Gimtasis kraštas Nr 23

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Vilnius – baltarusių širdžiai mielas miestas

Kražiuose tebetvyro didžiavyrių dvasia

„Lietuvių ir baltarusių kultūrų, literatūros keliai ir vargai – labai panašūs, o Vilnius baltarusiams iki šiol yra didelių ir širdžiai malonių sentimentų miestas“, – teigia rašytojas V.ŽEIMANTAS.

Dar Motiejus Valančius rašė, jog Kražiai – tai vieta, iš kur nuo amžių sklido šviesa žemaičiams.

Bet ilgainiui istorijos vėjų sūkuriuose šio Žemaitijos miestelio šlovė menko.

10 psl.

14 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 30–rugpjûèio 6 d., Nr. 23

Nuodėmių atleidimas už pinigus Atostogos vogčiomis

Seimo priimtos Statybos įstatymo pataisos, kuriomis leidžiama susimokėti už savavališkas statybas, primena viduramžių indulgencijas.

Saulius TVIRBUTAS Seimas – vienintelė valstybinė institucija, kurioje tautos išrinktiesiems nenumatytos atostogos. Išeitų, kad politikai čia dirba nepertraukiamai, visą kadenciją , o atsikvepia pertraukose tarp eilinių pavasario ir rudens sesijų. Kai kurie parlamentarai įsigudrina paatostogauti ir per sesijas, praleisdami posėdžius. Tačiau bet kuriuo atveju jie visą laiką gauna ir algą, ir lėšas parlamentinei veiklai, nors tuo metu ilsisi Kanarų salose.

Pokyčių tikimasi rudenį Apie būtinybę reglamentuoti Seimo narių atostogas jau prakalbo ir patys parlamentarai, jiems pritaria teisininkai, politologai. Ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas sako, kad tai tęsiasi jau 20 metų. „Laisvesni būname tarp sesijų, – pasakojo politikas. – Bet netrūksta darbų ir vasarą – štai kitą savaitę dalyvausiu valdybos posėdyje, taip pat rengiami komitetų pasitarimai.“ Pasak Č.Juršėno, atostogas reikia reglamentuoti, kad būtų išvengta nesusipratimų. „Neliktų nereikalingų kalbų, aistrų, politikavimo, – įsitikinęs jis. – Reikia tik apsvarstyti, kokiu metu Seimo nariai galėtų atostogauti, kiek kartų per metus ir panašiai.

Gediminas STANIŠAUSKAS Su savavališkomis statybomis Aplinkos ministerijai pavaldžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija iki šiol kovojo, švelniai tariant, nekaip. 95 procentai Lietuvos upių tėvo Nemuno ir šalies paežerių aptverta nelegaliomis tvoromis.

Padvelkė amnestija Dažniausiai iki šiol inspekcija bausdavo stipraus užnugario neturinčius žmones, savavališkai pasistačiusius lūšnas soduose ar kitus nevertingus statinius, ir priversdavo juos nugriauti. Seimo nariai ar aukštas pareigas užimantys valdininkai atsakomybės paprastai išvengdavo.

Valdžios užmojai vieną kartą baigti kovą su nelegaliomis statybomis tiesiog stulbina. Pagal šį planą tie statytojai, kurie nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. savo noru kreipsis į savivaldybės administraciją dėl pradėtos nelegalios statybos, galės ją nemokamai įteisinti. „Manau, kad žmonės turėtų pasinaudoti šia amnestija ir legalizuoti savavališkas statybas nemokėdami įmokos, nes ateityje klaidos ir pažei-

Nukelta į 2 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

dimai tikrai kainuos brangiai“, – sakė su savavališkomis statybomis turinti kovoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos vadovė Laura Nalivaikienė.

Kitaip tariant, jeigu jūsų kaimynas priešais langus savavališkai pastatė 3 metrų aukščio tvorą ir jūs ilgus metus kovojote gindami savo teisėtus interesus, tai nuo spalio mėnesio tokia kova taps beprasmė. Pažeidėjas

įteisins tai, ką pradėjo, o jeigu nespės to padaryti iki 2012 m. pabaigos, tai Statybos įstatyme jam numatyta dar viena lengvata.

Pasinaudota viduramžių patirtimi? Įstatymo pataisomis įteisinta lengvata panaši į viduramžių (XIII–XVI a.) indulgencijas, kai nuodėmes buvo

galima išpirkti už pinigus. Bažnyčios antspaudu patvirtintus išganymo raštus būdavo galima gauti ne tik už jau padarytas nuodėmes, bet ir įvairias piktadarystes, kurios dar tik bus padarytos ateityje. Tuo daugiausia naudojosi didikai. Lygiai taip pat nuo 2012 metų Lietuvoje bus galima įteisinti ir savavališkas statybas.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ar bankrotai išgelbės prasiskolinusiuosius?

Raimundo Šuikos nuotrauka

Po daugiau kaip metų tylos Ūkio ministerija ištraukė iš stalčių nebaigtą kurti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris šį rudenį jau pagaliau gali būti pateiktas svarstyti Seimui.

Albinas ČAPLIKAS

Įstatymą vertina atsargiai

Anksčiau šį įstatymą žlugdė bankininkai. Ir dabar jo projektą jie sutinka be entuziazmo, tačiau aršiai nesipriešina. Gal prasiskolinusiems šalies piliečiams atsirastų galimybių grąžinti nors dalį skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo?

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas neslepia, kad, priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, padidėtų bankų veiklos rizika – juk negrąžintas skolas turės nurašyti ne valstybė, o kreditoriai.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

Darbiečiai siūlo ministrui likti atostogose Po Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patirto visiško fiasko skelbiant abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus Seimo Darbo partijos frakcija mano, kad šiuo metu atostogaujantis ministras Gintaras Steponavičius galėtų pratęsti savo atostogas visam laikui, nes iš tokių ministrų nėra jokios naudos. „Manau, kad švietimo ir mokslo ministras galėtų bent atsiprašyti už tai, kas įvyko šį šeštadienį, juk visi abiturientai ir jų tėvai šios dienos laukė 12 metų. Kokį stresą patyrė jauni žmonės, kurie negalėjo sužinoti savo stojimo rezultatų arba gavo klaidingus pranešimus apie tai, kad niekur neįstojo!

Kaip visada, niekas už tai neketina nei prisiimti atsakomybės, nei atsiprašyti, o G.Steponavičius arogantiškai pareiškė, kad jis neseka, kas vyksta Lietuvoje, nes atostogauja“, — sako Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jis siūlo G. Steponavičiui nebegrįžti iš atostogų. „Ar ministras yra Lietuvoje, ar užsienyje, švietimo sistemai tai jokios įtakos nedaro. Būdamas Lietuvoje jis įgyvendina nevykusią šveitimo ir mokslo reformą, o išvažiavęs į užsienį — nekreipia dėmesio į pasityčiojimą iš abiturientų. Manau, kad tokio ministro Lietuvai apskritai nereikia ir jis galėtų pratęsti savo atostogas visam laikui.

Atrodo, kad švietimo sistemai tokios ministro atostogos būtų tik į naudą“, — teigia V.Gapšys.

GK inf.

Aktualijos

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Nuodėmių atleidimas už pinigus Primena oligarchinės valstybės teisę Kęstutis Čilinskas, teisininkas

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

įteisinti savo savavališkas statybas net iki 2013 metų.

Šiai išpirkai apskaičiuoti įstatymo skyriuje „Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai“ sukurta net speciali formulė.

Pagal ją įmoka negali būti mažesnė kaip 300 Lt ir ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt.

Savavaliautojai kelia galvas Kad priėmus įstatymo pataisas savivaliautojai jau pakėlė galvas, rodo pastarieji įvykiai Pavilnio regioniniame parke. Čia gyventojų pasipiktinimą sukėlė bendrovė „Belmonto pramogos“, kurios darbininkai Vilnelės šlaite be gyventojų žinios įrengė atrakcionų parką.

Tačiau daug įdomesnė yra vilniečio Dariaus Nainio istorija, akivaizdžiai parodanti, kad savavališkose statybose įstatymai vienaip taikomi eiliniams piliečiams, o kitaip – išrinktiesiems.

2004 m. D.Nainys paėmęs iš banko paskolą Seimo nario Jono Pinskaus kaimynystėje įsigijo dalį

Nugriauti tik trys statiniai

Inspektorė L.Nalivaikienė nemano, kad įstatymo pataisos padidins korupciją, nors būtent inspektoriai vertins, ar įmanoma vieną ar kitą savavališką statinį įteisinti.

GK archyvo nuotrauka

sklypo. Be J.Pinskaus sutikimo, numatančio kaimyninių sklypų naudojimo tvarką, vyriškis negalėjo pradėti jokių statybų, todėl iš banko paimta skola ilgainiui tapo nepakeliama našta.

Teismais ir skundais D.Nainys įrodė, kad tautos išrinktasis pažeidė įstatymus. Tačiau pažeidėjui iki šiol nesurašytas net administracinės nuobaudos protokolas.

Po Statybos įstatymo pataisų, D.Nainio manymu, J.Pinskus galės

Statybos įstatymo pataisos tik parodo apgailėtiną valdžios kovą su savavališkomis statybomis. Tą patvirtina ir statistika. Per 2010 m. pirmą ketvirtį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija išaiškino 79 savavališkas statybas, iš kurių tik 3 savavališkai pastatyti statiniai buvo nugriauti. „Konkrečių pavyzdžių minėti negalime“, – teigė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu prisidengusi L.Nalivaikienė. Ji taip pat nemano, kad įstatymo pataisos padidins korupciją, nors būtent inspektoriai vertins, ar įmanoma vieną ar kitą savavališką statinį įteisinti.

Be kita ko, įstatymo pataisas prieš jas priimant sukritikavo Seimo Teisės departamentas, kurio teigimu, „tokiu reguliavimu gali būti pažeistas teisinės valstybės principas“. Seimo nariai formuluotę pakeitė, bet esmę paliko tą pačią.

Civilinis kodeksas numato, kad visi yra lygūs prieš įstatymus, bet galimybė išsipirkimu įteisinti savavališkas statybas man primena oligarchinės valstybės teisę. Juk tokiu atveju nelieka savavališkos statybos esmės. Šiuo atveju valdžia sako, kad neteisėta statyba gali būti įteisinta. Kitaip tariant, susitarus ir turint pinigų gali apskritai niekuo nesirūpinti, nes visada savo kaltę galėsi išpirkti. Įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms net nereikės kaimyno sutikimo, kad galėtum ką nors statyti, o jei statinys išdygs, jį bus galima nesunkiai įteisinti. Manau, kad Seimas priėmė šias pataisas, norėdamas tokiu būdu atsilyginti kai kurioms statybų bendrovėms, dosniai parėmusioms partijas prieš rinkimus.

Padaugės korupcijos Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Nuo šiol viskas dar labiau priklausys nuo valdininko, nes jis spręs, ar tai savavališka statyba, ar nesavavališka, galima ją įteisinti ar negalima. Korupcijos tik padaugės. Reketui ir savivalei išaušo aukso amžius. Inspektoriai taps viešpačiais, nes nuo jų priklausys žmonių likimai. Neabejoju, kad dabar daug kas puls nemokamai įteisinti savavališkas statybas.

Atostogos vogčiomis Seimo statuto pataisas rengusi darbo grupė, kurios narys buvau, pateikė siūlymus Seimui ir tikimės, kad juos apsvarstysime per rudens sesiją.“

zuoti savo veiklą. „Vieni tai suvokia kaip darbą su rinkėjais, komitetuose, o kiti vyksta ilsėtis, paskui turi aiškintis, kyla visokių kalbų. Todėl ir būtina įvesti aišku reglamentą“, – tikino Seimo narys.

Parlamentarams įstatymai negalioja?

Dirba ar ilsisi – pinigai tokie patys

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, reglamentavus parlamentarų atostogas bus išvengta skandalų, kai per Seimo sesijas parlamentarai išvyksta į pažintines ar poilsines keliones. „Konstitucinis Teismas dar 2004 m. išaiškino, kad kiekvienas dirbantysis turi teisę į atostogas. Seimui negalioja Darbo kodeksas, bet antra vertus, dirbantieji, kaip teigia Konstitucinis Teismas, turi teisę į poilsį, – kalbėjo A.Salamakinas. – Daugiausia ginčų kyla gruodžio–kovo mėnesiais: ne vienas stebisi, kodėl turi prašyti Seimo valdybos leisti jam išvykti slidinėti ar ilsėtis į šiltus kraštus, kai nėra posėdžių.“ A.Salamakino teigimu, parlamentarai nevienodai supranta Seimo statuto nuostatą, kuri skelbia, kad tarp sesijų Seimo nariai turi patys organi-

Teisininkas Tadas Blažys mano, kad Seimo nariai turėtų reglamentuoti savo atostogas dėl didesnio skaidrumo. „Seimui taikytini itin aukšti skaidrumo, veiklos atvirumo, aiškumo reikalavimai, todėl Seimo nario poilsio laiko reguliavimas ir jo gauna-

Atkelta iš 1 psl.

Ilsėdamasis parlamentaras turėtų gauti bent jau mažesnes lėšas parlamentinei veiklai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

mų lėšų reglamentavimas būtų sveikintinas“, – įsitikinęs jis.

Pasak T.Blažio, ilsėdamasis parlamentaras turėtų gauti bent jau mažesnes lėšas parlamentinei veiklai. Dabar jo atlyginimas ir išmokos už kanceliarines bei kitas išlaidas nesumažėja visus metus. „Ilsėdamasis Seimo narys neatlieka įprastinių funkcijų, nors ir išlaiko tautos atstovo statusą, todėl per atostogas būtina mažinti parlamentinei veiklai skirtinas lėšas“, – įsitikinęs teisininkas.

T.Blažys mano, kad, nors Seimo nariai laisvalaikiu susitinka su rinkėjais ar dirba kitus darbus, tai nereiškia, kad per atostogas tam skirtos sąnaudos turi būti kompensuojamos.

Teisininkas įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri gali iškilti reglamentavus Seimo narių atostogas. „Ar ne-

susiklostys tokia situacija, kai Seimo narys faktiškai atostogaus, tačiau formaliai atostogomis nesinaudos, siekdamas didesnių išmokų, skirtinų jam kaip Seimo nariui? – kelia versiją T.Blažys. – Teks nustatyti atitinkamus Seimo narių atostogų laikotarpius ir atostogų perkėlimo į kitus laikotarpius atvejus.“

Įteisinti dvigubi standartai Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad atostogos dirbantiesiems yra būtinybė atkurti darbingumą. Laikinai einantis valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Vilius Mačiulaitis aiškino, kad netgi darbuotojui vengiant eiti kasmetinių mokamų atostogų darbdavys turi teisę savo nuožiūra paskirti jam poilsio datą. „Viena iš

kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, – sakė V.Mačiulaitis. – Likusių 14 dienų skaičiaus eiliškumo ir trukmės įstatymas nenumato. Jei dėl objektyvių priežasčių darbuotojas nepanaudoja mokamų atostogų, jos turi būti perkeliamos ir pridedamos prie kitų metų atostogų.“ Pasak V.Mačiulaičio, minėtos Darbo kodekso nuostatos Seimui negalioja. „Seimo veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, – aiškino jis. – Parlamento darbo tvarką nustato Seimo statutas, o uždarbio dydžius ir apmokėjimo sąlygas numato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.“ V.Mačiulaičio nuomone, Seimo nariai darbingumą atkurti gali taip, kaip ir dabar – tarp eilinių sesijų.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Ar bankrotai išgelbės prasiskolinusiuosius?

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas neslepia, kad, priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, padidėtų bankų veiklos rizika.

Spręs teismai Ūkio ministras Dainius Kreivys paskubėjo pabrėžti, kad kaip ir kada taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, spręs ne koks nors valdininkas ar tarnautojas, bet teismas. Prasiskolinęs žmogus teismui turės pateikti visus dokumentus ir šis per mėnesį paskelbs sprendimą, ar konkrečiam asmeniui verta kelti bankroto procedūrą.

Jeigu teismas nustatytų, kad žmogus nepiktnaudžiavo, nesiekė pasinaudo-

3

Ant politinių svarstyklių

Pilietybę – visiems išvykusiems?

Atkelta iš 1 psl.

Jie tai darys, žinoma, ne iš savo kišenės – šiam reikalui įsteigs papildomą fondą ar kaups lėšas kitu būdu.

Tačiau vienaip ar kitaip pinigėlius suneštų bankų klientai, taigi bankų paslaugos ir paskolos pabrangtų. Kiek pabrangtų, šiandien niekas nenori prognozuoti. „Sudarius galimybę bankrutuoti, svarbu neleisti skolininkams sukčiauti. Naujasis įstatymas neturėtų būti taikomas anksčiau paimtoms paskoloms“, – mano S.Kropas. Taigi jis tarsi pripažįsta, kad sunkumų kils tik pirmaisiais metais, kai kreditorių akys bus pilnos išgąsčio dėl klientų bandymo sukčiauti.

Nuomonę dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo iš esmės pakeitė anksčiau kritiškai šią idėją vertinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. „Bankininkų teiginiai, kad jie bus priversti griežtinti paskolų teikimo sąlygas, yra neteisingi arba perdėti.

Jeigu įstatyme bus numatyta pakankamai saugiklių, jis bus priimtinas ir naudingas abiem pusėms“, – sako R.Šarkinas.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šią savaitę priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus, pasisakė už platų dvigubos pilietybės taikymą. „Ji atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis“, – valstybės vadovės poziciją dėstė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Kaip toks platus pilietybės taikymas paveiktų tėvynėje likusių piliečių gyvenimą?

Raimundo Šuikos nuotrauka

ti susidariusiomis aplinkybėmis, tada būtų sustabdomas skolų išieškojimas bei turto pardavimas. Tiesa, bankroto procedūrą būtų galima kelti tik kartą per 10 metų. Labai tikėtina, kad Seimas šį terminą pailgins.

Pasak skolų išieškojimo paslaugas teikiančios UAB „Sergel“ direktoriaus pavaduotojos Tomos Simutienės, fizinių asmenų bankrotas turėtų būti keliamas ginant ne tik skolininkų, bet ir kreditorių interesus. „Pritariu pasiūlymams atskirti įsiskolinusiuosius dėl verslo, ūkinės veiklos ir ėmusius paskolas vartojimui.

Pastarieji pervertino savo galimybes, gyveno geriau negu iš tikro galėjo gyventi pagal savo galimybes. Taigi būtų neteisinga ir vienus, ir kitus vertinti vienodai“, – sako T.Simutienė.

Lengvai atsikratyti skolų nepavyks Projekte numatyta, kad fizinis asmuo bankrotą galės bandyti skelbti, kai jo beviltiškos skolos pasieks 9600 Lt (12 minimalių atlyginimų) ir jeigu jis ilgiau nei 6 mėnesius negalės grąžinti skolos.

Nustatyta skolos suma daug kam kelia nuostabą. Kodėl būtent tokia palyginti nedidelė suma? Dar daugiau klausimų sukelia pasiūlymas, kad paskelbus bankrotą fizinis asmuo skolą turėtų grąžinti per 5 metus, o jeigu per šį laiką nesuspėtų to padaryti – skola būtų nurašoma. Tiesa, yra išimtis. Skolą valstybei dar reikės atidirbinėti papildomai trejus metus.

Akivaizdu, kad daugelis norėtų neskubėti grąžinti skolų. Tačiau net kai bus duotas leidimas pasinaudoti įstatymu, neverta tikėtis, kad prasiskolinęs žmogus nesunkiai atsikratys skolų. Minėtus 5 metus jis negalės tinginiauti ar apsimetinėti, kad stengiasi skolą grąžinti. Skolininkas turės vykdyti 5 metų trukmės bankroto planą, kuriame bus pakankamai smulkiai nurodyti jo veiksmai, skolų grąžinimo grafikas bei būdas pinigus uždirbti. Paskirtas administratorius šį planą ne tik įvertins, bet ir stebės, kaip jis vykdomas, ir dar už tai prasiskolinęs asmuo jam mokės mokestį.

Visos pajamos bus pervedamos tik į bankroto administratoriaus atidarytą sąskaitą.

Kas liks skolininkui? Iš kiek lėšų jis turės pragyventi? Projekte paminėta 800 Lt per mėnesį suma labai abejotina.

Įsigalios dar negreitai Ūkio ministerijai pavaldaus Įmonių bankroto valdymo departamento laikinoji vadovė Svajonė Alunderienė tarsi apsidraudžia primindama, kad įstatymo projektas bus tobulinamas.

Projekte tikrai yra tobulintinų vietų.

Vyriausybė jį svarstys rugpjūčio antroje pusėje. Sėkmės atveju projektas bus pateiktas iš atostogų sugrįžusiam Seimui. Neabejokime, kad Seime projektas patirs daug išbandymų, bus karpomas ir pildomas. Taigi geriausiu atveju fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigalios nuo 2012-ųjų.

Negražiai atrodo ir ministerija, ir institutas

Tai – ne bulvių maišas

Pilietybė – tarsi inkaras

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Petras Auštrevičius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Manau, kad pilietybė yra absoliuti vertybė, ir pilietis turi gerbti savo pilietybę. Kiekvienas žmogus laisvai apsisprendžia, kur gyvens ir kaip elgsis.

Pavyzdžiui, JAV pilietybę gaunantys žmonės duoda priesaiką, kuri baigiasi tokiais žodžiais: atsisakau visų pilietybių, kurias turėjau iki šiol. Tai rodo, kad amerikiečiai labai gerbia ir brangina savo pilietybę.

Jeigu pradėsime masiškai suteikinėti dvigubą pilietybę, gali atsitikti taip, kad, ištikus krizei, tie žmonės nežinos, kurią valstybę ginti: tėvynę Lietuvą ar šalį, kurioje gyvena?

Tarpukariu iš Lietuvos išvyko milijonas gyventojų. Dabar, neoficialiais duomenimis, išvyko antra tiek (oficialiai – apie 500 tūkstančių). Po dabartinės valdžios priimtų visiškai nereikalingų sprendimų žmonės vėl vejami iš Lietuvos, ir išvažiavusiųjų srautas didėja.

Ar neatsitiks taip, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių už Lietuvos ribų, ilgainiui bus daugiau negu čia pasilikusių? Ir ta didžioji užsienyje gyvenančių piliečių dalis lems likimą tų, kurie pasiliko Lietuvoje. Jie rinks valdžią, spręs kitus dalykus.

Lietuvos pilietybė – ne bulvių maišas, kurį galima pirkti ar parduoti. Pilietybė nėra materialinių gėrybių šaltinis. Pilietybės klausimas žmogui yra vienas esminių dalykų. Tai kartu ir moralinis klausimas, nuo kurio priklauso įsipareigojimas savo tautai ir tėvynei. Juk tėvynė – tik viena.

Matome, kiek daug žmonių emigruoja iš Lietuvos, kiek daug vaikų gimsta lietuvių šeimose užsienyje.

Atsiranda įvairių kitokių aplinkybių: mišrios santuokos ir ištuokos, ir pan. Todėl, mano manymu, labai svarbu lietuvių kilmės asmenims palikti garantuotą teisę, pareiškus norą, atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Šią teisę, be jokios abejonės, reikėtų suteikti užsienyje gimusiems vaikams, kurių abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis. Taip pat tiems, kurie norėtų atkurti Lietuvos pilietybę, turėdami lietuviškas šaknis.

Kita vertus, nemanyčiau, kad reikėtų nustatyti kokius nors geografinius apribojimus, pavyzdžiui, leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiems iš Lietuvos, jeigu jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę. Kuo blogesni tie žmonės, kuriuos likimas dėl įvairių aplinkybių nubloškė į Rytų erdves, bet jie turi tokias pačias lietuviškas šaknis? Aš juos teisės požiūriu vertinčiau vienodai su tais, kurie gyvena, tarkime, Vokietijoje. Man nesvarbu, kur gyvena lietuvis, jis tiesiog yra arba nėra lietuvis.

Be to, užsienyje gyvenantys piliečiai vienaip ar kitaip yra susiję su tėvyne: joje praleidžia dalį metų ar dirba tai vienur, tai kitur. Juk šiuolaikinė gyvensena yra labai mobili. Manau, kad pilietybė – kaip inkaras – pririštų kuo daugiau žmonių prie Lietuvos. O to mums ir reikia.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja aukštųjų mokyklų reitingavimo būtinybe, o už tam organizuotą konkursą kritikuoja ir Švietimo ir mokslo ministeriją. „Reitingavimą užsakė ministerija, jį įvertino tokia suma. Nežinau, į ką reikėtų daugiau kreipti kritiką – ar į tą, kas duoda, ar į tą, kas gauna.

Aš labai abejoju pirmiausia jau tokio reitingavimo būtinybe, jau nekalbu apie tokią kainą. Manau, kad abi pusės neatrodo etiškai ir gražiai“, – sakė žurnalistams D. Grybauskaitė.

Kaip jau buvo rašyta, Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą laimėjo parlamentaro, Tėvynės sąjungos nario Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas. Švietimo ir mokslo ministerija per dvejus su pusę metų už tai ketino sumokėti 2,5 mln. litų. Projektas būtų trukęs pustrečių metų, taigi per metus Seimo nario M.Adomėno institutas už reitingų sudarymą būtų gavęs po milijoną litų.

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Tėvynės sąjungos nario M.Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas kasmet būtų gavęs po milijoną litų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Komentarai

Padegėliai palauks – grožio konkursai svarbiau Stasys JOKŪBAITIS

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nesutaikomi oponentai Kaune tapo bendražygiais Saulius TVIRBUTAS

Netikėtas sprendimas

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai visada buvo Tėvynės sąjungos atstovų pravardžiuojami populistais, su kuriais nieku gyvu negalima tartis dėl bendro darbo. Savo ruožtu „tvarkiečiai“ niekada nepraleidžia progos įgelti šalį valdančios Tėvynės sąjungos lyderiams.

Tačiau neseniai šios partijos frakcijos Kauno miesto taryboje sukirto rankomis – partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai įsitaisė konservatorių užimamų mero ir administracijos direktoriaus pavaduotojų kėdėse.

Vietoje atstatydintų socialdemokratų į valdžios postus netikėtai buvo pakviesti partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai – vicemerės postas atiteko tarybos narei Loretai Kekienei, o Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojo – iš verslo įmonės pakviestam Algirdui Verbickui. Socialdemokratai tikėjosi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių parašų po interpeliacijos merui tekstu, tačiau dabar šios viltys akivaizdžiai subliūško. Socialdemokratų atstovei Orintai Leiputei per tarybos posėdį beliko naujai vicemerei simboliškai įteikti reples. Tuo „tvarkietei“ ironiškai primintas prie Kauno savivaldybės „tvarkiečių“ surengtas mitingas, kuriame L.Kekienė su partijos kolegomis kvietė kalti vinis į valdančiųjų šalį kubilą.

Politiniai viražai Vasaros pradžioje Kauno miesto tarybos Socialdemokratų frakcija paskelbė, kad nerems Tėvynės sąjungos politikos ir pasitrauks iš koalicijos. Maža to, naujai iškepta opozicija ėmė rinkti parašus mero Andriaus Kupčinsko interpeliacijai. Socialdemokratai teigė, kad meras nesugeba vadovauti tarybai, užgaulioja kitus politikus, nesprendžia miestui svarbių problemų.

Iki tol socialdemokratai priklausė vadinamajai „Sėkmės koalicijai“ kartu su Tėvynės sąjunga, Liberalų sąjūdžiu ir jaunalietuviais.

Pasitraukę iš koalicijos socialdemokratai pasiūlė merui įtraukti į tarybos darbotvarkę savo partijos narių vicemero Stepono Vaičikausko ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Romaldo Rabačiaus atšaukimą iš politinio pasitikėjimo pareigų. Tai buvo padaryta liepą.

Kaltina destrukcija Meras A.Kupčinskas nemano, kad „tvarkiečių“ kvietimas į savo komandą prieštarauja Tėvynės sąjungos deklaruotam principui niekada nebendradarbiauti su populistais, kuriems jie priskiria ir R.Pakso įkurtą partiją. „Nebuvo jokio tarppartinio susitarimo – tai tik tarybos frakcijų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. „Tvarkiečiai“ netgi nepakviesti į „Sėkmės koaliciją“, – teigė A.Kupčinskas. – Norime užtikrinti stabilų miesto tarybos darbą, kurį nuolat žlugdydavo socialdemokratai.“ Pasak mero, buvę partneriai nelankė posėdžių, dėl to nesusidarydavo kvorumas. „Strigo svarbūs miestui sprendimai, o „tvarkiečiai“ pažadėjo užtikrinti stabilumą“, – aiškino A.Kupčinskas.

Tačiau dėl tokio Tėvynės sąjungos sprendimo kai kurie koalicijos partneriai buvo nepatenkinti. „Koalicija pajėgi dirbti be socialdemokratų paramos. Nepritariame skubotiems sprendimams tartis dėl paramos su liberaldemokratais“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomonę pateikė vicemeras Rimantas Mikaitis.

Desperatiškai įsikibęs į valdžią?

Kauno tarybos socialdemokratų lyderis Gintautas Labanauskas teigė, kad mero kaltinimai dėl tarybos darbo žlugdymo yra nepagrįsti. „Dirbti trukdė mero nenoras girdėti kitų, arogancija, – kalbėjo politikas. – Gal tai jaunatviškas polėkis, tačiau tokias atsakingas pareigas turi eiti subrendęs, ne tik save girdintis žmogus.“ G.Labanauskas tvirtino, kad Tėvynės sąjungos atstovai niekada neišklausydavo savo koalicijos partnerių nuomonės ir viską spręsdavo vieni, buldozerio principu.

Opozinės Liberalų ir centro frakcijos atstovas Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad A.Kupčinskas desperatiškai bando išlaikyti valdžią. „Tam jis imasi visų įmanomų priemonių, nes, praradęs postą, ne tik neturėtų ką veikti dėl prastos kvalifikacijos, bet ir iškiltų daug konservatoriams nepalankių duomenų, – mano A.Garbaravičius. – Imtų aiškėti nešvarus „Britanikos“ pastato miesto centre privatizavimas, neaiškios derybos su energetikos įmonėmis, lėšų elektroniniam viešojo transporto bilietų diegimui, Technopolio vystymui, Sporto rūmų statybai panaudojimas ir kiti dalykai.“

Kodėl pirmokai skaičiuoja geriau už premjerą?

Todėl, kad pirmokai žino, kaip dirba (jei dar dirba) ir kiek uždirba jų tėveliai, sakoma Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderio Artūro Paulausko išplatintame pareiškime.

Premjeras A.Kubilius, teigiama dokumente, pareikšdamas, kad praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, praleido progą patylėti – nemeluoti, nebekiršinti tarpusavyje visuomenės sluoksnių.

Niekas jau nebesistebi tikrovės neatitinkančiais premjero pareiškimais. Nuostabą kelia tik tai, kad kaskart meluojant bandoma sukiršinti

žmones taikant principą „Skaldyk ir valdyk“ (arba „Gąsdink ir valdyk“, „Meluok ir valdyk“ etc.).

Sukiršinti pensininkus su dirbančiaisiais, mažylių tėvus – su pensininkais, dabar – medikus ir švietimo darbuotojus su visais likusiais dirbančiais asmenimis. „Siųsti į darbo biržas medikus ir švietimo darbuotojus brangu. Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju premjeras nutylėjo skaudžiausią problemą, kurią bandoma paslėpti po suplyšusia atlyginimų nemažėjimo statistikos skraiste“, – įsitikinęs A.Paulauskas.

Ir pirmiausia, jo nuomone, kalbėti reikia net ne apie mažėjančius (ar,

pasak premjero, nemažėjančius atlyginimus), o apie darbą praradusius švietimo ir medikų atstovus.

Tai, ką jaučia sunkumus patiriantys ar darbo netekę Lietuvos žmonės, negalima įvertinti jokia statistika.

Ką jau kalbėti, kai net Sveikatos apsaugos ministerija priversta paneigti premjero žodžius, kad medikams atlyginimai nemažėjo.

Ar bereikia geresnės iliustracijos chaosui, kuris tvyro Vyriausybėje?

Socialliberalų vedlys mano, kad po tokių politinių nesusikalbėjimų (ar nusikalbėjimų) premjerui belieka pasibarstyti galvą pelenais ir eiti į pirmą klasę mokytis skaičiuoti.

Ne, nesakykit, mūsų premjeras tikras optimistas. Bedarbių jau beveik tiek, kiek visame Kaune gyventojų, daugiau kaip pusė milijono uždarbiauja užsienyje, pensininkai prašo kompensuoti nusavintas pensijas, o Ministras Pirmininkas tikina, kad krizė Lietuvoje baigėsi. Tuo, žinoma, labiausiai tiki jo bendražygiai, kiti po tokių žodžių raukosi tarsi karštymečiu būtų acto gurkštelėję.

Nieko nuostabaus, kad tokiu optimizmu trykštantis premjeras kone visam mėnesiui nusprendė Vyriausybės vairą perduoti ištikimai savo finansų ministrei, o pats sėdo ant dviračio ir numynė į batkos Aleksandro Lukašenkos žemes. Prieš išvykdamas dar spėjo pamaloninti ir pretendentes į Mis Visatos karūną (pasirodo, mūsų premjeras yra ne tik dviračių, bet ir grožio konkursų gerbėjas ir rėmėjas).

Pasirodo, mūsų premjeras yra ne tik dviračių, bet ir grožio konkursų gerbėjas ir rėmėjas. Tiesa, ne savo pinigais.

Tiesa, ne iš savo kanceliarinių išlaidų ar kokių nors kitų tautai nelabai žinomų kišenpinigių, o iš Vyriausybės rezervo fondo. To paties, kuris, kaip atėjęs į valdžią tikino premjeras Andrius Kubilius, pirmiausia turėtų būti panaudotas iškilus kokiai nors ekstremaliai situacijai – įsisiautėjus taifūnams, gaisrams, potvyniams. Ar maža kokių nelaimių gali nutikti? Negali būti, kad Vyriausybė tam nebūtų „užkeikusi“ vieno kito milijono. Tam ir yra tas Rezervo fondas.

Kadangi ekonominė krizė, pasak Andriaus Kubiliaus, jau baigėsi ir diržus dar tebesiveržia tik pensininkai, vaikus auginančios motinos ir bedarbiai, o nei žemės drebėjimų, nei vulkanų išsiveržimų Lietuvoje iki šiol nebuvo ir tikriausiai greitai nebus, premjeras per dvejus metus penkis kartus sumenkusį rezervinį fondą nusprendė panaudoti tikrajam lietuvaičių grožiui puoselėti bei propaguoti mūsų Visatoje ir atriekė joms riebiausią pyrago riekę – 63 tūkst. litų.

Tai – kone dvigubai daugiau nei

paskirta patriotinei jaunimo išvykai „Misija Sibiras 2010“, kuri su ekstremaliomis situacijomis taip pat neturi nieko bendra, bet jos fone taip mėgsta reklamuotis valdantieji.

Tuo pat metu iš Vyriausybės rezervo fondo tradiciškai šelpiamiems padegėliams ar vasaros audrų nuniokotiems Lietuvos provincijos miesteliams skirtos net tris ar keturis kartus mažesnės sumos. Ką ten mūsiškės nelaimės – sudegęs ar pavasario ir vasaros potvynių užtvindytas vienas ar kitas kaimas... Gražuolės karūna – štai kur būtų tikroji nelaimė, jei ji neatitektų kuriai nors mūsų merginai.

Pernai toks konkursas vyko Latvijoje ir gražuole ten buvo karūnuota viena jauna Lietuvos finansų specialistė. Ar šiemet galime nusileisti?

Juo labiau kai, anot premjero, krizė jau įveikta, o apie mūsų patirtį tramdant šią hidrą netrukus pasaulio mokslininkai ekonomistai rašys vadovėlius.

Konkursą rengia viešoji įstaiga „Pramogų akademija“, kuriai vadovauja mados, pramogų ir turizmo verslu užsiimantys privatūs verslininkai. Kaip dabar aiškėja, dosniai atverti piniginę merginų konkursui Andriaus Kubiliaus Vyriausybę padrąsino tai, kad paramos šiam rugpjūčio viduryje Lietuvoje vyksiančiam renginiui prašė netgi Užsienio reikalų ministerija. Vieno jos atstovo argumentai, pažerti per televiziją, tiesiog stulbina savo „diplomatija": keliasdešimt tūkstančių litų paremtas konkursas atseit padidins Lietuvos moterų vaidmenį, paskatins atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris. Mat visas šio konkurso pavadinimas yra „Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys – prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“.

Ministerijų ir Vyriausybės valdininkai rado ir dar svaresnių, netgi tarptautine politika dvelkiančių argumentų, kodėl valstybei reikia finansuoti šį renginį. Per konkursą vyks renginys „Tautų šventė. Susipažinkime“. Kiekviena jo dalyvė ne tik vilkės savo tautiniais drabužiais, bet ir ruoš nacionalinius patiekalus bei gėrimus ir vaišins jais žiūrovus.

Oficialiuose dokumentuose rašoma, kad šis grožio konkursas Lietuvai šiuo metu – „ypač svarbus“, nes Lietuva perėmė pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai. O šioje taryboje esą aktyviai veikia ekspertų grupė, kovojanti su prekiautojais žmonėmis.

Jei jau taip, premjeras Andrius Kubilius gal ir neprašovė – tai beveik tas pat, kas stichinė nelaimė, negaila ir Rezervo fondo tūkstančių.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Gimtasis kraštas

Emigracija

Menas išmokti džiaugtis gyvenimu Likimas lėmė, kad Jolita ištekėjo už savo svajonių šalies piliečio, su kuriuo gyvena Belgijoje. „Aš dar nepažinojau savo vyro, o jau svajojau aplankyti Afriką – ir būtent Etiopiją“, – prisipažįsta savo ilgametę svajonę pagaliau įgyvendinusi lietuvė.

„Vieną gražų rugsėjį su vyru pradėjome planuoti žiemos švenčių atostogas. Kadangi gyvenu Belgijoje, tai pirmiausia nusprendžiau ne važiuoti į Lietuvą, o aplankyti draugus, gyvenančius Londone.

Tačiau vyras Yosiefas pateikė du pasiūlymus: skrendame į Ameriką arba į Afriką. Tik kelias sekundes pagalvojau apie JAV (nes ir ten nesu buvusi), tačiau, be jokių abejonių, pasirinkau Afriką, o konkrečiau – Etiopiją. Sunku buvo patikėti, kad gali išsipildyti sena mano svajonė“, – Jolita vis dar išgyvena džiugesio akimirkas.

Naktis Adis Abeboje Kai beveik visame pasaulyje gruodį švenčiamos žiemos šventės, Etiopijoje tai paprastos dienos, mat etiopai naujuosius metus pradeda rugsėjo 11 dieną. Etiopų kalendoriuje – ne 12, o 13 mėnesių. Kiekvienas mėnuo turi po 30 dienų, o tryliktasis – tik 6 (po vieną likusią nuo tų mėnesių, kurie turi 31 dieną).

Laikas taip pat skaičiuojamas kitaip – nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo, 6 valandą vakaro prasideda naktis. Diena prasideda 6 val. ryto.

Atvykusi į Etiopiją Jolita dvi dienas jautė smilkalų kvapą. „Mano vyras paaiškino, kad taip yra gal dėl to, jog daugelis namų kūrenami malkomis, nors man tas kvapas atrodė kaip smilkalų.“ Sutuoktiniai apsigyveno viešbutyje, kuriame para su pusryčiais kainuoja 25 eurus. Sostinėje Adis Abeboje (išvertus reiškia „nauja gėlė“) jie praleido keturias dienas. Pirmiausia pora susitiko su Yosiefo giminaičiais, paskui leidosi apžiūrėti miesto. „Šiaip saugus miestas, bet kišenvagių visur yra. Pirmas įspūdis apie sostinę buvo toks: įsivaizduokite turgų, kuriame pilna žmonių. Jame dar reikėtų paleisti asilus, ožkas, karves, be to, ten turėtų važinėti mašinos ir nuolat pypsėti.

Antras įspūdis: didelis skurdas, daug žmonių, daug elgetų – pradedant vaikais ir baigiant berankiais, bekojais suaugusiaisiais. Tik vėliau pradėjau matyti šiuolaikinius pastatus.“

Laimingi žmonės Sutuoktiniai aplankė ir už 270 kilometrų esantį Avasos miestą. „Pastebėjau, kad užmiesčių pakelėse nėra kelio ženklų. Kai privažiuoji sankryžą, pats turi žinoti, kur sukti. Nėra jokių nuorodų.

Visi važiuoja mažesniu nei leistinas greičiu, nes nežino, kuriame ruože gali prieš akis iššokti ožka ar asilas, ar net vaikas eiti per gatvę.“ Avasos miestas nedidelis, bet jame yra mokamų parkų. Įėjimo mokestis imamas tik savaitgaliais. „Mano

akis patraukė užrašai ant tvorų. Pradėjau fotografuoti, o mano vyras ėmė juoktis. Pasirodo, ten parašyta: „Seksas prieš vestuves yra draudžiamas.“ Dar dukterėčia paklausė, ar aš tam pritariu. Manau, atsakymas buvo aiškus“, – nusijuokia Jolita.

Viename iš Avasos parkų yra miesto vardu pavadintas ežeras. Jame gyvena begemotai, įvairios žuvys ir net krokodilai. „Mums siūlė po tą ežerą paplaukioti, bet kai pamačiau mažutę, gana atvirą valtelę, atsisakiau. Ypač išgirdusi, kad čia yra krokodilų.

Vietos žmonės, nors ir gyvena skurdžiuose nameliuose, vis tiek šypsosi ir atrodo laimingi. Vaikai žaidžia tiesiog gatvėje su akmenukais ar pagaliukais.

Važiuodami iš miesto sutikome kokių penkerių metų berniuką, ganantį asilus ir ožkas. Tas vaikiukas toks laimingas! Vėliau praeina moterys, ant nugaros nešdamos vandenį.

Kiek jos eina, neaišku, gal 10, o gal 15 kilometrų.“

Vietinis narkotikas už 1 eurą „Dar prieš vykstant į Etiopiją buvau girdėjusi apie tokį „chaat“. Tai augalas, kuris veikia kaip narkotikas.

Maniškis sukramtė tris „ryšulėlius“, man užteko vieno. Nesinorėjo būti asile“, – juokiasi Jolita. „Skonis keistas, kartokas, ir atrodo, kad valgai žolę.

Reikia apie pusvalandį kramtyti, kad pajustum kokį nors poveikį. O poveikis – nesinori miego. Dėl to jį itin mėgsta studentai prieš egzaminų sesijas. Ir šiaip tai „duoda per smegenis“, atsiveria protas. Visa tai yra legalu, todėl gatvėse pilna kramtančiųjų šią „žolytę“. Ji nekainuoja nė euro.“ Visiems ketinantiems vykti į Etiopiją Jolita pataria ne šios žolės paragauti, bet pasiimti kuo daugiau rašymo priemonių. „Vaikai tiesiog bėgdavo paskui mašiną ir prašydavo maisto, pinigų arba tušinukų. Atidavėme visus, kiek turėjome, kad būčiau žinojusi, būčiau daugiau pasiėmusi.

Važiuodami laukais matėme didžiausią skurdą: iš molio krėsti nameliai su šiaudų stogais, abejoju, ar

GK archyvo nuotrauka

ten yra elektra. Viena mergaitė, gavusi mėlyną flomasterį, net apsiverkė iš džiaugsmo. Man akyse tvenkėsi ašaros: basi, be drabužėlių vaikai... Tačiau visi linksmi.

Dar vienas momentas ir dabar akyse tebestovi. Su mumis keliavusi nėščia moteris nusprendė atiduoti paskutinį savo bananą. Išmetė jį pro langą. Reikėjo matyti, kaip vaikai puolė prie to vaisiaus – kaip vanagai prie mėsos. Bananas išnyko akyse, pasidalijo po trupinėlį. Apsilaižė pirštus – bet buvo tokie laimingi.“

Anakondų pusiasalis Iš vietinės agentūros turistai nusipirko penkių dienų turą po keturis Etiopijos miestus. Pirmiausia Jolita su vyru ir jo seserimi nuskrido į Bahir Darą, esantį Šiaurės Vakaruo-

„Tai, ką turiu šiandien ant savo stalo pusryčiams, kai kam galbūt būtų maistas kelioms dienoms...“ se. „Miestas daug tvarkingesnis nei sostinė. Iš jo važiavome paplaukioti po Nilą ir apžiūrėti vietinio krioklio.

Man, nemačiusiai jokio krioklio, jis pasirodė įspūdingas.

Dar mūsų laukė ekskursija laivu po Tanos ežerą. Laivelis, kuriuo plaukėme, manęs nesužavėjo, bet gerai, kad bent turėjo stogą. Pats plaukiojimas nusibodo, laukiau, kada išlipsime į krantą. Aš bijau vandens, mat vaikystėje sirgau jūros liga ir nualpau, gelbėtojai atgaivino. Plaukėme į pusiasalį, apie kurį irgi buvau prisiklausiusi įvairiausių istorijų: kad ten gyvena anakondos, beždžionės ir vietos gyventojai.

Pagaliau priplaukėme ir ėjome į džiungles. Matėme ir vietinių, pardavinėjančių įvairius suvenyrus. Visi buvo labai įkyrūs, išskyrus vieną berniuką, iš kurio ir nusipirkau kavos.

Priėję mažą bažnyčią pirmiausia pamatėme po medžiu kabančius akme-

nis. Į juos gidas pabeldė kitu akmeniu.

Anksčiau taip buvo pranešama, kad į bažnyčią atvyko svarbus asmuo.“ Kitą dieną turistai aplankė Gondaro miestą, kuris garsėja savo pilių griuvėsiais. „Kai būdavo nužudomas imperatorius, jam pastatydavo pilį.

Taip ir dygo viena pilis po kitos.“ Tą dieną keliautojai dar apžiūrėjo imperatoriaus Fasilido vonias. Kasmet sausio mėnesį tris dienas čia organizuojama Kristaus krikštijimo šventė. Jos metu giliausioje miesto vietoje pripilama vandens, aplink duobę susirenka baltais drabužiais apsirengę žmonės. Tam tikru momentu visi nusimeta drabužius ir šoka į vandenį.

Trečią dieną Jolita įgyvendino savo svajonę – pamatyti Lalibelos miestą. Lalibela laikoma antra Jeruzale.

Miestas garsėja monolitinėmis bažnyčiomis, kurios iš akmens iškaltos XII–XIII a., karaliaus Lalibelos valdymo metais. „Į vieną iš bažnyčių manęs neįleido, nes ten moterims negalima. Mat, kaip sakė vienas gidas, „visos nuodėmės prasidėjo nuo moters“.

Išmokime džiaugtis „Kai grįžau į Belgiją, viską ėmiau kitaip vertinti. Nebesiskundžiu, kad gyvenu dviejų kambarių bute. Negalima peršokti per savo galimybes – reikia džiaugtis tuo, ką turi.

Man viena sena moteriškė, turinti mažiuką kambariuką, kuriuo dalijasi su dukra, sakė, kad gyvenime turi išmokti džiaugtis mažais dalykais. Kai nesitiki daug, daug ir nereikia. Jei Dievas padės, kitą dieną turėsiu daugiau, jei ne, pagalvoju apie tuos, kurie neturi kojų, rankų, bet vis tiek kabinasi, bando ir išmoksta „vaikščioti“ ant pilvo. Negi jie ne pirmi eilėje turėti daugiau? Žinoma, ne visada yra gerai galvoti, kaip kitiems blogiau, kartais reikia „spirtelėti“ sau ir pagalvoti apie tuos, kurie pasiekė daugiau už tave, kad turėtum stimulą stengtis. Bet dabar man nelabai apsiverčia liežuvis dejuoti, kad maistas neskanus ar kažko trūksta. Tai, ką turiu šiandien ant savo stalo pusryčiams, kai kam galbūt būtų maistas kelioms dienoms...“ – Jolitos skurdas neišgąsdino, o atvirkščiai, privertė naujomis akimis pažvelgti į gyvenimą. Beje, moteris būtinai ketina sugrįžti į Etiopiją – vis dar savo svajonių šalį.

Tiesa.com inf.

5

Emigrantai nenori prarasti Lietuvos pilietybės Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai neprašo suteikti dvigubos pilietybės, tačiau pasisako už tai, kad Lietuvos pilietybė nebūtų atimta prieš žmogaus valią. „Tauta turi nuspręsti, ko ji pageidauja. Žinoma, tautai atstovauja Seimas.

Seimas pirmiausia turės nuspręsti, ką nori pripažinti piliečiais. Ir mes, PLB, nežiūrime į šį procesą kaip į dvigubos pilietybės įtvirtinimą. Manau, yra nuspręsta ir priimtina Konstituciniam Teismui, Vyriausybei, kad tie, kurie išvažiavo okupacijos laiku, iki 1990-ųjų m. kovo 11 d., lieka lietuviais, turi Lietuvos pilietybę arba gali ją atkurti. Opiausias klausimas dėl naujų emigrantų, kurie išvažiavo po nepriklausomybės atkūrimo. Čia yra daug skirtingų nuomonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo PLB Valdybos pirmininkė R.Narušienė. Anot jos, PLB laikosi nuomonės, kad Lietuvos pilietybė yra prigimtinė žmogaus teisė, kurios valdžiai nedera atimti. „Mes manome, kad tie žmonės yra lietuvių kilmės, kurie gimė Lietuvoje, turi ir turėjo Lietuvos pilietybę. Tai jų prigimtinė teisė. Jos Lietuva neturi teisės atimti. Tai garantuota Konstitucijoje, bet kažkodėl teisininkai nepasižiūrėjo į tuos straipsnius. Mūsų pozicija yra ta, kad atimti Lietuvos pilietybės prieš žmogaus valią negalima, ir atmesti, uždaryti duris užsienio lietuviams, kurie išvažiavo po 1990-ų metų, yra prieš Lietuvos interesus“, – teigė PLB Valdybos pirmininkė. R.Narušienės teigimu, ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai per pilietybę su tėvyne turėtų palaikyti ryšius.

Esą tai ypač aktualu šiais laikais, kai emigruoja tūkstančiai lietuvių. Jeigu iš jų bus atimta pilietybė, emigrantai jau tikrai niekada nebegrįš į gimtinę.

PLB Valdybos narys Petras Maksimavičius pabrėžė, kad Lietuvos viešojoje erdvėje yra daug klaidingos informacijos dėl pilietybės klausimo. Anot jo, PLB nereikalauja dvigubos pilietybės. Organizacijos esminis tikslas yra padaryti viską, kad iš Lietuvos piliečio nebūtų atimta Lietuvos pilietybė. „Svarbiausias tikslas ir vertybė – Lietuvos pilietis. Išvykęs į užsienį, kartais neapmąstęs jis įgyja kitos šalies pilietybę, bet tai nereiškia, kad jo nuomonė nepasikeis, kai jam sukaks 50–60 metų. Atėmę iš jo pilietybę, jį prarandame. PLB nereikalauja neribotos dvigubos, trigubos ar kitokios pilietybės.

Esminis siekis – padaryti viską, kad iš Lietuvos piliečio, turinčio Lietuvos pilietybę, prieš valią ji nebūtų atimta“, – sakė P.Maksimavičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmusi PLB atstovus, pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą. Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.

GK, Eltos inf., Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS Interneto svetainėje „Wikileaks“ paskelbus daug slaptos informacijos apie realią padėtį Afganistane, karštligiškai ieškoma kaltųjų. Šis slaptos karinės informacijos nutekėjimas yra vienas didžiausių JAV istorijoje.

Su dokumentais jau spėjo susipažinti „New York Times“, „The Guardian“ ir „Der Spiegel“.

Įtariamas JAV kareivis JAV armijos tyrėjai teigia nustatę informantų šaltinį. Kuveite kalinamas amerikiečių kareivis Bredlis Meningas (Bradley Manning) „neabejotinai yra viena pagrindinių figūrų“ šioje aferoje, pareiškė Pentagono atstovas, kurį cituoja agentūra AFP. B. Meningas esą susijęs su slaptų dokumentų perdavimu portalui „WikiLeaks“, tačiau kol kas neaišku kaip. B. Meningas buvo suimtas gegužę. Jis, be kita ko, kaltinamas perdavęs portalui vaizdajuostę apie JAV armijos sraigtasparnio ataką, per kurią 2007-aisiais Bagdade žuvo civiliai, tarp jų – du „Reuters“ žurnalistai.

Pakistanas neigia kaltinimus Remdamiesi viešai paskelbta informacija, įtakingi pasaulio leidiniai jau paskelbė keletą straipsnių, atskleidžiančių, su kokiais iššūkiais JAV ir jų sąjungininkai susiduria Afganistane. Amerikiečių „The New York Times“, vokiečių „Der Spiegel“ ir britų „Guardian“ kaip vieną pagrindinių sensacijų, kurias atkleidė paskelbti dokumentai, mini svarbiausio JAV sąjungininko regione – Pakistano – žvalgybos karininkų bendradarbiavimą su talibais. Esą pakistaniečiai slapta rėmė talibus ir netgi planavo kelis pasikėsinimus į provakarietiškus Af-

Atskleisti slaptieji dokumentai Baltuosiuose rūmuose kelia sąmyšį GK archyvo nuotrauka

ganistano vadovus. Jei tai būtų tiesa, kiltų milžiniškas skandalas – Pakistano politinė vadovybė nuo pat operacijos Afganistane pradžios deklaruoja paramą Vakarams, leidžia naudoti savo teritoriją operacijoms prieš talibus ir gauna iš amerikiečių milijardinę paramą. Paskelbtuose pranešimuose ypač daug dėmesio skiriama vienam iš aukštų Pakistano karinės žvalgybos karininkų – generolui Hamidui Giuliui, kuris esą praėjusių metų pradžioje Pakistano ir Afganistano pasienyje slapta dalyvavo derybose su talibais ir, amerikiečių informatorių duomenimis, planavo išpuolius prieš tarptautines pajėgas. Tačiau paties Pakistano oficialūs atstovai pasirodžiusią informaciją kategoriškai neigia. Šalies informacijos ministras Kamaras Zamanas Kaira pavadino Pakistano

EPA-Eltos nuotrauka

žvalgybininkams mestus kaltinimus „niekuo nepagrįstais“.

Slėpti skaudūs incidentai Kitas svarbus aspektas, atskleistas slaptuose dokumentuose, – amerikiečių karių operacijų metu suduoti smūgiai objektams, kuriuose buvo civiliai. Atskleisti net 144 epizodai, kai per karinius veiksmus žuvo niekuo dėti žmonės. Paaiškėjo, kad iki šiol informacija apie didelę dalį tokių incidentų nebuvo paskelbta.

Dokumentuose taip pat kalbama apie karinių veiksmų metu dažniausiai neišvengiamą reiškinį – „draugišką ugnį“ (netyčinį savo arba sąjungininkų pajėgų apšaudymą). Tokie atvejai dažniausiai fiksuojami tarp amerikiečių ir Afganistano vyriausybinių pajėgų. Apskritai amerikiečių karių tarnybiniuose pranešimuose neretai pabrėžiamas Afganistano kariuomenės ir policijos prastas pasirengimas ir neprofesionalumas. Tai kelia nerimą, mat po poros metų afganų pajėgos turėtų perimti saugumo užtikrinimą šalyje.

Dar vienas įdomus momentas: paaiškėjo, kad dalį sėkmingų Afganistano vyriausybinėms pajėgoms priskiriamų karinių operacijų prieš talibus iš tiesų įvykdė amerikiečiai, tačiau oficialiai jos buvo pateiktos kaip afganų pergalės, siekiant Afganistano visuomenės akyse užglaistyti menką afganų pajėgų kovingumą.

Žinios – ne naujos Pirmoji prezidento Barako Obamos reakcija į slaptų karinių dokumentų paskelbimą svetainėje „Wikileaks“ bei po to pasirodžiusias publikacijas buvo santūri: „Pažiūrėkite, čia gi nėra nieko naujo!“ Pentagono atstovai pabrėžia, kad paskelbti dokumentai buvo su grifu „Slaptai“, o ne su grifu „Visiškai slaptai“, jie gana seni, rengti 2004– 2009 metais.

JAV armijos tyrėjai teigia nustatę informantų šaltinį – Kuveite kalinamą amerikiečių kareivį Bredlį Meningą.

Naujausia informacija nebuvo nutekinta. Bet tai veikiau tik paguoda sau patiems. Jau pats faktas, kad slapti dokumentai išsprūdo iš kariuomenės informacinių sistemų, suduoda rimtą ir skausmingą smūgį galingiausios pasaulio valstybės ginkluotųjų pajėgų prestižui.

Galima neabejoti, kad po šio įvykio JAV ir jų sąjungininkų veiksmai Afganistane bus stebimi pasaulio bendruomenės dar atidžiau nei iki šiol.

Prezidentui B.Obamai ir jo administracijai dabar taip pat teks sukti galvas, kaip įtikinti amerikiečius ir pasaulio bendruomenę, kad „padėtis Afganistane sparčiai normalizuojasi“ (taip buvo teigiama iki šiol), ir jau kitąmet bus galima pradėti tarptautinių pajėgų išvedimą iš Afganistano. Beje, savo kadencijos pradžioje B.Obama operacijos įgyvendinimą paskelbė vienu pagrindinių užsienio politikos prioritetų.

Vieniems – sensacija, kitiems – kasdienybė Svetainės „Wikileaks“ savininkas australas Džulijanas Asandžas šiuo metu maudosi populiarumo spinduliuose ir giriasi turįs dar mažiausiai 15 tūkstančių failų, dalis kurių esą atskleidžia galbūt nusikalstamus amerikiečių ir jų sąjungininkų karių veiksmus Afganistane. Viename savo interviu Vokietijos žiniasklaidai jis prasitarė: „Aš jaučiu didžiulį malonumą triuškindamas išgamas. Beje, mano advokatai man jau patarė nevykti į JAV“.

Tarptautinei bendruomenei paskelbti dokumentai tapo tikra sensacija. Tuo tarpu Afganistane tarnaujantys kariai ir civiliai užsieniečiai nepatyrė ypatingo šoko.

Ispanijoje – aistros dėl koridos Katalonijos parlamentas nutarė uždrausti bulių kautynes. Tai – pirmas žemyninės Ispanijos regionas, ryžęsis tokiam žingsniui. 1991 metais korida buvo uždrausta Kanarų salose. Tačiau šalies Vyriausybė pareiškė, kad uždrausti koridą visoje Ispanijos teritorijoje neketinama.

Nutraukta ilgametė tradicija Balsavimas parlamente buvo surengtas dėl 180 tūkst. žmonių pasirašytos peticijos, kurioje teigiama, kad bulių kautynės yra barbariškas ir pasenęs paprotys. Koridų draudimas įsigalios nuo 2012 metų sausio.

Taip bus nutraukta ilgametė tradicija. Barselonos koridos arena yra viena seniausių Ispanijoje, tačiau parama bulių kautynėms šiame regione išblėso.

Koridos priešininkai teigė, kad bulių kautynės yra žiaurios ir nepriimtinos, o daugelis jų žiūrovių šiais laikais yra užsieniečiai turistai. Bulių kautynių rėmėjai savo ruožtu tvirtina, kad tai yra tradicija, kurią reikia saugoti ir puoselėti. Jie taip pat baiminasi, kad po balsavimo šį klausimą imsis spręsti ir kiti Ispanijos regionai.

Nors oficialiai debatai buvo rengiami dėl gyvūnų teisių paisymo, tačiau yra manančių, kad tai yra nacionalistinėmis idėjomis besivadovaujančių katalonų bandymas pabrėžti savo skirtumus nuo likusios Ispanijos, atsisakant vienos seniausių šalies tradicijų.

Gyvūnų gynėja džiaugiasi Garsi prancūzų aktorė Bridžit Bardo entuziastingai sutiko koridos uždraudimą Katalonijoje.

„Tai tikra demokratijos pergalė prieš koridos šalininkus“, – pabrėžiama B. Bardo pareiškime. „Tai žmogaus orumo pergalė prieš žmogaus žiaurumą. Korida yra pasibaisėtino sadizmo apraiška. Reikia visame pasaulyje padaryti galą šiam gyvūnų kankinimui. Remiantis Lisabonos sutartimi, numatančia pilietinių iniciatyvų kėlimą įstatymų projektams rengti, reikia siekti, kad šis barbariškumas būtų uždraustas visoje Europoje“, – mano B. Bardo, įkūrusi Prancūzijoje gyvūnų gynimo fondą. „Visa tai tik skatina smurtą ir griauna mūsų visuomenę“, – pabrėžia aktorė.

Prancūzijos pietuose, kur taip pat rengiamos kovos su buliais, visuomeninės organizacijos jau keliolika metų reikalauja jas visiškai uždrausti.

EPA-Eltos nuotrauka

Vyriausybė žiūri liberaliau Ispanijos vyriausybė pareiškė, jog gerbs Katalonijos parlamento sprendimą uždrausti koridą šiame regione, tačiau ji neketina įvesti tokio draudimo visoje šalyje. Ministrų kabineto nariai žurnalistams sakė, kad vyriau-

sybės politinėje programoje „tikrai“ nenumatoma priimti sprendimo uždrausti kovas su buliais visoje Ispanijos teritorijoje.

Koridos šalininkai nori apskųsti Katalonijos parlamento sprendimą Konstituciniam Teismui Madride.

GK inf.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Įsisuko alyvos vagys

Gimtasis kraštas

Prieblandos

Čekijos skautų žygis baigėsi nelaime „Dabar situacija gana įdomi – kai atsitiko nelaimė, niekas to pastato nenori“, – kalbėjo V.Makūnas ir čia pat pažadėjo aiškintis ne tik įvykio priežastis, bet ir tai, kodėl statinys nebuvo nugriautas. „Savivaldybė privalo prižiūrėti pastatus. Išsiaiškinsime, kas kaltas, ir atitinkamai tai įvertinsime“, – pabrėžė meras.

Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, šalia apgadinto Rytų skirstomųjų tinklų (RST) transformatoriaus, ketvirtadienio naktį pareigūnams su įkalčiais įkliuvo Vievio seniūnijos gyventoja.

Iš įrenginio ji bandė pasisavinti aušinamąją alyvą. Specialistai pastebi, kad tokių vagysčių ekonominiu sunkmečiu labai padaugėjo. „Išleidus aušinamąją alyvą iš transformatorių, jie yra nepataisomai sugadinami, o šių įrenginių atstatymas kainuoja po keliasdešimt tūkstančių litų. Mažo to, dėl išleistos alyvos sugedus transformatoriui be elektros energijos lieka nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių gyventojų.

Taigi alyvos vagys daro nusikaltimus savo kaimynams, giminėms, visiems aplinkiniams gyventojams“, – sako R.Krikštaponis. Specialistų teigimu, alyvos vagystes dažniausiai vykdo ne pavieniai asmenys, o jų grupės, vėliau parduodantys vogtą alyvą tos pačios ar aplinkinių seniūnijų gyventojams.

RST duomenimis, Rytų Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį buvo užregistruotos 105 alyvos vagystės iš transformatorinių, patirta žala bendrovei sudaro daugiau kaip 154 tūkst. Lt. Per tą patį laikotarpį RST tinklo teritorijoje buvo įvykdytos 254 turto vagystės, dėl kurių įmonė patyrė 0,54 mln. Lt nuostolį. RST skatina gyventojus būti pilietiškais ir operatyviai informuoti bendrovę apie nusikalstamas veikas.

Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sužeidė 11 žmonių

Kilus vėtrai dviratininkai prisiglaudė pastate prie mūrinės sienos, tačiau jo konstrukcijos per liūtį neišlaikė ir griuvo. Eltos nuotrauka

Virginija MAČĖNAITĖ Sekmadienio pavakarę skaudi nelaimė įvyko Kauno rajono Pagynės gyvenvietėje. Čia dunksojusiame apleistame pastate nuo staiga užklupusios smarkios liūties pasislėpti suskubę Čekijos dviratininkai buvo sunkiai sužaloti statiniui sugriuvus tiesiai ant jų galvų. Dalis keliauninkų jau išvyko į tėvynę, tačiau dėl kelių sužeistųjų gyvybės tebekovoja Kauno medikai.

Trijų turistų būklė labai sunki Dešimt Prahos skautų, kurie smarkiai nenukentėjo per tragišką įvykį ant jų užgriuvus pastatui Kauno rajone, antradienį maršrutiniu autobusu išvyko namo. Dieną anksčiau iš Kėdainių ligoninės tėvai namo išsivežė kitus du skautus. Bet dar dvylika čekų jaunuolių liko Lietuvoje. Aštuoni jų gulėjo Kauno klinikose, keturi pamažu sveikstantys užsieniečiai iki ketvirtadienio gyvens Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patalpose. Draudimo kompanijos pradėjo rūpintis, kaip juos parvežti namo.

Tačiau trijų turistų būklė lieka sunki. Medikų teigimu, kol kas sunkios būklės išlieka aštuoniolikmetis vaikinas, ant kurio užkrito vėtros nuversto pastato stogas. Sunkios būklės yra ir dvi mergaitės, kurioms diagnozuoti daugybiniai įvairių kaulų lūžiai. Apie jų pervežimą į tėvynę nėra net kalbos.

Kauno medicinos universiteto klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika neprognozuoja, kiek laiko vaikų ir neurochirurgijos reanimacijose bus gydomi žygio dalyviai: „Jie yra patyrę labai sunkių, gyvybei pavojingų sužalojimų. Gali kilti įvairių komplikacijų. Tikimės, kad to nenutiks, tačiau jokių garantijų nėra“, – kalbėjo R.Rimdeika.

Turėjo būti nugriautas Atsitikus nelaimei jau nuo pirmadienio pradėta aiškintis, kam priklausė nelemtas pastatas. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, dar prieš dvejus metus pastato savininkai įsipareigojo nugriauti pavojų keliantį statinį. Pasak V.Makūno, 1992 m. šis pastatas buvo perduotas „Dasiūnų“

žemės ūkio bendrovei, kuriai vadovauja Antanas Koženiauskas. Babtų seniūnija šį pastatą dar 2008 m. penktu numeriu įtraukė į pavojingiausių seniūnijos pastatų sąrašą. Tad savininkai įsipareigojo statinį nugriauti arba sutvarkyti. Tačiau A.Koženiauskas šiuos faktus neigia, tad Kauno rajono savivaldybėje renkami dokumentai, kuriais remiantis bus nustatyta, kas yra tikrasis buvusio malūno savininkas.

Svečios šalies apžiūrėti ir maloniai pailsėti atvykstančius užsienio keliautojus Lietuvos uostamiestis pasitinka tiesiog „išskėstomis rankomis“. Geromis manieromis nepasižymintys benamiai turistus sutinka ir išlydi smūgiais per galvą ir apiplėšimais vidury baltos dienos. O Klaipėdos policija suskubo rūpintis savo reputacija ir žadėti tvarką tik pasirodžius gausiems pranešimams žiniasklaidoje.

Sumušė ir apiplėšė Pirmadienį Klaipėdos senamiesčio centre, skverelyje prie kavinės „Kurpiai“, buvo sumuštas ir apiplėštas vienas kruiziniu laivu atplaukęs Ispanijos turistas. Jis buvo užpultas iš nugaros ir parverstas ant žemės, kažkokiu daiktu jam buvo praskelta galva. Be to, iš ispano atimta vaizdo kamera. Tai padarė skvere nuolat besibūriuojantys valkataujantys asmenys. Prieš kelias valandas iki šio incidento kitame senamiesčio skverelyje benamiai kabinėjosi prie gidų, spjaudė ant turistų,

įžūliai iš jų prašė cigarečių, rodė nacistinius ženklus. Vienam Ispanijos turistui valkatos trenkė per nugarą su meškere, nes šis jiems nedavė užsirūkyti. Keliautojams pagalbą suteikė greitosios pagalbos medikai.

Anot vienos turizmo agentūros direktorės Liudovikos Pakalkaitės, tai jau ne pirmas kartas, kai prie turistų kabinėjasi neblaivūs asocialūs asmenys. „Tai vyksta nuolatos, ypač kai būna šiltesni orai. Apie benamius, užgauliojančius turistus, pranešėme policijai, policininkai buvo atvykę, tačiau nieko nepadarė – du iš tų pačių išgėrusių žmonių tiesiog persikėlė į kitą vietą. Pati buvau policijos komisariate, kai buvo aiškinamasi dėl atimtos kameros. Kadangi viskas vyko apie 13 val. dienos, o ispanai išplaukė 14 val., pareiškimo parašyti turistas nespėjo, nes jam būtų reikėję likti mieste“, – sakė L.Pakalkaitė.

listams sakė, kad dėl ispano užpuolimo ikiteisminis tyrimas nepradėtas. „Buvo sulaikyti du benamiai. Policija juos apklausė, užsirašė jų duomenis. Kadangi nerado kameros – paleido. Jeigu ispanas grįžtų ir parašytų pareiškimą, įtariamieji būtų surasti.

Pagal faktą kol kas tyrimas pradėtas nebus.“ Tačiau žiniasklaidai be perstojo skalambijant apie įvykius Klaipėdoje, policija susizgribo plauti savo mundurą. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje aukščiausi Klaipėdos

Gintautas Druktenis, PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Kilus didelei liūčiai ar audrai patariama nesislėpti ne tik po pavieniais medžiais ar aukštais pastatais, bet ir prie apleistų statinių ar pašiūrių. Lietuvoje yra daugybė avarinės būklės pastatų, todėl iš anksto to nežinant nevertėtų prie jų net liestis, o ką jau kalbėti apie įėjimą į jų vidų. Pas mus nestinga senai neprižiūrimų, apleistų statinių, kuriems užtenka vos vėjo pūstelėjimo ar smarkesnio lietaus, kad akimirksniu subyrėtų. Be to, juk niekuomet nežinai, kas tokio pastato viduje gali nutikti. Užklupus audrai patariama lįsti į miško tankmę, tačiau nesistoti kur papuolė, o tūptis krūmynuose, kiek atokiau nuo medžių. Be abejo, jei tik įmanoma, saugiausia būtų nuskubėti pas netoliese gyvenančius žmonės ir prašyti prieglobsčio jų namuose. Taip bus didesnė tikimybė apsisaugoti ne tik nuo audros, bet ir žaibo.

policijos vadovai pranešė, kad ikiteisminis tyrimas visgi pradėtas, policija sulaikė 2 asocialius asmenis, galimai dalyvavusius incidente, iš kurių vienas buvo ieškomas, be to, gerokai neblaivus.

Anot Klaipėdos aps. VPK viršininko pavaduotojo Vytauto Kazlausko, situacija Klaipėdoje nėra tokia sudėtinga, kaip rašyta spaudoje: „Visas turistų lankomas uostamiestis stebimas vaizdo kameromis, per šiuos metus vien už girtavimą senamiesčio zonoje 450 asmenų surašyti adminis-

Plaunasi mundurą Klaipėdos apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių grupės vyriausiasis specialistas Albinas Strumyla pirmadienį žurna-

Sekmadienį dviračiais per Lietuvą keliavusius čekus užklupo stipri liūtis.

Tad šie nusprendė trumpam sustoti ir pasislėpti netoliese stovėjusiame apleistame pastate. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovų, viena pastato siena buvusi mūrinė, kita dalis – medinė, stogas – šiferio. Kilus vėtrai dviratininkai prisiglaudė pastate prie mūrinės sienos, tačiau jo konstrukcijos per liūtį neišlaikė ir griuvo.

Kauno rajono policijos duomenimis, griūvant nenaudojamam pastatui nuolaužos rimtai sužalojo 11 iš 15 pastate buvusių Čekijos skautų.

Jie patyrė galvos, krūtinės traumas, kai kuriems lūžo dubens, kiti didieji kaulai. Dviem sužeistiesiems nustatyti stuburo lūžimai.

Visi nukentėjusieji – paaugliai ir jaunuoliai. Jų amžius tesiekia 17–19 metų.

Kad istorija nesikartotų

Svečiams iš užsienio – benamių smūgiai Virginija MAČĖNAITĖ

7

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tracinės teisės pažeidimo protokolai, 8 nubausti už nedidelį chuliganizmą miesto centre. Iš viso Klaipėdoje jau sutramdyta per 350 chuliganų. O pirmadienį pirmą kartą užfiksuotas smurtas prieš užsienio pilietį.“

Griauna uostamiesčio įvaizdį „Turistai, grįžę į namus, tikrai nieko gero apie Klaipėdą pasakyti negalės – jiems ji atrodys nesaugus miestas.

O mes juk to nenorime. Šiandien nukentėjo ispanas, rytoj galbūt nukentės anglas, o poryt – ir patys klaipėdiečiai.

Jau ne kartą atbėgę turistai skundėsi, kad juos persekioja benamiai. Jei nebus imtasi jokių priemonių, bijau, kad reikės kviestis į ekskursijas savanorius, kaip anksčiau, kai būdavo draugovininkai, arba prašyti, kad policijos mokykla atsiųstų savo kursantus“, – pirmadienį kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romana Savickienė.

Tačiau jau kitądien spaudos konferencijoje uostamiesčio policijos vadovybė pabrėžė, kad policija neketina kratytis prievolės rūpintis į Klaipėdą atvykstančių turistų saugumu. Tad vasaros sezono metu ketina glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos turizmo informacijos centru, turistus lydinčiais gidais.

8

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Sodas

Kai vapsvos neduoda ramybės

Žiedinių kopūstų užgaidos

Antroje vasaros pusėje tenka pasisaugoti skaudžiai geliančių vabzdžių.

Alma DOVYDĖNIENĖ

Įdomus gyvenimo būdas

Lietuvoje aptinkama apie 20 vapsvų rūšių, tačiau labiausiai paplitusios yra paprastoji vapsva, germaninė vapsva ir širšė (širšuolas). Šie stamboki 14–40 mm ilgio vabzdžiai su būdingu rudų ir geltonų dryžių piešiniu ant pilvelio gana gražūs.

Visa blogybė, kad skaudžiai gelia!

Savo būstus vapsvos susilipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių. Išdžiūvusi masė atrodo kaip popierinė. Lizdo viduje būna korių. Būstai dideli – kelių aukštų. Kuo gausesnė bendruomenė, tuo didesnis būstas. Nuo nepalankių aplinkos sąlygų bendruomenę saugo keli sluoksniai popierinių sienų. Be to, vapsvos savo būste sugeba reguliuoti temperatūrą ir drėgmę.

Vapsvų biologija ir gyvenimo būdas gana sudėtingi. Lizduose gyvena motinėlės, patinai, vapsvos darbininkės ir jaunos lervos. Motinėlė deda kiaušinius, jaunas lervas maitina susmulkintais vabzdžiais. Darbininkės renka maistą ir jį neša į lizdą, kramto ir maitina iš kiaušinėlių išsiritusias lervas. Vasarą, kai išsirita daug vapsvų, lizdas pasidalijamas – apačioje prilipdomi keli aukštai. Lizdai būna 40 cm skersmens ir iki 70 cm ilgio.

Vapsvų daugiausia būna rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Jos minta gėlių ir kitų augalų nektaru, renka lipčių, pernokusių uogų sultis, išgraužia ankstyvuosius obuolius ir kriaušes. Neretai jų viduje ir lieka ilsėtis. Taigi valgant uogas, vaisius reikia būti atsargiam.

Inkile, palėpėje, po vaiskrūmiu Paprastoji vapsva. 13–19 mm ilgio. Juodos spalvos, su geltonu piešiniu ant galvos, krūtinės ir pilvelio.

Pirmasis pilvelio segmentas geltonas, su juodos spalvos dryžiu. Lizdus įsirengia žemėje. Jie gelsvos ar rusvos spalvos, juose apsigyvena apie 1000 vapsvų bendruomenė.

Germaninė vapsva. 14–18 mm ilgio. Juodos spalvos, su geltonu piešiniu, pilvelis beveik ištisai geltonas.

Galva ir krūtinėlė apaugusios juodais plaukeliais. Lizdai gana stambūs, juose būna apie 10 tūkst. bendruomenės gyventojų. Lizdai dažniausiai žemėje. Šioms vapsvoms įsikūrus sode po vaiskrūmiu, derlių susirinkti būna keblu. Tačiau kai vapsvų buveinę aptinka paukštis vapsvaėdis, iš lizdo lieka tik sienos ir korių trupiniai. Širšuolas (širšė). 20–30 mm ilgio.

Pilvelis su rudos ir geltonos spalvos piešiniu. Įsikuria inkiluose, drevėse, neretai – sodų nameliuose, malkinių, pavėsinių pastogėse. Lizdas didelis, kartais sulig kibiru. Jame gyvena keletas tūkstančių vapsvų.

Ir naudingos, ir žalingos Tačiau vapsvos soduose yra ir naudingos: sugaudo nemažai vabzdžių ir jų lervų sodo kenkėjų, musių. Užuodusios verdamą uogienę, atskrenda į virtuvę. Tuoj pajunta maistą ar gėrimą pavėsinėje.

Mėta JUŠKAITĖ Žiediniai kopūstai reikliausi iš visų kopūstinių daržovių dirvai, maisto medžiagoms ir drėgmei, todėl iš tiesų ne visada gali pavykti užauginti kokybiškų galvučių.

• Vapsvų, širšių negalima vaikyti mosikuojant rankomis. Tai jas dar labiau suerzina. Labai pavojingos vapsvos jų nuodams alergiškiems žmonėms: sulėtėja kraujo apytaka, krinta kraujo spaudimas, gali ištikti mirtis.

• Pirmoji pagalba įgėlus – šaltas ledo gabaliukas. Įgeltą vietą galima patrinti citrinos griežinėliu, perpjautu svogūnu ar susmulkintu česnaku. Tinka ir susmulkinti pelyno, gysločio, petražolės lapai, geriamosios sodos kompresėlis.

•Vapsvos nemėgsta kvepalų, kvapių dezodorantų bei kremų, muilų. Sode dirbant geriausia vilkėti šviesios spalvos drabužius, o juodaplaukiams galvą pridengti šviesia skarele ar kepuraite.

Bitynuose žalingos: žudo bites darbininkes ir tempia į savo būstus, taip pat vagia medų.

Nemaloni širšių kaimynystė, nors jos puola tik tada, kai sutrikdoma jų ramybė. Gelia skaudžiai savo geluonimi – pakitusia kiaušdėtimi. Įgėlusios savo geluonies nepalieka, nes jame nėra atgal užlenktų dantelių. Bitės įgeldamos geluonį palieka ir pačios miršta. O širšės įgėlusios nemiršta, todėl sugeba įgelti ne vienam.

Internetu įsigijusi šią knygą, J.Pinikienė sužinojo, kaip gydyti pomidorus. Jų ligoms (tarp jų ir marui) gydyti tiko konstitucinis homeopatinis vaistas Ocimum basilicum.

Jį ir išbandė kovai su pomidorus apnikusiu maru.

Naudinga baziliko kaimynystė

Meilės Taraškevičienės nuotrauka

Išgelbėjo homeopatija Vida TAVORIENĖ Alternatyviu gydymo metodu žmonėms padedanti gydytoja homeopatiją siūlo išbandyti ir darže bei sode.Daržo augalus homeopatiniais vaistais laistanti gydytoja Jurgita Pinikienė savo patirtį pasiūlė išbandyti šalies mokslininkams.

Ji viliasi, kad bus sukurta metodika, kaip homeopatiją sėkmingai taikyti ekologiniuose ūkiuose.

Nepakako žinių „Gyvenu sodyboje ant upelio kranto, prie miško, kur daug drėgmės. Tad pomidorus maras užpuldavo jau gegužės pabaigoje. Vos spėjus persodinti

daigus, po savaitės lapai būdavo margi, todėl per sezoną mažiausiai tris kartus juos tekdavo purkšti cheminiu preparatu“, – pasakojo gydytoja homeopatė.

Klasikine homeopatija žmones gydanti J.Pinikienė nusprendė savo patirtį pritaikyti ir maro pažeistoms daržovėms. Pasak jos, rezultatai buvo stulbinantys – iki vėlyvo rudens šeima mėgavosi ekologiškais pomidorais.

Gydytoja tvirtino, kad turimų homeopatijos žinių nepakako, kad galėtų vaistus parinkti ir augalams. Teko naršyti internete ir ieškoti literatūros.

Pradžiugino rasta 2006 m. pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išleista pirmoji pasaulyje knyga apie homeopatinį augalų ligų gydymą.

Lietuvoje kol kas homeopatinis vaistas Ocimum basilicum negaminamas, nors viena homeopatinė vaistinė Kaune tai daryti žada artimiausiu metu. Kadangi jis gaminamas iš bazilikų, galima išbandyti šio augalo nuovirą. Kol neturėjo homeopatinių vaistų, gydytoja irgi išbandė bazilikų arbatą. Kibirui vandens pakanka šaukšto šio augalo nuoviro. „Kai palaistai, augalai atrodo kaip geromis trąšomis patręšti. Homeopatinis vaistas harmonizuoja augalus, juos stiprina, daro atsparesnius augant nepalankiomis sąlygomis“, – aiškino gydytoja homeopatė.

Pomidorai geriau auga ir tiesiog pasodinus bazilikus šalia. Neatsitiktinai gurmanai rekomenduoja valgyti pomidorus, pagardintus bazilikais.

Ne tik pomidorams Pasak gydytojos, homeopatiniu metodu galima gydyti ir kitas daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius bei kitus augalus.

GK archyvo nuotrauka

Blogiausia, kai vapsvos įsikuria ten, kur gyvena žmonės. Tada tenka patirti nuolatinį stresą. Nežinia, kas ir kada jas suerzins.

Toliau nuo bėdos Kad sumažėtų populiacija, vapsvas gaudome gaudyklėmis. Į 3 litrų talpos stiklainį įpilame 1,5 litro vandens ir įdedame saldžios uogienės šaukštą. Galima įpilti giros ar įberti truputį cukraus. Pajutusios saldumą, jos suskrenda ir prisiragavusios įkrinta į vandenį. Kai gausu vapsvų, per dieną į tokius spąstus jų patenka per pusšimtį.

Yra atvejų, kai, širšėms įsikūrus sodų nameliuose ar sodybų pastatuose, dėl jų šeimininkams teko kreiptis pagalbos į gaisrininkus. Pastebėjus, pro kur vapsvos įskrenda ar išskrenda, jeigu įmanoma prieiti, galima vakare į angą įpurkšti insekticidinio aerozolio. Kelis vakarus papurškus vabzdžiai žūva.

Morkų ligoms gydyti tinka Allium cepa – iš raudonojo svogūno gaminamas homeopatinis vaistas. Pasak J.Pinikienės, šį vaistą gali pagaminti mūsų homeopatinės vaistinės. „Kaune man pagamino lašelius Allium cepa, kuriuos patogiau naudoti nei žirnelius“, – sakė gydytoja.

Anot J.Pinikienės, šį augalinį vaistą galima naudoti ir svogūnams. Be to, jis tinka ir nuo agrastų miltligės, agurkų miltligės bei agurkų lapų gangrenos (agurkų lapuose atsiranda rudų dėmių). Tačiau šis vaistas netinka žirniams ir pupelėms – gali smarkiai sumažėti derlingumas arba derliaus visai nebus.

Spalvą praradusius agurkus gydytoja patarė laistyti homeopatinio preparato Carbo vegetabilis tirpalu. Pasak jos, šis vaistas aktyvuoja fotosintezės procesą. Preparato Carbo vegetabilis tirpalu gydytoja taip pat laistė po persodinimo vysti pradėjusius augalus – šie greitai atsigavo.

Jie geriausiai auga esant 15–20 laipsnių šilumai, humusingoje, vidutiniškai sunkaus ar lengvo priemolio dirvoje (pH 6,5–7,5). Tik atviroje saulėtoje vietoje derlius būna geras ir kokybiškas. Pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs.

Geriausia sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga ir apipurkšti). Ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6–7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, žiedynai užsimezga maži, nesultingi. Tręšti rekomenduojama bent du kartus: pirmą kartą azoto, kitą – kompleksinėmis trąšomis. Per vėlai patręšus azoto trąšomis, augalai pradeda skursti, subrandina menką, vos 100–200 g svorio deformuotą galvutę.

Augalų augimas ir vystymasis gali sutrikti ir dėl mikroelementų trūkumo dirvoje, ypač molibdeno, boro.

Kai trūksta molibdeno, deformuojasi lapai ir žiedynai, pradeda nykti augimo kūgelis. Kai nepakanka boro, supleišėja vidinė koto dalis, audiniai ruduoja, juos apninka puviniai. Kai kurių žiedinių kopūstų lapai išsiskleidžia pradėjus augti didesnėms galvutėms, todėl jos nuo saulės šviesos gelsvėja, kartais įgauna violetinį atspalvį. Kad taip nenutiktų, žiedynus reikia pridengti užlaužiant stambesnį lapą arba lapus surišant virš galvutės. Yra veislių, kurių lapai augdami gerai pridengia žiedynus. Pagelsti gali ir peraugę žiedynai.

Prastesnėms augimo sąlygoms pakantesnės veislės: ankstyvųjų žiedinių kopūstų – ‘Bruce’, ‘Fastman’ (palankiu oru užauga maždaug per 7 sav., atsparūs ligoms, augina baltas uždaras galvutes, bet pavasarį puolami kopūstinių musių, gumbauodžių), vidutinio ankstyvumo rudens derliui – ‘Amazing’, ‘Cortes’ (užauga per 85–90 d., pakantūs sausrai ir karščiui, auga ir prastesnėje dirvoje) ir kt. Ankstyvųjų veislių daigai sodinami 50 x 40–50 cm, ilgesnės vegetacijos 70 x 40–50 cm atstumais.

Geriausia sodinti daigus su 3–4 tikraisiais lapeliais.

Atmintinė šeimininkėms ėms Žiediniai kopūstai labai jautrūs šviesai. Net N t trumpai t i palaikyti l ik ti šviesoje š i j tamsėt ė ja, pažaliuoja ir apkarsta. Nupjautos galvutės padėjus laisvai laikomos tamsioje vietoje. Prieš virimą pusvalandį palaikomos šaltame pasūdytame vandenyje.

Spalva lieka balta, kai dedama žiedynėliais žemyn į pasūdytą verdantį vandenį, įpylus 2–3 šaukštus saldaus pieno, įmetus griežinėlį citrinos ar kelis citrinų rūgšties kristalėlius. Galima dėti į šaltą vandenį, įbėrus šiek tiek citrinų rūgšties ar acto, ir virti ant didelės ugnies atvirame puode (ne aliumininiame – pakeičia spalvą). Kad išliktų visos maistingosios medžiagos, geriausia virti garuose.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Gimtasis kraštas

Sveikata

9

Neturėdami vaistinėlės smarkiai rizikuojate Kada pastarąjį kartą tikrinote savo kelionės vaistinėlę?

O gal tokios iš viso neturite? Tuomet smarkiai rizikuojate. Išvykdami į kelionę būtinai pasirūpinkite, kad vaistinėlėje nieko netrūktų.

Visada pravartu turėti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo. Bet galbūt jums reikia ir individualių vaistų, kuriuos turite vartoti periodiškai? Apskaičiuokite, kiek laiko truks kelionė, ir pasiimkite jų atsargai. Tepalas nuo raumenų skausmo, vaistai nuo peršalimo, vata, žirklės, termometras, antiseptinis tirpalas žaizdai nuplauti – ir vaistinėlė beveik parengta.

Beje, vaistinėlės turinys priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti. Ilsintis kurorte pakanka ir nedidelės vaistinėlės, o išsiruošus į gamtą, kalnus ar kitas sunkiai pasiekiamas, mažai apgyvendintas vietas, reikės pasiimti kur kas daugiau būtiniausių vaistų.

Jeigu keliausite į atokesnes vietoves, jūsų laukia didelis krūvis, todėl su savimi turėkite stipresnio poveikio skausmą malšinančių vaistų.

Pasiimkite čiulpiamųjų tablečių su eukaliptu, mentoliu ar vitaminu C, kurie numalšins gerklės peršulį, atgaivins burnos kvapą.

Kelionėje nė vienas nėra apsaugotas nuo sužalojimų, todėl pravartu turėti skausmą malšinančių ir patempimus gydančių tepalų ar šaldomųjų aerozolių. Skausmui malšinti galima naudoti šaltus kompresus ar ledą. Taip pat nepamirškite į kelioninį krepšį įsi įsidėti elastinį tvarstį ir gydomųjų pleistrų, kurie pagelbėtų tų pritrynus nuospaudas, pūsles ar stipriau tipriau susižeidus.

Turėkite vaistų nuo viduriavimo, rėmens, virškinimo o fermentų. Pasiimkite ir paprasčiausių iausių angliukų – lengvų negalavimų ų atveju jie padės.

Būtina turėti ir antibiotikų, tibiotikų, kurie gali būti reikalingi smarkiai apsinuodijus ar gausiai usiai viduriuojant.

Preparatų nuo o alergijos turėtų būtii visų keliautojų vais-tinėlėse. Net jei nieekada nepatyrėte alergilergijos, nesate nuo jos apsaugotas.

Jūsų organizmas gali ali „audringai“ sureaguoti į egzotiškąą maistą, augalus ar

vabzdžių įkandimus. Alergiški žmonės visuomet privalo turėti adrenalino ir alergenui patekus į organizmą nedelsiant jo susišvirkšti.

Pravartu turėti ir silpno poveikio raminamųjų tablečių, širdies raumenis stiprinančių lašų ar validolio. Tai padės kilus stresui, esant dideliam fiziniam nuovargiui ar nervų įtampai.

Kalio ir magnio preparatai padės sutrikus širdies ritmui.

Jei keliaujant jus pykina dėl per silpno vestibiuliarinio aparato, prieš išvykstant patartina išgerti vaistų nuo pykinimo. Jeigu vaistų neturite, galima čiulpti citrinos skiltelę, mėtinį ledinuką ar ledo gabalėlį.

Kraujasiurbius atbaidys repelentai.

Jų skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių uoslės receptorius ar tiesiog juos atbaido. Aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai veikia vidutiniškai 4–6 val. Jei jums įkando, niežtinčią, skaudančią ar patinusią vietą patartina tepti spiritiniais ir antihistamininiais tepalais, kurie slopina vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas. Šiltuoju metų laiku atostogaujant paplūdimyje, kopiant į kalnus ar turistaujant, reikėtų nepamiršti odą ištepti kremu nuo saulės. Nestipriai nudegus, galima gydytis purškiamu šaltalankių aliejumi, teptis medetkų tepalu. Jeigu nudegimai rimti, geriau kreiptis į gydytoją.

Jeigu turite sveikatos sutrikimų ir nuolat vartojate medikamentus, vykdami į užsienį nepamirškite ne tik vaistų, bet ir recepto kopijų ar gydytojo rekomendacijų.

Jei vykstate į egzotišką šalį, pasiskiepykite.

Keliaudami į svečias šalis pasirūpinkite ir sveikatos draudimu. Nelaimės atveju tai apsaugos nuo didelių finansinių nuostolių, jei tektų kreiptis į užsienio medikus.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Erkėms Lietuvoje vis geriau Aušra Pocienė Lietuvoje vis dažniau susergama erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, erkinio encefalito susirgimo atvejų šiemet jau užregistruota keturis kartus daugiau (20) nei pernai (5), o Laimo liga šiemet užsikrėtė beveik dvigubai daugiau žmonių (atitinkamai 149 ir 77) .

Palankios sąlygos plisti Pirmasis užsikrėtimo erkiniu encefalitu atvejis šiemet buvo užregistruotas jau balandžio mėnesį, o pernai – tik birželį. Šių ligų kreivė augo ir pernai.2008 m. erkiniu encefalitu sirgo 220, o Laimo liga – 1 151 žmogus. 2009 m. jau buvo užregistruoti 3 600 Laimo ligos ir 605 erkinio encefalito atvejai.

Vilniaus visuomenės sveikatos Vi centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės vadu tokia grėsminga statistika jau neto stebina: Lietuvoje erkėms tarpti st yra palankios ne tik klimato, bet ir yr pačių žmonių sukurtos sąlygos. pač „„Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų gyvenamoji aplinka, paupiai, miesgyve tų pa parkai. Jie virsta šiukšlynais, kuriuose karaliauja pelės ir žiurkės – pagrindinė erkių palaikymo armija. Šie grind graužikai ir yra infekcijos šaltinis, nuo grauž kurio užsikrečiamąsias erkės, o paskui – ir žmonės. Kuo labiau teršiame, tuo tu daugėja užkrečiamąsias ligas platinančių graužikų. Gyvendami taip platin apsileidę, nešienaudami žolės, mėtyapsile dami šiukšles, kur pakliuvo, patys sau

esame didžiausia grėsmė“, – sakė sveikatos specialistė.

Rizikuoti neverta Norint išvengti erkinio encefalito būtina pasiskiepyti. Praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios skiepų dozės, sušvirkščiama antroji. Tai užtikrina 80 proc. apsaugą nuo erkinio encefalito. Trečia vakcinos dozė švirkščiama po metų. Pirmoji revakcinacija reikalinga po 3 metų, vėliau kas 5 metus sušvirkščiama viena apsauginį imunitetą stiprinanti vakcinos dozė.

Jei virusas pasiekia galvos smegenis, prasideda smegenų, jų dangalų ar periferinių nervų uždegimas. Žmogui sutrinka koordinacija, jis negali vaikščioti, svaigsta galva, vargina silpnumas, gali pabrinkti smegenys, pritemti sąmonė, atsirasti paralyžius.

Kas trečią persirgusįjį erkiniu encefalitu visą likusį gyvenimą vargina silpnumas, atminties, miego, koordinacijos sutrikimai, pasikeičia žmogaus gyvenimo kokybė – jis negali gyventi įprasto gyvenimo, normaliai mokytis ir dirbti.

Vakcinos dar nėra

Norint išvengti erkinio encefalito būtina pasiskiepyti.

Tačiau žmonės vis dar skiepijasi vangiai. Ir, anot medikės, ne tik dėl to, kad skiepai – gana brangūs, bet ir dėl to, jog vis dar baiminamasi pašalinių reakcijų. „Vakcina nuo encefalito yra tikrai efektyvi ir nesukelia jokio šalutinio poveikio, todėl vienareikšmiškai rekomenduojame skiepytis“, – patarė B.Zdanevičienė.

Beje, įsisiurbus erkinio encefalito virusu užsikrėtusiai erkei, suserga tik vienas trečdalis žmonių, mat stiprų imunitetą turinčių žmonių organizme esantys antikūniai tiesiog sunaikina virusą. O kiti užsikrėtę šia liga gali persirgti lengvai kaip paprastu gripu arba nukentėti labai smarkiai.

Laimo liga pažeidžia odą, nervų sistemą, judamąjį aparatą, širdį. Labai svarbu laiku kreiptis į medikus.

Skiriamos 3 ligos stadijos.

Pirmoje stadijoje maždaug 50–80 proc. visų ligonių apie erkės įkandimo vietą atsiranda didesnis nei 6–8 cm apskritos ar ovalios formos paraudimas. Jo centrinė dalis šviesesnė, o kraštai tamsesni, plečiasi. Žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, karščiavimą, kartais gali krėsti šaltis, skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis. Antroje stadijoje būdingi odos, nervų sistemos ir judamojo aparato pažeidimo simptomai išryškėja praėjus 2–9 mėnesiams nuo užsikrėtimo.

Kai kuriems ligoniams ant įvairių kūno vietų atsiranda žiedo formos paraudusių dėmelių. Trečioje stadijoje vyksta sunkesni ir gilesni sąnarių, nervų sistemos, širdies patologiniai pokyčiai.

Vakcina nuo Laimo ligos kol kas dar nesukurta.

Mokyklose uždrausti traškučiai Po atostogų į mokyklas sugrįžę moksleiviai neberas jose traškučių, saldainių, gazuotų gėrimų, maisto, kuriame daug riebalų, druskos ar cukraus. Tai numatyta mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkoje, kurią patvirtino Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. „Lietuvos mokiniai privalo mokyklose gauti tik tuos produktus, kurie padėtų ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Tuo tarpu specialistai tvirtina, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakan-

kamai sveikai. Skubant ar taupant tiekiamas per daug sočiųjų riebalų, druskos, paprastųjų angliavandenių, o mažai skaidulų, vitaminų, mineralų turintis maistas“, – sakė ministras.

Mokiniams nebus galima tiekti šių maisto produktų grupių: bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu. Taip pat – maisto produktų su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, ga-

zuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Reikalaujama, kad kasdien mokyklose per ilgąsias pertraukas būtų organizuojami pietūs. Pagal suderintą valgiaraštį mokiniams turi būti sudarytos sąlygos valgyti šiltą maistą. Pietums turi būti tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų. Tai gali

būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pieno produktai ir daug angliavandenių turintys produktai – bulvės, makaronai, kruopos, taip pat daržovės, vaisiai arba jų salotos, duona, rekomenduojama ruginė, ir gėrimas, geriausia sultys.

