GK20100423

Įteisinus dvigubą pilietybę gali kilti rūpesčių

Erkinis encefalitas nebaisus jau po antro skiepo

Seimui pateiktos pataisos, kuriose siūloma švelninti Pilietybės įstatymą, leidžiantį turėti tik vienos valstybės pasą.

5 psl.

Ar dar ne vėlu skiepytis nuo erkinio encefalito? Ką reikia žinoti apie kitas apsaugos nuo erkių priemones?

Gimtasis kraštas 8 psl.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Tado Blindos dvarą Pakruojyje apraizgė aferistai

Elektros tinklų užvaldymo planai Sodininkų bendrijoms jau septintus metus nesiseka susitarti su energetikais dėl elektros tinklų pardavimo sąlygų.

Albinas Čaplikas

Mokesčių mokėtojų ir ES fondų lėšomis atstatomas Pakruojo dvaras už simbolinę kainą išnuomotas rimtų finansinių bėdų turinčiam verslininkui.

Gediminas Stanišauskas Pakruojo dvaro nuomos sutartį su pramogų pasaulyje gerai žinomu veikėju Giedriumi Klimkevičiumi skolose skendinti Pakruojo savivaldybė pasirašė pernai. Pagal ją už nuomą verslininkas per visą amžių paklos tik 9900 litų.

Nenaudingas sandėris Rajone uždaromos mokyklos, mažinami atlyginimai, naikinamas ligoninės chirurginis skyrius, o valdantiesiems rūpi tik Pakruojo dvaro reikalai. Taip valdžios išlaidavimą apibūdino Pakruojo rajono

savivaldybės tarybos narys Gediminas Grybė.

Kovo 25 dieną rajono taryba vėl leido savivaldybės administracijai paimti 3,7 mln. litų ilgalaikę paskolą.

Ja žadama iš dalies finansuoti 2007– 2013 m. ES remiamą projektą, kuriame numatyti kai kurie rekonstrukcijos ir atstatymo darbai Pakruojo dvare – didžiausioje šalyje dvaro sodyboje, užimančioje 49 hektarų plotą. „Vien dėl dvaro rajono biudžetas skendi skolose, o su verslininku sudaryta sutartis nėra naudinga, – kalbėjo G.Grybė. – Niekas nesako, kad dvaro nereikia restauruoti, bet gal bent jau šiuo sunkmečiu darykime tai po truputį, nebrisdami į skolas.“

Už sutarties parengimą – 20 tūkst. litų Pakruojo dvaras žymus ne tik tuo, kad jis yra didžiausias Lietuvoje. Čia 1973 m. buvo nufilmuotos kelios kultinio serialo apie žemaičių „razbaininką“ Tadą Blindą scenos. Galbūt ir tai masina apsukrius verslininkus.

Kad ir kaip ten būtų, Pakruojo rajono savivaldybė dvarą 99 metams išnuomojo UAB „Pakruojo parkai“, kuriai vadovauja pramogų pasaulyje gerai žinomas veikėjas Giedrius Klimkevičius.

Iš pradžių kaina buvo neigiama, o nuo šių metų balandžio 1 d. visus tinklus energetikai siekia supirkti po vieną litą. Padėtį komplikuoja ne tik stebuklingai pasikeitę vertinimai. Į varžybas dėl rinkos netikėtai įsijungė VST ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) konkurentai – smulkiosios bendrovės, pasiryžusios vartotojams pigiau tiekti elektros energiją ir pigiau suteikti kitas paslaugas.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Kraujo donorystė – aklavietėje

(Užs. 230)

Vida Tavorienė

Keičiasi tik ministrai

„Donorų kraujas – tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina, kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus išteklius ir valstybės lėšas“, – po audito sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neskuba sklaidyti virš kraujo donorystės susikaupusių šešėlių.

„Kraujo donorystės centrų veikla – tik ledkalnio viršūnė. Už donorystės tvarką atsakanti Sveikatos apsaugos ministerija metai iš metų nesugeba sutvarkyti šios srities. Ministrai keičiasi, o donorystės sistema – ne. Taigi donorystė atsidūrusi tarsi aklavietėje“, – pritvinkusius kraujo donorystės sopulius įvertino Nacionalinės donorų asociacijos (NDA) tarybos pirmininkas Darius Tumšys.

„Per kraują“ krito sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas. Be to, ir Algis Čaplikas iš posto neseniai pasitraukė po sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko paimto kyšio iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato. Į korupciją įsivėlęs A.Skikas, būdamas viceministru, viešai piktinosi kraujo donorystės tvarkos trūkumais.

Nukelta į 3 psl.

2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Tado Blindos dvarą Pakruojyje apraizgė aferistai Atkelta iš 1 psl.

Jis buvo pagrindinis populiaraus muzikos festivalio „Be2gether“ organizatorius, bet vėliau įklimpo į rimtas finansines problemas.

Pakruojo dvaro nuomos sutartį su G.Klimkevičiumi savivaldybė pasirašė 2009 metais. Pagal ją už nuomą verslininkas per metus mokės tik 100 litų mokestį arba per visą amžių paklos tik 9 900 litų.

Dvaro nuomos sutartį ruošė ne savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus specialistai, o advokatų kontora. Už sutartį sumokėta 20 tūkstančių litų, arba dvigubai daugiau nei rajonas gaus už dvaro nuomą per visą nuomos laiką.

Nuomininkas įklimpęs skolose Pagal nuomos sutartį „Pakruojo parkai“ įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos investuoti 2 mln. Lt, o iki 2015 metų – dar 25 mln. Lt. Tačiau dar šiemet žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai, kad G.Klimkevičius įklimpęs skolose, jį persekioja kreditoriai, o kita jo UAB „Klimkynės parkai“ bankrutuoja. „Kai per tarybos posėdį administracijos direktorės Astos Jasiūnienės paklausiau, ar Pakruojo dvaro pastatai jau perduoti „Pakruojo parkams“,

ji atsakė: „taip“, bet vėliau paaiškėjo, kad savivaldybė perdavė tik kelis pastatėlius“, – pasakojo G.Grybė.

Tarybos opozicijai priklausantys politikai šiomis dienomis nusprendė kreiptis į Seimo Audito komitetą. „Pagaliau turi būti užkirstas kelias nepagrįstam ir neskaidriam lėšų švaistymui“, – karingai kalbėjo G.Grybė.

žinučių apie G.Klimkevičiaus valdomos įmonės „Klimkynė“ bankrotą, paminint, kad įmonė be kitų objektų valdo ir Pakruojo dvarą, turto neturi“. Visus įvykius aplink Pakruojo dvarą A.Albrikas vadina vienu žodžiu: „Afera“.

Panašių signalų – ne vienas Loreta Graužinienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė

Suinteresuoti darbų užsakymais

Prašė nesieti verslų „Dvaras dar neperduotas ir tai kelia tam tikrų problemų, nes negaliu realizuoti sutartinių įsipareigojimų“, – sakė G.Klimkevičius.

Paklaustas apie UAB „Klimkynės parkai“ skolas G.Klimkevičius nenorėjo jų sieti su UAB „Pakruojo parkai“. „Apie ką jūs čia kalbat?“ – paklausė G.Klimkevičius. Tačiau priminus, kad finansinės bėdos kamuoja „Klimkynės parkus“, verslininkas atšovė esą užtat „Pakruojo parkai“ savo įsipareigojimus vykdo.

UAB „Pakruojo parkai“ šiuo metu siekia 2,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos dvarui sutvarkyti. Šios paraiškos dar neįvertino atsakingos institucijos, todėl neaišku, ar paramą įmonė gaus.

G.Klimkevičius primygtinai siūlė nesieti kitų jo verslų su Pakruojo dvaru, bet vis dėlto „Klimkynės par-

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

G.Klimkevičius primygtinai siūlė nesieti kitų jo verslų su Pakruojo dvaru.

kų“ interneto svetainėje „klimkyne. lt“ Pakruojo dvaras reklamuojamas lygiagrečiai su Norviliškių pilimi bei dvaro sodyba „Klimkynė“.

Piktinasi ir vietos verslininkai Beatodairišku valdžios dėmesiu Pakruojo dvarui piktinasi ir vietos verslininkai. Konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ laureatas Antanas Albrikas, įkūręs „Varnų respubliką“, reikalauja, kad savivaldybė nutrauktų „fiktyvią turizmo plėtrą“ rajone. „Nusikaltimas ir toliau kišti mokesčių mokėtojų milijonus į jau privatų dvarą“, – laiške teigia A.Albrikas.

Jis tikina, kad „internete nemažai

Rajono savivaldybės tarybos narys G.Grybė mano, kad Pakruojo rajoną valdo ne meras Saulius Gegieckas, o AB „Meresta“ generalinis direktorius Justinas Macijauskas, kuris taip pat yra tarybos narys, priklausantis socialliberalams. Pasak G.Grybės, paprastą dvaro keliuką savivaldybė išgrindė trinkelėmis ir tam panaudojo 1,5 mln. litų. Šį darbų konkursą laimėjo AB „Meresta“. „Negali teigti, kad viskas daroma tik dėl jo, bet konkursus „Meresta“ laimi“, – kalbėjo G.Grybė.

Savo ruožtu Pakruojo rajono meras S.Gegieckas tikino, esą visi darbai Pakruojo dvare vykdomi skaidriai. „Viskas skelbiama viešai, – kalbėjo S.Gegieckas. – Be to, ketverius metus ieškojome nuomininko ir džiaugiamės, kad toks apskritai atsirado.

Gaila, kad negalima dvaro tiesiog privatizuoti.“ Tarybos narys G.Grybė stebisi, kad savivaldybė iki šiol pagal sutartį neperdavė dvaro G.Klimkevičiui, todėl už verslininką į objektą daugiausia investuoja savivaldybė ir Europos Sąjunga. Kartu su ES lėšomis į Pakruojo dvarą jau investuota per 14 mln. litų.

Mūsų komitetas dažnai gauna įvairių signalų apie tai, kaip savivaldybėse švaistomos lėšos. Deja, šiuo atveju turime gana ribotas galias, nes savivaldybių chartijoje yra akcentuojamas vykdančiosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių atskyrimas. Bet, kaip suprantu, Pakruojyje kyla aistrų dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo. Tad jeigu gausime nusiskundimą iš Pakruojo, kartu su Valstybės kontrole pasidomėsime, kas ten dedasi, ir nuspręsime, ką galime padaryti ir kaip elgtis toliau. Naujoji valstybės kontrolierė irgi yra pareiškusi, kad su įvykiais reikia žengti koja kojon, o ne tik konstatuoti pažeidimus.

Partijos lyderis nieko nežinojo Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Pakruojo rajono meru dirba mūsų partijos narys, bet, tiesą sakant, pirmą kartą girdžiu apie tai, kas ten vyksta su tuo dvaru. Valdžia ekonominio pakilimo metu galbūt nepagalvojo, kad ateis sunkmetis, o pateikus ES paraišką dėl dvaro atstatymo darbų, nori nenori tenka prisidėti savomis lėšomis. Valdžia tiesiog neapsidraudė. Aišku, šiuo metu prioritetai turi būti nukreipti socialinei apsaugai, švietimui ir laiku išmokėti darbo užmokestį, o ne abejotiniems projektams. Būtinai detaliau pasidomėsiu Pakruojo dvaro problema.

Internete nemažai žinučių apie Giedriaus Klimkevičiaus valdomos įmonės „Klimkynė“ bankrotą.

Bus išleista proginė moneta

Elektros tinklų užvaldymo planai Atkelta iš 1 psl.

Buvo sumanyta originaliai

Proginė 500 litų auksinė moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, apyvartoje turėtų pasirodyti šių metų antrąjį ketvirtį.

Tai bus antroji Lietuvos banko išleista 500 litų auksinė moneta.

2005 metais apyvartoje pasirodė 500 litų moneta, skirta LDK Valdovų rūmams. Šiemet antrąjį pusmetį bus išleistos dar dvi monetos, skirtos Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai - 50 litų sidabrinė kolekcinė moneta bei 1 lito vario ir nikelio lydinio apyvartinė proginė moneta, pranešė Lietuvos bankas. Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai skirtų monetų etalonus ketvirtadienį patvirtino Lietuvos banko valdyba. Etalonus pagamino Lietuvos monetų kalykla. Šių monetų grafinių projektų ir gipsinių modelių autorius yra Rytas Jonas Belevičius.

GK, BNS inf.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius sako, kad skirstomųjų tinklų įmonės VST ir RST sodininkų jau neprievartauja savo elektros tinklus parduoti (perduoti) neigiama verte. Buvo toks originalus sumanymas. Pavyzdžiui, sodininkų bendrijos „Taurabudė“ tinklus VST buvo įvertinusi neigiama suma, t. y. minus 93 454 Lt. Taigi VST elektros tinklus būtų nupirkusi, jeigu sodininkų bendrija būtų energetikams sumokėjusi tokią sumą. Daugelis sodininkų bendrijų VST vertinimais buvo tiesiog paskandintos skolose. Pavyzdžiui, Telšių sodininkų bendrija „Draugystė“ už savo elektros tinklų „pardavimą“ VST turėjo sumokėti 2,4 mln. Lt, Klaipėdos „Minija“ – 2,9 mln. Lt, Kauno „Gaiženėliai“ – 939 tūkst. Lt ir t. t.

Tinklų vertė pasikeitė Tačiau ne visos sodininkų bendrijos turėjo kantrybės. VST perėmė į savo rankas 20 bendrijų elektros tinklus, bet VST Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys mums pranešė, kad nė vienai bendrovei dėl

tinklo perėmimo nereikėjo primokėti. Jo kolega RST Elektros tinklo direktorius Virgilijus Žukauskas tikino nežinantis, kiek įmonių tinklų priimta neigiama verte, nes tokia statistika esą nerenkama.

V.Butkevičiaus žiniomis, bendrovės slepia, kiek elektros tinklų perimta neigiama verte, o ir bendrijos tokiais „laimėjimais“ nesigiria. R.Borkys sako, kad šįmet tikimasi į savo rankas perimti apie 340 sodininkų bendrijų elektros tinklų. V.Žukauskas VL pranešė, kad iki kovo pabaigos RST išpirkusi net 259 sodininkų bendrijas iš 524 esančių bendrovės veiklos zonoje.

Jis pridūrė, kad nuo šių metų balandžio 1 d. sodininkų bendrijų elektros tinklai jau nebuvo vertinami neigiama verte.

Kokiu būdu taip stebuklingai pasikeitė vertinimai?

Ministro pažadas Ne vieną mėnesį tarp VST, RST ir sodininkų draugijos vyko derybos, kurioms teisėjavo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, jau pirmomis ministerijos gyvavimo dienomis pareiškęs neleisiąs skriausti sodininkų.

Kalbėdamas apie ministro įsipareigojimus V.Butkevičius slepia šypseną.

Pasak sodininkų draugijos pirminin-

ko, susitarta, kad bendrijos energetikams parduos elektros tinklus pagal esamą būklę, kuri negali būti neigiama. Šis būdas kitaip dar vadinamas supaprastinta išpirkimo tvarka. Iššifruokime tikrąją šių žodžių reikšmę.

"Elektros tinklų perdavimas pagal esamą būklę yra jų pardavimas už 1 Lt“, – paaiškina V.Butkevičius. Štai taip visus užmaus ant vieno kurpalio. Sumokėkite po litą ir džiaukitės, kad perimame jūsų turtą. „Mes priešinsimės. Štai kitą savaitę su RST atstovais tarsimės. Viena kita neinvestavusi bendrovė sutinka tinklus parduoti ir už 1 Lt, bet kitos investavo daug, jau nuo 2002 m. tvarkėsi, tad jos nori, kad lėšos būtų kompensuo-

tos“, – sako V.Butkevičius ir priduria, kad su RST tariamasi, o štai VST su sodininkais nenori bendrauti.

Daugėja rinkos dalyvių Dvi stambiosios skirstomųjų tinklų bendrovės labai skuba, nes atsirado smulkių konkurentų, kurie jau dabar skaudžiai kanda draugiškai šalies rinką pasidalinusiems milžinams.

Uždarius Ignalinos AE ir pradėjus veikti elektros energijos tiekimo biržai į milžinų rinką gali kėsintis net valdžios nepateptieji. Kol kas VST ir RST oficialiai neigia tokios konkurencijos pavojų ir pretendentų galimybių nekomentuoja.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Aktualijos

Gimtasis kraštas

3

Siekia didinti pensijas Lina Pečeliūnienė

Kraujo donorystė – aklavietėje Atkelta iš 1 psl.

Jis žadėjo, kad SAM imsis griežtai reglamentuoti visą procesą – nuo kraujo paėmimo iki produktų, pagamintų iš kraujo plazmos, grąžinimo.

Pažadai baigėsi kyšininkavimu.

Auditoriams kilo daug įtarimų Į užsienį iš Lietuvos išvežama apie du trečdalius iš donorų kraujo atskirtos ir gydymui šalyje nesunaudotos kraujo plazmos. Viena kraujo donorystės įstaiga kraujo plazmą pardavė Austrijos kraujo plazmos perdirbėjai, o kita ją perdirbo Vokietijoje, tačiau pastaroji į Lietuvą parvežė tik dalį iš plazmos pagamintų preparatų. Likę plazmos produktai, iš kurių gaminami brangesni preparatai, buvo parduoti plazmą perdirbusiai Vokietijos įmonei. 2006–2008 m. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. litrų kraujo plazmos.

Auditoriai mano, kad Lietuvoje veikiančios kraujo donorystės įstaigos (VšĮ Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir UAB Kraujo donorystės centras) už parduotą kraujo plazmą gautas lėšas turėtų grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nes jo lėšomis apmokamas visos kraujo plazmos paruošimas.

Jei teisinė bazė skylėta, o kontrolė nepakankama, kraujo plazmos išvežimas kelia įvairių įtarimų.

Valstybiniams auditoriams kilo įtarimų, kad ne visa nurašyta perdirbta plazma buvo efektyviai panaudota.

NKC plazmą nurašo kaip panaudotą, kai į Lietuvą parvežamas nors vienas išgautas kraujo preparatas, nors gali būti pagaminami keturi skirtingi kraujo preparatai. Taip pat nustatyta atvejų, kai vienai kraujo preparatų serijai pagaminti buvo naudojama plazma iš skirtingų siuntų. NKC neturi parengęs tvarkos, nustatančios, kaip turėtų būti nurašoma panaudota kraujo plazma.

Kontrolierių vertinimu, kraujo preparatų gamyba užsienyje iš Lietuvoje paruoštos plazmos nėra ekonomiškai naudinga, nes taip pagaminti kraujo preparatai kainuoja nuo 20 iki daugiau nei 600 procentų brangiau nei šiuos preparatus perkant centra-

lizuotai. Todėl būtų racionaliau visą Lietuvos gydymo įstaigose nepanaudotą kraujo plazmą parduoti, o joms reikalingus kraujo preparatus pirkti centralizuotai, už parduotą plazmą gautas lėšas panaudojant donorų kraujui paruošti.

Auditas padarė išvadas, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies nepakankamai reglamentuotas – teisės aktai nenustato, kada, kokie iš kraujo plazmos pagaminti produktai ir kiek jų turi būti grąžinta į Lietuvą. Teisės aktuose taip pat nenumatyta, kaip turėtų būti naudojamos už parduotą plazmą ar jos tarpinius produktus gautos lėšos ir kas turėtų kontroliuoti jų panaudojimą.

Tad jei teisinė bazė skylėta, o kontrolė nepakankama, kraujo plazmos išvežimas kelia įvairių įtarimų.

Trūkumai nagrinėti ne kartą Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tvirtino, kad per pastaruosius dvejus metus kraujo donorystės tvarkos trūkumai nagrinėti ne kartą. Anot parlamentaro, bėdų kyla ir dėl to, kad dvi kraujo donorystės įstaigos nekorektiškai konkuruoja tarpusavyje, rašinėja skundus. „Tie, kas prastai atlieka savo darbą, turi būti atleisti. Komitetas paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos įvertinti Nacionalinio kraujo centro vadovo darbą“, – tvirtino A.Matulas.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas neseniai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį ir dėl kraujo trūkumo ligoninėse. Pasak A.Matulo, komitetas buvo informuotas, kad Santariškių klinikose ir kitose Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose besigydantys pacientai negauna reikalingo kraujo. Pasak gydytojų, tokia situacija susidariusi dėl to, kad kraujo centrai, ypač sostinėje esantis NKC, nebeturi kraujo atsargų.

