GK20100625

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Baido netikėjimas valstybe

Nacionaliniai Irano oreivystės ypatumai

Kodėl emigrantai negrįžta namo?

Todėl, kad čia jų niekas nelaukia.

Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrįžusiems piliečiams?

Ar įmanoma pamatyti Iraną iš oro baliono? „Ir aš nepatikėčiau, jeigu nebūčiau pakilęs“, – pritariamai galva linksi pilotas Aurimas Vengrys.

5 psl.

12 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 birþelio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Kas iš šešėlio Nuolatinis valdžios pajamų ištrauks rezervas – pensininkai ir vaikai milijardus?

Albinas ČAPLIKAS

Valdantieji nusprendė dar labiau apkarpyti motinystės išmokas, tolinti pensinį amžių ir pratęsti sumažintų įmokų mokėjimus į privačius pensijų fondus.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pareiškė: kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socialinių išmokų mažinimo. Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes.

Kontrabanda ir šešėlinė ekonomika yra lyg valstybę ėdančios rūdys, tačiau jų šalinti neskubama, nors tai papildytų šalies biudžetą 25–30 milijardų litų.

Karpyti išlaidas paprasčiau Praėjusiais metais net 40 proc. šalies gyventojų yra gavę šešėlinių pajamų (atlyginimai vokelyje, iš verslo neturint verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, iš nelegalios prekybos cigaretėmis, degalais ar alkoholiu). Net 37 proc. ūkio vienetų pernai bent dalį savo veiklos vykdė šešėlyje. Tačiau Vyriausybės, atrodo, tai nejaudina. Juk kur kas paprasčiau karpyti išmokas.

Nukelta į 3 psl.

Virginija MAČĖNAITĖ Prognozuojama, kad šiemet „Sodros“ išmokos viršys pajamas 3 milijardais litų. Bandydama užlopyti šią atsivėrusią finansinę skylę, Vyriausybė vėl nusitaikė į jautriausias socialines grupes – mamas ir pensininkus.

Iš duobės kažkaip išlipti reikia, tačiau ar tikrai reikėjo imtis tokių skaudžių, žmones į visišką skurdą stumiančių priemonių?

Valdantiesiems priminta Konstitucija „Taip ir nepriėmę pensijų kompensavimo mechanizmo valdantieji ir vėl atima. Atima motinystės išmokas, tolindami pensinį amžių atima galimybę ilgiau džiaugtis senatve, pratęsdami sumažintų įmokų

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mokėjimą į privačius pensijų fondus faktiškai sumažina pensijas“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jo nuomone, kol nėra sukurtas adekvatus sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas, patį pen-

sijų mažinimą galima laikyti antikonstituciniu, tačiau valdančiajai koalicijai tai nė motais. „Atrodo, kad jie gyvena ne pagal šalies Konstituciją, o tik pagal tuos įstatymus, kuriems patys pritaria“, – sako V. Gapšys.

Atsilieps gimstamumui Seimui patvirtinus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, nuo kitų metų liepos 1-osios išmokų „lubos“ nukris iki 2,5 DPD, o tai sudarytų vos 2 925 litus.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Taupo ne atostogoms, o juodai dienai Dauguma Lietuvos gyventojų priversti pamiršti turiningą poilsį ir atostogas, tik didesnes pajamas gaunantys miestiečiai nuo krizės dar bėga į šiltesnius kraštus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vida TAVORIENĖ

Į užsienį – ne poilsiauti, o dirbti

Ekonomikos sunkmetis ir netikrumas dėl ateities verčia gyventojus taupyti, atsisakyti įprasto vasaros poilsio, tenkintis atostogomis namuose bei sodų bendrijose. Kai kas jau net pamiršo, kaip atrodo jūra.

Rokiškio rajono Juodupės miestelio seniūnė Liucija Bliūdžiuvienė tvirtino, kad miestelėnai jau pamiršo jūrą. Anot jos, žmonės dažniau prie Baltijos jūros ilsėjosi, kai fabrikas ten turėjo poilsines. Dabar reta

šeima gali leisti sau tokias atostogas. „Seniūnijoje – beveik 4 000 gyventojų, iš jų apie 1 200 – pensininkai, kuriems gerokai apkarpytos pensijos, 400 gimnazistų, dar darželinukai, o beveik visi kiti – darbingo amžiaus bedarbiai.

Nukelta į 2 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Aktualijos

Nuolatinis valdžios pajamų rezervas – pensininkai ir vaikai Atkelta iš 1 psl.

Vaikus auginantys gyventojai galės rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Pirmuoju atveju „Sodra“ mokės 100 proc. buvusių pajamų, antruoju – iki vaikui sueis vieni bus mokama 70 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – tik 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka.

Pasak Vytauto Gapšio, tokiu elgesiu Vyriausybė tik dar kartą apgauna jau prieš tai nuskriaustus tėvelius: „Dabar yra sudėtinga ekonominė situacija, todėl privalome išsaugoti didesnes garantijas motinoms. Juolab kad jau vieną kartą joms išmokas sumažinome, o dabar dar sykį. Tai tikra tėvelių apgavystė! Galiausiai Vyriausybė turi suvokti natūralų dalyką, kad pagrindinis valstybės išteklius – žmonės, šeima. Jeigu motina nori gimdyti, tai valstybė turi sudaryti sąlygas, kad jai būtų kuo mažiau kliūčių. “

Galės ir užsidirbti?

Jei Seimas pritars, tik antrais vaiko auginimo metais pašalpas gaunantys tėvai galės papildomai užsidirbti, o pašalpa ir toliau bus mokama.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas jau dabar sako, kad dėl teisės tėveliams dirb-

Gyventojai situaciją šalyje vertina blogai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gegužės mėnesį devyni iš dešimties – 89 proc. – Lietuvos gyventojų manė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Tik vienas iš dešimties – 10 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 26–31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį nuo balandžio apklausos padėties šalyje vertinimas nepakito. Palyginti su situacija prieš metus – 2009 metų gegužę, šis vertinimas pagerėjo 4 procentiniais punktais.Kad reikalai šalyje pastaruoju metu po truputį gerėja, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2 000 Lt. Toje pačioje apklausoje gegužę vertindami demokratijos situaciją Lietuvoje septyni iš dešimties – 72 proc. – suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija. Penktadalis – 20 proc. – teigė esą patenkinti demokratijos veikimu. 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ti ir gauti pajamų parlamente gali kilti ginčų, nes siūloma skirtinga išmokų tvarka pirmais ir antrais tėvystės atostogų metais. Be to, parlamentaras siūlo mokėti pašalpą proporcingai dirbtam laikui: „Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba pusę savaitės, tai tik už tas dienas jis ir turėtų negauti vaiko priežiūros pašalpos. Kiek jis beuždirbtų, nuo tos sumos turėtų sumokėti mokesčius, nes dabartinė tvarka skatina žmones slėpti pajamas, nesumokėti mokesčių“, – kalbėjo parlamentaras.

V.Gapšys apskritai neįžvelgia kliūčių leisti tėvams dirbti ir pirmus vaiko

auginimo metus: „Juk yra tokių darbų, kuriuos tėvai galėtų dirbti namuose ir prižiūrėti vaiką“, – tikino opozicijos lyderis.

Pensininkai – Lietuvai, jaunimas – užsieniui „Tokia ta mūsų Vyriausybė. Nori, kad pensininkai dirbtų, o motinos ne“, – išgirdęs klausimą, ką mano apie pensinio amžiaus tolinimą, nusijuokė V.Gapšys. Ministrų kabinetas siūlo tai pradėti daryti nuo 2012-ųjų kasmet pridedant po 4 mėn. moterims ir

2 mėn. vyrams. Tokiu būdu 2026 m. pensininkai į pensiją išeitų 65 metų amžiaus. Maža to, siūloma ir toliau palikti galioti dar pernai pavasarį iki 2 proc. sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus tol, kol nebus įveikti ekonominiai ir finansiniai sunkumai.

Opozicijos įsitikinimu, tai ne kas kita, kaip apgaudinėjimas, o pensinio amžiaus tolinimas – papildomų socialinių problemų kūrimas: „Pailginus darbinį amžių bus taip, kad pensininkai užims darbo vietas, o jauni žmonės sėkmingai augins nedarbą. Dar daugiau: pritarus šiam siūlymui, darbingiausi Lietuvos žmonės dirbs Didžiajai Britanijai, Airijai, o tie žmonės, kurie jau galėtų išeiti į užtarnautą poilsį, lenks nugarą Lietuvoje“, – piktinosi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Gresia neramumai Taikydama visas taupymo priemones, Vyriausybė siekia per dvejus metus sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos. Valdžios skaičiavimais, bendras efektas gali siekti 1,3–1,5 milijardo litų. „Mūsų planas – iš 4,5 mlrd. sutaupyti apie 2 mlrd. Kiti 2 mlrd., tikime, gali ateiti iš atsigaunančios ekonomikos“, – nuolat kartoja A.Kubilius.

„Nematau jokio realaus šanso net sudėjus visas Vyriausybės patvirtintas taupymo priemones išgelbėti „Sodrą“.

Greičiau bus pridaryta daugiau socialinių problemų, atsiras socialinių įtampų ir, neduok Dieve, dar kils neramumų. Vyriausybė nuolat žengia neapgalvotus žingsnius, nepasitarusi bando iškišti nelogiškus projektus. O visuomenės pakantumas šiai Vyriausybės politikai kiekvieną dieną senka“, – pabrėžė V.Gapšys.

Anot jo, esama kitų rezervų, iš kurių būtų galima paimti reikiamus 2 milijardus litų. Gal net visiškai būtų galima neliesti socialinių garantijų, pavyzdžiui, galima sutvarkyti energetikos sektorių, mažmeninę prekybą ir kitas sritis. Socialinių mokslų daktaro ekonomisto Romo Lazutkos nuomone, tėvystės išmokas galima mažinti, tačiau negalima liesti bendros paramos šeimai, kuri suteikiama iš valstybės biudžeto per paslaugas, per vaiko pinigus ir pan. Žiūrint į tolimą ateitį, pensinį amžių tolinti visgi reikėtų, bet ne per krizę. Tam reikalingos kompleksinės priemonės, o pirmiausia – pagyvenusiems žmonėms draugiškesnės darbo rinkos. Šiuo metu Lietuvoje ir taip vyresnio amžiaus dirbančių žmonių vidurkis yra didesnis nei Europos Sąjungoje, todėl visiems vienodai tolinti pensinį amžių yra rizikinga. Pensijų sistemos finansavimo problemos sprendimas – mažinti emigraciją ir sudaryti sąlygas žmonėms dirbti čia.

Taigi pagrindinis Vyriausybės siekis turėtų būti, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių dirbtų ir mokėtų mokesčius.

Taupo ne atostogoms, o juodai dienai Atkelta iš 1 psl.

Daugiau kaip 800 šeimų šelpiamos maisto produktais. Tad apie kokį poilsį galima kalbėti? Žmonės taupo duonai!“ – apgailestavo L.Bliūdžiuvienė.

Anot seniūnės, nemažai Juodupės gyventojų išvyksta į užsienį, tačiau ne poilsiauti, o lenkti nugarų svetimose šalyse.

„Palūšėje“ tuščia „Prastos nuotaikos – pas mus tuščia. Kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat skundžiasi, kad nėra poilsiautojų. Šių metų birželis prastesnis nei pernykštis. Anksčiau pirmąjį vasaros mėnesį pas mus nuolat šurmuliuodavo moksleiviai, o dabar jų labai mažai.

Kasdien atvažiuodavo po 3–4 moksleivių grupes, dabar geriausiu atveju per savaitę užsuka 2 autobusai. Šiemet birželį tebuvo 6 moksleivių grupės. O išankstinių užsakymų jau neturime“, – skundėsi Aukštaitijos nacionaliniame parke įsikūrusio turizmo centro „Palūšė“ administratorė Rasa.

Centro atstovės teigimu, apytuštis ir „Palūšės“ kempingas, į kurį užsukdavo ratuoti užsieniečiai. „Jie važinėja, bet, matyt, randa kur pigiau apsistoti nakčiai. Ir kiti poilsiautojai ieško pigesnių vietų“, – apgailestavo administratorė. Šiemet mažiau lankytojų sulaukia ir Ignalinos turizmo informacijos centras. Anot centro vadybininkės Neringos Gecevičiūtės, dauguma lankytojų – užsieniečiai, daugiausia vokiečiai.

N.Gecevičiūtės, vieni pagrindinių Aukštaitijos nacionalinio parko traukos centrų – vandens turizmo objektai. „Šiam verslui, atrodo, geriau sekasi nei kaimo turizmo sodyboms, kurių Ignalinos rajone gana daug – daugiausia Lietuvoje. Dėl išaugusios konkurencijos nemažai jų nesulaukia pakankamai poilsiautojų“, – aiškino vadybininkė. Anot jos, vandens turizmas gana populiarus savaitgaliais. Žmonės pamėgo pramogauti didelėmis grupėmis.

Kaimo turizmo sodybose – nuosmukis Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi apie 23 proc. mažiau poilsiautojų. Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės Reginos Sirusienės-Lamauskienės, šiemet numatomas dar didesnis kaimo turizmo paslaugų nuosmukis – iki 30 proc. „Į kaimo turizmo sodybas dažniausiai atvykdavo vidutines ar kiek mažesnes pajamas gaunantys miestiečiai. Dabar 15–18 proc. jų liko be darbo, tad sumažėjo ir poilsiautojų“, –

aiškino R.Sirusienė-Lamauskienė. „Pastebima, kad lietuvių šeimos dažniausiai renkasi ramų poilsį, o jaunimas iki 30 metų nori pramogų“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė.

Daugiau šurmulio Lietuvos pajūrio kurorte – Palangoje. Pasak Palangos turizmo centro direktorės pavaduotojos Egidijos Smilingienės, jau dabar viešbučiai ir kavinės netuščios, ypač savaitgaliais.

Gyvenimo sąlygos ir kainos pajūrio kurorte labai įvairios – nuo ke-

„Prastos nuotaikos – pas mus tuščia.

Kaimo turizmo sodybų savininkai skundžiasi, kad nėra poilsiautojų“.

liasdešimt litų privačiuose būstuose iki tūkstantinių sumų prabangiuose viešbučiuose. „Viešbučiai ir kavinės dirba. Žiemą kainos buvo nedidelės. Stengiamasi suteikti mažiau paslaugų, bet nekelti klientams kainų. Didžiausią įtaką viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo įmonėms turi padidėjęs PVM – nuo 5 iki 21 procentų“, – aiškino E.Smilingienė.

Pailsėti nuo krizės – į pietus „Birželį turime tikrai nemažai užsakymų. Gerus viešbučius žmonės užsisakė dar vasario mėnesį“, – tvirtino UAB „Neoturas“ direktorė Daiva Laivienė. „Perkamoji galia sumažėjusi.

Anksčiau žmonės skirdavo 2 tūkstančius litų ir daugiau, dabar dažniausiai prašo kelionių, kurių kaina būtų apie 1 500 litų. Taip pat laukiama pigesnių paskutinės minutės pasiūlymų, – aiškino D.Laivienė. – Dabar žmonės nori ramiai pailsėti prie šiltos jūros. Manau, tai skatina noras pabėgti nuo krizės aidų. Išvažiavus labiau pasimiršta kasdieniai rūpesčiai“, – samprotavo D.Laivienė.

Populiarėja savaitgalinis turizmas Pasak Ignalinos turizmo informacijos centro vadybininkės

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Ant politinių svarstyklių

Seimo nariai neliečiami?

Generalinis prokuroras Darius Valys paprašė Seimo atimti Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos teisinę neliečiamybę dėl sukeltų neramumų per seksualinių mažumų eitynes. D.Valys prašė atimti neliečiamybę ir iš Roko Žilinsko, kuris dar prieš tapdamas Seimo nariu įsivėlė į konfliktą su policininkais. Tačiau Seimas nepritarė net siūlymui sudaryti laikinąją komisiją, kuri spręstų parlamentarų laisvės apribojimo klausimą.

Projektai atiduoti tobulinti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kas iš šešėlio ištrauks milijardus?

Atkelta iš 1 psl.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad 2010-aisiais ši dalis gali padidėti net iki 42 proc. Instituto duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė apie 24 proc., o šįmet padidės iki 27 proc. BVP. Taigi šešėlyje sukasi apie 30 mlrd. Lt. Kontrabandos apimtis pavojingai auga. Statistikos departamento duomenimis, pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko 47 legaliai parduoti cigarečių pakeliai, užpernai – 71, o 2002 m. – net 80. Taigi kontrabanda per pastaruosius metus išaugo daugiau nei pusantro karto.

Mažai paramos, daug biurokratizmo VšĮ Kėdainių verslo informacijos centro direktorės Dainos Balasevičienės nuomone, daugiau naudos valstybė gautų skatindama vartojimą. Reikia realios paramos pradedantiesiems verslą. Šiuo metu paramą iš ES struktūrinių fondų gali gauti tik stambesnieji verslininkai, o smulkieji nepajėgūs. Jie su pavydu žiūri smulkiųjų žemdirbių galimybes pasinaudoti ES parama.

Kita bėda – šaknis įleidęs biurokratizmas. Verslininkai net būtų linkę susitaikyti su padidintais mokesčiais, jeigu Vyriausybė panaikintų įvairiausius suvaržymus. „Pavyzdžiui, tie patys reikalavimai keliami ir šakočius norinčiai kepti stambiai kepyklai, ir smulkiai įmonėlei. Reikia išlaisvinti verslininkų rankas. Tegul dirba, užsidirba sau ir uždirba per mokesčius valstybei. Dabar pradėti verslą labai sudėtinga. Valdininkai giriasi, kad įsteigti bendrovę tereikia kelių dienų. Taip. Tačiau pradėti verslą užtrunka labai ilgai, juk dar reikia įvairiausių leidimų“, – aiškina D.Balasevičienė. Žurnalistų kalbinti VMI inspektoriai nenorėjo kalbėti viešai. Pasakysi aštresnį žodį ir atsisveikinsi su darbo vieta. Tačiau jie neslėpė pastebintys, kad daug smulkiųjų verslininkų pasitraukė į pogrindį. Pajamos sumažėjo, todėl kiekvienas sutrikimas atsiskaitymų grandinėje paprastai sužlugdo visą grandinę. O juk žmonėms reikia gyventi, išlaikyti šeimas. Smulkusis verslininkas Antanas Keliuotis išdėsto tokius skaičius: „Kiekvienas dirbantysis iš uždirbtų 100 Lt „Sod-

Andrius Kubilius ir jo artimiausioji talkininkė finansų ministrė Ingrida Šimonytė beveik kiekvieną savaitę mus „pradžiugina“ naujomis mokesčių idėjomis. rai“ turi atiduoti 39,9 Lt, gyventojų pajamų mokestis – 15 Lt, taigi lieka 45 Lt. Parduotuvėje už likusius pinigus nusipirkę maisto ar kitų prekių paliekame dar 9,45 Lt PVM. Taigi iš uždirbtų 100 Lt iš tikrųjų mums telieka 36 Lt.“

Ekonomistų idėjos valdžiai neįdomios Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis jau antrus metus Vyriausybei perša idėją skatinti ekonomiką per visuotinę daugiabučių renovaciją.

Atkaklusis ekonomistas net rizikuoja nusibosti, bet jo pasiūlymo atkakliai nenorima išgirsti. O išgirdus paaiškinama, kad tikrą renovacijos naudą įmanoma gauti tik po 15–20 metų.

Tačiau gyventojai mažiau išlaidų turėtų iš karto po renovacijos, taigi likusias lėšas panaudotų kitiems reikalams, todėl dalis pinigų patektų į valstybės biudžetą.

R.Kuodis ragina Vyriausybę ieškoti papildomų lėšų mažinant šešėlinę ekonomiką. Ekonomistas siūlo net bausti perkančiuosius kontrabandines akcizines prekes. Vis dėlto jis pataria atsisakyti ketinimų įvesti naujus mokesčius. Departamento direktoriaus skaičiavimais, 1 proc. padidinus PVM būtų įmanoma papildomai sukaupti apie 250 mln. Lt. Ar tai ta suma, kurios taip trūksta Vyriausybei?

Ryžtingų priemonių ragina imtis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis: „Stebiuosi Vyriausybės grasinimais didinti mokesčius. Ne tas kelias. Reikia atsisakyti populizmo ir imtis realių priemonių. Deja, versli-

ninkų pasiūlymai liberalizuoti darbo rinką atmesti. Štai trumpalaikių darbo sutarčių sudaryti negalima, o ypač šiuo sunkiu laikotarpiu tai būtų labai svarbu.“ Š.Biručiui kelia nerimą planai pasienio gyventojams išplėsti laisvą judėjimo zoną iki 50 kilometrų. Šis sprendimas dar labiau padidintų kontrabandą.

Pirmiausia susirūpinta valdininkų algomis Kol ekonomistai ir verslininkai diskutuoja, premjeras Andrius Kubilius ir jo artimiausioji talkininkė finansų ministrė Ingrida Šimonytė beveik kiekvieną savaitę mus „pradžiugina“ naujomis mokesčių idėjomis. Praėjusią savaitę net kilo grėsmė, kad Seimo valdančioji dauguma suskils dėl premjero pasiūlymų įteisinti naujus mokesčius. Kai premjeras suprato, kad pasiūlymai pasmerkti jau Seime, nekalbant apie Prezidentės veto, šią savaitę jis pažėrė ne mažiau įspūdingų idėjų. Kiek jų dar turi premjeras ir kiek užteks kantrybės šalies piliečiams?

Praėjusią savaitę premjeras pareiškė, kad ypatinga finansinė padėtis Lietuvoje tęsis, kol pagrindiniai makroekonominiai rodikliai negrįš į 2008 m. lygį. Taigi ne vienus ar dvejus metus, kaip buvo žadėta anksčiau, bet tiek, kiek reikės. Be to, Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog labiausiai nukentės vargšai valdininkai, nes jų atlyginimai liks sumažinti.

Tiesa, jis nepažadėjo, kad bus atsisakyta ir priedų ištikimiausiems valdininkams. Tokių priedų negali tikėtis paprasti piliečiai. Atvirkščiai.

Finansų ministrė sugrįžo prie idėjos iki 65 metų tolinti pensinį amžių, reformuoti pensijas ir įšaldyti įmokas į privačius pensijų fondus bei apkarpyti motinystės išmokas. Ši žinia buvo paskelbta kartu su kita naujiena – apskaičiuota, kad nesikeičiant demografinei padėčiai paskutinis lietuvis mirs po 200 metų.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko manymu, dabar reikia ne mokesčius didinti, bet sutvarkyti šešėlinę ekonomiką bei visas valstybės viešojo sektoriaus išlaidas, renovacijai skirtų lėšų panaudojimą. Su šešėline ekonomika pirmiausia turėtų kovoti tam skirtos institucijos. Kitos išeities nėra – visais būdais būtina traukti verslą iš šešėlinės rinkos.

Prokurorai mėto karštą bulvę

Pražangos be politinio pamušalo

Valentinas Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas

Kęstutis Masiulis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Nežinau, ką ten reikės tobulinti, gal didesni Statuto žinovai pasakys.

O generalinio prokuroro argumentai dėl K.Uokos ir P.Gražulio labai silpni.

Jų nusižengimai viešajai tvarkai buvo tiriami, ir administracinė byla atiduota į teismą. Jei iš tikrųjų prokuratūrai atrodo, kad čia gali būti ir baudžiamojo nusikaltimo požymių, tai niekas netrukdo juos apklausti kaip specialius liudytojus, surinkti įtikinamą medžiagą ir tada atėjus į Seimą pateikti normalius argumentus. Dabar įspūdis toks: nenorėdami priiminėti sprendimų teismai numeta tyrimą atgal policijai, policija permeta prokuratūrai, o prokuratūra, nežinodama ką daryti, bando kaip karštą bulvę permesti Seimui. Manau, kad bulvės mėtyti nereikia. Čia vyksta tam tikras politikavimas bandant įtraukti visą Seimą į nesibaigiančias diskusijas. P.Gražuliui ir K.Uokai nepatinka agresyviai propaguojamas lytinio gyvenimo būdas.

Gal jie aštrokai tą nuomonę išreiškė, bet sodinti į kalėjimą ar gąsdinti tuo – ne tas kelias. Manau, kad daugumos Lietuvos piliečių nuomonė tokia pat.

Dėl R.Žilinsko kitas klausimas. Aš balsavau už jo neliečiamumo atėmimą, kai pirmą kartą prokuroras prašė.

Ir tada neliečiamybė jam buvo atimta. Niekas netrukdė nei prokuratūrai, nei teismams daugiau negu per metus klausimą išspręsti. Pagal Baudžiamąjį kodeksą teismas pripažino R.Žilinską nekaltu, o dabar vėl iš naujo spręs, gal administracinį pažeidimą padarė. Tampo be galo. Todėl antrąkart balsavau prieš R.Žilinsko laisvės suvaržymą.

Aš linkęs vadovautis principu: jeigu prokurorai kreipiasi dėl pažeidimo, kuris numato galimą Seimo nario laisvės suvaržymą, Seimas turėtų apsispręsti įvertindamas tik vieną aplinkybę: ar nėra tame prašyme kokio nors politinio pamušalo, ar byla nėra „politiškai pagaminta“.

Seimo narys turi būti toks pat kaip ir bet kuris kitas pilietis. Priešingu atveju galioja dvigubi standartai – piliečiams negalima pažeisti įstatymo, o Seimo nariui galima. Įsivaizduokite, žmogus pasiima savo draugo policininko dokumentus, uniformą ir eina žaisti kelių policininką: stabdo, skiria baudas, suiminėja su svetimus įgaliojimais. Seimo nario darbas nė kiek ne mažiau atsakingas negu policininko. Jei mes tada neleidome pradėti ikiteisminio tyrimo, tai šiame kontekste Seimo nariams galima leisti beveik viską: girtiems važinėti, chuliganiškai elgtis, šokti per policijos užtvaras.

Aišku, kad kiekvienas nusižengęs politikas jam keliamus teisinius įtarimus vadins politiniu susidorojimu. A.Sacharukas taip sakė, nuteistas Artūras Zuokas tuo mojavo, Viktoras Uspaskichas irgi į Maskvą bėgo tik dėl politinio persekiojimo. Bet ar mes tikime tuo? Gal ne K.Uoka su P.Gražuliu stumdė policininkus, o kokie kiti į juos panašūs? Vienu, antru ir trečiu atveju jų poelgiai nustatyti. Gal tik dėl R.Žilinsko gali būti abejonių, ten įkalčiai tik policininko parodymais remiasi. O dėl visų kitų – ką ten abejoti. Kur čia politinis pamušalas?

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Komentaras

Parlamentaras prisijuokavo

Prieš bankus ant pirštų galiukų Albinas ČAPLIKAS Kiek prirašyta apie verslininkų ir kitų žmonių sudėtingus santykius su bankais, tačiau padėtis nesikeičia ir tikriausiai taip ir liks, kol nebus pakeisti kai kurie valdininkai. Ar valdžioje kairieji, ar dešinieji, tačiau ir vieni, ir kiti anksčiau ar vėliau prieš bankus atsistoja ant pirštų galiukų.

Tikriausiai taip galvojo ir neseniai Seime įvykusioje konferencijoje kalbėjęs Lietuvos banko (LB) vadovas Reinoldijus Šarkinas. Kaip įprasta, iš padilbų žvilgtelėjęs į verslininkus, vyriausiasis Lietuvos bankininkas išrėžė: „Grąžinkite paskolas ir neturėsite jokių kreditavimo problemų.“ Nevertėtų stebėtis, jeigu taip būtų pasakęs kurio nors komercinio banko atstovas. Tačiau Lietuvos banko vadovas privalėtų matyti ne tik pasekmes, bet ir priežastis. Nepamatė, o gal nenorėjo matyti.

Galime kaltinti Vyriausybę, premjerą ar finansų ministrę, kad šie pramiegojo, nors buvo verslininkų žadinami ir raginami sustabdyti bankų pinigų pervedimus į kitas šalis, kur įsikūrusios Lietuvoje veikiančių bankų būstinės. Manoma, kad svarbiausiu metu iš Lietuvos buvo išvežta lėšų už daugiau nei 5 milijardus litų. Mums tai – milžiniška suma, juo labiau įvertinant, kad per pastaruosius metus verslas galėjo pasiskolinti tik apie 150 milijonų litų. Lašas jūroje.

Konkurencijos taryba patikino tirianti įtarimus, kad šalyje veikiantys bankai pastaruoju metu pradėjo taikyti įtartinai vienodas kreditavimo sąlygas. Verslininkai jau pastebėjo –

jeigu nepavyko susitarti dėl kredito su vienu banku, tai neverta kreiptis ir į kitą, nes apie tavo nesėkmingas derybas kitiems jau pranešta. Jeigu kreipsiesi, sulauksi tokių pat ar dar griežtesnių reikalavimų.

Kartelinio susitarimo įtarimai gali kilti panagrinėjus ir fizinių asmenų santykius su bankais. Juridinis asmuo dar gali priešintis ir, jeigu jo sąskaitoje yra didoka suma, gal ir turi vilties išsikovoti daugiau teisių, o štai fiziniai asmenys yra pasmerkti. Be jo-

Lietuvos bankas nepasidomėjo, kodėl per pastaruosius dvejus metus komercinių bankų įkainiai padidėjo net pusantro karto. kių skrupulų tik banko tinklalapyje pranešama apie bankų teikiamų paslaugų įkainių pakeitimus ir jų įsigaliojimo terminą. Neteko matyti nė vieno pranešimo, kuriame būtų nors mandagiai paaiškinamos tokio įvykio priežastys. Nors paaiškinamos. O gal Lietuvos bankui kada nors kilo klausimas, kodėl, pavyzdžiui, Vokietijoje

Socialdemokratų partijos Etikos komisija siūlo pašalinti iš partijos Seimo narį Andrių Šedžių.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

pavedimo kaina į bet kurią ES šalį yra 4–5 kartus mažesnė nei pavedimo kaina iš Lietuvos į kitas ES šalis? Dėl kokių priežasčių tiek daug kainuoja tokia paslauga? Štai kita įprasta situacija Lietuvoje.

Vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, todėl turi sumokėti baudą. Tačiau bankas dar pareikalauja sumokėti 3 ar net 10 litų už pavedimą. Kodėl tiek daug? Ar tai iš tiesų toks sudėtingas darbas, reikalaujantis daugybės pastangų ir materialinių resursų?

O gal tai paprasčiausias lupikavimas, kurio mūsų vyriausiasis bankininkas dedasi nepastebintis?

Kitas atvejis, kaip didieji bankai išnaudoja net senukus. Viename stambiausių šalyje bankų aštuoniasdešimtmetė močiutė turėjo kortelę „Maestro“, į kurią „Sodra“ pervesdavo senatvės pensiją. Geras dalykas – kiek reikia pinigėlių iš sąskaitos pasiimi, o likusieji yra banke. Vagišiai nebaisūs – net jeigu kortelę pavogs, nieko nepeš.

Pasibaigus kortelės galiojimui banko tarnautoja pasiūlė pakeisti kortelę į kitą, skirtą būtent senjorams – nereikėtų mokėti metinio 19 Lt kortelės aptarnavimo mokesčio.

Po mėnesio, kai kortelė buvo pagaminta, močiutė sužinojo, kad bankininkai ją paprasčiausiai vedžiojo už nosies. Paaiškėjo, kad su naująja kortele ji nedaug sutaupys, nes vietoj metinio aptarnavimo mokesčio numatytas kortelės mėnesinis aptar-

navimo mokestis. Kiekvieną mėnesį po vieną litą bankas nurašo iš senutės pensijos net tada, kai iš tikrųjų jokio aptarnavimo neatliekama. Pamanysite, kad neverta triukšmauti dėl vieno lito? Suskaičiuokime – litas prie lito ir per metus tas bankas iš viso susikrauna apie 7 milijonus litų. Tiek surenka tik už šį vieną mokestį. Pavyzdžiui, dešimtis milijonų bankai uždirba priimdami komunalinius mokesčius. Už kiekvieną mokėjimą mokėk atskirai. Štai ir kyla įtarimas, kad ir komunalinių mokesčių mokėjimas išskaidytas specialiai, norint pasipinigauti iš labiausiai nuskriaustų žmonių. Tokie mokesčiai auga beveik kasmet ir ne bet kaip, o milžiniškais šuoliais.

Paaiškėjo, kad nuo 2008-ųjų bankų įkainiai padidėjo net pusantro karto.

Ir tai įvyko krizės metais. Ar bankai išskirtiniai rinkoje? Koks kiltų triukšmas, jeigu rinkoje kuri nors pramonės ar ūkio šaka paslaugas pabrangintų 1,5 karto! O bankams galima.

Tačiau Lietuvos bankas tuo nesistebi.

Atvirkščiai. Štai LB valdybos narys Audrius Misevičius, kaip ir jo viršininkas, į tokius priekaištus atsako taip pat ciniškai: „Bankų kartelinių susitarimų nėra – jų paslaugos turi kiek nors kainuoti.“ Bankų savivalė Lietuvoje yra sunkiai paaiškinama, kaip ir sunkiai paaiškinama Lietuvos banko veikla, kuri turėtų būti nukreipta į komercinių bankų kontrolę.

Kalbėti teismuose teks atsakingiau teismų darbą ir užtikrinti maksimalų tikslumą fiksuojant posėdžių eigą“, – sako R.Šimašius.

Įranga aprūpins ministerija

balsas.lt nuotrauka

Nuo liepos mėnesio teismų posėdžiai bus įrašinėjami garso įranga. Tikimasi, kad tai leis padidinti posėdžių viešumą, išvengti teismo proceso pažeidimų ir garantuoti protokolų tikslumą.

Posėdžiai taps skaidresni Šiuo metu teismuose visą posėdžio eigą fiksuoja posėdžių sekretoriai, protokoluodami jį ranka. Tačiau vien rašytiniai protokolai nelabai gerai užtikrina teismo posėdžio viešumą ir skaidrumą, neretai dėl protokolų tikslumo kyla ginčų. Fiksuojant visą posėdžio eigą garso įrašymo įranga, šių problemų pavyktų išvengti. Įrašinėti teismo posėdžius nuo liepos 1 d. įpareigoja įsigalioję Teis-

mų įstatymo pakeitimai. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, daromi garso įrašai leis tiksliai užfiksuoti visą teismo posėdžio eigą ir prireikus atlikti teismo posėdžio administracinę kontrolę. „Garso įrašai padidins teismo posėdžių skaidrumą, leis lengviau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, paprasčiau kontroliuoti teismų darbą ir užtikrinti geresnę jo kokybę. Iki kitų metų garso įrašai bus naudojami kaip papildoma protokolavimo priemonė. Jei tam pritars Seimas, nuo sausio mėnesio garso įrašai rašytinius protokolus pakeis tuose teismuose, kurie tam bus pasirengę, o po metų prie tokios praktikos turėtų palaipsniui pereiti ir visi teismai. Tai leis efektyviau organizuoti

Kol kas garso įrašas nebus bylos sudėtinė dalis. Kaip šie garso įrašai turės būti saugomi ir naudojami, Nacionalinė teismų administracija iki liepos 1 d. informuos teismus, kurie pagal rekomendacinio pobūdžio taisykles pasitvirtins detalias tvarkas.

Teisingumo ministerija aprūpins teismus visa reikiama garso įrašymo įranga ir įrašų saugojimo įrenginiais. Šiuo metu jau pasirašyta sutartis dėl 680 mobilios įrašymo įrangos aparatų pirkimo – tiek, kiek yra teismo posėdžių sekretorių, taip pat baigiamos sutarties pasirašymo procedūros dėl garso įrašų saugojimo įrangos.

Iš viso, kaip pranešė ministerijos Viešųjų ryšių skyrius, šiam įstatymo reikalavimui užtikrinti bus skirta kiek daugiau nei 700 tūkst. litų (garso įrašymo įrenginiai, jų testavimas, garso įrašų saugojimo įranga) vietoj metų pradžioje biudžete šiam tikslui planuotų 2 mln. litų sumos.

Svarstyti keli variantai Renkantis, kokia įranga turėtų būti perkama teismo posėdžiams fiksuoti,

buvo svarstomi keli variantai – diegti stacionarias garso įrašymo sistemas visų teismų posėdžių salėse, įrengti tokią įrangą tik naujuose teismų pastatuose arba pirkti mobilius garso įrašymo įrenginius.

Geriausio sprendimo ieškojusi darbo grupė, išanalizavusi finansines ir technines galimybes, nustatė, kad pirmąsias dvi alternatyvas užtruktų įgyvendinti net keletą metų, o investicijos siektų apie 15 tūkst. litų vienai teismo salei, t. y. net iki 10 mln. litų visiems teismams. Be to, ne visuose teismuose stacionarią įrangą būtų galima įrengti dėl techninių galimybių (apie 30 proc. teismų pastatų neatitinka jiems keliamų funkcinių reikalavimų), taip pat nebūtų įmanoma užtikrinti posėdžių, vykstančių ne posėdžių salėse, įrašymo galimybių.

Teisingumo ministerijos nupirkta mobili garso įrašymo įranga leis lanksčiai ir patogiai ją pritaikyti, be to, gerokai sutaupyti biudžeto lėšų, kurios galės būti skirtos kitoms teismų materialinėms reikmėms užtikrinti.

Jei ateityje bus nuspręsta įdiegti modernesnes sistemas, dabartiniai diktofonai bus kaip rezervinė priemonė gedimų ar kitų įrangos sutrikimų atvejais. Visa garso įrašymo įranga teismus turėtų pasiekti iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

GK inf.

„Vertinu tai linksmai“, – taip etikos sargų sprendimą komentavo pats A.Šedžius. Jis nesiryžo prognozuoti, ar gali būti pašalintas iš partijos. „Negaliu jums dabar atsakyti, ar išmes ar ne. Manau, kad mūsų partijoje yra pakankamai žmonių, kurie situaciją įvertins pagal aplinkybes“, – žurnalistams sakė A.Šedžius.

Politikas taip pat teigė kol kas negavęs jokių sprendimų, tik girdėjęs iš žurnalistų apie tokį Etikos komisijos sprendimą. „Į Etikos komisiją kreipėsi partijos pirmininkas. Kiek man žinoma, kiek skaičiau pačiame kreipimesi, vienas iš pagrindinių argumentų buvo viename laikraštyje mano išsakytas komentaras, kad pirmininkas galbūt man pavydi gražios šokių partnerės. Aš nežinau, jeigu dėl tokio juokingo komentaro reikia kreiptis į Etikos komisiją ir ji priima sprendimą šalinti iš partijos, tai man toks sprendimas yra juokingas“, – teigė A.Šedžius.

Parlamentaras nesijaučia nusižengęs ir dėl savo išvykos į užsienį. Jis sako Seimo statute neradęs tokios nuostatos, kad Seimo narys privalo kreiptis į Seimo valdybą. „Nežinau, kas tai sugalvojo ir iš kur yra tas punktas. Į Seimo valdybą dėl Seimo nario vizito kreipiasi arba frakcija, arba komitetas. Aš pripažįstu, kad nesikreipiau į frakciją, bet ir tokios praktikos nėra“, – aiškino A. Šedžius.

Kaip buvo rašyta „Gimtajame krašte“, Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat nutarė pasidomėti Seimo plenarinius posėdžius praleidusio parlamentaro socialdemokrato A.Šedžiaus užsienio kelione. „Mums privalu išsiaiškinti, nes Seimo narys be valdybos sprendimo buvo išvykęs, kaip jis teigia, į Angliją. Jis nesilaikė vieno iš Statuto straipsnių, tai yra negavo valdybos leidimo. Antra, turime, kaip ir dėl Lino Karaliaus išvykos, išsiaiškinti, kur jis buvo, ką jis darė, kodėl vyko. Dabar klausimų daugiau nei atsakymų“, – sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

A.Šedžius dėl išvykos į užsienį praleido tris Seimo posėdžius.

Pats parlamentaras tikina, kad Didžiojoje Britanijoje susitikinėjo su rinkėjais.

GK, Eltos inf.

Į etikos sargų akiratį patekęs A.Šedžius neprisipažįsta kuo nors balsas.lt nuotrauka nusižengęs.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Emigracija

5

Lietuvą palieka vis daugiau žmonių Pernai iš Lietuvos emigravo 1,5 karto daugiau žmonių negu 2008–aisiais. Tokius duomenis paskelbė Statistikos departamentas.

Vien per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Daug metų Vokietijoje triūsęs Saulius Mockus savo buvusį klasės auklėtoją Antaną Račą patikino, kad visi emigrantai sapnuoja namus, tik Lietuva jų nelaukia.

Autorės nuotrauka

Baido netikėjimas valstybe Nijolė PETROŠIŪTĖ Nepriklausomybės akto signataras ir kelių kadencijų Seimo narys Antanas Račas Kelmės rajone sukvietė į susitikimą emigranto dalią patyrusius žmones. Dauguma jų plušo Vokietijos fermerių laukuose. Pasak A.Račo, Lietuva tiesiog akyse tirpsta, todėl reikia skubiai ieškoti kelių, kad emigrantai grįžtų į tėvynę.

Diplomai dūlija Į susitikimą atėję emigrantai neslėpė, kad savo šalyje įgytus diplomus retai kada pavyksta pritaikyti svečiose šalyse. Antai Mindaugas Lopetaitis Airijoje tapo statybininku, nors Lietuvoje buvo mokytojas. Nereikalingas zootechniko diplomas ir Rimui Kondrotui, triūsiančiam Ispanijoje. Lietuvoje nedirbtas statybininko darbas Nyderlanduose tapo savas Laimonui Budreckiui. Daug metų Vokietijoje triūsęs Saulius Mockus bando suskaičiuoti, kiek jo moksladraugių iš vidurinės mokyklos likę Lietuvoje: Redas Vaišvilas – Anglijoje, Rimantas Deveikis – Vokietijoje, Rūta Rukaitė – Anglijoje, Jolanta Gedvilaitė – Vokietijoje. Tikrai daugiau nei pusė klasės išsibarstė po platųjį pasaulį.

A.Račas, buvęs S.Mockaus klasės auklėtojas, dar patikslina, kad toji abiturientų laida buvo itin gausi gabių, perspektyvių žmonių, kurie šiandien Lietuvai labai praverstų.

Pirmoji karta nuo žagrės Buvusį parlamentarą Kelmėje daug kas vadina emigracijos pradininku. Pačiu sunkiausiu Lietuvai laikotarpiu, nepriklausomybės pradžioje, jis, pasinaudodamas savo itin draugiškais ryšiais su Vokietijos Bundestago deputatu baronu fon V.Štetenu, organizavo vadinamąją jaunųjų ūkininkų praktiką pas Vokietijos fermerius.

Apie 1 000 jaunų žmonių iš Kelmės, Telšių, Jurbarko, Šilalės ir Raseinių rajonų gavo galimybę ne tik padir-

bėti, gerai užsidirbti Vokietijoje, bet ir išmokti kalbą, pažinti vakarietiško ūkininkavimo ypatumus. Lietuvaičiai susidraugavo su šeimininkais, atsirado naujų pažinčių, kai kurios šeimos net susigiminiavo, ir niekas nebesupaisys, kas pas ką važiuoja. Tiems, kurie nusprendė visam laikui grįžti į Lietuvą ir toliau ūkininkauti savame krašte, buvę šeimininkai padėjo įsigyti naudotos žemės ūkio techni-

Kodėl emigrantai negrįžta namo?

Todėl, kad čia jų niekas nelaukia.

Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrįžusiems piliečiams? kos, įvairių agregatų. Daug įvairios technikos vokiečiai tiesiog padovanojo. O ir šiandien prireikus vokiečiai mielai suranda mūsiškiams gerą kombainą ar traktorių. Dabar rajone visi žino klestintį ūkininką, verslininką ir Ūkininko sąjungos pirmininką Romą Docių, modernų pieno ūkį plėtojantį Vygantą Astrauską ar Antaną Lieponį ir daugelį kitų garsių rajono žmonių, ūkininko, verslininko kelią pradėjusių nuo praktikanto duonos Vokietijoje.

šeimą – vaikus, žmonas, vyrus. „Pinigams galo nėra. Atrodo, dar truputį, dar metelius, kitus. Ką ten slėpti, mes norime visko ir greitai. Norime namo, automobilio, norime atostogų prie šiltų jūrų. Bet kiekvienas tokio noro išpildymas turi savo kainą. Netgi suvokimas, kad yra brangesnių dalykų nei pinigai, turi didelę kainą.“ Iširusios šeimos, tėvų nebepažįstą vaikai – emigranto dalios palydovai.

Niekas nelaukia Kodėl emigrantai negrįžta namo?

Todėl, kad čia jų niekas nelaukia. Ką sava šalis gali pasiūlyti atgal sugrįžusiems piliečiams? Airijoje šiandien grįžtančioms šeimoms skiriamas gyvenamasis plotas, metus laiko atleidžiama nuo bet kokių mokesčių ir t. t.

S.Mockui nepatinka ir apgaudinėjimai, kurie įpinti į tautiečių parviliojimo programą. „Štai parašyta: statybininkas Lietuvoje uždirba 10 tūkst. litų. O ar uždirba? Jei tiek iš tikrųjų uždirbtų, patikėkite, tuoj pat visi sugrįžtų. Ar žinote, kas mūsiškius labiausiai žavi svetimose šalyse? Saugumo jausmas, kurio Lietuvoje bene labiausiai trūksta.“ Bet blogiausia, kad kol kas nėra jokios emigrantų sugrąžinimo politikos, todėl nemažai lietuvių, net ir springstančių tėvynės ilgesio ašaromis, renkasi svetimą dangų.

Per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst.

2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 m.

Vis daugiau emigruojančių gyventojų deklaruoja išvykimą. 2009 m. išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63 proc.) emigrantų, nedeklaravo – 12,7 tūkst. (37 proc.), 2005 m. – atitinkamai 15,6 tūkst. (32 proc.) ir 32,5 tūkst. (68 proc.).

Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 procentai visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.).

2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 proc. emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procentai. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.

Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 procentų visų emigrantų (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (65 proc.) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų buvo netekėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 m. – 55 proc.). Maždaug pusė (48 proc.) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 m. – 42 proc.).

Per pastaruosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų gyven-

Tėvynės ilgesys S.Mockus neslėpė, jog be savo šalies tiesiog negalėtų ištverti, kad ir kaip gerai svetur būtų: „Rodos, turi viską ir viskas tau yra gerai, o kažko trūksta, ir tiek. Iki skausmo trūksta, ir žodžiais to paaiškinti negali.“ Saulius mano, kad emigrantai už savo materialinę gerovę sumoka pernelyg brangiai, ypač tie, kurie Lietuvoje palieka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Grįžtančius emigrantus skatina dirbti Lietuvoje Mokesčių grąžinimo įmonė „RT Tax“ svetur dirbančius lietuvius konsultuoja ne tik mokesčių susigrąžinimo klausimais, bet ir skatina likti bei dirbti Lietuvoje. Neseniai padedant bendrovei keletas iš užsienio sugrįžusių lietuvių įdarbinti „Barclays“ banko technologijų centre.

tojai, 14 proc. – 30–34 metų, apie 13 proc. – 20–24 ir 35–39 metų, 8 proc. – 40–44 metų ir 7 proc. – 45– 49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per pastaruosius penkerius metus sudarė tik 3–4 procentus visų emigrantų.

Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų išvyko mažiau.

2009 m. emigravo 3 tūkst. (9 proc. visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 m.

Lietuvos Respublikos piliečiai 2009 m. sudarė 75 proc. visų emigrantų (2005 m. – 85 proc.).

Penkerius metus didėjusi imigracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų padaugėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst.

2008 m.

2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 procentai, – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

Per pastaruosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių.

Pernai daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltarusijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (0,5 tūkst.).

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 m. gegužės mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 10 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,3 tūkst. mažiau negu balandį.

Per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Pagrindinė didelio šių metų balandžio–gegužės mėnesiais deklaravusiųjų savo išvykimą skaičiaus priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

GK, Eltos inf.

„Matydami sudėtingą situaciją dėl augančios emigracijos, bandome bent šiek tiek stabdyti šį procesą. Kasdien tiesiogiai bendraujame su lietuviais, dirbusiais ar tebedirbančiais užsienyje ir padedant partneriams stengiamės juos informuoti apie darbo galimybes Lietuvoje“, – sakė tarptautinės mokesčių grąžinimo bendrovės „RT

Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas.