Mokyklose nedraudžiama įrengti ir maitinimo aparatų. Tačiau juose

nebus galima prekiauti bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energiniais gėrimais.

Eltos inf.

10

Gimtasis kraštas

Kultūra

Vilnius – baltarusių širdžiai mielas miestas Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Lietuvių ir baltarusių kultūrų, literatūros keliai ir vargai – labai panašūs, o Vilnius, kur prasidėjo mūsų kaimynų tautinis atgimimas, baltarusiams iki šiol yra didelių ir širdžiai malonių sentimentų miestas“, – teigia žurnalistas ir rašytojas Vytautas ŽEIMANTAS. „Gimtojo krašto“ pokalbis su juo – apie dviejų tautų kūrybinius ryšius.

Arvydas JOCKUS Pažinojome jus kaip veiklų žurnalistą, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narį. O dabar iš Minsko pasiekė nauja žinia – jus priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą. Kaip čia atsitiko, kad į baltarusių sąjungą buvo priimtas užsienietis?

Kaimyninės šalies kūrybinėje sąjungoje dabar yra apie 500 rašytojų.

Jos įstatai leidžia priimti į organizaciją užsienio piliečius tik pagal du kriterijus: užsienietis turi Baltarusijoje leisti autorines knygas baltarusių kalba arba, gyvendamas savo šalyje, aktyviai propaguoti baltarusių rašytojus ir jų kūrybą, versti iš baltarusių kalbos į savąją.

Aš prieš kelerius metus susidomėjau lietuvių ir baltarusių kūrybiniais ryšiais. Netrukus Lietuvos periodinėje spaudoje pasirodė ir pirmieji mano straipsniai šia tema. Juos pastebėjo baltarusiai, gerai įvertino. O šį pavasarį pakvietė ir į Baltarusijos rašytojų sąjungą.

Norint gilintis į lietuvių ir baltarusių literatūrinius ryšius reikia, mažų mažiausia, mokėti baltarusių kalbą...

Moku lenkų ir rusų – Baltarusijos kaimynų slavų kalbas. Be to, baltarusių kalboje yra daug lietuviškų skolinių. Šimtmečiai, pragyventi vienoje valstybėje, neliko be pėdsakų. Todėl savarankiškai išmokti skaityti baltarusiškai nebuvo labai sunku, nors ir dažnokai tenka atsiversti žodyną.

Beje, pirmoji mano perskaityta baltarusiška knyga buvo rašytojos Lidzijos Arabei istorinis romanas „Ant meilės ugnies“, kurio pagrindinė herojė garsi baltarusių poetė Alaiza Paškevič-Ciotka ilgą laiką gyveno ir kūrė Vilniuje.

O kokias išvadas padarėte, pradėjęs tirti šiuos kaimyniškus ryšius?

Visų pirma panašūs abiejų tautų, kultūrų, literatūros keliai ir vargai.

Abi kaimyninės tautos nuo 1864 m. kentėjo dėl caro valdžios draudimo spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Rusijos imperijoje lietuviškus ir baltarusiškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Buvo uždraustos lietuviškos ir baltarusiškos mokyklos.

Be to, baltarusiai, kaip ir lietuviai, buvo vienodai caro valdininkų engiami, rusinami. Jų kalbos oficialiai rusų valdžia nepripažino, laikė ją tik rusų kalbos tarme. Be to, baltarusius, kaip ir lietuvius, spaudė sulenkėjusi šlėkta, dvarininkai ir didikai. Jie, niekindami tautines baltarusių inspiracijas, irgi nepripažino baltarusių kalbos, laikė ją lenkų kalbos tarme, todėl bruko jiems lenkų kalbą, kultūrą, spaudą.

Ar panašiai vadavomės ir iš priespaudos?

Ir lietuvių, ir baltarusių tautinis atgimimas prasidėjo beveik vienu laiku – XIX amžiaus pabaigoje. Šis procesas ypač suaktyvėjo, kai, liaudies pykčio išsigandęs, caras 1904 m. panaikino lietuvių ir baltarusių kalbų draudimą. Tuo netruko pasinaudoti tautiškai nusiteikę šviesuoliai. 1904 m. gruodžio 23 d. Vilniuje pasirodė pirmasis dienraštis lietuvių kalba „Vilniaus žinios“. 1906 m. Vilniuje pasirodo ir pirmasis legalus laikraštis baltarusių kalba „Naša dolia“.

Abiem tautoms teko kurti ne tik literatūrą, bet ir literatūrinę kalbą, raštą. Baltarusiai turėjo ir specifinių rūpesčių. Vakariniuose ir šiauriniuose Baltarusijos rajonuose, kur vyravo katalikai, kunigai siekė įteisinti lotynišką raidyną, o Rytų ir Pietų Baltarusijoje, kur buvo stačiatikių dauguma, popai skleidė kirilicą. Todėl ir baltarusiški raštai buvo spausdinami arba lotyniškomis, arba rusiškomis raidėmis. Tuo metu buvo neaišku, kuris raidynas nugalės, taps pagrindinis. Todėl ir „Naša dolia“ leidėjai pasielgė apdairiai. Jie pradėjo leisti laikraštį lygiagrečiai lotyniškuoju ir rusiškuoju raidynu.

Šnekamės apie baltarusius, o jau kelintą kartą minite Vilnių. Negi Vilnius mūsų kaimynams buvo toks svarbus? Be to, nuo kokio laikotarpio pradedate savo tyrinėjimus?

Nuo XIX–XX amžių sandūros, kai prasidėjo tautinis baltarusių atgimimas, suklestėjo jų literatūra gimtąja kalba. Vilniuje tuo metu, pagal seną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradiciją, gyveno nemažai baltarusių.

Todėl būtent iš Vilniaus ir prasidėjo tautinis baltarusių atgimimas, kuriam svarbią reikšmę turėjo laikraštis savąja kalba.

Beje, „Naša dolia“ spausdino lietuviška Martyno Kuktos spaustuvė, veikusi Vilniuje iki 1924 metų. Kai caro valdžia šį laikraštį uždarė, redaktorių pasodino į Lukiškių kalėjimą, baltarusių šviesuoliai pradėjo Vilniuje leisti laikraštį „Naša niva“, kuris ėjo iki Pirmojo pasaulinio karo ir sugebėjo stipriai konsoliduoti baltarusių tautą.

Vilniuje per caro ir lenkų okupaciją iki 1939 m. ėjo daug baltarusiškos spaudos. Baltarusiai Vilniuje turėjo savo gimnaziją, leidyklą, mu-

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23 ziejų, mokslo draugiją, veikė politinė partija – Baltarusių liaudies hramada, turėjusi savo atstovų net Lenkijos Seime.

Savo literatūrinį kelią būsimieji garsiausi baltarusių klasikai Janka Kupala, Jakubas Kolosas ir Maksimas Tankas irgi pradėjo Vilniuje.

Ar tęsite savo tyrinėjimus? Gal sulauksime ir naujos knygos?

Be abejo. Žadu greitai užbaigti knygą apie baltarusių kunigus kūrėjus. Nes iš karto atkreipiau dėmesį, kad prasidėjusiam tautiniam baltarusių atgimimui didelę įtaką darė baltarusiai katalikų kunigai. Dauguma jų buvo kilę iš Vilnijos krašto, tuomet, carinės Rusijos metais, oficialiai vadinamu Vilniaus gubernija, buvo baigę Vilniaus kunigų seminariją, aktyviai bendradarbiavo baltarusiškoje spaudoje, leido ir redagavo laikraščius, žurnalus, užsiėmė grožine kūryba.

Beje, jie visi palaikė draugiškus santykius su šalia gyvenančiais lietuviais, mūsų organizacijomis, spauda.

Tokį bendradarbiavimą galima apibūdinti ir vienu sakiniu: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fenomenas.

Tai rodo, kad nuo 1795 m. šio Rusijos imperijos užgrobto krašto žmonės nepasidavė okupantų rusinimo ir kiršinimo politikai, lietuvių ir baltarusių santykiai išliko tolerantiški, kaimyniški, kokie ir buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.

Kokių netikėtų sau pačiam faktų atradote?

Nustebino... santuokos. Štai jauna baltarusė Alaiza Paškevič nuvažiuoja į Peterburgą, susipažįsta su lietuvių studentu būsimuoju inžinieriumi Steponu Kairiu. Vilniuje 1912 m. jie susituokia. Dabar A.Paškevič mes žinome Ciotkos vardu kaip vieną garsiausių baltarusių poečių. O jos vyrą S.Kairį – kaip Lietuvos nepriklausomybės kūrėją, Vasario 16-osios Akto signatarą,1943–1945 m. vadovavusį vienam iš pagrindinių politinio pasipriešinimo judėjimų – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui.

Kita istorija irgi prasidėjo Peterburge. 1903 m. čia susituokė lietuvaitė bajoraitė Marija Ivanauskaitė ir baltarusis Vaclovas Lastauskas. Šeima apsigyveno Vilniuje. Vėliau M.Lastauskienė kartu su seserimi Sofija, pasirašinėdama slapyvardžiu Lazdynų Pelėda, tapo žinoma lietuvių rašytoja, o V.Lastauskas – garsiu Baltarusijos politiku. 1918 m. kovo 25 d. jis pasirašė Baltarusijos Liaudies Respublikos nepriklausomybės aktą. 1919 m. jis buvo paskirtas BLR Vyriausybės vadovu. Sovietams ir

lenkams šalį okupavus, jis vadovavo egzilinei Vyriausybei iš Kauno. Be to, tapo žymiu baltarusių istoriku, etnografu, publicistu ir literatūrologu.

Trečia istorija prasidėjo ir baigėsi Vilniuje. Jauna lietuvaitė Ona Miciūtė išteka už baltarusio Jankos Šutovičiaus. Greitai ji tampa viena garsiausių to meto Vilnijos poečių, jis – baltarusiškų laikraščių redaktoriumi, publicistu, baltarusių muziejaus direktoriumi. Atėjus bolševikams, J.Šutovičius apšaukiamas liaudies priešu, nuteisiamas penkiolikai metų. Jo žmonai pasiūloma viešai atsiriboti nuo vyro, jį pasmerkti. Ji kategoriškai atsisako, todėl pašalinama iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos, jos kūryba ilgai neskelbiama, todėl ir dabar mažai žinoma.

Ji rašo į stalčių ir laukia vyro, sugrįžtančio iš gulagų. Abu tyliai mirė Vilniuje beveik vienu metu – apie 1973 metus.

Kas dabar yra Vilnius baltarusiams?

Manau, kad didelių ir širdžiai malonių sentimentų miestas. Atėjus sovietams, su Vilniaus baltarusiais, ypač inteligentais, buvo pasielgta labai žiauriai. Baltarusių gimnazija, Lietuvos valdžios įkurta 1918 m., buvo uždaryta. Uždaryti visi baltarusiški laikraščiai, knygų leidykla, turtingas baltarusių muziejus, visuomeninės organizacijos. Beveik visi mokytojai, redaktoriai, kunigai, visuomenės veikėjai buvo nuteisti arba ištremti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsigavo ir baltarusių diaspora. Džiugu, kad vėl Vilniuje pradėjo veikti F.Skorinos baltarusių vidurinė mokykla, kurioje jaunieji baltarusiai gali mokytis gimtąja kalba. Pradėtos leisti baltarusiškos knygos, laikraštis.

Dabar įdomu pasivaikščioti po senąjį Vilnių su kokiu nors senu vilniečiu baltarusiu. Pasidairyti į pastatus, kuriuose anksčiau buvo baltarusiškos redakcijos, leidyklos, mokyklos, muziejus, kur gyveno ir kūrė garsiausi baltarusių rašytojai. Vieni jų jau su memorialinėmis lentomis, kiti dar jų laukia. Reikia sugrąžinti istorinę teisybę. Vilnius nuo to tik praturtės.

Ar tokioms viltims palanki dabartinė politinė padėtis?

Politiniame lygyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos ilgokai vyravo šaltoki santykiai. Dabar, po Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos vizito į Lietuvą ir mūsų premjero A.Kubiliaus vizito į Baltarusiją, šie santykiai švelnėja.

Tebūnie tai politikų duona. Jų santykiai neturėtų trukdyti plėtoti kultūrinius, literatūrinius ryšius tarp dviejų tautų. Juk mes nuo seno buvome geri kaimynai.

Kryžių kalne skambėjo šiuolaikiškos giesmės Kaip ir kiekvieną paskutinį liepos sekmadienį Kryžių kalne buvo švenčiami tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Šiemet jie išsiskyrė tuo, kad buvo dėkojama už Lietuvos laisvės 20 metų jubiliejų bei Kryžių kalno 160 metų sukaktį nuo jo pradžios, informuoja Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba.

GK archyvo nuotrauka

Prie Šiaulių katedros susirinko piligrimai, pasirengę tikintiesiems svarbius jubiliejus įprasminti piligriminiu žygiu į Kryžių kalną. Eitynėms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Kryžių kalną piligrimai pasiekė atgailos ir sutaikinimo pamaldų pradžioje. Šventųjų Mišių aukai vadovavo apaš-

talinis nuncijus Baltijos kraštams Luidžis Bonacis. Į žmones nuncijus kreipėsi lietuviškai: „Mintyse įsivaizduokime, kad visa Lietuva šiandien yra susirinkusi prie šio kalno paminėti dvidešimtųjų nepriklausomybės atgavimo metinių. Kryžių kalnas buvo ir yra neprilygstamas tikros laisvės troškimo, kuriuo plaka kiekvieno lietuvio ir kiekvieno žmogaus širdis, simbolis.“ Šių metų atlaidai išsiskyrė tuo, kad juose giedojo būtent šioms jubiliejinėms iškilmėms suburtas jaunimo choras su instrumentine grupe. Repertuare – per šiuos du nepriklausomybės dešimtmečius jaunų lietuvių sukurtos giesmės.

GK inf.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Gimtasis kraštas

Sportas

Žinių sprintas

Profesionalo karjera

Rinktinė. Pasaulio vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė šeštadienį Šiaulių arenoje išbandys jėgas su Suomijos krepšininkais. Komanda rungtynėms rengiasi jau visos sudėties – prie draugų prisijungė Linas Kleiza ir iš rezervinės rinktinės pakviestas Arvydas Eitutavičius. 2011 m. Europos čempionato atrankos varžyboms besirengianti Suomijos rinktinė laimėjo visas šešerias žaistas draugiškas rungtynes: du kartus išvykoje įveikė portugalus, Tuniso komandą, Kanados rezervinę ekipą ir Didžiosios Britanijos komandą. Rugpjūčio 2 d. Panevėžio „Cido“ arenoje lietuviai susitiks su Čekijos krepšininkais.

Dainius Zubrus gimė Elektrėnuose 1978 m. birželio 16 d. 12 metų išvyko žaisti į Ukrainą, Charkovo „Družbos“ vaikų komandą. 1995–1996 m. persikraustė į Kanados jaunių lygą.

• 1996 m. 18-metį D.Zubrų pakvietė NHL Filadelfijos „Flyers“ klubas.

1996–1997 m. su „Flyers“ tapęs NHL Rytų konferencijos nugalėtoju lietuvis žaidė Stenlio taurės finale, bet pralaimėjo Detroito „Red Wings“.

• 1999 m. D.Zubrus persikėlė žaisti į legendinį Monrealio „Canadiens“ klubą. Po dvejų metų pradėjo žaisti Vašingtono „Capitals“ komandoje.

2004–2005 m. dėl NHL lokauto žaidė Rusijos superlygos Toljačio „Lada“ klube, su kuriuo tapo Rusijos vicečempionu.

• 2007 m. su Bafalo „Sabres“ klubu D.Zubrus tapo NHL reguliaraus sezono nugalėtoju, bet Rytų konferencijos finale pralaimėjo Otavos „Senators“.

• 2007 m. lietuvis pasirašė 20,4 mln. dolerių šešerių metų sutartį su Naujojo Džersio „Devils“ klubu, jo metinė alga yra 3,4 milijono dolerių.

193 cm ūgio 104 kg svorio lietuvių ledo ritulininkas žaidžia dešiniojo krašto arba centro puolėjo pozicijoje. Per 56 praėjusio sezono rungtynes pelnė 11 įvarčių ir atliko 17 rezultatyvių perdavimų.

• 2004 m. D. Zubrus atstovavo Rusijai pasaulio taurės varžybose, o 2005 m. Nyderlanduose debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

Ledo ritulio žvaigždė jėgas skirs vaikams Aras MOCKUS Iš Elektrėnų kilęs ir profesionaliojo sporto aukštumas pasiekęs ledo ritulininkas Dainius Zubrus nebendrauja su naujaisiais šios sporto šakos vadovais Lietuvoje, o savo svarbiausiu uždaviniu laiko ledo ritulio populiarinimą tarp vaikų.

Susitiko su vaikais Į tėvynę savaitei sugrįžęs Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) klubo Naujojo Džersio „Devils“ puolėjas Dainius Zubrus tapo Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos (NVLRL) prezidentu ir tikisi, kad jo vardas bei lėšos padės stiprinti vaikų sportą. „Pernai tapau vienu lygos steigėjų. Malonu, kad viskas juda į priekį, daugėja žaidėjų ir komandų. Reikia dar labiau skatinti vaikų susidomėjimą ledo rituliu, – Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė

32-ejų metų sportininkas. – Maloniai sutikau tapti lygos prezidentu.

Nemanau, kad reikia kažką keisti.

Tiesiog reikia daug dirbti ta pačia kryptimi.“ Po spaudos konferencijos D. Zubrus sostinės „Akropolio“ ledo arenoje dalyvavo Vilniaus ledo ritulio mokyklos „Geležinis vilkas“ auklėtinių treniruotėje. Trečiadienį ledo ritulininkas vyko pas jaunuosius Klaipėdos ir Šiaulių ledo ritulininkus.

Nepritaria permainoms D.Zubrus nepritaria permainoms Lietuvos ledo ritulio federacijoje (LLRF). Kaip žinoma, Lietuvos vyrų nacionalinės ledo ritulio rinktinės žaidėjai, žaidžiantys Elektrėnų „Energijoje“ ir kitų šalių klubuose, šių metų pradžioje pareikalavo, kad atsistatydintų LLRF prezidentas Rolandas Bučys, bei atsisakė žaisti „Iššūkio taurės“ turnyre. Pavasarį maištininkai R.Bučį atstatydino, o naujuoju federacijos prezidentu

Po oficialių kalbų D.Zubrus apsivilko sportinę aprangą ir iščiuožė treniruotis su vaikais.

Eltos nuotrauka

dvejiems metams išrinktas „Energijos“ klubo prezidentas ir rinktinės žaidėjas Petras Nausėda.

D.Zubrus pareiškė nesuprantantis, kam reikėjo šių permainų, ir teigė nacionalinės rinktinės neberemiąs, nes visą dėmesį skiria Vaikų lygai. „Kartą paskambino naujas federacijos prezidentas, bet kalbėjomės iš tuščio į kiaurą. Nepasitikiu naujais vadovais, nes jų nepažįstu, be to, man nepatinka, kaip jie atėjo į valdžią“, – sakė profesionalus ledo ritulininkas. Pasak D.Zubraus, su naujomis pareigomis jo nepasveikino nė vienas iš naujųjų federacijos vadovų, o su R.Bučiu jis iki šiol palaikąs draugiškus santykius. Tačiau, nors ir nesutaria su federacijoje valdžią paėmusiu jaunimu, ledo ritulininkas, jeigu aplinkybės leistų, neatsisakytų žaisti Lietuvos rinktinėje.

Brangus užsiėmimas Metus gyvuojanti lyga šiam sezonui surinko 360 tūkst. litų – penkis

kartus daugiau nei pirmąjį sezoną.

Federacija, pasak D.Zubraus, vaikų sportui skirtos organizacijos visai neparėmė. „Ledo ritulys – labai brangi sporto šaka. Tikimės, kad Dainiaus vardas padės pritraukti dar daugiau rėmėjų“, – teigė lygos direktorius Andrejus Korneičiukas.

Ateinantį sezoną vyks keturių amžiaus grupių (iki 10, 12, 14 ir 16 metų) varžybos, o kovose dėl „Akropolio“ taurės dalyvaus 28 komandos.

Stipriausios vaikų komandos – Vilniaus „Geležinis vilkas“ ir Elektrėnų „Energija“ – ateinantį sezoną dalyvaus atvirajame Baltarusijos čempionate, o Rokiškio ekipa išmėgins jėgas atvirajame Latvijos čempionate.

Praėjusį sezoną Lietuvos vaikų komandos dalyvavo tarptautiniuose turnyruose Austrijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Rusijoje, o ateinantį sezoną planuojama vykti į varžybas Čekijoje, Latvijoje ir Austrijoje.

Kad tapo čempionu, suprato namie

A.Gudžius – pirmasis Lietuvos lengvaatletis, tapęs pasaulio jaunimo čempionu.

Eltos nuotrauka

Devyniolikmetis disko metikas Andrius Gudžius, Kanadoje vykusiose pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionate iškovojęs aukso medalį, tikino, jog tik sugrįžęs į Vilniaus oro

11

uostą suprato, kad iš tikrųjų tapo pasaulio čempionu.

Jo treneris teigia, kad kaunietis sportininkas bus puiki pamaina karjerą baigiančiam legendiniam Virgilijui Aleknai.

Kanadoje disko metimo rungties finale lietuvis įrankį nusviedė 63 m 78 cm. Tiesa, sugrįžęs namo sportininkas prisipažino, kad tikėjosi diską nusviesti net 67–68 m, bet dėl oro sąlygų to padaryti nepavykę.

Oro uoste A.Gudžiaus pasveikinti atėjo tėvai, būrys artimųjų ir gerbėjų. „Tikras vyras! Susitiksime Londone“, – įteikdama gėles čempionui sušuko viena gerbėja. Dėmesio sujaudintas sportininkas prisipažino iš pradžių nesuvokęs, kad tapo pasaulio jaunimo čempionu, ir tik grįžęs į Lietuvą įsitikino, kad nesapnuoja. Šešerius metus diską mėtantis A.Gudžius teigė, kad jau pusę metų gyveno viltimi tapti pasaulio čempionu. „Aš nuolat sau keliu aukštesnius tikslus ir stengiuosi juos įvykdyti. Jeigu važiuosiu į varžybas ir galvosiu „na, gal laimėsiu medalį“, tada tik GAL ir laimėsiu. O kai važiuoji galvodamas, kad reikia nugalėti, labiau ir stengiesi“, – sakė jaunuolis.

Trenerio studijas rugsėjį Kūno kultūros akademijoje pradėsiantis A.Gudžius teigė, kad jo gyvenimas po iškovoto titulo nepasikeis, gal tik varžovai vertins rimčiau. Kitąmet jis norėtų laimėti Europos lengvosios atletikos jaunimo (iki 23) metų čempionatą, o 2012 m. dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse.

A.Gudžiaus treneris Vaclavas Kidykas prognozuoja, kad Londone jo auklėtinis turi visas galimybes patekti tarp penkių geriausių sportininkų, o gal net iškovoti olimpinį medalį.

V.Kidyko nuomone, jaunasis disko metikas bus puiki pamaina 38-erių dukart olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai. „Tai pajėgus vaikinas, pilnas energijos. Bet jis iki šiol panaudojo tik kokius du trečdalius savo galimybių, nes viską kaupia ateičiai“, – auklėtiniu žavėjosi treneris.

GK inf.

Be lietuvių. Naujasis Rygos VEF krepšinio komandos vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis teigia, kad jo vadovaujamoje komandoje ateinantį sezoną Lietuvos krepšininkų nebus. „Rygos klubas Šiškausko ar Jasikevičiaus negali įpirkti, o ir eiliniai Lietuvos krepšininkai latviams per brangūs. Geriau pirkti keturis amerikiečius“, – sakė R. Kurtinaitis, kuris su Latvijos vicečempionų klubu pasirašė vienų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams. VEF klube fizinio rengimo treneriu dirbs Vidmantas Šlapokas.

Palydos. Berlyne surengtose olimpinės ugnies palydose į pirmųjų olimpinių jaunimo žaidynių sostinę Singapūrą Lietuvai atstovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė, Maskvos olimpinių žaidynių čempionė Lina Kačiušytė. Iš Berlyno ugnis iškeliavo į Dakarą, o vėliau ji pasieks Meksiką, Oklendą, Seulą ir Singapūrą. Tuo pat metu Berlyne vyko ir Vokietijos olimpinės delegacijos palydos į Singapūrą. Jaunųjų olimpiečių komandos kapitonui Vokietijos vėliavą įteikė krepšininkas Dirkas Novickis ir olimpinis bobslėjaus čempionas Andrė Langė. Lietuvos olimpinės delegacijos palydos į Singapūrą vyks rugpjūčio 10 d., olimpinės jaunimo žaidynės – rugpjūčio 14–26 d.

Veteranai. Vengrijoje vykusiame Europos veteranų lengvosios atletikos čempionate Lietuvos atstovai iškovojo 14 medalių – 1 aukso, 4 sidabro ir 9 bronzos. Pagal iškovotų medalių skaičių Lietuva tarp 35 valstybių užėmė 29-ą vietą. Daugiausia medalių, net 390, laimėjo Vokietijos delegacija. Europos čempionate dalyvavo 20 Lietuvos atstovų – sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ narių.

Mūsų šalies atletai startavo rutulio stūmimo, disko metimo, kūjo metimo, svarsčio kėlimo, metimų penkiakovės, šuolio į aukštį, 400 m bėgimo ir dešimtkovės rungtyse.

GK inf., Eltos nuotraukos

12

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Gyvenimas

Algimantas Puipa:

„Mes esame paskolinti vienas kitam“ Kino kūrėjai įsitikinę, kad A. Puipa yra sėkmės kūdikis – visais laikais darė tai, ką norėjo daryti.

Virginija BARŠTYTĖ Apie režisierių Algimantą Puipą sklinda didelių ir mažų legendų. Didelės – tai meistriški jo filmai, mažos – šmaikštūs posakiai, virtę tikrais kalambūrais.

Tie geri seni laikai...

Atsigręžę į netolimą praeitį, nostalgiškai svarstėme, kodėl labai greitai pasitraukė senoji karta, pastačiusi nedaug filmų, kodėl nutilo A.Žebriūnas, R.Vabalas, M.Giedrys, kiti kūrėjai?

Pasak režisieriaus, laisvė daugelį suglumino, ne kiekvienas prisitaikė prie naujos grobuoniškos formos, o paskui, matyt, pavėlavo į traukinį, kai lyg grybai po lietaus ėmė dygti prodiuseriai.

Naiviai manė, kad, jei parašė vienintelę paraišką filmui finansuoti, kada nors pinigų sulauks...

Algimantui, matyt, padėjo tai, kad dar sovietiniais laikais buvo užsiėmęs tam tikrą poziciją – literatūros kūrinių ekranizavimą. Na, kas jį ištrauks, nugrimzdusį į ankstesnę epochą? Režisierių netgi vadino ikirevoliucinės epochos dainiumi. Jis nuosekliai kūrė „kaimiškus“ filmus, ir prie jo nepavykdavo prikibti. Dar viena iš mažų legendų – kai kūrėjai nuvežė į Maskvą „priduoti“ filmą „Moteris ir keturi jos vyrai“, vienas pikčiausių cenzorių pasakė: „Ko čia atvažiavote? Būtumėte atsiuntę telegramą, kad pastatėte filmą apie moterį ir jos vyrus, ir mes būtume sakę: kurkite kitą...“ „Kai Maskva nutraukė finansavimą, likimas man ištiesė kitą sėkmingą bilietą – studijų laikų bičiulis kazachas Maksimas skyrė finansavimą dviem filmams. Taip pagal J.Apučio ir R.Šavelio apsakymus gimė filmai „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Ir ten krantai smėlėti“. Paskui atsitiktinai

pakliuvau į televiziją, kur trejus metus sėkmingai stačiau filmus, pradedant „Kafkos procesu“. Tikra tiesa, aš nedariau to, ko nenorėjau, nors girdėjau ne sykį: padarysi, ir tau garantuotas butas. Dieve, sužinotų žmona, ką man siūlė tais laikais... Butą senamiestyje už ideologinį filmą! Aš pajuokaudavau, kalambūrą numesdavau... Filmas apie partizanus? Bet pas mus nebuvo jokių partizanų. Na, pamanyk tik, du traukinius susprogdino...“ Kurį filmą režisierius laiko svarbiausiu? Sako, beveik neįmanoma išskirti, nes jie visi apaugę tam tikromis istorijomis, sentimentais. Nepriimtini tik tie, kuriuos jam tekdavo kitų pradėtus taisyti. Taip atsitiko su „Arkliavagio dukra“, o šiaip jis atsako už viską, pradedant filmu „Amžinoji šviesa“.

Tiesa, įsimintino filmo „Moteris ir keturi vyrai“ nelaiko savu, nes idėja – V.Žalakevičiaus. Nors filmas jam gražus, taip pat ir „Amžinoji šviesa“...

Scenarijus yra tik žemėlapis Pasak Algimanto, didžiulė problema – scenarijus. Anksčiau jis pasitikėdavo rašytojais, kurie paprastai taip mąsto: ar tu gebėsi atskleisti mano sudėtingumą, jei ne, tavo pastangos niekinės. Jis yra daug bendravęs su R.Šaveliu, kuris su nuoskauda balse tikino: tu daugiau pasitikėk mano literatūra, nenutolk nuo jos. Bet tai neišvengiama. Perskaitai kūrinį ir lauki ženklo. Bandai prisijaukinti idėją, dialogus, charakterius, pereini net du filtrus, kol imi matyti savo variantą, kartais visai priešingą rašytojo sukurtam. „Taip atsitiko ir su filmu „Nuodėmės užkalbėjimas“ pagal Jurgą Ivanauskaitę. Perskaitęs pasakiau: aš daryčiau dvi asmenybes vietoj vienos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimė dar viena linija – psichoterapeutės, pas kurią vaikšto pagrindinė herojė. Jurga sėdėjo ir klausėsi mano fantazijų. Su bloknotu rankose. Iš pradžių supyko, ypač perskaičiusi, kokį ir kaip aš parašiau scenarijų, mat jai nepatiko mano grafomaniškas stilius.

Paskui atsileido, kai patikinau ją, kad tai tik darbiniai užrašai, nes scenarijus režisieriui yra tik žemėlapis. Juk rašytojas rašo knygą skaityti, o čia filmas... Beje, aktorius negali pasakyti ir

Du šalia vienas kito gyvenantys menininkai – tai amžina mįslė, kaip išvengti konkurencijos. tokių konstrukcijų sakinių, kokie yra knygoje. Todėl esu priverstas parašyti paprastus dialogus, o dėl to keičiasi kiti dalykai. Tai natūralu. Viskas prasidėjo nuo... lankstinuko, kuriame aš, atėjęs į knygos pristatymą, perskaičiau, kad Jurga ketino studijuoti režisūrą, kad ji labiau už viską norėjo statyti filmus, net pirmąsias noveles taikė kinui, įsivaizduodama, koks aktorius kokį vaidmenį atliks.“ A.Puipa tą žemėlapį kartu su pagrindine kūrinio idėja modeliuoja pats.

Kai jam pasiūlė pastatyti J.Tumo-

Vaižganto „Nebylį“, režisierius staigiai sumetė, kad nebent šį lietuvišką siužetą perkeltų į Gruzijos kalnus ar į kokią nors Sardinijos salą Italijoje. Įrodydamas, kad Vaižganto „Nebylį“, kaip, beje, ir kitą literatūrą, galima statyti visur. Pasak jo, kuo paprastesnis siužetas, tuo daugiau šansų sukurti gerą filmą, nes... lieka erdvės fantazijai. „Kai perskaičiau Jurgos „Miegančių drugelių tvirtovę“, man patiko idėja: turtinga moteris priglaudžia prostitutes, na, kažkokia Žano Valžano istorija. Reikėjo rasti argumentų, kodėl ji taip pasielgė. Gimė mintis: turtingo vyro žmona, kelyje vos nesuvažinėjusi prostitutės, staiga ima globoti ją ir jos drauges. Gražiuose dvaro rūmuose, su XIX a. sukniomis... Nuo šito prasidėjo mano flirtas su romanu.

Ir kartu, ir atskirai Kalbai pasisukus apie moteris, taigi ir apie tarpusavio santykius, A.Puipa prisiminė prasmingą režisieriaus R.Tumino posakį: „Mes esame paskolinti vienas kitam.“ Ir kai žinome tą paskolinimo laikinumą, kainą, kuri gali būti sumokėta, negalime būti nei aštrūs, nei neteisingi ar netikri. Paskutiniame filme režisierius taip pat ieško to paskolinimo momento – ir brandžios moters santykyje su merginomis, ir jos santykyje su vyru... Tą paskolinimo momentą Algimantas sako išgyvenąs ir savoje šeimoje, kiekvieną dieną pasitikdamas tarsi paskutinę: „Taip yra, nes vaikai jau išėję...“

Beje, iš dviejų sūnų vienas pasuko tėvų keliu, tapo kino prodiuseriu.

Du šalia vienas kito gyvenantys menininkai – tai amžina mįslė, kaip išvengti konkurencijos ar paprasčiausių kūrybinių ginčų. Juk jau beveik klasika tapo pavyzdys, kad, kai vienas gauna „Oskarą“, kitas iš pykčio išmeta statulėlę pro langą. Kitas variantas: jai – vaikai ir virtuvė, jam – genialių paveikslų tapymas. Puipų variantas – tai du kūrėjai, kurie gali kurti kartu, bet ir atskirai vienas nuo kito. Janina vyro „ūkyje“ dirba antrąja režisiere, tvarko daugelį dalykų, ir tai tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Kartu ji dirba ir savo darbus, į kuriuos griežtai neįsileidžia vyro. Kartą pasakė: „Nenoriu, kad kas nors kalbėtų, jog Puipa man padeda kurti filmus.“ Liko graži tradicija – Janina vyrą drauge su kitais bičiuliais pakviečia į filmų peržiūras.Šiandien Lietuvos kine dirba daugybė talentingų žmonių – štai ką tik į Lietuvą „atskrido“ sidabrinės gervės, kurios paskelbė geriausius filmų kūrėjus. Paklaustas, kaip vertina šiuos apdovanojimus, A.Puipa tikina esąs abejingas gervėms, matyt, nesutampa biolaukai. Pernai tuose apdovanojimuose liko nesuprastas, pasakęs sakinį, kuris virto dar viena maža legenda: „Mėgstu žiūrėti kolegų darbus, o kai filmas pasibaigia, aš vienintelis ilgiausiai ploju, nes džiaugiuosi, kad nesu pats blogiausias...“ Juk taip svarbu nesusireikšminti, nežiūrėti į save taip, kaip žiūrėjo apdovanojimą gavęs „Titaniko“ režisierius D.Kameronas, kuris sušuko: „Dabar aš esu pasaulio dievas.“

Tai įdomu

„Pietos“ autoriaus turtas ir skurdas Asta BENDORAITĖ Legendą apie nesavanaudišką dailininką, kuris buvo visa galva pasinėręs į kūrybą ir neturėjo jokių žmogiškųjų silpnybių, išsklaidė menotyrininkas profesorius Rebas Hetfildas, išleidęs knygą „Mikelandželo turtas“. Nenorėdamas sumenkinti didžiojo Atgimimo epochos meistro, profesorius vis dėlto pateikė faktų, šiek tiek keičiančių požiūrį į dailininko asmenybę.

Prieš gerą dešimtmetį prasidėjęs Hetfildo tyrimas plačiai išgarsėjo pasaulyje visai neseniai Italijoje pasirodžius menotyrininko knygai. „Mikelandželas buvo pats turtingiausias visų

laikų ir tautų dailininkas, tačiau niekada niekam nepasakodavo apie savo turtus ir juo labiau nebuvo linkęs jais su kuo nors dalytis, – teigė Hetfildas viename interviu. – Jis netgi giminaičiams skųsdavosi pinigų stygiumi, kad tik galėtų atsisakyti juos finansiškai paremti. Stulbina dokumentuose užfiksuotas faktas: važinėdamas po Italiją su mokiniais, dailininkas išnuomodavo... vieną lovą visiems. Tokio keisto elgesio priežastis taip pat yra fenomenalus, beveik liguistas didžiojo meistro šykštumas.“ Sulaukęs trisdešimties Mikelandželas jau garsėjo savo genialiais kūriniais, buvo sukūręs Dovydo skulptūrą – Flo-

rencijos simbolį, garsiąją „Pietą“, dabar esančią Šv. Petro bazilikoje Vatikane.

Dailininko honorarai, kaip ir reputacija, augo nepaprastai greitai. Hetfildui pateko į rankas niekam iki šiol nežinomos Mikelandželo bankų sąskaitos, kuriose minimos sumos auksu dabar prilygsta šimtams tūkstančių JAV dolerių. Kai kurių jų datos sutampa su Siksto koplyčios freskų kūrimo laikotarpiu. Meistras jas tapė ketverius metus – nuo 1508 iki 1512 – pats, be pagalbininkų. Šio pasaulio galingieji tuo metu itin pagarbiai žvelgė į Mikelandželo kūrybą ir dosniai mokėjo už savo užsakymus.

Dirbdamas Florencijoje esančioje Laurentiano bibliotekoje, jis gaudavo at-

lyginimą iš popiežiaus Klemento VII. Suma prilygo 600 tūkst. dolerių per metus. Už popiežiaus Julijaus II antkapį Mikelandželas gavo per dešimt milijonų dolerių, nors taip ir nebaigė darbo.

Dailininkas priiminėjo užsakymus, pasižadėdamas padaryti keturiskart daugiau negu galėjo fiziškai įstengti, ir kiekvienąsyk imdavo solidų avansą. Namas Romoje, kuriame Mikelandželas mirė, stovėjo beveik tuščias, ten nebuvo nei baldų, nei knygų ar brangenybių, užtat riogsojo skrynia, pilna aukso.

Jo užtektų įsigyti rūmams, panašiems į tuos, kuriuose dabar įsikūrusi garsioji Pičių galerija. Kam jis taupė? Šito tikriausiai niekada nesužinosime.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23 Kostas JANKUS

Tai vienintelis dalykas, dėl kurio sukome galvas. Žinoma, kiekvienoje poilsiavietėje veikia turistinių firmų padaliniai, siūlantys įvairiausias ekskursijas. Tačiau mes nusprendėme išsinuomoti automobilį ir, vadovaudamiesi pačių susidarytu maršrutu, susipažinti su tolimesniais šalies kampeliais, nors neaplenkėme ir pačių garsiausių Kretos vietovių. Išsinuomoti automobilį paprasta: nuomos punktai veikia kiekviename didesniame mieste. Siūlomi čia ir dviračiai, ir motociklai. Mašinos nuomos kaina parai – iki 40 eurų. Nuomojant ilgesniam laikui, taikomos nuolaidos.

Tiesa, salos keliuose nepasmarkausi – greitis ribotas, be to, neatsargiai važiuojant, ypač kalnų keliais, gali ir į gilų tarpeklį nusiristi. Kaimo vietovėse ir kalnuose degalinių nedaug, todėl į žygį patartina leistis prisipylus pilną baką. Pravartu įsigyti kuo smulkesnį kelių žemėlapį, nes kalnų keliukų daug.

Pradėjome nuo Knoso. Įsikūręs už penkių kilometrų nuo Kretos sostinės Herakliono, Knoso rūmų ansamblis vilioja valdovo Mino įrengtų labirintų mįslėmis ir legendinio Minotauro pėdsakais. Pažinčiai su naujai sutvirtintais rūmų fragmentais skyrėme pusdienį. Ne, painiais labirintais gidai nevedžiojo, aprodė nuostabias freskas, rastas įvairiose rūmų dalyse, kurios vaizduoja Minų civilizacijos (2600–1100 m. p. m. e.) kultūrą, to meto buitį atspindinčius eksponatus, amžius menančias valdovų gyvenamąsias patalpas su sostais ir ceremonijų salėmis.

Knoso rūmai kažkada užėmė 22 tūkst. kvadratinių metrų ir turėjo daugiau kaip 1 500 patalpų. Ne veltui senovės graikų vaizduotėje ir gimė mitas apie čia gyvenusį kraugerį Minotaurą, kurį nugalėjo drąsusis Tesėjas. Na, o gyveno jis ar ne, palikime spręsti kiekvienam asmeniškai.

Paslapčių mėgėjams verta pasižvalgyti ir po Lasičio plokščiakalnį su tūkstančiais vėjo malūnų. Jų gaminama energija iš natūralių po-

13

Kretos žemė alsuoja legendomis ir mitais.

Atvykėliams sala dovanoja ne tik šokoladinį įdegį, puikią virtuvę ir įdomiausias ekskursijas, bet svarbiausia – ji dovanoja paslaptį.

Kuo daugiau pamatyti

Minotauro labirintais

Gimtasis kraštas

Kelionės

Pašėlusios meilės sala

Kitos garsios kurortinės vietovės, pasipuošusios nuostabaus grožio palmių giraite, pavadinimas trumpas – Vai. Atvykus čia prieš akis atsivers nepakartojamas žydros jūros ir spalvingų kalnų vaizdas. Apskritai visa sala garsėja puikiu poilsio organizavimu. Kretos gyventojai verčiasi turizmu, saloje daroma viskas, kad poilsiautojai išvyktų kupini nepakartojamų įspūdžių.

Radvilų pėdsakai

žeminių vandens rezervuarų pumpuojamas vanduo – taip čia laistomi derlingi laukai. Tiesa, ne vien vaizdingo kraštovaizdžio pasižiūrėti čia verta atvykti. Juk šiame plokščiakalnyje yra Dikti kalnas su legendine ola, kurioje, sakoma, gimė vyriausias Olimpo dievas Dzeusas. Užkopę į 1 025 metrų aukštį ir nusipirkę bilietus, atsargiai leisitės slidžiais laiptukais žemyn į olą, pasipuošusią fantastiškais stalaktitais ir stalagmitais. Čia teka Dantės apdainuota požeminė upė. Ola išties slėpininga: saugesnio prieglobsčio Dzeusui gimti turbūt neįmanoma rasti.

Tsadzikis – tradicinis graikų užkandis Po šio žygio atsikvėpėme vienoje vietinių tavernų. Svetingi šeimininkai siūlė nacionalinių valgių ir gėrimų. Pirmiausia patiekė garsiojo tsadzikio – kažko panašaus į grietinę ar jogurtą, pagardintą agurkais ir česnaku. Tsadzikis – tradicinis užkandis

prieš pietus. Paskui burnoje tirpo fetos sūris, kelių rūšių alyvuogės. Patikėkite, jų skonis nė kiek neprimena to, kas parduodama mūsų parduotuvėse.

O kai apsalę iš malonumo sulauksite graikiškų balandėlių vynuogių lapuose ar silvakio – kebabo su svogūnais, pipirais ir pomidorais, gyvenimas taps nesibaigiančia švente. Neatsisakykite paragauti svetingo šeimininko siūlomo Kretos vyno, anyžių degtinės uzi ar vietinės naminės – raki.

Mus pasitikęs užeigos savininkas vilkėjo tautiška apranga: juodomis kelnėmis, sukištomis į batų aulus, liemenį juosiančia ryškia juosta, pečius gaubiančiu margu švarku, o galvą pasipuošęs gobtuvu su kutais.

Po pietų svetingasis kretietis pakvietė pasimokyti nacionalinių šokių. Nuovargis kaipmat išgaravo.

Raupsuotųjų sala Spinalongo salą gaubia tragiška istorinė atmintis: čia nuo XX amžiaus pradžios iki 1957 metų buvo apgy-

vendinami raupsais sergantys žmonės. Likimo valiai raupsuotųjų nepalikdavo: saloje būta ir ligoninių, ir mokyklų. Spinalongas vienas pirmųjų šalyje buvo elektrifikuotas, ir apskritai žemyninės Graikijos gyventojai kiek galėdami stengėsi palengvinti nelaimingųjų dalią. Į šią salą turistai plukdomi laiveliais iš nedidelio Elundos miestelio.

Keliasdešimt minučių – ir jūs jau Spinalongo prieplaukoje. Po kurio laiko laivelis išplauks atgal, tad neužsižiopsokite ieškodami Marijos namelio, taip vaizdingai aprašyto rašytojos Viktorijos Hislop knygoje „Sala“.

Kretoje visur laukia išpuoselėti pliažai su švariausiu smėliu ir išnuomojamais gultais, skėčiais, žaidimų reikmenimis. Ir vis dėlto patartina apsistoti garsiajame Matalos kurorte. Jis minimas graikų mitologijoje – pasakojama, kad būtent čia stabtelėjo jaučiu pasivertęs Dzeusas, ant savo nugaros nešęs Europą. Prie pat pajūrio įlankos išvysite uolėtuose smiltainio skardžiuose išraustus urvus.

Su išsinuomotu transportu aplankėme senuosius Kretos miestus – Festą, Gortiną ir Hagia Triadą. Tai – visame pasaulyje garsūs archeologijos muziejai po atviru dangumi.

Pagaliau savo akimis išvydome vietas, kur buvo rastas dabar visame pasaulyje garsus Festos diskas – molinis apskritimas, iš abiejų pusių išrašytas paslaptingais ženklais. Hieroglifai vaizduoja žmogaus galvą, paukščius, gyvūnus, buities reikmenis, žuvis. Iš viso šiame diske įrėžti 72 ženklai – linijinis Kretos rašto pavyzdys. Mokslininkų nuomone, šitaip rašė seniausieji salos gyventojai.

Paslaptingus hieroglifus iššifruoti mėgino daugybė žmonių. Mūsų tėvynainiai – taip pat. Raštijos istorija besidomintis klaipėdietis Jurijus Lipovka yra pateikęs savąją disko šifruotę.

Pasak jo, diske slypįs žynių naudotas užkeikimas. Pavyzdžiui, vienoje pusėje rašoma: „Grįžo pašėlusios meilės šventė, grįžo. Žalioji žolė liko puode, aukokime (ją) eikvojančiai meilei.

Saulė žiūri – ateik laime, saulė kybo – šėlstančios meilės šventė. Saulė žiūri – ateik laime. Jai gyvulius, šventus lapelius laikome...“ Apžiūrėjome ir vieno svarbiausių senovės Kretos miestų – Gortinos – liekanas. Jas regėjo dar Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir aprašė tai „Kelionėje į Jeruzalę“.

Gortiną 1884 metais iš naujo atkasė vokiečių archeologas F.Halberas.

Tai jo dėka dabar galima išvysti dvylika akmens plokščių su iškaltais senovės graikų įstatymais.

Važiuojant į Agios Pavlos kurortą, verta aplankyti nedidelį Fodelės miestelį, kuriame gimė garsus graikų kilmės ispanų dailininkas El Grekas. Čia yra išlikusi sena bizantinio stiliaus bažnytėlė ir nedidelis privatus muziejus, kuriame eksponuojamos El Greko darbų reprodukcijos ir įvairių dokumentų kopijos.

14

Gimtasis kraštas

Miesteliai

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Žilą senovę menančiuose Kražiuose tebetvyro žemaičių didžiavyrių dvasia

A.Krutkevičius. Kražiuose kasmet vyksta grigališkojo giedojimo ir bažnyčios studijų savaitės, lotyniškosios kultūros festivaliai, duodantys pradžią tolesniems projektams.

Restauruojant kolegiją stengtasi išlaikyti anų laikų dvasią: skliautuotos lubos, sunkios durys ir nišos, kuriose buvo židinio pakuros, M.K.Sarbievijaus celėje paliktos ir plytų grindys. Tuo tarpu archeologai vis atranda ir naujų Kražių paslapčių. Štai šią vasarą Vilniaus universiteto profesorius, gimęs Kražiuose, su studentais kasinėdamas apie kolegiją, aptiko XVI amžių siekiantį grindinį ir prie kolegijos buvusio pridurto kažkokio pastato sienos fragmentą. Rastas ir akmeninis sviedinys, leidžiantis manyti, jog šioje vietoje galėjo vykti kariniai susidūrimai. Kasinėjimų apie kolegiją prireikė norint sutvarkyti lietaus kanalizaciją ir nutiesti nuotekų vamzdį. Radiniai verčia buities klausimus spręsti kitaip, jokių vamzdžių kloti čia nebus galima. Įdomu tai, jog viduramžių pėdsakai stūksojo po labai negiliu, gal kokių 15–20 cm, kultūriniu sluoksniu.

Šie akmens laiptai vedė į pirmąją medinę Kražių bažnyčią, 1416 m. pastatytą ant Vytauto kalno.

Bažnyčia – kaip po kazokų antplūdžio

Nijolė PETROŠIŪTĖ Dar Motiejus Valančius rašė, jog Kražiai – tai vieta, iš kur nuo amžių sklido šviesa žemaičiams. Bet ilgainiui istorijos vėjų sūkuriuose Kražių šlovė menko, jie nyko ir galiausiai liko tik mažas miestelis, sovietmečiu tapęs kolūkio centru Kelmės rajone. Bet šiandien Kražiai vėl kyla naujam gyvenimui, primindami ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, kad čia tebėra gyva žemaičių didžiavyrių dvasia. Prieš porą metų Kražiai labai iškilmingai atšventė 755-ąsias savo įkūrimo metines bei pagerbė 400 metų jėzuitų ordino veiklą Lietuvoje. Jis čia net 200 metų skleidė krikščionišką tikėjimą, kultūrą ir mokslo žinias.

Seną keičia nauja Tie, kurie Kražių nematė bent keletą metų, atvykę (daugiausia kraštiečių atvažiuoja į tradicinius ir visame rajone didžiausius šv. Roko atlaidus) tiesiog negali jų atpažinti. Miestelio centre nebeliko seno medinio kultūros namų pastato su lauko „būdelėmis“.

Jų vietoje šiandien plyti Kražių įkūrėjo karaliaus Mindaugo aikštė.

Atstatyta kapinių koplyčia – Atgimimo metais tuo pasirūpino čia klebonavęs kunigas Stanislovas Anužis.

Iš griuvėsių sudėliotą koplyčią vėliau gražino čia dirbę kiti kunigai, o pinigų tam aukojo patys parapijiečiai, radosi ir vienas kitas turtingesnis rėmėjas.

Iki Atgimimo ant Vytauto kalno stovėjusi varpinė nė iš tolo nepanaši į dabartinę. Šiandien joje net varpas gaudžia. Kražių šlovė neatsiejama nuo mokslo, todėl kražiškiai pagrįstai didžiuojasi, kad jų vidurinė mokykla tapo gimnazija, pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus ir Šiaulių universitetais, kad įkurtas mokyklinis teatras. Netgi jubiliejaus iškilmėms skirtame spektaklyje Kražių gimnazistai gavo Vilniaus universiteto teatro režisieriaus A.Pulkauninko užduotį: sukurti libretą pagal Kražių herbo simbolius Mykolą Arkangelą ir velnią. O paskui patys gimnazistai juos ir vaidino. Nuo tada tokie spektakliai rengiami kasmet.

Net po kazokų atakos Kražių bažnyčia neatrodė taip apšiurusi.

Pasididžiavimas – kolegija Šiandienos Kražių pasididžiavimas – atstatyta kolegija. Darbai truko apie porą dešimtmečių. Anksčiau šiame pastate gyveno kražiškių šeimos. Kad būtų galima pradėti darbus, pirmiausia teko pastatyti tris šešiabučius, kad į juos galėtų išsikelti tos šeimos. Į Kražius atvykę jėzuitai pradėjo mokyti tikėjimo tiesų, 1616 m. čia jie įkūrė kolegiją, pastatė daug pastatų, tarnavusių mokslo šviesai (iki tol Lietuvoje gyvavo tik trimetės mokyklos).

Tačiau iki šių dienų beišliko bursa, 1677 m. prie kolegijos įsteigtas bendrabutis, išlaikęs 12 neturtingų mokinių. Būtent jam vieninteliam buvo lemta sulaukti šių dienų šlovės ir būti restauruotam, o visus kitus pastatus dabar žymi tik akmenys Kolegijos

aikštėje. Bursos atstatymas kainavo 6 mln. litų, kurie pagal rajono savivaldybės specialistų parengtą projektą atėjo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Žvilgsnis į vidų Tačiau turėti tik dailiai restauruotą pastatą būtų buvusi per didelė prabanga netgi visai šaliai. Naujam gyvenimui pakilusioje kolegijoje atidarytas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros ir turizmo informacijos centras, kurio pagrindinis uždavinys – ugdyti dvasingumą ir pristatytii Lietuvos kultūrą Europoje.

Pirmas pastato aukštas skirtas Kražių muziejui, kuriam tūkstančiais skaičiuojamus eksponatus per visą gyvenimą rinko Kražių mokyklos istorikas ir kraštotyrininkas fana-

Šiųmečiai Kražių gimnazijos abiturientai išeina į gyvenimą.

Autorės nuotraukos

tikas Edvardas Dirmeikis. Antrame aukšte įsikūrė biblioteka, į kurią perkeltos ne tik buvusios miestelio bibliotekos knygos, bet ir beveik tūkstantis išeivio iš Kražių amerikiečio A.Narkievičiaus-Laine dovanotų leidinių. Trečiame aukšte – konferencijų salė. Tokioje autentiškoje aplinkoje jau vyko daug puikių mokslo, kultūros renginių, čia ir patys kražiškiai švenčia savo gražiausias šventes.

Kaip sakė šio centro koncepcijos autorius rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A.Krutkevičius, M.K.Sarbievijaus vardu kultūros centras pavadintas ne vien todėl, kad jis čia nuo 1617 m. kolegijoje poetiką ir poezijos meną dėstė bei pats kūrė, bet ir todėl, kad šis centras pasirinko dorybinę orientaciją. „Tai pirmasis tokios koncepcijos centras Lietuvoje, tai didžiulė investicija į ateitį“,– sakė

Prie atgimusio miestelio veido vis dar nesiderina istorinė Kražių skerdynių bažnyčia. Daug išbandymų mačiusi ir pasaulinę šlovę pelniusi, ji ilgus metus atrodė kaip po kazokų antplūdžio, į istoriją įėjusio Kražių skerdynių vardu. Net pačiu juodžiausiu sovietmečiu ji taip niūriai neatrodė –išdužę bažnyčios langeliai net per šv. Roko atlaidus būdavo užkaišioti faneros ar net kartono gabalais, po bažnyčią per pamaldas skraidydavo balandžiai. Tai negalėjo nei parapijiečiams, nei miestelio svečiams nekelti niūrių minčių.

Juo labiau kad šalia it kokie valdovų rūmai kilo klebonija. Žmonėms atrodė, kad viskas turėtų būti daroma atvirkščiai: pirma reikėtų sutvarkyti bažnyčią, o tada būtų galima imtis ir klebonijos.

Deja, čia klebonavusio (ir išties nemažai Kražiams davusio) kunigo Alionido Budriaus nuostata buvo kitokia: nieko nedaryti, laikyti aplaupytą bažnyčią tol, kol vieną dieną valdžia neištvers ir duos lėšų. Taip ir atsitiko. Šiandien bažnyčios vidus jau sutvarkytas, tik iš išorės ji vis dar tebėra apsupta pastolių.

Kražiai turi ir daugiau ambicingų planų: jei ne sunkmetis, Kražius su magistrale Ryga–Kaliningradas jau būtų sujungęs plentas (septintame dešimtmetyje toks kelias buvo). Jis būtų vingiavęs per Petrališkę iki Užvenčio.

Kražiai nori būti ir viena stotelių ant Baroko kelio, vedančio į Varnius. Seniūnas Vaclovas Andrulis sako, kad kražiškiai svajoja net išvalyti Kražantę, ties kolegija ją užtvenkti, kaip kadaise buvo. Kol kas juos vadina svajokliais. Bet argi ne nuo svajonės viskas ir prasideda?

Prie kolegijos kadaise buvusių kitų pastatų vietas žymi tik akmenys.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(rugpjūčio 1–8 d.)

Avinams kitą savaitę seksis meilės fronte. Jūs mėgausitės harmonija ir sielos ramybe. Šiuo metu jums suteikiamas puikus šansas įgyti naują išsilavinimą arba toliau mokytis pagal turimą specialybę. Jums tereikia pareikšti, kad norite semtis žinių. Visa kita bus sutvarkyta ir be jūsų.

F

Jautis turės prisiimti didesnę

atsakomybę, nes bus paskirtas į aukštesnes pareigas arba gaus svarbų vyresnybės įpareigojimą. Nereikia to laikyti sunkia našta, priešingai – jums suteikiama galimybė pademonstruoti savo sugebėjimus. Tiesa, finansinės naudos tai gali ir neduoti.

G

Dvynius sėkmė lydės visur kur,

jeigu nesileisite įveliami į svetimus nemalonumus ir problemas. Jūsų pagalba nebus reikiamai įvertinta, todėl ir neverta gaišti laiko. Tuo labiau kad metas bus labai palankus komercinei veiklai – gausite įdomių dalykinių pasiūlymų.

H

Vėžiai turėtų tramdyti norą gir-

I

Liūtams kitą savaitę veikiausiai

tis aplinkiniams savo karjera ir finansiniais laimėjimais. Jums tikriausiai knietės tai padaryti per susitikimą su senais bičiuliais, kuris įvyks kitą savaitę. Tokiomis aplinkybėmis verčiau patylėti, kad neatsirastų pavyduolių.

pavyks užmegzti naudingų pažinčių ir tarnybinių kontaktų, kurie bus ilgalaikiai.

Jums atsiveria naujos verslo perspektyvos, o visi jūsų sumanymai artimiausiomis dienomis duos gerų rezultatų.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Pasijuokime •••

Sėdi senis ir senelė, žiūri vienas į kitą. Sėdi pusvalandį, valandą. Staiga senelis: – Velnias, užmiršau akinius!

•••

Stovi kariuomenės vadas prieš eilinius ir sako: – Kas važiuos bulvių kasti, žingsnį į priekį.

Vienas kareivis žengė: „Aš.“ Kariuomenės vadas sako: – Gerai, kiti eis pėsti.

•••

Ūkininkas vedasi karvę keliu ir stabdo pakeleivingas mašinas. Privažiuoja mersedesas, atsidaro langas. Vairuotojas klausia: – Tave pavešiu, o kaip karvė? Ūkininkas sako: – Bėgs iš paskos.

Mašina važiuoja 100 km/val. greičiu, bet karvė neatsilieka, lekia 90 km/val.

Po kiek laiko vairuotojas klausia: – Kodėl tavo karvė taip keistai mirksi? Ūkininkas atsako: – Turbūt lenks.

•••

Mokytoja skundžiasi išdykėlio tėvui: – Jūsų sūnus nupiešė ant suolo musę, ir aš nusimušiau ranką ją bemušdama.

– Tai dar nieko, – atsako tėvas. – Jis vonioje nupiešė krokodilą, tai aš iššokau pro nupieštas duris.

Mergelės kitą savaitę turės apmąstyti savo karjerą. Labai galimas dalykas, kad jums bus pasiūlytas aukštesnis postas. Remdamiesi savo patirtimi, jūs puikiai eisite naująsias pareigas ir pelnysite dar didesnį vyresnybės palankumą.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: 1. Gervė. 2. Kaliausė. 3. Šakės. 4. Drevė. 5. Kirtimas. 6. Diena. 10. Užlos. 11. Gidas. 15. Soboras. 16. Metalas.

17. Padažas. 18. Pluta. 20. Tarka. 25. Kaubojus. 27. Balandis. 28. Votis. 29. Skola. 32.

Nulis. 33. Usnis. 34. Opera. 35. Antis.

Horizontaliai: 7. Melas. 8. Taurė. 9. Rikis. 12. Žvaigždė. 13. Vaistinė. 14. Lubos.

17. Palmė. 19. Sonetas. 21. Alpės. 22. Estai. 23. Bokalas. 24. Etika. 26. Abaka. 28.

Vanagas. 30. Šukos. 31. Skylė. 36. Autorius. 37. Peleninė. 38. Midus. 39. Siera.

40. Pilis.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KALAKUTAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Krapai. Tiksis. Star. Anat.

Plonas. Pakopt. Adomi. Kloti. Saulė. Sutik.

Kol. Antrokai. Nesparti. Nepatiki. Kra. Tik. Šiemet. Sausės. Main. Vos. Kara. Tat. Horizontaliai: Arti. Talkas. Ūpas. Krano. Rankos. Adis. Šios. Talpa. Sotu. Mainot. Kur. Nikė. Atis. „Elite“. Kipšas. Koma.

Kai. Teku. Kartojimas. Kerė. Saitas. „Init“.

Mitas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PARŠELIS.

Iš „pabirusių“ raidžių sudarykite žodžius ir įrašykite į lentelę: 1. ĖYKLS. 2. BOYRSSTU. 3. BEAKLSSTU. 4.

BADMOR. 5. ADKMOO. 6. FEAAMORST. 7. ABRSSUUT. 8. EAIRS. 9. BAKOR. 10.

AIKNO. 11. YKLOS. 12. AFIRS. 13. MAMARRSU. 14. GAAJIIKR. 15. AIMTSS. 16.

KIYNARS. 17. SSUPIRA. 18. FAESIS. 19.

APKSTUS. KORARSTU. 20. DAGINST. DIIRASTV. 21. AIKPRS. 22. BAAMRU. 23.

AABSTKNON. 24. LIIDNOŽUS. 25. AAIKS. 26. DIIKLNSS. 27. LAISASTU. 28. ADOSU. 29. AKOPU. AKANSU. 30. AKNOR. AAKNST. 31. SŠLAI. 32. SEITA.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Svarstyklėms kitą savaitę teks dažniau būti viešumoje. Jūs išplėsite pažinčių ratą ir ateityje turėsite daug naudos iš šio bendravimo. Ateinančios dienos bus įdomios ir tuo, kad daugelis jūsų seniai puoselėjamų sumanymų bei idėjų įgis realių bruožų.

L

Skorpionas turi gerai apgalvoti būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti: jei norite konkrečių rezultatų, turite labiau pasikliauti savo jėgomis. Geresnė nuomonė apie save padės subalansuoti jūsų vidinį pesimizmą ir ryžtis dideliems žygiams. Bičiuliai ir artimieji kitą savaitę jums labai padės savo patarimais.

M

Šauliams kitą savaitę iškils daug buitinių problemų, tik nereikėtų karščiuotis ir skubėti. Turėsite ruoštis svečių priėmimui arba tvarkyti namus. Čia, žinoma, neapsieisite be aplinkinių pagalbos. Galite jos tikėtis – artimi žmonės mielai perims dalį jūsų rūpesčių.

N

Ožiaragis kitą savaitę daug bendraus. Ateinančiomis dienomis palaikysite gerus ryšius su vyresnybe, netgi galite tikėtis jūsų nuopelnų įvertinimo ir paaukštinimo. Draugiški santykiai su kitos lyties atstovais gali baigtis romantiškais nuotykiais ir net santuoka.

O

Vandenio ekonominės perspektyvos kitą savaitę pagerės. Prie to prisidės išmintingi ir įžvalgūs sprendimai.

Santykiuose su mylimu žmogumi gali atsirasti tam tikrų nesklandumų. Jūsų atjautos tikriausiai prireiks draugams, skirkite jiems šiek tiek dėmesio.

P

Žuvims kitą savaitę aiškiai trukdys jų įgimtas neryžtingumas. Turėsite greitai analizuoti situaciją ir aiškiai apibrėžti savo tolesnius veiksmus, kitaip pražiopsosite puikias galimybes. Elkitės taip, kaip liepia širdis.

16

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

TV programa LTV2

Rugpjūčio 2, pirmadienis

9.00 11.35 12.15 13.30 14.00 14.55 15.20 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.20

Idėjų metas.

„Prieš saulėlydį“.

„Virusas „Andromeda“.

„Taiklusis šaulys“.

22.05

6.00 Labas rytas.

9.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

10.00 Idėjų metas (k.).

10.30 Keliaukime po Lietuvą (k.).

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Trembita.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 Dok. serialas „Šilko kelias“ (2 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Nuotykių komedija „Skūbis Dū 2.

Monstrai išlaisvinti“ (k.). (2004 m., JAV, Kanada).

10.50 Veiksmo f. „Prezidento patikėtinis“ (2000 m., JAV). (N-7).

12.35 Oplia! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

16.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje“ (k.).

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Dviračio šou.

20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Romantinė drama „Prieš saulėlydį“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.10 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir Dangaus žvaigždė“ (k.)

(2008 m., JAV). (N-7) 13.05 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės.

Lietuva–Čekija.

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 „Gedimino 11“. (N-7) 23.10 Siaubo komedija „Įkandimas“ (208 m., Kanada). (N-14) 0.45 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.40 Komedija „Biuras“.

(N-7) 2.05 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai-112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Širdies sprendimas“ (k.).

(2009 m., Vokietija).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai -112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 Europa – Lietuvai.

20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Taiklusis šaulys“ (1999 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Žinios.

23.15 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.15 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 0.45 Žvejų mūšis (k.).

1.15 Bamba. (S)

22.20 23.00 23.30

Labas rytas.

Kuluarai.

Talentų ringas. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Popietė su Algimantu Čekuoliu.

Sveikinimų koncertas.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Miesto kodas.

Savaitė.

Pasaulio panorama. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Detektyvinis serialas „Puaro“.

Tūkstantmečio akimirkos. Žmonės kaip žmonės.

Panorama.

Jūros šventė 2010.

Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Gyvoji enciklopedija (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Rugpjūčio 3, antradienis

„Senis“.

„Nuogas ginklas“.

„Nindzės kaukė“.

„Pašalinti Karterį“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Bėdų turgus (k.).

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus albumas.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 Dok. serialas „Šilko kelias“ (3 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija. Lietuvis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pinigų karta.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 Animac. serialas „Tazmanija“.

7.55 Malachovas +.

9.05 Dviračio šou (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Nuotykių f. šeimai „Sagų karas“ (k.). (D.Britanija, Japonija, Prancūzija).

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Dviračio šou.

20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas 33 1/3. Paskutinis įžeidimas“ (1994 m., JAV). (N-7) 0.05 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.00 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“.

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karuselė.

20.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV).

(N-14) 23.00 Veiksmo f. „Nindzės kaukė“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.40 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.40 Komedija „Biuras“.

(N-7) 2.05 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas II“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Pašalinti Karterį“ (2002 m., JAV). (N-14) 23.05 Žinios.

23.30 Trileris „Taiklusis šaulys“ (k.). (1999 m., Vokietija). (N-7) 1.15 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Žodžių kišenė.

12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Retrospektyva.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Bėdų turgus.

19.30 Klausimėlis.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

20.55 Jubiliejinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai.

22.20 Prisiminkime. Septintojo dešimtmečio estrada.

22.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Kęstutį Vitkų.

23.00 Panorama.

23.30 Koncertas „Smuiko magija“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui ir prof. Jono Urbos 85-mečiui paminėti.

0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Gimtoji žemė.

6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai.

21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Virto ąžuolai“ (1976 m., Lietuva).

22.40 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kibernetas (k.).

12.30 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Fantastinis nuotykių serialas „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo nuotykių f. „Griaustinio garsas“.

(N-14) 23.10 „CSI Majamis“. (N-14) 0.10 Drama „Septintasis ženklas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

8.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas.

1982 m.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

11.55 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Auksinės kolekcijos.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 „Gyvoji enciklopedija“.

18.30 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Žemės drebėjimas Niujorke“.

(N-7) 22.40 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou.

(N-7) 23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 Sveikatos paslaptys (k.).

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris „Visiška tamsa“. (N-14) 23.15 „CSI Majamis“. (N-14) 0.15 Veiksmo f. „Pusgalviai“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

14.30 Aukso fondas. Grupės „Foje” koncertas.

1982 m.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

17.55 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

20.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas.

1982 m.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 12.40 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

24/7 (k.).

Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Penktoji pavara (k.). Žvejo biblija.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. F.Nyčė.

LR himnas.

10.55 Liuks! Muzika.

11.55 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

13.30 Super Liuks!

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

17.55 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Skonio reikalas (k.).

Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) „Mitų griovėjai“.

Reporteris (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Griūk negyvas! (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

H.Nagys.

LR himnas.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Rugpjūčio 4, trečiadienis

Teisė žinoti.

„Purvas, seksas, pinigai“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Pinigų karta (k.).

11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Rusų gatvė.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 Dok. serialas „Šilko kelias“ (4 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Teisė žinoti.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Dviračio šou (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 A.Orlausko ir Faros benefisas „Žvaigždžių duetai“ linksmai.

12.30 Kitas! (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialais „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Dviračio šou.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“.

21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“.

(N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Finišas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 11.50 12.35 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.40 18.45 19.10 20.10 21.00 21.40 22.00

23.00 0.35 1.35 2.00

Teleparduotuvė. „Renas ir Stimpis“. „Simpsonai (k.). (N-7) „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas (k.).

(N-7) Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) Komedija „Auklė“. „Rožinės panteros nuotykiai“.

Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) „Ilgoji pertrauka“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“.

(N-7) „Meilės jūra“. (N-7) TV3 žinios.

Muzikinė karuselė.

Turtuoliai – vargšai.

(N-7) Aistrų pakrantė.

(N-7) TV3 vakaro žinios.

Drama „Psichiatras“ (2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada).

(N-14) Kriminalinis f. „Finišas“ (2009 m., JAV). (N-14) Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) Komedija „Biuras“.

(N-7) Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14)

„Sukčius“.

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai -112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai-112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Kriminalinė drama „Sukčius“ (1999 m., D. Britanija). (N-14) 23.05 Žinios.

23.30 Trileris „Pašalinti Karterį“ (2002 m., JAV). (N-14) 1.25 Bamba. (S)

Rugpjūčio 5, ketvirtadienis

Vasaros nakties muzika.

„Besaikė jėga 2. Keršto jėga“.

„Gatvės karys“.

„Neįmanomas nusileidimas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.)

10.00 Savaitės atgarsiai (k.).

11.00 Forumas.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora.

13.15 „Namelis prerijose“.

14.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 15.15 Dok. serialas „Šilko kelias“ (5 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Vasaros koncertas. „Druskininkų bigbyto festivalis 2010“.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Vasaros nakties muzika. Simfoniniai „bitlai“.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Dviračio šou. (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.09 Čiuku čiuku traukinuku.

19.12 Dviračio šou.

20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

22.38 Veiksmo f . „Besaikė jėga 2.

Keršto jėga“ (1995 m., JAV).

(N-14) 0.20 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 Turtuoliai – vargšai (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Muzikinė karuselė.

20.10 Aš! (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“. (N-7) 23.00 Kriminalinis f. „Gatvės karys“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.40 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.40 Komedija „Biuras“.

(N-7) 2.05 Fantastinis f. „Virusas „Andromeda“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai –112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai –112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Geras filmas.

Trileris „Neįmanomas nusileidimas“ (2000 m., JAV). (N-7) 22.55 Žinios.

23.20 „Rovaltra“ Baltijos stipriausia komanda 2010.

Komandinės galiūnų varžybos (k.).

0.35 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.05 Tauro ragas (k.).

1.35 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Amžių šešėliuose (k.).

12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Mūsų miesteliai.

Salakas (1 d.).

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Jubiliejinio Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai.

22.20 Prisiminkime.

22.30 Kūrybos metas.

23.00 Panorama.

23.30 Džiazo muzikos vakaras.

0.20 „Las Vegasas“. (N-7) TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 „Gyvoji enciklopedija“ (k.).

12.30 Dok. serialas „Kelionė į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.).

(N-7)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Jūros šventė 2010.

Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Pinigų karta.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai.

20.40 Dok. apybraiža „Mokytojas“.

20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

22.30 Stilius.

23.00 Panorama.

23.30 Koncertuoja Sasha Song ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

17.00 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Žemės drebėjimas Niujorke“.

(N-7) 22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.45 „Amazonija“ (k.).

(N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.00 Drama „Kamera“.

(N-14) 23.15 „CSI Majamis. (N-14) 0.15 komedija „Melinda ir Melinda“. (N-7) Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas.

1982 m.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Kriminalinė veiksmo drama „Farų žemė“.

(N-14).

22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou. (N-7) 23.55 „Amazonija“ (k.).

(N-7) TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Dingti iš akių“. (N-14) 23.35 „CSI Majamis“. (N-14) 0.35 Drama „Šuolis nuo Klauseno molo“.

(N-7) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

11.55 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

17

10.55 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

12.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas.

1982 m.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

16.55 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

18.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

19.30 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas.

1982 m.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Kas tu toks?

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Žinių amžius.

20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Vaičiūnaitė.

22.58 LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

17.55 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 Dėmesio! Į ekraną!

23.45 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Graičiūnas.

LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

TV programa

Rugpjūčio 6, penktadienis

„Atgal į ateitį“.

„Logano karas“.

„Broliai Grimai“.

„Gelbėtojai –112“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 Misija. Lietuvis (k.).

10.45 Klausimėlis.

11.00 Akiračiai.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus sąsiuvinis.

13.15 Duokim garo!

15.15 Dok. serialas „Tuk tuk, Indija“ (1 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“.

19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį“ (1985 m., JAV).

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Atgal į ateitį“ (tęsinys).

23.15 Trileris „Nežinomybė“ (2006 m., JAV).

(N-14)

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“.

7.30 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.).

7.55 Malachovas +.

9.05 Dviračio šou (k.).

10.00 Pričiupom! (k.).

10.30 Kai švenčia Šauliai (k.).

12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 Animac. serialas „Tazmanija“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2010“.

Pirmoji diena.

22.00 Veiksmo f. „Logano karas. Susaistytas garbės“ (1998 m., JAV). (N-14) 0.05 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Vaid. f. „Karalius Artūras (2004 m., JAV, D. Britanija, Airija). (N-7) 21.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės.

Slovėnija–Lietuva.

23.30 Kovinis trileris „Baudėjas“ (1989 m., JAV).

(N-14) 1.10 Siaubo f. „Broliai Grimai. Snieguolė.

Baisi pasaka“ (1997 m., JAV).

(N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.).

8.45 „Gelbėtojai –112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Pirato širdis“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Muzikinė skrynelė.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai –112“.

(N-7).

17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ (3 etapas).

23.35 Kriminalinė drama „Sukčius“ (1999 m., D. Britanija). (N-14) 1.30 Žvejų mūšis (k.).

2.00 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Kūrybos metas (k.).

12.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Savaitės atgarsiai.

15.55 Idėjų metas.

16.25 Gamtos patruliai.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė.

21.05 Senas geras kinas.

Drama „Didysis peilis“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.30 Druskininkų bigbyto festivalis 2010.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“.

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Monstrų klubas II“.

12.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.).

(N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“.

18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

Rugpjūčio 7, šeštadienis

11.30 13.30

„Riešutų duona“.

„Išpirka“.

„Ir ji mane surado“.

„Tarp ryklių“.

8.00 Krikščionio žodis.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Pulsas.

12.00 „Jūrų žvalgas“.

13.00 „Komisaras Montalbanas.

Menininko ranka“ (2000 m., Italija).

(N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis. Kultūrinė revoliucija“ (2 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Legendinės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybos.

1995 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Lietuva–Jugoslavija.

Finalas.

20.10 Klausimėlis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.45 Pasaulio panorama.

21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine.

23.00 Režisieriaus Arūno Žebriūno 80-mečiui.

Tragikomedija „Riešutų duona“ (1977 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 Animac. serialas „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Serialas „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ (1999 m., JAV).

10.00 Kino pusryčiai. „Tomas ir Džeris“.

11.30 Veiksmo f. „Paskutinis veiksmo filmų herojus“.

(1993 m., JAV).

14.00 Serialas „Kremas“.

14.55 „Laukinė širdis“.

17.00 Gyvenimas pagal moteris.

18.45 Žinios.

19.00 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2010”.

Antroji diena.

Tiesiog. transliacija.

22.00 Trileris „Išpirka“ (1996 m., JAV).

(N-14) 0.30 Veiksmo f. „Ašmenys“ (1998 m., JAV).

(N-14)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 Animac. serialas „Smalsutė Dora“.

7.30 „Vėžliukai nindzės“.

8.00 Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija „Vienas namuose 4“ (2002 m., JAV).

11.35 Fantastinis veiksmo f. „Ugnis ir ledas“ (2008 m., JAV).

13.15 Komedija „Ir ji mane surado“ (2007 m., JAV).

(N-7) 15.15 Šok su manimi.

18.45 TV3 žinios.

19.00 „Auksinis šventas Valentinas“.

Pramogų laida.

(N-7) 21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės.

Ispanija–Lietuva.

23.00 Mokslinės fantastikos filmas „Pavojus išnykti“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-14) 1.00 Veiksmo f. „Tylus įniršis“ (1982 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina.

7.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

7.45 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

8.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.).

(3 etapas).

8.45 Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010 (k.) (3 etapas).

10.00 Šeštadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (2006 m., Ispanija, Vokietija).

13.45 „Vaikai – mamai“.

Koncertas.

14.45 Muzikinė skrynelė (k.).

15.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Akistata su Lietuva (k.).

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“. „Pirmininkas“ (2004 m., Lietuva, Latvija). (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.15 „Archeologai“. (N-7) 23.15 Drama „Tarp ryklių“ (1994 m., JAV). (N-7) 1.05 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

14.10 14.50 15.20 15.50 16.40 17.10 17.55 18.30 19.25 19.55 21.00 23.00 23.15

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Šventadienio mintys.

Krikščionio žodis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Keliaukime po Lietuvą.

TV teatro klasika. „Palanga“ (1, 2 d.). Žmonės kaip žmonės (k.).

Amžių šešėliuose (k.).

Tapatybės labirintai (k.).

Valstybės kino metraštis. Šimtamečiai. 2007 m.

Druskininkų bigbyto festivalis 2010.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Bėdų turgus.

Misija. Lietuvis.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (1 d.).

TV filmas „Petras Kurmelis“ (2 d.).

Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį“.

Panorama.

Trileris „Nežinomybė“.

(N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 Kas namie šeimininkas?

11.10 Liūtų tėvas.

11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

21.00 „Midsomerio žmogžudystės X. Mirtis pasakiškame miestelyje“. (N-7) 22.55 Nuoga ir tuo patenkinta. (N-7) 23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7) TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

(N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.10 Drama „Herojai“.

(N-14) 0.10 Komedija „Jackass.

Numeris antras“ (S) Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

8.25 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas.

1982 m.

10.15 Liuks! Muzika.

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.55 Super Liuks!

Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Roko mokykla“. (N-7) 21.10 „Midsomerio žmogžudystės XI. Šūvis švintant“.

(N-7) 23.05 Siaubo f. „Keliautojas“.

(N-14)

TV6 9.30 Teleparduotuvė.

9.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 10.15 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas.

11.30 Kinas, kinas...

12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou.

14.00 Jokių kliūčių! (k.).

(N-7).

15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Bėglys“.

(N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) 19.00 Komedija „Mėlynakis Mikis“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara.

22.00 Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) 23.10 Drama „Herojai“.

(N-14) 0.10 Komedija „Pagauk, jei gali“. (N-7) 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

14.25 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas.

1982 m.

16.10 Liuks! Muzika.

17.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.55 Super Liuks!

Koncertas „Legendos sugrįžta“.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.25 Super Liuks!

Koncertas „Legendos sugrįžta“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Drama „Prarastas miestas“. (N-14) 0.50 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

R.Rastauskas.

LR himnas.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.05 Liuks! Muzika.

11.30 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.05 Liuks! Muzika.

17.20 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

18.55 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.20 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

21.55 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.25 KĮŽ karta. Geriausios „Kelias į žvaigždes“ dainos.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 „Teletabiai“.

9.00 Drama „Išlaidautojas“.

(N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

11.30 Reporteris (k.).

12.15 Skonio reikalas.

13.05 Drama „Danielio dukra“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara.

15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Skonio reikalas (k.).

20.00 Žinios. Orai.

20.10 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.30 Trileris „Ilgas bučinys nakčiai“. (N-14) 24.00 Gyvai.

18.10 19.03 20.03 20.26 20.45

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Puišytė.

22.58 LR himnas.

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

LTV2

Rugpjūčio 8, sekmadienis

„Perversiškas kino gidas“.

„4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Talentų ringas.

12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Indija“ (1 d.).

13.00 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 15.00 Dok. f. „Chevsurų laiškas“.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.15 Arti. Toli.

18.15 Negali būti.

18.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.15 Emigrantai.

20.00 Keliaukime po Lietuvą.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Istorinė nuotykių drama „Priešai per prievartą“ (1993 m., JAV). (N-7) 23.15 Elito kinas. Dok. f. „Perversiškas kino gidas“. (N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Superfilmukai!“.

8.10 „Magija“.

8.35 „Dinozaurų karalius“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Premjera.

Nuotykių f. „Mergaitė Molė“ (2006 m., JAV). (N-7) 11.40 Romantinė drama „Prieš patekant saulei“ (1995 m., JAV, Šveicarija, Austrija). (N-7) 13.25 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou.

17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 „Teleloto“.

TV žaidimas.

20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Paskutinis samurajus“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.00 Snobo naktis.

Drama „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ (2007 m., Rumunija). (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Keturi broliai“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.40

13.50

16.00 17.00 18.00 18.45 19.00 21.00 23.10

0.55

Lietuvos ryto TV Pirmadienis – ketvirtadienis 19.25 val. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. Vedėjas D. Martinaitis.

Kiekvieną dieną mus supa TV ekranai – reklaminiai stendai, informaciniai monitoriai, įjungti televizoriai. Ar nustebtumėte, jeigu vieną dieną jums vaikštant po prekybos centrą, einant gatve, laukiant lėktuvo oro uoste ar ramiai sportuojant sporto klube, žinomas veidas iš ekrano kreiptųsi į jus asmeniškai ir pasiūlytų čia ir dabar laimėti pinigų?

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“.

Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) Komedija „Blogiausia savaitė“. (N-7) Animac. f. „Robotai“.

Romantinė komedija „Gamtos jėgos“ (1999 m., JAV). (N-7) Romantinė komedija „Mano geriausias meilužis“ (2005 m., JAV). (N-7) Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai.

(N-7) „Kobra 11“. (N-7) Drama „Farai“. (N-7) TV3 Žinios.

Lietuvos talentai 2009.

Veiksmo f. „Keturi broliai“ (2005 m., JAV). (N-14) Siaubo trileris „Vampyrai.

Mirusieji“ (2002 m., JAV). (N-14) Drama „Ir visa tai – žmogžudystė“ (2006 m., JAV).

(N-14)

„Meilė rudenį“.

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VII (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

17.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilė rudenį“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Veiksmo trileris „Neįmanomas nusileidimas“ (2000 m., JAV).

(N-7) 0.55 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (k.). (1 d.).

8.30 Vaikų šalis.

9.05 Gimnazistai (k.).

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai. Salakas (k.). (1 d.).

13.15 Misija. Lietuvis.

13.50 Koncertas „Smuiko magija“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui ir prof. Jono Urbos 85-mečiui paminėti.

14.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Kęstutį Vitkų (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis.

Lietuvos istorija Giedriaus Kazimierėno tapyboje. 2007 m.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė.

17.40 Režisieriaus Arūno Žebriūno 80-mečiui.

1999 m.

18.00 Vaid. f. „Mirtis ir vyšnios medis“.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 Nepažintas pasaulis.

Baltijos jūros piratai.

19.55 Kuliarai.

20.35 LTV dok. f. „Mūsų krepšinis“ (1 d.).

21.35 Koncertuoja Sasha Song ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (k.).

23.00 Panorama.

23.15 Pasaulio panorama.

23.45 Vesternas „Sabatos sugrįžimas“. (N-7) 9.05 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

10.05 Kas namie šeimininkas?

11.10 Liūtų tėvas.

11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.).

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Vasaros metą – vasaros dainos.

8.45 9.00 9.30 10.10 10.55 11.55 14.00 15.00 16.00 17.00 18.10 19.15 21.00 21.30 22.00 23.10 0.10 1.10

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.).

Komedija „Mėlynakis Mikis“ (k.). (N-7) Jokių kliūčių! (k.) (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Bėglys“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) Komedija „Laimingasis Gilmoras“. (N-7) Animac. serialas „Simpsonai“. (N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Erotinės istorijos“ . (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

8.25 Liuks! Muzika.

9.40 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas. 1982 m.

11.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

14.25 Liuks! Muzika.

15.40 Aukso fondas. Grupės „Foje“ koncertas. 1982 m.

17.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Šeštasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.25 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.30 18.10 19.03 20.03 20.27 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Girių takais.

Komedija „Raganaitės meilė“. (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas.

Baltųjų ryklių beieškant“.

(N-7) Drama „Išlaidautojas“ (k.). (N-7) Penktoji pavara.

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“– Panevėžio „Ekranas“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“.

(N-14) Festivalis „Tamsta Muzika 2010“.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. M.Martinaitis.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Karterį, kad broliukas užsimušė autoavarijoje prieš tai gerokai prisigėręs bare. Ši versija neįtikina patyrusio kriminalinio vilko.

Jai nepritaria ir Ričio žmona Glorija bei duktė Dorina. Netrukus sekliui pavyksta aptikti pirmuosius pėdsakus: Džeką sudomina kompiuterių karaliaus Džeremio asmenybė. Jis išgirsta apie paslaptingą pornografinį vaizdo įrašą, kurį nori gauti bet kokia kaina. Gal jis padės atskleisti paslapties uždangą?

TV3 Antradienis, rugpjūčio 3 d.

15.05 val. „Simpsonai“. Animacinis serialas. 7 sezonas (146 s.). JAV. (N-7).

Per šimtas nominacijų ir tiek pat apdovanojimų, žvaigždė „Holivudo šlovės alėjoje“, kultinės personažų frazės, patekusios į žodynus, pirmas istorijoje animacinis „Playboy“ viršelis, 20 metų nepetraukiamos transliacijos, sveikinimas iš Vatikano jubiliejaus proga ir milijonai gerbėjų visame pasaulyje! Visa tai – animacinis serialas „Simpsonai“, kurio jau beveik 500 serijų stebi šios geltonos šeimynos – Houmerio, Mardžės, Barto, Lizos ir Megės gerbėjai.

BTV Antradienis, rugpjūčio 3 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Pašalinti Karterį“. Trileris.

JAV, 2002 m. (N-14). Rež. Stephen T. Kay Vaidina: Sylvester Stallone, Miranda Richardson, Michael Caine, Mickey Rourke, Tom Sizemore.

Patyręs gangsteris Džekas Karteris po penkerių metų pertraukos sugrįžta į Sietlą. Vyruko laukia liūdnos žinios – mirė jo brolis Ričis. Jau per laidotuves Džekas ima įtarti, kad brolis atsisveikino su šiuo pasauliu ne savo noru.

Kažkas labai pasistengė. Tačiau kas? Mirties maestro Karteris pradeda asmeninį tyrimą, trokšdamas išsiaiškinti, kas yra Ričio žūties kaltininkai. Jis susitinka su daugeliu broliui artimų žmonių ir netrukus supranta, kad jie visi meluoja. Vietos gangsteriai, mafijos parankiniai ir solidūs bosai mėgina įtikinti Džeką

TV6

1.45

TV1

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Tėvai pabėgo!“ 20.55 Komedija „Turtuolis Ričis“.

22.45 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.).

23.45 Retrospektyva.

19

TV3 Penktadienis, rugpjūčio 6 d.

23.30 val. „Baudėjas“. Kovinis trileris. JAV. 1989 m. (N-14).

Rež. Mark Goldblatt.

Vaidina: Dolph Lundgren, Louis Gossett Jr. ir kiti.

Kovinių filmų žvaigždė Dolfas Langrenas, pradėjęs karjerą žiauraus rusų boksininko Drago vaidmeniu įžymiajame „Rokyje 4“, šį kartą imasi triuškinti mafiją. Raumeningas ir patyręs

policininkas, tvirtas įstatymo sergėtojas, patiria skaudų smūgį – mafija nužudo jo žmoną ir dukteris. Įniršęs kovotojas už teisingumą išsižada savo priesaikos įstatymui ir pradeda be teismo retinti mafijos gretas. Jis per daug patyręs, kad patektų į policijos rankas, ir per daug užsiliepsnojęs pykčiu, kad jį įveiktų nusikaltėliai. „Kaltas tebūnie nubaustas!“

TV6 Šeštadienis, rugpjūčio 7 d.

0.10 val. „Pagauk, jei gali“. Komedija. JAV. 2002 m. (N-7) Rež. Steven Spielberg.

Vaidina: Leonardo DiCaprio, Tom Hanks, Christopher Walken, Martin Sheen.

Režisierius Stivenas Spilbergas ir du puikūs aktoriai – Leonardas Dikaprijas ir Tomas Henksas sukūrė filmą, pagrįsta tikrais įvykiais ir faktais. Frenkas – tikra legenda. Septintajame dešimtmetyje jis sukėlė ant kojų visą Amerikos policiją ir net FTB. Dvidešimt vienų metų sukčius apsimetinėjo lakūnu. Jis išrašė tūkstančius suklastotų čekių. Frenkas meluodavo žmonėms tiesiai į akis. Kad ir kaip būtų keista, juo tikėjo ne tik paprastos banko tarnautojos, bet ir jį persekiojęs FTB agentas Karlas Henratas.

Jaunajam aferistui patinka smagus ir pelningas žaidimas: jis gali apsimesti bet kuo – lakūnu ar gydytoju. Žmonės patys atiduoda jam savo pinigus. Vaikėzas sugeba „užsidirbti“ 2,5 milijono dolerių. Rodos, niekas jo taip ir nesučiups, tačiau Karlas Henratas pasiryžęs jį persekioti kad ir visą gyvenimą...

20

Gimtasis kraštas

Vedė Orlandas Blumas

Bandė patekti į Gineso rekordų knygą Daugiau nei 7 tūkst. 200 jaunų palestiniečių Gazos ruožo neveikiančiame aerodrome Rafos mieste žaidė krepšinį siekdami patekti į Gineso rekordų knygą. Žaidėjų amžius svyravo nuo šešerių iki 14 metų. Jie daugiau nei dvigubai pagerino 2007 metais Jung-

Kino filmo „Karibų jūros piratai“ žvaigždė Orlandas Blumas vedė savo merginą, australų modelį Mirandą Ker. Apie poros vestuves buvo išsiaiškinta, kai M.Ker atšaukė pasirodymą vienoje Australijos prekybos centrų, nes jis sutapo su medaus mėnesiu. Mados atstove parduotuvėje dirbanti M.Ker pareiškime

2010 liepos 30–rugpjūčio 6 d., Nr. 23

Įvairenybės

tinėse Valstijose pasiektą rekordą.

Renginį organizavusios Jungtinių Tautų Pagalbos ir darbo palestiniečių pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose Gazos ruože agentūros vadovas Džonas Gingas sakė, kad rekordų fiksavimo komisijos išvados bus parengtos per kelias die-

nas. „Tačiau mes, be abejo, žinome skaičius, ir mūsų galimybės yra labai neblogos“, – sakė jis.

Dieną prieš tai 7 tūkst. 203 palestiniečių vaikai pamėgino patekti į Gineso rekordų knygą vienu metu 15 minučių į žemę mušinėdami krepšinio kamuolį.

teigė trumpam atsitraukianti nuo darbų, kad galėtų pasidžiaugti „ypatingu gyvenimo momentu“.

Pora susipažino 2006 metais per „Victoria's Secret“ apatinio trikotažo kolekcijos pristatymą Niujorke. Po metų jie pradėjo susitikinėti, o prieš mėnesį patvirtino sužadėtuves.

Smalsumo kaina – 500 dolerių

„Plastiki“ įveikė vandenyną

Norvegijos leidinys „Verdens Gang“ pasirengęs sumokėti baudą už savo darbuotojus, mėginusius patekti į dvarą, kur ruošiamasi buvusio JAV prezidento Bilo Klintono dukters Čelsės Klinton vestuvėms. Žurnalistai Bjornas Nilsonas ir Cherstė Sortland buvo sulaikyti naktį Astor Kortso dvare, esančiame už 150 kilometrų į šiaurę nuo Niujorko. Jiems buvo pateiktas kaltinimas pažeidus privačios nuosavybės ribas, pranešė vietos policijos atstovas.

Gandai, kad Č.Klinton ketina galutinai įteisinti santykius su savo sužadėtiniu Marku Mezvinskiu, seniai jaudina Amerikos žiniasklaidą.

Pasak kai kurių šaltinių, vestuvės turi

Po keturis mėnesius trukusios kelionės iš plastikinių butelių pagamintas laivas „Plastiki“ įveikė Ramųjį vandenyną ir prisišvartavo Australijoje. 15 tūkst. km įveikusią šešių narių įgulą Sidnėjaus uoste pasitiko šimtai smalsuolių. Ekspedicijos vadovas ir aplinkosaugininkas Deividas de Rotšildas sakė esąs sukrėstas. „Mes taip jaudinamės būdami čia“, – teigė jis.

Laivas savo kelionę kovą pradėjo San Franciske ( JAV). Jis pastatytas iš 12 tūkst. 500 panaudotų plastikinių butelių, kurie sutvirtinti aplinkai nekenksmingais klijais iš cukraus ir anakardžių riešutų. Savo ekspedicija laivo įgula siekė agituoti žmones tausoti aplinką.

įvykti liepos 31-ąją. Leidinio vyriausioji redaktorė Hejė Solberg pareiškė, jog žurnalistai tik norėjo nufotografuoti paradinius vartus. Pasak jos, jie nė nemėgino patekti į dvaro teritoriją. Tačiau „Verdens Gang“ sutiko sumokėti 500 dolerių baudą už savo darbuotojus. Kitaip žurna-

listams būtų tekę praleisti 15 parų kalėjime.

M.Mezvinskis – investicijų banko darbuotojas, senas Čelsės draugas. Jie susipažino ir susidraugavo dar būdami paaugliai Vašingtone.

Pernai lapkritį pora paskelbė susižadėjusi.

Peru registruojamos šalčiausios dienos Peru įsivyravo žiema su rekordiniais šalčiais. Šalies sostinėje Limoje (kuri yra subtropinėje klimato zonoje) termometro stulpelis nukrito iki 8 laipsnių šalčio. Dėl oro drėgmės ir vėjo juntama temperatūra, anot ekspertų, yra dar dviem laipsniais žemesnė. O Peru Anduose spaudžia net 23 laipsnių šaltis. Žiniasklaida skelbia, kad praeitą savaitgalį buvo šalčiausios dienos per 46 metus. Tėvai paraginti šiltai rengti savo vaikus.

Katė atsivedė šuniuką Gruzijoje katė atsivedė šuniuką. Katės šeimininkas pasakojo, kad gimdymo procesas truko kelias dienas, tačiau dabar šunytis atrodo visiškai sveikas ir laka motinos pieną.

Katę primena tik jo ausys ir uodega.

Kitos kūno dalys panašios į šuns.

Zoologai negali paaiškinti šio atvejo. Jie iškėlė hipotezę apie radiacijos įtaką ir galbūt katės kontaktą su šunimi.

Prieš kelerius metus panašus atvejis užregistruotas Brazilijoje. Čia katė atsivedė iš karto du šuniukus.

Nužudė dėl bridžo Didžiojoje Britanijoje 52 metų amžiaus Stivenas Grynas stojo prieš teismą. Jis kaltinamas savo žmonos Kerol nužudymu. S.Grynas nudūrė savo žmoną, supykęs, kad ji prastai lošia bridžą. Moters lavonas buvo rastas sutuoktinių bute šių metų sausio 18ąją, kai, pasak prokuroro, po nužudymo jau buvo praėjusios trys dienos.

Pražydo lavongėlė Gamtos mokslo muziejuje Hiustone pražydo lavongėlė. Tai didžiausią žiedą turintis augalas.

Sumokės už šmeižtą Britų bulvariniam laikraščiui „News of the World“ brangiai atsieis pranešimas apie tariamas Holivudo garsenybių poros Bredo Pito ir Andželinos Džoli skyrybas. Amerikiečių aktoriai sutiko, kad laikraštis sumokėtų neskelbiamo dydžio kompensaciją.

Be to, jis turės išspausdinti atsiprašymą. Advokato teigimu, pora pinigus ketina paaukoti. Pačios žvaigždės teisme Londone nepasirodė.

Sausį tituliniame laikraščio puslapyje paskelbtą informaciją apie tariamas aktorių skyrybas perspausdino daugybė žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje.

Joje buvo teigiama, jog 35 metų A.Džoli ir 46 metų B.Pitas nusisamdė advokatą, kad pasidalytų turtą ir rūpinimosi vaikais teises. Pora laikraštį informavo, kad informacija neatitinka tikrovės.

Tačiau laikraštis nepaneigė gandų ir aktoriams teko kreiptis į teismą.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos