GK20100415

Kultūros ministrui gali tekti trauktis

Kaip važiuoti šiltuoju metų laiku

Tautos prisikėlimo partija pasiūlė Remigijui Vilkaičiui „baigti ministravimą“.

Vasarą keliuose žūsta daugiau žmonių negu žiemą, tad atsipalaiduoti po žiemos tikrai neverta.

Gimtasis kraštas 4 psl.

7 psl.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Karštligiškas skubėjimas į postus susodinti savus

Valdžia niekaip neatsikrato dar nuo sovietmečio likusio įpročio naudotis privilegijomis ir užsitikrinti išskirtinį poilsį.

Energetikos ministerija ketina įkurti labai įtakingą tarnybą – šiuolaikinį monstrą, sau reikalaujantį absoliučios nepriklausomybės, o iš vartotojų – absoliučios priklausomybės.

Gediminas Stanišauskas Ramus poilsis pušų paunksnėje, prie jūros arba ežero. Mėgavimasis garine pirtimi arba boulingu, o paskui – žvilgsnis į žvaigždes pro Molėtų observatorijos teleskopą. Už visa tai sumokėsite gana pigiai, jei, žinoma, esate reikšmingas valstybės tarnautojas arba pareigūnas.

Albinas Čaplikas „Sąmokslų teorijos“ šalininkai įtaria, kad skubai kuriama tariamai nepriklausoma įtakinga reguliavimo tarnyba gali tapti kai kurių dabar valdžioje esančių partijų finansuotoja. Štai projekto rengėjai susipažinti su jų kūriniu suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei leido internete „net“ septynias dienas – nuo šių metų kovo 23 iki kovo 30 dienos.

Reguliuotų ir energetiką, ir šiukšles Energetikos ministerijos parengto nutarimo esmė – prie Ryšių reguliavi­ mo tarnybos prijungti Valstybinę kai­ nų ir energetikos kontrolės komisiją

Išrinktųjų poilsis – šventas

Nukelta į 2 psl.

bei Valstybinę energetikos inspekciją ir naują struktūrą pavadinti Infras­ truktūrų reguliavimo tarnyba (IRT).

Kuo ji užsiimtų? Lengviau pasa­ kyti, kuo neužsiimtų. IRT preten­ duoja ne tik į minėtų sujungiamų struktūrų veiklą, bet ketina užsiimti pašto ir pasiuntinių, elektros ener­

gijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir net komunalinių atliekų bei kitų sričių reguliavimu ir priežiūra. Taigi ke­ tina užsiimti nuo elektros energi­ jos iki šiukšlių surinkimo įmonių reguliavimu. IRT įtaka būtų labai didelė, o, pavyzdžiui, tarnybos pir­

mininko įgaliojimai numatyti tie­ siog milžiniški ir labai svarbūs – tik su jo žinia būtų išduodamos licen­ cijos, leidimai, atestatai ir sertifika­ tai energetikos veiklai, elektroninių ryšių, pašto ir kitų paminėtų veiklos sričių įmonėms.

Nukelta į 2 psl.

Čia, Palangoje, Lietuvos banko darbuotojai „kelia kvalifikaciją ir ilsisi laisvu nuo darbo laiku“.

Metę pirštinę viršininkams pareigūnai atsidūrė nemalonėje Daiva Norkienė

(Užs. 230)

Septyni Kalvarijos miestelio pareigūnai, viešai pareiškę, kad aukšti Marijampolės apskrities policijos pareigūnai dalyvauja nusikalstamo pasaulio veikloje, o juos dangsto aukšti teisėsaugos įstaigų vadovai, sulaukė nemalonumų ir dabar juos apginti gali būti šaukiamasi visuomenės pagalbos.

Pareigūnus vienijančios organiza­ cijos svarsto galimybę rengti protesto akcijas, prie kurių bus kviečiama prisi­ jungti visuomenė. Tokių veiksmų ža­ dama imtis ginant septynis Kalvarijos pareigūnus, pareikalavusius pradėti baudžiamąjį procesą prieš teisėsau­ gos grietinėlę. Kas gi atsitiko? Parei­ gūnai kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą

dėl Marijampolės apskrities vyriau­ siojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos, to pa­ ties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko, taip pat Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betin­ gio ir Policijos departamento genera­ linio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos.

Nukelta į 3 psl.

2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Išrinktųjų poilsis – šventas

Karštligiškas skubėjimas į postus susodinti savus Atkelta iš 1 psl.

Kas sutaupys, o kas praras?

Lietuvos banko darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centre Druskininkuose tik „Druskonio“ nuotrauka išrinktieji gali mėgautis čia suteikiamomis paslaugomis.

Atkelta iš 1 psl.

Ilsisi ar mokosi?

Kai kurie objektai, nenorint pik­ tinti mokesčių mokėtojų, nevadinami poilsio namais ar viešbučiais. Tai mo­ kymo ir kvalifikacijos kėlimo centrai.

Tris tokius turi Lietuvos bankas, formuojantis ir prižiūrintis šalies pi­ nigų politiką. Šios įstaigos darbuoto­ jai pigiau nei kiti mirtingieji gali ap­ sistoti Palangoje, Druskininkuose ar Molėtų rajone. „Centro paskirtis – sudaryti sąly­ gas tarnautojams mokytis, kelti kva­ lifikaciją ir ilsėtis laisvu nuo darbo lai­ ku“, – tikino Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Skamba rimtai, bet įmantrios for­ mos keturių aukštų, raudonų plytų poilsinėje viena para šiems tarnauto­ jams kainuoja 67–134 litus. Druski­ ninkuose už parą reikia mokėti 36–95 litus, o kelių namų sodyboje Molėtų rajone prie ežero – 41–82 litus. Pa­ prastiems poilsiautojams šių poilsia­ viečių durų niekas neatvers.

Viešbutis tik Seimo klerkams Seimui priklausantys poilsio na­ mai „Viešnagė“ Palangoje irgi nelau­ kia svečių iš gatvės. Ne parlamento darbuotojai čia atvykę tik pabučiuos duris, nors tai ir mėgino neigti Seimo kancleris Jonas Milerius. „Negali būti, nes apsigyventi juose gali ir ne Seimo darbuotojai“, – stebė­ josi J.Milerius. Į mūsų skambutį atsiliepusi „Vieš­ nagės“ administratorė tikino, kad pi­ nigų vietoje sumokėti nepavyks. „Skambinkite į Seimo kanceliariją ir ten nusipirkite kelialapį“, – aiški­ no ji.

Tačiau Seimo kanceliarijos Pas­ laugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė Tatja­ na Gomoreva nepasakė net viešbu­ čio paslaugų įkainių. „Jūs skambin­ kite mūsų atstovui spaudai“, – atšovė tarnautoja.

Žodžiai skiriasi nuo darbų Dar prieš ketverius metus A.Ku­ bilius piktinosi, kad valstybės įstaigos neatsisako joms priklausančių poilsia­ viečių, išlaikomų iš mokesčių mokė­ tojų pinigų. Tada jis buvo tik Seimo narys ir netgi siūlė įstatymą, kad to­ kios privilegijos valdiškose įstaigose būtų uždraustos.

Deja, tuomet likęs „nesuprastas ir neišgirstas“ A.Kubilius jau dvejus me­ tus vadovauja Vyriausybei. Bet ar kas nors pasikeitė? Kol kas šioje srityje A.Kubiliui pavyko nuveikti nedaug.

Maždaug prieš metus Vyriausybė at­ sisakė poilsio namų „Baltija“, „Aus­ ka“, „Žilvinas“ ir nebeskiria biudžeto lėšų jiems išlaikyti. Poilsinių atsisa­ kymo klausimus esą kuruoja Saulė­ lydžio komisija.

Praėjusių metų liepą parlamentarė Dalia Kuodytė Seimui siūlė priimti nu­ tarimo projektą, kuriuo valstybės ins­ titucijų turtas, skirtas kurortams, būtų perduotas Valstybės turto fondui.

Valdžia savo poilsines dabar vadina jas ne poilsio namais, o mokymo centrais, tarsi valdininkai nieko daugiau neveiktų, tik nuolat ten mokytųsi.

Pasak Seimo narės, poilsinių turi beveik visos bent kiek prakutusios ministerijos ir departamentai, tik va­ dina jas ne poilsio namais, o moky­ mo centrais, tarsi valdininkai nieko daugiau neveiktų, tik apskritus metus ten mokytųsi.

Palangoje VRM valdomas poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra tik 100 m nuo jūros, o jame gali ilsėtis, kas tik nori. Čia yra sauna su baseinu ir vandens kaskada, banketų, restora­ no ir konferencijų salės.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tikino, kad verslui būtų patogiau, jeigu veiktų ne trys, o viena stipri ir nepriklausoma daugia­ sektorinė infrastruktūrų reguliavimo institucija. Žinoma, toks valdininkų siekis yra sveikintinas ir pagirtinas. „Būtų aiškiau ir skaidriau. Be to, apčiuopiamas efektas – būtų sutau­ pyta daugiau nei 10 mln. Lt biudžeto lėšų“, – įtikinimui sustiprinti pridūrė K.Jauniškis. Labai svarbus pastebė­ jimas. Reikia taupyti. Tačiau gal mi­ nistro patarėjas neatidžiai perskaitė projektą? Jame juodu ant balto para­ šyta (31 skyrius), kad „IRT surinktos lėšos, įskaitant pajamas iš rinkos už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nėra pervedamos į valstybės biudžetą.

IRT turi atskirą savo sąskaitą, kuria savarankiškai disponuoja vykdydama savo funkcijas.“ Taigi kas sutaupys ir kas praras 10 mln. Lt ar gerokai didesnę sumą? Gal mūsų įtarumas perdėtas?

Kaip informavo Finansų ministrės patarėja G.Balčytytė, vertindami pro­ jektą FM specialistai pastebėjo, kad pradinėje Energetikos ministerijos parengtoje koncepcijoje nebuvo aiš­ kiai apibrėžtas kuriamos įstaigos sta­ tusas, nuo kurio priklausytų būsimo finansavimo tvarka. „Finansų minis­ terija prašė patikslinti šiuos dalykus koncepcijoje. Taip pat prašėme atlikti ekonominį finansinį koncepcijos įver­ tinimą“, – priduria G.Balčytytė.

Skubėjimas pagal „sąmokslų teoriją“ „Sąmokslų teorijos“ šalininkai ti­ kina, kad skubama iš reikalo – bai­ minamasi, kad Vyriausybė ilgai ne­

išsilaikys, o savi žmonės ir būsimoji tarnyba, kaip būsimoji partijų rėmė­ ja, liks neįsteigta. Būtų nedovanoti­ na klaida. Todėl numatyta įstatymus ir poįstatyminius aktus priimti kuo skubiau – iki liepos 1 d., o iki rug­ pjūčio 1 d. atlikti minėtų trijų tarny­ bų sujungimo darbus. O tada – nors ir tvanas.

Beje, Seimo pavasario progra­ moje nenumatyta svarstyti šį pro­ jektą. Todėl galima numanyti, kad jis bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.

Kai nepriklausomybė pavojinga valstybei Kritiškai projektą įvertino ir Tei­ singumo ministerija. Priekaištaujama, kad IRT gali tapti absoliučiai nekon­ troliuojama – jos tarybos narius ir va­ dovą atleisti faktiškai būtų neįmano­ ma. Ar tai ir yra siekiamoji tarnybos nepriklausomybė?

Projektas kol kas neįvertintas ir antikorupciniu požiūriu. Turbūt tai bus precedento neturintis atvejis, kai steigiamą valstybinę įstaigą (dėl jos statuso abejoja ir Finansų ministeri­ ja) numatoma finansuoti ne valsty­ bės biudžeto lėšomis, o pinigais, gau­ tais iš rinkos ir nė centas jų neatitektų valstybei.

IRT įtaka bet kuriai energetikos srities įmonei būtų gyvybiškai svarbi.

Ne paslaptis, kad reguliuojant kai­ nas bet kuriai įmonei galima pada­ ryti nuostolių, o tokiu atveju vadovus būtų nesunku prisijaukinti. Kas gali paneigti galimybę, kad tokiu būdu kai kurios partijos galėtų apsirūpinti mažiausiai penkeriems metams gerą finansavimą? Taigi valstybės valdy­ mo požiūriu tokia struktūra yra net pavojinga. Ar šį pavojų įžvelgs Sei­ mo nariai?

Nuomonės niekas neklausė Vytautas Miškinis, Valstybinės energetikos inspekcijos l.e.p. viršininkas

Apie būsimą reorganizaciją mano nuomonės niekas neklausė. Gal aš ko nors nesuprantu, bet manau, kad taip bandoma praktinės energetikos valdymą atitraukti nuo ministerijos ir sukurti naują struktūrą.

Girdėjau argumentus, kad taip siekiama daugiau savarankiškumo, kiti sako, kad taip norima stiprinti nusilpusią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Kita vertus, Inspekcijos ir Komisijos veikla labai skirtinga.. Ar tokia reorganizacija naudinga? Kol kas negaliu komentuoti.

Pakeitimai – natūralus procesas Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė

Reorganizacija vykdoma ne todėl, kad mes dirbame prastai. Mano nuomone, kuo mažesnė organizacija, tuo paprasčiau ją paveikti. Pakeitimai – natūralus procesas. Be to, trečias energetikos paketas nurodo, kad energetiniame sektoriuje turi būti įkurtas nepriklausomas reguliuotojas. Kita vertus, atlikus reorganizaciją bus sutaupyta valstybės lėšų.

Manau, kad koncepcijoje numatyti antikorupciniai saugikliai. Be to, koncepciją dar peržiūrės ir Seimas.

Ar dirbsiu naujoje struktūroje? Nežinau, tai priklausys nuo daugelio veiksnių.

Pirtį nuomoja ir ambasada Poilsinių Trakuose turi Lietuvos policija, o Palangoje – Lietuvos auto­ mobilių kelių direkcija bei Krašto ap­ saugos ministerija. Poilsio paslaugas teikia kelios dešimtys ministerijoms bei departamentams priklausančių viešbučių. Valstybės kontrolės žinio­ mis, net Lietuvos užsienio reikalų mi­ nisterijos ambasada Rusijoje atvykė­ liams siūlo išsinuomoti pirtį.

Iš dalies tik Teisingumo ministeri­ ja ėmėsi konkrečių veiksmų, atsisaky­ dama savo Mokymo centro, įsikūrusio Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajo­ ne. Jis yra visai šalia Molėtų obser­ vatorijos. Šis Mokymo centras buvo įsteigtas 2006 m., o jam įrengti skirta per 6,6 mln. litų. Dar 5 mln. kainavo šį centrą išlaikyti.

Energetikos ministerijos parengto nutarimo esmė – prie Ryšių reguliavimo tarnybos prijungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei Valstybinę energetikos inspekciją ir naują struktūrą pavadinti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (IRT).

Partijos papildys savo pinigines Dešimčiai politinių partijų Vyriausioji rinkimų komisija atseikėjo 2,749 mln. litų pusmečio dotacijų iš valstybės biudžeto.

Daugiausia – 679 tūkst. litų – biu­ džeto lėšų gavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demo­ kratai. Socialdemokratams teko 447 tūkst. litų, partijai „Tvarka ir teisin­ gumas“ – 377 tūkst. litų, Tautos pri­ sikėlimo partijai – 245 tūkst. litų, Li­ beralų ir centro sąjungai – 237 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui – 176 tūkst.

litų, Valstiečių liaudininkų sąjungai – 159 tūkst. litų, Darbo partijai – 148 tūkst. litų, Naujajai sąjungai – 120 tūkst. litų.

Daugiausia diskusijų sukėlė dota­ cijos skyrimas Lietuvos lenkų rinki­ mų akcijai (LLRA). Šiai partijai teko 155 tūkst. litų valstybės dotacijos.

VRK nariai ilgai negalėjo apsi­ spręsti, ar LLRA per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus pa­ daryti pažeidimai turėtų būti laiko­ mi šiurkščiais, ar ne. Tačiau galiausiai

7 komisijos nariai balsavo, kad LLRA padaryti pažeidimai būtų pripažin­ ti šiurkščiais, 4 buvo prieš ir 4 susi­ laikė.

VRK ir mokesčių inspektoriams LLRA užkliuvo dar pernai dėl „Lu­ koil“ degalinių tinkle įsigytų benzi­ no kortelių, kurios esą buvo išdalytos prezidento ir Europos Parlamento kampanijų metu partijos pagal pa­ naudos sutartį išnuomotų automo­ bilių savininkams.

GK inf.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Metę pirštinę viršininkams pareigūnai atsidūrė nemalonėje

3

policijos komisariato pavaduotojas E.Bukota bei šio rajono gyventojas E.Derenčius, buvo rengiama per­ duoti teismui, tačiau pareigūnams bekalbant su Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru staiga jo kabinete nuskam­ bėjo telefonas.

Anot K.Čilinsko, skambino Kau­ no apygardos prokuratūros vadovas K.Betingis ir liepė bylą skubiai vež­ ti į Kauno apygardos prokuratūrą.

Bylą tyrę pareigūnai buvo įspėti dau­ giau nesikišti. Kai iš Kauno apygar­ dos prokuratūros byla iškeliavo į teis­ mą, E.Bukotos pavardės joje nebebuvo.

E.Derenčius buvo pripažintas kaltu dėl vagystės, jam skirta 650 litų bauda.

Nekaltas, tačiau perkeltas kitur

Atkelta iš 1 psl.

Istorija prasidėjo, kai operatyvinė­ mis priemonėmis sekdami įtariamus nusikaltėlius kriminalistai išgirdo savo viršininko balsą. Redakcija gavo kele­ to pokalbių išklotinių fragmentus.

Pažeidėjai pasipriešino 2008-ųjų gruodį. Pagraužių kai­ me esančioje Edmanto Derenčiaus sodyboje Kalvarijos policijos ko­ misariato viršininko pavaduoto­ jas Dainius Gaižauskas ir jo kolega kriminalistas Redas Vizbara aptiko vyrus, kurie į automobilį „VW Ca­ ravelle“ krovė rusiškomis bandero­ lėmis pažymėtas cigaretes. Pažeidė­ jai pareigūnams pasipriešino: sėdo į kieme buvusius „VW Caravelle“ ir „Peugeot 406“ markių automo­ bilius, tyčia važiavo pareigūnų link, juos partrenkė ir paspruko iš įvykio vietos. „VW Caravelle“ su nuleista užpakaline padanga surastas Kal­ varijos miestelio Darbininkų gatvė­ je. „Peugeot 406“ aptiktas Jungėnų kaime esančioje automobilių remon­ to dirbtuvėje. E.Derenčiaus sodybos ūkiniame pastate rasta 3970 pakelių rusiškų cigarečių „Jin Ling“, tinklai, naminės degtinės, smulkaus kalibro šovinių, medžioklinis šautuvas su šoviniais bei Marijampolės apskri­ ties vyriausiajam policijos komisa­ riatui priklausančius naktinio ma­ tymo žiūronai. Įtariamasis aiškino, kad žiūronus sodyboje paliko Edvar­ das Bukota, ir reikalavo, kad Kal­ varijos pareigūnai jų neliestų, mat E.Bukota su kratą atliekančiais pa­ reigūnais ,,susitvarkys“. Vėliau atsi­ rado kita versija – kad vienas parei­ gūnų svečiavosi sodyboje ir prietaisą pamiršo netyčia.

Su įtariamuoju – kaip su draugu Kontrabandos bylą tiriantys Kal­ varijos pareigūnai gavo leidimą slap­ ta klausytis įtariamųjų pokalbių. Koks buvo pareigūnų nustebimas, staiga iš­ girdus, kad įtariamas asmuo kalbasi su jų pačių vadovu Edvardu Bukota – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pa­ vaduotoju – ir vadina jį draugu!

2009 m. kovo 5 dieną tarp Edmanto Derenčiaus ir Edvardo Bukotos užfiksuotas toks pokalbis: Edmantas Derenčius (ED): – Klausau.

Edvardas Bukota (EB): – Ką tu, ku..., veiki?

ED: – Aš, blia...?

EB: – Aš tau blia..., oi tu ku... dabar mane išgąsdinai. Oi tu, šunsnuki, tu.

ED: – Išgąsdinau?

EB: – Aha, klausyk....

ED: – Nu. EB: – Man reikia mašinos malkų.

Ką siūlai?

ED:– Ble, kada?

EB: – Rytoj.

ED: – Rytoj tai tikrai nieko, drauge.

EB: – Poryt.

ED: – Kitoj savaitėj kažkur apie vidurį.

EB: – Nu gerai, tai kur tu ją gausi, tą mašiną?

ED: – Nu tai jei niekas nesustabdys, tai atvešiu. Tik pasakyk kur.

EB: – O kur tu jų turi? Namuose?

ED: – Miške dar.

EB: – Nu tai gerai, kada gali atbogyt?

Tai aš pats atvažiuočiau pasi... pasi... pasitvarkyčiau.

Kai iš Kauno apygardos prokuratūros byla iškeliavo į teismą, E.Bukotos pavardės joje nebebuvo.

2009 m. kovo 9 dieną pokalbis tarp tų pačių asmenų.

E.Bukota prašo E.Derenčiaus suorganizuoti malkų.

ED: – Che, che, ką veiki?

EB: – Nieko. Važiuoju mašina per miestą.

ED: – Tai va. Tai...

EB: – Šita. Kaip su bebrais rei...? Ai, palauk, ne su bebrais. Dabar žiūrėk.

Trečiadienį būtų galimy... Bet kad orai tie labai bjauri. Bjaurūs tai yra.

ED: – Geri orai.

EB: – Malkų, ble... nuvažiuot, ką?

ED: – Geri orai.

EB: – Nu kokie tau geri. Pažiūrėk koks oras. Tai prie malkų dirbt žinai koks, ble... šlapias būsi.

ED: – Vajėzus, a cukrinukai?

EB: – Nu tai gerai, tai galim. Tai o ką trečiadienį numatęs?

ED: – Nieko, lauksim, kol chebra atvažiuosit. Važiuosim malkų gi daryt.

EB: – Ai, ai, ai, bele ką loji tai.

ED: – Aš rimtai tau sakau.

EB: – Nu tai gerai... Bet pagalvojau, tai ką tu te vienas. Nu tai mes atvažiuosim, pasipisim ir bus padaryta.

Drąsiaus Kedžio jau ieško ir ispanai

Kauno pedofilijos skandalas jau pasiekė ir Ispaniją. Dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio aktyviai ieško Ispanijos policininkai. Šiomis dienomis jie pasibeldė į jo pusbrolio Žilvino Sikorskio namus. Pastaruoju metu buvo pasklidę kalbų, jog D.Kedį lietuviai matė Alikantės regione netoli Elčės.

Ž.Sikorskio žmonai Raimondai Sikorskienei, išėjusiai iš savo namų, kelią pastojo du civiliai apsirengę Alikantės policijos komisariato pa­ reigūnai. Ž.Sikorskio tuo metu nebuvo namuose. Žmona paskambino te­ lefonu ir pasakė, kad jo laukia po­ licininkai. Pareigūnai apie D.Kedį su jo pusbroliu kalbėjosi prie namo laiptinės – į Ž.Sikorskio butą jie ne­ siprašė. Be tradicinių klausimų – ar neslapsto bėglio, kada su juo matė­ si, gal žino, kur jis, – nuskambėjo ir vienas emigrantą nustebinęs klausi­ mas. Ispanai teiravosi Ž.Sikorskio,

ar D.Kedys nesusitikinėja su savo dukterimi, tarsi nežinotų, kad mer­ gaitė gyvena Lietuvoje ir yra saugo­ ma. Iš D.Kedžio giminaičio į visus klausimus išgirdę „nieko nežinau“ pareigūnai išvyko.

Prieš dešimtmetį į Ispaniją emi­ gravęs klaipėdietis Ž.Sikorskis tvir­ tino netikintis šiomis kalbomis. Jo manymu, pusbrolį kas nors galėjo supainioti su kitu žmogumi.

Praėjusį savaitgalį ispanų policija lankėsi Ž.Sikorskio šeimos draugės, 34 metų lietuvės, gyvenančios Elčė­ je, namuose.

GK inf.

ED: – No. EB: – Taip, taip. Mhm. Gerai, tvarkoj. Tada viskas. Palauk – ir dar vienas klausimas. Bėgį perjungsiu, palauk. O kaip su bebrais reikalai?

ED: – Nu tai reikia važiuoti irgi pažiūrėti. Bet jau Petriukas nudėjo č kelis.

EB: – Vytas va vakar, kada čia man...

Vakar ar kada aš čia skambinau? Tai matai jie Šešupėj... Sakė, plaukė vieną vakarą, aštuonis matė.

ED: – Jo. EB: – Bet tai tai. Jie ant kranto žiūri plaukdami ir, ir šauna?

ED: – Ir dar jie te kaip ką sakė matė?

EB: –Nežinau, ką jis matė.

ED: – Nu tu labai nori. Nors pamatyti.

EB: – Kailiukas?

ED: – No. EB: – A nu jo. Čia tiem kailiukam tai reikia c geresnio turbūt.

ED: – Jo, jo, kad saulė šviestų.

EB: – Geresnio oro reikia ir bebrui, man atrodo.

Pareigūnai užfiksavo dar keletą pokalbių tarp aukščiau minėtų as­ menų bei jų pagalbininkų. Antai iš 2009 m. kovo 11-osios pokalbių ga­ lima suprasti, kad miške paruoštos malkos keliauja Kalvarijos link, vai­ ruotojas neturi vairuotojo pažymė­ jimo ir labai bijo būti sučiuptas kelių policijos, o kolegos jam garantuoja palydą bei apsaugą.

Bylą perėmė Kaunas Teisės projektų ir tyrimų centro vadovas advokatas Kęstutis Čilins­ kas, atstovaujantis Kalvarijos parei­ gūnams, teigė, kad byla, kurioje vals­ tybinio miško vagyste buvo kaltinami Marijampolės apskrities vyriausiojo

Kalvarijos pareigūnai kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK vir­ šininką Kęstutį Kalinauską, kad šis ištirtų savo pavaduotojo veiksmus bei nušalintų nuo pareigų. Taip pat kreiptasi į policijos generalinio ko­ misaro pavaduotoją Visvaldą Rač­ kauską. Gauta išvada, kad E.Bukota nekaltas.

Tačiau E.Bukota iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komi­ sariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo perkeltas į analogiškas pareigas Vilkaviškio rajono policijos komisari­ ate, kol vyks tyrimas, padėsiantis nu­ statyti jo kaltę ar nekaltumą.

Iš viršūnių – jokios reakcijos Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vy­ tautas Bakas pasakojo prieš keletą die­ nų vidaus reikalų viceministrui Stanis­ lovui Liutkevičiui pateikęs E.Bukotos veiklos tarnybinio patikrinimo me­ džiagą (S.Liutkevičius yra ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specia­ liųjų ekspertų komisijos pirmininkas.

Dar prieš užverdant viešam skanda­ lui, apie besiklostančią situaciją buvo informuoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupci­ jos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, Lie­ tuvos kriminalinės policijos biuro va­ dovai bei policijos generalinio komisa­ ro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

Tačiau – štilis, jokių atsakymų.

Advokatas K.Čilinskas kreipėsi į generalinio prokuroro pareigas einan­ tį R.Petrauską ir generalinio proku­ roro pavaduotoją G.Jasaitį, kad pas­ tarasis perimtų tyrimą dėl septynių kriminalistų pareiškimo. O Policijos pareigūnų profesinė sąjunga infor­ mavo, kad septynių kriminalistų ap­ kaltintas Marijampolės apskrities vy­ riausiasis komisaras pradėjo tyrimą dėl esą neteisėto vieno iš kriminalistų bendravimo su žiniasklaida.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas

4

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Kultūros ministrui gali tekti trauktis

L.Kačinskis kitaip matė Lietuvą Lina Pečeliūnienė

Lina Pečeliūnienė Tautos prisikėlimo partija (TPP) pareiškė, kad jos netenkina kultūros ministro darbo kokybė ir pasiūlė Remigijui Vilkaičiui „baigti ministravimą“. Susitikęs su TPP pirmininku Arūnu Valinsku, premjeras Andrius Kubilius atkirto, kad ministras – ne kavos puodelis, kurį galima pakeisti, jei spalva nepatinka. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, liberalė Dalia Teišerskytė mano, kad R.Vilkaitis vis dėlto bus priverstas atsistatydinti.

Kaip vertinate tai, kad TPP nori atšaukti savo ministrą?

Man truputį juokinga. Jei jie ži­ nojo, kad jis niekam tikęs, tai nerei­ kėjo siūlyti į šias pareigas. O jei juo pasitikėjo ir manė, kad tai pats ge­ riausias ministras, tai jis nieko blogo nepadarė per tą laiką. Manau, kad čia ambicijų karas.

Bet gal negerai, jei ministras nesikalba su frakcija? Čia labai banali priežastis. Mūsų ministrai irgi neturi laiko vaikščioti po frakciją ir kiekvieną kartą klau­ sinėti, kaip man elgtis vienu ar kitu atveju. Ministrai prisiima visišką at­ sakomybę už savo veiklą, o frakcija gali pasikviesti ir paklausti, kodėl tu priėmei vienokį ar kitokį sprendimą, jei mano, kad kažkas negerai.

Jūsų nuomone, R.Vilkaitis – geras ar prastas ministras?

Nemanau, kad tai yra pasau­ lio stebuklas, bet man atrodo, kad jis sąžiningas ministras. Nemeluoja, neišsisukinėja, visada laiku atsako į raštus, į paklausimus. Vykdo duotą žodį. Jis nėra tradicinis. Daug kas nesupranta tokių žmonių, daug kam jie nepatinka. R.Vilkaitis – labai aš­ trus ir drąsus. Sugebėjo priimti vi­ sus iššūkius: ir dėl tos kultūros sos­ tinės, ir dėl operos teatro. Gilinasi į visus tuos skandalingus dalykus ir stengiasi, kad nebūtų pinigai mėto­ mi ten, kur nereikia, kur metų me­ tais buvo mėtomi. Yra už ką gerbti šitą ministrą.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Ar jis vykdo kultūros politiką, ar tik taupo pinigus šiuo sunkmečiu?

Kultūros politikos Lietuvoje apskritai nėra. Nėra ką vykdyti. Yra atskiri priešokiai, bet reikia pradėti svarstyti iš esmės, nes, mano suprati­ mu, ta visa ekonominė krizė atsiran­ da iš kultūrinės ir dvasinės krizės. Jei dabar nesuskubsime kažką padaryti su tautos kultūra, tai po metų kelerių jau bus labai liūdna.

Visi sako, kad nėra kultūros politikos, bet, atrodo, niekas nežino, kokia ji turi būti.

Tai turėtų sėsti aukščiausieji ir švariausieji Lietuvos protai ir pasa­ kyti, kokia ji turėtų būti. Juk vyksta ir tie kultūros kongresai, kur tikrai labai garbūs žmonės dalyvauja. Jie atneša krūvas popierių ir rezoliuci­ jų, kurios į kažkokius stalčius nu­ gula. Niekas į juos nekreipia jokio dėmesio. Gal reikia vieną kartą su­ šaukti tautos elitą (ne tą iš blizgančių žurnalų, bet tikrąjį), ir pradėti kalbė­ tis, ką reikia daryti, kad, anot Justino Marcinkevičiaus, neišsivaikščiotume visi pakampiais.

Ar ministras pats kultūringai elgiasi, net policiją iškviesdamas žurnalistams?

Toks jo charakteris. Kartais pasi­ elgia ne kaip ministras, bet kaip ar­ tistas. Manau, mes kiekvienas turi­ me savo tokių vinučių, kurios kartais išlenda, nori to ar nenori.

Kaip prognozuojate, ar bus R.Vilkaitis atstatydintas?

Bijau, kad bus priverstas atsista­ tydinti. Jei neturi tvirtesnio ryšio su savo šaknimis, su savo partija ar su žmonėmis, kurie tave delegavo, jei išsiskiria keliai, yra garbės kodeksas.

Reikia pasitraukti. Manau jis pats padarys tokį sprendimą.

Gedėdami šiurpios katastrofos aukų lenkai užsimena apie žuvusio prezidento Lecho Kačinskio vertybes, bet geriausiai jį suprato buvęs Lietu­ vos Prezidentas Valdas Adamkus. Pa­ čioje Lenkijoje L.Kačinskis buvo pra­ radęs populiarumą dėl konfliktiško charakterio, bet ypač bandymu įvyk­ dyti griežtą liustraciją. Slaptųjų ko­ munistinių specialiųjų tarnybų ben­ dradarbių sąrašų skelbimas išaugino didelę visuomenės priešpriešą. Nuo L.Kačinskio nusisuko buvęs disiden­ tas Adamas Michnikas, su „Solidaru­ mo“ laikų bendražygiu iki pat trage­ dijos pykosi buvęs prezidentas Lechas Valensa, o liberalus premjeras Donal­ das Tuskas su prezidentu net nedaly­ vaudavo bendruose renginiuose.

L.Kačinskis buvo sudėtinga asmenybė. Aršus antikomunistas, nacionalistas (vieniems gerąja prasme, kitiems blogąja), pabrėžtinai katalikiškas.

L.Kačinskis buvo sudėtinga as­ menybė. Aršus antikomunistas, na­ cionalistas (vieniems gerąja prasme, kitiems blogąja), pabrėžtinai katali­ kiškas. Europos Sąjungos (ES) sen­ buvės valstybės į Lenkijos preziden­ tą žiūrėjo kaip į tiesmuką užsispyrėlį, keliantį absurdiškus reikalavimus, kad pasaulis pripažintų istorinę Lenkijai padarytą žalą. L.Kačinskiui buvo sve­ tima pragmatiška politika. O laisvoji bulvarinė Vakarų spauda smagiai ty­ čiojosi, L.Kačinskį ir jo brolį dvynį Jaroslavą (buvusį premjerą, partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovą) vadin­ dama bulvėmis.

Atrodytų keista, kaip libera­ lių pažiūrų V.Adamkus sugebėjo su L.Kačinskiu ne tik sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę, bet ir šiltai asmeniškai susibičiuliauti. Abu prezidentai cituodavo vienas kitą ES

viršūnių susitikimuose ir paremdavo vienas kito idėjas. Vokietijos kancle­ rė Angela Merkel būtent V.Adamkų paprašė įtikinti L.Kačinskį paremti ES konstitucinę sutartį. Tą 2007-ųjų derybų naktį sutartis vos nežlugo, nes Lenkijos prezidentas pasišiaušė dėl naujos tvarkos, pagal kurią Lenki­ jai tektų mažesnė įtaka ES valdymo struktūrose negu Vokietijai, Prancūzi­ jai ir Didžiajai Britanijai. V.Adamkus įtikino savo draugą.

Jie kartu skrido padėti Gruzijai, kai 2008 metais Rusija ėmė bombarduo­ ti šią šalį. Jie abu tarpininkavo Gru­ zijos prezidento ir opozicijos konflik­ tuose, buvo tarpininkai ir Ukrainos oranžinėje revoliucijoje, užkirto kelią ginkluotam konfliktui. V.Adamkus ir L.Kačinskis veikė kaip tikri demo­ kratai, neužsitraukdami nė vienos tų šalių politinės jėgos pykčio. Nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė dabar niekina tą įsivaizduojamą mūsų regi­ oninę lyderystę, bet iš tikrųjų Lietuva su Lenkija tuomet suvaidino didžiulį vaidmenį demokratiniuose buvusio sovietinio lagerio procesuose.

L.Kačinskis į Lietuvą irgi pažvel­ gė nauju žvilgsniu. Nors ir iki tol Lenkija buvo mūsų advokatė kelyje į NATO, bet vis tiek mes Lenkijai dar atrodėme įtarus, Rusijos įtakai paval­ dus kraštas, kurį naudingiau nustum­ ti negu priimti. Į mus buvo žiūrima panašiai, kaip neseniai pasakė buvęs „PKN Orlen“ vadovas Igoris Cha­ lupecas: „Nė vienas pasaulio naftos gigantas „Mažeikių naftos“ nepirks, nes visi supranta, kad tai terra Ros­ sia (Rusijos žemė).“ Ir vis dėlto Len­ kijos energetikos kompanija „PKN Orlen“ nupirko. L.Kačinskio Lenki­ ja padarė politinį sprendimą puikiai suprasdama regiono energetinės ne­ priklausomybės reikšmę. V.Adamkus su L.Kačinskiu į ES darbotvarkę įrašė energetinį saugumą – būtinybę kurti bendrą ES energetinę sistemą.

Dešimtmetį mums nesisekė per Lenkiją nutiesti elektros energijos tiltą į Vakarus. Lenkai visaip trukdė šiam projektui bijodami rusiškos elek­ tros konkurencijos. Ir tik L.Kačinskio laikais tilto tiesimo darbai prasidėjo.

Paskutinio savo vizito metu prieš porą dienų iki tos lemtingos katas­ trofos L. Kačinskis Vilniuje su mūsų Prezidente tarėsi dėl bendro dujotie­ kio. Tiesa, Lenkijos prezidentą nuliū­ dino mūsų Seimas tą pačią dieną at­ metęs Vyriausybės projektą Lietuvos piliečių lenkų pavardes rašyti lenkiš­ kais rašmenimis. Apgailestaudamas dėl tokio sprendimo L.Kačinskis vis dėlto labai reikšmingai prasitarė, kad tai tik suteikia argumentų mūsų šalių gerų santykių priešininkams.

Tas tautinių mažumų klausimas (w raidės smulkmena) iš tikrųjų atro­ do kaip dirbtinis pleištas, sugalvotas tyčia griauti labai svarbų abiejų valsty­ bių bendradarbiavimą. Būtų blogiau­ sia, jei po L.Kačinskio žūties w raidės problemos taptų esminės. Nesusto­ dami galėtume draskytis, nes tokias problemas nuolat gimdo mūsų euro­ parlamentaras Valdemaras Tomaševs­ kis. Pragmatiška Lenkijos vyriausy­ bė gali nuspręsti parduoti nepelningą Mažeikių įmonę. Jau pasigirsta balsų, kad neverta tiesti to elektros tilto, ver­ čiau jam skirtus europinius pinigus panaudoti Lenkijos infrastruktūrai.

Kelias atgal visada lengvesnis negu ėjimas į priekį.

Jeigu lenkai ims svarstyti, kad L.Kačinskis pats kaltas dėl beveik 100 iškiliausių tautos žmonių žūties (gal jis pats įsakė lėktuvo įgulai leistis neįmanomomis sąlygomis, kad suspė­ tų į minėjimą Katynėje?), visos pre­ zidento vertybės, visi jo strateginiai užmojai ir darbai gali būti užmiršti ir nurašyti.

O Lietuva gedi tikro savo draugo.

Jokia Šiaurės šalių partnerystė mums nepakeis šiltos Lenkijos rankos.

Įregistravo įstatymo pataisas

Krikščionių partija sieks atkurti nepagrįstai sumažintas pensijas.

Krikščionių partijos frakcija Seime įregistravo įstatymų pataisas, kurios leistų nuo kitų metų pradžios atstatyti nepagrįstai sumažintas pensijas ir kitas socialines išmokas Atsižvelgdama į kritinę vidaus rinkos padėtį ir augančią visuomenėje socialinę įtampą, Krikščionių partijos frakcija (seniūno Vidmanto Žiemelio) teikimu įregistravo Seime Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pataisas, kurios leistų sutrumpinti sumažintų pensijų ir kitų socialinių išmokų galiojimo laikotarpį iki šių metų pabaigos.

Pasak Krikščionių partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus, nuo praėjusio rudens vėl kylant Vakarų ir Vidurio Europos šalių ekonomikai, nelieka išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti Lietuvos ūkio ir iždo įplaukų kritimą. Besitęsianti Lietuvoje finansinė krizė ir toliau pavojingai augantis nedarbas liudija šalies vidaus valdymo problemas. Ypač didelę žalą nacionalinei ekonomikai, taip pat ir biudžeto įplaukoms atneša vidaus rinkos ir vartotojų pasitikėjimo smukdymas, neapgalvotai mažinant rinkoje gyventojų perkamąją galią.

Gedimino Vagnoriaus nuomone, vidaus rinkos perkamosios galios stiprinimas paskatintų šalies ekonomikos augimą ir palengvintų užsitęsu-

sios krizės pasekmes, ypač darbo rinkoje.

Kaip informavo Vidmantas Žiemelis, Krikščionių partijos frakcija siūlys kitoms Seimo frakcijoms pritarti ankščiau už dirbtų pensijų ir kitų socialinių išmokų atstatymo projektui, gaivinti vidaus rinką ir be žalos valstybei sumažinti socialinę įtampą sunkiausiai gyvenančiai visuomenės daliai. Jis priminė, jog valstybės politikams ir valstybės pareigūnams darbo apmokėjimo dydžiai taip pat sumažinti tik iki 2010 gruodžio 31 d.

Krikščionių partijos frakcija pažymėjo, kad Vyriausybė iki šiol nepateikė Seimui sumažintų pensijų kompensavimo gyventojams mechanizmo.

Balsas.lt, GK inf.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Emigracija

Gimtasis kraštas

Mokestis, supykdęs emigrantus no, o bedarbiai iki nustatytos datos privalės užsiregistruoti Darbo bir­ žoje. „Jeigu žmogus įvykdys visas tas prievoles tinkamai ir dalyvaus svei­ katos draudimo sistemoje, 2011 m. būtų galimybė spręsti, ar tos neprie­ mokos turėtų būti išieškotos, ar nu­ rašytos“, – tvirtino sveikatos apsau­ gos ministras Raimondas Šukys. Jo teigimu, PSD nebus reikalaujama susimokėti iš tų žmonių, kurie buvo drausti kitose ES valstybėse. Apie kitus konkrečius atvejus spręs Vy­ riausybės darbo grupė, o galutinius sprendimus ir įstatymo pataisas tvir­ tins Seimas.

Saulius Tvirbutas Priversti bėgti nuo Lietuvos ekonominės suirutės ir krimsti rupią emigranto duoną, šį pavasarį po svečias šalis pasklidę mūsų tautiečiai buvo šokiruoti sužinoję, kad yra skolingi valstybei šimtus litų už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Iš likusių be darbo, bet neužsiregistravusių darbo biržoje ir išvykusių užsidirbti į užsienį žmonių pareikalauta sumokėti po 864 Lt. Tokių – beveik penktadalis milijono – 200 tūkst. Dauguma jų savo lėšomis gydėsi poliklinikose ir ligoninėse, bet dabar vis tiek tapo valstybės skolininkais.

Gydėsi už savo pinigus Ketverius metus Londone gyve­ nanti Loreta sako buvusi šokiruota, internete perskaičiusi žinią, kad emi­ gracijoje gyvenantys lietuviai privalo sumokėti PSD už visus metus. „Dir­ bu Didžiojoje Britanijoje, čia moku visus mokesčius, draudimus ir staiga

sužinau, kad turiu mokėti dar kaž­ kokį nesuprantamą mokestį Lietu­ voje“, – piktinosi ji.

Loreta sakė, kad anksčiau Lie­ tuvoje ne karta gydėsi dantis, atliko kai kuriuos sveikatos tyrimus. „Bet tai dariau už savo pinigus, tad kodėl dabar turiu mokėti dar už kažką“, – stebėjosi ji. Vyriausybė skelbia, kad gyventojai privalo mokėti po 72 Lt už PSD kiek­vieną mėnesį, jei jie ne­ buvo drausti darbovietėje, neregis­ truoti Darbo biržoje ir nedeklaravo išvykimo į užsienį.

Bando išsrėbti košę Kilus visuotiniam pasipiktinimui, kai buvo pradėtos siųsti peticijos ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, Vy­ riausybės atstovai iš pradžių išsisuki­ nėjo ir aiškino, kad ši prievolė egzis­ tuoja seniai. „Žmonės, kurie nemoka įmokų, nes nėra samdomi arba ne­ turi individualios veiklos ir panašiai, turėjo pareigą mokėti PSD įmokas kiekvieną mėnesį, – teigė finansų mi­ nistrė Ingrida Šimonytė. – Ta prie­

volė galiojo seniai, tiesa, ji nebuvo realiai pritaikyta.“ Tai menkai guodė žmones, ku­ riems iš anksto nebuvo išaiškintos šios naktinio mokesčio reformos subtilybės. Vargu ar patys valdan­ tieji suvokė, kokią košę užvirė. Tik kilus visuotiniam ažiotažui pulta burti darbo grupę ir ieškoti išeities. „Darbo grupė svarsto, ką daryti su emigracijoje gyvenančiais ir to ne­ deklaravusiais Lietuvos piliečiais, kitais skolininkais tapusiais žmo­ nėmis, – aiškino Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė. – Savo išvadas darbo grupė turi paskelbti balandžio 20 d.“

Žada atidėti mokėjimus Šią savaitę valdančioji koalicija paskelbė, kad PSD įmokos nebus nurašomos, tačiau jų mokėjimas bus atidėtas iki 2011 m. Iki tol emigran­ tai turės deklaruoti savo išvykimą, nurodyti, ar buvo drausti sveikatos draudimu valstybėje, kurioje gyve­

Prieš išvykdamas uždarbiauti į sve­ timą kraštą, nuodugniai pamąstyk ir prisimink, kad šiandien gali pradėti sėkmingą karjerą, sukurti savo verslą bei siekti savo tikslų gimtinėje. Bū­ tinai pasvarstyk, ar išnaudojai visas galimybes dirbti ir užsidirbti savo­ je šalyje. Pagalvok, kad ir Lietuvoje šiandien yra daug laisvų darbo vietų ir nuspręsk, ar tikrai verta siekti geresnio gyvenimo ir ieškoti darbo užsienyje.

Jei vis dėlto esi tvirtai nusprendęs išbandyti savo laimę svetur ir ketini ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje, NEPAMIRŠK:

Prieš išvykdamas: 1.Atidžiai patikrink pasiūlymą dirbti Jungtinėje Karalystėje. Pati­ krink, ar darbą siūlanti firma yra le­ gali.

Kompanijų, turinčių licenciją įdar­ binti lietuvius užsienyje, sąrašą rasi in­ ternete adresu: www.ldb.lt.

Venk skelbimų, kuriuose siūlomas darbas aprašomas neaiškiai. Netgi pa­ siūlymas gautas iš draugo ar giminai­ čio turi būti nuodugniai apsvarstytas.

Ypač venk skelbimų, kuriose siūlomas jokios kvalifikacijos nereikalaujantis darbas, už kurį žadamas puikus atly­ ginimas. Kiti sukčių paprastai siūlo­ mi darbai: laiškų adresavimas ir už­ pildymas, namų cecho įranga, darbas iš namų. Atsargiai vertink tuos darbo

pasiūlymus, kuriuos siūlantis žmogus nurodo tik savo mobilų telefoną ar pašto dėžutės adresą, prašo sumokėti už surastą darbą iš anksto.

2. Susižinok, kokie reikalavimai keliami užsieniečiams, norintiems įsi­ darbinti Jungtinėje Karalystėje, kaip gauti leidimą dirbti ir gyventi.

Informacija rasi: http://www.fco. gov.uk/Files/kfile/Lithuanian-DTi,0. pdf .

3. Pasistenk susirasti kuo daugiau kontaktinių adresų Jungtinėje Ka­ ralystėje. Būtinai užsirašyk Lietuvos ambasados Londone koordinates: 84 Gloucester Place, Londonas, W1U 6AU. Tel: 020 7486 6401, 020 7486 6404; faksas 020 7486 6403; elektro­ ninis paštas: consular@lithuanianem­ bassy.co.uk . Išmok bent kelias reika­ lingiausias frazes anglų kalba.

4. Pranešk savo šeimai, artimiems draugams apie tai, kad išvyksti dirb­ ti į užsienį. Palik jiems tikslų adresą, kur planuoji gyventi išvykęs, ir visą in­ formaciją apie savo būsimą darbdavį.

Palik tėvams ar draugams savo paso kopiją ir naujausią nuotrauką. Susi­ tark su tėvais ir draugais, kada ir kokiu būdu jiems praneši, kaip tau sekasi.

5. Į kelionę pasiimk savo paso ko­ piją (geriausiai – patvirtintą notaro), kuri pravers, jei pamesi ar iš tavęs at­ ims originalą. Jei turi tik asmens tapa­ tybės kortelę, prieš išvykdamas kreip­ kis ir dėl paso gavimo – jei užsienyje prarasi vieną jų, visuomet galėsi pa­ sinaudoti kitu dokumentu. Pasiimk

bent tiek pinigų, kiek reikėtų bilietui namo. Apsidrausk nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos.

6. Pasirašyk kuo detalesnę darbo sutartį. Venk pasirašyti darbo sutar­ tį, kurios sąlygų nesupranti. Nesutik dirbti už mažesnį, nei minimalus at­ lygis (5,35 svaro už valandą). Nesu­ tik, kad mokestis už tavo maitinimą, apgyvendinimą, kelionės iš/į darbą išlaidos būtų išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio.

Būdamas užsienyje: 7. Jokiu būdu niekam neatiduok savo paso, nebent to prašytų valsty­ bės pareigūnai. Jei reikia, duomenis iš savo paso gali pateikti neatiduoda­ mas paties dokumento. Jei tavo doku­ mentus pavogtų, nedelsdamas kreip­ kis į policiją ar Lietuvos Respublikos ambasadą.

8. Jei atvykęs supranti, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo

Emigracija neslopsta, keičiasi tik kryptys

Apgultis Darbo biržoje Emigrantams dabar kyla klausi­ mų, kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir įrodyti, kad yra drausti svetur.

Migracijos departamento teigimu, nuo 2007 m. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniū­ nijos, o užsienyje – Lietuvos Res­ publikos atstovybės. Deklaruoti gy­ venamąją vietą galima ir internetu tinklalapyje epaslaugos.lt. Neaišku, kaip bus su tais žmonėmis, kurie iš­ važiavę oficialiai nedirbo. Kaip mi­ nėta, į šiuos klausimus turės atsakyti valdžios darbo grupė.

Praėjusią savaitę 46 teritorinėse darbo biržose užregistruoti 11 643 bedarbiai – 69 proc. daugiau nei pra­ eitą. Vidutiniškai per dieną buvo re­ gistruojama 2 911 bedarbių. „Tiks­ lių priežasčių nežinome, bet tikėtina, kad staigus bedarbių pagausėjimas galėjo kilti dėl PSD mokesčio, ku­ ris paskatino oficialiai niekur ne­ dirbančius žmones kreiptis į darbo biržas“, – sakė Darbo biržos viešųjų ryšių specialistė Birutė Balynienė.

10 patarimų ieškantiems darbo Anglijoje Gerai pamąstyk!

5

sutartyje, susisiek su firma ar asmeniu, kuris tau davė šį darbą. Reikalauk ne­ delsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, tu turi teisę atšaukti kon­ traktą. Prireikus teisinės konsultaci­ jos, nedelsdamas kreipkis pagalbos į artimiausią Teisinės pagalbos biurą (Law Centre) http://www.lawcentres.org.uk/ arba Piliečių informacijos centrą http://www.citizensadvice.org. uk/ arba skambink pagalbos linija ir pranešk apie pažeidimus „Gangmasters Licensing Autho­ rity“ (Įdarbintojų licencijavimo ins­ titucija) el. paštas enquiries@gla.gsi. gov.uk tel. 0845 602 5020, 0800 555 111, www.gla.gov.uk.

9. Būdamas užsienyje stenkis nie­ kam neįsiskolinti, skambink savo šei­ mai ir draugams sutartu laiku, nedelsdamas informuok juos apie bet kokius pasikeitimus.

10. Nebijok ir, jei reikia, visuomet kreipkis į Lietuvos Respublikos am­ basadą ar policiją.

Daugiau nei dešimtadalis lietuvių, nerasdami darbo tėvynėje, ketina išvažiuoti dirbti į kitas šalis.

Tyrimų bendrovė RAIT kovo 4–17 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 041 15–74 m. nuolatinių šalies gyventojų. Žmonių buvo klausiama, ar jie asmeniškai arba jų šeimos nariai ketina vykti dirbti ar ieškoti darbo į užsienį per artimiausius 12 mėnesių. Atsakiusiųjų, kad jie arba jų šeimos nariai ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į užsienį, buvo klausiama į kurią šalį jie ketina vykti.

Apklausa parodė, kad 15 proc.

Lietuvos gyventojų keta patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Dauguma (85 proc.) lietuvių teigė neketinantys išvykti. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti į dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Tarp ketinančiųjų išvykti dirbti arba ieškoti darbo kitose šalyse yra daugiau jaunų vidurinį išsimokslinimą turinčių vyrų (15–24 metų), kurių pajamos mažesnės nei vidutinės (mažiau nei 600 Lt vienam šeimos nariui) arba kurie yra bedarbiai arba studentai, moksleiviai.

Tyrimas parodė, kad daugiausia ketinama išvykti į Angliją (27 proc.), Norvegiją (19 proc.) ir Airiją (17 proc.). Tik 3 proc. apklaustųjų pasirinktų JAV. „Šių metų apklausos duomenis palyginome su tokia pačia apklausa, kurią RAIT atliko 2005 m., kai nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo praėję nedaug laiko. Nustebino, kad didelių skirtumų neatradome. 2005 metais beveik tiek pat žmonių teigė (13 proc.), ketinantys išvykti ieškoti darbo į kitas šalis. Šiek tiek skiriasi šalys, kurias rinktųsi šiuo metu ir kurias rinkosi prieš penkerius metus.

2005 m. 35 proc. apklaustųjų ketino važiuoti į Angliją, daugiau nei šiais metais – į Airiją (19 proc.) ir mažiau žmonių 2005 metais ketino vykti į Norvegiją (7 proc.). Daugiau buvo ketinančiųjų vykti į Vokietiją (2005 m. – 13 proc., 2010 – 5 proc.). Greičiausiai žmonės per penkerius metus įgijo patirtį, pasitikrino, kuriose šalyse geresnės galimybės rasti darbo“, – sakė RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 2005 m. daugiau žmonių nei 2010-aisiais teigė, kad jų šeimos nariai ketina išvykti dirbti ar ieškoti darbo užsienyje (atitinkamai 15 proc. ir 11 proc.).

GK inf.

6

Pasaulis

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Prezidentas, gynęs šeimos ir tautos vertybes Sukrėsta Lenkija ir visa Europa gedi aviakatastrofos prie Smolensko aukų.

Dr. Manvydas Vitkūnas

Didžiausia vertybė – šeima

Lecho Kačinskio, jo žmonos Marios ir dar 94 Lenkijos sūnų ir dukterų žemiškoji kelionė nutrūko netikėtai ir tragiškai. Prezidentas L.Kačinskis ir pirmoji Lenkijos ponia nugyveno darnų, gražų ir prasmingą gyvenimą.

Pajūryje, Gdanske, 1976 metais Lechas susipažino su savo būsimąja žmona, septyneriais metais vyresne ekonomiste Maria Mackievič. Jos gi­ minės šaknys – Vilniaus krašte, tėvas buvo Armijos Krajovos narys, vienas dėdė kovėsi su vokiečiais Italijoje, o kitą dėdę sovietai sušaudė Katynėje.

Gdanske Maria dirbo Jūrų institu­ te, nagrinėjo prekybos Tolimuosiuose Rytuose klausimus. 1978 metais pora susituokė, po dvejų metų gimė jų vie­ nintelis vaikas – dukra Marta, kuri užaugusi kaip ir tėvas pasirinko teisės studijas Gdansko universitete.

Puikiai mokėjusi anglų ir prancū­ zų, neblogai – ispanų ir rusų kalbas, Maria šeimos biudžetą papildydavo vertėjaudama ir dirbdama korepeti­ tore. Tapusi pirmąja Lenkijos ponia, ji garsėjo labdaringa veikla ir mėgo intelektualius pokalbius. Šeima abiem broliams Kačins­ kiams visada buvo didžiausia verty­ bė. Jaroslavas, taip ir likęs viengungiu, iki šiol gyvena su motina. Lechas taip pat buvo tikras šeimos žmogus. 2005 metais per antrą prezidento rinkimų turą balsuoti į rinkimų apylinkę jis at­ ėjo su visa šeimyna – motina, broliu, žmona, dukra, žentu ir mažąja anū­ kėle Eva.

Galėjo tapti aktoriais 1949 metai. Pokarinė Varšuva, ky­ lanti iš Antrojo pasaulinio karo pele­ nų. Inžinieriaus ir Armijos Krajovos veterano, aktyvaus Varšuvos sukilimo dalyvio Raimundo Kačinskio šeimoje gimė dvyniai – Jaroslavas ir Lechas.

Ateityje Lechas Kačinskis ne kartą juokaus: „Kai mes susiginčijame su Jaroslavu, dažniausiai aš nusileidžiu – juk jis vyresnis brolis, gimęs 45 minu­ tėmis anksčiau už mane.“ Mama Jadvyga, karo metais taip pat kovojusi Varšuvos barikadose, savo sūnus švelniai vadino Lešeku ir Jareku. Ir tvirtino, kad juos atskirti labai paprasta – Lešeko kakle buvo apgamas. Tačiau ir bendraklasiai, ir mokytojai berniukus dažniausiai pai­ niojo, o dvyniai tuo sumaniai naudo­ josi. Jaroslavui labiau sekėsi tikslieji mokslai, ir jis dažnai eidavo atsakinė­ ti už savo brolį Lechą, o šis padėda­ vo Jaroslavui per istorijos, lenkų kal­ bos ir literatūros bei užsienio kalbų pamokas.

Būdami trylikos, Lechas ir Jaros­ lavas tapo žvaigždėmis – nusifilma­ vo kino pasakoje „Tie, kurie pavogė mėnulį“. Berniukai galėjo padaryti aktorių karjerą, tačiau pasirinko kitą gyvenimo kelią. Lechas Varšuvos ir Gdansko universitetuose studijavo teisę, uostamiestyje apsigynė dakta­ ro disertaciją ir dirbo Gdansko uni­ versitete.

Kalintas komunistų Šeimos vertybes Lechas Kačinskis nuosekliai gynė ir tapęs prezidentu.

Jis priešinosi siūlymams įteisinti vie­ nos lyties asmenų santuokas, rengti gėjų paradus, legalizuoti prostituciją.

Politiniai oponentai jį lygino su austrų radikalų lyderiu Jorgu Haideriu, dalis jaunimo pravardžiavo prezidentą Pe­ liuku Mikiu. Tačiau jis visada kovojo už konservatyvias vertybes ir Lenkijos

interesus. Beje, už savo pažiūrų nuo­ seklumą ir tvirtą būdą L.Kačinskiui teko sumokėti – įstojęs į „Solidaru­ mo“ gretas, L.Kačinskis 1981 metais tuometinės komunistinės Lenkijos valdžios beveik metams buvo paso­ dintas į kalėjimą.

L.Kačinskis buvo gana santūrus žmogus, nors kartais pratrūkdavo – vieną žurnalistę, nuolat uždavinėjusią provokuojančius klausimus, jis išvadi­ no „raudonai apsirėdžiusia beždžio­ ne“. Kartą prezidentas prisipažino, kad labiausiai jį erzinantis dalykas – pikti juokai dėl jo nedidelio ūgio (1 metro 68 centimetrų).

Kaimynų vertintas nevienareikšmiškai Kaimyninėse šalyse Lechas Ka­ činskis buvo vertinamas neviena­ reikšmiškai. Su Čekijos, Slovakijos, Lietuvos vadovais jį siejo geri san­ tykiai, jis visada palaikydavo buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščen­ ką. Tik kai šis prieš pat savo kaden­ cijos pabaigą nacionaliniu šalies di­ dvyriu paskelbė ukrainiečių kovotojų lyderį Stepaną Banderą, L.Kačinskis neslėpė nepasitenkinimo (Lenkija kaltina S.Banderą ir jo kovotojus lenkų civilių žudynėmis). Su Balta­ rusijos vadovais L.Kačinskio admi­ nistracija aršiai konfliktavo dėl lenkų tautinės mažumos teisių šioje šalyje.

Berlyne L.Kačinskis irgi nesusilauk­ davo simpatijų, nes mėgo priminti Vokietijos kaltę dėl Antrojo pasau­ linio karo nusikaltimų.

Rusus L.Kačinskis erzino reika­ lavimais tinkamai įvertinti Katynės žudynių istoriją, palaikymu Ukrai­

Kiniją kamuoja žemės drebėjimai Šiaurės vakarų Kinijoje įvykusio didelio žemės drebėjimo aukų skaičius šoktelėjo daugiau kaip iki 617 žmonių, dar 313 laikomi dingusiais. Iš viso nukentėjo 9 110 žmonių, iš kurių 970 sužeisti sunkiai. Žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,9 balo pagal momentinės magnitu­ dės skalę. Gelbėtojai iš griuvėsių iš­ vadavo apie du tūkstančius žmonių bei ištraukė 100 kūnų ir toliau vykdo paieškas. .

Tai didžiausia tokio pobūdžio ne­ laimė Kinijoje nuo 2008 metų gegu­ žės, kai per galingą 8 balų stiprumo žemės drebėjimą pietvakarinėje Si­ čuano provincijoje žuvo arba dingo

mažiausiai 87 tūkst. žmonių.

Kinijos naujienų tarnyba pranešė, kad į regioną vykdyti gelbėjimo darbų buvo pasiųsti daugiau nei Atokiame kalnuotame regione per smarkų žemės drebėjimą trečiadienį žuvo mažiausiai 66 moksleiviai.

Pietvakarinę Sičuano provinciją prieš beveik dvejus metus sukrėtė ga­ lingas drebėjimas, nusinešęs tūkstan­ čių vaikų, atsidūrusių po savo moky­ klų griuvėsiais, gyvybes.

Tuomet po nelaimės pasipylė kal­ tinimai dėl korupcijos ir buvo ieš­ koma kaltųjų dėl prastos mokymo įstaigų statybos. Dabar sugriuvo ma­ žiausiai vienuolika mokyklų.

Dešimtys sukrėstų tėvų būriavosi

prie apgriuvusios profesinės moky­ klos Jušu rajone, laukdami žinių apie nelaimės metu joje buvusius savo vai­ kus.

GK inf.

nai ir Gruzijai. Įdomus faktas – 2006 metais L.Kačinskis turėjo tapti Gruzijos prezidento Michai­ lo Saakašvilio sūnaus krikštatėviu, bet nenuvyko į Tbilisį, nes kaip tik tuo metu Lenkijoje įvyko katastrofa Halembos anglies kasykloje. Prezi­ dentas nusprendė nevykti į Gruziją ir dalyvauti žuvusių kalnakasių lai­ dotuvėse. Rusija taip pat labai nei­ giamai vertino L.Kačinskio spren­ dimą (kai jis dar buvo Varšuvos meras) pavadinti vieną iš Lenkijos

sostinės aikščių žuvusio Čečėni­ jos prezidento Džocharo Dudaje­ vo vardu.

Apie nelaimę žino visa Lenkija ir visas pasaulis, tačiau nežino motina Jadvyga Kačinska. 83-ejų moteris jau kelias savaites gydoma vienos kardio­ logijos klinikos reanimacijos skyriuje.

Gydytojai griežtai uždraudė pranešti senutei apie sūnaus ir marčios žūtį – baiminamasi, kad ir taip pavargusi moters širdis tokio smūgio gali ne­ atlaikyti.

Aviakatastrofos, pasiglemžusios valstybių vadovų gyvybes Liūdnąjį sąrašą galima pradėti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Dago Hamaršeldo žūtimi 1961 m. Lėktuvas, kuriuo į pilietinio karo apimtą Kongą skrido JT vadovas ir keli kiti aukšti šios tarptautinės organizacijos pareigūnai, sudužo dabartinės Zambijos teritorijoje. Iki šiol nei patvirtintos, nei paneigtos kelios šios nelaimės versijos, tarp kurių yra ir tokia: lėktuvą galėjo numušti nuo Kongo norėjusios atsiskirti Katangos provincijos separatistai.

1969 m. nukritus sraigtasparniui žuvo Bolivijos prezidentas Renė Barjentas Ortunijas. Spėta, kad prezidento sraigtasparnis galėjo būti tyčia sugadintas prieš skrydį.

Respublikos saugumo tarnybų. Teigiama, esą buvo pastatytas klaidinantis radijo švyturys, kuris nukreipė lėktuvą nuo teisingo kurso. Vėliau vienas PAR žvalgybininkas šią istoriją papasakojo žurnalistams ir teigė, kad Maskvos remiamas Mozambiko vadovas nukritus lėktuvui dar buvo gyvas, todėl jam jau žemėje buvo suleista mirtina injekcija.

Kartu su S.Mašelu žuvo keli Mozambiko ministrai.

1971 m. mįslingos aviakatastrofos virš Mongolijos metu žuvo realiausias Kinijos vadovo Mao Dzeduno įpėdinis, pirmasis šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Lin Biao. Po konflikto su Kinijos komunistų partijos vadovybe jis bandė su šeima pabėgti į Sovietų Sąjungą.

1981 m. lėktuvo katastrofoje (spėjama, surengtoje politinių oponentų) žuvo Panamos vadovas generolas Omaras Torichosas. Tais pačiais metais taip pat neaiškiomis aplinkybėmis, lėktuvui dėl nenustatytų priežasčių įsirėžus į kalno šlaitą, žuvo dar vienos Lotynų Amerikos valstybės – Ekvadoro prezidentas Chaimė Roldosas Agilera. Taip pat žuvo kartu skridusi jo žmona, šalies gynybos ministras su žmona, keli karininkai ir lėktuvo įgula.

1988 m. lėktuvo katastrofoje žuvo Pakistano prezidentas Zij Ul Hakas ir visa Pakistano karinė vadovybė bei kartu skridęs JAV pasiuntinys Pakistane.

1986 m. žuvo iš Zambijos į Mozambiką skridęs Mozambiko prezidentas Samora Mašelas. Lėktuvas, valdomas pilotų iš Sovietų Sąjungos, įsirėžė į kalną. Manoma, kad lėktuvas nuo kurso nukrypo, „padedamas“ Pietų Afrikos

2004 metais dėl pilotų klaidos sudužo Makedonijos prezidentą skraidinęs lėktuvas, skridęs į Bosnijos ir Hercegovinos miestą Mostarą. Žuvo kartu skridę keli apsaugos ir prezidentūros darbuotojai bei lėktuvo pilotai.

1994 m. zenitine raketa buvo numuštas lėktuvas, kuriuo skrido dviejų Afrikos šalių – Ruandos ir Burundžio prezidentai. Ruandoje hutų radikalai dėl prezidento Žunevalio Habjarimanos žūties apkaltino tutsių sukilėlius.

Tai tapo pretekstu tutsių skerdynėms, kuriose žuvo daugiau kaip 800 tūkstančių žmonių.

2001 m. aviakatastrofoje Sudano pie­tuose žuvo šios šalies gynybos ministras Ibrahimas Šamsudinas ir 13 generolų – visa Sudano karinė vadovybė.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Kelyje

Gimtasis kraštas

Kaip važiuoti šiltuoju metų laiku Arvydas Jockus „Atšilus orams ir vasarą reikėtų vadovautis trimis pagrindinėmis taisyklėmis: naudoti saugos priemones (saugos diržus), važiuoti tinkamu greičiu ir būti blaiviems“, – pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros dėstytojas doc. dr. Vigilius Sadauskas.

Jo teigimu, mokslininkams kol kas nepavyko rasti metodo, kuriuo remiantis būtų galima prognozuoti, kada girtas vairuotojas nuvažiuos nuo kelio, apsivers ar trenksis į kliūtį.

Nauji pavojai Vasarą keliuose žūsta daugiau žmonių negu žiemą, tad atsipalai­ duoti po žiemos tikrai neverta. Deja, kai nutirpsta sniegas ir ledas, vairuo­ tojai neretai pamiršta, kad slidi kelio danga gali būti ir šiltuoju metų laiku: po žiemos ateina pavasariniai lietūs, asfalte dažnai lieka provėžų. „Žiemą važiuojame lėčiau, vasarą – greičiau ir, kai sausu asfaltu važiuo­ jantis automobilis patenka į provėžas (išilginius kelio nelygumus), jį gali su­ mėtyti. Tuomet vairuotojas, praradęs automobilio valdymą, dažniausiai nu­ važiuoja nuo kelio, blogiausiu atveju apsiverčia“, – vieną iš vasarą tykančių pavojų mini V.Sadauskas.

Ką tokiu atveju daryti? Saugaus eismo specialistas pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į kelio ženklus: jeigu priešais stovi ženklas „Provėžos“, ne­ važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. „Jeigu leidžiama važiuoti 130 km/h greičiu, būtinai sulėtinkite greitį tiek, kad galėtumėte valdyti automobilį“, – ragina V.Sadauskas.

Kad vairuotojas įsitikintų, ar va­ žiuoja saugiai, V.Sadauskas pataria

padaryti tokį manevrą: jeigu kelyje nėra daugiau automobilių, išvažiuoti iš provėžų ir vėl sugrįžti. „Pamatysite, ar automobilis lengvai manevruoja, ar jį tarsi tampo“, – aiškina specialistas.

Greitį visada reikėtų sumažinti ir pradėjus lyti. Taisyklė paprasta: lyjant visada važiuoti lėčiau nei leidžiamas maksimalus greitis. Šiuo atveju taip pat reikėtų atlikti anksčiau minėtą manevrą. Kai kelyje nėra kitų auto­ mobilių, bandyti imituoti lenkimą: įjungti posūkį, išvažiuoti į antrą juostą ir vėl sugrįžti. „Jeigu jaučiate, kad au­ tomobilis stabilus, nereikia papildo­ mų pastangų jį suvaldyti, galite va­ žiuoti pasirinktu greičiu“, – pataria V.Sadauskas.

Slidu būna ir vasarą Transporto specialistas atkreipia dėmesį, kad vasarą automobilio pa­ dangų protektoriaus gylis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 1,6 mm. „Jeigu bus mažesnis, lyjant lietui tarp padangos ir kelio dangos susidarys vandens plėvelė, ratas negalės jos iš­ spausti ir stabdymo kelias padidės be­ veik dvigubai“, – perspėja jis.

Universiteto dėstytojas pateikė to­ kius duomenis: pradėjus stabdyti va­ žiuojant 50 km/h greičiu sausa kelio danga, automobilis sustos už 35 m; važiuojant šlapiu asfaltu šis atstumas padidės iki 45 m.

Greičiui didėjant, šis skirtumas – dar akivaizdesnis. Pradėjus stabdy­ ti važiuojant 90 km/h greičiu sausu keliu, sustosite už 70 m, per lietų ar šlapiu asfaltu – už 105 m. „Galima daryti elementarią išva­ dą – stabdymo ilgis šlapiame kelyje dvigubai didesnis nei sausame“, – tei­ gia V.Sadauskas.

Daugelyje naujesnių automobilių

7

„Gulintys policininkai“ teršia aplinką

įrengta stabdžių antiblokavimo siste­ ma (ABS). Važiuojantys tokiu auto­ mobiliu vairuotojai turėtų nuspausti stabdžių pedalą ir jo neatleisti. „Ta­ čiau daugelis naujų automobilių vai­ ruotojų daro priešingai: nuspaudžia ir atleidžia pedalą lyg važiuotų be ABS. To daryti jokiu būdu negalima, nes automobilis gali vėl pradėti greitėti. Žinoma, kai ABS nėra, toks būdas stabdyti automobilį yra tinkamas“, – teigė V.Sadauskas.

Jeigu automobilis lietui lyjant pra­ deda slysti, vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią slysta automobilio galas, ne­ svarbu, ar automobilis varomas prie­ kiniais, ar galiniais ratais.

Be to, V.Sadauskas kategoriškai pataria geresnėmis (gilesniu protek­ toriumi) padangomis apmauti prieki­ nius ratus. „Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai nuslysta automobilio galas.

Lietuvoje, deja, nuo senų laikų mano­ ma, kad priekinės padangos turi būti geresnės. Šį mitą skleidžia tie, kurie visiškai neišmano fizikos dėsnių“, – teigia VGTU docentas.

Taupykime degalus Taupant degalus V.Sadauskas pa­ taria po žiemos iškrauti iš bagažinės nereikalingus daiktus. Be to, visada pravartu iš anksto planuoti maršru­ tą: internete galima susirasti nema­ žai tokių planavimo programų, kaip antai „viamichelin“, „google maps“ ir kitos. „Teisingai suplanuotas maršrutas padės sutaupyti nemažai degalų, ne­ patekti į kamščius ir net apskaičiuoti laiką, per kurį pasieksite norimą vie­ tą“, – sako dėstytojas.

Be to, V.Sadauskas pataria į baką pilti tik tiek degalų, kiek reikia. „Jeigu važiuojate iš Vilniaus į Kauną, pilki­ te tik atstumui nuvažiuoti reikiamą kiekį – lengvesnis kuro bakas padės sutaupyti. Be abejo, to nedarykite, jei­ gu važiuojate į vietą, kur nebus ga­ limybių papildyti degalų“, – pataria V.Sadauskas.

Degalus padės taupyti ir gamin­ tojo nustatytas oro slėgis padango­ se. Po žiemos būtinai jį reikėtų pasi­ tikrinti artimiausioje degalinėje. Tai geriausia daryti ryte, pavažiavus nuo namų 2–3 km, kad padangos nebū­ tų įkaitusios.

Kitas būdas taupyti degalus – reikiamu metu perjungti pavaras.

V.Sadauskas pataria tai daryti vari­ klio sūkiams pasiekus 2000 aps./min. „Jokiu būdu nevažiuokite ketvirta pa­ vara, kai tachometras rodo 2500 aps./ min. – junkite penktąją“, – pataria V.Sadauskas.

Automobilis sunaudos daugiau degalų ir tuomet, jeigu važiuosite pra­ vertu langu. Jeigu pravertas langas ir važiuojate 50 km/h greičiu, degalų są­ naudos gali padidėti 15–20 proc.

Be to, dėstytojas pataria mieste ne­ važiuoti trumpais atstumais: „Iki 500 m geriau eikite pėstute, nes tokiu ats­ tumu važiuojantis automobilis labai teršia aplinką, be to, „varginama“ už­ vedimo sistema, išsikrauna akumu­ liatorius.“ V.Sadauskas atkreipia ir mėgėjų garsiai leisti muziką gamtoje dėme­ sį: „Įjungę muziką, kaskart užveskite variklį, kitaip per keturias grojimo va­ landas gali išsikrauti silpniau pakrau­ tas akumuliatorius ir turėsite proble­ mų, kaip sugrįžti namo.“

Šiandien pasaulyje yra daug automobilistų, kurie pasisako prieš greičio mažinimą panaudojant „gulinčius policininkus“. Dabar jie turės puikių argumentų patvirtinti savo nuomonę.

Didžiosios Britanijos kompanija „Millbrook Proving Ground“ atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kokį poveikį kelio nelygumai daro aplinkai. Siekdami atsakyti į šį klausimą mokslininkai atliko testą, kuriam buvo panaudotas automobilis, esant pastoviam 50 km per valandą greičiui 100 kilometrų sunaudojantis 5 litrus benzino. Testo rezultatai nustebino net pačius mokslininkus.

Nustatyta, kad iš esmės keičiasi „gulinčius policininkus“ pervažiuojančio automobilio techninės charakteristikos. Prieš kiekvieną kelio nelygumą automobilis pristabdo, o pervažiavęs kliūtį – padidina greitį.

Dėl tokių nuolatinių pristabdymų ir pagreitėjimų automobilio kuro sunaudojimas padidėja du kartus iki 9,1 litro šimtui kilometrų.

Be to, dėl tokių manipuliacijų automobilio išmetamų anglies dvideginio dujų kiekis padidėja 82 proc., o azoto oksido – 37 proc.

Mokslininkai padarė tokias išvadas: šiuolaikiniai automobilių varikliai veikia efektyviausiai automobiliui važiuojant dideliu greičiu, todėl norint gerinti ekologinę padėtį būtina sumažinti greičio apribojimus.

Pavojinguose ruožuose mokslininkai siūlo sugriežtinti greičio apribojimą nuo 50 iki 30 km per valandą. Tuomet anglies dvideginio išmetimas padidės tik 10 proc.

GK inf.

Geras duslintuvas blizga Automobilis – pagal žmogų Perkant duslintuvą pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į jo metalo kokybę. Tai svarbiausia. Tačiau žmogui, nenusimanančiam apie metalus, tai padaryti nebus paprasta.

Vienas iš rodiklių gali būti kaina.

Vadovaujantis bendrąja logika, geras daiktas pigus nebus. Bet ar pardavė­ jas, pamatęs, kad nesigaudote, neįkiš pigios prekės už didelę kainą?

Antras rodiklis galėtų būti gamin­ tojas. Jei prekė tikrai vokiška, švediš­ ka, kokybė prasta netūrėtų būti. Gero duslintuvo metalas yra blizgantis. Ta­ čiau ne dažytas metalo spalva, ką prieš kurį laiką labai mėgo daryti lenkų ga­ mintojai. Tokie dažyti duslintuvai ti­ krai yra menkaverčiai. Būtina pasaky­ ti, jog šiuo metu ir lenkai gamina gero metalo duslintuvus. Tačiau nemažai prekeivių jų yra prisipirkę iš ankstes­ nių laikų ir dabar stengiasi juos iškiš­ ti. Aš pats visai neseniai tokių dažytų lenkiškų duslintuvų mačiau turguje.

Be to, labai svarbu duslintuvą gerai pritvirtinti. Jis turi būti pritvirtintas tvirtai pagal visus reikalavimus. Ne­ pamirškite, kokioje automobilio vie­ toje jam tenka būti. Be to, duslintuvai kenčia ir temperatūrų kaitą: jie įkaista, ataušta, kaupiasi kondensatas.

GK inf.

Vokietijos gyventojų įsitikinimu, „Porsche“, „Mini“ ir „Audi“ markės automobilius dažniausiai vairuoja ge­ rai atrodantys vyrai ir moterys. Tuo tarpu už „Mercedes“ vairo sėdintie­ ji yra miesčionys arba rimti žmonės. „Volkswagen“ dažniausiai renkasi linksmi vairuotojai.

Iš tūkstančio apklaustų vokiečių 40 proc. nurodė, kad „Porsche“ trans­ porto priemones vairuoja ypač pa­ trauklūs vairuotojai. „Mini“ vairuo­ tojus tokiais vadino 35, o „Audi“ – 31 proc. respondentų.

Kartu vyrauja įsitikinimas, kad už „Porsche“ vairo sėdi sportiškas, bet kartu arogantiškas tipas. 56 proc., be to, mano, kad „Porsche“ vairuotojai yra nutrūktgalviai. 43 proc. respon­ dentų tą patį sako apie „BMW“ sa­ vininkus. Vokiečiai sportiškais lai­ ko ir „Mini“, „BMW“ bei „Audi“

vairuotojus. Tuo tarpu už „Ford“, „Dacia“ ir „Citroen“ vairo, jų įsiti­ kinimu, dažniausiai sėdi nesportiš­ ki piliečiai.

Daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės renkasi „Mercedes“.

Vidutinis šių automobilių savininkų amžius, spėja jie, yra 62 metai. To­

liau šioje kategorijoje – „Lexus“ (44 metai) ir „Porsche“ (42 m.). Jauniausi vairuotojai esą renkasi „Mini“ (29 m.) ir „Smart“. Linksmiausių vairuotojų kategorijoje pirmauja „Volkswagen“ mėgėjai. Po jų – „Mini“ ir „Smart“ vairuotojai.

GK inf.

8

Sveikata

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Delsimas kainuoja brangiai

Apetitą numalšins varnalėšos šaknis

Kuo vėliau medikai pacientams diagnozuoja reumatinę ligą, tuo daugiau patiriama kančių ir nuostolių.

Lina Juškaitienė Šalies reumatologai aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis kaulų ir raumenų ligoms anksti diagnozuoti, bet negali jomis tinkamai pasinaudoti. Kodėl? Paradoksalu, bet kvalifikuotai ligoniams padėti siekiantys medikai baiminasi savo įstaigai užauginti skolų kuprą.

Trejus metus nenustatė ligos Pasirodo, kuo vėliau diagnozuoja­ mos reumatinės ligos, tuo labiau nu­ kenčia ne tik ligonis, bet ir valstybė.

Ligonis anksti iškrenta iš darbo rin­ kos, o valstybė jam turi ilgiau mokėti įvairias pašalpas. Anksti diagnozavus kaulų ir raumenų ligas, valstybė su­ taupytų nemenką sumą pinigų. Tai atskleidė naujausi tyrimai. Kaip kaulų ir raumenų ligos paveikė tūkstančius dirbančių žmonių, išaiškėjo 25 Eu­ ropos ir kitose pasaulio šalyse įvyk­ džius programą „Pasiruošęs darbui“.

Tyrinėta, kaip gydomi šiomis ligo­ mis sergantys žmonės, kaip juos pa­

laiko visuomenė, kokia ligonių darbo patirtis ir kaip jų būklė veikia šeimos narius, kolegas ir darbdavius. „Jungtinėje Karalystėje suskaičiuo­ ta, kad pradėjus anksčiau gydyti, t. y. per tris mėnesius nuo ligos nustatymo momento, bent 10 proc. reumatoidi­ niu artritu sergančių ligonių, valsty­ bė sutaupytų 31 mln. svarų sterlin­ gų. Vadinasi, būtų mažiau bedarbių, valstybė išduotų mažiau nedarbingu­ mo lapelių“, – kalbėjo projektą prista­ čiusi gydytoja reumatologė profesorė Jolanta Dadonienė. Tyrimai atskleidė, kad kaulų ir raumenų ligos yra viena pagrindinių negalios priežasčių ir pa­ grindinė priežastis, dėl kurios pralei­ džiamos darbo dienos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Dėl šių ligų ES ir Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Šios ligos Lietuvai ir jos piliečiams kasmet kainuoja net iki 1,8 mlrd. litų. Vieno paciento, sergančio reumatoidinio ar­ tritu, gydymas Lietuvoje per metus kainuoja 4 508 eurus.

Gerai konsultuodami žlugdo ligoninę Reumatologijos specialistai tiki­ na, kad jie turi visas priemones anksti diagnozuoti ligą, bet negali tinkamai jomis pasinaudoti dėl didelių išlaidų. „Norint anksti diagnozuoti reumatines ligas, reikia atlikti laboratorinius tyri­ mus. Ligoninė ar poliklinika už kon­ sultaciją gauna 95 litus. Pavyzdžiui, li­

Neprevencinė liga Vytautas Radavičius, Asmens sveikatos departamento Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Tai ne naujiena, kad valstybei verta investuoti į ankstyvą ligų diagnostiką.

Ne tik į kaulų ir raumenų, bet ir apskritai – visų ligų. Šiuo metu valstybė neturi lėšų reumatologų paslaugų įkainiams padidinti. Bet apie įkainius bus galima kalbėti, kai pagerės ekonominė padėtis. Valstybė, vadovaudamasi Europos Sąjungos rekomendacijomis ir atsižvelgdama į ligas, kuriomis serga daugiausia žmonių, investuoja į ankstyvą kai kurių ligų diagnostiką. Papildomos lėšos skiriamos prevencinėms širdies kraujagyslių, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos, o nuo šių metų – tiesiosios žarnos vėžio programoms. Prevencinių programų sąraše nėra nė vienos kaulų ir raumenų ligos, nes jų yra daug, o išskirti kurią nors vieną sudėtinga.

goniui, kuriam įtariamas antilipidinis sindromas, reikia atlikti tris tyrimus, kurie kainuoja 200 Lt. Jei jie padaro­ mi, nukenčia ligoninės biudžetas, kuris praranda apie 105 Lt“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas profesorius Algirdas Venalis.

Anot jo, pulmologas tiria plaučius, nefrologas – inkstus, kardiologas – širdį, reumatologams pacientus rei­ kia tirti nuo galvos iki kojų, nes li­ gos pakenkia smegenis, širdį, plaučius, inkstus.

Reumatinėmis ligomis serga ne tik pagyvenę žmonės. „Jei paklaustumėte bet kurio praeivio, kas yra reumatinės ligos, jis, ko gero, atsakytų, kad tai bū­ klė, kada pagyvenusiems žmonėms maudžia strėnas. Iš tikrųjų reumatinių ligų priskaičiuojama apie 200. Jomis serga tiek pagyvenę, tiek jauni žmo­ nės. Šios ligos yra labai paplitusios“, – aiškino profesorius.

Daugiau ligonių, daugiau pašalpų A.Venalis įsitikinęs, kad valstybė per mažai investuoja į ankstyvą reu­ matinių ligų diagnostiką ir gydymą. „Tik 30 proc. reumatinių ligų, ypač uždegiminių, kainą sudaro ligonių gydymas. 70 proc. kainos sudaro ne­ tiesioginės išlaidos – tai, ką valstybė

praranda mokėdama pašalpas, neį­ galumo išmokas ir pan. Jei valstybė daugiau investuotų į ankstyvą gydy­ mą, gerokai sumažėtų netiesioginės išlaidos“, – įsitikinęs jis. Tam jis siūlo sprendimą – reumatinės ligos turėtų tapti penktąja prioritetine ligų grupe Lietuvoje. „Gyvenimo kokybė apskai­ čiuota matematiškai. Iš skaičių ma­ tyti, kad gyvenimo kokybę labiausiai pablogina ne tos ligų grupės, kurios įrašytos į prioritetinių mūsų valsty­ bės ligų sąrašą, o kaulų ir raumenų ligos“, – tikino jis.

Stebuklas reumatologijoje Vis dėlto ir reumatologai turi kuo pasidžiaugti. Kasmet daugėja reuma­ tinių ligonių, kuriems valstybė visiškai kompensuoja labai veiksmingus bio­ loginius vaistus. Pernai tokiais vais­ tais buvo gydomi 300 pacientų. Anot A.Venalio, tai nedidelis skaičius, bet jis didesnis nei 2008 metais. „Niekada nesu matęs tokio stebuklo, kai žmo­ gus, kuris buvo prikaustytas prie veži­ mėlio, ne tik atsistojo, bet ir sugebėjo įsidarbinti“, – sakė jis.

Pagrindinis šių stebuklingų vais­ tų trūkumas – jie brangūs. Valstybė juos visiškai kompensuoja tik gydant jaunus žmones ir kai yra ligos pradžia bei nepadeda jokie tradiciniai gydy­ mo būdai.

Geriau jau pigūs akiniai, negu jokie

Pigūs akiniai nuo saulės nėra prasti ir jie tikrai akims nekenkia.

Nežinau, kodėl kiekvienais metais pasigirsta kalbų, kad dėl netinka­ mų akinių nuo saulės išsiplečia akių

vyzdžiai ir į akis patenka daugiau ultravioletinių (UV) spindulių. Tai nesąmonė. Saulės akiniai priskirti paprastų prekių sąrašui. Tūkstančiai žmonių jų apskritai nenešioja ir dėl

to neapanka. UV spinduliai didelė­ mis dozėmis žalingi, bet lygiai tiek pat akims kenkia ir riebus maistas ar rūkymas.

Akinius nuo saulės galime pirkti specialiose parduotuvėse arba tur­ guje. Kaip ir bet kokį daiktą, juos renkamės pagal savo kišenę, norus, poreikius. Aišku, kuo brangesni aki­ niai, tuo naujesnis dizainas, geresni lęšiai ir t. t. Tačiau kaina apie juos nieko nepasako. Ir 10 litų kainuo­ jantys akiniai gali būti geri. Svar­ biausia, kad ant jų lipduko ar ant akinių etiketės būtų parašyta, kad apsauga nuo UV spindulių yra 80– 100 proc.

Tiems, kuriems akinių nuo sau­ lės reikia dėl apsaugos nuo ultravi­ oletinių spindulių, geriausia pirk­ ti 80 proc. užtamsintus rudos arba

pilkos lęšių spalvos akinius. Tokie visiškai apsaugo nuo UV spindulių, t. y. nufiltruoja juos iki 400 nm (na­ nometras) bangos ilgio.

Akiniai saugo ne tik nuo UV spindulių, bet ir nuo per ryškios šviesos. Kaip žinome, ryškioje švie­ soje prasčiau matome, todėl nešioti akinius nuo saulės reikia vairuoto­ jams, keliaujantiems kalnuose, bū­ nant paplūdimyje.

Akinius nuo saulės gali nešioti ir vaikai. Nėra akinių, skirtų tik jauni­ mui ar tik pagyvenusiems žmonėms.

Nebent jauniems reikia madingų.

Ką daryti tiems, kurie nešioja pa­ prastus akinius, pvz., trumparegiai ar toliaregiai? Jie gali įsigyti speci­ aliai jiems pagamintus akinius nuo saulės su dioptrijomis.

GK inf.

Anksčiau žmonės žinojo, ką reikia valgyti pavasarį . Jie rytą vakarą valgydavo lapienę. Šią sriubą virdavo iš tik išdygusių augalų – jaunų dilgėlių lapų, garšvų, rūgštynių, kiaulpienių.

Kaip žinome, šie augalai skatina medžiagų apykaitą ir šlapimo išsiskyrimą, valo iš organizmo šlakus. Tad verta prisiskabyti dilgėlių, kurios netrukus ims dygti. Kiek vėliau pradės lįsti ir jauni garšvų lapeliai. Šie žalumynai tinka ne tik sriuboms, bet ir salotoms.

Verta prisirinkti ir česnakūnių, kurios dažniausiai auga pakrūmėse. Šie augalai labai vitaminingi ir kvepia česnakais. Patarčiau prisiskinti kiaulpienių lapų, kurie labai tinka salotoms. Itin vertingos ir šių augalų sultys. Pievoje galima pasiskabyti jaunų kmynų lapelių. Po žiemos stenkimės valgyti kuo daugiau petražolių ir salierų – jie išvalys organizmą.

Pavasariui verta pasiruošti organizmą valančios arbatos mišinuką.

Tam reikia iš anksto prisirinkti ir prisidžiovinti dilgėlių, varnalėšų šaknų ar lapų, dirvinių našlaičių ir dirvinių asiūklių. Šie augalai yra pagrindinės tokios arbatos sudedamosios dalys.

Galima išsivirti ir žalių dilgėlių ar garšvų lapų arbatos. Bet tada reikia ir tuos lapelius suvalgyti, antraip negausime juose esančių naudingų medžiagų. Mat žalių augalų sienelės nepralaidžios. Norintieji numesti svorio gali išbandyti apetitą mažinančių arbatų, pavyzdžiui, pūslėtojo guveinio. Tai jūrinis augalas, kurio galima prisirinkti pajūryje. Jų visada rasime išmestų į krantą po audros. Guveinius reikia gerai nuplauti, išdžiovinti, sutrinti ir išvirus arbatą gerti po arbatinį ar kelis šaukštelius per dieną.

Jei netinka guveinio arbata, šį augalą smulkiai sutrinkite ir kaip druską barstykite į salotas, ant sumuštinių – kur tik norime. O po poros mėnesio pajusite, kad sijonai ir kelnės pasidarė laisvesni. Pati išbandžiau.

Galima nusipirkti jau paruoštų svoriui mažinti skirtų arbatų, kuriose yra guveinio ar fukuso. Beje, apetitą mažina ir jūros kopūstas.

Ir galiausiai nereikia pamiršti varnalėšos. Šis augalas – tiek jauni jo lapeliai, tiek šaknys – taip pat skatina medžiagų apykaitą, valo iš organizmo šlakus. Šiek tiek varnalėšos lapelių galima įmesti į salotas ir sriubą. Vis dėlto vertingiausios yra šio augalo šaknys. Dabar tinkamiausias metas jų prisikasti. Jei vakare žiūrint televizorių vis norisi ką nors valgyti, kramtykite žalią ar džiovintą varnalėšos šaknį. Ir organizmą valysite, ir svoris neaugs. Jei nepatinka žalių ar džiovintų šaknų skonis, jas sumalkite ir išsivirkite arbatos. Ją gerkite prieš valgį. Jei kasdien tokios arbatos išgersite, tikrai mažiau valgysite.

GK inf.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Mūsų namai

Gimtasis kraštas

9

Granatas ant palangės Pasakyk, koks tavo telefonas, pasakysiu kas tu Dabar esame lengviau pasiekiami, mobilaus ryšio telefonas tapo stiliaus dalimi.

Asta Bendoraitė Retas mūsų dabar neturi mobilaus ryšio telefono. Masiniu „mobilizavimosi“ reiškiniu susidomėjo ir psichologai. Pagal tai, kaip naudojamės mobiliuoju telefonu ir kokius renkamės, daug ką galima pasakyti.

Nė valandėlės be telefono Yra žmonių, kurie jaučia poreikį vi­ suomet būti pasiekiami, jiems negera, jeigu greta nėra telefono. Psichologai tai vadina priklausomybe – mobilusis tampa savotišku psichologiniu rams­ čiu. Jautrius žmones jis, visada esantis greta, apramina – juk bet kuriuo metu galima susisiekti su artimaisiais.

Kartais su jumis bendraudamas žmogus nuolat manipuliuoja mobi­ liuoju telefonu: sukinėja rankose, var­ to, atidaro ir uždaro dangtelį, spaudo mygtukus. Gali būti, kad aparatas ką tik įsigytas arba norima pasipuikuoti jo privalumais, ypač jeigu tai brangus modelis, arba jo savininkas turi psi­ chologiškai nebrandžios asmenybės bruožų. Tik­rieji technikos mylėtojai linkę dažnokai keisti telefonus, pa­ pildyti juos įvairiais priedais, atnau­ jinti melodiją.

Ilgi nereikšmingi pokalbiai mo­ biliuoju telefonu rodo nesąmoningą troškimą sulaukti moralinio palaiky­ mo, paguodos. Vidinis nerimas verčia pamiršti, kad už savo plepumą tenka nemažai sumokėti.

Spalva išdavikė Ryškių spalvų telefonus labiau mėgsta dailiosios lyties atstovės, o kartais ir vyrai. Paprastai tai kūrybin­ gi žmonės, kuriems tradicinės juo­ da ar pilka įkyrėjusios. Juokaujama, kad moterys mobiliuosius derina prie savo drabužių spalvos. Kodėl gi ne? Šie daikčiukai gali tikti prie rankinės, batelių, kostiumėlio, diržo.

Aparato spalva yra iškalbinga ir galinti daug papasakoti apie šeimi­ ninką.

Santūrios spalvos telefonus – juo­ dus, pilkus, mėlynus – renkasi ra­ mios, blaiviai mąstančios, atsakin­ gos ir kantrios asmenybės. Dvasiškai jautrūs žmonės linksta prie žalios spalvos. Linksmi, smalsūs, kitais pa­ sitikintys vyrai ir moterys mielai įsi­ gyja oranžinius, gyvenimo džiaugsmu spinduliuojantys – geltonus telefo­ nus. Psichologai neabejoja, kad rau­ donų telefonų savininkai yra neeili­ nės, vadovo savybių turinčios stiprios asmenybės.

Prabilk – pasakysiu, kas esi Viešoje vietoje ar darbovietėje, girdint aplinkiniams, nederėtų kal­ bėti mobilaus ryšio telefonu per­

nelyg garsiai, nesivaržant dėstyti kitiems vargu ar būtinus žinoti da­ lykus. Garsus pokalbis atskleidžia ne tik prastą žmogaus išsiauklėji­ mą, bet ir rodo, kad jam aplinkiniai nė motais. Tiesa, kartais taip elgiasi nesubrendęs jaunimas, trokštantis pasipuikuoti savo naujausiu bran­ giu modeliu.

Viešoje vietoje patartina kalbėti kuo tyliau arba išeiti iš patalpos. Kul­ tūringas žmogus, suskambus telefonui tuo metu, kai jis bendrauja su kitu as­ meniu, turėtų atsiprašyti ir su nema­ tomu pašnekovu kalbėti trumpai arba prižadėti jam tuoj pat paskambinti.

Savo tėvynėje nuo Kaukazo kalnų iki Rytų Kinijos granatai (Punica granatum) auga ne vieną tūkstantį metų, užauga krūmu ar medžiu, žydi gražiais purpuriniais žiedais.

Senovės graikams ir daugeliui kitų tautų granatmedžių vaisiai ir žiedai – turto, meilės, vaisingumo simbolis. Viduramžiais Prancūzijos aukštuomenės damos mėgo sukneles siuvinėtas granatų žiedais, vaisiais ir medžiais, mat šie saugojo nuo visų pavojų.

Vaisių minkštime mažai kalorijų, nėra riebalų ir cholesterolio.

Nuo seno žinomos granatų gydomosios savybės. Pvz., sultys gerina apetitą, tinka gerklei skalauti sergant angina (atskiedžiamos), jomis galima balinti veido odą, naikinti strazdanas. Sultys su grietine – gera kaukė vystančiai odai. Žievelių nuoviru tinka skalauti riebius, silpnus, lėtai augančius plaukus.

Kaip auginti. Mūsų vasara gra­ natams per trumpa ir per šalta, ta­ čiau žiemos soduose ar namuose jie gali žaliuoti visus metus. Vazonuose užauga apie 1,5 m aukščio.

Granatus galima dauginti sėklo­ mis ir auginiais. Iš vaisiaus išimtos sėklytės vasario – kovo mėn. sėja­ mos į smėlio ir durpių mišinį, laiko­ mos šiltai. Sėjinukai auga greitai, po

Modelis perša išvadas Telefonų gamintojai nepaliauja stebinti naujovėmis. Naujausių mo­ delių mobiliuosius, kuriuose įdiegtos šviežiausios technikos naujovės, įsigy­ ja pasiturintys asmenys ar organizaci­ jos. Labiausiai jais pasipuikuoti mėgs­ ta jauni žmonės: juk tai jų socialinio statuso įrodymas!

Yra ir garbėtroškų, kurie moder­ niausiam ryšio prietaisui gali paau­ koti paskutinius savo pinigus. Jiems atrodo, kad šis brangus daikčiukas pa­ kels jų vertę bendradarbių ar pažįsta­ mų akyse.

Kambarinės gėlės gręžiasi į saulę

Irena Iešmantaitė Jei iki šiol nepasirūpinote vazoniniais augalais, šio darbo daugiau neatidėliokite. Gėles nugenėkite, dažniau laistykite ir tręškite daugiau azoto turinčiomis trąšomis. Dabar geriausias laikas jų ir pasidauginti.

Pelargonijos sodinamos į viduti­ nio sunkumo trąšią, puveningą žemę (pH 6–6,5). Jei kereliai numetę lapus, pasilikę tik pliki stiebeliai, augalo iš­

mesti nereikia. Juos patrumpinus, pa­ likus maždaug piršto ilgio, po mėne­ sio išaugs nauji lapeliai (kerelis taip pat persodinamas). Pelargonijas verta palaistyti augimą ir vystymąsi skati­ nančiais stimuliatoriais („Oksihuma­ tu“, „Penergetic p lapams“, „Cirkon“, „Ideal“, „Gumi“, „Radifarm“).

Daugelio marantinių augalų lapai gražūs, spalvingi, sukasi į saulę. Vaka­ re lapai pakyla ir šlamėdami susisuka.

Jei kambaryje augančioms kalatėjoms

(Calathea), marantoms (Maranta), kte­ nantėms (Ctenanthe), stromantėms (Stromanthe) dieną lapai negrįžta į pir­ minę padėtį, vadinasi, šias gėles augi­ name netinkamai: joms per šilta, per sausas oras ar perdžiūvo šaknys. Vazo­ nėlį reikia įmerkti į vandenį ir palaikyti 1–2 valandas, tačiau padėkle vandens nepalikti. Šie augalai geriausiai auga šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Kai saulė labiau ima kaitinti, gėles reikia perkelti ant šiaurės rytų ar šiaurės va­

karų pusės palangės. Augalai mėgsta šviesią, be tiesioginių saulės spindulių vietą. Jiems taip pat kenkia skersvėjis ir arti esantys šildymo įrenginiai.

Karpažolinių šeimos augalai krotonai (Codiaeum) neturi ryškaus ra­ mybės periodo. Juos galima perso­ dinti, padauginti auginiais. Šakų viršūnėlės pamerkiamos į vandenį, kad ištekėtų baltos sultys, paskui su­ smeigiamos į substratą. Jei krotonas numetė lapus, nereikėtų skubėti jo iš­ mesti. Galima pamėginti vazonėlį su augalu savaitei ar dviem uždengti po­ lietileniniu maišeliu – augalas turėtų atsigauti. Svarbiausia jam – šiluma, gana šviesi vieta ir drėgnas oras. Profi­ laktiškai apsaugant nuo voratinklinių erkučių ir skydmarių augalus reikėtų kas savaitę nuplauti po šiltu dušu.

Senesni anturiai tįsta, naujos jų ša­ knys, nespėjusios pasiekti žemės pa­ viršiaus, džiūsta. Tokių augalų apačią reikėtų apdėti samanomis ir persodi­ nant įsodinti giliau į vazoną. Pavasa­ rį ir vasarą šie augalai saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai oras sausas ar daug tiesioginių saulės spin­ dulių, lapai susisuka.

2 mėn. daigeliai persodinami į vazo­ nėlius. Dauginant auginiais, imami maždaug 10 cm ilgio pusiau sume­ dėję ūgliai. Birželio – liepos mėn. jie susmeigiami į drėgną smėlį, užden­ giami. Įsišaknija nesunkiai.

Granatai mėgsta purią, derlingą, rūgštoką žemę. Vasarą kas 2–3 sav. tręšiama mineralinėmis trąšomis, jauni augalai kasmet persodinami į šviežią žemę, siaurą, gilų vazoną.

Antrųjų metų ankstyvą pavasarį medeliai pražysta. Žydi ilgai. Vie­ ni žiedai džiugina savo grožiu, kiti brandina derlių. Medelių formuo­ ti nereikia, jų vainikas taisyklingas, net jauni medeliai labai dekoraty­ vūs. Augalus vasarą galima laikyti balkone ar lauke užuovėjoje. Tačiau geriausia jiems šviesioje erdvioje pa­ talpoje.

Vaisiai subręsta rudenį. Rude­ nį granatai pradeda ruoštis žiemai, mesti lapus, ypač kai patalpoje vėsu.

Kartais numeta tik dalį lapų. Lauke vasaroję augalai paprastai numeta visus lapus. Tada juos geriausia per­ kelti į vėsią 5–7 laipsnių patalpą ar rūsį ir laistyti labai saikingai – tiek, kad neperdžiūtų žemė. Užtenka su­ drėkinti kartą per mėnesį (galima silpnu kalio permanganato tirpa­ lu). Gerai žiemoja 10–12 laipsnių patalpoje. Sausio mėnesį augalai vėl pradeda vegetuoti.

Kartais granatmedžius apninka voratinklinės erkutės, amarai ar sky­ damariai. Pirmuosius du kenkėjus sunaikinti padeda tabako, o skyda­ marius – česnakų užpilas.

Mažesnėms patalpoms tinka­ mesnis žemaūgis Nana granatme­ dis (medeliai iki 1 m aukščio). Ant darbo stalo gali augti formuojamas kambarinis bonsas, išsiskiriantis tankiomis šakelėmis, smulkesniais lapais bei žiedais. Smulkesni ir vai­ siai – 3–4 cm skersmens. Jų skonis nesiskiria nuo tų, kuriuos įsigyja­ me parduotuvėse ar turguje. Auga­ lo ramybės periodas ne toks ryš­ kus, gali žydėti ir žiemą. Net keletą metų medelis gerai tarpsta 3 l tal­ pos inde.

GK inf.

Dauginame auginiais Auginiai pjaunami maždaug 5–10 cm ilgio, su 2–3 poromis lapelių, sodinami į durpių substratą, laikomi 18–20 laipsnių temperatūroje, dažnai apipurškiami vandeniu. Prieš sodinant ūglius naudinga dieną pamirkyti „Radifarm“ preparate. Sumažėja stresas, greičiau pradeda augti ir sustiprja šaknys. Augalai įsišaknija per 2–3 savaites. Vėliau naudinga tręšti kalcio salietros tirpalu (šaukštelis į 10 l vandens). Kalcis skatina šaknų augimą. Galima auginius įšaknydinti vandenyje, paskui pasodinti.

Begonijų ir gloksinijų gumbus prieš sodinimą ir juos dalijant naudinga 20 min. dezinfekuoti nuo grybinių ligų (0,2 proc. previkuro ar 1 g kalio permanganato litrui vandens tirpale). Gumbai pjaustomi taip, kad kiekvienoje dalyje liktų 1–2 ūgliai ir dalis šaknų. Pjūvio vieta pabarstoma medžio anglimi.

10

Sportas

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

„Madrido „Real“ žaidė kaip asilai“

Džeisonas Batonas:

„Mano aistra – geri automobiliai“ „Formulės-1“ lenktynininkai nelabai dažnai kalba apie savo asmeninį gyvenimą, o juk daugelį sirgalių domina būtent paprastos žmogiškos jų herojų savybės. Šįkart supažindiname visus jus su praėjusių metų „Formulės-1“ čempiono brito Džeisono Batono gyvenimo paslaptimis.

Ar Jūs kada nors galvojote, kuo galėjote tapti, jeigu nebūtumėte tapęs lenktynininku?

Ne. Aš apskritai niekada netu­ riu atsarginių variantų. Akivaizdu, kad tai – viena iš mano silpniausių vietų.

Su kuo svajojate susitikti?

Apskritai neturiu tokių svajonių.

Susitikinėju su savo drauge ir kitos moterys manęs nedomina!

Kuris filmas Jus pravirkdė?

Tokių labai nedaug. Žiūrėdamas „The Notebook“ vos nepravirkau. O ašaros bėgo, kai žiūrėjau „Days of Thunder“... Ne, aišku tai pokštas.

Ko Jūs bijote?

Nemėgstu ryklių ir pralaimėti.

Tai įvyko 2000 metais, tik neprisime­ nu, kiek viršijau greitį. Įvardykite penkis dalykus, kurie Jums nepatinka?

Kai lyja, o tu neturi skėčio. Nega­ liu pakęsti riebaus maisto. Nekenčiu pralaimėti, nemėgstu taupyti ir ne­ mėgstu pesimistų.

Ar kada nors dažėte plaukus?

Jaunystėje, kai man buvo keturio­ lika. Radikaliai pabalinau plaukus ir tai atrodė tiesiog bjauriai.

Kokią pirmą kompaktinę plokštelę Jūs nusipirkote?

Tai buvo grupės „UB40“ singlas „Rat in the Kitchen“. Tai buvo la­ bai seniai.

Ar turite tatuiruočių arba auskarų?

Auskarų vėrimusi nesidomiu. Ta­ tuiruotes turiu tris, o kai būsiu Japo­ nijoje, tai pasidarysiu ketvirtą. Dvi iš jų – japoniškos, bet ką jos reiškia – nepasakysiu, tai labai asmeniška...

Kokią paskutinę knygą perskaitėte? „Breaking Vegas“, tai apie azarti­ nius žaidimus.

Ką apie Jus pažymių knygelėje rašė mokytojai? Žinote, mokiausi ne taip jau ir blogai, bet buvau neatidus, visą lai­ ką galvojau apie pašalinius dalykus, labiausiai apie lenktynes.

Pati didžiausia bauda už greičio viršijimą, kurią Jums teko sumokėti už „Formulės-1“ ribų?

Manau, maždaug apie 600 eurų.

Kas buvo Jūsų herojumi vaikystėje?

Kažkada labai žavėjausi Alanu Prostu, jo vairavimo stiliumi. Patiko

man ir Naidželas Manselas, jį visada buvo įdomu stebėti. Už „Formulės-1“ ribų neturėjau herojų.

Ar turite didelę aistrą?

Geri automobiliai! O dar aš myliu bananinius pyragėlius su plakta grie­ tinėle, bet nedažnai juos valgau, todėl didelio kaltės jausmo neturiu!

Jūs ką nors kolekcionuojate?

Mašinas ir laikrodžius – tipiškas lenktynininko hobis.

Dėl ko paaukotumėte gyvybę?

Tik dėl savo šeimos.

Jūsų pats nesėkmingiausias apsipirkimas?

Vieną kartą nusipirkau permato­ mus batus. Kažkodėl man pasirodė, kad jie atrodo kietai. Jie buvo iš plas­ tiko, visiškai permatomi. Apsimauni ir matai savo kojas. Siaubinga. Teko juos padovanoti draugui.

Kaip Jūs įsivaizduojate idealų sekmadienio rytą (ne „Formulės-1“ lenktynių dienomis)?

Greičiausiai jį pradėčiau nuo tri­ atlono. Retokai dalyvauju tokio tipo varžybose, bet man patinka tikrinti

savo galimybių ribas. Arba gal pra­ leisčiau laiką su savo draugais, su šei­ ma, su drauge. Atsipalaiduočiau pa­ plūdimyje arba kilčiau į kalnus.

Prisiminkite savo pirmą transporto priemonę?

Mopedas. Man tada buvo septyni metai. Buvau labai laimingas!

Kokia pati didžiausia klaida, kurią kada nors padarėte?

Nežinau. Įsitikinęs, jų buvo ne­ mažai ir mano draugai galėtų iš karto atsakyti į šį klausimą. Bet stengiuosi pamiršti klaidas.

Kokį patiekalą gaminate geriausiai?

Lengviausia išvirti makaronus.

Tai moka kiekvienas, tarp jų – ir aš.

Užtat padažą moku gaminti sava­ rankiškai.

22-ejų metų 169 cm ūgio FC „Barcelona“ puolėjas Lionelis Mesi demonstruoja tokią įspūdingą spor­ tinę formą, kad jį galėtų sulaikyti tik kulkosvaidžiu ginkluoti gynėjai, sako legendinis Bulgarijos futbolininkas H. Stoičkovas.

L.Mesi džiugina savo gerbėjus nepaprastu žaidimu – pelnęs keturis įvarčius į Londono „Arsenal“ vartus UEFA Čempionų lygos ketvirtfinaly­ je argentinietis vedė savo ekipą į svar­ bią pergalę ir Ispanijos „El Clasico“ mače su Madrido „Real“.

H. Stoičkovas 1994 metais buvo pagrindinis Bulgarijos rinktinės per­ galingo žygio į pasaulio čempionato pusfinalį kalvis, todėl Italijos nacio­ nalinei komandai tuomet vadovavęs Arigo Saki pareiškė, jog sulaikyti bul­ garą galima tik ginklu.

44-erių metų buvęs puolėjas pats yra vilkėjęs FC „Barcelona“ marškinė­ lius ir užsitarnavo sirgalių palaikymą kandžiais pareiškimais apie aršiausią varžovą „Realą“. Komentuodamas Is­ panijos grandų dvikovą H. Stoičkovas taip pat rado ką pasakyti. „Ką galima pakomentuoti? Kai kas žaidė futbolą, kai kas spardė kamuolį kaip asilai“, – rėžė jis. – Pinigai aikštėje nerungty­ niauja. „Real“ milijonams nepavyko pelnyti nė vieno įvarčio“.

Kada paskutinį kartą buvote įsiutęs?

Manau, buvau labai piktas ant sa­ vęs po praėjusių metų kvalifikacijos Brazilijoje. Piktas, nes neteisingai pa­ sirinkau padangas. Maniau, kad dėl to galėjau prarasti titulą. Tai buvo la­ bai nesėkminga diena.

Italai pasirinko Klaipėdą

Rudenį „Formulė-1“ atvyksta į Lietuvą

Vienas žymiausių Europos ir pa­ saulio futbolo klubų AC „Milan“ šią vasarą surengs vaikų stovyklą Klai­ pėdoje. „Milano AC Junior Camp“ renginys vyks Klaipėdos futbolo mo­ kykloje.

Tokias stovyklas klubas kiekvieną vasarą organizuoja visame pasauly­ je, iš kiekvienos jų išrenkami geriausi

„Red Bull“ jau apsisprendė dėl pirminių datų, kada ir kur atvažiuos su oficialiu „Formulės-1“ bolidu – iš pradžių Deividas Kulthardas lankysis Kolumbijoje, Italijoje, o rudenį užsuks ir į Lietuvą. Tiesa, dar iki galo neaiš­ ku, koks pilotas vairuos formulę mūsų šalyje. Taip pat dar nenuspręsta, kurio miesto gatvėmis riedės bolidas. Tačiau viena jau aišku – renginys bus visiš­ kai nemokamas ir visi turės galimy­ bę iš arti pamatyti „Red Bull“ bolidą.

Visas „Red Bull“ išvykų tvarkaraštis: balandžio 24 – Italija, gegužės 3 – Al­ banija, gegužės 22-23 – Dominikos Respublika, birželio 5-6 – Olandija, birželio 19-20 – Graikija, liepos 2 – Londonas, liepos 3-4 – D. Britani­

jaunieji futbolininkai. Jie kelioms die­ noms išvyksta į klubo jaunimo sporto bazę Milane, ten gyvena, treniruojasi bei žaidžia draugiškas rungtynes su futbolininkais iš viso pasaulio.

Geriausiems stovyklų futbolinin­ kams taip pat suteikiama galimybė stebėti vienas AC „Milan“ rungtynes garsiajame „San Siro“ stadione.

Ričardas Berankis smuktelėjo

ja, liepos 31 – Rusija, rugpjūčio 17 – Čekija, rugsėjo 1 – Lietuva, rugsėjo 4-5 – Lenkija. Priminsime, kad po tri­ jų „Formulės-1“ etapų „Red Bull“ ko­

mandų įskaitoje užima trečią vietą, o jos lenktynininkai – Sebastjanas Fete­ lis ir Markas Vėberis – pilotų įskaitoje yra atitinkamai antras ir aštuntas.

NBA – nesubrendėlių ir „žalių“ krepšininkų lyga?

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis paskelbtoje Teniso profe­ sionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 191-osios vietos nukrito į 196-ąją. 19-metis lietuvis per savaitę neteko 9-ių įskaitinių taškų ir dabar jų turi 229.

18-metis Laurynas Grigelis (65 tšk.) iš 465-osios vietos nukrito į 474ąją. Lietuviui dar nepridėti 6 taškai, kuriuose jis pelnė Ispanijos sostinėje Madride vykusiame Tarptautinės te­

niso federacijos (ITF) „Futures“ tur­ nyre, kuriame mūsiškis iškopė į pus­ finalį.

17-metis Dovydas Šakinis (12 tšk.) išliko 860-as.

Reitinge pirmauja 28-erių metų šveicaras Rodžeris Federeris (10765 tšk.). Antrąją vietą užima 22-ejų metų serbas Novakas Djokovičius (7630 tšk.), o trečiąją – 23-ejų metų ispanas Rafaelis Nadalis (6980 tšk.). Iš viso klasifikuotas 1801 tenisininkas.

Viena iškiliausių praėjusio dešim­ tmečio NBA krepšinio lygos figū­ rų, krepšinio Šlovės muziejaus narys Čarlzas Barklei atvirai pareiškė, kad jį neramina dabartinis komandų ly­

gis, ir pažėrė itin aštrios kritikos kai kuriems žaidėjams.

TNT laidos metu paklaustas, kas šį sezoną jį labiausiai nustebino ir nuvylė, 47-erių metų NBA legenda Č.Barklei ilgai nedvejojo. „Nenoriu nieko įžeisti, bet kalbant atvirai, esu nusivylęs dabartiniu NBA lygiu. Dabar lygoje yra tiek daug blo­ gų ekipų, kad tai tikrai nuvilia. Ma­ nau, tai lemia ne prasti treneriai, o tiesiog talentingų žaidėjų stoka. Da­ bar į NBA ateina tiek daug visiškai nesubrendusių ir žalių krepšininkų, kad baisu. Maža to, kad jie neturi jokių šansų čia ką nors nuveikti, jie

dar nusmukdo ir visos lygos lygį“, – kategoriškai kalbėjo Čarlzas.

Priminsime, kad Č. Barklei per savo įspūdingą šešiolika sezonų tru­ kusią NBA karjerą net vienuolika kartų buvo išrinktas į „Visų žvaigž­ džių“ rungtynes, penkis kartus pate­ ko į geriausių sezono žaidėjų penke­ tą, o kartą net laimėjo naudingiausio krepšininko titulą.

1992 metais Barselonoje ir 1996 metais Atlantoje jis kartu su JAV „Svajonių komanda“ tapo olimpi­ niu čempionu, o vėliau buvo įtrauk­ tas į geriausių visų laikų NBA lygos žaidėjų penkiasdešimtuką.

Gamta

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Gimtasis kraštas

11

Stelmužės ąžuolas – mokslininkų akiratyje Stelmužės ąžuolas – trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas Europoje ir pats seniausias Lietuvoje.

Legendomis apipintas verdenes en globojantys žmonės ir šiandi veikatai. tiki jų nauda s

Diana Rakauskaitė

Šaltiniais trykšta sveikata Nijolė Petrošiūtė Šaltiniai vilioja ne tik skaidriu vandeniu, bet ir legendomis. Tačiau kuo jų vanduo skiriasi, tarkim, nuo vandentiekio vandens ar to, kurį perkame plastikiniuose buteliuose?

Tikimasi net stebuklo Visuomenės sveikatos centro Kel­ mės filialo direktorė Alma Monkaus­ kaitė sako, kad per ilgametę savo dar­ bo praktiką neužtiko nė vieno šaltinio, kurio vandenį būtų galima supeik­ ti. Beveik visų jos tirtų šaltinių van­ duo yra puikus, nors ir neįmanoma paaiškinti kodėl. Kad ir legendomis apipintas Maironių šaltinis Dubysos šlaite, žmonių įrėmintas betono ren­ tiniu, kad būtų patogiau pasisemti. Šaltinis yra gana žemoje vietoje, nuo šlaito į jį teka paviršinis vanduo. Teka iš ten, kur ganosi karvės, o vanduo – tyras kaip ašara. Šaltinėlį lankantys žmonės tiki jo gydomąja galia ir pasakoja pačias ne­ tikėčiausias istorijas, tikindami, kad vanduo net gydo. Prie šaltinio esan­ čioje pievelėje kaip dėkingumo žen­ klus už sugrąžintą sveikatą žmonės stato kryžius.

Beje, šio šaltinio vandenį ilgus me­ tus vietos kunigai veždavo Tėvui Sta­ nislovui, kuris jį priimdavo kaip bran­ giausias lauktuves. Apylinkių žmonės šį vandenį naudoja maistui. Kad ir kada važiuotum pro Maironių šalti­ nėlį, visuomet prie jo pamatysi būre­ lį žmonių – su bidonėliais ar tiesiog geriančius vandenį iš ant rentinio pa­ dėtų puodelių.

Svilė – šaltinių šaltinis A.Monkauskaitė sako, kad ne tuš­ čiai populiarumą yra pelnę ir Svilės šaltiniai, trykštą Šaukėnų seniūnijoje. „Ne tik dėl vandens kokybės jie svar­ būs, bet ir dėl pačios aplinkos. Ko­ kia ramuma, kokia aura... Tarsi paties Dievo užantyje būtumei.“ Šiaulių aplinkos tyrimo laborato­ rijos specialistai teigia, kad Svilės šal­ tinių vanduo – švariausias ir minkš­ čiausias visame regione. Šie šaltiniai dar 1985 m. buvo paskelbti gamtos paminklu ir tebėra laikomi labai ver­ tingu ir unikaliu gamtos objektu. 1,8 ha plote čia yra apie 100 įvairaus dy­ džio šaltinėlių, o iš jų susidaręs upe­ liūkštis nusruvena į Ventos kanalą.

Specialistai sako, kad labai nedide­ lėje, 65 m ilgio ir vos 40 m pločio, tarpumiškio pelkėje trykšta net apie 300 versmių.

Šiandien Svilė savo lankytojus pa­ sitinka kur kas lengvesniu čiurleni­ mu, tačiau dėl to žmonių nemažėja, o kartais ir baugu, kad dėl lankytojų srauto gali padidėti ir mikrobiologi­ nis šaltinių užterštumas. Šiandien visi ratuoti, tad ir prie šaltinio atvažiuoja jie net iš labai toli: iš Šiaulių, Radviliš­ kio, Telšių, Pakruojo, Biržų. Žmonės net dideliais bidonais veža vandenį ir vienu balsu tikina, kad iš šio vandens verdama arbata yra daug gardesnė, o sriuboje daržovės nekeičia spalvos.

Parsivežtas Svilės vanduo labai ilgai negenda. Jis ypač greitai ir ilgam nu­ malšina troškulį.

Kalno ašara Dauguma Lietuvos gyvento­ jų žino ir Ariogalos šaltinį, tiesiai iš kalno trykštantį prie senojo Žemaičių plento. Čia irgi visada pilna žmonių su bidonėliais. Norėdamas atsigerti vandens, kartais turi ilgokai palūku­ riuoti, kol atvažiavęs žmogus prisileis savo indus, arba pasiprašyti užleidžia­ mas be eilės. Šio šaltinio lankytojai taip pat giria vandenį už skaidrumą, už skonį, tačiau tas, kuris virė iš jo ar­ batą, pasakys, kad šiame vandenyje yra šiek tiek kalkių.

Gaivina bendruomenės Kelmės krašto vietos veiklos gru­ pės vadovė Dalia Skardžiuvienė sako, kad geriamojo vandens kokybe bene pirmiausia susirūpino kaimo ben­ druomenių judėjimas. Kaimiečiai, išsityrę savo telkinių geriamąjį van­

denį, suprato, kad dažnas jų geria kone nuodus. Tie, kurie tik savo te­ ritorijose turėjo tokių Dievo dovanų kaip šaltinėliai, pirmiausia ir atsigrę­ žė į juos. D.Skardžiuvienės vadovau­ jama Vaiguvos kaimo bendruomenė parengė projektą, gavo lėšų ir sutvarkė teritoriją prie Kalniškių kaime esan­ čio šaltinio. Dabar atvykus prie šalti­ nio galima ne tik atsigerti, pasisemti gėlo vandens, bet ir pailsėti, pasigro­ žėti gamta. O jei vasara sausesnė ir šuliniuose ima stigti vandens, kas tose apylinkėse dažnai pasitaiko, tai šalti­ nis – tikras išsigelbėjimas, nes iš par­ duotuvės pirkti geriamąjį vandenį kai­ miečiui dar ranka nekyla, o ir kišenė nelabai leidžia.

Reikėtų ištirti Tačiau gydytoja A.Monkauskaitė perspėja, kad beatodairiškai pasi­ kliauti šaltinių vandeniu nereikėtų. Ji nekalba apie tokius jau žinomus bei ištirtus vandenis kaip Svilės ar Mai­ ronių. Tačiau juk šaltiniais alma visa Lietuva – ne visuose vanduo gali būti geras. Sako, protingiausia būtų, prieš pradedant vartoti nežinomo šaltinio vandenį, jį ištirti. Sveikata yra paties žmogaus turtas ir, beje, brangiausias.

Valsybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kelmės skyriaus specialistė Kornelija Mauragaitė taip pat tvirti­ no, kad visų šalyje esančių šaltinių ti­ krai niekas neištirs. Taip pat priminė, kad Lietuva yra ne tokia šalis, kurio­ je reikėtų gerti bet kokį vandenį. Mes turime jo pakankamai skaidraus ir net stebuklingo.

Spėjamas jo amžius – apie 1000–1500 metų. Ąžuolo apimtis – 958 cm. Čekų mokslininkas Martin Ne­ mec nuo 2005-ųjų stebi ir tiria Stel­ mužės ąžuolą. Siekdamas išsaugoti jį gyvybingą, čekas bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais bei specialis­ tais, yra konsultavęsis su pasaulinio garso arboristu iš Didžiosios Brita­ nijos Neville Fay. Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas buvo vykdomas remiant Zarasų rajono savivaldybei. Įvertinus medžio gyvybingumą ir dirvožemį bei žmonių srautą, pa­ siūlytos priemonės, kaip pagerinti ąžuolo augimo sąlygas ir pailginti jo gyvenimą. Siūloma neleisti lankyto­ jų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, fotografavimo aikštelę, pašalin­ ti trinkeles. Kad ąžuolas būtų gyvy­ bingesnis, reikėtų aplinkui mulčiuoti ąžuolo skiedromis, įrengti vandens įsigėrimo kanalus bei rinktuvus, lajo­ je atsargiai nugenėti šakų viršūnėles („epikorminio augimo“ skatinimas), palengvinti galinčias nulūžti šakas (naudoti „vainikinį“ genėjimą), iškirsti šviesą užstojančius menkaverčius me­ džius. Auganti aplinkinė sumedėjusi augalija neabejotinai stelbia ąžuolą.

Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai pripažino, kad čekų moks­ lininko parengtas Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas labai vertingas, jo pagrindu turėtų būti parengtas fi­ nansinis projektas Europos fondams, kad tinkamai būtų prižiūrimas ne tik ąžuolas senolis, bet ir sutvarkyta inf­ rastruktūra lankytojams.

Lietuvoje auga keturi saugomais gamtos paminklais pripažinti ąžuo­ lai, kurių kamieno apimtis siekia dau­ giau kaip 7 metrus. Saugomų terito­ rijų valstybės kadastro duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 509 valstybės saugomi gamtos pavel­ do objektai (157 iš jų paskelbti gam­ tos paminklais).

12

Gyvenimas

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8 išeidavo tyli, o jei kalbėdavo, tai apie spektaklį. Šiandien režisierius nepasi­ tiki aktoriumi, dabar net hamletiškas „būti–nebūti“ palydimas kokio nors trankaus veiksmo, nes, matai, žmo­ nėms nusibos. Išties reikia labai sti­ praus aktoriaus, kad jo, tuščioje sceno­ je kalbančio, publika klausytųsi. Mano duktė burba: „Mama, tu vis kalbi apie R.Juknevičiaus spektak­lius, bet kur man pamatyti ką nors panašaus?“ Ne­ turiu, ką jai atsakyti, o pati savomis šnervėmis uodžiu tą buvusią inteli­ gentišką atmosferą. Labai jos ilgiuo­ si. Režisieriai sugadinti, jie pataikauja publikai. Kai paklausi, ką tas ar kitas simbolis reiškia, atsako: „Tegu publika galvoja, tegu įspėja.“ Anksčiau viską suprasdavai ir nesijausdavai kvailys. O dabar sprendi rebusus. Gaila ir klasi­ kų, kurie tiesiog iškastruojami.

Sakysite, esu kitos kartos žmogus.

Na taip, bet man gaila jaunų žmo­ nių, kuriems nėra kur pasisemti dva­ sinių dalykų. Teatras buvo vienas iš tų šaltinių.

Elvyra Žebertavičiūtė:

Dabartinio teatro tikslas – šokiruoti, priblokšti Gyvenime legendinei Lietuvos aktorei nėra nieko svarbiau už dvi žavias dukras ir įdomius vaidmenis, kuriuos ji sukūrė teatre.

Virginija Barštytė Kas atsitiko, kad metėte teatrą?

Niekada nemečiau teatro. Mane, kaip ir daugelį kitų artistų, naujai­ siais laikais paprasčiausiai išstūmė iš Jaunimo teatro. Kai tea­trą ima val­ dyti buhalterė... Labai negražiai pa­ sielgė su senąja karta. Neseniai su­ tikau N.Gelžinytę, paklausiau, kaip ji nuėjo nuo scenos, ir supratau, kad taip pat, kaip mes visi – spektaklių mažėjo, paskutinį, kuriame ji vai­ dino („Haroldas ir Modė“), staiga nuėmė. O visi buvome pasirašę, kad dirbsime pagal autorines sutartis...

Niekas jos, kaip manęs, kaip kitų,

nepasigedo. Vienintelis A.Šurna tada pasipriešino: „Nedirbsiu pagal autorinę – aš šitiek metų atidaviau teatrui.“ Vis dėlto jūs tikriausiai negalite be teatro, be aktorės darbo?

Dabartinis teatras – ne mano. Ma­ niškis – tai minties, jausmų, proto tea­ tras. Lydėdami žiūrovą per kūrinį, per literatūrą, mes jį savotiškai turtinda­ vome, brandindavome. Dabar teatro tikslas – nustebinti, pritrenkti. Išėjo jauni vyrukai iš O.Koršunovo spek­ taklio, pasistumdė ir klausia: „Tai kur eisim, alaus?“ Žodžiu, pažiūrėjo, iš­ spjovė, ir viskas. Mūsų laikais publika

Jūs net gerą dešimtmetį neprisilietėte prie vaidmenų, scenos?

Taip. Iš pradžių slaugiau savo mamą, kurią atsivežiau iš Kauno. Kai ji mirė, pasijutau pervargusi. Gražina Balandytė pakvietė į laidą Kaune, bet vėliau nebeprisiminiau, nei kaip išvy­ kau, nei kaip grįžau...

Ir prasidėjo. Ligoninė, sanatorija, namai, vėl ligoninė. Net dešimt metų buvau įkritusi į juodą depresiją, ma­ niau, čia pat ir anapusinis pasaulis.

Bandžiau gelbėtis alternatyvia medi­ cina, gėriau žolelių, bendravau vos ne su žiniuoniais, bet veltui. Kai 12 parų iš eilės nė sekundės nemiegojau, o, vaizdžiai kalbant, lipau sienomis, li­ kimas pamėtėjo puikią neuropatolo­ gę, kuri parinko vaistus. Pagaliau jau išmiegu po 4–5 valandas. Atsirado energijos. Dažnai juokauju: kuo se­ nyn, tuo geryn. Jau maniau, kad su teatru baigta, ir staiga šitas darbas.

eidavau ne namo, o pasivaikščioti po Vingio parką. Naktį, viena „atrajoda­ ma“ visa, ką išgyvenau. Ar įsivaizduo­ tumėte dabar tokį pasivaikščiojimą?

O tada nebuvo baimės, kad kas nors atsitiks. Tiesa, sykį užpuolė didžiulis šuo – staiga pajutau ant pečių letenas ir išgirdau gilų šnopavimą. Keturio­ mis parėjau į Žirmūnus.

Kaip jums sekėsi gyventi su menininkais?

Abu labai skirtingi. Su pirmuoju gyvenimas – vienas pro kitą. Buvau tiek užversta darbais, dar vaikas ma­ žas, nei auklės, nei mašinos, kur eini, ten vaiką nešiesi. Prisimenu vien dar­ bą, pareigą, jokių šeimyninių iškylų, išvykų, nes nei sąlygų, nei laiko ne­ buvo.

Dabartinis teatras – ne mano. Maniškis – tai minties, jausmų, proto teatras.

O jūsų nemiga taip pat nuo įtempto darbo?

Taip, juk naktimis nemiegi, minty­ se kuri, ryte repetuoji, o vakare spek­ taklis. Vaidmenys beveik visi dra­ matiški. Po spektaklio dažniausiai

Taip ir nepastebėjau, kaip praėjo aštuoneri metai, kaip atsidūriau ties skyrybų riba. Tik gyvenant su an­ truoju atsirado kitas suvokimas. Jis namie rašydavo scenarijus, o aš bu­ vau tas kantrusis klausytojas. Įdomiai bendraudavome. Deja, jis ne šeimos žmogus, be to, turėjo didelę bėdą – gerdavo. Jam ar vaikas, ar katė – tas pats, gyveno vien darbu. Tai tęsėsi taip pat aštuonerius metus. Baigėme taip, kaip su pirmuoju.

Smagiau prisiminti, kaip susipaži­ nome. Jis pakvietė mane bandymams, kai buvo kuriamas filmas „Birželis – vasaros pradžia“. Iki tol jo nepažino­ jau. Aš sėdėjau priešais veidrodį, mane grimavo. Ir staiga veidrodyje pamačiau jį, stovintį už manęs. Mūsų žvilgsniai susitiko, ir aš kažką pajutau. Pasirodo, ir jis, kaip vėliau prisipažino.

Tai buvo meilė iš pirmo žvilgs­ nio.

kių dalykų nebūna. Pasirodo, būna.

Pavyzdžiui, balandžių patelės, nesant patinėlių, pradeda merginti viena kitą.

O tarp pilkųjų žąsų sutinkamos tikros „žydrosios“ šeimos. Šių paukščių būryje yra labai griež­ ta hierarchija, ir homoseksua­li šeima (jeigu tokia susiformuoja) užima joje pačią aukščiausią padėtį. Juk du net­ gi ne itin stiprūs patinai kartu yra kur kas stipresni už patiną ir patelę.

Suprantama, kai užeina kalba apie meilę, žąsų patinėlius ištinka proble­ mos. Kiekvienas sutuoktinių atlieka tuoktuvių šokį ir bando užšokti part­ neriui ant nugaros. Tuo viskas ir bai­

giasi, jeigu į šį dalyką neįsikiša pate­ lė. Atsitinka, kad kai kurios patelės beviltiškai įsimyli vieną iš „žydrųjų“ žąsų. Vienintelė galimybė tokiai ne­ laimingai žąselei pasiekti intymaus artumo su mylimuoju – atsidurti gre­ ta, kai jis žais su savo draugu. Įdomu, kad šios patelės padėtų kiaušinių patinėlis nelaikys savais. Žo­ džiu, nėra šiame gyvenime laimės.

Ką padarysi. Santykiai tarp vyro ir moters – taip pat amžina proble­ ma ir amžina mįslė. Bet, atvirai kal­ bant, kažkaip lengviau, kai supranti, jog sunkumų tarpusavio santykiuose esama ne tik tarp žmonių.

Meilė ir gulbės Kostas Jankus Vieno JAV zoologijos sodo lankytojams siūloma neįprasta ekskursija: susipažinti su intymiuoju ir šeimyniniu gyvūnų gyvenimu. Po šios ekskursijos daugelis jos dalyvių pabrėžia, kad ėmė geriau pažinti save ir savo partnerius.

Pilkoji gervė – įprastas paukštis Lietuvoje. Pavasariniai gervių su­ tuoktuvių šokiai nepaprastai gražūs: paukščiai gracingai spyruokliuoja savo ilgomis kojomis, užverčia aukš­ tyn kaklus, meta į orą žolės kuokšte­ lius. O rudenį paaugę gerviukai vai­ dina suaugusius – bando pamėgdžioti jų tuoktuvių šokių judesius. Kaip ir bet kuriame jaunimo sambūryje, ger­ vės berniukai ir gervės mergaitės len­ gvai sueina ir išsiskiria. Bet susidaro ir patvarių porų. Jauni gerviukai į šil­ tuosius kraštus išskrenda drauge su tėvais. Gali būti, kad jaunų įsimylėjė­ lių gimdytojai atsiduria skirtinguose būriuose, gali būti, kad kuris nors iš gerviukų neįveikia sunkaus skrydžio į svetimą šalį. Bet jeigu, nežiūrint visų

kliūčių, šie įsimylėję paukščiai susitiks kitą pavasarį, jie būtinai sukurs stebė­ tinai tvirtą šeimyninę sąjungą.

Grožinėje literatūroje gulbės išti­ kimybė simbolizuoja idealų santuoki­ nį atsidavimą. Bet, kaip parodė skir­ tingų šių paukščių rūšių stebėjimai, ištikimybė būdinga tik vienai iš trijų gulbių rūšių – mažajai arba tundri­ nei gulbei. Nors savižudybių dėl pra­ rastos antrosios pusės ir tarp jų ne­ pastebėta.

O būti ištikimoms tundrinėms gulbėms tenka ne iš gero gyvenimo.

Suka lizdus jos atšiauriuose šiauri­ niuose rajonuose, o kad sėkmingai išperėtų jauniklius, porai tenka pasi­ tikėti vienam kitu ir gebėti veikti iš­ vien. Tarp jaunų porų pasitaiko tipiš­ kų barnių: patinui atrodo, kad patelė nelabai uoliai peri paukščiukus, ir jis nuveja žmoną nuo lizdo. O pats tuoj nulekia peštis su kaimynais. Rezul­ tatas – visi kiaušiniai tampa žuvėd­ rų laimikiu. Kai kurioms poroms dėl tokių „nesusipratimų“ pavyksta pir­ mąją vadą išauginti tik ketvirtaisiais bendro gyvenimo metais! Taigi pra­ rasti metų metus ugdytą savitarpio

supratimą su partneriu labai nenau­ dinga: norint priprasti prie naujo, vėl teks paaukoti ne vienus metus.

Jeigu žūsta vienas sutuoktinių, naš­ liai sau susiranda naujas puses, beje, renkasi juos iš savo bendraamžių tar­ po. Nelygiavertės santuokos gana re­ tos ir dažniausiai baigiasi skyrybomis.

Našlių sąjungos gana tvirtos. Panašu, kad metams bėgant sukaupta patirtis praverčia netgi tokioje situacijoje, kaip gyvenimo draugo pasirinkimas.

Dažnai tenka girdėti įvairių pa­ svarstymų apie homoseksualizmą. Sa­ koma, jog visa tai todėl, kad žmogus atitrūko nuo gamtos, kad gamtoje to­

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Kelionės

Gimtasis kraštas

Rytų Turkija – senovinių civilizacijų alsavimas

Asta Bendoraitė Įprastoje, pliažinėje Turkijoje nedaug galima išvysti egzotikos. Kas kita atsidūrus rytinėje šalies dalyje, kur rečiau užklysta turistai. Čia galima pajusti senovinių civilizacijų alsavimą ir pasinerti į slėpiningą musulmoniškų Rytų pasaulį.

Šalis kaip delno Į šio legendinio kalno viršūnę iš­ siruošėme su tamsa. Ne tik tam, kad išvystume tekančią saulę, bet ir kad suspėtume apžiūrėti senovinį, dar Ro­ mos laikais statytą tiltą, Komagenės karalystės sostinės griuvėsius ir juose stovinčią valdovo Mitridato, broliškai spaudžiančio ranką Herak­liui, skulp­ tūrą, taip pat Mitridato šeimos mo­ terų kapavietę.

Nuo Nemruto kalno grožėjomės nedidele lygiašone piramide ir mil­ žiniškomis dievų statulų liekanomis.

Prieš porą tūkstantmečių čia pastaty­ tų kolosų galvos dabar voliojasi aplink piramidę: statulas nuvertė ir žemės drebėjimai, ir priešų armijos. Tiesa, senovės statybininkų būta gudrių: pi­ ramidę jie pastatė iš krūvos smulkių nesutvirtintų akmenų, taigi mirusio valdovo Antiocho Epitanijaus poilsio nesudrumstė nei plėšikai, nei šių die­ nų archeologai. Juk akmenys ant visų byra vienodai! Žinojimas, kad esi vos už kelių metrų nuo nesuskaičiuojamų turtų ir kasinėjimų nesudrumstos is­ torijos, Komagenės šedevrui suteikia papildomo žavesio.

Nuo Nemruto kalno viršūnės,

aukščiausio centrinės Turkijos taš­ ko, – visa šalis kaip ant delno. Vaiz­ das – nerealus!

Nojaus laivo pėdsakais Link Ararato vykstama turint ke­ lis tikslus: pakilti į viršūnę arba šiek tiek palypėjus pasigrožėti aplinkiniais vaizdais, o svarbiausia – apžiūrėti No­ jaus laivo liekanas. Žinoma, laivo au­ tentiškumas iki šiol tebekelia audrin­ gų ginčų, bet turistai, išžvalgę įvykio vietą, gali ir patys paskelbti verdiktą.

Pakilti į penkių kilometrų aukštį reikėtų nemažai laiko, taigi pasiten­ kinome aplankydami „Nojaus laivo pėdsaką“, kuris, kaip ir buvo paminė­ ta Senajame testamente, atsidūrė ne pačioje Ararato kalno viršūnėje, o ant jo kur kas žemesnio ir mažiau žino­ mo kaimyno – Liubaro kalno. Žydų

šaltiniai skelbia, kad senkantys po­ tvynio vandenys nuplovė laivą nuo Ararato viršūnės ir jis įstrigo kaimy­ niniame kalne.

Pasirodo, prieš 7,5 tūkstančio metų Juodosios jūros regione įvyko didžiu­ lis potvynis, sukėlęs žūtį viso, kas gyva, ir sudaręs sąlygas jūros atsiradimui.

Manoma, kad kaip tik šis įvykis ir ap­ rašytas Biblijoje.

1916 metais rusų lakūnas I.Ros­ kovickis, skrisdamas virš turkų ka­ riuomenės pozicijų, Ararato kalno apylinkėse pamatė į ledą įšalusias laivo liekanas. Tas laivas buvęs be galo didelis – kaip ištisas mies­ to kvartalas. Caras Nikolajus II įsakė į tą vietą nusiųsti ekspediciją. Ji aptiko laivą daugiau kaip 4 tūkstančių metrų aukštyje. Jo viduje buvę daugy­ bė didelių ir mažų pertvarų – skyrių.

Jų sienų storis siekęs 60 cm. Laivo medienos pavyzdžiai buvo pristaty­ ti į Sankt Peterburgą. Bet tuo metu prasidėjo bolševikų perversmas. Bol­ ševikai surinktus duomenis sunaiki­ no, o medžiagą atgabenusius karinin­ kus sušaudė.

Araratas yra Turkijos teritorijoje. Šios valstybės valdžia nesyk siuntė ekspedicijas radiniui ištirti. Apie tai, kas rasta, turkai kažkodėl nutyli.

Būta ir atskirų drąsuolių, ieškoju­ sių Nojaus laivo likučių. Vienas jų – italas A.Palegas. Išliko ir vieno persų istoriko užrašai, datuojami 275 m. pr.

Kristų. Juose kalbama apie maldinin­ kus, kopiančius į kalną parsinešti bent gabalėlio šventojo medžio, iš kurio buvo padirbdintas laivas.

Armėnų architektūros perlas Važiuodami nuo Ararato link pietinės Urfos, užsukome į buvu­ sį armėnų miestą Vaną, įsikūru­ sį ant itin švaraus Vano ežero kran­ to. Vanduo jame turi tokią šarmų koncentraciją, kad drabužius galima skalbti be muilo. Vano mieste išvy­ dome Urartu valstybės griuvėsius (I tūkstantmetis prieš Kristų), senų­ jų valdovų kapavietes, kuriose galima aptikti užrašų senoviniu raštu, naudo­ tu Urartu ir Asirijos gyventojų. Pas­ kui nuplaukėme į magišką Achtama­ ro salą, kurios pavadinimas susijęs su viena geriausių armėniško konjako rūšių.

Saloje iki šiol stūkso armėnų ar­ chitektūros perlas – Šv. Kryžiaus baž­ nyčia. Įėję į šį statinį pastebime čia neseniai vykusios puotos pėdsakus – ant altoriaus mėtosi vištų kaulai, tušti cigarečių pakeliai, popiergaliai... Visa tai rėžė akį tiktai mums, krikščionims, o gidė turkė į tokį aplaidumą žvel­ gė su šypsenėle. Kai pasiteiravome, ar Turkijos valdžia nežada nors kiek daugiau dėmesio skirti šiam archi­ tektūros šedevrui, išgirdome, kad yra nuspręsta bažnyčią restauruoti ir pa­ versti mokamu muziejumi.

Senojo Testamento Turkija Urfą kai kurie tyrinėtojai laiko pa­ triarcho Abraomo gimtine. Vietiniai musulmonų piligrimai per amžius meldžiasi vienoje Urfos oloje tikėda­ mi, kad kaip tik čia gimė patriarchas.

13

Abraomo olą daugiausia lanko musulmonai, todėl ji padalinta į mo­ teriškąją ir vyriškąją puses. Pasuku­ sios į moteriškąją dalį, gavome galvos apdangalus.

Nuo Abraomo namo galima nužingsniuoti iki dar vienos gar­ sios olos, kurioje ne pačius geriau­ sius savo gyvenimo metus praleido biblinis Jobas. Čia, kaip manoma, teisuolis septynerius metus kentėjo nuo raupsų, kuriuos jam pasiuntė šėtonas. Jis, kaip žinome, išgijo ir gavo dar daugiau avinų ir žmonų, negu turėjo anksčiau.

Greta abiejų olų stovi mečetės. Abi olos (Abraomo ir Jobo) yra religinių kultų vietos, tad įėjimas į jas nemo­ kamas.

Urfos miestas žinomas ir kaip vie­ nos krikščioniškos relikvijos – Jėzaus Kristaus atvaizdo, padaryto jam dar gyvam esant, vieta. Pasak legendos, Jėzus nusišluostęs savo veidą rankš­ luosčiu ir jame likęs jo atvaizdas. Pri­ silietęs prie šio atvaizdo, nuo sunkios ligos išgijo tuometinis Edesos (taip viduramžiais vadinta Urfa) valdovas Avgaras. Atsidėkodamas jis atsivertė į krikščionybę ir liepė iškabinti Kris­ taus atvaizdą ties miesto vartais. Tie­ sa, iki mūsų dienų šis atvaizdas Ur­ foje neišliko, jo likimas – tai atskira istorija.

Pusvalandį pavažiavus nuo Urfos, galima susipažinti su dar vienu bi­ bliniu miestu – Charanu. Jame gy­ venimo būdas nelabai pasikeitęs nuo tų laikų, kai Abraomas atsiuntė čio­ nai savo vergą, kad šis parvestų nuo­ taką sūnui Izaokui. Istorinis Chara­ nas – miestelis, pilnas molinių namų, savo formomis primenančių moters krūtis.

Charane daug avių ir arklių. Vie­ tiniai vaikai bando mums įbrukti ta­ riamai senovinių monetų. Meluoja jas radę senųjų miesto namų griuvėsiuo­ se. Vaikai, beje, geriausi gidai po tuos griuvėsius. Mažamečių dėka galima užsukti ir į molinius namus – „krūtis“, ir Rebekos šulinį apžiūrėti.

14

Eteris

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Balandžio 19, pirmadienis

Balandžio 20, antradienis

Idėjų metas.

„Aistra“.

„Nuodėmingoji“.

„Hanibalas“.

Pinigų karta.

„Gatvių kovotojas“.

Žiūrim, ką turim.

„Legenda apie Surijotą“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė.

9.30 Pasaulio panorama.

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus.

13.00 Duokim garo!

14.35 Stilius.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5.

9.55 Auksinė blykstė.

11.00 Komedija „Apgautasis“ (2000 m., JAV).

(N-7) 12.35 Kambarių plėšikai. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Nauja versija.

(N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Drama „Aistra“ (2002 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 0.45 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Auklė 2“ (2001 m., JAV). (N-7) 12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 „Lūpdažių džiunglės“. (N-7) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 „Apaštalas“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė skrynelė.

8.05 Šeštadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas III“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.10 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 13.05 Pasaulio galiūnų čempionatas.

14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Svarbus pokalbis.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas III“.

17.45 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sąmokslo teorija.

21.30 Trileris „Hanibalas“ (2001 m., JAV).

(N-14) 0.05 Žinios.

0.35 „Ką daryti?“.

(N-7) 1.35 Kung Fu išmintis.

(N-7) 2.05 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“.

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai.

13.00 Sveikinimų koncertas.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 2 minutės šlovės.

12.00 Kryžminė ugnis.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 Gyvenimas pagal moteris.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Gatvių kovotojas“ (1994 m., JAV).

(N-14) 0.40 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 „Atlantida“ (2007 m., Rusija) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas.

11.50 Mados reidas.

12.25 Taip arba Ne. 13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6. Auto loto“. Loterija.

22.00 Kriminalinė drama „Vilko bilietas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 „Lėlių namai“ (2009 m., JAV).

(N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 „Apaštalas“ (N14).

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sekmadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas III“.

10.00 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas III“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Istorinis nuotykių f. „Legenda apie Surijotą“ (2001 m., Tailandas). (N-14) 0.15 Žinios.

0.40 Melodrama „Vikerbiu visiems laikams“ (2006 m., Vokietija).

(N-7) 2.25 „Bamba“ (S)

Balandžio 21, trečiadienis

Balandžio 22, ketvirtadienis

Stilius.

„Mentalistas“.

„Kaltės kaina“.

„Pragaras“.

Menora.

Kakadu.

„Ryklys“.

„Vaiduoklių istorijos“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Techninė profilaktika.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

9.00 Techninė profiflaktika.

15.00 „Tomas ir Džeris“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 „Mentalistas“.

(N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“. (N-7) 7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

Techninė profilaktika.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“. (2007 m., JAV). (N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 „Apaštalas“.

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Valstybės kelias.

Atgimstanti tauta“ (2 d.).

Dok. f. ciklas.

9.00–15.00 Techninė profilaktika.

15.00 Autopilotas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas III“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Geras filmas.

Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV).

(N-14) 23.25 Žinios.

23.55 Trileris „Hanibalas“ (2001 m., JAV).

(N-14) 2.20 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti.

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

14.30 Keliaukim!

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys) 22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“.

(N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija.

(N-7) 10.00 Nuo... Iki...

10.55 Abipus sienos.

11.50 Žalioji akademija.

12.25 Ne vienas kelyje.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios.

19.09 „Čiuku čiuku traukinuku“.

Informacinė laida.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Veiksmo trileris „Šaltas kaip plienas“ (1987 m., JAV). (N-14) 0.25 Sveikatos ABC.

7.10 Teleparduotuvė.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Muzikinė karuselė.

11.50 Asistentai.

12.20 Žiūrim, ką turim. (N-7) 13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas.

(N-7) 20.30 „Farai“.

21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 „Spec. būrys“.

(N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Laiko ženklai.

9.00 „Detektyvas Kalas III“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.05 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.05 Veiksmo f. „Kalnietis: Ištakos“ (2007 m., JAV). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Detektyvas Kalas III“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Havajus“ (2008 m.,Vokietija).

(N-7) 23.20 Žinios.

23.50 „Ką daryti?“ (N-7) 0.50 Tauro ragas.

1.20 Bamba. (S)

Eteris

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Gimtasis kraštas

Balandžio 23, penktadienis

15

Balandžio 24, šeštadienis

Akiračiai.

„Karšta pupytė“.

„Urmu pigiau“.

Žinios.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Duokim garo! (tęsinys).

23.00 Veiksmo trileris „Neatsigręžk“ (1996 m., JAV).

(N-14)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Žvaigždžių duetai 4.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Premjera.

Nuotykių komedija „Atvykėliai“ (2001 m., JAV, Prancūzija).

21.50 Komedija „Karšta pupytė“ (2002 m., JAV).

(N-14) 0.00 Mistinis trileris „Desperacija“ (2006 m., JAV).

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karuselė.

20.10 Komedija „Urmu pigiau“ (2003 m., JAV). (N-7) 22.10 Komedija „Beiskrepšis“ (1998 m., JAV).

(N-7) 0.15 Komedija „Vaikis iš kalcio“ (2004 m., JAV). (N-14) 1.50 Drama „Mirties akivaizdoje“ (1983 m., JAV).

(N-14)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

8.40 To dar nebuvo...

9.10 „Detektyvas Kalas III“.

10.10 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Havajus“ 2008 m., Vokietija).

(N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė skrynelė.

15.00 Žvejų mūšis.

15.35 Gimnazistai.

16.45 „Detektyvas Kalas III“.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 22.25 Pasaulio galiūnų čempionatas.

23.35 Autopilotas.

0.05 Statybų TV. 0.35 Bamba. (S)

„Velnio nuotaka“.

8.00 8.15 8.30 9.00 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 14.00 15.00

16.00 16.10 18.10 18.25 19.00

20.25 20.30 21.00 21.30

22.30 23.00

Krikščionio žodis. „Tufiai ir Tuniai“. „Paslapčių sodas“. Švarus pienas.

Gimtoji žemė.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Durys atsidaro.

Pulsas. „Labiau už viską“.

Klausimėlis. „Jūrų žvalgas“.

Istorinė dokumentika. „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“. Žinios.

Sveikinimų koncertas.

Aerodromas.

Vaid. f. „Tadas Blinda“ (1972 m., Lietuva). „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai.

Baskervilių šuo“.

(N-7) Loterija „Perlas“.

Panorama.

Pasaulio panorama.

Kelias į 2010 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionatą (3 d.): „Ispanija– Danija“ (4 d.) „Serbija–N. Zelandija“.

Kine kaip kine.

Muzikinis f. „Velnio nuotaka“ (1974 m., Lietuva).

„Ponas Dydsas“.

„Taikdarys“.

„Los Andželo policija“.

6.30 Premjera.

Animac. serialas „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“. .

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Karoluko ir Pencės rytas.

9.30 Žalioji akademija.

10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Džimis Neutronas.

Genialus berniukas“.

11.35 Komedija „Šnipai kaip mes“ (1985 m., JAV) 13.45 „Ratuotas riteris“ (N-7).

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.45 Super Kakadu.

(N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 4.

22.45 Romantinė komedija „Ponas Dydsas“ (2002 m., JAV).

0.35 Premjera.

Veiksmo f. „Ašmenys. trejybė“. (N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“.

7.30 „Smalsutė Dora“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Nuotykių f. „Vaikai Lobių saloje. Salos paslaptis“ (2004 m., N.Zelandija).

11.35 Nuotykių f. „Katinas su skrybėle“ (2003 m., JAV).

13.05 Komedija „Moterų lyga“ (1992 m., JAV).

(N-7) 15.40 Be grimo. (N-7) 16.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 „Moterų alėja“.

Serialas. (N-7) 18.10 Mados reidas.

18.45 TV3 žinios.

19.00 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

21.00 Veiksmo f. „Taikdarys“ (1997 m., JAV).

(N-7) 23.25 Kriminalinė drama „Kaulų kolekcininkas“ (1999 m., JAV).

(N-14) 1.55 Komedija „Pinigai, pinigai“ (1992 m., JAV).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei.

8.00 Gimnazistai.

9.00 „Valstybės kelias.

Atgimstanti tauta“ (2 d.)

Dok. f. ciklas.

10.00 Autopilotas.

10.30 Šeštadienio rytas.

11.30 Grožis ir estetika.

12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

13.55 Pasaulio galiūnų čempionatas.

15.00 Laiko ženklai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo.

16.30 To dar nebuvo...

17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Juodasis riteris“. (N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 23.15 Trileris „Los Andželo policija“ (2001 m., JAV).

(N-14) 1.15 „Bamba“. (S)

Horoskopai

Balandžio 25, sekmadienis

^ Avinas. Bus naudinga surikiuoti savo min-

tis. Tikrai susikaupė nemažai problemų, kurias reikia kruopščiai išanalizuoti. Nors esate dinamiškas ir drąsus, begalinė energija gali išsekti.

Pirmojoje savaitės pusėje verčiau neplanuokite atsakingų renginių. „Roma“.

2 minutės šlovės.

„Auklė 3“.

„Vilties sparnai“.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Kine kaip kine.

11.00 Lietuvos kino aukso fondas.

Muzikinis f. „Velnio nuotaka“ (1974 m., Lietuva).

12.30 Klausimėlis.

12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Kinija: „Discovery“ žemėlapis“.

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios.

16.10 Dainų dainelė 2010.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Fantastinis trileris „Juros periodo parkas 3“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.00 Elito kinas.

Tragikomedija „Roma“ (1972 m., Italija). (N14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Begalinė istorija“.

11.40 Komedija „Nuotakos tėvas 2“ (1995 m., JAV).

(N-7) 13.50 Premjera.

Serialas „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

Pusfinalis.

22.00 Veiksmo trileris „Keršto valanda“ (2004 m., JAV).

(N-7) 23.30 Snobo naktis.

Veiksmo trileris „Netikėtas susidūrimas“ (1983 m., JAV).

N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“.

7.30 „Smalsutė Dora“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Vaid. f. „Beieškant Rin Tin Tin“ (2007 m., JAV).

11.40 Romantinė komedija „Meilės laiškas“ (1999 m., JAV).

(N-7) 13.20 Komedija „Auklė 3“ (2009 m. JAV).

(N-7) 15.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.50 Akistata. (N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas.

(N-7) 17.30 Dok. drama „Farai“.

18.10 Asistentai.

18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Taip arba Ne. 20.00 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas.

21.30 Nuotykių f. „Beždžionių planeta“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.55 Trileris „Pražūtingos mintys“ (2001 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Grožis ir estetika.

8.00 Girių horizontai.

8.30 „Statybų TV“.

Laida apie būstą.

9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 10.30 Sekmadienio rytas.

11.30 Sveikatai ir laimei.

12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

14.00 Sveikinimų koncertas. Tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654.

16.00 Girių horizontai.

16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

17.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

18.00 Kainos kodas.

18.30 Svarbus pokalbis.

19.00 Ekstrasensų mūšis VII“.

20.00 Žinios.

20.15 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas.

21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Vilties sparnai“ (2007 m., Vokietija) N-7) 23.00 Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.55 Bamba. (S)

_

Jautis. Jums šią savaitę reikėtų daugiau tylėti, ypač jei kas nors mėgins atvirai su jumis pasikalbėti. Santykiuose su mylimu žmogumi taip pat būkite atidesni – neatsargus žodis gali sukelti konfliktą..

` Dvyniai. Šią savaitę pavyks įveikti daug

kliūčių, taip pat ir tas, kurios jums trukdė sutvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Atminkite, kad nereikia pervertinti savo jėgų, kitaip galima padaryti rimtų klaidų, kurių padarinius būs sunku ištaisyti..

sargiai vertinkite informaciją – tikrinkite duomenis, nepasitikėkite mažai pažįstamais ir atsitiktiniais žmonėmis.

eSkorpionas. Reikalams sutvarkyti turėsite

įtempti visas jėgas. Labai reikalingą paramą jums suteiks bendraminčiai, kurių interesai sutampa su jūsų tikslais. Venkite įtarumo, slapukavimo, pavyduliavimo. Jūs ir taip pavargote nuo nedidelių nesusipratimų su artimais žmonėmis. Atėjo metas pašalinti nesutarimus ir pamiršti nemalonumus.

f Šaulys. Ateinančiomis dienomis neturėtu-

mėte įkyrėti aplinkiniams ir piršti jiems savo nuomonės. Pirmiausia mylimiems žmonėms. Jei jūs juos tikrai vertinate, tai nemėginkite jų pakeisti.

Verčiau priimkite juos tokius, kokie jie yra. Juk už tai juos ir pamilote.

Ožiaragis. Apims noras pasireikšti darbe, a Vėžys. Laukia gana sėkminga savaitė. Rei- g nustebinti aplinkinius savo kūrybiniais gabumais. kalai palankiai klostysis asmeniniame gyvenime.

Artimiausiomis dienomis jums pavyks atnaujinti dėl kokių nors priežasčių nutrūkusius santykius su žmogumi, su kuriuo ilgai buvote artimi. Vadovaukitės tik savo jausmais..

b Liūtas. Tikriausiai rengsite naujus planus ir projektus, susijusius su profesine veikla. Ką gi, tai galite atlikti, nes pats laikas griebti jautį už ragų. Jeigu jūs likote be darbo – nenusiminkite.

Laukite naudingų pasiūlymų, bet nedykinėkite, nepraraskite iniciatyvos..

cMergelė. Visą ateinančią savaitę bendrausi-

te su artimais žmonėmis. Susitikimai su bičiuliais, vakarėliai ir bendros išvykos suteiks žvalumo ir energijos. Santykiuose su mylimu žmogumi visos problemos nutols į praeitį, jeigu pamiršite abipuses nuoskaudas ir viską pradėsite iš naujo.

d

Svarstyklės. Tikriausiai turėsite priimti sprendimus – galbūt nelengvus. Pasikliaukite savo jėgomis ir išmokite žiūrėti tiesai į akis. At-

Ir jums pavyks tai padaryti. Sėkmė neaplenks ir asmeniniame gyvenime. Vienišiai tikriausiai sutiks žmogų, su kuriuo galės susieti savo tolesnį likimą. Bet santūriau reikškite savo mintis, nes neatsargus žodis gali įskaudinti tą, kuris jums labai brangus. Atsargumas nepakenks ir tvarkant finansinius reikalus.

h

Vandenis. Prasideda palankus metas – galėsite pademonstruoti savo gebėjimus. Stenkitės rodyti iniciatyvą, nepasikliaukite kitais. Drąsiai imkitės naujų darbų. Nedidelės nesėkmės nesustabdys jūsų kelyje į tikslą. Galite užmegzti naujų malonių pažinčių.

i Žuvys. Tikriausiai prasidės kivirču su artimu žmogumi arba finansiniais nemalonumais. Tačiau jūs greitai ir neskausmingai užgydysite širdies žaizdas ir papildysite piniginę. Tik nepalikite visko likimo valiai – sukaupkite jėgas ir parodykite savo geruosius bruožus. Dar reikės daug nuveikti, bet neskubėkite priimti sprendimų – verčiau apgalvokite kiekvieną žingsnį.

16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Susargdino krūtų implantai Dainininkė Emi Vainhaus pate­ ko į ligoninę, neištvėrusi staiga pra­ sidėjusių didelių krūtinės skausmų.

Kaip pranešė „The Sun“, 26 metų

scenos žvaigždei skubiai atlikti ty­ rimai, ją stebi gydytojai. Gali būti, kad medikams teks pašalinti krūtų implantus. Pasak dainininkės šeimos draugo, iš pradžių Emi manė, kad skausmai praeis, ir į medikus kreipė­ si ne iškart. Tačiau savijautai prastė­ jant, teko išsikviesti gydytojus. Emi paguldyta į tą pačią kliniką, ku­ rioje pernai jai atlikta krūtų ko­ rekcija. Dainininkės gerbėjai prisimena, kaip po operacijos ji nuolat išdidžiai demonstruo­ davo įspūdingą biustą ir nevengė didelių iškirpčių. Už praėju­ sių metų spalį atliktą operaci­ ją Emi sumokėjo 35 tūkst. svarų sterlingų. Dainininkė krūtis didinosi ir anksčiau.

Ligoninėje E.Vainhaus aplankė tėvas. Jis anksčiau rėmė dukters sprendimą pa­ sitobulinti biustą. Buvęs dai­ nininkės vyras, o šiuo metu tik draugas Bleikas-Filderis Civilas ligonės neaplankė, mat jam šiuo metu skirtas namų areštas.

2010 balandžio 16–23 d., Nr. 8

Mėlynas gandras Rytų Vokietijoje įsikūrusio Bie­ geno kaimo ramybę netrukus gali sudrumsti minios turistų. Mat ži­ niasklaidai pranešus, kad viename aukščiausių Biegeno kaminų apsi­ gyveno gandras šviesiai mėlynomis plunksnomis, kaimą jau lanko pir­ mi neįprastu paukščiu susidomėję atvykėliai.

Gamtininkai kol kas negali atsa­ kyti, ar keista paukščio spalva – ne­ įprasta mutacija, ar gandras išsitepė ieškodamas maisto netoli kurio nors sąvartyno.

Legendinė viliotoja Legendinė Holivudo aktorė 78 metų Elizabeta Teilor slapta susi­ žadėjo su beveik 30 metų už ją jau­ nesniu amerikiečiu. Kaip skelbia te­ legraph.co.uk, apie tai dūzgia „visas Holivudas“.

Nors aktorė prirakinta prie neį­ galiosios vežimėlio ir nebegali pa­

Juodojo jaguaro įkurtuvės

sigirti nei idealia figūra, nei santuo­ kai palankiu amžiumi, tai neturėtų sukliudyti jos siekiui devintą kartą pabandyti susikurti šeimyninę lai­ mę. Aktorės išrinktasis – 49 metų vadybininkas Džeisonas Vintersas.

Viena iš jo klienčių – garsioji dai­ nininkė Džaneta Džakson.

Natūralus grožis Dž.Simpson

Meksiko Čapultepeko zoologijos sode – įkurtuvės. Iš Meksiko prie­ miestyje įsikūrusio veisimo centro čia atgabentas vienų metų juodasis jaguaras. Naujakurys kol kas neturi vardo. Jam jau numatyta kilni misi­ ja – susipažinus su vietinėmis jagua­ rėmis, pagausinti juodųjų jaguarų gi­ minę. Šiame zoologijos sode gyvena dar du jaguarai – juodasis ir geltonas su juodomis dėmėmis.

Nepažįstantiems šių gyvūnų gali atrodyti, kad tai tik dideli ir gražūs kačiukai. Tačiau jaguarai yra viena pikčiausių kačių rūšių, kurios nesi­ leidžia prijaukinamos. Čapultepe­ ko zoologijos sode gimę mažyliai greičiausiai bus paleisti į laisvę, kad pagausintų egzotiškų kačių popu­ liaciją, nes, ekspertų teigimu, jagu­ arai – viena sparčiausiai nykstančių gyvūnų rūšių.

Žinoma dainininkė Džesika Simpson pasiryžo įrodyti pasauliui, kad ir natūralumas gali būti žavus.

Ji žurnalo „Marie Claire“ viršeliui nusifotografavo be makiažo.

Ar daug save gerbiančių moterų ryšis žengti į gatvę, prieš tai bent pusvalandį „nepadraugavusios“ su veidrodžiu?

O štai Dž.Simpson žurnalo skai­ tytojoms drąsiai pasirodė nepasida­ žiusi. Prie aktorės nuotraukos pui­ kuojasi užrašas: „Jokio makiažo, jokio retušavimo, jokio apgailes­ tavimo“. Dainininkė patinka pati

sau ir norėtų būti nebent truputėlį aukštesnė. Jos nejaudina ir nedidelė nosies kuprelė.

Mirėj Matjė švenčia kūrybos jubiliejų Legendinė Prancūzijos daininin­ kė Mirėj Matjė šiemet savo gerbėjus pradžiugins gastrolėmis po Euro­ pą, kurių metu užsuks ir į Lietuvą, ir visiškai nauju geriausių dainų al­ bumu. M.Matjė šiemet švenčia savo 45-ąjį kūrybos jubiliejų. Naujausia­ me dainų rinkinyje „The Best Of Mireille Mathieu“ klausytojai ras 40 garsiosios atlikėjos hitų: „Mon Credo“, „Acropolis Adieu“, „Santa Maria De La Mer“ ir kitų.

Mirėj Matjė atstovai tvirtina, kad albumu bus prekiaujama tik per dainininkės koncertus Europo­ je. Prancūzų estrados žvaigždė yra išleidusi daugiau nei 70 albumų ir dainų rinkinių, kurių bendras tira­ žas 150 mln.

Storuliukas pakerėjo pasaulį

Mažuoju Storuliuku pramintas 24 metų taivanietis Lin Yu Čunas tapo tikra interneto žvaigžde.

Anot „Associated press“, Lin Yu Čunas pretenduoja užtemdyti net ir garsiosios namų šeimininkės iš Ško­ tijos Siuzanos Boil, pagarsėjusios po Didžiojoje Britanijoje surengto realy­ bės šou „Britain’s Got Talent“, šlovę.

Nors S.Boil nelaimėjo konkurso lau­ rų, jos debiutinis albumas „I dreamed a dream“ tapo vienu praėjusių metų muzikos pasaulio bestselerių.

Beveik vaikiškos išvaizdos Lin Yu Čunas sudainavo Vitni Hiuston dainą „I Will Always Love You“ (išgarsin­ tą 1992 metų filmo „Asmens sargy­ binis“), ir šis vaidzdo klipas interneto svetainėje „YouTube“ sukėlė sensaci­ ją. Savamokslis dainininkas sužavėjo Taivano televizijos laidos „Super Star Aveniu“ teisėjus ir varžysis dėl milijo­ no dolerių prizo bei galimybės išleis­ ti savo kompaktinę plokštelę. Lin Yu Čuno dainos vaizdo klipą svetainėje „You Tube“ per dvi dienas pažiūrėjo beveik du milijonai lankytojų.

Lin Yu Čunas ramiai reaguoja į palyginimą su Siuzana Boil. Jis tikina, kad dalyvavimas televizijos projekte pakeitė gyvenimą ir ketina siekti dai­ nininko karjeros. Taivanietis anksčiau labai jaudinosi dėl savo antsvorio ir kentėjo bendraamžių patyčias. Dėl to net įgijo nevisavertiškumo komplek­ są ir užsisklendęs savo kambarėlyje dainuodavo Selinos Dion ir Merajos Keri dainas.

Kada prasidės ledynmetis Jungtinių Amerikos Valstijų ge­ ologai nustatė, kad Žemės klima­ tas priklauso nuo jos orbitos po­ kyčių. Pasak mokslininkų, mūsų planeta kas 100 tūkstančių metų pakeičia savo orbitos aplink Sau­ lę formą.

Kartais orbita būna apskritesnė, kartais – labiau ištęsta, elipsės for­ mos. Iki šiol mokslo pasaulis ne­ sutardavo, kodėl mūsų planetą re­ guliariai užklupdavo ledynmečiai.

Jeigu tyrėjų iš JAV išvados teisingos, vadinasi, Žemė apledėdavo taip pat kas 100 tūkstančių metų ir tai su­ siję su jos orbitos pokyčiais. Tad jei Žemės neperkaitins dėl atmosferos taršos prasidėjęs visuotinis atšili­ mas, kuriuo pastaraisiais metais mus baugina įvairių šalių mokslininkai, vieną gražią dieną planeta šiek tiek pakeis kursą ir vėl prasidės ledyn­ metis. Laimei, mes jo tikrai nepa­ matysime.