Dirbdama su dauguma Lietuvos įdarbinimo agentūrų, „RT Tax“ lietuviams emigrantams tiesiogiai rekomenduoja savo partnerius kalbėtis dėl darbo galimybių gimtojoje šalyje.

Vienas bendrovės partnerių „Strategic Staffing Solutions“ įdarbino keletą lietuvių emigrantų net ir garsia-

jame „Barclays“ banko technologijų centre Vilniuje. „Kalbamės su žmonėmis, pateikiame konkrečių pavyzdžių, kur ir kaip sugrįžę lietuviai emigrantai įsidarbino.

Tačiau daugelio žmonių išankstinę nuomonę, kad Lietuvoje negali būti nieko gero, gana sunku pakeisti. Prie to tikriausiai prisideda ir Vyriausybės

vykdoma politika“, – apgailestavo „RT Tax“ direktorius Žydrūnas Janušauskas. „RT Tax“ atliko savo klientų apklausą, kuri parodė, kad net 72 proc. pernai svetur dirbusių lietuvių emigrantų išvyko į užsienį ir šiais metais. Daugiau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad jų aplinkoje yra žmonių, kurie dar nėra dirbę užsienyje, bet planuoja ten išvykti.

GK inf.

6

Gimtasis kraštas

Neparadinė Lietuva

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Jie pasirinko vietą girioje tarp Druskininkų ir Merkinės. Nusipirko sodybą Panaros miške, seną sodą ir dirbamos žemės lopinį. Toliau nuo žmonių akių, nuo pagrindinio kelio, nuo triukšmo ir civilizacijos pagundų.

Vyrų vienuolyne –

Maldininkai prašo pagalbos savo artimiesiems, pakabindami jų nuotraukas

Panaros bendruomenes įkūrėjas kunigas V.Rudzinskas

maldininkų centras ir narkomanų gydykla Lilija VALATKIENĖ Šis vienkiemis labai greitai išgarsėjo kaip ekologiškas vaistažolių ūkis, visuomenės atstumtų žmonių prieglauda ir dvasinės ramybės ieškančiųjų traukos centras.

Iš kluono į koplyčią Jeigu į Panaros mišką važiuotumėte darbo dieną, Pilnų namų bendruomenę sunku būtų atrasti.

Tačiau savaitgaliais eismas žvyrkeliu daug intensyvesnis nei Merkinėje ar Varėnoje. Važiuoju automobilių eilės gale. Staiga atsiveria šviesi erdvė, kurioje į dangų šauna neseniai pastatytos Dievo gailestingumo koplyčios kryžius.

Už koplyčios, miško aikštelėje, riogso seni trobesiai. Pavargęs kluonas baigia į žemę sulysti. Bažnyčioje, kuri prieš pusšeštų metų įsikūrė sename sodybos kluone, per mišias netilpdavo didžioji dalis atvykusių maldininkų, todėl likusieji įsikurdavo lauke ant suolų, laikinai įrengtoje pastogėje ir klausydavosi kunigo Valerijaus Rudzinsko pamokslų.

Dabar žmonės nebesutelpa ir naujojoje koplyčioje.

Vienuoliai ir atstumtieji Vienoje sodyboje gyvena Dievo pašauktieji – vienuoliai ir gyvenimo paklydėliai, visuomenės atstumtieji, kurių kūnus ir sielas apnuodijo ir užvaldė alkoholis, narkotikai.

Pusantro hektaro plote iš pradžių buvo bandyta auginti daržoves, tačiau skurdi žemė šykštėjo derliaus.

Tada jaunas, besikuriantis vyrų vienuolynas ir atsigręžė į senąsias tradicijas, kai vienuolynai buvo šviesos židiniai, kai juose buvo praktikuojama medicina, auginamos vaistažolės. Tuos augalus vienuoliai augindavo ne tik savo poreikiams, bet ir aprūpindavo aplinkinių kaimų gyventojus, gydydavo juos nuo visokių ligų.

Vaistažolių ūkis Dzūkijos nacionaliniame parke tapo pačia palankiausia ūkininkavimo forma. Herbulariume auginama per

20 rūšių vaistinių ir prieskoninių augalų. Ekologiškai sertifikuoto vaistažolių ūkio veikla rūpinasi čia esanti vienintelė moteris, pro-

Stebuklingų vaistų nebūna Bendruomenės vadovas 30 metų vienuolis Laimonas Mituzas ištiesia ranką pasisveikinti. „Pilnų namų bendruomenėje gyvena dvylika vienuolių ir penkiolika sveikstančių vyrų“, – paaiškina brolis Laimonas.

Nuo ko jie sveiksta?

Nuo priklausomybių. Mūsų grupėje apsigyvena vyrai, norintys atlikti reabilitaciją nuo alkoholio arba narkotikų.

Jie mus susiranda įvairiausiais būdais, dažniausiai pirminiuose pagalbos nuo priklausomybių centruose, ir pradeda savarankišką gydymą.

Ar visiems pavyksta išgyti?

Priklausomybės liga yra sudėtinga, kompleksinė. Ji apima ne tik žmogaus fizinį kūną, smegenis, psichiką, bet ir socialinėje sferoje padaro milžinišką korekciją. Reabilituotis ir grįžti į visuomenę yra labai sudėtinga, tad žmogus priverstas išmokti perprasti savo ligą.

Pavyzdžiui, kaip susirgus cukralige esi priverstas pakeisti savo įpročius, išmokti naujų įgūdžių.

Statistika labai liūdna. Pasveikusiųjų tiek mažai, kad net bijau išvardyti.

Labai priklauso nuo to, į kokią aplinką žmonės grįžta, ar juos palaiko artimieji, ar supranta, ar suvokia savo misiją draugai.

Kaip miške gydomi žmonės?

Pasaulyje dar niekas nesukūrė stebuklingo vaisto, kurį žmogui sugirdžius baigtųsi visos problemos ir ligos. Pilnų namų bendruomenėje taikomas socialinis psichologinis metodas. Dirbame pagal Dvylikos žingsnių programą, kuri naudojama visame pasaulyje anoniminėse narkomanų ir alkoholikų gru-

biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkais, sėkmingai instaliavo saulės kolektorių vaistažolių džiovykloje.

Elektros irgi užtenka. Tik naudokis ir turėk iš ko susimokėti. O klauzūra – uždara vienuolyno dalis, prieinama tik bendruomenės nariams. Pašaliniams ir kitos lyties asmenims joje lankytis draudžiama.

Televizoriaus nematote, laikraščių neskaitote. Tai gal knygas retsykiais pavartote? Ką labiausiai vyrai mėgsta skaityti?

Bibliotekos vienuolynas kol kas neturi. Tačiau knygos keliauja iš rankų į rankas. Mes cenzūruojame jų skaitomą literatūrą. Rekomenduojame dvasinio pobūdžio knygas, kurios duoda žmogui naudos. Tuščiam, kvailam skaitinėjimui čia laiko nėra.

Ar griežtas dienos režimas jūsų bendruomenėje?

Labai. Viskas suskaičiuota minutėmis. Diena prasideda rytmetine vienuolyno malda, kuri liaudiškai vadinama brevijoriumi. Vakarine malda baigiame dieną. Visi dirbame ir valgome nustatytu laiku. Maistą gamina šeimininkė, vyrai pasikeisdami budi virtuvėje ir padeda. „Mūsų tikslas – surinkti visuomenės atstumtus žmones į Tėvo namus ir suteikti jiems sveiko ir prasmingo gyvenimo pamokas“, – sako vienuolis L.Mituzas.

Autorės nuotraukos

pėse. Dalį programų pritaikėme savo aplinkai. Vienuoliai veda dvasinio ugdymo pamokėles, moko sveiko ir prasmingo gyvenimo, išklauso ir pataria, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Mūsų bendruomenėje taikoma ir darbo terapija.

Tiek vyrų čia kalnus gali nuversti.

Juk tiek fizinės jėgos turite!

Patikėti visų darbų mūsų tikslinei grupei neįmanoma, nes jiems trūksta elementarių įgūdžių. Pavyzdžiui, paskyrus išravėti mūsų vaistažolių ūkio lauką galima nieko neberasti. Bus išravėtos ne tik piktžolės, bet ir vaistažolės. Todėl turime samdytis darbuotojų, turinčių praktikos žemės ūkyje.

Daugelis čia patekusių vyrų yra 17–30 metų amžiaus, tačiau nieko nemoka daryti. Jie mokosi dirbti. Ruošia malkas, švarina sodybos aplinką, tvarko savo būstus, skalbia drabužius. Net koplyčios statybininkams mūsų globotiniai padėti negalėjo. Juk egzistuoja saugos reikalavimai. Į žemę susmegę nameliai šildomi koklinėmis krosnimis arba metalinėmis krosnelėmis. Ant durų kabo užrašai „Klauzūra. Pašaliniams įėjimas draudžiamas“. Atrodo, kad esate nublokšti porą šimtmečių atgal? Čia ne kurortas. Tačiau žmonių gyvenimas nėra toks sunkus, kaip jums atrodo. Turime artezinį gręžinį, biologinius valymo įrenginius, naują namą su pirtimi, dušais ir viešaisiais tualetais.

Beje, moderniais tualetais naudojasi ir šimtai atvykstančių maldininkų. Jiems nereikia tupinėti Panaros miškuose.

Tokiuose nameliuose gyvena vyrai, norintys atsikratyti žalingų įpročių.

jektų vadovė Rūta Jakubonienė.

Pilnų namų bendruomenė, bendradarbiaudama su Lietuvos žemės ūkio universiteto Šilumos ir

Ką valgote?

Mes nepraktikuojame asketiško maitinimosi. Valgome viską. Nesame išrankūs. Perlinė, miežinė, grikių košės, bulvės, mėsa. Šitų žmonių organizmai po alkoholio ar narkotikų vartojimo yra išsekinti, jie jaučia padidėjusį poreikį valgyti. Vyrams trūksta įvairių vitaminų ir mineralų, todėl čia, gryname ore, jie noriai viską kemša.

Tačiau asketizmą praktikuojame kitur. Pas mus nėra televizoriaus, radijo, jie neskaito laikraščių, negali šnekėtis mobiliaisiais telefonais. Daugiau laiko skiriama maldai.

Kai būtinai reikia paskambinti artimiesiems, jie ateina pas mane, duodu telefoną. Be abejo, pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Jie bando paslėpti telefonus. Bet juk melo kojos trumpos.

Į Pilnų namų bendruomenę per miškus kelia atranda šimtai žmonių.

Girdėjau sakant, kad čia yra įvykęs ne vienas stebuklas.

Matėte bažnyčioje kabančius votus? Jie liudija, kad žmonių maldos išklausomos. Kiekvienas savo gyvenime nori patirti stebuklą.

Ar jūs pats tikite stebuklu?

Aš tikiu Dievo meile mums visiems.

Ji yra gydanti. Ji pakeičia mūsų protus ir sąmonę, kiekvienam pasiūlo rinktis – ar eiti su Dievu, ar atsukti jam nugarą.

Ar pasitaikė atvejų, kai vyrai neatsispirdavo alkoholiui ar narkotikams?

Yra buvę. Bet pasekmės jiems buvo liūdnos. Už vienkartinį vartojimą negailestingai šaliname žmogų iš savo bendruomenės.

Kaip jūs tapote vienuoliu?

Aš neturiu ypatingos gyvenimo istorijos, kuri išspaustų ašarą. Jokių lūžių ar nelaimingos meilės nebuvo. Nuosekliai ieškojau savęs ir, būdamas 24 metų, radau šitą vietą. Esu šiaulietis, elektronikos inžinerijos magistras. Galėjau turėti šeimą, vaikų. Bet ar būčiau iš tikrųjų laimingas atiduodamas save kitam asmeniui ar keliems mažiems žmogiukams?

Vienuolyne save realizuoju taip, kaip Dievas nori. Ir mano mama laiminga, kad pasukau šiuo keliu. Atsisakiau pasaulietiško gyvenimo norėdamas pakeisti ankstesnius planus, tačiau elektronikai nepasakiau sudie.

Ar nekonfliktuoja vyrai tarpusavyje?

Jie – iš įvairių miestų, skirtingų šeimų, kuriose susiformavo jų charakteriai, gyvenimiška patirtis, pagarbos jausmas arba visiškas jo nebuvimas.

Mes, vienuoliai, stengiamės, kad jie pasijustų gyvenantys lyg vienoje didelėje šeimoje, kad vienas kitą prižiūrėtų, kontroliuotų, jaustų atsakomybę.

Mes netoleruojame nei psichologinio, nei fizinio smurto, todėl vyrai stengiasi sutarti. Juk jiems patiems svarbu, kad gyventų be įtampos, todėl dirbtinai jos nebando sukelti. Pasitaikydavo ir mažiau motyvuotų žmonių, kurie norėjo demonstruoti savo svarbą. Tačiau bendruomenė tokius greitai išstumia.

Votai – įvykusių stebuklų liudininkai.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18 Šarūnas PREIKŠAS

Mažametį rado kilpoje

Pradinės mokyklos baigimo ir išleistuvių šventėje berniukas niekuo neišsiskyrė iš bendraklasių – buvo linksmas ir guvus. Jis, kaip ir kiti, švytėjo gavęs pradinės mokyklos baigimo pažymėjimą, džiaugėsi „užaugęs“ ir perėjęs į vyresnę klasę. Nei bendramoksliams, nei pedagogams net mintis netoptelėjo, kad mielą ir švytintį vaiką matė paskutinį kartą, kad vos po keturių parų kalbės apie jį būtuoju laiku, o ieškodama ilgai namo negrįžtančio sūnaus, motina sustings, radusi jį be gyvybės ženklų kilpoje, užnertoje ant sodybos daržinės sijos.

Teisėsauga ieško atsakymų „Nesaldu buvo vaikui mūsų kaime.

Dažnai girdėdavome, kaip jo motina bardavosi su berniuko ir jo vyresnės sesers patėviu. Su juo motina sugyveno ir jaunesnę vaikų sesutę. Šeima gyvulių neaugina, gyvena iš socialinių pašalpų ir padienių uždarbių. Berniukui kliūdavo nuo patėvio, kuris apylinkėse garsėja vagystėmis, girtavimu, padarytomis avarijomis. Berniukas su juo nesutarė, už skriaudas žadėjo užaugęs patėviui atkeršyti“, – pasakojo sodiečiai.

Berniuko gyvybė nutrūko dėl nežinomos priežasties ir neaiškiomis aplinkybėmis. Rajono teisėsauga ieško atsakymų į klausimus apie jas. „Mes turime faktus: vaikas rastas kilpoje, jo mirtis – smurtinė, ne dėl ligos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties aplinkybėms nustatyti. Kad berniukas buvo nužudytas ar nelaimė įvyko dėl pašalinės jėgos, po pokalbio su berniuko kūno ekspertizę atlikusiu medicinos ekspertu patvirtinti negaliu. Kol negavome visų ekspertizės išvadų, negalime atsakyti, ar tai nelaimingas atsitikimas, ar savižudybė.

Tačiau išorinių sužalojimų, būdingų pašalinėms jėgoms, nėra“, – kalbėjo Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis.

Pareigūnai tiria įvairias įvykio versijas: nelaimingas atsitikimas (žuvo neatsargiai žaisdamas), savižudybė,

Gimtasis kraštas

Prieblandos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

galbūt buvusi seksualinė prievarta ir kitos. Tačiau atrodo, kad kitų versijų tyrimas tėra formalumas, nes tyrėjams ir visuomenei jau beveik aišku, kad vaikas pats pasirinko mirtį. Spėliojama ir nežinoma, tik viena – kodėl.

Mokykloje neleido pagerbti Anykščių seniūnijoje žinomi aktyvūs gyventojai arba tie, kurie varsto duris ir prašo pagalbos. „Šeima, kurioje berniukas augo, nebuvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, aktyvumu, prašymais nepasižymėjo, jais niekas nesiskundė. Tos šeimos beveik nepažinojau“, – sakė Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas. Mirusio berniuko šeima nepateko ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį: „Šeimų, kuriose yra vaikų, problemomis pradedame domėtis, kai gauname atitinkamų signalų. Dabar šioje šeimoje liko du vaikai. Aplankysime juos ir mėginsime išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia“, – patikino tarnybos vadovė Laima Zukienė.

Mokyklos, kurioje mažametis baigė keturias klases, direktorė Regina Drūsienė pasakojo, kad vaikas iš kitų

neišsiskyrė, buvo judrus, linksmas, mokėsi vidutiniškai, o įvykusi tragedija „tikrai negali būti patyčių mokykloje pasekmė, nes iš šio berniuko nebuvo šaipomasi“.

Sunku patikėti, kad katalikiškoje, senas laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo tradicijas turinčioje šalyje ne vaikai, bet suaugę pedagogai nusprendė mokykloje nepagerbti mirusio savo bendruomenės nario. Pasak moky-

klos direktorės, atvykusi krizių valdymo komisija liepė nerodyti mokykloje gedulo juosta perrištos nuotraukos, nedėti prie jos gėlių ir nedegti žvakės, mat pagarbą mirusiajam liudijantys akcentai itin skaudžiai gali paveikti kitus nepilnamečius.

Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Onos Gustienės teigimu, pernai šalyje pareigūnai ieškojo beveik 800 be žinios prapuolusių vaikų, užpernai – dar daugiau, bet tikri skaičiai kur kas didesni. Mokyklos nelanko apie 5 tūkst. vaikų: maždaug pusė iš jų yra emigravę su tėvais, o likusiųjų likimas neaiškus. Švietimo ir mokslo ministerija informuoja nežinanti, ką veikia 2,3 tūkst. mokyklos nelankančių vaikų.

O.Gustienė atkreipė dėmesį ir į kitą statistiką, rodančią, kad Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi iš visų bendraamžių ES: kas antras patiria fizinį ar psichologinį smurtą, per 70 proc. – patyčias, per metus išsiskiria beveik 6 tūkst. vaikus auginančių šeimų. „Skaudu girdėti tokius dalykus.

Skaičiai kraupūs. Kuriame įvairias struktūras, programas, bet iš statistikos matome, kad jos nepasiekia žmogaus, vaiko“, – pripažino Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Lyderiai Europos Sąjungoje Miglė Bareikytė, Molėtų rajono savivaldybės gydytoja Vaikai, bandydami patys spręsti problemas, prisidaro naujų. Galiausiai, nebepakelia užgriuvusios naštos, o nesulaukę dėmesio ir pagalbos, pasirenka mirtį. Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje vaikų nuo 5 iki 14 metų savižudybių padaugėjo aštuonis kartus. 10–19 metų amžiaus grupėje savižudybės užima 2–3 vietą tarp mirties priežasčių. Kasmet šalyje nusižudo dvi klasės – 55–60 vaikų. Apklausos rodo, kad apie savižudybę galvojo 60 proc. vaikų, ketino žudytis – 9 proc., o 7,5 proc. mėgino tai padaryti.

Savižudybės nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso rezultatas. Dauguma savižudžių (8 iš 10) aiškiai užsimena apie savo ketinimus. Jie svyruoja tarp noro gyventi ir mirti – tarsi žaidžia su mirtimi, tikėdamiesi, kad kiti juos gelbės. Kai kurie savižudžiai nesupranta, ką daro, galvoja, kad po mirties gyvens toliau be juos slegiančių problemų. Iš tiesų vaikai nenori mirti – jie tik trokšta, kad būtų geriau. Savižudybių skaičiumi pirmaujame Europos Sąjungoje, tad akivaizdu, kad kažkas mūsų valstybėje yra ne taip.

7

Įkliuvo automobilių vagys Policija sulaikė du kauniečius, įtariamus 11 automobilių vagystėmis. Nugvelbtus automobilius ilgapirščiai panaudodavo kitiems nešvariems savo darbeliams, o paskui sudegindavo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas balandžio pradžioje, kai į policiją dėl pavogto tūkstančio litų vertės automobilio „Volvo 940“ kreipėsi 31 metų kaunietis. Tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis buvo pavogtas net tris kartus. Pareigūnai išaiškino įtariamuosius R.J. (g. 1986 m.) ir G.Ž. (g. 1989 m.). Jie įtariami pavogę 11 automobilių, o šešis automobilius, naikindami nusikaltimų pėdsakus, sudeginę.

Vogtais automobiliais sulaikytieji važiuodavo vogti iš parduotuvių, kioskų, kitų automobilių arba tiesiog pasivažinėti. Abiem vyrams pareikšti įtarimai dėl vagysčių. Už tai jiems gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.

7 kartus anksčiau teistą R.J. teismas leido suimti 3 mėnesiams.

O pirmadienio naktį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė ir 4 kartus teistą, nuo teisėsaugos besislapstantį G.Ž., kuriam gegužės mėnesį buvo paskelbta paieška.

Eltos inf.

Kontrabanda atrieda ir geležinkelio bėgiais vėse atrado 2 290 pakelių cigarečių.

Rūkalų vertė siekia 16 400 litų.

Gabena viešuoju transportu

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Virginija MAČĖNAITĖ Kontrabandos gabentojams fantazijos nestinga. Tokia išvada peršasi po praeito savaitgalio, kai įtemptai darbavęsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Vilniaus teritorinės muitinės (TM) pareigūnai draudžiamas, dešimtimis tūkstančių litų vertinamas prekes traukė iš netikėčiausių slėptuvių, o sprunkančius kontrabandininkus graibstė iš pelkių.

Automobiliai – nikotino saugyklos Šeštadienio popietę Lavoriškių kelio poste Vilniaus TM mobiliosios grupės pareigūnai sulaikė žaliuoju kanalu „Mercedes Benz“ automobiliu iš Baltarusijos parvykstantį mūsų šalies pilietį A.A. Muitinės pareigūnams nuodugniai apžiūrėjus įtartiną transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilyje buvo ne tik perdirbtas degalų bakas, bet ir dar dvi slėptu-

vės. Jos buvo įrengtos automobilio slenksčiuose ir dvigubame dugne. Iš visų slaptaviečių pareigūnai ištraukė apie penkias dėžes cigarečių „Minsk“, „Fest 7“ ir kitokių su baltarusiškomis banderolėmis. Kontrabandinių rūkalų vertė – daugiau kaip 19 tūkst. litų.

Nesėkminga kelionė namo buvo ir kitam lietuvaičiui A.D., kuris sieną su Baltarusija kirto Raigardo kelio poste.

Patikrinę vyro vairuojamą automobilį „Peugeot“, muitininkai vietoje degalų bako ir po bagažine įrengtose slėptu-

Įsigudrino kontrabandininkai savo brangų turtą vežti net keleiviniu transportu. Be jokios baimės prekės vežamos ir autobusais, ir traukiniais, juk pareigūnams suradus krovinį išsiaiškinti, kieno jis, beveik neįmanoma. Štai Lavoriškių kelio poste savaitgalį užstrigo keleivinis autobusas, vykstantis maršrutu Girios–Vilnius. Muitinės pareigūnai po sėdynėmis atrado (kaip jau tapo įprasta – „niekam nepriklausančius“) 42 pakelius cigarečių už daugiau kaip 300 litų.

Sekmadienį Kenos geležinkelio poste muitininkai patikrino keleivinį traukinį, vykstantį maršrutu Sankt Peterburgas–Kaliningradas.

Septinto vagono tambūre įrengtoje spintoje tarp įvairios buitinės chemijos buvo paslėpti du plastikiniai penkių litrų indai su alkoholio kvapą skleidžiančiu skysčiu, kurio vertė siekia 200 litų. Maža to, tarp maišų su patalyne ir pledais muitininkai atrado sukaišiotus tris blokus

cigarečių už daugiau kaip 200 litų.

Vilniaus TM muitininkų skaičiavimais, iš viso per trumpąjį savaitgalį buvo sulaikyta kontrabandinių prekių daugiau kaip už 36 tūkst. litų. Visiems pažeidėjams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, o neteisėtai gabentos prekės sulaikytos. Realizavus vien šią kontrabandą juodojoje rinkoje, valstybei, preliminariais skaičiavimais, būtų nesumokėta per 25 tūkst. litų.

Gaudynės baigėsi pelkėje Dar „linksmesnis“ savaitgalis prabėgo pasienyje su Baltarusija. Ignalinos pasienėčiai kelyje Lazinkos–Sekonys patikrinti stabdė automobilį „Subaru Legacy“. Tačiau automobilio vairuotojo nepakluso ir padidinęs greitį spruko. Netrukus automobilį pareigūnai rado paliktą ant kelio.

Mašinos salone ir bagažinėje aptikta 3 tūkst. pakelių cigarečių „Saint George Lights“. Pasieniečiai ėmė tikrinti apylinkes ir po kelių valandų bėglį sučiupo pelkėje. Šis sulaikomas priešinosi, tad prireikė ne tik kovinių imtynių veiksmų, bet ir antrankių.

8

Gimtasis kraštas

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Sveikata

Plūstant prieštaringai informacijai reikia pasikliauti ne tik specialistais, bet ir savo galva.

Svarbi kiekviena minutė Vida DUBINSKIENĖ Laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Bet ar mokame ir žinome, ką reikia daryti?

Aušra POCIENĖ Apsauginiai kremai nuo saulės, jau seniai daugeliui tapę neatsiejama gyvenimo vasarą dalimi, gali sukelti odos vėžį. Iki šiol žinojome, kad to priežastis galėtų būti kremuose naudojamos cheminės medžiagos, tačiau neseniai amerikiečių mokslininkai paskelbė, kad vėžį pagreitinti gali ir vitaminas A bei jo dariniai, esantys šiuose kremuose.

Pasitaiko spekuliacijų Anot studiją parengusių organizacijos „Environmental Working Group“ (EWG) mokslininkų, šį vitaminą apsauginių kremų pramonė naudoja kaip antioksidantą, kuris sulėtina odos senėjimą, tačiau stebint, kaip jį veikia saulė, paaiškėjo, kad jis prisideda prie vėžio navikų atsiradimo.

Amerikiečiai vos 39 kremus iš 500 populiariausių kremų nuo saulės įvardijo kaip saugius. Visas sąrašas kenksmingiausių ir saugiausių kremų skelbiamas EWG interneto puslapyje. „Nieko naujo. Tokios gąsdinančios informacijos, įvairiausių spekuliacijų saulės ir vėžio tema sulaukiame kasmet“, – dėstė Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Anot jos, vitaminas A ir jo dariniai (retinolis) naudojami visuose senėjimą stabdančiuose kremuose, ir nieko panašaus apie šį vitaminą ir susirgimo vėžiu riziką medikė nėra girdėjusi.

Beje, susipažinusi su internete paskelbtu pavojingų kremų sąrašu R.Gancevičienė nerado nė vieno, kuriuo būtų prekiaujama Lietuvos vaistinėse.

Panašiai reagavo ir vienos natūralia kosmetika prekiaujančios bendrovės bendraturtė Guoda Azguridienė: „Be vitaminų, kremuose yra daug blogesnių dalykų – įvairiausių cheminių elementų, kurie gali išprovokuoti vėžį.

Todėl tikrai nereikėtų baimintis vitaminų, nes jie – smulkmena,

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės ar jų vengti? palyginti su tais chemikalais, kuriuos kasdien su kosmetiniais kremais žmonės tepasi ant odos.“ Peržiūrėjusi EWG interneto puslapyje skelbiamą kremų nuo saulės sąrašą G.Azguridienė pastebėjo, kad jų nurodyti saugiausi kremai yra su cinko arba titano oksidais (vadinamaisiais fiziniais filtrais), kuriuos kiti mokslininkai itin peikia dėl nanodalelių. Kiti sąraše nurodyti kremai su cheminiais filtrais turi cheminių medžiagų, kurios provokuoja įvairias ligas. „Reikia žinoti, kad saulės kremai yra vaistai, todėl juos naudoti reikėtų tik jei nėra galimybės kitaip išvengti nudegimo. Nereikėtų manyti, kad saugu pasitepti kremu, kurio aukštas apsaugos nuo saulės faktorius, ir būti saulėje kiek nori“, – sakė G.Azguridienė.

Anot jos, kremuose naudojamos

cheminės medžiagos nėra uždraustos, jos atitinka leidžiamas normas. „Turėtume jaustis bandomaisiais triušiais, nes ta chemija kaupiasi organizme. Žiūrėk, po kurio laiko vieną ar kitą sudedamąją dalį ir uždraudžia naudoti“, – neslėpė G.Azguridienė.

Skiriasi kaina ir kokybė Kaip paprastam žmogui nesusipainioti, kai vieni, gąsdindami vėžiu, ragina teptis kremais nuo saulės, o kiti dėl tos pačios priežasties pataria jų nenaudoti? „Reikia pasikliauti specialistais.

Rekomenduoju priemones, kurios parduodamos vaistinėse. Tie apsauginiai kremai prilygsta vaistams ir į vaistinių lentynas nepakliūva atsitiktinai“, – patarė R.Gancevičienė.

Kremų nuo saulės yra tikrai labai įvairių. Vienos kategorijos ir patikimumo produktai parduodami prekybos centruose, visai kitos – vaistinėse.

Dar kitokių galima nusipirkti pas močiutę turguje. Todėl, medikės teigimu, jei norima patikimos apsaugos, ypač kai oda jautri, reikėtų kreiptis į medikus, kremus pirkti vaistinėse. „Žmonės ieško pigesnių variantų, tačiau yra tam tikri kosmetikos gamybos standartai, ypač kalbant apie saulės filtrus, kurie ir nulemia aukštesnę kremo kainą. Tačiau gydytojai tikrai nesistengia įbrukti brangiausių kremų. Paprastai pasiūloma keletas

variantų pagal kainą, odos tipą“, – aiškino dermatologė.

Kiekvienas kremas ar vaistas gali sukelti odos dermatitą – jautrumo reakciją, bet, kad sukeltų ligą, medikei neteko girdėti. Jos nuomone, tikrinančios institucijos griežtai reikalauja laikytis nustatytų standartų ir rinkos kontrolė yra pakankama.

Natūrali kosmetika – lašas jūroje G.Azguridienės nuomone, nors prieštaringų vertinimų tikrai yra labai daug, žmogui reikia turėti savo nuomonę: jei kremas žalingas, tiesiog jo nenaudoti. Pavyzdžiui, kremo sudėtyje radusi stiprių konservantų parabenų, naftos chemijos produktų, dirbtinių kvapiklių, ji tokį kremą mestų šalin.

Reikėtų domėtis kremų sudėtimi.

Jei daugelis jau atpažįsta maisto produktuose naudojamus konservantus, taip pat turėtų žinoti, ką reiškia kremo gamyboje panaudota viena ar kita cheminė medžiaga.

Kol kas natūrali ir ekologiška (dar vadinama žaliąja) kosmetika pasaulyje sudaro maždaug 2–5 proc. visos milžiniškos rinkos. Priežastis, kodėl ji taip sunkiai skinasi kelią į rinką, paprasta – kitokia rinkodara. Reklamai žaliosios kosmetikos gamintojai negali skirti pakankamai pinigų, nes natūrali žaliava, ypač ekologiška, – brangi.

Verta žinoti

Gerdami kavą netenkame geležies ir kalcio Dažniausiai net ir žinodami, kad kai kurie gėrimai kenkia sveikatai, nenorime keisti nusistovėjusių įpročių. Tačiau svarbu žinoti dar ir tai, ku-

riuos iš jų galima gerti valgant, o kuriuos – atskirai? Juk kartais išgeriamas skystis neleidžia pasisavinti labai svarbių mūsų organizmui maisto medžiagų, pavyzdžiui, geležies.

Arbata ir kava trukdo organizmui pasisavinti geležį. Geležis yra ypač svarbus mikroelementas moterims, juk mėnesinių metu jos netenka apie 50 procentų geležies atsargų. Šio elemento trūkumas sukelia nuolatinio nuovargio jausmą, veido odos spalva pasidaro blyški, sumažėja organizmo atsparumas virusams ir bak-

terijoms. Kava, arbata ir kiti kofeino turintys gėrimai neleidžia pasisavinti kitų svarbių mikroelementų – kalcio ir cinko. Kalcis labai svarbus kaulams, dantims, raumenims, jis būtinas kraujo krešėjimo procese. Kavos ir arbatos nereikėtų gerti pernelyg daug, be to, tai geriausia daryti vieną valandą prieš valgį. Taip sumažės neigiamas kofeino poveikis.

Pienas taip pat turi šiek tiek geležies, tačiau kalcis ir fosfatai, kurių yra piene, trukdo pasisavinti geležį, tad pieno taip pat negalima gerti valgant tuos produktus, kuriais norite papildyti savo geležies atsargas. Geriau pieną gerti prieš valgį arba po jo.

Apelsinų sultys turi daug vitami-

no C, o šis vitaminas skatina geležies pasisavinimą. Apelsinų sultis galima gerti valgant geležies turinčius produktus. Būtent dėl šios priežasties siūloma ir daržoves valgyti su mėsa.

Alkoholiniai gėrimai ir maisto teikiama nauda – du nesuderinami dalykai. Alkoholis neduoda mūsų organizmui nei mineralinių medžiagų, nei vitaminų, atvirkščiai, atima juos. Pavyzdžiui, alkoholis suardo vitaminą B6 ir trukdo pasisavinti vitaminą B12. Tik raudonasis vynas yra išimtis, šio gėrimo protingais kiekiais galima gerti ir valgant. Vynas skatina geležies pasisavinimą, be to, jo sudėtyje taip pat yra šiek tiek geležies.

GK inf.

Svarbu žinoti: nukentėjusiajam pirmąją pagalbą reikia suteikti kuo greičiau – klinikinė organizmo mirtis trunka 4–7 minutes. Vėliau padėti jau niekuo negalima.

Pirmiausia reikėtų žmogų atsargiai pajudinti, pasiteirauti, kas atsitiko. Patikrinti, ar žmogus kvėpuoja, trimis pirštais ant kaklo užčiuopus miego arteriją nustatyti pulsą, apžiūrėti visą kūną. Jei paaiškėja, kad gyvybei pavojus negresia, nereikėtų jo judinti, o nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112.

Kai nukentėjęs žmogus yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono. Sekite kvėpavimą ir širdies veiklą.

Jei žmogus nekvėpuoja ir neapčiuopiamas pulsas, reikia gaivinti, atliekant dirbtinį kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą.

Nukentėjusįjį skubiai paguldykite ant kieto pagrindo ant nugaros, apnuoginkite krūtinės ląstą, atlaisvinkite juosmenį. Užtikrinkite kvėpavimo takų praeinamumą: iš burnos pašalinkite svetimkūnius, atloškite galvą pakeldami apatinį žandikaulį. Dviem pirštais užspauskite apatinį žandikaulį, kad užsispaustų burna. Orą įpūskite per nosį du kartus. Po dviejų įpūtimų patikrinkite pulsą. Jei pulsas neatsirado, dar kartą du kartus įpūskite oro.

Per vieną minutę reikėtų atlikti 8–12 įpūtimų. Dirbtinio kvėpavimo efektyvumą rodo krūtinės ląstos išsipūtimas pučiant orą.

Kraujotaka sukeliama, ritmiškai spaudžiant krūtinkaulį. Atsiklaupkite šalia nukentėjusiojo. Spauskite apatinę krūtinkaulio dalį (nuo krūtinkaulio apačios dviejų pirštų atstumu į viršų) uždėję vienos rankos delną ant kitos rankos delno (pirštai turi būti pakelti).

Spauskite ištiestomis per alkūnę rankomis statmenai krūtinkaulio. Krūtinkaulį įspauskite 3–5 centimetrus, 80–100 kartų per minutę.

Suaugusiajam du kartus įpūskite oro ir 15 kartų paspauskite krūtinės ląstą. Du kartus įpūtę, patikrinkite pulsą. Jei jo nėra, dar du kartus įpūskite oro ir 15 kartų paspauskite krūtinkaulį. Kas 4 ciklus tikrinkite pulsą, kvėpavimą. Jiems neatsiradus, gaivinkite toliau. Jei žmogus atsigavo, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį.

Nepalikite be priežiūros, reguliariai tikrinkite kvėpavimą ir pulsą.

Kiek tęsti gaivinimą? Dirbtinis kvėpavimas nutraukiamas, kai žmogus pradeda normaliai kvėpuoti. Gaivinti reikia tol, kol atvyks kvalifikuota pagalba, žmogus ims kvėpuoti ir atsiras pulsas. Atgaivintas žmogus visada turi būti gabenamas į gydymo įstaigą.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Stilius

Paplūdimio mados kokteilis

9

2010 m.

Mažiausiai vietos spintoje užimantis drabužis vasarą – svarbiausias.

Joana KAZLAUSKIENĖ Šių metų vasaros sezonui dizaineriai siūlo visą paletę klasikinių ir gana liberalių modelių. Pasiūla tokia, kad kiekviena moteris gali išsirinkti maudymosi kostiumą, pabrėžiantį dailias kūno formas ar šiek tiek paslepiantį netobulas figūros vietas.

Bikiniai primena Šaltąjį karą Atrodo, kad bikinis yra XX a. išradimas. Iš tiesų šis nedidelis drabužėlis buvo žinomas dar antikinėje Romoje. Kaip rodo netoli Sicilijos aptikta mozaika, pavadinta „Merginos su bikiniais“, šią aprangą mėgo jaunos romėnės.

Drabužiui buvo lemta atgimti po

Antrojo pasaulinio karo. Šiuolaikinio bikinio kūrėju laikomas prancūzų modeliuotojas Lui Rearas (Louis Reard), kuris patobulino prieš kelis mėnesius Žako Chaimo sukurtą maudymosi kostiumo modelį „Atomas“.

Pirmą kartą bikiniai publikai buvo pristatyti 1946 m. liepos 5 d. Juos vilkėjo Paryžiaus kazino šokėja Mišelė Bernardini.

Naujajam maudymosi kostiumui suteiktas vardas siejamas su Bikinio atolu, kuriame vos prieš keturias dienas iki mados šou buvo pradėti JAV branduoliniai bandymai.

3,5 tūkst. km į pietryčius nuo Havajų, Maršalo salyno vandenyse, susprogdintos dvi atominės bombos.

1946–1954 m. trukusios operacijos „Kryžkelės“ metu buvo nusiaubtos

IV a.

1946 m.

1964 m.

Mikronezijos koralų salelės, lagūnose susprogdinti laivai veteranai.

Dizaineriai išreiškė visuomenėss protestą prieš JAV branduolinius us bandymus. Naujasis maudymoosi kostiumo modelis buvo palyydėtas šūkiu: „Bikinis – padalytas as atomas!“

Vis daugiau nuogo kūno Prireikė dešimtmečio, kol bikiikinius dėvinčios moterys nebešokiravo iravo visuomenės ir jie tapo madingi. Prie jų populiarumo praėjusio amžiaus žiaus 6-ame dešimtmetyje daug prisidėjo idėjo j garsi aktorė Bridžita Bardo. Šiandien daugelis dailiosioss lyties atstovių kitokios aprangos os paplūdimyje nepripažįsta. Jaunos moterys su bikiniais jaučiasi pui-kiai ir atrodo patraukliai.

Sukurta įvairiausių bikinio o atmainų, iš kurių kiekviena mer-gina ar moteris gali pasirinkti savoo figūrai tinkamesnį.

1964 m. žurnale „Look“ buvo o išspausdintas austrų kilmės ameriikiečio Rudžio Gernreicho sukurrtas monokinis. Šį krūtinės nedenngiantį paplūdimio drabužį pristatė tė prostitutė iš Bahamų. Be abejonės, ės, toks maudymosi kostiumas susilauukė griežtos Bažnyčios ir visuomenės nės kritikos, tad monokinius įsigijusioms ms damoms netrukus praėjo noras juos uos vilkėti. vi XXI a. visuomenė nepalyginti nti pakantesnė, o moterys drąsesnės. nės Aukštos liaunos merginos, turinčios nepriekaištingą figūrą, standžią rusvą odą bei nedidelę krūtinę, paplūdimyje gali vilkėti netgi mikrobikinius – gana simbolinius bikinius. Tiesa, pravartu atsižvelgti b iir į aplinkinius – ar jų tokia aprangga nešokiruos. Kelnaites su juostele, mikrobikinius derėtų pamiršti islam miškojo tikėjimo šalių pajūryje. Kai m kkuriose JAV valstijose taip vilkint rizzikuojama užsidirbti baudą.

ŠŠio sezono naujovės Moterys, šį vasaros sezoną norinči būti itin madingos, nesuklys pačios sirinkdamos maudymosi kostiumėlį, si

puoštą įvairiais akcentais – metalo žiedais ar perlais, perpintomis juostelėmis ir kt. Madingi gėlių rašto, etninio stiliaus ornamentai, rausva, turkio, klasikinė juoda spalva.

Kirpimų ir modelių formų įvairovė sudaro sąlygas išsirinkti figūrai ir skoniui tinkamiausią variantą.

Apkūnesnėms ar pilvuką turinčioms moterims rekomenduojama rinktis ne klasikinį bikinį, o modelį, pridengiantį problemiškas vietas – tankinį. Tai dviejų dalių maudymosi kostiumėlis pailginta viršutine dalimi. Šią bikinio atmainą 1998 m. sukūrė JAV dizainerė Ana Kole.

Senovinio audimo juostos vėl madingos Tradicinis amatas teikia malonumą ir meistrui, ir gaminio naudotojui.

Irma DUBOVIČIENĖ Tautodailininkai žino įvairius juostų audimo būdus: rinktinį, kaišytinį, pynimo, vytinį. Pastarasis – pats seniausias, siekiantis senovinius laikus. Pasak archeologės Ramutės Rymantienės, šiam audimui – per 6 tūkst. metų.

Vytinių juostų meistrė V.Ratautienė tvirtina, kad aprišimas juosta – tai simbolinis apsaugos rato sudarymas, apsauga nuo blogos įtakos.

Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą,

nuo krikšto iki paskutinės kelionės.

Pirmykštę prasmę žmonės pamiršo, bet tradicija tęsiama nesusimąstant apie jos turinį, tikint, kad tai tiesiog mada.

V.Ratautienė vytinių juostų technikos abėcėlę pažino seniai, mat 23 metus dirbo technologijų mokytoja.

Nors šis audimo būdas žinomas visame pasaulyje, juostose vyrauja skirtingos spalvos, simboliai. Kur nors Ispanijoje ar Portugalijoje išaustose juostose galime išvysti žmonių ar gyvūnų figūrų. Jų nerasime lietuviš-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

kose tradicinėse juostose. „Mūsų simboliai yra žalčiukas, kryžius, eglutė, rombas“, – primena tradicinių juostų audėja.

Kiekvienas simbolis turi savo prasmę: žalčiukas siejamas su laime ir gerove, gyvybine energija, amžina meile; eglutė simbolizavo neišsenkančias žemės gyvybės jėgas; kryžiukas – dvasinės saugos jėgą, gero linkėjimą ir apsaugą; rombas – moteriškąjį pradą, vaisingumą.

Ponia Vilija į savo audinius įaudžia tik lietuviškus simbolius, derina tradicines spalvas – Aukštaitijoje pamėgtas raudoną, žalią, geltoną ir mėlyną (Vakarų Lietuvoje paplitę violetiniai, tamsiai žali atspalviai). Vienoje juostoje paprastai derinamos penkios ar net septynios spalvos. V.Ratautienei pavyksta rasti naujų sąlyčio taškų su šiandieniniu gyvenimu. Žmonės mielai įsigyja ne tik juosiamas juostas, bet ir mažesnius dirbinius – kaklajuostes,

2006-aisiais naujai atgimė beveik prieš penkis dešimtmečius fiasko patyręs monokinis. Jis tapo bikinio ir vientiso maudymosi kostiumo deriniu – abi dalys priekyje sujungtos siauresne ar platesne juosta. Vilkėdamos tokiu monokiniu jaukiai jausis ir moterys, ne visai patenkintos savo kūno formomis. austas apyrankes. Įvairiose parodose, kai Vilija demonstruoja senovinį audimą, žmonės neretai stebisi gėrėdamiesi, kokius originalius gaminius galima sukurti tokia primityvia technika. Viskas, ko reikia audimui, – tai tik delne telpančių lentelių, žiogelio ir siūlų. Austi galima bet kur, nors ir išėjus į gamtą. Audėja nebijo pripažinti, kad yra įsimylėjusi savo amatą. Prie jo kasdien praleidžia po kelias valandas, paprastai anksti iš ryto. Moteris tvirtina, kad labai svarbus vidinis nusiteikimas. Jei galvosi apie materialinę naudą, ūpas austi greitai gali išgaruoti.

Senovėje tikėta, kad audimas, mezgimas, narpliojimas, raizgymas yra tam tikras bendravimas su aukštesnėmis būtybėmis. Šis darbas veikia raminamai, turi psichoterapinį poveikį. „Kiekvienas pasirenka darbą pagal save – svarbu gerai jaustis“, – sako moteris, kuriai archajiškas juostų audimas tapo ir pomėgiu, ir amatu.

10

Gimtasis kraštas

Aplink kamuolį

Neviltis. Komunistinės Šiaurės Korėjos gyventojai per televiziją galėjo tiesiogiai stebėti savo nacionalinės rinktinės dvikovą su Portugalija. Tai buvo kone pirmas kartas, kai šalies rinktinės žaidimas užsienyje buvo rodomas tiesiogiai. Tiesa, šį kartą jis buvo itin nesėkmingas.

Portugalai sutriuškino šiaurės korėjiečius rezultatu 7:0.

Vagystė. Viešbutyje apvogtas buvęs Argentinos rinktinės žaidėjas Gabrielis Batistuta. 41 metų buvęs sportininkas pasakojo, kad iš viešbučio kambario dingo grynieji pinigai ir kreditinės kortelės. Tame pat Mikelandželo viešbutyje apsistojęs ir FIFA prezidentas Jozefas S.Blateris. Šis Johanesburge esantis viešbutis laikomas vienu brangiausių. G.Batistuta komentuoja rungtynes vienai TV stočiai.

Favoritai. Argentinos nacionalinės rinktinės treneris Diegas Maradona pasaulio čempionato favorite laiko Brazilijos rinktinę. Nors brazilai iki šiol nerodė itin gero žaidimo, jam jie yra favoritai, pareiškė futbolo legenda. D.Maradona teigiamai įvertino ir stiprų kitų Pietų Amerikos komandų pasirodymą.

Apsijuokę prancūzai iškeliavo namo Pasaulio vicečempionė Prancūzijos rinktinė savo rankomis išsikasė duobę, į kurią ir prasmego. Paskutinėse A grupės 3 turo rungtynėse prancūzai 1:2 nusileido čempionato šeimininkei Pietų Afrikos Respublikai.

Vietoj šampano – paplavos Ko gero, dar niekada Prancūzijos rinktinė tokio lygio futbolo turnyre nubuvo taip apsijuokusi, o prancūzų sirgaliai – taip įžeisti ar net apspjaudyti. Dėl to kalti ne rungtynių rezultatai, o tai, kaip į juos reagavo pasaulio vicečempionai.

Užuot dar labiau susitelkę po dviejų turų, kuriuose sužaidė lygiosiomis 0:0 su Urugvajumi ir 0:2 pralaimėjo Meksikai, jie surengė daugelį tautiečių papiktinusį santykių aiškinimąsi su ultimatumais treneriui, streikais ir tarpusavio įžeidimais.

Iš prancūzų juokėsi visas pasaulis. Tik pačiai Prancūzijai buvo nejuokinga. Greičiau gėda dėl savo „didvyrių“. Prancūzai norėjo šampano, o gavo paplavų kibirą. Tiesiai ant galvos. Ir praustis teks ilgai.

Bloga pradžia

Klaida. Siaubingą klaidą komentuodamas Vokietijos ir Australijos rungtynes padarė didžiausio Serbijos televizijos kanalo RTS komentatorius. Jis pareiškė: „Vartuose stovės naujas vartininkas, nes Enkė negali žaisti. Jis sužeistas.“ Daugelis žiūrovų į tai sureagavo labai audringai, negailėdami piktų žodžių interneto forumuose. Kaip žinoma, vokiečių vartininkas Robertas Enkė 2009 m. lapkričio 10-ąją nusižudė.

Kivirčas. Viename PAR kaime nesutarus dėl televizijos programų žiūrėjimo užmuštas žmogus. 61 metų vyras norėjo stebėti futbolo rungtynes, o jo žmona ir du suaugę vaikai – religinį gospel šou. Šeimos nariai susipešė dėl televizoriaus pultelio ir trinktelėjo tėvo galvą į sieną.

Vyras buvo sunkiai sužeistas ir mirė.

Trys įtariami šeimos nariai suimti.

Dūdos. Vuvuzelos yra tipiškas Afrikos instrumentas, tačiau per pasaulio futbolo čempionatą taip išgarsėjusios plastiko dūdos dažniausiai pagamintos Kinijoje. Kaip praneša kinų žiniasklaida, 90 proc. Pietų Afrikoje parduotų vuvuzelų yra kinų gamybos. Vien tik „Guangda“ žaislų fabrikas kasdien jų pagamina 20 tūkst. vienetų. Fabrikas jau eksportavo daugiau nei milijoną šių instrumentų – po 2,50 juanio (30 euro centų) už vienetą. Užsienyje viena vuvuzela kainuoja iki 70 juanių (apie 8 eurus).

GK, Eltos inf.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Sportas

Daugelis futbolo gerbėjų įsitikinę, kad Prancūzijos rinktinė iš viso neturėjo važiuoti į Pietų Afriką. Mat kelialapį į čempionatą jai padovanojo trumparegis teisėjas ir Tjeri Anri atrankos ciklo rungtynėse su Airija.

Jose prancūzai pelnė įvartį, kuris turėjo būti neįskaitytas, mat lemiamos atakos metu T.Anri kamuolį akivaizdžiai sustabdė ranka.

Tačiau Reimonas Domenekas ir 23 futbolininkai atvyko į PAR. Dabar daugelis prancūzų dėl to gailisi. Jau turnyro pradžioje rinktinę ėmė draskyti nesutarimai, o R.Domenekas, kaip pasirodė, neturi jokios įtakos žaidėjams.

Problemos aikštėje Susipykęs ir išvaręs namo „geležinį“ starto puolėją Nikolia Anelka, kurio įžeidžiantys žodžiai strategui buvo išversti, ko gero, į visas pasaulio kalbas, treneris ėmėsi ir kitų represijų. Komandos kapitonas Patrisas Evra atsisėdo ant atsarginių suolelio kartu su Eriku Abidaliu, o naujuoju „nacijos gelbėtoju“ tapo Alu Diara, išvedęs žaidėjus į aikštę rungtynėse su PAR kaip naujasis kapitonas.

Net ir šioje nepavydėtinoje padėtyje prancūzai dar turėjo galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas, jeigu paskutinėse grupės rungtynėse būtų įmušę penkis įvarčius. Tačiau jau pirmos minutės parodė, kad tai praktiškai neįmanoma. Prancūzai žaidė blankiai ir padrikai.

O pietų afrikiečiai išėjo ne žaisti futbolą, o kautis, įrodyti, kad jie čia atvyko ne tik kaip turnyro šeimininkai, o yra gyvybinga komanda, už kurią gali sirgti visa Afrika, ir laimėjo rungtynes rezultatu 2:1.

R.Domeneko treniruojami prancūzai susiriejo tarpusavyje.

tektų į aštuntfinalį, neigiamai atsakė daugiau kaip 80 proc. skaitytojų.

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas PAR A grupės komandų rungtynės su Prancūzija Birželio 11 d.

PRANCŪZIJA URUGVAJUS 0:0 (0:0) Birželio 17 d.

PRANCŪZIJA MEKSIKA 0:2 (0:0) Įvarčiai: Chavjeras Ernandesas (64), Kvautemokas Blankas (79 – iš 11 m) Birželio 22 d.

PRANCŪZIJA PIETŲ AFRIKA 1:2 (0:2) Įvarčiai: Bonganis Kumalas (20), Katlegas Mfela (37), Floranas Maluda (70)

Iškeikė trenerį Chaosas rinktinėje kilo po to, kai įžeidęs trenerį R.Domeneką iš komandos buvo išvytas puolėjas Nikolia Anelka. „Eik ant b..., tu purvinas kalės vaike“, – per rungtynių su Meksika pertrauką neva treneriui, išklausęs jo priekaištus, drabužinėje pasakė pagrindinis komandos starto puolėjas.

Futbolininko žodžius išspausdino keli Prancūzijos dienraščiai ir šalyje kilo pasipiktinimo banga, puolėjo elgesį viešai aptarinėjo garsiausi šalies politikai, įsikišo net prezidentas Nikolia Sarkozy.

Prezidento į Pietų Afriką pasiųsta sveikatos ir sporto ministrė Roselina Bašelo rinktinės žaidėjams priminė, kad jie vilki Prancūzijos marškinėlius ir yra pavyzdys jaunimui, todėl turėtų susimąstyti dėl savo elgesio.

Tautos gėda Prancūzus papiktino ne tik žodžių kišenėje nelaikantis N.Anelka, bet ir visa komanda, kuri dėl trenerio sprendimo pašalinti puolėją atsisakė treniruotis prieš antras rungtynes.

Netrukus iš pareigų pasitraukė Prancūzijos rinktinės vadovas, rinktinę at-

Papasakos tiesą Rietenas Prancūzijos rinktinėje kaitino ir tai, kad dalis žaidėjų ėmė ieškoti skundiko, kuris neva perduoda informaciją žiniasklaidai. Tačiau papasakoti tikrą tiesą, kas vyko jų komandos stovykloje pasaulio čempionato metu, bei paaiškinti visas prasto ir gėdą šaliai užtraukusio pasirodymo priežastis pažadėjo rinktinės kapitonas Patrisas Evra. „Atėjo laikas atsiprašyti Prancūzijos žmonių, – teigė jis. – Norėjau tai padaryti anksčiau, tačiau treneris neleido taip elgtis. Šią savaitę surengsiu spaudos konferenciją. Prancūzai turi teisę žinoti tiesą, nes komanda priklauso Prancūzijos žmonėms.“ „Sužinosite visas smulkmenas...

Jau šią savaitę“, – žadėjo anglų „Manchester United“ klubo gynėjas.

Atsiprašė prancūzų Dėl prasto žaidimo sirgalių atsiprašė ir rinktinės saugas Frankas Riberi. „Atsiprašau visos prancūzų tautos dėl to, kad nesugebėjome pateisinti lūkesčių, – sakė Miuncheno „Bayern“ klubo saugas. – Žaidėme visiškai neišraiškingai ir iš tolo neprilygome savo idealui. Rinktinei atėjo sunkūs laikai. Aš ir vaikinai norėjome laimėti, tačiau mače su Urugvajumi blogai jautėme vienas kitą, kiekvienas tempė antklodę į save.

Prancūzijos rinktinė nesugebėjo susitelkti, žaidė padrikai. Todėl dabar iš mūsų juokiasi visas pasaulis.“

Traukiasi iš posto

sisakė toliau remti kelios stambios kompanijos, o šalies futbolo federacija viešai atsiprašė šalies visuomenės dėl rinktinės elgesio. „Mes norime pamiršti šią katastrofą, absoliučią tragediją pasaulio čempionate. Tai gėdingiausia akimirka mūsų futbolo istorijoje“, – kalbėjo Prancūzijos žurnalistas Filipas Okleras.

Tautiečių panieką savo rinktinei, ko gero, geriausia atspindi dienraščio „Le Figaro“ apklausa. Į klausimą, ar nori, kad Prancūzijos komanda pa-

Rungtynėmis su Meksika 58-erių R.Domenekas atsisveikino su rinktine, po čempionato jį šiame poste pakeis „Bordeaux“ kubui vadovaujantis Laurentas Blancas. „Kaip ir visi, esame liūdni ir nusivylę, – sakė R.Domenekas. – Bet šiose rungtynėse aš mačiau truputį to, ką norėjau matyti: truputį širdies aikštėje, dvasingumo, solidarumo.“ Nors susipyko su visais futbolininkais, o šie protestuodami net nepaduoda treneriui rankos R.Domenekas tiki šviesia ateitimi: „Ši komanda yra pajėgi. Matėme ir puikių momentų, jų bus daugiau. Prancūzijos rinktinė niekada nemirs.“

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Sportas

Pakartojo rekordą Portugalijos rinktinės treneris Karlušas Keirušas po ryškiausių pasaulio čempionato rungtynių, kuriose jo auklėtiniai negailestingai sudorojo Šiaurės Korėjos komandą, prisipažino, kad yra visiškai patenkintas savo žaidėjais. O Šiaurės Korėjos treneris Kim Chon-Hunas dėl pralaimėjimo prisiėmė visą kaltę.

Šešiese įmušė septynis įvarčius Pirmadienį G grupės 2 turo rungtynėse portugalai sutriuškino

varžovus rezultatu 7:0 ir tapo pirmąja komanda, kuriai nuo 1974 čempionato metų pavyko įveikti priešininkus septynių taškų skirtumu. Prieš 36 metus tiek pat kamuolių į Haičio rinktinės vartus pasiuntė Lenkijos futbolininkai. Įmušę dar vieną įvartį portugalai būtų pakartoję savo rinktinės rekordą: 1994 m. jie 8:0 sutriuškino Lichtenšteino rinktinę. Šįkart į komunistinės Korėjos vartų tinklą taikliai mušė net šeši portugalai: Raulis Meirelešas, Simao Sabrosa, Ugas Almeida, Liedsonas ir Krištianas Ronaldas pasižymėjo po vieną kartą, juos pralenkė tik Tiagas, rungtynėse įmušęs du įvarčius.

„Europos brazilai“ prieš brazilus

Pirmą įvartį per 16 mėnesių pelnė ryškiausia Portugalijos rinktinės žvaigždė Krištianas Ronaldas.

„Mes parodėme nuostabų žaidimą, įmušėme gražius įvarčius, – teigė portugalų strategas. – Mums reikėjo tokių rungtynių, kurias komanda žaistų tikrai aukštu lygiu. Da-

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas G grupė, 2 turas PORTUGALIJA ŠIAURĖS KORĖJA 7:0 (1:0) Įvarčiai: Raulis Meirelešas (29 min.), Simao Sabrosa (53), Ugas Almeida (56), Liedsonas (81), Krištianas Ronaldas (87), Tiagas (60 ir 89 min.)

bar mano auklėtinių motyvacija, jų pasitikėjimas savimi dar labiau sustiprės. Tiesa, turiu prisipažinti, kad laukia dar viena dvikova. Kol kas neiškovojome nė vieno trofėjaus. Dabar reikia galvoti apie išėjimą į atkrintamąsias varžybas ir pasistengti laimėti kitą susitikimą (3 turo rungtynėse birželio 25 d.

17 val. Portugalija susitiks su Brazilija, kuri jau užsitikrino kelialapį į kitą etapą, – red.).

Vieno iš įvarčių autorius U.Almeida džiaugėsi pergale. „Šiandien mus visus galima pasveikinti su gerai atliktu darbu ir puikiu rezultatu. Dabar darbotvarkėje – Brazilija.

Manau, šios rungtynės nebus lengvos nei mums, nei jiems“, – įdomią dvikovą prognozavo „Europos brazilais“ vadinamos Portugalijos rinktinės žaidėjas.

Portugalų džiaugsmui nebuvo ribų.

Nutraukė šešiolikos mėnesių tylą Švęsti progą turėjo ir ryškiausia Portugalijos rinktinės žvaigždė Madrido „Real“ puolėjas Krištianas Ronaldas. Jis jau 16 mėnesių nebuvo įmušęs įvarčio žaisdamas už savo šalies rinktinę. Pirmadienį Portugalijos rinktinės kapitonas šią seriją nutraukė, į korėjiečių vartus pasiųsdamas šeštą įvartį. Geriausio rungtynių

žaidėjo titulu apdovanotas brangiausias pasaulio futbolininkas pabrėžė, kad „šio titulo verti mažiausiai trys keturi jo komandos žaidėjai, ir ypač Tiagas“.

Vertindamas rungtynes K.Ronaldas negalėjo sulaikyti šypsenos: „Septynis kartus nuginkluoti varžovų vartus, ir dar pasaulio čempionate – tai neįtikėtina. Mes tai padarėme, ir aš jaučiuosi laimingas.“

Olandai nusiteikę eiti iki finalo Milano „Inter“ ir Olandijos rinktinės saugas Veslis Sneideris tiki, kad Berto van Marveiko treniruojama vadinamųjų oranžinių komanda puikiai pasirengė pasaulio futbolo čempionatui Pietų Afrikoje. „Mūsų komanda susitelkusi ir sustyguota, o disciplina vaikinams įskiepyta nuo vaikystės. Olandijos rinktinėje nežaidžia silpni žaidėjai“, – sako 26 metų saugas.

Pats V.Sneideris – ne tik rinktinės saugų linijos, bet ir visos komandos lyderis. Futbolininkas puikiai jaučia kamuolį: moka ne tik jį juvelyriškai perduoti partneriui, bet ir pats nuginkluoti varžovų vartininkus. Regis, V.Sneideris jau seniai visiems viską įrodė, tačiau jam pačiam atrodo kitaip.

Labai gerai pradėjote čempionatą. Kokios dabar nuotaikos komandoje?

Po pergalių nuotaika visada gera.

Labai svarbu sėkmingai pradėti turnyrą, kad vėliau būtų lengviau. Tai svarbu ne tik psichologiškai, bet ir dėl surinktų taškų. O ir šiaip tokio lygio varžybose reikšminga kiekviena pergalė.

Tačiau teigiate, kad jums ir komandai vis dar reikia tobulėti. Žinoma. Būtina įrodinėti savo pajėgumą per kiekvienas rungtynes. Negalima sustoti ties tuo, ką pasiekėme.

Juolab kad mūsų laukia kur kas atsakingesnės kovos. Tad apie tai, ar reikia tobulėti ir dirbti, komandoje net nekalbame. Man taip pat dar reikia padirbėti.

Jūsų kolega Arjenas Robenas, regis, tuoj atsigaus po traumos. Kalbama, kad rinktinėje visi labai laukia, kada jis pasirodys aikštėje. Arjenas dar nevisiškai pasveiko, bet po truputį sveiksta. Komandoje laukiame,

V.Sneideris pirmose rungtynėse su Danijos rinktine jautė didžiulę atsakomybę, todėl mano, kad žaidė ne taip, kaip galėtų. Per susitikimą su japonais saugas įmušė vienintelį įvartį.

2010 m. pasaulio futbolo čempionatas PAR E grupė, 1-as turas OLANDIJA DANIJA 2:0 (0:0) Įvarčiai: Simonas Poulsenas (46 min. – į savo vartus), Dirkas Keitas (85).

E grupė, 2-as turas OLANDIJA JAPONIJA 1:0 (0:0) Įvartis: Veslis Sneideris (53 min.).

kada jis visiškai atgaus jėgas ir galės žaisti visu pajėgumu.

Koks jo vaidmuo komandoje?

A.Robenas puikiai žaidė visą sezoną, buvo vienas Miuncheno „Bayern“ lyderių. Jis turi tiek daug puikių savybių, kad jo svarbą Olandijos rinktinėje sunku pervertinti. Jis labai greitas, puikiai techniškai valdo kamuolį ir sugeba pats vienas kardinaliai pakeisti susitikimo eigą.

Jūs taip pat daug reiškiate savo nacionalinei komandai...

11

Aš naudingiausias komandai žaisdamas priekyje, tad mėgstu prisijungti prie atakų. Manau, kad tai viena stipriausių ir vertingiausių mano savybių. O atvirai, nelabai mėgstu kalbėti apie save.

Tegul apie tai šneka kiti. Sirgaliai, treneriai, žurnalistai. Aš šiuo metu mąstau tik apie visos komandos sėkmę.

Ar jaučiate kokį nors psichologinį spaudimą dėl savo svarbaus vaidmens ir didelės atsakomybės komandoje?

Į pasaulio čempionatą susirinko profesionalai. Jeigu jau atvažiavai, būk geras, parodyk tai, ko iš tavęs tikisi gerbėjai ir visa šalis. O būtent – puikų žaidimą. Štai, pavyzdžiui, grumtynėse su Danijos rinktine nevisiškai gerai žaidžiau, nesu patenkintas savimi. Galbūt tai ir lėmė tas pats psichologinis spaudimas, atsakomybė. Jį reikia įveikti.

Antraip bus labai sunku. Kita vertus, svarbiausia, kad laimėjome tas rungtynes ir pelnėme tris taškus.

Kaip manote, Olandijos rinktinėje meistriškai žaidžiančių futbolininkų kasmet daugėja ar mažėja?

Mūsų rinktinėje nebūna silpnų ir prastų futbolininkų. Dauguma žaidėjų mokėsi legendinėje Amsterdamo „Ajax“ mokykloje, o vien tai daug ką pasako. Būtent todėl mūsų komanda tokia susitelkusi ir sustyguota. Kiekvienas žaidėjas žino savo

Pasirinko klaidingą strategiją Portugalų sutriuškintos Šiaurės Korėjos vyriausiasis treneris Kim Chon-Hunas, nors ir patyrė šoką, rungtynes komentavo blaiviai: „Mūsų taktika buvo visiškai klaidinga ir mes išskydome, nesilaikėme drausmės, pakriko mūsų darnios eilės. Prisiimu visą kaltę dėl neteisingai pasirinktos strategijos“, – sakė treneris.

Veslis Sneideris (Wesley Sneijder) Gimė 1984 m. birželio 9 d.

Utrechte, Olandijoje. Futbolininkas žaidė Nyderlandų aukščiausioje lygoje rungtyniaujančiame Amsterdamo klube „Ajax“ (2002–2007 m.), Ispanijos Madrido „Real“ (2007–2009 m.). 2009 m. vasarą V.Sneideris pasirašė ketverių metų sutartį su Milano klubu „Inter“ (Italija).

Kaip buvo teigiama spaudoje, sutarties suma siekė apie 15 mln. eurų.

Olandijos futbolo rinktinėje 10 numeriu pažymėtais marškinėliais saugas žaidžia nuo 2003 m. balandžio 30 d. Su nacionaline komanda jis žaidė 2006 m. pasaulio čempionate ir dviejuose Europos futbolo čempionatuose (2004 ir 2008 metais).

vietą aikštėje, savo vaidmenį taktikos požiūriu. Drausmė vaikinams įskiepyta nuo vaikystės.

Kiek olandai turi galimybių laimėti šiame pasaulio čempionate?

Kokios jūsų jėgos?

Būtina susikoncentruoti ir laimėti kiekvienas rungtynes. Prieš dvejus metus Europos futbolo čempionate Austrijoje ir Šveicarijoje pradėjome labai užtikrintai. Vien ko vertas italų (3:0) ir prancūzų (4:1) sudorojimas!

Tada daugelis kalbėjo, kad neva trofėjus jau olandų rankose. Kaip paaiškėjo, paskubėjo (olandai pasiekė tik ketvirtfinalį, kuriame 1:3 nusileido rusams, – red.). Tad neskubėkime su prognozėmis. Tačiau patikėkite, mes padarysime viską, kad laimėtume. Kitaip ir būti negali.

Parengė Arvydas Jockus EPA-Eltos nuotraukos

12 Nacionaliniai Irano oreivystės ypatumai Gimtasis kraštas

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Kelionės

Ar įmanoma pamatyti Iraną iš oro baliono? „Ir aš nepatikėčiau, jeigu nebūčiau pakilęs“, – pritariamai galva linksi pilotas Aurimas Vengrys.

Teko vykdyti kareivių komandas

Skrydis oro balionu Irane 2010 m.

Lilija VALATKIENĖ Budriai kontroliuojamoje oro erdvėje net aitvaro laidyti nevalia. Su balionu gali pakilti, jeigu kartu skris ginkluotas kareivis. Apie oreivystę jis išmano ne daugiau nei kurmis apie žvaigždes, tačiau jam paklusti būtina. Antraip gresia drastiškas nusileidimas, nes kareivis žino vienintelį dalyką – kaip išjungti degiklį.

Pigiausias būdas keliauti Oro balionas teisininkui A.Vengriui suteikia ne tik laisvę mąstyti plačiau nei leidžia kodeksas, bet ir pažinti pasaulį godžiai žvalgantis iš paukščio skrydžio. Brangus pomėgis? Į oro balionų fiestą Irane kartu su juo skrido dar du pilotai – inžinierius Romualdas Bakanauskas ir architektė Jolanta Tūraitė.

Organizatoriai neblogai padirbėjo.

Renginį globojo Širazo miesto meras ir aukšti pareigūnai. Vizos europiečių oreiviams Teherano oro uoste buvo sutvarkytos per 15 minučių (paprastai ši procedūra užtrunka kelias savaites).

Oreiviai buvo nuskraidinti specialiu užsakomuoju reisu į Širazą, VIP salėje juos iškilmingai pasitiko miesto valdžia, kiekvienam buvo įteikta kvapioji rožė. Apgyvendino juos 5 žvaigždučių viešbutyje, sočiai maitino ir paslaugiai vežiojo į ekskursijas.

Aurimas pagalvojo: „Matyt, turėsime už tai atidirbti.“ Jo spėjimai vėliau su kaupu pasiteisino.

Naudingi patarimai Praėjo bemaž savaitė, o oro balionų kaip nėra, taip nėra. Organizatoriai ir saugumo pareigūnai tikino: „Viskas bus gerai! Atveš tuos balionus. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės ekskursijomis.“ J.Tūraitė, gerbdama vietos papročius, apsivilko kelnes, suknelę, galvą apsimuturiavo skara ir su vienmarškiniais vyrais patraukė kalnų keliais, senosios civilizacijos pėdsakais, žavėjosi margu ir triukšmingu turgumi, grožėjosi pasakiškais sodais ir parkais dykumose, mėgavosi maldos namų vėsa.

Lauke tvyrojo 40 laipsnių karštis.

Troškulys nugalėjo oreivius. Iš rankų jie nepaleido mineralinio vandens

Jolantos Turaitės nuotraukos

buteliukų. A.Vengrys padarė atradimą, tad turistams pasinaudoti jo patarimu būtina: „Kai būsite Irane ir viešoje vietoje užsimanysite į tualetą, pamatę ant durų vyro ar moters ženkliuką nepulkite kaip akis išdegę, nes ten gali būti maldos kambarys...“

Septynios laukimo dienos „Dienos bėga, mes daromės kultūringesni, susipažįstame su Irano tradicijomis, istorija, poezija, pietaujame su Širazo savivaldybės atstovais, grožimės kalnais, kriokliais, vaismedžių plantacijomis ir avių ganyklomis. Įsi-

Ryte oreiviai sužinojo, kad kiekviename balione skris saugumo atstovas (tokią patirtį jie turėjo Rusijoje), negalima bus fotografuoti ir filmuoti. tikiname, kad Iranas visiškai saugi šalis, policijos beveik nematyti“, – sako A.Vingrys.

Virš Teherano pakibę dulkių kamuoliai. Tačiau 10 milijonų gyventojų turintis miestas gana žalias: laistoma ir puoselėjama žolė, medžiai, žydi gėlės. „Už sumuštinį ir „Coca Cola“ sumokėjome po 30 000 realų (apie 9 Lt), o didžiulis 50 cm skersmens ir labai skanus lavašas tekainavo 100 realų (maždaug 3 centai). Išsikeitęs čia 100 eurų gali jaustis milijonieriumi, nes turi apie 1,2 mln. realų. Nerealu!“ – juokėsi A.Vengrys.

Savo didybe garsėjęs Persepolis – imperatoriaus Darijaus pries 2500 metų statytas miestas, viena seniausių Persijos sostinių, šiandien stebėtinai retai lankoma vieta.

„Moterys Irane griežtai laikosi aprangos kodo. Mūsų grupei priskirtos vertėjos džiaugiasi galėdamos truputį atsipalaiduoti ir atlaisvinti savo skaras (kol jos su mumis, jos priskiriamos europietėms). Tačiau viena lenkų oreivė gavo pastabą iš iraniečių moterų. Mat pro jos marškinėlius matėsi daugiau, nei turėtų matytis Irane. Užtat mūsų Jolanta atrodė nepriekaištingai“, – prisiminė Aurimas.

Vyrai apsirengę paprastai. Jiems tik šortus dėvėti uždrausta.

Prieš aplankant įspūdingos architektūros mečetę, oreiviams teko išklausyti instruktažą: moterys atskirai, vyrai atskirai; visi turi vilkėti ilgomis kelnėmis ar sijonais, kojos visiškai uždengtos; moterų rankos ir plaukai paslėpti po skraistėmis, ir jokių fotoaparatų. Prie įėjimų stovi po 2–3 prižiūrėtojus.

Nustebimai ir nusivylimai „Septintą dieną pagaliau sulaukėme to, dėl ko čia ir atvažiavome.

Atkeliavo 14 balionų iš Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Dar dieną užtruko balionų muitinės procedūros.

Naktinis paradas praėjo sklandžiai: pakėlėme visus balionus gražiame futbolo stadione. Gaila, kad žiūrovų buvo mažai. Gal 200 žmonių, daugiausia savivaldybės atstovai su šeimomis ir, kaip vėliau supratome, saugumo tarnybų vyrai“, – paaiškino Aurimas.

Ryte oreiviai sužinojo, kad kiekviename balione skris saugumo atstovas (tokią patirtį jie turėjo Rusijoje), negalima bus fotografuoti ir filmuoti.

Gatvėse, kuriomis oreiviai vežė balionus, pasirodė daug policininkų, automatais ginkluotų kariškių atsirado ir stadione. „Bepučiant balionus, prisistatė ginkluoti kareiviai ir pareiškė, kad skris su mumis. Žadėjo, kad bus po saugumietį. Tačiau koks skirtumas, ką skraidinti – ar saugumietį, ar kareivį. Bėda tik, kad organizatoriai atvedė pulką rėmėjų, oro uosto direktorių su šeima, savivaldybės atstovus, kuriuos turėjome paskraidinti“, – prisiminė A.Vengrys.

Kareivis kalba tik persų kalba, vyksta instruktažas. „Supraskite mane teisingai, ne aš instruktuoju, o mane moko kareivis.

Jis man parodys kryptį, nurodys, kada pakilti, kada nužemėti ir kada nusileisti. Laimei, komandoje turėjome vietos vaikiną, kuris viską išvertė į anglų kalbą“, – pyktelėjo Aurimas ir paaiškino kareiviui, kad balionas skrenda ten, kur pučia vėjas.

Pilotas atsakingas už visus, esančius krepšyje, net ir kareivius, todėl A.Vengrys pareiškė, kad nesileis, jei matys, kad yra nesaugu.

Kareivis į tai atsakė: „Aš drąsus ir nebijau jokių pavojų ir iššūkių.“ „Su gyvu navigatoriumi ir aviacine stotimi (žemėlapio vis tiek neturiu) startavome sėkmingai. Kalną puošia mečetė, žmonės virtinėmis lipa į kalną ir mojuoja. Ant kraigo stovi automatais ginkluoti kariai. Lekiame 16 km/h greičiu ir pasiekę kalno viršūnę sustojame. Vėjo nėra. Kareivis sukomanduoja – skristi, stovėti negalima, arba turėsime nutūpti! Po 5 minučių radau kažkokį vėją. Paskui prasidėjo: suk kairėn, dešinėn, kaip rikiuotėje ant žemės. Ilgainiui pradėjome suprasti vienas kitą ir ore išsilaikėme net 40 minučių“, – įspūdžiais dalijosi Aurimas. „Mano kareivis aktyviai mojuoja, rodydamas kryptį, aukštį pareguliuo-

ja, kad namą perskrisčiau ir kad per aukštai nepakilčiau. Intuicija pakuždėjo leistis, antraip kareivio pageidavimai ir mano galimybės gali nebesutapti. Alacho pagalba pasiekiau išdžiūvusios upės vagą, kur manęs laukė ištikima komanda – Romas, Jolanta ir vietos vaikinas Ehsanas. Numečiau virvutę, komanda pagavo, buvo sustabdytas eismas gatvėje, ir balionas nusileido gražioje ir lengvai privažiuojamoje vietoje. Artėjant prie žemės, kareivis vis klausinėjo, kodėl mes leidžiamės. „Ok, ok, nebėra dujų“, – pamelavo pilotas Aurimas.

Pasiekęs kojomis žemę kareivis plačiai šypsojosi. Net padėkojo ir dar sykį paklausė, kodėl reikėjo leistis, juk taip gerai skridome.

Kitus renginio dalyvius sėkmė aplenkė. Lenkei Beatai Chomai („Lech“ balionas) buvo pranešta, kad ji neskris, nes jos balionas reklamuoja alų.

Austrui Ivanui Trifonovui (vieninteliam pilotui pasaulyje, skraidžiusiam balionu visuose 5 žemynuose) buvo įsakyta taip pat likti žemėje, nes jo balionas vienvietis, be krepšio ir negali paimti kareivio. Patyręs pilotas paprašė mažo ir lengvo kareivio, kurį įtaisė ant „cloud hoperio“ pakabinimo sistemos. Vidury skrydžio kareivio drąsa išgaravo ir jis nusprendė išjungti viengubą degiklį.

Pilotas turėjo gintis daužydamas kareiviui per ranką, kol nusileido brūzgynuose. Šveicaras Peteris Blaseris, oro balionu skraidęs Kinijoje, Indijoje, Birmoje ir kitose egzotiškose šalyse, savo skrydį Irane baigė ant keturaukščio namo stogo! Prieš tai kareivis tris kartus spėjo patempti vožtuvo virvę ir jį atidaryti. Pilotas įkando jam į ranką, nes kitos priemonės nepadėjo.

Kur kas prasčiau buvo lenkui Bohoilai Basilijui Davidiukui. Kareivis timptelėjo raudoną greito oro išleidimo sistemos virvę, vožtuvas įkrito į kupolą, pilotas tvojosi į žemę, nulaužė tris medžius, nusibrozdino šoną, o kareivis išriedėjo iš krepšio.

Kareivių Irane daugiau nei oreivių.

Persepolio griuvėsiai.

Aurimo Vengrio nuotrauka

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Tai įdomu

Amžinos priešingybės JAV laikraščio „Boston glob“ darbuotojai nusprendė išsiaiškinti, kuo vyriškas mąstymas skiriasi nuo moteriško. Jie sugalvojo konkrečius klausimus ir paprašė į juos atsakyti skirtingų lyčių asmenis.

Paaiškėjo, kad vyriška ir moteriška logika – du priešingi poliai.

Kam žmonės žiūri į veidrodį? Moterys – tam, kad pastebėtų savo trūkumus ir juos ištaisytų. Vyrai – kad dar kartą pasigrožėtų savimi ir įsitikintų, kokie jie patrauklūs moterims. Žiūrėdamos melodramas, moterys verkia netgi tada, kai jų psichika stabili. Jei verkia vyrai, vadinasi, su jų psichika kažkas ne taip.

Atsisėdusios prie vairo moterys pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad jų benzino bakas pusiau tuščias. Vyrai žvelgia į tą patį baką ir nustato, jog benzino užteks nuvažiuoti ten ir atgal.

Moterys visada teiraujasi aplinkinių, kaip nuvykti į vieną ar į kitą vietą.

Vyrai kelio stengiasi neklausti ir mėgina jį rasti patys.

Juodus drabužius moterys nešioja todėl, kad jie lieknina, tinka prie visų priedų ir yra tikrai patrauklūs. Vyrai tokius dėvi todėl, kad jie praktiški – nematyti nešvarumų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Moteris žino visus savo vyro matmenis, netgi riešo apimtį. Vyras apie moters matmenis gali nebent šiek tiek nutuokti.

Darbo metu moterys gauna iš savo viršininko – vyriškio – įsakymus. O vyrai iš savo viršininkių moterų gauna tik patarimų.

Moteris visada gali pasiteirauti vyro, ar neatrodanti jam per daug apkūni. Užtat vyras niekada jos nepaklaus, ar jo plaukai nepernelyg praretėję.

Susipykę vyrai po penkių minučių kalbasi lyg niekur nieko. Moterys ilgiausiai aiškinasi tarpusavio santykius, o paskui keletą mėnesių išgyvena dėl to, kas įvyko.

Vyrai gali be atvangos kalbėti apie save, o moterys – be galo, be krašto kalbėti apie vyrus.

Kai moteris sako vyrui: „Aš tau paskambinsiu“, vadinasi, ji tikrai paskambins. Kai vyras prižada moteriai paskambinti, šis jo pažadas nieko nereiškia.

Jeigu butelyje lieka šiek tiek vyno, moteris visada gali užkimšti butelį kamščiu ir palikti vyną kitam kartui. Vyras greičiau linkęs tą likutį pabaigti.

Vyresnius vyrus traukia jaunutės merginos, nes jie vėl trokšta pasijusti jauni. O moterys nori, kad jų išrinktieji laikytųsi solidžiai.

Moterys šimtu procentų įsitikinusios, kad taupo šeimos pinigus pirkdamos prekes per išpardavimus. Vyrai nelinkę pasiduoti šiai pagundai, nesvarbu, kokiais dideliais nuolaidų procentais būtų viliojami.

Parengė Asta Bendoraitė

są. Daug kas mano gyvenime atėjo per kančią. Pirma slogi kančia užgriuvo, kai mano 15-metis sūnus dviračiu trenkėsi į autobusą ir aš jau netikėjau, kad jis išgyvens. Tada ir pajutau didžiulę Dievo galią ir meilę. Paskui buvo vyro išdavystė...

Doloresa Kazragytė, pasakodama apie savo kelią, žmones, kurie ją supa, darbus, kuriuos dirba, neskuba, ramiai, vieną po kito narsto kasdienybės rožinio karoliukus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nešama žuvėdros sparnų Virginija BARŠTYTĖ Savo kūrybinį kelią pradėjusi 1967 metais, sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų teatre bei įžymių režisierių kino juostose, apdovanota prizais įvairiuose festivaliuose, Doloresa Kazragytė šiandien pagarbiai vadinama dar ir rašytoja – dienos šviesą išvydo jos šešta knyga „Ramybės nerimas“.

Tas nerimas, galima spėti, jus užvaldė pirmiausia per spektaklius?

Išties spektakliai, lyg draiskalai kokie, taip įsirėžę į sąmonę, kad neleidžia užmigti. Tai Freken Julija, tai Liuba, tai Mumija, tai Teklė – visos jos grįžta, nes žmogus turi unikalią savybę prisiminti. Tai pagrindinė problema, apsėdimas. Grįžta ne tik rolių tekstai, bet ir gyvenimo epizodai, pašnekesiai, atskiri mano, kitų rašytojų knygų gabalai. Galvoje taip knibžda, taip šmirinėja tie žodžiai, kad net manau, jog reikia baigti su tais rašymais.

Bet juk tai gali tęstis ilgai?

Už trejų metų man septyniasdešimt, taigi, kiek dar... Dabar, po naujos knygos, didelis sujudimas, o paskui... Atsivers tuštuma, neliks to kalbėjimo. Vienatvė ateis, žinau, ir jai reikia ruoštis – nelengvas tai metas. Aš turiu vieną sūnų, vieną anūką, kuris gyvena kitoje šeimoje, nes sūnus su pirma žmona išsiskyrė. Vaikinui trylika, su manimi bendrauti jam jau neįdomu. Neliko glaudaus ryšio, nors kiekvieną vasarą jis leisdavo su manimi. Sukako vienuolika, ir viskas, jam jau reikia savo draugų.

Neišgyvenu, suvokiu, kad reikia paleisti, taip turi būti. O mano santykiai su sūnumi tokie, kad mes vienas kitam netrukdome. Jis rašo knygas ir labai mėgsta vienatvę, nors turi nuostabią antrą žmoną. Mudu pasiskambiname, bet temų pokalbiams ne kažkiek – aš jam prišneku, prišneku daug visko, jis išklauso. Galime kalbėtis apie knygas, filmus, pafilosofuoti apie gyvenimo prasmę, Dievą, bet tai užtrunka vos kelias valandas. Mes labai mylime vienas kitą, tačiau iš esmės esu viena. Jei ne renginiai, ne skaitymas...

Kokias knygas renkatės, psichologines?

Atėjo riba, kai labiau pasikliauju vidine nuojauta, Dievo vedimu nei knygomis, tik reikia įsiklausyti, kur veda, ką privalai atlikti, kokia tavo gyvenimo misija. Galų gale net mirties valandai reikia ruoštis, nes nežinai, kokia ji bus... Mąstau apie tai, nes knygose atsakymų nerandu. O gal į daugybę klausymų net nėra atsakymų... Panyru į savo gelmę klausdama: kodėl yra kančia ir skausmas, kodėl kartais tyli Dievas. Aš turiu tvirtą tikėjimą sielos amžinybe, mane jau atvedė iki to. Ir tai padarė ne knygos.

Tikėjimas ateina iš Ten. Per traumas, kančias, stresus tikėjimas ateina iš Dievo malonės, pats jo neprisišauksi.

Kaip teigė Paskalis: „Žmogus – nendrė, bet tai mąstanti nendrė, o kas yra mąstymas – tik nuojautos.“ Koks jūsų gyvenimo tarpsnis buvo laimingas – ankstyvas ar brandus, kai atėjo Dievo, gyvenimo prasmės suvokimas?

Laimės sąvoka kinta. Jaunystėje įsimylėjau, gimė sūnus – kokia laimė!

Su Viktoru Šinkariuku laimingai gyvenome gal net 20 metų.

Kitas laimės etapas: tėvelis, išeidamas iš šio pasaulio, paliko Palangoje namelį, atsirado pinigų, įsigijome mašiną. Vėl spragsėjome: kokie mes laimingi. Atskiri tai buvo periodai, nes nutverti laimės paukštę gyvenant kartu dviem aktoriams, ir dar tokiems skirtingiems: jam svarbu bohema, pokyliai, o man – namai, vaikas, turbūt neįmanoma.

Ar tą laimę išgyvendavote audringai?

Ne, manyje viskas lyg ant svarstyklių. Net po puikaus darbų įvertinimo seka tuštuma, nusivylimas, depresija, atrodo, nesukūriau tokio vaidmens, kokį įsivaizdavau. O paskui nesąmoningai ėmiau ieškoti džiaugsmo kančioje, liūdesyje, netgi ligoje, bejėgiškume. Per savo netektį ar išdavystę, atstūmimą, neįvertinimą, įžeidimą supranti kančios prasmę. Išgyvendamas praturtėji, ir gimsta tavyje kažkas švaresnio, dieviškesnio. Pajunti toje netektyje tylų džiaugsmą, kad ištvėrei, kad gali eiti toliau, kad savyje daugiau

13

atradęs gali pasidalyti su kitais. Įdomus mano gyvenimo etapas prasidėjo, kai išėjau iš teatro. Mat teatras – tai ir aistra, ir pavydas, ir amžinas troškulys vaidmens, įsitvirtinimo, įvertinimo.

Kai tai ištirpo, aš atradau džiaugsmą.

Džiaugsmą pasinerti į vienatvę ar eiti į žmone, nes kai buvo teatras, žmonių nemačiau, man neegzistavo kitų gyvenimai, buvau tik aš, tik vaidmuo.

Man nerūpėjo, kaip gyvena senutė šalia, o dabar įsižiūriu į žmones, matau juos. Man įdomūs jų likimai, ir aš ėmiau apie juos rašyti. Nurimus

Panyru į savo gelmę klausdama: kodėl yra kančia ir skausmas, kodėl kartais tyli Dievas? teatrui manyje suvokiau, kad gyvenimas teatru nei prasideda, nei baigiasi. Kad nesvarbu, ką tu turi, kiek turi, kas tave supa, o svarbu, ką tu mąstai apie tą turėjimą. Jei milijonas litų atsirastų, ar būčiau laimingesnė? Ne, liktų ta pati depresija, tiesa, gal išlėkčiau į kelionę.

Ar jus slegia tai, kad su amžiumi keičiasi ir vaidmenys – ateina laikas vaidinti senutes?

Aš nekompleksuoju dėl amžiaus, garsiai sakau: rudenį man sueis 68 metai. Kompleksuoja tos moterys, kurios nori vyrams patikti, o aš noriu patikti visiems. Malonu, kai žmonės tikina, jog pakeliu jiems nuotaiką, jog gera su manimi bendrauti. Stengiuosi iš paskutiniųjų, išsiverkiu, išsikankinu naktį, o žmonėms nešu viltį. Aš turiu ją, tik ji manyje banguoja. Dar turiu Dievą, įsikimbu į jį. Be to, man labai svarbi gamta. Tai ko tą amžių slėpti?

Senatvė – taip pat gražus metas, ir reikia pratintis ją priimti. Svarbiausia švytėti, o ne kritikuoti, ne priimti viską įtariai, apžiūrinėjant prieš švie-

Skaičiau, kad jūsų tai tarsi nepalietė. Iš kur sėmėtės jėgų paleisti savo žmogų?

Pirmą smūgį į paširdžius gavau vieną karštą vasarą. Grįžau iš kaimo namo ir radau Viktoro laišką, kuriame rašo, kad jo gyvenimas keičiasi – su jauna drauge lekia atostogų į Palangą. Sūnus buvo išvykęs į Ameriką, viena namie neradau sau vietos, mintys sukosi apie savižudybę. Nulėkiau į kaimą, prie ežero... Bet Dievas mane išgelbėjo, priminė darbą – reikėjo vykti į Hamburgą, į gastroles, ir kažkaip... Jis sugrįžo po tos vasaros.

Mąsčiau: Dieve, tu leidi man pajusti, kad gyvendama su šiuo žmogumi žudau save. Mes tokie skirtingi: aš linkstu į tikėjimą, o jis, bijodamas pasenti, griebėsi paskutinio šiaudo – jaunos merginos. Bet Dievas tikriausiai matė, kad dar ne laikas, kad aš per silpna tai pakelti, ir mes dar pragyvenome 8 melo metus. Jis laviravo, o aš mokiausi jį paleisti. Pamažu man tapo tas pat, ar jis pareina, ar nepareina, tapo neįdomu klausytis, kai kas nors sakydavo, jog matė su kita. Liko tik gailestis, nes mačiau jį pajuodusį, geriantį. O toks talentingas... Sunku buvo tarti: skiriamės. Bijojau savęs pačios, maniau, jei atstumsiu ir jis prasigers, žus, kaip aš gyvensiu su kaltės jausmu. Sėdžiu, būdavo, bažnyčioje, žiūriu į altorių ir matau kelio ženklą – „plytą“... O sykį pats pranešė, kad išeina.

Suvaidinote daug vaidmenų – ir šviesių, ir tamsių. Kurie mielesni?

Aktoriai mėgsta vaidinti neigiamus personažus, kaip aš Blanšą ar Teklę (mylimiausi mano dramaturgai – Strindbergas ir Viljamsas). Įdomiau atskleisti nuodėmes, iš kurių personažas bando išsivaduoti. Kiekvienas neigiamas vaidmuo yra šauksmas: aš nenorėjau, kad taip įvyktų! Lyriškus personažus vaidinti neįdomu, nors jie neišdrasko ir į nemigą nestumia.

Kada jaučiatės stipresnė – vaidindama ar rašydama?

Rašyti lengviau. Dažniau rašau naktį, kankinama nemigos, lapus ant lovos, grindų išdraikiusi. Rašymas man yra laisvė. Tai nėra rašytojos rašymas, o daugiau aktorės išsikalbėjimai. Jei būčiau užimta didelių vaidmenų kūrimu, matyt, nerašyčiau, o dabar mano didieji vaidmenys gal ant rankos pirštų suskaičiuojami. Esu labiau epizodinių vaidmenų atlikėja, juos kurdama turėjau pasistengti, kad jie suskambėtų, nes tai ne kokia nors Barbora Radvilaitė, kurią vaidinant vaidmuo „neša“. Nežinau sunkesnės profesijos kaip aktoriaus. Dailininkai nutapo paveikslą, ir lieka daiktas, o aktorius po spektaklio nuolat su savimi, savyje tūno.

Ir vis dėlto, kai kas nors manęs paklausia, kam reikalingas teatras, jei pasaulis nesikeičia, atsakau vieno garsaus režisieriaus žodžiais: teatras reikalingas, kad nors vienas žmogus kažką pakeistų savo sieloje. Aš esu gavusi nuostabų vienos moksleivės laišką po Bacho „Žuvėdros“ skaitymo. Ji prisipažino ketinusi nusižudyti, bet po „Žuvėdros“, ačiū man, aktorei, taip raiškiai perdavusiai autoriaus mintis, apsisprendusi mokytis, groti, siekti aukštumų. Ją į tas aukštumas pakylėjo Žuvėdra.

14 Viduklė – Žemaičių kelio vidurys Gimtasis kraštas

Vidukliškiai juokauja, kad viskas, kas įdomesnio nutinka jų miestelyje, prasideda raide „K“.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Miesteliai

Viduklė – miestelis už dviejų mylių nuo Raseinių, šalia pašto trakto, einančio Tauragės plento link.

Viduklės seniūnija jungia 51 kaimą, kuriuose gyvena 3 919 žmonių.

Pačioje Viduklėje gyvena 1 893 žmonės.

Nijolė PETROŠIŪTĖ Archeologiniai radiniai rodo, kad Viduklės miestelio apylinkėse žmonių gyventa dar neolito laikais. Istoriniuose šaltiniuose Viduklė pirmą kartą paminėta 1253 m. Miestelėnai daug kentėjo nuo užpuolikų, ypač sunkūs laikai prasidėjo tuomet, kai Kryžiuočių ordinas, nukariavęs prūsus, įsikūrė Lietuvos pašonėje ir ėmė puldinėti Žemaitiją.

Viduklės bažnyčia skęsta galingų medžių šešėlyje.

Vadina pasaulio bamba Viduklės žmonės istorijoje minimi ne tik kaip narsūs kovotojai su kryžiuočiais, bet ir kaip atkaklūs savo teisių gynėjai. Kai LDK Vytautas užrašė Žemaitiją ordinui, žemaičiai prieš tokį valdovo sprendimą stojo piestu: 1401 m. sukilo, sudegino kryžiuočių pilis ir išvijo juos iš Žemaitijos. Po žemaičių krikšto 1416 m. Vytautas čia įkūrė vieną pirmųjų parapijų Žemaitijoje. Miestelis labai nukentėjo nuo XVIII a. pirmoje pusėje siautusio bado bei maro. 1733 m. čia buvo likusios tik penkios sodybos su gyventojais. Amžiaus viduryje Viduklę nuniokojo karai su švedais. Šiame krašte daug kultūrinio paveldo objektų: Simono Stanevičiaus sodyba Kanopėnų kaime, knygnešio Juozo Sakalausko sodyba, Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir joje prieglobstį radę dailės paminklai.

Apie Viduklę gausu antrojo gynybinio skydo įtvirtinimų, čia stovėjo Ilžiniškių, Molavėnų ir Galkaičių pilys. Prie miestelio yra beveik žmogaus nepaliestas Jūkainių geomorfologinis draustinis.

Vidukliškiai juokauja, kad pagrįstai save gali vadinti pasaulio bamba.

Miestelio pavadinimas, kaip sutaria istorikai ir kalbininkai, yra kilęs nuo žodžio „vidurys“. Tik ko? Kur tas kelias veda, kokiame viduryje yra Viduklė? Vieniems atrodė, kad ji yra visos Lietuvos vidurys. Kiti tikino, kad Viduklė yra pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Kauno arba Kauno ir Varnių. Žodžiu, Viduklė yra vidurys, o žemaičiai tokiais atvejais sako – pasaulio bamba.

Brėmeno muzikantai – bendravimo su šiuo miestu įamžinimas.

Mįslingi sutapimai Miestelėnai sako, kad nuo amžių taip susiklostė: viskas, kas įdomesnio susiję su Vidukle, prasideda raide „K“.

Miestelis garsus kunigais. Tiesa, žmonės prisipažįsta, kad Viduklė kunigams yra pati nedraugiškiausia parapija. Kiek jų čia buvo, visi kuo nors neįtiko. Tik dabartinis klebonas Albertas Staniulis visiems esąs geras. O dar ir naują kunigėlį gavę, tik nieko apie jį negalį pasakyti. Į Viduklės istoriją visiems laikams įrašytas monsinjoro Alfonso Svarinsko kunigavimas. Žmonės ir šiandien mena jo įkvepiančius pamokslus per patį sovietmetį. Tie pamokslai kunigui kainavo 20 metų lagerių. Šiandien su meile miestelėnai prisimena ir kunigą Joną Tamonį.

Jam išguiti iš parapijos žmonės bene daugiausia parašų surinko, nors jokių

Daug garsių Lietuvos žmonių mokėsi Viduklės mokykloje.

priekaištų neturėjo, išskyrus jo gražius, garbanotus plaukus, kurie davatkėlėms atrodė per ilgi. Bet žmonės atseit taip elgėsi todėl, kad laukė sugrįžtančio A.Svarinsko. Paskui buvo skandalingasis Viktoras Aukštakalnis. Kunigą Algirdą Mocių kažkuris miestelėnas pasiūlė įtraukti į šalies nacionalinių vertybių sąrašą. 19 gražiausių savo gyvenimo metų jis praleido lageriuose, o Viduklėje garsėjo kaip asketas, kuriam pinigai tarsi neegzistavo.

Kitas „K“, išgarsinęs Viduklę, – Kliknai: motina Justina Kliknienė buvo subūrusi šeimos gaują, kuri vogė, plėšė to krašto žmones. Susėmus gaują jų namuose buvo rastos vogtų daiktų slėptuvės, plėšikams buvo inkriminuota ir žmogžudystė. Teismas gaujos atamanei Justinai tuomet atseikėjo 14 metų nelaisvės, jos sūnui Zenonui – 15 metų, Antanui – 14, Virginijui – 5, o Arūnui – 3 lygtinai. Solidžias bausmes gavo ir artimiausi plėšimuose dalyvavę Kliknų giminaičiai.

Buvo ir, matyt, liks Viduklė garsi koldūnais. Taigi, dar vienas „k“. Kada jie tapo Viduklės garsenybe, sunku ir atsekti. Jais dar sovietmečiu prekiavo valdiška valgykla. Šiai bankrutavus, koldūnų ėmėsi pirmaisiais nepriklausomybės metais paplentėje įsikūrę „Vairuotojų namai“, iš kurių koldūnai buvo išvežiojami po visą Lietuvą. Paskui keletą metų apie Viduklės koldūnus nebuvo nieko girdėti. Bet Viduklė be koldūnų negali, todėl jei keliaudami pro ją praalksite, šiuo patiekalu pasisotinti tikrai galėsite.

Dar vienas „k“ priklauso klipatoms.

Taip kartais pavadinami Blinstrubiškių pensione besiglaudžiantys visokių

ligų prispausti ir artimųjų atstumti žmonės iš visos Lietuvos.

Daug kuo turtingi Viduklėje, nepaisant net šio sunkmečio, veikia nemažai įmonėlių: europadėklus gamina UAB „Julisa ir partneriai“, perdirba medieną ir stalių gaminius gamina UAB „Šanis“, AB „Bakulma“ gamina durpes, o „Apdaila“– medžio pjuvenų briketus. ŽŪB „Trys malūnai“ išgyvena iš žemės ūkio produktų gamybos bei didmeninės ir mažmeninės jų prekybos. A.Liatuko komercijos įmonė visomis reikiamomis prekėmis aprūpina vidukliškius, o jos skoningai sutvarkyti prekybos centrai puošia miestelį. Daug šiltų žodžių būtų galima pasakyti ir apie N.Majevskio individualią įmonę „Paalsys“, jo kavinę „Nikola“, ir apie UAB „Raseinių žuvininkystė“. Atskiras gyvenimas dunda Viduklės pramoniniame rajone, geležinkelio stotyje.

Garsėja praeities paminklais Vargu ar Lietuvoje yra veiklesnė visuomeninė organizacija už Simono Stanevičiaus bendriją, kuri inicijavo 1 134 puslapių knygos „Viduklė“ leidybą. Sutilpo į ją ne viskas, todėl bendrija dar ir savo metraštį „Aitvarai“ išleido. Taip jį ir pavadino „Kas knygon nesudėta“.

S.Stanevičiaus tėviškė visai šalia Viduklės, Kanopėnų kaime. Jo gimtąją sodybą prižiūri ir puoselėja buvusi vietos lietuvių kalbos mokytoja Julija Norkutė. 1968 m. jai, dar jaunai mokytojai, buvo „priskirtas“ kraštotyros būrelis, vėliau ji surado ir šią sodybą, net į kultūros paminklų sąrašą neįrašytą.

Gana vėlai į šį sąrašą pateko ir senoji Viduklės klebonija. Gal todėl nuo 1953-iųjų joje gyvenanti kita Viduklės lietuvių kalbos mokytoja Janina Lukminienė tarsi abejoja, ar tą griuveną bus įmanoma restauruoti. Bet architektai, paminklotvarkininkai vis kažką braižo, fotografuoja. Mokytojai labai gaila senovinių gėlių, kurias ji puoselėja ir kurių veikiausiai statybininkai nepaliks.

Žvyrkeliais – į Seimą Linksmai vidukliškiai ima gyventi prieš rinkimus. Antai per praėjusius Seimo rinkimus miestelėnai sakė balsavę už Remigijų Ačą, nes jis jiems gatves išasfaltuoti žadėjo. O žvyrkeliukai – viena didžiausių Viduklės problemų. Tą patį kalbėjo ir prišmantiškiai, mat ir į jų gyvenvietę asfaltuotus kelius nutiesti R.Ačas žadėjo. Geležinkelio stotyje žmonės irgi už tai savus balsus sakė atidavę. Tačiau pažadai taip ir liko pažadais.

Vidukliškiai juokauja, kad pagrįstai save gali vadinti pasaulio bamba.

Mokytojai Janinai Lukminienei labiausiai būtų gaila gėlių.

Viduklės priemiestis – Geležinkelio stotis – gyvena visai kitokį gyvenimą.

Autorės nuotraukos

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(birželio 28–liepos 4 d.)

Avinas pertvarkys savo kontorą ir pakeis įprastinę darbo tvarką. Kai kurie valstybės tarnautojai bus perkelti į svarbesnį darbą. Ten jūs greitai sudarysite bendraminčių komandą, ir rezultatai pagerės. Sėkmė lydės ir veiklias moteris, kurių darbas susijęs su bankais.

L

G

M

Dvyniai pasieks neblogų rezultatų verslo srityje. Neseniai sudaryta sutartis duos dividendų. Astrologas neatmeta galimybės, kad jūs leisitės į kelionę arba poilsiausite kurorte. Bet pradedantiems žurnalistams ir jauniems verslininkams ne poilsis bus galvoje.

H

Vėžys galės imtis naujo verslo projekto, kuris tikriausiai duos gražaus pelno. Negaiškite ir pradėkite jį realizuoti.

Delsimas neišvengiamai sumažintų dividendus, kurie netrukus gali labai praversti. Santykiai su mylimu žmogumi kitą savaitę pasikeis į gerąją pusę.

I

Liūtas turi nedvejoti ir didinti investicijas į realizuojamą projektą. Astrologas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti svarbiausiems verslo aspektams, pirmiausia – finansiniams. Kitą savaitę susilaikykite nuo rizikingų operacijų ir spekuliacinių sandorių.

J

Mergelei iškils būtinybė pateisinti vyresnybės pasitikėjimą. Santykius su valdžią turinčiais asmenimis teks slėpti nuo kitų, o tai bus nelengvas išmėginimas. Jūsų bičiulis arba artimas partneris, pats to nežinodamas, gali pakenkti jūsų verslui. Pinigus visada laikykite po ranka, venkite finansinių operacijų.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Rostra. Kavaljerija. Kanasta. Vokietija. „Skamp“. „Aport“. Lėnas. Šarlatanas. Autorius. Kalvinas. Ledai. Klega. Anau. Mira. Pradas. Laužas. Egida. Alibi. Ledas. Sisia.

Horizontaliai: Kuprė. Jonava. Vonia. Marka. Atšaka. „Ralis“. Putas. Varjetė. Leta. Lokva. Mari. „Merlin“. Diena. Pitija. Raja. Augau. Paisas. Kana. Lesalas. Ziuidas. Ledi. Šalis. Basi. Alytus.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TULPĖS ŽIEDAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: 1. Namas. 2. Raguva. 3. Sodyba. 4. Vieta. 7. Replės. 8. Baldas. 12. Tarkainis. 13.

Kiparisas. 14. Židinys. 16. Skrynia. 21. Kolona. 22. Palėpė. 26. Terasa. 27. Lankas. 28. Balta. 29. Manta.

Horizontaliai: 5. Glazūra. 6. Orlaidė. 9. Tentas. 10. Durys. 11. Stalas. 15. Pavasaris. 17. Kėnis.

18. Akras. 19. Siena. 20. Rūsys. 23. Korys. 24. Šilas. 25. Milteliai. 30. Anodas. 31. Drena. 32.

Kanapa. 33. Fotelis. 34. Aukštas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠVIESTUVAS.

anekdotai Senukas su senute žiūri televizorių.

Senutė sako: – Kaip pasiilgau tų laikų, kai mane į pasimatymus kviesdavai, o paskui namo palydėdavai...

– Taip, geri laikai buvo... – prisimena senukas.

– Gal suvaidinkime? Tu lauk už durų, aš išeisiu ir tu mane kur nors pakvieti, gerai? – klausia senutė.

– Gerai!

Išeina į lauką laukti senutės. Laukia laukia, viena valanda praėjo, jau dvi praėjo... Grįžta pasižiūrėti, kas atsitiko. Žiūri, ogi bobutė į televizorių spokso!

– Tai ką, jau pamiršai, sena boba, kad tave į pasimatymą kviečiu? – supyko senukas.

– O manęs mama neišleido... – svajingai atkirto senutė.

••• Senutė gatvėje klausia jaunuolio: – Sakykite, kur yra kita gatvės pusė?

– Aišku, ji ten!

– Negali būti! Iš ten mane visą laiką siunčia čia!

••• Vaikai įėję į klasę pasisveikina su mokytoja ir sėdasi į savo vietas. Tik Petriukas nieko nesakęs atsisėda į suolą. Mokytoja jam: – Petriuk, nemandagu atėjus nepasisveikinti. Išeik iš klasės ir iš naujo ateik, kaip tavo tėvelis ateina į namus.

Petriukas išeina iš klasės. Minutės tyla.

Staigiai atsidaro durys ir su triukšmu įpuola Petriukas: – Aha, nesitikėjai, kad grįšiu taip anksti, kale!

••• – Šiandien mirtinai prisigersime, – kalbasi vyrai eidami į restoraną. Čia priėjo kitas ir tarė: – Ir aš noriu numirti drauge su jumis.

••• Įlipa močiutė į pilną autobusą, prieina prie Petriuko ir sako: – Vaikeli, gal užleistum man vietą.

Petriukas: – O tau, močiute, turbūt, koją skauda?

– Taip, vaikeli, skauda.

– O kai buvai jauna, ar užleisdavai vyresnius?

– Taip, vaikeli, užleisdavau.

– Matai, todėl dabar ir skauda.

Svarstyklės stebėsis permainomis verslo srityje, kurios netikėtai duos didelių dividendų. Žinoma, pinigai nepasipils it iš gausybės rago, bet jums priklausanti suma bus visai solidi. Jūs pasijusite kur kas geriau ir tvirčiau. Aplinkiniai tai pastebės ir pradės pirštis į pagalbininkus.

F

Jautis netikėtai leisis į kelionę po užsienio šalis, kur ieškos verslo partnerių ir galimybių savo veiklai plėsti. Kitą savaitę ypač seksis tiems, kurie norėtų rasti prieglobstį užsienyje. Naujas darbas laukia tų, kurie pasiliks tėviškėje. Jūs jį susirasite labai greitai.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionas nepasieks aukštumų verslo srityje, bet užtat išsaugos stabilią finansinę padėtį. Didelių pajamų galite tikėtis tik ateityje, o kol kas dirbkite įprastą darbą. Astrologas pataria ketvirtadienį arba penktadienį sumažinti aktyvumą ir rasti laiko poilsiui. Kitaip įtampa skaudžiai atsilieps savijautai. Šauliui neseniai sudarytas sandoris duos gražaus pelno. Statybos darbininkai ir rangovai pagaliau galės pratęsti naudingą sutartį. Seksis ir architektams, kurių profesinė reputacija kitą savaitę gerokai pakils. Jūsų laukia susitikimai su naudingais ir garsiais žmonėmis. Nesutrikite ir pasinaudokite šia proga.

N

Ožiaragis verslininkas netikėtai gaus pinigų ir patikės, kad laimingas jo gyvenimo etapas jau prasidėjo. Pasak astrologo, šitaip manys ir visi tie, kurių darbas susijęs su maisto prekių gamyba ir pardavimu. Vienas bendradarbių užkariaus jūsų širdį.

O

Vandenis kaip reikiant prisilakstys, ieškodamas pinigų svarbiai sutarčiai realizuoti. Jeigu labai stengsiesi, tai vis kas nors išeis. Giminės supras, kad dabar jums svarbiausi verslo reikalai. Tvarkykite juos, o artimieji kol kas apsieis ir be jūsų.

P

Žuvys leisis į dalykinę kelionę, bet ji bus neilga. Naudingą sutartį sudarys tie, kurie užsidirba duonos kąsnį gabendami krovinius automobiliais ir laivais. Bet būkite atsargūs ir nepameskite galvos. Retkarčiais prisiminkite savo žmonas.

16

Gimtasis kraštas

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

TV programa LTV2

Birželio 28, pirmadienis

„Las Vegasas“.

„Mirtina tyla“.

„Bermudų trikampis“.

„Sunkūs pinigai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė. Žmogžudystė. (N-7) 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. Finalas (k.).

16.30 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynės (1–2F).

19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.10 Vakaro žinios.

22.25 „Las Vegasas“.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nuotykių f. „Visi keliai veda namo“ (k.).

11.20 Nuotykių komedija „Pagaliau 16!

Vairuojame pačios“ (k.). (2002 m., JAV).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Gyvenimas pagal moteris.

19.45 Kakadu. (N-7) 20.15 „Miegamasis rajonas“.

20.45 Kitas! (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Aštuntfinalis (G1–H2).

Pertraukoje – Žinios.

23.20 Psichologinis trileris „Mirtina tyla“ (1989 m., JAV).

(N-14) 1.20 Vaid. f. „Gražuolė“ Betė“ (2007 m., JAV).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 Komedija „Blogiausia savaitė“ (2008 m., JAV). (N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Komedija „Šnipas ne savo noru“ (2001 m., Honkongas) (k.). (N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 Animac. serialas „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Be grimo. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6 . Auto loto.

22.00 Komedija „Viešbutis „Babilonas“ (2007 m., D. Britanija).

(N-7) 23.10 Trileris „Bermudų trikampis“ (2005 m., D. Britanija, JAV).

(N-14) 1.00 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14) 2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Amerikos talentai IV (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai-112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Trileris „Sunkūs pinigai“ (2001 m., JAV). (N-14) 23.10 Žinios.

23.40 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.45 „Kung fu išmintis“ (k.). (N-7) 1.15 Žvejų mūšis (k.).

1.45 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynės. (A1–B2) (k.).

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Sveikinimų koncertas.

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Dalia Kutraitė kalbina...

Gabrielių ŽemkalnįLandsbergį.

20.40 Stilius.

21.10 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

Aštuntfinalis (B1–A2).

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

0.15 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 Kas namie šeimininkas? (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 Animac. serialas „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 Telenovelė „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Birželio 29, antradienis

„Haris ir Hendersonai“.

„Ant bedugnės krašto“.

„Netikėta sėkmė“.

„Ji manęs nekenčia“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Geriausios „Folkšoko“ dainos (k.).

16.30 Gimtoji žemė (k.).

17.00 „Namelis prerijose“.

18.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7).

19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.58 Loterija „Perlas“.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynės (1H–2G).

23.30 Vakaro žinios.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Gyvenimas pagal moteris (k.).

9.45 Pričiupom! (k.)

10.15 Nuotykių f. šeimai „Aliaska“ (k.).

(1996 m., JAV).

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.40 Pasaulio futbolo čempionatas.

Aštuntfinalis (F1–E2).

Pertraukoje – Žinios.

18.55 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Gyvenimas pagal moteris.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 „Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės krašto“ (1984 m., JAV). (N-14) 0.55 Vaid. f. „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 „Alergija monstrams“.

13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Trileris „Bermudų trikampis 2“ (D. Britanija, JAV).

(N-14) 0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“. (N-14) 1.35 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas I“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Komedija „Ji manęs nekenčia“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.50 Žinios.

0.20 Trileris „Sunkūs pinigai“ (2001 m., JAV). (N-14) 2.15 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynės (1E–2F).

13.20 Klausimėlis.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Būtovės slėpiniai.

15.45 Tūkstantmečio akimirkos.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.50 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (1 d.).

Klaipėdos pilis.

20.35 Emigrantai.

21.10 Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynės (1E-2F).

23.00 Panorama.

23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

1.15 „24 valandos“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų draugai“.

18.30 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“.

19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

21.00 Drama „Nereikalingi žmonės“. (N-7) 22.55 „Išrinktieji“. (N-14) 23.55 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt. (k.)

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Siaubo f. „Moliūgagalviai 4. Keršto kraujas“. (N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Komedija „Mano naujas ginklas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

8.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

13.30 Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

14.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Pražūtingas skrydis“.

(N-7) 22.45 „Išrinktieji“. (N-14) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Tavo augintinis (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Trileris „Serijinio žudiko medžioklė“. (N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Drama „Už grotų“. (N14)

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

20.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. V.Bložė.

LR himnas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

17.50 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms blogi berniukai“.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

20.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

8.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

11.50 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms – blogi berniukai“.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

14.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas.

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou.

(N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.).

Girių takais. (k.).

24/7 (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.).

TV žaidimas.

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną!“ Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. J.Mekas.

LR himnas.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 30, trečiadienis

Teisė žinoti.

„Žvėris“.

„Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Taktinis puolimas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV).

13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.30 Sveikinimų koncertas (k.).

17.00 „Namelis prerijose“.

18.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (N-7) 19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.10 Vakaro žinios.

22.25 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Gyvenimas pagal moteris (k.).

10.00 Pričiupom! (k.)

10.30 Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Gyvenimas pagal moteris.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 20.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. Sportas.

Orai.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 Kriminalinis serialas „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“ (k.). (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė.

2010 (k.). (N-7) 12.30 Komedija „Auklė“.

13.35 Animac. serialas „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Trileris „Bermudų trikampis 3“ (2005 m., D. Britanija, JAV).

(N-14) 0.35 Komedija „Netikėta sėkmė“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.35 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Taktinis puolimas“ (1999 m., JAV). (N-7) 22.55 Žinios.

23.25 Komedija „Ji manęs nekenčia“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.55 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės.

(1H–2G).

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Būtovės slėpiniai.

15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Tiltai per Vilnelę.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Dok. f. „Neris ir jos krantai. Po 150 metų“.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.10 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. Kaip tapti prezidentu?“ 20.40 Kūrybos metas.

21.10 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką (3 d.).

21.45 Europos mėgėjų fitneso čempionatas ir 42-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.

22.35 Dok. f. „Kasparas Bekešas“.

23.00 Panorama.

23.30 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“.

10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.).

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 „Gyvūnų draugai“ (k.).

12.30 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“.

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Serialas „Proto būsena“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 1, ketvirtadienis

9.00 11.35 13.10 13.30 14.00 15.00 16.00 16.55 17.00 18.00 18.50 19.45 20.10

„Surikatų namai“.

„Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“.

„Džo Bleko viešnagė“.

„Žmogžudystės Oksforde“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.). (N-7) 10.05 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (k.).

(N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Dok. serialas „Surikatų namai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“.

13.00 Teisė žinoti (k.).

14.00 Grok, Jurgeli2.

2009 m. (k.).

17.00 „Namelis prerijose“.

18.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 19.00 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.10 Vakaro žinios.

22.25 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Gyvenimas pagal moteris (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Gyvenimas pagal moteris.

20.00 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

22.38 Veiksmo trileris „Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“ (1997 m., JAV).

(N-7) 0.45 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 Drama „Amžini jausmai“ (k.). (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Mistinė drama „Džo Bleko viešnagė“ (1998 m., JAV). (N-7) 2.25 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.).

9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Veiksmo drama „Septintasis pergamentas“ (k.).

(1999 m., JAV). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Trileris „Žmogžudystės Oksforde“ (2008 m., Ispanija, D.Britanija, Prancūzija). (N-14) 23.20 Žinios.

23.50 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

0.55 10 dienų prie jūros (k.).

1.25 Tauro ragas.

1.55 Bamba. (S)

20.40 21.10 21.30 23.00 23.30

Labas rytas.

Grok, Jurgeli 2009.

Klausimėlis. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Būtovės slėpiniai.

Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“.

(K)laidelė.

Forumas. „Jūrų žvalgas“.

Teisė žinoti. Šiandien. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. „Drambliai“ svajoja apie taiką“.

Tikros istorijos. Žodžių kišenė. „Specialioji jūrų policijos tarnyba“.

(N-7) Panorama.

Dainuoja E.Montvydas.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Galaktikos vidurinė“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Geležinkelio kaina“ (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Trileris „Pražūtingas skrydis“. (N-7) 22.45 „Išrinktieji“. (N-14) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Mokslinės fantastikos f. „Pavojus išnykti“. (N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Drama „Narkotikų prekeiviai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde 9.55 Liuks! Muzika.

11.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

13.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

22.40 „Išrinktieji“. (N-14).

23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Komedija „Džiglis“.

(N-14) 24.00 Baltijos futbolo lygos apžvalga.

0.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 1.30 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

10.50 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms – blogi berniukai“.

12.30 Aukso fondas. Grupės „Bix” koncertas.

13.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis”.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

19.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou.

(N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Serialas „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Eliuaras.

22.58 LR himnas.

15.55 Liuks! Muzika.

16.50 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms blogi berniukai”.

18.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

19.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Naša Raša. (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Skonio reikalas (k.). „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Mitų griovėjai.

Reporteris (k.) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. „Edas“.

TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

Reporteris.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

TV programa LTV2 9.00 11.35 13.30 14.00 15.00 16.00 16.30 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45

Liepos 2, penktadienis

20.10

„Žiaurūs laikai“.

„Bukas ir Bukesnis“.

„Simarono žirgas“.

To dar nebuvo...

6.00 Labas rytas.

9.00 „Senis“ (k.).

10.05 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (k.).

(N-7).

11.00 Akiračiai.

12.00 „Surikatų namai“.

12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“.

13.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.00 Juokis 2009.

Koncertai (k.).

16.30 Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.

19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Fantastinė komedija „Kasparas“ (1995 m., JAV).

22.04 Loterija „Perlas“.

22.06 Fantastinė komedija „Kasparas“ (1995 m., JAV).

22.45 Trileris „Žiaurūs laikai“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Gyvenimas pagal moteris (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.25 „Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai“ (k.). Muzikinis šou.

12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomas ir Džeris“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Nuotykių komedija „Bukas ir Bukesnis“ (1994 m., JAV).

(N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas.

Ketvirtfinalis (A1–B2) laimėtojas – C1–D2 laimėtojas.

23.20 Veiksmo f. „Masalas“ (2000 m., JAV).

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Emilija“.

(N-7) 10.50 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 11.40 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.30 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Legenda apie Tarzaną“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Be grimo. (N-7) 20.10 Animac. nuotykių f. „Simarono žirgas“.

21.40 Komedija „Išprotėjęs profesorius“ (1996 m., JAV).

23.40 Nuotykių komedija „Kaip Haroldas ir Kumaras kaifą gaudė“ (2004 m., JAV). (N-14) 1.20 Drama „Potvynių princas“ (1991 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Širdies sprendimas“ (2009 m., Vokietija).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Amerikos talentai IV. 23.10 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m.

23.10 Kriminalinis trileris „Žmogžudystės Oksforde“ (2008 m., Ispanija, D.Britanija, Prancūzija). (N-14) 1.15 Bamba. (S)

20.40 21.10 23.00 23.30 0.15

Labas rytas.

Gintarinė pora 2010. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Teisė žinoti.

Idėjų metas.

Gamtos patruliai.

Akiračiai. „Jūrų žvalgas“.

Mokyklos langas.

Gimnazistai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Dalia Kutraitė kalbina...

Gabrielių ŽemkalnįLandsbergį (k.).

Stilius.

Komedija „Labas vakaras, ponia Kembel“. (N-7) Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Mūsų dienos – kaip šventė.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“.

9.55 „Linksmųjų melodijų šou“ (k.).

10.20 Animac. serialas „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Mano draugė beždžionėlė“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas“.

12.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.30 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LTV2

Liepos 3, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

12.46

„Inspektorius Kluzo“.

„Galutinis tikslas 2“.

„Psichopatas“.

„Archeologai“.

8.00 Krikščionio žodis.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Mūsų miesteliai. Šešuoliai.

12.30 Pulsas.

13.00 „Jūrų žvalgas“.

13.45 Klausimėlis.

14.00 „Jūrų žvalgas“.

15.00 Istorinė dokumentika. „Gyvenimas su priešu“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

17.45 Komedija „Inspektorius Kluzo“ (1968 m., D.Britanija). (N-7) 19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.

23.30 Trileris „Vagis“ (1981 m., JAV).

(N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 Animac. serialas „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Trys vyrai ir mažoji dama“ (1990 m., JAV).

12.00 Komedija „Policijos akademija“ (1984 m., JAV).

13.55 „Kremas“.

14.50 „Deginanti aistra“.

16.45 Pasaulio futbolo čempionatas.

Ketvirtfinalis (D1–C2 laimėtojas – B1–A2 laimėtojas.

Pertraukoje – Žinios.

18.50 Žinios.

19.00 „Kai švenčia Skorpionai“.

Muzikinis šou.

21.00 Trileris „Energingas žmogus“ (1992 m., JAV). (N-14) 22.40 Trileris „Galutinis tikslas 2“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.25 Erotinis f. „Aistringos kalbos“ (2007 m., JAV). (S)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 Animac. serialas „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Animac. f. „Alionos ir Jeriomos nuotykiai“.

12.00 Komedija „Storulės“ (2006 m., JAV).

(N-7) 14.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-14) 15.00 Šok su manimi.

2009. Šokių konkursas.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Auksiniai svogūnai 2010.

21.40 Veiksmo f. „Fenikso skrydis“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.50 Vaid. f. „Psichopatas“ (1998 m., JAV).

(N-14) 1.55 Siaubo f. „Mirusiųjų namai 2“ (2005 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai“ (k.).

8.30 „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.).

9.00 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 12.00 Veiksmo drama „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV). (N-7) 13.50 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

14.50 MIA Albumo „Stiklo namai“ pristatymas.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“.

(N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Kriminalinė melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija).

(N-7) 22.30 Nuotykių serialas „Archeologai“. (N-7) 23.45 Trileris „Atvira ugnis“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.30 Bamba. (S)

15.50 16.30 17.30 18.20 18.50 19.45 20.15 21.20 23.00 23.20 0.15

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.

LTV videofilmas „Valdovas“ (1, 2 d.).

Tapatybės labirintai.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Keliaukim!

TV filmas „Čia – mūsų namai“.

Fantastinė komedija „Kasparas“.

Panorama.

Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.

Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.

TV1 9.05 10.05 11.10 11.50 12.50 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.30

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

Būkite sveiki.

Kas namie šeimininkas?

Liūtų tėvas. „Raganaitė Sabrina“ (k.). „Betmenas ir narsuolių komanda“. „Nerealių draugų namai“ (k.).

Animac. serialas „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. „Karvė ir viščiukas“. „Senosios Kristinos nutikimai“.

Teleparduotuvė.

Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

21.00 „Midsomerio žmogžudystės.

Aiškiaregystė“. (N-7) 23.00 „Išrinktieji“. (N-14) 24.00 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.).

(N-7) 13.00 „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Detektyvas Monkas“.

16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7).

19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.30 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) 24.00 Veiksmo f. „Kapų plėšikė Lara Kroft.

Gyvybės lopšys“.

(N-7) Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

8.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

10.00 Liuks! Muzika.

11.50 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Kas namie šeimininkas? (k.).

19.30 Drama „Sukilimas“.

21.10 „Midsomerio žmogžudystės. Slaptos gelmės“. (N-7) 23.05 Mistinis trileris „Didžiojo penktadienio žmogžudystė“ (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt.

10.10 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas.

11.30 Kinas, kinas...

12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Auksinė valanda“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji diena“. (N-7) 19.00 Komedija „Riedutininkai“.

21.20 „Šeimos bičas“.

(N-14) 22.30 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) 24.00 Veiksmo f. „Kietas riešutėlis. Kerštas su kaupu“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

8.30 Liuks! Muzika.

9.50 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

11.25 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms blogi berniukai“.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

14.30 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

16.00 Liuks! Muzika.

17.50 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.15 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

20.20 Liuks! Muzika.

22.20 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Naša Raša. (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.). TV žaidimas.

10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 Mitų griovėjai.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Serialas „Edas“.

15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Naša Raša. (N-7).

19.00 Žinios. Orai.

19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Drama „Šiuolaikiniai gladiatoriai“. (N-14) 1.00 Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

P.Panavas.

22.58 LR himnas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

14.30 Liuks! Muzika.

15.50 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

17.25 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms blogi berniukai“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Bix“ koncertas.

20.30 Liuks! Muzika.

21.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.20 KĮŽ karta. Koncertas „Geroms mergaitėms – blogi berniukai“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00

11.00 11.30 12.15 13.05 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.30 18.10 19.03 20.03 20.25 20.45

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Romantinė komedija „Princas ir aš. Karališkosios vestuvės“.

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris.

Skonio reikalas.

Romantinė komedija „Nuotakos dukra“ (k.).

Pagaminta Lietuvoje (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Drama „Visi taškai ant „i“. (N-14) Gyvai.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė.

22.58 LR himnas.

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 4, sekmadienis

„Vaikis“.

„Transamerika“.

„Tiesa apie Čarlį“.

„Meilės vasara“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Maisto anatomija.

11.00 Pasaulio dokumentika. Čaikovskis. „Patetinė“ simfonija“.

12.00 Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šv. Mišių transliacija.

13.30 Šventadienio mintys.

14.00 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

16.45 Klausimėlis.

17.00 Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas.

2010 m.

19.00 Keliaukim!

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

21.00 Komedija „Vaikis“ (2000 m., JAV).

22.55 Drama „Prarastoji žvaigždė“ (2006 m., Italija, Prancūzija).

(N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Bratz filmas“ (2007 m., JAV).

12.00 Romantinė komedija „Džo prieš ugnikalnį“ (1990 m., JAV). (N-7) 13.55 „Kremas“.

14.50 Premjera.

Telenovelė „Laukinė širdis“.

15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 Telenovelė „Laukinė širdis“.

17.00 Premjera. „Ežio stažas“. Pramoginis šou.

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Teleloto.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama „88 minutės“ (2007 m., JAV). (N-7) 23.10 Snobo naktis.

Drama „Transamerika“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“. (N-7) 10.00 Animac. f. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“.

11.30 Drama „Širdies kertelės“ (1984 m., JAV).

13.45 Romantinė drama „Džordžijos taisyklės“ (2007 m., JAV).

(N-7) 16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“.

(N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Lietuvos talentai 2009.

22.00 Kriminalinė drama „Voratinklis“ (2001 m., JAV).

(N-14) 0.05 Kriminalinė drama „Džesis Stounas.

Naktinis kelias“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.45 Trileris „Tiesa apie Čarlį“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-14)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas I“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 „10 dienų prie jūros“ (k.).

17.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas.

1 etapas.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės vasara“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Trileris „Taktinis puolimas“ (1999 m., JAV).

(N-7) 0.55 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, birželio 28 d.

20.30 val. „Eureka“ (1 s.). JAV. 2006 m. Drama. (N-7). Rež.

Jaime Paglia.

Vaidina: Colin Ferguson, Salli Richardson-Whitfield.

JAV maršalas netoli mažo miestelio patenka į avariją ir kelioms dienoms jame užtrunka. Jis greitai pastebi miestelio keistenybes: kosmoso inžinierius, dirbančius mechanikais, mažus genijus vaikučius, keistus mokslininkus. Paaiškėja, kad jis Eurekoje – A.Einšteino ir JAV prezidento Trumano po Antrojo pasaulinio karo įkurtame miestelyje. Čia gyvena mokslininkai, kurie sukūrė beveik viską, kas naujo yra sukurta per pastaruosius 50 metų. Čia neapseinama ir be keistų dalykų, kuriuos maršalas turi tirti. Užmezga jis meilės romaną, o tarsi to nepakaktų – jo paauglė duktė atvyksta gyventi kartu!

BTV Antradienis, birželio 29 d.

21.05 val. Geras filmas. „Ji manęs nekenčia“. Komedija, JAV, 2004 m. (N-7). Rež. Spike Lee. Vaidina: Anthony Mackie, Kerry Washington, Ellen Barkin, Monica Bellucci, Jim Brown, Ossie Davis, Jamel Debbouze.

Vienas heteroseksualus vyriškis ir aštuoniolika pasiturinčių lesbiečių. Joms iki visiškos laimės trūksta tik vieno – vaiko! Kiekviena jų už pastojimą moka jam po dešimt tūkstančių dolerių!

Netekusiam darbo ir pasimetusiam prasmės ieškojime vyriškiui iš pradžių tai atrodo beveik normalu...Tai filmas, kurio nepavadinsi vien tik lengvo pobūdžio erotiška komedija. Situacijos sudėtingumas, aplinkinių reakcijos ir triumfas filmo pabaigoje sukuria nemenką dramą, kuri privers mąstyti kiekvieną, o Anthony Maukie ir Monika Bellucci nepaliks nė vieno abejingo.

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje (k.).

8.30 Vaikų šalis.

9.05 Gimnazistai (k.).

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.10 Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės.

14.00 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. Kaip tapti prezidentu?“ (k.).

14.30 Dok. f. „Gyvenimas ant ašmenų. „Drambliai“ svajoja apie taiką“ (k.).

15.00 Tikros istorijos.

15.30 Mūsų miesteliai. Šešuoliai.

16.30 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte.

Klaipėdos pilis (k.). (1 d.).

17.00 Tikros istorijos (k.).

17.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Gabrielių ŽemkalnįLandsbergį (k.).

18.00 Kultūros archyvai.

18.45 Klaidelė.

18.50 Pasaulio dokumentika „Šeimos albumas“ (k.).

19.45 Kūrybos metas (k.).

20.15 Kuluarai.

20.55 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.25 Gyvasties tikras būdas.

Prašom prie stalo, Viešpatie... Ipolitas Užkurnys.

23.00 Panorama.

23.30 Biografinė muzikinė drama „Kelias į šlovę“.

(N-14)

14.30 „Senosios Kristinos nutikimai“.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 Serialas „Proto būsena“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Kas namie šeimininkas?

19.30 Drama „Sukilimas“.

21.15 Veiksmo f. „Įtikinamas motyvas“. (N-14) 23.10 „Senosios Kristinos nutikimai“ 0.10 Retrospektyva.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.05 10.45 11.45 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 18.30 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10

TV1 9.05 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“ (k.).

10.05 Kas namie šeimininkas?

11.10 Liūtų tėvas.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 Animac. serialas „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 Animac. serialas „Šiupininis“.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Rytas su muzika.

8.05 Ryto garsų savaitė.

1.40

Teleparduotuvė.

Sveikatos paslaptys.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.)

Komedija „Riedutininkai“ (k.).

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Auksinė valanda“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Didžioji diena“.

(N-7) Komedija „Moterų lyga“.

(N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

14.20 Liuks! Muzika.

16.20 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

17.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

20.20 Liuks! Muzika.

22.20 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Goodbye yellow brick road“.

8.20 Liuks! Muzika.

10.20 Super Liuks!

Linksmiausios „Žvaigždžių duetų“ dainos.

11.50 KĮŽ karta. Geriausios „Kelio į žvaigždes 3“ dainos.

9.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.46 14.03 14.28 16.30

19

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03 20.25 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“. Žvejo biblija.

Vaid. f. „Sužadėtuvių žiedas“. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Vabzdžiai“.

(N-7) Komedija „Princas ir aš.

Karališkosios vestuvės“ (k.).

Penktoji pavara.

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės.

Vilniaus „Vėtra“–Kauno „Atletas“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. „Aklas teisingumas“ .

(N-14) Gyvai.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

TV6 Trečiadienis, birželio 30 d.

21.30 val. „Pavojus išnykti“. Mokslinės fantastikos filmas.

JAV, Kanada. 2006 m. (N-14). Rež. Paul Ziller.

Vaidina: Wendy Anderson, Scott Bairstow, Ian Black, Brian Dueck, Mike Fleischhaker, Brian Hlushko, Shannon Jardine.

Po Apokalipsės Žemę valdo žiaurūs androidai – robotai, kurie išoriškai panašūs į žmones. Žemėje verda gyvenimas, jaunuolis Džiutas nuteisiamas už vieno androido nužudymą. Androidui Disi ima rastis žmogiškos emocijos, todėl ir jį ketinama įkalinti. Pakeliui į kalėjimą policijos automobilis užgrobiamas ir per sumaištį Džiutui su Disi pavyksta pasprukti. Jie turi susivienyti prieš nepakenčiamą androidų įvestą tvarką ir išgelbėti žūstančią žmoniją.

TV3 Ketvirtadienis, liepos 1 d.

20.10 val. „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (1 s.). (N-7).

Devynios savaitės ir devynios ryškios Lietuvos asmenybės.

Populiarios, įtakingos, kai kurios – prieštaringai vertinamos ar net skandalingos garsenybės naujame TV3 vasaros projekte ne tik parodys tikruosius savo veidus, bet ir įsileis filmavimo kameras į itin privačią erdvę. Kiekvieną savaitę realybės dokumentikos „Aš!“ žiūrovai turės galimybę išvysti vis kitos įžymybės gyvenimą. Kameros įsijungs, kai jie nubus, ir fiksuos kiekvieną akimirką, kai jie susitiks su artimaisiais, keiks nesėkmes ir laistys pergales darbe, lies emocijas, kai nuvils ar pradžiugins mylimieji, aplankys šeimos nariai, ar netikėtai prasiverš pyktis bei įnoriai. Iš slapčiausių stalčių mūsų herojai ištrauks dar niekur nematytus archyvus, o jų draugai bei artimieji nupūs dulkes nuo iki šiol negirdėtų istorijų bei nutikimų. „Paragauti“ gyvenimo su įjungta kamera ryžosi Asta Valentaitė, Mantas Petruškevičius, Jurijus Smoriginas, Inga Paksaitė-Stumbrienė.

TV3 Šeštadienis, liepos 3 d.

21.40 val. „Fenikso skrydis“. Veiksmo filmas. JAV. 2004 m.

(N-7). Rež. John Moore.

Vaidina: Dennis Quaid, Tyrese Gibson, Giovanni Ribisi ir kiti.

Mongolijos dykumoje sudužus lėktuvui, likę gyvi žmonės nusprendžia padaryti tai, kas neįmanoma – iš nuolaužų pastatyti naują lėktuvą. Jiems pradeda vadovauti tokios patirties turintis inžinierius. Tiesa, jo kurti lėktuvai – tik maži radijo bangomis valdomi modeliai... Nelaimėliai greitai pastebi, kad dykumoje jie – ne vieni. Šalia jų įsitaisę ir kontrabandininkai.

Laikas spaudžia, o praūžusi smėlio audra, atrodo, sunaikina likusias viltis namo grįžti gyviems...

BTV Sekmadienis, liepos 4 d.

21.20 val. Iš Rozamundės Pilčer melodramų kolekcijos „Meilės vasara“. Melodrama. Vokietija, 2007 m. (N-7). Rež.

Thomas Hezel.

Vaidina: Diana Staehly, Bruno Bruni Jr., Klaus Wildolz.

Elizabetė Gilbert tikisi ramiai praleisti vasarą provincijos miestelyje prie jūros: mergina įsidarbina vietos aristokrato dvare namų tvarkytoja ir nė nenumano, kad jos atvykimas sukels tokią sumaištį. Jaunasis Gregoris Mortimeris akimirksniu pajunta simpatiją gražuolei blondinei, nors jo širdis nėra laisva. Šeimos tradicijos reikalauja, kad jaunuolis vestų savo sužadėtinę Rebeką. Mergina iš kaimyninio dvaro nuo vaikystės buvo geriausia Gregorio draugė: juodu vienijo aukšta kilmė, sena šeimų draugystė ir bendri pomėgiai. Tačiau dabar jaunas vyras suabejoja, ar jo jausmai Rebekai stiprūs. Senos aristokratų giminės palikuonis blaškosi tarp dviejų moterų: viena žada šeimos laimę ir tradicijų puoselėjimą, kita pažadina tikruosius širdies troškimus.

Kas nugalės – romantiška meilė ar stabilūs, išpuoselėti santykiai? Ar išties grožis ir nepažabojami jausmai gali viską? Ar pavyks atvykėlei įveikti Mortimerių šeimos pasipriešinimą ir rasti laimę Gregorio glėbyje?

20

Gimtasis kraštas

Ištekėjo Švedijos princesė Šeštadienį visa Švedija šventė sosto paveldėtojos princesės Viktorijos ir buvusio sporto trenerio, kuriam dabar priklauso sporto klubas, Danieliaus Vestlingo vestuves.

32 metų princesė ir 36 metų jos iš-

rinktasis amžiną meilę vienas kitam prisiekė prabangios ceremonijos metu. Prie altoriaus Švedijos princesę vedė tėvas.

Stokholmo katedroje vykusioje vedybų ceremonijoje dalyvavo daugiau nei 1 200 svečių. Tarp jų buvo monarchai iš viso pasaulio – Norvegijos ir Danijos karališkosios šeimos, Nyderlandų karalienė Beatričė, Monako princas Albertas ir daugelis kitų.

Pora, kuri pirmą kartą susitiko 2002 m., po jungtuvių ceremonijos žirgų traukiama karieta pervažiavo sostinės centrą. Pobūvis vyko Drotningholmo rūmuose.

Tai pirmos karališkos vestuvės Švedijoje nuo 1976 metų. Tą pačią dieną, birželio 19-ąją, amžiną meilę vienas kitam prisiekė ir princesės Viktorijos tėvai – karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Švedijos monarchai neturi jokios politinės galios, tačiau karalius ar karalienė atstovauja tautai ir priima garbingus užsienio svečius.

Palikimas atiteko taksistui Belgijoje atkartotas Vaterlo mūšis Tai buvo vienas didžiausių XIX amžiaus mūšių, kuriame susikovė Napoloeno Bonaparto ir sąjungininkų kariuomenės. Lemiama kova vyko 1815 m. birželio 18 d. prie Vaterlo, netoli Briuselio.

Dauguma taksistų džiaugiasi ir nedideliais arbatpinigiais, bet britė Meri Vatston vienam jų testamentu paliko visą savo turtą. Po M.Vatson mirties nuolat moterį vežiojusiam taksistui Donui Pretui atiteko jos namas ir 250 tūkst. svarų (beveik 300 tūkst. eurų) santaupų. 65-erių vairuotojas 20 metų vežiojo moterį

Knygoms iškilo pavojus Pagrindinėje Latvijos nacionalinės bibliotekos knygų saugykloje dėl drėgmės įlūžo grindys. Daugiau nei 1,2 tūkstančio knygų sugriuvo į požeminį aukštą ir atsidūrė vandens baloje. Daugumos šių užsienio rašytojų knygų buvo tik po vienintelį egzempliorių, o dabar jos negrįžtamai prarastos. Pavojus gresia dar 70 tūkst. knygų, kurios yra netoli tos vietos, kur įlūžo grindys.

Latvijos nacionalinė bibliote-

2010 birželio 25–liepos 2 d., Nr. 18

Įvairenybės

po Njukvi miestą Kornvalyje, kad ji galėtų sutvarkyti savo reikalus. Kai 86 metų M.Vatson prieš kelis mėnesius mirė ir buvo perskaitytas testamentas, D.Pretas negalėjo atsistebėti. „Ji visą laiką dosniai dalijo arbatpinigius“, – pasakojo vairuotojas. Dabar jis ketina išeiti į pensiją ir keliauti po šalį.

Italijoje arkivyskupas įtariamas korupcija Neapolio arkivyskupas kardinolas Krescencijus Sepė įtariamas korupcija. Prokuratūros atstovų teigimu, K.Sepė įtariamas padėjęs nacionalinės gynybos agentūros vadovui Gvidui Bertolasui nemokamai gauti butą Romoje. Kaip paaiškėjo, nuomą už butą mokėjo architektas, susijęs su statybų magnatu Diegu Anemone.

Vatikano atstovas patikino, kad kardinolas sutiko prisidėti prie korupcijos skandalo tyrimo, ir „greitu metu paaiškės tikrieji nusikaltėliai“.

Nuo 2001 iki 2006 m. K.Sepė vadovavo Tautų evangelizacijos kongregacijai. Tais metais kardinolo valdžia disponavo daugeliu butų, ir jie nemokamai arba už neįtikėtinai mažą kainą buvo nuomojami politikams, advokatams, žurnalistams.

Manoma, kad tuo metu Tautų evangelizacijos kongregacija galėjo valdyti beveik 9 milijardų eurų vertės nekilnojamąjį turtą.

2012-ųjų olimpinės žaidynės jau turi režisierių „Oskaru“ apdovanotas kino režisierius Denis Boilas režisuos 2012 m. Londone vyksiančių olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Juostos „Lūšnynų milijonierius“ režisierius teigia, kad jam bus didžiulė garbė prisidėti prie olimpinių žaidynių rengimo.

Anot kino kūrėjo, tai unikali galimybė tapti dalimi olimpinių žaidynių, kurios neabejotinai virs fantastišku reginiu. „Mano darbas – sukurti šiurpuliukus keliantį, dėmesį prikaustantį ir kvapą gniaužiantį renginį. Tikiuosi, kad tai nebus vienas iš daugelio olimpinių žaidynių atidarymų“, – kalbėjo D.Boilas.

Pavogė laukinius gyvūnus

ka ne kartą perspėjo, kad jos knygų saugykla neatitinka knygų saugojimo reikalavimų, tačiau trūkstant lėšų pinigų bibliotekos remontui nebuvo skiriama. Dėl avarijos labai nukentėjo užsienio literatūros rinkiniai. Be to, išlieka reali grėsmė prarasti ir 19 tūkst. egzempliorių latvių ir rusų literatūros fondą.

Bibliotekos ūkio dalies darbininkai dirba avarijos vietoje, kad išsaugotų išlikusias knygas.

Kanados Monrealio mieste pavogtas sunkvežimis su priekaba, kuriuose buvo Bengalijos tigras ir du kupranugariai. Pareigūnų teigimu, sunkvežimis su priekaba buvo pavogtas, kai vairuotojas sustojo nakčiai vietos motelyje. Policija mano, kad tai atsitiktinė vagystė ir vagys nežinojo, kas yra sunkvežimyje ir priekaboje.

Gyvūnai buvo vežami į zoologijos sodą Boumenvilyje, Ontario pro-

vincijoje. „Nemanau, kad vagys nutuokė, kas yra sunkvežimyje“, – teigė zoologijos sodo direktorius Maiklas Hakenbergeris. Jis pasakojo, kad visi trys pavogti gyvūnai yra išdresuoti ir draugiški, tačiau pridūrė, kad 180 kg sveriantis tigras vis dėlto yra tigras.

Zoologijos sodo direktorius taip pat teigė esąs labai susirūpinęs, nes būdami karštame ore gyvūnai gali nugaišti dėl dehidratacijos, jei greitai negaus atsigerti vandens.

Parduotas Marko Tveno rankraštis Iki šiol neskelbtas Marko Tveno rankraštis aukcione Niujorke parduotas už 242 500 dolerių, nors „Sotheby’s“ ekspertai jį vertino perpus mažesne suma. 65 puslapių rankraštį, kuris pavadintas „Šeimos apybraiža“, M.Tvenas skyrė dukteriai Siuzi, kuri būdama 24 metų mirė nuo meningito.

1835-aisiais gimęs M.Tvenas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Samuelis Klemensas, yra vienas mėgstamiausių rašytojų JAV. Tokios jo knygos kaip „Tomo Sojerio nuotykiai“ ar „Hekelberio Fino nuotykiai“ sulaukė galybės skaitytojų susidomėjimo ir tapo amerikiečių literatūros klasika.

M.Tvenas mirė 1910 metų balandžio 21-ąją. Jam buvo 74 metai.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos