GK20100510

Nuo nemalonumų gelbėjo sveikinimo atvirukas

Vingio parkas – tarp draustinio ir Haid parko

A.Čekuolis: „Rašėme apie daug dalykų, kurie politinio įšalo metais buvo svarbūs mūsų tautai, telkė nacionaliniam išsivadavimui. Sąjūdis mūsų savaitraštyje prasidėjo pora metų anksčiau negu tikrasis.“

Yra daug gražių idėjų ir pasiūlymų, kaip atgaivinti bei prižiūrėti kone sostinės centre esantį Vingio parką. Bet kol kas tam trūksta lėšų ir bendros parko vizijos.

2 psl.

13 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 7–14 d., Nr. 11

Valdžia didina išlaikytinių armiją Smulkųjį ir vidutinį verslą marinanti Lietuvos mokesčių sistema verčia žmones gyventi iš socialių pašalpų ir dirbti nelegaliai nemokant valstybei jokių mokesčių.

Lina PEČELIŪNIENĖ Du praėjusių metų ketvirčius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) po truputį kilo, o šių metų pirmą ketvirtį vėl smuko. Palyginti su 2009 m. pirmu ketvirčiu, dabar BVP sumažėjo 2,8 proc., o su paskutiniu metų ketvirčiu – 4,1 proc. Ką apie tai mano Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas ARLAUSKAS?

Ką reiškia šis kritimas? Kad dar ilgai kapstysimės dugne?

Ko gero, neatsiras nė vieno žmogaus, kuris imtų ir atsakytų: žinau, kodėl taip yra. Dugnas ar ne dugnas?

Nėra taip, kad nukritome į dugną ir dabar šliaužiojame pilvu. Galima buvo nuspėti, kad kritimas bus. Sergant dažnai atrodo, kad sveiksti, o paskui imi ir atkrenti. Turime tokią ekonomiką, kokios mes verti.

Saulius TVIRBUTAS Iš įvairių socialinių išmokų, pensijų šalyje dabar gyvena apie pusantro milijono žmonių. Tačiau Vyriausybė, atrodo, daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės pasuko į šešėlinį verslą, kiti – į darbo biržas.

Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai, nes dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.

Finansų ekspertai sako, kad vėl smuktelėjome į 2004-uosius.

Mes pernelyg greitai išvystėme paslaugų sektorių, kuris pridarė daug bėdos. Pažiūrėkite, kas atsitiko su būstų statybomis. Laižysimės dar po kokių 10–15 metų. Žmonės, paėmę paskolas ir išpūstomis kainomis nusipirkę nekokybiškus šaltus butus, ilgai keiks tą laikotarpį. Tad gal nenukritome, o stojame į normalų kelią.

Nukelta į 3 psl.

Legaliai dirbti neapsimoka 37-erių kaunietis Leonidas puikiai kloja plyteles ir tebeturi gana nemažai užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai jis yra bedarbis. „Anksčiau įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dabar dirbu nelegaliai,“ – numojo ranka vyras.

Dugnas ar ne dugnas?

Didėjanti bedarbių armija biudžetui kainuoja brangiai. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. Ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar pa-

pildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Be to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficia-

liai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“ Nukelta į 2 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lito ir sunegalavusio euro skyrybos neplanuojamos

GK archyvo nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Ne viskas taip baisu

Pasaulis su nerimu žvelgia į svorį prarandantį eurą, aptarinėja jo išlikimo ir žlugimo variantus. Į tokią situaciją bendrąją Europos valiutą įstūmė ties bankroto riba atsidūrusi Graikija.

Debesys niaukiasi ir virš Ispanijos, kurios ekonomikos ir finansų negalavimai galėtų net apskritai išjudinti euro pamatus. O kaip tokiu atveju jaustųsi su euru tvirtai susietas litas?

Lietuvos finansų analitikai mano, kad sunkumai pietinėje Europos Sąjungos dalyje tiesiogiai mums nekelia grėsmės. Tačiau neatmeta netiesioginio poveikio – lito kursas kitų užsienio valiutų atžvilgiu, kartu su euru, turėtų kristi ir dabar krinta. Tačiau kurso pokyčiai trečiųjų valiutų atžvilgiu turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų.

Pavyzdžiui, Lietuvos eksportas, nusilpus litui dolerio atžvilgiu, turėtų tik laimėti. „Jeigu kristų euro vertė, tai Lietuvai, kaip eksportuojančiai šaliai, tokia padėtis nebūtų pavojinga – net sustiprėtų mūsų eksporto galimybės“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Aktualijos

Nuo nemalonumų gelbėjo sveikinimo atvirukas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Koks buvo Jūsų kelias į „Gimtąjį kraštą“? Nuo ko pradėjote?

Tuo metu, 1986-aisiais, neseniai buvau grįžęs iš Madrido. Prieš tai irgi dirbau užsienyje – Portugalijoje ir Kuboje, plaukiojau laivais, vertėjavau, buvau jau matęs nemažai pasaulio, susipažinęs su vakarietiška spauda, parašęs knygą, dalyvavęs ne vienoje televizijos laidoje. Gal tai lėmė, kad buvau paskirtas „Gimtojo krašto“ vyriausiuoju redaktoriumi? Šis paskyrimas man tada buvo didžiulis iššūkis, ir aš nedelsdamas visa galva pasinėriau į naują darbą. Iki manęs šį savaitraštį redagavo žinomas poetas Vacys Reimeris. Tuo metu „Gimtasis kraštas“ buvo Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė“ leidinys. Savaitraštyje buvo rašoma šiek tiek kitaip negu tuometinėje Lietuvos spaudoje, todėl jis buvo platinamas tik užsienyje. Man pavyko įkalbėti tuometinę valdžią leisti šį savaitraštį platinti ir Lietuvoje. Ir jis pirmą kartą sovietmečio spaudos is-

Su žurnalistu, rašytoju, buvusiu savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi Algimantu Čekuoliu kalbasi po keliolikos metų vėl atgimstančio šio savaitraščio vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis. torijoje pasirodė be visiems leidiniams tada privalomo šūkio „Visų šalių, proletarai, vienykitės!“ Jūsų laikais „Gimtasis kraštas“ buvo pasiekęs neregėto populiarumo.

Taip. Galima sakyti, tuomet pasiekiau du savotiškus pasaulio rekordus.

Tuometinis „Gimtasis kraštas“, skaičiuojant proporcingai gyventojų skaičiui, buvo didžiausio tiražo laikraštis pasaulyje. Iš 3,5 milijono Lietuvos gyventojų savaitraštį prenumeravo ir pirko 350 000 žmonių – kas dešimtas šalies gyventojas. Tokios proporcijos nėra pasiekę net tokie spaudos milžinai kaip amerikiečių „New York Times“ arba kinų „Ženmin Žibao“. O savaitraštis tuo metu buvo vos aštuonių puslapių, redakcijoje dirbo apie dvidešimt žmonių.

Kaip Jums tai pavyko?

Skirtingai negu visa tuometinė spauda, mes tuomet kalbėjome ir ra-

šėme apie tokius dalykus, kurie iki tol buvo tabu. Pavyzdžiui, apie tai, kad žmonės turi turėti teisę švęsti Kūčias ir Kalėdas, kad reikia įteisinti senuosius mūsų tautai reikšmingus simbolius – Gedimino stulpus, trispalvę, kad centrinei Vilniaus gatvei būtų sugrąžintas senasis pavadinimas – Gedimino prospektas, kad tikinčiųjų bendruomenei būtų sugrąžinta Katedra.

Dabar kai kam gali atrodyti juokinga, kad reikėjo už tokius dalykus kovoti, o tuomet tai buvo drąsus iššūkis. Rašėme apie daugelį kitų dalykų, kurie ilgo politinio įšalo metais buvo svarbūs mūsų tautai, žadino jos patriotizmą, telkė nacionaliniam išsivadavimui. Sąjūdis mūsų savaitraštyje prasidėjo beveik pora metų anksčiau negu tikrasis. Gal todėl į Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę aš buvau išrinktas, kaip sakoma, „už akių“, man net nedalyvaujant tame susirinkime. Tai buvo kiti laikai, tauta vienijosi, siekė nepriklausomybės, visus jungė bendras tikslas. Dabar tai pa-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

daryti būtų neįmanoma. Esame laisvi ir nepriklausomi, neturime nei prieš ką telktis, nei kovoti, visa, kas negero vyksta mūsų šalyje, jau tik detalės. Todėl dabar tokių tiražų Lietuvos laikraščiai jau tikrai nepasieks. Jų uždaviniai dabar visai kitokie, kitokia ir spauda.

Bet Jus tada galėjo labai nesunkai sukišti į kalėjimus, laikraštį uždaryti, juk spaudą tuomet labai griežtai kontroliavo partinė valdžia, veikė cenzūra.

Nesakau, kad buvo lengva, nors jau buvo jaučiamas ir tam tikras politinis atšilimas. Tekdavo imtis įvairių gudrybių, rašyti Ezopo kalba, palikti minčių tarp eilučių. Net nežinau iš kur Lietuvoje buvo pasklidęs gandas, kad esu gana artimai pažįstamas su tuometiniu TSKP Centro komiteto sekretoriumi Aleksandru Jakovlevu, kuris buvo atsakingas už ideologiją, taigi ir už spaudą. Aš iš tiesų jį pažinojau, buvau ne kartą su juo kalbėję-

Valdžia didina išlaikytinių armiją Atkelta iš 1 psl.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst.

Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.

Ir tai padėjo?

Dar ir kaip. Kartą mane buvo išsikvietęs tuometinis LKP CK sekretorius Nikolajus Mitkinas. Dabar jau neprisimenu už kokią publikaciją jis mane „audė“. Iš jo kabineto išėjau tarsi nuleidęs galvą, bet spėjau „netyčia pamesti“ Aleksandro Jakovlevo man asmeniškai atsiųstą kažkokį sveikinimo atviruką. Netrukus sulaukiau skambučio: redaktoriau, jūs pas mus pametėte draugo Jakovlevo jums adresuotą sveikinimą. Tuoj mūsų darbuotojas jums jį atveš. Nikolajaus Mitkino barjeras buvo įveiktas. Daugiau jis manęs „ant kilimo“ nekvietė. Juk, matyt, jo įsitikinimu, buvau Jakovlevui artimas žmogus...

Dabar galiu prisipažinti, kad tą atviruką kebliose situacijoje buvau „pametęs“ dar ne sykį.

Reikia sveikos ekonomikos Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto. Vidaus vartojimą skatintų ir galimybės pensininkams užsidirbti papildomai. Lietuvoje yra daug galinčių ir norinčių dirbti pensinio amžiaus žmonių, bet dėl mokesčių politikos jiems parankiau rinktis tik pensiją.

Pasitraukė iš verslo Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“ Šiuo metu Jonas Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.

sis, bet nebuvau tiek artimas, kad galėčiau jaustis jo globojamas. Vis dėlto kažkieno paleistu gandu ne sykį pasinaudojau.

Nepaiso žmonių interesų Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valdžia nemoka skaičiuoti?

Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų. „Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna

1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“

Išleidžiama daugiau negu gaunama Didėjanti bedarbių armija biudžetui kainuoja brangiai. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudi-

mui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei.“

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė

Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo?

Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt.

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Dugnas ar ne dugnas?

Atkelta iš 1 psl.

Nepaisydamas BVP kritimo premjeras Andrius Kubilius vis vien tikina, kad ekonomika šiemet kilstels 1,6 proc. O jūs, kaip verslininkas, ar matote kokių nors atsigavimo ženklų?

Krizė tarsi sanitaras nušienavo tuos žaidėjus, kurie atsitiktinai buvo patekę į verslą. Bet dabar matau, kad daug kas užsigrūdino, nugalėjo tą lengvo pasipelnymo instinktą, aktyviai ieško rinkų. Tai rodo, kad turime išlaikę ekonominę gyvastį. Valdžia padarė nemažai klaidų, kurios mums brangiai kainavo. Tikrai nereikėjo padidinti PVM viešbučiams ir žiniasklaidai. Viešbučių verslas skatintų atvykstamąjį turizmą, didintų pinigų įplaukas. Koks skirtumas, ar plytas eksportuoti, ar pritraukti turizmą. Sumažintas visuomenės priėjimas prie spausdinto žodžio irgi blogai. Žmonės juk turi teisę gauti kuo išsamesnę informaciją.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tik daugiabučių renovavimas padėtų išjudinti ekonomiką. Ar pritariate? Šis sektorius (tuo labiau kad jis paremtas Europos pinigais) galėtų labai staigiai ir greitai įdarbinti daug žmonių. Bet reikia kalbėti ne vien

GK archyvo nuotrauka

apie daugiabučių renovavimą. O kodėl pamiršti privatūs namai? Jei visa renovavimo sistema būtų geriau apgalvota, lankstesnė, greičiau įdarbintume žmones, įsuktume ekonomikos smagratį.

Kas kaltas, kad renovavimas stringa?

Nėra vieno šeimininko, kuris būtų atsakingas už visą procesą. Vieni sako, kaltas ūkio ministras Dainius Kreivys, kiti kaltina aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. O gal kaltas A.Kubilius? Reikia šį barą patikėti vienai institucijai ir pareikalauti atsakomybės. Jei po pusės metų programa nepradedama įgyvendinti, būk mielas, užleisk savo postą tam, kas sugebės. Trūksta politinės valios ir šeimininkiško požiūrio. Daugiabučių bendrijų įstatymas sunkiai įgyvendinamas. Reikėtų jį pataisyti, kad 10 proc. bendrijos narių galėtų nuspręsti renovuoti ar nerenovuoti namą. Dabar daugelis daugiabučių gyvenančių visiškai nesuinteresuoti renovacija. Jie gauna visokias kompensacijas už šildymą ir nėra motyvacijos.

Gar reikia naujos, aktyvesnės, labiau pragmatiškos Vyriausybės?

Prieš 10 metų verslininkai valdžiai sakė: tik mums netrukdykite, ir mes dirbsime. Neracionalūs valdžios sprendimai, kurie nepataiko į globalizacijos iššūkius, gali atnešti daug žalos. Pavyzdžiui, kokias ekonominės plėtros kryptis Lietuva gali pasirinkti? Vieni sako, kad Lietuva turėtų tapti Baltijos šalių paslaugų lyderė plėtojant sveikatinimo, tam tikras medicinos aptarnavimo kryptis. Jei šita valdžia pasakys: plėtosime tą kryptį, verslas supras ir pradės orientuotis. Bet jei valdžios keičiasi, ateina kita ir pasako: ten visi kvailiai buvo. Nė velnio čia nereikia. Tada viskas griūna. Jei yra suformuoti strateginiai ekonominės plėtros planai, tai valdžios stabilumas labai reikalingas. Jei nėra krypčių, tai gali ta valdžia keistis kiek nori, nuo to nei geriau, nei blogiau.

„Sodrą“ teks gelbėti darbdaviams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsisako siūlymo įpareigoti darbdavius sumokėti sergančiam darbuotojui kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas.

Tačiau kaip kompensacija darbdaviams siūlomas mažesnis įmokos „Sodrai“ tarifas.

Ministerijos parengtuose socialinio draudimo sistemos reformos siūlymuose nenurodoma, kiek tarifą siūloma sumažinti. Dabar darbdavys „Sodrai“ moka beveik 31 proc. įmoką.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui, „Sodra“ sutaupytų 60 mln. litų. Darbuotojui sergant, jam kompensaciją nuo aštuntosios ligos dienos, kaip siūlyta anksčiau, mokėtų „Sodra“. Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys turi mokėti už dvi pirmąsias ligos dienas, o vėliau dalį atlyginimo kompensuoja „Sodra“, kuri nuo trečiosios dienos moka 40 proc. atlyginimo, o nuo aštuntosios – 80 procentų.

2009 metais „Sodra“ išmokėjo 630,1 mln. litų ligos pašalpų.

BNS inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Lito ir sunegalavusio euro skyrybos neplanuojamos Atkelta iš 1 psl.

Mums reikia, kad ES rinka augtų ir stiprėtų“, – sako R.Rudzkis.

Kai kurie užsienio ekspertai mums ne kartą siūlė devalvuoti valiutą. „Lito nuvertėjimas dolerio atžvilgiu sukeltų mažiau bėdų, o štai litui nuvertėjus euro atžvilgiu patirtume problemų dėl paskolų, kurių daugiau paimta eurais“, – priduria DnB NORD vyr. analitikas Rimantas Rudzkis.

Nuostolių neišvengtume Nuvertėjus eurui importuodami patirtume nuostolių, nes importuojame daug strateginių žaliavų (gamtines dujas, naftą ir t. t.) iš vadinamųjų dolerinių šalių, tokia yra ir kaimyninė Rusija. „Importas pabrangtų, tačiau susitarkime, ko siekiame. Mes norime spartesnio ūkio augimo, norime sumažinti bedarbių skaičių, bet negalime padidinti lito perkamosios galios.

Jeigu mes pasaulio rinkose uždirbame per mažai, tai degalų mažiau ir nusipirksime“, – aiškina R.Rudzkis.

Kita vertus, ekspertas atšaldo ir optimistus, manančius, kad mes galėtume turėti naudos sumažėjus euro vertei. Tokia nauda būtų laikina. „Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka yra ES. Jeigu šią rinką ištiktų sunkumai, kiltų antroji recesijos banga, nebeaugtų ekonomika, taigi neabejotinai smūgį patirtume ir mes.

Ekonominė krizė Lietuvoje ir žmogaus teisės Tokia tema Lietuvos žmogaus teisiu gynimo asociacija organizuoja konferenciją Kaune.

Ji vyks gegužės 12 d. 10 val. miesto savivaldybės didžiojoje salėje, Laisvės alėja 96.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

GK inf.

Pavojingos pagundos Finansų analitikai primena, kad iki šiol Lietuva labai atsargiai elgėsi su savo valiuta. Kai jau buvo akivaizdu, kad Lietuva įsilies į ES, nuspręsta litą atsieti nuo dolerio ir susieti su euru. Taigi šia prasme iki šiol litas buvo labai stabilus. Kai kurie analitikai baiminasi, kad mėginimai litą susieti su kita valiuta ar iš viso atsisakyti valiutų valdybos modelio destabilizuotų mūsų finansinę sistemą, tad patirtume daugiau žalos nei gautume naudos.

Techniškai lito susiejimą su euru panaikinti turi teisę Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Nors Seimo pritarimo tokiu atveju nereikėtų, akivaizdu, kad parlamentas surastų būdų dalyvauti šiame procese. „Jeigu su euro zona Lietuva nesietų jokių tikslų ir ji mums nebebūtų svarbi, tada galėtume litą atsieti nuo euro ir vykdyti normalią monetarinę politiką. Tačiau tokiu atveju kiltų jau kitų problemų – Lietuva nedidelė šalis, todėl reikėtų apsisaugoti nuo spekuliantų atakų lito atžvilgiu. Tokių problemų nėra, kai veikia valiutos valdybos modelis ir valiutos kursas yra fiksuotas“, – primena R.Rudzkis.

Negalima išlaidauti Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Lietuvos banko pinigų politikos priemonės yra skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. Ketinimų atsieti litą nuo euro nėra, tokie planai nesvarstomi, nes tai nepadėtų išspręsti finansinių problemų. Kai kurių euro zonos šalių finansiniai sunkumai tik patvirtina, kad nesvarbu, ar valstybė turi įsivedusi eurą, ar tebeturi savo valiutą, – visada būtina protinga valdžios fiskalinė politika, negalima išlaidauti.

Rizika egzistuoja Zigmantas Balčytis, Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras

Šiais laikais šalių ekonomikos yra labai susijusios, todėl padėtis Graikijoje turės įtakos ir mūsų ekonomikai. Kadangi litas yra susietas su euru, rizika yra tokia pat kaip ir euro zonos šalių. Tačiau nemanau, kad vienas ar kitas sprendimas padarytų apčiuopiamą teigiamą efektą.

Esu linkęs laikytis konservatyvios pozicijos – lito susiejimo nereikia keisti. Apgailestauju, kad mums nepavyko įsivesti euro, nes dabar galėtume skolintis tarptautinėse rinkose pigiau.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė Tel. (8 5) 210 0060 Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas.

4

Gimtasis kraštas

Vėl ant to paties grėblio

Albinas ČAPLIKAS Geležinė lietuvių kantrybė užaugino storą odą mūsų išsirinktai valdžiai. Nieko ji nebijo. Sakoma, kad valdžia renkama tarnauti savo tautai, todėl kartais valdininkai dar vadinami tarnautojais, tačiau iš tikrųjų siekiantieji valdžios tautai tarnauja tik iki rinkimų likus mažiau nei metams. Štai naujausias tokio elgesio pavyzdys. Tą pačią dieną, kai protestuodami dėl diržų veržimosi graikai išėjo į gatves, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai už uždarų durų Seimo Socialinių reikalų ir dar-

A.Kubilius pareiškė, kad atėjo laikas pasivyti kitas Europos šalis ir tolinti pensinį amžių iki 65 metų, nors lietuviai vyrai vidutiniškai gyvena tik 64 metus. bo komiteto nariams (frakcijų atstovams) dėstė, kaip reikėtų pertvarkyti socialinio draudimo sistemą. Be kita ko, tame pasitarime pasiūlyta jau nuo 2013-ųjų pensinį amžių pradėti tolinti iki 65 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas parlamentarų paprašė ilgai nediskutuoti, o apsispręsti per savaitę.

Labai tinkamas laikas – visuomenės žvilgsniai bus nukreipti į gėjų eitynes ar ginčus dėl eitynių, ne mažiau dėmesio visuomenė skirs ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių eitynėms, per kurias, labai tikėtina, sušmėžuos ir draudžiami sovietiniai simboliai, gal net ūsuoto Josifo Stalino portretai. Taigi skandalų pasekmes žiniasklaida aptarinės visą kitą savaitę. Štai ir gera proga tyliai aptarti pensininkų jungo įteisinimo aplinkybes.

Netikėkite ištikimiausių premjero pagalbininkų įtarimais, kad Donatas, Andriui išvykus į Ameriką ieškoti investuotojų, jam pakišo kiaulę. Ištikimesnio ministro premjeras neturi. D.Jankausko tinkamumą premjeras išbandė praėjusių metų liepą pakviesdamas jį į garsųjį žygį dviračiais „Suk į dešinę“. Tada, nepraėjus nė dienai po jam Prezidentės patikėtų pareigų, naujasis ministras nusprendė neapkartinti savo pirmų-

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Komentarai

jų darbo dienų, nematyti protestuotojų – sėdo ant dviračio ir visą savaitę suko į dešinę. Prezidentė dėl tokios ministro darbotvarkės labai pasipiktino, tačiau po savaitės sugrįžusio ministro net nepabarė. Ką ten barsi – nors išdykėlis, bet juk savas, ištikimas. Tai ne koks nors užantyje akmenį laikantis V.Ušackas.

Tačiau dabar Prezidentė kažkaip turės paaiškinti, ką iškrėtė šiuodu vyrukai, mėgstantys sukti į vieną pusę.

Kodėl turės aiškinti Prezidentė? Ogi todėl, kad būtent ji prieš mėnesį užgesino premjero sukeltą gaisrą. Balandžio mėnesį A.Kubilius pareiškė, kad atėjo laikas pasivyti kitas Europos šalis ir tolinti pensinį amžių iki 65 metų, nors lietuviai vyrai vidutiniškai gyvena tik 64 metus. Nesvarbu. Negalime ir šioje srityje atsilikti nuo Europos. Bus proga kitą kartą Briuselyje premjerui pasigirti, kad tai jis, užveržęs tautai diržus iki paskutinio kvapo ir taip sunaikinęs norą priešintis, sugalvojo racionalų demografinių problemų sprendimo būdą.

Mokykis iš manęs, Europa.

Prieš mėnesį Prezidentė užgesino žmonių pasipiktinimą pareikšdama: „Nors pensinio amžiaus tolinimo neišvengsime, tačiau jis bus nukeltas į tolimą ateitį“. Panašiai pasielgė mūsų kaimynai estai – apie pensinio amžiaus tolinimą iki 65 metų paskelbė šįmet, o šį tikslą įgyvendins tik 2026-aisiais. Tačiau mūsų A.Kubilius nebūtų A.Kubilius, jeigu antrą kartą neužliptų ant to paties grėblio. Prieš mėnesį Prezidentė sakė, kad tauta dar nepasiruošusi taip smarkiai tolinti pensinio amžiaus. Premjeras atšovęs: „Estijos tauta pasiruošusi, o mūsų dar nepasiruošusi? Tai reiškia, kad problema reikalauja atitinkamo veikimo.“ Šią savaitę ir sulaukėme atitinkamo veikimo.

Kai kurie piliečiai sakys, kad be reikalo puolame A.Kubilių, juk tikrai daugelis šalių tolina pensinį amžių.

Taip, tolinimas neišvengiamas, ypač valstybėms, kurių valdžios nesugeba sustabdyti emigracijos srauto. Dirbančiųjų mažėja, o piliečių, kuriems reikia mokėti pensijas, daugėja. Daugelyje šalių veikia po kelias pensijų sistemas: valstybės, profesinės pensijos ir savarankiškai kaupiamos pensijos. Lietuvoje šiuo metu veikia valstybės, t. y. „Sodros“ mokama pensija, ir yra galimybių sukaupti dar dvi – antrosios pakopos ir privačiai kaupiamą trečiosios pakopos – pensijas. Antrosios pakopos pensijomis galėsime pasinaudoti po 15–20 metų, o trečiąja pakopa galės pasinaudoti tik apie 1 proc. šalies piliečių – tiek žmonių gali nors šiek tiek lėšų skirti investavimui. Taigi iš esmės dabar priimami valdžios sprendimai daugeliui piliečių atsilieps labai skaudžiai.

Jeigu atmesime nelaimingus atvejus, ligas ir kt., tai nedidelė dalis vyrų, Lietuvoje sulaukusių 65 metų, dar vidutiniškai išgyvena iki 13 metų.

Vakarų Europoje vidutiniškai vyrai gyvena dar 20 metų. Šie duomenys parodo, kad net neįvertindami ir taip žemo mūsų gyvenimo lygio tolinti pensinį amžių, esant tokioms prastoms sąlygoms, negalima. Argumentai, kad reikia lygiuotis į kitas šalis, nepagrįsti. Pirmiausia reikia pasiekti kitų ES šalių gyvenimo lygį ir gyvenimo amžių.

Parlamentaras bandys pažaboti politikus apgavikus Lina PEČELIŪNIENĖ Seimo narys Konstantas Ramelis (buvęs teisėjas, nepartinis, į Seimą ėjęs su valstiečiais liaudininkais) nusprendė kovoti su apgavystėmis savivaldos rinkimuose. Pagal jo parengtą įstatymo projektą būtų uždrausta atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato.

Ar toks įstatymas nepadarytų daugiau bėdos negu atneštų naudos?

Rinkėjai neturi būti apgaudinėjami. O dabar taip daroma masiškai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose į partijų sąrašus įtraukiami mokyklų direktoriai, savivaldybėms pavaldžių institucijų vadovai, kurie pagal pareigas negali būti tarybos nariais. Prižada visko rinkėjams, o paskui, kai juos išrenka, atsisako mandato kitų partijos sąrašo narių naudai. Tų, kurių žmonės nenori, nedavė jiems reitingo balsų. Ir Seimo nariai taip daro, o tai yra negražu. Partijos turbūt neturi žmonių, tai sutraukia tuos, kurie negali būti tarybų nariai. O tie vaikšto ir žada: tą padarys ar aną. Seniūnai nepasako: jei mane išrinksite, nebebūsiu seniūnu.

30–40 proc. į tarybą išrinktų žmonių atsisako tarybos nario pareigų.

Kokiu būdu siūlote naikinti tokias apgavystes?

Jei pasiryžai eiti į rinkimus žinodamas, kad tavo pareigos nesuderinamos, ir tave išrinko, tai automatiškai netenki tų pareigų, kurias turėjai. O dabar leidžiama pasirinkti. Jį išrinko, o jis sprendžia, atsisakyti ar ne. Tarybos nario pareigos visuomeninės. Tai jeigu jis palieka, pavyzdžiui, mokyklos direktoriaus pareigas, ir nori būti bedarbiu visuomenininku, tai prašau. Į tarybą išrinktas narys neturės teisės atsisakyti mandato.

Seimo nario mandato atsisakyti galima, o savivaldybės tarybos – ne.

Ar čia ne teisinis absurdas?

Jei mano siūlomas įstatymas būtų priimtas, tai savivaldybės tarybos na-

balsas.lt nuotrauka

riu išrinktas Seimo narys netektų Seimo nario mandato. Dabar jis dvigubai apgauna žmones. Eidamas į Seimą prisižada ir prisiekia dirbti, o paskui balotiruojasi į savivaldą, nors puikiai žino, kad neis tų visuomeninių pareigų ir toliau liks Seime.

Jei toks įstatymas bus priimtas, tai, žinau, nė vienas Seimo narys nedalyvaus rinkimuose į savivaldos tarybą.

Ar toks draudimas atsisakyti mandato nebus Konstitucijos pažeidimas?

Kai užregistravome tą įstatymo pataisą, teisininkai pradėjo kelti konstitucingumo klausimą. Žmogus jau apsisprendė eidamas į rinkimus. Jis turi pasirinkimo teisę. Ir jokios konstitucinės teisės čia nepažeistos. Kaip tik jis stengiasi pažeisti kitų žmonių teisę žinoti, ką jie renka. Pradėjau domėtis, kaip yra kitose šalyse. Latvijoje ir Lenkijoje, pasirodo, yra tokia tvarka: išrinko, ir atsisveikink su pareigom.

Gal nereikėtų tokių draudimų, jei atsakingos rimtos partijos susitartų neapgaudinėti žmonių?

Nesusitars. Kaip tik įstatymas įpareigos partijas ieškoti rezervų, ugdyti savo žmones, o ne naudotis penkių dešimties žinomų žmonių vardais.

Nėra nepakeičiamų žmonių. Kad ir koks būtų vadovas, kad ir kokias pareigas užimtų, pakeiti kitu, ir niekas neatsitinka. Dangus negriūna. Daž-

Norėjo įamžinti premjero pasipūtimą

Interneto aukcione sumanęs parduoti skudurinę lėlę „Kubilius“ 45 metų menininkas Saulius Paukštys siekė įamžinti konservatorių politiko pasipūtimą, atsainumą ir nesiskaitymą su žmonėmis. „Leiskite man įsigyti lėlę. Aš noriu ją padovanoti Andriui Kubiliui ir pa-

dėkoti, kad išgelbėjo Lietuvą“, – nežinia, ar rimtai, ar ironizuodamas prašė verslininkas iš Druskininkų, už skudurinę 24 centimetrų lėlę siūlydamas 700 dolerių.

Tačiau baimindamiesi apgavysčių lėlės pardavėjai šalindavo iš interneto aukciono naujai užsiregistravusius „eBay“ vartotojus, todėl daugelis premjero rėmėjų negalėjo siūlyti savo kainos. Ši į A.Kubilių panaši lėlė buvo parduota už beveik 19 tūkst. litų (7 100 dolerių), ją nupirko amerikietis lietuviška pavarde.

Lėlės aukcioną sumanęs vilnietis menininkas S. Paukštys svarstė, kad tokią didelę kainą galėjo lemti arba konservatorius remiančių kai kurių verslininkų pastangos, arba net paties A. Kubiliaus nurodymas.

Menininkas šią akciją pavadino sėkminga.

Eltos inf.

niausiai dar geriau dirba. Jei partijos mąsto, tai jos turėtų būti patenkintos mano projektu. Kuo daugiau išugdys aktyvių žmonių, tuo geriau visuomenei.

Gal reikėtų agituoti rinkėjus nebalsuoti už partijas, kurios kartą jau apgavo?

Aš manau, kad tą reikia daryti.

Ir laikraščiuose prieš rinkimus apie tai rašysiu, bandysiu įvairiais būdais gyventojus agituoti. Jei Seimo narys dalyvaus savivaldos rinkimuose, bandysiu visomis priemonėmis parodyti, kad jis apgavikas, kad jo negalima rinkti ne tik į savivaldybės tarybą, bet ir į Seimą kitai kadencijai.

O kodėl negalima leisti mokyklų direktoriams ir įmonių vadovams būti savivaldybių tarybų nariais?

Juk jie miesto ar miestelio šviesuomenė.

Aš nežinau, kodėl yra toks įstatymas, draudžiantis jiems būti tarybų nariais. Gerai neatsimenu, atrodo, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovai negali būti tarybos nariais. Jei įstatymas būtų pakeistas ir jiems būtų leista būti tarybos nariais, tada neliktų jokių problemų. Aš būčiau už tai. Jie turi patirties, gal ir tarybos sprendimai taptų kitokie. Tikrai, juk nelogiška, kad paprastas darbuotojas gali būti tarybos nariu, o vadovas negali.

Dauguma šalies žmonių – prieš Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos metu 73,3 proc. respondentų nurodė nepritariantys Vilniaus miesto valdžios sprendimui leisti gėjams surengti eitynes mieste.

Paramą tokiam sprendimui pareiškė 10,1 proc. apklaustųjų.

16,6 proc. respondentų neišsakė savo nuomonės šiuo klausimu.

Vilniaus valdžios sprendimui gegužės 8-ąją leisti seksualinių mažumų atstovams surengti eitynes dažniau pritarė jaunesni (15–34 metų) respondentai – tarp jų pritarimą išsakė 17,8 proc. apklaustųjų, ir moksleiviai bei studentai (17,2 proc.).

Palankesnės nuomonės apie eitynes taip pat buvo didesnes pajamas gaunantys apklaustieji – tarp žmonių, kurių šeimos nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1 100 litų, eitynėms pritarė 16,9 proc. respondentų.

GK inf.

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Sveikata

5

Permainingų orų siurprizai Lina JUŠKAITIENĖ Permainingas pavasario oras žmonėms „padovanojo“ puokštę nemaloniausių ligų: nuo ūmaus sinusito iki komplikuotos anginos.

Susirgus šiomis ligomis specialistai pataria kreiptis į medikus.

Atšilusių orų palydovai – sinusitas, angina ir kitos kvėpavimo takų ligos. Paradoksalu, bet taip yra kiekvieną pavasarį. Pasak Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro specialisto dr. Dariaus Raubos, orams dienomis atšilus iki 15–20 laipsnių temperatūros, o rytais ir vakarais nukritus beveik iki nulio, prasideda kvėpavimo takų ligų protrūkis. Anot D.Raubos, pacientų ypač padaugėjo pastarąsias dvi savaites. „Beveik kas antrą dieną į mūsų skyrių patenka po

ligonį, kuriam nustatome paratonzilinį pūlinį“, – sakė jis. Tai anginos komplikacija. Už tonzilių susiformuoja pūlinys, kuris sukelia stiprų gerklės skausmą, ligoniui sunku nuryti, jį kamuoja aukšta temperatūra. Gerklės uždegimas dažniausiai komplikuojasi į anginą ar paratonzilinius pūlinius, kai sušilęs žmogus išgeria šalto gėrimo arba kai greitai atšąla.

Pavasaris „padovanojo“ ir kitą nemalonią ligą – slogą, kuri komplikuojasi į sinusitą. Pasak D.Raubos, permainingi orai – palankiausia terpė tokioms nosies ligoms rastis. Pasigauti slogą paprasta. Įdienojus žmonės greitai sušyla, išsirengia, o orui atšalus – peršąla. Kuo orai permainingesni, tuo ilgiau žmones kamuoja slogos. Pasak otorinolaringologo, šylant orams tokių sloguojančiųjų turė-

tų gerokai sumažėti. Anot specialistų, pavasarį peršalti galima greitai. Atšilus orams žmonės apsirengia ploniau, bet pamiršta, kad šiltos tik dienos. Pavasario vakarai šalti.

Be to, po žiemos būna susilpnėjęs imunitetas, nes su maistu gauname mažiau vitaminų – valgome mažiau vaisių, daržovių. Pirmuosius pavasario mėnesius jaučiamas ir vaikų, ir suaugusiųjų visų infekcinių ligų pakilimas. Šaltesniu oru virusai lėčiau dauginasi ir plinta. Šiluma gali ne tik susargdinti, bet ir pagydyti. Vienas būdų gydyti gerklės ar ausų uždegimus – šiluma.

Anot dr. D.Raubos, šilumos terapija ligoniui skiriama siekiant apmalšinti uždegimą ir skausmą. Šiluma suaktyvina kraujotaką. Atsikratyti slogos ar gerklės skausmo gali padėti ir pirtys.

Rimanto Dovydėno piešinys

Specialistai pataria apsilankyti pirtyse, jei nėra aukštos kūno temperatūros, yra nedidelė sloga ar nesmarkiai skauda gerklę. Pirtis stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą.

Anot D.Raubos, garinės pirtys ypač veiksmingos, jei naudojamas eukalipto aliejus ar galima išsivanoti eukalipto vantomis. Mat eukalipto aliejus

veikia kaip eterinis aliejus – slopina uždegimą ir kosulį, mažina skausmą, naikina virusus ir bakterijas. Be to, šiluma, veikdama odos receptorius, gerina viso organizmo kraujotaką. Išsivanojus vantomis suaktyvėja viršutinių kvėpavimo takų kraujotaka: pasidaro lengviau kvėpuoti, pagerėja bronchų ir nosies sinusų būklė.

Žaboja vaistų gamintojus

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vaistai nedeklaruotomis kainomis nebus pardavinėjami vaistinėse.

Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas, draudžiantis vaistinėse pardavinėti vaistus, kurių gamintojai nedeklaravo kainų. Šis draudimas nebus taikomas tik vaistams, neturintiems analogų ir įrašytiems į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Tais atvejais, kai vaistinį preparatą didmeninio platinimo licencijos turėtojas įsigijo iki šio nutarimo įsigaliojimo, jį bus leidžiama pardavinėti iki šių

metų liepos 1 dienos. Vaistų gamintojai iki gegužės 4 dienos deklaravo Lietuvos rinkoje esančių 4 213 nekompensuojamųjų vaistų kainas, o nedeklaravo 113 (iš jų 71 receptinio vaisto ir 42 nereceptinių vaistų).

Draudimu siekiama išvengti nepagrįsto nekompensuojamųjų vaistų kainų didinimo, pradėjus reguliuoti jų antkainius, ir užtikrinti, kad nekompensuojamųjų vaistų gamintojai Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruotų vaistų kainas.

GK inf.

Kada reikia atverti piniginę Ligonių kasos informuoja, kad apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu asmenys turi susimokėti už kai kurias gydytojų paslaugas.

Jei toks pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, pro-

cedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų. Gali būti paprašyta susimokėti, jeigu pacientas nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo ar procedūros, pats pageidauja kuo skubiau gauti paslaugą. Išgirdę siūlymą susimokėti, turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų pagrįsti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Jeigu aiškaus atsakymo nesulaukiate, reikėtų kreiptis į teritorinės ligonių kasos specialistus, kurie tikrai padės išsiaiškinti, ar būtina konkrečiu atveju mokėti.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ligonių kasos apmoka už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiamas paslaugas. Neapsidraudusieji už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

GK inf.

(Užs. 1)

6

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Sveikata

Vanduo iš šulinio gali virsti mirtinais nuodais Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kenkia telefonas ar padeda?

Norite sužinoti, ar mobilieji telefonai gali sukelti vėžį? Atsakymo teks laukti maždaug 20 metų. Būtent tiek laiko truks šių aparatų poveikio sveikatai tyrimas. Tai pirmas toks didelis mokslinis tyrimas, pavadinimu COSMOS („Cohort Study on Mobile Communicatios“ trumpinys, arba Grupinis mobiliųjų komunikacijų tyrimas).

Britų mokslininkai 20–30 metų stebės 250 tūkstančių mobiliojo ryšio vartotojų sveikatą. Savanorius mokslininkai atrinko iš penkių Europos šalių: D. Britanijos, Suomijos, Danijos, Švedijos ir Nyderlandų. Jauniausiam tyrimų dalyviui – 18, o vyriausiam – 69 metai.

Mokslininkai tikisi, kad jiems galiausiai pavyks atsakyti į klausimą, kokį poveikį mobilieji telefonai daro sveikatai. Būtent tada turi paaiškėti, ar tikrai „rageliai“ gali sukelti vėžį, migreną, nevaisingumą ir kitas bėdas, apie kurias šnekama jau nuo 1980-ųjų, kada rinkoje pasirodė pirmieji telefonai.

Specialistai tirs ir kitų įrenginių, skleidžiančių elektromagnetines ban-

gas, poveikį organizmui. Mokslininkai stebės, kaip savanoriai naudojasi belaidžio ryšio priemonėmis (WiFi), radiotelefonais ir kt. Jie pirmuosius rezultatus žada paskelbti po penkerių metų.

Pirmus penkerius metus jį finansuos „Mobile Telecommunications“ ir „Health Research“. Ankstesnių, bet ne tokių didelių tyrimų rezultatai prieštaringi. Praėjusių metų spalį mokslininkai paskelbė, kad daug plepantieji telefonu 50 proc. dažniau serga smegenų vėžiu. Po kelių mėnesių danų mokslininkai nustatė, kad ryšio tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio nėra. Dar daugiau. Sausį Pietų Floridos universiteto ( JAV) mokslininkai pareiškė, kad mobilieji telefonai gali sustabdyti Alzheimerio ligos vystymąsi. Švedijos mokslininkai nustatė, kad nuolatinis naudojimasis telefonu sutrikdo biologinius ritmus, sukelia stresą ir nuovargį, gali veikti svarbius ligoninėse esančių medicininių įrenginius. Be to, aparato savininkui gali pakenkti ir užsidegęs ar sprogęs mobiliojo telefono akumuliatorius.

GK inf.

Užkietėjo viduriai – ieškok piktžolių Konsultuoja žolininkė Jadvyga BALVOČIŪTĖ.

Ko gero, visi žinome, kad užkietėjus viduriams geriausia valgyti slyvų: tiek džiovintų, tiek priskintų nunokusių. Vidurius labai gerai laisvina džiovinti abrikosai. Šiuos vaisius patarčiau nuplikyti, užpilti vandeniu, palaukti, kol subrinks ir valgyti. Taip pat vidurius veikia ir aronijų vaisiai.

Užkietėjusių vidurių kamuojami žmonės rudenį turėtų prisirinkti šunobelių vaisių. Juos patarčiau sumalti ir kelias minutes pavirti. Gerti reikėtų po arbatinį šaukštelį.

Verta išbandyti ir gydomąsias dilgėlių savybes. Nesvarbu, ką iš šio augalo lapų išsivirsime – arbatą ar sriubą. Rekomenduoju išbandyti ir linų sėmenų nuovirą.

Vidurius laisvinančių augalų sąraše yra ir dėmėtoji rūgtis. Ši vienmetė piktžolė Lietuvoje dažna. Auga drėgnose pievose, upių, griovių pakrantėse, pūdymuose.

Dėmėtoji rūgtis (kartu su žiedais) skinama prieš pat žydėjimą ar žydinti.

Iš šio augalo paruoštos arbatos reikia gerti po šaukštelį. Augalas žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Šio augalo arbatą tinka gerti tiek užkietėjus viduriams, tiek suviduriavus. Mat dėmėtoji rūgtis turi vidurius sureguliuojančių savybių.

Beje, dėmėtoji rūgtis dar vadinama hemorojaus žole, nes stabdo hemorojinių mazgų kraujavimą.

Rekomenduoju išbandyti ir varnalėšų sėklų arbatą. Jų sėklos renkamos

Visuomenės specialistai perspėja apie prastėjantį šachtinių šulinių vandenį ir ragina jį ištirti.

Lina KAZOKAITYTĖ

Daugėja užterštų šulinių Pasirodo, sveikiau gerti vandenį iš krano, o ne iš šulinio. Ypač sveikata rizikuoja tie, kurie geria vandenį iš šulinio, esančio Šiaulių apskrityje. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai informuoja, kad mieste ir apskrityje blogėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Šiaulių apskrityje pernai ištirta 712 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Paaiškėjo, kad beveik 52 proc. tyrimų buvo nustatytas per didelis nitratų kiekis vandenyje ir beveik 20 proc. tyrimų buvo nustatyta mikrobinė tarša. Pasak ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, tyrimų analizė rodo, kad Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje rastas Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų buvo nuo 405 mg/l iki 460 mg/l.

Didžiausia leidžiama geriamojo vandens nitratų koncentracija – 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l. Kelmės, Radviliškio rajonų šachtinių šulinių vandenyje dažna mikrobinė tarša.

Nitratai kenksmingi ne tik vaikams

Dėmėtoji rūgtis (kartu su žiedais) skinama prieš pat žydėjimą ar žydinti.

GK archyvo nuotrauka

rudenį. Sumaltas sėklas reikia užpilti vandeniu ir kelias minutes pavirti. Iš pradžių reikia išgerti tik pusę arbatinio šaukštelio, nes kai kuriems šios sėklos gali dirginti skrandį. Vėliau normą padidinti iki šaukštelio.

Svarbu žinoti, kad vidurių niekada nekietina raudonėlis, todėl jo galima įmaišyti į kitų žolelių arbatas.

Būna ir taip, kad viduriai sukietėja dėl nervinės įtampos, streso, rūpesčių. Tuomet patarčiau išgerti raminamosios valerijono, liucernos, melisos ar raudonėlio arbatos. Gerti atskirai arba sumaišius su kitomis žolelėmis.

Tiesa, ramina ir ramunėlių arbata. Tik turime žinoti, kad virintų ramunėlių arbata kietina vidurius – virinant išsiskiria daugiau rauginių medžiagų.

Tad užkietėjus viduriams patarčiau ramunėles užsiplikyti.

Palaidus vidurius gali sutvarkyti pievinis snaputis. Viduriavimą stabdo ir pelynas bei margainis.

Anot visuomenės sveikatos specialistų, nitratais užterštas vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, pavojingos ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Patekę į žmogaus organizmą, jie virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, t. y. žmogaus organizme hemoglobinas, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčiamas metemoglobinu. Taip vystosi vidinis deguonies badas. Kai metemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pa-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

sireiškia klinikiniai metemoglobinemijos simptomai – kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda bei gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.

Anot specialistų, nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi tuo, kad jie jungiasi su aminais: susidaro kancerogeniški junginiai – nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus nitratų ir nitritų tyrimas turėtų būti atliekamas nemokamai, reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris duos nukreipimą į visuomenės sveikatos centrą. Kol nebus gauti vandens tyrimo rezultatai su specialisto išvada, ar galima vandenį vartoti, būtina apsirūpinti fasuotu geriamuoju vandeniu. Kūdikių

maistui negalima pirkti bet kokio fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus.

Ar gerti vandenį iš krano Pasak Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto Šarūno Alasausko, kai kuriose Vilniaus vandenvietėse (Žemųjų Panerių, Bukčių, Bičių korio, Daniliškių, Trakų Vokės) yra viršyta geležies kiekio riba (naujausi duomenys už 2009 metus), todėl vanduo gali būti neskanus. Tam yra skirti filtrai geležiai šalinti. „Aišku, iš krano geriamo vandens kokybei įtakos gali turėti vamzdžiai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų: ketaus, plieno, geležies, vario, betono, asbestcemenčio, polimerų. Vamzdžiams sujungti naudojamos švininės fasoninės dalys, dalis švino išsiskiria į tiekiamą vandenį. Cinkas, kaip antikorozinė vamzdžių vidaus danga, irgi nėra idealus, nes jis skatina nitratų transformavimąsi į nitritus, dėl to gali būti viršyta leidžiamų nitritų koncentracija. Vis dėlto Vilniuje mikrobiologiniai rodikliai atitiko normas, todėl vandens nebūtina virinti“, – patikino jis.

Kasdienai – ne bet koks vanduo Žmogus be maisto gali išgyventi savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų.

Vanduo sudaro didžiąją žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų.

Netekęs apie 12–20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Pasak Š.Alasausko, gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens. Anot specialisto, mokiniams per dieną rekomenduojama: 10–12 metų amžiaus – 1000 ml; 13–14 metų amžiaus – 1200 ml mergaitėms ir 1300 ml berniukams;

15–18 metų amžiaus – 1400 ml mergaitėms ir 1500 ml berniukams.

Renkantis vandenį kasdieniam vartojimui, Š.Alasauskas ragina atkreipti dėmesį į jo mineralizaciją. Jei vandenyje yra pernelyg daug mineralinių medžiagų, toks vanduo netinkamas vartoti kasdien, nes jame esantys mineralai – tai druskos, kurių pertekliaus organizmas neįsisavina, taigi, jos nusėda ir kaupiasi. Mineralinis vanduo yra gydomosios paskirties, jį rekomenduojama vartoti sergantiems virškinimo sistemos ligomis.

Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki

Martyno Vidzbelio nuotrauka

1500 mg litre), yra tinkamas kasdienei mitybai ir jo per dieną galima išgerti iki 2 litrų.

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Emigracija

„Tai buvo košmaras, kokio nelinkėčiau savo priešui“ Marius VĖLYVIS Ramunė prakeikė tą dieną, kai Vilniuje, netoli geležinkelio stoties, ją užkalbino du juodbruvi su kažkokiu akcentu rusiškai kalbantys vaikinai. Abu jie atrodė malonūs, kultūringi. Smulkutė šviesiaplaukė mergina nuo dėmesio tirpo tarsi žvakė. Nedidelėje kavinukėje, Pylimo gatvėje, ji lyg apdujusi klausėsi žarstomų komplimentų ir vilionių kartu su jais keliauti į Švediją. Ramunė neturėjo ko prarasti.

Tėvai diena iš dienos gėrė, dvidešimtmetė dukra jiems nerūpėjo. Iš kolegijos, kur studijavo vadybą, ją pašalino, nes nesumokėjo studijų mokesčio ir praleidinėjo paskaitas.

Netrukus ji pasidavė vaikinų įkalbinėjimams ir visi kartu išplaukė į Stokholmą.

Visą tą laiką buvau tarsi vergė, įkalinta apšiurusiame bute, iš kurio niekur nebuvo galima išeiti.

O kas buvo toliau? Į Švediją atplaukėme keltu iš Talino. Mane pribloškė miesto grožis, įspūdingos salelės, migloje plytinčios bokštų smailės. Išlipę iš mus atgabenusio balto gražaus laivo, patraukėme prie taksi. Su tokiu pat juodbruvu vairuotoju mano naujieji draugai persimetė keliais žodžiais ir mes nurūkome prie pilko namo

Vaikai be priežiūros Didėjanti lietuvių emigracija vis daugiau nerimo kelia ne tik politikams ir ekonomistams, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams.

Pastebėta, kad išvykusieji su atžalomis į užsienį jomis tinkamai nesirūpina, šeimose smurtauja ir piktnaudžiauja alkoholiu. Kai kurie jauni tėvai Lietuvoje palieka savo vaikus seneliams, giminėms ir netgi vos pažįstamiems žmonėms.

senamiesčio pakraštyje. Ganėtinai apleistame kambaryje nuobodžiavo keturios merginos. „Duok pasą, reikia policijoje priregistruoti, kad baudos negautum, o merginos tau pasakys, kas ir kaip“, – įsakmiai paliepė tas, kuris man labiau patiko negu jo draugas. Merginos man ir papasakojo...

Ką papasakojo?

Kad reikės dirbti prostitute, aptarnauti uosto klientus.

Nejaugi tikrai to nesitikėjai?

Tikrai ne. Man žadėjo, kad aludėje kas antrą dieną dirbsiu padavėja, gausiu padorią algą, galėsiu normaliai gyventi, gal net mokytis. Sužinojusi, kas manęs laukia, puoliau verkti. O merginos šaipėsi: „Tu ne pirma ir ne paskutinė. Pabandysi, pamatysi – patiks. Visos iš pradžių verkia, o paskui pripranta.“ Visą naktį nesudėjau bluosto. Rytą atėjo kresnas albanas ir tiesiai šviesiai viską pasakė, ką man jau buvo papasakojusios merginos...

Susitaikei su tuo, kas atsitiko?

O ką aš galėjau padaryti? Bandžiau protestuoti, rėkti, bet buvau apdovanota keliais antausiais ir grasinimais: „Aš už tave sumokėjau, kale, ir dabar turėsi man atidirbti...“ O tave į Stokholmą atgabenę vaikinai taip ir nepasirodė?

Nepasirodė. Iš pradžių dar galvojau, kad įvyko kažkoks nesusipratimas, juk negali žmonės taip suvaidinti. Tačiau galiausiai supratau, kad buvau gudriai įviliota į jų pinkles.

Atsidūriau beviltiškoje situacijoje – be pinigų, be paso, nemokanti kalbos. Tai buvo košmaras, kokio nelinkėčiau ir didžiausiam priešui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kaip gyvenai visą tą laiką?

Apie pietus į mūsų butą ketvirtame aukšte atvažiuodavo kažkoks Kasimas, įgrūsdavo į apšiurusį automobilį ir gabendavo į uosto rajoną.

Klientai dažniausiai būdavo jūreiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, svetimšaliai darbininkai. Mes nepriklausėme elitinių merginų kategorijai, todėl tokie buvo ir mūsų klientai. Net negaliu pasakyti, kiek už mus jie mokėdavo. Pinigus iš jų paimdavo mūsų šeimininkai, o mums numesdavo grašius.

Bet visgi tau pavyko ištrūkti iš šio pragaro? Kaip?

Kartą mane nuvežė kažkokiam ukrainiečiui jūreiviui. Atvirumo valandėlę aš pravirkau ir papasakojau jam savo istoriją. Matyt, jam pagailo manęs. Jis pasakė: „Bėk, po valandos aš pasakysiu tavo šeimininkui, kad kažkur dingai, ir tai nebus melas...“ Buvo jau vakaras, dvelkė jūros vėsa.

Miestas žaižaravo šviesomis. Pasijutau laisva, bet nežinojau kur eiti.

Naktį praleidau netoli uosto esančiame parkelyje.

Ir nebandei kreiptis į policiją, skambinti namiškiams?

Visą tą laiką buvau tarsi vergė, įkalinta apšiurusiame bute, iš kurio niekur nebuvo galima išeiti. Nuvežė, parvežė, užrakino. Visas maršrutas. Skambinti nebuvo nei iš kur, nei kam. Tėvai net telefono neturi.

Bandyti šauktis pagalbos iššokus iš automobilio – beprasmiška. Praeiviai geriausiu atveju atsisuks, pasižiūrės, ir viskas tuo pasibaigs.

O paskui?

Paskui pavogiau vienos merginos pasą ir įsiprašiusi pas tolimųjų reisų vairuotoją patekau į Estiją, o iš ten „tranzuodama“ nesunkai pasiekiau ir Vilnių.

Ar gali taip būti senosios demokratijos šalyje?

Nusikaltėlių pasaulyje visko gali būti. Jūs net neįsivaizduojate...

Kaip dabar susiklostė tavo gyvenimas?

Gavau naują pasą, pasakiau, kad aną pamečiau. Įsidarbinau vienoje kuklioje valgykloje. Tačiau kone kasnakt krūpčioju. Rodos, ateis tas storasis albanas ir suriks: privalai man atidirbti. Nežinau, kada nebijosiu dar kartą vykti į užsienį ieškoti laimės.

Kad kelionė į svečią šalį neapkarstų Keletas naudingų patarimų išvykstantiesiems dirbti ar poilsiauti užsienyje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pirmiausia pats keliautojas turi nuspręsti, ar jam verta keliauti į tą valstybę ir ar verta ilgiau ten užtrukti. Kad jūsų kelionė būtų saugi, Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja: • pasidomėti, ar šalis, į kurią ketinate vykti, nėra įtraukta į ministerijos sudarytą valstybių, į kurias vykstant Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, sąrašą; • atidžiai peržiūrėti valstybių, į kurias Lietuvos Respublikos piliečiai

gali vykti be vizų, sąrašą, jei vizų reikia – pasirūpinti jomis; • įsitikinti, kad turite visus reikiamus dokumentus, galiojančius užsienio kelionėms (pasą ar kitus asmens tapatybę liudijančius dokumentus), kelionės bilietus, draudimo polisus ir pan. Įsitikinkite, kad jūsų asmens tapatybės, vizų ir kitų dokumentų galiojimo laikas nepasibaigęs. Atminkite, jog kai kurios užsienio valstybės reikalauja, kad įvažiuojančio į šalį asmens paso galiojimo laikas baigtųsi

7

ne anksčiau kaip po trijų (ar net šešių) mėnesių po kelionės pabaigos; • apsidrausti kelionės laikotarpiui sveikatą; • informuoti savo šeimą ir artimuosius apie kelionės maršrutą, taip pat apie visus maršruto pasikeitimus jums esant užsienyje. Įsitikinkite, kad tikrai rezervuoti bilietai ir viešbučiai.

Planuodami kelionę visuomet atsižvelkite į tai, kad gali būti transporto spūsčių ar vėlavimų; • sužinoti toje šalyje, į kurią ketinate keliauti, esančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą ir kontaktinius telefonus; • pasidomėti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro skelbiamomis rekomendacijomis dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos keliaujant į užsienio šalis bei skelbiama aktualia informacija dėl epidemiologinės situacijos pasaulyje. Žiniasklaidoje ir internete daugėja skelbimų, kuriuose, tikėtina, siūlomi

nelegalūs darbai užsienyje. Įtariama, kad gali didėti asmenų, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui, skaičius.

Jei jūs ar jūsų artimieji yra ar buvo išvykę pagal tokius skelbimus ir nukentėjo kitose valstybėse arba jeigu jūs planuojate tokią kelionę, bet abejojate savo saugumu, prašome elektroniniu paštu prekybazmonemis@ policija.lt informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją.

• kelionės metu reikia gerbti šalies, į kurią keliaujate, įstatymus, kurie dažnai gali skirtis nuo Lietuvos Respublikos įstatymų. Kai kuriose šalyse alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų turėjimas, naudojimas ir gabenimas reglamentuojamas daug griežtesniais įstatymais; • visuomet su savimi turėti asmens tapatybę liudijančius dokumentus ir kelionės bilietus.

GK inf.

Pastaruoju metu, kaip skelbiama žiniasklaidoje, išaiškėjo faktas, kad lietuvė, gyvenanti Škotijoje bei auginanti tris vaikus, įtariama dar dviejų savo kūdikių nužudymu.

Neseniai iš Norvegijos į Lietuvą, tarpininkaujant Lietuvos institucijoms, parskraidinta mergaitė, kurį laiką gyvenusi tos šalies socialinių paslaugų įstaigoje. Mergaitės mama dukrą paliko Norvegijoje ir išvyko. Parvežtai į Lietuvą mergaitei nustatyta laikinoji globa vaikų globos namuose.

Kaip teigiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime, į tarnybą dėl panašių atvejų kreipiasi miestų ir rajonų vaiko teisių apsaugos skyriai bei užsienio valstybių kompetentingos institucijos su prašymais tarpininkauti suteikiant informaciją apie vaiko tėvus, artimus giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiu bei galimybes jais pasirūpinti ar patikrinti vaikų gyvenimo sąlygas bei esamą situaciją.

Pernai buvo 34 tokie atvejai, o per šių metų keturis mėnesius – 9. Šiemet tarnyba iš viso gavo 12 prašymų dėl 18 išvykusių į kitas valstybes vaikų (pernai gauti 54 pranešimai dėl 77 vaikų).

Pernai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų tėvams bei vaiko teisių apsaugos skyriams bendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant 7 nepilnamečių Lietuvos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas užsienyje, grįžimą į Lietuvą. Kaip ir pernai, šiais metais gauta daugiausia pranešimų dėl neprižiūrimų lietuvių tėvų vaikų Jungtinėje Karalystėje, į kurią emigruoja nemažai Lietuvos piliečių. Tokių atvejų taip pat būta ir Norvegijoje, Airijoje, Nyderlandų Karalystėje, Italijoje ir Rusijoje.

Pastaraisiais metais iš užsienio gaunamų pranešimų apie netinkamai prižiūrimus ar tose valstybėse tėvų paliktus vaikus iš Lietuvos nemažėja. Dažniausi atvejai – šeimoje smurtaujama arba vaikai paliekami vieni namuose.

GK inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Sportas

F.Briatorė: „Michaeliui Paskelbti kandidatai į Lietuvos krepšinio rinktinę bus vis sunkiau“ Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto posėdis. Jame patvirtintas mūsų šalies nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašas, kurį sudaro 24 žaidėjai.

Tarp jų yra ir paskutinius čempionatus praleidę Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas bei Ramūnas Šiškauskas. „Kol kas tai yra išplėstinis kandidatų sąrašas, nes dar neaišku dėl kai kurių žaidėjų sveikatos“, – iškart apsidraudė lietuvių treneris Kęs-

tutis Kemzūra. Į rezervinę komandą įtrauktos 11-os žaidėjų pavardės.

Pasiruošimui 2010 metų pasaulio čempionatui Turkijoje, kuris tęsis nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 12 d., skirta 1,5 mln. litų, o rinktinei keliamas tikslas – pirmasis šešetas.

Priminsime, kad mūsiškiai planetos pirmenybes pradės D grupėje, kurioje jų varžovai bus Ispanijos, Prancūzijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Libano krepšininkai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

D.Bekhemas nėra pats turtingiausias britas Anglijos futbolininko Deivido Bekhemo turtas vertinamas 125 mln. svarų, tačiau ne jis yra pirmas turtingiausių buvusių ir dabartinių britų, airių sportininkų sąraše.

Pirmauja futbolo klubo „Wigan Athletic“ savininkas 73-ejų Deivas Velanas. Buvusio futbolo komandos „Blackburn Rovers“ žaidėjo turtas vertinamas 190 mln. svarų, skelbia dienraštis „Sunday Times“.

D.Velanas „Wigan Athletic“ klubą įsigijo 1995 metais. Per dešimt metų jo komanda iš ketvirtosios lygos pakilo į aukščiausiąją. Trečiąją vietą turtuolių sąraše užima buvęs „Formulės-1“ pilotas 52-ejų Džonis Damfris (110 mln. svarų), ketvirtąją – buvęs boksininkas Lenoksas Luisas (95 mln. svarų), o penktąją – buvęs lenktynininkas Edis Irvainas (80 mln. svarų).

EPA-Eltos nuotrauka

Visi pagrindinės rinktinės kandidatai: Šarūnas Jasikevičius (Atėnų „Panathinaikos“), Mantas Kalnietis (Kauno „Žalgiris“), Rimantas Kaukėnas (Madrido „Real“), Martynas Gecevičius (Vilniaus „Lietuvos rytas“), Arvydas Eitutavičius (Šolė „Basket“), Giedrius Gustas (Kavalos „Panorama“), Arvydas Macijauskas (be klubo), Tomas Delininkaitis (Salonikų PAOK), Martynas Pocius (Kauno „Žalgiris“), Renaldas Seibutis (Bilbao „Bizkaia Basket“), Ramūnas Šiškauskas (Maskvos CSKA), Mindaugas Lukauskis (Vilerbano „Asvel“), Artūras Jomantas (Vilniaus „Lietuvos rytas“), Simas Jasaitis (Stambulo „Galatasaray“), Jonas Mačiulis (Milano „Armani Jeans“), Linas Kleiza (Pirėjo „Olympiakos“), Mindaugas Katelynas (Alikantės „Meridiano“), Paulius Jankūnas (Maskvos srities „Chimki“), Tadas Klimavičius (Kauno „Žalgiris“), Kšyštofas Lavrinovičius (Sienos „Montepaschi“), Darjušas Lavrinovičius (Madrido „Real“), Marijonas Petravičius (Milano „Armani Jeans“), Robertas Javtokas (Maskvos srities „Chimki“), Donatas Motiejūnas (Trevizo „Benetton“).

Prieš penkiolika metų Michaelis Šumacheris ir Flavio Briatorė buvo pagrindiniai „Benetton“ komandos sėkmės kūrėjai. Pilotas vokietis ir vadovas italas kartu iškovojo du čempionų titulus ir komandinę konstruktorių taurę. Bet prabėgo metai ir buvusių šiltų santykių neliko nė pėdsako. Interviu „Autosprint“ F.Briatorė tikino, kad grįžimas į „Formulę-1“ 41 m. M.Šumacheriui jau neatneš nieko gero. „Atvirkščiai, dabar jam bus vis sunkiau ir sunkiau. Neįsivaizduoju, kaip jis galės grįžti ten, kur buvo anksčiau. Dabar konkurencijos lygis neįtikėtinai aukštas. Jis nusprendė grįžti, neįvertinęs šios aplinkybės, bet per ketverius metus ir bolidai, ir padangos ženkliai pasikeitė. Visada sakiau, kad jam bus nelengva aplenkti N.Rosbergą. Į tokios aukštos konkurencijos sportą negali paprasčiausiai grįžti praleidęs keletą metų. Alanas Prostas sugebėjo gerai pasirodyti po

GK archyvo nuotrauka

NHL atkrintamųjų varžybų kovos dėl Stenlio taurės vis labiau įgauna pagreitį. Tai matyti ne tik iš aistrų ant ledo, bet ir fanų elgesio. Štai per antrąsias Vakarų konferencijos pusfinalio rungtynes tarp San Chosės „Sharks“ ir Detroito „Red Wings“ šeimininkų aistruoliai po saviškių įvarčio ant ledo išmetė tikrą ryklį. Maža to, į jo nasrus buvo įgrūstas aštuonkojis. Laimei, abu jie buvo negyvi.

Ryklys – „Sharks“ komandos simbolis, o aštuonkojis irgi buvo pasirinktas neatsitiktinai. Jis – „Red Wings“ sėkmės talismanas, kurį Detroito sirgaliai per atkrintamąsias varžybas taip pat meta ant ledo dar nuo 1952 metų, kai norint laimėti Stenlio taurę per atkrintamąsias užtekdavo 8 pergalių – tiek, kiek kojų turi aštuonkojis.

„Tai buvo padaryta ir pramogai, ir truputį norint pašiepti „Red Wings“ sirgalių tradiciją ant ledo mėtyti aštuonkojį. Misija pavyko“, – sakė ryklio metikas, kuris nepanoro prisistatyti bijodamas, kad kitą kartą gali būti neįleistas į areną. Jis atskleidė, kad turbūt sunkiausia šios misijos dalis buvo įsinešti ryklį į areną ir nesukelti įtarimo apsaugos darbuotojams. „Prisirišau jį prie savo kojos ir įsinešiau. Niekas jo neužuodė, nes ji buvo šviežias. Tada kartu su draugais nusinešėme jį į savo vietas ir laukėme progos.

Mes sėdėjome 14-oje eilėje, tad metant reikėjo būti labai atsargiems – ne tik nepataikyti ant žemiau buvusių žmonių, bet ir permesti per apsauginį stiklą“, – pasakojo išdaigininkas.

pertraukos, bet juk jis nelenktyniavo vos vieną sezoną. Michaeliui tenka varžytis su keliais labai stipriais varžovais. „Formulėje-1“ dar niekada nebuvo tiek daug gerų lenktynininkų, kaip šiemet. Tai – L.Hamiltonas, F.Alonso, S.Fetelis, N.Rosbergas...“ – kalbėjo F.Briatorė.

Anot jo, šiemet į čempiono titulą pretenduoja mažiausiai penki pilotai. Ir M.Šumacheris yra tarp jų, tačiau tikrai ne kaip pagrindinis pretendentas.

Afrikiečiai įsiuto

Per varžybas skraidė tikri aštuonkojai

GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Iki 2010 metų pasaulio futbolo čempionato likus mėnesiui, jo šeimininkė PAR susiduria su vis daugiau organizacinių problemų. Viena jų netikėtai tapo ir oficialus varžybų himnas, tiksliau – nesutarimai dėl to, kas jį atliks.

Nors jau nutarta, kad ši garbė, t. y. himno atlikimas, atiteks 33-ejų popžvaigždei Šakirai, afrikiečiai piktinasi tokiu sprendimu ir tikina, jog jos daina „Waka Waka“ („Šis laikas Afrikai“) yra visai neužvedanti, o jos

atlikėja neturi nieko bendro su PAR. Šis Šakiros kūrinys radijo stočių pradėtas transliuoti praėjusią savaitę, tačiau atsiliepimai apie jį – prasti. „Tai siaubinga“, „Kaip Šakira padainuos afrikietišką šio himno dalį?“ – taip priekaištavo Afrikos publika. Afrikiečiai nesupranta, kodėl himnui atlikti nebuvo pasirinktas vietinis PAR dainininkas, nes būtent tokia praktika dažniausiai ir yra taikoma: 2004 metų Europos čempionato Portugalijoje himną „Forca“ atliko portugališkų šaknų turinti kanadietė Nely Furtado, o 2006 metų planetos pirmenybių Vokietijoje himną „Celebrate the day“ – vokietis Herbertas Gromeyeris.

O Šakira yra kolumbietė ir neturi nieko bendro nei su PAR, nei su Afrika apskritai. Nors daina „Waka Waka“ buvo parašyta pagal Kamerūno muzikos pavyzdį, šis faktas neįtikina pietų afrikiečių. Ne ką mažesnę jų nuostabą kelia ir tai, kad per birželio 11 dieną vyksiančią čempionato atidarymo ceremoniją ant scenos dominuos ne vietinės, o užsienio žvaigždės – „Black Eyed Peas“, Alicia Keys ir kiti. Šakira oficialų pirmenybių himną atliks liepos 11 dieną – prieš finalo rungtynes, kurias stadione stebės net 94 tūkstančiai žiūrovų.

Pakartojo rekordą Italijos sostinėje pasibaigusio „Internazionali BNL d’Italia“ turnyro nugalėtoju tapo trečioji pasaulio raketė ispanas Rafaelis Nadalis, kelis kartus dėl lietaus stabdytame finale 7:5, 6:2 įveikęs savo tautietį Davidą Fererą.

Rafaelis laimėjo jau net 17-ą ATP „Masters“ serijos turnyrą karjeroje ir pagal pergales tokio rango varžybose pasivijo amerikietį Andrę Agasį.

Tiesa, R.Nadalis tai padarė vos per šešerius metus dabar būdamas dar tik 23-ejų. Karjerą jau baigusiam A.Agasiui tam prireikė net 15-os metų, o paskutinį kartą ATP

EPA-Eltos nuotrauka

„Masters“ serijos turnyre Cincinatyje 2004 metais jis triumfavo sulaukęs 34-erių.

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

9

Medis paklūsta lengvai

Irma KAZLAUSKAITĖ Šalies baldų gamintojai sumažino gamybą, tačiau bankrutuoti neketina: daugybė šeimų ir ekonominiu sunkmečiu neatsisako minties atnaujinti būsto interjerą.

Remdamiesi savo stebėjimais, baldininkai teigia, kad šiais laikais lietuviai linkę baldus atnaujinti maždaug kas dešimt metų. Jeigu įsigyti naujų neišgali, pasikeičia bent apmušalus.

Baldus žmonės renkasi ne vien akimis. Gamintojai ir jų atstovai pasirengę atsakyti į daugybę klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, iš kokių medžiagų baldas pagamintas. Gaminio medžiagos, sujungimai ir kitos detalės daug pasako apie daugeliui metų perkamo daikto patvarumą, patogumą, kokybę.

Pažangūs baldininkai minkštiems baldams mažai benaudoja medžio drožlių plokštes. Vietoj jų renkasi medžio masyvą, o kad baldai nebūtų pernelyg sunkūs, jį derina su klijuota fanera. Minkštoji baldų dalis gaminama ne iš standartinio, o už jį daug tankesnio HR porolono – didelio elastingumo putų poliuretano, kuris derinamas su tinkamą komfortą užtikrinančiomis spyruoklėmis. Atlošai dažnai paminkštinami silikono granulių užpildu.

Baldininkai pastebi, kad lietuviai lieka ištikimi odiniams baldams. Jų pardavimas pastaruoju metu nesumažėjo. Neblogą statistiką galėjo lemti pirkėjai, atsisakę pagundos rinktis importinę prekę. Lietuvoje pagamintų baldų kaina gerokai patrauklesnė, kokybė – nepriekaištinga.

Odiniai baldai mėgstami dėl puikių dėvėjimosi savybių. Pramoniniu

būdu impregnuota oda nereikalauja beveik jokios priežiūros. Pakanka nuvalyti dulkes. Tačiau baldų gamintojai apgailestaudami pastebi, kad kokybišką baldą įsigiję žmonės dažnai net nežvilgteli į gamintojo patarimus, nepaiso rekomendacijos odą kas pusmetį impregnuoti specialiais preparatais, kurie paviršių nuvalo bei impregnuoja. Saulėje stovinčius odinius baldus reikia taip apdoroti dar dažniau – kas tris mėnesius. Neprižiūrima oda praranda blizgesį, išsausėja, pradeda skeldėti.

Dar prieš kelerius metus Lietuvos baldų rinkoje didžiausią paklausą turėjo neaustiniai, vadinamieji flokiniai audiniai (pliušas, velvetas, veliūras).

Vėl grįžo į madą austiniai – šeniliniai baldų apmušalai. Jie taip pavadinti dėl įpintų putlių siūlų, kurie atrodo kaip pūkuoti vikšrai (pranc. „chenille“ – vikšras). Šie putlūs siūlai audiniui suteikia ypatingo minkštumo.

Dulkės nuo tokių apmušalų lengvai nuvalomos dulkių siurbliu, minkštu šepečiu arba kempine. Baldų gamintojai nerekomenduoja naudoti valiklių, kurių sudėtyje yra spirito, mat jis gali pakenkti audinio struktūrai, spalvai. Neverta pamiršti ir to, kad bene didžiausias spalvingo baldų apmušalo priešas yra saulė. Kuo tamsesnis audinys, tuo labiau jis nemėgsta saulės spindulių. Į pirkėjų poreikius itin atsižvelgiantys baldų gamintojai pastebėjo dar vieną tendenciją. Anksčiau labai populiarius vienspalvius baldų apmušalus vis dažniau nukonkuruoja žaismingesni sprendimai – gėlėti apmušalai, skirtingų audinių ar audinio su oda deriniai.

Irma DUBOVIČIENĖ Sodybos šeimininkui maloniausia „susikalbėti“ su medžiu – mat pats yra stalius, šio amato moko jaunimą Vilniaus statybininkų rengimo centre.

Namui padaryti ąžuolinius laiptus, pavėsinę ar tvirtus lauko baldus Kazimierui nesunku. Kad tik tinkamos medžiagos būtų. Jos tenka paieškoti. Kartą nuvirtusį išpuvusį ąžuolą net nuo Dubingių atsigabeno. Dalis jo tapo ilgaamžiu stalu, kurio ertmėje galima įrengti apšvietimą. Beržo kelmas su gumbu taip pat virto originaliu stalu.

Bitininkaujantis sodybos šeimininkas, žinoma, pats meistrauja ir avilius – tvirtus, dailius.

Prityrusiam meistrui ir pedagogui sodyba – erdvė, kurioje jis duoda valią savo vaizduotei ir išmonei. Nuo pirtelės stogo moja pirštu Kazimiero

K. Sadauskui sodyba – erdvė, kurioje jis duoda valią savo vaizduotei ir išmonei.

išskaptuota laumė. Sodybos ramybę saugo stogastulpis. Akį traukia kiti mažosios architektūros elementai.

Darbščiam žmogui sunkių darbų nebūna. K.Sadauskas iš silikatinių blokelių sumūrijo namą, (jį apdailino lentomis, tad atrodo tarsi medinis), pats pagal schemą sumūrijo krosnį su šildančiąja sienele ir virykle.

Geram šeimininkui sodyboje nėra smulkmenų. Neseniai jis beveik visą dieną paskyrė gėlyno tvorelei – kartu su kaimynu ją pynė iš žilvičių šakelių. Ir anksčiau žmonos prižiūrimą daugiametį gėlyną juosė toks pat apvadas. Kazimiero manymu, jis tinkamiausias natūralios gamtos aplinkoje. Kai tvorelė pradeda lapoti, šeimininkas, žolę šienaudamas, kartu nubraukia ir želiančius lapus. Vienintelis trūkumas – jos neilgas amžius: gėlyno apvadas išlieka dailus dvejus metus.

Dailiai restauruota senovinė skrynia – ne vienintelė praeities gyvenimų liudininkė.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Sodyboje pagarbią vietą užima baudžiavos laikų kraičio skrynia, kuri kadaise priklausė šeimininko proprosenelei. Dailiai restauruota senovinė skrynia Sadauskų namuose – ne vienintelė praeities gyvenimų liudininkė.

Nemažai senojo kaimo buities rakandų sukaupęs Kazimieras pastebi, kad šiandien daugelio jų paskirties nežino ne tik miesto, bet ir kaimo vaikai.

Todėl žinia, kad Eitminiškių vidurinė mokykla ketina steigti etnografijos muziejuką, K.Sadauską nudžiugino.

Pas vaikus išsirengęs su didžiausiu lagaminu senovinių daiktų – autentiškų vaizdinių priemonių, jis pasakojo apie senuosius kaimo amatus. Kartu kuriamam mokyklos muziejui padovanojo eksponatų iš savo kolekcijos.

Kaip gamtoje kiekvienas padarėlis turi savo vietą, nėra nė menkiausios nereikalingos grandies, taip ir žmonių pasaulyje: kad galėtume visaverčiai gyventi ir kurti, turime pažinti praeitį. Kazimieras norėtų perteikti šį suvokimą jaunajai kartai. Į sodybą atvykstančių vaikų laukia sūpuoklės, dailiuose aviliuose dūzgiančios bitės ir, žinoma, pats šeimininkas Kazimieras. „Rengiu edukacines stovyklėles, – paaiškina. – Kartu apžiūrime kelminį avilį, kurį išskaptavau iš liepos kamieno, aiškinamės, kaip bitės korius siuva, kaip medus kopinėjamas.“ Galvodamas apie mažuosius svečius, vieną avilį jis padarė ypatingą – tarsi žmogeliuką.

Baldų mados

Kazimiero Sadausko sodyba netoli Eitminiškių miestelio (Vilniaus r.) dar jauna – ji plynoje vietoje pradėta kurti maždaug prieš dešimtmetį, iš tėviškės atsikėlus savo žemę.

(Ka. 254)

10

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS Hidžabas – arabiškai reiškia uždanga, pertvara. Vakarų šalyse taip įprasta vadinti musulmonių dėvimus drabužius. Hidžabas gali dengti tik galvą arba ir veidą. Toks ir veidą dengiantis hidžabas (kurį, atsižvelgiant į arabišką terminologiją, būtų teisingiau vadinti nikabu), kai matomos lieka tik moters akys, tapo politikų ir visuomenės diskusijų objektu Belgijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, kuriose gyvena gausios musulmonų bendruomenės.

Pademonstravo vienybę Belgijos parlamento žemieji rūmai, draskomi nesantaikos tarp flamandų ir valonų partijų, pademonstravo išskirtinę vienybę balsuodami už įstatymą, kuriuo viešose vietose draudžiama dėvėti veidą dengiantį nikabą.

Tik du iš 150 deputatų susilaikė, kiti balsavo už įstatymo priėmimą. Diskusijos dėl nikabo uždraudimo jau seniai verda ne tik Belgijoje, bet ir kitose Vakarų Europos šalyse, bet būtent Belgija tapo pirma valstybe, teisiškai įtvirtinusia draudimą dėvėti šį Europos kultūriniam kontekstui svetimą galvos apdangalą. Įstatymas numato pinigines baudas už nikabo dėvėjimą viešose vietose arba areštą nuo vienos iki septynių parų. Belgijos parlamento deputatų pavyzdys įkvėpė panašiam žingsniui politikus kaimyninėje Prancūzijoje, kurioje gausios musulmonų bendruomenės prasta integracija į šalies visuomenę kelia dar daugiau problemų nei Belgijoje. Gegužės 19 d. bus svarstomas įstatymo projektas, draudžiantis šalyje dėvėti veidą dengiančius galvos apdangalus. Prancūzijoje ketinama įvesti 150 eurų (518 litų) dydžio baudą veidą dengiančioms moterims ir 15 tūkst. eurų (51,7 tūkst. litų) bauda arba metais kalėjimo bausti tuos, kurie verčia moteris šį apdangalą dėvėti. Pastaroji priemonė turėtų sudrausminti musulmonus vyrus, verčiančius savo žmonas Europoje laikytis griežtų islamo nuostatų.

Aleksandras Lukašenka – principingas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neketina išduoti Kirgizijai nuverstojo šalies vadovo Kurmanbeko Bakijevo. „K.Bakijevas yra saugomas valstybės ir mano asmeniškai. Kirgizų reikalavimas jį išduoti pereinamojo laikotarpio vyriausybei yra nenaudingas ir žeminantis“, – pareiškė A.Lukašenka interviu agentūrai „Reuters“. Tą pačią dieną vyriausybė Biškeke panaikino balandžio 7-ąją nuversto prezidento neliečiamybę ir buvusio prezidento statusą. Laikinoji vyriausybė kaltina K.Bakijevą davus nurodymą šaudyti į demonstrantus Biškeke. Balandžio 7–8 dienomis Biškeke per susirėmimus žuvo 90 žmonių ir 1 500 buvo sužeisti.

GK archyvo nuotrauka

Konfliktas Europoje dėl musulmoniškų apdangalų Belgijos parlamentui uždraudus šalyje dėvėti musulmonių veidą dengiančius hidžabus (nikabus), pasigirdo siūlymų tokį draudimą įvesti visose Europos Sąjungos šalyse.

GK archyvo nuotrauka

Tikėtina, kad Prancūzijoje siūlomas įstatymas gali būti priimtas, nes dauguma šalies politikų labai rezervuotai žiūri į musulmoniškų moterų galvos apdangalų dėvėjimą. Tarp griežtai kritikuojančių „moterų priespaudą“ yra ir Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy.

Nikabus uždraus visoje ES? Veidą dengiančio nikabo uždraudimas gali būti svarstomas ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Iš Vokietijos kilusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Silvana Koch-Merin jau paragino uždrausti dėvėti nikabą visoje ES teritorijoje.

Pavadinusi nikabą „vaikščiojančiu kalėjimu“, politikė susilaukė griežtos musulmoniškų organizacijų kritikos.

Spaudos konferencijoje S.Koch-Merin oponentų argumentus atrėmė ne tik tvirtindama, kad veido dengimas pažeidžia moterų teises, bet ir teigdama, jog po šiais drabužiais puikiai gali maskuotis teroristai. „Aš juk negaliu žinoti, kas ir su kokiais kėslais prie manęs artinasi. Aš nebijau, bet, turiu pasakyti, jaučiuosi gana nesaugiai, kai matau artėjantį žmogų uždengtu veidu“, – sakė S.Koch-Merin. Nuogąstavimai, kad teroristai gali naudoti tradicinius musulmonių drabužius maskuotei, nėra iš piršto laužti – pa-

Atidengta diktatoriaus statula

GK archyvo nuotrauka

Ukrainos komunistų partija atidengė monumentą sovietų diktatoriui Josifui Stalinui, nors tam labai priešinosi šalies prezidentas Viktoras

Janukovičius, informuoja Ukrainos žiniasklaida.

Ukrainos komunistų partija inicijavo monumento įkurdinimą Zaporožėje prieš gegužės 9-osios minėjimą. Statula buvo pastatyta partijos regioninio komiteto teritorijoje. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo maždaug 500 žmonių, tarp jų – Antrojo pasaulinio karo veteranai ir komunistų partijos nariai.

Pastatyti statulą reikalavo Ukrainoje gyvenantys Antrojo pasaulinio karo veteranai, kurie siekia prisiminti J.Stalino nuopelnus Sovietų Sąjungos pergalei kare. Dauguma Ukrainos politinių jėgų atvirai reiškė protestus prieš paminklo statybą.

lestiniečių kovotojai Izraelyje dešimtis kartų naudojo nikabus, vykdydami teroristinius išpuolius šios valstybės miestuose.

S.Koch-Merin taip pat pabrėžė, kad „moterų apmuturiavimas“ – tai „įžūlus demonstravimas tų vertybių, kurios Europai yra nepriimtinos“.

Nubaudė vairuotoją Pastarosiomis dienomis Prancūzijos spaudoje buvo plačiai aptariami keli įvykiai, susiję su šalies musulmonų bendruomene. Vakarų Prancūzijoje, Nanto mieste, policija sustabdė 31-erių musulmonę, kuri vairuodama

dėvėjo veidą visiškai dengiantį nikabą.

Moteris buvo nubausta 22 eurų (76 litų) bauda. Policininkai savo sprendimą argumentavo tuo, kad taip apsimuturiavusi moteris menkai matė kelią. „Jei jai nerūpi savo saugumas, ji turėtų pasirūpinti kitais eismo dalyviais ir nerizikuoti jų sveikata ir gyvybe“, – citavo pareigūnus žiniasklaida.

Dėl šio policininkų sprendimo visuomenėje kilo karštos diskusijos, mat šalyje galiojančios kelių eismo taisyklės nedraudžia vairuotojoms dėvėti musulmoniškų galvos apdangalų.

Tačiau pareigūnai pasirėmė kitu taisyklių punktu, kuriuo draudžiama dėvėti drabužius, ribojančius vairuotojų matomumą.

Nubausta vairuotoja liejo pasipiktinimą specialiai surengtoje spaudos konferencijoje. „Aš devynerius metus dėviu šiuos drabužius. Policininkų sprendimas pažeidžia mano teises“, – sakė beveik prieš dešimt metų už alžyriečio ištekėjusi ir islamą priėmusi prancūzė.

Dar didesnes aistras Prancūzijos visuomenėje sukėlė informacija apie išeivį iš Alžyro, įsikūrusį šalyje 1999 metais. Šiuo metu jis turi keturias žmonas, su kuriomis susituokė pagal islamo tradicijas. Įdomiausia, kad vienintelė teisėta (pagal Prancūzijos įstatymus) jo žmona, su kuria jis buvo įregistravęs santuoką ir taip gavo Prancūzijos pilietybę, buvo minėtoji nikabą dėvėjusi vairuotoja, policininkų nubausta Nante.

Keturios musulmonės žmonos (beje, visos dėvi veidą dengiančius drabužius) alžyriečiui pagimdė 12 vaikų. Tačiau visos jos įsiregistravusios kaip vienišos motinos ir gauna iš valstybės socialines pašalpas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija informavo, kad nustatyti šio „keturių moterų vyro“ ryšiai su radikalia islamo organizacija „Tablig“. Alžyriečiui gresia deportacija iš šalies.

Nauja polemikos dėl musulmonams teikiamų laisvių Europoje suvaržymo banga yra didžiausia po pernykščio referendumo Šveicarijoje, kai šios šalies piliečiai pasisakė už draudimą statyti prie šalies mečečių naujus minaretus.

Graikijos BVP smuktels 3 proc.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais smuktels 3 proc. Tai gerokai prastesnė prognozė nei skelbta rudenį, praneša AFP. Per visus paėjusius metus Graikijos ekonomika sumažėjo 2 proc.

Tai bus pirmas kartas per 25 metus, kai Graikijos ekonomika mažės dvejus metus iš eilės. Iki šiol rekordiškai didelis Graikijos ekonomikos nuosmukis buvo užfiksuotas 1987 metais ir siekė 2,26 proc.

Komisija taip pat prognozuoja, kad Graikijos biudžeto deficitas šiemet sieks 9,3 proc. BVP, o kitąmet –

9,9 proc. BVP. Pernai deficitas išaugo iki rekordinio lygio – 13,6 proc.

Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus žadėjo biudžeto deficitą šiais metais sumažinti iki 8,7 proc. BVP, o iki 2014 metų pasiekti mažesnį nei 3 proc., kaip reikalaujama Stabilumo ir augimo pakte.

Primename, kad praėjusią savaitę 16 euro zonos šalių finansų ministrai susitarė dėl 110 mlrd. eurų paramos skyrimo Graikijai. Pagal planą trejiems metas numatyta paskola bus padalyta į dvi dalis – 80 mlrd. eurų Graikija gaus iš ES, dar 30 mlrd. eurų šaliai skirs Tarptautinis valiutos fondas.

Iš prezidento pavogtas visureigis Iš Bolivijos prezidento Evo Moraleso pavogtas Venesuelos prezidento Hugo Čaveso jam dovanotas visureigis, skelbia dienraštis „La Razon“. Kaip teigia šaltinis, šarvuotas visureigis buvo pavogtas gegužės 2 dieną iš vienos iš centrinių La Paso gatvių, kai vairuotojas buvo išėjęs parnešti šalies prezidento pirkinių.

Kaip teigia liudininkai, neįvardytas

vyras sėdo į prabangų automobilį, kurio duris vairuotojas buvo palikęs praviras, ir nuvažiavo nežinoma kryptimi.

Tyrėjams kol kas nepavyko aptikto šarvuoto „Toyota Land Cruiser“ pėdsakų. Venesuelos prezidentas Bolivijos vadovui ir jo valdžios pareigūnams iš viso yra padovanojęs net 16 automobilių.

EPA-Eltos nuotrauka

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Kelyje

Atsargiai: kelių policininkai!

Reklaminei kampanijai skyrė 20 mln. eurų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Policijos eismo priežiūros pareigūnai atiduos pagarbą, mandagiai pasisveikins ir taip pat mandagiai paims pinigus. Dažnas vairuotojas prisimintų atvejį, kai pats prašė, kad policininkas paimtų kyšį, užuot nubaudęs didesne oficialia bauda. Pasitaiko policininkų, kurie atleidžia prasižengimus ar neima kyšių, bet neverta tikėtis, kad būtent jums pasitaikys laimė sutikti tokį ypatingą pareigūną. Gal geriau tiesiog išmokti atskirti, kuriai rūšiai priklauso jus kelyje sustabdęs policininkas. Žurnalas „Men‘s Health“ suskaičiavo aštuonis dažniausiai pasitaikančius policininkų tipus.

Naujokas Neseniai mokslininkai pranešė apie sensacingą atradimą. Pasirodo, keliuose budintys policininkai storėja nuo išmetamųjų dujų. Kad kelių policininkais dažniausiai dirba apkūnūs žmonės, pastebėta seniai. Taigi, jeigu jus sustabdė liesas pareigūnas, jis arba naujokas, arba nevykėlis. Svarbiausia neleisti tokiam tipui pasijusti didžiam ir svarbiam. Patartina kalbėtis mandagiai, bet užtikrintai, ir galbūt pavyks išsaugoti pinigus bei vairuotojo pažymėjimą.

Pikčiurna Mokslas dar nenustatė, kodėl kai kurie kelių policininkai būna pikti.

Galbūt jus sustabdęs pareigūnas ne ta koja išlipo iš lovos, o gal (daug blogiau) prieš valandą jį aptaškė panašus į jūsų automobilis. Iš tokio pareigūno galima laukti ko tik nori: pradedant banaliu dokumentų patikrinimu, baigiant aistringa jūsų automobilio ap-

žiūra ir begalės kvailų klausimų. Blogiausia, ką jis gali – nusiųsti jus atlikti blaivumo testą. Geriau to kaip nors išvengti, pavyzdžiui, ką nors jam padovanokite.

paleisti, dievagojantis, kad jums tai pirmas kartas ir žadate daugiau taip niekada nedaryti.

tų girdėjo. Geriausia papasakoti kokį juokelį ar anekdotą. Prajuokinsite jį – manykite, kad baudą sumokėjote.

Atsakingasis

Godišius

Plėšikas

Nepriekaištingas policininkas, paraidžiui vykdantis viršininkų nustatytą planą. Tikimybė sutikti tokį užsispyrusį eismo priežiūros pareigūną išauga mėnesio pabaigoje arba paskelbus reidą mieste ar visoje Lietuvoje. Tuomet policininkai daug griežčiau tikrina greičio viršijimą, gaudo girtuoklius, ieško laiku automobilio padangų nepakeitusių ar vengiančių prisisegti saugos diržus vairuotojų. Šiomis kritiškomis dienomis policininkams labiau už pinigus rūpi sugauti kuo daugiau pažeidėjų. Jie to ir neslepia, net atvirai prisipažįsta. Atsakingų policininkų veiduose dominuoja liūdna išraiška. Reido metu įkalbinėti nusiminusius pareigūnus beprasmiška. Jeigu pažeidėte taisykles, būsite nubaustas.

Tad verčiau patylėti ir netrukdyti policininkams dirbti savo darbą. Daugių daugiausia iš šių pareigūnų galima išgauti slaptą informaciją, kur šiuo metu budi jų kolegos.

Šis policininkas dažniausiai slepiasi krūmuose ar tyko aukos mažai apšviestose vietose. Taip pat džiaugsmingai lekia į didelių spūsčių vietas.

Tačiau ne tam, kad padėtų pralaisvinti kelią. Jo tikslas – medžioti nekantriuosius, lendančius į priešingą eismo juostą ar važiuojančius šaligatviais vairuotojus. Paprastai pradeda pokalbį retoriniu klausimu: „Pažeidinėjame?“ Paėmęs dokumentus garsiai perskaito aukos vardą ir pavardę. Išsitraukęs pažeidimų protokolą lėtai ieško tušinuko, paskui labai lėtai ima rašyti. Šiuo metu įprastas klausimas: „Na, tai ką darysime?“ Iš tikrųjų daryti nieko nereikia: arba laukite, kol godusis policininkas išrašys baudos kvitą, arba susimokėkite ir važiuokite savais keliais. Iš esmės prieš jus net ne žmogus, o „kasos aparatas“. Vienintelė galima pokalbio tema – kaina. Žinoma, visada galima išsiderėti nuolaidą.

Dažniausiai šie policininkai budi greitkeliuose, bet nevengia ir regioninių kelių. Mėgsta spąstus, pavyzdžiui, laukia aukos prie neseniai pakeisto ženklo. Taisykles žino paraidžiui – iš to ir gyvena. Šis policininkas pasitikinčiai ir sausai įrodinės, kad pažeidėte visas įmanomas taisykles. Jei tai nepadės, priekaištaus, kad neteisingai naudojatės posūkio žibintu arba jūsų valstybinis numeris nešvarus. Dažniausiai grasina atimti vairuotojo pažymėjimą, beje, už bet kurį pažeidimą. Vienintelis kovos būdas su tokiu plėšiku – išmokti kelių eismo taisykles atmintinai ir bendrauti išimtinai citatomis iš jų. Dar galima filmuoti pokalbį skaitmenine kamera.

Pavyzdingasis Dažniau sutinkamas sovietiniuose filmuose nei nepriklausomos Lietuvos keliuose. Šis eismo priežiūros pareigūnas lietui lyjant ar pūgai siaučiant pasirengęs pulti į pagalbą pirmam pasitaikiusiam vairuotojui, kurio automobiliui nuleido padangą, ar iš paskutiniųjų stumti sankryžoje užgesusią mašiną. Tačiau, jei pažeidėte taisykles, saugokitės – nubaus griežčiausiai. Nė nemanykite siūlyti pinigų – jeigu toks „šių laikų didvyris“ ir sutiks atleisti nedidelę nuodėmę, tai padarys tik iš asmeninės simpatijos.

Geriausia šio policininko paprašyti

Patyręs Pagyvenęs ir visko matęs policininkas. Pinigų jam užtenka, kovoti už saugų eismą nusibodo, o dirba toks tik dėl malonumo. Patyrę eismo priežiūros pareigūnai tiesiog jaučia malonumą stebėti išgąstingas vairuotojų akis, kaskart patirti savo valdžios galią. Sutikus tokį personažą skųstis dėl sunkaus gyvenimo ar bandyti kitaip paveikti policininko jausmus beprasmiška – visa tai jis jau šimtą kar-

11

„Toyota Motor Europe“ pradėjo 20 mln. eurų vertės reklaminę kampaniją, kurios tikslas – atgauti klientų pasitikėjimą. Reklaminiuose plakatuose ir filmukuose kompanijos darbuotojai kalba apie atsakingą kompanijos požiūrį į kokybę ir saugumą, rašo „Automotive News“.

Gegužės mėnesį visoje Europoje „Toyota“ reklamos bus rodomos įtakingiausiose televizijose, reklaminiai plotai išpirkti įvairiuose verslo dienraščiuose, o kampanija jau prasidėjo Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Kitose svarbiausiose Europos rinkose Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje „Toyotos“ įvaizdžio gerinimo programa prasidės gegužės–birželio mėnesiais. „Your Toyota is my Toyota“ (liet. „Jūsų Toyota yra mano Toyota“) – toks yra pagrindinis kampanijos šūkis. Kompanijos atstovų teigimu, šiuo šūkiu siekiama patvirtinti, esą automobilius kuriantys ir gaminantys kompanijos darbuotojai produkcija rūpinasi taip, tarsi tai būtų jų nuosavi automobiliai.

ACEA duomenimis, pirmą ketvirtį „Toyota“ Europoje pardavė 116,7 tūkst. automobilių. (7,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai). „Toyota“ prognozuoja, kad 2010-aisiais Europoje bus parduota 765 tūkst. jų automobilių (9,9 proc. mažiau nei pernai). 2009 m. kompanija pardavė 877,5 tūkst. mašinų.

Nuoboda Menkiausiai ištirti ir paslaptingiausi policininkai. Dažniausiai sutinkami kaimo keliuose. Universalaus bendravimo būdo su nuobodžiaujančiu policininku nėra. Patartina elgtis pagal situaciją. Tiksliai žinoma tik tai, kad su juo lengvai galima pereiti nuo kelių eismo taisyklių aiškinimosi prie pokalbių „apie gyvenimą“. Tokiu atveju reikėtų pasiruošti išklausyti ilgą monologą.

Parengė žurnalistas Arvydas Jockus

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Geriausias automobilis – „Subaru Legacy“ „Subaru of America“ pranešė, kad „Geriausio šeimos automobilio 2010“ rinkimuose „Subaru Legacy“ pateko tarp nugalėtojų sedanų kategorijoje. Šis modelis savo klasėje išrinktas į geriausių trejetuką kartu su „Honda Accord“ ir „Volkswagen

Jetta“. Gamintojo pranešime rašoma, kad rinkimų komisija įvertino plačiai atsidarančią „Subaru Legacy“ bagažinę, į kurią nesunku sutalpinti vaikišką vežimėlį, ir automobilio užpakalinę sėdynę, ant kurios gali susėsti 3 vaikai. Komisija gyrė ir „Sym-

metrical All-Wheel drive“ sistemą, kuri užtikrina „Subaru Legacy“ saugumą bet kokiu oru bei palengvina automobilio valdymą.

Rinkimus organizavo „Parents Magazine“ žurnalas kartu su edmunds.com portalu.

Sustos „vabaliukų“ gamyba Potencialūs „New Beetle“ pirkėjai turėtų paskubėti – „Volkswagen“ patvirtino, kad šio modelio gamyba artimiausiu metu bus sustabdyta.

Naujos kartos „vabalo“ pristatymo laukiama Los Andželo automobilių parodoje lapkritį, rašo „Autoevolution“. Kompanijos atstovų teigimu, dabar gaminamų „New Beetle“ hečbeko ir kabrioleto versijas bus galima įsigyti, kol jų bus „Volkswagen“ atstovų sandėliuose. Anksčiau

skelbta, kad naujasis „Beetle“ bus dinamiškesnis ir turės mažiau retro stiliaus akcentų nei dabar gaminamas modelis. Be to, jis turės ilgesnę nei dabartinis modelis važiuoklės bazę, todėl bus erdvesnis.

Pagal naują platformą kuriamo „Beetle“ variklių gamą sudarys benzininiai 1,2 l (105 AG), 1,4 l (160 AG) ir 2,0 l (210 AG) varikliai. Dyzelinių agregatų pasiūla bus 1,6 l (105 AG) ir 2,0 l (140 AG).

GK archyvo nuotraukos, parengta pagal GK, delfi.lt inf.

12

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Prieblandos

Audito išvada: lėšos panaudotos neefektyviai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinė programa nebuvo įgyvendinta koordinuotai, kryptingai ir rezultatyviai, nors šiai programai iš viso buvo skirta daugiau kaip 515 mln. Lt. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinės programos vykdymą įvertinusi Valstybės kontrolė teigia, kad prielaidų šiai programai tinkamai įvykdyti nesudarė dabartinis kultūros politikos reglamentavimas.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad kultūros politikos kūrimas iki šiol neatskirtas nuo politikos vykdymo, todėl neefektyviai koordinuojama kultūros įstaigų veikla, stokojama kontrolės, atskaitomybės ir viešumo, o tai trukdo sklandžiai ir kryptingai siekti kultūros politikos tikslų, sudaro sąlygas lėšas naudoti neracionaliai ir neteisėtai. „Valstybiniai auditoriai jau anksčiau ne kartą nurodė kultūros projektus finansuojančių ir įgyvendinančių įstaigų klaidas ir pažeidimus, bet dauguma problemų iki šiol liko neišspręstos“, – pabrėžia G.Švedienė.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo reglamentuota visų Lietuvos tūkstantmečio programą vykdančių institucijų veikla ir atskaitomybė, nenumatytas dešimčių programos vykdytojų valdymo mechanizmas. Programos koordinavimo funkcija buvo priskirta 1997 m. įsteigtai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, kuri pagal administracinę struktūrą ir jai suteiktus įgaliojimus buvo nepajėgi koordinuoti tokio masto programos vykdymo. Vyriausybei nebuvo pateikta išsami ataskaita apie progra-

Nuspręsta žudiką paleisti į laisvę Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė anksčiau laiko į laisvę paleisti žurnalisto Vito Lingio žudiką, „Vilniaus brigados“ narį Igorį Achremovą.

Praėjusį ketvirtadienį savo nutartį paskelbęs teismas akcentavo, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę laisvės atėmimo bausmės, jis neturi nuobaudų, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį. Teismas I. Achremovui iš pradžių buvo skyręs laisvės atėmimą iki gyvos galvos, vėliau Aukščiausiasis Teismas bausmę sušvelnino iki 25 metų nelaisvės. I.Achremovo skunde nurodomi argumentai, kad įkalinimo įstaigoje jis nė karto nebaustas, ne kartą skatintas, gerai elgiasi, daug dėmesio skiria visuomeninei veiklai, savišvietai, nori grįžti ir pasitaisyti laisvėje. I.Achremovas, nusikaltėlių pasaulyje pramintas Achremu, 1994 metais nuteistas dėl „Respublikos“ žurnalisto V.Lingio žmogžudystės 1993-iųjų spalio 12 dieną. Žurnalisto nužudymą užsakiusiam tuomečiam nusikalstamo susivienijimo Vilniaus brigados lyderiui Borisui Dekanidzei vėliau buvo įvykdyta mirties bausmė.

Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mos įgyvendinimą, panaudotas lėšas ir finansavimo šaltinius.

Iš viso šiai programai buvo skirta daugiau kaip 515 mln. Lt, iš 24 programos priemonių buvo įgyvendintos tik septynios.

Lietuvos tūkstantmečio programos sudėtinė dalis – nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS), pasak kontrolierių, buvo rengiama neturint aiškios strategijos, o jos administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas buvo vykdomi neracionaliai. 2006 m. įsteigta viešoji įstaiga VEKS pagal kompetenciją turėjo įgyvendinti VEKS kultūrinę programą ir koordinuoti jos vykdymą, tačiau šios viešosios įstaigos veikla ir atsakomybė nebuvo aiškiai apibrėžta.

VEKS realiai atliko tik tarpininko funkciją tarp Kultūros ministerijos ir projektų paraiškų teikėjų. Lėšos prog-

ramai vykdyti buvo skirstomos nepakankamai reglamentavus skyrimo procedūras, todėl jos buvo panaudotos neekonomiškai, nerezultatyviai ir pažeidžiant teisės aktus. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija 900 tūkst. Lt skyrė projektams, kurie neatitiko numatytų tikslų ir techninės užduoties, 161 tūkst. Lt skyrė nenurodydama asignavimų paskirties, o 400 tūkst.

Lt – pagal nekonkrečią sąmatą. Projektų vykdytojai Kultūros ministerijai iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepateikė dokumentų, pateisinančių 9,6 mln. Lt faktinių išlaidų, teigiama Valstybės kontrolės išvadose.

Valstybiniai auditoriai pateikė ilgą sąrašą klaidų ir pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangą. Teatro vadovai pakeitė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusio tiekėjo

Auditoriai pateikė ilgą sąrašą pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant operos ir baleto teatro scenos įrangą. pasiūlymo kainą ir už įrangą sumokėjo 62 tūkst. Lt daugiau, negu nurodyta pardavėjo pasiūlyme. Sudarydamas sutartį teatras padarė esminius preliminarios sutarties sąlygų pakeitimus

ir vieną scenos įrangą pakeitė kita, už kurią sumokėjo daugiau nei 2 mln. Lt. Teatras, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. Lt. Be to, iš valstybės biudžeto lėšų pagal sutartis papildomai už 7,6 mln. Lt pirko preliminarioje sutartyje nenumatytų darbų ir įrangos, kuriuos buvo galima numatyti rengiant aprašomąjį dokumentą, todėl yra rizika, kad gali pritrūkti lėšų projektui užbaigti ir gali būti didinama jo kaina. Teatras daugiau kaip 1 mln. Lt panaudojo atsiskaitymams už darbus ir įsigytą įrangą, kurie apskritai nesusiję su scenos įrangos rekonstravimo projektavimo ir įrengimo darbais, todėl, auditorių nuomone, lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Apie Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nustatytus pažeidimus Valstybės kontrolė informavo Generalinę prokuratūrą.

Vyriausybei ir Kultūros ministerijai pateiktose rekomendacijose pasiūlyti konkretūs kultūros projektų finansavimo tvarkos sugriežtinimo būdai. Siūloma nustatyti, kad tarpinstitucinėse programose būtų tvirtinami tik tiesiogiai su programų tikslais ir siekiamais rezultatais susiję investiciniai projektai, o koordinuojanti institucija privalomai tvirtintų programos stebėsenos, atskaitomybės ir informavimo apie jos vykdymą tvarkos aprašą bei teiktų Vyriausybei išsamią ataskaitą apie šios programos įgyvendinimą. Kultūros ministerijai siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kultūrai skirtų lėšų administravimo funkciją vykdytų ne kultūros politiką formuojanti institucija.

Daugiausia baudų – už vairavimą išgėrus Andriejus TAUTEVIČIUS Pernai Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai piniginėmis baudomis nubaudė beveik pusę milijono Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų, tačiau dėl neveiksmingos išieškojimo sistemos į valstybės biudžetą sumokėta tik kiek daugiau nei pusė skirtų baudų. Visai kitaip yra kaimyninėje Latvijoje.

Veikia nepriekaištingai Latvijoje represinės sankcijos prieš pažeidėją pradeda veikti beveik iš karto, kai informacija apie tai patenka į teisėsaugos sistemą: nesumokėjęs baudos vairuotojas negali atlikti jokių operacijų, susijusių su transporto priemone, keisti vairuotojo pažymėjimo, susigrąžinti mokestinių permokų. Tam tikrais atvejais netgi blokuojamos banko operacijos. Nesumokėjęs baudos pažeidėjas negali atlikti ir automobilio techninės apžiūros.

Lietuvoje viešėjęs Latvijos transporto priemonių sertifikavimo ir kontrolės inspekcijos viršininkas Janis Liepinis teigė, kad baudų administravimo problemos kaimyninėje šalyje nebeliko, kai jų išieškojimas buvo patikėtas techninių apžiūrų centrams. Šie centrai naudojasi duomenų baze, į kurią patenka žinios apie administracinius teisės pažeidimus.

Dabar, jeigu atlikti automobilio techninės apžiūros atvyksta vairuotojas, nesumokėjęs baudos už KET pažeidimus, jo automobilio patikra nepra-

dedama, kol pažeidėjas nepadengia skolos valstybės biudžetui. Latvijoje senesnių kaip trejų metų automobilių techninė būklė privalomai tikrinama kasmet. Todėl kaimyninės šalies keliais legaliai važinėti gali tik transporto priemonių savininkai, neskolingi valstybei. Įdiegus tokią sistemą, baudų už KET pažeidimus surinkimas Latvijoje šoktelėjo iki 94 proc. Tai geriausias rodiklis Europoje.

Kaimynų patirtis Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis mano, kad įdiegti tokią sistemą nebūtų sudėtinga ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje jau sukurta ir sėkmingai veikia bendra techninių apžiūrų centrų informacinė sistema ir technologinė bazė. „Nemokantys baudų nebūtų palikti likimo valiai, jeigu šalies politikai atliktų nedidelius kai kurių teisės aktų pataisymus ir techninių apžiūrų centrams suteiktų įgaliojimus surinkti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – teigia G.Šlėderis.

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius primena, kad baudomis visų pirma siekiama užkirsti kelią eismo nelaimėms.

Pažeidėjai-„rekordininkai“ pasijaučia nebaudžiami Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota 448 990 KET pažeidimų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Už juos pažeidėjams skirta 42,7 mln. litų baudų. Tačiau įplaukos į valstybės biudžetą už surinktus KET pažeidimus sudarė 25,1 mln. litų, arba kiek daugiau nei 58 proc. visos sumos.

Pasak G.Aliksandravičiaus, pažeidimai už greičio viršijimą sudaro 61 proc. visų nustatomų KET pažeidimų. O daugiausia baudų surenkama už vairavimą esant neblaiviam.

Už greitį per metus surenkama apie 1,5 mln. litų baudų, o už vairavimą neblaiviam – apie 15 mln. litų.

Antstolių rūmų turimais duomenimis, pernai iš nedrausmingų vairuotojų bandant išreikalauti daugiau kaip 35 mln. litų net du iš trijų pažeidėjų išsisuko nuo atsakomybės, tad didelės administracinės baudos už pavojingiausius KET pažeidimus dažniausiai liko popierinėmis sankcijomis.

Nuo 1 500 iki 5 000 litų siekiančias baudas už vairavimą esant neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir kitokius šiurkščius pažeidimus priverstiniu būdu susimoka tik

trečdalis iš visų vairuotojų, geranoriškai to nepadariusių per įstatyme numatytą terminą. Likusieji du trečdaliai pažeidėjų išvengia atsakomybės, nes niekur nedirba, neturi jokio turto arba tiesiog sugeba pasinaudoti administracinio poveikio priemonių įgyvendinimo spragomis. Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10–12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1 500–5 000 litų baudų išieškojimo, o išieškoti pavyksta apie 32–36 proc. per metus paskirtų baudų.

Antstolių rūmų atstovų teigimu, šalyje kelios dešimtys asmenų yra nesumokėję po 10 ir daugiau administracinių baudų už šiurkščius KET pažeidimus. Vidutinė iš jų išieškomų baudų suma viršija 40 tūkst. litų, o „rekordininkams“ skirtos baudos siekia net 60 tūkst. litų.

Tokie KET pažeidėjai-„rekordininkai“ ilgainiui pasijaučia nebaudžiami, o vėliau visiškai ignoruoja taisykles ir kartoja pavojingus pažeidimus.

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Gamta

13

Lina JUŠKAITIENĖ Yra daug gražių idėjų ir pasiūlymų, kaip atgaivinti bei prižiūrėti kone sostinės centre esantį Vingio parką. Bet kol kas tam trūksta lėšų ir bendros parko vizijos. Vilniaus savivaldybė, specialistai ir patys miesto gyventojai neapsisprendžia, kokio parko jie norėtų – laukinio draustinio ar išpuoselėto kaip Londono Haid parkas.

Idėjų daug, tik nėra lėšų Vilnietė 58 metų Marytė Vingio parke lankosi kasdien. Gyvena netoliese. Pasak dvynukes prižiūrinčios moters, čia viena geriausių vietų pabūti su vaikais – geras oras, daug erdvės. Vežimėliu per dieną ji apsuka ne vieną ratą, parke praleidžia po tris valandas. Jai čia nieko netrūksta, gal tik tvarkos, švaros, daugiau pramogų.

Idėjų, kaip atgaivinti Vingio parką, netrūksta, tik nėra lėšų joms įgyvendinti. Projektuotojų teigimu, 177 ha ploto parke galėtų atsirasti sporto aikštynai, atrakcionų aikštelės, šaudykla, žirgynas su 0,8 ha stadionu jodinėjimui, specialus 2,5 ha ploto laukinių žvėrių aptvaras. Duris atvertų atkurtas jėzuitų dvaras, stovėjęs čia XVIII a.

Reikėtų pėsčiųjų tilto, jungiančio Vingio parką su Lazdynų mikrorajonu, didesnių aikštelių automobiliams: prie „Litexpo“ centro, ties M.K.Čiurliono gatve ir greta planuojamo dar vieno „Akropolio“ pramogų centro (buvusios „Velgos“ gamyklos).

Palikę automobilius aikštelėse parko lankytojai galėtų traukti link pasirinktos zonos pėstute, važiuoti dviračiais, žirgais traukiamomis karietomis, specialiu taksi traukinuku ar senu automobiliu. Toks būtų Vingio parkas, jei pavyktų įgyvendinti daugelį jo plėtros programos pasiūlymų. Šio parko vizija parengta dar prieš šešerius metus, bet dėl lėšų stokos dulka Vilniaus miesto savivaldybės stalčiuose.

Ją rengė apie 20 įvairių specialistų. Savivaldybės biudžetui tai kainavo apie 50 tūkst. Lt.

Ar atsiras rėmėjų?

Anot vieno Vingio parko vizijos rengėjų Eduardo Lozuraičio, dabar sunku pasakyti, kuriuos siūlymus realiausia įgyvendinti. Architekto teigimu, idėja sugrąžinti į Vingio parką

Martyno Vidzbelio nuotrauka

tarp draustinio ir britiškojo Haid parko žirgyną būtų reali. Jis galėtų išsilaikyti iš savo veiklos, paslaugų. Tačiau pirmiausia reikia rėmėjų.

Architektams akis bado didžiulis nenaudojamas per 3 000 kv. metrų užimantis estrados pastatas. Jis praktiškai tuščias nuo 1965 metų, kai ir buvo pastatytas. Pasak architekto, čia galėtų veikti ekspozicijų centras, kurį dotuotų savivaldybė ar kiti rėmėjai.

Yra pasiūlymų pastate įkurti dainų švenčių muziejų. Vienas verslininkas siūlė estrados pastate įsteigti senų automobilių muziejų ir leisti tokiais automobiliais pasivažinėti po parką. „Jis net buvo pradėjęs derybas su savivaldybe, bet jos nutrūko apskaičiavus, kiek reikia investicijų“, – pasakojo architektas.

Pirmiausia reikia tvarkingų tualetų Vilniaus miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėjos Vaivos Deveikienės teigimu, artimiausiais metais parke realiausia būtų nutiesti patogesnius takus, geriau apšviesti teritoriją. „Būtų gerai, jei pavyktų atnaujinti šaudyklą ir protingai išnaudoti estrados pastato patalpas, – sakė V.Deveikienė. – Mano galva, parke pirmiausia reikia patogių tualetų, sportuojantiesiems persirengimo kambarių ir dušų.

Pusdienį parke praleidęs žmogus, juk norėtų persirengti, pasportuoti, nusiprausti. Svarbu, kad parke už-

Tai įdomu • Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra apie 12 000 hektarų valstybinės reikšmės miškų. Apie 6 000 hektarų valdo generalinės Vilniaus ir Nemenčinės urėdijos, likusią dalį, tarp jų ir Vingio parką, – Vilniaus miesto savivaldybė. Miško žemė parke užima 161,3 ha, iš jų apaugę mišku – 131,4 ha. Vingio parkas yra valstybinės reikšmės miškas, pripažintas ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybe.

• Vingio parkas (anksčiau vadintas Lukiškių šilu) XV–XVI a. priklausė Radviloms. Jame stovėjo Radvilų pastatytas dvaras. Vėliau šilas ir dva-

siėmimų turėtų ir vaikai, ir suaugusieji, kad jie galėtų atsigerti, pavalgyti.“ Praėjusiais metais parko priežiūrai išleista 70 tūkst. Lt. Anot Vilniaus miesto komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo specialisto Rimanto Šermukšnio, norint pagerinti medyno estetinį, rekreacinį, higieninį vaizdą reikia praretinti medžius ne tik aplink pagrindinę parko aikštę bet ir palei visus kelius ir takus, suremontuoti šalia sportinio tako esančius įrenginius. Šiuo metu užtenka lėšų tik palaikyti švarą žmonių susitelkimo vietose, prižiūrėti kelius, takus, suolus, šiukšliadėžes, iškirsti nudžiūvusius, pavojų keliančius medžius ir menkaverčius krūmus.

ras atiteko jėzuitams, paskui – vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau – Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui, kuris pušyne pasistatė puošnius vasaros rūmus. Ruošiantis karui su Prancūzija, čia tris mėnesius viešėjo caras Aleksandras I., kur ir sužinojo apie karo pradžią. Prancūzų kariuomenė dvaro pastatuose įrengė karo lauko ligoninę. Po karo dvarą perėmė valstybės iždas. Nuo 1826 m. čia buvo kareivinės, artilerijos mokykla, parako sandėliai. Po 1850 m. įsteigiama ferma, plėtojamas pieno ir kumyso ūkis. 1870 m. nugriauti senųjų rūmų likučiai, bet

likę pastatai tvarkomi. 1919 m. Vingio ferma perduodama S.Batoro universitetui botanikos sodui steigti. Šiandien senuosius laikus primena mūro tvora, keli pastatai, alėja.

Vakaruose – laukinių parkų mada

sisako už ekologiškumą, natūralumą. „Prancūzijoje įrengti keli nauji eksperimentiniai parkai, užsėti vietinia augmenija, kuriai leidžiama augti be jokios priežiūros. Kai pamatai ir išgirsti jų novatoriškas idėjas, grįžęs namo galvoji, kad mes visa tai jau turime, bet nevertiname“, – sakė ji. Kol kas sunku pasakyti, kaip ateityje atrodys Vingio parkas. Aišku tik viena – ilgainiui parke neliks pušų. Anot kraštovaizdžio architektės, pušynas pamažu užleidžia vietą lapuočiams. Ir tai yra natūralus procesas. Miestui plečiantis pušys nyksta, džiūsta nuo užteršto oro.

Auginti pušų jaunuolyną galima, bet tai brangiai kainuotų. Specialistai siūlo nesipriešinti lapuočių pamainai ir nesiekti, kad liktų vien tik pušynas.

Kai kurie parko lankytojai norėtų Vingio parko išpuoselėto – tokio, kaip Londono Haid parkas, kiti – priešingai. „Kai kam patinka laukinis miškas. Daugeliui specialistų (ir ne tik) daug maloniau matyti kuo natūralesnę gamtą. Jiems norisi vaikščioti vos praeinamais takeliais ir mėgautis mišku, kuris kitiems primena šabakštyną“, – įvairias nuomones dėstė V.Deveikienė. Anot kraštovaizdžio architektės, miesto savivaldybei svarbu išlaikyti balansą – vidurkį tarp išpuoselėto parko ir draustinio.

Pasak V.Deveikienės, Vakaruose kraštovaizdžio specialistai dabar pa-

Botanikos sode atsiras studentų suolelių

Jono Petronio nuotraukos

Saulius TVIRBUTAS Kaune surengtoje studentų darbų parodoje pateikta pasiūlymų, kaip būtų galima papuošti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo aplinką.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvietė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto (VDA KDF) studentus pateikti idė-

jų, kokiais mažosios architektūros akcentais būtų galima papuošti VDU Botanikos sodą.

Idėjos autorė VDU prorektorė komunikacijai Auksė Balčytienė sakė, kad studentų surengtoje parodoje sulaukta daug gražių projektų. „Tikimės, kad pavyks dovanoti šiuos suoliukus VDU Botanikos sodui, – kalbėjo jis. – Pasiūlymų yra įvairių, pavyzdžiui, tokį vardinį suoliuką už nedidelę kainą galėtų užsisakyti

universitetą baigiančių absolventų laida – tikiu, kad net ir po daugelio metų jiems būtų smagu grįžti į erdves, kuriose liko toks prasmingas jų buvimo čia ženklas.“ Studentų projektams vadovavo VDA KDF Dizaino katedros vedėjas, prof. Jonas Venckūnas ir doc. Renatas Šukys. „Projektus studentai kūrė su užsidegimu, nes jiems tai gera proga įsiamžinti kaip kūrėjams“, – teigė

J.Venckūnas. Planuojama, kad pirmas suoliukas VDU Botanikos sode turėtų atsirasti vasaros pabaigoje. Jo gamybą nusprendė finansuoti VDU rektorato nariai. „Kol kas nenuspręsta, kokio dizaino suolelis bus pasirinktas, – sakė A.Blačytienė. – Įtakos sprendimui taip pat turės ir gaminio medžiagų kaina.“ J.Venckūnas minėjo, kad suoliukų autoriai rinkosi šiuolaikiškas, patvarias ir atsparias medžiagas. „Norėjo-

• 1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Didžiojoje laukymėje pastatyta Vingio parko estrada, įrengta 2 ha ploto aikštė. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės. 1988 m. stadione prie estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.

me, kad kūrinių neįstengtų suniokoti vandalai, o sodo lankytojai jais galėtų džiaugtis kuo ilgiau“, – aiškino jis. Studentai taip pat ieškojo naujų, inovatyvių formų, stengėsi kuo geriau pritaikyti šiuos objektus prie Botanikos sodo aplinkos. „Kaune apskritai trūksta suoliukų, o plėtodami šį projektą po kelerių metų turėsime dar ir šiuolaikiško dizaino ekspoziciją po atviru dangumi. Niekur daugiau nei Lietuvoje, nei Europoje tokio tipo ekspozicijų neteko matyti“, – sakė J.Venckūnas.

A.Balčytienė pridūrė, kad savo idėja universitetai mėgina prisidėti prie miesto gražinimo. Šis projektas – ne pirmas VDU ir VDA Kauno dailės fakultetas kūrybinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Bendradarbiavimo sutartį universitetai pasirašė prieš porą metų. Gegužės 18 ir 20 dienomis VDU erdvėse taip pat vyks VDA Kauno fakulteto dizaino specialybės studentų baigiamųjų darbų gynimai, čia bus eksponuojami geriausi jų darbai.

14

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gyvenimas

Jolanta SEREIKAITĖ

Donatas Banionis:

Prieš kelerius metus, netekęs gyvenimo draugės ir bendražygės – žmonos Onutės, Donatas Banionis yra tvirtas žmogus, puikiai suprantantis gyvenimo laikinumą. Tačiau į neviltį garsus aktorius nepuola, tik liūdnai palinguoja galva – juk iš pirmųjų Juozo Miltinio teatro aktorių likęs tik jis vienas.

aktoriai tapo niekam nereikalingi

Į sceną pateko septyniolikos Baigusį pradžios mokyklą Donatą jo tėvas siuvėjas atidavė į Kauno amatų mokyklą, nes neturėjo lėšų leisti į gimnaziją. „Tėvas norėjo, kad tapčiau šaltkalviu, bet vietų buvo likę tik keramikos specialybėje, tad ruošiausi tapti keramiku“, – prisimena aktorius.

Tuo metu mieste esančiuose Darbo rūmuose pradėjo kurtis saviveiklinis teatras, kuriam vadovavo iš Paryžiaus grįžęs režisierius J.Miltinis. „Norėjau ten vaidinti, bet manęs nepriėmė – buvau per jaunas, tačiau priėmė kitus mano kurso draugus – V.Blėdį, J.Alekną.“ Greitai atėjo tarybų valdžia, Kauno Darbo rūmų teatrą uždarė, o J.Miltiniui pasiūlė suburti teatrą Panevėžyje.

Kartą, kai teatras atvažiavo gastrolių į Kauną, V.Blėdis nuvedė savo draugą į J.Miltinio grimo kambarį ir pasakė: „Va, tai šitas Banionis, apie kurį aš jums kalbėjau.“ Režisierius būsimąjį aktorių pakvietė į sodelį: „Moki eilėraščių?“ „Moku“, – ir Donatas deklamavo, bet iš baimės užmiršo tekstą.

J.Miltinis nusijuokė ir pasakė: „Rytoj mes grįžtame į Panevėžį, jei nori, galėsi važiuoti kartu.“ „Jaučiausi nepaprastai laimingas, – prisimena D.Banionis, – patekau į teatrą būdamas septyniolikos.“

Kino ir teatro legenda Donatas Banionis liko ištikimas idėjai – ne vaidinti, bet gyventi teatre.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Juozo Miltinio teatras Panevėžyje buvo tapęs vienu garsiausių tuometinėje Tarybų Sąjungoje, iš tolimų kraštų čia važiuodavo žmonės spektaklių pasižiūrėti. Provincijos miestas buvo tapęs teatrų sostine, o D.Banionis – tikra žvaigžde. Tačiau ne tokia, kokios yra dabar, tada žvaigždėmis buvo vadinami tikri menininkai, o ne asmeninio gyvenimo skandalais pagarsėję televizijos laidų vedėjai. Dėl populiarumo daug jaunų mamų Donato vardu savo sūnus pavadino.

Rašytoja Liūnė Janušytė, vokiečių okupacijos laikais grįžusi į Panevėžį, Paryžiuje buvo išmokusi burtų paslapčių. Sklido gandai, kad ji moka

taip burti, kad viskas, ką ji sako, išsipildo. Ji pinigų neimdavo, žmonės jai atsilygindavo puslitriu degtinės. O tais laikais degtinės gauti buvo sunku, tik pagal korteles parduodavo. „Pasiėmiau puslitrį ir nuėjau pas ją, – pasakoja aktorius.

– Išbūrė, kad greitai vokiečiai suims vieną mano giminaitį, ir kad aš norėsiu pasitraukti iš Lietuvos, bet man nepasiseks. Ir dar pasakė, kad tapsiu teatro direktoriumi. Pamaniau – ji man tikriausiai už tą puslitrį nori įtikti. Tačiau po poros dienų paskambino sesuo ir pranešė, kad vokiečiai suėmė giminaitį Vladą. O karui baigiantis kartu su V.Blėdžiu bandžiau

Spektaklyje pelniusi laurus aktorė pasinėrė į serialą

su kokiu žmogumi dirbi, ar tave supranta ir ar tu supranti tą žmogų.

O ar jis jau genijus, ar dar ne – nesvarbu.

Tada buvo tikras teatras Teatro aktoriai gyveno dviejų aukštų bendrabutyje: vaikinai – antrame, merginos – pirmame. J.Miltinis griežtai reikalavo laikytis taisyklių: nustatė, kada reikia grįžti namo, neleido eiti į restoranus, pats tikrino, kada aktoriai keliasi, kada eina gulti, ką ir kada valgo. Kai kurie, neištvėrę tokio persekiojimo, mesdavo teatrą, o tie, kurie liko, daug pasiekė. J.Miltinis nepriim-

Rita MARKELIŪNAITĖ Teatro dieną Toma Vaškevičiūtė buvo pripažinta geriausia 2009 metų aktore ir apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Garbingą „kryžių“ aktorė pelnė už Luizės vaidmenį spektaklyje „Laimingi“. Šiandien ji populiariame TV3 seriale „Svetimi“ vaidina meilės, neištikimybės ir atgailos draskomą heroję Astą.

Koks apėmė jausmas, kai tave paskelbė geriausia metų aktore?

Jausmas keistas – rankos, kojos nutirpo. Jaudulys man ne naujiena, bet tokio, kad nutirptų rankos, dar nebuvau patyrusi. Iš tikrųjų buvo labai taip... Cho cho... Kai kurių detalių net neprisimenu. Užtat labai aiškiai pamenu, kad diplomą man įteikė renginio vedėja bendrakursė Miglė Polikevičiūtė. Tebematau kaip ryškų

davo aktorių iš kitų teatrų, jis galėjo dirbti tik su savo paruoštais. Iš jų reikalavo ne vaidinti, o gyventi scenoje.

Kai kas dėl to priekaištaudavo: „Argi čia teatras? Čia – tikras gyvenimas, ne teatras!“ „Dabar teatras kitoks, – svarsto D.Banionis. – Aktoriai tapo niekam nereikalingi, galima iš gatvės paimti – ir vaidins. Kažką panosėje burbuliuoja, muziką, dūmus leidžia, miltais pabarsto. Išoriniais būdais vaidmenį kuria, o ne iš vidaus. Bet dabar tokia mada, todėl aš ir nelendu į dabartinį teatrą. Man toks teatras nepatinka, aš tokiam teatrui netinku.“

kadrą – ji žiūri ir šypsosi... Gauti diplomą iš Miglės rankų buvo dvigubai malonu, nes ji viena iš geriausių mano draugių. Beje, prieš dvejus metus ji taip pat apdovanota „kryžiumi“ – už geriausią metų debiutą.

Tau tik 23-eji, o jau pelnei „Auksinį scenos kryžių“. Kas toliau, „Oskarai“?

Iš tikrųjų visai nebūtini tie apdovanojimai. Žinoma, gražu ir gerai, bet nebūtina.

Kaip atšventei pelnytą apdovanojimą?

Su bendrakursiais rengėme koncertą Teatro dienai, vakare dar suvaidinome spektaklį. Vėliau šiek tiek likome „pasėdėti“, bet labai ramiai, nes kitą dieną dar reikėjo vaidinti tą spektaklį Kaune.

Tave apdovanotą tėtis pamokė, kad nesustotum pusiaukelėje...

Vėliau iš jo gavau labai gražią žinutę. Aišku, jis džiaugėsi.

O kolegos iš serialo „Svetimi“ pasveikino?

Kai atnešiu butelį, tai taip ir bus.

(Juokiasi) Žinoma, pasveikino, visi labai džiaugėsi. Serialo dailininkė Karolina Kasperavičiūtė ištarė: „Taip ir turėjo būti.“

Ar tėvai yra sakę, argi aktorystė – profesija?

Taip. Ypač tėvas. Sakė, gali būti kuo tik nori, tik ne aktore. Juolab kad mokykloje gerai mokiausi.

Bet dabar jau šis kelias yra tavo?

Su kuriuo režisieriumi svajoji padirbėti?

Nežinau. Tas etapas praėjo, pavardės jau nebesvarbu. Svarbu kas kita –

Tavo vaidmuo „Svetimuose“ nelengvas. Herojė Asta nuolat plūsta ašaromis. Trauma po traumos, emocijos, drama, minorinės natos.

Na, šis vaidmuo tikrai sudėtingas.

Ypač kai žanras – serialas. Daug kam esu minėjusi, kad apie Astą galima būtų sukurti dešimt filmų – įvairiomis temomis. Vieną filmą – vien apie meilę, kitą – apie kalėjimą ir moterį, kuriai tenka laukti. Tai būtų pusantros valandos pilno metro filmas.

O dabar kas antrą seriją vis kas nors kitaip pasisuka. Gal todėl ir sunkiau kurti vaidmenį seriale, nes nežinai, kas bus toliau. Nors aš iš Astos jau galiu tikėtis bet ko. Dabar ji jau visiška psichė. (Juokiasi) Gal net gatvėje praeiviai sustabdo, bando paprotinti: „Asta, na, atsipeikėk, ką darai?“ Piktuoju – ne. Bet internete tokių komentarų pilna. Ten – šakės.

(Juokiasi) Po pirmo sezono pasižiūrėjau komentarus viename portale,

trauktis į Vakarus, bet, kai apsistojome Kalvarijoje, žuvo Vytautas Mačernis, o mes iš Lietuvos išvykti nespėjome.

Aštuoniasdešimtaisiais mane paskyrė teatro direktoriumi. Liūnės pranašystės išsipildė ne man vienam.“

Išgarsino kinas D.Banionį filmuotis kine pirmą kartą pakvietė legendinis režisierius V.Žalakevičius. „Neseniai peržiūrėjau pirmąjį savo filmą „Adomas nori būti žmogumi“, ir siaubas suėmė. Ten buvo per daug vaidybos. Viskas taip dirbtina pasirodė. Laimė, kad ketvirtame filme „Niekas nenorėjo mirti“ galėjau jaustis laisviau, ten ne vaidinau, bet kūriau personažą. Po pirmos recenzijos, kurioje buvo rašoma, kad tam vaidmeniui esu visiškai netinkamas, sužinojau, kad gavau prizą Kijevo festivalyje. Netikėjau. Kitą dieną laikraščiai paskelbė, kad filmas – geras, bet Banionis tam vaidmeniui netinka. O vėliau šį filmą pasiuntė į Karlovy Vary kino festivalį tuometinėje Čekoslovakijoje. Ten autoritetinga komisija nusprendė apdovanoti mane už geriausią vaidmenį. Nuo to laiko pasidariau „visur tinkamas“.

D.Banionis labiausiai išgarsėjo A.Tarkovskio filme „Soliaris“. Filmas buvo pasiųstas į Kanų festivalį, bet aukščiausio apdovanojimo negavo, tik „Sidabrinį liūtą“. Po A.Tarkovskio „Soliario“ premjeros D.Banionis gavo laišką iš vienos žinomos Rusijoje moters, tačiau perskaitęs labai supyko ir išmetė jį. Tame laiške buvo rašoma: „Jūs, Donatai, esate puikus aktorius, mes visi labai jus gerbiame, bet aš visų žiūrovų vardu prašau daugiau tokioje „chaltūroje“ kaip „Soliaris“ nesifilmuoti.“ Dabar dėl išmesto laiško gailisi – sako, būtų buvęs vertingas prisiminimas.

Kur labiau patiko vaidinti – teatre ar kine? „Kine iš pradžių nepatiko, – atsako aktorius. – Ten operatoriai diktavo: tai iškritai jiems iš kadro, tai vaizdą sugadinai, tai ne taip pasisukai, ne tuo kampu ranką pakėlei. Teatre blogai būti negalėjo – ten buvo daug kančių ir vargų, bet juk J.Miltinis mane prižiūrėjo, auklėjo kaip tėvas. Tikra aktorystė – tik teatre, tačiau dabar jo nebėra, tik visokie cirkai. Nėra tokių spektaklių, kuriuose atsispindėtų žmogaus būtis.“

TV3 nuotrauka

tai kokių tik nebuvo. Net su ginklų paveiksliukais, kur prirašyta: „Aš ją užmuščiau.“ Bet gal tavoji Asta dar pasikeis – vieną gražią dieną taps gailestingąja samariete, vienuole?

Matyt, ir tai būtų įmanoma. (Juokiasi)

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Lietuvos miesteliai

15

Musninkai (Širvintų r.) – skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Musninkai – miestelis prie Musės upės, 12 km į pietvakarius nuo Širvintų.

GYVENTOJAI: 478 žmonės (tautinė sudėtis: 98 proc. – lietuvių; 2 proc. – rusų).

ISTORIJA: Musninkų gyvenvietė minima nuo XIV a., dvaras – nuo 1507 m. 1522 m. minima pirmoji bažnyčia. XVI–XVII a. veikė ir evangelikų reformatų bažnyčia. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. Miestelis labai nukentėjo nuo prancūzų kariuomenės 1812 m. 1920 m. ties Musninkais vyko aršios lietuvių ir lenkų kautynės (dalis – Širvintų–Giedraičių kautynių, kartais vadinamų ir Širvintų– Giedraičių–Musninkų kautynėmis).

Nuo XIX a. Musninkai – valsčiaus, sovietmečiu – apylinkės ir kolūkio, dabar – seniūnijos centras.

PAVELDAS: Švč. Trejybės bažnyčia (past. 1855–1865 m.), Barboros koplyčia (XVIII a.), varpinė (XIX a.), senieji mokyklos pastatai (XX a. pirmoji pusė), miestelio centro senojo užstatymo fragmentai.

Musninkai mena gražiąją Barborą Radvilaitę Svarbiausias Musninkų miestelio simbolis – lyg garsusis Pizos bokštas pradėjusi svirti Barboros koplyčia – siejamas su Barboros Radvilaitės vardu.

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Svečiavosi pas gimines?

Miestelio gyventojai puikiai žino legendą, esą Barbora svečiavosi Musninkuose pas savo gimines. Sužinojusi, kad Radvilų pilyje (Dubingiuose) sunkiai serga vienas jos brolių, Barbora nusprendė pas jį kuo skubiau vykti, nepaisydama pavasarinio polaidžio ir ištvinusios Musės upės.

Kai kunigaikštytės karieta važiavo per upę, stipri srovė ją pagavo ir ėmė nešti pasroviui.

Mirtinai išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Tada karieta atsirėmė į tvirtą upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti į krantą. Barbora Radvilaitė savo pažado nepamiršo ir aukštoje terasoje virš Musės upės šv. Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę. XVIII a. senosios koplytėlės vietoje pastatyta dabartinė mūrinė koplyčia.

Leido sugriūti malūnui Koplyčia buvo vienintelis į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Musninkų (arba Musninkėlių) dvaro pastatas.

Bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios akto signataras kunigas A.Petrulis.

XVIII a. statyta mūrinė koplyčia.

Tai ją išgelbėjo. O kiti dvaro pastatai buvo suniokoti. Mūrinis dvaro rūmų fligelis nugriautas sovietmečio pabaigoje, o kitus pastatus (svirną, vandens malūną, tvartą) bei keliasdešimt hektarų žemės abipus Musės įsigijo vilnietis, kuris leido pastatams sugriūti.

Musninkiečiai su virpuliu širdyje prisimena gražiausiame Musės vingyje stovėjusį vandens malūną, kuris prieš keliolika metų dar buvo su stogu, o dabar teliko jo pamatai bei greta boluojančios tilto atramos. „Apmaudu, kad žmogus, pigiai nusipirkęs tokį turtą – dvaro pastatus, paleido viską vėjais. O juk čia galima buvo įkurti kavinę ar kaimo turizmo sodybą“, – skėsčiojo rankomis Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė.

nė, anot architektūros istorikų, – viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje.

Istorija besidominčiam žmogui Musninkuose tikrai yra ką pamatyti. Senosiose kapinėse – Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių kapai, kuriuose pokario metais artimieji slapčia palaidojo iš miestelio aikštės pavogtus nužudytų partizanų kūnus.

Paminklai jiems pastatyti tik atgimimo metais. Įspūdingas raudonplytis senosios valsčiaus valdybos ir mokyklos pastatas. Čia kadaise mokėsi garsus rašytojas Ignas Šeinius, savo kūriniuose aprašęs Musninkų apylinkes.

skveriukas buvusioje aikštėje“, – neslėpė apmaudo musninkietė, ilgametė lietuvių kalbos mokytoja Filomena Vaicekauskienė. Iš Panevėžio krašte esančio Pinigėlių kaimo kilusi mokytoja – vaikščiojanti Musninkų istorijos enciklopedija. Ji prisimena miestelį nuo pokario metų. „Miestelis tada buvo tamsus, pilkas, purvinas. Kai pradėjo įvedinėti elektrą, atsirado žmonių, kurie neleido elektrifikuoti savo sodybų. Sakė – trenks žaibas, jei elektrą įves. Aktyvių, jaunų mokytojų dėka gyvenimas miestelyje prašviesėjo, suaktyvėjo kultūrinė veikla. Netgi buvo statomi baleto spektakliai, operetės. Kurį laiką kultūrinis gyvenimas mūsų miestelyje buvo apmiręs, o dabar vėl aktyvėja“, – džiaugėsi mokytoja.

Slapti partizanų kapai

Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis. „Man apmaudu, kad Musninkuose iki šiol nesugebėta signataro atminimo pagerbti bent kiek ryškesniu akcentu. Netgi kai buvo suteiktas vardas bevardei gatvelei, einančiai palei bažnyčią, ji buvo pavadinta ne prasmingu Alfonso Petrulio, o Parko vardu.

Ten gi net parko nėra, tik nedidelis

Laimė, bent miestelio centre esantys istoriniai statiniai nesulaukė tokių „rūpestingų“ savininkų, kokiems atiteko dvaras. Miestelį papuošė gražiai suremontuotas dviaukštis medinis žydų prekeivio namas (sovietmečiu vos neiškeltas į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse). Greta bažnyčios – XIX a. statyta medinė varpi-

Neįamžintas signataro vardas

Statys biodyzelino gamyklą Sovietmečiu planuota, kad Musninkuose gyvens 800 žmonių, tačiau jau daug metų gyventojų skaičius miestelyje balansuoja ties pusės tūkstančio riba. „Tačiau ir tuščia parduodama sodyba miestelyje šiuo metu tik viena. Žmonės noriai perka sodybas

XIX a. statyta medinė Musninkų varpinė, anot architektūros istorikų, – viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje.

Musninkuose, nes miestelis yra netoli Vilniaus, gražiosios Kernavės, prie gerų kelių. Darbdavių čia kol kas nedaug – tik biudžetinės įstaigos ir smulkios prekybinės įmonės, medžio dirbinių įmonė. Nemažai musninkiečių važinėja dirbti į Širvintas, į Vilnių“, – teigia seniūnė B.Jankauskienė.

Pirmasis naujas namas

Širvintų rajono Musninkų miestelyje gyvena beveik pusę tūkstančio žmonių.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Jaunoms šeimoms Musninkai patrauklūs dar ir todėl, kad miestelyje yra didelė vidurinė mokykla, kurioje mokosi per tris šimtus moksleivių. Šalyje rastume nedaug kaimo mokyklų, kur moksleiviai neišsitenka vienoje klasėje, todėl reikia formuoti paralelines klases (A ir B). Musninkuose tokių klasių yra ne viena. Viliamasi, kad greitai Musninkų vidurinė mokykla taps gimnazija.

Lyg pirmas miestelio atgimimo paukštis, nutūpęs ant kalvelės Musninkų pakraštyje, yra naujumu švytinti sodyba. Naują namą Musninkuose pasistatė mokytojos ir gaisrininko Eglės ir Kęsto Dikčių šeima. Miestelis, kuriame nelieka tuščių sodybų ir kyla nauji namai, turi ateitį.

16

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Kelionės

Kuba – valstybė, kurioje paaugliai nesinešioja mobiliųjų telefonų ir neleidžia laiko prie kompiuterių. Čia akys raibsta nuo žalumos, bet pagrindinių maisto produktų nusipirkti galima tik pagal korteles. Šios šalies laikraščiuose – viena tiesa, čia vis dar gyva revoliucijos dvasia.

Kuba – cigarų ir sustojusio laiko šalis

Mus apstulbino Havanos kolonijinio stiliaus kapinės. Paminklų baltumas tiesiog akina, tvarka – ideali. Sunku patikėti, kad tokiame apleistame mieste gali būti spindinčios kapinės su ištaigingais mauzoliejais, koplytėlėmis ir šeimų kapais. O kad taip atrodytų gyvųjų pasaulis!

Neringa GAIDYTĖ Fidelio komunistinė santvarka pasitinka visus atvykėlius su šūkiais ant autobusų stotelių – „Socializmas arba mirtis“. Komunistinė dvasia čia vis dar gaji.

Užbūrė gamtos grožis Lėktuvui nusileidus Varadero oro uoste, termometro stulpelis rodė +30˚C. Sukišus kojas į baltutėlį smėlį, užliejo tikra palaima, o smaragdinio žalsvumo Karibų jūra tiesiog užbūrė. Gražesnių paplūdimių kaip Kuboje vargu ar būna, o ir viešbučiai kokybe nenusileidžia europietiškiems, tačiau išėjęs už viešbučių zonos pamatai tikrą kubietiškąjį gyvenimą.

Kuboje labiausiai sužavėjo gamta. Ši Karibų sala nepaprastai žalia – cukranendrių plantacijos, palmių, bananų, mangų ir apelsinmedžių giraitės. O Vinjalės slėnyje nusidriekusios ir tabako plantacijos. Kadangi klimatas jam auginti palankus, čia užauginamas pats geriausias tabakas visame pasaulyje. Šis indėnų išradimas jau seniai tapo Kubos simboliu.

Šlovinamas socializmas Vieniems Kuba asocijuojasi su revoliucija ir Fideliu Kastro, kitiems – su salsa, tretiems – su nuostabiais paplūdimiais. Tačiau mums pirmiausia į akis krito seni sovietiniai automobiliai. Sunku patikėti, kad šie kledarai vis dar juda. Fidelio šalies gatvėmis rieda sulopytos 1940–1950 metais pagamintos senovinės mašinos „GAZ 21“ (vol-

Teks pakrapštyti piniginę

gos), importuotos dar prieš tai, kai į valdžią atėjo Fidelis Kastro, prototipai. Nesunkiai atpažinome ir seniai matytus MAZ bei „KamAZ“ sunkvežimius. Jie, spūstelėjus akceleratorių, taip uždūmindavo, kad iš paskos riedantis automobilis trumpam pradingdavo dūmų kamuolyje.

Keliaudami iš gyvenvietės į gyvenvietę, reklaminių skydų pakelėje nematėme, tačiau socializmą šlovinančių šūkių čia apstu. Seni mokykliniai autobusai vežė į mokyklą pionierius – tvarkingos uniformos, raudoni kaklaraiščiai. Laukuose teko matyti ir jaučių kinkinius. Beje, Kuba iš kitų Karibų šalių išsiskiria tuo, kad turi geležinkelį.

Matėme daugybę žmonių, laukiančių pakeleivingų mašinų. Kubiečiui įprasta šalikelėje prastovėti keletą valandų. Bet kiek džiaugsmo būna, kai pagaliau įlipi į kokio

sunkvežimio keleiviams vežti pritaikytą priekabą. Kartais į ją susigrūda iki 40–50 žmonių.

Havana šiurpina namais vaiduokliais Vargu ar Havaną būtų galima palyginti su kokiu nors pasaulio miestu. Per beveik penkis dešimtmečius geležiniu diktatoriaus Fidelio Kastro kumščiu valdomos šalies sostinė iš Karibų jūros perlo pavirto griuvėsiais. Įspūdingos architektūros pastatuose – ištrupėjusios freskos, žiojėjančios langų kiaurymės. Šiuose nutriušusiuose namuose vaiduokliuose gyvena kubiečių šeimos.

Puikus Kubos baroko pavyzdys – Havanos katedra (XVIII a.). Centre išvydome didingą Kapitolijų – esančio Vašingtone kopiją. Savo grožiu stebino ir greta Kapitolijaus įsikū-

ręs didysis Havanos teatras (XIX a.).

Savo metu tai buvo vienas moderniausių pastatų pasaulyje. Jame veikė šviesos efektai ir telefonas, kurie tuo metu dar buvo naujovė.

Salsos šalies sostinėje gyvenimas verda ir dieną, ir naktį. Iš nedidelių kavinukių bei užeigėlių liejasi gyvos muzikos garsai, sklinda cigarų kvapas. Jei jums teks lankytis Havanoje, būtinai užsukite ir išgerkite kokteilį garsiajame „Floriditos“ bare, kuriame laiką su draugais mėgo leisti rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Romo turi paragauti kiekvienas, apsilankęs Kuboje. Žinomiausias – „Havana Club“. Iš jo gaminami populiarieji „Cuba libre“ ar „Daiquiri“ kokteiliai, kuriuos smagu gurkšnoti seniausioje miesto aikštėje – Plaza de Arms (Ginklų aikštė). Apie 400 metų ši aikštė buvo Kubos valdžios centras.

Kubos valiuta – pesai. Apyvartoje jie cirkuliuoja dviejų rūšių: konvertuojamieji, skirti užsieniečiams, ir paprastieji, kuriuos naudoja vietos gyventojai. Konvertuojamasis pesas oficialiai turėtų būti lygus 1 JAV doleriui. O gyventojų naudojamas vietinis Kubos pesas yra 24 kartus pigesnis. Tad turistams už viską tenka mokėti gerokai brangiau.

Oficialus kubiečio uždarbis – 5–25 JAV doleriai per mėnesį. Tačiau realios pajamos dažnai skiriasi – dažnas kubietis per mėnesį susikrapšto apie 100–300 dolerių.

Nors politinė sistema žmones riboja, tačiau visi sukasi kaip gali, kad tik užsidirbtų papildomą pesą.

Kiekvienas miestelis saloje turi bankus. Pasitaiko, kad šalia jų yra bankomatas. Internetas Kuboje taip pat prieinamas, bet brangus – 6 JAV doleriai už valandą.

Deficito laikai Parduotuvių Havanoje nėra daug.

Maitinimo įstaigų taip pat nedaug.

Aptarnavimas primena sovietinį.

Padavėjas nė nesistengia išspausti šypsenos. Valgiaraštis visur panašus: viščiuko ketvirtis arba kiaulienos kepsnys, patiektas su tipišku kubietišku patiekalu: ryžiais ir juodosiomis pupelėmis. Užsigerti galima alumi „Crystal“ arba gaivinančiu kokteiliu.

Desertui – kvapi kubietiška kava.

Daržovių ir vaisių vietos gyventojai patarė ieškoti turgelyje. Tačiau vieną rytą užsukę į turgaus paviljoną išvydome tik keletą išpampusių agurkų, porą ryšulėlių česnakų ir... į bulves panašių gumbų. Tvankiame paviljono kampe mėsininkas ramiai pjaustė kažkokią mėsą. Higienistui iš Europos visa tai turbūt sukeltų šoką – dėl antisanitarinių sąlygų jis patartų uždaryti ne tik turgų, bet ir visą šalį.

GK archyvo nuotraukos

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis E

Horoskopai

Avinas. Šią savaitę gerai seksis reikalai, susiję su gamyba, prekyba, žemės ūkiu, amatais, menu, fi nansais, nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu galite pradėti svarbius reikalus, pristatyti veiklą visuomenei, plėsti ją, tik svarbu nepamiršti dokumentų – jie gali reikalauti papildomo dėmesio, jėgų.

F

Jautis. Sėkmingas metas veiklai, susijusiai su statybomis, nekilnojamuoju turtu, gamyba, prekyba, žemės ūkiu, amatais. Šiuo periodu jums netrūks žavesio, optimizmo, sėkmės meilėje, finansuose. Šią savaitę geriau tęskite tuos darbus, kuriuos esate pradėję.

G

Dvyniai. Šiuo metu vertėtų atsargiau,

atidžiau tvarkyti reikalus – būsite labiau pažeidžiami. Per daug aktyviai reikšdamiesi šiuo metu lengvai užsitrauksite slaptą priešiškumą, pavydą. Geresnis metas tęsti senus darbus arba ruoštis naujiems.

H

Vėžys. Galite pradėti rimtus darbus – pasirašyti sutartis, plėsti veiklą, pristatyti ją visuomenei. Sėkmė lydės darbus, susijusius su visuomenine veikla, prekyba, nekilnojamuoju turtu, fi nansais, amatais, gamyba.

Tai metas, kai galite patirti laimingų netikėtumų.

I

Liūtas. Tai dinamiškas, sėkmingas

tarpsnis, kai galite daug nuveikti savo karjeros labui. Šią savaitę geriausiai seksis tiems, kurie aiškiai žino, ko siekia, turi sukaupę anksčiau nerealizuotų idėjų. Savaitės pabaigoje labiau tiktų tęsti anksčiau pradėtus darbus.

J

Mergelė. Lydės sėkmė aukštojo mokslo, prekybos, gamybos, amatų, žemės ūkio srityse. Sėkmingai pristatysite savo veiklą visuomenei, seksis bendrauti su viršininkais, pelnyti pagarbą, autoritetą.

anekdotai •••

– Brangusis, tau kavos į lovą?

– Ne, geriau į puodelį...

•••

Tėvas klausia sūnaus: – Ką šiandien veikėte mokykloje?

– Per chemiją studijavome sprogstamąsias medžiagas.

– O ką rytoj veiksite mokykloje?

– Kokioje mokykloje, tėveli?

•••

Dvi blondinės plaukia valtimi. Staiga joje atsiranda skylė. Pirmoji blondinė ima panikuoti, o antroji sako: – Nesijaudink, pradursiu antrą skylę – pro ją vanduo išbėgs.

•••

– Kas mums, vyrams, taip nepatinka namų ruošoje?

– Tai jos nuobodumas: sutvarkei lovą, nuvalei dulkes, išsiurbei kilimus. Ir vėl viskas iš naujo... po pusės metų.

•••

Kodėl estai per vakarienę valgo keptas pupas?

– Kad ryte galėtų išsimaudyti vonioje su burbuliukais.

•••

Ateina žmogus į psichiatrijos ligoninę. Mato, kad pacientai pro langą lėktuvėlius svaido. Žmogus sako: – Ką jūs čia darote?

– Lėktuvėlius skraidinam, – atsako jie. Žmogus pagalvojęs klausia: – O kur seselė?

– Pirmu reisu išskrido.

•••

Skambutis į prezidentūrą: – Alio!

– Laba diena. Čia skambina Suvalkijos runkelių augintojas. Atvažiuoju dirbti pas jus patarėju!

– Gal jūs debilas?

– O tai būtina?

•••

•••

Skrenda čiukčius lėktuvu, šalia jo sėdi moteris, o už nugaros – jos vyras. Vyras prašo, kad čiukčius persėstų į jo vietą, nes jam esą žūtbūt reikia pasikalbėti su žmona. Čiukčius nė už ką nesutinka – matai, ten lango nėra. Viską girdėjo šalia stovinti palydovė. Ji sužnibždėjo kažką čiukčiui į ausį ir tas greitai persėdo į vyriškio vietą.

Lėktuvui nusileidus, vyras klausia palydovės: – Ką jūs jam pasakėte?

– Aš pasakiau, kad ši eilė į Vladivostoką neskris.

Mokytoja ateina į Petriuko namus skųstis tėvams dėl jo elgesio: – Petriukas mane išvadino prostitute. Prieš visą klasę, per pamoką.

Tėvas pasisuka į sūnų: – Klausyk, ji tave moko? Moko. Rūpinasi?

Rūpinasi. Tai koks tavo suknistas reikalas, kuo ji po darbo užsiima?

•••

Tikybos mokytoja klausia Petriuko: – Kas viską mato ir girdi?

– Mūsų kaimynė.

•••

Mokytoja klausia vaikų, kaip jų šeimoje kovojama su krize. Petriukas kelia ranka ir sako: – Mes su tėčiu nusprendėme atsisakyti mamos.

– Kaip tai? – klausia mokytoja.

– Tai kad aš jau didelis, man pieno nebereikia, tėtis – jau per senas, o laikyti vien dėl kaimyno neapsimoka!

Kryžiažodžių atsakymai – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Juos sužinosite kitame numeryje.

17

(gegužės 10–16 d.)

K

Svarstyklės. Pasiseks sustiprinti savo pozicijas, pagerinti darbo sąlygas, tačiau atsisakykite bet kokių intrigų, būkite geranoriški kolektyvo atžvilgiu. Tai taip pat neblogas laikas naujiems darbams pradėti.

L

Skorpionas. Ši savaitė perspektyviausia, produktyviausia. Galite pradėti naujus darbus – būsite pastebimi, žavūs, lydės sėkmė partnerystėje, kūryboje, prekyboje, versle, finansiniuose reikaluose. Puikus metas pristatyti veiklą visuomenei bei ją plėsti, sutartims pasirašyti, rimtiems susitikimams skirti.

M

Šaulys. Galite sėkmingai pradėti naujus darbus. Seksis sritys, susijusios su prekyba, gamyba, žemės ūkiu, statybomis, nekilnojamuoju turtu, finansais, kreditais. Taip pat palanku tvarkyti įprastus reikalus, tęsti tai, ką anksčiau pradėjote.

N

Ožiaragis. Metas bus sėkmingas dirbantiems prekybos, žemės ūkio, gamybos, pramogų verslo, nekilnojamojo turto bei finansų srityse. Galite pradėti naujus darbus, bet skirkite ir daugiau laiko sau, meilei, kūrybai – šiuo metu būsite ypač žavūs, populiarūs.

O

Vandenis. Ši savaitė džiugins sėkme asmeniniame gyvenime. Tai puikus metas pasirūpinti savimi, šeima, namais, nekilnojamuoju turtu, pasidžiaugti gamta, sukaupti jėgų. Būsite žavūs, tačiau norėsis daugiau ramybės, intymumo.

P

Žuvys. Savaitė ypač gera, puikiai seksis užmegzti bei plėtoti reikalingus ryšius, mokytis, rašyti, kurti. Sėkmingos bus sritys, susijusios su žiniasklaida, kūryba, prekyba, gamyba. Tai geras metas pasirašyti sutartis, pradėti naujus darbus, plėsti veiklą, pristatyti ją visuomenei.

18

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

TV programa

Gegužės 10, pirmadienis

Gegužės 11, antradienis

„Dingę“.

Nuo... Iki...

„Lūpdažių džiunglės“.

„Drakonų tiltas“.

„Las Vegasas“.

„Likvidacija“.

„Vilko bilietas“

„Maištinga siela“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė (k.).

9.30 Pasaulio panorama (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus (k.).

13.00 Duokim garo! (k.).

14.35 Stilius (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.).

(N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5 (k.).

9.55 Auksinė blykstė (k.).

10.55 Komedija „Jaunėlis“ ((k.).

(1994 m., JAV).

(N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“.

(N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Nauja versija.

(N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Komedija „Mano geriausias meilužis“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.50 „Likvidacija.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 Komedija „Tiesiog žavinga“ (1999 m., JAV, Vokietija) (k.).

(N-7) 12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Gormitai“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“.

(N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“. (N-7) 23.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV).

(N-7) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė skrynelė (k.).

8.00 Šeštadienio rytas (k.).

9.00 „Juodasis riteris“ (k.). (N-7) 10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės"(k.). (N-7) 11.10 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

11.35 Amerikos talentai IV (k.).

12.35 Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas (k.).

14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Svarbus pokalbis (k.).

15.35 „Vaiduoklių istorijos“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

(N-7) 17.45 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 Sąmokslo teorija.

21.30 Veiksmo f. „Drakonų tiltas“ (1999 m., JAV, Honkongas).

(N-7) 23.30 Žinios.

1.00 Žvejų mūšis (k.).

1.35 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai (k.).

13.00 Sveikinimų koncertas (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 2 minutės šlovės (k.).

12.00 Kryžminė ugnis (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 Gyvenimas pagal moteris.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Operacija „Pikaso gaidukas“ (1988 m., JAV). (N-14) 0.45 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas (k.).

12.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Gormitai“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“.

(N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6. Auto loto.

22.00 Drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“. (N-7) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 Sekmadienio rytas (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.).

(N-7) 10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Melodrama „Mano svajonių vyras“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung Fu išmintis (k.). (N-7) 15.35 Animac. serialas „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Nuotykių f. „Maištinga siela“ (2006 m., P. Korėja). (N-7) 23.45 Žinios.

0.15 Trileris „Tik pirmyn“ (2008 m., Rusija). (N-7) 2.20 Bamba. (S)

Gegužės 12, trečiadienis

Gegužės 13, ketvirtadienis

Teisė žinoti.

„4400“.

„Amžini jausmai“.

„Grifas“.

„Senis“.

„Pinigų traukinys“.

„Spec. būrys“.

Asgardo kovotojai.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Pinigų karta (k.).

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.30 Gustavo enciklopedija (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.).

(N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris (k.).

10.00 Valanda su Rūta (k.).

11.30 Paskutinė instancija (k.).

12.30 FTB. Publicistikos laida (k.). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“.

(N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 „Mentalistas“.

(N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Likvidacija“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). (N-7) 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 Prieš srovę (k.).

(N-7) 11.35 Dok. drama „Farai“ (k.).

12.15 Dar pažiūrėsim... (k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Gormitai“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“.

(N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.(N-7) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 „Valstybės kelias“ Dok. f. ciklas (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.).

(N-7) 10.00 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.05 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.00 Fantastinis nuotykių f. „Maištinga siela“ (2006 m., P. Korėja). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Autopilotas (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Asgardo kovotojai. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Fantastinis f. „Grifas“. (N-7) 23.25 Žinios.

23.55 Trileris „Absolonas“ (k.). (2003 m., Kanada, D. Britanija).

(N-14) 1.55 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

(N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti (k.).

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai ((k.).

14.30 Keliaukim! (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“.

(N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimakavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.).

(N-7) 9.30 Nauja versija (k.). (N-7) 10.00 Nuo... Iki... (k.).

10.55 Abipus sienos (k.).

11.50 Žalioji akademija (k.).

12.25 Ne vienas kelyje (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“.

(N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 FTB. Publicistikos laida. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

Sportas. Orai.

22.40 Veiksmo f. „Pinigų traukinys“ (1995 m., JAV). (N-14) 0.50 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 Muzikinė karuselė (k.).

11.45 Asistentai. (k.).

12.10 Žiūrim, ką turim“ (k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Gormitai“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“.

(N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas.

(N-7) 20.30 Dok. drama „Farai“.

21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija.

22.00 „Spec. būrys“.

(N-14) 23.00 Drama „Dingusi“. (N-7) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 Statybų TV (k.).

8.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.).

(N-7) 10.05 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Fantastinis veiksmo f. „Grifas“ (k.).

(N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Asgardo kovotojai. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Naująją Zelandiją“ (2007 m., Vokietija).

(N-7) 23.30 Žinios.

24.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 1.05 Tauro ragas (k.).

1.40 Bamba. (S)

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Gimtasis kraštas

TV programa

Gegužės 14, penktadienis

19

Gegužės 15, šeštadienis

„Sukeisti protai“.

„Mirusiųjų žemė“.

„Planas tėčiui“.

„Juodasis riteris“.

Mūsų miesteliai.

„Grąžinkit šlovę“.

„Dangus“.

„Leopardo būrys“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“ (k.).

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Duokim garo! (tęsinys).

23.00 Kriminalinė drama „Sukeisti protai“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Žvaigždžių duetai 4 (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“.

(N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Nuotykių komedija „Mažylis mieste“ (1998 m., Australija).

21.55 Nuotykių drama „Planketas ir Makleinas“ (1999 m., D. Britanija).

(N-14) 23.55 Premjera.

Siaubo trileris „Mirusiųjų žemė“. (N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou (k.).

12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Gormitai“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“.

(N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karusėlė.

20.10 Didysis penktadienio filmas. Komedija „Planas tėčiui“.

22.25 Komedija „Žąsine, kur mano automobilis?“ (2000 m., JAV).

(N-7) 24.00 Siaubo komedija „Zombių karalius“ (2004 m., D. Britanija, Prancūzija).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

8.40 To dar nebuvo...

9.10 Asgardo kovotojai (k.).

(N-7) 10.10 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.15 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Naująją Zelandiją (k.).

(2007 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė.

Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė skrynelė.

15.00 Žvejų mūšis (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.35 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai.

Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 23.15 Europos Taurė 2009 ir 10-asis jubiliejinis galiūnų turnyras. „Nemuno galiūnas 2009“.

0.40 Autopilotas (k.).

1.10 Statybų TV (k.).

1.40 Bamba. (S)

8.00 Kelias.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Švarus pienas.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.25 Mūsų miesteliai.

Nemėžis.

12.15 Pulsas.

12.45 Drama „Labiau už viską“.

13.45 Klausimėlis.

14.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

15.00 Istorinė dokumentika. „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.05 Orai.

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Vaid. f. „Tadas Blinda“ (1972 m., Lietuva).

19.25 Laida apie futbolą. „Slovakija ir Slovėnija“, „Dramblio Kaulo Krantas ir Hondūras“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio panorama.

21.30 Duokim garo!

Finalas.

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Karoluko ir Pencės rytas.

9.30 Žalioji akademija.

10.00 Animac. f. „Beprotiškas kiškio Kvankos filmas“.

11.35 Komedija „Karalius Ralfas“ (1991 m., JAV).

13.45 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.45 Super Kakadu.

(N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Žvaigždžių duetai 4. Finalas.

22.15 Veiksmo trileris „Laikrodinis mechanizmas“ (2001 m., JAV).

(N-14) 0.15 Komedija „Grąžinkit šlovę“ (2003 m., JAV).

(N-7)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.25 Animac. serialas „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 „Mamyčių klubas“. Laida šeimai.

10.00 Vaikams. Vaid. f. „Šailas“ (1996 m., JAV).

11.40 Komedija „Dideli pinigai“ (1992 m., JAV). (N-7) 13.20 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV).

15.05 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

15.40 Be grimo. (k.).

(N-7) 16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) 17.10 „Moterų alėja“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

21.00 Romantinė drama „Kitapus ringo“ (2004 m., JAV, Vokietija).

(N-7) 23.15 Trileris „Dangus“ (2002 m., Vokietija, Italija, Prancūzija).

(N-14) 1.15 Veiksmo f. „Staigus puolimas“ (1992 m., JAV).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei (k.).

8.00 „Kapitonas Malas“ (k.).

9.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas (k.).

10.00 Autopilotas.

10.30 Šeštadienio rytas.

11.30 Juodasis riteris (k.). (N-7) 12.25 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.).

(N-7) 13.25 Serialas „Dinotopija: Plėšikai“. (N-7) 15.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 To dar nebuvo... (k.).

17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Nacionalinio saugumo agentas VI“.

(N-7) 21.20 Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-14) 23.30 Veiksmo f. „Leopardo būrys“ (1985 m., Italija, Vokietija, Šveicarija). (N-7) 1.35 Bamba. (S)

Gegužės 16, sekmadienis

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV3 Penktadienis, gegužės 14 d.

„Miego mokslas“.

„Vanduo“.

„Paskutinė tvirtovė“.

„Iš meilės ir aistros“.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Duokim garo!

Finalas (k.).

12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Australija: „Discovery“ žemėlapis“.

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Trileris „Juros periodo parkas 3“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.00 Elito kinas. Fantastinė komedija „Miego mokslas“ (2006 m., JAV).

(N-7)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Išlaisvinti Vilį“ (1993 m., JAV, Prancūzija).

12.10 Komedija „Puikios atostogos“ (1988 m., JAV).

(N-7) 13.55 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 „Teleloto“.

TV žaidimas.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

22.00 Istorinė drama „Gladiatorius“ (2000 m., D. Britanija, JAV).

(N-14) 1.10 Snobo naktis.

Drama „Vanduo“ (2005 m., Kanada, Indija).

(N-7)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.25 „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Vaikams. Drama „Švelnusis Benas 2“ (2003 m., JAV).

11.40 Romantinė komedija „Ko žiurkės nedarytų“ (1998 m., D. Britanija).

(N-7) 13.20 Drama „Monos Lizos šypsena“ (2003 m., JAV).

(N-7) 15.50 Akistata“ (k.).

(N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas (k.).

(N-7) 17.30 Dok. drama „Farai“ (k.). (N-7) 18.10 Asistentai.

18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas.

21.10 Trileris „Paskutinė tvirtovė“ (2001 m., JAV). (N-14) 23.55 Veiksmo f. „Džiunglių įstatymas“ (1995 m., Kanada).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas (k.).

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Statybų TV. 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 10.30 Sekmadienio rytas.

11.30 Sveikatai ir laimei.

12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.).

(N-7) 13.30 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

17.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

18.00 Kainos kodas.

18.30 Svarbus pokalbis.

19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas.

21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Iš meilės ir aistros“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Veiksmo f. „Drakonų tiltas“ (1999 m., JAV, Honkongas).

(N-7) 0.55 Bamba. (S)

22.25 val. „Žąsine, kur mano automobilis?“ JAV, 2000 m. Komedija. Rež. Danny Leiner.

Vaidina: Ashton Kutcher, Seann William Scott, Jennifer Garner. (N-7) Česteris ir Džesis pabudę ryte visai neatsimena, ką veikė vakar. Galbūt buvo vakarėlyje, o gal pas drauges? Netrukus vaikinai išsirengia jų aplankyti ir lauke neranda savo automobilio. Česteris su Džesiu puola jo ieškoti, pamažu vis atsimindami, kur buvo ir ką veikė. Pirmiausia jie užklysta į striptizo barą, kur jų jau laukia transseksualė. Ji reikalauja grąžinti du šimtus tūkstančių. Vos ištrūkusius iš jos nagų vyrukus pagrobia sekta, tikinti ateiviais, ir reikalauja kažkokio keisto prietaiso, kurį Česteris su Džesiu vakar turėję. To paties prašo ir kelios neįtikėtinai seksualios gražuolės ir du keistoki vyrukai, prisistatantys ateiviais. Česteris su Džesiu puola ieškoti savo automobilio, kuriame turėtų būti ne tik keistasis prietaisas, o ir dovanos draugėms, iš kurių jie tikisi... sekso.

LTV Šeštadienis, gegužės 15 d.

19.25 val. Laida apie futbolą „Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą“.

9 dalis „Slovakija ir Slovėnija“, 10 dalis „Dramblio Kaulo Krantas ir Hondūras“.

LTV Sekmadienis, gegužės 16 d.

21.15 Savaitės filmų filmas „Juros periodo parkas 3“. JAV, 2001 m. Fantastinis trileris.

Rež. Joe Johnston. (N-7)

LNK Sekmadienis, gegužės 16 d.

22.00 val. „Gladiatorius“. Didžioji Britanija, JAV 2000 m. Istorinė drama. Rež. Ridley Scott.

Vaidina: Russell Crowe, Joaguin Phoenix, Connie Nielsen, Oliver Reed, Richard Harris. (N-14)

BTV Pirmadienis, gegužės 10 d.

21.30 val. „Drakonų tiltas“. JAV, Honkongas, 1999 m. Veiksmo (N-7). Rež. Isaac Florentine.

Vaidina: Dolph Lundgren, Cary – Hiroyuki Tagawa, Valerie Chow, Gary Hudson, John Bennett. Šalyje, kurioje praeitis ir dabartis susipynusios, o kraugeriškas tironas daro viską, kad pasiektų valdžios olimpą, atsiranda bebaimis, teisingumą ginantis karys, kurio gyvenimo tikslas – suvienyti sukilusios šalies gyventojus ir vesti juos į mūšį su iki ausų ginkluota tironiškojo valdovo kariauna bei išgelbėti iš jo gniaužtų gražuolę princesę.

Tai intriguojanti pasaka suaugusiesiems, pribloškianti įspūdingomis batalinėmis scenomis, virtuoziškais kovų menų epizodais, paslaptinga atmosfera, netikėtais siužeto posūkiais ir pagaliau – puiki dovana veiksmo filmų žvaigždės Dolpho Lundgreno gerbėjams.

20

Gimtasis kraštas

Stipriąją lytį randai puošia Britų futbolo žvaigždės Deivido Bekhemo gerbėjai buvo apstulbinti, kai jų numylėtinis televizijos laidoje parodė po operacijos likusius randus. Kovo mėnesį 35 metų D.Bekhemui trūko Achilo sausgyslė, todėl dalyvauti Pietų Afrikoje vyksiančiame pasaulio futbolo čempionate jis neturi nė mažiausios vilties. Sportininkas tikisi galėsiąs grįžti į futbolo aikštelę lapkritį, jei tik saugosis ir laikysis medikų nurodymų. Ant sportininko kojų po neseniai atliktos operacijos liko ryškūs randai. „Chirurgai prapjovė

2010 gegužės 7–14 d., Nr. 11

Įvairenybės blauzdą, ištraukė Achilo sausgyslę ir ją susiuvo, – TV laidoje pasakojo D.Bekhemas. – Manau, kad pastaruoju metu per daug iš savęs reikalavau, pervargau, mat norėjau dalyvauti pasaulio čempionate, žaisti Anglijos nacionalinėje rinktinėje. Sausgyslė tokio krūvio nebeatlaikė.“ D.Bekhemo randai tapo tarptautine sensacija, apie kurią pranešė daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių. Pats futbolininkas, matyt, mano, kad randų vyrams gėdytis nedera.

Vyrus susargdina gražuolės Greta gražios moters praleidusio penkias minutes vyro organizme ima sparčiai gamintis streso hormonas kortizolis. Kaip rašo telegraph.co.uk, mokslininkai išsiaiškino, kad gražių damų draugija gali pakenkti stipriosios lyties atstovų sveikatai.

Kortizolis – hormonas, kurį žmogaus organizmas išskiria fizinio ar psichologinio streso metu. Mažas kortizolio kiekis organizmą veikia teigiamai, pagerina savijautą ir padidina energingumą.

O per didelės šio hormono dozės, ypač jei jo lygis pakyla dažnai, išprovokuoja širdies

Sandros Bulok bėdos

Gražiausia pasaulio moteris Filmo „Graži moteris“ herojė aktorė Džulija Roberts išrinkta gražiausia pasaulio moterimi. Neseniai jai sukako 42-eji, bet ji išliko tokia pat graži kaip jaunystėje. Tuo įsitikinęs filmo „Graži moteris“ režisierius Garis Maršalas. Holivudo aktorė į gražiausių žmonių sąrašą pateko 12 kartą. Šįkart žurnalo „People“ sudarytame gražiausių pasaulio moterų sąraše Dž.Roberts užėmė pirmą vietą. Antroje vietoje liko po filmo „Įsikūnijimas“ išgarsėjusi Zoe Saldana.

Trečia vieta atiteko Skarlet Džonson, ketvirtoji – Dženifer Aniston.

Dž.Roberts pastaruoju metu vis daugiau laiko skiria šeimos židiniui – ji augina tris vaikus.

Aktorei Sandrai Bulok nesiseka. Ji laimėjo „Oskarą“ ir įsisūnijo pusketvirto mėnesio mažylį Luisą Bardą, bet, matyt, juo džiaugtis turės viena. Aktorės santuoka žlugo dėl nuolatinės jos vyro Džesio Džeimso neištikimybės. Vyriškis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės seksui.

45-erių S.Bulok ir ketveriais metais jaunesnis jos vyras įvaikinimo dokumentus pradėjo tvarkyti prieš kelerius metus. Šiemet sausį jie pagaliau parsivežė mažylį namo. Tačiau šiuo metu aktorė tvarko įvaikinimo dokumentus kaip vieniša mama. Šeimą išskyrė pasirodę pranešimai apie vyro

ugnikalnis nenurimo ir savaitgalį.

Anot jo, per parą Karymo ugnikalnyje užregistruota daugiau kaip 50 žemės drebėjimų. Laimė, kad ugnikalnis pavojingas tik pro jį skrendantiems lėktuvams, o gyventojams pavojaus nėra. 1 536 metrų aukščio Karymo kalnas yra vienas aktyviau-

Žuvo Maiklo Džeksono advokatas

Buvęs pasaulinio garso dainininkų Maiklo Džeksono ir Andrė Bočelio advokatas Peteris Lopezas rastas negyvas savo namuose Kalifornijoje. Manoma, kad 60 metų teisininkas nusižudė, mat jo kūne aptikta šautinė žaizda. P.Lopezas taip pat dirbo su grupe „The Eagles“, padėjo Dženifer Lopez kurti filmą „Selena“, o su M.Džeksonu triūsė nuo 2006-ųjų.

Nerimsta ugnikalnis Kamčiatkoje Kamčiatkoje esantis Karymo ugnikalnis atgijo praėjusią savaitę ir per vieną parą penkis kartus į 8 kilometrų aukštį išspjovė debesis pelenų. Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų skyriaus geofizinės tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad

neištikimybę. Iš pradžių S.Bulok pribloškė modelis Mišelė Makgi, pranešusi apie beveik metus trukusį romaną su D.Džeimsu. Vėliau striptizo šokėja Melisa Smit aktorei atsiuntė faksogramą, kurioje taip pat prisipažino apie su aktorės vyru patirtą romaną ir už tai atsiprašė. Paaiškėjo, kad S.Bulok vyras mezgė romanus net su keturiomis moterimis.

Dabar aktorė džiaugiasi įsūniu Luisu ir dalija interviu. „Jis tobulas, – S.Bulok žodžius apie berniuką atkartoja žurnalas „People“. – Atrodo, kad jis visada buvo mano šeimos narys.“

ligų, diabeto paūmėjimus, sukelia kraujospūdžio padidėjimą ir net impotenciją.

Valensijos universitete atliktame tyrime dalyvavo 84 studentai. Jie po vieną įeidavo į kambarį, kuriame sėdėjo vyras ir moteris, ir spręsdavo galvosūkį.

Jei iš patalpos pasišalindavo moteris, kortizolio kiekis studento kraujyje nepadidėdavo, bet jei studentas likdavo dviese su moterimi, jo organizmas imdavo gaminti daugiau kortizolio.

Kada prisikels mamutai?

sių Kamčiatkos ugnikalnių. Jis prabudo 1996 metų sausį ir išsiveržimas tebevyksta iki šiol. 1996 metais įkaitusi medžiaga veržėsi iš Karymo ežero, esančio už 6 kilometrų nuo ugnikalnio. Ežeras iki šiol primena mirties katilą, mat jame tuomet žuvo visa, kas gyva.

Mokslininkams jau pavyko iš Sibire rastų mamuto kaulų atkurti šių seniai išnykusių gyvūnų kraują, todėl tikriausiai neilgai teks laukti, kol bus prikelti ir patys mamutai.

Kaip skelbia žurnalas „Nature genetic“, mokslininkai panaudojo bakterijas, kad atkurtų priešistorinių gyvūnų kraujyje buvusį hemoglobiną ir visą kraujo sudėtį.

Mokslininkai tikina, esą dabar paaiškėjo, kaip šiems dideliems žinduoliams kadaise pavyko išgyventi

atšiauraus arktinio klimato sąlygomis. Vienas iš tyrime dalyvavusių mokslininkų profesorius Alanas Kuperis iš Adelaidės universiteto įsitikinęs, kad naujuoju metodu bus galima atkurti ir kitų išnykusių gyvūnų kraują.

Bene fantastiškiausiai skamba mokslininkų ketinimas atkurti žmogaus protėvio neandertaliečio kraują. Naujausi tyrimai padės išsiaiškinti prieš dešimtis tūkstančių metų išnykusių gyvūnų fiziologiją.