GK20100611

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Klausimų daugiau negu atsakymų

Prasideda ilgai laukta futbolo šventė

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmasis metinis pranešimas sulaukė nevienareikšmių vertinimų.

Viso pasaulio sirgaliai tikisi nuostabaus mėnesio prie televizoriaus ekranų, kai galės gėrėtis įspūdingu reginiu.

4 psl.

10–11 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 birþelio 11–18 d., Nr. 16

Ant nykstančių ligoninių durų gali tekti kabinti spynas

„Sodrą“ klampina ir jos vadovai

Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija užsibrėžė tikslą kitąmet į ligonines guldyti mažiau žmonių. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos ir Lietuvos ligoninių asociacijos narių įsitikinimu, tai įstums ligonines į bankrotus.

Su motinystės pašalpų pasisavinimo afera siejama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Rokiškio skyriaus direktorė Nijolė Anzelma Valickienė uždaryta į areštinę. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tęsiant ikiteisminį tyrimą, suimti ir jos sūnus bei vyras advokatas.

Už grotų – žmona, vyras ir sūnus Kovo mėnesį švenčiant „Sodros“ atkūrimo 20 metų jubiliejų Rokiškio skyriaus direktorė N.A.Valickienė buvo apdovanota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos I laipsnio garbės ženklu.

Nepraėjus dviem mėnesiams „Sodros“ skyriaus vadovę iš darbo kabineto išsivedė STT pareigūnai.

Prabėgus dar dviem savaitėms už areštinės grotų atsidūrė ir jos sūnus bei vyras advokatas Jonas Valickas.

Nukelta į 6 psl.

Vida TAVORIENĖ Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė saliamonišką sprendimą: kitąmet žmonės turi sirgti mažiau. Jos atstovų manymu, 2011 metais hospitalizacijos rodiklis (atvykusių į stacionarą pacientų skaičius per metus) turėtų pasiekti 18 žmonių tūkstančiui gyventojų. Šiemet šis rodiklis 2 punktais didesnis.

Per krizes žmonių sergamumas padidėja Mokslininkai ir ekspertai sako, kad tokie hospitalizacijos rodikliai iš viso neturėtų būti taikomi ligoninėse,

Vida TAVORIENĖ

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ypač ekonomikos sunkmečiu, nes tokia sveikatos politika ligonines stumia į bankrotus.

Pastebima, kad krizių metu žmonių sergamumas išauga ir hospitalizacija padidėja visose pasaulio šalyse. Šalies ligoninių vadovai kviečia prisiminti Rusijos ekonomikos krizę,

kada į ligonines buvo guldoma daugiau žmonių.

Tačiau Vyriausybė ir SAM braižo kitokius planus – žmonių ligoninėse turi būti mažiau. Ir nesvarbu, kad tokie užmojai gali baigtis ligoninių bankrotais, kad gali būti rizikuojama žmonių sveikata.

Lietuvos ligoninių asociacija ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą, kad tokie planai būtų sustabdyti ir gydymo įstaigų sutartyse su ligonių kasomis nebūtų taikomas hospitalizacijos rodiklis.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Mestą gelbėjimo ratą pasiekė ne visi skęstantys Valstybės kontrolieriai priekaištauja Ūkio ministerijai, kad finansavimas verslui užstrigo kaip tik tada, kai jo labiausiai reikėjo.

Albinas ČAPLIKAS

balsas.lt nuotrauka

Susipažinusi su Valstybės kontrolės (VK) išvadomis Ūkio ministerija pažadėjo atsižvelgti į išsa-

kytas rekomendacijas, tačiau čia pat viešai atsikirto, kad sunkmečiu smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros buvo sunku tikėtis. Sunku tikėtis, bet planavo?

Ūkio ministerija teisinasi, kad dėl krizės jie negalėjo sutvarkyti finansavimo taip, kaip buvo planuota.

Nukelta į 2 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Aktualijos

Ant nykstančių ligoninių durų gali tekti kabinti spynas įstaigose, tuo mažiau lėšų lieka vietos ligoninei. Taigi dėl šio rodiklio diskriminuojamos rajonų ligoninės“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas. Statistiniai duomenys rodo, kad pagal amžiaus vidurkį šalyje patys seniausi Ignalinos, Anykščių rajonai ir kt.

Gali prasidėti bankrotai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. „Rajonų ligoninės toliau murkdomos. Paslaugų kiekis nesumažėjo, o finansavimas mažinamas. Maža to, kad rajonų stacionarinės paslaugos apmokamos tik 70 proc., dar mažinamas ir hospitalizacijos rodiklis. Sunkmečiu, kai žmonės labiau serga, tokios užduotys jau kelia juoką pro ašaras“, – SAM sprendimais stebėjosi Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.

Pagal vieną kurpalį Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento, Anykščių ligoni-

nės vadovo Dalio Vaigino, gydymo paslaugų balo vertės mažinimas, restruktūrizacija ir hospitalizacijos rodiklis labiausiai įtakos turės rajoninėms ligoninėms.

D.Vaiginas mano, kad hospitalizacijos rodiklis negali būti taikomas vienodas visiems rajonams, o turėtų būti diferencijuojamas pagal vietovės gyventojų kontingentą. „Ten, kur daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, neįgaliųjų, daugiau ir dažniau žmonių guldoma į ligoninę. Ligoniai gali būti gydomi įvairiose ligoninėse, tačiau, sudarant sutartis su ligonių kasomis, hospitalizacijos rodiklis taikomas rajono ligoninei. Tad kuo daugiau rajono gyventojų gydoma kitose gydymo

Pasak E.Baltakio, ekonomikos pagyvėjimo metais plečiant dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitas papildomas paslaugas, hospitalizacija mažėjo. Tačiau prasidėjus sunkmečiui gyventojai dažniau guldomi į ligonines. „Blogesnė socialinė aplinka, socialinis nesaugumas pablogina žmonių būklę. Tokios tendencijos stebimos ir kitose šalyse. Taip buvo ir Rusijos ekonomikos krizės metu. Tuomet daugiau gydėme žmonių, suteikėme paslaugų daugiau negu buvo nustatyta kvotomis. Dėl to ligonių kasos rajonų ligoninėms liko skolingos apie 130 mln. litų. Kurį laiką tai buvo įvardijama kaip skola, tačiau, prasidėjus ministrų kaitai, skolos neliko“, – tvirtino Joniškio ligoninės vadovas.

Dabar, anot E.Baltakio, jei suteikta paslaugų daugiau nei nustatyta kvotomis, ligoninėms tai gali baigtis bankrotais. „Prieš dešimt metų mažiau kainavo energija, buvo mažesnės išlaidos aparatūrai išlaikyti.

Dabar viskas pabrangę, o finansavimas mažėja. Paslaugų kiekiui nesumažėjus, kai kuriose rajonų ligoninėse balo vertė smunka iki 0,7 ar

0,69, tad ligoninės atsidūrusios ties išgyvenimo riba“, – tikino Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.

Klaida ar sąmoningas žlugdymas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pripažino, kad įvestas hospitalizacijos rodiklis yra nelogiškas, nepagrįstas ir gali sužlugdyti ne vieną ligoninę.

Įvestas hospitalizacijos rodiklis yra nelogiškas, nepagrįstas ir gali sužlugdyti ne vieną ligoninę.

Pasak parlamentaro, dėl šio rodiklio taikymo, pavyzdžiui, Rokiškio ligoninė netenka per 1 mln. litų, Pasvalio ligoninė – apie 700 tūkst. litų, Molėtų ligoninė – apie 200 tūkst. litų finansavimo. „Tai populiacinis rodiklis, o sergamumas priklauso nuo daugelio veiksnių – šalies ekonomikos, pragyvenimo lygio, socialinės aplinkos, šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų darbo ir kt. Stacionarių gydymo įstaigų veikla hospitalizacijos rodi-

kliui turi tik nedidelę įtaką“, – aiškino A.Matulas.

Seimo narys pabrėžė, kad hospitalizacijos rodiklį taikyti tokiu metu, kai sumenkęs finansavimas dėl restruktūrizacijos ir sumažinta paslaugų balo vertė, vadinasi, ekonomiškai sužlugdyti kai kurių rajonų ligonines. „Komitete buvo nuspręsta, kad šis rodiklis turi būti atšauktas iki liepos 1 d. Jei tai nebus padaryta, turėsime kelti klausimą dėl pasitikėjimo kai kuriais pareigūnais. Gali kilti dvejonių, ar tokiais sprendimais sąmoningai nesiekiama ekonomiškai sužlugdyti rajonų ligonines“, – pareiškė A.Matulas.

Žmonės bijo gydytis SAM nubrėžtas hospitalizacijos rodiklis gali visiškai sužlugdyti dėl restruktūrizacijos labiausiai nukentėjusias 10 šalies rajonų ligonines, kuriose nebeliko reanimacijos, stacionarių chirurgijos ir kitų paslaugų. „Turime kone 4 mln. litų mažesnį biudžetą ir bandome prisitaikyti dirbti tokiomis sąlygomis. Mūsų galimybės dirbtinai ir stipriai susiaurintos“, – apgailestavo Akmenės ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras Šalavėjus.

Akmenės ligoninėje nebeliko Reanimacijos, Chirurgijos, Ausų, nosies ir gerklės, Ginekologijos, Endokrinologijos, Neurologijos skyrių.

Ligoninės vadovas sutiko, kad, netekus svarbių gydymo skyrių, ligoniams tokioje ligoninėje atrodo, kad iš viso nesaugu gydytis.

Mestą gelbėjimo ratą pasiekė ne visi skęstantys Atkelta iš 1 psl.

Skatinimo planas gražus tik popieriuje

Plauna savo mundurą Ūkio ministras Dainius Kreivys neištvėrė neįgėlęs valstybės kontrolieriams, kad jų ataskaita turėtų remtis faktais ir pačių kontrolierių išvadomis, o ne anoniminėmis nuomonėmis. Be reikalo ministras įtarė kontrolierius dėl apklausų rezultatų neobjektyvumo. VL pakalbinti verslininkai ir verslo organizacijų atstovai iš esmės patvirtino tai, kas surašyta Valstybės kontrolės ataskaitoje, ir pažėrė net daugiau kritikos negu kontrolieriai. Ūkio ministras tikina, kad tik įgyvendinus Ekonomikos skatinimo planą (ESP) verslui pavyko išsaugoti apie 30 tūkst. darbo vietų ir šis skaičius iki šių metų pabaigos turėtų išaugti iki 100 tūkst. Tačiau tai tik ministro žodžiai, o oficialūs rezultatai kitokie. Bedarbių skaičius praėjusią savaitę jau pasiekė 324 tūkst., o kiek dar šalies piliečių išvyko į kitas šalis.

Pinigų 13 kartų mažiau nei tikėtasi Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė neneigia, kad ESP priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, buvo svarbios ir reikalingos: „Tačiau esant ekonomikos krizei jos buvo nelabai veiksmingos dėl per ilgai trukusio įgyvendinimo ir palyginti nedi-

Vytautas Zimnickas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, AB „Puntukas“ gen. direktorius

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Įmonių bankroto procesai 2004–2009 m. (vnt.)

3000

Šaltinis: Statistikos departamentas

2658

2500 2000 1500

1314 1319 1314 1133 1420

1000 500 0

2004 2005 2006 2007 2008 2009

delių verslą pasiekusių kreditų sumų.“ Taigi ūkio ministro ir kontrolierės pateiktos išvados skiriasi iš esmės. Kontrolierė sako, kad esant krizei Vyriausybė turėjo skirti daugiau jėgų ir lėšų, o ministras teigia, kad kaip tik dėl krizės jie negalėjo to padaryti. Taigi galime daryti išvadą, kad Vyriausybė iš esmės prisipažįsta nesugebėjusi pasipriešinti krizei.

Nei ūkio ministras, nei apskritai Vyriausybė nepaneigė ir negali paneigti oficialių duomenų. O jie labai nemalonūs: iš ESP verslo galimybėms

išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt pernai ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, tačiau rinką realiai tepasiekė 155 mln. Lt, arba 13 kartų mažiau nei tikėtasi.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas, verslininkas Arturas Mackevičius irgi pritaria kontrolieriams: „Nors Ūkio ministerija bando paneigti Valstybės kontrolės audito išvadas, tačiau iš savo ir kolegų verslininkų patirties galiu pasakyti, kad daugiau tiesos randu kontrolierių pateiktose išvadose.“

Nepasiekė iškeltų tikslų Be kita ko, Vyriausybė ESP įsipareigojo naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančias ir kontroliuojančias institucijas, verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse. Tačiau rezultatai nedžiugina – Saulėtekio ko-

misija pateikė Vyriausybei 55 pasiūlymus biurokratinei naštai mažinti, tačiau iš jų 2009-aisiais įgyvendinti tik 8, taigi valstybės kontrolieriai pagrįstai priekaištauja, kad verslo aplinka keičiasi lėčiau nei norėtų verslo subjektai. O kokios priežastys?

Pasak valstybės kontrolierių, labiausiai strigo tie dalykai, kurie reikalavo įstatymų pakeitimų. Pavyzdžiui, iš 16 pateiktų įstatymų pakeitimų projektų nė vieno priėmimo procedūra Seime dar nepradėta.

Taigi iš esmės Seimo dauguma saugo biurokratų ramybę. Be to, gal net specialiai Vyriausybė ir Ūkio ministerija nenustatė vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokią įtaką darbo vietų išsaugojimui turės ESP, o kiek darbo vietų išsaugos patys verslininkai. Didesnį ekonomikos atsigavimą kaip tik užtikrintų naujų darbo vietų kūrimas.

Oficialūs rezultatai rodo, kad Vyriausybė nepasiekė iškeltų tikslų.

Akivaizdu, kad ekonomikai skatinti skirti pinigai verslo nepasiekė. Štai prieš pusantrų metų buvo paskelbta, kad renovacijai bus skirta per 1 mlrd. Lt, tačiau šiandien matome, jog ir šis projektas nepajudėjo. Neskirta pinigų infrastruktūrai, o juk kaip tik tokios investicijos būtų davusios didžiausią efektą valstybės biudžetui. Visi šie faktai rodo, kad Ekonomikos skatinimo planas buvo gražus popieriuje, bet netinkantis realiam darbui. Šįmet reikalai pasikeitė? Tegul ūkio ministras pateikia konkrečius duomenis. Anksčiau didžiausią pridėtinę vertę sukūrusios lengvoji ir baldų pramonės iki šiol merdi.

Vyriausybė gali tik pasigirti prisiviliojusi „Barclays“ banką, tačiau juk šis bankas nesukuria pridėtinės vertės.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Ant politinių svarstyklių

Piliečiai konkuruos su partijomis Likus vos pusmečiui iki savivaldybių tarybų rinkimų Seimas sukruto vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą – leisti rinkimuose dalyvauti ir nepartiniams. Parengti du alternatyvūs projektai. Vieną teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vadovaujamas Vytauto Kurpuveso, kitą parengė Liberalų ir centro frakcija (LiCS).

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kam sėdėti už grotų, jei be vargo gali susimokėti Saulius TVIRBUTAS Dabartinės baudos, kurias galima rinktis vietoj laisvės atėmimo, teisėsaugos pareigūnų nuomone, visiškai negąsdina nusikaltėlių. Kontrabandos bylose vidutiniškai skiriama tik šiek tiek didesnės nei 10 tūkst. Lt baudos, kai kada ir dar mažesnės.

O uždarbis iš nelegalių prekių dažnai būna dešimteriopai didesnis.

Pelnai atperka baudas Korupcijos bylų pavyzdžiai taip pat rodo, kad paėmusieji didelius kyšius atsiperka kelis kartus mažesnėmis baudomis.

Prezidentūra pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose siūloma 10 kartų padidinti didžiausias baudas už nusikalstamas veikas.

Neseniai išnagrinėtoje korupcijos byloje buvęs sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas nubaustas 3,2 tūkst. Lt bauda. Jis įtartas reikalavęs ir paėmęs 20 tūkst. Lt kyšį iš Nacionalinio kraujo centro vadovo už žadamus jam palankius sprendimus. Taigi bauda buvo kelis kartus menkesnė nei gauti pinigai.

Mažiau finansiškai nukentėjo nei pasisavino valstybės lėšų ir PVM grobstytojų gauja iš Klaipėdos. Kelerius metus nagrinėtos ir šiemet baigtos bylos duomenimis, šeši asmenys iš valstybės biudžeto pagrobė 6 mln. Lt. Tačiau jų kontroliuotai metalų prekybos įmonei paskirta 200 tūkst. Lt bauda ir konfiskuotas daugiau nei 1 mln. Lt turtas. Tiesa, nusikaltėliams teks kalėti nuo 2 iki 7 metų. Dėl pastarosios aplinkybės šios bausmės laikomos vienos griežčiausių. Tačiau žala valstybei liko beveik neatlyginta.

Generalinės prokuratūros teigimu, PVM grobstymo ir kitų finansinių nusikaltimų atvejais didžiausia leistina bauda asmenims gali būti ne didesnė nei 39 tūkst. Lt. Tokio pobūdžio bylose panašią ir net didesnę sumą nusikaltėliai lengva ranka skiria vien advokatų paslaugoms.

Kontrabandininkai baudų nebijo Pigiai išsisuka ir kitos pelningos nelegalios veiklos atstovai – kontrabandininkai. Antai prieš kelerius metus muitininkus papiktino, kai sulaikius lenko vairuojamą vilkiką, kuriame vežta 19 tonų spirito, ir jį lydėjusį lietuvį teismas vėliau jiems paskyrė tik po 5 tūkst. Lt baudas.

Prezidentūra jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose siūloma 10 kartų padidinti didžiausias baudas už nusikalstamas veikas.

Be to, dar sugrąžino per operaciją konfiskuotus automobilius. „Kiek darbo ir pastangų įdėjome, kol sulaikėme stambius spirito gabentojus, – tada apgailestavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigūnai. – Kontrabandininkams paskirtos baudos neatpirko spirito sunaikinimo, sulaikytų automobilių saugojimo bei sulaikymo operaciją ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų darbo sąnaudų.“ Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas Sigitas Virketis įsitikinęs, kad dabartinės gresiančios baudos negąsdina kontrabandininkų. „Vidutinė už kontrabandą skiriama bauda nusikaltus pirmą kartą tėra 14 tūkst. Lt, – teigė jis. – O vidutinis sulaikytų tabako gaminių kiekis – 1 mln. cigarečių, kurių mokestinė žala siekia maždaug 200 tūkst. Lt.“

Jam pritarė ir Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas. „Pavyzdžiui, pelnas gautas iš cigarečių kontrabandos siekia iki kelių šimtų procentų, o baudos už tai – tik kiek daugiau nei 10 tūkst. Lt, – stebėjosi jis. – Baudos dydžiai beveik visais išaiškintais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje.“

Siūlo padidinti dešimtkart Šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skirta bauda iki 50 MGL (6,5 tūkst. Lt), už nesunkų nusikaltimą – iki 100 MGL (13 tūkst. Lt), už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL (26 tūkst.

Lt), už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL (39 tūkst. Lt), o už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL (9 750 Lt) dydžio bauda. Tik juridiniams asmenims skiriama didžiausia bausmė buvo gerokai sugriežtinta ir šiuo metu siekia 50 000 MGL (6,5 mln. Lt).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė dešimtkart padidinti didžiausias baudas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. „Prezidentė tikisi, kad padidinus baudas jos taps viena veiksmingiausių ir ekonominius bei finansinius nusikaltimus padariusiems asmenims dažniausiai skiriamų bausmių“, – Seime pristatydama pataisas pabrėžė Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė.

Pasak teisininkės, teismų praktikoje pasitaiko situacijų, kai už tam tikrą veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, nors pagal nusikaltimo pavojingumą ir vadovaujantis teisingumo principu ji negalima ir būtų neteisinga. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda, bet griežtesnės nei 39 tūkst. Lt baudos sunkiausių nusikaltimų atvejais skirti nėra galimybės.

Rinkimai turi būti patrauklesni žmonėms Vytautas Kurpuvesas, Krikščionių frakcijos narys Komitetas siūlo skaidyti savivaldybes į smulkesnes apygardas. Iš jų į tarybą būtų išrinkta po 2–5 narius.

Konkrečios teritorijos gyventojai žinos, kuris tarybos narys jiems atstovauja. Sąrašus rinkimams sudarytų partijos, visuomeninės organizacijos ir pavieniai asmenys. Jie turėtų surinkti 1 proc. juos remiančių parašų (ne mažiau kaip 50) ir sumokėti vieno vidutinio atlyginimo dydžio užstatą, kaip ir partijos bei organizacijos. Gali būti vieno žmogaus sąrašas, gali ir atskiri kandidatai susijungti. Suprantu, kad gali nukentėti savivaldybių stabilumas priklausomai nuo to, kiek tokių pavienių bus ir kiek rinkėjai jų išrinks.

Mano nuomone, geriau leisti sudaryti sąrašus visuomeninėms organizacijoms negu pavieniams.

LiCS projektas, mano nuomone, ne visiškai įgyvendintų KT nutarimą. KT pasakė: politinėms partijoms turi būti konkurencija. Ar tie pavieniai kandidatai, dalyvaujantys kur kas nepalankesnėmis sąlygomis, sugebėtų tinkamai su partijomis konkuruoti?

Smarkiai abejoju.

Alternatyvaus projekto autoriai ypač kritikuoja mūsų siūlymą skaidyti savivaldybes į apygardas. Taip, tai nenaudinga partijoms, jei jos rinkimus stato ant vieno lyderio kortos.

Bet juk patys kritikuojame, kad partijos uždaros, nenori naujų veidų. Tai prašau – neužteks vieno lyderio vienoje savivaldybėje, nes bus atskiros apygardos, keliolikos reikės. Tai iššūkis partijoms. Bet turime padaryti rinkimų sistemą patrauklesnę žmonėms, o ne tik imituoti, kad formaliai įvykdėme KT nutarimą.

Nereikia suvelti sistemos Algis Čaplikas, Liberalų ir cento frakcijos narys Mes siūlome aiškią ir paprastą sistemą. Puikiai įvykdome KT nurodymą leisti ne partiniams piliečiams dalyvauti rinkimuose. Pagal mūsų projektą pilietis surenka 10 proc. jį palaikančių parašų (nuo 150 mažoje savivaldybėje iki 900 Vilniuje), sumoka užstatą (apie 2 000 Lt) ir iškelia savo kandidatūrą. Pilietis, kaip ir partijos kandidatai, turi teisę jungtis į koaliciją. Aš iš pradžių irgi maniau, kad visuomeninėms organizacijoms reikia leisti dalyvauti. Bet kuo jos skiriasi nuo politinių partijų? Vienu dalyku – jokios atsakomybės. Be to, sudaroma galimybė per tokias organizacijas išplauti krūvą nešvarių pinigų.

Tos organizacijos gali būti labai trumpalaikės, atsiradusios tik prieš rinkimus, o po rinkimų likviduojamos. Jei kalbame apie organizacijas, tai turi būti partijos, o jei, kaip ir KT, kalbame ir apie fizinius asmenis, tai mūsų variantas tinkamas.

V.Kurpuveso siūlomas skaidymas į apygardas labai sudėtingas. Koks jo tikslas? Kad rinkimai valstybei būtų brangūs ir žmonėms nesuprantami?

Kad galutinai atgrasintume žmones nuo dalyvavimo politikoje? O gal prisidengiant kilniais tikslais iki rinkimų likus pusmečiui siekiama viską suvelti taip, kad niekas nesuprastų, už ką ir kaip balsuoti?

Savivaldybių asociacija linkusi pritarti mūsų projektui. Kita vertus, negalime pasiduoti ir merų įtakai. Sako, aš, meras, noriu stabilumo. Politinių pokyčių grėsmė, įtampos buvimas yra geras dalykas.

Bijau dar vieno: gali būti, kad susipainioję tarp įvairiausių siūlymų įstatymo apskritai nepriimsime.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Pareikalauta nutraukti kelionių organizatorių veiklą Valstybinis turizmo departamentas pareikalavo, kad įmonės UAB „Oasis tours“ ir UAB „Oasis tours club“ nutrauktų veiklą ir sustabdytų organizuojamų turistinių kelionių pardavimo paslaugas, nes jos neturi galiojančių kelionių organizatorių pažymėjimų. „Valstybinis turizmo departamentas pastebėjo, kad interneto svetainė-

je www.oasistours.lt buvo pateikta informacija apie UAB „Oasis tours“ parduodamas išvykstamojo turizmo paslaugas. Tačiau nei UAB „Oasis tours“, nei UAB „Oasis tours club“ neturi galiojančių kelionių organizatorių pažymėjimų, todėl oficialiu raštu įmonių buvo pareikalauta nedelsiant nutraukti veiklą. Apie galbūt neteisėtą įmonių UAB „Oasis tours“ ir UAB „Oasis tours

club“ veiklą departamentas informavo Vilniaus apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių ir paragino kuo skubiau inicijuoti veiksmus, siekiant užkirsti kelią neteisėtai šių įmonių veiklai“, − sakė Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas, l. e. direktoriaus pareigas Juozas Raguckas.

GK inf.

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816.

Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

4

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Aktualijos Komentaras

Seimui Konstitucija – ne įstatymas Lina PEČELIŪNIENĖ Jau apsvarstytas naujasis Pilietybės įstatymas, beliko jį priimti. O paskui, jei Prezidentė įstatymą pasirašys, Seimas iškart kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) ir klaus, ar dvigubos pilietybės įgijimo galimybių padidinimas neprieštarauja Konstitucijai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ir jo pirmininkas Stasys Šedbaras tikrai skaitė 2006 metų KT nutarimą dėl pilietybės, todėl žino, kad prieštarauja.

Tai ką čia žaidžiame?

Dvigubos pilietybės įstatymo projektą atsižvelgdama į KT nutarimą parengė dar Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė. Visai logiškai projekte nustatyta teisė į dvigubą pilietybę ištremtiesiems ir emigravusiesiems iki 1990 m. kovo 11-osios. Dar gražiai sutvarkyta, kad Lietuvos pilietybę gauna ir užsienyje gyvenančių mūsų piliečių šeimose gimę vaikai, net jei ta šalis jiems automatiškai duoda savo pilietybę. Ir su kitos šalies piliečiu susituokę žmo-

nės išsaugo Lietuvos pilietybę, jei be jų valios jiems duodama ir kita. Konstitucija skelbia: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Darbo grupė įrašė 7 atskirus atvejus. Negana?

S.Šedbaro vadovaujamas komitetas „pataisė“ prezidentūros parengtą projektą – įrašė, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir po kovo 11-osios emigravusieji, jei emigravo į NATO ir ES valstybes. Tada natūraliai iškyla daug klausimų. Kam Lietuvos piliečiui reikalinga kitos ES šalies pilietybė, jei visi ES šalyse turi vienodas socialines garantijas?

Kyla ir logiškas klausimas, o kuo už NATO šalį blogesnė kokia nors Australija, kad joje gyvenantys lietuviai negalės turėti dvigubos pilietybės. Ką čia darome – diskriminuojame piliečius pagal geografiją? Pats S.Šedbaras ėmė demonstruoti šį absurdą – pateikė siūlymą įrašyti ir Šveicariją, nes ten viešėdamas sužinojo, kad Šveicarijos lietuviai dvigubos pi-

Pasiryžęs imti kitos šalies pilietybę, tu pats atsisakai prigimtinės.

O teisė į ją visada išlieka. lietybės labai nori. Šveicariją Seimas atmetė, bet priėmė Gintaro Songailos pataisą: dvigubą pilietybę galės turėti ir „lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybinė siena“. Tai taikoma gyvenantiesiems Rusijoje ir Baltarusijoje. Bet „tradiciškai gyvenantys“ – teisiškai neapibrėžta sąvoka. Nežinia, ar jais bus laikomi neiškėlusieji kojos iš buvusių Lietuvos etnografinių žemių, ar besilaikantieji tautos tradicijų.

Taikliai pašmaikštavo Seimo salėje Egidijus Klumbys: „Praplėtėme dvigubos pilietybės „ribas“ iki trijų ketvirtadalių pasaulio, tai ryžkimės ir paskutiniam ketvirtadaliui.“ Bet dauguma Seimo narių pasiryžę tylėdami daryti nesąmonę. Jaučia didelį Pasaulio lietuvių bendruomenės spaudimą. Ši organizacija nori, kad dvigubą pilietybę be išimčių turėtų visi išvykusieji iš Lietuvos. Mosuoja prigimtine teise į Lietuvos pilietybę, kurios niekas negali atimti. Niekas ir neatima.

Pasiryžęs imti kitos šalies pilietybę, tu pats atsisakai prigimtinės. O teisė į ją visada išlieka. Jei tik atsisakysi kitos, tau nereiks 10 metų natūralizacijos Lietuvoje, Lietuvos pilietybę be jokio vargo atgausi tuoj pat.

O gal tikrai Konstitucijos 12-asis straipsnis, ribojantis dvigubą pilietybę, beviltiškai paseno? Gal ateitis priklauso pilietybių kolekcionieriams?

Tuomet drąsiai renkime referendumą, nes tik referendumu galima pakeisti 12 straipsnį. Jeigu Seimas toks paslaugus Pasaulio lietuvių bendruo-

Klausimų daugiau negu atsakymų

menei, gali pats paskelbti referendumą, nereikės rinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

Ne, kažkodėl referendumo niekas nenori. Bijo, kad tauta „beribei“ dvigubai pilietybei nepritars? Geriau prievartauti Konstituciją pagal principą: jei negalima, bet labai nori, tai galima. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė sykį pareiškė, kad blogi KT teisėjai, ir siūlė pasitelkti užsienio ekspertus. Bet kitos šalies teisininkai tiesiog negali būti mūsų Konstitucijos specialistai.

Ko gero, visos bėdos ir prasideda tada, kai imi niekinti savo valstybę.

Ko siekia Seimas, pasiryžęs priimti antikonstitucinį įstatymą? Gal tikisi, kad pasikeitę KT teisėjai nuspręs priešingai negu anuometinis Egidijaus Kūrio vadovaujamas KT? O jeigu ne, parlamentarai Pasaulio lietuvių bendruomenei pasiteisins: mes taip stengėmės, bet va tas blogas KT neleido.

Jau ketverius metus tamposi su Pilietybės įstatymu, pradės vėl iš naujo. Taip ir gimdomas teisinis nihilizmas.

Smūgis politinėms partijoms Lauras Bielinis Prezidento V.Adamkaus patarėjas per antrąją jo kadenciją

Lina PEČELIŪNIENĖ

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmasis metinis pranešimas sulaukė nevienareikšmių vertinimų.

Vieni teigė nieko naujo neišgirdę, kiti – kad dabar Vyriausybei nieko kito nelieka tik atsistatydinti, treti pasigedo kritikos, ateities vizijų. O koks D.Grybauskaitės metinis pranešimas pasirodė kadenciją baigusių Lietuvos prezidentų buvusiems patarėjams?

Eltos nuotrauka

Lietuvoje tvyro didelė neviltis

Daug ankstesnių idėjų

Rimgaudas Geleževičius Prezidento Algirdo Brazausko buvęs patarėjas

Darius Kuolys Prezidento V.Adamkaus patarėjas per pirmąją jo kadenciją

Man Prezidentės pranešimas pasirodė naujoviškas ir pagaliau probleminis. Pasakyta, kad išgyvename ne tiek ekonomikos, kiek politinę, moralinę krizę. Lietuvoje tvyro didelė neviltis. D.Grybauskaitė tą pirmoji iš aukščiausios tribūnos ir pasakė.

Jei šitas pranešimas pasitarnaus lūžiui visuomenės konsolidacijos link, jis atliks savo vaidmenį. Kokios nors ištisinės programos Prezidentė nepaskelbė, bet pamąstyti turi kiekvienas pilietis ir Vyriausybė, ir savivaldybė.

Reikėtų dabar vėl tokio pat pakilimo kaip prieš 20 metų. Sustabdyti emigraciją – didžioji Lietuvos užduotis.

Vis daugiau žmonių galvoja apie išvažiavimą. O Prezidentė ragina žiūrėti į valstybę kaip į savą, ne svetimą.

Ji kalba apie sistemines reformas, sisteminį Lietuvos atnaujinimą. Aš išgirdau kažką naujo, kas galėtų mobilizuoti piliečius, nors greitų rezultatų ir nesitikiu. Teisingai Prezidentė pa-

Stilistiškai metinis pranešimas taisyklingas, bet, kaip antrąją kadenciją V.Adamkus, taip dabar ir D.Grybauskaitė užima stebėtojo poziciją. Valstybės vadovė visuomenės ir valstybės būklę apžvelgė gana tiksliai. Bet kartoja ir senesnes įžvalgas. Apie tai, kad mūsų politika per mažai orientuota į žmogų, kad ji turi būti grindžiama teisingumu, sąžiningumu. Apie tai, kad jai reikalinga aiškesnė kryptis, daug sykių sakyta.

Pasižiūrėję į senuosius V.Adamkaus pranešimus, atrastume daug tų pačių idėjų. Pati kryptis yra teisinga – atsigręžimas į žmogų. Bet valstybės vadovui reikėtų aiškesnių darbų. Prezidentė konstatuoja teismų uždarumą. O norisi žinoti, kas bus daroma.

Kritika partijoms labai sena, ir dabar nieko naujo nepasakyta. Tikrai jos uždaros. O jausdamos savo negales, bijo visuomenės, užima sa-

brėžė politinių partijų krizę. Ta partinė konfrontacija – ypač blogas dalykas. Pageidaučiau, kad tie politikai imtų susitarti ir kažkaip gelbėtų šalį.

Nežinau, ar žmonės išgirs ir priims valstybę kaip savą. Dauguma politika nesidomi, bet kai kas gal išgirs. Svarbiausia, kad išgirstų aktyvūs žmonės, inteligentai, kurie gali paveikti kitus. Į valstybę būtina žiūrėti kaip į mūsų visų namus. Globalizacija yra didžiausias iššūkis mažai mūsų valstybei. Ir A.Brazauskas, ir Valdas Adamkus buvo daugiau tradicinių vertybių šalininkai. Kiekvienas savaip. O Grybauskaitė – naujos epochos politikė.

vigynos poziciją. Partijoms reikia atrasti būdų, kaip stiprėti. Gal reali savivalda, mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema, gal renkamos seniūnijų tarybos padėtų žmonėms suvokti savo, bendruomenės galią ir įtaką?

Užsienio politiką D.Grybauskaitė nusakė bendrais bruožais. Žmogui, kuris neslampinėja valdžios koridoriais, neaišku, kaip bus gilinama ta eurointegracija ir gerinami santykiai su kaimynais, siekiant abipusės naudos. Kokios naudos mes norime iš kaimynų, kaip keičiame santykius su Rusija, kokiais principais juos grindžiame?

D.Grybauskaitės metinis pranešimas skiriasi tuo, kad svarbios prezidento veiklai sritys – valstybės saugumas ir užsienio politika – praleistos arba pažymėtos tik abstrakčiais kontūrais. Išryškindama mažo žmogaus silpnumą ir bejėgiškumą šiandieninėje valstybėje, tam mažam žmogui Prezidentė nepateikia recepto, kuris padėtų padėtį pakeisti.

Gindama žmogų, kritikuodama visas valdžios šakas, parodydama jų ydas ir silpnybes, net nusikalstamas tendencijas, Prezidentė siūlo konstruktyviai atrodantį sprendimo būdą – sugriežtinti bausmes, įvesti sankcijas visiems, kurie daro klaidas. Deja, tai tik gilina sistemos krizę. Suponuojama, kad kažkas nuspręs, kur klaida, kam reikia tų sankcijų. Prezidentė supriešina save, ginančią žmogų, su kitomis valdžios šakomis, skriaudžiančiomis žmogų.

Prezidentė įgis dar daugiau populiarumo to mažo žmogaus akyse, o kitos valdžios grandys jo dar labiau neteks. Ypač partijoms vėl tenka smūgiai. Tai nėra sprendimas. Sakė, trūksta strateginio mąstymo, bet pati nesiūlo sprendimo.

Nei politinės partijos, nei valdžios šakos nežino, kaip reaguoti į tokias kalbas. Nėra aiškaus kelio, ką daryti, kad būtų geriau. Galime nukapoti galvas visiems aplinkui, bet ar turime kitų galvų? Ne galvas kapoti reikia, o kelią atrasti.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Atmintis

5

Atgimimo priešaušryje – ir gedulas, ir viltis

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Arvydas KŠANAVIČIUS Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 3 d. priimtu Atmintinų dienų įstatymu Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai – suteiktas atmintinos dienos statusas (įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 16 d.). Tačiau itin svarbu prisiminti ir tai, kad pirmą kartą oficialiai ji pradėta minėti dar sovietų okupuotoje, bet jau atgimimo istoriją kuriančioje Lietuvoje.

Būtent tokį – Gedulo ir vilties – pavadinimą šiai dienai suteikė Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989 m. birželio 9 d. įsaku.

Sąjūdžio paskatinti Pirmasis sovietinio teroro aukų pagerbimas atgimusioje Lietuvoje įvyko dar 1988 m. birželio 14 d., praėjus vos vienuolikai dienų nuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės susikūrimo.

Tuometinio Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto salėje stalinizmo aukas pagerbė LPS Iniciatyvinė grupė. Sąjūdžio susirinkimui pirmininkavo akademikas A.Buračas, kalbėjo poetas Just.Marcinkevičius, istorikas L.Truska, „Gimtojo krašto“ redaktorius A.Čekuolis, kino režisierius A.Žebriūnas, geografas Č.Kudaba ir kiti. Į minėjimą tąkart atvyko mažiau negu pusė grupės narių – kiti nuėjo į Lietuvos lais-

vės lygos (LLL) mitingą Gedimino aikštėje.

Beje, kaip teigia LPS Iniciatyvinės grupės narys Virgilijus Čepaitis, sąjūdininkai birželio 13-ąją, LLL mitingo išvakarėse, sprendė dilemą: prisijungti prie LLL mitingo ar ne. Pasak V.Čepaičio, „prisijungti prie radikalius reikalavimus keliančios LLL mitingo reikštų dar labiau pagilinti priešpriešą su valdžia. Visai nepaminėti deportacijų būtų neteisinga. Rengti atskirą mitingą – reikštų atvirą konfrontaciją su Lyga. (…) Iniciatyvinės grupės dauguma nutarė nekonfrontuoti. Be to, „Gimtojo krašto“ redaktoriui A. Čekuoliui buvo pavesta išsiaiškinti, kaip valdžia reaguos į LLL mitingą“.

Tą pačią dieną – du renginiai V. Čepaitis prisimena: „Rytojaus dieną (birželio 14-ąją – A.K.) apie vidurdienį man paskambino A.Čekuolis ir pasakė, kad susisiekė telefonu su L.Šepečiu (LKP CK sekretoriumi – A.K.), kuris pareiškęs, jog „nutarta veikti senais metodais Gedimino aikštėje“. Todėl buvo nuspręsta gelbėti situaciją ir sušaukti kitą renginį, kuris atitrauktų žmones, kad jie nenukentėtų. A.Buračas jau suradęs salę, o R.Ozolas renginį aprobavęs, pasakė jis.

Apie numatomą renginį Žemės ūkio ekonomikos institute jau paskelbta per radiją. Taigi, tą dieną įvyko du renginiai – ir LLL, ir Sąjūdžio.“

Mitingo dalyviai protestavo prieš sovietinę okupaciją, giedojo religines giesmes, dainavo patriotines dainas.

LLL mitinge, kuriame buvo paminėtos 1941 metų birželio 14-osios masinės deportacijos, tarp 15 kalbėtojų buvo V.Bogušis, A.Tučkus, E.Krukovskis, A.Terleckas, kunigai R.Puzonas, R.Grigas.

Mitingo dalyviai protestavo prieš sovietinę okupaciją, giedojo religines giesmes, dainavo patriotines dainas bei skandavo: „Laisvės, laisvės, laisvės!“ Kalbėtojai reikalavo nuteisti trėmimų kaltininkus, buvę tremtiniai dalijosi prisiminimais apie savo skaudžią dalią. Kunigas R.Puzonas kalbėjo apie būtinybę grąžinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, paverstą Paveikslų galerija (kaip žinoma, apie jos sugrąžinimą Lietuvos katalikų bažnyčiai buvo paskelbta 1988 m. spalio 22 d. vakare, LPS steigiamojo

suvažiavimo metu). A.Terleckas minėjimo pabaigoje teigė, jog Stalino laikų nusikaltėliams, „kaip ir dabartiniams saugumiečiams, geriausia bausmė – kad apie jų darbus rašoma net sovietinėje spaudoje“.

Virš minios suplevėsavo trispalvė Gedimino aikštė buvo apsupta milicijos bei saugumo pareigūnų, tačiau mitinge dalyvavo apie 6 tūkstančius žmonių, kurie tylos minute pagerbė stalinizmo aukas. Pusantros valandos trukusio renginio pabaigoje sugiedotas Lietuvos himnas.

Per šį LLL mitingą virš minios buvo iškelta kone pusę šimtmečio drausta Lietuvos trispalvė, bet po kiek laiko milicijos pareigūnai liepė ją pašalinti. Vėliavą iškėlė buvęs rezistentas, LLL tarybos narys Leonas Laurinskas, už dalyvavimą 1946–1953 m. Žemaitijos partizanų judėjime iškalėjęs 16 metų.

Praėjus trims dienoms po šio LLL mitingo, LTSR Rašytojų sąjungoje vykusiame LPS Iniciatyvinės grupės susitikime su LKP CK sekretoriumi Lionginu Šepečiu sąjūdininkas A.Čekuolis, kalbėdamas apie trispalvės iškėlimo faktą, pareiškė: „Birželio 14-ąją Gedimino aikštėje beveik valandą kabėjo geltona–žalia–raudona vėliava. Nepastebėjau, kad tarybinės santvarkos pamatai dėl to būtų su-

drebėję. Ar nevertėtų pagalvoti, kad būtent ši trispalvė taptų LTSR vėliava?“ O LPS Iniciatyvinės grupės narys rašytojas Vytautas Bubnys, išreikšdamas apgailestavimą, apibendrino: „Tik ką praėjo birželio 14-oji.

Mes (t.y. Sąjūdis – A. K.) šiai dienai nebuvome pasirengę ir kaip reikiant jos nepaminėjome. Ši skausmo ir liūdesio diena turėtų įeiti į kalendoriaus lapelius. Nuo jos prasidėjo patys didžiausi neteisingumai.“ Sykiu pažymėtina ir tai, kad komunistų partijos oficiozas „Tiesa“, rašydamas apie birželio 14-osios įvykius, teigiamai įvertino Sąjūdžio renginį LTSR Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto salėje, o LLL mitingą pasmerkė, nes jo dalyviai „skaudžių mūsų tautai įvykių paminėjimą bandė panaudoti savo antitarybiniams tikslams, skaldyti demokratijos plėtojimo keliu žengiančią visuomenę“.

Baimė pamažu tirpo Po metų, 1989-aisiais, Gedulo ir vilties dienos minėjimai birželio 13– 14 dienomis vyko jau visoje Lietuvoje, juose dalyvavo ir komunistų valdžios atstovai.

Birželio 13-ąją Naujojoje Vilnioje pagerbiant stalinizmo represijų aukas buvo padėta gėlių, ant bėgių uždegta žvakių. Vilniaus Kalnų parke vyko „Tremtinio“ klubo ir LPS Vilniaus tarybos surengtas mitingas, kuriame dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių.

Savo išgyvenimais dalijosi buvę tremtiniai, politiniai kaliniai.

Birželio 14-ąją Kaune, prie Laisvės paminklo, vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Mitinge kalbėjo buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, politinių organizacijų atstovai. Vėliau daugiatūkstantinė minia, eidama centrinėmis miesto gatvėmis, sustojo prie LTSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) Kauno skyriaus rūmų pagerbti nukankintuosius. Prie geležinkelio stoties, iš kurios į tremties vietas buvo vežami žmonės, kaip ir prie KGB rūmų, žmonės padėjo gėlių, vainikų. Tylos minute pagerbtas žuvusių tremtinių atminimas.

Gedulo ir vilties dienos minėjimą eisenos dalyviai pratęsė Dainų slėnyje.

„Lituanica“ rengiasi skrydžiui į Kiniją Virginija MAČĖNAITĖ Saulėtą trečiadienio popietę, skambant orkestro garsams, prekybos ir pramogų centre „Ozas“ buvo iškilmingai pristatyta legendinio lėktuvo „Lituanica“ replika, po kelių savaičių iškeliausianti į pasaulinę „Expo 2010“ parodą Šanchajuje. Žinomo lakūno-konstruktoriaus ir vienintelio „Lituanicos“ atkūrėjo Vlado Kensgailos sukurta lėktuvo kopija liepos 15 dieną kaip Lietuvos vienybės simbolis bus pakabinta parodoje

ir reprezentuos šalį Lietuvos paviljone Kinijoje. Būtent tądien sukaks 77 metai nuo to laiko, kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ryžosi legendiniam skrydžiui per Atlantą. Tą pačią dieną Lietuva švęs ir Žalgirio mūšio jubiliejines 600-ąsias metines. „Abu šiuos įvykius sieja narsa, ryžtas, siekis išdidžiai ir garsiai skelbti Lietuvos vardą, todėl remiame Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių lietuvių iniciatyvą tęsti „Lituanicos“ skrydį ir pristatyti šio legendinio lėktuvo repliką „Expo 2010“ parodoje“, – sakė Aplinkos ministerijos Visuomenės

informavimo ir švietimo skyriaus vyr. specialistas, Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje administratorius Aivaras Kriaučiūnas. „Lituanicos“ repliką prekybos ir pramogų centre „Ozas“ galima pamatyti iki birželio 24 dienos. Tai sumažinta (1:4), tačiau tiksli lėktuvo kopija.

Jos sparnų ilgis siekia 4 m, korpuso ilgis – apie 2 m, o svoris – maždaug 40 kg. Vladas Kensgaila kartu su dviem pagalbininkais ją konstravo beveik 3 mėnesius ir atkūrė netgi tokias smulkias detales kaip lėktuvo kabinoje esančių prietaisų rodykles ir užrašus. Įžymusis konstruktorius sako, kad kurti natūralaus dydžio kopiją yra lengviau. Anot jo, sunkiausia išlaikyti lėktuvo autentiškumą, nes jį projektuojant galima remtis tik lėktuvo nuolaužomis, saugomomis Karo muziejuje Kaune.

Tai jau trečias V.Kensgailos bandymas atkurti „Lituanicą“. Pirmą repli-

Tai jau trečias Vlado Kensgailos bandymas atkurti „Lituanicą“. Martyno Vidzbelio nuotraukos

ką konstruktorius sukūrė Raimondo Vabalo režisuotam 1983 metų filmui „Skrydis per Atlantą“, antra 1:2 kopija kabo Vilniaus oro uoste. Tačiau po oficialaus trečios kopijos pristatymo V.Kensgaila, neslėpdamas džiaugsmo ir pasididžiavimo savo kūriniu, mūsų laikraščiui pažadėjo sukurti ir

ketvirtą repliką, jei tik atsiras norinčiųjų statyti dar vieną filmą apie legendinį skrydį.

Jau žinoma, kur lėktuvo replika atsidurs pasibaigus parodai. „Lituanica“ keliaus tiesiai į Londoną, kur visam laikui nutūps to paties vardo lietuviškame restorane.

6

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Prieblandos

Teisėjos likimas – prokurorų rankose Nijolė MITKEVIČIENĖ Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusios Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos Vilijos Pilitauskienės galimo tarnybos pareigų neatlikimo nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Daugybė pažeidimų Vilija Pilitauskienė, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja dirbanti nuo 2005 metų, nagrinėjo baudžiamąsias ir administracines bylas. Teismo pirmininkės Gemos Janušienės iniciatyva atlikus V.Pilitauskienės veiklos planinį patikrinimą paaiškėjo, kad ši teisėja, nagrinėdama bylas, padarė šiurkščių pažeidimų, kurie kompromituoja teisėjo vardą ir pačią teismų sistemą.

Buvo nustatyta, kad V.Pilitauskienė 142-ose administracinio teisės pažeidimo bylose buvo priėmusi procesinius sprendimus, tačiau tų dokumentų ji taip ir neperdavė raštinei – jie liko gulėti stalčiuose. Jos priimtos nutartys nebuvo pateiktos ir teismų informacinėje sistemoje.

Teisėjos priimti sprendimai nebuvo išsiųsti pažeidėjams ir protokolus surašiusioms institucijoms.

Negavo jų ir nukentėjusieji. Vadinasi, proceso dalyviai negalėjo

apskųsti jų netenkinančių sprendimų aukštesnės instancijos teismui.

Proceso dalyviai įgijo pagrindą nepasitikėti teismu ir teisėja. Tiesa, kai kuriuos procesinius sprendimus bylose, kurias teisėja gavo 2006–2009 metais, į teismų informacinę sistemą ji įdėjo tik šių metų gegužės paskutinę dekadą.

Dar keliolikoje administracinio teisės pažeidimo bylų teisėja V.Pilitauskienė nepriėmė jokių procesinių sprendimų, o penkios bylos nutrauktos, nes buvo suėję senaties terminai, todėl jau nebebuvo galima pažeidėjų traukti į administracinę atsakomybę.

Kreipėsi į Teisėjų tarybą Per patikrinimą išsiaiškinus, kad padaryta daugybė pažeidimų, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė G.Janušienė kreipėsi į Teisėjų tarybą bei į Teisėjų etikos ir

Teisėjų taryba: „Nereikšmingų bylų nebūna.

Jeigu jos pasiekė teismą, jos jau yra svarbios“. drausmės komisiją, prašydama už šiuos pažeidimus iškelti teisėjai V.Pilitauskienei drausminę bylą. Į Teisėjų tarybą savo dekretu kreipėsi ir šalies Prezidentė, norėdama sužinoti jos nuomonę, ar teisėjo vardą sukompromitavusios teisėjos nereikėtų atleisti iš pareigų.

Birželio 3 d. Nacionalinėje teismų administracijoje įvykęs neeilinis Teisėjų tarybos posėdis nusprendė patarti Prezidentei atleisti V.Pilitauskienę iš teisėjos pareigų kaip savo poelgiu pažeminusią teisėjos vardą. Teisėjų taryba konstatavo, kad teisėja V.Pilitauskienė, atlikdama teisėjos pareigas, pažeidė įstatymuose nustatytą administracinių bylų nagrinėjimo tvarką ir terminus, nevykdė pareigos surašyti procesinius dokumentus ir tuo pažemino teisėjo vardą, pakenkė teisminės valdžios autoritetui. Toks Teisėjų tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į birželio 2 d. Prezidentės dekretą.

Nepaglostė teisėjos V.Pilitauskienės ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija, pripažinusi, kad teisėja darbą atliko aplaidžiai. Komisija V.Pilitauskienės bylą perdavė nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Iš vadovo posto – į eilinius

Per daug darbo V.Pilitauskienė savo kaltės dėl pažeidimų neneigė, tačiau teisinosi, kad taip atsitiko dėl didžiulių darbo krūvių, nes per metus tekdavo išnagrinėti apie 700 bylų, o praeitais metais, kai ji buvusi ikiteisminio tyrimo teisėja, jai teko priimti net apie 1 700 įvairių procesinių sprendimų. Ir tai būtų tiesa, tačiau teisėja V.Pilitauskienė visus suglumino pareiškusi, kad jos „numarintos“, užmestos bylos buvo nereikšmingos. Juo labiau kai tokios mintys buvo išsakytos plačiajai visuomenei per televiziją.

Teisėjų taryba pasisakė vienareikšmiškai – nereikšmingų bylų nebūna. Jeigu jos pasiekė teismą, jos jau yra svarbios. O toks požiūris baigėsi tuo, kad teisėjai tenka palikti savo postą dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Nebe naujokė 46-erių V.Pilitauskienė teisinėje sistemoje – ne naujokė. Teisininkės išsilavinimą ji įgijo 1992-aisiais Vilniaus universitete. Dirbo Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės vedėja, rajono policijos komisariato tardytoja. Tardytojos darbą ji tęsė ir Kelmės rajono policijos komisariate, o 1995-aisiais tapo Kelmės rajono apylinkės prokurore. Šiame darbe dirbusi 10 metų, V.Pilitauskienė 2005 m. tapo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja.

Pastarasis karjeros laiptelis moteriai buvo nesėkmingas – per atliktą teisėjos veiklos patikrinimą paaiškėjo, kad pažeidimai buvo daromi nuo pat pirmų jos darbo metų.

V.Pilitauskienės kadencija Šiaulių miesto apylinkės teisme būtų pasibaigusi visai netrukus – birželio 15-ąją.

balsas.lt nuotrauka

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį siūloma perkelti į žemesnes pareigas. Jam siūloma eiti eilinio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareigas.

Apie tai ketvirtadienį informavo laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas. Jis tokį sprendimą priėmė susipažinęs su tarnybinio patikrinimo dėl Drąsiaus Kedžio bylos medžiaga. R.Petrauskas tokią drausminę nuobaudą priėmė pasitaręs ne vienas, o ir su būsimuoju generaliniu prokuroru Dariumi Valiu. K.Betingis pažeidė Etikos kodeksą – įstatymų gerbimo, nešališkumo, solidarumo principus. „Vieni reikalavimai galbūt taikomi paprastam prokurorui, kiti reikalavimai (ženkliai aukštesni) yra taikomi prokuratūros, įstaigos vadovui. Prokuratūros vadovas skelbdamas informaciją turi laikytis tam tikrų principų. Suprantu, kad yra emocijos, bet jis yra vadovas, tad emocijas turėtų užslopinti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė R.Petrauskas. Laikinasis generalinis prokuroras patvirtino, jog tokią nuobaudą K.Betingiui aptarė su būsimuoju generaliniu prokuroru D.Valiu.

Tokį sprendimą K.Betingis dar gali apskųsti. K.Betingį siūloma pažeminti pareigose nuo birželio 11 d. Naująjį Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą paskirs D.Valys.

Eltos inf.

„Sodrą“ klampina ir jos vadovai Atkelta iš 1 psl.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus bei STT Panevėžio valdybos pareigūnai atliko kratas „Sodros“ Rokiškio skyriaus tarnybinėse patalpose.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų šiame „Sodros“ skyriuje.

N.A.Valickienė buvo suimta mėnesiui ir teismo pusmečiui nušalinta nuo pareigų.

Gegužės 26 d. atliktos kratos N.A.Valickienės sūnaus vadovaujamoje įmonėje Vilniuje. Kitą dieną

N.A.Valickienei pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo organizuojant viešuosius pirkimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi E.Valickui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Birželio 2 d. STT pareigūnų vizito sulaukė ir „Sodros“ skyriaus vadovės vyras advokatas J.Valickas. STT Panevėžio valdybos pareigūnai atliko kratas advokato darbo vietoje ir namuose. Advokatas buvo sulaikytas 48 valandoms.

Įtarimai šeimai susiję N.A.Valickienei pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo organizuojant viešuosius pirkimus.

Mėnesiui suimtam jos sūnui E.Valickui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo. Pareigūnai įtaria, kad vienos Vilniaus įmonės vadovas gali būti susijęs su siekimu apgaule pasisavinti per 100 tūkst. litų motinystės (tėvystės) pašalpų. Kaip skelbia STT pareigūnai, su šia afera galbūt susijusi ir „Sodros“ Rokiškio skyriaus direktorė.

Pernai šalyje dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes „Sodros“ motinystės ir tėvystės pašalpas buvo pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai. „Sodros“ Rokiškio skyriaus direktorės vyras įtariamas galbūt įvykdęs nusikalstamas veikas, susijusias

su sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.

Maždaug prieš 15 metų J.Valickas jau turėjo nemalonumų – tuomet Rokiškio rajono prokuratūros prokuroro padėjėju dirbęs vyras buvo įtartas kyšio ėmimu, jam buvo iškelta baudžiamoji byla. J.Valickas buvo nuteistas 3 metams lygtinai ir 5 metams neteko teisės dirbti valstybės tarnyboje. Prieš 5 metus J.Valickas tapo advokatu.

Su nusikaltimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams susijusį ikiteisminį tyrimą „Sodros“ Rokiškio skyriuje organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka STT Panevėžio valdybos pareigūnai.

Pasak STT Panevėžio valdybos pareigūnų, šeimos nariams pareikšti įtarimai kai kuriais atvejais yra susiję.

Teisėsaugos pareigūnai primena, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kito naudai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, gali būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Bylinėjosi su savivaldybe Šiemet N.A.Valickienė pasižymėjo kaip uoli „Sodros“ biudžeto gynėja. „Sodros“ Rokiškio skyrius padavė į teismą Rokiškio rajono savivaldybę dėl nedarbingumo pašalpos išmokėjimo vienai bendrovės „Rokiškio sūris“ darbuotojai.

Praėjusių metų gruodį eidama nenuvalytu šaligatviu moteris paslydo ir susilaužė ranką. Teismas pripažino, kad dėl nelaimės kalta rajono savivaldybė, nepasirūpinusi, jog būtų nuvalytas plikledžiu padengtas šaligatvis.

Tad nedarbingumo pašalpą bendrovės darbuotojai teko mokėti ne „Sodrai“, o rajono savivaldybei.

Tai, ko gero, pirmasis precedentas, kai dėl nevalytų kelių buvo bylinėjamasi su savivaldybe.

Prieš suėmimą apdovanojo „Sodra“ nekomentavo Rokiškio skyriaus direktorės N.A.Valickienės

galimų sąsajų su motinystės pašalpų pasisavinimo afera. „Tai vertinama tik neigiamai ir tai netoleruotina. Iš tiesų piktnaudžiavimo atvejai dažniausiai ir yra išaiškinami būtent „Sodros“ pastangomis, o šio konkretaus atvejo komentuoti negalime, nes tai yra ikiteisminio tyrimo objektas“, – tvirtino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Brunalaitė.

Pasak „Sodros“ atstovės, Rokiškio skyriaus direktorė I laipsnio garbės ženklu apdovanota remiantis nustatyta tvarka. Juo gali būti apdovanojami darbuotojai už nuopelnus kuriant ir vystant valstybinį socialinį draudimą, už pasiektus aukštus veiklos rezultatus, turėjusius įtakos tobulinant valstybinį socialinį draudimą, už socialinio draudimo sistemai reikšmingo bendradarbiavimo vystymą.

Atsižvelgiant į vidaus audito rezultatus, „Sodros“ vadovybė 2009 m. Rokiškio skyriaus veiklą įvertino gerai ir vadovei skyrė apdovanojimą.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Gamta

Jų nemiga nekankina.

Beveik aštuonis mėnesius per metus šios į šinšilas panašios pelytės miega. Pabunda tik tam, kad per vasarą sočiai priėstų ir susiporuotų.

Kitos ir poruotis tingi.

Prisikemša pilvą, užsiaugina apsauginį riebalų sluoksnį ir rudenį vėl užmiega.

Miegapelės rąžosi po saldaus miego

7

kiaušinius, paukščių jauniklius. Tačiau dažniausiai jos pačios tampa plėšriųjų paukščių ir kiaunių aukomis. Žiemą jas nuskriaudžia lapės ir šernai, mat miegapelės iš to tingumo įsirausia negiliai, vos 30 centimetrų.

Miegančios miegapelės kūno temperatūra kinta priklausomai nuo aplinkos temperatūros, kvėpavimas sulėtėja. Jeigu niekas nesutrukdo, iš žiemos miego didžioji miegapelė pakirsta orams atšilus antroje gegužės pusėje arba pirmosiomis birželio dienomis. Pabunda pūkuotė sulieknėjusi, netekusi trečdalio savo svorio. Tuomet gamtininkai skuba šias pelytes suskaičiuoti. „Pūkuotos pelių giminaitės ne visada draugiškai nusiteikusios, nemėgsta mūsų surašymų, tad saugokite pirštus“, – juokdamasis įspėjo gamtininkas R. Juškaitis, kuriam ne kartą miegapelės savo smailiais dantukais skaudžiai grybštelėjo pirštą.

Inkiluose atrandame pernykščių lazdynų riešutų, gilių, lapų. Riešutų kevalai meistriškai sukapoti. „Miegapelių dantukai aštrūs kaip pjūklo. Lauko pelės savo dantis greitai nukramto ir atšipina. O miegapelės, didžiąją gyvenimo dalį miegodamos, dantis išsaugo. Be to, jos ir gyvena iki 10–11 metų. Lauko pelės ilgaamžiškumu negali pasigirti. Kas daug miega, ilgiau gyvena“, – Kauno marių regioninio parko biologas Giedrius Vaivilavičius pateisina tingias miegapeles.

Nujausdamos badą nesiporuoja

Miegapelė miegojo taip saldžiai, kad pažadinti ją pavyko negreitai.

Lilija VALATKIENĖ „Jeigu miegapelės nebūtų tokios tingios, o jauniklių atsivestų kaip lauko pelės, tikrai joms negrėstų išnykimas ir nereikėtų jų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą“, – sako gamtos mokslų daktaras Rimvydas Juškaitis. Prasto derliaus metais miegapelės visai nesiporuoja.

O koks bus derlius, jos išsiaiškina paragavusios pumpurų.

Ekologiško miško simbolis Gamta ūžia, čiulba, zvimbia, sprogsta spalvomis, todėl keista, kad kažkas iki šiol gali saldžiai miegoti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, gamtininkai braunasi pro tankumynus, tikrina, valo inkilus ir skaičiuoja itin retus mielus pūkuotukus. Savaitgalį su gamtininkais po Kauno marių regioninį parką keliauju ir aš. Pats metas keltis miegapelėms.

R. Juškaitis lazdynų krūme atidaro inkilą, o ten į kamuoliuką susisukusi poilsiauja lazdyninė miegapelė.

Kietai įmigusi, nė krust. Glostome ją, leidžiame per rankas, sveriame, fotografuojame. Po kurio laiko ji tingiai pramerkia akis ir sukrutina ūsus.

Mokslininkas aiškina, kad mūsų atrastoji lazdyninė miegapelė, prieš keletą dienų pabudusi iš žiemos miego, atrado šį inkilą ir jame susirangė pokaičio pamiegoti.

Lietuvoje gyvena keturių rūšių miegapelės: lazdyninė, didžioji, miškinė ir ąžuolinė. Lazdyninė miegapelė miega saldžiai, ramiai ir ilgiausiai.

Kiek prasčiau miega didžioji miegapelė. Dėl įvairių priežasčių nyksta brandūs miškai su jos mėgstamais senais drevėtais ąžuolais, taip pat lazdynais. Didžioji miegapelė dabar ap-

tinkama palei Nemuną ir Nerį. Šios teritorijos yra saugomos, žmogaus ūkinė veikla jose ribojama.

Ir miškinė miegapelė nerami. Lietuvoje jai šaltoka, todėl veisiasi negausiai, palyginti su piečiau gyvenančiomis gentainėmis. Vienintelė tiksliai žinoma jos buveinė – Šakių apylinkės.

Tačiau paslaptingiausia Lietuvoje – ąžuolinė miegapelė. Pastatąjį kartą ji pastebėta prieš 50 metų Varėnos rajone. Gamtininkai nuolat iškelia inkilų, pakeičiančių dreves, tačiau juose ši miegapelių rūšis kažkodėl neapsigyvena. Taip yra ir daugelyje Vidurio Europos valstybių, ir niekas nežino kodėl. Šiuo metu Lietuvoje mokslininkai žino dešimt didžiosios miegapelės radviečių. Dauguma jų yra šalia Nemuno, Neries ar į juos įtekančių upių. Šios miegapelių gyvenamos vietos surastos palyginti neseniai, 1990– 2008 metais. „Lietuvos gamtos fondas savo simboliu pasirinko didžiąją miegapelę.

Tai retas, saugomas, dėl ypatingo gyvenimo būdo nedaugelio žmonių matytas, tačiau labai mielas žinduolis. Didžioji miegapelė pasirinkta neatsitiktinai. Ji gyvena tik visaverčiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, ten, kur nepažeista ekologinė pusiausvyra, gausi biologinė įvairovė ir subalansuotas gamtos išteklių naudojimas“, – aiškino R. Juškaitis.

Gamtos mokslų daktaras R.Juškaitis jau dvidešimt metų skaičiuoja miegapeles.

nelaksto, jos medžiais laipioja kaip voveraitės. Šių retų gyvūnų gyvenimo sąlygoms pagerinti valstybės saugomose teritorijose ribojamas miško kirtimas.

Mat sunaikinus žaliąjį koridorių, kuriuo keliauja miegapelės, kyla šių žinduolių populiacijos išnykimo grėsmė.

Miegapelės mėgsta įsikurti inkiluose, mat juose saugu gyventi, jauniklius vesti, o ir iš miego jokie plėšrūnai nepažadins. Gamtininkai inkilus kelia medžiuose 3–4 metrų aukštyje, kad piktavaliai žmonės nepasiektų.

Tiesa, tuose pačiuose inkiluose dažnai apsigyvena ne tik miegapelės. Lizdus susisuka musinukės, peri žvirblinės pelėdos. Būstą tenka dalytis arba kovoti už būvį. Tingios miegapelės ne visada kovai pasirengusios.

Tos, kurioms neužtenka inkilų, įsi-

Kai jus kankins nemiga, prisiminkite, kad kažkur Lietuvos miškuose tykiai miega pūkuotos pelių giminaitės. kuria medžių drevėse, susirango uoksuose, senuose paukščių lizduose.

Dieną jos miega savo guolyje, o naktimis išlenda paskanauti pumpurų, prinokusių gilių, riešutų. Jeigu aptinka paukščių lizdą, gali suėsti

Miegapelės aktyvios naktį. Jauniklių atsiveda ne kasmet, mat jų dauginimasis priklauso nuo svarbiausių mitybinių augalų – bukų, ąžuolų, lazdynų derėjimo. Koks bus derlius, miegapelės sužino paragavusios pumpurų.

Prasto derliaus metais jos visai nesidaugina. Patinėlių sėklidės nefunkcionuoja. Tarytum nujausdami badą, jie nesiartina prie patelių.

Gamtininkai juokauja, kad taip elgdamosi tinginės netruks visai išnykti. Jauniklius miegapelės ves rugpjūtį. Jie užaugs greitai ir po mėnesio taps savarankiški. Rudenį, sukaupusios pakankamas riebalų atsargas, didžioji miegapelė bei kitos jos giminaitės susiruoš žiemos miegui ir rugsėjo pabaigoje vėl užknarks.

Kai jus kankins nemiga, prisiminkite, kad kažkur Lietuvos miškuose tykiai miega pūkuotos pelių giminaitės. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos miegapelės žino, kur miegoti saldžiausia.

Tai įdomu Didžioji miegapelė – mielas žvėrelis didele pūkuota uodega, šiek tiek panašus į šinšilą ir voverę, tačiau gerokai mažesnis. Jos kūno ilgis siekia 13–18 cm, uodegos – 12–15 cm, sveria 70–120 g. Didžioji miegapelė yra didžiausia iš visų pasaulyje gyvenančių 28 rūšių miegapelių. Kitos jos giminaitės perpus mažesnės. Jų

kailiukas pilkas, akis juosia tamsesnių plaukų žiedas, todėl miegapelės primena akiniuočius.

Lietuvoje miegapelės dažniausiai gyvena senuose ąžuolynuose ir brandžiuose mišriuose miškuose su ąžuolais ir lazdynų traku. Aktyvios sutemus ir naktį. Akys pritaikytos matyti prietemoje, gerai išvystyta

uoslė, kurią žvėrelis naudoja maitindamasis naktį. Truputėlį drėgni padeliai, papurusi uodega padeda miegapelei stabiliai ir saugiai laipioti medžiais.

Pelytes skaičiuoja vasarą Kai Kauno marių regioninio parko vyriausiasis biologas Giedrius Vaivilavičius viduržiemį savo dirbtuvėse kalė pusmetrio ilgio inkilus, sunku buvo patikėti, kad juose gyvens ne paukščiai, o pelės. Miegapelės žeme

Didžioji miegapelė į inkilą prisitempia maisto atsargų.

Rimvydo Juškaičio ir autorės nuotraukos

8

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Mūsų namai

Smagios idėjos

Iš paprasčiausių europadėklų arba medinių ričių dizainerė V.Sabaliauskienė kuria originalius staliukus.

Autorės nuotraukos

Įsileiskime kūrybos vėją į namus

Seną fotelį ar taburetę galima atnaujinti spalvingu audeklu arba rankų darbo mezginiais.

Aušra POCIENĖ Laikas atnaujinti namus. Tik nereikia skubėti į parduotuvę ar baldų saloną. Apsidairykite aplinkui, pasitelkite fantaziją ir senus, nebemadingus baldus paverskite originaliais ir išskirtiniais, o sudužusio vazono šukes − savitu meno kūriniu.

Padiktavo ne mada Toks požiūris į aplinką šiuo metu populiarus visame nuo besaikio vartojimo pavargusiame pasaulyje. Tačiau vilnietės interjero dizainerė Virginija Sabaliauskienė ir dizainerė Dalia Pilkauskienė šiomis idėjomis užsikrėtė ne dėl mados. „Šios idėjos mums artimos, nes nieko nėra vertingiau už žmogaus rankų, kūrybinės minties sušildytą daiktą, naujam gyvenimui prikeltą seną rakandą“, – teigia dizainerės.

V.Sabaliauskienė neslėpė, kad ir pati anksčiau iš namų be gailesčio

yra išmetusi ne vieną seną gerą daiktą, todėl dabar norisi kitus paprotinti: saugokite, žmonės, savo gyvenimą ir istoriją turinčius daiktus, nes jiems negali prilygti jokie masinės gamybos daiktai. „Žinoma, jei žmogui tai neatrodo vertybė, tai tegul bent jau nedegina tos senos komodos ar kėdės.

Atvažiuosime ir nupirksime“, – sakė D.Pilkauskienė.

Aikštelę prie židinio ji ketina išgrįsti pačios sukurtomis cementinėmis plytelėmis su įspaustų, jūroje nugludintų akmenukų dekoru. Nors rankomis lieti plyteles iš cemento – nelengvas darbas, tačiau tradiciniai sprendimai dizainerei neįdomūs.

Iš keraminių plytelių duženų ji kuria paveikslus, kuriuose padrikos dalelės virsta angelais, spalvotais paukščiais. Darbai ne tik puošia namus, bet suteikia moteriai ir daug kūrybinio džiaugsmo. „Ta dėlionė – tarsi meditacija“, – sakė D.Pilkauskienė.

Trūksta pasitikėjimo savimi Ar žmogus, neturintis specialaus meninio išsilavinimo, gali imtis tokios kūrybos? „Žinoma gali. Tik bėda, kad lietuviai, nors ir darbštūs, kūrybingi,

yra labai nedrąsūs, nepasitiki savimi. Bijo, ką nors originalaus padaryti, išsiskirti. Dažniausiai nori, kad būtų taip, kaip pas kaimyną“, – sakė V.Sabaliauskienė.

Anot jos, jei žmogui trūksta idėjų, jis gali pasikonsultuoti su specialistais, kurie už nedidelį mokestį mielai pasidalys savo kūrybinėmis idėjomis.

Pavyzdžiui, kaip seną ar sugadintą daiktą prikelti naujam gyvenimui.

Tokį projektą neseniai įgyvendino V.Sabaliauskienės suburta jaunų menininkių kūrybinė grupė „Diz‘n‘diz“, brokuotus vienos baldų gamybos įmonės baldus pavertusi originaliais meno kūriniais. Dizainerės juos išdekoravo spalvingais piešiniais ir niekam nereikalingi baldai įgavo visiškai kitą vaizdą ir vertę – dabar jie puošia vieną sostinės baldų saloną.

V.Sabaliauskienės pasididžiavimo vertu kūriniu tapo stalas, sukurtas iš europadėklo. Bangų nugludintą, apdaužytą, rūdimis apibėgusį europadėklą ji rado Juodkrantės paplūdimyje.

Pritaisiusi ratukus ir stiklinį stalviršį, iš jo sukūrė originalų kavos staliuką savo naujiems namams Vilniuje. Dabar tokio staliuko pageidauja ir dažnas dizainerės klientas. Gerai, kad panaudotų europadėklų rinkoje galima nesunkiai įsigyti.

Dizainerės namų interjero akcentu tapo ir jūros į krantą išmestos paprasčiausios lentos. Jomis V.Sabaliauskienė apkalė nišą, kurioje laikomos malkos židiniui. Gražu, pigu, praktiška.

Dar vieną smagią idėją moteris nusižiūrėjo vienų užsienio tapetų gamintojų kolekcijoje. Ją sužavėjo tapetai, sukurti iš įvairiausių nuotraukų. Anot V.Sabaliauskienės, panašias sienų dekoracijas galima sukurti iš asmeninių nuotraukų.

Atnaujinti galima paprasčiau Būtent taip ji įsigijo komodą savo sodybai. Kaimo žmonės ją laikė sandėliuke užkištą kampe, aptaškytą dažais. Tereikėjo juos nuvalyti, ir originali komoda papuošė sodybos pirkią.

Seną medinį stalą D.Pilkauskienė atnaujino visiškai paprastai: iškarpė iš žurnalų spalvotus piešinėlius, jais apklijavo stalviršį ir, kad būtų tvirčiau, visą šį kūrinį padengė jachtoms skirtu atspariu laku.

Tereikia šiek tiek fantazijos ir niekuo neišsiskiriantis daiktas gali virsti originaliu meno kūriniu.

Iš keraminių plytelių duženų, cemento ir akmenukų dizainerė D.Pilkauskienė kuria originalius meno kūrinius.

Renkama gražiausia etnografinė sodyba

Per amžius ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra įkūnija žmogaus ir gamtos dermę.

Šią vasarą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bus renkamos etnografiškiausios − gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios

regionui būdingą tradicinę architektūrą − sodybos. Konkursą rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Konkurso „Gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose“ tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esan-

čias autentiškas ir naujai pastatytas, bet tradicijas išlaikančias etnografines sodybas, skatinti saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, per amžius ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra, statiniai įkūnija žmogaus ir gamtos dermę. Jos yra tinkamiausios žmogui gyventi mūsų gamtos sąlygomis. „Labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autentiškų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi tęsiant tradicijas. Tik taip galima išsaugoti nacionalinių ir regioninių parkų savitumus. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų privalumus“, – sakė R.Baškytė.

Konkursas vyks visą vasarą. Valstybinių parkų direkcijos iki rugpjūčio 31 dienos turės pasiūlyti po tris etnografiškiausias sodybas. Komisija, suda-

ryta iš saugomų teritorijų specialistų, architektų ir etnokultūrologų, vertins bendrą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir jo priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų sąsajas su krašto tradicija, sodybos pastatų architektūros detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą ir kt. Konkurse bus vertinamos ir senos, ir naujos statybos etnografinės sodybos.

Bus išrinkta po vieną gražiausią etnografinę sodybą iš Lietuvos etnografinių regionų: Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos krašto. Paskui bus renkama pati etnografiškiausia sodyba Lietuvos saugomose teritorijose. Nugalėtojai per Europos paveldo dienas bus apdovanoti tautodailininkų sukurtomis konkurso atminimo lentomis ir diplomais.

Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Saugomos teritorijos šalyje užima 15,6 procento viso ploto.

GK inf.

9 Po ilgo deginimosi saulėje – vėžio grėsmė

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Sveikata

Statistika rodo, kad kiekvienais metais susirgimų odos vėžiu Lietuvoje padaugėja apie 10 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį melanomos ir odos vėžio padaugėjo dvigubai. Kodėl susirgimų šia liga daugėja?

Meilė JANČORIENĖ Gydytojai perspėja – saulė gali sukelti odos vėžį. Ką turėtume žinoti, kad saulė nepridarytų žalos?

Susirgimų daugėja Viena priežasčių – globalinio klimato atšilimo požymiai, ozono sluoksnio retėjimas.

Atmosfera praleidžia daugiau kenksmingų saulės spindulių. Galima sieti ir su tuo, kad žmonės ilgiau gyvena, ilgiau būna saulėje, gyvenimo lygis aukštesnis – didelė dalis žmonių gali sau leisti išvažiuoti į šiltus kraštus. „Yra trys pagrindiniai odos vėžio tipai – bazoląstelinis, plokščialąstelinis ir melanoma, – aiškina gydytojas dermatologas Viktoras Sidorovas.

– Pirmieji du – tai epitelinės kilmės navikai ir, nors jie piktybiniai, gana nesunkiai pagydomi. Bazoląstelinis vėžys yra dažniausias, tačiau pirmosios stadijos per pirmą gydymo procedūrą išgydomas 94 proc. Plokščialąstelinis taip pat nesunkiai gydomas, bet skiriasi tuo, kad gali Minėtieji epi-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

teliniai navikai sudaro tris ketvirtadalius odos vėžio atvejų, o vieną ketvirtadalį sudaro melanoma, tačiau nuo melanomos miršta trys ketvirtadaliai žmonių.

Ir epitelinius navikus, ir melanomą sukelia ultravioletiniai A (UVA) ir ultravioletiniai B (UVB) spinduliai. Įrodyta, kad tiek vieni, tiek kiti laikui bėgant gali sukelti piktybines odos ligas. Įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Jeigu melanoma sirgo seneliai ar tėvai, jų vaikams susirgti yra daug didesnė rizika. Gydytojas sako, kad melanoma nebūtinai atsiranda iš apgamo: ji išsivysto ir ant sveikos odos.

Ar rizika visiems vienoda? „Daugiau susirgti šia liga rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti žmonės, tie, kurie kartą ar daugiau yra patyrę odos nudegimų“, – sako Matilda Bylaitė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė.

Sausa sriuba – skubantiesiems „Vaikas ruošiasi į stovyklą. Jis labai mėgsta sausas sriubas. Jos greitai pagaminamos, nebrangios, gero skonio. Tačiau vyrauja nuomonė, kad tai − nesveikas produktas. Ar tai tiesa?“ − klausia skaitytoja Daiva iš Ukmergės.

Konsultuoja gydytoja higienistė Snieguolė Ščeponavičienė.

Sausos sriubos priskiriamos greitai paruošiamo maisto kategorijai.

Jas dažniausiai vartoja skubantys žmonės arba neturintys tinkamų sąlygų maistui paruošti: kelionėje, turistiniuose žygiuose. Toks greitas maistas savo maistinėmis savybėmis

GK archyvo nuotrauka

nėra labai vertingas, tačiau negalima teigti, kad šiuos produktus nesaugu vartoti.

Gamintojai šias sriubas „verda“ iš skirtingų produktų, tačiau dažniausiai naudoja makaronus ar ryžius, krakmolą, miltus, perdirbtus (sukietintus) augalinius riebalus, skonines medžiagas, džiovintas daržoves, prieskonius, aromato ir skonio stipriklį E 621, šiek tiek vištienos ar kitos mėsos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose produktuose yra daug valgomosios druskos, ypač sultinio koncentratuose (kai kuriuose iš jų net iki 20 proc.). Suvalgę porciją tokios sriubos, galime suvartoti ir iki pusės paros rekomenduojamos druskos kiekio. Šiose sriubose gali būti alergenų – kviečių, kiaušinių, žuvų, vėžiagyvių ir kt. Apie galimą alergenų buvimą gamintojas nurodo ženklinimo etiketėje. Tai gana kaloringas produktas, jame dominuoja angliavandeniai (50Ż60 proc.) arba riebalai (20–30 proc.). Iš visų riebalų net pusę sudaro sočiosios riebalų rūgštys.

Statistiniai duomenys stebina: daugiausia sergančiųjų melanoma yra Australijoje, Švedijoje ir Danijoje. Kodėl? „Australai dažniau serga dėl atitinkamos geografinės platumos, o švedai ir danai – dėl savo odos tipo, dauguma jų yra šviesiaodžiai ir mėlynakiai kaip ir lietuviai. Manoma, kad tam nemažai įtakos turi ir šiauriečių pomėgis atostogauti karšto klimato regionuose“, – aiškina M.Bylaitė.

Kaip išvengti odos vėžio?

Kuo mažiau būti saulėje. Slėptis nereikia, tačiau išvažiavus į šiltus kraštus, į paplūdimį nebūtina vaikščioti kaip į darbą ir būti jame visą dieną.

Gydytojai siūlo laikytis paprastos šėšėlio taisyklės: jeigu stovint žmogaus šėšėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra labai aukštai ir jos poveikis kenksmingas. Todėl nuo 10 iki 16 val. saulėje būti nepatartina. Žmonės po skėčiu arba su drabužiais ir nepasitepę kremu mažiau rizikuoja susirgti melanoma nei žmonės pasitepę kremu, bet be drabužių. Taip yra todėl, kad kremu dažnai tepamasi

netaisyklingai arba pasirenkamas netinkamas filtras. Filtrai su faktoriais 4 ar 8 tinkamai neapsaugo, juos reikia tepti dažnai (skaičių ant kremo tūtelės reikia padauginti iš 10 – tiek minučių galima praleisti saulėje), todėl perkant svarbu žiūrėti, kad apsauginis kremo ar losjono faktorius būtų ne mažesnis kaip 30. Kiekvieną kartą išsimaudžius vandenyje reikia dar kartą pasitepti, nes net ir kremų, pažymėtų „waterproof“ (atsparūs vandeniui) ženklu, poveikis po maudynių susilpnėja.

Apsauginiai kremai yra dviejų tipų: vieni sugeria ultravioletinius spindulius, kiti – atspindi, pastarieji turi cinko ir titano oksido, kurie yra kaip veidrodėliai. Būtent šie kremai geriau apsaugo. Tinkamai naudojant

kremą su tinkamu filtru, vieną kartą pasitepus, jo užtenka visai dienai. Jei oda, veikiama saulės spindulių, linkusi greitai ir stipriai rausti ar dar neįpratusi prie saulės poveikio, ypač svarbu ją tepti apsauginiais kremais. Vaikų oda ypač švelni ir plona, jie daug laiko praleidžia lauke, todėl greičiau nudega. Tai pavojinga.

Nereikėtų džiaugtis, jei jūsų vaikai – rudi kaip mulatai. Ilgainiui šis gražus rudumas gali turėti skaudžių pasekmių.

Lietuvoje atlikus apklausą mokyklose paaiškėjo, kad moksleiviai, ypač berniukai, nelinkę saugotis saulės poveikio. Vaikai nemėgsta nešioti ir galvos apdangalų, akinių nuo saulės. Todėl svarbu nuo mažens juos mokyti saugotis žalingų saulės spindulių.

Pastebėję šiuos apgamų pokyčius, eikite pas gydytoją • Asimetrija: asimetriški apgamai, kurių viena pusė nėra kitos pusės veidrodinis atspindys.

• Sienelės: melanomos kraštai dažnai yra netaisyklingi ir kreivi.

• Spalva: apgamai, kurie yra ne vienos spalvos arba turi baltų, raudonų ar geltonų dėmelių.

• Skersmuo: daugiau nei 1 cm.

10

Gimtasis kraštas

Žinių sprintas Čempionams – 30 milijonų Pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje laimėsianti rinktinė uždirbs 30 mln. dolerių. Pasaulio vicečempionams atiteks 24 mln. dolerių. Už patekimą į aštuntfinalį komandos iš Tarptautinės futbolo federacijos gaus po 9 mln., už patekimą į ketvirtfinalį – po 18 mln., o už patekimą į pusfinalį – po 20 mln. dolerių. Už dalyvavimą čempionate rinktinėms bus skiriama po milijoną dolerių.

2010 metų pasaulio Prasideda ilgai laukta futbolo šventė Pietų Afrikos Respublikoje prasidedantis pasaulio futbolo čempionatas – svarbiausias sporto kalendoriaus įvykis, populiarumu pranokstantis net olimpines žaidynes. Viso pasaulio sirgaliai tikisi nuostabaus mėnesio prie televizoriaus ekranų, kai galės gėrėtis įspūdingu reginiu, protingomis kombinacijomis ir gražiais įvarčiais. Tačiau futbolo specialistai pastebi, kad čempionatas pamažu praranda savo žavesį, mat į jį vis dažniau atvyksta klubų rungtynių išsekintos žvaigždės.

„Nusėdę akumuliatoriai“ Griežtos taisyklės Meksikos futbolo rinktinės žaidėjai per Pietų Afrikos Respublikoje vyksiantį pasaulio čempionatą su savo gyvenimo draugėmis galės susitikti tik du kartus: prieš prasidedant turnyrui ir po galimo patekimo į aštuntfinalį.

Tokį sprendimą priėmė rinktinės vadovybė su treneriu Chavjeru Agire. „Futbolininkai negali prarasti koncentracijos. Susitikimams su artimaisiais bus laiko po pasaulio čempionato“, – sakė Ch.Agirė. Meksikos rinktinė pasaulio čempionato A grupėje žais kartu su PAR, Prancūzijos ir Urugvajaus komandomis.

Baiminasi teroro aktų Yra didelė tikimybė, kad per pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje bus įvykdyta teroristinių išpuolių. Tokią nuomonę išreiškė saugumo specialistai ir ekspertai. JAV fondo NEFA, kuris tiria teroristinių išpuolių tikimybes, ekspertas Ronaldas Sandis JAV Kongresui pranešė apie potencialas grėsmes per futbolo čempionatą. Eksperto teigimu, Mozambike veikia Pakistano ir Somalio maištininkų treniruočių stovyklos. Galimas dalykas, kad juose apmokyti teroristai jau pateko į PAR teritoriją. Neseniai JAV valstybės departamentas įspėjo amerikiečius dėl vykimo į PAR pasaulio futbolo čempionatą ir grėsmių tuo laikotarpiu. „Manau, kad teroristinių išpuolių tikimybė per pasaulio futbolo čempionatą lygi 80 procentų, – sakė R.Sandis. – Mūsų turimais duomenimis, teroristų taikiniais gali tapti keli konkretūs objektai. Kai kurie jų bus puolami vienu metu, kiti – atsitiktine tvarka. Manome, kad išpuolius vykdys teroristai mirtininkai.“

Vokiečiai tiki pergale 34,2 proc. vokiečių čempionės titulą prognozuoja Vokietijos rinktinei.

Daug mažiau respondentų tiki Brazilijos (18,5 proc.) ir Ispanijos (11,9 proc.) sėkme, parodė Dortmundo nuomonės tyrimo instituto apklausa. Per panašią apklausą prieš tris savaites savo šalies futbolininkų pergale neabejojo 38,6 proc. apklaustųjų. Šio rodiklio sumažėjimas, be kita ko, susijęs su žinia, kad į čempionatą negalės vykti kapitonas Michaelis Balakas.

GK inf.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Sportas

Vyrauja nuomonė, kad naivu iš pasaulio futbolo čempionato tikėtis revoliucijų. Jų laikas seniai praėjo: žaidimo taktikos požiūriu futbolas jau seniai išnaudojo savo galimybes ir rungtynių baigtį dažniausiai lemia niuansai.

Du pasaulio futbolo čempionatai, įvykę XXI amžiuje, parodė, kad žaidėjai į juos atvyksta išsekę po ypač intensyvių Europos klubų čempionatų.

O juk geriausi pasaulio futbolininkai žaidžia būtent Europos nacionalinėse lygose, kur žaidėjams tenka pakelti neįtikėtinus krūvius, todėl dauguma futbolininkų į pasaulio čempionatą atvyksta visiškai išsekę.

Už jų pečių – 6–7 dešimtys rungtynių. Jie ką tik įveikė sunkiausių nacionalinių čempionatų, federacijų taurių ar Čempionų lygos maratoną ir dar nespėjo atsitokėti nuo mūšių Europos futbolo aikštėse. Kiekvienam šiuose turnyruose žaidžiančiam

klubui keliamas vienintelis uždavinys – laimėti.

Todėl ne viena futbolo žvaigždė dėl traumų ar išsekimo neatvyksta į pasaulio čempionatą, mat daugelio jų „akumuliatoriai“ birželio mėnesį neišvengiamai „nusėda“. Tokiu atveju nepadeda net patriotizmas.

Bejėgės žvaigždės O sirgalių žvilgsniai nukreipti būtent į žvaigždes. Geriausi pasaulio futbolininkai už savo nacionalines komandas žaidžia degančiomis akimis. Jie siekia kuo aukščiau iškelti nacionalinę vėliavą (beje, nacionalinės federacijos iš tolo nepajėgios mokėti tokių milžiniškų sumų, kokias išleidžia stipriausi Senojo žemyno Anglijos, Italijos, Ispanijos ar Vokietijos klubai).

Kad žvaigždės pasaulio čempionate gali ne viską, geriausiai parodė pasaulio futbolo čempionatas Japonijoje ir Korėjoje. 2002-aisiais vien iš pirmo ryškumo žvaigždžių sudaryta Prancūzijos rinktinė nesugebėjo įveikti net grupės barjero (0:1 nusileido Senegalui, 0:2 – Danijai ir tik lygiosiomis 0:0 sužaidė su Urugvajumi).

Futbolininkų išsekimas – pasaulio čempionatų rykštė, todėl kai kurie futbolo specialistai siūlo šį renginį nukelti į rugpjūtį.

Trenerių varžybos Šiais laikais, kai rinktinių sudėtis dažnai yra apylygė, o žaidėjai – vienodai pavargę, rungtynių rezultatą

labai dažnai lemia būtent trenerio kvalifikacija, jo sugebėjimas komandos labui panaudoti individualias kiekvieno žaidėjo savybes, pastebėti ir reaguoti į kiekvieną smulkmeną, tiek savo, tiek priešininkų komandos gretose.

PAR susirinks pasaulio futbolo trenerių žiedas: racionalus ir improvizuojantis Anglijos rinktinės strategas Fabio Kapelo, Italijos komandai vadovaujantis Marčelo Lippi, prieš ketverius metus į pergalę atvedęs ne įspūdingiausios sudėties šios šalies rinktinę, disciplinuotos, iki galo kovojančios ir, regis, beviltiškas situacijas išnaudojančios Vokietijos rinktinės strategas Joachimas Liovas, „Realo“ ir „Barcelonos“ klubų geriausias savybes Ispanijos rinktinėje sujungiantis Visentė del Boskė, prancūzų rinktinei vadovaujantis Raimondas Domenekas, argentiniečių – legendinis Diegas Maradona ir kiti.

Kam nusišypsos sėkmė Futbolo specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais pasaulio čempionato nugalėtoja tampa komanda, kuri mažiau nei kitos praleidžia įvarčių. Anksčiau visus žavėjo garsioji

brazilų formulė „Jūs mums įmušite, kiek galėsite, o mes jums – kiek norėsime“. Šiandien ji nebeveiksminga.

Tačiau ne tik specialistai, bet ir sirgaliai tikisi, kad būsimasis pasaulio čempionatas PAR netaps pagarbos himnu vien gynybiniam futbolui.

Juolab kad ir specialiai čempionatui Vokietijos sporto prekių gamintojo „Adidas“ sukurtas kamuolys, kaip sako futbolininkai, lekia kaip kulka, jį itin lengva nukreipti norima kryptimi. Beje, šis kamuolys vadinsis „Jabulani“ – zulų kalba tai reiškia „teikiantis džiaugsmą visiems“.

Pagal užsienio spaudą parengė Arvydas Jockus EPA-Eltos nuotraukos

Varžybų tvarkaraštis Birželis Diena

Grupė

11

A

12

B C C

13

14

D E F F

15

16

G H A

17

B A D

18

19

20

C E D E F G G

21

H

Laikas 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30 14.30 17.00 21.30

Varžybos PAR–Meksika Urugvajus– Prancūzija Pietų Korėja–Graikija Argentina–Nigerija Anglija–JAV Alžyras–Slovėnija Serbija–Gana Vokietija–Australija Olandija–Danija Japonija–Kamerūnas Italija–Paragvajus Naujoji Zelandija–Slovakija Dramblio Kaulo Krantas–Portugalija Brazilija–Šiaurės Korėja Hondūras–Čilė Ispanija–Šveicarija PAR–Urugvajus Argentina–Šiaurės Korėja Graikija–Nigerija Prancūzija–Meksika Vokietija–Serbija Slovėnija–JAV Anglija–Alžyras Olandija–Japonija Gana–Australija Kamerūnas–Danija Slovakija–Paragvajus Italija–Naujoji Zelandija Brazilija–Dramblio Kaulo Krantas Portugalija–Šiaurės Korėja Čilė–Šveicarija Ispanija–Hondūras

A 22 B C 23 D E 24 F G 25 H 26 27 Aštuntfinaliai 28 29

2 Ketvirtfinaliai 3 6 7 10 11

Pusfinaliai Dėl 3 vietos Finalas

17.00 17.00 21.30 21.30 17.00 17.00 21.30 21.30 17.00 17.00 21.30 21.30 17.00 17.00 21.30 21.30 17.00 21.30 17.00 21.30 17.00 21.30 17.00 21.30 17.00 21.30 17.00 21.30 21.30 21.30 21.30 21.30

Prancūzija–PAR Meksika–Urugvajus Graikija–Argentina Nigerija–Korėja JAV–Alžyras Slovėnija–Anglija Australija–Serbija Gana–Vokietija Paragvajus–Naujoji Zelandija Slovakija–Italija Kamerūnas–Olandija Danija–Japonija Šiaurės Korėja–Dramblio Kaulo Krantas Portugalija–Brazilija Čilė–Ispanija Šveicarija–Hondūras A1–B2 (1) C1–D2 (2) D1–C2 (3) B1–A2 (4) E1–F2 (5) G1–H2 (6) F1–E2 (7) H1–G2 (8) Liepa L5–L6 (9) L1–L2 (10) L3–L4 (11) L7–L8 (12) L9–L10 (13) L11–L12 (14) PI3–P14 L13–L14 L – laimėtojas, P – pralaimėtojas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Sportas

futbolo čempionatas A GRUPĖ

E GRUPĖ

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Taškai

Vieta

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

PAR (Pietų Afrikos Respublika)

:

Olandija

:

Meksika

:

Danija

:

Urugvajus

:

Japonija

:

Prancūzija

:

Kamerūnas

:

B GRUPĖ

Taškai

Vieta

Taškai

Vieta

Taškai

Vieta

Taškai

Vieta

F GRUPĖ

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Taškai

Vieta

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Argentina

:

Italija

:

Nigerija

:

Paragvajus

:

Pietų Korėja

:

Naujoji Zelandija

:

Graikija

:

Slovakija

:

C GRUPĖ

G GRUPĖ

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Taškai

Vieta

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Anglija

:

Brazilija

:

JAV

:

Šiaurės Korėja

:

Alžyras

:

Dramblio Kaulo Krantas

:

Slovėnija

:

Portugalija

:

D GRUPĖ

H GRUPĖ

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Taškai

Vieta

Komanda

1

2

3

4

Įvarčiai

Vokietija

:

Ispanija

:

Australija

:

Šveicarija

:

Serbija

:

Hondūras

:

Gana

:

Čilė

:

Aštuntfinaliai A1 L1 B2

Ketvirtfinaliai L10

C1 D2

Pusfinalis

L2

L13 E1 L5 F2 L9

G1 H2

Dėl 3 vietos

L6

Finalas

B1 L4 A2 L11 D1 C2

Pusfinalis

L3

L14

F1 L7 E2 L12

H1 G2

11

L8

12

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Kultūra

Festivalis karaliaus ne tik scenoje Vaidas VORONAVIČIUS

Viduramžių šventė Trakuose primins pergalę Žalgirio mūšyje Brigita BALČYTIENĖ Šį savaitgalį Trakų istorijos muziejus kviečia į kasmetę, jau dvyliktąją, Viduramžių šventę Pusiasalio pilyje. Čia vyks III tarptautinis viduramžių riterių turnyras, bus pristatomi senieji amatai, galėsite dalyvauti šaudymo konkursuose, su smagiais šokėjais suktis pagal senovinę muziką, o praalkę paragauti viduramžių gardėsių. Renginys skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ vadovas Karolis Jankauskas sakė, kad III tarptautiniame viduramžių riterių turnyre kariuomenės vado kalavijui laimėti varžysis ne tik riterių klubai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Baltarusijos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos. Turnyro atidaryme dalyvaus Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius, kuris liepą jubiliejinėje Žalgirio mūšio

Vidurvasarį įvyksiantis festivalis „Velnio akmuo“ kvies ne tik stebėti ekstremaliosios muzikos atlikėjų pasirodymus trijuose festivalio koncertuose, bet ir vilios meninėmis dirbtuvėmis, unikalia roko muzikos programa, sporto varžybomis bei kvies fotografuoti profesionalus ir mėgėjus.

Pasibaigus naktiniams koncertams, festivalio veiksmas persikels į „Rockteque“ sceną, kur laukiami visi miegoti nelinkę senosios roko muzikos gerbėjai. Pirmajame festivalyje „Rockteque“ ciklas buvo pradėtas pačiu ankstyviausiu roko muzikos periodu. Šiais metais „Rockteque“ pateiks kruopščiai atrinktą 1960–1981 metų laikotarpio įvairaus stiliaus roko muziką, tiesiogiai ar netiesiogiai darančią įtaką ir metalo muzikos vystymuisi.

Vietoj populiariausio įvairių festivalių sporto – futbolo – „Velnio akmuo“ vėl kviečia žaisti paplūdimio tinklinį 2x2. Iš vakaro užsiregistravusios komandos varžysis tarpusavyje ir susikaus dėl specialaus trofėjaus. Meno dirbinį, dar vieną velnio akmens interpretaciją, sukūrė profesionalūs menininkai.

Visą festivalio savaitgalį fotografai mėgėjai ar profesionalai raginami fotografuoti ir dalyvauti nuotraukų konkurse. Festivalyje buvo renkamas velniškiausias kadras. Šįkart tema filosofiškesnė – „O, stabtelėk, akimirksni žavingas!“ Visi, kuriems pavyks užfiksuoti šio šūkio vertą momentą, gali dalyvauti konkurse ir festivaliui pasibaigus siųsti po keletą nuotraukų

Festivalio archyvo nuotrauka

organizatoriams. Žavingiausia akimirka apdovanojama 666 Lt vertės dovanų čekiu.

Nauja „Velnio akmens“ idėja ir, ko gero, vienintelė tokio pobūdžio atrakcija visos Lietuvos festivaliuose. Kol aktyvieji žais tinklinį, išmanantieji sunkiosios muzikos vokalo subtilybes turės progą pademonstruoti savo balso aštrumą, gilumą, sodrumą kovodami su kolegomis. Pagal paruoštą muziką dalyviams reikės atlikti tam tikrą burleską sunkiosios muzikos vokalui būdinga maniera.

Festivalyje taip pat veiks molio dirbtuvės, kuriose menininkai norinčiuosius kvies nusilipdyti „Velnio akmens“ suvenyrą, kitus dirbinius ir išdegti juos įspūdingame bendrame lauže.

Muzikos festivalis „Velnio akmuo“ vyks liepos 16–18 Anykščiuose.

Birštone – žymus choreografas inscenizacijoje istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje atliks Vytauto Didžiojo vaidmenį.

Senųjų amatų paslaptis iš užmaršties prikėlę entuziastai parodys ir papasakos, kaip viduramžiais buvo siuvami drabužiai, pinamos juostos, apdirbamas kaulas, ragas, gintaras bei oda, kuriami vitražai ir juvelyriniai dirbiniai, kaldinami ginklai ir padar-

Autorės nuotraukos

gai, drožiami įrankiai, liejamos žvakės, verdamas muilas, rišamos varžos.

Vilniaus puodžių cechas ne tik pristatys, kaip Vytauto Didžiojo laikais buvo lipdoma, degama ir rauge mirkoma gotikinė keramika, bet ir pademonstruos atkurtus viduramžių indus – keptuves, žąskepius – bei kvies paskanauti to meto valgių: bandelių, pyragų, „bobos ąsotyje“, karpio su krienų padažu ir kt. Šiemet pirmą kartą šventėje dalyvaus senovinių šokių ir kultūros klubas „Mysteria Mundi“ bei senosios muzikos ir šokio trupė „Festa Cortese“.

Klubai pristatys parodomąsias programas, norinčiuosius mokys senųjų šokių žingsnelių ir žaidimų. Į šventę po kelerių metų pertraukos grįžta senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“, kuri supažindins su XIII–XIV a. lietuvių karybos ypatumais, su Kauno karo istorijos ir „Mysteria Mundi“ klubais dalyvaus inscenizacijoje „Kryžiaus karai. Scenos iš pagonių kovų su kryžiuočiais“, rengs riterių mokyklą. Jų pasirodymuose dalyvaus Šiaurinės šventyklos ordino bei gyvosios istorijos klubo „Hospitalierių ordinas“ nariai.

Lankininkų klubas „Strėlė“ organizuos viduramžiško šaudymo iš lanko turnyrą. Norintieji galės ne tik stebėti šaulių taiklumą, bet ir patys išbandyti jėgas šaudydami iš lankų, arbaletų.

Kaip ir kasmet, renginyje netrūks muzikos ir įspūdingų pasirodymų, kuriuos šiemet paruošė šokio ir ugnies studija „Čiutyta“, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“, folkroko grupė „Atalyja“, roko grupė „Thundertale – Perkūno sakmė“.

Henrieta MILIAUSKIENĖ Lietuvoje tarptautinio kultūros ir ekologijos festivalio „Birštono grynparkas“ kvietimu viešėjo ir darbavosi vienas žymiausių šiuolaikinių Vokietijos choreografų Samiras Akika.

Birštono kultūros centre Samiras Akika su Lietuvos hiphopo, modernaus šokio šokėjais ir šokiui neabejingais neprofesionaliais šokėjais kūrė meninį-socialinį projektą, skirtą Birštonui ir jo svečiams.

Gimęs Alžyre, užaugęs Paryžiuje, 26-erių Samiras Akika atvyko į Vokietiją, kurioje susižavėjo Pinos Bausch kūryba. Vėliau jis studijavo Esene, dirbo laisvai samdomu šokėju ir choreografu. Kita Samiro Akikos aistra − amerikietiškas kinas –

atsispindi ir jo sukurtuose šokiuose.

Choreografijose jaučiama didelė kino montažo, stambių ir bendrų planų įtaka. Visa tai sujungia formalią šokio kalbą ir naująsias medijas, padeda sukurti naują kinematografišką šokį-teatrą. Samiras Akika išgarsėjo kaip originalių projektų su jaunimo grupėmis kūrėjas, todėl yra kviečiamas dirbti į įvairias pasaulio vietas – pradedant Johanesburgu, baigiant Havana.

Birštono kurorto šventėje vyks pirmas šio menininko ir būsimų projekto dalyvių susitikimas. Bus apsvarstyta meninio projekto, kuris visuomenei bus parodytas 2011 metų vasarą, koncepcija, suburta kūrybinė grupė. Šį projektą remia Vilniaus Gėtės institutas.

Tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Birštono grynparkas“ pirmą kartą surengtas 2009 metais. Festivalį numatoma rengti kas dvejus metus.

2010-ieji – kūrybinių dirbtuvių metai. Šį rudenį taip pat numatomos tarptautinio projekto „Šventovė“ („Sanctuary“) kūrybinės dirbtuvės. Projektą, kuriame bendradarbiauja Vokietija, Lenkija, Turkija, Malta ir Lietuva, finansuojama iš programos „Kultūra 2007–2013“ lėšų.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Kelionės

Į legendomis apipintą Kulautuvą – laivu

13

Į Kulautuvą iš Kauno laivas „Tolstojus“ pramogautojus plukdo gegužės–rugsėjo mėnesiais. Kelionė laivu, aplankant Kulautuvą, tęsiasi penkias valandas. Dvi valandas keliautojai galės pramogauti ar iškylauti Kulautuvoje, o likusias – plaukiant laivu grožėtis Nemuno pakrančių vaizdais.

Laikas miestelyje neprailgs

Atnaujinamos kelionės vilioja mėgstančiuosius poilsiauti ant vandens.

Autorės nuotraukos

Indrė SESARTĖ Šio dviejų savivaldybių – Kauno miesto ir rajono – remiamo projekto sėkmę užtikrina simbolinė plaukimo kaina. Suaugusiesiems už kelių valandų kelionę laivu reikia mokėti 10 Lt, o vaikams – 5 Lt. Mat likusias išlaidas padengia savivaldybės. Per pirmus du surengtus plaukimus laivu „Tolstojus“ Kulautuvą jau aplankė keli šimtai pramogautojų. Šis laivas gali plukdyti 140 keleivių.

Laivas pakelia inkarą nuo Vytauto bažnyčios

Domisi savo kraštu Naujo ambicingo projekto sutartį savo parašais jau yra patvirtinęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Rajono meras V.Makūnas sakė, kad šis projektas – labai svarbus žingsnis stiprinant dviejų savivaldybių bendradarbiavimą. „Panašių laisvalaikio praleidimo projektų labai trūksta. Tereikia žmonėms prieinamos kainos, nes jie nori keliauti, pažinti rajoną“, – tikino į kelionę laivu taip pat išsirengęs V.Makūnas.

Tarpukariu pamėgta poilsiavietė Tarpukariu Kulautuva buvo viena mėgstamiausių Kauno gyventojų poilsiaviečių. Vieną miestelio pusę juosiantis Nemunas, jo paplūdimiai, tyras oras ir graži gamta anuo metu

Prie Kulautuvos prieplaukos sekmadieniais veikia kavinė. Jos savininkas Audrius Zakarauskas teigė turįs daug planų, kaip sudominti laivu atplaukusius keliautojus. „Jau netrukus pasiūlysime miestelį apžiūrėti išsinuomotu dviračiu. Žmonėms išdalysime lankstinukus su lankytinomis Kulautuvos vietomis. Taip pat bus įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė. Norintieji galės pažaisti krepšinį“, – „Gimtajam kraštui“ pasakojo verslininkas.

Be to, atvykus laivu „Tostojus“, Kulautuvoje bus galima sėsti į pramoginį 7 vietų katerį ir plaukti pasižvalgyti po netolimas apylinkes.

A.Zakarauskas keliautojams pasiūlys kateriu nuplaukti iki Raudonės pilies, Vilkijos bažnyčios, Paštuvos vienuolyno. „Esu linkęs rizikuoti, eksperimentuoti, todėl ir ėmiausi šio projekto, – prisipažino Kulautuvoje gyvenantis verslininkas. – Tikiuosi, kad keliautojams bus įdomūs mūsų sumanymai ir jie miestelyje puikiai praleis laiką.“

vasaromis pritraukdavo iki 5 tūkst. poilsiautojų per savaitgalį. Apie 1936 m. sutvarkytą Nemuno krante esantį paplūdimį sklido legendos.

Gamtos mėgėjus čia traukė baltas smulkus smėlis, įrengtos persirengimo kabinos, kavinė ir kino teatro salė. Poilsiautojus maršrutu Kaunas–Kulautuva ir atgal plukdė garlaivis, savaitgaliais įveikdavęs septynis reisus.

Tarpukariu Kulautuva buvo viena mėgstamiausių Kauno gyventojų poilsiaviečių.

Kas ras uogų, o kas – grybų Energingos Kulautuvos seniūnės Eglės Endrikaitės teigimu, kurorto statuso siekiančiame miestelyje žmonės kviečiami atsikvėpti gamtos prieglobstyje, susipažinti su lankytinais objektais. „O grybų sezono metu pramogautojai, atplaukę pas mus laivu, miške galės pagrybauti, o gal ir uogų ras“, – teigė Kulautuvos seniūnė.

Atplaukusius turistus E.Endrikaitė kviečia aplankyti pernai įrengtą Kulautuvos parką. Jame nutiesti takai, įrengta smagi vaikų žaidimų aikštelė, o parko viduryje yra renginiams pritaikyta vieta. Taip pat neprailgs laikas miestelio sveikatingumo take, Kulautuvos miške. 2 km trasoje įrengtos pavėsinės, supynės.

Pagrindinėje Kulautuvos gatvėje galima akis paganyti po Deivių ir dievų slėnį, kurį puošia nagingų meistrų medžio skulptūros.

Laivas į Kulautuvą išplaukia kiekvieną sekmadienį 12 val. iš prieplaukos, esančios prie Vytauto bažnyčios.

Kelionės metu galima pamatyti ir Kauno rajone įrengtas kilnojamąsias prieplaukas. Jų rajone veikia keturios: Vilkijoje, Kulautuvoje,

Zapyškyje, Raudondvaryje. Jose per laivybos sezoną gali švartuotis mažieji turistiniai laivai. Iki prieplaukų išasfaltuotos gatvės, šalia pastatytos pavėsinės, tualetai, staliukai, įrengtas apšvietimas.

Visos keturios kilnojamosios prieplaukos Kauno rajone prie Nemuno įrengtos pagal projektą „Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą“. Jame dalyvavo trys – Alytaus, Kauno rajono ir Šakių – savivaldybės. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir teikti paslaugas, kurios pritrauktų privačių investicijų ir užtikrintų ilgalaikių darbo vietų sukūrimą Alytaus, Kauno ir Šakių rajonuose.

14

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Miesteliai

„Mūsų miestelis gražus savo gamta, sodybomis, turi įdomią istoriją“, – sakė Žemaitkiemio gyventojai, tačiau apie miestelio ateitį jie kalbėjo santūriau.

Žemaitkiemį išgarsino meteoritų lietus Berzgainių piliakalnis – vienas įspūdingiausių ne tik Ukmergės rajone, bet ir visoje Aukštaitijoje.

Žemaitkiemis (Ukmergės r.) – skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Žemaitkiemis – miestelis 14 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės.

GYVENTOJAI: 296 žmonės.

ISTORIJA: XV a. minimas Žemaitkiemio dvaras, 1568 m. – miestelis. 1581 m. Žemaitkiemio savininkai Radvilos užrašė dvarą Vilniaus universitetui. 1786 m. jėzuitai pastatė Žemaitkiemyje pirmą bažnyčią. 1722 m. Žemaitkiemis gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. 1777 m. įsteigta mokykla. 1815 m. ir 1892 m. miestelį siaubė dideli gaisrai. 1933 m. Žemaitkiemio apylinkėse iškrito meteoritų lietus. Nuo XIX a. Žemaitkiemis buvo valsčiaus, nuo 1950 m. apylinkės, dabar – seniūnijos centras.

PAVELDAS: Šv. Kazimiero bažnyčia (past. 1899–1902 m.), kurioje yra dailės paminklų; paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę; poeto Vlado Šlaito namelis-muziejus. Apylinkėse yra trys piliakalniai: Berzgainių ir du Antatilčių piliakalniai su senovės gyvenvietėmis.

Dr. Manvydas VITKŪNAS Žemaitkiemis nelabai kuo tesiskiria nuo daugelio kitų nedidelių Aukštaitijos miestelių. Įsikūręs paežerėje, maždaug vienodu atstumu nuo Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, jis masina sodybas perkančius miestiečius. Tačiau dėl prastos demografinės bei ekonominės padėties miestelio ateitis miglota.

Žemaitkiemyje ir jo apylinkėse yra daug pavyzdingai tvarkomų sodybų. Viena tokių – Emilijos ir Tado Džiautų sodyba Valų kaime.

Miestelio jaunimas – keturiasdešimtmečiai „Įsivaizduojate, visoje mūsų seniūnijoje per metus tegimsta vienas du mažyliai. Miestelio jaunimu dabar jau galima laikyti trisdešimtmečius, keturiasdešimtmečius. Kas bus po keliolikos ar keliasdešimties metų, sunku pasakyti. Pagrindinė mokykla dėl moksleivių stygiaus anksčiau ar vėliau tikriausiai taps pradine. Jei dar prieš dešimtį metų čia būtų įkurta įmonių, teikiančių darbo vietų, situacija gal būtų geresnė. Dabar išvykusiųjų atgal jau su meduoliu nepriviliosi. Bėda, kad jauniems žmonėms čia nėra ką

Poeto Vlado Šlaito namelyje-muziejuje ekspoziciją prižiūri bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė su anūke Evelina.

veikti: nėra įmonių, tik seniūnija, pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, ambulatorija, pora parduotuvių, vienas kitas ūkininkas. Kai nėra darbo vietų, žmonės tiesiog priversti išvykti.

Belieka džiaugtis, kad čia likusieji nenuleidžia rankų, rūpinasi ne tik savo sodybomis“, – pasakojo Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė.

Išvažiavo į didmiesčius ir užsienį „Kodėl jūs šnekate apie Žemaitkiemį? Geriau pakalbėkime apie visos Lietuvos dabartį ir ateitį. Apie nevykusią valdžios vidaus politiką, apie daugybę žmonių, priverstų pasitraukti į Vakarus. Jau dabar kone visas Žemaitkiemio, kaip ir viso Lietuvos kaimo, jaunimas jei ne Vilniuje, tai Airijoje, Anglijoje ar Norvegijoje. Kalbėkime ne apie Žemaitkiemio žmones, o apie esančiuosius valdžioje, apie tai, kas dedasi visoje šalyje. Žemaitkiemis – tik mažas atspindys to, kaip gyvena Lietuvos provincija“, – griežtai kalbėjo Vidas Kazimieras Gibavičius. Iš Vilniaus į Žemaitkiemį pailsėti atvykstantis dizaino specialistas, tarpukario laikų Žemaitkiemio valsčiaus pirmojo viršaičio sūnus, į savo gimtąjį miestelį žvelgia iš šalies. „Miestelis – tikrai vienas iš šimtų panašių Lietuvoje. Čia ramu, net vietiniai girtuoklėliai nekelia problemų. Seniūnijos darbuotojai stengiasi, kiek gali, vienas kitas žmogus gražiau sodybą susitvarko. Tačiau ką

gali seniūnija nuveikti, jei kone daugiausiai lėšų tenka skirti kapinėms tvarkyti. Taip, ciniškiau pasižiūrėjus, ir atsiskleidžia ateities vizija“, – liūdnai šypsosi V.K.Gibavičius.

Poezijos atlaidai Seniūnijos pakraštyje, tarp dviejų bevardžių upelių, juosiamas galingų pylimų stūkso vienas įspūdingiausių Rytų Lietuvoje Berzgainių piliakalnis. 1936 m. jį tyrinėjo vienas garsiausių tarpukario Lietuvos archeologų Petras Tarasenka.

Pačiame Žemaitkiemyje galima aplankyti kone mažiausią Lietuvos

muziejų – poeto Vlado Šlaito memorialinę ekspozicija mažyčiame į žemę susmegusiame pakelės namelyje. Jį administruoja Ukmergės rajono viešoji biblioteka, o prižiūri Žemaitkiemio filialo vyresnioji bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė.

Vaikystę praleidęs Žemaitkiemyje ir Ukmergėje, poetas Vladas Šlaitas 1944 m. atsidūrė Vakaruose, gyveno ir mirė Londone. Prieš keletą metų namelyje, kur iki mirties gyveno poeto mama, įrengta mažytė memorialinė ir etnografinė ekspozicija.

Kiekvieną rudenį iš visos Lietuvos suvažiuoja literatai į Žemaitkiemyje rengiamą šventę „Sugrįžimai“, populiariai vadinamą „Poezijos atlaidais“. Renginyje apdovanojami Vlado Šlaito literatūrinės premijos laureatai. Ši premija skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, publicistikos, literatūros kritikos ir kitus kūrinius rajono literatui arba kūrinio apie Ukmergę ir jos žmones autoriui. „Sugrįžimai“ – bene didžiausias tradicinis kultūrinis renginys Žemaitkiemyje.

Krito meteoritų lietus Žemaitkiemis niekada nebuvo didelis miestelis: 1895 m. čia gyveno 119 žmonių, o dabar, po daugiau nei šimto metų, – beveik trys šimtai. Lietuvoje jis niekada negarsėjo iki 1933 m. vasario 2 d., kai iš dangaus virš Žemaitkiemio pabiro ugninis meteoritų lietus. Meteoritas – akmeninis arba geležinis kosminis kūnas. Virš žemės sprogus vadinamajam bolidui, Žemaitkiemio apylinkėse iškrito meteoritų lietus.

Daug kam tada atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Anot tuometinio Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Kazio Sleževičiaus, vietos gyventojus išgąsdino ryški šviesa bei smarkus trenksmas, panašus į perkūniją. Jau kitą dieną Žemaitkiemio apylinkėse buvo surasta nemažai meteoritų, kurių vienas svėrė daugiau kaip 7 kg. Kauno astronomijos observatorijos specialistai skubiai surengė ekspediciją į Žemaitkiemį.

Meteoritus buvo lengva rasti, nes jie krito gyvenamosiose vietose, visiškai arti trobesių. K.Sleževičius nurodo, kad 4 kg meteorinio kūno liekana nukrito Klepšių kaimo ūkininko sodelyje, apie 50 m nuo gyvenamojo namo, o 7 kg meteoritas nukrito 200 m atstumu nuo Rundžių kaimo ūkininko Tvarijono namų. Iš viso buvo surasti 22 meteoritai, kurių bendras svoris – 42,1 kg. Dauguma Žemaitkiemio vardą išgarsinusių meteoritų saugoma Vilniaus universitete bei Lietuvos geologijos instituto muziejuje, mažesnieji išvežti į Čekijos, Rusijos, Anglijos muziejus.

Prie pat miestelio esantis Žemaitkiemio ežeras traukia poilsiautojus ir meškeriotojus.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(birželio 14–20 d.)

Avinas neturėtų atstumti ištiestos pagalbos rankos. Jūs pajusite, kad nesusipratimai ir gaišatis darbe baigia perpildyti jūsų kantrybės taurę, bet pasistenkite elgtis šaltakraujiškai. Nemalonumai išnyks savaime, o netikėta informacija pakeis jūsų artimiausios ateities planus.

F

Jautis turės tvardytis, kad iš-

G

Dvyniams kita savaitė žada

H

Vėžys kitą savaitę pagaliau pa-

I

Liūtas kitą savaitę pajus didelį

vengtų konfliktinių situacijų. Ateinanti savaitė jums suteiks neįkainojamos patirties ir išminties, kurios pravers tiek sprendžiant profesines problemas, tiek reguliuojant prieštaringas situacijas meilės fronte. Beje, šioje srityje įvykių kol kas nereikėtų forsuoti.

puikias perspektyvas – kad ir ko imsitės, viskas seksis. Todėl pasistenkite išspręsti aktualias problemas. Jeigu reikalai klosis ne taip, kaip norėtumėte, neieškokite kaltų, verčiau pagalvokite, kur jūs suklydote.

jus, kad seniai numatyti ir pamažu realizuojami planai pradeda duoti rezultatų. Jūs gerai padirbėjote ir dabar galite mėgautis savo veiklos vaisiais. Bet tai anaiptol nereiškia, kad nuo šiol galima pro pirštus žiūrėti į savo pareigas.

gyvybinių jėgų antplūdį. Tai leis be didesnio vargo išpręsti iškilusius uždavinius. Šeimoje įsiviešpataus visiška harmonija ir savitarpio supratimas.

J

Mergelei pavyks gerokai padidinti savo autoritetą darbe ir atlikti sudėtingą vyresnybės įpareigojimą. Jeigu pasistengsite, tai niekas nesutrukdys pasiekti pageidaujamų rezultatų.

Nudžiugins ir solidžios įplaukos, kurias gausite pačiu laiku – šias lėšas galite skirti poilsiui arba dovanoms.

Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Suteik. Šaka. Laktas. Ropė. Ti. Varna. Basakojė. Nesudeda. Ne. Mėlynė. Aseka. Patark. Paragiai. Šiurpas. Ruso. Maukna. Pažadėki. Paganyk. Fasonas. Menora. Negalė. Paroda. Skani. Aria.

Horizontaliai: Salota. Bene. Ukapirmas. Suma. Itakė. Papadės. Išara. Akele. Rodyk. Ūkis. Tarpuragė. „Ramajana“. Paskui. Mažo. Lesa. Kanapa. Sniegas. Požėra. Daka. Garo. „Canon“. Šakiai. Kinė. Lyda. Šėkas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KIAULPIENĖS. Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: 1. Braižyba. 2. Barsukas. 3. Burlentė. 4. Buriatai. 5. Burbuolė. 6. Biržulis. 7. Badmirys. 8. Bunkeris. 9. Botanika. 10. Batvinis. 11. Brošiūra. 12. Baironas. 13. Bakalėja. 14. Babrukas. 15. Balkonas. 16. Babirusa.

17. Brokatas. 18. Balandis. 19. Bepinigė. 20. Bicepsas. 21. Balastas. 22. Barakuda. 23. Branktas. 24. Baobabas. 25. Bičiulis. 26. Bulvienė. 27. Banalybė. 28. Budizmas. 29. Blevyzga. 30. Begalybė.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BRANDUOLYS.

anekdotai Lieknėjimo receptas: pirmadienį – nedidelis obuolys, antradienį – morkytė, trečiadienį – stiklinė neriebaus kefyro, ketvirtadienį – pusė banano, penktadienį – viena bulvė, šestadienį – iškrovos diena, sekmadienį – laidotuvės.

••• Susitinka dvi sraigės. Viena klausia: – Kur tavo kiautas?

– Ai... Iš namų pabėgau.

••• Pelytė žaidžia su peliuku. Peliukas: – Pelyte, jei tu mane surasi – būsi mano, o jei nerasi – aš būsiu spintoje.

••• Moteris užeina į kilimų parduotuvę: – Norėčiau praktiško kilimo vaikų kambariui. Gal galėtumėte ką nors patarti?

– O kiek vaikų turite?

– Šešis.

– Tuomet praktiškiausia būtų kambarį asfaltuoti.

••• Vyksta vakarėlis. Mergina prieina prie žavaus vyriškio: – Gal norėtumėte susipažinti artimiau?

– Kad gal ačiū... Matote, jau turiu draugę. O ir žmona turbūt nesuprastų.

Pagal laikrodžio rodyklę: Pirmoji visų atsakymų raidė jau įrašyta.

A. Ant bato kulno dedama oda ar guma. B. Lauko slėptuvė apsisaugoti nuo galingų ugnies smūgių. C. Šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti. Č. Čiupimo organas. D. Europinė stinta, neršianti Nemuno žemupyje. E. Mokslas, tiriantis gamybinius santykius, ūkinį visuomenės gyvenimą. F. Žmogus, labai uoliai atsidėjęs kuriam nors darbui, reikalui ar idėjai ir nesidomintis kitkuo. G. XIV – XVI a. LDK didikų giminė. H. Humanizmo atstovė ar šalininkė. I. Išdavęs tėvynę žmogus. J. Jotvingių genties žmogus. K. Kvailas elgesys, kvailumas. L. Duobė linams džiovinti ir minti. M. Numatytas vykimo kelias. N. Skirtumas tarp pirmykštės ir sumažintos kainos. O. Ortopedijos specialistas – gydytojas. P. Rašomoji medžiaga iš šiltųjų kraštų žolinio augalo stiebų, vartota senovės Egipte ir Graikijoje. R. Kambarinė gėlė plačiais plonais lapais, raudonais žiedais. S. Dviejų balsių ar balsio ir dvibalsio susidūrimas žodyje, hiatas. Š. Gaminys iš kakavos, cukraus ir priedų. T. Pareigūnė, kurios darbas aiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes. U. Užmiršimas kitaip. V. Tos pačios minties, tų pačių pažiūrų moteris. Ž. Žąsų piemenė, žąsigonė.

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Svarstyklės turėtų pasikliauti nuojauta, kuri padės rasti teisingą sprendimą. Kitą savaitę nekils konfliktų su aplinkiniais, jeigu jūs atlaidžiau žiūrėsite į kai kuriuos jų trūkumus. Dabar tinkamiausias metas atgauti sielos ramybę ir stiprinti ryšius su šeimos nariais.

L

Skorpionas artimiausiomis dienomis neturėtų lindėti namuose, nes aplinkybės jums leis įsijungti į aukštuomenės gyvenimą. Atsidūrę dėmesio centre, jūs ne tik visus žavėsite, bet ir pajusite didžiulį jėgų antplūdį. Pasitikėjimas savimi traukte trauks prie jūsų bendraminčius.

M

Šaulio laukia labai produktyvi savaitė. Būsite pavydėtinai atkaklūs, tai leis išspręsti visus klausimus. Vis dėlto nereikėtų persidirbti, pasistenkite daugiau laiko skirti šeimai. Turėsite galimybę įgyvendinti senus savo sumanymus, susijusius su namų interjero pakeitimu.

N

Ožiaragis pliuškensis komplimentų, nuo kurių jiems apsvaigs galva, jūroje. Jums pradės labai sektis. Atrodys, kad laimės paukštė pati skrendą į rankas, tad prieš sugalvodami norą gerai pamąstykite, nes jis gali išsipildyti. Iš pateikiamų pasiūlymų pasirinkite svarbiausią.

O

Vandenis turi dirbti su patikimais partneriais. Gali iškilti tam tikrų problemų, bet jums pavyks jas sureguliuoti.

Tik reikia iš pat pradžių aiškiai apibrėžti santykius su naujais kolegomis ar bičiuliais.

Neduokite dingsties laikyti save silpna asmenybe, ginkite savo įtakos sferą.

P

Žuvys turėtų ateinančią savaitę skirti karjeros reikalams. Didelė tikimybė, kad išsipildys sena svajonė, susijusi su jūsų profesine veikla. Bet nereikėtų pamiršti ir poilsio. Tylūs vakarai su artimaisiais jums padės atsipalaiduoti ir atgauti fizines jėgas bei dvasinę pusiausvyrą.

16

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

TV programa LTV2

Birželio 14, pirmadienis

„Sovietų pasaka“.

„Skardinis puodelis“.

„Skruzdėlynas“.

„Beatodairiški veiksmai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Gedulo ir vilties diena. LTV dok. f. „Šiaurės Golgota“.

10.00 Dok. f. „Vilties galia“.

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams.

13.00 Futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Futbolo čempionato rungtynės.

Olandija–Danija.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Japonija– Kamerūnas.

19.00 Šiandien.

19.30 Futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Dok. f. „Sovietų pasaka“. (N-14) 22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Dok. f. „Sovietų pasaka“ (tęsinys).

(N-14) 22.35 Publicistinės apybraižos premjera. „Įspaudas“.

22.30 Vakaro žinios.

6.30 „Puka“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „ Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.00 Nuotykių komedija „Beveik didvyriai“ (k.) (1998 m., JAV).

(N-7) 10.40 Veiksmo f. „Betmenas prieš Dviveidį“ (k.)

(1995 m., JAV, D. Britanija).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.45 FTB. (N-7) 20.15 Paskutinė instancija.

20.45 Kitas! (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Italija–Paragvajus.

Pertraukoje – Žinios.

23.20 Romantinė komedija „Skardinis puodelis“ (1996 m., JAV). (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“ (2006 m., JAV). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Nuotykių f. „Laikrodžio stabdytojai“ (k.)

(2002 m., JAV). (N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Akistata. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Mokslinės fantastikos f. „Skruzdėlynas“ (2008 m., JAV).

(N-14) 0.40 Drama „Išgelbėti“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Kapitonas Malas“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Merlino nuotykiai“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.25 Amerikos talentai IV (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Kapitonas Malas“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Sąmokslo teorija.

21.30 Geras filmas.

Veiksmo f. „Beatodairiški veiksmai“ (2004 m., Kanada). (N-14) 23.30 Žinios.

24.00 Ar kiekvienas laimingas? (k.).

1.05 Žvejų mūšis (k.).

1.35 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Vokietija–Australija.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.50 Tarp Rytų ir Vakarų.

16.45 Gedulo ir vilties diena.

Dok. f. „Dingusi karta“.

17.30 Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus arkikatedros.

18.30 Dok. f. „Vilties laiškai“.

19.25 Fortepijoninės muzikos koncertas. „Vakaro muzika“. Džiazinės improvizacijos.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.05 Spektaklis „Čia nebus mirties (1 d.).

21.15 LTV dok. f. „Šiaurės Golgota“.

22.15 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Nyderlandai–Danija.

1.15 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.35 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga.

5.12 Su aušra.

LTV2

Birželio 15, antradienis

Šiandien.

„Farų žemė“.

„Hibridas“.

„Dešimt jardų“.

6.00 Labas rytas.

9.00 Okupacijos ir genocido diena. „Požiūris“. Apie A.Barauską.

9.30 Dok. f. „Vienatvės pilnatis“.

10.00 LTV dok. f. „Gyvenimas mirties rate“.

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Okupacijos ir genocido aukų pagerbimas. Tylos minutė. Koncertas Katedros aikštėje.

13.00 Lietuvos okupacijos 70-mečio ir Gedulo ir vilties dienos minėjimas Seime.

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Naujoji Zelandija–Slovėnija.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Dramblio Kaulo Krantas– Portugalija.

19.00 Šiandien.

19.30 Futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Brazilija– Šiaurės Korėja.

22.15 Loterija „Perlas“.

22.16 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Brazilija– Šiaurės Korėja.

23.30 Vakaro žinios.

6.30 „Puka“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.05 Kakadu (k.). (N-7) 9.45 Romantinė komedija „Skardinis puodelis“ (k.)

(1996 m., JAV). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 Veiksmo drama „Farų žemė“ (1997 m., JAV).

(N-14) 0.40 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 Animac. serialas „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Akistata. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Mokslinės fantastikos f. „Hibridas“ (2007 m., JAV, Kanada). (N-14) 0.40 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Kapitonas Malas“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas I“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Kapitonas Malas“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Kriminalinė komedija „Dešimt jardų“ (2004 m., JAV).

23.15 Žinios.

23.45 Drama „Keliautojai“ (1997 m., JAV).

(N-14) 1.45 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Okupacijos ir genocido diena. Požiūris.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Klausimėlis.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Vaid. f. „Kai aš buvau partizanas“.

15.30 Gamtos patruliai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.50 Dok. f. „Atgal į žemėlapį“.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.05 Spektaklis „Čia nebus mirties“ (2 d.).

21.30 Dok. f. „Vilties diena“.

22.15 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Zelandija–Slovėnija.

1.15 „24 valandos“.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

19.00 „Amazonija“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

17.00 18.00 18.57 19.00 20.00

„Raganaitė Sabrina“. „Gyvūnų draugai“. Žodis – ne žvirblis. „Amazonija“. (N-7) „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Drama „Nuodėmės užkalbėjimas“. (N-14) 23.00 „Išrinktieji“. (N-14) 24.00 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 9.30 10.00 11.00 12.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.45 23.45

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt (k.). „Kobra 11“ (k.). (N-7) „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) Išlikimas (k.). (N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) Teleparduotuvė. „Detektyvas Monkas“. „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) Išlikimas. (N-7) Drama „Pretendentas“.

(N-7) Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) Siaubo trileris „Vampyrai. Mirusieji“.

(N-14) „CSI Niujorkas“. (N-14) Biografinis dok. f. „Karo rūkas“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

8.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.00

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams.

13.00 Lietuvos diena.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Komedija „Adamsų šeimynėlė“.

22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Tavo augintinis (k.).

10.00 „Detektyvas Monkas“ (k.).

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Išlikimas (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Drama „Tie žavūs žirgai“. (N-7) 23.30 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 0.30 Komedija „Draugai ir kaimynai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

8.30 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

13.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

14.30 I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

12.00 Tylos minutė okupacijos ir genocido aukoms pagerbti.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos okupacijos 70-mečio ir Gedulo ir vilties dienos minėjimas Seime.

14.00 Lietuvos diena.

15.05 Litas prie lito.

16.03 Duetai.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

14.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

20.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas.

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou.

(N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.).

Girių takais (k.).

24/7 (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas.

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris

15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Lietuviškos dainos pasaulis.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Vitkauskas.

22.58 LR himnas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

19.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

20.30 I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gamta – visų namai.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

21.03 Ant svarstyklių.

21.50 Muzika.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

L.Andriekus.

22.58 LR himnas.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

LTV2

Birželio 16, trečiadienis

Toks gyvenimas.

„Arti namų“.

„Išradimas“.

„Baltoji grafienė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 „Lemūrų gatvė“.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Hondūras–Čilė.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Ispanija–Šveicarija.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

PAR–Urugvajus.

22.15 Loterija „Perlas“.

22.16 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. PAR– Urugvajus (tęsinys).

23.30 Vakaro žinios.

6.30 „Puka“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Natalijos ir Deivido Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

12.30 Kitas! (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Geniuko Vudžio šou“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Akistata. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 „Išradimas“ (2008 m., JAV).

(N-14) 0.40 Komedija „Netikėta sėkmė“. (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Kapitonas Malas“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.).

9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Vėjas virš jūros“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 Animac. serialas „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Drama „Baltoji grafienė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija).

(N-7) 23.55 Žinios.

0.25 Kriminalinė komedija „Dešimt jardų“ (2004 m., JAV). (N-7) 2.20 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 „Lemūrų gatvė“.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Argentina–Pietų Korėja.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Graikija–Nigerija.

19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Prancūzija– Meksika.

22.15 Loterija „Perlas“.

22.16 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Prancūzija– Meksika (tęsinys).

23.30 Vakaro žinios.

9.00 Labas rytas.

10.00 Tarptautinė konferencija „1940 m. Baltijos šalyse. geležinė uždanga nusileidžia”, skirta Baltijos šalių 1940-ųjų okupacijai ir aneksijai atminti. Tiesiogiai iš LR Seimo salės. Pertraukoje 12.00 – Požiūris (k.).

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Dok. f. „Atgal į žemėlapį“ (k.).

15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Paskutinė Salomėjos paslaptis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.50 Būtovės slėpiniai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.05 Valstybės kino metraštis. Miškas ošia, verkia, gaudžia...

2006 m.

20.30 Kūrybos metas.

21.00 Tyliųjų žvaigždė. Broniui Savukynui atminti.

21.40 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką (1 d.).

22.05 Vienas eilėraštis.

22.15 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Hondūras–Čilė.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“.

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Malachovas +“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 17, ketvirtadienis

„Diagnozė: žmogžudystė“.

Gimtasis kraštas

TV programa

„Meilės sparnai“.

Aistrų pakrantė.

„Karalius Džo“.

6.30 „Puka“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas.

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 FTB (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Kakadu. (N-7) 20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 Veiksmo trileris „Delta“ būrys“ (2000 m., JAV).

(N-7) 0.35 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 „Amžini jausmai“.

(N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 Animac. serialas „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“ 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Akistata. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Mistinė drama „Auklė“. (N-14) 0.40 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.).

9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Dinotopija: Virusas“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Geras filmas.

Drama „Karalius Džo“ (1999 m., JAV). (N-7) 23.15 Žinios.

23.45 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas (k.).

0.50 Tauro ragas.

1.20 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

PAR–Urugvajus.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Būtovės slėpiniai.

15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Aistrų valdoma Salomėja Nėris.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Jūsų žvalgas“.

18.50 Amžininkai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.05 Valstybės kino metraštis. „Lietuvos energetika“. 2006 m.

20.30 Tikros istorijos.

21.00 Kultūros metraščiai. Česlovo Milošo sugrįžimas.

21.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.15 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Argentina–Pietų Korėja.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“.

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

15.30 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

19.00 „Amazonija“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Fantastinė drama „Dirbtinis intelektas“.

(N-7) 23.45 „Išrinktieji“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Detektyvas Monkas“ (k.).

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama „Jaunieji amerikiečiai“.

(N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Drama „Marija – Dievo sūnaus motina“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

17.00 18.00 19.00 20.00

„Raganaitė Sabrina“. „Gyvūnų draugai“. „Amazonija“. (N-7) „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Netikri įkalčiai“. (N-7) 22.45 „Išrinktieji“. (N-14) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Detektyvas Monkas“ (k.).

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 Serialas „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Kovinis veiksmo f. „Kovos klubas“. (N-14) 23.55 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.55 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.50 Liuks! Muzika.

11.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

12.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

13.30 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

17

13.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

19.30 A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

P.Panavas.

LR himnas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.50 Liuks! Muzika.

17.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

18.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

19.30 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.50 Liuks! Muzika.

23.00 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas.

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

TV programa LTV2

Birželio 18, penktadienis

„Iškrypę“.

„Poltergeistas“.

„Bebaimis“.

Rytas su BTV.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Akiračiai.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 „Lemūrų gatvė“.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Vokietija–Serbija.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Slovėnija–JAV. 19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.20 Trileris „Iškrypę“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-14) 22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 „Iškrypę“ (tęsinys).

23.10 Trileris „Pietų rajonas“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. serialas „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

9.05 Kakadu (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Anekdotų karaliui R.Šilanskui – 50 (k.).

12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Komedija „Dvyniai“ (1988 m., JAV).

(N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Anglija–Alžyras.

23.20 Veiksmo komedija „Vorai“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.25 Siaubo trileris „Poltergeistas“ (1982 m., JAV).

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė 2010 (k.). (N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Akistata. (N-7) 20.10 Komedija „Sniego šunys“ (2002 m., JAV).

22.10 Komedija „Pats baisiausias filmas 3“ (2003 m., JAV). (N-14) 23.40 Drama „Bebaimis“ (2006 m., JAV, Kinija, Honkongas). (N-7) 1.45 Kriminalinė drama „Bagsis“ (1991 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.25 Drama „Karalius Džo“ (k.) (1999 m., JAV). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Amerikos talentai IV. 23.15 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m.

0.15 Drama „Baltoji grafienė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija).

(N-7) 2.55 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Prancūzija–Meksika.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Amžininkai (k.).

15.50 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką (k.) (1 d.).

16.20 Sveikinimų koncertas.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.05 Dalia Kutraitė kalbina...

Vytautą Paukštę.

20.35 Stilius.

21.05 Komedija „Šypsena“.

(N-7) 23.00 Panorama.

23.50 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Vokietija–Serbija.

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“.

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Malachovas +“.

Pokalbių laida apie sveikatą.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Deksterio laboratorija“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

19.00 „Amazonija“. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LTV2

Birželio 19, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 12.45 14.35 15.10

„Viesulas“.

„Nesusekamas“.

„Smokingas“.

„Skėriai“.

8.00 Krikščionio žodis.

8.15 Animac. serialas „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Švarus pienas.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai (1 d.).

12.30 Pulsas.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Olandija–Japonija.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Orai.

16.40 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Gana–Australija.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Kamerūnas-Danija.

23.30 Katastrofų f. „Viesulas“ (1996 m., JAV). (N-7)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 Premjera. Animac. serialas „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Knygų valdovas“ (1994 m., JAV).

11.20 Veiksmo f. „Žūtbūtinis mūšis“ (1995 m., JAV). (N-7) 13.15 „Tomas ir Džeris“.

13.45 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

15.54 Nematomi. Tarp mūsų.

16.00 „Deginanti aistra“.

17.00 Gyvenimas pagal moteris.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 4. Nugalėtojų šou.

21.00 Premjera. Trileris „Nesusekamas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 Nuotykių drama „Planketas ir Makleinas“ (1999 m., D. Britanija). (N-14) 1.05 Erotinis f. „Išlaikyti sėkmę“ (2002 m., JAV). (S)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Šoklusis bičiulis. Septinto padavimo smūgis“ (2002 m., JAV, Kanada).

11.40 Nuotykių f. „Romanas su brangakmeniu“ (1984 m., JAV).

13.45 Komedija „Likimo pokštai“ (2004 m., JAV). (N-7) 15.25 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Šok su manimi (tęsinys).

22.15 Veiksmo komedija „Smokingas“ (2002 m., JAV). (N-7) 0.15 Veiksmo f. „Neatšaukiamas įsakymas“ (1997 m., JAV). (N-14) 2.15 Komedija „Klerkai 2“ (2006 m., JAV). (N-14)

7.00 Televitrina.

7.25 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

7.50 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas.

8.50 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 „Kai gyventi norisi kitaip“. Publicistinė laida.

12.00 „Dinotopija: Kelionė“. (N-7) 13.50 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

14.20 Muzikinė popietė.

15.55 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros.

17.00 „Savi ir svetimi“ (3 s.). Kriminalinis serialas „Organai“.

(N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Kriminalinė melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija).

(N-7) 21.20 Trileris „Skėriai“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.10 Karo dokumentika „Tarnybos laikas“ (2008 m., D.Britanija). (N-14) 1.15 Bamba. (S)

16.05 16.55 17.35 18.30 19.25 19.50 20.05 21.20 23.00 23.30 0.15

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Slovėnija–JAV. LTV teatro klasika. „Palanga“.

Tapatybės labirintai.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Tyliųjų žvaigždė.

Broniui Savukynui atminti (k.).

Gyvai. R.Cicinas.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Keliaukim!

Tūkstantmečio akimirkos.

Povandeninės kronikos.

Gyvo garso koncertas.

Trileris „Iškrypę“. (N-14) Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Olandija–Japonija.

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 „Kas namie šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

10.40 Dok. serialas „Pasivaikščiojimas su pabaisomis“.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.15 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

21.00 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės VIII. „Tai, kas nutinka naktį“.

(N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 Serialas „Relikvijų medžiotoja“ (k.).

(N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7).

19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 „Andželos akys“.

(N-14) 24.00 Komedija „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

8.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

9.55 Liuks! Muzika.

12.20 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Neišjunk televizoriaus.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 „Makbraidas. Amžina ištikimybė“. (N-7) 20.40 „Kas namie šeimininkas?“ (k.).

Realybės dokumentika.

21.15 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės VIII. Mirtis per regatą“. (N-7) 23.10 Mistinis trileris „Naujasis Veso Kreiveno košmaras“. (S)

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt.

10.10 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas.

11.30 Kinas, kinas...

12.00 Ištikimybės testas. (N-7) 13.00 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Ekstremalūs vilkikų pokyčiai.

17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji diena“. (N-7) 19.00 Komedija „Mano geriausio draugo vestuvės“. (N-7) 21.00 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 „Andželos akys“.

(N-14) 24.00 Trileris „Kietas riešutėlis“. (N-14)

14.30 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

15.55 Liuks! muzika.

18.25 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.50 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.35 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.15 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.05 21.00 21.50 22.40 1.00 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

M.Martinaitis.

22.58 LR himnas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

14.30 Liuks! Muzika.

16.00 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

17.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

20.30 Liuks! Muzika.

22.20 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.45 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Aktorių trio koncertas.

8.30 Liuks! Muzika.

10.00 Super Liuks!

I.Starošaitės jubiliejaus koncertas „Mano kelias“.

11.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.). TV žaidimas.

Super L.T. (k.). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuva–Latvija.

Nacionalinių futbolo rinktinių turnyras „Baltijos taurei“ laimėti. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Super L.T. (N-7) Kriminalinė drama „Nulinis Zero poveikis“.

(N-14) Reporteris.

18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.50 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Komedija „Tai buvo ji“. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris.

Skonio reikalas. „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (3 d.).

Pagaminta Lietuvoje (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Drama „Priešo žemėje“. (N-14) Gyvai.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. Šekspyro sonetai.

22.58 LR himnas.

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 20, sekmadienis

7.30 8.00 8.30 9.05 9.35 10.10 11.00 12.45 14.00 14.50 16.15

„Paslapčių sodas“.

„Pricių šeimos garbė“.

„Įkaitas“.

„Meilės melodija“.

8.15 Animac. serialas „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Už gražų vaiko pasaulį (k.).

9.45 „Aviukas Šonas“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Maisto anatomija.

11.00 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

SlovakijaParagvajus.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.40 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Italija– N.Zelandija.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.30 Panorama.

21.00 Specialus labdaros koncertas „Misija Sibiras“.

23.00 Pasaulio futbolo čempionato vyrų rankinio atrankos rungtynės.

Lietuva–Norvegija.

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Komedija „Tėvai pabėgo!“ (1993 m., JAV).

12.05 Komedija „Titulo paveldėtojai“ (1993 m., D. Britanija).

13.50 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

16.00 „Deginanti aistra“.

17.00 Nuo... Iki...

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.) Dok. f. ciklas. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Teleloto.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Brazilija–Dramblio Kaulo krantas.

23.20 Snobo naktis.

Komedija „Pricių šeimos garbė“ (1985 m., JAV). (N-7)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). (N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“ (2008 m., JAV). (N-7) 10.00 Fantastinis f. „Monstrų kūrėjai“ (2003 m., JAV).

11.40 Komedija „Ponia Dautfajė“ (1993 m., JAV).

14.15 Komedija „Klonų medžioklė“ (2003 m., D. Britanija, Ispanija).

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 17.00 Nuotykių serialas „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Farai. (N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 „Lietuvos talentai 2009“. Talentų konkursas.

21.00 Trileris „Įkaitas“ (2004 m., JAV). (N-14) 23.35 Drama „Pasiduok, Dorote“ (2006 m., JAV). (N-7) 1.15 Karo drama „Rožių gatvė“ (2003 m., Vokietija). (N-7)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas I“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel.

(8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės melodija“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Trileris „Skėriai“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.55 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, birželio 14 d.

16.45 17.15 17.45

19.15 20.10 20.40 21.20 21.35 23.00 23.30 0.15

Gimtoji žemė.

Gamtoje.

Vaikų šalis.

Gimnazistai (k.).

Mokyklos langas.

Miesto kodas.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Kamerūnas–Danija.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Mūsų miesteliai. Šumskas.

Mūsų dienos – kaip šventė.

Kultūros metraščiai. Česlovo Milošo sugrįžimas (k.).

Tikros istorijos (k.).

Dalia Kutraitė kalbina...

Vytautą Paukštę (k.).

Pasaulio vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės. Lietuva– Norvegija.

Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

Kūrybos metas (k.).

Kuluarai.

Tūkstantmečio akimirkos.

Drama „Laukinis vaikas“.

Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Slovakija–Paragvajus.

TV1

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys.

8.45 9.00 9.30 10.10 11.00 12.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 18.30 21.00 22.00 23.00 24.00 1.10

Teleparduotuvė.

Sveikatos paslaptys.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.)

Komedija „Mano geriausio draugo vestuvės“ (k.). (N-7) Jokių kliūčių (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Ekstremalūs vilkikų pokyčiai.

Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Didžioji diena“. (N-7) Drama „Plieninės magnolijos“. (N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) „Andželos akys“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

8.20 Liuks! Muzika.

11.00 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

12.20 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.32 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

14.20 Liuks! Muzika.

17.00 Super Liuks!

A.Mamontovo koncertas „Beribiam danguje“.

18.25 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.10 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.35 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „The Joshua tree“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.15 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“. Žvejo biblija. „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (3 d.) (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas.

Leopardo beieškant“.

(N-7) Komedija „Tai buvo ji“ (k.).

Penktoji pavara. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuva-Estija.

Nacionalinių futbolo rinktinių turnyras „Baltijos taurei“ laimėti.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. „Aklas teisingumas“ .

(N-14) Gyvai.

18.10 19.03 20.03 20.27 20.45

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Jeseninas.

22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Ketvirtadienis, birželio 17 d.

21.30 val. Geras filmas. „Beatodairiški veiksmai“.

Veiksmo f. Kanada, 2004 m. (N-7). Rež. Sidney J.Furie.

Vaidina: Dolph Lundgren, Polly Shannon, Donald Burda, Rothaford Gray, Conrad Dunn,Walter Alza.

21.05 val. Geras filmas. „Karalius Džo“. JAV, 1999 m. Drama (N-7). Rež. Frank Whaley.

Vaidina: Peter Anthony Tambakis, Harlee Ott, Camryn Manheim, Travis J. Feretic, Benjamin Styx, Alice Blythe.

Policininkas Frenkas Genonas nė neįtarė, kad paskutinės jo darbo dienos iki pensijos bus tokios košmariškos. Pirmiausia, jis sužino, kad žmonės, su kuriais šitiek metų kartu dirbo, priklauso kriminalinei grupuotei, plaunančiai pinigus, perparduodančiai narkotikus ir žudančiai žmones. Frenkas apie tai papasakoja valdžiai ir iš karto tampa pagrindiniu įtariamuoju policininko nužudymo byloje. Priverstas slapstytis nuo tvarkos sergėtojų, Genonas tuo pat metu bando įrodyti savo nekaltumą ir susidoroti su persekiotojais.

Šiurkšti motina, agresyvus tėvas, abejingas brolis. Tokia yra keturiolikmečio berniuko šeima. Nors jis nuolat mušamas ir žeminamas, berniukas visomis išgalėmis kovoja už teisę gyventi kartu su šeima ir neriasi iš kailio, kad galėtų jiems padėti. Jis vagiliauja, kad prasimanytų maisto. Kartą pavagia nemenką sumą pinigų, kad apmokėtų tėvo skolas ir pradžiugintų motiną. Tačiau padėkos jis nesulaukia. Daugybę apdovanojimų pelniusi jaudinanti juosta apie atsidavimą šeimai, namų ilgesį ir altruizmą.

TV3 Penktadienis, birželio 18 d.

20.10 val. „Sniego šunys“. JAV, 2002 m. Komedija. Rež.

Brian Levant.

Vaidina: Cuba Gooding, James Coburn, Randy Birch, Joanna Bacalso ir kiti.

TV3 Trečiadienis, birželio 16 d.

23.00 val. „Išradimas“. Mokslinės fantastikos filmas. JAV, 2008 m. (N-14). Rež. Randy Daudlin.

Vaidina: Steve Byers, Maury Chaykin, Matthew Edison, Darrell Hicks, Darryn Lucio, Kathleen Robertson ir kiti.

Trys jaunuoliai neįsiūlo didelei kompanijai savo naujos technologijos, kad gautų finansavimą tolesniems bandymams. Todėl vienas jaunuolių nusprendžia pats išbandyti produktą. Bandymas lyg ir pavyksta, technologija atrodo patikima, tačiau netrukus... draugai pasijunta įgiję ypatingų galių...

TV6

1.40

9.05 „Gyvūnų draugai“ (k.).

10.05 „Kas namie šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

11.10 Liūtų tėvas.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.15 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

16.00 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Neriam“.

20.35 Romantinė drama „Prieš patekant saulei“. (N-7) 22.35 „Senosios Kristinos nutikimai“ (k.).

23.35 Retrospektyva.

19

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, birželio 19 d.

21.30 val. Vaid. f. „Priešo žemėje“. Drama. JAV, 1989 m. (N14). Rež. Norman Jewison.

Vaidina: Bruce Willis, Emily Lloyd, Joan Allen.

Tai pasakojimas apie vieną paauglę, kuri nori sužinoti viską apie savo tėvo, negrįžusio iš Vietnamo, gyvenimą ir mirtį.

TV3 Sekmadienis, birželio 20 d.

21.00 „Įkaitas“. Trileris. JAV, 2004 m. (N-14). Rež. Michael Mann.

Vaidina: Tom Cruise, Jamie Foxx, Jada Pinkett Smith, Mark Ruffalo, Peter Berg ir kiti.

Vincentas – profesionalus samdomas žudikas – susiruošia į darbą. Taksi vairuotojas Maksas priverstas jį vežti... Prasideda didžiulė naktinė medžioklė.

Kruopščiai likviduojami liudininkai. Maksas su siaubu suvokia, kad anksčiau ar vėliau ateis ir jo, vairuotojo, eilė. Reikia kaip nors pergudrauti savo šiurpųjį keleivį, kurio kruvinais pėdsakais jau seka Los Andželo policija.

TV6 Sekmadienis, birželio 20 d.

Šioje komedijų meistro Brajano Levanto („Bethovenas“) sukurtoje istorijoje turtingą dantistą Tedą vieną gražią dieną pribloškia netikėta žinia – tolimoje Aliaskoje mirusi moteris jam palieka savo didžiausią turtą. Pasirodo, kad paslaptinga nepažįstamoji – jo tikroji motina. Dar vis negalintis atsigauti po žinios, kad yra įvaikintas, Tedas vyksta į Aliaską. O čia jo laukia dar didesnė staigmena – paaiškėja, kad Tedas paveldėjo šunų kinkinį.

Kadaise paklusnumu garsėję šunys nė nemano Tedo pripažinti kaip šeimininko.

18.30 val. „Plieninės magnolijos“. JAV, 1989 m. Drama. (N7). Rež. Herbert Ross.

Vaidina: Sally Field, Dolly Parton, Shirley MacLaine, Daryl Hannah, Olympia Dukakis, Julia Roberts, Tom Skerritt.

Veiksmas vyksta mažame Luizianos miestelyje. Filmo dėmesio centre dviejų moterų santykiai: valdinga motina ir jos jau suaugusi dukra, kuri ruošiasi ištekėti. Visas miestelio gyvenimas atsiskleidžia šešių moterų pokalbiuose. Vestuvės, kūdikiai, tragedijos, šukuosenos ir drabužiai – visa tai yra pagrindinės šių moterų pokalbių bei apkalbų temos.

20

Gimtasis kraštas

2010 birželio 11–18 d., Nr. 16

Įvairenybės

Dovanos iki vestuvių

„Mis World Cup 2010“ – šlovė Argentinai Vokietijoje surengtame grožio konkurse „Mis World Cup 2010“ triumfavo Argentinos atstovė Dženifer Šerman. Antrąją vietą užėmė 28-erių graikė Katerina Janoglu, o trečiąją – 20-metė olandė Avalon Šanel Veizig.

Konkurse dalyvavo 32 merginos. Jos atstovavo šalims, kurių rinktinės žais pasaulio futbolo čempionate.

Likus dviem savaitėms iki Švedijos kronprincesės Viktorijos ir jos mylimojo Danielio Vestlingo vestuvių į rūmus jau plūsta dovanos – paveikslai, dviračiai, pirštinės, grynieji pinigai ir net tūkstančio dalių servizas.

Gruzijoje višta padėjo 170 g sveriantį kiaušinį

Viskas arba nieko Australijoje įsikūrusio 30 vietų japonų maisto restorano „Wafu“ vyriausioji virėja Jukako Ičikava suteikia 30 proc. nuolaidą tiems lankytojams, kurie ištuština savo lėkštes.

Restorano taisyklių sąraše, pritvirtintame prie durų, nurodyta, kad klientai turi suvalgyti visą užsisakytą maistą, kuris yra natūralus, gaminamas nenaudojant pieno, cukraus ir kiaušinių. O tų, kurie savo patiekalų nesuvalgo, restorano savininkė ir darbuotojai paprašo daugiau čia nebeužsukti. „Baigiant valgyti, lėkštėje neturi likti nieko, išskyrus citrinos gabalėlius, sušio imbierą ar vasabį“, – rašoma valgiaraštyje.

Mėsainis milžinas Vienoje Australijos kavinių pasiektas pasaulio rekordas – čia iškeptas 90 kg sveriantis mėsainis. Prie šio kulinarijos milžino 12 valandų triūsė keturi virėjai. Kavinė pagerino anks-

tesnį rekordą, kuris buvo užfiksuotas praėjusiais metais JAV Mičigano valstijoje, tuomet buvo iškeptas 84 kg sveriantis mėsainis.

Milžiniškam mėsos suvožtiniui pagaminti prireikė didžiulio jautienos gabalo, 120 kiaušinių, 150 griežinėlių sūrio, 2,5 kg pomidorų, 2 kg salotų.

Pasak kavinės šeimininko, didžiausias iššūkis virėjams buvo apversti milžinišką jautienos kotletą. Vos tik rekordas buvo užregistruotas, mėsainį sušlamštė kavinės darbuotojai.

Kelyje lyg namuose

Automobilį pasigamino pats

Kunigas paskelbtas palaimintuoju

Kinas Čenas Dzinmiao pats pasigamino sportinį automobilį. Sunkvežimio vairuotojui tam prireikė vienų metų ir maždaug 2443 eurų.

Lenkijos „Solidarumo“ profsąjungos kunigas Ježis Popeluška, kurį prieš 26 metus nužudė komunistinės saugumo policijos agentai, paskelbtas palaimintuoju. Iškilminga beatifikacijos ceremonija įvyko sekmadienį Juzefo Pilsudskio aikštėje Varšuvoje. Joje dalyvavo apie 250 tūkstančių maldininkų iš visos šalies, taip pat 100 vyskupų ir 1600 kunigų. Iškilmėms vadovavo Vatikano atstovas arkivyskupas Andželas Amatas.

Devintojo dešimtmečio pradžioje kunigas J.Popeluška nepaprastai išpopuliarėjo. Kai Lenkijoje 1981 metais buvo įvesta karinė padėtis, jis tapo garsiojo „Solidarumo“ judėjimo dvasiniu vadovu ir sakė pamokslus prieš komunizmą. J.Popeluškos nužudymas buvo vienas didžiausių to laikotarpio politinių nusikaltimų. Lenkijos VRM darbuotojai pagrobė dvasininką 1984 metų spalio 19-ąją, o po kelių dienų jo lavonas,

Danijos kompanija „Jabra“ surengė 1800 automobilininkų apklausą, kurioje dalyvavo 18–65 metų JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Japonijos vairuotojai. 72 proc. apklaustųjų prisipažino, kad važiuodami valgė, 28 proc. rašė SMS žinutes, 13 proc. darėsi makiažą, o 5 proc. skutosi. Tačiau labiausiai tyrėjus pribloškė net 15 proc. apklaustų vairuotojų prisipažinimas, kad važiuodami jie mylėjosi arba atliko kitus seksualinio pobūdžio veiksmus. „Mus šokiravo tai, kuo žmonės užsiima tuo metu, kai reikėtų sutelkti visą dėmesį į vairavimą. Norime paraginti vairuotojus susitelkti tik į kelią ir naudoti ausines arba laisvų rankų įrangą“, – sakė „Jabra“ Šiaurės Amerikos skyriaus generalinis direktorius Jonasas Forsbergas

Lyčių lygybei trukdo stereotipai

Dramblių futbolas Artėjant pasaulio futbolo čempionatui Tailande savo sugebėjimus su futbolo kamuoliu demonstravo drambliai.

Europos Komisija pristatė naują tiriamąjį darbą, kuriame analizuojama, kaip Europos šalys sprendžia lyčių nelygybės problemą švietimo srityje. Tyrimas atskleidė, kad studijų pasirinkimo ir rezultatų požiūriu lyčių skirtumų vis dar esama. „Per pastaruosius penkiasdešimt metų ryšys tarp lyties ir išsilavinimo lygio labai pakito, o dabar įgyja sudėtingesnių formų. Mokyklose dirba nepaprastai daug moterų, bet prie švietimo sistemų vairo stovi vyrai. Dauguma mokslus baigusiųjų – merginos, o didžioji mokyklos

nebaigusiųjų dalis – vaikinai, tad formuodami lyčių lygybės politiką turime atsižvelgti į šią tikrovę“, – sakė Europos Sąjungos (ES) švietimo komisarė Andrula Vasiliu.

Tyrimas atskleidė, kad mergaitės paprastai gauna geresnius pažymius ir baigiamuosius mokyklos egzaminus išlaiko geriau už berniukus, berniukai dažniau nebaigia mokyklos arba kartoja kursą. Ištyrus apie trečdalį Europos švietimo sistemų, paaiškėjo, kad berniukams sekasi sunkiau skaityti, o mergaičių būna prastesni matematikos rezultatai.

Daug vaikinų ir merginų, kurie mokosi profesinėse mokyklose arba bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, vis dar renkasi profesijas pagal tradicinius lyčių vaidmenis. Tam, kad ši problema būtų išspręsta, o karjeros konsultantai geriau suprastų lyčių klausimus ir sugebėtų priešintis stereotipams, anot ES komisarės, reikia geresnio profesinio orientavimo.

ant kurio buvo kankinimų žymių, rastas upėje. Kunigo žudikai netrukus buvo suimti ir nuteisti ilgą laiką kalėti. Pernai Vatikanas pripažino J.Popelušką kankiniu, o popiežius Benediktas XVI pritarė jo beatifikacijai. Palaimintojo palaikai ilsėsis Varšuvos Dievo apvaizdos bažnyčios kankinių koplyčioje.

Smėlio skulptūrų festivalis „Sandsation“ Berlyne

GK, Eltos informacija ir nuotraukos