Netrukus NKC darbuotojai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl realybės neatitinkančios informacijos apie kraujo trūkumą šalies ligoninėse skleidimo ir kaltinimų NKC dėl netinkamo darbo organizavimo.

Kreipimesi pabrėžiama, kad NKC visuomet turi kraujo ir jo komponentų atsargų ir gali patenkinti gydymo įstaigų poreikius.

Pacientai negauna kraujo?

Pasak A.Matulo, pakeista apmokėjimo už kraują ir jo produktus tvarka yra poslinkis į gerą pusę. Tačiau ją reikia skubiai tobulinti, nes ji gali sužlugdyti nedideles ligonines.

Mat anksčiau už gydymo įstaigų naudojamą kraują donorystės centrams mokėdavo ligonių kasos, o da-

SAM nenori skaidrumo?

Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė

Kraujo donorystės problemas turėtų spręsti SAM, bet ji to daryti neskuba.

Pirmiausia reikia sutvarkyti teisės aktus, nes problema užkoduota įstatymuose. SAM siūloma įsteigti Kraujo donorų registrą. Tai leistų nustatyti, kaip ir kur naudojamas kraujas. Tačiau to nenorima daryti, todėl reikėtų vertinti atitinkamų SAM pareigūnų atsakomybę. Taip pat iškėlėme NKC vadovo V.Kalibato atitikimo pareigoms klausimą. Kaip SAM gali toleruoti šios viešosios kraujo donorystės įstaigos didelius nuostolius ir valstybės kontrolės kritikuotą centro veiklą?

bar ligoniams reikiamą kraują turi pirkti pačios ligoninės. Tad greičiausiai kraujas perkamas tik sunkiausiems ligoniams, o kitiems tenka palaukti kritinės situacijos. „Komitetas SAM pasiūlė nedelsiant peržiūrėti šią tvarką, padidinti įkainius, kad į asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainius realiai būtų įskaičiuotos išlaidos už kraują“, – aiškino A.Matulas.

Skaičiai rodo, kad šiemet donorų kraujo panaudojimas sumažėjo net 5 kartus. „Du kartus galėjo sumažėti kraujo poreikis, tačiau 5 kartai – per daug. Tai jau vyksta pacientų sąskaita.

Tą nedelsiant reikia keisti“, – kritinę situaciją įžvelgia A.Matulas.

Seimas ketvirtadienį atmetė pasiūlymą nuo kitų metų atkurti buvusias pensijas ir kitas socialines išmokas. Rudenį šį kla usimą vis tiek reikės svarstyti, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sprendimas mažinti išmokas turi galioti tik vienus biudžetinius metus. Kalbiname Seimo Krikščionių frakcijos seniūną Vidmantą Žiemelį, kuris dabar teikė socialinių išmokų padidinimo projektą.

Ar jau laikas sugrąžinti buvusio dydžio pensijas ir kitas išmokas, kurios buvo nurėžtos dėl krizės?

Parengiau įstatymo projektą atsižvelgdamas į tai, kad situacija jau stabilizavosi. Išanalizavau visą medžiagą, premjero pasisakymus. Ekonominės krizės Lietuvoje jau nėra, todėl ir parengiau tą projektą. Siūlau sutrumpinti sumažintų išmokų terminą iki vienų metų, siūlau, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas veiktų tik iki šių metų gruodžio 31 d.

Teisingumas to reikalauja. Politikams ir pareigūnams atlyginimai sumažinti vieniems metams. Taigi mes prieš pensininkus nekaip atrodome: sau susimažinome vieniems metams, o pensininkams – dviem.

Iš kur gauti papildomų pinigų?

Net ir apkarpytoms išmokoms per pirmą šių metų ketvirtį „Sodra“ pritrūko apie milijardą litų. Reikėtų didinti mokesčius ar dar daugiau skolintis?

Dabar dar nereikia papildomų pinigų, nes nepasibaigė šie biudžetiniai metai. Iki naujų biudžetinių metų dar yra septyni mėnesiai pasiruošti. Centrinis bankas prognozuoja, kad kitais metais bendrasis vidaus produktas jau augs iki 3 proc. Taigi galimybė yra, ir reikia planuoti. Neabejoju, kad daugelis pensininkų per žiemos sezoną

yra įsiskolinę. Jiems labai gerai būtų iš anksto žinoti, kad bus grąžinamos buvusio dydžio pensijos. Jei būtų didesnės pensijos, daugiau pinigų patektų į rinką. Didėtų žmonių perkamoji galia, atsivertų žymiai didesnės galimybės verslui atsigauti. O tada kur kas daugiau būtų surinkta pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Ekspertai sako, kad mūsų rinka per maža, vidaus vartojimas mažai ką reiškia ekonomikos atsigavimui.

Eksportas svarbesnis.

Ir vidaus vartojimas, ir eksportas turi reikšmės. Viskas susiję. Jei į rinką papildomai išmetama, tarkime, 300 mln. litų, tai jau yra daug. Perkamoji galia padidėja. Gal tie papildomi PVM nenueis į „Sodrą“, bet tai jau galima pakoreguoti. Tegul galvoja ekonomistai ir finansininkai, galbūt PVM reikia sumažinti ir tą dalį mokesčių permesti į „Sodros“ mokesčius, kol ji taip brangiai mums kainuoja. Kita vertus, ir „Sodra“ pribrendusi reformoms. Blogai, kai dabar jos pinigai nedirba ekonomikai. Jie lyg užšaldyti.

Kaip vertinate ką tik paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad pensijas reikėjo mažinti proporcingai, negalima daugiau nurėžti nuo dirbančių pensininkų pensijų?

Konstitucinis Teismas teisus. Ir jau ne vieną kartą jis pasisakė dėl dirbančių pensininkų. 2001-aisiais, Rolandui Paksui esant premjeru, buvo atimtos dirbančių pensininkų pensijos. Ir tada Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai Konstitucijos pažeidimas. Jau tada buvo pateikta ta formuluotė, kad darbas nėra pagrindas mažinti pensijas. Tą patį sakiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje, kai rengėsi mažinti pensijas. Sakiau, kad dirbantiesiems negalima labiau sumažinti pensijų negu nedirbantiems. Tačiau valdantieji antrąkart lipa ant to paties grėblio.

Ligoninės skaičiuoja nuostolius Kupiškio ligoninės vadovai tvirtino jau skaičiuojantys nuostolius. „Štai neseniai paguldėme ligonę, kuri serga lėtine kraujo liga. Buvo nuspręsta daryti kraujo perpylimą, kuriam reikia 4 flakonų. Jų ir kraujo tapatumo nustatymo kaina siekia apie 1 500 litų.

Be to, ligonei reikia ir kitų vaistų, taip pat skaičiuojamas maistas, personalo darbas, o gydymo paslaugos įkainis tesiekia apie 400 litų. Kartais užtenka 2 flakonų, jei hemoglobino kiekis kraujyje nėra labai mažas, bet dažniausiai reikia 4“, – skaičiavo ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Roma Ramanauskienė.

Pasak gydytojos, ligoninėje kas kelis mėnesius prireikia perpilti kraują penkiems ar šešiems ligoniams. „Lėšų trūksta, kaip versimės – nežinia. Tačiau mes negalime pasakyti ligoniui, kad pinigų nėra ir jam neperpilsime kraujo“, – sakė R.Ramanauskienė.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas

4

Aktualijos

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Pasitikėjimas politika krinta labiau negu BVP Lina Pečeliūnienė Pateikdamas Vyriausybės ataskaitą premjeras Andrius Kubilius pasakė vieną labai reikšmingą sakinį: „Politinės atsakomybės deficitą sunkiau įveikti negu fiskalinį.“ Galėjo ir visą ataskaitą paskirti tos atsakomybės didinimui. Bet išėjo priešingai. Visiškai kvaila pulti opoziciją ir beatodairiškai girtis Permainų koalicijos ūkio politika, postringauti, kad apie Lietuvos patirtį įveikiant krizę „bus rašomi vadovėliai ir disertacijos“.

Gal ir bus rašomi. Vyriausybė tik­ rai stabilizavo finansinę padėtį ir neleido šaliai bankrutuoti, kaip pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Bet prasmingas ir socialdemokrato Algirdo Syso klausimas: „Ar stabilizavimas pasiektas ne per didele Lietuvos gyventojų auka?“ Apie krizės įveikimo kainą reikėjo kalbėti. Apie karštligiškus sprendimus ir klaidas.

Negražu premjerui tyčiotis iš opozicijos narių klausinėjant, ar jie žino, kad pernai siautė pasaulinė krizė. Vyriausybės panegirika baigėsi apsižodžiavimais apie „Mikę melagėlį“ ir kitas vaikiškas knygutes. Politinė atsakomybė nepadidėjo. Pasitikėjimas politikais irgi.

Neatsakingai elgiasi premjeras nuolat pliekdamas buvusią Gedimino Kirkilo Vyriausybę dėl to, kad ji švaistė pinigus krizės akivaizdoje ir nesukaupė rezervo. Už deficitinį

2008-ųjų biudžetą balsavo ir konservatoriai, remdami G.Kirkilo mažumos Vyriausybę. Ne tik balsavo.

Daugybė išlaidų didinimo projektų tuomet ėjo iš dešinės pusės. Pravartu būtų dabar Tėvynės sąjungai išsitraukti savąjį Šeimos rėmimo projektą. Verta prisiminti, kokį švaistūnišką rojų jie planavo. Ir nereikia teisintis, esą tuometinė Vyriausybė nuslėpė finansininkų įspėjimus apie artėjančią krizę. Visi viską žinojo. Visi suprato, kad tos pinigų dalybos ne pagal valstybės išgales.

Prieš pat 2008-ųjų Seimo rinkimus, kai socialliberalai savo part­ neriams socialdemokratams užkrovė biudžete nenumatytą mokytojų atlyginimų didinimą, A.Kubilius nusistebėjo tokiu išlaidavimu. „Bet jei Vyriausybė prisiima atsakomybę, mes, opozicija, aišku, balsuosime už“, – pareiškė jis. Atsakomybę paskui reikėjo jam pačiam prisiimti. Kai po rinkimų tapo premjeru, mokytojams algas dar didino, o kitiems jau veržė diržus ir per naktį keitė mokesčius.

Visi politikai galėtų atvirai prisipažinti, kad mėto nepamatuotus pažadus, siekdami brangių rinkėjų balsų per rinkimus. Tik šitaip nuoširdžiai prisipažinę galėtų bandyti įveikti tą politinės atsakomybės deficitą.

Lenkai turėjo kietą centrinio banko pirmininką Lešeką Balcerovičių, kuris išdrįso stoti prieš pučiamą pinigų burbulą: apribojo paskolas būstams, uždraudė skolintis eurais.

Kokios valios reikėjo tokiems nepopuliariems veiksmams, kai pinigai liejosi laisvai ir nešė į iliuzinį rojų? Gaila, kad nei Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, nei šio banko Ekonomikos departamento vadovas Raimundas Kuodis nė iš tolo nepana-

Kaimynų statinys – grėsmė Vilniui Baltarusijos atominės elektrinės projektas yra eksperimentinis, pavojingas ir nepriimtinas, teigia Baltarusijos visuomeninės ekologinės ekspertų komisijos atsakingoji sekretorė Tatjana Novikova.

šūs į L.Balcerovičių. Gaila, kad Lietuvoje neatsirado nė vieno politiko, kuris nesirūpindamas reitingais būtų stojęs skersai kelio pinigų lietui – būtų neleidęs perkaisti ekonomikai.

Mūsų politikai nėra patys blogiausi. Kai už lango jau krachas, susizgrimba veržti diržus, nepalieka šalies bankrutuoti. Ko gero, panašiai kaip A.Kubilius dabar elgtųsi kiekviena Vyriausybė. Būtų priversta. Gaila tik, kad nei rinkėjai, nei politikai ekonomikos pamokų neišmoksta. Juk Rusijos krizės metu 1988-aisiais mūsų ekonomika irgi buvo panašiai perkaitinta.

Dar kirba klausimas, ar nesuklydo A.Kubiliaus Vyriausybė atsisakiusi skolintis iš Tarptautinio valiu-

Gaila tik, kad nei rinkėjai, nei politikai ekonomikos pamokų neišmoksta.

tos fondo (TVF). Palūkanos būtų 3,5 proc., o ne 9,4 proc., kaip teko skolintis praėjusiais metais. TVF tikriausiai būtų reikalavęs negailestingai rėžti atlyginimus ir pensijas jau nuo pat 2009-ųjų pradžios. Bet nereikalautų per naktį sujaukti mokesčius. Ramiai ir švelniau kai kurie mokesčiai būtų padidinti po pusmečio.

A.Kubilius sako, kad naktinė mokesčių reforma išgelbėjo biudžetą nuo 17,5 proc. deficito, papildomai gauta 1,5 milijardo litų. Bet, ko gero, pagrįstai opozicija šiais skaičiukais netiki.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo prasitarusi, kad TVF pagalbos buvo neprašyta todėl, jog prognozavo tik 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą. O opozicijos vertinimu, kaip tik dėl padidintų ir sujauktų mokesčių BVP nukrito 15 proc.

Kai A.Kubilius išsijuosęs giriasi nepripažindamas nė vienos klaidos, imi galvoti, ką šioje situacijoje jis darytų būdamas opozicijoje. Greičiausiai irgi rėktų apie Mikę melagėlį.

O gal net reikalautų didinti pensijas? Politikai nepaliauja siekti populiarumo pliekdami oponentus, patys girdamiesi ar žadėdami gėrybių. O rezultatas priešingas: pasitikėjimas politika krinta labiau negu BVP.

Buvęs viceministras kreipsis į teisėsaugą

Atsistatydinimo pareiškimą parašęs vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius prašo, kad šis žingsnis nebūtų siejamas su tiesiogiai atliekamu jo darbu, o dėl šmeižto žada kreiptis į teisėsaugą. „Kadangi paminėtų žiniasklaidos priemonių šmeižikiški veiksmai nesiliauja, o tik intensyvėja, nematau kitos išeities, kaip tik gintis įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Iki šiol to nedariau todėl, kad užimu vidaus reika-

lų viceministro pareigas ir galėjau būti apkaltintas politikavimu. Siekdamas išvengti dar ir šio kaltinimo bei tolesnio nepagrįsto visos vidaus reikalų sistemos šmeižimo, įteikiau vidaus reikalų ministrui atsistatydinimo pareiškimą, kurį, tikiuosi, ministras artimiausiu metu patenkins.

Karininko garbė, geras vardas ir bendradarbių nuomonė man yra svarbiau už bet kokį postą“, – atsistatydinimo motyvus S.Liutkevičius išdėto priede prie atsistatydinimo pareiš-

kimo, įteikto balandžio 15 d. Pasak S.Liutkevičiaus, nuo praėjusių metų pabaigos viena žiniasklaidos priemonių grupė pradėjo kryptingą, niekuo nepagrįstą atvirą šmeižimą, skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo oficialiai deklaruoto turto kilmę bei vertę, darbinę veiklą, kas jį žemina kaip asmenį.

Jis pabrėžia, kad iki šiol nei iš savo tiesioginio vadovo – ministro, nei iš kitų institucijų ar kolegų nėra gavęs priekaištų dėl savo profesionalumo ar reputacijos, tačiau nepagrįsta šmeižimo kampanija toliau tęstis negali ir jis privaląs pradėti ginti save teisinėmis priemonėmis. „Esu įsitikinęs, kad geriausiai tai galėsiu padaryti, pasitraukdamas iš šiuo metu einamų pareigų“, – rašo viceministras. „Apgailestauju dėl vienintelio – man kartu su ministerijos komanda nepavyko pilnai pertvarkyti teisinės bazės taip, kad vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnai jaustųsi oriai, nebūtų niekinami ir galėtų būti tikri dėl savo rytdienos. Pirmiausia tai nulėmė ekonominis sunkmetis, tačiau didžia dalimi prisidėjo ir šiuo metu susidariusi politinė situacija,

kada tiesiog piktybiškai nenorima spręsti, atrodo, akivaizdžių problemų, net esant Konstitucinio Teismo sprendimui. Tikiu statutinės tarnybos ateitimi ir tuo, kad geresni laikai jos laukia ateityje“, – sako Stanislovas Liutkevičius. Jis kategoriškai ragina nesieti šio apsisprendimo su tiesiogiai atliekamu darbu, numatytu pareiginėje instrukcijoje, ir ypač su Vyriausybės sudarytos darbo grupės ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti išvadomis. „Kaip profesionalas, šias išvadas laikau Valstybės kontrolės audito išvadų plagiatu, atmestinai atliktu darbu, kurios kai kuriose vietose prieštarauja Konstitucijai bei Baudžiamojo proceso kodeksui, yra šališkos ir net nekorektiškos. Susidaro įspūdis, kad darbo grupės nariai nieko nenutuokia apie strateginį planavimą, kompetencijų pasidalinimą tarp politinio ir vykdomojo bei taktinio lygmens.

Vidaus reikalų ministerijos specialistai, tikiu, duos tinkamą įvertinimą“, – pabrėžia viceministras.

Balsas.lt, GK inf.

„Projektas yra nepriimtinas dėl ekologinių, teisinių ir kitų priežasčių. Yra labai daug neatitikimų ir grubių pažeidimų, dėl ko projektas negali būti realizuojamas“, – spaudos konferencijoje sakė T.Novikova, pristatydama visuomeninių ekologijos ekspertų komisijos išvadą dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje projekto .

Anot jos, šis projektas yra eksperimentinis, o Baltarusija neturi pakankamai patirties, kaip eksploatuoti ar statyti tokią elektrinę.

T.Novikovos teigimu, elektrinė turės neigiamos įtakos Vilnelės upei, kurios vanduo bus naudojamas aušinimui. Anot jos, aišku, kad pašildytą vandenį teks grąžinti kartu su radionuklidais ir kitomis atliekomis, o tai pakeis upės hidrologiją, išnyks lašišos.

Ignoruojama tai, kad per ventiliaciją į atmosferą išmetamos dalelės gali keliauti ir 50 kilometrų spinduliu – tai yra iki Lietuvos sostinės Vilniaus. Be to, avarijos atveju tektų evakuoti Vilniaus gyventojus.

T.Novikovos teigimu, galimas neigiamas poveikis apribotas 4 kilometrų spinduliu, tuo tarpu patirtis rodo, kad tokia elektrinė poveikį gali turėti 100 tūkst. kilometrų spinduliu.

Be to, pasak T.Novikovos, neaišku, kur bus laidojimas kuras, neužsimenama apie jokias saugyklas. Taip pat, anot jos, nėra paruošta teisinė bazė: „Niekas nepasakys, kad projektas neatitinka įstatymų, nes jų nėra.“ „Įrodymai rodo, kad Baltarusija nestatys elektrinės, nes trūksta, patirties, pinigų. Abejoju, ar Rusija investuos pinigus į tokį nestabilų režimą kaip Aleksandro Lukašenkos“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

Tuo tarpu T.Novikova teigė, kad darbai jau vyksta. Jie kol kas finansuojami iš Baltarusijos biudžeto.

Planuojama, kad statybą finansuos Rusija, kuri turėtų suteikti 9 mlrd. kreditą – T.Novikova teigė nežinanti, kokia valiuta nurodoma ši suma – eurais ar JAV doleriais.

Taip pat, jos teigimu, Baltarusijos vadovas dėl kredito kreipėsi ir į Kiniją.

Daugiau kaip 2000 megavatų galios Baltarusijos atominę elektrinę ketinama statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.

GK inf.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Aktualijos

Gimtasis kraštas

5

Įteisinus dvigubą pilietybę gali kilti rūpesčių

Seimui pateiktos pataisos, kuriose siūloma švelninti Pilietybės įstatymą, kuris dabar lietuviams leidžia turėti tik vienos valstybės pasą.

Saulius Tvirbutas Atsinaujino jau daug metų vis įsiplieskiančios diskusijos dėl užsienyje gyvenančių ir kitos šalies pasus turinčių lietuvių. Prezidentūra pasiūlė Seimui svarstyti naują Pilietybės įstatymo redakciją, kuri yra šiek tiek švelnesnė. Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos nariai savo ruožtu pasiūlė dar radikalesnius pakeitimus – įteisinti dvigubą pi-

lietybę. Kai kurie teisininkai politikams priminė, kad reikia gerbti Konstituciją ir nekelti teisinės painiavos.

Nori lietuviškų pasų Per bendrą Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį šią savaitę prisimintas ir Pilietybės įstatymas. Šios diskusijos vis atsinaujina. 2006 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė sakė nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, o Lietuva – ne. „Jei Lietuvoje nėra konstitucinės teisės ekspertų, laikas jų surasti užsienyje“, – mano R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino, kad užtikrinti galimybę turėti dvigubą pi-

Baimintis nevertėtų Algis Krupavičius, politologas Dabar galiojantis Pilietybės įstatymas yra 1990–1991 m. pasekmė, kai buvo baiminamasi, kad mūsų pilietybės užsimanys daug nelietuvių kilmės užsieniečių.

Dabar situacija visiškai kita. Turime didžiulį emigracijos mastą. Išvykusiesiems iškyla dilema: likti Lietuvos piliečiais ar siekti kitos valstybės pilietybės. Dabartiniai mūsų įstatymai skatina juos atsisakyti gimtosios šalies pasų. Pasvarstymai, kad dvigubos pilietybės įteisinimas atvertų kelius mūsų tautinėms mažumoms priimti kitų valstybių pilietybę, yra daugiau teoriniai. Nieko blogo neatsitiko, kai 1990 m. visiems šalies gyventojams buvo leista tapti Lietuvos piliečiais. Kitų tautų bendruomenės pas mus nėra tokios gausios, kad jų pasirinkimas keltų kokių nors didelių rūpesčių.

lietybę yra gyvybiškai svarbu. „Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsite draugų užsienyje“, – tvirtino R.Narušienė.

Didžiojoje Britanijoje jau 12 metų gyvenantis Darius Subačiauskas po santuokos su britų piliete gavo šios valstybės pilietybę ir prarado Lietuvos. „Tada Lietuva dar nebuvo ES narė, todėl atsisakyti galimybės gauti Didžiosios Britanijos pilietybę joje gyvenant būtų buvę kvaila, – pasakojo D.Subačiauskas. – Nors gyvenu užsienyje, bet myliu savo gimtinę,

Sveiko proto paieškos Lina Pečeliūnienė Seime po pateikimo pritarta Seimo Statuto pakeitimo projektui, pagal kurį Seimo pirmininkas ir premjeras, „kai to pageidauja, turi būti kurio nors komiteto narys“. Tokį Statuto keitimo projektą pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Iki šiol nei Seimo, nei Vyriausybės vadovai Seimo komitetų darbe nedalyvaudavo. Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Birutė VĖSAITĖ mano, kad valdžia pati nežino, ką daro.

Ar būtų gerai, jei Seimo pirmininkas ir premjeras dirbtų komitetuose?

Pirmiausia aš abejoju, ar tai nėra Konstitucijos pažeidimas, nes Konstitucija atleidžia premjerą nuo narystės komitetuose, kad jis galėtų vykdyti premjero pareigas. Man kyla klausimas, ar iš tikrųjų premjeras turi sėdėti visuose plenariniuose posėdžiuose, kaip yra dabar. Tada jau iškrinta dvi dienos iš jo darbotvarkės. O jei patvirtinsime, kad jis tampa Biudžeto ir finansų komite-

to nariu, tai jam atsiranda prievolė sėdėti tuose komiteto posėdžiuose, antraip jį svarstys Etikos ir procedūrų komisija dėl praleistų posėdžių.

Kaip ir kiekvieną Seimo narį. Aš stebiuosi, ar jau Vyriausybėje neliko darbo, kurį reikia atlikti premjerui, kad jis braunasi į Seimo komitetą.

Manau, priešingai.

Kodėl ta pataisa teikiama?

Todėl, kad Biudžeto ir finansų komitete valdantieji neturi daugumos. Bet aš nemanau, kad tai išgelbės. Valdančioji koalicija neturi pakankamos daugumos ne tik Konstitucijos pertvarkai. Tą parodė merų rinkimų klausimas. Jeigu nesėdi premjeras su Vyriausybės nariais, tai neturi ir paprastos daugumos, kuri reikalinga įstatymams priimti.

Vien dėl Biudžeto ir finansų komiteto nori keisti Statutą?

Taip. Turiu įrodymą. Ketvirtadienį mes svarstėme pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą. Ir Vyriausybės nuomonė vienokia, o Biudžeto ir finansų komiteto kitokia. Tai natūralu, nes komitete opozicijos narių daugiau.

domiuosi jos politiniu, ekonominiu gyvenimu. Norėčiau būti jos pilietis, dalyvauti rinkimuose. Manau, kad maža valstybė tik laimėtų susiedama emigrantus su tėvyne tokiais simboliniais saitais.“

Siūlomi nauji variantai Seimo pirmininkė Irena Degutienė tvirtina, kad sudėtinga suderinti prigimtinę ir konstitucinę teises. „Turime referendumu priimtą Konstituciją, tad reikia suderinti tei-

sę ir prigimtinę lietuvio teisę turėti pilietybę šiandien“, – sakė ji.

Neseniai prezidentūra pateikė naują Pilietybės įstatymo redakciją. Joje dviguba pilietybė leidžiama pasitraukusiems iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims. Išvykę po 1990 m. Lietuvos pilietybės negalėtų turėti, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

O štai konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ES ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. Taip pat lietuvių kilmės žmonėms, tradiciškai gyvenantiems etninėse lietuvių žemėse, pasienio regionuose. Kiti parlamentarai siūlo leisti Lietuvos pilietybę išsaugoti arba gauti ne tik ES ir NATO šalių piliečiams, bet ir Šveicarijos pilietybę įgijusiems lietuviams.

Teisininkai perspėja Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius Vytautas Sinkevičius politikams yra sakęs, kad negalima bandyti apeiti Konstitucijos 12 straipsnio. „Jei Konstitucijoje įrašyta, kad 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu, vadinasi, Konstitucija saugo šitą straipsnį nuo Seimo“, – mano teisininkas.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas perspėjo, kad įteisinus dvigubą pilietybę gali kilti ir kitokių rūpesčių. „Žinome praktiką, kaip greitai Rusija adaptuoja įstatymus savo tikslams, pavyzdžiui, buvo leista visiems Pietų Osetijos piliečiams įgyti Rusijos Federacijos pilietybę, – priminė jis. – Manau, ji lanksčiai sureaguotų į tokius Lietuvos įstatymus. Ar tikrai mums reikia, kad šalyje gyventų keli šimtai tūkstančių Rusijos, Lenkijos piliečių?“ Europoje dvigubą pilietybę turėti leidžia Lenkija, Malta, Suomija, Švedija ir Šveicarija.

Arabai investuos į Lietuvą Vienas Lietuvoje veikiantis degalinių tinklas netrukus gali atsidurti Kuveito investuotojų rankose. Kuveito naftos gigantas „Kuwait Petroleum“ į Lietuvą koją įkėlė, kai įregistravo įmonę.

Kol kas verslininkai neskelbia savo planų. Kuveito korporacijos prekybos atstovai Lietuvoje įsitikinę, kad „Kuwait Petroleum“ ketina įsigyti degalinių tinklą arba tapti dalininku. Neseniai Norvegijos naftos bendrovė „Statoil“ atskleidė ketinimus atskirti ener-

gijos ir mažmeninės prekybos verslą.

Taigi tikėtina, kad degalinių tinklas sulauks naujo investuotojo. Tačiau įmonės atstovai Lietuvoje šios informacijos nekomentuoja. Rinkos dalyviai svarsto, kad „Kuwait Petroleum Lietuva“ galėtų įsigyti nedidelį degalinių tinklą, o vėliau jį plėsti. Europoje „Kuwait Petroleum“ yra investavusi į Italijos, Belgijos, Švedijos, Danijos, Liuksemburgo, Olandijos degalinių tinklus.

Kinijoje kompanija turi naftos perdirbimo įmonę.

Vyriausybių skolos kelia grėsmę Kam projekte pridėta ir Seimo pirmininko narystė komitetuose?

Kad premjeras svarstant ir priimant pataisas nebūtų toks vienišas.

Aš taip įsivaizduoju. Juk reikia 71 balso Statuto pataisai priimti. Kam žaisti tokius beprasmiškus žaidimus?

Aš prognozuoju, kad neužteks balsų jai priimti. O ar nebuvo beprasmiška teikti projektą dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos, jei premjeras žinojo, kad jį atmes? Daug kur dabar prasilenkiama su sveiku protu ir racionaliais skaičiavimais. Daro bet ką karštligiškai norėdami neprarasti valdžios.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino bendrą pasaulinės krizės nuostolių įvertinimą iki 2,3 trln. dolerių (5,9 trln. Lt), skelbia BBC. Naujausiais apskaičiavimais, krizės nuotoliai sumažėjo 18 proc., nuo 2,8 trln. dol. (7,2 trln. Lt).

Atskiroje ataskaitoje TVF taip pat praneša, kad didžiausią pavojų finansinei sistemai kelia vyriausybių skolos, o rinkos ir ekonomika iš lėto atsigauna.

GK inf.

6

Prieblandos

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Vilniaus mieste nusikalstamumas mažėja

Nuteistas dėl priekabiavimo Daiva Norkienė

Socialinės rizikos šeima

Tauragės rajono apylinkės teismas dėl seksualinio priekabiavimo prie nepilnametės podukros nuteisė to paties rajono gyventoją Saturną Kėdį. 40 metų vyriškis savo kaltę neigia ir nuosprendį ketina skųsti. Tačiau Tauragės rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai neatsidžiaugia „principinga prokuratūros pozicija tiriant nusikaltimą“.

Kaip teigė Tauragės rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnioji specialistė Jolanta Skrodenienė, šeima, kurioje gyvena Kamilė (vardas pakeistas – red.), yra priskirta socialinės rizikos šeimų grupei, todėl joje nuolat lankosi tarnybos specialistai. „Tai nėra degradavę ar prasigėrę žmonės, bet jiems trūksta socialinių įgūdžių“, – teigė VTAT specialistė.

Byla – prokuroro reikalavimu Teismas S.Kėdžiui skyrė 45 paras arešto. Ankstesnę kaltininkui skirtą laisvės apribojimo bausmę už kitą nusikaltimą teismas pakeitė areštu ir paskyrė subendrintą bausmę – 60 parų arešto.

Baudžiamoji byla dėl seksualinio priekabiavimo buvo pradėta prokuroro reikalavimu, gavus informacijos, kad vienoje keturias nepilnametes duk­ras auginančioje šeimoje vyriškis, ne mergaičių tėvas, nuo praėjusių metų vasario iki lapkričio mėnesio siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo nuolat priekabiavo prie vienos iš sugyventinės dukterų.

Kad seksualiai priekabiauti negalima ne tik darbe ar gatvėje, bet ir namie, įrodo beveik unikalus teismo sprendimas. „Seksualinis priekabiavimas dažniausiai suprantamas kaip tam tikras tarnybinis, su darbo santykiais susijęs nusižengimas. Mano prokuroro darbo praktikoje tai pirma byla, kurioje seksualinį priekabiavimą, kaip baudžiamąjį nusižengimą, inkriminavome šeimos santykiais susijusio asmens atžvilgiu. Teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis patvirtino, kad toks mūsų sprendimas buvo teisingas, nes šiuo atveju nukentėjusioji, kuriai jau yra sukakę 16 metų, nebėra mažametė, todėl apkaltinti vyro mažamečio asmens tvirkinimu nebuvo galima“, – paaiškino ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Raimundas Aukštakalnis.

Teismas iš dalies patenkino ir nukentėjusios naudai prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį – iš kaltininko priteisė 7 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Kad seksualiai priekabiauti negalima ne tik darbe ar gatvėje, bet ir namie, įrodo beveik unikalus teismo sprendimas.

Tauragės rajono vienos seniūnijų socialinė darbuotoja Giedrė Šilgalytė pasakojo, kad Kamilės mama su vyru išsituokė prieš dvejus metus, mėgdavo išgerti, neprižiūrėdavo vaikų. Namuose dažnai trūkdavo net būtiniausių maisto produktų. Vėliau moteris susipažino su S.Kėdžiu, ėmė labiau rūpintis vaikais ir namų ruoša. Anot socialinės darbuotojos, iki 2009 metų vasaros mergaitės gyveno atskirai nuo motinos, miegodavo vienos, o motina išeidavo pas Saturną Kėdį. Atstumas tarp namų – maždaug 300–400 metrų. Socialinė darbuotoja dažnai aiškino motinai, kad negalima palikti naktį vienų dukterų, bet, priešingai nei tikėtasi, problemos prasidėjo, kai šeima 2009 metų vasarą apsigyveno kartu.

Motina nepatikėjo Apie namie patiriamą pažeminimą Kamilė pirmąkart prasitarė 2009 metų lapkritį. Šeimoje apsilankius socialinei darbuotojai G.Šilgalytei, namie mama su dukromis buvo vienos.

Patėvio nebuvo. G.Šilgalytė pradėjo klausinėti, ar S.Kėdys nemuša, nestumdo, nešaukia ant mergaičių. Tuo metu Kamilė pakilo nuo kėdės, ėmė

verkti ir išėjo iš kambario. Netrukus socialinei darbuotojai mergina jau pasakojo, kad patėvis ją ne tik muša, bet ir „čiupinėja už krūtinės, kiša rankas už liemenėlės“.

Vyresniosios dukros tą pačią dieną buvo paimtos iš šeimos ir nuvežtos pas giminaitę, o vėliau į globos namus. Socialinė darbuotoja motinai pasakė, kad dukros grįš tik tuomet, kai S.Kėdys bus iškeldintas iš namų. Tos pačios dienos vakare Kamilė parašė žinutę, kad mama ją kaltina viską išsigalvojus, o sugyventinis liksiąs namuose.

Teisme savo ankstesnius parodymus bandė pakeisti ir liudyti pakviesta jaunesnioji Kamilės sesuo 13 metų Svajonė (vardas pakeistas – red.). Mergaitė teigė, kad nuo įvykių praėjo daug laiko ir ji nebeprisimena, kas atsitiko Kamilei. Sprendžiant S.Kėdžio likimą, teismui teko pasikliauti ikiteisminio tyrimo metu duotais mergaitės parodymais. Svajonė bylą tyrusiems pareigūnams pasakojo, kad parėjęs namo girtas patėvis „lįsdavo prie Kamilės“. „Sesė ką nors daro virtuvėje ar atsisėdusi žiūri televizorių, tai jis prieina prie jos, pradeda čiupinėti už krūtinės, kiša rankas už liemenėlės, – pareigūnams tvirtino mažametė. – Sesė visada priešindavosi. Kartais verkdavo ir prašydavo nelįsti, bet patėvis nereaguodavo.“

Dukrą kaltina išsigalvojimu Keturias dukras auginanti motina labiau tiki gyvenimo draugu nei savo pirmagime. Motina tvirtino, kad jos santykiai su dukromis normalūs, sugyventinį ji pažįstanti nebe pirmus metus. Anot motinos, išgirdusi iš dukros apie Saturno priekabiavimą, ji negalėjo patikėti. Kamilė su motina dažnai pasikalbėdavusi, bet ši niekada niekuo nesiskundė. Todėl gimdytoja įsitikinusi, kad duk­ra viską išsigalvoja. .

Bylą nagrinėjusio teismo nuomone, S.Kėdžio kaltė įrodyta. „Nukentėjusiosios parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, ji teisme davė tokius pat parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nors iš motinos ir iš motinos brolio sugyventinės sulaukė spaudimo pakeisti parodymus“, – rašoma nuosprendyje.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Vilniaus mieste sausio-kovo mėnesiais nusikalstamumas sumažėjo maždaug 22 proc., tuo metu Trakų rajone išaugo 42 proc.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 metų sausio-kovo mėnesiais Vilniaus apskrityje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su pernai, sumažėjo 16,1 procento. 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį užregistruoti 7372 nusikaltimai ir baudžiami nusižengimai, tuo metu šiais metais – 6188 nusikalstamos veikos. Palyginti su praėjusiais metais, nusikalstamų veikų skaičius Trakų rajone išaugo 42,1 proc., Šalčininkų – 30 proc., Širvintų – 16,7, Vilniaus rajone – beveik 10 procentų.

Tuo metu sausio-kovo mėnesiais užregistruotų nusikaltimų ir baudžia-

mų nusižengimų skaičius Vilniuje sumažėjo 21,7 proc., Švenčionių rajone – apie 12 proc., Ukmergės rajone ir Elektrėnuose – apie procentą.

Iš viso per tris mėnesius sostinėje užregistruotos 4789 nusikalstamos veikos, 1328 mažiau nei pernai. Plėšimų sumažėjo nuo 434 iki 283, užregistruotos 2362 vagystės (pernai – beveik 3 tūkst.), 115, arba 26 mažiau, viešosios tvarkos pažeidimų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo vienu – nuo 204 iki 203. „Manau, kad tai yra ir savivaldybės, ir policijos, ir visų vilniečių bendrų pastangų rezultatas, nepaisant visokių prognozių, šviesų išjungimo ar apeliavimą, kad ekonominiu nuosmukiu žmonės daugiau nusikals“, – sakė sostinės meras Vilius Navickas.

Keturi jauni pajūrio gyventojai bus teisiami dėl prekybos žmonėmis, sąvadavimo, plėšimų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnais baigė ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų dorovei, žmogaus laisvei, nuosavybei ir kitoms nusikalstamoms veikoms. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, pranešė prokuratūra. Kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, įtraukimo į prostituciją, plėšimo, vagystės ir kitų nusikaltimų pareikšti 20-metei šilutiškei bei trims vaikinams – 25 metų klaipėdiečiui ir dviem 29 metų kretingiškiams. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši gauja, per skelbimus

žiniasklaidoje ir internete pažadėjusi gerai apmokamus darbus, 2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais į prostituciją įtraukė penkias jaunas merginas ir moteris, kurios Klaipėdoje išnuomotuose butuose už pinigus vyrams teikė seksualines paslaugas. Pusę iš klientų gautų pinigų sąvadautojai pasisavindavo. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji mergina, kartą teista už vagystę ir administracine tvarka bausta už vertimąsi prostitucija, kartu su kaltinamuoju klaipėdiečiu vieną savo auką apiplėšė, o kitą – apvogė. Iš nuomojamų butų jie pagrobė įvairių moterims priklausančių daiktų daugiau kaip už 5 tūkst. litų. Šilutiškė su kretingiškiu dar kaltinama ir kėsinimusi parduoti kitą asmenį.

Visi kaltinamieji teismo laukia suimti.

Latvijoje sulaikius 205,5 kilogramų kokaino siuntą, Lietuvos policija trečiadienį pranešė, kad prie šios kontrabandos organizavimo prisidėjo ir lietuviai. Šio krovinio vertė gali siekti 2050 milijonų litų, o gatvės prekyboje jos vertė šoktelėtų keletą kartų, informavo Policijos departamentas.

Jūrinis konteineris su mediena, kuriame buvo paslėptas kokainas, iš Pietų Amerikos konspiracijos tikslais buvo adresuotas vienai kompa-

nijai Rusijoje, tačiau tikroji krovinio paskirtis – Vakarų Europa. Pasak policijos, tik nedidelė jo dalis galėjo būti išvežta į Rusiją.

Kontrabandinio krovinio organizatoriai – gerai žinomi nusikalstamo pasaulio veikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos, vienas organizatorius yra Kanados pilietis. Ikiteisminį tyrimą atlieka Latvijos kriminalinė policija, daugiau tyrimo detalių neatskleidžiama.

Ilgalaikėje tarptautinėje operacijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ekvadoro policijos pareigūnai. Šis kokaino siuntos sulaikymas – tai 2009 metais gegužę Ekvadore įvykusios operacijos, kurios metu iš apyvartos buvo išimta 4 tonos kokaino ir sulaikyti Latvijos, Ispanijos, Rusijos ir Ekvadoro piliečiai, tęsinys.

GK inf.

Suimti keturi pajūrio gyventojai

Kokaino kontrabandos istorijoje – ir lietuvių pavardės

7 Islandija „siunčia“ Europai pelenų debesis 2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Pasaulis

Gimtasis kraštas

Pietinėje Islandijos dalyje išsiveržus Eyjafjalajokutlio ugnikalniui į atmosferą pakilo vulkaninių pelenų debesys, kurie iki šiol trukdo aviaciniam susisiekimui didžiojoje Europos dalyje.

Dr. Manvydas Vitkūnas Pasaulio aviakompanijos skaičiuoja milijardinius nuostolius: teko atšaukti beveik 100 tūkstančių reisų, keli milijonai keleivių negalėjo pasiekti savo kelionės tikslo. Nemaža dalis vežėjų piktinasi saugumo priemonėmis ir laiko jas perdėtomis, tačiau skrydžių saugumo ekspertai tvirtina: vulkaniniai pelenai gali pakenkti lėktuvų varikliams ir sukelti avarijas.

Paralyžiavo beveik visą Europą Eyjafjalajokutlis – daugiau nei pusantro kilometro aukščio ledynas Islandijos pietuose, per 200 kilometrų nuo sostinės Reikjaviko. Ledynas apsupęs ugnikalnį, kuris, gana ramiai snaudęs nuo XIX amžiaus pradžios, vėl nubudo šį pavasarį.

Kovo pradžioje prasidėjo požemi-

niai smūgiai ugnikalnio gelmėse, iš apylinkių iškeldinta 500 gyventojų, trumpam uždarytas Keblaviko oro uostas. Kovo 20 d. įvyko pirmasis ugnikalnio įsiveržimas. Balandžio 14 d. prasidėjo antroji, kur kas stipresnė ugnikalnio išsiveržimo fazė. Šį kartą Eyjafjalajokutlis „išspjovė“ į atmosferą milžinišką kiekį vulkaninių pelenų, kurie pakilo į šešių kilometrų aukštį ir vyraujančių vėjų buvo nunešti virš Atlanto platybių Europos link. Jau kitą dieną, balandžio 15, buvo sustabdytas daugelio Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos oro uostų darbas.

Per kelias artimiausias dienas šalių, uždariusių savo oro erdvę arba apribojusių skrydžius, skaičius tik augo.

Balandžio 18 d. be jokių apribojimų Senajame žemyne dirbo tik keturių

šalių – Portugalijos, Graikijos, Albanijos ir Makedonijos – oro uostai.

Kiekviena diena priverstinių prastovų vežėjams ir oro uostams kainavo daugiau nei pusę milijardo litų.

Verslininkai piktinasi Kiek vulkaniniai pelenai pavojingi lėktuvams? Anot ekspertų, ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu ir sutrikdyti variklio darbą bei sukelti lėktuvo avariją. Variklių užteršimas vulkaniniais pelenais jau pastebėtas kai kuriuose šiomis dienomis skraidžiusiuose NATO šalių kariniuose orlaiviuose.

Visgi aviakompanijų atstovai neslepia pasipiktinimo dėl skrydžių ribojimo ir mano, jog saugumo priemonės perdėtos. Olandų aviakompanija KLM ir vokiečių „Lufthansa“ surengė keletą bandomųjų skrydžių (be keleivių) ir konstatavo, kad jokių lėktuvų variklių pažeidimų nepastebėta. „Oro erdvė buvo uždaryta remiantis vos vienos laboratorijos – Londone esančio vulkanologijos centro „Vulcan Ash Advisory“ – tyrimų ir prognozių duomenimis. Vokietijoje į orą nepakilo nė vienas meteorologų tyrimų zondas, kad būtų nustatyta vulkaninių pelenų koncentracija ore“, – piktinosi vokiečių aviakompanijos „Air Berlin“ vadovas Joachimas Hunoldas.

Aviakompanijos „British Airways“ generalinis direktorius Vilas Volšas

asmeniškai dalyvavo lėktuvo skrydyje iš Londono į Kardifą lėktuvu „Boeing 747“. Po skrydžio apžiūrėjus orlaivį jokių pavojingų pakitimų nepastebėta.

Tarptautinės oro transporto asocia­cijos (IATA) generalinis direktorius Džiovinis Bizinjanis griežtai supeikė skrydžių ribojimą Europoje. „Europos vyriausybės priėmė sprendimą su niekuo nepasitarusios ir adekvačiai neįvertinusios rizikos laipsnio. Šis sprendimas grindžiamas teoriniais skaičiavimais, bet ne faktais. Europa pasimetė, kilo sumaištis“, – sakė IATA vadovas.

Ne pats baisiausias išsiveržimas

aštuonis šimt­mečius, mokslininkai padarė išvadą, kad šalies vulkanų aktyvumas neišvengiamai susijęs su seisminiu aktyvumu ir naujų tektoninių lūžių atsiradimu. „Seisminio aktyvumo fazių metu ugnikalnių išsiveržimai tampa ne tik aktyvesni, bet ir intensyvesni. Dabartinis Eyjafjalajokutlio ugnikalnio išsiveržimas nė iš tolo neprilygsta tam košmarui, kuris dėjosi Islandijoje 1783 metais, kai išsiveržė Lakio ugnikalnis. Vulkaninių pelenų ir lavos išsiveržimas tada buvo neregėtas.

Lava užliejo net 564 kvadratinių kilometrų plotą, žuvo daugiau nei pusė naminių gyvūnų, o prasidėjus badui, išmirė ketvirtadalis Islandijos gyventojų“, – pasakoja G.Larsen.

Naujienų agentūros darbuotojai pranešė, jog Eyjafjalajokutlio ugnikalnio aktyvumas mažėja. Atsirado viltis, kad padėtis normalizuosis.

Tačiau kitos dienos ryte Didžiosios Britanijos oro susisiekimo kontrolės centras informavo, kad Britų salyno link artėja naujas vulkaninių pelenų debesis.

Labai tikėtina, kad artimiausioje ateityje Islandija „atsiųs“ Europai dar ne vieną vulkaninių pelenų debesį.

Dar 1998 m. Reikjaviko universiteto vulkanologijos laboratorijos vadovė Gadrun Larsen ir jos kolegos prognozavo, kad Islandijos žemės gelmėse prasideda nauja aktyvumo fazė, skelbia mokslo žurnalas „New Scientist“.

Išnagrinėję duomenis apie vulkanų aktyvumą Islandijoje per paskutinius

Nauja aktyvumo fazė

trasis turas, kuriame varžysis du birželio 20 dieną didžiausios paramos sulauksiantys kandidatai.

Lenkijoje dauguma galių sutelkta vyriausybės vadovo rankose, tačiau prezidentas turi nemažai įtakos už-

sienio bei saugumo politikai ir gali vetuoti įstatymų projektus.

B.Komorovskis yra ilgametis Donaldo Tusko sąjungininkas ir itin glaudžiai bendradarbiauja su centristinės pakraipos kabinetu.

Anot Islandijos mokslininkų, dabartinis Eyjafjalajokutlio ugnikalnio išsiveržimas žymi naujo seisminio aktyvumo Islandijoje pradžią. Šis periodas gali tęstis apie šešiasdešimt metų, o jo pikas bus pasiektas tarp 2030 ir 2040 metų. „Eyjafjalajokutlio ugnikalnis spjaudosi pelenų debesimis ne pirmą kartą. Ankstesnis jo išsiveržimas tęsėsi nuo 1821 iki 1823 metų. Vulkaninių pelenų debesys taip pat sklido link Europos, bet tada dar neskraidė lėktuvai“, – liūdnai juokauja G.Larsen.

Mokslininkai prog­nozuoja, kad nubundančių ugnikalnių pelenai dar ne kartą trikdys aviacinį susisiekimą Europoje.

Prezidento rinkimai – po dviejų mėnesių Lenkijos prezidento pareigas laikinai einantis Bronislavas Komorovskis paskyrė pirmalaikius prezidento rinkimus birželio 20 dieną, pranešė jo atstovas spaudai.

Pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai rengiami balandžio 10 dieną lėktuvo katastrofoje žuvus prezidentui Lechui Kačynskiui.

B.Komorovskis, valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) kandidatas prezidento rinkimuose, dviejose viešosios nuomonės apklausose, kurių rezultatus paskelbė keli lenkų bulvarinės pakraipos laikraščiai, gerokai aplenkė savo galimus varžovus.

Balandžio 19 dieną viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBOP surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo tūkstantis žmonių, paramą B.Komorovskiui išsakė 55 proc. respondentų.

Tuo tarpu pagrindinės opozicinės konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderiui, velionio prezidento broliui dvyniui Jaroslavui Kačynskiui atiteko 32 proc. balsų.

Kitoje apklausoje, kurios rezultatus paskelbė dienraštis „Fakt“, B.Komorovskis taip pat tvirtai pirmavo prieš kitus galimus varžovus.

Lenkija naująjį valstybės vadovą turėjo rinkti spalio mėnesį, kai būtų pasibaigusi L.Kačynskio penkerių metų kadencija. Manyta, kad konservatyvių pažiūrų nacionalistas L.Kačynskis juose sieks perrinkimo.

Tačiau visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad jis būtų pralaimėjęs liberalių pažiūrų B.Komorovskiui.

Vienam kandidatui kampanijai leidžiama išleisti ne daugiau 15,5 mln. zlotų (13,8 mln. litų).

Jei nė vienam iš kandidatų pirmajame rate nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, po dviejų savaičių, liepos 4-ąją, bus rengiamas an-

8

Sveikata

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Erkinis encefalitas nebaisus jau po antro skiepo Apsaugos šviesūs drabužiai

Ar dar ne vėlu skiepytis nuo erkinio encefalito? Ką reikia žinoti apie kitas apsaugos nuo erkių priemones?

Dr. Milda Žygutienė

Skiepytis niekada ne vėlu

Erkės pavasarį visada būna išalkusios. Joms išgyventi būtinas kraujas – tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų.

Jokia naujiena, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis niekada ne vėlu. Pirmiausiai dėl to, kad susidaro ilgalaikis imunitetas. Visiškai pasiskiepyti reikia trijų vakcinos dozių.

Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji skiriama po 9–12 mėnesių.

Viena vakcinos dozė kainuoja apie 100 litų (iš viso trijų vakcinų dozės kainuos 300 Lt). Visiškai pasiskiepijus, imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės po trejų metų, o vėliau – skiepytis kartą kas penkerius metai. Imunitetas susidaro po antros vakcinos dozės. Vadinasi, jei po antro skiepo praėjus 10 dienų įsisiurbs užkrėsta erkė, encefalitu nesusirgsime. Trečia dozė imunitetą sustiprina.

Patariama skiepytis visiems Lietuvos žmonėms, nes erkės paplitusios visuose šalies rajonuose. Be abejo, pirmiausia tai turėtų padaryti žmonės, gyvenantys arti tų vietovių, kuriose nustatyti gamtiniai erkinio encefalito židiniai, ir dirbantieji ar dažnai laisvalaikį praleidžiantieji gamtoje.

Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų amžiaus. Skiepydamas gydytojas į organizmą suleidžia antigeną – paruoštą viruso dalelę. Pasiskiepijus dūrio vietos negalima liesti rankomis, šveisti kempine.

Nerekomenduojama skiepytis tiems, kurių sveikata tuo metu sutrikusi – turi temperatūros, paūmėjusios lėtinės ligos. Konsultuotis su gydytoju prieš skiepijimąsi patartina nėščiosioms ir vaikams iki 1 m.

Erkės jau senokai pabudusios Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia – kak­ lą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Prieš pradėdama „egzekuciją“ erkė kartu su seilėmis suleidžia nuskausminamųjų medžiagų, todėl jos įkandimo nejuntame. Įsisiurbusi į odą, ji ten „įsicementuoja“, todėl erkę sunku ištraukti. Erkė prisisotina, kai padidina savo kūno masę 100–200 kartų. Tada ji lengvai atsikabina ir nukrinta.

Lietuvoje paplitusios erkės platina erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Kai kuriose vietovėse surinktose erkėse aptikti babeziazės ir erlichiazės sukėlėjai. Ligos sukėlėjus jos perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje gausėjant erkių, neišvengiamai daugėja ligos platintojų.

Lietuvoje Laimo ligos sukėlėju užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių, o erkinio encefalito virusu – dar mažiau. Jeigu po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva, nuo kelių iki keliolikos centimetrų pločio plintanti dėmė, skauda galvą, pakyla temperatūra, apima bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti pasakyti apie įsisiurbusią erkę.

Į miškus ar parkus reikia eiti tinkamai apsirengus. Reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kojų. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Grįžus iš miško, kūną būtina dėmesingai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, mat sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti. Jei nėra galimybių tuo metu kreiptis į medikus, erkę suimkite kuo giliau pirštais arba pincetu ir staigiai ištraukite. Jei traukiant erkės kūno dalis liko odoje, nereikia baimintis: tai nepavojinga. Įsisiurbimo vietą patepkite dezinfekuojančiu tirpalu.

Ką reikia žinoti apie atbaidančias priemones Erkes galima atbaidyti specialiomis medžiagomis – repelentais.Tai gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Jais apipurškiami ar tepami žmogaus oda, drabužiai, lovos tinklai ar užuolaidos. Erkes šios priemonės atbaido nuo 15 min. iki 10 val., dažniausiai 4–6 val. Kaip ilgai ir efektyviai priemonė veikia, priklauso nuo repelento rūšies, panaudojimo būdo, aplinkos sąlygų, vabzdžių jautrumo repelentui.

Tepantis ar purškiantis repelentais, būtina: • nenaudoti aerozolių mažose uždarose erdvėse; • netepti, nepurkšti odos, jei joje yra žaizdų, įdrėskimų ir pan.; • saugoti akis, nosį ir burną; • saugoti mažų vaikų rankas (gali įtrinti į akis ir pan.); • vaikams naudoti produktus, kurių sudėtyje yra mažiau nei 20 proc. veikliosios medžiagos DEET; • nepurkšti aerozoliu tiesiai į veidą; • vengti įkvėpti aerozolio su DEET; • grįžus iš gamtos, nuplauti odą vandeniu ir muilu, o drabužius, jei jie buvo apipurkšti repelentais, išskalbti; • įtarus alergiją, nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Tai įdomu

Žiovulys naudingas akims Anksčiau buvo manyta, kad žiovulys išduoda, kad naktį mažai miegojote ar, kad nuobodžiaujate. Dar buvo iškelta teorija, kad žiovaujama, kai smegenims trūksta deguonies. Paskutiniųjų tyrimų metu nustatyta, kad žiovulys labai naudingas akims. Specialistų teigimu, žiovulys – puiki mankšta, geras

būdas pailsinti įtempto darbo nualintas akis. Poveikis dar geresnis, kai žiovaudami plačiai išsižiojame, pakraipome apatinį žandikaulį į vieną ir į kitą pusę, pasirąžome ištiesę rankas. Dar galima pamirkčioti – tai stimuliuoja ašarų latakus, gerina akių drėkinimą.

Baimė verčia protauti Žmogui išsigandus, išmuša šaltas prakaitas. Poodinės liaukos išskiria chemines medžiagas, kurios yra tarsi savotiškas pavojaus signalas, priverčiantis žmogų logiškiau protauti. Tai pastebėjo amerikiečių mokslininkai, atlikę įdomų eksperimentą.

Grupei žmonių buvo rodomi siaubo filmai ir karo dokumentika. Kino seanso metu mokslininkai stebėjo savanorių elgesį ir rinko prakaito pavyzdžius. Peržiūrai pasibaigus, savanorių laukė testai. Užuodę baimės kvapą, į testo klausimus teisingai atsakė 85 proc. apklaustųjų. Neutralūs kvapai nebuvo tokie efektyvūs – teisingai į testo klausimus atsakė tik 50 proc. apklaustųjų. Be to, eksperimento dalyviams buvo pasiūlyta rasti išeitį iš sveikatai ir gyvybei pavojingų situacijų. Baimės kvapas priversdavo juos būti atsargesniems, bet kartu ieškoti įvairių išsigelbėjimo būdų.

GK inf.

Patvorių karalienė Neskubėkime rauti jau pradėjusių dygti dilgėlių. Pavasarį šie augalai – vertingiausi.

Aušra Laumakė Vieniems dilgėlė – piktžolė, kitiems – vitaminų ir energijos šaltinis, žaizdas gydantis vaistas.

Vertingi lapai ir šaknys Dilgėlės vertingiausios anksti pavasarį. Jos didina organizmo atsparumą, stiprina nervų sistemą, gydo mažakraujystę, malšina galvos skausmus, valo kraują, mažina cukraus kiekį jame, normalizuoja medžiagų apykaitą, kasos, kepenų, inkstų, žarnyno veiklą, stabdo vidinį kraujavimą. Naudinga gerti dilgėlių arbatą ir įvairius nuovirus.

Lietuvoje auga trys dilgėlių (Urtica) rūšys: kanadinė, didžioji ir gailioji.

Visos naudingos, panašios veikliųjų medžiagų sudėtimi. Labiau paplitusios didžiosios dilgėlės.

Pavasarį verta prisirauti dilgėlių šaknų ir prisiskabyti lapų. Dilgėlių šakniastiebiuose gausu įvairių medžiagų: lecitino, silicio rūgšties, chlorofilo (išdžiūvusiose dilgėlėse – iki 1 proc.), vitaminų, geležies, amino, folio rūgščių, rauginių medžiagų. Kaip tik šiuo metu tinka šalinti iš organizmo skysčius ir toksines medžiagas geriant šviežių ar džiovintų šaknų arbatą. Šviežių dilgėlių lapuose C vitamino yra 3,5 karto daugiau nei citrinose, 10 kartų daugiau nei bulvėse ir obuoliuose. Gausu vitaminų B, B2, E, K, P, karotino, mineralinių medžiagų – geležies, kalio, vario, kalcio, mangano, magnio, boro, jodo.

Lapų nuoviras slopina dantenų uždegimą. Nuoviro reikėtų gerti, jei kraujuoja hemorojiniai mazgai (4 šaukšteliai sausų lapų pusei stiklinės vandens). Dilgėlių užpiluose esančios medžiagos gerai gydo egzemos, neurodermito apimtas vietas, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas (50–60 g lapų litrui verdančio vandens).

Energijos šaltinis Daugiausia gydomųjų galių turi ką tik išspaustos dilgėlių sultys. Jos yra tikras energijos šaltinis – užtenka ryte ir vakare sulčių išgerti po šaukštą.

Dar geriau jas gerti paskanintas medumi. Nesunku pasiruošti ir sveikatos eliksyru vadinamo spiritinio dilgėlių užpilo. Jis nuramina, stiprina širdį ir visą organizmą. Reikia 200 g šviežių lapų užpilti 0,5 l degtinės, kelias sa-

vaites palaikyti tamsioje vietoje ir gerti po šaukštą ryte ir vakare pusę valandos prieš valgį. Be to, šiuo užpilu visą vasarą galėsite gydyti sužeistas vietas, jei dirbdami lauko darbus įsibrėšite ar įsipjausite. Tereikia juo suvilgyti smulkias žaizdas.

Nuo seno žinomos ir dilgėlių vantos. Jomis pravartu pirtyje išplakti skaudamus sąnarius, pečius, nugarą.

Verta pasiruošti dilgėlių nuoviro vonioms (2 šaukštai lapų litrui vandens). Šiose voniose pagulėti ypač patartina tiems, kuriuos kamuoja nuovargis, sąnarių uždegimas, reumatiniai nugaros skausmai, ar peršalus. Dilgėlių nuoviro vonelėje reikėtų mirkyti suskeldėjusias, nutrintas kojas, rankas.

Svarbu žinoti, kad dilgėlių vartoti negalima, jei yra padidėjęs kraujo krešėjimas.

Sustiprins plaukus, atgaivins veido odą Dilgėlės tinka ir grožio procedūroms. Dilgėlių sultys ar košelės stangrina odą, skatina kraujotaką. Reikia dilgėlių sultimis suvilgytą marlės gabalėlį 5–10 minučių palaikyti ant veido. Dar naudingiau rankšluosčiu apgaubti galvą ir 10–15 minučių palaikyti veidą virš dubens su garuojančių dilgėlių užpilu. Po tokios garų vonios veidą reikia nuprausti šaltu vandeniu.

