GK20100326

Automobilio priežiūra pavasarį

Ir melancholikas, ir cholerikas

Po žiemos vairuotojams patariama profilaktiškai patikrinti automobilį ir atidžiau važiuoti.

Žinomas muzikologas Viktoras Gerulaitis savo šešiasdešimtmetį be jokio gailesčio vadina senatvės pradžia.

Gimtasis kraštas 10 psl.

12 psl.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Aferistai tiesė ranką į Europos pinigus Žemės ūkio ministerijai pavyko atskleisti iki šiol neregėto masto aferą, į kurią įsipainojęs ir buvęs Lietuvos taupomojo banko vadovas bei Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Visokavičius.

Gediminas Stanišauskas Arimais giminystės ryšiais susiję asmenys per 7 įmones užsimojo pasisavinti 22,5 mln. litų žuvininkystės projektams skirtos ES paramos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad pagal panašią schemą sukčiai mėgino pasisavinti dar 6,2 mln. litų lėšų, skirtų vėjo elektrinėms statyti.

Bičiulystė iš išskaičiavimo?

Gediminas Stanišauskas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis jau kurį laiką nedalyvauja jokiuose rinkimuose, bet prikalbino saviškius artimai bičiuliautis su Permainų koalicija. Ar tikrai šios partijos lyderis nesavanaudiškai rūpinasi kitais, ar partija jam reikalinga tik saviems tikslams įgyvendinti?

Nutarė remti braškančią koaliciją Kovo pradžioje keturių valdančiųjų partijų ir opozicinės Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderiai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Po Permainų koaliciją remiančiu tekstu savo parašą suraitė valstiečių liaudininkų vadovas R.Karbauskis. „Remsime ne valdančiąją koaliciją, o valstybę“, – tada pareiškė jis.

Grupės lyderis suimtas dviem mėnesiams Pareigūnai įtaria, kad buvęs bankininkas padėdamas gauti reikiamus dokumentus talkininkavo organizuotai grupuotei, kuri iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) neteisėtai bandė pasisavinti 22,5 mln. litų ES paramos.

Už šias lėšas ką tik iškepti verslininkai apleistuose pastatuose neva būtų auginę šamus, ungurius ir erš-

ketus, bet NMA aferai laiku užkirto kelią.

Iki gyvos galvos diplomato statusą turintis R.Visokavičius netikėtai apsilankė pas žemės ūkio ministrą, mėgindamas užglaistyti bręstantį skandalą, bet to padaryti jam nepavyko.

Vieną grupuotės lyderių Egidijų Gesevičių Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas leido suimti dviem mėnesiams.

Dar vasario 10-ąją NMA Rizikų

vertinimo ir valdymo departamentas atskleidė, kad 7 įmonės planuoja apgaule iš Lietuvos biudžeto ir ES pasisavinti 22,5 mln. litų paramos, numatytos pagal 2007–2013 m. veiksmų programą. Įtarimą sukėlė tai, kad visos bendrovės Kaune, Vilniuje ir Ukmergėje savo projektus NMA pristatė tą pačią dieną – 2009 m. gruodžio 31-ąją. Be to, įmonės neturėjo jokių darbuotojų, vien direktorius.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 3 psl.

Žabangai smulkiajam verslui

Vandens šėlsmas Saulius Tvirbutas Pamaryje jau prasidėjo kasmetis pavasario potvynis. Tačiau šiemet grėsmingą vandens jėgą pajuto ir tie, kurie apie ją žinojo tik iš žinių laidų. Kauno rajone iš dviejų gyvenviečių teko evakuoti pusšimtį žmonių. Savaitės pra-

džioje po ilgo lietaus, susigrūdus upėse ledams, vandeniu paplūdo kiemai ir keliai Panevėžio, Tauragės, Plungės, Ignalinos rajonuose, kai kuriuose Kauno, Vilniaus, Akmenės, kitų miestų gyvenamuosiuose kvartaluose.

Nukelta į 5 psl.

Albinas Čaplikas

Valdžia vėl prisidirbo

Darbo vietas susikūrusius, iš valstybės jokios paramos neprašiusius smulkiuosius verslininkus Vyriausybė baudžia užversdama ant jų pečių 50 proc. didesnę mokesčių naštą. Šių metų pradžioje Vyriausybė smogė ir smulkiesiems verslininkams. Iniciatyvą parodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esant ekonominei krizei sumanė papildomai apmokestinti individualiąsias įmones (IĮ) ir taip užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Rezultatai tragiški: sau darbo vietas sukūrę ir valstybės paramos neprašę IĮ savininkai pradėjo trauktis iš verslo.

Prognozuojama, kad netrukus plūstels nauja nedarbo banga.

Pagal šių metų pradžioje įsigaliojusią tvarką, ar IĮ dirba, ar yra laikinai sustabdžiusi veiklą, ar jos savininkas pensininkas, ar net neįgalusis – privalo mokėti mokestį „Sodrai“ nuo

minimalios 800 litų algos, t. y. apie 300 litų (37,5 proc.). Be to, padidintas pelno mokestis. Anksčiau, jei individuali įmonė uždirbdavo mažiau nei 25 tūkst. litų per metus, šio mokesčio mokėti nereikėjo.

Nukelta į 2 psl.

2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Aferistai tiesė ranką į Europos pinigus Atkelta iš 1 psl.

Kaune iš baldų verslo praturtėjęs E.Gesevičius į grupuotę įtraukė net savo sūnų ir devyniolikmetes dvynes dukras. Iš viso šioje veikloje dalyvavo 14 asmenų.

Pastebėjusi, kad įmonių steigėjai yra jauni, susiję giminystės ryšiais ir neturi jokios patirties žuvininkystėje, NMA apie tai informavo žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. Pastarasis agentūrai pavedė nedelsiant kreiptis į FNTT.

Buvęs bankininkas tapo tarpininku Situaciją gelbėti mėgino buvęs Lietuvos taupomojo banko vadovas R.Visokavičius. Jis apsilankė pas K.Starkevičių ir prašė tarpininkauti per susitikimą su NMA vadovu Sauliumi Silicku.

Diplomatas tada nė neįtarė, kad NMA jau kurį laiką vykdo vidaus tyrimą. Paaiškėjo, kad prieš tai R.Visokavičius bendravo ir su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Kazimieru Lukausku.

Pastarasis išdavė pažymą, kad Vilniaus rajono Mostiškių kaime buvusios kiaulidės tinkamos užsiimti žuvininkyste, nors iš tiesų pastatai yra apleisti. Žuvų mailių verslininkai ketino auginti vamzdžiais sujungtuose šiukšlių konteineriuose. Visuose 7 projektuose numatyta įsigyti po visureigį „Nissan Navaro“.

Kiekviena įmonė deklaravo turinti nuosavų lėšų, kurių joms paskolinęs E.Gesevičius, jo brolis Mindaugas Gesevičius ir dar vienas asmuo – Virginijus Mintaučkis. Popierinių paskolų sumos siekė nuo 1 iki 3,8 mln. litų. „Kai pas mane apsilankė R.Viso­ kavičius ir užsiminė apie žuvininkystės projektus, man iš karto kilo

Įtarimą sukėlė tai, kad visos bendrovės savo projektus NMA pristatė tą pačią dieną – 2009 m. gruodžio 31-ąją.

Be to, įmonės neturėjo jokių darbuotojų, vien direktorius. įtarimas, kad kažkas vyksta neskaidriai“, – pasakojo žemės ūkio ministras K.Starkevičius.

Jis išsikvietė NMA vadovą ir pavedė jam ne tik kreiptis į FNTT, bet ir papildomai pasidomėti kitais projektais.

Netrukus FNTT pareiškė įtarimus ir E.Gesevičius buvo suimtas. Jo namuose Kauno rajone atlikta krata.

Dar viena afera Sukčiams kilpa stipriau užsiveržė, kai ministro pavedimu atlikdama patikras NMA aptiko dar vieną su E.Gesevičiumi siejamą aferą.

Su akvakultūros projektais susiję asmenys, įsteigę net 9 įmones, mėgino gauti 6,2 mln. litų ES ir Lietuvos biudžeto paramą vėjo elektrinėms statyti pagal 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Prie paraiškų pridėtos teigiamos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regi-

ono aplinkos apsaugos departamento išvados, leidžiančios statyti vėjo elektrines. Išvadų užsakovas yra Gintaro Jurkonio prekybos firma.

Vertinant projektus nustatyta, kad G.Jurkonis yra net 4 (iš 9) bendrovių vadovas, kitoms įmonėms vadovauja giminaičiai. Vienos įmonių – UAB „Verseda" – akcininkas yra dėl žuvininkystės projektų įtariamuoju tapęs E.Gesevičius.

Kol kas nežinia, ar vėjo elektrinių projektų skandale tarpininko vaidmens irgi ėmėsi R.Visokavičius. Tai turėtų netrukus paaiškėti, nes visą tyrimo medžiagą NMA išsiuntė FNTT kovo 16 d.

Dabar 5 proc. mokestis privalomas, net jei uždirbai vos litą.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, IĮ savininkas Gintaris Stoškus dabartinę tvarką apibūdina negailėdamas palyginimų: „Valdžia, ignoravusi verslininkų nuomonę, dar kartą prisidirbo.

Dabar, kai savininkai masiškai pradėjo likviduoti įmones, valdininkai mums pataria IĮ perregistruoti į UAB arba rinktis kitokią verslo įteisinimo formą. “

Praėjusių metų pabaigoje jurbarkietį į darbo grupę pakvietė Ūkio ministerija. Po diskusijų G.Stoškus ir kolegos smulkieji verslininkai pateikė pasiūlymus dėl IĮ apmokestinimo.

Visi tikėjosi, kad Vyriausybė pasirinks būtent Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymą. Tačiau atsitiko kitaip.

Belsis į darbo biržas Dabar aiškėja, kad Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) grupės pasiūlymams. VL žiniomis, Vyriausy-

Žemės ūkio ministras K.Star­ kevičius įsitikinęs, kad nors šį kartą pavyko užkirsti kelią mėginimui pasisavinti milijonus iš ES fondų ir Lietuvos biudžeto, vis dėlto teisėsauga iki šiol vangiai tirdavo ministerijos nurodytus atvejus.

Gresia dideli nemalonumai Į tyrėjų akiratį pateko ir keturios bendrovės „IRI verslo konsultacijos“ konsultantės. Atsitiktinumas ar ne, bet ši įmonė buvo minima ir SAPARD lėšų grobstymo skandale 2003-iaisiais.

Tąsyk UAB „Šilų paukštynas“ spėjo pasisavinti beveik 200 tūkst. litų tariamiems konsultavimo bei statybos ir renovavimo darbams apleistoje fermoje atlikti. Jei FNTT agentams nebūtų pavykę laiku demaskuoti sukčių, į jų rankas būtų patekę dar apie 740 tūkst. litų.

Tyrėjai tada susidomėjo ir ambasadoriaus R.Visokavičiaus sūnumi Regimantu Visokavičiumi, tuo metu dirbusiu NMA Projektų vertinimo skyriaus ekspertu. Šį kartą nemalonumai gresia jau pačiam Romualdui Visokavičiui. Diplomatas neslėpia bičiulystės su vyriausiuoju šalies veterinaru K.Lukausku, tiesa, neigia prašęs pažymos žuvininkystės projektams. Nors po šių dviejų asmenų pokalbio Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išdavė pažymą tariamiems šamų ir ungurių augintojams.

Žabangai smulkiajam verslui

Atkelta iš 1 psl.

Teisėsauga numarindavo tyrimus

bės nariai net nustebo, pamatę tokią SADM inicia­tyvą. Šios ministerijos darbo grupė, vadovaujama viceministrės Audronės Morkūnienės, nusprendė, jog smulkieji verslininkai turėtų užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Dabar bandoma teisintis, kad į SADM darbo grupę buvo kviesta ir smulkiųjų verslininkų, tačiau niekas nebenori atskleisti jos sudėties. G.Stoškaus žiniomis, ministerija buvo pasikvietusi kelias verslo pradžiamoksles jaunas klaipėdietes.

Patirties stokojančias jaunas merginas SADM atstovai nesunkiai įvarė

Ministre, ką manote apie aferą, kai užsimota pasisavinti milijonus litų?

Nuo pat pradžių žuvininkystės sektorių stebėjome itin akylai. Projektų skaidrumas mums kėlė abejonių, todėl ne kartą kreipėmės į specialiąsias tarnybas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais viena įmonė mėgino gauti paramą žuvininkystės projektui, nors vietoj laivų aptikome tik lūženas. Patarėjai viską užfiksavo nuotraukose.

Kuo baigėsi ši istorija? Šilutės rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Kas sukėlė didžiausią įtarimą dėl 7 įmonių projektų, pagal kuriuos prašyta 22,5 mln. litų?

Kai pas mane netikėtai apsilankė ambasadorius R.Visokavičius, nustebau, kad jį domina žuvininkystės projektai.

į kampą. Sprendimo rezultatai siaubingi: jau vasarį prasidėjo IĮ likvidavimas, o šį mėnesį besitraukiančių iš verslo banga dar padidėjo.

Akivaizdu, kad padėtis blogėja kiekvieną dieną. Jeigu Vyriausybė skubiai nesiims veiksmų, po kelių mėnesių individualiojo verslo neliks.

Taigi ir „Sodros“ skylės ne tik nebus užkamšytos, bet ir dar labiau padidės, nes kai kurie buvę IĮ savininkai ateis į darbo biržas. SADM viceministrei A.Morkūnienei teks sukti galvą, kur gauti lėšų pašalpoms mokėti.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius mano, kad klaida apmokestinant IĮ padaryta specialiai. Į Kauno verslininkų asociacijos prezidentą būtent šiomis dienomis kreipiasi ir pensinio amžiaus sulaukę verslininkai. Jie negali patikėti Vyriausybės sprendimais. „Maža to, kad šie žmonės dvejus metus gaus sumažintą pensiją, nes dirba, ir pensija sumažinta vidutiniškai apie 200 litų. Tačiau dar, jeigu turi IĮ, per mėnesį „Sodrai“ privalės mokėti 300 litų. Skaičiuokime: gaunantiems minimalią pensiją telieka 150– 200 litų. Štai ir gyvenk. O juk darbo nėra, užsakymų įmonėms taip pat trūksta“, – pasakoja A.Mackevičius.

G.Stoškus ir jo kolegos tvirtina iš pradžių siūlę kompromisus. Jeigu Vyriausybė taip nori didinti mokesčius,

Ir kodėl jis taip susidomėjo projektais?

Jis pasakė norįs padėti draugams. Esą jam reikia suorganizuoti susitikimą su NMA vadovu. NMA jau vykdė vidaus tyrimą, todėl jo apsilankymas sukėlė dar daugiau abejonių. Tada jam pasakiau: jeigu viskas skaidru, tai paramai gauti neturėtų kilti kliūčių.

Kas buvo vėliau?

Paskui išsikviečiau NMA vadovą S.Silicką, jis pateikė visą medžiagą.

Būtent tada įpareigojau jį nedelsiant medžiagą pateikti FNTT. Kodėl nesikreipėte į FNTT, kai buvo atliekamas vidaus tyrimas?

Negali pateikti medžiagos, kai nesi jos iki galo išnagrinėjęs ir įsitikinęs, kad neklysti. Į teisėsaugą kreiptis negali tuščiomis. Turi kažką jai pateikti.

Kai kas bando ir jus įpainioti į šią istoriją, nes FNTT esate apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Nieko panašaus. Juk mes FNTT netgi pateikėme schemas, kaip norėta padaryti nusikalstamą veiką.

Per apklausą išdėsčiau viską, ką esame aptikę šioje istorijoje. Nurodėme, kas ir kaip veikė.

Kokių priemonių ketinate imtis, kad panašūs atvejai nesikartotų?

Mes tai darome nuolat. Keista, kad ne specialiosios tarnybos, o mes kovojame su tais neskaidriais atvejais. Man lieka tik apgailestauti, kad tie tyrimai, kuriems pateikiame net „sukramtytą“ medžiagą, teisėsaugos institucijose dažnai baigiasi niekuo, kad ir kiek kartų kreiptumės. Teismą pasiekė vienintelė byla, kurioje dainininkė Daina Bilevičiūtė kaltinama pasisavinusi ES lėšų kaimo turizmo verslui.

tai reikėtų nors susitarti dėl aplinkybių: kas ir kokiomis sąlygomis mokės naujus mokesčius. „Mūsų pozicija buvo tokia: IĮ savininkui turėjo būti suteikta teisė įsidarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti sau tokį atlyginimą, kokį gali įmonė. Nuo šios sumos jis turėtų mokėti ir socialinio draudimo mokestį, būtų apdraustas ligos atveju, gautų kitokias išmokas išėjęs į pensiją“, – diskusijas primena G.Stoškus. Tačiau atsitiko kitaip.

Siūlo stabdyti įstatymų galiojimą Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė apgailestauja, kad mokesčių projektus rengę Vyriausybės nariai, kaip ir visada, išvengs atsakomybės. „Dabar pripažįstama, kad padaryta klaida, tačiau niekas nenori skaičiuoti, kiek nuostolių padaryta ir verslui, ir valstybei“, – piktinasi Z.Sorokienė. Ji siūlo mokesčių reformą pradėti nuo valdininkų atsakomybės didinimo. Esą tik tuomet valdininkai, prieš priimdami sprendimus, atidžiau pasidomės verslo aplinka.

Kokia išeitis dabar? „Reikia kuo skubiau sustabdyti nuo metų pradžios galiojančius įstatymus, rengti naujus projektus, kurie tenkintų ir valstybę, ir verslininkus“, – sako asociacijos pirmininkė.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Bičiulystė iš išskaičiavimo?

Atkelta iš 1 psl.

Po šių derybų R.Karbauskis džiūgavo, kad mainais už valstiečių liaudininkų paramą Vyriausybė įsipa­reigojo žemdirbiams šiemet išmokėti ne mažesnes nacionalines tiesiogines išmokas nei už 2009-uosius.

Pernai bendra valstybinių subsidijų suma siekė 365 mln. litų.

Valstybės saugumas – permainų vėjuose Lina Pečeliūnienė Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Gedimino Grinos kandidatūrą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą. 44 metų G.Grina iki šiol dirbo Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoju žvalgybai ir pavadavo į užsienį mokytis išvykusį direktorių. Buvęs Krašto apsaugos ministras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys socialdemokratas Gediminas KIRKILAS mano, kad ne tik valdantieji, bet ir opozicija pritars šiai kandidatūrai.

Kaip vertinate Prezidentės pasirinkimą?

Prezidentės koncepcija buvo tokia: vadovu turi tapti žmogus ne iš VSD sistemos, bet turintis žvalgybos patirties ir išmanantis NATO reikalus. Praktiškai tokia figūra ir pasirinkta. Gana depolitizuotas žmogus. Kiek man teko dirbti su G.Grina, nepastebėjau, kad jis politikuotų. Tai profesionalas kariškis, turintis labai gerus atsiliepimus iš NATO, kai dirbo Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadoje.

Prezidentė parengė naują žvalgybos koncepciją. Kaip turėtų keistis VSD veikla ir jos kontrolė?

Prezidentės koncepcijoje – papildoma parlamentinė ir prezidentinė visos žvalgybos kontrolė ir tarnybų veiklos koordinavimas. Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo ne vien VSD, bet ir Krašto apsaugos Antrasis departamentas. Svarbu nuspręsti, kaip tokia informacija turėtų būti teikiama Valstybės gynimo tarybai, valstybės vadovams. Kaip turi būti atsiliepiama į iššūkius valstybės saugumui.

Koncepcijoje siūloma mūsų komitetui apsispręsti dėl specialiųjų tarnybų veiklos kontrolės: ar įkurti pakomitetį, ar kitą variantą pasirinkti.

Pačios sistemos pertvarkų šita

koncepcija nenumato. Galbūt naujasis vadovas bandys ieškoti kokių sprendimų.

Iš NSGK atlikto parlamentinio tyrimo matėme, kad VSD dalyvauja vidaus politikoje. Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas pareiškė, kad vyksta neteisėtas sekimas, kurio neįmanoma kontroliuoti.

Dėl parlamentinės kontrolės, manau, mes labiau kalti negu tos žinybos.

Mes iki galo nesutvarkėme tos kontrolės principų Seime. Operatyvinės veiklos kontrolės komisija pas mus neveikia. Manau, tai turėtų daryti NSGK. Pačios operatyvinės veiklos kontrolė – labai subtilus klausimas. Įvairiose šalyse yra įvairios tradicijos. Mes dar tik kuriame tradicijas. Patiems politikams reikia atsakyti į klausimą, ko mes norime. Ar norime realiai kontroliuoti operatyvinę veiklą, kad ji nepažeistų įstatymų, ar norime gauti tą operatyvinę informaciją ir naudoti ją vienas prieš kitą politinėje kovoje.

G.Grina mano, kad pagrindinė problema – kam teikti informaciją.

Esą ją turi gauti tik už šalies saugumą atsakingos institucijos. Ar iki šiol nebuvo tvarkos: VSD kam norėdavo teikdavo informaciją, kam norėdavo – ne?

Iš tikrųjų tai nebuvo sureguliuota ir apibrėžta. Informacijos teikimas dažnai priklausė nuo paties VSD vadovo. Prezidentės pateiktoje žvalgybos koncepcijoje mėginama šį klausimą sureguliuoti. Gali būti steigiama atitinkama institucija prie Valstybės gynimo tarybos. Joje dalyvautų ir žvalgybos institucijų žmonės, ir Vyriausybės, ir prezidentūros, ir Seimo atstovai. Ta institucija reikalinga, kad būtų aišku, kas formuoja užduotis, kam ir kokią informaciją apie esamus iššūkius pateikti, kas ką vykdo.

Sistema turi dirbti tyliai, žvalgybos ir kontržvalgybos darbas neturi blizgėti žiniasklaidoje. Tai, kas yra šiuo metu, visiškai nepriimtina.

Vyriausybės įsipareigojimai nerealūs Skeptikai teigia, kad Permainų koalicijos prisiimti įsipareigojimai rašyti šakėmis ant vandens, nes didinti ar mažinti subsidijas, spręstų Seimas, ne Vyriausybė. Antra priežastis – paties partijos lyderio R.Karbauskio tikslai.

Kaip žinoma, jis yra vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, todėl naivu tikėtis, kad veikia vien iš altruistinių paskatų.

Ar tikrai Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis nesavanaudiškai rūpinasi kitais, ar partija jam reikalinga tik saviems tikslams įgyvendinti?

Buvusi valstiečių liaudininkų lyderė Kazimiera Prunskienė sakė, kad dabartinis LVLS vadovas jau kurį laiką nedalyvauja jokiuose rinkimuose, nes išrinkto į Seimą arba savivaldybės tarybą politiko statusas jam trukdytų derinti verslą su politika. „Partiją jis nori turėti kaip instrumentą ir štai tą instrumentą dabar paleido veikti“, – pabrėžė buvusi R.Karbauskio politinė bendražygė K.Prunskienė.

Siekė įgyti kontrolinį paketą K.Prunskienė prisiminė, kad, jai dar vadovaujant Žemės ūkio ministerijai, R.Karbauskis ne kartą asmeninius verslininko interesus mėgino derinti su partijos veikla. Pirmiausia dėl AB „Jonavos grūdai“ – jos 25 proc. akcijų paketą valdo R.Karbauskio vadovaujama „Agrokoncerno grupė“. „Žinojau, kokius interesus jis puoselėja, bet jų buvo neįmanoma ko-

Slepiasi už uždarų durų Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje jau nuskambėjo siūlymas rengti uždarus posėdžius. Liberalcentristas Vytautas Bogušis tvirtino, esą dalyvaujant žiniasklaidos atstovams komisijos nariai, užuot konstruktyviai dirbę, svaidosi politiniais pareiškimais, lyg būtų spaudos konferencijoje. „Renkime uždarus posėdžius, ir tada baigsis čionai išsišokimai“, – sakė V.Bogušis, į kurio repliką komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas atsakė: „Jūsų žodžiai Dievui į ausį“.

Apsvarstę darbotvarkėje numatytus klausimus, komisijos nariai posėdį baigė už uždarų durų. Ar jas užverti visam laikui, pasak A.Salamakino, dar nenuspręsta. „Komisijos narys pareiškė tokią valią, komisija spręs, kaip toliau rengti posėdžius, nes tikrai pavargsta komisijos nariai ir man dažnai būna priekaištų iš komisijos narių, kad komisijos viešumas neva tai kenkia mūsų darbui“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Salamakinas. Tačiau jis tvirtino, esą uždari posėdžiai prasižengusiems

rektiškai patenkinti“, – pasakojo K.Prunskienė.

Valstybei vis dar priklauso 70 proc. „Jonavos grūdų“ akcijų.

Paklausta, ar R.Karbauskis siūlė į privatizavimo mašiną atiduoti valstybei priklausančias „Jonavos grūdų“ akcijas, K.Prunskienė to neneigė. „Klausimas galbūt turėtų būti kitoks: kiek kartų? – teigė buvusi žemės ūkio ministrė. – O tų kartų buvo nemažai.“ AB „Jonavos grūdai“ turi vieną didžiausių šalyje elevatorių, superka iš ūkininkų grūdus.

Grūdus galėtų supirkti brangiau Žemės ūkio kooperatyvo „Kotenas“ vadovas Antanas Kliunka Žemės ūkio ministeriją ne kartą ragino leisti Lietuvos grūdų augintojų kooperatyvams išimties tvarka išperkamąja nuoma privatizuoti 70 proc. „Jonavos grūdų“ valstybės akcijų. „Tai būtų atsvara akciniam kapitalui („Agrokoncernui“, „Achemai“, „Linas Agro“), monopolizavusiam grūdų rinką, – teigė A.Kliunka. – Visi jie turi didelius grūdų sandėlius, o ūkininkai tokių neturi ir negali plukdyti grūdų į kitas valstybes bei prekiauti jais biržoje.“ Pasak jo, jeigu įmonę valdytų ūkininkai, grūdų supirkimo kainą būtų galima padidinti apie 50 litų už toną.

Esą „Agrokoncernas“ į „Jonavos grūdus“ yra įkėlęs koją, todėl senoji administracija dirbo ne ūkininkų naudai.

Pernai „Jonavos grūdų“ direktoriumi tapo Vilmantas Tovenskas, bet ūkininkai nežino, ar įmonė sudarys žemdirbiams palankesnes sąlygas.

Tikina dėl privatizavimo nesiderėjęs „Agrokoncerno grupės“ prezidentas R.Karbauskis tikino nesąs suinteresuotas, jog būtų privatizuotos valstybei priklausančios „Jonavos grūdų“ akcijos. Jos esą nebuvo ir derybų objektas, kai Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga parėmė Permainų koaliciją. „Mums tik kartą kilo klausimas, ar „Jonavos grūdai“, investuojantys į rapsų priėmimą, užtikrins šią funkciją be privataus kapitalo, galinčio investuoti apie 6–7 mln. litų“, – sakė R.Karbauskis.

Pasak jo, visos kalbos, kad „Agrokoncernas“ siekia galutinai privatizuoti įmonę, iš piršto laužtos. „Mes keliame kitokį klausimą: ar fabrikas galės dirbti normaliai be privataus kapitalo investicijų“, – pabrėžė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis.

3

Susitarimai – tik spektaklis Algirdas Butkevičius, Seimo narys

Valstiečių liaudininkų išsiderėtą subsidijų nemažinimą vertinu dviprasmiškai, nes, norėdama skirti daugiau lėšų subsidijoms, Vyriausybė turėtų eiti į Seimą ir jį įtikinti, kad reikia pakeisti Biudžeto sandaros įstatymą.

Kitas būdas – kad Vyriausybė atskiru nutarimu iš Kaimo rėmimo programos tam tikrų asignavimų atimtų lėšų ir skirtų jas su valstiečiais liaudininkais suderėtoms subsidijoms.

Tačiau iš esmės R.Karbauskiui rūpi jo verslas, jo šeimos verslas. Savų tikslų jis siekia kaip partijos pirmininkas.

Mano galva, tie susitarimai su Permainų koalicija tėra spektaklis.

Spaudimo nejaučiame Vilmantas Tovenskas, AB „Jonavos grūdai“ direktorius

Pirmą kartą girdžiu apie siūlymus privatizuoti įmonę. Nemačiau jokių raštų ir nesu girdėjęs jokių kalbų. Mūsų pagrindinė funkcija – ne prekyba grūdais, o jų saugojimas.

Aš visada esu už tai, kad ūkininkai savo rankose turėtų įmones, bet šiuo atveju esu samdomas darbuotojas ir noriu, kad įmonė pelningai dirbtų ir klestėtų.

Pasiūlymų nesame gavę Aušrys Macijauskas, žemės ūkio viceministras

Prieš keletą metų siūliau privatizuoti „Jonavos grūdus“, nes tada ūkininkams iškilo problema, kur laikyti derlių. Tokių sandėlių neturėjo ne tik ūkininkai, bet ir kooperatyvai. Bet prabėgo tam tikras laikas, žemdirbiai pasinaudojo ES parama ir įsirengė sandėlius. Kol „Jonavos grūdai“ yra įtraukti į strateginių objektų sąrašą, tos įmonės privatizuoti negalime. „Agrokoncernas“ nedaro jokio spaudimo, kad įmonė būtų privatizuota. Pasiūlymų nei raštu, nei žodžiu nesu gavęs.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

politikams netaptų priemone išvengti viešumo. Į klausimą, ar norint „uždaryti“ posėdžius, nereiktų keisti Seimo statuto, A.Salamakinas atsakė: „Tai yra diskutuotinas klausimas“.

Seimo statutas numato, jog komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Pagal Statutą, nuolat veikianti komisija turi visas komitetų teises ir pareigas.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas

4

Komentarai

Gimtasis kraštas

Žaidžiame demokratiją

Stasys Jokūbaitis Atrodo, mūsų valdantieji ir toliau atkakliai užsimoję mulkinti tautą dėl tiesioginių merų rinkimų. Ar prisimenate, kaip per rinkimų kampanijas suokė kai kurie politikai? Savivaldybėms – tikrą, o ne tariamą savivaldą, valdžią – arčiau žmogaus, daugiau demokratijos, tegul patys žmonės renkasi merus, seniūnus. Ne viena partija šias deklaracijas netgi įrašė į rinkimų programą. Tik kas iš to: atėjo į valdžią ir viską pamiršo arba net pasuko ienas atgal.

Tik aklas ir kurčias gali nepastebėti, kad dauguma Seimo narių daro viską, kad tik tie tiesioginiai merų rinkimai būtų nustumti kuo toliau, bent dar vieną savivaldybių tarybų rinkimų kadenciją. Jau nedaug trūksta, kad būtų nespėta tiesioginių merų rinkimų įteisinti. Bene labiausiai jiems priešinasi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie tokių rinkimų kratosi, tarsi tai būtų ne į viršų besistiepiantys demokratijos daigai, o įvedama diktatūros.

Ką reiškia vien Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parengtas projektas, kurį dabartinė valdančioji dauguma šią savaitę bandė prastumti Seime? Pagal jį tiesiogiai renkamas meras net nebūtų tarybos narys, o tik griežtai apribotos vykdomosios valdžios atstovas. Paprasčiau kalbant, savivaldybės administracijos direktorius, kurio rinkti nėra jokios prasmės, nes jis daro tai, ką įpareigoja savivaldybės taryba. Tai kuo skirtųsi paskirtas ar visų gyventojų išrinktas administracijos direktorius? Kur jo galios ir asmeninė atsakomybė? Kam reikalingi tokie žaidimai? Taip imituojant demokratiją kažkam gali į galvą šauti mintis rinkti ir savivaldybės valytojus.

Pagal Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto projektą, meras būtų savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, neva organizuotų savivaldybės biudžetą ir atsakytų už jos finansinę bei ūkinę veiklą. Be to, galėtų teikti savivaldybės tarybai sprendimų projektus dėl biudžeto ir kitais esminiais savivaldybės veiklos klausimais. O savivaldybės taryba galėtų atstatydinti merą, bet tam taip pat reikėtų dviejų trečdalių narių balsų. Ar tikrai šiuo atveju toks reikšmingas miesto ūkvedys, kad imituojant demokratiją jį reikėtų rinkti?

Teisingai sako socialdemokratas Julius Sabatauskas: tokia valdančiųjų pateikta tiesioginių merų rinkimų

koncepcija yra „ne kas kita, kaip rinkėjų vedžiojimo už nosies projektas, kaip vaizdavimas itin aktyvios veiklos, ko iš tiesų iš viso nenorima daryti“.

Tik aklas ir kurčias gali nepastebėti, kad dauguma Seimo narių daro viską, kad tik tie tiesioginiai merų rinkimai būtų nustumti kuo toliau.

Ar reikia stebėtis, kad už tokį sąmoningą vilkinimo ir žmonių mulkinimo dėl tiesioginių merų rinkimų projektą šią savaitę balsavo iš esmės tik patys valdantieji. Ir tai ne visi, tik lojaliausi savo vedliui premjerui A.Kubiliui, seniai neslepiančiam neigiamo požiūrio į tiesioginius merų rinkimus.

Savaitės „topu“ ar smūgiu rinkėjams žemiau juostos šioje istorijoje galima pavadinti prieš kurį

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5 laiką priversto pasitraukti iš socialinės apsaugos ir darbo ministro posto konservatoriaus Rimanto Jono Dagio argumentus: žmonėms dabar kur kas svarbiau pensijos, pašalpos, nedarbas, o ne tiesioginiai mero rinkimai. Juo labiau kad, pasak buvusio vienos svarbiausių paprastiems žmonėms ministerijų vadovo, vis vien „pilietinės visuomenės pas mus dar nėra“.

Komentuoti čia jau nėra ko. Savo požiūrį į demokratiją, savivaldą ir kitus panašius dalykus, apie kuriuos labai garsiais, su patosu kalbama per rinkimus ir kuriems atkakliai priešinamasi atėjus į valdžią, valdančiosios partijos atstovas pats labai aiškiai ir išdėstė.

Galima įvairiai vertinti ant valdančiosios daugumos ir opozicijos slenksčio trypčiojančio liberalcentristo Žilvino Šilgalio poziciją, ne tokia jau paika jo mintis, kad, Seimui akivaizdžiai stabdant tiesioginių merų rinkimų įgyvendinimą, Liberalų ir centro sąjunga turėtų svarstyti, „ar mes galime likti tokioje veidmainiškoje koalicijoje, kuri viena daro, kita sako, trečia rašo“.

Tad ką daryti, kaip išeiti iš tos, anot šachmatininkų, pato situacijos? Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir liberalcentristai siūlo kuo skubiau taisyti Konstituciją, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, o jau paskui ginčytis, kokie turi būti tokio mero įgaliojimai. Juo labiau kad pirmąkart dėl to jau buvo balsuota dar praėjusios kadencijos Seime. Štai čia ir turėtų paaiškėti, kas tikrai nori (ir nebijo) tiesioginių merų rinkimų, o kas tik gražiais šūkiais mulkina žmones.

Atsisveikinimas su popieriais Albinas Čaplikas Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ pasižadėjo galutinai įdiegti elektroninių nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Naujoji tvarka pažangi, reikalinga, tačiau jos diegėjai negali pasakyti, ar sistema nors truputį praretins tūkstantines „Sodros“ darbuotojų gretas.

Vyriausybė pritarė siūlymui leisti vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Tačiau galutinį žodį šiuo klausimu dar turės tarti Seimas.

Naujasis įstatymo projektas kiek patobulintas palyginti su ankstesniu siūlymu, siekiant, kad atitiktų Lietuvos konstitucinę doktriną. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, pastarasis ministrų kabineto siūlomas įstatymo projektas patobulintas „kai kuriomis korekcijomis”.

Vis dėlto siekiant galutinai išsklaidyti tokias abejones, Seimui siūloma prašyti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

A.Kubiliustikino, kad asmenvardžių rašybos liberalizavimas niekaip nesusijęs su kokia nors galima šiuo metu opozicijoje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parama trapiai valdančiajai koalicijai. .

Siūlomu projektu būtų įtvirtinta išimtis, kad asmens prašymu jo pavardė galėtų būti rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas „neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

tas nedarbingumo dienas ir nedarbo laikotarpius, draudėjams nebereikės pildyti nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės ir jų pristatyti „Sodrai“ – visi duomenys perduodami elektroniniu būdu.

Sumažės galimybių piktnaudžiauti

Reforma svetimomis rankomis Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje šalyje nelaukia paskutinės dienos ir jau diegia naują sistemą. Ji, žinoma, pažangesnė už senąją, dar galiojančią iki kovo pabaigos.

Tikimasi, kad mažiau sunaudosime brangstančio popieriaus, specialistai sutaupys laiko. Dabar tvarkydami popierius gaišta kvalifikuoti darbuotojai, kurie iš tikrųjų tokių dokumentų – nei popierinių, nei elektroninių – pildyti neturėtų.

VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius sako tiesiai šviesiai: „Šia kryptimi, žinoma, reikėjo eiti, mažinti gydytojus varginantį popierizmą. Tačiau apie ekonominę naudą dar ankstoka kalbėti – ją galėsime vertinti po pusmečio.“ Kodėl poliklinikos vadovas abejoja? Ogi todėl, kad Vyriausybė ne pirmą kartą reformas atlieka svetimomis rankomis ir svetimais pinigais. Direktorius palaiko naujoves, todėl Kauno Šilainių poliklinikai prisitaikyti prie EPTS nebus sunku. Tačiau „Sodra“ kol kas žada – tik žada – kompensuoti

Lietuviškuose pasuose – nelietuviškai

po 100 litų už kiekvieną įsigytą saugaus elektroninio parašo formavimo įrangą. O išlaidų yra daugiau. Poliklinikoms teks kelerius metus, gal net ilgiau, mokėti vadinamąjį elektroninio parašo palaikymo mokestį, reikėjo papildomai mokyti visus gydytojus naudotis nauja sistema.

Tūkstantines gretas teks praretinti Ne tik Šilainių poliklinikos vadovas, bet ir jo kolegos Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje kalba, kad naujos sistemos diegimo išlaidomis medicinos įstaigos neturėtų domėtis. Ir apskritai medikai turėtų gydyti žmones, o ne talkininkauti „Sodrai“. Jeigu jau tai atlieka, „Sodra“ už šias paslaugas turėtų medicinos įstaigoms atsilyginti.

Be to, sumanius atlikti kokią nors reformą, reikėtų numatyti ne tik mo-

ralinę, bet ir materialinę naudą. Kiek sunaudosime lėšų, per kiek laiko ši sistema atsipirks, kiek sumažės nenormaliai išaugusi „Sodros“ darbuotojų minia? Deja, „Sodros“ vadovai į šiuos klausimus nesugebėjo atsakyti. Matyt, jiems reikia daugiau laiko suprasti, kad tūkstantines savo gretas teks retinti. Gal todėl ir nesugeba atsakyti, nes sistema griozdiška. „Sodros“ Komunikacijos skyrius parengtus atsakymus privalo derinti su ne vienu gremėzdiškos sistemos nariu. Patys valdininkai su žurnalistais vengia susitikti.

Techniniai pranašumai akivaizdūs Tikimasi, kad įdiegus EPTS gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, sugaiš kur kas mažiau laiko, nes nebereikės ranka pildyti blanko,

o tik į sistemą įvesti kai kuriuos duomenis apie asmeniui nustatytą laikinąjį nedarbingumą ar nėštumo ir gimdymo atostogas. Sumažės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nebūdingų išlaidų (transporto, persiuntimo), patiriamų nuolat „Sodros“ teritoriniams skyriams teikiant pranešimus apie apdraustiesiems išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Šią informaciją „Sodros“ teritoriniai skyriai iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gaus iš karto.

Be to, naujoji sistema leis apsaugoti patį apdraustąjį – duomenys apie jo sveikatą nebus prieinami darbdaviui, t. y. nebus pateikiami nei elektroniniu būdu, nei kitaip. Naudojantis EPTS, draudėjai informaciją apie savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpį gaus internetu per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Teikiant informaciją apie apmokė-

Beje, elektroninis pažymėjimas išduodamas vienam laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, jis gydytojo elektroniniu parašu tvirtinamas tik kartą. Pavyzdžiui, nesunkiai susirgusiems žmonėms nereikės grįžti pas gydytoją užbaigti pažymėjimo. Dabar pacientai pas gydytoją turi apsilankyti mažiausiai du kartus, o išduodant elektroninius pažymėjimus antrasis apsilankymas jau nebus privalomas, nes nedarbingumo laikotarpis savaime pasibaigs ir pasveikęs žmogus iš karto galės eiti į darbą. Kaip jau minėjome, darbdaviai informaciją gaus internetu per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Be to, darbuotojui neatvykus į darbą galės pasitikrinti, ar jam išrašytas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas.

Dar viliamasi, kad, įdiegus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, pacientai bus drausmingesni. Pavyzdžiui, iki šiol „pamiršusio“ nurodytu laiku apsilankyti paciento pasigailėję gydytojai ant popierinio pažymėjimo galėdavo įrašyti ankstesnę datą, o elektroninis, nurodytą dieną nepratęstas, savaime nutrūks. Išdavus kitą laikino nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumo dienos vėl būtų skaičiuojamos nuo pradžios. Šiuo požiūriu šiek tiek nukentės darbdaviai, nes jie moka už pirmas dvi ligos dienas, o už kitas penkias dienas „Sodra“ moka tik 40 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Vandens šėlsmas Atkelta iš 1 psl.

Užklupo naktį „Mus pažadino kaukiantys šunys, – kalbėjo prie Neries esančios Radikių gyvenvietės žmonės. – Vanduo tekėti į rūsius ir semti pirmus aukštus pradėjo apie 3 val. nakties.“ Vaclovas Sunilaitis pasakojo, kad visą naktį nešė iš rūsio knygas, dokumentus. „Tačiau apsėmė šaldiklį, uogienes ir kitus daiktus, – apgailestavo vyras. – Šią žiemą rūsį suremontavome, išklojome naujas plyteles. Gerai dar, kad mūsų namas ant aukšto pamato, tad vanduo visai netoli slenksčio sustojo ir kambarių neužliejo.“ Sunilaičiai sakė, kad per 30 metų Neris iki gyvenvietės buvo patvinusi tik kartą, devintojo dešimtmečio pradžioje. „Tačiau tada potvynis buvo daug mažesnis ir labai trumpai truko“, – patikslino Nijolė Sunilaitienė. Šį kartą vanduo užpylė ir kartu gyvenančio Sunilaičių sūnaus bei jo

žmonos automobilius „Renault“ bei „Honda“. Pastarosios paryčiais buvo matyti tik stogo viršus.

Kitą Radikių gyventoją Antaną Godvaišą su žmona po bemiegės nakties radome besitvarkantį dar apsemtame kieme. Potvynis buvo užliejęs garažą, sugadino šaldytuvą, mėsos produktus, paskandino vištas vištidėje. „Bet svarbiausia likome gyvi ir sveiki“, – optimizmo neprarado vyras.

Jis sakė pagal drėgną sieną išmatavęs, kiek jo kieme buvo pakilęs vanduo – 2,5 metro.

Teko evakuoti Tą naktį Kauno rajono Radikių, Salių ir Naujasodžio gyvenvietėse dėl potvynio iš namų valtimis evakuoti 47 gyventojai, 14 iš jų – vaikai. Vanduo ėmė kilti dėl Neries vingyje susigrūdusių ledų, stipraus lietaus ir tirpstančio sniego.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Banse-

vičiaus įsakymu pirmadienį paskelbta ekstremali situacija minėtose gyvenvietėse, taip pat perspėti prie Nevėžio ir Nemuno esančių Kačerginės, Raudondvario, Kulautuvos, Batniavos ir Zapyškio seniūnijų gyventojai. „Patariu reaguoti į šunų lojimą, nes jie puikiai jaučia artėjančius potvynius. Jeigu šuo loja, vadinasi, kažkas gresia“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Apie 30 sodybų Tauragės rajone, Pagramančio kaime, apliejo Akmena, be šildymo buvo likę dalis Joniškio gyventojų, kai vanduo užliejo katilinę.

Draudikai skaičiuoja žalą Savaitės pradžioje netilo bendrovės „Lietuvos draudimas“ telefonai. Įmonę užplūdo pranešimai apie pakilusio vandens padarytą žalą. Manoma,

5

kad apsidraudusiems turtą bus išmokėta apie 800 tūkst. litų. „Skęstanti Lietuva – taip pavadinčiau dabartinę padėtį. Sulaukiam skambučių iš didžiosios šalies dalies: patvinusi Neris, Nevėžis ir kiti vandens telkiniai. Tad tiek gyvenvietės, tiek miestai prie upių ir kitų vandens telkinių yra semiami. Gauname pranešimų apie evakuojamus iš šių gyvenviečių žmones“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Žalų centro vadovas Gintaras Dambrauskas.

Daug skambučių sulaukė ir ugniagesiai gelbėtojai, kai sostinės priemiesčius ėmė semti vanduo. Kiemai, gatvės dėl gausaus lietaus ir tirpstančio sniego taip pat tvino Kaune, Ukmergėje, kituose miestuose.

Su nerimu kylantį Nevėžio ir į jį įtekančių upelių vandenį stebėjo prie Panevėžio esančių kaimų gyventojai.

Kai kur vanduo įsiveržė ne tik į kiemus, bet ir į namus.

Tvinsta pamarys

nyksta? „Kalba nenyksta, ji tik keičiasi su kiekviena nauja karta, kuri dėvi kitokius drabužius, klauso kitokios muzikos ir privačiai bendraudami kalba kiek kitokia gimtąja kalba. Tai ypač pasakytina apie jaunimą, kuriam slengas yra jų saviraiškos, originalumo, priklausymo tai pačiai grupei požymis“, – pasakojo R.Marcinkevičienė.

Anot kalbotyrininkės, svarbu, kad be šio slengo jaunas žmogus mokėtų kalbėti ir rašyti bendrine lietuvių kalba. „Iš slengo niekada neišauga menkai išsilavinę žmones. Jiems slengas yra vienintelis kalbėjimo būdas. Išsilavinimas yra svarbiausias bendrinės kalbos palaikymo būdas. Juk niekas

kitas – nei drabužiai ar apavas, nei automobilis ar gyvenamoji vieta taip gerai neparodo išsilavinimo ir žmogaus kultūros, kaip jo kalba. Gal todėl darbdaviui pokalbis su darbo ieškančiu žmogumi yra toks svarbus norint jį pažinti“, – sakė kalbotyrininkė.

Potvynis prasidėjo ir pamaryje. Savaitgalį ties Rusne jis peržengė stichinę 270 cm ribą. „Nemunas ir Kuršių marios dar užšalę, bet ledas jau pavojingas, – sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas. – Savaitgalį įlūžo net du užkietėjusių žvejų automobiliai, juos vairavusių asmenų tapatybės tikslinamos.“ Vanduo kelią į Rusnę užliejo antradienį. Iš viso pamaryje jau apsemta daugiau kaip 5 tūkst. ha ir keliolika kilometrų rajoninių bei vietinės reikšmės kelių.

Prognozuojama, kad šiemet po vandeniu atsidurs 15–20 tūkst. ha ir tai bus vidutiniško dydžio potvynis, nes didžiųjų potvynių metais būdavo apsemiama dukart didesnė teritorija.

Šveplas internetas ir šypsenėlės Ryškiausias kalbos kaitos tendencijas atspindi elektroninė žiniasklaida.

Lina Juškaitienė Elektroniniai laiškai be lietuviškų rašmenų, kalbos taisykles laužantis jaunimo slengas internete. Tai nedideli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip internetas keičia lietuvių kalbą. Bet kitaip ir būti negali. „Kalba nenyksta, ji tik keičiasi su kiekviena nauja karta, kuri dėvi kitokius drabužius, klauso kitokios muzikos ir privačiai bendraudami kalba kiek kitokia gimtąja kalba“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Marcinkevičienė. Anot jos, svarbiausia, kad jaunimas nepamirštų bendrinės kalbos.

Kam nedera švepluoti Švepluoti ar nešvepluoti. Tokios diskusijos nuolat verda elektroninėje erdvėje. O diskutuojama apie tai, ar internete rašyti lietuviškais rašmenimis, ar be jų. Švepla kalba ypač populiari el. laiškuose, SMS žinutėse, susirašinėjimo programose. Tačiau ji vartojama kur kas plačiau. Kalbininkams tai yra el. lietuvių kalbos atmaina. Anot lingvistės R.Marcinkevičienės, šveplumas ne vienintelė šios kalbos atmainos skirtybė. Skiriasi joje vartojami žodžiai, sakiniai, stilius. Kaip ir bet kokia kalbos – rašytinės ar sakytinės – atmaina ji yra atsiradusi dėl tam tik­rų priežasčių ir turi teisę gyvuoti, nes kai kam yra patogi ir priimtina. Lingvistės manymu, nieko blogo, jei švepluojama el. laiškuose ar SMS tekstuose, t. y. gana privačioje ir ribotoje erdvėje. „Kas kita interneto komentarai ar kiti neredaguoti el. erdvės žanrai, turintys kur kas didesnį poveikį. Būtų gerai, jei atsirastų tokia programa, kurį filtruotų viešojoje erdvėje skelbiamus tekstus ir atmestų neįskaitomus.

Manau, kad ja pasinaudotų ir valstybinės institucijos vidiniam susirašinėjimui, kuris dabar, deja, vyksta nebendrine lietuvių kalba, dažniausiai nenaudojant lietuviškų rašmenų“, – tvirtino profesorė.

R.Marcinkevičienė el. laiškus visada rašo lietuviškai. Tiesiog taip patogiau. „Taip esu įpratusi, juk naudoti anglišką klaviatūrą vietoje lietuviškos rašant lietuvių kalba reikštų atsisakyti pusiau automatinių rašymo įgūdžių, lėtinti rašymo tempą. Tokio teksto skaitytojui, jei nesimato vadinamųjų diakritikų (raidžių su varnelėmis, taškais, brūkšniais ir nosinėmis), visai nesunku perkeisti jį į kitą kodavimo sistemą“, – įsitikinusi ji.

Elektroninės lietuvių kalbos slengas Įsivaizduokite, jei laikraštyje pamatytumėte tokius sakinius: „Ash nieko negirdejau ir nzn“, „neskaiciau to texto“, „vienzo, ryt varom i ta konca“. El. erdvėje tokie lietuvių kalbos trumpiniai ir dariniai labai populiarūs. Ar tokie dariniai rodo, kad kalba

Vakariečiams nuotaiką atspindi burna, rytiečiams – akys „Emotikonai“, kurie populiariai vadinami šypsenėlėmis, – specifinis emocijų žymėjimas, sudarytas dažniausiai iš specialiųjų simbolių (skliaustelių, kablelių, brūkšnelių), savo išvaizda primena žmogaus veidą. Šypsenėlės artimos vaizduojamajam menui, kuriame vaizdui sukurti naudojami spaudos ženklai (ASCII menas). Pirmas žinomas šypsenėlių panaudojimo atvejis – 1953 m. laikraštyje „New York Times“.

Yra vakarietiškos ir Azijos šalims būdingos šypsenėlės. Kinijoje, Japonijoje

paplitusios šypsenėlės, kurias suprasti nereikia pasukti galvos į kairę. Jos dažniausiai sutinkamos tokios formos, kaip (*_*), kur žvaigždutės pakeičia akis, vidurinis simbolis, dažniausiai pabraukimo brūkšnys, – burną, o skliaustai – veido kontūrus.

Skirtingai nuo vakarietiškųjų šypsenėlių, kai nuotaiką atspindi burna, Azijoje akys atspindi vaizduojamą nuotaiką.

Dažnai Azijos šalims būdingos šypsenėlės trumpinamos – vietoj (^_^), kuri reiškia šypsojimąsi, dažnai naudojama tie-

siog ^_^ (be veido kontūrų), ar net ^^ (be veido kontūrų ir burnos).

Populiariausios vakarietiškos šypsenėlės :-) šypsena :-( liūdesys :-| rimtumas :-/ kreivas vypsnys (abejonė) :-D juokas :-E įsiūtis :-O nuostaba :-] piktdžiuga 8-] piktdžiugiškas susidomėjimas :-P iškištas liežuvis :-x nenoriu kalbėti :-* bučinys :-@ prancūziškas bučinys

Sunkiau aptikti nesuskaidytą tekstą El. laiškai, SMS žinutės, susirašinėjimai neįsivaizduojami be taip vadinamųjų emotikonų, kada kab­leliais ir taškeliais galima išreikšti emociją, pavyzdžiui, tokią :), kuri reiškia šypseną. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė „emotikonus“ vertina kaip dar vieną kalbos ir kitokių ikoniškų ženklų susiliejimo, kalbos vizualėjimo, jos priklausymo nuo grafikos elementų apraišką. „Pavarčius mūsų spaudą atrodo, kad tekstas po truputį nyksta, susilieja ir sutampa su vaizdu – iliustracijomis, maketo elementais: spalva, šriftu ir kt. Juo toliau, tuo sunkiau aptikti ilgesnes vientiso, nesuskaidyto, be intarpų teksto atkarpas. Taigi tekstas, priklausomai nuo to, kur jis yra (laik­raštyje, žurnale, knygoje ar internete), smarkiai keičiasi. Keičiasi ir jo kalba, bet kitaip ir negali būti“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

6

Prieblandos

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Policija tramdo narkotikų platintojus Jūratė Pilibaitienė Pastaruoju metu žiniasklaida mirga marga nuo pranešimų narkomanijos tema. Neseniai išaiškinta penkiasdešimt asmenų, įtariamų narkotikų platinimu, o sausį sulaikytas Lietuvą pasiekęs 400 kilogramų kokaino krovinys, kuris kartu su žuvies siunta į Klaipėdos uostą buvo atplukdytas iš Ekvadoro. O kiek dar kitų pranešimų apie smulkias žuveles, įtariamas narkotikų platinimu ar vartojimu.

Daugėja ir siūlančiųjų, ir perkančiųjų Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas teigia, kad pastaruoju metu didėja tiek narkotikų pasiūla, tiek juos vartojančiųjų skaičius, o organizuotos nusikalstamos grupuotės vis žiaurėja. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius tvirtina, jog visi išaiškinti faktai apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis iliustruoja ir aktyvesnį policijos darbą šioje srityje. „Pastaruoju metu policija didesnį dėmesį skiria ne kenčiantiems nuo priklausomybės asmenims išaiškinti, o tiems, kurie užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu.

Vien pernai išaiškinta daugiau kaip 2000 veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu. Nenorėčiau

vienareikšmiškai teigti, jog tokia statistika byloja apie išaugusį nusikalstamumą šioje srityje. Didesnis išaiškinamumas rodo aktyvesnį policijos darbą“, – sakė V.Gailius.

Čigonų tabore situacija nesikeičia Kur įsigyti kvaišalų žino net ir tie, kurie jų niekada gyvenime nebandė ir nė neketina to daryti. Kad kiekvienas, kenčiantis nuo priklausomybės narkotikams, asmuo yra pramynęs kelius link čigonų taboro sostinės Kirtimų rajone, jau seniai visiems žinoma vieša paslaptis. Būtų naivu ir net juokinga galvoti, kad policijos pareigūnų tokia informacija nepasiekė.

Dar 2004 metais tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas ėmėsi iniciatyvos iš esmės spręsti nusikalstamumo problemas Kirtimuose. Buvo įrengtas stacionarus policijos budėjimo postas, pastatytos kelios vaizdo kameros. Tačiau vos po dviejų parų policininkai iš savo namelio buvo išrūkyti tiesiogine šio žodžio prasme.

Sostinės policijos vadovai, nepaisydami padažnėjusių romų skundų dėl neva pažeidžiamų jų teisių, tuo-

met žadėjo, kad pareigūnų reidai į taborą vyks tol, kol bus pažabota prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei sumažės kitų nusikalstamų veikų. Praėjo šešeri metai, o prekyba narkotikais ir vogtais daiktais ten nė neketina liautis.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, jog tuo metu, kai tabore buvo rengiami reidai, buvo išaiškinta nemažai nusikaltimų, sulaikyti kai kurie seniai policijos ieškoti asmenys. „Seniai įsitikinau, kad čigonų taboras yra ta vieta, kurioje negalioja jokie įstatymai, o bet kokios pastangos problemą išspręsti gali atsisukti prieš tą asmenį, kuris to imasi. Kontroliuojančių nelegalią veiklą tabore žmonių savigyna buvo labai aktyvi, pasitelkta ne tik žiniasklaida, bet ir aukščiausios valdžios institucijos“, – prisimena A.Zuokas.

Politiko manymu, problemos nebus išspręstos tol, kol atsakingos institucijos nesiims aktyvių ir nenutrūkstamų veiksmų. „Be abejo, ši problema neišsprendžiama nei per savaitę, nei per mėnesį. Kontrolė turi vykti nuolat. Bet kažkodėl institucijoms patogiau situaciją pasyviai stebėti iš šalies“, – sakė A.Zuokas.

Korupcija keliuose dar gyva Jūratė Pilibaitienė Šią savaitę Kauno kelių policijos patruliai neblaivų prie vairo sulaikė miesto gyventoją. Norėdamas išvengti atsakomybės, jis pareigūnams pasiūlė 2 tūkst. litų kyšį ir pakliuvo į dar didesnę bėdą. Dabar jam teks atsakyti ne tik už vairavimą išgėrus, bet ir už bandymą papirkti pareigūnus. Policininkai už tokį principingumą nusipelnė pagyrimo. Tačiau vargu ar jiems pavyko paneigti seną viešą paslaptį – su kelių patruliais dažniausiai pavyksta susitarti.

liai, išgirdę nemažą sumą, greičiausiai pagalvojo, kad tai provokacija.

Daugiau nei dešimties metų vairavimo stažą turintis klaipėdietis Vladas K. teigia už smulkius kelių eismo pažeidimus buvęs sustabdytas ne sykį, bet baudos kvitas jam išrašytas tik kartą. „Iki šiol prisimenu tos pareigūnės pavardę. Visais kitais atvejais pavykdavo susiderėti už juokingą sumą – po 20 litų kiekvienam pareigūnui“, – pasakojo vairuotojas.

Panašių istorijų, ko gero, galėtų papasakoti ne vienas didesnį vairavimo stažą turintis pilietis.

Sumos – simbolinės

Sunkmetis veikia ir policiją

Tuo galima įsitikinti ir viename interneto portale perskaičius internautų atsiliepimus apie principingus pareigūnus. Virtualių plojimų už tai, kad nesusigundė solidžiu atlygiu – vos vienas kitas. Nemažai komentatorių tvirtino netikintys, kad tokia istorija apskritai galėjo nutikti, ypač dabar, sunkmečiu, kai ir taip menkos policininkų algelės dar labiau apkarpytos.

Kiti teigė, kad išgėręs vairuotojas greičiausiai prarado įgūdžius įtikinamai kyšį siūlyti. Treti spėliojo, jog patru-

Policijos departamento atstovas Ugnius Čižiūnas aiškino, kad pareigūnai yra visuomenės dalis, todėl ekonominiai, socialiniai pokyčiai ir jiems daro įtaką.

Departamento atstovas neslėpė, kad prasidėjus sunkmečiui vieni ar kiti neigiami policininkų darbo pokyčiai buvo prognozuojami. „Didesnį korupcijos lygį eismo priežiūros funkcijas vykdančiuose padaliniuose lemia tai, kad pagal pobūdį šie pareigūnai nustato dau-

giausia teisės pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriama piniginė bauda.

Todėl nemažai pažeidėjų, siekdami išvengti didesnių nuostolių, siūlo pareigūnams kyšį, mažesnį už gresiančią baudą“, – sakė U.Čižiūnas.

Diegiama daugiau prevencijos priemonių Policijos departamento atstovas pasakojo, kad siekiant mažinti

Jis neatmeta galimybės, jog kažkam tokia situacija yra naudinga ir pelninga, nes negali būti valstybėje vietos, kur negalioja jokie įstatymai.

Kvaišalai pasiekiami ir nepilnamečiams Įvairios sociologinės apklausos rodo, kad vis dažniau su narkotikais realiame gyvenime susipažįsta ir moksleiviai, jaunimas. Kai kurie jų tvirtina, kad kvaišalų galima įsigyti ir mokyklos teritorijoje ar šalia jos.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas V.Gailius neneigia, kad tokių atvejų esama, juolab kad pernai išaiškinta apie 20 asmenų, platinusių narkotines ar psichotropines medžiagas prie švietimo įstaigų ar jose. Tačiau viešojoje erdvėje ne kartą yra nuskambėję nuomonių, kad mokyklų vadovybė, saugodama savo įstaigos reputaciją, neretai nutyli apie problemą ir realius faktus apie narkotikų platinimą ar vartojimą nuo policijos nuslepia.

V.Gailius tvirtina, kad nusiskundimų iš teritorinių policijos komisariatų apie tai, jog tokia problema iš tiesų egzistuoja, nėra gauta. korupciją eismo priežiūros funkcijas vykdančiuose padaliniuose buvo pakeista už administracinius teisės pažeidimus skiriamos baudos kvitų naudojimo tvarka. Nustatyta, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus baudą vietoje gali sumokėti tik užsienietis. Be to, tarnybiniuose automobiliuose įrengti banko kortelių skaitytuvai.

Siekiant efektyviau organizuoti policijos patrulių veiklą ir sumažinti galimybes spręsti savo nuožiūra, buvo parengtas ir patvirtintas tarnybos užduoties patruliui rengimo tvarkos aprašas bei šios už-

Mokykloje nužudė 8 vaikus Pradinėje mokykloje Kinijos piet­vakariuose nestabilios psichikos buvęs gydytojas mačete užkapojo aštuonis vaikus, dar penkis sužalojo.

Tragedija įvyko antradienio rytą, moksleiviams skirstantis į klases. Užpuolikas atėjo į mokyklą ginkluotas masyviu peiliu – mačete. Anksčiau vietos poliklinikoje gydytojavęs vidutinio amžiaus vyras prieš kurį laiką buvo atleistas iš darbo dėl psichikos ligos. Tačiau kinų psichiatrai tada dar nematė reikalo izoliuoti nuo visuomenės sergantį buvusį kolegą.

Užpuoliką suėmė policija, o mokykla po šios atakos buvo uždaryta.

Trys vaikai žuvo įvykio vietoje, dar penki mirė nuo žaizdų ligoninėje.

Penkių sužalotų moksleivių būklė stabili.

Kinijoje masinės žudynės, sukeltos neadekvačiai besielgiančių asmenų, nėra retas reiškinys.

Prieš kelis mėnesius Šiaurės Rytų Kinijos mieste Charbine 38 metų vyras, taip pat sergantis psichikos liga, gatvėje sužalojo dvylika praeivių, vienas jų mirė. Bandydami sulaikyti policininkai užpuoliką nušovė.

Centrinės Kinijos Chunanio provincijos Gaomino kaime tikras skerdynes surengė 34-erių vietos gyventojas vardu Liu. Apsiginklavęs medžiokliniu šautuvu, jis nušovė 11 savo kaimynų, vieną sužeidė, padegė penkis gyvenamuosius namus ir sugebėjo pasislėpti.

Vasario 19 d. Šansi provincijoje Šiaurės Kinijoje vieno kaimo gyventojas įsiveržė į namus pas vietos seniūno pavaduotoją, nužudė jį, žmoną bei tris vaikus. Policininkų suimtas vyras paaiškino, kad taip išsprendė daug metų trukusį savo ir nužudytojo šeimos ginčą.

duoties forma. „Nuo 2008 m. spalio 9 d. greičio kontrolę krašto ir rajoniniuose keliuose leista vykdyti ne daugiau kaip po vieną posto pamainos valandą, tarnybos užduotyse nurodytu laiku.

Be to, nuo šių metų sausio 12-osios teisės pažeidimams fiksuoti leista naudoti tik tokius matavimo prietaisus, kurie išsaugo atliktų matavimų duomenis. Pagal sukauptus duomenis galima nustatyti, ar policijos pareigūnai įformino visus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie buvo fiksuoti matavimo prietaisu“, – pasakojo U.Čižiūnas.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Pasaulis

Aguonas afganistaniečiai sėja mieliau už kviečius

Gimtasis kraštas Dieną aš dirbu savo ūkyje, o vakarais einu į gamyklėlę. Esu labai patenkintas. Man moka grynaisiais. Svetimšaliai mūsų neras – mes įsirengėme labai geras slėptuves. O jei vis dėlto ateis, mes kausimės. Talibai liepė mums šaudyti į visus, kas prisiartina, kai mes dirbame.“

Pelningiausiais verslas

Daumantas Musnickas Didžioji dalis Europoje suvartojamo heroino atkeliauja iš Afganistano. Kol kas jokia agitacija, alternatyvių kultūrų auginimo propagavimas nepriverčia afganistaniečių valstiečių keisti aguonininkystės, naudojamos narkotikams gamint, į jokią kitą kultūrą..

Cechai perkeliami į kalnus Atėjus pavasariui ir ūkininkams įdirbant laukus, Vakarų šalių žiniasklaidoje pasirodė bent kelios publikacijos, kuriose analizuojama padėtis Afganistano aguonų plantacijose ir pogrindinėse heroino gamyklėlėse.

Lietuvių taikdarių kontroliuojama Goro provincija nėra tarp aguonų auginimo lyderių, tačiau gretima Helmando provincija – Afganistane didžiausias šios nusikalstamos veiklos židinys. „Jei amerikiečiai ateis ir sunaikins aguonų laukus bei heroino gamyklėles, mums bus labai sunku uždirbti pakankamai pinigų, kad išmaitintume savo šeimas“, – sako 28-erių narkotikų gamintojas. Anot jo, jau dabar dauguma heroino cechų išsikėlė aukštai į kalnus ir juos sunku pasiekti. Taip bandoma apsisaugoti nuo amerikiečių karių reidų. Talibai žada kautis su amerikiečiais, bet vietos gyventojai nėra tikri, kas laukia jų pačių“, – rašo šveicarų laikraštis ISN.

Rizikuoja, bet darbo nekeičia Leidinys cituoja pokalbį su vienos slaptos heroino gamyklėlės darbininku: „Man moka 800 Pakistano rupijų (apie 25 litus – red. past.) per parą.

Kodėl aš turėčiau dirbti kur nors kitoje vietoje? Suprantu, kad rizikuoju: mus gali subombarduoti, gali užpulti, bet aš neturiu iš ko rinktis. Kai į gretimus kaimus ateina svetimieji, mes bėgame ir slepiamės. Man būtų sunku pakeisti darbo vietą – dabar, kai įgijau patirties, šeimininkas manęs lengvai nepaleis“, – pasakojo savo vardo neatskleidęs vyras.

Sabchanu prisistatęs afganistanietis taip pat patenkintas savo darbu: „Labai gerai, kad dirbame naktimis.

Amerikiečių laikraštis „Time“ taip pat pateikia reportažą iš Maržos apygardos. Anot jo leidėjų, prieš pusantro mėnesio JAV jūrų pėstininkai surengė reidą provincijoje, krėtė vietos turgavietes. Buvo konfiskuota 700 kg opijaus žaliavos ir 25 kg heroino. Kur nors Vakaruose tai būtų milžiniškas kiekis, tačiau čia, Helmande, tai tėra trupiniai. Prieš metus per panašų reidą Maržoje buvo konfiskuotos tonos kvaišalų, tačiau tąsyk operacija buvo surengta netikėtai. Šį kartą amerikiečių kontingento vadas perspėjo apie planuojamą operaciją net prieš kelias dienas, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų. Taigi narkotikų prekeiviai bei jų globėjai talibai spėjo pabėgti į kalnus. Šveicarų laikraštis ISN pateikia dar daugiau pavyzdžių, kaip iš narkotikų verslo pelnosi vietos gyventojai, įskaitant pareigūnus. „Žmonės patenkinti, kad mūsų apylinkėse yra daug heroino laboratorijų. Vietos valdžia taip pat bendradarbiauja su narkotikų kontrabandininkais. Pareigūnai keliuose įrengtuose postuose už pinigus netikrina įtartinų automobilių. Pinigus ima ir talibai. Be jų žinios narkotikų niekas neperveža, o jei kas nors bando talibų nepaisyti, lieka be krovinio. Talibai netgi nuomoja narkotikams pervežti savo transportą, o tuose ruožuose, kur sieną kirsti sunkiau,

Kodėl pykstasi žydai ir amerikiečiai?

Dr. Manvydas Vitkūnas

Neregėta krizė

Izraelis pakišo Baltiesiems rūmams kiaulę: praėjusią savaitę Tel Avive viešint JAV viceprezidentui Džo Badenui, izraeliečiai oficialiai pareiškė neatsisakantys planų statyti namų kvartalo žydų naujakuriams rytinėje, arabų apgyvendintoje Jeruzalės dalyje. Tai sukėlė didžiulį JAV nepasitenkinimą, nes, anot Izraelio dienraščio „Maariv“, per pastarąjį JAV prezidento Barako Obamos ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu susitikimą buvo sutarta šių planų atsisakyti. Tai ir turėjo būti paskelbta per Dž.Baideno vizitą Izraelyje, tačiau žydai pasielgė priešingai.

Tokios griežtos retorikos, kokia skamba iš Baltųjų rūmų izrae­liečių atžvilgiu, nebuvo girdėti jau seniai.

Amerikiečiai siekia, kad Izraelis iš Vakarų kranto išvestų neseniai įvestas papildomas karines pajėgas, leistų Gazos ruožo gyventojams lengviau susisiekti su išoriniu pasauliu, įšaldytų minėtos 1600 butų nausėdijos statybą Rytų Jeruzalėje, kur arabai tikisi įkurti būsimos Palestinos valstybės sostinę.

Lyg pabrėždamas ketinimų rimtumą, B.Obama atšaukė savo susitikimą su B.Netanjahu ir atidėjo JAV specialiojo atstovo Artimųjų Rytų klausimais Džordžo Mičelo vizitą į Izraelį, planuotą kovo 22 d.

JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton pavadino Izraelio elgesį įžeidžiamu ir nusistebėjo, kaip šalis, nuolat jaučianti JAV paramą saugumo klausimais, gali taip neatsakingai elgtis. Tiesa, vėliau H.Klinton bandė švelninti toną, teigdama, jog „ egzistuoja labai artimi bei draugiški abiejų valstybių ir tautų santykiai“.

Santykių krizę atspindėjo ir kitos reikšmingos diplomatinių santykių detalės. Dž.Baidenas su žmona į kviestinę vakarienę Izraelio premjero rezidencijoje vėlavo pusantros valandos. B.Netanjahu JAV prezidentui atkeršijo per bendrą spaudos konferenciją: pastarasis turėjo išklausyti 25 minutes trukusį Izrae­ l­io politikos patriarcho monologą, kol gavo progą pasakyti žodį.

Jei JAV realiai nori spręsti prieštaravimus su islamo pasauliu, tokios beatodairiškos prožydiškos politikos tęsti nebegalima.

Įvartis į savo vartus Maskvoje šiuo metu vyksta Artimųjų Rytų ketverto, kurį sudaro Jungtinės Tautos, JAV, ES ir Rusija, atstovų susitikimas. Šis konfliktą reguliuojantis kvartetas jau paviešino pareiškimą, kuriame bet kokius vienašališkus veiksmus vertina neigiamai ir tvirtina, kad tokie veiksmai sulauks tarptautinio pasmerkimo. Tai aiškus ženklas Izraeliui neskubėti kurti žydų nausėdijos Rytų Jeruzalėje. Ketverto pareiškime taip pat nedviprasmiškai teigiama, kad visos pusės suinteresuotos laisvos, nepriklausomos ir gyvybingos Palestinos valstybės sukūrimu, ir raginama skubiai atnaujinti izraeliečių ir palestiniečių dialogą. „B.Netanjahu įmušė įvartį į savo vartus, – rašo izraeliečių portalas rusų

kalba israelinfo.ru. – Izraelį užgriuvo visuotinis JAV, ES, Arabų valstybių lygos nepasitenkinimas. Planuotą 1600 butų žydų naujakuriams statybą Rytų Jeruzalėje neabejotinai teks įšaldyti. Jeigu B.Netanjahu būtų pats paskelbęs, kad statybos įšaldomos, būtų pasirodęs kaip taikos šalininkas, dėl susitaikymo su arabais galintis žengti skaudžius, sunkius, tačiau drąsius ir reikalingus žingsnius. Dabar statybos vis vien sustos, Izraelis liks pralaimėtojas, o palestiniečiai gaus JAV paramą ir lauks, kada amerikiečiai privers Izraelį padaryti naujų nuolaidų.“

Respublikonai užsipuolė prezidentą Jungtinėse Valstijose Izraelio pozicijų ginti sukruto žydų lobistai, Kon-

7

lydi krovinį per kalnus. Jie žino visus takelius, kuriais galima aplenkti patogesnius kelius, mat šie dažniausiai užminuoti“, – žurnalistui pasakojo Helmando provincijos gyventojai.

Ieškoma alternatyvos Kaip išspręsti šią, atrodo, neišsprendžiamą problemą? Ką Afganistano gyventojams pasiūlyti mainais į aguonų auginimą ir narkotikų gamybą bei pardavimą? Dalis ekspertų kalba, kad paprasčiausias būdas – aguonų plantacijas naikinti fizinėmis bei cheminėmis priemonėmis. Tačiau Vakarų šalių kariškiai įsitikinę, kad toks sprendimas itin papiktintų vietos gyventojus, sukeltų visuotinį įsiūtį ir tik padidintų paramą talibams. „Aš įdėjau daug darbo įdirbdamas laukus ir sėdamas aguonas. Tą pati galiu pasakyti ir apie savo kaimynus.

Jei valdžia sunaikins laukus, visi žmonės sukils“, – „Time“ žurnalistui aiškino ūkininkas Mohamedas Rachimas Chanas. Pasigirdo netgi siūlymų skirti pinigų ir supirkti šių metų aguonų derlių iš afganistaniečių valstiečių su sąlyga, kad kitąmet jie pasirinks kokią nors kitą žemės ūkio kultūrą. Tačiau idėjos kritikai vadina tai premija už nusikalstamą darbą.

grese turintys didelę įtaką. Progos užsipulti prezidentą B.Obamą ir jo administraciją nepraleido ir politiniai oponentai respublikonai, kaltinantys Baltuosius rūmus nesugebant suformuluoti aiškesnių užsienio politikos nuostatų. Tai iš esmės yra tiesa: JAV prezidento administracija pagrindinį dėmesį skiria vidinėms JAV ekonominėms bei socialinėms problemoms.

Buvęs B.Obamos varžovas prezidento rinkimuose Džonas Makeinas pareiškė, kad Izraelis yra gyvybiškai svarbus JAV sąjungininkas Artimųjų Rytų regione, o atsisakymas palaikyti Tel Avivą esą reiškia B.Obamos užsienio politikos krachą.

Toks padėties vertinimas aiškiai tendencingas. B.Obama išties smarkiai pakreipė tradicinius JAV ir Izraelio santykius, siekdamas realių poslinkių sprendžiant daugiau nei pusę šimtmečio besitęsiantį arabų ir žydų konfliktą. Akivaizdu, kad tik tokia JAV pozicija, kokią dabar užėmė B.Obamos administracija, gali tapti šaltu dušu žydų politikams ir paskatinti realų dialogą sprendžiant Palestinos nepriklausomybės klausimą. Kol Amerika bet kokį Izraelio elgesį besąlygiškai pateisindavo arba užmerkdavo akis prieš diskriminacinę žydų politiką arabų atžvilgiu, tikėtis radikalių pokyčių nebuvo verta. Žinoma, reikia būti realistams ir suvokti, jog naujoji Vašingtono politika nereiškia, kad JAV nusigręžia nuo Izraelio. Ši šalis yra ir bus strateginė JAV sąjungininkė. Tačiau jei Amerika realiai nori spręsti prieštaravimus su islamo pasauliu, tokios beatodairiškos prožydiškos politikos, kokia buvo iki šiol, tęsti nebegalima.

8

Sveikata

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Suvalgęs kiaušinį, užkąsk varškės jis oksiduojasi ir kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Kai jos pažeidžiamos, vystosi aterosklerozė, ji sukelia insultą, infarktus.

Po kiaušinių – košės

Per Velykų šventes kiaušinių galima suvalgyti daugiau nei įprastai ir nepakenkti sveikatai.

Lina Juškaitienė Kiaušinių trynyje yra tiek daug cholesterolio, kad mitybos specia­ listai kiaušinius vadina cholesterolio bombomis. Tačiau jos nebus baisios, jei kiaušinius valgysime su produktais, kuriuose daug skaidulų ir lecitino.

Seleno šaltinis Pasak mitybos specialistų, kiaušinis yra labai vertingas produktas.

Jame daug baltymų ir vitaminų A, D, E. Taip pat yra vitaminų B1, B2, B6, B12, folio rūgšties, niacino, magnio, fosforo, kalio, kalcio, truputis geležies, nemažai seleno. „Šio mikroelemento labai trūksta mūsų mityboje, nes Lie„Kokių žolelių arbatas gerti, kai trūksta vitaminų ir reikia atgaivinti organizmą?“ – klausia Antanina iš Pasvalio.

tuvos dirvožemyje – taigi ir maisto produktuose – jo labai nedaug. Selenas yra vienas geriausių antioksidantų“, – tvirtino mitybos specialistas Almantas Kranauskas. Selenas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesą. „Kiaušinyje yra apie 20 mikrogramų jodo, kurio lietuvių mityboje taip pat stinga“, – pranašumus vardijo pašnekovas. Kai organizmui nors šiek tiek trūksta jodo, atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas.

Trynyje tūno cholesterolis Baltymas sudaro du trečdalius kiaušinio masės, jame daug baltymų, bet nėra vitaminų. Visi vitaminai ir mikroelementai – kiaušinio trynyje. Šiame yra dar vienos medžiagos, kurios neturi kiaušinio baltymas. Tai prieštaringai vertinamas cholesterolis. Viename trynyje yra per 400 mg cholesterolio, o šios medžiagos paros norma – 300 mg.

Kaip žinia, cholesterolis – gyvybiškai reikalingas, nes dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties, vitamino D sintezėje. Kita vertus, jei kraujyje padidėja vadinamojo blogojo cholesterolio, Konsultuoja žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.

Labai sveika gerti erškėčių, šermukšnių, raugerškių, gudobelių vaisių arbatas. Patarčiau gerti ir aronijų arbatą. Tiesa, vyresni žmonės bijo šių uogų, mat aronijos mažina kraujo spaudimą. Bet truputis tikrai nepakenks, nes šiose uogose yra jodo, kurio reikia sutrikus skydliaukės veiklai.

Užkietėję viduriai – vėžio požymis?

Vilniaus ir Kauno apskrityse vyresni nei 50 metų žmonės gali kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti, ar neserga storosios žarnos vėžiu. Šis tyrimas ypač svarbus tiems vyresniems žmonėms, kuriuos kamuoja tuštinimosi sutrikimai. Mat užkietėję viduriai gali būti storosios žarnos vėžio simptomas. Juo dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės. Storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė liga. Lietuvoje šiuo vėžiu serga 3–6 proc. žmonių, kasmet nustatoma 1500 naujų atvejų, nuo jos kasmet miršta apie 1000 pacientų. Gydytojai ragina imtis profilaktikos priemonių: kuo daugiau judėti, sveikai maitintis, o kilus įtarimų iškart kreiptis į gydytojus.

Vaisių sultys gali būti ir pavojingos Viso pasaulio vaikų mėgstamose vaisių sultyse gali būti pavojingų, vėžį sukeliančių chemikalų. Kopenhagos universiteto mokslininkai tyrė įvairias populiarias vaisių sultis ir daugelyje jų rado nemažą kiekį stibio. Didelės šio chemikalo dozės gali būti nuodingos. Stibio koncentracija vaisių sultyse 2,5 karto viršija ES nustatytą saugų lygį, koks turi būti vandenyje iš čiaupo.

Rekomenduojama ES stibio norma geriamajame vandenyje yra 5 mikrogramai litre. Mokslininkų manymu, į gėrimą stibio patenka dėl plastikinių pakuočių. Jie paragino nedelsiant atlikti nuodugnesnius tyrimus.

Ką daryti, jei norisi kiaušinių, bet baiminamasi cholesterolio? Išeitis yra.

Mitybos specialistai pataria kiaušinius valgyti su tais maisto produktais, kuriuose yra lecitino. Šios į riebalus panašios medžiagos geba mažinti blogojo ir didinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, neleisti kauptis riebalų pertek­ liui. „Lecitinas turi savybę nubraukti šviežiai ant kraujagyslių nugulusį cholesterolį, jį nunešti į kepenis, per tulžį išmesti į žarnyną ir pašalinti“, – išsamiau paaiškino A.Kranauskas. Daug lecitino yra liesoje varškėje, grikių kruopose, rugių gaminiuose, ankštinėse daržovėse, žuvyje.

Tačiau cholesterolio, iš maisto patekusio į kraują, ne taip paprasta atsikratyti. „Dalį jo lecitinas pašalina į žarnyną. Tačiau jeigu tuo metu žarnyne nėra skaidulinių medžiagų, cholesterolis per žarnų sieneles vėl patenka į kraują ir vėl gali nugulti ant kraujagyslių sienelių“, – pasakojo mitybos specialistas.

Ką daryti per Velykas? „Per šventes galima leisti sau nuodėmę kiaušinių suvalgyti daugiau nei įprasta. Bet nereikėtų pamiršti, kad cholesterolis švenčių nepripažįsta, todėl geriau valgykite protingai“, – patarė specialistas.

Gerai, jei turime prisirinkę šaltalankių, gervuogių, žemuogių ar beržų lapų. Jų arbatas galima gerti atskirai ar pasigaminus mišinuką. Pavyzdžiui, žemuogių ir beržų lapų arbatą galima pagardinti kokia mėgstama kvapia žolele. Vakare ramina mėtos, pipirmėtės, melisos ar juozažolės.

Miške verta prisirinkti eglių, pušų spyglių, kuriuose yra labai daug vitamino C bei kitokių žmogui vertingų

Naudingi patarimai • Virtus kiaušinius kambaryje galima laikyti ne ilgiau kaip dvi tris dienas, o šaldytuve – iki 5 parų.

• Pirkti rudus ar baltus kiaušinius?

Jokio skirtumo: jų maistinė vertė vienoda. Tiesiog rudame lukšte daugiau pigmentų.

• Nepatariama gerti žalių kiaušinių – didžiulė rizika susirgti salmonelioze. Todėl mitybos specia­listai rekomenduoja kiaušinius valgyti virtus. Pasak jų, naudingesnis ir lengviau suvirškinamas minkštai (apie 3–4 minutes) virtas kiaušinis. Tiesa, jie pripažįsta, kad būtų tobula gauti neapdorotą nuo salmonelių apsaugotą kiaušinio baltymą.

• Kiaušinius plaukite tik prieš vartodami, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą (kiaušinių galiojimo laikas – 28 dienos). Svarbu gerai nusiplauti rankas, jei lietėte neplautus kiaušinius – išvengsite salmoneliozės pavojaus.

• Ant kiaušinių, parduodamų prekybos centruose, turi būti žymuo – skaičių ir raidžių seka. Pirmasis skaičius nurodo vištų dedek­lių laikymo būdą, žymimą kodu 1, 2, 3 arba 0 (1 – vištos laikomos laisvai, t. y. gali vaikščioti lauke; 2 – paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos; 3 – vištos laikomos narveliuose; 0 – vištų auginamos ekologiškai). Raidės S, M, L, XL rodo kiaušinių dydį: S – maži, M – vidutiniai, L – dideli, XL – labai dideli kiaušiniai.

medžiagų. Spyglius tereikia truputį sutrinti ir užplikyti.

Siūlau gerti liepų pumpurų arbatą. Jei sodininkai geni serbentus, tegul susirenka visus pumpurus, sudžiovina ir valgo. Arba sutrina, užsipliko ir geria jų arbatą. Pumpuruose taip pat daug gyvybei reikalingų medžiagų. Tiesa, reikia užsiplikyti tiek pumpurų, kad jų arbatą būtų malonu gerti.

Tai įdomu

Stebuklingas kalcio poveikis Kuo daugiau pieno gersi, tuo ilgiau gyvensi. Šis teiginys ne iš piršto laužtas. Švedijos mokslininkai atrado, kad rizika brandaus amžiaus žmonėms mirti nuo įvairiausių ligų sumažėja ketvirtadaliu, jei šie kalcio suvartoja daugiau nei oficialiai rekomenduojama. „Karolinska“ instituto mokslininkai išnagrinėjo maisto papildų nevartojančių 23 366 vyrų (45–79 metų) duomenis. Nuo 1998 iki 2007 metų dėl įvairių priežasčių mirė 2358 vyrai, 819 iš jų nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir 738 – nuo vėžio. Paaiškėjo, kad su maistu daugiausia kalcio suvartojančių vyrų mirštamumas mažesnis 25 proc. Nuo širdies ligų šiek tiek mažiau mirė tų vyrų, kurie kalcio vidutiniškai kasdien suvartojo 1953 miligramus.

Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvoje, rekomenduojama kalcio paros norma yra 800 mg, JAV vyrams ir moterims nuo 19 iki 50 metų rekomenduojama paros norma yra 1000 mg.

Minėto tyrimo išvados sutampa su turimais duomenimis, kad kalcis gali su-

Saulės spindulių – su saiku

Tokiame krašte kaip mūsų reikia džiaugtis saule. Ji yra kaip vaistas, kuriuo, žinoma, reikia saikingai naudotis. Įrodyta, kad saulės spinduliai išgydo įvairias odos ligas, net žvynelinę.

Saulės spinduliai veiksmingi ir gydo tokias populiarias odos ligas kaip egzema ir dermatitas. Vasarą sumažėja ar net visai išnyksta bėrimai, kurie rudenį, kai mažai saulės, vėl išryškėja. Pastebėta, kad po vasaros oda mažiau išsausėjusi, dingsta žąsies odos požymių.

Nesvarbu, ar saulė pavasarinė, vasarinė ar rudeninė – ji kaitriausia vidurdienį. Jei sugalvosite tokiu metu medelius genėti ar daržus kasti, galima pasitepti kremais nuo saulės.

Kitokio stiprumo filtrus, saugančius nuo ultravioletinių spindulių žalingo poveikio, turėtų rinktis tie, kurie ilgai dirba lauke, prie vandens ar ant vandens. Jiems dar reikia vilkėti ir atitinkamus drabužius, užsidėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą.

Kremai skirti ir tiems, kurie deginasi pliaže. Tėvai turėtų ištepti vaikų, kuriuos atsiveda į pliažą, odą. Nepamirškime, kad tepti reikia tik sveiką odą. Tiesa, saulė gali sukelti ligą ar ją padaryti ūmesnę, pavyzdžiui, tokią kaip raudonoji vilkligė. Ja sergantieji turi saugotis ultravioletinių spindulių kaip maro. Dėl kremų nuo saulės reikėtų konsultuotis su savo gydytoju. Saulė gali sukelti tokius susirgimus kaip saulinė dermatozė. Tokiu atveju tik gydytojas gali patarti, kokius kremus nuo saulės geriausia naudoti.

Taip pat svarbu žinoti, kad jaut­ rumą saulei didina kai kurie vaistai – kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys bei kontraceptikai. Geriant minėtus vaistus negalima nei soliariumuose lankytis, nei degintis. mažinti kraujospūdį ir riziką susirgti hipertenzija.

Pagrindiniai natūralūs kalcio šaltiniai yra pienas ir jo produktai, ypač fermentinis sūris, mineralinis vanduo, grūdai, jautiena, žuvis, soja, riešutai, saulėgrąžos, kopūstai, brokoliai, žemuogės, kriaušės, slyvos.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Mūsų sodai

Gimtasis kraštas

Genėjimas atgaivina sodą Profesionalai pataria, kaip ir kada geriausia genėti vaismedžius.

Vida Tavorienė „Kad augintume kokybiškus vaisius, o ne medieną, reikia vaismedžius genėti“, – apie vieną būtiniausių pavasario sodo darbų primena Pasvalio rajono sodininkystės ūkio „Naradava“ patyręs sodininkas, agronomas Saulius Palijanskas.

Padeda išvengti pramečiavimo Vaismedžių genėjimas yra gana sudėtinga priemonė, tad sodininkams mėgėjams imtis šio darbo reikėtų tik įgijus tam tikrų žinių ar pasikonsultavus su profesionalais.

Pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjo dr. Noberto Uselio, vaismedžius patrumpinus mechaniškai kaip gyvatvorę, bus padaryta daugiau žalos nei naudos.

Mokslininko tvirtinimu, genėjimas reikalingas vaismedžių apimčiai suvaldyti, vaisių kokybei pagerinti ir nuolatiniam derėjimui paskatinti.

Genint vaismedžius svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir būdą.

„Esant mažesnei vaismedžio apimčiai ir šakų tankumui, užsimezgę ir nokstantys vaisiai gauna daugiau saulės, todėl būna didesni, kokybiškesni ir skanesni. Taip pat nugenėti vaismedžiai mažiau pramečiuoja, nes jie išeikvoja mažiau maistingų medžiagų, nenusialina“, – aiškino dr. N.Uselis.

Jaunam medeliui formuojamas vainikas Patyrusio sodininko S.Pali­jansko tvirtinimu, genint sodą pirmiausia reikia atsižvelgti į jo amžių – jaunų ir brandžių vaismedžių genėjimas skiriasi. „Jauną medelį reikia genėti atsargiai, kad jam nebūtų pakenkta.

Tad kartais šį darbą reikėtų patikėti kvalifikuotam specialistui ar bent su juo pasikonsultuoti. Drąsiau galima genėti suaugusius medžius“, – sakė „Naradavos“ agronomas.

Anot S.Palijansko, kol jaunas medis, pagrindinis genėjimo principas – suformuoti vainiką, kad susidarytų tvirtas skeletas, šakos nelinktų ir nelūžinėtų nuo vaisų ar vėjo. Vaismedžio vainikas formuojamas iki 5 ar net 10 metų.

Mokslininkas N.Uselis teigė, kad pastaraisiais metais žemaūgiame ar pusiau žemaūgiame sode dažniausiai formuojami įvairios modifikacijos verpstės formos vaismedžiai. „Pagrindinė jos forma, kai aiškiai išryškinamas vienas vertikalus liemuo, iš kurio auga horizontalios šakos. Šakas, kurios auga į viršų, reikia horizontaliai atlenkti ar visai nupjauti, kad nekonkuruotų su pagrindine viršūne. Apatinės horizontalios šakos yra

Jau bėga sula Selemonas Paltanavičius Saulutei pašildžius klevų, beržų kamienus, medžio indais pradėjo cirkuliuoti šaknyse susikaupę skysčiai. Ar mokame tekinti šį gaivų ir skanų gėrimą nepadarydami žalos medžiui?

Lietuviai nesididžiuodami galėtų vadintis ypatingais mažųjų gamtos turtų žinovais ir naudotojais – grybaujame, riešutaujame, sau renkame vaistažoles, žinome, kam naudojami trauklapiai (gysločio lapai) ir daugybė kitų augalų. Tačiau ši patirtis keičiasi ir, labai gaila, pamažu yra pamirštama. Daug gamtos dovanų šiandien jau nenaudojame, kitas žinome iš savo tėvų ar senelių pasakojimų. Ko gero, nedaug kas pavasarį geria sulą, o kai kam jos neteko iš viso ragauti.

Pavasario saulei šildant klevo ar beržo kamieną, medžio indais pradeda cirkuliuoti šaknyse susikaupę skysčiai – tirpalai, kurių reikia šakoms, pumpurams. Suloje yra mineralinių medžiagų, būtinų medžio augimui,

ir cukraus. Tiesa, jo nedaug – beržo suloje 1–2 proc., klevo 2–5. Šiaurės Amerikos cukrinių klevų sula daug saldesnė – joje iki 20 proc. cukraus.

Sulos gaivumas, skaidrumas ir, žinoma, saldumas visada buvo labai patrauklūs. Kaimo žmonės kiekvieną pavasarį būtinai leisdavo klevų, o kas jų neturėdavo – ir beržų sulą. Štai profesorius Tadas Ivanauskas knygoje „Gamtininko užrašai“, rašydamas apie Musteikoje (Varėnos r.) praleistas dienas, pasakoja: „Kartais gaudavome savotiško produkto – saldžios klevo sulos, kuri tuo metu, stingant cukraus, iš dalies jį atstodavo.“ Sulos leidimas – atsakingas darbas: šiaip ar taip – gręžiame gyvo medžio kamieną, naudojame jam reikalingus syvus. Pavasarį iš beržo prilaša iki 100 litrų sulos, iš klevų – šiek tiek mažiau.

Sula leidžiama aštriu 2–4 cm skersmens grąžtu išgręžiant skylutę, į kurią įkalamas medinis latakėlis. Kai sulą leisti baigiame, angelę reikia užkalti medžio pleištu, užtepti sodo tepalu. Medis turi jausti mūsų rūpestį.

Tačiau būna ir kitokių sulos leidėjų. Neseniai netoli Merkio upės aptikau bent keletą beržų, iš kurių kažkokie nemokšos leido sulą – kirviu iškirto gilias įrantas, sužalojo medį. Žinoma, antrą kartą jie čia tik­riausiai negrįžo, o medžius pakirto puvinys. Žiūrėjau į dar gražius medžius ir mačiau – įrantų vietoje puvinys jau pasiekęs šerdį, trūksta tik stipresnio vėjo, ir beržai nulūš. Visa tai – dėl litro kito sulos. Ko gero, taip gauta sula buvo ne saldi, o karti...

9

ilgiausios, o kylant liemeniu aukštyn formuojamos vis trumpesnės. Sodininkystėje, kaip ir gyvenime, turi būti vienas lyderis“, – aiškino LSDI mokslininkas.

N.Uselio teigimu, norint gauti kokybiškus vaisius ir gražiai suformuoti žemaūgius vaismedžius, juos genėti reikėtų 3 ar bent 2 kartus per metus.

Genėti patartina pavasarį ir vasaros pabaigoje.

Aukštaūgius medžius reikia pažeminti Tinkamai išgenėjus medžius, galima atgaivinti seną sodą. Pasak mokslininko N.Uselio, ilgai negenėtus aukštaūgius medžius pirmiausia reikia gerokai pažeminti – beveik perpus nupjauti. Viršūnė ar vertikalios šakos pjaunamos iki atsišakojimo į horizontalią padėtį. Taip išskečiamas vainikas – kas auga į viršų, nupjaunama, o kas į šonus, paliekama. Taip pat praretinamos ir sutrumpinamos šakos. Jos trumpinamos taip, kad turėtų horizontalų tęsinį.

LSDI mokslininkas pastebėjo, kad taip nugenėjus medžius užaugs labai daug vilkaūglių. „Jei pavasarį stipriai nugenėsime senus vaismedžius, rugpjūtį bus daug vilkaūglių, ypač išaugusių į viršų iš vidurinės vainikų dalies, taip pat ir palinkusių menkesnių.

Stambius vertikalius vilkaūglius reikia nukirpti, o trumpesnius palenkti horizontaliai. Jei jų daug, galima paretinti. Šie ūgliai 2–3 metus brandins derlių, vėliau juos reikia šalinti ir vėl jaunus ūglius auginti“, – aiškino dr.

N.Uselis.

Jei pavasarį pradėti tvarkyti seni medžiai vasaros pabaigoje dar kartą nenugenimi, šią procedūrą būtina atlikti bent kitą pavasarį. Kitaip rezultatas gali būti prastesnis už buvusį prieš genėjimą.

Pasak mokslininko, atgaivinti ir performuoti senus vaismedžius galima per 2–3 metus. Paprastai senas sodas tik dera, bet neauga. O jei neauga, vaismedžiai derlių nokina pramečiui.

Genint sodą pramečiavimas nesuvaldomas, bet derėjimas tampa pastovesnis, o vaisiai – kokybiškesni.

Svarbu pasirinkti tinkamą laiką Panašiai kaip obelys genimos kriaušės, slyvos. Genint pastarąsias prie liemens paliekami 10–20 cm stuobreliai, iš kurių išauga ūgliai. Mat pjaunant slyvos šakas prie pat liemens pažeidžiamas kamienas.

Kad vaisiai netektų tik paukščiams, taip pat genimos ir trešnės.

Tik jas, anot specialistų, geriau genėti po derliaus – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį genimos trešnės labai sakuoja.

„Vyšnios per daug aukštyn neauga, o linksta šakomis apačion. Tad stipriai nulinkusios šakos ir genimos.

Formuojant vyšnias galima palikti net ir užaugusius vertikalius ūglius, kurie paprastai patys nulinksta. Toks genėjimas iš dalies tinka ir per daug nulinkusioms obelims“, – sakė dr.

N.Uselis.

Kaulavaisių vaismedžius agronomas S.Palijanskas pataria genėti prieš žydėjimą, kai pradeda šiek tiek sprogti lapeliai ir matosi pašalimai. Tuomet lengviau sutvarkyti vaismedį.

Anot patyrusio sodininko, anksti pavasarį negalima genėti vynuogių, graikinių riešutų, nes išteka daug sulčių. Šie darbai atliekami prasidėjus vegetacijai ir sužaliavus lapeliams arba lapkritį ar gruodį. „Obelis, kriaušes galima genėti praktiškai visą sezoną – tik reikia žinoti, kiek ir ką nupjauti. Sodininkams mėgėjams geriausia būtų genėti arba anksti pavasarį, arba žiemą. O vasarą jiems geriau susilaikyti, nes derant vaisiams genėti sudėtingiau – tam reikia kvalifikacijos“, – kalbėjo „Naradavos“ agronomas.

Kad daigai būtų sveiki „Praėjusį pavasarį nesėkmingai bandžiau užsiauginti ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų daigų. Jau pirmieji lapeliai pradėjo skursti, koteliai suplonėjo, dalis daigų išvirto, galiausiai teko dalį visai išmesti. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Ar būtina dezinfekuoti pirktinius durpinius substratus, žemės ir komposto mišinius daigams?“ – teiraujasi Zuzana Jankienė iš Vilkaviškio r.

Konsultuoja agronomė Mėta Juškaitė Įvairių virusų, bakterijų bei grybų gali būti sėklose, žemės mišiniuose, vandenyje, nešvariuose puodeliuose ar daigyklose. Daigus tikriausiai buvo apnikusios pašaknio ligos, dar vadinamos diegavirte, juodąja kojele, juoduoju šaknies puviniu. Šias ligas sukelia patogeniniai dirvos mikroorganiz-

mai – grybai ir bakterijos. Diegavirtę, arba juodąją kojelę, dažniausiai sukelia Pythium, Fusarium, Rhizosctonia ir kitų genčių dirvos grybai. Jie apninka daugelio daržovių ir dekoratyvinių augalų daigus. Pažeistas šaknies kaklelis paruduoja ar pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Liga ypač plinta vėsiu oru, kai substratas rūgštus, per drėgnas, pasėlis – per tankus.

Norint išvengti ligos reikėtų sėti beicuotas sėklas, dezinfekuoti žemę – ją galima tiesiog pakaitinti (sudrėkintą) iki 80–90 laipsnių. Substratą, be to, galima dezinfekuoti fungicidu previkuru – 0,25 proc. koncentracijos tirpalu sulaistyti substratą, vėliau 0,15 proc. tirpalu laistyti daigus. Sisteminio veikimo fungicidas stabdo ligų sukėlėjų grybienos augimą, nekenkia augalams, ilgai veikia. Prireikus jį galima maišyti su ki-

tais augalų apsaugos preparatais. Jei daigus auginate ant palangės, atkreipkite dėmesį ir į langų švarą – švarūs praleidžia daugiau šviesos. Laistyti geriausia drungnu (16–20 laipsnių) nusistovėjusiu vandeniu. Jei daigai šviesiai žali, jiems trūksta azoto – palaistykite kalio arba amonio salietros tirpalu (15 g 10 l vandens). Kai daigų lapai pradeda liestis vieni su kitais, augalus išdėstykite rečiau. Kokybiškesni būna augimo reguliatoriais palaistyti daigai.

Skiepyti geriau nei sodinti „Nesulaukiu, kada pradės derėti mano slyva. Ją pasodinau prieš šešerius metus. Ką patarsite – šalinti ar dar palaukti?“ – teiraujasi skaitytoja P.N. Atsako dr. Antanas Ryliškis Slyvos, vyšnios dažniausiai nedera dėl labai paprastos priežasties – lieka neapdulkinti jų žiedai.

Tam reikia kito vaismedžio – veislės dulkininkės.

Todėl kryžmadulkių veislių būtinai sodinami keli medžiai. Pasodinus tik vieną, tenka nusivilti. Taisant padėtį galima pasodinti tinkamą veislę

dulkininkę, bet daug greitesnį efektą duoda skiepijimas.

Balandžio mėnesį iki lapų sprogimo galima skiepyti visus vaismedžius, tam tinkamas net žydėjimo laikas. Pasiruošus skiepūglių ir juos išlaikius šaldytuve, galima skiepyti ir vėliau, tik skiepijimo vietą reikia apgaubti baltu polietileniniu maišeliu.

Kokiu būdu priglausite brazdą prie brazdo – nesvarbu. Svarbiausia darbuotis sparčiai ir labai aštriu peiliu. Slyvas, vyšnias patartina skiepyti anksti iš ryto, kol neteka medžio sultys.

10

Kelyje

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Automobilio priežiūra pavasarį į tai visai nekreipia dėmesio. Vieną dieną jie rizikuoja likti be stabdžių“, – apgailestavo Ž.Tubutis.

Kita vertus, specialistas po žiemos pataria tikrinti visos stabdžių sistemos efektyvumą: stabdžių diskus, žarneles – dėl šalčio jos galėjo sutrūkinėti.

Staigiai stabdant jos gali nebeperduoti aukšto slėgio, tad nelaimė neišvengiama.

Pataria būti atidesniems

Arvydas Jockus „Pavasaris automobilininkams prasideda balandį, kai ateina metas keisti padangas“, – sako KEMI autoservisų tinklo direktorius Žygimantas Tubutis. Jis primena, kad pagal Lietuvos kelių eismo taisyk­ les nuo balandžio 10 dienos mūsų šalyje draudžiama važiuoti su dyg­ liuotomis padangomis. O po tokios šaltos kaip ši žiemos būtina pakeisti ir automobilių stabdžių skystį.

Verta keisti padangas Ž.Tubutis pataria keisti ne tik dygliuotas padangas. „Žieminės padangos pagamintos iš lankstesnės, minkštesnės medžiagos, vasarinės – iš kietesnės sudėties gumos mišinio, jos atsparesnės karščiui ir trinčiai.

Kai oro temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių Celsijaus, važinėti žieminėmis padangomis nepatariama. Jeigu taip darysite, ko gero, per vieną vasarą jas sudėvėsite ir rudenį reikės pirkti naujas“, – perspėjo jis.

Specialistas rekomenduoja naudoti du padangų su atskirais ratlankiais komplektus – žieminių ir vasarinių.

Dažnas padangų permontavimas turi tiesiogės įtakos padangos kordui, kuris ilgainiui gali prarasti savo savybes.

Montuotojai pastebi, kad ilgainiui tokios padangos nebeatitinka kokybės reikalavimų.

Automobiliu reikia važiuoti KEMI autoservisų tinklo direktoriaus nuomone, daugiau laimi tie vairuotojai, kurie žiemą automobilį nuolat eksploatuoja, o ne laiko pastatę kieme po sniego kepure ar garaže. „Įdomu, kad eksploatuojamas automobilis yra maziau veikiamas korozijos ir geriau išsilaiko po žiemos negu tas, kuris buvo neeksploatuojamas, nesvarbu kur – šiltoje patalpoje ar lauke. Stovintį automobilį labiau veikia korozija, kenčia ir kitos sistemos, tarp jų ir stabdžių. Palyginkite, kaip atrodo žiemą stovėjusio ir važiavusio automobilio dugnas, ir viską suprasite: pirmojo bus paveiktas korozi-

jos, o antrojo – švarus ir gražus. Štai jums ir atsakymas“, – teigė Ž.Tubutis.

Mūsų keliai žiemą daugiausia barstomi druskomis, o jos ilgainiui gali kenkti automobiliui.

Būtina keisti stabdžių skystį Tačiau pagrindinis darbas pavasarį, KEMI automobilių tinklo direktoriaus nuomone, patikrinti stabdžių būklę. „Tokią šaltą žiemą, kokia buvo šiemet, automobilio agregatams teko tikri išbandymai. Todėl pirmiausia rekomenduočiau pakeisti stabdžių skystį. Nėra net ko tikrinti – po tokios šaltos žiemos jį reikia keisti. Skystis absorbavo vandens ir tikrai prarado savo savybes“, – tikino Ž.Tubutis.

Specialisto nuomone, tikrosios stabdžio skysčio kokybės neparodys net patikra specialiu prietaisu: „Stabdžių skysčio bakelyje esančios medžiagos kokybė bus viena, o paėmę mėginį iš užpakalinio rato vamzdelio, aptiksime visiškai kitą rezultatą.

Geriausias patarimas – skystį keisti.

Gaila, kad mūsų vairuotojai dažnai

Pavasarį pats laikas pakeisti ir langų valytuvus, po žiemos, ko gero, gerokai sudiržusius. „Geri valytuvai kokybiškiau valys langus, tad sunaudosite mažiau langų ploviklio. Ir vairavimo kokybė bus kita: jeigu nemato, kur važiuoja, vairuotojas nervinasi, o tokios būklės dažnai priima netinkamus sprendimus“, – atkreipė dėmesį KEMI autoservisų tinklo direktorius. Ž.Tubutis pavasarį visiems vairuotojams pataria neskubėti atsipalaiduoti, o priešingai – važiuoti gerokai atsargiau ir atidžiau nei žiemą. „Ankstyvą pavasarį keliai dar nesulaukę kelininkų dėmesio, išraižyti duobių, kurias dažnai slepia balos. Todėl pavasarį patarčiau važiuoti taip, lyg būtumėte ką tik išlaikę vairavimo egzaminus“, – juokavo Ž.Tubutis.

Pasak jo, kelių būklė pavasarį kelia tiesioginį pavojų visiems eismo dalyviams. Neretai dėl vairuotojo neatidumo į duobę įlėkęs automobilis taip sukrečiamas, kad ne tik praduriamos padangos, sulankstomi ratlankiai, bet ir lūžta važiuoklė, sugadinami amortizatoriai. „Žiemą atlaikiusi važiuoklė pavasarį atsiduria ypač dideliame pavojuje“, – perspėjo KEMI direktorius. Ž.Tubučio nuomone, pavasarį apsilankyti pas automobilių meistrus vairuotojui rekomenduojama ne tik įlėkus į duobę. Geriausias patarimas – paprasčiausiai atvažiuoti į servisą ir automobilį profilaktiškai patikrinti.

Kaip taupyti degalus • Nedidelis miesto automobilis su 1,4 lit­ro varik­liu, važiuodamas 50 km/val. greičiu antrąja pavara, litrą benzino sunaudoja nuvažiavęs maždaug 8 km, trečiąja – 12 km, ketvirtąja – 17 km, o penktąja – 21 km.

• 10–25 proc. degalų galima sutaupyti neviršijant 1200–3000 variklio apsukų per minutę; pavaras keičiant variklio apsukų skaičiui per minutę pasiekus 2000–2500.

• Važinėkite ne po vieną, o trumpoms kelionėms rinkitės dviratį.

• Laikykitės greičio ribojimo reikalavimų kelyje.

• Venkite staigaus greitėjimo ir stabdymo, „nešildykite“ automobilio stovint vietoje.

• Padangas pripūskite 10 proc. daugiau nei reikalauja standartai.

Netinkamai pripūstos padangos kuro sąnaudas gali padidinti iki 4 proc.

• Mažiau naudokitės oro kondicionieriumi arba nustatykite ne aukštesnę nei 21 laipsnio temperatūrą.

• Važiuokite ne didesniu nei 8090 km/val. greičiu, dažniau stabdykite varikliu.

Kovo 26-oji – Mandagumo keliuose diena Kelyje turime sugebėti dalytis viešąja erdve, būti ne konkurentai, o mandagūs, paslaugūs ir tolerantiški vieni kitiems. Tam skirta kovo 26-ąją Europoje minima Mandagumo keliuose diena.

Kelias – eismo dalyvių bendravimo erdvė. Kelyje susiduria ne tik įvairių specialybių, bet ir tautybių žmonės.

Vadinasi, kiekvienam reikia būti mandagiam, korektiškam, taikytis prie aplinkos, atsargiai naudoti gestus, įprastus vienoje šalyje, bet galinčius sukelti netikėtą reakciją

kitoje šalyje ar kitos tautybės žmogui. Eismo dalyvių bendravimo kultūra skiriasi kiekvienoje šalyje, bet

yra bendros nuostatos – Kelių eismo taisyklės, kurias privalo vykdyti kiekvienas.

10 mandagaus elgesio kelyje taisyklių: 1. Vairuok atsakingai.

2. Išlik ramus, nesileisk supykdomas.

3. Su šypsena užleisk kelią, o užleistas – padėkok.

4. Nevairuok neblaivus.

5. Vairuodamas nekalbėk mobiliuoju telefonu, jei neturi laisvų rankų įrangos.

6. Be reikalo nenaudok garsinio ar žibintų šviesos signalo.

7. Nestatyk automobilio neįgaliesiems skirtose vietose.

8. Prižiūrėk automobilį, kad jis būtų tvarkingas techniškai.

9. Gerbk pėsčiuosius.

10. Nešiukšlink (neteršk) aplinkos.

Kokias padangas rinktis Padangų įvairovė Lietuvoje galėtų patenkinti pačių įvairiausių poreikių vairuotojus. Tačiau saugaus eismo specialistai pataria vengti įsigyti naudotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės.

Padangas patariama rinktis pagal finansines galimybes, bet būtinai naujas. Brangesnių padangų modernesnė technologija, jų protektoriaus guma minkštesnė, geresnis sukibimas su kelio paviršiumi, todėl jos saugesnės.

Neverta pirkti ir restauruotų padangų: jų guma kietesnė ir neišsiskiria reikiamomis savybėmis, palyginti su naujomis.

Keleivinių transporto priemonių, turinčių ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm.

Vis dėlto saugaus eismo specialistai ir padangų pardavėjai pataria padangas keisti, kai protektoriaus gylis sumažėja iki maždaug 3 mm.

Mat padangai labai susidėvėjus ir protektoriaus gyliui pasiekus apie 1,6 mm ribą, vandens išstūmimas ir padangos sukibimas su šlapia kelio danga smarkiai pablogėja, todėl automobilis slysta net važiuodamas nedideliu greičiu.

Dažnam vairuotojui kyla klausimas, kokias padangas pirkti: vasarines ir žiemines ar universalias?

Gal galima sutaupyti?

Vienos padangomis prekiaujančios įmonės direktorius teigė, kad universalios padangos neprilygsta sezoninėms. Jos žiemą šiek tiek prastesnės už žiemines, vasarą – už vasarines. „Tačiau jau geriau važinėti universaliomis padangomis, nei vasarą su žieminėmis, o žiemą su vasarinėmis“, – pabrėžė jis.

Be to, važiuojant dažniau ir ilgesnį atstumą universalios padangos susidėvės greičiau nei vasarinės. Lietui lyjant ar karščiui kepinant universalių padangų savybės taip pat bus prastesnės.

Vairuotojai neturėtų pamiršti, kad nuo balandžio 1 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu nei 130 km/val., greitkeliuose – ne didesniu kaip 110 km/val., keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val., kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/ val greičiu.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Sportas

Per smėlynus ir kopas – latvišku automobiliu Arvydas Jockus Lenktynininkas Benediktas Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu ir dar penkiais komandos nariais jau išskrido į Jungtinius Arabų Emyratus.

Lietuvių ekipažas latvišku „OSCar“ automobiliu startuos kovo 27 d. prasidedančiame dykumų maratone „Abu Dhabi Desert Challenge“.

Pigesnis už vokiškus „Mano giliu įsitikinimu, tai yra vienas konkurencingiausių automobilių, įkandamas mūsų biudžetui. Gamykliniai „Volkswagen“ ar BMW yra gerokai greitesni, bet jie – penkiskart brangesni negu „OSCaras“. Šiuo automobiliu tikrai galima kautis su privačiomis kompanijomis. Mums patogus detalių tiekimas ir pats automobilis yra labai patikimas, patvarus ir tikrai greitas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė B.Vanagas.

Latvių inžinierių sukurtas lenktyninis automobilis yra visiškai originalus. „Nuo 2003 metų jų jau pagaminta apie penkiolika. Jie išsibarstę po visą pasaulį, bet dagiausia yra Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Naujas „OSCaras“ kainuoja apie 250 tūkst. eurų, o lenktyninių „Volkswagen“ ir BMW kaina siekia 1-1,5 mln. eurų“, – teigė B.Vanagas.

Pasirinko galingesnį „OSCar“ automobiliu pernai vykusiame Dakaro serijos marato-

ne „Silk Way 2009“ B.Vanagas su S.Jurgelėnu bendroje įskaitoje iškovojo aštuntą vietą. Šiais metais lietuviai pasirinko naujesnę automobilio versiją. „Jis turi galingesnį 5,7 l darbinio tūrio ir 8 cilindrų variklį, hidraulinius keltuvus, padedančiais greičiau išvaduoti automobilį iš smėlio jam užstrigus. Naujas modelis gerokai patikimesnis už senąjį“, – sakė B.Vanagas.

Lenktynininkas pasakojo, kad važiuojant ankstesne mašina nuolat dilo sankaba, bet to, naujesnis „OSCaras“ gerokai erdvesnis.

Maršrutai gana sudėtingi B.Vanagas pernai Abu Dabio dykumų maratone nedalyvavo, tačiau „Toyota Land Cruiser“ automobiliu važiavo tais pačiais greičio ruožais kaip ir lenktynių dalyviai. „Visos trasos vingiuoja per smėlynus ir kopas. Gana sudėtinga sekti maršrutą, nes dykumoje nėra jokių kelių. Kai kurios kopos labai aukštos, jas sunku įveikti. Tad mūsų laukia labai sudėtingas uždavinys“, – įspūdžiais dalijosi B.Vanagas.

Lenktynės prasidės kovo 27 d. trumpu greičio ruožu Abu Dabyje.

Pagal jame pasiektus rezultatus bus sustatyta ekipažų eilė kitame greičio ruože. Paskui per penkias dienas dykumoje lenktynininkai įveiks po 200400 kilometrų. Greičio ruožai prasidės nuo paprastesnių trasų, palaipsniui jos taps sudėtingesnės. Balandžio 1 d. ralis finišuos Abu Dabyje.

„OSCar“ automobiliu Dakaro serijos maratone „Silk Way 2009“ B.Vanagas su S.Jurgelėnu bendroje įskaitoje iškovojo aštuntą vietą.

Benedikto Vanago komandos nuotraukos

„Tai vienas konkurencingiausių automobilių, įkandamas mūsų biudžetui“, – sakė B.Vanagas.

Primena Dakaro lenktynes Dykumų maratonas „Abu Dhabi Desert Challenge“ šiemet – jubiliejinis. Nuo 1991 metų organizuojamos varžybos vyks jau 20 kartą. Legendinius Dakaro maratonus primenančiose lenktynėse dalyvauja tiek automobiliais, tiek motociklais važiuojantys sportininkai. Šių lenktynių nugalėtojais yra tapę žinomiausi pasaulio lenktynininkai: S.Peterhanselis, H.Masuoka, J.L.Schlesseris, A.Vatanenas ir kiti pasaulinio lygio ralio meistrai.

B.Vanagas su S.Jurgelėnu šiemet planuoja dalyvauti visose Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) pasaulio ralio maratonų taurės čempionato lenktynėse. Pasaulio maratonų taurės etapų, be „Abu Dhabi Desert Challenge“, šį sezoną bus dar trys: gegužės 1-ąją – Tunise, birželio 5-ąją – Portugalijoje, sezoną užbaigs faraonų ralis Egipte, startuosiantis spalio 2-ąją.

Be to, lietuvių ekipažas vėl Šilko kelio lenktynėse, kurios šiemet vyks Rusijoje: lenktynininkai vyks iš Sankt Peterburgo į Sočį.

Su šturmanu S.Jurgelėnu B.Vana­ gas dalyvauja jau trečiose lenktynėse. „Pernai su juo važiavau Ladogos bekelės ralyje ir Šilko kelyje.

Aras Mockus 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) Lietuvoje organizacinis komitetas ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kviečia visas kūrybines organizacijas, reklamos agentūras, pavienius

kūrėjus ir visus Lietuvos krepšinio mėgėjus kurti talismano, kuris taps Senojo žemyno pirmenybių veidu.

Lietuva ir krepšinis „Norime, kad šioje akcijoje dalyvautų kuo daugiau Lietuvos žmonių, – sakė Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas. – Kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams minimalūs, svarbu, kad teikiant projektą būtų atlikti visi formalumai ir kūrinys atitiktų dvi svarbiausias sąlygas: būtų pavaizduotas personažas ir trumpai aprašyta pagrindinė idėja, jo ryšys su Lietuva ir krepšiniu, kaip jį įsivaizduoja autorius.“ Projektai teikiami iki šių metų balandžio 15 dienos. Konkurso sąly-

gas galima rasti Centriniame viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje (www. cvpp.lt) ir LKF tinklalapyje (www. musukrepsinis.lt).

Rinks visi norintys Net ir nepasiūlęs savo projekto, bet kuris Lietuvos pilietis galės spręsti, kuris sukurtas personažas vertas būti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato talismanu. Jis taps svarbiu čempionato veikėju, matomu ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse, kuriose bus transliuojamos čempionato rungtynės.

Pagal konkurso taisykles iš visų pasiūlytų variantų speciali komisija atrinks dešimt geriausių kūrybinius reikalavimus atitinkančių projektų. Jie bus pateikti viešai vertinti. Balsavimas

11

Ž.Ilgauskas grįžo į savo klubą 34-erių metų 220 cm ūgio vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas grįžo į Klivlando „Cavaliers“ klubą, kuris yra absoliutus Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono lyderis.

Lietuvis su klubu sutarė, kad sezoną baigs „Cavaliers“ komandoje ir už likusią dalį gaus apie 150 tūkst.

JAV dolerių. „Visa „Cavaliers“ organizacija yra sujaudinta Ž. Ilgausko sugrįžimu į komandą. Mes sunkiai dirbome visą šį sezoną ir labai džiaugiamės, kad lietuvis padės mums atkrintamosiose varžybose ir kovoti dėl nugalėtojų titulo. Mums buvo keista nematyti šio krepšininko komandoje. Jeigu žmonių paklaustų, ko labiausiai trūko mūsų ekipoje, atsakymas būtų – Ž. Ilgausko. Todėl jo sugrįžimas reiškia labai daug tiek „Cavaliers“, tiek Klivlandui, tiek visai Ohajo valstijai“ – klubo svetainė cituoja „Cavaliers“ savininką Daną Gilbertą.

Kad nebūtų viršytas žaidėjų limitas „Cavaliers“ ekipa atsisakė Darnello Jacksono paslaugų.

Po vienuolikos sezonų „Cavaliers“ gretose vasario mėnesį Lietuvos krepšininką Klivlando klubas trijų ekipų mainuose išsiuntė į Va-

šingtono „Wizards“ komandą. Tačiau Vašingtono klubo naudai atsisakęs 1,5 JAV dolerių iš 11,5 mln.

2009-2010 metų sezono kontrakto sumos bei nesužaidęs nė vienerių rungtynių, Ž. Ilgauskas tapo laisvuoju agentu.

Tąsyk buvo teigiama, kad lietuvis nebejaučiąs nuoskaudos po įvykusių mainų bei pasiryžęs čempiono titulą iškovoti su vieninteliu per savo karjerą NBA lygoje „Cavaliers“ klubu.

Futbolo sezonas pradėtas uždarose patalpose

Jaučiasi vis stipriau

Kviečia kurti čempionato talismano Svarbiausio kitų metų krepšinio įvykio Lietuvoje simbolį galės rinkti kiekvienas aistruolis.

Gimtasis kraštas

Šių metų pirmenybės pirmą kartą Lietuvos futbolo aukščiausiojo diviziono istorijoje sezonas buvo pradėtas uždarose patalpose.

Pasak LFF varžybų vykdymo skyriaus direktoriaus Nerijaus Dunausko, čempionatą pradėti anksčiau buvo nuspręsta ne tik dėl blogų oro sąlygų, bet ir atsižvelgiant į futbolo klubų prašymus. „Komandos pageidavo čempionatą pradėti kiek galima greičiau, nes

truks apie dvi savaites. Balsuoti bus galima ir internetu, ir telefonu.

Balsuodami Lietuvos krepšinio mėgėjai su komisija išrinks tris geriausius pasiūlytus kūrinius. Jie bus surikiuoti pagal surinktų balų skaičių ir apdovanoti piniginėmis premijomis.

jiems atsibosta treniruotis keturis mėnesius. Pradėti čempionatą anksčiau linkę ne tik klubai, o ir rinktinių treneriai, kurie yra suinteresuoti, kad rinktinės kandidatai įgautų kuo geresnę sportinę formą. Dėl pirmųjų turų rengimo vietos jokių pretenzijų iš A lygos klubų atstovų taip pat neišgirdome“,- aiškino N. Dunauskas.

Lietuvoje šiuo metu yra LFF A lygos rungtynėms keliamus standartus atitinkantys du maniežai – Vilniaus „Sportima“ ir Marijampolės sporto komplekso maniežas. Tokių kol kas nėra kaimyninėse šalyse. Tačiau net ir dviejų maniežų kol kas neužtenka patenkinti visų norams.

Neįprastai sezono pradžiai pritarė ir Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas, kuris teigė, kad pirmenybes reiktų pradėti kuo anksčiau – kaip tai daroma ir kaimyninėse ar kitose užsienio šalyse.

to atributikos, jis dalyvaus įvairiose reklamos ir socialinėse akcijose. Bus aktyvus veikėjas ir per čempionato rungtynes arenose, o tai reiškia, kad per televizijos transliacijas talismaną matys daugiau nei 150 valstybių krepšinio aistruoliai“, – sakė L.Kunigėlis.

Matys visas pasaulis „Tokių renginių patirtis rodo, kad čempionato talismanas matomas ne ką mažiau nei oficialus turnyro ženklas“, – sakė Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto Žiniasklaidos ir komunikacijos grupės vadovas Linas Kunigėlis.

Jis atkreipė dėmesį, kad talismanas pasitiks visus atvykstančius čempionato dalyvius bei sirgalius mūsų šalies oro uostuose ir nuo pirmos minutės lydės juos Lietuvoje visą laiką. „Jo atvaizdas bus ant oficialios čempiona-

Praėjusiais metais Lenkijoje vykusio Europos krepšinio čempionato simbolis – stumbriukas.

12

Gyvenimas

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Ir melancholikas, ir cholerikas Muzikologas V.Gerulaitis savo šešiasdešimtmetį vadina senatvės pradžia. teriu ir nemoku anglų kalbos. Kompiuterį, žinoma, turiu, tačiau kol kas juo vien susimoku už butą.

Virginija Barštytė Viktoras GERULAITIS – ypač plataus diapazono specialistas. Jis ir pedagogas (visuotinės muzikos istorijos dėstytojas, docentas Lietuvos muzikos akademijoje), ir ne vienos TV, radijo laidos autorius bei vedėjas, ir istorikas, geografas. Tačiau mums, žiūrovams bei klausytojams, bene labiausiai įdomus kaip laisvas žmogus, drąsiai filosofuojantis apie gyvenimą.

Kelerių metų būdamas ėmėte žarstytis talentais? Grojote, rašėte muziką?

Aš nesu „grynaveislis“ muzikas, niekada savęs tokiu nelaikiau, galima sakyti, kad aš muzikoje netyčia. „Žydėti“ pradėjau dar kūdikystėje: anksti ėmiau vaikščioti, anksti skaičiau, o turėdamas kokius trejus ketverius metus raiškiai deklamuodavau eilėraščius, pastatytas prieš svečius ant taburetės. O kompozitorius Juozas Karosas, Klaipėdos pedagoginio instituto, kuriame direktoriavo mano tėvas, dėstytojas, sykį pastatė mane ant kėdės prieš studentų chorą, ir aš ryžtingai dirigavau dainuojantiems „Kur lygūs laukai“. Ne, nesimokiau, užteko intuicijos. Labai mėgau diriguoti, mažas daug simfonijų esu dirigavęs prieš radijo aparatą. Literatė mama anksti įvedė mane į M.Lermontovo, A.Puškino pasaulį, ir aš, ketvirtokas, ginčydavausi su aštuntokais dėl poetų kūrybos. Dar dešimties nesulaukęs, parašiau kelias istorines dramas, nes anksti įnikau skaityti istorines, geografines knygas. Visus Žiulio Verno romanus moku kone atmintinai, perpasakodavau juos broliui, sesei.

Ir jūsų klausa turbūt fenomenali?

Ne, ji tiesiog išlavinta, aš neturiu geros klausos. Nesuprantu, kaip baigiau konservatoriją. Rimtai! Todėl ir solfedžio disciplina man buvo sunki, bet aš išmokau, kaip, kokį metodą pritaikyti, kad ją įveikčiau.

Esate gana plataus diapazono specialistas?

Ne, aš mokytojas nuo A iki Z. Kaip pradėjau mokytojauti grįžęs iš kariuomenės, o vėliau dėstyti Muzikos akademijoje, taip šį darbą iki šiol dirbu.

Koks esate mokytojas, dėstytojas – kirvis?

Jaunystėj buvau kirvis, dabar ne, kai matau, kas vyksta su švietimu.

Kad nesu kirvis, įrodo mano studentų Deivio ir I.Prudnikovaitės išleista knygutė apie mane. Tik 3 egzemplioriai, kuriuos mes visi ir turime. Jie surinko perliukus iš mano paskaitų. Kai perskaičiau... „Čiornaja pornucha“!

Esu mokytojavęs privačioje mokykloje Žygimantų gatvėje. Disciplina – pasaulio pažinimas. Pradinukams!

Atsiverčiau siūlomas metodines nesąmones: turėčiau aiškinti apie grybų šaknis ar klevo lapo gyslas. Pasiunčiau velniop tokią metodiką, susisodinau vaikus ratu ir mes visą Žiulį Verną išstudijavom – susipažinom su vandens pasauliu, su egzotiškomis šalimis: Afrika, Australija, nes kapitonas Grantas ten buvo užkliuvęs. Vaikai net ir užaugę klausinėjo, kur dėdė Gerulaitis, mat buvau jiewms pažadėjęs sugrįžti, kai parašysiu knygą.

Parašėte ar knyga vis dar svajonėse?

Neparašiau, neskaitant tokios menkos brošiūrėlės. Nors, tiesa, iš jos mokėsi pats V.Noreika. Bijau išsiduoti, kokių planų turiu, nes paskui nepadarysiu. Turiu surinkęs kalnus savo esė ir ne viena leidykla sako: „Duok.“ Bet esė turbūt palauks, nes pirma privalau parašyti apie Juozą Domarką, kurį labai gerbiu. Paskui knygą jau apie savo kartos muzikus: F.Latėną, A.Martinaitį, V.Bartulį. Tai nebus jų kūrybos analizė, nes aš ne analitikas, tai bus tiesiog mūsų visų gyvenimo atkarpa. O jau tada ateis eilė mano esė. Tiesa, aš nemoku dirbti kompiu-

Žmonėms turbūt labiausiai įsiminė jūsų rengta radijo laida „Tautos gaida“. Kaip pats vertinate tą dešimties metų laikotarpį?

Kartais man atrodydavo, kad tai pensininkų laida. Na, geria jie arbatą kur nors virtuvėje ir klausosi „Tautos gaidos“. Turiu daugybę klausytojų laiškų, plaukusių į radiją. Vieną – iš senelių prieglaudos, rašytą ant matematikos sąsiuvinio lapo, pacituosiu: „Mes labai laukiame sekmadienio. 12 valandą iššliaužiam visi iš savo kambarių į fojė, kur kabo radijo taškas, ir klausomės jūsų laidos.“ Laida išties ne vieną sužvarbusią širdį sušildė.

Deja, ją sunaikino. Sąmoningai. Matyt, kad prieš rinkimus „nepavaryčiau“ ant ko nors. Nes negailėjau nieko – A.Brazausko, G.Vagnoriaus, nors pats buvau jo patarėju.

Dabar dirbu laidoje simbolišku pavadinimu „Likimai“. Kalbu apie kūrinių, kompozitorių likimus, na, kaip J.S.Bachas prisikėlė... Bet aš jau beveik išsisėmęs.

Kuri iš visų veiklų arčiausiai širdies, gal laidos?

Laidas vesti gali E.Bžeskas, ir jo honoraras – 5 tūkstančiai litų. Tik nežinia už ką. O aš esu laidų autorius ir vedėjas, aš jas pagimdau. Pavyzdžiui, apie L.van Bethoveną ir keturias jo moteris. Ir visa tai faktiškai pagrįsta, be to, yra intriga, viskas suverta į detektyvinę istoriją.

Koncertų vedimas prilipęs nuo seno, Filharmonijoje aš kaip namie, tik kai reikia imtis estradinės muzikos koncertų – jau ne namie. Žinoma, aš galiu, „proše pani“, bet... Man paprasčiau sukti ratu po Lietuvą. Neslėpsiu, kai atvažiuoja žinomas orkestras su vokalistais į nedidelį miestelį, žmonės neklausia, ar dainuos tas ar kitas Lietuvos grandas, bet klausia, ar Gerulaitis bus. Aš mėgstu kurti ir vesti muzikos vakarus, dėstyti man taip pat patinka. Radiją vertinu labiau nei televiziją, nes jame esu visai vienas su mikrofonu. Padarau paslaptingą kunigo balsą... Vėliau kokioje nors degalinėje pilstytojas paklausia: „Ar jūs tik nevedate radijo laidų?“ Iš balso atpažįsta, ir tai mane džiugina. Žodžiu, aš viską mėgstu dirbti, nors neslepiu, kad esu tinginys.

Turbūt puikiai jaučiatės, žinodamas, kad esate populiarus, reikalingas žmonėms?

Taip, aš šiek tiek populiarus, turiu gerbėjų, bet nepriklausau jokiam klanui, todėl esu neturtingas žmogus. Gyvenu nuo algos iki algos, mano sąskaita dažnai būna tuščia. Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, tiesa? Kita vertus, malonu, kai matau akis, taip atidžiai žvelgiančias į mane, regiu žmogų, kuris manęs klausosi. Gal aš labiau esu misionierius, tik jau pavargęs. Štai kovojau su J.Basanavičiaus gatvės Palangoje triukšmu, ir nieko nepasiekiau, nes nepriklausau klanui. Jei būčiau konservatorių partijos narys, prisibraučiau iki ministro ir laimėčiau.

Nedaug trūko, kad būtumėte pakliuvęs į parlamentą? Į Seimą ėjau dėl pinigų – na, nėra iš ko gyventi. Žinoma, aš ten nebūčiau sėdėjęs be darbo, būčiau šakojęsis, bet mane išsiuntė į Raseinių apygardą.

Jei būčiau likęs Vilniuje, inteligentai mane turbūt būtų išrinkę.

Atrodo, esate gana drastiškas žmogus, nes nuo kritiškumo iki šmaikštumo tik mažas žingsnelis?

Aš esu emocijų žmogus, melancholiškas cholerikas arba atvirkščiai.

Kokių minčių atnešė 60-ties metų jubiliejus?

O ką jubiliejus? Senatvės pradžia ir viskas, bet aš atrodau kaip 45-erių.

Galiu papasakoti, kaip švenčiau, bet bus labai šlykštu. Kodėl? Todėl, kad tą dieną nusipirkau du „sabonius“, išjungiau telefoną ir pasigėriau. Taip, vienas, absoliučiai. Galite taip ir rašyti. O paskui Rotušėje Muzikos sąjunga suruošė gražų vakarą, buvo atlikti V.Bartulio, A.Martinaičio ir F.Latėno kūriniai. Aš paprašiau Kazio Stonkaus, nuostabaus akordeonininko, kad pagrotų apie Paryžių. Pasakiau, kad niekada nebuvau Pary­žiuje ir niekada nebūsiu, ir nesakau „deja“, nes mano duktė jame buvo. Be to, yra K.Stonkus su akordeonu ir pagros Paryžių. Žmonės apsiverkė. Buvo puikus vakaras, paskaičiau visokių esė iš stalčiaus išsitraukęs. O istorijų apie moteris nepasakosiu, užtenka: visi prirašė apie mėlynas, žalias, geltonas.

Kai atvažiuoja žinomas orkestras su vokalistais į nedidelį miestelį, žmonės neklausia, ar dainuos Lietuvos grandas, bet klausia, ar Gerulaitis bus.

Gyvenate labiau vidinį ar išorinį gyvenimą?

Verdu viduj, neišsakau, tik prie taurės išsikalbu, išsiverkiu. Ne todėl, kad girtuoklis. Išėjęs iš filmo apie P.Čaikovskį (jį vaidino I.Smoktunovskis) labai verkiau. Tas paskutinis gestas, kai jis dirigavo 6-tąją simfoniją, po kurios mirė (o gal jį nužudė)... Yra kvailių, kurie dirigentus vaidina, o šis aktorius atsistojo prieš orkestrą ir tiesiog vienu judesiu visų paprašė, paprašė... Prie „Lietuvos“ kino teatro yra gluosnis, aš atsisėdau po juo ir ilgai kūkčiojau. Lygiai taip pat po „Hamleto“ – išėjau iš kino teatro ir pasakiau sau: verk, Gerulaiti. Aš jautrus?

Lygiai toks pat jautrus, kaip ir žvėris.

Meilė geografijai išliko?

Taip. Man nereikia vykti į Paryžių, žemėlapiuose vaikštau kaip na-

mie. Kiek esu fantazavęs dar vaikystėje – kaip apiplauksiu Baltijos jūrą valtimi arba net Filipinų salyną. Kadaise, dar vaikas, bėgau į Turkiją, bet draugas pavedė ir tėvas neliko skolingas. Nepatikėsite, niekur toliau nei Stokholme nebuvau. Mano duktė – didelė keliauninkė. Ji kompensuoja tai, ko nepadariau aš.

Kuo ji gyvena?

Dukra pamišusi dėl žirgų. Jodinėja kaip Dievas. Į mane atsigimusi, tas jos fanatizmas... Nors mes sunkiai verčiamės, ji turi du žirgus. Ką tik grįžo iš Anglijos: buvo išvykusi darbo žirgynuose ieškoti. Labai nusivylė: tai pinigai per maži, tai elgiamasi netikusiai. Vienas fermeris jai tiesiai pasakė: tu per gera tvartus mėžti... Ji pažadėjo, kad kada nors nuveš mane į Australiją. Ta šalis man labai artima.

Eglė puiki keliauninkė: kuprinė ant pečių, ir lekia į savo mylimą Škotiją ar Portugaliją. Bet ji labai myli Lietuvą, globalizacijos, kaip ir aš, nepripažįsta.

Aš dėl jos gyvenu. Mama, vos dukrai gimus, po poros metų susirgo išsėtine skleroze...

Spėju, kad mėgstamas metų laikas jums – ruduo?

Taip, ypač bobų vasara. Ruduo – išeinantis poetas/, apsiaustas gelsvas ant pečių/ ir bobų vasaros sonetas/ pats nuostabiausias iš visų...

O vienatvės motyvas iš kur?

Nepakenčiu vienišumo, bet vienatvę mėgstu, man nereikia draugų. Viskas iš drovumo, iš kompleksuotumo.

Kaip aš bijojau šokti, bijojau merginų, drovėdavausi, rausdavau... Iš čia ir vienatvė. Aš daugiaveidis: ir drovus, ir akiplėša, kandus. Iš tiesų esu liūdnas ir vienišas žmogus. Man patiko tarybinėje kariuomenėje. Ar žinote kodėl?

Nors kentėjau nuo lietuvių (dantų šepetėliu grindis naktimis ploviau), bet niekada nesu taip godžiai žiūrėjęs į mėnulį kaip naktį sargyboje.

Kiek trunka jūsų įsimylėjimas: trejus metus, kaip teigia klasika?

Daugiau kaip 30 metų ir gal net visą gyvenimą (turiu galvoje pirmąją žmoną). Nemanau, kad galima mylėti tik vieną kartą, galima net penkis, ir vienodai stipriai, sąžiningai, nuoširdžiai. Deja, visos mano meilės nelaimingos, todėl, kad laimingų žmonių nėra.

Ar leidžiate sau atsipalaiduoti, ko nors nedaryti? Žinoma. Ir pasaulis nesugriūva, net iš darbo neišmeta. Tiesa, aš daug kam esu sugadinęs nervų, užgeriu ir neateinu vesti laidos. Tai negerai, nemažai menininkų esu nusidėjęs, bet jie papyksta ir vėl atleidžia. Taip, aš nepatikimas.

Ir neatsakingas?

Neatsakingas, netvarkingas, nejautrus kitiems ir, priešingai, nepaprastai jautrus kitiems. Paradoksai kuria tikrovę, nėra vien juoda ar balta. Diena su naktimi nesusieina, nors tu užmušk, bet jos abi turi nuostabius dalykus: rytą ir vakarą. Jei vyras ir moteris turi rytą ir vakarą, puiku, bet jei tos dvi vaivorykštės nejungia, lieka vien virtuvė ir lova.

Kelionės

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Gimtasis kraštas

Majamis savo ryškiomis vakaro šviesomis kviečia pasivaikščioti.

Niujorkiečius žadina ne laikrodis, o gatvės šurmulys Neringa Kojytė Iki šiol vienintelė kliūtis patekti į Ameriką būdavo viza. Bet mums pasisekė: beveik visi grupės nariai ją gavo. Niujorkas, Bafalas, Vašingtonas, Finiksas, Kajenta, Paminklų slėnis, Didysis kanjonas, Las Vegasas, Los Andželas, Majamis – toks buvo šios įspūdingos mūsų kelionės maršrutas.

Mieste, kur dera sena ir nauja Viena yra pamatyti Niujorką TV ekrane, ir visai kas kita – išvysti rea­ lybėje. Ne vieną turistą ištinka tikras kultūrinis šokas. Jau oro uoste galima suvokti, koks tautų katilas čia kunkuliuoja.

Atvykę vėlų sekmadienio vakarą ir įsikūrę Manhatano širdyje, iškart įsiliejome į Niujorko šurmulį. Gyvenimas čia verda bet kokiu paros metu. Apie poilsį po ilgos kelionės per Atlantą nebuvo nė kalbų – neketinome pramiegoti naktinio Niujorko. Taip ir nesuvokėme, ar šis miestas kada nors ilsisi.

Ryte pažadino ne žadintuvas, o gat­vės šurmulys. Jį girdėjome net 23-iame viešbučio aukšte. Saulės spinduliai sunkiai skverbėsi tarp vienas už kitą aukštesnių dangoraižių.

Pusryčiaudami viešbučio restorane, nudžiugome: pasirodo, kalbos apie nesveiką amerikiečių maistą – tik mitas. Mums patiekė sočius ir sveikus pusryčius. Centriniame parke, atrodė, bėgioja visi sportuojantys niujorkiečiai.

Toliau keliaudami po Žemutinį Manhataną, stebėjomės, kaip stebuk­ lingai šiame mieste dera sena ir nauja, tarsi tarp šių priešybių nekiltų mums įprastų konfliktų. Niujorkas mums pasirodė savas, netgi Verslo kvartalas, kuriame vien dangoraižiai: „Chrysler Building“, „Flatiron Building“, garsioji Taimso aikštė, „Madison Square Garden“. Ir, žinoma, Pasaulio prekybos centro liekanos, menančios tragišką Rugsėjo 11-ąją... Aptvertoje teritorijoje vis dar vyksta statybos.

Vaikštant Niujorko aveniu, galima pasigrožėti tarp dangoraižių įsi-

terpusiomis gotikinio stiliaus bažnytėlėmis, tarsi užpildančiomis laisvus plotus tarp pastatų. Nors tikriausiai yra atvirkščiai: tai dangoraižiai įsibrovė į jų teritoriją. Prieš akis – didžiausias Niujorko 102 aukštų pastatas – „Empire State Building“. Į jį pakilome apžvelgti didmiesčio. JAV simbolį – Laisvės statulą – pamatėme iš arti, bet į vidų nepatekome: vienintelė apžvalgos aikštelė dėl teroristų išpuolių grėsmės seniai uždaryta.

Krioklių muzika Bafalas – Niagaros krioklio miestas. Jau iš toli matyti didelis garų stulpas. Nieko nuostabaus, nes Amerikos ir Pasagos kriokliuose (juodu sudaro Niagaros krioklį) per sekundę nukrinta apie 270 litrų vandens. Krioklio aukštis – apie 55 m. Nerealus nepažabotos gamtos vaizdas ne vieną drąsuolį įkvėpė beprotiškam išbandymui – nusileisti nuo krioklio.

Daug jų žuvo.

Krioklį galima apžiūrėti ir iš apačios. Turistus laivu atplukdo į pačią garų ir purslų tirštumą, kai nebematyti nieko, o purslų srautas pila kaip iš kibiro. Polietileniniai apsiaustai ne ką teapsaugo, nes stiprus vėjas juos pakelia virš galvos. Buvome šlapi, bet patenkinti. Krioklių muzika mus tiesiog užbūrė.

Svečius pasitinka Laisvės statula.

Indėnų rezervacijoje – sausasis įstatymas JAV sostinė Vašingtonas – visiška Niujorko priešingybė. Miestas žalias, pastatai žemi, šurmulio mažiau. Į Baltuosius rūmus turistų jau neįleidžia – vis dėl tų pačių saugumo sumetimų.

Taigi patraukėme į dideles Arlingtono kapines, kuriose laidojami kariai.

Ten aptikome Kenedžių šeimos paminklus ir šalia jų degančią amžinąją ugnelę.

Los Andželo autostrados dūsta nuo mašinų.

Vašingtone – daugybė įdomių muziejų, bet spėjome aplankyti tik keletą.

Tarp jų – vieną populiariausių pasaulyje Nacionalinį oreivystės ir kosmonautikos muziejų, taip pat garsiąją Tomo Džefersono biblioteką.

Toliau mūsų kelias vedė į Arizoną. Vėl kitokia gamta, kitokie žmonės.

Sunku apsakyti, ką išgyveni, kai atsiduri ant skardžio, nuo kurio atsiveria neapsakomas vaizdas...

Iš Finikso smagiai traukėme Sedonos link, dairydamiesi į kaktusus. Jie

13

kai kuriems priminė Meksiką. Tačiau čia Amerika – indėnų žemė. Patrauk­ lioje mažoje Sedonoje, apsuptoje raudonų uolų, buvo nufilmuota daugybė amerikiečių vesternų. Kiekviena uola vis kitokios formos, atspalvio, o didingi tarpekliai taip prikausto dėmesį, kad sunku atsiplėšti ir keliauti toliau. Įvažiavę į Navahų indėnų rezervaciją, mobiliuosius telefonus galėjome pamiršti – ryšio nėra. Šiose žemėse galioja griežtas sausasis įstatymas, alkoholinių gėrimų įsigyti neįmanoma, taip pat draudžiama vartoti atsivežtą alkoholį. Nepaklusus galima atsidurti net kalėjime. Tokios indėnų genties taisyklės.

Su gidu indėnu apkeliaujame Paminklų slėnį. Čia gamta per tūkstančius metų suformavo raudonų uolų monolitus – lyg pirštus, styrančius iš žemės. Prie Didžiojo kanjono vylėmės pamatyti saulėlydį, bet nesuspėjome. Užtat nė vienas nepramiegojome saulėtekio. Tą ankstyvą rytą sušalome, bet išvydome nepakartojamą reginį: vos saulės apšviesto Didžiojo kanjono spalvos ėmė keistis kas sekundę.

Stulbino kiekviena diena Los Andželas – angelų ir Holivudo legendų miestas – neleido abejoti: mes vis dar svajonių šalyje. Žvaigždžių alėjoje suradę mėgstamiausių kino ir muzikos žvaigždžių vardus, pasukome ten, kur teikiami „Oskarai“. Iš tolo šviečia užrašas „Hollywood“ – šventasis miškas. Pravažiavome lankomiausią Holivudo žvaigždžių dešrainių kioskelį. Tikra tiesa, kad jie čia gardžiausi, nes žmonių eilės prie kioskelio niekada netrumpėja. Paskubomis žvilgtelėjome į žaliąjį Beverli Hilsą ir patraukėme į Santa Moniką – prabangų kurortą, įsikūrusį Ramiojo vandenyno pakrantėje. Mūsų turistai, pasivaikščioję pakrantės alėjomis, prieš ilgąjį skrydį į Floridą nusprendė įšokti į Ramųjį vandenyną.

Gidė mėgino mus atkalbėti – vanduo šaltas. Tačiau jos perspėjimų niekas nepaisė.

Palydėję saulę iš Long Bičo oro uosto išskridome į Majamį. Jis mus pasitiko siaubinga audra. Bet jau ryte išvydome giedrą dangų ir raminamai ošiantį vandenyną. Vieni išsiruošė į Orlandą žiūrėti dresuotų orkų šou, kiti panoro pasilepinti Majamio paplūdimyje. Ir nė vieni nenusivylė. Vidurnaktį drąsiausieji ryžosi dar kartą išsimaudyti vandenyne, nors buvo perspėti, kad naktį prie kranto sukiojosi rykliai.

Mus stulbino kiekviena diena. Tokia ta Amerika turisto akimis – vis primenanti, kad visos svajonės įgyvendinamos.

Kapitolijus yra JAV Kongreso darbo vieta.

14

Eteris

Gimtasis kraštas

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Kovo 29, pirmadienis

„Dingę“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė.

9.30 Pasaulio panorama.

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus.

13.00 Duokim garo!

14.35 Stilius.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

Kovo 30, antradienis

„Sąmokslo teorija“.

„Lūpdažių džiunglės“.

„Namas Turkų gatvėje“.

Pinigų karta.

Gyvenimas pagal moteris.

„Vilko bilietas“.

„Kamufliažas“.

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomo ir Džerio pasakos“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5.

9.55 Auksinė blykstė.

10.55 Komedija „Geras vyrukas“ (1997 m., Honkongas, Australija, JAV).

(N-7) 12.35 Karoluko ir Pencės rytas.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“.

(N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.45 Žinios.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 „Mano mylimas prieše“.

21.00 Nauja versija.

(N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Veiksmo f. „Sąmokslo teorija“ (1997 m., JAV). (N-7) 1.30 „Išrinktieji“.

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Veiksmo komedija „Bėgimas džiunglėse“ (2003 m., JAV).

(N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 Loto 6. Auto loto.

22.00 „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV).

(N-7) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.40 Drama „Cukrus“.(N-7) 0.35 „Sukčiai Ričiai“ (2008 m., JAV).

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė skrynelė.

8.05 Šeštadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas II“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Tauro ragas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 Sąmokslo teorija.

21.30 Geras filmas.

Trileris „Namas Turkų gatvėje“ (2002 m., JAV).

(N-14) 23.30 Žinios.

24.00 „Ką daryti?“ (N-7) 1.00 Kung fu išmintis.

(N-7) 1.30 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai.

13.00 Sveikinimų koncertas.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 2 minutės šlovės.

12.00 Žalioji akademija.

12.30 Kambarių plėšikai. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 „Mano mylimas prieše“.

21.00 Gyvenimas pagal moteris.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Gilus pogrindis“ (1992 m., JAV). (N-14) 0.50 „Išrinktieji“. (N14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Nuotykių f. „Šnipų vaikučiai 2“ (2002 m., JAV).

13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 Loto 6.

22.00 Drama „Vilko bilietas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.40 Eurolygos apžvalga.

23.45 „Cukrus“. (N-7) 0.40 „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sekmadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas II“.

10.00 Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung fu išmintis.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Geras filmas.

Komedija „Kamufliažas“ (2001 m., JAV).

(N-7) 23.25 Žinios.

23.55 Trileris „Balsai“ (2007 m., D. Britanija). (N-14) 1.40 „Bamba“. (S)

Kovo 31, trečiadienis

Balandžio 1, ketvirtadienis

„Gyvūnų gelbėtojai“.

Dviračio šou.

„Melo teorija“.

„Juodasis trečiadienis“.

Panorama.

„Pavojingiausia misija“.

„Auksiniai svogūnai 2010“.

„Gydytoja iš Toskanos“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas.

12.00 Pinigų karta.

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

14.30 Gustavo enciklopedija.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Europos moterų rankinio čempionato kvalifikacinės rungtynės Lietuva–Olandija.

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris.

10.00 Valanda su Rūta.

11.20 Serialas „Jasonas ir argonautai“.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Širdžių ėdikės“.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 „Mano mylimas prieše“.

21.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 „Mentalistas“.

(N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Išrinktieji“.

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Prieš srovę.

(N-7) 11.35 „Farai“. (N-7) 12.15 „Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou.

(N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6“.

Loterija.

22.00 „Melo teorija“.

(N-7) 23.00 „Nuodėmingoji Kalifornija“ (2009 m., JAV).

(N-14) 23.40 Drama „Cukrus“.

(N-7) 0.35 Veiksmo serialas „Apaštalas“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sveikatai ir laimei.

9.00 „Detektyvas Kalas II“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Komedija „Kamufliažas“ (2001 m., JAV).

(N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Autopilotas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Geras filmas.

Drama „Juodasis trečiadienis“ (2002 m., JAV).

(N-14) 23.30 Žinios.

24.00 Trileris „Namas Turkų gatvėje“ (2002 m., JAV).

(N-14) 1.50 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti.

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

14.30 Keliaukim!

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija.

(N-7) 10.00 Nuo... Iki...

11.10 „Jasonas ir argonautai“.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Premjera.

Serialas „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 „Čiuku čiuku traukinuku“.

Informacinė laida.

19.10 „Dviračio žvaigždė“.

Nacionaliniai šou verslo politikos apdovanojimai.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo trileris „Pavojingiausia misija“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.10 Sveikatos ABC.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Muzikinė karuselė.

11.50 Asistentai. (N-7) 12.30 „Žiūrim, ką turim“.

Informacijos šou. (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 Animac. serialas „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 „Auksiniai svogūnai 2010“.

Apdovanojimų ceremonija.

21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6.

22.00 Komedija „Žinių vedėjas“ (2004 m., JAV). (N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 „Apaštalas“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Laiko ženklai.

9.00 „Detektyvas Kalas II“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Geras filmas.

Melodrama „Gydytoja iš Toskanos“ (2006 m., Vokietija).

(N-7) 23.20 Žinios.

23.50 „Ką daryti?“ (N-7) 0.50 Tauro ragas.

1.20 Bamba. (S)

Eteris

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

Gimtasis kraštas

Balandžio 2, penktadienis

15

Balandžio 3, šeštadienis

Klausimėlis.

„Vertikali riba“.

„Šoklys“.

Nepaaiškinami faktai.

„Sensacija“.

„Teta Helena“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Dok. f. „Mylėti artimą“.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Mylėti artimą“ (tęsinys).

22.15 Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus.

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Žvaigždžių duetai 4.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Mano nuodėmė“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Premjera.

Serialas „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Premjera.

Romantinė komedija „Visados kaip pirmą kartą“ (2004 m., JAV).

(N-7) 22.10 Nuotykių f. „Vertikali riba“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.40 Vaid. f. „Naujasis Veso Kreiveno košmaras“ (1994 m., JAV).

(S)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Avataras“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“.

(N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Chorų karai.

13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“.

13.35 Animac. serialas „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Avataras“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karuselė.

20.10 Didysis penktadienio filmas. Nuotykių f. „Šoklys“ (2008 m., JAV, Kanada).

(N-7) 21.00 Komedija „Naktis „Roksberio“ klube“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.20 Komedija „Pabučiuok nuotaką“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.25 Drama „Viena naktis iš Džimio Rerdono gyvenimo“ (1988 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

8.40 To dar nebuvo...

9.10 „Detektyvas Kalas II“.

10.10 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Gydytoja iš Toskanos“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.35 Gimnazistai.

16.45 „Detektyvas Kalas II“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 22.25 Pasaulio galiūnų čempionatas.

23.30 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 0.35 Autopilotas.

1.05 Bamba. (S)

8.00 Kelias.

8.15 Animac. f. „Legenda apie Mozę“.

9.00 Animac. serialas „Kurmis ir... Kurmis ir laikrodis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Durys atsidaro.

12.15 Pulsas.

12.45 Mūsų miesteliams – 20.

14.45 Premjera. Dok. f. „Traukinys stovi penkias minutes“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.05 Orai.

16.10 Sveikinimų koncertas.

17.50 Kauno simfoninio orkestro jubiliejinis koncertas.

19.20 Poeto J.Marcinkevičiaus 80-mečiui. Dok. f. premjera „Prie rugių ir prie ugnies“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Velyknakčio liturgija.

23.30 Romantinė komedija „Sensacija“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 „Laslo stovykla“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis" .

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Karoluko ir Pencės rytas.

9.30 Žalioji akademija.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Kosminis krepšinis“ (1990 m., JAV).

11.35 Komedija „Jaunasis Einšteinas (1988 m., Australija).

(N-7) 13.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

13.50 „Ratuotas riteris“ (N-7).

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.30 Super Kakadu.

(N-7) 18.00 Žvaigždžių duetai 4.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Žvaigždžių duetai 4 (tęsinys).

22.00 Romantinė komedija „Teta Helena“ (2004 m, JAV). (N-7) 0.30 Drama „Zero. S. 2006 m.“

„Šeimų dainos“.

6.20 6.35 7.00 7.30 7.55 9.00 9.30 10.00

11.40

14.30

16.30 17.10 18.10 18.45 19.00 21.00

23.10

Teleparduotuvė. „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) „Vėžliukai nindzės“. „Smalsutė Dora“.

H2O. Serialas.

Apie ūkį ir bites.

Mamyčių klubas.

Vaikams.

Komedija „Šuo ir elgeta“ (1999 m., JAV).

Komedija „Pagauk, jei gali“ (2002 m., JAV). (N-7) Romantinė komedija „Jokio supratimo“ (1995 m., JAV).

(N-7) Gyvenimas yra gražus. (N-7) „Moterų alėja“.

Serialas. (N-7) Mados reidas.

TV3 žinios. „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

Veiksmo f. „Itališkas apiplėšimas“ (2003 m., JAV, Prancūzija, D. Britanija). (N-7) Drama „Žalioji mylia“ (1999 m., JAV). (N-14)

„Velnio domino“.

6.50 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei.

8.00 Gimnazistai.

9.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

10.00 Autopilotas.

10.30 Šeštadienio rytas.

11.30 Grožis ir estetika.

12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

14.00 Pasaulio galiūnų čempionatas 2009.

15.00 Laiko ženklai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo.

16.30 To dar nebuvo...

17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė III. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Juodasis riteris“. (N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 23.15 Trileris „Velnio domino“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.05 „Bamba“. (S)

Horoskopai

Balandžio 4, sekmadienis

d Svarstyklės. Būsite nusiteikę kelionėms, su^ Avinas. Periodo pradžia skatins materiali- sitikimams su naujais ir senais pažįstamais. Kitą sanius, praktinius interesus, norą apsipirkti ar ką nors parduoti. Numatomas susitikimas su seniai matytu pažįstamu. Galbūt vyksite į netolimą kelionę ar sudarysite svarbią sutartį. Turėtų pajudėti reikalai, susiję su veiklos sutartimis, mokslu, žiniasklaida. „Angelas“.

„Ystviko raganos“.

„Pasaulių karas“.

„Emos Svenson meilė“.

8.15 „Ragai ir kanopos sugrįžta.

8.25 „Aviukas Šonas“.

8.40 Animac. f.

Rifo pasaka. „Kaip drąsuolis žuviukas ryklį pamokė.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Dok. f. „Tikėjimo kelionė“.

11.15 Velykų šv.

Mišios.

Transliacija iš Šv. Petro aikštės Romoje.

13.00 Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimas „Urbi et orbi“.

13.45 Dok. f. „Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai“.

14.35 Dok. f. „Neturto seserys“.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

18.00 Velykinis koncertas „Pavasariniai žiedai“.

20.30 Panorama.

20.50 Savaitė.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

23.15 Elito kinas.

Romantiška drama „Angelas“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija). (N-14)

6.15 Animac. f. „Barbė. Salos princesė“.

7.45 Animac. f. „Pokemonai didvyriai“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Kasperas sutinka Vendę“ (1998 m., JAV).

11.50 Komedija šeimai. „Trys vyrai ir kūdikis“ (1987 m., JAV).

13.55 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 „Teleloto“. TV žaidimas.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

22.00 Nuotykių f. „Skorpionų karalius“ (2002 m., Belgija, JAV, Vokietija). (N-7) 23.45 Snobo naktis.

Fantastinis nuotykių f. „Ystviko raganos“ (1987 m., JAV). (N-7)

6.05 Teleparduotuvė.

6.20 Komedija „Šuo ir elgeta“ (1999 m., JAV).

8.00 Animac. f. šeimai „Vaizduotė“.

9.35 Nuotykių f. „Sautono salos lobis“ (2000 m., JAV).

11.35 Komedija „Beždžionėlė riedlentininkė“ (2001 m., JAV, Kanada).

13.10 Animac. f. „Ilja Muromietis ir Lakštingala Galvažudys“.

14.40 Komedija „Makinsio sala“ (1998 m., JAV).

16.25 Nuotykių komedija „Paukšteli, spruk“ (1990 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 „Taip arba Ne“.

TV žaidimas.

20.00 Muzikinė pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.

22.00 Fantastinė veiksmo drama „Pasaulių karas“ (2005 m., JAV).

(N-14) 0.25 Siaubo trileris „Visiška tamsa“ (2000 m., Australija, JAV).

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.05 Grožis ir estetika.

8.00 Girių horizontai.

8.30 Tarp miesto ir kaimo.

9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Kung fu išmintis.

10.30 Sekmadienio rytas.

11.30 Dok. f. „...ir širdis iškeliauja“.

12.25 Nuotykių f. „Karaliaus Artūro nuotykiai“ (1999 m., JAV).

13.50 Šventinis sveikinimų koncertas. Tel. (8 5) 278 08 03, mob.

8 61 877 654.

16.10 Animac. serialas „Vaiduoklių istorijos“.

17.05 „Valstybės kelias. 18631864 m. sukilimas“ (2 d.).

Dok. filmų ciklas.

18.05 Komedija „Briusas Visagalis“ (2003 m., JAV). (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Melodrama „Emos Svenson meilė“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.00 Drama „Nuodėmė“ (2007 m., Rusija). (N-7) 23.55 Muzikinė vaivorykštė.

1.40 Bamba. (S)

vaitę kils rūpesčių, jeigu užsiimate veikla, susijusia su teisėtvarka, informacija, kelionėmis, tarptautine komercija. Netikėtai galite susipykti su įtakingu asmeniu, atsisveikinti su veiklos planu.

Skorpionas. Tikėtini svarbūs kontaktai. Saugo_ Jautis. Galite susitarti dėl norimo pirkinio ar e kitės vagių. Galite gauti pasiūlymą, žadantį verslo, fipaskolos. Aktyviai bendrausite, susitiksite su senais draugais. Kitą savaitę būsite nusiteikę tvarkyti verslo reikalus, aptarti ir pasirašyti naujas komercines sutartis. Aktualu bus tai, kas susiję su mokslu, reklama, transportu. Nerimą kels artimų žmonių problemos.

nansines perspektyvas. Turbūt išsiaiškinsite paskolų, išperkamosios nuomos galimybes ir sąlygas. Kažkam labai patiksite bendravimo stiliumi ar išvaizda. Numatoma staigmenų, susijusių su meile.

Šaulys. Palanku pradėti kažką nauja, ypač jei ` Dvyniai. Pasireikš stiprios nuojautos, meniniai f jaučiatės nusivylę savo išvaizda, dalykine veikla ar sugebėjimai. Būkite atidesni savo sveikatai. Turbūt užeis noras dairytis į gražias vitrinas ir atnaujinti savo garderobą, kosmetikos krepšelį arba namų interjerą. Tam reikia pinigų, tad gali būti, kad teks griežčiau reikalauti užmokesčio už atliktą darbą, kurio jums niekas neskuba sumokėti.

gyvenimo būdu. Kitą savaitę susidursite su smulkiomis kliūtimis. Turbūt nebūsite nusiteikę rimtai dirbti arba derintis prie kitų žmonių. Susiimkite, nes panašu, kad spręsis svarbūs verslo iri finansiniai reikalai.

Nepasirūpinus galimas nuostolis.

Ožiaragis. Seksis scenoje, šou žaidimuose. Iš a Vėžys. Gausite pasiūlymą, kuris sudomins. g priešingos lyties sulauksite viliojamų pasiūlymų. Net Būsite raginami imtis nelengvo projekto, kuris pareikalaus ir jėgų, ir lėšų. Saugokitės vagių, sukčių. Labai svarbu neprarasti savitvardos ir pasitikėjimo, jei teks demonstruoti kompetenciją, žinias, ginti savo reputaciją. Bus nelengva savarankiškai veikti, todėl pritrūkę drąsos galite kitiems perleisti iniciatyvą.

jei esate paskendę varguose ir rūpesčiuose, tikėtina, kad meilė, muzika bei svajonės atgaivins jausmus, suteiks atokvėpį. Pajusite energijos antplūdį. Kitą savaitę pasistenkite nesugadinti mikroklimato bei reikalų nesubtiliu elgesiu, priekabiavimu.

Vandenis. Galite keisti kai kuriuos savo tiksb Liūtas. Kils ūpas ieškoti naujų veiklos gali- h lus arba pradėti iškart kelis darbus. Tačiau numatomybių. Gana nepalanku leistis į kelionę. Kitą savaitę seksis organizuoti, vadovauti, susipažinti ir bendrauti su įvairiais žmonėmis. Bet kad pavyktų slaptas sumanymas, gali tekti kažko atsisakyti, kažkam nusileisti. Periodo pabaiga žada energijos antplūdį.

Saugokitės traumų.

ma trukdymų, nesklandumų. Galbūt kažkas jus privers suabejoti neseniai padaryto pasirinkimo teisingumu arba jums rūpinčio asmens pažadu. Galite pagerinti arba kaip tik sukomplikuoti santykius su svarbiu jums žmogumi.

Žuvys. Galite išsiaiškinti keblius klausimus su cMergelė. Bus įdomių įspūdžių, jei kontaktuo- i giminaičiais, draugais ar kaimynais. Atsiras vilčių dėl site su užsieniečiais. Galite susižavėti nepažįstamu asmeniu. Dėl kažkokių priežasčių gali atsirasti reikalų su pareigūnais. Labiau rūpinkitės sveikata. Dėl ūmaus jos sutrikimo galite atsidurti ligoninėje. Nuo pavojų ir kvailų poelgių saugokite vaikus.

jūsų materialinės padėties pagerėjimo arba dėl šeimos nario perspektyvų. Pajusite troškimą atskleisti meilės jausmus. Susiruošite į grožio saloną, norėdami stipriai pasikeisti, pakoreguoti stilių.

16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Pagaliau susituokė

Pekino gatvės nusidažė geltonai Tūkstančiai tonų smėlio, audros vėjų atnešto iš vidurio Kinijos dykumų, nuklojo Pekino gatves. Jos tapo geltonos, oranžinės, o miesto valdžia paskelbė, kad oras pavojingas sveikatai.

Gatvėse žmonių nedaug, o išėjusiems laukan tenka paragauti smėlio dulkių. Daugelis žmonių – su kaukėmis, eidami palieka pėdsakus geltoname dulkių sluoksnyje.

Pekino meteorologijos biuras oro kokybę vertina 5-ąja kategorija, reiškiančią pavojų, ir pabrėžia, kad oras dabar tikrai netinkamas rytinei mankštai lauke. Paprastai Kinijos sostinės parkai rytais pilni žmonių, jie mankštinasi, šoka ar užsiima kita veikla.

Smėlio pūgos rodo žmogaus veiklos ardomos aplinkos būklę, o investuotojai vadina jas kliūtimi augti šalies ūkiui, nes dėl dykumų plitimo tenka laikytis ne tokio intensyvaus ūkininkavimo režimo.

Vyriausybė išleidžia milijonus dolerių dykumų plitimui stabdyti,

Ekscentriškasis britų komikas Saša Baronas Koenas ir aktorė Aisla Fišer susituokė per nedidelę privačią ceremoniją Paryžiuje.

Pranešama, kad filmo „Boratas“ žvaigždė ir jo partnerė australė sumainė žiedus prieš savaitę. Ceremonija buvo tradicinė pagal žydų papročius, joje dalyvavo artimi

draugai ir šeimos nariai. S.B.Koenas ir A.Fišer pradėjo susitikinėti 2002 metais, o prieš šešerius metus susižadėjo. Sklido gandai, kad jie susituokė šių metų vasarį, tačiau poros atstovas paneigė pranešimus ir nurodė, kad juodu tuomet tik minėjo vieną žydų šventę. Pora augina dvejų metų dukrelę Olivę.

2010 kovo 26–balandžio 2 d., Nr. 5

medžiams sodinti, gamtai saugoti tuose rajonuose, kur gamtai kyla tokių pavojų. Smėlio pūga Pekiną užklupo apie vidurnaktį – atėjo didžiulė masė smėlio dulkių, jų debesis slinko toliau į pietryčius. Čang-

Penelopė Kruz rengiasi naujam vaidmeniui Aktorė Penelopė Kruz vaidins piratų kapitono, kurio vaidmenį sukurs didžiojo ekrano žvaigždė Džonis Depas, širdies damą ketvirtojoje „Karibų piratų“ dalyje.

Ispanų aktorė pasirašė sutartį dėl vaidmens – ji taps Juodabarzdžio, kurį įkūnys britų aktorius Ajanas Makšeinas, dukterimi.

Filmo režisierius Džeris Brukhaimeris sakė: „Ji bus blogo vyruko dukra... labai smarki. Bus mažytis romanas tarp kapitono Džeko ir veikėjos, kurią vaidins Penelopė.“ Dž.Depas ir P.Kruz kartu pastarąjį kartą pasirodė 2001 m. filme „Kokainas“, jame vaidino sutuoktinių porą.

Nuvylė gerbėjas Į Londono garso įrašų studiją GMTV įrašyti naujausių savo dainų atvykęs paauglių dievaitis Džastinas Biberis sukėlė paniką. Apie porą šimtų spiegiančių ir ašarojančių merginų laukė prie studijos, kad gautų parašą ar tiesiog galėtų jį nufotografuoti.

Tačiau Dž.Biberis savo gerbėjas nuvylė pareikšdamas, kad nesirengia nė su viena iš jų užmegzti artimesnių santykių. Jis netgi pareiškė, kad anglės jo apskritai nežavi.

Paaiškėjo Pripažinta geriausia aktore laureatė aktorė Reičel jimų“, – sakė aktorė, atsiimdama naujoji Bondo Vais„Oskaro“ pelnė pagrindinį Didžiosios prizą.

Britanijos Lorenso Olivjė teatro ap„Daugiausia prie to prisidėjo mergina dovanojimą už Blanšos vaidmenį Blanša Diubua: myliu ją, T.Viljamsą klasikinėje Tenesio Viljamso pjesėje „Geismų tramvajus“. „Tai siaubingai daug reiškia.

Nemaniau, kad kada nors gyvenime laikysiu vieną iš šių apdovano-

Ruošiasi „kelionei“ į Marsą Žiniasklaidoje pristatyti keturi savanoriai iš Europos šalių, pasirengę dalyvauti tarptautiniame socialiniame eksperimente, kurį įgyvendinant bus modeliuojamas pirmosios misijos į Marsą dalyvių elgesys.

Eksperimente rengiasi dalyvauti keturi inžinieriai: belgas Žeromas Kleversas, italas Diegas Urbina, prancūzai Aršanmaelis Gajaras ir Romenas Šarlis.

Galiausiai bus pasirinkti tik du Europos atstovai, kurie Maskvo-

je prisijungs prie trijų savanorių iš Rusijos ir vieno iš Kinijos. Šešiems eksperimento dalyviams reikės 500 dienų išbūti uždaroje patalpoje viename iš Rusijos mokslo institutų.

Dalyviams reikės gyventi 550 kubinių metrų patalpoje. Kiekvienam asmeniui bus skirtas nedidelis asmeninis gyvenamasis plotas. Šiuo bandymu mokslininkai nori išsiaiškinti, su kokiomis psichologinėmis ir fiziologinėmis problemomis galėtų susidurti tikros ekspedicijos į Marsą dalyviai.

pingo rajone vėjo greitis siekė 100 km/val. Dulkių ir smėlio sūkuriai iš pradžių siautėjo Činghajaus ir Gansu provincijose, vakariniame Sindziango regione, vėliau pasiekė ir sostinę.

Indų kilmės kino žvaigždė Frida Pinto pasirašė sutartį ir vaidins Džeimso Bondo merginą būsimame filme apie slaptąjį britų agentą. Ši aktorė išgarsėjo pasaulyje 2008 metais, kai su savo gyvenimo draugu Devu Patelu nusifilmavo didžiulės sėkmės sulaukusiame filme „Lūšnynų milijonierius“. Dabar F.Pinto rengiasi vaidinti naujame filme apie agentą 007, kurio režisierius bus Semas Mendesas. Juostos veiksmas vyks Afganistane.

Teigiama, jog tai bus ambicingiausias filmas apie agentą 007. Piteris Morganas, parašęs scenarijus tokiems filmams kaip „Karalienė“, jau sukūrė pirmąjį filmo siužeto variantą ir žada, kad rezultatas bus pribloškiamas.

ir kitus pamišusius genijus poetus“, – pridūrė R.Vais. Ji yra pelniusi „Oskarą“ kaip geriausia antrojo plano aktorė už vaidmenį 2006 m. filme „Ištikimas sodininkas“.