Verslas kyla į kovą su bankais
Vaistai pigs ar brangs?
Įmonių įkeistą nekilnojamąjį turtą bankai parduoda antrinėms savo bendrovėms, skolininkus palikdami su didele skolų kupra.
Vyriausybės atstovai tvirtina, kad vaistai nuo balandžio mėnesio tikrai pigs, o gamintojai įsitikinę, kad bus priešingai – brangs.
Gimtasis kraštas 5 psl.
8 psl.
Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Politikus remia kontrabandininkai Seime prabilta, kad savivaldybių politiniame gyvenime aktyviai sukasi kontrabandininkų pinigai.
Nuolat didėjančios degalų kainos jau varo į neviltį vairuotojus, vežėjus, o kai kurie rimtai svarsto galimybę degalinėse rengti protesto akcijas.
Saulius Tvirbutas Seimo narys Arvydas Anušauskas neseniai prakalbo, kad turi duomenų apie kontrabandos lėšomis remiamas politikų rinkimų kampanijas. Tiesa, jis neįvardijo konkrečių asmenų ar savivaldybių, tik pabrėžė, kad šis reiškinys vis labiau išsikeroja. Pasigirdus tokiems tvirtinimams, akys nukrypo į pasienio savivaldybes. Tuo labiau kad kai kurie ten dirbančių politikų artimieji išties yra patekę į teisėsaugos akiratį dėl kontrabandos verslo. Tačiau vietos politikai kalbas apie šešėlinio pasaulio skverbimąsi į savivaldybes vadina nerimtomis.
Saulius Tvirbutas
Parama iš kontrabandos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ne seniai viešai pareiškė, kad kai kurie savivaldybių rinkimuose dalyvau jantys politikai pinigų savo kampa nijoms gauna iš kontrabandos vers lo. „Rajonuose kai kurie politikai už rinkimams gautus nešvarius pinigus vėliau atsidėkoja padėdami plauti
Transportas tampa prabanga
nelegalias pajamas“, – sakė politikas. Pasak A.Anušausko, nemažai šešėli niu verslu ir kontrabanda užsiiman čių asmenų yra įkūrę įmones, jų var du ir aukoja rinkimams. „Tos firmos netgi pretenduoja į ES paramą, rodo
kokį nors legalų verslą, o iš tiesų plau na nelegalias lėšas“, – aiškino parla mentaras. Jis neįvardijo nei partijų, nei savi valdybių, nei tokių įmonių. „Turimus duomenis perdaviau teisėsaugos ins
titucijoms, – teigė A.Anušauskas. – Man iš principo nelabai svarbu, ko kios tai partijos, savivaldybės. Svarbu, kad toks neteisėto finansavimo prin cipas būtų išgyvendintas.“ Nukelta į 2 psl.
Nesutarimai perauga į kvapą gniaužiantį trilerį Gediminas Stanišauskas Metų darbovietės vardo siekianti saugos paslaugas šalyje teikianti bendrovė „G4S Lietuva“ vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį. Protestuodama dėl siekio gauti šį apdovanojimą profesinė sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Žinia apie įvykį žaibiškai pasklido po visą Europą ir bendrovei gali atsirūgti įvairiomis sankcijomis.
Vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį Lietuvos paslaugų sferos dar buotojų profesinė sąjunga (LPS DPS) skambina pavojaus varpais, kad UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojams blogina darbo sąlygas ir vienašališkai nutraukė kolektyvi nę sutartį. Pasak profesinės sąjungos, tai Lietuvoje precedento neturintis atvejis. Nukelta į 2 psl.
Atsigaunant pasaulio ekonomikai pradėjo kilti degalų kainos. Dabar degalinėse litras A95 benzino jau kainuoja daugiau nei 4 litus ir neprognozuojama, kad artimiausiu metu kaina mažės. Lietuvoje didelę degalų kainos dalį sudaro akcizo mokestis. Jis yra didesnis nei leidžiamas ES minimumas, tačiau valdžia nė neketina svarstyti šių mokesčių mažinimo. Užtat Konkurencijos tarnyba šią savaitę atlieka tyrimą, ar degalinių tinklai nesudarę kartelinio susitarimo branginti degalus. Verslininkai tikina, kad tai visiškai nepagrįsti įtarimai ir mažinti kainas nekeičiant mokesčių politikos nėra jokių galimybių.
Planuoja protestuoti „Jeigu kainos nekris, galvosime apie civilizuotą protesto akciją, – tei gė „Audi“ klubo prezidentas Ričardas Pūkas. – Negalime likti abejingi ir ra miai tylėti, kai degalų kainos tampa neįkandamos.“ Nukelta į 3 psl.
2
Aktualijos
Gimtasis kraštas
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Politikus remia kontrabandininkai dar ne tokių dalykų prisiklausysi me, – mano jis. – Išties kontraban da – skaudus reiškinys Pagėgiuose, bet tai neturi nieko bendro su politi kais. Mes siūlėme vidaus reikalų mi nistrui, kad vykdant policijos reformą nebūtų mažinamos vietos pareigūnų pajėgos, bet atvirkščiai – stiprinamos, nes tai specifinis regionas. Deja, liko me neišgirsti.“ Pernai Lietuvos muitinės pareigū nai sulaikė kontrabandos už daugiau nei 44,5 mln. litų. Daugiau kaip pusė sulaikytų krovinių – neteisėtai gaben tos cigaretės.
Mato daugiau skaudulių Atkelta iš 1 psl. Seimo narys sutiko, kad šešėli nio verslo sąsajos su politikais sun kiai įrodomos, kaip ir pats faktas, kad plaunami pinigai. „Rengiame specia lius įstatymus, kurie leistų lengviau kovoti su tokiais dalykais, – kalbėjo jis. – Šešėlinis verslas, pinigų plovi mas išsikerojęs labai plačiai ir jau ap ima ne tik pasienio savivaldybes. Jei delsime, ateityje su tuo bus dar sun kiau kovoti.“ A.Anušauskas tvirtino, kad įtaria mi politikai ir dabar yra savivaldybių valdžioje.
Akys krypsta į Pagėgius Viena iš labiausiai kontrabandos atvejais garsėjančių savivaldybių yra Pagėgiai. Todėl, A.Anušauskui užsi minus apie politikų ir nusikaltėlių są
Euras žlugs Mažai tikėtina, kad euras, kaip valiuta, išsilaikys dar ilgą laiką, Cnbc.com teigė legendinis investuotojas Džimas Rodžersas. Pasak Dž.Rodžerso, euras tikriausiai žlugs per ateinančius 15 – 20 metų. „Istorijoje jau buvo valiutų sąjungų, kurios neišliko, neišliks ir šita“. Pastaruoju metu euras patiria spaudimą dėl Graikijos finansinių problemų, tačiau Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė suteikti Graikijai pagalbą, jei jos prireiks. Dž.Rodžersas perspėjo, kad jei euro zona padės Graikijai, tai susilpnins euro pagrindą. Kai naujos vyriausybės kreipsis prašydamos pagalbos, tai silpnins valiutą iš vidaus. Garsus investuotojas teigė, kad jis leistų Graikijai bankrutuoti, nes tai įrodytų, kad euras yra rimta valiuta.
Kinai klesti Pasaulio bankas padidino 2010 m. Kinijos ekonomikos augimo prognozę nuo 9 iki 9,5 proc., skelbia BBC. Bankas pareiškė, kad namų ūkių ir įmonių vartojimas smarkiai išaugs nepaisant vyriausybės skatinamųjų priemonių paketo sumažinimo.Tačiau bankas įspėjo, kad Pekinui reikia sumažinti infliaciją ir pamėginti sumažinti nekilnojamojo turto kainų burbulo riziką. Bankas rekomenduoja Kinijai leisti pakilti jos valiutai, kad ekonomika neperkaistų. Anksčiau Kinijos ministras pirmininkas W.Jiabao pripažino, kad infliacijos mažinimas bus didžiausias iššūkis Kinijai, besistengiančiai atgaivinti ekonomiką.
sajas, įtarimų šešėlis pirmiausia krito ant šio regiono valdininkų. Pagėgių taryboje absoliučią dau gumą turi partija Tvarka ir teisingu mas. Pernai šios politinės jėgos narė Dalė Lukošienė turėjo pasitraukti iš tarybos, kai jos draugas buvo sučiup tas bandantis sunkvežimiu įvežti di džiulį kiekį narkotikų. Su teisėsauga dėl kontrabandos teko kalbėtis ir Pagėgių vicemerui „tvarkiečiui“ Remigijui Špečkauskui. Pasienio ruože pareigūnams įkliuvo jo 22 metų sūnus Tadas. Jis, užsimaukš linęs kaukę, su kontrabandai gaben ti paruoštu lengvuoju automobiliu bandė pasprukti nuo pasieniečių, bet nulėkė į griovį ir apvirto. Iš pradžių R.Špečkauskas sakė sustabdysiąs savo kaip vicemero įgaliojimus, kol teisė sauga išsiaiškins visas aplinkybes, ta čiau taryboje esantys partijos kolegos jį paliko prie savivaldybės vairo.
Vadina plepalais A.Anušausko tvirtinimus Sei mo narys ir partijos Tvarka ir tei singumas pirmininkas Valentinas Mazuronis vadina tuščiais plepalais. „Keista, kad tokius plepalus sklei džia Nacionalinio saugumo ir gy nybos komiteto pirmininko pareigas einantis politikas, – stebėjosi jis. – Jei tai būtų tiesa, jis turėtų ne burbulus pūsti, o nedelsdamas pranešti pro kurorams.“ Paklaustas apie Pagėgių politikų artimųjų galimas sąsajas su kontra bandos verslu, A.Mazuronis atsakė, kad šeimos narių, artimųjų klaidos neturi būti tapatinamos su politiko veikla. Pagėgių meras Virginijus Koms kis taip pat teigė, kad A.Anušausko kalbos neturi jokio pagrindo. „Artė jant savivaldybių tarybų rinkimams
Negausioms opozicijos pajėgoms Pagėgiuose atstovaujantis Gintautas Petrauskas mano, kad kontrabandos verslo pagalbos vietos politikams ne reikia – čia neteisėtų pajamų galima gauti daug paprasčiau. „Kai visų lygių valdžioje dominuoja viena partija, pa prasta daryti nešvarius darbelius“, – įsitikinęs jis. G.Petrauskas pateikė neseną ir, pa sak jo, labai iškalbingą pavyzdį: „Prieš mėnesį vienas žmogus, ketinantis sta tyti vėjo jėgainių parką, pakoregavo detalųjį planą, nes vietoj šešių panoro statyti 14 jėgainių. Tai buvo papras tas formalumas, tačiau tarybos nariai ėmė kalbėti, kad tokio plano negali ma tvirtinti. Tada aš jiems sakiau, kad po mėnesio, kai bus sumokėti visi ky šiai, jūs kitaip kalbėsite. Ir tikrai: kita me posėdyje visi be diskusijų pritarė šiam projektui. Taigi, kokios išvados peršasi?“
Nesutarimai perauga į kvapą gniaužiantį trilerį Atkelta iš 1 psl. „G4S Lietuva“ administracijos ir darbuotojų atstovų sutartis buvo pasirašyta 2009 m. liepos 17 d. ir turėjo galioti bent jau metus. „Tai precedento neturintis atvejis Lietu voje, kai darbdavys nutraukia kolek tyvinę sutartį savo iniciatyva“, – tei gia LPSDPS vadovas Aleksandras Posochovas. Pasak jo, šiai istorijai skandalingumo suteikia ir tai, kad UAB „G4S Lietuva“ siekia itin gar bingo Metų darbovietės vardo. Šio konkurso laureatus kasmet skelbia Socialinės apsaugos ir darbo minis terija. Šį „G4S Lietuva“ siekį profesinė sąjunga užprotestavo.
Sumažino atlyginimus Profesinės sąjungos vadovas A.Posochovas tikino, kad susidoro jimo su darbuotojų atstovais kam panijos UAB „G4S Lietuva“ ėmėsi daugiau kaip prieš metus. Iš darbo buvo atleistas profesi nės sąjungos Vilniaus regiono pir mininkas, o Kauno ir Marijampolės regionų vadovams skirtos drausmi nės nuobaudos. Teismai nustatė, kad nuobaudos skirtos nepagrįstai, bet šiuos nuosprendžius „G4S Lietuva“ administracija apskundė apeliaci niam teismui. „Valstybinė darbo inspekcija už įvairius pažeidimus bendrovę
Neatstovauja žmonėms Vytautas Radžvilas, politologas
Lietuvoje sunku rasti merą, kuris nebūtų verslininkas. Dabar vietos valdžia sprendžia savo ūkinius reikalus, o ne rūpinasi bendruomene. Todėl būtina savivaldos reforma: į savivaldybių tarybas turėtų būti renkamos ne partijos, kurios priklauso nuo rėmėjų, o visi piliečiai ar jų susivienijimai. Taip pat reikia įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Tiesioginių mero rinkimų, mano manymu, įteisinti nereikia, nes tai tik dar labiau sustiprintų korumpuotų veikėjų įsigalėjimą regionuose.
Rinkėjai turėtų būti reiklesni Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje pateikia išsamias ataskaitas apie politikų pajamas, rėmėjus, išlaidas politinei reklamai. Pastebime, kad yra nemažai atvejų, kai rinkimams skiriama neaiškios kilmės pinigų, bandoma papirkti rinkėjus, kyla įtarimų, ar tikrai aukotojai gali skirti skelbiamas sumas ir ar jie nėra tik statytiniai. Tai sunkiai įrodomi dalykai. Tačiau visuomenė gali stebėti tokius reiškinius ir turėtų būti neabejinga, nerinkti įtarimus keliančių politikų.
Profesinės sąjungos grasinimus su rengti streiką ir piketus prie „G4S Lie tuva“ klientų būstinių, S.V.Tulevičius vadino šantažu. Jis aiškino, kad kolektyvinę sutartį reikėjo keisti, nes ji neatitiko nūdienos realijų. „Darome viską, kad ekonomi nė krizė darbuotojus paliestų kuo ma žiau, todėl kai kurie sprendimai buvo neišvengiami“, – sakė „G4S Lietuva“ generalinis direktorius.
Nemokėjo už viršvalandžius
„G4S Lietuva“ jau nubaudė, – sakė A.Posochovas. – Be to, profesinės sąjungos nariai kviečiami pokalbio ir raginami išstoti iš profesinės są jungos, o tai jau akivaizdūs įstatymų pažeidimai, kišimasis į mūsų veiklą. Teisme to neįrodyčiau, bet taip kal ba pareiškimus išstoti iš profesinės sąjungos atnešę darbuotojai.“ Be profesinės sąjungos pritarimo administracija maždaug 15 proc. su mažino anksčiau suderėtus darbuo tojų atlyginimus. Tiems, kurie atsisa kė pasirašyti sutikimą dėl atlyginimo mažinimo, įteikti įspėjimai, kad bus atleisti iš darbo, nors tuo pat metu į darbą priimami nauji darbuotojai. G4S apsaugininkai atskaičius mokesčius uždirba vidutiniškai apie 1000 litų per mėnesį. Profesinė sąjunga užtarimo krei pėsi į Tarptautinę profsąjungų orga nizaciją UNI (angl. Union Network
International). Ši organizacija vienija per 15 mln. narių. Pasak A.Posochovo, kovo 5 d. įvy ko „UNI Europe“ saugos padalinio neeilinis valdybos posėdis ir buvo iš reikštas susirūpinimas, kad Lietuvoje mėginama susidoroti su profesine są junga. Šį raštą „UNI Europe“ išplati no visiems savo nariams.
Grasinimai piketuoti „G4S Lietuva“ generalinio direk toriaus Sauliaus Vincento Tulevičiaus negąsdina UNI reakcija. „Mane gąsdino daug kuo: ir kad at vyks CNN, BBC televizijos, ir esą visi aiškinsis, kas ir kaip čia įvyko, bet, be tuščių žodžių, jokių faktų nematyti“, – tikino S.V.Tulevičius. Pasak jo, viešu mas nepakenks ir įmonės dalykinei reputacijai: „Jeigu turime kokių nors problemų, neketiname jų slėpti.“
Pasak Valstybinės darbo inspekci jos atstovų, „G4S Lietuva“ vienašališ kai nutraukti kolektyvinę sutartį galė jo, tik apie tai kitai šaliai pranešusi ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Socialinės apsaugos ir darbo vice ministrė Audra Mikalauskaitė sakė, kad jeigu sutartis vienašališkai nu traukta anksčiau nei buvo susitarta, ginčas akivaizdus. „Šis ginčas, manau, turėtų būti sprendžiamas tik teisme, jei kitaip neišeina susitarti“, – pabrėžė viceministrė A.Mikalauskaitė. 2009 m. darbo inspekcija gavo 25 įmonės darbuotojų iš Vilniaus, Kauno ir Utenos skundus dėl neišmokėto už mokesčio už dirbtus viršvalandžius. 2009–2010 m. mokesčių inspek toriai „G4S Lietuva“ administracijai iš viso surašė 4 reikalavimus, kuriuose nurodyta pašalinti 12 pažeidimų. Už darbo įstatymų nesilaikymą bendro vei skirtos dvi baudos. Profesinės sąjungos lyderis A.Posochovas pripažino, kad, nepai sant nesklandumų, „G4S Lietuva“ stengiasi laikytis darbo santykių rei kalavimų. Įmonė neleidžia darbuo tojams per mėnesį dirbti daugiau nei 180 valandų, kai kitose bendrovėse apsaugininkai dirba ir 230 valandų.
Aktualijos
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gimtasis kraštas
Uždelsto veikimo bomba
Transportas tampa prabanga Atkelta iš 1 psl. Prieš dvejus metus, kai degalų kainos irgi ėmė šuoliais kilti viršun, automobilių „Audi“ klubas surengė masinę akciją: vairuotojai virtinėmis rikiavosi prie degalinių ir pylėsi tik po litrą degalų, taip komplikuodami pre kybininkų darbą. „Vos prabilome apie panašią akciją šiemet, man jau skam bina ne tik klubo nariai, bet ir įvairūs kiti žmonės, ketinantys išreikšti para mą, – pasakojo R.Pūkas. – Laukiame šiltesnių orų ir tada galvosime, kaip atkreipti valdžios dėmesį.“ „Audi“ klubo prezidentas sakė dar negalvojęs, ar akcija bus tokia pati kaip 2008 m., ar pasirinks kitą formą. „Galime tik pasakyti, kad nedarysime nieko nusi kalstamo ir žalingo“, – tvirtino jis.
Lietuvoje degalų kainos jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai daug stipresnių valstybių. Prieš dvejus metus vežėjai taip pat ketino imtis drastiškų priemonių – blokuoti kelius. Bet vėliau nuo šių veiksmų susilaikė. Šiemet jie kol kas tyli, nors sako labai jaučiantys degalų brangimo padarinius.
Vežėjams striuka Viešojo transporto bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis di rektorius Mindaugas Grigelis tvirti no, kad kas dieną brangstantys degalai labai skausmingai veikia įmonę. „Turime mažinti algas vairuoto jams, vėluojame atsiskaityti už atsar gines detales, dar gerai, kad pavyko atidėti paskolos už naujus įsigytus au tobusus mokėjimą, tad apie tolesnį parko atnaujinimą jau nė negalvoja me“, – kalbėjo vadovas. Keleivių vežėjams skaudžiai per kišenę kirto nuo 5 iki 21 proc. pa didėjęs PVM mokestis. „Bilietas va
žiuoti Kaune kainuoja 1,8 lito, iš tos kainos 43 centai tenka mokesčiams, – sakė jis. – Ši kaina mums nuostolinga, miestui tenka didelė našta kompen suoti lengvatinius bilietus. Augant de galų kainoms, šios išlaidos irgi didėja, todėl nenuostabu, kad savivaldybės vėluoja atsiskaityti su viešojo trans porto įmonėmis, o mes savo ruožtu vėluojame sumokėti už degalus, at sargines dalis ir pan.“
Degalinės darbuotojai skėsčioja rankomis „Kaip tik dabar mus tikrina Kon kurencijos tarnyba, įtarianti degalinių tinklus sudarius kartelinį susitarimą, todėl apie dabartines kainas daug kal bėti net negaliu, – savaitės pradžioje sakė Lietuvos naftos produktų pre kybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. – Kategoriškai neigiu bet kokius mažmenininkų kartelinius susitarimus – mums kylančios degalų kainos irgi nenaudingos.“ Pasak L.Vosyliaus, benzino kai ną sudaro: degalų akcizo mokestis – 55 proc., didmenininkų pardavimo kaina (ją Lietuvoje lemia pagrindinis tiekėjas „Orlen“) – 39 proc., o degali nių sąnaudoms padengti lieka 6 proc. Dyzelino akcizas sudaro 45 proc. kai nos, didmenininkų kaina – 46 proc., degalinėms lieka 9 proc. „Kaip mato me, didžiausia įtaką kainai turi akcizai ir didmeninės degalų kainos, – teigė asociacijos prezidentas. – Lietuvoje degalų akcizo mokestis yra didžiau sias Baltijos šalyse, 21 proc. didesnis nei ES minimumas, bet Finansų mi nisterija atmeta bet kokias galimybes mažinti šį mokestį.“ Kiek akcizo mokestis nulemia kai nas, iliustruoja ir tai, kad 2008 m. va sarą, kai barelio naftos vertė pasiekė rekordines aukštumas – 140 JAV do lerių, pas mus litras A95 markės ben zino kainavo daugiau nei 4 litus. Da bar pasaulio naftos rinkoje iki tokių aukštumų dar toloka, bet pas mus de galų kainos jau vėl tokios, kokios buvo prieš beveik dvejus metus. Pasak L.Vosyliaus, dėl didesnių nei šalyse kaimynėse degalų kainų dau gėja ir nelegalios prekybos A95 mar kės benzinu. „Anksčiau iš Baltarusijos įveždavo ir čia nelegaliai parduodavo dyzeliną, dabar jau gabenamas ir ben zinas“, – teigė jis.
Kiek akcizo mokestis nulemia kainas, iliustruoja ir tai, kad 2008 m. vasarą, kai barelio naftos vertė pasiekė rekordines aukštumas – 140 JAV dolerių, pas mus litras A95 markės benzino kainavo daugiau nei 4 litus. Dabar pasaulio naftos rinkoje iki tokių aukštumų dar toloka, bet pas mus degalų kainos jau vėl tokios, kokios buvo prieš beveik dvejus metus.
Vida Tavorienė
Auginti gali tik su leidimais
Nors Europos Sąjungos šalyse leista auginti genetiškai modifikuotas (GM) bulves ne maistui, o pramoninio krakmolo gamybai ir pašarams, nuogąstaujama, kad krakmolas, bulvės ar jomis šertų gyvulių mėsa gali patekti ir ant vartotojų stalo. Be to, baiminamasi, kad genetiškai modifikuotų augalų auginimas gali negrįžtamai paveikti aplinką.
Žemės ūkio viceministras Min daugas Kuklierius tvirtino, jog iš au gintojų pageidavimų auginti GM bulves nėra sulaukta. „Jei gausime, tuomet ir svarstysime. Tačiau ES esa me išreiškę savo konservatyvią pozi ciją dėl GMO. Manau, tai tik laiko klausimas. Jei genetiškai modifikuo ti augalai bus auginami ES šalyse, ir mes prie to prieisime“, – pastebėjo žemės ūkio viceministras. Norint auginti GM augalus, reikia gauti Žemės ūkio ir Aplinkos minis terijų leidimus. Taip pat apie augini mą reikia informuoti greta esančių valdų šeimininkus ir 5 km spinduliu esančius bitininkus. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo aktyviai ieškoma poligonų bandy mams užsėti GM augalus. Tačiau tąkart sugebėta atsilaikyti. GMO pasaulyje kelia daug prieš taringų diskusijų. Prieš aktyvią GMO skvarbą jėgas vienija nepriklausomi pasaulio mokslininkai, bendruo menės. Dar daugiau klaustukų dėl GMO poveikio gyvam organizmui, aplinkai. Anot profesorės, mokslininkas Arpadas Puštas atliko tyrimą, kurio rezultatai sukėlė didelį triukšmą vi suomenėje. Buvo tirtos žiurkės, ku rias maitino GM bulvėmis. Moksli ninkas nustatė, kad taip maitintoms žiurkėms padidėjo vidaus organų tū ris, atsirado pakitimų smegenyse. „Kai mokslininkas apie tai viešai paskelbė vienoje laidoje, kilo triukšmas. Žmo nės sunerimo, tačiau jo karjera buvo baigta“, – apgailestavo profesorė. GMO genocidui prilygino Rusi jos mokslininkė Irina Jermakova, kuri taip pat eksperimentavo su žiurkėmis, bet jai nebuvo leista užbaigti tyrimų. Tačiau ir nebaigtų tyrimų rezultatai ją šokiravo.
Įžvelgia pavojų Brangstantys degalai didina kitas kainas Algimantas Kondrusevičius, Asociacijos „Linava“ prezidentas
Vežėjų versle degalai sudaro 40 proc. sąnaudų, todėl ir menkiausias kainų didėjimas labai veikia šį sektorių. Be to, ir kitiems verslininkams transporto sąnaudos sudaro nemažai išlaidų. Todėl ne tik vežėjai, bet ir pramonė tampa ne tokia konkurencinga. Kitos ES valstybės dalį sumokėto degalų akcizo vežėjams sugrąžina ir taip stiprina jų pozicijas, neleidžia kilti kitų prekių kainoms. Dideli degalų akcizai veikia ir savivaldybių biudžetus, nes joms tenka daugiau išleisti finansuojant viešąjį transportą.
Situacija – nenormali
„Tai pavojinga todėl, kad bet kuris genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) sukelia nenuspėjamų pase kmių pavojų. Per mažai dar duomenų, kokią įtaką GMO turės žmogaus, gy vūnų sveikatai, visai aplinkai. Matyt, kažkas tuo suinteresuotas“, – Europos Komisijos (EK) sprendimui neprita ria mokslų daktarė profesorė Dalia Marija Brazauskienė. Šalies daržovių augintojai taip pat nesidžiaugia tokiu EK žingsniu. Nors jų kolegos Čekijoje ir Vokieti joje jau šiemet sodins Vokietijos kon cerno BASF išvestą GM bulvių veislę „Amflora“. O švedai ir olandai tą ke tina daryti kitąmet. Tvirtinama, kad iš GM bulvių gautas krakmolas bus naudojamas popieriui gaminti. Lietuvos daržovių augintojų aso ciacijos valdybos narys, ūkininkas Al gimantas Morkūnas mano, kad šalies augintojai nesodins GM bulvių, nes Lietuvoje krakmolas iš bulvių nega minamas, taip pat neaugins jų ir pa šarui.
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė
Bijo GM bulvių kontrabandos
Lietuvoje degalų kainos jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai daug stipresnių valstybių. Tačiau mūsų gyventojų pajamos gerokai mažesnės. Todėl išlaidos degalams sudaro labai didelę visų išlaidų dalį. Tai nėra normalu. Pastebime, kad vis daugiau žmonių perka automobilius su dyzeliniu varikliu, o benzininius stengiasi parduoti.
„Priešiškai sutikau šią žinią. Ne norėčiau pats valgyti GMO ir savo vaikams siūlyti. O kas sukontroliuos, kad tokios bulvės ir jų produktai ne patektų ant žmonių stalo. Dar reikia daugiau tyrimų, kurie įvertintų, kaip GMO veikia žmogaus organizmą, aplinką“, – sakė A.Morkūnas. „Tai didžiausia nesąmonė. Juk Eu ropoje ir taip bulvių perteklius – kam leisti GM? Jei bus geresnis šių bulvių derlingumas, jos gali pakliūti ne tik perdirbimui“, – kolegai pritarė ir vie nas stambiausių šalies sėklinių bulvių augintojas Edas Sasnauskas. Pasak daržovių augintojų, pradė jus plačiau auginti GM bulves, bus sudėtinga kontroliuoti, kur jos gabe namos. Jie nuogąstauja, kad bulvės ar jų produktai gali kontrabandos keliu patekti į rinką ir plisti.
L.Vosylius sakė, kad prognozuo ti, kokios kainos mūsų laukia ateityje, šiuo metu labai sunku. Pasaulio biržose savaitės pradžioje barelio naftos kaina buvo pakilusi iki beveik 81 JAV dole rio, bet paskui dėl sustiprėjusio dolerio kurso smuktelėjo. „Kai kurie užsienio ekonomistai kalba, kad per kelis mėne sius nafta pabrangs iki 100 JAV dolerių už barelį, – kalbėjo jis. – Kaip tai galėtų paveikti kainas Lietuvoje, sunku pasa kyti. Žurnalistai klausia, ar litras ben zino tokiu atveju kainuotų 5 litus, bet aš atsakyti negaliu. Tai lems didmeni nės kainos, kurias nustato pagrindinis mūsų tiekėjas „Orlen“. Degalinių tinklą valdanti „Lukoil Baltija“ neseniai skelbė, kad piges nio nei „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės siūlomų degalų ketina atsiga benti laivais. Tiesa, bendrovės vado vai nežada gerokai mažesnių kainų – prasitarta, kad litras degalų galbūt bus pigesnis tik 3 ar 4 centais.
3
Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys
Generalinis direktorius Žanas Panovas
Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113
Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060
Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Meilė Taraškevičienė, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas
4
Komentarai
Gimtasis kraštas
Ligota Lietuvos savivalda
Lina Pečeliūnienė Piliečiai vis labiau nori tiesiogiai rinkti merus, o politikai jau gerą de šimtmetį žada tą dovanėlę. Nelengva ją duoti. Konstitucinis Teismas (KT) pabrėžė, jog atstovaujamoji ir vyk domoji valdžia turi būti atskirta net ir savivaldoje, ir nurodė, kad tiesio giai renkamo mero įgaliojimus būti na griežtai apibrėžti: jis turi būti arba atstovaujamosios valdžios atstovas ir vadovauti tarybai, arba vykdomosios valdžios atstovas, panašiai kaip dabar tinis administracijos vadovas. Dar paprasčiau merą palyginti su valstybės valdžios pareigūnais: meras turi būti arba kaip Seimo pirmininkas, arba kaip Vyriausybės galva – prem jeras. Bet nei Seimo pirmininkas, nei premjeras tiesiogiai nerenkami. Todėl tiesioginiai mero rinkimai įneštų su maišties į politinę sistemą. Jei tiesiogiai išrinktas meras turės
atstovaujamosios valdžios įgaliojimus, neišvengiama jo priešprieša su taryba. Na, jei meras ir savivaldybės tarybos dauguma yra iš tos pačios partijos, gal ir galima dirbti darniai. Bet jei ne – konfliktas garantuotas. Savivaldybės taryba irgi rinkta. Taigi vieni žmo nių atstovai su kitu gali nepaliaujamai pliektis, kas stipresnis. Jei susitarsime, kad stipresnis meras, klausimas, kam išvis ta taryba reikalinga. Jei įsigalios mero vienvaldystė, ar nepalaidosime demokratijos? Jeigu merui priskirtume vykdomo sios valdžios funkcijas, sprendžiamasis balsas liktų tarybai, o meras privalėtų vykdyti jos sprendimus. Rinkėjai liktų nepatenkinti: rinkome merą, o jis pats nieko spręsti negali. Būtų dar blogiau, jei meras, pasijutęs stiprus, imtų ne klausyti tarybos, dirbtų priešingai nei
ji nusprendė. Konfliktas neišvengia mas ir nuolatinis. Taryba juk negalėtų atstatydinti tiesiogiai išrinkto mero. Meras irgi negalėtų paleisti tiesiogiai išrinktų tarybos narių. Tiesioginiai merų rinkimai nau dingi tik vienu požiūriu – suaktyvintų rinkėjus. Bet vėlgi: jeigu to aktyvumo nepateisintų geresnis savivaldos dar bas, gautume galutinės nevilties dova ną. Suprantama, kad jau yra asmenų, kurie ketina pasitelkę savo charizmą ir didelius pinigus stipriai užsėsti kokį nors miestą ar rajoną. Tarkime, Artū ro Zuoko politinėje karjeroje jau kaip ir saulėlydis, jeigu ne ta iliuzija – mero rinkimai. Kodėl visuomenė nori tiesiogiai rinkti merą (net 80 proc. apklausose pasisako už tai)? Antanas Kulikauskas (ir kiti poli
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4 tologai) dažnai kalba apie tikros savi valdos lūkesčius. Bet tiesiogiai rinktas meras mažai turi bendro su tikrąja sa vivalda. Atrodo, kad piliečiai ir nesieja mero su demokratijos plėtra, nesijau dina dėl jo įgaliojimų. Ateina toks sti prus ir protingas – panaikina visas bė das, nubaudžia kaltuosius kaimynus, sumažina mokesčius už šilumą ir už šiukšlių išvežimą. Dar suremontuoja mokyklas ir pastato pramogų centrą. Mano kaimynas dar aiškiau apibrė žė, kodėl merą reikia rinkti tiesiogiai: kad būtų aišku, ką pasodinti už blo gus darbus. Didesnės atsakomybės sau bendruomenė nenori prisiimti, nenori pati ginčydamasi skausmin gai spręsti, nenori gaišti įtikinėdama savo išrinktuosius. Tegul vienas spren džia, vienas daro ir, jei suklysta – sėda. Spėkite, kam tas meras jausis labiau įsipareigojęs: bendruomenei ar pini gams, kurie jį iškėlė ir padeda įsitvir tinti amžiams?
Yra tik vienas tiesus gydymo kelias – stiprinti ir švarinti partijas. Visi kiti – šunkeliai.
Gali būti, kad Seimas vėl „nespės“ įteisinti tiesioginių merų rinkimų. Tačiau jis privalės jau per kitų metų savivaldos rinkimus atsižvelgti į KT nutarimą, kad savivaldos rinkimuose turi konkuruoti ne vien partijos, bet ir nepartiniai gyventojai. Būtų gal visai neblogai, jei savivaldos rinkimų tvarka taptų tokia, kaip Seimo: pusę savival dybės tarybos išrinktume pagal parti jų sąrašus, o kitą pusę sudarytų pagal mažoritarinę sistemą išrinkti seniūni jų atstovai, į kuriuos galėtų kandida tuoti ir pavieniai asmenys. Bet tokia savivaldos pertvarka su dėtingesnė. Seimui daug lengviau pa likti proporcinę rinkimų sistemą, lei džiant, be partinių, ir visokius kitokius „žmonių sąrašus“. Jų negalės sudaryti nei kačių mylėtojai, nei mezgimo bū reliai, nei gatvės kaimynai, nei plačios giminės atstovai. KT pabrėžia, kad rinkimai (net ir savivaldos) yra poli tinis procesas, todėl ir sąrašai turėtų būti politinių organizacijų. Kuo poli tinė organizacija skiriasi nuo partijos, KT nesivargino paaiškinti. Partija yra ne kokia nors grobikė, o pažiūrų sistemos vienijama visuo menės dalis. Žinoma, partijos kaltos, kad į rinkimų sąrašus prirašo visokių konformistų – politinių perbėgėlių. Kaltos ir todėl, kad savivaldos rinki mų sąrašuose mirguliuoja Seimo na riai, nė nežadantys darbuotis savival dybėje. Yra tik vienas tiesus gydymo kelias – stiprinti ir švarinti partijas. Visi kiti – šunkeliai.
Nuostoliai – milijardiniai
Gimsta nauja valdančioji dauguma
Po pelningo praėjusių metų trečiojo ketvirčio, per paskutinius tris 2009 m. mėnesius šalies įmonės patyrė 3,1 mlrd. Lt nuostolių, jie per metus padidėjo kone dukart. Be to, sumažėjo pelningai dirbusių įmonių dalis, nors bendros pajamos per ketvirtį kiek ūgtelėjo, praneša Statistikos departamentas. Skaičiuojama, kad didžiausius nuostolius patyrė elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (beveik 1,5 mlrd. Lt) ir nekilnojamojo turto operacijų (beveik 0,5 mlrd. Lt) įmonės. Energetikos sektoriuje didžiausią įtaką turėjo dėl turto nuvertėjimo pripažinti Ignalinos atominės elektrinės nuostoliai. „Užsitęsę ekonominiai sunkumai sudavė didžiulį smūgį šalies bendrovėms – smarkiai smuko pelningai veikiančių įmonių dalis. Ši tendencija negali pradžiuginti ir valdžios sektoriaus atstovų. Nors pastaruoju metu mokesčių surinkimas kiek stabilizavosi, situacija išlieka itin trapi. Pirmieji 2010 m rezultatai taip pat išliks prasti, dėl smukusios perkamosios gyventojų galios išliks stipri konkurencija kainomis“, – sako ekonomistė Jekaterina Rojaka. Anot jos, po itin blogų praėjusių metų rezultatų statistiniai rodikliai pradės gerėti ir tai suteiks truputį daugiau optimizmo. Ypač padidėjo ir pastatų statybos(7,9 karto), sausumos transporto (7,2 karto) bei apgyvendinimo (4,4 karto) įmonių nuostoliai. Tuo tarpu daugiausia pelno uždirbo didmeninės prekybos, telekomunikacijų, sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos įmonės. Pelningai dirbusių įmonių dalis ketvirtąjį ketvirtį siekė 43,7 proc. Ankstesnį ketvirtį ši dalis sudarė 51,5 procento.
Lina Pečeliūnienė „Valdantieji jau neturi daugumos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje džiūgavo Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas. Pirmąją pavasario sesijos dieną valdančiajai koalicijai neužteko balsų net darbotvarkei patvirtinti. Neužteko ir tam, kad Seimo vicepirmininku paskirtų Joną Liesį, Liberalų ir centro frakcijos siūlomą vietoj sveikatos apsaugos ministru tapusio Raimondo Šukio. Už J.Liesį balsavo tik 59 parlamentarai, prieš – net 72. Opozicija telkia jėgas. Dėl naujos daugumos su ja pasiryžo tartis Krikščionių partija, prie kurios palikęs Tėvynės sąjungą prisijungė Vidmantas Žiemelis.
Bloga vyriausybė Opoziciją, šiuo metu vienijan čią 53 Seimo narius, sustiprins 13 Krikščionių partijos atstovų. Anks čiau ketindama prisijungti prie da bartinių valdančiųjų, Krikščionių partija kėlė sąlygas vykdyti jos pro gramą ir pakeisti premjerą. „Ne, da bar nekeliame jokių sąlygų, kas turi būti premjeras. Jokių sąlygų dėl pos tų. Andriaus Kubiliaus atstatydini mo mes reikalavome, kai jis mus atstūmė. Tris mėnesius apgaudinė jo dėl galimų derybų. Nesutiko net pradėti tartis dėl mūsų pasiūlymų. Iškėlė net ultimatyvų reikalavimą pritarti įvykdytai naktinei mokes čių politikai. Tada pamatėme, kad A.Kubiliui vadovaujant beviltiška siekti kokių nors socialinių ir ekono minių permainų. Tėvynės sąjungos lyderiai viešai prisipažino, kad mus apgaudinėja ir nė neketina kviesti jungtis“, – sakė Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius.
Pasak jo, partija specialiai nesvars tė opozicijos parengtos alternatyvios programos. „Manau, ji nėra bloges nė už dabartinės Vyriausybės. Bet nereikia užmiršti, kad sudarius nau ją Vyriausybę bus rengiama ir nauja programa“, – įsitikinęs G.Vagnorius. Krikščionių partija siekia ir bendro pirmaeilių darbų plano, kuriame būtų numatyti būtiniausi ekonomi niai, finansiniai ir socialiniai poky čiai, padėsiantys išeiti iš ekonomi nės krizės.
Pabodo politinė aritmetika Išgirdęs, kad Krikščionių partija šliejasi prie socialdemokratų buriamos opozicijos, TS-LKD pirmininkas, premjeras A.Kubilius pareikalavo, kad ši partija atsisakytų Seimo komisijų ir komiteto vadovų postų. V.Žiemeliui, išrinktam pagal TS-LKD sąrašą, pa siūlė net atsisakyti Seimo nario man dato. Bet Krikščionių partija neketina atsisakyti postų. Pasak G.Vagnoriaus, tuoj susikurs nauja dauguma, ir pos tus Seime vis tiek reikės perdalyti. Tačiau valdančiosios koalicijos lyde
riai tvirtina, kad naujos daugumos kontūrų nematyti. Kai valdantiesiems pirmąją sesijos dieną pritrūko balsų sprendimams priimti, opozicija į savo gretas pakvietė Liberalų ir centro są jungos (LiCS) bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijas.
Liberalcentristai kol kas nesitraukia LiCS frakcijos seniūnas J.Liesys teigė nesąs įsižeidęs, kad iš pirmo kar to koalicijos partneriai jo neišrinko Seimo vicepirmininku. „Jausdamas atmosferą supratau, kad nėra taip paprasta pasiekti tą pos tą. Gal atsitiko taip, kaip sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė – buvo prieššventinė Kovo 11-osios nuotaika, nesusirinko visi balsuoti. Bet nepa mirštu, kad yra ir sportinės politinės varžybos. Gal tas antras variantas pa tikimesnis“, – svarstė jis. LiCS frakci ja nusprendė antrą kartą teikti J.Liesio kandidatūrą, nesvarstė galimybės par tijai trauktis iš dabartinės koalicijos. „Kol kas“, – pabrėžė J.Liesys. Ši tik 7 narius turinti frakcija jau
būtų subyrėjusi, jei ją būtų palikęs tai padaryti rengęsis Žilvinas Šilgalis. Ta čiau jis kol kas pasiliko, kad nebūtų laikomas frakcijos griovėju. Liberal centristai jau tarėsi jungtis su Tautos prisikėlimo partijos frakcija. „Visos liberalios partijos turi vie nytis. Tada būtų politinis stiprumas. O kai visi maži, tai daug neteisingų apkalbų, nesveikos konkurencijos“, – sakė J.Liesys. Tačiau Liberalų sąjū dis nenori jungtis su skilinėjančia ir merdinčia LiCS. Pats šios frakcijos seniūnas nelinkęs jungtis prie naujos valdžios kūrėjų. Negundo jo net tai, kad naujosios programos kūrėjai žada mažinti mokesčius, ko visą laiką sie kė liberalai. „Stabilumas yra garantas žmonėms, kad įveiksime krizę. O ne lakstymas ir ieškojimas, kur geriau. Reikia dirbti. Aš – Seimo naujokas, bet per metus jau supratau, kad ne visi pažadai įvykdomi. Nėra garan tijos, kad nauja dauguma sumažins mokesčius“, – svarstė J.Liesys. Dabartinė koalicija turi tik 70 bal sų. Ji pasirašė politinės paramos susi tarimą su 3 atstovus parlamente tu rinčia Valstiečių liaudininkų sąjunga.
Aktualijos
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gimtasis kraštas
Verslas kyla į kovą su bankais
5
Viskas priklauso nuo sutarčių Raimondas Kuodis, ekonomistas
S.Kropas taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais bankams itin daug keblumų kelia už kreditus įkeis ti žemės sklypai: „Tenka apgailestauti, kad bankai pasidavė žemėmanijai. Jie valdo daugybę plotų ir sklypų. Kon krečių skaičių neturiu, bet, kiek teko kalbėtis su bankų atstovais, tos žemės sudaro didelę įkeisto turto dalį.“ Tokių įkeistų sklypų itin apstu Vil niaus, Kauno apskrityse.
Siekia kompensuoti nuostolius
Gediminas Stanišauskas
Netenkina bankų pretenzijų
Įmonių įkeistą nekilnojamąjį turtą bankai parduoda antrinėms savo bendrovėms, skolininkus palikdami su didele skolų kupra. Su nemokumo problema susidūręs verslas suprato, kad ankstesnė bankų draugystė tebuvo meilė iš išskaičiavimo.
Kad teisme įmonės gali tikėtis sėk mės, liudija keli ankstesni procesai. 2009 m. gruodį Kauno apygardos teismas atmetė UAB „DnB Nord li zingas“ pretenziją prisiteisti iš bank rutuojančios įmonės visas išperka mosios nuomos įmokas ir sutarties nutraukimo baudą, nors tai buvo nu matyta sutartyje. „DnB Nord lizingas“ prašė priteis ti 2 mln. litų, tačiau net į 1,9 mln. litų pretenzijos buvo atmestos. Lapkritį tas pats teismas net tris kartus bankroto byloje sumažino UAB „Danske lizingas“ piniginę pre tenziją – nuo 9530 iki 2891 lito.
Areštavo turto už 30 mln. litų Bankai kelerius metus beatodai riškai dalijo paskolas verslininkams, tačiau per ekonominę krizę nemažai įmonių įsiskolino ne tik vienos ki toms, bet ir neišgali grąžinti kreditų. Bankininkai šia padėtimi dabar naudojasi. „Parex“ bankas areštavo netoli Seimo prestižiniame „Vilniaus vartų“ komplekse „Ranga Group“ įmonei „Fashion Gates“ priklausan čias parduotuves. Bendras jų plotas siekia apie 12 tūkst. kvadratinių metų. Iš darbo išėjo apie 40 darbuotojų. „Dėl banko veiksmų patyrėme di delį nuostolį, ši istorija labai pakenkė įmonės dalykinei reputacijai“, – sakė „Ranga Group“ rinkodaros vadovė Milda Sabienė. „Parex“ bankas areštavo turto už daugiau kaip 30 mln. litų. „Mėginome su banku konfliktą išspręsti taikiai, bet dabar jau aišku, kad be teismo nieko nebus“, – pabrė žė M.Sabienė. Ji neatmetė tikimybės, kad bankas siekia perimti pelningą verslą. Pasikei tę bankų ir jų klientų santykiai po tru putį formuoja naują teismų praktiką.
Ragina gintis teisme Advokatų kontora „Devyžis ir par tneriai WILL“ jau atstovauja kelio likai klientų, pasiryžusių su bankais santykius aiškintis teisme. „Viskas tik todėl, kad bankai el giasi nesąžiningai, – sakė teisininkas Marius Devyžis. – Ekonominio pa kilimo metais jie nevaržomai dalijo kreditus, o kai klientą prispaudė bė dos, siekia perimti ne tik turtą – net ir verslą. Nenoriu minėti konkretaus įmonių skaičiaus, bet tokių klientų yra. Beje, nėra skirtumo, kokio dy džio skola bankui: problemų kyla ir dėl 100 tūkst. litų, ir dėl keliolikos milijonų.“ Advokatas teigia, kad bankų spau džiamos bendrovės neturėtų bijo ti savo interesus ginti teisme, nes jų pusėje daugybė svarių argumentų.
„Netiesa, kad bankai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Bankuose vyrauja masinis požiūris į klientą“, – teigė M.Devyžis. Būtent šis požiūris dabar banki ninkams ir kiša koją.
Galvos skausmas – įkeisti žemės sklypai Teisininkai atkreipia dėmesį, kad antrinėms savo bendrovėms parduo dami įkeistą nekilnojamąjį turtą ban kai su didele skolų kupra palieka sko lininkus. Vasarį SEB banko grupės narė „Litectus“ varžytinėse įsigijo visą turtą, kuris anksčiau priklausė „SEB lizingo“ klientams. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad turtą antrinė įmonė pirko tik todėl, kad jis nebūtų kažkam par duotas už grašius. „Antrinė įmonė tą turtą įsigijo už normalią kainą ir galės atsakingai valdyti“, – sakė jis.
Bankas tampa labiau privilegijuotu kreditoriumi nei įmonė, prekes ar paslaugas suteikianti kitai bendrovei.
Pasak advokato M.Devyžio, ne sąžiningus sprendimus padiktavo tai, kad anksčiau bankininkai skaičiavo milžinišką pelną, o pernai patyrė di delių nuostolių. „Jeigu bankas prieš 3–4 metus ne kilnojamojo turto bendrovei davė mi lijoninę paskolą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, tai jis tikėjo, kad įmo nė paskirtį pakeis, sklypą padalys į mažesnius, ten pastatys namus ir iš jų vėliau uždirbs ne tik įmonė, bet ir bankas, – argumentus dėstė teisinin kas. – Vadinasi, bankas irgi prisiėmė riziką. O dabar išėjo taip, kad bankas vieną dieną atsibudo, pasakė nega lintis duoti lėšų ir reikalauja grąžin ti jau suteiktą kreditą, tuo žlugdyda mas įmonę.“ M.Devyžis sakė, kad kai kuriais atvejais neaišku, kas suinteresuotas perimti įmonių verslą – ar bankas, ar jam atstovaujantis asmuo.
Bylinėtis nepalankios aplinkybės Teisininkai įvardija kelias priežas tis, dėl kurių bendrovės baiminasi by linėtis su bankais. Pirmiausia, neverta tikėtis greito sprendimo, nes Lietuvos teismai dirba itin lėtai. Labiausiai tikėtina, kad bylinė jimasis truks ne trumpiau kaip 2–3 metus. „Be to, paskolą išdavęs bankas pa prastai reikalauja užstato arba bent jau laidavimo už skolininką, – pasakojo M.Devyžis. – Bankas tampa labiau privilegijuotu kreditoriumi nei įmo nė, prekes ar paslaugas suteikianti ki tai bendrovei. Ji tokių privilegijų kaip bankas niekada neturės.“ Kitaip tariant, banko ir skolinin ko pozicijos yra nevienodos. Būtent tai ir reikia įrodyti teisme.
Rems mažiau pirmakursių Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. šalies universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose. Valstybės finansavimą bus galima gauti stojant ir į valstybines, ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, pasirenkant nuolatinę arba ištęstinę studijų formą. Aukštosios mokyklos papildomai nusistatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas
vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas. Vyriausybė jau yra paskirsčiusi lėšas 2010 m. pirmakursių studijoms. Universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms skiriama 21 mln. litų: humanitariniams mokslams – 2 mln. litų, meno studijoms – 1,7 mln. litų, socialiniams mokslams – 5,3 mln. litų, fiziniams mokslams – 3,1 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,9 mln. litų, technologijos mokslams – 6 mln. litų. Studijoms kolegijose iš viso numatyta 12,4 mln. litų: humanitariniams mokslams – 130 tūkst. litų, meno studijoms – 640 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 4 mln. litų, fiziniams mokslams – 250 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,3 mln. litų, technologijos mokslams – 5 mln. litų, – informuoja Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Ekspozicijos – dar šiemet Autentiškų darbų ekspozicijos Vilniuje statomuose Valdovų rū muose galima tikėtis 2011-ųjų an trojoje pusėje. Pasak Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko, tam, kad būtų pradė tos rodyti autentiškų darbų ekspozi cijos Valdovų rūmuose, reikia įrengti saugumo priemones, sukurti tinka mas autentiškiems dirbiniams mikro
klimato sąlygas, įvykdyti sanitarinius reikalavimus. „Iki metų pabaigos yra planuoja ma, kad pietinis korpusas, jeigu bus gauta Privatizavimo fondo lėšų, bus įrengtas tiek, kad jį būtų galima eks ploatuoti“, – tvirtino Valdovų rūmų direktorius. Valdovų rūmų atkūrimo projekto vadovas Ričardas Bitovtas sakė, kad
Bankai, kaip ir kitos verslo įmonės, vadovaujasi sutartimis. Viskas priklauso nuo to, kas buvo įrašyta būtent sutartyse. Aišku, ir jose nenumatomi tokie dalykai, kurių prognozuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, ar pasaulinė ekonominė krizė gali būti priskirta prie nenugalimos jėgos – force majore – aplinkybių? Bet yra ir kitų svarbių dalykų. Dar 2004 metų rudenį sakiau, kad Lietuvoje pučiasi nekilnojamojo turto burbulas. Ir valdžia prisidėjo prie jo pūtimo. Valstybė subsidijavo skolininkams trečdalį paskolos palūkanų, todėl tai tik paspartino kreditų dalybą. Daug žmonių įkeitė žemes bankams, o pasirodo, kad ta žemė dabar verta tik trečdalio buvusios savo vertės. Ką su ja darys bankai, nė neįsivaizduoju.
Rizika reikėtų dalytis Mindaugas Numavičius, UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ Pardavimo ir klientų aptarnavimo departamento direktorius
Vykdydami ikiteisminį ir teisminį išieškojimą tiesiogiai su šia problema nesame susidūrę, tačiau žinome, kokia bendra situacija yra rinkoje. Taip, bankai susiklosčius tokioms aplinkybėms parodė savo tikrąjį veidą – jie jokiu būdu nėra verslo draugai, nes paprasčiausiai daro savo verslą. Tik skirtumas tas, kad bankininkus gina įstatymai. Dabartiniai įstatymai surašyti taip, kad verslininkai, neišgalintys šiuo metu susimokėti bankui paskolų, gali prarasti viską. Tačiau šiuo atveju abu dalyviai, tai yra ir bankai, ir verslininkai, yra verslo subjektai. Jie siekia pelno, todėl bet kokiu atveju abu turi apskaičiuoti riziką. Bankai tikrai nesąžiningai elgiasi reikalaudami papildomų apsaugų dėl išduotų kreditų. Pavyzdžiui, reikalauja, kad akcininkai papildomai įkeistų savo asmeninį turtą. Tai jau tikrai pažeidžia verslininkų interesus.
pietinio korpuso statybų darbai jau yra baigti, o metų pabaigoje rūmuo se galėtų būti surengtos paprastesnės ekspozicijos. Valdovų rūmų direktorius sakė, kad iki šių metų pabaigos rūmų pie tinis korpusas turėtų būti įrengtas, ta čiau jis nebus eksploatuojamas. Vis dėlto šių metų pabaigoje Valdovų rū muose ruošiamasi surengti keletą ren ginių. V.Dolinskas teigė, kad šių metų liepos mėnesį ketinama trumpam ati daryti Valdovų rūmus, be to, tuo metu bus surengta keletas renginių, susiju sių su Žalgirio mūšio 600-ųjų meti nių minėjimu bei kitomis valstybinė mis šventėmis. Valdovų rūmams šiemet skirta 12 mln. litų. Iš viso nuo 1995 metų jau išleista daugiau kaip 200 mln. litų. Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinių projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
6
Prieblandos
Gimtasis kraštas
Ultimatumas grupuotėms Ispanija pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš organizuotas nusi kaltėlių grupuotes, kai vos prieš dieną Europolo pareigūnai „susėmė” šioje šalyje veikusią Gruzijos nusikaltėlių grupelę. „Mes norime nusiųsti labai aiškią žinią mafijos grupuotėms: nevažiuo kite čia, nes neesate pageidaujami. Dar daugiau - jūs gyvenimą baigsite kalėjime”, - sakė Vidaus reikalų mi nistras Alfredo Perezas Rubalcaba in terviu radijui RNE. „Tokias žinias jie supranta labai gerai. Mafijos grupuotės kraustosi ten, kur joms yra patogiausia. Čia jiems bus labai labai nejauku.” Ispanijoje nėra vietos organizuotų nusikaltėlių grupuočių, todėl šalyje aktyviai veikia italų ir rytų europie čių mafija. Per policijos reidą prieš gerai or ganizuotą Gruzijos nusikaltėlių gru puotę buvo suimti 69 asmenys šešiose Europos valstybėse. Nusikaltėliai vog davo prekes ir siųsdavo jas į kitas šalis. Niekuo iš aplinkinių savo gyvenimo būdu neišsiskiriantys įtariamieji su laikyti dėl įtarimų narkotikų ir ginklų kontrabanda, pinigų plovimu, pinigų prievartavimu ir sąmokslo nužudyti. Tai buvo trečia tokio pobūdžio operacija prieš organizuotas nusikal tėlių grupuotes Ispanijoje per pasta ruosius metus.2005 ir 2006 metais per operaciją „Avispa” buvo suimti 28 rusai, ukrainiečiai, gruzinai ir is panai.
Darbymetis vagims ir plėšikams kentėjusioji neteko pensininko pa žymėjimo, banko kortelės, grynųjų pinigų. Šoko ištikta moteris polici jos pareigūnams net negalėjo api būdinti nusikaltėlių, nespėjo įsidė mėti nei jų amžiaus, nei aprangos detalių.
Skurdas plėšikauti neskatina
Jūratė Pilibaitienė Policijos pareigūnai ne kartą pastebėjo, kad per šventes ar atostogų laikotarpiu vagys ir plėšikai suaktyvėja, nes gyventojai būna labiau atsipalaidavę, tad ir apiplėšti ar apvogti juos paprasčiau.
Nusikaltėliai nešvenčia Sonata T. buvo apiplėšta prie pat savo namų viename sostinės mikro rajone. Jauna moteris, vakarą pralei dusi su draugėmis kavinėje, nusikal tėlių buvo nužiūrėta jau viešajame transporte. „Kai paskui mane stote lėje išlipo dar trys jaunuoliai, nieko blogo neįtariau, tad ramiai patrau kiau namų pusėn. Tačiau vienas jų netikėtai mane užpuolė iš nugaros, koja stuktelėjo per kojas ir pargrio vė ant žemės. Pabandžius priešin tis, spyrė į šonkaulius. Laimė, sto ra žieminė striukė apsaugojo nuo rimtesnių sužalojimų, tačiau fizinės jėgos buvo nelygios – plėšikas atė
Komplimentai Lietuvai Europos Tarybos Ekspertų komitetas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, teigiamai įvertino Lietuvos dvejų metų darbą įgyvendinant prevencijos priemones šioje srityje. Kaip teigiama Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) išplatintame pranešime, Strasbūre Lietuvos atstovai minėtajam komitetui pristatė ataskaitą apie 2 metų pažangą įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones šalyje. Po svarstymo Europos Tarybos ekspertai raportą patvirtino ir palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir įdirbį. Anot FNTT, didžiąją dalį Ekspertų komiteto rekomendacijų Lietuva įgyvendino įsigaliojus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui. Įgyvendinant likusias rekomendacijos suplanuotos ir vykdomos priemonės, parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimai ir papildymai. Per dvejus metus parengti Baudžiamojo kodekso Nusikalstamo būdu įgytų pinigų ar turto legalizavi-
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
mo straipsnio pakeitimai, išplečiant dispoziciją, kaip reikalaujama tarptautiniuose teisės aktuose. Parengtame Baudžiamojo kodekso projekte numatyta atskirai kriminalizuoti teroristų finansavimo veikas. Be to, Seimui pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriuose siūloma sugriežtinti atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo pažeidimus. Su kitomis institucijomis derinama tvarka, kuria bus reglamentuojamas grynųjų pinigų, gabenamų į Europos Sąjungos šalis ar iš jų, deklaravimas. Pabrėžtina, kad bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis bus stiprinama pelno nesiekiančių organizacijų kontrolė, jog būtų išvengta jų panaudojimo teroristų finansavimui ir pinigų plovimui.
mė rankinę. Joje buvo pusė mano gyvenimo: netekau asmens tapaty bės kortelės, grynųjų pinigų, banko, nuolaidų kortelių, dviejų mobilių jų telefonų“, – pasakojo nukentė jusioji. Pastebėjęs užpuolimą, vienas pra eivis paskambino pagalbos numeriu. Policijos pareigūnai atvyko greitai, tačiau nusikaltėlių jau ir pėdos buvo ataušusios. Sonata T. nesitikėjo būti užpulta, todėl ir užpuolikų bruo žų neįsidėmėjo, galėjo pasakyti tik tiek, kad jie buvo jauni, 18–20 metų. „Nors ir nesitikiu, kad nusikaltėlius pavyks rasti, tačiau policijos parei gūnų darbu esu patenkinta. Jie man nepriekaištavo, kad buvau šiek tiek išgėrusi, leido pasinaudoti savo tele fonais, kad spėčiau užblokuoti ban ko korteles“, – sakė moteris. Nusikaltėlių auka tapo ir vilnie tė pensininkė Stefanija Z. Jos plėši kai tūnojo namo laiptinėje. Pamatę garbaus amžiaus moterį, jie tiesiog nuplėšė nuo pečių rankinę ir nieko nelaukdami spruko pro duris. Nu
Tokios istorijos pastaruoju metu nutinka įvairiuose Lietuvos mies tuose. Vien sostinėje šiais metais užregistruoti 205 plėšimo atvejai. Tačiau Vilniaus apskrities vyriau siojo policijos komisariato atsto vas Paulius Radvilavičius tvirtina, kad apiplėšimų Vilniaus apskrity je registruojama ne daugiau, o ge rokai mažiau (40,4 proc., palyginti su 2009 ir 2010 m. sausiu–vasariu). „Gyvenimo kokybė, įvairūs žmo gaus socialinės raidos veiksniai daro įtaką nusikalstamumui, tačiau ši įta ka nėra tiesioginė. Primityvu suvok ti, jog materialinį nepriteklių ken čiantis žmogus, staiga pablogėjus gyvenimo sąlygoms, ima plėšti ir atiminėti tai, ko jam būtinai reikia. Policijos duomenimis, daugiausia plėšimų padaro asmenys, sergan
tys priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Skur das gali būti siejamas su nedidelė mis vagystėmis iš parduotuvių, bet ne plėšimais ar atviromis vagystė mis“, – tvirtina pareigūnas. Pasak P.Radvilavičiaus, Vilniaus apskrityje išaiškinama apie trečdalį plėšimų (31,1 proc.). Išaiškinamu mas, palyginti su tuo pačiu laiko tarpiu (sausiu–vasariu) pernai, labai pagerėjo – buvo 15,7 proc. „Labai svarbu apie apiplėšimą kuo skubiau informuoti policiją: karštais pėdsa kais sulaikoma net apie 64 proc. plė šikų. Labai svarbu įsidėmėti plėšikų išvaizdą ir gebėti bruožus apibūdinti atvykusiems pareigūnams“, – pataria policijos atstovas. Tiriant nusikaltimus matyti ir ti piniai apiplėšimų modeliai. Kaip pa sakojo P.Radvilavičius, plėšikai sten giasi auką užklupti netikėtai, staiga prišokti, pribėgti iš nugaros. Nau dojant fizinį ar psichologinį smurtą slopinamas galimas aukos pasiprie šinimas, stengiamasi savo „darbą“ atlikti kuo greičiau ir pasišalinti. Plėšiama nuošaliose, atkampiose, nestebimose vietose, renkamasi kuo silpnesnė auka (dažniausiai pagyve nę žmonės, vaikai).
Kaip elgtis užpuolus plėšikams Pataria Policijos departamentas • Kartais žmonės užpuolami tarpuvartėse, kiemuose, laiptinėse, net liftuose. Reikėtų įsidėmėti keletą taisyklių, kaip elgtis tamsiu paros metu: visada stenkitės išvengti nuošalesnių vietų; grįždami namo apsidairykite, ar niekas neseka iš paskos; jei įėjote į neapšviestą laiptinę, būkite pasiruošę bet kokiam netikėtumui. •Tą akimirką, kai užpuola plėšikas, labai svarbu šaltakraujiškai įvertinti padėtį, žaibiškai reaguoti į aplinkybes. Žmonės dažniausiai sutrinka, išsigąsta, nežino, ką daryti. Net po nusikaltimo abejoja, ar verta kreiptis į policiją, ar patikės, kad apiplėšė. Todėl dažnai įvykio detales sužino šeimos nariai, artimieji, o ne policijos darbuotojai. Nusikaltėlio veiksmai lieka nuslėpti ir sudaromos sąlygos jam toliau plėšikauti. •Į kritinę padėtį patekęs žmogus daug ko nepastebi, nes viskas vyksta žaibiškai. Todėl reikėtų įsidėmėti vieną taisyklę: kad ir kaip nusikaltėlis maskuotųsi, yra nemažai ypatybių, kurių paslėpti arba nepastebėti neįmanoma, pavyzdžiui: ūgis, sudėjimas, gestai, eisena, balsas, kalba, iš kurios pusės užpuolikai pasirodė, gal kas juos atvežė, kur dingo.
Tiriamas šešėlinis paukštienos verslas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo prekiaujant lenkiška paukštiena ir jos gaminiais. Tyrimai dėl vienos importuojan čios ir trijų Lietuvoje produkciją re alizuojančių bendrovių pradėti, be veik pusę metų rinkus operatyvinius duomenis. Pareigūnai tiria, kokią dalį už realizuotą produkciją gautų paja mų nuslėpė bendrovė, importuojan ti lenkišką produkciją. Ji vien pernai įvežė paukštienos už daugiau kaip 5 mln. litų.
Atšaldytos paukštienos, paukš tienos ir mėsos gaminių prekyvie tes FNTT pareigūnai tikrino ne tik Kaune, bet ir Vilniaus, Marijampolės, Tauragės, Šiaulių apskrityse. Pareigū nai atliko patikras įmonių buveinėse Kaune, didmeninės prekybos sandė liuose, 15 parduotuvių, tarp jų ir pre kybos miestelyje „Urmas“. Patikrinus nustatyta, kad at šaldyta paukštiena, paukštienos ir mėsos gaminiai buvo įsigyjami iš dešimties Lenkijos įmonių. Pirmi niais duomenimis, šių maisto gami nių buvo įvežamas gerokai dides nis kiekis nei nurodyta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybi
nei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tikrinant įmones, prekiaujančias len kiškais mėsos produktais prekybos miestelyje „Urmas“, nustatyta, kad ap gaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Keturiose prekybos vietose prekiauta neturint produkcijos įsigi jimo dokumentų. Pareigūnai taip pat rado produkci jos, kurios pasibaigęs realizacijos ter minas, todėl buvo iškviesti Valstybi nės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Šie surašė patikrinimo aktus ir uždraudė prekiauti produk tais, kurių įsigijimo dokumentų nėra ir kurių pasibaigęs realizacijos termi nas, paskyrė pinigines baudas. Išaiškinta, kad prekiaujant lenkiš ka produkcija buvo klastojamos arba visai sunaikinamos PVM sąskaitos faktūros. Įmonėse rasta įvairių juod raščių, kuriuose, kaip įtariama, fik suota tikroji prekių apyvarta, dalis jos galėjo būti neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Įmonėse atlikta lenkiškos produkcijos inventorizacija, vykdo ma prekių likučių analizė, remiantis paimtais buhalteriniais dokumentais. Iš pastarųjų bus nustatyta, kiek realiai gauta prekių iš Lenkijos įmonių.
Pasaulis
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gimtasis kraštas
Turtingiausi planetos žmonės Dr. Manvydas Vitkūnas Žurnalas „Forbes“, remdamasis 2009 metų duomenimis, paskelbė turtingiausių pasaulio žmonių reitingą. Po ilgos pertraukos iš jo viršūnės nustumti amerikiečiai. Informacinių technologijų koncerno „Microsoft“ savininkas Bilas Geitsas, ilgą laiką buvęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje, pirmąją turtuolių reitingo vietą turėjo užleisti meksikiečiui Karlosui Slimui. Aukščiausią vietą turtuolių sąra še užėmė Meksikos telekomunika cijų tinklo titanas Karlosas Slimas. Prireikė net šešiolikos metų, kad iš turtuolių olimpo viršūnės būtų nu versti amerikiečiai. K.Slimas aplenkė B.Geitsą „tik“ 500 milijonų JAV dole rių. Meksikiečio turtas šiuo metu ver tinamas 53,5 mlrd. dolerių. Per vienus metus meksikietis sugebėjo savo turtą padidinti net 18,5 milijardo. 70-metis
K.Slimas yra krikščionybę išpažįstan čių Libano arabų, emigravusių į Mek siką, sūnus. Milijardieriaus valdomas turtas prilygsta beveik dešimtadaliui Meksikos bendrojo vidaus produkto. K.Slimas užsiima telekomunikacijų verslu – valdo tokias didžiules ben droves kaip „Telefonos de Mexico“, „Altria Group“, „Telcel“ ir „Ameri ca Movil“. Antrojoje reitingo vietoje liko il gametis turtuolių dešimtuko lyderis 54-erių amerikietis Bilas Geitsas. Jis valdo 53 milijardų vertės turtą. Per metus jo turtas išaugo net 18 mi lijardų dolerių, tačiau meksikiečio K.Slimo turtas augo dar greičiau. Trečiojoje turtuolių sąrašo vieto je – garsusis amerikiečių investuo tojas Vorenas Bafetas, valdantis 47 milijardų dolerių vertės turtą. Šis tur tuolis – vienas vyriausių sąraše. Ne seniai V.Bafetas atšventė 79-ąjį gim tadienį.
Amerikiečiams ant kulnų lipa du gana jauni indai. Ketvirtojoje reitin go vietoje įsitvirtino 52-ejų Mukešas Ambanis. 29 milijardų dolerių vertės turtą valdantis turtingiausias Indijos žmogus, besisukantis naftos ir chemi jos pramonės versle, per metus pasau lio turtuolių sąraše pakilo iš septinto sios į ketvirtąją vietą. Penktojoje vietoje – taip pat Indi jos atstovas, metalurgijos magnatas, korporacijos „Mittal Group“ steigė jas ir savininkas, didžiausios pasauly je metalurgijos kompanijos „Arcelor Mittal“ bendraturtis 59-erių Lakšmis Nivas Mitalas. Prieš metus jis buvo aštuntojoje reitingo pozicijoje. Antrąją dešimtuko pusę vėl pra deda amerikietis – 65-erių aukš tųjų technologijų korporacijos „Oracle“ vadovas, pagrindinis kom panijos „NetSuite Inc.“ bendraturtis Lourensas Džozefas Elisonas, val dantis 28 milijardų dolerių vertės tur
Pirmajame turtuolių trejetuke – meksikietis Karlosas Slimas ir du amerikiečiai – Bilas Geitsas bei Vorenas Bafetas.
Amerikoje – milžiniška medikamentų vagystė Kol kas nenustatyti vagys JAV Konektikuto valstijoje iš sandėlio pagrobė medikamentų už dešimtis milijonų dolerių. Skelbiama, kad buvo apvogtas Enfyldo mieste esantis kompanijos „Eli Lilly & Co“ sandėlis. Vagis labiausiai domino depresijai gydyti skirti vaistai „Prozac“ ir „Cymbalta“, o taip pat psichozėms slopinti skirti vaistai „Zyprexa“.
Policija mano, kad pagrobtų vaistų vertė siekia nuo 50 iki 75 mln. dolerių. Manoma, kad medikamentai bus parduoti juodojoje rinkoje arba kontrabanda išgabenti į kitas šalis.
Bučinys kainavęs mėnesį kalėjimo Pranešama apie itin nemalonią istoriją, kuri nutiko dviems Dubajuje laiką leidusiems britams. Jie dėl vienintelio bučinio viešoje vietoje buvo apkaltinti nepadoriu elgesiu ir nuteisti mėnesiui kalėjimo. 24 metų Aimanas Najafis, kuris Dubajuje dirba marketingo konsultantu, ir 25 metų nekilnojamo turto agentė iš Londono Šarlotė Adams įkliuvo viename restorane, kai lankytoja pasiskundė, kad pora viešai glamonėjasi ir aistringai bučiuojasi. Pora netrukus buvo suimta ir nuteista mėnesiui kalėjimo. Po to abu britai bus nedelsiant deportuoti iš šalies. Tiesa, prasikaltėliai teigia
tapę didžiulio nesusipratimo aukomis, nes jie tiesiog apsikeitė draugišku pasisveikinimu. Tiesa, teisėjų tai neįtikino.
Pasaulio turtingiausieji:
tą. Per metus jis nukrito iš ketvirtosios į šeštąją vietą. Pirmasis europietis dešimtuke – prancūzas 61 metų amžiaus versli ninkas Bernaras Arno, per metus pa kilęs net per aštuonias pozicijas – iš penkioliktos į septintąją vietą. Kaip ir dera prancūzui, B.Arno užsiima subtiliu verslu – prekyba prabangos prekėmis. Aštuntojoje reitingo vietoje – 27 milijardų dolerių savininkas brazilas Eikas Batista, užsiimantis kalnaka sybos verslu ir prekyba mediena. De vintąją ir dešimtąją vietas dalijasi du europiečiai. 74-erių ispanas Amansi jas Ortega yra mados industrijos ma gnatas. Bene garsiausias jam priklau santis prekės ženklas – „Zara“. Dešimtuko pabaigoje – vyriausias turtingiausių pasaulio žmonių klubo narys, 90-metis vokietis, kelių pre kybos tinklų savininkas Karlas Al brechtas. Iš viso pasaulyje šiuo metu yra 1011 milijardierių. Šiame tūkstantuke pagal šalis daugiausia yra amerikiečių (403), kinų (64) ir rusų (62).
1. Karlosas Slimas (Meksika, 70 m., 53,5 mlrd. dol., telekomunikacijų verslas) 2. Bilas Geitsas (JAV, 54 m., 53 mlrd. dol., informacinių technologijų verslas) 3. Vorenas Bafetas (JAV, 79 m., 47 mlrd. dol., investavimo verslas) 4. Mukešas Ambanis (Indija, 52 m., 29 mlrd. dol., naftos ir chemijos pramonė) 5. Lakšmis Nivas Mitalas (Indija, 59 m., 28,7 mlrd. dol., metalurgijos pramonė) 6. Lourensas Džozefas Elisonas (JAV, 65 m., 28 mlrd. dol., aukštųjų technologijų verslas) 7. Bernaras Arno (Prancūzija, 61 m., 27,5 mlrd. dol., prekyba prabangos prekėmis) 8. Eikas Batista (Brazilija, 53 m., 27 mlrd. dol., kalna kasyba ir prekyba mediena) 9. Amansijas Ortega (Ispanija, 74 m., 25 mlrd. dol., mados industrija) 10. Karlas Albrechtas (Vokietija, 90 m., 23,5 mlrd. dol., prekybos verslas)
Bažnyčią drebina pedofilijos skandalai
V.Putino nemėgsta M. Gorbačiovo gerbėjai ir J. Stalino priešai Sankt Peterburge gyvenantis rusų rašytojas Nikolajus Starikovas internete sukūrė peticiją, skirtą Rusijos premjerui Vladimirui Putinui paremti. Ši peticija yra atsakas į opozicijos paskelbtą dokumentą, kuriuo reikalaujama V. Putino pasitraukimo. N.Starikovas pareiškė, kad V.Pu tino atsistatydinimo siekia asmenys, kurie idealizuoja Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną – žmones, kurie sunaikino Sovietų Sąjungą. Be to, jo teigimu, V.Putino nemėgsta visi tie, kurie nekenčia Josifo Stalino, kuris esą padarė Rusiją didžia valstybe ir apsaugojo pasaulį nuo fašizmo. Levados tyrimų centro praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 46 proc. rusų mano, kad Rusijai reikia vieningos, centralizuotos valstybės, kurioje vietinės savivaldos vadovai būtų skiriami iš centro. 62 proc. rusų teigė nenorį patys asmeniškai turėti jokių kontaktų su politikais, o 77 proc. teigė nesirengiantys tapti politiškai aktyvesniais.
7
Daumantas Musnickas Airijoje vietos katalikų vadovas priverstas gintis nuo kaltinimų dangsčius kunigų vykdomą seksua linį vaikų išnaudojimą. Kardinolui Šonui Bredy tenka prisiminti, ką jis veikė daugiau nei prieš trisdešimt metų, kai dar buvo paprastu kunigu. Jis žinojo apie kito kunigo seksualinį polinkį vaikams ir apie tai pranešė savo vyskupui. Tačiau dabar pasipiktinusi visuomenė reikalauja kardinolą prisiimti moralinę atsakomybę už tai, kad tada nebuvo informuota teisėsauga, ir kunigas Brendonas Smitas net aštuoniolika metų tvirkino vaikus.
Popiežius pasmerkė Remiamas prie sienos įvairių vi suomenės organizacijų ir žiniasklai dos, kardinolas Š.Bredy neslepia – jis žinojo apie kolegos kunigo nusikals tamus veiksmus vaikų atžvilgiu, bet tada, prieš tris dešimtmečius, apie tai jis pranešė tik savo bažnyčios vado vams, o ne teisėsaugai. Esą tuomet
apie pedofiliją „buvo priimta kalbėti tyliai“. Paklaustas, ar neketina prisi imti moralinės atsakomybės ir atsista tydinti iš kardinolo pareigų, Š.Brady teigia tai padarys tada, kai palieps pats popiežius. Pernai Airijoje įsiplieskus skan dalui dėl netinkamo kunigų elgesio paaiškėjo, jog šia baisia nuodėme su sitepė kelios dešimtys kunigų. Iš viso kaltinimai dėl vaikų tvirkinimo ir sek sualinio prievartavimo nuo 1975 iki 2004 metų buvo pateikti net 46 dva sininkams. Prieš mėnesį Vatikane popiežius Benediktas XVI susitiko su Airi jos vyskupais ir itin griežtai smerkė seksualinę prievartą prieš vaikus, pa vadindamas tai „ne tik baisiu nusi kaltimu, bet ir sunkia nuodėme, žei džiančia Dievą ir pagal jo paveikslą sukurto žmogaus orumą“.
Išnaudojo vaikus Pedofilijos dangstymo šešėlis ne aplenkė netgi paties popiežiaus Be nedikto XVI brolio, 86-erių Georgo Racingerio. Jis žurnalistams aiškino
nieko nežinojęs apie seksualinę prie vartą prieš vaikų choro „Regensbur go katedros žvirbleliai“ narius. Popie žiaus brolį žurnalistai kalbino tada, kai Regensburgo vyskupas Gerhardas Liudvikas Miuleris viešai pripažino, jog 1958–1973 m. šio bažnytinio vai kų choro nariai ne kartą tapo pedofi lų aukomis. Georgas Racingeris nuo 1964 iki 1993 m. buvo „Regensbur go katedros žvirblelių“ meno vado vu. Vyras atkakliai tvirtino, jog nieko nežinojo ir net nenutuokė apie chore dainavusių vaikų išnaudojimą. Panašus skandalas neseniai kilo Austrijoje, kai paaiškėjo, jog seksu aliai buvo išnaudojami garsiojo Vie nos berniukų choro, egzistuojančio dar nuo 1498 m., nariai.
Siūlė legalizuoti pedofiliją O liberaliu požiūriu į seksualines laisves ir narkotikus garsėjančioje Olandijoje netgi buvo įkurta partija, pasisakiusi už seksualinių santykių su vaikais nuo 12 metų amžiaus įtei sinimą bei vaikų pornografijos plati nimo ir naudojimo legalizavimą. To kius siekius deklaravo „Kaimyniškos meilės, laisvės ir įvairovės partija“, ša lyje labiau žinoma kaip „pedopartija“. Šokiruoja tai, kad Olandijos teisingu mo ministerija prieš kelerius metus apskritai įregistravo tokias nuostatas ir tikslus deklaruojančią politinę or ganizaciją. Už pedofiliją pasisakančių politikierių veiklai nesudarė kliūčių ir Olandijos teismai, į kuriuos kreipėsi partijos veikla nepatenkinti žmonės. Visa laimė, kad šiemet vyksiančio se Olandijos parlamento rinkimuo se pedofilijos rėmėjų partija nedaly vaus.
8
Sveikata
Gimtasis kraštas
Koks yra pavasarinis gripas?
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Vaistai pigs ar brangs?
Tikėtis stebuklo neverta
„Ar tiesa, kad pavasario pradžioje padaugėja sergančiųjų sezoniniu gripu? Kuo skiriasi pavasario pradžioje kylantis gripas nuo žieminio? Kaip nuo jo apsisaugoti?“ – klausia Petras iš Šiaulių. Konsultuoja užkrečiamųjų ligų specialistė Daiva Razmuvienė.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad nėra pavasarinio, žieminio ar kitokio gripo. Yra vienas, kuriam būdingi tie patys simptomai, juo susergama dėl tų pačių priežasčių ir galioja tie patys ap sisaugojimo būdai. Nesvarbu, kada su sirgai gripu – žiemos ar pavasario pra džioje. Jam būdinga tokia pat aukšta temperatūra, sloga, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Toks pat gri po viruso inkubacinis periodas – nuo vienos iki septynių parų.
Lina Juškaitienė Kol kas neaišku, ar valstybė, pradėjusi reguliuoti vaistų kainas, pažabos didmenininkus, ar nuskriaus kiekvieną litą skaičiuojančius gyventojus. Vaistų kainų reguliavimas, kuriam neseniai pritarė Vyriausybė, Seimas ir už kurį pasisakė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertinamas prieštaringai.
Gyventojams padės taupyti Vyriausybė pritarė vaistų kainų re guliavimui, dėl kurio nuo balandžio 1 dienos turėtų atpigti visi nekompen suojamieji vaistai – tiek receptiniai, tiek nereceptiniai. Pritarta neatsižvel gus į farmacininkų, tiekėjų ir parda vėjų priešinimąsi. „Tokios kontrolės naudą pajus kie kvienas, kuris ateis į vaistinę nusipirkti nekompensuojamųjų vaistų“, – tvirti no sveikatos apsaugos ministro patarė jas Martynas Marcinkevičius. Vyriau sybė prognozuoja, kad nuo balandžio vaistai pigs vidutiniškai iki 20 proc., ir tai gyventojams per metus padės su taupyti apie 50–60 mln. litų. Ir pavasarį reikia kultūringai pūsti nosį, čiaudint prisidengti burną, plau ti rankas, nosį valyti vienkartinėmis nosinaitėmis ir jas tinkamai išmes ti. Tinkamai, vadinasi, į šiukšliadėžę, o ne padėti ant stalo. Įsivaizduokite, kad toje vietoje, kur gulėjo nosinė, pa dėsite rašiklį. Ant šio pateks virusas, o nuo jo – trumpas kelias į burnos gleivinę. Virusui svarbiausia patekti ant gleivinės ir tada jis žinos, ką reikia daryti. Mat gripu užsikrečiame oro lašeliniu keliu – per burnos, nosies, akių gleivinę. Susirgti gripu galima labai grei tai. Tereikia neplautomis rankomis, ant kurių patekęs virusas, pakrapštyti akis ar nosį. Reikėtų nuo mažens laikytis ele mentarių higienos reikalavimų. Tiesa, sunku įpratinti mokinį tinkamai plau tis rankas, jei mokyklos tualete nėra muilo ar net vanduo užsuktas. Štai užsienio prekybos centruose rankoms plauti be muilo dar yra dezinfekci nės priemonės. Jei viruso nepavyko nuplauti muilu, jis nukenksminamas dezinfekciniu skysčiu. Dėl sergamumo nereikia gąsdintis. Šiuo metu sezoniniu gripu sergama dvigubai rečiau nei tuo pačiu laikotar piu pernai. Taip yra visoje Europoje. Apie gripą reikia žinoti tai, kad yra A, B ir C tipo gripo virusų. A tipo vi rusai yra pavojingi, sukelia komplika cijų, pandemijų. B tipo virusas nesu kelia komplikacijų ir pandemijų, o C tipo viruso nė nepajaučiame.
paaiškėjo, kad tinklams priklausan čiose vaistinėse vaistų antkainiai yra beveik 30 proc. didesni nei tinklams nepriklausančiose vaistinėse.
Farmacijos įstatymo pataisos leis kontroliuoti visas grandis, iš kurių vaistas patenka į rinką – gaminto jus, didmenininkus ir mažmeninin kus. Valstybė tiekėjus ir prekybinin kus žabos ribodama vaistų antkainius. Nekompensuojamo vaisto mažme ninė kaina negalės būti didesnė negu vaisto importuotojo deklaruota kaina pridėjus Vyriausybės nustatytus di dmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius bei pridėtinės vertės mo kestį. Gamintojai privalės deklaruoti vaistų kainas Lietuvai ir pateikti šių vaistų kainas Vyriausybės nustatyto se šalyse. Vaistų kainų reguliavimui sausio pabaigoje pritarė Seimas, o pernai lapkritį pasisakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos nuomone, tai būtų išeitis monopolizuotoje šalies vaistų rinkoje. Lietuvoje vaistų antkainiai buvo ribojami prieš 10–14 metų.
Didžiausi antkainiai – pigiausiems vaistams Ministerijos skaičiavimais, 5–10 proc. turės mažinti vaistų kainas ga mintojai, 7 proc. – didmenininkai ir
2 proc. – vaistinės. Pigesniems vais tams bus leidžiami šiek tiek didesni, o brangesniems – mažesni antkai niai. Anot M.Marcinkevičiaus, pi giausiems, kainuojantiems iki 6,5 Lt, vaistams bus leidžiami patys di džiausi antkainiai – vaistinėse 30 proc., o didmenininkams – 18 proc. Pačių brangiausių, kainuojančių per 70 Lt, vaistų antkainių „lubos“ di dmenininkams bus 5 proc., o vais tinėms – 15 proc. Taigi vaistininkai negalės taikyti brangiems vaistams daugiau negu 20 proc., o pigiau siems – daugiau kaip 48 proc. di dmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių. „Kadangi dabar kai kurių vais tų antkainis vidutiniškai suda ro apie 55–60 proc., vaistai negali brangti. Jie tikrai pigs“, – tvirtino M.Marcinkevičius. Nekompensuojamų vaistų di dmeniniai ir mažmeniniai maksi malūs antkainiai patvirtinti atsižvel giant į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atliktą analizę, ES šalių pa tirtį ir Lietuvos patirtį iki 2002 m., kada mūsų šalyje vaistų antkainiai buvo reguliuojami. Atlikus analizę
Didmenininkai ir mažmeni ninkai, vertindami tą patį antkai nių ribojimą, prognozuoja, kad bus priešingai – vaistų kainos kils. „Pa cientai, patikėję ministerijos atstovų pažadais nupiginti vaistus jau ba landžio mėnesį, ko gero, turės nu sivilti, – tvirtino Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūra tė Kulberkienė. – Nevertėtų laukti stebuklo. Reikėtų suprasti, jog vais to kaina priklauso ne vien tik nuo antkainių dydžio prekybininkams. Kaina labai priklauso ir nuo atve žamos į Lietuvą gamintojo vaisto kainos.“ Beveik visi Lietuvoje esan tys vaistai – importiniai. Pasak J.Kulberkienės, poįstatyminiuose teisės aktuose vaistų antkainių ,,lu bos“ nustatomos tik didmeninėms įmonėms ir vaistinėms. Vaistų ga mintojų tai visiškai neliečia. „Tai gi nėra garantijų, kad vaistai atpigs, nes rezervai vaistams pigti yra labai riboti. Greičiausiai atpigs tik maža dalis vaistų – didžioji dalis turės maksimalius antkainius, o retesni vaistai gali tapti net deficitine pre ke“, – teigė direktorė.
Gali sumažėti vaistinių M.Marcinkevičius neatmeta ga limybės, kad nuo balandžio užsi darys mažesnės vaistinės. Bet tai atsitiks ne dėl ribojamų antkainių. „Šiuo metu pagal vaistinių tankį ir kiekį tūkstančiui gyventojų Lie tuva Europos Sąjungoje nusilei džia tik Bulgarijai. Jei ir bankru tuos kuri vaistinė, tikrai ne dėl antkainių, o dėl to, kad nepagrįs tai daug yra vaistinių“, – tvirtino M.Marcinkevičius.
Bananas veikia kaip antidepresantas Mėta Juškaitė Namiškis skundžiasi, kad jam galbūt trūksta vitaminų, nes kamuoja niūrios mintys ir trūksta energijos? Pasiūlykite jam bananų. Šie egzotiški vaisiai ne veltui vadinami gamtos antidepresantais ir stimuliatoriais. Jie nervų sistemą aprūpina būtina energija, sumažina kraujospūdį, sutvarko virškinimą, vidurius, stiprina širdies raumenis. Palyginti su obuoliais, bananuose yra 4 kartus daugiau baltymų, 2 kar tus daugiau angliavandenių, 3 kar tus daugiau fosforo, 5 kartus daugiau geležies ir vitamino A bei 2 kartus daugiau kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Bananai yra cukraus, kra
kmolo, obuolių rūgšties, ląstelienos, įvairių mikroelementų šaltinis. Be to, juose yra ląstelienos ir pektininių medžiagų, kurios gerina virškinimą. Bananuose gausu kalio, geležies, to dėl šiuos vaisius reikia valgyti tiems, kurie skundžiasi širdies veiklos sutri kimu, kintančiu kraujospūdžiu, ane mija. Įvairūs fermentai skatina anglia vandenių pasisavinimą, gerina protinę veiklą, stiprina nervų sistemą, didina atsparumą įtampai. Vaisių minkštime yra keletas la bai svarbių ir fiziologiškai aktyvių medžiagų: serotonino, norpinefri no, dopamino ir katecholamino. Šios aktyviosios skaidulinės medžiagos pa deda palaikyti normalią žarnyno vei klą, saugo nuo vidurių užkietėjimo,
Tai įdomu • banano, pieno ir medaus kokteilį tinka gerti esant pagirioms. Toks gėrimas padeda atkurti normalų cukraus kiekį kraujyje, slopina pykinimą. Be to, šia tyrele patepus vietą, į kurią įkando vabzdys, mažiau niežės odą, sumažės patinimas; • bananams šaldytuve ne vieta. Žemesnėje negu 12° C temperatūroje žievelė pajuoduoja, bananai labai greitai sugenda. Vaisius rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje kur nors pakabintus. Žalius bananus geriausia nokinti popieriniame maišelyje kambario temperatūroje.
mažina rūgštingumą esant skrandžio opaligei. Bananai naudingi kepenų ligoms gydyti. Švelnaus skonio vai siai, tyrė ar sultys naudingos mažiems vaikams. Efektyviai gydo skrandžio ir žarnyno sutrikimus. Bananuose esantis triptofanas ska tina „laimės hormonų“ išsiskyrimą, pa deda išsaugoti gerą nuotaiką, atsikratyti depresijos. Ir ne tik jos, bet ir nepagei daujamo svorio. Japonų mokslininkai tvirtina, kad bananuose esančios me džiagos padeda išvalyti organizmą, nu mesti ir išlaikyti pageidaujamą svorį. Dieta yra labai paprasta: vaisius rei kia valgyti rytais, pusryčiaujant. Ba nanai suteikia sotumo jausmą, juose esantys fermentai greitina virškinimo procesus, riebalų skaidymąsi, mažina cukraus kiekį kraujyje. Naudojami ir grožio procedūroms. Bananų kaukės tinka bet kokio tipo veido odai. Šių vaisių yra įvairio
se kosmetikos priemonėse. Prinokę bananai gerai pamaitina ir atgaivina odą. Tereikia banano gabalėliu ar ba nano ir apelsino minkštimo tyre pa tepti veidą ir kaklą. Riebiai veido odai tinka banano, obuolio, išplakto kiau šinio baltymo, šaukštelio alyvuogių aliejaus ir trupučio krakmolo kaukė. Į banano tyrę dera įmaišyti tik arba tinį šaukštelį citrinos sulčių. Arba tyrė sumaišoma tik su kiaušinio baltymu ir keliais lašais aliejaus. Ši kaukė ge rai nuvalo riebalus, balina odą, straz danas, gydo odos pigmentines dėmes, sutraukia poras. Sausai, vėjo nugai rintai, saulės nudegintai veido odai ar sudiržusioms nuo darbų rankoms tinka banano tyrė, į kurią įmaišome šaukštelį pašildyto pieno ar grietinė lės, naudingas ir kefyras ar rūgpienis. Odą maitina ir gaivina banano tyrė, kurioje lygiomis dalimis įdėta varškės ir kiaušinio trynio.
Mūsų namai
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Nemaloni šaldytuvo liga
Lina Juškaitienė Mikrobai, kurie mėgsta šaltį. Tai jersinijos, galinčios susargdinti žarnyno užkrečiamąja liga. Jersiniozę „pasigauti“ gali kiekvienas, kuris valgo daržoves ir vaisius iš šaldytuvo.
Gyvena ant daržovių Kitaip nei kiti mikrobai, jersinijos atsparios šalčiui. Jos paprastai gyve na ant vaisių bei daržovių, laikomų vėsiai – saugykloje, rūsyje ar šaldytu ve. Suvalgius apkrėstų vaisių ar dar žovių, galima susirgti jersinioze. „Net esant 2–4 laipsnių šalčiui jersinijos iš lieka gyvybingos ir gali daugintis. Jer siniozė vadinama šaldytuvo liga, nes jos sukėlėjos mėgsta šaltį“, – pasakojo užkrečiamųjų ligų specialistė Natali ja Beliakova. Užtat šie mikrobai ne mėgsta šilumos. 100o C temperatū roje, sausoje aplinkoje ar veikiamos ultravioletinių spindulių jersinijos la bai greitai žūsta.
Požymiai kaip apendicito Tai klastinga žarnyno liga. Mat kai kurie jos simptomai panašūs į apendi cito. Jersiniozės inkubacinis periodas gana ilgas – 2–11 dienų. Būtent per tiek laiko užkratas patenka į organiz mą ir atsiranda pirmieji ligos požy miai. Žmogus karščiuoja, temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių. Savijauta – tarsi apsinuodijus. Silpna, mažėja ape titas, skauda galvą, ligonis viduriuoja
Kaip apsisaugoti nuo jersiniozės: • nevalgyti apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių; • valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus; • labai svarbu pagamintų daržovių salotų, net išaugintų savo darže, nedėti į šaldytuvą ir nepalikti kitai dienai; jose esančios jersinijos gali sparčiai pasidauginti; • vartoti tik virintą pieną; • gaminant naudoti atskirus indus, įrankius, pjaustymo lenteles žaliai mėsai, paukštienai, daržovėms; • pjaustymo lenteles, įrankius, kuriais buvo pjaustoma žalia mėsa, paukštiena ar daržovės, būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu.
dvokiomis gleivėmis. Išsausėja oda, iš beria liemenį arba galūnes. Bėrimams išnykus, oda ima luptis, prasideda pi gmentacija. „Pučia pilvą ir diegia de šinėje pilvo pusėje. Todėl chirurgas turi nustatyti, kad ligoniui nėra apen dicito“, – teigė užkrečiamųjų ligų spe cialistė.
Būtina nuplauti peilį Apsisaugoti nuo jersinijų labai paprasta. Daržoves ir vaisius reikia plauti po tekančiu karštu vandeniu, nulupti ir dar kartą nuplauti. „Nerei kia pamiršti peilio, kuriuo lupome ar skutome. Nepamirškime nuplauti ir lentos, ant kurios pjaustėme daržo ves ar vaisius. Jei gaminame salotas iš kopūsto, laikyto šaldytuve, patarčiau pirmą, antrą ar net trečią lapą nuim ti“, – sakė specialistė. Jersinijų galima parsinešti ir iš parduotuvės, nusipirkus užkrėstų vaisių ar daržovių. „Paprastai visi mano, kad bananų ar apelsinų plauti nereikia. O kam? Juos vis tiek nu lupsime. Nepagalvojame, kad nulu pę žievę tomis pačiomis rankomis valgome bananą. Jei ant žievės yra jersinijų, jos gali patekti į mūsų or ganizmą“, – paaiškino ji.
Platintojai – graužikai Šia liga galima užsikrėsti nuo jer sinioze sergančių šunų, kačių, kiau lių, kurias šiuo „gėriu“ apdovanoja laukiniai gyvūnai, o šiuos – grauži kai. Būtent pastarieji yra pagrindinis jersiniozės infekcijos šaltinis. Pasak N.Beliakovos, jersinijos į aplinką – dirvą ir vandenį – patenka su šių gy vūnų fekalijomis. Žmogus užsikrečia valgydamas gyvūnų išmatomis už terštas šviežias daržoves, vaisius, ypač laikytus šaldytuvuose, sandėliuose, ap krėstus kiaulienos, paukštienos ar pie no produktus, pavyzdžiui, gerdamas nevirintą pieną. „Retai galima užsi krėsti geriant jersinijomis užterštą vandenį, pavyzdžiui, šulinių, ar ne virintą upių, kūdrų vandenį“, – tiki no specialistė. Jersinioze galima apsikrėsti visus metus, tačiau ligonių padaugėja spalį– balandį. 2009 metais Vilniaus apskri tyje sirgo 195 žmonės. Panašiai, kaip ir 2008-aisiais. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai (80 proc.). Susirgus reikia tuoj pat kreiptis į savo gydytoją. Liga pati tikrai ne praeis.
Gimtasis kraštas
9
Ir košę reikia mokėti išvirti Rima Marcinkevičienė Tenka išgirsti kalbant, kad nuo kruopų tunkama. Iš tikrųjų kruopų košių be priedų energinė vertė – tik apie 60–100 kcal. Taigi viską lemia pagardai. Žinoma, jei į visas košes pridėsite spirgučių, uogienės, cukraus ir kitų kaloringų skanėstų, tai dėl kiekvieno papildomo kilogramo kaltinsite košę! Kuo ypatingi grūdai, kad svei ko maisto sąraše nurungia daugelį produktų? Jie suteikia žmogaus or ganizmui augalinės kilmės baltymų, angliavandenių, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų. Grūduose esantys baltymai labai vertingi. Geriausios kokybės balty mų randama ankštinėse kultūrose, ypač sojose. Riebalų grūduose ne daug, bet jie ypatingi – turi daug medžiagų, kurių mūsų organizmas nesintetina, ir visi jie telkiasi grūdo gemale bei apvalkalėliuose. Čia su sikaupia ir didžioji dalis mineralinių medžiagų (apie 4 proc.). Angliavan denių (daugiausia – krakmolo) kiekis siekia 50–65 proc. Grūdinėse kultū rose yra beveik visų B grupės vitami nų. Jie susikoncentravę taip pat grūdo gemale ir apvalkalėliuose, todėl mity bos požiūriu vertingiausi produktai, gaminami iš sveikų grūdų. Kadangi daugiausia vertingų me džiagų susikaupia grūdo gemale, tad ant mūsų stalo turėtų atsirasti būtent patiekalai su jais. Kviečių gemalai – tai gamtos su kurtas fiziologiškai aktyvių medžiagų sandėlis. Tokių natūralių medžiagų niekada nepakeis sintetiniai vitami
Tai įdomu I. Grikius, ryžius ar manus prieš virdamos sausai (be riebalų) paskrudinkite. Košė bus įdomaus, pikantiško skonio. II. Kruopas prieš virdamos pabrinkinkite. Košė bus švelnesnė, greičiau išvirs. III. Verdamą košę paskaninkite prieskoniais. Jei tai garnyras prie mėsos, galima įberti prieskonių mišinio. Prie miežinės košės tinka nuplikytos aguonos, o grikiai skanūs su įvairiausiais žalumynais bei tarkuotomis morkomis. Visų rūšių košę galima pagardinti įvairiais padažais, daržovėmis, riešutais. nai ar maisto papildai. Būtent kvie čių grūdų gemaluose susikaupia di džioji dalis riebalų rūgščių, baltymų, cukraus, mineralinių medžiagų, vita minų, fermentų. Gemaluose daug A, E, PP, B1, B2 grupės vitaminų, bal tymų, angliavandenių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, viso organizmo veiklai būti nų mineralinių medžiagų. Be to, ge maluose yra linolio rūgšties (įeina į fermentų sudėtį, riboja cholesterolio susidarymą organizme), fitino (bio logiškai veikli medžiaga, skatinanti baltymų sintezę ir labai reikalinga ak tyviai smegenų veiklai). Kviečių ge malus ypač naudinga valgyti moks leiviams, studentams sesijų metu bei visiems, dirbantiems aktyvų protinį darbą. Gemalai ne tik sveiki, bet ir ska nūs. Jais galima paskaninti įvairius pa tiekalus. Kelis kviečių gemalų šaukš telius įdėkite į jogurtą, kefyrą, sultis ar pieną – atrodys, jog valgote su dribs niais. Pabarstykite jais sumuštinius su sūriu, dešra ar kumpiu, salotas ar mišraines – įsitikinsite, kad tai ska nu, originalu ir sveika. Paprastai kvie čių gemalus rekomenduojama valgyti
termiškai neapdorotus, tačiau jie pui kiai tinka kepiniams apibarstyti, berti į išvirusias košes. Daugelis žmonių, teigiančių, kad nemėgsta košių, paprasčiausiai ne moka jų išvirti.
Perlinių kruopų košė su šonine ir slyvomis 1,5 stiklinės kruopų, 150 g rūkytos šoninės, 150 g džiovintų slyvų, truputis druskos, cukraus, 1,5 l vandens. Kruopas išmirkykite ir virkite kartu su šonine. Slyvas užpilkite pasaldintu vandeniu, išbrinkinkite ir perpjaukite per pusę. Išvirusią šoninę išimkite, supjaustykite nedideliais gabaliukais ir sudėkite į košę. Kartu sudėkite ir slyvas.
Grikių košė su daržovėmis 1 stiklinė grikių, 40 g kopūstų, 1 morka, 0,5 l pieno, druskos. Daržoves supjaustykite. Pusę jų dėkite į puodo dugną, ant jų supilkite nuplautas kruopas, o ant viršaus – likusias daržoves. Atsargiai, kad nesusimaišytų sluoksniai, įpilkite karšto pasūdyto vandens tiek, kad apsemtų produktus, ir virkite ant silpnos ugnies 20 min. Paskui supilkite pieną, užvirinkite ir palaikykite, kol jis susigers į kruopas.
Želdiniai prie kaimyno sklypo Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato: • nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krū mai – 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu; • nuo atraminių sienučių medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, krū mai – 1 m atstumu; • nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu; • nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų krūmai so dinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugan tys iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu;
• sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sodinamos gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m. Tokius pat atstumus reglamentuoja statybos techninis reglamentas „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Sodininkų bendrijų įstatymas nustato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje: • aukštaūgiai medžiai (vaisme džiai), aukštesni kaip 3 m, sodina mi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; • žemaūgiai medžiai (vaisme džiai) iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; • krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; Gretimų sklypų savininkų santykius, susijusius su želdiniais, aptaria ir Civilinis kodeksas. 4.42 str. „Teisė į kaimyninio sklypo me-
džių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“ sakoma: 1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kai myniniame žemės sklype augan čių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nusta tęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. 2. Tokia teisė nesuteikiama že mės sklypo savininkui, jeigu kaimy niniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. 3. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krū mų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo že mės sklype.
10 Jaukių namų harmonija
Mūsų namai
Gimtasis kraštas
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4 nys, kad viryklė negali būti priešais virtuvės duris: stovėdamas nugara į duris, žmogus instinktyviai žvilgčio ja per petį. Iš tikrųjų, nereikia nė Feng Shui, kad suprastume: gerai jaučiamės er dviame, šviesiame, gėlėmis apsodin tame name, neužgriozdintame nerei kalingų daiktų.
Svarbiausi kambariai
Feng Shui, senasis kinų mokslas apie harmoningą būtį, siūlo būdus pagerinti savo būsto, kartu savo gyvenimo kokybę. Sidona Verbickienė Feng Shui kinų kalba reiškia „vėjas — vanduo“. Tai teorija, kaip pagerinti gyvenimą pasitelkus gamtos jėgas. Jei mūsų aplinkoje yra daugiau gerosios energijos, gerėja ir gyvenimo kokybė: buitis, karjera, kūrybingumas, sveikata, santykiai su žmonėmis.
Nuotaiką lemia namų apšvieti mas ir spalvos, tad vengiama perne lyg ryškaus ar blankaus apšvietimo ir tamsių, monotoniškų spalvų. Na mai turėtų būti kuo erdvesni, aiškių
formų. Patariama atsikratyti susi kaupusių nereikalingų daiktų. Feng Shui reikalavimai gali atro dyti komplikuoti, tačiau iš tiesų jie pagrįsti sveika nuovoka. Pvz., teigi
Virtuvė – namų centras, tad jai Feng Shui filosofijoje skiriamas ypa tingas dėmesys. Geriausia virtuvę pla nuoti taip, kad kriauklė, šaldytuvas ir viryklė sudarytų trikampio viršūnes, nutolusias viena nuo kitos apie 2 me trus. Tai optimalus atstumas: patogu vaikščioti, ir erdvės pakanka. Be to, šis nuotolis tarp pagrindinių virtuvės įtaisų atitinka Feng Shui reikalavimą atokiau vienas nuo kito išdėstyti van dens (šaldytuvas, kriauklė, indų plau tuvė) ir ugnies elementus (mikroban gų krosnelė, viryklė). Jeigu nėra kitos išeities, juos patariama atskirti medžio elementu – augalu arba jo piešiniu. Į miegamąjį turėtų vesti tik vie nas įėjimas. Sutuoktiniai, norėdami išvengti nesutarimų, turėtų miegoti ant vieno čiužinio. Miegamąjį nede ra paversti nei drabužine, nei darbo kabinetu. Patariama vengti veidro džių ir augalų, nes nuo sklindanti energija neleidžia ramiai miegoti. Netinkama vieta šiam kambariui
virš tuščių erdvių (garažo, sandė lio), nes tai energetiškai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Miegamo jo siena neturėtų būti bendra vo nios kambarius. Be to, ši patalpa – ne vieta televizoriui, kompiuteriui ar mobiliajam telefonui. Tvirtinama, kad net išjungtas televizorius dar dvi paras skleidžia sveikatai neigia mas bangas.
Patarimai kasdienai Knygose apie Feng Shui galima rasti praktinių lengvai įgyvendinamų patarimų. Ypač įdomūs patarimai, su siję su šeima ir meile. „Jei negalite pastoti, pažiūrėkite, ar į lovą nenukreiptas smailus kam pas. Virš lovos pakabinkite vaikus vaizduojantį paveikslą ar nuotrau ką“, – rašoma garsios autorės Lillian Too knygoje „Feng Shui. Gyvenimas pagal kinų išmintį“. Arba: „Mandari ninių ančių pora intensyvina meilės gyvenimą. Jei esate viengungis, pa sikabinkite paveikslą su ančių pore le.“ Norinčiosioms ištekėti pataria ma pasikabinti bijūnus vaizduojantį paveikslą. Vis dėlto Feng Shui ne toks jau mums tolimas. Jame apstu mūsų mo čiučių išminties: nesėdėti ant kampo, nevalgyti paskutinio kąsnelio, nedo vanoti peilio, išgerti prieš kelionę pa skutinę taurelę, nenaudoti apdaužytų indų, nerodyti pirštu.
Koks namas yra tinkamas Namas turėtų būti kvadrato ar sta čiakampio formos, viename lygyje su horizonto linija, ypač gerai – su vaiz du į vandens telkinį. Lubos – aukš tos, gerai apšviestos. Vengiama ilgų siaurų koridorių ir neįprastos formos kambarių.
Kambarinėms gėlėms jau pavasaris Irena Iešmantaitė Pirmiausia persodinamos tos gėlės, kurių šaknys netelpa vazone, ar sergančios įvairiais puviniais. Vėliau – kiti kambariniai augalai, tik nejudinamos tuo metu žydinčios gėlės. Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet arba kas antrus, o senesni ir lėtai augantys – kas 3–5 metus.
Žinotina persodinant Palmės, monsteros, jukos, drace nos, fikusai nemėgsta, kai judinamos šaknys. Joms geriausia pakeisti tik vir šutinį žemių sluoksnį. Dideli augalai sodinami į naują indą, kai pradeda irti senasis. Prieš persodinant augalai gau siai palaistomi. Kai žemė drė gna, lengviau iš vazono išim ti, mažiau nukenčia šaknys. Pažeistos, sergančios ša knys pašalinamos, žaiz delės apiberiamos trin tomis medžio anglimis. Augalai (ypač sumedėję) persodi nami tokiu pat gyliu. Žemės aplink beriamos tolygiai iš visų pusių, su spaudžiamos, paskui gausiai palie jama. Vazono viršuje (1–2 cm iki viršaus) turi likti vietos vandeniui
laikytis. Meileniai ir kitos svogūni nės gėlės sodinamos taip, kad pusė svogūno liktų virš žemės. Išskirstant tankius ilgalapių inkstpaparčių kerus (dažnai viename vazone užauga kele tas), reikėtų išsaugoti ilgas plonas lyg siūlai palaipas (ūsus). Tik dalį orinių monsteros šaknų patariama kišti į vazoną, kitas reikėtų palikti kabėti (kirpti nevalia). Antraip ji pradės skursti, praras grožį. Kaktusus lengviau perkelti į kitą vazonėlį apvyniotus popieriumi, tuo met jie neapsivelia žemėmis. Suku lentus geriausia sodinti į
visiškai sausą žemę, saikingai palais tyti tik po kelių dienų. Visi persodinti kambariniai auga lai apie mėnesį, kol prigyja, saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.
Parinksime vazoną Greitai augančiam augalui reikia truputį platesnio (2–3 cm) vazono už senąjį – įstačius šaknų gniužulą į va zoną, turi likti 1–2 cm laisvos vietos naujai žemei. Kaktusų šaknys menkos, pavirši nės. Augalai sodinami į mažus vazo nėlius, kad šaknys užimtų visą plotą. Prasčiau auga juodos spalvos vazo nėliuose, nes jie saulėje greitai įkais ta. Tai kenkia šaknims. Sukulentai ar rutuliški kaktusai gražiausi žemame inde. Jis turi būti 2–4 cm plates nis už stiebą. Naujus molinius vazonus prieš sodinant reikia keletą va landų pamirkyti, kad vanduo sugertų degant susidariusias kenksmingas me džiagas, sienelės geriau praleistų orą. Vazone reikia įrengti drenažą. Tam tinka specialūs akmenukai, seno molinio vazono šukės. Mažesniuose vazonuose drenažo sluoksnis turi būti 1,5–2 cm, į didesnius ir aukštesnius, ant dugno įdėjus šukių, pilamas sto resnis rupaus žvyro sluoksnis.
Tinkamas žemių mišinys Geriausiai augalas jausis perkel tas į tokios pat rūšies substratą. Įvai riems augalams reikia skirtingų že mės mišinių. Azalijoms, hortenzijoms, kameli jos geriausias durpinis, rūgštus (pH 4–4,5) žemių mišinys su perpuvusiais spygliais. Epifitams, paparčiams tinkamiau sias durpių, kiminų, ąžuolų lapų ir pušų bei ąžuolų žievių (lapai ir žie vės turi būti brandinti) mišinys (pH 5,5–5,8). Marantiniai augalai – kalatėjos, marantos, ktenantės, stromantės – so dinami į lengvos, rupios, puveningos žemės su putplasčio dribsniais mišinį iš lapų, durpių, spygliuočių žemės ir smėlio (2:2:1:0,5). Juo augalai dides ni, tuo daugiau į žemių mišinį deda ma lapinės žemės. Fuksijoms tinka velėninės žemės, durpių, perpuvusio mėšlo ir kom posto (2:2:2:1) arba velėninės že mės, durpių ir smėlio (3:2:1) mi šinys (pH 6–6,5). Sunkesniame priemolio dirvožemyje jos lėčiau auga, prasčiau žydi. Kaktusams rei kia velėninės lapinės žemės, smė lio, smulkių raudonų plytų duženų, medžio anglies gabalėlių ir rupaus žvirgždo mišinio (2:2:0,5).
Druska – ne vienintelis ginklas Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. t natrio chlorido ar jo mišinių su smėliu. Ši druska daug pigesnė už kitų rūšių druską (kalcio chloridą, magnio chloridą) ir sėkmingai tirpina sniegą bei ledą, tačiau kenkia aplinkai: automobilių metalinėms dalims ir keliams, pakelių augalams, su polaidžio vandeniu patenka į paviršinius ir gruntinius vandenis. Kelių druskos kenkia augalams, esantiems nuo kelio 20– 30 m. Sniegui ištirpus vandenyje susikaupia itin didelis druskų kiekis. Daugelyje kitų šalių kelių priežiūrai naudojamos aplinkai ne taip kenkiančios druskos ar kitos priemonės. Pvz., Norvegijoje keliuose barstyti bet kokias druskas uždrausta daugiau kaip 10 metų. Norvegai naudoja pakaitintą skaldą, karštą vandenį. Be kalcio chlorido, ant ledo galima berti karbamido trąšas. Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios siūlo suomių, ukrainiečių gaminamus ledo tirpiklius (kalcio chlorido ir karbamido pagrindu). Kol gatvėms ir keliams barstyti šalyje naudojama druska, būtina išvežti nuvalytą nešvarų sniegą ar ledo luitus, kad šie netirptų ant vejos ar gėlynų, prie medžių ar krūmų. Ten neturi būti ir barstyti skirto smėlio bei druskos mišinio. Jo vieta tik dėžėse ar konteineriuose.
Sportas
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gimtasis kraštas
Į čempionatą vyks jaunimas Katerinai nekilo minčių atstovauti kitai valstybei? Jokiu būdu. Jie jau penktą sezo ną šoka už Lietuvą. Tam reikalingas JAV čiuožimo federacijos leidimas, kitaip tai būtų neįmanoma. Beje, pa saulyje beveik kas antra šokėjų pora yra mišri.
Saulius Ambrulevičius pernai užėmė 49 vietą. Tikimasi, kad šiemet jis žengs bent laipteliu aukščiau.
Arvydas Jockus Kartu su Deividu Stagniūnu Detroite (JAV) besitreniruojanti amerikietė Katerina Kopli (Katherine Copely) nuo rudens mokosi lietuvių kalbos, nepraranda vilčių gauti Lietuvos pilietybę ir kartu su Deividu po ketverių metų atstovauti Lietuvai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Žemesnio rango pirmenybėse mūsų šaliai atstovaujanti pora nevyks į kovo 22 dieną Turine (Italija) prasidėsiantį pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą, nes pasirengti jam sutrukdė anksčiau Kateriną ištikusi trauma. Turine Lietuvai atstovaus septyniolikmečiai Lietuvos ledo šokėjai Beatričė Rožinskaitė ir Saulius Ambrulevičius. Apie pasirengimą čempionatui pasakojo Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija VANAGIENĖ.
Ar Katerinos trauma rimta? Trauma buvo labai labai sun ki. Katerina vaikščiojo su ramentais. Dėl to ji negalėjo šokti nuo praėjusių metų lapkričio, o treniruotis pradė jo tik sausį. Bet ji su Deividu rengėsi varžy tis Turine? Taip, žinoma. Jie intensyviai ren gėsi du mėnesius, bet... pritrūko dvie jų savaičių. Todėl pabijojome rizikuo ti. Tas čempionatas nieko nepakeis. Kelialapiai į Vankuverį jau iškovoti seniai. Pasitarėme su treneriu Igoriu Špilbandu, su sportininkais ir prieš kelias dienas nutarėme, kad never ta rizikuoti, geriau ramiai ruoštis ki tam sezonui. Beje, Deividas su Kate rina treniruojasi pas geriausią pasaulio trenerį, kurio auklėtiniai iškovojo šo kių ant ledo auksą ir sidabrą Vanku verio olimpinėse žaidynėse (auksas atiteko kanadiečių Tesos Vetju (Tess Virtue) ir Skoto Moiro (Scott Moir), sidabras – amerikiečių Meril Deivis (Meryl Davis) ir Čarlio Vaito (Char lie White) poroms, – red.). Deividas ir Katerina čiuožė toje pačioje kompanijoje – su šiais olimpi niais čempionais ir prizininkais. Ar po to, kai Prezidentė atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę K.Kopli, jai nekilo minčių išsiskirti su Deivi du, ieškoti kito šokių partnerio? Aišku, visokių buvo minčių. Tačiau sportininkai nusprendė toliau šok ti kartu, atstovauti Lietuvai ir toliau ruoštis olimpinėms žaidynėms su vil timi, kad pilietybės klausimas bus iš spręstas palankiai. Tuomet jie jau bus daugelį metų čiuožę kartu.
Kaip pristatytumėte mūsų šokė jus, vyksiančius į Turiną atstovauti Lietuvai? Į Turiną vyksta mūsų septyniolik mečiai Kauno žiemos sporto moky klos „Baltų ainiai“ auklėtiniai Saulius Ambrulevičius ir Beatričė Rožins kaitė. Saulius ką tik grįžo iš pasaulio jau nimo dailiojo čiuožimo čempiona to Hagoje (Olandija). Ten jis pasie kė savo asmeninį rekordą – surinko 42,10 balo ir užėmė 32 vietą. Tai jo geriausias startas, jis aplenkė 14 spor tininkų. Jeigu nebūtų padaręs klai dų dviejuose suktukuose, būtų iško vojęs teisę čiuožti finale su kitais 24 sportininkais. Jam labai nedaug trūko, tiesiog nepadarė elementų, kuriuos labai gerai moka. Dėl to labai gaila, bet pasiektas asmeninis rekordas tei kia vilčių.
Šiemet nutrūko mūsų sportininkų dalyvavimo olimpiadose tęstinumas. Tai tikrai buvo didelis nuostolis. Beatričė nedalyvavo pasaulio jau nimo čempionate. Jame debiutavo ir, aplenkusi 21 merginą, 34 vietą užėmė 14-metė Rimgailė Jonuškaitė. Tai mus nuteikia labai optimistiš kai, nes Sočio olimpinės žaidynės – po ketverių metų. Kokius tikslus keliate Turine star tuosiantiems sportininkams?
Jiems iškeltas tikslas, kad padary tų viską, ką gali. Geriausiai parodyti tuos elementus, kuriuos moka. Jeigu tai pavyks, vertinsime, kad jie star tavo gerai. Suaugusiųjų čempionate kol kas dar tikrai negalime varžytis su stipriausiais. Jie dar per jauni, dar reikia padirbėti. Tačiau patirtis, ku rią jie įgis, bus labai naudinga vėliau, kai sulauks 20-ties ir daugiau. Mato me, kad jie kasmet tobulėja, kasmet kyla laipteliu ar dviem aukščiau, atgal nesileidžia. Tai svarbiausia. Tikimės, kad jie pagerins praėjusių metų re zultatus. Pernai pasaulio suaugusių jų čempionate B.Rožinskaitė užėmė 48, S.Ambrulevičius – 49 vietą. Juos treniruoja buvusios Lietuvos čem pionės Loreta Vitkauskienė ir Eglė Kliučakienė. Ar dailusis čiuožimas populiarus Lietuvoje? Labai populiarus. Dėmesys jam ypač išauga po televizijos transliacijų iš Europos ir pasaulio čempionatų. Kai mūsų pora Margarita Drobiaz ko ir Povilas Vanagas čiuožė penkio se olimpiadose ir juos rodydavo per televiziją, Lietuvoje jausdavosi nepa prastas pakilimas. Žmonės žiūrėdavo šokius prilipę prie ekranų, aptarinėda vo, ką matė. Šiemet nutrūko mūsų sportininkų dalyvavimo olimpiadose tęstinumas. Tai tikrai buvo didelis nuostolis. Tris dienas, kai Lietuva galėjo parodyti ti krai gražią porą, gražius sportininkus, mes nieko nematėme. Po tokių transliacijų jaučiame, kad padaugėja norinčių čiuožti vai kų. Deja, negalime visų priimti, nes Lietuvoje nėra tiek ledo aikščių, kiek pas mūsų kaimynus latvius, estus, bal tarusius. Ten kiekviename kaimely je pastatytos naujausių technologijų čiuožyklos. Jie gali iš didesnio vaikų skaičiaus atsirinkti perliukus. Mes, deja, tokios galimybės neturime. Tėra vienintelė Kauno žiemos sporto mokykla „Bal tų ainiai“, kur vaikai gali čiuožti už 20 litų per mėnesį. O Vilniuje – koks po puliarus dailusis čiuožimas, bet moky klos nėra, o komercinėse čiuožyklo se tenka mokėti po 25 litus už vieną treniruotę.
11
R.Balžekas: „Lietuvos teniso ateitis – šviesi“ Lietuvos teniso rinktinės kapitonas ir Ričardo Berankio treneris Remigijus Balžekas tiki, kad jauni mūsų šalies tenisininkai pasieks labai daug. Tačiau net ir tada jie nebus tokie pasipūtę kaip anglai. Ar iškart pamatėte, kad R.Be rankis bus išskirtinė žvaigždė? Jokia jis išskirtinė žvaigždė. Lietu voje – kitokios žvaigždės. Pirmą kartą Ričardą pamačiau per Lietuvos televi ziją. Tada jam buvo vos treji. Mačiau, kad jis su teniso rakete kamuoliuką į sieną daužo išskirtinai. Žmonai iškart pasakiau, kad šis vaikas daug pasieks. Visada žinojau, kad Ričardas ateity je dirbs su manimi. Kai R.Berankis buvo 9-10 metų, su juo atvykome į Šiaulius. Kokios Ričardo charakterio sa vybės? Mes lyg sūnus ir tėvas. Niekada nesame susipykę. Prisipažinsiu, kad buvo laikas, kai bandžiau atitolti. Bet Ričardas buvo kategoriškas: „Aš dar jaunas“. Sunku rasti jo amžiaus žmo gų, kuris būtų toks protingas, tvar kingas. Mano manymu, R.Berankis neturi neigiamų savybių. Auklėtinis man buvo didelis ramstis, kai žuvo mano sūnus. Jei ne Ričardas, taip greitai nebūčiau atsigavęs. Kaip manote, kur yra R.Berankio riba? Teniso profesionalų asociacijos reitinge pakilsite į šimtuką? O gal net į dešimtuką? Būsime šimtuke, o kaip bus to liau – priklausys nuo daugelio aplin kybių. Nors šiuo metu Ričardas turė tų būti nuo 50 iki 100 ATP reitingo vietos. Tačiau už varžybas skiriama tiek nedaug taškų, tad sunku aukš tai kilti. Neseniai R. Berankis dalyvavo turnyre JAV, kur kovojo su 11-ąja pa saulio rakete ispanu Fernando Ver
dasco. Kaip įvertintumėte Ričardo žaidimą? Kvalifikacijoje sekėsi gana sunkiai. Ričardas laimėjo, bet nelengvai. Kita vertus, jis ir daug jėgų neeikvojo. Vė liau R. Berankis įveikė puikius teni sininkus. Tarkim, garsųjį Robį Gi neprį. Šiame turnyre Ričardas jau ga lėjo pasijausti tikra žvaigžde. Nau jausi „Mercedes Benz“ automobiliai R.Berankį vežiojo iš viešbučio. Daž nai teko dalyti interviu. Ričardas su laukė didžiulio dėmesio. Ypač daug dėl to, kad jis tarsi tapo rekordininku. Dar niekas, atėjęs iš kvalifikacijos, ne buvo pasiekęs ketvirtfinalio. Ispanui F.Verdasco pralaimėjo me garbingai. Po dvikovos sulaukė me daug gerų žodžių. Ričardu su sidomėjo JAV teniso žvaigždė Endi Rodikas. Ar šį turnyrą galima vadinti ge riausiu R. Berankio karjeroje? Žinoma. Jis buvo puikus ir jam, kaip tenisininkui, ir man, kaip tre neriui. Ar „Deviso taurėje“ įveikę britus daug sveikinimų sulaukėte? Daug. Nugalėti anglus, turinčius tokį biudžetą – didelis žygdarbis. Didžioji Britanija – teniso valstybė. Džiugina ir tai, kad britai viso turnyro metu buvo labai arogantiški, pasipūtę, o mes juos sugebėjome nugalėti. Kokia Lietuvos teniso ateitis, Jūsų akimis? Šviesi. Tai galiu pasakyti vien dėl to, kad į teniso plėtrą įsijungia jauni žmonės. Ramūną Grušą Lietuvos Te niso sąjungos prezidentu išrinkome būtent dėl to. Jis – jaunas, energin gas, nori, gali padėti Lietuvos teni sui. Gerą ateitį gali užtikrinti tik jauni teniso žmonės. Kas iš to, jei išrinktų mus, senukus? Žiūrėtume pro langą ir nieko nedarytume.
Lenktynės be lenkimų?
Katerina Kopli ir Deividas Stagniūnas šį čempionatą praleis.
61-ąjį kartą prasidėjęs „Formulės-1“ sezonas gali būti kaip niekada nuobodus. Nors čempionato tvarkaraštį sudarys net 19 etapų, o lenktynėse varžysis net 24 pilotai iš 12 skirtingų komandų, kovos, aistros, įtampos ir, svarbiausia, lenkimų gali būti mažiau nei bet kada anksčiau „Lenkti buvo tiesiog neįmanoma, nebent kas nors padarydavo didžiulę klaidą. Štai ką reiškia naujosios taisyklės“, liūdnai kalbėjo vokietis M.Šumacheris („Mercedes”). Daugiausiai jo kritikos sulaukė ta taisyklių naujovė, kuri šiemet per lenktynes bolidams draudžia pildyti kuro atsargas. Taigi dabar visi turi startuoti su pilnais bakais, o užsukę į techninio aptarnavimo zoną gali pasikeisti tik padangas.
„Visi pradedame lenktynes su tuo pačiu kuro kiekiu, o paskui važiuojame tarsi vieno traukinio vagonai – vienas paskui kitą. Techninio aptarnavimo zonoje visi sustojome irgi tik vieną kartą – tam, kad pasikeistume padangas“, pareiškė 2008 metų čempionas L.Hamiltonas („McLaren“). „Jei neturėsime galimybės varijuoti kuro kiekiu prieš startą, o per lenktynes pasipildyti jo atsargas, viskas bus aišku jau po pirmojo rato. Kaip bolidai bus išsidėstę po jo, taip jie ir finišuos“, – ne mažiau kategoriškas teigia pirmojo etapo nugalėtojas F.Alonso („Ferrari“). „Vienintelis šansas pagerinti savo poziciją – bandyti lenkti iš karto po starto, pirmajame rate“, – kolegoms pritarė čempiono titulą ginantis ir Jensonas Buttonas („McLaren“).
12 „Brangiausia, ką turiu – vaikai, anūkai“ Gyvenimas
Gimtasis kraštas
Virginija Barštytė Garbusis maestro, 1946 metais pradėjęs nuo vargonavimo, pasiekė didelių aukštumų: chorinio dirigavimo srityje – nuo dirigento iki vyriausiojo Dainų švenčių dirigento, pedagogikoje – nuo dėstytojo iki profesoriaus, kūryboje – nuo liaudies dainų iki kantatų ir poemų. Kompozitorius L.Abarius, arba anūkų kalba – Diedukas, šiandien gyvena ramų (tik iš dalies, nes be veiklos negali) gyvenimą Vilniuje, Fabijoniškėse, su dukros Dainos šeima. Į pensiją išėjo vėlokai, jau perkopęs septyniasdešimt. Tačiau ir išėjęs poilsiauti, laisvo laiko, tikina, neturįs.
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Rodos, ką tik choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Lionginas Abarius 80-ojo jubiliejaus proga Lietuvą nuspalvino šventiniais koncertais, o dabar visuomenei dar ir knygą apie savo gyvenimą pristatė.
Turbūt keliatės anksti ir tuoj prie darbo stalo? Taip, lovoje aš nesivolioju, be veik los nebūnu. Atsikeliu, užrašau, ką su mąsčiau nuveikti. Aš nenuobodžiauju, kaip kiti kolegos guodžiasi, kad netu ri ką veikti. Nuo ko priklauso toks jūsų kūry bingumas? Nuo pat vaikystės esu labai sava rankiškas. Mama mirė, kai man ėjo keturiolikti metai, o tėvelis už pagalbą partizanams kalėjo Vorkutoje... Likau vienas kaime, augau kaip gatvės vai kas, pats skyniausi kelius į mokslus. Vargonininkas pamokė vargonuoti, taip ir pradėjau. Mane grūdino gy venimas. 1948 metais kompozitorius Jonas Švedas priėmė į ansamblį. Kar tu įstojau ir į J.Tallat-Kelpšos muzi kos mokyklą – dirbau ir mokiausi. O kodėl rinkotės būtent muziko kelią? Mano mama buvo labai muzikali, turėjo gražų balsą, mokėjo daug pui kių dainų ir giesmių. Iš jos paveldėjau muzikalumą. Dar į mokyklą nėjau, o jau daug jos dainų mokėjau. Paskui harmonizavau mamos dainas, pri taikydamas ir solistams, ir chorams. „Augau aš pas tėvelį“, „Grėbiau lan koj šieną“, „Kas čia yr, kad alaus ne duoda...“ Jos skambėjo ir per Dainų
Taip, sūnus šiuo metu yra griežtai prižiūrimas gydytojų ir švelnios žmo nos Violetos. Išgyvena tikrai sunkų laiką: Gintautą operavęs chirurgas pasakė, kad gyvybę jam išgelbėjo ne bent Dievas. Nors ir iškrito iš norma laus gyvenimo vėžių, po truputį kuria. Greitai pasirodys naujas Gintauto so linis albumas – gili, meditacinė muzi ka „Vėlyvojo lietaus psalmės“. Visą gyvenimą paskyrėte cho rams, chorinei muzikai. Kas svar biausia šiame darbo bare? Pirmiausia – repertuaras. 1963 metais atėjęs į Radijo chorą, at gaivinau pamirštą lietuvių kla siką: J.Naujalio, Č.Sasnausko, M.K.Čiurlionio muziką, propaga vau religines giesmes. Bet svarbiau sia dirbant su choru – būti geram psichologui, dirbti taip, kad tavimi patikėtų, tave mylėtų. Ne diktato rišku tonu, ne arogantiškumu, vien gerumu. Jei dainininkai bus nusiteikę priešiškai, tai ir dainuos formaliai. Jaunystėje dainavote solo, kodėl nepasirinkote dainininko karjeros? Dvejus metus mokiausi dainuo ti pas A.Kačanauską, ir iki šiol man labiausiai patinka vokalas. Žmogaus balsas – stebuklingas instrumentas, tik labai trapus, todėl, sunegalavus balso stygoms, laiku perėjau į choro dirigavimo specialybę.
šventę. Mamos švelnų balsą girdžiu net šiandien. Tėvelis grįžo į Lietuvą, kai aš jau studijavau, sulaukė 81 metų. Dar turiu brolį, karo metais pasitrau kusį į JAV. Šią vasarą jis su visa šeima buvo atvykęs į mano jubiliejinį kon certą. Koncertai vyko ne tik Vilniu je, bet ir gimtuosiuose Zarasuose, ki tuose Lietuvos kampeliuose. Kas man yra Zarasai? Suremontavome senelio statytą namelį pušinėlyje, kur gimiau, augau. Ten pianinas stovi. Su vaikais atostogaujam, kiekvieną vasarą ten praleidžiu. Aš visą gyvenimą nesiski riu su Zarasais. Čia kultūrinis gyve nimas virte verda. Ne veltui jie pelnė garbingą Kultūros sostinės vardą. Per
valdžių griūtį kraštiečiai sugebėjo iš laikyti visus savo kolektyvus, blokados metais netgi pasistatė jaukius kultū ros namus. Kadaise pastūmėjote į muziką sūnų Gintautą, dukrą Dainą? Prievartos nesiėmiau, bet kelią, žinoma, parodžiau. Iš pradžių sūnus įstojo į M.K.Čiurlionio menų moky klą, vėliau, po ketverių metų – dukra, paskui atėjo laikas Muzikos konser vatorijai. Dabar Daina B.Dvariono muzikos mokykloje moko vaikus gro ti fortepijonu. Pianistas sūnus yra su kūręs daug gražių kūrinių. Kalbamės su juo telefonu per internetą, mane
sujungia vaikai. Praėjusiais metais jis buvo atvykęs į Lietuvą, čia 50-mečio proga surengė koncertų. Kodėl išvy ko? Amerikoje jis dirba pedagoginį darbą ir nemažai koncertuoja. Jam rūpėjo pažvelgti į pasaulį kūrybiniu žvilgsniu, susipažinti su įvairia mu zika iš arčiau. Laikraščiai rašė, kad Gintautas po operacijos dėl gerklės vėžio nega li kalbėti, tad bendrauja kompiuterio sukurtu balsu, panašiu į jo paties. Vis dėlto, nepaisydamas viso praėjusių metų dramatizmo, kūrybos neaplei do. Ji – jo oazė, kurioje atranda vidi nę ramybę...
Esate lankstus, drąsiai viską kei čiate? Nesivadovauju nuostata „kaip no riu gyventi“, greičiau nuostata „kaip galiu gyventi“. Visada žinau, kad prie bet kokių sąlygų turiu prisitaikyti. Kokią gyvenimo pamoką sau pri taikėte ir puikiai išmokote? Išmokau kantrybės ir gerumo. Svarbiausia taisyklė: niekam neda ryti blogo. Ir mano mama mirties patale man palinkėjo puoselėti geru mą. Gėrio mokiausi iš tų, kurie man padėjo, ypač gebėjimo atleisti. Juk esu patyręs nemažai pikto iš kitų, bet visada atleisdavau, nelinkėjau nie kam blogo.
Avarija pakeitė žmonių likimus buvo visiškai sužalota – nuo galvos iki pėdų. Niekas netikėjo, kad taip suža lotą žmogų galima lyg kokią dėlionę sulipdyti. Iki namų, Radvilėnų kaimo, buvo tiek nedaug kelio likę.
Motina nuolat prie sūnaus lovos
Margarita Pivarauskaitė
Iki namų buvo visai arti
Žmonės į užklupusią nelaimę reaguoja skirtingai. Vieni kabinasi į gyvenimą, ieško, kaip prisitaikyti prie neįprasto gyvenimo, – susiranda bendraminčių, bendrauja, kiti nenori nieko matyti ir girdėti, depresuoja. Šio rašinio herojus Mindaugas, į avariją patekęs 2008 metų kovo 12 dieną, jau dveji metai gyvena vien fiziniu skausmu ir nepasitenkinimu savimi.
Avarija įvyko Šiauliai–Radviliškis kelyje. Keturi draugai važiavo Min daugo automobiliu, vairavo ne jis. Į jų automobilį trenkėsi dideliu greičiu važiavęs kitas automobilis, už kurio vairo sėdėjo neblaivus vairuotojas. Mindaugo draugė žuvo vietoje, automobilį vairavęs vaikinas mėnesį gydėsi ligoninėje, kitas keleivis atsi pirko nežymiais įbrėžimais. Mindau gas iš automobilio nuolaužų buvo iš trauktas gelbėtojų, kairė vaikino pusė
Mindaugo mamai Angelei pa skambinę draugai pranešė apie ava riją. „Iš pradžių pamaniau, kad kažkas sugalvojo negražų pokštą, bet atsiga vusi po šoko puoliau į ligoninę. Bai su, ką pamačiau. Tai nebuvo mano sūnus, gulėjo kažkas panašaus į „na bašniką“, neatskirsi, kur veidas, ran kos, kojos. Avarijos kaltininkui grėsė didelė bausmė, bet žuvusios merginos tėvai atleido nusikaltėliui. Jei žuvusios merginos tėvai pagailėjo, kas man be liko... Mano vyras mirė prieš dvylika metų, neturėjau su kuo pasitarti, o ir ne bylinėjimaisi tuomet rūpėjo.“ Mindaugui dvidešimt treji, ir jau antri metai kaip jis nekyla iš patalo,
nebent pasėdi lovoje paramstytas pa galvėmis. Vasarą atvykę draugai jį iš neša į lauką pakvėpuoti tyru oru. Visi stebisi, kaip po tokių sužalojimų vai kinas išvis liko gyvas. Tris mėnesius Mindaugą buvo ištikusi koma, septynis mėnesius jis nekalbėjo. Kai šiek tiek ėmė reaguo ti į aplinką, atsirado vilties. Štai tada Angelė parsivežė sūnų namo, sako – namuose ir sienos padeda. Iš pradžių motina išgydė atsiradusias pragulas, maitino sūnų skystu, gerai pertrintu maistu per specialų zondą, nes vaiki nas negalėjo ryti. Po avarijos Angelė išėjo iš darbo, pardavė gyvulius. Persikėlusi savo lovą arčiau, lyg prie kūdikio budi dienas naktis. Ji yra užauginusi tris dukras, padeda ir jos slaugyti brolį, nes ligo nio negalima palikti vieno. Po avarijos vaikinas nieko neprisi mena, žino, kad važiavo namų pusėn, ir viskas. Neatpažįsta draugų, netiki, kad turėjo merginą. Gyvena tarsi iš naujo. Ką jis nerišliai kalba, gali su
vokti tik visa suprantanti motina. Vi sas vaikino gyvenimas žuvo tą kovo 12 dieną. Tik mama žino, kiek ašarų išliejo, kiek naktų nemiegojo, iš naujo per mąstydama apie juos užgriuvusią ne laimę. Vargą ir nepriteklių regėję kai mynai parašė laišką LTV laidai „Bėdų turgus“. Abejingų šiai istorijai nebu vo. Specialų čiužinį padovanojo UAB „Padvaiskas ir Ko“, 500 kuponų vais tams ir sauskelnėms – „Eurovaisti nių“ tinklas, 7000 litų – geranoriški bėdų pirkliai.
Stiprina tikėjimas ateitimi Angelė dar ligoninėje tikėjo, kad sūnus išgyvens, nors visi kalbėjo, kad laikas rengtis laidotuvėms. „Baisiau sia, kad Mindaugas pats nenori gy venti. Šneka: „Paimsiu peilį ir nusi žudysiu“ arba „Geriau būtų užmušę.“ Tiesa, avarijos kaltininkas buvo kartą atvažiavęs, atvežė 6 pakus sauskelnių ir 1000 litų.“
Kelionės
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gimtasis kraštas
13
Bankokas garsėja kaip miestas, turintis ilgiausią pavadinimą pasaulyje (oficialų miesto pavadinimą sudaro net 21 žodis).
Nijolė Petrošiūtė Šį sezoną į Tailandą galima skristi tiesioginiais užsakomaisiais reisais iš Vilniaus. Tie, kurie į šią egzotišką Indokinijos šalį yra keliavę anksčiau, kai tekdavo nusileisti tarpiniuose oro uostuose, be abejonės, patvirtins, kad tai labai maloni naujiena. Mat nemažai kelionėje patirtų įspūdžių nublankdavo, prisiminus daugiau nei dešimties valandų kybojimą ore.
Tailando negalima nepamilti
Patajos vilionės Abejojantiems, ar verta rinktis apžvalginę ekskursiją po miestus, patariame – taip. Ekskursija pir miausia padės susiorientuoti aplin koje, kurioje atostogaujant teks gyventi. Autobusas veš pro parduo tuves, restoranus, turgavietes, pra mogų centrus, gidas patars, kaip vienoje ar kitoje vietoje dera elgtis, kaip išvengti nesusipratimų. O ir pamatyti Patajoje yra ką. Už keliolikos kilometrų nuo mies to stūkso didelis kalnas su 160 m aukščio Budos atvaizdu, sudėliotu iš tikro aukso plokštelių. Beje, nusitei kite, kad šioje šalyje Budos atvaizdų, skulptūrų ar šventyklų sutiksite kone ant kiekvieno kampo. Iš pradžių aik čiosite, stebėsitės, paskui prie to pri prasite, o galop susipainiosite jų gau sybėje. Patajoje galima pamatyti garsų jį transvestitų šou, čia veikia šimtai įvairių tajų masažo salonų, kitokių įstaigėlių, į kurias traukia viso pasau lio viengungiai ir ne viengungiai. Gražiausiose, įžymiausiose Pa tajos vietose gausu ne tik turistų. Bruzda ir vietos gyventojai, išmo ningai, bet ne akiplėšiškai iš turistų viliodami pinigus. Viena populia riausių atrakcijų – paleisti paukštu ką į laisvę. Už atitinkamą mokestį
Tailandas traukia turistus ne tik įspūdingo grožio gamta, švelniu klimatu, bet ir tūkstančiais nepakartojamo grožio šventyklomis, jų didybe..
gauni narvelį su paukšteliu ir gali jį paleisti – už tai neva gausi dangiškų malonių, nes dovanoji brangiausią dalyką – laisvę. Tačiau gidai perspė ja neskubėti į dangų su nuopelnais: „Kuo daugiau paukštelių išlaisvin site, tuo daugiau jų gaudys ir vėl tu ristams pardavinės.“
Kelionė per džiungles Kvai upe Labai įspūdinga dviejų dienų ke lionė džiunglių upe Kvai. Vien žodis „džiunglės“ žmogų iš Lietuvos nutei kia paslaptingai. Įsitaisę ant didžiulio plausto tiesiog ryjame nepakartojamą gamtos grožį. Drąsesnieji šoka į van denį ir lenktyniauja su plaustu. Visi aprengti gelbėjimo liemenėmis, to dėl bemat įgyja drąsos ir bailesnieji, kol plaustas beveik ištuštėja. Prieš akis plaukia ne tik gamtos vaizdai, bet ir įdomūs pakrančių sta tiniai, viešbutukai, įrengti ant plaustų, polių. Savitas miegas tokiame viešbu
tuke. Po lova, tiksliau – po grindimis, teliūškuojanti upė sudaro įspūdį, kad guli vandenyje. Įspūdžių pilna kelionė ir iki pa čios Kvai upės. Pakeliui aplankome beždžionių gyvenvietę: plaukuotosios smalsiai apžiūrinėja kiekvieną atvykėlį ir laukia dovanų. Bet kuo jų nepavai šinsi, neįtikęs gali ir į kaktą iš lauktu vių gauti. Bet bananas ar kukurūzas bus priimtas palankiai. Stabtelime ananasų plantacijoje. Ne visi žinojome, kad šie vaisiai ne ant medžių auga, o kaip agurkai lys vėse. Aplankome fabrikėlius, kuriuose pagal vietos žiniuonių receptus ga minami įvairiausi vaistai, skorpionų, gyvačių ir kitokių nuodingų gyvių užpiltinės. Už pačius niekus čia gali ma įsigyti vaistų, kurie ne tik paprastą slogą, bet ir pandeminį gripą Lietu voje nubaidys. Tai išbandyta. Kai mūsų gidė Katia pasiūlo eks kursiją į krokodilų fermą, pernelyg neapsidžiaugiame. Matėme juk tų
krokodilų. Bet apsilankę fermoje su vokiame iš tikrųjų nieko panašaus ne regėję. Čia ne tik pasitinka gausybė įvairiausių veislių bei rūšių krokodilų, bet ir sudaroma galimybė pačiam pa žvejoti: už nedidelę kainą nusipirkęs vištą gali pabandyti meškere pagauti krokodilą. Jei ir nesužvejosi, tai bent adrenalino atsargas papildysi, kai žve jojamasis sieks jauko. Stebėdami įspūdingą dresuotojo šou sužinome, kodėl krokodilas jam nenukanda galvos, kai įkiša į nas rus. Nors, sako, pasitaiko visko. Už tat turistams suteikiama galimybė už pasitaikančius nelaimingus atve jus atkeršyti plėšrūnams – paragauti krokodilienos. Šalia krokodilų fermos – suak menėjusių medžių parkas, kuriam, sako, jau milijonai metų. Gigantiš ki įvairių formų akmenys, manoma, kadaise buvo medžiai. Dabar jie uni kaliai įkomponuoti tarp tropinių au galų. Čia pat turistų laukia zoologi jos sodas, tačiau jis didelio įspūdžio nepadarė.
Madam Nong Nooch
Kad ir kokį turistinį Tailando maršrutą pasirinktum, visi keliai ves per Bankoką – šalies sostinę, dažnai vadinamą Angelų miestu..
Visai šalia Patajos – nepakartoja mo grožio tropinis sodas, stebinantis neįtikimomis medžių kompozicijo mis. Šio parko įkūrėja madam Nong Nooch atskirą plotą skyrė orchidė joms. Beje, orchidėja Tailande – lau kinis augalas, ir netgi vadinamas pa razitiniu, nes auga visur, kur tik randa į ką šaknis įkabinti. Šį sodą aplankyti tiesiog būtina. Koks būtų Tailandas be dramblių! Dramblys čia – kaip karvė Indijo je. Šiam gyvūnui rodoma itin didelė pagarba, pasak legendos, jis net galįs gamtos stichijas permaldauti, ypač baltasis dramblys. Bet mums šoko, grojo įvairiais muzikos instrumentais, piešė ir net pilvo masažą koja atliko
patys paprasčiausi drambliai. Ne už dyką jie tai darė. Atlikęs savo numerį gyvūnas prieidavo prie žiūrovų būrio ir susirinkdavo bananus ar pinigus. Bananą pats suėsdavo, o pinigus šei mininkui atiduodavo.
Bankokas – Angelų miestas Kad ir kokį turistinį Tailando maršrutą pasirinktum, visi keliai ves per Bankoką – šalies sostinę, dažnai vadinamą Angelų miestu. Čia tiesiog privalu aplankyti valstybės istorijos bei architektūros kompleksą – didžiuo sius Karalių rūmus, pribloškiančius savo didingumu ir prabanga. Rūmų teritorijoje esančioje šventykloje sau gomas Smaragdinio Budos atvaizdas, labai brangi tajų relikvija. Ne mažesnį įspūdį palieka Gulin čio Budos šventykla ir pats Buda – 42 m ilgio, 15 m aukščio. Skulptūra padengta auksu, kojos ir akys – per lamutru. Įdomi ir šios statulos is torija. Bijodami, kad užkariautojai nepagrobtų skulptūros kaip aukso gabalo, tajai apliejo ją betonu. Tai ži nojo vos vienas kitas skulptūros gel bėtojas, tačiau galiausiai dėl kažkokių priežasčių nė vieno jų neliko. Praėjo šimtmečiai, kol vieną naktį vienuo lis susapnavo, kad iš tos betoninės skulptūros sklinda dieviška šviesa. Rytą jis atidžiai apžiūrėjo sapne re gėtą vietą ir pamatė tarsi aukso spin dulį. Nudaužę betono šarvus, žmo nės aptiko šią skulptūrą. Įspūdingas ir Siam Niramit teat ras, kuriame pastatyta pati didžiausia pasaulyje scena. Čia bene geriausiai galima pajusti tautos istoriją, išreikš tą šokiu ir daina. Tad iš tikrųjų verta aplankyti šią egzotišką ir kupiną paslapčių Indo kinijos šalį. Net ir paties įnoringiau sio keliautojo norai bus patenkinti su kaupu.
14
Eteris
Gimtasis kraštas
Kovo 22, pirmadienis
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Kovo 23, antradienis
„Dingę“.
Kryžminė ugnis.
Be grimo.
„Palikti po pamokų“.
„Vienos kriminalinė policija“.
„Teisė žudyti“.
„Naisių vasara“.
Nepaaiškinami faktai.
6.00 Labas rytas. 9.00 Savaitė. 9.30 Pasaulio panorama. 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Bėdų turgus. 13.00 Duokim garo! 14.35 Stilius. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 „Dingę“. (N-7)
6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5. 9.55 Auksinė blykstė. 11.00 Komedija šeimai „Lengva būti žvaigžde“. (1999 m., JAV). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 Kryžminė ugnis. 18.45 Žinios. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Mano mylimas prieše“. 21.00 Nauja versija. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Kriminalinis trileris „Galutinis tyrimas“ (1992 m., JAV). (N-14) 1.15 „Išrinktieji“. (N-14)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (2000 m., JAV). (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 21.57 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.40 Drama „Cukrus“.(N-7) 0.35 Komedija „Sukčiai Ričiai“ (2008 m., JAV). (N-14)
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė skrynelė. 8.05 Šeštadienio rytas. 9.00 „Detektyvas Kalas II“. 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Tauro ragas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas II“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Geras filmas. Veiksmo trileris „Palikti po pamokų“ (2003 m., Kanada). (N-14) 23.30 Žinios. 1.00 Kung fu išmintis. 1.30 Bamba. (S)
6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Savaitės atgarsiai. 13.00 Sveikinimų koncertas. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigų karta. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)
6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Karoluko ir Pencės rytas. 10.00 2 minutės šlovės. 12.00 Kryžminė ugnis. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Serialas „Mano mylimas prieše“. 21.00 Gyvenimas pagal moteris. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Premjera. Kriminalinis trileris „Teisė žudyti“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.45 „Išrinktieji“. (N-14)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Nuotykių f. „Šnipų vaikučiai“ (2001 m., JAV). 12.25 Taip arba Ne. 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.40 Eurolygos apžvalga. 23.45 Drama „Cukrus“. (N-7) 0.40 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14)
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Sekmadienio rytas. 9.00 „Detektyvas Kalas II“. 10.00 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Kung fu išmintis. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas II“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 Tarp miesto ir kaimo. 21.30 Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (2000 m., JAV). (N-7) 23.15 Žinios. 23.45 Trileris „Absolonas“ (2003 m., Kanada, D. Britanija). (N-14) 1.40 Bamba. (S)
Kovo 24, trečiadienis
Kovo25, ketvirtadienis
„Namelis prerijose“.
Kakadu.
„Svetimi“.
„Laisvas kritimas“.
„Skausmo žudikė Džein“.
„Naujokėlis“.
Farai.
„Gydytoja iš Provanso“.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Toks gyvenimas. 12.00 Pinigų karta. 13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 14.30 Gustavo enciklopedija. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)
6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris. 10.00 Valanda su Rūta. 11.30 Paskutinė instancija. 12.30 Kambarių plėšikai. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Mano mylimas prieše“. 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-14) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Išrinktieji“. (N-14)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Farai. (N-7) 12.15 „Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou. (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 „Loto 6“. Loterija. 22.00 „Melo teorija“. (N-7) 23.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.40 Drama „Cukrus“. (N-7) 0.35 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14)
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Sveikatai ir laimei. 9.00 „Detektyvas Kalas II“. 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Nuotykių komedija „Hanteriai – turto medžiotojai“ (2000 m., JAV). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Autopilotas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas II“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 To dar nebuvo... 21.30 Geras filmas. Trileris „Laisvas kritimas“ (1994 m., JAV). (N-14) 23.25 Žinios. 23.55 Melodrama „Moteris švyturyje“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 1.40 Bamba. (S)
6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Teisė žinoti. 13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 14.30 Tele bim-bam. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)
6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris. 10.00 Valanda su Rūta. 11.30 Paskutinė instancija. 12.30 Kambarių plėšikai. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 Kambarių plėšikai. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Veiksmo trileris „Naujokėlis“. (N-7) 1.10 Sveikatos ABC.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Muzikinė karuselė. 11.50 Asistentai. (N-7) 12.30 Žiūrim, ką turim. (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 21.57 Loto 6. 22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.40 Drama „Cukrus“. (N-7) 0.35 „Sukčiai Ričiai“. (N-14)
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Laiko ženklai. 9.00 „Detektyvas Kalas II“. 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Girių horizontai. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas II“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 21.30 Melodrama „Gydytoja iš Provanso“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 23.20 Žinios. 23.50 „Ką daryti?“ (N-7) 0.50 Tauro ragas. 1.20 Bamba. (S)
Eteris
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Kovo 26, penktadienis
Gimtasis kraštas
15
Kovo 27, šeštadienis
Duokim garo!.
„Pragaro vaikis“.
„Gyvos bėdos“.
„Juodasis riteris“.
„Susitikimai pasaulio krašte“.
„Meilė Niujorke“.
Chorų karai.
„Balsai“.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Duokim garo! (tęsinys). 23.00 Trileris „Uždelsto veikimo bomba“ (2006 m., JAV). (N-14)
6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Žvaigždžių duetai 4. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Auksinė blykstė. 20.10 Premjera. Nuotykių komedija „Kaukės sūnus“ (2005 m., JAV). 21.55 Premjera. Veiksmo f. „Pragaro vaikis“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.25 Premjera. Siaubo trileris „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ (2008 m., Kanada). (N-14)
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Chorų karai. 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Muzikinė karuselė. 20.10 Didysis penktadienio filmas. Nuotykių f. „Kodas: L.O.B.I.A.I. Paslapčių knyga“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.45 Veiksmo f. „Holivudo žmogžudysčių skyrius“ (2003 m., JAV). (N-7) 1.05 Komedija „Gyvos bėdos“ (1982 m., JAV).
6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 8.40 To dar nebuvo... 9.10 „Detektyvas Kalas II“. 10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Gydytoja iš Provanso“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Muzikinė skrynelė. 15.35 Gimnazistai. 16.45 „Detektyvas Kalas II“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Juodasis riteris“. (N-7). 21.25 Amerikos talentai IV. 23.10 Pasaulio galiūnų čempionatas 2009 m. 0.10 Veiksmo trileris „Palikti po pamokų“ (2003 m., Kanada). (N-14) 2.05 Bamba. (S)
8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Tufiai ir Tuniai“. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 8.55 „Paslapčių sodas“. 9.20 „Aviukas Šonas“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Pulsas. 12.45 „Labiau už viską“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 „Jūrų žvalgas“. 15.00 Istorinė dokumentika. „Bismarkas: kancleris ir demonas“ (2 d.). 16.00 Žinios. 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.15 Aerodromas. 18.30 Klasikinė čekų animacija. 19.10 „Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas. Žūtbūtinis susirėmimas“. 20.25 Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio panorama. 21.30 Dok. f. „Susitikimai pasaulio krašte“. 23.20 Lietuvos kino aukso fondas. Drama „Mano mažytė žmona“ (1984 m., Lietuva).
6.30 „Laslo stovykla“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Karoluko ir Pencės rytas. 9.30 Žalioji akademija. 10.00 Animac. f. „Antinas Dafis Svajonių saloje“. 11.35 Premjera. Romantinė komedija „Tobulas vyras“ (2005 m., JAV). (N-7) 13.45 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“. 15.54 Nematomi. Tarp mūsų. 16.00 „Deginanti aistra“. 17.00 Švarūs pinigai. 17.30 Super Kakadu. (N-7) 18.00 Žvaigždžių duetai 4. Pertraukoje – 18.45 Žinios. 22.00 Veiksmo trileris „Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-14) 24.00 Premjera. Romantinė komedija „Meilė Niujorke“ (2009 m., Rusija). (N-7)
6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“. 7.30 „Smalsutė Dora“. 7.55 H2O. Serialas. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas vaikams „Švelnusis Benas“ (2002 m., JAV). 11.45 Komedija „Aistringas pomėgis“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7) 13.45 Kreivas veidrodis. 15.45 Be grimo. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 „Moterų alėja“. Serialas. (N-7) 18.10 Chorų karai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Chorų karai (tęsinys). 22.00 Drama „Oskarų“ šeštadienis. „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. (2007 m., JAV). (N-14) 0.35 Drama „Versmė“ (2006 m., JAV). (N-14)
6.50 Televitrina. 7.05 Sveikatai ir laimei. 8.00 Gimnazistai. 9.00 Kainos kodas. 9.30 „Vaiduoklių istorijos“. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Grožis ir estetika. 12.00 To dar nebuvo... 12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 14.00 Pasaulio galiūnų čempionatas 2009. 15.00 Laiko ženklai. 16.00 Tarp miesto ir kaimo. 16.30 Autopilotas. 17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė III. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis riteris“. (N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 23.15 Trileris „Balsai“ (2007 m., D. Britanija). (N-14) 1.05 Bamba. (S)
Horoskopai
Kovo 28, sekmadienis
Svarstyklės. Veikite labai atsargiai ir prieš ^ Avinas. Gali būti, kad nebūsite labai pa- d ką nors darydami pagalvokite ar galėsite susitvar-
„Žiaurus gyvenimas“.
2 minutės šlovės.
„Baikeriai“.
„Moteris švyturyje“.
8.15 Tufiai ir Tuniai. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 8.55 „Paslapčių sodas“. 9.20 Animac. f. „Aviukas Šonas“. 9.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Verbų sekmadienis. Šv. Mišių transliacija. 12.00 Dok. f. „Lūpos tylai sudėtos“. 12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Kinija: pokyčių banga“. 13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“. 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios. 16.10 Dainų dainelė 2010. 18.00 Septynios Kauno dienos. 18.30 Popietė su A.Čekuoliu. 19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės filmų filmas. Romantiška drama „Myliu tave, Paryžiau“ (2006 m., Prancūzija). (N-7) 23.25 Elito kinas. Drama „Jausmų fabrikas“ (2008 m., Prancūzija). (N-14)
6.30 „Laslo stovykla“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Geras vyrukas“ (1997 m., Honkongas, Australija, JAV). (N-7) 11.40 Romantinė komedija „Nuotakos tėvas“ (1991 m., JAV). 13.50 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 22.00 Veiksmo trileris „Vienveidis“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.40 Snobo naktis. Drama „Hamletas“ (1996 m., D. Britanija, JAV). (N-7)
6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“. 7.30 „Smalsutė Dora“. 7.55 H2O. Serialas.
6.50 Televitrina. 7.05 Grožis ir estetika. 8.00 Girių horizontai. 8.30 Tarp miesto ir kaimo. 9.00 Tauro ragas. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatai ir laimei. 12.00 Kung Fu išmintis. 12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 14.00 Sveikinimų koncertas Tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654. 16.00 Girių horizontai. 16.30 Svarbus pokalbis. 17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 17.30 Kainos kodas. 18.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 21.15 Meilės istorijos. Melodrama „Debesys virš Zomerholmo“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Trileris „Laisvas kritimas“ (1994 m., JAV). (N-14) 0.55 Bamba. (S)
9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Vaikams. Nuotykių f. „Šnipų vaikučiai 2“ (2002 m., JAV). 12.05 Drama „Paliesti pasaulio viršūnę“ (2006 m., Kanada). (N-7) 13.45 Kreivas veidrodis. 15.50 Akistata. (N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.30 „Farai“. 18.10 Asistentai. 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Taip arba Ne“. TV žaidimas. 20.00 Veiksmo komedija „Bėgimas džiunglėse“ (2003 m., JAV). (N-7) 22.05 Drama „Pakartota žmogžudystė“ (1999 m., Vokietija, Kanada, JAV). (N-14) 0.10 Romantinė drama „Džudas“ (1996 m., D. Britanija). (N-14)
tenkintas tų žmonių, su kuriais gyvenate, veiksmais. Visgi nesusikoncentruokite ties tuo, geriau susiorganizuokite linksmą vakarą su draugais vakariniame klube. Galima pirkti ar parduoti, jeigu jūs dirbate verslo srityje. Nevenkite išsakyti savo nuomonės ir prisidėti prie diskusijos darbe.
kyti su savo veiklos pasekmėmis. Gali tekti imtis rizikingos veiklos, taip pat šiomis dienomis derėtų skirti šiek tiek daugiau dėmesio bendravimui, ypač su savo viršininku, kuris turėtų būti neblogos nuotaikos.
Skorpionas. Būkite atsargūs, jei teks kur ke_ Jautis. Šią savaitę savo asmeninius santy- e liauti. Pašaliniams neatskleiskite jokių asmeninių kius arba nutrauksite, arba kaip tik – atstatysite. Tai puikus metas norintiems papuošti savo namus ar darbo patalpas. Taip pat suprasite, kad galite sutvarkyti mažus, bet svarbius reikalus. Neleiskite aplinkinių elgesiui trukdyti jums darbe.
detalių. Vaikams nepamirškite skirti laiko, mat tarp jūsų gali prasidėti atotrūkis. Bus sudėtinga priiminėti sprendimus su kuo nors nepasitarus, tačiau nereikia iš to daryti didelės problemos – jei reikia tartis, tai tarkitės.
` Dvyniai. Bendravimas kolektyve sudarys f Šaulys. Bandysite surūšiuoti savo abstrakčius tam tikrų galimybių romantiškiems jausmams užgimti. Tačiau greičiausiai tai neišaugs į nieko rimto. Naudokitės savo žavesiu, jei norite, kad viskas klostytųsi pagal jūsų planą. Deja, jūsų partneris jus sugebės suerzinti, išvesti iš kantrybės. Pagalbos sulauksite iš savo draugo.
sumanymus, bandysite išsiaiškinti kuria linkme geriau bus nukreipti savo energiją – ar į kokį nors naują projektą, kuris būtų prasmingas aplinkiniams, ar į tą, kuris atneštų daugiau naudos jums? Apsispręsti bus gan nelengva, vertėtų nepasiduoti pirmam impulsui. Savaitgalį gali užklupti nesėkmių virtinė.
a Vėžys. Jums reikia atsižvelgti į tam tikrus g Ožiaragis. Neįsisvajokite apie tai, kad esate asmeninio gyvenimo aspektus prieš tai, kai žengsite žingsnį profesinėje veikloje. Galimi nesklandumai asmeniniuose santykiuose. Jei norite gauti slaptos informacijos – užduokite daugiau klausimų. Savo energiją nukreipkite konkretiems tikslams, kitaip pajusite frustraciją.
b Liūtas. Derėtų praleisti kuo daugiau laiko
bendraujant su draugais bei mylimaisiais. Jums atrodys, kad aplinkiniai nepritaria jūsų veiksmams, na, greičiausiai taip ir bus, tačiau tai nereiškia, jog turite išsyk viską mesti – įrodykite jiems, kad jūs žinote ką darote. Taip pat derėtų susėsti ir atvirai pasišnekėti su jais apie tai.
c Mergelė. Geras metas romantikai. Darbe
taip pat seksis užbaigti visus pradėtus projektus, ypač, jei įdėsite į tai pastangų. Visgi emocinė būklė bus gan permaininga, tai greičiausiai bus susiję su palikimo reikalais ar draudimu.
turtingas, nors pinigų rankose neturite, o viskas remiasi tik jūsų planais. Jie gali žlugti – ir nebūtinai dėl jūsų kaltės. Stenkitės šią savaitę būti aktyvus, siūlyti savo idėjas, netylėti, kai jūsų klausia nuomonės.
h Vandenis. Atminkite, jog varžytis yra gerai,
jei tik varžymasis nevirsta asmeniškumų kova. Šią savaitę jūs turėsite daugybę progų pasireikšti ir išreikšti savo asmenybę. Taip pat norėsite padėti supantiems žmonėms įvairioje, net ir su jumis ar jūsų darbu nesusijusioje veikloje.
i Žuvys. Savęs apgaudinėjimas nuves klaidin-
gu keliu. Atminkite, kad esate vertingas darbuotojas, puikus šeimos narys, todėl nereikia nuvertinti savęs. Problemų galite turėti su bendradarbiais dėl per didelio jūsų nekonkretumo. Stenkitės, kad į aukštesnę poziciją nepatektų tie, kurie bando jumis pasinaudoti.
16
Pasaulis margas
Gimtasis kraštas
2010 kovo 19–26 d., Nr. 4
Gydysis nuo alkoholizmo
Prezidentas ignoruoja gandus
Grupės „Take That“ žvaigždė Markas Ovenas viešai prisipažino turįs priklausomybę nuo alkoholio ir buvęs neištikimas savo žmonai. Jis kreipėsi pagalbos į reabilitaci jos kliniką. Dainininkas viešai pasakė, kad prieš vestuves buvo neištikimas da
Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozi sakė nenorintis gaišti laiko žiniasklaidos paskleistiems gandams, esą pašlijo jo santuoka su supermo deliu ir popmuzikos žvaigžde Karla Bruni-Sarkozi. Šią savaitę internete ir britų ži niasklaidoje pasklido gandai, kad N.Sarkozi ir K.Bruni, susituokę 2008 m. po audringo romano, yra vienas kitam neištikimi. Tačiau K.Bruni pa reiškė, kad vyras jos niekada neap gaudinėja. Per bendrą Prancūzijos lyderio ir Didžiosios Britanijos premjero Gordono Brauno spaudos konfe renciją Londone vienas prancūzų žurnalistas paprašė pakomentuo ti tuos pranešimus, tačiau atrodė, kad N.Sarkozi tai nepadarė jokio įspūdžio.
bartinei žmonai Emai. Juodu susi tuokė pernai. M.Ovenas pripažino nebegalė jęs atsispirti išgėrinėjimui: „Drau gaudamas su Ema gėriau. Ji paprašė liautis. Dienomis negerdavau, tačiau vaikams sugulus miegoti atsikimš davau butelį.“
Nori tapti storiausia Amerikietė Dona Simpson nori tapti storiausia pasaulio moterimi. Ji jau dabar sveria 273 kg, bet daro viską, kad svertų dvigubai daugiau. 42 metų moteris iš Naujojo Džersio ( JAV ) siekia per dvejus metus sverti 450 kg. D.Simpson tvirtina esanti sveika, nors apsi pirkdama turi naudotis elektriniu vežimėliu. Moteris, dėvinti XXXXXXXL dydžio drabužius, suvalgo įspūdin gą kiekį nesveiko maisto ir stengiasi judėti kaip įmanoma mažiau.
Mirė serialo žvaigždė
Holivudo aktorius Piteris Greiv sas, pagarsėjęs vaidmenimis televizijos seriale „Neįmanoma misija“ ir filme „Lėktuvas“, mirė Los Andžele būda mas 83 metų. P.Greivso atstovė sakė, kad aktorius mirė sekmadienį, kai grį žo namo iš susitikimo su savo šeima. Labiausiai P.Greivsą išgarsino daly vavimas ilgai rodytame seriale „Neį manoma misija“, jame vaidino specia liųjų agentų grupės vadovą Džimą Felpsą. Aktorius paprastai vaidinda vo teigiamus personažus, tačiau karje ros pradžioje sukūrė ir įsimintiną klas tingo nacių šnipo vaidmenį 1953 m. režisieriaus Bilio Vailderio sukurta me filme apie karo belaisvių pabėgi mą „Stalag 17“. Holivudo žvaigždė taip pat meistriškai pasišaipė iš savo didvyriško įvaizdžio, vaidindamas atgrubnagį lainerio pilotą Klarensą Ovjė 1980 m. sukurtoje filmų apie katastrofas parodijoje „Lėktuvas“.
„Akivaizdu, kad nežinote, koks užimtas respublikos prezidentas. Ne privalau gaišti nė akimirkos tokioms absurdiškoms nesąmonėms, nė pusės sekundės, – pareiškė jis. – Man net gi įdomu, kodėl švaistote mano laiką, klausinėdami tokių dalykų.“ G.Braunas, pastarosiomis savai tėmis priverstas atsikirtinėti į gausius žiniasklaidos pranešimus apie įtaria mą premjero smurtą prieš savo admi nistracijos darbuotojus, suskubo į pa galbą. „Pasakiau Nikola, kad netikiu viskuo, ką perskaitau britų spaudo je“, – pajuokavo jis. Išgirdęs šį komen tarą, Prancūzijos prezidentas nusišyp sojo, o žurnalistai nusijuokė. Tačiau N.Sarkozi pasistengė iškart nutraukti šias diskusijas. „Aš myliu Angliją – prašau, neverskit manęs to gailėtis“, – pareiškė jis.
Pristatė odos priežiūros produktus Žinomas modelis Gizelė Biund chen šią savaitę pristatė ekologiškų odos priežiūros priemonių liniją ir pasidalijo paslaptimis, kaip kuo il giau išsaugoti jaunatvišką odą. Ši manekenė buvo pasirinkta ne vel tui – ji yra Jungtinių Tautų ambasa dorė aplinkos apsaugos klausimais. Žadama, kad šios linijos priemo nių gamyboje bus naudojami tik na tūralūs produktai, nebus pamirštos ir pakuotės. Neseniai mama tapusi gražuolė taip pat fotografuojasi brazilų ma dos kūrėjų „Coccli“ reklamose.
Vokiečiai ilgisi Berlyno sienos
Uždarbis tik didėja
Maždaug kas ketvirtas vokietis kartais pagalvoja, kad būtų geriau, jei Berlyno siena tebestovėtų, rodo viešosios nuomonės tyrimo rezul tatai. Apklausa, kurioje dalyvavo 1001 respondentas, taip pat parodė, kad 16 proc. žmonių laikosi nuomonės, jog anksčiau smarkiai nekęstos sie nos atstatymas būtų geriausias da lykas, kuris gali nutikti. Tyrimas parodė, jog žmonių po zicija šiuo klausimu beveik nepri klauso nuo to, kur jie gyvena: 23 proc. rytinėje šalies dalyje ir 24 proc. Vakarų Vokietijoje gyvenančių ap klaustųjų nurodė, jog galbūt pritartų naujos sienos iškilimui. 155 km ilgio užtvara, kurią 1961 m. rugpjūčio 13-osios naktį komu
Popmuzikos atlikėjos Kaili Mi noug finansininkai apskaičiavo, kad dainininkė per metus uždirbo dau giau nei 4 mln. svarų sterlingų (be veik 16 mln. litų). K.Minoug savo pirmąjį hitą atliko prieš dvidešimt metų, tačiau per tą laiką neišblėso nei jos grožis, nei talentas. Praėjusių metų uždarbis – di džiausios pajamos per visą dainininkės kar jerą. Tokias sumas ji
nistinės valdžios nurodymu pasku bomis įrengė dešimtys tūkstančių sargybinių, kareivių ir policininkų, padalijo Berlyną į dvi dalis ir tapo Šaltojo karo laikų Europos skilimo į Rytų ir Vakarų blokus simboliu. 1989 m. lapkričio 9 d. per taikią revoliuciją ši siena, komunistų re žimo oficialiai vadinta antifašistine apsaugine užtvara, buvo nuversta ir šimtai tūkstančių Rytų Vokietijos gyventojų plūstelėjo į Vakarus. Pernai 20-osios Berlyno sienos griūties metinės buvo emocingai paminėtos prie Brandenburgo var tų. Ceremonijoje dalyvavo dešim tys buvusių ir esamų pasaulio šalių lyderių, į susirinkusiuosius vaizdo pranešimu kreipėsi JAV preziden tas Barakas Obama.
ėmė gauti, kai nugalėjusi sunkią ligą grįžo į sceną. Įveikusios vėžį ir su rengusios sugrįžimo turą Australi joje jos honorarai išaugo dešimtis kartų.
Nemėgsta B.Spirs muzikos Britni Spirs draugas Džeisonas Travikas nemėgsta jos kuriamos mu zikos. O jis juk ir dainininkės vady bininkas! Šaltinis „Fox News“ sakė: „Džeisonas su draugais dalyvavo Pe ris Hilton gimtadienio vakarėlyje. Ir jam buvo labai smagu tol, kol nepra dėjo groti Britni dainos „Toxic“. Kai prasidėjo ši daina, Džeisono pirmieji žodžiai buvo: „O Dieve mano, aš ne kenčiu šitos dainos!“ B.Spirs prieš ke lis mėnesius prašė Dž.Traviko ją vesti, tačiau šis atsisakė tai padaryti.