Riebią veido odą patariama valyti degtinės ir dilgėlių sulčių mišiniu (arbatinis šaukštelis sulčių ir 100 ml degtinės). Ruošiant kaukę sausai odai atgaivinti ir pamaitinti į dilgėlių košelę patariama įmaišyti šaukštą medaus, o jautrios odos kaukei dilgėlių košelę lygiomis dalimis reikia sumaišyti su bulvių sultimis ir pašildyti. Kaukes laikyti 20 minučių, paskui veidą reikia nuplauti šiltu dilgėlių nuoviru ar vandeniu.

Dilgėlių užpilas (1–2 šaukštai stiklinei verdančio vandens), pasirodo, geriausias vaistas nuo spuogų. Jame pamirkytu vatos gabalėliu kelis kartus per dieną valykime veidą. Dilgėlių lapų, šaknų ir degtinės nuoviras tinka plaukams stiprinti, pleiskanoms naikinti (1 dalis lapų, tiek pat šaknų ir 5 dalys degtinės). Išplovus plaukus, skysčiu patartina įtrinti galvos odą. Šią procedūrą reikėtų kartoti tris kartus per savaitę.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Sodas

Gimtasis kraštas

Žydėjimo šventė jau prasidėjo Pirmieji gėlių žiedai kukliai ima šypsotis gėlynuose vos sniegui nutirpus.

Irma Dubovičienė Vilniaus universiteto Botanikos sode lankymo sezonas prasideda gegužės mėnesį. Tačiau jam intensyviai rengiamasi gerokai anksčiau. Lauko darbai čia užvirė dirvai bent kiek pradžiūvus – balandžio viduryje. Gėlininkystės skyriuje tuo metu žydėjo jau nemaža pavasarinių gėlių grupė.

Įspūdingos erdvės Didžiausio šalyje Botanikos sodo ir Gėlininkystės skyrius įspūdingo ploto – aštuonių hektarų. Skyriaus vedėja dr. Gitana Štukėnienė, šį nemenką ūkį prieš kelerius metus perėmusi iš savo pirmtakės dr. Danutės Jadvygos Dainauskaitės, šypsosi: botanikos soduose Vakarų Europoje daug kur gėlių ekspozicijoms skiriama vos keli ar keliasdešimt arų.

Nuo 1992 m. Kairėnuose esančio VU Botanikos sodo Gėlininkystės skyriuje introdukuojami žoliniai dekoratyvieji lauko augalai, kaupiamos kolekcijos, puoselėjamos ekspozicijos.

Auginama daugiau kaip 3 tūkst. pavadinimų žolinių dekoratyvinių augalų iš įvairių pasaulio šalių. Astilbių, astrų, bijūnų, flioksų, jurginų, kardelių, raktažolių, viendienių, tulpių, vilkdalgių ir kitoms gentims priskiriamų gėlių kolekcijos kasmet papildomos naujomis rūšimis ir veislėmis.

Sukauptos kolekcijos tarnauja ne tik moksliniais, bet ir pažintiniais tikslais – plačiajai visuomenei. Čia lankytojai ateina pasigėrėti augalijos įvairove, domisi Lietuvos ir užsienio selekcininkų laimėjimais, gėlių selekcijos madomis ir tendencijomis. Šiuo metu Botanikos sodo Gėlininkystės skyriuje vyksta kiekvieną pavasarį įprasti darbai: sėjamos daugiametės gėlės, tvarkomi bei tręšiami peržiemoję gėlynai, skirtingų rūšių bei veislių augalai pažymimi etiketėmis.

Aštuonių hektarų gėlininkystės ūkyje šeimininkauja viso labo trys mokslo darbuotojai ir keturi darbininkai.

Dr. G.Štukėnienė smulkiasvogūninius augalus gėlyne pataria derinti su vienmetėmis gėlėmis.

rios žydėjimui reikalingas maisto medžiagas sukaupia dar rudenį. Pasak dr.

G.Štukėnienės, šie svogūniniai augalai priklauso įvairiausioms gentims, tik ne taip masiškai auginami kaip tulpės. Ne visi jie yra smulkūs – kai kurie net žmogaus ūgio. „Dauguma mūsų kolekcijos smulkiasvogūninių gėlių sodinama rudenį, o kai kurios – galtonijos, agapantai, kiškiakopūsčiai – sodinamos pavasarį“, – pasakoja Gėlininkystės skyriaus vedėja. Gėlyne šias gėles ji pataria derinti su vienmetėmis gėlėmis.

Daugeliui lengvai atpažįstamos ir gėlių darželiuose gana populiarios snieguolės, įvairiaspalviai krokai, žydrės. Žydėjimo sezoną jau pradėjo ir svogūniniai vilkdalgiai. Dieną kitą saulei stipriau pakaitinus, dangaus mėlynumo žiedais patys ankstyvieji (Iris bucharica) jau spėjo nužydėti.

Tačiau žydėjimo estafetę iš jų perims kitos vilkdalgių rūšys. VU Botanikos sode iš viso jų apie 80 rūšių ir veislių.

Retesnės smulkiasvogūninės Gėlynuose galėtų plisti ir daugiau anksti pavasarį žydinčių smulkiasvogūninių gėlių.

Subtilūs scyliažiedžių puškinijų (Puschkinia scilloides), 5–15 cm aukščio hiacintinių šeimos augalų, žiedynai. Melsvomis juostomis pasipuošę žiedeliai iš toliau atrodo melsvi.

Gana retos gėlynuose ir sniegžydrės (Chionodoxa) – neaukšti (10–15 cm) labai anksti pavasarį žydintys lelijinių šeimos augaliukai. Žvaigždiški žiedeliai nukreipti į viršų, dažniausiai po kelis ant stiebelio. Anksčiausiai pavasarį sodriai žydros spalvos žiedelius iškelia didžiosios sniegžydrės (Chionodoxa luciliae). Pasak dr.

G.Štukėnienės, šių sniegžydrių galima prisodinti į šienaujamą veją – masinio žydėjimo metu veja atrodys tarsi žvaigždžių kilimas.

Didžiosios sniegžydrės yra ir baltažiedė forma (Chionodoxa luciliae ALBA).

tos gėlės nenubudusios. Žydi savaitę ar dvi, o paskui antžeminė dalis nunyksta. Yra veislių pilnaviduriais žiedais.

Dr. G.Štukėnienė perspėja: „Jei norite turėti daug šių augalų, reikia atsargiai ravėti. Erančiai pasisėja, kai tik sėklos subręsta, iš karto ir dygsta. Žmonės galvoja, kad lengvai jų prisiaugins iš parduotuvėje įsigytų sėklų. Ne visai taip. Jų sėklos – trumpo dygimo“.

Tai pačiai vėdryninių šeimai priskiriami eleborai (Helleborus) gėlių darželiuose nėra retenybė, tačiau sąžalynų nerasime. Kaip pastebi specialistė, jie gana nereiklūs – vienoje vietoje gali augti net 20 metų, tik nemėgsta užmirkusios dirvos ar būti visą dieną kepinami saulės. Eleborai lengvai dauginasi – kaip ir erančiai, pasisėja patys (antroje vasaros pusėje). Neretai dygstantys ūgliukai tiesiog nepastebimi, išravimi. Eleborų yra daug rūšių, vokiečių bei olandų selekcininkai išvedė daugybę veislių, taip pat ir pilnaviduriais žiedais. Žinotina, kad tiek erančiai, tiek ir eleborai yra nuodingi augalai.

Populiariosios raktažolės

Jeigu reikėtų rinkti gėlyno pavasario šauklį, pirmutiniai į šį vardą pretenduotų mūsų gėlių darželiuose reti pavasariniai erančiai (Eranthis hyemalis) – 5–15 cm aukščio vėdryninių šeimos augalai. Neretai jie suskanta žydėti dar sniegui nenutirpus, kai ki-

Raktažolės yra populiariausios daugiametės pavasarinės gėlės visame pasaulyje. Apskritai jų yra net 600 rūšių, o VU Botanikos sodo kolekcijoje – apie 30. Čia saugomi ir Lietuvos gėlių selekcininkų, kolekcininkų Emilijos ir Jono Tarvidų (iš Dotnuvos, Kėdainių r.) sukurti lietuviškų lauko raktažolių sėjinukai ir hibridai.

Pasak Gėlininkystės skyriaus vadovės, derinant skirtingas rūšis, raktažolių žydėjimu galima mėgautis maždaug nuo balandžio vidurio ir gegužės pabaigos. Mums lankantis Kairėnuose žydėjo ugninės spalvos lapais ir žiedais išsiskiriančios rožinės raktažolės (Primula rosea), taip pat dantytalapės (Primula dentikculata) bei hibridinės.

Prityrę gėlininkai pastebi, kad kai kurie mėgėjai daro būdingą klaidą – žydinčių raktažolių kerelius dalija ne rudenį, o pavasarį, ir taip nutolina jų žydėjimą.

plisti palankus. Drėgnesniu oru sunkesnėje dirvoje česnakus vegetacijos metu dažniau puola ir nematodai – mikroskopinės kirmėlaitės. Pažeistų česnakų lapai patamsėja, galvutės deformuojasi, jų dugnelis (pamatinė dalis) suyra. Galvutės išorėje atsiranda balkšvų, pilkų ar rudų dėmių, o viduje audiniai pasidaro minkšti, purūs.

Dugnelis suskyla, atrodo, kad galvutė išsinėrusi. Pilkos dėmės – tai nematodų sankaupos.

Pavasarį ligotus augalus nupurkškime ar palaistykime fungicido previkuro 0,2 proc. tirpalu. Po savaitės

galima purkšti antrą kartą. Labiau ligų apniktus augalus pravartu sunaikinti.

Sveikesni česnakai auga prieš sodinimą pamirkyti 1 proc. kalio permanganato, mikroelementų ar pelenų tirpale. Šiam tikslui tinka ir previkuras.

Beje, agurkai ir morkos taip pat serga sklerotiniu puviniu, todėl jų nedera sėti į lysvę po česnakų. Česnakai nemėgsta rūgščios dirvos. Geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio, puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis tręštose dirvose.

Pasisėja pačios

Darželiuose pamėgtos gėlės Botanikos sode kas nors žydi nuo paskutinio sniego pavasarį iki pirmutinio sniego rudenį.

Pavasariniame gėlyne šiuo metu vyrauja smulkiasvogūninės gėlės, ku-

Česnakai taip pat serga Šį pavasarį prastai atrodo daugiamečiai česnakai. Kas jiems atsitiko?

Konsultuoja agronomė Kostė Švirmickė.

Nors česnakai laikomi viena sveikiausių daržovių, neišvengia ir jie bėdų. Kartais pavasarį nenoriai dygsta ar sulapoja, bet apatiniai lapai greitai ima gelsti, nykti. Tai puvinio požymis. Ypač dažnai sklerotinis puvinys puola česnakus, kai pavasarį užsitęsia šalti ir drėgni orai. Šis pavasaris ligai

9

Didžiausias vaisius pasaulyje

Mėta Juškaitė Įpratome auginti paprastuosius moliūgus, pasidžiaukime ir kitokiais, stebinančiais savo forma.

Savo žemėje galima užsiauginti moliūgų vaisių, tinkamų įvairiausioms reikmėms: ir valgyti, ir indams gaminti, ir akims pasidžiaugti. Kai kurie įdomieji moliūgai sėkmingai gali užaugti šiltesnėje daržo vietoje, o kai kuriems pravartu numatyti kampelį šiltnamyje.

Iš didžiųjų moliūgų (Cucurbita maxima) šaltesniems orams atsparios veislės yra ‘Mozolievskaja 49’, ‘Altaiskaja 47’, ‘Mindalnaja 35’, ‘Viesnuška’. Įspūdinga paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo) įvairovė. Jiems priskiriami ir dekoratyvūs įvairiausių formų nykštukiniai moliūgai. Yra sėklų mišinių, sudarytų net iš šešių veislių. Dekoratyvių formų moliūgai yra valgomi.

Ypatingo dėmesio nusipelnę moliūgai po kieta tarsi lukštas žieve slepia plaušingas minkštimo vijas, kurios, pakaitinus orkaitėje ar verdant, subyra į skaidulas tarsi spagečiai. Dėl to jie praminti spagetiniais.

Tamsiai žalius stambius vaisius augina pusiau vijoklinė ‘Amber’, ‘Vegetable Spagetti’. Šiuos moliūgus galima sodinti prie obelų ar kitų medžių, kad augalai kamienais kiltų aukštyn. Kiek mažesnius (iki 2 kg) oranžinius vaisius augina ‘Amazonka’, ‘Oz’, ‘Makaronowa Warszawska’, ‘Hasta La Pasta’, o ‘Tivoli’ galima auginti ne tik mažuose daržuose, bet ir vazonuose.

Kvapiuosius moliūgus (Cucurbita moschata) patartina auginti šilt­ namiuose. Labai derlingi, vidutinio ankstyvumo ‘Vita’, ‘Vitaminnaja’, ‘Žiemčiūžina’ geltonšoniai. Prancūzijoje labai populiarūs ‘Muscade de Provence’.

Daržo lysvėje gali sužaliuoti juosvasėklis moliūgas (Cucurbita ficifolia), kartais vadinamas figalapiu, figmedžio lapus primenančiais, su margomis dėmėmis lapais. Viena jų veislių – ‘Chilacayote’. Vaisiai taip pat dėmėti, sveria kelis kilogramus. Šie moliūgai nesikryžmina su kitomis rūšimis.

10

Sportas

Gimtasis kraštas

Mirė Ch.A.Samarančas

Šarūnas Marčiulionis:

„Gėda, kad čempionatą organizuoja įvairūs plaukikai, treneriai...“ Papasakokite juokingiausią įvykį, nutikusį jums rungtyniaujant už Atlanto.

Tai nutiko ne per rungtynes. Vieną sekmadienį buvome Dalase. Susitikome su D.Nelsonu vyresniuoju, jis ir sako: „Paskaitysime laikraštį.“ „The Sunday Times“ – kaip knyga. Žiūriu, verčia, verčia laikraščio puslapius, surado sporto skiltį ir visa kita išmetė į šiukšlių dėžę...

Lietuvos krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis niekada nenorėjo būti treneriu, tačiau jo galvoje sukasi daugybė minčių ir idėjų. Viena naujausių – sporto baras. „Sporto baras „Stars and Legends“ – tai padėka puikiems ir valingiems sportininkams, padovanojusiems žmonijai nepamirštamų akimirkų, džiaugsmo ir pasididžiavimą“, – sako Šarūnas.

Kol statomi sporto baro pamatai, jis sutiko dar kartą mintimis grįžti į savo praeitį ir iš naujo prisiminti daugelį jo karjeroje pasitaikiusių peripetijų.

Buvote pirmasis tuometės Sovietų Sąjungos krepšininkas ir netgi vienas pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris. Tikrai nedaugeliui pavyko įsitvirtinti stipriausioje pasaulio lygoje. Kas jums padėjo tai padaryti ir kas buvo sunkiausia atvykus į Ameriką?

Iš dalies padėjo Donas Nelsonas jaunesnysis, jis buvo tarsi tos paukščių kalbos vertėjas. Mano mąstysena buvo Kauno gatvinė – kad neturi ko prarasti. Aikštelėje esi vienas prieš vieną, taip pat turi dvi rankas, galvą, dvi kojas. Ir kelio atgal nėra. Tiesiog negali visko mesti ir grįžti, nes atstovauji ne tik sau ir krepšiniui, bet ir savo šaliai. Grįžimas būtų buvęs fiasko.

Dar vienas dalykas, kurio tada niekam nesakiau, – į JAV nuvažiavau po gana sudėtingos traumos, kuri buvo mažai matyti.

Bet nuvažiavęs į JAV nebegalėjau pašokti – nuo vienos kojos nepasiekdavau lanko. Atvykau ne tik nemokėdamas kalbos, bet ir turėdamas, pavadinkime, fizinę negalią. Mane pusantrų metų bandė atgaivinti, tačiau tos traumos padarinių panaikinti nepavyko. Taip išėjo, kad viena mano koja ilgesnė už kitą.

Dar prieš atvykstant į NBA, D.Nelsonas vyresnysis kalbėjo, kad visiškai atsiskleisti jums prireiks trijų sezonų. Būtent trečias sezonas ir buvo rezultatyviausias – vidutiniškai pelnydavote po 18,9 taško per rungtynes. Kodėl prirei-

kė tiek laiko, kad įgytumėte pasitikėjimo savimi ir imtumėtės iniciatyvos?

D.Nelsono metodika buvo labai įdomi. Jis atsiprašė manęs per spaudą, kai buvo labai kritikuojamas dėl konflikto su Chrisu Veberiu. Chrisas skundėsi, kad treneris jį spaudžia ir žlugdo. D.Nelsonas sakė, kad vienintelis krepšininkas, kurio jis gali atsiprašyti, yra Rooney (Š.Marčiulionis – aut. pastaba). „Ant jo aš tikrai „važiavau“, buvau neteisus ir bandžiau visais įmanomais būdais išspausti maksimumą“, – sakė jis.

Kartais tai, ką Donas sakydavo aikštelėje, būdavo tikrai labai negražu, net gėda. Bet, kaip Donas sako, jeigu treneris ant tavęs nešaukia, nereikalauja, neaiškina, vadinasi, jis netiki, kad tu gali žaisti. O jeigu rodo dėmesį, tiki, kad gali būti geresnis.

Jeigu treneris ant tavęs nešaukia, nereikalauja, vadinasi, jis netiki, kad tu gali žaisti.

Prieš kurį varžovą buvo sunkiausia žaisti? Žinoma, prieš kiekvienas rungtynes galvodavai, kaip žaisi su vienu ar kitu žaidėju, juk negali rungtyniauti tuo pačiu ritmu – turi įnešti ką nors nauja. Tokios komandos kaip Los Andželo „Lakers“, Portlendo „Trail Blazers“, Fynikso „Suns“ mano žaidimą išanalizuodavo gana gerai.

Sunkiausia žaisti buvo prieš Džo Dumarsą iš Detroito. Jis nuspėdavo visus mano judesius. Ir, žinoma, tas pats Maiklas Džordanas. Gindavosi jis gerai, bet, kita vertus, teisėjai jam nešvilpdavo baudų. M.Džordanas turėjo savo taisykles – Jordan Rules.

Norėjosi jį apeiti. Su Miču Ričmondu per vienas rungtynes namuose buvome jį pristabdę – Maiklas pelnė tik 14 ar 16 taškų.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Tikriausiai niekas neprilygo atstovavimui Lietuvos rinktinei...

Taip. 1992 m. visos jėgos ir emocijos buvo skirtos būtent rinktinei, kurią patys sukūrėme. Tai unikalus dalykas. Labai didelis skirtumas, kai pats turi susirinkti pinigų vos ne kelionei... Sąjungos rinktinėje ekonominiai aspektai buvo visai kitokie, bet mes privalėdavome nugalėti.

1988 m. ant pergalės aukuro buvo sudėta labai daug. Taip pat ir pati laisvė, kuri dabar skamba gana įdomiai.

Aleksandras Gomelskis sakė: „Jeigu laimėsite, aš jums padėsiu išvažiuoti žaisti kitur.“ Kaip vergui – jeigu laimėsi, tau nuims antrankius ir paleis į laisvę. Tačiau žodį ištesėjo – laimėjome, mums padėjo išvažiuoti. Ne už dyką, žinoma.

Jūsų karjera truko 15 metų. Per tuos metus buvo iškovota daug svarbių pergalių. Kuri pergalė jums svarbiausia ir kodėl?

Manau, svarbiausi buvo du finalai.

1988 m. su tuometine Jugoslavija ir 1992 m. su buvusia Sovietų Sąjunga, kai kovojome dėl bronzos – tai buvo pirmas nepriklausomos Lietuvos medalis. O Jugoslavijos rinktinėje tuo metu rungtyniavo vieni perlai.

Mes laimėjome garsųjį pusfinalį prieš JAV rinktinę.

O galbūt pusfinalis buvo svarbiausias? Be jo, nebūtų buvę finalo. Tos varžybos lėmė „Svajonių komandos“ atsiradimą. Prieš tai į olimpines žaidynes važiuodavo studentų rinktinės, o kai nugalėjome amerikiečius, atvažiavo „Svajonių komanda“ su M.Džordanu, Ch.Barkliu ir nušlavė visus nuo kelio.

Taigi, galima sakyti, keturi lietuviai pakeitė krepšinio istoriją.

2003 m. Taline susiderėjote dėl Europos čempionato rengimo 2011 metais. Ar manote, kad Lietuva jau pasirengusi suorganizuoti šią krepšinio šventę?

Su A.Paviloniu kūrėme „FIBA Europe“, tačiau kūdikis išsigimė. Bėgom nuo „FIBA World“, kad padarytume ką nors gero krepšiniui, kad ta organizacija padėtų plėtoti krepšinį. Tačiau išėjo taip, kad pagimdėme tokį drakoną, kuris mums dabar kelnes mauna. Užuot mums padėjusi, „FIBA Europe“ mus melžia. Tai baisus išsigimimas, aš to tikrai nesitikėjau.

Bet viskas praeis, tik gėda, kad čempionatą organizuoja įvairūs plaukikai, treneriai... Į čempionato organizavimą nėra įtrauktas nė vienas krepšininkas.

Aš pats esu išmestas iš pasirengimo čempionatui grupės. Už ką? Nė pats nežinau... Europos čempionatas eis ir praeis kaip sloga. Bet kokie bus jo rezultatai, kai už mokesčių mokėtojų pinigus reikės susimokėti 15-20 mln. litų... Krepšinis nieko negaus.

Barselonoje mirė buvęs ilgametis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Chuanas Antonijas Samarančas. Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltiniais klinikoje, 90-uosius ėjęs ispanas neatsigavo po infarkto. Ch. A. Samarančas TOK vadovavo 21 metus.

Ch.A.Samarančas 1920 metų liepos 17 dieną gimė Barselonoje. Baigė Vokietijoje koledžą, aukštąją verslo mokyklą Barselonoje, vėliau mokėsi Anglijoje ir JAV. Ispanas buvo vadinamas viena iškiliausiu olimpinio judėjimo figūrų. Paskutiniais gyvenimo metais jis skundėsi sveikatos problemomis.

2001-aisiais 11 dienų praleido vienoje Šveicarijos klinikoje, kur jam buvo diagnozuotas „stiprus išsekimas“.

2009-ais metais ligoninėje Monake jam buvo atlikti medicininiai tyrimai.

Tuomet žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad ispaną ištiko širdies smūgis, tačiau jo atstovai šios informacijos nepatvirtino. Į kliniką Barselonoje Ch.A.Sa­ marančas buvo paguldytas balandžio 20-ąją.

Lietuvio pripažinimas Geriausias 2009-ų metų Lietuvos krepšininkas Linas Kleiza jau gali džiaugtis pirmuoju šio sezono individualiu apdovanojimu. 25-erių metų 203 cm ūgio Pirėjo „Olympiakos“ komandos puolėjui atiteko ULEB Eurolygos rezultatyviausio žaidėjo – Alfonso Fordo vardo trofėjus. Šį sezoną debiutavęs Eurolygoje lietuvis iki Finalo ketverto varžybų per 20 rungtynių vidutiniškai pelnydavo po 17,2 taško ir buvo vienas pagrindinių savo ekipos vedlių į pergales.

L.Kleiza dviženklį taškų skaičių surinko visuose mačuose, išskyrus vieną. Reguliariajame sezone per rungtynes jis vidutiškai pelnė po 17,6 taško, o lemiamuose susitikimuose ketvirtfinalyje puolėjo rezultatyvumas šoktelėjo iki 18,7 taško. „Nesiekiau šio apdovanojimo, tačiau žaidžiant tokioje

geroje ir talentingoje komandoje jį iškovoti buvo daug lengviau, – kalbėjo L. Kleiza. – Tai didelė garbė, tačiau šis trofėjus nepriklauso man vienam.

Tai yra visos komandos bendro darbo rezultatas, todėl titulas priklauso ir mano ekipos draugams. Trofėjus yra dar svarbesnis, nes A.Fordas buvo „Olympiakos“ žaidėjas. Jis paliko didelį pėdsaką Europos krepšinyje ir norėčiau paskirti šį apdovanojimą jo atminimui“.

Apdovanojimas pavadintas vieno iš įsimintiniausių Eurolygos žaidėjo vardu, pagerbiant jo atminimą.

2000-2003 metais A.Fordas Eurolygoje vedė į pergalės „Olympiakos“ bei Sienos „Montepaschi“ komandas, o 2000-2002 metais buvo rezultatyviausias varžybų krepšininkas.

2004-aisiais jis mirė nuo leukemijos.

Brangiausias klubas pasaulyje Žurnalas „Forbes“ paskaičiavo, jog Anglijos čempiono titulą ginantis Mančesterio „United“ vis dar yra pats vertingiausias futbolo klubas pasaulyje, informuoja BBC. „Premier“ lygos čempionai, likę antri vasario mėnesį auditorių kompanijos „Deloitte“ sudarytame sąraše, „Forbes“ teigimu, aplenkė Madrido „Real“ komandą ir vėl užėmė pirmąją lentelės vietą. „Forbes“ vertinimu, Mančesterio „United“

vertė yra 1,19 mlrd. svarų sterlingų (apie 4,7 mlrd. litų), Madrido „Real“ yra vertas 859 mln. svarų sterlingų (apie 3,4 mlrd. litų), o trečioje vietoje likęs Londono „Arsenal“ – 767 mln. svarų sterlingų (apie 3 mlrd. litų).

Sąrašo sudarytojai naudojo duomenis apie pajamas, gautas iš tokios veiklos kaip rungtynių transliacijų teisių pardavimas, rėmėjų lėšos, bilietų ir atributikos bei suvenyrų pardavimai, neskaičiuodami žaidėjų kontraktų verčių. „Barcelona“ atsidūrė ketvirtoje „Forbes“ sudaryto dvidešimtuko vietoje, į kurį pateko šeši „Premier“ lygos futbolo klubai bei šį sezoną antroje Anglijos lygoje dalyvavęs „Newcastle United“ futbolo klubas.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Švietimas

Gimtasis kraštas

11

Auklėti vaikus – tarsi vairuoti automobilį Norint užauginti savimi pasitikinčius vaikus, juos reikėtų auklėti be fizinių bausmių.

Lina Juškaitienė

Lietuvių „užsieniečių“ namai Po vienu mokyklos stogu gyvena ir mokosi vilniečių, tremtinių ir emigrantų atžalos.

Lina Juškaitienė Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“ lietuvių kalbos mokosi moksleiviai iš įvairių šalių.

Vieni jų į Lietuvą atvyksta išsaugoti lietuviškas tradicijas ir papročius, kiti – gauti gerą išsilavinimą, treti – gelbėtis nuo skurdo.

Daugiausia – iš buvusios Tarybų Sąjungos Į šią mokyklą priimamas ne bet koks užsienietis. „Lietuvių namai“ duris atveria tik lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems vaikams. Pirmumo teisę turi politinių kalinių ir tremtinių palikuonys. Dažniausiai jie yra iš buvusios Tarybų Sąjungos šalių. Šioje mokykloje yra vaikų iš Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Moldovos, Amerikos, Urugvajaus, Lenkijos.

Kita dalis moksleivių – ekonominių emigrantų, daugiausia iš Anglijos, vaikai. Šie priimami, jei su tėvais emigracijoje išgyveno trejus metus. „Kad nebūtų taip – išvažiavau į Airiją, padirbau, o vaiką po mėnesio grąžinau valstybei išlaikyti“, – aiškino šios mokyklos direktorius Gintautas Ru-

dzinskas. Mat valstybė šios mokyklos mokinius visiškai išlaiko.

Didžiąją užsiėmimų dalį sudaro lietuvių kalbos mokymasis, mat dauguma atvažiuojančių „užsieniečių“ jos nemoka. Iš viso 1–12 klasėse mokosi 247 vaikai, kurių 97 gyvena mokyklos bendrabutyje.

Atvažiuoja dėl įvairių priežasčių Pasak mokyklos direktoriaus, vaikai atvyksta dėl įvairių priežasčių.

Vieni moksleiviai puikiai žino Lietuvos istoriją, šalies gyvenimą, kalbą ir papročius. Kiti apie Lietuvą nežino nieko. Paprastai apie Lietuvą daugiau žino ne ekonominių emigrantų, o politinių kalinių ir tremtinių palikuonys.

Jie atvažiuoja norėdami išsaugoti kalbą bei papročius, įsikurti Lietuvoje.

Dalis ekonominių emigrantų savo vaikus į šią mokyklą siunčia dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Kiti tėvai nori, kad jų vaikas įsikurtų Lietuvoje ir gautų gerą išsilavinimą. Mat šios mokyklos absolventai Lietuvos universitetuose turi kvotas. „Spėju, kad mokytis pas mus atvažiuoja vaikai tų tėvų, kurie planuoja grįžti. Mano, padirbės kokius 5 metus, užsidirbs ir grįš. Tie tėvai, kurie negalvoja grįžti, vaikų neleidžia nei pas mus, nei į tų šalių lietuviškas mokyk­las“, – įsitikinęs direktorius. Ši mokykla daugeliui vaikų buvo ir yra išsigelbėjimas iš skurdo. Pasak direktoriaus, „Lietuvių namai“ veik­los pradžioje padėjo skurstantiems politinių kalinių ir tremtinių, gyvenusių buvusios Tarybų Sąjungos teritorijo-

je, vaikams. Dabar atvažiuoja mokytis vaikai iš vargingų šeimų, gyvenančių Kaliningrade, Visagine, Ignalinoje.

Spalio 1 dieną „Lietuvių namai“ minės 20 metų jubiliejų.

Veržiasi ir vilniečiai „Lietuvių namuose“ mokosi ne vien užsieniečiai, bet ir vilniečių vaikai. Vietiniai priimami sąmoningai – kad iš užsienio grįžę vaikai greičiau prisitaikytų. Vietinių yra tiek pat, kiek užsieniečių. Pasak direktoriaus, ateityje vaikų iš miesto turėtų būti mažiau – apie 30–40 proc. Ne todėl, kad nebūtų norinčiųjų. Mokykla nepajėgi priimti visų norinčių vilniečių vaikų. „Lietuvių namai“ vietiniams patrauklūs tuo, kad klasėse mokosi ne daugiau kaip 15 vaikų, kai įprastose mokyklose po 30 ir daugiau.

Dabartinis direktorius šiai mokyk­ lai vadovauja tik keturis mėnesius. Bet jam užteko pajusti, kad čia mokosi kitokie vaikai. Direktorių stebina ir vaikų draugiškumas. Štai pavyzdys. Žiemos atostogos. Bendrabutyje liko keli dvyliktokai. Namo nevažiavo ir pora antrokų. „Dvyliktokai ateina manęs prašyti nusivesti vaikus į prekybos centrą pačiuožinėti. Paklausiau, ar jie broliai ir seserys. Pasirodo, jokie giminaičiai. Tiesiog mato, kad mažiukai liūdi ir nori juos prablaškyti“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šios mokyklos mokiniams ne vis vien, kas vyksta mokyk­loje. Iš aktyvių moksleivių sudaryta taryba dažnai kviečia direktorių ir mokytojus aptarti ar spręsti visai mokyklai aktualių bėdų.

Tai įdomu

Uždraus moksleiviams žaisti naktimis Lietuvos valdžios galvos skausmas – patyčios mokyklose, o Pie­tų Korėjos kolegoms – paauglių priklausomybė nuo žaidimų. Šios šalies valdžios atstovai nepilnamečiams uždraus žais-

ti kompiuteriu naktimis. Žaisti interneto žaidimus naktimis uždraudė besimokantiems pradinėse ir vidurinėse šalies mokyk­lose. Paaugliai negalės naktį prisijungti prie žaidimų šešias valandas. Vaikai arba jų tėvai galės pasirinkti valandas, kada draudžiama žaisti – nuo 24 iki 6 ryto, nuo 1 iki 7 ryto arba nuo 2 iki 8 valandos ryto. Pietų Korėjos kultūros ministerija susitarė su trim didžiausiais šalies žaidimų operatoriais, kad šie sukurtų ir išplatintų specialią programą, kuri paprasčiausiai išjungs kompiuterį, kai baigsis numatytas laikas. Be to, žaidimų kompanijos neįprastais būdais apsunkins žaidėjų „gyvenimą“ naktį – žaidimas

palaipsniui sunkės ir nuobodės, kol galiausiai vaikui pagalvė pasirodys mielesnė nei kompiuterinė pelė.

Sociologinių apklausų duomenimis, nuo interneto priklausomybės kenčia iki 40 proc. Pietų Korėjos moksleivių vaikinų. Šią nacionalinę kovą su priklausomybe nuo žaidimų išprovokavo tragiškas įvykis kovą. Jauna sutuoktinių pora badu numarino savo 3 mėnesių naujagimę dukrą, mat kone paromis žaidė interneto žaidimus – augino virtualų vaiką. Dabar vyksta tyrimas. Be to, prieš kelias savaites dėl išsekimo mirė 32 metų vyras, kuris žaidė penkias paras be pertraukos.

Visuomenė, kurioje toleruojamos fizinės bausmės, užprogramuota auginti savimi nepasitikinčius, į įvairias priklausomybes ir depresiją linkusius piliečius. Apie tai kalbamės su psichologe Kristina JACKEVIČIENE. Ką galite pasakyti apie tuos, kurie vis dėlto yra už fizines bausmes? Žmonės, kurie pasisako už fizines bausmes, laikosi tradicinio, tokiomis bausmėmis paremto, požiūrio į auklėjimą. Jie yra už tėvų autoritetą, discipliną ir vaikų paklusnumą, už meilę ir griežtumą auklėjant vaikus.

Prezidentė neseniai pasirašė memorandumą „Vaikystė be patyčių“, įvairių sričių specialistai skaitė paskaitas akcijos „Savaitė be patyčių“ renginiuose. Bet ar visa tai turi prasmę, jei neuždraudžiamos fizinės bausmės, kurios ir prisideda prie to, kad auga agresyvūs, tyčiotis iš kitų linkę mokiniai?

Fizinės bausmės visada pažeidžia vaikų neliečiamumą, rodo nepagarbą jų žmogiškajam orumui, kenkia vaikų savigarbai, slopina jų entu­ziazmą ir skatina juos maištauti, neklausyti, kerštauti, išlieti pyktį ant silpnesnių. Be to, fizinės bausmės vaikus moko, kad galima mušti mylimus, artimus žmones, jog smurtinis, agresyvus elgesys yra priimtinas, siekiant kitų pagarbos ir pripažinimo. Taip baudžiami vaikai išmoksta agresija ir prievarta pagrįstų bendravimo būdų.

Visuomenės tolerancija smurtui taip pat skatina agresyvumą. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2002 m. atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, patyčios Lietuvoje yra labiausiai paplitusios, kelis kartus daugiau nei Švedijoje, Čekijoje, Slovėnijoje. Mūsų tolerancija patyčioms, manyčiau, nesveikai didelė.

Kokias klaidas daro tėvai auklėdami, ką reikėtų daryti, kad vaikas neužaugtų agresyvus?

Bausdami už netinkamą elgesį vaiko nemokome, kaip jis turi elgtis. Taigi reikia ne bausti, o vaikui aiškiai, jo nekritikuojant, pasakyti, ką jaučiate dėl netinkamo jo elgesio. „Aš nerimauju, kai tu vėluoji“, „Aš pykstu, radusi svetainėje paliktus tavo batus“. Vaikui reikia išsakyti savo lūkesčius, pavyzdžiui, „Aš tikiuosi, kad kitą kartą grįši laiku“, „Tikiuosi, kitą kartą daiktus pasidėsi į vietą“. Svarbu vaikui parodyti, kaip jis galėtų pasitaisyti: „Galėtum paskambinti ir perspėti, kad vėluosi“. Suteikite vaikui galimybę rinktis, pavyzdžiui, „Jei perkame šokoladuką, pyragėlio neimame. Ką renkiesi?“ Kartais tenka imtis ir tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, leisti tik tam tikrą laiką žiūrėti televizorių, drausti žaisti kompiuterinius žaidimus, sumažinti dienpinigius, laikytis kitų bendrų susitarimų, leisti patirti vaikui natūralias ir logines elgesio pasekmes. Svarbu vaikus mokyti spręsti iškylančias problemas.

Kodėl psichologai yra prieš fizines bausmes? Gal silpnas pliaukštelėjimas delnu iš tikrųjų nieko blogo?

Tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie vaikystėje buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, yra kur kas labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų, turi daugiau kitų akivaizdžių elgesio problemų. Fiziškai baudžiami vaikai yra labiau linkę nepasitikėti savimi, dažniau serga depresija, psichosomatinėmis ligomis, o užaugę gauna prastesnį atlyginimą.

12

Gyvenimas

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Namuose, pavasariškai vėsiame kambaryje, tarp daugybės knygų, šnekantis ramiu, sodriu balsu – tokį poetą įamžinome atmintyje ir fotonuotraukose.

J.Marcinkevičius:

Šeima yra nuo Dievo Virginija Barštytė Kai ištari „Justinas Marcinkevičius“, nebūtina išvardyti jo parašytų knygų ar pelnytų apdovanojimų. Iškilaus poeto vardas žinomas, jis meiliai vadinamas tautos poetu. Užkopęs į aštuoniasdešimtmečio kalną, Justinas Marcinkevičius nėra labai linksmas, nėra su viskuo susitaikęs, o yra tautos džiaugsmus ir netesėjimus išgyvenantis išminčius.

Prisiminiau jubiliejinį vakarą, kuriame jūs vaizdžiai pasakojote, kad sykį suskaičiavote, kiek eilėraščių parašėte. Pasirodo, apie 1 500, ir tuoj pat pajuokavote, jog galbūt per daug. Žinoma, per daug, pats suprantu, reikėjo labiau tausoti žodį ir savo pastangas, idėjas, atrinkti reikėjo. Tie, atrinktieji, šiandien sudėti į knygą. Esu parašęs ne vieną poemą, poetinių dramų, kurios pastatytos teatruose. Esu daug stambių dalykų išvertęs, pavyzdžiui, suomių liaudies epą „Kalevalą“.

Vien tik perrašyti 24 tūkstančius eilučių yra didžiulis darbas – net pritryniau nuospaudą ant piršto. Esu parašęs vaikams. Ir pats kartais paskaitinėju „Grybų karą“. Tai turbūt populiariausias mano kūrinys... (Juokiasi) Kada eilės geriausiai liejasi – rytais, vakarais?

Kai diena jau baigiasi, bet dar ne vakaras. Atsisėdu prie lango, ir atsiranda šiokia tokia mintelė.

Gyvenate laimingą gyvenimą – turite šitokį talentą ir gražią šeimą – juk tai didžiulė Dievo dovana. Šeima yra nuo Dievo. Mūsų gryčioje kabėjo Šventosios šeimos paveikslas: Marija, Juozapas ir mažas Kristus. Tai idealas. Jis išliko. Kaip išliko ir vyresnio amžiaus žmonių šeimos. Jaunos šeimos keičiasi, renkasi laisvę: pagyvena, išsivaikšto. Nieko nepadarysi, ankstesnei – patriarchalinei – šeimai dar buvo svarus ir eko-

nominis svertas, mat imdamas žmoną, gaudavai pasogos... Daug lėmė ir Bažnyčia. Sekmadieniais visi sutartinai rinkdavosi į pamaldas, tiesa, moterys vienoje bažnyčios pusėje, vyrai – kitoje. Man labiau patikdavo su mama, tik greitai suimdavo miegas, nes laukdamas kelionės beveik visą naktį neužmigdavau. Mama, išėmusi iš ragažės skarelę, patiesdavo ant grindų, ir aš ramiai nusnūsdavau.

Kai taip nuklysti į vaikystę, tai vienas prisiminimas tempia kitą. Aš nieko iš vaikystės neturiu, jokio daikto, viskas sudegė, net senoji maldaknygė, kantičkos. Kitokių knygų mūsų gryčioje nebuvo. XX amžiaus viduryje toks knygų badas! Kai pradėjau vaikščioti į pradžios mokyklą, mokytojas parsiveždavo lagaminą – medinę dėžę knygų iš Prienų, kad vaikams atostogoms padalytų. Bet ką reiškė viena plona knygelė – tą patį vakarą ją perskaitydavai.

Todėl vėliau, kai atsirado kapeika, susirgau knygų liga. Dabar ir mano tėviškė, ir žmonos pilnos knygų.

Ar šis gelsvomis spalvomis švytintis paveikslas ant sienos – jūsų tėviškė? Kaip pavyko ją išsaugoti?

Tėviškė visiškai tokia, kaip šiame paveiksle. Sodo pakraštyje – maumedis, kurį kartu su tėvu sodinome (aš jį prilaikiau). Tada mane jis į pirmą skyrių nuvedė, į kitą kaimą, už 3 kilometrų. Ir obelis greta. Toji obelis augo dar tėvo vaikystėje, vadinasi, jai turėtų būti daugiau kaip 100 metų.

Ji kas antri metai veda vaisius, vasarą nuvažiuoju paragauti obuolių. Skonis toks... Visus trobesius pastatėme vėliau, nes tikroji sodyba sudegė per karą. Pirmus uždirbtus pinigus skyriau namui ir knygoms.

Turbūt ne vieną namą pastatėte savo gyvenime?

Dar seserims, broliui. Vyresnioji sesuo, sunkiai dirbusi visą gyvenimą (buvo kolūkio melžėja), tapo neįgali.

Jai nupirkau trobesį, iš kurio ji pasi-

statė gryčią. Jaunesnei seseriai Kaune kooperatinį butą padėjau įsigyti, jaunesniam broliui Prienuose statybinių medžiagų namui parūpinau, dar vieną namą naujam gyvenimui prikėliau žmonos tėviškėje. Taip panaudojau savo pinigėlius.

Gera valia, santarvė – tai ne tik atskirų žmonių santykių pagrindas, bet ir tautų santykių.

O pats savo rankomis ar esate statęs?

Paauglystėje pamojuodavau kirviu, bet aš nesu fizinio darbo mėgėjas. Malonumo man teikdavo žemės darbai: arimas, kultivavimas, akėjimas. Pasiilgstu šito. Mūsų žemė gražioje vietoje, šalia Nemuno. Augome keturiese – du broliai ir dvi seserys.

Gal labiau su vyresniąja seserimi pabendrauju, ji vaizdžiai papildo mano vaikystės atsiminimus. Mama mirė tuoj po karo, besikuriant kolūkiams.

Sunkų laikotarpį ištvėrė šeima, teko

badauti tikrąja šio žodžio prasme. Aš jau buvau nutolęs, gimnazistas, paskui universiteto studentas. Tėvas, nepajėgdamas vienas apglėbti ūkio, vedė antrąkart. Susilaukė dar penkių vaikų, iš tikrųjų mes esame devyniese. Pamotė – geras žmogus, neskirstė vaikų į savus ir svetimus.

Ar sunku jūsų žmonai, dukroms gyventi su kūrėju?

Kai sykį Antano Venclovos žmonos paklausė, ar sunku gyventi su poetu, ji atsakė: „Nelengva, bet įdomu.“ Galėčiau pasakyti tą patį. Visko buvo, bet aš, ačiū Dievui, išvengiau girtuokliavimo, išvengiau kokio nors nuėjimo į kairę, kuo „pasipuošusi“ visa literatūros istorija, ir ne tik lietuvių. Dar baisiau, kad mūsų laikais tarp kūrėjų gaji narkomanija. Atseit narkotikai pažadina vaizduotę, o to labai reikia kūrybai.

O jus nuo viso šito gal gelbėjo tikėjimas?

Vaikystėje aš net labai religingas buvau, tai daug lėmė, bet labiausiai tėvo šeimos pavyzdys. Jis savo ūkį, sodybėlę beveik jau buvo iš naujo atstatęs, nes iš tėvo paveldėjo senus trobesius. Ir vos tik baigė, ji sudegė.

Kodėl prisimenu? Tėvo gaila. Vėliau motinos mirtis... Visada stebėjausi, ypač kai pats stojausi ant kojų, iš kur mano tėvas tiek jėgų turėjo.

Jis išgyveno iki 85-erių. Taigi aš dar turėčiau penkerius metus pagyventi. Bet jo kartos žmonės, skirtingai nuo mūsų, gyveno tradicinį žemdirbių gyvenimą.

Užauginote dvi dukras. Ar abi pasuko jūsų keliu?

Vyresnioji Ramunė dirba Teatro katedros vedėja Muzikos ir teatro akademijoje. Yra parašiusi kelias knygas teatro tema, dabar renka medžiagą apie režisierę D.Tamulevičiūtę.

Jos sūnus Justas, mano anūkas, – architektas. O jaunėlė Jurga Liuksemburge redaguoja lietuviškus tekstus. Į jūsų klausimą atsakau: dukros dirba konkrečius darbus, o aš niekais užsiimu. (Juokiasi) Ar jūsų šeimos harmoniją nulėmė meilė?

Meilė taip pat keičiasi. Dvidešimt­ mečio meilė kitokia nei penkiasdešimtmečio ar aštuoniasdešimtmečio. Žmogiški santykiai pirmiausia gera valia turėtų būti grindžiami. Norint galima bemat susipykti, bet žmogus visada yra daugiau negu tai, kas jame plyksteli pykčio ar neapykantos akimirką. Gera valia, santarvė – tai ne tik atskirų žmonių santykių pagrindas, bet ir tautų santykių. Ne kartą esu sakęs, kad santarvė – tai kuriantysis pradas, visi esame pasiųsti į žemę santarvę brandinti, plėsti.

Pakelkime akis į dangų Asta Bendoraitė Laimę kiekvienas suprantame savaip. Romantiška Hofmano pasakos „Auksinis puodas“ herojė svajojo apie liepsningus jausmus, bet išmintingas magas Alpanas jai padovanojo gana žemišką laimę – privertė saulę visada šviesti kieme tuo metu, kai mergaitė džiaustydavo skalbinius. Tokia laimė visiškai patenkino merginą.

Būna, kad iškabini skalbinius, o šie nenori džiūti, ir tiek! Ir diena, atrodo, ne ūkanota, ir vėjelis dvelkia. Kodėl?

Gal čia esama kokios nors paslapties? Įspėjote, išties esama nerašytų didžiojo skalbimo taisyklių. Paslaptis prieinama kiekvienam: pasinaudokite Mėnulio ciklais. Netikite? Iš pradžių atlikite nedidelį eksperimentą. Užmerkite skalbinius Mėnuliui senkant – purvas tarsi savaime nuslinks. Skrupulingi tyrinėtojai apskaičiavo, kad tokiomis dieno-

mis šeimininkėms prireikia trečdaliu mažiau skalbimo miltelių. Taigi išvada tokia: didžiojo skalbimo imkitės tuomet, kai Mėnulis danguje pradės dilti.

Dar pastebėta, kad su labiausiai įsisenėjusiomis dėmėmis geriausia kovoti tada, kai Mėnulis yra vandens ženkluose: Žuvyse, Vėžyje, Skorpione.

Būkite ypač budrūs valydami parketą ir kitus medinius paviršius: niekada nesilieskite prie jų su drėgnu skuduru Mėnuliui augant – vandens stichijos dienomis medis sutrauks vandenį, parketas ges – lentos išsilenks ir ims girgždėti.

Atskira kalba apie langų valymą.

Kad ir kuo stiklus triname (laikraščiais, šiuolaikinėmis moderniausiomis

pašluostėmis), niekas nepadeda – vis tiek lieka išilginių dryžių. O juk nešvarūs langų stiklai – ne tik šviesos trūkumas namuose, bet ir smūgis buto energetikai: nei sveikata, nei pinigai pro juos neprasiskverbia. Laimė, stiklai gerai valosi oro ir ugnies stichijų dienomis (kai mėnulis Vandenyje, Dvyniuose, Svarstyklėse arba Avine, Liūte, Šaulyje).

Ir dar vienas patarimas. Užklijuoti langus žiemai derėtų tomis dienomis, kai Mėnulis yra Vandenyje arba Dvyniuose.Kaip tvirtinama Rytų filosofijoje, pasaulį valdo ci energija. Ji privalo ramiai cirkuliuoti po mūsų namus, neužsilaikydama ir nesusikaupdama kampuose. Tinkama jos cirkuliacija

atneša į namus sėkmę, sveikatą, turtą.

Svarbiausia namuose – gaivus, šviežias oras. Ypač šiuolaikiniuose būstuose. Išvada viena – kuo dažniau juos vėdinkime.

Atrodo, viskas paprasta. Tačiau ir čia esama savų paslapčių. Žemės stichijos dienomis ( Jautis, Mergelė, Ožiaragis) ir vandens stichijos dienomis (Žuvys, Vėžys, Skorpionas) namų nederėtų vėdinti ilgiau kaip keletą minučių žiemą arba porą valandų vasarą, nes oras sugers drėgmę. Užtat oro (Vandenis, Dvyniai, Svarstyklės) ir ugnies (Avinas, Liūtas, Šaulys) stichijų dienomis nebijokite plačiai atverti langų. Netgi žiemą plačiai atidarykite orlaides – šiluma neišeis iš jūsų buto.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Kelionės

Gimtasis kraštas

13

Alsuojanti tūkstantmečių dvasia Kažkada žadinusi romantines svajas apie šilko kelią, porcelianą, senovines šventyklas ir Geltonąją upę, Kinija pamažu praranda paslaptingumą ir vis sparčiau įsilieja į kapitalo pasaulį.

Asta Bendoraitė Daugeliui mūsų ši valstybė asocijuojasi pirmiausia su pigių prekių rinkomis. Šis įvaizdis taip giliai įsirėžęs į sąmonę, jog vardink nevardinęs, kad šių dienų Kinija – tai ištaigingi viešbučiai, įvairiausia pasaulyje virtuvė, egzotika ir pritrenkianti kultūra, vis viena tavo žodžius vertins su nepasitikėjimu.

Drabužis pagal socialinį statusą Per pirmas pažinties su Pekinu minutes apima šventės jausmas. Gatvėse tiek daug žmonių! Mūsų šalyje tokiu srautu plaukiama tik per didžiąsias šventes, tad sunku įsisąmoninti, kad šitaip čia yra visada, nes šalyje – daugiau kaip milijardas gyventojų.

Po kelių dienų prie šios gausybės pripranti, kaip prie gana keistos kinų aprangos. Apibūdinti jų madą sunku, gal ji net nėra susiformavusi. Juk šios šalies gyventojai dar visai neseniai vaikščiojo vienodomis uniformomis. Be to, ilgą laiką drabužis Kinijoje reiškė socialinį statusą, jis nebuvo saviraiškos priemonė, todėl didelės reikšmės kinai jam neteikia.

Kelią skinkitės jėga Judėdami Pekino gatvėmis pėsti ar mašina, nelaukite, kad jums kas nors užleis kelią, net jei dega žalia šviesoforo šviesa. Rytai – savotiškas kraštas, čia priimta skintis kelią jėga. Ir nebijokite, tiesiog sekite paskui kiną, su kuriuo jumis pakeliui. O jei norėsite prisiminti sovietinę praeitį ir pastovėti kinų eilėje – nepatariame: taip ir liksite paskutinis.

Pabudę ryte viešbutyje ir sušveitę pusryčius, sėskitės į taksi, kuris tikrai nebrangus, ir pirmiausia aplankykite imperatorių rūmus. Jums nepavyks per dieną apeiti keturiolikos hektarų, bet ir neverta. Tiesa, jei išsiruošėte į rūmus be gido, rizikuojate pasiklysti, tad pasitelkite bent jau audiogidą, kurį muziejus pasiūlys daugeliu užsienio kalbų.

Senovėje jūsų niekas neleistų toliau pirmų rūmų, kuriuose gyvendavo imperatoriaus tarnai. Šiandien turistams atviri visi devyneri rūmai ir net

imperatoriaus kambariai, pasižymintys kuklumu ir asketiškumu.

Eidami iš vieno akmeninio kiemo į kitą pastebėsite, kad visi šie grandioziniai statiniai iš medžio. Todėl šalia pastatyti didžiuliai bronziniai katilai su vandeniu – senoviniai ugnies gesintuvai.

Apskritai čia alsuoja tūkstantmečių dvasia – pastatai atrodo labai seni.

Iš tikrųjų imperatorių rūmai nesyk buvo perstatinėjami, tad autentikos čia mažai.

Suvenyrai: tik neskubėkite!

Su senove Kinijoje susiduri visur, ypač suvenyrų parduotuvėlėse. Nors tai, kas pateikiama kaip „seniai užmiršta senovė“, dažniausiai yra „prastai sukurta naujovė“. Senienų besivaikantys europiečiai čia dažniausiai nudega pirštus.

Nuo suvenyrų gausumo ir originalumo iš pradžių apsisuka galva, bet po dienos kitos daug kas jau nebeatrodo taip viliojančiai ir galima išsirinkti išties malonų daiktą. Taigi geriau neskubėti. Juk turistų paslaugoms – šilko, perlų turgūs ir gausybė suvenyrų krautuvėlių. Kinai jums paslaugiai siūlys savo prekes, ir galėsite net nusiderėti. O jei norite nusipirkti garsių Europos gamintojų prekių – Pekino centre rasite puikių parduotuvių.

Naktimis kinai taip pat valgo Naktį gastronominė Kinija tokia pat svetinga, kaip ir dieną. Net jei restoranas neva nedirba, užtenka tik jums prisėsti prie staliuko, ir tuoj pat prisistatys užsimiegojusi padavėja, o virėjas, pakilęs iš lovos, pagamins jūsų užsakytą patiekalą. Mėgaudamiesi valgiu apsidairykite ir pamatysite, kad ir kaimyninėse kavinukėse kinai arba taikiai miega tiesiog ant staliukų, arba ramiausiai skaito. Šie žmonės atvyko iš kaimo į sostinę užsidirbti, todėl miega ten, kur ir dirba. Merginos atvyksta į Pekiną, tikėdamosi susitaupyti kraičiui, o vaikinai – nuotakai išpirkti.

O prabangiame kvartale jūsų laukia gyva muzika, gražūs indai ir neįkyrus kelių padavėjų dėmesys (jie keičia vienas kitą su kiekvienu nauju patie-

kalu). Užsisakę žinomiausią europiečiams patiekalą „Pekino antį“, gausite užkandžių, pačią antį, supjaustytą ploniausiais gabalėliais, kurie susukti į specialius blynelius kartu su agurkėliu, morkytėmis ir padažu, bei karšto sultinio. Šis malonumas vienam žmogui kainuos apie dešimt dolerių.

O patekus į barą ar į diskoteką pagal adresus, kuriuos jums nurodė viešbučio tarnautojai, greičiausiai aptiksite tai, prie ko jau esate pripratę. Įdomus interjeras, europietiški gėrimai, muzika ir baltaveidžiai lankytojai.

Rytietiški ir socialistiniai bruožai Naktinis gyvenimas Pekine verda ir ištaiginguose viešbučiuose. Jis prieinamas tik užsieniečiams, kurie dėl to neretai pasijunta išrinktųjų tauta.

Istorinių paminklų Pekine daugiau, negu turistas gali juos aplankyti.

Dėmesį patraukia Dangaus šventykla, Juncheguno vienuolynas, Tiananmenio aikštė. Didžiulis malonumas – tiesiog pasivaikščioti po imperatoriaus sodus. Čia galima sutikti dailininkų, tapančių rožes, pagyvenusių sportuojančių žmonių mėlynomis uniformomis, padorių piliečių, miegančių ant suoliukų, kirpėją, skvere skutantį ar kerpantį savo klientus. „Štai ji, tikroji Kinija“, – belsis į galvą mintis.

Ir vis dėlto naujoji Kinija – tai visai kas kita. Ji pritrenkia dangoraižiais, vietinės gamybos džipais ir švelniu prisirišimu prie socializmo. Tą jums primins vieningas valiutų keitimo kursas ir juodoji rinka, programos per televiziją, daugybė pardavėjų valstybinėse parduotuvėse, taip pat Tiananmenio aikštė.

14

Eteris

Gimtasis kraštas

Balandžio 26, pirmadienis

„Dingę“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė.

9.30 Pasaulio panorama.

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus.

13.00 Duokim garo!

14.35 Stilius.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Balandžio 27, antradienis

„Tristanas ir Izolda“.

Be grimo.

„Išdaviko širdis“.

Ant svarstyklių.

„Paklydęs angelas“.

„Naisių vasara“.

„Šnipų klubas“.

6.30 Animac. serialas „Puka“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5.

9.55 Auksinė blykstė.

11.00 Komedija „Šnipai kaip mes“ (1985 m., JAV).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Nauja versija.

(N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Nuotykių drama „Tristanas ir Izolda“ (2006 m., Vokietija, D. Britanija, JAV, Čekija). (N-7) 0.15 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Auklė 3“ (2009 m., JAV).

(N-7) 12.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė skrynelė.

8.05 Šeštadienio rytas.

9.00 „Detektyvas Kalas III“.

10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.10 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 12.05 Amerikos talentai IV. 13.05 Pasaulio galiūnų čempionatas.

14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Svarbus pokalbis.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

17.45 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sąmokslo teorija.

21.30 Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (1999 m., JAV).

(N-14) 23.25 Žinios.

23.55 „Ką daryti?“.

(N-7) 0.55 Kung Fu išmintis. (N-7) 1.55 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“.

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai.

13.00 Sveikinimų koncertas.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

8.00 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 2 minutės šlovės.

12.00 Kryžminė ugnis.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 „Likimo kerai“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 Gyvenimas pagal moteris.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Kriminalinė drama „Pripažintas nekaltu“ (1990 m., JAV). (N-7) 1.20 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas.

12.20 Taip arba Ne. 13.05 „Gormitai“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Hana Montana“.

14.35 „Finas ir Ferbis“.

15.05 „Simpsonai“.

(N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 „Loto 6. Auto loto“. Loterija.

22.00 Kriminalinė drama „Vilko bilietas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Sekmadienio rytas.

9.00 Asgardo kovotojai. (N-7) 10.00 Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Veiksmo komedija „Šnipų klubas“ (1996 m., D. Britanija).

(N-7) 23.20 Žinios.

23.45 Melodrama „Vilties sparnai“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 1.35 „Bamba“ (S)

Balandžio 28, trečiadienis

Balandžio 29, ketvirtadienis

„Švelnusis Benas“.

„Velniūkštė“.

„Kaltės kaina“.

„Nakties sargyba“.

„Namelis prerijose“.

„Doom“.

„Svetimi“.

Žinios.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“.

10.05 „Diagnozė žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Pinigų karta.

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

14.30 Gustavo enciklopedija.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

8.00 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris.

10.00 Valanda su Rūta.

11.30 Paskutinė instancija.

12.30 Kambarių plėšikai.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.35 Premjera.

Telenovelė „Velniūkštė“.

17.40 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 „Mentalistas“.

(N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“. (N-7) 7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 Prieš srovę. (N-7) 11.40 Dok. drama „Farai“.

12.20 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 13.00 „Gormitai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Hana Montana“.

14.30 „Finas ir Ferbis“.

15.00 „Simpsonai“.

(N-7) 15.30 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.30 „Svetimas veidas. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“. (2007 m., JAV). (N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Valstybės kelias.

Atgimstanti tauta“. Dok. f. ciklas.

9.00 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou. (N-7) 9.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.00 Veiksmo komedija „Šnipų klubas“ (1996 m., D. Britanija).

(N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Autopilotas.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou.

17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Trileris „Nakties sargyba“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.30 Žinios.

24.00 Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (1999 m., JAV). (N-14) 1.50 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti.

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

14.30 Keliaukim!

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“.

(N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija.

(N-7) 10.00 Nuo... Iki...

10.55 Abipus sienos.

11.50 Žalioji akademija.

12.25 Ne vienas kelyje.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 Premjera.

Telenovelė „Velniūkštė“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 „Čiuku čiuku traukinuku“.

Informacinė laida.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Premjera.

Trileris „Doom“ (2005 m., D. Britanija, Čekija, JAV, Vokietija).

(N-14) 0.50 Sveikatos ABC.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Muzikinė karuselė.

11.50 Asistentai.

12.20 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 13.00 „Gormitai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Hana Montana“.

14.30 „Finas ir Ferbis“.

15.00 „Simpsonai“.

(N-7) 15.30 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.30 „Svetimas veidas. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas.

(N-7) 20.30 „Farai“.

21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 „Spec. būrys“.

(N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“ (2009 m., JAV). (N-14) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 Laiko ženklai.

9.00 Asgardo kovotojai. (N-7) 10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.05 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.05 Trileris „Nakties sargyba“ (2005 m., JAV). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai.

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Čilę“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Žinios.

23.45 „Ką daryti?“ (N-7) 0.45 Tauro ragas.

1.15 Bamba. (S)

Eteris

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Balandžio 30, penktadienis

Gimtasis kraštas

15

Gegužės 1, šeštadienis

„Holivudas slaptai“.

„Gyvūnas“.

„Urmu pigiau 2“.

Amerikos talentai IV.

„Garbės keliai“.

„Načas Libras“.

Šeimų dainos.

„Aš dievinu Hakaby`s“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Duokim garo! (tęsinys).

23.00 Trileris „Holivudas slaptai“ (1997 m., JAV).

(N-14)

6.30 Animac. serialas „Puka“.

7.00 „Šinzas“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

8.00 Tegul kalba.

8.55 Žvaigždžių duetai 4.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Indiškos aistros“.

16.35 Premjera.

Telenovelė „Velniūkštė“.

17.35 „Paklydęs angelas“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Komedija „Gyvūnas“ (2001 m., JAV).

(N-7) 21.45 Veiksmo f. „Nėra kur bėgti“ (1993 m., JAV).

(N-14) 23.45 Veiksmo f. „Ekstremalų komanda“ (2003 m., JAV).

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“.

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

13.00 „Gormitai“.

13.30 „Geniuko Vudžio šou“.

14.00 „Hana Montana“.

14.30 „Finas ir Ferbis“.

15.00 „Simpsonai“.

(N-7) 15.30 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.30 „Svetimas veidas“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 „Tu gali šokti“.

Speciali šokių konkurso laida.

20.40 Didysis penktadienio filmas. Nuotykių komedija „Urmu pigiau 2“ (2005 m., JAV). (N-7) 22.25 Komedija „911.

Nuotykiai Majamyje“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.55 Komedija „Mirtis jai tinka“ (1992 m., JAV). (N-7) 1.55 Veiksmo f. „Pusgalviai“ (1990 m., JAV).

(N-7)

6.50 Televitrina.

7.10 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos.

7.40 Muzikinė popietė.

8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

8.40 To dar nebuvo...

9.10 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

(N-7) 10.10 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Čilę“ 2008 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė skrynelė.

15.00 Žvejų mūšis.

15.35 Gimnazistai.

16.45 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 23.10 Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas.

0.20 Autopilotas.

0.50 Statybų TV. 1.20 Bamba. (S)

8.00 Kelias.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Švarus pienas“. Laida ūkininkams, perdirbėjams ir vartotojams.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Durys atsidaro.

12.15 Pulsas.

12.45 Drama „Labiau už viską“.

13.45 Klausimėlis.

14.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Laida apie futbolą „Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą“.

19.15 Paramos koncertas, skirtas Gruzijos pabėgėlių stovyklų vaikams „Lietuva ir Gruzija – viena širdis“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Paramos koncerto tęsinys.

23.00 Karinė drama „Garbės keliai“ (1957 m., JAV).

(N.7)

6.10 Animac. f. „Tinkerbelė“.

7.30 Animac. f. „Barbė Auksaplaukė“.

9.00 Karoluko ir Pencės rytas.

9.30 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Betmenas ir ponas Šaltis“.

11.00 Veiksmo komedija „Bėgimas naktį“ (1988 m., JAV). (N-7) 13.45 Serialas „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.45 Super Kakadu.

(N-7) 18.45 Žinios.

Sportas. Orai.

19.00 Žvaigždžių duetai 4.

22.45 Premjera.

Veiksmo trileris „93-iasis reisas“ (2006 m., D. Britanija, JAV, Prancūzija).

(N-7) 1.00 Komedija „Načas Libras“ (2006 m., Vokietija, JAV).

(N-7)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 Nuotykių drama „Gyvūnų patruliai Pietų Amerikoje“ (2007 m., Nyderlandai).

8.35 „Mamyčių klubas“. Laida šeimai.

9.05 Komedija „Bratz filmas“ (2007 m., JAV).

11.10 Komedija „Storulis Albertas“ (2004 m., JAV).

12.50 Nuotykių f. „Lesė“ (1994 m., JAV).

14.50 Animac. komedija „Džimis Neutronas.

Genialus berniukas“.

16.25 Nuotykių f. „Galiūnas Džo“ (1998 m., JAV).

18.45 TV3 žinios.

19.00 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

21.00 Fantastinis veiksmo m. „Iksmenai“ (2000 m., JAV).

(N-7) 23.00 Siaubo f. „Mirties ženklas“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.40 Drama „Įsimylėjęs Šekspyras“ (1998 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei.

8.00 Gimnazistai.

9.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

10.00 Autopilotas.

10.30 Šeštadienio rytas.

11.30 Grožis ir estetika.

12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

13.55 Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas.

15.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“. (N-7) 16.00 Tarp miesto ir kaimo.

16.30 To dar nebuvo...

17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 23.15 Komedija „Aš dievinu Hakaby`s“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.15 „Bamba“. (S)

Horoskopai

Gegužės 2, sekmadienis

^ Avinas. Šis metas atneš sėkmę dirban- d Svarstyklės. Savaitė nebus tokia dinamiš-

Keliaukim!

„Gimimas“.

„Užburtoji Ela“.

„Nakties karalienė“.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Animacinė komedija „Volisas ir Gromitas: gyvenimas arba mirtis“.

11.00 Koncertas „Ačiū, mama!“ 12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Brazilija: „Discovery“ žemėlapis“.

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Dainų dainelė 2010.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Drama „Kaip pasiūti skiautinę antklodę?“ (1995 m., JAV). (N-7) 23.15 Elito kinas.

Tragikomedija „Roma“ (1972 m., Italija). (N14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.30 „Barbė ir dvylika šokančių princesių“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Premjera.

Nuotykių komedija „Kaip valgyti keptus sliekus?“ (2006 m., JAV).

11.30 Drama „Sėkmė avansu“ (2000 m., JAV). (N-7) 13.55 Serialas „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 „Teleloto“. TV žaidimas.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Premjera. „Tau, Mama“.

Koncertas Motinos dienai.

21.30 Premjera.

Veiksmo trileris „Terorizmo veidas“ (2003 m., JAV). (N-14) 23.30 Snobo naktis.

Premjera.

Mistinis trileris „Gimimas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 Fantastinis nuotykių f. „Kai aš užaugsiu“.

7.45 Animac. f. „Ei, Arnoldai!“ 9.05 Animac. komedija „Volisas ir Gromitas: kiškiolakio prakeiksmas“.

10.40 Animac. f. „Kelias į Eldoradą“.

12.20 Komedija „Plevėsa Helas“ (2001 m., JAV).

(N-7) 14.30 Romantinė komedija „Gražuolė ir pabaisa“ (1997 m., JAV). (N-7) 16.40 Romantinė komedija „Užburtoji Ela“ (2004 m., JAV, Airija, D. Britanija).

18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas.

21.10 Drama „Tai, ką mes praradome“ (2007 m., JAV).

(N-14) 23.40 Drama „Kur nuneša sapnai“ (1998 m., JAV).

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 Grožis ir estetika.

8.00 Girių horizontai.

8.30 „Statybų TV“.

Laida apie būstą.

9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 10.30 Sekmadienio rytas.

11.30 „Vilties kūdikis“.

Publicistinė laida.

12.30 „Boružėlės dovana“.

Muzikinis vaikų koncertas.

14.00 Sveikinimų koncertas. Tel. (8 5) 278 08 03, mob.

8 61 877 654.

16.00 Girių horizontai.

16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

17.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

18.00 Kainos kodas.

18.30 Svarbus pokalbis.

19.00 Ekstrasensų mūšis VII. 20.00 Žinios.

20.15 Ar kiekvienas laimingas?

21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Nakties karalienė“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 23.00 „Bliuzo dvikova“.

Koncertas.

1.15 Bamba. (S)

tiems prekybos, žemės ūkio, pramonės, statybos, architektūros, menų, aptarnavimo srityse ir užsiimantiems finansine veikla. Tai dinamiškiausias, produktyviausias metų laikas. Nesnauskite – jam pasiruošti reikėtų iš anksto.

ka kaip ankstesnės: reikės gilintis į sudėtingesnes situacijas, spręsti finansų, kreditų klausimus. Pasistenkite šiuo metu neišlaidauti – pataupykite išteklius ir energiją svarbiausiems tikslams. Tai rimtų sprendimų metas.

_

eSkorpionas. Laikas bus puikus: lydės puiki

Jautis. Savaitė bus gan rami, bet šiuo metu gali tekti peržiūrėti kai kuriuos ankstesnius sprendimus, grįžti prie atidėtų darbų. Naujai sutvarkę dokumentus ir išsiaiškinę įstatymus, rasite sėkmingesnius sprendimus.

` Dvyniai. Tinkamas laikas tęsti tai, ką pra-

dėjote anksčiau, arba planuoti naujus darbus. Neskubėkite, nes kokybiškai darbų neatliksite. Šiuo metu teks daugiau jėgų skirti susiderinti su kitais žmonėmis, procesais, įsigilinti į situacijas.

a Vėžys. Laukia sėkmingas laikotarpis: jei

tik sieksite, rasite būdų, kaip veikti plačiau, ramiau, sujunti savo jėgas su kolektyvo, draugų ar visuomenės jėgomis. Tai puikus metas dideliems visuomeniniams, kolektyviniams projektams kurti ar pradėti. Lydės sėkmė dvasiniame gyvenime.

Tai geras metas dirbantiems meno, švietimo, prekybos srityse ar žemės ūkyje.

b Liūtas. Šią savaitę galite tikėtis profesinių

laimėjimų. Jums pavyks palypėti karjeros laiptais, išplėsti veiklą arba rasti papildomų pajamų šaltinių. Kitą savaitę taip pat gali būti įdomių ir naudingų susitikimų, kurie jums padės nesunkiai užsidirbti pinigų arba patvirtinti savo autoritetą, įgyti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.

cMergelė. Laukia palanki savaitė. Jūsų finan-

sinė padėtis pagerės, bus teigiamų permainų ir profesinės veiklos srityje. Tvarkyti piniginius reikalus padės nauji ryšiai ir pažintys. Verslininkams ateinanti savaitė bus sėkminga finansiniu požiūriu, pasiteisins rizika. Poilsio dienas praleiskite su artimais žmonėmis, pasidalykite su jais savo būgštavimais ir dvejonėmis.

savijauta, būsite žavūs, pastebimi, kupini gyvybės ir meilės. Tai puikus laikas pradėti partnerystę, pasirašyti sutartis, pristatyti savo veiklą visuomenei ir plėsti. Šis metas sėkmingas menininkams, ūkininkams, gamintojams, verslininkams, amatininkams ir finansininkams.

f

Šaulys. Turėsite ypač daug darbo ir su gebėsite daug nuveikti. Tai sėkmingas metas statybininkams, finansininkams, gamintojams, prekybininkams. Asmeniniuose santykiuose neleiskite savo partneriui pradėti ginčų, nes iš jų nesugebėsite išsivaduoti. Valdykite savo aistras, o energiją stenkitės nukreipti teisinga linkme. Pasiūlykite pagalbą draugams, bet nebūkite pernelyg įkyrus.

g Ožiaragis. Jūsų noras gilintis į smulkmenas gali sutrukdyti jums pamatyti išsamesnį vaizdą.

Emocinėje srityje reikalai greičiausiai klostysis nelabai gerai. Įsiklausykite į patarimus. Stenkitės valdytis, nes netikėčiausiu momentu galite pratrūkti, o aplinkinių akyse tai neatrodys gerai.

h Vandenis. Šiuo metu laukia skubūs darbai.

Aplinkinių agresyvumas gali jus skatinti lengvabūdiškiems žingsniams, tuštybei. Neverta pradėti naujų darbų, geriau tęskite ankstesnius ir planuokite naujus. Vertėtų daugiau laiko skirti sau, šeimai, namams ir nekilnojamojo turto reikalams.

i Žuvys. Ši savaitė geriausia, produktyviau-

sia – sėkmė lydės dirbančius meno, švietimo, prekybos, finansų, paslaugų, dvasinio ugdymo srityse, tad galite pradėti darbus, susijusius su šiomis sritimis. Puikiai seksis užmegzti reikalingus ryšius, mokytis, kurti, mylėti.

16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Aštuonkojis vagišius

Netoli Naujosios Zelandijos Velingtono miesto nardęs povandeninio pasaulio fanatikas Viktoras Huangas filmavo Wahine memorialą.

Staiga atplaukė nedidelis aštuonkojis, griebė Viktoro rankose buvusią vaizdo kamerą, išplėšė ją ir spruko gelmėn. Kamera liko įjungta ir užfiksavo visas nusikaltimo akimirkas.

Tiesa, pagrobėjas į kadrą pateko tik

tuomet, kai supratęs, jog pasičiupo nenaudingą grobį, metė jį šalin. „Jis nuo manęs pabėgo taip greitai, lyg būtų parduotuvių vagišius“, – prisiminė Viktoras, kuriam bėglį pavyko pasivyti tik po 5 minučių. Kai naras aštuonkojį pajudino harpūnu, smalsus vagišius griebė naują „blizgutį“, o šeimininkas tuo metu susigrąžino vaizdo kamerą.

R.Zelveger trokšta kūdikio Renė Zelveger nusprendė tapti mama ir pareikalavo savo bičiulio aktoriaus Bredlio Kuperio pagaliau ryžtis tėvystei. Jei aktorius nesutiksiąs, R.Zelveger pagrasino jį palikti.

Kol 40 metų aktorė svajoja apie kūdikį, penkeriais metais jaunesnis jos draugas pasiryžęs visą savo energiją ir laiką skirti karjerai. Aktorė beveik įsitikinusi, kad B.Kuperis sutiks, todėl jau ėmė planuoti, kaip bus švenčiamos jų vestuvės. Holivudo gražuolė norėtų ištekėti už B.Kuperio Havajuose arba Santa Barbaroje dar šiemet. Jei nepavyktų pastoti, ji ketina įsivaikinti kūdikį. Tačiau šią porą gerai pažįstantis draugas įsitikinęs, kad „B.Kuperis tik mėgaujasi seksua­ lios žvaigždės statusu ir nenori kurti šeimos.“ R.Zelveger ir B.Kuperis susipažino 2009-ųjų vasarą.

Pinigai nuo skausmo Pinigai taip pat veiksmingai numalšina skausmą kaip ibuprofenas ar aspirinas.

Minesotos universiteto mokslininkai atliko tyrimus ir įrodė, kad monetų ir banknotų lytėjimas padeda apsisaugoti nuo fizinės kančios.

Eksperimento dalyviams būdavo sukeliamas nedidelis skausmas.

Tie, kurie tuo metu skaičiavo pinigus, jausdavo kur kas mažesnį diskomfortą nei jų kolegos. Pinigų

lytėjimas skatina pasitikėjimo savimi jausmą, o save geriau vertinantys žmonės labiau ištveria skausmą nei kiti. Ankstesni tyrimai parodė, kad smegenys gali blokuoti skausmą ir nenaudojant tablečių. Skausmą mažina žiūrėjimas į mylimo žmogaus nuotrauką, taip pat – naminių gyvūnėlių glostymas.

Maksimo Galkino dovana mylimai Alai Balandžio 15 dieną vykusio 61-ojo gimtadienio proga žinoma dainininkė Ala Pugačiova sulaukė prabangios dovanos iš savo mylimojo Maksimo Galkino. Rusų humoristas A.Pugačiovai nupirko naujutėlį, ką tik įrengtą butą Lubiankoje.

A.Pugačiova savo gimtadienį šventė kukliai ir be didelių iškilmių, jei neskaičiuosime tokios „smulkmenos“ kaip banketas laivo restorane. Pasveikinti Alą ir paplaukioti laivu pakviesta apie 40 svečių, tarp kurių buvo tik artimiausi draugai ir muzikantai. Dar prieš gimtadienį A.Pugačiova baigė atsisveikinimo turą, pavadintą „Nuo balandžio iki balandžio“. Per metus rusų estrados žvaigždė surengė 37 koncertus net trylikoje pasaulio šalių ir sudainavo 888 dainas. Koncertuose dalyvavo penktadalis milijono žiūrovų, dar dešimtys milijonų juos stebėjo per televiziją. Šiuo metu A.Pugačiova ketina visas pastangas skirti scenai ir televizijai. Primadonos didžiausia svajonė – suvaidinti teatre.

2010 balandžio 23–30 d., Nr. 9

Grąžins apdovanojimą Sandrai Bulok pasisekė ir nepasisekė tuo pat metu: vos per vieną savaitgalį ji pelnė geriausios ir blogiausios aktorės apdovanojimus bei netyčia išsinešė ne jai skirtą meno kūrinį. Blogiausia aktore už vaidmenį romantinėje komedijoje „All about Steve“ pripažinta S.Bulok apdovanota „Auksine aviete“. „Auksinės avietės“ laimėtojams skiriama pigi 5 dolerius kainuojanti originalo kopija. Originalas – tai 30 metų senumo kolekcininkų vertinamas kūrinys, galintis kainuoti tūkstančius dolerių. Užuot

paėmusi pigią kopiją, 45 metų aktorė namo išsinešė brangųjį originalą. „Esame pasiruošę paprašyti laimėtojos grąžinti „avietę“. Tai – precedento neturintis atvejis, – sakė vienas apdovanojimų steigėjų Johnas Wilsonas. – Kadangi blogiausia aktore pripažinta Sandra labai skubėjo pasišalinti, ji išbėgo su originaliu rankų darbo kūriniu, kuris ceremonijose naudojamas nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimt­ mečio.“ Sandros džiaugsmui, jau kitą vakarą ji pelnė „Oskarą“ už vaidmenį filme „The Blind Side“.

Pripučiama bazė Mėnulyje

Mėnulyje gali atsirasti privati kosminė bazė, kurioje tilptų net 18 astronautų. JAV bendrovė „Bigelow Aerospace“ jau plėtoja išskleidžiamų kosminių modulių technologiją, ją naudoja Žemės orbita skriejančios dvi šios bendrovės eksperimentinės kosminės stotys. Naujoji bazė būtų pastatyta iš pripučiamų modulių, kuriuos esant reikalui galima išskleisti kosminėje erdvėje. „Bigelow Aeros-

pace“ steigėjas Robertas Bigelou nori Mėnulio paviršiuje pastatyti iš pripučiamų modulių greitai surenkamą kosminę bazę, kurioje galėtų gyventi žmonės. Privati Mėnulio bazė, pasak bendrovės atstovų, galėtų būti pastatyta Mėnulio orbitoje sujungiant kelis modulius. Vėliau toks kompleksas, beje, turėsiantis specialius raketinius variklius, galėtų būti nuleistas pasirinktoje Mėnulio paviršiaus vietoje.

Iš džiaugsmo pravirko Holivudo žvaigždė aktorė Meryl Stryp susigraudino ir apsiverkė iš džiaugsmo sužinojusi, kad tapo Amerikos meno ir literatūros akademijos garbės nare.

Kaip pranešė BBC, M.Stryp į minėtą akademiją priimta už netradicinio meno pasiekimus. Ji tapo pirmąja kino aktore, kuriai nusišypsojo laimė patekti į minėtos akademijos garbės narių sąrašą už aktorinio darbo pasiekimus. Šiai akademijai taip pat priklauso režisieriai Vudis Alenas ir Martinas Skorsezė. Beje, 2009 metais M.Stryp suteikta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje, o šiemet ji gavo „Auksinį gaublį“ už vaidmenį filme „Julie and Julia“.