GK20100618

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

„Į Ameriką grįžčiau pėsčiomis...“

Žaliasis namas: nuo idėjos iki technologijų

Taip sako iš Čikagos į Lietuvą su vyru sugrįžusi jauna moteris ir vis dažniau susimąsto, jog grįžimas į Lietuvą buvo klaida.

Lietuvoje brandinami pirmi ekologiškos, arba žaliosios, architektūros projektai, tačiau nedaugelis žino, kas iš tiesų yra žalioji architektūra ir statyba.

5 psl.

9 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 birþelio 18–25 d., Nr. 17

Kultūringai į kairę ir į dešinę iššvaistyti milijonai

Svarbiausiam krizės bankui klientų netrūksta

Gintauto Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kaip reta gyvena turtingai ir plačiai: mokesčių mokėtojų pinigai be jokių skrupulų taškomi net už neatliktus arba abejotinus darbus.

Prastėjančio pragyvenimo barometrais tapusių lombardų duris varsto ir vargšai, ir turtuoliai. Tik vieni palieka auksinius dantų protezus, kiti – brangias aukso grandines.

Per sunkmetį išvešėję lombardai trumpam gelbėja žmones nuo bado, mokesčių skolų. Pasaulio rinkose brangstantis auksas – geidžiamiausia prekė lombarduose. „Praėjusiais metais žmonių ateidavo kur kas daugiau, o šiemet jų sumažėjo.

Vargingai gyvenantieji, matyt, jau nebeturi, ko įkeisti ar parduoti, o turtingiesiems krizė nebaisi“, – sakė kalbinti Panevėžio ir Šiaulių miestų lombardų savininkai.

Dažniausi klientai – mažai uždirbantieji Lombardų duris praveria ir anksčiau pinigais švaistęsi visuomenėje žinomi žmonės. Įkeisti daiktų atvažiuojama ir prabangiais automobiliais.

Tačiau dažniausi jų klientai – mažas pajamas gaunantys gyventojai, pristingantys kelių šimtų litų maistui, mokesčiams ar vaistams įsigyti.

Nukelta į 2 psl.

Virginija MAČĖNAITĖ Valstybės kontrolieriai, pasidomėję, kaip šiame teatre tvarkomasi su finansais, apstulbo. Ilgame klaidų ir finansinių pažeidimų sąraše mirga marga iššvaistytos šešiaženklės pinigų sumos. Tai pamačius auditoriams neliko nieko kito, kaip įpareigoti kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį patraukti drausminėn atsakomybėn Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinį direktorių G.Kėvišą.

Scena tapo auksinė Ypač daug mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistyta rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną. Jos

Vida TAVORIENĖ

Martyno Vidzbelio nuotrauka

įrangos rekonstravimo investicinis projektas buvo įtrauktas į liūdnai pagarsėjusią nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, tad Valstybės kontrolei teko atlikti išsamų veiklos auditą.

Kaip paaiškėjo, teatras dar 2006 m. su Vokietijos įmone SBS „Buh-

nentechnik GmbH“ dėl rekonstravimo darbų pasirašė 77,6 mln. Lt vertės sutartį. Rekonstravimo darbai buvo pradėti 2007-aisiais ir iki šių metų pradžios tam panaudota apvali – 40,5 mln. Lt – suma. Rekonstrukcija iki šiol nebaigta, o įsiskolinimas rangovui vien už pernai atliktus

darbus siekia 1,7 mln. Lt. Maža to, teatro skaičiavimais dar reikia atlikti darbų už 34,8 mln. Lt. Auditoriai konstatavo, kad teatras ne kartą šiurkščiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir taip iššvaistė daugybę lėšų.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Statybos braunasi į miškus Ant Šalčios upės kranto iškilęs pastatas neva miško priežiūrai – pavyzdys, kaip prisidengiant miško ūkio veikla gražiame gamtos kampelyje įsitaisyti sodybą.

Autorės nuotrauka

Aušra POCIENĖ

Kai užsimoki, viskas galima? dėtingą statinį miško priežiūrai, ku-

Seime rengiamas įstatymų projektas, kurį priėmus būtų įteisintos statybos miškuose – leista statyti nesudėtingus statinius neva miškams prižiūrėti. Tačiau, kaip rodo liūdna patirtis, vėliau jie dažniausiai nesunkiai virsta gyvenamomis sodybomis.

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Miškų įstatymo 2, 10, 11 straipsnių bei Žemės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektams. Juose siūloma privataus miško savininkui suteikti teisę miške pasistatyti nesu-

riame jis galėtų laikyti reikiamą darbo inventorių, budėti ir pailsėti.

Pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą, miško žemėje jokių statinių statyti negalima, išskyrus medienos sandėlius ir poilsio aikšteles.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Aktualijos

Kultūringai į kairę ir į dešinę iššvaistyti milijonai negalėjo net patikrinti. Pavyzdžiui, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė. Auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai buvo atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. Lt.

Ėmėsi tirti prokurorai Gintauto Kėvišo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras mokesčių mokėtojų pinigus be jokių skrupulų švaisto net už neatliktus darbus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Sudarydamas vieną iš daugelio sutarčių teatras iš esmės pakeitė preliminarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildomai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. Lt. Kitoje sutartyje buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir už įrangą sumokėta 62,4 tūkst.

Lt daugiau nei siūlė ją parduodanti įmonė. Vien pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą teatro vadovybė papildomai nupirko rekonstravimo darbų ir įrangos už beveik 13 mln. Lt.

Mokėjo net už neatliktus darbus Kaip rodo Valstybės kontrolės auditorių ataskaita, perkant scenos re-

konstrukcijos darbus teatrui labai sunkiai sekėsi skaičiuoti, kiek ir kokios įrangos reikės, kiek tie darbai kainuos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. Lt papildomai teatras įsigijo iš projekto rezervo lėšų. Dar daugiau – vos įpusėjus rekonstrukcijos darbus, rezervinis iždas ėmė ir pasibaigė, tad nenuostabu, kad jau tuomet šios lėšos buvo viršytos daugiau nei 2,5 mln. Lt. Teatro vadovybė, su Gintautu Kėvišu priešakyje, sugebėjo susimokėti ir už orą, tiksliau – už tuos darbus, kurie dar nė neatlikti. Taip avansu teatras išleido vėlgi šešiaženklę sumelę – daugiau nei 1,1 mln. Lt. Teatro buhalterinė apskaita buvo vedama taip aplaidžiai, kad Valstybės kontrolė daugelio teatro išlaidų

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė sakė įdomumo dėlei apskaičiavusi, kokias sumas teatras galbūt išleido neskaidriai: „Vien rekonstrukcijos darbams teatras yra panaudojęs 40 milijonų litų. Tačiau 28 iš jų yra su klaustuko ženklu. O kur dar visos kitos teatro išlaidos!“ Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, teatro vadovybei nepavyko užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai. „Teatras netinkamai naudojo scenos rekonstrukcijai skirtus mokesčių mokėtojų pinigus, todėl visą su teatro didžiosios salės scenos darbais susijusią audito medžiagą esame perdavę Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą.“ Nors prokurorai tiria LNOBT rekonstrukcijos „reikaliukus“ nuo balandžio pabaigos, ketvirtadienį šią bylą kuruojanti prokurorė Sigu-

tė Malinauskienė dar neturėjo atsakymo, kada galima tikėtis tyrimo rezultatų. „Iš Valstybės kontrolės gauta audito ataskaita buvo prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šiuo metu yra atliekamas objektų tyrimas, bet kol kas specialisto išvada nėra gauta. Nuo jos priklausys, kada galėsime tyrimą užbaigti“, – sakė prokurorė.

Darbuotojams atsilygindavo dosniai Į prokurorų rankas patekę LNOBT pažeidimai toli gražu nėra vieninteliai, kuriuos išsiaiškino Valstybės kontrolė. Už likusius LNOBT generaliniam direktoriui G.Kėvišui gresia nemenki nemalonumai. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas nusprendė įpareigoti kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį patraukti G.Kėvišą drausminėn atsakomybėn, o G.Kėvišą įpareigoti pažeidimus padariusius asmenis patraukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Kuo G.Kėvišas taip užrūstino Valstybės kontrolę? Pirmiausia dėl pažeidimų naudojant biudžeto lėšas darbo užmokesčiui. „Audituodami kitus asignavimų valdytojus, ypač dabar, kai visi mažina darbo

užmokesčius, dar nesame aptikę tokio atvejo, kad juos kas didintų.

Tačiau teatras pasielgė priešingai!

Nepaisydama, kiek lėšų buvo skirta darbo užmokesčiui, teatro vadovybė daugiau nei 120 tūkst. Lt viršijo maksimalius leistinus asignavimus, didino priemokas, priedus ir taikė didesnius tarnybinių atlyginimų koeficientus“, – pasakojo Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė.

Direktorei pasirodė keista ir priedų darbuotojams skyrimo tvarka: „Pasiimi G.Kėvišo įsakymą išmokėti priedus, o jame išvardytos didelės grupės žmonių pavardės su prierašu „už skubius ir sudėtingus darbus“.

Kokie tie baisiai sunkūs darbai ir ar juos iš viso kas atliko, neaišku. Tačiau 1,8 mln. Lt nebėra“, – kalbėjo pašnekovė.

Valstybės kontrolė, atlikdama finansinį teatro auditą, rado itin įdomių dalykų ir nuomos sutartyse. Štai viešajai įstaigai „Pirmoji kava“ didžiąją teatro salę vienam renginiui išnuomojo už 1000 litų, nors nustatyta minimali nuomos kaina turėjo siekti mažų mažiausiai 10 tūkst. Lt. Su G.Kėvišu nepavyko susisiekti. Anot jo sekretorės, šiuo metu jis išvykęs į komandiruotę.

Svarbiausiam krizės bankui klientų netrūksta Atkelta iš 1 psl.

Dažniau lombarduose lankomasi žiemą, kai gaunamos sąskaitos už mokesčius. Į lombardus neretai nešami ir vogti daiktai, tačiau apie tokius klientus jų darbuotojai nelinkę kalbėti. Lombardų darbuotojai atpažįsta ir girtuoklius ar narkomanus, kuriems skubiai reikia pinigų svaigalams įsigyti. Pinigų pristigę gyventojai lombarduose gali užstatyti įvairius daugiau ar mažiau vertingus daiktus – papuošalus, mobiliuosius telefonus, buitinę techniką, kompiuterius, automobilius ar nekilnojamąjį turtą. Kai kurie lombardai priima tik aukso dirbinius.

Įkeistų daiktų neperka Pastaraisiais metais lombardų šalyje padaugėjo, tačiau jų savininkai tikina, kad jie tikrai neklesti. „Mums dabar prastai kaip ir visiems kitiems. Žmonės palieka įkeistus daiktus, kurių niekas neperka. Kur tada juos dėti?“ – klausė vieno Panevėžyje įsikūrusio lombardo vadovas Dainius Banelis.

Tačiau vyriškis pripažino, kad daiktus lombarde paliekančių žmonių procentas vis dėlto nėra didelis.

Daiktus įkeitusieji dažniausiai stengiasi juos susigrąžinti. Kaip GK tvirtino vienas prisistatyti nenorėjęs Šiaulių lombardo savininkas, kartais klientai į lombardus atsiveda pirkėjus, kurie nuperka įkeistus vertingesnius daiktus.

Verslininkas pastebėjo, kad pernai gyventojams kur kas dažniau reikėjo lombardo paslaugų, o šiemet daiktus paliekančių žmonių gerokai sumažėjo. „Gal žmonių pajamos padidėjo, o gal jau nebeturi, ko užstatyti“, – svarstė lombardo direktorius.

Dažniausi lombardų klientai – mažas pajamas gaunantys gyventojai, pristingantys kelių šimtų litų maistui, mokesčiams ar vaistams. „Jei žmonės turėtų, ką nešti, eitų į lombardus. Vargšai, kurie pristinga kelių šimtų litų, vertingesnius daiktus jau seniai iš namų išnešė ir pardavė.

O turtingiesiems tai neaktualu. Taip buvo visais laikais – labiausiai pažeidžiami neturtingieji“, – samprotavo Panevėžio UAB „Žaliasis koralas“ savininkas ir direktorius Petras Zubka.

Skolinasi ir vargšai, ir garsenybės Pasak lombardų darbuotojų, dažniausiai pas juos užsuka nuolatiniai klientai. Kai kurie jų, norėdami greitai gauti nedidelę sumą pinigų, atneša vis tuos pačius daiktus.

Lombardų darbuotojai nenustemba, kai duris praveria iš televizijos ekranų pažįstami žmonės. Vieno Panevėžio lombardo direktorius sakė, kad yra sulaukęs muzikantų, daininin-

kų. Anot jo, nedidelę sumą skolinosi ir Lietuvoje žinomas dainininkas.

Prie lombardų durų pririeda ir galingi džipai, iš kurių išlipę petingi vyrai ant prekystalio deda nuo kaklo ar rankų nukabintas masyvias auksines grandines. Jie paprastai nori didesnių sumų nei auksinius dantis, vestuvinius žiedus atnešę pensininkai ar jaunesni žmones.

Nuo mobiliųjų telefonų – iki automobilių Lombardų savininkai tvirtino, kad dažniausiai žmonės atneša įkeisti mobiliuosius telefonus, kompiuterius, auksinius papuošalus.

Pasak lombardų vadovų, žmonės dažniausiai prašo nedidelių sumų – nuo 50 iki 100 ar 200 litų. Jei suteikiama 50 litų paskola mėnesiui, klientas turi sumokėti 10 litų palūkanų.

Jei 100 litų paskola, palūkanos siekia 20 litų. Jei daiktas užstatomas vienai dienai, palūkanos siekia 1 procentą.

Paprastai sutartis sudaroma mėnesiui, ji gali būti vis pratęsiama, jei klientas pageidauja. „Dažniausiai abipusiu susitarimu susiderama. Kartais daiktas būna kur kas vertingesnis, bet žmogui reikia nedidelės sumos. Paima 50–100 litų už labai gerą telefoną“, – aiškino neprisistatęs lombardo vadovas.

Pasak D.Banelio, kai kurie jo klientai prašo ir tūkstantinių sumų. „Jei, pvz., auksinė grandinėlė sveria 100 gramų, tai ją atnešęs žmogus gali gauti 6000 litų. Priklausomai nuo prabos, už gramą aukso mokame 30–60 litų. Aukso kaina pasaulyje kyla, tad auksiniai papuošalai – gera investicija“, – aiškino lombardo vadovas.

D.Banelio vadovaujamame lombarde galima užstatyti ir automobilius, tačiau jis turėtų būti geros būklės ir nesenas. „1984 metų jau netiktų, o kokių 1996-ųjų gerą mašiną galima būtų užstatyti“, – aiškino lombardo vadovas.

Anot vyriškio, prieš keletą metų žmonės už greitą paskolą užstatinėjo ir nekilnojamąjį turtą. Dabar niekas nerizikuoja. D.Banelis prisiminė, kad nekilnojamąjį turtą žmonės dažniau užstatinėjo prieš nekilnojamojo turto kainų augimą, kai buvo sunkiau gauti paskolas. Kalbinti lombardų savininkai sakė, kad jie vengia paveikslų, antikvarinių daiktų, nes neturi galimybių nustatyti jų vertę.

Parduoda ir auksinius protezus Aukso dirbinius žmonės neša ne tik į lombardus. Išaugus aukso paklausai ir kainai, rinkoje atsirado daugiau galimybių parduoti auksą. Prieš keletą mėnesių UAB „Aukso ekspertai“ pradėjo aukso dirbinius supirkti paštu.

Pasak bendrovės direktoriaus Aivaro Dociaus, per pastaruosius dvejus metus aukso kainos išaugo 3 kartus, tad žmonėms gali būti palanku pasinaudoti tokia galimybe ir parduoti jiems nereikalingus aukso dirbinius.

Tokios paslaugos yra populiarios Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Ant politinių svarstyklių

Bausti ar susitaikyti? Šią savaitę Seimas į Baudžiamąjį kodeksą įrašė straipsnį, kuriuo numatoma atsakomybė už pritarimą Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ir šiurkštų menkinimą. Už tai bus baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsakomybė gresia ir tiems, kurie pritartų 1990–1991 metų agresijai prieš Lietuvą ar ją neigtų.

Teisėsauga gaus instrumentą Įstatymas kiršins žmones

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Statybos braunasi į miškus Atkelta iš 1 psl.

Kaip aiškino Seimo narys Edmundas Pupinis, parengti tokį projektą paskatino miškų savininkų skundai. „Žmonės turi miško valdą, privalo ja tinkamai rūpintis, bet tam nėra jokių sąlygų. Įsivaizduokite, žmogus į savo mišką atvažiuoja iš už šimto kilometrų ir neturi nei kur įrankių susidėti, nei kur nusiprausti ar permiegoti. Turime sudaryti jam galimybę pasistatyti nedidelį pastatėlį“, − tikino Seimo narys.

Projekto rengėjai siūlo privataus miško savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdoje leisti statyti vieno aukšto neviršijantį 30 kvadratinių metrų nesudėtingą statinį miško priežiūrai. Tačiau toks ploto ribojimas, svarstant projektą Kaimo reikalų komitete, sulaukė daug kritikos, todėl diskutuojama, ar iš viso reikėtų riboti statinio plotą. Beje, anot E. Pupinio, Aplinkos ministerija miškų savininkams, turintiems daugiau nei 5 hektarus miško, apskritai siūlo leisti kurti jame sodybą.

Paklaustas, ar nemano, kad, prisidengus miško paskirties statinių statyba, miške būtų statomi visai kitos paskirties pastatai, E. Pupinis piktinosi: „Kodėl jūs visur įžiūrite neigiamus dalykus? Miške dygsta namai, pirtys, nes nėra nustatyta jokios tvarkos, nėra aiškaus reglamento. Todėl žmonės ir lipa per galvas, pažeidinėja įstatymus. Lietuvoje galioja paprasta taisyklė: viskas galima, jei užsimoki.

Visi kažkokiais būdais kažkaip tvarkosi, tai − tik kainos klausimas.“

Nameliai virsta sodybomis Seimo narys E. Pupinis teisus: kodėl vieniems galima, kitiems – ne? Štai Šalčininkų rajone, Senųjų Rakliškių kaime šalia Šalčios upės, miško paskirties sklype stovi net du neva statiniai miško priežiūrai. Miško savininkas vilnietis Gytis Usavičius pasielgė pagal įprastą modelį − miško sklypą pavertė visai kitą kainą turinčia gyvenama sodyba. Į gabalus suraikęs turėtą 7 hektarų miško paskirties sklypą ir suklastojęs dokumentus, apsukruolis Šalčininkų rajono savivaldybėje sugebėjo gauti net du leidimus statybai miške.

Tiesa, kilus skandalui dėl neteisėtų statybų, vienas 24 kv. m ploto pastatas liko nebaigtas statyti. Tačiau kitas 79 kv. m ploto statinys, pavadintas pirtimi − pastatu miško priežiūrai, sėkmingai buvo pastatytas Šalčios upės apsauginėje zonoje.

R.Baškytė neatmeta galimybės, kad tuomet, kai bus pasinaudota situacija ir kai kas pasistatys, ką reikia, įstatymai vėl bus keičiami.

Jame įsikūrę naujieji sklypo savininkai miške tvarkosi pagal savas taisykles: namą apsitvėrė tvora, kieme pristatė ūkinių pastatų, miško samanų paklotę visureigiu pavertė juoda žeme. Penkerius metus vyksta teismai dėl šių neteisėtų pastatų miške nugriovimo, dvejus pastaruosius byla vilkinama Šalčininkų rajono apylinkės teisme, visokiais būdais siekiant pastatus miške įteisinti. Panašu, jog Seimui palaiminus Miškų ir Žemės įstatymų pataisas, tai pagaliau pavyks.

Apsukruoliai randa landų Anksčiau tokie apsukruoliai kaip G. Usavičius naudojosi Statybų privačioje žemėje reglamento spragomis. Jame buvo numatyta, kad miškų žemėje ūkio paskirties pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai.

Reglamentas neapibrėžė nei tokių pastatų dydžio, nei kokiai konkrečiai miškų ūkio veiklai jie skirti, todėl miške iškilo ne vienas namas ar pirtis.

Tik tada, kai Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nusprendė, kad Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiančios statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų, Žemės įstatymams bei Konstitucijai, šios reglamento nuostatos 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu buvo panaikintos.

Dabar daroma gudriau − pastatų statybą miške siekiama įteisinti pačiuose Miškų ir Žemės įstatymuose.

Akivaizdu, kad statiniai miško priežiūrai ims dygti ne kur nors miško glūdumoje, o prie vandens telkinių. Suskirsčius miško paskirties sklypą dalimis (nors įstatymas draudžia skaidyti mišką į mažesnes nei 5 hektarų valdas, galima tapti miško sklypo bendraturčiais) ir kiekvienoje pastačius po pastatėlį miško priežiūrai (būtent toks verslo planas įgyvendintas prie Šalčios), didelės vertės neturinčią miško žemę galima paversti auksine.

Atsiras galimybė piktnaudžiauti Įstatymo rengėjai neįžvelgia jokių neigiamų pasekmių, tačiau projektą nagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba įspėja apie projekte paliktas spragas. Anot STT, niekur ir niekaip neapibrėžta nesudėtingo statinio miško priežiūrai sąvoka „sudaro galimybes piktnaudžiaujant minėtus statinius statyti ir naudoti ne tik Miškų įstatymo projekto rengėjo aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams, t. y. saugoti reikiamą inventorių, budėti, pernakvoti, bet ir kitai veiklai – poilsiui, turizmui ar net nuolatiniam gyvenimui“.

Bandymas apeiti įstatymus Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, kiekvieną kartą, kai Seime atsiranda panašūs projektai, ji įžiūri eilinį bandymą įteisinti statybas miškuose, saugomose teritorijose. Dabar Seime tiesiog banga tokių pasiūlymų, tarp jų – ir kompensuoti už miestuose turėtą žemę miškais. Tie, kurie turi nuosavybę miške, nori ne tik mažų namelių. Jie – tik priedanga. Svarbiausia – įkelti koją į mišką. „Jei eisime tokiu keliu, miškų neturėsime. Įsivaizduojate, jei kiekvienas miško sklypo savininkas pradės statytis tuos pastatus miško priežiūrai. Tai bus nežinia kas, prikištas visokių pastatų, bet tik ne miškas. Neatmesčiau galimybės, kad tuomet, kai suinteresuoti žmonės pasinaudos situacija ir pasistatys, ką reikia, įstatymai vėl bus keičiami, kaip ne kartą jau yra buvę“ , – sakė R. Baškytė.

Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyti negalima. Todėl tokių Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo pataisų, aplinkosaugos specialistės įsitikinimu, priimti negalima.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Europos Sąjungos (ES) sprendimas dėl kovos su rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis įpareigojo šalis nares per dvejus metus (iki ateinančio rudens) patvirtinti baudžiamosios teisės priemones. Atgyjančios radikalizmo formos paskatino Vokietiją teikti tokią iniciatyvą. Joje nekalbama apie Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimą, o tik apie holokaustą. Bet Lietuva buvo paprašiusi parlamentinės išlygos, nes mes negalime taikyti tokio teisės akto, kuris vienpusiškai atspindi mūsų istorinę patirtį. Buvusi G.Kirkilo Vyriausybė, ypač teisingumo ministras P.Baguška, įtikino ES, kad turėtų būti atsižvelgta į 10 naujų narių patirtį. To dokumento preambulėje įrašyta, kad pripažįstamos ir kitos patirtys, kiti nusikaltimai. Nacizmo ir komunizmo nusikaltimai sulyginti Europos Parlamento rezoliucijoje. Ypač svarbi Europos Saugumo Ir Bendradarbiavimo Organizacijos rezoliucija, prieš metus priimta Vilniuje. Tiek daug ES pasiekusi Lietuva atrodytų gan savotiškai, jeigu nacionalinėje teisėje vengtų įgyvendinti tai, ką pati siūlo.

Baudžiamoji atsakomybė reikalinga, nes Lietuvoje būna tyčinio provokavimo šmeižiant pokario rezistentus, sąmoningai neigiant Baltijos valstybių okupaciją. Sukurti net tokie šmeižikiški interneto portalai. Dabar mūsų prokuratūra ir kitos tarnybos gauna instrumentą veikti. Istorikai nuogąstavo, kad jie nebegalės svarstyti ir analizuoti be vidinės cenzūros. Todėl į įstatymą įrašėme, kad baudžiamas tik šiurkštus, grasinantis, užgaulus nusikaltimų neigimas.

Vytenis Andriukaitis, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Reikėjo parašyti tik vieną sakinį: baudžiamas karinių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui neigimas.

Tai būtų visiškai logiška, tai nustato tarptautinės konvencijos ir Europos Teisingumo Teismas. Baudžiamąją atsakomybę reikia taikyti nusikaltimų neigimui, nesvarbu, ar jie būtų padaryti stalinistinės Sovietų Sąjungos, ar nacistinės Vokietijos. Priimtas variantas akivaizdžiai politizuotas. Diskutuotinų dalykų dėl istorinių faktinių aplinkybių yra labai daug. Pavyzdžiui, Lietuva, kaip neutrali valstybė, vis tik toleravo Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lenkiją, įvykdytą kartu su nacistine Vokietija, ir iš Sovietų Sąjungos rankų perėmė Vilniaus kraštą.

Tai kaip – smerkiame agresorius ar nesmerkiame? Ar sakome: Sovietų Sąjunga prieš Lenkiją vykdė agresiją, bet atidavė mums Vilniaus kraštą, tai ji gera. Rusija pasišovusi bausti už armijos išvaduotojos vaidmens neigimą, mes – už ką kita. Esame visi vienodi.

A.Lukašenka, V.Putinas ir mes – visi darome tą patį. Tai ideologizuotų problemų perkėlimas į teisę, supriešinimas, kiršinimas, propaganda. Žmonės elgiasi primityviai, tai beždžionių sindromas – vieni kopijuoja kitus.

Priimtas įstatymas sukiršins žmones. Pabandykite sutaikyti šeimas, kurias sovietai represavo, ir tas, kurių tėvus nužudė partizanai. Mano, kaip istoriko, mediko, filosofo, nuostata: surinkime ašaras ir kraują į skarelę ir keliaukime į Kalėdų žvaigždę. Ispanai nusprendė, kad nebeįtikinės, kas buvo teisūs per pilietinį karą – respublikonai ar frankistai. Pastatė kryžių ir užrašė: visi žuvo už Ispaniją. Tai ir Lietuvoje reikia taip elgtis, o ne atidarinėti Pandoros skrynią ir tąsyti istoriją, kaip kam politiškai naudinga.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

Komentaras

Iki bejėgiškumo ir sąstingio – vienas žingsnis Stasys JOKŪBAITIS Beveik 80 procentų žmonių jau nebepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, kitaip tariant, pačia valstybe. Jų pesimistinius vertinimus patvirtina ir akivaizdus faktas – vis daugiau piliečių neina balsuoti. Žmonės savo noru atsisako teisės dalyvauti valdant valstybę, nes nebetiki, kad balsuodami gali apvalyti Lietuvą, kad politinių atspalvių pokyčiai Seime ar savivaldybėje gali lemti realias permainas šalies ir jų pačių gyvenime.

Tai skaudžiai mūsų politikus smaigstančios mintys iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo. Ar išgirdo jas politinės partijos, anot šalies vadovės, užsisklendusios savo siauruose partiniuose interesuose ir tarsi pamiršusios, kad partijų likimas – rinkėjų rankose, o ne atvirkščiai? Gal ir išgirdo, tik ar dabar kas nors pasikeis? Ar politinė sistema, kaip to norėtų Prezidentė, atvers duris nepartinių piliečių dalyvavimui valdant valstybę? Ar atsivers pačios partijos, ar rasis jose naujų veidų, požiūrių ir idėjų? Ar bus pasiųsta žinia, kad žmonių balsas svarbus, o jų dalyvavimas valstybės gyvenime laukiamas?

Matant, kaip politikai visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo rankose valdžios vadeles ir neatiduoti jų nepartiniams piliečiams, sunku patikėti, kad greitai kas nors pasikeis.

Pasirodo, nekiek gali padėti ir Kons-

GK archyvo nuotrauka

titucija, pagrindinis mūsų šalies įstatymas. Nenori politikai dalytis valdžia su paprastais piliečiais, ir tiek.

Kaip, pavyzdžiui, į arčiausiai žmonių esančias savivaldybių tarybas per rinkimus gali patekti paprastas pilietis, nepriklausantis jokiai partijai ar politinei organizacijai? Kol kas niekaip, nors tokią teisę jis turi. Nebent imtų muštis į krūtinę, kad šventai vykdys kokios nors partijos programą, ir būtų įrašytas į jos kandidatų sąrašus. Bet tai jau ne tas pat.

Tačiau bruzdesio artėjant savivaldybių tarybų rinkimams jau yra.

Geradariais demokratais bandantys pasirodyti valdantieji kurpia Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis bent sudarytų regimybę, kad ir nepartiniai žmonės, save iškėlę į kandidatus, gali dalyvauti rinkimuose ir būti išrinkti.

Pagal šį valdančiųjų neseniai aptartą projektą, rinkimuose norinti dalyvauti politinė partija turi sumokėti rinkimų užstatą – 1 VMDU už visus vienoje savivaldybėje keliamus kandidatus. Save iškėlęs kandidatas taip pat – 1 VMDU. Sunku čia įžiūrėti kokią nors lygybę arba palankias sąlygas į savivaldybės tarybą kopiantiems nepartiniams. Be to, toks kandidatas dar turėtų surinkti nemažai jo išsikėlimą parėmusių savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų parašų.

Kiek kartų iš įvairių tribūnų Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino jau ateinančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau politikai tam priešinosi kaip įmanydami. Sugalvojo netgi neva neišsprendžiamą ginčą dėl merų kompetencijos, kol galiausiai valdančiųjų balsais visiškai sužlugdė tokią galimybę.

Dabar lyg ir bandoma tą klaidą taisyti. Seimo narių grupė užregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuri leistų jau kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose merus rinkti tiesiogiai.

Tačiau iš tiesų tai tik vargana tikrųjų tiesioginių merų rinkimų imitacija.

Jei toks įstatymas būtų priimtas, gyventojai galėtų rinkti merą tik iš kandidatų į savivaldybės tarybos na-

rius, kuriuos pasiūlys politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei save iškėlę asmenys. „Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai norėtų jau per artimiausius savivaldybių rinkimus savo merus rinkti tiesiogiai. Taip būtų užtikrinta ir didesnė mero atsakomybė konkrečioje savivaldybėje gyvenantiems asmenims – juk iš principo mandatą jis gautų būtent iš jų, – siūlymą komentavo vienas autorių, valdančiųjų atstovas liberalas Erikas Tamašauskas. Tačiau tik, kaip sako projekto autorius, „iš principo“, nes, kaip minėta, meras būtų renkamas iš tų pačių partijų kandidatų sąrašo.

Meru taptų į savivaldybės tarybą išrinktas ir daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Jis būtų ir savivaldybės bei savivaldybės tarybos vadovas.

Žmonės savo noru atsisako teisės dalyvauti valdant valstybę, nes nebetiki, kad balsuodami gali apvalyti Lietuvą. Žinoma, reikia pripažinti, kad tai geriau negu nieko. Vis dėlto labai abejotina, ar šiam projektui valdantieji pritars. Juk net ir tokiu atveju jie rizikuotų ateinančiuose savivaldybių rinkimuose prarasti dalį įtakos.

Tad ar reikia stebėtis, kad vis mažiau žmonių ateina į rinkimus. Jie netiki, kad savo balsais gali ką nors pakeisti. Ir jei šie netikėjimo debesys nebus išsklaidyti, nepadės jokios gražios frazės. Tada bus taip, kaip sakė Prezidentė: toliau grimsime į nusivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O toliau – jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį.

Skaudus antausis politikams Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa parodė, kad rinkėjai nori tiesioginių merų rinkimų, elektroninio balsavimo ir galimybės rinktis iš nepartinių žmonių sąrašo.

73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti tiesiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno ir Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.), kiek mažiau ši idėja populiari Šiaurės Lietuvos miestuose – Šiauliuose ir Panevėžyje už tiesioginius mero rinkimus pasisako tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų.

Elektroniniam balsavimui pritartų 65 proc. tyrimo dalyvių. Modernaus balsavimo sprendimo labiausiai pa-

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Aktualijos

geidauja jaunesnio amžiaus – 18–35 metų – rinkėjai.

Rinkėjai priklausymą politinei partijai labiau vertina kaip kandidato trūkumą negu privalumą. 65 proc. apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis, už ką balsuoti – mėgstamos politinės partijos ar nepartinių žmonių, kuriais linkę pasitikėti, sąrašą, rinktųsi nepartinius kandidatus.

Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36–55 metų amžiaus Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, vilniečiai pirmiausia vardijo buvusių miesto vadovų pavardes: 40 proc. sostinės vadovo regalijas grąžintų A.Zuokui, 18 proc. šiame poste norėtų matyti R.Paksą.

Dar 5 proc. įvardijo Kęstutį Masiulį, o 4 proc. – Artūrą Paulauską.

Kauniečiai daugiausia simpatijų išreiškė K.Starkevičiui, kurį 27 proc. norėtų matyti Kauno meru, ir A.Zuokui – 22 proc. 7 proc. tinkamiausiu Kauno meru įvardijo Eriką Tamašauską. Klaipėdiečiai meru norėtų matyti Eugenijų Gentvilą, Naglį Puteikį (po 13 proc.) ir Rimantą Taraškevičių (8 proc.).

Be to, dalis gyventojų rinkimuose ir toliau linkę „juokauti“. Tikėtina, kad, jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų humoristas A.Ramanauskas-Greitai, Klaipėdoje – dainininkas V.Tarasovas, o Kaune – Lietuvos laisvės lygos lyderis V.Šustauskas.

GK, Eltos inf.

Parlamentarą užgriuvo nemalonumai

A.Šedžiaus kelione ir siūlymais naikinti STT susidomėjo parlamento etikos sargai.

GK archyvo nuotrauka

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pasidomėti Seimo plenarinius posėdžius praleidusio parlamentaro socialdemokrato Andriaus Šedžiaus užsienio kelione ir ištirti, kodėl jis viešai siūlė naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Norime išsiaiškinti, ar Seimo narys, pareikšdamas ketinimus registruoti projektą dėl struktūros panaikinimo, nekerštauja šitai institucijai dėl kokio nors pradėto ikiteisminio tyrimo jo šeimos nariams“, – sakė A.Salamakinas.

Praleido tris plenarinius posėdžius

Įskundė valdantieji

„Mums privalu išsiaiškinti, nes Seimo narys be valdybos sprendimo buvo išvykęs, kaip jis teigia, į Angliją. Jis nesilaikė vieno iš Statuto straipsnių, tai yra negavo valdybos leidimo. Be to, turime, kaip ir dėl Lino Karaliaus išvykos, išsiaiškinti, kur jis buvo, ką darė, kodėl vyko.

Dabar klausimų daugiau nei atsakymų“, – trečiadienį žurnalistams sakė Algimantas Salamakinas.

Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, birželio pirmą savaitę A.Šedžius dėl išvykos į užsienį praleido tris Seimo posėdžius. Pats A.Šedžius tvirtino, kad Didžiojoje Britanijoje susitikinėjo su rinkėjais.

Seimo pirmininkė netiki Seimo pirmininkės Irenos Degutienės neįtikina A.Šedžiaus pasiaiškinimai, esą jis susitikinėjo su rinkėjais, kurie gyvena užsienyje.

Parlamento vadovė priminė, kad tam yra skirta viena diena per savaitę – pirmadienis, o kitomis dienomis Seimo narys turi kitų pareigų. „Turime labai aiškiai suformuotą savaitės darbotvarkę. Pirmadienį yra darbas su rinkėjais, antradienį, ketvirtadienį – plenariniai posėdžiai, trečiadienį – komitetų ir frakcijų posėdžiai, penktadienį skiriamas laikas seminarams, konferencijoms“, – sakė I.Degutienė.

Dabar svarstoma galimybė Seimo statute numatyti griežtesnę atsakomybę už posėdžių praleidinėjimus.

Etikos sargai kreipėsi į STT A.Šedžiaus laukia dar vienas nemalonumas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė tirti viešus jo siūlymus naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Komisijos pirmininkas A.Salamakinas jau kreipėsi į STT norėdamas išsiaiškinti, ar A.Šedžiaus šeimos nariai yra minimi kokiame nors STT ikiteisminiame tyrime. „Šiuo atveju turime įsitikinti, ar nėra pradėtas koks nors tyrimas.

Prieš kurį laiką valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A.Salamakiną ir laikinosios tyrimo komisijos pirmininką Julių Sabatauską prašydamas įvertinti, ar šie vieši Seimo nario A.Šedžiaus siūlymai naikinti STT nėra viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. „Keista, kad tokie siūlymai, prisidengiant netgi argumentais iš Prezidentės metinio pranešimo, nuskamba iš Seimo nario, kurio artimi asmenys minimi Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime“, – stebėjosi J.Razma.

Jo duomenimis, šiuo metu STT atlieka tyrimą dėl Šiaulių kolegijos, kuriai vadovauja A.Šedžiaus motina, rekonstrukcijos.

Patys darė spaudimą teisėsaugai Seimo laikinosios tyrimo komisijos galbūt neteisėtam politinių interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams, vadovaujamos J.Sabatausko, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas prašo ištirti, ar A.Šedžiaus komentarai ir siūlymai naikinti STT nėra spaudimo teisėsaugos institucijoms apraiška.

Tačiau parlamento kuluaruose kalbama, kad tokiais veiksmais valdančioji Tėvynės sąjunga bando sušvelninti įtarimus, kad spaudimą teisėsaugai, rausdamiesi nebaigtoje Gustonių bendrovės byloje ir gindami vieną ginčo šalį, darė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai ir Vyriausybės kancleris.

Seimo narys A.Šedžius pareiškė, kad ruošiasi įregistruoti įstatymo projektą, kuriuo siūlytų naikinti STT. Parlamentaro teigimu, jos funkcijos galėtų būti perduotos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybės saugumo ir Policijos departamentams.

GK, Eltos inf.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17 Kamilė NEMEIKAITĖ Aušra ir Jurgis, prieš šešerius metus atvykę į Jungtines Amerikos Valstijas, šioje šalyje ilgai gyventi neketino. „Baigę vidurines mokyklas, universitete mokytis netroškome.

Anksti pradėjome prekiauti drabužiais turguje. Verslas sekėsi neblogai, pinigų taip pat netrūko. Apie ateitį daug nemąstėme, manėme, jog puikiai galėsime išgyventi sukūrę nuosavą verslą, – pasakoja moteris. – Tačiau pamažu prekyba turguje pradėjo lėtėti. Supratome, jog netrukus iš savo verslo nebeišgyvensime.“

5 „Į Ameriką grįžčiau pėsčiomis...“ Gimtasis kraštas

Emigracija

Taip sako iš Čikagos į Lietuvą su vyru sugrįžusi jauna moteris.

Už Atlanto Vilniuje gyvenę jaunuoliai ėmė kurti planus, kaip pagerinti savo buitį. Jurgio draugas, tuo metu gyvenęs ir dirbęs Čikagoje, pasiūlė jiems atvažiuoti į Ameriką. Ilgai nesiryžę keisti gyvenamosios vietos, Aušra ir Jurgis galiausiai nusprendė keliauti už Atlanto vandenyno. „Turistinę vizą gavome gana lengvai. Visi draugai ir pažįstami stebėjosi ir džiaugėsi mūsų sėkme, – tvirtina moteris. – Atskridę į Čikagą apsigyvenome to paties Jurgio draugo bute. Po kelių savaičių abu įsidarbinome namų valymo kompanijoje.“ Atvykėliai amerikiečių namus valė daugiau negu pusmetį. Per tą laiką Jurgiui pavyko gauti tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimą. Kai tik vyras sėdo prie vilkiko vairo, jaunoji šeima išsinuomojo atskirą butą.

Kūrėsi laikinai Nusprendusi, jog valytojos darbas jai yra per sunkus, Aušra įsidarbino vienoje lietuvių kompanijų sekretore. Už darbą moteris gaudavo

Raimundo Šuikos ir GK archyvo nuotraukos

nedaug, tačiau taupiai gyvenančiai šeimai pakakdavo susimokėti už įvairias paslaugas ir kiekvieną mėnesį į banko sąskaitą atidėti tam tikrą sumą pinigų. „Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenome šešerius metus. Visada žinojome, jog tai laikina.

Nepirkome nei brangių automobilių, nei ištaigingų baldų, nei nekilnojamojo turto. Jurgis pastaruosius ketverius metus labai daug dirbo, stengėsi sutaupyti kuo daugiau pinigų, – sako pašnekovė. – Apie grįžimą į Lietuvą kalbėdavome dažnai, bet niekada neįvardydavome tikslios datos. Galiausiai panorome susilaukti vaikų. Tada ir nusprendėme, kad laikas sugrįžti. Jeigu kūdikio susilauktume ten, Amerikoje, mūsų tėvai neturėtų galimybės išvysti savo anūko.“

Nusprendė grįžti į Vilnių Praėjusią vasarą lietuviai tvirtai pasiryžo palikti JAV. Į konteinerius susidėję būtiniausius daiktus, Aušra ir Jurgis išvyko į Lietuvą. Pašnekovų tikinimu, tuo metu jų santaupos siekė beveik 90 tūkstančių dolerių. „Dar prieš kelionę dažnai kalbėdavomės su draugais, gyvenančiais Lietuvoje. Jie tikino, jog, turėdami tokią sumą santaupų, galėsime kurį laiką gyventi be rūpesčių. Tačiau vėliau išaiškėjo, kad tie pinigai prieš lietuviškas kainas yra bejėgiai, – šypteli Jurgis. – Grįžę nusipirkome mažą vieno kambario butą atokiame Vilniaus rajone, įsigijome baldų, automobilį. Pinigai ištirpo labai greitai.“

Darbo nerado Apsigyvenę Vilniuje, Aušra ir Jurgis net nesitikėjo, kad darbo paieškos bus itin sudėtingos. „Neturime jokio išsilavinimo, mokame tik anglų kalbą, tačiau Lietuvoje tokių

Anglai apsileidusius benamius siųs į tėvynę

žmonių daug. Per tuos septynis mėnesius, kuriuos gyvename čia, nesugebėjau įsidarbinti net paprasčiausia kasininke. Į vieną darbo vietą pretenduoja kelios dešimtys asmenų, – liūdnai kalba Aušra. – Jurgis kelis mėnesius dirbo staliumi, tačiau neseniai dėl etatų mažinimo prarado ir šią darbo vietą. Nežinau, ką reikės daryti. Vis dažniau susimąstome, jog grįžimas į Lietuvą buvo klaida. Net ir išsvajoto kūdikio nesiryžtame pradėti, nes nesame tikri dėl savo ateities. Žinau, kad negalėsime jam suteikti to, ką galėjome suteikti Amerikoje.“

Nemato perspektyvų likti Lietuvoje Jaunoji šeima prasitaria, jog artimiausiu metu planuoja išvykti apsidairyti į Didžiąją Britaniją. Pasak jų, Lietuvoje sugrįžėlius iš Amerikos daug kas erzina, stebina ir atrodo jiems nepriimtina. „Galbūt skambės banaliai, tačiau iš tikrųjų lietuviai yra pavargę, nusi-

Lietuviui prailgsta Amerikos naktys „Mano bičiuliams keista, kad aš džiaugiuosi, jog Amerikos politikai iškilo labai daug iššūkių. Dėl jų ilgiau būnu darbe, mažiau namie. Viengungiškos naktys man nepatinka“, – pasakoja Amerikos lietuvis, politikos konsultantas Robertas Kupstas.

balsas.lt nuotrauka

Didžiosios Britanijos pasienio agentūra ėmėsi priemonių sudrausminti netvarkingus benamius imigrantus iš Rytų Europos, praneša Dailymail.co.uk. Antisanitarinėmis sąlygomis dažniausiai kaimuose ar parkuose gyvenantys ir nedirbantys imigrantai įspėjami susirasti darbą arba palikti Didžiąją Britaniją.

Pirmiausia tokių veiksmų imtasi Peterborougo mieste, nes čia gyventojų kontingentas labai mišrus ir benamių imigrantų problema jame ypač aštri. Neoficialiais duomenimis, šia-

me mieste yra per 2 tūkst. atvykėlių iš Lietuvos. Agentūros pareigūnų teigimu, šios operacijos tikslas – sumažinti nedirbančių ir apsileidusių imigrantų skaičių iš Rytų Europos.

Pasienio ir imigracijos ministras Filas Vūlasas sakė: „Ekonominiai imigrantai, kurie nedirba, negali taip paprastai pasilikti Didžiojoje Britanijoje. Žmonės turi dirbti, mokytis ir rūpintis savimi, kitu atveju, mes tikimės, jie grįš namo.“ Peterborougo municipalitetas pranešė, kad miesto gamtos draustinyje gyvenusiems kelioms dešimtims

imigrantų įteikti įspėjimai. Nepakeitus gyvenimo būdo, jiems gresia deportacija. Pareigūnai įspėjo imigrantus, kad Europos Sąjungos įstatymai numato, jog atvykėliai, nedirbę svečioje šalyje pastaruosius tris mėnesius, gali būti išsiunčiami namo.

Didelė dalis gatvėse gyvenančių benamių yra atvykėliai iš šalių, kurios į ES įstojo po 2004 metų. Projekte numatyta, kad gyvenantiems gatvėje imigrantams suteikiama informacija, kaip jie gali susirasti darbo ir kur gali išsinuomoti būstą.

GK inf.

vylę, pikti ir niūrus. Lietuvoje gyvenimas toks pilkas ir atgrasus. Niekada nemaniau, jog kada nors galėsiu taip pasakyti apie šalį, kurioje gimiau ir užaugau, – sako Jurgis. – Atrodo, kad net ir artimiausi draugai bei tėvai mūsų nesupranta. Kai tik sugrįžome namo, visi džiaugėsi ir sveikino. Pirmais mėnesiais, kai rūpinomės buto įrengimu, buvome pakilesnės nuotaikos, bet pamažu įsisuka rutina, savi rūpesčiai. Skaudžiausia tai, kad normalaus darbo susirasti nepavyksta.“ Aušra neslepia, jog pastaruosius kelis mėnesius lankosi pas psichologą ir vartoja stiprius medikamentus.

Moters tikinimu, ją užvaldė depresija. „Niekas nemiela. Nenoriu matyti žmonių, imtis naujos veiklos.

Nuolatos nerimauju dėl ateities, dėl finansinių mūsų reikalų. Lietuvoje nematau jokių geresnio gyvenimo perspektyvų. Jeigu galėčiau, į Ameriką sugrįžčiau pėsčiomis“, – tvirtina ji. alietuvis.com

Nenorėdamas būti vienišas JAV ir ilgėdamasis Tėvynės bei tikrų jausmų, jaunuolis planuoja savo atostogas praleisti Lietuvoje. „Žinau, meilė į širdį nepasibels pagal grafiką, bet viliuosi ją rasti Lietuvoje“, – sako Robertas.

Robertas tiki, kad įsimylėti užtenka tik vieno žvilgsnio, bet prisipažino

bijąs ką nors įskaudinti. „O jei ji nesutiks gyventi su manimi Amerikoje?“ – svarsto dainininkas. „Darius ir Girėnas Atlantą vieną kartą perskrido dėl Lietuvos. Dėl jos ir dėl meilės aš jį perskrisčiau nors ir dešimt kartų per metus. Kad tik būtų kas laukia“, – gyvendamas atostogų Tėvynėje laukimu sakė jaunasis Floridos universiteto absolventas.

Roberto Kupsto atliekama daina „Dėl mūsų Lietuvos“ dalyvauja Lietuvos radijo ir LATGAA organizuojamame „Dainos Lietuvai“ konkurse. alietuvis.com inf.

6

Gimtasis kraštas

Skerdynės Oše įsiplieskė iš naujo

Kirgizijos pietūs dega.

Prieš du dešimtmečius čia vykusios kirgizų ir uzbekų skerdynės, kurios tada nusinešė per 1 200 gyvybių ir buvo numalšintos sovietų kariuomenės, dabar įsiplieskė nauja jėga.

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas yra tikras tautų katilas – greta kirgizų čia gyvena gausi uzbekų bendruomenė, sudaranti apie pusę miesto gyventojų, taip pat tadžikai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Niekada nelaikytas idilišku Vidurio Azijos kampeliu, dabar Ošas tapo pragaru.

Sprogo nesantaikos votis Neramumai Oše prasidėjo beveik simboliškai – kaip tik tuo metu kaimyninės Uzbekijos sostinėje Taškente posėdžiavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, vienijančios Rusiją, Kiniją ir Vidurio Azijos valstybes, atstovai. Tai leido iškart kelti įvairias sąmokslo teorijas, iš įvykių Oše ieškoti galimos naudos vienai ar kitai užsienio šaliai. Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad Kirgizijos pietuose paprasčiausiai sprogo įsisenėjusi politinių, socialinių, ekonominių ir tarpnacionalinių problemų votis.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Pasaulis

Situacija Oše pasikeitė prieš kelis mėnesius, kai nuo valdžios buvo nušalintas buvęs Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas. Ošas buvo laikomas jo rėmėjų tvirtove, tad kurį laiką niekas antrame pagal dydį Kirgizijos mieste neskubėjo sveikinti laikinosios Kirgizijos vyriausybės vadovės Rozos Otumbajevos. Centrinės vyriausybės atstovai, milicija, vidaus kariuomenė ir kitos jėgos struktūros Oše nebuvo rimčiau kontroliuojamos naujosios šalies valdžios. Daugiataučiame mieste po truputį įsigalėjo chaosas, kuris virto kruvinomis riaušėmis.

Tautybių skirtumai Norint suvokti, kas dedasi Oše, reikia trumpam pažvelgti į šio senovinio, beveik trijų tūkstančių metų istoriją turinčio miesto praeitį. Ilgus amžius Ošas, įsikūręs Ferganos slėnio pakraštyje ir Tian Šanio kalnų atšlaitėse, buvo Didžiojo šilko kelio, įvairių karavanų kelių kryžkelė. J.Stalinui perbraižant buvusios Rusijos imperijos sienas, uzbekų ir kirgizų gyvenamas Ošas atsidūrė Kirgizijos pusėje, tačiau vos per 4 kilometrus nuo Uzbekijos sienos. Ekonomikos nuosmukis labiausiai smogė kirgizams (užsidarė gamyklos), o daugelis uzbekų ir toliau sėkmingai vertėsi prekyba, buvo kavinių ir restoranų, smulkių dirbtuvių savininkai. Susiklostė ydinga situacija – viena tautinė grupė (kirgizai) sudarė valdantįjį miesto elitą ir skurdžiausią sluoksnį, kita grupė – uzbekai sudarė vidurinįjį sluoksnį.

Kodėl kilo riaušės?

Kaip ir kiekviename panašiame konflikte, nė viena pusė neprisiima kaltės ir kaltina savo oponentus. Užsienio žurnalistai, dirbantys Oše, pateikia įvykio versijas, girdėtas ir iš kirgizų, ir iš uzbekų.

Kirgizijos pietuose paprasčiausiai sprogo įsisenėjusi politinių, socialinių, ekonominių ir tarpnacionalinių problemų votis.

„Uzbekai užpuolė Ošo universiteto bendrabutį ir masiškai prievartavo kirgizes merginas“; „Kavinėje uzbekai užmušė kelis kirgizus“; „Uzbekai neįsileido kirgizų prekeivių į turgų“ – tai kirgizų versijos.

Uzbekai taip pat turi savą ir gana įtikinančią bei vietos milicijos nepaneigtą versiją, kad konfliktas prasidėjo Ošo geležinkelio stotyje, kur iš ešelono buvo iškraunami vieno uzbeko verslininko firmai atgabenti naudoti automobiliai. Į stotį atvažiavo grupė kirgizų tautybės reketininkų, tačiau verslininkas ir jo aplinkos žmonės buvo pasirengę tokiam scenarijui, tad gerokai aptalžė reketininkus.

Kad ir kaip ten būtų, uzbekų ir kirgizų kvartaluose labai greitai pasklido gandas: „Mūsiškius muša“.

Minios jaunuolių, ginkluotų peiliais, lazdomis, akmenimis, buteliais su degiais skysčiais, išėjo į gatves ir surengė jau kelias dienas besitęsiančią dramą. Sudeginta šimtai namų, kavinių, parduotuvių (daugiausia – priklausančių uzbekams), Uzbekų dramos teatras, suniokota tūkstančiai automobilių. Kirgizų tautybės riaušininkai siautėja po miestą, užsirišę ant rankovių juodus raiščius.

Uzbekai buriasi į savigynos būrius.

Paprašė Rusijos pagalbos Kaimyninė Uzbekija kurį laiką buvo atidariusi sieną su Kirgizija ir priėmė mažiausiai 75 tūkstančius pabėgėlių. Savo piliečius lėktuvais iš Ošo evakavo Rusija, Kinija, Turkija.

Laikinoji Kirgizijos vyriausybės vadovė Roza Otumbajeva kreipėsi į Rusiją, prašydama įsikišti ir jėga suvaldyti situaciją Oše, tačiau Rusija neskuba ir kol kas tik sustiprino savo karinių bazių Kirgizijoje apsaugą.

Eltos nuotraukos

Ukrainos prezidentas apskųstas teismui Už sovietų valdžios vykdyto masinio gyventojų genocido, Ukrainoje vadinamo holodomoru, neigimą Kijevo teismui apskųstas prezidentas.

„V.Janukovičius turi atsiprašyti visos ukrainiečių tautos, juolab jis pažeidė įstatymą, kuriame sakoma, kad „viešas 1932–1933 metų holodomoro Ukrainoje kaip genocido akto neigimas yra laikomas pasityčiojimu iš ho-

Kijevo miesto Pečiorų rajono apylinkės teismui prašymą iškelti bylą pateikė Ukrainos sostinės gyventojas Vladimiras Volosiukas. Savo ieškinyje jis nurodo, kad šių metų balandžio 27 d. kalbėdamas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Strasbūre V.Jaunukovičius teigė, esą „laikyti holodomorą tik ukrainiečių tautos genocidu – netikslu ir neteisinga“.

Ieškovas įsitikinęs, kad tokiais pareiškimais šalies prezidentas pasityčiojo iš milijonų genocido aukų.

Per holodomorą Ukrainoje mirė 3,941 milijono žmonių.

Daumantas MUSNICKAS

lodomoro aukų, žemina ukrainiečių tautos orumą ir yra nusikalstamas“, – teigia V.Volosiukas.

Daugelį patriotiškai nusiteikusių ukrainiečių šokiravo prezidento V.Janukovičiaus ir visos Ukrainos

Eltos nuotrauka

delegacijos elgesys Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balandžio 28 d., kai buvo svarstomas dar Viktoro Juščenkos valdymo laikotarpiu pateiktas pasiūlymas holodomorą tarptautiniu lygiu pripažinti ukrainiečių tautos genocido aktu.

Per rezoliucijos svarstymą tam pasipriešino ne tik Rusijos, bet ir pačios Ukrainos delegacija bei prezidentas V.Janukovičius asmeniškai.

1932 m. Sovietų Sąjungoje prievartinę kolektyvizaciją vykdžiusi sovietų valdžia įvedė nepakeliamas grūdų pristatymo prievoles valstiečiams. Grūdų reikėjo eksportui – Sovietų Sąjunga tuo metu eksportavo milžiniškus jų kiekius, o už gautą valiutą pirko įrangą pramonės įmonėms, mat buvo vykdoma stalininė

Europarlamentarai ragina padidinti pagalbą besivystančioms šalims Artėjant Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimui vystomosios pagalbos tema baiminamasi, kad gali nepavykti įgyvendinti įsipareigojimų iki 2015 m. perpus sumažinti badą ir skurdą pasaulyje, taip pat užtikrinti visuotinį pradinį mokymą ir sveikatos priežiūrą. Europarlamentarai ragina Europos Sąjungos (ES) šalių lyderius laikytis bendros pozicijos šiuo klausimu, teigiama Europos Parlamento (EP) spaudos tarnybos pranešime.

Antradienį EP patvirtintoje rezoliucijoje (353 balsai už, 206 – prieš, 75 – susilaikė) europarlamentarai ragina ES valstybes iki 2015 m. įvykdyti pažadus 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų skirti vystomajai pagalbai ir iki tų metų užšaldyti besivystančių šalių skolų grąžinimą neskaičiuojant palūkanų.

Parlamentas ragina ES ir jos šalis skirti bent penktadalį visos vystymosi pagalbos pagrindinėms sveikatos ir švietimo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą, taip pat teikti pirmenybę gimdyvių sveikatai bei kovai su naujagimių mirtingumu.

Europarlamentarai kviečia padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir su tuo susijusių teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, taip pat remti savanorišką šeimos planavimą, saugius abortus, lytiniu keliu plintančių ligų gydymą ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, įskaitant prezervatyvus ir kitas kontraceptines priemones, tiekimą.

Savo ruožtu Parlamentas ragina ES „neversti neturtingų šalių atverti pažeidžiamus rinkos sektorius, kai jų išsivystymo lygis užkerta joms kelią sąžiningomis sąlygomis konkuruoti pasauliniu mastu“.

Antradienį po balsavimo EP Tūkstantmečio plėtros kampanijos koordinatorė Evelina Herfkens įteikė EP pirmininkui Ježiui Buzekui elektroninę peticiją, raginančią ES užimti ryžtingą poziciją artėjančiame susitikime, taip pat padėti įveikti skurdą ir dosniau remti besivystančias šalis.

ES pozicija artėjančiame JT aukščiausio lygio susitikime, kuris numatytas rugsėjį, bus suformuluota ketvirtadienį Briuselyje rengiamame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. ES yra didžiausia vystomosios pagalbos teikėja pasaulyje.

Eltos inf.

industrializacijos programa. Jie buvo atiminėjami prievarta, pasitelkus kariuomenės dalinius. Grūdų nepalikta ne tik maistui, pašarui, bet ir sėklai, todėl pats bado apogėjus buvo pasiektas kitąmet – 1933 m. Tam, kad badaujantys žmonės negalėtų ieškotis duonos kitose srityse, Ukrainoje ir iš dalies Rusijos Pavolgyje bei Kubanėje buvo įvesti kariuomenės daliniai, blokavę ištisus rajonus. Būtent ši aplinkybė leidžia vadinti dirbtinai sukeltą badą genocido aktu. Daugelyje rytinės ir centrinės Ukrainos vietovių 1933 m. rugsėjo 1 dieną į mokyklą jau nebeatėjo du trečdaliai moksleivių. Badmečiu žmonės, netekę grūdų, pirmiausia suvalgė po rekvizicijų likusius naminius gyvulius, o paskui – viską, kas buvo valgoma.

Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos duomenimis, per holodomorą Ukrainoje mirė 3,941 milijono žmonių.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Prieblandos

A.Ūso žūtį gaubia mįslės Virginija MAČĖNAITĖ Ekspertai nustatė, kad vienintelis gyvas įtariamasis Drąsiaus Kedžio dukrelės tvirkinimo byloje Andrius Ūsas prigėrė vandenyje, kurio kūdroje tebuvo iki kelių. Tokia skrodimo išvada negali patikėti ne tik jo artimieji, bet ir Seimo pirmininkė.

Viskas labai keista – D.Kedys paspringo, A.Ūsas prigėrė baloje ir mirė. Lyg detektyviniame kino filme...

Prigėrė griovyje?

Antradienį paaiškėjo A.Ūso kūno skrodimo rezultatai. Nors jo kūnas buvo rastas telkinyje veidu į vandenį, kuris vos siekė kelius, Medicinos kriminalistikos laboratorijos ekspertai antradienį konstatavo, kad verslininkas mirė prigėręs vandens. Jokių išorinių smurto žymių ant jo kūno nebuvo rasta. „Tikėtina, kad jis įvažiavo į vandens telkinį, nulipo nuo motociklo ir suklupo“, – spaudos konferencijoje pareiškė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas. Anot jo, ekspertai nenustatė, kad keturračiu motociklu važiavęs A.Ūsas būtų nuo jo nukritęs. „Tikėtina, kad jam buvo sveikatos problemų“, – sakė prokuroras. Žuvusiojo advokatė ir jo artimieji ne kartą

minėjo, kad pastaruoju metu A.Ūsas nuolat skundėsi širdies skausmais.

Trečiadienio rytą viešai kalbėdama Seimo pirmininkė Irena Degutienė verslininko Andriaus Ūso ir kitas Kauno pedofilijos bylos mirtis tiriantiems prokurorams į pagalbą pasiūlė pasikviesti nepriklausomus teismo medicinos ekspertus. Anot jos, tik taip būtų galima išvengti nereikalingų spekuliacijų. „Kiek girdžiu visuomenėje, viskas labai keista – D.Kedys paspringo, A.Ūsas prigėrė baloje ir mirė. Lyg detektyviniame kino filme.

Kad būtų daugiau aiškumo, skaidrumo, kad būtų atsakyta į klausimą, ar yra pedofilijos tinklas Lietuvoje, prokuratūrai yra labai atsakingas uždavinys viską išsiaiškinti iki galo ir objektyviai“, – sakė parlamento vadovė.

Liko neatsakytų klausimų Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, pareigūnams pavyko atkurti sekmadienį Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos Eigirdonių kaime žuvusio A.Ūso paskutiniąsias gyvenimo akimirkas. Teigiama, kad tądien vidurdienį jis atvažiavo pas draugus, o jau po valandos neįprastu maršru-

Pasieniečiai, turėdami išankstinės informacijos, Visagine sulaikė 30metį vietos gyventoją, turėjusį narkotinių medžiagų. Per sulaikymą visaginietis mėgino atsikratyti įkalčių: pastebėjęs pareigūnus, jis išmetė folijos vokelį su baltos spalvos milteliais.

Pirminiais duomenimis, tai gali būti amfetaminas.

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, gavę žinių, kad viename bute Visagine gali būti laikoma daugiau kvaišalų ir jais prekiaujama, du įtariamuosius užklupo sandėrio metu. Dvidešimtmetės visaginietės namuose atlikus kratą operatyvininkai rado plastikinį indelį, kuriame buvo maždaug 5 gra-

Labiau tiki sutapimais Prieš kurį laiką valstybės apsaugos atsisakiusio A.Ūso lemtingąją dieną nesaugojo ir privatūs apsaugininkai,

A.Ūso palaikai ekspertizei buvo atvežti į Teismo medicinos institutą Vilniuje.

kuriuos šis buvo pasisamdęs. Tačiau jo automobilyje, kuriuo jis atvyko į sodybą, buvo rasti du dujiniai ginklai savigynai. Ten pat rasta ir vaistų NOSPA, kuriais gydomos šlapimo organų sistemos, tulžies ir kitos ligos.

Tiesa, šis vaistas gali būti skiriamas ir dėl įtampos kylančiam galvos skausmui malšinti.

R.Petrausko nuomone, A.Ūso mirtis, priešingai nei D.Kedžio, niekam negalėjo būti naudinga, nes visi norėjo, kad byla būtų išnagrinėta. Laikinasis generalinis prokuroras apgailestavo, kad Kedytės tvirkinimo bylos taip ir nepavyko išnagrinėti gyvam A.Ūsui esant, tačiau sakė netikintis, jog teisme šis būtų davęs naujų papildomų parodymų. Galiausiai R.Petrauskas mįslingą Kauno pedofilijos bylos įtariamojo žūtį buvo linkęs vadinti „dar niekada savo darbo praktikoje nepatirtu neeiliniu sutapimu“ ir paskatino žiniasklaidą „neprisikurti sąmokslo teorijų“.

Ketina reabilituoti sūnų Šiuo keturračiu mirties dieną važiavusio kauniečio Andriaus Ūso kraujyje ekspertai aptiko per 3 promiles alkoholio.

Alytaus VPK ir Eltos nuotraukos

Įkliuvo su kvaišalais Pasienio ir policijos pareigūnai sulaikė amfetaminą gabenusį latvį, kvaišalais prekiavusią merginą ir jų įsigijusius du vyrus.

tu išvažiavo pasivažinėti su vos prieš savaitę Tauragėje įsigytu keturračiu.

Apie 15.40 val. A.Ūso vairuojamą motociklą matė vienas kaimo gyventojas, o po 5 minučių, išgirdęs motociklo variklio gausmą, jį aptiko kitas žmogus. Tačiau nė vienas liudytojų nematė avarijos momento. Sodybą, kurioje viešėjo A.Ūsas, ir įvykio vietą skyrė maždaug 3 km.

Visuomenę ir žiniasklaidą suglumino tai, kad A.Ūso keturratis motociklas po avarijos nebuvo apvirtęs, o tik įvažiavęs į kūdrą. Be to, A.Ūso artimiesiems mįslinga pasirodė ir toji aplinkybė, kad kairioji žuvusiojo pirštinė buvo rasta net už 1,5 kilometro nuo vietos, kur tysojo lavonas. Giminaičiams buvo nesuvokiama, kodėl medicinos ekspertai nepastebėjo smurto žymių ant A.Ūso kūno, kai jie šias matė plika akimi: „Ant krūtinės matėsi juoda juosta, lyg jį būtų su virve kas tempęs, o gal buvo koks trosas ištiestas, norint jį sustabdyti. Kairė ranka visa pajuodusi“, – kalbėjo žuvusiojo anyta Bena Latakaitė.

mai baltos spalvos miltelių. Manoma, kad tai taip pat gali būti anfetaminas.

Aptiktas ir šaukštelis, skirtas narkotinėms medžiagoms dozuoti, bei dėžutė su folijos lapeliais. Merginos bute sulaikytas ir 22 metų vyras, kuris ką tik buvo įsigijęs kvaišalų ir draudžiamas medžiagas slėpė piniginėje. Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Zarasuose pasieniečiams įkliuvo iš Latvijos į Lietuvą taksi automobiliu atvykęs 27 metų latvis. Vyriškis sportinio megztinio kišenėje turėjo pakelį žaliosios arbatos, tačiau paaiškėjo, kad jame yra supilta maždaug 50 gramų baltos spalvos miltelių. Nustatyta, kad tai yra metamfetaminas. Teismas latvį leido suimti trims mėnesiams, o Šiaulių apygardos prokuratūra toliau aiškinsis įvykio aplinkybes.

Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

7

Įvykiai Alytuje gali apversti Kauno pedofilijos bylos, kurioje A.Ūsas buvo likęs vieninteliu įtariamuoju

dėl mažametės Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimo, eigą aukštyn kojomis. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad mirus kaltinamajam byloje atsiranda pagrindas jo atžvilgiu bylą nutraukti. Byla nenutraukiama tik tuo atveju, jeigu reikia mirusįjį reabilituoti. Dėl bylos nutraukimo sprendžia ją nagrinėjantis teismas. „Bylos perspektyvos yra paprastos: jeigu A.Ūso artimieji norės, kad jis būtų reabilituotas, byla būtų išnagrinėta iki galo, jie tokią teisę turi, byla bus nagrinėjama. Jeigu artimieji nesikreips, byla bus nutraukta“, – teigė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas. Žuvusio verslininko advokatė Loreta Kraujutaitienė pranešė, kad jo artimieji ketina reabilituoti sūnų, tačiau trečiadienį turėjęs įvykti mažametės tvirkinimo bylos nagrinėjimas Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo atidėtas iki spalio.

Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arvydo Grambos teigimu, bylos nagrinėjimas atidėtas tol, kol bus išspręstas žuvusiojo A.Ūso teisių ir pareigų perėmimas.

Išžaginimas ar seksas už dyką?

Nijolė MITKEVIČIENĖ Kelmės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupinio išžaginimo. Į pareigūnus kreipėsi 18-metė rajono gyventoja ir pareiškė, kad ją išgertuvių metu išprievartavo penki vyrai.

Susipažino SMS žinutėmis Nukentėjusioji policijai teigė, kad viskas prasidėjo nuo SMS žinučių.

Mergina gavo iš nepažįstamo vyriškio trumpąją žinutę ir į ją atsakė. Taip jiedu pradėjo susirašinėti. Po kurio laiko 18-metė sulaukė pasiūlymo susipažinti artimiau. Ji sutiko ir vaikinas atvyko pas ją į namus, esančius pačiame rajono pakraštyje, Pakražančio seniūnijoje. Šiek tiek pabuvęs, naujasis merginos draugas pasiūlė pažintį pratęsti jo draugo namuose organizuojamame vakarėlyje Paprūdžių kaime.

Mergina tam neprieštaravo, tad abu nuvyko į Paprūdžius.

45-erių vyriškio, kurį naujasis pažįstamas pavadino savo draugu, namuose buvo girtaujama, kompanija buvo gausi. Girtaujant kažkuris iš vyrukų įsigeidė meilės. Šią mintį palaikę ir kiti išgertuvių dalyviai, tad mergina

buvo išžaginta penkių vyrų, tarp jų – ir namo šeimininko.

Ilgai delsė Lytinę prievartą patyrusi 18-metė į pareigūnus kreipėsi tik ketvirtą dieną po įvykio. Sakė, jog ilgai nedrįsusi, daug dvejojusi. Ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo iš karto pradėję pareigūnai atliko kratą paprūdiškio namuose, kur vyko išgertuvės. Ekspertizei buvo paimti galimi įkalčiai, taip pat ir merginos drabužiai, kuriais ji vilkėjo lemtingąją naktį. Namo šeimininkas, vietos gyventojų labiau žinomas kaip Kieša, buvo uždarytas į areštinę.

Po jo apklausos buvo išaiškinti ir kiti keturi galimi žagintojai. Jei šių įtariamųjų kaltė bus įrodyta, jiems gali būti atimta laisvė iki 10 metų.

Vietiniai abejoja Žinia apie galbūt įvykdytą sunkų nusikaltimą žaibu apskriejo ne tik Pakražančio seniūniją, bet ir visą Kelmės rajoną. Tačiau naujieną gyventojai įvertino nevienareikšmiškai. Vieni, nors ir neteisindami vyriškių, negailėjo karčių žodžių merginai, kuri su nepažįstamu vaikinu ryžosi praleisti naktį girtaujančioje kompanijoje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kiti kritikavo tėvus, be jokio rūpesčio išleidusius 18-metę naktį su nepažįstamuoju. Treti manė, kad mergina tokiu būdu tiesiog siekė materialinės naudos: girdi, pasismaginusi su kompanija, ji kurį laiką lūkuriavo, kol vyrukai jai užsimokės, o nesulaukusi pasiskundė, kad ją išžagino. Anot taip manančiųjų, čia ir yra atsakymas, kodėl į policiją kreiptasi ne iš karto. „Patikėti, kad mergina, kuri naktį ryžtasi praleisti girtaujančioje nepažįstamųjų kompanijoje, nedrįstų pasiskųsti pareigūnams ir dėl to keturias dienas delstų, būtų pernelyg naivu“, – nesibaimino aštrių išvadų sodiečiai.

8

Gimtasis kraštas

Prostatos vėžys nesitraukia Aušra POCIENĖ Lietuvoje jau ketverius metus vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios patikros programa, tačiau apie galimybę nemokamai pasitikrinti žino ir ja naudojasi vos trečdalis tikslinei grupei priklausančių 50–70 metų vyrų. Ypač informacijos trūksta žmonėms provincijoje – į medikus dažniausiai jie kreipiasi, kai liga jau būna beviltiškai užleista. Atrodo, kad išgarsinta prostatos vėžio patikros programa žmonių nepasiekia.

Gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnostika

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naminės erkutės ir alergija – kaip jų išvengti?

Alergija Lietuvoje vidutiniškai serga kas dešimtas suaugęs žmogus ir kas trečias vaikas. Alergija – tai organizmo reakcija į vienas ar kitas medžiagas, išorės dirgiklius.

Pasaulyje žinoma ne mažiau kaip 20 tūkstančių alergiją sukeliančių medžiagų.

Labiausiai paplitęs alergenas – naminių dulkių erkutės. Jos gali gyventi visuose tekstilės gaminiuose: čiužiniuose, pagalvėse, antklodėse, kiliminėje dangoje. Tačiau nereikia išsigąsti – naminių dulkių erkutės, kaip ir dulkės, yra namų ūkio ekologinės sistemos dalis. Net ir nuolatinis valymas bei tvarkymas tik nežymiai sumažina naminių erkučių kiekį. Erkutės vengia šviesos, todėl jos dažniausiai kaupiasi pluošto viduje, ypatingai tose vietose, kuriose žmogus sėdi ar guli.

Jeigu tiksliai žinoma, nuo ko atsiranda alerginė reakcija, pakeitus tam tikrus įpročius ar aplinką, alergijos galima išvengti. Žmonėms, turintiems problemų dėl alergijos naminių dulkių erkutėms, reikėtų vengti plunksninių antklodžių ir pagalvių, nes jose ypač gerai kaupiasi drėgmė ir susidaro palankios sąlygos atsirasti pelėsiui ir erkutėms. Tokias antklodes ir pagalves reikėtų pakeisti sintetinio užpildo užklotais ir pagalvėmis. Klaidinga manyti, kad sintetinės antklodės ar pagalvės – prastos kokybės gaminys. Naujos technolo-

gijos leidžia pagaminti nepriekaištingos kokybės sintetinį pluoštą, kuris nesivelia ir gali būti skalbiamas skalbimo mašina. Be to, sintetinis pluoštas gali būti specialiai apdorotas, kad jame nesiveistų pelėsis ir bakterijos. Tad jei gaminio skalbimo temperatūra 60° C ir aukštesnė, gaminys bus antialerginis.

Pirmenybę teikiantieji natūraliam pluoštui, gali rinktis medvilnines ar mišraus pluošto antklodes, tačiau, renkantis tokias antklodes, reikia atkreipti dėmesį, kokioje temperatūroje jas galima skalbti, norint išnaikinti erkutes.

Atšilus orams, geriausia naudoti medvilnines ar sintetinio užpildo antklodes, lengvai praleidžiančias orą, taip pat nesudarančias galimybių veistis erkutėms, nes šias antklodes galima skalbti aukštoje temperatūroje.

Renkantis užvalkalus, dėmesį reikėtų atkreipti ir į audinį. Ne veltui visais laikais pirmenybė buvo teikiama natūralaus pluošto, medvilniniams užvalkalams, kurie itin tinka alergiškiems žmonėms ir kuriuos galima skalbti aukštoje temperatūroje. Ypač vertinama lininė patalynė, kuri ne tik tolygiai išsklaido šilumą, yra pralaidi orui, bet ir nealergizuoja bei turi antibakterinių savybių.

Karališki ir vieni prabangiausių užvalkalų – natūralaus šilko. Šiltuoju metų laiku šilko patalynė atvėsins, nekaups drėgmės ir alergenų.

GK inf.

„Statistika rodo, jog šeimos gydytojai, ypač rajonuose, tinkamai neinformuoja tikslinei šios programos grupei priklausančių vyrų apie galimybę nemokamai atlikti profilaktinį tyrimą, kuris šiaip kainuoja 30–50 Lt. Palyginti su didžiaisiais šalies miestais, situacija rajonuose kelia nerimą: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I–II stadijos prostatos vėžys diagnozuojamas apie 70–80 proc. vyrų, o rajonuose – tik 5–20 proc.“, – sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.

Prostatos vėžio gydymas, anot Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojo gydytojo Edmundo Štarolio, efektyvus tik nustačius ankstyvą susirgimo stadiją. Laiku diagnozavus ligą, galima išgelbėti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir sutaupyti valstybės pinigų, nes užleisto vėžio gydymas brangiai kainuoja. „Gyventi galima ir sergant prostatos vėžiu. Svarbu, kad žmogus tą žinotų ir būtų patikimose medikų rankose“, – teigė urologas.

Informacijos ieško naktimis

vengti ilgai užsibūti nevėdinamose patalpose: šiltnamyje, sandėlyje ar kitoje uždaroje erdvėje.

Organizmui perkaitus, pirmiausia sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, atsiranda galvos skaus-

miausių žmonių“, – nuogąstavo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas G.Žižys.

Tyrimus atliekančios laboratorijos „Medicina practica“ gydytoja Gitana Skendelytė stebėjosi, jog dažnai vyrai net nežino, kad profilaktinis tyrimas atliekamas tiesiog paėmus iš paciento kraujo. „Nors apie prostatos vėžį, jo požymius ir gydymą visuomenėje kalbama daug, akivaizdu, kad tikslios informacijos apie būtinybę bei galimybes profilaktiškai ir nemokamai išsitirti trūksta“, – sakė medikė.

Uždelsti metai gali būti lemtingi Nuo 2006 m. šalyje pradėjus įgyvendinti valstybinę ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą, sergančiųjų ankstyvos stadijos vėžiu nustatoma net iki 60 proc. daugiau.

Iki praėjusių metų liepos 1 dienos profilaktiniai patikrinimai dėl prostatos vėžio buvo atliekami kasmet, tačiau, atsižvelgus į Europos šalių patirtį, nuspręsta patikrą rengti kas dvejus metus. Toks sprendimas ver2008 m. ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai finansuoti buvo skirta 8,3 mln. Lt, panaudota 7,4 mln. Lt. 2009 m. iš programai skirtų 7,6 mln. Lt buvo panaudota tik 6 mln. Lt. Šiemet skirta 8,6 mln. Lt. Prostata – liauka, esanti tarp vyro šlapimo pūslės ir varpos. Nuo prostatos priklauso vyro darbingumas ir lytinė potencija.

Pagrindinis profilaktinis tyrimas – prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymas.

Prostatos specifinį antigeną gamina prostata ir, jei ji pažeista vėžio, antigeno į kraują patenka daugiau.

Gydytojas pabrėžė, kad išskirtinė rizikos grupė yra 45 metų sulaukę ir vyresni vyrai, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų prostatos vėžiu. Turintiesiems nors vieną tokį artimą giminaitį tikimybė susirgti padidėja du kartus. Todėl šiems žmonėms ankstyvosios diagnostikos programoje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys – pirmiausia būtina juos išaiškinti.

Lietuvoje, ypač provincijoje, vis dar gajus mitas, kad vyrai neturi „ieškoti ligų“, rūpintis sveikata jiems atrodo nerimta, o prostatos vėžys laikomas netgi kažkuo gėdingu. „Įsivaizduokite, maždaug 80 proc. mūsų interneto svetainės lankytojų joje naršo naktį – nuo 23 iki 3 val.

Savo nerimą, įtarimus, pirmus ligos požymius vyrai slepia net nuo arti-

Kad neištiktų saulės smūgis Kaitri saulė lepina vis dažniau, todėl svarbu žinoti, ką daryti perkaitus karštoje nevėdinamoje patalpoje ar ištikus saulės smūgiui ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos specialistai karštą vasaros dieną pataria

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Sveikata

mas, mieguistumas, silpnumas, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas.

Saulės smūgis gali ištikti, kai nepridengtą galvą ar sprandą tiesiogiai veikia saulės spinduliai. Jiems dirginant galvos smegenų dangalus, pakyla galvos smegenų temperatūra,

„Pacientus būtina skirstyti pagal jų būklę – vieniems reikia dažniau tikrintis, kitiems gali užtekti ir retesnių patikrinimų“, – įsitikinęs urologas E.Štarolis.

tinamas nevienareikšmiškai. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai, atstovaujančiai 17,5 tūkst. sergančiųjų, kelia nerimą, kad praleisti be patikros metai gali būti lemtingi. Mat 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi tik rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Jo visiškai išgydyti nebeįmanoma, nes jis išplinta kauluose, plaučiuose, kepenyse. „Manau, kad iš principo neteisinga visus vertinti vienodai ir taikyti tą patį patikros intervalą. Pacientus būtina skirstyti pagal jų būklę – vieniems reikia dažniau tikrintis, kitiems gali užtekti ir retesnių patikrinimų. Bet tą turėtų spręsti specialistai“, – įsitikinęs E.Štarolis.

Pasaulinė sveikatos organizacija pataria, kad prostatos specifinio antigeno tyrimą kiekvienas 45-erių sulaukęs vyras atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – du kartus per metus. Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų šalies vyrams diagnozuojamų susirgimų vėžiu, be to, juo suserga vis jaunesni vyrai. Kasmet nuo prostatos vėžio šalyje miršta apie 500–600 vyrų.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

sutrinka smegenų funkcija, vystosi smegenų hiperemija, ima skaudėti galvą, spengia ausyse, pykina, vimdo, žmogus pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Jei išsivysto smegenų edema (paburkimas), žmogus gali mirti.

Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas žmogų ištinka tuo pačiu metu, todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones.

Perkaitus ar ištikus saulės smūgiui, reikia skubiai išnešti žmogų iš tvankios aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje vietoje, atsagstyti drabužius, paguldyti ant nugaros, kojas šiek tiek pakelti, kad pagerėtų galvos ir širdies kraujotaka. Būtina žmogų šaldyti, tam tinka šaltu vandeniu su-

drėkinta paklodė, rankšluostis. Ant kaktos reikia uždėti šaltą kompresą.

Jei žmogus sąmoningas, duoti gerti vandens ir skubiai kreiptis į medikus.

Karštą dieną gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių ir ištirpusių druskų. Dėl to gali atsirasti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, būtina vartoti daug skysčių.

Reikia gerti mineralinį arba paprastą vandenį, valgyti daugiau vaisių, daržovių. Taip pat patartina rengtis šviesiais, nesintetiniais drabužiais, nepamiršti galvos apdangalo.

GK inf., Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Mūsų namai

Žinokite, kad:

Žaliasis namas:

nuo idėjos iki technologijų Aušra POCIENĖ Lietuvoje brandinami pirmi ekologiškos, arba žaliosios, architektūros projektai, tačiau nedaugelis žino, kas iš tiesų yra ta žalioji architektūra ir statyba. Tikrai tai rąstinis namas šiaudiniu ar žolėmis apaugusiu stogu.

Atsakingas požiūris į aplinką „Tai – iškreiptas supratimas, bet esu pastebėjęs, kad būtent taip tiesmukiškai dažnas ir supranta ekologiją.

Rąstiniai namai statomi iš natūralių medžiagų – medinių rąstų, tačiau, jei jie kertami Sibire ir gabenami tūkstančius kilometrų išmetamosiomis dujomis teršiant aplinką, tokio namo žaliu nevadinčiau. Žalioji architektūra – tai visų pirma ideologija. Ji prasideda filosofija ir baigiasi technologijomis“, – sakė vilnietis architektas Artūras Imbrasas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje aktyviai populiarinantis žaliąją architektūrą. Žalioji filosofija labai paprasta. Tai tiesiog atsakingas požiūris į aplinką. Žmogus privalo galvoti, kiek naudodamas vieną ar kitą produktą, medžiagą ar technologiją, darydamas tam tikrą veiksmą, yra sąžiningas aplinkos atžvilgiu, mažiausiai kenkia jai ir sau.

Pavyzdžiui, renkantis žemės sklypą svarbu įvertinti, ar toli jis nuo darbo vietos, darželio, mokyklos. Kas iš to, kad gyvenama ar dirbama ekologiškų technologijų prikimštame pastate, jei iki jo važinėjant teršiama gamta. „Pastatas ekologiškas turi būti visais požiūriais. Ar kas susimąsto, kiek statybų metu pažeidžiamas natūralus reljefas ir aplinka? Juk visos tos angliškos pievelės prie namų – dirbtinės, jas kuriant sunaikinami natūralūs augalai, vabzdžiai. O reikėtų siekti kuo labiau išsaugoti natūralią augmeniją,

Tai įdomu • statant ekologiškai galima sutaupyti iki 14–45 proc. energijos; • žaliojo pastato išlaikymas kainuoja 13 proc. mažiau; • sukuriama sveika aplinka darbui ir gyvenimui, žmonės mažiau serga; • ekologiškas nekilnojamasis turtas turi didesnę vertę, geresnį įvaizdį; • pasaulinė praktika rodo, kad ekologiški pastatai parduodami maždaug 8 proc. brangiau nei įprasti.

reljefą – viską, kas būdinga tai vietai. Žmogus gali pasistatyti namą iš natūralių medžiagų, įrengti alternatyvią energiją naudojančias technologijas, tačiau, jei su aplinka elgiasi neatsakingai, jis tikrai ne žaliasis“, – aiškino A.Imbrasas.

Žmogaus pėdos matas Pasak architekto, ekologijoje naudojamas vadinamasis žmogaus pėdos matas, apibrėžiantis teritoriją, reikalingą žmogui išgyventi. Kol kas aplink save žmonės ištrypia labai daug net nesusimąstydami, kokią žalą daro gamtai ir sau, savo vaikams ir anūkams, netaupydami energijos ir vandens, kitų natūralių gamtos išteklių, vergaudami nežabotiems savo poreikiams.

Net ir tokia natūrali medžiaga kaip egzotiškas medis lauko terasai, atgabentas iš kertamų Amazonės džiunglių, ar natūralus akmuo iš Kinijos vonios apdailai negali būti laikomi ekologiškais, nes plukdant šias medžiagas tūkstančius kilometrų buvo teršiama aplinka. Todėl kartais plastikas, pagamintas iš perdirbtų atliekų, gali būti kur kas natūralesnis nei natūraliausios medžiagos.

Lietuvoje tokia filosofija paremta architektūra ir statyba kol kas sunkiai skinasi kelią. Žinoma, ji kainuoja daugiau, tačiau, pasak architekto, tikrai ne tris ar pusantro karto, kaip dažnai atrodo. „Alternatyvią energiją naudojančios technologijos brangesnės, finansine prasme vargu ar apsimoka, tačiau jos atsiperka kitaip – juk tai investicija į gyvenimo kokybę, dvasinį komfortą, kurį suteikia žinojimas, kad gyveni saugodamas aplinką, nežalodamas jos“, – mano architektas.

ir girdėti nenorėjo. Būtina pirmiausia parengti normatyvinius statybos dokumentus, juose įteisinti žaliosios architektūros kategoriją bei normas ir iš statytojų pradėti reikalauti jų laikytis.

Galbūt iš pradžių pakaktų visai paprastų dalykų: statybos aikštelėje rūšiuoti statybines atliekas, naudoti lietaus vandenį. Taip pamažu būtų ugdomas visuomenės supratimas ir poreikis statyti ir gyventi ekologiškai.

Suprojektavo pirmą ekologišką namą Architektas Vilniuje jau suprojektavo savo pirmą ekologišką namą. Šio namo Nemenčinės plento pušynuose statyba prasidės nuo sklypo atkūrimo. Mat anksčiau čia stovėjusio namo šeimininkai gražų šlaitą buvo išbetonavę akmeninėmis terasomis, įrengę įvairiausių dirbtinių alpinariumų.

Architektas A.Imbrasas.

A.Imbrasas ketina atkurti natūralų sklypo reljefą, augmeniją ir, svarbiausia, naują gana didelio ploto namą (apie 800 kv. m) šlaite „įsodinti“ kuo natūraliau – savo forma jis primena ant žolės nukritusią medžio šaką.

Kol kas svarstoma, kokią apdailą pasirinkti jo fasadui: galbūt medieną, o gal varį, kuris yra ilgaamžiškesnis ir dėl to net ekologiškesnis už medį.

Name suprojektuoti ir saulės kolektoriai, ekologiškas geoterminis šildymas, šviesą ir energiją taupančios technologijos, daugkartinio vandens panaudojimo įranga.

Galbūt ne visos šios nepigiai kainuojančios technologijos bus įrengtos iš karto, tačiau iš anksto pasirūpinus visais reikalingais inžineriniais įvadais, tą galima būtų padaryti ateityje, kai tik atsiras finansinės galimybės.

9

• pasirenkant sklypą, svarbu įvertinti, ar vieta yra mieste, gamtoje, neužstatytoje ar apleistoje teritorijoje; ar ji lengvai pasiekiama ekologiškomis transporto priemonėmis; • visos reikalingos paslaugos turi būti pasiekiamos pėsčiomis arba minimaliai naudojant transportą; • statant būstą, kuriant darbo vietą svarbu nepažeisti natūralios gamtos, faunos ir floros; • renkantis statybines ir apdailos medžiagas pirmenybė teikiama vietinės gamybos produktams, kad būtų išvengta gabenimo taršos; • svarbu įvertinti medžiagų perdirbimo galimybes, reikėtų rinktis ilgaamžiškas ir pakartotiniam naudojimui tinkamas medžiagas; • būtina atsakingai įvertinti poreikius, kad nepanaudotų medžiagų liktų kuo mažiau; • jau statybos metu turi būti taupomas vanduo, naudojamas pakartotinai, renkamas lietaus vanduo ir panaudojamas ten, kur nereikia geriamojo vandens; • buityje taip pat svarbu naudoti vandenį tausojančius prietaisus, pakartotinai naudoti praustuvų, dušų, skalbimo mašinų, indaplovių vandenį, kaupti lietaus vandenį ir jį naudoti buities reikmėms, vejai ir augalijai laistyti rinktis pažangias ir taupias technologijas; • kiemo dangoms rekomenduojama rinktis vandeniui pralaidžias medžiagas, kad galėtų atsikurti gruntiniai vandenys; • turi būti naudojama atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo ir vandens – energija; • apšvietimui reikėtų išnaudoti natūralią šviesą; • pastatą vėsinti natūraliomis priemonėmis – tam svarbu teisingai orientuoti statinį pasaulio šalių atžvilgiu, vėsinimui ir šildymui panaudoti natūralius bei dirbtinius vandens telkinius; • pastato lauko ir vidaus atitvaroms turi būti naudojamos šiuolaikiškos izoliacinės medžiagos; • pastatui šildyti ir vėdinti naudojama geoterminė energija, o stogams ir sienoms – šiuolaikinės apželdinimo technologijos.

Reikia valstybinio požiūrio Tačiau didžiausią postūmį ekologiškos architektūros plėtrai turėtų duoti valstybė, skatindama žmones ir remdama jų iniciatyvas gyventi ekologiškai. „Kodėl valstybė neskatina žmonių naudoti lietuviškų statybinių medžiagų, kad jie nepirktų Lenkijoje pagamintų pigesnių? Jei žmonėms už tai būtų mokamos kompensacijos, kaip, pavyzdžiui, buvo remiamas kompiuterių įsigijimas, žmonės tikrai rinktųsi vietinę prekę“, – įsitikinęs A.Imbrasas.

Jo manymu, dabar tinkamas laikas rengti dirvą žaliajai architektūrai, nes statybų bumo metu niekas apie tai (Užs. 2)

10

Gimtasis kraštas

Futbolas gali pakenkti sveikatai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad per pasaulio futbolo čempionatą 2006-aisiais, kai žaisdavo vokiečių rinktinė, greitosios pagalbos medikai iškvietimų dėl ūmaus infarkto įtarimų sulaukdavo beveik tris kartus daugiau nei paprastai, rašo „Global Press“.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Sportas

Lenkai – Vokietijos futbolo rinktinės lyderiai Trečia pasaulio futbolo čempionato Pietų Afrikos Respublikoje diena padovanojo sirgaliams įspūdingas D grupės rungtynes, per kurias Vokietijos rinktinė rezultatu 4:0 įveikė Australijos rinktinę. Pagrindiniais Vokietijos komandos pergalės kalviais tapo etniniai lenkai Lukas Podolskis ir Miroslavas Klozė.

Lukas Podolskis Gimė 1985 m. birželio 4 d. Glivice (Lenkija). Futbolininkas žaidė „Kelno“ (2003–2006 m.), „Bayern (2006–2009 m.) klubuose, paskui vėl grįžo į „Kelną“. 2008 m. jis laimėjo Vokietijos taurę ir tapo šalies čempionu. Nacionalinėje komandoje žaidžia nuo 2004 m. birželio 6 d. Su rinktine žaidė 2006 m. pasaulio čempionate, kur per 4 rungtynes įmušė 3 įvarčius, 2 iš jų – aštuntfinalyje į Švedijos vartus. Žaidėjas išrinktas geriausiu jaunuoju čempionato žaidėju. 2008 m. Europos čempionato atrankos varžybose rungtynėse prieš San Marino rinktinę pelnė 4 įvarčius. Su Vokietijos rinktine L.Podolskis žaidė 73 rungtynes ir įmušė 38 įvarčius.

Pergales skynė lenkų duetas

EPA-Eltos nuotrauka

Galimo širdies infarkto požymiai vyrams dažniausiai yra skausmai krūtinės srityje, skausmas įkvepiant, pykinimas ar vėmimas. Žmogų išpila šaltas prakaitas. Širdies problemų turintiems pacientams rekomenduojama reguliariai naudoti medikamentus, nepamiršti jų ir per pasaulio futbolo čempionatą.

Kai žmogus susijaudina, jo organizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar širdies infarktą. Širdies infarkto rizika ypač padidėja per finalines rungtynes arba mušant vienuolikos metrų baudinius, nes tada įtampa pasiekia kulminaciją.

Padidėjus susijaudinimui, širdies problemų turintiems žmonėms patariama lėtai kvėpuoti ir taip sumažinti pulso dažnį bei tausoti širdį. Jei tai nepadeda, reikėtų laikinai išjungti televizorių ir jį įjungti pasibaigus rungtynėms.

Futbolo sukeltų aistrų aukų jau yra ir dabar vykstančiame pasaulio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje. Pranešama, kad už kelių metrų nuo „Moses Mabidha“ stadiono Durbane nuo širdies infarkto mirė PAR futbolo aistruolis. Su draugais stebėti rungtynių ėjęs 75 metų vyras tiesiog susmuko. Atskubėję medikai jam jau niekuo negalėjo padėti. Vyras ketino žiūrėti Vokietijos ir Australijos dvikovą.

Vuvuzelų neuždraudė Pasaulio futbolo čempionato organizacinis komitetas atmetė galimybę uždrausti vuvuzelas (afrikietiškas sirgalių dūdas). „Mes visada sakėme, kad vuvuzelos charakterizuoja pasaulio čempionatą. Mes nieko nekeisime. Vuvuzelos nebus uždraustos“, – sakė komiteto atstovas Richas Mkhondas. Čempionato organizacinio komiteto vadovas Denis Džordanas prieš tai interviu BBC teigė, kad 120 decibelų dūdos gali būti uždraustos.

GK inf.

Rungtynėse su australais tarp vokiečių futbolininkų ypač išsiskyrė du lenkų kilmės žaidėjai: pirmą įvartį įmušęs Lukas Podolskis ir rezultatą padvigubinęs Miroslavas Klozė. Šie poroje žaidžiantys puolėjai pirmą kartą sublizgėjo 2006-ųjų pasaulio čempionate, kuriame vokiečiai iškopė į pusfinalį, bet jame nesugebėjo įveikti būsimųjų čempionų italų.

Tame čempionate L.Podolskis ir M.Klozė kartu įmušė aštuonis įvarčius, iš jų penkis pelnęs M.Klozė tapo geriausiu pirmenybių puolėju, o L.Podolskis pelnė geriausio turnyro jaunojo žaidėjo titulą. Po Vokietijoje vykusio pasaulio čempionato L.Podolskis perėjo žaisti į Miuncheno „Bayern“ ekipą, po metų čia pasirodė ir M.Klozė. Tačiau Miunchene nė vienas futbolininkų taip ir neatsiskleidė iki galo.

Rinktinėje sekasi geriau Paskui sekė Europos 2008 metų futbolo čempionatas. Austrijoje ir Šveicarijoje vykusiose pirmenybėse L.Podolskis įmušė tris įvarčius ir pateko į simbolinę čempionato rinktinę. M.Klozė pasižymėjo du kartus, beje, vieną įvartį futbolininkas pelnė svarbiausiose rungtynėse su Turkijos rinktine čempionato pusfinalyje. Vokiečiai iškopė į Europos čempionato finalą, tačiau paskutinėse rungtynėse nusileido Ispanijos rinktinei.

M.Klozė – Vokietijos rinktinės veteranas, jis komandoje žaidė dar 2002 metų pasaulio čempionate Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur Rudžio Fiolerio auklėtiniai finale nusileido Brazilijos rinktinei.

PAR L.Podolskio ir M.Klozės pora vėl džiugino žiūrovus. Rungtynių su su australais metu puolėjai puikiai jjautė vienas kitą. ą L.Podolskis iki

Lukas Podolskis pirmas pralaužė australų gynybą.

81 minutės lakstė nuo vėliavėlės iki vėliavėlės, kurdamas pavojingas progas priekyje ir dirbdamas juodą darbą savo pusėje. „Sužaidėme puikiai. Svarbu, kad pradėjome čempionatą pergale. Gerai jautėme vienas kitą. Visi pamatė, kad mylime futbolą ir mums patinka jį žaisti. Žinojau, kad galiu įmušti. Žaisdamas jaučiausi puikiai“, – po rungtynių pareiškė M.Klozė.

Beje, praėjusį Bundeslygos sezoną savo klubuose L.Podolskiui ir M.Klozei nesisekė. Lukas per 27 rungtynes įmušė vos du įvarčius, Miroslavas per 25 rungtynes, iš kurių žaidė 11, pelnė tris įvarčius. Nors jo klubas – Miuncheno „Bayern“ laimėjo nacionalinį čempionatą ir Vokietijos futbolo federacijos taurę bei atėjo iki Čempionų lygos finalo, pačiam M.Klozei sezonas susiklostė nesėkmingai.

Kai kurie žurnalistai L.Podolskį vadina „tik rinktinės žaidėju“, mat klubuose jam ne visada sekasi, tačiau už nacionalinę rinktinę jis žaidžia taip, tarsi kaskart persikūnytų į visiškai kitą futbolininką.

Taip pat ir M.Klozė. Kad ir kaip jam sektųsi klubuose, pasaulio čempionatuose futbolininkas visada blizga. Per rungtynes su australais M.Klozė įmušė savo 11-ąjį pasaulio čempionatų įvartį.

Kad pavytų brazilą Ronaldo, jam reikia dar 4 taiklių smūgių. O progų pranokti brazilą jis tikrai nepristigs.

Prieš akis sušvito auksas Vyriausiasis Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Liovas po pergalės prieš australus pripažino, kad jo auklėtiniams dar reikia padirbėti.

Specialistas pažymėjo, kad yra visiškai patenkintas pirmo susitikimo rezultatu, tačiau perspėjo, kad dar anksti daryti galutines išvadas. „Žinoma, laimėti šias rungtynes buvo labai svarbu, todėl dabar dar labiau pasitiki-

me savo jėgomis, – apie sėkmės svarbą priminė jis. – Kad išeitume į aštuntfinalį, mums užtenka vienos pergalės. Beje, šias rungtynes sužaidėme praktiškai be klaidų, tačiau neverta pamiršti, kad tai tik pradžia.“ Kitas rungtynes pasaulio čempionate Vokietijos rinktinė žais birželio 18 dieną. Jos varžovas bus Serbijos rinktinė. „Keturi įmušti įvarčiai ir daug nerealizuotų progų rodo, kaip įtemptai dirbome šalindami klaidas atakų metu, – tęsė 50-metis strategas, – tačiau ne mažesnį dėmesį skyrėme žaidimui be kamuolio, laisvų zonų išnaudojimui.“ „Bet kuriuo atveju dar turime rezervų panaudoti įvairius komponentus: kai kuriuose epizoduose žaidėme pernelyg gynybiniu stiliumi. Taigi dar turime kur padirbėti“, – padarė išvadą Joachimas Liovas.

Vokietijos rinktinė pastaraisiais metais nuolat kopia į vis didesnes aukštumas. 2006-aisiais pelnė bronzą, 2008-aisiais – sidabrą, o dabar atėjo laikas nuskinti aukščiausios prabos vaisius. Užtikrintai įveikę australus vokiečiai pareiškė rimtas pretenzijas laimėti pasaulio taurę.

2010 m. pasaulio čempionatas, PAR D grupė, 1-as turas VOKIETIJA–AUSTRALIJA 4:0 (2:0) Įvarčiai: Lukas Podolskis (8 min.), Miroslavas Klozė (26), Tomas Miuleris (68), Kakau (70).

Pašalintas: Timas Kahilas (Australija, 56 min.).

Miroslavas Klozė Gimė 1978 m. birželio 9 d. Opolėje (Lenkija). Nuo 2007 m. žaidžia „Bayern“ klube. 2008 ir 2010 m. tapo šalies čempionu. Vokietijos rinktinėje pradėjo žaisti 2001 m. ir pirmose rungtynėse įmušė savo pirmą įvartį. 2002 m. pasaulio futbolo čempionate žaidėjas įmušė 5 įvarčius ir buvo vienas rezultatyviausių turnyro žaidėjų. 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atidarymo rungtynėse, švęsdamas savo 28-ąjį gimtadienį, įmušė 2 įvarčius ir buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju, taip pat įmušė 2 įvarčius trečiose grupės rungtynėse, o aštuntfinalyje dar kartą išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. Iš viso įmušęs 5 įvarčius M.Klozė tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju, už tai apdovanotas „Auksinio Batelio“ prizu. Iš viso su Vokietijos rinktine M.Klozė žaidė 97 rungtynes ir įmušė 49 įvarčius.

Miroslavas Klozė padvigubino vokiečių pranašumą.

EPA-Eltos nuotraukos

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Sportas

11

„Džabulanis“ prieš vartininkus „Adidas“ firmos specialiai čempionatui sukurtas kamuolys jau pateikė siurprizų Alžyro ir Anglijos rinktinių vartininkams.

Neapskaičiavo trajektorijos Alžyro rinktinės vartininkas baigiantis C grupės dvikovai su varžybų debiutante Slovėnija padovanojo varžovams pergalę, nors šie per visas 90 minučių vos tris kartus pataikė į vartų virpstą.

Dvikovos stilius nežadėjo jokių pokyčių, atrodė, kad rungtynės logiškai baigsis lygiosiomis 0:0. Ir staiga 79-a rungtynių minutė tapo stebuklinga slovėnams. Alžyriečių vartininkas Favzis Šaušis nesugebėjo numatyti Roberto Koreno iš toli pasiųsto kamuolio skriejimo trajektorijos ir praleido neįtikėtiną įvartį.

Dykumų sūnumis vadinamos Alžyro rinktinės treneris Rabahas Saadanas iš dalies dėl to apkaltino naują ir ne vien jo kritikuojamą oficialų čempionato kamuolį „Džabulanį“. Zulų kalba šis žodis reiškia „teikiantis džiaugsmą“. „Visi mato, kas mums nutiko šiandien. Labai sunku prisitaikyti prie šio kamuolio skrydžio“, – sakė alžyriečių strategas.

Alžyro rinktinė sukūrė gerų progų, tačiau nesugebėjo jų paversti įvarčiais. „Labai gaila, g kad nepasisekė. Dabar ar svarbu tinkamai nusiteikteikti, ko gero, dar

Čempionato kamuolys Oficialų 2010 metų pasaulio futbolo čempionato kamuolį pagamino Vokietijos sporto prekių gamintoja „Adidas“. Kamuoliui suteiktas „Jabulani“ (tariamas „džabulani“ vardas, zulų kalba šis žodis reiškia „teikiantis džiaugsmą“.

Kamuolys nuspalvintas 11 spalvų, kurios simbolizuoja oja 11 futbolo žaidėjų, 11-ą pasaulio futbolo čempionatą, kuriam riam kamuolius gamina „Adidas“, ir 11 kalbų, naudojamų Pietų etų Afrikos Respublikoje. Čempionato finale bus žaidžiama specialiu i li aukso k spalva nuspalvintu „Džabulanio“ kamuoliu.

Vartininkai labai kritikuoja šį kamuolį, mat jo skriejimo trajektoriją sunku nuspėti, tačiau specialistai teigia, kad greitai kaip kulka lekiantis kamuolys tam ir sukurtas, kad žiūrovai išvystų daugiau įvarčių ir patirtų begalę džiaugsmo.

Amerikiečiai išplėšė lygiąsias po neįtikėtinos Anglijos vartininko klaidos.

sudėtingesniam žaidimui su mūsų grupės favorite Anglijos rinktine“, – sakė R.Saadanas.

Nesup Nesuprato, kas atsi atsitiko „D ž abulanis“ privertė raudop nuoti ir Anglijos rinktinės vartininką, kuriam gėdingai praleistas kamuolys gali net sugadinti karn jerą. Anglų rinktinės jer vartininkas Robertas varti Grinas, tautiečių siaubui, nesugebėjo pagauti ne itin sudėtingai pasiųsto JAV žaidėjo Klinto Dempsio kamuolio ir suteikė amerikiečiams progą švęsti lygiąsias su futbolo tėvynės komanda.

EPA-Eltos nuotrauka

2010 m. pasaulio čempionatas, PAR C grupė. 1-as turas ALŽYRAS SLOVĖNIJA 0:1 (0:0) Įvartis: Robertas Korenas (79 min.).

Pašalintas: Abdelkaderas Gezalis (Alžyras, 73 min.).

ANGLIJA AUSTRALIJA 1:1 (1:1) Įvarčiai: Stivenas Džerardas (4 min.), Klintas Dempsis (40 min.).

„Mačiau kamuolio skrydį, maniau, kad jau turiu jį rankose, tačiau kažkodėl praleidau. Suprantu, kad tai mano klaida, niekas kitas nekaltas. Jeigu būčiau jaunesnis, tikriausiai po šio epizodo palūžčiau ir mano karjerai būtų galas, – sakė 30-metis futbolininkas. – Tačiau tik ištraukiau kamuolį iš vartų ir žaidžiau toliau. Reikia išsaugoti pasitikėjimą savimi ir eiti pirmyn.

Deja, dabar turėsiu gyventi su šia klaida.“

Lygiosios su JAV nesugadino nuotaikos Anglijos rinktinės strategui Fabijui Kapelui. Italas neskubėjo kaltinti šiurkščią klaidą padariusio vartininko. „Nesiginčiju, mūsų vartininkas suklydo, bet būtent Grinas antrame kėlinyje išgelbėjo komandą nuo šimtaprocentinio įvarčio. Manau, kad apskritai visiems vartininkams būdingas tam tikras nestabilumas. Klaidos – futbolo dalis, nesvarbu, kas klysta: vartininkai, puolėjai ar teisėjai“, – filosofavo 63ejų futbolo meistras.

Pietų Afrikos kuriozai stebina atvykėlius Pietų Afrikos Respublikoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato organizatoriai saugumui skyrė ypatingą dėmesį, tačiau į renginį atvykę žurnalistai ir sirgaliai (tikimasi, kad iš viso čia apsilankys 350 tūkst. žmonių) nesijaučia itin saugūs. Atvykėlius stebina keisti vietos papročiai ir čempionato organizavimo nesklandumai.

nesburge viešėjęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius pasakojo, kad jam viešbučio administracija primygtinai patarė vengti kelionės į miestą, o rungtynių rengėjai bandė nuslėpti faktus apie saugumo problemas. „Kai nusprendžiau pasivaikščioti po

Johanesburgą, viešbučio registracijos darbuotojas perklausė: „Tikrai norite eiti į miestą? Tada prašome išsiregistruoti iš kambario ir susimokėti už paslaugas, nes nežinia, ar grįšite sveikas“, – su šypsena ketinimą laisvai pasivaikščioti mieste prisiminė L.Varanavičius.

Apiplėšė žurnalistus Jungtinės Karalystės naujienų agentūra BBC pranešė, kad ginkluoti plėšikai užpuolė ir apiplėšė į PAR nušviesti pasaulio futbolo čempionato atvykusius tris užsienio žurnalistus.

Jie pareigūnams pasakojo matę du ginkluotus plėšikus, kurie įsibrovė į žurnalistų apartamentus Johanesburge ankstų rytą. „Nusikaltėlis į vieną iš trijų žurnalistų nukreipė ginklą ir liepė gultis ant žemės. Žurnalistas pakluso, ir vagys pavogė žurnalistų pasus, drabužius, nešiojamuosius kompiuterius bei fotoaparatus“, – pasakojo policijos atstovas.

Du apvogti žurnalistai pasaulio futbolo čempionato stebėti ir apie jį rašyti atvyko iš Portugalijos, o trečiasis – iš Ispanijos.

Dingo savanoriai Stebina ir afrikiečių darbo kultūra.

Tai, ką organizatoriams iškrėtė čempionate turėję dirbti savanoriai, sunkiai įsivaizduojama bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Šimtai savanorių, kurie buvo specialiai rengiami, jiems sumokėti dienpinigiai bei išdalyti specialūs drabužiai su čempionato simbolika, dingo kaip į vandenį. Jų funkcijas staigiai turėjo perimti policininkai.

Dingo ir 120 svarbiems svečiams vežioti skirtų automobilių. Gavę naujų mašinų raktelius savanoriai paprasčiausiai prapuolė.

Afrikos žiema

Neišleido iš viešbučio Nesaugūs jaučiasi ir viešbučiuose apsistoję atvykėliai. Savaitę Joha-

Lietuviui saugumo trūkumas padarė slogiausią įspūdį: „Gyvenau kaip rezervacijoje. Niekur negali išeiti, nes nesaugu.“

Per Italijos ir Portugalijos rinktinių susitikimą drėbė šlapdriba, tad sirgaliai varžybas stebėjo apsirengę žieminiais drabužiais.

EPA-Eltos nuotraukos

Čempionato organizavimo nesklandumai iš dalies susiję su tuo, kad pasaulio futbolo čempionatas apskritai pirmą kartą rengiamas Afrikos žemyne. Šiuo metu čia tvyro žiema. Meteorologai praneša, kad Pietų Afrikos Respublikos link slenkantis šaltasis atmosferos frontas gali sukelti net vėtras, o naktimis oro temperatūra gali nukristi žemiau nulio.

Vietos sinoptikai prognozuoja, kad gali iškristi ir sniego. Futbolo aistruo-

liams patariama ieškoti šiltesnių drabužių. Tuo galėjo įsitikinti beveik 70 tūkst. sirgalių, atėjusių stebėti Italijos ir Paragvajaus rinktinių dvikovos Keiptauno stadione „Green Point“.

Per rungtynes ne tik lijo, bet ir krito krušos gabaliukai, temperatūra siekė vos 8 laipsnius šilumos. Po pertraukos stadiono tribūnos ištuštėjo, mat dalis sirgalių, neištvėrę darganos, išėjo pasišildyti.

O Pretorijoje, kur trečiadienį susitiko čempionato šeimininkai ir Urugvajaus futbolininkai, temperatūra siekė net 3 laipsnius šalčio.

Pietvakariniame šalies regione, kur yra ir Johanesburgas, žadamas sniegas. Vis dėto snaigės patį Johanesburgo miestą turėtų aplenkti. Čia kol kas užfiksuotos liūtys ir šlapdriba. O PAR vakaruose esančiame Karo mieste sekmadienį jau iškrito 20–30 cm sniego.

Parengė Arvydas Jockus

12 Gytis Paškevičius: „Viską dariau savo malonumui“ Gimtasis kraštas

Jūratė BALIUKONYTĖ Gytis Paškevičius – nevienadienė estrados žvaigždė, tai įrodo ir jau 25 metus trunkanti jo muzikinė karjera. Kaip pelnyti publikos simpatijas ir jų neprarasti, iš žinomo dainininko galėtų pasimokyti ne vienas. Jis tiesiog mėgaujasi galimybe būti scenoje, atiduodamas save žiūrovams ir klausytojams.

Muzika lydi nuo vaikystės Gytis gimė ir augo muzikalioje šeimoje. Puikia klausa galėjo pasigirti ir jo mama, ir tėtis. Šiaulių dviračių gamykloje „Vairas“ dirbę tėveliai rasdavo laiko ne tik paniūniuoti namuose, bet ir dainuoti chore.

Muzika Gytis susidomėjo vaikystėje. Parbėgęs iš mokyklos jis pasileisdavo vinilinę plokštelę ir dainuodavo drauge su Stasiu Povilaičiu ar grupe „The Beatles“. Būdamas šeštokas būsimasis dainininkas gavo ir pirmąjį su muzika susijusį darbelį. Vieno draugo mama, kultūros namų direktorė, pasiūlė jam groti ir dainuoti šokiuose.

Už tai Gytis gaudavo tuo metu nepaprastai daug – 60 rublių per mėnesį.

Populiarus dainininkas neįsivaizduojamas be gitaros. Ją į rankas Gytis taip pat paėmė vaikystėje. „Tais laikais visi norėdavo išmokti brazdinti gitara. Kiemuose buvo savotiška manija, kuriai ir aš neatsispyriau“, – prisimena jis. Skambinti gitara Gytis išmoko pats, o dainų akordus sužinodavo iš jau grojančių draugų.

Nepaisant didelio potraukio muzikai, su ja savo gyvenimo Gytis nesiejo. „Niekada negalvojau, kad būsiu muzikantas ar dainininkas. Tiesiog neturėjau tokių planų, bet gyvenimas viską sudėliojo kitaip“, – šypteli jis.

Lemtingos draugo vestuvės Ir iš tiesų baigęs mokyklą Gytis norėjo pasukti visai ne muzikiniu keliu. Jis nunešė dokumentus ir įstojo į Šiaulių pedagoginį universitetą,

Gyvenimas

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Kimus balsas, švelniai brazdinama gitara, prasmingos dainos ir akyse deganti aistra scenai – šio dainininko su niekuo nesupainiosi. Jis tiesiog mėgaujasi galimybe būti scenoje.

Su L.Vaikule Gytis koncertavo apie metus. Pasibaigus koncertiniam turui, atlikėjas sugrįžo į Šiaulius. Tačiau gražus bendravimas tarp L.Vaikulės ir Gyčio nenutrūko. „Nesusiskambiname, nesusirašome, nes Laima Vaikulė – labai užimtas žmogus. Tačiau kai tik ji atvyksta į Lietuvą, būtinai pasimatome“, – pasakoja jis.

Sugrįžęs į gimtąjį miestą Gytis vėl pasinėrė į muzikinę veiklą. Dainininkas su žinomais Šiaulių muzikantais grodavo įvairiuose restoranuose ar klubuose. Po kelerių metų dienos šviesą išvydo pirmasis jo albumas „Winner“. Paskui sekė „Šiam pasauly“ ir t. t. Gytis greitai pasiekė populiarumo viršūnę. Jo dainas mielai transliavo radijo stotys, o gerbėjai graibstydavo albumus.

Prieš dešimtmetį Gytis savo gerbėjams pateikė dar vieną malonią staigmeną – uždainavo populiarius rusiškus romansus. Istorija apie tai, kaip jie sugulė į atskirą albumą, – labai įdomi!

Paragino krepšininkas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

pradinių klasių mokytojo specialybę.

Tačiau netrukus vaikinas ėmė ir apsigalvojo. „Tiesiog supratau, kad mokytojo iš manęs nebus, ir atsiėmiau dokumentus“, – paaiškina jis.

Tuomet vietoj studijų Gytis pasirinko karinę tarnybą armijoje. Jį išsiuntė tarnauti toli nuo namų – į Murmansko srityje esančią karinių povandeninių laivų bazę. Į gimtuosius Šiaulius dainininkas sugrįžo tik po trejų metų tarnybos. „Ieškojau darbo ir per pažįstamą įsidarbinau ūkvedžiu teisme“, – pasakoja jis. Tačiau šioje vietoje jis ilgai neužsibuvo. Dalyvaudamas draugo vestuvėse Gytis kartu su jose grojusiu ansambliu atliko kelias dainas. Jo pasirodymas ir balsas sužavėjo šventėje taip pat dalyvavusį grupės „Kertukai“ vadovą Gediminą Jurgilą. „Po vestuvių jis mane susira-

Populiarumo viršūnėje

do ir pasiūlė drauge su grupe dainuoti Šiaulių restorane „Geluva“. Ilgai negalvojęs sutikau ir palikau ūkvedžio darbą“, – prisimena jis.

Koncertavo su L.Vaikule Viename konkurse dalyvavęs Gytis netikėtai sulaukė viliojančio pasiūlymo. Išgirdęs jaunojo atlikėjo įrašus jį susirado legendinio ansamblio „Oktava“ vadovas Mindaugas Tamošiūnas. „Jis sužinojo mano telefoną, paskambino ir pakvietė į kolektyvą“, – ramiai pasakoja Gytis.

Tuomet „Oktavoje“ dainavo ryškiausios mūsų šalies estrados žvaigždės – Janina Miščiukaitė, Rimantas Brazaitis, Liutauras Čeprackas ir kt.

Daugiau kaip prieš 20 metų „Oktavą“ pakvietė žinoma Latvijos dai-

nininkė Laima Vaikulė. Jie leidosi į koncertinį turą po tuometinę Sovietų Sąjungą. Po kelių koncertų L.Vaikulė pasikvietė Gytį pasikalbėti ir pasiūlė jam vienam keliauti su ja į turą. „Vežiotis du gyvai grojančius muzikinius kolektyvus buvo labai didelė prabanga. Jai labiau apsimokėjo į turą pasiimti mane vieną“, – paaiškina dainininkas.

Sulaukęs tokio pasiūlymo, Gytis ilgai nesvarstė ir jį priėmė. Ansambliuose dainavęs atlikėjas vienas lipti į sceną nesibaimino: „Ypatingo jaudulio nejausdavau. Tačiau skirtumas tarp koncertų namuose ir svetur – labai didelis. Ten pasiklausyti mūsų susirinkdavo tūkstantinės minos žmonių, – prisimena dainininkas. – Šis koncertinis turas man suteikė svarbios profesinės patirties ir reikalingų pažinčių.“

Artimiau susipažinęs su žinomu krepšininku Šarūnu Marčiulioniu, Gytis dažnai buvo kviečiamas į įvairius jo organizuojamus vakarėlius.

Pasisėdėjimai su gitara ir rusiškais romansais tapo tradicine jų dalimi.

Gyčiui juose dažnai pritardavo Inga Valinskienė.

Per vieną tokių vakarėlių Š.Marčiulionis paragino Gytį: „Kodėl gi tau neįrašius romansų albumo? Kai tavęs nebūna, neturime ko klausytis.“ Ilgai negalvojęs dainininkas nusprendė įgyvendinti šią idėją. Drauge įrašyti albumą jis pakvietė I.Valinskienę. Nuvykę į Sankt Peterburgą jie tai padarė per 20 dienų. Todėl ir išleistą dainų rinkinį pavadino „Dvacat dnej v Sankt Peterburge“ („Dvidešimt dienų Sankt Peterburge“).

Gyčio ir I.Valinskienės atliekamos melodingos rusiškos baladės sulaukė puikaus publikos įvertinimo. Tačiau įrašinėdamas šį albumą dainininkas nesuko galvos, ar jis bus populiarus. „Tiesiog viską dariau savo malonumui“, – aiškina jis. Prieš kelerius metus Gytis įrašė dar vieną rusiškų romansų albumą „Dvacat dnej v Sankt Peterburge 2“.

Per žingsnį nuo streso Vadovams patogu, kai pavaldiniai – kaip ant delno.

O ar jie gerai jaučiasi tokiame „akvariume“?

Ramunė TOLVAIŠYTĖ Atviros erdvės stiliaus įstaigos atsirado JAV XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Tokio planavimo šalininkai tikina, kad tai pagerina darbo efektyvumą, be to, taupiau panaudojamas naudingasis plotas, pigiau atsieina darbo vietų įrengimas.

Vis dėlto įstaigose dirba ne mašinos, užprogramuotos gauti maksimalų pelną, o žmonės. Psichologai pasidomėjo, ką jie mano apie tokias darbo sąlygas.

Viena firma įsikūrė buvusiame gamybos ceche, darbuotojai buvo susodinti grupelėmis stiklinėse „dėžutėse“.

Tačiau stiklai nuo triukšmo neapsaugo, tad susikaupti buvo labai sunku.

Į konkurentų įmonę dirbti perėjusi moteris prisipažino, kad taip pasielgė, nes tomis sąlygomis ji nebeįstengė efektyviai išnaudoti darbo laiko.

Norėdama išvengti klaidų, turėdavo anksčiau ateiti į biurą, darbo neštis namo. Naujieji darbdaviai jai pasiūlė erdvų ir tylų kabinetą, kuriame sėdi trys žmonės, be perstojo neskamba telefonai.

Daugelis atviros erdvės planavimo šalininkų įsitikinę, kad žmonių skundai dėl diskomforto – nepagrįsti, taip esą gali tvirtinti tik tinginiai.

Gydytojai teigia ką kita: darbas „akvariume“ yra rimtas stresą sukeliantis veiksnys. Pas psichiatrus nuolat apsilanko pacientų, kurie suserga nervų ligomis būtent dėl darbo tokiomis

sąlygomis. Gydymo kursas paprastai užtrunka 1–4 mėn. Ir, žinoma, reikia tuojau pat palikti darbą „akvariume“.

Kai kurie darbuotojai išdrįsta vadovų paprašyti pagerinti darbo sąlygas, o kiti paprasčiausiai išeina kitur.

Kiekvienas žmogus privalo turėti savo asmeninę teritoriją. Visą dieną praleisdamas „akvariume“ jis netenka šios teisės. Darbuotojas patiria nuolatinę įtampą ir diskomfortą. Gali susidaryti įspūdis, kad esi visą laiką stebimas. Taigi žmogus priverstas skirti nuolatinį dėmesį savikontrolei ir savisaugai. Suprantama, tai labai vargina.

Atviroje erdvėje žmogus negali atsipalaiduoti nė sekundei, o nuolatinis triukšmas tik stiprina stresą. 8 darbo

Rimanto Dovydėno piešinys

valandas būti įsitempus neįmanoma.

Kas valandą reikia bent porai minučių užmerkti akis, atpalaiduoti raumenis ir ramiai pasėdėti.

Darbuotojas tampa dirglus, greitai pavargsta, krinta jo darbingumas.

Sutrinka miegas, pabudęs iš ryto jis neretai jaučiasi nemiegojęs.

Tai pirmi signalai, rodantys, kad su sveikata kažkas ne taip. Į nervų ligų kabinetus atėję žmonės skun-

džiasi itin prasta savijauta, tik teigia negalį suprasti, kokios šio negalavimo priežastys. Moterims į darbo savaitės pabaigą neretai pasireiškia depresija, jos nei iš šio, nei iš to puola į ašaras. Vyrai ima jausti nesuprantamą nerimą, padažnėja jų širdies plakimas. Laiku nesiimant priemonių – nepašalinus stresą sukeliančio veiksnio ir nesigydant – gali susiformuoti ne viena liga.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

Sanatorijos dirba ištisus metus Nuo kito populiaraus Lietuvos kurorto Druskininkų, Birštonas skiriasi savo ramybe. Sakoma, kad poilsiautojai čia užmiega be jokių vaistų, nuo 1946 m. oficialiai pripažįstama, kad Birštone mineraliniais vandenimis išgydomi ligoniai. Ypač Birštonas išgarsėjo tarpukariu, kai čia suvažiuodavo laikinosios sostinės grietinėlė ir voniomis, mineraliniu vandeniu gydydavosi virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologines, inkstų, kvėpavimo ligas.

Ir dabar sanatorijos „Tulpė“ ir „Versmė“ dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“.

Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidyti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta. Yra fizioterapijos gydyklų.

Išgaunamas „Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“, „Rūtos“ mineralinis vanduo.

Žalgirio mūšio 600 metinės išjudino Lietuvą, kaip kažkada ją pažadino Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejus.

Dievų ir karalių palaimintas kurortas Išliko ir senoji geltona biuvetė. Čia poilsiautojai susirenka atsigerti mineralinio vandens. Tai silpnos mineralizacijos natūralus šaltinis „Birutė“. Pilstomo į butelius su mums įprastu pavadinimu „Birutė“ vandens gręžinys yra atokiau nuo miesto. Vamzdynais (be sąlyčio su oru) jis atiteka į gamyklą, kur ir yra pilstomas. Iš viso Birštone yra 13 gręžinių.

Nuo maudynių iki slidžių

Vytauto kalno papėdėje pasitiko istorinių šokių kolektyvas (vadovė – Virginija Bankauskienė).

Virginija BARŠTYTĖ Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos kviečia gyventojus aplankyti po 10 istorinių objektų Lietuvoje ir Lenkijoje, įsiamžinti šlovingose vietose, susijusiose su Žalgirio mūšiu.

Nemuno išdaigos Tikrą Birštono vaizdą galima pamatyti nebent iš paukščio skrydžio, nes „plika akimi“ nepajėgtume aprėpti didžiulės net 65 km besidriekiančios Nemuno kilpos, kuri juosia kurortą. Įdomiausia, kad šioje atkarpoje Nemunas teka visomis kryptimis.

Anot iš šio krašto kilusio poeto Justino Marcinkevičiaus: „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą... Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka... Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą – Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi.“

„Sodyba ties sūriu vandeniu“ Birštono kurorto istorija glaudžiai susijusi su mineralinių šaltinių istorija. Dar XIV amžiuje kryžiuočių žval-

gai užsimena apie „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą Birsten. Žvalgų dėmesį traukė ne tik medinė pilis, stovėjusi ant aukšto kalno, bet ir sūrūs Druskupio upelio šaltiniai.

Kas tik jų netyrė, pradedant XVIII amžiumi! Iš pradžių buvo tikimasi surasti druskos klodų, bet paaiškėjo, kad druskos iš Birštono šaltinių išgauti neapsimoka, taigi susidomėta mineralinio vandens šaltiniais. Be šaltinių ties Druskupiu, buvo pastebėti dar du prieš pilies kalną ir vienas miestelio viduryje. 1856 m. birštoniečiai pastatė gydyklas, kuriose įrengė mineralinio vandens vonių, viešbučių atvykstantiesiems gydytis.

Tai ir buvo kurorto pradžia.

1923 m. savo įspūdžiais apie Birštoną dalijosi rašytojas Juozas TumasVaižgantas, mineralinius šaltinius vadindamas „Vytauto kalno sūriosiomis ašarėlėmis“. Gal šis jo posakis turėjo įtakos „Vytautui“ (mineralinio vandens pavadinimui) atsirasti, nes iki tol šaltinis Vytauto kalno papėdėje oficialiai buvo vadinamas kurorto savininko J.Kvintos dukters vardu „Viktorija“.

tas ir rašytojas J.Tumas-Vaižgantas, vilkįs baltą sutaną. Deja, pastačius Kauno hidroelektrinę Banginis paskendo, mat Nemune net keturiais metrais pakilo vanduo. Miestui apsaugoti reikėjo supilti krantinę, kuri šiandien tapo bene populiariausia poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta.

Smetonos laikais ant pirmo sanatorijos pastato stogo buvo pastatytas stiklinis aptvaras saulės „dynioms“ (taip buvo vadinamos saulės vonios) priiminėti. Žmonės deginosi gulėdami ant tikro smėlio, atvežto iš Nemuno ir supilto ant stogo.

Miestas didžiuojasi 1909 m. pastatyta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Dainų kalneliu, dviem muziejais, dviem sanatorijomis, žirgynu, olimpiniu irklavimo centru. Mieste įsikūrė Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Į Prienus veda asfaltuotas dešimties kilometrų pėsčiųjų ir dviratininkų kelias. Mieste veikia Birštono gimnazija, viešoji biblioteka. Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono plyti Birštono vienkiemis. Šiaurėje telkšo Birštono tvenkinys, kuriame malonu pasimaudyti.

Birštonas pamažu tampa ir žiemos kurortu. Čia įrengta kalnų slidžių trasa. Na, o po baltus miškus galima keliauti slidėmis, žirgų traukiamomis rogėmis.

Kurorte dažni koncertai, poezijos vakarai, sporto renginiai.

Padvelkė viduramžiais Vakarą Birštone maloniai leidome Ramunės Šivokienės valdomame viduramžių dvare, Vytauto ir Onos Danutės dukters Sofijos garbei pavadintame „Sofijos rezidencija“. Tai labai romantiška vieta, kurioje tvyro nekasdieniška atmosfera. Ją sukuria viduramžių interjeras, subtiliai serviruotas stalas, viduramžių vakarienė. Net viešbučio kambariai pavadinti įvairiu metu Birštoną valdžiusių didikų vardais.

O kai mes, pavargę keliauninkai, nusimetėme kasdienius, plebėjiškus drabužius ir pasipuošėme XIV–XV a. sukniomis, kostiumais, suskambo viduramžių muzika, kviesdama senoviniam šokiui...

Kur medžiojo Vytautas Birštono piliakalnis – Vytauto kalnas – vienas iš šių objektų. Mat medinė Birštono pilis buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės sistemos dalis ir vienas iš Vytauto medžioklės dvarų. Jai sunykus liko tik piliakalnis, kurio papėdėje atgimimo metais pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam.

Pirmąkart pilis minima 1382 m., kai kryžiuočių kariuomenės dalis „nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė“. Šiandien piliakalnį gausiai lanko turistai.

Banginį paskandino hidroelektrinė Dar birštoniečiai mielai prisimena lytlaužą – Banginį – didžiulį statinį Nemune, apsaugojusį šalia upės tryškusį šaltinį nuo jį niokojusių pavasarinių liūčių. Poilsiautojai mielai prie jo fotografuodavosi, yra įamžin-

Žvilgsnis į Nemuno kilpą nuo Vytauto piliakalnio.

Kristinos Stalnionytės nuotraukos

14

Gimtasis kraštas

Dzūkijoje norint atrasti Šilainės kaimą, dešimt metų garsėjantį kūrybiniais plenerais, klaidžioti netenka.

Pirmas sutiktas Veisiejų miestelio gyventojas mosteli ranka žvyrkelio link.

Neparadinė Lietuva

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Vienkiemis išgydė vyriškos sielos žaizdas

Lilija VALATKIENĖ Meno pedagogui, dailėtyrininkui Vytautui Žukauskui savo vienkiemyje retai kada tenka pabūti vienam. Į Šilainę ieškodami kūrybinio įkvėpimo plūsta dailininkai, skulptoriai, muzikantai, poetai ir režisieriai.

Tačiau mažai kas žino, jog vyriškis prieš dvidešimt metų mažoje Šilainės trobelėje glaudėsi vienut vienutėlis. „Dar ir dabar pamenu tą pirmą šaltą žiemą vienkiemyje. Be malkų, be elektros, vienišas kaip vilkas“, – nuklysta į prisiminimus 56 metų V.Žukauskas.

Prie senojo Šilainės ąžuolo žmonės ateina pasisemti jėgų.

Į kaimą atgynė nusivylimas Kai Vytautas nusprendė čia apsistoti, mažame namelyje jau porą metų nebuvo nė gyvos dvasios. Jis buvo apleistas ir vienišas. Artimieji į miestą pasiėmė jo šeimininkę baimindamiesi, kad vienai močiutei gyventi miške ir baugu, ir nesaugu. „Apie baimę anuomet negalvojau.

Po antrų skyrybų, melo, nelaimių ir praradimų norėjau bėgti kuo toliau.

Paprasčiausiai nebetikėjau žmonėmis. Ypač moterimis“, – atviravo V. Žukauskas, prisiminęs save stovintį ant slenksčio su vieninteliu lagaminėliu ir neapsakomu troškimu gyvenimą pradėti iš naujo. Iš šeimininkės nusipirkti namo jis anuomet negalėjo, nes sovietmečiu neegzistavo oficiali prekyba nekilnojamuoju turtu. V.Žukauskas pagal fiktyvų testamentą tapo paveldėtoju. Po kurio laiko jis išpirko namą iš senolės. „Namelis buvo visai kitoks nei dabar. Paprastas ir nedidukas, be prieangio, verandos, be antro aukšto, didžiojo priestato“, – vardija Vytautas, vedžiodamas po sodybą.

Pirmą žiemą mažo namelio krosnį jis kūreno lentomis ir šiukšlėmis, kurių buvo pilnas svirnas ir tvartas.

Šilainėje koncertuoja saksofonininkas T.Čiukauskas ir dainininkė L.Klimavičiūtė.

Krosnies būta geros. Prie jos prisiglaudęs vyriškis sutiko pavasarį. „Troboje atradau senųjų kaimo meistrų pagamintą medinę lovą. Tačiau man, aukštaūgiui, ji buvo per trumpa. Labai apsidžiaugiau, kai kartą užsukęs susipažinti girininkas dovanojo pjūklą. Pasiilginau lovą, kuri tapo mano naujojo gyvenimo liudininke“, – prisiminė V.Žukauskas.

Vienkiemis atgijo Per žiemą V.Žukauskas subrandino sodybos idėją, nubraižė namo rekonstrukcijos projektą, brėžiniuose išdėstė būsimos sodybos baldus ir ėmėsi įgyvendinti planą – lipdyti savo svajonių namus. „Tačiau svajonei reikėjo pinigų. Išlindęs po žiemos miego nukėblinau į Veisiejus darbo ieškotis. Priėmė į vidurinę mokyklą. Mokiau vaikus piešimo, skiepijau meno istorijos žinias, įkūriau jaunimo centrą, ėmiau kurti įvairius projektus, rengti šventes.

Mokykla padėjo man atsitiesti, pa-

Vienkiemyje prie laužo vyksta muzikos ir poezijos vakarai.

miršti savo negandas ir atvėrė kelius į visų širdis“, – prisiminė susijaudinęs V.Žukauskas.

Laisvalaikiu jis pats kirto savo miške ąžuolus, pats rentė sienas, darė suolus, duris, statė verandą, pirtį, lauko virtuvėlę su didžiule senoviška duonkepe. Anuometinio kolūkio darbininkai naujajam vienkiemio šeimininkui padėjo pjauti ir ruošti medieną didžiojo priestato statybai, pagal jo brėžinius baldžiai gamino ąžuolinius baldus, meistrai name mūrijo krosnį. „Turėjau tvartą, todėl tą pačią vasarą nusipirkau du jautukus. Būtent jie, sugrįžus nepriklausomybei į Lietuvą, „atnešė“ man du hektarus žemės“, – pasakojo V.Žukauskas apie ūkininkavimo pradžią. Šilainės sodyba metai iš metų augo ir gražėjo. Kieme apie laužavietę atsirado liaudies menininko Arūno Zelionkos išdrožti suolai. Prie vartų sparnus išskleidė skulptoriaus Sauliaus Lampicko paukščiai, senasis beržas pasipuošė Marijos Maloningosios skulptūra.

Autorės nuotraukos

Dailėtyrininko V.Žukausko jubiliejaus proga senovinę lovą žemuogėmis ištapė dailininkė Loreta Skrubienė.

Vienkiemis ėmė traukti aplinkinių kaimų žmones. Žinodami šeimininko pomėgį domėtis senais daiktais, jie atnešdavo žibalinių lempų, senovinių lygintuvų, spynų, raktų, pintų ir skobtų buities daiktų. Sėdėdami prie laužo pasakodavo apylinkių istorijas, senų gyventojų prisiminimus. „Labai vertinu senus daiktus. Į juos gamintojai sudėjo savo kantrybę, energiją, išmonę ir meilę“, – menotyrininkas paglostė seną skrynią.

Menas atėjo į kaimą „Pianiną „Sponagel“ ir antikvarinį laikrodį pirkau dar nebaigęs statyti namo priestato. Laikinai priglaudžiau juos miegamajame. Jeigu būčiau delsęs, šitie gražūs daiktai būtų nukeliavę į kitus namus. Mano interjerui, kuriame įsivaizdavau jaukiai vakarojančius draugus, muzikos instrumento ir senovinio laikrodžio žūtbūt reikėjo“, – pasakojo V.Žukauskas.

Iš antikvariato į vienkiemį atkeliavo rankų darbo raižiniais išpuošta XIX a. komoda, kėdės, drabužių spinta, bydermejerio stiliumi kaimo meistro pagamintas spalvotas prieškambario suoliukas poilsiui.

Kai priestatas buvo baigtas ir vienkiemyje ėmė skambėti muzika, šeimininkas nusprendė savo namus atverti menininkams. Prieš dešimtį metų V.Žukauskas vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė organizuoti dailininkų plenerus. Gegužės žydėjimas Veisiejų parapijai meniniu požiūriu labai reikšmingas. Tuo metu Šventojo Jurgio skulptūrų konkursą keičia dailininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“.

Tapymas lauke, parodų organizavimas, Veisiejų meno galerijos įkūrimas atnešė V.Žukauskui šlovę, iš-

garsino ne tik Lazdijų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. „Dabar Veisiejus vadina Dzūkijos kultūros sostine. Pas Vytautą į Šilainę vingiuoja tapytojų, medžio skulptorių, šilko meistrų keliai. Jo sumanymas rengti tarptautinius plenerus Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje buvo priimtas išskėstomis rankomis“, – pasakojo Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Jis nenurimo, kol neparodė mokykloje įkurtos paveikslų galerijos ir medžio skulptūromis papuoštų miesto parkų.

Vietos gyventojai kasmet laukia Veisiejų plenero. Tada atgyja ne tik tyli Žukausko sodyba, bet ir visas miestelis. Medžio drožėjai, kalviai, tapytojai iš Lietuvos, Lenkijos, Čečėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos sutraukia daugybę vietos smalsuolių. Geraširdžiai dzūkai, mėgstantys padiskutuoti su menininkais, atneša naminės duonos ir lašinių. Stovi prie molbertų, kalbina, siūlosi parodyti gražiausias Veisiejų vietas, kurias norėtų matyti įamžintas paveiksluose.

Nesumeluoti jausmai V.Žukausko sodybos langus papuošė baltos langinės. Plenero metu dailininkai Alfredas Jurevičius ir Elena Griščenko išpiešė jas runomis. Jos tokios subtilios, kad savo paslaptį atskleidžia tik iš arti į jas pažvelgus. „Žodis runa ir reiškia paslaptis.

Vokiškai raunen yra pašnibždėti, lotyniškai runat – kalbėti, suomių kalba runo – eilėraštis. Kiekviena runa turi šventą kilmę ir užkoduotas jėgų atsargas“, – aiškino V.Žukauskas.

Nuo senų laikų žmonės runomis išgražindavo įvairius būsto daiktus, drabužius, indus. Kas moka magišką abėcėlę, kilusią iš etruskų laikų, žvilgtelėjęs į V.Žukausko sodybos langines gali perskaityti šeimininko norus.

Sunku atpažinti ir tą istorinę lovą, kurią V.Žukauskas kadaise atrado apleistame name. Dailininkė Loreta Skrubienė ją linksmai dekoravo Šilainės pievų motyvais. „Žemuogynė“ buvo jos dovana Vytautui 55-erių jubiliejaus proga. „Ar sugrįžo pasitikėjimas moterimi?“ – klausiu pastebėjusi švelnų V.Žukausko žvilgsnį, kai saksofonui pavymui uždainuoja Lina Klimavičiūtė. „Be jos man sodyboje būtų labai sunku. Nebemokėčiau vienas gyventi ir kurti. Ji čia ilgam, nes man yra daugiau nei draugė. Lina tikra kaip Šilainė“, – ištarė jautrus menininkas.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(birželio 21–27 d.)

Avinams Ilgalaikiai verslo projektai duos pelno. Tų, kurie nori gauti darbo Vyriausybės aparate, laukia pašnekesiai ir profesionalumo patikrinimai. Politikai jums pateiks viliojantį pasiūlymą papildyti jų gretas. Astrologas nežino, ką jums ir patarti. Galvokite patys.

L

G

M

Dvyniai toliau kops į sėkmės viršūnę. Planetos jums padės įveikti konkurentus ir sugėdinti nedraugus. Bet pirmiausia reikės priimti svarbų sprendimą, nuo kurio priklausys jūsų finansinė padėtis. Valstybės tarnautojams atėjo metas apstulbinti vyresnybę prašymu padidinti darbo užmokestį.

H

anekdotai – Tėveli, tu liūto bijai?

– Ne. – O tigro?

– Ne. – O abiejų kartu?

– Ne. – Tai kodėl mamos bijai?

••• Įlipa močiutė į pilną autobusą, prieina prie Petriuko ir sako: – Vaikeli, gal užleistum man vietą?

Petriukas: – O tau, močiute, turbūt, koją skauda?

– Taip, vaikeli, skauda.

– O kai buvai jauna, ar užleisdavai vyresnius?

– Taip, vaikeli, užleisdavau.

– Matai, todėl dabar ir skauda.

••• Eina keliu du pagėrę žmogeliai. Susiginčijo: saulė dabar šviečia ar mėnulis.

Prieina trečias. Klausia jo, kaip yra.

– Žinote, aš nevietinis.

••• – Einame lažybų: nuo rytdienos negersiu nė lašo.

– Sutinku. Iš ko lažinamės?

– Iš pusės litro.

Vertikaliai: 1. Gyvenamasis trobesys. 2.

Pailgas klonis lėkštais šlaitais, lygiu dugnu, griova. 3. Žemė apie namus su visais trobesiais. 4. Vietovė. 7. Įrankis vinims traukyti. 8. Vienas iš kambario apstatymo daiktų. 12. Tarkuotų bulvių valgis. 13. Spygliuotis medis arba krūmas piramidine laja. 14.

Vieta, kur žarijos žeriamos, ugniakuras.

16. Didelė lentinė dėžė su antvožu. 21.

Stulpas, remiantis siją, skliautą arba kitą konstrukciją. 22. Vieta tarp stogo ir sienos viršaus iš lauko pusės. 26. Natūrali ar dirbtinė reljefo pakopa. 27. Apjuosiamasis žiedas, graižas. 28. Spalva. 29. Daiktai, kraustuliai, prekės.

Horizontaliai: 5. Į stiklą panaši masė, kuria plonu sluoksniu aptraukiami molio dirbiniai. 6. Vėdinamasis langelis ar anga.

9. Storo audeklo stogelis nuo saulės arba lietaus, pavėsinė. 10. Sienos anga įeiti arba išeiti. 11. Baldas. 15. Metų laikas. 17. Spygliuotis parkų medis. 18. Žemės ploto vienetas. 19. Stati pastato dalis. 20. Patalpa po namu. 23. Bičių dirbinys iš vaško. 24.

Smėlyno spygliuočių miškas. 25. Miltų pavidalo medžiagos. 30. Teigiamasis elektros srovės šaltinio polius. 31. Drenažo vamzdis. 32. Nedidelė sofa, minkštas suolas su kiek pakeltu galvūgaliu. 33. Minkštas krėslas. 34. Butai bei kambariai, esantys viename namo lygyje.

Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Šauliai turės daug nemalonumų ir problemų. Tai suardys visus planus ir pareikalaus didvyriškų pastangų stabilumui atkurti. Jums galėtų ateiti į pagalbą įtakingas asmuo, bet ir jis nepadės išvengti finansinių nuostolių. Konkurentai pasinaudos kritiška jūsų padėtimi.

N

todėl, kad kiti negalėtų pralenkti jų tarnyboje. Nepavydėtina dalia, ypač jeigu menkiausia jūsų klaida gali pridaryti daug nemalonumų. Verslininkai turės atsisakyti naujų investicijų ir vengti nesutarimų su artimaisiais.

I

O

J

P

Mergelė išplės naudingų pažinčių ratą ir ras naujų įtakingų bičiulių. Bet asmeninės problemos trukdys siekti tikslo. Šansai sustiprinti savo padėtį darbe smarkiai sumažės, jeigu jūs kaip ir anksčiau stengsitės viską padaryti ir darbovietėje, ir namuose.

Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Antkulnis. Blindažas. Ceitnotas. Čiuptuvas. Didstintė. Ekonomika. Fanatikas. Goštautai. Humanistė. Išdavikas. Jotvingis. Kvailystė. Linaduobė. Maršrutas. Nuokainis. Ortopedas. Papirusas. Raudminas. Sambalsis. Šokoladas. Tardytoja. Užmarštis. Vienmintė. Žąsiaganė.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VABALIUKAI.

Skorpionai savaitės pradžioje gaus gerą žinią apie svarbaus projekto įgyvendinimą. Astrologas pataria neatidėlioti investicijų, žadančių pelną. Šeimos verslą reikėtų pamažu pertvarkyti. Be permainų jūs neįstengsite pasivyti konkurentų.

Ožiaragis turi sustiprinti savo pozicijas ir pamėginti veikti savarankiškai – tai padės įveikti sunkumus, su kuriais susidursite kitą savaitę. Jums būtų geriausia atidaryti savo įmonę ir pralenkti konkurentus. Planetos padės siekti šio tikslo. Bet jos dabar bejėgės padėti jums tvarkyti širdies reikalus.

Vėžiai turės dirbti išsijuosę, ir tik

Liūtai visa galva pasiners į darbą. Kitą savaitę jus apims dvejonės, ar teisingą kelią pasirinkote verslo srityje.

Abejojimas partnerių nuoširdumu privers atidėti svarbios sutarties pasirašymą. Bet nedelskite priimti sprendimo dėl naujų investicijų.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Lokė. Alpės. Bėda. Hesė. Komisas. Karė. Didvyris. Mina. Guma. Dėdė. Žavūs. Dalybos. Indas.

Lempa. Ratai. Madam. Pinigas. Pačėsas. Lakta. Kaugė. Sabas. Soti. Ramu. Kala. Ten. Horizontaliai: Kėdė. Kelnės. Beta. „Rodeo“. Dėmė. Gėda. Žydi. Inkaras. Pusė. Dona. Vila. Rūsys. Gumbas.

Halė. Magas. Patisa. Pop. Šlakas. Ekiu. Amas. Rikė. Botagas. Šalė. Gvatemala. Sinusas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BUROKĖLIS.

Svarstyklės bus patenkintos ateinančia savaite. Didelių kompanijų tarnautojų laukia svarbus darbas, nuo kurio rezultatų priklausys jūsų karjera. O Vyriausybės valdininkai jau kopia jos laiptais. Verslininkai gaus pasiūlymą naudingai bendradarbiauti su valstybine organizacija.

F

Jaučių laukia džiugūs įvykiai.

Jūs pasieksite užsibrėžtus tikslus. Medikus nudžiugins puikūs mokslinio darbo rezultatai. Atsiras nemažai sumanių pagalbininkų. Palankus planetų išsidėstymas padės santykiuose su priešingos lyties atstovais.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Vandenis turės daugiau dirbti, kad sustiprintų savo padėtį visuomenėje.

Jums vertėtų atsisakyti naujų dalykinių pasiūlymų. Užsikrauti papildomų įsipareigojimų naštą dabar nėra jokios prasmės – būtų gerai įvykdyti ankstesnius.

Saugokitės paskalų. Žuvys tęs sėkmingą plaukiojimą audringoje verslo jūroje ir kitą savaitę gaus daug dividendų. Valstybės tarnautojai bus paskirti į aukštesnius postus. Naujo verslo projekto įgyvendinimas įstrigs dėl laikino lėšų stygiaus. Santykiai su artimaisiais tiesiog džiugins širdį.

16

Gimtasis kraštas

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

TV programa LTV2

Birželio 21, pirmadienis

„Lemūrų gatvė“.

„Stepfordo moterys“.

„Kruvinas atlygis“.

„Sergėtojas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: Žmogžudystė. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 „Lemūrų gatvė“.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Portugalija–Šiaurės Korėja.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Čilė–Šveicarija.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Dok. f. „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Dok. f. „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“ (tęsinys).

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Amžininkai. Birželis.

1941 m.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Veiksmo f. „Žūtbūtinis mūšis“ (k.). (1995 m., JAV).

11.00 Komedija „Tėvai pabėgo!“ (k.).

(1993 m., JAV).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 19.45 FTB. (N-7) 20.15 „Miegamasis rajonas“.

20.45 Kitas! (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Ispanija–Hondūras.

Pertraukoje numatomos Žinios.

23.20 Komedija „Stepfordo moterys“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.20 Serialas „Arti namų“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“ (2006 m., JAV). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Ponia Dautfajė“ (k.).

(1993 m., JAV).

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 Animac. serialas „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 „Lūpdažių džiunglės“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Trileris „Kruvinas atlygis“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Kai gyventi norisi kitaip“ (k.).

13.30 Amerikos talentai IV (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Sergėtojas“ (2004 m., JAV, D. Britanija, Vokietija, Rumunija). (N-14) 23.00 Žinios.

23.30 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.35 Žvejų mūšis (k.).

1.05 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Vokietija–Australija.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 „Povandeninės kronikos“ (k.). Gyvo garso koncertas.

16.15 Miesto kodas (k.).

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 „Pėdsakas“. Dainuoja E.Sipavičius.

21.20 Dalia Kutraitė kalbina...

Petrą Bingelį.

21.50 Stilius.

22.15 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Portugalija–Šiaurės Korėja.

1.15 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Deksterio laboratorija“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Amazonija“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 Animac. serialas „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aitros“. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Birželio 22, antradienis

„Namelis prerijose“.

„Snaiperis“.

Aistrų pakrantė.

„Briusas Visagalis“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: Žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 „Lemūrų gatvė“.

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas (k.).

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Meksika–Urugvajus.

19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.58 Loterija „Perlas“.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Graikija–Argentina.

22.15 Vakaro žinios.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Nigerija–Korėja.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Komedija „Stepfordo moterys“ (2004 m., JAV). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas.

Prancūzija–Pietų Afrikos Respublika.

Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 Veiksmo f. „Snaiperis“ (1993 m., JAV, Peru).

(N-14) 0.45 „Gražuolė Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Vilko bilietas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Actekų siaubas“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.40 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.40 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas I“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Komedija „Briusas Visagalis“ (2003 m., JAV). (N-7) 23.10 Žinios.

23.40 Veiksmo f. „Sergėtojas“ (2004 m., JAV, D. Britanija, Vokietija.

Rumunija). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Klausimėlis.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Būtovės slėpiniai.

15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Kauno funikulieriai.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.50 Tikros istorijos.

19.20 Maisto anatomija.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. Pavirvyčio dvaras.

20.35 Amžininkai.

21.20 Pasaulio futbolo čempionatas.

Nigerija–Pietų Korėja.

23.30 Panorama.

24.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.45 „24 valandos“.

TV1 9.05 Animac. serialas „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Amazonija“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

19.00 „Indiškos aitros“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Drama „Kolekcionierė“.

(N-7).

22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt. (k.)

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Siaubo trileris „Numirėlių aušra“.

(N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 24.00 Veiksmo f. „Karingieji angelai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

8.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Komedija „Adamsų šeimynėlės vertybės“.

(N-7) 22.40 „Išrinktieji“. (N-14) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Sveikatos paslaptys (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 21.00 Trileris „Naujausios kartos policininkai“.

(N-14) 23.20 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.20 Komedija „Įsakymai“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Nuo algos iki algos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

14.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

20.30 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas.

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.). Žvejo biblija (k.).

24/7 (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas.

22.58 LR himnas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

Kultūra ir religija.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

N.Augustinavičiūtė.

22.58 LR himnas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 23, trečiadienis

„Haris ir Hendersonai“.

„Miegamasis rajonas“.

„Melas vardan tiesos“.

„Gelbėtojai – 112“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė: Žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Geriausios „Folkšoko“ dainos.

16.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

JAV–Alžyras.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.58 Loterija „Perlas“.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Gana–Vokietija.

22.15 Vakaro žinios.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Australija–Serbija.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Kakadu (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Koncertas „Pasaulis be vyrų – pasaulis be ateities?“ 12.30 Kitas! (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas.

Slovėnija–Anglija.

Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Kakadu. (N-7) 20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

22.38 Veiksmo f. „Liūtaširdis“ (1990 m., JAV).

(N-14) 0.50 „Gražuolė Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Benai, plaukiam į Nidą!“ Nidos festivalio 2010 koncertas (1 d.).

21.00 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (1994 m., JAV). (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Karščio banga“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Komedija „Briusas Visagalis“ (k.). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV).

(N-14) 23.10 Žinios.

23.40 Melodrama „Meilės melodija“ (k.)

(2008 m., Vokietija).

(N-7) 1.25 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Graikija–Argentina.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Būtovės slėpiniai.

15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Tiltai per Vilnelę.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

17.55 „Jūrų žvalgas“.

18.40 Svečiuose pas Stepą (1 d.).

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Tradicijos.

20.45 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką (2 d.).

21.20 Pasaulio futbolo čempionatas.

Australija–Serbija.

23.30 Panorama.

24.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.45 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“.

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“.

13.00 „Amazonija“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Merginų paslaptys“.

Realybės šou (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

19.00 „Indiškos aitros“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 24, ketvirtadienis

„Baltas“.

„Džo butas“.

„Praraja“.

„Vagių karalius“.

8.00 Animac. f. „Miegančioji gražuolė“.

9.00 Animac. nuotykių f. „Amerikos peliukai.

Faivelas traukia į Vakarus“.

10.15 Animac. nuotykių f. „Baltas“.

11.45 „Juokis“ 2009.

Koncertas.

14.15 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursas. 2 pusfinalis.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Slovakija–Italija.

19.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.58 Loterija „Perlas“.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Kamerūnas– Olandija.

23.15 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Paragvajus– Naujoji Zelandija.

6.10 Animac. f. „Dinozaurija.

Raudonojo rubino beieškant“.

7.25 Premjera. Animac. f. „Tomas ir Džeris lobių saloje“.

8.45 Nuotykių f. šeimai „Samantos atostogos“ (2004 m., JAV).

10.20 Nuotykių komedija „Raganaitė Sabrina po vandeniu“ (1999 m., JAV).

12.00 Nuotykių f. „Raganos“ (1990 m., D. Britanija).

13.55 Komedija „Kas tas Haris Krambas?“ (1989 m., JAV). (N-7) 15.35 Komedija „Džo butas“ (1996 m., JAV). (N-7) 17.05 Veiksmo f. „Kobra“ (1986 m., JAV). (N-7) 18.45 Žinios.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.03 Premjera. „Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai“. Muzikinis šou.

21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Danija–Japonija.

23.20 Trileris „Labiausiai ieškomas žmogus“ (1997 m., JAV).

(N-14) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

7.00 Teleparduotuvė.

7.15 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.45 Komedija „Bebė – mažoji burtininkė“ (2002 m., Vokietija).

9.55 Komedija „Išdykėlis Danstonas“ (1996 m., JAV).

11.35 Komedija „Mergina iš Džersio“ (2004 m., JAV).

(N-7) 13.40 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV).

(N-7) 16.05 Nuotykių f. „Indiana Džounsas ir mirties šventykla“ (1984 m., JAV).

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Didysis Nidos festivalio koncertas (1 d.).

21.00 „Didžiosios Joninės su TV3!“ 24.00 Nuotykių f. „Praraja“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.).

9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Dinotopija: Kelionė“ (k.). (N-7) 14.15 Nuotykių f. „Vagių karalius“ (2006 m., Liuksemburgas, D. Britanija). (N-7) 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Sveikinimų koncertas Janinoms ir Jonams (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

22.20 Geras filmas.

Trileris „Bėglys“ (2001 m., D. Britanija). (N-14) 0.05 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas (k.).

1.05 Tauro ragas.

1.35 Bamba. (S)

9.00 Koncertas „Vasaros naktis Šėnbrune 2010“.

10.35 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai (1 d.).

11.25 (K)laidelė.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Gana–Vokietija.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Būtovės slėpiniai.

15.50 Pasaulio dokumentika. „Nuostabūs protai – nuostabios karjeros“.

16.20 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Pekine“.

16.50 Pasaulio futbolo čempionatas.

Paragvajus–Naujoji Zelandija.

18.55 „Jūsų žvalgas“.

18.50 Amžininkai.

19.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

20.10 Svečiuose pas Stepą (2 d.).

21.25 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.20 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.05 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Slovakija–Italija.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Nuotykių miniserialas „Merlino mokinys“.

16.20 Nuotykių filmas šeimai „Magijos spalva“.

18.20 Romantinė komedija „Genijus“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.30

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Rytas su muzika.

Ryto garsai.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Įspėjantis pranešimas“. (N-7) 23.45 „Išrinktieji“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 20.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 21.00 Drama „Rudens legendos“. (N-14) 23.50 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.50 Komedija „Ar pirkti karvę?“ (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

13.30 Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas. „Nesumeluota meilė“.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

20.05 „Detektyvė Samanta.

Atpirkimas“.

21.45 Veiksmo trileris „Mirties prabudimas“.

(N-14) 23.25 Drama „Zero. S“.

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 Serialas „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“. (N-7) 21.00 Fantastinis trileris „Grobuonis“. (N-14) 23.15 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 0.15 Komedija „Pakvaišęs angelas Didis“.

(N-7)

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

19.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

10.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

11.03 Forumas.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

14.05 Šlageriai.

15.05 Sveikata.

16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis.

22.58 LR himnas.

17.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

18.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

12.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17

18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.47 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 18.10 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

TV programa LTV2

Birželio 25, penktadienis

Grok, Jurgeli 2009.

„13 rajonas“.

„Eragonas“.

To dar nebuvo...

8.00 Animac. f. „Paryžiaus katedros kuprius“.

9.00 Animac. f. „Amerikos peliukai.

Nakties Siaubūno paslaptis“.

10.15 Animac. nuotykių f. „Baltas 2. Vilko kelionė“.

11.45 Grok, Jurgeli 2009.

14.00 2010-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Šiaurės Korėja–Dramblio Kaulo Krantas.

19.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.58 Loterija „Perlas“.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Čilė–Ispanija.

23.15 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Šveicarija– Hondūras.

6.25 „Magija“.

6.50 „Ogis ir tarakonai“.

7.15 Premjera. Animac. f. „Skūbis Dū. Kur mano mumija?“ 8.40 Nuotykių f. „Mažoji princesė“ (1995 m., JAV).

10.35 Animac. f. „Iš vabalų gyvenimo“.

12.30 Premjera.

Nuotykių f. „Visi keliai veda namo“ (2008 m., JAV).

14.45 Komedija „Seržantas Bilko“ (1996 m., JAV).

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas.

Portugalija– Brazilija.

Pertraukoje numatomos Žinios.

18.55 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 „Tortadienis Nr. 1“.

Humoro vakaras.

20.10 Animac. f. „Monstrų biuras“.

22.00 Veiksmo komedija „13 rajonas“ (2004 m., Prancūzija). (N-14) 23.40 Siaubo f. „Džeisonas X“ (2001 m., JAV).

(N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 Komedija šeimai „Bebė ir mėlynųjų pelėdų paslaptis“ (2004 m., Vokietija).

9.40 Komedija „Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV). (N-7) 11.15 Komedija „Pagaminta Amerikoje“ (1993 m., JAV, Prancūzija). (N-7) 13.25 Veiksmo f. „Greitis 2: laivo užgrobimas“ (1997 m., JAV). (N-7) 16.05 Nuotykių f. „Paskutinis Indianos Džounso žygis“ (1989 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Vaikai tarp žvaigždžių“.

Nidos festivalio 2010 koncertas.

20.30 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (2006 m., JAV). (N-7) 22.35 Komedija „Trenkti draugeliai“ (2005 m., Australija).

(N-14) 0.10 Nuotykių f. „Blanša“ (2002 m., Prancūzija). (N-14) 2.05 Drama „Versmė“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 Nuotykių f. „Vagių karalius“ (k.).

(2006 m., D. Britanija, Liuksemburgas).

(N-7) 9.55 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.10 „Ką daryti?“ (k.).

12.05 Televitrina.

12.35 „Ne vien Janinoms ir Jonams...“ Koncertas.

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Amerikos talentai IV. 22.55 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m.

0.05 Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV).

(N-14) 2.00 Bamba. (S)

9.00 „Kelias į tavo širdį“.

G.Paškevičiaus koncertas.

11.00 Dainuoja „Trys tigrai“.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Kamerūnas–Olandija.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Fortepijoninės miniatiūros.

15.25 Lietuvos pramoginės muzikos atlikėjų koncertas.

16.25 „Misija Sibiras“.

Koncertas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

20.10 Dalia Kutraitė kalbina...

Petrą Bingelį (k.).

20.35 Stilius.

21.00 Žodžių kišenė (k.).

21.20 Pasaulio futbolo čempionatas. Šveicarija–Hondūras.

23.30 Panorama.

23.50 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.35 Drama „Ligoninė“.

(N-7)

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Kas namie šeimininkas?“ (k.).

Realybės dokumentika.

13.00 „Indiškos aistros“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Kas namie šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

15.30 Nuotykių miniserialas „Merlino mokinys“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.30

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Rytas su muzika.

Ryto garsai.

LTV2

Birželio 26, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 12.45

„Joninių naktis“.

„Kremas“.

„Nilo perlas“.

„Įsiutę rykliai“.

8.00 Kelias.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Mūsų miesteliai.

Reškutėnai (2 d.).

12.30 Pulsas.

13.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.).

14.00 Sveikinimų koncertas.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Aštuntfinalis (A1–B2).

19.00 Pagauk kampą.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.50 Komedija „Flinstounai Viva Rok Vegase“ (2000 m., JAV).

22.40 Romantinė komedija „Joninių naktis“ (2007 m., Latvija, D. Britanija, Austrija, Rusija).

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 Animac. serialas „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Visi keliai veda namo“ (2008 m., JAV).

12.15 Nuotykių komedija „Pagaliau 16!

Vairuojame pačios“ (2002 m., JAV).

13.55 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

15.54 Nematomi.

Tarp mūsų.

16.00 „Deginanti aistra“.

17.00 Gyvenimas pagal moteris.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Gintarinis atspindys 2009.

21.15 Pasaulio futbolo čempionatas (C1–D2).

23.20 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas iš policijos metraščių“ (1988 m., JAV). (N-7) 1.00 Erotinis f. „Stulbinamas panašumas“ (1997 m., JAV). (S)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Šoklusis bičiulis. Sugrįžimas“ (2003 m., Kanada).

11.35 Nuotykių f. „Nilo perlas“ (1985 m., JAV).

13.40 Komedija „Nepėsčias Džo“ (2001 m., JAV).

15.40 Šok su manimi.

2009. Šokių konkursas.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Šok su manimi (tęsinys).

22.25 Veiksmo komedija „Šnipas ne savo noru“ (2001 m., Honkongas). (N-7) 0.05 Veiksmo f. „13-osios nuovados apgultis“ (2005 m., JAV, Prancūzija).

(N-14) 2.15 Veiksmo f. „Džiunglių įstatymas“ (1995 m., Kanada).

(N-14)

7.00 Televitrina.

7.25 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

7.55 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas.

8.55 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 „Brydės“. Istorinėpublicistinė laida.

12.00 Veiksmo drama „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV). (N-7) 14.05 „Paparčio žiedo beieškant“.

Koncertas.

15.55 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 Savi ir svetimi“ (4 s.) „Knyga“.

Kriminalinis serialas. (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Kriminalinė melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija).

(N-7) 21.20 Veiksmo f. „Įsiutę rykliai“ (2005 m., JAV, Bulgarija). (N-14) 23.10 Karo dokumentika „Tarnybos laikas“ (2008 m., D.Britanija). (N-14) 1.15 Bamba. (S)

14.40 15.15 16.10 16.55 18.30 19.25 21.15 23.00 23.20 0.05

Šventadienio mintys.

Krikščionio žodis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Čilė–Ispanija.

Televizijos teatro klasika. Spektaklis „Prieblandoje“.

Tapatybės labirintai.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Opera „Pilėnai“.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Mūsų dienos – kaip šventė.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Aštuntfinalis (A1–B2).

Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Koncertas „Vasaros naktis Šėnbrune 2010“.

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 „Kas namie šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

10.45 Dok. serialas „Pasivaikščiojimas su dinozaurais.

Atgimusios pabaisos“.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

17.20 Nuotykių f. šeimai „Magijos spalva“.

19.10 Komedija „Mano naujasis rojus“.

21.05 „Midsomerio žmogžudystės VIII. Lemtingoji orchidėja“.

(N-7) 23.05 Siaubo trileris „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 21.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) 24.00 Veiksmo f. „Kapų plėšikė Lara Kroft“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

8.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

10.00 Liuks! Muzika.

11.35 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

10.31 Sankryža.

11.03 Akiračiai.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Gyvoji istorija.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Pasaka „Alisa stebuklų šalyje“.

21.40 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės VIII. Aistros dėl žirgo“.

(N-7) 23.35 Drama „Transamerika“.

(N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt.

10.10 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas.

11.30 Kinas, kinas...

12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Ekstremalūs vilkikų pokyčiai.

17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji diena“. (N-7) 19.00 Komedija „Tai galėjo nutikti ir tau“. (N-7) 21.00 „Šeimos bičas“.

(N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) 24.00 Veiksmo f. „Kietas riešutėlis 2“. (N-14)

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

14.30 Super Liuks!

Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

16.00 Liuks! Muzika.

17.35 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

20.30 Liuks! Muzika.

22.05 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.30 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 13.10 13.40 14.10 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.30 0.10 18.10 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Patackas.

22.58 LR himnas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

14.30 Liuks! Muzika.

16.00 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

17.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

20.30 Liuks! Muzika.

22.05 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.30 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 9.00 11.15 11.45 12.15 13.05

15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Liuks TV 7.30 Aukso fondas.

G.Paškevičiaus gyvo garso koncertas.

8.30 Liuks! Muzika.

10.00 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

11.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.). TV žaidimas.

Super L.T. (k.). (N-7) Komedija „Žiurkių lenktynės“.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. (k.).

Romantinė komedija „Nuotakos dukra“. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Koncertas. „Arina 20 metų scenoje“.

Reporteris.

18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.50 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Komedija „Šešiasdešimtasis greitkelis“. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris.

Skonio reikalas. „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (4 d.).

Pagaminta Lietuvoje (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Drama „Selena“. (N-14) Gyvai. Muzikos laida.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

E.Verharnas.

22.58 LR himnas.

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 27, sekmadienis

7.30 8.00 8.30 9.05 9.35 10.10 11.00 12.35 12.45 13.00

15.00

„Žiauri malonė“.

„Aliaska“.

„Didysis pabėgimas“.

„Mylinčios širdys“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Maisto anatomija.

11.00 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 13.00 Europos mėgėjų fitneso čempionatas ir 42-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.

14.00 Gintarinė pora 2010.

16.00 Keliaukim!

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.40 Festivalio šeimai „Čia visa Lietuva“ baigiamasis koncertas.

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Aštuntfinalis (B1–A2).

23.30 Elito kinas.

Psichologinė drama „Žiauri malonė“ (2007 m., Ispanija, JAV, Prancūzija).

(N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Aliaska“ (1996 m., JAV).

12.10 Nuotykių f. „Džordžas ir drakonas“ (2004 m., JAV). (N-7).

13.55 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas.

Aštuntfinalis (D1– C2). Pertraukoje numatomos Žinios.

18.50 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Teleloto.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Drama „Įsibrovimas“ (2006 m., D. Britanija, JAV).

(N-14) 23.05 Snobo naktis.

Erotinė drama „Plačiai užmerktos akys“ (1999 m.

JAV). (N-14)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Yu-Gi-Oh! GX“.

(N-7) 7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV).

(N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“ (2008 m., JAV). (N-7) 10.00 Fantastinis nuotykių f. „Šmėklos“ (2000 m., Kanada).

12.00 Drama „Šuolis nuo Klauseno molo“ (2005 m., JAV). (N-7) 13.40 Komedija „Trumeno šou“ (1998 m., JAV). (N-7) 16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 17.00 Nuotykių serialas „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“.

(N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 „Lietuvos talentai 2009“. Talentų konkursas.

22.00 Veiksmo f. „Didysis pabėgimas“ (2005 m., JAV, Australija). (N-14) 0.45 Veiksmo f. „Kietas žaidimas“ (1997 m., JAV).

(N-14)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas I“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 „10 dienų prie jūros“ (k.).

17.30 Realybės drama „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (2008 m., D. Britanija).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.15 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.15 Meilės istorijos.

Melodrama „Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Trileris „Bėglys“ (k.). (2001 m., D. Britanija). (N-14) 0.45 Bamba. (S)

TV3 Pirmadienis, birželio 21 d.

15.55 16.25 16.55 17.25 18.30 19.25 20.00 20.40 21.10 21.20 23.00 23.20 0.05

Gimtoji žemė.

Koncertas „Atostogos“.

Vaikų šalis.

Gimnazistai (k.).

Mokyklos langas.

Miesto kodas.

Misija Sibiras.

Koncertas.

Klausimėlis.

Tūkstantmečio akimirkos. Vilniaus tiltai.

Lietuvos Jaunimo dienos. Šv. Mišių transliacija iš Panevėžio arenos.

Mūsų miesteliai.

Reškutėnai.

Prancūzmečio ženklai Lietuvoje. Pavirvyčio dvaras (k.)

Tikros istorijos (k.).

Dalia Kutraitė kalbina...

Petrą Bingelį (k.).

Gyvai. Gitaros fiesta Vilniaus Rotušėje.

Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

Kūrybos metas (k.).

Kuluarai.

Tradicijos.

Klausimėlis.

Romantinė komedija „Joninių naktis“.

Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Aštuntfinalis (B1-A2).

TV1 9.35 „Gyvūnų draugai“ (k.).

10.05 „Kas namie šeimininkas?“ Realybės dokumentika.

11.10 Liūtų tėvas.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Linksmųjų melodijų šou“.

14.05 „Karvė ir viščiukas“.

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Mes, moterys.

Po paslaptingos rašytojo mirties Džulija London, pasinaudojusi proga, pavagia ir pasisavina mirusio rašytojo kūrinį. Kai tik kūrinys išleidžiamas ir išpopuliarėja, realiame gyvenime prasideda knygoje aprašytos kraupios serijinės žmogžudystės. Džulija bando sekti žmogžudžio pėdomis, kartu saugodama savo paslaptį...

TV6 Antradienis, birželio 22 d.

21.00 val. „Naujausios kartos policininkai“. Trileris. Honkongas. 1999 m. (N-14). Rež. Benny Chan.

Vaidina: Nicholas Tse, Stephen Fung, Sam Lee (III), Grace Yip. Honkongo policija suardo pagrindinį kontrabandininkų tinklą ir konfiskuoja milžinišką sprogmenų siuntą. Tačiau didžiausias Japonijos visuomenės priešas Aktuara atgauna ginklus ir galima suskaičiuoti valandas iki kritiško momento – mirtį nešančios kontrabandos išpardavimo, o tai reikštų atiduoti visą pasaulį į samdinių rankas. Bet į pagrindinę organizaciją slapta įsiliejusiai nepaklusnių naujosios kartos policininkų trijulei pavyksta išsiaiškinti dar grėsmingesnes Aktuaros užmačias.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.10 11.00 12.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.)

Komedija „Tai galėjo nutikti ir tau“ (k.). (N-7) Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Dok. f. „Greičiau, aukščiau, tvirčiau“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Didžioji diena“. (N-7) „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Europos prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14) „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

14.30 Liuks! Muzika.

16.05 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

17.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

20.30 Liuks! Muzika.

22.05 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.30 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00

11.00 11.30 12.00 13.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

8.30 Liuks! Muzika.

10.05 Super Liuks! Natalijos ir Deivydo Zvonkų koncertas „Nesumeluota meilė“.

11.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.33 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo dokumentika.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Girių takais. „Mes – pasaulis“.

Muzikinė pasaka „Žvaigždžių puota saulės rūmuose“ (4 d.) (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris (k.).

Teatralizuotas koncertas „Bohemiečių svajonės“ (k.).

Komedija „Žiurkių lenktynės“ (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės.

Gargždų „Banga“– Vilniaus „Vėtra“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. „Aklas teisingumas“ .

(N-14) Gyvai. Muzikos laida.

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Mickevičius.

22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Trečiadienis, birželio 23 d.

23.00 val. „Kruvinas atlygis“. Trileris. JAV. 2008 m. (N-14).

Rež. Armand Mastroianni.

Vaidina: Crystal Bernard, Vincent Spano, Roxanne Hart, Dorian Harewood, Joanna Miles, Michael Cole ir kiti.

15.30 Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Kaimiškos istorijos“.

21.00 Romantinė komedija „Meilė Niujorke“. (N-7) 22.35 „Senosios Kristinos nutikimai“ (k.).

23.35 Retrospektyva.

19

BTV Šeštadienis, birželio 26 d.

21.05 val. Geras filmas. „Tiktai stipriausi“. Veiksmo f. JAV, 1993 m. (N-14). Rež. Sheldon Lettich.

Vaidina: Mark Dacascos, Stacey Travis, Geoffrey Lewis.

21.20 val. „Įsiutę rykliai“. Veiksmo f. JAV, 2005 m. (N-7).

Rež. Danny Lerner Vaidina: Corin Nemec, Vanessa Angel, Todd Jensen.

Luisas Stivenas (kovos menų meistras) grįžta į savo mokyklą Majamyje. Jis suburia grupelę problemiško elgesio paauglių ir pasišvenčia juos auklėti. Treniruodamiesi vaikinai įgyja pasitikėjimo ir savigarbos. Stiveno programa pradeda veikti, atgaivinamas prigesęs vaikinų noras gyventi. Vietinis narkotikų mafijos vadeiva iš visų jėgų priešinasi teigiamai Stiveno įtakai, kuri iš jo atima tiek pirkėjus, tiek narkotikų prekeivius. Dabar Stivenas priverstas ginti savo gyvybę ir apsaugoti savo studentus.

Seisminiai smūgiai Ramiojo vandenyno dugne pažadina jūros plėšrūnus – gigantiškus ryklius, kurie ryja visa, kas gyva. Bermudų trikampio rajone vandenyno gelmių tyrimus atliekantys mokslininkai rizikuodami gyvybe nusprendžia išsiaiškinti, kas sukelia neregėtą ryklių agresyvumą. Tačiau kai vienas po kito žūsta į jūros gelmes leistis nepabūgę narai, tenka nutraukti tyrimus. Kraupios mirtys ir nepaaiškinamas ryklių žudikų elgesys skatina atnaujinti tyrimus. Išskrodę vieną pabaisą, mokslininkai tikisi atskleisti jų paslaptį, bet nauji faktai tik dar labiau supainioja tyrimą, o laive atsiranda slaptųjų valstybės tarnybų agentu prisistatęs žmogus.

Kažkas labai nenori, kad tiesa išaiškėtų.

TV6 Ketvirtadienis, birželio 24 d.

21.00 val. „Grobuonis“. Fantastinis trileris. JAV, 1987 m.

(N-14). Rež. John McTiernan.

Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Carl Weathers.

Arnoldas Švarcnegeris vienintelis gali stoti į mūšį su pabaisa, kurios pasaulis dar neregėjo... Pietų Amerikos džiunglėse, ten, kur be žinios dingsta JAV ginkluotųjų pajėgų specialieji padaliniai, privalo nuskristi geriausieji iš geriausiųjų išsiaiškinti padėties. Ypatingasis būrys, sekdamas dingusių kareivių pėdomis, nejučia pasijunta atsidūręs pragare ir turįs reikalo su pačiu nelabuoju...

TV3 Penktadienis, birželio 25 d.

20.30 val. „Eragonas“. Fantastinis nuotykių filmas. JAV, 2006 m. (N-7). Rež. Stefan Fangmeier.

Vaidina: Ed Speleers, Jeremy Irons, Sienna Guillory ir kiti.

Jaunasis Eragonas iš medžioklės kalnuose parsineša keistą akmenį. Vaikinas tikisi išmainyti radinį į maistą, kurio taip trūksta jo dėdės šeimai. Tačiau iš akmens išsiritus drakonui, Eragono ir jo artimųjų gyvybei kyla pavojus...

TV3 Sekmadienis, birželio 27 d.

22.00 val. „Didysis pabėgimas“. Veiksmo f. JAV, Australija.

2005 m. (N-14). Rež. John Dahl.

Vaidina: Benjamin Bratt, James Franco, Robert Mammone, Max Martini, James Carpinello ir kiti.

Filipinuose liūdnai pagarsėjusioje Kabanatuano karo belaisvių stovykloje kali daugiau nei 500 amerikiečių. Vien šios stovyklos vardas daugeliui kareivių varo siaubą. Kabanatuano belaisvių likimas nepavydėtinas – prižiūrėtojai su karo belaisviais nesiterlioja. Japonai nesivargina galvoti, kaip spręsti kylančias problemas stovykloje – jie vadovaujasi taisykle „žudyk visus“. Legendinis 6-asis desantininkų batalionas imasi beveik nerealios užduoties – išlaisvinti Kabanatuano stovyklos belaisvius.

20

Gimtasis kraštas

2010 birželio 18–25 d., Nr. 17

Įvairenybės

Niujorke išdalyti prestižiniai teatro apdovanojimai

Pietūs su milijardieriumi – už 2,63 mln. dolerių

Trys Holivudo žvaigždės už vaidmenis Brodvėjuje pelnė prestižinius JAV teatro apdovanojimus „Tony“.

Sekmadienio vakarą Niujorke vykusioje apdovanojimų ceremonijoje nugalėtojų statulėles atsiėmė Denzelis Vašingtonas, Katerina Zeta-Džouns Katerina ir Skarlet Johanson.

Zeta-Džouns Daugiausia apdovanojimų – net šešis – šiemet gavo drama „Raudona“.

S. J o h a n s o n sakė, kad dar vaikystėje svajojo vaidinti Brodvėjuje. Ji čia debiutavo Arturo Milerio dramoje „Vaizdas nuo tilto“ ir iš karto pelnė „Tony“.

D.Vašingtonas apdovanotas už vaidmenį pjesėje „Kliūtys“, o K.Zeta-Džouns – už pasirodymą miuzikle „Mažoji nakties serenada“. Visos trys žvaigždės „Tony“ apdovanojimams buvo nominuotos pirmą kartą.

Interneto aukcione „eBay“ už rekordinius 2,63 mln. JAV dolerių parduota galimybė papietauti su garsiu amerikiečių investuotoju milijardieriumi Vorenu Bafetu. Laimingasis, kurio pavardė neskelbiama, su septyniais draugais galės papietauti ir pabendrauti su korporacijos „Berkshire Hathaway“ savininku kepsnių restorane „Smith & Wollensky“, Niujorko centre.

Galimybę su juo papietauti V.Bafetas parduoda jau vienuoliktą kartą. Iš viso per ankstesnius 10 kartų buvo surinkta 5,9 mln. JAV dolerių, kurie buvo skirti labdarai. Dabar gautus 2,63 mln. JAV dolerių investuotojas ketina skirti San Franciske veikiančiam labdaros fondui „Glide“, kuris remia vargingai gyvenančius ir benamius žmones. Verta paminėti, kad restoranas, kuria-

Skarlet Johanson

Išgelbėta Indijos vandenyne

Denzelis Vašingtonas

Everestui – amžiaus cenzas Kinija į aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą – iš jos kontroliuojamos šiaurinės dalies kopiantiems alpinistams saugumo sumetimais įveda amžiaus cenzą. Pagal naujas taisykles, kurios įsigalios šį rudenį, į Everestą bus galima kopti ne jaunesniems nei 18 metų asmenims ir ne vyresniems nei 60. Be to, nuspręsta, kad alpinistų grupę turi sudaryti ne daugiau kaip penki asmenys. Apie savo sprendimą Kinija jau informavo Nepalą, kuris kontroliuoja pietinę Everesto pusę.

Gegužės pradžioje trylikametis Džordanas Romeras tapo jauniausiu žmogumi, įkopusiu į Everestą. Iki tol rekordas priklausė nepaliečiui Tembai Čeriu, kuris įkopė į viršukalnę būdamas šešiolikos.

Prancūzų žvejybinis laivas už maždaug 2 tūkst. jūrmylių nuo Australijos pakrantės išgelbėjo šešiolikmetę amerikietę Ebę Sanderland, kuri viena jachta „Wild Eyes“ plaukė aplink pasaulį. Savo kelionę mergina pradėjo sausį.

Prieš kelias dienas sulūžo jachtos stiebas. E.Sanderland jachtą pusiau-

kelėje tarp Afrikos ir Australijos pastebėjo gelbėtojų sraigtasparnis. Skelbiama, kad mergina yra sveika. Kol kas neaišku, kur ji bus nuplukdyta – į Australiją ar Prancūzijai priklausančią Reuniono salą. E.Sanderland mėgino tapti jauniausiu žmogumi pasaulyje, kuris vienas be sustojimo ir pagalbos apiplaukė pasaulį.

Bus parduodama didžiausia pasaulyje auksinė moneta Aukcionų namai „Dorotheum“ pranešė, jog Vienoje birželio 26 d. vyksiančiame aukcione bus parduodama didžiausia pasaulyje auksinė moneta. 1 mln. Kanados dolerių (850 tūkst. JAV dolerių) vertės moneta buvo nukalta Kanadoje 2007 m. iš 99,999 prabos aukso. Ji sveria 99,79 kg. Tai pirma tokio nominalo moneta pasaulyje.

Pastarąjį kartą panaši moneta buvo išleista Austrijoje. Visos 15 monetų, kurių vienos vertė siekia 100 tūkst. eurų (130 tūkst. JAV dolerių), buvo parduotos greičiau nei per mėnesį.

me bus pietaujama, paaukojo fondui 10 tūkst. JAV dolerių. Ankstesnis kainos rekordas buvo pasiektas 2008-aisiais. Tuomet vienos Honkongo investicinės kompanijos vadovas už galimybę pabendrauti su V.Bafetu sumokėjo 2,1 mln. JAV dolerių. JAV žurnalo „Forbes“ apskaičiavimais, V.Bafeto turtas vertinamas 47 mlrd. JAV dolerių. Jis yra trečias pagal turtingumą žmogus pasaulyje.

„Sojuz“ ruošiasi kilti Rusijos raketa rengiama tarptautinei misijai: sekmadienį ji traukiniu buvo atgabenta į Kazachstano Baikonuro kosmodromo paleidimo aikštelę, vadinamą Jurijaus Gagarino aikštele. Iš jos 1961 m. pakilęs J.Gagarinas tapo pirmuoju kosmose

pabuvusiu žmogumi. „Sojuz“ raketa nuskraidins du amerikiečių astronautus ir vieną rusų į Tarptautinę kosminę stotį. Jie prisijungs prie dar trijų astronautų kosminėje laboratorijoje. Misija truks apie šešis mėnesius.

Anglija atšventė karalienės gimtadienį

Jungtinėje Karalystėje bei Tautų Sandraugos šalyse birželio 12 d. paminėta Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II gimimo diena.

Ta proga Londono centre tradiciškai buvo surengtas karinis paradas.

Ceremonija, kurioje karalienė dalyvavo jau 56-ą kartą, prasidėjo po to, kai iš Bakingemo rūmų juodu fajetonu, pakinkytu dviem baltais arkliais, išvažiavo Elžbieta II. Iki 1986 m. karalienė paradą priimdavo jodama, tačiau vėliau dėl amžiaus tokios praktikos buvo atsisakyta. Pagal tradiciją Elžbieta II inspektavo karius, kurie vėliau

žygiavo pro karališkąjį podiumą ir sveikino monarchę. Į spalvingą ceremoniją susirinko tūkstančiai Londono gyventojų ir turistų.

Po parado karalienė grįžo į Bakingemo rūmus, kur iš balkono kartu su šeimos nariais stebėjo šventinį Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvų pasirodymą. Tradicija rengti paradus kilo dar XVIII a. pradžioje. Tuomet karinių dalinių vėliavos buvo rodomos kariams, kad jie jas įsimintų.

Nuo 1748 m. paradas rengiamas monarcho gimtadienio dieną, o nuo Edvardo VII valdymo laikų

XX a. pradžioje monarchas asmeniškai priima paradą. Edvardas VII taip pat nustatė tradiciją monarcho gimtadienį švęsti birželio viduryje, nepriklausomai nuo tikrojo gimtadienio. Edvardas VII gimė vėlyvą rudenį, tačiau norėjo savo gimtadienį švęsti vasarą, esant geram orui ir susirinkus daug žmonių. Elžbieta II dalyvavo visuose paraduose, išskyrus 1955 m. iškilmes, kai dėl geležinkelininkų streiko nepavyko surengti spalvingos ceremonijos.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos