (jei ją turite).

Pasikeisti ilgai neužtruks

Nuotraukos – tik skaitmeninės

Pasak L.Užupės, naujas pažymėjimas pagaminamas per 2–3 die-

Naują vairuotojo pažymėjimą pasigaminti kainuoja 49 litus. Kaip sakė L.Užupė, vairuotojo pažymėjimui naudojamas tik skaitmeninis asmens atvaizdas, paruošiamas valstybės įmonės „Regitra“ klientų aptarnavimo padalinyje. Už tai papildomai mokėti nereikia.

Vairuotojo pažymėjimus užsisakantys asmenys gali pateikti ir savo nuotraukas, jei jos atitinka tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju vairuotojo pažymėjimo keitimo kaina lieka ta pati, tačiau jo gamyba užtruks, nes nuotraukas į pažymėjimų išrašymo centrą tenka siųsti paštu ir jas skenuoti.

Pasaulis

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Gimtasis kraštas

7

Už pokalbį telefonu – mirties bausmė Totalitarinis Šiaurės Korėjos režimas griebėsi drastiškų priemonių, bandydamas sutrukdyti šalies piliečiams bendrauti su laisvuoju pasauliu.

Daumantas Musnickas

Oficialioji Paryžiaus politika Maskvos atžvilgiu nuo pragmatiško bendradarbiavimo pasisuko neslepiamos draugystės link. Į tokius politinius žaidimus įtariai žiūri Rusijos kaimynai.

Dr. Manvydas Vitkūnas Prancūzų statomų itin modernių karo laivų „Mistral“ pardavimo Rusijai klausimas jau kelis mėnesius kaitina aistras. Šią savaitę įvykęs pompastiškas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas Prancūzijoje galutinai sudėliojo akcentus: Paryžius neturi skrupulų dėl Europos vienybės, saugumo ir yra pasirengęs šias vertybes paminti dėl ekonomiškai naudingos draugystės.

Dešimtuko vertas vizitas Rusijos prezidentas D.Medve­devas gali pasirašyti dešimtuką, vertindamas vizito Prancūzijoje rezultatus. Išspręstas beprecedenčio Rusijos ir NATO šalies sandėrio dėl moderniausios vakarietiškos ginkluotės pirkimo klausimas, pasirašyta itin naudinga milžinės „Gazprom“ ir prancūzų kompanijos „Suez“ sutartis dėl dujų tiekimo ir Prancūzijos prisijungimo prie „Nord stream“, kuris iki šiol buvo laikomas iš esmės dvišaliu rusų ir vokiečių energetikos projektu. „Kas slypi už Prancūzijos prezidentą Nikola Sarkozi staiga užplūdusios meilės Rusijai?“ – klausia JAV dienraštis „Time“. „Daugelis politikos apžvalgininkų sutaria, kad dabar vis didesnes apsukas įgauna pragmatizmas, tradiciškai būdingas Prancūzijos politikai Rusijos atžvilgiu. Tai aiškus signalas, kad Paryžius pasirengęs bendradarbiauti su Maskva, atsikratydamas ankstesnių „sąlygiškumų“ . Užmarštin nuėjo ankstesnės

Kodėl Prancūzija flirtuoja su Rusija?

N.Sarkozi kalbos, kad paisyti demokratijos principų ir žmogaus teisių yra pagrindinis šalies užsienio politikos principas. Paryžiuje taip pat stengiamasi neprisiminti ankstesnių šalies prezidento kalbų apie „realiąją politiką“ kaip ciniško politinio kompromiso politiką, sukurtą neprincipingų diplomatų. Dabar Prancūzija veržiasi bendradarbiauti su Rusija saugumo ir energetikos srityse. Ir ji visiškai nenori girdėti ironiškų balsų ir kritikos iš kitų šalių“, – rašo „Time“.

Bene daugiausia kritikos Prancūzija susilaukia dėl sprendimo pasirašyti beveik 2 mlrd. JAV dolerių vertės sandėrį su Rusija, pagal kurį rusai gaus keturis laivus „Mistral“. Niekada jokia NATO valstybė nepasirašė panašios sutarties. Atrodo, Prancūzija visiškai pamiršo, kad Kremlius nė nebando slėpti savo agresyvumo kaimynų atžvilgiu, nepaiso tarptautinės bendruomenės reikalavimų išvesti pajėgas iš Pietų Osetijos ir Abchazijos. 2008 metais Prancūzija buvo viena aktyviausių tarpininkių, siekiančių nuslopinti Rusijos ir Gruzijos karą, o dabar prancūzams šaltu, sveiką nuovoką grąžinančiu dušu netapo netgi toks rusų karinių jūrų pajėgų vado pareiškimas: „Jei Rusija būtų turėjusi tokius laivus 2008 metais, kariuomenė būtų įvykdžiusi operaciją Gruzijoje per kelias valandas.“ Vakarų šalių žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad Prancūzija visiškai nereaguoja į tokių valstybių kaip Lenkija ir Baltijos šalys nuogąstavimus dėl į rusų rankas perduodamos moderniausios puolamosios karinės technikos.

N.Sarkozi tikino, kad tokia baimė nepagrįsta, ir Europa esą turi sutelkti dėmesį į kitas tarptautinio saugumo grėsmes. „Kaip mes galime pasakyti Rusijos lyderiams: „Jūs esate mums reikalingi sprendžiant saugumo klausimus, kad ir dėl Irano“, o paskui pareikšti jiems: „Mes jumis nepasitikime“, – aiškino žurnalistams Prancūzijos prezidentas.

Ciniški komentarai Prancūzijos dienraštis „Liberation“ savo vedamąjį „Keturios priežastys draugauti su Rusija“ skyrė vienam tikslui – įrodyti skaitytojams, jog D.Medvedevas nėra marionetė

premjero Vladimiro Putino rankose, bet savarankiškas politikas, patikimas Prancūzijos draugas ir sąjungininkas. „Ar verta suartėti su Rusija? Vašingtone ir Paryžiuje netyla ginčai. Baraką Obamą ir N.Sarkozi kaltina, kad jie paaukojo žmogaus teises ant realiosios politikos altoriaus, tačiau būtent šie politikai yra teisūs“, – ciniškai rašo „Liberation“. Anot dienraščio, su Rusija reikia draugauti: „Jei nebus palaikomos prezidento N.Sarkozi iniciatyvos ir išliks status quo, tai bus žalinga dialogo šalininkams. Nereikia pamiršti, kad Rusijos dalyvavimas būtinas sprendžiant aštriausias tarptautines krizes. ES bei JAV turi būti suinteresuotos patraukti rusus į savo pusę, o ne stumti link suartėjimo su Kinija. Europos stabilumas ir ekonominė gerovė priklauso nuo dviejų pagrindinių mūsų žemyno galybių – ES ir Rusijos bendradarbiavimo.“

Rytų Europos nuomonė nesvarbi Galutinai suvokti dabartinę prancūzų poziciją Rusijos atžvilgiu padeda Prancūzijos tarptautinių santykių instituto eksperto Tomo Gomaro komentaras, išspausdintas lenkų laikraščio „Rzeczpospolita“. „Paryžius priėmė sąmoningą sprendimą grįžti prie senų šalies užsienio politikos tradicijų. Pirmiausia paisoma Prancūzijos interesų. Rusija prancūzams – didelė eksporto rinka, o laivų „Mistral“ pardavimas išgelbės nuo bankroto Sen Nazero laivų statyklą. Be abejo, Rusija yra sunkus partneris, bet tai geriau negu nieko.

N.Sarkozi mano, kad jam pavyko užmegzti su D.Medvedevu draugystę, ir ją reikia išnaudoti. Laivai „Mistral“ parduoti visiškai atvirai, kad nesukeltume naujųjų ES narių pasipiktinimo. Tačiau tai vienintelė nuolaida, kuriai buvo pasirengęs Paryžius.

Tiesa tokia, kad senosios Europos Sąjungos narės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, jau seniai nusprendė, jog buvusios sovietinio bloko valstybės, kentėjusios Sovietų Sąjungos nelaisvę, negali diktuoti, kokius santykius su Rusija turi plėtoti ES senbuvės. Prancūzijos valdantysis elitas nemato iš Rusijos grėsmės, ir taškas.“

Šiaurės Korėjos gyventojas buvo viešai sušaudytas už tai, kad paskambino pažįstamam pietų korėjiečiui ir papasakojo apie komunistų valdomų žmonių gyvenimą bei ryžių kainas.

Nuteistas mirties bausme vyras vardu Čonas dirbo vienoje Šiaurės Korėjos miesto Chamčino karinėje gamykloje. Jis buvo nuteistas ir sušaudytas dar sausio pabaigoje, tačiau informacija apie tai iš visiškai uždaros šalies į užsienį prasismelkė tik dabar. Žinią išplatino Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Šiaurės Korėjoje veikia vos vienas legalus mobiliojo ryšio operatorius. Jo tinklas apima tik sostinę Pchenjaną ir jo priemiesčius. Naudotis mobiliaisiais telefonais leidžiama tik aukštiems pareigūnams ir šalyje dirbantiems užsieniečiams – diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų darbuotojams. Tačiau net komunistinės šalies valdininkams draudžiama skambinti į užsienį. Eiliniams piliečiams naudotis mobiliaisiais telefonais apskritai

uždrausta dar 2004 metais.

Vis dėlto šalies šiaurės vakaruose, prie sienos su Kinija, pasiekiami kaimynės mobiliojo ryšio operatorių retransliatoriai ir kai kurie čia gyvenantys korėjiečiai rizikuoja skambinti, naudodamiesi nelegaliai iš Kinijos įvežtais mobiliaisiais telefonais. Vienas tokių buvo velionis Čonas. Jis paskambino Pietų Korėjos sostinėje Seule gyvenančiam bičiuliui, pabėgusiam iš Šiaurės Korėjos 2001 metais.

Pokalbį perėmė ir įrašė Šiaurės Korėjos saugumo tarnyba. Vėliau saugumo darbuotojai išplatino pokalbio tekstą. Pasirodo, vyrai tesikalbėjo apie gyvenimo Šiaurės Korėjoje realijas ir kintančias ryžių kainas. Šalyje, kurioje nemažai gyventojų kas keleri metai atsiduria ties bado riba, tai labai aktualus klausimas. Tačiau, atrodytų, nekalto pokalbio Šiaurės Korėjos teismui užteko kaip įkalčio, kad vyras būtų apkaltintas tėvynės išdavimu ir sušaudytas. Tai pirmas atvejis, kai žmogus Šiaurės Korėjoje nuteisiamas mirti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu.

Šiaurės Korėjos saugumo tarnybos ne tik aklinai blokuoja šalies sienas, bet ir gaudo gyventojus, bandančius skambinti į užsienį.

JAV padaugėjo milijonierių Milijonierių skaičius Jungtinėse Valstijose 2009 metais išaugo 16 proc. po smarkaus sumažėjimo užpernai, kai pasaulinė finansų krizė buvo giliausia, antradienį pranešė konsultavimo grupė „Spectrem Group“.

Jos duomenimis, amerikiečių namų ūkių, turinčių, be jų būstų vertės, mažiausiai 1 mln. dolerių vertės aktyvus, padaugėjo pernai

iki 7,8 mln. nuo 6,7 mln. 2008 metais, kai šis rodiklis sumažėjo 27 procentais.

Milijonierių tebėra vis dar mažiau nei 2007 metais – kai jų buvo rekordinis 9,2 mln. skaičius. Šeimų, kurių aktyviai ne mažesni nei 5 mln. dolerių, skaičius išaugo 17 proc. iki 980 tūkst., o turinčių ne mažesnius nei 500 tūkst. dolerių vertės aktyvus – 12 proc. iki 12,7 milijono.

Lenkijoje teisiamas baltarusis Lenkijoje rytiniame Balstogės mieste vyksta uždaras teismo procesas, kuriame teisiamas vienas šalies Vidaus saugumo agentūros darbuotojas, įtariamas šnipinėjimu kaimyninei Baltarusijai.

Tai, remdamasis metiniu Vidaus saugumo agentūros darbo pranešimu, kuris buvo perduotas Seimo specialiųjų tarnybų komisijai, praneša įtakingas šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Minėtame dokumente nurodoma, kad šnipas buvo sulaikytas 2008 metais, o teismo procesas Balstogė-

je prasidėjo praėjusių metų gruodyje. „Gazeta Wyborcza“ išaiškino, kad teisiamasis – Robertas R. iki arešto dirbo Vidaus saugumo agentūros Balstogės skyriuje.

Kaip sakė dienraščiui šios agentūros atstovė spaudai pulkininkė Katažyna Konecpolska-Wrublevska, saugumo tarnybos dėl šios bylos yra paskelbusi baltarusės Olgos Solomenik paiešką.

Kaip manoma, ji galėjo būti įtariamo šnipo kontaktinis asmuo Lenkijoje.

8

Sveikata

Gimtasis kraštas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Slaugos ligoninių pacientai nesiskundžia dėl yrančių pastato sienų, prasto maisto ar kiauro stogo.

Dėl to nekeikia ir valstybės.

Pasirūpinti jų gerove – ligoninių vadovų užduotis.

Tirpioje kavoje daugiau kofeino

Slaugos ligoninių skurdas bado akis Lina Juškaitienė Šie nerimaudami laukia metų pabaigos, kai reikės atsiskaityti su maisto, vaistų ir kitais tiekėjais.

Sumenko finansavimas Ko gero, geresnėse patalpose gyvena benamiai. Čia ilgiau pagulėjęs ir sveikas susirgtų. Akis bado yrančios sienos ir skurdi aplinka. Nepagarba senatvei. Tokios mintys sukasi apsilankius vienoje Vilniaus slaugos ligoninių. Čia dažniausiai guli pagyvenę pacientai, patyrę insultą, sergantys vėžiu, komos būsenos, po avarijų traumų.

Patys ligoniai nesiskundžia dėl aplinkos, nekeikia valstybės. Leisdami paskutines dienas prašmatniame viešbutyje jie jaustųsi lygiai taip pat. Bent dauguma – tikrai. Rūpintis pacientų gerove – ligoninių vadovų užduotis. Ir tai daryti jiems sunku. „Aišku, kad trūksta finansavimo. Visų sveikatos gydymo įstaigų finansavimas sumažėja nuo sausio 1 dienos.

Vietoj 1 lito gausime 81 centą. Pavyzdžiui, jei išlaikyti ligonį parą kainavo 100, dabar kainuos 81 litą. Galite palyginti“, – tikino Kauno Raudonojo Kryžiaus palaikomojo gydymo

ir slaugos ligoninės direktorė Stanislava Jancevičienė. Ji nerimauja, kad šiuos metus baigs su skolos kupra.

Baiminasi, kad liks skolingi maisto, vaistų ir kitiems tiekėjams. „Pinigų gausime mažiau, nors vaistai nepinga, vanduo, elektra brangsta“, – guodėsi ji. Be to, reikia pinigų ir ligoninės pastatui remontuoti, stogui lopyti. „Namas senas, statytas 1932 metais.

Kartais nutinka visokių negerų dalykų. Pavyzdžiui, trūksta vamzdžiai.

Reikia ir kiaurą stogą remontuoti, nes tuoj pradės varvėti“, – guodėsi vadovė.

Ji tikisi, kad situacija pasikeis po liepos 1 dienos. Būtent tada bus panaikintos apskritys ir ligoninė priklausys Kauno miesto savivaldybei. Dabar ji pavaldi Kauno apskrities viršininko administracijai.

Teks mažinti atlyginimus Sumažėjusį finansavimą skaudžiai pajus ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. „Ligoninės finansavimas sumažėjo 12 proc. praėjusių metų galutinio biudžeto. Priežastis – sumažėjo paslaugos įkainis“, – pasakojo šios ligoninės direktorė Violeta Grigie­nė. Praėjusiais metais jos vadovaujama įstaiga gavo apie 4 mln. litų, šiais metais jos kasa pasipil-

dys puse milijono litų mažiau. „Skaudžios pasekmės. Finansavimas mažėja, sąnaudos didėja, nes brangsta komunalinės paslaugos, elektra ir pan., o išgyvenamumo sąlygos prastėja. Taupyti atsisakydami paslaugų kokybės jokiais būdais negalime. Teks mažinti darbuotojams atlyginimus. Atleisti negalime. Yra tiek, kiek reikia. Algos sumažės nuo 5 iki 10 proc.“, – tvirtino V.Grigienė.

Nemokami tik 4 mėnesiai Už viską reikia mokėti. Ir už tą pačią slaugą. Slaugos skyriuose ar ligoninėse pacientai apsigyvena ne visam laikui. Valstybinė ligonių kasa moka už 120 kalendorinių dienų per metus.

Pacientas per metus slaugos ligoninėje gali gulėti tik keturis mėnesius. Gali išeiti ir anksčiau. Anapilin arba namo, jei sveikata pagerėja.

Ką daryti, jei po keturių mėnesių sveikata nepagerėja? Yra kelios išeitys.

Susimokėti ir likti slaugos ligoninėje, keliauti į privačius globos namus arba... į namus. Kiek teks mokėti, priklauso nuo ligos sunkumo. „Vienos paros kaina mažiausiai apie 69,5, o daugiausia – apie 114,7 lito. Brangiausia mokama už tuos, kurie yra be sąmonės, komos būse-

Tikėjimas stipresnis už vaistus Labai svarbu nepakliūti į reklamuojamų nereceptinių vaistų pardavėjų, dažnai besinaudojančių placebo efektu, pinkles.

Lina Juškaitienė Galvos skausmą galima numalšinti išgėrus ir kreidos miltelių. Nieko nauja – placebo efektas. Tiki, kad vaistas padės, ir padeda. Pasirodo, tikėjimo galia ne mažiau svarbi geriant ir nereceptinius vaistus. „Susinervinau. Taip pradėjo diegti širdį, pasidarė silpna. Galvojau, kad nugriūsiu. Gerai, kad turėjau validolio. Padėjo“, – tikino Janina iš Radviliškio rajono. Moters širdis šlubuoja. Į gydytojus nesikreipia – tiek ūkio darbų, kad nėra kada. Ir kam to reikia, jei validolis padeda.

Kaip žinia, validolis jau seniai pripažintas maisto papildu. Žmogaus savijauta gali pagerėti ir kreidos suvalgius. Kreida šiame kontekste – placebas, arba netikras vaistas. „Dešimčiai močiučių duokime išgerti validolio, o kitoms dešimt – po kreidos tabletę, tokio pat skonio ir išvaizdos kaip validolis. Kaip manote, kuo šis tyrimas baigtųsi? Greičiausiai 51 proc. ar dar

nos. Jiems reikia daugiau priežiūros. Šie įkainiai galioja visoms slaugos ligoninėms“, – sakė S.Jancevičienė.

Yra pacientų, kurie slaugos ligoninėje praleidžia ne vienus metus.­ „4 mėnesius nemokamai, už 8 mėnesius moka patys. Tada vėl 4 mėnesius nemokamai – išnaudoja 120 kalendorinių dienų“, – aiškino ji.

Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninėje guli 209 pacien­tai. Galėtų priimti ir daugiau – tilptų apie 230. Bet norinčiųjų nėra. Pacientus atsiunčia Kauno miesto gydymo įstaigos. „Tokių pacientų dia­gnozė aiški.

Dažniausiai po insulto, nesveika širdimi, kamuojami sunkių vėžinių ligų, po traumų. Ypač žiemą, kai slidu, padaugėja pacientų dėl lūžių“, – pasakojo direktorė.

Regina yra viena slaugos ligoninių pacientų. Ji jau mėnesį guli Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės slaugos skyriuje Vilniuje, buvusiame Misionierių vienuolyne. Ji iš tų nedaugelio pacientų, kuriuos ir kojos nešioja, ir šviesų protą išlaikiusi. Prastėjanti atmintis išduoda senat­vinių ligų, tokių kaip Alzheimeris, požymius. Pačiai moteriai atrodo, kad didžiausia jos bėda – galvos skausmas ir silpstanti klausa. Šią ligoninę rekomendavo šeimos gydytoja.

„Mano dukra negali gyventi be „trys viename“ kavos. Visi sako, kad gerti tokią kavą nesveika“, – guodėsi Laima iš Panevėžio. Pasirodo, moteriai nėra jokio pagrindo nuogąstauti. Pasak gydytojos higienistės Snieguolės Ščeponavičienės, gerti šį kavos gėrimą yra saugu. Kava „trys viename“ gaminama iš tokių medžiagų ir tokio jų kiekio, kad nekenktų sveikatai. Tačiau reikia žinoti, kad, kaip ir bet kuriame kitame greitame maiste, jame nėra organizmui naudingų medžiagų. „Bene didžiausias tokių kavų pranašumas – ilgiau galioja ir paprasta paruošti. Vis dėlto tokie gėrimai negali prilygti natūraliai kavai nei skoniu, nei aromatu, nei sudėtimi, todėl jų kasdien gerti tikrai nederėtų“, – pasakojo specialistė.

Viena sudėtinių gėrimo „trys viename“ dalių – tirpi kava. Didžiausią dalį sudaro cukrus ir gliukozės sirupas, gali būti saldiklių.

Natūralios kavos ekstraktas sudaro tik 8–17 proc. Taip pat naudojami kiti, pavyzdžiui, skrudintų miežių, rugių ekstraktai. Šie kavos gėrimai paprastai gaminami ir iš hidrintų augalinių riebalų, pieno baltymų, įvairių maisto priedų.

Paruoštas sodrus kavos antpilas sušaldomas ir džiovinamas. Taip išgaunamos tirpios kavos granulės, išlaikančios daugiau šviežios kavos savybių. „Tiesa, taip gaminant pranyksta daug kvapiųjų medžiagų, todėl tirpi kava ruošiama iš pigių, ne tokių aromatingų rūšių kavos, dažniausiai – iš atspariojo kavamedžio Coffea robusta. Tačiau šios kavos pupelėse yra nemažai kofeino“, – tvirtino S.Ščeponavičienė.

Tai įdomu Sidnėjaus universiteto mokslininkai įrodė, kad placebo efektui pasireikšti nebūtina pacientui duoti net paprastų miltelių. Buvo atliktas toks eksperimentas: vienai grupei pacientų vaistai leisti kompiuterizuotai, pacientams to nežinant, o kitai grupei tuos pačius vaistus leido gydytojas. Paaiškėjo, kad pastarieji jautėsi geriau. daugiau močiučių, išgėrusios kreidos tabletę, pasijaustų geriau“, – pasakojo Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas Leonas Valius.

Profesorius sutinka, kad paprastais milteliais galima numalšinti skausmą.

Tačiau ne bet kokį. „Tik tokį, kurį sukelia nervinė įtampa, nuovargis, stresas, t. y. kuris iš dalies priklauso nuo mūsų smegenų. Jei žmogus, gerdamas placebą, tiki, kad padės, jis veiks. Bet tokie preparatai tinka ne visais atvejais. Jokiu būdu jais negalima gydyti artrozės – sąnario kremzlės dilimo ir atrofavimosi. Valgydamas miltelius nepagydysi vėžio, rotoviruso infekcijos ar plaučių uždegimo. Kita vertus, ne visi, kurie serga plaučių uždegimu ir negeria antibiotikų, miršta. Organizmas natūraliai apsisaugo. Natūrali savisaugos reakcija taip pat įeina į

placebo sąvoką“, – pasakojo L.Valius.

Placebo efektu dažnai naudojasi reklamuojamų vaistų pardavėjai. Mat dažniausiai reklamose siūlomi maisto papildai ir kiti panašūs preparatai, kurių poveikis klinikiniais tyrimais neįrodytas. O receptinių vaistų reklamuoti negalima visoje Europos Sąjungoje.

Placebo efektas pasireiškia geriant nereceptinius vaistus. Ypač tai tinka gydantis psichologines ligas ar funkcinius sutrikimus, tokius kaip sutrikęs virškinimas. „Štai reklamuojami jogurtai, gerinantys virškinimą. Aš nežinau, ar moksliškai įrodyta, kad šie preparatai tikrai veikia. Gerdamas tokį jogurtą tiki, kad padės, ir padeda“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau, anot jo, gerti reklamuojamus vaistus nepasitarus su šeimos gydytoju rizikinga.

Mūsų namai

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Gimtasis kraštas

Pypytės – karališkos gėlės Netikėkite, kad Kovas yra tinkamiausias metas dauginti šakniastiebes gėles.

Irena Iešmantaitė Pypyčių botaninis vardas yra Canna indica. Dažniausiai jos ir vadinamos kanomis. Lotyniškai „cana“ reiškia „tūtelė“. Pasak senovės romėnų legendos, dvi gentys ant papiruso pasirašė taikos sutartį, tačiau vienas piktavalis genties vadas susitarimą sulaužė ir dokumentą sudegino. Tuomet iš pelenų išdygo augalas, primenantis siūbuojantį papirusą.

Auginamos keletą šimtmečių Pypytės savaime auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vakarų Indijoje, Meksikoje, Brazilijoje. Europoje šios nepaprastai puošnios, įspūdingos gėlės auginamos nuo 1570 metų. Žinoma per 50 rūšių, 1000 hibridų.

Pypyčių lapai dideli, su tvirtu lapkočiu, blizgiu paviršiumi, pailgi ovalūs, smailėjančiu, aštriu galu. Jie didingai iškilę ant aukštų tvirtų stiebų.

Saulėje lapai mirga spalvomis, o pavėsyje sudaro šaltokos aplinkos įspūdį.

Užauga iki dviejų metrų ir aukštesnės (nelygu rūšis), stiebų viršūnėse iškelia karališkus žiedus.

Ryškių spalvų stambūs (4–8 cm skersmens) žiedai skleidžiasi su saule – 5–6 valandą ryto. Pražysta iš apačios į viršų: pirmiausia apatinis žiedas, kitą dieną – antras, dar kitą – trečias ir t. t. Beje, lapai yra geri sinoptikai.

Keletą valandų prieš lietų jie pradeda rasoti.

skleidžia šilumą, kurios augalams labai reikia. Šakniagumbiai sodinami 5–10 cm gyliu, 50 x 70 cm atstumu.

Pypytės gerai auga saulėtoje vietoje, lengvo priemolio ar priesmėlio, bet neįmirkusioje derlingoje dirvoje.

Atsparios ligoms ir kenkėjams, nebijo vėjo. Aukšti stiebai gana tvirti, prie kuolelių jų rišti nereikia. Šias gėles patariama tręšti porą kartų per mėnesį kompleksinėmis trąšomis.

Rudenį kerai iškasami prieš stipresnes šalnas. Nupjovus stiebus, šakniagumbiai nešami į 3–5 laipsnių temperatūros patalpą. Geriausia juos laikyti smėlyje ar durpėse.

Dekoratyvios visą sezoną Pypytės gali būti sodinamos kaip gėlyno akcentas, gražiai dera su viendienėmis, serenčiais, lobelijomis, žydrūniais, pelargonijomis. Pasodintos į vazonus jos puošia terasas, pavėsines, balkonus. Tinka mažuose kiemuose, vejoje grupėmis ar eilute už suolelio atramos, prie gyvatvorės ar spygliuočių medžių fone. Vandens

(Water canna) pypytės sodintinos šlapiose vietose, prie vandens telkinių.

Pavyzdžiui, ‘Ra’ – žiedai geltoni, lapai žali su pilku atspalviu, 1,5–2 m aukščio.

Pypytės būna žaliais, bronziniais su rausvu atspalviu ir mišriais (juostuotais, dvispalviais, margais) lapais, pagal tai jos skirstomos į grupes. Raudonus, tamsiai raudonus ar rubino spalvos žiedus krauna veislių ‘President’, ‘Pink President’, ‘Crimson Beauty’, ‘Striata’, ‘Black Knight’, ‘Limburgs Glory’, ‘Brilliant’ pypytės; oranžinius, rusvus su oranžiniu atspalviu ar geltonus – ‘Pretorija’, ‘Orange Perfection’, ‘Golden Girls’, ‘Wyoming’, ‘Miss Ueleis’, ‘Richard Wallace’; švelniai arba ryškiai rausvus, koralų atspalvio, baltus, kreminius – ‘King Midas’, ‘Castel d Or’, ‘Portland’, ‘Louis Cottin’; margus bei įvairių spalvų derinių – ‘Yellow – red’, ‘En Avant’, ‘Taroudant’, ‘Florence Vaughan’, ‘Cleopatra’, ‘Picasso’. Veislės ‘Durban’ pypyčių lapai raudonai dryžuoti, žiedai – geltoni, krištolo blizgesio. ‘Pretoria’ lapai – žaliais ir geltonais dryžiais.

Kaip ir kada sodinti?

Sėklos kovą sėjamos į vazonėlius, į lengvą žemę. Prieš sėją jas naudinga 2–3 val. palaikyti šaldytuve ir perlieti karštu vandeniu. Sudygsta per 20–30 dienų. Paaugę daigeliai lauke sodinami birželio pradžioje. Žydėti pradeda antraisiais metais. Šakniastiebiai supjaustomi taip, kad kiekviena dalis turėtų vieną ar du stiprius pumpurus. Pjūvio vietos apibarstomos trinta medžio anglimi.

Sodinama į daigynėlį ar vazonėlius su smėliu. Laikoma 18–20 laipsnių temperatūroje. Lauke pypytės sodinamos praėjus šalnų pavojui. Naudinga iškasti 60 cm gylio duobę, į ją pridėti šviežio arklių mėšlo ir užpilti 15–20 cm žemių sluoksniu. Mėšlas kaista ir

Kvapai namuose turi ne tik estetinę, bet ir praktinę reikšmę. Jie kvapina skalbinius, atgaivina orą, padeda kovoti su kandimis. Norint sumaniai pasinaudoti aromatinių medžiagų savybėmis, reikia žinoti keletą taisyklių.

nuo bulvių tunkama

Turbūt joks kitas augalas neturi tokios lemiamos įtakos žmogaus mitybai.

Rima Marcinkevičienė Ne veltui bulvės vadinamos antrąja mūsų duona. Kaip ir grūdai, tai vienas pigiausių energijos šaltinių. O kiek daug įvairiausių patiekalų iš jų galima pagaminti! Įdomu, kad laimi tie, kas mėgsta bulves su pienu. Tai idealiai subalansuota mityba. Taip valgydami gauname ir baltymų, ir vitaminų (Bı, C), ir fosforo bei kalcio, kitų medžiagų.

Beje, beveik 20 proc. maistingųjų medžiagų sudaro krak­molas.

Bulvėse gausu mineralinių medžiagų. Suvalgę 300 g bulvių, išvirtų su lupenomis, 80 proc. patenkinsime kasdienį kalio, 20 proc. – geležies poreikį. Kalis neleidžia audiniuose kauptis skysčiams, o geležis reikalinga kraujo gamybai. Nemažai bulvėse ir fosforo bei kalcio. Yra jodo, labai svarbaus skydliaukei, taip pat magnio, natrio, vario, cinko, mangano, kobalto.

Bulvėse esančius baltymus mūsų organizmas pasisavina geriausiai iš visų augalinių baltymų.

Gumbuose gausu ir vitaminų. 100 g ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo rūgšties (vitamino C). Suvalgę 200–300 g su odele išvirtų šviežių bulvių beveik patenkinsime dienos

vitamino C poreikį. Bulves laikant ilgiau vitamino C kiekis nuolat mažėja.

Bulvėse taip pat yra B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6), vitamino K, PP ir karotino – provitamino A (daugiau gelsvose bulvėse).

Norėdami išsaugoti vertingąsias savybes, bulves apdorokime labai atsargiai. Pernelyg stropios šeimininkės turėtų atminti, kad geriausios yra neskustos bulvės. Juk sveikatai svarbūs baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos susitelkia viršutiniame gumbų sluoksnyje. Jei mėgstate bulves paruošti iš anksto ir mirkote vandenyje, o paskui dar dedade į šaltą vandenį ir verdate ant nedidelės ugnies, žinokite – jas gadinate!

Kad išliktų kuo daugiau vitaminų, bulves reikia sudėti į verdantį vandenį ir virti ant didesnės ugnies. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau naudingųjų medžiagų lieka.

Netikėkite teigiančiais, kad nuo bulvių tunkama. 100 g miltinių patiekalų turi 380 kcal, o tokiame pat kiekyje bulvių – tik 80 kcal. Bulvių patiekalų kaloringumą lemia gaminimo būdas: 100 g virtų bulvių yra 80 kcal, keptų – 85 kcal, 100 g bulvių košės su pienu ir sviestu – jau 119 kcal, o tiek pat riebaluose gruzdintų bulvyčių – 157 kcal.

Močiutės sriuba

Namų jaukumo aromatai Ramunė Tolvaišytė

9

• Patalynei kvapinti naudodami parduotuvėse įsigytas priemones (maišelius su džiovintomis gėlytėmis, vaisių žievelėmis, prieskoniais ir kt.), jų neišimkite iš polietileninių maišelių, tik šiek tiek praverkite. Taip jie ilgiau išsaugos kvapą, o turinys neišbyrės ant švarių skalbinių.

• Norint nuo kandžių apsaugoti kailinius, kvapiųjų priemonių neužtenka tiesiog išdėlioti ant lentynėlių spintoje. Jas derėtų pritvirtinti prie pakabų taip, kad atsidurtų kailinių viduje. Tuomet kandis atbaidantis kvapas sklis nuolat, net jeigu kailinius įvilksite į specia­lius maišus.

• Specialių spintų kvėpiklių netvirtinkite prie durelių – dažnai jas varstant, kvapai labai greitai išsikvėps.

Geriau aromatizatorius kabinti prie spintos galinės sienelės. Taip pat svar-

bu išsiaiškinti, kokiam plotui skirta viena priemonė.

• Atminkite, kad aromatinių lazdelių negalima deginti prieš miegą – jų kvapas pernelyg intensyvus. Be to, bambukinis šių lazdelių pagrindas kai kuriems žmonėms sukelia alergiją.

Pasitelkdami kvapus ir jų kompozicijas, galite keisti namų nuotaiką. Išmėginkite džiovintų žaliųjų obuolių, apelsinų žievelių ir cinamonų lazdelių aromatų puokštę. Sudėta į gražų tiulio arba nertą maišelį ši priemonė ne tik puikiai kvepės, bet ir puoš butą.

Kvapų maišelį galite pasiūti iš trijų bet kokio plono audinio atraižų.

Pavyzdžiui, gražiai atrodo paprasta pamušalinė medžiaga. Pasiūkite tris kvadratinius skirtingo dydžio maišelius. Kiek­viename jų palikite nedidelę kiaurymėlę, kad galėtumėte prikimšti kvapiųjų medžiagų. Tam tiks džiovintos gėlės, žolelės, vaisiai, prieskoniai. Į vidų galima įkišti ir porolono gabalėlį, suvilgytą aromatiniu aliejumi.

0,5 kg bulvių, 2 l vandens, 5 šaukštai sorų kruopų, 1 svogūnas, truputis lašinių, druskos.

Bulves nuskuskite, supjaustykite kubeliais ir sudėkite į verdantį vandenį. Po 5 min. suberkite 3–4 kartus plautas ir nuplikytas sorų kruopas. Virkite, kol bulvės taps visai minkštos.

Svogūną pakepkite su lašinukais ir supilkite į sriubą. Dar kartą užvirinkite.

kukulius su juodos duonos įdaru. Virkite 15 min. pasūdytame vandenyje.

Patiekite su keptuvėje apkeptais svogūnais ir lašinukais.

Bulviniai kukuliai su juodos duonos įdaru

Bulvių plokštainis su svogūnais ir dešrelėmis

10–12 virtų bulvių, 2 kiaušiniai, 4 šaukštai bulvių krakmolo, druskos. Įdarui: 1 svogūnas, 1 stiklinė juodos duonos trupinių, 50 g sviesto, druskos.

Padažui: 1 svogūnas, 200 g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės.

Bulves sumalkite, sumaišykite su kiaušiniais bei krakmolu, paskaninkite druska ir gerai išminkykite. Įdarui svogūną susmulkinkite ir apkepkite keptuvėje su sviestu, pasūdykite, suberkite trupinius, dar keletą minučių pakepkite ir atvėsinkite. Formuokite

1 kg skustų bulvių, 1 stiklinė pieno, 1 kiaušinis, 6–8 pieniškos dešrelės, 300 g šaltai rūkytų lašinukų, 1 svogūnas, druskos, aliejaus skardai patepti.

Svogūną bei lašinius supjaustykite kubeliais ir apkepkite keptuvėje. Sutarkuokite bulves ir užplikykite verdančiu pienu. Įmaišykite kiaušinį ir su svogūnu kepintus lašinukus. Paskaninkite druska. Dešreles išilgai supjaustykite į 4 dalis. Pailgą skardą patepkite aliejumi ir sluoksniais dėkite tarkius bei dešreles. Kepkite 220 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 1 val.

10

Mūsų namai

Gimtasis kraštas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Papuošalai pabrėžia individualybę Ekonominė krizė neatgrasė moterų noro puoštis.

Irma Dubovičienė Nors ekonominė padėtis vis dar sunki, nors juvelyrinių dirbinių rinka šalyje susitraukė apie ketvirtadalį, sugrįžtantis pavasaris ir prigimtinis moters noras atrodyti gražiai daro savo. Renginys sulaukė gana didelio dalyvių bei lankytojų dėmesio.

Autoriniai darbai vis populiaresni Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių dailės fakultetas yra nuolatinis šios prestižinės Baltijos šalių juvelyrikos parodos dalyvis.

Pasak studentų darbus pristačiusios fakulteto lektorės bei juvelyrės Beatos Sietinšienės, tai labai prisideda populiarinant Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedros juvelyrikos ir kalvystės specializaciją.

Nemažai jaunuolių būtent tokiose parodose sužino apie galimybę Lietuvoje studijuoti juvelyriką. VDA atstovė neslėpė, kad studentų darbai neretai sužavi ir pirkėjus.

Parodoje ir šįkart buvo pristatomi studentų juvelyrų papuošalai.

Idėjos originalumu, brandumu išsiskyrė baigiamieji darbai. Pavyzdžiui, E.Bacevičiūtė sukūrė žiedų-masažuoklių kolekciją. Pasak diplominio darbo vadovės, šie graviruoto medžio žiedai skirti savistabai, meditacijai.

B.Sietinšienė sako pastebėjusi, kad autoriniai papuošalai įgyja vis didesnę paklausą. „Kaip meno kūriniai jie labiau krypsta į vaizduojamąjį meną. Be to, labai svarbi idėja.

Būtent idėja padiktuoja ir medžiagą“, – šiuolaikines juvelyrikos tendencijas apibūdino juvelyrė.

Pasak VDA atstovės, būtent tokios parodos vartotojams padeda susigaudyti juvelyrikos pasaulyje, rasti akiai ir širdžiai mielų autorių. Žinoma, jų duomenis rasti bei autorinius darbus apžiūrėti šiais laikais lengva ir internete.

Rožinis tampa papuošalu „Sunkiu savo gyvenimo tarpsniu ramybę radau vienuolyne. Įsitikinau rožinio poveikiu, o paskui pagalvojau: kodėl gi jo nepanaudojus kaip papuošalo?“ – idėją sukurti vėrinį, transformuojamą į rožinį, pasako-

Akys raibo nuo gintaro dirbinių, tačiau lietuviai, kaip pripažino juvelyrai, tokius papuošalus renkasi vis rečiau.

Reikia perdažyti sieną „Namas apkaltas dailylentėmis ir nudažytas geltonais „Pinotex“ dažais. Tačiau pietinės ir vakarinės pusės spalva labai pasikeitė – patamsėjo, tapo murzina ruda. Kaip toliau dažyti?“ – teiraujasi skaitytoja S.Vasiliauskienė iš Pasvalio rajono.

Komentuoja Edvardas Žibortas, Vilniaus statybininkų rengimo centro profesijos mokytojas „Pinotex“ dažai iš tikrųjų pajuosta ilgesnį laiką veikiami saulės spindulių. Dailylentes galima perdažyti aliejiniais, emaliniais, geriausia – akriliniais dažais, skirtais lauko darbams. Dažyti reikėtų 2 kartus.

Pirmo sluoksnio dažai gali būti labiau atskiesti. Prieš dažant reikia metaliniu šepečiu nuvalyti besilupančias vietas (jeigu tokių yra) ir tuo pačiu šepečiu pašiurkštinti gerai išsilaikiusius dažytus plotus, kad nauja dažų danga geriau sukibtų.

Medinių grindų priežiūra Jonas Žalys Medinės grindys yra šiltos, jaukios ir natūralios. Deja, jos sensta kaip ir kiekviena kita danga. Kaip ištaisyti atsiradusius defektus?

Juvelyrė R.Malinauskienė pasipuošė savo rankų darbo vėriniu-rožiniu.

jo juvelyrė Rita Malinauskienė. Ji tarptautinėje parodoje dalyvavo pirmą kartą, tad ir stendas buvo kuklus, palyginti su garsių firmų.

R.Malinauskienė ir pati buvo pasipuošusi savo rankų darbo vėriniu-rožiniu iš onikso karoliukų. „Šis akmuo padeda pasitikėti savimi, įtvirtinti pasiektą poziciją, stiprina atmintį, aštrina klausą, suteikia jėgų siekti užsibrėžtų tikslų“, – sakė juvelyrė. Juodumu žėrinčių akmenukų vėrinys tarptautinio renginio dienomis leido autorei tvirčiau jaustis.

Tačiau įprastai, tvirtino ji, daugelis moterų intuityviai linksta prie kito natūralaus akmens – ametisto. Pasak astromineralogų, šis violetinio atspalvio akmuo suteikia energijos, padeda atsikratyti blogų minčių.

Juvelyrė džiaugiasi, kad jos kūryba neliko nepastebėta. Jauni žmonės vė-

Vilniaus dailės akademijos studentės E.Bacevičiūtės sukurtas savistabai skirtas žiedas-masažuoklis.

rinius-rožinius dažniausiai užsisako norėdami dovanoti savo mamoms.

Gintaras ne toks įdomus?

Tarptautiniame juvelyrikos renginyje akys raibo nuo gintaro dirbinių – ne veltui gintaro vardas puikuojasi ir parodos pavadinime (angl. amber trip – gintaro kelias). Buvo galima įsigyti ir tradicinių gintarinių karolių ar kitų papuošalų, ir natūralaus gintaro luitų ar dailių miniatiūrinių skulptūrėlių.

Tačiau juvelyras Rimas Bričkus neslėpė skeptiško požiūrio: lietuviams gintaro dirbinių nereikia. Pirkėjų jis paprastai tikisi iš Amerikos ar Vakarų Europos. Tačiau tenykštės rinkos poreikiai labai skiriasi. Amerikiečiai ieško kuo paprastesnių, kuo pigesnių papuošalų.

Pasiturinčios ponios mielai matavosi žiedus su deimantais ar kitais brangakmeniais, kainuojančius pusantro tūkstančio eurų ir daugiau. Tačiau juvelyrikos paro­ doje buvo kur paganyti akis kiek­ vienam.

Klaipėdietis Edvardas Zubrickas čia pristatė antikvarinių pypkių kolekciją, kurioje – 60 ir net 120 metų senumo egzemplioriai iš Austrijos, JAV, Vokietijos, Italijos. Įdomaus dizaino, preciziško rankų darbo pypkės pagamintos iš mineralo, vadinamo jūros puta. Tai viena rečiausių gamtoje randamų medžiagų, prieš milijonus metų jūros dugne susidariusi iš kriauklelių ir kitų nuosėdų.

Parodos dienomis taip pat vyko tarptautinis juvelyrikos meno konkursas „For you“, mados šou.

Pasiturinčios ponios mielai matavosi žiedus su brangakmeniais.

• Negilius (iki pusės milimetro) įbrėžimus nesunku paslėpti specialiu atitinkamos spalvos retušavimo pieštuku. Įbrėžimų pašalinti nepavyks, bet jie taps beveik nematomi. Taip slėpti galima ir laminuotų grindų nedidelius defektus.

• Per atsiradusias įdubas, išmušimus į grindų lentas gali lengvai patekti drėgmė. Tokias vietas reikėtų kuo greičiau užtaisyti. Didesnės įdubos užglaistomos dvikomponenčiu glaistu, o nedidukes neretai pakanka užlyginti ištirpdytu vašku.

• Kartais dėl medienos struktūros atsiranda atplaišų. Jų nereikėtų nulupti. Tokias vietas nesunku pataisyti klijais. Tereikia atplaišą kaltu šiek tiek pakelti, iš apačios patepti vandeniui atspariais klijais, o paskui prispaudus keletą valandų palaikyti, kol klijai išdžius.

• Dėl drėgmės poveikio grindys, ypač platesnių lentų, išlinksta laivelio forma. Kai kas bando kraštus išlyginti vinimis, bet dažniausiai rezultatas būna nekoks. Mat vinys suskaldo medieną. Geriausia išeitis – grindis šlifuoti specialia mašina iki giliausių įdubų paviršiaus.

• Ilgainiui grindų tarpuose prisikaupia nešvarumų. Juos nesunku pašalinti siauru aštriu daiktu ir tuojau pat susiurbti dulkių siurbliu.

• Atsiradusius didesnius plyšius pravartu užpildyti medžiui skirtu glaistu. Jo nesunku pasigaminti ir patiems, sumaišius medžio dulkes su klijais. Jei lentos juda, tinkamesnis elastingas glaistas.

Sportas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Gimtasis kraštas

V.Alekna: šeimos šventė Bandys nokautuoti lenką ir Europos čempionatas

Dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas disko metikas Virgilijus Alekna aktyviai rengiasi naujam lengvosios atletikos sezonui, kuris, pasak jo paties, irgi bus įtemptas.

Neseniai su treneriu ir masažuotoju Zigmu Živatkausku jis sugrįžo iš treniruočių stovyklos Lenkijos olimpinėje bazėje Spaloje.

Kodėl renkiesi būtent Spalą?

Todėl, kad ten viskas gerai, viskas vietoje. Nebrangu. Puiki treniruočių sporto bazė, kurioje yra viskas, ko reikia. Aplinkui ramybė, miškas. Į Spalą važinėju trečius metus.

Ar gerai padirbėjai?

Kaip visada. Dirbau bendram fiziniam pasirengimui, kilnojau štangą, dirbau su treniruokliais. Treniravausi vienas, Lenkijos lengvaatlečiai dirbo atskirai.

Ar vienam nebuvo liūdna?

Ne. Tokia mano kasdienybė. Jau gal 10 metų taip treniruojuosi. Per televiziją stebėjau kone visas Vankuverio olimpines žiemos žaidynes.

Labiausiai patiko ledo ritulio varžybos, ypač finalas.

Kaip vertini Lietuvos olimpiečių pasirodymą?

Normaliai. Niekas iš jų nesitikėjo aukštų vietų, sportininkai pasirodė pagal savo galimybes. Gal tiktai kai kurie mūsiškiai galėjo užimti aukštesnes vietas, bet tai esmės nekeičia.

Vos sugrįžęs iš treniruočų stovyklos, jau kitą dieną Tavo treneris Zigmas Živatkauskas su praeityje garsiąja Lietuvos slidininke Julija Stašeliene nuskubėjo pasivažinėti slidėmis Vilniuje, Karoliniškių miškeliuose, įveikė nemažai kilometrų, o ar Tavęs slidės nevilioja?

Ne, tokių slidžių nėra, o gal ir batų (šypsosi ...). O jeigu rimtai, tai slidinėjimui pritrūkstu laiko, o ir traumą bijau gauti.

Prieš 10 metų kovo 4 d. įvyko judviejų vestuvės su trišuolininke ir šuolininke į tolį Kristina Sablovskyte. Kaip pažymėjai šią sukaktį?

Buvau Lenkijoje, o kitą dieną jau namie. Vestuvių dešimtmetis – šeimos šventė, ją su Kristina ir paminėjome. Tačiau šampano taurės nepakėliau, negeriu, turėjau tenkintis sultimis.

Ar su šeima buvau nuėjęs pasižiūrėti Kaziuko mugės sostinėje?

Buvau. Labai graži pasitaikė diena, švietė saulutė, mugėje buvo labai daug žmonių. Tačiau po senamiestį ir miesto centrą pasivaikščioti su visa šeima nepavyko. Užmigo mūsų mažoji Gabrielė ir ją teko palikti namuose, sirguliavo Mykolas.

Po mugę vaikštinėjome trise – Kristina, Martynas ir aš. Šurmuliuojančioje mugėje buvo labai smagu.

Vieną kitą liaudies meistrų daikčiuką ir mes nusipirkome.

Ukrainos boksininkas Vitalijus Klyčko pasaulio profesionalų sunkaus svorio čempiono titulą pagal Pasaulinės bokso tarybos (WBC) versiją gins gegužės 29 dieną Gelzenkircheno (Vokietija) stadione, kuriame namų rungtynes žaidžia „Schalke 04“ futbolo klubas. Ukrainiečio varžovu bus Anglijoje gyvenantis lenkas Albertas Sosnovskis. 38 metų V.Klyčko varžovu turėjo būti rusas Nikolajus Valujevas, tačiau boksininkų atstovams nepavyko susitarti dėl finansinių sąlygų.

31 metų A.Sosnovskis per savo karjerą iškovojo 45 pergales (27 – nokautu), patyrė du pralaimėjimus ir vieną dvikovą baigė lygiosiomis. V.Klyčko sąskaitoje – 39 pergalės (37 – nokautu) ir du pralaimėjimai.

Didžiausi „moralės sergėtojai“ žaidžia Anglijoje Dvejas rungtynes praleidęs Anglijos futbolo lygos „Manchester City“ puolėjas iš Argentinos K.Tevezas savo kritikams atšovė, kad jam šeima yra svarbiau už viską, tad jis nusprendė likti šalia žmonos, ką tik pagimdžiusios jųdviejų neišnešiotą kūdikį.

Vėliau jis iš moralinės viršenybės pozicijų apkaltino buvusį Anglijos rinktinės kapitoną mergišių Dž.Teri, kad jis neturi „jokio moralės kodekso“.

Vis dėlto 26 metų K.Tevezas turėtų žinoti, kad nedera juoktis puodui, kad katilas juodas. Paaiškėjo, kad ir jis pats tada, kai jo naujagimė dukra turėjo būti parvežta namo, naktį praleido su futbolininkais besižavinčia manekene. Įtariama, kad kol „Manchester City“ klubo puolėjo žmona Vanesa rūpinosi šešiomis savaitėmis per anksti pasaulį išvydusia mažąja Keti, jis pats įsliūkino į modelio Marianos

11

Alenas žada prasilošti Vienas iš geriausių NBA lygos krepšininkų Filadelfijos „76ers“ gynėjas Alenas Aiversonas pradėjo grimzti į dugną. Pasak keleto šaltinių, krepšininką kamuoja priklausomumas nuo alkoholio ir azartinių žaidimų. Viskas prasidėjo nuo tada, kai sunkia liga pradėjo sirgti gynėjo 4-erių metų dukra. Stiprų psichologinį smūgį žaidėjas patyrė sužinojęs, jog aštuonerius bendro gyvenimo metus išgyvenusi sutuoktinė nusprendė išsiskirti su gerai žinomu krepšininku ir prisiimti visų penkių vaikų globą.

A.Aiversono lošimo problemos yra gan rimtos, kadangi Detroito, Atlantos bei Naujojo Džersio kazino vadovai jau uždraudė šiam krepšininkui įžengti į jų valdas. Artimas žaidėjo draugas prasitarė, jog krepšininkas girtaus tol, kol visko neužmirš arba praloš visą savo turtą.

Paesani viešbučio kambarį. Vanesa, su kuria K.Tevezas jau augina ketverių metukų dukterį, vasario 9 dieną išskrido į Buenos Aires. Po keturių dienų jai prasidėjo priešlaikinis gimdymas. K.Tevezas iškart sėdo į lėktuvą ir išskrido į savo gimtąjį miestą, kad galėtų budėti prie žmonos lovos.

Klubo vadovybė jam noriai suteikė atostogų, kad galėtų 12 dienų budėti prie Keti, kol ši kovojo dėl savo gyvybės intensyviosios terapijos skyriuje.

Tai ne pirmas kartas, kai bulvarinė spauda linksniuoja K.Tevezo ir M.Paesani vardus. Jie buvo kaltinami užmezgę romaną 2008-aisiais, kai buvo nufotografuoti susikibę rankomis. Pranešama, kad dėl šių nuotraukų K.Tevezą buvo palikusi žmona Vanesa, tačiau netrukus pora susitaikė.

Afrikiečiams – milijardas „sargių“ Prieš vasarą vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos vyriausybė prašo pagalbos – ša-

liai kovoje su AIDS reikia galybės prezervatyvų. Anot britų žiniasklaidos, reikalingi mažiausiai

Ar ilgai užsibūsi namie?

Neilgai, porą savaičių. Jau seniai treniruojuosi pagal tokį modelį: dvi savaites stengiuosi dirbti namie, o tris – kur nors užsienyje. Kita mano treniruočių dalis – vėl Spaloje.

Ar daug rungtyniausi šį sezoną?

Manau, kad 10 varžybų susirinks.

Pagrindinis startas – XX Europos čempionatas Ispanijoje Barselonos mieste, vyksiantis liepos 26 – rugpjūčio 1dienomis.

milijardas „sargių“. Londonas yra pasirengęs skirti milijoną svarų, už kuriuos bus galima nupirkti 42 mln. prezervatyvų. Atitinkamo prašymo Didžioji Britanija sulaukė šalyje viešint PAR prezidentui J.Zumai.

Per birželį vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrika tikisi didelio aistruolių ir turistų antplūdžio, sakė už plėtros pagalbą atsakingas britų pareigūnas G.Tomas. Į PAR laukiama atvykstant pusės milijono futbolo sirgalių. Atitinkamos žinybos įspėjo, kad į šalį gali atvykti ir iki 40 tūkst. prostitučių iš viso pasaulio.

Pietų Afrikoje ŽIV užsikrėtę 5,7 mln. žmonių, tai atitinka maždaug 20 procentų suaugusių šalies gyventojų.

Latvis „pasižymėjo“

Mirtinai sužalojo brazilą

NBA krepšinio lygos klubas „Golden StateWarriors“ ekipos vidurio puolėjui latviui Andriui Biedriniui šis NBA sezonas jau baigėsi.

Latvis pastaruoju metu nerungtyniavo dėl pilvo skausmų. Apsilankęs pas specialistus Filadelfijoje aukštaūgis sužinojo, kad jam yra plyšęs pilvo raumuo. Krepšininkui buvo atlikta operacija, po kurios reabilitacija užtruks mažiausiai apie du mėnesius. „Warriors“ komanda šiuo

Per eilines Brazilijos salės futbolo rungtynes Paranos valstijoje įvyko tragiškas incidentas. Aštri medinių arenos grindų atplaiša perrėžė žaidėjui pilvą. Mirtimi pasibaigusią traumą 23 metų Robsonas Rocha Costa patyrė paslydęs ir pargriuvęs šalia savo komandos vartų.Medinė atplaiša pažeidė vidaus organus, į pilvo ertmę ėmė plūsti kraujas. R.Costa nedelsiant buvo išgabentas į ligoninę, tačiau po kelių valandų mirė. Medikų

metu Vakarų konferencijoje užima keturioliktąją vietą ir nebeturi galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas.

Po medikų verdikto paaiškėjo, kad A.Biedrinis pasiekė visų laikų NBA antirekordą. Vidurio puolėjas šį sezoną pataikė vos 16 procentų (4/25) baudos metimų taip „pagerindamas“ 1971-1972 metų sezone pasiektą G.Smito rezultatą – 19 procentų (6/31).

teigimu, futbolininkas mirė atliekant sudėtingą operaciją. „Jo kūną sužalojo nuo grindų atskilusi atplaiša. Tai sukėlė rimtą vidinį kraujavimą“, – sakė vienas iš gydytojų. Žuvęs sportininkas amžinojo poilsio atgulė gimtajame Fozdo Iguasu mieste. Futbolininko motina pasakoja, kad sūnus buvo pamišęs dėl futbolo. Moteris sako niekada nebūtų drįsusi patikėti, kad jos vaikas gyvenimą baigs būtent futbolo aikštėje.

12

Šeštadienis

Gimtasis kraštas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Mūsų gyvenimo režisierius Gyčio Padegimo veiklą būtų galima apibūdinti taip: visur, kur tik­rai svarbu, visada, kada tikrai reikia, ir ne bet kaip, o geriausiai.

Ar Dainų šventės režisūra jums buvo didelis iššūkis?

Neseniai Birštone priėjo prie manęs moteris ir padėkojo už Dainų šventės repeticijas. Būtent už jas, ne už pačią šventę, nes jose sklandė ta taip visus suartinusi šviesi nuotaika, draugystė, gerumas. Man jos žodžiai buvo didžiulis pripažinimas. Dainų šventės režisūra – tikrai didelis išbandymas. Juk suvaldyti šitokią masę, visus užimti, didelį ir mažą įprasminti... Pats sau buvau išsikėlęs tikslą – atsisakyti blizgesio, sukurti šventę pirmiausia žmogui, ir tai, pasirodo, pavyko.

Virginija Kavaliauskienė Šiai asmenybei tinka tokie apibūdinimai: teatro praktikas (režisierius, aktorius, vadovas), teoretikas, pedagogas, organizato­rius, visuomenės veikėjas. Gyčio PADEGIMO režisūrinį „kraitį“ sudaro beveik šimtas Lietuvoje, užsienyje ir TV pastatytų spektaklių, iš kurių trečdalis – pagal lietuvišką dramaturgiją.

Kūrėjams dažnai priekaištaujama, kad jie susitelkę didžiuosiuose miestuose, o provincija lieka toli nuo kultūrinio gyvenimo, tačiau jums, atrodo, čia nieko panašaus prikišti negalima.

Aš dirbu visoje Lietuvoje. Pirmiausia ten, kur mano penktakursiai studentai statė ir, matyt, statys spektaklius. Važinėjau į repeticijas ir mačiau, kaip žmonės nori vaidinti, kaip spektaklių metu susirenka pilnos salės, kaip reikia teatro. Netiesa, kad krizės metu žmonės mažiau domisi kultūra, atvirkščiai, susirenka daugiau žmonių negu bet kada, negi gyvi į kilpas lįs? Kiekvienas vietos artistų pasi-

Apie mano spektaklius kritikai sako: geras, bet nemadingas.

Man tai nuskamba kaip komplimentas. rodymas – svarbus įvykis, juk vaidina kaimynė ar kaimynas, tai nuskaidrina kasdienybę, padeda žmonėms bendrauti, išgyventi. Visai neseniai žiūrovai manęs paprašė atvežti Vilniaus „Domino“ teatro miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“. Deja, negalėjau pažadėti kolegoms tokios brangios išvykos. O kaip norėtųsi, kad kolektyvai, vykstantys į provinciją, būtų Kultūros ministerijos remiami. Kitaip atkampias vietas užplūs menko lygio menas.

Atrodo, kritikai jūsų neglosto paplaukiui, atvirkščiai, pažeria pastabų, kaip reaguojate į tai?

Kiekvieną dieną sekdamas, kas tvyro ore, aš jaučiu gyvenimo pulsą.

Aktualijos atsispindi spektakliuose. Žinoma, ne apie tokią aktualiją, kaip apie apsivogusį ministrą, kalbu – apie gilesnius dalykus. Dar „Mūsų miestelyje“ pasirinkta tema gyva iki šiol.

Net santvarkai pasikeitus mano pažiūros nepasikeitė. Žmogus ir laikas – štai mano tema. Gebėjimas išgyventi trumpą gyvenimą prasmingai, atsakingai, ko dabar labai trūksta mūsų vartotojų visuomenėje. Apie mano spektaklius kritikai sako: geras, bet nemadingas. Man tai nuskamba kaip komplimentas. Aš noriu kalbėti, kas rūpi aktoriui, man, kas rūpi kiekvienam mūsų, ką patiriame kasdienybėje. Aš noriu tuo dalytis su visais, kad žmonės jaustųsi saugesni. Nesistengiu savo spektakliu šokiruoti, todėl jis nebūna drastiškas, aš tiesiog kalbuosi su žiūrovais. Žinoma, ne kokiais nors rožiniais žodžiais, o paprastais, kaip su draugais. Ir mane atpažįsta, spektakliai populiarūs tarp žiūrovų, nors ir negauna jokių apdovanojimų.

Mirtinas smūgis Asta Bendoraitė Kas ketvirtadienį, vėlyvais vakarais, laikydamiesi konspiracijos į vieną butą rinkdavosi vienminčiai. Jie užsimesdavo ant pečių mantijas, užsivoždavo ant galvų keistus apdangalus ir tam tikra tvarka susėsdavo prie stalo. Jo viduryje – vaškinis Stalino biustas. Prieš kiekvieną dalyvį – knyga su paslaptingais rašmenimis. Vienas imdavo ją skaityti ir, pasigirdus prakeiksmams, įsmeigdavo į vaškinio biusto pakaušį plieninę adatą. Į vietą, kur išsidėstę centrai, reguliuojantys plaučių ir širdies veiklą.

Nematomas ginklas Daug paslaptingų žinių apie keistus žmogaus gebėjimus saugo senovės Rytų kultūra ir dvikovos. Žmo-

nės, gerai išmanantys tuos dalykus, dirbdavo slaptais agentais, tarnaudavo diversantais, asmens sargybiniais, būdavo samdomi žudyti. Manyta, kad įvaldę hipnozę bei gydymo meną, jie gebėdavo slapta pasiųsti ligas ar net mirtį.

Paaiškinti šiuos gebėjimus, remiantis tradiciniais moksliniais metodais, sunku. Lengviau paskelbti, jog jie iš viso neegzistuoja. Taip ir buvo daroma. Štai Japonijoje buvo labai paplitęs nindziucu menas, o jį įvaldę žmonės vadinami nindzėmis. Jų mokymo ir auklėjimo tradicijos puoselėtos ištisą tūkstantmetį. Metodai – patys įvairiausi: nuo fizinių, psichologinių iki ekstrasensinių. Pavyzdžiui, yra žinomas mirtinas nindzės prisilietimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių žmogaus organų sutrikimus. Šis fe-

nomenas grindžiamas gebėjimu valdyti ypatingą energiją ir itin svarbių kosminių bei fiziologinių dėsnių išmanymu. Šie dėsniai pažįstami Rytams, bet negirdėti Vakaruose. Mirtinas nindzės prisilietimas galėjo sukelti aukos mirtį po trijų dienų, mėnesio ar metų. Įdomu, kad visa tai daroma be jokio fizinio sąlyčio su kūnu – pasiunčiant negatyvios energijos srautą. Ekspertai prieidavo išvados, kad mirtis ištiko dėl natūralių priežasčių.

CŽV žinojo, kuo pasinaudoti Vakaruose apie nindzių kovas žinota tik iš legendų, kurias porindavo lengvo turinio pasakotojai.

Daug kas pasikeitė, kai JAV okupavo Japoniją. Amerikiečių karininkai, susipažinę su neįprastais nin-

Keistas dalykas, kai mes prieš dešimt metų su Nijole Narmontaite išleidome spektaklį apie Mariją Kalas, aktorė net nominuota nebuvo. O kai jį parodėme užsienyje, susižavėję Maskvos profesoriai pasakė, kad jau gerą dešimtmetį nematė tokio intensyvumo moters vaidmens. Mano spektakliai ilgaamžiai, ir aš tuo džiaugiuosi.

Madingi spektakliai blyksteli, gauna apdovanojimą ir užgęsta.

Kas jums yra teatras – atidavimas ar gavimas?

Man teatras yra bendravimo būdas.

Vieni bendrauja baliuose, medžioklėse, su giminėmis, o aš bendrauju su visais per teatrą. Gal būtent tai man neleidžia susenti? Mėgstu pajuokauti:

dzių gebėjimais, suprato, kad šis dar viduramžių menas visa galva aukštesnis už jų profesionalios kariuomenės parengimą. Štai tada CŽV ir nusprendė panaudoti nindzių kovas, rengdama savo diversantus ir slaptuosius agentus.

Mokymai vyko devintojo dešimtmečio pradžioje JAV kariuomenės karo koledže, įsikūrusiame Karlailyje (Pensilvanijos valstija). Buvo bandoma kariškius išmokyti meditacijos, gebėjimo palikti kūną ir mintimis nukeliauti į priešo štabus bei pozicijas. Kareiviai buvo mokomi sužeisti priešą per atstumą, prie jo neprisiliesdami, taip pat levituoti – pakilti į orą be pagalbinių priemonių.

Apie šios programos rezultatus nieko nežinoma, išskyrus kariuomenės vadovybės teiginius, kad 1987 metais šis centras buvo uždarytas.

Įtaigos jėga Kad gali egzistuoti slaptas biologinis ir psichoenerginis ginklas, manė ir valdžioje esantys Sovietų Sąjungos pareigūnai, ir opozicijos grupuotės. Apeigos, aprašytos straipsnio pradžioje, vyko trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Svarbiausias šios istorijos vei-

gyvenu Kaune, dirbu visoje Lietuvoje, vasaras leidžiu savo sodyboje Dzūkijos miškuose, dar turiu mažą butuką Juodkrantėje, kur mėgstu pailsėti, o greitai nutūpsiu Klaipėdoje, studentų bendrabutyje su geležine lova, nes ten laukia daug nebaigtų darbų. Koks aš buvau laimingas, kai stačiau spektaklį su O.Dautartaite ir gyvenau savo mylimame Kaune! Nuostabu eiti Laisvės alėja, tegu ir ištuštėjusia, nuostabu išgirsti paštininko, valytojos „Labas rytas“, o spurginėje atsigerti kavos...

Beje, būtent čia pardavėja pasakė: „Aš atsimenu, kai jus, mažą vaiką, mama atsivesdavo spurgų valgyti.“ Tokie dalykai ir suteikia gyvenimo pilnatvę, ar ne? Aš nesu koks nors užsidaręs režisierius, aš – gyvenimo režisierius.

kėjas buvo inžinierius V.Čechovskis.

Jis vadovavo rimtiems įtaigos tyrinėjimams. Į eksperimentą jis įvedė kolektyvinį induktorių – grupė žmonių stengėsi mintimis įteigti kitame kambaryje esančiam asmeniui jam nežinomą vaizdinį. Perduodamo ir priimamo vaizdinio panašumas, specialistų nuomone, labai stebino! Šie darbai leido nuslėpti kitą gana pavojingą veiklą. V.Čechovskio bendražygiai pasitelkdami minčių įtaigą ketino nužudyti Staliną. Už didžiulius pinigus pirkdavo iš kirpėjo „visų tautų vado“ nukirptus plaukus ir priklijuodavo juos prie vaškinio biusto. Kartais vietoj biusto stalo viduryje buvo statoma Stalino galvos nuotrauka.

Kai apie V.Čechovskio grupę sužinojo saugumas, sąmokslininkai buvo suimti. Daugiau jų, aišku, niekas gyvų neregėjo.

Beje, yra rimto pagrindo manyti, kad tradicija saugoti nuo burtų pirmuosius valstybės asmenis tebėra gyva iki šių dienų. Neseniai pasirodė žinutė, kad Rusijos prezidento saugumo tarnyba ieškojo ekstrasensų, „galinčių apsaugoti politikų auras nuo energinių smūgių ir kitokio negatyvaus poveikio“.

Gal rusai nori pasekti amerikiečių pavyzdžiu – juk JAV prezidentus saugo specialūs žmonės bioetikai?

Kelionės

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Vykdami į Islandiją, salą, esančią ant Vidurio Atlanto kalnagūb­rio, daugelis mano, kad apie ją žino nemažai. Tačiau tik čia atsidūrę supranta, kodėl ji vadinama ledo ir ugnies žeme.

Gimtasis kraštas

13

Vykdami į Islandiją šiltų orų nesitikėkite, nusiteikite būti talžomi vėjų. Sala – Atlante: kad ir iš kurios pusės vėjas pasisuktų, košia kiaurai.

Islandija – ledo ir ugnies žemė Nijolė Petrošiūtė Islandija – retai gyvenamas unikalios gamtos kraštas, klimatas čia atšiaurus. Sala maždaug pusantro karto didesnė už Lietuvą, bet gyvena čia tik apie 300 tūkst. gyventojų.

Arčiau mėnulio Didelį plotą užima ugnikalniai ir geizeriai, apšildantys miestus ir gyvenvietes. Veikiančių ugnikalnių ne tiek daug – 30 iš 200. Didžiausias ir bene įspūdingiausias – Fuklos, o aktyviausias – Heklos, pastarąjį kartą išsiveržęs beveik prieš 20 metų. Ugnikalniai kunkuliuoja ir po vandeniu.

Vienam jų išsiveržus prie Islandijos krantų susidarė 2,5 kv. km ploto, 145 m aukščio salelė.

Stebina Islandijos akmenys, lengvai pakeliami it kokie polistirolo gabalai. Tai išdegusi lava. Regint tokių akmenų nuklotą paviršių, riedant pro ugnikalnių kraterius, nesunku įsivaizduoti, iš kokios pragariškos ugnies susiformavo ši sala ir ką čia rado pirmieji IX a. Islandijoje išsilaipinę norvegai ir keltai.

Daugelis akmenų apžėlę samanomis. Tarsi pražilusiomis žaliomis ir aukštokomis, kokių pas mus tikrai neišvysi. Akmenų dykumos labiau primena filmuose matytus mėnulio vaizdus ir visai nėra panašūs į žemišką

peizažą. Vietos gyventojai didžiuodamiesi sakė, kad beveik visi filmai apie mėnulį ir filmuojami Islandijoje.

Reginys kerintis – juodojo smėlio kopos žydro vandenyno fone. Tarsi pragaras savo suodžius čia būtų iškratęs. Kalnų upėje vanduo juodas it smala, bet vandens minkštumas – neišpasakytas.

Gausu motelių Jei Islandijoje bandysite pasistatyti palapinę, gali kilti keblumų, nes kone visas salos paviršius akmenuotas. Šalyje nėra jokių „negalima“, jei tik randi kur įbesti kuoliuką. Tačiau tam gali prireikti nuvažiuoti daug kilometrų.

Tad geriau nesikankinti ir apsistoti stovyklavietėse, kurių čia, kaip ir pa-

kelės viešbutukų, motelių, yra kas keliolika kilometrų. Ir kainos nuo mūsiškių beveik nesiskiria. Galima rasti ir visai nemokamų.

Islandų virtuvė mus sužavėjo: neįmantri, bet patikima. Maistas čia šviežias ir karštas, ruošiamas tik tuomet, kai patiekalas užsakomas.

Beje, per visą kelionę po Islandiją nesutikome nė vieno juodaodžio, o ir azijiečių – vos vieną kitą. Čia jiems per šalta.

Maudynės geizeriuose Islandijos geizeriai kvapą gniaužia.

Milžiniški fontanai purškia vandenį ir garus į 40–50 metrų aukštį. Įspūdį stiprina ir tai, kad geizeriai trykšta ne nuolat, o tam tikrais interva-

lais, ir žmogus turi galimybę stebėti, kaip šiam veiksmui ruošiasi žemės paviršius, kaip ima gargaliuoti geizerio „gerklė“.

Maudynės geizeriuose nepakartojamos. Bet toli gražu ne kiekviename jų galima pliuškentis, tik tuose, kur įrengtos specialios vietos. Pirmiausia į milžiniškus dubenis surenkamas geizerių vanduo, atvėsinamas iki kūnui pakeliamos temperatūros ir išleidžiamas į maudyklas, kurios dydžiu primena ežerus. Kuo oras vėsesnis, tuo didesnis malonumas maudyklose. Mirksti po atviru dangumi 40–45 laipsnių vandenyje, o virš galvos slenka sunkūs sniego debesys. Ilgai tokiame karštame vandenyje neišsėdėsi, nes darosi silpna. Tuomet dugne susirandi didesnį akmenį, atsistoji ant jo ir vėsiniesi, o nugarą kapoja ledo ir sniego kruopos.

Patarimas keliautojams: nesusigundykite šalia Reikjaviko esančia Žydrąja lagūna, nes pavažiavę toliau nuo sostinės, rasite keliskart pigesnių.

Olų plyšiuose radome net nemokamų karšto vandens telkinių, bet lįsti nerizikavome.

Tarp ledynų

Žilos samanos kloja vulkaninės salos akmenis.

Vykdami į Islandiją šiltų orų nesitikėkite, nes ir patys islandai vasaros laiką skaičiuoja nuo birželio 15 iki rugpjūčio 15 dienos, tad renkitės šiltai, netgi žiemiškai. Nusiteikite būti talžomi vėjų. Sala – Atlante: kad ir iš kurios pusės vėjas pasisuktų, košia kiaurai.

Nors Islandijos klimatą veikia šiltosios Atlanto srovės atšaka, atnešanti į pakrantę švelnų jūrinį klimatą, tačiau atokiau nuo krantų labai šalta. Čia gausu ledynų, užimančių didžiulius plotus. Didžiausias – Vatnajokudlio ledynas (beveik 1 km storio ir maždaug 8 kv. km pločio). Jis nusileidžia iki pat jūros, todėl pakrantėse gausu ledkalnių, primenančių Antarktidą.

Kriokliai – už kiekvieno posūkio

Krioklių Islandijoje – už kiekvieno posūkio.

Kiekvienam apsilankiusiam Islandijoje ilgam įsimins Hvitos kanjonas ir Gudlfoso „auksinis“ krioklys, kurį norėta paversti elektros jėgaine. Būtina aplankyti ir Akureirį, didžiausią Islandijos šiaurės miestą, o iš jo pasileisti Mivatno ežero link, kur pakely lauks dievų kriokliu vadinamas Godafosas.

Geizeriai išspjauna vandenį į 40–50 metrų aukštį.

Aplink Mivatno ežerą yra dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas, todėl čia galima pamatyti ne tik karštųjų versmių, fumarolių, daugybę ugnikalnio kraterių, bet ir grožėtis nepakartojamu vulkaniniu ežeru su duonos kepalo formos salomis. Islandijoje galima pamatyti didžiausią ir galingiausią pagal krintančią vandens masę ir plotį Europos krioklį Detifosą. Klajodami po nacionalinį parką sutiksite ir juodąjį krioklį Svartifosą, krintantį nuo bazalto stulpų, primenančių vargonus. Nelabai toli ir aukščiausias Islandijos krioklys Skougafosas. Taigi kurioje tik kelio rodyklėje ar informaciniame stende pamatytumėte žodį, besibaigiantį „foss“, būkite tikri – ten jūsų laukia didingas krioklys.

Lietuvą žino Pravažiuoti dėmesio vertą objektą Islandijoje neįmanoma. Čia gausu informacinių stendų, rodyklių. Pasiklysti saloje taip pat būtų sunku, nes aplink ją veda bene vienintelis kelias.

Tačiau pasukus į šalį ko nors pasižiūrėti, geriau grįžti atgal, o ne bandyti kitą objektą pasiekti trumpesniu keliu. Į vieną tokį keliuką pasukę supratome, kodėl Islandijoje tiek daug visureigių automobilių.

Islandai draugiški, nuoširdūs, paslaugūs. Jie visi – nuo mažo vaiko iki senelio – kalba angliškai, nors turi ir savo kalbą. Keliautojus čia gali nustebinti tai, kad Lietuvą islandai žino. „Mes jūsų Nepriklausomybę pirmieji pripažinome“, – su pasididžiavimu sakydavo vietiniai. Ir būtinai pridurdavo: „O dabar jūs mums padedate įstoti į Europos Sąjungą.“ Beje, šioje šalyje niekas nekalba apie ekonominį sunkmetį. O kai patys apie tai paklausėme, mums atsakė, kad krizė – vyriausybės rūpestis, dėl kurio paprastiems žmonėms galvos neskauda.

14

Eteris

Gimtasis kraštas

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Kovo 15, pirmadienis

Kovo 16, antradienis

Idėjų metas.

„Įsibrovėlė“.

„Svetimas veidas“.

„Los Angelo policija“.

„Diagnozė: žmogžudystė“.

„Bevardis“.

„Kalėjimo bėgliai“.

„Drakono bučinys“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus.

13.00 Duokim garo!

14.35 Stilius.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškas ketvertas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.35 Savaitės įvykių TOP 5.

10.15 Kriminalinis trileris „Vertėja“ (2005 m., JAV, Prancūzija, D. Britanija).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 „Mano mylimas prieše“.

21.00 Nauja versija.

(N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Romantinė komedija „Įsibrovėlė“ (1992 m., JAV).

0.45 „Išrinktieji“. (N14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 H2O. Serialas.

7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Stebuklingi batai 2“ (2006 m., JAV, Kanada).

13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6.

22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 24.00 Drama „Cukrus“.

(N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė skrynelė.

8.05 Šeštadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas“.

10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Tauro ragas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 Sąmokslo teorija.

21.30 Trileris „Los Angelo policija“ (2001 m., JAV).

(N-14) 23.25 Žinios.

23.55 „Ką daryti?“ (N-7) 0.55 Kung Fu išmintis.

1.25 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai.

13.00 Sveikinimų koncertas.

14.45 Klausimėlis.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškas ketvertas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Karoluko ir Pencės rytas.

10.00 2 minutės šlovės.

12.00 Kryžminė ugnis.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 Serialas „Mano mylimas prieše“.

21.00 Gyvenimas pagal moteris.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Bevardis“ (2002 m., Kinija).

(N-7) 0.40 „Išrinktieji“. (N14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Pramogų laida.

(N-7) 12.20 Taip arba Ne. 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 „Loto 6“. Loterija.

22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 24.00 Drama „Cukrus“.

(N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sekmadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas“.

10.00 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung fu išmintis.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Geras filmas.

Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., Prancūzija, JAV).

(N-14) 23.25 Žinios.

23.55 Trileris „Los Angelo policija“ (2001 m., JAV).

(N-14) 1.45 Bamba. (S)

Kovo 17, trečiadienis

Kovo 18, ketvirtadienis

Panorama.

„4400“.

„Naisių vasara“.

Samdinys“.

Orai.

„Pražūtinga audra“.

Nuodėmių dešimtukas.

„Ką daryti?“

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas.

12.00 Pinigų karta.

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

14.30 Gustavo enciklopedija.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti.

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškas ketvertas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris.

10.00 Paskutinė instancija.

11.00 „Kai švenčia Žuvys“.

Muzikinis šou.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 „Mano mylimas prieše“.

21.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-14) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 „Mentalistas“.

(N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Išrinktieji“. (N14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 12.15 „Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou.

(N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 „Loto 6“. Loterija.

22.00 „Melo teorija“.

(N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-14) 24.00 Drama „Cukrus“.

(N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sveikatai ir laimei.

9.00 „Detektyvas Kalas“.

10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Melodrama „Meilės tinkluose“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Autopilotas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Geras filmas. Trileris „Samdinys“ (2006 m., JAV).

(N-14) 23.25 Žinios.

23.55 Trileris „Vampyrų era“ (2002 m., Honkongas, Japonija, Olandija). (N-14) 2.00 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti.

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

14.30 Tele bim-bam.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys) 22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškas ketvertas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija.

(N-7) 10.00 Nuo... Iki...

10.55 Abipus sienos.

11.50 Žalioji akademija.

12.25 Ne vienas kelyje.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 „Čiuku čiuku traukinuku“.

Informacinė laida.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 „Kambarių plėšikai“. Realybės šou. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Pražūtinga audra“ (2000 m., Vokietija, JAV).

(N-7) 1.15 Sveikatos ABC.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „...ir širdis iškeliauja“. Dok. f. apie donorystę.

11.50 Asistentai. (N-7) 12.30 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou. (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 „Farai“. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 „Loto 6“. Loterija.

22.00 „Spec. būrys“.

(N-14) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Cukrus“.

(N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Laiko ženklai.

9.00 „Detektyvas Kalas“.

10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Geras filmas.

Melodrama „Gydytojas atostogoms Tičine“.

(N-7) 23.20 Žinios.

23.50 „Ką daryti?“ (N-7) 0.50 Tauro ragas.

1.20 Bamba. (S)

Eteris

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Kovo 19, penktadienis

„Armijoje“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.06 Duokim garo! (tęsinys).

23.00 Komedija „Armijoje“ (1994 m., JAV).

(N-14)

Gimtasis kraštas

15

Kovo 20, šeštadienis

„Misija neįmanoma 3”.

„Dingti iš akių“.

Nepaaiškinami faktai.

„Maža išpažintis“.

„Atostogos“.

„Bus kraujo“.

„Absolonas“.

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Fantastiškas ketvertas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Žvaigždžių duetai 4.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Veiksmo f. „Misija neįmanoma 3” (2006 m., Vokietija, JAV. (N-7) 22.40 Komedija „Romi ir Mišelė bendraklasių susitikime“ (1997 m., JAV).

(N-7) 0.25 Animac. komedija „Byvis ir Tešlagalvis „daro“ Ameriką“. (1996m., JAV).

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Chorų karai.

13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karuselė.

20.10 Didysis penktadienio filmas.

Nuotykių f. „Kodas: L.O.B.I.A.I“ (2004 m., JAV).

(N-7) 22.45 Veiksmo f. „Dingti iš akių“ (1998 m., JAV).

(N-14) 1.05 Komedija „Šventa santuoka“ (1994 m., Kanada). (N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

8.40 To dar nebuvo...

9.10 „Detektyvas Kalas II“.

10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Gydytojas atostogoms Tičine“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.35 Gimnazistai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Juodasis riteris“. (N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 23.05 Pasaulio galiūnų čempionatas 2009 m.

0.10 Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., Prancūzija, JAV).

(N-14) 2.05 Bamba. (S)

8.00 Kelias.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Pašėlę Tornberiai“.

8.55 „Paslapčių sodas“.

9.20 „Aviukas Šonas“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Durys atsidaro.

12.15 Pulsas.

12.45 „Labiau už viską“.

13.45 Klausimėlis.

14.00 „Jūrų žvalgas“.

15.00 Istorinė dokumentika. „Bismarkas: kancleris ir demonas“ (1, 2 d.).

16.00 Žinios.

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Čekų animacija. „Kubui galas“.

18.35 Čekų animacija. „Akiniai“.

18.45 Čekų animacija. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare. Šveikas tarnauja pasiuntiniu“.

19.10 „Šerlokas Holmsas ir daktaras Votsonas. Šantažo karalius“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio panorama.

21.30 Fantastinis f. „Merlinas ir žvėrių knyga“ (2009 m., Kanada).

23.10 Lietuvos kino aukso fondas.

Drama „Maža išpažintis“ (1971 m.).

6.30 „Laslo stovykla“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Karoluko ir Pencės rytas“.

9.30 Žalioji akademija.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Šuniškas gyvenimas“ (2005 m., JAV).

11.35 Komedija „Ak, jau tie tėvai“ (1989 m., JAV).

(N-7) 13.55 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.30 Super Kakadu.

(N-7) 18.00 Žvaigždžių duetai 4.

18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 4 (tęsinys).

22.00 Premjera. Romantinė komedija „Atostogos“ (2006 m., JAV).

(N-7) 0.45 Katastrofų f. „10,5 balo“ (2004 m., JAV).

(N-7)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“.

7.30 „Smalsutė Dora“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Vaikams. Drama „Keturi draugai ir šuo Mocartas“ (2003 m., Vokietija).

11.25 Romantinė komedija „Gyvenimas be Diko“ (2002 m., JAV).

(N-7) 13.45 Kreivas veidrodis.

15.45 Be grimo. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 „Moterų alėja“.

Serialas. (N-7) 18.10 Chorų karai.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Chorų karai.

22.00 Trileris „Oskarų“ šeštadienis. „Bus kraujo“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.00 Komedija „Draugai ir kaimynai“ (1998 m., JAV).

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei.

8.00 Gimnazistai.

9.00 Kainos kodas.

9.30 „Vaiduoklių istorijos“.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Grožis ir estetika.

12.00 To dar nebuvo...

12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

13.55 Pasaulio galiūnų čempionatas 2009.

15.00 Laiko ženklai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo.

16.30 Autopilotas.

17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė III. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Juodasis riteris“. (N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 23.15 Trileris „Absolonas“ (2003 m., Kanada, D.Britanija). (N14) 1.10 Bamba. (S)

Horoskopai

Kovo 21, sekmadienis

^ Avinas. Prasideda laikotarpis, kai sek- d Svarstyklės. Reikėtų tramdyti savo emosis įgyvendinti visus sumanymus. Šį palankų metą reikia išnaudoti. Kaip tik dabar pradėkite spręsti klausimus, kurie anksčiau jums atrodė pernelyg sunkūs. „Žiaurus gyvenimas“.

2 minutės šlovės.

„Baikeriai“.

„Moteris švyturyje“.

8.15 Tufiai ir Tuniai.

8.30 „Pašėlę Tornberiai“.

8.55 „Paslapčių sodas“.

9.20 Animac. f. „Aviukas Šonas“.

9.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Tele bim-bam.

11.00 Lietuvos kino aukso fondas.

Drama „Maža išpažintis“ (1971 m.).

12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Kinija: anapus Didžiosios kinų sienos“.

13.45 Detektyvo klasika. „Puaro“.

(N-7) 15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios.

16.10 „Dainų dainelė 2010“.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Trileris „Dingti per 60 sekundžių“ (2000 m., JAV). (N-14) 23.30 Elito kinas. Kriminalinė drama „Žiaurus gyvenimas“ (2006 m., Vokietija).

(N-14).

6.30 „Laslo stovykla“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija šeimai „Lengva būti žvaigžde“ (1999 m., JAV).

12.05 Komedija „Adamsų šeimynėlės susitikimas“ (1989 m.

JAV).

13.50 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 „Teleloto“. TV žaidimas.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

21.30 Veiksmo f. „Kerštas“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.40 Kriminalinis trileris „Raudonasis drakonas“ (2002 m., Vokietija, JAV). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“.

7.30 „Smalsutė Dora“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Nuotykių f. „Šnipų vaikučiai“ (2001 m., JAV).

11.35 Fantastinis nuotykių f. „Legenda“ (1985 m., JAV).

13.45 Kreivas veidrodis.

15.50 Akistata. (N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.30 „Farai“.

18.10 Asistentai.

18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Taip arba Ne. 20.00 Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (2000 m., JAV). (N-7) 22.10 Veiksmo f. „Baikeriai“ (2003 m., JAV). (N-7) 0.20 Kriminalinė drama „Džesis Stounas. Mirtis Rojuje“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.55 Komedija „Nei šis, nei tas“ (2003 m., Meksika). (N-14)

6.50 Televitrina.

7.05 Grožis ir estetika.

8.00 Girių horizontai.

8.30 Tarp miesto ir kaimo.

9.00 Tauro ragas.

9.30 Autopilotas.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatai ir laimei.

12.00 Kung Fu išmintis.

12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

14.00 Sveikinimų koncertas Tel. (8 5) 278 08 03, mob.

8 61 877 654.

16.00 Girių horizontai.

16.30 Svarbus pokalbis.

17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

17.30 Kainos kodas.

18.00 „Valstybės kelias. Po sukilimo.

1831-1863 m.“ Dok. f. ciklas.

19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Moteris švyturyje“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Trileris „Samdinys“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.55 Bamba. (S)

_ Jautis. Bus labai palankus metas verslui ir komercijai. Sėkmingi susitikimai, planai, gausite trūkstamų lėšų. O tie, kurie neužsiima verslu, ateinančią savaitę turėtų susitelkti į savo asmeninį gyvenimą, mat ne viskas vyksta taip, kaip norite.

` Dvyniai. Išgyvensite jausmų audrą mei-

lės fronte, todėl apie reikalus neverta net galvoti. Šioje sferoje nieko naudingo nenuveiksite, o štai asmeninis gyvenimas suteiks malonių akimirkų. Jeigu jūs dar nesusituokę su mylimu žmogumi, tai dabar pats metas eiti į parduotuvę pirkti žiedų.

a Vėžys. Gali žlugti visi planai, susiję su

karjera arba naujo darbo paieškomis. Verslo projektus bus sunku įgyvendinti, o derybos su partneriais neduos rezultatų. Tad visas pastangas darbe ir versle patartina atidėti vėlesniam laikotarpiui.

b Liūtas. Atsivers gan palankios verslo pers-

pektyvos. Surenkite reikiamus susitikimus bei derybas, ir jau netrukus pajusite realius finansinius rezultatus. Tie, kurie dirba valstybės įstaigose, sustiprins savo autoritetą, jei uoliai atliks patikėtas pareigas.

c Mergelė. Realiai galite tikėtis aukštesnio

posto arba naujo, geriau apmokamo darbo. Be to, jūs dabar turite galimybę sėkmingai išspręsti klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, arba sudaryti prielaidas juos išspręsti artimiausioje ateityje. Laiko skirkite ir savo tobulėjimui, lavinimuisi.

cijas, nes galite įsivelti į konfliktą su vadovybe.

Neatsakykite į šiurkštumą šiurkštumu, tuomet jums, ko gero, pavyks iki minimumo sumažinti nepageidaujamus padarinius. Nepakankamas savitarpio supratimas ir skandalai galimi santykiuose su artimaisiais.

e Skorpionas. Tikriausiai susidursite su

transporto problemomis ir informacinio pobūdžio sunkumais. Tai neigiamai atsilieps profesinei veiklai. Kad išvengtumėte komplikacijų, turėtumėte pagalvoti apie buitinės technikos, automobilio profilaktinę apžiūrą. Asmeniniame gyvenime būkite pasiruošę permainoms.

f Šaulys. Sėkmingai spręsite visus klausimus, susijusius su lavinimusi. Metas palankus analizuoti, rinkti informaciją, laikyti egzaminus ir įskaitas. Tam reikalingų jėgų suteiks mylimo žmogaus parama. Savaitgalį nepamirškite savęs apdovanoti.

g Ožiaragis. Savaitė gali būti sudėtinga,

nes tapsite vadovų ir aplinkinių žmonių kritikos objektu. Apmąstykite savo elgesį ir padarykite išvadas. Versle neblogų pajamų gali duoti su statyba susijusių projektų realizavimas.

h Vandenis. Jei nesnausite, turite visas ga-

limybes pasirašyti kelias svarbias ir perspektyvias sutartis. Būkite atidus, kad neapgautų. Jei dirbate valstybiniame darbe, peržiūrėkite savo įsipareigojimus. Nuo to, kaip juos vykdysite, gali priklausyti jūsų karjera.

i Žuvys. Vertėtų šią savaitę pasikliauti tik savo

jėgomis. Reikalus gali apsunkinti nesklandumai, nepriklausantys nuo jūsų valios. Jei turite savo verslą, gali būti sunku derėtis ir sudaryti sandorius, todėl vertėtų atidėti juos vėlesniam laikotarpiui arba apskritai atsisakyti šių planų.

16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Grupę „Pussycat Dolls“ paliko dvi narės

2010 kovo 12–19 d., Nr. 3

Lokys Knutas kursto aistras

Nusprendusi palikti grupę „Pussycat Dolls“ viename socialiniame tinklalapyje pranešė Ešli Roberts. Ji parašė, kad būdama grupėje daug ko išmoko, o buvusios kolegės jai visada liks kaip seserys. E.Roberts taip pat paskelbė, kad šiuo metu muzikos studijoje įrašinėja solinį albumą. Kiek anksčiau pasitraukianti iš grupės pranešė Kimberli Vait. Ji pareiškė, kad pinigai ir šlovė laimės neatneš. Dviejų narių pasitraukimas paskatino gandus, kad grupė skyla dėl jos lyderės Nikolės Šerzinger kaltės. Anksčiau buvo skelbta, kad kitoms narėms nepatinka pernelyg didelis žiniasklaidos ir prodiuserių dėmesys N.Šerzinger. „Pussycat Dolls“ buvo sukurta 2003 metais, tačiau didžioji šlovė grupę aplankė po dvejų metų, kai jų daina „Don’t Cha“ užėmė aukščiausias sąrašų pozicijas daugelyje šalių.

Rihannos bėdos dėl užpakaliuko Viena Vokietijos gyvūnų teisių organizacija užsitraukė nemalonę, kai pareiškė, kad Berlyno zoologijos sodo garsenybė baltasis lokys Knutas turi būti iškastruotas, nes trokšta poruotis su ten pat laikoma baltąja meška Džovana.

Gyvūnų teisių organizacija PETA perspėjo, kad Knuto ir Džovanos, pernai iš Miuncheno perkeltos į Berlyną, palikuoniai gali būti apsigimę, nes abu lokiai turi bendrą senelį.

PETA padalinio Vokietijoje zoologijos sodų ekspertas Frankas Albrechtas sakė, kad tai teigdama organizacija siekė paskatinti susimąstyti Knuto gerbėjus, spaudžiančius Berly-

Dėl beveik nepriekaištingo užpakaliuko daininkė Rihanna gali atsidurti teismo suole. Ir visa tai tik todėl, kad superžvaigždė „pamiršo“ sumokėti asmeninei trenerei už keletą treniruočių. Trenerė Sindi Persival teigia, kad Rihanna algos jai nemoka jau nuo praeitų metų pabaigos. Trenerė už tai, kad priverčia Rihanną kasdien sportuoti, turėjo gauti 1500 JAV dolerių per dieną.

Tačiau gudrioji Sindi dar priskaičiavo ir kelionių po Europą išlaidas, kurių neva prireikė norint neatsilikti nuo daug keliaujančios Rihannos.

Reikalaujama suma išaugo iki 26 tūkst. JAV dolerių.

Vaidins su buvusia mylimąja

Populiarus amerikiečių dainininkas Džastinas Timberleikas atliks vieną pagrindinių vaidmenų filme „Blogas mokytojas“. Šią kino juostą rengiasi statyti režisierius Džeikas Kasdanas.

Dž.Timberleiko partnere filmavimo aikštelėje taps jo buvusi mylimoji Kameron Diaz. Ji vaidins bet kokiomis priemonėmis tikslo siekiančią septintos klasės mokytoją. Palikta sužadėtinio herojė bandys nuvilioti savo kolegės vaikiną, dirbantį mokytoju toje pačioje mokykloje. Šis vaidmuo ir paskirtas Dž.Timberleikui. Filmavimas turėtų prasidėti jau šį mėnesį Los Andžele. Priminsime, kad šių metų pradžioje Dž.Timberleikas buvo nominuotas Harvardo universiteto teatro premijai. Pastarąjį kartą dainininkas filmavosi režisieriaus Deivido Finčerio filme, kuriame pasakojama apie populiariausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ kūrimą.

no zoologijos sodą laikyti porą kartu. „Gerbėjai turi susitaikyti su faktu, kad Knutas turi būti kastruojamas. Tada nieko bloga nenutiks, jeigu pora bus laikoma kartu“, – aiškino specialistas.

Knutas pasaulyje išgarsėjo 2006 metais, kai jį atstūmė tikroji motina, todėl lokiuką teko auginti vienam zoologijos sodo darbuotojui. Pasiūlymas kastruoti šį trejų metų baltąjį lokį supykdė daugelį jo gerbėjų. F.Albrechtas sakė sulaukęs daug skambučių, o vienas vyras jam net pasiūlė pirmiausia išsikastruoti pačiam. PETA ekspertas pridūrė, kad, išaiškinus tikrąsias tokio pasiūlymo priežastis, daugelis besipiktinančių atlyždavo.

N.Kembel išvengs kaltinimų Įkūnys legendinę aktorę Naomi Kembel nebus pareikšti kaltinimai dėl incidento, kai, kaip tvirtina pats nukentėjusysis, britų supermodelis smogė savo vairuotojui.

Teigiama, kad antradienio popietę 39-erių N.Kembel sėdėdama ant galinės prabangaus sportinio visureigio sėdynės smogė savo vairuotojui į galvą ir šis ją trenkė į vairą. Kai atvyko iškviesti policijos pareigūnai, manekenė jau buvo

pėsčiomis pasišalinusi iš įvykio vietos Manhatano centre.

Niujorko policija trečiadienį paskelbė, kad vairuotojas parašė skundą dėl priekabiavimo, bet nusprendė nesiekti, kad N.Kembel būtų pareikšti baudžiamieji kaltinimai, todėl ji nebus areštuota.

Ilgakojė gražuolė nebe pirmą kartą susilaukia nemalonumų dėl savo nežaboto būdo: 2008 metais Londono teismas jai skyrė 200 valandų visuomenei naudingo darbo, kai ji pripažino savo kaltę dėl dviejų policijos pareigūnų užpuolimo Hitrou oro uoste. Tuomet manekenė sukėlė skandalą sužinojusi, kad dingo dalis jos bagažo.

2007 metais N.Kembel Niujorko teismo sprendimu taip pat teko penkias dienas plauti grindis ir tualetus už tai, kad įsiplieskus ginčui dėl džinsų metė mobilųjį telefoną į savo namų šeimininkę. Jai taip pat buvo nurodyta lankyti pykčio valdymo kursus.

1998-aisiais manekenė buvo įsivėlusi į incidentą, kai telefonu smogė savo buvusiai asistentei.

2000 metais Toronto teisme manekenė sutiko viešai pripažinti esanti kalta dėl užpuolimo. Ji atsiprašė nukentėjusios asistentės ir sumokėjo jai neskelbiamą pinigų sumą, paskui lankė pykčio valdymo kursus.

Gvinet Peltrou pakviesta atlikti pagrindinio vaidmens naujoje BBC televizijos dramoje apie legendinę vokiečių aktorę Marleną Ditrich. 1992 metais mirusios aktorės gyvenimas buvo ne mažiau spalvingas už jos kar-

jerą. M.Ditrich buvo biseksuali, priklausoma nuo alkoholio ir vaistų. Taip pat sklandė kalbos apie jos romanus su Frenku Sinatra, Julijumi Brineriu, Džonu Veinu ir kitais. Scenarijų kūrėjas Endriu Devisas 1992 m. pastatė filmą apie aktorę pagal jos dukters Marijos Rivos parašytą biografiją.

G.Peltrou pastarasis vaidmuo – 2008 metais filme „Du meilužiai“. Aktorė šią vasarą taip pat vaidins filmo „Geležinis žmogus“ tęsinyje kartu su Robertu Dauniu jaunesniuoju, Skarlet Džohanson ir kitais.

Osbornai grįžta į televiziją

Ozio Osborno žmona ir dukros Šeron bei Keli filmuosis naujame televizijos šou, nagrinėjančiame šeimos problemas. Laidoje, kuri vadinsis „Osbornų šeimos vertybės“, mama ir dukra dalysis savo patirtimi su kitomis šeimomis. Per kurį televizijos kanalą bus transliuojamas šis realybės šou ir kada jis pasirodys, kol kas nepraneša-

ma. Be to, artimiausiu metu ketinama kurti animacinį serialą, kurio pagrindiniu herojumi taps Osborno šuo Lola. Osbornai debiutavo televizijoje 2002 metais realybės šou „Osbornų šeimynėlė“ ir iš karto buvo apdovanoti „Emi“ premija. Programa buvo transliuojama trejus metus, iš viso nufilmuotos 52 laidos.