GK20100521 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Ar turi Seimas tirti pedofilijos tinklus?

Margatautį pasienio miestelį garsina sportininkai

Parlamentaras Saulius Stoma siūlo Seime sukurti komisiją „dėl galimos pedofilijos tinklų įtakos valstybės institucijoms“.

Netoli Šalčininkų esančios Eišiškės išsiskiria miestietišku siluetu ir čia tvyrančia senojo miesto dvasia.

3 psl.

14 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 21–28 d., Nr. 13

ŽIV situacija Lietuvoje – prasčiau nei tolimoje Azijoje?

Vilniuje – interpeliacijų lietus

Vilniuje apsilankęs Rytų Europos ir Azijos ŽIV pacientų organizacijų tinklo (ECUO) vadovas Vladimiras Živtiakas pareiškė, kad „nors Lietuva yra ES narė, ji atrodo prasčiau nei kai kurios Azijos šalys“.

Sostinės savivaldybės tarybos narė Jūratė Žeimienė ir dar 17 jai pritariančių vietos politikų šiomis dienomis įregistravo interpeliaciją Vilniaus miesto vicemerui liberalcentristui Gintautui Babravičiui. J.Žeimienė abejoja mero pavaduotojo pozicijos skaidrumu svarstant šilumos tinklų nuomos klausimus. „G.Babravičiaus ir „Rubikono“ bičiulystė gal ir abipusiai naudinga, tačiau miestiečiams tai reiškia vieną – energetinę vergovę dar 20 metų“, – sakė J.Žeimienė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) balandžio pabaigoje pareiškė J.Žeimienei įtarimus dėl galimo turto pasisavinimo. Ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai pradėjo pagal koncerno „Rubicon group“ bendrovės „City Service“ pareiškimą. Jame buvo nurodyta, kad buvusi „Būsto investicijų valdymo“ akcininkė ir generalinė direktorė J.Žeimienė galbūt padarė nusikalstamą veiką – su kitais asmenimis galėjo pasisavinti apie 2,3 mln. litų. G.Babravičius kratosi ryšių su „Rubikonu“. Prieš kelias dienas opozicija, surinkusi 19 parašų, įregistravo interpeliacijos projektą ir Vilniaus merui Viliui Navickui.

Daiva NORKIENĖ Sužinojusi, kaip Lietuvoje gydomi ŽIV infekuoti asmenys, Didžioji Britanija lietuviui suteikė prieglobstį.

Patyrė gėdą Lietuvos gydytoja savanorė Neringa Maleckienė prisipažino, kad jai buvo gėda užsienio medikams pasakoti apie ŽIV/AIDS ligonių situaciją Lietuvoje. Maždaug prieš mėnesį į N.Maleckienę kreipėsi vienos Londono socialinės tarnybos darbuotojai. Juos sujaudino ŽIV infekuoto lietuvio likimas. „Vieną vaikiną tėvai, sužinoję, kad jis užsikrėtė žmogaus imunodeficito virusu, išvarė iš

Martyno Vidzbelio nuotrauka

namų, – pasakojo gydytoja. – Neturėdamas kur dėtis ir negaudamas darbo, jis išvyko į Angliją ir nelegaliai įsidarbino Londone. Nors buvo socialiai nedraustas, sunkiai susirgusį jį priėmė į vieną Londono ligoni-

nę. Ten medikai greitai išsiaiškino, kad žmogus infekuotas ŽIV, ir ketino siųsti gydytis į Lietuvą. Vaikinas, matyt, paaiškino, kad parsiųstas į tėvynę greičiausiai mirs gatvėje badu, o apie gydymą net nesvajojąs.“

Smulkusis verslas – po mokesčių presu Smulkūs verslininkai priversti trauktis į pogrindį arba krautis lagaminus ir ieškoti darbo užsienyje.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Lina PEČELIŪNIENĖ

Vida TAVORIENĖ

Jaunimas nemato prošvaisčių

Dėl nepakeliamos mokesčių naštos ir smukusių pirkimų apie 40 proc. sumažėjo su verslo liudijimais dirbančių verslininkų, bankrutavo ar merdi šimtai įmonių. Tokios krizės pasekmės šalies regionuose.

„Kiekvieną dieną toliau grimztame į bedugnę. Jei nebus sumažinta mokestinė našta ar nesumažės energetinių išteklių kainos, situacija tik prastės“, – mano Rokiškio r. verslininkų asociacijos prezidentas Jonas Jankauskas. Nukelta į 3 psl.

Anglai, kurių šalyje ŽIV infekuotieji ne tik geriau gydomi, bet gauna daugiau garantijų, jaunuoliu nepatikėjo. „Tada Londono socialinės tarnybos darbuotoja susisiekė su manimi. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Į tėvynę grįžo be laimikio, bet su meškere Indrė SESARTĖ Kaunietės Indrajos Raudonikytės tėvai, jai dar būnant paaugle, emigravo į Jungtines Valstijas. Išvykę ieškoti laimės už Atlanto jie ten gyvena jau daugiau kaip dešimt metų. Taikomosios grafikos studijas baigusios Indrajos vienas gyvenimo etapų taip pat praleistas emigracijoje, tiesa, laikinoje. Indraja su būsimu savo vyru Andriumi

Nutautu porą metų darbavosi Airijoje, Kilkeni mieste veikiančioje reklamos studijoje. Į Airiją išsivežta nuosavo verslo idėja šioje šalyje subrendo, o grįžus į tėvynę buvo įgyvendinta. „Žinote, kaip sako: iš emigracijos grįžta tik patriotai arba idiotai. Aš save laikau patriote. Ir žinau, kad mano šeimos vieta yra čia, Lietuvoje“, – teigia reklamos agentūrą Kaune įkūrusi I.Raudonikytė. Nukelta į 5 psl.

Gimtasis kraštas

„airBaltic“ paliko žmones nežinioje Išsiveržus Islandijos ugnikalniui, kurį laiką buvo sutrikdytas susisiekimas oro transportu, o keliones lėktuvais suplanavusiems žmonėms kilo įvairių nepatogumų. Kelionių organizatoriai ir agentūros dirbo profesionaliai ir šią sudėtingą situaciją, sugebėjo padėti žmonėms, grąžinti jiems pinigus. Tačiau pirkusieji keliones tiesiogiai iš kai kurių aviakompanijų, pavyzdžiui, iš „airBaltic“, pateko į savotiškus spąstus, patyrė nemažai streso, išlaidų ir patys turėjo sukti galvas, kaip sugrįžti namo. Šiuo metu, žodiniu „airBaltic“ nurodymu, kelionių agentūroms yra uždrausta grąžinti sumokėtus pinigus nuo dėl vulkano išsiveržimo sutrikdyto susisiekimo nukentėjusiems keleiviams. O pinigai keleiviams turi būti grąžinti per 7 dienas nuo skrydžio atšaukimo momento. Tai yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004. Jei šis reglamentas nevykdomas, agentūroms ir keleiviams kyla pagrįstas nerimas, ar ši aviacijos kompanija apskritai galės įvykdyti įsipareigojimus, t. y. ar ji yra moki. Sumokėję nemažus pinigus ir jų neatgaunantys žmonės yra sutrikę, palikti nežinioje. Jų prašymai dėl pinigų grąžinimo, nors nuo planuotų skrydžių jau praėjo nemažai laiko, tebenagrinėjimi. Pažadai atgauti pinigus po 2,5 mėnesio keleivių neguodžia, daugelis būgštauja, kad gali visiškai prarasti sumokėtus pinigus Lietuvos turizmo asociacija bando apginti vartotojų interesus. Išnagrinėjusi lėktuvų bilietų rinkoje susidariusią situaciją, ji kreipėsi į Latvijos oro vežėją „airBaltic“ dėl netinkamų veiksmų vartotojų atžvilgiu. „Negerai, kai dėl tokių aviakompanijos veiksmų nepatikimumo šešėlis krinta pirmiausia ant kelionių agentūrų, nes klientas sumokėtų pinigų reikalauja būtent iš jų“, – sakė D.Mažeikaitė. Ieškodami išeities iš susiklosčiusios situacijos, keleiviai kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Civilinės aviacijos administraciją. Nemažai atvejų, kai tarnybos, neturinčios išsamesnės informacijos, suteikia keleiviams klaidinančias rekomendacijas, kur konkrečiai kreiptis dėl pinigų grąžinimo, ir taip sukelia visiškai nepagrįstą įtampą rinkoje. D.Mažeikaitė perspėja perkančiuosius keliones, kad šie turėtų atidžiau rinktis verslo subjektus, iš kurių įsigyja keliones. Įsigyjantieji išankstinius bilietus turėtų pasidomėti aviakompanijų stabilumu, draudimo galimybėmis, atsiliepimais, kaip vykdo savo įsipareigojimus, kad vėliau, susiklosčius nemokumo ar bankroto aplinkybėms, būtų galima išvengti tokių nesusipratimų, kokie kilo su aviakompanija „airBaltic“. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Aktualijos

ŽIV situacija Lietuvoje – prasčiau nei tolimoje Azijoje? Atkelta iš 1 psl. Pirmas jos klausimas buvo: „Ar tikrai pablogės jaunuolio gydymo ir gyvenimo sąlygos, jei bus išsiųstas į Lietuvą gydytis?“ Kad ir kaip buvo gėda, teko atsakyti „Taip“, – prisipažino N.Maleckienė. Be to, anglai klausė, ar Lietuva suteiks infekuotajam socialinį būstą kaip neturinčiam kur gyventi. Gydytoja papasakojo apie didžiulę bendrą eilę socialiniams būstams, kurioje net sveikieji pastogės laukia metai iš metų. „Galiausiai manęs paklausė, kokio dydžio pašalpą infekuotasis gaus grįžęs ir ar galės iš jos prasimaitinti bei susimokėti už būsto nuomą. Atsakiau, kad gautų šiokią tokią invalidumo išmoką, turėtų grįžti labai prastos sveikatos būklės. Tačiau ar jam pakaks pinigų pragyventi, neaišku. Po šių atsakymų anglai lietuviui suteikė ilgalaikį prieglobstį ir ėmė juo rūpintis“, – sakė N.Maleckienė, kuriai teko kaisti iš gėdos, atskleidžiant tiesą apie infekuotųjų ŽIV situaciją tėvynėje.

Priekaištai nėščiajai Raimundo Šuikos nuotrauka

O vieną jauną kūdikio besilaukiančią ŽIV infekuotą porą pasitraukti į Vakarus privertė Lietuvos medikų patyčios. „Lietuvoje ŽIV pasirodė prieš 20 metų, bet tiek laiko medikams nepakako suvokti, kad su ŽIV infekuotais pacientais jie turi elgtis taip pat, kaip su visais. Neištvėrusi patyčių jauna šeima emigravo į Airiją“, – pasakoja N.Maleckienė. Prieš palikdami tėvynę, jauni žmonės parašė skundą Bioetikos komisijos pirmininkui. 2009-ųjų spalio 23 dieną greitosios pagalbos automobilis dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Moterų klinikos priėmimo skyrių atvežė jauną vilnietę, kuriai ėjo 31 nėštumo savaitė. „Gydytoja mane apžiūrėjo ne viena, su ja buvo grupė medicinos studentų ar rezidentų, – skunde rašė nukentėjusioji. – Gydytoja, visiems girdint, ėmė moralizuoti dėl mano pasiryžimo gimdyti kūdikį, mat esu infekuota ŽIV.“ Pasak skundo autorės, gydytoja sakė, kad pasiryžusi gimdyti moteris daro nusikaltimą, ir su neslepiama ironija paklausė, kas augins jos pagimdytus vaikus. „Kai atsakiau, kad vaikus auginsiu pati, replikavo, kad nesuvokiu, kokia liga sergu, – skunde dėstė būsima gimdyvė. – O man atrodo, kad taip kalbanti medikė pati nesuvokia, kas yra ŽIV infekcija, nes ji iš anksto pasmerkia ŽIV infekuotus žmones.“ Nėščioji buvo paguldyta į minėtos ligoninės Akušerijos patologijos skyrių, bet kitą dieną iškleista. „Tebesijaučiau blogai, skaudėjo pilvo apačią ir retėjo vaisiaus judesiai, todėl nuvykau konsultacijos į Vilniaus gimdymo namus, kur buvau tikrai maloniai priimta, o konsultavusios medikės elgėsi nepriekaištingai“, – džiaugėsi skundo autorė. Bioetikos komiteto pirmininko ji prašė „užkirsti kelią ŽIV infekuotų asmenų diskriminavimui Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Moterų klinikoje“, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad „buvo žeminama pradedančiųjų ar būsimų gydytojų akivaizdoje“. Moteris teigė,

„Kaip gali statistika parodyti realią ŽIV situaciją, jei testavimas mokamas, o žmonės nesuinteresuoti tirtis?“ kad skųstis ryžosi priversta aplinkybių, nes „su diskriminuojančiu medikų elgesiu minimoje klinikoje susidūrė ir 2008 metais“, kai gimdė pirmą kūdikį.

Klausimėlis prie savivaldybės ŽIV infekuotuosius ir sergančiuosius AIDS vienijančios asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška žurnalistei teigė nežinąs, ar iš tiesų Lietuvoje blogiau nei Azijoje ar Afrikoje, tačiau „korupcija įsišaknijusi ne mažiau nei Afrikoje. Valdininkai pirmiausia žiūri naudos sau ir nesusimąsto, kad laiku nenustatytas ŽIV atvejis ateityje gali sukelti problemų ne tik sergančiajam, bet ir jo partneriams, artimiesiems bei skaudžiai atsiliepti valstybės ekonomikai.“ „Prie Vilniaus savivaldybės vyko akcija, kurios metu norintieji galėjo pasitikrinti dėl hepatito C, – apie neseniai vykusį renginį pasakojo J.Andriuška. – Tikrai labai svarbi ir reikalinga akcija, tokių turi būti kuo daugiau! Ten pasirodžiusiam Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriui Sauliui Čaplinskui uždaviau jį suerzinusį klausimą. Paklausiau, ką veikia jo vadovaujamas centras, jei Lietuvoje negalima atlikti analogiš-

kų greitųjų ŽIV testų žemo slenksčio kabinetuose ir akcijų metu, o hepatito – galima? Jis atsakė, esąs niekuo dėtas, nes jo vadovaujamas centras tik renka duomenis. Neturiu, ką ir pridurti. Tik tiek, kad neaišku, ką iš tiesų veikia minėtas centras ir kodėl jo pavadinime yra žodis AIDS. Gal verčiau šį centrą pavadinti statistikos centru?“ Oficialiais duomenimis, Lietuvoje iki šio momento išaiškinta apie 1 600 ŽIV infekuotų asmenų. Daliai medikų ir pacientų organizacijų atstovų atrodo, kad oficiali statistika neatspindi tikrosios padėties.

Ar žinome realią situaciją? Estija oficialiai laikoma didesnio ŽIV paplitimo šalimi nei Lietuva. Mūsų šaltinių teigimu, užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje ne mažiau nei kaimyninėje valstybėje. Ar Lietuvoje žinoma reali ŽIV/ AIDS paplitimo situacija? Gydytoja N.Maleckienė tuo abejojo: „Kaip gali statistika parodyti realią ŽIV situaciją, jei testavimas mokamas, o žmonės nesuinteresuoti tirtis? Be to, AIDS centras nuolat pabrėždavo, kad esame mažo ŽIV paplitimo šalis, o tai neskatino atsakingai elgtis ir tikrintis. Be to, testuojama per mažai Lietuvos gyventojų, o pagalba rizikos grupėms yra epizodinė.“ Susirūpinęs statistikos tikrumu, J.Andriuška net kreipėsi į šalies Prezidentę: „Lietuvos infekcinių ligų ir AIDS centro duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo atlikti 48 tyrimai tūkstančiui Lietuvos gyventojų ir išaiškinti 95 nauji ŽIV atvejai. Tokia statistika kelia susirūpinimą, nes mažas tyrimų skaičius ir sąlyginai daug išaiškintų ŽIV atvejų rodo, kad Lietuvoje ŽIV ir AIDS problemos mastas nėra žinomas.“ Socialinių paslaugų kabineto „Demetra“ duomenimis, ištyrus 84 Vilniaus geležinkelio, autobusų stotyse bei gatvėse seksualines paslaugas teikiančius asmenis (tarp kurių yra ir

vyrų), nustatyti 2 ŽIV, 17 sifilio ir 26 virusinio hepatito C atvejai. Iš viso Vilniuje seksualines paslaugas teikia kelios dešimtys ŽIV infekuotų asmenų.

Žaidimas skaičiais Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno teigimu, Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2009 m. buvo išaiškinti 75 ŽIV atvejai, o 2008 m. išaiškinti 42. Į mūsų rankas pateko spausdintas pranešimas, kurį, kaip teigia pavardės neskelbti prašęs šaltinis, PSO ekspertams pateikė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas. Minėtame dokumente skelbiama, kad 2009 m. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose išaiškinta dešimt ŽIV infekuotųjų, o 2008 m. – vienas. „Kodėl taip skelbiama? Manau, kad statistika iškreipta sąmoningai, – sakė VL šaltinis. – Bendras ŽIV infekuotųjų įvairiose grupėse skaičius nurodomas teisingai, tačiau dauguma išaiškintųjų laisvės atėmimo vietose atvejų „išdalyta“ Lietuvos apskritims, matyt, siekiant parodyti, kad jose taip pat vyko intensyvūs tyrimai ir nustatyta užsikrėtusiųjų.“ VL žurnalistei nepavyko pasikalbėti su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku, nes mums paskambinus jis ruošėsi svarbiam pranešimui. Šio centro komunikacijos skyriaus darbuotoja nesiryžo atsakyti, ar ŽIV statistika atspindi realią Lietuvos padėtį, bet mielai išvardijo 2009 m. išaiškintųjų ŽIV infekuotų asmenų apskrityse skaičius. Iš viso 2009 m. išaiškinta 180 užsikrėtusiųjų ŽIV, daugiausia – net 51 – Vilniaus apskrityje, Tauragės – 3. Duomenys sutapo su pateiktaisiais PSO ekspertams, bet duomenys apie nustatytus laisvės atėmimo įstaigose atvejus buvo „dingę“. Pašnekovė teigė, kad žinių apie šiuos atvejus mums pateikti negali, nes jų neturi. Ar minėtas centras nuo visuomenės turi savų paslapčių?

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Smulkusis verslas – po galingu mokesčių presu Atkelta iš 1 psl. „Verslininkai traukiasi iš rinkos ir su šeimomis išvažiuoja į užsienį. Jaunimas norėtų likti Lietuvoje ir kurti verslą, tačiau čia nemato jokių prošvaisčių. Esu patriotas ir niekada nemaniau, kad galėčiau išvažiuoti iš šalies. Dabar jau kyla tokių minčių“, – beviltiškos nuotaikos kelia nerimą Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovui Kaziui Grabiui. Kalbėdami apie sunkmečiu nepakeliamą mokesčių naštą ir valdžios kvietimą būti solidariems Panevėžio verslininkai nepamiršta prieš kelerius metus miesto savivaldybės ir „Rubicon Gruop“ pasirašytos sutarties, pagal kurią krizės išvakarėse pastatytą „Cido“ areną valdančiai įmonei savivaldybė iš biudžeto kasmet turi sumokėti po 2,6 mln. litų koncesijos mokesčio. „Toks pavyzdys atspindi visos šalies tendencijas, kurios rodo, kad vieniems mūsų šalyje sudaromos palankios sąlygos verstis, kitiems tik lupamas paskutinis kailis. Štai ir dėl energetinių išteklių kainų. Ar tokias neadekvačias kainas rasite kitoje šalyje? Ar mūsų valdžia to nemato?!“ – piktinosi bedarbiais tapę smulkieji verslininkai.

Traukiasi į šešėlį Verslininkai įsitikinę, kad šalies valdžios įgyvendinamos krizės suvaldymo ir „diržų veržimosi“ politikos kaina – pernelyg didelė. „Per krizę, kai krinta apyvarta ir mažėja pajamos, didinti mokesčius – vadinasi, sužlugdyti verslą ir ekonomiką. Tai dabar ir matome. Daliai žmonių neliko kitos išeities, kaip tik bėgti iš Lietuvos, eiti į darbo biržą ar trauktis į šešėlį. Nedaug trūksta, kad pasipiltų stambiųjų įmonių bankrotai“, – apmaudavo verslininkai. Pasak Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovo J.Jankausko, sunkmečio neatlaikė apie 16 proc. asociacijai priklausančių įmonių, dar per 20 proc. įmonių veikla susitraukė iki minimumo – iš dešimties darbuotojų beliko vienas arba du. Bankrotų neišvengė ir kai kurios Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams (PPPAR) priklausančios įmonės. Ne viena jų išgyvena

Gimtasis kraštas

Aktualijos

sunkumus dėl sumažėjusių užsakymų, paskolų gavimo problemų, vėluojančių atsiskaitymų, kurie dažnai virsta beviltiškomis skolomis. „Kai kurios bendrovės, tarp jų ir didelės, vieniems metams sustabdė narystę rūmuose. Tačiau apie problemas įmonės nelabai linkusios viešai kalbėti. Manoma, kad sunkumai laikini ir jau kitais metais turėtų būti lengviau“, – VL sakė PPPAR atstovė Angelija Zokaitienė. K.Grabio tvirtinimu, praėjusiais metais Panevėžyje bankrutavo 9 verslininkų asociacijai priklausančios įmonės. O verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, sumažėjo net daugiau nei dviem tūkstančiais. „Prieš kurį laiką per metus už verslo liudijimą reikėjo mokėti tik 200 litų. Dabar su socialinio ir privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiais verslo liudijimų turėtojams per metus tenka pakloti iki 4500 litų. Tai maždaug 20 kartų daugiau!“ – neadekvatūs valdžios sprendimai stebina Panevėžio verslininkų asociacijos vadovą. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovės Zitos Sorokienės, visoje šalyje verslo liudijimų turėtojų sumažėjo net apie 40 proc. 2008 metais verslo liudijimų buvo išduota mažiausiai per 110 tūkst., o pernai – tik apie 70 tūkstančių. LSVPA vadovė apmaudavo, kad ne vienų metų pastangos legalizuoti smulkių verslininkų veiklą nuėjo perniek.

Įstatymų pataisos vėluoja Z.Sorokienė pripažino, kad mokesčių lazdą perlenkusi valdžia puolė taisyti kai kuriuos staiga sukurptus įstatymus. Tačiau kol juos taisė, ne viena individuali įmonė sužlugo dėl reikalavimo sumokėti mokesčių daugiau nei uždirbama. Anot LSVPA vadovės, pavėluota pataisa ir dėl verslo liudijimų įkainių. Dar rugsėjį LSVPA kreipėsi į Seimą, kad būtų pataisytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir didžiųjų miestų savivaldybėms leista nustatyti mažesnius mokesčius už verslo liudijimus. Pataisa priimta pavasarį ir įsigalios tik nuo kitų metų pradžios, nors verslą reanimuoti reikia dabar.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Reikia mokytis verslo etikos Valdemaras Valkiūnas, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Vienareikšmių receptų nėra. Kad verslas atsigautų, reikia ir tam tikrų valdžios sprendimų, ir pačių verslininkų pastangų bei požiūrio į savo darbą pokyčio. Ne vienam verslininkui reikia įgyti daugiau atsakomybės, verslo etikos ir pagarbos klientui. O valdžia turi išmokti suvaldyti biudžetą.

Verslą apsunkina energetinių išteklių kainos Romas Lazutka, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius

Verslas atsigautų, jei atsirastų didesnė paklausa. Dabar pirkimai sumenkę. Pradedantiems verslininkams būtų reikalingos mokesčių lengvatos. Verslininkams, ypač smulkiems, sudėtinga ir dėl energetinių išteklių kainų. Bet tai ne krizės pasekmės, o ilgalaikės mūsų šalies problemos, kurias reikia spręsti.

„Negi valdžiai reikia dvejų krizės metų, kad pamatytų, kas atsitiko šalyje? Mokestinė našta aiškiai per didelė. Tūkstančiai žmonių tapo biudžetinių lėšų prašytojais, nors jie patys galėtų verstis ir kurti darbo vietas. O kas prisiims atsakomybę už netikusius mokesčius, pataisas, dėl kurių sužlugo šimtai įmonių?“ – klausė Z.Sorokienė.

Ant politinių svarstyklių

Ar turi Seimas tirti pedofilijos tinklus? Jau daugiau kaip savaitę tęsiasi apsuptis Garliavoje – žmonės neleidžia vykdyti teismo sprendimo grąžinti Drąsiaus Kedžio dukterį motinai. Susirinkusi minia netiki teisėsauga, todėl parlamentaras Saulius Stoma siūlo Seime sukurti komisiją „dėl galimos pedofilijos tinklų įtakos valstybės institucijoms“.

Tinklai realūs

Sąmokslo teorija

Saulius STOMA, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Tokią komisiją kurti reikia todėl, kad aš pats nerandu geresnio būdo, kaip mes, tautos atstovai, teisiškai nepriekaištingai galėtume reaguoti į tą didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. Situacija teisėsaugoje ir valstybės institucijose, kaip matome iš pastarųjų įvykių, yra apgailėtina. Ir visuomenė tuo nepatenkinta. Mūsų konstitucinė priedermė – ieškoti kelių, kaip išbristi iš tokios balos. Daugelyje šalių buvo išaiškinti pedofilijos tinklai, į kuriuos buvo įsipainioję aukštas pareigas užimantys asmenys. Tinklai buvo tiriami, o Lietuva vienintelė, kur išaiškinami tik pavieniai pedofilai. Negi jie nesijungia į tinklus, neieško užtarimo ir nebando daryti įtakos valstybės institucijoms? Negi mes esame tokia stebuklinga šalis su tokiu aukštu išsivystymo lygiu, kad esame užkirtę kelius tam visame pasaulyje plintančiam blogiui? Seimas neturi kištis į pavienes bylas ar pats užsiimti specialiųjų tarnybų darbu, bet turi spausti visas atsakingas tarnybas, kad jos atliktų savo darbą. Iš susirašinėjimo su Valstybės saugumo departamentu susidariau nuomonę, kad bijoma šios temos. O jų įstatyme parašyta: turi tirti antikonstitucines formuotes, preventyviai kontroliuoti. Jeigu yra toks įtakingas pedofilų klanas, tai jis ir yra pavojinga antikonstitucinė grupuotė. Komisija neklausinės specialiųjų tarnybų: ką sekate, ką žinote apie tą ar aną. Komisija pasižiūrės, ar tas darbas dirbamas, pareikalaus ir įpareigos dirbti.

Julius SABATAUSKAS, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Nežinau, ką čia Seimas galėtų tirti. Čia juk sąmokslo teorijos, kurių galima prikurti labai daug. Paklausėme prokurorų, kodėl dar pernai liepos mėnesį nebuvo apklaustas teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį D.Kedys irgi įtarė savo dukters tvirkinimu. Prokurorai atsakė: o ką jo klausti? Ar tu ne pedofilas? Norint išaiškinti nusikaltimą, turi būti laikas, vieta, aplinkybės. S.Stoma juk parašė knygą, tokį pusiau detektyvą, atrodytų, turėtų suprasti. Kas tie pedofilijos tinklai? Vadinasi, kažkas vadovauja kažkokiai grupei, ją koncentruoja ir koordinuoja. Tai yra organizuotas nusikalstamumas. Nesvarbu, kokio pobūdžio ta nusikalstama veikla. Daug metų su tuo dirba patirtį turintys policijos kriminalistai, prokurorai. Kalbėti apie mistinius pedofilijos tinklus – tai yra pūsti patį gaisrą. Žmonės vadovaujasi jausmais. Kai kurie politikai, deja, tuo piktnaudžiauja, sakydami, mes patys tirsime, nes tyrėjai yra susipainioję. Bet pažiūrėjus į nusikalstamos veiklos statistiką, pedofilija – nėra dažniausia. Dirbti reikia kitais metodais. Politikai neturėtų kurstyti ugnies, priešingai, padėti visuomenei nusiraminti. Priimtas teismo sprendimas grąžinti vaiką motinai. Niekada teismo sprendimu nebus patenkintos abi pusės. Nepatenkintoji pusė turi teisę skųsti sprendimą. Tai teisinis būdas. GK inf.

Paskatos mažai veiksmingos Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, verslui dabar būtinai reikia valstybės impulsų. „Atsiradus paramai bedarbiams, kurie kuria verslą ir įdarbina kitus bedarbius, iškart daugiau žmonių kreipėsi dėl konsultacijų. Apskritai per sunkmetį verslininkams mūsų siūlomų paslaugų poreikis sumažėjęs net 80 procentų“, – pastebėjo A.Ramanauskienė. A.Sorokienė palankiai vertinų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą verslą kuriantiems bedarbiams kas mėnesį skirti 200 litų subsidiją, jei jiems dar būtų mokoma ir bedarbio pašalpa. Kitaip, anot jos, toks sumanymas gali būti mažai veiksmingas. „Ar bedarbis, gaunantis 650 litų pašalpą, ryšis jos atsisakyti ir imtis verslo už 200 litų subsidiją? Šių pinigų neužteks net mokesčiams sumokėti, o dar reikia įrankių, žaliavų ir pan. Iš kur bedarbiui paimti tam lėšų? Tokios subsidijos dabar praverstų jau dirbantiems smulkiems verslininkams“, – samprotavo LSVPA vadovė.

Rimanto Dovydėno piešinys

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė Tel. (8 5) 210 0060 Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas.

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Aktualijos

Komentaras

Ar nesišvaistome apkaltomis kaip kuokomis? Lina PEČELIŪNIENĖ Ilgai dirbusios dvi Seimo komisijos, vadovaujamos konservatoriaus Kęstučio Masiulio, pasiūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą – pradėti apkaltos procesą Seimo Krikščionių partijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Ketvirtadienį tai svarstė parlamentarai. Kaip žinia, L.Karalius neinformavęs Seimo valdybos Seimo sesijos metu keliavo po egzotiškus kraštus piktnaudžiaudamas diplomatiniu pasu, o A.Sacharukas tuo metu 11

kartų balsavo už L.Karalių paliktu jo Seimo nario pažymėjimu. A.Sacharukas pripažįsta savo kaltę, gailisi, bet mano pažeidęs tik Seimo Statutą. L.Karaliaus geriau apie tą jo nuotykį neklausinėti. Pasisamdęs advokatą jis bijo ištarti kokį žodį, kuris gali pakenkti. Ar tie du Seimo pasiklydėliai verti apkaltų? Ne kartą Seime būta tokių nusižengimų. Išvažiuodavo bosai, bradauskai, glaveckai į egzotiškus kraštus medžioti ar maudytis šiltose jūrose. Kartais ir meluodavo buvę ekonomikos konferencijoje. O kad

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Komisijai vadovaus socialdemokratas Seime sudaryta komisija, nagrinėsianti galimą politikų neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms. Komisijai vadovaus jos įkūrimą inicijavę socialdemokratai. Po vykusio balsavimo komisijos pirmininko postas atiteko socialdemokratui Juliui Sabatauskui. Jis nurungė valdančiųjų konservatorių pasiūlytą Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovą Stasį Šedbarą ir kaip neutralų kandidatą į šią poziciją iškeltą Mišrios Seimo narių grupės atstovą Valdemarą Valkiūną. Šis vėliau patvirtintas komisijos pirmininko pavaduotoju. Opozicijos iniciatyvai steigti komisiją pritarė ir iš pradžių skeptiškai nusiteikusi valdančioji dauguma. Valdantieji nusprendė tirti ne tik šio ministrų kabineto veiklą, bet ir buvusią socialdemokratų Vyriausybę. Seimas patvirtino TTK siūlymą komisiją įpareigoti tirti 2005−2010 metų įvykius. Komisija aiškinsis, ar politinės ir interesų grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį tyrimus atliekančioms teisėsaugos institucijoms, ar joms sąmoningai netrukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos. Opozicija tvirtino, kad kurti komisiją paskatino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie padažnėjusius politinių grupuočių bandymus daryti įtaką ikiteisminiams tyrimams. Žiniasklaidoje skelbta apie premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus ir kitų Vyriausybės darbuotojų vizitą Finansų nusikaltimų tyrimų tarnyboje, siekiant susipažinti su dar nebaigta byla dėl mėginimo gauti 22,5 mln. litų ES paramos žuvų mailiui auginti. GK inf.

Seimo narys balsuotų svetima kortele už partijos kolegą irgi ne naujiena. Galima sutikti su A.Salamakinu, A.Sacharuko ir L.Karaliaus atvejis ypač įžūlus ir išskirtinis. Nepalyginsi čia su tuo, kai Seimo narys balsuoja už draugą, trumpam į tualetą nubėgusį. Ir vis dėlto: ar tikrai reikia šiuos parlamentarus mesti iš Seimo? Abu šie politikos naujokai jau rado nesąžiningų poelgių terpę, į kurią Seimas iki šiol žiūrėjo pro pirštus. Tik trečdalį posėdžių praleidę būdavo baudžiami finansiškai – negaudavo dalies atlyginimo. Pasipiktinusi tauta per visokias apklausas pasisako už apkaltą. Bet čia suveikia tik bjauri mada nekęsti Seimo, nuolat visus mėtyti ir iš naujo bandyti rinkti tobulą tautos atstovybę. Pasitelkiami argumentai, kad kiekvienas darbdavys už pravaikštas tuoj pat išmestų iš darbo. Tačiau išrinktas tautos atstovas – ne pagal Darbo kodeksą pasamdytas darbuotojas. Kas ketverius metus jam nuosprendį paskelbia balsuodami rinkėjai. Priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas (beje, ne paprastas, o tik šiurkštus) yra pagrindas

išrinkto atstovo apkaltai. Bet apkaltomis jokiu būdu negalima piktnaudžiauti, nes tai gali virsti ir politinio keršto įrankiu. Šiuo atveju apkaltos iniciatorius Arūnas Valinskas net ir neslėpė noro susidoroti su savo buvusiais bendražygiais A.Sacharuku ir L.Karaliumi. Juo labiau kad šiuos parlamentarus išmetus iš Seimo, vietoj jų pagal kandidatų sąrašą atėję du papildytų jau A.Valinsko frakciją. Buvęs pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys nepritaria dabartinei iniciatyvai rengti apkaltą, kaip tik dėl to, kad apkaltos institutas nebūtų nuvalkiotas. Jis pataria Seimui priimti rezoliuciją, kuria būtų pasmerktas nusižengimas. Tai turėtų didelės įtakos ir rinkėjams, ir tolesniam Seimo narių elgesiui. Tikėtina, kad po dabartinio visuotinio tarkavimo L.Karalius kaip prikaltas sėdės visuose posėdžiuose, o A.Sacharukui niekad nebekils ranka balsuoti svetima kortele. O ir kitiems Seimo nariams ši istorija – gera pamoka nepiktnaudžiauti Seimo nario teisėmis ir nepažeisti mandato vienasmeniškumo principo.

Pozicijai ir opozicijai reikėtų ambicijas atidėti į šalį Lina PEČELIŪNIENĖ Premjeras Andrius Kubilius viešai pareiškė, kad visos frakcijos, išskyrus socialdemokratų, bus kviečiamos burtis į koaliciją, kuri sieks sutraukyti korupcinius nomenklatūros voratinklius. Jo manymu, visi norės jungtis, nes opozicijai atseit nebeliko vilties suburti savos daugumos. Ar tikrai norite eiti į valdžią? – klausiame Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną Valentiną MAZURONĮ. Ką reiškia – norite? Mes dar niekur nesame kviečiami. Jokių rimtesnių kalbų, išskyrus premjero viešus pasisakymus, kol kas nėra. Premjero noras kovoti su įsišaknijusia korupcija „Tvarkai ir teisingumui“ patinka. Keista, kad dabar skelbiama kažkokia nauja banga. Bet ketinimai geri ir priimtini. O jeigu kalbama apie naujos koalicijos kūrimą, tai politiškai neužtenka tik to premjero pasakymo. Esminis klausimas – Vyriausybės pro-

grama. Mūsų nuomone, dabartinei Vyriausybės programai pritarti negalima. Pirmiausia būtina pataisyti tuos neišmintingus sprendimus, kurie priimti. Kuriuos sprendimus būtinai reikėtų pataisyti? Pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai ir maisto produktams. Nevadinčiau to lengvatomis. Tai būtų skirtingo lygio PVM tarifas, atsižvelgiant į realią situaciją. Tas vienodas didelis 21 proc. PVM tampa žlugdančiu veiksniu. Bankrutavusios įmonės mokesčių nemoka. Ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio administravimą reikia sureguliuoti. Dabar liepta mokesčių inspektoriui tartis su žmonėmis, ar gali jie tą PSD mokėti, ar negali. Valstybė turėtų aiškiai pasakyti, kad žmonės buvo nepakankamai informuoti ir tas mokestis užklupo netikėtai. Dabar turėtų būti priimta vadinamoji amnestija praėjusiam laikui ir įspėta dėl ateities, kad žmonėms būtų aišku.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mums, rinkėjams, ypač pravartu suvokti, ko siekiame. Ar norime, kad politikai (galbūt ir pridarę klaidų) augtų ir tobulėtų, ar norime amžinai juos daužyti ir mėtyti? Beje, krikščioniškas atleidimas ir pasitikėjimo kreditas daug labiau įpareigoja išrinktuosius sąžiningai dirbti negu amžina neapykanta. Labai svarbu, kad abu prasižengę Seimo nariai dabar pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Jeigu Rolandas Paksas būtų atvirai pasipasakojęs apie savo rėmėjo Jurijaus Borisovo šantažą, jei būtų nuoširdžiai pripažinęs suklydęs ir paslydęs, gal ir nebūtų apkaltos būdu nuverstas iš Prezidento posto. Ne veltui apkaltos procedūra tokia sudėtinga: net jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad priesaika buvo sulaužyta ir šiurkščiai pažeista Konstitucija, dar reikia 85 Seimo narių balsų, kad apkalta įvyktų. Balsuodami jie privalo įvertinti visas aplinkybes. Ko gero, blogas buvo sprendimas neatimti Seimo nario mandato net iš kalėjime sėdėjusio Audriaus Butkevičiaus. Bet dar blogiau būtų, jei Lietuva pagarsėtų besidaužanti apkaltomis kaip kuokomis. Ir kas tada bus su valstybe? Negalima laukti kitų rinkimų nieko nedarant. Tai per didelė prabanga. Jausdami atsakomybę aukotumėte reitingus? Manau, jei būtų ištaisytos klaidos, jei būtų tinkamai sudėlioti akcentai ir padaryti būtini žingsniai, tai žmonės suprastų. Jų pasipiktinimą labiausiai kelia nemotyvuoti, neišmintingi sprendimai. Jei valdžia darys būtinus darbus ir sugebės išaiškinti, įrodyti jų svarbą, tai žmonės gerbs valdžią.

Ir daugiau yra dalykų, kuriuos reikėtų peržiūrėti ir priimti išmintingus sprendimus. Būtina susidėlioti darbų blokus, kuriuos reikėtų naujai koalicijai kartu per tuos pustrečių metų padaryti. Vienas iš blokų galėtų būti premjero įvardyti korupcijos voratinkliai. Bet yra ir daugiau. Turėtų būti partijų susitarimas susitelkti tiems darbams. Tuomet mes pasiruošę su visais dirbti. Dabar yra Vyriausybės programa, yra opozicijos alternatyvi programa. Reikia ieškoti, kas sujungtų daugumą Seimo narių.

Turite senų sąskaitų su konservatoriais. Jums nepatinka jų požiūris į Rolandą Paksą. Dabar konservatoriai pasišovė atimti Antikorupcijos komisijos vadovo postą iš jūsų Kęsto Komskio, kaltindami jį bendryste su kontrabandininkais. Ar galėtumėte kartu dirbti? Situacija tokia: rinkėjų valia Seime yra 141 narys, ir tie visi žmonės dar pustrečių metų, mano įsitikinimu, bus Seime. Vertinimai – patinka ar nepatinka – tik emocijų klausimas. Bet mes kalbame apie prioritetus. Ir pozicijai, ir opozicijai savo nuoskaudas ar ambicijas reikia šiek tiek atidėti į šalį ir ieškoti kelio, kur galima kartu kažką gero padaryti. Kitas variantas – gulėti politinėje baloje, nieko nedaryti ir mėgautis savo nuoskaudomis. Tai juk nenaudinga valstybei – visiems jos piliečiams.

Ar naudinga dabar užsikrauti valdžios naštą? Kritikuoji valdžią iš opozicijos bokšto, ir reitingai kyla. O būnant valdžioje tik kris. Žinoma, kad nenaudinga. Jei siekiame tik partinės naudos, tikrai neapsimoka dabar eiti į valdžią. Bet ką tai reiškia? Kad pustrečių metų niekas neturės pakankamos politinės jėgos būtiniems sprendimams priimti? Na, tarkime, reformuoti „Sodrą“. Jos skylė vis didėja ir dabar jau deficitas siekia apie pusantro milijardo litų. Jeigu nebus priimti sprendimai, didės iki 2–3 milijardų. Manau, kad labai greitai mums finansų rinkos nebeskolins.

Koalicija lyg ir ėmė postais vilioti pavienius Krikščionių frakcijos narius. Ar manote, kad toks kelias geras? Blogas. Žmogus, parsidavęs vienąkart, labai nesunkiai parsiduoda ir antrą, trečią kartą. Jeigu kalbame apie norą per dvejus metus priimti rimtus sprendimus, tai kelias – rimtas politinių jėgų susitarimas. Neklijuoju niekam etikečių. Gali tartis ir konservatoriai su socialdemokratais, gali tartis konservatoriai su „darbiečiais“, galbūt galėtų ir su Krikščionių frakcija. O bandyti traukyti vieną ar kitą iš vienos ar kitos partijos neperspektyvu. Tai neužtikrins stabilumo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

Emigracija

Į tėvynę grįžo be laimikio, bet su meškere

Darbas Airijoje tapo išbandymu A.Nutautui ir I.Raudonikytei, nes Lietuvoje jai teko palikti aštuonmetį sūnų Sebastijoną. Po poros emigracijoje praleistų metų vėl visi kartu. Asmeninio archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. Baigusi studijas dirbai Lietuvoje. Kodėl nepasisekė įsitvirtinti mūsų darbo rinkoje? Gavusi diplomą intensyviai ieškojau darbo. Buvau baigusi Kauno dailės institute taikomosios grafikos magistro studijas. Ieškojau dizainerės-maketuotojos, iliustratorės ir kito mano specialybę atitinkančio darbo. Tiesa, man buvo pavykę surasti darbą vienoje reklamos agentūroje. Bėda ta, kad Lietuvoje savo pažadų darbdaviai dar nemėgsta tesėti. Liaudiškai tariant, mane toje firmoje maustė, mokėjo atlyginimą ne tą, kurį sutarėme. Ir aš išėjau. Susiradau kitą darbą. Vėlgi su darbdaviais sutarėme, kad dirbsiu reklamos dizainere, bet galiausiai buvau pastatyta prie prekystalio ir turėjau pardavinėti suvenyrus. Supratau, kad jaunam specialistui labai sunku iškart surasti darbą, kuriame darbdaviai būtų suinteresuoti ne išnaudoti tave, o pasinaudoti tavo gebėjimais, įgytais studijų metu. Kada kilo idėja imtis savo verslo? Studijuodama Kaune jau kūriau savo verslo planą. Mano tėvai taip pat turėjo įmonėlę, kurią uždarė, kai išvyko į JAV. Visą laiką galvo-

Daugelis į Airiją emigravo norėdami tik sotesnio duonos kąsnio, planuodami iš uždirbtų lėšų nusipirkti automobilį, butą ir grįžti į Lietuvą. jau, kad reikia imtis nuosavo verslo. Planavau penkerius metus padirbėti Lietuvos bendrovėse, o tada kurti savo verslą. Tačiau Lietuvoje dirbau tik kelerius metus. Neslėpsiu – man labai pravertė ir ta neigiama patirtis, įgyta pas kitus darbdavius. O tuomet taip susiklostė aplinkybės, kad pradėjau vis dažniau mąstyti apie galimybę padirbėti Airijoje, kur jau metus darbavosi mano draugas. Juo labiau kad toje išorinės reklamos ir kelio ženklų gamybos įmonėje, kurioje jis dirbo, prireikė dizainerės.

Mane stabdė tai, kad sūnui tuomet tebuvo aštuoneri. Prisipažinsiu, nebuvo lengva apsispręsti. Į Airiją išvažiavau 2006-ųjų rugpjūtį. Grįžau po poros metų jau su draugu. Jis į Airiją buvo išvažiavęs 2005-aisiais. Turėjau konkretų planą – dirbti Airijoje ne ilgiau kaip dvejus metus. Kokie buvo pirmi įspūdžiai nuvykus į šią lietaus šalį? Nevažiavau į niekur. Aš jau tiksliai žinojau, kur gyvensiu, kur dirbsiu, kiek uždirbsiu. Visa tai buvo sutarta su darbdaviu. Man neteko rūpintis gyvenamuoju plotu, nes apsigyvenau pas draugą. Jis šioje airių bendrovėje jau metus dirbo techniniu maketuotoju, o man buvo numatytas dizainerės darbas. Įdomu tai, kad šios firmos savininkai tada, kai Airija nebuvo Europos Sąjungos šalis, išvyko patys uždarbiauti pas tolimus giminaičius į Australiją. Ten jie susikrovė pirminį kapitalą ir grįžę į tėvynę pradėjo savo verslą. Dažnai emigrantai pasakoja apie pragariškas darbo sąlygas, išnaudojimą, apgavystes. Jūs to nepatyrėte? Mes dirbome didelėje firmoje, kuri vykdė stambius užsakymus. Čia mūsų niekas neapgaudinėjo. Taip, ži-

noma, dirbdavome kartais ir savaitgaliais. Per parą kartais tekdavo dirbti ir 16 valandų. Laisvų šeštadienių taip pat neturėjome. Neretai tekdavo ir sekmadieniais važiuoti į darbą. Mano draugui kartais reikdavo naktį keltis ir važiuoti į spaustuvę įjungti spausdinimo įrangą. Būdavo, kad jis susipainiojęs naktį pašokdavo ir puldavo rengtis sakydamas, kad jam reikia važiuoti į spaustuvę. Sekmadieniais dažniausiai keliaudavome. Tiesiog sėsdavome į mašiną ir važinėdavome po šalį. Bet dėl įtempto darbo grafiko nesiskundėme. Turėjome konkretų tikslą – užsidirbti pinigų, už kuriuos galėtume susiremontuoti mano tėvams priklausančioje žemėje stovintį pastatą ir jame įkurti reklamos agentūrą. Nebuvome nustatę konkrečios sumos, kurią uždirbę Airijoje grįžtume į Lietuvą. Tiesiog siuntėme pinigus į Lietuvą, kur buvo remontuojamas minėtas pastatas. Laikas, kai dirbome Airijoje, sutapo su ekonomikos kilimu Lietuvoje. Bet kaip tik tuomet Lietuvoje buvo išpūstas didelis statybų kainų burbulas, tad pastato remontas kainavo itin brangiai. Ko išmokote dirbdami Airijoje? Taupumo ir konkretumo. Tačiau mes negyvenome kaip asketai. Nors

daugelis emigrantų renkasi būtent tokį gyvenimo būdą. Kai kurie vos ne kasdien valgo konservus, niekur nekeliauja, o savaitgalį sutaupytus pinigus prageria užeigoje. Taupymo būdai priklauso nuo savigarbos ir, sakyčiau, išsilavinimo. Teko sutikti lietuvių, kurie šiukšles kas rytą neša į savo darbovietę, užuot užsisakę konteinerį. Buvo ir tokių, kurie piktybiškai, tarsi tranai, gyveno pas draugus, bet būsto nenuomojo. Airijoje mokėjome visus mokesčius, deklaravome pajamas. Žodžiu, elgėmės pagal savo sąžinę, taip, lyg gyventume Lietuvoje. Neneigsiu, kad Airijoje savo poreikius apmažinome, bet tikrai nei badavome, nei jautėmės kaip nors kitaip suvaržyti. Kokių lietuvių emigrantų sutikote Airijoje? Dauguma sutiktų lietuvių tenorėjo užsidirbti pragyventi ir nė neketino grįžti į Lietuvą. Buvo ir tokių, kurie kaupė pinigus konkrečiam tikslui. Susidariau nuomonę, kad daugelis į Airiją emigravo norėdami tik sotesnio duonos kąsnio, planuodami iš uždirbtų lėšų nusipirkti automobilį, butą ir grįžti į Lietuvą. Vėliau jų norai apsiribodavo gyvenimu ir darbu Airijoje be siekio grįžti į tėvynę. Teko sutikti ir tokių šeimų, kurios susilaukė vaikučių ir tiesiog gyveno iš pašalpų. Taip pat bendravome su lietuve, kuri į Airiją išvyko su mažamete dukrele norėdama ištekėti už užsieniečio. Ir ji tai pasiekė. Kada nutarėte, kad pakankamai uždirbote ir jau laikas grįžti į Lietuvą? Grįžome labai nedėkingu laiku – 2008-ųjų pavasarį, tuomet buvo pats statybos įkainių pikas. Todėl visas santaupas išleidome studijai įkurti ir net neužteko pinigų reikiamai įrangai įsigyti. Bėda buvo ta, kad mes Airijoje dirbome tuo metu, kai Lietuvoje kainos kilo kaip ant mielių. Trumpiau tariant, grįžę į Lietuvą likome su meškere, bet be pagautos žuvies. Verslui plėtoti Lietuvoje dabar ne palankiausios sąlygos. Ar nesvarstote galimybės vėl emigruoti, juo labiau kad užsienyje gyvena tavo tėvai ir vyro mama? Gyvenimas Airijoje mus išmokė taupumo, planuoti savo ateitį, ten įgijau geros profesinės patirties. Ta patirtis neįkainojama ir visa tai mums labai padeda čia, Lietuvoje, plėtoti savo verslą. Neslėpsiu, dabar mums išties sunku, bet tikrai nesvarstome emigracijos idėjos. Emigracija yra tarsi užsitęsusi viešnagė, kai šeimininkui nepatogu tave išprašyti. Tiesiog pats turi susiprasti, kada jau laikas atsisveikinti ir grįžti į tėvynę kurti savo gerovės. Dabar į užsienį vykčiau nebent į stažuotę.

Emigrantų balandį padaugėjo penkissyk Šių metų balandžio mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 11,3 tūkst. šalies gyventojų. Palyginti su kovo mėnesiu, emigrantų skaičius padidėjo 5,4 karto. Pasak Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Dalios Ambrozaitienės, pagrindinė tokio padidėjimo priežastis − emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos sveikatos draudimo

įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2010 m. sausio−balandžio mėnesiais emigravo 17 tūkst. žmonių, tai yra 10,4 tūkst. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Priešingai nei emigrantų, imigrantų sumažėjo. 2010 m. balandžio mėnesį atvykimą į Lietuvą deklaravo 306 asmenys − 71 mažiau

negu šių metų kovo mėnesį. Per keturis šių metų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai yra 589 žmonėmis mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio−balandžio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. Eltos, GK inf

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas

Žaibiški Kamerūno piratų išpuoliai Centrinės Afrikos valstybės Kamerūno pakrantėje per naktį piratai užpuolė du laivus. Vienas jų plaukė su Lietuvos vėliava. Kamerūno piratai nevengia pulti užsienio kompanijų laivų netgi didžiausio šalyje Dualos uosto prieigose. simon-cameroun.n7mm.org nuotrauka

Pagrobė jūreivį iš Lietuvos

Dr. Manvydas VITKŪNAS Pranešimai apie Somalio pakrantėse siautėjančius piratus jau tapo kasdienybe, bet kitame Afrikos pakraštyje, Kamerūne, piratavimas iki šiol buvo ne toks akiplėšiškas. Deja, pastarųjų dienų įvykiai rodo rimtą piratų suaktyvėjimą – jau senokai nebuvo fiksuota, kad beveik vienu metu šios valstybės pakrantėje būtų užpulti net du laivai.

„Gegužės 17 dieną 2.00 val. Lietuvos laiku prie Vakarų Afrikos pakrantės buvo užpultas vienai iš Lietuvos laivybos kompanijų priklausantis ir su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantis motorlaivis. Per užpuolimą ginkluoti asmenys pagrobė ir nežinoma kryptimi motorine valtimi išgabeno vieną įgulos narį. Likę laivo įgulos nariai yra sveiki, laivas saugiai prišvartuotas uoste. Iki šio momento jokių reikalavimų dėl pagrobto Lietuvos piliečio išlaisvinimo sąlygų negauta. Pagrobto Lietuvos jūrininko artimieji apie įvykį informuoti. Su Lietuvos piliečio išlaisvinimu susijusiems veiksmams koordinuoti sudaryta užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio vadovaujama tarpžinybinė darbo grupė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į situacijos jautrumą, suinteresuotos žinybos ir laivo savininkai nuo detalesnių komentarų dėl šio įvykio susilaikys“, – pranešė mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos pareigūnai neįvardijo nei laivo pavadinimo, nei savininko, bet jau žinoma, kad tai Klaipėdos bendrovės „Limarko“ laivas „Argo“. Iki šiol ne-

„Nacijos vadas“ iki gyvos galvos Daumantas MUSNICKAS Naujuoju Konstitucijos įstatymu Kazachijos prezidentas N. Nazarbajevas nusikratė bet kokios atsakomybės už savo veiksmus ir įgijo absoliutų teisinį imunitetą, kuris taikomas ir jo šeimos nariams Tarpukariu Lietuvos prezidentas Antanas Smetona oﬁcialiai buvo tituluojamas „tautos vadu“. Priskirti tokį ar panašų titulą šalies vadovui įprasta autoritarinėse šalyse. Kazachstano parlamentas įrodė, kad autoritarinis

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Pasaulis

valdymas ir prezidento asmens kultas šioje šalyje giliai įsišaknijo. Remiantis naujuoju Konstitucijos įstatymu, pirmasis nepriklausomo Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas įgyja „nacijos lyderio“ titulą. Prezidentas ir jo šeimos nariai iš anksto atleidžiami nuo teisinio persekiojamo, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, sulaikymo, arešto. Prezidentas oﬁcialiai išvengia atsakomybės už priimtus sprendimus, taip pat „už bet kokius veiksmus, kuriuos pirmasis šalies prezidentas atliks, netekęs šalies va-

gauta jokių duomenų apie kokius nors reikalavimus, kuriuos piratai būtų iškėlę laivo savininkams. Pernai prie su Kamerūnu besiribojančios Nigerijos krantų buvo užgrobtas kitas bendrovės „Limarko“ laivas „Saturnas“ ir pagrobti penki Lietuvos jūrininkai. Jie buvo paleisti beveik po dviejų savaičių. Spėjama, kad piratai galėjo gauti išpirką.

Jūrininkus – į benzino balą Tą pačią naktį, kai Kamerūno piratų taikiniu tapo Lietuvos laivas „Argo“, didžiausio Kamerūno uosto Dualos reide buvo užpultas ir kitas laivas. Sausakrūvis „North Spirit“ plaukioja su mažytės Karibų jūroje esančios Sent Vinsento ir Grenadinų valstybės vėliava, tačiau jo įgulą sudaro dešimt rusų ir šeši ukrainiečių jūrininkai. Apie incidentą su „North Spirit“ jo savininkai kalba atvirai ir atskleidžia daug šio užpuolimo detalių. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį laivas stovėjo išmetęs inkarą Dualos uosto reide. Prie laivo priplaukė trys motorinės valtys, kuriose iš viso buvo dvidešimt ginkluotų vyrų. Jie pakilo į laivo denį ir sučiupo „North Spirit“ mechaniką, kurį privertė vesti piradovo įgaliojimų“. Tai, kad teisinis neliečiamumas taikomas ir N. Nazarbajevo šeimos nariams, vertinamas gana prieštaringai (ypač žinant, kad prezidento vyriausioji dukra Dariga kontroliuoja dalį Kazachstano žiniasklaidos). Dabar ne tik šalies prezidentas, jo žmona, trys dukros, bet ir septyni anūkai bei du proanūkiai gali jaustis visiškai nebaudžiami ir daryti, ką nori. Įdomu, kad kazachų parlamentarai šį įstatymą priėmė būtent tada, kai kaimyninėje Kirgizijoje vyksta apkalta prieš buvusį šios šalies vadovą Kurmanbeką Bakijevą ir įtakingus jo artimuosius. Negausi Kazachstano opozicija vienareikšmiškai teigia, jog N.Nazarbajevas šiuo įstatymu bando užsitikrinti savo ir artimųjų saugumą, jei kartais Kazachstane įvykiai pasisuktų pagal kirgizišką scenarijų. Tokį įstatymą priimti nebuvo sudėtinga,

tus pas kapitoną. Laive piratai iškart sudaužė stacionarią ryšio aparatūrą, palydovinės navigacijos įrenginį. Kapitono kajutėje piratai pareikalavo atidaryti seifą ir pagrobė jame buvusius pinigus, taip pat pasiėmė iš kajutės du nešiojamuosius kompiuterius, atėmė jūreivių ryšio priemones. Taip pat buvo apiplėšti kiti įgulos nariai, iš jų atimti pinigai, vertingesni asmeniniai daiktai. Gąsdindami jūrininkus piratai keliskart iššovė į orą, tačiau ﬁzinio smurto prieš nesipriešinančius jūrininkus nesiėmė. Paskui banditai išliejo laivo denyje baką benzino ir suguldė į šią degalų balą beveik visus įgulos narius, o laivo kapitoną ir vyriausiąjį mechaniką privertė sėsti į valtį ir nuplaukė nežinoma kryptimi. Piratams išplaukus, „North Spirit“ jūrininkai pataisė sudaužytą radijo stotį ir susisiekė su Dualos uosto administracija. Netrukus prie laivo prisišvartavo Kamerūno karinių jūrų pajėgų kateris, laive buvo pastatyta sargyba.

Smerkia karių žiaurumą Rusijos jūrininkų profesinės sąjungos atstovai raštu kreipėsi į savo šalies valdžią, ragindami imtis skubių veiksmų vaduojant pagrobtus Rusijos piliečius. Tačiau, skirtingai nei prie Somalio krantų, Kamerūno pakrantėse Rusijos karinių laivų šiuo metu nėra. Iškart po laivo „North Spirit“ užgrobimo buvo prisimintas nesenas incidentas Indijos vandenyne, kai Somalio piratai užgrobė tanklaivį „Moskovskij komsomolec“. Tąkart vaduoti rusų laivo buvo pasiųstas prie Somalio krantų patruliavęs karo laivas „Maršal Šapošnikov“, denyje turintis sraigtasparnį ir jūsų pėstininkų būrį. Rusų jūrų pėstininkai dalį piratų nukovė, o kitus iš pradžių ketino pargabenti į

Kamerūno piratai laivų negrobia, nes paprasčiausiai neturi jų kur laikyti. Rusiją ir teisti, bet vėliau persigalvojo. Anot Rusijos žiniasklaidos, keliems jūrų plėšikams rusų kariai perpjovė gerkles ir jų kūnus sumetė į jūrą, o likę gyvi piratai buvo susodinti į valtį (manoma, kad be degalų, navigacijos priemonių, gėlo vandens) ir paleisti

atviroje jūroje. Šie piratai veikiausiai taip pat nepasiekė kranto. Autoritetingo Rusijos internetinio leidinio „Morskoj biuletenj“ redaktorius Michailas Voitenko išplatino pareiškimą, kuriame piktinasi „visuotiniu Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės džiūgavimu dėl griežto rusų karių elgesio su piratais“. „Rusijos visuomenė dabar džiaugiasi, esą nuo šiol piratai žinos, kad su rusais geriau neprasidėti. Turiu jus nuvilti. Pateiksiu pavyzdį: Indijos kariai jau seniai su Somalio piratais elgiasi itin negailestingai. Ar dėl to somaliečiai pradėjo vengti pulti Indijos laivus arba atsargiau elgiasi su indų jūrininkais? Atvirkščiai – piratai per mėnesį užpuolė apie dešimt indų laivų“, – rašo M.Voitenko.

Piratų taktika skiriasi Iškart po laivo „North Spirit“ užgrobimo žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, kad šis Kamerūno piratų išpuolis gali būti kerštas rusams už somaliečių piratų žūtį. Vis dėlto tai menkai tikėtina – Kamerūnas ir Somalis yra skirtingose Afrikos žemyno pusėse, o šiose šalyse veikiančios grupuotės yra visiškai savarankiškos. Somalio ir Kamerūno piratų taktika labai skiriasi. Somaliečiai dažniausiai stengiasi užgrobti prekybinius užsienio šalių laivus, priverčia jų įgulas plaukti į anarchijos draskomo Somalio uostus ir juose laukia išpirkos. Kamerūno piratai laivų negrobia, nes paprasčiausiai neturi jų kur laikyti – šios šalies, skirtingai nei Somalio, valdžios institucijos, policija ir kariuomenė daugiau ar mažiau kontroliuoja šalies pakrantę. Todėl Kamerūno piratai apsiriboja žaibiškai išpuoliais, jūrininkų apiplėšimu ir grobia tik atskirus įgulų narius tikėdamiesi gauti išpirką. Deja, šie išpuoliai dažnai baigiasi kraujo praliejimu. Pernai Kamerūno piratai užpuolė su Graikijos vėliava plaukiojantį laivą ir atėmė iš įgulos narių asmeninius daiktus bei pinigus – 5 700 JAV dolerių (16 tūkst. litų). Išpuolio metu piratai nužudė graikų laivo kapitoną. Kamerūnas praėjusį mėnesį skundėsi, kad dėl piratavimo 2009 m. 13 proc. sumažėjo naftos gavyba nuo 84 tūkst. barelių per parą 2008-aisiais iki 73 tūkst. barelių per parą 2009-aisiais. Anot analitikų, piratų veikla didina nesaugumą ir gali paveikti laivybą bei investicijas dar didesniame regione.

Viena Kazachstane egzistuojančio N. Nazarbajevo asmens kulto apraiškų − pašto ženklai su šalies prezidento atvaizdu. GK archyvo nuotrauka

šalį valdo viena politinė partija „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“), kurios lyderis yra pats N. Nazarbajevas. N. Nazarbajevas vadovauja Kazachstanui nuo 1989 m. Iki 1991 m. jis buvo šalies komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekre-

torius, o nuo 1991 m. pabaigos iki šiol tvirtai laikosi prezidento poste. Šiuo metu šalies sostinėje kuriamas Pirmojo šalies prezidento memorialinis muziejus, jo garbei statomas paminklas, N. Nazarbajevo vardu pavadintas Astanos universitetas.

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

Prieblandos

Henytė įsižeidė

Henrikas Daktaras ir jo šeima pasipiktino D.Dargio išleista knyga, kuri atskleidžia daug nemalonių „daktarų“ gaujos detalių.

no Henriko Daktaro, pravarde Henytė, artimieji kreipėsi į VAT. Praėjusį penktadienį portalo balsas.lt redakciją pasiekė sunkiais nusikaltimais kaltinamo H.Daktaro, jo žmonos Ramutės bei jų interesams atstovaujančio advokato Kristupo Ašmio raštas be spaudų, kuriame teigiama, kad „ieškovai Ramutė Daktarienė ir Henrikas Daktaras prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti D.Dargiui ir bendrovei „Balsas.lt leidiniai“ atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ir platinti ar kitaip skelbti nuotraukas, taip pat bet kokiu būdu ir forma naudoti H.Daktaro sukurtą literatūros kūrinį „Išlikti žmogumi“. Kaip mums teigė Henriko ir Ramutės Dak-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daiva NORKIENĖ Vilniaus apygardos teismas (VAT) neuždraudė platinti knygos „Tikroji Daktarų istorija“, nors Lukiškėse kalintis Henrikas Daktaras bei jo sutuoktinė Ramutė knygos autorių apkaltino nuplagijavus paties H.Daktaro anksčiau išleistą knygą.

Pareiškė ieškinį Kauno nusikalstamo susivienijimo dalyviams nėra palanku, kad

knyga pasirodytų prieš prasidedant teismų procesams, nes, redakcijos žiniomis, šie procesai vyks už uždarų durų. Greičiausiai taip nutarta baiminantis, kad visuomenei nutekės informacija apie galimas tam tikrų valdžios ir teisėsaugos sluoksnių sąsajas su minėta grupuote. Pasirodžius D.Dargio knygai „Tikroji Daktarų istorija“, prieštaringai vertinamo Lukiškėse įkalinto Kauno kriminalinio pasaulio vetera-

Byla – finišo tiesiojoje Daiva NORKIENĖ

Nepasidalijo įtakos sričių

Artėja diena, kai Kauno verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo byloje bus sudėlioti visi taškai. Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka patvirtino, kad ikiteisminį tyrimą ketinama baigti birželio ar liepos mėnesį.

S.Čiapas, vadovavęs alkoholio prekybos koncernui „Agora“, ilgą laiką buvo Daktarų verslo partneris ir nė nemanė su jais konﬂiktuoti. Prieš 13–14 metų laikai, kai Lietuvoje klestėjo šiurkštus reketas, ėjo į pabaigą, o nusikaltėliai sumanydavo vis išradingesnių būdų reketuoti verslininkus. Koncerno „Agora“ savininkas S.Čiapas ir Kauno Daktarai įkūrė Alkoholio prekybos tarpininkų asociaciją. Asociacijos kūrėjai siekė, kad Lietuvoje alkoholiu galėtų prekiauti tik jos nariai, o iš stojančiųjų į asociaciją buvo imamas solidus neva nario mokestis. Taip subtiliai galėjo būti pridengtas paprasčiausias reketas. Mūsų šaltinių teigimu, viena šiuo metu tebeveikiančių alkoholio gamyklų sulaukė Kauno įžymybių vizito bei priekaištų, kad nebendradarbiauja su asociacija, o savo produkcija prekiauja tiesiogiai be tarpininkų. Matyt, tada pareigūnai nutarė atidžiau pasidomėti minėtos asociacijos veikla. A.Kliunka šių eilučių au-

Mirtini šūviai Prokuroro A.Kliunkos teigimu, ši byla tiriama kartu su kitais „garsiojo Kauno nusikalstamo susivienijimo nusikaltimais“. Pareigūnai iškart po nužudymo įtarė, kad nusikaltimą galėjo organizuoti Daktarų grupuotė. A.Kliunka anksčiau šių eilučių autorei yra sakęs, kad S.Čiapas ketino liudyti prieš Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybę Henriką Daktarą ir slapčia nuo buvusių savo verslo partnerių (Daktarų) Generalinei prokuratūrai teikė duomenų apie jų nusikaltimus. A.Kliunką anksčiau stebino neįtikėtinas Kauno nusikalstamo susivienijimo narių informuotumas: nors su S.Čiapu pareigūnai susitikdavo ne tik tuo metu A.Smetonos gatvėje buvusiose Generalinės prokuratūros patalpose, bet ir neutralioje teritorijoje, netrukus Daktarams tapdavo žinomos kai kurios susitikimų detalės. S.Čiapas buvo nušautas prie savo namų Kaune, Sargėnuose, 1996-ųjų balandžio 5-osios rytą. Vyriškis su savo vairuotoju bei žmona Jolanta ketino važiuoti į Vilnių, tačiau nespėjo. Per stebuklą gyva liko tik J.Čiapienė.

tarų advokatas Kristupas Ašmys, knygos „Tikroji Daktarų istorija“ platinimą sustabdyti siekta dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, tai esąs „plagiatas“, kuriame panaudotos H.Daktaro parašytos knygos ištraukos. Taip esą pažeidžiamos H.Daktaro kaip autoriaus teisės. Kita vertus, anot K.Ašmio, knygoje spausdinama nemažai Daktarų torei anksčiau yra pripažinęs, kad iš tiesų domėjosi Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų veikla, o už „trukdymą“ sulaukęs atkirčio žiniasklaidoje. Spaudoje pasirodė prieš A.Kliunką nukreiptų publikacijų. Vienoje jų buvęs garsus teatro kritikas bei žurnalistas ir viešųjų ryšių atstovas, o dabar jau miręs (pavardė redakcijai žinoma), prokurorą netiesiogiai pavadino maﬁjos draugu.

Buvo per vėlu „Kai jį atsitiktinai susitikau ir pasakiau, kad galvojau, jog teatro kritikai yra aukštos vidinės kultūros bei moralės žmonės, išgirdau atsakymą, kad aš labai klystu“, – anksčiau pasakojo A.Kliunka. S.Čiapas tuo metu prokurorą, matyt, buvo įtraukęs į savo priešų sąrašą. Mat kai dėl kažkokių priežasčių jis susipyko su Daktarais, tiesiu taikymu nuvyko į Generalinę prokuratūrą ir prisipažino buvęs skundų bei neigiamų publikacijų prieš A.Kliunką užsakovu bei už tai atsiprašė. Pradėjęs bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti jai informaciją, S.Čiapas netrukus buvo nužudytas. Mūsų šaltinių teigimu, prieš žmogžudystę neva ketinta jam skirti apsaugą, pareigūnai įspėjo saugotis, tačiau buvę vėlu.

S.Čiapo nužudymą pagrįstai galima laikyti vienu ilgiausiai neatskleistų nusikaltimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Eltos nuotrauka

šeimos nuotraukų, kuriose užﬁksuoti ne tik vestuvių momentai, bet ir mažamečiai vaikai. Tai esą pažeidžia šeimos teises ir pažemina jos orumą.

neva spausdinamas anksčiau publikuotų straipsnių rinkinys bei anksčiau publikuotos nuotraukos. Autoriaus teigimu, keletas uždarai gyvenančių ir su žiniasklaida niekada nebendravusių pareigūnų atskleidė visuomenei negirdėtos medžiagos. Vienas jų – buvęs vidaus reikalų ministras.

Pakvietė cepelinų Knygos autorius Dailius Dargis tvirtino, kad H.Daktaras yra tik vienas iš daugelio dokumentinės apybraižos personažų. Jų knygoje minima ir daugiau − kriminalinio pasaulio šulai, gangsteriai, kurių pusės jau nėra gyvų. D.Dargis su H.Daktaru susipažino 2003 metų vasarį: Kauno įžymybė pasikvietė žurnalistą cepelinų ir rodydamas kuklų savo vaikystės namą, šiuo metu priklausantį jo motinai, demonstravo savo neva kuklumą ir paprastumą. Kai Bulgarijoje nuo teisingumo slapstęsis H.Daktaras buvo suimtas ir parvežtas į Lietuvą, D.Dargis ėmė susirašinėti su Henyte. „Kai kurie jo laiškai labai vaizdingi, parašyti su smulkiomis detalėmis, todėl pasiūliau jam kaupti medžiagą antrai knygai. (H.Daktaras anksčiau yra išleidęs knygą „Išlikti žmogumi“, kurioje kritikavo neva korumpuotus Lietuvos pareigūnus – red.). H.Daktaras prasitarė, kad norėtų, jog kitos knygos autoriumi būčiau aš“, – sakė D.Dargis. Jis stebėjosi, kad dabar H.Daktaras jį kaltina plagijavimu. D.Dargio advokatė Aušra Ručienė tvirtino, kad knygoje nėra nieko, kas galėtų įžeisti Daktarus, nes joje

Gyvenimas – siaubo filmas? Garsiausios Kauno nusikalstamos grupuotės darbeliai, anot D.Dargio, primena siaubo ﬁlmą, niekuo nenusileidžiantį Holivudo kūriniui „Pjūklas 3“. „Jei gyventume Holivude, apie Daktarus tikriausiai būtų sukurtas ﬁlmas. Skaičiau (operatyvinėse bylose, – red.) įdomių ir labai šiurpių detalių. Skandinimai sieros statinėje, sprogdinimai ir šaudymai“, – tvirtino knygos autorius. Sovietiniais laikais pirmą kartą tarp milicininkų Daktarų vardas buvo paminėtas 1980 metais. Mus pasiekė žinia, kad garsiausio Kauno nusikalstamo susivienijimo bylos bus nagrinėjamos už uždarų durų. Manoma, kad Daktarų įtaka ir indėlis į kai kuriuos šalies ekonominius bei politinius procesus buvo toks ryškus, jog paviešinus daugelį faktų gali nukentėti ir ne vieno įtakingo asmens reputacija. Kauno Daktarai laikomi ne tik galingiausia nusikalstama grupuote Lietuvoje. Jų egzistavimą ir veiklą pagrįstai galima laikyti „visuomeniniu reiškiniu“, mat be tam tikrų sluoksnių palaikymo ir „stogo“ dešimtmečius trukęs siautėjimas būtų neįmanomas.

Įkliuvo kanapes auginę jaunuoliai Du jauni panevėžiečiai, auginę kanapes ir pagaminę beveik penkiolika kilogramų narkotinių medžiagų, bus teisiami. Panevėžio apygardos prokuratūra jų baudžiamąją bylą perdavė apygardos teismui. Kanapių auginimu, narkotinių medžiagų gaminimu ir laikymu turint tikslą platinti kaltinami anksčiau teisti panevėžiečiai 24 metų A.M. ir 26 metų M.B. Pernai pavasarį A.M. ir M.B. su dar vienu, tyrimo metu nenustatytu, bendrininku sumanė Pasvalio rajono Jutiškių kaime pas senelius auginti kanapes ir platinti iš jų pagamintas narkotines medžiagas. Vaikinai pastatė šiltnamį, įrengė laistymo sistemą. Pasėtas ir išdygusias kanapes prižiūrėjo pagal internete rastas rekomendacijas. Tokį „verslą“ pernai rudenį nutraukė policijos pareigūnai, per kratą radę daugiau kaip penkis kilogramus džiovintų kanapių. Dvidešimt vienas augalas dar tebežaliavo, jų masė išdžiovinus – devyni kilogramai ir 615 gramų. Įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Jaunuoliams gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Vilniuje „pasižymėjo“ girtas suomis Dar vienas užsienietis papildė negarbingą sąrašą svečių, kurie šlapinosi viešoje vietoje. Šį kartą prie prezidentūros gamtinius reikalus atliko neblaivus suomis. Pasak Policijos departamento specialistų, trečiadienį paryčiais, apie 3.33 val., nusišlapinti ant valstybės vadovo rezidencijos sienos panoro ir Suomijos pilietis A.A.H.S. Neblaivų 21 m. suomį policininkai sulaikė Totorių gatvėje. Jam pareigūnai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą. Apgirtę užsienio svečiai sostinėje dažnai neranda, kur atlikti gamtinius reikalus. Per kelerius metus daug kartų kentėjo Vyriausybės ir prezidentūros rūmų sienos. Čia buvo sulaikyti Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Italijos, JAV, Suomijos ir kitų valstybių piliečiai, nepasivarginę paieškoti tualeto. Už nedidelį chuliganizmą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą baudžiama 100 litų bauda. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Sodas

Rože reikia rūpintis kaip karaliene Irma DUBOVIČIENĖ

Pavyzdžiui, tokiomis besidriekiančiomis rožėmis apželdintas sodybos pietinis šlaitas. Pasak A.Virbickienės, Vakaruose ganėtinai populiarios ir kitų grupių rožės. Selekcinių naujovių yra nemažai angliškųjų, terasinių bei kitų rožių grupėse.

Kaunietė Audronė VIRBICKIENĖ vargiai suskaičiuotų rožių veisles, prie kurių teko prisiliesti – jas puoselėti, dauginti. Gėlių kalbą ji pažino dar vaikystėje, mat jas gana profesionaliai augino dar tėvai. Europos stambiausi selekcijos centrai kasmet pasiūlo dešimtis naujų veislių.

Kilnojamas rožynas

Atspari, kai sveika ir stipri Praėjusios žiemos pamokyti žmonės neretai pasiryžta rasti tokią veislę, kuri būtų itin atspari šalčiui bei nereikalautų ypatingos priežiūros. Taip nebūna, kad rožė ir žydėtų gausiai bei puošniais žiedais, ir žiemotų taip pat gerai kaip laukinė. Norint didžiąją vasaros dalį džiaugtis žydėjimu, tenka išmokti augalą prižiūrėti. „Tai gėlių karalienė, ir vietą jai reikia įrengti kaip karalienei“, – primena A.Virbickienė pirmutinę sąlygą. Rožių šaknys skverbiasi giliai, taigi įveisti rožyną virš statybinio laužo, ant jo užpylus 20 cm juodžemio sluoksnį, tikrai nepavyks. Antroji svarbi taisyklė: augalas atsparus, kai yra sveikas ir labai stiprus. Tai lemia keli veiksniai: derlinga žemė, tinkamas tręšimas, proﬁlaktinė apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Sugriautas komponavimo mitas Anksčiau buvo teigiama, kad rožės kitų gėlių kaimynystės nemėgsta. Pasak A.Virbickienės, jai šis reikalavimas visada buvo nelabai suprantamas ir priimtinas. Pastaruoju metu gėlynų komponavimo taisyklės keičiasi. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nėra apskritai jokių taisyklių. Svarbiausia, kad grupėje derinami augalai reikalautų panašių augimo sąlygų: dirvožemio, trąšų, apšvies-

Raimundo Šuikos nuotrauka

tumo. Rožės puikiai dera su raganėmis, įsikomponuoja daugiamečių gėlių lysvėse ar alpinariumuose, spygliuočių kompozicijose, derinamos ir su vienmetėmis gėlėmis. Ką jau kalbėti apie svogūnines gėles. Jos su rožėmis sudaro ypač gerą draugiją: pavasarį akį gali džiuginti, tarkime, narcizai, o vėliau žydėjimo estafetę perimti rožės.

Europoje madingos tuščiavidurės A.Virbickienė pastebi, kad atskirų kraštų želdynų mados gana skirtingos. Pas mus daugelio sodybų šeimininkai pageidauja, kad rožės teiktų tokius pat puošnius žiedus, kokie būna gėlių parduotuvėse. O Vakarų Europoje svarbiausi kriterijai – žydėjimo trukmė, žiedų gausumas. Moderniųjų veislių žiedai paprasčiausi, tuščiaviduriai. „Kartais net sunku suprasi, į ką žiedai labiau panašūs – rožių ar kitų gėlių“, – pastebi profesionali gėlininkė. Olandijoje, Vokietijoje tokios tuščiavidurės rožės žydi visur – miestuose, gatvių skiriamosiose juostose, prie parduo-

Pirmiausia užveiskime sodą Raimundo Šuikos nuotrauka

Leonas JUOZELSKIS Vaisių ir uogų galima nusipirkti. Deja, nežinome, kaip jie buvo auginti ir tręšti, kiek kartų purkšti. Kas kita – nuosavas sodas. Jame išauginti vaisiai ir uogos švarūs ir visada švieži, juos galima skinti ir valgyti kada užsimanius ir negalvojant, kiek tai galėtų kainuoti.

Vaisiuose ir uogose yra beveik visų vitaminų, organizmui būtinų mineralinių, biologiškai aktyvių medžiagų. Be to, jie nekaloringi, todėl galima valgyti daug. Be maistinių bei dietinių, vaisiai ir uogos turi ir gydomųjų savybių. Šeimose, kur valgoma daug šių gėrybių, nežinoma vaikų mažakraujystė. Avietės skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, skystina

tuvių bei degalinių. Tai vadinamosios miesto grupės veislės. Lietuvoje šios grupės rožių kol kas nėra – ne tik todėl, kad tuščiavidurės nėra pačios paklausiausios, bet ir todėl, kad mūsų klimatas joms veikiausiai yra per vėsus, reikėtų ilgus metus užtrunkančių tyrimų. Tiesa, kai kur ir mūsų želdynuose originaliai pritaikomos miesto grupei artimos tuščiavidurės rožės.

Nedideliu aukščiu ir dideliais žiedais išsiskiriančios terasinės rožės skirtos šiuolaikiškai minimalistinei aplinkai. Neretai jos auginamos vadinamuosiuose konteineriuose – induose. Ši patirtis naudojama jau ir Lietuvoje. Tai iš tiesų patogu: žydintys vazonai terasas ar balkonus gali puošti per visą vasarą, o žiemai įnešami į rūsį. Pasak A.Virbickienės, tam tinkamos ir besidriekiančios rožės. Augdamos vazone, jos gražiai svirtų. Norintiesiems įsirengti kilnojamą rožyną profesionali gėlininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, tam netinka aukštaūgės, stambius krūmus formuojančios. Antra, rožių šaknys gana ilgos, todėl labai svarbu parinkti tinkamą indą – jis turi būti kuo gilesnis.

Pravartu atminti • Rinkdamiesi rožes pasiteiraukite apie jų paskirtį. Pasitaiko nesąžiningų prekiautojų, kurie siūlo ne laukui, o šiltnamiui skirtas rožes. Jų žiedai išvaizdūs, skiriami skynimui, tačiau lauke ektremaliomis sąlygomis augalai neišgyvena. • „Naujoje“ žemėje, kurioje nebuvo auginami kiti daugiamečiai augalai, pasodintos rožės auga ir žydi vešliau. • Profilaktiškai nuo kenkėjų rožes nupurkškite jau pavasarį, kai tik jos sulapos. • Rožėms tinka visokios trąšos. Naudojant tirpias, trąšų tirpalu tenka laistyti dažniau. Rekomenduojamos koncentracijos nereikėtų mažinti. Ilgalaikės trąšos pamažu įsiterpia pačios, išvaduodamos nuo tręšimo rūpesčių. Puikiai tinka ir tokios paprastos organinės trąšos, kaip raugintas mėšlas ar dilgėlės. Tačiau nuo rugpjūčio mėnesio nuo tręšimo patartina susilaikyti. Galima seikėti nebent kalio trąšas. Tokių neturint, verčiau augalus apskritai palikti ramybėje. • Gėlininkai profesionalai rožes daugina akiavimu, tačiau sodininkai mėgėjai neretai taiko ir vegetatyvinį būdą – auginiais. Pavyksta įšaknydinti ne visas rožes (lengviau – foliantines, vijoklines), be to, tokio būdu padauginti augalai būna mažiau atsparūs. Auginiai, kaip ir kitų augalų, įšaknydinimui kerpami per patį augimą – birželį, liepą.

kraują, tai vaistas nuo peršalimo. Vaisiai ir uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina virškinimą. Mitybos žinovai aiškina, kad vaisiai yra gera priemonė nuo nutukimo. Kas linkęs tukti, pirmiausia turi privalgyti vaisių ir daržovių, o paskui pereiti prie kaloringo maisto. Tinkamai susodinti augalai sukuria harmoningą aplinką. Augalus reikėtų išdėstyti taip: toliausiai sodinami aukščiausi vaismedžiai – kriaušės, arčiau – slyvos, vyšnios, žemaūgės obelys, avietės, serbentai ir agrastai, o galiausiai – braškės. Pasodinus vieną du dekoratyvinius medžius, keletą krūmų bei lysvelę gėlių, sodyba taptų ir puošnesnė. Sienas galima papuošti vijokliniais sodo augalais – vynuogėmis, aktinidijomis. Sodo pakraštyje reikėtų surasti vietos kultūrinių veislių šermukšniams ir bent 3–4 lazdynų krūmams. Arčiau namo reikėtų pasisodinti svarainių. Jie puošnūs savo žiedais, o vėliau – ir gelsvais vaisiais. Skindamas bei valgydamas sodo produkciją, vėliau – padėdamas čia dirbti, vaikas pamilsta gamtą, išmoksta ją saugoti, globoti bei turtinti. Sode iškelti inkilai privilioja paukštelius, kurie žmogų linksmina savo čiulbėjimu ir, misdami vabzdžiais bei jų lervomis, naikina augalų kenkėjus. Senyvo amžiaus žmogus, dirbdamas sode, atlieka savotišką mankštą. Jokie vaistai negali atstoti judėjimo,

o judėjimas gali atstoti daug vaistų! Taip galime prailginti savo gyvenimą, atitolinti senatvės negalias. Taigi turėdamas gabalą žemės, žmogus pirmiausia turėtų pasodinti sodą. Geriausia vieta – su nedideliu nuolydžiu (2–3 laipsnių) į pietus, pietryčius arba pietvakarius. Gruntinis vanduo vaismedžiams neturi būti aukščiau kaip 2 m, vaiskrūmiams – 1,5 m. Gruntiniam vandeniui esant aukščiau, vaismedžiai bei vaiskrūmiai sodinami ant volų. Volai padaromi kelis kartus sumetimu suariant arba sukasant 0,3–0,5 m aukščio volus tokiais atstumais, kokiais bus sodinami vaismedžiai. Sodo augalai geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio bei priesmėlio dirvose. Sunkaus molio ir smėlio dirvos mažiau tinkamos, tačiau jas galima pagerinti. Molio dirvos pagerinamos gausiai tręšiant organinėmis trąšomis: durpėmis, kompostu ar gyvulių mėšlu. Jeigu yra galimybė, galima įterpti smėlėtos dirvos, iškastos ruošiant duobę pamatams. Smėlio dirvos gerinamos gausiai patręšus organinėmis trąšomis. Prieš sodinimą dirva turėtų būti supurenta, įterpiant trąšas bent 30– 40 cm gyliu. Jeigu dirva suplūkta statybų metu ar kitaip suspausta, geriausia pasitelkti ekskavatorių. Ekskavatorius pasemia žemę minėtu gyliu, pakėlęs kaušą išpila ir traukiasi atgal.

Rūgščių dirvų mėgėja Kaip sodinti ir auginti šilauoges pataria Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja dr. Elicija STACKEVIČIENĖ. Tai yra rūgščių dirvų augalas, todėl sodinti reikia į rūgščias durpes. Iškaskite 40 cm ar pusmetrio gylio ir gal metro skersmens duobę, į ją pripilkite durpių. Palaistykite ir palaukite, kol jos susislėgs. Jei pasodinsite į purias durpes, šilauogės atsidurs duobėje, paskui jas reikės „už ausų“ tempti į viršų. Šilauogėms parinkite užuovėją. Be to, būtų gerai, kad vieta būtų saulėta. Sodinkite ne per giliai. Pasodintą augalą labai gerai būtų pamulčiuoti. Mulčias apsaugo jas nuo perkaitimo, palaiko drėgmę, neleidžia išsikeroti piktžolėms. Laistykite minkštu vandeniu, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusiu. Kol neprigis, tręšti nereikia. Prigiję augalai tręšiami trąšomis uogakrūmiams. Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilauogių veislę. Vėlyvos veislės mūsų klimato sąlygomis nelabai tinkamos. Turėtų būti ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo. Jeigu šilauogės neserga, kokius penkerius metus genėti nereikia. Paskui jos genimos kaip serbentai – nupjaunama jau nederanti šaka, kad atželtų naujos, kurios pradės derėti.

GK archyvo nuotrauka

Kaip įveikti asiūklius Kaip išnaikinti asiūklius konsultuoja agronomė Mėta JUŠKAITĖ. Lietuvoje auga dirvinis, gegužinis ir ožkabarzdis asiūkliai. Daugiausia nemalonumų pridaro dirviniai (Eguisetum arvense). Šie augalai ypač mėgsta žemas užmirkstančias vietas, dauginasi šakniastiebiais ir sporomis. Užaugina dviejų spalvų skirtingus vaisinius ir bevaisius stiebus. Anksti pavasarį neįprasti rusvos spalvos nariuoti vaisiniai stiebai skuba augti, jų viršūnėse esančios bukos varpos brandina sporas, kurios, patekusios į dirvą, pradeda naujos kartos gyvenimą. Išnaikinti šias gajas piktžoles nelengva. Nupurškus nedirbamą lauką sisteminiais herbicidais (pvz., raundapu ar jo atmainomis), visi augalai sunyksta išskyrus asiūklius – nuo cheminio poveikio juos apsaugo antžeminėje dalyje esantis silicis. Asiūkliai naikinami sausinant ir kalkinant rūgščias dirvas. Jų rūgštingumą mažina ir medžio pelenai. Giliai perkasant dirvą būtina išrinkti asiūklių šakniastiebius. Nevalia palikti pavasarį pasirodžiusių piktžolių varpų. Jas reikia nuskinti, kol neišbyrėjo sporos.

GK archyvo nuotrauka

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dėl prasto maisto – paliegėlių karta? Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų sveikatos būklę: visiškai sveikų vaikų Lietuvoje dabar yra mažiau nei pusė. Vaikams vis dažniau nustatomos skrandžio ir žarnyno ligos. Tam įtakos turi suprastėjusi mityba, konservantais apdorotas, sausas, greitas maistas.

Verta žinoti Nuo vidurių pūtimo – ne tik arbatos Pavalgius juntamas pilnumas skrandyje, pučia pilvą dėl skrandžio gleivinės ar padidėjusio nervingumo. Jei pilvą pučia dažnai ir dėl to blogai jaučiatės, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Pilvo pūtimą mažina ramunėlių ir saldymedžių arbata. Melisų arbata gerina virškinimą (po puodelį išgerkite tris sykius per dieną). Anyžių arbata padeda, kai staiga ima pūsti pilvą. Klasikinis vaistas nuo vidurių pūtimo – kmynų arbata. Jos per dieną patartina išgerti iki trijų stiklinių. Veiksmingi ir homeopatiniai vaistai, kuriuos individualiai parenka gydytojas homeopatas, taip pat pilvo masažas: atsigulkite ant nugaros ir 5–10 minučių delnu glostykite pilvą lėtais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Dažnai pučia pilvą piktnaudžiaujant gazuotais gėrimais.

GK archyvo nuotrauka

Žiovulys naudingas akims Anksčiau buvo manyta, jog žiovulys išduoda, kad naktį mažai miegojote ar kad nuobodžiaujate. Dar buvo iškelta teorija, kad žiovaujama, kai smegenims trūksta deguonies. Naujausių tyrimų metu nustatyta, kad žiovulys labai naudingas akims. Specialistų teigimu, žiovulys – puiki mankšta, geras būdas pailsinti įtempto darbo nualintas akis. Poveikis dar geresnis, kai žiovaudami plačiai išsižiojame, pakraipome apatinį žandikaulį į vieną ir į kitą pusę, pasirąžome ištiesę rankas. Dar galima pamirkčioti – tai stimuliuoja ašarų latakus, gerina akių drėkinimą. GK inf.

Gimtasis kraštas

Sveikata

Per ekonominę krizę dažniausiai taupoma maisto sąskaita. Visa tai neabejotinai turės įtakos ateityje. Smunkant ekonomikai sumažėja maisto kokybė ir ﬁzinė veikla, padidėja nutukusiųjų skaičius, nes tada žmonės yra linkę maitintis prastesniais, pigesniais ir didesnį kalorijų kiekį turinčiais produktais. Įrodyta, kad prasta motinos mityba neigiamai veikia vai-

sių. Nepakankama ar netaisyklinga mityba, ypač nėštumo pradžioje, gali daryti įtaką vėlesniam embriono ir vaiko vystymuisi bei padidinti augimo sutrikimo pavojų vaikui gimus. Be to, pusbadžiu gyvenantys vaikai dažnai suserga lėtinėmis ligomis, silpnėja jų imuninė sistema. Lietuvoje daugiau nei trečdalis vaikų maitinasi netaisyklingai. O nesveikai valgydami jie gauna nepakankamai organizmo vystymuisi būtinų „gerųjų“ riebalų. Jie dabar žmonėms atrodo blogis – nevertinga maisto medžiaga, kuri apsunkina organizmą, cholesteroliu „užkemša“ kraujagysles ir prisideda prie širdies ligų vystymosi. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. „Daugelis nežino, kad riebalai yra svarbi ir labai reikalinga medžiaga žmogaus, ypač augančio vaiko, organizmui“, – sako Vilniaus universiteto Pediatrijos centro gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas. Mėsoje, žuvyje, augaliniuose aliejuose, riešutuose esantys riebalai yra nevienodi – jie skiriasi tiek sudėtimi, tiek poveikiu žmogaus sveikatai. Riebalai – svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugelio kitų organizmo audinių ląstelių membranų sudedamoji medžiaga. Mokslininkai atranda

vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių. Jau seniai buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų vaikų intelekto koeﬁcientas yra aukštesnis nei vaikų, maitintų pieno mišiniais. Manoma, kad daugiausia įtakos intelektui turi tas faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Kodėl vaikams nebe toks skanus naminis maistas? Kodėl jie tampa priklausomi nuo sintetinio, kuris prikimštas skonio priedų? Jūsų išvirto natūralaus sultinio iš ekologiškos vištos niekaip negali lyginti su sultiniu

iš pakelio. Anot Vilniaus universiteto docentės mokslų daktarės, antropologės Janinos Tutkuvienės, greitas maistas, prikimštas konservantų, natrio glutamato (skonio stipriklio) ir kitokių medžiagų, išbalansuoja sotumo jausmą. Vokiečių specialistai paskelbė naujausius duomenis dėl natrio glutamato klastingo poveikio žmogaus apetitui. „Kartą paragavęs, negali sustoti – ši traškučių reklama yra labai teisinga. Sotumo centre smegenyse yra glutamato receptorių. Kai vaikas nuolat gauna per dideles glutamato dozes, sotumo centro ląstelės yra apnuodijamos, prarandamas sotumo jausmas, tad normalaus maisto kiekio jau nebeužtenka alkiui numalšinti.

Ką turėtų valgyti vaikai Pataria Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, vaikų gydytojas Vaidotas URBONAS. Vaikai turėtų bent tris kartus per savaitę valgyti riebią žuvį, geriausia – sūrių vandenų, lašišą, menkę. Taip pat reikia reguliariai gerti žuvų taukus, o ant duonos geriau tepti ne sviestą, o „gerųjų“ riebalų turintį kokybišką augalinį margariną. Juo galime pagardinti ir košes. Vietoj saldumynų vaikui geriau duokite graikinių riešutų, kurie taip pat turi nepakeičiamų riebalų rūgščių. Sėmenų ar kitu augaliniu aliejumi gardinkime salotas. Vaikai mėsą turėtų valgyti kasdien, tačiau daug sočiųjų riebalų turinčios kiaulienos tegul valgo mažiau. Geriau vaikams pasiūlyti jautienos, veršienos, kalakutienos. Ir dar viena svarbi taisyklė: vaikas turi valgyti dažnai, bet ne po daug, ir būtinai tuo pat metu. Taip organizmas bus pripratęs tam tikromis valandomis gauti maisto ir pasiruošęs jį virškinti.

Gimtasis kraštas

dangai kelių rizikingumas padidėja ir ﬁksuojama daugiau įvykių.

Daugelio nelaimių kelyje būtų galima išvengti, jeigu vairuotojai neviršytų greičio ir laikytųsi saugaus atstumo iki kito automobilio.

90 proc. visų eismo įvykių įvyksta miestuose. Daugumą jų sukelia vyrai.

Svarbu laikytis saugaus atstumo

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Saugesni važiuojantieji lėčiau Antanas MOCKUS Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, dažniausi vairuotojų nusižengimai, kurie tampa daugumos eismo įvykių priežastimi, – greičio viršijimas, neatsargus manevravimas, saugaus atstumo ir važiavimo per sankryžas taisyklių nesilaikymas. Pėstieji eismo dalyviai dažniausiai pažeidžia eismo taisykles tamsiuoju paros metu vaikščiodami be atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų.

tybės, eismo taisyklių pažeidimai ir eismo įvykiai miestuose ir regioniniuose keliuose skiriasi. Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, vairuotojai miestų gatvėse dažniausiai nesilaiko saugaus atstumo, nepaiso kelio ženklų ir ženklinimo, nerodo posūkio signalų ir viršija leistiną greitį. Regioniniuose keliuose dažniausiai ﬁksuojami leistino greičio viršijimo atvejai, o pėstieji baudžiami už atšvaitų neturėjimą tamsiuoju paros metu.

Dažniau taisykles pažeidžia vyrai

Mieste avarijos mažiau pavojingos

Praėjusiais metais Lietuvos policija išaiškino 448,9 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. 81 proc. šių pažeidimų padarė vyrai. Ekspertų teigimu, vairavimo ypa-

„PZU Lietuva“ duomenimis, 90 proc. visų eismo įvykių įvyksta miestuose, bet vidutinė jų žala yra mažesnė nei užmiestyje ir siekia apie 2 tūkst. litų.

Pagalvė gali išsaugoti gyvybę Saugos pagalvė skirta tam, kad atsitikus avarijai vairuotojas nesusižeistų. Ką verta žinoti apie įrenginį, kuris gali išsaugoti žmogaus gyvybę? Kad saugos pagalvė išsiskleistų, užtenka smūgio į betoninę sieną, važiuojant 20 km/val. greičiu. Automobiliui atsitrenkus, automatiškai užsiliepsnoja specialus skystis. Išsiskyręs azotas pripildo tuščią pagalvę per sekundės dalį. Iš plono nailoninio audinio išaustas saugos pagalvės užvalkalas suklotas į vairą, prietaisų skyrelį ar duris. Reikiamu momentu pagalvė išsiskleidžia 322 km/val. greičiu, o vos po sekundės ji jau subliūkšta, kad vairuotojas ar keleivis suprastų, kas atsitiko. Ant veido ir drabužių lieka talkas – į muilą panašus silikatų klasės mineralas – nuo užvalkalo. Jeigu priekyje ant vaikiškos sėdynės vežate vaiką, išjunkite dešiniąją saugos pagalvę. Pagalvei išsiskleidus, nepamirškite pakeisti azoto bakelį ir degtuvą.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Kelyje

„Užmiestyje ﬁksuojame gerokai mažiau avarijų negu miestų gatvėse, tačiau jų žalos yra iki dešimt kartų didesnės nei mieste. Dažniausia sudėtingų užmiesčio eismo įvykių priežastis – didelis greitis ir neatsargus manevravimas. Vidutinė žala užmiestyje siekia apie 10 tūkst. litų“, – sakė „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, Kelių eismo taisyklių padaugėja šiltuoju metų laikotarpiu, kai daugiau vairuotojų sėda prie vairo, aktyviau keliauja pėstieji ir dviratininkai. Tyrimo duomenys rodo, kad šiltuoju metų laiku eismo įvykių regionų keliuose padaugėja ilgaisiais savaitgaliais, o miestuose – piko metu. Eismo įvykių gausumą lemia ir meteorologinės sąlygos – esant stiprioms liūtims, rūkui, slidžiai kelio

Laukimas stotelėse keleiviams neprailgs Kaune įdiegtą vieną pažangiausių Rytų Europoje informacinių švieslenčių sistemą planuojama dar labiau plėsti. „Tikimės, kad sujungus AB „Autrolis“ ir UAB „Kauno autobusai“, atsivers papildomos galimybės informacinių švieslenčių sistemos plėtrai mieste ir keleiviai tai neabejotinai įvertins“, – sakė AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas. Šiuo metu visuomeninio transporto stotelėse yra įdiegtos 35 švieslentės, informuojančios keleivius apie realų autobusų ir troleibusų atvykimą. Jei transporto priemonė vėluoja ar skuba, matomas tikrasis jos atvykimo į stotelę laikas, o ne nustatytas pagal graﬁką. Švieslentėje rodomi keturi greičiausiai į stotelę atvykstantys troleibusai arba autobusai. Kaip pasakojo AB „Autrolis“ vadovas M.Legas, papildomai bėgančia eilute galima informuoti keleivius apie įvykius, jei jie nutiko transporto priemonei važiuojant.

Ši funkcija programuojama realiame laike. Tokios pažangios švieslenčių sistemos nėra kituose Lietuvos miestuose. Panaši sistema diegiama tik Vilniuje, bet Kaune naudojamos LED technologijos, skirtingai nuo sostinėje naudojamų LCD ekranų, esant šaltam orui ar šviečiant saulei nepablogina vaizdo ryškumo, todėl keleiviams yra patogesnės. Tokios švieslentės kaip Kaune yra keliuose Lenkijos ir Slovakijos miestuose. AB „Autrolis“ generalinis direktorius M.Legas tikisi, kad sujungus abu Kauno vežėjus į vieną įmonę pavyktų pasirašyti papildomo ﬁnansavimo sutartį. Ekspertai apskaičiavo, kad sujungus bendroves, kasmet būtų sutaupyta apie 1,2 mln. litų administravimo išlaidų. Šias lėšas būtų galima skirti keleivių pervežimo paslaugoms gerinti. „Autrolis“ nuo liepos 1 dienos bus pasirengęs visiškai atsisakyti vienkartinių popierinių bilietų. Pasak AB „Autrolis“ vadovo M.Lego, iškart atsisakyti vienkar-

„Šiltuoju metų laiku didžiųjų miestų gatvėse ir regioniniuose keliuose padaugėja dviratininkų, motoroleriais ir motociklais keliaujančių žmonių, todėl raginame vairuotojus išlaikyti saugų atstumą ir iki jų, ne tik iki kitų automobilių. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog reikėtų pasirinkti saugų greitį keliaujant regioniniais keliais ir ypač žvyrkeliais, nes nemažai eismo įvykių vasarą nutinka būtent juose“, – sakė M. Žilionis. Pasak jo, svarbu, kad vairuotojai išliktų atidūs nuvažiuodami nuo asfalto dangos ant žvyrkelio, nes esant dideliam greičiui automobilį suvaldyti ypač sunku. „Raginame vairuotojus pasidomėti, ar jų automobiliai techniškai tvarkingi – ar gerai veikia apšvietimo prietaisai, ar saugi pakaba, nes ji turi labai didelę įtaką automobilio stabilumui važiuojant vingiuotu keliu, duobėtu asfaltu ar nelygiu žvyrkeliu“, – sakė M.Žilionis.

Regioniniuose keliuose dažniausiai fiksuojami leistino greičio viršijimo atvejai, o pėstieji baudžiami už atšvaitų neturėjimą tamsiuoju paros metu. tinių popierinių bilietų nesiruošiama, kad gyventojai prie elektroninių kortelių priprastų pamažu. Tam bus skirtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus galima naudoti ir elektroninio bilieto kortelę, ir popierinius bilietus. Iki šiol „Autrolis“ kasmet išplatindavo apie 14 milijonų popieri-

Pavojingiausia diena – penktadienis Didžiosios Britanijos automobilių draudimo kompanija „Admiral“ teigia, kad penktadienis, sausio 18-oji, yra pavojingiausia diena sėsti prie vairo, praneša BBC. Išanalizavusi per pastaruosius penkiolika metų 1,8 mln. gautų draudimo paraiškų „Admiral“ nustatė vairuoti pavojingas dienas. Bendrovė paskelbė, kad istoriškai pavojingiausia diena vairuoti yra sausio 18-oji, o daugiausia avarijų įvyksta penktadienį. Saugiausia vairuoti vasario 29-ąją. Saugiomis „Admiral“ taip pat įvardija gruodžio 25 ir 26 dienas. Saugiausios savaitės dienos yra sekmadienis ir šeštadienis. Taigi prie vairo nereikėtų sėsti ar reikėtų važiuoti ypač atidžiai sausio 18, kovo 22, liepos 20, spalio 1, 20, 21 ir 27, lapkričio 21, gruodžio 2 ir 15 dienomis. „Nieko keisto, kad pavojingiausia savaitės diena vairuoti yra penktadienis, – sakė „Admiral“ direktorė Sjū Longtorn. – Žmonės yra pavargę po darbo savaitės ir paprastai galvoja apie savaitgalio planus, o ne apie kelią.“ Tačiau keista, anot S. Longtorn, kad tiek avarijų įvyksta sausio 18-ąją. „Tikriausiai žmonių galvose kirba daug minčių: gal vėluoja atlyginimas, gaunama sąskaitų, tamsu, prastos oro sąlygos, o ir šventinis laikotarpis jau seniai praėjo“, – samprotavo bendrovės vadovė. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

nių bilietų. Visiškai atsisakiusi jų, bendrovė per metus sutaupytų apie 1 mln. litų. Šiuo metu vyksta elektroninio bilieto kortelių operatoriaus sistemos derinimo darbai ir įgyvendinamas elektroninio bilieto papildymo techninis sprendimas. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

PAR laukiama atvykstant gerokai mažiau turistų

EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas

Sportas

Į pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) laukiama atvykstant gerokai mažiau užsieniečių nei pradžioje manyta, praneša agentūra AFP. Turizmo ministras Martinas van Šalkvikas sakė, kad tikimasi 300 tūkstančių svečių iš užsienio. Tai yra 150 tūkst. mažiau nei pradžioje tikėtasi. Ministro teigimu, tai susiję su ekonomine krize. Pasaulio futbolo čempionatas PAR vyks nuo birželio 11 iki liepos 11 dienos. Vis dėlto ministras neabejoja, kad stadionai čempionato dienomis bus pilni.

Brangiausių pasaulio futbolininkų dešimtukas

GK archyvo nuotrauka

Atidaromas dviračių sezonas

Brangiausių visų laikų pasaulio futbolininkų sąrašas (svarais sterlingų):

Du savivaldybių vadovai – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas – drauge su kitais dviratininkais šeštadienį, pradėdami rajone dviračių sezoną, įveikė 33 kilometrų trasą, kuri driekiasi vaizdingomis Nemuno pakrantėmis. Kaip teigia Kauno rajono mero

1. Cristiano Ronaldo (iš „Manchester United“ į Madrido „Real“) – 80 mln. 2. Kaka (iš „AC Milan“ į Madrido „Real“) – 56 mln. 3. Zinedinas Zidanas (iš Italijos „Juventus“ į „Real“) – 45,62 mln. 4. Luisas Figo (iš „Barcelona“ į „Real“) – 37 mln. 5. Hernanas Krespo (iš „Parma“ į Romos „Lazio“) – 35,5 mln. 6. Davidas Vila (iš „FC Valencia“ į „Barcelona“) – 34,2 mln. 7. Džianluidži Bufonas (iš „Parma“ į „Juventus“) – 32,6 mln. 8. Robinjo (iš „Real“ į „Manchester City“) – 32,5 mln. 9. Christiano Vieri (iš „Lazio“ į „Inter“) – 32 mln. 10. Dimitar Berbatov (iš „Tottenham“ į „Manchester United“) – 30,75 mln.

patarėja Vilma Kasperavičienė, rajone yra nutiestas dviračių takas nuo Vilkijos iki Seredžiaus, apie 30 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų seniūnijose, dviratininkams tinkami naudoti 54 km Didysis dviračių žiedas, einantis per penkias seniūnijas, ir Mažasis – 10 km, esantis Kačerginėje.

Pagerbtas olimpinis čempionas R.Kurtinaitis Olimpiniam krepšinio čempionui ir dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojui Rimui Kurtinaičiui 50-mečio proga ir už nuopelnus olimpiniam judėjimui įteiktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) apdovanojimas – „Olimpiniai žiedai“. Dabartinį Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos vyriausiąjį trenerį apdovanojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Naujasis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis R.Kurtinaičiui įteikė KKSD II laipsnio ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. Jubiliatą pasveikino ir Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Šarūnas Kliokys bei loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

A.Poviliūnas pažymėjo, kad R.Kurtinaitis buvo neformalus visų rinktinių lyderis bei vedlys aikštelėje. Anot LTOK vadovo, legendinis krepšininkas per savo sportinę kar-

jerą iškovojo praktiškai visus aukščiausius apdovanojimus. 1997–2001 metais R.Kurtinaitis ėjo KKSD generalinio direktoriaus pareigas. A.Poviliūnas pabrėžė, kad prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai KKSD vadovavo R.Kurtinaitis, šalies sporto biudžetas buvo pats didžiausias. LTOK prezidentas mano, kad R.Kurtinaitis, būdamas treneriu, nuveiks daugiau nei garsusis portugalų futbolo treneris Žozė Morinjas. „Jaučiausi lyg miręs“, – pajuokavo daug pagiriamųjų žodžių išgirdęs R.Kurtinaitis. Daug titulų iškovojęs buvęs krepšininkas pabrėžė, kad didžiausias jo laimėjimas – pergalė 1988 metų olimpinėse žaidynėse Seule. R.Kurtinaitis pasidžiaugė, kad rado vietą krepšinio pasaulyje ir kai baigė sportininko karjerą. Olimpinis čempionas mano, kad trenerio darbas tinka jo charakteriui. R.Kurtinaitis užsiminė, kad viena jo svajonių – paragauti trenerio duonos NBA.

Europos krepšinio čempionatui – 21 mln. litų Ateinančiais metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui Vyriausybė iš valstybės biudžeto ketina skirti daugiau kaip 21 mln. litų. Lietuvos krepšinio federacijos vadovai yra kalbėję, kad krepšinio čempionatui surengti reikėtų maždaug 30 mln. litų. Darbo grupė čempionatui rei-

kalingą pinigų sumą derino su Finansų ministerija. Pasak vyriausybinės Europos vyrų krepšinio čempionato darbo grupės vadovo Raimundo Aleknos, maždaug 21 mln. litų prireiks krepšininkų apgyvendinimui, kelionėms, spaudos konferencijoms ir panašiai. R.Aleknos teigimu, visi miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiau-

liai, Panevėžys, Alytus), kuriuose planuojama rengti čempionato varžybas, ruošiasi gerai, o problemų kyla tik dėl viešbučio Panevėžyje. Vyriausybė neketina skirti lėšų viešbučio Alytuje statyboms, nes, pasak Raimundo Aleknos, tinkamas viešbutis yra netoli Alytaus esančiame Birštone.

67 milijonų dolerių vertės kontraktas Švedijos atletui Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) komandos Vašingtono „Capitals“ puolėjas švedas Niklas Bekstriomas su JAV sostinės klubu pasirašė dešimties metų 67 mln. JAV dolerių vertės sutartį. 22 metų Švedijos ledo ritulininkas 2009–2010 metų NHL čempionato reguliariajame sezone įmušė

33 įvarčius ir atliko 68 rezultatyvius perdavimus. Per septynerias atkrintamųjų varžybų rungtynes N.Bekstriomas įmušė 5 įvarčius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Beje, „Capitals“ lyderis rusas Aleksandras Ovečkinas 2008 metais su Vašingtono klubu pasirašė 13 metų 124 mln. JAV dolerių vertės sutartį.

Pasaulio vicečempionė išbandė save filmavimo aikštelėje

Autoriaus nuotrauka

Šarūnas Mazalas Viena geriausių Lietuvos tradicinės karatė sportininkių Kristina Kacevičiūtė nusprendė pailsėti nuo sporto ir ėmėsi naujų iššūkių. Prieš dvejus metus Vilniuje vykusiose planetos pirmenybėse iškovojusi sidabro medalį, K.Kacevičiūtė aukštesnės pozicijos šiemet nesieks. Karatė meistrė praleis lapkritį Brazilijoje vyksiantį čempionatą, nes, kaip pati pareiškė, nebeturi noro ką nors įrodinėti. Po pasaulio čempionato Vilniuje K.Kacevičiūtė spėjo nusifilmuoti ir lietuviškame filme. Kodėl nedalyvavote neseniai vykusiame Lietuvos čempionate? Padariau pertrauką ir sportuoju sau. Pailsėti nutariau ne dėl to, kad neturiu ambicijų. Neturiu noro nei sau, nei aplinkiniams ką nors įrodinėti. Buvo daug varžybų, į kurias įdėjau daug jėgų, iškovojau pergalių, todėl toks sprendimas atėjo pamažu. Panorau pailsėti. Galimybė sugrįžti visada yra, niekada nesakau ne. Bet negali žinoti, ar kada nors vėl kausiuosi varžybose. Šiemet į pasaulio čempionatą tikrai nevyksiu. Ką laikote didžiausiu savo laimėjimu?

GK archyvo nuotrauka

Ispanijos „Barcelona“ klubo gretas už 34,2 milijono svarų sterlingų papildysiantis buvęs „FC Valencia“ puolėjas Davidas Vila pateks tarp dešimties brangiausių visų laikų futbolininkų. Ispanijos čempionai pirmieji ėmėsi ryžtingų žygių pasibaigus sezonui stiprindami ekipą. Galima tikėtis dar kelių stambių perėjimų iki pasaulio čempionato Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), tačiau jo metu klubai veikiausiai truputį sulėtins tempą. Patekdamas į brangiausių žaidėjų dešimtuką D.Vila iš jo išstumia ukrainietį Andrejų Ševčenką, kuris 2006 metais paliko italų „AC Milan“ ir persikėlė į Londono „Chelsea“ už 30 milijonų svarų sterlingų. Sąraše ir toliau pirmauja portugalas Cristiano Ronaldo, o net keturias pirmas vietas užėmę futbolininkai persikėlė būtent į Madrido „Real“ klubą.

2006 metais iškovotą Europos čempionato aukso medalį ir 2008 metais pelnytą sidabro apdovanojimą pasaulio čempionate. Prisiminimai iš tų čempionatų labai geri, buvo malonu, nors sunku buvo ir treniruotis, ir dalyvauti varžybose. Kodėl Lietuvos čempionate Anykščiuose nutarėte imtis teisėjos veiklos? Tenka dirbti su vaikais – treniruoti juos, rengti varžyboms, tad nekreipti dėmesio į teisėjavimą neturiu galimybės. Vaikams reikia išaiškinti varžybų taisykles, tai treniruočių dalis, tad ir su teisėjavimu tenka susidurti. Vis dėlto žengti į tarptautinę areną tikslų kol kas neturiu. Kokiame lietuviškame filme vaidinote? Kristinos Inčiūraitės filme „7 nuodėmės“. Jame režisierė bandė atskleisti nuodėmes. Mes buvome filmuojami per treniruotę, teko viską daryti maksimaliai gerai. Po filmo sulaukiau atsiliepimų, kad karatė dalis – viena įspūdingiausių. Tiems, kurie pamatys filmą, tai puikus šansas suprasti, kas yra tradicinė karatė. Tai nėra vien muštynės ar spardymasis, tai kur kas giliau. Parengta pagal Eltos, balsas.lt inf.

Gimtasis kraštas

Gyvenimo projektas Netoli Vilniaus Žaliųjų ežerų gyvenvietės, idiliškoje gamtos ramybėje, prieš devyniolika metų Gintaras Karosas pastatė pirmąją skulptūrą, žyminčią Europos parko pradžią.

„Atostogos – kaip svajonė bent dienai išvažiuoti, pakeliauti po Lietuvą. Net ir žiemą yra daug darbų. Mes su žmona Lina, o kartu ir visa Europos parko darbuotojų komanda, parku gyvename“, – sako G.Karosas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jolanta SEREIKAITĖ Parko tvenkiniuose kurkia varlės, rudenį brandina riešutus lazdynai, o prie muziejaus pastato obuolius nokina obelys. Visai neseniai skulptorius Gintaras Karosas čia pastatė ir savo 2000–2009 metais sukurtus kūrinius. Kaip kilo idėja kurti Europos centro parką? Juk tuo metu tai buvo akibrokštas? Apie Europos centrą sužinojau iš prieškarinio geografijos vadovėlio – ten buvo parašyta, kad Europos geografinis centras yra kažkur netoli Vilniaus. Man ta idėja tapo labai svarbi. Tik po daugelio metų ja susidomėjo politikai. Iš pradžių apie tai net bijojo kalbėti. Prisimenu, kaip vienas rėmėjas, kuris daug mums padėjo, sakė: „Centras Lietuvoje – fikcija, bet idėja graži ir mes ją remsime.“

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gyvenimas

Kodėl pasirinkote šią vietą parkui? Su prieškariniu „Opel“ markės automobiliu pusę metų važinėjau aplink Vilnių, kol suradau tokią laukymę. Ten pasirodė labai jauku, bet negalima lengvai privažiuoti. Paskui prasidėjo žygiai dėl tos vietos, pirmiausia į Vilniaus miškų urėdiją, kuriai priklausė miškas. Parašiau koncepciją su ﬁlosoﬁniais nukrypimais – kad tai galėtų būti kultūrinė oazė Vilnijos krašte, užsiminiau ir apie Europos centro idėją. Jie man sakė: parkų jau Lietuvoje yra, kam dar vieną kurti? Tačiau 1990 m. pradžioje gavau leidimą, kad galiu šį mišką valyti, statyti skulptūras. Prasidėjo pirmieji darbai. Neturėjome nei telefono, nei elektros, o aš pats buvau dar studentas. Nuvažiavau pas senelę ir tetas į Kanadą, ten man padovanojo seną benzininį pjūklą „John Deere“. Tai buvo

pirmasis įrankis po kirvio. Pradėjau sausuolius pjauti. Prisimenu, sukurdavau sausuolių laužus, jie kūrendavosi mėnesių mėnesiais. Nebuvo tuomet dabartinių tvenkinių, tik daug pelkių. Kai kur kerojo tokie brūzgynai, kad nebuvo įmanoma prieiti. Brisdavau per purvynus ir balas, kartais įklimpęs likdavo batas. O ten, kur yra didžiausias parko tvenkinys, buvo toks liūnas, kad net atvažiavę traktoriai pradėdavo skęsti. Pirmoje išvalytoje vietoje pastačiau Europos parko simbolį. Kai kūrėte šį parką, net iš Dailės akademijos buvote išmestas. Matyt, mano idėja atrodė per daug radikali ir ambicinga. Kaip savo diplominio darbo projektą pasiūliau Europos centro monumentą – vėliau jį ten ir pastačiau – bet mano darbą įvertino dvejetu, sakė, kad tai – ne skulptūra. Pašalinimas iš Dailės akademijos man buvo labai netikėtas ir

skausmingas, juo labiau kad buvau jau penktame kurse ir laukiau atvykstant užsienio menininkų. Po kelerių metų naujas Dailės akademijos rektorius Arvydas Šaltenis pasakė, kad neteisingai buvau išmestas, ir pasiūlė eksternu laikyti egzaminus. Diplomą gavau, tik diplominis darbas jau buvo kitas. Jis taip pat yra parke ir vadinasi „Jūsų patogumui“. Ten pavaizduotos panašios į kėdutes formos. Tikriausiai nelengva tokį didžiulį plotą prižiūrėti. Kiek jame skulptūrų? Plotas iš tiesų didelis – 55 hektarai, daugiau nei 110 skulptūrų, net 33 šalių menininkų darbai. Yra darbų iš Japonijos, Peru, Meksikos, Pietų Afrikos. Erdvę skulptūroms surandame iškirsdami menkaverčius medžius. Jei erdvė ir taip patraukli, stengiuosi nieko į ją nestatyti. Gamta tobula, mano tikslas – jos nesugadinti. Labiausiai siekiu pastatyti kūrinius neįdomiausiose parko vietose. Jei būtų klasikinių skulptūrų parkas – vien iš akmens ir bronzos – priežiūros reikėtų mažiau. Europos parką labiausiai išgarsino skulptūra „LNK infomedis“, pastatyta iš daugybės senų televizorių. Tą skulptūrą sukūriau 2000 m. Žmonės suvežė televizorius iš visos Lietuvos, daugiau kaip šimtą šešiasdešimt tonų, visą televizijos istoriją, net nuo penkiasdešimt trečiųjų metų. Vėliau patys juos pradėjo laužyti. Stato ir naikina. Tame kūrinyje atsispindi visuomenės dialogas. Tada visą parką užkrovė daugiau nei trimis tūkstančiais televizorių. Statėme laikinus jų saugojimo angarus, rašėme aplinkosaugos įstaigoms visokius pasiteisinimus. Tą televizorių labirintą 2001 m. pripažino pasaulio rekordu. Dabar visą buvusios skulptūros piešinį atstatėme iš plieno, kad žmogus įsivaizduotų, kokia ji buvo. Mes apskaičiavome, kiek kainuotų atstatyti viską iš patvarių medžiagų – reikėtų dviejų su puse milijono litų. Koks brangiausias Europos parko objektas? Daugelio menininkų kūriniai yra labai įspūdingi, kai kurie autoriai labai garsūs, leidžiantys solidžias meno knygas, kuriose randame ir Europos parke pastatytų skulptūrų nuotraukų. Tai – geriausia reklama Lietuvai. Aleš

Vesely „Plieninis namelis“, pastatytas iš keturiasdešimties tonų plieno, labai brangus. Vien plienas daug kainuoja, ką kalbėti apie sudėtingą gamybą. Iš pradžių skulptūrą gamino vienoje gamykloje, bet paaiškėjo, kad pro gamyklos duris negalima bus išvežti. Supjaustėme ir pervežėme į kitą. Pastatyti irgi buvo sudėtinga. Kai tą plieninį namelį vežė (prie Žaliųjų ežerų keliukai siauri), apsaugos tarnybos sustabdė eismą. Tas darbas tęsėsi trejetą metų. Trūko pinigų, gamyklos vis grasino kūrinį į metalo laužą atiduoti. Maldavome, kad to nedarytų. Čia stovi ne tik skulptūros, bet ir noksta žemuogės, auga grybai. Sykį miško gėrybės mus ir išgelbėjo. 1994 m. baigėsi simpoziumas ir jam skirti pinigai, o japonų menininkė Tei Kobayashi pasiliko, nes nespėjo pabaigti savo darbo. Prasidėjo grybų sezonas – mes pasigrybaujam, išsiverdam ir toliau kalam tuos akmenis. Darbininkai karosiukų tvenkinyje užveisė, bet aš jų nevalgau – mano tokia pavardė, negaliu savo brolių valgyti. Iš sodų vaikai ateina ir jų pasižvejoja. Jums artima Rytų estetika, ypač Japonijos? Dar buvau studentas, kai pradėjau svajoti apie tą šalį. Turėjau senovinį, tėvelio atiduotą, 1939 m. gamybos automobilį „Opel“. Nuo pat mokyklos tą automobilį konstravau, tobulinau. Aš jį sugadinau tiesiogine prasme, bet padariau labai modernų. Jis galėjo važiuoti 130 km/val. greičiu. Skaudančia širdimi pardaviau, kad galėčiau nusipirkti bilietą į Japoniją, kur mane kvietė panašus muziejus po atviru dangumi Hakone. Istorija su tuo „opeliuku“ – stebuklinga. Man jo buvo labai gaila, pabusdavau naktį ir galvodavau – kodėl jį praradau? Kartą per kažkokią reklamą pamačiau – rodo mano „opeliuką“! Susiradau tą žmogų ir paprašiau atgal parduoti, bet jis nenorėjo. Praėjo dvylika metų – tas žmogus man paskambino ir pasiūlė vėl įsigyti automobilį. Taip aš jį atpirkau. Istoriją papasakojau tėveliui. Jis keturiasdešimt aštuntais metais tą „opeliuką“ buvo išmainęs į motociklą, o po vienuolikos metų vėl perpirko. Dabar automobilis stovi parke, net važiuoja. Jautiesi saugiau, matydamas šią relikviją.

Tai įdomu

Taupykite pinigus Litas prie lito

Raimundo Šuikos nuotrauka

Virginija ŠPOKAUSKAITĖ Jeigu nieko nespėjate, vis pritrūksta valandos kitos, o pinigai ištirpsta akimirksniu, visai nebūtina pradėti mažiau miegoti ar slėpti nuo savęs mokėjimo kortelę. Verčiau mokykitės tinkamai tvarkyti savo dienotvarkę ir protingai elgtis su pinigais.

Ir kur jie dingo?! Juk, atrodo, nieko brangaus nepirkote, o kišenė tuščia. Pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Turėkite išlaidų knygą, skaičiuokite pajamas ir išlaidas, planuokite, kokią sumą kam ir kada išleisite. Tiesa, skaičiuokite tik tuos pinigus, kuriais realiai disponuojate. Nepamirškite – daugiausia pinigų riekia investuoti į save: sveikatą ir išsilavinimą. Tai būtinai duoda pelno! Ir dar. Pinigus būtina gerbti. Nesakykite: „Du litai – argi tai pinigai?“, laikykite pinigus gražioje, nesuplyšusioje piniginėje, gražiai sudėtomis kupiūromis ir pamatysite – jie atsilygins tuo pačiu. „Lengvų“ pinigų nebūna – jūsų gerovę kuria tik tie pinigai, kurie uždirbti sąžiningai ir iš mielo širdžiai darbo. Psichologai nepataria taupyti „juodai dienai“ – taip nesąmoningai gali prisišaukti bėdą. Taupykite turėdami pozityvių tikslų: kelionei, mokslams, išsvajotam daiktui.

Nauda ir nuostoliai TAIP Sveikata. Labai pravartu investuoti į sveikatos ar gyvybės draudimą – rimtai susižeidę turėsite pajamų gydymo išlaidoms. Jei dar nesate užsiregistravę kokioje nors šeimos klinikoje, būtinai tai padarykite – už daugelį tyrimų ir medikų konsultacijų nereikės mokėti, o turėdami kompensuojamųjų vaistų pasą vaistams išleisite gerokai mažiau pinigų. Nuolaidų kortelės. Naudokitės jomis kur tik galite, ypač protinga įsigyti prekybos centro, kuriame dažniausiai apsiperkate, nuolaidų kortelę. Gal ir ne didžiausias nuolaidas gausite arba ne itin reikalingoms prekėms, tačiau, jei gerai apskaičiuosite, pamatysite, kad per metus sutaupėte apvalią sumą. Išpardavimas. Žieminius batus pirkite pavasarį, o basutes – rudenį ar žiemą. Ne tik sutaupysite pinigų, bet ir nebrangiai įsigysite kokybišką daiktą. Mokesčiai internetu. Už kiekvieną sąskaitą kai kurie bankai įsigudrino plėšti net po 4 Lt! O jeigu reikia apmokėti keturias penkias? Mokėti už butą pašte – taip pat ne išeitis: ir eilės ilgos, ir mokesčiai už aptarnavimą nemaži. Tiesa, jau mokesčius galima mokėti spaudos kioskuose ir net kai kurių prekybos centrų kasose, tačiau pigiausia ir patogiausia – naudotis internetine bankininkyste.

NE Nekokybiški daiktai. Yra labai teisingas posakis: „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus.“ Tad stenkitės jo paisyti. Pigūs, prastos kokybės batai dažniausiai būna nepatogūs ir greitai suplyšta, nekokybiški drabužiai greitai praranda išvaizdą ir kenkia įvaizdžiui. Pigūs baldai sulūžta, o pigiu maistu galima apsinuodyti. Buitinė technika be garantijos. Pagal sumuštinio, kuris krinta sviestu žemyn, dėsnį buitinės technikos remontui išleisite tiek, kiek neva sutaupėte pirkdami pigiau, o gal net ir daugiau. Iš tolo lenkite turgavietes ar skelbimuose parduodamus daiktus. Akcijos. Ne visi prekybininkai, deja, yra sąžiningi, ne pas visus akcinės prekės iš tikrųjų kainuoja mažiau. Dažniausias triukas: perbraukta senoji kaina užrašyta didesnė nei buvo anksčiau, o naujoji – lygiai tokia pat, kokia buvo prieš akciją. Neverta gundytis ir akcijomis „Vieną perki, antras nemokamas“ – galite įsigyti besibaigiančio galiojimo laiko prekių arba visiško šlamšto. Maisto produktai iš turgaus. Taip, daržovės ir vaisiai turguje litu kitu pigesni nei prekybos centruose. O kitąsyk ir geresnės kokybės. Tačiau nėra jokios garantijos, kad sveriamus produktus nusipirksite pas sąžiningą prekeivį ir tikrai sutaupysite pinigų. O kalbėti apie pieno ar mėsos produktus, pardavinėjamus prie turgaus prieigų, išdėliotus ant šaligatvio, turbūt nė neverta – už sugadintą sveikatą teks pakloti dešimt kartų daugiau nei sutaupėte pirkdami ne parduotuvėje.

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

Kelionės rio Indijos miesto gatvėmis. Susirasti rikšą paprasta kaip dukart du. Tiksliau, visos kelionės metu rikšos pačios mus susirasdavo.

Šurmuliuojantis chaosas

Greitkelius, turgus, paplūdimius okupavę šventi raguočiai, karštligiškas eismas, nuolatinės žmonių spūstys, įvairiaspalviais sariais gatvėmis plazdančios moterys, nepaaiškinamo skonio maistas – sveiki atvykę į Indiją!

Indijos gatvėse karaliauja karvės

Jūratė BALIUKONYTĖ

oro uosto būriais zujančios žiurkės, nesibaigiantis triukšmas, nepaaiškinamai aitrus salstelėjęs kvapas, gatvėmis, regis, be jokių taisyklių dardančios rikšos – egzotika, kur tik pažvelgsi! Tokie europiečiui neįprasti potyriai mus, šešių draugų grupelę, lydėjo per visą kelias savaites trukusią kelionę.

Apie tai, kokia šalis ta tolimoji Indija, buvome girdėję ir skaitę ne kartą ir ne du. Tačiau visi šie įspūdžiai nublanko vos mūsų lėktuvas nutūpė antro pagal dydį Indijos miesto Mumbajaus oro uoste. Išlipus užgniaužė kvapą ir atėmė žadą. Daugybė kiekvieną mūsų žingsnį sekančių indų akių, šalia

Keli doleriai – ir rikša iš vieno miesto galo galima nusigauti į kitą. Tačiau ne šiaip sau nusigauti, o dar kaip pasivažinėti! Didžiuosiuose Indijos miestuose eismas tiesiog klaikus, regis, kad visi važiuoja be jokių taisyklių, kaip moka. Pirmasis mūsų pasivažinėjimas dvirate rikša buvo tikrai įspūdingas ir, atrodė, kad paskutinis. Pagrindinės Mumbajaus gatvės buvo pilnos automobilių, motorinių rikšų, dviračių, galvijų ar kupranugarių traukiamų vežimų, motorolerių. Jokių šviesoforų, perėjų, greičio apribojimų, važiavimo juostų, tad kiekvienas lekia ten, kur tik mato laisvą plyšį, o apie netikėtą posūkį įspėja ne žybtelėdamas lempute, bet pypsėdamas. Tad miestų gatvės kurtina ne tik burzgiančiais varikliais, bet ir nesibaigiančiu pypsėjimu. Smarkus krestelėjimas: „Mūsų gatvės duobėtos“, – paaiškina rikšą minantis vyras. Kai posūkis mūsų rikšos, regis, vos neparverčia ant šono, jis vėl nusišypso ir prašo ką nors papasakoti apie Lietuvą. Kai dėl neapsižiūrėjimo į mus vos neįskrieja motoroleris, vairuotojas vėl lyg niekur nieko šypsosi. Išsišiepę prašome, kad mus į vietą pristatytų gyvus, tačiau rikšą minantis vyras nesupranta, kodėl nerimaujame. Tada, akimirkai stabtelėjus, galvą į rikšos kabiną įkiša karvė ir suprantame, kad kitaip nebebus. Atsipalaiduojame ir – pirmyn. Avarijų Indijoje matyti neteko, tad, matyt, sistema „pypsiu ir važiuoju“ veikia.

Laimę nešančios žiurkės

Prieš leisdamiesi į tolimą kelionę, buvome nusiteikę didžiausiems netikėtumams. Tačiau, kad ir kiek psichologiškai ruošėmės susidurti su Indija, nepadėjo. Pirmasis šokas buvo labai stiprus, nes tai, ką išvydome atsidūrę Mumbajuje, buvo netikėta.

Bjaurus kvapas Tik išlipusius iš lėktuvo ir atsidūrusius oro uoste, užvaldė tipiškas indiškas kvapas. Jis nepaaiškinamas – lyg pūvančių kiaušinių, deginamų šiukšlių, lyg nuo kaitros žydinčio upių vandens ar gatvėse ant ugnies gaminamo keisčiausio maisto. Tas salstelėjęs kvapas taip velniškai suriečia nosį, kad iš pradžių nuo jo gelbėtis bandau apie burną apsirišdama lengvą šalį. Tačiau, kai termometro stulpelis virš 30 laipsnių, neilgai juo prisidangstysi. Sukaitusi ir suprakaitavusi jau nebesimaivau, nusirišu jį ir bandau susigyventi su indišku oru. Pavyko. Po to bjaurųjį kvapą jausdavau tik atsidūrusi netoliese šiukšlėmis užpiltos upės ar kito vandens telkinio.

Įkyrūs gidai Indai nesibodi rodyti savo dėmesio. Kad ir kur Indijoje eitų užsienietis, jis nesijaus vienišas. Jį seks ne tik įkypos indų akys, bet ir jie patys. Kone kiekviename žingsnyje sulaukdavome pasiūlymų iš devynių galybių vietinių gidų, kurie verždavosi aprodyti miestą, surasti viešbutį, pagauti taksi, nuvesti į geriausias parduotuves, pakviesti pas save į namus vakarienės ar nublizginti batus. „O, ponia, kodėl jūs bėgate, ponia? Nejaugi nenorite sužinoti daugiau, ponia? Ponia, aš jums visą miestą parodyčiau, ei, ponia“, – Indijoje skamba iš už kiekvieno kampo. Paprastai tokių žinovų paslaugos kainuoja labai mažai – vos kelis dolerius už pasakojimą apie vietos paminklą ar rūmus. Tačiau jie akiplėšiškai nekuklūs. Kalkutos centre neprašytas apie motinos Teresės namus kelias minutes mums pasakojęs indas ėmė reikalauti 30 JAV dolerių (apie 70 litų)! Kai kreivai į jį dėbtelėję atsisakėme mokėti, jis užkūrė tikrą pirtį: rėkė, mosikavo rankomis, išvadino mus išnaudotojais ir pagrasino į pagalbą atsivesti policininkus! Tačiau netoliese stoviniavę žmonės patarė nesijaudinti ir eiti savais keliais, pasakotojas, esą, didelis skandalistas. Ne mažiau įkyrūs ir vietiniai rikšų vairuotojai bei turgaus prekeiviai. Rikšų pilnos gatvės – motorinės, dviratės, tempiamos žmogaus – jos be atvangos ir poilsio skrieja bet ku-

Karvės Indijoje itin gerbiamos, mylimos, nes čia jos šventos. Žalmargės drąsiai bastosi miestų gatvėmis, po turgus, ilsisi paplūdimiuose ar nuo kaitrios saulės atsigaivina Arabijos jūroje. Jei šventas gyvulys sumano išsitiesti ir numigti kokio nors greitkelio viduryje, viskas, eismas paralyžiuotas iki kol karvė pailsės. Nė vienas indas nedrįsta nuvaryti karvių ar jų skriausti – aplinkiniai kaip mat apstos ir taip pamokys, kad maža nepasirodys.

Dažniausiai karvės pernakvoti grįžta į kokį vietinio tvartelį, kur yra pamelžiamos, pagirdomos ir pamaitinamos, o rytą vėl traukia pasivaikščioti, kur akys veda. Kitas indų gerbiamas padaras – žiurkės. Radžastano provincijoje vietiniai yra pastatę specialią šventyklą, kurioje veisiasi tūkstančiai šių graužikų. Ten žmonės meldžiasi žiurkėms, aukoja joms maisto. Tikima, kad šie padarai neša turtus ir laimę, tad juos nuvyti – tikra nuodėmė. Kai vienoje traukinių stotyje laukėme traukinio, po salę bėgiojo dešimtys įmitusių žiurkių. Ant žemės guolius įsitaisiusiems ir juose įmigusiems indams jos drąsiai lipo per kojas, pribėgusios uostinėjo veidus, brazdeno jų maisto krepšeliuose. Mes raukomės, o indams – nieko, įprasta! Panašiai ir su beždžionėmis. Įkyrios, greitai zujančios pro kojas ir, be to, – vagilės!

Perpildyti traukiniai Kita ypatingos kantrybės reikalaujanti Indijos atrakcija – pasivažinėjimas vietos traukiniais. Patirtis tikrai įdomi ir neeilinė, bet jos pakartoti nenorėčiau. Traukiniai vėluoja ne po kelias ar keliasdešimt minučių, bet po kelias ar net keliolika valandų! Šešis šimtus kilometrų nuo Mumbajaus iki Goa provincijos mes dardėjome 12 valandų. „Šį kartą visai greitai“, – pasidžiaugė greta sėdėjusi pora. Indų traukiniai – seni, purvini, grotuotais langais ir visada pilnut pilnutėliai žmonių. Ant trimis eilėmis išdėstytų miegamųjų gultų vietoj trijų žmonių be vargo išsitenka dešimt! Beprotiškai ilgos kelionės vargus atpirko lėkštė indiško kario. Tai bene vienintelis mano skrandžiui sunkumų nekėlęs vietinių patiekalas. Indų virtuvė gausi prieskonių: aštrių, rūgščių, saldžių. Vietiniai mano, kad idealus patiekalas yra tas, kuriame pavyksta suderinti įvairius prieskonius ir galima išgauti neįtikėtiną skonį. Tačiau pirmą savaitę visi mano bandymai paragauti tipiško indų maisto baigdavosi skrandžio skausmais ar apsinuodijimu. Tad gelbėjo tik turguose parduodami dieviško skonio vaisiai ir šviežiai spaustos mangų sultys.

Autorės nuotraukos

14 Margatautį pasienio miestelį garsina sportininkai Gimtasis kraštas

Miesteliai

Eišiškės išsiskiria miestietišku siluetu ir čia tvyrančia senojo miesto dvasia.

Eišiškės (Šalčininkų r.) – skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Eišiškės – miestas 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie sienos su Baltarusija. GYVENTOJAI: 36 000 žmonių. ISTORIJA: rašytiniuose šaltiniuose Eišiškės pirmą kartą paminėtos 1384 m. Netrukus čia pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje katalikų bažnyčių. Nuo 1524 m. veikė mokykla. Miestelis sunyko per XVII a. vidurio karus, vėliau atsigavo ir išsiplėtė. XVIII a.–XX a. viduryje Eišiškės garsėjo prekyba. Tarpukariu Eišiškės buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Sovietmečiu buvo rajono (1950– 1972 m.), apylinkės, kolūkio centras. Dabar Eišiškės – seniūnijos centras. PAVELDAS: senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Archeologijos paminklai – piliavietė. Architektūros paminklai – Eišiškių bažnyčia, kurioje yra vertingų dailės kūrinių, Gornostajiškių dvaras.

Dr. Manvydas VITKŪNAS Prie sienos su Baltarusija prigludęs miestelis net du kartus (1791– 1795 m. ir 1941–1944 m.) buvo apskrities centru, o nuo 1950 iki 1972 m. Eišiškės buvo dabartinio Šalčininkų rajono centras. Iki šiol Eišiškės oficialiai išsaugojo miesto statusą.

Vytauto Didžiojo uošvija Kaip ir dera tikram miestui, Eišiškės turi ne tik centrinę dalį, naujuosius kvartalus, bet ir solidaus dydžio priemiestį Jurzdiką. Miestelio centre – aikštė, turgus, nemenkas seniūnijos rūmas, viešbutis, o svarbiausias atokios Jurzdikos akcentas – XIX a. viduryje statyta Kristaus Žengimo Į Dangų bažnyčia su didinga 40 metrų aukščio varpine. Senojoje miestelio dalyje, tankiai užstatytoje mūriniais ir mediniais pastatais, krenta į akis speciﬁniai žydų namams būdingi architektūros elementai. Per Antrąjį pasaulinį karą prie Eišiškių buvo sušaudyta pusketvirto tūkstančio žydų. Netekęs žydų bendruomenės, miestelis neteko ir vieno didžiausių Pietryčių Lietuvoje prekybos centrų šlovės. O juk kadaise Eišiškėse vykdavo didžiulės mugės, į kurias suvažiuodavo pirkliai iš Vilniaus, Lydos, Gardino ir kitų miestų. Tačiau seniausios Eišiškių pra-

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13 Dirbame apie 120 hektarų žemės. Norėčiau plėsti ūkį, bet stinga laisvos žemės. Turbūt nustebsite, bet aplink Eišiškes beveik nėra laisvos žemės – viskas dirbama iki pat pamiškių, iki pasienio juostos“, – sakė A.Andruškevičius. Paklaustas apie skirtingų tautybių atstovų (dauguma Eišiškių gyventojų yra lenkai, greta kurių gyvena lietuviai, baltarusiai, čigonai) santykius, ūkininkas šypsosi: „Gal kam nors Lietuvos gilumoje ir atrodo, kad Vilnijoje tie santykiai yra labai įtempti. Problemų yra tarp atskirų politikų, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjų, o buitiniame lygyje skirtingų tautybių kaimynai puikiai sutaria. Tiesą sakant, aš, būdamas lenkas, matau, kaip sparčiai lietuvėja jaunoji lenkų karta. Net nežinau, ar mano anūkai kalbės lenkiškai. Tai natūralus tautinių mažumų asimiliacijos procesas. Manau, kad po keliasdešimties metų ne lenkai ir ne lietuviai sudarys gyventojų daugumą Eišiškėse, bet čigonai. Pažiūrėkite, kokios gausios jų šeimos“, – sakė A.Andruškevičius.

Gyveno SSRS čigonų karalius

XIX a. viduryje Eišiškėse pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia , o šalia jos iškilo varpinė, kurios aukštis – net 40 metrų.

eities liudininkė yra Eišiškių piliavietė, savo galingais pylimais ir gynybiniais grioviais stebinanti važiuojančiuosius Eišiškių–Šalčininkų plentu. Manoma, kad XIV a. antrojoje pusėje Eišiškių pilį valdė kunigaikštis Sudimantas, o jo duktė Ona Sudimantaitė buvo ištekinta už Vytauto. Taigi, Eišiškės buvo Vytauto Didžiojo uošvija!

Lietuvybės saugotojas Nuo amžių buvusios lietuviškos, Eišiškių apylinkės per kelis pastaruosius šimtmečius dėl polonizacijos sparčiai nutautėjo. Tarpukariu Eišiškės buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. To meto lietuvių godos gyvos eišiškiečių Dailidkų šeimos atmintyje. Dailės mokytojas, ilgametis Eišiškių rusiškos, vėliau – lietuviškos mokyklos direktorius, lietuvybės puoselėtojas Vytautas Dailidka valandų valandas gali pasakoti apie savo tėvą, lenkų policijos persekiotą ir Lydos bei Gardino kalėjimuose kalintą mokytoją Vincą Dailidką. Sūnus pratęsė tėvo darbą ir visą gyvenimą skyrė lietuvybės gaivinimui Vilnijoje. Ne be V.Dailidkos rūpesčio Eišiškėse iškilo modernus lietuviškos mokyklos pastatas, kuriame dabar įsikūrusi lietuviška Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija (vienas lietuvių raštijos pradininkų S.Rapolionis yra kilęs iš Eišiškių apylinkių). Joje įkurtas kraštotyros

„Pokario metais Eišiškėse gyveno ne tik vietos čigonų baronas, bet ir visos tuometinės Sovietų Sąjungos čigonų karalius“, – pasakojo Eišiškių kultūros namuose dirbantis Jonas Matuzevičius.

Eišiškietis lietuvybės puoselėtojas Vytautas Dailidka pernai buvo dažnas svečias Eišiškių piliavietėje, kurią tyrinėjo Vilniaus pedagoginio universiteto archeologinė ekspedicija.

muziejus, kuriame V.Dailidka veda ekskursijas Eišiškių svečiams. Savo eilėse ir tapybos darbuose mokytojas su didžiule meile atskleidžia Eišiškių ir jų apylinkių gamtą bei istoriją. „Deja, šiuo metu Eišiškės, kadaise buvusios svarbiu kultūros, verslo centru, merdi. Manau, mūsų miestas atsigautų, jei pavyktų atkurti atskirą savivaldybę. Kaip žinau, formaliuosius reikalavimus, keliamus naujiems savivaldybių centrams, Eišiškės atitinka“, – sakė V.Dailidka. Jis veikiausiai teisus – negalima nepastebėti, kaip toli pažengė savivaldybių centrais vėl tapę kai kurie mažieji

miestai – Pagėgiai, Rietavas, Kalvarija, Kazlų Rūda.

Nėra usnynių Eišiškės yra miestas, tačiau nemaža dalis jo gyventojų verčiasi ir žemės ūkiu. Miestelio pakraštyje naujumu spindi ūkininko Andžejaus Andruškevičiaus sodyba. „Įsikūrėme savo senelių žemėje. Mūsų giminės šaknys Eišiškėse siekia bent 1700 metus – tokio senumo dokumentus pavyko rasti. Pasistatėme visiškai naują sodybą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus.

Eišiškių miestelio senoji dalis paskelbta urbanistikos paminklu.

Čigonų bendruomenė Eišiškėse išties gausi ir sena. Yra žinoma, kad 1780 m. karalius Stanislovas Augustas Eišiškių čigonų vyresniuoju paskyrė čigoną Jokūbą Znamirovskį. Dabar miestelyje gyvena apie 300 čigonų. „Pokario metais Eišiškėse gyveno ne tik vietos čigonų baronas, bet visos tuometinės Sovietų Sąjungos čigonų karalius“, – pasakojo Eišiškių kultūros namuose dirbantis Jonas Matuzevičius. Anot jo, vietos čigonų (kuriuos jis mieliau vadina romais) bėdos tokios pačios, kaip ir daugelio jų tautiečių – gausios šeimos gyvena skurdžiai, tarp jų daug bedarbių. Tačiau Eišiškių čigonų bendruomenė turi ir kuo pasigirti – prieš kelerius metus įkurtas tautinių dainų ir šokių ansamblis „Čigonų laužas“ tapo viena iš Šalčininkų rajono vizitinių kortelių.

Laurai karatė pasaulio čempionate Pasakojimas apie Eišiškes būtų išties nebaigtas, jei nepaminėtume vietos sportininkų. Sporto tradicijos mieste labai gilios. Čia veikia sporto mokykla, prie kurios yra rankinio klubas „Grunwald“, futbolo komanda. Eišiškių sporto klubas garsėja stalo tenisininkų laimėjimais. Šachmatų klubas kasmet surengia bent po dešimt turnyrų. Tačiau bene tituluočiausi yra Eišiškių karatė sporto meistrai. Jaunosios karatė klubo „Almida“ narės yra laimėjusios du bronzos medalius pasaulio čempionatuose.

Raimundo Šuikos nuotraukos

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis E

Horoskopai

Avinas gali turėti tam tikrų finansinių problemų, bet netrukus ras išeitį iš keblios padėties. Atsižvelkite į artimų draugų patarimus, tai jums leis galutinai sutvarkyti savo asmeninį gyvenimą.

Jaučiai turėtų gerai apgalvoti savo elgesį su artimu žmogumi, kad ateityje nekiltų problemų. Jūsų draugai bus šalia, tad jie ir patars, kaip toliau tvarkyti asmeninį gyvenimą. Darbo grafikas artimiausiomis dienomis bus gana įtemptas, bet už pastangas bus deramai atlyginta.

Dvyniai turėtų daugiau klausytis nei kal-

bėti. Galite išgirsti tai, kas jus gerokai nustebins. Siekti tikslo trukdo baimė suklysti. Pasistenkite negalvoti vien tik apie problemas: pažvelgę į jas kitu kampu, pamatysite, kad tie sunkumai ne tokie dideli, kaip įsivaizduojate.

Vėžys pasieks didelių finansinių laimėjimų, jeigu įdės pastangų. Meilės fronte padėtis bus kur kas proziškesnė: prievarta mielas nebūsi – šios tiesos neįmanoma paneigti.

Liūtai neturėtų gaišti laiko veltui, nes aplinkybės klostosi palankiai. Bet nereikėtų afišuoti savo ketinimų ir pasakoti pašaliniams apie savo planus. Astrologas jums pataria būti įvykių sūkuryje, nusiteikti lyderio vaidmeniui.

J Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Sąžiningas Mergelių darbas duos neblogų rezultatų. Pasistenkite tinkamai panaudoti savo energiją, tai jums suteiks puikią galimybę pasiekti laimėjimų profesinėje veikloje. Drąsiai kelkite iniciatyvas ir naujas idėjas, jos neliks nepastebėtos ir pelnys jums pripažinimą.

(gegužės 24–30 d.)

Svarstyklės pasieks laimėjimų daugelyje sferų. Ateinančiomis dienomis galėsite imtis naujos veiklos. Labiau pasikliaukite savo jėgomis – tai jums išeis į naudą ir padės atsikratyti neigiamos nuomonės apie pažįstamus žmones.

Skorpiono laukia gana rami savaitė, kuri bus tinkamesnė poilsiui nei darbui. Galimas dalykas, kad susitiksite su draugais ar giminėmis. Neatsisakykite malonumo apsilankyti parduotuvėse. Prieš pirkdami patikusį daiktą, gerai pagalvokite.

Šauliai nesunkiai realizuos ankstesnes idėjas, kaip patobulinti darbo procesą. Bendravimas su kolegomis bus gana naudingas. Pokalbiai su jais padės apmąstyti sukauptą patirtį ir parengti vykusius ateities planus.

Iš visko sprendžiant, Ožiaragiai turės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tai jums gali būti kiek netikėta, tačiau jūs sėkmingai atliksite iškeltas užduotis. Negaiškite laiko vien tik meilės fronte – galite pražiopsoti perspektyvias ateities galimybes.

Vandeniai galės daug laiko skirti šeimai ir draugams. Jūsų laukia tik geros žinios ir netgi dovanos. Jums gali kilti naujų idėjų dėl artimiausios ateities, bet pasistenkite jų neafišuoti, nes aplinkinių domėjimasis gali sužlugdyti jūsų planus.

Žuvims astrologas žada įdomias galimybes ir perspektyvas asmeniniame gyvenime. Bet nereikėtų manyti, kad pavyks taip lengvai gauti tai, ko tikitės. Kelias į tikslą pareikalaus pastangų, ir meilės sritis – ne išimtis. Tai, žinoma, nereiškia, kad reikės „arti“ nuo ryto iki vakaro, bet nuversti kalnus dėl mylimo žmogaus verta pamėginti.

anekdotai •••

Mikė Pūkuotukas guodžiasi Knysliukui: – Knysliuk, man atrodo, kad šitos bitės keistos, neteisingos ir neša blogą medų. – Mike, tai musės... •••

– Mama, aš užlipau vienai poniai ant kojos. – Ir ką ji padarė? – Nieko, davė man saldainį. – O tu bent atsiprašei? – Ne, užmyniau ant kitos kojos. •••

Vyksta egzaminas. Ateina studentas į auditoriją ir klausia: – Gerbiamas dėstytojau, ar galima egzaminą laikyti išgėrus? Dėstytojas pamąstęs atsako: – Na ką darysi, galima. Studentas pasisuka į duris, už kurių stovi draugai, ir sušunka: – Vyručiai, įneškit Petrą! •••

Veiksmas vyksta bare: – Aš Bondas. Džeimsas Bondas. – O aš Linas. Čipo... linas.

Kryžiažodžių, spausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Drama. Arijai. Tara. Rika. Antis. Sankala. Vista. Kiemai. Tamsa. Urna. Teta. Tįst. Valka. Skala. Skurs. Sysas. Kampinis. Skardena. Kaliošai. Oda. Ėrai. Aistis. Vila. Nata.„Init“. Nėra. Asai. Horizontaliai: Ratai. Parankinis. Akina. Mirta. Majai. Ketus. Tamara. Avis. Stela. Įtaisas. Alka. Kisa. Skuos. Kalė. Skarda. Alsas. Kamara. Aitri. Vinis. Mina. Doina. Trešnės. Litai. Kasa. Naira. Skaitai. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Saldainiai. Vertikaliai: 1. Viela. 2. Kailius. 3. Kryptis. 4. Pikturna. 5. Auksė. 6. Meilė. 7. Ofenzyva. 8. Andajus. 9. Klintys. 10. Gausa. 15. Atlanka. 16. Koralas. 17. Parakas. 19. Rumunai. 20. Skvaukė. 21. Ispanai. 26. Esmaitis. 27. Atgarsis. 29. Nikelis. 30. Statika. 31. Dnepras. 32. Upeivis. 35. Ašmas. 36. „Kalev“. 37. Aksus. 38. Karas. Horizontaliai: 4. Pradmuo. 11. Litaurai. 12. Fenoliai. 13. Liliputas. 14. Lankainis. 16. Kupiūra. 18. Vyturys. 22. Trosas. 23. Suskis. 24. Arabai. 25. Kupala. 28. Kranas. 31. Daukša. 33. Sistema. 34. Aganipė. 39. Šventeiva. 40. Korupcija. 41. Kačiukai. 42. Italikai. 43. Savasis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Vištelės.

Pasinaudodami žodžiu „obertonas“, surašykite visus pateiktus žodžius. 5 raidės: Ajova. Kiuri. Molis. Šilas. 6 raidės: Arbata. Arklys. Kanari. Valgis. 7 raidės: Artumas. Ateitis. Eglinis. Fidelis. Fistulė. Grindys. Kriptos. Nedrąsa. Piklius. Poilsis. Statinė. Tripsai. 8 raidės: Bicinium. Erinijos. Nuopjova. Pagaliai. 9 raidės: Atspalvis. Griuvenos. Kirtiklis. Liturgika. Lovatiesė. Okupacija. Sensacija. Viendienė. Vilkiukai. Vištiniai. 11 raidžių: Garbėtroška. Girininkija. Tradeskantė. Trekininkas. Senamiestis. Simfonijetė.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

TV programa LTV2

Gegužės 24, pirmadienis

„Lemūrų gatvė“.

„Interviu su vampyru“.

„Sielų jūra“.

„Ištrinta atmintis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 Savaitė (k.). 9.30 Pasaulio panorama (k.). 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Bėdų turgus (k.). 13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“ (1 d.), (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 „Dingę“. (N-7)

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai. Užsimaskavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5 (k.). 9.55 Auksinė blykstė (k.). 11.00 Nuotykių f. šeimai „Gepardas vardu Duma“ (k.). (2005 m., JAV). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 Kryžminė ugnis. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Nauja versija. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Mistinė drama „Interviu su vampyru“ (1994 m., JAV). (N-14) 1.10 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 „Atlantida“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 Komedija „Žaidimų aikštelė 2“ (k.) (2005 m., JAV). 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“. 14.15 „Legenda apie Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6 . Auto loto. 22.00 „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.). 7.35 Muzikinė skrynelė (k.). 8.00 Šeštadienio rytas (k.). 9.00 „Juodasis riteris“ (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.10 „Vilties kūdikis“. Publicistinė laida (k.). (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Svarbus pokalbis (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 Nuotykių serialas „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Europa Lietuvai. 20.30 Sąmokslo teorija. 21.30 Geras filmas. Drama „Ištrinta atmintis“ (2009 m., P.Korėja. (N-14) 23.50 Žinios. 0.20 „Ką daryti?“ (N-7) 1.25 Žvejų mūšis (k.). 1.55 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 13.30 Serialas visai šeimai. „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“. 15.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.30 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Savaitė. 18.30 Miesto kodas (k.). 19.15 Pasaulio panorama. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 21.10 Dok. f. „Tinklas“. 22.00 Dalia Kutraitė kalbina... Edvardą Gudavičių. 22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (11 d.). Vokietija ir Alžyras. 0.25 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.). 9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“(k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Gegužės 25, antradienis

„Eurovizijos“ dainų konkursas.

„Kraujo grupė“.

„Gedimino 11“.

„Gomesas prieš Tavaresą“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Savaitės atgarsiai (k.). 13.00 Sveikinimų koncertas (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Belaukiant 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso (1 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigų karta. 22.00 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfinalis. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfinalis (tęsinys). 0.15 Vakaro žinios.

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai. Užsimaskavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 2 minutės šlovės. Finalas (k.). 12.15 Paskutinė instancija (k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Gyvenimas pagal moteris. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Veiksmo f. „Kraujo grupė“ (2002 m., JAV). (N-14) 0.55 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas (k.). 12.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6. Auto loto. 22.00 Drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“. (N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.). 7.35 Muzikinė popietė (k.). 8.00 Sekmadienio rytas (k.). 9.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Melodrama „Meilės pergalė“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 15.35 Animac. serialas „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 Tarp miesto ir kaimo. 21.30 Nuotykių f. „Gomesas prieš Tavaresą“ (2007 m., Belgija, Prancūzija). (N-7) 23.35 Žinios. 24.00 Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-14). 1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.50 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.05 Valstybės kino metraštis. 13.30 „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“. 15.00 Idėjų metas. 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“. 18.45 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Septynios Kauno dienos. 20.45 Nepažintas pasaulis. „Povandeniniai tyrimai ir atradimai“. 21.15 XX a. LTV dokumentika. „Šimtaaidis girios žodis“. 21.30 XX a. LTV dokumentika. „Ruduo Tolminkiemyje“. 22.15 Emigrantai. 22.50 Vienas eilėraštis. 23.00 Panorama. 23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (12 d.). Čilė ir Paragvajus. 0.25 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“. 9.55 „Betmenas ir nasuolių komanda“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“ (k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. „Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras. Nuotykių f. „Varnų ežeras“. 22.15 „Išrinktieji“. (N-14) 23.15 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.) 10.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 16.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Siaubo f. „Nebylus įspėjimas“. (N-14) 23.35 Nuotykių komedija“O, broli, kur tu?“ (N-7)

16.55 Liuks! Muzika. 17.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 20.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00

Liuks TV

19.30

7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 8.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 14.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

20.00 20.05

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Auksinės kolekcijos.

16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“. 18.30 Dok. serialas „Laukiniai globotiniai“. (N-7) 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymai ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Katastrofų f. „Potvynis“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 16.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Atominė katastrofa“. (N-14) 23.40 Kriminalinė drama „Pragaro virtuvės vaikėzai“. (N-14)

21.00 21.50 22.20 22.55

23.25 0.15

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

14.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 19.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 20.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 8.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 13.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nuo algos iki algos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

TV parduotuvė. 24/7. Skonio reikalas (k.). Kas tu toks? (k.). Ateities TV. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Misis Lietuva (k.). Skonio reikalas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. *19.05–21.00 Numatoma LKL finalo serijos septintųjų rungtynių: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“ transliacija. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) 6 kadrai. (N-7) *22.55–0.45 Numatoma LKL finalo serijos septintųjų rungtynių: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“ vaizdo įrašas. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris.

21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Geras laikas (k.). Žvejo biblija. (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Naša Raša. (N-7) Teritorija (k.). Reporteris (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Ukraina–Lietuva. Nacionalinių futbolo rinktinių draugiškos rungtynės. Pertraukoje – Žinios. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 „Eurovizija 2010“. Pirmasis pusfinalis.

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 26, trečiadienis

Rusų gatvė.

„Arti namų“.

Žinios.

„Karo žaidimai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Pinigų karta (k.). 12.45 Klausimėlis (k.). 13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.30 Gustavo enciklopedija (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Tieisė žinoti (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Europos moterų rankinio čempionato kvalifikacinės rungtynės. Lietuva– Makedonija.

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai. Užsimaskavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris (k.). 10.00 Valanda su Rūta (k.). 11.30 Kryžminė ugnis (k.) 12.30 FTB. Publicistikos laida (k.). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Dok. drama „Farai“. 12.15 Dar pažiūrėsim... (k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6 . Auto loto. 22.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“. (N14) 23.00 Drama „Dingusi“. (N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.). 7.35 Muzikinė popietė (k.). 8.00 „Valstybės kelias“ Dok. f. ciklas (k.). 9.00 „Merlino nuotykiai“ (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Nuotykių f. „Gomesas prieš Tavaresą“ (k.). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Autopilotas (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 To dar nebuvo... 21.30 Geras filmas. Trileris „Karo žaidimai“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.50 Žinios. 0.20 Drama „Ištrinta atmintis“ (2009 m., P.Korėja). (N-14) 2.25 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfinalis. 13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“. 18.45 XX a. dokumentika. „Šimtaaidis girios žodis“ (k.). 19.00 Europos moterų rankinio čempionato kvalifikacinės rungtynės. Lietuva– Makedonija. 20.30 Dok. f. „Rasa kėlė pasagėlę“. 20.45 Kūrybos metas. 21.15 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (11 d.). Vokietija ir Alžyras. 21.45 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (12 d.). Čilė ir Paragvajus. 22.15 „Mylių Amerika“ (3 d.). 22.55 (K)laidelė. 23.00 Panorama. 23.50 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 1 pusfinalis.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“. 9.55 „Laslo stovykla“(k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Viskas, ko dar nežinote apie gyvūnus“ (k.). 12.30 „Laukiniai globotiniai“ (k.) 13.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

LTV2

Gegužės 27, ketvirtadienis

Šiandien.

„Velniūkštė“.

Farai.

„Gydytojas iš Kaprio“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Teisė žinoti (k.) 13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.30 Keliaukim! (k.) 15.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Belaukiant 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso (2 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Belaukiant 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso (3 d.). 22.00 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfinalis. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfinalis. 0.15 Vakaro žinios. Sportas. Orai.

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai. Užsimakavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 Nauja versija (k.). 10.00 Nuo... Iki... (k.). 10.55 Abipus sienos (k.) 11.50 Ne vienas kelyje (k.). 12.25 Karoluko ir Pencės rytas (k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.09 Čiuku čiuku traukinuku. 19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 FTB. Publicistikos laida. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Veiksmo trileris „Mirties totalizatorius“ (1988 m., JAV). (N-14) 0.25 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 Muzikinė karuselė (k.). 11.55 Žiūrim, ką turim (k.). (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Tikrieji pabaisos“. 14.15 „Legenda apie Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 Dok. drama „Farai“. 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 Loto 6 . Auto loto. 22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“. (N-7) 24.00 Trileris „Mirtis prieš saulėlydį“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“. (N-7) 2.00 Drama „Sielų jūra“ (2005 m., D. Britanija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.). 7.35 Muzikinė popietė (k.). 8.00 Statybų TV (k.). 8.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.00 „Merlino nuotykiai“ (2008 m., D.Britanija). (N-7) 10.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Nuotykių serialas „Dinotopijai“ (k.). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Girių horizontai (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 21.30 Geras filmas. Melodrama „Gydytojas iš Kaprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 23.20 Žinios. 23.50 „Ką daryti?“ (k.) (N-7) 0.55 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.05 Nepažintas pasaulis (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 15.30 Kūrybos metas (k.). 16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 Nuotykių serialas „Jūsų žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys... 2005 m. 20.45 Tikros istorijos. 21.15 Žodžių kišenė. 21.30 Veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.55 Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2010“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“(k.). 9.55 „Laslo stovykla“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Laukiniai globotiniai“ (k.). 13.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Ligoninės priimamasis“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“. 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 „Potvynis“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 10.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Trileris „Žmogžudystė 101. Atsisveikinimas su žirgu“. (N-7) 22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“(k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Biuras“. 15.30 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 16.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 Veiksmo f. „Tinklas“. (N-7) 0.20 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 1.20 Telejazz. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 11.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 12.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 13.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara.

13.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 16.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 19.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.24 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Derliaus kraitė (k.). Autofanai (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Reporteris (k.). Misis Lietuva (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Parama tavo ūkiui. 6 kadrai. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) 6 kadrai. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bogutaitė. 22.58 LR himnas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 17.35 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 18.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 19.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Pradėk nuo savęs (k.). Sveikatos kodas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Naša Raša. (N-7) Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. orai. 6 kadrai. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. „Eurovizija 2010“. Antrasis pusfinalis.

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

TV programa

Gegužės 28, penktadienis

„Teroristai“.

„Laivas vaiduoklis“.

„Karštos sėdynės“.

Amerikos talentai IV.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 Mūsų miesteliai. Šešuolėliai (k.). 13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“ (k.). 14.30 Popietė su A.Čekuoliu (k.). 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Iškilmingas Lietuvos kino kūrėjų „Sidabrinės gervės 2010“ apdovanojimas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Sidabrinės gervės 2010“ apdovanojimas (tęsinys). 23.45 Trileris „Teroristai“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 „Puka“. 7.00 „Transformeriai. Užsimaskavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Tegul kalba. 8.55 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). 9.25 Žvaigždžių duetai 4. Finalas (k.). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Auksinė blykstė. 20.10 Nuotykių f. „Skūbis Dū“ (2002 m., JAV). 21.50 Siaubo f. „Laivas vaiduoklis“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.30 Kriminalinis trileris „Septyni“ (1995 m., JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (N-7). 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 „Šeimų dainos“. Muzikos šou. 12.50 Komedija „Auklė“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Tikrieji pabaisos“. 14.15 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Muzikinė karusėlė. 20.10 Animac. nuotykių komedija „Srovės nublokšti“. 21.40 Komedija „Karštos sėdynės“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.20 Siaubo pasaka „Leprekonas 6. Namo“ (2003 m., JAV). (N-14) 1.00 Siaubo f. „Gyvųjų numirėlių naktis“ (1990 m., JAV). (S)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.). 7.35 Muzikinė popietė (k.). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 8.40 To dar nebuvo... (k.). 9.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.15 Melodrama „Gydytojas iš Kprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė skrynelė. 15.00 Žvejų mūšis (k.). 15.35 „Kapitonas Malas“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.35 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 21.25 Amerikos talentai IV. 23.15 Lietuvos galiūnų čempionato finalas iš Zarasų. 0.35 Autopilotas (k.). 1.05 Statybų TV (k.). 1.40 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfinalis. 13.30 Serialas visai šeimai „Fliperis“. 14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“. 15.00 Idėjų metas. 15.25 Azerbaidžano muzikos koncertas. 17.00 Akiračiai. 18.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Veidai. Rašytojo V.Petkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms. 21.10 Komedija „Labas vakaras, ponia Kembel“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.50 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfinalis. TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.). 9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“. 9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.). 10.20 „Galaktikos vidurinė“. 10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“. 11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.35 „Pinkis ir Makaulė III“. 12.00 „Laukiniai globotiniai“. 13.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Laukiniai globotiniai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Gegužės 29, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 12.45 14.25

„Gyvenimas su priešu“.

„Baisi gėda“.

„Narsioji širdis“.

„Keršto troškimas“.

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Animac. serialas „Moko – pasaulio vaikas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Švarus pienas. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Mūsų miesteliai. Deltuva (1 d.). 12.30 Pulsas. 13.00 Reportažas „Lietuvos kaimo spindulys 2009“. 14.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“. 15.00 Istorinė dokumentika. „Gyvenimas su priešu“ (2 d.). 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.05 Orai. 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.45 Aerodromas. 19.10 Senas geras kinas. Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai. Agros lobiai“ (1983 m., Rusija). (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (13 d.) Japonija ir Gana, (14 d.) Urugvajus ir Nigerija. 22.00 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. Finalas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Karoluko ir Pencės rytas. 9.30 Žalioji akademija. 10.00 Kino pusryčiai. Animac.f. „Atlantida. Prarastoji imperija“. 11.45 Nuotykių f. „Uždrausta karalystė“ (2008 m., Kinija, JAV). 13.50 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 15.54 „Nematomi. Tarp mūsų“. Infošou. 16.00 „Deginanti aistra“. 17.00 Švarūs pinigai. 17.45 Super Kakadu. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Žvaigždžių duetai 4. Didysis finalas. 22.15 Veiksmo trileris „Ringo karalius“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.15 Premjera. Erotinė komedija „Baisi gėda“ (2004 m., JAV). (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“. 7.25 Animac. serialas „Bakuganas“. 7.55 H2O. Serialas. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas visai šeimai „Šailas 3. Gelbstint Šailą“ (2006 m., JAV). 11.40 Komedija „Noras žvaigždei“ (1996 m., JAV). 13.25 Komedija „Kung Fui“ (2003 m., JAV). (N-7) 15.15 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 15.55 Šok su manimi. 2009 18.45 TV3 žinios. 19.00 Nuotykių f. „Indiana Džounsas. Dingusios skrynios beieškant“ (1981 m., JAV). (N-7) 21.30 Veiksmo f. „Narsioji širdis“ (1995 m., JAV). (N-7) 0.55 Veiksmo f. „Amerikos kikboksininkas“ (1991 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 Sveikatai ir laimei (k.). 8.00 „Kapitonas Malas“ (k.). 9.00 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. 10.00 Autopilotas. 10.30 Šeštadienio rytas. 11.30 Juodasis riteris (k.). (N-7) 12.25 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 13.25 Serialas „Dinotopija“. (N-7) 15.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.30 To dar nebuvo... (k.). 17.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 21.20 Detektyvas „Uždrausta meilė“ (2008 m., Rusija). (N-14) 23.10 Trileris „Keršto troškimas“ (2007 m., D.Britanija). (S) 0.45 Bamba. (S)

15.25 17.40 18.30 19.25 19.50 20.15 21.45 23.00 23.35

Šventadienio mintys. Krikščionio žodis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Gustavo enciklopedija. Animac. serialas „Paslapčių sodas“. Televizijos teatro klasika. „Smėlio klavyrai“. TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. „Nmedia 2009“. Žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių apdovanojimai. Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“. Bėdų turgus. Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“ (k.). Keliaukim! Popietė su Algimantu Čekuoliu. Poeto J.Marcinkevičiaus kūrybos vakaras „Prie rugių ir prie ugnies“. LTV aukso fondas. Vaid. f. „Procesas“. Panorama. Trileris „Teroristai“. (N-14)

TV1 9.04 Ne vienas kelyje (k.). 9.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k.). 10.10 „Laukiniai globotiniai“. 11.10 „Pasivaikščiojimas su urviniais žmonėmis“. 11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 Animac. serialas „Betmenas ir narsuolių komanda“. 13.15 „Laslo stovykla“. 13.40 „Linksmųjų melodijų šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės XI. „Šulinys“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas „Kobra 11“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 Kriminalinis serialas „Andželos akys“. (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Laiko įkaitai“. (N-7) Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 8.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 10.05 Liuks! Muzika. 11.25 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Neišjunk televizoriaus. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“. 16.00 „Merginų paslaptys“. Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 „Detektyvė Samanta. Išdainuok man mirtį“. 20.45 „Midsomerio žmogžudystės XI. Midsomerio gyvenimas“. (N-7) 22.40 Mistinis trileris „Salemo vampyrai“. (N-14)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 24.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Skylė sienoj. Kibernetas. „Kinas, kinas...“ Pramoginė laida. Ištikimybės testas. (N-7) Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. „Ekstremalūs vilkikų pokyčiai“. Realybės šou. Jokių kliūčių! (N-7) Amerikos dievaitis. Veiksmo f. „Pražūtinga viršukalnė“. (N-7) Aukščiausia pavara. „Kaulai“. (N-14) Kriminalinis serialas „Andželos akys“. (N-14) Romantinė komedija „Gyvenimas be Diko“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 8.30 Liuks! Muzika. Vaizdo klipai. 10.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 12.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 14.30 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 16.05 Liuks! Muzika. 17.25 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.50 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 20.30 Liuks! Muzika. 21.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.20 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Ateities TV“. GALA šventė (k.). 10.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Misis Lietuva (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.50 Skonio reikalas (k.). 14.40 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Misis Lietuva. 22.40 Kriminalinė drama „Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“. 1.50 Reporteris. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 14.30 Liuks! Muzika. 16.30 Super Liuks! I.Jankauskaitės ir Č.Gabalio koncertas. 18.10 Super Liuks! Koncertas „Off the map“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Aukso fondas. Grupės „Studija“ koncertas. 20.30 Liuks! Muzika. 22.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 23.00 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 9.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.15 13.10 14.00

15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Kertinis akmuo. Duok leteną. Geras laikas. Pagaminta Lietuvoje. Penktoji pavara. Reporteris. Naša Raša. (N-7) Skonio reikalas. Dok. serialas „Pasaulio didžiausieji. Dangoraižiai“. (N-7) Mitų griovėjai. Žinios. Orai. „Policijos nuovada“. (N-7) Žinios. Orai. „Misis Lietuva (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Teritorija. Žinios. Orai. Super L.T. (N-7) Reporteris. Vaid. f. „Marija“. (N-14) Vaid. f. „Nekaltas kraujas“. (S)

16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.38 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.00 „Eurovizija 2010“. Finalas.

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Gegužės 30, sekmadienis

7.30 8.00 8.30 9.00 9.30 10.00 10.35 11.25 12.45 13.35 14.00 14.30 15.40

„Sukurtas Haroldas“.

„Didingasis“.

„Šventasis“.

„Meilės strėlės“.

8.15 Animac. serialas „Moko – pasaulio vaikas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Maisto anatomija. 11.00 Popopera „Pasakų medis“. 12.30 Klausimėlis. 12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Australija: Discovery žemėlapis“. 13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“. 15.00 Dainų dainelė 2010. Finalas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas (tęsinys). 18.00 Septynios Kauno dienos. 18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Drama „Amžinybės“ (1989 m., JAV). (N-7) 23.15 Elito kinas. Komedija „Sukurtas Haroldas“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Premjera. Veiksmo komedija „Bebaimis Kelis“ (1993 m., Australija). 11.35 Komedija „Įsimylėti per dvi savaites“ (2002 m., JAV). (N-7) 13.45 „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 22.20 Veiksmo trileris „Apiplėšimas Beikerio gatvėje“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.30 Snobo naktis. Premjera. Romantinė drama „Didingasis“ (2001 m., JAV). (N-7)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“. 7.25 „Bakuganas“. 7.55 H2O. Serialas (N-7). 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių f. „Jaunieji lobių ieškotojai“ (2003 m., JAV). 11.35 Romantinė komedija „Aistra“ (2002 m., JAV). (N-7) 13.40 Drama „Aš užgrobiu pilį“ (2003 m., D. Britanija). 15.50 Akistata. (N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.30 Dok. drama „Farai“. (N-7) 18.10 Asistentai. 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas. 21.10 Trileris „Šventasis“ (1997 m., JAV). (N-7) 23.45 Kriminalinė drama „Jaunieji amerikiečiai“ (1993 m., D. Britanija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas (k.). 8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Statybų TV. 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Kung fu išmintis. (N-7) 10.30 Sekmadienio rytas. 11.30 Sveikatai ir laimei. 12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 13.30 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654. 15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 17.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 18.00 Kainos kodas. 18.30 Svarbus pokalbis. 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas. 21.15 Melodrama „Meilės strėlės“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Trileris „Karo žaidimai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.10 Bamba. (S)

LTV Antradienis, gegužės 25 d. 22.00 val. 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas 1 pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Oslo.

17.00

18.30 19.25 19.40 20.20 21.00 23.00 23.15 0.15

Gimtoji žemė. Gamtoje. Koncertuoja vaikai. Vaikų šalis. Gimnazitai. Mokyklos langas. Miesto kodas. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. Mūsų miesteliai. Šešuolėliai. Nepažintas pasaulis (k.). Dalia Kutraitė kalbina... Edvardą Gudavičių (k.). Lietuvos tūkstantmečio vaikai. Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai. Agros lobiai“. Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ vakaras. Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). XX a. dokumentika. „Šimtaaidis girios žodis“ (k.). Kuluarai. „Mylių Amerika“ (3 d.) (k.). 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. Finalas. Panorama. 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. Finalas (tęsinys). „Nmedia 2009“. Žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių apdovanojimai (k.).

TV1 9.05 „Laukiniai globotiniai“ (k.) 11.10 Liūtų tėvas. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 13.15 „Laslo stovykla“. 13.40 „Linksmųjų melodijų šou“. 14.05 „Karvė ir viščiukas“. 14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Skylė sienoj. Gordono Ramzio virtuvės košmarai (k.). Kibernetas (k.). „Kinas, kinas...“ (k.). Pramoginė laida. Amerikos dievaitis (k.). Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. „Ekstremalūs vilkikų pokyčiai“. Realybės šou. Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Be žodžių“. (N-7) „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Turkijos prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14) „Kaulai“. (N-14) Kriminalinis serialas„Andželos akys“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 14.20 Liuks! Muzika. 15.50 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 17.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades”. 20.20 Liuks! Muzika. 21.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.20 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 9.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Ace of spades“. 8.20 Liuks! Muzika. 9.50 Super Liuks! Radijo stoties „Lietus“ gimtadienio koncertas. 11.25 KĮŽ karta. Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.30 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo dokumentika. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Mūzos. Derliaus kraitė. Autofanai. Girių takais. Sveikatos kodas. Pradėk nuo savęs. Reporteris (k.). Naša Raša. (N-7) Dok. serialas „Naikinanti jėga. Dykuma“. (N-7) „Pažink pasaulį. Gelmės“. „Plėšrūno instinktas. Šuns Dingo atakos Australijoje“. (N-7) Žinios. Orai. „Policijos nuovada“. (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Klaipėdos „Klaipėda– Vilniaus „Vėtra“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Misis Lietuva (k.). Žinios. Orai. 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. Kriminalinė drama „Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“ (k.). (N-14)

18.10 19.03 20.03 20.21 20.45

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

televizijos šou gerbėjų gavo specialias ir išskirtines gerbėjų akreditacijas. Į Oslą atvyksta 39 šalių delegacijos, kurias iš viso sudaro 1014 žmonių. 212 iš jų pasirodys ant scenos. Oficialus „Eurovizijos“ interneto puslapis per pirmus keturis šių metų mėnesius sulaukė 14,2 mln. lankytojų. „YouTube“ interneto puslapyje atlikėjų dainų vaizdo medžiagą lankytojai peržiūrėjo 16,6 mln. kartų.

BTV Trečiadienis, gegužės 26 d. 21.30 val. GERAS FILMAS. „Karo žaidimai“. JAV, 2008 m. Veiksmo komedija (N-14). Rež. Joshua Seftel. Vaidina: John Cusack, Hilary Duff, Marisa Tomei, Joan Cusack, Dan Aykroyd, Sergej Trifunovic, Ned Bellamy, John McLaughlin, Montel Williams.

„Eurovizijos“ dainų konkursas yra didžiausias Europos televizinis projektas. Šį konkursą sudaro trys tiesioginiai koncertai, kuriuos kiekvienais metais pamato daugiau negu 120 milijonų žiūrovų. Praėjusiais metais daugiau kaip 10 milijonų žiūrovų skambino ir balsavo už savo favoritus. Buvo parduota daugiau nei 80 tūkst. bilietų į „Eurovizijos“ koncertų filmavimus ir repeticijas. Per „Eurovizijos“ finalą koncertinėje arenoje bus 16 tūkst. žmonių. Kad šių metų transliacija būtų sklandi, nuo praėjusios vasaros su šiuo projektu dieną ir naktį dirbo dešimties „NRK“ televizijos profesionalų komanda, kuriai vadovavo vyriausiasis vykdomasis prodiuseris Jonas Ola Sandas. Per pastaruosius kelis mėnesius „NRK“ subūrė 230 savanorių grupę, kuri padėtų organizuoti konkursą. Oslo „Telenoro“ areną, kurioje vyks visi koncertai, įrengia daugiau kaip 500 darbuotojų brigada. Arenoje yra sumontuoti 532 judantys ir 4179 stacionarūs šviesos šaltiniai. Jiems sujungti buvo sunaudoti 4528 metrai kabelio. „Eurovizijos“ dainų koncertą filmuos 21 TV kamera. Transliacijai vadovaus režisieriai Ole Jorgenas Gronlundas ir Kimas Stromstadas. 8 palydoviniai kanalai vienu metu priiminės 39 šalių pranešėjų kalbas. Bus naudojama 250 nuotolinių radijo stotelių, kad nekiltų jokių nesklandumų ir darbuotojai galėtų bendrauti. 2007 m. žurnalistai iš 70 skirtingų pasaulio šalių pranešinės visas „Eurovizijos“ naujienas. Tik 314 populiariausio Europos

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“. 16.00 „Merginų paslaptys“. Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Drama „Kaip pagrobti Sinatrą“. 20.55 Drama „Pasaulio prekybos centras“. (N-7) 23.20 „Senosios Kristinos nutikimai“ (k.) 23.50 Retrospektyva.

XXI a. milžiniškos korporacijos užvaldys žemę, pakeisdamos senuosius gyventojus galingomis privačiomis armijomis, kurios užims jų vietą. Tačiau ypatingos misijos turi būti atliktos per vieną dieną. Tai sugeba padaryti tik vienas žmogus. Brandas Hauseris – vienas geriausių kovotojų, kuriam gyvenimo džiaugsmą ir prisiminimus grąžina aštraus padažo taurelė. Kanados glūdumoje Hauseris užeina į barą, paprašo taurelės, prisipila aštraus padažo, jį išgeria, pasisveikina su trim vokiečiais, juos nušauna, visą tai nufotografuoja, o išėjęs iš baro savo telefoną sviedžia į degančią statinę. Kuo baigsis mįslingai prasidėjusi dar viena misija?

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 21.00 val. Reporteris. Publicistinė analitinė laida. Vedėjas – Andrius Kavaliauskas. Išsami ir tiksli informacija, drąsios mintys ir ne visuomet maloni tiesa iš pirmųjų lūpų! Tai analitinės publicistikos laida – „Reporteris“. Kiekvieną pirmadienį–penktadienį 21.00 val. kitaip pateikiamas kitoks požiūris į šalies ir pasaulio politinius, ekono-

minius, socialinius ir sporto įvykius. Išsamiausioje informacinėje laidoje – reporterių pasakojimai iš „karščiausių“ taškų, pokalbiai studijoje ir netikėti komentarai.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, gegužės 28 d. 22.40 val. „Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“. JAV, 1997 m. Kriminalinė drama (N-14). Rež. Clint Eastwood. Vaidina: Kevin Spacey, Jude Law, John Cusack, Alison Eastwood. Ekscentriško keistuolio Džimo Viljamso namuose dažnai vyksta priėmimai. Kalėdoms suvažiuoja daug spalvingų ir itin ekscentriškų svečių, tarp kurių yra ir žurnalo reporteris Džonas Kelso. Džonas seniai žavėjosi namo šeimininku, nors jo susižavėjimas kiek išblėsta susipažinus su jaunu ir seksualiu Džimo meilužiu Bilu. Kitą rytą Bilas randamas nužudytas, o reporteris Džonas pasilieka Džimo namuose padėti išsiaiškinti žmogžudystės aplinkybes ir surasti žudiką.

TV3 Šeštadienis, gegužės 29 d. 21.30 val. „Narsioji širdis“. JAV. 1995 m. Veiksmo filmas (N-7). Rež. Mel Gibson. Vaidina: Mel Gibson (Viljamas Volesas), Sophie Marceau (princesė Izabelė), Patrick McGoohan (Edvardas Longshenksas), Catherine McCormack (Maron), Brendan Gleeson (Hemišas) ir kiti. XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukilimą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei „Prima Nocta“ teisę – privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti šiurkščiais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Turtingiausia manekenė

2010 gegužės 21–28 d., Nr. 13

Močiutės – futbolininkės Močiučių komanda „Vakhegula Vakhegula“ iš Pietų Afrikos Respublikos futbolą žaidžia du kartus per savaitę. Vyriausia komandos narė – 85 metų senolė. Moterys ne itin išmano šio žaidimo taisykles ir subtilybes, bet tikisi pasisemti patirties, stebėdamos pasaulio futbolo čempionato rungtynes. Močiučių komandą 2006 metais subūrė plaučių vėžiu sirgusi ir pasveikusi Beka Ntsanvisi. O neseniai įsikūrė ir močiučių futbolo lyga „Top Eight“.

Nauji kaltinimai režisieriui Neseniai kūdikio susilaukusi populiari manekenė Žizel Bundšin gali didžiuotis didžiausiais honorarais. Prasiveržti į pirmą vietą brazilų gražuolei nesutrukdė tai, kad ji smarkiai apribojo darbų krūvį, norėdama pasidžiaugti motinyste ir visą dėmesį skirti savo pirmagimiui. Žizel ir jos vyrui amerikietiškojo futbolo žvaigždei Tomui Breidžiui pernai gruodį gimė sūnus Bendžaminas. Gimus berniukui manekenė sakė, kad nori būti gera mama ir tai jai yra svarbiausia. Tačiau dėl to

anaiptol nesumažėjo darbo pasiūlymų – per praėjusius metus, nors ir laukėsi kūdikio, brazilė sugebėjo uždirbti 25 mln. JAV dolerių. Antrą vietą turtingiausių manekenių sąraše užėmė Heidi Klum, kuriai reklamos kampanijos ir darbas JAV televizijos realybės šou apie madą „Project Runway“ padėjo praėjusiais metais susižerti 16 mln. dolerių. Britų gražuolei Keit Mos šiame sąraše, kurį sudarė „Forbes.com“, atiteko trečia vieta – ji pernai uždirbo 9 mln. JAV dolerių.

Kino režisieriui Romanui Polanskiui gresia nauji kaltinimai dėl „grobuoniško seksualinio elgesio“, mat britė aktorė Šarlotė Liujis pareiškė, kad režisierius ją seksualiai išnaudojo paauglystėje. Š.Liujis vai-

Karūna įteikta Dėl atšilimo išnyks driežai? musulmonei Sekmadienį Las Vegase ( Jungtinėse Amerikos Valstijose) vykusiame grožio konkurso finale „Mis JAV“ tapo 24 metų imigrantė iš Libano Rima Fakih. Įveikusi net 49 konkurentes, Rima įrodė esanti gražiausia amerikietė. Tai pirmas atvejis, kai grožio konkursą laimėjo musulmonė.

Dėl klimato atšilimo Žemėje gali išnykti driežai, kurie priversti vis daugiau laiko slėptis vėsiuose plyšiuose ir urvuose, todėl mažai laiko teturi maitinimuisi ir poravimuisi. Kaip praneša „Reuters“, mokslinin-

Gamta įsisiautėjo Po Lenkijos pietus užklupusių smarkių liūčių beveik 2 000 žmonių evakuoti, o vienas vyras paskendo upėje. Jis su sūnumi išėjo pasižiūrėti ištvinusios Košaravos upės. Deja, srovė jį pagavo ir nunešė. Prasidėjus liūtims, vanduo apsėmė daugybę namų ir gatvių Krokuvoje ir Zakopanėje. Liūtys siautėjo ir Čekijoje. Čia taip pat upėje nuskendo viena moteris. Vengriją niokojo audros, nusinešusios vieno žmogaus gyvybę. Šioje šalyje taip pat kilo potvyniai, daugelyje vietovių nutrūko elektros tiekimas.

kai įspėja, jog penktadalis visų driežų rūšių išnyks iki 2080 metų ir šie skaičiai esą gąsdinantys. Jei žmonės nesumažins savo veiklos neigiamos įtakos klimatui, Žemėje gali išnykti dar daugiau gyvūnų rūšių.

dino R.Polanskio 1986 metų filme „Piratai“. Praėjusį penktadienį spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo jos advokatė Glorija Olred, britė teigė, kad režisierius turėjo su ja lytinių santykių prieš 25 metus Prancūzijoje, kai jai tebuvo 16 metų. Aktorė ir jos advokatė patvirtino susitikusios su Los Andželo apygardos prokuroro pavaduotoju Deividu Volgresnu ir informavo jį apie tą incidentą. Per spaudos konferenciją 42 metų britė tvirtino tenorinti teisingumo. Tai esą įvyko praėjus ketveriems metams po to, kai R.Polanskis pabėgo iš JAV į Prancūziją, kad teismas jam nepaskirtų bausmės už

neteisėtus lytinius santykius su 13mete Samanta Geimer 1977 metais. Kino šedevrų kūrėjas nuo praeitų metų rugsėjo, kai buvo suimtas Šveicarijos mieste Ciuriche, kovoja, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms. Šiuo metu jis laikomas namų arešto sąlygomis savo viloje viename Šveicarijos kalnų kurorte. Vietos institucijos spręs, ar patenkinti Los Andželo prokurorų prašymą išduoti režisierių, kuriam pagaliau turėtų būti paskirta bausmė. Los Andželo apygardos prokuratūros atstovas spaudai nepatvirtino, ar Š.Liujis teiginiai bus panaudoti pagrindžiant reikalavimą išduoti režisierių JAV.

S.Berluskonis – kylanti kino žvaigždė Nekonkursinėje Kanų kino festivalio programoje parodytas italės režisierės Sabinos Gucanti filmas apie žemės drebėjimą Italijos Akvilos mieste sulaukė milžiniško populiarumo. Kaip praneša BBC, žiūrovai plojo net atsistoję. Filme „Draquila: Italy Trembles“ kritikuojamas Italijos ministras pirmininkas Silvio Berluskonis už gelbėjimo darbų netinkamą koordinavimą po žemės drebėjimo, kurio metu žuvo 300 žmonių. Italijos kultūros ministras pavadino filmą propaganda ir teigė, kad šiuo filmu įžeidžiami Italijos žmonės bei paminta tiesa.

Filme teigiama, jog S.Berluskonis pažadėjo pinigų sugriautiems gyvenamiesiems būstams atstatyti, bet pažymima, kad jų pakaks toli gražu ne visiems. Akvilos miestas, praėjus metams po žemės drebėjimo, liko apleistas ir tuščias.

Zombių eisena Čekijos sostinėje Prahoje jau trečią kartą surengta zombių eisena. Persirengėlių zombiais eisenos pastaraisiais metais tapo populiarios ne vienoje Europos šalyje.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos