GK20100514

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 14–21 d., Nr. 12

Vyriausybės ataskaita

Iškreiptas pasaulis

Dvi dienas A.Kubiliaus Vyriausybės 2009 metų darbo ataskaita svarstyta Seimo plenariniame posėdyje. Šiandien ant politinių svarstyklių – du skirtingi požiūriai į Vyriausybės darbą.

Aktorius Valentinas Masalskis šiuo metu žmonių akyse mato kur kas daugiau baimės ir nerimo dėl ateities nei anksčiau. Tai liūdina menininką – jis norėtų, kad būtų daugiau šviesos.

3 psl.

12 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 14–21 d., Nr. 12

Biurokratijos Idėjų trūksta labiau negu pinigų pinklėse Lietuva pradėjo rengtis pirmininkauti ES, tačiau nuveikta nedaug, todėl baiminamasi, kad viskas nesibaigtų taip, kaip su skandalingai pagarsėjusiu projektu „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.

Saulius TVIRBUTAS Neįtikėtina, bet parengti keliolikos arų sklypo planą dabar trunka daugiau nei metus, o kai kada ir dar ilgiau. Tai sudaro sąlygas korupcijai. Daugelis nepagaili kelių tūkstančių litų firmoms, kad šios prasibrautų pro paprastam gyventojui sunkiai įveikiamas biurokratijos džiungles.

Sudarytos sąlygos korupcijai Mūsų kalbintas Vidmantas dideliame tėvų sklype savo šeimai ketina statyti kitą namą. „Teko dalyti sklypą į dvi dalis, – pasakojo vyras. – Tikėjausi pats sutvarkyti visus dokumentus, bet pusmetį praklaidžiojęs po įvairius biurokratų kabinetus ir prisinervinęs nusprendžiau sumokėti 2 tūkst. Lt firmai vien už tai, kad nereikėtų pačiam gaišti laiko. Bet tik po pusantrų metų rankose turiu detalųjį naujo sklypo planą.“

Gediminas STANIŠAUSKAS

Nukelta į 3 psl.

Pirmininkavimo vairą Europos Sąjungoje 2013 m. antrą pusmetį Lietuva perims iš Airijos, o po šešių mėnesių jį perduos Graikijai.

Tokio iššūkio tarptautinėje arenoje Lietuva dar neturėjo, todėl jau dabar skamba įspėjimai, kad rengtis pirmininkavimui vėluojama.

Didelis išbandymas „Apie tai kalbėjau dar 2004 metais, o dabar matyti, kad problemų turime ne tik dėl infrastruktūros, bet ir, svarbiausia, dėl žmogiškųjų resursų, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytenis

Valstybių vadovams priimti gali būti panaudoti ir Valdovų rūmai.

Povilas Andriukaitis. – Juk per 1–2 metus neparuoši kvalifikuotų vertėjų iš slovakų, slovėnų ir kitų kalbų. Tam reikia 4–5 metų.“

Kiekviena pirmininkaujanti šalis formuoja ir ES darbotvarkę. Per šešis mėnesius vien Briuselyje lietuviams teks vadovauti apie 3 000

Martyno Vidzbelio nuotrauka

susitikimų, o savo šalyje aukščiausiu lygiu teks surengti apie 200–300 posėdžių ir derybų.

Nukelta į 2 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Medikus ir farmacininkus apraizgė korupcijos voratinklis Gediminas STANIŠAUSKAS

Autoriaus nuotrauka

Kaune kilęs medikų korupcijos skandalas į savo sūkurį įsuko dar daugiau įtariamųjų. Ne per seniausiai STT pareigūnams įkliuvo Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) direktorė ekonomikai V.Kerienė ir Kauno teritorinės ligonių kasos vadovas V.Šiaudikis, dabar įtarimai papirkimu pareikšti dar penkių gydymo įstaigų vadovams.

Į Argentiną – farmacininkų pinigais STT tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra tada pranešė, kad V.Kerienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba, o V.Šiaudikiui – įtarimai dėl kyšininkavimo ir taip pat dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems paskyrė vienodas kardomąsias prie-

mones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Neoficialiai kalbėta, kad abu medikai įtariami praėjusių metų pabaigoje pasinaudoję vienos farmacijos kompanijos dovana – apie 30 tūkst. litų kainavusia dviejų savaičių kelione į Argentiną. Tačiau redakcija gavo duomenų, kad ši dovana gali būti tik vienas bylos epizodų.

Nukelta į 2 psl.

2

Gimtasis kraštas

E.Masiulis išsaugojo ministro kėdę

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Aktualijos

Idėjų trūksta labiau negu pinigų Šalis neužsibrėžė tikslo Lauras Bielinis, politologas

Seimas nebalsuos dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, todėl jis lieka poste.

Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

Nepasitikėjimą ministrui inicijavo opozicijoje esantys socialdemokratai, kuriuos parėmė opozicijai priklausantys „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“ – iš viso 44 parlamentarai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad ministras į daugelį klausimų atsakė paviršutiniškai.

E.Masiulis pabrėžė, kad interpeliacija jam – puiki galimybė Seimą ir visuomenę supažindinti su šalies transporto sektoriaus ir su juo susijusios infrastruktūros būkle. Ministras teigė manantis, kad interpeliacijos priežastis yra ne susisiekimo problemos. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad bendrapartietis yra politiškai užpultas, nes „žymiai geriau valgyti vieniems kitus, o ne cepelinus“. Opozicija priekaištavo, kad ministru tapus liberalsąjūdiečių lyderiui, partiją dosniai ėmė remti kelininkų bendrovės.

Konservatorius-krikščionis demokratas Kęstutis Masiulis tikino, kad susisiekimo ministro interpeliacija norima išbandyti valdančiųjų koalicijos tvirtumą arba sutrikdyti Seimo darbą, kad jis nepriimtų svarbių sprendimų, arba siekiama nutraukti ankstesnių valdžių klano ardymą.

E.Masiulis ministro pareigas pradėjo eiti 2008 metų gruodžio 8-ąją.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Nuo nemalonumų apsaugos motinystė Valdžios nesugebėjimas planuoti ministerijose dirbančioms specialistėms nepalieka nieko kito, kaip tik Lietuvos pirmininkavimo ES išvakarėse išeiti motinystės atostogų. Ūkio ministerijoje dirbanti Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) korespondentui prisipažino, kad taip ir padarys. „Neįsivaizduoju, kaip Lietuva pirmininkaus bendrijai, nes kol kas, ką matau, yra visiška netvarka, jokio planavimo, jokios strategijos“, – sakė moteris.

Prieš porą metų ministerijos vadovybė sudarė sąrašą specialistų, kurie buvo įpareigoti rengtis atsakingiausiam Lietuvos iššūkiui. „Iš viso to išėjo niekai. Tada mums žadėjo priedus prie atlyginimų, kitas paskatinimo priemones, kad tik lankytume prancūzų kalbos kursus, rengtumės šalies pirmininkavimui, – prisiminė Eglė. – Per tuos dvejus metus priedas neskirtas nė karto, o atėjus ekonominei krizei duodama suprasti: „Džiaukitės, kad išvis turite darbą.“ Ji tikina, kad gerėjant šalies ekonomikai nedelsdama paliks valstybės tarnybą, nors valdžia užsibrėžė iki pirmininkavimo parengti bent 400 aukštos kvalifikacijos specialistų.

Komandiruotė ar poilsis?

Eltos nuotrauka

Pasak Eglės, 80 procentų ministerijos patvirtinto specialistų sąrašo sudaro moterys, iš kurių dauguma – 25–35 metų amžiaus.

„Ne tik aš, bet mano kolegės darbe ir kitose ministerijose galvoja išeiti motinystės atostogų, nes jau dabar akivaizdu, kad taip ruošdamasi Lietuva patirs visišką fiasko“, – kalbėjo Eglė. Jos teigimu, motinystės atostogos – viena išeičių, kaip išvengti nepelnytų vadovybės priekaištų, nes jau dabar aišku, kad Lietuvos pirmininkavimas gali baigtis skandalingai.

Seimo Europos reikalų komiteto narys Vytautas Gapšys korespondentui patvirtino taip pat girdėjęs apie bręstančią problemą.

Neįvardydamas konkrečių ministerijų, V.Gapšys sakė, kad jose atskirų skyrių vadovai, užuot komandiruodami darbuotojus į Briuselį kelti kvalifikacijos, tas komandiruotes suteikia lyg poilsines keliones savo numylėtiniams. Kelionės skiriamos net ne tiems tarnautojams, kuriems asmeniškai priskirta rengtis Lietuvos pirmininkavimui ES.

Nėra net konferencijos salės Iki šiol neaišku, kur bus pagrindinė konferencijos salė, atitinkanti tarptautinio masto reikalavimus. Net Vilniuje nėra tokios erdvės, kur tilptų apie 2 000 delegatų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, esą „sprendimai dėl pirmininkavimo metu vyksiančių renginių skaičiaus, lygio ir vietų bus priimti 2010–2012 metais“. „Buvo atlikta įvairių Lietuvos konferencijų centrų ir kitų patalpų, tinkamų oficialiems ir neoficialiems tarptautiniams renginiams organizuoti, analizė“, – teigia URM Viešųjų ryšių

skyrius. Tačiau studijoje įvardijamas tik parodų centras „Litexpo“, kuriame sutilptų apie 1 800 svečių, bet šie rūmai labiau pritaikyti žemės ūkio parodoms „Agrobalt“, o ne priimti ES vadovus su delegacijomis.

Lėšos gerokai apkarpytos Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis korespondentui šiek tiek atskleidė finansinę pirmininkavimo pusę. „Statyti naujų objektų nesirengiame, o pagrindine konferencijos vieta greičiausiai bus „Litexpo“ rūmai, – kalbėjo D.Matulionis. – Valstybių vadovams priimti svarstome ir Valdovų rūmų panaudojimo galimybę.“ Paklaustas, kiek preliminariai kainuos pusmečio pirmininkavimas Lietuvai, D.Matulionis iš pradžių įvardijo 70 mln. Lt sumą, bet ji bus gerokai apkarpyta.

Vadinasi, pirmininkauti Europos Sąjungos tarybai Lietuva rengiasi 7 kartus pigiau, nei įgyvendindama skandalingai pasibaigusį „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektą. Jam buvo skirta 515 mln. Lt, o dėl neskaidrių pirkimų ir išlaidavimo Vilnius jau susikompromitavo Europoje.

Europos Parlamento narys Justas Paleckis akcentavo, kad ruoštis pirmininkavimui, kokio Lietuvai tarptautinėje arenoje dar neteko per visą mūsų valstybės gyvavimo istoriją, niekada ne per anksti, gali būti tik per vėlu. „Nuo pirmininkavimo sėkmės gerokai priklausys Lietuvos autoritetas visoje ES, tai neabejotinai at-

Pirmininkavimas ES – tai ir savotiškas Lietuvos prisistatymas Europai, nes tuo parodysime savo gebėjimus veikti tokiame strategiškai dideliame junginyje, ir didelis egzaminas. Kad jį išlaikytume, turime pasirengti visais lygiais.

Svarbu viskas – infrastruktūra, patalpos, mašinos, svečių priėmimas. Blogai, kad valstybė iki šiol nenusibrėžė vizijos, kam mums išvis reikėjo prisiimti tą naštą. Juk per tą pirmininkavimą galime įgyvendinti Lietuvai naudingus tikslus, kurių dar nepasiekėme.

Gali pristigti politinės brandos Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys

Jei šis mūsų darbas primins VEKS („Vilnius – Europos kultūros sostinė“) skandalus ir užkulisinius karus dėl įtakos ir prestižo, mes viską sugadinsime. 2013 metai yra puiki proga Lietuvą pristatyti Europai kaip solidžią, ES pirmininkauti ir viziją jai pateikti gebančią partnerę.

Kad mus tik neištiktų blankiai ES pirmininkavusios Čekijos likimas, teks konsoliduoti politikus ir diplomatinį korpusą.

Nesinorėtų, kad pirmininkavimas virstų tik vidaus politikos ir partinio revanšo veiksniu. Bijau, kad pritrūks ne pinigų, o idėjų ir politinės brandos.

silieps ir investicijoms, ir požiūriui į mūsų valstybę apskritai“, – įsitikinęs J.Paleckis.

Lietuva iki šiol net nežino, kam ji suteiks pirmumą per pirmininkavimą. Švedija pirmininkaudama didžiausią dėmesį skyrė „žaliajai“ ekonomikai.

URM teigimu, „Lietuva rengs savo individualią 6 mėnesių pirmininkavimo programą, kurioje bus atspindėti ir aktualiausi Lietuvai ES darbotvarkės klausimai“.

Medikus ir farmacininkus apraizgė korupcijos voratinklis

GK archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. „STT tęsia tyrimą, todėl negaliu atskleisti tam tikrų detalių, nes jos gali pakenkti tyrimui“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Alimas.

Tačiau redakcijai visgi pavyko gauti informacijos, kuo iš tikrųjų gali būti apkaltinti V.Kerienė ir V.Šiaudikis ir kaip korupcija galėjo išsikeroti tarp

aukščiausių KMUK vadovų ir farmacijos kompanijų.

STT agentai Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V.Šiaudikį sekė ne vieną mėnesį. Jo kabinete buvo sumontuota speciali įranga. „Prieš keletą metų Valstybinė ligonių kasa (VLK) Kauno medicinos universiteto klinikoms kasmet būdavo skolinga net iki 30 mln. litų, bet jau 2-3 metus ligonių kasos su klinikomis atsiskaito tvarkingai, o kitos ligoninės

neatgauna pinigų“, – pasakojo šaltinis, itin artimai susijęs su KMUK. Tikėtina, kad būtent V.Kerienė įsiūlė farmacininkų dovaną V.Šiaudikiui. Ji bilietus į Argentiną pirko ne tik sau ir savo sutuoktiniui, bet ir V.Šiaudikiui su žmona.

Įtariamųjų ratas didėja Kauno apygardos prokuroras A.Alimas patvirtino redakcijos informaciją, kad Kauno medicinos įstaigų vadovai papirkinėjo V.Šiaudikį. Ligonių kasos yra nuolat skolingos gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas medicinos paslaugas, todėl panašiais vizitais pas teritorinių ligonių kasų vadovus ligoninių direktoriai siekė kuo greičiau atgauti lėšas iš VLK.

Be KMUK direktorės ekonomikai V.Kerienės ir Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus V.Šiaudikio, įtarimai byloje yra pareikšti dar penkiems medikams. „Visi jie yra Kauno apskrities ligoninių vadovai, – sakė Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A.Alimas. – Vieni su tyrėjais bendradarbiauja noriai, kiti išsisukinėja“.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas paklaustas, kaip vertina ir Kauno teritorinės ligonių kasos vadovo V.Šiaudikio įsipainiojimą į korupcijos skandalą, atsisakė pateikti savo nuomonę.

Kauno medicinos universiteto klinikos taip pat nepanoro komentuoti situacijos, susijusios su

V.Keriene ir V.Šiaudikiu. Redakcijos žiniomis, farmacininkų dovanota kelionė į Argentiną nėra vienintelė KMUK vadovybei.

Gali būti pradėti nauji tyrimai Redakcijos šaltinis pateikė detalią schemą, kaip net labai garsios farmacijos bendrovės palaiko ryšius su ligoninėmis ir joms atsidėkoja. Šį žmogų yra apklaususi ir STT. Jis saugomas kaip itin svarbus liudytojas.

Kauno medikų korupcijos tyrimą STT atlieka keliomis kryptimis.

Neatmetama galimybė, kad byla gali būti išskaidyta ir pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Biurokratijos pinklėse Atkelta iš 1 psl.

Už topografinę nuotrauką, geodezinius matavimus, kitas paslaugas Vidmantas sumokėjo dar kelis trūkstančius. „Daugelis procedūrų man išvis nesuprantamos ir, manau, reikalingos tik pasipinigauti arba gauti kyšius.

Tėvų sklypas turėjo aiškias ribas, tereikėjo išskirti atskirą sklypą, tad buvo galima apsieiti be daugelio formalių dalykų“, – stebėjosi vyras.

Kryžiaus kelius tenka įveikti ir žmonėms, kurie nori pakeisti žemės paskirtį, statyti papildomus statinius savo sklypuose, parduoti dalį sklypo ir pan.

Popieriai dulka pas valdininkus Valstybės kontrolė po atlikto audito konstatavo, kad pertvarkius teritorijų planavimo sistemą būtų galima atsisakyti apie 80 proc. visų detaliųjų planų rengimo atvejų: detaliųjų planų nereikėtų nustatant sklypo ribas, rengiantis statyti statinį ir tada, kai bendrasis, specialusis ar miesto dalies detalusis planas yra gana išsamus ir jame nustatyti visi reikalingi parametrai.

Architektų biuro, teikiančio ir detaliųjų planų rengimo paslaugas, vadovas Mantas Volbekas pasakojo, kad susiduria ir su valdininkų vangumu. „Teritorijų planavimo įstatymas gal ir nebūtų blogas, jeigu valdininkai nevilkintų darbų, – mano jis. – Tenka pereiti per kelias institucijas, o rezultato reikia laukti po kelis mėnesius. Todėl kartais detaliojo plano rengimas užtrunka iki 2 metų.“ Architektų įmonės „Genezė“ direktoriaus pavaduotojas Rytis Ka-

minskas teigė, kad vien dėl biurokratinių pinklių įmonė teikia tik projektavimo paslaugas. „Jei reikia, klientui samdome kitas įmones, – sakė jis. – Be gerų ryšių valstybinėse institucijose detaliuosius planus parengti itin sudėtinga, nors įmonei būtų palankiau pačiai teikti visą kompleksą paslaugų – nuo projekto iki dokumentų parengimo.“

Kyla nemažai skandalų Nemažai korupcijos skandalų kyla kaip tik dėl sklypų įforminimo. Antai buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras įtariamas už pinigus ketinęs įteisinti sklypą dviem Kauno verslininkėms, taip pat galimai žadėjo pagalbą buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

Daug kyšininkavimo bylų bandyta kelti ir kituose šalies regionuose.

Valstybė kontrolė nustatė, kad Vilniaus ir Kauno rajono savivaldybių administracijose įdiegta praktika, kai detalieji planai derinami ne posėdžiuose, bet individualiai su kiekvienu Nuolatinės statybų komisijos nariu.

Tai sukuria sąlygas korupcijai.

Kaip sektiną pavyzdį auditoriai nurodė Palangos miesto savivaldybėje įdiegtą vieno langelio principą, kai detalųjį planą perdavus Nuolatinei statybų komisijai jį su komisijos nariais derina savivaldybės vyriausiasis architektas.

nėra ir bendrųjų planų. „Be jų neaišku, ką galima statyti numatytuose formuoti sklypuose“, – aiškino ji.

Pasak valstybinių auditorių, šiuo metu septynios apskritys vėluoja parengti bendruosius teritorijų planus. „Užtrukus įvairių lygių planų derinimo procedūroms, stabdoma teritorijų plėtra ir investicijos, – skelbiama auditorių išvadose. – Be to, Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo, kas baigs derinti ir pateiks tvirtinti teritorijų planavimo nebaigusių apskričių bendruosius planus, kai apskričių viršininkų administracijos šiais metais bus panaikintos.“ Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymą, pasiūlė nustatyti aiškią planavimo dokumentų hierarchiją ir jų suderinamumo lygį, išplėsti atvejų, kai detalusis planas nėra rengiamas, sąrašą, užtikrinti, kad būtų sukurta bendra nuolat atnaujinama teritorijų planavimo dokumentų registrų ir duomenų bazių sistema.

Nukenčia savivaldybių planai Ričardas Malinauskas, Savivaldybių asociacijos prezidentas

Stringa projektai Bendrovės „IDP projektai“ projektavimo skyriaus vadovė Zita Jurkuvienė tvirtina, kad greitai ir gerai parengti detaliuosius planus trukdo tai, kad

Dabartinė detaliųjų planų rengimo tvarka stabdo ir savivaldybių planus. Ilgai trunka suderinti ir įgyvendinti įvairius viešuosius projektus. Pavyzdžiui, daug kur labai trūksta socialinių būstų. Bet ir gavus lėšų jų statybai, mažiausiai pusmetį trunka parengti jų sklypų projektus. Kartais viešųjų objektų statyba trunka daug trumpiau nei dokumentų rengimas net ir tada, kai nėra jokių kliūčių įgyvendinti sumanymus.

Gundo duoti kyšius Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Detaliojo planavimo praktika rodo, kad žemės savininkas yra visiškai priklausomas nuo savivaldybės tarnautojų, valstybės priežiūros institucijų ar kitų planavimo sąlygas nustatančių institucijų. Ši procedūra dirbtinai pailginta, sunkiai prognozuojama ir priklauso nuo tarnautojų ir savivaldybių politikų požiūrio.

Visa tai sudaro galimybes pareigūnų ir institucijų korupcijai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pranešimai apie pasitraukimą pasirodė per anksti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas kol kas nesiruošia nei atsistatydinti, nei vykti dirbti į Briuselį.

Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtinęs K.Lukauskas stebėjosi iš piršto laužtais žiniasklaidos pranešimais, kad jis jau įteikęs atsistatydinimo prašymą, nors tam nesą jokio pagrindo, arba kad jau susikrovęs

Gimtasis kraštas

Aktualijos

lagaminus vykti Briuselį. Premjeras buvo sudaręs komisiją VMVT direktoriaus K.Lukausko galimam tarnybiniam nusižengimui, išduodant dokumentus įmonėms, siekusioms pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama, ištirti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir prokurorai kovo pradžioje sužlugdė bandymą pasipelnyti iš ES paramos. Kelių šei-

mų nariai – iš viso 14 asmenų – buvo nusitaikę sukčiaudami pasiglemžti 22,5 mln. litų iš ES ir Lietuvos biudžeto, dalyvaudami Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programoje.

Dėl netinkamų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo Ministras Pirmininkas VMVT direktoriui pareiškė pastabą.

Eltos inf.

3

Ant politinių svarstyklių

Seimas kovėsi dėl Vyriausybės ataskaitos Dvi dienas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 metų darbo ataskaita svarstyta Seimo plenariniame posėdyje. Prieš tai ją svarstė komitetai, ir 5 iš 15 nepritarė. Seimas atmetė opozicijos teiktą rezoliucijos variantą, kuriuo buvo siūloma Vyriausybės ataskaitai nepritarti, ir pasirinko svarstyti valdančiųjų variantą – Vyriausybės ataskaitai pritarti. Tačiau šios rezoliucijos priimti taip pat nepavyko, nes jai prieštaravo daugiau kaip trečdalis Seimo narių. Šiandien ant politinių svarstyklių – du skirtingi požiūriai į Vyriausybės darbą.

Rimanto Dovydėno piešinys

Svarbiausią darbą padarėme Jurgis RAZMA, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Svarbiausią darbą Vyriausybė padarė – sutvarkė viešuosius finansus, buvo išvengta valstybės bankroto ir nacionalinės valiutos nuvertinimo.

Kartu su Seimu Vyriausybė apkarpė viešąsias išlaidas patikslindama kai kuriuos mokesčius.

Atlyginimus ir pensijas mažinti bandėme solidarumo principu. Aukštesniųjų teismų teisėjai ir Seimo nariai pajuto apie 40 proc. pajamų sumažinimą. O vidutinės grandies valstybės tarnautojai – tik 10 proc.

Ko gero, 2009-aisiais padarytos reikšmingiausios permainos energetikoje. Turiu omeny sėkmingą „Leo LT“ bendrovės panaikinimą ir sugrąžintus valstybei Vakarų skirstomuosius tinklus. Įsteigta elektros birža, realiai pradėtas įgyvendinti elektros tilto į Švediją projektas. Apribotas pelnas monopolinės energetikos bendrovėms, suvaržytas kainų didinimas.

Ryžomės pradėti svarbią aukštojo mokslo reformą.

Vyriausybė tik ieškojo dugno Vytautas GABŠYS, opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas

Ši Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti proceso, kad valstybė galėtų pakilti iš ekonomikos krizės. Mes skolinamės daugiau negu esame pajėgūs grąžinti.

Vyriausybė nesugeba sukurti efektyvios verslo skatinimo programos. Daugiabučių namų renovacijos programa neveikia, nes ekonomiškai žmonėms nenaudinga. Pagal šią programą nerenovuotas nė vienas daugiabutis.

Paskolų sistema verslui skatinti bloga – suteikta tik 14 proc. paskolų.

Aukštojo mokslo reformą laikome nepavykusia. Studentai emigruoja, jauni žmonės nenori likti Lietuvoje. Kol kas nepasitvirtino ir sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. Ligoninių tinklo optimizavimas tik dar labiau kiršina žmones. Bandyta riboti vaistų antkainius, bet sistema veikia blogai. Vyriausybė nesugebėjo tinkamai administruoti privalomo sveikatos draudimo mokesčio. Žmonės nuskurdinti. Per keletą metų jie praras apie du milijardus litų pajamų. Aš ne kartą kalbėjau, kad tame pačiame įstatyme, kuriuo atimame, turi būti numatyta ir kompensavimo tvarka. Ir Konstitucinis Teismas konstatavo tam tikrus pažeidimus šitoje srityje.

Gerai, kad Vyriausybė nepabūgo kai kurių valstybės sektoriaus reformų. Pagaliau sutvarkė tas „mirusias sielas“ ministerijose, iš kurių tik siurbdavo pinigus valdininkų premijoms.

Manau, kad ir apskričių naikinimas teigiamas dalykas.

GK inf.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė Tel. (8 5) 210 0060 Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas.

4

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Komentarai

Niekada nesakyk niekada Stasys JOKŪBAITIS Įdomiai gyvename – lyg ir turime Seimo valdančiąją daugumą, lyg ir ne. Opozicija irgi dar netapo dauguma. Taip ir supasi visas mūsų politinis gyvenimas ant savotiškų svarstyklių – kas ką ir kada nusvers. Valdantieji vis drąsinasi: viskas gerai – priiminėjami įstatymai, Vyriausybė dirba.

Tačiau iš tiesų, pridėję ranką prie širdies, jie turėtų pripažinti – toli gražu ne viskas taip gerai, kaip bandoma įteigti tautai. Jei tokia politinė košė dar virs, toli nenuvažiuosime. Akivaizdu, kad valdantieji turi stiprinti savo pajėgas arba jiems anksčiau ar vėliau teks pakelti rankas, nes vis trupanti ir aižėjanti koalicija gali ir visai subyrėti.

Vieną dieną, žiūrėk, ultimatumais svaidosi didieji tautos juokintojai – prisikėlėliai, kitą – buvęs tautininkas Kazimieras Uoka grasina suskaldyti ir pačią Tėvynės sąjungą, kuri, pasak parlamentaro, išdavė tautininkus, parėmusi gėjų etines. Maištauja ir kai kurie liberalcentristai, ir didžioji valdančiųjų frakcija. Nekokios paramos koalicija, atrodo, sulaukia iš žadėjusių padėti trijų liaudininkų.

Politinis stabilumas valstybėje kažkodėl pamirštamas stojus prie valdžios vairo ir iš karto pradedamas kasti gilus griovys tarp valdančiųjų ir likusios Seimo dalies.

Ilgokai visus raminęs, kad nieko bloga nevyksta, premjeras Andrius Kubilius pagaliau jau viešai prabilo ir netgi „įžiūrėjo neblogas perspektyvas“ šiame Seime stiprinti valdančiąją koaliciją – pradėti derėtis su kitomis frakcijomis dėl bendradarbiavimo galimybių.

O argi nebuvo bandyta derėtis jau anksčiau? Buvo, tik viskas baigėsi fiasko. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tose vadinamosiose derybose su savo reikalavimais paprasčiausiai „išmaudė“ konservatorius ir pakėlė savo partijos reitingus.

Su kuo dabar žadama derėtis? Pasak Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, su Krikščionių frakcija. Ne su Gedimino Vagnoriaus, kurio Tėvynės sąjungos lyderiai baidosi kaip baubo, vadovaujama partija, o tik su frakcija. Vienuolika narių turinti frakcija, jei pavyktų ją patraukti į savo pusę, valdantiesiems būtų rimta paspirtis.

Tačiau tokios derybos, kai partijos vadovas iš anksto izoliuojamas nuo savo partiečių Seime, sunkiai įsivaizduojamos.

Su kuo dar galėtų derėtis konservatoriai mėgindami stiprinti savo raumenis? Pasak Seimo pirmininkės, ir su Darbo partija, ir su partija „Tvarka ir teisingumas“. Su „darbiečiais“, kaip minėjome, jau sykį bandyta megzti ryšius, o apie „tvarkiečius“, kurių iki šiol nenorėta prisileisti per patrankos šūvį, tokia kalba pasisuko pirmą sykį.

Tai jau kai kas nauja. Net nušalintojo Prezidento Rolando Pakso šešėlio neišsigąsta.

Tiesa, liko dar socialdemokratai – didžiausia opozicinė frakcija, bet jų ankstesnė draugystė su konservatoriais yra apkartusi ir vieniems, ir kitiems. Be to, ir vieni, ir kiti nori patys būti koalicijų ašis, tad tokios jungtuvės nelabai įmanomos nei iš meilės, nei iš išskaičiavimo.

Tačiau, kaip rodo ankstesnė patirtis, politikoje niekada nesakyk niekada. Ar mažai atvejų, kai prie derybų stalo tartis dėl bendro darbo sėda net didžiausi, neseniai vieni kitiems į atlapus kibę priešai. Ypač tada, kai norint išsaugoti iš rankų pradėjusią slysti valdžią, kitokios išeities jau nėra. Tokiais atvejais prisimenamas ir dar vienas argumentas – politinis stabilumas valstybėje. Tik kažkodėl apie tai pamirštama stojus prie valdžios vairo, ir iš karto pradedamas kasti gilus griovys tarp valdančiųjų ir likusios Seimo dalies.

Balandį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad opozicijai ir valdančiajai koalicijai priklausančios partijos turėtų tartis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Jie galėtų vykti kartu su savivaldos rinkimais kitų metų vasarį.

Pasak A.Butkevičiaus, tam Seime frakcijų turinčių partijų vadovus turėtų paskatinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau Prezidentė per savo patarėją šiomis dienomis pranešė, kad kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, nemato. Šalies vadovę galima ir suprasti. Kam jai tas naujas rinkimų šurmulys, kone pusmečiui savotiškai paralyžiuojantis valstybės gyvenimą. Be to, kas gali garantuoti, kad kitas Seimas bus geresnis. Taigi dabartinė išskydusi valdančioji dauguma neturi kitokios išeities, kaip ieškoti gelbėjimosi rato – kitų, nors ir labai jai nemielų, frakcijų paramos.

Ar tai pavyks? Pagyvensime – pamatysime.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Ne apie PVM lengvatas kalbėjome, bet siūlėme tai, ką rekomenduoja ir Europos Komisija. Įvairioms prekių grupėms siūlėme trinarį PVM tarifą, atsižvelgiant į situaciją vietinėje rinkoje ir į aplinkines rinkas. Mano vertinimu, ekonomikos krizė Lietuvą galėjo paveikti kur kas švelniau. Aš visąlaik tuos klausimus kėliau. Labai gaila, bet valdančioji dauguma į siūlymus nereaguoja arba žiūri pro pirštus.

TVF dabar siūlo apmokestinti pensijas. Jei būtume iš TVF skolinęsi, nebūtų to reikalavimo?

2008-ųjų pabaigoje situacija dar buvo visiškai kitokia. Tikrai tokių reikalavimų nebūtų buvę, apie mokesčius pensijoms TVF net nekalbėjo. Gal ir būtų pareikalavę sumažinti pensijas solidariai visiems, bet būtume gavę pigių pinigų. Dabar skolinamės brangiai, o dauguma pensijų vis tiek sumažintos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Valdančiųjų ateitis miglota Lina PEČELIŪNIENĖ Liberalų ir centro partijos (LiCS) atskalūnu vadintas Žilvinas Šilgalis atsistatydino iš vicepirmininko pareigų ir pasitraukė iš partijos tarybos.

Savaitgalį Trakų rajone pasitarti dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui susirinkusi LiCS valdžia Ž.Šilgalio nepakvietė, bet jis sako, kad tai ne pagrindinė atsistatydinimo priežastis.

Ką reiškia jūsų atsistatydinimas?

Gal visai susipykote su savo partija?

Nesusipykau. Būsiu eilinis partijos narys. 10 metų buvau vienas iš vadovų. Bet negaliu prisiimti atsakomybės, kaip partijos vadovas, kai matau, kad einama klaidinga kryptimi. Dėl to ir pasitraukiu. Tai nereiškia, kad išeinu iš partijos, kad einu kur nors kitur.

Skiriasi mano požiūris į politinį Lietuvos gyvenimą. Esu įsitikinęs, kad partija ir Seimo frakcija turi veikti aktyviau, labiau siekti užsibrėžtų tikslų. Turėtume labiau ginti savo pagrindines programos nuostatas.

Kai Seime pralaimėjome balsavimą dėl tiesioginių merų rinkimų, reikėjo stipriau reaguoti. Kurį laiką bandžiau aktyvinti partiją. Dabar matau, kad nelabai man sekasi, todėl pasitraukiu. Dauguma partijos vadovų mano kitaip. Jie labiau linkę nuolaidžiauti Tėvynės sąjungai.

Gal su Artūru Zuoku kursite kokį nors naują visuomeninį judėjimą?

Dabar nieko nežinau ir nieko nekuriu. Nuo pirmadienio esu eilinis LiCS narys. Štai ir viskas. O jei kas nors bus ateityje, tada ir kalbėsime.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad savivaldos rinkimuose gali dalyvauti ne tik partijos, atsiveria keliai į savivaldos rinkimus ir visuomeniniams judėjimams. Aktyvūs žmonės galės dalyvauti rinkimuose tiesiogiai. Bet iki jų dar visi metai, dar visko bus. Be to, neaišku, kaip tos visuomeninės organizacijos galės dalyvauti, kaip įstatymas tą dalyvavimą reglamentuos.

Ar liekate frakcijoje ir valdančiojoje koalicijoje?

Pasižiūrėkite balsavimus – aš daugeliui koalicijos sprendimų nepritariu. Kaip man atrodo teisinga, taip ir balsuoju. Mano buvimas koalicijoje nereiškia, kad visais klausimais valdančioji koalicija turi mano balsą. Nebalsavau už pensijų mažinimą, nebalsavau už biudžetą, kuris buvo netinkamai suplanuotas.

Ar partija tarėsi be jūsų, nes žada nebalsuoti už interpeliaciją – paremti Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį? O jūs kaip balsuosite?

Aš nedalyvavau tuose susitikimuose, todėl nežinau, ką jie nutarė. Bet tai tikrai nėra mano pasitraukimo priežastis.

Tai, kad jie buvo kažkur susirinkę, man nei šilta, nei šalta. Mano nuomone, reikia dalyvauti interpeliacijos procedūroje ir elgtis pagal sąžinę. Pažiūrėsiu, kaip ministras atsakinės į klausimus, ir nuspręsiu išgirdęs atsakymus.

Ar pritarėte Vyriausybės metinei ataskaitai?

Ne. Esu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. Vyriausybės programoje įrašyta, kad jaunimas ir sportas – ypatingas Vyriausybės prioritetas. O didžiulėje ataskaitoje sportui skiriama tiktai 10 eilučių. Kaip galima pritarti tokiems niekams, kurie ten surašyti? Kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys esu išsakęs daug pastabų dėl ekonominės politikos. Negaliu į tokius dalykus nereaguoti.

Kokie principiniai nesutarimai su koalicija? Siūlote mažinti mokesčius?

Mano supratimu, iš pat pradžių padarytos klaidos. Buvo sakoma, kad iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nesiskolinsime tik dėl to, kad jis pareikalaus mažinti pensijas. O ką padarė valstybė? Ir prarado pigius pinigus, ir vis tiek sumažino pensijas.

Dabar tas brangus skolinimasis gula ant būsimų kartų pečių. Mūsų partija siūlė ir skirtingus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus.

Kaip įsivaizduojate savo partijos ateitį? Ar dėl nusmukusių reitingų ji nebeturi ateities? Šis klausimas tebūnie vadovybei.

Ji įsivaizduoja, kad viskas gerai. Tai tegul ta linkme ir tęsia veiklą. O būdamas eilinis partijos narys negaliu prisiimti atsakomybės.

Ar pritartumėte, kad LiCS susijungtų su Liberalų sąjūdžiu? Ar tai būtų blogai?

Nemanau, kad būtų blogai. Ta painiava rinkėjų galvose anksčiau ar vėliau turi baigtis. Visose demokratinėse šalyse nusistovėjusios kryptys: konservatyvios, socialdemokratinės ir centro liberaliosios jėgos. Pas mus centre konkurencija per didelė. Tai blaško rinkėjus, sunku pasirinkti. Mano vertinimu, partijos turėtų konsoliduotis. Įsivaizduoju, kad taip ir bus.

Kokią ateitį prognozuojate dabartinei koalicijai?

Liūdną. Jei konservatoriai nesuvoks, kad negalima nuolat dominuoti ir nesiskaityti su mažesniaisiais koalicijos partneriais, bus blogai. Mes suprantame, kad esame mažesnieji, ir ne vieną kartą nusileidome, bet yra tam tikros ribos, negalima atmesti pagrindinių programų nuostatų. Paskui bus labai sudėtinga rinkėjams paaiškinti, kas kam atstovauja. Didesni partneriai privalo tuos dalykus vertinti ir labiau atsižvelgti į mažesniųjų partnerių nuomonę. Tai esmė, bet kol kas Tėvynės sąjunga to nesugeba padaryti. Jei konservatoriai pajėgūs vieni valdyti, tegul valdo. Bet jei nepajėgūs ir jiems reikia koalicijos partnerių paramos, tai turi elgtis kitaip. Politika – kompromisų menas. O kompromisus turi daryti ne tik mažiukai, bet ir didieji koalicijos partneriai.

Ar matote galimybę suburti kitą koaliciją?

Tokia košė kaip dabar tęstis ilgai nebegali. Arba konservatoriai sugebės susitarti dėl papildomos paramos su kuriomis nors jėgomis, arba šita koalicija dirbti nebegalės, ir formuosis nauja. Galbūt ir tos pačios jėgos gali formuoti naują Vyriausybę, bet tada reikia peržiūrėti ministrų kandidatūras ir premjero darbą įvertinti kritiškai. Tiesiog reikėtų pradėti politines derybas nuo balto lapo. Nebūtinai koalicija turi keistis iš esmės, nebūtinai turi ateiti socialdemokratai ar dar kas nors.

Pirmiausia būtina susitarti dėl pagrindinių krypčių valstybėje. Valdančioji dauguma tikrai per daug klaidų padarė.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

Pasaulyje

5

Ekologinės nelaimės šiurpina žmoniją

Ispanai ketina „karpyti“ pensijas

Besiveržianti nafta Meksikos įlankos dugne, anglies kasyklos gelmėse žuvę rusų šachtininkai – įvykusios nelaimės verčia pasaulį susirūpinti naudingųjų išteklių gavybos saugumu.

Ispanijos vyriausybė pristatė savo biudžeto išlaidų mažinimo planą, kad būtų sumažintas sklandantis nerimas, jog Graikijos ekonominės problemos gali išplisti ir į kitas Europos šalis, praneša BBC. Ispanijos valdžia paskelbė ketinanti iki 2011 metų metines biudžeto išlaidas sumažinti 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kalbėdamas parlamente Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras (nuotraukoje) pranešė, kad vyriausybė ketina mažinti pensijas ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Pensijų indeksavimą ketinama sustabdyti nuo 2011 metų. Taip pat numatoma mažinti išlaidas regionams. „Ketiname valstybės tarnautojų atlyginimus šiais metais sumažinti 5 proc., o ateinančiais metais juos įšaldyti“, – sakė Ispanijos vyriausybės vadovas. Jo teigimu, šie planai leis per ateinančius dvejus metus sutaupyti per 15 mlrd. eurų. Komisija prognozuoja, kad Ispanijos BVP šiais metais smuktels 0,4 proc. Nerimaujama, kad išlaidų mažinimas gali dar labiau pakenkti ekonomikai, kuri smunka. Nedarbo lygis šalyje jau viršija 20 proc.

Dr. Manvydas VITKŪNAS Rusijos Kemerovo srities šachtoje „Raspadskaja“ įvykusi nelaimė – viena didžiausių Rusijos anglies gavybos sektoriuje per pastaruosius dešimt metų. Angliakasių gyvybes technogeninės nelaimės šioje šalyje nusineša kone kasmet. Šiuo metu žinoma apie 32 žuvusius šachtininkus. O Meksikos įlankoje naftos nuotėkis kompanijai „British Petroleum“ (BP) priklausančiame gręžinyje kol kas apskritai nesuvaldomas ir jau tapo tikra ekologine katastrofa. Iki šiol jūros dugne jau išsiliejo apie 16 mln. litrų naftos.

Žuvo angliakasiai ir gelbėtojai „Pergalės diena su ašaromis akyse“ – žinomos rusiškos dainos „Denj pobedy“ („Pergalės diena“) žodžiai Rusijos Kuzbaso regione šiemet įgavo visiškai kitą reikšmę. Vieną svarbiausių Rusijoje švenčių aptemdė gegužės 8 d. vakare įvykęs sprogimas didžiausioje šalyje anglies kasykloje „Raspadskaja“. Po žeme buvo įkalinti 359 žmonės. Iš jų 295 pavyko pakilti į paviršių. Atskubėję gelbėtojai ne-

Meksikos įlankoje ekologinė drama tęsiasi jau daugiau nei tris savaites.

trukus pakliuvo į spąstus – antrasis sprogimas palaidojo po žeme dar 19 žmonių. Po sprogimų nepažeisti liko tik mažiau nei penktadalis ventiliacinių įrenginių. Požemiuose kaupiasi metanas, dalį šachtos semia vanduo.

Kasykla „Raspadskaja“ yra itin sudėtinga – požeminiai tuneliai čia driekiasi daugiau nei 360 kilometrų.

Meždurečensko mieste, kur gyvena šachtoje dirbantys angliakasiai, vieni gyventojai jau aprauda žuvusiuosius, kiti dar tiki stebuklu. Daugelis kaltina gelbėtojus neoperatyvumu, nepakankamais veiksmais gelbėjant angliakasius, tačiau Ypatingųjų situacijų ministerijos atstovai tikina, kad daroma viskas, kas įmanoma, o bet kokia kritika gelbėtojų atžvilgiu esą yra nepagrįsta: juk tarp žuvusiųjų net 19 žmonių yra patys gelbėtojai.

Vietos gyventojai žurnalistus tikina, kad kasyklos vadovai slepia realią informaciją apie įvykį: esą šachtoje įvyko ne du, o keturi sprogimai. Taip pat sklando gandai, kad tai galėjo būti teroro aktas.

Rusijos dienraščio „Moskovskij komsomolec“ žurnalistai, apsilankę Meždurečenske, kalbino šachtoje dirbusius angliakasius. Anot jų, saugumo technikos reikalavimų šachtoje buvo paisoma tik formaliai. „Raspadska-

Vieną svarbiausių Rusijoje švenčių aptemdė gegužės 8 d. vakare įvykęs sprogimas anglies kasykloje „Raspadskaja“.

EPA-Eltos nuotraukos

ja“ kasykloje yra labai didelė metano dujų koncentracija. Ventiliacijos sistemos dirba visu pajėgumu, tačiau metano koncentracija ore beveik visą laiką viršiją leistiną 2 proc. ribą. „Metano koncentracijos matuokliai šachtoje yra sumontuoti, jie gana modernūs. Davikliai signalizuoja beveik nuolat, o į tai niekas nekreipia dėmesio. Jei atsižvelgtume į formalius reikalavimus, išvis negalėtume dirbti ir liktume be duonos kąsnio. Daugelis angliakasių įsitikinę, kad 2 procentų riba yra ne kritinė, todėl galima dirbti ir esant didesnei metano koncentracijai. Jei matuoklis fiksuoja neleistiną metano koncentraciją ir pradeda cypti, angliakasiai užmeta ant jo šlapią skudurą ar „šimtasiūlę“ ir dirba toliau“, – pasakojo dienraščiui šachtininkas Michailas.

Milžiniška operacija Tuo metu Meksikos įlankoje ekologinė drama tęsiasi jau daugiau nei tris savaites. Dar balandžio 20 d. kompanijai BP priklausančioje naftos gavybos platformoje „Deep Water Horizon“ įvyko sprogimas, kurį veikiausiai taip pat sukėlė metano nuotėkis. Žuvo 11 žmonių.

Avarijai likviduoti sutelktos didžiulės kompanijos BP, gelbėtojų, JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų, JAV nacionalinės gvardijos karių, pakrančių gyventojų pajėgos – iš viso per 85 tūkst. žmonių.

Meksikos įlankoje į gelbėjimo darbus įsijungė 270 laivų įgulos. Netgi mažų žvejybinių laivų savininkai prisideda statydami užtvaras, kuriomis bandoma sustabdyti naftos dėmių sklidimą kranto link. Žvejams už darbą moka avarijos kaltininkė – kompanija BP. Taip naftos gigantas stengiasi sumažinti pakrančių gyventojų pasipiktinimą, mat įvykus nelaimei žvejyba šiuose vandenyse uždrausta, o žvejai liko be darbo.

Dėmė didesnė už Lietuvą Užtvarų pastatyta jau keli šimtai, tačiau nuolat keičiantys kryptį vėjai labai apsunkina avarijos likviduotojų darbą, gena naftos dėmes skirtingomis kryptimis. Šiuo metu išsiliejusios naftos dėmės dengia didesnį plotą nei užima visa Lietuva. Naftos produktus bandoma rinkti nuo vandens paviršiaus, neutralizuoti specialiais chemikalais, netgi deginti. Bet tai yra lyg nesibaigianti kova su vėjo malūnais, kol nepavyko sustabdyti naftos veržimosi jūros dugne, pusantro kilometro gylyje. Buvo bandoma į išsiveržimo vietą nuleisti skubiai pagamintą 98 tonas sveriantį gelžbetoninį gaubtą, tačiau jis nepateisino lūkesčių. Dabar gaminamas naujas, tobulesnis. Tuo metu naftos dėmės jau užklojo kelių salų pakrantes ir yra per 10–15 kilometrų nuo žemyno. Pernai panaši nelaimė įvyko prie Australijos krantų.

BP gresia bankrotas?

Manoma, kad avarija gali padaryti nepataisomą žalą Meksikos įlankos šiaurinės dalies ekosistemai. Kompanija BP prisiėmė visą atsakomybę už katastrofą. Šiuo metu BP avarijos padariniams likviduoti jau išleido 350 milijonų JAV dolerių. Manoma, kad iš viso gelbėjimo darbai, baudos už žalą gamtai, kompensacijos kelioms pietinėms JAV valstijoms, žvejams ir kitos išlaidos sieks net 12 mlrd. dolerių.

JAV vidaus reikalų ministras Kentas Salazaras pareiškė, kad kompanija BP, eksploatuodama naftos telkinius Meksikos įlankoje, padarė nemažai šiurkščių klaidų. „Ši avarija gali nulemti BP verslo kompanijos tolimesnį egzistavimą“, – pareiškė K.Salazaras.

Anot jo, netrukus bus pateiktos specialios komisijos, sudarytos iš JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų ir JAV mineralinių išteklių valdymo tarnybos, išvados.

Užpultas skandalingas dailininkas Žinomas švedų dailininkas Larsas Vilksas buvo užpultas Upsalos universitete, kur jis skaitė paskaitą.

Menininkas išgarsėjo 2007 metais, kai buvo išspausdinta jo nupiešta Mahometo karikatūra. L.Vilksas pavaizdavo pranašą su šuns galva.

Dailininko paskaita buvo skirta žodžio laisvei. Jį užpuolė pirmoje eilėje sėdėjęs vyras. „Jis smogė man galva, ir aš nulėkiau prie sienos, nukrito mano akiniai“, – pasakojo L.Vilksas, kurį cituoja naujienų agentūra TT. Upsalos policijos atstovas sakė, kad, nutrūkus paskaitai, švedų dailininką mėgino pulti apie 20 žmonių, bet juos sustabdė pareigūnai. Sulaikyti du asmenys.

GK, Eltos inf.

Turtingiausias italas skiriasi Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis ir antroji jo žmona Veronika Lario sutarė dėl skyrybų sąlygų, informuoja dienraštis „The Times“.

Sutuoktinių susitarimo detalės neskelbiamos, bet pavyko išsiaiškinti, kad V.Lario atiteks prabangi vila netoli Milano, kuri vertinama beveik 80 mln. eurų. Tiesa, buvusiai kino žvaigždei nepavyko pasiekti, kad charizmatiškasis Italijos vyriau-

sybės vadovas kas mėnesį jai mokėtų po 3,5 milijono eurų.

Jau anksčiau Italijos premjeras paskelbė esąs pasirengęs V.Lario mokėti daugiausia po 300 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau dėl kokios sumos sutuoktiniams pavyko susitarti, neskelbiama. Milano teismo pareigūnai šaltiniui sakė, kad sutuoktinių ir jų advokatų derybos vyko ilgiau nei penkias valandas.

GK inf.

EPA-Eltos nuotraukos

6

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Švietimas

Lietuvos švietimo strategija – ūkanose Gintautas ŠAPOKA „Vilnijos“ draugijos narys

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Lietuvos aukštąjį mokslą, nors pagrindų pagrindas yra bendrojo lavinimo mokyklos. Politikų galvose sklando nerealios idėjos apie mokyklų sujungimus ar net uždarymus. Neapsisprendžiama, kiek mokyklose turi būti mokinių. Taupoma ten, kur negalima taupyti, o kitais atvejais paprasčiausiai švaistomi valstybės pinigai.

Kas parašė „Apyaušrio dalią“?

Prieš kurį laiką žiūrėjau laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.

Susirinko patys geriausi dešimtokai.

Galvoje įstrigo du klausimai, į kuriuos finalininkai nesugebėjo atsakyti: kas yra „Apyaušrio dalios“ autorius ir kam stovi paminklas Vilniuje prie Šv. Onos bažnyčios? Nė vienas finalininkų negalėjo atsakyti!

Baigiau vidurinę mokyklą 1965-aisiais, tada mes skaitėme ne tik Balio Sruogos „Apyaušrio dalią“, bet ir „Kazimierą Sapiegą“, „Milžino paunksmę“, Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“, „Vėlines“, „Gražiną“, „Konradą Valenrodą“...

Kas nutiko, kad mūsų mokiniai nežino tokių dalykų?

Sunku suvokti, kad iki šiol dar yra mokytojų, gerai nemokančių lietuviškai, neskaitančių lietuviškos spaudos švietimo klausimais.

Viskas prasideda nuo mokyklos Per 20 atkurtos Nepriklausomybės metų nesugebėjome užtikrinti, kad visi, norintys mokytis lietuviškai, galėtų tai daryti. Dažnai suverčiame savo nemokšiškumo bėdas kitiems: rusams, lenkams.

Sunku suvokti, bet iki šiol dar yra mokytojų, gerai nemokančių lietuviškai, neskaitančių lietuviškos spaudos švietimo klausimais. Yra vietovių, kur veikia lietuviškos mokyklos, ta-

čiau bažnyčiose nėra pamaldų lietuvių kalba. Nuvažiuoju pas savo tolimus gimines į Šalčininkų rajoną. Mano 80-metė giminaitė įsitikinusi, kad ir dabar visa, kas yra katalikiška, turi būti tik lenkiška. Ji netiki, kad yra katalikų prancūzų, ispanų, vokiečių, poteriaujančių ne lenkų, o savo kalba.

Jaudina nesibaigiantys ginčai dėl Lietuvoje skriaudžiamų lenkų ar skriaudžiamų lietuvių Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. O kiek graudžių ašarų liejama dėl užrašų ar pavardžių rašymo lenkų kalba.

Neteko girdėti apie mūsų emigrantams įsteigtas valstybines lietuviškas mokyklas – tenka pasitenkinti sekmadieninėmis. Lietuviškas sekmadienines mokyklas Karaliaučiuje ir lietuviškas mokyklas Baltarusijoje išlaiko Lietuva iš savo biudžeto, taip pat išlaiko rusiškas ir baltarusiškas mokyklas Lietuvoje. Lenkijoje veikia kelios lietuvių mokyklos, bet ne visi dalykai dėstomi lietuviškai.

Mūsų liberalai panaikino net privalomąjį Lietuvos istorijos egzaminą.

Vietoj jo Vilniaus krašto mokyklose gal bus Lenkijos istorijos egzaminas?

Po vienu stogu – mokiniai iš įvairių šalių

Pinigus dalykime ne pagal tautybę Vyksta apskričių reforma, rengiama nauja Švietimo įstatymo redakcija.

Būtų gerai, kad įstatymas būtų rašomas Vilniuje, ne Varšuvoje. Turime neleisti Lietuvos vaikams likti politikų įkaitais. Kai pinigai nebus dalijami pagal mokinių tautybę, bus užtikrinta bendra švietimo sistema.

Blogesnis reformos variantas būtų, jei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavaldumui būtų perduotos visos lietuviškos (ne tik apskričių) ir mišrios mokyklos. Kai kuriose mišriose mokyklose lietuviškai besimokantieji sudaro daugumą, todėl nelogiška juos palikti savivaldybei. Pertvarkius lengviau spręstųsi ir kadrų klausimas: kai kuriose lietuviškose mokyklose mokytojai, neretai ir vadovai, prastai kalba lietuviškai arba per pertraukas su moksleiviais ir tarpusavyje bendrauja nevalstybine kalba.

Kodėl taip svarbu lietuviams mokytis lietuviškai ir išlaikyti savo tapatybę? Noriu pateikti pavyzdį iš kaimynės Lenkijos, kaip ten veikia tautinių mažumų mokyklos. 1953 m. tautinių mažumų kalbomis mokėsi 16 522 mokiniai, iš jų lietuvių buvo 153, arba 9,3 proc. O 1983 m. tautinių mažumų moksleivių buvo 800, iš jų lietuvių – 522, arba 65,2 proc.

Baltarusių tada mokėsi 11 736, dabar – nė vieno.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Spėju, kad mokytis pas mus atvažiuoja vaikai tų tėvų, kurie planuoja grįžti.

Mano, padirbės kokius 5 metus, užsidirbs ir grįš“, – sakė direktorius.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Lina JUŠKAITIENĖ Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“ lietuvių kalbos mokosi sostinės, tremtinių ir ekonominių emigrantų atžalos. Vieni jų į Lietuvą atvyksta norėdami išsaugoti lietuviškas tradicijas ir papročius, kiti – įgyti gerą išsilavinimą, treti – gelbėtis nuo skurdo.

Iš Baltarusijos – mokytis lietuvių kalbos Dvyliktokė Anastasija Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“ mokosi ir gyvena jau trečius metus. „Man puikiai sekasi, nors iš pradžių labai bijojau, kad neišmoksiu kalbos, kad nepriprasiu prie mokyklos aplinkos. Man malonu čia gyventi bei mokytis“, – šypsodamasi pasakojo mokinė.

Mergina gimė ir augo Visagine, po 9 metų kartu su tėvais persikėlė į Baltarusiją, Naugarduką. Ten baigusi 10 klasių, atvažiavo į Vilnių. Mokytis „Lietuvių namuose“ jai patarė tėvai. Ir pati norėjo. Dabar gyvena mokyklos bendrabutyje.

Anastasija atvažiavo visiškai nemokėdama lietuvių kalbos. Žinojo tik „labas“ ir „ačiū“. Dabar ji puikiai kalba lietuviškai. „Išmokau per metus.

Galbūt vietos lietuviai pastebi mano akcentą“, – sakė mergina. Bet dėl to ji nekompleksuoja.

Kol kas mergina nežino, ar baigusi mokslus liks gyventi Lietuvoje.

Bet tai, pasak jos, nėra svarbiausia. „Kiti sako, jei išvažiuosi – išduosi tėvynę. Mano nuomone, visai nesvarbu, kur gyvensi ar dirbsi. Svarbiausia, kad mylėtum savo tėvynę Lietuvą, kuri yra tavo širdyje“, – įsitikinusi ji.

Anastasija džiaugiasi, kad į „Lietuvių namus“ kitais metais mokytis ir gyventi atvažiuos jos jaunesnioji sesuo. Į šią mokyklą priimamas ne bet koks užsienietis. „Lietuvių namai“ duris atveria tik lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems vaikams. Pirmumo teisę turi politinių kalinių ir tremtinių palikuonys. Dažniausiai jie yra iš buvusios Tarybų Sąjungos šalių. Šioje mokykloje yra vaikų iš Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Moldovos, Amerikos, Urugvajaus, Lenkijos.

Kita dalis moksleivių – ekonominių emigrantų, daugiausia iš Anglijos, vaikai. Šie priimami, jei su tėvais emigracijoje išgyveno trejus metus. „Kad nebūtų taip – išvažiavau į Airiją, padirbau, o vaiką po mėnesio grąžinau valstybei išlaikyti“, – aiškino šios mokyklos direktorius Gintautas Rudzinkas. Mat valstybė šios mokyklos mokinius visiškai išlaiko.

Didžiąją užsiėmimų dalį sudaro lietuvių kalbos mokymasis, mat dauguma atvažiuojančių jos nemoka. Iš viso 1–12 klasėse mokosi 247 vaikai, kurių 97 gyvena mokyklos bendrabutyje.

Atvažiuoja dėl įvairių priežasčių Pasak mokyklos direktoriaus, vaikai atvyksta dėl įvairių priežasčių.

Vieni moksleiviai puikiai žino Lietuvos istoriją, šalies gyvenimą, kalbą ir papročius. Kiti apie Lietuvą nežino nieko. Paprastai apie Lietuvą daugiau žino ne ekonominių emigrantų, o politinių kalinių ir tremtinių palikuonys.

Jie atvažiuoja norėdami išsaugoti kalbą bei papročius, įsikurti Lietuvoje.

Dalis ekonominių emigrantų savo vaikus į šią mokyklą siunčia dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Kiti tėvai

nori, kad jų vaikas įsikurtų Lietuvoje ir gautų gerą išsilavinimą. Mat šios mokyklos absolventai Lietuvos universitetuose turi kvotas. „Spėju, kad mokytis pas mus atvažiuoja vaikai tų tėvų, kurie planuoja grįžti. Mano, padirbės kokius 5 metus, užsidirbs ir grįš. Tie tėvai, kurie negalvoja grįžti, vaikų neleidžia nei pas mus, nei į tų šalių lietuviškas mokyklas“, – sakė direktorius. Ši mokykla daugeliui vaikų buvo ir yra išsigelbėjimas iš skurdo. Pasak direktoriaus, „Lietuvių namai“ veiklos pradžioje padėjo skurstantiems politinių kalinių ir tremtinių, gyvenusių buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje, vaikams. Dabar atvažiuoja mokytis vaikai iš vargingų šeimų, gyvenančių Kaliningrade, Visagine, Ignalinoje.

Spalio 1 dieną „Lietuvių namai“ minės 20 metų jubiliejų.

Veržiasi ir vilniečiai „Lietuvių namuose“ mokosi ne vien užsieniečiai, bet ir vilniečių vaikai. Vietiniai priimami sąmoningai – kad iš užsienio grįžę vaikai greičiau prisitaikytų. Vietinių yra tiek pat, kiek užsieniečių. Pasak direktoriaus, ateityje vaikų iš miesto turėtų būti mažiau – apie 30–40 proc. Ne todėl, kad nebūtų norinčiųjų. Mokykla nepajėgi priimti visų norinčių vilniečių vaikų. „Lietuvių namai“ vietiniams patrauklūs tuo, kad klasėse mokosi ne daugiau 15 vaikų, kai įprastose mokyklose po 30 ir daugiau. „Šiais metais komplektuosime dvi pirmas klases – bus po 10–12 mokinių, o kitas vietas paliksime grįžtantiems iš užsienio vaikams“, – sakė direktorius.

Kitokie mokiniai Dabartinis direktorius šiai mokyklai vadovauja tik keturis mėnesius. Bet jam užteko pajusti, kad čia mokosi kitokie vaikai. „Teko kalbėti su mergaite, kuri pradėjo praleidinėti pamokas. Ji yra iš globos namų. Didžiausia bausmė jai būtų palikti mokyklą“, – sakė jis. Direktorių stebina ir vaikų draugiškumas. Štai pavyzdys. Žiemos atostogos. Bendrabutyje liko keli dvyliktokai. Namo nevažiavo ir pora antrokų. „Dvyliktokai ateina manęs prašyti nusivesti vaikus į prekybos centrą pačiuožinėti. Paklausiau, ar jie broliai ir seserys. Pasirodo, jokie giminaičiai.

Tiesiog mato, kad mažiukai liūdi ir nori juos prablaškyti“, – pasakojo direktorius.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12 Irena IEŠMANTAITĖ Vijoklinės gėlės pagyvina pastato sieną ar pavėsinę, balkoną ar atraminę sienelę. Dauguma vijoklių gausiai žydi, turi gražią lapiją ir maloniai kvepia.

Gimtasis kraštas

Sodas

Pražydinkime pilkas sienas

Ilgai žydi ir kvepia Kvapieji pelėžirniai (Lathyrus odoratus) nuo seno vijosi po langais kaimo darželiuose. Šios spalvingos vienmetės gėlės dar vadinamos žemčiūgais, žirneliais. Pelėžirnių stiebai lankstūs, užauga iki dviejų metrų ir daugiau, ūseliais gerai prisitvirtina prie atramų. Be to, šie augalai pakantūs pavasario šalnoms. Įvairių dydžių ir spalvų žiedynuose žiedai-drugeliai pradeda žydėti nuo kekės apačios, kasdien išsiskleidžia po porą žiedų.

Ypač gražūs ‘Lois’ veislės stambūs, tamsiai rausvi žiedai. Žiedynai skinami mažoms puokštelėms. Gražiausiai atrodo derinant juos su gubojomis.

Lenkiasi saulei Žydromis akimis į saulę žvelgia purpuriniai sukučiai (Ipomea purpurea). Gentyje žinoma per 250 rūšių, kurios lipa, sukasi tarsi kirmėlės (ipos graikiškai – kirmėlė). Yra įvairių spalvų, pilnavidurių, margažiedžių, trispalvių sukučių. Jų žiedai – neblogi laikrodžiai. Giedrą dieną pražysta anksti ryte, o saulei leidžiantis užsimerkia. Jei rytas apniukęs, žydi iki 14 val.

Sukučiai sėjami ir auginami taip pat kaip kitos vienmetės gėlės, tręšiami mažiau azoto turinčiomis trąšomis. Jų padauginus, auga vešlūs lapai, augalas prasčiau žydi.

GK archyvo nuotrauka

Ir gražios, ir naudingos

Sodindami atminkite

Nasturtos (Tropaelum) mūsų darželiuose žydi jau keli šimtai metų. Tai ne tik gėlės, bet ir prieskoniai, vaistiniai augalai. Jų yra 450 rūšių, kurios skiriasi žiedais ir lapais, augimo būdu (žemaūgės, šliaužiančiais bei laipiojančiais stiebais). Laipiojančių nasturtų stiebai išauga iki 2–3 m.

Gražiai vejasi karpytalapės (T. peregrinum) ir didžiosios (T. majus) nasturtos. Jų stiebai išauga iki 1–2 m ilgio. Įdomios pusiau laipiojančiais stiebais pilnaviduriais aukso geltonumo, malonaus kvapo žiedais nasturtos. Jos mėgsta saulę, šilumą ir drėgmę. Pavėsyje žiedeliai slepiasi po lapais. Rudenį nukritusios sėklos dažnai sudygsta pačios. Nasturtos dera su žydrūniais, lobularijomis, žilėmis, verbenomis.

Balkono atramoms, verandai ar sodo arkoms apželdinti puikiai tinka raudonžiedės vijoklinės pupelės (Phaseolus coccineus). Tankūs dideli lapai ir raudonų žiedų kekės puošia aplin-

• Daugelis vijoklių gerai auga saulėtoje vietoje, trąšiose lengvo ar vidutinio sunkumo, neįmirkusiose dirvose, rytinėje ar vakarinėje namo pusėje.

• Prastesnėse dirvose gali augti nasturtos, trispalviai vijokliai, dygliavaisiai virkšteniai. Jiems taip pat nekenkia karštesnė vidudienio saulė.

• Vijokliai nemėgsta persodinimo, todėl geriausia daigus auginti durpiniuose puodeliuose arba sėti padaigintas sėklas.

• Sėjama po 2 sėklas kas 10–20 cm (kvapieji pelėžirniai, nasturtos, tunbergijos), iki 70–80 cm tarpais – kobėjos, indiniai špinatai.

• Kad augalai labiau šakotųsi ir būtų vešlesni, kiek paaugusiems nuskinamos viršūnėlės. Sėklai palikti geriausia pirmus žiedus.

• Patartina kartą per mėnesį tręšti kompleksinėmis trąšomis.

ką, žiedynus galima skinti puokštėms, o sėklas valgyti. Sėklos daigios net 5 metus.

Didesniuose vazonuose įstiklintame balkone gražią vertikalę gali sudaryti indiniai špinatai (Basella rubra) ar tunbergijos (Thunbergia).

Pastarosios vienoje vietoje gali augti kelerius metus, bet verčiau kasmet pasisėti naujų. Daigai lauke, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, sodinami birželio pradžioje. Baltais, geltonais, sodriai oranžiniais tamsiaviduriais žie-

Pjauname žolę, tvarkome krūmynus Ant peties kabinamos žoliapjovės puikiai tinka patvoriams, pakelėms, sunkiai prieinamiems kampeliams, krūmynams ir pan. prižiūrėti. Taigi, jei jūsų sklype yra daug vietų, kuriose žolės negalima nupjauti įprasta vejapjove, reikėtų įsigyti ir žoliapjovę.

Siekia efektyvumo

Dvi pjovimo įrenginių rūšys Nemažai žmonių visus žolę pjaunančius įrenginius vadina žoliapjovėmis, bet specialistai jau seniai yra išskyrę dvi šių pjovimo priemonių rūšis: vejapjoves ir žoliapjoves. Pastarosios skirtos žolei pjauti tose vietose, kuriose negalima naudoti vejapjovių. Šiai kategorijai priklauso ir krūmapjovės. Tai kur kas galingesni įrenginiai, prie kurių veleno gali-

Patarimas

Ar reikia žoliapjovės, jei yra vejapjovė? Daugeliu atvejų reikia, nes pjaunant vejapjove visada lieka įvairaus dydžio žolės plotelių, kuriuos reikia nupjauti. Jei jų nedaug, tą galima padaryti žirklėmis, o jei sklypas gana didelis, greičiau nupjausite su žoliapjove.

ma montuoti įvairią darbinę įrangą: tiek minkštai žolei šienauti ar vejai pjauti, tiek balandoms, usnims, kiečiams šienauti, taip pat sumedėjusiai augmenijai (medžių atžaloms, kelminėms atau-

goms, krūmynams, ploniems 3–8 cm medeliams) pjauti. Žoliapjovės dažniausiai yra skirtos žolinei dangai šalinti, vejos pakraščiams apie kliūtis – medelius, šaligatvius ir

Negražūs pomidorų lapai Jeigu lapai susisukę šaukšto forma, tačiau jokių dėmių nėra, galbūt nerimauti neverta. Taip augalas gali reaguoti į stresą: intensyvų genėjimą, pertręšimą, sausrą. Užtikrinus tolygias augimo sąlygas, augalas pats susitvarko.

Kai trūksta magnio, augalo lapai pašviesėja, žalios lieka tik gyslos. Paprastai ši fiziologinė liga pasireiškia lengvoje ir rūgščioje dirvoje augalams augant, kai jie gauna daug kalio ir kitų pagrindinių maisto medžiagų.

Būtina patręšti magnio trąšomis, be to, pakoreguoti dirvos pH (pabarstyti dolomitmilčių).

Kai trūksta kalio, ruduoja lapų pakraščiai, ruduoja, džiūsta ir gelsta lapų audiniai. Lapai ruduoja nuo augalo apačios. Pomidorų lapus pažeidžia įvairios ligos: sausligė (juodasis vaisių puvinys, alternariozė), rudoji dėmėtligė (kladosporiozė), šviesmargė (septoriozė) ir kt. Šiais atvejais be fungicidų neišsiversime.

Jais augalus dera pukšti pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams.

dais gėlės puošiasi iki vėlyvo rudens.

Ypač gražios ‘Aurantiaca’, ‘Doddsii’.

Užauga iki 2–3 m aukščio. Vazone augančias tunbergijas rudenį reikėtų nukirpti (palikti 15–20 cm ilgio stiebus), per žiemą laikyti šiltesnėje patalpoje. Kitais metais antroje vasaros pusėje jos vėl žydės.

Indiniai špinatai – vienmečiai augalai, išauga iki 2 m. Mėsingi lapai tinka sriuboms, salotoms, violetiniai špinatų riešutėliai – kompotams, kisieliams, uogienėms.

pan. apipjauti. Žoliapjovių konstrukcija yra paprastesnė, variklis mažesnės galios, todėl ir jų kaina mažesnė, palyginti su krūmapjovėmis.

Minėtais įrenginiais augalus galima pjauti plastikine viela, kuria pjaunama minkšta žolė; metaliniais keturių ar šešių ašmenių peiliais, kurie puikiai nupjauna net aukštą ir sumedėjusią žolę, kupstus, nestoras krūmų atžalas; specialiu pjovimo disku, kuris įveikia nestorus medelių kamienus ir tinka prižiūrėti pamiškes, sodus, pakeles.

Dažniausiai ir krūmapjovės, ir žoliapjovės gamintojo komplektuojamos su vienu optimaliu darbinės įrangos komplektu (įskaitant ir ašmenų apsaugą), kitką galima įsigyti pagal poreikį. Kitaip nei vejapjovės, žoliapjovės neturi surinktuvų, todėl nupjautą žolę ar šakeles reikės sugrėbti.

Kalbant apie vejapjoves, dažnai atkreipiamas dėmesys į vejos pjovimo kokybę. Jeigu kalbama apie žoliapjoves, dėmesį reikėtų atkreipti į jų efektyvumą, kurį lemia variklio galia ir konstrukcija, pavaros rūšis ir parametrai, taip pat darbinė įranga (valas, peilis ar diskas). Renkantis žoliapjovę reikėtų žinoti darbų apimtį, t. y. kiek, ar dažnai ir ko-

7

GK archyvo nuotrauka

kią žolę reikės pjauti. Jei jūsų sklypas nedidelis, o tose vietose, kurių nenupjauna vejapjovė, auga minkšta žolė, užteks ir paprastos žoliapjovės, žolę pjaunančios plastikine viela. Jei sklypas didelis, jame yra krūmų, kuriuos tenka tvarkyti ir pan., racionalu rinktis krūmapjovę. Renkantis konkretų įrenginį nereikia pamiršti, kad variklio galia turi didelės įtakos ne tik pjovimo efektyvumui, bet ir degalų sąnaudoms. Garsios kompanijos, pavyzdžiui, STIHL, visada siekia kompleksinio efektyvumo, t. y. variklis turi būti galingas, bet ekonomiškas ir kuo mažiau teršti aplinką.

Naujieji kompanijos STIHL keturtakčiai krūmapjovių varikliai 4-MIX naudoja mažai degalų ir atitinka naujus reikalavimus, keliamus mažiems varikliams dėl išmetamųjų dujų taršos, kurie ES įsigaliojo nuo 2008 metų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad variklio galia turi įtakos ir pjovimo priemonės kainai: kuo žoliapjovė turi efektyvesnį ir galingesnį variklį, tuo ji brangesnė.

Nori ir turi Šiuo metu Mocevičiaus firma „Ginalas“, kuri yra vienintelis įgaliotas STIHL produktų atstovas Lietuvoje, siūlo itin patrauklias pjovimo priemonių kainas, dovanas ir įsigijimo sąlygas.

Bet kuris STIHL ir VIKING pjovimo įrenginys dabar gali būti tavo, nes tokių gerų „SNORO lizingo“ paslaugos „Pirk išsimokėtinai“ sąlygų dar nebuvo! Nėra jokio pabrangimo, todėl Jums nereikia mokėti palūkanų ir sutarties mokesčio! Išsimokėjimo terminas iki 24 mėn.

Išsamesnė informacija: www.ginalas.lt Oficiali firmos STIHL atstovė Lietuvoje – Mocevičiaus firma „Ginalas“, Esperanto g. 26, Kazlų Rūda; tel. (8 343) 96 464; faks. (8 343) 95 383.

8 Namai pagal charakterį Gimtasis kraštas

GK archyvo nuotrauka

Eugenija ANTANAITYTĖ Interjero specialistas, norėdamas sukurti būsto šeimininkui patinkančią gyvenamąją aplinką, pirmiausia pasidomi, kuo šis užsiima, kokie laisvalaikio pomėgiai. Juk judrių ir ramiai gyvenančių žmonių poreikiai labai skiriasi!

Ko pageidaus cholerikas Šio tipo žmonių pomėgiai permainingi, jie nuolat trokšta naujų įspūdžių ir pojūčių, tad netenkins nė vienas grynas stilius. Eklektika, margumas jiems – kaip tik!

Būstas turi būti erdvus, kad baldai ir išdėlioti niekučiai netrukdytų ryžtingai judėti, gestikuliuoti. Tačiau emocijų kupinas cholerikas mėgsta griežtas formas. Poreikį nuolat keisti aplinką pavyks patenkinti pasirinkus lengvai perstumdomus, įvairiai tarpusavyje derinamus baldus.

Permainingo būdo žmonės vertina įmantrų, dekoratyvų būsto apšvietimą. Įvairiaspalviai šviestuvai gali būti keisčiausių formų ir netikėčiausiose vietose.

Interjeras turėtų būti spalvingas.

Tinka mėlyna – ji veikia raminamai, kartu neleidžia pernelyg nukabinti nosies. Kontrastus mėgstantis žmogus mėlynumą mielai pagyvintų, tarkime, oranžiniais arba raudonais daiktais. Psichologas to daryti nepatartų – siūlytų rinktis šaltesnes spalvas, kurios kuria platesnės erdvės, lengvumo pojūtį.

Klaidingai manoma, kad energingi žmonės niekada nepavargsta.

Iš tikrųjų jiems labai svarbios poilsio, ramybės zonos: skirtos miegoti, skaityti, žiūrėti televizorių, ramiems šeimos vakaro pokalbiams. Tam tiks šaltesnės gamos ir silpniau apšviesti (nesukoncentruotos į vieną tašką šviesos) būsto kampeliai.

Geresnei melancholiko nuotaikai Melancholikus dažnai kamuoja liūdesys. Tai lemia ne pesimizmas, o didelis jautrumas. Svajojimas vienumoje, praeities prisiminimai, fan-

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Mūsų namai

tazavimas jiems teikia pasitenkinimo – jie mėgsta gilintis į save.

Būstas – tai tvirtovė, sauganti nuo permainingo, judraus pasaulio, ramybės ir jaukumo oazė. Tačiau tai anaiptol neturi būti pagalvėlėmis apkamšytas lizdelis. Būsto stilius gali būti gana įvairus: nuo klasikos iki modernizmo. Melancholikui svarbiausia, kad namuose vyrautų harmonija, psichologinis komfortas.

Tuštuma ir didelė erdvė melancholiką erzina, nes tokioje aplinkoje jis neranda ramybės kampelio. Jam nepriimtina mada svetainę jungti su virtuve. Tą erdvę melancholikas stengsis kaip nors mažinti statydamas pertvaras, baldus ar bent pakabindamas lengvas, pusiau permatomas užuolaidas. Baldai turėtų būti be aštrių kampų, o grindys – užklotos kilimu ar kitokia žingsnių garsą slopinančia, kojoms šilumos teikiančia danga.

Jaukiausias apšvietimas – blankus, plačiai sklindantis. Priimtinas vietinis didesnių paveikslų apšvietimas, dėl baldų šešėlio kambaryje atsirandančios tamsesnės nišos.

Mėgstamiausios spalvos – melsva, gelsva (gintaro).

Romantiški, sentimentalūs žmonės prisiriša prie daiktų, susijusių su įvairiais prisiminimais.

ną kitą sieną. Susitaikyti su senu suplanavimu – ne jo charakteris. Savo bute jis tikrai nesistengs sukurti jaukių mažų kampelių. Šie žmonės nemėgsta stambių baldų nei daiktų gausos. Kalbant apie stilių, skonis įvairuoja: jis gali būti ir romantinis, ir ekstremalus.

Namuose daug stiklo, veidrodžių, vizualiai praplečiančių erdvę. Savimi nuolat patenkintam šeimininkui malonu matyti ir savo paties atvaizdą.

Flegmatiko aplinka rami Flegmatiko namuose gyvenimas teka lėtai. Čia įmantrybės nepageidaujamos. Šio būdo žmonėms patinka viskas, kas ramiai nuteikia. Jiems nebūdingi emocijų proveržiai, skubėjimas.

Kuriant aplinką galioja šeimininko gyvenimo šūkis: tinkamus sprendimus reikia daryti neskubant. Stabilumas, ramybė flegmatikui yra pačios svarbiausios vertybės. Visa tai atspindi ir interjeras, pasirenkami patikimi ir tvirti baldai. Jie veikiausiai naudoti jau ne vienos kartos ir yra nemadingi, bet mieli, nepamainomi. Nemėginkite įkalbėti pakeisti – flegmatikas rengiasi juos palikti dar ir savo vaikams ar vaikaičiams!

Nepakanka tik dulkes šluostyti Daugelis mano, kad ąžuoliniams baldams beveik nereikia priežiūros. Tai netiesa. Nepriekaištingą išvaizdą daug metų išlaiko tik rūpestingai prižiūrimi baldai. Jie tamsinami bei valomi, prižiūrima jų minkštoji dalis.

Paprasčiausia baldui tamsesnį atspalvį suteikti spalvotu impregnantu („morilka“). Kūrybingesnis būdas – šviesaus ąžuolo baldą palaikyti tamsioje patalpoje, joje išdėsčius atvirus indus su amoniaku.

Jo garai medienai suteikia tamsų dūmų atspalvį. Ąžuoliniai baldai valomi servetėle arba drėgnos odos skiaute. Išdžiūvusi mediena nublizginama vilnoniu audeklu. Medienos paviršiuje atsiradusias tamsias dėmes galima atsargiai nuvalyti druskos rūgštimi.

Kad blizgėtų, paviršius apdorojamas vašku. Jo perteklius rūpestingai pašalinamas peiliu, tada mediena įtrinama augaliniu aliejumi. Nuo vandens likusias dėmes galima pašalinti augaliniu aliejumi suvilgytu audiniu.

Keli žodžiai apie kitų rūšių baldų priežiūrą. Laku padengtą paviršių retkarčiais galima nuvalyti muiluotame vandenyje suvilgytu skudurėliu, paskui sausai nušluostyti. Taip dažnai valyti vaškuotų paviršių nepageidautina. Plastiku dengtus baldus galima valyti kaip lakuotus.

Oda aptraukti baldai apdorojami specialiu mišiniu, o po 2–3 val. paviršius iki blizgesio nutrinamas servetėle. Aksomu ir pliušu aptrauktos sofos, krėslai išsiurbiami dulkių siurbliu, minkštoji dalis nušluostoma amoniaku suvilgyta audinio skiaute. Minkštų baldų nevalia daužyti, tik siurbti (kas savaitę). Gobeleno spalvą galima atgaivinti specialiais tirpalais. Spintos, komodos stalčiuose atsiradusį nemalonų kvapą padeda pašalinti kalio permanganato tirpalas. Juo išplovus, stalčiai gerai išdžiovinami.

GK inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Medinių grindų priežiūra Jonas ŽALYS Medinės grindys yra šiltos, jaukios ir natūralios. Deja, jos sensta, kaip ir kiekviena kita danga. Kaip ištaisyti atsiradusius defektus?

• Negilius (iki pusės milimetro) įbrėžimus nesunku paslėpti specialiu atitinkamos spalvos retušavimo pieštuku. Įbrėžimų pašalinti nepavyks, bet jie taps beveik nematomi.

Taip slėpti galima ir laminuotų grindų nedidelius defektus.

• Per atsiradusias įdubas, išmušimus į grindų lentas gali lengvai patekti drėgmė. Tokias vietas reikėtų kuo greičiau užtaisyti. Didesnės įdubos užglaistomos dvikomponenčiu glaistu, o nedidukes neretai pakanka užlyginti ištirpdytu vašku.

• Kartais dėl medienos struktūros atsiranda atplaišų. Jų nereikėtų

nulupti. Tokias vietas nesunku pataisyti klijais. Tereikia atplaišą kaltu šiek tiek pakelti, iš apačios patepti vandeniui atspariais klijais, o paskui prispaudus keletą valandų palaikyti, kol klijai išdžius.

• Dėl drėgmės poveikio grindys, ypač platesnių lentų, išlinksta laivelio forma. Kai kas bando kraštus išlyginti vinimis, bet dažniausiai rezultatas būna nekoks. Mat vinys suskaldo medieną. Geriausia išeitis – grindis šlifuoti specialia mašina iki giliausių įdubų paviršiaus.

• Ilgainiui grindų tarpuose prisikaupia nešvarumų. Juos nesunku pašalinti siauru aštriu daiktu ir tuojau pat susiurbti dulkių siurbliu.

• Atsiradusius didesnius plyšius pravartu užpildyti medžiui skirtu glaistu. Jo nesunku pasigaminti ir patiems, sumaišius medžio dulkes su klijais. Jei lentos juda, tinkamesnis elastingas glaistas.

Nepriekaištingo žmogaus namai Patraukliausias psichologinis tipas aplinkiniams – mokantis džiaugtis gyvenimu, savo problemų kitiems neprimetantis sangvinikas.

Interjere jis mėgsta lengvas, šiltas spalvas: geltoną, gintarinę, kreminę, kartais – oranžinę ir net raudoną. Jis gerai jaučiasi spalvingoje aplinkoje, kaip ir cholerikas, nevengia kontrastingų, drąsių derinių.

S angviniko namai kupini džiaugsmo, energijos: čia vaikų triukšmas, po kojomis painiojasi gyvūnai, groja muzika, ateina ir išeina svečiai. Toks gyvenimas sangviniko nevargina. Jam svarbu, kad namuose būtų daug oro, šviesos, šiltų jausmų.

Todėl nereikia stebėtis, kad jis naujame bute pirmiausia išgriauna vie-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

Sveikata

Nauja receptų rašymo tvarka naudinga ne visiems Nuo birželio 1 dienos gydytojai galės išrašyti receptus ne su konkrečių gamintojų, o tik su bendriniu vaistų pavadinimu.

Lina JUŠKAITIENĖ Toks sprendimas sukėlė aštrias gydytojų, farmacininkų ir pacientų atstovų diskusijas.

Siekia skaidrumo Farmacininkų ir gydytojų atstovai tikina, kad nauja vaistų išrašymo tvarka sukels sumaištį tarp pacientų, kurie turės patys išsirinkti tinkamiausią vaistą. Anot medikų, tik gydytojas žino, kokius vaistus reikia išrašyti ligoniui. Pacientų organizacijų atstovai sutinka, kad gydytojas – svarbus patarėjas renkantis vaistus, bet ne mažiau svarus ir vaistininko patarimas.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų, pacientai naujos tvarkos smarkiai nepajus. „Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad dažniausiai dabar išrašomų kompensuojamųjų vaistų receptuose nurodomas veikliosios medžiagos pavadinimas, ir žmonės to nepastebi“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Mindaugas Marcinkevičius. Pasak jo, SAM tyrimai atskleidė kitų įdomių faktų. „Štai vienas gydytojas išrašinėja 80 proc. receptų vien firminiais vaistų pavadinimais, o jo – tik

Bobausiai skanūs, bet pavojingi Konsultuoja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė

20 proc. Tai rodo, kad pirmasis suinteresuotas išrašyti tik vienos farmacijos kompanijos vaistus. Kaip žinia, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pasirinkti konkretaus prekinio pavadinimo vaistą“, – teigė M.Marcinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad naujoji tvarka užkirs kelią farmacininkų ir gydytojų korupcijai.

Vaistininkams nekils sunkumų Ar nenutiks taip, kad pacientas, rinkdamas pigiausią variantą, išsirinks alergiją ar kitus pašalinius reiškinius sukeliančius vaistus.

M.Marcinkevičiaus nuomone, tokios šnekos nepagrįstos jokiais moksliniais įrodymais. „Jei pasirodytų, kad kuris nors vaistas sukelia daugiau šalutinių poveikių ir reakcijų, jis tuoj pat būtų išimamas iš visos Europos rinkos,“ – sakė SAM atstovas.

Vis dėlto daliai pacientų medikai ir toliau galės rašyti receptus su konkrečiais vaistų ir jų gamintojų pavadinimais. Yra 3 išimtys, kai leidžiama tai daryti: kai nekompensuojamuosius vaistus sudaro 3 ar daugiau veikliųjų medžiagų; išrašant biologinius vaistus (pvz., žmogaus insuliną); kai vaistą konkrečiam pacientui motyvuotai skiria gydytojų konsultacinė komisija.

Anot vaistininkų, nauji receptai jiems didelių sunkumų nesukels. Visa informacija apie vaistus, išrašytus pagal receptą, žmogui bus pateikiama vaistinėse esančiuose kompiuterių monitoriuose. Šie šalies vaistinėse privalo būti nuo gegužės mėnesio.

Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones monitorių ekranuose turi būti pateikiama gerai įskaitoma informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Rinktis reikia pagal efektyvumą Pacientų organizacijų atstovai mano, kad ne visada apsimoka rinktis pigiausią variantą. „Vaistą sudaro ir kitos įvairios sudėtinės medžiagos, kurios gali kitaip veikti konkretų organizmą ir išbalansuoti gydymą“, – tikino Lietuvos pacientų organizacijos tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. Moteris prisiminė atvejį, kai gydytoja jai pasiūlė brangesnius kraujo spaudimą mažinančius vaistus pakeisti pigesniais, turinčiais tokią pat veikliąją medžiagą. Moteris paklausė. Naujus vaistus gėrė tik mėnesį.

Mat kraujo spaudimas juos geriant buvo didesnis nei geriant senuosius brangesnius. Anot V.Augustinienės, vaistą reikia rinktis ne pagal kainą.

Svarbiausia yra gydytis žmogui individualiai parinktais tinkamiausiais ir efektyviausiais vaistais. Anot V.Augustinienės, tokius vaistus geriausiai gali parinkti gydytojas. Vis

dėlto ji sutinka, kad lygiavertis patarėjas yra ir vaistininkas.

Neišvengsime vaistinių kontrolės Seniai taip reikėjo. Ko gero, toks būtų trumpas Anglijoje dirbančių lietuvių medikų komentaras apie naują vaistų išrašymo tvarką. „Mes Anglijoje ir ligoninėje išrašome receptus su bendriniu vaistų pavadinimu. Po to sprendžia vaistininkas: jis parenka pacientui pigiausią. Taip sutaupoma daug lėšų“, – įsitikinęs penkerius metus vienoje Anglijos ligoninių dirbantis kardiologas dr. Audrius Šimaitis. Jo manymu, vaistininkų vaidmuo turėtų būti gerokai svaresnis – ne tik stovėti vaistinėje ir išdavinėti vaistus, kaip yra Lietuvoje.

Anglijoje ir Australijoje vaistininkai taip pat nuolat tikrina ligoninės gydytojų paskyrimus, vaistų suderinamumą, dozes, registruoja pašalinius poveikius. „Kiekvienoje ligoninėje yra farmacijos komitetas, kuris patvirtina ligoninėje vaistų skyrimo tvarką, registruoja naujus vaistus ir tvirtina jų naudojimo tvarką“, – pasakojo dr. A.Šimaitis. Medikas įsitikinęs, kad farmacininkai bandys užmegzti tam tikrus ryšius su vaistininkais. Anot jo, tai neišvengiama.

Ką gali viena sulčių stiklinė

Lina JUŠKAITIENĖ Pasirodo, kad pagerėtų kraujas, užtenka penkias dienas rytais gerti po stiklinę sulčių. Tai ne iš piršto laužti pasvaičiojimai, o neseniai atliktų medicininių tyrimų rezultatai.

Gydytojai dietologai pagarbiai žiūri į sultis, kurios gali pagerinti ne tik savijautą, bet ir sveikatą. Ypač vertingos pomidorų, apelsinų ir greipfrutų sultys.

Medicininiai tyrimai rodo, kad sultis vartojančiųjų kraujas yra geresnis.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija atliko unikalų tyrimą – ištyrė žmonių, 5 rytus iš eilės gėrusių natūralias sultis, kraują. Tyrimų rezultatai parodė, kad net 98 proc. po eksperimento natūralias sultis gėrusių asmenų kraujyje geležies kiekis atitiko medikų rekomenduojamas normas. Tų, kurie natūralių sulčių nevartojo, geležies kraujyje tyrimų rezultatai blogesni.

Anot gydytojų dietologų, penkias dienas rytais sultis gėrusiųjų kraujas geresnis, nes sultyse yra vitamino C, kuris padeda organizmui pasisavinti geležį.

Sulčių stiklinė per pusryčius gerina ne tik kraują, bet ir gebėjimą susikaupti. Daugelis pasaulyje bei kaimyninėje Latvijoje atliktų bandymų

9

rodo, kad visaverčiai pusryčiai su stikline sulčių užtikrina žmonėms ne tik būtiną energiją bei sotumo jausmą, bet ir gerina smegenų veiklą. Tyrimais įrodyta, kad išgeriant natūralių sulčių stiklinę likus maždaug 15–20 minučių iki kontrolinio gerėja moksleivių gebėjimas atlikti įvairias užduotis.

Pomidorų sultyse yra apsauginė medžiaga, kurią sudaro įvairūs karotinai. Jie stabilizuoja apsaugines ląstelių membranas. Kai trūksta karotino, gali pablogėti regėjimas. Pomidorų sultyse taip pat yra daug organinių rūgščių – pieno ir obuolių rūgščių, kurios normalizuoja medžiagų apykaitos procesus. Be to, pomidorų sultyse yra tiek pat askorbininės rūgšties kaip ir citrusinių vaisių. Pomidorų sultyse gausu natrio, kalcio, kalio ir magnio, vitaminų C, A, B, P ir kt. Taip pat yra medžiagų, pavyzdžiui, likopeno, kurios mažina vėžinių susirgimų riziką. Likopenas mažina krūtų vėžio, plaučių, storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką, saugo širdį ir kraujagysles, taip pat lėtina senėjimo procesus. Svarbu žinoti,

kad šią medžiagą geriau pasisaviname gerdami pomidorų sultis, nei valgydami pomidorus.

Greipfrutų sultyse ypač gausu vitamino C, būtino mūsų imuninei sistemai, daug folinės rūgšties (B grupės vitamino), kuri reikalinga ląstelėms susidaryti. Dėl šių savybių greipfrutų sultis patartina gerti vaikams ir paaugliams. Tačiau vartojantiems vaistus šių vaisių sultis reikia gerti atsargiai. Mat jos gali sustiprinti vaistų poveikį.

Apelsinuose yra didesnė vitamino C koncentracija, todėl peršalus rekomenduojama per dieną išgerti 1–2 stiklines šviežių arba parduotuvėse pirktų 100 proc. apelsinų sulčių. Jose taip pat yra B grupės vitaminų – pantoteno ir folinės rūgšties, vadinamojo grožio vitamino biotino, reikalingo odai ir plaukams.

Be to, apelsinų sultyse gausu kalcio, stiprinančio kaulus ir dantis, o jose esantis magnis, stiprina raumenis ir širdį. Šie vaisiai – retai aptinkamo mikroelemento seleno, būtino imuninei sistemai, šaltinis.

Bobausiai, nors ir labai kvapūs, yra nuodingi grybai – juose esanti veiklioji medžiaga giromitrinas sukelia apsinuodijimą. Apsinuodijus pradeda pykinti, pūsti vidurius, gali kamuoti pilvo skausmai, žmogus vemia. Pasireiškia tokie patys požymiai kaip ir apsinuodijus paprastu maistu. Juos pajutus būtina kreiptis į specialistą. Mat uždelsus giromitrinas gali pažeisti kepenis, o tada pradėti vystytis gelta, kepenų nepakankamumas. Be to, į organizmą patekęs didelis šio nuodo kiekis pakenkia kraujui, t. y. jis mažiau prisotinamas deguonimi. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas ir veikla. Įtarus apsinuodijimą grybais, žmogus paprastai guldomas į ligoninę.

Gydytojai pacientą stebi tol, kol apsinuodijimas patvirtinamas ar paneigiamas.

Suvalgius bobausių, apsinuodijimo požymiai paprastai atsiranda po 5–12 valandų. Bet užvalgęs bobausių žmogus gali puikiai jaustis ir dvi paras. Svarbu žinoti, kad nuodingas ne tik grybas, bet ir garai, kurie atsiranda bobausius verdant. Jų prisikvėpavus, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 8–12 valandų.

Nesunkus apsinuodijimas gali praeiti savaime, bet geriau kreiptis į specialistus. Apsinuodijimo laipsnis priklauso nuo to, koks nuodo kiekis patenka į organizmą ir kaip grybas buvo ruoštas – ar žmogus jį valgė žalią, ar ruošė pagal visas taisykles. Tinkamai paruoštus bobausius valgyti galima. Bobausius reikia virti tris kartus po penkias minutes, kaskart vis švariame vandenyje. Virimo vandenį reikia nupilti. Nukoštų grybų plauti nebūtina. Taip išvirtus bobausius drąsiai galima ruošti pagal savo skonį. Beje, nors bobausių sultinys be galo kvapus, jo valgyti negalima, nes grybus verdant į vandenį išsiskiria visi nuodai.

Bobausius galima ir kitaip „nukenksminti“. Suverkite grybus ant siūlo ar virvelės ir pakabinkite skersvėjų košiamoje vietoje. Iš kumščio dydžio grybo po pusės metų liks tik mažas grybukas, tačiau jame nebebus ir nuodingų medžiagų. Išdžiovintus bobausius galima sumalti ir naudoti kaip prieskonius patiekalams pagardinti. Tačiau turėkite omenyje, kad veiksmingas tik šitoks nuodingų grybų džiovinimo būdas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

10 Ir mirusiesiems reikia pagarbos Gimtasis kraštas

Situacija

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Žemėje žmonės gyventi negalės?

Pasaulio klimatas gali vos per tris šimtmečius sušilti tiek, kad Žemėje taps per karšta gyventi žmonėms, nustatė Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto ir Jungtinėse Amerikos Valstijose esančio Perdju universiteto mokslininkai. Paskelbtos mokslinės studijos autoriai teigia, kad kai kuriuose pasaulio regionuose dėl sparčiai šiltėjančio klimato žmonės nebegalės prisitaikyti ir išgyventi.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Stasys GRIGALIŪNAS Net ir primityviausios gentys turi tikslią tvarką, kur laikinai laikyti anapilin iškeliavusius gentainius, kol bus surengtas jų laidojimo ritualas.

O Lietuvoje įstatymu iki šiol nereglamentuota, kas, kur ir kaip turėtų saugoti mirusiuosius, kol policija, sveikatos priežiūros specialistai tiria mirties priežastis arba kol palaikus pasiima artimieji. Toks neapibrėžtumas sudaro prielaidas ne tik vešėti korupcijos apraiškoms, bet ir ne pagal paskirtį švaistyti biudžeto lėšas.

Vilniuje neliko morgo Pertvarkant sostinės Šiaurės miestelio teritoriją joje veikęs Teismo medicinos institutas (TMI) bei jo kaimynystėje funkcionavęs miesto morgas buvo iškelti. TMI veiklą pratęsė naujoje vietoje, tačiau miesto morgas iki šiol taip ir neįsikūrė.

Išspręsti šią problemą buvo įsipareigojusi Vyriausybė, privalėjusi parengti teritorinės lavoninės reglamentą. Jis dienos šviesą išvysti turėjo iki 2008 m. antrojo ketvirčio. Praslinkus lygiai dvejiems metams, tenka konstatuoti, kad šią problemą reglamentuojantys norminiai aktai neparengti.

Kartu kyla pagrįstas nerimas, kad tai padaryta bus dar negreitai.

Mirtis kartais pasitinka ir gatvėje Kiekvienais metais šalyje vidutiniškai miršta 42–45 tūkst. gyventojų. Smurtinės mirtys arba įtarimai dėl mirtį sukėlusio smurto, kai reikia teismo medikų išvadų, sudaro vidutiniškai apie 18 proc. Taigi per metus TMI, kuris neseniai tapo Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi-

Kodėl teismo medicinos ekspertai turi naudoti biudžeto lėšas dalykams, už kuriuos jau sumokėta iš privalomojo sveikatos draudimo? nisterijos, atliekama per 7 tūkst. ekspertizių. Šalies gyventojai apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Už jį gautos lėšos patenka į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. O jeigu žmogus šiose įstaigose nesilanko, medikai neprisiima atsakomybės už jo sveikatą. Pasitaiko kurioziškų atvejų, kai net porą dešimtmečių jautęsis sveikas ir poliklinikoje nesilankęs žmogus numiršta būtent atvykęs pas savo šeimos gydytoją. Tačiau netgi tokiu atveju poliklinikos medikai atsisako nustatyti mirties priežastį, todėl mirusysis vežamas teismo medicinos ekspertams. Kyla klausimas – kodėl teismo medicinos ekspertai turi naudoti biudžeto lėšas dalykams, už kuriuos jau sumokėta iš privalomojo sveikatos draudimo?

Primesta funkcija Pagal nustatytą tvarką Valstybinė teismo medicinos tarnyba privalo priimti tyrimams smurtinių mirčių

aukas bei mirusiuosius, kurie galbūt mirė smurtine mirtimi, taip pat neatpažintus asmenis. Per metus čia patenka kas penktas šeštas miręs šalies gyventojas. Šiuo metu teisės aktais nėra reglamentuota, kas turi paimti ir atvežti lavonus, kas, kur ir kiek laiko privalo juos saugoti iki teismo medicinos ekspertizės. Šią funkciją vis bandoma primesti Valstybinei teismo medicinos tarnybai.

Peršasi išvada, kad racionaliausia būtų įrengti municipalines teritorines lavonines, į kurias būtų vežami tą parą mirę žmonės. Po medikų, ikiteisminio tyrimo specialistų ir teismo medicinos ekspertų išvadų jie būtų atiduodami artimiesiems. Čia taip pat būtų galima saugoti lavonus keturias paras ar net ilgiau, jeigu to reikia teismo tyrimui. Tada nekiltų klausimas, kur turėtų būti gabenami mirusieji, kurių mirties priežastis akivaizdžiai nėra smurtinė, kol jais pasirūpins artimieji? Tarkime, ėjo gatve žmogus, patyrė infarktą ir numirė. Tai ne teismo medicinos ekspertų, o bendra valstybės problema, kurią privalo reglamentuoti įstatymai. Bet Lietuvoje kažkodėl niekas nėra įpareigotas spręsti šios problemos.

Gelbsti privati iniciatyva Įdomiausia, kad kol valdžios atstovai tūpčiojo vietoje, teritorinė lavoninė buvo įsteigta privačia iniciatyva. Tokia įstaiga veikia jau ne vienus metus.

Pasak bendrovės „Lakrima“ vadovo Sigito Mickaus, prieš dešimtmetį įmonė išperkamąja nuoma įsigijo šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią palaikų saugojimo įrangą. Ji buvo neatlygintinai perduota ir sumontuota tuometiniame morge, įsikūrusiame Šiaurės miestelyje. Pertvarkant šią sostinės dalį, morgas buvo panaikin-

tas, o vietos įrangai, skirtai palaikams saugoti, nebeliko.

Tuomet S.Mickus teigia, kad ėmė belstis į įvairias instancijas ir kėlė teritorinės lavoninės steigimo būtinybę.

Apklausus laidojimo įmones, Olandų gatvėje esantys „Vilniaus laidojimo rūmai“ pirmieji sutiko priglausti be pastogės likusią palaikų saugojimo įrangą. Šaldytuvai buvo perkelti į šią įmonę, o jos bazėje įkurta teritorinės lavoninės struktūra pateikta įvertinti Vilniaus savivaldybei.

Vėluojančio įstatymo pinklėse Vilniaus savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Regimanto Paulionio teigimu, teritorinės lavoninės mechanizmas buvo suderintas su įvairiomis institucijomis, su policija, tuometiniu TMI, Generaline prokuratūra. Pasak jos atstovo Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko, teritorinės lavoninės funkcijos atitiko visus teisėsaugos institucijų, vykdančių ikiteisminius tyrimus, bei įstatymuose numatytus žmogaus teisių, kūno saugojimo, mirties priežasties nustatymo ir mirusiųjų palaikų palaidojimo reikalavimus. Šios įstaigos reglamente užfiksuotas ir toks įsipareigojimas – teritorinėje lavoninėje visi neatpažinti, nežinomi bei teismo medicinos tyrimui nukreipti mirusiųjų kūnai iki mėnesio saugomi nemokamai.

Jei visa minėta tvarka iki šiol funkcionuoja ir teisę teikti šios srities paslaugas įmonės įgyja konkurso keliu, kam apskritai teritorinės lavoninės statusą reikėtų apibrėžti įstatymu?

Atsakymas paprastas – vien todėl, kad nebūtų švaistomos biudžeto lėšos bei teismo medicinos ekspertams nebūtų primetamos lavonų saugotojų funkcijos.

Dzūkijoje pradėti naikinti pušinių verpikų židiniai

GK archyvo nuotrauka

Varėnos miškų urėdijoje pradėti naikinti pušinių verpikų – spyglius graužiančių kenkėjų – židiniai. Miškai apdorojami biologiniu preparatu „Foray-76B“. Pasak Valstybinės miškų tar-

nybos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, šis preparatas nepavojingas nei bitėms, nei vandens organizmams, nei šiltakraujams gyvūnams, nei žmonėms. Mokslininkai stebės jo poveikį kenkėjams ir aplinkai.

Pušinis verpikas – pavojingas miškų kenkėjas. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, praėjusį rudenį šie spyglius graužiantys kenkėjai Varėnos urėdijos miškuose buvo išplitę apie 7 tūkst. ha plote. Lietuvoje neturtingiau-

sios smėlio dirvos yra apaugusios grynais pušynais.

Dėl skurdžių augimo sąlygų šie miškai mažiausiai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Todėl susidaro sąlygos dideliuose plotuose išplisti spyglius graužiantiems kenkėjams – pušiniam pelėdgalviui, verpikui vienuoliui, pušiniam verpikui, paprastajam pušiniam pjūkleliui, žvaigždėtajam pjūkleliui-audėjui. Jų židiniai tose pačiose vietose susidaro kas keliolika metų.

„Tai prasidėtų, kai vidutinė pasaulinio klimato temperatūra pakiltų septyniais laipsniais Celsijaus – tada galimybė žmonėms gyventi kai kuriuose regionuose taptų abejotina, – teigiama straipsnyje. – Klimatui pašiltėjus 11– 12 laipsnių Celsijaus, tokie regionai išplistų ir apimtų daugumą šiuo metu žmonių gyvenamų vietovių.“ Pasak profesoriaus Stiveno Šervudo, Žemės atmosfera septyniais laipsniais tikrai nesušils per šį šimtmetį, tačiau labai tikėtina, kad esant dabartiniam iškastinio kuro deginimo mastui didelių problemų gali kilti iki 2300 metų.

Pušinių verpikų galima gerokai sumažinti medynus iš oro apipurškiant biologiniais ar cheminiais preparatais.

Pastarieji yra gana efektyvūs, bet kenkia aplinkai. Todėl naudotini biologiniai preparatai, nors jie ir brangesni. Įvertinus gausėjančią pušinio verpiko populiaciją, jos grėsmę pušynams, Varėnos urėdijoje šie kenkėjai pradėti naikinti biologiniu preparatu „Foray-76B“.

Eltos, GK inf.

Pasaulio klimatas gali vos per tris šimtmečius sušilti tiek, kad Žemėje taps per karšta gyventi žmonėms.

GK archyvo nuotrauka

„Yra maždaug 50 proc. tokio scenarijaus tikimybė ilgalaikėje ateityje“, – nurodė jis. Šios studijos autoriai, pateikę klimato pokyčių prognozes ilgesniam laikotarpiui negu dauguma kitų tyrėjų, mėgino įvertinti „kaitros stresą“, sukeliamą šiltėjančio klimato ir didėjančios oro drėgmės. S.Šervudas sako, jog daugelis iki šiol atliktų klimato pokyčių tyrimų yra „trumparegiški“, nes juose neatsižvelgiama į ilgalaikes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi atmosferoje pasekmės. „Į tai reikia atsižvelgti. Per artimiausius du dešimtmečius ne per daugiausia galime padaryti, kad pažabotume klimato pokyčius, bet dar galime daug padaryti siekdami ilgalaikių pokyčių.“ Komentuodami JAV leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdintą straipsnį, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai sakė, kad klimato pokyčiai nesiliaus 2100 metais. „Pagal tikrovišką scenarijų iki 2300 metų galime susidurti su pasaulio klimato vidutinės temperatūros padidėjimu 12 laipsnių (Celsijaus) ar netgi daugiau“, – sakė profesorius T.Makmaiklas. „Jeigu taip nutiks, mūsų nuogąstavimai dėl jūros lygio kilimo, retkarčiais pasitaikančių karščio bangų ir krūmynų gaisrų, biologinės įvairovės nykimo ir žemės ūkio problemų visiškai nublanks, palyginti su pagrindine grėsme: apie pusė šiuo metu gyvenamų pasaulio teritorijų gali tapti tiesiog per karštos“, – pabrėžė jis.

GK inf.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Treneris nepraranda ryžto įkalbėti žvaigždes rungtyniauti giau nebežais, K.Kemzūra vis dar bando įkalbėti 31 metų patyrusį puolėją ir įtraukė jį į pagrindinės rinktinės kandidatų sąrašą, kuriame iš viso – 24 krepšininkai.

Jūsų dėmesiui – interviu su Lietuvos rinktinės vyr. treneriu Kęstučiu KEMZŪRA. Treneri, ar buvo tokių krepšininkų, kuriuos norėjote įtraukti į kandidatų sąrašą, tačiau jie atsisakė atstovauti Lietuvos rinktinei?

Ne, tokių žmonių nebuvo. Nors palaukite, iš tikrųjų buvo. Žydrūnas Ilgauskas bei Darius Songaila atsisakė žaisti už Lietuvą.

Pasaulio vyrų krepšinio pirmenybės Turkijoje vyks rugpjūčio 28–rugsėjo 12 dienomis. Čempionate dalyvaus 24 komandos. Lietuviai žais D grupėje Izmyre kartu su Libano, Prancūzijos, Ispanijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos komandomis.

Jau šią vasarą prie Lietuvos rinktinės vairo pasaulio čempionate debiutuosiantis Kęstutis Kemzūra intensyviai ruošiasi artėjančioms kovoms. 40-metis specialistas tikisi, kad į rinktinę sugrįš tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas.

K.Kemzūra nenuleidžia rankų ir dėl Ramūno Šiškausko žaidimo rinktinėje. Nors pastarasis jau ne kartą minėjo, kad už Lietuvą dau-

Kodėl šie krepšininkai atmetė jūsų pasiūlymą?

D.Songaila nesako „ne“ visam laikui. Jis kol kas stabdo savo žaidimą rinktinėje. Žydrūnas turi šeimyninių problemų, todėl taip pat negalės atstovauti Lietuvai.

Ramūnas Šiškauskas keletą kartų kategoriškai pasakė, kad daugiau vasarų Lietuvos rinktinei nebeaukos, tačiau jo pavardė kandidatų sąraše yra. Šis krepšininkas pakeitė savo nuomonę?

Su Ramūnu jau kalbėjau apie tai, tačiau kol kas įtikinti jo nepavyko. Dar bandysiu įkalbėti. Jis tvirtas žmogus, sunku jį palenkti į kurią nors pusę. Šiuo metu R.Šiškauskas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė prieš Turkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą sužais dešimt draugiškų rungtynių.

Kęstučio Kemzūros treniruojama šalies rinktinė pasirengimą planetos pirmenybėms pradės liepos 14 dieną Druskininkuose. Pirmąsias draugiškas rungtynes lietuviai žais liepos 31 dieną Šiauliuose su Suomijos komanda.

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas sakė, kad Lietuvos rinktinės pasirengimas pasaulio čempionatui kainuos apie 1,5 mln. litų, tačiau dar nėra žinoma, kiek reikės lėšų žaidėjų draudimui.

Lietuvos rinktinė kartu su aistruoliais ir rėmėjais į Izmyrą (Turkija) užsakomuoju reisu išskris rugpjūčio 26 dieną.

Ar teko bendrauti su Arvydu Macijausku? Kokie šio krepšininko planai?

Taip, su Arvydu irgi jau šnekėjau. Šiuo metu jis sportuoja individualiai.

Mano žiniomis, Arvydas dabar yra išvykęs į JAV, kur dirba su asmeniniu treneriu. A.Macijauskas paprašė su rinktine pradėti dirbti šiek tiek anksčiau, todėl jis prisijungs prie rezervinės komandos.

Jis į situaciją žiūri realiai, supranta, kad ilgą laiką yra nežaidęs, todėl nepajėgs staiga įgyti geros sportinės formos. Viskam reikia laiko. Arvydas labai stengiasi, o kaip viskas susiklostys – bus matyti. Į kandidatų sąrašus įtraukėte ir keletą naujokų, pavyzdžiui, Arvydą Eitutavičių, Donatą Motiejūną. Ko tikitės iš šių krepšininkų?

A.Eitutavičius tarp kandidatų yra dėl itin atviro ir opaus įžaidėjo klausimo. Visi žinome, kad neatvykus Šarūnui Jasikevičiui bus labai sunku įžaidinėti. Šiuolaikiniame krepšinyje įžaidėjas – kertinė pozicija, todėl A.Eitutavičius ir yra vienas tokių kandidatų, kurį norime išbandyti, pažiūrėti, kaip jam seksis.

Donatas yra vienas perspektyviausių ir talentingiausių Lietuvos žaidėjų.

Kokios galimybės pasaulio čempionate vilkintį Lietuvos rinktinės aprangą išvysti Š.Jasikevičių?

Kai paskutinį kartą su juo apie tai kalbėjau, jis didelių vilčių neteikė, tačiau svarstė, kad pažaisti rinktinėje būtų gal ir gerai, nes visą sezoną jį kamavo traumos. Su Šarūnu sutarėme, kad jis pagalvos ir po sezono pabaigos praneš. Nenoriu žmogui įkyrėti su tuo pačiu klausimu, juk neskambinėsiu jam kiekvieną dieną ir neklausinėsiu.

Kokius tikslus Lietuvos rinktinė sieks įgyvendinti pasaulio čempionate Turkijoje?

Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis komitetas iškėlė konkretų uždavinį – patekti tarp 6 stipriausių čempionato komandų. Šiuo metu sunku kažką kalbėti apie mūsų siekius, nes dar nėra aišku, su kokia komanda važiuosime į Turkiją. Apie viską dabar kalbame preliminariai, tie tikslai gali būti ir nerealūs.

Mes nevažiuosime užimti 6 vietos, važiuosime kautis kiekvienose rungtynėse ir jas laimėti.

Miunchengladbacho „Borussia“ klubo žaidėjas Oliveris Noivilis baigė futbolininko karjerą.

37-erių puolėjas „Borussia“ komandai atstovavo nuo 2004 metų.

O.Noivilis yra žaidęs ir Leverkuzeno „Bayer“, Rostoko „Hansa“ bei Ispanijos „Tenerife“ komandose.

O.Noivilis Vokietijos rinktinėje 1998–2008 metais sužaidė 69 rungtynes ir pelnė 10 įvarčių.

GK inf.

11

Rusų oligarchai šturmuoja NBA

„prilipęs“ prie savo nusistatymo, kad nežais, tačiau vėliau dar mėginsiu su juo kalbėtis.

Ar nesvarstėte galimybės į rinktinę vėl kviesti Andrių Mažutį?

Nereikia tos ironijos. Aš apie tai nesvarsčiau.

Futbolo veteranas baigė karjerą

Gimtasis kraštas

Sportas

Rusijos milijardierius Michailas Prochorovas oficialiai perėmė Naujojo Džersio „Nets“ komandos valdymą. Tai galiausiai palaimino Šiaurės Amerikos Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA).

Paskutinėmis akimirkomis sandorį kiek pristabdė JAV kongresmenas Bilas Rakrelas, paprašęs pradėti tyrimą dėl Rusijos verslininko veiklos Zimbabvėje. Buvo patikrinta, ar

M.Prochorovo kompanijos veiksmai šioje šalyje nepažeidė federalinių įstatymų, kuriuose draudžiama JAV asmenims ir kompanijoms turėti kažką bendro su Roberto Mugabės režimu.

M.Prochorovo valdoma „Oneksim Group“ kompanija, kuriai priklauso ir „Nets“ klubo akcijos, Zimbabvėje turi išplėtojusi „Renessans Kapital“ bankų tinklą bei daug pramonės infrastruktūros. „Oneksim Group“ investuos į naujosios „Nets“ arenos Brukline statybas.

Priminsime, kad šis sezonas „Nets“ komandai buvo tiesiog tragiškas – Naujojo Džersio krepšininkai per 84-erias rungtynes iškovojo vos 12 pergalių, patyrė net 70 pralaimėjimų ir buvo absoliučiai blogiausi visoje lygoje.

Taurė – po 48 metų pertraukos

2009–2010 metų sezono futbolo klubų Europos lygos varžybų nugalėtoja tapo Madrido „Atletico“ (Ispanija) komanda, finale Hamburge (Vokietija) po pratęsimo 2:1 įveikusi „Fulham“ (Anglija) ekipą.

32-ąją min. Diegas Forlanas išvedė Madrido klubą į priekį, tačiau 37-ąją min. Saimonas Deivis išlygino rezultatą. Antrajame kėlinyje nė

viena komanda neišsiskyrė, tad teko žaisti pratęsimą. Pergalę „Atletico“ komandai lėmė antrasis D.Forlano įvartis 116-ąją min. „Atletico“ klubas Europos taurių turnyrų finale žaidė pirmąjį kartą nuo 1986 metų, o nugalėtojų taurę iškovojo po 48 metų pertraukos. „Fulham“ Europos taurių turnyrų finale žaidė pirmąjį kartą.

Graikas – ant krepšinio stovo Lietuvos krepšinio gerbėjai laikomi vieni labiausiai pamišusių pasaulyje, tačiau net ir mūsiškiams būtų ko „pasimokyti“ iš graikų.

Vienas aršiausių Atėnų AEK gerbėjų savo meilę klubui išreiškė rungtynių metu pusnuogis užsikoręs ant

krepšinio stovo. Dėl netikėto incidento rungtynės trumpam buvo nutrauktos, tačiau apsaugos darbuotojams pamišusio gerbėjo nuo krepšinio stovo krapštyti nereikėjo – jis nusiropštė pats ir mikliai pasislėpė sirgalių minioje.

D.Maradona elgiasi keistai Argentinos rinktinės treneris Diego Maradona paskelbė 30 žaidėjų, kurie yra pakviesti ruoštis Pasaulio futbolo čempionatui. Ši sudėtis iš karto sukėlė daugybę diskusijų tarp futbolo gerbėjų.

Visų pirma daugelį nustebino, kad D.Maradona į rinktinę neįtraukė Milano „Inter“ pagrindinės sudėties žaidėjų Chaviero Zaneti ir Estebano Kambiaso.

Taip pat sudėtyje trūksta ir Madrido „Real“ žaidėjo Fernando Gago bei Marselio „Olympique“ atstovaujančio Lucho, kurie, futbolo specialistų nuomone, būtų tikrai sustiprinę argentiniečių saugų grandį. Tarp 30 žaidėjų nepateko ir geriausias Prancūzijos lygos žaidėjas – puolėjas Lisandro Lopesas. Vietoje jų D.Maradona pa-

sirinko jaunus Argentinoje žaidžiančius, tačiau mažai tarptautinės patirties turinčius Sebastianą Blanko bei Arielį Garkesą.

Parengta pagal Eltos, balsas.lt, GK inf.

Martyno Vidzbelio, EPA-Eltos ir GK archyvo nuotraukos

12

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gyvenimas

Meilė JANČORIENĖ Aktorius ir režisierius savo kuriamuose spektakliuose sprendžia jam ramybės neduodančias problemas ir meno kalba kreipiasi į mūsų širdis.

Kvailių ginklas Kodėl menininkai dažniausiai tik dūsauja ir skundžiasi? Ar jie nemoka įžvelgti šviesiųjų mūsų gyvenimo pusių? Lietuvos scenos meistras sako, kad tokia yra menininko užduotis – įžvelgti mūsų gyvenimo problemas, įvardyti jas ir bandyti spręsti. „Menininkas, kuriam viskas atrodo gerai, niekada nieko nesukurs, – kalba V.Masalskis. – Optimizmas yra kvailių ginklas. Mąstantis žmogus negali nepastebėti visur kyšančių problemų. Tikras inteligentas sugeba išeiti iš savo kiemo ir pradeda rūpintis kitų gyvenimu. Jeigu žmogus susirūpinęs savo vaikų ateitimi, jeigu jam svarbu tai, kaip atrodo Lietuvos gamta, keliai, kaip gyvena ir gyvens žmonės, tada jis, žinoma, turi daug problemų ir yra taip užsiėmęs jų sprendimu, kad užmiršta asmeninį gyvenimą. Ar problemų sprendėjas yra vadinamas pesimistu?

Jeigu taip, tai toks pesimizmas yra varomoji jėga. Galbūt kartais toks žmogus mums darosi nemalonus, sakome, kad jis visur įžvelgia problemas. Nepagrįstai džiūgauti gali tik kvailiai.“

Prabyla meno kalba Režisierius kuria spektaklius apie tai, kas jį patį labiausiai jaudina, kelia nerimą, neduoda užmigti. Meno kalba aktorius prabyla į mūsų sielas. „Tik scenoje galiu nekliudomai kalbėti apie tai, kas svarbiausia. O gyvenime, pradėjęs kalbėti apie esmę, staiga pajuntu, kad kitas žmogus mano mintis bando apversti aukštyn kojomis. Sako – ne, taip negali būti! Kalbėti apie esmę yra labai sunku, nes ji – kaip ta paukštė, kai tik bandai ją pagauti, lekia tolyn už horizonto. Toks ir yra menas – jis visą laiką už horizonto.“ Žiūrėdami ir klausydamiesi V.Masalskio, pajuntame, kad kažkas vyksta su mūsų sielomis – iš scenos tarsi sminga mažos skaudžios adatėlės, skatina mąstyti, neleidžia užmigti. Nepasiduoti liūliuojančiai hedonizmo bangai.

Aktorius Valentinas Masalskis šiuo metu žmonių akyse mato kur kas daugiau baimės ir nerimo dėl ateities nei anksčiau.

Tai liūdina menininką – jis norėtų, kad būtų daugiau šviesos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Iškreiptas pasaulis Vyrauja „pliažo kultūra“ Aktorius ypač nerimauja dėl mūsų šalyje ir visoje Vakarų Europoje vyraujančios „pliažo kultūros“ – tokios, kuri ateina po kultūros. „Tai kažkoks kultūros atrajojimas.

Gulinčiųjų pliaže kultūra. Šildo saulutė, aplink – nuogi kūnai, vaikai nešioja čeburekus. Valgai, šildaisi ir tingi net persiversti ant kito šono. Atrajoji savo būvį (nes tai ne būvis, bet tik jo atrajojimas) ir trokšti, kad tai tęstųsi amžinai. Tai beveiksmė kultūra, kai žmonės nenori dirbti, tačiau svajoja turėti daug pinigų, kad galėtų be rūpesčių keliauti po pasaulį. Kalbu tik apie dabar vyraujančią madą, minios veidą, ne individo veidą. Jeigu mada

diktuoja, kad nieko neveikimas yra prasmė, visiems tai ir pradeda patikti.

Kaip ir plačios kelnės ar batai siaurais galais.

Kada tai prasidėjo? Tada, kai galvodami, kad prisijungėme prie vandentiekio, prisijungėme prie užsienio kanalizacijos vamzdžio. Iš tiesų gėrėme atliekas, o manėme, kad geriame gerą vandenį. Kodėl mes neperėmėme gerų dalykų? Todėl, kad tam reikia labai daug dirbti. Kad muzikantas sugrotų kūrinį, turi ilgai groti. O žmonėms labai greitai reikėjo pinigų, ir labai daug. Į televiziją atėjo labai daug neprofesionalų. Dabar netgi humoras yra ne humoras, o viešas tyčiojimasis iš žmonių, nes humoras būna tada, kai šaipomasi iš

Kiek tau metų, brangioji?

Virginija BARŠTYTĖ Visais laikais moterys nenoriai kalba apie savo metus. Nes pasitikrino: neretai tarpusavio santykiams, meilei amžius tampa rimta kliūtimi.

Mūsų pašnekovas – psichologas Gediminas NAVAITIS.

Ar galima pagal kokią nors formulę nustatyti palankiausią vyro ir moters amžių bendrauti, tuoktis? Šiuolaikinė visuomenė neverčia tuoktis, bet mėgsta pasišaipyti iš tų, kurie „vėluoja“ kurti šeimą. Be to, ji siūlo specialistų parengtas formules, padedančias apskaičiuoti palankiau-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

sią vyro ir žmonos amžiaus santykį.

Antai Ričardas Vinkleris siūlo vyro amžių dalyti perpus ir pridėti septynis. Tai ir būtų tinkamiausios žmonos amžius. Pavyzdžiui, dvidešimtmečiam vaikinui tiktų septyniolikmetė, o trisdešimtmečiam – dvidešimt dvejų mergina. Štai Helmutas Zelheimas mano, kad optimalus sutuoktinių amžiaus skirtumas toks: moteris – 18 metų, vyras – 23 metų, o toliau – atitinkamai 21 ir 27 metai, 28 ir 35 metai ir t. t.

Tokios formulės gal ir gražios, bet jų pagrįstumas kelia abejonių.

Ką skelbia statistika apie poras, kur moteris gerokai vyresnė nei vyras?

Ji patvirtina, kad nerašytos šeimos kūrimo taisyklės, kai vyras vyresnis už moterį, Lietuvoje tebegalioja. Nors yra ir keliolika šaunių šešiasdešimtmečių moterų, susituokusių su trisdešimtmečiais vaikinais. 40–50 metų

žmogaus ydų, o ne iš jo asmenybės.

Mano spektakliuose yra humoro, aš iš tiesų šaipausi iš savęs, juk pats turiu labai daug ydų.“

Gėris turi būti dozuojamas Tačiau daugybė žmonių vis tiek daro daugiau gerų darbų. Gal jie stipresni, gal gėris nugalės? „Negalima to padėti ant svarstyklių. Jeigu kiekvienas suskaičiuotume, kiek gerų ir blogų darbų esame padarę, ant tos gerosios svarstyklių lėkštelės gulėtų ne tiek jau daug. Gėrio negali būti per daug, nes tada tai bus ne gėris, o akinanti šviesos lempa. Kartais jo būna per daug – kai mes visi išėjome į Baltijos kelią, jis tikrai buvo

tapęs akinančia šviesa. Galėjome apsikabinti kaimyną, atleisti žmogžudžiui. Tačiau tai truko tik akimirką, ir dėl to, jai pasibaigus, pasijutome tokie nelaimingi. Kur kas geriau, kai gėris ateina dozuotai. Po tokios akinančios šviesos galima pulti į depresiją. Ir man taip atsitiko, nes aš laisvę siejau ne tik su vėliava ar valstybės savarankiškumu. Man laisvė – ištikimybė, tarnystė, meilė, dora, pasiaukojimas. Tada man atrodė, kad visa tai plūsta iš tautos į mane. Dabar jaučiu kaltę dėl visko. Jeigu tauta blogai balsuoja, vadinasi, ir aš blogai balsuoju.

Juk ateityje niekas pavardėmis nevardys. Kai jau būsime žemėje, apie mus mūsų vaikai sakys: JIE tai padarė, JIE padarė taip, kad negalima privažiuoti prie ežerų. Jie, mūsų tėvai, buvo tokie bailiai. Visi.“ „Šiuo metu man labai skaudi dar viena tema – net nežinau, kur reikėtų kreiptis, vis dar krutinu galvą, ieškau pliusų ir minusų, – susimąsto aktorius. – Prieš kelerius metus aš prašiau visų: neimkite paskolų, negyvenkite į skolą, juk tai niekada nebuvo gerai.

Jie ginčijosi: Valentai, ką tu kalbi, dabar kiti laikai! Užteko mažos krizės (dvasinio nuopolio, ne finansinio), ir mes ištižome. Ir štai dabar trina rankas tie, kurie mažiau pasiėmė. Situacija pasikeitė, dabar jau jie savo vaikams sakys: neimkite paskolų. Taip mes mokomės iš savo klaidų. Tačiau ir vėl jas darome.“ „Kaip per 30 metų pasikeitė mano gyvenimas ir aš pats? Mes visi bręstame, keičiamės. Atsitiko ne virsmas, o dėsningumas: jeigu vaikštai per raudoną šviesą, nutrenkia mašina. Ir aš taip dariau, o už tai reikėjo mokėti ligomis. Aš visą gyvenimą vaikščiojau per raudoną šviesą. Prieš 30 metų aš norėjau to, ką dabar turiu, o dabar noriu to, ką turėjau tada. Niekada man nebuvo gerai. Tada, kai gyvenome skurde ir nelaisvėje, norėjau sprendimų laisvės. Tik dabar supratau, kad to negali būti. Tada buvo ideologinis diktatas, dabar – pinigų.

Man sako: nestatyk šito spektaklio, nes niekas į jį neis. Aš tada buvau gana laisvas, nes žinojau, ką galima kalbėti, o ko – ne. Tačiau tiek baimės, kiek dabar yra žmonių akyse, aš tada nemačiau. Šitiek baimės ir tiek pataikavimo niekada nebuvo. Kažkoks iškreiptas tapo pasaulis“, – baigia V.Masalskis.

Anžela su Aleksandru susipažino sostinės skverelyje. Ji vartė naujausią elitinio žurnalo numerį, o jis priėjęs paklausė, kaip nueiti iki universiteto. Keletą valandų du žmonės naršė Vilniaus senamiestį. Paskui išsiskyrimas atrodė tarsi didžiulė neteisybė ir juodu ėmė nuolat susitikinėti.

Anželai rodėsi, kad jos mažame mokslininkės butelyje apsigyveno didelė meilė. Tačiau tai truko tol, kol Aleksandras lyg tarp kitko paklausė: „Kiek tau metų, brangioji?“ Anžela ramiai prisipažino ir tik iš jo surauktos kaktos suvokė, kad amžių vertėjo nutylėti. O ji viso labo tik šešeriais metais vyresnė...

moterų, ištekančių už 10–15 metų jaunesnių vyriškių, kasmet priskaičiuotume net apie kelis šimtus. Juk per metus šalyje susituokia apie 16 tūkstančių porų.

Visi lengvai išpranašaus įvairiausių nesėkmių moteriai, kuri pasirinko jaunesnį draugą, todėl pasiaiškinkime, kas vyrui gali būti svarbiau už vėjavaikišką jaunystę, kuo jį gali patraukti brandi moteris?

Priežasčių gali būti daug, tačiau bene svarbiausios yra šios: • Vyrą traukia moteriškumas. Bendraamžės jam gali atrodyti lyg žaidimų draugės, joms galima draugiškai trenkti per petį, jas galima pakviesti į alaus barą. Tačiau moteriška elegancija ir paslaptingumas – vyresniųjų privilegija.

• Vyresnė moteris savarankiškesnė.

Ji jau padarė karjerą, turi namus ir automobilį. Žino, ką norėtų veikti šį vakarą ir po metų. Vertina save bei savo norus, todėl sugeba atsižvelgti ir į vyro pageidavimus.

• Vyresnės moterys – įdomesnės pašnekovės. Įdomesnės, nes tolerantiškos jauno vyro pasakojamoms nesąmonėms, nes nesiekia tiesmukai demonstruoti savo išminties, o padaro tai subtiliai pagirdamos nenuovokų vyriškį.

• Vyresnės moterys neretai geriau atitinka jaunesnio vyro seksualinius poreikius nei jaunesnės. Hormonai, arba vadinamosios biologinės žirklės, lemia, kad pagal seksualinį aktyvumą geriausiai vienas su kitu dera 20 metų vyras ir 40 metų moteris.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

Ramybės oazė Ramiajame vandenyne Kalbama, kad Bora Boros saloje ilsisi pasaulio garsenybės, kad čia – vienas brangiausių pasaulio kurortų.

Kuo ypatingas šis nuo mūsų per parą skrydžio lėktuvu nutolęs rojus?

Galbūt tuo, kad čia auginami juodieji perlai?

tys krabai – tokia Vaitapės kasdienybė. Vietiniai miesteliais vadina ir kitus salos kaimus. Beveik visi gyventojai sukasi turizmo versle.

Pavojingos pramogos

Pagrindinė sala – tai dviejų užgesusių ugnikalnių (Pahia - 660 m ir Otemanu - 727 m) apirusios viršūnės.

Žana KAIRIENĖ Vilniečiai Jelena ir Danielius Bora Boroje praleido savo medaus mėnesį. Tai buvo Jelenos sumanymas – Italijoje gyvendama mergina buvo daug girdėjusi apie šią svajonių šalį.

Dabar Jelena ir Danielius žino – ši vieta ne veltui vadinama Ramiojo vandenyno perlu. Nenusakomai žydros spalvos vanduo salą supančioje lagūnoje ir jausmas, kad esi atskirtas nuo pasaulio, traukia ramybės ištroškusius poilsiautojus.

Griežti patikrinimai Pora nusprendė atsisakyti tradicinių vestuvių su daugybe svečių ir joms skirtus pinigus išleisti kelionei. Taigi smagiai su draugais praleidę vestuvių dieną, o su pačiais artimiausiais žmonėmis – vakarą, sutuoktiniai jau po savaitės sėdėjo lėktuve. Ruošdamasis keliauti, Danielius mėnesį ieškojo informacijos internete ir rinkosi tinkamiausią maršrutą. Į Amsterdamą jie atskrido ankstų rytą. Iki popietinio skrydžio į Osaką likusio laiko pakako pasivaikščiojimui po Nyderlandų sostinės centrą. Jaunavedžiams patiko šis jaukus, kanalais išraižytas miestas, sužavėjo patogus susisiekimas su oro uostu.

Dėl laiko skirtumo išskridę iš Amsterdamo popietę, jie pasiekė Osaką apie pusiaudienį. Nustebino griežti patikrinimai šios šalies oro uoste – viename įdomiausių XX a. statinių.

Mat tai buvo pirmasis oro uostas ant vandens didžiausioje pasaulyje dirbtinėje saloje.

Pavojinga pramoga turistams – ryklių ir rajų maitinimas.

Pagaliau – Polinezijoje Ne vieną valandą tęsėsi ir skrydis į Taičio sostinę Papetę. Po modernaus Osakos oro uosto, kurio terminalas – ilgiausias pasaulyje, buvo keista žingsniuoti pėsčiomis lėktuvų nusileidimo aikštele. Iš Papetės į Bora Borą skrydis nedideliu lėktuvėliu netruko nė valandos. Norėjusį nufotografuoti artėjančią salą Danielių apgavo internete perskaityta nuoroda, kad reikėtų sėdėti kairiojoje lėktuvo pusėje. Pasirodė, jog kaip tik priešingai. Lėktuvas nusileido nedidelėje salelėje – jų, vadinamų motu, aplink Bora Borą yra ne viena. Nedidelis namelis, pro kurio langus matyti, kaip kraunamas bagažas, – štai ir visas oro uostas. Toliau teko keliauti valtimi. Taip Bora Borą pasiekdavo ir polineziečiai, apsigyvenę saloje prieš 1100 metų. 1777 m. čia išsilaipino Džeimsas Kukas, savo už-

Aplink salą yra daug mažų salelių, vadinamų motus. Asmeninio archyvo nuotraukos

rašuose pavadinęs salą Bola Bola (taitiečių kalba tai reiškė „naujagimis“).

O pirmuoju saloje apsigyvenusiu europiečiu tapo jūreivis, likęs gyvas sudužus banginių medžioklės laivui „Matilda“. 1895 m. Bora Bora tapo Prancūzijos valda, o 1958 m. gavo savarankiškos teritorijos statusą.

Pirmieji įspūdžiai Viešbutį, kuriame apsigyveno pora, sudarė atskiri nameliai. Vieni jų stovėjo ant vandenyje sukaltų polių, kiti – ant jūros kranto. Jaunavedžiai pasirinko šiuos, mat jiems norėjosi rytais ir vakarais pasivaikščioti paplūdimio smėliu ir stebėti nuostabaus grožio saulėlydžius, sėdint viešbučio terasoje. Bora Borą labiausiai mėgsta italai, bet lietuviai saloje sutiko ir amerikiečių, japonų, iš Brazilijos atvykusią porą. Vienintelė mote-

ris, girdėjusi apie Lietuvą, buvo perlų parduotuvės pardavėja. Ji papasakojo, kad saloje lankėsi lietuviai, statantys savo šalyje vandens parką. Vakarais poilsiautojai galėjo stebėti polineziečių nacionalinius šokius. Vieną vakarą šoko solidaus amžiaus sulaukusios moterys – tai buvo vadinamasis „mama-šou“. Karštą vidurdienį poilsiautojus gaivindavo švelnūs rytų pasatai, retkarčiais nulydavo greitai ateinantys ir praeinantys tropiniai lietūs.

Atsidūrus kitame Žemės pusrutulyje, buvo keista stebėti vakaruose tekančią ir rytuose besileidžiančią saulę, prieš laikrodžio rodyklę besisukantį nuleidžiamą vandenį. Į Bora Borą įvežami kroviniai dvigubai apmokestinami, todėl saloje viskas labai brangu ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams.

Salos skersmuo – vos 7 km, bet vargu ar atsiranda daug norinčiųjų be palydovo pėsčiomis nukeliauti į kitą jos galą. Saloje plyti sunkiai įžengiamos džiunglės, kurių siaurus takelius įveikia vienintelė transporto priemonė – visureigis. Juo keliaudamas, gali atsidurti ir salos aukštumose, netoli kalnų masyvo, kurį sudaro apirusios užgesusių ugnikalnių viršūnės (aukščiausia – Otemanu – siekia 727 m).

Keliautojai galėjo grožėtis vaizdingu kokosų palmių supamu keliu, stebėti bananų plantacijas, pamatyti nuo amerikiečių karo su japonais laikų likusius karinės bazės griuvėsius. Visą salą juosia 32 km ilgio kelias. Juo važiuodamas, gali pasiekti Bora Boros administracinį centrą Vaitapę, kurią mes pavadintume kaimu. Gatvėje parduodami didžiuliai tunai, tingiai gulinėjantys šunys, smėlyje ropojan-

Ramioje Bora Boros saloje yra ką veikti ir aštrių pojūčių mėgėjams.

Jiems siūloma stebėti, kaip vietiniai šeria ryklius ir rajas. Laivas nuplukdo turistus prie pat barjerinio rifo. Už nugarų – vandenyno toliai, o vandenyje laukia ištiesta virvė. Už jos laikydamiesi poilsiautojai stebi dideliais būriais atplaukiančius ryklius ir rajas, pratusius kasdien tuo pačiu laiku gauti maisto. Iš pradžių į vandenį lipti baugu, vargu ar tai darytum, jei būtum vienas. Bet kai šalia nemažai kitų smalsuolių, pasiryžti lengviau. Vis dėlto ir būnant visiems drauge ne itin jauku matyti, kaip tiesiai po kojomis plaukioja dešimtys, gal net visas šimtas pavojingų jūros gyventojų. Tereikia prisiminti garsųjį gamtininką, krokodilų gaudytoją Stivą Irviną, žuvusį nuo dygliauodegės rajos dūrio į krūtinę. Tačiau turistų laukė dar pavojingesnė pramoga. Kelionės organizatoriai užsimojo jiems parodyti urve gyvenančią didžiulę mureną. Vietiniai ją viliojo iš urvo, kaišiodami mėsos gabalus.

Pagaliau pasirodė gero šuns dydžio murenos galva (beje, murena geba ją sukioti ir į šonus, ir aukštyn–žemyn). Net ir nedidelė murena turi stiprius nasrus ir smalsiausiems nardytojams gali nukąsti pirštus (o didesnės murenos – ir koją ar ranką).

Vis dėlto pavojingiausias murenos ginklas – nuodingi dantys. Kai kurių rūšių murenų įkandimas paralyžiuoja žmogų per keliolika sekundžių.

Bora Bora – tai sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje.

Šiuo mediniu takeliu smagu vaikštinėti kas vakarą, grožėtis vandenynu ir stebėti besileidžiančią saulę.

14

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Miesteliai

žmogui nėra galimybės sugrįžti ir pelnyti čia duoną“, – apgailestavo V.Čekys.

Populiarus verslas – paminklų gamyba

Prie Ančios ežero įsikūrę Veisiejai vilioja čia gyventi menininkus ir mokslininkus.

Veisiejų gyventojai jaučiasi tarsi Šveicarijoje Kadaise rajono centru buvęs miestas tampa vis patrauklesnis turistams ir poilsiautojams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Lenkijos.

Veisiejai (Lazdijų r.) – skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Veisiejai – miestas prie Ančios ežero, 18 km į pietryčius nuo Lazdijų, 12 km nuo sienos su Lenkija.

GYVENTOJAI: 1650 žmonių (su priemiesčiais – apie 5200 žmonių).

ISTORIJA: Veisiejų sritis minima XIII a., o 1501 m. pirmą kartą paminėtas Veisie-

Dr. Manvydas VITKŪNAS Veisiejų centrinė dalis įsikūrusi Ančios ežero pusiasalyje, tad visos 32 miesto gatvės baigiasi į ežerą. Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių žmonės gali pavydėti veisiejiškiams – nuosavu priėjimu prie kranto ar atsiveriančiu vaizdu į ežerą čia mėgaujasi daugelio sodybų gyventojai. „Mes – lyg lietuviška Šveicarija“, – romantiškai savo miestą pristatė veisiejiškis Vytautas Čekys.

Miestelis turi savo pinigus Gamtos grožio Dievulis Veisiejams nepagailėjo, bet veisiejiškiams to nepakanka – jie ir toliau tvarko, gražina savo miestelį. Nuo 2001 m. mieste vyksta Vytauto Žukausko iniciatyva rengiamas menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“. Į pirmą plenerą jo organizatorius pasikvietė tik tris draugus, o dabar „Veisiejų pavasaris“ – jau tarptautinę šlovę pelnęs meninis projektas. Pastaraisiais metais Veisiejuose svečiavosi kūrėjai iš Lietuvos (tarp jų – mūsų šalyje gyvenanti žuvusio Čečėnijos prezidento našlė Ala Dudajeva), Latvijos, Baltarusijos, Armėnijos. Į Veisiejus suvažiuojantys skulptoriai, medžio drožėjai savo darbais papuošė bent kelias miesto vietas. Dalis mažųjų skulptūros ir tapybos darbų keliauja į kuriamą

jų dvaras. 1777 m. įsteigta mokykla. Nuo XIX a. miestelis buvo valsčiaus centras, 1950–1959 m. – rajono centras. 1956 m.

Veisiejams suteiktos miesto teisės.

PAVELDAS: Centrinė miesto dalis – urbanistikos paminklas. XVIII a. įkurtas Veisiejų miesto parkas (gamtos paminklas – uosis). Skulptūrų parkas. Šv. Jurgio parapijos bažnyčia (past. 1817 m.).

Paminklas L.Zamenhofui, Nepriklausomybės paminklas, paminklas žuvusiems partizanams.

Veisiejų meno galeriją. Kol jos dar nėra, kūriniai eksponuojami Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje. Plenerai „Veisiejų pavasaris“ jau tapo laukiama miesto švente, kurioje rengiamos spalvingos eitynės ir aukcionai. Jų metu cirkuliuoja vietiniai pinigai „veisai“, kuriais galima sumokėti penktadalį įsigyjamo dailės kūrinio kainos.

Įrengė grojantį fontaną Veisiejus puošia ne tik gamta, bet ir urbanistikos paminklu paskelbta centrinė, senoji miesto dalis, o pagrindinis jos akcentas – aukštai iškilusi Šv. Jurgio bažnyčia, dažnai pavadinama Dzūkijos katedra.

Mieste nestokojama ir naujų puošmenų. Čia įrengtas vienintelis Lietuvoje grojantis fontanas, kuris veikia pasitelkiant šviesos ir garso efektus. Netoliese, parke, iškilo estrada ir persirengimo kambariai atlikėjams. „Daug kas sako, kad kažkas panašaus yra tik Vilniuje, Vingio parko estradoje“, – didžiuodamasis statinį rodo Veisiejų miesto seniūnas Juozas Rutkauskas ir veda prie kito veisiejiškių pasididžiavimo – prie beveik kilometrą ežero pakrante besidriekiančio medinio dviračių ir pėsčiųjų tako.

Veisiejų miesto gyventojų gerove rūpinasi Veisiejų miesto seniūnija, o aplinkinių gyvenviečių – Vei-

Veisiejai negali pasigirti darbo vietų gausa. Daugiausia tai biudžetinės įstaigos (seniūnijos, Regioninio parko direkcija, mokyklos, senelių pensionas). Verslo įmonių yra keliasdešimt, tačiau daugelyje jų dirba vos po kelis ar keliolika žmonių.

Tai parduotuvės, nedidelės medžio apdirbimo įmonės. Veisiejai taip pat yra miškų urėdijos centras. Netolimame Kapčiamiestyje buvo mėsos perdirbimo įmonė, kurioje darbo rasdavo ir veisiejiškiai. Deja, neatlaikiusi konkurencijos, įmonė bankrutavo. Dabar labiausiai klestintis verslas mieste, kaip liūdnai pajuokavo seniūnas J.Rutkauskas, – laidojimo paslaugos ir paminklų gamyba. „Veisiejų klestėjimo laikas – 1950–1959 m., kai jie buvo rajono centras. Deja, stambinant rajonus Veisiejai buvo prijungti prie Lazdijų. Keliolika pastarųjų metų vis pakalbama apie galimybę įkurti Veisiejų savivaldybę, tačiau vargu ar šiuos planus pavyks įgyvendinti“, – sakė geografijos mokytojas ekspertas, kelių knygų apie Veisiejų kraštą autorius Albinas Jarmala. Anot jo, dabar veisiejiškiai labiausiai nori parūpinti miestui kurortinės vietovės statusą.

Kuriasi menininkai ir mokslininkai

nes į susirinkimą. Taip pat gatvės seniūno pareiga – padėti kaimynams bėdoje. Tenka ir kokiu seneliu pasirūpinti, ir greitąją pagalbą iškviesti, nelaimėje paremti“, – pasakoja gatvės seniūnas. Anot jo, didžiausia Veisiejų bėda – kad mieste mažėja jaunimo. „Vaikas baigia vidurinę mokyklą, išvažiuoja studijuoti į Kauną ar Vilnių, ir mes jo netenkame. Veisiejuose gera ilsėtis, bet kur čia dirbti? Darbo vietų labai stinga, jaunam

„Jau dabar Veisiejai yra patraukli poilsiui, ramiam gyvenimui vietovė.

Vasarą miesto gyventojų skaičius padidėja bene trigubai, nes į tėviškę suvažiuoja išeiviai iš mūsų krašto, vasaros atostogas čia praleidžia daugybė vaikų. Atvažiuoja labai daug turistų iš Lenkijos. Sodybas arba butus čia mielai perka meno, mokslo žmonės. Jie Veisiejuose vasaroja, praleidžia savaitgalius, o išėję į pensiją persikelia pas mus gyventi“, – pasakojo J.Rutkauskas.

Lazdijų rajono savivaldybė jau pritarė siūlymui Veisiejams siekti kurortinės vietovės statuso. „Turėdami nuostabią gamtą, infrastruktūrą, keliolika aplink Veisiejus įsikūrusių kaimo turizmo sodybų, būdami netoli sienos su Lenkija ir tokio stambaus turistinio centro kaip Druskininkai, tikrai galime tapti juridinį statusą turinčia kurortine vietove“, – savo sėkme įsitikinę veisiejiškiai.

XIX a. pradžioje statyta Šv. Jurgio bažnyčia dažnai pavadinama Dzūkijos katedra.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Miestą puošia beveik dešimtmetį kasmet rengiamo menininkų plenero „Veisiejų pavasaris“ dalyvių darbai.

siejų seniūnija. Tačiau Veisiejuose yra sukurta ir Visuomeninė gatvių seniūnų institucija. Žvejų gatvėje gyvenantis Vytautas Čekys yra ne vienos, o net šešių gatvių seniūnas.

Pagyvenęs vyras teigia turįs laiko – jis jau pensininkas, bet dar kruta, ir kam, jei ne jam, kartu su kaimynais rūpintis ežero pakrantės priežiūra, sukviesti žmones į talkas. „Kartais tenka žmonėms pranešti kokią svarbią seniūnijos naujieną, išplatinti skelbimus, sukviesti žmo-

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis E

Horoskopai

Avinas. Šią savaitę lengvai spręsite sunkiausius uždavinius, kurie anksčiau jums buvo neįkandami. Nevenkite naujų darbų, net jeigu jie iš pradžių atrodytų esą neperspektyvūs. Šeimoje pasistenkite elgtis santūriai, priešingu atveju jūs neišvengsite kivirčų.

F

Jautis. Patartina ramiai, neskubant tvarkyti tarnybinius ir buitinius reikalus. Šis laikotarpis tikriausiai bus tinkamiausias metas visoms atidėtoms problemoms spręsti. Jei ketinate susitikti su verslo partneriais, vykti į užsienį – viskas turėtų sektis.

G

Dvyniai. Jūsų lankstumas ir geranoriškumas padės pakloti finansinės gerovės pamatus. Galite ne tik atkakliai siekti užsibrėžto tikslo, bet ir domėtis naujomis bei perspektyviomis veiklos sritimis. Savaitės pabaigoje pavyks išsiaiškinti asmeninius santykius.

H

Vėžys. Jei tik galite, elkitės išmintingai ir niekur neskubėkite. Tai jums padėtų rasti naujus senų problemų sprendimus. Darbe venkite nereikalingų pokalbių su vyresnybe, verčiau atsižvelkite į partnerių ir kolegų nuomonę. Tai jums leis blaiviai įvertinti padėtį ir išvengti nuostolių.

I

Liūtas. Savaitės pradžioje tvarkysite einamuosius reikalus ir analizuosite jau atliktų darbų rezultatus. Bet jokių naujų projektų kol kas nesiimkite. Savaitės viduryje gali iškilti nemalonių problemų – pažiūrėkite į jas filosofiškai ir paklausykite bičiulių patarimo, kaip jas išspręsti.

J Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Mergelė. Neturėtumėte būti pernelyg

aktyvūs. Visuose darbuose pravers atsargumas ir apdairumas. Versle ar valstybinėje tarnyboje mažiau klausykite patarimų, o daugiau pasikliaukite savo intuicija.

15

(gegužės 17–23 d.)

K

Svarstyklės. Patartina šiuo laikotarpiu neparodyti savo silpnumo, kitaip galite patirti didelių finansinių nuostolių. Šis metas palankus bylinėtis ir visiems juridiniams klausimams spręsti. Savaitės pabaigoje būtų pravartu apsilankyti teatre, parodoje ar tiesiog pasivaikščioti gamtoje.

L

Skorpionas. Kasdieniu sąžiningu darbu pelnysite netikėtą atlygį. Gal tai bus pagyrimas iš įtakingo asmens, o gal gausite premiją? Gali atsitikti taip, kad jūs atsidursite dėmesio centre, o aplinkiniai žmonės stengsis susitikti su jumis, domėsis jūsų nuomone visais klausimais.

M

Šaulys. Metas neblogas, jei norite kelti savo profesinį lygį. Svarbiausia – neskubėkite, apribokite kontaktus su partneriais ir kolegomis, o spręsdami visus reikšmingus klausimus pasikliaukite tik savo intuicija. Vadovaukitės gyvenimo išmintimi, ji padės pakreipti situaciją jums naudinga linkme.

N

Ožiaragis. Norėsis išplėsti savo profesinę ir komercinę veiklą. Jūsų veiksmai tikriausiai bus impulsyvūs, tad gali būti, kad pateksite į keblią padėtį.

O

Vandenis. Elkitės pasyviau nei įprastai, mat šiuo momentu situacija nepalanki rimtiems kontaktams ir deryboms, todėl, jeigu yra tokia galimybė, verčiau atidėkite juos vėlesniam laikotarpiui. Pagalvokite apie pirkinius savo namams – tai bus ir naudinga, ir malonu.

P

Žuvys. Rekomenduojama šiuo metu susilaikyti nuo tolimų kelionių. Naudos duos konkreti veikla, jums puikiai seksis dirbti nuobodų ir neįdomų darbą. Visą laisvalaikį ateinančią savaitę skirkite buitiniams reikalams, šeimai arba mylimam žmogui.

anekdotai •••

Jauna čigonė vyrukui: – Matau šalia tavęs jauną merginą. Oi, kaip ji tave apsuks, kiek pinigų prarasi...

Vyresnė čigonė jaunesnę moko: – Tu jam ne apie dabartį, o apie ateitį pasakok.

•••

Kūno kultūros mokytojas: – Rūkaliai, išeikite į priekį!

Išėjo keletas mokinių.

– Tie, kas nerūko, bėga 300 m. Na, o mes parūkysime, kol jie grįš.

•••

Sustabdo policininkas vairuotoją ir sako: – Jūs laimėjote 500 litų už tai, kad vairavote prisisegęs saugos diržą. Ką darysite su laimėtais pinigais?

– Nežinau, turbūt išlaikysiu egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Žmona sako: – Neklausykite! Jis taip visada sako, kai išgėręs.

Mašinos gale prabunda keleivis: – Sakiau, kad su vogta mašina toli nenuvažiuosi!

Iš bagažinės balsas: – Jau kirtome sieną?

Kryžiažodžių, spausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Furgonas. Fosforas. Reumatas. Sandalas. Laivynas. Braižyba. Žąsiukas. Uraganas. Atsvaras. Alavijas. Dabišius. Špagatas. Aparatas. Arabeska. Etalonas. Gluosnis. Skaistis. Spaudmuo. Daktaras. Anatomas. Žvizdras. Dviratis. Akustika. Tvarstis. Slalomas. Kranklys. Klimatas. Ankštuma. Tvirtovė. Trachoma.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Tortukas.

Vertikaliai: Tikimybė. Kauno. Klipata. Avant. Selin. Šamas. Kinas.

Kokarda. Janas. Mamyt. „Iskra“. Kordas. „Fiat“. SARS. Ogarai. Olegas.

Anatos. Masnė. Voke. Tour. Rida. Sakė.

Horizontaliai: Pilka. Viena. Girininkija. Luka. Ryma. Pontonas. Batiskafas. Orisa. Rėmas. Motor. Korda. Datas. Tave. Lama. Astras. Rogės.

Daka. Oita. Naudok. Iesmė. Rasė.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Armonika.

Pasinaudodami žodžiu „trosas“, surašykite visus duotus žodžius.

5 raidės: Aksus. Ašmas. Auksė. Gausa. „Kalev“. Karas. Meilė. Viela.

6 raidės: Arabai. Daukša. Kranas. Kupala. Suskis. Trosas.

7 raidės: Aganipė. Andajus. Atlanka. Dnepras. Ispanai. Kailius. Koralas. Klintys. Kryptis. Kupiūra.

Nikelis. Parakas. Pradmuo. Rumunai. Savasis. Sistema. Skvaukė. Statika. Upeivis. Vyturys.

8 raidės: Atgarsis. Esmaitis. Fenoliai. Italikai. Kačiukai. Litaurai. Ofenzyva. Pikturna.

9 raidės: Korupcija. Lankainis. Liliputas. Šventeiva.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

16

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

TV programa LTV2

Gegužės 17, pirmadienis

Idėjų metas.

„Džeris Makgvairas“.

„Lūpdažių džiunglės“.

„Kariai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė (k.).

9.30 Pasaulio panorama (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Bėdų turgus (k.).

13.00 Duokim garo! (k.).

14.35 Stilius (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Švelnusis Benas“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Dingę“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5 (k.).

9.55 Auksinė blykstė (k.).

11.05 Komedija „Puikios atostogos“ (k.).

(1988 m., JAV). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Nauja versija. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Drama „Džeris Makgvairas“ (1996 m., JAV). (N-7) 1.30 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (N-7).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV).

12.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7) 24.00 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė skrynelė (k.).

8.00 Šeštadienio rytas (k.).

9.00 „Juodasis riteris“ (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės”(k.).

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV (k.).

14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Svarbus pokalbis (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 „Asgardo kovotojai“.

Realybės šou. (N-7) 17.45 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sąmokslo teorija.

21.30 Geras filmas.

Veiksmo f. „Kariai“ (1994 m,, JAV).

(N-14) 23.50 Žinios.

0.15 Žvejų mūšis (k.).

1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

12.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

13.30 Serialas visai šeimai. „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Popietė su A.Čekuoliu.

15.30 Sveikinimų koncertas.

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Savaitė.

18.30 Miesto kodas (k.).

19.15 Pasaulio panorama.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Detektyvinis serialas „Puaro“.

22.00 Dalia Kutraitė kalbina Vincentą Sladkevičių.

22.30 Stilius.

23.00 Panorama.

23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (9 d.).

Slovakija ir Slovėnija.

0.25 Tikro garso koncertas.

Grupė „Studija“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.).

9.55 „Betmenas“(k.).

10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Pavojaus akivaizdoje“ (k.).

13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.).

(N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

17.25 „Raganaitė Sabrina“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Gegužės 18, antradienis

„Lemūrų gatvė“.

„Gaujos vyrukai“.

„Simpsonai“.

„800 kulkų“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Savaitės atgarsiai (k.).

13.00 Sveikinimų koncertas (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 Dok. pramoginis serialas „Lemūrų gatvė“ (1 s.).

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Pinigų karta.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Pinigų karta (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“.

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 2 minutės šlovės (k.).

12.00 Kryžminė ugnis (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija.

20.30 Gyvenimas pagal moteris.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Veiksmo f. „Gaujos vyrukai“ (2001 m., JAV). (N-14) 0.25 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas.

12.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.15 „Finas ir Ferbis“.

14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“.

(N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6. Auto loto.

22.00 Drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.

(N-7) 24.00 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 Sekmadienio rytas (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Melodrama „Iš meilės aistros“ (2007 m., Vokietija).

(N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 15.35 Animac. serialas „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Asgardo kovotojai.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 Tarp miesto ir kaimo.

21.30 Vaid.f. „800 kulkų“ (2002 m., Ispanija).

(N-7) 0.15 Žinios.

0.45 Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“ (k.). (2008 m., Rusija). (N-14) 2.55 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Klausimėlis.

13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Idėjų metas.

15.30 Gamtos patruliai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Po Paryžiaus dangum“.

16.45 Žodžių kišenė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 Fantast. serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Septynios Kauno dienos.

20.45 Nepažintas pasaulis. „Matas Pretorijus klaipėdietis“.

21.15 XX a. LTV dokumentika. „Mūsų Kipras“. 1985 m.

21.50 XX a. LTV dokumentika. „Susitikimų muzika“.

1987 m.

22.15 Emigrantai.

22.50 Vienas eilėraštis.

23.00 Panorama.

23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (10 d.).

Dramblio Kaulo Krantas ir Hondūras.

0.25 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.).

9.55 „Betmenas“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 Dok. serialas „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“ (k.).

13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

18.00 Dok. serialas „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Istorinė drama „Vienui vieni“. (N-7) 22.40 Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt. (k.)

10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Biuras“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Trileris „Voratinklyje“.

(N-14) 23.45 Komedija „Stroukeris Eisas“.

13.30 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.05 Liuks! Muzika.

17.45 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

19.30 Klasikos albumai. Bob Marley. Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.05 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05

Liuks TV 7.30 Klasikos albumai. Bob Marley. Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.05 Liuks! Muzika.

11.45 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

17.25 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymai ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Trileris „Supernova“.

(N-7) 22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Tavo augintinis (k.).

10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Biuras“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“.

17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Epicentras“.

(N-7) 23.35 Trileris „Kruvinas nusikaltimas“. (N-14) 1.15 Telejazz. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

8.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.05 Liuks! Muzika.

12.15 Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

21.00 21.50 22.20 22.55

0.45

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Ateities TV“. GALA šventė. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Misis Lietuva (k.).

Skonio reikalas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

LKL finalo serijos penktosios rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“.

Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) LKL finalo serijos penktųjų rungtynių: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“ vaizdo įrašas.

Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Braziūnas.

22.58 LR himnas.

14.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.05 Liuks! Muzika.

18.15 Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

20.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.05 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00

19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Geras laikas (k.).

Girių takais (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Teritorija (k.).

Reporteris (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. *19.05–21.00 Numatoma LKL mažojo finalo serijos penktųjų rungtynių: Šiaulių „Šiauliai“ – Utenos „Juventus“. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

6 kadrai. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) 6 kadrai. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

O.Baliukonė.

22.58 LR himnas.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 19, trečiadienis

„Tinklas“.

„Arti namų“.

„Svetimi“.

„Džonis Mnemonikas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Pinigų karta (k.).

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.30 Gustavo enciklopedija (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio gimtadienis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Dok. f. „Tinklas“.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Tinklas“ (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris (k.).

10.00 Valanda su Rūta (k.).

11.30 Paskutinė instancija (k.).

12.30 FTB. Publicistikos laida (k.). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Premjera. „Kai švenčia Jaučiai“.

Muzikinis šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Dok. drama „Farai“.

12.15 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.15 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“.

(N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.

(N-7) 24.00 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV).

(N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 „Valstybės kelias“ Dok. f. ciklas (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Naująją Zelandiją”(k.).(2007 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Autopilotas (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Asgardo kovotojai.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sankirtos.

21.00 To dar nebuvo...

21.30 Fantastinis veiksmo f. „Džonis Mnemonikas“ (1995 m., JAV). (N-14) 23.45 Žinios.

0.15 Veiksmo f. „Kariai“ (1994 m., JAV). (N-14) 2.30 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

12.00 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“ (k.).

13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 Fantast. serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Valstybės kino metraštis. „Europos laive. Pirmieji metai“.

2005 m.

20.45 Kūrybos metas.

21.15 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (9 d.)

Slovakija ir Slovėnija.

21.45 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (10 d.)

Dramblio Kaulo Krantas ir Hondūras.

22.15 „Mylių Amerika“ (2 d.).

22.55 (K)laidelė.

23.00 Panorama.

23.55 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.).

9.55 „Laslo stovykla“(k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“. (k.).

13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Gegužės 20, ketvirtadienis

„Vilniaus getas 2009“.

Kakadu.

„A ndromeda“.

„Anoje vandenyno pusėje“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Mūsų miesteliai.

Nemėžis (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio gimtadienis (k.)

13.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai ((k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Dok. f. „Vilniaus getas 2009“.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Vilniaus getas 2009“ (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimakavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Nuo... Iki... (k.).

10.30 „Kai švenčia Jaučiai“. Muzikinis šou.

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 FTB. Publicistikos laida. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Veiksmo f. „Kautynės mažajame Tokijuje“ (1991 m., JAV). (N14) 0.10 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 Muzikinė karuselė.

11.45 Asistentai.

12.10 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tikrieji pabaisos“.

14.15 „Legenda apie Tarzaną“ 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 Dok. drama „Farai“.

21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.57 Loto 6 . Auto loto.

22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“.

(N-7) 24.00 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“.

(N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 Statybų TV (k.).

8.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.00 Asgardo kovotojai (k.). (N-7) 10.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Nuotykių serialas „Dinotopija: Plėšikai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Girių horizontai (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Asgardo kovotojai.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Akistata su Lietuva.

21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas.

21.30 Melodrama „Anoje vandenyno pusėje“ (2006 m., Vokietija).

(N-7) 23.30 Žinios.

24.00 Ką daryti? (k.). (N-7) 1.05 Tauro ragas (k.).

1.40 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.05 Nepažintas pasaulis (k.).

13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Pinigų karta.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 Fantast. serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Poeto Algimanto Baltakio jubiliejinis kūrybos vakaras.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Valstybės kino metraštis. „Lietuvos kelio beieškant“. 2005 m.

20.45 Tikros istorijos.

21.15 Žodžių kišenė.

21.30 Veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.55 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“(k.).

9.55 „Laslo stovykla“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

17.25 „Raganaitė Sabrina“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

15.30 „Ligoninės priimamasis“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

17.25 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Supernova“. (N-7) 22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Biuras“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Drama „Lavos audra“.

(N-7) 23.45 Baltijos futbolo lygos apžvalga.

0.15 Veiksmo f. „Keistos dienos“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.05 Liuks! Muzika.

10.45 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 „Džeinė Dou. Paslėptas grožis“.

22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“(k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Biuras“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“.

18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Trileris „Detoksikacija“.

(N-14) 0.30 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 1.30 Telejazz. (N-14)

12.30 Klasikos albumai. Bob Marley. Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.05 Liuks! Muzika.

16.45 Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

18.30 Klasikos albumai. Bob Marley Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

22.05 Liuks! Muzika.

23.10 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.24 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Derliaus kraitė (k.).

Autofanai (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.) (N-7) Reporteris (k.).

Misis Lietuva (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios.

Parama tavo ūkiui.

6 kadrai. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“ (N-14) 6 kadrai. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

18.45 Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio gimtadienis.

20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

K.Bradūnas.

22.58 LR himnas.

18.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

19.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.05 Liuks! Muzika.

23.00 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00

Liuks TV 7.30 Super Liuks! I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.05 Liuks! Muzika.

11.15 Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

12.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

13.30 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.05 Liuks! Muzika.

17.15 Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

17

19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55

23.25 0.15 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Pradėk nuo savęs (k.).

Sveikatos kodas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras“ (k.).

Naša Raša. (N-7) Skonio reikalas (k.).

Reporteris (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. orai. *19.05-21.00 Numatoma LKL finalo serijos šeštųjų rungtynių: Kauno „Žalgiris“– Vilniaus „Lietuvos rytas“ transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

6 kadrai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje.

6 kadrai. (N-7) *22.55-0.45 Numatoma LKL finalo serijos šeštųjų rungtynių: Kauno „Žalgiris“Vilniaus „Lietuvos rytas“ vaizdo įrašas. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Miškinis.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

TV programa LTV2

Gegužės 21, penktadienis

„Geležinkelis“.

„Roko mokykla“.

„Aukščiausias įvertinimas“.

Nepaaiškinami faktai.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“\ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Dok. f. „Tinklas“ (k.).

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“ (k.).

14.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Drama „Geležinkelis“ (2008 m., Kinija, Kanada). (N-7) 22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Geležinkelis“ (tęsinys).

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Tegul kalba.

8.55 Nauja versija (k.).

9.25 Žvaigždžių duetai 4 (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Nuotykių komedija „Šaunioji beždžionė“ (2004 m., JAV).

21.55 Komedija „Roko mokykla“ (2003 m., JAV).

(N-7) 0.10 Siaubo trileris „Žinau, ką veikei aną vasarą“ (1997 m., JAV).

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“.

7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.45 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

12.50 Komedija „Auklė“.

13.20 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tikrieji pabaisos“.

14.15 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.15 „Svetimas veidas“.

(N-7) 17.15 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karusėlė.

20.10 Nuotykių f. „Du broliai – tigrės vaikai“ (2004 m., Prancūzija, D.Britanija).

22.15 Kriminalinė komedija „Aukščiausias įvertinimas“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.55 Drama „Bremo Stokerio „Drakula“ (1992 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė popietė (k.).

8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

8.40 To dar nebuvo... (k.).

9.10 Asgardo kovotojai (k.). (N-7) 10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Melodrama „Anoje vandenyno pusėje“ (2006 m., Vokietija).

(N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė skrynelė.

15.00 Žvejų mūšis (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.35 „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7).

21.25 Amerikos talentai IV. 23.15 Lietuvos galiūnų čempionatas 2009.

Marijampolė.

0.40 Autopilotas (k.).

1.10 Statybų TV (k.).

1.40 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

12.00 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“ (k.).

13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Poeto Algimanto Baltakio jubiliejinis kūrybos vakaras (k.).

16.00 Idėjų metas.

16.30 Gamtos patruliai.

17.00 Akiračiai.

18.00 Fantast. serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Dalia Kutraitė... kalbina... Vincentą Sladkevičių (k.).

20.40 Stilius.

21.05 Lietuvos kultūros kongreso forumas.

Tausojimo politika ir išėjimo ir krizės perspektyvos.

21.40 Komedija „Meilė ir mirtis“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.55 Mūsų dienos – kaip šventė.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.).

9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

13.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LTV2 7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00

Gegužės 22, šeštadienis

11.00

„Skrydis per Atlantą“.

8.00 8.15 8.30 9.00 9.30 10.00 11.30 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 16.10 18.15 18.30 19.10

20.25 20.30 21.00 21.30

22.30 23.00

Krikščionio žodis. „Tufiai ir Tuniai“. „Paslapčių sodas“. Švarus pienas.

Gimtoji žemė.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Mūsų miesteliai. Šešuolėliai.

Pulsas.

Drama „Labiau už viską“.

Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

Istorinė dokumentika. „Gyvenimas su priešu“. Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

Sveikinimų koncertas.

Aerodromas.

Vaid. f. „Tadas Blinda“ (1972 m., Lietuva).

Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai“ (1983 m., Rusija).

(N-7) Loterija „Perlas“.

Panorama.

Pasaulio panorama.

Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą. Čilė ir Paragvajus.

Kine kaip kine.

Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“ (1983 m., Lietuva).

„Bevardis“.

„Ekvilibriumas. Pusiausvyra“.

Šeštadienio rytas.

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Karoluko ir Pencės rytas.

9.30 Žalioji akademija.

10.00 Kino pusryčiai.

Premjera. Animac. f. „Supermenas.

Gudruolis puola“.

11.30 Nuotykių komedija „Mažylis mieste“ (1998 m., Australija).

13.15 „Tomas ir Džeris“.

13.45 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Švarūs pinigai.

17.45 Super Kakadu. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Žvaigždžių duetai 4. Finalas.

22.15 Premjera. Veiksmo trileris „Terorizmo veidas“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.15 Veiksmo f. „Bevardis“ (2002 m., Kinija).

(N-7)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.25 Animac. serialas „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Vaid. f. „Šailas 2. Šailo sezonas (1999 m., JAV, D. Britanija).

12.00 Nuotykių f. „Vasara su žirgais“ (1996 m., JAV).

13.40 Drama „Ponia Vinterborn“ (1996 m., JAV). (N-7) 15.40 Be grimo. (N-7) 16.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas.

18.45 TV3 žinios.

19.00 „Šeimų dainos“.

Muzikos šou.

21.00 Romantinė komedija „Elizabettounas“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.35 Veiksmo f. „Ekvilibriumas.

Pusiausvyra“.

(2002 m., JAV).

(N-14) 1.40 Siaubo f. „Iš tamsybių“ (1989 m., JAV).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 Sveikatai ir laimei (k.).

8.00 „Kapitonas Malas“ (k.).

9.00 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas.

10.00 Autopilotas.

10.30 Šeštadienio rytas.

11.30 Juodasis riteris (k.).

(N-7) 12.25 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 13.25 Serialas „Dinotopija: Plėšikai“. (N-7) 15.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 To dar nebuvo... (k.).

17.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 21.20 Trileris „Meilė su antspaudu. Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-14) 23.30 Veiksmo f. „Čeisas Moranas“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

12.45 14.25 16.40 17.40 18.30 19.30 20.00 20.25 21.55 23.00 23.35

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija.

Animac. serialas „Paslapčių sodas“.

Televizijos teatro klasika. „Amerika pirtyje“ (1, 2 d.)

Dainų dainelė 2010.

Duokim garo!

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“ (k.).

Keliaukim!

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio gimtadienis.

LTV aukso fondas. TV f. „Gyvenimas po klevu“ (2 s.).

Panorama.

Drama „Geležinkelis“.

(N-7)

TV1 9.04 Ne vienas kelyje (k.).

9.40 KTV – kino ir tele virtuvė.

10.10 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“ (k.).

11.10 Dok. serialas „Pasivaikščiojimas su urviniais žmonėmis“.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 Animac. serialas „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Laslo stovykla“.

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

17.25 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės XI. „Šūvis švintant“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Biuras“.

16.00 Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 „Spec. būrys“. (N-14) 24.00 Komedija „Skuba tik kvailiai“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

8.20 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

9.40 Liuks! Muzika.

11.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.45 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Neišjunk televizoriaus.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“.

16.00 „Ligoninės priimamasis“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Detektyvinis serialas „Detektyvė Samanta. Žmogžudystės nuotrauka“. (N-7) 20.45 „Midsomerio žmogžudystės XI. Kruvinos vestuvės“. (N-7) 22.40 Drama „Gelmių pabaisa“. (N-14)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.30 21.35

24.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Skylė sienoj.

Kibernetas. „Kinas, kinas...“ Pramoginė laida.

Ištikimybės testas. (N7) Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Vienam gale kablys. (k.).

Aukščiausia pavara. „Ekstremalūs vilkikų pokyčiai“. Realybės šou. „Jokių kliūčių!“. Realybės šou. (N-7) Amerikos dievaitis.

Komedija „Sveiki atvykę į „El Capitano“. (N-7) Aukščiausia pavara.

UEFA Čempionų lygos finalas Miuncheno „FC Bayern“–Milano „FC Internazionale“.

Komedija „Pašėlę vyrukai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

8.30 Liuks! Muzika.

9.40 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž Žvagulio koncertas.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis,

13.30 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

14.20 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

15.40 Liuks! Muzika.

17.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.45 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

19.30 Klasikos albumai. Bob Marley. Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

20.20 Liuks! Muzika.

21.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.20 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.40 0.40

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Ateities TV“.

GALA šventė (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras“ (k.).

Naša Raša. (N-7) Misis Lietuva (k.).

Reporteris (k.).

Skonio reikalas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Misis Lietuva.

Kriminalinė drama „Pavojingi visuomenei“.

(N-14) Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Blinstrubas.

22.58 LR himnas.

11.40 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

12.55 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

14.30 Liuks! Muzika.

15.40 Super Liuks!

I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio koncertas.

17.40 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

18.55 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

20.30 Liuks! Muzika.

22.15 Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.45 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 „Teletabiai“.

9.00 Kertinis akmuo.

9.30 Duok leteną.

10.00 Geras laikas.

10.30 Pagaminta Lietuvoje.

11.00 Penktoji pavara.

11.30 Reporteris.

12.15 Naša Raša. (N-7) 13.10 Skonio reikalas.

14.00 Dok. serialas „Pasaulio didžiausieji. Tiltai“.

(N-7) 15.00 Mitų griovėjai.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Policijos nuovada“.

(N-7) 17.00 Žinios. Orai.

17.10 „Misis Lietuva (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Teritorija.

20.00 Žinios. Orai.

20.10 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.30 Drama „Gabrielė“.

(N-14) 23.30 Siaubo trileris „Balsai iš anapus“. (S) Septintoji diena.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas.

22.58 LR himnas.

18.10 19.03 20.03 20.36 20.45 21.03 22.48

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 23, sekmadienis

„Ateivis“.

„Dėdė Bakas“.

H2O.

„Meilės pergalė“.

8.15 Animac. serialas „Moko – pasaulio vaikas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Maisto anatomija.

11.00 Kine kaip kine (k.).

11.30 Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“ (k.).

13.10 Sekminių šv. Mišių transliacija iš Vilniaus Kalvarijų.

14.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

15.45 Klausimėlis.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Nuotykių f. „Ateivis“ (1982 m., JAV). (N-7) 23.25 Elito kinas.

Komedija „Ačiū už viską, Vong Fu. Džiuli Njumar“ (1995 m., JAV). (N14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Premjera. Nuotykių f. „Gepardas vardu Duma“ (2005 m., JAV).

11.55 Komedija „Dėdė Bakas“ (1989 m., JAV).

13.50 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 „Teleloto“. TV žaidimas.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

22.00 Biografinė drama „Trečiojo Reicho žlugimas“ (2004 m., Italija, Austrija).

(N-7) 1.10 Snobo naktis.

Premjera.

Romantinė drama „Namai pasaulio gale“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 „Raganosio mokykla“.

7.25 „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas (N-7).

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė 2“ (2005 m., JAV).

12.00 Vilties telemaratonas 2010.

12.10 Komedija „Aš – ne blogesnė“ (2005 m., JAV). (N-7) 13.05 Vilties telemaratonas 2010.

13.20 Komedija „Aš – ne blogesnė“.

14.00 Vilties telemaratonas 2010.

14.05 Komedija „Aš – ne blogesnė“.

14.45 Vilties telemaratonas 2010.

14.50 Komedija „Aš – ne blogesnė“.

15.15 Akistata. (N-7) 16.05 Telemaratonas 2010.

16.15 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.00 Telemaratonas 2010.

17.10 „Farai“. (N-7) 17.55 Telemaratonas 2010.

18.05 Asistentai.

18.35 Telemaratonas 2010.

18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Tu gali šokti.

21.10 Vilties telemaratonas 2010.

23.10 Trileris „Rizikingas žaidimas“ (1998 m., Honkongas). (N-14) 0.50 Drama „Švyturio prižiūrėtojo moteris“ (2004 m., Prancūzija).

(N-14)

6.45 Televitrina.

7.05 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas (k.).

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Statybų TV. 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Kung Fu išmintis.

(N-7) 10.30 Sekmadienio rytas.

11.30 Sveikatai ir laimei.

12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 13.30 Sveikinimų koncertas (tel.

(8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

17.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas.

18.00 Kainos kodas.

18.30 Svarbus pokalbis.

19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas.

21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės pergalė“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Komiška drama „800 kulkų“ (2002 m., Ispanija). (N-7) 1.35 Bamba. (S)

TV1 9.05 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“ (k.).

11.10 Liūtų tėvas.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Laslo stovykla“.

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys.

Pastatytas pagal kultinio rašytojo Viljamo Gibsono romaną. Veiksmo filmas, kuriame Kinu Rivsas vaidina XXI amžiaus duomenų pernešimo kurjerį, kurį persekioja galvažudžiai, sužavi įdomių veidų, vietų ir momentų įvairove bei įspūdingais specialiaisiais efektais. XXI amžius antrasis dešimtmetis. Šnipinėjimas tapo tokiu įprastu dalyku, kad pradėta naudoti „žmogiškuosius“ kurjerius elektroniniams duomenims perduoti.

Kurjeriams implantuojama speciali įranga, leidžianti įrašyti į smegenis reikiamą informaciją. Tokios paslaugos dosniai apmokamos. Be to, pasaulyje išplinta paslaptinga liga, vadinama nervų susilpnėjimo sindromu. Džonio galvos talpa – 80 gigabaitų, jis „padidina“ ją iki 160. Nepaisant to, grupė mokslininkų dvigubai viršija leistiną talpą ir sukelia mirtiną pavojų.

Kurjerio smegenys susprogs, jei per 24 valandas informacija nebus atiduota. Viskas būtų gerai, jei ne japonų gangsteriai, kurie nori perimti šią daug kainuojančią informaciją. Džonis slapstosi futuristiniame Nevarke, Naujajame Džersyje, nežinodamas „išlaisvinančiojo“ kodo, su gynėja, kuri šalia jo tik dėl užmokesčio arba dėl meilės…

LTV Šiokiadieniais

BTV Trečiadienis, gegužės 19 d.

21.30 val. „Džonis Mnemonikas“ JAV, 1995 m. Fantastinis veiksmo filmas. (N-14). Rež. Robert Longo.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“.

16.00 „Ligoninės priimamasis“.

(N-7).

17.35 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

17.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Drama „Geležinis medkirtys“.

20.55 Komedija „Palaukite...“ (N-7) 22.35 „Senosios Kristinos nutikimai“ (k.).

23.35 Retrospektyva.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.55 15.00 16.00 17.00 18.00 18.30 21.00 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė.

Vienam gale kablys.

Skylė sienoj.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai (k.).

Kibernetas (k.). „Kinas, kinas...“ (k.).

Pramoginė laida.

Amerikos dievaitis (k.).

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. „Ekstremalūs vilkikų pokyčiai“. Realybės šou.

Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Be žodžių“.

(N-7) Romantinė komedija „Noting Hilas“. (N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) „Kaulai“. (N-14) Kriminalinis serialas„Andželos akys“.

(N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

8.20 Liuks! Muzika.

9.55 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta”.

11.10 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

12.55 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.24 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

13.30 Klasikos albumai. Bob Marley. Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

14.20 Liuks! Muzika.

15.55 Super Liuks! Koncertas „Miesto fiesta“.

17.10 KĮŽ karta. Geroms mergaitėms - blogi berniukai.

18.55 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Klasikos albumai. Bob Marley . Dok. f. „The Vailers. Catch the fire“.

20.20 Liuks! Muzika. .

21.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.20 Geroms mergaitėms – blogi berniukai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 9.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00

16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.15 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 0.15

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Mūzos.

Derliaus kraitė.

Autofanai. Žvejo biblija.

Sveikatos kodas.

Pradėk nuo savęs.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) Dok. serialas „Naikinanti jėga. Gaisrai“. (N-7) „Ateities TV“.

GALA šventė. „Plėšrūno instinktas.

Aligatoriai Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

(N-7) Žinios. Orai. „Policijos nuovada“. (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Teritorija (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai.

Misis Lietuva (k.). Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

Kriminalinė drama „Pavojingi visuomenei“ (k.). (N-14) Drama „Gabrielė“ (k.).

(N-14)

18.10 19.03 20.03 20.22 20.45

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

D.Saukaitytė.

22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Vaidina: Keanu Rieves, Dina Meyer, Ice-T, Takesni Titano, Dennis Akayama, Dolph Lundgren, Henry Rollins, Barbara Sukowa.

Lietuvos ryto TV Pirmadienis, gegužės 17 d.–trečiadienis, gegužės 19 d.

22.20 val. TV serialas „Seksas ir miestas“. Komedija. (N14). Rež. Michael Patrick King.

Vaidina: Sarah Jessica Parker, Kim Cattrall, Kristin Davis, Cyntia Nixon. „Seksas ir miestas“ pasakoja apie keturių Niujorke gyvenančių draugių – Carrie’ės Bradshaw, Samanthos Jones, Charlotte’ės York ir Mirandos Hobbes – seksualinį gyvenimą. Serialas apdovanotas septyniais „Emmy“ apdovanojimais; Sarah Jessica Parker 2002 m. ir 2004 m. apdovanota „Auksiniu gaubliu“, o 2001 m. ir 2002 m. serialas pelnė analogišką apdovanojimą kaip geriausias komedinis serialas. „Seksas ir miestas“ – vienas iš nedaugelio filmų, populiarumu pralenkęs knygą. Aktualios problemos ir amžini klausimai yra pagrindinės serialo siužeto linijos. Keturios jaunos, veiklios ir žavios moterys, vyrai ir mada, pamąstymai apie kūniškus malonumus ir kitokius pašėlusius dalykus. Seriale dominuoja tik tokios moterys, kurios moka vilioti, apsukti galvą ir neieško žodžio kišenėje. Nors patrauklios filmo herojės turi panašių trūkumų ir rūpesčių, į situacijas jos žvelgia skirtingai ir elgiasi nestereotipiškai. Jos tokios artimos dabartinėms moterims!

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gamtoje.

8.30 „Vasaros dainos“.

Koncertuoja vaikai.

9.00 Vaikų šalis.

9.30 Gimnazitai.

10.00 Mokyklos langas.

10.35 Miesto kodas.

11.25 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.45 Mūsų miesteliai.

Nemėžis.

13.35 Nepažintas pasaulis (k.).

14.05 Tikros istorijos (k.).

14.30 Valstybės kino metraštis. „Europos laive. Pirmieji metai“. 2005 m.

15.00 Valstybės kino metraštis. „Lietuvos kelio beieškant“. 2005 m.

15.35 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

16.45 Dalia Kutraitė kalbina...

Vincentą Sladkevičių (k.).

17.15 Senas geras kinas.

Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Votsono nuotykiai. Agros lobiai“.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Po Paryžiaus dangum“.

2007 m. (k.).

19.10 Kūrybos metas (k.).

19.35 Kuluarai.

20.15 „Mylių Amerika“ (2 d.) (k.).

20.50 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. 2008 m.

23.00 Panorama.

23.15 Pasaulio panorama.

23.40 Mūsų dienos – kaip šventė.

19

18.45 val. Detektyvinis televizijos serialas „Senis“. Vokietija. 1977–2009 m.

Rež.: Helmut Ashley, Zbynek Brynych, Günter Gräwert.

Vaidina: Siegfried Lowitz, Michael Ande, Ulf Söhmisch, Markus Böttcher, Rolf Schimpf.

Vokiečių detektyvinis serialas „Senis“ – apie išmintingą Miuncheno policijos komisarą Erviną Kiosterį, kuris kartu su savo pagalbininkais narplioja pačias painiausias bylas. Seniu pramintas komisaras garsėja ne savo triukais ar drąsiais susirė-

mimais, o išmintimi ir žmogaus psichologijos išmanymu. Policijos komisaras puikiai jaučiasi bet kokioje aplinkoje, moka iškvosti tyrimui reikiamas detales tiek iš vagių, tiek iš aukštuomenės ar valdžios atstovų. Nuo komisaro nepaspruks net ir gudriausias nusidėjėlis, jis išnarplios paslaptingiausią nusikaltimą.

1986 metais žuvusį komisarą Erviną Kiosterį seriale pakeičia komisaras Leo Kresas ir su savo ištikimais pagalbininkais tęsia savo pirmtako tradicijas.

LNK Ketvirtadienis, gegužės 20 d.

22.40 val. „Kautynės mažajame Tokijuje“. JAV, 1994 m.

Veiksmo filmas.

Dolphas Lundgrenas ir Brandonas Lee daro tai, ką moka geriausiai: kvapą gniaužiančios kautynės su nenuspėjamais triukais. Filmo herojai – Los Andželo policininkai – susigrumia su pogrindiniais narkotikų verslo rykliais. Visi keliai veda į Japoniją.

TV3 Trečiadienis, gegužės 19 d.

20.30 val. humoristinė laida „Dar pažiūrėsim...“ Laida „Dar pažiūrėsim...“ privers žiūrovus ne tik šypsotis, bet ir verkti iš džiaugsmo.

Jokių pašaipų ir pajuokų čia nėra. Ramūnas Cicėnas, Giedrius Savickas, Rimantė Valiukaitė, Audrius Bružas ir kiti žinomi aktoriai yra įsitikinę, kad kiekviena laida gali tapti „Dar pažiūrėsim...“ taikiniu. Taigi žiūrėkite laidą, skirtą visiems nežiūrintiems televizoriaus.

20

Gimtasis kraštas

Kada baigėsi karas?

Nesenstanti Madona Garsi popmuzikos atlikėja Madona žurnalui „Interview magazine“ nusifotografavo vilkėdama tik seksualius apatinius drabužius. Dainininkė, kuriai 51 m., nespalvotose nuotraukose iššaukiančiai žvelgia į objektyvą, o skeptikams tvirtina,

Beveik pusė Vokietijos gyventojų nežino, kada Europoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas ir kas nutiko 1945 metų gegužės 8 dieną (tą dieną Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą, informuoja „Deutsche Welle“). Apklausą atlikusi viešosios nuomonės tyrimo agentūra „Forsa“ paskelbė, kad daugiausia spragų apie šalies istoriją turi jaunieji vokiečiai. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų beveik 68 proc. nežino,

Miegokite iki valios Mažiau nei 6 valandos miego per parą gali tapti ankstyvos mirties priežastimi, teigia Didžiosios Britanijos ir Italijos mokslininkai. Anot jų, nuolatinį miego trūkumą patiriantys žmonės turi 12 proc. daugiau galimybių mirti per artimiausius 25 metus nei tie, kurie normaliai pailsi. Mokslininkai remiasi tyrimais, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Jie bandė nustatyti ankstyvos mirties ir miego trūkumo ryšį ir rėmėsi anksčiau Didžiojoje Britanijoje, JAV bei kitose Europos ir Rytų Azijos šalyse atliktais panašiais tyrimais. Idealu miegoti 6–8 valandas per parą.

Tačiau šiuolaikinė visuomenė turi vis mažiau laiko miegui, o tai kenkia sveikatai.

kad nuotraukos nekoreguotos, kad jos kūnas „taip ir atrodo“.

Madona – ne pirmoji žvaigždė, tvirtinanti, kad jai nereikia nuotraukų korekcijos ar ypatingo makiažo. Demonstruoti natūralumą netgi tapo madinga.

kada Europoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Didžiajai daugumai vokiečių (net 85 proc.) gegužės 8 diena labiau primena išsilaisvinimo, o ne pralaimėjimo dieną. Karas didžiajai daliai Vokietijos gyventojų nebekelia tiek daug emocijų kaip anksčiau. Tik 17 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jie dažnai kalbasi šia tema, 31 proc. teigia, kad karą prisimena kartkartėmis, o 26 proc. apie tai prisimena labai retai.

Princas Haris skraidys Praėjusią savaitę princas Haris išlaikė sraigtasparnio piloto egzaminą, o dabar sužinojo, kokį sraigtasparnį ateityje pilotuos. 25 metų vyrui buvo parinktas „Apache“ tipo sraigtasparnis. Beje, tokie sraigtasparniai naudojami ir Afganistane. Piloto pažymėjimą įgijęs princas neslepia noro vėl tarnauti minėtoje valstybėje. Britų sosto įpėdinio princo Čarlzo sūnus tvirtino jaučiąs didelę garbę būti „Apache“ pilotu. „Būsiu sąžiningas – aš manau, kad tai iki šiol yra vienas didžiausių iššūkių mano gyvenime“, – pridūrė jis.

2010 gegužės 14–21 d., Nr. 12

Įvairenybės

Sidnėjus – paplūdimio mados sostinė Sidnėjuje (Australija) iškilmingai pristatyta naujausia dizainerės Karen Neilson maudymosi kostiumėlių kolekcija. Uždaro tipo, taip pat raukinukais, nėriniais puošti maudymosi kostiumėliai iš natūralių medžiagų sužavėjo ir jaunimą, ir vyresniosios kartos atstoves.

Mat šiemet Karen įkvėpė 1950-ųjų paplūdimio mada. K.Neilson pasakojo, kad jos tėvai kadaise turėjo puikų paplūdimio namą, kur ji, būdama vaikas, ilsėdavosi. Dizainerę paveikė senos tėvų nuotraukos, kuriose jie užfiksuoti jauni, dar iki vedybų. Prieš imdamasi darbo, kūrėja taip pat išstudijavo tų laikų Holivudo žvaigždžių nuotraukas, kuriose šios pavaizduotos su maudymosi kostiumėliais. K.Neilson tikina dievinanti to laikotarpio stilių.

Dizainerė maudymosi kostiumėlius kuria 15 metų.

Kaili Minou netekės Garsi australų dainininkė Kaili Minou viešai pareiškė neketinanti ištekėti už savo mylimojo, žinomo modelio Andreso V.Seguros. K.Minou su beveik dešimčia

Nori išsaugoti Amazonę Didžiosios Britanijos atlikėjas Stingas garsėja labdaringa ir visuomenine veikla. Jis ne tik ketina Bogotoje (Kolumbija) surengti labdaros koncertą, bet ir pasisako prieš Brazilijos vyriausybės planus užtvenkti Amazonės upę ir pastatyti elektrinę. Kaip praneša telegraph.co.uk, Stingas įsitikinęs, kad pastačius užtvanką upės augalijai, gyvūnijai bei vietiniams gyventojams būtų padaryta nepataisoma žala. Britų muzikos žvaigždė išreiškė solidarumą su vietiniais gyventojais, kurie pakilo į kovą prieš būsimą užtvanką. Stingas taip pat ne vienišas: jam pritaria garsus režisierius Džeimsas Kameronas bei daugelis kitų įžymybių. Beje, Stingas prieš užtvankos statybą pasisa-

kė ir 1989-aisiais. Jis netgi drauge su Brazilijos indėnais dalyvavo protesto akcijose. Anuomet projektas taip ir nebuvo įgyvendintas, mat užsienio investuotojai atsisakė finansuoti projektą. Prabėgus daugiau nei dvidešimčiai metų Brazilija jaučiasi esanti pajėgi pasistatyti užtvanką bei elektrinę, kad šalis pati apsirūpintų elektra. Jei Brazilijos vyriausybei pavyks įgyvendinti ambicingą projektą, vėliau Amazonėje gali atsirasti dar keletas užtvankų. Brazilijos prezidentas tvirtina, kad užtvanka ir elektrinė labai reikalinga, o iš užlietų teritorijų tektų iškeldinti „tik“ 16 tūkstančių žmonių. Kovotojai įsitikinę, kad gimtąsias vietas turėtų palikti ne mažiau kaip 40 tūkstančių brazilų.

metų jaunesniu A.V.Segura susitikinėjo pusantrų metų, tačiau dabar tikina, kad santuoka nėra tas kelias, kurį ji turėtų rinktis. Nuomonę vedybų klausimu scenos žvaigždė keitė ne kartą. Tai ji tikino, kad vestuvės įvyks, kai ji išleis naują albumą, tai vėl tvirtina liksianti laisva. Tačiau nesusaistytos vedybomis moters statusas K.Minou nežeidžia. Ji tvirtina esanti laiminga ir gyvenanti labai romantišką etapą.

Neandertaliečiai mumyse

Mokslininkai tikina, kad beveik kiekviename mūsų gyvena dalelė neandertaliečių. Palyginus žmonių ir jų tolimųjų giminaičių genetinę sandarą paaiškėjo, kad neandertaliečių DNR aptinkamas pas daugelį ne Afrikos žemyne gyvenančių asmenų.

Tai rodo, kad su neandertaliečiais poravosi daugelis šiuolaikinio žmogaus protėvių, tačiau ne visi. Antropologai tvirtina, kad prieš 80 tūkstančių metų šiuolaikinių žmonių nedidelės grupelės paliko Afrikos žemyną ir įsikūrė Eurazijoje, kur sutiko vietos gyventojus – neandertaliečius. Kurį laiką Žemėje gyveno ir vieni, ir kiti,

tačiau prieš maždaug 30 tūkstančių metų neandertaliečiai išnyko. Tiesa, likusieji gyventi Afrikoje su neandertaliečiais turi mažai bendro. O štai tie, kurie gyvena kitur, pasak mokslininkų, beveik gali laikyti save neandertaliečių giminaičiais. „Greičiausiai neandertaliečiai susimaišė su ankstyvaisiais šiuolaikiniais žmonėmis dar iki tol, kol Homo sapiens pasidalijo į skirtingas grupes Europoje ir Azijoje“, – teigė mokslininkai. Tai galėjo įvykti prieš 60 tūkstančių metų Artimųjų Rytų regione.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos