Gimtasis kraštas Nr. 24 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Ar kada nors sužinosime tiesą?

Muziejininkui brangiausi motinos laiškai

Prieš savaitę minėjome Medininkų tragedijos 19-ąsias metines, tačiau vilties, kad bus įvardyti, surasti ir perduoti teismui nusikaltimo užsakovai ir vykdytojai, mažai.

Rinkti senovinius daiktus – ne naujiena. Bet ne kiekvienas kolekcininkas gali pasigirti tokiu privačiu muziejumi, kokį sukūrė Justinas Stonys Smalininkuose.

4 psl.

11 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 rugpjûèio 6–13 d., Nr. 24

Valdžia piktnaudžiauja teise Vyriausybės sprendimais nepatenkinti žmonės teisybės ieško teismuose. Bylinėtis rengiasi tėvai dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų, pensininkai, netekę dalies ir taip mažų pensijų, dirbantys pensininkai, policininkai.

Popieriniai ministro pažadai Gediminas STANIŠAUSKAS Prieš savo atostogas, per kurias kartu su premjeru Baltarusijoje mynė dviračio pedalus, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žmonėms pasiuntė gerą žinią. Jis pažadėjo kompensuoti dalį būsto išlaikymo išlaidų vargingai gyvenantiems asmenims. Tačiau tai buvo tušti žodžiai.

Gražios vizijos Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas pranešė apie planus vienišam vargingai gyvenančiam žmogui valstybės lėšomis kompensuoti 40, o šeimai – 60 kilovatvalandžių sunaudotos elektros per mėnesį. Tačiau paaiškėjo, kad tai viso labo buvo farsas – pinigų nėra ir nebus. Nukelta į 3 psl.

Saulius TVIRBUTAS Teisininkai jau yra siūlę įdiegti paprastesnę grupinių ieškinių praktiką. Tada būtų mažiau apkrauti teismai, nereikėtų atskirai nagrinėti kiekvieno individualaus ieškinio, o sprendimai būtų visuotiniai. Deja, ši idėja numarinta valdininkų stalčiuose.

Vienijamos pastangos Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas prisimena, kad jo vadovaujama organizacija pirmoji šalyje 2002 m. ryžosi

Vyriausybė, užuot bandžiusi derėtis su žmonėmis, rengiasi teisiniam mūšiui. Šių metų pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvarkius, kuriais kelių ministerijų institucijų atstovai buvo įgalioti teismuose atstovauti Vyriausybės interesams. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

bylinėtis dėl valdžios sprendimo nurėžti priedus nuo vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlyginimų. „Tuo metu buvo sunku rasti advokatų, ku-

rie sutiktų mums atstovauti teismuose, nes vyravo nuomonė, kad tai politinės ir beviltiškos bylos, – pasakojo V.Bakas. – Tačiau kai mums sutiko

padėti advokatas Kęstutis Čilinskas, procesas prasidėjo, teismus pasiekė tūkstančiai ieškinių.“ Nukelta į 2 psl.

„Įteisinus galimybę apmokėti dalį elektros energijos išlaidų, palengvėtų materialinė nepasiturinčių gyventojų padėtis“, – postringavo D.Jankauskas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pavojingi eksperimentai su vaikais Po Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sumanytos pertvarkos poliklinikose greitai nebeliks pediatrų, o vaikus privalės gydyti šeimos gydytojai. Vida TAVORIENĖ

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Pediatrai naikinami, jie laikomi pusbadžiu, kad tik greičiau pasitrauktų. Kadangi jie nebėga ir dirba savo darbą, pediatrus vyti iš poliklinikų pradėjo administracinėmis priemonėmis – nuo 2009 metų

draudžiamos pediatrų paslaugos pirminėje grandyje. Sistema verčia iš šeimos gydytojo daryti visų galų meistrą, nors tam nėra nei fizinių, nei dvasinių galimybių “, – sveikatos apsaugos politika piktinosi Lietuvos pediatrų draugijos vadovas prof. Arūnas Valiulis.

Sistema griaunama Jau pusantrų metų sveikatos apsaugos pirminės grandies įstaigose neįdarbinami vaikų ligų gydytojai. Mažuosius pacientus turi gydyti šeimos gydytojai. Nukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas

Valdžia piktnaudžiauja teise Atkelta iš 1 psl. Tuometinė Vyriausybė po derybų su profesinėmis sąjungomis sutiko kaupti specialų rezervą ir kompensuoti neišmokėtus pareigūnams pinigus nelaukdama bylų baigties.

Ciniškai piktnaudžiauja teise Policijos, ugniagesių, pasieniečių istorija kartojasi: prieš 3 metus pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas apribojo priedų ir priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis bei naktimis dydį. Šis teisės aktas Konstitucijos Teismo buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. NPPSS buvo pasirengęs derėtis dėl prarastų pajamų kompensavimo dalimis, ketino atsižvelgti į sunkmetį ir nereikalauti visų lėšų iškart. Tačiau Vyriausybė nusprendė bylinėtis. Šiuo metu pateikta arba rengiamasi pateikti 7 tūkst. pareigūnų ieškinių. Skaičiuojama, kad vienam asmeniui tektų išmokėti nuo 500 iki 23 tūkst. litų. „Blogiausia, kad Vyriausybė ciniškai piktnaudžiauja teise ir kompromituoja visą teisinę sistemą – žino, kad mūsų ir kitų visuomenės narių reika-

Varnas varnui akies nekerta Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Europos Parlamento narį Rolandą Paksą nuvylė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados dėl parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno. „Varnas varnui akies nekerta, bet dar ir plunksnas paglosto“, – taip būtų galima perfrazuoti žinomą patarlę po STT išvados, kad korupcinių susitarimų skiriant 2,5 mln. litų institucijai, susijusiai su valdančiųjų konservatorių partijos atstovais, nėra. Vargu ar reikėjo tikėtis kitokio sprendimo. Teisėsaugos institucijos dar kartą parodė, kad vienokios išvados gali būti, jei tiriama politikų, nesusijusių su valdančiąja dauguma, veikla ir kitokios, jeigu tiriamieji turi aukščiausiųjų valdžios sluoksnių palaikymą“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas. Europos Parlamento narys taip pat pabrėžė, kad būtent valdančioji dauguma daro įtaką Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbui, kitų kontrabandos situaciją analizuoti ir su ja kovoti privalančių institucijų veiklai. Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė, kad parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įkurtas Demokratinės politikos institutas, laimėjęs pustrečio milijono vertės Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą, pažeidė įstatymus. Tačiau konstatuota, kad tuo pat metu būdamas Seimo nariu ir instituto valdybos nariu M. Adomėnas galėjęs supainioti interesus. Demokratinės politikos institutas už pustrečio milijono litų turėtų vertinti šalies aukštąsias mokyklas. Tokio konkurso teisėtumu suabejoję kai kurie parlamentarai kreipėsi p į teisėsaugą. gą GK, Eltos inf.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Aktualijos

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) irgi renka nepatenkintų tėvų skundus dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų ir ketina jiems atstovauti Martyno Vidzbelio nuotrauka teisminiuose procesuose.

lavimai konstituciškai teisėti, tačiau renkasi bylinėjimosi kelią, kuris trunka ilgai, apie 2 metus. Politikai tikisi, kad per tą laiką reikalai kažkaip išsispręs“,– piktinosi V.Bakas. Vyriausybė, užuot bandžiusi derėtis su žmonėmis, rengiasi teisiniam

mūšiui. Šių metų pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvarkius, kuriais kelių ministerijų institucijų atstovai buvo įgalioti teismuose atstovauti Vyriausybės interesams. Jiems suteikta ir teisė samdyti teisės specialistus. Vadinasi, valstybės

lėšos bus eikvojamos advokatams, teisininkams. „Valdžia dar kartą parodė, kad taupyti verčiami vien silpniausieji“, – teigė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Makarevičienė. Pasak jos, teismus jau pasiekė apie 140 asociacijos narių skundų dėl sumažintų pensijų, dar apie 100 ieškinių rengia organizacijos teisininkai. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) irgi renka nepatenkintų tėvų skundus dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų ir ketina jiems atstovauti teisminiuose procesuose. „Nuo sausio iki liepos skundus pateikė apie 200 žmonių, paskui plūstelėjo nauja pasipiktinusiųjų banga, tačiau skundai dar nepasiekė teismų, nes laukiama, kol tėvai gaus sumažintas išmokas“, – sakė NAMS valdybos narė Rasa Paulavičienė. Sambūrio lyderės teigimu, jei Seimas nepakeis Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatos, kad išmoka skaičiuojama pagal dvejus metus buvusias pajamas, šis sprendimas taip pat bus skundžiamas.

Skaldo visuomenę Tiesiogiai valstybės paduoti į teismą žmonės negali – jiems teks bylinėtis su jos institucijomis. „Vadinasi, pareigūnai bylinėsis su komisariatais,

kitais padaliniais, o priešiškose pozicijose atsidurs tų pačių padalinių, tik kito skyriaus kolegos teisininkai“, – apgailestavo V.Bakas. Taip pat pareigūnams bus priteisiama išmokėti negautas pajamas iš konkrečių padalinių užmokesčio fondo. „Taip valdžia kiršina visuomenę, – tvirtino V.Bakas. – Apskritai Vyriausybė visą atsakomybę už savo nevykusius politinius sprendimus užkrauna teismams, kurie turės nagrinėti tūkstančius bylų.“ Pasak V.Bako, Vyriausybės ir Seimo vykdoma politika pakerta visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, nes valdantieji sąmoningai priima neteisėtus sprendimus ekonominiais sumetimais, dažnai iš anksto žinodami, kad jie prieštaraus Konstitucijai. Šių metų balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, dirbantiems ar užsiimantiems verslu, senatvės pensijos būtų sumažintos didesniu mastu nei asmenims, nedirbantiems jokio darbo ir nesiverčiantiems jokiu verslu. Tačiau tuoj po to Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą. Ji nusprendė, kad pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams labiau nei nedirbantiems nepažeidžia Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Pavojingi eksperimentai su vaikais Atkelta iš 1 psl. Nemažai šalies pediatrų suskubo įgyti šeimos gydytojų licencijas ir toliau gydo vaikus. Pasak Lietuvos pediatrų draugijos vadovo, ateityje pirminėje sveikatos apsaugos grandyje visai nebeliks pediatrų. Tokią sistemą, anot jo, propaguoja Pasaulio bankas. „Daugėja lėtinėmis ligomis sergančių vaikų, tačiau tai niekam nerūpi. Niekam nesvarbi ir ekonominė nauda. Įrodyta, kad toks modelis, kai vienas šeimos gydytojas gydo ir suaugusiuosius, ir vaikus, yra žymiai brangesnis. Šeimos gydytojai dažnai bijo gydyti vaikus ir juos siunčia pas pediatrus, tad mažylį iš esmės gydo du gydytojai. Tai nėra gerai, nes išplėtus vieno gydytojo kompetenciją, nukenčia kokybė. Ir labiausiai – kūdikiai, maži vaikai“, – apmaudavo prof. A.Valiulis. Lietuvos pediatrų draugijos vadovui susidaro įspūdis, kad sistema griaunama suinteresuotai – tam, kad vėliau būtų siekiama finansinės Europos Sąjungos paramos jai atkurti.

Reikia specialių žinių Panevėžio vaikų ligų gydytojui, šeimos klinikos vadovui Jonui Pauliukui tokia tvarka, kai naujagimių ir mažų vaikų gydymas patikimas šeimos gydytojams, atrodo absurdiška. „Mažų vaikų, ypač iki vienų metų, gydymas reikalauja specifinių žinių, patirties. Be šio žinojimo padaroma daug klaidų, apleidžiama daug įgimtų ligų. Užsienio šalyse vaikus iki 5 ar 7 metų gydo tik pediatrai, o pas mus naujagimius turi prižiūrėti šeimos gydytojai“, – sveikatos apsaugos strategų sprendimų nesupranta vaikų ligų gydytojas J.Pauliukas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos doc. dr. Algimantas Alfonsas Vingras įsitikinęs, kad pediatrai turėtų išlikti pirminės

Martyno Vidzbelio nuotrauka

sveikatos priežiūros grandyje. O dabar pediatras yra antrinės sveikatos priežiūros grandies konsultantas, pas kurį savo nuožiūra siųs ar nesiųs šeimos gydytojai. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos docento, vieni siunčia dažniau, kiti – rečiau. „Vaikams iki 1–2 metų niekas negali pakeisti mamos, o mažiesiems pacientams iki 3 metų nepakeičiami yra pediatrai. Vaiko fiziologiniai anatominiai ypatumai reikalauja atitinkamų žinių“, – samprotavo keliasdešimties metų vaikų ligų gydytojo patirtį sukaupęs doc. dr. A.A.Vingras.

Tėvai ieško išeities Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja pirminei sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė teigė, kad šioje gydymo įstaigoje beveik visi pediatrai, nenorėdami likti bedarbiais, jau suspėjo tapti ir šeimos gydytojais. Tačiau bendrosios praktikos gydytojų licencijas įgiję pediatrai praktiškai šeimos gydytojais netapo. „Žmonės turi atsakomybės jausmą. Išdirbus keliasdešimt metų vaikų ligų gydytoju pereiti į kitą sritį gana sudėtinga. Juolab kad rezidentūros studijos nebuvo pakankamai kokybiškos, gau-

Tos šalys, kurios naikino pirminės grandies pediatrinę tarnybą, dabar siekia ją atkurti. tos žinios paviršutiniškos“, – aiškino D.Pajėdienė. Vaikų ligų gydytojas J.Pauliukas pastebėjo, kad mažylių tėvai noriau renkasi pediatrus nei šeimos gydytojus. Jis pats nuolat sulaukia tėvų su kūdikiais ir mažais vaikais. Ir tai, anot šeimos klinikos vadovo, suprantama, nes pediatrai geriau išmano mažų vaikų ligų specifiką. „Tėvai dar turi pasirinkimą, kol yra senų pediatrų. Ateityje norint išvengti klaidų šeimos gydytojų rengimas pediatrijos srityje turi būti sustiprintas“, – samprotavo J.Pauliukas.

Europa jau pasimokė Pasak Lietuvos pediatrų draugijos vadovo prof. A.Valiulio, prieš dvi-

dešimt metų Europoje daromi tokie eksperimentai, kai šeimos gydytojai gydė ir suaugusiuosius, ir vaikus, nebuvo sėkmingi. „Tos šalys, kurios naikino pirminės grandies pediatrinę tarnybą, siekia ją atkurti. Pvz., Švedijoje vaikus prižiūri tik šeimos gydytojai, bet pediatrų ten daugybė. Dabar švedai bando „išstumti“ vaikus į pirminę grandį, tačiau tai sudėtinga padaryti. Latvijoje taip pat pediatrai vėl grąžinami į pirminę grandį, nors jau buvo įdiegtas šeimos gydytojų modelis. Kadangi tai užtruko neilgai, nespėta išnaikinti pediatrų, todėl sistemą atkurti lengviau“, – aiškino prof. A.Valiulis. Pediatrų draugijos vadovas pabrėžė, kad pacientams geriausia turėti pasirinkimą. Anot prof. A.Valiulio, kaimo vietovėse, kur nėra pediatrų, ir suaugusieji, ir vaikai gydysis pas šeimos gydytojus. Tačiau rajonų ir miestų poliklinikose, kur dar yra vaikų ligų gydytojų, naikinti pediatrijos sistemos nereikėtų. „Tegu žmonės renkasi, kur vesti savo vaiką. Mišri sistema būtų parankesnė gyventojams. Tokia ji yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Daug kur ikimokyklinio amžiaus vaikus gydo pediatrai, o vėliau galima rinktis“, – aiškino Pediatrų draugijos vadovas.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Seimo nariai – kitokie žmonės?

Ministras D.Jankauskas pranešė apie planus vienišam vargingai gyvenančiam žmogui valstybės lėšomis kompensuoti 40, o šeimai – 60 kilovatvalandžių sunaudotos elektros per mėnesį, tačiau jie ir liko planais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Popieriniai ministro pažadai Atkelta iš 1 psl. Šie siūlymai įtvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekte, kuris jau pasiekė ir Finansų ministeriją. „Įteisinus galimybę apmokėti dalį elektros energijos išlaidų, palengvėtų materialinė nepasiturinčių gyventojų padėtis“, – postringavo D.Jankauskas. Be to, jis pasiūlė skirti kompensacijas būsto išlaikymo išlaidoms padengti būstą nuomojantiems asmenims. Kitaip tariant, kompensuoti būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas. Tiesa, ne visos pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d., o pagrindinė siūloma parama būtų teikiama tik nuo 2012-ųjų.

Biudžete pinigų tam nėra D.Jankausko siūlymai biudžetui kasmet kainuotų apie 66 mln. Lt, todėl finansų ministrė I.Šimonytė sakė, kad dėl siūlymų bus apsispręsta po specialistų išvadų. „Bet esmė nesikeičia, nes papildomų lėšų tiesiog nėra ir artimiausioje ateityje nebus, – kalbėjo I.Šimonytė. – Jeigu šiuo metu 1 000 litų padalijame po 5 litus dviem šimtams žmonių, tai galime kalbėti tik apie pinigų perskirstymą, o ne papildomų lėšų skyrimą socialinei apsaugai. Tai reiškia, kad tą 1 000 litų galime išdalyti 250 žmonių po 4 litus.“ Kitaip tariant, dabartinėje valstybės situacijoje papildomai kam nors galima skirti tik tuo atveju, jei lėšos iš kažko bus atimtos. „Jeigu į biudžetą surinktume daugiau lėšų negu išleidžiame, gali būti, kad kai kurie siūlymai ir bus įgyvendinti“, – sakė finansų ministrė. I.Šimonytė neatskleidė, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė ir siūlymus padidinti kam nors mokesčius arba apkarpyti kurios nors socialinės grupės šiuo metu gaunamą paramą.

Tik suerzino žmones Ekonomistas Eugenijus Maldeikis mano, kad ministro D.Jankausko žarstomi pažadai parodo nesusikalbėjimą tarp atskirų valdžios šakų – pačių ministrų, Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros. „Socialinėje srityje nėra vieningo plano, ką daryti sudėtingoje so-

Tegul pirma grąžina skolas

Nevilties žingsnis

Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys

Valdžia pirmiausia turėtų žmonėms atiduoti skolas, o tik vėliau galvoti apie kompensacijas. Juk Vyriausybė ir Seimas jau atėmė dalį pensijų iš senatvės pensininkų ir dirbančių pensininkų, paramą – iš mamų ir neįgaliųjų. Praėjusią žiemą iš visų asociacijos narių badavo 62 procentai pensininkų. Jeigu žmogui tekdavo apmokėti komunalines paslaugas, o vaistams per mėnesį išleisti dar papildomai apie 60–80 litų, tai už ką jam pavalgyti? Todėl Vyriausybę raginčiau pirmiausia žmonėms grąžinti skolas, o ne žarstyti pažadus. Be to, buvo laikas, kai Vyriausybė prašė pensininkų įsidarbinti, nes jie esą labai geri specialistai. Kas nutiko vėliau? Jaunimas pabėgo iš šalies, o dirbantys pensininkai buvo apgauti.

D.Jankauskas lyg ir turėtų rūpintis vargingai gyvenančiais žmonėmis, tik gaila, kad apie tai jis prabilo per vėlai. Prieš tai Seimui jis teikė visą krūvą įstatymų, kuriais iš tų pačių žmonių atėmė pajamas. Be to, gerokai prieš ministro pareiškimą kiti Seimo nariai (konkrečiai Edvardas Žakaris) jau anksčiau siūlė priimti analogiškas įstatymo pataisas, bet nei Vyriausybė, nei tas pats ministras toms pataisoms kažkodėl nepritarė. Tai, kad finansų ministrė I.Šimonytė iš karto pareiškė, jog D.Jankausko siūlomoms kompensacijoms papildomų lėšų nėra, tik parodo, kad Vyriausybėje trūksta susikalbėjimo. Vadinasi, tie pažadai tėra tuščias populizmas, kurio griebiamasi daugiau iš nevilties, o ne realiai įvertinus situaciją.

cialinėje situacijoje, į kurią pateko daugelis Lietuvos žmonių“, – tikino E.Maldeikis. Jo teigimu, panašiais pareiškimais erzinanti ir taip sunkiai gyvenančius žmones Vyriausybė nesumažins energetinio skurdo. Didžiosios Britanijos teisės aktuose įtvirtinta, kad energetinį skurdą patiria tie gyventojai, kurie daugiau nei 10 proc. savo pajamų skiria būstui apšildyti, mokesčiams už vandenį ir elektrą. „Nesunku apskaičiuoti, kad dauguma Lietuvos gyventojų šioms reikmėms išleidžia daugiau nei 50 proc. savo pajamų“, – sakė E.Maldeikis. Jo teigimu, ministras tuščiais pažadais neturėjo dirginti žmonių, ypač artėjant rudeniui ir šildymo sezonui. Kaip tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldaus Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, pirmą šių metų ketvirtį socialinė pašalpa pasiekdavo apie 182 tūkst. gavėjų, iš jų 85 tūkstančiai – šeimos. „Gal ministro siūlymai ir neblogi, nes yra nemažai atvejų, kai gaunamus grynuosius pinigus asmenys naudoja ne pagal paskirtį, – kalbėjo B.Gruževskis. – Gal būtų geriau, jei už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, už elektros energiją, iš biudžeto skiriamos lėšos pasiektų tiesiogiai elektros energijos tiekėjus.“ Bet B.Gruževskis sakė, kad prieš paskelbiant siūlymus ministrui juos

būtinai reikėjo suderinti su kitais Vyriausybės nariais. „Galbūt papildomą paramą tikslinga skirti probleminiams rajonams, nes šiuo sunkiu metu visa visuomenė turėtų būti solidaresnė“, – pabrėžė B.Gruževskis. Vyriausybė iš viso yra įvardijusi 14 probleminių rajonų, kuriuose pragyvenimo lygis yra žemiausias, palyginti su kitais Lietuvos rajonais.

Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą dėl valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos nario Vinco Babiliaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Kelyje Vilnius–Kaunas politiką sustabdė policininkai, kai šis lėkė 165 km/val. greičiu. Už daugiau kaip 50 km/val. greičio viršijimą jam gresia 1–1,5 tūkst. Lt bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų areštas ir teisės vairuoti atėmimas pusei metų. Birželio pabaigoje Seimas pasipriešino generalinio prokuroro prašymui leisti suvaržyti Krikščionių partijos nario Roko Žilinsko laisvę ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narį Petrą Gražulį bei Tėvynės sąjungos atstovą Kazimierą Uoką. Kada Seimas turėtų leisti traukti baudžiamojon atsakomybėn įstatymą galimai pažeidusius parlamentarus?

Nedora gelbėti savo kailį

Prokurorai neturėtų politikuoti

Justinas Karosas, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys

Andrius Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys

Manau, leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, t. y. panaikinti jo teisinę neliečiamybę, reikia visais atvejais, kai prokurorai ar kitos teisėsaugos institucijos to prašo. Aš tokiais atvejais visada balsuoju vienodai. Seimo nariai negali būti kitokie negu visi kiti žmonės. Priešingu atveju tai visiškai sugriautų valstybės institucijų autoritetą. Todėl neturėtų būti jokios išlygos. Reikėtų žiūrėti netgi griežčiau. Todėl visada, kai prokurorai kreipiasi įžvelgdami įstatymo pažeidimą, būtina juos palaikyti. Bet pastebiu, kad kai kurie mūsų parlamentarai pagalvoja: „O jeigu man taip bus?“ Žinoma, tai nėra sąžininga, pilietiška. Ir tai menkina Seimo autoritetą. Kita vertus, nuostata, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, įteisinta visuose demokratinio pasaulio parlamentuose. Taip yra todėl, kad kartais teisėsaugos atstovai gali elgtis tendencingai. Bet tikrai nedora, kai pažeidimai yra akivaizdūs, kai visi juos matome ir savo kailį gelbėdami susilaikome.

Leisti reikia tada, kai yra akivaizdus pažeidimas, o ne koks nors bandymas politikuoti ar vilkinti bylą, kaip buvo su R.Žilinsku. Prieš dvejus metus Seimas leido panaikinti jo neliečiamybę. Teismas baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo policininkams seimūną išteisino. Dabar praėjus dvejiems metams prokurorai jau prašo už tą patį kelti naują administracinę bylą. Natūraliai kyla mintis, kad šioje byloje gali būti tam tikras politinis atspalvis. O svarstant V.Babiliaus atvejį, esu įsitikinęs, niekam nekils jokių klausimų. Pažeidimas akivaizdus, prokurorai privalo kreiptis į Seimą, ir manau, kad jų prašymas be didesnių diskusijų bus labai greitai patenkintas. Seimo sutikimo šiuo atveju reikia tam, kad viena iš numatytų bausmių už tokį pažeidimą yra administracinis areštas, t. y. Seimo nario laisvės suvaržymas. Manau, tokia nuostata yra teisinga, kad būtų išvengta galimo politinio susidorojimo. Seimas nesprendžia, ar parlamentaras kaltas. Tai nustatys teismas. Bet Seimas savo leidimu ar neleidimu pasako labai paprastą dalyką: ar prokurorų veiksmuose įžvelgia kokią nors politinę potekstę.

Šelpiamųjų vis daugiau Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, formaliai socialinę paramą Lietuvoje gali gauti apie 300 tūkst. asmenų, tačiau vargingai gyvenančių piliečių šalyje yra beveik dvigubai daugiau. Vien trys visuomeninės organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžius draugija, „Lietuvos Caritas“ ir „Maisto bankas" – šiemet labdarą suteiks apie 500 tūkst. gyventojų. „Tai tie labdaros gavėjai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 525 litų, – sakė „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius, kunigas Robertas Grigas. – Varguolių ypač padaugėjo šiais metais.“ Organizacijos įgyvendina ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą. 2009 m. šią labdarą gaudavo apie 450 tūkst. žmonių, o 2008 m. tokių asmenų buvo tik apie 250 tūkstančių.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Aktualijos

Ar kada nors sužinosime tiesą? Prieš savaitę minėjome Medininkų tragedijos 19-ąsiąs metines, tačiau vilties, kad bus įvardyti, surasti ir perduoti teismui nusikaltimo užsakovai ir vykdytojai, mažai.

Daiva NORKIENĖ Lygiai po metų sukanka šio nusikaltimo senatis. Ar galime tikėtis, kad teisingumas per likusius 12 mėnesių padarys tai, ko nepajėgė per 19 metų?

Daug paslapčių Lygiai prieš 19 metų, 1991-ųjų liepos 31-osios naktį, Medininkų žudynių metu Lietuva neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus, o Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas. Medininkų byloje knibžda kraupių mįslių: ar iš tiesų T.Šerno įvardytas žudiku asmuo tapo tik ... įslaptintu liudytoju? Ar tikrai žinomos pareigūnų nužudymo aplinkybės? Kodėl Lietuvos valstybės tuometinėms institucijoms apie įvykį buvo pranešta 5 valandą ryto, tačiau greitosios pagalbos medikus tik po valandos (6 valandą) iškvietė atsitiktinai į muitinės postą užsukęs asmuo? Net didžiausi optimistai šiandien jau nebesitiki, kad nusikaltimas bus visiškai išaiškintas, o kaltieji – nubausti. Per stebuklą išgyvenęs, neįgaliojo vežimėlyje sėdintis T.Šernas spaudai atskleidė manantis, kad ši byla nepatogi nei Lietuvai, nei Ru-

Sutrumpinta ištrauka Reikšmės: T – tardytojas, A – apklausiamasis, M. – moteris, K – kitas asmuo, (?) – ne visai aišku. Tardytojas: – Tomai, pasakyk, tai padarė kareiviai? Mirktelk, jeigu gali. Apklausiamasis:– Jo. T: – Kareiviai padarė? A: – Jo. T: – Jie buvo formoje? (uniformuoti – red.) A: – Jo. T: – Kiek jų buvo? Du? Vienas? Trys? A: – Penki. T: – Penki buvo. Kokioj formoj buvo? Karininkai ar jauni? A: – jo..... –ais-s-s (?) T: – Lietuviškai kalbėjo ar rusiškai? A: – vi..as... (?) T: – Lietuviškai kalbėjo, mirktelk, jeigu gali. Lietuviškai? Lietuviškai? A: – Taip.

sijai, o tiesą kada nors atskleis jei ne prokurorai, tai nors istorikai. T.Šernas abejoti bylos nepatogumu, matyt, turi pagrindo. Juk dar reanimacijos palatoje jį, vos pajėgiantį kalbėti, apklausė tuometinis ypatingai svarbių bylų vyriausiasis tardytojas A.Astaška. Šios pirmosios T.Šerno apklausos įrašo kopiją šių eilučių autorei pavyko gauti beveik prieš metus. Kad skaitytojai suprastų, kiek jėgų minėta apklausa kainavo vieninteliam gyvam įvykių liudytojui ir ką jos metu sužinojo pareigūnai, PATEIKIAME SUTRUMPINTĄ IŠTRAUKĄ.

Prapuolė iš bylos Apie tai, kad buvo tokia apklausa ir kad T.Šernas įvardijo žudikus, kadaise sužinojau... iš užsienio spaudos. (Kaip vėliau paaiškėjo, minėto įrašo teismą pasiekusioje Medininkų byloje nebuvo.) Britų žurnalistas Piteris Konradis (Peter Conradi), Lietuvoje apsilankęs netrukus po Medininkų įvykių, laikraštyje „The European“ rašė, kad sienos sargybinis įvardijo žudikus. Originalo kalba straipsnis vadinasi „Border guard names killers“. Rasti šį straipsnį nebuvo lengva. Anglijoje šio laikraščio leidyba senokai nutrūkusi, todėl straipsnio iškarpą pavyko gauti tik Londono centrinės bibliotekos saugykloje. T: – Šaudė visi ? Ar vienas šaudė? A: – (Tyli). T: – Vienas šaudė? Du šaudė? Trys? A: – Trys (??) T: – Iš automato šaudė? „Taip”– sakyk. A: – (Tyli). T: – Forma dėmėta buvo? Maskuojanti? Ar juoda? A: – Na ... na ... dė. T: – OMON-as buvo gal? A: – Taip. T: – OMON-as buvo? A: – Aha. T: – Nieko nepažinai iš jų? A: – virššš....a-a-a (??) T: – Kuris į tave šovė? Jaunas ar senas? A: – Mk..ik... natovičius(?) T: – Makutinovičius? A: – Makutinovičius (tyliai šnibžda). T: – Ne?

Straipsnyje rašoma: „Tomas Šernas, vienintelis išgyvenęs po tragiškų Medininkų įvykių, kurių metu buvo nužudyti septyni jo draugai, žudikus įvardijo gulėdamas ligoninės lovoje. Tomo Šerno palata saugoma 24 valandas, baiminantis, kad žudikai gali sugrįžti baigti savo „darbo“... Remiantis jo parodymais, duotais po įvykio, labiausiai tikėtina, kad nusikaltimą įvykdė KGB arba Vidaus reikalų ministerijos juodųjų berečių pajėgos (juodosiomis beretėmis vadinami OMON daliniai – aut. pastaba). Algimantas Astaška, vadovavęs nusikaltimo tyrimui, „The European“ sakė, kad Tomas Šernas identifikavo žmones, kurie ankstyvomis ryto valandomis įsiveržė į sienos saugotojų vagonėlį ir ėmė šaudyti iš automatų.“

Kuo mažiau aiškumo bylose, tuo daugiau gandų sklando visuomenėje. Nebe pirmus metus paprasti žmonės puse lūpų šnabždasi, kad Medininkų žudynės galėjo būti patogios ir Lietuvai, ir Rusijai. Pasvarstykime, ar tai gali būti tiesa. Kaip kartą šių eilučių autorei pasakojo JAV Vest Pointo karo akademi-

jos auklėtinis ir buvęs JAV specialiojo desantininkų būrio – vadinamųjų žaliųjų berečių – kapitonas Andrius Eiva (Andrew Eiva), 1991 m. sausį TSRS agresijos dienomis patarimais padėjęs Lietuvos AT rūmų gynėjams ir faktiškai vadovavęs rūmų gynybai, pasaulį valdo specialiosios tarnybos. Daugelis svarbių sprendimų priimama ne premjerų ar prezidentų kabinetuose. Neretai būna taip, kad valstybės, kurios politiniu lygiu atrodo kaip nesutaikomos priešės, dažnai tarpusavyje susijusios labai glaudžiais, tačiau visuomenei nematomais saitais. Teatleidžia mums skaitytojai už iškeliamą prielaidą, kad septynių nekaltų žmonių mirtys galėjo būti kažkieno suplanuota auka tikintis didesnio laimikio. Šis Lietuvą ir dalį pasaulio sukrėtęs nusikaltimas įvykdytas tuo metu, kai Rusijoje lankėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas. Po šio kraupaus įvykio prabėgus parai, politikai pripažino būtinybę griežtai reikalauti, kad Rusija iš Lietuvos išvestų čia siautėjančius OMON dalinius. (Vėliau susitarta ir dėl armijos išvedimo.) Jei pripažinsime įtikima versiją, kad sugriauti Sovietų Sąjungą susitarė Rusijos ir Amerikos prezidentai, matyt, pritariant ar skatinant tų šalių specialiosioms tarnyboms, Lietuvos ir Rusijos tuometinių specialiųjų tarnybų susitarimo versija dėl Medininkų neatrodys labai neįtikima.

A: – Nijasno (tyliai).... ai, bišk... (???) T: – Nekalbėjo jie? A: – m-m (numykia) (??). T: – Šaudyt iš karto pradėjo? A: – Uhumm. M: – O iš ko šaudė? Iš pistoleto ar iš automato? A: – Iš... iš.. M: – Ką? A: – Visos. M: – Iš visko. K: – Iš visko. M: – Taip. T: – Jie jus paguldė? Nieks iš jūsų nesipriešino? A: – Ne. T: – Kokia forma buvo? Dėmė.., tokia maskuojanti? A: – Žinau...(?). T: – Ar juoda? Treningais gal buvo? A: – Aps...(??). K: – Nesijaudink, nesijaudink, nesijaudink. Ramiai. Nesijaudink. Duokit

jam biškį atsigerti. K: – Gerai, gal duokim pailsėti jam nebe... T: – Ai, aš pats nuvargau, nes žinot įtampa tokia... K: – Tomai, Tomai, pažiūrėk į mus. A: – Taip. T: – Dar kartą norėjom paklausti tave. Kareiviai buvo? A: – Taip (?-tyliai) T: – Juodoj formoj buvo? A: – Nevažna. T: – Maskuojančioj formoj buvo? A: – Ai. Neatsimenu. M: – Neatsimeni. T: – Neatsimena. M: – O kiek žmonių buvo ar tu atsimeni? Kiek buvo žmonių? Daug ar keli? A: – (Tyli). M: – Neatsimeni irgi ? Ar daug jų buvo? A: – (Tyli) K: – Prastai (???) Tomai....

lyvavimą žudynėse? O teisiamas vienintelis ir kažin ar kaltas latvis, buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas, nors nei T.Šernas, nei kiti iki šio momento teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių jo kaltę patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu pirmosios T. Šerno apklausos metu įvardytas buvęs Vilniaus OMON vadas B.Makutinovičius net ne įtariamasis. Praėjus keleriems metams po Medininkų žudynių, užsienyje gyvenantis B.Makutinovičius laisvai įvažiuodavo į Lietuvą aplankyti čia gyvenančių giminaičių, nors prokuratūra tuomet skelbė, kad vyksta jo „tarptautinė paieška“. Kai vieno teismo posėdžio metu K.Michailovo advokatai paprašė duomenų apie tai, kada šiam asmeniui buvo suteiktos Lietuvos vizos, kaltintojai, vaizdžiai tariant, pašoko lyg įgelti. Neva advokatai tokiu būdu nori išsiaiškinti įslaptintų liudytojų tapatybes.

Šiurpi versija

Dalyvis ar liudytojas? Netrukus po įvykio Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius išplatino pranešimą, kad Vilniaus OMON grupuotė su įvykiu Medininkuose nesusijusi. Tačiau viename to meto dienraščių buvo paskelbta iš Latvijos gauta informacija, kad Rygos omonininkams buvo vadovaujama iš Vilniaus garnizono. Koks iš tiesų buvo lietuvių vaidmuo Medininkų byloje? Kodėl garsiai kalbama tik apie Rygos OMON daK: – Jam negana čionai? Moteris: – Prašau? K: – Gal duot vaistų kokių nors? T: – Gal jam duot pasiilsėti? A: – Oi... M: – Gerklė skauda turbūt? Gerklę skauda taip? A: – Taip. T: – Hmm. M: – Ar pameni, kas buvo? Ar tu žinai, kad tu ligoninėje guli? A: – Žinau. M: – Ir kad tau galva sužalota, žinai? A: – Žinau. M: – O kas galvą sužalojo? Ką? A: – Žinau. M: – O kas? A: – A-has... buvo. (?) M: – Duosiu dar vieną gurkšniuką gerai vandens. Nu, dar atsigerk vieną. A: – Oi .. kaip gera (tyliai šnabžda). T: – Nežinai. Lietuviai buvo jie ar ne? Lietuviai buvo?

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Juk būtent po Medininkų įvykių pasaulio dėmesys vėl buvo atkreiptas į mažytę, dėl faktinės nepriklausomybės kovojančią Lietuvą. O Rusijai, kurioje buvo gausu „perestrojkai“ ir Sąjungos griuvimui besipriešinančių jėgų, tokiomis aplinkybėmis nieko kito neliko, kaip susirinkti savo smogikus ir trauktis iš Lietuvos daržo.

Komentaras

Be patikimo ryšio

Stasys JOKŪBAITIS

Šioje istorijoje stebina daugelis aplinkybių. Medininkų muitinei kažkodėl buvo parinkta nuošali vieta pamiškėje, o ne sudvejinta su analogiška Baltarusijos tarnyba. Tarp muitinės ir Vilniaus nebuvo nuolatinio telefoninio ryšio. Medininkų muitinėje budėję pareigūnai nebuvo įpareigoti, pavyzdžiui, kas valandą raportuoti apie situaciją. Dalį atkurtos valstybės muitinių saugojo tuometinės krašto apsaugos kariai. Medininkų muitinė nebuvo saugoma karių.

Vasara – atostogų metas. Tačiau ilsisi ne visi – net kai kurie politikai ramiai nemiega, nors šiuo metu ir galėtų. Kas gi vis dėlto drumsčia šventą jų ramybę? Atspėjote – artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai. Tiesa, iki jų dar tolokai – visas pusmetis. Miestų ir rajonų savivaldybių tarybas rinksime kitų metų vasario 20-ąją arba 27-ąją, kaip nuspręs Seimas. Tačiau politikų kariaunos, kurios grumsis dėl vietos valdžios kėdžių, buriamos jau dabar, nepaisant nei vasaros karščių, nei atostogų meto. Kodėl toks bruzdesys, kodėl taip skubama? Ogi todėl, kad, Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, jau ir parlamentarai pradeda galvoti: kas toliau? Dar sykį patikės manimi rinkėjai ar ne? O savivaldybių tarybų rinkimai – savotiška generalinė repeticija prieš Seimo rinkimus. Jei norite – tam tikra rinkėjų apklausa kurlink suka žmonių nuotaikos ir ko iš to galima tikėtis. Pagaliau partija, laimėjusi kuriame nors regione savivaldybės tarybos rinkimus, susikuria tam tikrą placdarmą, nuo kurio šturmuoti Seimą jau kur kas lengviau negu atsidūrus vietos valdžios opozicijoje ar iš viso likus už durų. Ar ne todėl jau dabar, likus dar visam pusmečiui iki rinkimų, taip skrupulingai kurpiami kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašai? Vargu ar buvo galima sugalvoti didesnę nesąmonę, kaip rinkti vietos valdžios atstovus pagal partijų kandidatų sąrašus. Tokiu būdu išrinkti savivaldybių tarybų nariai neretai pasijunta tarsi parlamentarai. Užuot rūpinęsi, kaip sutvarkyti miestų ir miestelių gatves, kitais komunaliniais reikalais, kurių apstu kiekvienoje savivaldybėje, jie, kaip, pavyzdžiui, yra buvę Kauno miesto savivaldybės taryboje, laužo ietis svarstydami, remti ar neremti Vyriausybę, svaidosi politiniais pareiškimais, raginančiais pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę, jaučiasi būtinai turintys pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių šalies įvykių. Tik ar tokia yra savivaldos misija? Juokinga žiūrėti, kaip į savivaldybės tarybą išrinktų partijų atstovai, svarstydami net pačius žemiškiausius reikalus, tarkim, kaip pagerinti šiukšlių išvežimą, gatvių apšvietimą arba kur nustatyti prekybos vietas ir laiką, pradeda dėstyti savo partines programines nuostatas. Paprasčiausių darbų svarstymas virsta politikavimu, ke-

Savivaldos misija ir partijų gudravimai

Kas ir kada pranešė? Dar daugiau mįslių iškyla susipažinus su 1991 m. rugpjūčio pirmosios dienos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio stenograma. Posėdžiui pirmininkavo Vytautas Landsbergis. Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas informavo (kalba netaisyta – aut.past.): „Pirmieji signalai apie įvykį mus pasiekė apie 5 val. ryto, truputį po 5 val., todėl galima spėti, kad pats nusikaltimas buvo padarytas tarp 3 val. ir 5 val. 30 min. Vieno iš nukentėjusiųjų muitininkų sustojęs laikrodis rodo 4 val. 45 min... O gydytoja, kuri atvyko 6 val., parodė, kad ji įėjusi iš karto pastebėjo, kad vienas iš ten gulėjusių ant žemės dejuoja. Jį išnešė. Jo būklė buvo gana nebloga. Kito, kurį ji irgi pamatė esant gyvą, būklė buvo sunkesnė. Todėl tą, kurio sunkesnė būklė, išvežė greitosios pagalbos automobiliu, o tą, kurio būklė geresnė, atidavė vežti Krašto apsaugos departamento darbuotojams. Tačiau įvyko nesusipratimas — Krašto apsaugos departamento darbuotojai nuvežė ne į tą ligoninę, kuri buvo pasakyta (ten tokių nepriima), todėl transportavimas užtruko beveik dvi valandas. Kai jis buvo atvežtas, jau jo būklė buvo sunkesnė.“ Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko pateikta informacija kitokia: „6 val. 03 min. buvo paskambinta į greitosios pagalbos stotį... Greitajai nuvažiavus į įvykio vietą, daktarė, apžiūrinėdama tą sužeistąjį, išgirdo, kad lavonų krūvoj alsuoja dar vienas žmogus. Tada buvo atkreiptas dėmesys ir į antrą sužeistąjį. Tas antrasis (dabar žinom, jo pavardė Rabavičius) buvo paimtas ir kaip sunkesnis ligonis vežtas greitosios pagalbos mašina. O buvo paprašyta, kad esantį šiek tiek geresnės būklės T.Šerną į gydymo įstaigą nuvežtų kita mašina, kad nereiktų laukti kitos greitosios. Neurochirurgai pirmąjį (sunkesnįjį) ligonį operavo iš karto, o antrajam dėl operacijos taktikos ir gydymo eigos dar padarė tyrimus ir operavo, pabaigę pirmąją operaciją. Vienas operuotas 9 val., o kitas po 12 val.“ Į tuometinės Aukščiausiosios Tarybos deputato B.Genzelio klausimą, kas iškvietė greitąją pagalbą, J.Olekas atsakė, kad kažkoks žmogus, pavarde Smilga. J.Olekas: „Dabar yra tvarkomas įrašas (nebuvo inžinieriaus), galėsite pasiklausyti telefoninio įrašo, koks buvo tas pokalbis... Ir atvykimo laikas nėra toks blogas. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu paskambinta 6.03 val. (iškviesta greitoji pagalba – aut.past.), o 6.35 val. buvo (medikai įvykio vietoje – aut. past.).“

Per stebuklą išgyvenęs, neįgaliojo vežimėlyje sėdintis T.Šernas spaudai atskleidė manantis, kad ši byla nepatogi nei Lietuvai, nei Rusijai, o tiesą kada nors atEltos nuotraukos skleis jei ne prokurorai, tai nors istorikai.

Advokatas A.Marcinkevičius abejoja, ar prieš sukankant senačiai užsakovai ir vykdytojai bus nubausti. Mįslių labirintas 2001 metais viename Kaune leidžiamame laikraštyje buvo išspausdintas interviu su žuvusio Ričardo Rabavičiaus mama. Moteris pasakojo, kad Ričardas iš Medininkų į Vilnių buvo vežamas net dvi valandas, ilgokai ieškota ligoninės. Iš pradžių sužeistasis pristatytas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, o iš ten pervežtas į Švento Jokūbo (nors patyrusieji galvos traumas pirmiausia ir vežami į Jokūbo ligoninę). Ar kas nors kada nors atsakys į klausimus, kodėl A. Paulauskas tvirtino gavęs signalą apie įvykį 5 val. ryto, tačiau asmuo ar asmenys, informavę generalinį prokurorą apie įvykį, neiškvietė greitosios pagalbos? Ir kodėl taip anksti žinių generalinei prokuratūrai suteikęs asmuo neliudija teisme? Kodėl medikai iškviesti tik apie 6 valandą, ir tai padarė atsitiktinai pro muitinę važiavęs žmogus? Kodėl teisme nėra J. Oleko minėto įrašo su skambinusiojo medikams pranešimu? Kiek iš tiesų laiko į ligoninę gabenti sužeistieji? Ar jiems suteiktą pagalbą galima vadinti skubia?

Kas nubaus užsakovus Advokatas Arūnas Marcinkevičius teigė abejojantis, ar prieš sukankant senačiai užsakovai ir vykdytojai bus nubausti. Pasak advokato, byloje nėra tikslių duomenų, kur buvo nušauti Medininkų pareigūnai. Versija, kad jie buvo suguldyti vagonėlyje ir jame sušaudyti, anot advokato, abejotina. „Vagonėlyje daugiausia peršauti du žmonės. Tegul prokurorai nustato, kur buvo nušauti kiti. Jei nežinoma, kur įvyko nusikaltimas, o pagal įstatymus turi būti nustatyta, kur žuvo tas, kitas, trečias asmuo, iš kokių ginklų konkrečiai į kiekvieną jų šauta... Tačiau tokios informacijos byloje nėra. Per šią bylą bandoma važiuoti tarsi traukiniu“, – sakė K. Michailovo gynėjas. Anot jo, ši byla įeis į Lietuvos ir Europos istoriją kaip „gūdžiausias atvejis, klaikus dalykas“. Daugiau kaip prieš metus Strasbūre priimtas Konstantino Michailovo pareiškimas dėl neteisėto kalinimo ir nežmoniškų laikymo sąlygų. Anksčiau K.Michailovas esą kalintas kameroje, per kurios sienas „tekėjo vanduo, ant jų augo kažkokie grybai“, žmogui, kurio ūgis 180 cm, buvo skirta 150 cm ilgio lova miegoti. Jis esą būdavo išvežamas iš kalėjimo be advokatų žinios, mušamas, reikalaujant prisipažinti padarius nusikaltimą. Sąlygos pagerėjo tik teisiamajam kreipusis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą. (Tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbantis pareigūnas, prašęs neskelbti pavardės, tvirtino, kad tokių prastų kamerų jų įstaigoje nesama ir kad K.Michailovas kalinamas normaliomis sąlygomis.) Liepos 16 dieną Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria vėl 3 mėnesiams pratęsė K. Michailovo suėmimą. Teismams atostogaujant, bylos nagrinėjimas sustojo. Ji vėl bus nagrinėjama rugsėjo pradžioje.

liančiu vietos žmonių pasipiktinimą savo valdžia. Ar galima kitaip? Ne, negalima. Jei į savivaldybės tarybą išrinktas politikas kalbės tik apie konkrečius ūkinius reikalus, pamiršdamas apie savo partijos politiką, jos nuostatas ir programą, kitą kadenciją į tos partijos kandidatų sąrašus jis bus mandagiai įrašytas trečiame ar ketvirtame dešimtuke. Taip neseniai atsitiko Kaune, kur įsižeidę dėl tokio požiūrio valdančiąją Tėvynės sąjungą paliko net du buvę jos nariai. Kandidatai į savivaldybių tarybas bus oficialiai keliami tik šių metų pabaigoje, likus porai mėnesių iki balsavimo dienos. Tačiau politinėse partijose jau dabar verda aistros, kas iš jų narių bus įrašyti į kandidatų sąrašus ir pretenduos į vietos valdžią. Čia labai svarbus vienas momentas: kas taps sąrašų lyderiais. Tam skiriamas ypatingas dėmesys, nes dauguma rinkėjų, atėję balsuoti, būtent pagal pirmąjį sąraše įrašytą kandidatą apsisprendžia, už ką balsuoti. Ir ką čia daro partijos? Į pirmąsias kandidatų sąrašo vietas jos surašo pasižymėjusius Seimo narius, kitus garsius žmones, kurie net negalvoja mesti dabartinio savo darbo Seime ar dar kur nors ir eiti posėdžiauti į savivaldybių tarybas, kur gautų kokius septynis ar aštuonis kartus mažesnes išmokas už sugaištą laiką ir kanceliarines išlaidas negu būdami parlamentarais. Pagal partijos sąrašą patekę į savivaldybių tarybas, tokie politikai, kaip rodo dviejų dešimtmečių nepriklausomybės praktika, nedelsdami rašo vietos valdžios mandatų atsisakymo prašymus Vyriausiajai rinkimų komisijai, o jų vietas tarybose užima gana toli sąrašuose esantys asmenys, kai kurie jų iš viso nei girdėti, nei matyti. Ar tai ne rinkėjų apgaudinėjimas? Kol kas, kiek teko girdėti, tik Liberalų sąjūdis neketina mulkinti savo rinkėjų. „Darbiečiai“ dar svarsto, kaip čia pasielgus, o dauguma kitų partijų tempia ant rinkimų bėgių garvežius, kurie ištrauktų į vietos valdžią tuos, kurie ten patekti šiaip jau šansų neturėtų. Todėl ne vien žmonės, kaip dažnai mėgstama sakyti, kalti dėl to, kokia savivaldybės taryba išrenkama. Juk partijos tiesiog juos apgavo. Todėl mums, rinkėjams, nieko kito nebelieka, kaip būti atidesniems ir netikėti parlamentarų troškimu palikti šiltas Seimo kėdes ir persikelti į ties slenksčiu balansuojančias savivaldybes. Ir įvardyti juos bei jų partijas reikėtų ne kaip nors kitaip, kaip žmonių mulkintojais.

Raimundo Šuikos nuotrauka

6 Pasaulį siaubia gamtos stichija Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Pasaulis

Rusiją kamuoja neregėti karščiai ir gaisrai, Pakistanas kenčia nuo potvynių ir prasidedančios choleros epidemijos. Dr. Manvydas VITKŪNAS Tokių karščių Rusijos centrinėje dalyje nebuvo jau daugiau kaip šimtą metų. Dėl gaisrų jau žuvo 48 žmonės. Maskvos apylinkėse ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose liepsnoja daugiau kaip 7 tūkst. miškų gaisrų, sudegė beveik 2 tūkstančiai gyvenamųjų namų. Maskvoje užfiksuotas absoliutus karščio rekordas per visą orų stebėjimo laikotarpį – 38 laipsniai šilumos. Iš Rusijos branduolinių tyrimų centro Sarove išgabentos visos radioaktyvios medžiagos.

Maskva skendi dūmuose Maskvos prieigose degantys durpynai apgaubė Rusijos sostinę dūmais. Dėl susidariusio smogo matomumas daug kur nesiekia ir kelių šimtų metrų. Dūmai gaubė didmiestį ir visą praėjusią savaitę, tik savaitgalį buvo trumpam išsklaidyti pasikeitus vėjo krypčiai, tačiau pirmadienį smogas vėl užgulė Maskvą. Meteorologų duomenimis, šią savaitę atmosferos frontas ties Rusijos sostine bus stabilus, tad dūmai ir toliau gaubs miestą. Gyventojams (visų pirma pagyvenusiems žmonėms ir vaikams) primygtinai siūloma dėvėti apsaugines kaukes, kiek galima daugiau laiko praleisti kondicionuojamose patalpose, kabinti ant langų, orlaidžių drėgnus audinius, kad kuo mažiau dūmų prasismelktų į būstus. Oro užterštumas kai kuriose didmiesčio dalyse 3–8 kartus viršija normą.

Gaisrai įsiplieskia netikėtai Pačiame Maskvos mieste gaisro židinių beveik nėra, tačiau didmiestį supantys priemiesčiai, sodų namelių bendrijos, miškai liepsnoja lyg degtukų dėžutės. „Mano brolis pirmadienį ilsėjosi prie ežero netoli Lukovicų. Staiga kitame krante užsidegė miškas. Ten irgi buvo privažiavę poilsiautojų, pristatyta mašinų, palapinių. Įsiplieskus gaisrui, žmonės pusnuogiai bėgiojo pakrante, stengėsi iš automobilių pasiimti bent dokumentus. Išvairuoti automobilių iš gaisro zonos daugelis jau nebespėjo. O tame kran-

te, kur buvo mano brolis, žmonės suspėjo netgi palapines išsiardyti ir susipakuoti, ir atskubėję gelbėtojai (ačiū jiems) visus išvežė“, – cituoja portalas įvykio liudininką. Kitą liudininkę gaisras užklupo sodų bendrijoje, esančioje vos už 8 kilometrų nuo Maskvos miesto ribos. „Nubudau pusę trijų nakties. Gerklę graužė dūmai. Išbėgau į balkoną ir pamačiau, kad už pusės kilometro esantys namai dega. Uždarėme savo namo langus ir kartu su tėvu dviračiais nuskubėjome gaisravietės link. Laimė, ugnis plito ne mūsų namo pusėn. Nuo degančių namų liepsnos persimetė ant kitapus kelio esančių kapinių medžių, paskui užsiliepsnojo miškas. Atskubėjo gaisrininkai su šešiomis cisternomis, šiaip taip sustabdė gaisro plitimą sodų bendrijoje.“

Nižnij Novgorodo srities Verchniaja Verėjos gyvenvietėje per porą valandų sudegė 341 sodyba.

Sudegė visas didelis kaimas Šiuo metu Rusijoje liepsnoja apie pusę milijono hektarų miško. Dalyje regionų paskelbta nepaprastoji padėtis. Gaisrai labiausiai nusiaubė centrinius Rusijos regionus – Riazanės, Tulos, Maskvos, Vladimiro, Nižnij Novgorodo, Voronežo sritis, Mordovijos Respubliką. Tačiau stichija neaplenkė ir atokių didžiulės šalies regionų. Dėl neregėtų karščių perdžiūvusi taiga bei tundra liepsnoja ir Jakutijoje, Kamčiatkoje, Čiukotkoje, Magadano srityje. Beveik visose nelaimės apimtose teritorijose aukštą oro temperatūrą lydi stiprus, sausas vėjas, padedantis liepsnoms akimirksniu plisti medžių viršūnėmis, namų stogais. Preliminariais duomenimis, keturiolikoje Rusijos regionų sudegė beveik du tūkstančiai gyvenamųjų namų, nuo gaisrų smarkiai nukentėjo 77 gyvenvietės. Nižnij Novgorodo srities Verchniaja Verėjos gyvenvietėje per porą valandų sudegė 341 sodyba. Nė vieno pastato išgelbėti nepavyko – čia siautė tikra ugnies audra. Nepavyksta išvengti ir itin skaudžių nelaimių – Maskvos srityje liepsnų apimtame name sudegė du mažamečiai vaikai. Žmonės iš sudegusių namų laikinai apgyvendinami miestų viešbučiuose, vasaros stovyklose, sanatorijo-

Milžiniškos liūtis Pakistane nusinešė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių.

Didžiuliai Rusija siaubiantys gaisrai jau pasiekė Maskvos pakraščius.

se. Šalies valdžia žada biudžete rasti lėšų ir kompensuoti visus nuostolius, atstatyti sudegusius namus. Likusiems be būstų žmonėms iškart išmokamos 10–20 tūkst. rublių (875–1750 litų) pašalpos. Sudegusiems namams atstatyti nuspręsta skirti lėšų iš federalinio biudžeto. „Kol kas keliasdešimčiai žmonių išmokėtos 200 tūkst. rublių kompensacijos už sudegusius namus, tačiau nuo gaisro nukentėję asmenis tokias sumas vadina juokingomis“, – rašo interneto portalas dni.ru.

Užsienio šalys siūlo pagalbą Ugniagesiai ir miškininkai perspėja, kad daugiau nei 90 procentų gaisrų kyla dėl žmonių kaltės – numesta nuorūka, neužgesintas laužas sausuose it parakas miškuose tampa didžiulę nelaimę įžiebiančia kibirkštimi. Tačiau ir išbūti miestų daugiabučiuose, tvoskiant kone 40 laipsnių karščiui, žmonėms be galo sunku, todėl minios miestiečių traukia į pamiškes, paeže-

EPA-Eltos nuotraukos

res, maudosi, kūrena laužus, kepa šašlykus ir neretai sukelia gaisrus. Susidaro uždaras nelaimės ratas. Kovai su gaisrais mestos ne tik ugniagesių, bet ir milicijos, kariškių pajėgos. Su liepsnomis miškuose kovoja netgi elitinių oro desanto divizijų kariai, karo mokyklų kursantai. Gaisrams gesinti naudojama keliasdešimt orlaivių. Rusija taip pat svarsto galimybę priimti pagalbą iš Vokietijos. Vokiečiai ketina atsiųsti į Rusiją specialius gaisrų gesinimo lėktuvus ir sraigtasparnius, medikamentus, vandens tiekimo įrangą, medikamentus. Pagalbą Rusijai taip pat pasiūlė Ukraina.

Tikintieji meldžia lietaus Karščiai smogė ir Rusijos žemės ūkiui. Bus surinktas gerokai mažesnis grūdų derlius, nei buvo planuota. Dėl karščių daug kur pasėliai sunyko, vietomis javų laukai paprasčiausiai išdegė milžiniškų gaisrų metu. Gana prastas derlius laukiamas ir Ukrainoje bei Kazachstane. Dėl to jau dabar pasaulinės grūdų kainos sparčiai šoktelėjo į viršų. Rusijos meteorologų duomenimis, artimiausiomis dienomis orai Rusijos centrinėje dalyje beveik nesikeis. Bus karšta ir sausa. Šiek tiek vėsesnės bus naktys (temperatūra nukris iki 18–23 laipsnių), tačiau dienomis termometro stulpelis vėl pasieks 35 laipsnius ir netgi daugiau karščio (prognozuojama, kad šį penktadienį karštis pakils iki 40 laipsnių). Pūs pietų–pietryčių krypties vėjas, vadinasi, dūmai nuo degančių durpynų ir toliau slinks į Maskvą. Vietomis gali nugriaudėti perkūnija, trumpai palyti, tačiau tai iš esmės nepakeis situacijos. Rusiją kamuojančių anomalių karščių pa-

baigos dar nematyti. Visos Rusijos stačiatikių vadovas patriarchas Kirilas šiomis dienomis lankėsi Nižnij Novgorode ir kartu su dešimtimis tūkstančių tikinčiųjų prašė vienintelio išganymo – lietaus. Dėl artėjančių miškų gaisrų iš Rusijos branduolinių tyrimų centro Sarove išgabentos visos radioaktyvios medžiagos. Tai padaryta baiminantis, kad maždaug už 500 km į rytus nuo Maskvos esančiame komplekse neįvyktų branduolinė nelaimė. Kompleksas Sarove, dar žinomas kodiniu pavadinimu „Arzamas-16“, pastatytas iš karto po Antrojo pasaulinio karo kaip slaptas branduolinių tyrimų centras. Jame vis dar gaminami rusiški branduoliniai ginklai. Liepsnos nuo pirmųjų didžiulio komplekso objektų šiuo metu nutolusios maždaug per keturis kilometrus.

Potvyniai ir choleros epidemija Tai, ko meldžia Rusijos žmonės, pragaištimi tapo Pakistano gyventojams. Neregėto stiprumo musoninės liūtys nusinešė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių. Šalyje kilo didžiausi potvyniai per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Šalies šiaurės vakarinėje dalyje sugriauta dešimtys tūkstančių namų, nugriauti tiltai, suardyti keliai. Manoma, kad iš viso Pakistane nuo liūčių ir potvynių tiesiogiai nukentėjo mažiausiai pusantro milijono žmonių. Kol kas gelbėtojams pavyko suteikti pagalbą daugmaž dvidešimčiai tūkstančių gyventojų. Tačiau Pakistano kariuomenei neregėtos stichijos akivaizdoje trūksta sraigtasparnių, valčių, gelbėtojų. Stichija palietė ir su Pakistanu besiribojančias kaimyninio Afganistano provincijas – čia žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Daugybė kaimų iki šiol yra atkirsti nuo pasaulio, žmonėms stinga maisto, vaistų, o labiausiai – švaraus geriamo vandens, nes potvyniai užliejo šulinius. „Nelaimės ištikti žmonės sako: taip, mums reikia maisto. Bet be jo mes dar galime iškęsti kelias dienas. Mes mirsime, jei negausime vandens. Šimtų kilometrų spinduliu neliko nė vieno švaraus šulinio. Vaikai viduriuoja, prasidėjo choleros epidemija“, – praneša leidinio „World Vision“ žurnalistas Šarijaras Chanas Banašas. Suteikti pagalbą Pakistanui suskubo JAV, kitos užsienio šalys. Šiuo metu vanduo slūgsta, tačiau meteorologai paneša, kad artimiausiomis dienomis Pakistano laukia naujos musoninės liūtys.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

Sveikata

keitimų būna ne tik psichologinių, jie vyksta kiekvienoje mūsų fizinio kūno ląstelėje.

Arbatai tiks ne tik uogos

Kaip papildyti kalcio atsargas?

Gražina GAIDIENĖ

Reikia gerti pieną, valgyti sūrio, varškės. Daugiausia kalcio turi riebi varškė, sumaišyta su šaltalankių uogomis ir medumi. Šaltalankių uogos turi būti natūralios, be cukraus – juk cukrus kalcį naikina. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų valgyti parduotuvėje pirktų saldžių sūrelių. Patys geriausi produktai – kaimiška varškė, natūralios uogos ir medus, žaliosios daržovės, jūros produktai.

Visi iš vaikystės prisimename, kaip peršalę gerdavome karštą aviečių arbatą su medumi. Avietės valgomos šviežios, džiovintos, iš jų gaminamos sultys, verdamos uogienės, kompotai. Džiovinimas Vaistinei žaliavai aviečių uogos, jų lapai ir stiebai renkami giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Surinktos uogos plonu sluoksniu paskleidžiamos ir apvytinamos. Vėliau džiovinamos 40–50 laipsnių temperatūroje vis pamaišant. Išdžiūvusios uogos turi būti be žiedsosčių, nepajuodusios, kvapios. Šaldymas Uogas galima šaldyti sveikas ar sutrintas, su cukrumi ir be jo. Sveikos šaldymui paruoštos uogos šaldiklyje ant folijos paberiamos vienu sluoksniu. Sušalusios greitai, kad neatšiltų ir nesuliptų, supilamos į polietileninius šaldymo maišelius ar sudedamos į šaldymui skirtas dėžutes. Taip jas galime laikyti apie metus. Šaldytose uogose vertingos medžiagos išsilaiko geriau negu džiovintose. Šaldytos uogos atšyla pamirkytos šiltame vandenyje apie 2 minutes.

Stiprūs kaulai – kad įveiktume žemės trauką Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gamta mums davė dvi stiprias kojas, tvirtas rankas, tiesų stuburą, tačiau kartais neatlaikome žemės traukos ir virstame, o tada lūžta kaulai. Meilė JANČORIENĖ

Irmos Dubovičienės nuotrauka

Plikome arbatą 1–2 šaukštelius džiovintų uogų užpilkite stikline vedančio vandens, pastatykite šiltai maždaug 20 minučių pritraukti. Arbata geriama norint išprakaituoti, kosint, bet tuo metu reikia atsigulti į lovą ir šiltai užsikloti. Gydymui tinka ir aviečių lapai bei stiebai. 4 šaukštelius susmulkintų lapų užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pastatykite šiltai maždaug 20 minučių pritraukti. Nukošę gėrimą gerkite po pusę stiklinės 4 kartus per dieną. Ši arbata gydo kvėpavimo takų uždegimą, gastritą, viduriavimą. Jei naudojate stiebus, juos pirmiausia susmulkinkite, perlaužkite į 4-5 dalis ir, užplikę verdančiu vandeniu, pavirkite 3–5 minutes. 50 g aviečių stiebų imkite litrą vandens. Mišiniai Aviečių lapus tinka vartoti su kitais vaistiniais augalais: šalpusnių lapais, liepų žiedais, raudonėliais. Žaliavą sumaišykite lygiomis dalimis. Vieną desertinį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens ir palaukite, kol pritrauks. Gerkite po 3–4 stiklines per dieną. Sirgdami peršalimo ligomis aviečių arbatą gerkite su medumi. Nepamirškite, kad avietės netinka sergantiems podagra ir nefritu, nes ligos gali paūmėti.

Kodėl kaulai lūžta? Juk turėjome būti gražūs ir sveiki. Gal todėl, kad pritrūksta statybinės kaulų medžiagos, vadinamos kalciu? Apie tai, kuo šis mineralas mums naudingas, kalbamės su gydytoja terapeute Vida Kleziene.

Kaip pasireiškia kalcio deficitas? Vaikams blogai auga dantys, o išdygę greitai pradeda gesti. Iškrypsta stuburas, vaikai nustoja augti, gali susirgti rachitu. Trūkstant kalcio, lūžta kaulai, trupa nagai – taip gali atsitikti ir kūdikiams, ir pagyvenusiems žmonėms. Dėl kalcio stokos gali susilpnėti imunitetas. Tada tampame nebeatsparūs peršalimo ligoms ir alergijai. Vargina lūpų pūslelinė, netgi atsiranda mažakraujystė. Dėl kalcio trūkumo gali atsirasti raumenų mėšlungis, trūkčiojimas, sąnarių

skausmai, mieguistumas, gali užkietėti viduriai. Kalcis ypač yra svarbus nėščioms moterims. Juk kūdikio kaulams formuotis jo reikia kur kas daugiau. Kai trūksta kalcio, nėščiosioms genda dantys. Motinų dejonėse, kad kiekvienas vaikas atėmė po vieną dantį, yra daug tiesos.

Ar judėdami sukaupiame daugiau kalcio? Kaulai turi gauti nemažai darbo – tik tada jie sukaups pakankamai kalcio. Judėti svarbu ir dėl to, kad kalcio atsargų kauluose nesumažėtų. Jeigu tik sėdėsime, gulėsime ir važinėsime automobiliais, vadinasi, nepasinaudosime gamtos duota galimybe judėti. Tada gamta mūsų nesupras – kaulai pagalvos, kad jie mums jau nebereikalingi. Iš tiesų kam stengtis tą žmogų kilnoti, jeigu iš vietos į vietą jis nuvažiuoja mašina? Kas nereikalinga, greitai nustoja funkcionuoti. Tai supratę mūsų kaulai atiduos visas kalcio atsargas ir jo daugiau nebekaups. Todėl reikia kuo daugiau judėti – vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiu. Tinka bet kokie pratimai, kuriais atsiplėšiame nuo žemės paviršiaus. Juk tam ir yra kaulų sistema. Papildyti kalcio atsargas nėra taip paprasta, o prarasti – labai lengva.

Kas dar naikina kalcį mūsų organizme? Labiausiai kenkia kava, alkoholis ir cukrus – mikroelementas kalcis yra linkęs prisijungti prie šių produktų ir iškeliauti iš mūsų organizmo, susilpnindamas kaulus ir dantis. O

tam, kad kalcio atsargas vėl susigrąžintume, reikia pakankamo vitamino D kiekio. Paprastai 75 kg sveriantis žmogus turi 1 kg kalcio. 99 proc. viso mūsų kalcio yra kauluose ir dantyse, o 1 proc. – kraujyje ir audiniuose. Tačiau nebūna taip, kad visą laiką turėtume vienodą kiekį kalcio – jis kauluose tai sukaupiamas, tai vėl jo netenkame. Jeigu šio mikroelemento nepakankamai gauname su maistu arba netenkame jo gerdami pernelyg daug kavos ar alkoholio, organizme atsiranda kalcio deficitas. Tokiu atveju kraujas kalcio pasiima iš kaulų ir dantų. Suaugusių žmonių kaulų audinys atsinaujina kas 7–10 metų, vaikų – kas 2 metus. Mes manome, kad esame tokie patys, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasi-

Kaip pasigaminti kalcio „bombą“ Žalią kiaušinį gerai nuplaukite su muilu. Kiaušinio lukštą išdžiovinkite, nulupkite plėvelę. Lukštą sutrinkite porcelianiniame indelyje – tai geriau negu sumalti kavamale. Juk vitaminai nyksta, susilietę su geležimi. Kiaušinio lukšte yra ne tik kalcio, o dar apie 30 vitaminų ir mineralų: vario, fluoro, magnio, molibdeno, geležies, fosforo, sieros, cinko ir kitų, kurie padeda pasisavinti kalcį. Į sutrintus lukšto miltelius įlašinkite šiek tiek citrinos sulčių, įdėkite medaus. Suaugusieji gali vartoti nuo vieno šaukštelio iki vieno šaukšto per dieną, kalciu praturtintą košelę reikia valgyti kartu su kitu maistu. Vaikams tokio kalcio reikėtų duoti kiek mažiau, o tiek, kiek telpa ant peilio galiuko, galima duoti ir kūdikiams. Šitaip organizmą papildyti kalciu reikėtų keletą kartų per metus. Tokios kalcio „bombos“ nenusipirksite jokioje vaistinėje. Ten galite įsigyti tik dirbtinai sukurtą produktą, tačiau iš jo mažai naudos.

Verta žinoti

Ką reikėtų žinoti apie artritą • Artritas yra paveldimas, todėl tie, kurių tėvai arba seneliai sirgo šia liga, net nejausdami simptomų turėtų reguliariai vartoti didesnes vitamino C dozes. • Žmonės, išgeriantys per dieną daugiau nei 5 puodelius kavos, beveik du kartus dažniau suserga reumatoidiniu artritu nei nepiktnaudžiaujantieji šiuo tonizuojamuoju gėrimu. O kasdien išmaukiantys daugiau nei 11 puodelių kavos reumatoidiniu artritu rizikuoja susirgti net 15 kartų labiau. • Sergantiesiems artritu žalinga bėgioti, žaisti tenisą, atlikti jėgos pratimus, šokinėti, kilnoti sunkumus, ilgai stovėti. • Patartina atlikti tempimo pratimus, didinančius raumenų jėgą ir elastingumą. • Dėl pomėgio avėti batelius aukšta pakulne moterys daug dažniau serga įvairiomis kojų ligomis. Norintiesiems nesusirgti artritu mokslininkai pataria avėti sportinę avalynę, dažniau vaikščioti pėsčiomis ir rūpintis savo svoriu. • Skausmų paūmėjimo periodu masažai, gydymas purvu ir šildomosios procedūros draudžiamos. Jas būtina atidėti, kol skausmas nurims. • Bulvinių šeimos daržovės gali sukelti smarkų artrito pažeistų sąnarių skausmą, taigi reikėtų vengti bulvių, pomidorų, pipirų ir baklažanų. Be to, reikėtų kuo mažiau vartoti purinų turinčių produktų – raudonojo vyno, pupelių, žirnių, pieno ir jo gaminių. Nepatartina valgyti miltinių ir aštrių patiekalų, rūkyto maisto.

(Užs. 4)

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Prieblandos

Politikų neryžtingumas baigėsi tragedija yra įsikūrusios daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Šių barų kaimynai seniai mina valdiškus slenksčius ir prašo gelbėti nuo nemalonios kaimynystės. Tokie „objektai“ iki gyvo kaulo yra įsiėdę ir policijos pareigūnams. Šiaulių miesto policijos komisariatas dar birželio mėnesį kreipėsi į miesto savivaldybės tarybą su prašymu apriboti net 11 barų darbo laiką. Vos du stalelius turintis „Suopio“ baras irgi buvo įtrauktas į daugiausia rūpesčių miestiečiams bei pareigūnams keliančių įstaigų sąrašą. Deja, vietos politikai vieninteliam „Žibutės“ barui sutiko apriboti darbo laiką, nes jame užfiksuojama daugiausia nusikaltimų.

Nijolė PETROŠIŪTĖ Šiauliuose prie visą parą veikiančio baro „Suopis“ mirtinai sumuštas vaikinas. Visi kalbintieji šiauliečiai vienu balsu tvirtina, kad atsakomybę dėl šios tragedijos turi prisiimti vietos politikai, nesiryžę riboti tokių užeigų darbo laiko bei veiklos, nors ne tik vietos gyventojai, bet ir policija dar birželio mėnesį dėl to kreipėsi į miesto valdžią. Prašymas liko be atgarsio.

Paryčio tragedija Tragedija prie „Suopio“ baro, esančio prie centrinės Šiaulių miesto turgavietės, įvyko apie 4 val. ryto, kai į barą užsuko jaunų žmonių būrelis. Eimantas Kuprevičius ir jo draugai šiame itin prastos reputacijos bare nė neketino pasilikti, o tik norėjo nusipirkti gėrimų. Švęsti vaikinas tikrai turėjo ką: prieš porą savaičių jam sukako 25-eri, be to, tomis dienomis Kauno medicinos universitete jis buvo gavęs mediko diplomą. Tad grįžęs į Šiaulius, jis su artimiausiais draugais šventė sėkmingą studijų pabaigą. Po savaitės Eimantas ketino vykti į Kauno medicinos universiteto klinikas ir pradėti rezidento darbą. Pirminiais duomenimis, tuo pat metu į barą įgriuvo jau gerokai įkaušusi kita kompanija: keturi vaikinai ir dvi merginos. Jaunuoliai apsižodžiavo, apsikeitė ne pačiomis maloniausiomis replikomis. Ir to užteko, kad kažkuris iš girtos kompanijos lauke palūkuriuotų Eimanto. Šis, vos su draugais išėjęs pro baro duris, pateko į pasalą siauroje tarpuvartėje. Pirma smūgių kruša pasipylė ant Eimanto, paskui teko ir jo draugams. Šiems kliuvo mažiau, nes du draugus talžė du užpuoli-

Trūksta politinės valios? Raimundo Šuikos nuotrauka

kai, o Eimantui teko vienam atlaikyti dviejų vaikinų smūgius. Kai Eimantas neberodė gyvybės ženklų, mušeikos pabėgo.

Medikai buvo bejėgiai Į nelaimės vietą atskubėję medikai rado Eimanto draugą šiam darantį dirbtinį kvėpavimą ir atliekantį širdies masažą, tačiau gyvybė į bejėgį kūną nebesugrįžo. Nepavyko ir medikams, kurie dar apie gerą valandą gaivino vaikiną. Taip ir neatgavęs sąmonės E.Kuprevičius užgeso. Užmuštojo draugai atsipirko lengvesniais sužalojimais. Nužudytasis E.Kuprevičius yra Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės anūkas, tad daug kam buvo pažįstamas, dažniau visų matomas. Vaikinas apibūdinamas kaip itin taikus, ramaus, gero būdo,

nuolat besišypsantis, visiems atlaidus ir visiškai nekonfliktiškas. Jis svajojo tapti gydytoju ir atkakliai to siekė. Kitų gyvybes ketinęs gelbėti medikas, savosios neteko nė nepradėjęs dirbti. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieško keturių šiauliečių, įtariamų Eimanto žmogžudyste: Evaldo Pitrino, Evaldo Gansiniausko, Algirdo Braznausko ir Andriaus Nekvidavičiaus. Policija prašo visų, ką nors žinančių apie ieškomųjų buvimo vietą, paskambinti telefonais Šiauliuose (841)397312 darbo metu arba bendruoju pagalbos telefonu 112 bet kuriuo paros metu.

Prašymų negirdi Tragedija prie „Suopio“ tarsi pradūrė seniai tvinksintį pūlinį. Pareigūnai neslėpė, kad tokios ar panašios nelaimės buvo galima tikėtis. Kelioli-

Nors prekyba alkoholiniais gėrimais naktį Lietuvoje uždrausta, barų savininkai sugeba apeiti tokius draudimus. ka Šiaulių miesto barų, kuriuose visą parą prekiaujama alkoholiniais gėrimais, yra tarsi nuolat tiksinčios bombos, jau nekalbant apie tai, kad tokios girdyklos trikdo niekuo dėtų miestelėnų poilsį. Nemažai nakties užeigų

N.Venckienei iškelta drausmės byla

Eltos nuotrauka

Virginija MAČĖNAITĖ Teisėjų etikos ir drausmės komisija nagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės elgesį. Jai bus iškelta drausmės byla.

Galėjo pažeisti Etikos kodeksą Įvertinti N.Venckienės elgesį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) prašė ne tik Kauno apygardos prokuratūra, bet ir Drąsiaus Kedžio mažametės dukros motina Laimutė Stankūnaitė, vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje įtariamuoju buvęs miręs verslininkas Andrius Ūsas bei Janina Gudaitienė, dėl kurios N.Venckienė yra priėmusi jai nepalankų sprendimą.

TEDK nusprendė N.Venckienei iškelti drausmės bylą. Komisijos teigimu, N.Venckienės veiksmuose yra požymių, kad gali būti pažeistas Teisėjų etikos kodeksas. TEDK konstatavo, kad N.Venckienės viešai reiškiama asmeninė nuomonė gali būti priimta kaip oficiali. Teisėjams negalima konsultuoti asmenų teisiniais klausimais, netoleruotinas asmenų įžeidinėjimas, nekorektiškas elgesys su kolegomis ir teisėjo vardo žeminimas. N.Venckienė A.Ūso ir L.Stankūnaitės skunduose buvo kaltinama, kad savo vyro ir brolio vardu parašė apie 90 skundų tarnybiniu kompiuteriu. Be to, jos kompiuteryje rasti su D.Kedžio istorija susiję dokumentų aplankai su įžeidžiamais pavadinimais: „Kalės skundai“, „Kalių kontora“ ir pan. Manoma, kad taip buvo vadinama L.Stankūnaitė bei jos advokatės. Pareiškėjai kaltino teisėją N.Venckienę neetišku elgesiu ir kalbant apie šią bylą viešai. A.Ūsas savo skunduose teisėją kaltino sistemingai viešai jį šmeižus, formavus neigiamą visuomenės nuomonę apie jį. Skunduose buvo cituojama daug N.Venckienės interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms. L.Stankūnaitė teigė, kad N.Venckienė kurstė savo brolį, mokė jos dukrą seksualinio pobūdžio veiksmų ir lyties organų pavadinimų.

Nesijaučia prasikaltusi Pati teisėja TEDK sakė, kad vyro vardu niekada nerašė jokių dokumentų, o broliui tik padėdavo pateikti savo mintis teisine kalba. Anot jos, dokumentai nebuvo rašomi teismo kompiuteriu, o tik perkeliami iš namų kompiuterio. N.Venckienės teigimu, kompiuterio aplankuose esančiuose pareiškimuose ir skunduose nieko įžeidžiamo nėra, o aplankų pavadinimus autorius gali susikurti tokius, kokius jam lengviau įsiminti. „Gal mane tuoj už sapnus ims svarstyti?“ – TEDK posėdyje pasipiktinusi ironizavo N.Venckienė. D.Kedžio sesuo teigė, kad jai mesti skundai nepagrįsti, be to, daugumos jų pasibaigę terminai. Ji TEDK priminė, kad įstatymas numato trijų mėnesių terminą, per kurį teisėjui gali būti iškelta baudžiamoji byla gavus skundą. Pasak teisėjos, trijų mėnesių terminas nesibaigęs tik vienam – gegužės 17 d. gautajam L.Stankūnaitės skundui dėl to, kad nevykdoma Kėdainių teismo nutartis dėl mergaitės perdavimo motinai. TEDK pirmininkas Stasys Stačiokas sakė, kad N.Venckienei kelti drausmės bylą nuspręsta, nes komisija įvertino teismų administravimo subjektų išvadose nurodytus galimus požymius, kad pažeisti Teisėjų etikos kodekso punktai.

„Pasakysiu vieną trafaretinę, seną teisės aksiomą: niekas negali būti teisėju savo byloje. Todėl spręsti dalykus, kaltinti žmones, kol teismas nepriėmė savo verdikto, niekas negali, netgi jeigu skausmo pilna krūtinė dėl to, kas įvyko. Teisėjas yra teisėjas kitiems žmonėms, o ne pats sau“, – po TEDK posėdžio komentavo S.Stačiokas. Komisijos nuomone, N.Venckienės pasisakymai viešoje erdvėje sudaro įspūdį, kad tai yra oficiali nuomonė apie bylos baigtį, o nuo tokio elgesio teisėjas turi susilaikyti. Pati N.Venckienė įsitikinusi, kad ji Teisėjų etikos kodekso nepažeidė ir teisėjo vardo nepažemino.

Spręs Teisėjų garbės teismas TEDK sprendimas rekomendacinis, toliau N.Venckienės byla keliaus į Teisėjų garbės teismą. Šis, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali priimti sprendimą ją nutraukti, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo, jei yra praleistas terminas šiai bylai iškelti, apsiriboti drausmės bylos svarstymu, paskirti drausminę nuobaudą. Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš drausminių nuobaudų – pareikšti pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą. Teismas savo sprendimu gali pasiūlyti šalies Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar pasiūlyti Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

Buvusi miesto tarybos narė Irena Vasinauskaitė sakė mananti, kad toks politikų neryžtingumas gali būti „paskatintas“ barų savininkų ir tikriausiai ne už dyką. Ypač tai akivaizdu kalbant apie „Suopio“ „girdyklą“, veikiančią dar nuo sovietmečio. Nors prekyba alkoholiniais gėrimais naktį Lietuvoje uždrausta, barų savininkai sugeba apeiti tokius draudimus. Barų kaimynai įsitikinę, kad „girdyklų“ savininkai turi ryšių ir su vietos politikais, nuo kurių priklauso sprendimas, būti ar nebūti tokioms užeigoms. Šiaulių miesto savivaldybėje sužinojome, kad atsižvelgiant į gyventojų skundus bei policijos prašymą jau buvo parengtas projektas svarstyti 10 probleminių barų, tarp jų ir „Suopio“, darbo laiko apribojimo klausimą. Toks svarstymas buvo numatytas rugpjūčio 19 dieną. Tik ar jauno mediko netektis padės miesto politikams rasti valios ir priimti reikiamus sprendimus?

Taksistų plėšikas stos prieš teismą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus apygardos prokuratūra perdavė į teismą bylą, kurioje keturis kartus teistas sostinės gyventojas įtariamas taksistų apiplėšimais. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 1977 m. gimęs L.B. gegužės 9, 12 ir 14 dienomis tamsiuoju paros metu, Dariaus ir Girėno bei Metalo gatvėse, grasindamas taksi vairuotojams ginklu arba peiliu, pagrobdavo jų pinigus, mobiliojo ryšio telefonus, asmens dokumentus, banko korteles. Taksistų plėšikas buvo sulaikytas praėjus mažiau nei savaitei nuo paskutiniojo nusikaltimo ir šiuo metu laukia teismo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už ginkluotą plėšimą numatomas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Eltos inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Briuseliniai – maži, tačiau vertingi Belgijos daržininkų išvesti kopūstai ant vieno stiebo užaugina iki 50–60 vertingų gūželių. Dr. Irena LAMSODIENĖ Vakarų Europos, Amerikos šalis užkariavę briuseliniai kopūstai pas mus ne itin populiarūs. Tik pastaraisiais metais, padidėjus šių kopūstų pasiūlai, daugiau jų suvartojama, daugiau pradėta auginti ir sodiečių daržuose. Kalis – pagrindinis šių kopūstų turtas. Gausu beta karotino, o vita-

GK archyvo nuotraukos

mino C juose dvigubai daugiau nei gūžiniuose ar žiediniuose. Suvalgę 100 g šių kopūstų, gauname tris ar keturis kartus didesnį nei reikia parai vitamino C kiekį. Gūželės sukaupia daug geležies, fosforo, kalcio, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių. Briuseliniai kopūstai gerai dera giliai įdirbtose, puveningose priesmėlio ar priemolio dirvose, kurių pH – 6,0–6,5. Sunkios, rūgščios ar smėlio ir durpinės dirvos jiems nepatinka. Kopūstai pakantūs drėgmės trūkumui, tačiau kai jos stinga gūželėms formuojantis, augalai prasčiau pasisavina maisto medžiagas, ypač kalcį, todėl gūželių viduje gali atsirasti parudavusių lapų. Pasėlį geriausia tręšti mineralinėmis trąšomis. Tręšiant organinėmis, kartais vietoj gūželių želia tik lapų skrotelės. Prastai gūželės formuojasi ir esant karščiams (gūželės būna mažos), stingant drėgmės bei erdvės. Geriausiai auga bei dera, kai dieną vyrauja 12 laipsnių. Karštesnę vasarą derlius prastesnis. Augalų kaupti nereikia. Svarbu atseikėti reikiamą azoto ir kalio trąšų (kalio ar kalcio salietros) porciją. Azotu tręšiama keletą kartų: prieš daigų sodinimą, jiems pradėjus augti ir gūželėms formuojantis. Suvėlinus tręšti antrą kartą, gūželės būna puresnės. Kalio trąšomis tręšiama tik iki rugpjūčio. Gūželės geriau formuojasi liepos pabaigoje–rugpjūčio pra-

Gimtasis kraštas

Sodas

Kodėl kirmija slyvos Ar yra priemonių, galinčių apsaugoti slyvų vaisius nuo kirmijimo? Dr. Marcelė RYLIŠKIENĖ

džioje, nulaužus augimo kūgelius ar nuskynus visas kero viršūnes. Maistui derlius pjaunamas pasirinktinai, pradedant nuo koto apačioje susiformavusių gūželių (lapai paliekami). Tai skatina augti likusiąsias. Briuseliniams kopūstams nebaisios ankstyvosios šalnos. Jie pakenčia 8–10 laipsnių šaltį. Spalio pabaigoje ar net lapkričio pirmoje pusėje su šaknimis išrauti ar prie pat žemės nukirsti su visu kotu augalai gerai laikosi sustatyti dėžėse 0–1 laipsnių temperatūroje, 85–90 proc. santykinės oro drėgmės patalpoje. Šaknis ar kotus dera užpilti 10–15 cm smėlio sluoksniu. Beje, briuselinių kopūstų kotai ir lapai – vertingas pašaras gyvuliams. Labai skanios briuselinių kopūstų sriubos ir sultiniai – skoniu ir maistingumu jie primena vištienos sultinius. Briuseliniai kopūstai rekomenduojami po operacijų sveikstantiems ligoniams, sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, sergant cukriniu diabetu. Gūželės verdamos mažame vandens kiekyje ne ilgiau kaip 15 min. Žiupsnelis cukraus ar šiek tiek pieno verdant sušvelnina aštroką skonį.

Tai vieno labiausiai paplitusio kenkėjo – slyvinio vaisėdžio (Grapholita funebrana Tr.) darbas. Suaugę drugiai pradeda skraidyti birželio–liepos mėnesiais, palankiomis klimato sąlygomis galima aptikti ir gegužės, rugsėjo mėn. Patelės kiaušinius deda po vieną arba mažomis grupelėmis ant vaisių, rečiau – lapų apatinėje pusėje, saulės gerai apšviečiamose vietose. Vikšrai išsirita po dviejų savaičių ir įsigraužia į vaisių. Rudeniop vikšrai slepiasi po žievės atplaišomis ar po nukritusiais lapais, pasigamina kokonus ir žiemoja. Pavasarį virs-

ta lėliukėmis, iš jų po 6–8 savaičių išsirita suaugėliai. Ypač šiltą vasarą, jai einant į pabaigą, pasirodo antros generacijos suaugėliai. Vikšrų pažeisti vaisiai neauga, įgauna violetinį atspalvį, iš jų sunkiasi lipai. Vikšrai išgraužia slyvų minkštimą ir užteršia vaisių savo ekskrementais. Pažeistos slyvos suminkštėja ir pūva. Skindami slyvas, ant augalo nepalikime pažeistų bei po augalu nukritusių vaisių. Juos dera surinkti ir bent 0,5 m gylyje užkasti. Ant slyvų kamienų, kaip ir ant obelų, vertėtų uždėti gaudymo juostas. Rudenį vaisių gadintojų knibždančias juostas galėsime sunaikinti. Tai patikimiausi kovos būdai. Purškimas insekticidais rezultatų neduos, nes vikšrai lindi užuomazgose, o kiaušinėliai ant užuomazgų būna labai trumpai. Purkšti nuo vaisėdžių patariama praėjus 2–3 savaitėms po žydėjimo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas

Krepšinio pasaulyje

Nusprendė. Likus metams iki svarbiausio Lietuvoje organizuojamo renginio – 2011 metų Europos čempionato, „FIBA Europa“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas paskelbė, kad svarbiausias Senojo žemyno pirmenybių mūšis vyks 14,5 tūkst. žiūrovų talpinsiančioje Kauno „Žalgirio“ arenoje. „Nuo 1939 metų tai mažiausia valstybė, organizuojanti Europos pirmenybes, – Lietuva žavėjosi N.Zanolinas. – Nuostabu, jog tiek nedaug gyventojų turinti šalis imasi organizuoti tokį didžiulį renginį. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje viskas vyksta pagal planą“. Šešiolikmečiai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų amžiaus) rinktinės vyriausiasis treneris Arūnas Visockas paskelbė 12 žaidėjų, kurie gins Lietuvos garbę rugpjūčio 5–15 dienomis Juodkalnijos Baro mieste vyksiančiose Senojo žemyno pirmenybėse. Grupės varžybose rugpjūčio 5 d. mūsiškiai žais su prancūzais, rugpjūčio 6-ąją – su danais, o rugpjūčio 7-ąją – su graikais. Marškinėliai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę šių metų Europos čempionate Turkijoje Lietuvos sirgaliai palaikys vilkėdami specialiai tam sukurtais aistruolių marškinėliais. Šią vasarą vykusiame konkurse buvo pateikta 445 eskizai. Geriausiu pripažintas Agnetos Juknevičiūtės pasiūlytas marškinėlių variantas, kuriame atspindėta idėja, kad Lietuvos rinktinės gerbėjų venomis teka geltonas-žalias-raudonas kraujas. GK inf.

LKF nuotrauka

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Sportas

Rinktinėje – jauni ir ambicingi žaidėjai Daugelį metų Lietuvos jaunimą treniravęs krepšinio specialistas Rimantas Grigas iš šalies stebi, kaip jo buvę auklėtiniai iš įvairaus amžiaus rinktinių dabar lieja prakaitą Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje. R.Grigas jaunių rinktinėje treniravo Martyną Gecevičių, Kauno „Žalgiryje“ dirbo su Mantu Kalniečiu, Jonu Mačiuliu, Pauliumi Jankūnu. Trumpai jam teko padirbėti ir su Donatu Motiejūnu, kuris pirmadienį atsisveikino su pagrindine rinktine. Pasak trenerio, toks Kęstučio Kemzūros štabo sprendimas jam buvo netikėtas. Treneri, kokį įspūdį po dvejų draugiškų rungtynių jums palieka dabartinė vyrų rinktinė? – BasketNews.lt klausė 47 metų stratego. Tai labai jauna, ambicinga komanda, kurioje gali atsiskleisti visi žaidėjai. Manau, šioje rinktinėje Paulius Jankūnas parodys daugiau nei iš jo tikimasi. Federacijos vadovai ir rinktinės treneriai kalbėjo apie komandos atjauninimą, tačiau šią savaitę kandidatų gretas paliko Donatas Motiejūnas. Kaip tai vertinate? Tai labai įdomus sprendimas, bet treneriai tikrai geriau žino nei mes matome iš šalies. Negaliu įlįsti į Kęstučio Kemzūros kailį ir pasakyti, kas yra daroma gerai, o kas blogai. Treneriai nusprendė, kad šiemet rinktinėje galbūt bus naudingesnis Martynas Andriuškevičius. Priekinėje rinktinės linijoje lieka Robertas Javtokas, M.Andriuškevičius, L.Kleiza, Tadas Klimavičius ir P.Jankūnas. Ar

Tomo Tumalovičiaus nuotrauka

Draugiškos rungtynės Pasaulio krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos vyrų rinktinė jau sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Trenerio Kęstučio Kemzūros auklėtiniai liepos 31 d. Šiauliuose 91:59 lengvai įveikė Suomijos rinktinę. Rugpjūčio 3 d. Panevėžyje vyrams sekėsi sunkiau. Jie tik po pratęsimo iškovojo pergalę 93:94 žaisdami su Čekijos nacionaline komanda. Vakar Lietuvos rinktinė išvyko į Vitoriją (Ispanija), kur šiandien draugiškame turnyre išmėgins jėgas su Slovėnijos, o šeštadienį – su Ispanijos krepšininkais. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje prasidės rugpjūčio 28 d. Lietuviai D grupės varžybose Izmyro mieste susitiks su Ispanija, Kanada, Naująja Zelandija, Libanu ir Prancūzija.

neatrodo, kad komandoje bus per mažai aukštaūgių? Manau, čia treneris bando įvesti greitesnį, mobilesnį žaidimą. Kad komanda greičiau bėgtų, daugiau mestų, kibiau gintųsi. Linas Kleiza, matyt, bus išnaudojamas kaip ir Pirėjo „Olympiakos“ klube – tiek lengvojo krašto, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Aišku, labai gaila, kad rinktinėje nebus D.Motiejūno. Galbūt jis dar per jaunas.

Akivaizdu, kad rinktinės Achilo kulnas yra įžaidėjai. Kaip jie atrodo šiemet? Tiek M.Kalnietis, tiek Giedrius Gustas jau buvo pasaulio čempionate Japonijoje. Tuomet Mantas buvo labai jaunas, tik 19-os metų, dabar jis visai kitoks krepšininkas. Mantas yra labiau atakuojantis, metantis žaidėjas. Jiedu su Gustu vienas kitą neblogai papildo. Giedrius labiau yra taktinis žaidėjas, puikiai gebantis įvykdyti tre-

nerio sprendimus. Apie Arvydą Eitutavičių sunku šnekėti, nes esu jį matęs tik kelis kartus. Jo karjeros šuolis milžiniškas: iš Klaipėdos „Neptūno“ į Lietuvos vyrų rinktinę. Ką manote apie likusius komandos gynėjus? Visi jie puikūs. Esu dirbęs su Tomu Delininkaičiu, jis labai geras atakuojantis gynėjas. Gerai žaidžia derinį „du prieš du“, yra tikras karys. M.Pocius labai nestabilus, vienas rungtynes gali sužaisti tarsi iš natų, o kitose būti visiškai „tuščias“. Mindaugas Lukauskis yra pripažintas metikas. Jis gali pakilti nuo suolo, atlikti visą darbą ir vėl atsisėsti. Prieš keletą metų Lukauskį vežėsi kaip atsarginį žaidėją, o vėliau jis tapo pagrindiniu. Panaši situacija būdavo ir su Simu Jasaičiu. Todėl apie šį žaidėją sunku spręsti. GK inf.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Neparadinė Lietuva

Lina JUŠKAITIENĖ

Maršrutą parenka pagal mašinos numerius

Nuo akmeninio kaplio iki fotoaparatų Ponas Justinas parodė akmeninį 4 tūkstančių metų senumo kaplį, senovišką motociklą, sviestamušę, tabako kapoklę, žydišką cukraus kapoklę, 1881 metų Margentalerio spausdinimo mašiną, papuvusią Kristijono Donelaičio laikų vežimo ašį, tarybinį radijo siųstuvą, baltą Antano Sniečkaus „Volgą“. „Visiems sakau, kad Sniečkus buvo muzikinės grupės vadovas. Grodavo tokiais mušamaisiais instrumen-

Ne visi muziejaus lankytojai geranoriški. Ponas Justinas pripažįsta, kad kai kurie atvažiuoja eksponatų apžiūrėti ir nugvelbti. Bet į tai šeimininkas žiūri labai filosofiškai.

Rinkti senovinius daiktus – ne naujiena. Bet ne kiekvienas kolekcininkas gali pasigirti tokiu privačiu muziejumi, kokį sukūrė Justinas Stonys Smalininkuose. Šis inžinierius savo namuose įkūrė senovinės technikos muziejų, kuriame – per 7 tūkst. eksponatų. Kasdien jį aplanko turistai iš Lietuvos ir užsienio. Dabar J.Stonio planuose – originali kryžių ekspozicija, amatų centras Smalininkuose ir muziejaus filialas Liuneburge, Vokietijoje.

Kai į kiemą įvažiuoja automobilis, privataus senovinės technikos muziejaus savininkas ir šeimininkas Justinas Stonys pirmiausia žiūri į jo numerį. To reikia ekskursijos maršrutui parinkti. Išsiaiškinęs lankytojų tautybę kolekcininkas žino, kuriuos eksponatus jiems būtų įdomu pamatyti. Štai pavyzdys. Atvažiuoja suomiai. „Ką jiems parodyti? Kultivatorius? Noragus? Jiems nusispjauti į tai. Atsimenu, kad suomiai kariavo su rusais. Mes kaip tik turime tų laikų laikraščių kolekciją. Tad tuos leidinius jiems ir rodau. Suomiai žiūri į nuotraukas senolių, kylančių į mūšį, ir ašaros iš akių bėga“, – pasakoja Justinas Stonys. Vis dėlto suomiai – reti muziejaus svečiai. Dažniausiai į muziejų atvažiuoja vokiečiai. Dėl jų šeimininkui, ko gero, reikia mažiausiai stengtis. Mat apie 70 proc. muziejaus eksponatų – vokiečių gamybos ar su vokiškais užrašais. „Variklį, ant kurio parašyta „Gumbinen“ (dabar šis miestas Kaliningrado srityje vadinamas Gusevu, – red. past.), vokiečiai fotografuoja, pora jų nualpsta. Aišku, perkeltine prasme. Jie pamato senus savo miestų pavadinimus. Jų siela atsigauna“, – gyrėsi šeimininkas. Jei į kiemą įsuka mašina su lietuviškais numeriais, J.Stonys stengiasi sužinoti lankytojų profesiją, interesus. „Jūs esate žurnalistai – vadinasi, jums įdomu viskas arba niekas“, – šypsodamasis nukirto jis. Pačiam šeimininkui brangiausi eksponatai – mamos jam rašyti laiškai.

Gimtasis kraštas

Senovinių daiktų muziejaus įkūrėjui brangiausi motinos laiškai

tais kaip KGB, CK, milicija ir pan.“, – juokavo jis. Gyvenamajame kolekcininko name galima pamatyti Vladimiro Lenino, A. Sniečkaus biustus, kuriuos Justinas vadina draugeliais Volodia ir Antanėliu, smaigą partizanų bunkeriams ieškoti, KGB telefoną, partijos nario bilietų, pokalbius įrašinėjantį ir KGB perduodantį rašiklį, plokštelių su autentiškais Stalino, Lenino ir kitų veikėjų kalbų įrašais, butelių su vokiškais užrašais, su kiekvienu kurių fotografuojasi vokiečiai. Čia ir pirmas lietuviškas kompiuteris, caro laikų dokumentai, Šventieji Raštai, pirmi kino projektoriai, fotoaparatų kolekcija, Lietuvos inteligentijos žurnalas „Židinys“, laikraštis „Viltis“, kurį leido Antanas Smetona, indai komunijai dalyti, Sibiro kalinio pagamintas kryžius. Visus šiuos eksponatus

ponas Justinas parodė per pusantros valandos,o visai kolekcijai apžiūrėti reikėtų trijų dienų. Iš viso muziejuje yra per 7 tūkst. eksponatų. Tiek Justinas suskaičiavo pernai. Dabar tų eksponatų dar daugiau. Muziejus įregistruotas 2004 metais, bet eksponatus jo šeimininkas rinko ir anksčiau. Ieškoti senovinių daiktų jam padeda savi žmonės visoje Lietuvoje.

Nuostolių pridaro vagys ir gamta Ne visi muziejaus lankytojai geranoriški. Ponas Justinas pripažįsta, kad kai kurie atvažiuoja eksponatų apžiūrėti ir nugvelbti. Bet į tai šeimininkas žiūri labai filosofiškai. „Aš su tuo nekovoju. Tai yra tam tikras populiarumo rodiklis. Jei nebus įdomu,

nevogs visiškai nieko“, – paaiškino jis. Šeimininkas prisiminė, kaip 25–30 metų vyrai pavogė medinėms klumpėms gaminti skirtus įrankius. Ko gero, daugiausia nuostolių pridaro „metalistai“. Taip J.Stonys vadina brangiųjų metalų vagis. „Kai kurie lankytojai eksponatus apžiūri labai atidžiai. Aš viską matau. Jie ieško brangiųjų metalų, kurių gali būti kiekvienoje mašinoje“, – pasakojo jis. Nuostolių Justinui pridaro ir gamta. Visai neseniai praūžusi audra nulaužė stulpą, šis gerokai apgadino vieną ūkinių pastatų. Ant stulpo buvo gandralizdis su trimis gandriukais. Vieną stulpas užmušė, du sužeidė. Juos šeimininkas įkurdino kitur. „Gandriukai pasveiko, ruošiasi išskristi. Viskas gerai. Bet teks perdengti apie 50 kv. m stogo“, – apmaudavo ponas Justinas. Bendra nuostolių suma apie 3 tūkst. Lt.

Planuose – amatų centras, filialas Vokietijoje Jokios nelaimės nesužlugdys ateities planų. Muziejaus savininkas žada surengti originalią kryžių ekspoziciją. Jau yra parengtas projektas, kaip ji atrodys. Viename iš pastatų bus įrengtos sakralinės patalpos. Jose bus kapo duobė, antkapiai, kryžiai. „Žiūrovai eis į kapą. Jie bus kapo turinys ir žiūrės, kas yra virš jų – kryžiai, antkapiai ir t. t. Kai jie išeis iš ten, 10 minučių netars nė žodžio“, – planais dalijosi J.Stonys. Ekspozicijos lankytojus pasitiks medis-kankinys – tam tikra liga sergantis beržas.

Be to, kolekcininkas ketina atidaryti amatų centrą. Viename pastatų J.Stonys planuoja įrengti kalvę. Joje demonstruotų, kaip senovėje iš balų rūdos buvo gaminama geležis. Pasak J.Stonio, KTU Metalo technologijos katedros docentas J.Navasaitis papasakojo, kaip išgauti geležį iš balų rūdos. Bet norint tai parodyti, reikia pastatyti kalvę. „Kalvę pastatysime tada, kai Europos pinigų srautai patrauks mūsų plentu ir mes jų prisigaudysime. Kol kas iš tų srautų negavome nė lito. Šio muziejaus steigėjas – privatus asmuo, todėl į jokius finansuojamus projektus nepatenkame“, – paaiškino muziejaus šeimininkas. Kur kas realesni planai atidaryti muziejaus filialą Liuneburge, Vokietijoje. Jo muziejininkai jau atsirinko eksponatų, kuriuos metams išnuomos J.Stonys. Po metų jie bus pakeisti kitais. Išties muziejuje yra ką apžiūrėti. Eksponatų pilna ne tik kieme, ūkiniuose pastatuose, keturių aukštų gyvenamajame name. Jų tiek daug, kad tenka plėsti gyvenamojo namo patalpas, pristatyti papildomų aukštų ar didinti muziejaus teritoriją. Eksponatai užima apie pusę hektaro ploto. Muziejaus ir paties šeimininko laukia dar vienos permainos. Kol kas J.Stonys muziejuje šeimininkauja vienas. Ilgainiui čia įsikurs nauja darbuotoja. Iki rugpjūčio pradžios gyvenamajame name turėjo būti įrengtas biuras naujai muziejaus direktorei. Ką veiks ponas Justinas? „Kiemą šluosiu. Tai pats garbingiausias amatas“, – juokavo jis.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gyvenimas

Deivio varomoji jėga – energija ir maksimalizmas Dainininkas ir televizijos laidų vedėjas Deivis – charizmatiška šou asmenybė. Jis prisipažįsta, kad dabar, kai gimė sūnelis, turi kam atiduoti papildomą energiją. Eglė VARPIOTAITĖ Kai tarėmės dėl susitikimo, Deivis pasakė, kad dėl interviu turįs atsiklausti savo draugės Renatos, ir apsidžiaugė išgirdęs, kad nesiruošiu lįsti į intymiausius jo gyvenimo puslapius. Tad kada bus Deivio ir Renatos vestuvės, taip ir nesužinojome. Jiedu tikina, kad pirmas apie tai išgirs jų neseniai gimęs sūnelis Emilis, o jis tikrai mokės laikyti paslaptį. Kitiems kol kas scenos uždanga užtraukta. Gal turėjote nemalonumų per žiniasklaidą, kad esate toks atsargus? Nors žurnalistai man yra iškrėtę kiaulystę, vis dėlto tikiu, kad mūsų žiniasklaida nėra tokia akiplėšiška, jog turėčiau nuo jos slapstytis ir ginti brangiausius žmones. Tuomet mokiausi Klaipėdos konservatorijoje, žvaigždėms būdingo atsargumo dar neturėjau ir leptelėjau, kad man nepatinka Mocartas. Tai buvo kvaila, akiplėšiška, nesubrendėlio svaičiojimai, bet to užteko: straipsnio antraštė skambėjo pritrenkiamai „Deivis turi priekaištų Mocarto kūrybai“. Na, kas aš toks, kad galėčiau kritikuoti didįjį kompozitorių? Buvo pikta. Žinoma, pirmiausia ant savęs. Vargu ar kas nors norėtų išgarsėti kritikuodamas Mocartą.

Apie savo meilės istoriją taip pat nesate linkęs pasakoti? Apie tai ir taip pakankamai prirašyta. Mudu su Renata šiek tiek norime patūnoti „užtraukę užuolaidas“, ramiai paauginti vaikelį. Sūnus mano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Jaučiuosi labai atsakingas. Berniukas taip greitai auga, jog tenka gaudyti kiekvieną akimirką. Laikas tarsi lekia šuorais, mūsų vaikis jau krečia išdaigas. Esu toks emocingas tėtis, kad klykauju iš džiaugsmo, kai sūnus vartosi, juokiasi, laikosi įsitvėręs mano rankos. Naktys sutrumpėjo, nes sūneliui patinka mus žadinti, bet negi dėl to ant jo pyksi? Pagaliau, ar mano sūnus gali būti tylenis? Žiūriu į jį ir mąstau: eičiau dirbti bet kokio darbo, jeigu negalėčiau išmaitinti savo brangiausių žmonių. Ir mąstyti kitaip pradėjau: kažkada buvau sau tvirtai pasakęs: „Niekada neišvyksiu iš Lietuvos, netgi kitus, koncertuodamas JAV, raginau grįžti į Tėvynę, bet mano optimizmas blėsta. Dabar nesu toks tikras dėl ateities, mes su Renata jau svarstėme galimybę išvažiuoti, tik dar neskubame. O jūs jau pagalvojote apie antraštę „Deivis palieka Lietuvą“, taip? Sensacija? Ne, jos nebus. Man gelia širdį dėl to, ką tenka išgyventi Lietuvos žmonėms, ir aš, matyt, kursiu ir dainuosiu linksmas dainas, kad pakelčiau žmonėms nuotaiką. Tik reikės ieškotis vietos,

kur galėčiau rašyti dainas, nes dabar namuose du kompozitoriai, Renatai darosi per sudėtinga abu išklausyti. Vaikystėje tikriausiai buvote ne pėsčias? Didžiausia vaikystės nuodėmė jau seniai viešai paskelbta. Kas nežino, priminsiu – būdamas vos ketverių, kieme išmainiau naują tinklinio kamuolį į sulūžusią gitarą. Viešai

Kuo avėjo mūsų protėviai Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Oksfordo ir JAV Kalifornijos universitetų išsiaiškino, kad odinio bato, rasto Armėnijoje, Arenio oloje, amžius siekia apie 5500 metų. Tai pats seniausias odinės avalynės pavyzdys pasaulyje. Bato dydis atitinka šiandieninį 37

Žiūrovai jums dėkingi už laidą „Mūsų dienos kaip šventė“. O kaip jautėtės jūs ją vesdamas? Kokia gali būti puiki melodija ir tekstas, įsitikinau vesdamas šią laidą. Ji mane tarsi supurtė. Kokių fantastiškų, šiek tiek primirštų tikrų kompozitorių dainų prisiklausiau! Kai išgirdau Miko Vaitkevičiaus dainą „Jaunytė“, širdis suspurdo, tą fantastišką dainą man dainuodavo mama. Aš ją būtinai dainuosiu! Sužavėjo senųjų dainų forma, harmonija, taigi supratau – nebegaliu kurti lengvai, paprastai. Pradėjau

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

dirigentas Romas Balčiūnas į televiziją atvažiavo tiesiai iš ligoninės, paspaudė man ranką ir pasakė: „Mes su tavimi dar koncertuosime!“ Giliai širdyje jaučiau, kad to nebebus.

Negaliu dainuoti puse balso, mylėti puse širdies.

Tai įdomu

Asta BENDORAITĖ

atsiprašau tėčio. Na, dar buvo viena smulkmenėlė – septynerių vos nesudeginau virtuvės, mat norėjau pasikepti duonos ir karštą aliejų užpyliau šaltu vandeniu... Vos pavyko užgesinti. Mokykloje stengiausi pasirodyti blogesnis negu iš tikrųjų buvau: aprašinėjau mokytojos kėdę, išmaliau fizikos kabineto langus. Pedagogai galvomis kraipė: „Deividas? Negali būti?“ Ko gero, norėjau įrodyti, kad nesu „gerietis“. Beje, ir nebuvau tas berniukas, kuris tvarkingai eina į muzikos mokyklėlę. Laksčiau paskui futbolo kamuolį, muzikos pradėjau mokytis vėliau, privačiai ir savo noru. Jeigu tėvai būtų spaudę, gal dabar su muzika nieko bendra neturėčiau. Man buvo penkiolika metų, kai įkūriau grupę „Liūdesio gėlės“, o paskui prasidėjo koncertai, gimė dainos ir albumai...

dydį. Avalynė padirbdinta iš vientiso karvės odos gabalo. Batas puikiai išsilaikė – išliko netgi jo raišteliai. Apavas buvo prikimštas sausos žolės. Kol kas neaišku, kokiam tikslui – ar augmenija padėdavo išlaikyti šilumą, ar tarnaudavo bato formai išlaikyti. Arenio ola yra netoli sienos su Iranu, šalia Nachičevanės. Įėjimas į olą

kibti pats prie savęs ir supratau, kad galiu daugiau negu darau. Suvokiau ir kitą tiesą: nėra prastos muzikos ar prastos poezijos, yra tik žmonės, nesubrendę išgirsti ir klausytis. Lengva vesti šią laidą tikrai nebuvo: lūpos šypsojosi, o širdis drebėjo. Prieš mane sėdėjo senieji dainininkai legendos, daug vyresni, jautrūs, o aš... apie daugelį jų nieko nežinojau. Baisu būdavo užduoti klausimą, į kurį atsakymo aš nežinau, bet tikrai žino laidos svečiai, todėl turėdavau gerai pasverti prieš klausdamas. Būdavo ir taip, kad būsimas pašnekovas ateina į tiesioginį eterį, o aš jo niekada nesu matęs ir nieko apie jį nežinau, prieš laidą nėra laiko pasikalbėti. Šypsausi iki ausų, pristatau laidos herojų ir tik kalbindamas jį suprantu, kas jis, kuo užsiima. Buvo ir tokių pašnekovų, kurie žiūrėdavo man į akis ir žvilgsniu tarsi sakydavo: „Na, na, jaunuoli, ką tu žinai apie mane?“ Reikėjo suktis. Daugelio susitikimų niekada nepamiršiu. Jau anapilin išėjęs „Trimito“

Jums, dainininkui, turbūt buvo nuostabi patirtis televizijos šou „Chorų karai“, tiesa? Klaipėdos konservatorijoje esu baigęs chorinį dirigavimą, taigi pagaliau atsirado galimybė diriguoti chorui. Dangiškasis Klaipėdos choras iš pradžių visus sužavėjo, paskui gal ką nors ir nuvylė, bet ne tai svarbiausia. Jauni dainininkai sužinojo, kiek prakaito reikia išlieti norint normaliai padainuoti. Įsivaizduokite jaunus žmones, kurių amžiaus vidurkis – 17 metų. Jie eina į mokyklą, lanko dainavimo, na, gal dar ir šokių būrelį, ir staiga patenka pas Deivį į chorų karus. Repeticijos vyksta kiekvieną dieną nuo 18 iki 23 valandos. Šeštadienį visi keliasi 6 valandą ir važiuoja į Vilnių, vėl repeticijos, paskui laida. O jie dar nori pasiausti, į klubą nueiti, bet aš čia su savo maksimaliais reikalavimais. Pamiršo kokį nors scenos rūbą? Negaliu to suprasti. Choreografas ramina: „Jie juk dar vaikai.“ Bet aš rėkiu, kad čia ne vaikų darže-

primena siaurą plyšį, priešais ją plyti didelis skardis. Ola yra apie 1080 metrų virš jūros lygio, jos plotas siekia 400 kv. m. Vasarą Arenyje temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, o žiemą nusileidžia iki minus dešimties. Oloje esama keleto šimtų atšakų ir galerijų, jos skliautus dengia juodos apnašos. Bato amžių Oksfordo ir Kalifornijos mokslininkai nustatė atlikę radioaktyvinę mažų odos skiautelių, atpjautų nuo bato, ir žolės, tarnavusios kaip kamšalas, analizę.

Įdomu, kad armėniškas batelis keliais šimtais metų senesnis už avalynę, kurią avėjo garsusis Otcis – senovinis Alpių žmogus. Mumifikuotas Otcio kūnas buvo rastas 1991 metų rugsėjo 19ąją Tirolio Alpėse, ant Italijos–Austrijos sienos, nutirpus aukštikalnės Similano ledynui. Gerai išlikusio „ledinio žmogaus“ amžius siekia 5300 metų. Pačia seniausia avalyne laikomi sandalai iš augalinės medžiagos, kuriems apie 8 tūkst. metų. Jie buvo aptikti Misurio oloje prieš 50 metų.

lis. Nenori dainuoti dainos „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“... Pasielgiu, kaip tikras diktatorius ir sakau: „Aš jus išsirinkau ir bus taip, kaip aš pasakysiu!“ Suveikia! Prieš kamerą tik šypsenos, nė vienos ašaros, kas benutiktų. Ar jaučiatės esantis charizmatiškas, rodos, taip jus vadina žiūrovai? Charizmą galima susigalvoti, susikurti, tačiau tokie triukai ne man. Mano varomoji jėga – energija ir maksimalizmas. Negaliu dainuoti puse balso, mylėti puse širdies. Būna taip, jog kitą dieną man svarbus spektaklis, o vakare – koncertas. Namiškiai sako: „Būk protingas, patausok balsą, nesidraskyk per tą koncertą“, o aš negaliu taip. Žmonės iš karto pajus, kad „taupausi“, o juk jie pažįsta mane, tiki manimi, ir aš privalau išskleisti savo energiją. O jeigu nedainuotumėte? Ko gero, būčiau geriausias virėjas pasaulyje. Su malonumu verdu, kepu ir kuriu patiekalus. Renata rūpesčių dėl maisto gamybos neturi. Savo tėvus skaniais patiekalais taip pat seniai esu užbūręs, nes gaminu nuo paauglystės. Energijos turiu tiek, kad jos užtenka viskam, blogiau, jei nebūtų kur išsilieti. Jeigu turiu dvi laisvas dienas ir nerandu veiklos, lipu sienomis. Žinoma, dabar, kai gimė sūnelis, papildomą energijos kiekį yra kam atiduoti.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

Kelionės

Šios šalies pavadinimo nesurasi jokiame pasaulio žemėlapyje. Akivaizdžią neteisybę nutarė ištaisyti Kaliningrade įkurto tarptautinio klubo „Miunhauzeno vaikaičiai“ nariai. Pagerbdami įžymųjį „senelį“, vaikaičiai sukūrė turistinį maršrutą, pavadintą „Terra Miunhauzen. Nežinoma šalis Europos centre“.

Barono Miunhauzeno pėdsakais Asta BENDORAITĖ Apie Miunhauzeną, pagyrūną ir fantazuotoją, ir jo neįtikėtinus nuotykius, keliones ir žygdarbius, atrodo, žino visi. Būdamas daugybės vokiečių folkloro kūrinių herojus, nepaprastai populiarus jis tapo 1785 metais, dienos šviesą išvydus Rudolfo Ericho Raspės knygai, pasakojančiai apie barono Karlo Fridricho Jeronimo fon Miunhauzeno nuotykius.

Kaliningrade įsikūrė klubas Pasirodo, ne visos šio žmogaus biografijos įdomybės žinomos plačiajai visuomenei. Spragas šoko naikinti pasaulinį populiarumą įgijusio klubo „Miunhauzeno vaikaičiai“ nariai. Klubas veikia Kaliningrade, Vokietijos – Rusijos namuose. Ši organizacija, kurios prezidentas – entuziastingasis Aleksandras Zacharovas, dirba kruopštų mokslo tiriamąjį darbą, ieškodama Kenigsberge (dabartiniame Kaliningrade) barono pėdsakų, taip pat ir jo lankymosi kitose Europos šalyse įrodymų. Pats vakarietiškiausias Rusijos miestas Miunhauzeno gyvenimo tyrimo sostine tapo neatsitiktinai. Mat per jį driekėsi didžiosios barono kelionės į Rusiją maršrutas: keliaudamas jis ne sykį keitė transportą, o į imperijos sostinę Sankt Peterburgą atvažiavo rogėmis, į kurias vietoj arklio buvo įkinkytas vilkas. Energingi „Miunhauzeno vaikaičiai“ turi daug idėjų. Jos nuolat propaguojamos per Kaliningrade vyks-

tančias turizmo parodas, kurių metu žmonės supažindinami su tarptautiniais turistiniais maršrutais, įtraukiančiais šalis, kuriose lankėsi legendinis keliautojas. Mažiausiai keturios lankytinos vietos yra Kaliningrade. Štai įžymieji Rosgarteno vartai. 1737 metais Miunhauzenas, pravažiuodamas pro šiuos vartus, pasivaišino alumi buvusiame šio statinio bare. Bet nerado smulkių monetų atsiskaityti. Taip ir būtų likęs amžinas skolininkas, jeigu ne tėvynainiai iš vokiškosios Biodenverderio žemės, užmokėję už jį smuklės šeimininkui. Apie tai liudija ant restorano sienos iškabinti taleriai. Prie vieno tiltų per Priegliaus upę stovi gražios architektūros namelis su bokšteliu. „Miunhauzeno vaikaičiai“ įrodė, jog būtent čia baronas praleido nemigo naktį, mąstydamas apie Kenigsbergo vaidmenį sprendžiant visada painius rusų ir vokiečių santykius. O kas nežino istorijos apie milžinišką kašalotą, kuris kažkada prarijo nenuilstantį vandenynų nugalėtoją? 17 metrų ilgio ir 50 tonų svorio milžino skeletas išstatytas Pasaulinio vandenyno muziejuje kaip eksponatas. „Miunhauzeno vaikaičiai“ įrodė, kad ant tilto prie Katedros jų „senelis“ susidūrė su šešiolikmečiu Emanueliu Kantu – būsimuoju didžiuoju vokiečių filosofu, kuris užvertęs galvą žiūrėjo į žvaigždėtą dangų ir nepastebėjo barono. Būtent tada, mano kaliningradiečiai, Kantui gimė jo įžymioji mintis: „Du dalykai kelia man susižavėjimą: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje.“

Lankėsi ir Latvijoje? Istorija tikina, kad po XVIII amžiuje vykusių rusų–turkų ir rusų–švedų karų baronas atvyko į Rygą, kurioje jam labai patiko, mat tuo metu šis miestas garsėjo kaip svarbus vokiečių kultūros centras. Čia jis susipažino su Rygos teisėju Georgu Gustavu fon Dunte, turėjusiu dvarą Duntėje. Teisėjas pakvietė baroną pamedžioti. Atvykęs į dvarą, Miunhauzenas susižavėjo teisėjo dukra Jakobina. Matyt, ir jis patiko merginai, nes jaunuoliai nutarė susituokti. Tuoktuvės vyko mažoje bažnytėlėje, toje pačioje, prie kurios bokšto baronas Miunhauzenas pririšo savo arklį prieš kelionę į Taliną. Buvo žiema, daug sniego, jau tamsu, ir baronas iš po sniego kyšantį bokšto smaigalį palaikė medžiu. Deja, per naktį sniegas nutirpo, ir vargšas arklys pakibo ant bokšto...

Miunhauzenas ir Jakobina Duntėje išgyveno šešerius laimingiausius savo gyvenimo metus. 1750-aisiais jie išvyko į Vokietiją, į Miunhauzeno gimtąjį Biodenverderį. Čia jis medžiojo ir rūpinosi savo ūkiu. Vaikų jiedu su Jakobina neturėjo. Laisvalaikiu baronas užsukdavo į smuklę ir pasakodavo vietos gyventojams linksmas istorijas – apie medžiokles, karo žygius ir savo meilės nuotykius užsienyje. Klausytojai įsidėmėdavo nepaprastas jo istorijas, kai kurie jas netgi užsirašydavo. Taigi nenuostabu, kad Anglijoje pasirodė Raspės išleista Miunhauzeno nuotykių knyga... Kai Jakobina atsisveikino su šiuo pasauliu, Miunhauzenui buvo 73eji. Jis vedė septyniolikmetę merginą, vardu Bernardina, tačiau ji troško tik barono turto. Jaunoji žmonelė turėjo meilužį, nuo kurio vėliau pasigimdė kūdikį. Aišku, Miunhauzenas žinojo nesąs šio vaiko tėvas, taigi ieškojo teisybės teisme. Vėliau, kai Bernardina paliko barono namus, šis leido laiką vienas, nuolat prisimindamas Jakobiną ir laimingą gyvenimą su ja Duntės dvare. Dabar Duntėje, kuri yra Vidžemio Lielupės valsčiuje, veikia barono Miunhauzeno muziejus.

Jus pasitiks pats baronas Visus, čionai atvykusius, pasitinka pats baronas Miunhauzenas, pasipuošęs savo mėgstamais rūbais. Nusilenkęs maloniai aprodo savo valdas. Pirmiausia – brangiosios Jakobinos kambarį – XVIII amžiaus damos rojaus kampelį. Čia tebestovi jos gyvenamąjį laikotarpį menantys baldai ir kiti buities reikmenys. Baronas būtinai paprašys žvilgtelė-

ti į išsaugotą santuokos liudijimą su 1744 metų vasario 2-osios dienos data. Šios dienos Miunhauzenas niekada neužmiršo – ji buvo pati laimingiausia. Neužmiršo jis ir daugelio kitų savo gyvenimo nuotykių. Būtinai parodys kabančias antis – tas pačias, kurias pašovė vienu šūviu. Papasakos apie kiškį su aštuoniomis kojomis. Paprašys atidžiai apžiūrėti jo medžioklės trofėjus. Klausydami pajusite, koks buvo tikrasis XVIII amžiaus dvarininko gyvenimas, kokie šlovingi buvo jo karo žygiai, medžioklės ir, žinoma, romanai su damomis. O vėliau jis palydės jus į antrąjį muziejaus aukštą pasižiūrėti vienintelės Latvijoje vaškinių figūrų ekspozicijos. Čia – daugybė tiek praeities, tiek dabarties įžymių šalies žmonių atvaizdų. Nusifotografuosite šalia garsiojo latvių liaudies dainų rinkėjo ir populiarintojo Krišjanio Baronso, buvusio kaimyninės šalies prezidento Karlo Ulmanio. Palyginsite savo ūgį su garsiosios latvių krepšininkės Uljanos Semionovos ūgiu. Nusišypsosite kompozitoriui Raimondui Paului. Būtinai užsukite į Miunhauzeno smuklę – čia jums patieks itin skanaus „Miunhauzeno“ alaus ir užkandžių. Jei pageidausite patys surengti pikniką dvare – baronas mielai sutiks ir parodys vietą. Dvaro aplinka puiki – aplink ošia paties Miunhauzeno sodinti trijų šimtmečių senumo ąžuolai. Didelis džiaugsmas Duntėje apsilankyti vaikams. Be žaidimų specialiai įrengtoje aikštelėje, jie būtinai veršis aplankyti medinį Atrakcionų laivą – patį didžiausią Baltijos šalyse. Čia galima čiuožti specialiais kalniukais ir vamzdžiais, užlipti ant gausybės tiltelių, suptis ant sūpynių, laipioti po kiauradugnes statines ir apžiūrinėti patrankas, taip pat užkopti į keturių metrų aukštyje virš denio įrengtą stebėjimo bokštą. Žodžiu – smagumėlis! Bet tai dar ne viskas. Smalsiausiųjų laukia Miunhauzeno pažintinis miško takas. Šituo taku galima nukeliauti iki jūros ir atgal. Vingiuoja jis per mišką daugiau kaip penkis kilometrus. O kad žingsniuoti Baltijos link nebūtų nuobodu, akis džiugina poilsiavietės ir medžio skulptūros, pasakojančios apie barono gyvenimą. Čia išvystame į roges įkinkytą vilką, lizde gyvenančias žuvis, aštuonkojį kiškį, na, ir, žinoma, patį Miunhauzeną, bandantį ištraukti save už plaukų iš pelkės.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Miesteliai

Tytuvėnai vilios gražiomis permainomis Šio krašto žmonės dar nežino, kad gyvena ateities Nidoje. Čia esantys gamtos ir kultūros paveldo lobiai stebina ne vieną. Prie Bridvaišio. Tytuvėnuose gausu kultūros paveldo objektų.

Nijolė PETROŠIŪTĖ Tytuvėnai – nuo seno garsus kurortas Kelmės rajone. Prieškario Lietuvoje šį mažą miesteliuką tarp ežerų ir pušynų labai mėgdavę žydai ilsėtis į jį traukdavo iš visos Šiaurės Lietuvos ir netgi iš dar toliau.

Gausu ežerų Poilsiautojai tarp pušų kabindavo hamakus, išlankstydavo atsivežtas kėdutes bei loveles ir mėgaudavosi pušynų teikiama gaiva. Gerai tuomet tytuvėniškiams būdavę, nes atvykėliai iš vietos gyventojų pirkdavę vištas, vaisius, uogas, daržoves. Žydai, kaip ir dera rimtiems poilsiautojams, ilsėdamiesi rūpintis savo buitimi nebūdavo nusiteikę, tad tytuvėniškiai nemažai uždirbdavo ir juos aptarnaudami, teikdami jiems įvairias paslaugas. Kad žydai mėgo Tytuvėnus, nėra nieko keisto, nes tai – išskirtinis kraštas. Mieste, kuris net šiandien turi vos trejetą tūkstančių gyventojų, švyti net keturi ežerai: pietryčių pusėje – 44 ha Bridvaišis su dviem įspūdingomis salomis ir kūlgrinda, šiaurės vakaruose – 33 ha Gilius, tarp jų – Varlinis ir Tytuvos ežerėlis. Netoli miesto tenubėgęs ir praktiškai prie Giliaus prisiglaudęs tyvuliuoja 20 ha Apušio ežeras. Čia pat prasideda Rūža. Vos už 4 ha nuo Tytuvėnų tyvuliuoja 128 ha Gauštvinis. Šviesaus atminimo prof. Česlovas Kudaba manė, kad nelabai gilioje senovėje Tytuvėnuose ir glaudžiu spinduliu apie juos buvo gal 10 ežerų, kurių akys ir šiandien tebeblyksi. Nuo Tytuvėnų ranka pasiekiama Dubysa ir jos sraunusis intakas Gryžuva. O kur dar didžiulis kultūros paveldas, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, netgi sovietiniais laikais įtrauktas į respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą!

pro daugybę dažų ir tinko sluoksnių. Restauratoriai tikru stebuklu vadina tai, jog sienų tapybos, freskų ir kitų detalių nesunaikino šimtmečiai bei buvę ansamblio valdytojai. Tytuvėnų piligrimų centro gidė vadybininkė Rūta Krencienė sako, kad niekas šiandien dar negalėtų pasakyti, kiek meno vertybių slypi po storu amžių kiautu. Kad pasiektų meno kūrinį, restauratoriams tenka prasiskverbti pro 15, net 24 dažų ar tinko sluoksnius. Restauratorius Marijus Rimkevičius tvirtina, jog tai, ką jie randa šiame vienuolyne, yra tikras stebuklas, nes per šimtmečių bėgsmą ko tiktai su tomis sienomis nebuvo daryta. Tačiau piešiniai kažkodėl nebuvo nukapoti, nuskusti, o tik uždažyti. Net sovietmečiu sienomis išvedžioti elektros laidai labai didelės žalos nepadarė, nes linijos laidams iškapotos tik siaurais grioveliais. Tytuvėnų piligrimų centro darbuotojai pasakoja, kaip vienuolynas bus pritaikytas šiandienai. Virš reflektoriaus buvusioje vienuolyno bibliotekoje bus įkurtos rekolekcijų patalpos. Maldininkams bus įrengtos 5 ar 6 celės. Daug vietos numatyta skirti Šiaulių vyskupijos muziejui. Jo eksponatai bus keičiami siekiant, kad kuo daugiau žmonių pamatytų atokiai esančių bažnyčių paveikslus. „Vienuolynas turėjo savo sodą, kurio šiandien nėra. Turime vilčių jį vėl turėti. Vyno gal negaminsime (nors vynininko pareigybė vienuolyne buvo), bet svečius galėtume pavaišinti sodo gėrybėmis ir savo išaugintų vaistažolių arbatomis. Taigi vienuolyno pastatas bus pritaikytas edukacinei veiklai, piligrimams, turizmui. Diskotekų čia tikrai nebus“, – tvirtina R.Krencienė.

Ateities Nida

niausiai apsigyvena prie Bridvaišio esančioje „Sedulos“ poilsio bazėje. Šią poilsiavietę atnaujino ir išplėtė vietos verslininkas Petras Račkauskas. Jo parengtas projektas SAPARD programos paramai gauti buvo vienas pirmųjų Šiaulių apskrityje. Įgyvendinus projektą, „Seduloje“ pastatytas 100 vietų restoranas su 22 vietų banketų salė, 24 vietų (10 kambarių) viešbutis, beveik 5 ha poilsiavietės teritorijoje pastatyti 6 tekintų rąstų nameliai, pirtis, įrengtas palapinių miestelis. Gražiai sutvarkytas ir poilsiavietės pliažas, prieplaukoje stovi vandens dviračiai, valtys. Poilsiautojai plūsta ir į kitus apie Bridvaišį esančius paplūdimius. Iš naujo poilsiautojai atranda ir kitame miesto gale telkšantį Gilių, kuris itin populiarus buvo sovietmečiu. Vietos gyventojai sako, kad Gilius yra ty-

tuvėniškiams, o Bridvaišis – miesto svečiams. Tytuvėnų miesto seniūnas Romas Čerkauskas juokauja, jog jis pagal poilsiautojų paliekamas šiukšles galįs spręsti, kad miesto svečių vis daugėja ir jie kaskart atvyksta vis turtingesni. Tačiau ne vien tyruose vandenyse mirksta poilsiautojai. Jų knibžda ir pušų gaiva alsuojantys Tytuvėnų šilai, kuriuose Tytuvėnų urėdijos miškininkai pristatė daug ir labai originalių pavėsinių. Pačiame mieste šakas į dangų kelia ir Europos parko medeliai. Jo teritoriją numatoma plėsti, o neprigijusius augalus nuolat atsodinti. Seniūnas R.Čerkauskas džiaugiasi, kad kasmet sparčiai daugėja gražiai besitvarkančių sodybų, kurios gali dalyvauti gražiausių sodybų konkursuose. Ypač gražiai aplinką tvarko sodybas įsigiję nauji tytuvėniškiai.

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Kitas traukos centras – bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, išskirtiniai kultūros paveldo lobiai. Nuo šios bažnyčios prasideda garsiosios maldininkų eisenos į Šiluvą. Jau šešerius metus po bažnyčios skliautais bei vienuolyno kiemelyje organizuojami tarptautiniai rimtosios muzikos vasaros festivaliai, į Tytuvėnus sukviečiantys šios muzikos gerbėjus iš labai toli. Vienas vertingiausių Šiaurės rytų Europos barokinių ansamblių – buvęs Tytuvėnų (Kelmės r.) bernardinų vienuolynas, kurio bažnyčios kertinis akmuo buvo pašventintas 1614 m. birželio 20 d. Nuo praeitų metų liepos čia pluša statybininkai ir restauratoriai ir po kruopelytę atskleidžia vienuolyno sienų paslaptis, prasiskverbdami

Seniūnas R.Čerkauskas sako, kad ateityje Tytuvėnų laukia gražios permainos. Prie Bridvaišio turėtų atsirasti patogios automobilių stovėjimo aikštelės, po žeme bus paslėpti labai vaizdą gadinantys ir kitokių nepatogumų sukeliantys elektros laidai. Ten, kur buvo valymo įrengimai, turėtų atsirasti vaikų žaidimų aikštelės, vietos palapinėms. Išnuomojus suprojektuotus sklypus, tikimasi, atsiras pramogauti skirtos vietos. To dabar Tytuvėnams dar labai trūksta. Bus pastatytas naujas gražus tiltas į salą, nes senasis jau baigia suklypti, o ir neišvaizdus buvo. Tiltas ir šokinėjimo į vandenį bokštas jau pastatyti. Nusidriekė 13,5 km dviračių takas apie Giliaus ir Bridvaišio ežerus. Palei taką įrengtos poilsio aikštelės. Pažintinis pėsčiųjų takas apie Gilių poilsiautojų jau seniai pamėgtas. Išvalius už klebonijos slūgsančią pelkę atsiras du ežeriukai su sala. O tie aukšti pelkės krantai taptų amfiteatru. Įspūdingesnės vietos renginiams niekas neturėtų, o tytuvėniškiams pati gamta tai siūlo. Gal kada nors Tytuvėnai ir naujus kultūros namus turės, nebereikės jų nuomotis iš bažnyčios.

Vilioja poilsiautojus Žavi Tytuvėnai ir šiandien. Miesto centre stovintys dviaukščiai autobusai, automobiliai su svetimų valstybių numeriais rodo, kad Tytuvėnus jau atranda ir kitų šalių poilsiautojai. Ypač juos pamėgę vokiečiai daž-

Kultūros namai prie bažnyčios ir vienuolyno ansamblio – tikras šašas.

Renovuota Tytuvėnų gimnazija.

Autorės nuotraukos

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(rugpjūčio 9–15 d.)

Avinams kita savaitė bus gana nerami. Mažiausia dingstis gali sukelti skandalą, neteisingai ištartas žodis – kivirčą. Patarimas vienas – išlikite ramūs ir atminkite, kad tokios dienos anksčiau ar vėliau praeina. Verčiau mėgaukitės šilta vasara.

Jaučiai kitą savaitę gali elgtis netgi atsargiau negu reikalauja situacija. Jūs nemėgstate permainų, bet metas susimąstyti, ar jūsų vidiniai išgyvenimai tėra trumpalaikis reiškinys, ar tai vis dėlto smarki audra, turinti pakeisti jūsų gyvenimą. Pasistenkite būti atviri patys sau.

•••

Geografijos pamoka. Mokytojas klausia Dominyko: – Kaip vadinasi Madrido gyventojai? – Iš kur man žinoti? Ten juk gyvena keli milijonai žmonių.

Liūtams kitą savaitę gali

Mergelės turės priimti spren-

dimus be dvejonių ir svarstymų. Juos rasite labai greitai. Tik pasistenkite pasirinkti teisingus, kad jie praverstų tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. VERTIKALIAI: 1. Įrenginys skysčiui laikyti, plaukykla. 2. Namas ar namelis, skirtas maudytis. 3. Statybinė plokštė. 4. Simetriškai sudėstytų mažų, nedažytų lentelių grindys. 7. Baldas. 8. Vaiskrūmis sultingomis uogomis. 12. Šveičiamasis popierius. 13. Sienų apmušalai. 14. Elektros saugiklio įdėklas. 15. Dervos pavidalo statybinė medžiaga. 18. Vieta po lova. 19. Jungiamoji medžiaga. 20. Prietaisas užrakinti. 21. Arkų, paremtų kolonomis, eilė. 24. Nukirstas ir nugenėtas medis. 25. Vinelė, kuria, užplakant galą, jungiami metaliniai daiktai. HORIZONTALIAI: 5. Varstoma, kilnojama tvoros dalis. 6. Įstiklinta anga šviesai įeiti. 9. Griovelis, lovelis ar vamzdis kam nors tekėti. 10. Smailus metalinis kalamas smaigas su galvute. 11. Mediena. 16. Spalvotų stiklų paveikslas lange, duryse, sienoje. 17. Miestas Kretingos rajone. 22. Kambarinis augalas mėsingais lapais. 23. Kibirkštis. 26. Higienos kambarys. 27. Dažomoji medžiaga. 28. Įvairios sudėties tiršta medžiaga klijuoti, glaistyti. 29. Energija. 30. Žemės sklypas daržovėms auginti.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Taburetė. Sanitaru. Auka. Šprotai. Ausis. Lada. Narės. Palanga. Jokio. Nykštys. Sunka. Espada. Kelmo. Uosis. Raštas. Utena. Žiedais. Nulipus. Voverė. Bals. Morad. Nėra. Nuga. Nesą. Ant. Horizontaliai: Pamažu. Pluta. Rupija. Kuras. Odinė. Rato. Delakrua. Stasys. Tari. Mėnuo. Niekšu. Seto. Įžanga. Rauplys. Tamsi. NEBL. Švedo. Tona. Dainava. Non. Alpėse. Aure. Ringas. Visur. Salė. Tadą. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GANDRIUKAI. Kryžiažodžio, spausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: 1. Skylė. 2. Stuobrys. 3. Stebuklas. 4. Dombra. 5. Komoda. 6. Atmosfera. 7. Stuburas. 8. Siera. 9. Kobra. 10. Ikona. 11. Lokys. 12. Rifas. 13. Marmuras. 14. Graikija. 15. Samtis. 16. Skrynia. 17. Sirupas. 18. Seifas. 19. Kupstas. Kurortas. 20. Dangtis. Dviratis. 21. Kipras. 22. Marabu. 23. Banknotas. 24. Žinduolis. 25. Sakai. 26. Sklindis. 27. Saliutas. 28. Uodas. 29. Kuopa. Kaunas. 30. Krona. Kantas. 31. Šilas. 32. Estai. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽEMUOGĖS.

Ponia duoda elgetai du eurus ir sako: – Žiūrėkite, kad nepirktumėte man alkoholio. – Jums? Kaip jums šovė į galvą tokia mintis?

Skorpionai kitą savaitę gali pajusti, kad jų jėgos senka. Taip ir yra. Pristabdykite arklius, kad galėtumėte pasirūpinti savo sveikata. Reikia įkrauti baterijas būsimiems darbams.

smarkiai pasisekti, ir viskas pakryps į gerąją pusę. Savigarbos jausmas bus stiprus kaip niekada. Žvaigždės jums palankios, jos pataria vadovautis nuojauta.

Juvelyrinių prekių parduotuvėje jauna moteris paprašo pardavėjos parodyti kelis vertingus papuošalus. Tuo metu ją atlydėjęs vyras pradeda nervingai tampyti kelnių kišenes. Moteris viską supratusi taria pardavėjai: – Ateisime kitą kartą. Mano vyras pamiršo revolverį.

savo sumanymus ir neišsigąsti sunkumų. Ateinančiomis dienomis nekreipkite dėmesio į pavyduolius ir pinigus, jie to neverti. Svarbiausia – pamėginkite rasti pusiausvyrą savyje.

Anekdotai

Svarstyklės kitą savaitę užsimanys pagyventi savo malonumui, tuo labiau kad tam esama puikių galimybių. Mėgaukitės sėkme, kuri pati skuba jums į rankas, bet nepakilkite pernelyg aukštai į debesis ir prsiminkite žemę, kuri gali būti gana kieta.

Šauliams iškils daugybė klausimų, reikalaujančių sprendimo. Darbe galite laukti paaukštinimo. Stenkitės dar labiau ir pelnysite jums paruoštas likimo dovanas. Savaitė bus sėkminga, tad ženkite į priekį ramia širdimi.

Dvyniai turi toliau realizuoti

Vėžiai kitą savaitę turėtų šiek tiek atsipalaiduoti ir nebesijaudinti dėl savo finansinės padėties – tai atima visą energiją. Visos jūsų problemos – dėl baimės tapti priklausomam. Žvaigždės pataria: tiesiog gyvenkite, ir viskas pamažu stos į savo vietas.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Ožiaragiai pagaliau ras būdą senoms problemoms išspręsti. Čia gana svarbų vaidmenį suvaidins nuojauta, net jei jos sufleruojami sprendimai prieštarauja sveikam protui. Darykite tai, kas reikalinga, ir ženkite pirmyn.

Vandeniai gali pajusti, kad kažkas griežia ant jų dantį. Nemaloni padėtis. Nors visai nesvarbu, ar čia esama jūsų kaltės, ar ne. Visos šios problemos bus gera pamoka ateičiai.

Žuvys kitą savaitę baigs tvarkyti svarbius reikalus. Net jei išėjo ne taip, kaip planuota, susitaikykite su tuo ir eikite toliau. Tai padės sukaupti teigiamos energijos ir sudarys sąlygas siekti gerų rezultatų ateityje.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

TV programa LTV2

Rugpjūčio 9, pirmadienis

9.00 11.35 12.15 13.30 14.00 14.55 15.20 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.20 22.05

„Kaprio sala“.

„Maverikas“.

„Meksikietis“.

„Prezidento patikėtinis II“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Trembita. 13.15 Misija. Lietuvis (k.). 14.00 Klausimėlis (k.). 14.15 Serialas „Kaprio sala“. 15.15 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.55 Animac. f. „Tomas ir Džeris“ (k.). 10.30 Romantinė drama „Prieš patekant saulei“ (k). (1995 m., JAV, Šveicarija, Austrija). (N-7) 12.30 Oplia! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Veiksmo komedija „Maverikas“ (1994 m., JAV). (N-7) 1.10 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“ (2001 m., D. Britanija, Argentina). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Fantastinis f. „Ugnis ir ledas“ (k.). (2008 m., JAV). 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Meksikietis (2001 m., JAV, Meksika). (N-7) 1.35 Komedija „Biuras“. (N-7) 2.05 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai -112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Meilė rudenį“ (k.). (2009 m., Vokietija). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai -112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika. 21.05 Geras filmas. Trileris „Prezidento patikėtinis II“ (2002 m., JAV). (N-7) 22.55 Žinios. 23.20 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.20 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 0.50 Žvejų mūšis (k.). 1.20 Bamba. (S)

Rugpjūčio 10, antradienis

„Tuk tuk Indija“.

„Pasiekiamas taikinys“.

„Harperio sala.

„Drakono bučinys“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.). 10.00 „Giminės“. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus albumas. 13.15 Idėjų metas (k.). 13.45 Keliaukime po Lietuvą (k.). 14.15 Serialas „Kaprio sala“. 15.15 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas „Tazmanija“. 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.) 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 Baras „Pas Violą“ (k.). 11.30 Oplia! (k.). (N-7) 12.00 Super Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Veiksmo f. „Pasiekiamas taikinys“ (2004 m., Bulgarija). (N-14) 0.20 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“ (2001 m., D. Britanija, Argentina). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 12.00 Aistrų pakrantė (k.). (N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Tvirtovė 2: Sugrįžimas“ (1999 m., JAV). (N-7) 0.45 „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.40 Komedija „Biuras“. (N-7) 2.10 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas II“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir kaimo. 21.05 Geras filmas. Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., Prancūzija, JAV). (N-7) 23.00 Žinios. 23.25 Trileris „Prezidento patikėtinis II“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.10 Bamba. (S)

22.20 23.00 23.30

Labas rytas. Kuluarai (k.). Talentų ringas. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Sveikinimų koncertas. Tarp Rytų ir Vakarų. Miesto kodas. Savaitė. Pasaulio panorama. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). Serialas „Puaro“. Tūkstantmečio akimirkos. Žmonės kaip žmonės. Panorama. Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2010“ (1 koncertas).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Gražuolė“ (1969 m., Lietuva).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.15 Tūkstantmečio akimirkos (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Retrospektyva. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Jubiliejinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai. 22.25 Dalia Kutraitė kalbina... Romualdą Ozolą. 23.00 Panorama. 23.30 Gražiausia pasaulio muzika. Dainuoja Edgaras Montvidas. 0.50 „Las Vegasas“. (N-7) TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

22.20 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.20 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo f. „Baubas 2“. (N-14) 22.45 „CSI Majamis“. (N-14) 23.45 Veiksmo f. „Griausmaširdis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 8.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 14.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Drakono grumtynės“. (N-14) 22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 „Tavo augintinis“. (k.). Laida apie sveikatą. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „El Mariachi“. (N-14) 22.35 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Biografinė drama „Ties jausmų riba“. (N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 17.55 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 20.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 Penktoji pavara (k.). 12.40 Girių takais. 13.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 14.30 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Rudžianskas. 22.58 LR himnas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 17.55 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. S.Lygutaitė-Bucevičienė. LR himnas.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

LTV2

Rugpjūčio 11, trečiadienis

„Giminės“.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.15 14.15 15.15 16.00

17.15

18.15

18.45 19.50 20.25 20.30 21.00 21.58 22.00 23.00 23.15

Labas rytas. „Namelis prerijose“. „Giminės“. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. Kulinarinės kelionės. Rusų gatvė. Pinigų karta (k.). Serialas „Kaprio sala“. Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. Lietuvos tūkstantmečio vaikai. „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Senis“. (N-7) Stilius. Loterija „Perlas“. Panorama. Teisė žinoti. Loterija „Perlas“. „Las Vegasas“. (N-7) Vakaro žinios. Pagauk kampą.

„Žvėris“.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 Valanda su Rūta (k.). 11.45 Paskutinė instancija (k.). 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialais „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis rajonas“. 21.00 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

„Geri vyrukai“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 11.50 12.35 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.40 18.45 19.10 20.10 21.00 21.40 22.00

23.00 1.45 2.10

Teleparduotuvė. „Renas ir Stimpis“. „Simpsonai (k.). (N-7) Komedija „Na ir kas“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas (k.). (N-7) Aistrų pakrantė (k.). (N-7) Komedija „Auklė“. „Rožinės panteros nuotykiai“. Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) „Ilgoji pertrauka“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“. (N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) TV3 žinios. Gyvenimas yra gražus. (N-7). Turtuoliai – vargšai. (N-7) Aistrų pakrantė. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Psichiatras“ (2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada). (N-14) Drama „Geri vyrukai“ (1992 m., JAV). (N-7) Komedija „Biuras“. (N-7) Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

„Karlito kelias“.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir kaimo. 21.05 Geras filmas. Kriminalinė drama „Karlito kelias“ (1993 m., JAV). (N-14) 23.50 Žinios. 0.15 Drama „Tarp ryklių“ (k.). (1994 m., JAV). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

Rugpjūčio 12, ketvirtadienis

Forumas.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Forumas. 12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Menora. 13.15 Savaitės atgarsiai (k.). 14.15 Serialas „Kaprio sala“. 15.15 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“ . (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Vasaros koncertai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Vasaros nakties muzika. Klaipėdos pilies džiazo festivalis 2010. (1 koncertas).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Mirtinas šūvis“.

Aistrų pakrantė.

„Sukčiai“.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.). 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje. 22.38 Veiksmo f . „Mirtinas šūvis“ (1989 m., JAV). (N14) 0.40 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Turtuoliai – vargšai (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.10 Aš! (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama „Kastlas“. (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Paniręs Fantomas“ (2005 m., JAV). (N-14) 1.00 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.50 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos 4“ (k.). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Sukčiai“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7) 23.15 Žinios. 23.40 „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ (k.). (3 etapas). 0.55 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika. 1.25 Tauro ragas (k.). 1.55 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 13.15 Tūkstantmečio akimirkos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai. Salakas (2 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 20.55 Jubiliejinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai. 22.05 Europiada. Kelias į Lietuvą. 22.30 Kūrybos metas. 23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos vakaras. 0.15 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2010“ (k.). (1 koncertas). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). (1 d.). 20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“. 22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Nakties serenados Palangos gintaro muziejaus terasoje. TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Nuotykių serialas „Karaliaus Saliamono kasyklos“. 22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.45 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 10.55 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 12.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 13.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Drama „Visa griaunantis melas“. (N-14) 22.40 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Drama „La Bamba“. (N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 16.55 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 18.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 19.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.05 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.05

20.05 20.45

22.50 23.25 24.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Super L.T. (k). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) „Mitų griovėjai“. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Griūk negyvas! (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Nacionalinių futbolo rinktinių draugiškų rungtynių transliacija. Lietuva–Baltarusija. Pertraukoje – Žinios. Reporteris. 2011 m. Europos jaunimo (U-21) čempionato atrankos varžybos. LietuvaPortugalija. Pertraukoje – Žinios. „Seksas ir miestas“. (N-14) Dėmesio! Į ekraną! Reporteris.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Mickevičius. 22.58 LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.50 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 13.50 Super L.T. (k.). (N-7) 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 23.10 Dėmesio! Į ekraną! 23.45 Reporteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. LR himnas.

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

TV programa

Rugpjūčio 13, penktadienis

„Mamutas“.

„Egzorcistas. Pradžia“.

„Už grotų“.

„Liejyklos 4“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.). 10.00 „Giminės“. 11.00 Akiračiai. 12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus sąsiuvinis. 13.15 Duokim garo! 15.15 Dok. serialas „Nylių Amerika“ (1 d.). 16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. 19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį 2“ (1989 m., JAV). 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Atgal į ateitį“ (tęsinys). 23.15 Trileris „Mamutas“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“. 6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.). 10.00 Kakadu. (N-7) 10.30 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2010“. Antroji diena (k.). 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas „Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Baras „Pas Violą“. 20.10 Nuotykių f. „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ (2002 m., JAV, Vokietija, D. Britanija). (N-7) 23.25 Siaubo trileris „Egzorcistas. Pradžia“ (2004 m., JAV). (N-14) 1.40 Komedija „Nesantaikos vaisiai“ (1997 m., JAV).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 20.00 Nuotykių komedija „Naktis muziejuje“ (2006 m., D. Britanija). (N-7) 22.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Turkija–Lietuva. 24.00 Drama „Už grotų“ (2000 m., JAV). (N-14) 2.00 Drama „Nelemtą valandą“ (2004 m., Brazilija, Argentina, Portugalija). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai -112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Pirato širdis“ (k.). 14.20 Muzikinė popietė. 14.50 Muzikinė skrynelė. 15.20 „Vaiduoklių istorijos“. 15.45 Animac. serialas „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“ . (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 „Liejyklos 4“. (N-7) 22.20 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. 23.20 Kriminalinis trileris „Sukčiai“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7) 1.25 Žvejų mūšis (k.). 1.55 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kūrybos metas (k.). 12.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Krašto garbė. 21.10 Senas geras kinas. Romantiška komedija „Butas“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.30 Gražiausi Palangos šlageriai. (1 koncertas). TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30

Rugpjūčio 14, šeštadienis

14.20

Sveikinimų koncertas.

„Mobilusis“.

„Sapnuose“.

„800 kulkų“.

14.50

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 „Jūrų žvalgas“. 13.00 Detektyvas „Komisaras Montalbanas. Išvyka į Tindarį“. (N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Tankai Auksiniame mieste“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.15 Aerodromas. 18.30 Legendinės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybos. 1996 m. Atlantos vasaros olimpinės žaidynės. Lietuva–Kroatija. Finalas. 20.10 Klausimėlis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 22.30 Kine kaip kine. 23.00 Vaid. f. „Aš esi tu“. (2006 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 Animac. serialas „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Kramtukai 2“ (1988 m., JAV). (N-7) 11.40 Veiksmo ir nuotykių komedija „Beprotiškiausios melodijos. Nuotykiai tęsiasi“ (2003 m., Vokietija, JAV). 13.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.). 13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Oplia! (N-7) 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 „Ledų šventė“. Koncertas. 21.10 Veiksmo trileris „Mobilusis“ (2004 m., JAV). (N-7) 22.55 Siaubo trileris „Skambutis 2“ (2005 m., JAV). (N-14) 1.30 Erotinis f. „Didžiausias tabu“ (1993 m., JAV). (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 Animac. serialas „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Jei ne Vinis Diksis...“ (2005 m., JAV). 12.10 Drama „Kelias į pergalę“ (2006 m., JAV). 13.55 Drama „Skrydis 93“ (2006 m., JAV). (N-7) 15.15 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Vokietija-Lietuva. 21.00 Veiksmo f. „Diena po rytojaus“ (2004 m., JAV). (N-7) 23.30 Drama „Sapnuose“ (1999 m., JAV). (N-14) 1.30 Drama „Laikraštis“ (1994 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.). 8.00 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika. 8.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.). 9.00 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Gražuolė ir pabaisa“ (2003 m., PAR, D. Britanija). (N-7) 13.45 „Tėčiui, tėveliui“. Koncertas. 14.40 Muzikinė skrynelė (k.). 15.10 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.00 Akistata su Lietuva (k.). 16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.00 „Savi ir svetimi“. „Liga“. (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos 4“. (N-7) 22.15 IV Pasaulio imtynių žaidynės. Šiauliai 2009 m. 23.25 Komiška drama „800 kulkų“ (2002 m., Ispanija). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

15.20 15.50 16.40 17.10 17.55 18.30 19.25 19.55 21.05 23.00 23.15

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Šventadienio mintys. Kelias. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Vilniaus sąsiuvinis. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Keliaukime po Lietuvą. TV teatro klasika. Spektaklis „Senojo gluosnio pasakojimai“ (1, 2 d.). Europiada. Kelias į Lietuvą (k.). Tapatybės labirintai (k.). Valstybės kino metraštis. Lietuvos teatrai – 2007 m. Gražiausi Palangos šlageriai (pirmas koncertas). Nacionalinė paieškų tarnyba. Bėdų turgus. Misija. Lietuvis. Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.). Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (2 d.). TV filmas „Namo“. Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį 2“. Panorama. Trileris „Mamutas“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.50 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

21.00 „Midsomerio žmogžudystės XI. Kruvinos vestuvės“. (N-7) 22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14) 23.00 „Herojai“. (N-14) 24.00 Komedija „Aistringas pomėgis“. (N-7) Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 8.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 9.55 Liuks! Muzika. 11.35 Pirmas kartas su žvaigžde. 12.00 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo komedija „Visiškai slaptai“. (N-7) 20.40 „Midsomerio žmogžudystės XI. Šulinys“. (N-7) 22.35 Siaubo trileris „Nešantys žinią“. (N-14).

TV6 9.30 Teleparduotuvė. 9.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 Kibernetas. 11.35 Kinas, kinas... 12.10 Ištikimybės testas. (N-7) 12.45 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou. 13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7). 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) 19.20 Nuotykių f. „Gelbėtojai: havajietiškos vestuvės“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 „Sukčiai Ričiai“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“. (N-14) 24.00 Komedija „Pabučiuok nuotaką. (N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.15 Liuks! Muzika. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 14.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 15.55 Liuks! Muzika. 17.35 Pirmas kartas su žvaigžde. 18.00 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 20.25 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.25 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Drama „Raudonasis smuikas“. (N-14) 0.35 Reporteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. R.Burokas. LR himnas.

11.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.15 Liuks! Muzika. 17.10 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 18.45 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.10 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.25 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Vaid. f. „Sužadėtuvių žiedas“. (N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Komedija „Raganaitės meilė“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara (k.). 15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Selena“. (N-14) 0.10 Gyvai. 18.10 19.03 20.03 20.35 20.45

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 15, sekmadienis

„Deimantai“.

„Garbanė Sju“.

„Naktinis reisas“.

„Meilės potvyniai“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Žolinės atlaidai Pivašiūnuose. Šv. Mišių transliacija. 13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.45 Klausimėlis. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba. 17.15 Arti toli. 18.15 Negali būti. 18.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 19.15 Emigrantai. 20.00 Keliaukime po Lietuvą. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės filmų filmas. Politinis trileris „Deimantai“ (2008 m., JAV). (N-7)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Superfilmukai!“. 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Garbanė Sju“ (1991 m., JAV). 12.05 Romantinė drama „Medisono grafystės tiltai“ (1995 m., JAV). (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“. Pramoginis šou. 17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Teleloto. 20.30 „Žvaigždžių duetai 4“. Muzikinis šou. Didysis finalas. 23.50 Snobo naktis. Drama „Aš esu Semas“ (2001 m., JAV). (N-7)

6.00 Teleparduotuvė. 6.10 Komedija „Amžinasis nevykėlis Byveris“ (1983 m., JAV). 7.50 Komedija šeimai „Naktis muziejuje“ (k.).(2006 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 10.00 Animac. f. „Ališa Popovičius ir Slibinas Tugorius“. 11.30 Komedija „Mano geriausio draugo vestuvės“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.35 Komedija „Kaimiečiai Beverlyje“ (1993 m., JAV). 15.15 Filmas šeimai „Riteris Penas“ (2003 m., JAV). 17.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Kroatija-Lietuva. Pertraukoje – TV3 žinios. 19.30 Koncertas BITĖLANDAS 2010. 22.30 Trileris „Naktinis reisas“ (2005 m., JAV). (N-14) 24.00 Siaubo f. „Nebylus įspėjimas“ (2003 m., JAV). (N-14) 1.40 Drama „Ugningos merginos“ (1996 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Kung fu išmintis. (N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis VII (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“. 13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.00 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika. 17.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (4 etapas). 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Meilės istorijos. „Meilės potvyniai“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., JAV. Prancūzija). (N-7) 1.00 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, rugpjūčio 9 d. 21.05 val. GERAS FILMAS. „Prezidento patikėtinis II“. Trileris. JAV, 2002 m. (N-7). Rež. Eric Norris. Vaidina: Chuck Norris, Judson Mills, Jennifer Tung. Džošua Makordas – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento specialiųjų pavedimų vykdytojas. Dabar specialusis agentas daug laiko praleidžia dėstydamas Dalaso universitete, tačiau visai pasitraukti iš kovos su terorizmu fronto jam niekaip nepavyksta. Drauge su ištikimaisiais bendražygiais ir pagalbininkais: kine žmona ir naujuoju partneriu Diku Sleiteriu Džošua ruošiasi itin sudėtingai ir slaptai antiteroristinei operacijai Artimuosiuose Rytuose. Šiai sudėtingai užduočiai tenka sukaupti visą ryžtą, žinias, pasitelkti naujausias technologijas ir dar labiau ištobulintus kovų menų įgūdžius.

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (k.). (2 d.). 8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai. Salakas (k.). (2 d.). 13.15 Misija. Lietuvis. 15.30 Žolinė. „Kalnų“ giedojimas Žemaitijoje. 14.20 Dok. f. „Kryžių šventovė“. 2010 m. 14.55 Dalia Kutraitė kalbina... Romualdą Ozolą (k.). 15.20 Valstybės kino metraštis. Šou pramogos... 2007 m. 15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 16.50 Krašto garbė. 17.40 Dok. f. „Nueinančios vasaros teatrai“. 2006 m. 18.33 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.28 Nepažintas pasaulis. Kuršių Nerija. 19.58 Kuliarai. 20.38 LTV dok. f. „Mūsų krepšinis“ (2 d.). 21.40 Perkusijos virtuozai. 23.00 Panorama. 23.15 Pasaulio panorama. 23.45 Vesternas „Geras, blogas ir bjaurus“. (N-14)

TV1 9.05 Dok. serialas „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.). 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės dokumentika. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė.

TV6 8.40 9.00 9.30 10.10 10.55 12.00 13.45 15.00 16.00 17.00 18.10 19.20 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė. Sveikatos paslaptys. Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou (k.). Nuotykių komedija „Rokio ir Bulvinklio nuotykiai“. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) Romantinė komedija „Maža paslaptis“. (N-7) „Futurama“. (N-7) Animac. serialas „Šeimos bičas“. (N-14) Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Erotinės istorijos“ . (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 14.25 Liuks! Muzika. 16.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 17.35 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 20.25 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. 22.25 „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“. 8.25 Liuks! Muzika. 10.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 11.35 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“. 9.03 Vasaros metą – vasaros dainos. Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.32 14.03 14.28 16.30

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Žvejo biblija. Romantinė komedija „Ištekėti už Rajano Benkso“. Dėmesio! Į ekraną! (k.). Reporteris (k.). Dok. serialas „Didžiosios Australijos sepijos“. (N-7) Vaid. f. „Sužadėtuvių žiedas“ (k.). (N-7) Penktoji pavara. Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. Panevėžio „Ekranas“– Marijampolės „Sūduva“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai. 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“. (N-14) Festivalis „Tamsta Muzika 2010“. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Paryžiaus gatvėse užverda negailestinga kova. O Rišaro jau laukia pati baisiausia mirtis, įsikūrusi ant adatos smaigalio – „drakono bučinys“.

TV3 Trečiadienis, rugpjūčio 11 d. 23.00 val. „Geri vyrukai“. Drama. JAV, 1992 m. (N-7). Rež. Rob Reiner. Vaidina: Tom Cruise, Jack Nicholson, Demi Moore, Kevin Bacon, Kiefer Sutherland. Kuboje per nelaimingą atsitikimą žūva jūrininkas. Netrukus žmogžudyste apkaltinami du jauni karinio laivyno jūreiviai. Vašingtone dirbančiai karinio laivyno advokatei (Demi Moore) tiesa neatrodo aiški. Tirti bylą ji pakviečia ir advokatą Danielį (Tom Cruise). Teisininkai, kasdien susidurdami su vis naujomis kliūtimis, atkakliai artėja prie tiesos. Pagaliau, didelių vidinių prieštaravimų draskomi, jie turi galutinai apsispręsti – ginti vaikinus ar visomis išgalėmis slėpti laivyne vyraujančią ydingą tvarką

BTV Antradienis, rugpjūčio 10 d. 21.05 val. GERAS FILMAS. „Drakono bučinys“. Veiksmo f. Prancūzija, JAV, 2001 m. (N-7). Rež. Chris Nahon. Vaidina: Jet Li, Bridget Fonda, Tcheky Karyo, Max Ryan. Slaptosios Pekino policijos agentas Liu Džianas atvyksta į Paryžių padėti inspektoriui Žanui Pjerui Rišarui kovoti su kinų mafija. Iš pradžių viskas klostosi pagal planą. Narkotikų mafijos bosas viešbučio kambaryje smaginasi su dviem policijos nusamdytomis prostitutėmis, slaptos kameros seka kiekvieną jo žingsnį, o slėptuvėje tykantys „farai“ laukia patogaus momento pričiupti nusikaltėlį. Tačiau staiga įvykiai pakrypsta netikėta linkme. Operacijos metu Liu tampa prancūzų policijos komisaro nusikaltimo liudininku. Liu supranta, kad tapo šėtoniškojo komisaro sąmokslo auka. Tačiau ką jis gali įrodyti? Juk Rišaras – visoje Prancūzijoje gerbiamas policininkas. Iš viešbučio kinui pavyksta pasprukti su įrodymu – disku, kuriame užfiksuotas Rišaro nusikaltimas. Dabar korumpuotas Paryžiaus policijos vadas turi sugauti Liu Džianį – ant kortos pastatyta jo karjera ir reputacija. Tačiau tobulai kovų menus įvaldęs kinas jau turi idealų planą.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Nuotykių f. „Andrė“. 20.55 Nuotykių komedija „Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį“. 23.00 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). 24.00 Retrospektyva.

Lietuvos ryto TV Pirmadienis – ketvirtadienis 21.50 val. Lietuva tiesiogiai. Aktualių pokalbių laida. Vedėjas E.Jakilaitis. Kiekvienas įvykis turi savo herojų, apie kurį jūs turite sužinoti. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kiekvieną vakarą, aktualiausi Lietuvos ir pasaulio įvykiai ir pagrindiniai jų herojai, kurie neliko nepastebėti.

Lietuvos ryto TV Sekmadienis, rugpjūčio 15 d. 8.30 val. Žvejo biblija. Laida žvejams. Vedėjas A.Blinstrubas. Jei kartais taip susiklostys reikalai ir neliks laisvo savaitgalio mėgstamiausiam laisvalaikio pomėgiui meškeriojimui, nenusiminkite. Kas antrą savaitgalį 10 valandą ryte per „Lietuvos ryto“ televiziją matysite laidą „Žvejo biblija“. Kartu su laidos vedėju Audriumi Blinstrubu nusikelsite ten, kur tikriausiai dar nebuvote, sužinosite ir patirsite kartu tai, ko dar tikriausiai nepatyrėte, ir su nauja energija vėl galėsite pasinerti į artėjančios savaitės darbus, kurie dabar, sunkmečiu, mums visiems svarbūs kaip niekada. Laikas bėgs vis greičiau ir greičiau, nes kasdien žinosite, jog netrukus ir vėl susitiksime... O galbūt netgi pažvejosime kartu!

TV3 Sekmadienis, rugpjūčio 15 d.

TV6 Trečiadienis, rugpjūčio 11 d. 21.00 val. „Laukinės aistros“. Erotinis veiksmo trileris. JAV, 1998 m. (N-14). Rež. John McNaughton. Vaidina: Kevin Bacon, Matt Dillon, Neve Campbell, Theresa Russell, Denise Richards. Vienos pietų Floridos mokyklos vadovas kaltinamas moksleivės išprievartavimu. Iš pradžių dauguma mano, kad tai tėra prasimanymas, tačiau kai policiją pasiekia dar vienos merginos pranešimas apie tokį nusikaltimą, vadovaujančias pareigas einančio vyro padėtis tampa beviltiška. Kur tiesa? Policijos detektyvui tenka sunkus tyrimas, įtariamam mokyklos vadovui – sunkus laukimas.

0.00 val. „Nebylus įspėjimas“.Siaubo filmas. JAV, 2003 m. (N-14). Rež. Christian McIntire. Vaidina: Stephen Baldwin, A.J. Buckley, Billy Zane, David O’Donnell, Michelle Borth. Ką tik baigęs studijas Leinas po netikėtos pusbrolio Džo žūties vyksta su draugais apžiūrėti paveldėtos kaimo sodybos. Čia kukurūzų laukuose pasirodo keisti ženklai, tačiau Leinas su bičiuliais nekreipia į juos dėmesio. Atvykusieji šventai įsitikinę, kad vietiniai kaimiečiai šitaip pokštauja su neprašytais svečiais. Deja, netrukus pradingsta Airisė. Draugija pamažu pradeda kreipti dėmesį į ženklus ir perspėjimus.

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Ištekėjo B.Klintono dukra Buvusio JAV prezidento Bilo Klintono dukra Čelsi Klinton ir bankininkas Markas Mezvinskis susituokė Rainbeko miestelyje, Niujorko valstijoje. Šventėje dalyvavo apie 500 svečių, tarp jų žinomas režisierius Stivenas Spilbergas ir buvusi JAV valstybės sekretorė Madlena Olbrait.

Kol vyko ceremonija, oro erdvė virš Rainbeko miestelio buvo uždaryta skrydžiams. Dėl jaunosios noro išsaugoti šventės konfidencialumą informacija apie buvusio JAV prezidento dukters vestuves ilgą laiką buvo slepiama. Vestuvių data ir vieta tapo žinomos tik liepos pradžioje.

2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Išrinkta „Mis apkūnumas“ 170 kg sverianti italė laimėjo neįprastą grožio konkursą, surengtą Forkolio kaime netoli Pizos. Įveikusi 30 konkurenčių 33 metų Andžela Skonjamiljo tapo „Mis apkūnumas“. Antrą vietą užėmusi gražuolė svėrė 169,5 kg. „Aš esu labai sujaudinta, – sakė nugalėtoja. – Jaučiuosi lyg būčiau laimėjusi loterijoje.“ Norinčioms konkurse dalyvauti moterims buvo keliama tik viena sąlyga – jos turėjo sverti daugiau nei 100 kg. Visą dieną moterys buvo gražinamos, o vakare, vilkėdamos vakarinius drabužius, pasirodė 2 500 žiūrovų. Kas norėjo, galėjo demonstruoti ir apatinius. Tačiau didžiausią reikšmę titului turėjo didelės raudonos svarstyklės, kuriomis damos buvo sveriamos. Nugalėtoja nieko nelaimėjo, o visos dalyvės buvo pavaišintos dideliu pyragu.

Kalino ūkiniame Uždraudė „Metrikacijos biuras“ naminiams gyvūnams Ukrainos sostinėje atidarytas sutartis“. Šeimininkai, „vesdinantys“ nuvesti pas veterinarą, kad šis iš- pastate rūkyti viešose pirmas „metrikacijos biuras“ nami- arba „tekinantys“ savo šunis, kates duotų pažymą dėl sveikatos būklės niams gyvūnams. „Jaunavedžiams“ ar papūgas, gali užsakyti „vestuvių ir skiepų. vietose išduodamas „santuokos liudijimas“, ceremoniją“ ir išrinkti šventinį torCeremonija dešimčiai svečių Bavarijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti viešose vietose. Referendume už šį įstatymą balsavo 61 procentas Bavarijos rinkėjų. Naujasis įstatymas draudžia rūkyti Bavarijoje beveik visur, įskaitant naktinius klubus, restoranus ir net nedidelius alaus barus. Išimtys taikomos tik didelių banketų metu, kai išnuomojama visa privačių restoranų salė. Bavarijos sveikatos apsaugos ministras Markusas Zederis ir pagrindinis referendumo organizatorius Sebastianas Franenbergas įspėjo viešojo maitinimo įstaigų savininkus ir rūkalius griežtai laikytis draudimo. Pažeidus įstatymą gresia didelės piniginės baudos.

be to, gali būti sudaryta jų „vedybų

tą. Prieš „vestuves“ gyvūnus reikia

(žmonių ir gyvūnų) atsieis savininkams 1 000 dolerių. Už šiuos pinigus rengėjai pasiūs keturkojams vestuvinius apdarus, nuveš gyvūnus ir jų šeimininkus į šventiškai papuoštą iškilmių vietą, padengs jiems stalus. Per ceremoniją išduodamas „santuokos liudijimas“. Už papildomą mokestį sudaroma „vedybų sutartis“, kurioje numatoma, kaip bus dalijamasi pajamomis už parduotą prieauglį. „Vedybų agentūroje“ dirba profesionalus astrologas, kuris pagal žvaigždes nustatys, ar „sužadėtiniai“ tinka vienas kitam. Gyvūnų „metrikacijos biuro“ steigėja Vanda Orlova tikisi, kad ateityje šis neįprastas verslas duos gražaus pelno, bet kol kas, anot jos, klientų mažoka.

Vidurio Prancūzijoje esančiame Aru mieste 40 metų prancūzė uždarė savo 80 metų vyrą ūkiniame pastate be langų ir šviesos. Nelaimėlį tik po metų išlaisvino policija. Pareigūnai nustatė, kad moteris veikė ne viena. Psichiškai ir fiziškai kankinti garbaus amžiaus vyrą jai padėjo sūnus iš ankstesnės santuokos ir meilužis. Per apklausą prancūzė nepaaiškino, kodėl laikė vyrą ūkiniame pastate. Ji suimta. Sunkios būklės vyras nugabentas į ligoninę. Jis labai išsekęs. Be to, per metus, praleistus visiškoje tamsoje, senukas apako.

Dantų protezai – už 15 tūkst. svarų Vinstono Čerčilio dantų protezai aukcione Anglijoje parduoti už 15 200 svarų (18 tūkst. eurų). Britų premjeras jų visada turėjo kelis – tam atvejui, jei vienų negalėtų rasti. Norfolke vykusiame aukcione vienas kolekcininkas už protezus sumokėjo trigubai didesnę kainą nei jie buvo vertinami. Šis kolekcininkas jau turi mikrofoną, per kurį V.Čerčilis paskelbė Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

V.Čerčilio dantų protezai pastaruoju metu priklausė dantų techniko, kuris juos ir pagamino, palikuoniui. Teigiama, kad V.Čerčilis iš viso turėjo keturis dantų protezus. Su vienais jų premjeras buvo palaidotas, vieni buvo sulydyti, o treti eksponuojami viename Londono muziejuje su užrašu „Dantys, kurie išgelbėjo pasaulį“. V.Čerčilis britų premjeru buvo nuo 1940 iki 1945 metų ir nuo 1951 iki 1955-ųjų.

Rusai – didžiausi britų monarchijos gerbėjai Turizmo organizacija „VisitBritain“ atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 25 tūkst. žmonių iš 30 pasaulio

šalių. Ji norėjo nustatyti užsieniečių požiūrį į britų karališkąją šeimą. Apklausos duomenys rodo, kad 83 proc.

apklaustų rusų norėtų aplankyti su karališkąja šeima susijusias vietas, jei keliautų į Didžiąją Britaniją. Šias vietas norėtų aplankyti pusė galimų prancūzų turistų, 57 proc. amerikiečių ir 71 proc. potencialių kinų turistų. Tyrimo duomenimis, populiariausios turistų vietos Londone yra Londono bokštas, Nacionalinis jūreivystės muziejus Grinviče, Šv. Pauliaus katedra ir Vestminsterio abatija. „VisitBritain“ duomenimis, Rusijos turistai kasmet Didžiojoje Britanijoje palieka 500 mln. svarų sterlingų.

Karštis verčia keisti tradicijas Nuo birželio vidurio nesiliaujanti kaitra Rusijoje privertė maskviečius keisti ilgametes vestuvių tradicijas. „Niekas nesitikėjo tokios kaitros, o prašymai tuoktis pateikiami mažiausiai prieš du mėnesius iki iškilmių. Labai liūdna žiūrėti į jaunavedžius ir svečius, leipstančius iš karščio per vestuvių puotas“, – sakė viena Rusijos sostinės vestuvių planuotoja. Paprastai Maskvoje susi-

tuokiantys jaunuoliai po vedybų ceremonijos važinėja po žymiausias sostinės vietas ir fotografuojasi, tačiau dėl kaitros šiemet jaunavedžiai atsisako šios tradicijos. Jie šią vasarą taip pat linkę atsisakyti stipriųjų gėrimų, kurie paprastai dominuoja rusų vestuvėse, o vietoj jų rinktis gaivinamuosius kokteilius su ledu. GK, Eltos inf. ir nuotraukos