GK20100528

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Kodėl esame verčiami būti čempionais?

Lietuvio tautinė tapatybė – turtas ar našta?

Ar niekam nekyla klausimas, kodėl Lietuva turi mokėti aukščiausią kainą už gamtines dujas?

Užsienyje šiuo metu gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų, iš kurių 300 tūkst. – Lietuvos piliečiai.

4 psl.

5 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 geguþës 28–birþelio 4 d., Nr. 14

Verslininkams – laisvos rankos, samdiniams – kone baudžiava

Sovietų ir nacių nusikaltimai – vienodi

Seime pradėtos svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriose siūloma įteisinti viršvalandžius, paprasčiau atleisti samdomąjį darbuotoją, sulaukė griežtos kritikos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 17 teisėjų Didžioji kolegija paskelbė, kad Latvija, 2004-aisiais nuteisusi atsargos pulkininką Sovietų Sąjungos didvyrį Vasilijų Kononovą už karo nusikaltimą realia kalėjimo bausme, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. įteisinto „nėra bausmės be įstatymo“ principo.

2000 m. buvusiam Latvijos piliečiui V.Kononovui suteikusi Rusijos pilietybę Rusija palaikė jo skundą prieš Latviją ir EŽTT. Lietuva teisme parėmė Latviją – Vyriausybės atstovė Elvyra Baltutytė dalyvavo teisme, o tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas parengė dokumentus. Apie šio teismo reikšmę kalbamės su Dainiumi ŽALIMU.

Lina PEČELIŪNIENĖ

Saulius TVIRBUTAS Jau ne pirmas kartas, kai šalies Vyriausybė kurpia įvairius įstatymų pakeitimus net neišklausiusi samdomųjų darbuotojų atstovų nuomonės.

GK archyvo nuotrauka

Jaučiasi visiški beteisiai Kaunietė Loreta, dirbanti vienoje siuvykloje, pasakojo, kad viršvalandžiai jai jau seniai tapo kasdienybe. „Jei kurią siuvėją išleidžia atostogų, dirbu ir už save, ir už kolegę, – pasa-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

kojo moteris. – Būna dienų, kad dirbu be išeiginių po 11 valandų, o už tai, aišku, papildomai nieko negaunu.“ Sužinojusi apie siūlomas Darbo kodekso pataisas ji buvo kategoriš-

ka. „Dabar kai kurie darbdaviai dar jaučia kokią nors baimę išnaudodami darbuotojus, o mes turime bent teorinę galimybę apskųsti darbdavius, bet priėmus tokį įstatymą bus įteisinta

visiška vergovė – juk būsime priversti pasirašyti neva savanoriškus prašymus leisti dirbti viršvalandžius“, – įsitikinusi Loreta.

Nukelta į 2 psl.

Anksčiau EŽT T kolegija (4 teisėjai prieš 3) buvo nusprendusi, kad Latvija pažeidė Konvenciją, o Olandijos teisėjas net prirašė, kad karo nusikaltėliai – tik naciai, negalima net kalbėti apie karo laimėtojų sovietų nusikaltimus. Latvija tokį sprendimą apskundė. Kas pasikeitė dabar?

Nukelta į 3 psl.

Išvengti GMO tampa utopija?

Daugybė žmonių nusiteikę prieš genetiškai modifikuotus organizmus ir nenori, kad tokie produktai patektų ant jų stalo. Tačiau ar tikrai žinome, ką valgome?

Vida TAVORIENĖ

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Mokslininkai turi didelių dvejonių dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio sveikatai ir aplinkai, o dalis pasaulio gyventojų priešinasi genų inžinerijos produktams, tačiau kiekvienas galime parsinešti

namo nepageidaujamo ir neprognozuojamų pasekmių sveikatai galinčio sukelti maisto.

Tvirtinama, kad dabar nemaža dalis pasaulyje auginamų sojų, medvilnės, rapsų, kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos ir kt.

Produktai su GMO Pasak specialistų, sojos ir jų produktai įeina maždaug į 25 tūkst. pavadinimų maisto produktus: kepinius, šokoladą, ledus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą ir t. t.

Nukelta į 2 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Aktualijos

Verslininkams – laisvos rankos, samdiniams – kone baudžiava

Silpniausieji palikti nuošalyje Valentinas Mazuronis, Seimo narys

Atkelta iš 1 psl.

Profsąjungos įžvelgia grėsmę Seimui pateiktose Darbo kodekso pataisose siūloma įteisinti galimybę atleisti darbuotoją vien darbdavio valia, už tai sumokant samdomajam dvigubą išeitinę kompensaciją. Įstatyme taip pat norima įteisinti viršvalandžius, kai darbuotojas su tuo sutinka raštu. Jų trukmė būtų iki 4 val. per dieną, arba 120 val. per metus. Dabar galiojančiame Darbo kodekse viršvalandžius leidžiama dirbti tik ypatingais atvejais.

Pataisose numatyta, kad suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma visose įmonėse esant būtinumui. Šiuo metu ji galima tik nepertraukiamai visą parą turinčiose dirbti bendrovėse ar įstaigose. Taikant suminę darbo laiko apskaitą kartu su viršvalandžiais darbuotojas negalėtų dirbti daugiau nei 48 val. per savaitę, arba 12 val. darbo dieną.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis įsitikinęs, kad šis Vyriausybės siūlomas įstatymo pataisų projektas atneštų didelę žalą profesinėms sąjungoms. „Galimybė vienašališkai atleisti nepageidaujamą darbuotoją leistų darbdaviams atsikratyti profesinių sąjungų aktyvistais, taip pat sunaikintų darbuotojus ginančias organizacijas“, – teigė jis.

Mero postas tik susvyravo

Sutinku, kad Darbo kodekso nuostatas reikia peržiūrėti ir bandyti aktyvinti darbo rinką. Tačiau tai jautrus klausimas, naujus siūlymus būtina aptarti su profesinėmis sąjungomis, Trišalėje taryboje. Šiuo atveju nebuvo kam atstovauti silpniausiųjų, jie palikti nuošalyje. Tokius sprendimus reikia priiminėti devynis kartus pamatavus. Deja, ši Vyriausybė dažniausiai devynis kartus nukerta, o tik paskui pagalvoja.

Nauda tik darbdaviams Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pasak V.Puskepalio, naivu manyti, kad darbuotojai nebus priversti dirbti viršvalandžių. „Kai toks nedarbas, žmonės bus priimami tik su ta sąlyga, jei pasirašys sutikimus dirbti ilgiau“, – įsitikinęs pirmininkas.

V.Puskepalis teigė, kad profesinėms sąjungoms nepriimtinas ir siūlymas ilginti darbo laiką taikant suminę darbo apskaitą visų sričių įmonėse. „Kai kuriose ūkio šakose tai neišvengiama, bet dabar norima leisti tuo naudotis ir tiems, kam tas tikrai nebūtina“, – aiškino V.Puskepalis. „Dalis pakeitimų pagerins darbuotojų situaciją, dalis suteiks galimybę darbdaviams lanksčiau spręsti

GK archyvo nuotrauka

Su niekuo nesitaria Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas netiki, kad šios pataisos duos ekonominį efektą. „Didėjant socialinei įtampai valdžiai reikėtų daugiau tartis prieš priimant tokius sprendimus, šis projektas nebuvo aptartas nei su kitomis, labiau valdžiai lojaliomis profesinėmis sąjungomis, nei Trišalėje taryboje, – stebėjosi A.Dambrauskas. – Šios

Vyriausybės bruožas – viską spręsti nesitariant. Tai pavojingas kelias, nes socialinė įtampa didėja, o valdžia apsimeta to nematanti.“ Seimo narys Algirdas Sysas per Darbo kodekso pataisų pristatymą taip pat pastebėjo, kad naujovės nesuderintos su profesinėmis sąjungomis.

Taip pat jis netiki, kad tai padės kovoti su nedarbu. „Kaip galima kovoti su nedarbu, jeigu jūs ilginate darbo laiką? – stebėjosi jis.– Užuot priėmę daugiau žmonių, jūs leidžiate darbdaviams skirti viršvalandžius ir nepriimti naujų darbuotojų. Normalios šalys Europoje trumpina darbo laiką, o mes einame priešingu keliu.“

Kai siūloma supaprastinti darbuotojo atleidimo procedūrą, reikia pagalvoti, ar pajėgsime užtikrinti jam socialines garantijas kaip kitose šalyse. Juk tada tektų dar didinti mokesčius verslui, kad bedarbis gautų padorią pašalpą, o ne tokią, kokią dabar. Vieniems darbdaviams, kuriems pravartu dažnai keisti darbuotojus, tai gal ir naudinga. Jie sutiktų mokėti didesnius mokesčius, bet tie, kurie linkę išlaikyti stabilų specialistų kolektyvą, to tikrai nepageidaus. Viršvalandžių įteisinimas taip pat naudingas tik darbdaviams, bet ne visuomenei.

Išvengti GMO tampa utopija?

Atkelta iš 1 psl.

Vilniaus miesto tarybos opozicijai nepavyko nuversti iš posto merą konservatorių Vilių Navicką. Per slaptą balsavimą savivaldybės taryboje trečiadienį už mero atleidimą buvo 15, prieš – 8 tarybos nariai.

Interpeliaciją pasirašę politikai priekaištavo merui dėl didinamo socialinio būsto nuomos mokesčio, vandens ir šilumos kainų, mokesčio už darželius. Opozicijos nuomone, meras, būdamas asmeniškai suinteresuotas, proteguoja nekilnojamojo turto bendroves ir siekia sudaryti joms išskirtines veiklos sąlygas. „Kuo toliau, tuo pono Navicko veikloje labiau aiškėjo, kad jis yra stambaus monopolinio, šiuo atveju „rubikoninio“, kapitalo marionetė ir, matyt, jausdamas, kad jo kadencija eina į pabaigą, pradėjo „stumti“ sutarties su „Dalkia“ pratęsimą dar keliolikai metų. Mano žiniomis, sutarties su „Dalkia“ pratęsimą valdančioji koalicija turėjo teikti rudenį. Tai, jog paskubomis teikia dabar, rodo, kad jaučia paskutines savo buvimo savaites“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys „Socialistinio liaudies fronto“ lyderis Algirdas Paleckis.

Kaip pavyzdį, kad V. Navickas tarnauja verslo interesams, A.Paleckis pateikė ir planuojamą Kalvarijų turgaus nuomą, anot jo, privesiančią prie privatizacijos.

GK inf.

sunkmečio iššūkius“, – pristatydamas projektą Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

O gaminant nemažai šių produktų naudojama GM soja.

Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti: vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. Tačiau tokie produktai sukrauti į bendras lentynas, įskaityti smulkutėmis raidėmis parašytą informaciją apie produkto sudėtį ne vienam pirkėjui reikia didinamosios lūpos. Maža to, apie GMO privalu informuoti tik tuomet, jei GMO produkte yra daugiau nei 0,9 proc.

Mažesni kiekiai nežymimi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės tvirtinimu, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Pasak jos, vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais nei tais, kurie keliami tradiciniam maistui.

Tačiau tradicinio maisto sudėtyje jau nurodoma, kad jame gali būti pieno, riešutų ar kitų produktų pėdsakų (tai svarbu alergiškiems žmonėms).

O kad produkte gali būti mažiau nei 0,9 proc. GMO, nurodyti nereikia.

Anot specialistų, pvz., į šokoladą nėra reikalo dėti daugiau sojų lecitino, todėl labai palanku nenurodyti, kad tas lecitinas gali būti iš genetiškai modifikuotų sojų.

„Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, tad leistinas GMO procentas gali skirtingai veikti. O kaip tuos 0,9 proc. visur nustatyti?

Juk tyrimai kainuoja ne vieną šimtą litų“, – svarstė profesorius selekcininkas Antanas Svirskis.

GMO ir E prieduose?

Užsienio tinklalapiuose yra informacijos apie tai, kad GMO gali būti ir ne viename E maisto priede. Tokiu atveju GMO vengiančius žmones gali ištikti šokas. „Vienas šveicarų žurnalistas nurodė, ką reiškia E priedai. Pasirodo, ir juose gali būti GMO. Žmonėms dabar tikrai sudėtinga atsirinkti produktus. Labai blogai, kad mūsų šalyje tokie produktai tinkamai nepaženklinti. Štai Vokietijoje, Anglijoje produktai pažymimi atitinkama spalva: raudona, geltona, žalia.

Pastarąja spalva pažymėti produktai mažiausiai kenksmingi. Mūsų vartotojai tokio pasirinkimo neturi“, – apgailestavo Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė.

Pasak A.Svirskio, ES ne kartą siūlyta GMO turinčius produktus išskirti ir sudėlioti atskirose parduotuvių lentynose, tačiau tokiems siūlymams visada atsiranda didelių kliūčių. „Alkoholį, duoną ir kitus produktus galime sukrauti į atskiras lentynas, o GMO – ne. Atrodo, latviai šiemet taip ir padarė“, – tvirtino mokslininkas A.Svirskis.

Gali pažeisti genetiką Mūsų gydytojai vengia reikšti savo nuomonę dėl GMO. „Kol nėra ištirtas GMO poveikis žmogaus sveikatai, jų nerekomenduojame valgyti“, – sakė ne vienas medikas.

Mokslininkė Dalia Marija Brazauskienė viename savo straipsnių rašo apie galimą GMO grėsmę sveikatai. Anot jos, GMO gali sukelti alergiją. Ją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. O genetiškai modifikuoto maisto propaguotojai siekia labai supaprastinti alergiškumo tyrimus, kuriuose būtų naudojami netiesioginiai metodai.

Dėl GMO vartojimo galimi lytinės sistemos sutrikimai. Kai kurie augalai (juos genetiškai modifikuojant) tampa atsparūs herbicidams.

Kaip rašo D.M.Brazauskienė, eksperimentai su ankštiniais augalais, apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundup“, parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus – steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus.

Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms „Roundup“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų jų lyties organuose.

Anot mokslininkės, galima neabejoti, kad ir genetiškai modifikuotos sojos, apdorotos „Roundup“, turės tokių į estrogenus panašių junginių. O tai pavojinga ir moterims, ir vyrams, o ypač vaikams.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Sovietų ir nacių nusikaltimai – vienodi

Tie veiksmai, kuriuos atliko V.Kononovo vadovaujamas būrys, tokie pat nusikalstami kaip ir nacių nusikaltimai.

Atkelta iš 1 psl.

Didžioji kolegija ištaisė esminę klaidą, kurią padarė ana kolegija. Sovietų partizanų veiksmai yra įvertinti taip pat, kaip ir veiksmai, kuriuos būtų atlikusi nacių kariuomenė. Pagal Niurnbergo tarptautiniame kariniame tribunole įvardytus karo nusikaltimus iki šiol buvo vertinami tik naciai. Šita Didžioji kolegija patvirtino, kad karo nusikaltimas yra karo nusikaltimas nepaisant to, kas jį padarė. Tie veiksmai, kuriuos atliko V.Kononovo vadovaujamas būrys, tokie pat nusikalstami kaip ir nacių nusikaltimai.

Ką padarė V.Kononovas?

1944 m. vokiečių okupuotos Latvijos Mazie Bati kaime jo vadovaujamas raudonųjų partizanų būrys nužudė 9 civilius latvius, iš jų tris moteris vien dėl to, kad jie buvo įtarti kolaboravimu su naciais prieš sovietų partizanus. Latvių namuose rado ginklų, ir to užteko. Žmonas nužudė atseit dėl to, kad jos padėjo savo vyrams. Viena iš jų buvo paskutinį mėnesį nėščia, bet ją vis tiek įmetė į degantį namą. Iš tiesų keista, kad ankstesnė EŽTT kolegija nusprendė, kad tokių veiksmų nusikalstamumas dar nebuvo aiškus.

Ar galima teigti, jog tai pirmas žingsnis į pripažinimą, kad komunizmo ir nacizmo nusikaltimai yra vienodi?

Galima. Bet aš gal pasakyčiau šiek tiek kitaip. Visi nusikaltimai, nepaisant to, koks režimas juos vykdė, yra vertintini vienodai. O tai yra svarbiausia. Nes ankstesnis kolegijos sprendimas leido tokį selektyvų požiūrį: tai, ką darė naciai, – blogai, o tai, ką darė sovietai, – gerai, nes jiems taikomi kitokie standartai. Ta taisyklė, kad nugalėtojai neteisiami, paneigta. Nesvarbu, ar asmuo kariavo nugalėtojų pusėje, ar pralaimėjusiųjų. Jeigu jis padarė nusikaltimą, turi atsakyti.

V.Kononovas savo veiksmus motyvavo tuo, kad tie žmonės buvo nacių kolaborantai. Ar šis motyvas nesvarbus?

Teismas vienareikšmiškai nenusprendė, ar jie kolaboravo, ar ne. Bet tai buvo nesvarbu. Savavališkai buvo nužudyti žmonės, nors jie nedalyvavo karo veiksmuose. Ginklai buvo paslėpti namuose, jie tų ginklų nenaudojo. Nužudyti ne kovos veiksmų metu visiškai beginkliai žmonės, šventę religinę Sekminių šventę. Tai buvo baudžiamoji akcija prieš civilius.

Didžioji kolegija paneigė ankstesnį sprendimą, kad raudonųjų partizanų baudžiamieji veiksmai buvo teisėti, nes būtent tie asmenys kolaboravo su naciais. Atseit kolaboravimas su naciais nepateisinamas jokiais motyvais, nes nacizmo ideologija prieštaravo žmogaus teisėms ir Konvencijos principams.

Latvija padėkojo Lietuvai už pagalbą teisme. Kuo jūs padėjote Latvijai ir teisingumui?

Iš esmės ir buvo priimti mūsų argumentai, kad negalima šitaip selektyviai taikyti tarptautinės teisės normų. Mes teigėme, kad komunizmo ideologija ne mažiau nei nacistinė

Standartai turi būti taikomi vienodi. Negalima teigti, kad viena okupantė geresnė, o kita blogesnė.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

prieštarauja Žmogaus teisių konvencijos principams. Įrodėme, kad kolaboravimas su bet kuriuo okupantu leistinas tiek, kiek tai neįtraukia tų asmenų į nusikaltimų darymą. Tie civiliai asmenys, kurie galbūt bendradarbiavo (faktas nėra nustatytas) su vokiečių okupacine administracija, tai darė ne dėl to, kad vykdytų bendrus nusikaltimus, tarkim, dalyvautų žydų žudynėse, o tik siekdami užsitikrinti savo saugumą.

Teismas patvirtino, kad sovietai buvo Baltijos šalių okupantai?

Ne, jis leido suprasti, kad nepasisakys tuo klausimu. Šituo klausimu teisme labai susikirto Lietuvos ir Rusijos pozicijos. O Didžioji kolegija žiūrėjo taip: ar buvo okupacija, ar nebuvo, civilių žudynės negali būti pateisinamos jokiais motyvais.

Bet iš teismo sprendimo visumos galima pasakyti: Latvijos teritoriją jie traktavo šiek tiek kitaip negu Sovietų Sąjungos teritoriją.

Pirmoji kolegija buvo nusprendusi, kad su nacistais negalima bendradarbiauti jokiais atvejais. Vien dėl to, kad tie kaimiečiai buvo kolaborantai, juos buvo galima žudyti. Mes įrodėme, kad visi civiliai gyventojai turi teisę bendradarbiauti su okupuojančia valdžia tiek, kiek tai susiję su jų saugumu. Ar su naciais vokiečiais jie būtų bendradarbiavę, ar su sovietų rusais, standartai turi būti taikomi vienodi. Negalima teigti, kad viena okupantė geresnė, o kita blogesnė. Jei vokiečiai davė ginklų tiems kaimiečiams, tai tam, kad jie galėtų užsitikrinti savo saugumą, apsiginti ir nuo raudonųjų partizanų. Tame rajone raudonieji partizanai vykdė įvairias baudžiamąsias ir plėšimo operacijas. Tad galima suprasti, kodėl kaimo gyventojams reikėjo ginklų tokiu neramiu metu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija paskelbė, kad Latvija, 2004-aisiais nuteisusi Sovietų Sąjungos didvyrį Vasilijų Kononovą už karo nusikaltimą realia kalėjimo bausme, nepažeidė žmogaus teisių.

GK archyvo nuotraukos

3

Ant politinių svarstyklių

Rusijos premjeras neatvyks į Lietuvą Į Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį, kuris birželio 1–2 dienomis rengiamas Vilniuje, atvyks Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas, nors mūsų premjeras Andrius Kubilius, laukdamas premjero Vladimiro Putino, net stabdė Rusijai nepalankių rezoliucijų priėmimą Seime. Prieš porą savaičių Rusijai užkliuvo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sakinys: „Partizanai parodė pasauliui, kad savanoriškas Lietuvos įstojimas į SSRS tebuvo mitas.“

Mūsų diplomatinis pralaimėjimas

Nereikia vizginti uodegos

Justinas Karosas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Egidijus Vareikis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Tokioms valstybėms, kaip Rusija, tas renginys, matyt, nėra labai svarbus. Ir kitų valstybių (Danijos, Švedijos) tik vicepremjerai atvyksta. Jeigu visų kitų premjerai atvažiuotų, tai būtų didokas akibrokštas. O dabar ne.

Nors, kita vertus, atvažiuoja V.Putino gera draugė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tad tikėjomės sulaukti ir V.Putino. Matyt, yra kompleksas aplinkybių, kodėl jis neatvyksta. Gal liko nuosėdos, kad Lietuva nedalyvavo karo pabaigos jubiliejiniame minėjime gegužės 9 d. Maskvoje, o Latvijos, Estijos prezidentai ten važiavo.

Dar Seime buvo ištraukta ta Gruziją remianti rezoliucija, kuri pykdo Maskvą. Ir Prezidentės sakinys apie partizanus turėjo įtakos.

Tas kažko demonstravimas Rusijai nieko gero neduoda. Turime kalbėti kaip normali valstybė – solidžiai, diplomatine kalba, o ne erzinti. Pastaruoju metu mūsų tonas jau darosi subtilesnis. Bet čia lyg žingsnis pirmyn, o du – atgal. Vienas normalus solidus, o paskui, ar išskirtinumo siekdami, ar bijodami ko, vėl prapliumpame. Jaučiasi, kad vis bėgame nuo realybės. Juk turime kaimyną, jautriai reaguojantį į kai kurias ideologines temas, tad galėtume jų vengti.

Diplomatine prasme V.Putino neatvykimas, žinoma, yra pralaimėjimas. Diplomatija būtų laimėjusi, jei visų valstybių vadovai atvažiuotų. O dabar net su Lenkija mūsų santykiai pašliję.

Nebuvo prižadėta, kad V.Putinas būtinai atvyks. Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimas – tai ne NATO ar ES. Į tokius renginius ne visada atvyksta aukščiausi valstybių vadovai.

Tikrai nemanau, kad V.Putinui Lietuva yra koks nors prioritetas. Gal šiandien Rusijai svarbesnė Ukraina, Kaukazas.

Ne visai protingai galvojame: neva ankstesnė valdžia vykdė blogą politiką, o dabar mes vykdysime gerą. Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais mūsų santykiai su Rusija labiau priklauso nuo jos norų ar kaprizų, o ne nuo mūsų.

Turime tokią mistinę baimę: jei paremsime Gruziją, tai Rusija supyks ir mums bus blogai. Man juokinga, kai Kinija sako, kad remdamas Tibetą pakenksiu Lietuvos ir Kinijos prekybai. Jei iš tikrųjų Rusija būtų pragmatiška, tai nereikalautų iš mūsų pripažinimo, kad Sovietų Sąjunga buvo gera.

O Rusija reikalauja. Ji labai skaudžiai reaguoja į tai, ką mes kalbame apie Antrąjį pasaulinį karą. Bet jei rusai turi teisę skaudžiai reaguoti, tai mes irgi tokią teisę turime. O jeigu kokie verslo santykiai mus suartina, tai labai gerai.

Kažkas mus sugebėjo įtikinti: jei nepataikausime Rusijai, mūsų ekonomika žlugs. Aš nemanau, kad vizgindami uodegą, ko nors pasieksime.

Nepataikaudami išsikovojome tai, ką turime, ir galime tą tęsti. Nieko čia blogo.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Pirmoji atgimusio „Gimtojo krašto“ prenumeratorė gyvena Vilkaviškyje Jurgita KATUKEVIČIŪTĖ Vos paskelbus neseniai atgaivinto „Gimtojo krašto“ prenumeratą, Vilkaviškio gyventoja Magdalena Černauskienė pasiuntė savo anūkę Ingą į paštą užsakyti vėl pasirodžiusį savaitraštį.

Trylika metų rajono centre gyvenanti moteris dar prisimena šį nepriklausomybės priešaušryje ėjusį laikraštį ir labai apsidžiaugė, kad po keliolikos metų pertraukos jis vėl išvydo dienos šviesą.

Magdalena Černauskienė tapo pirmąja atgimusio savaitraščio, ku-

ris nuo liepos pirmosios bus pristatomas skaitytojams į namus, prenumeratore ir savotiškai įėjo į iš naujo pradedamą rašyti „Gimtojo krašto“ istoriją.

Moters šeimoje – trys dukros ir vienas sūnus. Be to, ji turi keturiolika anūkų ir tiek pat proanūkių.

Generalinis direktorius Žanas Panovas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060 Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas.

ISSN 2029-4816.

4

Gimtasis kraštas

Kodėl esame verčiami būti čempionais?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Birutė VĖSAITĖ, Seimo narė Ar niekam nekyla klausimas, kodėl Lietuva turi mokėti aukščiausią kainą už gamtines dujas? Atsakyti ne taip jau sunku. Už šią „dovaną“ Lietuvos gyventojai turi būti dėkingi Tėvynės sąjungai, premjerui Andriui Kubiliui, energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir jų vykdomai „pseudopatriotinei“ politikai. Privatizavus „Lietuvos dujas“, Lietuva mokėjo „Gazpromui“ sutartinę kainą, kuri buvo gerokai mažesnė už ES vidurkį. Tuo metu kaina buvo nereguliuojama, nes privatizavimo sutartyje Lietuva buvo įsipareigojusi to nedaryti iki 2015 metų. Tačiau 2007 m. V.Uspaskicho ir J.Veselkos iniciatyva, entuziastingai pritariant Tėvynės sąjungai, Seime buvo pri-

imtas įstatymas, leidžiantis reguliuoti dujų kainas. Šie entuziastai buvo įspėti, kad nuo to dujų kaina tik kils. Nepaklausė. Buvo padaryta didelė klaida, nes dujų kaina iš tiesų pakilo.

Antra klaida padaryta, kai buvo imtasi iniciatyvos reguliuoti dujininkų antpelnius. V.Uspaskicho, „darbiečių“, Tėvynės sąjungos balsais Seime priimtu įstatymu buvo nuspręsta reguliuoti dujininkų ikimokestinį pelną iki 5 proc. Buvo aišku, kad monopolistas atsiims savo pelną su kaupu, pakeldamas importuojamų dujų kainą. Taip ir atsitiko. Dabar Lietuvos vartotojai moka didesnę kainą nei vokiečiai. „Dujotekana“ gamtines dujas Lietuvai tiekia per „Gastream“, Šveicarijoje įsteigtą įmonę, turėdama dar

Ekonomika be optimizmo

didesnius antpelnius nei iki pelno reguliavimo. Tas pats atsitiko ir su „Gazpromo“ pelnu. O kas kenčia?

Vartotojai.

Europos Komisija pasiūlė Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai išimtinį vėlesnį dujų sektoriaus skaidymą dėl didelės šių valstybių rinkos izoliacijos. Latvijos parlamentas įstatymu įtvirtino išimties galiojimą iki 2014 metų, Estija nepareiškė jokios pozicijos, o Lietuva vėl nori tapti pioniere, pasiruošusi pasirinkti patį radikaliausią – nuosavybės atskyrimo būdą. Lietuvos gyventojai iš savo patirties gali pasakyti, ką reiškia skaidymas energetikos sektoriuje – didėja vartotojų išlaidos. Neabejotina, kad kainos dar kartą padidės. Tą patvirtina ir ketinimai nuo liepos 1 d. 25 proc. kelti dujų kainas.

Vyriausybė parengė dujų sektoriaus liberalizavimo koncepciją, kurioje skirstymą ir tiekimą planuojama atskirti nuo perdavimo (magistralinio dujotiekio), o ilgainiui magistralinį dujotiekį nacionalizuoti. Šaltinių teigimu, Vyriausybė, būdama „Lietuvos dujų“ bendrovės mažąja akcininke ir valdydama daugiau nei 17 proc. akcijų, visiškai nebendrauja ir ignoruoja didžiuosius akcininkus „Gazprom“ ir „EONg“.

Didiesiems akcininkams metami niekuo nepagrįsti kaltinimai dėl nenoro dalyvauti statant LNG terminalą bei sujungiant Lenkijos ir Baltijos jūros tinklus.

Jeigu taip beatodairiškai ir toliau bus vykdoma dujų sektoriaus liberalizavimo koncepcija, „Gazprom“ gali pasielgti taip, kaip pasielgė „Dujotekana“ – dujų tiekimą perduoti olandų ar britų bendrovei, tad vietoj 340 dolerių už 1 000 kubinių metrų, kuriuos dabar moka Lietuva, tektų mokėti 360 dolerių. Lietuviai yra kantrūs žmonės, bet ir jų kantrybė turi ribas. Nesuprantama, kodėl dėl Tėvynės sąjungos pseudopatriotizmo Lietuvos žmonės turi kęsti energetinį skurdą? Lietuva, vykdydama ES politiką, daug kur yra pionierė. Tačiau kodėl mes esame verčiami būti čempionais?

Apvertė viską aukštyn kojomis Liberalai Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma asmenvardžius pagrindiniame asmens dokumento lape rašyti ir kitais lotyniško šrifto rašmenimis, o papildomame lape – tik lietuvišku šriftu.

Kitaip tariant liberalai apvertė aukštyn kojomis ankstesnį projektą, kuriame buvo siūloma pirmame asmens dokumento lape rašyti pavardę lietuviškais rašmenimis, o papildomame – lotyniškais. Liberalų siūlomas variantas kur kas blogesnis, sujaukiantis ir iškraipantis Lietuvos piliečių asmens dokumentų pavardžių rašymo tvarką, bet liberalai tikina priešingai. „Toks sprendimas būtų geresnis – šalies gyventojai, kurių vardai ir pavardės rašomi kitais nei Lietuvoje naudojami lotyniško pagrindo raš-

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Komentarai

menimis, galėtų turėti neiškraipytus asmenvardžius, bet išliktų ir jų vardų bei pavardžių lietuviškasis variantas, įrašytas gretimame lape“, – komentuoja vienas projekto iniciatorių Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Jei liberalų siūlymas būtų patvirtintas, pagrindiniame asmens dokumento lape būtų galima asmenvardžius rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, o antrame dokumento lape – sulietuvintus asmenvardžius. Kitomis nei lietuvių kalboje naudojamos lotyniško pagrindo raidėmis pavardė būtų įrašoma į dokumentus tik tada, jei ji šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, pavyzdžiui, gimimo liudijime. Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai, kuriuo-

se siūlomi įvairūs problemos sprendimo būdai. Detaliai išnagrinėjus juos visus ir atsižvelgus į grėsmes bei siekiamybes, liberalų nuomone, galų gale būtų galima išspręsti daug diskusijų visuomenėje sukėlusį klausimą.

Eltos, GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Lina PEČELIŪNIENĖ Išlipti iš krizės labiausiai padėtų optimizmas. Bet iš kur jo gausi? Padirbėjo savaitę Lietuvoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija ir rekomendavo vėl mažinti išlaidas, vėl didinti mokesčius. Išlaidų nelabai yra iš ko nurėžti, tad TVF pataria: iš motinystės pašalpų. Mokesčius pataria ne tuos pačius didinti, o plėsti mokestinę bazę: apmokestinti prabangą, t. y. gyventojų nekilnojamąjį turtą ir automobilius.

Išgirdęs tokius pasiūlymus, premjeras Andrius Kubilius linkčioja, nors buvo žadėjęs mokestinės naštos nebedidinti. O Seimo pirmininkė Irena Degutienė net buvo žadėjusi, kad rudenį svarstant naują biudžetą bus galima peržiūrėti mokesčius ir kai kuriuos grąžinti į padėtį iki krizės, ko reikalauja ir koalicijos partneriai liberalai.

Panorusi būti savarankiška, Vyriausybė neprašė TVF pagalbos.

Dabar skolinasi brangiai, bet vis tiek yra pasiryžusi vykdyti TVF rekomendacijas. Nežino, ko griebtis.

Per dvejus metus reikia 4,5 mlrd. litų sumažinti biudžeto deficitą, jei norime, kad brangios skolos neaugtų ir gautume teisę 2014 metais įsivesti eurą.

ES turėtų virsti viena valstybe, panašiai kaip JAV. Entuziazmo prarasti nepriklausomybę, deja, nerodo nė viena ES valstybė.

Profesorius Povilas Gylys sako, kad A.Kubiliaus Vyriausybė neturi fantazijos. Fantaziją turi Gediminas Vagnorius, pareiškęs, kad Europos Sąjunga (ES) jau pusmetį užmiršusi krizę. Fantaziją turi ir Viktoras Uspaskichas, kuris patarė mokesčiais padidinti prekių kainas turguose ir didžiuosiuose prekybos centruose, kad žmonės pirktų mažose krautuvėlėse. Fantaziją turi visi, neužsikrovę valdžios naštos. Kai užsikrauna, kažkodėl fantazija dingsta.

Vis dėlto atrodo, kad naujų mokesčių Vyriausybei nepasiseks įvesti.

Neturi tos jėgos, kaip tada per naktinę mokesčių reformą. Abi liberalų partijos – prieš nekilnojamojo turto mokestį. Geru laiku didinti mokesčius atrodo kvaila, nes ir taip surinktas visas biudžetas. Blogu laiku neįmanoma – nėra iš ko paimti.

Plakamas už tai, kad nepaliko sukaupęs rezervo blogiems laikams, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas atkerta: biudžetas – ne taupomoji kasa, ką gauni, tą išdaliji. Ir jis teisus.

GK archyvo nuotrauka

Reikia nepamiršti, kad esant pertekliui Vyriausybė jautė daug didesnį spaudimą dalyti pinigus negu dabar. Neapsikentusi reikalavimų didinti atlyginimus socialdemokratė Irena Šiaulienė patarė mokytojams Ispanijoje skinti pomidorus, bet vis tiek valdžia buvo priversta tuos atlyginimus kelti, o kartu padidinti ir biudžeto deficitą.

Demokratijos istorija rodo, kad tauta nebus valdoma geriau negu nusipelnė. Estijos krizė nebuvo mažesnė negu mūsų, bet estai sukaupė rezervą, ir biudžeto deficitas dabar ten neviršija Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Neperspaudė ten tauta savo valdžios – štai kas atsitiko, todėl kitąmet Estija jau įsives eurą.

Nereikia pavydėti. Estijos sėkmė sulauks investuotojų dėmesio. O tai nauda ir mums. Juk pasaulis mato Baltijos valstybes kaip vientisą regioną. Kita vertus, dabar tas Estijos ėjimas į euro zoną kontraversiškas.

Gal net Estija gelbsti euro garbę?

Lenkija ir Čekija nenori įsivesti euro. Didesnėms už mus valstybėms, turinčioms laisvą savo valiutą, dabar lengviau įveikti krizę. Juk Lenkijos sėkmė iš dalies paremta ir tuo, kad ji turėjo galimybę 30 proc. nuvertinti savo zlotą.

Graikijos krizė išgąsdino visą euro zoną. Ant prarajos krašto paskui Graikiją rikiuojasi Portugalija, Ispanija, Airija. Ne šiaip sau ES sutarė trilijoną dolerių skirti eurui gelbėti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel prasitarė: jei žlugs euras, žlugs ir ES. Kad euras nežlugtų, TVF ir kiti finansų ekspertai pataria sukurti bendrą ES finansų – biudžeto – sistemą.

Kitaip sakant, ES turėtų virsti viena valstybe, panašiai kaip JAV. Entuziazmo prarasti nepriklausomybę, deja, nerodo nė viena ES valstybė.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini, pirmasis numatęs krizę, dabar skelbia ne krizės pabaigą, o antrąjį etapą. JAV, Didžioji Britanija, Japonija tik sukūrė krizės įveikimo iliuziją, mesdamos pinigus ekonomikai gelbėti. O dabar šių didžiųjų pasaulio ekonomikų biudžeto deficitai ir valstybių skolos bus antrojo etapo krizės priežastis. Jeigu dar turime galvoje, kad Kinijoje tik auga nekilnojamojo turto burbulas... Pasaulis atrodo nekaip.

Lietuvai TVF paliko tik tokį optimizmą: šiemet mūsų BVP kils 2 proc. Žinoma, jei skatinsime eksportą. Kaip jį paskatinti? Ar taupyti pradėjusios valstybės neužsidarys mūsų prekėms? Atsakyti į šiuos klausimus tikrai reikia daug fantazijos.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

Emigracija

5

Lietuvio tautinė tapatybė – turtas ar našta?

Iš viso pasaulyje veikia 187 tokios mokyklėlės, kurių daugiausia – Europoje. JAV jų yra apie 30. Trys didžiausios mokyklos yra Lemonte netoli Čikagos (per 500 vaikų), Dubline ir Čikagoje (per 300 vaikų).

Lituanistinėse mokyklėlėse šeštadieniais ar sekmadieniais kelioms valandoms susirinkę vaikai mokosi lietuvių kalbos, istorijos, šiek tiek geografijos.

Statistikos duomenimis, užsienyje šiuo metu gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų, iš kurių 300 tūkst. – Lietuvos piliečiai.

Remia neturtingas bendruomenes

Lina JUŠKAITIENĖ „Kad ir kiek pėsčiųjų perėjų gatvėje įrengtum, atsiras žmonių, kurie eis per gatvę kitoje vietoje arba ja apskritai nevaikščios. Žmonių grįžti nepriversi. Gali tik sudaryti sąlygas“, – apie valstybės pastangas sugrąžinti emigrantus kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas Arvydas DAUNORAVIČIUS.

Liūdna emigracijos statistika Šiuo metu populiarus toks anekdotas. Žmogeliui taip pasidarė nuobodu rojuje, kad jis užsimanė į pragarą. Ten patekęs pamatė, kokios jame vyksta linksmybės. Velnias leido jam pabūti. Žmogeliui buvo taip linksma, kad jis užsinorėjo pragare likti visam laikui. Velnias leido. Kitą rytą atsibudęs žmogelis mato, kad linksmybių kaip nebūta – visi šokėjėliai smalą verda. Paklausęs, kodėl taip greitai viskas pasikeitė, išgirdo tokį velnio atsakymą: „Emigracija nuo turizmo skiriasi.“ Šį skirtumą, ko gero, patyrė ir pastaruoju metu patiria vis daugiau lietuvių. Žiniasklaida skambina pavojaus varpais, kad lietuviai šeimomis

Keli patarimai tiems, kurie rengiasi emigruoti: Martyno Vidzbelio nuotraukos

emigruoja į Kanadą, Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis. Tą patvirtina ir statistika.

Statistikos departamentas pranešė, kad balandį išvykimą iš Lietuvos deklaravo 11,3 tūkst. šalies gyventojų. Palyginti su kovu, emigrantų padaugėjo 5,4 karto. Pagrindinė to priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2010 m. sausio–balandžio mėn. emigravo 17 tūkst. žmonių, tai 10,4 tūkst. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Imigrantų sumažėjo. Balandį atvykimą į Lietuvą deklaravo 306 asmenys, arba 71 mažiau negu šių metų kovą.

Per keturis šių metų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai 589 žmonėmis mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per 19 nepriklausomybės metų, nuo 1990 m. iki 2009 m. pradžios, iš Lietuvos išvyko apie 519 tūkst. gyventojų, o į Lietuvą atvyko 111 tūkst. žmonių. Grįžtančiųjų iš užsienio šalių lietuvių daugėjo nuo 2004 m. iki 2008 m. 2009 m. grįžtančiųjų ženkliai sumažėjo.

Nėra išdavikų ir nevykėlių Anot A.Daunoravičiaus, šiuo metu galima kalbėti apie lūžį lietuvių sąmonėje. „Mes ilgai ginčijomės, sakėme, kad lietuviai gyvena Lietuvoje, o tie, kurie anapus sienos, – išdavikai, kvailiai. Anie likusiuosius tėvynėje apšaukdavo nevykėliais. Ačiū Dievui,

supratome, kad esame ta pati tauta, bet dėl įvairių priežasčių gyvenanti ne toje mažoje teritorijoje. Lietuva, kaip ir Airija, Italija, Graikija, Lenkija, turi diasporą“, – sakė A.Daunoravičius.

Anot jo, šių šalių patirtis rodo, kad reikia visais įmanomais būdais diasporą įtraukti į šalies gyvenimą ir kad tai naudinga abiem pusėms. „Ilgą laiką tautinio tapatumo saugojimas buvo bene vienintelis mūsų šalies politikos užsienio lietuvių atžvilgiu tikslas. Bet turime atsižvelgti į globalizacijos procesus, valstybės interesus“, – teigė jis. Departamento vadovo nuomone, reikia naujos strategijos – kurti globalią Lietuvą.

Globalios Lietuvos kūrimo strategiją rengia tarpinstitucinė darbo grupė su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais. Koordinuojantį vaidmenį rengiant šią strategiją atlieka Užsienio reikalų ministerija. Parengus projektą, jis bus skelbiamas viešai, siekiant į jo aptarimą įtraukti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius.

Rasimavičius tapo Rasim Jei žmogus nenori būti lietuvis, nepadės jokios priemonės. „Kai kurie nauji emigrantai bando per vieną dieną ištrinti savo tapatybę. Taip Rasimavičius tampa Rasim“, – prisiminė vieną atvejį A.Daunoravičius.

Anot pašnekovo, tuos žmones galima suprasti. Dirbant kelis darbus, lietuviškai veiklai nelieka laiko, bet, anot jo, tai nėra pasiteisinimas. Geriausias pavyzdys – JAV lietuviai, kurie sun-

• susižinokite šalyje, į kurią ketinate keliauti, veikiančios Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą ir kontaktinius telefonus ir jose prisiregistruokite. Tai daryti neprivaloma, bet verta – giminaičiams paprasčiau bus susisiekti su jumis atsitikus nelaimei; • išvykstant ilgiau nei 6 mėnesiams reikia deklaruoti savo išvykimą; • gerbkite šalies, į kurią keliaujate, įstatymus, kurie gali skirtis nuo Lietuvos įstatymų, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų turėjimas, vartojimas ir gabenimas reglamentuojamas daug griežtesniais įstatymais; • kelionės metu visuomet su savimi turėkite asmens tapatybę liudijančius dokumentus ir kelionės bilietus. kiai dirbo ir savo lėšomis statė lietuviškas mokyklas, bažnyčias ir puoselėjo lietuvybę. Tai jis savo akimis matė Čikagoje, kur penketą metų dirbo generaliniu konsulu.

Vis dėlto panaikinti tapatybės neįmanoma. „Pastebime, kad dalis užsienio lietuvių atsigręžia į visuomeninę veiklą: atsidaro daugiau lituanistinių mokyklų, jose gausėja mokinių. Tai natūralu. Yra jausmai, atsiminimai, prisirišimas, šaknys, kurių taip lengvai nenukirsi“, – pasakojo A.Daunoravičius.

Lituanistinės mokyklos – viena pagrindinių priemonių tautiniam tapatumui saugoti.

Valstybė labiausiai remia lietuvių bendruomenes Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Užsienio lietuvių departamento lėšomis sudarytos 53 sutartys su mokytojais, kultūros darbuotojais, kuriuos išlaiko Lietuvos valstybė.

Daugiausia tokių mokytojų dirba Kaliningrado srityje (23). „Valstybė globoja ir remia silpnų ir neturtingų lietuvių bendruomenių veiklą“, – sakė A.Daunoravičius.

Kaliningrado srityje lituanistinių mokyklėlių nėra. Čia kai kurių valstybinių mokyklų mokiniai gali pasirinkti lietuvių kalbos fakultatyvą.

Latvijoje veikia savaitgalinės mokyklos. Lenkijoje yra daug lietuviškų meno kolektyvų, jiems reikalingi meno vadovai iš Lietuvos.

Valstybės pagalbos nereikia Amerikos lituanistinėms mokykloms, kurios išsilaiko pačios. Anot A.Daunoravičiaus, JAV iš tikrųjų galėtų tapti pavyzdžiu – per 50 metų čia sukrta lituanistinio ugdymo sistema. Jungtinės Karalystės, Airijos bei kitų lietuvių gausiai gyvenamų kraštų lituanistines mokyklas reikia aprūpinti metodinėmis priemonėmis, trūksta kvalifikuotų mokytojų, tad jiems organizuojami kvalifikacijos kėlimo seminarai.

Aktyviausios lietuvių bendruomenės yra JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lenkijoje.

A.Daunoravičius sutinka, kad išmokti lietuvių kalbos kelių valandų per savaitę mažoka. Vis dėlto lietuvybei puoselėti ir lietuvių kalbai išmokti reikia ir noro. Jis iki šiol prisimena, kaip viename renginyje susipažino su tokiu Artūru Sotu, kuris kalbėjo lietuviškai su nežymiu akcentu. „Pagalvojau, pagyveno lietuvaitis Amerikoje ir jau kalba su akcentu“, – pasakojo A.Daunoravičius.

Paaiškėjo, kad tas „lietuvaitis“ yra grynakraujis meksikietis, kurio tikrasis vardas ir pavardė Arturo Soto.

Viso gero, Lietuva! Šiauliečiai Samanta ir Martynas su dviem dukrelėmis po keliolika dienų trukusios viešnagės gimtinėje išskrido atgal į Didžiąją Britaniją.

Ar negaila Lietuvos? Ne, sako, negaila – mes nereikalingi jai. Tokių nereikalingų Lietuvoje – tūkstančiai. Samanta atvira: nieko nėra slogiau nei po malonios viešnagės tėvų namuose krautis daiktus ir išskristi. „Kita vertus, ką čia daryti? Darbų nėra, pinigų nėra. Iš ko čia gyventi?“ – svarsto Samanta. Martynas Lietuvoje taip pat nemato jokių prošvaisčių.

Samanta ir Martynas neslepia nusivylimo Lietuva. Sako, kad jauni

žmonės su mažais vaikais Lietuvai nereikalingi. Akyse tvenkiasi ašaros.

Viso gero, Lietuva. Šiaulių miesto savivaldybės Kanceliarijos vedėja Gendrūta Slavinskienė „Šiaulių kraštui“ pateikė pastarųjų metų ir dienų emigracijos iš Šiaulių miesto statistiką.

Savivaldybės duomenimis, pernai iš Šiaulių ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui išvyko daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų. Šių metų duomenimis, išvykimą deklaravo jau beveik aštuoni šimtai šiauliečių.

G.Slavinskienė išaugusią emigraciją vis dėlto linkusi sieti su PSD, kurį, kaip paaiškėjo, turi mokėti ir gyvena-

mosios vietos nedeklaravę užsienyje gyvenantys lietuviai. Vien Šiauliuose balandžio mėnesį gyvenamosios vietos deklaracijų skaičius išaugo penkiskart — nuo 60 kovą iki beveik 400 balandį. Šiaulių teritorinės statistikos valdybos duomenimis, 2009 m. iš Šiaulių apskrities į užsienio šalis išvyko 3 337 gyventojai. Iš dešimties pastarųjų metų daugiausia emigravusiųjų buvo pernai. 2001 m. apskrityje užregistruojt 412 tarptautinių išvykimų. Daugiausiai emigrantų – beveik 1 500 pernai užregistruota Šiaulių mieste ir 547 Šiaulių rajone, mažiausiai – 161 Pakruojo rajone.

Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Didžiausia pasaulyje kariuomenė ginklu grasina kaimynams

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14 išskyrus pagalbos vaikams programą.

Priminsime – per pastarąjį dešimtmetį Pietų Korėja ne kartą demonstravo gerą valią ir siekį bendradarbiauti su Pchenjanu. Pietiečiai netgi tiekė šiauriečiams milžiniškas maisto siuntas, kai keli milijonai Šiaurės Korėjos gyventojų buvo atsidūrę ties bado riba. Dabar beveik visos geros iniciatyvos žlugo. Pietų Korėja vėl pradėjo propagandinį karą prieš Šiaurės Korėją skelbdama komunistinį Pchenjano režimą smerkiančius pranešimus per garsiakalbius, kurie pastatyti išilgai Korėjos pusiasalį dalijančios demarkacinės linijos. Prieš šešerius metus ženkliai pagerėjus abiejų Korėjų tarpusavio santykiams tokios transliacijos buvo nutrauktos. Į Seulo sprendimą atnaujinti transliacijas Pchenjanas atsakė grasinimais „sunaikinti garsiakalbius artilerijos ugnimi“.

Pchenjanas kaltę neigia

Prasikalę bendradarbiavimo tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos daigai taip ir neužaugo – įtampa pusiasalyje didėja ir vis labiau artėjama prie atviro karinio konflikto ribos.

Dr. Manvydas VITKŪNAS Nepaisant taip ir nepažabotų Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų, abi korėjiečių valstybės buvo pasiekusios nemažą bendradarbiavimo pažangą. Tačiau kovo mėnesį Geltonojoje jūroje įvykusio ginkluoto incidento tyrimo rezultatai, atskleidę, kad dėl Pietų Korėjos karo laivo žūties kalti Šiaurės Korėjos kariškiai, visą pasiektą pažangą pavertė niekais ir grąžino abi valstybes prie atviro karinio konflikto ribos. Šiaurės Korėjoje paskelbta karinė parengtis, o Pietų Korėja su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis – JAV – skubiai derina gynybos planus ir rengia bendrus karinius mokymus.

Paskelbta karinė parengtis Komunistinės Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras savo totalitarinėje valstybėje paskelbė karinę parengtį. Tokį drastišką žingsnį korėjiečiai žengė tada, kai Pietų Korėja paskelbė oficialius kovo 26 dieną nuskendusio karo laivo „Čhohan“ tyrimų rezultatus. Anot Pietų Korėjos ekspertų, įrodyta, kad korvetė paskendo tada,

Euras silpnės

kai ją torpedavo Šiaurės Korėjos povandeninis laivas. Laive žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Tai didžiausias Pietų Korėjos kariuomenės praradimas nuo pat 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo laikų.

Pietų Korėjos prezidentas Li Men Bakas pareiškė, kad dėl šio incidento kreipsis į Jungtines Tautas ir prašys pasmerkti Šiaurės Korėjos veiksmus bei įvesti Pchenjanui papildomas tarptautines sankcijas. Pati Pietų Korėja nutraukė daugelį ekonominių kontaktų su Šiaurės Korėja, įskaitant pastaraisiais metais gana sparčiai beEkonomistai teigia, kad tokio pat pobūdžio krizės gali pasikartoti, nebent euro zona sukurtų sistemą, leisdžiančią sklandžiai pervesti pinigus iš turtingų šalių į skurdesnes, o politikai, norėdami pakeisti neigiamą euro tendenciją, turės imtis konkrečių žingsnių ir sukurti finansinę vienybę.

siplėtojusius prekybinius santykius (per metus Šiaurės Korėja į biudžetą iš prekybos su Pietų Korėja gaudavo apie 280–300 mln. JAV dolerių pajamų). Prieš keletą metų buvo atnaujintas susisiekimas geležinkeliu tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Dabar jis sustabdytas. Taip pat neaišku, kas laukia abiejų Korėjų santykių normalizavimo simbolio – bendros pramoninės zonos Kesono mieste.

Pietų Korėja uždraudė Šiaurės Korėjos laivams įplaukti į savo teritorinius vandenis. Nutraukta ir humanitarinė pagalba Šiaurės Korėjai,

Butelis skriejo N.Sarkozy link

Italijos taupymo programa

Euras išlaikys ilgalaikę mažėjimo tendenciją tol, kol Europos Sąjunga sukurs savo valiutos fondą, kuris padėtų operatyviai išspręsti didelius įsiskolinimus turinčių šalių problemas, teigia „Mizuho Corporate Bank Ltd.“.

Pasak banko ekonomistų, prieš porą savaičių Europos Sąjungos sukurta 750 mlrd. eurų gelbėjimo programa davė laiko politikams pradėti kurti tokį fondą, kuris leistų šalims sujungti jėgas ir padėti problemų turintiems kaimynams.

Prisidėdama prie Europos pastangų įtikinti investuotojus, kad regionas yra pajėgus susitvarkyti su biudžetų deficitais ir apginti bendrą valiutą, Italijos vyriausybė patvirtino 24 mlrd. eurų vertės biudžeto apkarpymus.

Tarp taupymo priemonių – trejų metų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimas ir susidorojimas su mokesčių slėpimu. Taupymo priemonėmis, kurių vertė 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiama, kad iki 2012 m.

Italijos biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 proc. Tai yra Europos Sąjungos leidžiama biudžeto deficito riba.

Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy apsilankė į šiaurę nuo Paryžiaus esančio Biuvė miestelio vidurinėje mokykloje.

Prezidento apsilankymo tikslas buvo aptarti su mokiniais smurto švietimo įstaigose problemą. Tačiau tuo metu, kai aplink N.Sarkozy būriavosi grupė su juo pasisveikinti norinčių mokinių, vienas moksleivis sviedė į prezidentą plastikinį butelį.

Tiesa, taikinio butelis nepasiekė, kelią jam pastojo apsauginis.

Šiaurės Korėja atmeta kaltinimus dėl Pietų Korėjos karo laivo paskandinimo prie jūrinės demarkacinės linijos. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos nacionalinės gynybos taryba išplatino pareiškimą, kad teiginiai, jog šios valstybės kariuomenė kalta dėl Pietų Korėjos laivo ir jūrininkų žūties, tėra „priešų pramanai“, o Pietų Korėjos prezidentą Li Men Baką pavadino „išdaviku“. Taip pat Šiaurės Korėjos gyventojai pagarsino pradėti karą, jei prieš Pchenjaną bus įvestos naujos tarptautinės sankcijos.

Tačiau labai tikėtina, kad tarptautinė bendruomenė nepaisys Pchenjano grasinimų. Už sankcijų griežtinimą jau pasisakė JAV, Japonija ir kitos šalys. Jei Jungtinėse Tautose bus pradėtas svarstyti sankcijų Šiaurės Korėjai klausimas, ginti Pchenjano neabejotinai stos Kinija ir veikiausiai Rusija.

Kad ir kaip pasaulis grasintų Šiaurės Korėjai sankcijomis, jos nebus labai veiksmingos. Itin uždarai Šiaurės Korėjos ekonomikai, palaikančiai minimalius ryšius su užsieniu (išskyrus Kiniją), tarptautinės sankcijos veikiausiai nepadarys didesnės įtakos. Pietų Korėjos sąjungininkai tai puikiai supranta.

pildomų saugumo priemonių ir dar labiau sustiprins karinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis savo sąjungininkėmis – JAV. Amerikiečių kariuomenės atstovai pranešė artimiausiu laiku ketinantys rengti povandeninių ir kitų karo laivų manevrus kartu su Pietų Korėjos karinėmis pajėgomis. JAV Pietų Korėjoje yra dislokavusios beveik 40 tūkstančių savo karių. Anksčiau buvo planuojama amerikiečių karių skaičių Pietų Korėjoje mažinti, tačiau dabar tokie planai veikiausiai bus ilgam įšaldyti. JAV atstovai pareiškė, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos besąlygiškai yra pasirengusios padėti Pietų Korėjai, jei Šiaurės Korėja pradės agresiją“, o prezidentas Barakas Obama įsakė skubiai peržiūrėti ir atnaujinti bendrų Pietų Korėjos ir JAV kariuomenių veiksmų Šiaurės Korėjos invazijos į Pietų Korėją atveju planus. Šiaurės Korėja iki šiol neatsisakė branduolinio ginklo kūrimo ir turi gana įspūdingą branduolines galvutes galinčių nešti raketų arsenalą.

Per 23 milijonus gyventojų turinti šalis išlaiko milžinišką kariuomenę, kurioje tarnauja daugiau nei milijonas karių. Privalomoji karo tarnyba skirtingose Šiaurės Korėjos kariuomenės rūšyse trunka nuo 3 iki 12 metų. Į sukarintas struktūras įtraukti beveik visi suaugę šalies gyventojai, taip pat paaugliai. Greta didžiulės reguliariosios kariuomenės, Šiaurės Korėjoje gyvuoja sukarinta Valstiečių ir darbininkų raudonojo gvardija (iki 3,8 mln. žmonių) bei Raudonoji jaunimo gvardija (1 milijonas žmonių).

Privalomoji tarnyba – iki 12 metų Pietų Korėja tikrai pirma nesiims karinių veiksmų prieš Pchenjaną, tačiau neabejotinai imsis pa-

GK archyvo nuotraukos

N.Sarkozy, kurio populiarumas šiuo metu yra neregėtai mažas, reiškė nerimą dėl to, kad mokiniai vis dažniau nelanko pamokų, o švietimo įstaigose klesti smurtas.

jog apsuptų Jaroslavą Kačynskį meile ir suteiktų paramą.“

Sužinojo apie sūnaus žūtį

Sovietų Sąjunga turėjo dvi puikias galimybes pasikėsinti į nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį, tačiau planams kelią užkirto Josifas Stalinas baimindamasis, kad po A.Hitlerio žūties Vokietija gali sudaryti atskirą taikos susitarimą su Vakarais. „Buvo sudarytas konkretus pasikėsinimo į A.Hitlerį planas, kuris turėjo būti įvykdytas fiurerio bunkeryje, tačiau J.Stalinas 1943 metais staigiai atšaukė visus planus baimindamasis, kad po A.Hitlerio mirties jo bendrai sudarys atskirą taikos sutartį su Didžiąja Britanija ir JAV“, – teigia generolas Anatolijus Kulikovas. „Mes turime dokumentinių įrodymų, kad šie pokalbiai (dėl A.Hitlerio nužudymo) tikrai vyko“, – pridūrė jis.

GK, balsas.lt inf., EPA-Eltos, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Balandžio 10 dieną tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio motinai Jadvygai pagaliau pranešta apie sūnaus netektį.

83 metų J.Kačynska sunkiai serga širdies ir plaučių ligomis, tad gydytojai ilgą laiką rekomendavo nesakyti jai tiesos apie sūnaus netektį.

Paklausta, kaip J.Kačynska priėmė skaudžias naujienas, J.Kačynskio rinkimų kampanijos vadovė Elzbieta Jakubiak atsakė: „Manau, kad ji yra tvirta moteris, Antrojo pasaulinio karo dalyvė, karė. Ji žino, kad turėjo sūnus, kurie tarnavo valstybei, o šiandien vis dar turi vieną sūnų, kuris turi tęsti savo brolio dvynio darbus. Manau, kad ji yra pajėgi sukaupti pakankamai stiprybės,

Atskleistos pasikėsinimo į A.Hitlerį detalės

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Prokurorai atskleidė kai kuriuos D.Kedžio bylos puslapius

Eltos nuotrauka

Šią savaitę Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka žurnalistams atskleidė dalį nužudymų tyrimo medžiagos.

Pareigūnai neabejoja, kad teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę nužudė Drąsius Kedys, nors vaizdo įraše žudikas yra neatpažintas. Štai, kaip viskas buvę.

2009 metų liepos pabaigoje D.Kedys iš neįvardyto asmens įsigijo automobilį „VW Golf“.

Rugsėjo 8 dieną D. Kedys vienoje Kauno bendrovių užsisakė lipdukus su logotipais „Kauno keliai“.

Už juos sumokėjo 65 litus ir juos atsiėmė rugsėjo 15 dieną.

Rugsėjo 21 dieną, 17.20 val., D.Kedys, pateikęs leidimą laikyti

Gimtasis kraštas

Prieblandos

ginklą, vienoje Kauno ginklų parduotuvių įsigijo 50 šovinių „Browning“. Tokio tipo šoviniais nušauta V.Naruševičienė ir J.Furmanavičius, tokie šoviniai buvo rasti pistolete „Baikal“.

Rugsėjo 27 dieną, apie 11 val., D.Kedys Kazlų Rūdoje už 2 300 litų nusipirko baltą mikroautobusą „VW Transporter“. Pirkėjas prasitarė, jog jam svarbu, kad mikroautobusas bent važiuotų, nes esą kiti, kuriuos jis apžiūrėjęs, buvo nevažiuojantys.

Spalio 3 dienos popietę, 15 val., likus dviem dienoms iki nužudymo, D.Kedys mikroautobusą paliko pas kaimyną Kauno Garliavos mikrorajone, Kluonio gatvėje. Jis kaimynui paaiškino, kad mikroautobusas yra iš Klaipėdos.

Dienos prieš nužudymus vakarą, 19-22 val., D.Kedys leido namuo-

se. Tik jau naktį, 23 val., jis iš kaimyno pasiėmė mikroautobusą. Tuo metu jis dar buvo be užrašų „Kauno keliai“.

Spalio 5 dieną, 8.05 val., Garliavoje į paštą atėjo Neringa Venckienė ir išsiuntė 8 laiškus. Laiškų turinys yra toks: prašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pradėti ikiteisminį tyrimą generaliniam prokurorui, jo pavaduotojams, Kauno ir Vilniaus apygardos prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams. Seimo ir Prezidentės prašoma nušalinti generalinį prokurorą nuo pareigų.

Pasak A.Kliunkos, nustatyta, kad laiškus sukūrė pati N.Venckienė surašydama tai, ką jau anksčiau buvo parašęs jos brolis D.Kedys.

Apie 8 val. ryto mikroautobusas „VW Transporter“ užfiksuotas stovintis Kauno senamiestyje, V.Sladkevičiaus gatvėje, kur buvo nužudytas J.Furmanavičius. Pareigūnai nustatė, kad juo atvyko ir išvyko vienas asmuo. Iš pradžių buvo manyta, kad mikroautobuse buvo du žmonės, bet, pasak A.Kliunkos, pareigūnus suklaidino ryški ant atlošo pakabinta liemenė.

Pasak vyriausiojo prokuroro, jau vėliau tame mikroautobuse buvo rasta daug D.Kedžio pėdsakų – pirštų atspaudų, DNR ir kitų. Vienas šovinys toks pat, kokiais nužudyti J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė ir kokie rasti ginkle prie D.Kedžio lavono.

J.Furmanavičiaus žudikas buvo įsėdęs į jo automobilį „Mercedes Benz“, kad patrauktų jį sau nuo ke-

Kontrabandos slėptuvė – greitosios pagalbos mašinoje

Teroristas įkliuvo į spąstus

Prie sienos su Baltarusija pasieniečiai sulaikė baltarusį, kuris, įsigijęs buvusį greitosios pagalbos automobilį, jame įrengtoje slėptuvėje į Lietuvą gabeno kontrabandą.

Ten pat įkliuvo ir druskininkietis, slėpęs baltarusiškas cigaretes lengvajame automobilyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės operatyvininkai Raigardo pasienio kontrolės punkte patikrino iš Baltarusijos į Lietuvą vykusį mikroautobusą „Volkswagen Transporter“.

Jį vairavusio 46 metų Baltarusijos piliečio asmens dokumentai buvo tvarkingi. Įtarimų nekėlė ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Tačiau pareigūnai turėjo informacijos, kad šiuo mikroautobusu, kuriuo anksčiau važinėjo greitosios pagalbos medikų brigada, gali būti gabenamas neteisėtas krovinys.

Pasieniečiai atkreipė dėmesį į „Volkswagen Transporter“ lubas.

Jordanijos gyventojas Hosamas Smadis prisipažino praėjusių metų rugsėjį mėginęs padėti bombą ir susprogdinti dangoraižį Teksaso valstijos Dalaso mieste.

Teroristas sutiko, kaip sakoma, sudaryti sandorį su teisingumu, pranešė žurnalistams teismo atstovas.

Pagal JAV įstatymus, dabar vietoj įkalinimo iki gyvos galvos H.Smadis gali tikėtis ne didesnės kaip 30 metų laisvės atėmimo bausmės.

Jordanietis prisipažino, kad praėjusių metų rugsėjo 24-ąją paliko garaže, esančiame po 60 aukštų pastatu Dalaso centre, sunkvežimį su, kaip jis manė, „galinga bomba“. Laimė, mašinoje buvo nepavojingas įtaisas, kurį teroristui „parūpino“ specialiųjų tarnybų darbuotojai, prisistatę kaip „Al

Iš išorės įtarimų nekeliančios lubos mašinos salone atrodė specialiai pažemintos.

Pasieniečiams benaršant automobilį, jį vairavęs baltarusis pats prisipažino, kad lubose yra įrengta slėptuvė cigaretėms gabenti. Specialiu savadarbiu raktu jis atidarė užmaskuotą maždaug dviejų metrų ilgio ir pusmetrio pločio liuką. Čia esančioje ertmėje pasieniečiai rado 2 tūkst. 400 pakelių cigarečių. Visos rūkalų pakuotės buvo paženklintos baltarusiško pavyzdžio akcizo mokesčio ženklais.

Mašiną vairavusiam užsieniečiui dėl kontrabandos pradėta administracinė teisena. Baltarusiui įteiktas šaukimas atvykti į Druskininkų miesto apylinkės teismą, kur bus nagrinėjama jo administracinė byla. Užsieniečiui už kontrabandos gabenimą gresia bauda nuo 10 iki 20 tūkst. litų ir buvusio greitosios pagalbos automobilio konfiskavimas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

lio. Tame automobilyje taip pat aptikta D.Kedžio pėdsakų.

Baltas mikroautobusas išvyko iš V.Sladkevičiaus gatvės, dar prieš 9 val. liudininkai jį pastebėjo lekiantį Rokų link. Vairuotojas labai skubėjo, pavojingai manevravo.

Likus maždaug pusvalandžiui iki V.Naruševičienės nužudymo, apie 11.20 val., liudininkai 400 metrų atstumu nuo jos namų Piliuonos gatvėje pastebėjo baltą mikroautobusą. Vidurdienį į namus grįžusi V.Naruševičienės dukra rado nužudytą mamą.

Maždaug tuo metu, apie 12 val., Panemunėje, Kariūnų plento ir Kurtinių gatvių sankryžoje, įvyko autoavarija. Automobilis „VW Golf“ atsitrenkė į sunkvežimį. Bandydamas nuslėpti veidą VW vairuotojas spruko nešdamasis didelį krepšį, teištaręs: „Slidi danga.“ Sunkvežimio vairuotojas atpažino, kad tai buvo D.Kedys. A.Kliunkos manymu, būtent šis eismo įvykis ir nutraukė nužudymų grandinę.

Po 20 min. stotelėje Panemunėje, Vaidoto gatvėje, iš autoavarijos pasprukęs asmuo įsėdo į maršrutinį autobusą, kuris važiavo į Vaišvydavą, ir išlipo galutinėje stotelėje, dar prieš tai paprašęs pavėžėti giliau į mišką.

12.50 val. pareigūnai apžiūrėjo V.Naruševičienės namus. Čia kinologo šuo atvedė iki tos vietos, kur liudytojas matė mikroautobusą su logotipu „Kauno keliai“.

Vakarą, 18 val., Noreikiškėse pareigūnai apžiūrėjo rastą „VW Transporter“. Jame aptiko daug D.Kedžio pėdsakų. Maždaug tuo pat metu pareigūnai sužinojo, kad D.Kedys buvo užsisakęs viešbutį prie Kauno ir į jį buvo nuvykęs, paliko mobilųjį telefoną. Į viešbutį jis negrįžo.

Eltos inf.

Qaeda“ agentai. Tyrimo duomenimis, Hosamas, palikęs mašiną su tariamais sprogmenimis garaže, sėdo (pats to nežinodamas) į FTB automobilį, kuris jį nuvežė „saugiu atstumu“, kad jordanietis galėtų mobiliojo ryšio telefonu neva susprogdinti bombą. Kai potencialus teroristas nustebo, kad sprogstamasis įtaisas nesuveikė,

A.Ūso byla atidėta Panevėžio apylinkės teismui nepavyko pradėti nagrinėti mažametės tvirkinimu įtariamo kauniečio verslininko Andriaus Ūso bylos. Į Panevėžio miesto apylinkės teismą atvykusį apsaugininkų saugomą A.Ūsą pasitiko būrys žurnalistų, tad siekiant išvengti jų dėmesio vyras į teismo pastatą buvo įvestas pro atskirą įėjimą. Teismo posėdyje taip pat dalyvavo Drąsiaus Kedžio sesers Neringos vyras advokatas Aidas Venckus. Teismo posėdis buvo uždaras. Tačiau bylos nagrinėjimas atidėtas kelioms savaitėmis, nes į teismą neatvyko A.Ūso advokatė Loreta Kraujutaitienė. Teismas gavo pažymą, kad advokatė serga.

Kitas posėdis numatytas birželio 17-ąją.

Ispanijoje sulaikyti britų gangsteriai Europos teisėsaugos pareigūnai įvykdė stambaus masto operaciją, per kurią buvo sulaikyta daug Didžiosios Britanijos mafijos narių, informuoja „Sky News“.

Per tarptautinę operaciją, kurią inicijavo Didžiosios Britanijos kovos su organizuotu nusikalstamumu agentūra, dalyvavo 750 pareigūnų iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos. Tai buvo stambiausia tokio pobūdžio operacija per visą minėtos Didžiosios Britanijos agentūros istoriją. Vienu metu operacija buvo vykdoma trijose valstybėse.

Stambiausi Didžiosios Britanijos nusikalstamo pasaulio nariai buvo sulaikyti Ispanijos Kosta del Sol kurorte. Tarp sulaikytųjų – vienas labiausiai ieškomų Didžiosios Britanijos gangsterių Kristoferis Kinehenas.

FTB agentai pateikė H.Smadžiui kaltinimus ir nuvežė jį į kalėjimą.

Jordaniečio pėdsakus specialiosios tarnybos aptiko dar praėjusių metų sausį, sekdamos vieną islamistų portalų internete. Devyniolikmetis jordanietis pateko į JAV teritoriją 2007 metais turėdamas turistinę vizą, bet pasiliko šalyje pasibaigus jos galiojimui.

GK archyvo nuotraukos

Advokatams Lietuvoje krizės nėra Teisingumo ministerija vėluoja įgyvendinti kai kurias svarbias Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios leistų efektyviau naudoti valstybės lėšas ir padėtų stiprinti valstybės finansų kontrolę, o kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos ne visuomet linkusios valstybės lėšas naudoti taupiai. Šie faktai paaiškėjo Valstybės kontrolei atlikus Teisingumo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų finansinį auditą.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. suteikė atostogas ir už jas išmokėjo 378 tūkst. litų advo-

7

katams, nuolat teikiantiems valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatai su šiomis tarnybomis nėra susiję nei darbo, nei valstybės tarnybos santykiais, todėl kasmetinės atostogos jiems neturėtų būti skiriamos. Apie netinkamai naudojamas valstybės biudžeto lėšas Valstybės kontrolė Teisingumo ministeriją informavo beveik prieš metus, kai konstatuota, kad 2007–2008 m. advokatams už suteiktas atostogas išmokėta per 500 tūkst. litų.

Iki šiol neįgyvendinta ir praėjusiais metais Valstybės kontrolės pateikta rekomendacija pakeisti prie apylinkių teismų veikiančių Teisin-

gumo ministerijos filialų – hipotekos skyrių – teisinį statusą, jų valdymą ir darbo apmokėjimo sąlygas.

Audito metu nustatyta, kad Centrinė hipotekos įstaiga iš advokatų profesinės bendrijos įsigijo juridinių paslaugų, už kurias sumokėjo daugiau nei 44 tūkst. litų. Valstybiniai auditoriai tai vertina kaip neekonomišką valstybės lėšų naudojimą, nes šias paslaugas galėjo suteikti du įstaigos direktoriaus pavaduotojai bei penki Teisės ir personalo skyriaus specialistai, kuriems šias funkcijas atlikti numatyta pareigybių aprašymuose.

Valstybės kontrolė ragina pakeisti prie apylinkės teismų veikiančių hipotekos skyrių teisinį statusą, jų valdymą ir darbo apmokėjimo sąlygas.

GK, Eltos inf.

8

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Stilius

Dizainerių duetas pristatė naują kolekciją Irma DUBOVIČIENĖ Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorijoje įsikūręs teniso aikštynas vienam vakarui virto podiumu. Čia dizaineriai Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė (A&V) pasiūlė trumpam nusikelti į netolimą ateitį – rudens, žiemos sezoną.

Kolekcijos pristatymo erdvei kūrėjai skiria didelę reikšmę, kasmet randa naujų originalių vyksmo vietų.

Tenisą laisvalaikiu mėgstantis pažaisti Aleksandras Pogrebnojus atkreipė dėmesį, kad tai gana patraukli vieta, be to, yra pačioje Vilniaus širdyje, ją patogu pasiekti.

Kovo mėnesį keli modeliai iš dizainerių dueto A&V rudens–žiemos

Venkime monotonijos Jonas ŽALYS Suvokimas, kokią reikšmę žmogaus savijautai turi aplinkos estetika, paskatino naujos ekologijos krypties – vaizdo ekologijos – atsiradimą. Tai šiuolaikinis mokslas, tyrinėjantis žmogaus sąsają su aplinka.

Namai – tai vieta, kuri visada turėtų traukti. Pasak mokslininkų, mūsų akys išlieka aktyvios ir nuolat stebi aplinką net ir tada, kai atsipalaidavę sėdime ant sofos ar minkštame krėsle.

Sakoma, kad miške ar pievoje nėra tiesių linijų. Natūraliai gamtai būdingų principų patartina laikytis ir kuriant interjerą. Vaizdo ekologijos specialistai pataria ieškoti išraiškingesnių formų, linijų ir atspalvių. Tai pasiekiama pasirenkant įvairius baldus.

Gal brangoki, bet puikūs yra drožinėti baldai. Lenktos jų kojelės interjerui suteikia dinamiškumo. Vengiant monotonijos, patartina teikti rinktis

bufetą ar spintelę reljefinėmis, o ne lygiomis kaip stiklas durelėmis. Turimų baldų dureles kartais įmanoma papuošti įmantresniais apvadais.

Virtuvė, vonios kambarys neretai išklijuojami vienspalvėmis plytelėmis su kvadratėlių ornamentu. Pripažinta, kad toks puošimas neigiamai veikia psichiką. Verčiau rinktis vienspalves plyteles, jas puošti gėlių ar gyvūnėlių aplikacijomis. Jos suteiks daugiau šilumos nei kvadratėlių raštas.

Puiku, jeigu yra galimybė įsirengti arką. Ji „sugriaus“ tiesių linijų monotoniją, paįvairins ir sušvelnins aplinką.

Namų nepuošia ir kampuoti radiatoriai. Juos vertėtų pridengti tiulio užuolaidomis. Jos, beje, praleis ir šviesą, ir šilumą. Šiandien jau daug kas peikia įvairias žaliuzes. Nors jos praktiškos visuomeninės paskirties patalpose, gyvenamuosiuose būstuose atrodo šaltokos, agresyvokos, nesuteikia jiems harmonijos. Klasikinės užuolaidos vėl sugrįžta į namus.

GK archyvo nuotrauka

dabar porą sieja kūrybinis bendradarbiavimas.

Sportiškumas ir elegancija – šiais dviem žodžiais galima apibūdinti naujausią A&V rudens–žiemos kolekciją. Tai drabužiai, puikiai tinkami sportui ar kelionei, nesunkiai derinami ir su elegantiška stiliaus dalimi.

Pritaikius naują audinių marginimo technologiją, dviratininko marškinėliai įgyja netikėtą piešinį, gali atkartoti pasaulio žemėlapį ar portreto fragmentus.

Kūno formas išryškinantys drabužiai sudaro vykusį kontrastą su elegantiškąja kostiumo dalimi: įdomios konstrukcijos dukslokais švarkeliais ar kita klasikinio stiliaus aprangos dalimi, papuošalais.

Aleksandras Pogrebnojus su Vida Simanavičiūte drauge kuria jau penkiolika metų.

Raimundo Šuikos nuotraukos

kolekcijos buvo pristatyti Tokijuje, tradiciniame „WeAreEurope“ renginyje, skirtame Europos dizainerių kūrybai populiarinti. A&V čia dalyvavo jau ketvirtą kartą, buvo vieninteliai mados kūrėjai iš Lietuvos.

Vilniuje, aidint specialiai šiai progai muzikinio susivienijimo „Silence“ sukurtai muzikinei improvizacijai, dizaineriai pristatė išbaigtą

savo kolekciją, 35 modelius.

42-ejų A.Pogrebnojus su 49-erių V.Simanavičiūte drauge kuria jau penkiolika metų.

13 metų jie buvo ir sutuoktiniai,

Visas pasaulis nešioja akinius

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dizainerių ir optikos specialistų ištobulinti akiniai tenkina įvairių poreikių žmogų.

Asta BENDORAITĖ Tai buvo taip seniai, kai gražuolės ir paaugliai gėdijosi nosį pasibalnoti akiniais! Kadaise gremėzdiškus rėmelius pakeitė lengvi ir stilingi. Pasirenkant skirtingas jų formas, galima kurti įvaizdį ir netgi ganėtinai pakeisti savo išvaizdą.

Akinių forma turi įtakos susidarant įspūdį apie asmenį.

Antai plati viršutinė akinių dalis suteikia veidui rūstoką, netgi šiek tiek grėsmingą išvaizdą. Tokį efektą kuria pasąmonėje slypinti įsispitrinusių didelių akių baimė.

Apskriti rėmeliai kuria plačiai atmerktų, susidomėjusių vaikiškų akių įspūdį. Tai žadina aplinkinių simpatiją. „Katiniški“ rėmeliai, truputį grobuoniški, pernelyg taisyklingos formos, rodo savininko pasitikėjimą savimi.

Ekstravagantiškos formos akiniai dažnai slepia žmogaus nepasitikėjimą savimi, kompleksus, baimes.

Vyrai pirmieji suprato, kad aki-

niai jiems teikia žavesio. Atsiradus tamsintiems stiklams, juos pamėgo ir moterys. „Niekada nesijaučiu tokia saugi, kaip pasislėpus už tamsių stiklų“, – kažkada sakė Greta Garbo.

Tamsinti stiklai paslepia raukšleles, ratilus po akimis, paraudusius ir patinusius vokus. Pro juos sunku įžvelgti gudrų, neramų, lengvabūdišką ar abejingą žvilgsnį. Jie tarsi daugiau pasitikėjimo savimi suteikianti kaukė.

Akinius nešioja visi, nepriklausomai nuo regėjimo būklės. Jie praverčia deginantis saulėje, sportuojant, sėdint prie kompiuterio. Mokslininkai ir konstruktoriai kuria vis lengvesnius ir patogesnius, o dizaineriai – vis elegantiškesnius akinius. Į šį verslą įsitraukė garsiausi madų namai.

Pastarojo meto tendencija – tradicija, derinama su ateitimi. Madingi ovalūs, kukliai dekoruoti, taip pat ir motociklininkų, slidininkų stiliaus akiniai. Rėmeliai – metaliniai arba plonos plastmasės, kuri nesukelia alergijos. Gaminto-

jai turi ką pasiūlyti įvairiausių poreikių žmonėms. Yra akinių, skirtų žaisti golfą, yra ir akinių neperšaunamais stiklais.

Akinius nuo saulės taip pat rinkitės optikos salonuose. Jų stiklai turėtų būti ne tik tamsinti, bet ir padengti specialia danga, poliarizuoti. Jie nepigūs, tačiau akis veiksmingai apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių.

Netikėkite, kad jums akiniai netinka. Kiekvienam galima parinkti akinius, kurie suteikia elegantiškumo, žavesio ir pabrėžia asmens individualumą. Katerina Denev pastaruoju metu pirmenybę teikia italų firmai „Blumarine“, Patricija Kas dievina Versačį, o Eltonas Džonas negali apsistoti ties kuria nors viena firma, todėl, matyt, juos kolekcionuoja. Jo kolekcijoje yra akinių, kurie priklausė Koko Šanel, Merlinai Monro, Teodorui Ruzveltui, visiems „Bitlų“ grupės nariams, Editai Piaf ir netgi Alai Pugačiovai.

Nemažai žmonių labai rūpinasi akinių rėmelių išvaizda ir nesuka sau galvos dėl lęšių. Prie tokio požiūrio prisideda tai, kad akinius galima įsigyti ne tik optikos salonuose, bet ir įvairiausiose prekybos vietose, kartais net gatvėje.

Jeigu nusprendėte įsigyti akinius Akinius įsigykite tik specializuotuose optikos salonuose. Prie veido tinkamus rėmus padeda išsirinkti tam tikros taisyklės: • jeigu kakta aukšta, o nosis stamboka, tiks masyvios formos ir tamsesnės spalvos akiniai; • riesta nosis atrodys tiesesnė, jeigu akinių lankelis bus iškilesnis; • stambus smakras nekris į akis, jeigu akiniai bus masyvūs, tarsi lengvai smunkantys nuo nosies; • visiems tinka akiniai, pakartojantys jų veido ovalą, šaltų atspalvių arba metaliniai rėmeliai.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

Sveikata

9

Ar vasara – Ar žinote, kad geriausias laikas poilsiaudami Egipte, Turkijoje mesti svorį? galite užsikrėsti Lina KAZOKAITYTĖ Šiluma medžiagų apykaitą lėti- hepatitu A ar na, o šaltis – greitina. Greita medžiagų apykaita yra vienas pa- šigelioze? Kad grindinių veiksnių, neleidžiančių to neatsitiktų, atsirasti antsvoriui. Tačiau žiemą svorio priaugame, o vasarą jo ne- pasirūpinti sveikata tenkame. reikia dar gerokai Yra manančių, kad vasara yra geriausias laikas mesti svorį. Kai karš- prieš kelionę. ta, žmogus labiau prakaituoja. Jei prakaituoja, vadinasi, dega kalorijos.

Gal svorio mažėjimas priklauso nuo visai kitų priežasčių? Anot gydytojos dietologės Žanos Antonovos, vasarą iš tiesų greičiau metame svorį.

Bet ne todėl, kad gausiau prakaituojame. Šiltu metu daugiau judame, valgome daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Kai karšta, apskritai norisi mažiau valgyti, nes sulėtėja organizmo medžiagų apykaita. Anot Ž.Antonovos, didėjant aplinkos temperatūrai, dažnėja kvėpavimas ir širdies plakimas, truputį padidėja arterinis kraujospūdis, gausiai prakaituojama. Taip organizmas prisitaiko prie karščio.

Daugelis mano, kad geriausia kalorijų deginimo vieta – pirtis. Ž.Antonovos teigimu, manantieji, kad pirtyje „tirpsta riebalai“, klysta. Pirtis padeda mesti svorį, tačiau organizme sumažėja ne riebalų, o skysčių. Šaltis organizmo medžiagų apykaitą greitina. Pasak Ž.Antonovos, esant žemai aplinkos temperatūrai, susiaurėja odos kraujagyslės, oda pašiurpsta (žąsies oda), išsiskiria daugiau skydliaukės ir antinksčių hormonų, nevalingai susitraukinėja raumenys (drebulys). Pasak Ž.Antonovos, šaltos vonios labiau pagreitina medžiagų apykaitą nei tokios pat temperatūros oras, mat šaltas vanduo kūno temperatūrą atvėsina 14 kartų greičiau. Vis dėlto žiemą svorio dažniausiai priaugame, nes mažiau judame, daugiau valgome.

Medžiagų apykaitą pagreitinti galime ne tik sportuodami, bet ir valgydami tam tikrus maisto produktus. Pavyzdžiui, valgomuosius ledus. Iš lūpų į lūpas sklinda žinios apie ledų dietą. Anot gydytojos dietologės, tokia dieta išties yra. „Ledai, kaip ir kiti pieno produktai, yra geras kalcio šaltinis. Šios dietos šalininkai teigia, kad kalcis skatina medžiagų ir greitina riebalų apykaitą“, – pasakojo pašnekovė. Nors ši dieta ir labai skani, jos efektyvumas nėra moksliškai pagrįstas.

Manoma, kad kai kurie maisto produktai dėl juose esančių biologiškai aktyvių fitocheminių medžiagų skatina riebalų apykaitą. Tokių medžiagų yra cikorijose, manguose, salieruose, kartokų rūšių salotose.

Lina JUŠKAITIENĖ

Nepamiršk pasiskiepyti Anot specialistų, net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti tokiomis sunkiomis užkrečiamosiomis ligomis kaip geltonasis drugys, hepatitai A ir B, vidurių šiltinė, poliomielitas.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistės Nadeždos Abolichinos, per maistą ir aplinką plinta cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozė, šigeliozė, hepatitas A, keliautojų diarėja ir kitos ligos. Pagrindinės užkrečiamųjų ligų plitimo priežastys – maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos taisyklių nepaisymas, iš nelegalių prekeivių turguose pirktų maisto produktų vartojimas.

Pasak N.Abolichinos, viena efektyviausių apsaugos nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų priemonių yra skiepai. Specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutli-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

gės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito.

Specialistai vykstantiesiems į Turkiją ar Tunisą rekomenduoja pasiskiepyti nuo hepatitų A, B ir vidurių šiltinės. Be to, ketinantiesiems keliauti į Egiptą reikėtų skiepytis ir nuo poliomielito. Vykstant į bet kurią šalį rekomenduotini skiepai nuo difterijos bei stabligės.

Skiepytis reikėtų 4–6 savaites prieš išvykstant, kad susidarytų imunitetas.

Anot N.Abolichinos, jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas,

Patarimai, kaip atostogaujant nesusirgti Vykstantiesiems į tolimuosius kraštus ir norintiesiems apsisaugoti nuo ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatito A, vidurių šiltinės, šigeliozės, salmoneliozės, kampilobakteriozės, keliautojų diarėjos, choleros ir kt.), labai svarbu: • vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo; • geriau valgyti vaisius ir daržoves, kurių žievelė ar odelė nulupama. Nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis parduo-

damais gatvėse. O jei įsigijote jų, prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite; • gėrimams atšaldyti ledo gabaliukų geriau nenaudoti, nebent esate tikri, kad užšaldytas vanduo – švarus; • nevalgyti termiškai neapdorotų jūrų gėrybių bei kito maisto; • nepirkti ir nevalgyti maisto; • kuo dažniau plauti rankas su muilu (pasinaudojus tualetu, prieš valgio ruošimą ar prieš valgį). Kai nėra galimybės nusiplauti rankų, patartina valyti jas drėgnomis spirituotomis servetėlėmis.

kraujosruvos ir kiti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę.

Kelionei tiks konservai Dažniausia su kelionėmis susijusi problema – viduriavimas, virškinimo sutrikimai. Šios bėdos neištiks, jei į kelionę pasiimsime ilgai negendančių produktų. Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei keliaujant yra sąlygos jį laikyti šaltai, galima pasiimti net ir greit gendančių produktų, bet tik tiek, kiek suvalgysite iki ant produkto pakuotės nurodytos suvartojimo datos.

Išvirto ar kepto maisto kambario temperatūroje nelaikykite ilgiau nei 2 valandas. Saugiausia maistą vežtis nešiojamame šaldytuve ar krepšyje su ledo gabaliukais.

Net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti tokiomis sunkiomis užkrečiamosiomis ligomis kaip geltonasis drugys, hepatitai A ir B, vidurių šiltinė, poliomielitas.

Užkrečiamųjų ligų specialistai rekomenduoja saugotis uodų ir erkių įkandimų. Vabzdžiai platina maliariją, erkinį encefalitą ir kitas ligas.

Vaistinėse patartina įsigyti specialių juos atbaidančių aerozolių ar te-

palų. Tėvams, vykstantiems į kelionę su vaikais, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistais ar bendrosios praktikos gydytojais. Į paplūdimį su vaikais reikia eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra pavojingiausia, o stiprių nudegimų padariniai – skaudūs. Prieš einant į paplūdimį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtina patepti kūną apsauginiu kremu (su didesniu UV spindulių filtru), užsidėti kepuraitę ar skrybėlę bei akinius nuo saulės.

na išvirta bulvė sumažina ir paakių paraudimą – bulvei šiek tiek atvėsus, perpjaukite ją ir puseles pusvalandžiui pridėkite prie akių.

• Į bulvių sulčių kaukę galima įmaišyti 2–3 šaukštus dilgėlių, ramu-

nėlių, gysločio, mėtos ar kitų žolelių, jas gerai ištrinti, truputį pašildyti ir tyre tepti veidą.

• Gera kosmetinė priemonė – piene išvirtų ir sutrintų bulvių tyrė.

Sausai, vėjo nugairintai, saulės nudegintai veido odai ar sudiržusioms nuo darbų rankoms į su lupenomis išvirtas bulves galima įmaišyti 1–2 šaukštus grietinės ar grietinėlės.

• Kad rankų oda suminkštėtų, jas galima pamirkyti bulvių ar saliero nuovire.

• Riebiai veido odai ruošiama kaukė iš kopūstų sulčių ir kiaušinio baltymo. Ji gerai nuvalo riebalus, sutraukia poras.

• Kaukės ant odos laikomos 20 minučių, po to nuskalaujamos šiltu vandeniu.

Būtina pasirūpinti vaikais

Verta žinoti

Kosmetika iš daržo Nuvargusiai veido odai tinka beveik viskas, kas auga darže, sode.

Tad eksperimentuokite!

Mėta JUŠKAITĖ

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kad ligos nesugadintų atostogų

• Sutarkuota morka ar jos sultys gerai gydo pūliuojančias ir nudegimo žaizdas. Tam taip pat tinka salierų ir burokėlių sultys.

• Nušalusios, paraudusios nosies odą atgaivina bulvių sulčių kaukė.

• Sausą odą gerai maitina kaukė iš sutarkuotos morkos ir šaukšto

pašildyto pieno. Galima į morkų tyrę įmaišyti šaukštą krakmolo ir kiaušinio trynį. Arba – šaukštą tarkuotų morkų sumaišyti su šaukšteliu varškės ir kiaušinio tryniu, įlašinti keletą lašų citrinos sulčių.

• Ant pabrinkusių vokų galima dėti tokią tyrelę: šaukštelis tarkuotų bulvių, šaukštelis kvietinių miltų ir du šaukšteliai pieno. Su lupe-

10

Gimtasis kraštas

Škotijoje dominuoja maži ekonomiški ir manevringi automobiliukai. Ženklas įspėja, kad netoliese – eismo pažeidėjus fiksuojanti filmavimo kamera.

Autorės nuotrauka

Škotijoje agresyvumas nemadingas Nijolė PETROŠIŪTĖ Škotų vairuotojų paslaugumas ir policininkų mandagumas stebina į šalį atvykusius lietuvius. O škotai nesupranta kai kurių mūsų šalyje taikomų, jų nuomone, keistų reikalavimų eismo dalyviams.

Svarbiausia – eismo taisyklės Tai, kad Didžiojoje Britanijoje, kurios sudėtyje yra ir Škotija, eismas vyksta mums neįprasta kairiąja kelio puse, be abejo, visi žinome. Ir jų automobilių vairas yra priešingoje pusėje.

Tačiau stebina tai, kad šios šalies gatvėse ir keliuose gausu automobilių, kurių vairas sumontuotas mums įprastoje vietoje – kairėje, nors tokio automobilio valstybiniai numeriai škotiški.

Pasirodo, čia registruojami visokie automobiliai. Škotų pareigūnas Styvas „Gimtojo krašto“ žurnalistei tikino, kad jiems nesvarbu, kurioje automobilio pusėje yra vairas. Svarbu tik tai, kad vairuotojas jaustųsi saugiai ir tokį pat jausmą galėtų suteikti kitiems eismo dalyviams. „Į mūsų šalį privažiavę daug emigrantų iš įvairiausių šalių. Praktiškai

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Kelyje

visi jie vairuoja automobilius. Tiems žmonėms ir taip sunkoka įprasti važinėti priešinga eismo juosta, o jei dar imtume reikalauti vairą perkelti į kitą pusę, eismo nelaimės būtų garantuotos.

Kam to reikia? Svarbu, kad vairuotojas važiuotų pagal taisykles, kurios visiems privalomos“, – aiškino pareigūnas. „Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvoje neleidžiama važinėti automobiliais,

Škotija – dažnų rūkų ir apniukusių dienų šalis. Tačiau čia nereikalaujama šviesiuoju paros metu važinėti įjungtomis artimosiomis šviesomis.

kurių vairas yra dešinėje?“ – paklausiau policininko. „Kvailumui ribų nėra“, – atsakė škotas.

Nėra absurdiškų reikalavimų Nesunku pastebėti, kad Škotijos keliuose nemažai automobilių važinėja stipriai užtamsintais stiklais. Mano pastaba pareigūną nustebino: „O ką bendro tai turi su saugiu eismu? Jei jums dėl to bus tik patogiau, galite tuos langus kad ir fanera užkalti, kad ir užmūryti. Mums tai tikrai neužklius, iš jūsų reikalausime tik vieno – važinėti pagal eismo taisykles.“ Škotija – dažnų rūkų ir apniukusių dienų šalis. Tačiau čia nereikalaujama šviesiuoju paros metu važinėti įjungtomis artimosiomis šviesomis. Škotų nuomone, vairuotojas pats jaučia, kada reikia šviesas įjungti.

Važinėti įjungtomis šviesomis plieskiant saulei, škotams atrodo ne tik ne ekonomiška, bet ir kvaila. Į akis krito ir prie mokyklos pakelėse stovinčios ilgais, šviesą atspindinčiais apsiaustais vilkinčios bobulės, rankose laikančios „stop“ ženklus. Pasirodo, šios moteriškės

taip stabdo eismą, kai per kelią eina mokinukai. Vaikų saugumui šioje šalyje skiriamas ypatingas dėmesys, ir kiekviena mokykla ar ikimokyklinė įstaiga turi savo eismo reguliuotojo etatą, kuris dažniausiai atitenka senyvoms, bet namuose dar nenorinčioms sėdėti moteriškėms.

Maloniai stebino ir Škotijos vairuotojų tarpusavio paslaugumas.

Toks jausmas, kad šioje šalyje vairuotojai saugo vienas kitą. Neteko matyti nė vieno atvejo, kad kas nors nepraleistų iš šalikelės ar iš kitos eismo juostos bandančio įsukti automobilio.

Praleidžiantysis visuomet rankos, galvos judesiu parodo „prašom“, o praleistasis visada padėkoja. Įdomu ir tai, kad net ilgiausiose kamščių eilėse automobiliai nesusigrūda, prieš ir po savęs palieka gana didelius tarpus. Visai ne taip, kaip pas mus, kai automobiliai tiesiog prisiklijuoja vienas prie kito.

Lietuvių pamokėlės Pareigūnas Styvas pasakojo, kad emigrantų antplūdis pastaraisiais metais juos privertė šiek tiek naujai pažvelgti į šalyje nusistovėjusią tvarką, kelių eismo taisyklių paisymą. Anksčiau policininkai niekada netikrindavo, ar vairuotojas turi transporto priemonės draudimo polisą. Bet su emigrantų banga pasipylę eismo įvykiai parodė, kad atvykėliai dažnai važinėja be draudimo, o kai atsitinka nelaimė, paaiškėja, jog nėra kam nuostolių atlyginti. Todėl dabar į tai kreipiamas rimtas dėmesys.

Kitas pareigūnų rūpestis – suklastoti vairuotojų pažymėjimai. Škotiško vairuotojo pažymėjimo nesuklastosi, nes jau per pirmą patikrinimą būsi pagautas. Bet emigrantai nepaiso jokių taisyklių.

Atvykėliai prisipažįsta, kad Lietuvoje su falsifikatais jie net nebando važinėti, nes tai pernelyg rizikinga.

Lietuviški vairuotojo pažymėjimai dabar „kepami“ Londone. Paprastai padirbtas pažymėjimas kainuoja 250 svarų, bet iš pirmų rankų galima nusipirkti ir už 70. Dažnai šiuose pažymėjimuose užrašomos net svetimos, išgalvotos pavardės.

O daugiausia pažymėjimų su lietuviškomis pavardėmis turi prisipirkę juodaodžiai.

Per Grigiškes važiuosime lengviau Birželio pabaigoje bus baigta greitkelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo per Grigiškes rekonstrukcija. Pirmojo etapo metu sustiprinta 2,71 km ilgio kelio danga ir kelkraštis, įrengti 2,46 km pėsčiųjų ir dviračių takai, nutiesta 1,014 km naujų jungiamųjų kelių, įrengta skirtingų lygių sankryža ir apšvietimas.

Užbaigus darbus bus rekonstruoti tiltas per Vokę, viadukas per geležinkelį ir 2 požeminės pėsčiųjų perėjos, pastatytas naujas pėsčiųjų viadukas, įrengti kelio atitvarai ir tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų, rekonstruoti inžineriniai tinklai – dujotiekio, šilumos, elektros, ryšių linijos, lietaus nuotekų.

Vienas sudėtingesnių šio etapo darbų – tunelinio viaduko prie degalinės įrengimas. Jau birželio pabai-

goje nuo Vilniaus centro į Grigiškes važiuojantys vairuotojai, iš greitkelio prieš degalinę pasukę į dešinę ir padarę kilpą, nauju keliu po automagistrale galės įvažiuoti į pietinę (gyvenamąją) Grigiškių dalį.

Pasak rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus Vitalijaus Popovo, per paskutinį darbų mėnesį bus tvarkoma aplinka, apželdinami šlaitai, įrengta šviesoforu reguliuojama sankryža su Kovo 11-osios gatve, baigti trečiojo jungiamojo kelio įrengimo po tuneliniu viaduku darbai, pastatyti kelio ženklai, paženklinta danga.

Nuo gegužės 22 dienos vairuotojai per Grigiškes gali važiuoti tiesiai, jiems nereikia vykti prie degalinės įrengtu laikinu aplinkiniu keliu, kuris buvo naudojamas statant tunelinį viaduką.

Būna ir taip Į darbą – dviračiu Nyderlanduose valstybės tarnautojams, vykstantiems į darbą dviračiais, mokamos kompensacijos. Visi šios šalies valstybės tarnautojai, kurie naudojasi viešuoju transportu, turi teisę nemokamai vykti į darbą ir atgal. O tie, kurie važinėja dviračiu, gauna 15 euro centų už kilometrą kompensaciją.

Taigi darbuotojas, nuvažiuojantis po 10 kilometrų į darbą ir atgal, papildomai prie darbo užmokesčio gauna po 60 eurų per mėnesį. Maksimalus priedas prie algos gali siekti 282 eurus. Taip Nyderlandų, kur dviračiai ir šiaip jau yra populiariausi, palyginti su kitomis Europos šalimis, valdžia nori papildomai skatinti piliečius naudotis šiomis transporto priemonėmis, kad sumažėtų spūstys gatvėse ir oro teršimas.

Pažintis su moterimis Vidurio Italijos mieste Sienoje gyvenantis 45 metų vyras badė moterų automobilių padangas, kad vėliau galėtų pasiūlyti joms pagalbą keičiant ratą ir susipažinti. Vyras veikė miesto ligoninės rajone. Ten jis tykodavo vienišų moterų, atvažiuojančių automobiliais. Kai vairuotojos pasišalindavo, donžuanas pradurdavo padangą ir laukdavo jų sugrįžtant, kad galėtų pasiūlyti pagalbą ir susitarti dėl pasimatymo. Vyras įkliuvo, kai jo gudrybes atskleidė gatvėje patruliavę karabinieriai.

Rimanto Dovydėno piešinys

Gavo nuo pensininko Vagišius iš Lenkijos gavo daugiau nei tikėjosi, kai bandė pavogti vienam pensininkui priklausantį automobilį. Mat paaiškėjo, kad senukas turi juodąjį karatė diržą. 71 metų Voicechas Chomickis užklupo vagį, kuris bandė nuvaryti jo automobilį.

Senukas atplėšė automobilio dureles, ištraukė 41 metų vagį lauk, patiesė jį ant žemės ir nepaleido tol, kol bičiulis neiškvietė policijos. Kai atvyko pareigūnai, vagis atrodė net laimingas, kad pagaliau ištrūko iš pensininko gniaužtų. V.Chomickis daugiau nei 30 metų buvo karatė mokytojas. Kovos meno mokėsi beveik 50 metų. Vėliau jis policijos paprašė atsiprašyti vagies už tai, kad buvo priverstas panaudoti mirtinas priemones. „Vagišiui pasisekė, kad negavo galo – senukas stiprus kaip jautis“, – teigė policininkai.

Pavogė greičio matuoklį

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Grigiškėse eismo intensyvumas vienas didžiausių Lietuvoje. 2008 metų duomenimis, per parą rekonstruotu ruožu pravažiuoja apie 40 tūkst. transporto priemonių. Lie-

tuvos transporto ir kelių instituto skaičiavimais, jau po 15 metų eismo intensyvumas čia viršys 55 tūkst. automobilių per parą.

GK inf.

Viena vokietė Heseno žemėje pavogė matuoklį, kuris užfiksavo greitį viršijusį jos automobilį. Policijos duomenimis, ji nuo stovo nusuko matuoklį ir pasiėmė su savimi. Tačiau 51 metų moterį išdavė suveikusi signalizacija. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai greitį fiksuojančio įrenginio jau neberado, tačiau pastebėjo netoliese stovintį automobilį. Joje su matuokliu sėdėjo nusižengėlė.

GK inf.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Vladimiras Romanovas: „Manęs jūs nenugalėsite, kol aš tikiu, jog yra tiesa ir ieškosiu jos“ LKL finalo batalijos jau baigėsi, praėjusią savaitę buvo išdalyti ir čempionato apdovanojimai, tačiau vicečempionės Kauno „Žalgirio“ komandos savininkas Vladimiras Romanovas nerimsta. Verslininkas išplatino dar vieną viešą laišką, kuriame tęsia neformalų bendravimą su finalo serijoje nugalėjusios Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos atstovais ir aistruoliais. Tiesa, šįkart V.Romanovas žada daugiau viešai nebeatsakinėti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vis dėlto verslininko pasisakyme ir vėl netrūksta subtilių kaltinimų oponentams, tad galima numanyti, jog tai nebus šio viešo susirašinėjimo pabai-

ga. Laiške „Žalgirio“ savininkas užuominomis prabyla apie kažkokį penkerius metus šantažuojamą krepšininką ir esą priverstus sukčiauti krepšinio

Pateikiame visą V.Romanovo viešą laišką (kalba ir rašyba netaisyta) „Per šias keliolika dienų daviau daug interviu, atsakinėjau į komentatorių klausimus, susitikau su komandos sirgaliais, tačiau iki šiol jaučiu, kad daugeliui sunku mane suprasti.

Pabandykite patikėti bent vienu dalyku. Tai, ką dabar darau, darau dėl „Žalgirio“, dėl krepšinio ateities. Ne aš griaunu krepšinį, jis jau sugriautas. Ant šantažo, grasinimų ir baimės pamatų ilgai nestovės joks darinys. Anksčiau ar vėliau ateis „šiek tiek“ kitokio krepšinio galas.

Su jūsų ar be jūsų pritarimo aš kovosiu už sportą, už vertybes, kurių haliucinacijose paskendę kvestionuotojai niekada nesupras.

Daug minčių šiomis dienomis išsakiau su aštria ironija, nes puikiai suprantu – kad ir ką sakyčiau daugelis nesistengs manęs suprasti. Tačiau patikėkite – man rūpi „Žalgiris“.

Turiu patirties ir versle, ir sporte. Tikiu, kad „Žalgiryje“ padaryti esminiai pokyčiai duos pačius geriausius rezultatus.

Tik leiskite man nors metus dirbti. Drąsiai ir sunkiai. Nepamirškite to, ką aš jau nuveikiau, nors kiekvieną „rytą“ stengiamasi ir bus siekiama tai paneigti.

Taip, „Žalgiryje“ yra daug bėdų ir sunkumų. Jie rimti ir realūs. Jų neį-

veiksime lengvai ir per trumpą laiką.

Tačiau žinokite – aš nesustosiu.

Nors kvestionuotojai visus mano pasakymus bando paversti išprotėjusio Buratino svaičiojimais, tačiau aš vėl pakartosiu: per finalo seriją jie dar kartą apgavo bei apvogė Lietuvą.

Pagrindinis jų ginklas – melas, kurį visiems pateikia kaip didelio proto išraišką. Remdamiesi tuo melu atima iš žmonių didžiausią turtą – gebėjimą blaiviai mąstyti.

Jeigu jie nebijo versti sukčiauti teisėjus, matant tūkstantinei sirgalių miniai, tai ką jiems reiškia ištisus penkerius metus šantažuoti žaidėjo šeimą. Nepavyko pasiekti, kad „Žalgiris“ bankrutuotų. Dabar sužlugdyti komandą jie siekia per sirgalius. Nepasiduokite jiems. Mąstykite.

Jei žaidėjas prisipažįsta man, ateis laikas, kai jis išdrįs atverti tiesą visiems. Kito kelio jis neturi, nes nuodėmė slėgs jį patį iki mirties.

Nebijokite. To noriu paprašyti visų, kurie turi ką pasakyti, bet spaudžiami kvestionuotojų viešai meluoja, išsigina savo žodžių. To aš niekada nedarysiu.

Aš pasirinkau viltį ir darbą, o ne baimę. Šie „pasaulio valdovai“ nesuvokia,

teisėjus. Vis dėlto konkretūs faktai ar įrodymai ir vėl lieka paraštėse, o skaitytojams belieka dar kartą nusiteikti užduotai filosofinei retorikai. jog jų likimas jau pažymėtas – jų vaikai ir anūkai gimsta su tokiomis pat iškreiptomis vertybėmis.

Mažasis vunderkinde Jonai Vainauskai, perduokite savo tėvams: žmogaus nugalėti neįmanoma, jūs galite tik jį apgauti ar apjuodinti. Man belieka tik su gailesčiu žvelgti į jus.

Tuo pačiu priminsiu, kaip prieš dešimt metų tie patys veikėjai kartu su EBSW įvykdė planą – perėmė, išparceliavo ir sunaikino 70 proc. gamyklų, fabrikų, bankų. Už tuos pinigus pripirko TV kanalų, laikraščių. Ir dabar geriausi jų draugai – buvusieji ir dabartiniai veikėjai, kurie jų ložėje duoda priesaiką jiems tarnauti.

Jie kovoja ne už sportą, o kaip „teisingai“ paskirstyti biudžeto pinigus jų kontroliuojamoms grupuotėms, kaip valdyti sirgalius, kad į valdžią ateitų jų remiami veikėjai. Kalbu ne tik apie „Žalgirį“, kurį jie stengėsi sužlugdyti ar bent jau valdyti penkerius metus, bet apie jūsų pačių Tėvynę. Nejaugi jūs norite likti vergais amžiams ir maitinti šiuos kvestionuotojus.

Intelektuale stiklinėmis akimis, nesirengiu daugiau atsakinėti į jūsų pareiškimus. Už mane tai padaro žmonės. Būtinai paskaitykite, ką apie jus mano.

Manęs jūs nenugalėsite, kol aš tikiu, jog yra tiesa ir ieškosiu jos. Ir tik jos!“

Filmas apie tikrąsias Lietuvos krepšinio legendas

Eltos nuotraukos

Šiuo metu kuriamas dokumentinis filmas „Kita svajonių komanda“ turėtų sudominti ne tik sporto gerbėjus, mano filmo režisierius Marius Markevičius (nuotrauka kairėje). „Tikiuosi sukurti filmą apie Lietuvos krepšinio rinktinę, kuris bus įdomus tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui, ir ne tik sporto gerbėjams“, – per pristatymą sakė M.Markevičius, kuris Lietuvos krepšinio įvykius seka nuo vaikystės.

Gimtasis kraštas

Sportas

JAV lietuvis sakė, kad amerikiečiai žino geriausių Lietuvos krepšininkų pavardes, tačiau nežino 1992 metais Barselonos olimpinių žaidynių bronzą iškovojusios Lietuvos krepšinio rinktinės istorijos. Įgyvendinti tikslą filmo kūrėjams padės gegužės 19 dieną įsteigta viešoji įstaiga „Krepšinio ateities fondas“. Jo steigėjai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Ar-

11

Pagerbtas pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas Pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiniam čempionui Romui Ubartui 50-mečio proga už nuopelnus olimpizmui antradienį įteiktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) apdovanojimas „Olimpiniai žiedai“. Šiuo metu Lietuvos olimpiniame centre lengvosios atletikos treneriu dirbantį R.Ubartą apdovanojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. LTOK vadovo teigimu, 1992 metų rugpjūčio 5-oji, kai R.Ubartas Barselonoje tapo olimpiniu čempionu, aukso raidėmis įrašyta į šalies istoriją. „Mūsų džiaugsmui tada nebuvo ribų“, – prisiminė A.Poviliūnas.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas jubiliatui įteikė KKSD Sporto garbės komandoro ženklą. R.Vaiginas pasidžiaugė, kad R.Ubartas, baigęs sportininko karjerą, nepaliko sporto ir dabar savo patirtį perduoda jaunimui.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis R.Ubartui įteikė LLAF aukso medalį.

Pamiršo korteles Visiems, kurie gyvenime bent kartą žaidė futbolą, iki skausmo žinomas pokštas „Teisėjau, pamiršot korteles?“ virto realybe. Ir ne bet kur, o aukščiausioje JAV futbolo lygoje (MLS).

Kuriozinėje situacijoje atsidūrė teisėjas Ramonas Hernandezas, norėjęs nubausti Kolumbo „Crew“ gynėją Adamą Mofatą. Kad ir kiek giliai teisėjas ieškojo savo kišenėse reikiamos geltonos korteles, jos nerado.

Mačo arbitrą išgelbėjo šoninis teisėjas. Kai jau atrodė, kad kuriozinė situacija baigsis, R.Hernandezas iškrėtė dar vieną „išdaigą“ – geltoną kortelę parodė ne pražangos autoriui Mofatui, o niekuo dėtam Robie Rodžersui.

Būti futbolo teisėju kartais yra labai painus reikalas...

tūras Poviliūnas, legendiniai šalies krepšininkai Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis. „Pritariu gerai idėjai. Filme bus įamžinta dalelė mūsų krepšinio istorijos“, – sakė A.Sabonis. „Šis filmas bus ne tik Lietuvos sporto, jo legendų, bet ir šalies pristatymas. Filmas turėtų sudominti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį“, – teigė A.Poviliūnas.

Anot M.Markevičiaus, apie 70 minučių trukmės filmas turėtų kainuoti apie 300 tūkst. JAV dolerių.

Filmo kūrėjai jau spėjo pakalbinti ne tik Šarūną Marčiulionį ir Arvydą Sabonį, bet ir Rimą Kurtinaitį, Liną Kleizą, Robertą Javtoką, trenerį Doną Nelsoną, Lietuvos krepšinio rinktinei padėjusios roko grupės „Greatful Dead“ būgnininką Mikį Hartą.

M.Markevičius sakė, kad baigti kurti filmą tikimasi rugsėjo mėnesį.

Eltos nuotrauka

Puikią dovaną R. Ubartui įteikė jo auklėtinis rutulio stūmikas Mantas Jusis. Jis varžybose Maskvoje (Rusija) užėmė trečią vietą ir iškovojo kelialapį į pirmąsias jaunimo olimpines žaidynes Singapūre. „Labiausiai noriu, kad mano auklėtiniai pasiektų tokių rezultatų kaip aš ir Virgilijus Alekna, – žurnalistams sakė iš Šilutės rajono kilęs olimpinis čempionas. – Po Virgio gal ir bus 4–5 metų „duobė“, tačiau disko metikai iš Lietuvos nedings.“

Ar nupirks rusai italus?

EPA-Eltos nuotrauka

Futbolo klubo „AC Milan“ (Italija) savininkas Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (nuotraukoje) nusprendė parduoti 25–30 proc. klubo akcijų Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“, praneša Italijos dienraštis „La Gazzetta Dello Sport“. Spėjama, kad sandorio suma gali siekti 150–180 mln. eurų.

Kaip teigiama žiniasklaidoje, S.Berluskonis nusprendė parduoti dalį klubo akcijų, siekdamas padidinti „AC Milan“ konkurencingumą, ir gautas lėšas ketina skirti naujiems žaidėjams įsigyti. Per pastaruosius ketverius metus Milano komandai nė karto nepavyko tapti Italijos čempione ar laimėti Čempionų lygos varžybas.

Skelbiama, kad klubo „AC Milan“ vertė siekia apie 600 mln. eurų.

O „Gazprom“ paneigė pranešimus apie ketinimus įsigyti „AC Milan“ akcijų. Informacijos apie sandorį nepatvirtino ir viena iš Milano klubo akcininkių kompanija „Fininvest“. „Gazprom“ yra Gelzenkircheno klubo „Schalke 04“ (Vokietija) rėmėja, bendrovei priklauso 95 proc.

Sankt Peterburgo „Zenit“ (Rusija) klubo akcijų.

Parengta pagal Eltos, balsas.lt inf.

12

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gyvenimas

Kostas Smoriginas: laimės kūdikis kine ir teatre Žinomas aktorius, dainų atlikėjas ir režisierius Kostas Smoriginas net ir po likimo perspėjimo negali sulėtinti darbo tempo.

Kostui buvo 17 metų, kai pirmą kartą paėmė į rankas gitarą. Pradėjo dažniau dainuoti, besimokydamas pirmajame konservatorijos (Muzikos akademijos) kurse. „Prasidėjo darbas teatre ir kine, o aš vis rečiau skirdavausi su gitara, – prisimena K.Smoriginas. – Sugebėjimas dainuoti tapo mano privalumu, didino populiarumą. Manau, kad kiekvienas aktorius turi mokėti valdyti instrumentą ir turėti bent elementarų muzikinį išsilavinimą. Artistas negali būti vienaplanis, juo labiau neturėti muzikinės klausos.“ O vėliau prasidėjo, anot Kosto, „šlykštūs kino propagandos vakarai“.

Artistus vežė į kolūkius, rengė susitikimus su žiūrovais. Sugebėjimas dainuoti pravertė: užuot tų vakarų metu pasakojęs banalybes ir anekdotus apie aktorių gyvenimą, jis pradėjo dainuoti, kaip pats sako, tik jam vienam suprantamas dainas. Tačiau pasirodė, kad jas suprato ir kiti. Tos dainos gyvuoja jau 30 metų.

Svarbiausia – šilta publikos reakcija

Kostas Smoriginas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. 2000 metais jo sukurtas Makbeto vaidmuo buvo apdovanotas „Kristoforu“, o 2004 metais K.Smoriginui buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Meilė JANČORIENĖ „Aš ilgai brendau, kol suvokiau, ką reiškia būti profesionalu, – sako Kostas Smoriginas. – Tiesa, gal man šiek tiek lengviau buvo – anksti pradėjo sektis visur, ir teatre, ir kine. Tapau sėkmės kūdikiu.“

Tik dirba savo darbą Įveikęs visus išbandymus, kurie tenka kiekvienam jaunam artistui, K.Smoriginas sako net nepastebėjęs, kaip atėjo pripažinimas. „Aš negyvenu laurais, prisiminimais, apdovanojimais, – sako aktorius. – Paprasčiausiai gyvenu taip pat, kaip ir daugelis kitų. Nedarau nieko išskirtinio, tik dirbu savo darbą. Užsidirbau tą vardą, o dabar jis

dirba mano labui. Traukia publiką, arba atstumia (tai taip pat gera reklama). Gal vienam mano vaidmuo patinka iki išprotėjimo, o kitas negali į jį žiūrėti. Vienam daina patinka iki alpimo ir nesveikos euforijos, o kitas negali manęs klausytis.

Taip gali būti, tai normalu. Yra toks vienas A.Čechovo personažas, turintis labai stiprų, bet bjaurų balsą.

Tačiau kažkam juk ir tokio reikia, vietos po saule visada yra, tik reikia ją išsikovoti.“ K.Smoriginas baigė režisierės D.Tamulevičiūtės kursą ir sėkmingiausius vaidmenis sukūrė jos režisuotuose spektakliuose Jaunimo teatre. Paskui prasidėjo E.Nekrošiaus era, kuri tęsėsi 15 metų. Tai buvo įdomūs, dideli, įvairiaplaniai vaidmenys. Taigi, aktorius sako esąs palepintas šia prasme, nes greitai

tapo mylimas žiūrovų. Gal dėl to netgi leido sau retkarčiais padaryti klaidų? Tačiau iš tiesų niekas negali jų išvengti.

Dainavo kolūkiuose K.Smorigino sukurtos dainos atliekamos šeimos rateliuose ir vakarėliuose, perduodamos iš lūpų į lūpas. Bardo dainas kiekvienas interpretuoja savaip, pritardamas fortepijonu ar gitara. Vieni dainuoja, kiti klausosi, dažnai netgi nežinodami, kas yra autorius. Taip atsitiko su K.Smorigino daina „Paukščiai“.

Daugelis net nežino, kad šią dainą apie kiekvieną pavasarį sugrįžtančius paukščius sukūrė dainuojantis aktorius Kostas Smoriginas. Dainos autorius dėl to jaučiasi dar laimingesnis.

„Aš paprasčiausiai dirbau, man darbas buvo viskas, – sako K.Smoriginas. – Aišku, buvau pilnas savimeilės ir savigarbos, kurią paprastai visi menininkai turi šiek tiek paaukštintą.“ Į klausimą, ar artistai nėra savotiški narcizai, norintys, kad į juos žiūrėtų, aktorius atsako: „Ši profesija neturi nieko bendro su narcizo grožėjimusi savimi. Aktorystė – tai savotiškas lyderiavimas. Juk leidi sau išeiti prieš visus ir kažką kalbėti, esi patenkintas tuo, kad tave girdi, tavęs klauso ir priima draugai, bendraminčiai, o vėliau – ir tūkstantinės žiūrovų salės.“ K.Smoriginas šiuo metu režisuoja spektaklius „Domino“ teatre (vie-

Jeigu teatras surenka pilnas žiūrovų sales, o žiūrovai atsistoję ploja – aš sau priekaištų turiu mažiausiai. nas žinomiausių spektaklių – „Laukinė moteris“). Šį mėnesį įvyks naujo K.Smorigino režisuoto spektaklio pagal serbų rašytojo Miro Gabrono pjesę

„Mano žmonos vyras“ premjera. Anot režisieriaus, čia vaidina gera kompanija – Arūnas Sakalauskas, Jolanta Dapkūnaitė, Juozas Gaižauskas. „Daug tiesos ir daug problemų yra pasaulyje, o teatre žmonėms patinka lankytis, nes jie čia randa analogijų su savo gyvenimu“, – sako spektaklio režisierius.

Paklaustas, kaip jaučiasi režisuodamas spektaklius komerciniame teatre, aktorius ir režisierius pasipiktina: „Man nusibodo tie klausimai – juk tai mano uždarbis, o ne moralinė nuostata! Jeigu aš režisuočiau kažką panašaus į „Go go,“ po Lietuvą vežiočiau nusirenginėjančias merginas, tada gal nusikalsčiau savo, kaip menininko, žmogaus ir piliečio, moralei, bet juk aš režisuoju komedijas. Šis žanras graikams kažkodėl buvo būtinas.

Jeigu yra tokia niša, ji turi būti užpildyta – yra drama ir tragedija, reikia ir komedijos. Jeigu teatras surenka pilnas žiūrovų sales, o žiūrovai atsistoję ploja – aš sau priekaištų turiu mažiausiai, žinoma, taip pat save kontroliuoju, o po spektaklio visada matau, kiek ir ko dar nepadariau.“ Didžiausias atpildas bardui, aktoriui ir režisieriui – ne apdovanojimai ar premijos, o šilta publikos reakcija.

Pajutęs, kad salė darbą priima, kad nuoširdžiai juokiasi arba susijaudinę šniurkščioja nosimis, o ploja atsistoję, aktorius jaučia gavęs patį geriausią atlyginimą už darbą. „Tada aš gaunu ne tik plojimus, žmonės siunčia man atgal emocijas, kurios įkrauna ir mano paties išsikrovusius akumuliatorius.

Vien dėl to ir verta dirbti. Ne tam, kad patiktum, o tam, kad sužadintum jausmus ir norą gyventi kitaip, galbūt, gražiau, prasmingiau, kad žmonės susijaudintų, o gal tik pralinksmėtų.“

Giminėje – visi Kostai K.Smoriginas ir jo žmona aktorė Dalia Brenciūtė turi 28 metų sūnų, kuris taip pat pagal šeimos tradicijas pavadintas Kostu. Kostas jaunesnysis šiuo metu gyvena Londone, yra operos solistas, dirba „Covent Garden“ operos teatre. Jis turi puikų balsą, dainuoja bosu-baritonu. Koncertuoti Lietuvoje solistas nespėja, jo programa sudaryta 3 metams į priekį, jau suplanuoti koncertai „Metropolitene“, „Covent Gardene“, Tel Avive, San Franciske. 28 metų Kostas su lietuve žmona augina 5 metų dukrelę Godą ir mažą sūnelį Kostuką, kuriam dar nėra nė pusantrų metukų.

Pagal seniai susiklosčiusią tradiciją giminėje visi sūnūs vadinami tuo pačiu vardu.

Tai įdomu

Tavo lemtingoji diena ASTA BENDORAITĖ Senasis numerologijos mokslas visada gali padėti nustatyti, ar tinkate jūs vienas kitam ar ne, o kartu pakuždėti, ko galima tikėtis iš mylimojo ar mylimosios. Tūkstantmečiais astrologai tyrinėjo ryšį tarp žmogaus gimimo datos, charakterio bruožų ir likimo. Štai kaip atrodo pirmasis dvidešimtukas.

1. Gimusiesiems pirmąją mėnesio dieną svarbiausia savos ambicijos, tad jiems mažokai laiko lieka meilei. Jeigu ir susižavi, tai trunka neilgai, dažniausiai tiek, kiek reikia ambicijoms patenkinti. Todėl „vienetukai“ visada ieško tokių žavėjimosi objektų,

kuriuos lengva valdyti. Intymiame gyvenime jie taip pat savanaudžiai, todėl ir vedybos jiems ne taip dažnai nusiseka. Laimė, jei partneris pasitaiko itin kantrus ir supratingas.

2. Šie žmonės pirmiausia ieško dvasinio artumo. Jie nepripažįsta fizinių ryšių be tvirto dvasinio pamato. „Dvejetukams“ seksas – jausmų kulminacija, todėl ir vedybos sėkmingos tik su dvasiškai artimais partneriais.

3. Agresyvūs ir ambicingi. Jų kredo – sumedžioti žavėjimosi objektą ir priversti jį paklusti savo valiai. Lygių sau „trejetukai“ nemėgsta: partneris turi papildyti juos, bet jokiu būdu nepranokti.

4. Nelengvai užmezga ryšius su žmonėmis, bet jeigu jau susieina, tai visam

GK archyvo nuotrauka

gyvenimui, nes yra ištikimi ir pasižymi vidutiniu seksualumu. Iš prigimties jie – pesimistai, taigi partneriui su „ketvertuku“ sugyventi nelengva.

Gimusieji šią mėnesio dieną yra gana pavydūs ir greitai įsikarščiuoja, bet itin trokšta mylimo žmogaus paramos. Gyvenant su jais reikia turėti nemenką jėgų ir kantrybės atsargą.

5. Šią dieną išvydusieji pasaulį labai linkę į pinigus. Partneriu susižavi dažniausiai ištyrę jo materialinę padėtį. Jo išorė „penketukui“ reiškia ne tiek daug.

Svarbiausia, kad turėtų pinigų.

6. „Šešetukai“ – emocionalūs žmonės, nuoširdūs, romantikai ir idealistai, prieraišūs. Kilnūs jausmai ir seksas jų gyvenime sudaro pusiausvyrą.

7. Su „septintukais“ rūpesčių netrūks.

Jie iš prigimties neramūs, tad dažnai būna neištikimi. Nuolat ieško geriausių partnerių, todėl tuokiasi ne vieną sykį. Jų partneriams patartina tiesiog nekreipti dėmesio į smulkias išdavystes – tai tik permainų troškimas, kuris nesuardo šeimos santykių, o juos stiprina.

8. Gimusieji aštuntą dieną pasižymi itin tvirtu charakteriu, todėl yra linkę į emocinį prieraišumą. Deja, jie dažnai patiria išdavystę, nes „aštuntukus“ sunku suprasti ir mylėti. Šie žmonės

pasiryžę labai aukotis, todėl tuo dažnai naudojasi tie, prie kurių jie itin smarkiai prisiriša.

9. Tai itin seksualūs žmonės, bet jie nelinkę demonstruoti savo jausmų, todėl dažnai patiria nesėkmių. Įsimyli „devintukai“ sunkiai, bet jeigu jau šis jausmas aplanko, tai visam gyvenimui. Didelis seksualumas juos „išveda iš kelio“, todėl dažniausiai pirmosios „devintukų“ vedybos baigiasi skyrybomis. Bet tos pačios klaidos jie stengiasi nekartoti. Gerai sugyvena tik su tais, kurie jiems dvasiškai artimi.

10. Iš prigimties linkę būti lyderiais „dešimtukai“ ieško partnerių, kurie besąlygiškai paremtų jų sprendimus ir veiksmus. Pasižymi dideliu lytiniu „apetitu“, jiems itin svarbu patenkinti savo seksualinius poreikius, tad pageidauja tokių pat seksualių antrųjų pusių. Su šiais žmonėmis nesunku sugyventi, jei tik jiems nusileidi.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

Kelionės

Jūratė BALIUKONYTĖ Portugališko žavesio lengvai nenupasakosi. Neatrasta Pietų Europos dvasia ten puikiai dera su akį rėžiančiais vaizdais. Autentika pulsuojantys senamiesčiai ir šiukšlėse skendintys miestų pakraščiai, siauromis gatvėmis barškantys jaukūs tramvajai ir juose besidarbuojantys nepastebimi mikliarankiai kišenvagiai. Greta namų senukai žaidžia domino, mezginiais jaukiai apsikrovusios sėdi mielos senučiukės, o vos už poros šimtų metrų ant kartoninių dėžių miega benamiai. Tačiau portugališkas gyvenimas tuo ir žavus – niekada nežinai, ką pamatysi už kampo.

Mandagi tauta Atskrendame į Portugalijos sostinę Lisaboną ir, išėję iš oro uosto, nieko aplink negirdime, išskyrus „oi, oi, oi“. Šaukdamas „oi“ mojuoja taksistas, „oi“ puldama į namiškių glėbį sako apyamžė portugalė, „oi, oi“ kraudamas lagaminus į autobusą linksi vairuotojas. „Oi“ Portugalijoje – ne mūsiškis nuostabą reiškiantis ištiktukas, o paprasčiausias „labas“.

Portugalijoje sveikinasi visi: seni draugai, pirmą kartą susitikę žmonės. Nesvarbu, kur būtum, ką veiktum, jei tik sugausi įdėmų portugalo žvilgsnį, tuoj pat iš jo sulauksi „oi“. Miela, šilta ir labai svetinga. Portugalai garsėja tuo, kad gerai moka sutikti ir išlydėti svečius. Čiumpame taksi, susikrauname mantą ir dardame į Lisabonos senamiestyje įsikūrusį viešbutį. Važiuojame, o akys tik ir raibsta nuo ypatingo miesto grožio. Aukštyn kylantys senoviniai pastatų bokštai, raudonų čerpių stogai ir daugybė balkonų balkonėlių, pro kuriuos į gatvę dairosi juodbruviai vietiniai.

Tačiau Lisabona ne tik jauki ir miela. Negalima nepaminėti, kad, vos pasukus už kampo, galima pamatyti krūvas šiukšlių, ant šaligatvių

13

tik dvi kėdės užeigos viduryje, ant kurių sėdėdami vyrai brazdino gitaras. Jauna juodaplaukė portugalė virpančiu balsu ir temperamentingais judesiais tiesiog prikaustė dėmesį. Nesinorėjo, kad ji liautųsi dainuoti. „Žodžių nesupratote, bet širdžiai viskas buvo aišku“, – atsisveikinant paaiškino užeigos šeimininkas.

Viskas tviska auksu Kitą dieną nusprendėme apžiūrėti Lisabonos dalį, kuri nenukentėjo per 1755 metų didįjį žemės drebėjimą, kurį dar lydėjo cunamis. Čia Lisabona parodo naują veidą. Senos gatvės, kuriose neišsitenka mašinos, namai su aptrupėjusiomis ir suskilinėjusiomis sienomis, jaukūs restoranėliai, virš galvos plazdantys skalbiniai, sukabinti ant nuo langų besivejančių virvių.

Vėliau – laikas skirtas muziejams ir kultūrai. O Lisabonoje šių dalykų tikrai labai daug, tik rinkis. Pirmasis taškas – Karietų muziejus Belem rajone. Pasakyti maža, kaip viskas jame įspūdinga. Žiūri ir netiki tuo, ką matai: karietos karaliams, karietos svečiams, karietos pasivažinėjimui parke, kelionėms ar specialiai karūnai vežti. Ir viskas tviska auksu, žavi įspūdingais raižiniais ir išpieštomis detalėmis.

Portugalijos gatvėse kvepia sardinėmis Portugalijoje nosį kutena pietietiški kvapai: ant grotelių čirškančios šviežios sardinės, aitrus portveino aromatas, gaiva dvelkia neramus vandenynas. miegančių benamių, pagauti įkyriai kiekvieną prašalaičio žingsnį sekantį įtartiną žvilgsnį.

Tramvajų raizgalynė Lisabona – vienas painiausių miestų, kuriuose tik teko būti. Portugalijos sostinė palyginti nedidelė, tačiau pirmą kartą ja klaidžiojant ima ir susisuka galva, net žemėlapis negelbsti. Mažos siauros gatvės, daugybė panašių pastatų, viadukai, tiltai, sudėtingos sankryžos, kur esame?

Vėl pasiklydome? Viešbutuko, kuriame apsistojome, šeimininkui pasiskundėme, kad ne kartą ir ne du Lisabonos senamiestyje pasiklydome, o jis ramiai palinksėjo galva ir patikino, kad visiems taip būna. „Orientuokitės pagal saulę“, – rimtai patarė jis.

Lisabona – miestas, kuriame zuja tramvajai. Po senamiesčio kalvas galima pasivažinėti bene seniausiu Europoje iki šiol veikiančiu tramvajumi. Kelionė 28 numeriu pažymėtų geltonų vagonėlių virtine aprašoma bene visuose kelionių vadovuose.

Nusiperkame talonėlį, palaukiame kelias minutes stotelėje ir mes – jau tramvajuje. Visas jo vidus – lubos, grindys ir sienos – pagamintas iš medžio.

Prie vairuotojo kabinos kabo lentelė, raginanti saugotis kišenvagių.

28-ojo tramvajaus maršrutas driekiasi per visą senamiestį, o kartu ir žymiausias Lisabonos vietas.

Siauros gatvelės, šimtmečius skaičiuojantys pastatai – pro tramvajaus langus viena grožybė keičia kitą.

Tramvajus sustoja netoli naktiniu gyvenimu garsėjančio Bairro Alto

Gurmanų rojus Autorės nuotraukos

rajono. Lauko kavinukės, restoranai, naktiniai klubai, iš kurių į gatves liejasi fado garsai. Tačiau žinome, kad čia fado – gitaromis akomponuojamų dainų apie nelaimingą meilę, namų ilgesį ar jūrą, geriau nesiklausyti, nes tai tik turistams skirta pramoga. Viešbučio šeimininkas mums užrašė vieno klubo, įsikūrusio gretimame Alfamos rajone, adresą ir siūlė fado klausytis tik ten. Įkišame nosį į rekomenduotąjį restoranėlį ir suprantame, kad greitai iš čia neišeisime. Pilvotas šeimininkas su tankiais juodais ūsais jau sodina mus prie vieno iš stalelių ir siūlo paragauti skaniausio jo vyno. Vietiniai ne kartą pasakojo, kad rasti, kur pasiklausyti autentiškų fado dainų, Lisabonoje sunku. Dauguma panašių restoranų ar klubų yra skirti turistams vilioti ir turi mažai ką bendro su tikromis, už širdies griebiančiomis meilės raudomis. Tačiau mes neapsigavome. Mažame senamiesčio restoranėlyje, be mūsų, nebuvo nė vieno užsieniečio. Vakarieniavo ir fado klausėsi, o kartais ir patys jam pritarė tik vietiniai. Jokios scenos,

Norėdami pavakarieniauti, užsukame į vieną senamiesčio restoranų. Dieviškas keptų sardinių kvapas viliote vilioja. Tačiau padavėjas neskubina rinktis, nuveda prie šalia virtuvės esančio baseinėlio, kuriame rangosi langustai, krabai, krevetės, ir ragina rinktis. Bedame pirštu į krabą ir porą didelių krevečių. Iš virtuvės iššokęs šeimininkas tuoj pat juos išima, liepia pauostyti ir skuodžia virtuvėn.

Kaipgi be vyno? Portveino? Madeiros? Vinho verde? Nuo vynų įvairovės, jų kvapų ir skonio apsisuka galva. Vyną litrais maukia ne tik turistai, bet ir patys portugalai.

Raudonas, baltas, geltonas ar net žalsvas – pasirinkimas tikrai gausus.

Vietiniai itin mėgsta tikrąjį portveiną, kuriuo paprastai mėgaujasi skanaudami desertą ar ragauja prie sūrio ir pyragaičių. „Portugalija – tikras gurmanų rojus“, – tik tiek tesugebu pasakyti įvertinimo laukiančiam virtuvės šeimininkui. Krevetės tirpsta burnoje, o šalia jų patiektos sardinės irgi neapsakomo skanumo. Virėjas tik patrina rankomis ir patenkintas eina dirbti toliau. Beje, kepamomis sardinėmis man kvepėjo dauguma Portugalijos didmiesčių gatvių.

14

Gimtasis kraštas

Miesteliai

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Ežerų ir miškų apsuptyje įsikūręs miestelis svajoja apie jūrą

liejo ginklus. Žmonės nutarė Salako bažnyčios varpus nukelti ir paslėpti.

Tai buvo sunkus ir atsakingas darbas, kurį patikėjo Vitui. Jis paprašė dviejų pūdų kanapių pluošto, nuvijo iš jų virves ir, padedant būriui vyrų, nukėlė varpus žemėn, tikėdamasis užkasti juos šventoriuje. Tačiau staiga atbildėjo iš kažkur visa tai suuodę vokiečiai ir varpus tiesiog iš rankų išplėšė. Taip bažnyčia ilgam liko be varpų...

Vitas garsėjo ir savo fizine jėga, ištverme. Kartą kaimynas supyko, kad nutrūkusi Vito karvė išmindžiojo jo pasėlius, ir nutarė jį pamokyti. Bambėdamas ir keiksnodamas atėjo pas Vitą ir kibo jam į atlapus. Ramaus būdo Vitas viena ranka paėmė kaimyną už pakarpos, kita už sėdynės ir, išnešęs iš savo dirbtuvės, sviedė į kitoje kelio pusėje esančią pievą. „Minkštas nutūpimas“ į vešlią žolę nepakenkė vyrui, bet garsas apie Žeželio stiprybę nuskriejo per visą apylinkę.

Toliausiai nutolęs nuo jūros Jūrų muziejus Unikali akmeninė Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčia tarsi saugo Salako ramybę.

Salakas (Zarasų r.) skaičiai ir faktai Salakas – miestelis Zarasų krašte, šiaurės rytinėje Lietuvoje, šalia kelio Degučiai–Dūkštas. Tai – ežerų ir miškų kraštas. Salako girininkijoje – daugiau kaip 10 000 ha miškų. Seniūnijoje gyvena 1398 žmonės, miestelyje – 638.

Rašytiniuose šaltiniuose Salakas minimas nuo XV–XVI a., tačiau čia aptiktas pilkapynas byloja apie dar ankstesnius laikus. Kadaise šios vietos buvo Lietuvos valdovų medžioklės centras. 1496 m. pastatyta pirmoji Salako bažnyčia, įkurta parapija. 1552 m. minimas miestelis, vėliau gavęs turgaus ir prekymečių privilegiją. XVI a. pabaigoje Jogaila Salaką perleido Vilniaus vyskupijai. Miestelis labai nukentėjo per švedų karą. Tada jis buvo nusiaubtas, didelė dalis sudeginta.

XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija. XXI a. pradžioje Salakui suteiktas miestelio statusas, 2004 m. patvirtintas herbas.

Miestelis pavadintas buvusio Salako ežero (kuris, pastačius Antalieptės vandens jėgainę, įsiliejo į Duseto ežerą) vardu.

Kita versija – gyvenvietė, kadaise apsupta ežerų, buvo atsidūrusi tarsi saloje, todėl jos gyventojai buvo vadinami salokais.

Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Archeologijos paminklas – pilkapynas. Architektūros paminklas – unikali akmeninė Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčia. Gamtos paminklai – Salako pušis, prie kurios žmonėms buvo įteikti žemės dokumentai, Napoleono akmuo, gydomasis šaltinis „Rudoji versmė“.

Virginija BARŠTYTĖ Salakas, kuriame yra pilkapynas, priskiriamas net IX–XII amžiui. Viduramžiais jis buvo garsus savo malūnu, sūrine, alaus darykla ir auksinių rankų meistrais. Šiandien jis gyvena ramiai, ežerų ir miškų apsuptyje. Gyvenvietė nuo jūros nutolusi net 300 km, tačiau mažas iki tūkstančio gyventojų turintis miestelis pagrįstai didžiuojasi turtingu Jūrų muziejumi. Šiais metais Salakas įtrauktas ir į Didžiojo Baltijos žygio maršrutą.

Miestelyje klestėjo žvejyba

Vida Žilinskienė pati priiminėja svečius.

Kitados Salakas tęsėsi 7 mylias, turėjo 7 bažnyčias ir 7 vienuolynus. Čia stovėjo Didžiosios Labos pilis. Salako

Raimundo Šuikos ir autorės nuotraukos

žemė iš visų pusių buvo apsupta ežerų ežerėlių, o šioje saloje gyvenę žvejai buvo vadinami salokais, tad ir miestelis buvo pavadintas Salaku.

Pasakojama, kad kadaise į Salaką atsibastę švedai su žmonėmis elgėsi labai žiauriai – juos mušė, kankino. Žmonės prašė pasigailėti. Tada švedai pareikalavo atiduoti turtus, kurie buvo paslėpti Kunigokalnio vienuolyne. Žmonės sutiko, bet vienuoliai – ne. Supykę žmonės užpuolė vienuolyną, tačiau vienuoliai su turtais jau buvo pabėgę į mišką.

Tuomet garsus ir turtingas Kunigokalnio vienuolynas prasmego į žemę.

Kiti teigia, kad Salaką įkūrė Lietuvos kunigaikštis Utenis. Vadinosi jis Sakalu.

Tokie yra padavimai. O tikra yra tai, kad 1996 m. Salakas atšventė 500 metų jubiliejų. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1496 m. kovo 18 d. Mikalojus Petkevičius per vyskupą Albertą užrašė Salako parapijai tris valstiečius su jų žemėmis.

XVI a. iš Vilniaus į Livoniją per Salaką ėjo svarbus strateginis ir ūkinis kelias. Būta čia ir dvaro, kuris priklausė Vilniaus vyskupijai. 1515 m. čia įkurtas palivarkas, kurio prieglobstyje Salakas išaugo į miestelį.

1713 m. miestelis jau gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Čia jau veikė malūnas, sūrinė, alaus darykla. Apylinkėse garsėjo Salako staliai, mokėję ir namus statyti, ir baldus dirbti, važių meistrai, tinklų mezgėjai, milo ir veltinių vėlėjai. Vis dėlto svarbiausias užsiėmimas buvo žvejyba ir miško darbai.

XIX a. Salakas garsėjo dideliu ir turtingu turgumi, kuris veikė pirmadieniais keturkampėje miestelio aikštėje. Atvykdavo amatininkų iš aplinkinių miestelių. Čia buvo galima įsigyti stalių dirbinių, tinklų, valčių, vežimų, važių, darbo įrankių, raštuotų audinių, maisto produktų, grūdų, gyvulių, paukščių. Pokario metais turgus buvo iškeltas į tuščią vietą šalia. Turgavietė paversta aikšte.

Pavažiavę 2 km į vakarus nuo miestelio, abipus kelio Salakas–Daugailiai išvysime pilkapius. Vietos gyventojai juos vadina Kurganais ar Švedkapiais.

Dideliame plote yra apie 30 aukštesnių ir žemesnių sampilų. Aplinkui ir ant jų auga medžiai. Pilkapiai ne sykį tyrinėti. Rasta žirgų griaučių, žąslų, vienas sudeginto žirgo kapas. Pagal radinius pilkapiai priskiriami net IX– XII amžiui, vadinasi, šiame krašte gyventa gerokai anksčiau nei minima

Salakas atšventė 500 m. jubiliejų.

rašytiniuose šaltiniuose. Beje, netoli Salako yra ir daugiau pilkapynų: Avinuostos, Čepeliškių, Giteniškių, Kiemionių, Samaukos, Vyželių.

O viena aukščiausių vietovės kalvų – Kunigokalnis, Salako piliakalnis. Žmonės jį dar vadina Puodiakalniu, nes seniau iš čia esančio molio žiesdavo puodus. Kaip teigiama padavime, Salake stovėjusi tvirta pilis gynė miestą nuo priešų. Ją vadino Didžiąja Laba. Per karą su švedais buvo sunaikintas ir miestas, ir pilis.

Gražutės regioninio parko teritorijoje į rytus nuo Salako tyvuliuoja šeštas pagal dydį Lietuvos ežeras – Luodis, kurį puošia trys salos: Dirbamoji, Juodoji ir Pilala. Rytiniame ežero krante net 3 km tęsiasi įlanka Kopta, per kurią nutiestas medinis tiltas anksčiau jungė pakrančių kaimus.

Meistras, tapęs legenda Viena vietinių legendų – tai nedideliame Gudiškių kaime, apsuptame miško, XX a. pradžioje gyvenęs meistras Silva Vitas, žmonių vadintas Žeželiu. Nedaug kas žinojo jo tikrąją pavardę, todėl net jo dirbdintus pakelių kryžius vadino Žeželio rūpintojėliais.

Tai buvo sumanus, geros širdies, ramaus būdo, auksinių rankų žmogus.

Nors beraštis, tačiau viskuo be galo domėjosi, prenumeravo laikraštį, kurį jam perskaitydavo mokiniai, mėgdavę užsukti pas jį pasimokyti meistrystės.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai rinko bažnyčių varpus ir iš jų

Jei pavaikštinėję miestelio gatvėmis užkalbinsite žmogų, šnekantį sodria aukštaitiška šnekta, jis tarp visų Salako įdomybių būtinai paminės ir mokytojos Vidos Žilinskienės įkurtą Jūrų muziejų. Taip toli nuo jūros? Tai yra asmeninė pradinių klasių mokytojos, Salako metraštininkės V.Žilinskienės jūrų gyvių kolekcija, sukaupta per 40 metų. „Mano kolekcija – tai mokymo priemonė, – pasakoja guvi 83 metų mokytoja. – Iš pradžių aš tuos eksponatus laikiau namuose, bet Gražutės regioninis parkas pasiūlė patalpas, tačiau ir čia nelengva sutalpinti 3000 jūrų gėrybių. Kai ėmiau rinkti, tai atgal kelio nebuvo, eksponatų tik daugėjo. Muziejaus vardas jau įpareigojo eksponatus kažkaip suklasifikuoti, ir aš juos suskirsčiau: žuvys, žvaigždės, vėžiagyviai, koralai, kriauklės. Daugiausia radinių iš Atlanto vandenyno.

Kad kriauklės gaudžia, girdėjome kiekvienas. Čia galima to gaudimo pasiklausyti. Geriausiai gaudžia, lyg koks trimitas, kriauklė – tritono ragas.

Iš šios kriauklės žvejai pasidarydavo dūdeles ir plaukdami namo dūduodavo, taip pranešdami namiškiams, kad triumai pilni žuvies. Vėliau tritono ragas tapo muzikos instrumentu.

V.Žilinskienė, gimusi 5 km nuo Salako, beveik visą gyvenimą čia ir praleido. Tik mokėsi kitur ir keletą metų kitur dirbo. 1963 metais gavusi pirmuosius eksponatus, nuo jų

Kitados Salakas tęsėsi 7 mylias, turėjo 7 bažnyčias ir 7 vienuolynus. Čia stovėjo Didžiosios Labos pilis. ir skaičiuoja muziejaus pradžią. Pati vaikystėje augo žaisdama su didele kriaukle – purpuriniu mureksu, kurią jos tėveliai bandė paversti pelenine... Prie mėgstamiausių eksponatų mokytoja priskiria šakotuosius mureksus, panašius į bajoriškas pypkes, kugenius – nedideles margas kriauklytes ir... suakmenėjusį koralą, kurį surado kaimynų anūkas. Jis ir leidžia paspėlioti, kad gyvenvietė galbūt įsikūrė buvusios jūros dugne?

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis E

Horoskopai

Avinas. Jūs būsite energingi, aktyvūs, gerai seksis finansų srityje, lengviau nei visuomet tvarkysite buitinius reikalus. Ypač atidžiai tvarkykite šeimos, nekilnojamojo turto reikalus – šiuo metu geriau nesiimti skubotų iniciatyvų.

F

Jautis. Jums bus naudingi kontaktai, tarpininkavimas, prekyba, darbas žiniasklaidoje, mokslas. Reikėtų ypač pasisaugoti bet kokių avantiūrų, nuotykių, kvailiojimų, atsitiktinių meilės santykių.

G

Dvyniai. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne naujiems, o seniems, gerai veikiantiems dalykams įtvirtinti. Darbo srityje ypač prireiks atidumo, atsargumo pildant dokumentus, tarpininkaujant, bendraujant. Ginčų, painiavos gali kilti net ir ten, kur, atrodo, pagrindo nėra.

gegužės 31– birželio 6 d.

K

Svarstyklės. Teks daug dirbti. Tai skubių, svarbių užsakymų, permainų ir naujų technologijų diegimo darbe, kaitos kolektyve metas.

Visa tai suderinti bus nelengva – sentimentus atidėkite vėlesniam laikui.

L

Skorpionas. Atsivers gerų perspektyvų aukštojo mokslo, ryšių su užsieniu, verslo srityse. Pasistenkite per daug nesivelti į draugų problemas, netoleruokite avantiūrų.

M

Šaulys. Turėsite svarbių, bet sunkiai įvykdomų užduočių. Prireiks kantrybės – galite pajusti nemažą vadovybės spaudimą. Geriausia, ką galite padaryti, tai stengtis daryti tai, kas būtina, ką gerai suprantate. Tai metas, kada lengviau nei visuomet įgysite slaptų priešų.

N

Vėžys. Tai laikotarpis, kai lengva pamesti galvą, lengva sugadinti rimtus partnerystės santykius dėl trumpalaikės naudos ar aistros.

Pasistenkite išnaudoti didelį jėgų potencialą tikrai kūrybai, giliems jausmams.

Ožiaragis. Taip ir knietės ką nors pašiepti, tad pasistenkite nesugadinti reikalų neprotingomis kalbomis, provokuodami priešus ar konkurentus, juo labiau draugus. Šiuo metu jums seksis, būsite ypač populiarūs kolektyve. Stenkitės išlaikyti korektiškumą bendraudami.

I

O

J

P

H

Liūtas. Jums savaitė gana rizikinga.

Būkite apdairūs, ypač versle, pasikliaukite tik tais, kuriuos gerai pažįstate, imkitės to, ką gerai mokate. Labai svarbu atsirinkti svarbiausius, būtiniausius darbus, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos.

Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

15

Mergelė. Ši savaitė vieniems suteiks naujos, svarbios partnerystės galimybę, kitiems – potencialių atvirų priešų. Teks aiškintis santykius, derinti interesus. Jei surasite bendrą kalbą, galimos svarbios sutartys, naujos galimybės.

Vandenis. Reikės didžiulio atidumo tvarkant finansinius reikalus – atsisakykite bet kokių avantiūrų, skubotų sutarčių. Greičiausiai erzins aplinkinių skubotumas, savanaudiškumas. Skirkite daugiau dėmesio sau: apribokite darbus, darykite tik tai, kas būtina. Žuvys. Laikas labai dinamiškas, tačiau ir gana rizikingas. Kruopščiai pildykite dokumentus, stenkitės neduoti spontaniškų pažadų, nebūkite kategoriški šnekėdami. Padidės vagysčių, apgavysčių, klaidų galimybė. Būkite atsargesni už vairo.

anekdotai •••

Sutuoktiniai nesišneka beveik mėnesį. Vieną vakarą ji randa raštelį: „Pažadink rytoj septintą ryto“. Kitą dieną jis atsibunda dešimtą ir taip pat pastebi raštelį: „Septynios valandos – kelkis!“ •••

Vyras pas aiškiaregę. Pažvelgusi į krištolinį rutulį ji sako: -Turiu jums gerą ir blogą žinią.

-Tvarka, pirma sakykite gerą.

-Kai numirsite, danguje žaisite nacionalinėje futbolo rinktinėje.

-O kokia blogoji žinia?

-Jūsų pirmosios rungtynės jau kitą penktadienį.

•••

Du uodai prie mokesčių inspekcijos. Vienas išskrenda, o kitas įskrenda į vidų. „Nėra prasmės! – sako pirmasis. – Jie patys siurbia.“ •••

Vyras užeina į knygyną ir sako: „Norėčiau 1968 metų kalendoriaus“. – Pardavėjas: „Jums tikriausiai trūksta vieno...“ – „Taip, tačiau būtent 1968-ųjų metų...“ Surašykite pateiktus skaičius.

5

6

7

8

9

02100 14205 17806 18050 21203 26071 28263 31408 50714 74913

003636 110392 170028 174534 201884 411223 448618 456772 529030 741006 779841 822500

0168717 1094222 1284377 1904786 2021094 2050056 2803744 2914211 3016935 3091003 3120571 3304565 3402525 3611287 4102200 5456131 5847717 7080907 9144161 9610141 9721400 9874150

02238424 10306550 12411130 14224030 17224437 30128242 35834307 40192276 42784445 43174009 61513303 80431009

347410667 400111288 442493771 590751121 610029702 620009471 804021711 812451232 813741200 829345180

Atsakymas – penkių skaičių iš pažymėtų langelių suma.

Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžių, spausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: 1. Kirtiklis. 2. Piklius. 3. Kanari. 4. Arklys. 5. Nedrąsa. 6. Okupacija. 8. Erinijos. 10. Nuopjova. 13. Garbėtroška. 14. Senamiestis. 17. Tripsai. 18. Poilsis. 23. Bicinium. 24. Griuvenos. 25. Viendienė. 26. Pagaliai. 30. Eglinis. 31. Statinė. 33. Arbata. 34. Valgis.

Horizontaliai: 7. Trekininkas. 9. Tradeskantė. 11. Fistulė. 12. Kriptos. 13. Grindys. 15. Vilkiukai. 16. Sensacija. 19. Molis. 20. Obertonas. 21. Ajova. 22. Atspalvis. 27. Kiuri. 28. Lovatiesė. 29. Šilas. 32. Liturgika. 34. Vištiniai. 35. Artumas. 36. Fidelis. 37. Ateitis. 38.

Simfonijetė. 39. Girininkija.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Smuikas.

Vertikaliai: Ugnelė. Panamė. Mada. Laiku. Kaimo. Šalia. Pelkė. Kasko. Nertvė. „Ariel“. Apstu. Vila. Rikis. Usnis. Šaka. Jūra. Vakar.

Aleks. Putomis. Ksilema. Aronija. Siesta. Aibė. Taka. Ilas. Kaas.

Horizontaliai: Iguana. Agata. Nepakankamai. Lema. Europa. Ketvertu. Gėlės. Vilius. Išėjo. Vėl. Karpa. Akiai. Ssrs. Palauks. Taigi. Aktore. Visam. Link. Skelia. Vėjas. Kibt. Maja. Arasas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Dirvelė.

16

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

TV programa LTV2

Gegužės 31, pirmadienis

Labas rytas.

„Simona“.

„Snaiperis 2“.

„Merlino nuotykiai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitė (k.).

9.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Iškilmingas Lietuvos kino kūrėjų „Sidabrinės gervės 2010“ apdovanojimas (k.).

14.30 Stilius (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 Dok. serialas „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Las Vegasas“.

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Premjera. „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5 (k.).

9.55 Auksinė blykstė (k.).

11.00 Romantinė komedija „Įsimylėti per dvi savaites“ (k.). (2002 m., Australija, JAV).

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 Kryžminė ugnis.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 FTB. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Komedija „Simona“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.00 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Romantinė komedija „Aistra“ (k.). (2002 m., JAV).

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“ (2008 m., JAV, Meksika). (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Snaiperis 2“ (2002 m., JAV).

(N-14) 0.40 „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina.

7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“ (k.).

7.35 Muzikinė skrynelė (k.).

8.00 Šeštadienio rytas (k.).

9.00 „Juodasis riteris“ (k.). (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 12.10 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.30 Muzikinė popietė.

15.00 Svarbus pokalbis (k.).

15.35 „Kapitonas Malas“.

16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.45 Nuotykių serialas „Merlino nuotykiai“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Sąmokslo teorija.

21.30 Geras filmas.

Trileris „Mirtinas virusas“ (1999 m., JAV). (N-7) 23.30 Žinios.

24.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 1.00 Žvejų mūšis (k.).

1.35 Bamba. (S)

„Išpirka“.

Aistrų pakrantė.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Sveikinimų koncertas (k.).

14.45 Klausimėlis (k.)

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Telebimbadienis – 20“ (1 d.).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 „Telebimbadienis – 20“ (2 d.).

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Telebimbadienis – 20“. (2 d. tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 Pinigų karta.

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 2 minutės šlovės. (k.).

12.15 Paskutinė instancija (k.).

13.00 Žirgų lenktynės.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 2 minutės šovės.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Kriminalinis trileris „Išpirka“ (2007 m., JAV, Kanada). (N-7) 0.30 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou (k.).

(N-7) 12.35 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 Drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Laukinės aistros 3.

Aistros dėl deimantų“ (2005 m., JAV).

(N-14) 0.35 Drama „Išgelbėti“ (2006 m., JAV). (N-14)

TV1

Ką daryti?

6.20 6.45 8.00 8.25 8.50 9.50 11.00 12.00 12.25

14.25 15.00 15.30 16.00 16.15 17.10 17.45 18.45 20.00 20.30 21.05

23.05 23.35

1.25

Televitrina.

Rytas su BTV. „Kapitonas Malas“.

Muzikinė popietė (k.). „Merlino nuotykiai“. (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) Televitrina.

Melodrama „Gydytojas iš Kaprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7) „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. „Kapitonas Malas“.

Animac. serialas „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) To dar nebuvo...

Ką daryti? (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) Žinios.

Tarp miesto ir kaimo.

Komedija „Ostinas Pauersas: Tarptautinis šnipas“ (1997 m., JAV, Vokietija). (N-7) Žinios.

Detektyvas „Uždrausta meilė“ (2008 m., Rusija).

(N-14) Bamba. (S)

18.00 18.57 19.00 20.00

„Laukiniai globotiniai“. Žodis – ne žvirblis. „Atskalūnas“. (N-7) „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Vilniaus getas“.

23.05 „Išrinktieji“. (N-14) 0.05 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 9.30 10.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt. (k.) „Kobra 11“ (k.). (N-7) Išlikimas (k.). (N-7) Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) Teleparduotuvė. „Kobra 11“. (N-7) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) Išlikimas. (N-7) Drama „Pretendentas“.

(N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) Veiksmo f. „Raudonas vanduo“. (N-14) „CSI Niujorkas“. (N-14) Drama „Nelemtą valandą“. (N-14)

9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“ (k.).

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Laukiniai globotiniai“ (k.).

13.00 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

8.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.15 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“ 13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind”.

14.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LTV2

Birželio 1, antradienis

„Telebimbadienis – 20“.

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Dainų dainelė 2010.

Finalas (1 d.).

13.00 Popietė su A.Čekuoliu.

13.30 „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

14.50 Sveikinimų koncertas.

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Savaitė.

18.30 Miesto kodas (k.).

19.15 Gamtoje. Asvejos vilnimis (k.).

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 21.10 Gyvai. Dainuoja Eva. 22.05 Dalia Kutraitė kalbina...

Violetą Urmanavičiūtę.

22.35 Stilius.

23.00 Panorama.

23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (13 d.).

Japonija ir Gana.

0.25 „24 valandos“. (N-7)

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

11.55 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“.

Finalas (2 d.).

13.30 „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Idėjų metas.

15.30 Gamtos patruliai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Maisto anatomija.

20.45 Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. „19 Napoleono dienų Vilniuje“.

21.15 XX a. LTV dokumentika. „Vaikystės juodraščiai“.

1997 m.

22.00 Dok. f. „Rasa kėlė pasagėlę“.

22.15 Emigrantai.

22.50 Vienas eilėraštis.

23.00 Panorama.

23.55 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (14 d.).

Urugvajus ir Nigerija.

0.25 „24 valandos“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

9.55 „Betmenas ir nasuolių komanda“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Pinkis ir Makaulė III“.

12.00 „Laukiniai globotiniai“.

13.00 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.).

(N-7) 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

21.00 22.45 23.45

Liuks TV

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Laukiniai globotiniai“.

(N-7) 19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymai ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Komedija „Načas Libras“.

(N-7) 22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.45 23.45

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis (k.). „Kobra 11“ (k.). (N-7) „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) Išlikimas (k.). (N-7) Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) Teleparduotuvė. „Kobra 11“. (N-7) „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) Išlikimas. (N-7) Drama „Pretendentas“.

(N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) Veiksmo f. „Tvirtovė 2: Sugrįžimas“. (N-7) „CSI Niujorkas“.

(N-14) Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

8.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.15 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“ 19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

20.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15

TV parduotuvė.

24/7.

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Mitų griovėjai (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Misis Lietuva (k.).

Skonio reikalas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė.

22.58 LR himnas.

14.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

20.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Geras laikas (k.).

Girių laikais (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Teritorija (k.).

Reporteris (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) 6 kadrai. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

E.Matuzevičius.

22.58 LR himnas.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 2, trečiadienis

„Las Vegasas“.

„Žvėris“.

„Kaltės kaina“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Savaitės atgarsiai (k.).

10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Pinigų karta (k.).

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.30 Gustavo enciklopedija (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Tieisė žinoti (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

22.45 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.00 Valanda su Rūta (k.).

10.30 2 minutės šlovės (k.)

12.30 Kitas! (k.).

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 Premjera. Serialas „Žvėris“.

0.40 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.55 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

2010. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Trileris „Ugnies linijoje“ (1993 m., JAV). (N-7) 1.30 Drama „Išgelbėti“ (2006 m., JAV). (N-14)

„Kova be taisyklių“.

6.20 6.45 8.00 8.25 8.45 9.45 11.00 12.00 12.25

14.25 15.00 15.30 16.00 16.15 17.10 17.45 18.45 20.00 20.30 21.05

23.10 23.40

1.25

Televitrina.

Rytas su BTV. „Kapitonas Malas“. „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) Ką daryti? (k.).

Televitrina.

Komedija „Ostinas Pauersas: Tarptautinis šnipas“ (1997 m., JAV, Vokietija). (N-7) „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. „Kapitonas Malas“.

Animac. serialas „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) To dar nebuvo...

Ką daryti? (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) Žinios.

10 dienų prie jūros.

Geras filmas.

Veiksmo f. „Kova be taisyklių“ (2004 m., Kinija). (N-7) Žinios.

Trileris „Keršto troškimas“ (k.)

(2007 m., D. Britanija). (S) Bamba. (S)

„Mirties totalizatorius“.

„Kastlas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Teisė žinoti (k.).

13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

14.30 Keliaukim! (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys).

22.30 Vakaro žinios.

Sportas. Orai.

22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimakavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

8.55 Kakadu (k.). (N-7) 9.30 FTB (k.).

10.00 Nuo... Iki... (k.).

10.55 Abipus sienos (k.).

11.50 Ne vienas kelyje (k.).

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.40 Veiksmo trileris „Mirties totalizatorius“ (1988 m., JAV).

(N-14) 0.25 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“.

(N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 „Amžini jausmai“.

(N-7) 11.40 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou (k.).

(N-7) 12.35 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“ 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Degantis žmogus“ (2004 m., JAV, D. Britanija, Meksika). (N-14)

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

9.55 „Laslo stovykla“(k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 Animac. serialas „Monstrų klubas“ (k.)

12.00 „Laukiniai globotiniai“ (k.).

13.00 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

14.30 „Atskalūnas“ (k.).

(N-7) 15.30 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 3, ketvirtadienis

Forumas.

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

11.55 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Klausimėlis.

13.30 „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I“.

2005 m.

20.45 Kūrybos metas.

21.20 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (13 d.).

Japonija ir Gana.

21.50 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (14 d.).

Urugvajus ir Nigerija.

22.20 „Mylių Amerika“ (4 d.).

23.00 Panorama.

23.55 Džiazo muzikos vakaras.

Tauro ragas.

6.20 6.45 8.00 8.25 8.45 9.45 11.00 12.00 12.25 14.25 15.00 15.30 16.00 16.15 17.10 17.45 18.45 20.00 20.25 21.05

23.10 23.40 0.40 1.05

Televitrina.

Rytas su BTV. „Kapitonas Malas“. „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) Ką daryti? (k.).

Televitrina.

Nuotykių f. „Dinotopija“ (2003 m., JAV). „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. „Kapitonas Malas“.

Animac. serialas „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) To dar nebuvo...

Ką daryti? (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) Žinios.

Akistata su Lietuva.

Geras filmas.

Kriminalinė komedija „Tegyvuoja „Niekieno žemė“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7) Žinios. „Valstybės kelias“.

Dok. f. Ciklas (k.).

Tauro ragas.

Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.05 Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. „19 Napoleono dienų Vilniuje (k.).

13.30 „Fliperis“.

14.00 Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

15.00 Pinigų karta.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Jūsų žvalgas“.

18.45 Teisė žinoti.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Valstybės kino metraštis. „Per kančias į žvaigždes... 2005 m.

20.45 Tikros istorijos.

21.15 Žodžių kišenė.

21.30 Veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.55 Poeto, akademiko J.Marcinkevičiaus kūrybos vakaras „Prie rugių ir prie ugnies. (k.).

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

9.55 „Laslo stovykla“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Laukiniai globotiniai“ (k.).

13.00 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.). (N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Laukiniai globotiniai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Laukiniai globotiniai“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Blyksnis“.

(N-14) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

15.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.40 Liuks! Muzika.

17.05 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“ 18.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

21.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.40 Liuks! Muzika.

22.45 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

Lietuvos ryto TV

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Kobra 11“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Kobra 11“. (N-7) 16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Trileris „Raganų klubas“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 24.00 Komedija „Nei šis, nei tas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

9.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.40 Liuks! Muzika.

11.05 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“ 12.15 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

13.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 „Žmogžudystė 101.

Mirtis universitete“.

22.35 „Išrinktieji“. (N-14) 23.35 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Kobra 11“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“(k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Kobra 11“. (N-7) 16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Drama „Geri vyrukai“.

(N-7) 23.55 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.35 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 1.30 Telejazz. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.20 Super Liuks! Grupės „Skamp koncertas „Live & deadly“.

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

13.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

17

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Derliaus kraitė (k.).

Autofanai (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.) (N-7) Reporteris (k.).

Misis Lietuva (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

Maironis.

LR himnas.

15.55 Liuks! Muzika.

17.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

19.30 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „A night at the opera“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 10.50 11.40 12.10 13.00 13.50 14.40 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.30 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.25 0.15 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Pradėk nuo savęs (k.).

Sveikatos kodas (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Naša Raša. (N-7) Skonio reikalas (k.).

Reporteris (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. „6 kadrai“. Humoro laida. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

TV programa LTV2 9.00 11.35 13.30 14.00

Birželio 4, penktadienis

15.00 16.00 16.30 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45

„Karklų žmogus“.

„Sfera“.

„Galvažudžių sala“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 Dainų dainelė 2010.

Finalas (k.).

14.45 Aerodromas (k.).

15.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“.

15.45 „Lemūrų gatvė“.

16.15 „Namelis prerijose“.

17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Šou grupės „Saulės vaikai“ dešimtmečio gimtadienio šventinis koncertas (1 d.).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Šou grupės „Saulės vaikai“ šventinis koncertas (2 d.).

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Šou grupės „Saulės vaikai“ šventinis koncertas (2 d. tęsinys).

22.30 Trileris „Karklų žmogus“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.15 Trileris „Didmiesčio bliuzas“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.30 „Puka“.

7.00 „Transformeriai.

Užsimaskavę robotai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

8.55 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 9.25 Žvaigždžių duetai 4. Didysis finalas.

13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.30 „Meilės sparnai“.

15.30 „Indiškos aistros“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Auksinė blykstė.

20.10 Veiksmo komedija „Vyrai juodais drabužiais“ (1997 m., JAV).

(N-7) 22.00 Veiksmo komedija „Džekis Čanas.

Pirmasis smūgis“ (1996 m., JAV). (N-7 23.35 Fantastinis siaubo trileris „Sfera“ (1998 m., JAV).

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (N-7).

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. serialas „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 20.10 Nuotykių f. „Galvažudžių sala“ (1995 m., JAV). (N-7) 22.45 Komedija „Pats baisiausias filmas“ (2000 m., JAV).

(N-14) 0.25 Siaubo f. „Dvigubas vaizdas“ (2002 m., Honkongas). (N-14)

„Kapitonas Malas“.

6.20 6.45 8.00 8.25 8.45 9.45 11.00 12.00 12.25 14.25 15.00 15.30 16.00 16.15 17.10 17.45 18.45 20.00 20.25 23.15

24.00 2.00

Televitrina.

Rytas su BTV. „Kapitonas Malas“. „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) Ką daryti? (k.).

Televitrina.

Melodrama „Meilės strėlės“ (2008 m., Vokietija). (N-7) „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. „Kapitonas Malas“.

Animac. serialas „Karvė, katinas ir vandenynas“. „Merlino nuotykiai“. (N-7) To dar nebuvo...

Ką daryti? (N-7) „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) Žinios.

Amerikos talentai IV. Europos rąsto kėlimo čempionatas.

2009 m.

Veiksmo f. „Kova be taisyklių“ (2000 m., Kinija). (N-7) Bamba. (S)

20.15 20.45 21.15 23.00 23.50

Labas rytas.

Duokim garo! Finalas. „Fliperis“.

Serialas visai šeimai „Žalieji hektarai“.

Teisė žinoti.

Idėjų metas.

Gamtos patruliai.

Akiračiai.

Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“.

Mokyklos langas.

Gimnazistai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Dalia Kutraitė kalbina... Violetą Urmanavičiūtę (k.)

Stilius.

Drama „Komikas“.

(N-7) Panorama.

Mūsų dienos – kaip šventė.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nauji laimingojo Luko nuotykiai“.

9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Blogiukai ir Pabaisa“.

11.10 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Laukiniai globotiniai“.

13.00 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Atskalūnas“ (k.).

(N-7) 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Laukiniai globotiniai“.

19.00 „Atskalūnas“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LTV2

Birželio 5, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 13.35 16.00

Mūsų miesteliai.

„Anakonda“.

„Broliai Grimai“.

„Viliojimo menas“.

8.00 Krikščionio žodis.

8.15 „Moko – pasaulio vaikas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Švarus pienas.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Mūsų miesteliai.

Deltuva (2 d.).

12.30 Pulsas.

13.00 „Jūrų žvalgas“.

15.00 Istorinė dokumentika. „Gyvenimas su priešu“ (3 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

17.45 Senas geras kinas. „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai.

Dvidešimtas amžius prasideda“ (1986 m., Rusija).

(N-7) 20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio panorama.

21.30 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą (15 d.)

Portugalija ir Meksika (16 d.) Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika.

22.30 Kine kaip kine.

23.00 Drama „Birželis, vasaros pradžia“ (1969 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Fantastinė komedija „Gremlinai 2. Nauja gauja“.

12.05 Komedija „Sutrikusi mafija“ (2002 m., JAV). (N-7) 13.55 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Nuo... Iki...

17.45 Super Kakadu. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.00 Žvaigždžių duetai 4. Geriausios dainos.

22.15 Trileris „Anakonda“ (1997 m., Brazilija, Peru, JAV). (N-7) 24.00 Veiksmo trileris „Septyni kardai“ (2005 m., P.Korėja, Honkongas, Kinija).

(N-14)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.25 Animac. serialas „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas.

9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Filmas visai šeimai „Ozis“ (2001 m., N. Zelandija, Vokietija).

11.40 Komedija „Pasikeisti vietomis“ (1983 m., JAV). (N-7) 14.00 Romantinė komedija „Džeinė skuba į pasimatymą“ (2003 m., JAV, Kanada). (N-7) 15.45 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Šok su manimi.

22.15 Nuotykių komedija „Broliai Grimai“ (2005 m., JAV, D. Britanija, Čekija).

(N-7) 0.50 Komedija „Ledinė kompanija“ (2005 m., JAV).

(N-14)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas (k.).

9.00 Europos rąsto kėlimo čempionatas.

2009 m.

9.45 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

10.00 Šeštadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis.

11.55 Nuotykių f. „Dinotopija: Nauji horizontai“ (2003 m., JAV). (N-7) 13.40 „Šventinis Domino“.

Koncertas.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros.

17.00 Savi ir svetimi.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 „Nepatvirtina diagnozė“.

Sensacijų dokumentika. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija).

(N-7) 21.20 Romantinė komedija „Viliojimo menas“ (2004 m., JAV, Vokietija. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Meistras sulaužytais pirštais“ (1971 m., Honkongas. (N-7) 1.55 Bamba. (S)

16.55 17.45 18.10 18.30 19.25 19.55 21.50 23.00 23.35

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija.

Animac. serialas „Paslapčių sodas“.

TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas.

LNOBT spektaklis „Miegančioji gražuolė“.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Popietė su A.Čekuoliu. Žodžių kišenė.

Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“ (k.).

Keliaukim!

Televizijos teatro klasika. „Kreditoriai“.

LTV aukso fondas. Vaid. f. „Procesas“ (2 s.).

Panorama.

Siaubo trileris „Karklų žmogus“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.10 „Laukiniai globotiniai“ (k.).

11.10 „Pasivaikščiojimas su urviniais žmonėmis“.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 Animac. serialas „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 Animac. serialas „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 Animac. serialas „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“.

16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Rytas su muzika.

6.30 Gamta – visų namai.

7.05 Spaudos apžvalga.

21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės XI. „Mago sūnėnas“.

(N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Kobra 11“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Kobra 11“. (N-7) 16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Išlikimas. (N-7) 19.00 Drama Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Kaulai“. (N-14) 23.00 Kriminalinis serialas „Andželos akys“.

(N-14) 24.00 Komedija „Uždelsta meilė“. (N-7) Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

8.45 Super Liuks!

Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

10.00 Liuks! Muzika.

11.50 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.15 KĮŽ karta.

Radži koncertas „Ką daryt?“ 13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. “Nevermind“.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Neišjunk televizoriaus.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 „Detektyvė Samanta. Žmogžudystės vizija“.

20.45 Šeštadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XI. „Pakrikimas“.

(N-7) 22.55 Mistinis trileris „Salemo vampyrai“. (N-14)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.40

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Skylė sienoj.

Kibernetas.

Kinas, kinas...

Ištikimybės testas.

(N-7) Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Jokių kliūčių! (k.).

(N-7).

Aukščiausia pavara.

Ekstremalūs vilkikų pokyčiai.

Jokių kliūčių! (N-7) Amerikos dievaitis.

Veiksmo komedija „Gyvatė erelio šešėlyje“.

(N-7) Aukščiausia pavara. „401 kambarys“.

Realybės šou. (N-14) „Andželos akys“. (N-14) Veiksmo komedija „Jackass. Filmas“.

(N-14) Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok f. „A night at the opera“.

8.20 Liuks! Muzika.

10.15 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

11.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok f. „A night at the opera“.

14.20 Liuks! Muzika.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas.

14.45 Super Liuks!

Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

16.00 Liuks! Muzika.

17.50 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.15 KĮŽ karta.

Radži koncertas „Ką daryt?“ 19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind“.

20.45 Liuks! Muzika.

22.20 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.45 KĮŽ karta.

Radži koncertas „Ką daryt?“

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Mitų griovėjai (k.).

10.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. (k.).

11.40 Naša Raša. (N-7) 12.10 Misis Lietuva (k.).

13.00 Reporteris (k.).

13.50 Skonio reikalas (k.).

14.40 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks?

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Misis Lietuva 2010.

Finalas.

21.00 Reporteris.

21.50 Super L.T. (N-7) 22.40 Drama „Amerikietiškoji rapsodija“. (N-14) 0.50 Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Ambrasas.

22.58 LR himnas.

16.15 Super Liuks! Ryčio Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

17.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok f. „A night at the opera“.

20.20 Liuks! Muzika. Vaizdo klipai.

22.25 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.50 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.30 19.03 20.03 20.22 20.45

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Romantinė drama „Septintas laimingas“.

Pagaminta Lietuvoje.

Reporteris.

Skonio reikalas. „Mes – pasaulis“. Muzikinė paska „Žvaigždžių puota rūmuose“ (1 d.). „Megakonstrukcijos.

Pasaulio salų stebuklas“. Žinios. Orai.

Misis Lietuva 2010.

Finalas (k.). Žinios. Orai.

Misis Lietuva 2010 finalo tęsinys (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-14) Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas“. (N-14) Gyvai.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Šmitaitė.

22.58 LR himnas.

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 6, sekmadienis

7.30 8.00 8.30 9.00 9.30 10.00 10.30 11.15 12.30 13.25 13.55 14.25

„Tėtis“.

„Dirbtinis intelektas“.

„Merkurijaus kodas“.

„Detektyvas Kalas“.

8.15 Animac. serialas „Stebuklingas Gaveino kristalas“ (1 s.).

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Maisto anatomija.

11.00 Kine kaip kine (k.).

11.30 Drama „Birželis, vasaros pradžia“ (k.). (1969 m., Lietuva).

13.15 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Meksika. „Discovery“ žemėlapis“.

14.15 Serialas „Puaro“.

(N-7) 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Gintarinė pora 2010.

18.00 Septynios Kauno dienos.

18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.00 Keliaukim!

19.30 Koncertas „Senieji Vilniaus stogai“.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 „Žaliojo obuolio“ padėkos koncertas.

22.15 Savaitės filmų filmas. Komedija „Tėtis“ (1989 m., JAV). (N-7)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Finas ir Ferbis“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Mažieji milžinai“ (1994 m., JAV).

12.10 Komedija „Neriam“ (1990 m., JAV).

13.50 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

17.00 Nuo... Iki...

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

22.20 Veiksmo f. „16 kvartalų“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.25 Snobo naktis.

Fantastinė drama „Dirbtinis intelektas“ (2001 m., JAV).

(N-7)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Raganosio mokykla“.

7.25 „Bakuganas“.

7.55 H2O. Serialas (N-7).

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Komedija „Gaudynės metro stotyje“ (2003 m., Prancūzija) 11.35 Komedija „Gyvenimas su Maikiu“ (1993 m., JAV).

13.15 Biografinė drama „Septyneri metai Tibete“ (1997 m., JAV, D. Britanija).

(N-7) 16.00 „Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 17.00 Nuotykių serialas „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Tu gali šokti 21.30 Veiksmo f. „Merkurijaus kodas“ (1998 m., JAV). (N-7) 23.45 Veiksmo f. „Amerikos nindzė 5“ (1993 m., JAV). (N-7)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 „Boružėlės iškyla“. Muzikinis vaikų koncertas tėveliams.

12.35 „Detektyvas Kalas“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel.

(8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Ar kiekvienas laimingas?

21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Rūkas virš Kilrašo pilies“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Trileris „Mirtinas virusas“ (1999 m., JAV). (N-7) 1.10 Bamba. (S)

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 18.20 val. Humoro laida „Naša Raša “ (N-7). „Naša Raša“ – tai kultinis rusų humoro serialas, kuriame atsiskleidžia kaimyninės šalies nacionaliniai ypatumai. Ar žinote, kur iš tiesų dirba pigiausiai apmokami, bet užtat labai kūrybingi statybininkai? Kaip manote, kodėl didžiausioje Rytų valstybėje net ir vargšai valgo ne raudoną, o tik juodą ikrą? Futbolo gerbėjai čia atras dar vieną „žvaigždžių“ komandą, kuriai niekaip nesiseka laimėti, o moterys sužinos, kodėl vyrai ne tik žiūri televizorių, bet su juo dar ir kalba. Tik čia galima pamatyti netradicinės orientacijos gamyklos darbuotoją, kuris neriasi iš kailio tam, kad viršininkas sutiktų už jo tekėti. Sparčiai populiarėjantis serialas – tai gera humoro dozė.

BTV Antradienis, birželio 1 d.

21.30 val. GERAS FILMAS. „Ostinas Pauersas: tarptautinis šnipas“. JAV, Vokietija, 1997 m. Komedija (N-7). Režisierius Jay Roach.

Vaidina: Mike Myers , Elizabeth Hurley, Michael York.

Pasauliui iškilo reali grėsmė: didis ir baisus Daktaras Blogis grasina paleisti raketą su atominiu užtaisu. Siaubūnas reikalauja 100 milijardų JAV dolerių.

Tačiau prieš šią siaubingą asmenybę į kovą stoja kita įžymybė – geriausias karalienės slaptasis agentas Ostinas Pauersas.

30 metų jis praleido užšaldytas kameroje, o dabar yra pasirengęs naujiems žygdarbiams. Drauge su žavingąja partnere Vane-

14.55 15.20 15.55

18.30 19.00

19.55 20.35 20.55 21.35 23.00 23.15 23.40

Gimtoji žemė.

Gamtoje.

Koncertuoja vaikai.

Vaikų šalis.

Gimnazitai (k.).

Mokyklos langas.

Miesto kodas.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Mūsų miesteliai. Deltuva (1 d.).

Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. „19 Napoleono dienų Vilniuje“ (k.).

Tikros istorijos. Krioviškių dvaras (k.).

Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I.“ 2005 m. (k.).

Valstybės kino metraštis. „Per kančias į žvaigždes...“ 2005 m. (k.).

Dalia Kutraitė kalbina...

V.Urmanavičiūtę (k.).

Senas geras kinas.

Detektyvas „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai.

Dvidešimtas amžius prasideda“.

Dok. f. „Lietuva ir Švedija – amžius kartu“. 2010 m.

XVI Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Vaikų ir jaunimo džiazo dainų šventė „Jaunoji džiazo banga”. Tiesiog. transliacija iš Klaipėdos.

Kuluarai. Žodžių kišenė (k.) „Mylių Amerika“ (4 d.) (k.).

Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

Panorama.

Pasaulio panorama.

Komedija „Jai šito verkiant reikia“.

TV1 9.05 11.10 11.35 12.50

„Laukiniai globotiniai“ (k.)

Liūtų tėvas. „Raganaitė Sabrina“ (k.). „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“.

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Į gamtą su Džefu Korvinu“.

16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Keista porelė“.

(N-7) 21.00 Romantinė drama „Anapus sienų“. (N-7) 23.25 „Senosios Kristinos nutikimai“ (k.).

0.25 Retrospektyva.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė.

Sveikatos paslaptys.

Vienam gale kablys.

Skylė sienoj.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai (k.).

Kibernetas (k.). „Kinas, kinas...“ (k.).

Amerikos dievaitis (k.).

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. „Ekstremalūs vilkikų pokyčiai.

Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Be žodžių“.

(N-7) Komedija „Briuselio milijonai“. „Šeimos bičas“. (N-14) „401 kambarys“.

Realybės šou. (N-14) „Andželos akys“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind”.

8.45 Liuks! Muzika.

10.35 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

11.50 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.03 10.03 11.03 12.10 13.03 13.39 14.03 14.28 16.30 17.03

Mes, moterys.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

TV6 Ketvirtadienis, birželio 3 d.

21.00 val. „Geri vyrukai“. JAV, 1992 m. Drama (N-7). Režisierius Rob Reiner.

Vaidina: Tom Cruise, Jack Nicholson, Demi Moore, Kevin Bacon, Kiefer Sutherland.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 0.20 17.30 18.10 19.03 20.03 20.39 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“. Žvejo biblija. „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (1 d.) (k.).

Penktoji pavara.

Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas.

Paslaptingas ryklys“.

(N-7) Misis Lietuva 2010.

Finalas. „Megakonstrukcijos.

Palmės sala Dubajuje“. Žinios. Orai.

Skonio reikalas. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai“–Vilniaus „Žalgiris“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7.

TV serialas „Aklas teisingumas“ . (N-14) Sportinis pokeris.

Inauguracinis LSPF turnyras Vilniuje.

Drama „Pakelės pranašai“. (N-14) Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. S.Nėris.

LR himnas.

BTV Ketvirtadienis, birželio 3 d.

21.30 val. GERAS FILMAS. „Tegyvuoja „Niekieno žemė“. JAV, 2001 m. Kriminalinė drama (N-14). Režisierius Jason Bloom.

Vaidina: Daniel Stern, James Caan, Patricia Richardson, Lacey Kohl, Sherry Stringfield, Larry Reese, Andy Maton.

Kažkur Kanzaso platybėse Frenkas vadovauja paprastam Amerikos moteliui. Didžiausia Frenko svajonė – atidaryti klubą, kur jis galėtų dainuoti liaudies dainas, tačiau jo žmona Helen iš visų jėgų priešinasi šiam sumanymui. Netikėtai vyrą apžavi lyg tyčia pasipainiojus paslaptinga dainininkė Džiuli.

Netrukus naujoji vyro favoritė sukuria gudrų planą, kaip išvilioti vyro pinigus. Atvykęs Frenko kariuomenės draugas dar labiau supainioja visą istoriją, o pasirodęs Džiuli vyras Frenko gyvenimą paverčia tikru pragaru. Kaip išsisukti iš keblios padėties? Kaip pasprukti iš Kanzaso?

Kuboje per nelaimingą atsitikimą žūva jūrininkas. Netrukus žmogžudyste apkaltinami du jauni karinio laivyno jūrininkai.

Vašingtone dirbančiai karinio laivyno advokatei (Demi Moore) tiesa neatrodo aiški. Tirti bylą ji pakviečia ir advokatą Danielį (Tom Cruise). Teisininkai, kasdien susidurdami su vis naujomis kliūtimis, atkakliai artėja prie tiesos. Didelių vidinių prieštaravimų draskomi jie turi galutinai apsispręsti – ginti vaikinus ar visomis išgalėmis slėpti laivyne vyraujančią ydingą tvarką.

22.40 val. „Mirties totalizatorius“.

JAV, 1988 m. Veiksmo trileris (N-14).

Režisierius Buddy Van Horn.

Vaidina: Clint Eastwood, Patricia Clarkson, Liam Neeson.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind”.

14.45 Liuks! Muzika. Vaizdo klipai.

16.35 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

17.50 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Nevermind”.

20.45 Liuks! Muzika.

22.20 „Ragai“. Žurnalas vyrams 22.45 KĮŽ karta. Radži koncertas „Ką daryt?“.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

sa juodu sumaniai išvengia visų paspęstų spąstų. Garsioji komedija-parodija pasaulio kino teatruose surinko 100 milijonų dolerių ir sulaukė dviejų itin sėkmingų tęsinių. Su šiuo projektu vienu garsiausių visų laikų kino komikų tapęs Maikas Majersas iškart uždirbo 80 milijonų „žaliųjų“.

LNK Ketvirtadienis, birželio 3 d.

19

LRT Šeštadienis, birželio 5 d.

17.45 val. Senas geras kinas. „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai.

Dvidešimtas amžius prasideda“. Rusija, 1986 m. Detektyvas (N-7). 1, 2 s. Režisierius Igoris Maslenikovas.

20

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Hercogienė sukčiavo?

Didžiosios Britanijos Jorko hercogienė Sara Fergiuson pateko į itin nemalonų skandalą: britų sekmadieninis leidinys slapta nufilmavo, kaip ji vienam verslininku apsimetusiam žurnalistui už 500 tūkst. svarų (1,98 mln. litų) pažadėjo suorganizuoti susitikimą su savo buvusiu vyru princu Endriumi. Savaitraštis „News of the World“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas aristokratės susitikimas su vienu šio leidinio žurnalistu. Sekmadienį pasirodantis bulvarinis leidinys nurodė, kad S.Fergiuson pažadėjo supažindinti žurnalistą su princu, kuris yra Britanijos specialusis pasiuntinys, atsakingas už tarptautinę prekybą ir investicijas. Kaip pranešama, hercogienė buvo nufilmuota praėjusį antradienį, kai ji esą paėmė 40 tūkst. JAV dolerių (110 tūkst. litų) avansą grynaisiais pinigais ir pareiškė:

„Galiu atverti bet kokias duris, kokias tik norite.“ Leidinio teigimu, Jorko hercogas princas Endrius (jis yra britų karalienės Elzbietos II sūnus) apie tą sandorį nieko nežinojo. Tačiau S.Fergiuson pareiškė kalbėjusi apie tą susitarimą su savo buvusiu vyru. „Endriu man sakė: „Pasakyk jam –

Pratrūko kanalizacija Žinomą britų manekenę Keit Mos persekioja negandos: jos namus Londone, kurie prieš kelias dienas buvo apvogti, užliejo nutekamieji vandenys.

Britų gražuolė buvo priversta persikelti į laikiną būstą, kai jos namų rūsyje sugedo siurblys, o iš vamzdžių pradėjo lietis vanduo. Apskaičiuota, kad per šį incidentą Keit patyrė apie 100 tūkst. svarų (396 tūkst. litų) žalą: buvo sugadinti baldai, jos batelių kolekcija ir garsaus fotografo Marijaus Testino nuotraukos. Vienas šaltinis dienraščiui „Daily Miror“ sakė: „Bėdos prasidėjo po smarkių liūčių.

Galiausiai buvo užlietas jos rūsys ir užsikimšo siurblys. Keit visiškai nusiminusi. Jos namai virto nelaimės zona – visur purvas, dumblas ir kanalizacijos vanduo. Be to, kai kurias sienas ji buvo perdažiusi brangiais dažais. Visa tai nuniokota.“ Manekenei pranešta, kad pakeisti išorės apdailą, virtuvės įrangą, baldus ir grindų dangą gali kainuoti apie 100 tūkst. svarų.

Bėda viena nevaikšto: praėjusį ketvirtadienį paryčiais į Keit namus įsibrovę vagys išsinešė tris vertingus meno kūrinius. Policija sulaikė vieną dėl šios vagystės įtariamą 24 metų vyrą.

500 tūkst. svarų“, – kunigaikštienė esą perdavusi princo žodžius. „Jis žino, kad turėjo iki šiol už mane laiduoti, nes aš neturiu pinigų. Taigi jei norite su juo susitikti dėl savo verslo reikalų, pasirūpinkite manimi, o jis pasirūpins jumis... Jums tai atsipirks dešimteriopai“, – per tą susitikimą sakė S.Fergiuson.

Kunigaikštienės atstovė spaudai pranešė, kad S. Fergiuson „labai apgailestauja“ ir yra „priblokšta šios padėties“. S.Fergiuson ir princas Endrius išsiskyrė 1996 metais, bet išliko artimi draugai. Pasak „News of the World“, hercogienė yra pareiškusi, kad jiedu „laimingiausia pasaulyje išsiskyrusi pora“. Laikraštis praneša, kad 50 metų hercogienė dukart susitiko su apsimetėliu verslininku. Šie faktai buvo paskelbti, kai S.Fergiuson sekmadienį turėjo atvykti į Los Andželą atsiimti apdovanojimo už savo labdaringą veiklą. Ilgą laiką sklandę gandai, kad po išsiskyrimo su Jorko hercogu S.Fergiuson pateko į sunkią finansinę padėtį, vėl suintensyvėjo pastaruoju metu. Praeitą mėnesį išaiškėjo, kad viena teisinių paslaugų firma gali jai iškelti bylą dėl neapmokėtos sąskaitos, kuri, kaip manoma, tikriausiai siekia 100 tūkst. svarų (396 tūkst. litų). Žiniasklaida praneša, kad penai S.Fergiuson dėl pinigų stygiaus buvo priversta kukliau nei planavo paminėti savo 50-ąjį gimtadienį.

Marso robotas rekordininkas

Kompozitorius Paulas neskursta

Daugiausia iš visų uždirbantis autorius Latvijoje – maestro Raimondas Paulas, rodo Konsultacijų autorių teisių srityje agentūros/Latvijos autorių susivienijimo (KAT/LAS) skelbiama informacija.

Kaip BNS sakė minėtos agentūros vykdomoji direktorė Inesė Pakluonė, ne visi autoriai gali išgyventi vien iš autorinio atlyginimo. Tokia situacija susiklostė ir kitose šalyse.

Latvijoje galinčių išsilaikyti iš kūrybos autorių mažai. „Pernai jų dar sumažėjo, bet dabar pas mus yra 20–30 žmonių, kurie gali gana gerai gyventi iš pajamų už autorių teises“, – papasakojo ji.

Daugiausia iš visų autorių Latvijoje uždirba kompozitorius R.Paulas.

Sprendžiant iš kompozitoriaus pajamų deklaracijos, 2009 metais R.Paulas tik iš KAT/LAS gavo daugiau nei 81 tūkst. latų (394 tūkst. litų) autorinio atlyginimo, be to, autorinius atlyginimus jam sumokėjo ir daugelis kitų organizacijų.

Naujas rekordas Marse: nedidelis robotas „Opportunity“ nuo ketvirtadienio yra seniausias veikiantis Raudonosios planetos „gyventojas“. Šis zondas dirba Marse ilgiau nei bet kuris kitas NASA prietaisas. Iki šiol rekordas priklausė zondui „Viking 1“, kuris Marse NASA tarnavo nuo 1976 m. liepos – lygiai šešerius metus ir 116 dienų. Vis dėlto marsaeigio „Opportunity“ rekordą dar gali užginčyti jo brolis dvynys „Spirit“. Jis Marse nusileido 2004 m. sau-

sį, lygiai 21 diena anksčiau, bet šiuo metu neveikia. „Spirit“ yra įstrigęs smėlyje, nes nepakanka saulės jo baterijoms įkrauti.

NASA tikisi, kad „Spirit“ galbūt po šiuo metu Marse esančios žiemos gaus pakankamai saulės spindulių, kad vėl galėtų siųsti informaciją į Žemę. Tada rekordas priklausytų jam. Pradžioje NASA manė, kad abu zondai Marse išsilaikys tik 90 dienų. Tačiau bent jau „Opportunity“ vis dar veikia.

Šrekas gavo žvaigždę

Naomi Kempbel atšventė 40-ąjį gimtadienį

Keturkojai banglentininkai Šiemet Kalifornijoje vykusiame šunų banglentininkų čempionate dalyvavo apie 60 keturkojų. Jungtinių Amerikos Valstijų paplūdimiuose šunų banglentininkų varžybos rengiamos ne vienus metus. Šunys gali skrieti banglente vieni ar su šeimininkais. Šeimininkai keturkojus išmoko šio jiems neįprasto sporto gudrybių per specialias treniruotes. Be to, Amerikoje išleistas ir gausiai iliustruotas „Šunų banglentininkų vadovas“ („The Dog’s Guide to Surfing“).

2010 gegužės 28–birželio 4 d., Nr. 14

Knygoje aiškinama, kaip išmokyti gyvūną laikytis ant banglentės, manevruoti tarp bangų ir išvengti traumų. Be to, Vakarų Europos kurortuose, Skandinavijos šalyse, Australijoje ir N.Zelandijoje populiarėja šunų šuolių į vandenį varžybos, kurias laimi toliausiai į vandenį nušokęs keturkojis. Žaliasis animacinio filmo herojus Šrekas gavo savo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje. Jo žvaigždės garsiajame Holivudo bulvare numeris yra 2408. Šreko žvaigždė atidengta likus dienai iki ketvirtos ir paskutinės filmo dalies „Šrekas 4“ premjeros JAV kino teatruose. Ceremonijoje kartu su Šreku dalyvavo savo balsą filmo herojui paskolinęs aktorius Maikas Mejersas.

Holivudo šlovės alėjoje jau yra įamžintos tokios animacinių filmų žvaigždės kaip peliukas Mikis, ančiukas Donaldas, Snieguolė ir Simpsonai.

Britų modelis Naomi Kempbel stilingai atšventė savo gimtadienį – puotoje dalyvavo tokios garsenybės kaip Dženifer Lopes ir grupė „Black Eyed Peas“. Tamsiaodei gražuolei praėjusį šeštadienį suėjo 40 metų. Jos draugas rusų milijardierius Vladimiras Doroninas pasistengė, kad jo partnerei įsimintų Prancūzijoje vykęs vakarėlis. Šventės kulminacija tapo V. D o r o n i n o įneštas trijų aukštų šventinis tortas ir jo pasakyta sveikinimo kalba, kurioje jubiliatę jis pavadino „pašėlusia pašėlusia moterimi“ ir savo „didžiąja meile“.

GK, Eltos informacija ir nuotraukos