GK20100716

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Kasdienybės skonis atsiskleidžia keliaujant autostopu

Tautiečiai kultūrų ir tautų katile 23-ų Justė, vos baigusi bakalauro studijas Lietuvoje, nusprendė su draugu išvykti gyventi ir dirbti į Londoną.

Šviesiaplaukių pašėlusių draugių svajonė – autostopu apvažiuoti pasaulį.

5 psl.

13 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Neatsispyrė lengvų pinigų pagundai Tramdo paplūdimio Su Tėvynės sąjungos grietinėle siejamas korupcijos skandalas Lietuvoje kilo paaiškėjus, kad Švietimo ir mokslo ministerijos rengtą konkursą laimėjo Demokratinės politikos institutas.

prekiautojus Virginija MAČĖNAITĖ Sveikatos specialistai stojasi piestu prieš maisto išnešiotojus pajūrio kurortuose, tačiau verslininkai tikina negalintys gauti leidimų legaliai dirbti, nes keliami reikalavimai – neįgyvendinami.

Vasarą ligų padaugėja Vasarą daugybė lietuvių atostogas ir savaitgalius praleidžia mūsų pajūrio paplūdimiuose. Čia kaitindamiesi prieš saulutę tik ir girdime be perstojo aplink šmirinėjančių jaunuolių viliojančius pasiūlymus: „Karšti labai skanūs čeburekai, šaltas alus, kepta duona!“ Neretas išalkęs poilsiautojas neatsispiria maisto išnešiotojų pagundoms. Nebūtų nieko blogo, jei prekeiviai galėtų garantuoti, kad suvalgius čebureką sveikata nepablogės. Tačiau tai neįmanoma – jau gerą dešimtmetį jie maistą išnešioja nelegaliai.

Gediminas STANIŠAUSKAS Generalinės prokuratūros prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupcijos požiūriu vertina Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą mokslo įstaigoms reitinguoti, pagal kurį 2,5 mln. Lt per kelerius metus būtų atseikėta Demokratinės politikos institutui (DPI). Jį įsteigė Tėvynės sąjungos politinis elitas, įskaitant ir premjerą Andrių Kubilių.

Nukelta į 4 psl.

Minima Vyriausybės vadovo uošvė

Pats M.Adomėnas teigė, esą iš 2,5 mln. litų DPI būtų atitekę tik 6 proc.

Iki 2008 m. Seimo rinkimų DPI prezidento pareigas ėjo kitas TSLKD lyderis – Mantas Adomėnas.

Skandalas kilo ir todėl, kad konkurse nugalėtoju buvo paskelbtas vienintelis jo dalyvis – DPI. Kai STT ėmė vertinti konkursą antikorupcijos

požiūriu, pats DPI pagaliau pripažino akivaizdžias savo sąsajas su Tėvynės sąjunga. „Tapęs Ministru Pirmininku iš DPI steigėjų pasitraukė A.Kubilius, – pripažįsta institutas. – Kiti Premjero patarėjai, eidami naujas pareigas,

taip pat nebendradarbiauja su DPI.“ Konkurse DPI partneriu pasirinko universitetų reitingus atlikusią socialinių ir rinkos tyrimų bendrovę „Macroscope“. Atsitiktinumas ar ne, bet ši bendrovė Vilniuje registruota adresu Savičiaus g. 13/2, su kuriuo sieja-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ma premjero uošvė Elena Žaidienė.

Tai vienas Augustijonų vienuolyno ansamblio pastatų, kurį E.Žaidienės vadovaujama Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga neteisėtai buvo pasisavinusi.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kyšis valstybės tarnautojams, bauda pirkėjams Kontrabandos įtaka šalies ekonomikai auga, todėl vis garsiau girdimi raginimai griežtinti kovą su šiuo ekonomikos virusu.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

„Šešėlyje“ – 30 mlrd. litų

Neseniai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė dešimteriopai didinti kai kurias baudas už ekonominius bei finansinius nusikaltimus, o keli ekonomistai paragino bausti ne tik kontrabandinių prekių tiekėjus ar pardavėjus, bet ir jas perkančius šalies piliečius.

Artimiausiu laiku šalies piliečiams reikės būti budresniems. Kai tik į kišenę įsidėsite nusipirktą cigarečių pakelį, ant jūsų rankų gali užsiveržti antrankiai. Na, gal ne antrankiai, tačiau prieš jus gali išdygti neuniformuotas pareigūnas ir pranešti, kad jūs ką tik pažeidėte įstatymus ir galite būti nu-

baustas už kontrabandinių prekių pirkimą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas juokauja: „Jeigu tam tikros tarnybos nesugeba išgaudyti parduodančiųjų kontrabandines prekes, tai labai abejoju, ar joms pavyks sugauti tas prekes perkančiuosius.“ Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

Įplaukos didesnės nei planuota

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Aktualijos

Neatsispyrė lengvų pinigų pagundai Kaip pasisavinti valstybės pinigus?

Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto birželio mėnesio pajamos buvo 969,4 mln.

Lt, tai yra 96,8 mln. Lt, arba 11,1 proc., daugiau nei planuota.

Birželio mėnesį, kaip ir planuota, gauta 29 mln. Lt asignavimų iš valstybės biudžeto ir kitų piniginių valstybės išteklių.

Birželio mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 129,3 mln. Lt, tai yra 75,9 mln. Lt, arba 7,2 proc., daugiau nei planuota. Šių metų birželio mėnesio išmokos buvo 159,9 mln. Lt didesnės už pajamas.

Per pirmą šių metų pusmetį „Sodra“ turėjo 4 mlrd. 994,1 mln.

Lt įplaukų, tai 211,5 mln. Lt, arba 4,4 proc., daugiau nei planuota. „Sodros“ biudžeto išmokos pirmą šių metų pusmetį sudarė 6 mlrd.

623,1 mln. Lt ir buvo 299,3 mln. Lt, arba 4,7 proc., didesnės nei planuotos. Tai lėmė didesnės nei planuotos nedarbo draudimo išlaidos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. „Nei premjero, nei jo komandos su DPI seniai nebesieja jokie ryšiai, DPI dalyvavo ir laimėjo abejonių sukėlusį konkursą premjerui nieko apie tai nežinant, – teigė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. – Apie Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamą konkursą premjeras nebuvo informuotas“.

Ar tai reiškia, kad premjerui kiaulystę iškrėtė naujoji TS-LKD žvaigždė M.Adomėnas?

Įtakingas asmuo

Pradėti atnaujinimą bus lengviau Padaugėjo funkcijų, kurias gali atlikti daugiabučių namų administratoriai, – jie galės inicijuoti namų renovaciją.

Vyriausybė papildė 2001 m. patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, įtraukdama į juos papildomą daugiabučio namo administratoriaus funkciją – inicijuoti pastato atnaujinimą tuo atveju, kai namo šiluminės energijos sąnaudos viršija Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatomas maksimalias šilumos suvartojimo normas.

Taip pat patikslinta administratoriaus funkcija organizuojant rangos darbų ir paslaugų, susijusių su administruojamu namu, pirkimą. Nustatyta, kad administratorius turi teisę savo jėgomis teikti tik bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

Visus kitus darbus ir paslaugas administratorius privalo pirkti konkurso būdu, primenama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Eltos inf., Martyno Vidzbelio nuotraukos

M.Adomėnas laikomas vienu perspektyviausių TS-LKD lyderių.

Pranašaujama, kad jis galėtų net iš A.Kubiliaus perimti partijos pirmininko vairą.

M.Adomėno įtaka partijoje akivaizdi. Prieš 2008 m. Seimo rinkimus net konservatorių senbuvių nuostabai TS-LKD kandidatų sąraše Jis atsidūrė penktoje vietoje.

Vieni teigia, kad M.Adomėnas tvirtai jaučiasi, nes jį palaiko idėjinis konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Kita vertus, M.Adomėnas, palyginti su kitais Seimo nariais, nėra vargšas.

Po rinkimų jis deklaravo 2,2 mln.

Lt turtą.

Pats M.Adomėnas teigė, esą iš 2,5 mln. litų DPI būtų atitekę tik 6 proc.

Įsipainiojo ir patarėjai Ministeriją kontroliuojančio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys M.Adomėnas ir anksčiau itin aktyviai teikė paramą DPI bei jo partneriams. Pernai jis Seime įregistravo Lietuvių katalikų moks-

lo akademijai (LKMA) naudingas pataisas, kurios būtų garantavusios LKMA finansavimą iš biudžeto. Tačiau šias pataisas Seimas atmetė.

Tarp DPI partnerių minima ne tik LKMA, bet ir „Žinių ekonomikos forumas“, kurio vienu steigėjų buvo ir A.Kubilius. Su DPI siejami ir premjero patarėjai Kęstutis Škiudas, Jonas Survila, V.Valentinavičius.

Visos viešosios įstaigos Registrų centrui neprivalo nurodyti nei savo steigėjų, nei teikti metines finansines ataskaitas. Į konkurso voratinklį įsipainiojusi ir Švietimo bei mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė, kuri dalyvavo posėdyje svarstant, ar konkurso nugalėtoju pripažinti DPI. Pernai N.Putinaitė skaitė paskaitas DPI organizuotame renginyje „Rudens akademija“ ir buvo viena iš DPI parengtos antologijos „Lietuviškas konservatizmas“ autorių.

Ministras nepasirašė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ministerijos skandale ėmėsi žandaro vaidmens. „Sustabdžiau lėšų skyrimą DPI ir nepasirašiau įsakymo, kuriuo vado-

vaujantis pinigai būtų skirti institutui“, – teigė G.Steponavičius.

Ministras taip pat tikino, kad itin reikliai vertins savo pavaldinių, ypač politinio pasitikėjimo tarnautojų, elgesį.

G.Steponavičius taip pat ėmėsi ginti ir savo politinės komandos narę N.Putinaitę. „Nors ji skaitė paskaitas DPI, honoraro nėra gavusi“, – pabrėžė G.Steponavičius. Įtarimus, kurie siekia net A.Kubiliaus kabinetą, G.Steponavičius pavadino pernelyg ankstyvais, o prie DPI veiklos prisidėjusius asmenis vadino tiesiog „aktyviais žmonėmis“.

Apkaltino žiniasklaidą Premjero patarėjas V.Valentinavičius teigė, kad žiniasklaidai pradėjus domėtis skandalu A.Kubilius pasisakė už tai, kad būtų išsiaiškinta tiesa.

Tėvynės sąjungos prezidiumas V.Landsbergio iniciatyva pasiūlė partijos priežiūros komitetui išsiaiškinti, ar rengiant DPI konkursą buvęs DPI prezidentas ir Seimo narys M.Adomėnas nesupainiojo interesų. Tai jau aiškinasi ir Seimo Etikos bei procedūrų komisija, o Generalinė prokuratūra įsuko tyrimo karuselę.

Pats M.Adomėnas neneigė, kad prisideda prie DPI veiklos. „Prieš ketverius metus aš sukūriau nacionalinę universitetų reitingavimo metodiką, nors dabartiniame DPI projekte nedalyvauju“, – teisinosi M.Adomėnas.

Jo teigimu, skandalą išrutuliojo savaitraštis „Veidas“, kuris, jei būtų sukurta reitingavimo metodika, netektų dalies užsakomųjų straipsnių.

Mokslo įstaigų užsakyti straipsniai atsirasdavo šalia paskelbtų reitingų.

Visos viešosios įstaigos Registrų centrui neprivalo nurodyti nei savo steigėjų, nei teikti metines finansines ataskaitas.

Tokiu būdu būrelis apsukruolių kiekvienas įsteigia po viešąją įstaigą, o vėliau jau šios viešosios įstaigos tampa naujos viešosios įstaigos steigėjomis, todėl labai sunku atsekti, kas iš tikrųjų pelnosi iš projektų.

Pagal kitą schemą pinigus galima gauti dėstant kokiame nors universitete. Vėliau kokiame nors fonde galima įforminti savo darbą kaip programą ir už tai gauti iš fondo lėšų.

Aukščiausiu pilotažu laikoma, kai toks profesorius pagal savo programą parengia knygą ir trečią kartą sau „pramuša“ lėšas. Suprantama, tokiai veiklai reikia stipraus užnugario. Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius pripažįsta, kad aukštojo mokslo sistemoje vis dar yra daugybė landų korupcijai.

Reitingai svarbiau?

Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro vadovas Eugenijus Stumbrys tikino, kad mokslo įstaigų reitingavimas Lietuvai praverstų, jei jo metodika būtų kitokia. „Reitingavimas galbūt ir reikalingas, bet tikrai ne toks, kokį siūlo, – sakė E.Stumbrys. – Negalima arklio lyginti su ožkos kojomis.

Reitingų kūrėjai mėgina lyginti Vilniaus universitetą su Muzikos akademija, nors šių universitetų mokslo aprėptis nesulyginama.“ Pasak jo, pasaulyje reitingų metodikos skirtos klasikiniams universitetams, o tokių Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Į pasaulinio reitingo 600-uką patenka tik Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Kad ir kaip būtų, opozicinė Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama ištirti, ar pagrįstai ir skaidriai DPI laimėjo konkursą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai kurti.

Karščio bangų daugės Mokslininkai prognozuoja, kad Europą siaubiančios karščio bangos ateityje bus dar dažnesnės ir nuožmesnės.

Neįprasti karščiai, pastarosiomis dienomis tvyrantys Europoje, jau primena 2003-aisiais čia kilusią karščio bangą, nusinešusią tūkstančius žmonių gyvybių. Tačiau Šveicarijos mokslininkai prognozuoja, kad neįprasti karščiai toliau šylant klimatui vis dažnės, skelbia „Discovery News“. Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia, kad vasaros karščių bangos Europoje taps vis dažnesnės, o labiausiai nuo jų kentės pietinės žemyno dalies gyventojai.

Ciuricho atmosferos ir klimato tyrimų instituto mokslininkai

Erikas Fišeris ir Kristopas Šaras, remdamiesi šešiais kompiuteriniais klimato kaitos modeliais, sudarė prognozuojamų karščio bangų Europoje žemėlapį. Jame pažymėti tie mūsų žemyno regionai, kurie, mokslininkų manymu, 2071–2100 metais labiausiai kentės nuo karčių. Šie viršys 40,6 laipsnių pagal Celsijų.

Sprendžiant iš šio žemėlapio, ateityje nuo vasaros karščių labiausiai kentės pietų Europoje gyvenantys žmonės, ypač Iberijos pusiasalio ir Viduržemio jūros pakrantės gyventojai. Vidutinio stiprumo karščio bangos „skalaus“ didžiąją dalį Prancūzijos, kone pusę Vokietijos ir Lenkijos, didžiąją Ukrainos dalį.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat Skandinavijos valstybės patenka į žemo karščio bangų povei-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

kio zoną. Šveicarijos mokslininkai prognozuoja, kad dienų, kai užgriūva karščio bangos, skaičius išaugs nuo vidutiniškai 2 dienų per vasarą 1961–1990 m. laikotarpiu iki maž-

daug 13 dienų 2021–2050 metais.

2071–2100 metų laikotarpiu karščio bangos Europoje truks 40 dienų, teigiama pranešime. balsas.lt inf.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Ant politinių svarstyklių

Visi nori lengvatų Ilgokai vilkinęs paskutinę pavasario sesijos dieną Seimas šiaip taip apsisprendė dar metams (iki 2011 metų rugpjūčio pabaigos) palikti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir karštam vandeniui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kyšis valstybės tarnautojams, bauda pirkėjams Atkelta iš 1 psl.

Baudos neišgelbės

Tačiau Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis nejuokauja. Jis siūlo valdžiai nustoti švaistyti pinigus. Ekonomisto duomenimis, geresnis už mokesčių didinimą biudžeto pajamų šaltinis yra šešėlinės ekonomikos mažinimas. „Šešėlyje“ sukasi apie 30 mlrd. Lt, kurie praktiškai neapmokestinami. Šiomis lėšomis maitinama ir kontrabanda.

Todėl ekonomistas siūlo akcizinių prekių (tabako ir alkoholio gaminiai bei degalai) kontrabandą spręsti didinant baudas ir baudžiant tuos, kurie šias prekes perka.

Daugelis pašnekovų teigė, kad padėties nepagerintų ir baudų didinimas. Štai tauragiškis A.Venckus sako, kad tarp nepiktybiškai kontrabanda užsiimančių žmonių yra bedarbių, kurie išlaiko nepilnamečius vaikus. Taigi teismo atveju jiems paprastai bauda mažinama iki minimalios. Padidinti dešimteriopai? Jie net minimalių nesumoka.

Labiau apsimokėtų steigti darbo vietas Vienas verslininkas iš Lazdijų Vincas Kyguolis tik nusijuokė išgirdęs apie tokius ketinimus. „Kas veža mašinomis, tas ir veš, bet jie moka ne baudas, o kyšius tiems tarnautojams, kurie turėtų kovoti su kontrabanda. Blogiau bus vargšams žmogeliams, kurie per sieną rizikuoja pernešti keliais pakeliais cigarečių daugiau nei leidžiama arba prisipila daugiau degalų nei telpa į baką“, – sako verslininkas V.Kyguolis.

Tauragiškis Algirdas Venckus savo akimis mato, kaip žmonės bando išgyventi. Ne paslaptis, kad šiuo metu iš kontrabandos išgyvena ar su kontrabanda yra susijusi didelė dalis Tauragės gyventojų. Juos bausti? „Jeigu žmonės turėtų darbo, jie nekeliautų kasdien per valstybinę sieną ir netampytų krepšių su prekėmis, iš kurių kainų skirtumo gali užsidirbti. Pažįstu daug žmonių, kuriems šis būdas yra vienintelė galimybė užsidirbti ir išlaikyti savo šeimas“, – sako A.Venckus.

Taigi gal Tauragėje vietoj baudžiamųjų akcijų labiau apsimokėtų steigti naujas darbo vietas, net jeigu tai kainuotų labai brangiai? Gal valstybė taip daugiau sutaupytų?

Jeigu tam tikros tarnybos nesugeba išgaudyti parduodančiųjų kontrabandines prekes, abejotina, ar joms pavyks sugauti tas prekes perkančiuosius.

Daugelis Vilniaus Halės turgaus lankytojų matė arba girdėjo apie turgaus simbolį – kontrabandos karaliene vadinamą ponią Vladzę. Policininkai atkakliai ją nuolat sugauna su kontrabandinių cigarečių pakeliais ir skiria baudas. O kokia nauda? Ponia Vladzė bausta jau 185 kartus, o bendra baudų suma perkopė 200 tūkst. Lt. Tačiau ponia Vladzė nesumokėjo nė cento ir neketina mokėti. Ji neturi jokio turto ir sąskaitos banke. Ką iš jos paimsi?

Žmonės nepasitiki valdžia Kai sprendžiame kokią nors problemą, deja, dažniausiai kalbame ne apie priežastis, bet apie pasekmes. O juk reikia žinoti priežas-

Benzino ir populiariausių pigiausių cigarečių kainų skirtumai kaimyninėse rinkose (Šaltinis: „B&B“) Lietuva Kaliningrado sritis Baltarusija

Benzinas (Lt/l) 4,2 2,45 2,8

Popul. pigiausios cigaretės (Lt/pak.)

6,1 1,15 0,95

tis. S.Besagirskas pavyzdžiu nurodo Daniją.

Danijoje žmonės gerai informuoti apie mokesčius ir surinktų lėšų panaudojimą. Jie ir sako – mokame didelius mokesčius, tačiau mes žinome, kad už tas lėšas gauname gerus kelius, gerą švietimą ir medicinos paslaugas. Deja, Lietuvoje taip negalėtume pasakyti. Žmonės nepasitiki valdžia, nes ji neskaidriai naudoja surinktus pinigus. „Kad ir kaip finansų ministrei Ingridai Šimonytei nepatiktų, pasakysiu, kad mokesčių tarifai Lietuvoje per dideli. Mokesčius reikia derinti prie galiojančių kaimyninėse šalyse. Tarifai, įvertinant ES reikalavimus, turi būti konkurencingesni arba nors nedidesni nei kaimyninėse šalyse. Jeigu mokesčiai didesni pas mus, akivaizdu, kad kontrabandinės prekės tekės pas mus, o ne atvirkščiai. Štai pagrindinė kontrabandos priežastis“, – pataria S.Besagirskas.

Efektyviau – mažinti mokesčius Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva neseniai buvo atliktas gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimo tyrimas.

Nustatyta, kad pagrindinės, gyventojų nuomone, kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastys yra dideli kainų skirtumai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai (taip mano 34 proc. apklaustųjų), augančios produktų kainos, mažėjančios žmonių pajamos.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastis glaudžiai susijusi su tuo, kaip jie vertina kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba ir prekyba priemonių efektyvumą.

Efektyviausios kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių prekyba ir gamyba priemonės, gyventojų nuomone, yra mokesčių (akcizų) mažinimas siekiant mažesnių kainų (kad tai labai efektyvi ar greičiau efektyvi priemonė atsakė 89 proc. apklaustųjų) ir valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, mažinimas (78 proc.). Tiek pagrindinės gyventojų įvardytos kontrabandos ir nelegalių prekių paplitimo priežastys, tiek efektyviausi kovos būdai išlieka tie patys jau kelerius metus iš eilės.

Bet Vyriausybės nariai tokius tyrimus atkakliai ignoruoja.

Atimta teisė pigiau šildytis

Reikia pertvarkų

Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Kęstutis Glaveckas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Dar sausio mėnesį buvau įregistravęs tokią pataisą, kad lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas visiems Lietuvos gyventojams. Deja, Seimas mokestine lengvata nusprendė ir toliau džiuginti tik tuos namų ūkius, kurie perka centralizuotai gaminamą šilumą. Visi anglimis, malkomis, dujomis ar elektra individualiai besišildantys gyventojai už kurą ir toliau mokės 12 procentų didesnį PVM. Ką reiškia šis įstatymas ir visi tie procentai, geriausiai iliustruoja paprastas apskaičiavimas: tarkime, žmogus turi 100 kv. m prabangų butą Vilniaus centre, kitas pilietis turi tokio pat ploto namą Alytuje. Pirmasis šildosi centralizuotai gaminama šiluma, antrasis – gamtinėmis dujomis. Tarkime, ir vienam, ir kitam kvadratinio metro apšildymas kainuoja 4 Lt per mėnesį, visas būstas – po 400 Lt. Skirtumas tik toks, kad individualaus namuko savininkas 400 litų ir sumoka, o brangaus buto šeimininkui beveik 50 Lt kompensuoja valstybė, taikydama mokestinę lengvatą. Padauginkime šią sumą iš trijų žiemos mėnesių, dar pridėkime po 30 Lt už mažiau šaltus rudens ir pavasario mėnesius. Skirtumas akivaizdus: vien už patalpų šildymą Alytaus gyventojas sumoka pustrečio šimto daugiau. Jau nekalbu apie karštą vandenį, kurio pašildymas visus metus kainuoja skirtingai. O tarp mokančiųjų visą 21 proc. PVM yra ir daug socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių – kaimų, rajonų centrų mažas pajamas gaunančių gyventojų.

Paskutinę sesijos darbo dieną skubiai pateiktas ir priimtas konservatorių įstatymo projektas suskirstė Lietuvos gyventojus į lygius ir lygesnius.

Daugybei žmonių atimta teisė į bent kiek pigesnę šilumą.

Lengvatoms skiriami milžiniški pinigai, ir siūloma šiam tikslui jų atseikėti dar daugiau. Protingas klausimas: kodėl gyvenantieji daugiaaukščiuose namuose gauna lengvatas, o privačiuose – ne. Sakoma, kad individualiuose namuose gyvena turtingesni žmonės, nors tai netiesa. Lengvatos taikymo išplėtimui prireiktų dar apie 100 mln. Lt. Štai ir paaiškinimas, kodėl taip nepadarėme. Šilumos ūkis nesutvarkytas. Per visus 20 metų nepadarėme nieko.

Prieš 10–15 metų jau šnekėjau apie pertvarkas, gal penkis kartus ėjau pas Algirdą Brazauską, kai jis buvo premjeras. Raginau pradėti namų renovaciją. Europos Sąjungos pinigus lenkai, čekai, slovakai jau 2004 metais naudojo renovacijai. Mes nieko nenaudojome. Galų gale tada galėjome centralizuotą šildymą įveikti.

Dauguma namų turėjo dujas, reikėjo leisti tuose namuose statyti paprastas katilines. Vengrija taip ir padarė – decentralizavo šilumos ūkį. Bet mūsų monopolijos buvo labai stiprios ir priėjo prie valdžios, tad viskas išliko, niekas nebuvo pakeista.

Tai naudinga tam, kas pardavinėja dujas ir gamina šilumą – dviem monopolijoms, iš kurių viena – su Rusijos kvapu, kita – su vietiniu ir prancūzišku.

Reikia naikinti tą PVM lengvatą šildymui, bet išplėsti socialinę kompensaciją sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Čia irgi yra bėdų: gaunantieji kompensaciją už šildymą nesuinteresuoti renovuoti būsto. Kompensuojant reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jie norėtų nors truputį modernizuoti savo šiluminį ūkį. Priešingu atveju tik suksis tas užburtas blogybės ratas.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Aktualijos

Komentaras

Nomenklatūra prie naujo lovio Albinas ČAPLIKAS Ilgai išsilaikė biurokratijos bastionai – apskričių administracijos. Prisiminkime, kiek būta pasipiktinimo, kai Prezidentas Valdas Adamkus metiniame dar pirmos kadencijos pranešime pasiūlė naikinti šią brangiai kainuojančią ir biurokratine veikla užsiimančią instituciją.

Tarp daugybės apskričių naikinimo laimėjimų – sunaikinta apie 30–40 tonų dokumentų, kurių neprivalu saugoti ir, ko gero, ne mažiau dokumentų pateko į archyvus. Kiek jų reikėjo iš tikrųjų, kiek žmonių buvo kankinami ir prievartaujami dėl kažkokių tik biurokratams reikalingų dokumentų? Tiesa, dalis apskričių įstaigų išliko – valdininkai tik pakeitė viršininkus ir pavadinimus ant kabinetų durų.

Tačiau kai kurių rajonų savivaldybės skundžiasi, kad iš tikrųjų apskričių reformos nėra. Apskritys panaikintos, tačiau savivaldybės papildomų funkcijų negavo. O gal ir negalėjo gauti, gal apskričių administracijos veikė be jokios naudos, tuščia eiga – tik suko biurokratinę mašiną, naudodamos valstybės milijonus? Iš viso valstybės asignavimai apskritims per metus siekdavo apie 710 mln. Lt. Apie apskričių vertę galime padaryti išvadas iš VRM pateiktos

netikslios statistikos. Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, iš buvusių apskričių 88 funkcijų panaikintos net 58. Taigi tiek funkcijų iš esmės nereikėjo, bet biurokratinė sistema jas vykdė. Ministras teigia, kad panaikinus apskritis kasmet bus sutaupoma apie 35 mln. Lt. Įspūdingi, bet labai abejo-

Naikinamų apskričių darbuotojų išeitinėms išmokoms teks skirti per 10 mln. Lt. tini duomenys. Suklydo ministras.

Iš tikrųjų vien atlyginimams per metus reikėdavo skirti 68 mln. Lt, t. y. vidutiniškai po 2 310 Lt kiekvienam biurokratui. O kas suskaičiuos, kiek apskričių tarnautojų kabinetuose buvo palikta vokelių? Prisiminkime į STT spąstus patekusį jau buvusį Kauno apskrities viršininko

pavaduotoją. Matyt, šiais šunkeliais ėjo ir jo pavaldiniai.

Yra ir daugiau stebinančių dalykų. Štai teigiama, kad reformai įvykdyti prireiks 14 mln. Lt. Iš jų net 10,5 mln.

Lt teks skirti darbuotojų išeitinėms išmokoms. Kodėl tiek daug? Ogi todėl, kad išmokos bus mokamos net tiems valdininkams, kurie iš tikrųjų darbo nepraras – tik pasikeis įrašas jų virtualiose darbo knygelėse. Pavyzdžiui, kai kurie apskričių žemės departamentų darbuotojai bus įdarbinti Nacionalinėje žemės tarnyboje, tačiau jie gaus išeitines išmokas. Kodėl? Ministras teisinasi, kad tai – Darbo kodekso spragos. Paprastiems žmonėms tokių spragų nerasime.

Vyriausybė pasirūpino ir apskričių grietinėlės ateitimi. Negali nepastebėti atsigaunančio sovietinio reiškinio – nomenklatūros gyvybingumo. Kaip ir sovietiniais laikais, jeigu patekai į nomenklatūros sluoksnį, tai dėl savo ateities gali būti ramus – šilta kėdė tau garantuota. Į nomenklatūros sluoksnį patenka ir apskričių viršininkai. Tik vienas iš dešimties apskričių viršininkų nusprendė pats pasirūpinti nauja darbo vieta, o visi likusieji priėmė pasiūlymus. Kokius?

Iki šiol pareigybių sąraše buvo 18 ministro pirmininko patarėjo pareigybių, o dabar specialiu potvarkiu šis

Martyno Vidzbelio nuotrauka

sąrašas išplėstas dar 10 pareigybių – tiek, kiek buvo apskričių. Viršininkai taps Vyriausybės atstovais regionų plėtros tarybose. Nusipelnė net įžūliausi. Štai ministro patarėju pasirinktas ir apskrities viršininkas, kuris apskrities turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašė jau neturėdamas įgaliojimų – liepos 1 d. vidudienį. Kokia priežastis? Ogi viršininkas iki paskutinės akimirkos kėlė kvalifikaciją svečiuodamasis pas kolegas Kipre, dalijosi apskrities vadovavimo patirtimi. Įdomu, kad kaip tik šis asmuo iki kelionės gyrėsi gavęs iš valdžios pasirinkimą dirbti pašto viršininku, darbo biržos direktoriumi arba pasilikti premjero patarėju. Gabus savas žmogus, tokie visur reikalingi.

Lietuvos savivaldybių asociacija piktinasi nesulaukusi joms žadėtų funkcijų – valdyti valstybinę žemę. Šio žingsnio laukė ir liūdnai pagarsėję že-

Tramdo paplūdimio prekiautojus

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojos Dalijos Stasiuvienės teigimu, iš gatvės, paplūdimio prekeivių pirkti gatavų maisto produktų, ypač čeburekų, pyragaičių su mėsa ar kremu, nederėtų, nes yra labai didelė galimybė susirgti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Dažniausia susirgimų priežastis – mikroorganizmais užteršti maisto produktai. Jais apsinuodijama nesilaikant elementarių maisto saugos reikalavimų, neteisingai ruošiant ir laikant maisto produktus. Anot D.Stasiuvienės, kasmet vien Klaipėdos apskrityje žarnyno užkrečiamosiomis ligomis perserga apie 2,5 tūkst. žmonių. Dažniausiai vasarą tokių susirgimų fiksuojama dvigubai daugiau nei kitu metų laiku.

Gaudo policija Palangos paplūdimiuose dirba ir „čeburekininkus“ gaudo policija. Anot

Palangos miesto policijos komisariato Prevencijos poskyrio vadovo Rimo Pociaus, nelegalūs pajūrio prekeiviai kurorte yra mažų mažiausiai dešimtmečio bėda. Kiekvieną sezoną policija sučiumpa ir nubaudžia bent pusantro šimto prekiautojų. Be abejo, prekeivių įkliūtų dar daugiau, bet Palangos policija dėl pareigūnų stygiaus į reidus paplūdimiuose gali išsiruošti vos vieną ar du kartus per savaitę.

Kaip VL pasakojo R.Pocius, ne paslaptis, kad išnešiojamoji prekyba pajūryje turi tam tikrą schemą. Didžiausią pelną pasiima ir versliuką organizuoja vietos gyventojai, o čeburekus išnešioja iš įvairiausių šalies kampelių sugužėjęs dažniausiai mokyklinio amžiaus jaunimas. „Jei oras gražus ir poilsiautojų nestinga, „čeburekininkų“ uždarbis gali siekti net iki kelių šimtų litų per dieną. Tad reikia sutikti, kad baudos už prekybos taisyklių pažeidimus, prekiaujant čeburekais, cepelinais ar kepta duona, jų negali išgąsdinti ir atgrasyti nuo veiklos, nes siekia vos 20–100 Lt. Kita

vertus, jei pardavinėjamos licencijuotos prekės, pavyzdžiui, alus, už tai skiriamos baudos nuo 1 000 iki 3 000 Lt. Visgi net tokios sankcijos nepaveikia, nes paplūdimio prekeivių nemažėja“, – pripažino pareigūnas.

Prekybą legalizavo Matydama, kad situacija nesikeičia metai iš metų, šiemet Palangos miesto savivaldybė apsisprendė leisti legalizuoti išnešiojamąją prekybą paplūdimiuose. Metiniam leidimui įsigyti reikia vos 200 Lt ir norinčiųjų jį gauti netrūksta, tačiau, kaip sakė savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė, nė vienas interesantas iki šiol jo taip ir negavo. „Pageidaujantieji pirmiausia turi iš VMVT gauti maisto tvarkymo pažymėjimą, bet nuėję į tarnybą pas mus nebegrįžta ir toliau prekiauja nelegaliai. Mano žiniomis, VMVT iškėlusi tokias sąlygas, kurių negali įgyvendinti joks verslininkas“, – kalbėjo Z.Strikaitienė.

Palangos miesto VMVT viršininkas Arūnas Elijošius teigia, kad reikalavimai, norint gauti leidimą, yra moksliškai pagrįsti, tokius nustatė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas: „Maistą, kuris turi būti patiekiamas karštas, prekiautojai privalo laikyti termokrepšiuose ne žemesnėje nei +68 laipsnių C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 4 val. Šaltiems produktams reikalingi šaltkrepšiai, užtikrinantys nuo 0 iki +6 laipsnių temperatūros palaikymą. Be to, visi patiekalai turi būti tiekiami į rinką tik supakuoti į vienkartinę, hermetišką pakuotę su ženklinimu. O pats prekiautojas privalo turėti identifikavimo kortelę, pasitikrinti sveikatą, išklausyti privalomus higienos įgūdžių mokymo kursus ir turėti visus maisto produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus“, – vardijo A.Elijošius.

mėtvarkos skyriai. Buvo gražūs planai.

Juk rajonuose savus valdininkus labai greitai gali patepti ir dirbti taip, kaip iki šiol. Kaip iki šiol? Ne visi žemėtvarkininkai, bet didelė jų armija greitai ir efektyviai dirbo savo klanui – supirkinėjo išvadas dėl žemės perkėlimo ir pasidalydavo sklypus prie ežerų ar upių, kurių neatidavė teisėtiems savininkams. Juk žinome ne vieną atvejį, kai žemėtvarkos skyriaus vadovai, o ir eiliniai jų pavaldiniai, turi po keliasdešimt sklypų vertingiausiose vietovėse.

Ir viskas teisėta, neprisikabinsi. Atkertama, kad ir žemėtvarkininkai – žmonės, kaip visi šalies piliečiai turi teisę įsigyti žemės sklypų.

Tačiau visus planus sužlugdė Prezidentės veto – žemės valdymas paliktas Nacionalinei žemės tarnybai.

Dabar jos vadovams teks padirbėti iš peties arba užleisti vietą tiems, kurie gali dirbti sąžiningai.

Lietuva ketina parduoti 18 mlrd. litų vertės turtą Pranešama, kad Lietuva numato nuodugniai įvertinti 300 valstybės valdomų įmonių ir parengti jas pardavimui. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti biudžeto deficitą ir įveikti antrą pagal didumą nuosmukį Europos Sąjungoje (ES).

Mūsų šalies Vyriausybė nurodo, kad šios daugiausia energetikos, transporto ir miškų ūkio sektoriaus įmonės yra vertos 18 mlrd. litų. Be to, numatoma užsienio investuotojams pasiūlyti įsigyti kai kurių valstybinių bendrovių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, TEO LT ir kt., akcijų.

Teoriškai įmanoma, praktiškai – ne Viskas būtų neblogai, jei verslininkai sugebėtų visas VMVT sąlygas įvykdyti. Tačiau, regis, tai neįmanoma. Štai čeburekų kepyklą ne pirmus metus Palangoje turintis Linas (vardas pakeistas) situaciją apibūdino tiesiai šviesiai: „Siuntinėja „nuo Danieliaus pas Lemaną“. Nueinu į savivaldybę ir sakau, perku 20 leidimų iš karto, tik parduokite. Jie neprieštarauja, tik liepia susitvarkyti dokumentus VMVT, o čia mano žygis ir pasibaigia.“ Anot Lino, kuriamą sistemą galima pavadinti „leidžia, bet draudžia“: „Tuo įsitikinau po pastarojo apsilankymo VMVT. Paaiškėjo, kad netgi jei sugebėčiau įgyvendinti visas keliamas sąlygas, vis tiek man išnešioti čeburekų neleistų.“

Pernai, siekdamas pagerinti dėl 17,8 proc. susitraukusio bendrojo vidaus produkto (BVP) atsiradusią situaciją, premjeras Andrius Kubilius pasitelkė vieną griežčiausių taupymo planų visoje ES. Tarptautinis valiutos fondas numato, kad šiais metais Lietuvos BVP turėtų paaugti 2 proc.

Neseniai A.Kubilius pranešė planuojantis per dvejus metus sumažinti deficitą nuo pernai užfiksuoto 8,9 proc. iki 3 proc. BVP. „Bloomberg“ nurodo, kad šiam tikslui pasiekti valstybės išlaidas reikėtų sumažinti dar 5 proc. balsas.lt inf., Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gimtasis kraštas

Emigracija

5

Amerikoje lietuvių – arti milijono Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), ko gero, yra viena labiausiai stereotipais ir etiketėmis apaugusių valstybių, viena tų šalių, kurių pusė pasaulio nekenčia, o kita pusė žavisi.

Anot Migracijos politikos instituto (Migration Policy Institute, MPI), pirmą kartą duomenys apie imigrantus JAV buvo surinkti 1850 m. Tuomet buvo suskaičiuota, kad Amerikoje gyvena 2,2 mln. ne vietinių, ir tai sudarė 9,7 proc. visų šalies gyventojų. Nemažas pokytis įvyko apie 1890 m., kai į Valstijas plūstelėjo europiečiai – tada imigrantų dalis sudarė jau 14,8 proc. visų gyventojų. Tačiau tarp 1930ųjų ir 1970-ųjų imigrantų ėmė mažėti ir 1970 m. jų dalis tarp visų šalies gyventojų pasiekė rekordines žemumas – vos 4,7 proc. Tačiau netrukus ir vėl imigrantų ėmė staigiai daugėti, daugiausia tai buvo atvykėliai iš Lotynų Amerikos ir Azijos.

Pagal 2000-ųjų gyventojų surašymo duomenis imigrantai sudarė 11,1 proc. visų Amerikos gyventojų (31,1 mln.). O štai naujausi duomenys, surinkti 2008 m., rodo, kad JAV įsikūrę 38 mln. imigrantų, ir tai sudaro 12,5 proc. valstybės gyventojų.

Vos ne kiekvienoje lietuviškoje giminėje rasime ką nors, gyvenantį JAV, tačiau lietuvių Amerikoje nėra daug, palyginti su kitomis, daug gausesnėmis imigrantų bendruomenėmis.

To paties Migracijos politikos instituto skelbiami skaičiai atskleidžia, kad daugiausia Amerikoje esama imigrantų iš kaimyninės Meksikos, jie sudaro 30,1 proc. visų atvykėlių.

Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo duomenimis, Amerikoje gyvena 712 165 lietuviai ir jų palikuonys.

Pirma tautiečių bangelė į JAV atvyko1867–1868 m., tačiau tikra banga galima vadinti lietuvių imigraciją į Valstijas po 1921-ųjų. Vis dėlto žymiausia ir iki šiol bene aktyviausiai ryšius su Lietuva palaikanti buvo lietuvių, pasitraukusių į JAV nuo sovietų okupacijos, banga. Jie vadinami dipukais (nuo termino displaced person – išvietintas asmuo. Taip buvo vadinami žmonės, kurie traukdamiesi nuo sovietų laikinai apsigyveno išvietintų žmonių stovyklose Vokietijoje).

Naujausia lietuvių banga į JAV išvilnijo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tiesa, ji kiek atslūgo mums įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus galimybei lietuviams legaliai migruoti į Vakarų Europos valstybes.

Tiesa.com

Tautiečiai kultūrų ir tautų katile GK archyvo nuotrauka

Dvidešimt trejų Justė Ališauskaitė, vos baigusi bakalauro studijas Lietuvoje, nusprendė su draugu išvykti gyventi ir dirbti į Londoną.

Mergina neslepia – Lietuvoje gauti gerą darbą vos universitetą baigusiam jaunam žmogui beveik neįmanoma, o sėdėti ant sprando tėvams – blogiausias iš visų sprendimų.

GK archyvo nuotrauka

Juste, dar studijuodama universitete buvai išvykusi į Ispaniją, pamatei užsienį. Ar tai nulėmė, kad iš karto po studijų išvykai iš Lietuvos?

Ispanija padėjo pamatyti skirtumus tarp švietimo sistemų, studijų kokybės ir aplinkos, o tie atradimai pažadino norą išbandyti naujas galimybes kitose šalyje. Pasimokiusi ir padirbusi metus Ispanijoje supratau, kad gyvenimas svečioje šalyje išmo-

ko labai daug dalykų, ugdo tave kaip asmenybę ir plečia akiratį. Tai ne tik naujos kultūros pažinimas, bet ir gera mokykla pradedantiesiems savarankišką gyvenimą. Nors negyvenu su tėvais nuo pat vidurinės mokyklos baigimo, bet būtent gyvenimas Ispanijoje išmokė daugiausia. Šalia neturėjau nei tėvų, nei draugų, kurie galėtų padėti. Tokia patirtis padėjo įgyti daugiau drąsos, išmokė pasitikėti savimi ir siekti tikslo. O įveikus tai, kas anksčiau atrodė rizikinga, gyvenimas kitoje šalyje jau neatrodo baisus. Be to, juk visada galvoji apie naujas galimybes.

venime patiktų veikti ir ko mokytis.

Man atrodo, tik įgijus tam tikros darbo patirties reikėtų rinktis magistrantūros studijas, kad savo darbo praktiką galėtum pritaikyti teorijai ir gilintum savo žinias. Specialistu su dviem ar trimis aukštojo mokslo laipsniais niekada netapsi be darbo praktikos. O rasti darbą pagal išsilavinimą be darbo patirties atrodė neįmanomas uždavinys, ypač kai neturi nei naudingų pažinčių, nei įtakingų dėdžių ir tetų ar kitokios protekcijos. Bet noras gyventi Lietuvoje niekur nedingo, tiesiog, kaip ir dauguma tautiečių, laukiu geresnių laikų.

Studijavai anglų kalba, atrodo, tarsi visą laiką ruošeisi emigracijai.

Kodėl Lietuvoje nematei perspektyvų mokytis, dirbti ir gyventi?

Studijos anglų kalba tikrai nebuvo išvykimo plano dalis. Tiesą pasakius, kai stojau, tenorėjau tobulinti anglų kalbos įgūdžius, ją vartoti ir laukui bėgant nepamiršti. Jei atvirai, man, prisiekusiai humanitarei, mechanikos inžinerijos studijos – didelis iššūkis. Kadangi nepavyko įstoti studijuoti techninės anglų kalbos vertimo, inžinerijos studijos, ir dar angliškai, man buvo kaip du zuikiai vienu šūviu.

Po bakalauro studijų toliau mokytis netraukė, nes maniau, kad magistro studijos Lietuvoje labai skubinamos.

Norėjau apmąstyti, ką iš tikrųjų gy-

Papasakok apie savo išvykimą į Londoną. Kaip tave pasitiko šis miestas?

Miestą jau pažinojau, turėjau žmonių, kurie padėjo įsikurti. Sunkiau buvo psichologiškai pripažinti, kad atvykai čia neribotam laikui ir neaišku, ar kada nors grįši. Reikėjo susitvarkyti įvairius darbo dokumentus, atsidaryti banko sąskaitas, ieškotis darbo, gyvenamos vietos ir t. t. Svarbiausia, kad Londonas visada suteikia vilties. Niekas į tave nežiūri kaip į svetimą, nes čia toks kultūrų ir tautų katilas. Be to, jei esi atkaklus, Londone rasti darbą tam, kad galėtum gyventi, nėra tokia neįmanoma misija kaip Lietuvoje.

Tiesa.com

Narkotikų liūnas įtraukia ir emigrantus iš Lietuvos Apie priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio bei apie Londone veikiančią lietuviškai ir rusiškai kalbančių žmonių Narkomanų anonimų grupę ir apie save papasakojo jos nariai.

Nuo kada narkotikus ar kitas svaigiąsias medžiagas vartojantį žmogų galima laikyti priklausomu?

Marius: Lengviausiai priklausomybės požymiai pastebimi šeimoje ir asmeniniuose santykiuose. Besisvaiginantis žmogus išsisukinėja nuo atsakomybės, pareigų, į šeimos iždą įneša mažiau pinigų, vis dažniau skolinasi ir negrąžina. Taip jis praranda draugus.

Galiausiai visi būdai gauti pinigų narkotikams tampa pateisinami – ne tik skolinimasis, bet ir vagystės, jis „priglaudžia“ ir netinkamai paliktą vertingesnį daiktą.

Kaip jūsų grupė pasikeitė sunkmečiu?

Marius: Sunkmečiu daugiau žmonių bando atsikratyti potraukio svaigintis ir daugiau kreipiasi pagalbos. Kas tai paskatina? Daugiau žmonių atsidūrė gatvėje, daugiau neteko darbo, tad pajamos sumažėjo, o narkotikai suėda didelę dalį asmeninio biudžeto.

Gal galėtumėte papasakoti, kaip, kada ir kodėl pradėjote svaigintis?

Olegas: Svaigintis pradėjau, kai man jau buvo daugiau nei 30, nes gyvenau per gerai. Vienu metu verslas ėmė nesisekti, atsirado skolų, o norėdamas jas grąžinti, pradėjau vežti narkotikus iš Lietuvos į Maskvą. Tačiau prekiaudamas jais, pats į

juos įnikau. Kaip ir daugelis pradėjau nuo žolės, vėliau sekė kokainas, o ėmęs vartoti heroiną per pusantrų metų degradavau visiškai.

Tomas: Tik pradėjęs eiti į mokyklą, jau ragaudavau alkoholio. Kai man buvo 15–16 metų, stalai per draugų gimtadienius lūždavo nuo svaigiųjų gėrimų. Alkoholiu piktnaudžiavau nuo pat paauglystės, todėl net nežinau, kada tapau nuo jo priklausomas.

Marius: Degtinės pirmą kartą paragavau dar būdamas šešerių.

Pabandyti narkotikų irgi buvo įdomu. Be to, tai buvo įprastas dalykas mano aplinkoje: vienuoliktoje klasėje iš 30 mano bendraklasių nesisvaigino 2. Tai buvo klasės auklė-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

tojos dukra ir tos merginos draugė.

Būdamas 14-os pabandžiau amfetamino. Žinau, kad dabar jūs jau ilgą laiką gyvenate „švariai“. Kokiu būdu pavyko išbristi iš to liūno?

Marius: Susirinkimų lankymas, susirinkimų lankymas ir dar kartą susirinkimų lankymas. Visa kita ateina savo laiku.

Kokiu būdu grupės susirinkimus lankantis žmogus kapstosi iš priklausomybės?

Marius: Pirmiausia grupėje nariai patiki savo jausmus kitam sveikstančiajam. Antra, labai svarbu turėti galimybę kuo dažniau

dalyvauti grupės susirinkimuose.

Pradžioje netgi siūloma ateiti į 90 susirinkimų per 90 dienų. Trečia, žmogus dirba pagal „12-os žingsnių“ programą, į kurią įeina savęs pažinimas, skriaudų atitaisymas ir pagalba vis dar kenčiančiajam.

Kodėl narkomanai lankosi alkoholikų susirinkimuose?

Olegas: Narkomanui ar alkoholikui neatsiranda savisaugos instinktas, koks atsiranda, tarkime, pirty kartą atsisėdus ant įkaitusio akmens. Tam, kuris praėjusį kartą padaugino ir vos liko gyvas, toks instinktas neišsivystys ir jis vėl eis tuo pačiu keliu.

Anglija.com

6

Kelyje

Gimtasis kraštas

Kaune išbandomas naujos kartos autobusas

Baltas autobusas „Crossway LE“ keleivius Kaune veža kiekvieną dieną skirtingais maršrutais.

Keleivių pervežimo bendrovė „Kauno autobusai“ miestiečiams siūlo išbandyti visiškai naujos kartos pusiau žemagrindį autobusą „Crossway LE“, kurį įmonei laikinai naudotis perdavė „Irisbus Iveco“ atstovai. „Šių autobusų gamintojai sudarė mums galimybę išbandyti transporto priemonę mūsų mieste, – sakė UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. – Įvairūs autobusų gamintojai dažnai leidžia išbandyti naujus autobusus, o vairuotojai ir technikos tarnybos specialistai įvertina autobusų privalumus ir trūkumus.“ Naujasis autobusas savo savybėmis nelabai išsiskiria iš kitų transporto priemonių. Pirmas ir antras įlipimai autobuse yra žemagrindžiai, o galinėje autobuso dalyje esantis trečiasis turi porą laiptelių. Į autobusą patogu įlaipinti ir išlaipinti žmones su negalia. „Crossway LE“ autobusai yra iki 15 proc. pigesni nei 2005 metais „Kauno autobusų“ įsigyti autobusai „Solaris“. Pastaruosius įmonė nusipirko gavusi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolą, kuri bus grąžinta iki 2014 m. Prieš įsigydama autobusus „Solaris“ bendrovė išbandė net šešių gamintojų transporto priemones. „Turime ir dabar galvoti apie autobusų parko atnaujinimą, nes ir žemagrindžiai autobusai „Solaris“ po truputį nusidėvi“, – sakė M.Grigelis. Šiuo metu įmonė eksploatuoja 195 autobusus, kurių bendras amžiaus vidurkis siekia per 14 metų.

Tarp jų naujausi yra 55 autobusai „Solaris“. Likę trys ketvirtadaliai transporto priemonių yra nuo 12 iki 22 metų.

Kauniečiai pagrįstai tikisi atnaujinti parką, nes Europos Komisija iš Sanglaudos fondo 2007–2013 m.

Lietuvai numatė skirti 140 mln. Lt viešojo keleivinio transporto parkui atnaujinti. Į šias lėšas pretenduoja penkių didžiųjų mūsų šalies miestų keleivių vežėjai. „Kauno autobusams“ reikėtų kasmet įsigyti po 15 naujų transporto priemonių.

GK inf.

Arvydas JOCKUS Sostinėje veikiančiame Lietuvos technikos muziejuje eksponuojami senoviniai automobiliai įdomūs ne tik berniukams. „Šiandien ir berniukai, ir mergaitės vienodai „techniški“, vairuojančių moterų mieste gal net daugiau nei vyrų. O senjorai ilgiausiai stoviniuoja prie sovietinių automobilių“, – teigia ekspozicijos autorius ir sumanymo įgyvendintojas Ričardas Žičkus. Pirmoje mūsų šalyje viešai veikiančioje transporto ekspozicijoje rodomi automobiliai ir motociklai, priklausantys privatiems kolekcininkams. Šiemet lankytojus pakvietė ir pirmoji išsami visuomeninio transporto bilietų paroda.

Kolekciniai automobiliai traukia lankytojus

Dosnūs kolekcininkai Nusprendus buvusioje pirmojoje Vilniaus miesto elektrinėje įkurtą ne itin populiarų Lietuvos energetikos muziejų pertvarkyti į šiuolaikinį centrą, žinomas automobilių istorikas R.Žičkus gavo pasiūlymą sukurti būsimos transporto ekspozicijos idėją. Jis pasiūlė pateikti automobilių raidos istoriją – nuo paties seniausio, kokį įmanoma gauti, iki maždaug 1970 m. gamybos automobilio.

Pasak transporto ekspozicijos konsultanto, pavyko gana lengvai įkalbėti kolekcininkus paskolinti savo prabangius automobilius. „Visi kolekcininkai geranoriškai sutiko mums padėti.

Niekas nereikalavo pinigų. Jie patys puikiai supranta, kaip sudėtinga tokias kolekcijas formuoti, juolab muziejui“, – sakė R.Žičkus.

Dalis kolekcininkų pageidavo, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos, kiti norėjo, kad automobilį ženklintų lentelė su jo savininko pavarde.

Seniausias ekspozicijos motociklas – 1915 m. markės „Indian“.

Nebaigtas restauruoti amerikietiškas motociklas įdomus tuo, kad turi ir priekinius, ir galinius amortizatorius. „Beveik visi prieškariniai motociklai turėjo kietai įtvirtintą galinį ratą“, – sakė R.Žičkus.

Jaunimui muziejuje labiausiai patinka „Harley Davidson“ su 1,4 l varikliu. Tai 1970 m. perdarytas vadinamasis čioperis – labiau pasirodyti nei smagiai pasivažinėti skirtas motociklas.

Karietos su varikliu Seniausias ekspozicijos automobilis – 1904 m. kadilakas su vieno ci-

Ekspoziciją sumanė ir parengė automobilių istorikas Ričardas Žičkus. Raimundo Šuikos nuotraukos

lindro varikliu, įmontuotu horinzontaliai po vairuotojo sėdyne. Automobilis paleidžiamas rankena iš šono. Tai labai primityvus automobilis: jame nėra starterio, priekinio stiklo, priekinio tilto amortizatorių. Panašesnis į karietą dviejų pavarų automobilis galėjo pasiekti 20–30 km/val. greitį. „Mums jis brangus tuo, kad Vilniuje pirmasis automobilis pradėjo važinėti 1903 metais. Kadangi nežinome, koks tai buvo automobilis, tai 1904 m. kadilakas gali padėti maždaug įsivaizduoti, kaip atrodė ir kokie buvo pirmi mūsų gatvėmis riedėję automobiliai“, – pasakojo R.Žičkus.

Transporto istorikas priminė, kad pirmas automobilis „Panhard Levasseur 4CV“ Lietuvoje pradėjo važinėti 1896-aisiais. Šis prancūziškas automobilis priklausė carinės Rusijos susisiekimo ministerijos Kauno apskrities kelių valdybai.

Vesdamas ekskursijas R.Žičkus dažnai pabrėžia, kad iki praėjusio amžiaus trečio dešimtmečio dauguma automobilių buvo atviro tipo fajetonai (su stogu, be langų). Labai brangūs uždari automobiliai gaminti tik pagal užsakymą, nes dar nebuvo ištobulinta tokių automobilių serijinė

Mobilieji telefonai blaško vairuotojus Mobiliojo telefono skambutis blaško vairuotojo dėmesį labiau nei plepiausias keleivis. Skambučio išblaškytas vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo ir gali nespėti laiku sustoti.

Mokslininkai teigia supratę, kodėl netgi laisvųjų rankų įranga nesumažina grėsmės – keleivis yra antra pora akių, jis gali nutilti arba netgi pasakyti vairuotojui, kad laikas daryti tą ar kitą veiksmą.

Eksperimentinės psichologijos žurnale išspausdintas tyrimas prisideda prie kitų įrodymų, kad mobilieji daro vairavimą pavojingą.

JAV mokslininkų atlikti bandymai patvirtino, kad laisvųjų rankų įranga ne mažiau pavojinga už įprastus mobiliuosius.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Mokslininkai pademonstravo, kad kalbant mobiliuoju telefonu

paauglio reakcija sulėtėja ir prilygsta pensininko reakcijai. Jie taip pat įrodė, jog mobiliaisiais kalbantys vairuotojai pavojingi lygiai tiek, kiek neblaivūs vairuotojai.

GK inf.

gamyba. „Kai automobilio formos visiškai nutolo nuo karietos, atsirado poreikis gaminti ir kitokį kėbulą. Tuomet ir pradėta serijinė sedanų gamyba. Jie tapo pigesni už fajetonus, panašiai kaip dabartiniai sedanai kainuoja pigiau nei kabrioletai“, – sakė R.Žičkus.

Muziejuje galima išvysti šį reikšmingą automobilių gamybos posūkį: 1922 m. fajetoną „Studebaker“ ir 1929 m. sedaną „Dodge Brothers Six“.

Tarpukario galerija Į ilgą eilę išsirikiavę puošnūs tarpukario automobiliai. R.Žičkus priminė, kad krizės pasaulio ekonomiką krečia ne tik šiais laikais.

Didžiosios depresijos metus mena dabartinio koncerno „Audi“ ženklas – daugeliui gerai pažįstami ketu-

Jaunimui muziejuje labiausiai patinka „Harley Davidson“ su 1,4 l varikliu. Tai 1970 m. perdarytas vadinamasis čioperis.

Meistras pataria

Stringa stabdžių trinkelės Turiu 2000 metų „Nissan Almera“.

Prieš kurį laiką pradėjo strigti užpakaliniai stabdžiai. Trinkelės laiku neatsitraukia nuo stabdžių diskų. Dėl to kaista ir ratai. Kodėl taip yra, kaip šį defektą ištaisyti? „Gimtąjį kraštą“ konsultuoja autoserviso įmonės „Girilis“ meistras Nerijus MEŠKAUSKAS. Jūsų nusakyta automobilio gedimo „diagnozė“ yra gan tiksi. Kaip tik toks ir yra vienas dažniausiai pasitaikančių automobilių, o ypač senesniųjų, labiau paveiktų korozijos, gedimų.

Tokio gedimo priežasčių gali būti kelios: užrūdijusios kreipiančiosios įvorės, suiręs pats cilindras, o gal gedimas susi-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ri susipynę žiedai. 1932 m. Vokietijoje susijungė keturios automobilių gamyklos – „Horch“, „Audi“, DKW ir „Wanderer“. Naujasis susivienijimas „Auto Union“ pasirinko keturių žiedų logotipą, kurį dabar kaip prekės ženklą naudoja koncernas „Audi“.

Muziejuje eksponuojamas vienas šio laikotarpio automobilių – priekiniais ratais varomas DKW. Jo kėbulas pagamintas iš dirbtine oda aptraukto medžio. „Prieškariu beveik visi automobilių kėbulai buvo gaminami iš medžio, apkalami skarda.

Tik ketvirto dešimtmečio viduryje kai kurios firmos pradėjo gaminti metalinės konstrukcijos kėbulus“, – sakė R.Žičkus.

Muziejaus pasididžiavimas – 1937 m. „Horch 853“. „Tokių automobilių buvo pagaminta kiek daugiau nei tūkstantis. Jis turi galingą 8 cilindrų 100 AG variklį, gali važiuoti 150 km/val. greičiu. Tačiau labiausiai iš kitų automobilių jis išsiskiria grožiu. „Horch“ laikomas vienu gražiausių ne tik prieškario, bet ir visų laikų automobilių.

Vyresnių žmonių nenustebinsi sovietiniais automobiliais – juos puikai prisimena ne tik iš kino filmų. Ekspozicijos autorius sako su jais norėjęs supažindinti jaunuosius lankytojus. Muziejaus kolekcijoje – daugiausia Maskvos ir Gorkio automobilių gamyklos mašinų pavyzdžių: du moskvičiai, pobeda, volga, zimas, čaika. Atokiau nuo visų jų – buvusio Energetikos muziejaus direktoriaus Juozo Martusevičiaus šeimos padovanotas žiguliukas. Tai vienintelis eksponatas, nuosavybės teise priklausantis muziejui.

jęs su pačiu skysčiu. Tad nematęs nepasakysi. Pačiam vairuotojui, jei jis nelabai išmano mechaniką, šį gedimą pašalinti kažin ar pavyks. Reikėtų mašiną apžiūrėti automobilių remonto dirbtuvėse ir nustatyti tikslią gedimo priežastį.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra vienas pavojingesnių gedimų, nes jis susijęs su stabdžiais. Esant jūsų nurodytoms bėdoms, važinėti tikrai nepatarčiau, nes dėl to gali ne tik sugesti guoliai, užvirti stabdžių skystis, bet ir nebelikti pačių stabdžių. O tai labai pavojinga.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

„Alchemiko“ aistra atnešė nelaimę

gnalizacijos. Žmonės prisipažino net pagalvoję, kad sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio. Atsipeikėję po kurtinančio sprogimo, kaimynai išgirdo pagalbos šauksmą.

Laiptinės aikštelėje stovėjo kruvina buto šeimininkė. Laiptinės sienos nuo trykštančio kraujo taip pat buvo aptaškytos.

Pranas B. sakosi pats iškvietęs medikus, o kas pasirūpino pareigūnais, jis nežinąs, tik šie čia atskubėję greičiau nei medikai. Į įvykio vietą atvyko ir Lietuvos policijos antiteroristinės rinktinės „Aras“ darbuotojai, kurie iškart atkreipė dėmesį į gausybę prietaisų, cheminių medžiagų ir literatūros sprogmenims gaminti.

Neseniai galingas sprogimas sudrebino Šiaulių miesto Gubernijos mikrorajoną ir visam gyvenimui sunkiai sužalojo pagyvenusią moterį.

Viliojo cheminiai eksperimentai

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Teko amputuoti ranką Į vieną iš Spindulio gatvės butų, kuriame įvyko sprogimas, atvykę medikai 51 metų buto savininkę Salomėją B. rado ištiktą trauminio šoko. Pareigūnai juos paragino ieškoti nuplėštosios rankos dalies, kuri liko bute, tačiau medikai suprato, jog tai būtų beprasmiška, nes ranka net nekraujavo, buvo apanglėjusi. Tad skubėta gelbėti tai, ką dar įmanoma.

Salomėja B. neteko dalies dešiniosios rankos, patyrė daug kitokių sužalojimų, stipriai apdegė kūną, smarkiai kraujavo sužalota dešinioji akis. Šiuo metu traumatologų ir kitų medikų prižiūrima moteris pamažu sveiksta, bet sprogimo pasekmės lydės ją visą likusį gyvenimą. Kitokius sužalojimus medikai ir laikas

iš kūno ištrins, tačiau nuplėšta ranka nebeataugs – ji buvo amputuota iki alkūnės.

Rado „kvepalų“ Kaip pasakojo į įvykio vietą atskubėjusiems pareigūnams nukentėjusiosios Salomėjos B. vyras Pranas, nelaimė įvyko jiems apžiūrint studentui išnuomotą butą. Jį pora buvo išnuomavusi Šiaulių kolegijos Sveikatos fakultete besimokančiam vaikinui iš Joniškio rajono. Jaunuolis atrodė rimtas, jie pažinojo netgi jo tėvus, todėl niekuomet nekontroliavo, kas išnuomotame bute dedasi. Iki liepos 1-osios vaikinas buvo pažadėjęs išsikraustyti, todėl po savaitės jie nuvykę pasižiūrėti, ar tikrai jis tai padarė. Įėję pro duris sutuoktiniai buvo šokiruoti, nes kadaise buvęs tvarkingas butas priminė kone landynę: viskas suversta, išmėtyta, prirūgę,

Sulaikė vagį „meistrelį“ Kauno policijos pareigūnai sulaikė Kaune gyvenantį 25 metų vyrą, kuris savo aukoms prisistatydamas įvairių tarnybų darbuotoju, apgaule iš garbaus amžiaus kauniečių pavogdavo nemažas pinigų sumas.

Sulaikytasis prisistatydavo kartais elektriku, kartais – „Kauno vandenų“ ar kitos tarnybos specialistu, turinčiu patikrinti, kaip veikia prietaisai, ar tvarkingai pildomi dokumentai, atsiskaitymo knygelės. Paskui „specialistas“ pareikšdavo, kad gyventojos yra per daug sumokėjusios įmokų, todėl norintis joms grąžinti pinigus. Garbaus amžiaus moterys paprastai iš karto sutikdavo pasmulkinti jo turimą 200 Lt kupiūrą ir taip išduodavo

Gimtasis kraštas

Prieblandos

pinigų slėptuves. O apsukrus vyrukas prieš išeidamas jas ištuštindavo.

175–180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų vyriškis nedėvėdavo jokių specialiųjų drabužių, nesegėdavo kortelės, nepateikdavo jokio pažymėjimo. Šiuo metu Kauno apskrities VPK atliekama 15 ikiteisminių tyrimų dėl panašių nusikaltimų. Jau keturiskart teistam A.R. pareikšti įtarimai dėl vagystės. Už tai jam gresia laisvės atėmimas iki 5 metų. Įtariamasis sulaikytas 48 valandoms. Pasak Kauno apskrities VPK atstovės spaudai, teismas jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Eltos inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

pripuvę. Atrodė, tarsi butas seniai nebūtų buvęs tvarkomas. Čia tebebuvo ir vaikino daiktai, kuriuos buto šeimininkė ėmė apžiūrinėti. Pravėrusi miegamajame buvusią spintą, ji pamatė nedidelį lagaminėlį. „Tokį, į planšetę panašų. Savo nelaimei, ji tą planšetę pradarė ir jame išvydo kvepalų buteliuką. Garsiai nusistebėjo radiniu ir, matyt, paėmė jį į rankas, nes tuoj pat pasigirdo kurtinantis sprogimas“, – įvykio detales dėliojo Pranas B.

Sudrebino net aplinkinius namus Sprogimas prie grindų priplojo ne tik čia pat buvusį Praną.

Pasak vietos gyventojų, sudrebėjo ne vien 12-o namo, kuriame vyko sprogimas, langų stiklai, bet ir aplinkinių namų, silpnesnieji jų neatlaikė ir pažiro. Kiemuose pradėjo kaukti automobilių si-

Kaip informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, vaikinas nelaimės bute gyveno nuo praėjusių metų rudens, kai įstojo į Šiaulių kolegiją. Tačiau jau po pirmos sesijos jis mokslus metė, tik Joniškio rajone gyvenančiai motinai apie tai nepasisakė ir bute gyveno toliau. Šiandien akivaizdu, jog vaikinas laiko tuščiai neleido ir iki ausų pasinėrė į sprogmenų gamybos peripetijas. Jis analizavo įvairias sprogmenų gamybos schemas, kaupė su tuo susijusią literatūrą. Šiame bute jis eksperimentavo, maišė įvairias chemines medžiagas.

Vaikinas pareigūnams pasakojo ketinęs iš savo turėtų medžiagų pasigaminti sprogmenį ir susprogdinti jį kur nors miške ar kitoje, niekam pavojaus nekeliančioje vietoje. Deja, savo sumanymų įgyvendinti nespėjo, nes pajudinta cheminė medžiaga sprogo.

Pareigūnai apgailestavo, jog pasigaminti sprogmenį šiandien gali bet kuris vaikas, jei tik jį traukia panašūs dalykai. „Šiandien internete apstu instrukcijų, patarimų, kaip tai padaryti. Sako, netgi į vieną iš interneto paieškos svetainių įvedus žodžius „kaip pasigaminti“, šalia pirmiausiai pasirodantis žodis būna „bomba“.

Suklastotas apiplėšimas Nijolė MITKEVIČIENĖ Į Šiaulių miesto apylinkės teismą keliauja 18 tomų baudžiamoji byla dėl kailių apdirbimo bendrovės apiplėšimo Radviliškio rajone, Pavartyčių kaime. Prieš teismą stos ir apiplėšimą organizavęs bendrovės vadovas.

Grobis – arti milijono GK archyvo nuotrauka

Įžūlus apiplėšimas įvykdytas 2008-ųjų naktį į gruodžio 1-ąją.

Tąnakt trys kaukėti plėšikai įsibrovė į Pavartyčių kaime buvusios kailių apdirbimo bendrovės „Vixena“ patalpas, sumušė bei savadarbiais antrankiais surakino pusamžį sargą. Iš sandėlio plėšikai pagrobė audinių kailių, kuriuos išsivežė susikrovę į keturis mikroautobusus.

Sargui šiaip ne taip pavyko išsilaisvinti tik po geros valandos. Jis nubėgo iki artimiausios sodybos šauktis pagalbos. Vyriškis skubiai buvo išvežtas į Radviliškio ligoninę, į kurią netrukus atskubėjo ir ugnia-

gesiai gelbėtojai, kad išlaisvintų sargą iš antrankių.

Bendrovės vadovas Robertas Kučinskas pareiškė patyręs 830 tūkst. Lt nuostolį.

Su saviškių žinia Vos pradėję apiplėšimo tyrimą pareigūnai ėmė įtarti, kad kažkas čia ne taip. Išsiaiškinus, jog apiplėštoji „Vixena“ iki ausų buvo paskendusi skolose ir jos turtą artimiausiomis dienomis turėjo perimti vienas bankas, beliko atsakyti į klausimą, kam buvo naudingas apiplėšimas, ar tikrai vien kaukėtiems plėšikams.

7

Be to, informacijos, kaip pasigaminti sprogmenis, nesunkiai galima rasti visomis kalbomis“, – kalbėjo teisėsaugininkai.

„Geras vaikis“ 23-ejų Joniškio rajono „alchemikas“ iki šiol pareigūnams nebuvo žinomas. Namo, kuriame įvyko sprogimas, kaimynai apie jį irgi negalėjo pasakyti nė vieno prasto žodžio. Iš buto niekada nesigirdėjo jokio triukšmo ar garsios muzikos, čia nesirinko kompanijos, o laiptinėje sutikęs kaimyną, jaunuolis mandagiai pasisveikindavo.

Nenorėjusi pasakyti pavardės viena Joniškio rajono gyventoja, seniai pažįstanti jaunąjį „alchemiką“, sakė, jog likimo klaida yra tai, kad vaikinas pasiklydo pasirinkimo kryžkelėje. „Iš jo galėjo išaugti garsus išradėjas, mokslininkas. Jo galva buvo tiesiog sutverta chemijai! Bet nepataikė vaikis pasirinkti profesijos, o kadangi nebuvo, kas jo aistrą kontroliuotų, – štai ir rezultatas. Tačiau taip atsitiko tikrai ne piktybiškai“, – įsitikinusi moteris.

Vaikinas pareigūnams pasakojo ketinęs iš savo turėtų medžiagų pasigaminti sprogmenį ir susprogdinti jį kur nors miške ar kitoje vietoje.

Nepaisant visko, vaikino laukia baudžiamoji atsakomybė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis. Įtarimus suklastota vagyste stiprino ir tai, jog plėšikai nevargo ieškodami grobio. Jie iš karto atėjo į patalpas, kur dėžėse buvo sukrauti kailiukai. O tai reiškė, kad su apiplėšimu yra susijęs kažkuris bendrovės žmonių.

Bylos tyrimo gijos nusidriekė iki Marijampolės, kur gyveno broliai Romualdas ir Evaldas Raulinaičiai, vietos gyventojų žinomi ne tik kaip kailių eksportuotojai, bet ir kaip kontrabandininkai. Į kriminalistų akiratį pateko ir su Marijampolės „jakštinių“ grupuote siejamas Raulinaičių svainis Mantvydas Bendoraitis.

Mažino nuostolius Atlikę kratas pareigūnai įsitikino, kad eina teisingu keliu, o visas nusikaltimo mechanizmas paaiškėjo prabilus pačiam bendrovės vadovui R.Kučinskui. Jis prisipažino, kad jį prie to privedė didelė skola vienam asmeniui, dabar gyvenančiam užsienyje.

Kartu su 46-erių Robertu Kučinsku, 34-erių Romualdu bei 30ies Evaldu Raulinaičiais ir 25-erių Mantvydu Bendoraičiu prieš teismą stos ir dar trys jų bendrininkai.

8

Gimtasis kraštas

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Sveikata kur kas greičiau nei nuo kanapių ar kitų narkotikų. Be to, manoma, kad sintetiniai kanabinoidai organizme sudaro sąlygas greičiau atsirasti ir vėžio ląstelėms.

Tokie „žolių mišiniai“ gali sukelti staigius kraujospūdžio ir pulso sutrikimus, kraujo išsiliejimą į smegenis, ilgalaikius atminties sutrikimus, kvėpavimo, širdies, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimus. „Tyrimų rezultatai rodo, kad tokie žolių mišiniai dažnai yra papildomi kenksmingomis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis. Juos var-tojant gali prasidėti traukuliai, krau-jo išsiliejimas į smegenis ar netgi iš-tikti infarktas. Ką jau kalbėti apie perdozavimą ar staigią mirtį“, – kalbėjo R.Šagždavičius.

Gyvybei pavojingas svaigulys

Aktualu

Karštyje net užmigti sunkiau Pastarosiomis savaitėmis neįprastai aukšta temperatūra neleidžia lengviau atsikvėpti net ir naktį. Jeigu užplūdusi kaitros banga neleidžia nugrimzti į visavertį poilsį, išmėginkite Vokietijos Regensburgo universiteto Miego medicinos centro vadovo Jurgeno Culejaus patarimus.

„Vonios druskose“ – nauja medžiaga Martyno Vidzbelio nuotrauka

Aušra POCIENĖ „Buzai“, „poperiai“, „niochai“ – kas tai? Tokiu žargonu vadinamos pastaruoju metu tarp jaunimo sparčiai populiarėjančios naujos svaiginimuisi skirtos cheminės medžiagos. Internete prekeiviai pateikia jas kaip legalius svaiginimuisi skirtus produktus, nuslėpdami jų tikrąjį poveikį ir pasekmes sveikatai.

Legalūs, bet kenksmingi produktai Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informuoja, kad šias chemines medžiagas prekeiviai dažniausiai pardavinėja kaip oro gaiviklius, dezodorantus, dirbtinius odos valiklius. Patikliam jaunimui peršama mintis, kad legaliai pardavinėjami produktai negali būti kenksmingi.

Iš tikrųjų šios lakiosios medžiagos, pasak Narkotikų kontrolės departamento Informacinių sistemų

ir stebėsenos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Šagždavičiaus, naudojamos ne pagal paskirtį gali smarkiai pakenkti sveikatai.

Jų uostymas, kvėpavimas jų garais gali sukelti širdies infarktą, traukulius, kraujo išsiliejimą į smegenis ir kt. Gali atsirasti apsinuodijimo simptomų, o toksinės medžiagos gali sutrikdyti ke-

Priklausomybė nuo sintetinių medžiagų atsiranda kur kas greičiau nei nuo kitų narkotikų. penų, inkstų funkcijas. Įkvepiant lakiųjų medžiagų į plaučius, gali sustoti kvėpavimas. Į kraują išsiskiria daug adrenalino ir kitų streso hormonų, todėl gali sustoti širdis.

„Klaidingai manoma, kad svaiginimasis tokiomis medžiagomis nesukelia priklausomybės. Atsiranda psichologinė priklausomybė, ir paaugliai, kurie nors vieną kartą gyvenime naudojo „poperius“, ateityje dažniau pradeda svaigintis kitomis narkotinėmis medžiagomis“, – sakė R.Šagždavičius.

Priedanga – žolių mišiniai Internete taip pat siūloma įsigyti ir įvairių žolių mišinių. Jie reklamuojami kaip „rūkomieji mišiniai“, „smilkalai“, „arbatos“, „botanikos tyrimams“ skirtos prekės. Ant žolių mišinių pakuočių būna nurodyta, kad į jų sudėtį įeina kelios tradiciškai žinomos žolės, kurių panašus poveikis kaip kanapių.

Tačiau tyrimai rodo, kad šių produktų sudėtyje nebūna ant pakuotės įvardytų žolių – vietoj jų naudojamos sintetinės medžiagos, vadinamos sintetiniais kanabinoidais. Priklausomybė nuo šių medžiagų atsiranda

Ant nekaltų „vonios druskų“,, „maisto augalams“ pakuočių daž-niausiai nebūna informacijos apiee jų sudėtį. Tačiau yra nustatyta, kad d į ją dažnai įeina priklausomybę ir mirtį sukelianti nauja sintetinė medžiaga – mefedronas.

Apie tai, kad šios „vonios druskos“ nieko bendro neturi su tikrosiomis druskomis voniai byloja ir jų pardavimo kaina – 1 g interneto parduotuvėje kainuoja 150 Lt. Kodėl populiarėja tokie svaiginimosi būdai?

Anot R.Šagždavičiaus, paaugliams didžiulę įtaką daro narkotikus jau išbandę jų bendraamžiai, todėl jie taip pat iš smalsumo nori išbandyti, ar todėl, kad tai daro kiti.

Patys paaugliai teigia, kad svaigintis jie pradeda siekdami malonių pojūčių – daugelis narkotikų sukelia stiprų malonumo jausmą. Svaiginimasis narkotikais greitai tampa norma ir žmogus nebejaučia anksčiau patirtų malonių pojūčių – kaskart reikia vis didesnės narkotiko dozės, nes smegenys pripranta būti dirbtinai stimuliuojamos.

Verta žinoti Vida DUBINSKIENĖ Atėjus karštiems orams neretai salmoneliozė išguldo visą būrį žmonių. Gal jau laikas išmokti ir laikytis elementarių higienos taisyklių, kurios tikrai gali padėti išvengti šios itin nemalonios ligos. Ūmine infekcine liga salmonelioze, kurią sukelia salmonella bakterijos, paprastai užsikrečiama valgant netinkamai apdorotą ar laikomą gyvulių mėsą, jos gaminius, bakterijomis užkrėstus pieno produktus, kiaušinius. Ypač pavojingi gerai neiškeptų, neišvirtų kiaušinių patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetai, blyneliai su mėsa, kurių viduje salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi.

Patekusios į virškinimo sistemą, bakterijos išskiria toksinus, kurie pažeidžia virškinimo sistemą, prasiskverbia į kraują ir apnuodija organizmą.

Kartais ir gerai paruošti patiekalai užkrečiami salmonelėmis, jei tie patys įrankiai naudojami ir žaliai, ir virtai mėsai paruošti.

Salmonelioze užsikrečiama ir užvalgius tortų, pyragaičių, kremų, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai. Dažnai taip nukenčia ir žalių kiaušinių mėgėjai.

Sergantis salmonelioze žmogus ar bakterijų nešiotojas taip pat gali platinti užkratą ir, nesilaikydamas asmens higienos taisyklių, apkrėsti kitus.

Kaip išvengti salmoneliozės Reikėtų žinoti, kad žemesnėje nei 6 laipsnių C temperatūroje salmonelės maisto produktuose išlieka gyvos keletą mėnesių. Atitirpintuose produktuose tampa vėl aktyvios ir tuoj pat ima daugintis. Kambario temperatūroje šimtas salmonelių, esančių mišrainėje, per pusvalandį pasidaugina dvigubai, per ilgesnį laiką – iki milijono. Esant palankioms sąlygoms, 20–40 laipsnių temperatūroje skystuose ar drėgnuose produktuose dauginasi taip pat gausiai, visiškai nekeisdamos maisto produkto išvaizdos ir skonio.

Salmonelioze susergama staiga, pra-

ėjus vos kelioms ar keliolikai valandų nuo tada, kai buvo suvalgyta užkrėsto maisto. Pakyla temperatūra, pradeda krėsti šaltis, ima skaudėti galvą, raumenis, vemiama ir viduriuojama.

Kadangi vemiant ir viduriuojant organizmas netenka daug skysčių, sumažėja odos ir audinių elastingumas, sausėja liežuvis, nusilpsta balsas, sumažėja kraujospūdis, sutrinka kraujotaka, inkstų veikla, organizme didėja nuodingų medžiagų koncentracija, gali atsirasti traukulių. Į organizmą patekus nedideliam užkrato kiekiui, ligos simptomai gali būti

ir ne tokie ryškūs. Tačiau apsinuodijus sunkiai ir laiku nesuteikus pagalbos žmogų gali ištikti šokas. Todėl pasijutus blogiau būtina kreiptis į gydytoją. Jei kuris nors iš šeimos narių viduriuoja ilgiau kaip 6–12 valandų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, o viduriuojančiajam duoti gerti kuo daugiau skysčių ir druskų tirpalų.

Beje, po kiekvieno kontakto su ligoniu būtina nusiplauti rankas, dezinfekuoti tualetą.

Ligoniui reikėtų skubiai šiltu vandeniu plauti skrandį, duoti gerti ar į veną lašinti druskų tirpalų.

11. Vėsus miegamasis. miegamasis Geriausia būtų ilsėtis balkone ar terasoje, hamake. Jeigu tokios galimybės neturite, stenkitės miegamąjį kambarį išlaikyti kuo vėsesnį. Vakare visus langus plačiai atverkite, kad kambarys gerai išsivėdintų. Jei įmanoma, langus palikite atvirus visai nakčiai, tik saugokitės skersvėjo.

2. Geriau – su negu be nieko. Miegoti apsirengus ar nuogam – įpratimo ir higienos dalykas. Smarkiai prakaituojantiesiems galbūt verta ant lininės paklodės gultis su lengva pižama. Rekomenduojami drėgmei ir šilumai laidūs audiniai. Medvilnė ne itin tinkama, nes ji sugeria prakaitą, todėl ant odos lieka nemalonus drėgmės pojūtis.

3. Marš į dušą. Prieš miegą trumpam nueikite į dušą, apsiliekite vasarošilčiu vandeniu, nesistenkite sausai nusišluostyti. Atsigulę ant kūno jausite malonią vėsą.

4. Neapkraukite skrandžio. Per dieną patartina vartoti daug vandens, tačiau prieš pat miegą – saikingai, kad naktį nereikėtų bėgioti į tualetą. Po 19 val. patartina valgyti kuo mažiau.

Parengta pagal „Focus“ Kad taip nenutiktų, pirmiausia vertėtų pasirūpinti tvarka virtuvėje: • Vištą laikykite apatinėje šaldytuvo lentynoje, kad skystis nuo paukščio nenulašėtų ant žemiau esančių produktų.

• Šaldytas vištas reikia atšildyti šaltoje patalpoje arba šaldytuve. Tada salmonelės negali daugintis.

• Ant tos pačios lentelės nepjaustykite virtų, valgyti paruoštų ir termiškai neapdorotų produktų.

• Gamindami paukštienos patiekalus nesilieskite prie kito maisto.

• Panaudotos pjaustymo lentelės, šepetėliai turi būti nuplauti karštu vandeniu. Kruopščiai nusiplaukite rankas.

• Gerai išvirkite ar iškepkite vištieną.

Atminkite, kad keptos ar rūkytos vištos mėsa prie šlaunikaulio neturi būti rausva.

• Šaldytuve laikytus vištienos patiekalus geriau valgyti pakartotinai pakaitinus aukštesnėje nei 70 laipsnių C temperatūroje.

• Kiaušinius vartokite tik šviežius, ne senesnius kaip 7 dienų.

• Kiaušinius virkite 5 minutes. Paskui palikite kiaušinį dar 5 min. tame pačiame vandenyje.

• Venkite tortų ir pyragaičių, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai.

• Labai svarbi rankų higiena prižiūrint, slaugant, pervystant ir maitinant kūdikį.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Kaip pagerinti augalų gyvenimą Irena IEŠMANTAITĖ Kad namų palangės, balkonai ar terasos švytėtų įvairiaspalvėmis gėlėmis, reikia paisyti kai kurių taisyklių.

Dažna klaida – augalus sodinti vazonuose ar loveliuose, juose neįrengus drenažo (jis turi būti 2–3 cm ar bent 1,5–2 cm storio). Drenažas saugo nuo įmirkimo, šaknų puvimo.

Augalus geriausia laistyti ryte, prireikus – ir vakare (surfinijas).

Pelargonijos nemėgsta pernelyg drėgno substrato. Laistoma šiltu, minkštu vandeniu.

Surfinijos tręšiamos kas 2–3 dienos, pelargonijos – kas savaitę, begonijos – kas 10 dienų kompleksinių trąšų 0,1 proc. tirpalu arba gėlėms skirtomis trąšomis. Galima panaudoti ir lėtai tirpstančias trąšas.

Pradėjus gelsti surfinijų lapams,

papildomai augalus verta nupurkšti 0,1 proc. geležies chelato tirpalu. Lietingą vasarą gėles gali apnikti miltligė, amarai ar baltasparniai.

Amarus naikinti padeda pelynų, česnakų, tabako nuovirai. Nuo baltasparnių purškiama 0,04–0,08 proc. aktaros ar 0,5 proc. nemazalio tirpalu, po 7 ar 10 dienų – dar kartą.

Begonijos geriausiai jaučiasi rytinėje ar vakarinėje pusėje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Daugiausia žalos padaro miltligė. Profilaktiškai šias gėles nuo ligų galima purkšti serenčių, medetkų, česnakų užpilais ar lieso pieno ir vario sulfato tirpalu (4 g vario sulfato / litrui pieno).

Efektyvus 4 g kalcinuotos sodos ir 3,5 g muilo / litrui vandens tirpalas. Česnako užpilui paruošti reikia 25 g susmulkinto česnako ir 1 l vandens (laikoma parą).

GK archyvo nuotrauka

Šiltnamyje – pats augimas Mėta JUŠKAITĖ

Pomidorų svarios kekės

Vidurvasaris. Augalai šiltnamyje sparčiai lapoja, skuba megzti ir auginti vaisius. Tačiau gera pradžia – pusė darbo. Kad augalai ir toliau išliktų sveiki, užaugintų gerą derlių, teks dar nemažai pasistengti.

Pomidorai geriausiai auga esant 18–30 laipsn. C šilumos. Kai vėsiau (15 laipsn.), jie prastai žydi, o kai per karšta, stiebai būna ploni, susmulkėja lapai, byra žiedpumpuriai ir žiedai.

Ypač jautrūs temperatūrų kaitai mažai įsišakniję, jauni augalai.

Pomidorai gausiau žydi esant sausam orui. Palaisčius šiltnamį reikia išvėdinti, neprošal padaryti skersvėjį. Taip greičiau pradžiūsta žemė, augalus mažiau puola grybinės ligos. Pomidorai nebijo skersvėjo, vėdinant geriau apsidulkina žiedai.

Augalus verta apkaupti – tada jie išleidžia papildomų šaknų, pagerėja mityba. Šoniniai ūgliai šalinami, kol neužaugę ilgesni kaip 5 cm. Laistymo dieną geriau negenėti – sunkiau užsitraukia žaizdos.

Meilės Taraškevičienės nuotrauka

Gausus agurkų derlius Dieną šiltnamyje turi būti ne karščiau kaip 35 laipsn. C (optimalu – 25–27 laipsn.), naktį – ne vėsiau kaip 16 laipsn. (optimalu – 18–20 laipsn.). Kai šiltnamis pernelyg įkaista, žiedadulkės blogai dulka, tampa negyvybingos. Kai dienos apniukusios ir trūksta saulės ar atvėsus orui, sutrinka vaisių augimas.

Agurkai mėgsta šilumą ir drėgmę. Skersvėjo nepakenčia, todėl šiltnamis vėdinamas tik per viršutines orlaides. Jos praveriamos, kai oras įkaista iki 18 laipsn. Vėsesnę nei 15 laipsn. naktį orlaides geriau uždaryti.

Jei agurkai mažai mezga, nugnybiamos pagrindinių virkščių viršūnės.

Gimtasis kraštas

Sodas

Laistymo niuansai Daugiausia drėgmės tiek agurkams, tiek pomidorams reikia žydėjimo, vaisių mezgimo metu.

Agurkus patartina laistyti kas antrą ar trečią dieną, vidurdienį.

Pomidorai laistomi retai, bet gausiai (mažiausiai 6–8 l vandens kv. metre), bet kuriuo dienos metu, tik vengiama aplieti lapus (ilgiau nepuola ligos). Laistant dažnai ir po truputį, skatinamas žaliosios masės augimas.

Vėsesnę nei 15 laipsn. dieną laistyti visai nereikėtų, nes tuomet oras šiltnamyje atvėsta dar 2–3 laipsn.

Laistyti geriausia šiltu vandeniu. Šulinio ar vandentiekio vandenį būtina bent parą palaikyti talpykloje, kad sušiltų (apie 20 laipsn.). Dėl staigių temperatūros ar dirvos drėgmės pokyčių trūkinėja pomidorų vaisiai.

9

Gėrimas iš uogų Dr. Antanas RYLIŠKIS Vynui gaminti tinka visos mūsų sodų gėrybės, net ir tos uogos, kurios valgyti nelabai skanios. Skaniausi vynai būna kaip tik iš nedesertinių veislių. Svarbu, kad uogos būtų gerai sunokusios. Nieko tokio, jeigu tarp jų pasitaikys įgedusių. Iš valgyti netinkamų braškių galime užraugti puikiausią braškių vyną.

Uogų nereikia plauti Vynui parenkamos sultingesnių veislių uogos. Svarbu, kad serbentai, agrastai, braškės ar kitos uogos būtų prinokusios, švarios. Skinama saulėtu, šiltu oru.

Prieš sulčių spaudimą uogos neplaunamos, kad būtų išsaugotos odelės paviršiuje esančios natūralios mielės.

Vyną gamina vyno mielės. Fermentacijos metu jos cukrų paverčia etilo alkoholiu, o pasiekus tam tikrą alkoholio koncentraciją pačios nuo jo žūsta. Pasigaminęs etilo alkoholis konservuoja vyną ir praturtina jį ekstraktais, tirpstančiais tik spirite.

Naminiam vynui pasigaminti pakanka ant vaisių ir uogų paviršiaus esančių laukinių vyno mielių.

Vynas iš daug pektino turinčios žaliavos turi labai daug nuosėdų.

Todėl, pavyzdžiui, agrastų vynui patartina rinktis mažiau pektino turinčias veisles.

Sulčių paruošimas Pirmiausia uogos kuo labiau susmulkinamos elektrine arba mechanine sulčiaspaude. Gauta masė 2 paras parauginama 20–25 laipsnių temperatūroje emaliuotame inde, pridėjus truputį cukraus ir uždengus dangčiu. Rūgimą labai pagyvina vienas kitas šaukštas medaus. Masė ima aktyviai judėti ir net kilti, todėl indą reikia pripildyti nesklidinai.

Po dviejų parų į viršų pakyla tiršta masės pluta, o apačioje lieka grynos sultys. Pluta atsargiai nugriebiama, per tankų kaprono maišelį išspaudžiamos sultys. Jos nukošiamos. Išspaustoms sultims reikia leisti šiek tiek nusistoti. Tada jos taip pat perkošiamos, supilamos į butelį fermentacijai ir pasaldinamos.

Išspaudose lieka nemažai vertingų medžiagų, todėl jas racionalu praskiesti vandeniu ir dar kartą išspausti. Aš išspaudas, likusias

išspaudus sultis iš 10 kg juodųjų serbentų, užpilu maždaug 3 l verdančio vandens, maišydamas užvirinu ir, greitai atvėsinęs, išspaudžiu. Perkošęs supilu į sultis.

Saldinimas Vienam litrui sulčių reikia maždaug 400 g cukraus. Jis supilamas paprastai per 4 kartus: • fermentacijos pradžioje į 10 l butelį (8–9 l sulčių) įberiama 1,2 kg cukraus; • po 5–6 dienų aktyvaus rūgimo įpilama 1,2 kg cukraus; • dar po savaitės – 1 kg cukraus; • paskutinį kartą saldinama maždaug po 3–4 savaičių vynui konservuoti ir skoniui pagerinti.

Cukraus negalima berti tiesiog į butelį. Prieš tai jį reikia ištirpinti mažesniame atsipiltų sulčių kiekyje.

Prieš sulčių spaudimą uogos neplaunamos, kad būtų išsaugotos odelės paviršiuje esančios natūralios mielės.

Fermentacija Kad vyno mielės sėkmingai veiktų, pasaldintos sultys turi būti apie 25 laipsnių temperatūros. Butelis užkemšamas hermetišku kamščiu su guminiu vamzdeliu anglies dvideginiui išeiti. Jau

Martyno Vidzbelio ir GK archyvo nuotraukos

po kelių valandų vynas pradeda vaikščioti – jo paviršiuje ima judėti susidariusios balsvos mielių kolonijos, o per vamzdelį, įmerktą į vandenį, ima pupsėti anglies dvideginio burbuliukai.

Jeigu per parą užraugtas vynas nepradeda vaikščioti, priežastys gali būti kelios: • nepakankama temperatūra (butelius reikia perstatyti į šiltesnę vietą ir apklostyti); • gali trūkti mielių (reikia įdėti į butelį gerai prinokusių vynuogių kekę, nes ant vynuogių labai gausu vyno mielių); Jeigu butelyje vynas vaikšto, bet per vamzdelį neina anglies dvideginio burbulai, reikia patikrinti ir pataisyti sistemos hermetiškumą.

Priešingu atveju pasigamins ne vynas, bet actas.

Besifermentuojantis vynas du kartus papildomai pasaldinamas.

Maždaug po mėnesio fermentacija baigiasi – tirštos dalelės nusėda ant dugno, per vamzdelį tik retkarčiais girdėti lėtas pupsėjimas. Metas vyną nupilti pirmą kartą.

Brandinimas Vynui nupilti naudojamas maistinės gumos apie 10 mm skersmens vamzdelis. Nupilama sifono principu. Butelis su vynu pastatomas, pavyzdžiui, ant stalo, o tuščias pagalbinis indas – ant žemės. Nupilant reikia žiūrėti, kad į vyną panardintas vamzdelio galas nesiektų nusėdusių drumzlių ir nesudrumstų vyno. Nupilamas vynas gauna deguonies. Paskui butelis vėl hermetiškai užtaisomas kamščiu su vamzdeliu anglies dvideginiui išeiti.

Antrą kartą reikia nupilti po dviejų mėnesių, trečią – po trijų ar keturių. Po pusės metų nupiltas vynas užkemšamas paprastu hermetišku kamščiu ir pastatomas tamsioje, labai vėsioje vietoje galutinai bręsti. Raudonajam vynui brandinti tinka ąžuolo statinės, kuriose nebuvo kitkas laikyta.

Kiekvieno perpylimo metu vynas ragaujamas, visi veiksmai užsirašomi į sąsiuvinį. Pirmą kartą jauno vyno galima paragauti laukiant Naujųjų metų. Dar po pusmečio galima vaišinti svečius. Tokį vienų metų vyną jau galima išpilstyti į mažus butelius ir laikyti iki reikiamos progos. Laikomo vyno skonis gerėja. Kartą teko šermukšnių vyną išlaikyti 15 metų. Jo skonis priminė vyšnių vyną.

10

Gimtasis kraštas

Aplink kamuolį

Lieka. Slovakijos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Vladimiras Veisas pratęsė sutartį su šalies futbolo federacija ketveriems metams. 45erių futbolo specialisto vadovaujami slovakai pirmą kartą pateko į pasaulio čempionatą ir pasiekė aštuntfinalį. V.Veisas Slovakijos rinktinę treniruoja nuo 2008 m. birželio.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Sportas

Muštynių išvengta dėl teisėjo veiksmų

Premijos. Pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) laimėjusiai Europos čempionei Ispanijos rinktinei atiteks 23,7 mln. eurų premija. Finale ispanams 0:1 pralaimėjusi Olandijos rinktinė iš Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) gaus 19 mln. eurų. Pusfinaliuose pralaimėjusios Vokietijos ir Urugvajaus komandos turės tenkintis 15,8 mln. eurų, o ketvirtfinaliuose nesėkmes patyrusios Brazilijos, Argentinos, Ganos ir Paragvajaus rinktinės – 14,2 mln. eurų premijomis.

Premijas gaus ir kitos čempionate dalyvavusios komandos.

109-ąją rungtynių minutę H.Vebas pašalino Olandijos rinktinės gynėją Dž.Heitingą.

Anglas teisėjas Hovardas Vebas, teisėjavęs per PAR vykusio pasaulio čempionato finalinį susitikimą, prisipažino, kad rungtynėms baigiantis buvo visiškai išsekęs. Jo kolega mano, kad tik dėl įgudusio teisėjavimo mačas tarp Ispanijos ir Olandijos rinktinių (1:0) nevirto masinėmis muštynėmis.

„Tos dvi valandos, kai vyko sekmadienio susitikimas, buvo pačios sunkiausios mano karjeroje. Dabar jaučiuosi visiškai išsekęs tiek fiziškai, tiek morališkai. Noriu padėkoti FIFA už paramą ne tik prieš lemiamą dvikovą, bet ir per turnyrą“, – laikraščiui „The Daily Mail“ sakė liepos 14 dieną 39erių anglas.

Per 120 žaidimo minučių H.Vebas parodė rekordinį skaičių geltonų kortelių – 13, o per papildomą laiką pridėjo dar vieną. Ankstesnis rekordas, priklausantis brazilui Romualdui Arpiui Firlo, atrodo gana kukliai: 1986 metais jis apdovanojo Argentinos ir VFR susitikimo dalyvius šešiomis geltonomis kortelėmis.

109-ąją rungtynių minutę H.Vebas skyrė antrą geltoną kortelę ir iš aikštės pašalino Olandijos rinktinės gynėją Džonį Heitingą. Netrukus ispanai išnaudojo įgytą kiekybinį pranašumą. 116-ąją min. vienintelį ir pergalingą rungtynių įvartį įmušė Andresas Injesta, ir ispanai pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais. Olandai įsitikinę, kad būtent dėl teisėjo veiksmų jie prarado galimybę iškovoti pasaulio taurę, mat rezultatyvi ispanų ataka surengta tada, kai teisėjas neskyrė akivaizdaus kampinio prie Ispanijos rinktinės vartų.

Nepaisant to, kad skustagalvio britų arbitro teisėjavimas sukėlė begalę ginčų, buvęs „Premier“ lygos teisėjų kolegijos teisė-

jas Kitas Haketas įsitikinęs, kad jo tėvynainis susidorojo su savo darbu tiesiog įspūdingai: „Esu nuoširdžiai nustebęs, kodėl kai kurie žurnalistai reiškia pretenzijas Hovardui. Techniniu požiūriu jis rungtynėse teisėjavo nepriekaištingai. Deja, kai kurie žaidėjai nuolat bandė užginčyti teisėjo autoritetą. Paprastai tokioje situacijoje geltona kortelė akimirksniu išblaivo futbolininkus, bet čia aiškiai buvo ne tas atvejis. Beje, nepaliauju tvirtinęs, kad iš visų teisėjų, dalyvavusių čempionate PAR, būtent H.Vebas labiau nei kiti nusipelnė teisės išvesti komandas šioms rungtynėms. Jeigu jo vietoje būtų atsidūręs ne toks įgudęs, mažiau patyręs ir komunikabilus teisėjas, galbūt būtume tapę masinių muštynių liudininkais.“

Nerimsta aistros dėl kamuolio Sugniuždytas. Argentinos nacionalinės rinktinės treneris Diegas Maradona, jo gydytojo teigimu, po komandos pralaimėjimo pasaulio futbolo čempionate Vokietijai rezultatu 0:4 nepuolė svaigintis narkotikais ar alkoholiu. D.Maradona jaučiasi gerai, interviu radijo stočiai „La Red“ pareiškė Alfredas Kahė. Treneris esą galvoja apie savo ateitį. Gydytojas kritikavo žiniasklaidos pranešimus, kad D.Maradoną kamuoja sunki depresija. „Logiška, kad jis šiek tiek sugniuždytas. Tačiau jam nėra sunkios depresijos“, – sakė jis.

Reitingas. FIFA paskelbė pasaulio čempionate dalyvavusių rinktinių reitingus. Pirmą vietą užėmė čempionė Ispanija, antrą – Olandija, trečią – Vokietija. Prasčiausiai per visą šalies istoriją pasirodė Anglijos nacionalinė komanda, likusi tik 13-a. Iki šiol labiausiai nevykęs futbolo išradėjų pasirodymas finaliniame turnyre buvo 1958 m., kai jie liko 11-i. Čempionato PAR aštuntfinalyje anglus 1:4 eliminavo Vokietijos rinktinė, kuri kitame etape net 4:0 nušlavė Argentiną. Pastaroji FIFA reitinge užėmė penktą vietą. Trejas rungtynes lygiosiomis sužaidusi Naujosios Zelandijos rinktinė užėmė aukštesnę poziciją (22) nei pasaulio čempionės titulo neapgynusi Italija (26) ar 2006 m. vicečempionė Prancūzija (29), kurioms varžybos virto fiasko, o japonai pelnė net devintą reitingo vietą.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) specialistai išanalizavo kompanijos „Adidas“ specialiai 2010 m. pasaulio futbolo čempionatui sukurtą kamuolį, pavadintą „Jabulani“. Jie priėjo prie išvados, kad šio kamuolio skrydis tampa neprognozuojamas, kai kamuolys pasiekia maždaug 70 km/val. greitį, rašo britų laikraštis „Daily Mirror“.

Lengviausias kamuolys Tai lemia mažas futbolo sviedinio svoris: 440 gramų sveriantis „Adidas“ kamuolys laikomas lengviausiu per pasaulio čempionatų istoriją. NASA specialistai mano, kad kamuolio „Jabulani“ trajektorijai įtaką daro ir geografinės aukštumos veiksnys, nes dauguma Pietų Afrikos Respublikos (PAR) stadionų pastatyti daugiau kaip 1 000 metrų virš jūros lygio aukštyje.

Anksčiau pasaulio čempionato kamuolį viešai kritikavo dauguma šių pirmenybių dalyvių, tarp jų Argentinos ir Anglijos treneriai Diegas Maradona ir Fabijas Kapelas, vartininkai

Džanluidžis Bufonas (Italija), Žulijas Sezaras (Brazilija) ir Klaudijas Bravas (Čilė). Beje, nė vienas iš jų nenuskynė laurų PAR.

„Futbolininkams nepatiks“ Leidinys publikuoja buvusio „Liverpool“ (Anglija) klubo puolėjo, o dabar futbolo inventoriaus eksperto Kreigo Džonstono nuomonę. „Jeigu į jūsų biurą čempionato išvakarėse ateina rėmėjas ir sako: „Turime naują, tobulai apvalų kamuolį. Tačiau jis visiškai nepatiks futbolininkams; jie pridarys daugiau klaidų nei bet kuriame kitame pasaulio čempionate; jie įmuš mažiau įvarčių iš 11 m baudinių, bus mažiau tikslių perdavimų, pablogės kamuolio kontrolė, 70 proc. pakeltų kamuolių ir tolimų smūgių nepasieks tikslo.“ Ką jūs jam atsakytumėte?“ – retoriškai klausė K.Džonstonas.

Etninis australas, nors ir gimęs Johanesburge, K.Džonstonas išgarsėjo ne tik kaip „Liverpool“ klubo futbolininkas – su šia komanda jis praėjusio amžiaus pabaigoje žaidė beveik du šimtus rungtynių. Baigęs karjerą jis pagarsėjo kaip sporto aprangos

ir inventoriaus dizaineris. Būtent K.Džonstonas „Adidas“ sukūrė populiariais tapusius futbolo batelius „Predator“, kuriems teikė pirmenybę tokios futbolo žvaigždės kaip Zinedinas Zidanas, Deividas Bekhemas ir Stivenas Džerardas.

Svarstys po čempionato Tarptautinės futbolo federacijos atstovai ne kartą gynė kamuolį „Jabulani“, tačiau kritikos audrai nemažėjant nutarė išstudijuoti šio kamuolio įtaką turnyrui. Šių metų rudenį svarstant pasaulio čempionato rezultatus bus surengtas specialus renginys.

Birželio mėnesį kompanijos „Adidas“ vadovybė, kuri nuo 1970 m. yra oficialus kamuolių tiekėjas pasaulio čempionatams, išplatino pranešimą, kuriame pristatė savo planus iš produkcijos pardavimo 2010 m. pasaulio čempionatui uždirbti rekordinę 1,5 mlrd. eurų sumą. Didelę pelno dalį sudaro futbolo kamuolių pardavimo pajamos: iš 20 milijonų kamuolių, „Adidas“ parduotų šiais metais, daugiau kaip 13 milijonų turi vienokių ar kitokių „Jabulani“ dizaino bruožų.

Smogė į krūtinę kaip karatė meistras Ispanijos rinktinės saugas Chabis Alonsas prisiminė kone patį įspūdingiausią finalinio susitikimo tarp „Raudonosios furijos“ ir vadinamųjų oranžinių įvykį, kai olandas Naidželas de Jongas grynai karatė šuoliu koja smogė jam į krūtinę. „Tai buvo vienas blogiausių susidūrimų mano gyvenime.

Tiesą sakant, likusią rungtynių dalį iki pat pakeitimo žaidžiau jausdamas skausmą. Galbūt Naidželas net sulaužė man šonkaulį. Šiaip per finalą žiūrovai išvydo dviejų lygių pagal pajėgumą komandų žaidimą, beje, gerbėme vieni kitus“, – „Sky Sports“ teigė Madrido „Real“ saugas.

Ch.Alonsas leido suprasti, kad po dvejų metų Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiančiame Europos futbolo čempionate „Raudonoji furija“ tvirtai nusiteikusi pakartoti 2008-ųjų triumfą, kai ispanai tapo Senojo žemyno nugalėtojais. „Be abejo, dabar pats laikas apie tai kalbėti, nes mūsų rinktinės jėga turi išlikti nepakitusi. Ispanijos žaidimo stilius ir mąstymas, noras laimėti nekinta. Jeigu ir toliau dirbsime taip atsidavę, pasieksime dar daug pergalių“, – teigė futbolininkas.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Olandai: „Iš mūsų pavogė pergalę“

Po klaidingo teisėjo sprendimo ispanai surengė pergalingą ataką.

Sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pasibaigusio 19-o pasaulio futbolo čempionato finale Europos čempionė Ispanijos rinktinė po pratęsimo įveikė Olandijos futbolininkus. Vienintelį įvartį 116 rungtynių minutę

Gimtasis kraštas

Sportas

įmušė Andresas Injesta. Sėkminga ispanų ataka surengta tada, kai teisėjas akivaizdžiai suklydo ir neskyrė kampinio prie Ispanijos rinktinės vartų. Tuo pasipiktinę olandai mano, kad anglas teisėjas iš jų pavogė pergalę.

Čempionato finalas vyko be galo nervingai, žaidėjams buvo parodyta net 14 geltonų kortelių, o 109-ą min. už antrą geltoną kortelę iš aikštės buvo pašalintas Olandijos rinktinės gynėjas Džonis Heitinga. Legendinis „Barcelonos“ žaidėjas olandas Johanas

Kroifas savo tėvynainių žaidimą finale apipylė negailestinga kritika. „Mano giliu apgailestavimu, Berto van Marveiko komanda nusirito iki paprasčiausio šiurkšumo. Futbolininkai žaidė taip kietai, kad jau rungtynių pradžioje turėjo likti tik devyniese. Kad sustabdytų „Raudonąją furiją“, vadinamieji oranžiniai nusprendė žaisti antifutbolą. Nežinau, ar Olandijos rinktinė patenkinta tokiu pasirodymu, bet pralaimėjimą lėmė pasirinkta bloga taktika. Pagrindinis laikas baigėsi rezultatu 0:0 tik dėl to, kad Ispanija nesugebėjo parodyti savo kozirių“, – rašė 63-ejų J.Kroifas savo nuolatinėje skiltyje katalonų laikraštyje „El Periodico“.

1974-ųjų pasaulio vicečempionas baisėjosi ir anglų teisėju Hovardu Vebu, kuris per paskutines čempionato rungtynes skyrė rekordinį skaičių geltonų kortelių. Nors, garsaus futbolininko nuomone, skustagalvis britas pasirodė net šioks toks liberalas: „Žinote, teisėjas gali klysti, bet dar blogiau, kai jis taisykles traktuoja savo nuožiūra. Pavyzdžiui, H.Vebas nepašalino dviejų olandų, o Arjenui Robenui užmiršo parodyti antrą geltoną kortelę ir apsimetė, kad nieko nepastebėjo. Tokio rango dvikova nusipelno gero teisėjo. Ir tikrai nenusipelno tokio, kuris bijo priimti sprendimus.“

Prieš rungtynes pusė vokiečių susirgo Nepaisydama apmaudaus pralaimėjimo ispanams ir iš rikiuotės iškritusių žaidėjų, Vokietijos rinktinė sugebėjo susiimti ir laimėti pasaulio čempionato bronzą. Dvikovoje dėl 3-ios vietos vokiečiai rezultatu 3:2 įveikė Urugvajaus futbolininkus.

Po rungtynių Vokietijos rinktinės vyriausiasis treneris Joachimas Liovas dar kartą apgailestavo, kad jo auklėtiniams nepavyko įveikti ispanų pusfinalyje: „Pirmiausia gaila, kad šiandieninė dvikova mums padovanojo tik bronzos medalius. Tad nesu visiškai patenkintas. Kita vertus, ir džiaugiuosi. Savo paskutines rungtynes laimėjome ir iškovojome trečią vietą pagrindiniame pasaulio turnyre. Sveikinu su tuo Vokietiją!“

Pavyzdžiui, žurnalistams. Klozė, Podolskis, Lamas, Nojeris. Šių futbolininkų šiandien nebuvo...

Manęs taip pat galėjo nebūti. Pusė mūsų komandos persišaldė, kai kas turėjo sveikatos, kai kas – kitų problemų. Jokio rezervo. Mes jo neturime.

Mūsų komandoje bet kuris žaidėjas gali pakeisti kitą.

Ar aštuonkojis Paulis jums įkvėpė vilties prieš rungtynes?

Taip. Grįžęs į tėvynę asmeniškai jam padėkosiu, patikėkite. Nors tiesą pasakius... (Paulis atspėjo visų vokiečių žaistų rungtynių rezultatus, taip pat ir pralaimėjimą ispanams pusfinalyje, – red.).

Vokietijos rinktinei pasaulio čempionatas baigėsi. Ką galite pasakyti sirgaliams ir visiems kitiems?

Labai jiems dėkoju, taip pat vi- Dvikovoje dėl 3-ios vietos vokiečiai rezultatu 3:2 įveikė Urugvajaus futbolininkus.

Prisimena ispanus siems, kurie jaudinosi dėl mūsų. Dar Daugeliui pasirodė, kad koman- pakartosiu. Aš iki šiol išgyvenu dėl to O.Tabareso nuomone, Diego ForJus, Tomai, vadina šio čempioda šiandien žaidė pusiau rezervinės rezultato pusfinalyje su ispanais. Ta- lano ir Luiso Suareso porą galima lai- nato geriausiu jaunuoju žaidėju, – sudėties, – spaudos konferencijoje čiau svarbiausia, kad mūsų vaikinai kyti geriausia pasaulyje. „Pažiūrėki- spaudos konferencijoje po rungtyišgirdo pastabą J.Liovas. kovėsi nuo pirmos iki paskutinės mi- te, kokie stiprūs šie vaikinai. Diegas nių pastebėjo žurnalistai.

Daugeliui, tai kam? nutės. Per kiekvienas rungtynes. jau turi nemažai pasiūlymų, Suaresas Labai ačiū. Tai puiku – būti pritaip pat. Diegas išsigydė traumą, o jo pažintam žurnalistų ir futbolo visuonuostabus smūgis į vokiečių vartus menės. Tačiau man dar reikia augti Galėjo laimėti tai įrodo.“ ir augti.

Urugvajaus rinktinės treneris OsTreneris prisipažino, kad jo auklėJūsų sąskaitoje penki įmušti įvarkaras Tabaresas apgailestavo, kad tiniams iki medalių pritrūko čiai ir aštuoni balai už rezultatyvujo auklėtiniai pralaimėjo pusfinaly- tik truputį sportinės sėkmės. mą. je olandams ir rungtynes dėl trečios „Visa kita mes turėjome.

Svarbiausia, kad galėjau padėti vietos. „Vienodu rezultatu. Labai gai- Visiems ačiū!“ – susijaudisavo šaliai. Visa kita – antraeiliai dala. Bet Urugvajus parodė visam pa- nęs dėkojo O.Tabaresas. lykai. Tačiau, pasikartosiu, džiaugiuosauliui, kad moka žaisti futbolą. Tai si, kad taip gerai čia pasirodžiau. svarbiausia. Nebuvo nė lašo abejingu- „Nieko baisaus“ Dabar, be abejonės, į jus įdėmiau mo. Kova dėl kiekvieno aikštės metro! žvelgs daugelis klubų.

Mes galėjome šiame turnyre iškovoti Šio čempionato atradimas medalius.“ 20-metis vokiečių futbolininkas Tomas Miuleris džiaugėsi iškovotais medaliais: „Aš dar visiškai jaunas ir man labai • Triskart pasaulio čempionai (1954, 1974, 1990 m.) Vokietijos futbolininkai malonu turėti pasaulio čempidėl planetos pirmenybių bronzos kovojo penktą kartą ir pergalę šventė ketvir- onato bronzos prizininko titutą sykį. Prieš tai vokiečiai trečią vietą tarp stipriausių pasaulio rinktinių užėmė lą. Aišku, Vokietija galėjo pakilti aukščiau. Bet taip susiklostė liEsu Miun1934, 1970 ir 2006 m. 1958-aisiais Vokietija liko ketvirta. kimas. Nieko baisaus. Mūsų cheno „Bayern“ žai• 1930 ir 1950 m. pasaulio čempionai Urugvajaus futbolininkai dėl bronzos dėjas. Ten išaugau ir esu medalių žaidė trečią kartą. 1954 ir 1970 m. urugvajiečiai taip pat liko ketvirti. komanda labai jauna. Viskas dar priešakyje!“ ten laimingas.

Bronzinės pergalės

11

FINALAS: skaičiai ir faktai • Per pirmą rungtynių pusvalandį žaidėjams parodytų geltonų kortelių skaičius prilygo smūgių į vartus skaičiui (5).

• Sekmadienio mačas Johanesburge buvo tik antras finalas, kuriame per pagrindinį rungtynių laiką neįmuštas nė vienas įvartis. Pirmi taip žaidė brazilai ir italai, kurie santykius 1994 m. aiškinosi 11 m baudinių serija.

• Naujoji Zelandija – vienintelė rinktinė, kuri 2010 m. čempionate nepralaimėjo nė vienų rungtynių.

• Į startinę vadinamųjų oranžinių sudėtį buvo įrašyti futbolininkai, kurių marškinėlių numeriai buvo nuo 1 iki 11.

Tai pirmas kartas pasaulio čempionato finalų istorijoje nuo 1954 m. Apskaita vedama būtent nuo tais metais Šveicarijoje vykusio čempionato, nes iki tol numerių ant futbolininkų marškinėlių paprasčiausiai nebuvo.

• Olandai pakartojo Argentinos rekordą pagal turnyro metu gautų geltonų kortelių skaičių – 23. Beje, daugiausia ispanų dėka. Nė viename kitame finale nebuvo parodyta tiek kortelių kaip praėjusį sekmadienį. Šiose rungtynėse teisėjas iš Anglijos Hovardas Vebas parodė net 14 geltonų kortelių.

• Džonis Heitinga tapo pirmuoju futbolininku, kuris pašalinamas iš aikštės per finalą.

• Olandijos futbolininkai pasaulio čempionato finale žaidė trečią kartą.

1974 ir 1978 metų planetos pirmenybėse olandai taip pat liko antri. Daugiau pagrindinių rungtynių už juos pralaimėjo tik vokiečiai: 1966, 1982, 1986 ir 2002 metais.

• Ispanija pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempione. Ji dvylikta pasaulio čempionato finalo dalyvė ir šešta, laimėjusi iš pirmo karto (po Urugvajaus – 1930 m., Italijos – 1934 m., Vokietijos – 1954 m., Anglijos – 1966 m. ir Prancūzijos – 1988 m.).

• „Raudonoji furija“ – pirmoji rinktinė istorijoje, kuri pralaimėjo pirmąsias čempionato rungtynes ir galiausiai laimėjo pasaulio taurę.

• Visentės del Boskės komanda – antroji istorijoje (po Vokietijos 1974 m.), kuriai pavyko laimėti pasaulio čempionatą po pergalės Europos čempionate.

• Ispanija – pirmoji Europos rinktinė, laimėjusi pasaulio čempionatą už Senojo žemyno ribų.

• Per mėnesį, praleistą čempionate, Chavis ir jo komandos draugai atliko 3 752 tikslius perdavimus, pagerindami 1994 m. pasiektą Brazilijos rekordą (3 547).

• Andreso Injestos 116 min. įmuštas įvartis tapo pačiu vėliausiu pergalės įvarčiu pasaulio čempionato finaluose.

• Ispanai PAR iš viso įmušė 8 įvarčius, o tai pati skurdžiausia statistika tarp pasaulio čempionų. Anksčiau mažiausiai už kitus įmušdavo italai 1938 m., anglai 1966 m., brazilai 1994 m. – po 11.

• Be to, Pirėnų pusiasalio futbolininkams užteko tik trijų įvarčių autorių – Davido Viljos, Karleso Pujolio ir Andreso Injestos. Anksčiau čempionų gretose pasižymėdavo mažiausiai keturi futbolininkai.

• Olandijos ir Ispanijos futbolininkai tarpusavyje žaidė devintą kartą. Prieš tai olandai iškovojo keturias pergales, ispanai – tris, o vienos rungtynės baigėsi lygiosiomis.

Parengė Arvydas Jockus, EPA-Eltos nuotraukos

12

Gimtasis kraštas

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gyvenimas

bingesnė nei kokie nors ilgi monologai, skirti vienas kitam?

Manau, kad ir prisipažinimas, jog myli, ir kiti subtilūs dalykai turi vykti visiškoje tyloje, be žodžių, nes kai tik praveri burną, tai ir išsiduodi, kiek iš tikrųjų myli... Žinoma, reikia jau būti „susigrojusiam“ su kitu asmeniu, kad patirtum harmonijos privalumus – kaip fizikoje, jei yra siųstuvas, turi būti ir imtuvas.

Paklausus aktoriaus Vido Petkevičiaus, kokie jo pirmieji metai po jubiliejaus, jis tik linksmai nusijuokė: „Gimiau ne sezono metu – vasarą“.

Geriausias vaidmuo – ateityje Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Virginija BARŠTYTĖ Vidas Petkevičius – vienas garsaus režisierės D.Tamulevičiūtės dešimtuko aktorių, sukūręs daug įsimintinų vaidmenų Jaunimo ir kituose teatruose, o antra tiek – kino filmuose.

Kur dabar jūs daugiausia vaidinate? „Meno forto“ spektakliuose „Idio tas“ ir „Hamletas“ vaidinu pagrindinius herojus. Vladas Bagdonas Hamletą suvaidino 60 kartų ir išėjo, aš ji suvaidinau jau 131 kartą. Gaila, kad šio teatro Lietuvoje beveik nebūna, ir dabar tuoj su „Idiotu“ išvykstame gastrolių į Kalugą.

Tokie vaidmenys paprastai vadinami „charakteriniais“. Ką šis žodis apibūdina, gal tai, kad jūs – vienas išraiškingiausių aktorių? Juk beveik tylomis sukūrėte kūrėjo personažą spektaklyje „Pirosmani, Pirosmani“?

Matyt, turiu kažkokį savitą braižą. Visas D.Tamulevičiūtės dešimtukas ryškus, tik mes labai skirtingi.

Pirosmanis man – didžiausia laimė. Mielai vaidinčiau be žodžių, o jų pjesėse kaip tik daugėja, kažkokia amerikoniška maniera, žodžių triedalas, atsiprašau... Jau geriau daugiau veiksmo ir mažiau žodžių.

Toji V.Korostyliovo pjesė „Pirosmani, Pirosmani“ buvo prastai parašyta, ir E.Nekrošius ėmė sukti galvą... Sukūrėme daugybę etiudų, vis tylomis, mąstėme, gal net geriau atsisakyti žodžių, tačiau 2 valandas prikaustyti žiūrovą prie nebylaus veiksmo labai sunku. Ir štai S.Šaltenio dėka gimė nauja sceninė redakcija. Per repeticijas jautėme ypatingą susiklausymą, vienas kitą iš žvilgsnių suprasdavome, net kai režisierius ištardavo „Na“, žinodavome, ką tai reiškia. Daugiau to neteko patirti.

Su šiuo režisieriumi ir esate labiausiai „susigroję“?

Tai įdomu

„Saldainiai“ ant medžių Kinijos, Indijos, Japonijos ir Korėjos miškuose galima rasti „saldainių“ ant medžių, kurių lotyniškas pavadinimas – Hovenia dulcis.

Savo pavadinimą šis augalas pelnė ne veltui: ant jo iš tiesų auga „saldainiai“ – nepaprastai saldūs, iki 40 proc. cukraus turintys vaiskočiai. Šios rusvos spalvos sulenktos šakeelės yra valgomos ir savo skoniu primena ena rūgštokas razinas. Vytintos jos vartojamos jamos maistui minėtose šalyse. „Saldainių““ medis – gana stambus augalas, neretai pasiekianti iantis 20 metrų aukštį, labai gražiai žydi.

Laikui bėgant jo balti smulkūs žiedeliai pavirsta kietais sausais vaisiais, kurie maistui nenaudojami. O mėsingi vaiskočiai paprastai duoda gerą derlių – nuo vieno suaugusio medžio galima surinkti iki 30 kg „saldainių“.

Buvusios TSRS teritorijoje „saldainių“ medžiai buvo auginami nuo 1936 metų: iš pradžių Azerbaidžano Respublikos Mardakiano gyvenvietėje, kur įsikūrusi Sausųjų subtropikų bandymų stotis, o vėliau – šilčiausiose Krymo, Kaukazo ir Vidurinės Azijos vietovėse.

Parengė Kostas Jankus

Mes su E.Nekrošiumi įstojome į konservatoriją per papildomą priėmimą, tad natūralu, kad labai susidraugavome, paskui diplominiai darbai, jo baigiamasis spektaklis „Medaus skonis“... Kai Eimuntas statė „Pirosmani, Pirosmani“, mąsčiau, ar įmanoma sukurti simbolinį spektaklį, nes kaip simboliui įpūsti gyvybės? Bet jis ėjo ir mus vedė. Pasirodo, galima infiltruoti energijos į bet kokį simbolį.

Sušvytėjęs šiame spektaklyje, išsaugojote savo vardą, savo veidą visą gyvenimą, kaip jums tai pasisekė?

Mano žmona kartais stebisi: kaip tau sekasi su tokiu charakteriu nesuklysti? Juk Vėžys (toks mano Zodiako ženklas) – tai vienas žingsnis į priekį, du atgal. Imti – neimti, eiti – neiti, daryti – nedaryti. Iš šono žiūrint, esu labai atsargus, tarsi neužtikrintas, bet manimi niekas nenusivylė, nes ką darau, tai iš visų jėgų. Dar D.Tamulevičiūtės buvome taip išmokyti. Fantastiška moteris, te s, jji sugebėjo sugebėj visus mus padaryti puikiais aktoriais. ak Vien tas jos pasirinkimas... Mes net juokėpasirinkim mės – vvisi mažiukai, merginos aaukštesnės už mus. Ji jau tada kitus, svarbesnius dalykus matė, jai niu anie laikai, kai buvo an svarbu stotas, balsas, sv jjau buvo praėję.

O ar žiūrovai pako koreguoja spektaklius savo reakcijomis? sav Taip, labai. Niekaip T nepamiršiu, kas buvo po nepa pirmųjų gastrolių Amepirmųj rikoje. Ten Te 1988 metais mes vaidinome „D „Dėdę Vanią“, reakcija – fantastišk fantastiška, atviri amerikiečiai triukšmingai sekė kiekvieną repliką.

Netrukus Austrijos sostinėje, Vienoje, vaidinome tą patį spektaklį, o publika kaip numirusi, jokio garso. E.Nekrošius po pirmo veiksmo, tarsi suabejojęs sėkme, patarė: vaidinkite dvigubai greičiau, gal jie išjudės... Bet neišeina greitai, juk tai –

„Dėdė Vania“. Baigėsi spektaklis, ir kad prasidėjo trypimas kojomis...

Pasirodo, tas tylėjimas, o pabaigoje trypimas kojomis – tai aukščiausia klasė. Arba Venesueloje. Aš, tada vaidinęs Hamleto tėvą, išeinu į sceną su didžiuliu lokio kailiu, o temperatūra – 35 laipsniai. Visi kad pradės kvatotis, mano, gal kvailas...

Ar jaučiatės visus savo vaidmenis išvaidinęs?

Ne, aišku, geriausias – ateityje.

Ne, ne, aš nesvajoju apie kokį nors konkretų vaidmenį, kitaip save nuolat deginčiau: metai bėga, o dar to ar to nepadariau. Elgiuosi kitaip: gavęs pasiūlymą, mąstau: tinka man tas vaidmuo ar ne, renkuosi. Žiūrovai jūsų garsųjį dešimtuką labai mylėjo, ar esate apsuptas tos meilės šiandien?

Tikrai mylėjo, esame pasitikrinę. Dabar meilė kitokia, dabar daug kas kitaip. Ne, bėgiojimas iš teatro į teatrą nė kiek netrukdo. Labiau vargina per trumpas pasiruošimo laikotarpis prieš spektaklį. Reikia laiko, kad galėtum giliau panirti į savo personažą, kad jis „susigulėtų“...

Ar šiandien įmanomas tylos spektaklis, panašus į „Pirosmani, Pirosmani“, tegul ir milžiniškomis išraiškos priemonėmis? Žiūrovas šiandien, žinoma, kitoks, bet, manau, valandos spektaklis puikiausiai galėtų eiti be žodžių. Aš jau matau tą tendenciją kine, kur yra labai ilgų nebylių scenų. Filme „Moteris ir keturi jos vyrai“ taip pat buvo daug tylos, nes V.Žalakevičius, scenarijaus autorius, subtiliai jautė, kada negalima perdozuoti. Yra tokia scena – žuvies gaudymas kambaryje. Scenarijuje buvo parašyti kiti žodžiai, bet filmo įgarsinimo metu V.Žalakevičius paprieštaravo: O ne, šiuos žodžius išmeskime. Ir tuoj pat parašė naują, trumpą tekstą, kontrasto principu.

Atrodo, viena darai, o kalbi apie visai ką kita – tokia erdvė atsidarė...

Gal tas pat vyksta ir asmeniniuose santykiuose, gal tyla daug iškal-

Jūsų ženklui – Vėžiui – šeima bene svarbiausias dalykas gyvenime?

Kažkur parašyta, kad man svarbiausia šeima, tauta, darbas, tėvynė.

Taip ir yra. Beje, aš gimiau tą pačią dieną kaip ir didysis Cezaris...

Mano šeimyninis gyvenimas ypač gerai susiklostė. Žmona Violeta, mokykloje pati kūrusi baleto spektaklius, netrukdo man atsidėti kūrybai, rūpinasi namais, vaikais. Ji puiki organizatorė, jai sekasi ir darbe, ir namuose. Šiuo metu ji šauniai poilsiauja Indonezijoje, Balio saloje. Pabėgti nuo šeimos kartais reikia, nors mūsiškė tikrai labai draugiška.

Gal šeimoje svarbiausia leisti kitam turėti savą erdvę?

Būtina. Pirmoji mano santuoka su K.Kazlauskaite gal todėl ir iširo, kad mes per daug buvome arti vienas kito: ir teatre, ir koncerte, ir namuose, vis kartu ir kartu. O juk kiekvienas turime savo lauką, ir tie laukai veikia, nuotaikų būna įvairiausių...

O kaip pernai atšventėte savo jubiliejų?

Liepos 13 dieną Izraelyje vaidinau Hamletą. Spektaklis baigėsi vėlai – 1–2 valandą. Buvo karšta, tai mes visi ant stogo erdvioje teraso-

Mano žmona kartais stebisi: kaip tau sekasi su tokiu charakteriu nesuklysti?

Juk Vėžys (toks mano Zodiako ženklas) – tai vienas žingsnis į priekį, du atgal. je linksmai atšventėme. Paskui su šeima, vėliau su draugais, o rugsėjo 18 dieną mane pasveikino teatras.

Jubiliejui buvo skirtas V.Šekspyro spektaklis „Jei taip, tai šitaip“.

Kai lyginate save su ankstesniuoju Vidu, ar labai esate pasikeitęs?

Be abejo, turiu daugiau patirties, deja, mažiau energijos, jaunatviškumo, o būtų idealu tai sujungti.

Gimėte ne sezono metu – vasarą...

Taip, atsimenu, kai suėjo trisdešimt, labai norėjau atšvęsti, ypatinga nuotaika buvo apėmusi. Gal kad po skyrybų... Ir jokių draugų, visi išvažinėję. Negi eisi į gatvę ir kviesi nepažįstamus... Žinoma, draugai pasveikina kad ir vasarą, suvažiuojame visi į sodybą...

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

13 Kasdienybės skonis atsiskleidžia Gimtasis kraštas

Kelionės

keliaujant autostopu

Kelionėje lietuvės daugiausia bendravo su vyrais, neteko sutikti nė vienos vairuojančios moters.

Būdavo, kad per valandą keliu pravažiuodavo vos dvi mašinos. Todėl atėjus sutemoms merginos džiaugdavosi, kad važiuoja, o ne sėdi kelkraštyje. „Mums sekėsi. Nesunkiai pasiekdavome savo tikslą, o jeigu miestas patikdavo, jame pasilikdavome ilgiau. Pasitaikydavo tokių atkarpų, kad važiuojant asfaltuota „tarka“ dantys barškėdavo. Neretai autostrados viduryje išnirdavo žole apžėlę geležinkelio bėgiai.

Per Kubą driekiasi seniai nutiestos magistralės. Dauguma jų nenaudojamos, todėl ūkininkai ant asfalto įsigudrino džiovinti javus.

Kuboje labai mažai kelio ženklų, nėra vietovių nuorodų. Sunku suvokti, kaip orientuojasi turistai, važiuodami išnuomotais automobiliais“, – prisimena merginos.

Derybos dėl nakvynės Havanoje kiekvienas pastatas stebina išskirtine architektūra ir spalvomis

Lilija VALATKIENĖ Šviesiaplaukės pašėlusios draugės Rūta Urbonavičiūtė ir Jūratė Vaicekavičiūtė – adrenalino fanatikės. Jų gyvenimo tikslas – autostopu apvažiuoti pasaulį.

Yra daug kraštų, į kuriuos merginos norėtų nukeliauti. Tačiau Kubą – autentišką komunistinės santvarkos šalį – jos skubėjo pamatyti dabar, kol ją valdo legendiniai broliai Fidelis ir Raulis Kastrai, kol šalis meldžiasi Če Gevaros (Che Guevara) atvaizdui, kol šios salos neužkariavo Mcdonald‘s, kol žmonės nežino, kad maisto skonį galima išgauti pridėjus dirbtinų priedų, kol į metalo laužą niekas nepasiuntė senųjų technikos stebuklų ir į kolonistinio stiliaus architektūros šedevrus galima įlipti pro langą.

Nebijok klausti – atsivers visi keliai Ruošdamosi kelionei į Kubą, lietuvės nestudijavo maršrutų, nedėliojo žemėlapių. Jos paprasčiausiai nusipirko bilietus už 1 200 litų ir išskrido. Tiesa, kiekviena įsidėjo dar po 800 litų. Tų pinigų turėjo pakakti penkiolikai dienų Kuboje. „Lėktuvuose turėjome daug laiko. Skridome iš Kauno į Londoną, paskui į Birmingemą, iš ten į Mančesterį ir tada devynias valandas iki pat Varadero. Mūsų skrydžiai truko aštuoniolika valandų, tad „Kelionių gidą“ galėjome išmokti atmintinai“, – juokėsi merginos.

Toliau, anot jų, buvo labai paprasta. Pakeli ranką, sėdi į mašiną ir važiuoji. Dažnai važiuoji tiek, kiek veža. Su vienu vairuotoju joms pavyko nuvažiuoti net 800 km. Trumpiausias atstumas buvo 2 kilometrai, kai iki orchidėjų sodo teko pavažiuoti sunkvežimio kėbule.

„Jame važiavę penki vyrai akis išvertė, kai mes vilkėdamos sukneles į kėbulą ropštėmės.

Draugiškai ištiesė rankas, visą kelią juokėsi ir tarškėjo ispaniškai“, – pasakojo keliautojos.

Svarbiausia – nebijok klausti. Šia taisykle keliauninkės vadovaujasi ir gyvenime. Bendravimas suartina žmones, kad ir kokia kalba jie kalbėtų, kokią religiją išpažintų, nuoširdi šypsena nuginkluoja, sušildo jausmus ir atveria visas duris. „Kelionėse vietos žmonės yra tikras lobis. Jie pataria, paaiškina, pamaitina ir pamigdo. Jie yra neįkainojami gidai, žinovai ir geriausi patarėjai. Jie pasako, ką būtina pamatyti, paragauti ir išgyventi. Įsiklausyk, kad nereikėtų vėliau gailėtis, jog kažką pražiopsojai“, – aiškino aistringos keliautojos. „Kuboje angliškai nesusikalbėsi, o ispanų kalbos mes nemokame.

Tačiau kalbos nežinojimas mūsų nesustabdė, viską aiškinome labai linksmai ir emocionaliai. Ypač vyrai stebėjosi, kaip keliauja dvi blondinės. Sutartiniai ženklai, kuriuos priimta naudoti važiuojant autostopu Europoje, kubiečiams nesuprantami. Šaukdavome „Botea, botea“, kas ispaniškai reiškia autostopą. Tada vyrai nusišypso ir kviečia lipti vidun“, – pertraukdamos viena kitą pasakoja Rūta ir Jūratė.

Po dviejų įspūdžių sklidinų dienų Havanoje merginos pasuko į šalies gilumą.

Vietiniai taip pat važiuoja autostopu. Autostradose specialiose aikštelėse lietuvėms teko matyti grupėmis po 30–50 stoviniuojančių žmonių. Aikštelėse lūkuriuoja ir valstybės tarnautojai, reguliuojantys keleivių įsodinimą. Sustabdę pakeleivingą transportą ir įsodinę žmones, tarnautojai surenka iš jų pinigus.

Kuboje automobiliai ženklinami skirtingomis spalvomis, kad galima būtų iš tolo pažinti, kas atvažiuoja: turistinis, vietos gyventojų ar vyriausybinis transportas. Jeigu privačiame automobilyje buvo laisvų vietų, o jis nesustojo, pareigūnas

Taip Kubos provincijoje pardavinėjama mėsa.

užsirašo numerį. Vėliau automobilių savininkai kviečiami į policiją pasiaiškinti. „Tačiau ši tvarka nebegalioja vos išsukus iš autostrados. Kadangi mes keliavome be pinigų, tai visą laiką stovėdavome atokiau žmonių, mojuojančių kupiūromis. Mažesniuose miesteliuose tranzuojančių konkurentų neturėjome. Tačiau tais duobėtais keliais ir transportas retai pravažiuodavo.“ Kubos provincijoje populiarios mažos mašinėlės. Dažniausiai daiktai sukrauti ant stogo, langai atviri, variklio dangtis virve pririštas. Jeigu mašina nenori važiuoti į kalniuką, ne bėda. Vairuotojas sušvilpia, vyrai subėga, pastumia, ir vėl pirmyn.

Merginoms stojo ir prabangios ma-

šinos, ir furgonai gyvuliams vežti.

Juose įprasta važiuoti su vištomis ar paršiukais.

Taip keliaujant laiko neįmanoma apskaičiuoti, nežinai, kada laimė nusišypsos. Rūta su Jūrate prisipažino, kad Kuboje jautėsi tartum filmavimo aikštelėje sugrąžintos dvidešimtmečiu atgal.

Nei ženklų, nei nuorodų „Vietos merginos labai gražios ir seksualios, kūną vos vos prisidengusios. Mūsiškės taip rengiasi prie jūros. Tačiau Kuboje ir mes, baltaodės šviesiaplaukės, po ilgomis suknelėmis pasislėpusios, dėmesio sulaukėme į valias“, – juokėsi Rūta ir Jūratė.

Kubos gyventojai lietuvėms pasirodė labai paslaugūs, retsykiais įkyrėdavo siūlydami iškviesti taksi ar pamaitinti vakariene. Sukdavo ratais aplink šviesiaplaukes, kol atstodavo nieko nepešę. Kelionės pabaigoje toks dėmesys pradėjo itin varginti. „Jų tikslas – užsidirbti, o mūsų – kuo pigiau gauti. Mokėjome derėtis, net pačios netikėjome, kad mumyse derybininkių talentas glūdi.

Jeigu nakvynė abiem kainuodavo 100 litų, mes visada nusiderėdavome iki 50–40 litų. Vakarinė kainų strategija buvo sėkminga. Nueidavome į nakvynės namus jau sutemus. Paprastai visus klientus šeimininkai išgraibsto dieną. Su mūsų pasiūlyta kaina turėdavo sutikti, antraip jie iš viso nieko nepeštų“, – aiškino lietuvės.

Už paskutinę nakvynę ir dušą Rūta ir Jūratė atsidėkojo šeimininkei padovanojusios savo drabužių. Iš vakaro moteriškei, kuri nemokėjo nė žodžio angliškai, apsukrios lietuvės vaizdžiai išaiškino sandėrio esmę.

Kubietė džiugiai priėmė dovanas, nes norėjo gražiai pasipuošti. „Kubiečiai tvarkingi ir švarūs, tačiau drabužių parduotuvėse – skurdas. Kaip pas mus sovietų laikais būdavo. Įsivaizduojate rusiškas kelnaites, išdėliotas ant prekystalio?

Gražesni drabužiai ir batai paprastai puikuojasi vitrinoje už stiklo“, – merginos atsuko laiką dvidešimt metų atgal.

Varadero paplūdimys, Karibų jūra, saulė ir ką tik nuo palmės nukritusio kokoso sulčių atgaiva.

R.Urbonavičiūtės ir J.Vaicekavičiūtės nuotraukos

14

Gimtasis kraštas

Skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Raguvos miestelis yra 20 km į pietryčius nuo Panevėžio.

GYVENTOJAI: 1 400 gyventojų (su Užunevėžio ir Fermos kaimais; tautinė sudėtis: 98 proc. – lietuvių, 1 proc. – rusų, 1 proc. – kitų tautybių) ISTORIJA: Raguvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1501 m., kai didžiojo kunigaikščio Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir jos dvaras buvo atiduoti B.Semenavičiui. Raguvos savininkai

ne kartą keitėsi. 1586 m. minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – bažnyčia ir cerkvė. 1740 m. Raguvai suteikus turgaus ir prekymečių privilegiją,vietos mugės išgarsėjo, čia atvykdavo pirklių net iš Rygos. 1777 m. įsteigta mokykla. XVII a. Raguvoje atsirado žydų ir karaimų, o XIX a. – rusų bendruomenės. 1863 m. Raguvoje vyko demonstrantų, reikalavusių Lietuvos bei Lenkijos nepriklausomybės, susidūrimas su caro žandarais ir kariuomene.

1861–1950 m. Raguva buvo valsčiaus,

1950–1995 m. – apylinkės, nuo 1995 m. – seniūnijos centras.

PAVELDAS: Švč.

Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia (past. 1887 m.), stačiatikių cerkvė (past. 1873 m.), šv. Florijono paminklas, koplytėlė su šv. Agotos skulptūra; paminklas partizanams; paminklas knygnešiams; rezistento poeto B.Krivicko-Vilniaus kapas ir paminklas Putiliškių kaimo kapinėse.

Raguvos miestelį nuo ugnies sergi net du šventieji Manvydas VITKŪNAS Važiuojant link Raguvos senuoju Ukmergės–Panevėžio plentu, ties Raguva pasitinka koplytėlė su šv. Agotos skulptūra. Centrinėje miestelio aikštėje stūkso įspūdingas paminklas šv. Florijonui. Abu šie šventieji krikščionių laikomi gelbėtojais nuo gaisro. Miestelis smarkiai degė 1801 m., visiškai supleškėjo 1890 ir 1905 m. Tad ne atsitiktinai raguviškiai, prašydami Aukščiausiojo užtarimo nuo juos persekiojusios nelaimės, pastatė paminklus net dviem nuo ugnies žmones sergintiems šventiesiems. Šv. Florijonas pavaizduotas netgi miestelio herbe ir vėliavoje.

Buvo pagonių apeigų vieta?

Anot istoriko Romualdo Samavičiaus, Raguvos vietovės išskirtinumą ikikrikščioniškoje Lietuvoje rodo jos pavadinimas su šaknimi „rag-“. Pasak archeologo Petro Tarasenkos, šia šaknimi su įvairiomis priesagomis yra išreiškiamas „bendras visiems aisčiams ir daugumai kitų indoeuropiečių tautų nekrokulto šventovių pavadinimas“. Tokios pat kilmės yra ir garsiojo Šventaragio slėnio Vilniuje pavadinimas, kuriame, remiantis Lietuvos metraščiu, deginę ir laidoję Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir kilmingesnius bajorus. Vadinasi, senojoje Raguvoje galėjo būti pagonių šventvietė. Tai liudija ir mitologinis akmuo. Istorikas Mykolas Balinskis 1846 m. Varšuvoje išleistoje knygoje „Senovės Lenkija“ rašė: „Prie Raguvos, ant Nevėžio kranto, gulėjo senovinis, įspūdingo dydžio granitinis akmuo, lietuviškai vadintas Žalčiu, kadangi ant jo buvo iškalti trijų žalčių siluetai.“ Deja, tas akmuo be pėdsakų dingo.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Miesteliai ti, kartu kurti rankdarbius, aptarti filmus, perskaitytą literatūrą, išgerti arbatos, tiesiog pabūti kartu, o ne kiurksoti kiekviena savo namuose prie televizoriaus“, – šypsosi V.Bernadišienė.

Išleista solidi monografija Kadaise Raguvos miestelį siaubę baisūs gaisrai jau tapo praeitimi.

Norite tikėkite, norite – ne, bet, raguviškių teigimu, gaisrų labai sumažėjo pastačius šventųjų skulptūras.

Dabar per metus Raguvoje tekyla du trys rimtesni gaisrai. Miestelio aikštėje, prie paminklo šv. Florijonui, dabar rengiami ugniagesių globėjui skirti renginiai tampa didžiulėmis ir linksmomis viso miestelio šventėmis.

Ugninga tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme miestelio istorija – raguviškiai labai aktyviai dalyvavo 1830–1831, 1861–1863 m. sukilimuose, nepriklausomybės kovose – prieš kelerius metus sulaukė rimtų studijų. „Didžiuojamės, kad mūsų miestelio ir senojo Raguvos valsčiaus istorijai skirta tokia solidi knyga“, – vartydamas rankose didžiulę monografiją „Raguva“, išleistą miestelio 500 metų jubiliejui, sakė J.Skorulskis.

Tampa baldžių miesteliu

„Didžiuojamės, kad mūsų miestelio ir senojo Raguvos valsčiaus istorijai skirta tokia solidi knyga, – vartydamas rankose monografiją „Raguva“, išleistą miestelio 500 metų jubiliejui, sakė Juozas Skorulskis.

lietuvėję, pasuose rašo esą lietuviai, ir tik pavardės atskleidžia jų protėvių kilmę. „Mūsų miestelyje ir jo apylinkėse galima rasti lietuvių nelietuviškomis pavardėmis: Vorobjovą, Ivanovą, Gludkiną, Ščiavinską. Šie žmonės laiko save lietuviais, bet daugelis jų išpažįsta stačiatikių tikėjimą“, – apie unikalų etnokultūrinį reiškinį Raguvos apylinkėse pasakojo J.Skorulskis.

Prie televizoriaus nekiurkso Ilgametė Raguvos kultūros namų direktorė kraštotyrininkė Vida Bernadišienė, Raguvoje gyvenanti jau

beveik trisdešimt metų, visą savo laisvalaikį skiria kraštotyrai. Moteris renka apylinkių dainas, pasakas, atsiminimus. Surinko ir parengė įdomų apybraižų apie Raguvos apylinkių tiltus ciklą. „Net neįsivaizduojate, kiek daug istorijos atskleidžia tiltai. Jie jungė žmones, likimus. Ant tiltų nutikdavo įvairiausių įdomių nutikimų, su jais neretai siejamos net baugokos legendos“, – pasakojo kraštotyrininkė.

V.Bernadišienė su kitomis Raguvos miestelio moterimis dalyvauja moterų klubo „Šermukšnėlė“ veikloje. „Susirenka moterys, norinčios pabendrauti, padainuo-

Nuo seno garsėjusi sūriais, šiandien Raguva tampa baldžių miesteliu. 1925 m. atidaryta ir kažkada visoje Lietuvoje garsėjusi Raguvos sūrinė, kurioje prieš įmonės uždarymą dirbo apie 180 žmonių, žlugo. Tada miestelyje trumpam buvo kilusi nedarbo problema, tačiau greitai pieno produktų technologai

Kadaise Raguvos miestelį siaubę baisūs gaisrai jau tapo praeitimi.

Raguviškių teigimu, gaisrų labai sumažėjo pastačius šventųjų skulptūras.

Daug kartų gaisrų siaubto Raguvos miestelio centre – paminklas šv. Florijonui.

ėmė važinėti į darbą Panevėžyje ar net Pasvalyje, o pagalbiniai sūrinės darbininkai persikvalifikavo į baldžius. Miestelyje veikianti įmonė „Raguvos baldai ir ko“ pradėjo sparčiai augti. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei šimtas žmonių. Kita Raguvoje įsikūrusi medžio apdirbimo įmonė „Vėjų miškas“ sukūrė dar beveik šimtą darbo vietų. „Darbo jėgos Raguvoje jau trūksta. Kasdien kone du trečdalius darbininkų į darbą atsivežame iš Panevėžio, kitų vietovių“, – sakė įmonės „Raguvos baldai ir ko“ atstovas Romas Jasonas. Neseniai įmonė naujus gamybinius cechus įrengė buvusiose kolūkio dirbtuvėse. Tai lyg simbolis – agrarinis miestelis tampa pramoniniu.

„Tuščių sodybų nerasite“ Ko labiausiai reikia tolesnei sėkmingai miestelio plėtrai? „Patogaus susisiekimo su greitkeliu Vilnius–Panevėžys. Iki jo – vos 7 kilometrai, tačiau mūsų miestelį su juo jungia tik žvyrkelis. O jei pagerėtų susisiekimas, į mūsų miestelį būtų galima pritraukti dar daugiau investicijų“, – vienu balsu sakė kalbinti raguviškiai.

Kai seniūnijoje pasiteiravome, ar šiuo metu Raguvoje arba greta jos yra parduodamų tuščių sodybų, išgirdome atsakymą: „Ne.“ Panevėžiečiai, netgi vilniečiai mielai perka sodybas Raguvoje, mat vieni neišgali susimokėti mieste vis augančių komunalinių mokesčių, kitus traukia erdvė, gamta. Raguva vėl tampa patrauklia vieta gyventi.

Raguvos rusai sulietuvėjo „Raguva, kaip ir dera senoviniam miesteliui, ilgus amžius buvo daugiatautė. Sinagoga seniai uždaryta, tačiau miestelyje iki šiol veikia ne tik katalikų bažnyčia, bet ir stačiatikių cerkvė, o netolimame Kritižio kaime yra sentikių maldos namai.

Tiesa, stačiatikių cerkvę telanko keturios, sentikių maldos namus – trys šeimos“, – pasakojo Raguvos seniūno pavaduotojas Juozas Skorulskis.

Anot jo, šiandien daugelis Raguvos apylinkių rusų yra visiškai su-

Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia buvo pastatyta 1887 m.

Apsijuosęs dvimetriniu pitonu Raguvos vidurinės mokyklos biologijos mokytojas Antanas Slučka. Šimtai roplių, paukščių, graužikų, vabzdžių gyvena ne tik pedagogo įkurtame gyvajame kampelyje, bet ir jo namuose. Martyno Vidzbelio nuotraukos

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(liepos 19–25 d.)

Avino laukia kūrybiniams reikalams tvarkyti palanki savaitė. Galimas dalykas, kad materialiniu požiūriu viskas klostysis ne visai taip, kaip norėtųsi, užtat jums suteikiama galimybė sutvarkyti santykius su partneriais. Tikriausiai gausite darbo užmokesčio priedą arba premiją.

F

Jaučiai neturėtų imtis vyresny-

bės įpareigojimo, kurio įgyvendinimas jums kelia abejonių. Jeigu ne visai pasitikite savo jėgomis, nerodykite per didelio entuziazmo, bent jau išsaugosite savo reputaciją. Verslininkai neturėtų galvoti apie naują projektą tol, kol deramai neįvertins galimos rizikos.

G

5 skaičiai 01015 01309 08741 09191 10067 30017 31359 34567 47201 46394 50800 51016 54112 60112 61253 63904 69782 76570 79851 90139 95032 97512

7 skaičiai 0413375 4093248 0413378 4288374 0565269 4513282 1000222 4554771 1204937 4572346 1283099 4789146 1423137 4807523 1440611 5746686 1628800 5976685 1867667 6188992 2002389 6584012 2579868 7213520 2642131 8227812 2708994 8285384 2882712 8639900 2892450 8714181 2894300 8861926 3134015 8922247 3634900 9706741 3647352 9792406 3758176 9803741 3824100 9893722 3941548

9 skaičiai 102287941 288105000 894623074

Î

Atsakymas – penkių skaičių iš pažymėtų langelių suma. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Dalijasi. Pramone. Vograut. Nemes. Nelygaus. Atklapa. Linais.

Iširs. Panas. „Kenzo“. Skara. Sulig. Ilsta. Alovė. Žema. Atidirbti. Stoti. Šaka.

Laimė. Inis. Atatranka. Ūkana. Liesa. Stasė. Osas.

Horizontaliai: Kapela. Lašai. Linkstate. Kivyna. Tikas. Jogas. Adata. Nagai.

Srus. Karlas. Šias. Kalbant. Erotika. Aptarnavimas. Tankios. Melš. Užtiko. Romai. Leonas. Nepriimtina. Pesas. Gaisas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: AROMATAS. Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: 1. Gliaumas. 2. Grybiena. 3. Gobtuvas. 4. Gonorėja. 5. Geologas. 6. Gailynas. 7. Garliava. 8. Gabrielė. 9. Gaudynės. 10. Granulės. 11. Gigantas. 12.

Germanis. 13. Grybligė. 14. Gaisrinė. 15. Gyslotis. 16. Gylmatis. 17. Glitimas. 18. Gimdykla. 19. Griovenė. 20. Grobikas. 21. Gaštynai. 22. Gangrena. 23. Grandinė. 24. Gladiolė.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GAMTA.

L

Skorpionas neturėtų labai paisyti svetimų patarimų, priimdamas svarbius sprendimus. Prieš atsakydami į pasiūlymus, viską gerai apgalvokite ir kelis kartus pasverkite. Tik tada, kai atsižvelgsite į visus pliusus ir minusus, bus galima veikti. Bendravimas su valdininkais duos teigiamų rezultatų.

M

siduoti aplinkinių įtakai, nes tai gali neigiamai atsiliepti numatytų planų įgyvendinimui. Venkite bet kokio kolektyvinio darbo, visus klausimus spręskite savarankiškai. Jei norėsite gauti patarimą, verčiau kreipkitės į gimines, o ne į kolegas.

H

N

I

O

J

P

Liūtai kitą savaitę pajus didžiulį jėgų antplūdį. Jeigu šią energiją skirsite darbui, tikrai pasieksite puikių rezultatų.

Kad išvengtumėte klaidų, realiai vertinkite savo galimybes ir išsamiai apgalvokite būsimus veiksmus, numatydami du ėjimus į priekį.

Apačioje pateiktus skaičius surašykite į brėžinį.

Svarstykles kitą savaitę lydės sėkmė. Jūs be didesnių pastangų išspręsite visus klausimus ir įgyvendinsite visus sumanymus. Savaitė taip pat bus palanki bendrauti su giminėmis, šeimos iškilmėms, bendroms išvykoms į teatrą.

Šauliams kitą savaitę pavyks labai lengvai įgyvendinti visus savo norus, tiesa, reikia apsispręsti, kas jums šiuo metu svarbiausia. Jei pajusite poreikį bendrauti, drąsiai kvieskite svečius – susitikimai su draugais bus labai naudingi, jie jums pakels nuotaiką ir suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Dvyniai kitą savaitę neturėtų pa-

Vėžius įsiurbs kasdienė rutina.

Kitą savaitę turėsite spręsti įvairius buitinius klausimus, o kūrybai ir naujoms idėjoms laiko tiesiog neliks. Trūksta jo ir poilsiui, apie kurį svajojate nuo pat vasaros pradžios. Šioms svajonėms lemta išsipildyti tik vasaros pabaigoje.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Mergelėms kitą savaitę pavyks užmegzti naudingų pažinčių ir kontaktų.

Bendravimas su naujais žmonėmis bus ilgalaikis ir gali tapti prielaida karjerai arba finansinėms įplaukoms. Jums atsiveria nauji verslo horizontai, tad nepražiopsokite galimybės įgyvendinti savo planus.

Ožiaragiai kitą savaitę neturėtų sėdėti namuose ir slėptis nuo išorinio pasaulio. Artimiausios dienos – labai tinkamas metas pasirodyti viešumoje ir įsijungti į aukštuomenės gyvenimą. Jūs atsidursite dėmesio centre, pajusite jėgų antplūdį ir įgysite pasitikėjimo savimi.

Vandeniai, neseniai pakeitę darbovietę, kitą savaitę turės padirbėti išsijuosę, kad įrodytų vadovybei, ko verti. Neatsisakykite dirbti viršvalandžius, nors dėl to alga ir nepadidės. Vyresnybės nuomonė apie jus pagerės ir tai suteiks viliojančių galimybių. Žuvys neturėtų atidėlioti svarbaus susitikimo arba dalykinio skambučio. Jeigu ilgai gaišite, dings tas puikus šansas, kurį jums suteikia verslo partneriai. Ypač daug dėmesio skirkite asmeniniams santykiams – galimi tam tikri nesusipratimai.

16

Gimtasis kraštas

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

TV programa LTV2

Liepos 19, pirmadienis

9.00 11.35 12.15 13.30 14.00 14.55 15.20 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.20 22.05

„Las Vegasas“.

„Bučinys“.

„Dingusi“.

„Virtuozas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“ (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 „Surikatų namai“.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

7.55 Malachovas +.

9.05 Komedija „Denis – grėsmė visuomenei“ (k.).

(1993 m., JAV).

11.05 „Fliperis“ (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 FTB. Publicistikos laida.

20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Romantinė komedija „Bučinys“ (1998 m., JAV).

(N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir prarastas Ugarito lobis“ (k.)

(2008 m., JAV). (N-7) 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 Komedija „Viešbutis „Babilonas“ (2007 m., D.Britanija).

(N-7) 23.10 Veiksmo f. „Žaibas 7“ (2002 m., JAV).

(N-7) 1.10 Komedija „Biuras“.

(N-7) 1.40 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.30 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Amerikos talentai IV (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika.

21.05 Veiksmo f. „Virtuozas“ (2002 m., JAV, D. Britanija, Vokietija, Ispanija).

(N-14) 23.05 Ralio kroso lenktynių Vilkyčiuose apžvalga.

23.20 Žinios.

23.45 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 0.45 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 1.15 Žvejų mūšis (k.).

1.45 Bamba. (S)

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Trembita.

15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“.

19.50 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

22.20 23.00 23.30

TV6 Labas rytas.

Kuluarai.

Talentų ringas. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Popietė su A.Čekuoliu.

Sveikinimų koncertas.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Miesto kodas.

Savaitė.

Pasaulio panorama. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Detektyvinis serialas „Puaro“.

Tūkstantmečio akimirkos. Žmonės kaip žmonės.

Panorama.

Gražiausios „Mūsų dienos kaip šventė“ akimirkos.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Gyvūnų žavesys (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų žavesys“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Dievų miškas“ .

(N-7) 23.30 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2

Liepos 20, antradienis

Žurnalisto tyrimas.

„Atsuktuvas“ su tekila“.

„Penktadienio vakaro žiburiai“.

„Vardan pergalės“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“ (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 „Surikatų namai“.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Vilniaus albumas.

15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“.

19.50 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pinigų karta.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 FTB. Publicistikos laida (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Romantinė komedija „Bučinys“ (k.) (1998 m., JAV).

(N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 FTB. Publicistikos laida.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Veiksmo f. „Atsuktuvas“ su tekila“ (1988 m., JAV). (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“ 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.30 „Aistrų pakrantė“ (k.). Realybės šou.

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 20.00 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Vilko bilietas“.

(N-14) 23.00 Drama „Tornado grėsmė“ (2002 m., JAV). (N-7) 0.40 „Biuras“. (N-7) 1.10 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.10 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas I“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Vampyrų era“ (2002 m., Honkongas, Japonija, Olandija).

(N-14) 23.20 Žinios.

23.50 Veiksmo komedija „Vardan pergalės“ (k.). (1993 m., JAV).

(N-14) 1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.55 Retrospektyva.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Bėdų turgus.

19.30 Klausimėlis.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

20.55 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 22.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Joną Ohmaną.

23.00 Panorama.

23.30 Violetos Urmanos ir Alfredo Nigro koncertas.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Proto būsena“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvūnų žavesys“.

18.30 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Siaubo trileris „Frankenšteinas“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

9.10 Teleparduotuvė.

9.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai (k.). (N-7) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“ (k.).

Realybės šou. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 Nuotykių serialas „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.30 Fantastinis trileris „Šmėklos“. (N-14) 23.45 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 0.45 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 0.30 Roko klasikos albumai.

Dok.f. „Ace of spades“.

0.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Auksinės kolekcijos.

22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Sveikatos paslaptys (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Trileris „Kaukolės 3“.

(N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Komedija „Dideli pinigai“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

9.40 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

15.40 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Nuo algos iki algos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50

0.20

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.)

TV žaidimas.

Super L.T. (k). (N-7) „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) Pagaminta Lietuvoje. Žvejo biblija.

24/7 (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Humoro laida „Griūk negyvas!“ (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) Žinios. Orai. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas.

LR himnas.

10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

21.40 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Humoro laida „Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

15.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

0.20 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Baltrušaitis.

LR himnas.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 21, trečiadienis

Stilius.

Pričiupom!

Turtuoliai – vargšai.

„Nuotaka iš Rusijos“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“ (k.).

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 „Surikatų namai“.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Rusų gatvė.

15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 17.00 „Senis“ . (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“.

19.50 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Savaitės atgarsiai.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 FTB. Publicistikos laida (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Slavianski bazar“.

Koncertas.

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 FTB. Publicistikos laida.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai (k.). (N7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Nuodėmių dešimtukas (k.).

(N-7) 12.20 „Aistrų pakrantė“ (k.). Realybės šou.

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Svetimas veidas“.

(N-7) 17.40 Dok. f. „Vasara Naisiuose“.

18.45 TV3 žinios.

19.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 20.00 Turtuoliai – vargšai.

(N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Psichiatras“ (2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada).

(N-14) 23.00 Veiksmo f. „Epicentras“ (2008 m., JAV). (N-7) 0.35 Komedija „Biuras“.

(N-7) 1.05 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.05 „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Ir staiga atėjo meilė“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Drama „Nuotaka iš Rusijos“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.05 Žinios.

23.35 Trileris „Vampyrų era“ (2002 m., Honkongas, Japonija, Olandija).

(N-14) 1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Amžių šešėliuose (k.).

12.10 Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo renginiai. Patriotinės dainos konkursas „Daina Lietuvai“.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Mūsų miesteliai.

Veliuona (1 d.).

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės.

20.55 „Las Vegasas“. (N-7) 22.30 Kūrybos metas.

23.00 Panorama.

23.30 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.).

12.30 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Proto būsena“ (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Siaubo trileris „Frankenšteinas“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 22, ketvirtadienis

9.00 11.35 11.55 12.25 13.30 14.00 15.00 16.00 16.55 17.00 18.00 18.45 19.45

Gamtos patruliai.

„Įsakymo vykdymas“.

„Lavos audra“.

„Penki pirštai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.)

10.00 „Giminės“ (k.).

11.00 Forumas.

12.00 „Surikatų namai“.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Menora.

15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“.

19.50 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 „Jūros šventę 2010“ pasitinkant.

Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.30 Vakaro žinios.

23.15 Vasaros nakties muzika. Festivalio „Operetė Kauno pilyje 2010“ gražiausios akimirkos.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 FTB. Publicistikos laida (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 „Meilės sparnai“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 FTB. Publicistikos laida.

20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

22.38 Veiksmo trileris „Įsakymo vykdymas“ (1994 m., JAV).

(N-14) 0.35 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Turtuoliai – vargšai (k.). (N-7) 12.20 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“ (2009 m., Meksika).

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 20.00 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 Drama „Lavos audra“ (2008 m., Kanada). (N-7) 0.40 Komedija „Biuras“.

(N-7) 1.10 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.10 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Trileris „Penki pirštai“ (2006 m., JAV). (N-14) 22.55 Žinios.

23.25 „Drūtstraigtis stipriausias Lietuvos miestas 2010“ (k.). Plungė.

0.40 Spąstai (k.).

1.10 Tauro ragas.

1.40 Bamba. (S)

20.15 20.55 22.30 23.00 23.30

Labas rytas. Žodžių kišenė.

Itališka melodija.

Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Pinigų karta.

Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“.

(K)laidelė.

Forumas. „Jūrų žvalgas“.

Savaitės atgarsiai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Tapatybės labirintai.

Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

Stilius.

Panorama.

Instrumentinės muzikos grupės „Subtilu – Z“ koncertas.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas: iš policijos metraščių“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.45 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (k.).

(N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 Nuotykių serialas „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Kovinis f. „Komando“.

(N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Baltijos futbolo lygos apžvalga.

0.45 Komedija „Tik mirtis mus išskirs“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. „ 11.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias”.

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009”.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

22.35 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7) 23.35 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 Nuotykių serialas „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Gražuolės ir moksliukai.

19.00 Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionatas.

Lietuva–Ukraina.

21.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 21.30 Trileris „Velnio sėkla“.

(N-14) 23.40 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.40 Komedija „Pinigai, pinigai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.00 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.00 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

15.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Kas tu toks?

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

0.20 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Miškinis.

22.58 LR himnas.

18.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.00 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai.

14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

15.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Pagaminta Lietuvoje.

22.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas.

0.20 Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

R.Vanagas.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

TV programa LTV2

Liepos 23, penktadienis

„Nieko, išskyrus tiesą“.

„Skambutis“.

„Lilė žiemą“.

To dar nebuvo...

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“ (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 „Surikatų namai“.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

13.45 „Namelis prerijose“.

14.45 Vilniaus sąsiuvinis.

15.00 Popietė su LTV. 16.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Giminės“.

19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Komedija „Nieko, išskyrus tiesą“ (2007 m., JAV, Italija). (N-7) 21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Nieko, išskyrus tiesą“ (tęsinys).

(N-7) 22.45 Trileris „Baimės iškyšulys“ (1991 m., JAV).

(N-14)

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 FTB. Publicistikos laida (k.).

10.00 „Omnitel“ 1000 km lenktynės. Didysis nugalėtojų sutikimo koncertas (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Premjera.

Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“.

21.30 Kriminalinė komedija „Didžioji įtampa“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.10 Siaubo trileris „Skambutis“ (2002 m., JAV, Japonija). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 12.20 Aistrų pakrantė.

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 20.10 Animac. f. „Susipažinkite su Robinsonais“.

22.10 Komiška drama „Turtingas plevėsa“ (2006 m., JAV).

(N-14) 0.10 Veiksmo f. „Karingieji angelai“ (2002 m., Honkongas). (N-14) 2.20 Drama „Lilė žiemą“ (1994 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Pasaka. „Princesė ir elgeta“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“. 2 etapas, Utena.

23.35 Trileris „Penki pirštai“ (k.).

(2006 m., JAV).

(N-14) 1.20 Žvejų mūšis (k.).

1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Kūrybos metas (k.).

12.00 Gražiausios „Mūsų dienos – kaip šventė“ akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai.

15.55 Idėjų metas.

16.25 Gamtos patruliai.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė.

21.05 Senas geras kinas.

Komedija „Lapių medžioklė“. (N-7) 22.45 Klausimėlis.

23.00 Panorama.

23.30 Pasitinkant 2010 m. Jūros šventę.

Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 „Midsomerio žmogžudystės X. Ir ateis Gitaristas“. (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LTV2

Liepos 24, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.25 13.15

„Paslapčių sodas“.

„Paskutinis kadras“.

„Elžbieta“.

„Milijonas metų prieš mūsų erą“.

8.00 Kelias.

8.15 Animac. serialas „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Pulsas.

12.00 „Jūrų žvalgas“.

13.00 Detektyvas „Komisaras Montalbanas.

Vandens forma (2000 m., Italija).

(N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis. Kultūrinė revoliucija“ (1 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Senas geras kinas. Kriminalinė komedija „Lapių medžioklė“ (1966 m., JAV). (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.45 Pasaulio panorama.

21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine.

23.00 Drama „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Išlaisvinti Vilį (2 d.) (1995 m., Prancūzija, JAV).

12.00 Veiksmo komedija „Jeigu žvilgsniu galėtum nužudyti“ (1991 m., JAV). (N-7) 13.45 „Ogis ir tarakonai“.

14.00 „Kremas“.

14.55 „Laukinė širdis“.

17.00 Gyvenimas pagal moteris.

17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Antroji diena.

21.30 Veiksmo f. „Sunku nužudyti“ (1990 m., JAV). (N-14) 23.30 Veiksmo komedija „Paskutinis kadras“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.20 Erotinis f. „Ribų išbandymas“ (1998 m., JAV). (S)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Stebuklingi batai“ (2002 m., JAV).

12.00 Romantinė komedija „Kietos merginos“ (2006 m., JAV).

14.00 „Aikštės karaliai“.

Laida apie krepšinį.

14.35 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 15.35 Šok su manimi.

2009 m.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Gamtos švarinimo akcijos „Darom 2010“ finalas.

21.05 Nuotykių f. „Krokodilas Dandis 2“ (1988 m., Australija, JAV).

(N-7) 23.20 Drama „Elžbieta“ (1998 m., D. Britanija). (N-7) 1.50 Drama „Susitarimas tylėti“ (2003 m., Prancūzija). (N-14)

6.50 Televitrina.

7.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.45 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.).

8.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas. 2 etapas (k.).

8.45 „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ (k.). 2 etapas, Utena.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 12.00 Pasaka. „Princesė ir elgeta“.

14.00 „Šventinis Domino“.

Koncertas. 2008 m.

16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.30 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“. „Bushido“. (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Už viską tau dėkoju III“. (N-7) 22.30 „Archeologai“.

(N-7) 23.45 Komedija „Milijonas metų prieš mūsų erą“ (2004 m., Prancūzija). (N-7) 1.40 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.35 Bamba. (S)

13.55 14.35 15.20 15.50

16.40 17.10 18.00 18.30 19.25 19.50 21.05 21.30 23.00 23.15

Šventadienio mintys.

Krikščionio žodis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Keliaukime po Lietuvą.

Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejui.

Spektaklis „Žaldokynė“. Žmonės kaip žmonės (k.).

Amžių šešėliuose (k.).

Tapatybės labirintai (k.).

Valstybės kino metraštis. Paveldas. „Jūros šventę 2010“ pasitinkant. Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus. Žurnalisto tyrimas.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Gamtoje. Ekspedicija į Australiją (2 d.). Kelionė į kalnus.

TV filmas „Čia – mūsų namai“. „Meilės laiptai“.

Koncertas.

Komedija „Nieko, išskyrus tiesą“. (N-7) Panorama.

Trileris „Baimės iškyšulys“. (N-14)

TV1 9.05 10.05 11.10 11.50 12.50 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

Būkite sveiki.

Kas namie šeimininkas?

Liūtų tėvas. „Raganaitė Sabrina“ (k.). „Betmenas ir narsuolių komanda“. „Nerealių draugų namai“. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. „Šiupininis“. „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) Teleparduotuvė.

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou. (N-7) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou (k.).

13.00 „Andromeda“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 Nuotykių serialas „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou.

19.00 Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionatas.

Lietuva–Lenkija.

21.00 „Greiti ir įsiutusios“.

Realybės šou. (N-7) 21.30 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 22.30 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“.

(N-14) 24.00 Trileris „Paskutinė tvirtovė“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

10.25 Liuks! Muzika.

12.20 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

15.30 „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Trileris „Žudiko instinktas. Iš agentės Delong bylų“. (N-7) 20.40 „Midsomerio žmogžudystės X. Mirtis ir dulkės“. (N-7) 22.40 Komedija „Garsiau“.

(N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 10.05 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 10.45 Kibernetas.

11.15 Kinas, kinas...

11.45 Ištikimybės testas.

(N-7) 12.45 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou.

13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 14.45 Aukščiausia pavara.

15.50 Drama „Bėglys“. (N-7) 16.45 Jokių kliūčių! (N-7) 17.55 Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) 19.00 Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionatas.

Lietuva–Slovėnija.

20.55 Aukščiausia pavara.

22.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.10 Drama „Herojai“.

(N-14) 0.10 Drama „Vaikinai, tapę istorija“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

9.40 Liuks! Muzika.

11.40 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

12.10 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

16.25 Liuks! Muzika.

18.20 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.45 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.15 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.). TV žaidimas.

10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

15.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Vaid. f. „Vunderkindai“.

(N-14) 0.05 Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. Z.Gėlė.

LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

15.40 Liuks! Muzika.

17.40 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

18.10 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

21.40 Liuks! Muzika.

00.10 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

00.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.28 21.30 23.30 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Vaid. f. „Saldžios nuodėmės“. (N-7) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris.

Skonio reikalas.

Romantinė komedija „Bonevilis“ (k.). (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Orai.

Kriminalinis trileris.

Drama „Tegul velnias vilki juodai“. (N-14) Gyvai.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas.

22.58 LR himnas.

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 25, sekmadienis

„Karštis“.

„Gyvenimas po vandeniu“.

„Prisiminti pavojinga“.

Ekstrasensų mūšis.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Talentų ringas.

12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Pietų Afrikos Respublika“ (1 d.).

13.00 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 15.00 Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišių transliacija.

16.30 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.40 Gintarinė pora 2010.

18.15 Negali būti.

18.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.15 Emigrantai.

20.00 Keliaukime po Lietuvą.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Romantinė komedija „Karštis“ (2006 m., Rusija).

(N-7) 23.00 Elito kinas. Drama „Vidurnakčio kaubojus“ (1969 m., JAV). (N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Antinas Gudruolis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Mokykla ant ratų“ (1996 m., JAV).

11.45 Nuotykių f. „Raganos“ (1990 m., D. Britanija).

13.45 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou.

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 „Teleloto“. TV žaidimas.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Kriminalinė komedija „Po saulėlydžio“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.00 Komedija „Gyvenimas po vandeniu“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“.

(N-7) 10.00 Filmas šeimai „Stebuklingi batai 2“ (2006 m., JAV).

12.00 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir Achenateno kapo ieškojimas“ (2008 m., JAV). (N-7) 14.00 Komedija „Galaktikos gelbėtojai“ (1999 m., JAV). (N-7) 16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Lietuvos talentai 2009.

21.00 Trileris „Prisiminti pavojinga“ (2003 m., JAV).

(N-14) 23.35 Veiksmo f. „Tinklas“ (1995 m., JAV). (N-7) 1.45 Siaubo f. „Kruvinos skerdynės Teksase.

Kita karta“ (1994 m., JAV). (N-14).

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel.

(8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

17.30 Realybės drama „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Melodrama „Susitikimas prie upės“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Virtuozas“ (k.).

(2002 m., JAV, D. Britanija, Vokietija, Ispanija).

(N-14) 1.05 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, liepos 19 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Virtuozas“. Veiksmo f. JAV, D. Britanija, Vokietija, Ispanija, 2002 m. (N-7). Rež. Jean-Pierre Roux.

Vaidina: Christopher Lambert, Dennis Hopper.

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gamtoje. Ekspedicija į Australiją (2 d.). Kelionė į kalnus (k.).

8.30 Vaikų šalis.

9.05 Gimnazistai (k.).

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai.

Veliuona (k.). (1 d.).

13.15 Ansamblio „Nerija“ 25-mečio koncertas.

14.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Joną Ohmaną (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis. Tarptautinis protokolas. 2006 m.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė (k.).

17.45 Pamirštų dainų aidai.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (4 d.). Prancūzų misija Klaipėdoje 1920-1923 m..

19.50 Kūrybos metas.

20.20 Kuluarai.

21.00 Violetos Urmanos ir Alfredo .Nigro koncertas (k.).

23.00 Panorama.

23.15 Pasaulio panorama.

23.40 Drama „Gėda“. (N-14)

TV1 9.05 Dok. serialas „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

10.05 Kas namie šeimininkas?

11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės dokumentika.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Rytas su muzika.

8.05 Ryto garsų savaitė.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.45 11.45 13.30 15.00 16.00 16.55 17.55 19.00 21.30 22.00 23.10 0.10 1.10 1.45

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.).

Drama „Dvylikos mylių kelias“.

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Bėglys“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) „Formulės – 1“. Pasaulio čempionato Vokietijos Didžiojo prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14) Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

14.25 Liuks! Muzika.

16.25 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

18.20 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.50 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.15 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Ace of spades“.

8.25 Liuks! Muzika.

10.25 Super Liuks! Koncertas „Pavasariniai žiedai 2009“.

12.20 KĮŽ karta. A.Rimiškio koncertas „Mano kelias“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo dokumentika.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.30 14.03 14.28 16.30

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Girių takais.

Drama „Rono Klarko istorija“. (N-7) „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.).

Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas.

Pilkieji vilkai“. (N-7) Vaid. f. „Saldžios nuodėmės“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Šiaulių „Šiauliai“Marijampolės „Sūduva“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“ .

(N-14) Gyvai.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. R.Jonutis.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Ar galima vietoj patrankos sviedinių panaudoti olandišką sūrį, apšaudyti juo priešo laivus, suplėšyti jų bures ir laimėti mūšį? Mitų griovėjai viską išbando savo kailiu. Ar pasodinus žmogų ant bambuko ūglio šis greičiausiai pasaulyje augantis augalas augdamas gali perdurti kiaurai? Ar degantis fortepijonas gali sukelti galingą sprogimą? Ar penkias sekundes pamirkius žmogaus galvą skystame azote, ją galima sudaužyti kaip kokį ledo gabalą? Ar įmanoma pastatyti plaukiantį laivą vien tik iš lipnios juostos? Ar gali aklas žmogus vairuoti automobilį ir nepadaryti avarijos? Komanda tiria patį „aukščiausią“ mitą iš visų: ar išsilaipinimas Mėnulyje buvo apgaulė? Ar NASA suklastojo Apollo misiją? Į visus klausimus atsakys nepakartojamieji mitų griovėjai.

TV6 Ketvirtadienis, liepos 22 d.

Alekso Leinio praeitis slepia daugybę paslapčių: dar vaikystėje tragiškomis aplinkybėmis jis neteko tėvų, užaugęs Aleksas neišvengė kriminalinio pasaulio pinklių. Dabar vyras verčiasi asmens sargybinio amatu. Jo naujasis klientas – Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis turtingas juristas Robertas Nailas. Robertas ketina teisme duoti parodymus prieš stambius mafijos bosus. Alekso užduotis – proceso metu akylai saugoti Robertą ir jo dukterį. Naujasis asmens sargybinis pasiruošęs padaryti viską, kad jo kliento šeima nenukentėtų, tačiau jis dar nežino, kad Nailas susijęs su jo tėvų žūtimi. Kaip klostysis įvykiai, kai išaiškės kraupi tiesa?

15.30 „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 „Vyrai medžiuose“ (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Nuotykių komedija „Banglentininkai nindzės“.

20.35 Biografinė drama „Greičio svajonė“. (N-7) 23.05 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.)

0.05 Retrospektyva.

19

21.30 val. „Velnio sėkla“. Trileris. JAV. 1997 m. (N-14). Rež.

Alanas J. Pakula.

Vaidina: Harrison Ford, Brad Pitt, Margaret Colin, Mitch Ryan.

TV3 Šeštadienis, liepos 24 d.

21.05 val. „Krokodilas Dandis 2“. Nuotykių filmas. Australija, JAV. 1988 m. (N-7). Rež. John Cornell.

Vaidina: Paul Hogan, Linda Kozlowski, John Meillon, Ernie Dingo, Steve Rackman, Gerry Skilton.

Antrasis filmas apie šaunaus medžiotojo iš Australijos brūzgynų Maiklo Dandžio, praminto Krokodilu, nuotykius. Šį kartą Maiklas ir jo žavioji draugė žurnalistė Sju Čarlton pastoja kelią pavojingam Kolumbijos narkotikų prekeiviui. Šis pasiunčia savo galvažudžius į Australiją susidoroti su Dandžiu. O Dandis, tas šaunus vyrukas, nesnaudžia...

TV3 Sekmadienis, liepos 25 d.

21.00 val. „Prisiminti pavojinga“. Trileris. JAV. 2003 m.

(N-14). Rež. John Woo. Vaidina: Ben Affleck, Aaron Eckhart, Uma Thurman, Paul Giamatti, Colm Feore ir kiti.

Du vyrai atstovauja priešiškiems pasauliams. Jie kovoja už skirtingus tikslus. Bet netrukus jų keliai susikryžiuos. Ieškomiausias ir aršiausias airių teroristas bei „kiečiausias“ žudikas – jaunas, nekaltos išvaizdos vaikinas – atvyksta į Niujorką slapstytis.

Pakeitęs pavardę ir nieko neįtariančio teisininko padedamas, jis apsigyvena „saugiausioje miesto vietoje“ – airių policininko namuose. Užsimezga vyriškių draugystė. Policininkas turi nemažų rūpesčių dėl porininko, bet dar daugiau nemalonumų patiria, kai teroristas pradeda ieškoti ryšių, kad įsigytų ginklų. Pareigūnui kyla įtarimų dėl jo tapatybės.

Lietuvos ryto TV Antradienis–penktadienis 12.10 val. Dokumentinis serialas „Mitų griovėjai“. Žiūrėdami „Mitų griovėjus“, kelis kartus pakartokite: „Niekada nebandysiu to padaryti savo namuose“. Beje, kai kada sėdint prie televizoriaus jums patartina vilkėti neperšaunamą liemenę, nes tai nepaprasta komanda. Šie nenuilstantys patrakėliai jau ne vienus metus išbando keisčiausius mitus. Ar tikrai vienas kalinys, sėdėdamas kalėjime, iš laikraščio, savos gamybos klijų, plastikinio pietų padėklo ir gumelės, kurią ištraukė iš savo apatinių, sugebėjo pasigaminti arbaletą?

Talentinga kompiuterių specialistė Andžela Benet (Sandra Bulok) gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Ji bendrauja tik su ligota motina, o draugus renkasi virtualioje erdvėje. Deja, talentas merginą įvelia į didelius nemalonumus. Internetinis draugas pasiunčia jai skaitmeninę laikmeną, kurioje Andžela atranda milžiniškos galios programą, pajėgią atidarinėti pačius slapčiausius vyriausybės dokumentus. Diskelis merginai atveria ne tik valstybės paslaptis, bet ir tai, koks pavojingas bei žiaurus gali būti pasaulis...

20

Gimtasis kraštas

Naomi Kembel liudys Čarlzo Teiloro teisme Supermodelis Naomi Kembel patvirtino, kad duos parodymus karo nusikaltimų teismo procese prieš buvusį Liberijos prezidentą

Čarlzą Teilorą. Jis stojo prieš Jungtinių Tautų ( JT) karo nusikaltimų teismą Hagoje, kur kaltinamas, kad panaudodamas deimantus kurstė konfliktą Siera Leonėje, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Kaltintojai N.Kembel pakvietė liudyti dėl gautos informacijos, kad iš buvusio Liberijos prezidento ji 1997 metais gavo deimantų. Teisme N.Kembel liudys liepos 29 d. Supermodeliui atstovaujanti viešųjų ryšių kompanija „Outside Organisation“ dar vėlų penktadienį patvirtino, kad N.Kembel sutiko duoti parodymus. „Ji yra liudytoja, kurios prašoma paaiškinti 1997 metų įvykius ir kuri yra pasirengusi padėti teismui išspręsti šią bylą. Siekdama panaikinti visas galimas abejones, galiu patvirtinti, kad jai nepateikti jokie kaltinimai ir tai ne jos teismas“, – teigia kompanijos atstovė.

Kaltintojai nori sužinoti, ar N.Kembel 1997 m. per priėmimą Nelsono Mandelos namuose Č.Teiloras padovanojo deimantų.

Anksčiau teismo atstovai sakė, kad N.Kembel neigia gavusi brangakmenių ir atsisako kalbėtis su kaltintojais.

62 metų Č.Teiloras įtariamas pardavinėjęs deimantus ir už gautus pinigus pirkęs ginklų Siera Leonės maištininkams, kurie pagarsėjo žiaurumu per 1991–2001 metais vykusį civilinį karą.

Dėl tigrų

Moters kūne – per 20 adatų

Indonezijos Balio saloje susitinkantys 13 šalių atstovai spręs, kaip padvigubinti pasaulio tigrų skaičių.

Pasaulio laukinės gamtos fondo gamtos apsaugos grupė įspėjo, kad jei nebus imtasi veiksmų pasauliniu mastu, kai kurioms tigrų rūšims gresia išnykimas. Dėl medžioklės ir natūralios gyvenimo aplinkos naikinimo tigrų yra mažiau nei bet kada anksčiau.

Balio tigrų forumas yra pirmas žingsnis rengiantis planuojamam visuotiniam viršūnių susitikimui gruodį. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Kinijai, kurioje pastaruoju metu tigrai ypač dažnai medžiojami siekiant patenkinti puošeivų poreikius.

Neįprastas atradimas buvo padarytas Brazilijos Gran Paros valstijoje.

35 metų pacientė, atėjusi į priėmimą pas gydytoją, skundėsi skausmu ausyje. Atlikę tyrimus medikai moters minkštuosiuose audiniuose aptiko 24–26 plienines adatas.

Reikalauja 40 mln. dolerių kompensacijos JAV atlikėjos Dženifer Lopes koncerto Kipre organizatoriai pasirengę iš dainininkės išsireikalauti nuo 35 iki 40 mln. JAV dolerių kompensacijos už koncerto atšaukimą. Liepos 24 d. Dž.Lopes turėjo dainuoti per prabangaus viešbučio „Cratos Premium“ atidarymą šiaurinėje Kipro dalyje. Už koncertą atlikėjai turėjo atitekti 3 mln. JAV dolerių. Tačiau dėl kritikos lavinos koncertas buvo atšauktas.

Prieš Dž.Lopes koncertą aršiai pasisakė Kipro graikai. Nepasitenkinimą reiškė ir JAV gyvenantys jos tautiečiai. Amerikiečių judėjimo „Cyprus Action Network of America“ aktyvistai teigia, kad

atlikėjos koncerto data sutampa su 36-osiomis turkų įsiveržimo į Kiprą metinėmis. Atlikėjos sutikimas surengti koncertą tą dieną galėjo būti interpretuojamas kaip atvira parama Turkijos pusei Kipro konflikte. Be to, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prieš Dž.Lopes pasirodymą Kipre pasisakė daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Informacija, kad koncertas atšaukiamas, pasklido liepos 9 dieną.

Dainininkės interneto tinklalapyje pasirodė pranešimas, kad „dainininkė niekada nepalaikė kurios nors šalies, santvarkos ar režimo, kuris gali būti siejamas su bet kokia žmogaus teisių pažeidimo forma“.

Nepatvirtintais duomenimis, pacientė užaugo siuvėjos šeimoje. Medikai mano, kad būdama 9–11 metų amžiaus ji pati įbedė adatas į kūną.

Lieka mįslė, kodėl pacientė nė karto per 20 metų apie tai neprisiminė ir nesiskundė skausmais.

Šveicarija Romano Polanskio neišduos

Monarchė taps prosenele 84 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II pirmą kartą taps prosenele.

Gruodį pirmagimio turėtų susilaukti princesės Anos sūnus ir karalienės Elžbietos II vyriausias anūkas Piteris Filipsas ir jo žmona kanadietė Otum. Pora susituokė 2008 m. Vindzoro pilyje.

Šveicarija atsisakė išduoti Romaną Polanskį Jungtinėms Valstijoms, kur Lenkijos ir Prancūzijos pilietybes turintis režisierius kaltinamas neteisėtais santykiais su nepilnamete. Šį sprendimą pirmadienį Berne per spaudos konferenciją paskelbė Šveicarijos federalinio teisingumo ir policijos departamento vadovė Evelina Vidmer-Šliumpf. Pasak jos, „visos ribojamosios priemonės režisieriaus laisvės atžvilgiu panaikintos“.

Tualetas žuvėdroms Švedijos Karlštato miesto merija nurodė pastatyti specialų paplūdimio tualetą žuvėdroms. Prie uosto besiveisiančių žuvėdrų kolonijos smarkiai teršia paplūdimį, vandenį, prieplauką. „Tai buvo didžiulė problema.

Jachtų savininkai skundėsi, kad paukščiai gadina jų turtą ekskrementais“, – sakė vietos valdžios atstovas. Jis pridūrė, kad

2010 liepos 16–23 d., Nr. 21

Įvairenybės

valdžia išmėgino įvairius metodus, netgi statė baidykles, bet paukščiai greitai prie jų priprasdavo. Galiausiai žuvėdroms krante įrengta nedidelė prieplauka. „Paukščiai mėgsta ant jos tupėti ir grožėtis vaizdais“, – pridūrė valdininkas. Miesto administracija tikisi, kad tai padės surinkti visas žuvėdras į vieną vietą ir išvengti taršos kitose paplūdimio vietose.

Garsusis kinematografininkas buvo sulaikytas praėjusių metų rugsėjo 26 d., kai atvyko į Ciurichą. Tai buvo padaryta remiantis JAV teismo išduotu orderiu. Amerikos teisingumas iki šiol nenutraukė daugelį pasaulinių kino premijų pelniusiam menininkui prieš 33 metus iškeltos bylos. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje R.Polanskis buvo apkaltintas neteisėtais santykiais su 13 metų Samanta Geimer. Nelaukdamas

teismo proceso pabaigos, jis 1978 m. iš JAV išvyko į Europą, kur gavo dar ir Prancūzijos pilietybę. Praėjusių metų spalį Jungtinės Valstijos oficialiai kreipėsi į Šveicariją, prašydamos išduoti R.Polanskį. 2009 m. gruodžio pradžioje už 4,5 milijono frankų užstatą iš kalėjimo režisierius buvo paleistas, jam buvo paskirtas namų areštas. Savo likimo sprendimo jis laukė nuosavame name Gštado kaimelyje, pietinėje Šveicarijos dalyje.

Van Damas nusifilmuos baltarusiškame kine Kino studija „Belarusfilm“ kurs filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks žymus JAV aktorius ir režisierius Žanas Klodas Van Damas.

Kol kas neskelbiama, nei kaip vadinsis juosta, nei kas bus jos režisierius. Žinoma tik, kad tai bus veiksmo filmas.

Teigiama, kad juostoje filmuosis ir Baltarusijos kino aktoriai. Filmavimas prasidės po kelių savaičių ir tęsis apie mėnesį.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos