Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Tarp miškų pasiklydę dzūkai

Smalininkus pamėgo vokiečiai ir menininkai

Šią vasarą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose renkamos etnografiškiausios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam tikram regionui būdingą tradicinę architektūrą – sodybos.

Su pavydėtina istorija, bet be herbo. Yra uostas, į kurį neatplaukia joks laivas. Statytas vokiečių, bet gyvena lietuviai. Tokie yra Jurbarko rajone esantys Smalininkai.

13 psl.

14 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Tvarkytis kaip švedai dar nemokame Valdžia prie žmonių nepriartėjo

Pirmą kartą per 20 metų mūsų valstybė suskaičiavo, kiek turi komercinio turto. Jis įvertintas 17,3 milijardo litų, tačiau kapitalo grąža – apverktina.

Saulius TVIRBUTAS Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, savivaldybėms atiteko tik dalis funkcijų, kitos atsidūrė dar toliau nuo žmonių. Vargu ar realiai sumažės ir valstybės išlaidos.

Valdžia žadėjo, kad atsisakius apskričių viršininkų administracijų bus sutaupyta daug lėšų. Tačiau prognozuojama, kad tai nesumažins biurokratijos, nes pagausės specialistų ministerijose. Savivaldybės liko nusivylusios, nes, be priskirtų švietimo, mokslo, sveiktos įstaigų, kurių finansavimas neaiškus, joms ši reforma nieko nedavė.

Gediminas STANIŠAUSKAS Vyriausybei buvo pristatyta Švedijos ekspertų parengta valstybės valdomo komercinio turto analizė. Šio didžiulio turto kapitalo grąža Lietuvos komercinėse įmonėse per metus siekia vos 0,1 procento. Tuo pat metu Švedijoje – 10–18 procentų.

Nežinia dėl finansavimo Liepą regionų valdymo struktūrose neliko apskričių viršininkų administracijų. Iš jų liko tik regionų plėtros tarybos, o viršininkai tapo premjero patarėjais. Po reformos apskritims priklausiusios įstaigos perėjo ministerijų arba savivaldybių žinion. Panaikintos 58 anksčiau besidubliavusios ir tarpinės funkcijos, 10 funkcijų perduota savivaldybėms, 20 funkcijų atliks ministerijos ir kitos valdžios institucijos.

Ką suskaičiavo ministerija Paprašytas paaiškinti, kas apima sąvoką „valstybės valdomas komercinis turtas“, ūkio viceministras Rimantas Žylius sakė, kad jį galima suskirstyti į penkis didelius sektorius.

Tai energetika, nekilnojamasis turtas, miškininkystė, transportas (geležinkeliai, paštas) ir kita. „Sektorių „kita“ sudaro apie 250 įmonių (poilsio namai, vaistinės, gyvulių sėklininkystės ūkis, „Nemuno žirgynas“, „Vilniaus žirgynas“), – pasakojo R.Žylius. – Šios įmonės neatlieka viešojo administravimo funkcijos ir gali teikti paslaugas konkurencinėje aplinkoje.“ Kitaip tariant, rinkoje jos gali konkuruoti su privačiomis bendrovėmis

Ekspertai siūlo sudaryti sąlygas privatiems vežėjams (keleivių ir krovinių) įsilieti į geležinkelių transporto rinką ir padalyti Martyno Vidzbelio nuotrauka „Lietuvos geležinkelių“ veiklą.

ir taip valstybei siekti pelno. Vienuolika kelių priežiūros įmonių sudaro daugiau nei 70 proc. sektoriaus „kita“ bendro turto.

Daugiausia sukūrė LEO LT Ūkio ministerijos parengtoje apžvalgoje teigiama, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, valstybės

valdomų įmonių nuosavas kapitalas sumažėjo 8 proc. (nuo 24,2 mlrd. Lt iki 22,3 mlrd. Lt).

Sumažėjimas siejamas su valstybės įmonių per ekonomikos krizę patirtais nuostoliais. Didžiausią neigiamą nuosavą kapitalą 2009 m. turėjo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (22 mln. Lt). Kadangi valstybė visiškai kontroliuoja visą svarbiausią

Nukelta į 2 psl.

elektros energetikos ir didelę dalį dujų pramonės, 2009 m. energetikos sektoriaus pelningumas siekė 27 proc.

Didžiausią indėlį į nuosavą kapitalą tarp energetikos bendrovių įnešė AB LEO LT. Šis kapitalas metų pabaigoje siekė 6,7 mlrd. Lt. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Profesūrą užvaldė pinigų troškimas Gedimino technikos universitetas įsivėlė į finansinį skandalą – beveik 1,5 mln. litų vertės viešųjų pirkimų konkursą laimėjo šios aukštosios mokyklos rektoriaus vadovaujami profesoriai.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Raimundo Šuikos nuotrauka

Europos socialinio fondo finansuojamą projektą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto

(VGTU) profesoriai, veikę pagal gudriai apgalvotą schemą.

Dabar šią istoriją narplioja Viešųjų pirkimų tarnyba, o etikos sargai jau antrą kartą per dvejus

metus svarstys, ar rektorius Romualdas Ginevičius nenusižengė tarnybinei etikai.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Aktualijos

Biudžeto milijonai – partijoms

Tvarkytis kaip švedai dar nemokame

Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino šių metų antrąjį pusmetį partijoms numatytas biudžeto dotacijas. Rudenį dešimčiai politinių partijų iš valstybės biudžeto bus atseikėta 2,749 mln. litų.

Bendras valstybės valdomo nekilnojamojo turto (pastatų ir autonominių patalpų) plotas yra 5 mln. kvadratinių metrų, o jo vertė siekia beveik 7 mlrd. Lt. Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad šiam turtui efektyviai valdyti būtina įsteigti centralizuotą instituciją.

Valstybės biudžeto dotacija skiriama partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimus. Dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.

Daugiausia valstybės biudžeto pinigų – 679 tūkst. litų – turėtų gauti valdančioji Tėvynės sąjunga.

Socialdemokratų partijai atiteks 447 tūkst. litų, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 377 tūkst. litų, Tautos prisikėlimo partijai – 245 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai – 237 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui – 176 tūkst. litų, Valstiečių liaudininkų sąjungai – 159 tūkst. litų, Darbo partijai – 148 tūkst. litų, Naujajai sąjungai – 120 tūkst. litų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) numatyta 155 tūkst. litų valstybės dotacijos.

Dotacijos partijoms iš valstybės biudžeto skirstomos kasmet nuo 2000 metų. Iki šiol iš viso partijoms iš biudžeto sumokėta apie 70 mln. litų.

Dar partijos per minimą laikotarpį (nuo 2000-ųjų) yra gavę 1,6 mln. litų kompensacijų už išlaidas per 2004 metų Seimo rinkimus.

Nuo rugsėjo įsigaliojus naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymui, bus atsižvelgiama ir į rinkėjų balsus per rinkimus į Europos Parlamentą.

GK inf., Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Siūlo privatizuoti patraukliausias veiklas Transporto sektorius yra vienas geriausiai išvystytų Lietuvoje. Šalies kelių ilgis siekia 81 tūkst. km, o 88 proc. jų yra išgrįsti.

Didžiausia valstybei priklausanti įmonė transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“, kurios apyvarta 2009 m. siekė 1,1 mlrd. Lt. Apžvalgoje siūloma sudaryti sąlygas privatiems vežėjams (keleivių ir krovinių) įsilieti į geležinkelių transporto rinką ir padalyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą. „Padalijimą turi lydėti infrastruktūros statybos ir aptarnavimo operacijų privatizacija, – rašoma dokumente. – Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų pasvarstyti apie apsaugos operacijų atsisakymą (...), taip pat bent apie dalies riedmenų aptarnavimo operacijų privatizaciją.“ Dokumente galiausiai rašoma, kad „AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliekamų krovos darbų finansinė veikla atrodo patraukliai, todėl šį verslą galėtų puikiai vystyti privatus sektorius“. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba apie 11 tūkst. žmonių.

Transporto sektorius yra vienas geriausiai išvystytų Lietuvoje. Šalies kelių ilgis siekia 81 tūkst. km, o 88 proc. jų yra išgrįsti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Liberalizuos pašto paslaugų rinką Kita svarbi transporto sektoriui priskirta bendrovė yra Lietuvos paštas, kuri yra trečias didžiausias darbdavys šalyje. 2009 m. bendrovėje dirbo beveik 8 000 žmonių. Dauguma pašto veiklų Lietuvoje yra liberalizuotos, AB Lietuvos paštas turi išskirtinę teisę dirbti tik pašto iki 50 g rinkoje. „Tikimasi, kad po visiškos liberalizacijos, kuri, kaip planuojama, įvyks 2013 m., darbo aplinka taps dar konkurencingesnė ir įmonė tikriausiai sugebės išlaikyti esamą struktūrą“, – teigia Ūkio ministerijos ekspertai.

Tačiau jie pripažįsta, kad dabartinėje situacijoje AB Lietuvos pašto privatizacija yra neįmanoma dėl silpnos įmonės finansinės veiklos.

Detali informacija apie valstybės turtą nuo 2009 metų kaupiama Valstybės turto fonde (VTF). „Informaciją apie valstybės turtą iki šios dienos pateikė apie 650 turto valdytojų, tai yra mažiau nei du trečdaliai bendro val-

Ūkio ministerijos ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu AB Lietuvos pašto privatizacija GK archyvo nuotrauka yra neįmanoma dėl silpnos įmonės finansinės veiklos.

Šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra per 2 tūkst. privatizuojamų objektų, iš kurių 773 priklauso valstybei ir 1 281 savivaldybėms.

sąrašuose kol kas nėra nei „Lietuvos geležinkelių“, nei Lietuvos pašto.

Neturi pinigų suregistruoti turtą

dytojų skaičiaus“, – tikino VTF Turto valdymo informacinių sistemų skyriaus viršininkas Renaldas Vilkancas.

Jo teigimu, vadovaujantis pateikta informacija, bendra balansinė ilgalaikio materialaus turto (nekilnojamojo ir kilnojamo) vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 12,8 mlrd. Lt, o bendra turto vertė (įskaitant trumpalaikį, finansinį ir kitą turtą) – 26,6 mlrd. Lt. VTF duomenimis, šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra per 2 tūkst. privatizuojamų objektų, iš kurių 773 priklauso valstybei ir 1 281 savivaldybėms.

Vyriausybė numatė į Privatizuojamų objektų sąrašą papildomai įtraukti dar 201 objektą (iš jų 65 objektai priklauso valstybei ir 136 savivaldybėms). Šiuose

VTF nerenka duomenų apie savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą, o fondui apie savivaldybių valdomą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą yra pateikusios tik 20 savivaldybių iš 60.

VTF duomenimis, bendra savivaldybių valdomo valstybės ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė siekia 639,4 mln. Lt. Ūkio viceministro R.Žyliaus teigimu, kadangi savivaldybės yra atskirtos nuo Vyriausybės, tai tik pačios savivaldybės gali suskaičiuoti, kiek nuosavo turto jos turi.

Savivaldybių žinioje yra ne tik mokyklos, poliklinikos, keliai, žemė, kitas nekilnojamasis turtas, bet ir komunalinių bei kitų paslaugų įmonės. „Mes neatliekame apskaitos funkcijos, bet savivaldybės žino, kiek turto turi“, – tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, savivaldybės šiuo metu tiesiog neturi pinigų, kad galėtų suregistruoti visą turtą, o tai esą labai brangiai kainuoja. „Kai daugelio savivaldybių darbuotojai po mėnesį išeina nemokamų atostogų, o Vyriausybė turtui registruoti neskiria lėšų, neįmanoma atlikti tokios apimties apskaitos“, – sakė R.Malinauskas.

O buvęs LSA prezidentas ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė mano, kad buvo galima apsieiti be didelių reformos išlaidų ir daug ramiau įgyvendinti permainas. „Dabar pasirinktas revoliucijos kelias, lyg valstybė gyventų ne sunkmečio sąlygomis, – stebėjosi jis. – Vienu mostu panaikintos apskritys, o iki tol tarnautojai apskričių administracijose gal pusmetį iš esmės jau nieko neveikė, bet gavo algas. Buvo galima palaipsniui perduoti funkcijas savivaldybėms, ministerijoms, kitas naikinti, taip apskritys būtų natūraliai užbaigusios savo gyvavimą ir nereikėtų vienu kartu tiek

daug lėšų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.“ B.Ropė mano, kad būtina suvienodinti ir socialinės, sveikatos bei švietimo įstaigų sąlygas. „Dabar ir toliau jos turės nevienodą finansavimą, nes vienas valdys ministerijos, kitas – savivaldybės, trečios pastarosioms atiteko po reformos, o jų finansavimas liko miglotas, – aiškino B.Ropė. – Manau, kad visoms tokioms įstaigoms reikėtų įvesti paslaugų krepšelius ir visos konkuruotų vienodomis sąlygomis, nesvarbu, kokio pavaldumo jos būtų.“

Valdžia prie žmonių nepriartėjo Atkelta iš 1 psl.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, vietos valdžiai perduota per 100 švietimo, socialinių ir sveikatos įstaigų. „Joms išlaikyti valstybė numačiusi biudžeto lėšų tik iki šių metų pabaigos, o kas bus kitais metais – neaišku, – kalbėjo LSA direktorė Roma Žakaitienė. – Nenumatyta valstybės lėšų ir perduotoms įstaigoms administruoti. Savivaldybių biudžetai ir taip jau labai sunkiai surenkami.“ Pasak R.Žakaitienės, po reformos didelių pokyčių nesulaukta. „Padaugėjo tik funkcijų, taip pat savivaldybės bus atsakingos už žvejybos, medžioklės leidimus“, – pasakojo ji.

Mykolo Romerio universiteto docentas Kostas Žymantas Svetikas mano, kad ši reforma buvo tik popierinė. „Šita reforma apima ne tik vargšę Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos

apsaugos ministerijas bei šios srities strategiją. O strategijos nėra“, – nukirto jis. K.Ž.Svetikas mano, kad įvyko tik formalus funkcijų perrašymas, o ne realios permainos, kurios leistų kiekvieno regiono verslo, mokslo ir valdžios įstaigoms suvienyti jėgas ir išryškinti savo privalumus.

Savivaldybės nusivylė „Funkcijų negavome, tik vieną kitą įstaigą, įmonę ar objektą“, – apgailestavo LSA prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, valdžios priartinimą prie žmonių įkūnytų valstybinės žemės miestuose patikėjimo teise perdavimas savivaldybėms. „Jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3–4 mėnesius, – mano R.Malinauskas. – Žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atsiradusių tarpininkų procesai truks iki 1,5 metų.“

Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys pastebi, kad po reformos į savivaldybes dažnai ateina sutrikę ir pikti žmonės, tvarkantys žemės nuosavybės dokumentus.

Kauno meras Andrius Kupčinskas irgi apgailestavo, kad savivaldybės negalės savarankiškai įgyvendinti investicinių projektų valstybinėje žemėje. „Taip pat stebimės, kad apskrities valdžios pastatas perduotas Valstybės turto fondui, nors būtų logiška tas patalpas perleisti savivaldybėms“, – įsitikinęs Kauno meras.

Reforma daug kainavo Reformos išlaidos sudarė 14 mln.

Lt. Daugiausia lėšų skirta darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms. Tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikino, kad nuo ateinančių metų vien darbo užmokesčiui kasmet bus sutaupoma apie 30 mln. Lt.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Profesūrą užvaldė pinigų troškimas Atkelta iš 1 psl.

Godulys aptemdė protą Europos socialinio fondo agentūra kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) ir Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama ištirti, ar VGTU rektorius R.Ginevičius galėjo universiteto paskelbtame ES fondų finansuojamame projekte konsultuoti savo vadovaujamą įstaigą.

Rektorius pats paskelbė viešųjų pirkimų konkursą ir jį drauge su bendrais laimėjo.

VGTU dar pernai laimėjo 1,45 milijono litų finansavimą projektui „Vilniaus Gedimino technikos universiteto vidaus valdymo sąrangos tobulinimas optimizuojant universiteto struktūrą“.

Pagal jį VGTU valdymui pagerinti 75 proc. lėšų numatė Europos socialinis fondas (ESF), o 25 proc. turėjo prisidėti Švietimo ir mokslo ministerija. Profesūros noras išsidalyti pinigus buvo toks didelis, kad išsilavinę žmonės sugalvojo schemą, pagal kurią be konkurentų laimėtų konkursą.

Laimėjo profesoriai Paaiškėjo, kad per du mėnesius surengtą vidinį VGTU viešųjų pirkimų konkursą laimėjo VGTU profesūros žiedas, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių.

Minėto VGTU viešųjų pirkimų konkurso komisijos pirmininkas prof.

Romanas Martavičius pasakojo, kad universitetui paskelbus konkursą projektui „Vilniaus Gedimino technikos universiteto vidaus valdymo sąrangos tobulinimas optimizuojant universiteto struktūrą“ įgyvendinti iš pradžių atsirado 5 juridiniai asmenys ir viena fizinių asmenų grupė. „Kalbate apie tai, kad tą asmenų grupę sudarė universiteto darbuotojai, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių?“ – paklausėme profesoriaus. „Taip, tarp jų buvo ir rektorius“, – pripažino VGTU Viešųjų pirkimų komisijos vadovas R.Martavičius.

Kaip paaiškėjo vėliau, konkurse oficialiai dalyvavo tik profesoriai, tarpusavyje pasirašę jungtinės veiklos sutartį, o jokios įmonės paraiškos nepateikė.

Projekto įgyvendinimo grupėje – ne tik rektorius R.Ginevičius. Be jo, ten dar yra Senato pirmininkas prof.

Donatas Čygas, Elektronikos fakulteto prodekanas prof. Dalius Navakauskas, Kelių katedros vedėjas prof.

Alfredas Laurinavičius, Pramonės įmonių valdymo katedros vedėjas doc.

Rolandas Strazdas.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

„Nesu visiškai įsigilinęs į medžiagą, nes ją šiuo metu tiria atitinkamos tarnybos, todėl ką nors komentuoti nesiryžčiau“, – išsisukinėjo ministras G.Steponavičius.

„Pirmą kartą svarstydami profesorių grupės pasiūlymą universiteto atstovai jį atmetė, o tai atvėrė kelią surengti apklausą – supaprastintą viešąjį pirkimą“, – aiškino R.Martavičius.

Po apklausos surengus „derybas“ tarp universiteto ir jo rektoriaus R.Ginevičiaus vadovaujamų asmenų, jie ir buvo paskelbti konkurso nugalėtojais.

R.Ginevičius yra daugiausia Lietuvoje uždirbantis rektorius, kurio metinis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt. Po skandalo atsistatydino Kilus skandalui, VGTU rektorius R.Ginevičius atsistatydino iš projekto valdymo grupės narių. „Gimtajam kraštui“ su juo susisiekti nepavyko, nes šiuo metu R.Ginevičius atostogauja. Jis neatsiliepė ir į skambutį mobiliuoju telefonu. „Rektorius išvykęs į užsienį“, – teigė VGTU referentė. Paklaustas, kiek iš 1,5 mln. litų būtų pasidalijusi projekto valdymo grupė su R.Ginevičiumi priešakyje, skandalingo konkurso komisijos pirmininkas R.Martavičius tiksliai nenorėjo atskleisti.

Kilus skandalui, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius atsistatydino iš projekto valdymo grupės narių.

Raimundo Šuikos nuotraukos

„Supraskite, tai viešųjų pirkimų medžiaga. Kadangi konkursas bus skelbiamas iš naujo, šito negaliu atskleisti“, – sakė R.Martavičius.

Neoficialiais duomenimis, rektorius R.Ginevičius ir kompanija per dvejus metus galėjo gauti kelių dešimčių tūkstančių litų atlygį.

Pažadėjo ištirti ESFA prašymą VTEK gavo liepos 12 d. „Komisija iš karto reagavo į pranešimą, bet jį svarstyti žadama tik rugsėjo pradžioje, nes dauguma VTEK narių šiuo metu arba atostogauja, arba ketina atostogauti“, – sakė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patikino, kad VGTU viešųjų pirkimų konkursas bus detaliai ištirtas. „Nesu visiškai įsigilinęs į medžiagą, nes ją šiuo metu tiria atitinkamos tarnybos, todėl ką nors komentuoti nesiryžčiau“, – sakė ministras G.Steponavičius.

Jo žodžiais, „universitetas viską sustabdė, o rektorius nuo projekto valdymo grupės narių nusišalino“.

3

Ant politinių svarstyklių

Laukia karštas ruduo Pasibaigus Seimo pavasario sesijai sukako pusantrų metų, kai valdžios vairą perėmė Permainų koalicija. Kaip jai sekėsi suvaldyti krizę, tartis tarpusavyje ir su opozicija?

Koalicija byra ir silpnėja

Norėtųsi tvirtesnės paramos

Algirdas Butkevičius, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas.

Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas

Norint suvaldyti krizę reikia kompetentingos komandos. Ji turi viešai pateikti ilgalaikę ir trumpalaikę strategiją, kurioje numatytos veiksmų priemonės, o visuomenė kviečiama prie jų prisidėti. Dabartinė valdžia neturi vizijos, tik diskutuoja, todėl iš krizės eisime ilgai. Viena didžiausių šios koalicijos klaidų – naktinė mokesčių reforma, kuri tik dar sulėtino atsigavimą, paskatino šešėlinę ekonomiką ir emigraciją.

Krizės laikotarpiu reikėjo priimti ekonomikos skatinimo programas ir fiskalinio stimuliavimo priemones.

Buvo galima Europos Sąjungos lėšas kuo sparčiau nukreipti į infrastruktūrą: energetikos objektus, geležinkelius, automobilių kelius, atsinaujinančių energijos šaltiniu plėtrą, viešuosius objektus. Tai būtų sukūrę daugiau darbo vietų, biudžetas būtų pasipildęs mokesčiais, žmonės, gavę pajamų, jas būtų išleidę vidaus vartojimui.

Koalicija su opozicija bendravo arogantiškai, o tai tikrai neskatino bendradarbiauti. Girdėjome daug įžeidinėjimų, pasakymų, kad „mes apsieisime be jūsų“. Manau, kad tai didžioji koalicijos klaida. Nes per krizę kaip tik reikia susitelkimo ir gerų idėjų pripažinimo, nesvarbu, kas jas siūlo.

Manau, kad politinis ruduo bus toks pat karštas kaip šios vasaros orai.

Koalicija merdės Seime priiminėdama svarbius įstatymus ir nepriiminėdama jų. Bus labai daug ginčų, jiems bus sugaišta daug laiko, o gerų rezultatų tikrai nesulauksime. Vyks karšti debatai dėl biudžeto įstatymo bei naujų mokesčių. Manau, kad už juos nebalsuos ir kai kurie koalicijos partneriai. Tai rodo, kad koalicija po truputį byra ir silpnėja.

Didžiausia mūsų problema – blogi viešieji ryšiai, ypač premjero. Bet koalicija atlaikė sudėtingus išbandymus.

Ji sumažėjusi, bet gana tvirta ir gali sutvirtėti, jeigu mūsų partneriai liberalai ryžtųsi vienytis. Pageidautinas ir kiekybinis koalicijos pasipildymas, nes 70 Seimo narių ir 3 remiantys „valstiečiai“ balansuoja ant daugumos ir mažumos ribos.

Su opozicija kalbantis neviešai galima pasiekti konstruktyvumo ir supratimo, bet kai tikėtina, kad toks pokalbis bus paviešintas, konstruktyvumo lieka nedaug. Esu nusivylęs socialdemokratais, kurie negerbia savo skelbtų programos idėjų. Jų vyriausybė buvo palaiminusi pensinio amžiaus tolinimą, bet atsidūrę opozicijoje jie to net prisiminti nenori matydami, kad visuomenės nuomonė tam nepalanki. G.Kirkilo vyriausybė buvo pateikusi siūlymą didinti „Sodros“ įmoką, dabar jie nė girdėti apie tai nenori. Tas pats dėl nekilnojamojo turto mokesčio.

Tokiu atveju nėra paprasta konstruktyviai tartis.

Koalicija padarė netikslumų apmokestindama individualias įmones. Gaila, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tyčia ar ne, pateikė projektus, kuriuose, priversti skubiai priimti, neįžiūrėjome tam tikrų netikslumų ir praktinių pasekmių.

Bet nesutinku, kai sakoma, kad padarėme totalių mokesčių klaidų. Pasižiūrėję ramiai, 2008-ųjų pabaigos sprendimuose rasime ne tik mokesčių padidinimų, bet ir pamažinimų. Iš stambaus verslo ypatingų priekaištų nesulaukėme. Žinoma, kiekvienu atveju galima sakyti, kad sprendimai galėjo būti tikslesni.

Tarnybinę etiką jau buvo pažeidęs VGTU rektorius R.Ginevičius nėra eilinis rektorius. Jis taip pat yra ir visų Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

Tačiau nepaisant garbingų postų, R.Ginevičius ne pirmą kartą patenka į etikos sargų akiratį. 2009 m. rugsėjo 9 d. VTEK konstatavo, kad VGTU rektorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai universitete įdarbino savo žmoną.

Be to, šių metų birželį Valstybės kontrolė pranešė VGTU nustačiusi „šiurkščias buhalterines klaidas ir reikšmingus teisės aktų pažeidimus“, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pažeidimai daugiausia susiję su klaidingu darbo užmokesčio apskaičiavimu. Pavyzdžiui, mokslo darbuotojams universitetas išmokėjo beveik 853 tūkst. Lt priedų ir priemokų nenurodydamas, kokius papildomus darbus jie atliko. Ši medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

R.Ginevičius taip pat yra daugiausia Lietuvoje uždirbantis rektorius, kurio metinis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Komentarai

Skolinamės svetimus, o grąžiname savo pinigus Albinas ČAPLIKAS Lietuvoje dar tik formuojamos vadinamosios fizinių asmenų kredito istorijos. Jose įrašytos bankų bei kitų kredito įstaigų klientų nuodėmės grąžinant paskolas. Nors bankininkai sako, kad į kreditų istorijas jau atsižvelgiama, tačiau iš tikrųjų žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Štai JAV piliečius kredito įstaigos net reitinguoja – kiekvienas pilietis žino savo įvertinimą. Aukščiausias reitingas yra 800 balų ir tokį šiuo metu turi beveik 18 proc. JAV piliečių. Tačiau apskritai amerikiečių galimybės skolintis šiuo metu labai sumažėjo. JAV verslo naujienų kanalo CNBC duomenimis, net 25 proc., arba per 43 mln., amerikiečių kredito reitingas yra mažesnis nei 600 balų, todėl jų galimybės pasiskolinti ar įsigyti kredito korteles šiuo metu labai ribotos.

Anksčiau ar vėliau panaši sistema veiks ir Lietuvoje. Deja, daugelis mūsų šalies piliečių šiais nelengvais laikais labai gadina savo kredito istorijas, o tai gali turėti įtakos ateityje, kai ekonominė padėtis pagerės.

Nors Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovai tikina, kad, kitaip nei anksčiau, šiuo metu skolindamiesi žmonės gerai pasveria, ar toks kreditas jiems būtinas, ir įvertina jo grąžinimo galimybes, tačiau iš tikrųjų padėtis ne tokia šviesi. Štai kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, birželio mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 66 mln. litų ir pasiekė įspūdingą 1,6 mlrd. litų sumą.

Tai – ne pasiskolinta, bet pradelsta grąžinti suma.

Daugiausia pradelstų įsiskolinimų turi 30–34 metų piliečiai, o mažiausiai – 55 metų ir vyresni gyventojai.

Didžiausia dalis visų gyventojų pradelstų įsiskolinimų atitenka 25–36 metų asmenims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas ryškiai išsiskiria 25–36 metų vyrai, kurių bendra skola siekia daugiau nei 510 mln. litų.

Vilniečiai yra sukaupę beveik 43 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų, klaipėdiečiai – 15 proc., kauniečiai – 14 proc.

Specialistai pastebi, kad tarp skolininkų daugėja psichiškai nesveikų žmonių, kuriuos reikėtų ne bausti, o gydyti.

Kodėl žmonės laiku negrąžina gautų paskolų, nors neretai tokias galimybes turi? Atsakymo į šį klausimą ieško daugelio šalių bankininkai.

Keturiolikoje Europos šalių veikianti mini kreditų kompanija „Ferratum“ atliko apklausą ir parengė dešimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą. Populiariausias pasiteisinimas dėl laiku nesumokėtos įmokos yra: „Pamiršau“. Antras pagal populiaru-

balsas.lt nuotrauka

mą: „Buvau labai užsiėmęs arba neturėjau laiko“. Dar žmonės teisinasi negavę sąskaitos iš kreditų įstaigos.

Kiti tiesiog sako: „Neturiu pinigų, netekau darbo, padariau pervedimą, bet nežinau, kodėl jūs negavote, sirgau, sumokėsiu, kai gyvenimas pagerės, keliavau, negavau jūsų priminimo“.

Taigi žmonės, ieškodami pasiteisinimų, yra ir kūrybingi, ir naivūs.

Tačiau būna ir kitaip. Štai žmogus lyg ir patikimas, atitinka visus reikalavimus, rekomendacija nepriekaištinga, pajamos stabilios, o galimybės uždelsti skolos atidavimą minimalios.

Tačiau tas žmogus praleidžia pirmąjį, paskui antrąjį, trečiąjį dalies skolos grąžinimo terminą ir t. t. Atsakymo nerasime ieškodami tik finansinių šių žmonių problemų. Jų gali nebūti, priežastys dažnai būna psichologinės.

Kai kurie specialistai pastebi, kad tarp skolininkų daugėja psichiškai nesveikų žmonių, kuriuos reikėtų ne bausti ar teisiškai persekioti dėl negrąžinamų skolų, o juos gydyti.

Amerikietis finansininkas Džonas Bečmanas parengė analizę „Skolų psichologija“ (John Bachman „The Psychology of Debt“, Credit & Collections World.). Specialistas skolininkus suskirstė į šešias kategorijas.

Pirmajai priklauso neekonomiški, netaupūs žmonės, gyvenantys šia diena ir nesusimąstantys apie ateitį.

Antrajai kategorijai priskiriami naivūs žmonės, kurie net neįsivaizduoja prasiskolinimo pasekmių jų ateičiai. Trečiajai kategorijai priskiriami žmonės, kurie į finansinę duobę pateko dėl ypatingų nenumatytų aplinkybių. Ketvirtajai kategorijai priskiriami nemąstantys, neatsargūs pinigų švaistytojai, nuo pirmosios kategorijos besiskiriantys tik tuo, kad jie nuoširdžiai nesusimąsto, kažkaip labai keistai užmiršta, jog pinigus reikės grąžinti. Penktajai kategorijai priskiriami neturintys principų, amoralūs, nesąžiningi žmonės, kurie skolinasi iš anksto žinodami, kad skolos negrąžins. Paskutinei šeštajai kategorijai priskiriami finansiškai nepajėgūs piliečiai, kurie paskolą gauna atsitiktinai, dėl kredito įstaigų darbuotojų neatidumo.

Planuodami prašyti paskolos, kiekvienas pasvarstykime, ar nepriklausome kuriai nors iš šių kategorijų, tada devynis kartus paklauskime savęs, ar paskola man yra būtina, ir tik tada praverkime kredito įstaigos duris.

V. Kopūsto/Eltos nuotrauka

G.Vagnorius:

premjeras A.Kubilius – krizės garantas Nors Vyriausybė paskelbė puse milijardo viršijusi pirmojo pusmečio biudžeto įplaukų planą, priežasčių džiaugtis šalies finansiniu pagerėjimu nėra – šiais metais numatyta surinkti beveik pusantro milijardo litų mažiau, nei faktiškai gauta praėjusiais metais. Iždo įplaukos realiai toliau mažėja. Nepaisant dešimtadaliu padidinto PVM tarifo, šį pusmetį gauta dar mažiau įplaukų, nei skaudžiausiu praėjusių metų ekonominiu juodmečiu.

Dėl šalyje didėjančios ekonominės ir finansinės įtampos nesąžininga kaltinti globalines finansines problemas, kurios pasaulyje užmirštos jau pernai, ar užsienio rinkas, kurios dėl aktyvių kitų ES šalių ekonomikos skatinimo priemonių jau visiškai atsigavo – šalies eksporto lygis grįžo į 2008 metus.

Tad neliko jokių išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti besitęsiantį didžiulį Lietuvos nuosmukį ir nedarbo augimą.

Biudžeto mažėjimą ir nedarbo didėjimą lemia ne išorės priežastys, bet šalies valdymas.

Pirmiausia, slopindama vartojimą Vyriausybė pati naikina darbo vietas vidaus rinkai dirbančiose įmonėse. Antra, valdžia skatina didžiuosius bankus nefinansuoti verslo, akivaizdžiai pataikauja skandinavų bankams, smarkiai nuleidžiantiems Lietuvos ekonomikai „kraują“. Ir trečia, dėl sunkmečiu Vyriausybės padidintų mokesčių išaugo kontrabanda ir visa šešėlinė ekonomika, o tai verčia iš kojų mokesčius dar mokančias geriausias vietos įmones.

Be to, skaudžių ilgalaikių pasekmių darbo vietoms ir iždui jau atneša neprotingais mokesčiais ir politinės korupcijos priemonėmis

prasidėjęs nacionalinio kapitalo ir didesnių mokesčių mokėtojų stūmimas iš šalies. Tad ar verta stebėtis, jog įplaukų iš pelno į Lietuvos iždą beveik nebeliko – gaunama vos penktadalis ankstesnių metų lygio.

Tačiau A.Kubiliaus Vyriausybė net nebando mokytis iš klaidų. Seimo sesijos pabaigoje Ministrų kabineto vadovo inicijuotas žmonių socialinio žlugdymo įstatymų paketas toliau naikins vidaus rinką ir gilins šalyje ekonominę bei socialinę krizę.

Dabartinė politinė valdžia pati pripažino, kad pagerėjimo „biudžetininkai“ ir pensininkai gali sulaukti tik po keleto metų, kai jau neliks šios Vyriausybės. Jos formalus lyderis tampa savotišku politiniu garantu, jog krizė Lietuvoje tęsis tol, kol jam bus leista užimti šias atsakingas pareigas.

Norisi tikėtis, kad ekonomiškai nelogiški ir žmones kiršinantys sprendimai Vyriausybėje kyla dėl administravimo problemų, o ne politinių žaidimų. Tačiau jau akivaizdu, jog ne Andrius Kubilius, kuris didžiausiu sunkmečiu gali sau leisti atostogauti net visą mėnesį, kontroliuoja Vyriausybės veiksmus. Ir ne Tėvynės sąjunga valdo šalį – realiai jos lyderiai partijos įtaką apribojo teise išsikabinti valdžios reklaminę iškabą ir prisiimti politinę atsakomybę už kitų veiksmus.

Skaudu girdėti, kaip konservatoriai, kurių dauguma sudaro svarbų Lietuvos ateičiai patriotinį bloką, tampa žmonių patyčių objektu.

Bet dar skaudžiau ir pavojingiau, kai nusivylę dešiniųjų politikais, daugelis piliečių ima nebepasitikėti pačia valstybe ir jos ateitimi. balsas.lt

Etiketo specialistas atsisveikino su liberalais Lina PEČELIŪNIENĖ Į Seimą išrinktas Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) sąra še, Arminas Lydeka nusprendė išeiti iš savo partijos (bet jos frakcijoje Seime pasilieka). Pagrindinė priežastis, kurią nurodė politikas: tą dieną (liepos 14-ąją) sukako lygiai 12 metų, kai jis buvo LiCS narys. Metas atsisveikinti.

Gal nusprendėte, kad partija nebeturi ateities?

Aš taip nesakiau.

Kaip prognozuojate: išnyks LiCS ar susijungs su Liberalų sąjūdžiu?

Visko gali būti. Gali ir susijungti, gali nesusijungti. Sunku ką nors numatyti. Bet šioje situacijoje man būtų ne visai korektiška prognozuoti ir vertinti. Noriu elgtis korektiškai ir garbingai.

Gal po mėnesio jus pamatysime kokioje nors kitoje partijoje?

Ne, nenusižiūrėjau jokios kitos partijos. Nusprendžiau pabūti nepartiniu. Lygiai 12 metų buvau partijoje, tai visas ciklas. Kaip žinote, dvylika yra didysis ratas. Užtenka. Pradėsiu naują gyvenimo etapą.

Norite būti toks politikas kaip J.Veselka? Atrodytų, čia ne jūsų stilius.

Ne, ne mano stilius. Bet kodėl tokį pavyzdį parinkote? Įvairių politikų yra. Ir partinių, ir nepartinių.

D.Grybauskaitė irgi nepartinė, o užima aukščiausią politinį postą, kokį tik politikas gali užimti.

Gal eisite į A.Zuoko judėjimą?

Ar judėjimai galėtų pakeisti partijas?

Manau, kad judėjimai niekados partijų nepakeis. Visokių tų judėjimų yra. Nesiruošiu eiti į A.Zuoko judėjimą. Gal pats steigsiu kokį judėjimą. Laikas parodys.

Kodėl liekate frakcijoje? Nenorite prarasti Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto?

Kodėl turėčiau nelikti frakcijoje? Su partija nesipykstu, tiesiog nusprendžiau pabūti nepartiniu. Tikrai ne dėl posto lieku frakcijoje. Komiteto pirmininko postą, jeigu kam reikia, galiu atiduoti bet kada.

Gal pasiryžote visai išeiti iš politikos?

Maža kas gali atsitikti. Gali atsitikti, kad ir išeisiu. Labai pavargau, iš tiesų politika – tai labai sunkus darbas. Nusprendžiau pakeisti šį bei tą savo gyvenime. Laikas parodys, ar išmintingai pasielgiau. Visi priiminėjame sprendimus: kartais susituokiame, kartais išsiskiriame. Būna visko gyvenime. Ir nėra tragedijos. Atrodo,

GK archyvo nuotrauka

oi, skyrybos, oi, vestuvės – kaip iš esmės pasikeis gyvenimas. O pasirodo, lyg ir natūralu viskas. Neturiu radikalių politinių planų. Bet seniai galvojau, kad reikia padėti tašką partinėje politikoje.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraštas

Emigracija

5

„Netrykštu noru grįžti gyventi į Lietuvą“ Nereikia jaudintis dėl pinigų Ne vieną vasarą praleidote dirbdama JAV, dabar bandote ieškoti laimės Norvegijoje. Papasakokite, kaip kilo noras išvykti iš Lietuvos ir ieškoti darbo svetur? Į Ameriką vykau dar studijuodama universitete. Ruošdamasi vykti pirmą kartą sakiau, kad vieną sykį nuvažiuosiu, įgausiu patirties, pasižvalgysiu, pakeliausiu po šalį, užsidirbsiu pinigėlių, patobulinsiu kalbos įgūdžius...

Bet atsitiko taip, kad kartą pabandęs negali sustoti, tad pabuvusi Lietuvoje kelis mėnesius jau vėl planavau savo vasaros išvyką į Ameriką. Priežastys buvo tos pačios, kaip ir pirmą kartą, todėl nebeskridau į tą pačią Šiaurės Karoliną, nors mane ir kvietė grįžti.

Pasirinkau Konektikutą. Abu kartus skridau su drauge. Trečią kartą apsispręsti buvo kur kas sunkiau dėl kelių priežasčių: turėjau patinkamą darbą Lietuvoje, mano draugė nebenorėjo važiuoti, žinojau, kad nebepavyks užsidirbti tiek pat, kiek pirmus kartus (dėl sunkėjančios ekonominės situacijos). Bet noras dar kartą praleisti vasarą Amerikoje, patirti tą patį, ką išgyvenau pirmus kartus, nugalėjo. Todėl išvykau dar kartą. Pasekmė – praradau taip man patikusį darbą Lietuvoje. Bet vis tiek nė karto nepasigailėjau, kad tam ryžausi, nes paskutinė vasara Amerikoje buvo pati geriausia!

statinių. Norvegijoje grynesnis oras.

Kadangi gyvenu Norvegijos pietuose, tai oro sąlygos labai panašios į Lietuvos. Netgi geresnės, nes mažiau lyja, o žiemos ne tokios purvinos, kaip Lietuvoje. Žmonės šaltesni, bet labiau atsipalaidavę. Čia visi labai aktyvūs, daug sportuoja. Slidinėti moka beveik kiekvienas, o dviratininkai turi daugiau teisių keliuose nei mašinų vairuotojai. Čia jie nuo mažų dienų mokomi kuo daugiau būti gamtoje. Žmonės laimingesni ir ne tokie nervingi. Manau, taip yra todėl, kad jie čia jaučiasi saugūs, nes žino, kad ir kas atsitiktų, jie gaus paramą iš valstybės.

Keistoki Lietuvos darbdavių principai

Ieva Ūdraitė dar studijuodama universitete sugebėjo tris vasaras padirbėti JAV. Dabar mergina gyvena Norvegijoje, tačiau atvirai prisipažįsta svajojanti gyventi Amerikoje.

Ar nekilo noras ten pasilikti?

Nesvarsčiau tokios galimybės. Nelegaliai tikrai nebūčiau pasilikusi. Tiesiog mano situacija nėra tokia bloga, kad svarstyčiau apie nelegalų gyvenimą Amerikoje. O jeigu būtų kitų variantų, legalių, tikriausiai ilgai negalvojusi sutikčiau. Be abejo, sprendimas priklauso nuo to, ar pasiūlymas man tinka ir patinka. Jeigu atvirai, norėčiau gyventi Amerikoje...

Mano patirtis mitą apie Ameriką tik patvirtina. Tose vietose, kur buvau, žmonės nesusivaržę, gyvena be streso, yra draugiški ir atviri. Bet, kaip minėjau, tam įtakos tikriausiai turi gyvenamoji aplinka – aš gyvenau kurortuose. Žmonės ten labiau atsipalaidavę, nes jiems nereikia nuolatos jaudintis dėl pinigų. Dauguma, netgi dirbantieji paprasčiausius darbus, gali sau leisti beveik tą patį, ką ir turintieji daugiau pinigų. Ten nėra tokio akivaizdaus ir didelio skirtumo tarp turtingo ir vargšo. Be abejo, būna išimčių, kaip ir visur, bet jos pasitaiko daug rečiau.

Koks jums pasirodė dažnai mitais apipintas amerikiečių gyvenimas?

Kaip jie elgiasi su atvykėliais iš kitų šalių?

Buvau priimta draugiškai ir šiltai visur, kur man teko būti. Neturėjau nė vienos nemalonios patirties tik dėl to, kad esu ne iš Amerikos. Galbūt kildavo sunkumų dėl kalbos, bet tai tik mano problema.

Nesijautė laiminga būdama gimtinėje Kaip nutiko, kad nusprendėte išvykti į Norvegiją?

Išvykti į Norvegiją mane paskatino ne darbo paieškos, o mano draugo kvietimas kraustytis gyventi kartu.

Jis škotas, bet jau septynerius metus gyvena Norvegijoje. Neslėpsiu, jam manęs ilgai įkalbinėti nereikėjo, tikrai

nedegiau noriu likti gyventi Lietuvoje. Myliu savo šalį ir didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos, bet gyvenimas čia yra per sunkus. Po savo patirties Amerikoje vis audžiau mintį, kad noriu sprukti iš Lietuvos. Atsiradus galimybei, tai ir padariau. Aišku, be galo gaila buvo palikti šeimą, draugus. Bet turiu gyventi savo gyvenimą ir jeigu nesijaučiu laiminga Lietuvoje, tai bandau savo laimę kurti kitoje šalyje.

Kokie buvo pirmi įspūdžiai atvykus į šią šalį?

Labai graži gamta. Miestai, bent jau tie, kuriuose viešėjau, nepadarė gilesnio įspūdžio. Neverta važiuoti į Norvegiją, jei nori pamatyti gražių

Kokie darbo skirtumai JAV ir Norvegijoje?

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad darbai Norvegijoje ir JAV labai panašūs. Pastebėjau, jog darbdaviai be galo pasitiki žmonėmis. Lietuviai taip savo šeimos nariais nepasitiki, kaip jie pasitiki nepažįstamais. Ir čia, ir JAV puoselėjamos žmogiškosios vertybės. Kaip ne kartą minėjau, ir man tai be galo svarbu, darbe – labai nedaug įtampos. Juk Lietuvoje viskas atvirkščiai – darbo našumo čia siekiama būtent per stresą. Pagal lietuvišką modelį, kuo jo daugiau, tuo geriau bus atliktas darbas.

Ar nežadate grįžti į Lietuvą?

Grįžtu po kelis kartus per metus aplankyti brangių žmonių. Bet netrykštu noru grįžti gyventi į Lietuvą.

Nors niekada nesakau niekada. Gal padėtis pasikeis, nes Lietuvą tikrai myliu – myliu žmones, gamtą, miestus. Tiesiog gyvendama Lietuvoje vargau, netgi pradėdavau jos nekęsti.

Todėl manau, kad geriau tada emigruoti ir ją mylėti kaip savo gimtąją šalį, didžiuotis ja, negu „pūti“ jos viduje!

Kas dešimtas Jungtinės Karalystės absolventas – bedarbis „Ačiū, kad suradote laiko užpildyti anketą, bet šiais metais konkurencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau atitiko mūsų reikalavimus“, – tokį standartinį neigiamą atsakymą šimtus kartų girdi Jungtinėje Karalystėje (JK) aukštąsias mokyklas baigę studentai, ieškantys darbo. Absolventų nedarbo lygis šiemet yra aukščiausias per pastaruosius septynerius metus.

500 anketų – per savaitę „Darbo ieškau metus. Spėju, kad jau užpildžiau bent 200 anketų. Procesas labai nuobodus, tie patys klausimai, kiekviena kompanija nori sužinot, kodėl nori dirbti būtent pas juos, tad kiekviena anketa – tarsi rašinėlio rašymas. Tikrai žudo“, – ne itin pakiliai kalba Marius Miginis, Bradfordo universiteto ekonomikos ir tarptautinių santykių specialybės absolventas.

Jis, kaip ir kiti 19 640 pernai baigusiųjų universitetus JK, dar neturi darbo. Anot Aukštojo mokslo statistikos agentūros (HESA), kas dešimtas iš praėjusių metų absolventų

iki šiol nesusirado darbo. Užpernai tokių buvo 8 procentai. Praėjusiais metais aukštojo mokslo diplomą įgijusių jaunų žmonių nedarbo lygis yra aukščiausias per pastaruosius septynerius metus.

Kaip tik dėl antrus metus iš eilės darbo negaunančių absolventų šiemet į vieną darbo vietą JK jau pretenduoja 70 diplomuotų naujokų. „Pikčiausia būna, kai gauni automatišką atsakymą: „Ačiū, kad suradote laiko užpildyti anketą, bet šiais metais konkurencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau atitiko mūsų reikalavimus.“ Po šimtojo ar šimtas penkiasdešimtojo neigiamo atsakymo puoli į depresiją“, – savo darbo paieškų patirtimi dalijasi lietuvis M.Miginis.

Tiesa, kiek kitaip, nors ir patyręs ne mažiau sunkumų, savo pirmus metus darbo rinkoje apibūdina kitas to paties universiteto absolventas Noelis Oguntokunas.

Vaikinas pasakojo, kad pirmiausia darbo bandė ieškoti Bradforde ir šalia esančiame Lidse, kartu dirbo pardavėju drabužių parduotuvėje.

„Užpildydavau apie 500 anketų kiekvieną savaitę, ir taip visą mėnesį, kol gavau savo pirmą darbą. Tapau finansų asistentu draudimo kompanijoje.

Bet alga buvo labai maža“, – aiškina N.Oguntokunas.

Lengviausia medikams Nors ir ne pačios populiariausios pagal įsidarbinimo galimybes profesijos, tačiau abiejų pašnekovų įgytos specialybės nėra ir sunkiai darbą susirandančiųjų sąrašo gale. HESA surinkti duomenys rodo, jog lengviausiai darbus randa medicinos ir stomatologijos specialybių absolventai.

52 proc. įsidarbinusių studentų sutiko pasidalyti informacija apie savo darbo užmokesčio dydį. Vidutinė metinė absolventų alga – 20 500 svarų sterlingų, tokia pat ji buvo užfiksuota ir prieš metus. Mažiausia absolventų alga – 15 000, didžiausia – 24 000 svarų sterlingų per metus.

Tos pačios HESA duomenimis, darbo nesusirado 10 proc. pernai universitetus baigusių vyrų ir 6 proc. merginų. Tiesa, nors nedirbančių vai-

GK archyvo nuotraukos

kinų daugiau, tačiau jų uždarbis didesnis nei merginų.

Per savaitę – 8 tūkst. bedarbių „Po pusės metų darbo paieškų JK nusprendžiau pabandyti susirasti darbą Lietuvoje. Užpildžiau anketas į tris kompanijas – KPMG, „Deloitte“ ir „Ernst & Young“. Anketos pildymo ir pokalbio procesas KPMG buvo visiškai toks pat, kaip JK. „Deloitte“ net nesureagavo į mano anketą. O „Ernst & Young“ pakvietė į pokalbį. Darbo negavau, bet ir nelabai norėjau už 1 000 litų atlyginimą grįžti į Lietuvą“, – prisipažino M.Miginis.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregistruota 8,3 tūkst. bedarbių – vidutiniškai 2 065 per dieną (ankstesnę savaitę – 1 513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo pirmosiomis liepos dienomis į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunuolių.

Anot Darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Butkienės, daugiausia sulaukiama baigusiųjų socialinį darbą, socialinę pedagogiką, ekonomiką ir verslo vadybą.

Parengta pagal tiesa.com, GK inf.

6

Gimtasis kraštas

Prieš dešimt metų atidarytą „Volkswagen“ Autostado parką – muziejų pamėgo ne tik milijonai vokiečių, bet ir užsienio automobilių mėgėjai.

Arvydas JOCKUS Į grandiozinį, „automobilių Disneilendu“ vadinamą, muziejaus kompleksą vokiečiai investavo 430 mln. eurų. Vidutiniškai tokia suma išleidžiama naujam automobilio modeliui sukurti – nuo idėjos iki serijinės gamybos. Tačiau „Volkswagen“ vadovybė nė nemano, kad pinigai išleisti vėjams.

Iš pradžių manyta, kad muziejus neturės komercinės sėkmės. Idėjos autoriai tiesiog norėjo populiarinti „Volkswagen“ koncerną ir patį automobilizmą. Tačiau muziejus kasmet pritraukia kelis milijonus lankytojų.

Labai sėkmingai parinkta ir muziejaus vieta. Šalia „Volkswagen“ gamykla, Volfsburgo miestas ir geležinkelio stotis sudaro unikalų ir turistams patogų kompleksą.

Mašinų miestas Pirmosios „Volkswagen“ gamyklos tamsių plytų pastatas su gigantiškais kaminais kontrastuoja su dirbtinių tvenkinių – terasų futuristinėmis

Automobilių Meka

Autostade vaikai geriau supranta, kodėl jų tėvų „kraujyje – benzinas“, o žmona pradeda vyrui mažiau pavydėti automobilio.

formomis, pievelių kilimu ir tvarkingai susodintomis pušelėmis. Tačiau išorė apgaulinga: iš pažiūros niūri ir senamadiška gamykla gamina „Golf“ šeimos modelius, naudodama naujausias technologijas.

Pats įdomumas prasideda, kai automobiliai nurieda nuo konvejerio. Žmonių darbo reikia tik tam, kad mašina atsidurtų ant automatinės platformos. Paskui ilgu tuneliu automobilis patenka į vieną iš dviejų stiklo sandėlių – cilindrų, kur automatinė krovimo sistema jį pakelia ir pastato į laisvą vietą.

Naujutėlaičiai „Volkswagen“ šauna į bokšto viršų ar nuleidžiami ant žemės per kelias sekundes. Bokštų aukštis – 48 metrai, kiekviename jų telpa 400 automobilių. Specialistų nuomone, sustatyti 800 automobilių taip kompaktiškai ir efektyviai dar nepavyko niekam.

Muziejaus gidas aiškina, kad estetinis šių elegantiškų bokštų vaizdas – ne svarbiausias dalykas. Priešingai nei kitų muziejaus statinių, bokštų stiklo

cilindrų statyba ekonomiškai pateisinama. Automatinė sistema pakeičia dešimtis darbininkų. Be to, subraižyti ar kaip nors kitaip pažeisti mašinas tapo neįmanoma.

Automobilių istorija Kai kurie lankytojai į Autostadą atvyksta pasiimti užsisakytų „Volkswagen“. Per stiklines automobilių išdavimo centro sienas jie gali stebėti, kaip atvyksta jų automobilis, kurio raktai savininkui bus iškilmingai įteikti po kelių minučių. Keletas formalumų, nuotrauka prisiminimui – ir galima važiuoti.

Tačiau nedaugelis praleidžia galimybę pasilikti muziejuje ilgesniam laikui. Čia pat, šalia išdavimo punkto, puikuojasi nauji „Volkswagen“ modeliai, kuriuos galima įdėmiai apžiūrėti. „Volkswagen“ mieste rodomi ne tik šios markės automobiliai. Lankytojai gali pakilti į originaliai įrengtą ispanų „Seat“ paviljoną arba nusileisti į nuožmaus „Lamborgini“ irštvą.

Elektroniniai bilietai Kaune

PIRMAS ŽINGSNIS: terminuotus 3 arba 7 dienų elektroninius bilietus galima papildyti arba nusipirkti jų platinimo vietose.

Nuo rugpjūčio vidurio Kauno miesto viešajame transporte įsigalios panaši elektroninio bilieto naudojimo tvarka, kokia galioja daugelyje Vakarų Europos valstybių, praneša troleibusų bendrovė „Autrolis“.

Trijų ir septynių dienų trukmės elektroniniai bilietai galios nuo jų aktyvavimo momento, o ne nuo tada, kai keleivis nusipirks arba pasipildys elektroninį bilietą. „Bilietai galios ne nuo tada, kai keleivis papildys bilietą platinimo vietoje, o nuo tada, kai atsižymės troleibuse arba autobuse. Tai reiškia, kad Kauno miesto gyventojai troleibusų ir autobusų paslaugomis naudosis nuo tada, kai to jiems reikės. Tikimės, kad šią naujovę palankiai įvertins ir keleiviai“, – sakė AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Kelyje

„Autrolio“ Bilingo centro viršininkas Mantas Žiulpa ragina keleivius transporto priemonėje nepamiršti aktyvuoti bilieto, priešingu atveju bus laikoma, kad jie važiuoja be bilieto ir kontrolieriai turės teisę juos bausti.

Naujoji elektroninio bilieto tvarka keisis tik naudojantis 3 ir 7 dienų terminuotais elektroniniais bilietais.

Anksčiau duomenys apie bilieto papildymą nebūdavo „įrašomi“ į elektroninę kortelę. Jie pirmiausia patekdavo į informacinę duomenų bazę. Kontrolieriai į savo skaitytuvus turėdavo parsisiųsti galiojančių bilietų sąrašus ir tikrinti, ar bilietas galioja, ar ne.

Pakeitimai nepalies terminuotų mėnesinių bilietų naudojimo tvarkos. Ir anksčiau, ir dabar vieno mė-

nesio terminuoti bilietai galioja nuo mėnesio pirmos iki paskutinės dienos. Šiuos mėnesinius bilietus einamajam mėnesiui keleiviai gali nusipirkti iki mėnesio 14 dienos imtinai, o nuo 15 dienos iki mėnesio galo pirkti bilietus kitam mėnesiui (bilietas pradeda galioti nuo kito mėnesio pirmos dienos). Įdiegus elektroninio bilieto sistemą keleiviai vis dar galės naudotis ir vienkartiniais popieriniais bilietais, kurie kainuoja 1,8 lito. Ateityje planuojama juos perkelti į elektroninę formą.

Nuo rugpjūčio vidurio iš dalies pasikeis ir elektroninių bilietų platinimo tinklas. Kauno mieste elektroniniais bilietais šiuo metu naudojasi apie 60 tūkst. gyventojų.

GK inf.

ANTRAS ŽINGSNIS: transporto priemonėje paspaudus skaičių 3 galima patikrinti, ar keleivio elektroninio bilieto kortelė yra aktyvuota.

Muziejaus teritorijoje rasite turtingą automobilių istorijos muziejų „Laiko namai“. O šios istorijos neįmanoma papasakoti be „Citroën DS“, „Rolls-Royce Silver Ghost“, „BMW Isetta“ ar „Mercedes 300 SL“. Kiekvienas automobilis – perlas. Daugelis retų automobilių čia patenka iš geriausių Europos muziejų. Ekspozicija nuolat kinta, todėl joje galima lankytis ne kartą.

Vaikų džiaugsmas Kad ir kur eitumėte, Autostade visur sutiksite vaikų. Jie nerūpestingai žaidžia vieni su kitais, šokinėja ant plačiai ištiestų tentų, bando įlįsti į poliruotą metalo sferą, basi bėgioja po žolytę.

Vaikams automobilių miestas siūlo daug galimybių įdomiai praleisti laiką: jie gali trumpam tapti dizaineriais, konstruktoriais, ekonomistais arba išklausyti trumpą, bet išsamų kelių eismo taisyklių kursą ir gauti vaikišką vairuotojo pažymėjimą. Tie,

GK archyvo nuotrauka

kurie įveikia testą (o tai pavyksta beveik visiems), įleidžiami į aikštelę su tikromis eismo juostomis, kelio ženklais, apvažiavimo žiedais, pėsčiųjų perėjomis. Čia būsimieji vairuotojai gali pasivažinėti mažais elektromobiliais „vabalais“.

Apžiūrėti visą Autostadą ir aplankyti „Volkswagen“ gamyklą įmanoma per vieną dieną. Tačiau geriau šiam malonumui skirti visą savaitgalį. Dvi dienos Autostade ir naktis viešbutyje (nuo 250 eurų) eilinio europiečio nenuskurdins, tačiau įspūdžių užteks ilgam. Galima pasirinkti ir pigesnį viešbutį mieste – Autostado agentai visada padės surasti tinkamą variantą.

Labiausiai automobilizuota Europos tauta negalėjo nepastebėti naujos automobilių Mekos (juk ir pats „Volkswagen“ pavadinimas reiškia „tautos automobilis“). Pirmaisiais metais automobilių miestą aplankė 2,3 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai viršijo muziejaus kūrėjų prognozes. O per dešimt metų muziejų aplankė jau daugiau kaip 16 mln. žmonių.

Meistras pataria

Benzininis ar dyzelinis variklis?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiais laikais daugelio gamintojų automobilius galima įsigyti su benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Nors dyzelinas brangsta, jį naudojančių automobilių populiarumas nemažėja. Kuo skiriasi benzinu ir dyzelinu varomų automobilių eksploatacija ir remontas? „Gimtąjį kraštą“ konsultuoja autoserviso įmonės „Girilis“ meistras Nerijus MEŠKAUSKAS. Benzininių variklių priežiūra yra pigesnė. Nors ji vėlgi priklauso nuo to, kiek ir kokios elektronikos variklyje sumontuota. Naujos kartos dyzelinių variklių, kuriuose sumontuota daug įvairios elektronikos, remontas yra gana brangus. Bet tokie varikliai – gana ekonomiški. Taigi vienareikšmiškai patarti, kurį variklį rinktis, sunku.

Beje, nereikėtų nurašyti ir kitos degalų rūšies – dujų. Tiesa, didysis dujų įrangos automobiliuose montavimo įkarštis tarsi nuslūgo, tačiau dujų kaina, palyginti su benzinu ar dyzelinu, tebėra patraukli. Tiesa, nerekomenduočiau montuoti dujų įran-

gos. Kas kita, jei dujomis varomas variklis būtų gamyklinis. Bet tokių pasitaiko labai retai. Žmonės dažniausiai dujų įrangą montuoja kaip papildomą degalų rūšį.

Ir ši invazija į automobilio organizmą negali neatsiliepti variklio būklei. Dujos variklį „suėda“ žymiai greičiau. Tačiau gan dažnai žmonės montuoja dujų įrangą žinodami, kad kada nors keis ir patį variklį. Jie skaičiuoja, jog variklį pakeisti, bet važinėti dujomis varomu automobiliu jiems atsieis kur kas pigiau, nei pilti į baką benziną ar dyzeliną.

Automobilių laužynuose neblogą variklį galima nupirkti net už pusantro tūkstančio litų. Šiaip montuoti dujų įrangą dažniausiai ryžtasi vairuotojai, kurie automobiliais sukaria labai daug kilometrų. Taigi, šiuo klausimu universalaus patarimo šiandien niekas negalėtų suteikti. Kiekvienas automobilio savininkas turėtų pats labai gerai pagalvoti, kaip jam geriau apsimoka.

Aišku tik viena, jog į madą ateis maži, ekonomiški automobiliukai, populiarūs visame pasaulyje.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraštas

Prieblandos

Lietuvą atakuoja rūkalai ir narkotikai Virginija MAČĖNAITĖ Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos muitinės pareigūnai aptiko neteisėtai gabenamų prekių už daugiau kaip 46 mln. Lt. Tai beveik pusketvirto karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vis daugiau sulaikoma ne tik cigarečių kontrabandos, bet ir iš tolimiausių pasaulio kampelių plūstančių narkotikų siuntų.

Kontrabandos metai Cigaretės tradiciškai buvo ir tebėra mėgstamiausia kontrabandos gabentojų prekė. Per pirmus šešis šiųmečius mėnesius vien Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė beveik 6 mln.

200 tūkst. nelegaliai gabentų cigarečių pakelių, o tai sudaro beveik 93 proc. visų tuo metu nelegaliai gabentų prekių. Šiemet muitininkams cigaretes teko traukti ne tik iš įprastų slėptuvių automobiliuose, bet ir iš traukinio cisternos, žuvies šaldytuvo, makaronų pakelių, net iš metalinių karstų. Šie metai pasižymi neeiliniais rekordais: balandį aptikta didžiausia per pastaruosius metus cigarečių kontrabanda. Tąsyk Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Vilniuje sustabdę vilkiką jame aptiko 1 300 dėžių cigarečių. Tęsdami šio įvykio tyrimą jie patikrino vienos įmonės sandėlį ir surado dar 1 200 dėžių kontrabandinių cigarečių. Bendra operacijos metu sulaikytų rūkalų vertė siekė beveik 9 mln. Lt. Pasak Muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus, nors pastebima, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legaliai parduodamų tabako gaminių rinka nebemažėja, tačiau jų kontrabandos sulaikoma vis daugiau: palyginus su pernai metų pirmu pusmečiu, sulaikytos rūkalų kontrabandos šiemet padaugėjo beveik 5 kartus. Per

pirmą šių metų pusmetį muitininkai sulaikė cigarečių už beveik 43 mln.

500 tūkst. Lt. Jei šios cigaretės būtų parduotoas juodojoje rinkoje, šalies gyventojai per valstybės biudžetą būtų netekę daugiau kaip 30 mln. Lt.

Nebestebina lauknešėliai Kaip žinia, Lietuvą pasiekia ne tik kontrabandiniai rūkalai ir kvaišalai, bet ir kitos draudžiamos prekės. Vilniaus teritorinės muitinės (VTM) kinologai, Vilniaus pašto pervežimo centre tikrindami siuntas iš Indijos,

Nuo seno šį pastatą šalia senosios Kauno pilies kauniečiai vadina Žydų ligonine, kaip ji buvo vadinama tarpukariu. Prieš karą veikusios ligoninės patalpas kurį laiką buvo užėmusi Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. Kai Vilijampolėje iškilo nauji statiniai, Žydų ligoninė liko tuščia ir nenaudojama.

Savivaldybės ketinimai privatizuoti šį nekilnojamąjį turtą, susilaukė daugiau nei 10 metų trukusio teismų proceso.

Tačiau griuvėsiais virstančios ligoninės vis tiek nepavyksta apsaugoti nuo tolesnio niokojimo ar gaisrų. Trečiadienį čia liepsnas gesinusių specialistų teigimu, šiam statiniui jų pagalbos prireikė ir praėjusią savaitę. Įtariami padegėjai – benamiai, bet atliekant tyrimą bus analizuojamos ir kitokios versijos.

Pirmą šių metų pusmetį į šalį buvo bandoma įvežti dvigubai daugiau narkotikų, MD nuotraukos o rūkalų kontrabandos padaugėjo beveik 5 kartus.

aptiko daugiau nei 1 000 sildinafilo ir tadalafilo tablečių vyriškai potencijai gerinti. Kaip įtariama, trikampio ir lašo formos šviesiai violetinės ir rudos neįpakuotos tabletės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Aštuoniose siuntose rasti preparatai sulaikyti.

Sustiprinus pašto siuntų patikrą, muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko vaistų, užsakytų internetu ir atkeliavusių į Lietuvą paštu dažniausiai iš Indijos. Prieš kelias savaites buvo sulaikyta siunta su 800, o prieš kelias dienas – su 200 tablečių potencijai stiprinti. Pasak muitinės pareigūnų, populiariausi siunčiami vaistai, kurių gamintojai pažeidžia prekių ženklų „Viagra“ ir „Cialis“ teisių savininkų

teises. Vien per pirmą šių metų pusmetį VTM sulaikė per 11 tūkst. padirbtų tablečių.

Tačiau iš tolimo užsienio atkeliauja ir dar įspūdingesnių kontrabandos egzempliorių. Neseniai Vilniaus pašto pervežimo centre muitinės pareigūnai patikrino dvi smulkias pašto siuntas.

Atidarę nedidelį paketą iš Indonezijos, muitinės pareigūnai jame aptiko 14 džiovintų egzotiškų drugelių, o siuntinyje iš Amerikos buvo rastos 5 moliuskų kriauklės. Abu lauknešėliai su egzotiškais suvenyrais buvo sulaikyti. Įtariant, kad šie buvo gabenami pažeidžiant CITES – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos – reikalavimus, jie bus atiduoti ištyrimui.

Konfiskuotą kontrabandinį tabaką naikins efektyviau Finansų ministerijos (FM) siūlymu Vyriausybė įteisino racionalesnius, ekonomiškesnius konfiskuoto tabako naikinimo ir perdirbimo būdus. Tikimasi, kad priėmus pakeitimus bus sutaupytos valstybės biudže-

to lėšos, šiuo metu skiriamos ilgam tabako saugojimui, transportavimui ir naikinimui.

FM teigimu, iki šiol buvęs įteisintas vienintelis konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių nai-

Gaisras su įtarimų šešėliu Penkių gaisrinės ekipažų prireikė užgesinti trečiadienio popietę kilusį gaisrą apleisto didžiulio pastato palėpėje, Kauno senamiestyje, A.Jakšto gatvėje.

Nuo Pietų Amerikos iki Kazlų Rūdos Muitininkai pastebi, kad šiemet smarkiai padidėjo ne tik nikotino, bet ir narkotikų kontrabandos srautai. Per pusmetį ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo dvigubai. Pastaruoju metu Lietuvos muitinei suaktyvinus kovą su narkotikų kontrabanda, buvo užkirstas kelias į Lietuvą net kelioms jų siuntoms iš Lotynų ir Pietų Amerikos valstybių.

Balandį kilogramą kokaino, paslėpto iš vytelių pintų dirbinių pakuotėje – kartoninės dėžės sienelėse, vienam Mažeikių gyventojui mėginta atsiųsti iš Kosta Rikos. Dar viena analogiška siunta muitininkų buvo sulaikyta birželio pabaigoje. Tuomet kilogramas kokaino, paslėpto sportinio treniruoklio dėžės dvigubame dugne, keliavo iš Kosta Rikos į Kazlų Rūdą. Trečią kokaino siuntą, šįsyk siųstą iš Bolivijos, muitininkai sulaikė baigiantis birželiui: 2,5 kg narkotikų buvo paslėpta moteriškose rankinėse įrengtose slėptuvėse.

Pareigūnai teigia, kad šiemet muitininkų sulaikyto kokaino vertė Lietuvos juodojoje rinkoje siekia apie 1,7 mln. Lt.

7

kinimo būdas – deginimas – nėra optimalus, be to, deginant labai teršiama aplinka. Dėl šių priežasčių FM nutarė leisti naudoti bet kuriuos tinkamus Atliekų tvarkymo įstatyme numatytus būdus, pavyzdžiui: kurui, energijai

gauti, apdoroti žemėje, panaudoti žemės ūkyje ar gerinant aplinkos būklę.

Taip pat tabako gaminius galima šalinti specialiai įrengtuose sąvartynuose, pritaikyti biologinį ar fizikinį cheminį apdorojimą ir pan.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Keista, kad gaisrų sukėlėjai suaktyvėjo būtent dabar, kai prieš kelias savaites Kauno savivaldybėje pradėtas svarstyti galimas ligoninės perdavimas Vytauto Didžiojo universitetui mainais į buvusias Kauno apskrities viršininko administracijos patalpas. Iki tokio svarstymo ligoninė nedegdavo, nors apie 20 metų stovi tuščia“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Pasak jo, matyt, kažkam labai parūpo šis turtas, gal kas tikisi, kad per gaisrus jį suniokojus bus galima „numušti“ kainą, jeigu vėliau pastatas būtų privatizuojamas.

Eltos inf.

Karštą vasarą už vairo – su didesne atsakomybe Mūsų kelių policijos pareigūnai pataria, kaip vairuoti automobilį, esant aukštai oro temperatūrai.

Pastarąsias savaites visus varginęs karštis turėjo įtakos ir avaringumo padidėjimui mūsų šalyje.

Vien liepos 1–18 dienomis eismo įvykiuose žuvo 25 žmonės.

• Vairuodami vasarą, greičiau pavargstame, mažėja dėmesys, sulėtėja reakcija. Dėl karščio gali deformuotis asfaltuota kelio danga, transporto priemonių padangos. Atsižvelgiant į tai, pagal galimybes reikėtų atsisakyti neatidėliotinų kelionių, arba išvykti anksti ryte ar vakare, atslūgus karščiui.

• Važiuojant automobiliu, kuriame yra kondicionierius, derėtų atsiminti, kad komfortiškiausia temperatūra – 18–20 laipsnių.

• Būtina pasirūpinti variklio aušinimo skysčiu, vandeniu valytuvams,

patikrinti padangų būklę. Aukšta temperatūra pagreitina padangų susidėvėjimą ir susilpnina protektorių.

Nepakankamas oro slėgis, per didelis apkrovimas, kiti veiksniai gali gerokai padidinti šilumą padangos viduje ir, kai peržengiama kritinė temperatūra, ji gali suplyšti ar sprogti. Vertėtų prisiminti, kad važiuojant kuo didesniu greičiu, padangos dar labiau kaista. Be to, automobilį pagal galimybes reikėtų statyti ne susuktais ratais ar ant šaligatvio bortelio – tai padidina padangų deformacijos galimybę.

• Automobilio keleiviai taip pat turi būti sąmoningi: nevažiuoti automobiliu per langą iškišę rankų, kojų ar galvos, nešūkauti, nesiklausyti per garsiai muzikos. Tai blaško vairuotojo dėmesį. Beje, per atidarytus lan-

gus gali įskristi vabzdžiai, tačiau dėl to nereikėtų kelti panikos, o iš karto sustoti ir leisti jiems išskristi.

• Viena pagrindinių vairuotojo taisyklių – nesėsti prie vairo išgėrus

alkoholio ar pavartojus kitų psichiką veikiančių medžiagų (vaistų, narkotikų).

Policijos pareigūnų teigimu, kiekviena kelionė pirmiausia priklauso nuo

mūsų pačių atsakingumo ir tinkamo požiūrio į savo saugumą kelyje.

Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos informaciją parengė Virginija Mačėnaitė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

Originaliosios celiozijos

Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne tik žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui.

Irena Iešmantaitė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Geriau laistyti rytais Irma KAZLAUSKAITĖ Karščiui atspariausi augalai mažais, kietais, odiškais lapais. Nedaug vandens išgarina augalai odiškais lapais (pvz., lauravyšnės). Sunkiausia kaitrą pakelia augalai dideliais, švelniais, plonais lapais (pvz.: šventgaršvės, valerijonai).

Kada ir kaip dažnai laistyti Užsitęsus karščio bangai, geriausia 2–3 dienas padirbėti laistymo žarna negu kiekvieną dieną tampyti laistytuvus arba trumpai palieti. Vienu kartu pavyksta išlieti tik 10–12 l kvadratiniame metre, nes didesnis vandens kiekis nespėja susigerti į dirvą. Augalams reikalingą drėgmės normą tenka išlieti per kelis kartus.

Liejant dažnai ir po nedaug, vanduo nespėja įsigerti į reikiamą gylį, daug jo išgaruoja nuo dirvos ir augalų paviršiaus. Laistant per dažnai, skatinamas piktžolių dygimas, suardoma dirvos struktūra.

Dirvos drėgnumą geriausia nustatyti taip. Jeigu iš 10 cm gylio paimtas dirvožemio gabaliukas saujoje nesusispaudžia į rutuliuką, netepa pirštų, jau reikia lieti. Žarną padėjus prie pat augalų, vandeniui leidžiama laisvai tekėti, kol dirva sudrėksta pakankame gylyje. Reguliariai purenant lysvę, vanduo geriau įsigeria.

Laistant rožes, svarbu, kad lapai išliktų kuo sausesni. Tai padės išvengti miltligės.

Per karštį laistoma anksti rytą, kai augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistyti augalai ilgai būna šlapi, gali

įsimesti grybinių ligų. Kad nesutriktų augalų vystymasis, vanduo turi būti ne daugiau kaip 5 laipsniais vėsesnis už dirvą.

Kaip tinkamai drėkinti veją Kad vejos ploteliai nenugelstų, nenuruduotų, kaip ir kitus augalus, žolę geriausia drėkinti anksti iš ryto (4–8 val.). Dirva turi sudrėkti 3–4 cm gyliu. Šiam sluoksniui išdžiūvus, laistoma vėl. Pernelyg gausiai priliejus, gali atsirasti samanų.

Ar laistyti medžius? Dideli medžiai vandenį traukia iš pakankamo gylio.

Laistyti reikia nebent tada, kai kaitra užtrunka 3–4 savaites.

Veją geriausia pjauti vakare. Tuomet žolė geriau pasiskleidžia, neleidžia išdžiūti pievutei.

Pageltusi veja palaisčius atsigauna.

Tačiau parudavusius plotelius teks papurenti, atsėti. Sėti geriausia, kai neplieskia saulė, o oro temperatūra neviršija 25 laipsnių. Naujai užsėtuose ploteliuose reikia visą laiką palaikyti drėgmę.

Kaip per karštį tręšti Per kaitrą veją patręšus skystosiomis trąšomis, žolė gali nudegti. Verčiau palaukti drėgnesnių, debesuotų dienų. Gėlyne patartina naudoti tik ilgo poveikio trąšas (mažus rutuliukus, kurie įterpiami į žemę, veikia kelis mėnesius).

Kaip saugoti nuo saulės Vaisines šakas rytais reikėtų drėkinti, pomidorus – kasdien laistyti (tik ne lapus – gali apnikti rudasis puvinys), šalinti rudus lapus.

Jaunas daržoves dieną pravartu pridengti nuo saulės. Dirva prie augalų visą laiką turėtų būti drėgna.

Prieskoniniai augalai per kaitrą

Mėta JUŠKAITĖ Nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių, lieka laisvų žemės plotelių. Visą liepos mėnesį galima sėti krapus, ridikėlius, salotas, juoduosius ir baltuosius ridikus, žiedinius kopūstus, kaliaropes, špinatus, lapines petražoles, pipirnes, kitas trumpos vegetacijos daržoves.

Rudens derliui pravartu pasisėti brokolių ‘Fiesta’, ‘Cezar’. Jų žiedynai stambūs, kokybiški, gerai laikosi lauke netgi esant blogoms oro sąlygoms. Nupjovus pagrindinį žiedyną,

Gėlių tokiomis ryškiomis spalvomis ir įspūdingais žiedynais nedaug.

Jos ilgai žydi, tinka puokštėms, džiovintos ilgai nepraranda savo grožio ir spalvų. Žydi raudona, geltona, violetine spalvomis, įvairiais atspalviais.

Populiariausios yra skiauterėtosios ir plunksniškosios celiozijos.

Skiauterėtosios celiozijos (C. argentea f. cristata) savo tėvynėje auga kaip daugiametės gėlės. Pas mus jos vienmetės, užauga iki 15–40 cm, stačiu, dažnai suplokštėjusiu, mėsingu stiebu, lancetiškais lapais. Nelygu veislė, lapai gali būti sodriai žali, tamsiai raudoni, bronzinio atspalvio ar gelsvi. Žiedai įspūdingi – susitelkę gaidžio skiauterės pavidalo žiedyne. Dažnai šios celiozijos vadinamos tiesiog skiauterėlėmis ar gaidžiais. Įvairių veislių žiedynų raukšlėtumas nevienodas – nuo vos banguotų iki tankių, beveik apvalių, primenančių koralus. Žiedai skleidžiasi iš apačios į viršų, žiedyno vingiai, žydėjimo pradžioje nelabai gilūs, vėliau vis didėja ir būna ilgai dekoratyvūs. Koralus ar smegenis primena ryškiai raudoni ‘Amigo’, ‘Chief ’, ‘Toreodor’ žiedynai; ‘Coral Garden’ džiugina įvairiomis spalvomis, o ‘Madras Scarlet’, ‘Scarlet Perstige’ kereliai – labiau šakoti, greta pagrindinio stambaus žiedyno turi ir smulkesnius.

Plunksniškosios celiozijos (C. argentea f. plumosa Voss) yra aukštesnės (30–70 cm), kompaktiškesnės, keras – piramidės formos. Statūs stiebai labai šakoti, kiekviena šakelė pasipuošia šluotelės formos žiedynu. Ant apatinių ūglių žiedynai būna stambesni nei ant viršutinių. Gražiausios šios

gėlės – vasarai baigiantis, kai visi stiebai nušvinta tarsi maži fakelai. Apvadams geriau tinka žemaūgės ‘Gloria’, gėlyne – aukštesnės ‘Pampas Plume’, ‘Sparkler’, ‘Fresh Look Red’ (ryškiai raudonos) ar ‘Fresh Look Yellow’ (ryškiai geltonos). Įspūdingos ‘New Look’ celiozijos, užaugančios iki 40 cm aukščio, išsiskiriančios tamsiai raudonais lapais, stiebais ir žiedais.

Gražios iki šalnų Celiozijų sėklos sėjamos vasario– kovo mėnesiais daigynėlyje į durpių ir smėlio (3:1) mišinį. 22–24 laipsnių temperatūroje sėklos sudygsta per 7–10 dienų. Vėliau aplinkos temperatūra pamažu mažinama, kad daigai neištįstų.

Laistoma saikingai. Į nuolatinę vietą celiozijos sodinamos šalnoms pasibaigus (20x30 cm atstumais).

Gerai auga saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje, trąšioje, purioje dirvoje. Tręšiamos kompleksinėmis ar gėlėms skirtomis trąšomis kartą per mėnesį. Daug azoto turinčios trąšos netinka – jos skatina vešlių lapų augimą, bet ne žydėjimą.

Celiozijos sodinamos tiek pavieniui, tiek vienmečių gėlių grupėse kartu su pajūrinėmis lobuliarijomis, pilkšvosiomis žilėmis, gvazdikiniais serenčiais, begonijomis, sanvitalijomis, kvepiančiais tabakais, šluotinėmis kochijomis. Tokie gėlynai gražūs iki šalnų. Žemesnes celiozijas galima sodinti balkonų, palangių loveliuose drauge su svyrančiomis gėlėmis (šliaužiančiosiomis šilingėmis, žilaisiais šlamučiais, pakopomis), žiemos soduose ar auginti kaip kambarines gėles.

Gerai auga kompostinės žemės, durpių ir smėlio (2:1:0,5) mišinyje.

Levandos ir rozmarinai yra kilę nuo Viduržemio jūros, taigi karščiai jiems – įprastas dalykas. Prieskoninių augalų gležnais lapais, tokių kaip bazilikai, nereikėtų palikti likimo valiai vidurdienio saulėje. Jei įmanoma, juos reikėtų nunešti į pavėsį, kasdien laistyti. Žolynų derlių geriausia imti saulėtu oru, iki pietų (ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje). Medėjančiais stiebais augalų (melisų, rozmarinų, mėtų) vartojamos tik jaunos šakutės.

Prieš audrą Po karščio bangos sulaukiame vėtrų. Kad stiptus vėjas, lietus neišlaužytų šakų, verta apsaugoti aukštus pavienius krūmus, lelijas. Augalus paremkite, pririškite prie kuoliukų.

Dar galima sėti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Sodas

atauga smulkesni papildomi. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti.

Kaliaropės (‘Korist’, ‘Kolibri’) gerai augs po ankstyvųjų bulvių, žirnių. Žemė šioms kopūstinėms daržovėms tręšiama mineralinėmis trąšomis. Daigai sodinami 25x60 cm atstumais. Žiedinių kopūstų (‘White Ball’, ‘Merveilledes 4 Seasons’, ‘Autumm Giant’) daigams žemė papildomai tręšiama kompostu ir mineralinėmis trąšomis.

Iki rudens spės užaugti ir šiuo metu pasėti žieminiai ridikai (‘Zimniaja kruglaja čiornaja’, ‘Murzynka’).

GK archyvo nuotrauka

Dirva taip pat tręšiama kompostu, mineralinėmis trąšomis.

Rudens derliui visą liepą ir rugpjūčio pradžioje sodinami lapinių kopūstų daigai. Vešlius lapus iki vėlyvo rudens augina ‘Green Curled’, ‘Halbhoher gruner’ lapiniai kopūstai.

Pats laikas tiesiog į dirvą (patręštą mineralinėmis trąšomis) sėti įvairių rūšių bastučius: pekininius, kininius ar sereptinius. Bastutiniai augalai, dažnai vadinami tiesiog pekininiais ar kinininias kopūstais, išsiskiria trumpa vegetacija. ‘Chibinskaja’, ‘Pueblo’, ‘Monako’ bastučių lapai tinkami vartoti po 30–40 d., gūžės – po 50–80 d. Sereptinių bastučių, dar vadinamų salotinėmis ar rytietiškomis garstyčiomis, paskutinis sėjos termi-

nas yra rugpjūčio trečias dešimtadienis. Derlius užauga per 40–50 dienų, skinami lapai greitai atželia.

Liepos antrą dešimtadienį–rugpjūčio pirmosiomis dienomis į perpuvusiu mėšlu ar kompostu patręštą dirvą galima sėti japoninius ridikus.

Tręšti šviežiu mėšlu nepatartina – labiau puls kenkėjai, o šakniavaisiai užaugs deformuoti.

Japoniniai ridikai, ridikėliai, ridikai, ropės geriau augs po pupų, ankstyvųjų bulvių ir kitų daržovių. Nepamirškime, kad drėgnoje, trąšioje dirvoje šakniavaisiai užauga švelnesnio skonio, salotos – traškesnės, vešlesnės. Ridikėlių, salotų daigus verta palaistyti tirpiomis (0,1 proc.) azoto trąšomis. Ankstyvųjų veislių salotos sėjamos iki rugpjūčio pabaigos.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Tai įdomu

Už saulės vonias – sveikatos kaina

9 Maudyklose – užkrato pavojus Sveikatos specialistai pataria po smarkių liūčių bent parą nesimaudyti

Karšta kaip pragare, o paplūdimiai apgulti poilsiautojų. Žmonės deginasi ir miesto pievelėse prie upių, ežerų pakrantėse. Tokie vaizdai šią savaitę, kai termometro stulpelis buvo šoktelėjęs iki 32–35 laipsnių C, kėlė didžiulę nuostabą specialistams. „Atrodo, kad lietuviai dar nepriprato prie tokių didelių karščių ir tikrai nemoka elgtis. Kai matau pilnus paplūdimius žmonių netgi su kūdikiais ir mažais vaikais, kai girdžiu džiūgavimus, kaip gerai, kad nebereikia ieškoti saulės egzotiškuose kraštuose, darosi aišku, kad daugelis iš tiesų nesupranta, kaip tai yra pavojinga jų sveikatai“, – stebėjosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė.

Anot jos, jokiu būdu esant tokiai temperatūrai negalima būti atviroje saulėje, tuo labiau degintis, ypač kai ji aktyviausia – nuo 11 iki 17 valandos. Be to, kad galima tiesiog nusvilti odą, žmogus gali nukentėti kur kas rimčiau – perkaisti, gauti saulės ar šilumos smūgį.

Perkaitus gali sutrikti gyvybiškai svarbių žmogaus organizmo funkcijų veikla. Ypač tai pavojinga kūdikiams ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, turintiems skydliaukės problemų. Tai gresia sveikatos sutrikimu ir net mirtimi.

Saulės kremai, drabužiai gali apsaugoti nuo nudegimo, tačiau ne nuo perkaitimo. Šiomis dienomis laikosi didelis santykinis oro drėgnumas, žmonės sunkiau prakaituoja, sunkiau atiduoda organizme susikaupusią šilumą, todėl perkaitimo pavojus – labai didelis. Būtina vengti atviros saulės, jai plieskiant mažiau judėti, sportuoti, nevažinėti dviračiais. „Teko matyti, kaip paplūdimiuose žmonės gaivinasi – alumi, gėrimais su saldikliais. Jie dar labiau skatina skysčių išsiskyrimą, sekina, o nuo alaus apsvaigęs žmogus apskritai neadekvačiai reaguoja į aplinką“, – perspėjo R.Lingienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoja dermatologė Irena Glazauskienė vandens ir saulės malonumų išsiilgusiems poilsiautojams išskirtinės kaitros sąlygomis patarė degintis tik iki 10 val. ryto ir į pliažą vėl užsukti nuo 18 valandos. „Prie jūros atvažiavę žmonės vis tiek eis į paplūdimį. Tiesiog reikėtų pasirinkti tinkamą laiką, kai saulė nėra tokia pavojinga. Bet ne tiek odai ji pavojinga, kiek bendrai žmogaus būklei, kai gausiai prakaituojant netenkama labai daug skysčių, o su jais ir žmogui būtinų mikroelementų“, – kalbėjo medikė.

Ji patarė troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Geriausia troškulį malšinti vandeniu. Jis atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, tačiau neturėtų būti labai šaltas.

Gimtasis kraštas

Sveikata

Raimundo Šuikos nuotrauka

Aušra Pocienė Nors jau ne vieną vasarą mėgaujamės švariu Baltijos jūros, daugumos upių ir ežerų vandeniu, po smarkių liūčių, kokios dabar merkia Lietuvą, vandens užterštumas ir rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis smarkiai padidėja.

Lietus nuplauna tai, ką žmonės palieka Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėjos Gražvydės Norkienės, su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. „Maudymosi metu žmogus gali nuryti iki 100 mililitrų vandens. Jei jis užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarnyno infekcija, gali kilti akių bei ausų infekcijos. Odos alergiją jautriems žmo-

Didžiausią pavojų žmonių sveikatai, matyt, kelia ne liūtys, o pačių žmonių elgesio kultūra. nėms gali sukelti žydintys dumbliai.

Jų žydėjimą skatina šiltas vanduo ir padidėjęs azoto bei fosforo kiekis vandenyje“, – apie vandenyje tykančius pavojus pasakojo G.Norkienė.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, šiuo metu smarkiai įšilusiame maudynių vandenyje iš tiesų susidariusi ypač palanki terpė mikrobams veistis. Tačiau didžiausią pavojų žmonių sveikatai, matyt, kelia ne liūtys, o pačių žmonių elgesio kultūra. „Lietus nuplauna viską, ką mes paliekame. Ne paslaptis, jog dažnai ir pačios maudyklos paverčiamos viešaisiais tualetais“, – kalbėjo R.Vaidginas.

Kanalizacijos vamzdį – į upelį į ją įtekančius upelius. O juos nuoMaudyklų vandens kokybė tiriama nuolat ir, pasak G. Norkienės, jau keletą metų visoje šalyje ji yra visai nebloga. Šių metų birželio mėnesio tyrimų duomenimis, higienos normas visiškai atitiko pajūrio, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių maudyklų vandens kokybė.

Tačiau didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kiekis buvo nustatytas Kaišiadorių rajono Ščebnicos ežere (normą viršijo 1,6 karto), Minijos upėje ties Gargždais (normą viršijo 2,2–2,3 karto) ir Minijoje ties Priekule (2,1–2,5 karto), Vilkaviškio rajono Vištyčio ežere (1,6 karto), Trakų rajono Vievio ežere (1,2 karto) Jau antrą mėnesį besitęsianti tarša žarniniais enterokokais fiksuojama Dubysos upėje ties Dainų slėniu, taip pat Dubysoje ties Partikių kaimu Kauno rajone, Kėdainių Babėnų karjere, Nevėžio upėje, Šakių rajono Lukšių miestelio tvenkinyje ir Šiaulių rajono Šilų tvenkinyje. „Pernai Dubysos vandens ties Dainų slėniu užterštumas taip pat viršijo normas. Tuomet buvo nustatyta, jog tarša į Dubysą patenka per

dija nuosavų namų gyventojai, kanalizacijos vamzdžius nutiesę tiesiai į upelių vandenį“, – baisėjosi G.Norkienė.

Besitęsianti mikrobiologinė tarša (žarniniai interokokai, žarninės lazdelės) šią vasarą nustatyta ir Minijos upėje ties Gargždais, Pakruojo rajone Petrašiūnų karjere, Žeimelio tvenkinyje, Kražių seniūnijos Karklėnų ežere, Žeimenoje ties Pabrade, Ventos upėje Kuršėnų miestelyje bei Babrungo upėje Plungėje.

Į perspėjimus nereaguoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pagrindinių Vilniaus miesto vandens paplūdimių vanduo švarus. Higienos ir mikrobiologines normas atitinka ir Valakupių, Žaliųjų ežerų, Salotės bei kitų sostinės maudyklų vanduo.

Pasak šio biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto Šarūno Alasausko, leistini mikrobiologiniai rodikliai buvo viršyti tik Asvejos ežere. Jame poilsiautojams nepatariama maudytis, kol nepadaryti pakartotiniai tyrimai.

Po operacijos – tik mažas randelis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta antroji antinksčio šalinimo operacija nauju metodu – antinkstis pašalintas per vos 2,5 cm ilgio pjūvį juosmens srityje. Naujuoju būdu gali būti operuojamas ne tik antinkstis, bet ir apendicitas, tulžies pūslė, kiti pilvo ertmės organai.

Operaciją atliko Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriaus prof. Kęstučio Strupo vadovaujama medikų komanda.

Anksčiau antinksčiai buvo operuojami minimaliai invaziniu laparosko-

piniu būdu per pilvo ertmę. Tačiau po tokių operacijų neišvengiamos žarnyno veiklą galinčios sutrikdyti sąaugos.

Dabar antinksčiai šalinami minimaliai invaziniu metodu, kai endoskopas ir du instrumentai per tris angas įkišami į šalia inksto esančius audinius iš nugaros pusės. Šis būdas pranašesnis, nes neatveriama pilvo ertmė. Jis labiau tinka antsvorį turintiems ligoniams ir tiems, kuriems pilvo ertmė jau buvo operuota.

Naujuoju metodu operuotai pacientei jau daug metų po fizinio krūvio ar nuovargio padidėdavo arterinis

kraujo spaudimas. Jai buvo diagnozuotas dešinio antinksčio navikas. Po operacijos pacientės kraujo spaudimas normalizavosi, o po dviejų parų ji jau išvyko į namus.

Antinkstis – nedidelis porinis organas, išsidėstęs virš abiejų inkstų. Jis gamina hormonus, reguliuojančius kraujo spaudimą, augimą, vandens ir elektrolitų apykaitą. Vienam iš šimto pacientų, sergančių hipertonija, jos priežastimi būna antinksčio navikai.

Pašalinus nesveiką antinkstį, hipertonija visiškai išgydoma.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

GK inf., Raimundo Šuikos nuotrauka (Užs. 4)

10

Gimtasis kraštas

Žinių sprintas

Automobiliai. Palangoje vykusias 11-ąsias „Omnitel 1 000 km lenktynes“ laimėjo Belgijos komanda „KS Motorsport“ su „BMW Silhouette“ automobiliu. Nugalėtojai 334 trasos ratus (1 000 km) nuvažiavo per 9 val.

3 min. Nugalėtojų komandai atstovavo Stivas Vanbelingenas, Vordas Sleisas ir Benis Smetsas. Tai jau trečiosios iš eilės „Omnitel 1 000 km lenktynės“, kurias laimėjo užsienio arba mišri lietuvių ir užsienio sportininkų komanda. Antrą vietą šiemet užėmė „Oktanas Racing“ komanda su „Porsche 997 GT3“ automobiliu.

Broliai Nemunas ir Nerijus Dagiliai ir Robertas Kupčikas nuo nugalėtojų atsiliko 1 min. 33,432 sek.

Tenisas. Leksingtone (JAV, Kentukio valstija) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger Tour“ serijos turnyro „Fifth Third Bank Tennis Championships“, kurio prizų fondą sudaro 50 tūkst.

JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate 133 vietą pasaulio reitinge užimantis Ričardas Berankis 6:4, 7:5 įveikė 224-ą pasaulio raketę 29-erių amerikietį Maiklą Janį.

Neblogai sekėsi ir Laurynui Grigeliui. Jis iškopė į Italijoje vykstančio ATP „Challenger Tour“ serijos turnyro, kurio prizų fondą sudaro 30 tūkst. eurų, vienetų pagrindines varžybas. Atrankos turnyro trečiajame rate 18 m. lietuvis, kuris pasaulio reitinge užima 426-ą vietą, 7:6, 6:3 nugalėjo 701-ą pasaulio raketę 24erių italą Masimą Kaponę.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Sportas

Jaunieji krepšininkai sieks medalių Jauni, gabūs, talentingi, bet ne visagaliai robotai, kurie triuškins varžovus 30 taškų skirtumu. Taip savo auklėtinius, kurie vakar prasidėjo Vilniuje pradeda Europos jaunių (iki 18 metų) krepšinio čempionato kovas, apibūdina rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. Prieš dvejus metus Italijoje laimėję Europos čempionato auksą, dabar perspektyviausi Lietuvos krepšininkai išbandys jėgas su kylančiomis Senojo žemyno krepšinio žvaigždėmis. Nors paskutinėse kontrolinėse rungtynėse lietuvaičiai net 47 taškų skirtumu sutriuškino italus, trenerio nuomone, jo auklėtiniai dar nepasiekė geriausios sportinės formos.

Kaip sekėsi pasirengti čempionatui? – „Gimtasis kraštas“ klausė K.Maksvyčio.

Lyg ir viskas vyko sklandžiai. Pirmadienį sužaidėme paskutines kontrolines rungtynes.

Panevėžyje pasiekėte įspūdingą pergalę: italus nugalėjote rezultatu 109:62.

Ar komandai nepakiš kojos toks palyginti lengvas laimėjimas?

Panašiai kalbėjo prieš dvejus metus, kai mes laimėjome Europos jaunučių čempionų auksą. Tada Italijoje prieš čempionatą laimėjome draugišką turnyrą 20–30 taškų skirtumu. Tada visi taip pat kalbėjo, kad per anksti pasiekėme formą. Bet tikimės, kad viskas bus gerai.

Kokie rinktinės pranašumai ir trūkumai atsivėrė žaidžiant draugiškas rungtynes? Žaidėme dvylika draugiškų rungtynių. O kaip atrodo rinktinė, pamatysime, kai ketvirtadienį prasidės oficialios rungtynės. Šiaip bandėme įvairius variantus – lyg ir viskas gerai.

Ar pavyko pasiekti optimalią sportinę formą?

Manome, kad dar ne. Štai ir pirmadienį sužaidėme lyg ir gerai, bet gal italai buvo silpni. Mes dar matėme savo žaidimo klaidų. Ir žaidėjai dar nėra tokie švieži. Tikimės, kad sportinė forma turėtų gerėti per čempionatą.

Kaip vaikinai nusiteikę? Ar visi sveiki?

Visi sveiki. Nusiteikimas irgi geras, puiki komandinė dvasia. Tikimės, kad viskas bus gerai.

Ar išryškėjo komandos lyderiai, ku-

„Dėl to, kad žaidžiame namie, mes, treneriai, nerimo nejaučiame, bet kaip tai paveiks žaidėjus, neaišku“, – sakė Lietuvos jaunių krepšinio rinktinės vyr. treneris K.Maksvytis.

Raimundo Šuikos nuotrauka

rie galėtų prisiimti atsakomybę sunkiais momentais?

Aišku, tai Jonas Valančiūnas, Dovydas Redikas, Vytenis Čižauskas. Šitie ir dar keli žaidėjai turėtų nešti pagrindinę naštą.

Kaip vertinate pirmuosius varžovus: ukrainiečius, lenkus ir slovėnus?

Mūsų nuomone, stipriausi turėtų būti lenkai. Jų žaidėjai, gimę 1993 metais, yra tapę pasaulio vicečempionais. Šie septyniolikmečiai turėtų labai sustiprinti lenkų komandą. O kitas pamatysime čempionato metu.

Prieš pusantro mėnesio sakėte, kad jums per anksti kabina medalius, kad tas psichologinis spaudimas gali ir atvirkščiai suveikti. Vis dėlto iš jūsų daug tikimasi. Ar nepasikeitė komandos tikslai?

Tikslai išlieka tie patys. Tik, aišku, visi tie reklaminiai dalykai veikia. Visi mus stato į tokią padėtį ir mano, kad esame kone visagaliai robotai, kurie triuškins varžovus 30 taškų skirtumu.

Mes jauni, kovingi, talentingi, bet galime pralaimėti ar panašiai. Tikimės, kad siurprizų nepasitaikys ir viskas bus gerai.

Ką laikote šio čempionato favoritais?

Turėtų būti stiprūs turkai, prancūzai.

Taip pat serbai, ispanai, gal rusai.

O namų sienos padės ar kliudys?

Dėl to irgi neaišku. Mes, treneriai, nerimo nejaučiame. Bet, kaip žaidėjus tai paveiks, neaišku.

Arvydas JOCKUS Vilniuje liepos 22–rugpjūčio 1 dienomis „Siemens“ ir „Lietuvos ryto“ arenose vyksiančiame Europos jaunių čempionate su Lietuvos rinktine rungtyniaus dar 15 stipriausių Europos vaikinų komandų: Slovėnijos, Lenkijos, Ukrainos, Prancūzijos, Švedijos, Latvijos, Ispanijos, Turkijos, Bulgarijos, Italijos, Rusijos, Serbijos, Vokietijos, Kroatijos ir Graikijos.

Visos rinktinės suskirstytos į keturias grupes po keturias komandas.

Sužaidusios tarpusavyje į kitą čempionato etapą pateks po tris kiekvienos grupės komandas. Lietuva čempionatą pradės A grupėje. Liepos 22 d. lietuviai susitiks su ukrainiečiais, liepos 23 d. – su lenkais, o liepos 24 d. – su slovėnais.

Lietuvos jaunių rinktinė pastarąjį kartą Europos aukso medalius laimėjo prieš 16 metų. 1994 metais ant nugalėtojų pakylos užlipo komanda, kuriai atstovavo Šarūnas Jasikevičius, o treniravo Jonas Kazlauskas.

2006 ir 2008 metais lietuviai iškovojo sidabrą.

Pernai rinktinė suklupo pusfinalyje, o Europos čempionais tapo serbai, finale rezultatu 78:72 įveikę čempionato šeimininkus prancūzus.

Su šia rinktine vyr. treneris Kazys Maksvytis dirba jau trečius metus.

2007 metais jo treniruojama penkiolikmečių rinktinė Serbijoje vykusiame olimpiniame festivalyje iškovojo aukso medalius, finale įveikusi Ispanijos komandą.

2008 metais Lietuvos šešiolikmečiai Italijoje laimėjo Europos jaunučių čempionų auksą, finale 75:33 sutriuškinę Čekijos komandą. 42 taškų skirtumu laimėję rungtynes lietuvaičiai pasiekė Europos čempionato rekordą. Iki tol didžiausias skirtumas jaunučių pirmenybių finale buvo 18 taškų. Be to, mūsų komandos lyderis Jonas Valančiūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Lietuviai – tarp geriausiųjų Europoje Šaudymas iš lanko. Vokietijoje vykstančiame Europos jaunių ir jaunimo šaudymo iš lanko čempionate olimpiniu lanku šaudantis Lietuvos atstovas Adrianas Kovalevskis jaunių grupėje iškovojo sidabro medalį. 17 m. vilnietis finale 1:7 pralaimėjo Rusijos atstovui Konstantinui Sanžicybikovui. Bronzos medalį pelnė italas Luka Maranas. A.Kovalevskis atrankos varžybose tarp 72 dalyvių buvo 21-as. Lietuvos šaulys pakeliui į finalą įveikė Ispanijos, Lenkijos, Turkijos, Olandijos ir Rusijos atstovus.

Lengvoji atletika. Liepos 26–rugpjūčio 1 dienomis Barselonoje (Ispanija) vyksiančiame 20-ajame Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvaus 25 Lietuvos sportininkai: 15 moterų ir 10 vyrų. Lietuvos rinktinei talkins 13 trenerių ir medikų.

GK inf., Eltos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Lietuvos penkiakovininkė Donata Rimšaitė Debrecene (Vengrija) vykusiame Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate pelnė bronzos medalį. 22-ejų vilnietė ant Senojo žemyno pirmenybių prizininkių pakylos užkopė pirmą kartą. 2008 ir 2009 metų pasaulio taurės laimėtoja surinko 5 352 taškus. Kita Lietuvos atstovė – 26-erių Julija Kolegova tarp 36 finalo dalyvių buvo 11-a (5 144 tšk.).

Europos čempionės titulą apgynė dukart pasaulio čempionė 25-erių prancūzė Amelija Kazė (5 400 tšk.).

Sidabras atiteko olimpinei čempionei ir pasaulio taurės laimėtojai 24-erių vokietei Lenai Šioneborn (5 392 tšk.).

Donata lemiamose šaudymo ir bėgimo varžybose startavo 49 sek. vėliau už lyderę A.Kazė. Po antros šaudymo serijos lietuvė pakilo į penktą, o po trečios – į trečią vietą. Šaudymo ir bėgimo varžybose lietuvaitė buvo greičiausia.

Trečią vietą komandų įskaitoje užėmė ir Lietuvos vyrai. Justinas

Kinderis, Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas surinko 16 932 taškus. Mūsų šalies penkiakovininkai nusileido tik Vokietijos ir Čekijos sportininkams, surinkusiems po 16 972 taškus.

Iš viso klasifikuota 11 komandų.

Asmeninėje įskaitoje iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė Justinas Kinderis. 23-ejų lietuvis finale užėmė ketvirtą vietą (5 712 tšk.).

Europos čempionu tapo pasaulio vicečempionas 25-erių čekas Davidas Svoboda (5 812 tšk.). Antrą vietą užėmė 28-erių britas Samuelis Vylas (5 776 tšk.), o trečią – 25-erių vokietis Štefanas Kiolneris (5 732 tšk.).

Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionas ir Pekino žaidynių bronzos medalio laimėtojas 35-erių Andrejus Zadneprovskis užėmė 10-ą (5 668 tšk.), Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas 37-erių Edvinas Krungolcas – 22-ą (5 552 tšk.), o 24-erių Tomas Makarovas – 24-ą (5 536 tšk.) vietas.

J. Kinderis fechtavimo varžybose

Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato bronzą iškovojo Lietuvos komanda.

EPA-Eltos nuotrauka

buvo 24-as, plaukimo – 14-as, jojimo – 15-as, o bėgimo ir šaudymo varžybose – penktas. Beje, prieš bėgimo ir šaudymo varžybas Justinas buvo tik 23-ias. E.Krungolcas po trijų rungčių buvo 12-as, A. Zadneprovskis – 15as, o T. Makarovas – 16-as.

Po antros šaudymo serijos E.Krungolcas buvo pakilęs į ketvirtą vietą, tačiau po nesėkmingo pasirodymo trečioje šaudymo serijoje jis nusirito žemyn.

Finale dalyvavo 36, o atrankos varžybose – 52 penkiakovininkai.

Lietuvos penkiakovininkų komanda - 23-ejų metų Justinas Kinderis,

37-erių metų Edvinas Krungolcas ir 24-erių metų Tomas Makarovas Vengrijoje pasibaigusio Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato estafetės varžybose pelnė bronzą.

Nugalėtojų titulą gynę lietuviai surinko 6062 taškus.

Europos čempione tapo Vengrijos komanda, surinkusi 6 206 taškus.

Sidabras atiteko Lenkijos sportininkams, surinkusiems 6 068 taškus. Ketvirtąją vietą užėmė čekai (6 040 tšk.), penktąją – ukrainiečiai (6 038 tšk.), o šeštąją – rusai (6 036 tšk.).

Eltos, GK inf.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraštas

Sportas

Šiauliai laukia didžiausio šalies istorijoje sporto renginio

11

sveikatos organizacijos (WHO) bei kitų tarptautinių organizacijų atstovų – simpoziumas. Manoma, kad jis galėtų būti surengtas ne Šiauliuose, bet viename iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų, kur yra aukščiausio lygio viešbučių. „Žaidynėse dalyvaus apie 7 tūkst. dalyvių iš 70 šalių, tad turėsime galimybę parodyti savo sporto ir kultūros laimėjimus bei susipažinti su svečių tradicijomis. Žaidynės gali tapti rimtu postūmiu ir mūsų turizmo verslui“, – sakė K.Petraitis.

Sportas ir kultūra

Arvydas JOCKUS Po dvejų metų Šiaulių regione vyks penktosios TAFISA pasaulio žaidynės „Sportas visiems“. 2012 m. liepos 5–11 d. rengiamoje šventėje laukiama daugiau kaip 7 tūkst. dalyvių iš 70 šalių. Renginį jau pažadėjo globoti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau valstybės vadovė organizatoriams iškart pareiškė, kad pinigų iš jos nesitikėtų. „Mums jų ir nereikia, užtenka moralinio palaikymo“, – liepos 15 d. Šiauliuose apsilankiusiems Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir Žurnalistų sąjungos atstovams sakė miesto meras Genadijus Mikšys.

Pakėlė statusą „Prezidentės globa žaidynėms reiškia, kad joms suteikiamas aukštas valstybinis lygis. Antra vertus, tai yra didžiulis įpareigojimas mums, organizatoriams. Turime šį renginį organizuoti taip gerai, kad būtų puikiai atstovaujamas Lietuvos valstybės ir jos Prezidentės vardas“, – sakė meras G.Mikšys.

Meras tikino, kad pinigų iš Prezidentės tikrai neprašys: „Nereikia tų pinigų. Lietuvoje pinigų yra, tik reikia žinoti, kur jų ieškoti.“ Meras priminė, kad, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija vykdo bendrabučių atnaujinimo programą. „Sužinojome apie ją, kreipėmės.

Mūsų universitetas gaus apie 900 tūkst. litų. Bus sutvarkyti bendrabučiai, juos panaudosime sportininkams apgyvendinti. Galvojame 2012 metais pastatyti du daugiabučius, kuriuose apgyvendinsime sportininkus, o paskui juos panaudosime kaip socialinį būstą. Tikimės, kad vėliau įdėtas lėšas kompensuosime iš Socialinio būsto fondo plėtros programos“, – optimistiškai kalbėjo meras.

„Siekiame, kad arena būtų visada atidaryta ir gyva. Kitur jos ne renginių metu užrakinamos, o į mūsų areną žmogus gali įeiti kiekvieną dieną, čia veikia sporto muziejus, kavinė, SPA centras, treniruočių salė. Šios įmonės moka nuomos mokestį operatoriui, todėl savivaldybei daug primokėti nereikia“, – pasakojo meras.

Kasmet – po repeticiją Šiauliuose kasmet vyksta stambus sporto arba kultūros renginys. Rengdamasi žaidynėms miesto valdžia šiemet juos sujungė. Liepos 15–18 d. vyko tarptautinės dirbančiųjų žaidynės „Žalgiris Open“, skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, ir kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“. „Užsieniečiai ypač dėkojo už galimybę išgirsti mūsų folklorą“, – sakė „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentas Vytas Nėnius. Jis pabrėžė, kad Šiauliai turi didelę tarptautinių renginių organizavimo patirtį, o šios žaidynės tapo puikia repeticija prieš 2012 metų TAFISA varžybas.

TAFISA žaidynių sportinė programa papildoma kultūriniais ir moksliniais pažintiniais renginiais. Šiauliuose taip pat numatoma plati kultūrinė ir socialinė programa, tad ką tik pasibaigusios sporto ir kultūros šventės organizatoriams buvo gera repeticija.

Nemažas iššūkis miesto valdžios laukia ir kitais metais, kai Lietuvoje vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurio vienos grupės varžybos bus surengtos Šiauliuose. Areną miestas jau turi, o praėjusią savaitę prasidėjo ir privataus viešbučio „Medžiotojų užeiga“ rekonstrukcijos darbai, mat pagal FIBA reikalavimus visi čempionato dalyviai (apie 120 žmonių) turėtų gyventi viename viešbutyje.

Krizės nebijo 2012 m. žaidynėms specialių reikalavimų dėl dalyvių apgyvendinimo gerokai mažiau. Gal todėl miesto meras teigė, kad krizė niekaip nepaveikė Šiaulių sporto entuziastų noro rengti žaidynes. Kaip žinoma, Šiauliai galutinai apsisprendė kandidatuoti ir laimėjo konkursą rengti žaidynes 2008-ųjų pavasarį. Lietuvos miestas nurungė ne kokius nors provincijos miestelius, bet Maskvą, Frankfurtą, Bordo, San Paulą ir Kvala Lumpurą. Šiaulių meras didžiuojasi, kad žaidynėms pasirinktas būtent jo miestas, ir neabejoja renginio nauda ne tik Šiaulių regionui, bet ir visai Lietuvai. „Busane, kur vyko praėjusios žaidynės, gyvena keturi milijonai gyventojų, tad renginys, atvirai pasakius, ten „paskendo“, jo nesimatė. Tuo metu mieste vykęs Azijos šalių kino festivalis visiškai užgožė šį sporto renginį. O mūsų miestui ir Lietuvai tai bus didelė šventė. Šį savaitgalį į „Žalgiris Open“ atvyko pusantro tūkstančio

dalyvių iš dešimties šalių. 2012 metais tikrai bus dar didesnė šventė“, – įsitikinęs G.Mikšys.

Proga parodyti save 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai – 2012“ direktorato direktorius Kęstutis Petraitis pasakojo apie būsimąsias žaidynes. Jų metu vyks ne tik sporto ir kultūros renginiai, bet ir TAFISA partnerių – Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Pasaulinės

Šiuo metu rengiamas būsimųjų žaidynių rinkodaros ir viešinimo planas, sudaromos sutartys su Lietuvos ir užsienio sporto federacijomis, rengiamasi siųsti kvietimus.

Planuojama, kad žaidynėse vyks tradicinių sporto šakų ir neįgaliųjų varžybos, profesionalių sportininkų čempionatai, muzikos, kultūros renginiai, mokslinės konferencijos bei seminarai. Į žaidynes turėtų atvykti įvairiausio amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų. „Manome, kad užsienio šalys galėtų atvežti ir parodyti savo nacionalines sporto šakas, o mes rodysime savąjį ritinį“, – sakė Šiaulių kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Šiauliečiai mano, kad per žaidynes galėtų priimti apie 10 tūkst. svečių. Dalį jų bus pasiūlyta priimti Saulės miesto šeimoms, kurias ketinama įtraukti ir į savanorišką darbą.

TAFISA asociacija • Tarptautinė „Sportas visiems“ asociacija (TAFISA – The Association For International Sport for All, – angl.) įkurta 1991 m. Bordo mieste, Prancūzijoje.

Jai priklauso per 180 narių iš 120 Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos ir Okeanijos šalių.

• TAFISA prezidentu 2009 m. rudenį ketverių metų kadencijai buvo išrinktas korėjietis dr. Kang-Too Les. Organizacijos būstinė-sekretoriatas įsikūręs Frankfurte, Vokietijoje.

• Kas ketverius metus TAFISA rengia kūno kultūros, sporto ir kultūros žaidynesfestivalį, kuriame dalyvauja tūkstančiai vietinių gyventojų ir svečių iš užsienio.

• Pirmos žaidynės įvyko 1992 m. Bonoje, Vokietijoje. Jose dalyvavo 620 sportininkų mėgėjų iš 33 šalių. Paskui panašaus masto žaidynės rengtos Bangkoke (Tailandas) ir Hanoveryje (Vokietija). Ketvirtos žaidynės įvyko 2008 m. rudenį Busane (Korėja), į kurias atvyko daugiau kaip 10 tūkstančių sportininkų: 2 613 iš užsienio šalių ir 7 687 – žaidynių šeimininkų. Rekordinis buvo ir dalyvavusių šalių skaičius – 101 (35 Europos šalys, 33 – Azijos, 18 – Amerikos, 13 – Afrikos ir 2 – Okeanijos).

• Skirtingai nuo aukščiausio lygio profesionalių sporto varžybų, TAFISA žaidynėse neteikiama pirmenybė pergalei, svarbiausia jose – dalyvauti.

Sporto bazės Miestas dar planuoja šalia Šiaulių arenos statyti dengtą futbolo maniežą, kuriame bus galima žaisti ne tik populiariausią pasaulyje žaidimą, bet ir regbį bei žolės riedulį. Šiauliai turi ir gana neblogos būklės atvirą stadioną, į kurį kasmet investuojama apie 1 mln. litų. Saulės miestas pirmas Lietuvoje pasistatė ir universalią sporto ir pramogų areną. Įspūdingas 100 metrų skersmens statinys, padengtas žėrinčiu holografiniu stiklu, savo forma bei funkcionalumu yra vienas moderniausių ne tik mieste, bei ir Lietuvoje.

Šiauliečiai didžiuojasi savo universalia sporto arena, kasdien atvira lankytojams.

Raimundo Šuikos nuotraukos

12

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gyvenimas

būrėjų, nei astrologų. Paslaptis paprasta – svarbu taip atskleisti situaciją, kad žmogus suprastų, kas vyksta, ir atrastų būdų, kaip ta situacija pasinaudoti. „Prieš dešimt metų grupė fizikų mane stebėjo beveik metus, o paskui pateikė išvadas – 85 procentų tikslumas. Kartais man sako, kad aš esu ne aiškiaregė, bet gera psichologė. Iš tiesų atskirti vieną nuo kito kartais nelengva. Kortos tėra paskata. Iš pradžių tu prie jų prisiriši, o vėliau jos tampa tik pagalbine priemone. Mes visi esame psichologai, o dar gyvenimiška patirtis... Dvidešimties metų merginai, kuri draugauja su vedusiu vyru, pasakyti, kad ji liks it musę kandusi, nereikia ypatingos būrėjos įžvalgos ar aiškiaregystės dovanos. O kartais, kai patiriu tam tikrą būseną ir atsiveria mįslingi kanalai, net pati nežinau, ką susakau.

Ir, pasirodo, neklystu.“

Elvyra ŽVIRBLIENĖ Būrėjai Vaivai Budraitytei gyvenimas yra ir dosnus, ir šykštus – ką nors davęs, būtinai ir atima. Bet šiandien Vaiva džiaugiasi savo kasdiene laime. Ji turi viską, apie ką svajojo nuo pat jaunystės: gražų namą su žiemos sodu, mėgstamą darbą bei nuolatines pajamas, nusisekusią santuoką ir net apie ją parašytą knygą. Vaivą lydi sėkmė, ir ji žino kodėl.

Tikra optimistė Vaiva tikina esanti tikra optimistė, todėl į viską, kas atsitinka jos gyvenime, ji žiūri kaip į gera, kaip į ko nors naujo pradžią. Galbūt dėl to daug kam susidaro įspūdis, kad jai visada sekasi. Deja, buvo momentų, kai jautėsi nelaimingesnė už kitus. Dėl savo nepaprastos veiklos, nestandartinio mąstymo. „Iki šiol prisimenu, kaip būdama gal kokių dvidešimt septynerių vis klausdavau savęs: „Kodėl man taip sunku pritapti prie šio pasaulio, kodėl viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi?“ Tik gerokai vėliau supratau, kad esu perfekcionistė, reikalauju labai daug iš savęs ir kitų. Visada gyvenau pagal taisykles ir esu labai kategoriška kai kurių dalykų atžvilgiu. Mano moralinės nuostatos, liečiančios bendravimą su žmonėmis, vyrų ir moterų santykius, vaikų auklėjimą, yra labai griežtos ir nekintamos.“ Pasak Vaivos, norint jaustis laimingam, svarbu daryti tai, kas tau patinka.

Dirbti ir džiaugtis tuo, ką darai. Vaivos sūnus dažnai sako: „Mamyte, jūs nė dienos nedirbate, nes jūsų darbas – tai jūsų hobis.“ Ir jis teisus. Didelė laimė daryti tai, ką nori. Tik taip buvo ne visada. Nors kortos Vaivą lydėjo nuo pat vaikystės, profesionalia būrėja ji tapo sulaukusi trisdešimt šešerių. O iki tol... Baigė ekonomikos mokslus, studijavo filosofiją, prasidėjus kooperatyvų laikams kepė sausainius, tortus ir pridavinėjo juos į kioskus. „Kodėl studijavau dalyką, kuris manęs visai netraukė? Mano tėvams atrodė: jei baigsi tokius mokslus – tai tik gyvenk ir džiaukis, nes buhalterės nieko neveikia, tik popierius pildo ir kyšius ima. Gal galėjau tapti gera ekonomiste, bet mano prigimčiai tai buvo svetima. O filosofiją studijavau dėl to, kad atrodė, jog mokytis būtina. Iki baigimo trūko visai nedaug, gal pusės metų, bet tuomet jau turė-

Kartais žaidžia tylos karalystę

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Būrėjos Vaivos nuostatos jau kitą viziją – norėjau pasistatyti namą. Staiga supratau, jog vaikščiodama į valdišką darbą, namo niekada neturėsiu.“

Būtina keistis Nuosavo namo vizija Vaivai ėmė virsti tikrove tada, kai jos morengai, sausainiai ir tortai pradėjo duoti pelno. Aišku, ta veikla neteikė džiaugsmo. Kai sutinusiomis rankomis ir kojomis užbaigdavo darbo dieną, Vaiva desperatiškai klausdavo: „Dieve, kodėl aš negaliu daryti to, ką moku?“ Bet tam reikėjo subręsti, pasiruošti ir moraliai, ir finansiškai. Ir kai šeima įkūrė savo kavinę, o Vaivai atrodė, kad viskas sustyguota ir vyras vienas gali pasirūpinti verslu, ji atsidavė savo pomėgiui – kortoms. „Tuo metu atsiguliau į ligoninę ir ten ėmiau burti, na, kad maloniau leistume laiką.

Vėliau išvažiavau į sanatoriją. Vienas mano draugas, atvažiuodavęs, kad išburčiau, pradėjo mane įkalbinėti: „Čia tavo darbas.“ Kai pati tuo patikėjau, įforminau savo veiklą. Taip

pagaliau atradau save, ėmiau daryti tai, ką noriu, kas man patinka. Žmonės dažnai man sako: „Geriau turėti „valdišką“ darbą, taip saugiau“ arba „Negaliu keisti darbo, aš per jaunas, per senas...“ Mes patys sau pasistatome kliūtis, o vėliau skundžiamės, kad ne taip nugyvenome gyvenimą.

O juk niekas, išskyrus mus pačius, netrukdo keistis.“

Vaiva save vadina pelėda Nuo to laiko Vaiva darė tai, kas jai buvo įdomu – išmoko piešti mandalas, studijavo astrologiją, būrimus.

Ji save vadina pelėda, todėl naktimis, iki trečios ketvirtos valandos skaitydavo, ieškodavo reikalingos informacijos, paskui padengdavo šeimai stalą pusryčiams, supakuodavo vaikams priešpiečius į mokyklą ir atsiguldavo pailsėti. Pakirdusi priiminėdavo klientus. „Man buvo nesunku, laiko užteko ir vaikams sužiūrėti, ir pinigams uždirbti. Mano Marija pradėjo eiti į mokyklą, jau mokėdama skaičiuoti ir kaligrafiškai rašyti.“

Naujame name įsirengė žiemos sodą, kad ir žiemą galėtų džiaugtis augalais – sėdėti ir stebėti, kiek pumpurėlių sukrovė alyvmedis... Aišku, visam tam reikia pastangų, bet augalai Vaivai teikia tikrą atgaivą. „Mano gyvenimas kupinas harmonijos. Šiandien vesdama sveikatingumo kursus, dažnai išgirstu: „Aš noriu būti laimingas“, bet, deja, dauguma kursų lankytojų, paklausti „Ką padarei, kad toks būtum?“, nesupranta, apie ką šnekama.“ Kai Vaivos klausia, kodėl jai niekada netrūksta klientų, ji atsako, jog ne dėl atsitiktinių sutapimų. Būrėja gali ir klysti. Vaiva niekada nemistifikavo nei

Pasak Vaivos, norint jaustis laimingam, svarbu daryti tai, kas tau patinka.

Nuo vaikystės Vaiva buvo prastos sveikatos, tokia „dvasnelė“, vis ligoninėse gulėdavo. Tai temperatūra kildavo, tai skaudėdavo odą, plaukus.

Gydytojai sakė: „Pagimdysi, praeis“.

Vėliau ji suprato, jog sirgo vadinamąja šamanės liga – keitėsi mąstymas į magės mąstymą. Kai ji pradėjo sekti, ką valgo, sveikata gerėjo. Vaiva ieškojo literatūros, domėjosi Rytų medicina, ajurveda, skaitė Badmajevo (vieno iš caro daktarų) užrašus. Pasveiko ir trisdešimties buvo geresnės sveikatos nei penkiolikos.

Ir dabar, kai tik būrėja blogiau pasijunta, badauja, o po badavimo vėl atgauna energiją, vėl būna linksma. „Man kartais sako: „Ta Budraitytė nesensta.“ Tai todėl, kad nuolatos pabadauju, o kai pavargstu nuo klientų, visą dieną nešneku. Mano vaikai nuo seno žino, ką reiškia mamos posakis: „Dabar žaidžiame tylos karalystę.“ Man badauti ir nešnekėti – natūrali būsena. Jei žmonės žinotų pasninko naudą, kiek daug bėdų atsikratytų...“ Be to, kol kiti sėdi prie televizoriaus, Vaiva skaito arba atlieka sėkmės technikas. Pabendravusi su klientais būrėja išsimiega. Ji nevengia grožio salonų, naudoja gerus kremus, neatmeta minties, kad kada nors pasinaudos plastikos chirurgų paslaugomis. „Bet svarbiausia, aš nekovoju su blogiu. Nuo blogio traukiuosi, o jeigu mane užgauna, nueinu už tą žmogų pasimelsti. Neieškau ir teisybės. Kiekvienas žmogus turi savo tiesą...“

Nebūkime bjaurūs vieni kitiems darbe „Na, kuo gi aš jai neįtinku? Juk visada padedu. Už ką ji mane nuolat „pakiša“ šefui?“ – šios įkyrios mintys vis neišeina man iš galvos, kai bandau suprasti kolegę, su kuria mane, atrodytų, sieja neblogi santykiai. O ir kita bendradarbė yra nesyk įskundusi mane vadovybei dėl vėlavimo į darbą, nors šimtą kartų „dengiau“ ją panašiose situacijose. Kad ir kaip sukau galvą, jokio paaiškinimo, susijusio su tarnybinėmis pareigomis, negaliu rasti...“ M.L.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Psichologo Antono DIMITROVO komentaras Karo kelias. Jeigu pavydo sritis – jūsų laimingas šeiminis gyvenimas, galima pradėti girtis juo vienišai kolegei dar dažniau, primenant, kad normalios moterys, sulaukusios brandaus amžiaus, su tėvais negyvena. O ta, kuriai neduoda ramybės įspūdinga jūsų išvaizda, tiesiog pažaliuos iš pavydo pamačiusi, kad dar labiau išgražėjote.

Trokštamas rezultatas toks: pavyduolė pradės taip niršti, kad jos elgesys taps neadekvatus. O kuo stipresnės emocijos, tuo sunkiau jai išsaugoti pasirinktą elgesį. Kai galutinai išvesite priešininkę iš pusiausvyros, pergalė bus užtikrinta. Tiesa, jums, pavydo aukai, reikia elgtis santūriai. Jūsų užduotis – išlaukti, kada kolegė padarys klaidą darbe. Tada pats laikas kreiptis į vadovybę, žinoma, be kaltinimų ir

priekaištų, o vien draugiškai rūpinantis kolege ir kompanijos reikalais. Pavyduolės pašalinimo kelias gana ilgas, sunkus ir neetiškas, tačiau sėkmingas beveik šimtu procentų.

O man – vis vien. Pabandykite pasiguosti mintimi, kad visi žmonės šioje žemėje egzistuoja neatsitiktinai.

Gal jūsų pavydi kolegė yra pašaukta išmokyti jus kantrybės ar parodyti, kad reikia rūpintis tėvais. Šito tvirtinti tikriausiai negalima, tačiau juk gero esama kiekviename žmoguje.

Pasirinkusi šį kelią, privalote žengti du žingsnius. Pirmasis – pabandykite pavyduolėje aptikti ir teigiamų savybių, antrasis – atleiskite šiam žmogui.

Atsiribokite nuo priešininkės, o svarbiausia, neaptarinėkite jos poelgių nei su kolegomis, nei su vadovybe. Net jei bus bandoma atkreipti jūsų dėmesį į pavyduolės elgesį, ramiai atsakykite: „Prie šių išpuolių jau esu pripratusi.“

Kai tik „atsiribosite“ nuo savo priešės, pradės veikti psichologinis dėsnis: pavyduolei nebebūsite įdomi auka. Ji liausis prie jūsų kibti.

Pozicijų atidavimas. Jeigu sėkmingai susiklostęs asmeninis jūsų gyvenimas nuodija būtį kokiai nors kolegei, nustokite apskritai pasakoti apie jį darbe. Toms, kurios moka ir turi galimybių gražiai rengtis, sukeldamos kolegių pavydą, vis dėlto patartume atrodyti kukliau. Šitaip atotrūkis tarp jūsų sumažės ir jų agresija susilpnės.

Tiesa, šiuo atveju jūs greičiausiai pasijusite nugalėta, taigi šį elgesio būdą pasilikite išskirtiniam atvejui.

Jokiu būdu nenusiminkite pajutusi, kad jums pavydima. Vadinasi, kažkurioje veiklos srityje jums aiškiai sekasi. Dažniausiai darbe nepavyduliauja tie, kuriems patiems puikiai einasi. Jų nuomone ir pasikliaukite.

Parengė Asta Bendoraitė

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Neparadinė Lietuva

Gimtasis kraštas

13

Tarp miškų pasiklydę dzūkai išsigelbėjo nuo didžiosios civilizacijos Lilija VALATKIENĖ Baltas skareles vos vos judina vasaros vėjelis. Aikštėse prie kryžių, padabintų prijuostėlėmis, skamba dainos. Seni papročiai, dzūkams būdingas svetingumas apgaubia kiekvieną atvykusįjį. Dzūkai pirmi atsiliepė į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuojamą konkursą „Gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose“. Šią vasarą nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose renkamos etnografiškiausios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam tikram regionui būdingą tradicinę architektūrą – sodybos.

Vaikystės kaimo parduotuvė „Labas, kaimyne“, – nuo vartelių Rūtenio Paulausko šeimą sveikina pasipuošusi Žiūrų kaimo etnografinio ansamblio dainininkė Antanina Kalantienė ir ragina važiuoti į Marcinkonis. Dainų slėnyje prie Kastinio ežero vilniečiui sporto pedagogui R.Paulauskui bus įteiktas apdovanojimas už etnografiškiausiai atstatytą sodybą. „Nors mano šaknys – Žiūrų kaime, galima sakyti, kad esu vietinis, tačiau toks įvertinimas – didelė staigmena. Prie Ūlos gyveno seneliai, šiame kaime daugiavaikėje šeimoje gimė ir mama. Kai ji nutekėjo į Alytų, visas vaikystės vasaras mus atveždavo čia, pas senelius. Ir žiemos atostogas kaime praleisdavome, padėdavome seneliui prie ūkio, šiaip smagiai laiką leisdavome“, – aiškina R.Paulauskas, dabar nuolat gyvenantis ir dirbantis sostinėje.

Jausdamas dvasinį ir psichologinį artumą šiam kaimui, Rūtenis kitos vietos sodybai net įsivaizduoti negalėjo. Pas senelius ankšta, nebūtų tilpęs su savo šeima. Todėl prieš dešimtmetį sulaukęs pasiūlymo pirkti apleistą kaimo parduotuvę ilgai nedvejojo. „Žiūrų parduotuvę gerai prisimenu nuo vaikystės. Į ją atvažiuodavo žmonės arkliais kinkytais vežimais iš Mardasavo, Zervynų, Trakiškių. Tie kaimai savo parduotuvių neturėjo.

Prie mūsiškės stovėjo prekių sandėliai.

Juose laikydavo druską, cukrų, kruopas, miltus. Šalia parduotuvės buvo įsikūręs dujų balionų keitimo punktas“, – pasakoja R.Paulauskas, rodydamas senas nuotraukas. „Buvusi pardavėja dar žvali moteriškė, iki šiol dainuoja Žiūrų kaimo etnografiniame ansamblyje. O aš dirbau kaimo bibliotekoje. Mano

Dainų slėnis Marcinkonyse subūrė etnografinius ansamblius iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Puvočiai – labai gražus šilinių dzūkų kaimas Varėnos rajone ant Merkio kranto. vyras buvo mokytojas. Va ten, už Rūtenio namo, kadais buvo mokykla“, – mosteli ranka kaimo ansamblio vadovė A.Kalantienė.

Vizija sutapo su reikalavimais Įsikūrus Dzūkijos nacionaliniame parke, norėjosi gyventi ir gražiai, ir patogiai. Statybos reikalavimai – išlaikyti šiam kraštui būdingą architektūrą – sutapo su Rūtenio ir Rasos Paulauskų šeimos vizija. „Mes neieškojome būdų, kaip apeiti reikalavimus. Nenorėjome išsiskirti iš kaimo, magėjo išlaikyti kaimiškų namų autentiką, todėl bendradarbiavome su Nacionalinio parko architektu.

Mūsų namas nėra senoviška dzūkų pirkia, tačiau keletas etnografinių elementų buvusią kaimo parduotuvę priartino prie šio regiono aplinkos.

Rąstinis namas, akmeniniai pamatai, prieangis, kaimiški langai su kabliais, atsiveriantys į išorę, virš langų – drožtos baltos karūnos. Norėjome gyventi šiltai ir jaukiai, tačiau namų paversti muziejumi nesistengėme. Juk gyvenamojo namo paskirtis – neparadinė“, – sakė trijų vaikų tėvas R.Paulauskas.

Rūtenis Paulauskas sodybą Žiūrų kaime atstatė pagal Dzūkijos nacionalinio parAutorės nuotraukos ko reikalavimus.

Autentiškumas – didelė vertybė

Prijuostės ant kryžiaus – tik Dzūkijoje

Zervynos, Marcinkonys, Žiūrai, Puvočiai, Merkinė vadinami muziejumi po atviru dangumi. Dažname kieme ganosi arklys, stovi nuplakti dalgiai, mažuose tvartukuose vartosi paršiukai. Šitas kraštas mažiausiai nukentėjo nuo didžiosios civilizacijos. Gyvenimas dzūkų šilų kampe ramiai teka savo vaga. Tarp miškų pasiklydusiuose kaimuose atrasi tai, kas buvo prieš 60–70 metų. Senųjų žmonių gyvenimo būdas nepasikeitė.

Konkursą organizavusiems Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos žmonėms ilgai teko ginčytis, kokiai autentiškai sodybai atiduoti pirmenybę. Etnografinės sodybos rinkimuose nugalėjo 75 metų Stasės Bogušienės iš Puvočių sodyba.

Puvočiai – labai gražus šilinių dzūkų kaimas Varėnos rajone ant Merkio kranto. Šio kaimo papročiai, etnografiškumas, žmonių charakteriai nuo mažumės domino Stasę. Šią garbaus amžiaus moterį kaime Stasiule vadina. Sako, kad taip mama ją vaikystėje šaukdavo. Jos tėvelis J.Dvareckis – reto teisingumo žmogus, buvo gerbiamas visų Puvočių kaimo gyventojų. Pragyveno beveik šimtą metų. Savo atsiminimais, pastebėjimais, išskirtine pagarba Lietuvos praeičiai, ypač dainomis, pasakojimais, švenčių apeigomis, uždegęs dukrą.

Stasė Bogušienė prieš keletą metų pamačiusi, kad senasis kaimo gyvenimo būdas, praeities vertybės darosi įdomios vis didesnei daliai jaunų žmonių, savo vaikams ir anūkams pradėjo rašyti atmintyje gyvus tėvelio prisiminimus bei dabartinius savo pastebėjimus. Prirašė jau kelis sąsiuvinius. Apie ką rašo senoji dzūkė? Apie miško reikšmę šalia gyvenančiam žmogui, apie tai, kaip ji pati užaugo šalia jo, kokias dainas jai pušys ošdavo ir kokiomis gėrybėmis raistas apdovanodavo. Užrašyta penkiolika pasakojimų apie susidūrimą su vilkais, apie vaiduoklius, miško darbus ir jo dosnias gėrybes. „Šioje pirkioje – visa Lietuva“, – taip apie S.Bogušienės autentišką sodybą sako kiekvienas joje apsilankęs.

Niekur neteko matyti tokių aukštų kryžių kaip Dzūkijoje. Kaimo žmonės sako, kad iš toli gerai matytųsi.

Dauguma kryžių iki šiol puošiami prijuostėlėmis, kurias vietiniai žiursteliais vadina. Šilų dzūkės ant kryžių prijuostėles rišdavo trim atvejais: norėdamos padėkoti, prašydamos Dievulio šeimos pagausėjimo ir atgailaudamos. „Jauna mergina prieš santuoką apvažiuodavo vežimu kaimą ir dėkodama ją užauginusiesiems ant kiekvieno kryžiaus užrišdavo prijuostėlę. Tą tradiciją žmonės stengiasi išsaugoti ir XXI amžiuje. Mančiagirės, Mardasavo, Puvočių kaimuose esu mačiusi kaip šiuolaikinės nuotakos juosė kryžius prijuostėlėmis“, – pasakojo etnografė Onutė Drobelienė.

Dzūkės prijuostėlėmis dažniausiai kryžius puošia per vestuves ir kaimo šventes.

Jeigu po metų ištekėjusi moteris nepagimdydavo, tai skubėdavo siūti prijuostėlę su klostelėmis, išsiuvinėdavo ją specialiais ženklais ir apjuosusi kryžių sukalbėdavo maldą. Sakoma, kad visais atvejais Dievulis išklausydavęs ir kūdikėlis į pasaulį ateidavęs. „Mergaitės vasarą miegodavo svirnelyje. Pastatas be langų, raktas tėtės kišenėje, bet kažkokiu būdu berniukai pas jas vis tiek įsliūkindavo. Mergaitė jausdavosi kalta, todėl bėgdavo ryte prie kryžiaus. Apsidairydavo, ar kas nemato, o pririšusi prijuostėlę ant kryžiaus greitai bėgdavo namo, nes maldai laiko nebelikdavo“, – tokias istorijas O.Drobelienė girdėjusi iš močiučių, kurios tvirtino, jog anksčiau po nakties ant kryžių karodavo po 5–8 prijuostėles. Muziejuose nėra išlikę šių prijuostėlių. Susidėvėjusios ant kryžiaus jos kaip šventas daiktas turi būti sudeginamas.

Renkama gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose

Autentiškos kaimo sodybos puoselėja dvasinį ryšį ir alsuoja senais prisiminimais.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizuoja konkursą „Gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose“. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose renkamos etnografiškiausios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam tikram regionui būdingą tradicinę architektūrą – sodybos.

Konkurso tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, per amžius ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra, statiniai įkūnija žmogaus ir gamtos dermę. Labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autentiškų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi, tęsiant tradicijas. Tik taip galima išsaugoti nacionalinių ir regioninių parkų savitumus. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų pranašumus.

Ketinama išrinkti po vieną gražiausią etnografinę sodybą iš Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos krašto. Paskui bus renkama etnografiškiausia sodyba Lietuvos saugomose teritorijose. Nugalėtojai per Europos paveldo dienas bus apdovanoti tautodailininkų sukurtomis konkurso atminimo lentomis ir diplomais.

14

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Miesteliai

Ąžuolų alėja – vieninelis toks gamtos paminklas Lietuvoje. Ji tęsiasi 1,3 km važiuojant per Smalininkus į Viešvilę. Šiuo metu alėjoje auga 186 drūti ąžuolai, kurių Autorės nuotraukos kamienų apimtis siekia 4 m. Šie medžiai sodinti maždaug XVIII a. pr.–XIX a. pabaigoje.

Smalininkus pamėgo vokiečiai ir menininkai Lina JUŠKAITIENĖ Su pavydėtina istorija, bet be herbo ir vėliavos. Yra uostas, į kurį neatplaukia joks laivas. Statytas vokiečių, bet gyvena lietuviai. Yra geležinkelio stotis, bet nevažiuoja traukiniai.

Tokie yra Jurbarko rajone esantys Smalininkai. Kaip bitės prie medaus į muziejų traukia turistai iš visos Lietuvos ir užsienio. Miestelį puoselėja ir verslininkai, ir menininkai.

Muziejus vilioja turistus ir vietinius Vietiniai čia atveda giminaičius norėdami prieš juos pasididžiuo-

Justinas Stonys rankose laiko šnipų rašiklį. Jo viršutinėje dalyje įmontuota įrašinėjimo įranga.

ti. Vokiečius į šią vietą traukia praeities nostalgija, prisiminimai. Toks neįprastas traukos centras – Smalininkuose įsikūręs privatus senovinės technikos muziejus. Jį savo namuose įkūrė Smalininkų gyventojas Justinas Stonys. Šis inžinierius mechanikas yra ir muziejaus savininkas. Anot jo, vokiečių į muziejų užsuka kasdien.

Apie 70 proc. muziejaus eksponatų yra vokiečių gamybos, su vokiškais užrašais. „Išduosiu paslaptėlę. Dvi šalys – Vokietija ir Lenkija šį muziejų yra įtraukusios į būtinų aplankyti muziejų sąrašą. Yra sudaryta tokia knyga, skirta keliaujantiesiems aplink Baltijos jūrą. Šis objektas toje knygoje yra.

Kiekviena turistų grupė atvažiuoja ir man tą knygą rodo. Jie galvoja, kad aš jos nemačiau. Aš turiu nustebti. Jei nenustebsiu, jie bus nepatenkinti. Aš nustembu, bet kaskart vis skysčiau ir skysčiau“, – juokėsi Justinas ir patikino, kad muziejų per dieną aplanko iki 11 ekskursijų.

Muziejuje yra visko: nuo žemės ūkio padargų iki senovinių rakandų, nuo traktoriukų iki senovinių sunkvežimių, nuo senovinių fotoaparatų kolekcijos iki šnipinėjimo įrangos, nuo senų nuotraukų iki vertingų senovinių dokumentų, leidinių.

Iš viso surinkta per 7 000 eksponatų. Tiek J.Stonys jų suskaičiavo prieš kelerius metus. Dabar eksponatų yra dar daugiau. Visiems jiems apžiūrėti reikia trijų dienų.

Skulptūra „Be šaknų“ simbolizuoja Smalininkus, kur vietinių beveik nėra. Didžioji dalis gyventojų yra suvažiavusi iš įvairiausių Lietuvos vietų.

Bene populiariausias skulptūros alėjos eksponatas – vietinių vadinama „Kontrabandos“ skulptūra.

Svajoja apie veikiantį uostą ir savo herbą Apie veikiantį žiemos uostą. Būtent apie tai dabar svajoja Smalininkų bendruomenės nariai. „Uostas be jokio laivo. Tai – tragedija uostui.

Jei prie jo mirktų bent vienas laivelis, būtų atgaiva akiai ir širdžiai“, – kalbėjo Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė. Pirmiausia uostą reikėtų išvalyti. Tam reikia pinigų, kurių bendruomenė bandė pritraukti iš Europos Sąjungos fondų. „Bet mums nepasisekė.

Sakė, kad idėja graži, bet tokiems reikalams pinigų nėra“, – pasakojo ji.

Vis dėlto bendruomenės nariai nenuleis rankų. Visa delegacija pagalbos ketina ieškoti Vidaus vandens kelių direkcijoje. Žiemos uostas įrengtas 1837 m. norint apsaugoti laivus nuo pavasarinių potvynių nešamų ledų. XIX a. uoste nuolat vyko gyvenimas.

Kiekvienas Nemunu plaukiantis laivas čia turėdavo sustoti, nes juos tikrindavo muitininkai. Šalia uosto buvo laivų statykla, kurioje būdavo gaminami net 30 metrų ilgio laivai. Nestovėdavo tuščias uostas ir žiemą – čia likdavo žiemoti iki 60 laivų.

Kita senojo uosto įžymybė – kuklokai atrodantis bokštelis ir laiptai, vedantys į Nemuną. Tai 1811 m. Smalininkuose įrengta seniausia Lietuvoje ir pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis, kuri savo laiku buvo gražiausia stotis Europoje.

2011 metais smalininkiečiai ruošiasi atšvęsti jos 200 metų jubiliejų – surengti didžiulę šventę su konferencijomis, koncertais. Ta pačia proga bus išleistas matavimo stočiai skirtas pašto ženklas.

Išlikę akmeniniai laiptai, sumūryti 1886 m., buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maždaug 1924–1926 m. Pirmoji matuoklė neišlikusi.

Vandens matavimo stotis – lankytinas senojo Smalininkų uosto objektas.

Ąžuolų alėja – įspūdingas gamtos paminklas, vienintelis toks Lietuvoje.

Smalininkiečiai turi dar vieną svajonę. Pasirodo, didingą istoriją turintis miestelis neturi herbo ir vėliavos. „Didžioji dalis archyvų išvežta į Vokietiją. Išlikusiuose šaltiniuose duomenų nėra. Jaučiamės nuskriausti“, – kalbėjo V.Stonienė.

Naujas senų ąžuolų gyvenimas Smalininkus savaip papuošė ir menininkai. To įrodymas – palei Nemuną nusidriekusi medinių skulptūrų alėja.

Originalių skulptūrų galima pamatyti įvairiausiose Smalininkų vietose – šalia mokyklų, parkuose, skvereliuose.

Meno kūrinių autoriai – skulptoriai iš visos Lietuvos, o idėjos autorius – Viešvilėje gyvenantis menininkas Juozas Budzinauskas. Jo tėvai gyvena Smalininkuose, o pats Juozas dirba vienoje Smalininkų mokyklų. Visos

KUR YRA: Smalininkai – miestelis Mažosios Lietuvos pakraštyje, Tauragės apskrityje, Jurbarko rajone, prie Kauno–Klaipėdos plento, 10 kilometrų nutolęs nuo rajono centro. Pro pietinę pusę teka Nemunas, už kurio yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis, šiaurinę pusę supa Karšuvos giria.

KIEK GYVENOJŲ: šiuo metu bendruomenėje gyvena 1 870 gyventojų, 725 šeimos. 98 proc. Smalininkų bendruomenės narių sudaro lietuviai, 2 proc. – kitos tautybės.

MIESTELIO PAVADINIMAS: Smalininkus nuo seno supo girios. Vietos gyventojai iš medžių sakų gamino smalą (dervą, degutą), todėl vietovė pradėta vadinti Smaliais, o vėliau – Smalininkais. Be to, yra bendrinis žodis „smalininkas“, kuris reiškia „degučius“.

ISTORIJA: manoma, kad pirmoji „smalos varytojų“ gyvenvietė dabartinių Smalininkų vietoje buvo jau XV a. pradžioje.

Smalininkai daug amžių buvo pasienio miestelis, priklausęs Klaipėdos kraštui.

Netoli Smalininkų teka Šventosios upelis.

Melno sutartimi nuo 1422 iki 1923 m. tai buvo riba tarp Lietuvos ir Ordino žemių.

Ilgus šimtmečius po Melno sutarties šis kraštas buvo Ordino, Prūsijos, vokiečių (po Prūsijos ir Prancūzijos karo), o nuo 1919 iki 1923 m. buvo administruojamas prancūzų. Tik nuo 1923 m. priklausė Lietuvai.

1939 m. vėl prijungtas prie Didžiojo reicho. 1945 m. Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.

1944 m. artėjant fronto linijai Smalininkų gyventojai buvo evakuojami į Vokietiją, maža dalis liko namuose, vėliau jie buvo deportuoti rusų vyriausybės įsakymu. Smalininkuose apsigyveno nauji gyventojai – įvairūs karo nelaimėliai iš įvairių Lietuvos vietų. Po karo smalininkiečiams teko iškęsti tokius pat sunkumus kaip ir visai Lietuvai: nepriteklių, tremtį. Vietos gyventojų (vadinamųjų šišioniškių) regione beveik neliko.

skulptūros pagamintos iš labai senų ąžuolų, kurių menininkai patys prisipjovė iš Smalininkų ąžuolų alėjos „Tie ąžuolai sensta, tad juos reikėjo išpjauti. Tokie darbai miestui brangiai kainuoja, nes reikia tam tikros įrangos.

J.Budzinauskas pasiūlė rengti kūrybines skulptorių stovyklas – sukviesti menininkus iš visos Lietuvos ir iš ąžuolų gaminti skulptūras bei jas statyti mieste“, – prisiminė ponia Vanda. Šių menininkų kūrybinės stovyklos vyko ketverius metus. Šiais metais skulptūrų niekas negamins. Ąžuolų alėja – įspūdingas gamtos paminklas, vienintelis toks Lietuvoje.

Alėja tęsiasi važiuojant per Smalininkus į Viešvilę. Šiuo metu alėjoje auga 186 drūti ąžuolai, sodinti maždaug XVIII a. pr.–XIX a. pabaigoje.

Smalininkus kamuoja tos pačios bėdos kaip ir visą Lietuvą. Anot V.Stonienės, ir šiame miestelyje žmonės emigruoja, sensta, čia mažiau gimsta vaikų. „Kai atvažiavau į Smalininkus prieš 26 metus, čia buvo daugiau žmonių, jaunimo, didesnis užimtumas, aibė kolektyvų ir sporto entuziastų“, – prisiminė ji. Dabar visko yra mažiau. „O kad miestas nėra miręs, rodo vykstančios statybos. Vadinasi, miestelis vis dar patrauklus“, – sakė moteris.

Bendruomenės pirmininkė apgailestavo, kad ir Smalininkuose žmonės šiukšlina miškus, vaikai laužo žaidimų aikšteles. Šalia skulptūrų neliko lentelių, ant kurių buvo įrašyti autoriai ir pavadinimai. Pasirodo, jas išspardė karatė įgūdžius lavinantys vaikai. Vaikai sudarkė ir medinę žaidimų aikštelę, kuri bendruomenei kainavo apie 6 000 Lt. „Supyksti. Nesuprantu, kodėl žmonės taip daro. Bet po dienos atslūgsta. Ir vėl dirbi“, – prisipažino V.Stonienė.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(liepos 26–rugpjūčio 1 d.)

Avinams nerekomenduojama kurti grandiozinių planų artimiausią laikotarpį. Dabar jums būtų geriausi išeiti atostogų ir pamėginti atgauti jėgas. Jeigu paklausysite šio patarimo, grįžę į darbą lengvai atliksite tas užduotis, kurios jums anksčiau atrodė per sunkios.

F

Jaučiams kita savaitė suteiks puikią galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas. Originalias idėjas ir sumanymus vertėtų kruopščiai apsvarstyti, nes jų realizavimas prisidės prie teigiamų pokyčių visur, taip pat ir santykiuose su artimais žmonėmis.

G

Dvyniams kitą savaitę tikriausiai teks priimti svarbius sprendimus, susijusius su tolima perspektyva. Kad nesuklystumėte, pasistenkite blaiviai įvertinti savo norus, sugebėjimus ir galimybes. Tuomet visa, ką suplanavote, pavyks sėkmingai realizuoti.

H

Vėžiams kitą savaitę pavyks daug ką suprasti. Jūs atskleisite iki šiol nežinomus savo sugebėjimus. Tai iš esmės pakeis jūsų požiūrį į įprastines situacijas. Jūs kaip asmenybė tobulėjate, todėl laukite permainų į gerąją pusę visose gyvenimo sferose.

I

Liūtai kitą savaitę galės išspręsti daugelį klausimų, kurie dėl įvairių priežasčių buvo vis atidėliojami. Tai leis ateityje išvengti vilkinimo tvarkant svarbius reikalus. Ateinančiomis dienomis tikriausiai įsigysite seniai numatytų pirkinių namams.

J

Mergelėms prasideda palankus

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

laikotarpis. Atsiras galimybė užmegzti naudingų pažinčių. Savaitė žada ir įdomių pasiūlymų, susijusių su jūsų profesine veikla. Artimieji parems visus jūsų sumanymus ir paskatins žengti į priekį.

Pasijuokime Blondinė klausia draugės, kuri laikė vairavimo egzaminą: – Na, ar išlaikei?

– Aš nežinau, instruktorius žuvo...

••• Žmona sako vyrui: – Kokia graži pora tie mūsų kaimynai: jis ją nuolat apkabinęs, bučiuoja, sako gražius žodžius. Kodėl tu taip nedarai?

– O kuo aš čia dėtas? Aš jos nė nepažįstu.

••• Moteriška draugystė: žmona negrįžta namo naktį, o ryte teisinasi, kad nakvojo pas draugę. Vyras paskambino dešimčiai geriausių draugių – visos sakė, kad ji nenakvojo.

Vyriška draugystė: vyras negrįžta namo naktį, o ryte teisinasi, kad nakvojo pas draugą. Žmona paskambina dešimčiai vyro draugų. Penki patvirtino, kad nakvojo pas juos, dar penki sakė, kad jis iki šiol pas juos...

••• Sveiki, jūs paskambinote į Lietuvos karo prievolės tarnybos naujokų priėmimo skyrių. Jei norite tarnauti kariuomenėje, spauskite žvaigždutę, jei nenorite – groteles.

••• – Žinai, mano šuo – visiškas tinginys.

– O ką jis daro?

– Anksčiau prieš pasivaikščiojimą jis atvilkdavo man pavadėlį, o dabar – mašinos raktelius.

••• Koks skirtumas tarp turtingo ir vargšo šveicaro? Vargšas turi pats plauti savo „Mercedes Benz“.

••• Jonukas klausia Petriuko: – Kodėl tu laikraštį laikai šaldytuve?

– Todėl, kad naujienos visada būtų šviežios.

••• Sėdi senis ir senelė, žiūri vienas į kitą.

Sėdi pusvalandį, valandą. Staiga senelis: – Velnias, užmiršau akinius!

••• Stovi kariuomenės vadas prieš eilinius ir sako: – Kas važiuos bulvių kasti, žingsnį į priekį.

Vienas kareivis žengė: „Aš“.

Kariuomenes vadas sako: – Gerai, kiti eis pėsti.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Pelėda. Pikola. Dujotakis. Gėluva. Lipt. Pasui. Tamsėti. Pečius. Os. Augo. Mūras.

Irena. Linki. Asava. Akaša. Aliai. Totas. Sasanidai. Žara. Nansi. Irisai. Bezė. Anga. Gaja.

Horizontaliai: Laika. Temidė. Kulnis. Pupos. Dėkoju. Lovatiesė. Pamatau. Giliai. Daraktorius. Kalio. Ensas. Va. Pasistenk. Aidas. Pažinsi. Brangi. Seansas. Rėja. Gija. Aisčiai.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ZUIKELIS. Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: skaičių suma – 24.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Svarstykles sėkmė lydės visur, visus sumanymus pavyks realizuoti iš pirmo karto. Savarankiškai rasite atsakymus į daugelį jus dominančių klausimų.

L

Skorpionui kita savaitė žada pripažinimą ir sėkmę. Jo nuojauta bus itin aštri. Tai teigiamai atsilieps visoms jūsų veiklos sferoms. Sėkmingas laikotarpis novatoriškoms idėjoms ir išradimams. Susitikimai su senais bičiuliais bus naudingi.

M

Šaulius kitą savaitę sėkmė lydės visose sferose. Darbe išspręsite organizacinius klausimus, tai leis efektyviau planuoti savo laiką ir imtis naujų projektų. Reikalai namuose klosis sėkmingai ir be jūsų. Ketinate vykti pailsėti su šeima? Puikus sprendimas!

N

Ožiaragiai kitą savaitę turės gerą galimybę smarkiai padidinti savo pajamas, jeigu neforsuos įvykių ir bus kantrūs. Nesutarimai su artimaisiais ir vyresnybe bus trumpalaikiai, tik nekomplikuokite situacijos ir nesidėkite esą įskaudinti.

O

Vandenis turės aktyviai įsijungti į darbo ritmą ir priimti svarbius profesinius sprendimus. Artimiausiomis dienomis kontaktai su kolegomis bus labai naudingi. Apsvarstykite su jais darbo planus artimiausiai ateičiai – tai bus sėkmingo bendradarbiavimo pradžia.

P

Žuvys jaus didelį pasitenkinimą dėl to, kad kitą savaitę pravers visi jų kūrybiniai sugebėjimai. Būkite atidesni artimiesiems. Santykiai su bičiuliais gali susikomplikuoti. Tiesa, šie ryšiai nenutrūks, bet giliai širdyje tikrai liks nemalonių prisiminimų.

16

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

TV programa LTV2

Liepos 26, pirmadienis

9.00 11.35 12.15 13.30 14.00 14.55 15.20 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.20

Bėdų turgus.

„Meilės įkaitai“.

Aistrų pakrantė.

„Kruvinas skrydis“.

22.05

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Idėjų metas (k.).

10.30 Keliaukime po Lietuvą (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Trembita.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 „Afrika“. Lt. Dok. realybė (1 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

7.55 Malachovas +.

9.05 Nuotykių f. šeimai „Išlaisvinti Vilį“ (k.).

11.05 Nuotykių f. „Raganos“ (k.)

(1990 m.

D. Britanija).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Nauja versija.

20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Romantinė komedija „Meilės įkaitai“ (1997 m., JAV). (N-7) 0.40 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir Achenateno kapo ieškojimas“ (k.).

(2008 m., JAV). (N-7) 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai.

20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 Komedija „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Atominė katastrofa“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.45 Komedija „Biuras“.

(N-7) 1.15 Drama „Dingusi“.

(N-7) 2.15 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Amerikos talentai IV (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Kruvinas skrydis“ (2001 m., JAV). (N-14) 23.00 Žinios.

23.25 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.25 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 0.55 Žvejų mūšis (k.).

1.25 Bamba. (S)

22.20 23.00 23.30

Liepos 27, antradienis

Pinigų karta.

„Trijulė“.

„Liudininkai“.

„Kardų princesė“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Bėdų turgus (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus albumas.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 „Afrika“. Lt. Dok. realybė (2 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija: Lietuvis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pinigų karta.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 „Magija“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nauja versija (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Romantinė komedija „Meilės įkaitai (k.). (1997 m.

JAV). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Nauja versija.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Trileris „Trijulė“ (2005 m., D. Britanija, Liuksemburgas, JAV). (N-14) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“ 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.30 „Aistrų pakrantė“ (k.). Realybės šou.

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai.

20.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV).

(N-14) 23.50 „Asteroidas“ (2005 m., JAV). (N-7) 1.30 „Biuras“. (N-7) 2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas II“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Kardų princesė“ (2001 m., Japonija). (N-14) 22.55 Žinios.

23.20 Veiksmo f. „Kruvinas skrydis“ (2001 m., JAV). (N-14) 1.10 Bamba. (S)

Labas rytas.

Kuluarai.

Talentų ringas. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Sveikinimų koncertas.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Miesto kodas.

Savaitė.

Pasaulio panorama. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Detektyvinis serialas „Puaro“.

Tūkstantmečio akimirkos. Žmonės kaip žmonės.

Panorama.

Gražiausios „Mūsų dienos kaip šventė“ akimirkos.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Gyvoji enciklopedija (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Marš, marš, tra-ta-ta“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Retrospektyva.

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Bėdų turgus.

19.30 Klausimėlis.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

20.55 „Las Vegasas“. (N-7) 22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną RučytęLandsbergienę.

23.00 Panorama.

23.30 Koncertuoja Kauno simfoninis orkestras ir „Airiški bitlai“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

22.35 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.35 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai (k.). (N-7) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 „Andromeda“ (k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. *19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo trileris „Sapnuose“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 24.00 Nuotykių komedija „Būrys Amerika: drebėk, pasauli!“ (N-14) 2.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Auksinės kolekcijos.

21.00 Kriminalinė drama „88 minutės“. (N-7) 23.05 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou.

(N-7) 0.05 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Sveikatos paslaptys (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. *19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo komedija „Slaptasis brolis“.

(N-7) 22.35 „CSI Niujorkas“. (N-14) 23.40 Komedija „Margo vestuvėse“. (N-14) 1.25 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

10.55 Liuks! Muzika.

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

14.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

20.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Pagaminta Lietuvoje.

Girių takais.

24/7 (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius.

LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Baltakis.

LR himnas.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

LTV2

Liepos 28, trečiadienis

Pagauk kampą.

Kambarių plėšikai.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijos“ (k.).

10.00 Pinigų karta (k.).

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Rusų gatvė.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 „Afrika“. Lt. Dok. realybė (3 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Savaitės atgarsiai.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nauja versija (k.).

10.00 Pričiupom! (k.)

10.30 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“ (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Nauja versija.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

Gimtasis kraštas

TV programa

„Simpsonai“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.30 12.20 13.05 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.40 18.45 19.10 20.10 21.00 21.40 22.00

23.00 0.35 1.35 2.05

Teleparduotuvė. „Renas ir Stimpis“. „Simpsonai“ (k.). (N-7) Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas (k.).

(N-7) Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) Komedija „Auklė“. „Rožinės panteros nuotykiai“. „Tikrieji pabaisos“. „Ilgoji pertrauka“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“.

(N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) TV3 žinios.

Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai.

Turtuoliai – vargšai.

(N-7) Aistrų pakrantė.

(N-7) TV3 vakaro žinios.

Drama „Psichiatras“ (2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada).

(N-14) Veiksmo f. „Saulė naikintoja“ (2008 m., JAV). (N-7) Drama „Dingusi“.

(N-7) Komedija „Biuras“.

(N-7) Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

„Išdaviko širdis“.

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Komedija „Milijonas metų prieš mūsų erą“ (k.). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 10 dienų prie jūros.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (1999 m., JAV). (N-14) 22.55 Žinios.

23.20 Veiksmo f. „Kardų princesė“ (k.).

(2001 m., Japonija).

(N-14) 1.10 Bamba. (S)

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Vesternas „Rouzės vilties kelias“. (N-7) 22.40 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 9.00 11.35 12.00 12.10

Liepos 29, ketvirtadienis

13.30 14.00 15.00 16.00

Vasaros nakties muzika.

„Panika ore“.

„Harperio sala“.

„Gerasis vagis“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.)

10.00 Savaitės atgarsiai (k.).

11.00 Forumas.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 „Afrika“. Lt. Dok. realybė (4 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pasitinkant 2010 m.

Jūros šventę.

Gražiausios švenčių akimirkos.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Vasaros nakties muzika. Festivalio „Operetė Kauno pilyje 2010“ gražiausios akimirkos. Antras koncertas.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nauja versija (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.).

Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Nauja versija.

20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje.

22.38 Katastrofų f. „Panika ore“ (2001 m., JAV). (N-14) 0.25 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 „Turtuoliai – vargšai“. Socialinė realybės laida (k.).

(N-7) 12.20 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai.

20.10 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“. (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Visiškas užtemimas“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.35 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 0.35 Komedija „Biuras“.

(N-7) 2.05 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“.

(N-7)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Gerasis vagis“ (2002 m., Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada). (N-7) 22.15 Žinios.

23.40 „Drūtstraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ (k.). (2 etapas, Utena).

0.55 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.25 Tauro ragas (k.).

1.55 Bamba. (S)

TV6

9.00 Labas rytas.

11.30 Amžių šešėliuose (k.).

12.10 Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejui.

Vaid. f. „Tadas Blinda“.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Mūsų miesteliai.

Veliuona (2 d.).

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės.

20.55 „Las Vegasas“. (N-7) 22.30 Kūrybos metas.

23.00 Panorama.

23.30 Džiazo muzikos vakaras.

16.45 17.00 18.00 18.45 19.45 20.15 20.40 20.55 22.30 23.00 23.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Labas rytas. Žodžių kišenė.

Vienas eilėraštis.

Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejui.

Vaid. f. „Tadas Blinda“. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Pinigų karta.

Pasaulio dokumentika. „Kaip buvo kuriamas Juros periodo parkas“.

Klausimėlis.

Forumas. „Jūrų žvalgas“.

Savaitės atgarsiai. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Tapatybės labirintai.

Kino pasaulyje.

Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejus.

Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

Stilius.

Panorama.

Vilniaus festivalis 2010.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“.

(N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. *19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.00 Fantastinis trileris „Grobuonis 2“. (N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 0.10 Trileris „Meilės jūra“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

13.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas 2 ½. Baimės kvapas“. (N-7) 22.35 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou. (N-7) 23.35 „Amazonija“ (k.).

(N-7) TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou.

19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.00 Nuotykių f. „Pirmasis riteris“. (N-7) 23.55 „CSI Majamis“. (N-14) 0.50 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai.

(N-7) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

19.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

22.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) „Mitų griovėjai“.

Reporteris (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Griūk negyvas!

(N-7) Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Achmatova.

22.58 LR himnas.

12.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 Dėmesio! Į ekraną!

23.45 Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

TV programa LTV2

Liepos 30, penktadienis

„Gaiduko efektas“.

„Skūbis Dū 2“.

„Viščiukas Cypsius“.

Žvejų mūšis.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Misija: Lietuvis (k.).

10.45 Klausimėlis.

11.00 Akiračiai.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus sąsiuvinis.

13.15 Duokim garo!

15.15 „Šilko kelias“. Dok. realybės serialas (1 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“.

19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Komedija „Pinigų liūnas“ (1986 m., JAV). (N-7) 21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Pinigų liūnas“ (tęsinys). (N-7) 22.45 Veiksmo trileris „Gaiduko efektas“ (1996 m., JAV).

(N-14)

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nauja versija (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“ (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 „Baras „Pas Violą“.

Humoro ir muzikos šou.

20.10 Nuotykių komedija „Skūbis Dū 2. Monstrai išlaisvinti“ (2004 m., JAV, Kanada).

21.55 Trileris „Klaikus išbandymas“ (1988 m., JAV, Prancūzija). (N-7) 0.25 Komedija „Keista porelė“ (2004 m., Australija). (N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.05 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai.

20.10 Animac. f. „Viščiukas Cypsius“.

21.40 Komedija „Aš – nugalėtojas“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.40 Romantinė komedija „40 dienų ir 40 naktų“ (2002 m., JAV, D. Britanija, Prancūzija). (N-14) 1.40 Drama „Kalno didvyriai“ (2002 m., Australija). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Pasaka. „Princesė ir elgeta“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Rovaltra“ Baltijos stipriausia komanda 2010“.

Komandinės galiūnų varžybos.

23.35 Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (k.). (1999 m., JAV).

(N-14) 1.20 Žvejų mūšis (k.).

1.50 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Kūrybos metas (k.).

12.00 Gražiausios „Mūsų dienos – kaip šventė“ akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai.

15.55 Idėjų metas.

16.25 Gamtos patruliai.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė.

21.05 Senas geras kinas.

Komedija „Sugriebti velnią už uodegos“.

(N-7) 22.40 Klausimėlis.

23.00 Panorama.

23.30 Pasitinkant 2010 m.

Jūros šventę.

Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 31, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30

13.30

„Žvėris, kylantis iš jūros“.

„Trise valtimi arba be irklo“.

„Kruvinoji poezija“.

„Archeologai“.

14.10 14.50

8.00 Krikščionio žodis.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Pulsas.

12.00 „Jūrų žvalgas“.

13.00 Detektyvas „Komisaras Montalbanas.

Terakotinis šuo“ (2000 m., Italija).

(N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis. Kultūrinė revoliucija“ (2 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Senas geras kinas. Komedija „Sugriebti velnią už uodegos“ (1969 m., Prancūzija). (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.45 Pasaulio panorama.

21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine.

23.00 Vaid. f. „Žvėris, kylantis iš jūros“ (1992 m., Lietuva).

(N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 Premjera.

Animac. serialas „Superfilmukai!“.

8.10 „Magija“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Barono Miunhauzeno nuotykiai“ (1988 m., JAV, Vokietija).

11.25 Romantinė komedija „Genijus (I.Q.)“. (1994 m., JAV).

13.10 Dok. f. „Medininkų mįslės“. (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“.

15.54 Nematomi.

Tarp mūsų.

16.00 „Laukinė širdis“.

16.55 Švarūs pinigai.

17.35 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Kai švenčia Šauliai.

Muzikinis šou.

21.00 Kriminalinis trileris „Vagiant gyvenimus“ (2004 m., Kanada, Australija, JAV).

(N-14) 23.05 Nuotykių komedija „Trise valtimi arba be irklo“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.05 Erotinis f. „Per gerai, kad būtų tikra“ (1997 m., JAV). (S)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė.

Kelionė namo“ (2007 m., JAV).

12.00 Fantastinė komedija „Paauglys Faustas“ (2002 m., JAV, Kanada). (N-7) 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

14.30 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 15.30 Šok su manimi.

2009 m.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Muzikinė pasaka. „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.

21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės.

Lietuva–Suomija.

22.50 Veiksmo f. „Bėgantis žmogus“ (1987 m., JAV).

(N-14) 0.50 Trileris „Kruvinoji poezija“ (2003 m., JAV). (S)

6.50 Televitrina.

7.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.45 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.).

8.15 „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.). Realybės dokumentika.

8.45 „Rovaltra“ Baltijos stipriausia komanda 2010.

Komandinės galiūnų varžybos (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (2006 m., Ispanija).

13.45 „Geriausias Lietuvos muzikos perlas“. Koncertas.

15.50 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.25 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“. „Antrininkas“.

Kriminalinis serialas. (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.15 „Archeologai“. (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Šnipas Zorgė“ (2003 m., Japonija). (N-14) 2.40 Bamba. (S)

15.20 15.50

16.40 17.10 18.00 18.30 19.25 19.50 21.00 21.30 23.00 23.15

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Keliaukime po Lietuvą.

Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejui.

Spektaklis „Vindzoro šmaikštuolės“. Žmonės kaip žmonės (k.).

Amžių šešėliuose (k.).

Tapatybės labirintai (k.).

Valstybės kino metraštis. Lietuvos menininkai.

Pasitinkant 2010 m.

Jūros šventę.

Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus. Žurnalisto tyrimas.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Gamtoje. Ekspedicija į Australiją (3 d.). Tarp Australijos gyvūnų.

TV filmas „Petras Kurmelis“ (1 d.).

Itališkos melodijos.

Koncertas (k.).

Komedija „Pinigų liūnas“. (N-7) Panorama.

Veiksmo trileris „Gaiduko efektas“.

(N-14)

TV1 9.05 10.05 11.10 11.50

Būkite sveiki.

Kas namie šeimininkas?

Liūtų tėvas. „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

21.00 „Midsomerio žmogžudystės X. Nekalta nuotrauka“.

(N-7) 22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

(N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. *19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.10 Drama „Herojai“.

(N-14) 0.10 Veiksmo f. „Holivudo žmogžudysčių skyrius“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.20 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo trileris „Diplomatas“. (N-7) 20.55 „Midsomerio žmogžudystės X. Raudonasis progailis“.

(N-7) 22.50 Komedija „Dėkui, kad rūkot!“ (N-7)

TV6 9.30 Teleparduotuvė.

9.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas.

11.30 Kinas, kinas...

12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) *19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.15 Komedija „Pašėlęs dėl Mambo“.

21.00 Aukščiausia pavara.

22.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.10 Drama „Herojai“. (N-14) 0.10 Romantinė komedija „Konfeti“. (N-14) 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

10.00 Liuks! Muzika.

11.35 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

14.20 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.00 Liuks! Muzika.

17.35 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head”.

20.20 Liuks! Muzika.

21.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 23.50

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) „Mitų griovėjai“.

Reporteris (k.).

Dėmesio! Į ekraną! ( k.).

Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Kriminalinė komedija „Užsakyta žmogžudystė“. (N-14) Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Janavičius.

22.58 LR himnas.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.05 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.05 Liuks! Muzika.

18.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.05 Liuks! Muzika.

22.30 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.00 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.30 23.50 18.10 19.03 20.03 20.26 20.45

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Komedija „Devintam danguj“. (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Skonio reikalas.

Drama „Rono Klarko istorija“ (k.). (N-7) Penktoji pavara.

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Drama „Pergalės kaina“. (N-14) Gyvai.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Šimborska.

22.58 LR himnas.

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 1, sekmadienis

„Kapitonas Alatristė“.

„Šeimos vertybės“.

„Imperatoriškas klubas“.

„Žaibiški tyrimai“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Talentų ringas.

12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Pietų Afrikos Respublika“ (2 d.).

13.00 Serialas „Puaro“.

(N-7) 15.00 Septynios Kauno dienos.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.15 Arti. Toli.

18.15 Negali būti.

18.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.15 Emigrantai.

20.00 Keliaukime po Lietuvą.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Istorinis veiksmo trileris „Kapitonas Alatristė“ (2006 m., Ispanija). (N-14) 24.00 Elito kinas.

Komedija „Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“ (1972 m., JAV). (N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Superfilmukai!“.

8.10 „Magija“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Premjera. Nuotykių f. „Laukinis gražuolis“ (2009 m., JAV). (N-7) 11.40 Nuotykių f. šeimai „Sagų karas“ (1994 m., D. Britanija, Japonija, Prancūzija).

13.25 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

13.50 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou.

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Teleloto.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Prezidento patikėtinis“ (2000 m., JAV). (N-7) 22.45 Snobo naktis.

Drama „Šeimos vertybės“ (2003 m., JAV). (N-7)

6.15 Teleparduotuvė.

6.30 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Bakuganas“.

8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7).

9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“.

(N-7) 10.00 Komedija „Lenktyninis paršelis Rudis.

Sugrįžimas“ (2006 m., Vokietija).

12.00 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir „Dangaus žvaigždė“ (2008 m., JAV). (N-7) 14.00 Komedija „Penelopė“ (2006 m., JAV, D. Britanija).

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios.

19.00 Lietuvos talentai 2009.

21.00 Veiksmo f. „Bėk neatsigręždamas“ (2006 m., Vokietija, JAV). (N-14) 23.35 Drama „Imperatoriškas klubas“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.45 Komedija „Svarbaus žmogaus laidotuvės“ (2001 m., Kinija, Honkongas). (N-7)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Akistata su Lietuva (k.).

17.00 Spąstai (k.).

17.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (3 etapas).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Melodrama „Širdies sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Trileris „Gerasis vagis“ (k.).

(2002 m., Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada). (N-7) 1.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.05 Bamba. (S)

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–šeštadienis 18.20 val. Humoro laida „Griūk negyvas!“ Kai gatvėje nutinka kažkas neįprasto, visuomet reikia gerai apsidairyti aplinkui. Galbūt jus stebi paslėpta kamera ir būrys smagiai nusiteikusių žmonių? Galbūt tai gerai paslėpti spąstai, į kuriuos pakliuvote būtent jūs? Svarbiausia – nepasimesti ir stengtis iš visų jėgų padaryti tai, ko visi iš jūsų tikisi. Humoro laida, kuri privers nusišypsoti, – „Griūk negyvas!“

TV3 Pirmadienis, liepos 26 d.

23.10 val. „Atominė katastrofa“. Veiksmo filmas. JAV. 2007 m. (N-14). Rež. Fred Olen Ray. Vaidina: Jamie Luner, Jack Scalia, David Millbern ir kiti.

Prie atominės elektrinės artėjant audrai, darbuotojai už storų plieninių sienų jaučiasi saugūs. Tačiau staiga paaiškėja, kad tiesiai į elektrinę atslenka didžiulis tornadas. Iškyla rimtas pavojus elektrinės aušinimo sistemos veiklai. Darbuotojai Linda ir Rastis, bandydami išgelbėti elektrinę nuo katastrofos, netyčia įjungia antiteroristinę programą – užsiblokuoja visi išėjimai, žmonės įkalinami. Vienintelis, kuris gali pagelbėti, – Lindos buvęs vyras Erikas.

TV6 Trečiadienis, liepos 28 d.

21.00 val. „Grobuonis 2“. Fantastinis trileris. JAV. 1990 m.

(N-14). Rež. Stephen Hopkins.

Vaidina: Danny Glover, Gary Busey, Ruben Blades.

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gamtoje. Ekspedicija į Australiją (3 d.).

Tarp Australijos gyvūnų (k.).

8.30 Vaikų šalis.

9.05 Gimnazistai (k.).

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai.

Veliuona (k.). (2 d.).

13.15 Muzikinės išdaigos.

14.40 Tūkstantmečio akimirkos.

14.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Gražiną RučytęLandsbergienę (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis. Kaimo bendruomenės.

2007 m.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė (k.).

17.45 Operinės muzikos koncertas.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 Nepažadintas pasaulis.

Vikingai.

19.50 Kūrybos metas.

20.20 Kuluarai.

21.05 Vienas eilėraštis.

21.15 Simfoniniai „bitlai“.

Koncertas (k.).

23.00 Panorama.

23.15 Vesternas „Metisas Bilis“. (N-14)

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Zikas gyvūnų pasaulyje“.

16.00 „Vyrai medžiuose“ (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo trileris „Diplomatas“. (N-7).

20.55 Komedija „Grąžinkit šlovę“. (N-7) 22.50 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.)

23.50 Retrospektyva.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.10 10.55 12.00 13.50 14.55 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00

TV1 9.05 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

10.05 Kas namie šeimininkas?

11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės dokumentika.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Vasaros metą – vasaros dainos.

23.10 0.10 1.10 1.45

Teleparduotuvė.

Sveikatos paslaptys.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou (k.).

Komedija „Šrekas“.

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Bėglys“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) „Formulės – 1“.

Pasaulio čempionato Vengrijos Didžiojo prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14) Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

8.20 Liuks! Muzika.

9.55 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.33 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

Atsiliepk dainoj.

19

11.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

14.20 Liuks! Muzika.

15.55 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

17.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

20.20 Liuks! Muzika.

21.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.00 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“. Žvejo biblija.

Drama „Danielio dukra“.

(N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas.

Babuinai“. (N-7) Komedija „Devintam danguj“ (k.). (N-7) Penktoji pavara.

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Pakruojo „Kruoja“– Vilniaus „Žalgiris“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“ .

(N-14) Gyvai.

18.10 19.03 20.03 20.25 20.45 21.03 22.48

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. Šekspyro sonetai.

22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Karštą vasarą Los Andžele tai vienur, tai kitur įsiplieskia batalijos tarp konkuruojančių juodaodžių narkotikų prekeivių. Policijos pareigūnai, malšindami riaušes, kaskart susiduria su paslaptingais reiškiniais – dvi kariaujančios grupuotės visada pralaimi prieš kažkokią paslaptingą trečią jėgą... FTB imasi ieškoti nežemiškos pabaisos. Puikūs specialieji efektai ir gera muzika.

TV3 Šeštadienis, liepos 31 d.

22.50 val. „Bėgantis žmogus“. Veiksmo filmas. JAV. 1987 m.

(N-14). Rež. Paul Michael Glaser.

Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Maria Conchita Alonso, Yaphet Kotto, Jim Brown, Jesse Ventura, Erland van Lid ir kiti.

BTV Ketvirtadienis, liepos 29 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Gerasis vagis“. Kriminalinis trileris. Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada, 2002 m. (N-7).

Rež. Neil Jordan.

Vaidina: Nick Nolte, Tcheky Karyo, Gerard Damon, Marc Lavoine, Nutsa Kukhianidze.

Patyręs vagis ir filosofuojantis aferistas Bobas Montanjė sugrįžta į akinančių galimybių vietą – Prancūzijos Rivjerą.

Pastaruoju metu jį gerokai nukamavo aistra heroinui, skolos ir smulkios kasdienės katastrofos. Didžiųjų „Formulė – 1“ lenktynių išvakarėse apiplėšimų genijus planuoja paskutinę savo karjeroje operaciją. Viename Monte Karlo kazino ant sienų puikuojasi keletas garsiausių dailininkų tapybos šedevrų.

Tačiau tai – tik aukštos kokybės kopijos. Originalai saugiai paslėpti netoli esančioje viloje. Ši ypatinga kolekcija ir tampa Bobo bei jo komandos svajone. Plėšikų gaujoje – elektronikos ekspertas Vladimiras, broliai dvyniai, žmogžudys Polas ir Bobo globotinė buvusi prostitutė Ana. Tobuloji komanda ruošiasi apiplėšimui net neįtardama, kad jų šefas neatskleidė bendražygiams savo tikrųjų planų. Jis turi slaptą kozirį, kurį ketina ištraukti pačią paskutinę akimirką, nes trokšta to, ko neįmanoma nupirkti už jokius pinigus.

2019 metų Los Andželas. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsitvirtinęs totalinis režimas. Čia viešpatauja smurtas. Naujos eros televizija rengia žiaurų realybės šou su stipruoliais, kurie žemės drebėjimo sugriautuose Los Andželo rajonuose medžioja liaudies priešus ir kriminalinius nusikaltėlius. Tarp jų atsiduria ir drąsuolis Benas Ričardas, neteisingai apkaltintas žmogžudyste.

TV6 Sekmadienis, rugpjūčio 1 d.

12.00 val. „Šrekas“. Komedija. JAV. 2001 m. Rež. Andrew Adamson.

Gūdžioje pelkėje apsigyvenęs žmogėdra Šrekas vieną negražią dieną netenka ramaus gyvenimo. Į jo pelkyną atskuba žiauriojo žemaūgio garbėtroškos lordo Ferkedo skriaudžiami kaimynai: ūsuotasis donžuanas Robinas Hudas, trys iš baimės pakvaišę rožiniai paršiukai, svajingosios fėjos, aklos pelės, ilganosis medinukas Pinokis ir dar visa galybė įvairiausių supanikavusių stebuklingojo miško gyventojų. Su tokia padėtimi Šrekas nelinkęs taikstytis – nelieka nieko kito, kaip tik padėti pasakų gyventojams. Bet jiems padėti pasišauna ir įkyrus asilas, kurio draugija Šrekui – dar didesnė rakštis pėdoje...

20

Gimtasis kraštas

2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Įvairenybės

Vedė futbolininkas

Europoje nusileido svajonių laineris

Italijoje vedė Olandijos futbolo rinktinės ir Milano „Inter“ klubo saugas Veslis Sneideris. Jo žmona tapo Olandijos aktorė ir modelis Jolanta Kabau van Kasbergen.

Pirmą kartą Europoje nusileido amerikiečių kompanijos „Boeing“ lėktuvas „Dreamliner 787“.

Tūkstančiai smalsuolių stebėjo, kaip keleivinis orlaivis tupia Farnbore netoli Londono. Tai buvo pirmas „svajonių orlaivio“ skrydis už JAV ribų. Čia praėjusių

metų gruodį, dvejais metais vėliau nei planuota, lėktuvas pakilo į pirmą skrydį. Lėktuvo kūrimą trikdė techninės problemos.

Toks orlaivis priklausomai nuo komplektavimo kainuoja 150–206 mln. JAV dolerių. Iki šiol kompanija sulaukė 863 užsakymų pirkti lėktuvą.

Vokietija Holivudo dievaitė Ža Ža Gabor atsidūrė ligoninėje Ispanijai Paulio nepardavė Į ligoninę dėl kaulų lūžių pagulDaugiausia uždirbo U2 ir AC/DC Praėjusiais metais daugiausia muzikos pramonėje uždirbo roko dinozaurai U2 ir AC/DC. Kartu jie savo kišenes pernai papildė 244 mln. dolerių, skelbia JAV verslo žurnalas „Forbes“. Nuo 2009 m. birželio iki šių metų birželio airių grupė U2 uždirbo 130 mln. dolerių. Po jos su 114 mln. eina AC/DC. Amerikiečių atlikėjos Bejonsės pelnas siekė 87 mln. dolerių ir ji yra trečioje vietoje. Toliau rikiuojasi Briusas Springstynas, per-

nai uždirbęs 70 mln., Britni Spyrs su 64 mln. ir Bejonsės vyras Džei-Z su 63 mln. Ekscentriškoji atlikėja Leidi Gaga yra vienintelis netikėtumas daugiausia uždirbančiųjų dešimtuke.

Pernai ji uždirbo 62 mln. dolerių ir atsidūrė septintoje vietoje. Leidi Gaga aplenkė popkaralienę Madoną, kuri su 58 mln. liko aštunta. 50 mln. praėjusiais metais uždirbo kantri muzikos žvaigždė Kenis Česnis, o 48 mln. – hip hopo grupė „Black Eyed Peas“.

dyta Holivudo dievaitė Ža Ža Gabor. Medikų duomenimis, jos būklė rimta, bet pavojaus gyvybei nėra.

Aktorė, kuri griežtai slepia savo amžių, žiūrėjo televizorių, kai suskambo telefonas. Mėgindama atsiliepti ji iškrito iš lovos.

Nors savo gimimo datą laiko paslaptyje, manoma, kad Ža Ža Gabor gimė 1919 metų vasario 6-ąją Budapešte. Ji baigė Vienos muzikos akademiją, vėliau persikėlė į JAV, kur pradėjo kino aktorės karjerą. Tiesa, ji labiau išgarsėjo ne aktoriniais sugebėjimais, o spalvingu gyvenimu.

Po 2002-aisiais įvykusios autoavarijos Ža Ža Gabor sėdi invalido vežimėlyje.

Seniausias šampanas – Baltijos jūros gelmėse Uždraudė rūkyti vandens pypkes Gazos ruožą valdanti radikali islamo grupuotė „Hamas“ uždraudė moterims viešoje vietoje rūkyti vandens pypkes. Savaitgalį kavinėms buvo duotas atitinkamas nurodymas. „Rūkymas viešoje vietoje prieštarauja papročiams, be to, yra skyrybų priežastis“, – sakė policijos atstovas. Anot jo, neretai vyrai skiriasi su žmonomis, jei jos yra pastebėtos rūkančios.

Vandens pypkės Gazoje yra vienodai populiarios ir tarp vyrų, ir tarp moterų.

2007-aisiais į valdžią atėjusi „Hamas“ Gazoje mėgina priversti gyventojus laikytis griežtų islamo nuostatų.

Grupė narų, tiriančių prie Alandų salų Baltijos jūroje nuskendusio laivo liekanas, rado jose butelį seniausio pasaulyje dar tinkamo gerti šampano. „Iškėliau vieną butelį šampano, kad galėtume nustatyti laivo amžių, nes neradome jokio jo pavadinimo ar smulkmenų, kurios padėtų kaip nors jį identifikuoti“, – sakė vienas narų Kristianas Ekstriomas. Jis su draugais atidarė butelį ir paragavo jo turinį. „Šampanas buvo fantastiškas, labai saldaus skonio, galima buvo pajusti ąžuolo ir stiprų tabako

kvapą. Buvo jame ir maži burbuliukai“, – pasakojo K.Ekstriomas.

Ekspertų manymu, butelio forma leidžia teigti, kad jis gali būti pagamintas XVIII a. pabaigoje. Butelis su jame esančiu šampanu išsiųstas į Prancūziją, kur bus toliau tiriami. „Esame 98 procentais įsitikinę, kad tai šampanas „Veuve Clicquot“ ir kad jis buvo pagamintas tarp 1772 ir 1785 metų“, – pažymėjo K.Ekstriomas ir pridūrė, kad nuskendęs laivas buvo pakeliui į tuometinę Rusijos sostinę Peterburgą.

Per vieną iš nardymų laive rasta ir vyno, bet šiuo metu dar nežinoma, kiek jame plukdyta butelių, ar būta kitokių krovinių jo triumuose. Ekspertų nuomone, narų rastas šampanas „Veuve Cliquot“ gali būti vertas 500 tūkst. Švedijos kronų už butelį.

Kadangi nuskendęs laivas ilsisi netoli Alandų salų – autonominio Suomijos regiono, tai laivu ir jame esančiu šampanu pasirūpins vietos valdžia.

Iki šiol seniausio šampano titulas priklausė „Perrier-Jouet“, kurio du buteliai saugomi nuo 1982 m.

Vokietijos Oberhauzeno akvariumas atmetė Ispanijos prašymą parduoti aštuonkojį Paulį, kuris teisingai atspėjo septynių Vokietijos rungtynių čempionate baigtį ir išpranašavo ispanų sėkmę finale. Dėl to Paulis tapo didvyriu Ispanijoje ir dabar Madrido zoologijos sodas nori jį turėti savo akvariume. Tačiau Oberhauzeno akvariumo atstovai tvirtina, kad Paulis jokiais būdais neparduodamas. „Mes labai džiaugiamės, kad Paulis liks čia“, – teigė akvariumo atstovė Tunja Muncig ir pridūrė, kad bet kurie kiti pasiūlymai iš užsienio bus atmesti.

Nuo tos akimirkos, kai išpranašavo ispanams sėkmę Pietų Afrikos Respublikoje, Paulis tapo tikra įžymybe Ispanijoje. Finalines rungtynes stebėję futbolo aistruoliai buvo pasipuošę marškinėliais ir kepuraitėmis su Paulio atvaizdu. Paulis jau tapo vieno Ispanijos miesto garbės svečiu, o kitą mėnesį planuojama surengti vasaros festivalį, pavadintą Paulio vardu. Net Ispanijos premjeras Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras pasisiūlė apsaugoti Paulį, kai įpykę Vokietijos rinktinės fanai grasino jį suvalgyti. Vienas ispanų futbolo fanas net pareiškė, kad Paulis turi pakeisti bulių, kuris dažnai piešiamas ant Ispanijos vėliavos. „Šis aštuonkojis padarė daug daugiau negu bulius“, – teigė jis.

Pasirodė viešumoje

Peris Hilton rankinėje rasta hašišo

Garsusis režisierius Romanas Polanskis, kuriam praeitos savaitės pradžioje Šveicarijoje buvo panaikintas namų areštas, pirmą kartą pasirodė viešumoje. 76 metų kūrėjas šeštadienio vakarą pasirodė savo žmonos Emanuelės Senjė koncerte džiazo festivalyje Šveicarijos Montrė miestelyje. Prancūzų aktorė ir atlikėja prieš savo pasirodymą pareiškė esanti „labai patenkinta, kad jis čia yra, nes jis dar nematė mano koncerto“. Šveicarija liepos 12-ąją paskelbė, kad neketina išduoti R.Polanskio Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir panaikina jo namų areštą. JAV kaltina režisierių 1977-aisiais seksualiai išnaudojus nepilnametę.

R.Polanskis rugsėjo pabaigoje buvo

Į Korsiką privačiu lėktuvu atskridusios Peris Hilton rankinėje pareigūnai aptiko mažiau nei vieną gramą hašišo. Vakarėlių pažiba į salą atskrido iš Paryžiaus. Korsikos oro uoste ji buvo paprašyta parodyti rankinę, kurioje ir rasta kvaišalų. Pareigūnai trumpai apklausė P.Hilton ir paleido. Kadangi rastas kanapių kiekis yra labai mažas, tyrimas nepradė-

suimtas Šveicarijoje vadovaujantis JAV arešto orderiu. Vašingtonas pareiškė esąs nusivylęs sprendimu neišduoti kūrėjo.

tas. P.Hilton iš Korsikos jachta leisis atostogauti Sardinijos kryptimi.

Vakarėlių liūtė neseniai dėl hašišo įkliuvo Pietų Afrikos Respublikos policininkams. Ji su drauge per pasaulio futbolo čempionatą buvo sulaikyta netoli vieno stadiono.

Kaltę už narkotikų laikymą tada prisiėmė draugė, kuri ir sumokėjo 100 eurų piniginę baudą.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos