Gimtasis kraštas Nr. 25

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Emigrantų vaikus prižiūri ir seneliai, ir kaimynai

Aš tikrai nepakliūsiu į avariją

Emigrantai tėvai, išvykstantys dirbti metams ar keleriems, savo vaikus palieka globėjui, kurį patys ir parenka. Laikinajam globėjui suteikiama teisė oficialiai atstovauti vaiko interesams.

„Į eismo įvykius patenka kiti vyrukai. Keliuose žūsta kiti, man tai negresia... Juk neblogai vairuoju, kiti nesugeba prie vairo vienu metu atlikti kelių veiksmų. Man tai tikrai negresia.“

5 psl.

12 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 rugpjûèio 13–20 d., Nr. 25

Valdžia mažins nedarbą nesteigdama naujų darbo vietų

Stichija pareikalavo gyvybių

Pagal nedarbo lygį Lietuva velkasi Europos Sąjungos valstybių uodegoje.

Savaitgalį Lietuvoje šėlęs viesulas ne tik pridarė milijoninių materialinių nuostolių, bet ir pareikalavo aukų.

Albinas ČAPLIKAS Ieškodama išeities, mūsų valdžia nutarė pagerinti nedarbo statistiką gana originaliai – ne skatindama steigti daugiau darbo vietų, o griežtindama reikalavimus bedarbiams. Per tankesnį tinklą prasprūs ne visi, ir Vyriausybė galės pasigirti efektyviai sumažinusi nedarbą.

Virginija MAČĖNAITĖ „Esu visko gyvenime matęs, bet kad savo krašto žmogaus veido nepažinčiau, taip dar nėra buvę. Buvo labai sunku“, – su skausmu kalbėjo Varėnos savivaldybės ugniagesys gelbėtojas Vytas Kuklys, dalyvavęs žmonių gelbėjimo operacijoje prie Varėnės ežero, kur, ant palapinės užvirtus medžiui, žuvo 20 metų Sarapiniškių kaimo gyventojas.

Lietuvos duomenimis nepasitiki Oficialiai Lietuvos darbo biržoje (LDP) yra registruota per 324,2 tūkst. nedirbančių asmenų, tačiau, įvertinus šeimos (gimstamumo) koeficientą (2,1–2,2), nesunku pastebėti, kad nedarbas smogė daugiau nei 700 tūkst. šalies piliečių.

Tačiau naujasis Lietuvos darbo biržos direktorius (buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas) Mindaugas Petras Balašaitis kažkokiu būdu nustatė, kad Lietuvoje yra apie 100 tūkst. „netikrų“ bedarbių. Vyriausybei ši išvada labai patiko. Tiek likvidavusi bedarbių Lietuva galėtų nustebinti Euro-

Nukelta į 2 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

pą. Dabar oficialiai skelbiamas 14,9 proc. nedarbas sumažėtų net iki 10 proc. Tiesa, bėda, kad ES statistikos

tarnyba „Eurostat“ Lietuvos pateikiamais duomenimis nepasitiki. Ji panaudojusi savo metodus nustatė,

kad tikrasis nedarbas Lietuvoje siekia net 17,3 proc.

Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sovietmečio prabanga blizgėjusi „Auska“ tebesaugo daug paslapčių „Apie šią poilsiavietę prikurta daug legendų, tačiau visos jos turi tam tikrą dalį tiesos“, – sakė didžiulę 23 hektarų teritoriją Palangos pakraštyje užimančio viešbučio vedėja Ona Birienė.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Poilsiautojų šiemet perpildytoje vasaros sostinėje Palangoje neretas atkreipia dėmesį į įspūdingą soviet-

mečio architektūros statinį, stūksantį beveik kopose, ant pat jūros kranto. Vyresnio amžiaus žmonės jį vadina „Brežnevo vila“. Čia ilsėdavosi aukščiausio rango sovietinė

nomenklatūra. Tačiau net praėjus keliems dešimtmečiams „Auska“ pavadinta garsioji poilsiavietė nenoriai atveria savo saugomas paslaptis.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Aktualijos

Valdžia mažins nedarbą nesteigdama naujų darbo vietų Atkelta iš 1 psl.

Siūlo keisti biržos pavadinimą Kauno darbo biržos prieigose pasikalbėjome su dvejus metus darbo ieškančiu Juozu. Dėl suprantamų priežasčių jis nenorėjo sakyti savo pavardės. Juozas darbą prarado, kai dėl ekonominės krizės vežėjų kompanija, kurioje jis dirbo penkerius metus, buvo likviduota. „Darbo biržą reikėtų vadinti ne darbo, bet bedarbių birža. Kiek kartų čia apsilankau paskirtu laiku, tiek kartų jie man siūlė tą patį darbą – dirbti tolimųjų reisų vairuotoju vienoje firmoje. Mielai sutikčiau, tačiau ne tik aš, bet ir Darbo birža žino, kad ta firma ieško naivuolių. Padirbėję 2–4 mėnesius ir nesulaukę atlyginimo jie vėl grįžta į Darbo biržą, o ši po mėnesio vėl jiems siūlo dirbti toje firmoje, nors žino, kad ji nemoka atlyginimų, kad žmones apgaudinėja. Kai apie tai pasakiau Darbo biržos konsultantei, ji man atsakė, kad ne jų reikalas domėtis kompanijų mokamais atlyginimais“, – pasakoja Juozas.

Ar tikrai Darbo birža tuo neprivalo domėtis? Norėjome, kad į šį klausimą atsakytų LDB vadovai. Deja, atsakymo nesulaukėme. Naujasis direktorius kažkur išvykęs, o viešųjų ryšių specialistė nesiryžo kitiems tarnautojams patikėti tokios „atsakingos užduoties“.

Vadovaujantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 34 str., teritorinė darbo birža privalo prižiūrėti, kad duomenys apie laisvas darbo vietas būtų išsamūs. Mūsų sutiktas Juozas ir jo likimo broliai tvirtina, kad yra kitaip.

Pagerins nedarbo statistiką?

Bedarbį Juozą ir jo likimo brolius nustebinome priminę, kad jau nuo liepos pradžios bedarbiams įsigaliojo griežtesni reikalavimai. Naujojo ginklo – sugriežtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo sankcijos dar nepanaudotos, tačiau bet kurią dieną kai kurie bedarbiai gali būti „pradžiuginti“ žinia apie bedarbio statuso praradimą. Vieną dieną Juozui, Antanui ar Onutei bus pranešta, kad jų registracija Darbo biržoje nutraukiama. Nuo tos dienos jie jau nebegalės vadintis bedarbiais. Taip vienu šūviu Vyriausybė tikisi pagerinti ne tik statistikos duomenis, bet ir papildyti kišenes, nes praradusieji bedarbio statusą ne tik negaus jokių išmokų, bet dar ir patys privalės kiekvieną mėnesį mokėti po 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.

Mirusieji pašalpos neprašys Bedarbiui Juozui padėjome tik tiek – nurodėme Darbo rinkos stebė-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

senos ir tvarkos aprašo adresą internete. Svarbiausia perskaityti šio aprašo 25 str., kuriame numatyti atvejai, kai netenkama bedarbio statuso.

Taigi nuo šiol bedarbiai, neatvykę nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą, rizikuoja net pusei metų prarasti bedarbio statusą. Apraše nenumatyta, kokios neatvykimo priežastys yra pateisinamos. Iki šiol bedarbio statusas būdavo laikinai sustabdomas trims mėnesiams. Dabar

jo registracija gali būti atnaujinama tik praėjus 6 mėnesiams. Niekas mums taip ir nepaaiškino, kodėl pasirinktas būtent toks terminas. Kokios numatytos pasekmės, kiek dėl šio sprendimo tikimasi sutaupyti ar ko kito pasiekti? Į šiuos klausimus Lietuvos darbo birža nerado reikalo atsakyti.

Yra ir daugiau ginčytinų 25 str. punktų, tačiau įdomiausias yra paskutinis, keturioliktasis. Jame bedarbiams

Stichija pareikalavo gyvybių kaip? Juk ant namo sienų neliko stogo! O jei liūtis užeis?!“ – susijaudinusi kalbėjo 68-erių sarapiniškė Monika Degutienė. Šalies draudimo bendrovės sako nespėjančios suktis taip greitai, tad skatina gyventojus fotografuoti sugadintą turtą ir pradėti taisymo darbus, nelaukiant žalos vertintojų. Be to, klientai raginami pasinaudoti galimybe užregistruoti žalą internetu, tačiau jo ryšys daugelyje Varėnos vietų neveikia.

Kauniečiai surengė talką Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Keturi žuvo, du reanimuojami „Gavome pranešimą apie užverstą kelią, tačiau net nenutuokėme, kas mūsų iš tikrųjų laukia. Atvažiavo sukarinta tarnyba, pradėjome skintis kelią Varėnio ežero link. Ėjome pėstute, paskui dviem valtimis pasiekėme įvykio vietą, kur iš vakaro pažvejoti buvo atvykę trys Sarapiniškių kaimo gyventojai ir du varėniškiai. Du žmonės jau buvo išlaisvinti nuo juos prispaudusių šakų, o kitus tris dar laikė užvirtęs medis. Vienas jų – dvidešimtmetis Jekėnų seniūnijos Sarapiniškių kaimo seniūnaičio sūnus Mindaugas Kosčisas – nuo smūgio į galvą žuvo. Kitus du sužeistuosius neštuvais nugabenome iki valčių“, – tragiškus sekmadienio nakties įvykius pasakojo V.Kuklys.

Tragiškos stichijos pasekmės neaplenkė ir kitų šalies vietovių. Prienų rajone, Verbyliškių kaime, šalia Verknės upės nulaužta liepa pražudė palapinėje buvusią 27 metų vilnietę Viktoriją Goloviną. Šaka pataikė tiesiai merginai į galvą. O 46 metų šiaulietę Ginkūnų agrofirmos melžėją Ritą Aliejūnienę mirtis pasitiko ankstų sekmadienio rytą. Moterį mirtinai sužalojo stipraus vėjo šuoro užversta per pusantros tonos sverianti kilnojamoji melžimo aikštelė su pašarais.

Draudikų neprisišaukia Varėna nuo savaitgalį ūžusios audros nukentėjo labiausiai.

V.Mikalausko teigimu, vien Sarapiniškių kaime iš 65 trobų stichijos nepaliestos liko vos 4. „Visame Varėnos rajone daugelio namų stogai nuplėšti, kai kurie namai sugriauti iki langų, daugelio išjudinti net kaminai ir

pamatai, subyrėję ūkiniai pastatai...“ – pasakojo meras.

Nors elektrikams talkino papildomos brigados iš kitų rajonų, tačiau dar trečiadienį didelėje dalyje Varėnos rajono nebuvo elektros, vandens, neveikė mobilusis telefono ryšys.

Draudimo kompanijų žalos vertintojų nesulaukiantys Sarapiniškių kaimo gyventojai jautėsi bejėgiai. „Mano turtas buvo apdraustas, tad nuo pat ryto puoliau skambinti Žalos atlyginimo vertinimo komisijai. Tačiau vadybininkai, pakėlę telefono ragelį, liepia kelias sekundes palaukti ir paleidžia muzikėlę, o praėjus dešimčiai minučių skambutį išjungia. Aš vėl skambinu iš naujo – ir taip pusantros valandos! Ar čia ne pasityčiojimas iš žmonių? Juk už kiekvieną minutę man pinigai kapsi! Galiausiai liepė kantriai laukti, kol atvažiuos komisija ir įvertins nuostolius, o iki tol draudžiama ką nors namui daryti. Bet

Savaitgalį siautėjusi gamtos stichija daug žalos pridarė ne tik Varėnai, bet ir Klaipėdos, Alytaus, Kauno rajonams. Galingas škvalas rovė medžius, vartė reklaminius stendus, kelio ženklus, elektros perdavimo linijų atramas. Preliminariais duomenimis, kelininkams padaryta žala siekia milijoną litų, o miškininkams – net 17 milijonų. Pasak Generalinės miškų urėdijos, visoje Lietuvoje išlaužyta ir suniokota apie 350 tūkst. kietmetrių medienos.

Daugiausia aukštos įtampos elektros linijų ir transformatorinių pastočių savaitgalį nukentėjo Kauno ir Alytaus regionuose. Laikinojoje sostinėje be elektros buvo likę per 13 tūkst. gyventojų, sutriko viešojo transporto eismas. Labai smarkiai suniokoti Panemunės šilas, Ąžuolyno parkas, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Todėl pirmadienį į trijų dienų visuotinę talką buvo pakviesti visi Kauno gyventojai.

primenama, kad jie bedarbio statusą praras... mirties atveju. Tikrai reikia pagirti mūsų valdžią už tokį apdairumą – nenumatysi to apraše ir, žiūrėk, į darbo biržas pasipils mirusieji.

Priversti imtis nelegalių darbų Ar įsigaliojus aprašytiems sprendimams padaugės darbo vietų? LDB tikina, kad šios institucijos tikslas yra, įgyvendinant valstybines užimtumo garantijas, darbo ieškantiems asmenims padėti greičiau įsidarbinti, suteikti jiems galimybių įgyti reikiamą kvalifikaciją ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Tačiau šį kartą nieko panašaus nesulauksime. Valdžia sukūrė teisės aktus ne lengvinti sąlygas verslui, kad šis steigtų naujas darbo vietas, o ne pradėtų eilinę kovą su vėjo malūnais. Štai kodėl mūsų bedarbiai yra tiesiog priversti užsiimti nelegaliais darbais, kurių savo noru daugelis nesiimtų, pavyzdžiui, kontrabanda arba pusiau legaliais būdais įvežti degalų. Jeigu jie tai darė gaudami bedarbio išmokas, tai dar labiau bus suinteresuoti tai daryti dabar, kai iš jų bus atimtas bedarbio statusas.

Beje, o kaip dabar turėsime vadinti šiuos žmones? Neregistruotais bedarbiais?

Po tokių mūsų valdžios sprendimų lengvai atsikratyti bedarbių aiškiai nepavyks. Kur jie gaus pinigų pragyventi? Ogi padaugės vagysčių, apiplėšimų. Kita vertus, po naujojo aprašo giljotina pateks ne tik apsileidusieji ar apsimetėliai bedarbiai, bet ir tikrai ieškantys ir nerandantys darbo žmonės.

Pažėrė kritikos Vyriausybei už abejingumą Krikščionių partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus nuomone, Vyriausybės ir ypač jos vadovo abejingumas nuo vienos didžiausių Lietuvoje audrų ir potvynio smarkiai nukentėjusių piliečių likimui yra gėdingas vengimas atlikti patikėtas pareigas ir dar vienas skaudus valdžios poelgis, kuris griauna žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis, o neretai ir valstybe.

Politiką stebina ir tai, kad apie artėjančios stichijos protrūkius buvo kalbama jau prieš kelias dienas, bet šalies Vyriausybė nesiėmė jokių išankstinių priemonių žmonių nelaimėms sušvelninti.

Pasak G. Vagnoriaus, didžiausias nuopelnas už kovą su gamtos jėgomis vėl teko patiems šalies gyventojams, krašto apsaugos vyrams bei gaisrininkams, nedelsiant puolusiems tvarkyti audros padarinių. Anot Krikščionių partijos lyderio, valstybės institucijų autoritetui nepataisomą žalą daro „atostogaujančio“ ministrų kabineto trypčiojimas sprendžiant būtiniausių kompensacijų būdus ir ypač apgailėtini ketinimai po tokios skaudžios stichijos siautėjimo iš biudžeto nutrupinti vos keletą milijonų litų, bandant tokį neveiklumą „atpirkti“ viešųjų ryšių akcijomis. Ekspremjero manymu, tokiomis ypatingomis situacijomis nederėtų žmonių erzinti tariamu biudžeto taupymu, kai, pavyzdžiui, dešimteriopai daugiau lėšų išleidžiama kai kurių ministerijų abejotinoms konsultacinėms paslaugoms apmokėti.

GK, Eltos inf,

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Sovietmečio prabanga blizgėjusi „Auska“ tebesaugo daug paslapčių Atkelta iš 1 psl.

Žodžius rinko atsargiai Ona Birienė čia dirba jau beveik 20 metų, tačiau, kalbėdamasi su žurnalistu apie „Auskos“ klientus ir įvykius, nutikusius per visus tris dešimtmečius, žodžius rinko atsargiai.

1979 metais atidarytas viešbutis „Auska“ iš karto žmonių buvo pavadintas „Brežnevo vila“, nes jis ir buvo statytas aukščiausių sovietmečio valdžios atstovų poilsiui. Čia iki šiol dvelkia sovietmečio laikų prabanga ir gigantomanija. Tuometinės sovietinės nomenklatūros vadovų poilsiavietėms negailėta nei lėšų, nei brangių apdailos medžiagų.

Ant sienų kabo garsių Lietuvos dailininkų paveikslai, jų čia yra apie šimtą.

Poilsį saugojo KGB parinktas personalas Nors komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas nė karto taip ir neapsilankė „Auskoje“ (jis mirė 1982-ųjų lapkritį), vis dėlto šiam viešbučiui prigijo neoficialus „Brežnevo vilos“ pavadinimas.

Buvęs „Baltijos“ viešbučių komplekso (jam priskiriama ir prabangioji „Auska“) direktorius Jonas Juchnevičius, kompleksui vadovavęs bemaž du dešimtmečius, pasakojo, kad sovietmečiu ramų partinių veikėjų poilsį sergėjo iš KGB darbuotojų surinktas personalas. „Net augalus prižiūrintys sodininkai buvo KGB darbuotojai, o ką jau kalbėti apie likusį personalą“, – neslėpė J.Juchnevičius.

Viešbučio vedėja numoja ranka į įvairias legendas. „Žinote, sunku pasakyti, kur tiesa, o kur pramanai, bet štai vienos dar-

buotojos vyras, šaldytuvų meistras, sovietmečiu norėjo įsidarbinti „Auskoje“, nes ten tada reikėjo tokio meistro.

Bet jo anketa buvo atmesta“, – pasakojo O.Birienė.

Tuo laiku visi darbuotojai privalėjo pildyti specialias anketas, atsakyti į daugybę klausimų, lyg ruoštųsi išvykti iš Sovietų Sąjungos į užsienį.

Kuo „Auska“ viliojo buvusius TSKP lyderius, o vėliau ir jos spindesiui neatsispyrusius Lietuvos bei užsienio valstybių vadovus? Čia tik 10 miegamųjų vietų, bet užtat kokių! Apartamentai tiesiog alsuoja sovietmečio prabanga: masyvios aksominės užuolaidos, ąžuolinės durys, marmuras iš Azijos. Keraminės plytelės vonios kambariams vežtos iš Maskvos.

Netoli pirties esančioje svetainėje įrengtas didžiulis židinys (jų yra trys), o priešpirtyje – erdvus baseinas su nefiltruotu jūros vandeniu. Vamzdis į jūrą buvo nutiestas 1,5 kilometro, nes tik iš tokio tolio atitekėjęs jūros vanduo buvo laikytas švariu partijos veikėjams. Tačiau svarbiausias „Auskos“ pasididžiavimas – didysis baseinas, primenantis Lietuvos teritorijos kontūrus.

Įkalino konkurentą „Auskos“ istoriją kūrė ne tik svečiai, bet ir įvykiai. Viešbutis ne savo noru įsitraukė į Sovietų Sąjungos TSKP generalinio sekretoriaus rinkimus 1985-aisiais, kuriuos tada laimėjo Michailas Gorbačiovas.

Mirus tuometiniam komunistų partijos lyderiui Konstantinui Černenkai, M.Gorbačiovas po kelių valandų Maskvoje sukvietė Politinio biuro posėdį, kuriame ir buvo išrinktas generaliniu sekretoriumi.

Jo pagrindinis konkurentas Grigorijus Romanovas, tuo metu ilsėję-

sis Palangoje, „Auskoje“, tapo savotišku kaliniu, nes skrydis iš kurorto į Maskvą jam buvo organizuotas tik kitos dienos rytą, tai yra tada, kai M.Gorbačiovas jau oficialiai ėjo TSKP generalinio sekretoriaus pareigas.

Ilsėjosi beveik visi prezidentai Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Auska“ išsaugojo reprezentacinės vyriausybinės poilsiavietės vardą. Pušų ir jūros ošimu čia mėgavosi visi iki šiol buvę išrinkti Lietuvos vadovai – Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas.

Viešbutis „Auska“ buvo pavadintas „Brežnevo vila“, nes jis ir buvo statytas aukščiausių sovietmečio valdžios atstovų poilsiui. „Patys šilčiausi mūsų prisiminimai – apie amžiną atilsį A.M.Brazauską, – sakė viešbučio vedėja Ona Birienė. – Visas personalas laikrodžius galėdavo nusistatyti pagal Prezidentą, nes jis ir jo šeimos nariai niekada nevėluodavo.“ Pasak O.Birienės, laikydamasis tokio punktualumo, Prezidentas parodydavo pagarbą viešbučio darbuotojams.

Iš šilto pajūrio – į šaltą Sibirą

Šiuo metu S.Ivanovas yra Rusijos Federacijos premjero Vladimiro Putino dešinioji ranka. Jis užima vicepremjero postą.

Pats V.Putinas „Auskoje“ nepoilsiavo, bet užtat čia keliolika parų praleido vienas pagrindinių jo kritikų – buvęs naftos koncerno „Jukos“ prezidentas Michailas Chodorkovskis. Iki 2003 m. buvęs turtingiausiu Rusijos verslininku, M.Chodorkovskis už V.Putino kritiką 2005-aisiais buvo nuteistas 8 metus kalėti Sibiro kalėjime.

Valdovų ydų ir įpročių neatskleidė O.Birienė“ laikraščiui neatskleidė, kokiais įnoriais personalą šokdino šio pasaulio galingieji. „Auskoje“ ilsėjosi ir Danijos princas sosto įpėdinis Frederikas, ir buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos lyderis Erikas Honekeris, ir net vienas Kinijos vadovų.

J.Juchnevičius prisiminė tik neeilinį įvykį, susijusį su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Jis per antrąsias savo atostogas „Auskoje“ pageidavo neoficialiai susitikti su V.Adamkumi. „Tai buvo nemažas iššūkis visam kolektyvui, nes Kazachstano prezidentas pageidavo ir specialaus valgiaraščio, jame neturėjo būti patiekalų iš kiaulienos “, – pasakojo J.Juchnevičius. Jam taip pat įsiminė ir Mongolijos prezidentas, kuris „Baltijos“ direktoriui dovanų atvežė iš kašmyro vilnos megztinį. „Mongolai paprastai yra nedidelio ūgio, o aš gana stambus vyras, todėl man buvo keista, kaip jie sugebėjo sužinoti mano dydį, nes megztinis tiko idealiai“, – šypsodamasis kalbėjo J.Juchnevičius.

3

Susitikdavo ir prezidentai, ir ministrai Prezidentinių apartamentų darbo kabinete įrengtas tiesioginis ryšys su Vyriausybe, bet čia prezidentai dažniau ilsėjosi nei dirbo.

Pasak O.Birienės, „Auskoje“ valstybių vadovai rengdavo tarptautinius biliardo turnyrus. „Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis, Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir mūsų šalies vadovai mėgo šį žaidimą, bet, suprantama, žaidė ne dėl įtakos zonų ar valstybių teritorijų, o tiesiog dėl pramogos“, – šypsojosi O.Birienė.

Vienas įsimintinų renginių, anot O.Birienės, buvo 1994 m. pirmą kartą istorijoje įvykęs Baltijos šalių prezidentų – A.M.Brazausko, Lenarto Merio ir Gunčio Ulmanio – susitikimas. Būta čia ir ne vieno įvairių valstybių ministrų susitikimo. „Šiemet niekas iš valstybės vadovų dar nebuvo atvykęs, bet mes laukiame jų bet kuriuo metu, taip pat ir Prezidentės“, – sakė „Auskos“ vedėja O.Birienė.

Didelės viešbučio erdvės reikalauja didelių šildymo išlaidų, o per vitrininius langus išeina šiluma. Nepaisant to, „Auskoje“ iš paskutiniųjų stengiamasi išsaugoti ir autentišką architektūrą, ir prisiminimus apie visus „Brežnevo viloje“ nutikusius įvykius.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Tarp „Auskos“ svečių yra ir dabartinės epochos istorijos veikėjų. „Buvęs Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas tuometinio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus paprašė pasirūpinti jo poilsiu Lietuvos pajūryje, – prisiminė buvęs „Baltijos“ vadovas J.Juchnevičius. –S.Ivanovas apsistojo „Auskoje“, nes joje sudarytos idealios privatumo ir saugumo sąlygos.“ Vietoj planuotų trijų dienų poilsio S.Ivanovas čia praleido keturias paras.

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

Likviduotų apskričių nostalgijos nepastebėta Stasys JOKŪBAITIS Ar pajutote, kad jau nebeliko apskričių administracijų? Paprasčiausios apklausos rodo, kad šios tarpinės valstybės valdymo grandies nostalgijos dauguma žmonių nejaučia. Vadinasi, beveik du dešimtmečius šie regionų valdžios malūnai sukosi pustuštėmis girnomis, viską palikdami savivaldybėms arba ministerijoms.

Tai buvo vienas pavyzdžių, kur gali nuvesti aklas prieškario nepriklausomos Lietuvos valdymo struktūrų kopijavimas. Užmojai gal buvo ir geri – priartinti valdžią prie žmonių, kad jiems nereikėtų dėl sudėtingesnio reikalo anksčiau arkliuku, dabar – traukiniais ar automobiliais baladotis į sostinę. Tačiau viskas nuėjo perniek, kai ministerijos nė už ką nepanoro atsisakyti dalies savo funkcijų ir atiduoti jų apskričių administracijoms, o centrinė valdžia taip ir nesurado politinės valios ką nors pakeisti.

Taigi apskričių administracijų nebėra. Dauguma darbuotojų, gavę išeitines išmokas, išsilakstė kas sau, tik viršininkai yra viršininkai. Dauguma iš vienų minkštų kėdžių nusileido į kitas – tapo ne bet kuo, o premjero Andriaus Kubiliaus patarėjais regioninei plėtrai su kelių tūkstančių litų mėnesine alga ir dviem kabinetais – vienu apskrityje, kitu, kuriame pasirodo tik kaip jauni mėnuliai, – sostinėje, po Vyriausybės stogu.

Kažkaip liežuvis neapsiverčia tai vadinti taupymu, kurį deklaruoja mūsų premjeras. Iki liepos pirmosios jis turėjo vienuolika patarėjų, dabar, liepos viduryje, – kone dvigubai daugiau. Šiuo metu premjero komandoje net 19 šaunias algas gaunančių patarėjų. Ir jų gretas gali papildyti dar pora žmonių.

Ką šiuo metu veikia naujai iškeptieji premjero patarėjai, sunku ir pasakyti. Viena versija – „užbaiginėja likvidacinius darbus, susijusius su apskričių reforma“. Pasak kitos, kas nors turi jiems kurį laiką mokėti atlyginimus, kol eksviršininkai bus paskirti Vyriausybės atstovais regionų plėtros tarybose.

Abi šios į viešumą patekusios versijos, švelniai tariant, abejotinos. Niekas negali pasakyti, kodėl buvusiems apskričių administracijų viršininkams reikia dirbti darbą, kuris privalėjo būti užbaigtas dar iki liepos pirmosios. Išeitų, kad už tą patį darbą dabar mokama antrą kartą, tik jau ne apskrities viršininkui, o premjero patarėjui.

Dauguma apskričių viršininkų iš vienų minkštų kėdžių nusileido į kitas.

Atsakyti už tai, kaip pas mus įprasta, atrodo, niekam nereikės. Kai kurių apskričių viršininkų administracijų likvidavimą, kaip paaiškėjo, stabdo skolos, į kurias įstūmė abejotini buvusių viršininkų sprendimai. O čia jau prasideda užburtas ratas: apskrities administracijos jau lyg ir nėra, tačiau kol ji turi skolų, kaip juridinio asmens jos likviduoti negalima.

Didžiausia skolos našta slegia buvusią Marijampolės apskrities administraciją – už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą rangovams nesumokėta daugiau kaip milijonas litų.

Mat apskrities vadovai šventai tikėjosi gauti Europos Sąjungos paramą

Ant politinių svarstyklių

ir, net nesulaukę jos sprendimo, puolė atstatinėti dvarą. Paraiška buvo atmesta, ir dabar pinigų restauratoriams mokėti nėra kam. Tačiau tai nesutrukdė buvusiai apskrities viršininkei Birutei Kažemėkaitei tapti premjero patarėja.

Beveik tiek pat dėl sunkiai suvokiamų sprendimų yra įsiskolinusi ir Vilniaus apskrities administracija.

Tačiau šios viršininkas bent jau netapo Ministro Pirmininko patarėju, o apskrities administracijos likvidatoriumi buvo paskirtas jo pavaduotojas. Netoli šimto tūkstančių litų skola – nesumokėtos pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos stabdo ir Telšių apskrities administracijos galutinį likvidavimą. Tačiau nei tai, nei labai prasti žemaičių sostinės gyventojų atsiliepimai vietos ir kitoje spaudoje apie premjero patarėju tapusį apskrities viršininką irgi nebuvo jo karjeros stabdys. Ir kaip bus, jei premjero patarėjai turi būti tik lojalūs dabartinei valdžiai Seimo valdančiosios daugumos atstovai.

Tiesa, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis mano, kad ne visi buvę apskričių viršininkai ateityje galės tapti regioninės plėtros tarybos nariais, dalis jų gali būti atsijota išklausius jų ataskaitas. Jei iš tiesų taip bus, tai kam dabar jiems dar pakišti premjero patarėjų krėslai ir mokami atlyginimai? Juk jau seniai aišku, kas yra kas.

Dar nelabai žinoma ir tai, ką iš tiesų veiks tie paskyrimo laukiantys būsimi Vyriausybės atstovai regionų tarybose. Juk jos posėdžiauja ne taip dažnai – kartą per mėnesį ar dar rečiau. Tačiau, matyt, mąstoma maždaug taip: kai reikia įdarbinti savą, partijos globojamą žmogų, pareigas jam ne taip sunku ir sugalvoti.

Lietuvos radijas

Kas kalčiausias dėl Lietuvos bėdų?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dėl Lietuvą prislėgusio sunkmečio, gyventojų nuomone, kalčiausias dabartinis premjeras Andrius Kubilius, taip pat jo pirmtakas Gediminas Kirkilas bei pasaulinė ekonominė krizė. Didžiausia kaltės našta, anot respondentų, tenka A. Kubiliui, perpus mažesnė – pasaulinei krizei ir G. Kirkilui, o dar apie trečdalį Lietuvos žmonių laikosi nuomonės, jog krizę Lietuvoje lėmė abu mūsų šalies premjerai ir pasaulinės tendencijos.

Tokia tendencija, kaip praneša „Delfi“, aiškėja žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ liepos mėnesį atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Labiausiai kaltę dėl dabartinės Lietuvos ekonominės padėties žmonės linkę suversti dabartiniam prem-

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Komentarai

jerui, Tėvynės sąjungos lyderiui A. Kubiliui. Kad jis yra kalčiausias dėl mūsų šalį ištikusių nesėkmių, mano net 27,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Beveik perpus mažiau žmonių laikosi nuomonės, kad ekonomines bėdas Lietuvai lėmė pasaulinė ekonominė krizė. Taip manančiųjų buvo 16,6 proc. Apie 15,5 proc. respondentų mano, kad kaltė turėtų slėgti buvusį ministrą pirmininką socialdemokratą Gediminą Kirkilą, dar 2 proc. įžvelgia ir socialdemokratų patriarcho a.a. Algirdo Mykolo Brazausko klaidų.

Vis dėlto apie trečdalį Lietuvos gyventojų linkę manyti, kad mūsų šalies bėdas lėmė visų įvardytų premjerų veiklos ir pasaulinės ekonominės krizės kokteilis. Taip manančiųjų buvo net 30,9 proc., o 7,2 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba atsakymo nepateikė.

A. Kubiliaus veiklą dažniau kritikavo namų šeimininkės arba moterys, išėjusios vaiko priežiūros atostogų, taip pat bedarbiai ir darbininkai, G. Kirkilą labiau kaltino tarnautojai ir specialistai, pasaulinę ekonominę krizę – taip pat namų šeimininkės, moksleiviai, studentai ir specialistai.

Mažiausiai A. Kubilių kaltina specialistai, o G. Kirkilo kaltės mažiausiai įžvelgia moksleiviai, studentai ir darbininkai.

Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys kaltę beveik po lygiai krovė A. Kubiliui, G. Kirkilui, pasaulinei krizei.

Nebaigto vidurinio, vidurinio, aukštesniojo ir specialiojo vidurinio išsilavinimo žmonės buvo labiau linkę apkaltinti A. Kubilių arba jį, G. Kirkilą ir pasaulinę krizę kartu, tačiau mažiau linkę užkrauti atsakomybę vien tik G. Kirkilui ar pasaulinėms tendencijoms.

Tai, kad A. Kubilių kaltina beveik dvigubai daugiau gyventojų nei G. Kirkilą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė „Delfi“ aiškino ir G. Kirkilo talentu „pripūsti visuomenei arabų“.

Ar premjerui rūpi kenčianti tauta?

Savaitgalį škvalo užklupti Prienų, Trakų, Varėnos rajonų ir Kauno žmonės patyrė nuostolių, kurie skaičiuojami milijonais litų. Daug žmonių liko be pastogės ir elektros. Miškininkai kalba apie 10 milijonų litų siekiančią žalą. Gamtos nelaimė nusinešė ir kelių žmonių gyvybes. Nukentėjusiems tarti paguodos žodžių nuvyko Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad tokio masto stichinės nelaimės Lietuva nematė 100 metų. Trumpam iš atostogų į nuniokotą miestą grįžo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Ar reikėjo atostogas nutraukti ir premjerui Andriui Kubiliui?

Politikai turi būti su tauta

Premjerui jautrumas nebūdingas

Dalia Teišerskytė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Be abejo, premjerui Andriui Kubiliui reikėjo nutraukti atostogas. Ministro Pirmininko tiesioginė pareiga rūpintis savo šalies žmonėmis. Užgriuvus bėdai, mūsų valdžia turi stovėti šalia mūsų. Žinoma, galima sakyti, kad premjerą sėkmingai pavaduoja finansų ministrė. Nei Ingrida Šimonytė, nei A.Kubilius medžių nepjaus ir šakų į šoną nenešios. Tai faktas. Bet yra moralinė pareiga. Ir ji kur kas svarbesnė nei fizinis I.Šimonytės važinėjimas po Lietuvos pakraščius.

Jeigu premjeras būtų grįžęs bent dienai ir solidarizavęsis su tauta, parodęs, kad jam rūpi Lietuvos žmonės, tai būtų buvęs gražus gestas. Premjeras turi ne tik parodyti tą rūpestį.

Jam iš tikrųjų turi rūpėti. Tauta jau ir taip yra nustekenta, ir dar dievulis nepasigailėjo. Tokiu atveju mūsų vadai turi būti šalia žmonių. Tiktai taip.

Galima teigti, kad ir viešųjų ryšių požiūriu premjero elgesys buvo visiškai nesuprantamas. Nors mane tie viešieji ryšiai mažiausiai domina. Man labai įdomu, kaip valstybė ir Vyriausybė padės žmonėms. Ir tai reikia daryti kuo greičiau.

Politikas visada turėtų būti išvien su tauta. O nelaimės metu kiekvienas žmogus turi dėti visas pastangas, kad galėtų visokeriopai padėti bėdoje atsidūrusiesiems.

Loreta Graužinienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Premjerui, be abejo, reikėjo grįžti ir parodyti dėmesį nelaimės ištiktiems žmonėms. Bet aš nesistebiu tokiu elgesiu, nes A.Kubiliui nebūdingas jautrumas. Matyt, toks yra jo charakteris.

Kai kas sako, kad premjeras nieko nepakeistų, kad padėtį puikiai kontroliuoja premjerą pavaduojanti Ingrida Šimonytė. Manau, tai nerimtas argumentas. Tiesiog premjeras demonstruoja savo atsainų požiūrį į paprastus Lietuvos žmones.

Ar jo grįžimas pakeistų padėtį, – tai retorinis klausimas. Bet susirūpinimo išreiškimas, važiavimas pas nukentėjusius žmones, kalbėjimas su jais turėtų bent psichologinį poveikį.

Tai juk irgi pagalba. Kai pats premjeras kažką pažada, žmogus jaučiasi daug tvirčiau negu kai žada jo pavaduotoja.

Bent trumpam grįždamas į darbą premjeras net galėjo pakelti savo tragiškai kritusį reitingą. Nors, mano giliu įsitikinimu, dabar apie tai galvoti reikia mažiausiai. Jeigu žmogus turi Dievo duotą atjautą, jis tiesiog viską meta ir važiuoja žiūrėti, kokia padėtis ir kuo galima žmogui padėti. Šiuo atveju, manau, A.Kubiliui tokio jautrumo trūksta.

Premjeras dar kartą pademonstravo abejingumą, manymą, kad yra aukščiau už tautą. Kad paprasti žmonės jam yra niekas.

Feminisčių daugėja Nors Lietuvoje dirba daugiau moterų negu vyrų ir jos vis dar uždirba 15–20 proc. mažiau negu tą patį darbą atliekantys vyrai, tačiau moterys Lietuvoje tampa vis savarankiškesnės ekonomiškai ir jau lenkia net feminizmu garsėjančios Skandinavijos moteris, rodo naujausi sociologiniai tyrimai.

Sociologų teigimu, Lietuvoje keičiasi visa vyrų ir moterų santykių kryptis – tai, kad moteris gali tiesiogiai ir savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje, padidina jos

finansinę ir ekonominę nepriklausomybę, moteris tampa vis mažiau priklausoma nuo vyro, bet iškyla didelė kraštutinio individualizmo grėsmė – materialinis išskaičiavimas lyčių ir šeimos santykiuose užgožia žmogiškąsias vertybes. Milžiniškus socialinius pokyčius Lietuvoje pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, socialinių mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis, pasiremdamas naujausiais tyrimais Lietuvoje ir užsienyje.

GK, Eltos inf.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Parama studentams Rudens semestrui Lietuva išeiviams ir lietuvių kilmės vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams studijuojantiems tėvynėje skirs 175 tūkst. litų paramos.

Norintys ją gauti rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 15 d. turėtų teikti paraiškas Valstybiniam studijų fondui. 2010 metais Švietimo ir mokslo ministerija užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, skyrė 350 tūkst. litų, pus4 šių lėšų jau išmokėta pavasario semestre.

Studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką. „Paramą gauti gali studentai, priimti į pirmosios ar antrosios pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje ir neturintys akademinių skolų, – sakė Ilona Jacob, Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėja. – Tačiau jei studentai studijuoja tos šalies kalbą iš kurios atvyko, paramos pagal šią programą jie gauti negalės.“ Pasak specialistės, stipendija už studijų rezultatus yra skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Šių stipendijų mėnesinis dydis yra nustatomas atsižvelgiant į pretenduojančio gauti stipendiją asmens paskutinės sesijos pažymių svertinį vidurkį ir pagal studijų sritis: socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai, meno studijos ir biomedicinos, fiziniai, technologijų mokslai (nuo 150 Lt iki 400 Lt).

Pirmosios ir antrosios studijų pakopos pirmojo semestro studentams stipendijos mėnesinis dydis yra 200 Lt. Socialinė išmoka (nuo 700 Lt iki 1 100 Lt) yra skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Šią vasarą Švietimo ir mokslo ministro įsakymu praplėstas socialinės išmokos gavėjų ratas, – teigė vedėja. – Dabar socialines išmokas galės gauti ir asmenys iki 26 metų, kurių abu tėvai (globėjai) yra bedarbiai, taip pat asmenys, auginantys vaikus ir niekur nedirbantys.“ Visi norintys gauti paramą studentai Fondui privalės pateikti: užpildytą ir pasirašytą patvirtintos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymą iš aukštosios mokyklos, patvirtinančią studento statusą, pažymą apie paskutinės sesijos pažymių svertinį vidurkį ir skolų skaičių.

Tiesa.com inf.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Emigrantų vaikus prižiūri ir seneliai, ir kaimynai

5

„Buvo tėvų prašymų pliūpsnis. Gal dėl to, kad šiais metais įsigaliojo visi teisės aktai“, – sakė vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Be tėvų augančių vaikų gali būti žymiai daugiau. Tiesiog jie nepatenka į oficialią statistiką, pavyzdžiui, kai vaikus globoja vienas iš išsiskyrusių sutuoktinių. „Vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, išvyksta uždarbiauti į užsienį. Yra tėvas, kuris su vaiku palaiko ryšius“, – sakė L.Gardauskienė. Tokiu atveju vaikų teisių apsaugos institucijai nėra pagrindo kištis.

Dažniausiai vieni lieka paaugliai

Ridui dirbant Vokietijoje, vaikais rūpinasi jo motina Marija. Ji yra laikinoji dviejų Rido sūnų globėja.

Lina JUŠKAITIENĖ Emigrantai tėvai, išvykstantys dirbti metams ar keleriems, savo vaikus palieka globėjui, kurį patys ir parenka. Taip elgiasi ne kratydamiesi atsakomybės ar norėdami išsirūpinti išmoką. Laikinajam globėjui suteikiama teisė oficialiai atstovauti vaiko interesams.

Išsiskiria keliems mėnesiams Jurbarkietis Ridas Sutkaitis jau trečius metus dirba Vokietijoje. Į Jurbarką grįžta kas du tris mėnesius, paskui vėl išvažiuoja. Namuose jo visada nekantriai laukia du sūnūs – 4 metų Ignas ir beveik 7 metų Modestas.

Ridas vienas išlaiko ir auklėja vaikus.

Jam padeda jo motina Marija. Ignas ir Modestas savo mamos nematė trejus metus. Anot Rido, jo buvusiai sutuoktinei vaikai nerūpi.

Vyrą šnekinome jam ruošiantis išvykti dirbti į Vokietiją. Ridas neslėpė, kad jam labai sunku išsiskirti su berniukais. „Vaikai kiekvieną kartą prašo, kad neišvažiuočiau, likčiau su jais. Man baisiausia su jais atsisveikinti. Bet jie po truputį apsiprato. Juk dažnai išvažiuoju dirbti“, – pasakojo Ridas. Jis savo vaikams skambina kiekvieną savaitgalį.

Norėtų susisiekti kasdien, bet pokalbiai brangiai kainuoja. Ridas su sūnumis puikiai sutaria. Jie prie tėčio labai prisirišę.

Vyras ilgiausiai su vaikais nesimatė tris mėnesius. Visiems metams išsiskirti negalėtų. Ilgas išsiskyrimas būtų dar viena trauma vaikams ir pačiam Ridui. Mat Ignui ir Modestui teko du mėnesius praleisti vaikų namuose. Būtent tiek laiko prireikė Ridui juos iš tų namų atsiimti. Vaikai iš girtaujančios motinos atimti ir

į vaikų namus išvežti Ridui dirbant Danijoje. Tuo metu jaunėliui buvo kiek daugiau nei metukai.

Dažniausiai palieka seneliams R.Sutkaičiui išvykus dirbti į Vokietiją, jo vaikams juridiškai atstovauja močiutė Marija. Būtent ją Ridas paskyrė laikinąja globėja. Tėvų prašymų dėl laikinosios globos paskyrimo Jurbarko rajono vaikų teisių apsaugos

Užsienyje įsitvirtinę tėvai paliktus vaikus išsiveža. Taip elgiasi dauguma tėvų, kurie vaikus paliko globoti kitiems asmenims. specialistai gauna kiekvienais metais. Anot šio skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės, dauguma tėvų, vaikus paliekančių globoti kitiems asmenims, išvyksta į Didžiąją Britaniją, Norvegiją. Yra išvykusiųjų į Airiją, Ispaniją, šiek tiek mažiau į Vokietiją, kurioje lietuviai dažniausiai uždarbiauja kelis mėnesius. Yra viena globotinė, kurios tėvai gyvena JAV. Paprastai tėvai vaikų globą perduoda seneliams, kartais atžalos paliekamos brolienėms, draugams ar kaimynams.

Dažniausiai vaikai paliekami metams ar dvejiems.

Autorės nuotrauka

Laikinąją globą reglamentuojantys teisės aktai įsigaliojo prieš kelerius metus.

Laikinajam globėjui suteikiama teisė juridiškai atstovauti vaikui teisme, gydymo ar kitoje įstaigoje. Toks globėjas gali išrūpinti vaikui asmens dokumentą, nuvesti pas gydytoją. „Juridiškai vaikui negali atstovauti nei ugdymo įstaiga, nei senelis, nei teta, tik vaiko globėjas arba tik vienas iš vaiko tėvų“, – tikino L.Gardauskienė.

Globėjams, kuriuos vaikams parenka tėvai, neskiriama vaiko globos rūpybos išmoka. Tokią išmoką – apie 520 Lt per mėnesį – gauna tie globėjai, kuriuos vaikams parenka pati vaikų teisių apsaugos institucija. Tai nutinka tada, kai abu tėvai nesirūpina vaikais.

Anot Jurbarko rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, laikinoji globa išsprendė daug teisinių bėdų.

Be tėvų augančių vaikų nedaugėja?

Emigruojančiųjų daugėja, tačiau paliekamų vaikų skaičius išlieka stabilus. Anot L.Gardauskienės, statistika rodo, kad nepadaugėjo tėvų prašymų dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Šiais metais tokių prašymų gauta 26, 2009 m. – 31, 2008 m. – 49, 2007 m. – 26. Nedaugėja ir paliekamų vaikų. „Mūsų duomenimis, Jurbarko r. savivaldybėje šiuo metu yra 43 vaikai, kurie palikti kitų asmenų priežiūrai ir kuriems tėvų prašymu nustatyta laikino ji globa (rūpyba)“, – tvirtino L.Gardauskienė. 2009 m. kitų asmenų priežiūrai Jurbarko rajone buvo palikti 52 vaikai, 2008 m. – 60, 2007 m. – 31 vaikas.

Išsiskiria 2008 metai, tada rajone buvo daugiausia globojamų vaikų.

Jurbarko rajone surinkta statistika rodo, kad po vienodai paliekami vaikai mieste ir kaime, berniukai ir mergaitės. L.Gardauskienei nerimą kelia vienas statistikos faktas.

Pagal amžių dauguma paliktų vaikų yra nuo 10 iki 14 metų. „Tėvai palieka paauglius. Psichologai trimituoja, kad tai svarbiausias amžius vaiko gyvenime“, – kalbėjo L.Gardauskienė.

Anot specialistės, tokius tėvus galima suprasti. „Kai tėvai išvažiuoja į nežinią, jie paprastai palieka vaikus.

Paaugliai visiškai integravosi šioje švietimo sistemoje. Tėvai nenori rizikuoti vien dėl vaiko mokymosi.

Tai ne pradinuką išsivežti“, – sakė L.Gardauskienė, tokias išvadas daranti iš pokalbių su tėvais.

Tėvai kitų asmenų globai palieka ir kūdikius. Tokių atvejų Jurbarko rajone šiais metais trys. „Kaip gali vaikas prisirišti prie mamos ir tėvo, jei jį palieka tokį mažą? – klausė ji. – Štai vieni tėvai atėjo į mūsų skyrių ir prašė pagalbos, mat vaikai senelių klauso labiau nei jų.“ Psichologai įsitikinę, kad emigrantų paliekami vaikai susidurs su psichologinėmis problemomis ateityje.

Vaikų teisių apsaugos specialistai nėra tokie kategoriški. Jie sutinka, jog vaikams trūksta tėvų, kad ir kaip gerai jais rūpinasi seneliai ar kiti globėjai.

Vis dėlto viskas priklauso nuo tėvų ir vaikų. „Vieni apsiriboja pavieniais skambučiais, o kiti tiesiog kas vakarą skambina ir sprendžia visas bėdas“, – sakė L.Gardauskienė. Vaikai gali turėti geresnes gyvenimo sąlygas, galimybę pažinti pasaulį. „Žinau daug vaikų, kurie vasaros atostogų, švęsti Kalėdų išvažiuoja pas tėvus“, – pasakojo ji.

Specialistai pastebi kitą tendenciją. Užsienyje įsitvirtinę tėvai paliktus vaikus išsiveža. Taip elgiasi dauguma tėvų, kurie vaikus paliko globoti kitiems asmenims.

Minėtas jurbarkiškis R.Sutkaitis nesiruošia užsienyje apsigyventi visam laikui ir išsivežti ten sūnus. Šeimos ateitį jis mato Jurbarke. Tėvas planuoja nusipirkti butą, kad nereikėtų gyventi su motina. Arba butą nupirkti jai. Rido sūnų svajonės – ne tik mašinos, bet ir saldumynai. Ridas juokauja, kad jie prašo dovanų parvežti ir kitą mamą.

Paslaugos Australijos lietuviams Siekdama sudaryti lengvesnes sąlygas Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Australijoje, gauti konsulines paslaugas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos ambasada Japonijoje rugsėjo 18–26 dienomis organizuoja konsulinę misiją į Australiją.

Melburne, Adelaidėje ir Sidnėjuje dirbsiantys du konsulai priims Lietu-

vos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų prašymus dėl pasų keitimo ir išdavimo, Lietuvos pilietybės, užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje ir Lietuvos piliečių, išvykusių iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, gyvenamosios vietos deklaracijas. Tai jau antroji konsulinė misija į Australiją.

2009 metais vykusios misijos metu

buvo atlikta daugiau kaip 160 konsulinių veiksmų.

Lietuvos konsulinės misijos Australijoje darbo laikas skelbiamas Lietuvos ambasados Japonijoje interneto tinklalapyje. Dėl išankstinės registracijos priėmimui prašoma kreiptis į Lietuvos ambasadą Japonijoje el. paštu consul@lithemb.or.jp,tel.+81 3 3408 5091, faks. +81 3 3408 5092.

Įvairių šaltinių duomenimis, Australijoje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Australijos lietuviams konsulinės paslaugos teikiamos Lietuvos ambasadoje Japonijoje.

Tiesa.com inf.

6

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Reportažas

Kaune statomoje Žalgirio arenoje, kurioje kitais metais turėtų vykti Europos vurų krepšinio čempionato finalas, jau atlikta daug darbų, tačiau dėl pabaigtuvių datos vis dar ginčijamasi.

Statomoje Kauno Žalgirio arenoje bus rengiamas Europos vyrų krepšinio čempionato finalas.

Iki įkurtuvių arenoje dar ilgas kelias Saulius TVIRBUTAS Kaune, Nemuno saloje, jau iškilo sporto rūmų statinys, montuojami fasado rėmai, klojami inžineriniai tinklai, viduje įrenginėjamos tribūnos, būsimos žaidimo aikštelės pagrindas. Kauno savivaldybė ragina rangovą kuo greičiau užbaigti statybą. Tačiau jau aišku, kad rudenį, kaip anksčiau skelbta, atidarymo nebus. Statybininkai netgi norėtų pabaigtuves nukelti į pavasarį, tačiau miesto valdžia nesutinka ir net pasitelkusi advokatus reikalauja spartinti darbus. Rangovas teisinasi, kad dirbti visu pajėgumu trukdo vis dar nepateikti galutiniai architektų sprendimai.

Vyksta derybos Prasidėjus arenos statybai tikėtasi, kad ji bus baigta šių metų rugsėjį. Vėliau pabaigtuvės žadėtos spalį.

Neseniai statybų rangovė bendrovė „Vėtrūna“ paprašė pratęsti statybų pabaigtuvių terminą net penkiems mėnesiams. Kauno valdžia, būsimieji rūmų operatoriai, „Žalgirio“ klubas tam griežtai pasipriešino. „Mes negalime laukti dar penkis mėnesius, nes areną būtina išbandyti prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą“, – teigė „Žalgirio“ klubo valdybos narys Martynas Ugianskis.

Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad rangovams pasiūlytas kompromisinis terminas – gruodžio

Savivaldybė norėtų, kad rangovas sparčiau vykdytų statybos darbus.

Darbininkai betonu sutvirtina būsimos aikštelės pagrindą.

31 d. „Dėl oficialaus termino dar deramės su rangovu ir tikimės, kad galutinis susitarimas dėl statybų pabaigos bus pasiektas iki rugsėjo 1 d.“, – teigė meras.

Kauno valdžia kartu su koncesininku deryboms pasitelkė ir projektą prižiūrinčius advokatų kontoros specialistus.

sprendimų. „Išties teko koreguoti pradinį fasado vaizdą, atsisakyti visą išorę dengiančio metalo tinklo, kuris būtų buvęs labai brangus, o jo estetinė išvaizda abejotina, – aiškino architektas. – Perprojektavimas, dokumentacijos tvarkymas, įvairių interesų derinimas užtruko, tačiau tai jau baigiama.“

Neturi galutinio projekto Kauno savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Vygintas Abramavičius sakė, kad šiuo metu neturi priekaištų subrangovams – įmonėms „Kauno tiltai“, dabar tiesiančiai antrą tiltą į rūmų teritoriją saloje, „Gargždų statybai“, įrenginėjančiai automobilių aikštelę, VST, montuojančiai elektros tin-

klus. „Rangovas ir subrangovai gerai suderinę darbus, tik norisi spartesnio pagrindinio rangovo „Vėtrūnos“ darbo ir daugiau darbininkų statybvietėje“, – kalbėjo vedėjas.

Bendrovės „Vėtrūna“ atstovas žiniasklaidai Paulius Tamulionis aiškino, kad arenos statybų aikštelėje darbuojasi apie 200 specialistų. „Galėtume atsiųsti dar antrą tiek, bet jie neturėtų, ką veikti, nes vis dar nėra suderinti architektų sprendimai, – tvirtino P.Tamulionis. – Jei tas projektas bus pateiktas greitai, realu kalbėti apie statybų pabaigą iki naujų metų, o jei vėluos mėnesį ar du, nusikels ir pabaigos data.“ Sporto rūmų architektas Eugenijus Miliūnas nesikratė atsakomybės dėl vėluojančių architektų

Didžiausios Baltijos šalyse arenos statybą finansuoja Kauno miesto savivaldybė, valstybė ir ES fondai.

Autoriaus nuotraukos

Statyba atpigo Pirminė Kauno arenos statybos sąmata buvo 170 mln. Lt.Tačiau 2008 m. pasirašytoje savivaldybės ir bendrovės „Vėtrūna“ sutartyje numatyta, kad po metų statybų kaina bus indeksuojama pagal Statistikos departamento skelbiamą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį. Per metus šis indeksas sumažėjo 13,2 proc.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties išaiškinimo, todėl kreiptasi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Šis išaiškino, kad statybų kaina turi būti sumažinta 14,4 mln. Lt. Taigi arenos sąmata dabar yra 156,243 mln. Lt. Arenos statybą finansuoja savivaldybė, valstybė ir ES fondai. Į areną 10 mln. Lt planuoja investuoti ir koncesininkas. Juo bus Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdomas konsorciumas, kurį sudaro viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio rėmėjas“ ir Kauno futbolo ir beisbolo klubas.

Koncesijos sutarties projekte numatyta, kad savivaldybė koncesininkui 25 metus kasmet mokės po 2,5 mln. Lt be PVM koncesijos mokestį. ŪBIG valdomas konsorciumas įsipareigojo kasmet surengti ne mažiau kaip 75 renginius.

Kad būtų užtikrintas tinkamas pasirengimas Europos krepšinio čempionatui, koncesininkas savo ūkinę veiklą turės pradėti ne vėliau kaip kitų metų birželį.

Žalgirio arena pavadintuose sporto ir pramogų rūmuose varžybas galės stebėti iki 15 tūkst. žmonių. Čempionato finalas – Kaune Nepaisant sudėtingo statybų proceso, tikimasi, kad sporto rūmai bus visiškai įrengti likus keliems mėnesiams iki Europos vyrų krepšinio čempionato. „Svarbiausia, iki šalčių baigti sandarinti statinį, kad jame būtų galima dirbti vidaus įrengimo darbus“, – teigė V.Abramavičius. Pavasariop tikimasi sutvarkyti aplinką, o balandį surengti pirmus renginius ir išbandyti areną.

Optimizmo nestokoja ir Tarptautinės krepšinio federacijos FIBA atstovai. „Nuostabu, aš sužavėtas“, – emocionaliai savo nuomonę apie kylančią areną pareiškė neseniai Kaune viešėjęs FIBA Europos padalinio generalinis sekretorius Naras Zanolinas. Po jo vizito atėjo patvirtinimas, kad čempionato finalas bus rengiamas Kaune. Žalgirio arena pavadintuose sporto ir pramogų rūmuose varžybas galės stebėti iki 15 tūkst. žmonių. Koncertų metu, kai scena bus statoma arenos aikštės gale, rūmai priims iki 11,2 tūkst. žiūrovų, o jei scena bus centre – 15 tūkst. Rūmuose taip pat planuojama įrengti restoranus, parduotuves, barus.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gimtasis kraštas

Sportas

7

Nauja apranga įkvėps pergalėms „Lietuvos rytas“ pradėjo treniruotis Sostinės krepšininkai kitą savaitę išvyks į treniruočių stovyklą ir pradės rimtai rengtis naujajam sezonui.

Šiuo metu jie Vingio parke stiprina savo fizinę formą pagal atskirą treniruočių planą. Komandos kapitonas Steponas Babrauskas liepos mėnesį pajūryje asmeniškai dirbo su fizinio rengimo treneriu Virginijumi Mikalausku, todėl jam mankštintis gana lengva, rašo oficiali klubo svetainė. Panašiai jaučiasi ir komandos senbuvis Artūras Jomantas.

Greičiau pavargsta aukštaūgiai Petras Baločka ir Kemalis Nalga, tačiau ir jie nesiskundžia. „Treniruotės kol kas nėra sunkios. Orai Vilniuje – geri. Ne taip kaip Turkijoje. Ten dabar 40–45 laipsniai karščio“, – aiškino K.Nalga, į sostinės „Lietuvos rytą“ perėjęs iš Berlyno ALBA klubo.

Prieš pusantros savaitės Europos jaunių čempionu tapęs Jonas Valančiūnas treniruojasi kitu grafiku, mat jo tikslas – pasirengti trumpoms atostogoms. „Kas atsitiktų, jeigu automobiliu „Mercedes“ lėktum nuo kalno ir staiga užtrauktum stabdį?

Todėl Jonas fizinį krūvį turi mažinti išmintingai“, – paradoksą paaiškino V.Mikalauskas. Žydrūnas Kelys, Arvydas Šikšnius ir Simas Buterlevičius taip pat jau savaitę laksto krosus. Prie 7 „Lietuvos ryto“ žaidėjų per pratybas prisidėjo ir 3 Vilniaus „Perlo“ krepšininkai – Ei-

mantas Bendžius, Paulius Dambrauskas ir Giedrius Staniulis.

V.Mikalauską vakarais krepšinio salėje keičia kiti treneriai – iš Latvijos rinktinės štabo ištrūkęs Robertas Štelmaheris ir Lietuvos jaunių rinktinėje dirbęs Marius Linartas.

Naujasis „Lietuvos ryto“ treneris Draženas Anzulovičius Vilniuje laukiamas rytoj. Netrukus prie komandos prisidės žaidėjai Igoris Miloševičius ir Džeris Džonsonas.

Kiti „Lietuvos ryto“ krepšininkai šiuo metu atstovauja įvairių šalių rinktinėms: Martynas Gecevičius – Lietuvos, Bredas Njulis – Australijos, Milkas Bjelica – Juodkalnijos, Kenanas Bajramovičius – Bosnijos ir Hercegovinos.

GK inf.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pirmieji naujojo sezono aprangą pasimatavo žalgiriečiai M.Kalnietis ir P. Jankūnas.

Eltos nuotrauka

Šią savaitę į treniruočių stovyklą susirinksiantys Kauno „Žalgirio“ krepšininkai komandos rūbinėje ras kiekvienam parengtą naujos aprangos komplektą. Nuo šiol žalgiriečiai vilkės „Audimo“ pasiūtus marškinėlius, pranešė oficiali klubo svetainė internete.

Artėjant naujajam sezonui Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas ir didžiausia sporto aprangos gamintoja Baltijos šalyse AB „Audimas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Specialiame pristatyme 2010– 2011 metų sezono aprangą jau spėjo pasimatuoti žalgiriečiai Mantas Kalnietis ir Paulius Jankūnas. Šiuo metu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine besidarbuojantys krepšininkai buvo

patenkinti naujos aprangos kokybe ir dizainu. „Malonu vėl apsivilkti žalius mano gimtosios komandos marškinėlius. Šiemetinis jų dizainas dvelkia istorija, kuria mes didžiuojamės. Kiekvienose rungtynėse stengsimės šią istoriją pergalingai tęsti“, – sakė po metų į „Žalgirį“ sugrįžęs ekipos simbolis P.Jankūnas. „Apranga labai lengva, o ar patogi, pamatysime, kai pradėsime žaisti“, – atsargiau vertino M. Kalnietis.

Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas džiaugėsi, kad komandą rengs lietuviškų aprangų gamintojas. „Esame patenkinti, kad mūsų krepšininkai vilkės savus, lietuviš-

kus, marškinėlius. Greitai radome bendrą kalbą su „Audimo“ kolektyvu, kuris rūpinosi kiekviena aprangos detale. Žalgiriečiai galėjo ne tik iš anksto pasimatuoti marškinėlius ar sportinius kostiumus, bet ir išsakyti savo pageidavimus ar pastebėjimus, kuriuos „Audimo“ atstovai iš karto įvykdė. Tokia sklandi bendradarbiavimo pradžia mus nuteikia itin gerai“, – sakė P.Motiejūnas.

Bendrovės „Audimas“ prekės ženklo direktorius Arvydas Povilaitis pažymėjo, kad dar tarpukariu įkurta „Audimo“ įmonė turi sukaupusi didžiausią patirtį ir naujausias technologijas, leidžiančias pagaminti aukštos kokybės sportines aprangas.

Nuo 1999 metų įmonė bendradarbiauja su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir yra oficiali Lietuvos olimpiečių sportinės aprangos tiekėja. „Daugiau nei dešimtmetį esame neatskiriami Lietuvos olimpiečių draugai. Šiuo metu „Audimas“ yra pirmaujantis aprangos aktyviam laisvalaikiui ir sportui prekės ženklas Lietuvoje, turintis didžiausią lojalių pirkėjų skaičių. Bendradarbiavimas su ilgalaikes tradicijas turinčiu Kauno „Žalgirio“ klubu yra didžiulė garbė, tačiau tai kartu ir didelė atsakomybė. Žalgiriečiams tieksime labai kokybišką, funkcionalią ir originalią aprangą. Laukiame ir tikimės „Žalgirio“ klubo pergalių naujame sezone“, – įteikdamas marškinėlius P.Jankūnui ir M.Kalniečiui sakė A.Povilaitis.

GK inf.

Žaliosios technologijos piniginei – į naudą Irma KAZLAUSKAITĖ Rinkdamiesi naują skalbimo mašiną ar indaplovę, šiuolaikiniai vartotojai teiraujasi, ar jos leis sumažinti namų ūkio išlaidas, ar ekologiškos. Taupiems ir klimato išsaugojimui neabejingiems žmonėms – BOSCH naujos kartos buitinė technika.

Pirmtakus pralenkė visa galva Skalbimo mašinos į namų ūkius atėjo praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, indaplovės – dešimtmečiu vėliau. Dabar neatsidžiaugiame mašinomis, galinčiomis išvaduoti mus nuo kasdienių buities rūpesčių. Jos netgi sėkmingiau už mus susidoroja su švaros užduotimis!

Antai norint rankomis išplauti dvylika komplektų indų prireikia 50–100 l vandens, be to, dar 2–4 kWh energijos suvartojama vandeniui iki 45 laips-

nių temperatūros pašildyti. BOSCH CH indaplovės jau prieš penkiolika metų naudojo 20 l vandens ir 1,50 kWh energijos. Švaros mašinos kasmet tobulinamos, ypač didelė pažan-ga jaučiama pastaraisiais metais. is.

Penkiolikos metų senumo buitiniai iniai prietaisai, palyginti su moderniairniaisiais, atrodo tikri švaistūnai.

Naujos indaplovės eikvoja iki 35 proc. mažiau energijos, vandens ens – net iki 50 proc. mažiau. Aukščiausią iausią energetinio efektyvumo klasę (AAA) atitinkančios „ActiveWater“ indaplodaplovių eksploatacinės sąnaudos – vos 10 l vandens ir 0,98 kWh energijos. gijos.

Taupumas – atsiperka Naujausia BOSCH buitinė technika naudoja tiek mažai energijos, kad jai kol kas net nepriskiriama ekologinio klasifikavimo kategorija.

2008 m. pradėtos gaminti džiovyklės „Ecologixx 7“, kurios su darbu susidoroja rekordiniu greičiu, vartoja vos 40 proc. energijos kiekio, numatyto ekologinės A kategorijos džiovyklėms. 7 kg skalbinių „Ecologixx 7“ išdžiovina sunaudodama tik 1,9 kWh. Namų ūkiui tai leidžia sutaupyti kelis šimtus litų per metus.

Modernios indaplovės, skalbyklės ar džiovyklės ne tik pigiau atsieina eksploatuojant, bet ir aprūpintos jautriomis tausojančio režimo programomis. Naujausi buitiniai prietaisai saugo ir mūsų ramybę (kelia vos 40 dB triukšmą, kuris prilygsta žmogaus šnabždesiui), ir laiką.

Praėjusiais metais BOSCH pristatė patrauklų duetą – skalbyklę su džio-

kiekio panaudojimo efektyvumas atitinka 4100 litrų.

BOSCH siekia dar daugiau

vykle „Logixx 8“.

Vos valanda, ir 5 kg skalbinių švarūs ir sausi!

Žaliosios technologijos Buitiniai prietaisai kiekvienais metais tampa vis taupesni ir draugiškesni aplinkai. Jiems pritaikomos unikalios technologinės naujovės.

Antai džiovyklės „Ecologixx 7“ turi savaime išsivalantį kondensatorių. Paprastų džiovyklių kondensatoriuose kaupiasi dulkės, todėl padidėja energijos sąnaudos, sumažėja darbo efektyvumas. Tenka valyti, tačiau kai kurių džiovyklių su šilumos siurbliu kondensatorius nelengva išvalyti. Protingos naujosios kartos mašinos išvaduoja nuo tokių nereikalingų rūpesčių.

Indaplovių „ActiveWater“ iki tol neregėtą taupumą lemia ypatingas bangos formos filtras. Jis sudaro sąlygas tuos pačius 10 litrų plovimo ciklo metu naudoti daug kartų. Šio

Lietuvoje šį rudenį bus pristatyta dar viena naujiena – Vokietijos rinkoje jau pasirodžiusios indaplovės „AvtiveWater Eco2“. Jos indus išplauna vos su 7 litrais vandens, energijos poreikis – tik 0,73 kWh. Tai pasiekta pritaikius ceolitų technologiją. Vokietijoje šios technologijos kūrėjai buvo paskatinti klimato ir aplinkos apsaugos pažangos premija. Natūralus silikatinis mineralas taupo drėgmę ir energiją, be to, šiluma karšto oro pavidalu sugrąžinama džiovinimo procesui.

Kita unikali šių metų naujovė – skalbimo ir džiovinimo mašina viename. Tai „Avantixx 7“, namų ūkiams suteikianti idealią galimybę taupyti pastangas ir laiką. Rinkoje nėra kitos tokios mašinos: ji vienintelė džiovinimo procesui nenaudoja jokio papildomo vandens. Papildomų taupymo rezervų suteikia naujos kartos kondensatorius. Skalbiniams drėkinti jis naudoja ne šaltą vandenį, o vėsų orą,

kuris per ventiliatorių patenka ant skalbinių paviršiaus. Su „Avantixx 7“ 7 kg skalbinių išskalbti išdžiovinti prireikia 57 l vandens. Energijos sąnaudos kilogramui išskalbtų ir išdžiovintų skalbinių – vos 0,81 kWh.

Ar žinote, kad...

• vienas žmogus per dieną suvartoja apie 126 l vandens; • buitiniai prietaisai privačiuose namų ūkiuose „suryja“ daugiausia elektros energijos – apie 65 proc.; • 20 metų senumo skalbimo mašinos vieno ciklo metu (60 laipsn. temperatūroje, spalvotiems skalbiniams skirtu režimu) sunaudoja 1,70 kWh energijos ir 130 l vandens; naujos mašinos tokiu pat režimu naudoja 0,95 kWh ir 49 l vandens; • naujausios klasės BOSCH buitiniai prietaisai padarė tokią pažangą, kad gerokai pranoksta aukščiausios energetinio efektyvumo klasės gaminiams numatytus reikalavimus: 40 proc. taupiau džiovina, 30 proc. taupiau skalbia, 25 proc. taupiau skalauja.

(Užs. 7)

8

Gimtasis kraštas

Naujos kainos Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė pagal naujus principus ir metodiką parengtą 2010 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną. Svarbiausia jo naujovė – kompensuojama ne pagal vaisto gamintojo prekinį pavadinimą, o pagal konkrečiame preparate esančią veikliąją medžiagą. Kainynas įsigalios po mėnesio.

Naujasis kainynas leis ne tik taupyti valstybės pinigus, bet ir suteiks galimybę gyventojams už vaistus mokėti mažiau.

Kainyne iš viso yra 1 833 prekinių pavadinimų vaistiniai preparatai, iš jų 167 – nauji.

Sumažėjus 1 084 vaistų bazinėms kainoms, valstybė per metus turėtų sutaupyti per 70 mln. Lt, arba apie 190 000 Lt kasdien. Gyventojai vaistų atpigimą turėtų pajusti dėl to, kad kainyne sumažėjo 604 vaistinių preparatų deklaruotos kainos (nuo 1 ct iki 968 Lt). „Atsižvelgiant į bendrą vaistų kainų mažėjimą, priemokos už vaistus gyventojams taip pat turėtų mažėti.

Be abejo, konkretus priemokų dydis labai priklausys nuo to, ar gyventojai pasinaudos galimybe rinktis ir pirkti pasiūlytus naujus pigesnius kompensuojamuosius vaistus. Pagal ligšiolines vaistų pirkimo tendencijas pacientai priemokoms per metus sumokėdavo apie 130 mln. Lt. Jeigu pacientai iš naujojo kainyno rinktųsi pigesnius vaistus, per metus jie galėtų sutaupyti per 80 mln.

Lt“, – įsitikinęs R.Šukys.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gyventojų priemokų dydis priklausys ir nuo to, ar vaistų gamintojai laikysis svarstant kainyną duotų įsipareigojimų – nuolaidų pavidalu dengti dalį ypač brangių vaistų priemokų gyventojams. Beje, jei iki šiol tokios vaistų gamintojų nuolaidos vaistų priemokoms buvo taikomos pasirinktinai ir nekontroliuojamai, tai nuo šiol šios nuolaidos gyventojų priemokoms bus daromos centralizuotai, todėl jas turėtų pajusti bet kurioje šalies vaistinėje perkantis gyventojas.

1 049 vaistinių preparatų kainos išliko tokios pačios kaip ir 2009 m. kainyne, nes nemažai vaistų gamintojų atstovų nesutiko deklaruoti mažesnių vaistų kainų. „Kainyne yra vaistinių preparatų, už kuriuos priemokos gyventojams išaugs. Reaguodamas į tai, artimiausiu metu kreipsiuosi į užsienyje esančių šių kompanijų vadovus, prašydamas peržiūrėti jų Lietuvoje vykdomą vaistų kainų politiką ir atsižvelgti į sunkmečio sąlygomis sumažėjusias žmonių galimybes įsigyti jiems reikalingų vaistų“, – žadėjo R.Šukys.

GK inf.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Sveikata

Neverta tikėtis stebuklo, reikia dirbti

šeimą persekiojančios ligos priežastis – genų mutacija. Genetiniai tyrimai parodė, kad pažeistą geną turi ne tik ji, bet jo nešiotojas yra ir jos vyras.

Tokiu atveju yra 50 proc. tikimybė, kad vaikai gali gimti sveiki.

Su savo negalia išmokusi gyventi moteris neslepia, jog iš pradžių buvo nelengva susitaikyti su jų šeimą užgriuvusia bėda. Labai padėjo vyro supratingumas ir parama, artimųjų palaikymas. Ne paslaptis, kad dėl įvairių vaikų negalių išsiskiria net 50 proc. šeimų.

Kasmet Lietuvoje vienas iš tūkstančio vaikų gimsta kurčias ar neprigirdintis, dar trims keturiems klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus.

Diagnostika – tik darbo pradžia

Aušra POCIENĖ Anksti nustatyta liga, modernios klausos priemonės ir specialusis ugdymas kurčiam vaikui leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

Svetur – visuotinė patikra Jei ne ant ausyčių uždėti klausos aparatai, niekada neįtartum, kad metų ir trijų mėnesių Kajus turi klausos negalią. Gražus baltapūkis berniukas guviai reaguoja kalbinamas ir pats nuolat čiauška.

Neprigirdėjimas jam nustatytas vos tik gimus, nes mama vilnietė Indra Šimanauskė jau žinojo, kad taip gali atsitikti. Šeima skaudžiai pavėlavo gimus pirmajam sūnui Benui, kuriam neprigirdėjimo negalia buvo nustatyta gerokai vėliau, kai tėvai ir auklėtoja pastebėjo, jog darželį pradėjusiam lankyti vaikui „kažkas yra“.

I.Šimanauskė sakė tiesiog nežinojusi, kad nereikia laukti iki trejų metų, kai vaikas jau pradės gerai kalbėti, kad jam būtų diagnozuota liga. Laiku atlikti tyrimai ir modernios technologijos klausos pažeidimus leidžia nustatyti ką tik gimusiam kūdikiui.

Daugelyje pasaulio šalių visuotinai tikrinama naujagimių klausa, kad pažeidimai būtų nustatyti kuo anksčiau. Lietuvoje privalomai tikrinami tik tie naujagimiai, kurių šeimoje yra

Raimundo Šuikos nuotrauka

kurčiųjų arba neprigirdinčių, neišnešioti kūdikiai arba jei mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, nuo jų buvo gydomas ką tik gimęs kūdikis.

Visuotinę patikrą ketinama pradėti tik nuo 2012-ųjų.

dras vystymasis niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Kuo anksčiau nustatomos klausos problemos, tuo rezultatai būna geresni.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Ji neabejoja, kad abu jos vaikai mokysis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikaisiais ir klausos negalia nesutrukdys jiems pasiekti visko, ko patys norės.

Indra šiandien jau tiksliai žino, kad jų

Tas nežinojimas ir visuotinės patikros nebuvimas Indros sūnui Benui kainavo kalbą. Vaikas iš pradžių mažai kalbėjo ir tik nuo trejų su puse metų, pradėjus nešioti klausos aparatus ir intensyviai dirbant su surdopedagogais, jo kalba kur kas pagerėjo.

Jaunėliui Kajui klausos pažeidimas buvo diagnozuotas anksti, nuo penkių mėnesių vaikas nešioja klausos aparatus, kartą per savaitę darželyje kartu su mama lanko specialius surdopedagogės vedamus užsiėmimus, todėl jo suvokimas, kalba ir ben-

Agurkai valo ir gydo Aušra LAUMAKĖ Agurkus, kuriuose yra net 95 proc. vandens, šią karštą vasarą turėtume ypač vertinti. Daržovėse esantis vanduo labai vertingas, nes jį distiliuoja pati gamta. Jis ištirpdo

Raimundo Šuikos nuotrauka

daugelį organizme esančių kenksmingų medžiagų ir išvalo jį geriau nei paprastas vanduo.

Dar antikos laikais agurkai buvo vadinami „vandens buteliukais iš daržo“. Romos imperatorius Tiberijus turėjo kilnojamus agurkų šiltnamius, juos vežiodavo į kovos laukus, kad kariai turėtų troškulį malšinančių daržovių.

Priežastis – genų mutacija

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojos audiologės Jekaterinos Byčkovos teigimu, kuo anksčiau diagnozuoti kurtumą ar klausos pažeidimus labai svarbu, nes nuo to priklauso neįgalaus žmogaus viso gyvenimo kokybė. Daug vilčių dedama į po metų šalyje ketinamą pradėti visuotinę naujagimių klausos patikrą, tačiau savalaikė diagnostika – tai tik sunkaus darbo pradžia. „Bėda ta, kad, naujagimiui nustačius klausos sutrikimą, kai kurie tėveliai su vaikais tiesiog neatvyksta pas specialistus, laiku neatlieka tyrimų, nesilanko pas surdopedagogus, vaikai nenešioja klausos aparatų, todėl nesivysto jų kalba. Mes, gydytojai, kartu su socialiniais darbuotojais, pedagogais patys skambiname jiems, raginame atvykti tikrintis.

Kodėl taip yra? Pirmiausia tėvams labai sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas negirdi. Dažniausia klausos negalios priežastis – genų mutacija, kai visiškai sveikų žmonių šeimoje staiga gimsta vaikas, turintis klausos pažeidimų. Tėvai netiki diagnoze, dažnai net vyksta tikrintis į užsienį, nieko nedaro, tikisi stebuklo.

Taip prarandamas brangus laikas, reikalingas darbui su tuo vaiku, mokant suprasti kalbos ir aplinkos garsus, ugdant kalbą“, – sakė gydytoja.

Dažniausia klausos negalios priežastis – genų mutacija, kai visiškai sveikų žmonių šeimoje staiga gimsta vaikas, turintis klausos pažeidimų.

Agurkai beveik neturi kalorijų (100 g yra tik 14 kcal.). Jie neturi riebalų, bet sukaupia daug organizmui svarbių mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, geležies, fosforo, jodo).

Savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusams. Juose yra visų svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. Visi vitaminai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai yra ištirpę sultyse, kurias organizmas itin gerai pasisavina. Ląsteliena skrandyje ilgai neužsibūna, tuoj patenka į žarnyną, todėl ir visos gyvybinės medžiagos pasisavinamos labai sparčiai.

Agurkuose esantis enzimas erepsinas gerina apetitą, padeda organizmui geriau pasisavinti riebalus ir baltymus, reguliuoja aukštą kraujospūdį, ar sutrikusias širdies ir kraujagyslių funkcijas. Agurkai yra vertingas maisto produktas sergantiesiems cukriniu diabetu. Šiose daržovėse esančios druskos ir mikroelementai sukuria šarminę terpę ir padeda atsikratyti skrandžio

skausmų. Agurkai – gera profilaktikos priemonė nuo vidurių užkietėjimo, juose esantis pektinas lėtina žarnyne vykstančius puvimo procesus. Žarnyno veiklai gerinti galima vartoti ir agurkų tyrę. Ji geriama rytais prieš pusryčius.

Agurkai padeda išvalyti iš organizmo šlakus, numesti svorį. Mat, reguliariai valgant agurkus, angliavandeniai lėčiau virsta riebalais. Iškrovos dienomis per dieną suvalgoma 1,5–2 kg šviežių agurkų.

Agurkai ar jų sultys gali atstoti brangiausias kosmetikos priemones. Šviežiu agurku pamasažuokite veidą, jo griežinėlių užsidėkite ant pavargusių akių, šviežiomis sultimis patepkite lūpas. Kasdieniniam naudojimui riebiai veido odai lengva pasidaryti antpilą iš vienos stiklinės šviežiai sutarkuotų agurkų ir stiklinės degtinės. Palaikykite 2 savaites, tada perkoškite. Valykite riebią odą – neblizgės, nes išskirs mažesnį riebalų kiekį. Sausai odai į agurkų sultis, atskiestas vandeniu, galima įmaišyti glicerino.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gruzija: nusivylimai ir viltys

Eltos nuotrauka

Praėjus dvejiems metams po Rusijos agresijos prieš Gruziją, abiejų šalių santykiai išlieka blogi, ir nėra požymių, kad būtų pradėtas koks nors dialogas normalizuoti santykius.

Dr. Manvydas VITKŪNAS „Kol Michailas Saakašvilis yra Gruzijos prezidentas, su šia šalimi negalimas joks dialogas“, – tokia bekompromisė Kremliaus pozicija užkerta bet kokius dialogo tarp Maskvos ir Tbilisio kelius.

Kremlius apsiskaičiavo Kremliaus strategai, prieš dvejus metus pradėję karą su Gruzija,

skaudžiausiai apsiskaičiavo vertindami gruzinų tautą. Rusai tikėjosi, kad po karinės kampanijos ir milžiniško propagandinio karo gruzinai patys nuvers savo prezidentą. Tačiau įvyko atvirkščiai – karas tautą dar labiau sutelkė. Gruzinų politologas Aleksandras Rondelis, kurį cituoja „Amerikos balsas“, teigia: „Svarbiausia, kad priešas nesugebėjo sugriauti gruzinų tautos vienybės. Dabar labai daug kas priklauso nuo mūsų. Jei mūsų vienybė akivaizdi, jei visi mato, kad mes ne-

Gimtasis kraštas

Pasaulis

norime būti vėl jėga įtraukti į Rusijos įtaką, tai ir neįvyks. Tačiau jei mes pasirodysime esą silpni, jei paaiškės, kad mūsų tautai svarbiausia išlikti ir visiškai nesvarbu kaip, mums nepadės nei Amerika, nei dar kas nors.“

Amerikiečių pozicija Gruzinų viltys sulaukti itin svarios amerikiečių pagalbos rusų karinės invazijos metu buvo nepagrįstos. Juo labiau naivu tikėtis, kad JAV veltųsi

į rimtą konfliktą su Rusija dėl Gruzijos dabar, kai tarptautinės aistros dėl Gruzijos aprimo, o Vašingtonas ir Maskva vykdo „perkrovimo politiką“ bei ieško būdų bendradarbiauti sprendžiant Irano, Afganistano ir kitas tarptautines problemas. Amerikiečiai užėmė tarpinę poziciją – nei stojo mūru už Gruziją, nei ją išdavė.

JAV neketina pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi. Amerikiečiai teikia gruzinams tam tikrą karinę ir ekonominę pagalbą. Vašingtonas vienareikšmiškai nenori prarasti savo sąjungininkės Kaukaze, tačiau dėl jos aukoti pašiltėjusių santykių su Maskva taip pat nesiruošia. „Atrodo, kad JAV vadovai labiau nori patraukti į savo pusę Rusiją ir padaryti ją taikesnę nei palaikyti demokratinę Gruziją, gyvenančią savo agresyvaus kaimyno šešėlyje. Iki pastarojo meto Baltieji rūmai netgi nebuvo pasirengę įvardyti Rusijos pajėgų buvimą Gruzijos teritorijoje tikruoju vardu – okupacija. Tiesa, neseniai valstybės sekretorė Hilari Klinton padarė keletą vilties teikiančių pareiškimų, palaikančių Gruziją.

Dabar Baltiesiems rūmams tereikia šiuos gerus žodžius paversti strateginiais sprendimais“, – rašo „The Washington Post“.

Valdo Adamkaus vardo bulvaras Rusijos karinės agresijos prieš Gruziją metu mūsų šalis ir jos tuometiniai vadovai suteikė Gruzijai rimtą moralinę ir diplomatinę pagalbą. Ypač reikšmingas buvo tuometinis Prezidento Valdo Adamkaus ir kelių kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių vizitas į Tbilisį tuo metu, kai Rusijos karinės technikos kolonos jau suko Gruzijos sostinės link.

Gruzinai neliko skolingi buvusiam

9

mūsų šalies vadovui: Valdo Adamkaus vardu pavadintas pėsčiųjų bulvaras Anaklijos kurorte.

Ar prieš dvejus metus mūsų šalis padarė viską, ką galėjo, tiesdama pagalbos ranką Gruzijai? Veikiausiai taip. Tačiau dabartinės mūsų šalies vadovės pozicija Gruzijos atžvilgiu gana šalta.

Pietų Osetijai – Andoros modelis?

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos ir Gruzijos karo, pagrindinis klausimas lieka tas pats: kaip Gruzijai susigrąžinti atplėštas teritorijas?

Ar apskritai tai įmanoma? Maskvos Karnegio centro direktorius Dmitrijus Treninas straipsnyje „Kaip susitaikyti su Gruzija?“, išspausdintame leidinyje „The Moscow Times“, iškelia kelis galimus konflikto sureguliavimo scenarijus. Anot D.Trenino, Abchazija veikiausiai jokiu būdu nebegrįš į Gruzijos sudėtį. Šis regionas turi tam tikrą ekonominį potencialą, gana stiprų politinį elitą, kad, palaikomas Rusijos, taptų realiai funkcionuojančia valstybe. Tačiau politologas įžvelgia kompromiso galimybę – Abchazija galėtų perduoti Gruzijai gruzinų gyvenamą Galio rajoną, o mainais Tbilisis pripažintų Abchazijos nepriklausomybę.

Kalbėdamas apie Pietų Osetijos šansus tapti realia valstybe, D.Treninas daug skeptiškesnis. Šis regionas yra absoliučiai priklausomas nuo Rusijos dotacijų. Be Maskvos paramos jis negali išgyventi. Politologas siūlo svarstyti galimybę administruoti Pietų Osetiją pagal Andoros, absoliučiai priklausomos nuo kaimyninių Prancūzijos ir Ispanijos, modelį: šalis formaliai lieka nepriklausoma, tačiau jos valstybingumo garantais tampa Rusijos ir Gruzijos vadovai.

10

Gimtasis kraštas

verta žinoti

Kodėl vyšnios be lapų?

Vyšnių šakas vasarą išdžiovina grybelinė liga – kokomikozė. Pirmą kartą Lietuvoje liga užfiksuota 1961 m. Grybelis pažeidžia lapus, jaunus ūglius, uogas. Liepos pradžioje lapų viršutinėje pusėje atsiranda rausvai rudų smulkių dėmelių. Ligos sukėlėjai labai sparčiai dauginasi, ypač šiltą lietingą vasarą. Lapai gelsta, masiškai krinta. Negydomi medžiai išdžiūsta. Ligos sukėlėjai žiemoja nukritusiuose lapuose.

Norint išvengti šios ligos, patariama rinktis atsparias veisles, vyšnyną reikia nuo pat pavasario apdoroti fungicidais. Individualiam naudojimui Lietuvoje registruotas fungicidas „Topas“. Pirmą kartą preparato tirpalu (5 ml/10 l vandens) vaismedžius reikia nupurkšti žiedpumpuriams balsvėjant, antrą kartą – po 10-14 dienų.

Dažniau naudoti šį fungicidą nerekomenduojama, kad neišsivystytų veikliajai medžiagai atsparūs ligos sukėlėjai.

Kai dirvos pernelyg kalkingos, daugelis sodo augalų nepasisavina geležies (juos apninka chlorozė), mangano ir kai kurių kitų mikroelementų.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Sodas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Šaltis – geriausias konservantas

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Rima MARCINKEVIČIENĖ Užšaldytuose produktuose gerai išsilaiko maistinės medžiagos, vitaminai. Gamtinės savybės, biologinė vertė, skonis pakinta minimaliai. Produktai dažniausiai šaldomi 25–30 laipsnių šaltyje, o laikomi esant 18–25 laipsnių šalčiui. Kuo greičiau užšaldoma, tuo mažiau nukenčia skonis: susidaro mažesni ledo kristaliukai ląstelėse, jos mažiau suardomos.

Paruošimas Užšaldyti galima beveik visus vaisius, uogas, daržoves ir grybus.

Jie turi būti švieži, sveiki, geros kokybės. Šaldyti skirti produktai ruošiami kaip konservuojant kitais būdais: rūšiuojami, plaunami (išskyrus avietes), pašalinamos nevalgomos dalys.

Vaisiai, daržovės ir grybai blanširuojami – kelioms minutėms panardinami į verdantį vandenį, paskui tuoj pat panardinami į šaltą, kad staigiai atvėstų. Taip suardomi fer-

Produktų laikymo trukmė priklauso nuo laikymo temperatūros.

• Buitinių šaldytuvų šaldymo kamerose ir šaldikliuose užšaldytos vyšnios, trešnės, petražolių lapeliai, krapai, gelsvės, salierų lapai, žalieji žirneliai ir pupelės gali būti laikomi 8–12 mėn.; • serbentai, agrastai, slyvos, rabarbarai, avietės, žemuogės, braškės – iki 12 mėn.; • svogūnų laiškai, porai, žiediniai kopūstai, brokoliai – 6–8 mėn.; • virti ir kepti grybai — iki 6 mėn.; • pomidorai – 3–6 mėn.; • agurkai – iki 6 mėn.

6 laipsnių šaltyje užšaldytus produktus galima laikyti ne ilgiau kaip 3–4 dienas. Užšaldytų neblanširuotų vaisių, daržovių, grybų laikymo trukmė šaldiklyje yra trumpesnė. Juos reikėtų suvartoti per 10–12 dienų. Ilgiau laikant užšaldytus juose esančių vertingųjų medžiagų kiekis labai sumažėja.

mentai, todėl vertingųjų medžiagų nuostoliai būna mažesni, išlieka natūrali produktų spalva.

Daržovės paprastai blanširuojamos pasūdytame vandenyje (dedant 1 l vandens 1 šaukštelį druskos), vaisiai – parūgštintame vandenyje (11 vandens – nubrauktas šaukštelis citrinų rūgšties).

• Žalieji žirneliai blanširuojami 2–5 min. 75–90 laipsnių tempera-

tūros vandenyje. Be to, juos siūloma prieš šaldymą 2–3 dienas palaikyti druskos tirpale (20–30 g cukraus, 20 g druskos, 950–960 ml vandens).

• Žalumynai (krapai, petražolės, gelsvės, salierai, špinatai, rūgštynės) blanširuojami 1 min.

• Kitos prieskoninės daržovės (susmulkinti petražolių, salierų ir pastarnokų šakniavaisiai, svogūnų laiškai, porai) blanširuojami 30 sek.

• Žiediniai kopūstai, brokoliai blanširuojami 2–3 min.

• Grybai šaldomi virti arba kepti.

Užšaldžius ne visai išvirusius, vėliau reikės ilgai virti, grybai bus prastesnio skonio. Ypač skanūs šaldyti baravykai, pievagrybiai, rudmėsės, mėsingos ūmėdės. Kepti baravykai, voveraitės, pievagrybiai skanesni nei virti. Kelmučius reikia šaldyti be kotelių.

• Agurkų blanširuoti nereikia. Jie susmulkinami, sudedami į dėžutes ir užšaldomi. Šaldyti agurkai gerai išlaiko savo aromatą. Jie tinka šaltibarščiams, salotoms.

• Uogos gali būti šaldomos su cukrumi, užpiltos 40–50 proc. cukraus sirupu ir be cukraus, supiltos į stiklainius, polietileninius maišelius, skardines.

Didesnė cukraus koncentracija stabdo šaldymo procesą. Slyvos, vyšnios, trešnės užšaldomos neblanširuotos, be cukraus ar su cukraus sirupu.

Tinkama tara Tara turi būti skirta maisto produktams laikyti, švari, atspari žemai temperatūrai: plastiko maišeliai, dėžutės su dangteliais. Sudėjus paruoštus maisto produktus , pakuotė sandariai uždaroma. Produktus dedant į indelius, paliekami keli milimetrai iki dangtelio; į maišelius produktų pridedama tiek, kad kuo mažiau patektų oro, nes oras trukdo gaminiams užšalti. Negalima perpildyti taros, nes šaldant produktų tūris didėja. Šaldytų produktų nesupainiosite, jeigu iš karto ant pakuočių užrašysite gėrybių pavadinimus.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gimtasis kraštas

Būstas

11

Gamintojų novatoriškumą parodo nauji produktai Suomijos koncernas „Ruukki“, nuolat didinantis metalo gaminių pasirinkimą ir ieškantis naujų įvairius klientų poreikius atitinkančių sprendimų, šiemet Lietuvos rinkai pristato net tris novatoriškus produktus.

Modulinė stogo danga „Finnera“, tradicijas menanti pagal naujas technologijas pagaminta „Vintage“ ir aukštesnės klasės „Classic Premium“ su reljefiniu paviršiumi atspindi visiškai naują požiūrį į stogų dengimą ir dar labiau išskiria „Ruukki“ iš kitų plienines stogo dangas siūlančių ir gaminančių bendrovių.

Individualių namų, poilsinių, kotedžų bei visuomeninės paskirties pastatų statybai bei renovacijos darbams skirtos „Ruukki“ stogų dangos – ypač lengvos, tvirtos ir lengvai prižiūrimos.

„Finnera“ – greičiausias būdas uždengti stogą Stogo danga „Finnera“ pasižymi savitu grožiu ir dizainu. Tokia danga uždengtas namo stogas atrodo išskirtinai stilingai. Dėl novatoriškos ir unikalios stogo dangos „Finnera“ konstrukcijos plieninis stogas ne tik gražus, bet ir labai patvarus bei praktiškas. Šis naujoviškas produktas su specialiai užlenkta priekine lakšto briauna maksimaliai padidina stogo dangos atsparumą įvairioms oro sąlygoms.

Montuojant šią dangą moduliniai lakštai vienas su kitu sujungiami nepaliekant matomų sujungimo vietų. Taip sumontuotas stogas atrodo vientisas.„Tai ypač inovatyvus požiūris į stogo dengimą. Visų pirma perkant stogo dangą „Finnera“ nereikia tiksliais matmenimis pagrįsto užsakymo, ją iš karto galima įsigyti prekybos vietoje jau paruoštais montuoti standartinio dydžio lakštais. Tai labai palengvina ir pagreitina stogo dengimo darbus. Prekybos vietoje galima nusipirkti tiek lakštų, kiek reikia. Be to, tokią stogo dangą nesudėtinga transportuoti – paruoštas montuoti komplektas telpa į automobilio priekabą arba nedidelio krovininio autobuso bagažinę“, – sako Mantas Muckus, UAB „Ruukki Lietuva“ Vilniaus skyriaus pardavimų vadybininkas.

Pažymetina, kad „Finnera“ stogo dangos lakštai padengti nauju spalvotu paviršiaus padengimu „Purex“, kurį „Ruukki“ sukūrė specialiai stogo dangoms. Šis padengimas maksimaliai apsaugo stogo dangą nuo įvairių nepageidaujamų aplinkos poveikių, o matinis šiek tiek struktū-

„Classic Premium“ tiks vertinantiems išskirtinumą

Savito grožio dangai „Classic Premium” suteikia reljefinis paviršius. ruotas padengimo paviršius dar labiau paryškina „Finnera“ stogo dangos grožį. Stogo dangai „Finnera“ suteikiama 40 metų techninių ir 15 metų estetinių savybių garantija.

„Vintage“ tinka senos architektūros namams Senos statybos namas alsuoja istorija, mena šeimos ar ištisų kartų gyvenimus.Tačiau šiandien net ir romantikams nesvetimas komforto jausmas. „Visapusišką komfortą senos statybos name neabejotinai gali užtikrinti kokybiška ir tvirta stogo danga“,– teigia M. Muckus. „Ruukki“ stogo dangų gamintojai tai išsprendė sukurdami nesenstančio klasikinio dizaino su šiuolaikinėmis aukštos kokybės medžiagomis ir optimaliais gamybos procesais suderintą stogo dangą „Vintage“, kuri ypač tinkama naudoti renovacijos darbams, taip pat senos ar-

„Ruukki“ stogo danga dera su daugeliu architektūros stilių. Įvairių spalvų ir modelių „Ruukki“ plieninės stogo dangos puikiai tinka prie kraštovaizdžio ir gyvenamosios aplinkos. chitektūros privačių namų ir visuomeninių pastatų stogams.Ši danga primena tradicinį rankomis dengtą valcinį stogą.

Tačiau, skirtingai nuo kitų tradicinių valcinių stogo dangų, tvirta ir gražiai atrodanti „Vintage“ stogo danga yra lengvai montuojama, ją galimą uždengti nenaudojant specialių įrankių. Pasak M. Muckaus, „Vintage“ įkvėpta praėjusių amžių architektūros. „Joje dera tradicinis stilius ir šiuolaikinės technologijos. Tai aukš-

Modulinė stogo danga „Finnera” – inovatyvus požiūris į stogo dengimą.

Seni baldai gali atgyti

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jonas ŽALYS Neturint galimybės pasinaudoti profesionalaus restauruotojo paslaugomis, savo jėgomis atnaujintais baldais geriau apstatyti sodybos, užmiesčio namelį.

Baldų atnaujinimo sėkmė priklauso nuo to, kaip kruopščiai paruošiami paviršiai.

Kaip pašalinti senus dažus. Jei seni baldai buvo dažomi švariai nenuvalius senųjų dažų, gero rezultato nesulauksime. Senus dažus galima šalinti dviem būdais: mechaniniu (skutama, šlifuojama) ir cheminiu (specialiais tirpikliais).

Valant mechaniškai, paprastai vietomis pažeidžiamas dekoratyvinis lukštas – jis yra vos 0,5–0,6 mm storio. Chemiškai valant laką, baldo paviršiaus lukštas nesuplonėja ir nesugadinamas.

tos kokybės stogo danga, pagaminta remiantis naujausiomis medžiagomis ir jų apdorojimo technologijomis. Nesenstanti išvaizda ir nesudėtingas montavimas – savybės, patvirtinančios, kad šis pasirinkimas yra bene geriausias stogui atnaujinti“, – sako specialistas.

Stogo danga „Vintage“ padengta spalvotu paviršiaus padengimu „Purex“. Jai suteikiama 40 metų techninių ir 15 metų estetinių savybių garantija.

Nesenstančia klasika pasižyminčią „Ruukki Classic“ seriją, kuriai būdingas laikui nepavaldus dizainas ir tiesios linijos, šiemet papildė aukštesnio lygio produktas „Classic Premium“ – stogo danga vertinantiems išskirtinumą ir aukštą kokybę. „Be to, kad ši danga turi visas geriausias „Classic“ savybes – yra elegantiška ir patvari, ji ypatinga ir dėl naujos savybės – savitą grožį ir naujovišką stilių suteikiančio reljefinio paviršiaus. Reljefinis paviršius padidina standumą, todėl profilis yra tiesus ir lygus. Naujoji „Classic Premium“ pasižymi ir ypač veiksminga garso izoliacija. „Šią stogo dangą rekomenduojame išskirtinumą ir gyvenimo kokybę vertinantiems žmonėms“, – sako „Ruukki Lietuva“ atstovas.Stogo danga „Classic Premium“ padengta spalvotu paviršiaus padengimu „Pural“.

Jai suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija. Vienas didžiausių „Ruukki“ stogo dangų pranašumų yra unikalus specialiai stogo dangoms sukurtas spalvotas paviršiaus padengimas. Ypatingų privalumų turi „Purex“ („Finnera“ ir „Vintage“) ir „Pural“ („Classic Premium“) paviršiaus padengimai. Plieno lakštai su „Purex“ ir „Pural“ padengimu yra stipri, lengvai formuojama ir puikiai atrodanti medžiaga. Jie suteikia stogo dangai neprilygstamo patvarumo, veiksmingai saugo nuo įbrėžimų ir korozijos, taip pat užtikrina spalvos atsparumą ultravioletinių spindulių poveikiui. „Purex“ ir „Pural“ puikiai papildo „Ruukki“ sukauptą patirtį ir paveldą gaminant plienines stogo dangas. „Ruukki“ stogo danga dera su daugeliu architektūros stilių. Įvairių spalvų ir modelių „Ruukki“ plieninės stogo dangos puikiai tinka prie kraštovaizdžio ir gyvenamosios aplinkos.

„Vintage” primena tradicinį rankomis dengtą valcinį stogą.

Kaip valyti figūrines, tekintas detales. Geriausia – tirpiklyje sumirkyta plaušine iš plonų vielyčių.

Kaip apdoroti porėtą paviršių.

Jei medienos paviršiuje matomos stambios poros, prieš dengiant laku jos užglaistomos tokiu mišiniu: 60 g aliejinio lako, 80 g vaitspirito ir 860 g gipso. Į lako ir vaitspirito mišinį lėtai maišant suberiamas gipsas, viskas sumaišoma iki vienalytės masės.

Porų glaistas tepamas šepečiu ir greitais sukamaisiais judesiais su skepetaite įtrinamas į medieną. Glaisto sluoksnis turi būti tokio storio, kad matytųsi medienos

(Užs. 6)

struktūra. Taip apdorota mediena džiovinama dvi paras, paskui gruntuojama pakaitintu iki 45–60 laipsnių natūraliu pokostu. Jis įtrinamas kietu šepečiu. Po dviejų parų paviršiai nušlifuojami ir dar kartą padengiami pokostu. Išdžiūvus pokostui, galima lakuoti arba dažyti.

Jei baldas bus lakuojamas: prieš dengiant aliejiniu laku paviršius apdorojamas vaitspiritu, o dengiant nitrolaku – tirpikliu Nr. 646.

Jei mediena gerai išsilaikiusi, spalva graži, paviršių geriausia padengti vaškiniais dažais. Paskui baldas gerai nupoliruojamas.

(Užs. 5)

12

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Kelyje

Skaičiai ir faktai

Aš tikrai nepakliūsiu į avariją „Į eismo įvykius patenka kiti vyrukai. Keliuose žūsta kiti, man tai negresia... Juk neblogai vairuoju, o tie, kurie papildo mirčių keliuose statistiką, galbūt yra lėtesnės reakcijos ir nesugeba prie vairo vienu metu atlikti kelių veiksmų. Man tai tikrai negresia.“ Ko gero, taip mąsto dažnas, kai, sulėtinęs greitį, pravažiuoja pro į kelkraštį išlėkusį sulamdytą automobilį, o šalia jo – audeklu apdengtą kūną. Ir nurūksta toliau, galinio vaizdo veidrodėlyje matydamas tolstančius policijos automobilių žiburėlius.

Ar tikrai taip?

Pervertintos galimybės Pasaulyje eismo įvykiuose kasdien žūsta 1,2 mln. žmonių ir apie 50 mln. vienaip ar kitaip susižaloja. Remiantis specialistų prognozėmis, per artimiausius šešerius metus kiekvienas iš mūsų gali papildyti šią liūdną statistiką.

Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 72 proc. vairuotojų mano, kad yra geresni vairuotojai už kitus.

Mokslininkai teigia, kad vyrams tai būdinga: manyti, kad jų lygis aukštesnis už vidutinį. Perdėtai pasitikėti savimi vairuotojus verčia ir šiuolaikinė automobilių įranga. Pavyzdžiui, puiki garso izoliacija, sumažinanti variklio girdimumą salone, silpnina vairuotojo gebėjimą jausti mašinos greitį ir vertinti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Be to, spidometro skalė iki 220–230 km/val. verčia klaidingai manyti, kad, važiuodamas 100 km/val. greičiu, automobilis naudoja tik pusę savo galimybių.

Apgaulinga ramybė Apgaulingą ramybę sukuria ir platus šiuolaikinių automobilių saugos priemonių arsenalas. Oro pagalvė išsiskleidžia per 20 milisekundžių po susidūrimo. Įvairios elektroninės stabilizavimo sistemos, nedūžtantys stiklai sukuria iliuziją, kad, net ir patekus į avariją, niekas labai nenukentės. Tad ir baimintis itin neverta. Šiuolaikiniuose greitkeliuose apskritai sunku adekvačiai įvertinti riziką. Kelkraščiuose neauga medžiai – į juos neatsitrenksi. Taigi vairuotojai lekia tuščia erdve ir įsivaizduoja, kad važiuoja lėtai ir saugiai.

Tačiau, netgi jeigu esate skrupulingesnis už vidutinį vairuotoją ir re-

aguojate į visus kelio ženklus, nesate apsaugotas nuo pagrindinio pavojaus kelyje: kito automobilio vairuotojo.

Kas jis toks? Štai juokinga statistika: egzistuoja 80 proc. tikimybė, kad tas vaikinas, kuris dabar lenkia jus iš kairės, viršys leistiną greitį ir 53 proc. atvejų kalbės telefonu. 4 proc. tikimybė, kad jis tyčia pralėks pro raudonai degantį šviesoforą, ir 2 proc., kad sės į automobilį visiškai girtas. Ko gero, norite jo išvengti? Tačiau greičiausiai teks susitikti, nes ir jis, ir jūs kasdien važinėjate tais pačiais keliais.

Reikšmingos smulkmenos Kuo didesnis vairuotojo stažas, tuo jis lengvabūdiškiau vertina tikimybę patekti į katastrofą. Pavyzdžiui, žinoma, kad sankryžos yra padidinto pavojaus zona: jose įvyksta 40 proc. visų eismo įvykių ir 22 proc. avarijų, kuriose žūsta žmonės.

Galite išsisukti iš pavojaus, jeigu laikysite vairą abiem rankomis (padėtis ciferblate atitiktų 10 ir 14 val. padalas). Tačiau daugelis net sankryžoje atsipalaidavę vairą laiko apačioje.

Yra sankryžų, pro kurias pravažiavote 2 tūkst. kartų, visada būtent taip laikėte vairą ir nieko neatsitiko. Įjungtas radijas taip pat netrukdė. Tačiau, jeigu esate statistinis vairuotojas, per 20 minučių mažiausiai 3 kartus perjungėte kanalus, tam sugaišdamas 5,5 sekundės. Per šias sekundes jūsų akys žvelgė ne į kelią, o rankos tikriausiai nelaikė vairo.

Nustatyta, kad tranki muzika dvigubai padidina avarijos tikimybę. Jeigu muzikos ritmas viršija 60 kartų per minutę, tankėja klausytojo širdies plakimas, kyla kraujo spaudimas. Tad vairuojant netinka klausytis Vagnerio ar sunkiojo roko, geriau – Mocartas ir lietuviškas popsas.

Muzika – tik vienas veiksnių, darančių įtaką vairuotojo reakcijai. Renkate mobiliojo telefono numerį – avarijos tikimybė padidėja 3 kartus.

Stengiatės užmušti uodą – 9 kartus.

Tačiau blogiausia atsitiks, jeigu rašysite trumpąsias žinutes, – rizika pakliūti į eismo įvykį išaugs 23 kartus.

Spėjo pasakyti: „O Dieve!“ Ši istorija galėjo nutikti kiekvienam, net ir labai patyrusiam vairuotojui. Aleksas važiavo šlapiu keliu.

Kažkas jam paskambino telefonu.

Kad atsilieptų, vyras sekundei nukreipė žvilgsnį nuo kelio. Važiuodamas 100 km/val. greičiu, „pražiūrėjo“ 30 metrų. Kaip teigia vairavimo instruktoriai, rankos tiesiasi ten, kur krypsta žvilgsnis. Tad tikėtina, kad Aleksas truputėlį pasuko vairą ir pakeitė automobilio važiavimo kryptį.

Galbūt jis dar bandė pritildyti radiją ar pakelti nuo sėdynės nukritusią dėžutę su degalinėje nusipirktu mėsainiu. Pokalbis buvo trumpas.

Aleksas tespėjo pasakyti: „O Dieve!“ Kelias suko kairėn, tačiau vairuoto-

Ką daryti?

Norint išvengti nelaimės, kartais reikia veikti priešingai nei diktuoja mūsų instinktai.

Automobilis slysta nuo kelio Instinktas: sukti vairą į kelio pusę.

Iš tikrųjų: truputį atleisti greičio pedalą.

Atsargiai išlyginkite automobilį ir žiūrėkite tiesiai prieš save: priekyje gali išnirti nenumatytos kliūtys. Jeigu pernelyg staigiai pasuksite vairą, greičiausiai visiškai prarasite valdymo kontrolę ir automobilis pasisuks skersai kelio. Nepraraskite savitvardos ir ieškokite tinkamos vietos, kur galėsite iš kelkraščio įsukti į kelią. Jeigu jaučiate, kad prarandate kontrolę, tolygiai mažinkite greitį ir stenkitės sustoti kelkraštyje.

• 40 proc. nelaimingų eismo įvykių įvyksta sankryžose, 22 proc. iš jų žūsta žmonės.

• 2 proc. žmonių gali saugiai valdyti automobilį, tuo metu užsiimdami pašaliniais dalykais.

• 78 proc. eismo įvykių įvyksta tada, kai vairuotojas atitraukia dėmesį nuo kelio.

• 32 proc. avarijų įvyksta dėl alkoholio poveikio.

• 33 proc. eismo įvykių susiję su greičio viršijimu.

• 59 proc. žmogaus mirtimi pasibaigusių avarijų įvyksta, kai eismo įvykyje dalyvauja tik viena transporto priemonė.

• 11 kartų padidėja tikimybė patekti į avariją važiuojant per rūką.

• 23 kartus padidėja tikimybė patekti į avariją, jeigu vairuotojas važiuodamas rašo trumpąją žinutę.

• 83 metrai – toks 100 km/val. greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias.

• 15–18 val. penktadieniais įvyksta daugiausia avarijų.

• 12–15 val. sekmadieniais įvyksta daugiausia eismo įvykių, per kuriuos žūsta žmonės.

jas to nepastebėjo. Jis žvelgė tiesiai, o automobilis jau kirto avarinę juostą ir lėkė tiesiai į dešinįjį kelio bortą. Alekso smegenys pasiuntė išgąsčio signalą, širdis pradėjo greičiau varyti kraują į raumenis. Regėjimas ryškėjo. Klausa atbuko. Plūstelėjęs adrenalinas išmušė Aleksą iš vėžių. Jis visiškai nebekontroliavo automobilio. Ištiktas šoko jis taip ir nepaleido iš rankų mobiliojo telefono.

Automobilis lėkė į dešinįjį kelkraštį, vairuotojas staigiai pasuko vairą kairėn, vėl išlėkė į kelią, bet ratai buvo per stipriai susukti, prarado sukibimą su keliu ir automobilį užnešė į priešingą eismo juostą. Aleksas bandė išlaikyti vairą, bet jis išsisuko.

Vyras išsigando, tiesiog nebežinojo, ką daryti.

Jis nieko nematė, nes mašiną nešė užpakaliu į priekį, o priešpriešine eismo juosta tiesiai į ją 110 km/ val. greičiu lėkė kitas 3,5 t sveriantis lengvasis automobilis. Metrai... centimetrai... milimetrai...

Pradūrė padangą

kia atgal) ir, jeigu jums pasiseks, gyvulys tiesiog trūktelės į priekį.

Instinktas: spausti stabdžio pedalą.

Iš tikrųjų: nestabdyti.

Nuimkite pėdą nuo greičio pedalo, tvirtai laikykite vairą ir stenkitės išvengti automobilio slydimo į šoną dėl bliūkštančios padangos. Kai greitis sumažės ir pajusite, kad visiškai kontroliuojate mašiną, galite palengva pristabdyti, įjungti avarinius šviestuvus ir sukti į kelkraštį.

Priešais išniro stambus gyvūnas Instinktas: išvengti susidūrimo.

Iš tikrųjų: numušti gyvulį.

Jeigu bandysitee išvengti susidūrimo, galite atsitrenkti enkti į priešais važiuojantį automobilį bilį ar medį – ir tikrai užsimušite. Bee to, jokiu būdu iš visų jėgų nespauskite kite stabdžių: ekstremaliai stabdantt automobilis stipriai „nusėda“ antt priekinės ašies, todėl karvėė (ar briedis) gali perlėkti ėkti per variklio danggtį ir įlėkti į saloną per priekinį stiklą.

Nukreipkite automobilį į karvės užpakalį pakalį (gyvuliai niekad nesitrausitrau-

Smūgis Po akimirkos abu automobiliai atrodė taip, lyg būtų nukritę nuo penkiaaukščio namo stogo. Kas atsitiko Aleksui? Kai susiduria du automobiliai, vairuotojo vidaus organai trenkiasi į krūtinės ląstą ir kaukolę. Tad per sekundės dalį Alekso smegenys prisiplojo prie vidinės kaukolės sienelės.

Tada jis dar buvo gyvas, bet po keturių dienų užgeso ligoninėje.

Parengė Arvydas Jockus, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Tuoj atsitrenksite į automobilio galą Instinktas: staigiai stabdyti.

Iš tikrųjų: stabdyti dar stipriau.

Spauskite stabdį iki galo. Regis, tai daro visi, tačiau ,statistikos duomenimis, žmonės, kuriems atrodo, kad jie stabdo iš visų jėgų, iš tikrųjų naudoja tik pusę savo automobilio stabdžių pajėgumo. Jeigu niekada neteko ekstremaliai stabdyti, verta pasipraktikuoti tuščioje aikštelėje, kad suprastumėte, kiek stipriai ir giliai iš tikrųjų galima nuspausti pedalą.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

Jaučiuosi taip, kaip ir turėčiau jaustis savo amžiuje Elvyra ŽVIRBLIENĖ Sunku suskaičiuoti aktorės Nelės Savičenko vaidmenis. Dažniausiai visi kažkodėl prisimena „Turtuolį vargšą“, kuriame ji suvaidino žaviąją Gretchen.

Kai prie stalelio šiam interviu prisėdo ir pati Gretchen, staiga pagalvojau – yra moterų, kurios sugeba stebėtinai sutarti su laiku.

Metai bėga, jos lyg ir keičiasi, bet tuo pat metu ir ne. Šiek tiek daugiau nei prieš metus jums suėjo penkiasdešimt. Kone kiekvienas interviu su jumis tada prasidėdavo beveik tuo pačiu klausimu: „Kaip jūs jaučiatės?“ Dabar noriu paklausti, kaip jūs jautėtės, kai visus staiga ėmė dominti jūsų savijauta po penkiasdešimties?

Iš tikrųjų jaučiausi gerai, todėl iš pradžių taip ir atsakinėjau. Tikrai nemelavau nei sau, nei kam nors kitam. Bet kai tas klausimas pradėjo kartotis, suklusau: kas turėtų atsitikti, kai tau sueina penkiasdešimt? Bet niekas nepasikeitė, nieko tokio neįvyko. Beje, manęs to paties klausė, kai aš sulaukiau keturiasdešimties. Tada buvo blogiau.

Tada pasijutau beviltiška senė, pamaniau, kad nuo keturiasdešimties viskas baigiasi, užsidaro. Buvo net nejauku kažkam pasakyti, kad man jau keturiasdešimt.

Manau, kad mano dabartinis amžius yra labai dėkingas, kai nieko nereikia užkariauti, nieko įrodinėti. Vaikas suaugęs, o tu pati nesi sukriošusi. Gali padaryti dar daug dalykų, nes dar yra perspektyvų. Nežinau, ar jų bus, kai sueis šešiasdešimt. Išmintingas ir gražus šitas amžius, jeigu dar gerai jautiesi ir gana gerai atrodai.

Ar tai reiškia, kad po penkiasdešimties jau nebaisu pasakyti, kiek metų?

Gal tragiškiau tuomet, jei jauti kontrastą tarp vidinės būsenos ir realaus metų skaičiaus. Ir jei tas kontrastas labai užaštrintas, tada tikrai sunku. Kai reikia atsakyti, kiek tau metų, veidas net persikreipia.

Bet aš tokio kontrasto nejaučiu. Aš jaučiuosi taip, kaip ir turėčiau jaustis savo amžiuje. Negaliu pasakyti: „Aš jaučiuosi kaip trisdešimties“. Pavargstu greičiau negu tada, kai man buvo trisdešimt, silpsta dėmesys ir yra dalykų, kuriuos sunkiau atsiminti, pvz., tekstą. Bet aš tą priimu natūraliai. Žmonės, kurie nenori pripažinti savo amžiaus, kažko gyvenime nepatyrė, kažko neparagavo, kažką praleido, todėl jiems ir nesinori keistis.

Šeima man labai brangus dalykas.

O tai, kad mes abu aktoriai, – man pliusas, nežinau, kaip jam. Žiūrovams esate vienodai žinoma kaip teatro ir kaip kino aktorė. Vyresnioji karta iki šiol prisimena ir žavisi Gretchen iš Arūno Žebriūno kino juostos „Turtuolis vargšas“. Ne taip seniai gavote geriausios metų aktorės apdovanojimą už psichologės Ritos vaidmenį Algimanto Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“. Teatre sėkmė jus taip pat lydi – esate pripažinta geriausia šalies dramos teatro aktore, du kartus apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. O kur vaidmenų imatės mieliau? Į tą klausimą galiu atsakyti taip pat, kaip į klausimą, kuri ranka man labiau patinka – kairė ar dešinė. Teat-

13

ras – ilgas repeticijų periodas, ieškojimas, o kine tu darai tai, ką išmokai gyvenime. Tai ir profesionali, ir gyvenimiška patirtis. Tik viskas labai suspausta ir sukoncentruota. Akimirka, ir tu nieko nebepakeisi, bet tai akimirkai ruošiesi. Man kinas ir patinka labiausiai dėl savo ekstremalumo. Gali visą dieną nieko neveikti, žvelgti, pavyzdžiui, į debesėlį, bet tuo pačiu tu visą laiką žinai, kokia scena tavęs laukia. Tas žinojimas gyvena tavyje lyg užslėpta bomba, kuri tuoj tuoj turi sprogti. Man patinka tas adrenalinas, kurio kine daugiau nei teatre.

Ar dažnai tenka vaidinti tokius vaidmenis, kurie jums svetimi, kurių nesinori vaidinti?

Kažkokie paradoksai: vaidmenų, kurie puikiai pavyksta, iš pradžių aš kratausi. O tie vaidmenys, kurie man labai patinka iš pat pradžių, nepavyksta. Praeina daug laiko, kol aš atsikratau beprotiško susižavėjimo tuo vaidmeniu, nes, kol žaviuosi, tarp manęs ir vaidmens būna didžiulė bedugnė. Aš keikiu save ir matau didžiulį atstumą tarp savęs ir tos fantastiškos asmenybės, man kartais trūksta ryžto ir pasitikėjimo tą ribą peržengti, atstumą įveikti. O kai vaidmuo nelabai patinka, su juo greitai susigyveni, nes jo taip nesureikšmini.

Esate žinoma, jus pastebi. Ar tas nevargina?

Tikrai nesu nuskriausta dėmesiu ir negaliu pasakyti, kad tai mane erzina ar vargina. Man malonu, kai gatvėje šypsosi nepažįstami žmonės, malonu, kai prieina ir padėkoja. Esu laiminga. Tai didžiausia dovana, ir aš tą vadinu priedu prie algos. Kita vertus, suprantu, kad esu viešas žmogus, nes aktoriaus specialybė yra vieša, todėl niekada nesakau, kad nebendrauju su žurnalistais.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jūsų vyras Valentinas Klimas – taip pat aktorius. Dvi kuriančios asmenybės, dvi meniškos sielos po vienu stogu – tai pliusas šeimoje ar minusas? Šeima man labai brangus dalykas. O tai, kad mes abu aktoriai, – man pliusas, nežinau, kaip jam. Manau, kad daugeliu atvejų jis yra labai stipriai pasiaukojęs. Ir aš jam už tai dėkinga. Dviem aktoriams po vienu stogu yra lengviau gyventi dėl to, kad jie vienas kitą supranta be žodžių. Visada supranti, kodėl to, kuris šalia, bloga nuotaika, kodėl jam norisi užsidaryti ir skaityti. Nereikia jokių pasiteisinimų, viskas visada aišku.

Sunku būna tada, kai vaidiname viename spektaklyje ir nesutampa nuomonės, mat abu žinome, kad vienas kito neperkalbėsime. Aš pažįstu jo būdą, jis – mano. Bet vis viena randame kompromisą. Ir taip darome jau trisdešimt metų.

Minėjote, kad nemėgstate valdingų moterų. Ar šeimai niekada nevadovaujate?

Reikėtų vyro ir dukros paklausti.

Turbūt daug kas priklauso nuo situacijos. Manau, kad kiekvienas mūsų šeimoje, kai jam gyvybiškai kažko reikia, gali būti valdingas ir užsispyręs. Ir kitiems belieka atsitraukti ir iškęsti.

Taip ir su manimi būna. Bet iš esmės aš nesu nei valdinga, nei diktatoriška, nes ir pati nekenčiu diktato.

teigia: „Eksperimentai rodo, kad genetinis aparatas – dar ne viskas. Egzistuoja ir išorinė genetinė informacija, sklindanti iš aukščiau.“ Taigi paveldėta informacija perduodama ne vien per biologinės ląstelės materiją, kaip buvo priimta manyti, bet ir per subtiliuosius energetinius laukus. Būtent šie laukai perteikia žinias apie vieno ar kito asmens priešistoriją.

Tiesa, gimties žymių bandymas pasidalyti su mumis vienokiomis ar kitokiomis žiniomis ne visada sėkmingas, juk mes iki šiol daug ko nesuprantame. Mokslas šiuo metu dar nepajėgia atsakyti į daugelį klausimų.

nos žymės yra įgimtos, o kitos atsiranda vėliau? Kodėl senatvėje jų padaugėja ar, atvirkščiai, jie išnyksta? Ne mažiau svarbu ir tai, kodėl vienos dėmelės yra visiškai plokščios, o kitos – iškilios? Kodėl kai kurie asmenys po jiems įkyrėjusių apgamų pašalinimo greitai miršta?

Klausimus galima tęsti, o atsakymų į juos nėra.

Ir vis dėlto mokslas jau yra atskleidęs nemažai paslapčių. Pavyzdžiui, daugelis mokslininkų gana pagrįstai mano, kad gimties ženklų padedamas organizmas keičiasi energija su kosmosu. Apgamai, kaip nustatė tyrinėtojai, būna tiktai biologiškai aktyviuose taškuose.

Taip pat seniai egzistuoja versija, kad apgamuose neretai lokalizuojasi įvairios ligos, pavyzdžiui, virusai. Šalinti tokius apgamus pavojinga: liga gali paplisti po visą organizmą.

Ar jūs pati gyvenime keitėtės?

Džiaugiuosi, kad dabar esu daug mažiau impulsyvi negu buvau kažkada. Nepuolu į kraštutinumus – noriu dabar ir šią minutę. Taip elgdavausi anksčiau ir gana dažnai dėl to pasigailėdavau. Mane išauklėjo mano vaidmenys. Ir auklėjo, ir keitė. Netgi profesijos suvokimas dabar kitoks.

Atsakomybė kur kas didesnė. Todėl ir baimė prieš spektaklius didelė, nes tu supranti, ko nori.

Tai įdomu

Gimties dėmių paslaptys Sakoma, kad kuo daugiau žmogus turi apgamėlių ant nugaros, tuo jis laimingesnis. Tiesa, viduramžiais atitinkamose kūno dalyse esantys apgamėliai buvo vadinami „velnio žymėmis“ ar „raganų dėmėmis“. Šiuo metu mokslininkai jau atskleidė kai kurias dėmelėmis paženklinto kūno paslaptis.

Praėjusių gyvenimų antspaudai Pirmieji, pradėję tyrinėti gimties žymes, buvo reinkarnacijos (dvasios persikūnijimo) tyrinėtojai. Jie padarė išvadą, kad apgamų išsidėstymas žmogaus kūne atitinka pavojingas, netgi mirtinas žaizdas, patirtas ankstesniame gyvenime.

Natūraliai kyla klausimas: kokiu būdu ankstesnio gyvenimo pėdsakai perduodami naujam fiziniam kūnui?

Iš amžiaus glūdumos besitęsiančios ezoterinės žinios byloja, jog rimtos traumos palieka žymes ne tik ant fizinio, bet ir ant nematomojo kūno.

Gimstant kūdikiui, senosios praeities žaizdos „projektuojasi“ ant naujo materialaus kūno gimties žymių pavidalu (o kartais – netgi randų pavidalu).

Ezoterikai įsitikinę, kad, be bendrosios genetikos, perteikiančios paveldėtus mūsų tėvų požymius (išvaizdą, fiziologines vidaus organų ypatybes, polinkį į vienas ar kitas ligas, poelgius), egzistuoja ir kur kas subtilesnė genetika, žmogui dažnai visiškai nežinoma, tačiau paženklinanti jį savotišku praėjusių gyvenimų antspaudu.

Kas mums perteikia žinias?

Kaip žvelgia į subtiliąją genetiką oficialusis mokslas? Pasirodo, teigia-

GK archyvo nuotrauka

mai. Maža to, jis patvirtina jos egzistavimą. Mokslininkai tikina, kad pagrindinė vystymosi programa saugoma visai ne DNR, o kur kas delikatesnių energijų. Tuo tarpu DNR molekulė tėra viso labo tik imtuvas, sukurtas iš tvirtos fizinės materijos, suteikiančios žmogaus organizmui galimybę „iš viršaus“ gauti būtiną informaciją.

Rusijos kvantinės genetikos instituto prezidentas, vadinamosios bangų genetikos kūrėjas Piotras Gariajevas

Lieka daugybė „kodėl?“ Dabar vėl sugrįžkime prie apgamų, kurie iki šiol tebelieka paslaptingu reiškiniu. Kodėl jie išsidėsto būtent taip, kodėl jų „žemėlapis“ kiekvieno žmogaus kūne yra savitas? Kodėl vie-

Parengė Asta Bendoraitė

14

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Kelionės

Jūratė BALIUKONYTĖ Saulėtoji Meksika mums geriausiai pažįstama iš televizijos serialų. Beprotiškai pinigingi turtuoliai, lūšnynuose gyvenantys atsiskyrėliai, saulėti vandenyno bangų skalaujami paplūdimiai, nuo smogo dūstančios milijoninių didmiesčių gatvės, parkuose plevenantys egzotiški drugeliai ir maklinėjantys flamingai.

Prabanga spindinčios didmiesčių gatvės ir skurdūs lūšnynų rajonai, indėnų šventyklos ir auksu žėrinčios bažnyčios, šviesiaodžiai europiečių palikuonys ir juodbruviai čiabuviai.

Tai – Meksika!

Kitaip verdantis gyvenimas Kelionę į tolimąją Pietų Amerikos šalį pasirinkusi verslininkė Ryta Marija Šeputienė nenusivylė. Meksika – rojus ne tik poilsio, bet ir pažinimo džiaugsmo išsiilgusiems žmonėms.

Egzotiškąją šalį Pietų Amerikos žemyne verslininkė pasirinko gana netikėtai, nes rengėsi traukti visai į kitą pasaulio kraštą – Vietnamą.

Moteris prieš keliones mėgsta susirinkti visą įmanomą informaciją apie tai, ko galima laukti svečioje šalyje ir ką ten verta pamatyti. Tačiau šįsyk ji pasiryžo savotiškai avantiūrai. „Į Meksiką planavome vykti tik kitais metais, tačiau šioje šalyje mums pasiūlė daug geresnę programą, tad ilgai negalvoję nusprendėme – šiaušiame tenai“, – šypsosi verslininkė.

Mažai laiko pasirengti turėjusi Ryta Marija pasirinkta kelione nė trupučio nenusivylė. Įspūdžiai prasidėjo tuojau pat, kai tik prasivėrė lėktuvo liukas. „Kitas oras ir debesys, kitaip verdantis gyvenimas. Širdis buvo atvira naujiems potyriams – pirmyn, į didįjį nuotykį“, – prisimena ji.

Religiniai simboliai Meksikoje Ryta Marija padarė daugybę atradimų. Pirmuoju dideliu sukrėtimu moteris vadina nepaaiškinamą religinių simbolių energetiką. Didžiausią įspūdį jai paliko Meksikos sostinėje Meksike esanti Švenčiausiosios Mergelės Gvadelupės bažnyčia, kurioje, pasak padavimo, indėnui Chuanui triskart apsireiškė Dievo motina. Šventykloje – rytą vakarą didžiulis žmonių srautas, keliais eidami aplink bažnyčią meksikiečiai dėkoja Mergelei už suteiktą pagalbą.

„Buvau be galo nustebinta, nes pažvelgusi į tuos žmones supratau, kad stebuklai iš tikrųjų vyksta“, – prisimena moteris.

Turistiniu maršrutu keliavusi Ryta Marija paneigė mitą, esą Meksika – skurdi ir nesaugi šalis. Pagrindinėmis Meksiko gatvėmis sutemus su vyru ji vaikščiojo be baimės. „Tik nereikia eiti ten, kur pavojinga. Meksikoje, kaip ir pas mus, yra saugių ir nesaugių vietų“, – įspūdžiais dalijosi ji.

Policija saugo centrinius miestų rajonus, mokamus greitkelius, tad turistams verslininkė nepataria išklysti iš šių vietų.

Keliolika milijonų gyventojų turintis Meksikas pakerėjo Rytą Mariją. Gražiai sutvarkytas ir puikiai apšviestas milžiniško miesto centras bei senamiestis žavėjo kolonijine architektūra bei draugiškais vietos gyventojais. Verslininkė meksikiečius visada prisimins kaip šiltus žmones. „Jie labai malonūs, mandagūs ir svetingi“, – šypsosi ji.

Iš serialų mums pažįstamos Meksikos gražuolės šalies gatvėmis nevaikšto. „Tokios moterys gyvena prabangiuose rajonuose, – šypsosi Ryta Marija. – Juk ir pas mus gražuolės nekrauna dėžių ar neaptarnauja klientų baruose“.

Meksikiečių išvaizda yra gana skirtinga. Gatvėse gali pamatyti ir į europiečius panašių šviesiaodžių, ir indėnų palikuonių, ir metisų. Turtingų žmonių daugiausia tarp baltaodžių. Tačiau jokios įtampos tarp jų ir skurdžiau gyvenančių nėra. „Tenykščių žmonių požiūris į gyvenimą daug blaivesnis už mūsiškį. Meksiko-

je kiekvienas puikiai žino savo vietą ir galimybes. Batų valytojas džiaugiasi savo darbu ir nesuka galvos dėl milijonų“, – aiškino moteris.

Pažymėjimas už 40 dolerių Sostinėje verslininkė sužinojo, kad vairuotojo pažymėjimą meksikiečiai gali paprasčiausiai nusipirkti už 40 JAV dolerių. Lankyti specialių vairavimo kursų ar laikyti egzaminų vietiniams nereikia. Tačiau leistis į kelionę Meksikos keliais Ryta Marija nebijojo. „Per visą šalyje praleistą laiką nematėme nė vienos avarijos. Vairuo-

Vairuotojai Meksikoje labai atsakingi, nes jei atsitrenks į kitą automobilį, turės pakratyti piniginę. tojai ten atsakingi, nes jei atsitrenks į kitą automobilį, turės pakratyti piniginę“, – aiškino verslininkė.

Iš Meksiko Ryta Marija ir jos bendrakeleiviai mokamu greitkeliu pasuko į senovines indėnų šventyklas. Apsilankymas šventuosiuose inkų ir majų miestuose moteriai paliko vieną didžiausių įspūdžių.

„Daugybę kartų juos mačiau per televiziją, tačiau tai, ką išvydau tiesiai prieš save, pranoko visus lūkesčius“, – susižavėjusi pasakojo ji.

Apžiūrint įspūdingus architektūrinius paminklus verslininkei kilo daugybė klausimų. Kodėl indėnai, aukodami dievams aukas, praliejo tiek daug kraujo?

Kodėl, būdami puikūs kariai, jie praktiškai be kovos pasidavė europiečiams užkariautojams? Šie klausimai ir šiandien neduoda ramybės Rytai Marijai. „Vaikščiojome po įvairias piramides, žiūrėjome į jas, tačiau kaip ir kodėl jos buvo pastatytos, mums negalėjo paaiškinti net gidai“, – pasakoja ji.

Tūkstančiai lūšnų Meksikos valdžia daug dėmesio skiria šiuolaikiniams indėnams.

Pastarieji valstybės prieglobstį gauna specialiuose rezervatuose. Čia, naujai pastatytuose dviaukščiuose kotedžuose, čiabuvių provaikaičiai gali nemokamai naudotis elektra ir vandeniu. „Indėnai gali ir nedirbti, nes jiems paskirti namai išlaikomi vietos municipalitetų lėšomis. Jie tikrai neturi kuo skųstis, nes gyvena geriau nei bedarbiai iš lūšnynų rajonų“, – pasakoja Ryta Marija. Šalia didmiesčių besidriekiantys lūšnynų rajonai, nusėti šimtais tūkstančių varganų lūšnelių, šokiravo verslininkę ir jos bendrakeleivius. Purvinuose priemiesčiuose glaudžiasi

skurdžiausiai gyvenantys meksikiečiai. Čia prieglobstį randa ir pavojingi nusikaltėliai, net ištisos jų gaujos. Kojos ten nekelia ne tik paprasti meksikiečiai. Lanku lūšnynus lenkia ir policininkai. Pareigūnai atvyksta tik ypatingos svarbos atveju ir tai mažiausiai po šešis ekipažus, kuriuos iš oro stebi sraigtasparniai.

Lūšnos šalia miestų iškilo ant valstybinės žemės, tačiau nelegalių statinių valdžia griauti neskuba. „Taip, žemė valstybinė, bet valdžiai bent jau nereikia sukti galvos dėl to, kur apgyvendinti lūšnynų gyventojus“, – Rytai Marijai paaiškino vietiniai.

Tekilos ritualas Verslininkė pasigardžiuodama prisimena Meksikoje ragautus delikatesus. Burnoje tirpstančios jūros gėrybės, tradiciniai meksikietiški paplotėliai – tortilijos, – pasakiškas jų skonis atima žadą! O kur dar nacionalinis Meksikos alkoholinis gėrimas tekila! Šio gėrimo tėvynėje Ryta Marija sužinojo, kad iš tiesų kaktusų degtinė turėtų būti geriama ne taip, kaip geriame mes, ne su druska ir citrina.

Meksikiečiai tekilą geria su žaliųjų citrinų sultimis ir aštriai sūriu į pomidorų sultis panašiu gėrimu sangrita. „Tekila ten geriama pagal Meksikos vėliavos spalvas. Pirmiausia išgeriamos žaliųjų citrinų sultys, po jų – tekila, o galiausiai skanaujama sangrita“, – paaiškino moteris.

Net ir praėjus kažkiek laiko po kelionės Ryta Marija nostalgiškai dūsauja prisiminusi tolimąją Pietų Amerikos šalį. „Meksika – tai šalis, į kurią tikrai norėčiau sugrįžti dar sykį“, – šypsosi ji.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai E

(rugpjūčio 16–22 d.)

Avinai ateinančiomis dienomis gali pajusti neregėtą kūrybinių jėgų antplūdį.

Net ir eilinė užduotis atrodys įdomi, o rimta kliūtis – ne tokia jau neįveikiama. Veikite drąsiai, bet nepamirškite, kad Fortūna yra lengvabūdė ir jau netolimoje ateityje gali apdovanoti savo dėmesiu ką nors kitą.

F

G

M

H

N

I

O

Liūtams žvaigždės pataria nenuleisti rankų iškilus pažiūrėti neįveikiamoms kliūtims. Kliaukitės savo gyvenimo patirtimi, o prireikus prašykite tikrų draugų pagalbos ir skaitykite išmintingas knygas. Sprendimas gali būti ir paprastas – svarbu nepervertinti problemos sudėtingumo.

J

5 raidės: Ajova. Kiuri. Molis. Šilas.

6 raidės: Arbata. Arklys. Kanari. Valgis.

7 raidės: Artumas. Ateitis. Eglinis. Fidelis. Fistulė. Grindys. Kriptos. Nedrąsa. Piklius. Poilsis. Statinė. Tripsai.

8 raidės: Bicinium. Erinijos. Nuopjova. Pagaliai.

9 raidės: Atspalvis. Griuvenos. Kirtiklis. Liturgika. Lovatiesė. Okupacija. Sensacija. Viendienė. Vilkiukai.

Vištiniai.

11 raidžių: Garbėtroška. Girininkija. Tradeskantė. Trekininkas. Senamiestis. Simfonijetė.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Metodika. Rada. Nikaragva. Ulan. Smaigas. Rašo. Rapsukas. „Rasa“. Tarandės. Šuky. Ausuotasis. Argentina. Kurs. „Malsena“. Rio. Lara. „Avon“.

Horizontaliai: Prenumerata. Atila. Ašas. Dokai. Pora. Padangės. Ir. Ušna.

Kudu. Pakaks. Ragu. Šakės. Terasa. VRM. Sysu. Ni. Atolas. Ave. Antron.

Analogas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SVARSTYKLĖS. Vertikaliai: 1. Baseinas. 2. Pirtis. 3. Blokas. 4. Parketas. 7. Spinta. 8. Avietė.

12. Švitras. 13. Tapetai. 14. Kamštis. 15. Bitumas. 18. Palovė. 19. Rišiklis.

20. Užraktas. 21. Arkada. 24. Rąstas. 25. Kniedė.

Horizontaliai: 5. Vartai. 6. Langas. 9. Latakas. 10. Vinis. 11. Medis. 16.

Vitražas. 17. Salantai. 22. Alavijas. 23. Žiežirba. 26. Vonia. 27. Dažai. 28.

Mastika. 29. Šiluma. 30. Daržas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TABURETĖ.

„Gimtajame krašte“ (Nr. 22, 15 psl.) vienas kryžiažodžių buvo išspausdintas be sprendimo užduoties.

Atsiprašome skaitytojų ir kryžiažodžių mėgėjų.

L

Skorpionus žvaigždės įspėja susilaikyti nuo nepatikimų investicijų ir apskritai nuo visokiausių rizikingų sumanymų.

Negalima sakyti, kad jums visai nesiseks – priešingai, teigiamas rezultatas gali būti akivaizdus. Vis dėlto nereikėtų pervertinti savo jėgų.

Vėžiai turėtų skirti daugiau dėmesio šeiminiam gyvenimui, o jei šeimos neturi – jos kūrimo klausimams. Nebijokite aukoti brangaus laiko paprastam bendravimui su sutuoktiniais, vaikais ir tėvais. Nepamirškite, kad būtent šie žmonės pasirengę dalytis su jumis ne tik džiaugsmais, bet ir vargais.

Pasinaudodami raktu-žodžiu „obertonas“, surašykite visus pateiktus žodžius.

Svarstyklės veikiausiai sieks pusiausvyros visose savo veiklos sferose. Toks uždavinys ir atsakingas, ir sunkus. Štai kodėl žvaigždės pataria: nepergyvenkite, jei ko nors nepavyks iš karto padaryti, patirtis, kad ir ne visai teigiama, vėliau užims deramą vietą jūsų laimėjimų taupyklėje.

tvardos ir ištvermės, bet galiausiai šios pastangos duos vaisių. Nepykite ant kaprizingos Fortūnos, kuri kartais kyšteli koją: bandydama jūsų tvirtumą, ji neperžengs tam tikrų ribų. Neskubinkite dangaus šviesulių ir kantriai laukite aušros.

Jaučiams prireiks didžiulės savi-

Dvyniams ateinančiomis dienomis teks išmėginti santykių su bičiuliais tvirtumą. Bet prieš ryždamiesi kardinaliems žingsniams šia kryptimi, gerai apgalvokite galimus savo veiksmų padarinius. Ar verta rizikuoti tokiu turtu, kaip tikra draugystė, dėl abejotinos naudos?

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

K

Mergelės turi gerai apmąstyti savo poelgius pastaruoju metu. Galimas būti, kad atsitiktinė frazė ar nevikrus judesys, nors tai labai keista, jus atitolino nuo siekiamo tikslo. Ir kuo greičiau suprasite, kur šuo pakastas, tuo realesni taps jūsų planai.

Šaulių laukia lemiamas spurtas, kuris leis galutinai sureguliuoti vieną labai svarbią problemą. Būtent vieną – todėl nesistebėkite, jeigu kiti klausimai laikinai pasitrauks į antrą planą. Svarbiausia – vadovaukitės blaiviu protu.

Ožiaragiai ateinančiomis dienomis sužinos daug naujo ir naudingo tolesniam gyvenimui. Žvelkite į pasaulį plačiai atmerktomis akimis ir perimkite jo išmintį – tai ne blogiausias būdas tapti geresniems. Pasitikėkite giminėmis ir artimaisiais: kitą savaitę žvaigždės bus palankios jūsų santykiams.

Vandeniai netikėtai pasijus esą visiškai pasirengę naujiems žygiams. Tad neatsisakykite ambicingų planų, tačiau gerai apgalvokite jų įgyvendinimo detales.

Tuomet jums nereikės sau priekaištauti dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis.

P

Žuvys gali atskleisti net joms pačioms netikėtus savo sugebėjimus. Pasistenkite iki galo pasinaudoti šiais maloniais atradimais, bet nepamirškite ir darbo. Žinoma, optimalu būtų protingai derinti sena ir nauja. Bet nenusiminkite, jei to nepavyks padaryti.

16

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

TV programa LTV2

Rugpjūčio 16, pirmadienis

9.00 11.30 12.15 13.30 14.00 14.55 15.20 17.00 18.00 18.45 19.15 19.45 20.20 22.05

Bėdų turgus.

Pričiupom!

„Margo vestuvėse“.

„Ekstremali riba“ .

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Giminės“.

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Trembita.

13.15 Misija: Lietuvis (k.).

14.00 Klausimėlis (k.).

14.15 Serialas „Kaprio sala“.

15.15 Dok. serialas „Mylių Ameriką“.

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Bėdų turgus.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

6.30 „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 Malachovas +.

9.05 Veiksmo ir nuotykių komedija „Beprotiškiausios melodijos.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). (2003 m., Vokietija, JAV).

10.55 Komedija „Garbanė Sju“ (k.). (1991 m., JAV).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

16.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios.

19.10 Abipus sienos.

20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 Kitas! (N-7) 21.00 Premjera. Serialas „Mano mylimas prieše“ (2 sezonas).

21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Premjera.

Romantinė komedija „Turi mylėti šunis“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.40 Veiksmo serialas „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.35 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“.

(N-7)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Fantastinis f. „Alioša Popovičius ir Slibinas Tugorius“ (k.).

12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 „Farai“. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“. (N7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 Komedija „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Komedija „Margo vestuvėse“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.40 Siaubo drama „Harperio sala“.

(N-14) 1.40 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“.

(N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

(N-7) 12.00 Televitrina.

12.30 Melodrama „Meilės potvyniai“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.55 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 „Spąstai“. Realybės dokumentika.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo drama „Ekstremali riba“ (2000 m., JAV). (N-14) 22.55 Žinios.

23.25 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 0.25 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 0.55 Žvejų mūšis (k.).

1.25 Bamba. (S)

Rugpjūčio 17, antradienis

Kitas!

Pinigų karta.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“.

11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus albumas.

13.15 Savaitė (k.).

13.45 Keliaukime po Lietuvą (k.).

14.15 Serialas „Kaprio sala“.

15.15 Dok. serialas „Mylių Ameriką“.

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija. Lietuvis.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Pinigų karta.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios.

23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

6.30 6.55 7.20 7.45 8.50 9.20 10.30 11.30 12.30 13.05 14.05 14.35 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 20.30 21.00 21.30 22.00 22.35

0.20

1.15

„Dr. Šuo“. „Ogis ir tarakonai“. „Šegis ir Skūbis Dū“.

Malachovas +.

Pričiupom! (k.)

Kakadu. (N-7) Baras „Pas Violą“ (k.).

Oplia! (k.). (N-7) „Kitas! (k.). (N-7) „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) „Tazmanija“. „Našlaitė Lola“. „Velniūkštė“. „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. Žinios. Sportas.

Orai.

Abipus sienos.

Oplia! (N-7) Kitas! (N-7) „Mano mylimas prieše“ (2 sezonas).

Pričiupom! Žinios.

Veiksmo trileris „Hellbound“ (1993 m., JAV).

(N-14) Veiksmo serialas „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) Serialas „Purvas, seksas, pinigai“.

(N-7)

„Liudininkai“.

„Dvigubas drakonas“.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.00 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 „Farai“. (N-7) 20.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Kriminalinė drama „Liudininkai“. (N-14) 23.00 Veiksmo f. „Dingę be žinios”(1984 m., JAV). (N-14) 1.10 „Harperio sala“.

(N-14) 2.10 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“.

(N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Detektyvas Kalas II“ (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.55 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Dvigubas drakonas“ (1994 m., JAV). (N-7) 23.00 Žinios.

23.30 Veiksmo drama „Ekstremali riba“ (2000 m., JAV). (N14) 1.15 Bamba. (S)

22.20 23.00 23.30

Labas rytas.

Kuluarai (k.).

Talentų ringas. „Fliperis“. „Žalieji hektarai“.

Popietė su A.Čekuoliu.

Sveikinimų koncertas.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Miesto kodas.

Savaitė.

Pasaulio panorama. „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

Detektyvinis serialas „Puaro“.

Tūkstantmečio akimirkos. Žmonės kaip žmonės.

Panorama.

Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2010“.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas?

18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Drama „Laiptai į dangų“ (1966 m., Lietuva).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Žodžių kišenė.

11.50 Tūkstantmečio akimirkos (k.).

12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Retrospektyva.

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Bėdų turgus.

19.30 Klausimėlis.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

20.55 Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ atgarsiai.

22.25 Dalia Kutraitė kalbina... Šarūną Marčiulionį.

23.00 Panorama.

23.30 Koncertuoja Sasha Song ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

0.55 „Las Vegasas“. (N-7) TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

22.20 „Nuoga ir tuo patenkinta“.

Realybės šou. (N-7) 23.50 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“.

(N-7) 21.00 Siaubo f. „Baubas 3“.

(N-14) 23.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 24.00 Trileris „Rizikingas žaidimas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

8.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.15 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

14.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Auksinės kolekcijos.

16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas?

18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Mirtis už gyvybę“.

(N-14) 22.40 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou.

(N-7) 23.40 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė.

9.30 „Pakvaišęs sportas“ (k.). Dok. vaizdeliai.

(N-7) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Mistinė drama „Arlingtono kelias“. (N-14) 23.30 „CSI Majamis“. (N-14) 0.30 Dok. f. „Pažaboję bangas“. (N-7) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.15 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

20.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

8.10 Skonio reikalas (k.).

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 Penktoji pavara (k.).

12.40 Žvejo biblija (k.).

13.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.20 Kaimo diena.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Kas tu toks?

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. V.Šimkus.

LR himnas.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gamta – visų namai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

K.Grigaitytė.

LR himnas.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

LTV2

Rugpjūčio 18, trečiadienis

„Mylių Ameriką“.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.15 14.15 15.15 16.00

17.15

18.15

18.45 19.50 20.25 20.30 21.00 21.58 22.00 23.00 23.15

Labas rytas. „Namelis prerijose“. „Giminės“.

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

Kulinarinės kelionės.

Rusų gatvė.

Pinigų karta (k.).

Serialas „Kaprio sala“.

Dok. serialas „Mylių Ameriką“.

Lietuvos tūkstantmečio vaikai. „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Senis“. (N-7) Stilius.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Teisė žinoti.

Loterija „Perlas“. „Las Vegasas“. (N-7) Vakaro žinios.

Tūkstantmečio pokalbiai.

„Velniūkštė“.

6.30 „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 Malachovas +.

8.50 Pričiupom! (k.).

9.20 Kakadu. (N-7) 10.30 Valanda su Rūta (k.).

11.45 Abipus sienos (k.).

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Abipus sienos.

20.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.30 Kitas! (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše (2 sezonas).

21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 Veiksmo serialas „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.35 „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Gelbstint Greisę“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 11.50 12.35 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.40 18.45 19.10 20.10 21.00 21.40 22.00

23.00 1.00 2.00

Teleparduotuvė. „Renas ir Stimpis“. „Simpsonai (k.). (N-7) Komedija „Na ir kas“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas (k.).

(N-7) Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) Komedija „Auklė“. „Rožinės panteros nuotykiai“. „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) „Ilgoji pertrauka“. „Simpsonai“. (N-7) „Nuodėmingoji“.

(N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) TV3 žinios. „Farai“. (N-7) Turtuoliai – vargšai.

(N-7) Aistrų pakrantė.

(N-7) TV3 vakaro žinios.

Drama „Psichiatras“ (2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada).

(N-14) Veiksmo f. „Dingę be žinios 2“ (1985 m., JAV). (N-14) Siaubo drama „Harperio sala“.

(N-14) Mistinė drama „Gelbstint Greisę“.

(N-14)

„Lenktynininkas“.

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.55 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtoja i – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Tarp miesto ir kaimo.

21.05 Geras filmas.

Veiksmo f. „Lenktynininkas“ (2001 m., JAV, Kanada, Australija).

(N-7) 23.25 Žinios.

23.55 Veiksmo f. „Dvigubas drakonas“ (1994 m., JAV). (N-7) 1.45 Bamba. (S)

Rugpjūčio 19, ketvirtadienis

Tūkstantmečio pokalbiai.

„Gyvasis skydas“.

„Derybininkas“.

„Voragyvis“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Giminės“.

11.00 Forumas.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora.

13.15 Teisė žinoti (k.).

14.15 Serialas „Kaprio sala“.

15.15 Dok. serialas „Mylių Ameriką“.

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“ .

(N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 LTV vasaros koncertai.

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 LTV vasaros koncertai (tęsinys).

23.00 Vakaro žinios.

23.15 Tūkstantmečio pokalbiai.

6.30 „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.50 Pričiupom! (k.).

9.20 Kakadu. (N-7) 10.30 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7) 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios.

19.08 Ūkiškas požiūris.

19.12 Abipus sienos.

20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“ (2 sezonas).

21.30 Pričiupom!

22.00 Žinios.

22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

22.38 Veiksmo f . „Gyvasis skydas“ (1992 m., JAV). (N-14) 0.20 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Turtuoliai – vargšai (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 „Farai“. (N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios.

22.00 Veiksmo f. „Derybininkas“ (1998 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.45 Siaubo drama „Harperio sala“.

(N-14) 1.45 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“.

(N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.55 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios.

20.30 Akistata su Lietuva.

21.05 Geras filmas.

Fantastinis nuotykių f. „Voragyvis“ (2001 m., Ispanija).

(N-14) 23.00 Žinios.

23.30 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

0.30 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.00 Tauro ragas (k.).

1.30 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Amžių šešėliuose (k.).

12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Mūsų miesteliai.

Marcinkonys (1 d.).

15.50 Vienas eilėraštis.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Pinigų karta.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2010“ atgarsiai.

22.05 Europiada. Kelias į Lietuvą.

22.30 Kūrybos metas.

23.00 Panorama.

23.30 Džiazo muzikos vakaras.

0.15 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ k.).

10.20 „Šiupininis“ (k.).

10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.).

(N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas?

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Festivalis „Operetė Kauno pilyje 2010“ (k.). (2 koncertas).

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Pinigų karta.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Teisė žinoti.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai.

20.40 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). (3 d.).

20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

22.30 Stilius.

23.00 Panorama.

23.30 Naujieji Bremeno muzikantai. „Keistuolių“ teatro programa.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“ 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 Animac. serialas „Karvė ir viščiukas“.

10.45 Animac. serialas „Antinas Gudruolis“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Nuotykių f. „Kongas“.

(N-7) 23.00 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 24.00 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Keršytojas“.

(N-14) 23.10 „CSI Majamis. (N-14) 0.10 Trileris „Žingsniai“.

(N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika.

11.10 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

12.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Auksinės kolekcijos.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas.

šeimininkas?

18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Nuotykių drama „Įkaitai iš Kosta Rikos“.

(N-7) 23.00 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 24.00 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“(k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Romantinė drama „Didžioji banga“. (N-7) 23.10 „CSI Majamis“. (N-14) 0.10 Kriminalinė drama „Bagsis“. (N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata.

Auksinės kolekcijos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

17

13.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.10 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

18.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

19.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.00 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.20 11.10 12.10 13.10 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.10 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k). (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) „Mitų griovėjai“.

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Griūk negyvas! (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai.

Kas tu toks? „Seksas ir miestas“.

(N-14) Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Žinių amžius.

20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Bogutaitė.

22.58 LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.).

11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.10 Dėmesio! Į ekraną!

23.45 Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

G.Dabrišius.

LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

TV programa

Rugpjūčio 20, penktadienis

„Vilkatai“.

„Ambicinga blondinė“.

„Keršytojas“.

„Vaiduoklių istorijos“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“ (k.).

10.00 „Giminės“.

11.00 Akiračiai.

12.00 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus sąsiuvinis.

13.15 Duokim garo!

15.15 Bėdų turgus (k.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“.

(N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“.

19.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį 3“ (1990 m., JAV).

21.58 Loterija „Perlas“.

22.00 „Atgal į ateitį 3“ (tęsinys).

23.00 Siaubo trileris „Vilkatai“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.30 „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“.

7.20 „Šegis ir Sskūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.50 Pričiupom! (k.).

9.20 Kakadu. (N-7) 10.30 „Ledų šventė“ (k.).

Koncertas.

12.30 Kitas! (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 14.05 „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“.

16.40 „Velniūkštė“.

17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Premjera. „Slavianski bazar 2010“. Muzikos festivalis (1 dalis).

21.10 Premjera.

Romantinė komedija „Ambicinga blondinė“ (2007 m., JAV). (N-7) 22.55 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas 2“ (2001 m., JAV). (N-14) 1.00 Fantastinis trileris „Daktaro Moro sala“ (1996 m., JAV). (N14)

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Renas ir Stimpis“.

7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“.

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 Animac. serialas „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Farai“. (N-7).

20.00 Animac. komedija „Ledynmetis“.

21.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. IspanijaLietuva.

23.30 Siaubo f. „Šikšnosparniai vampyrai“ (2005 m., JAV). (N-14) 1.10 Veiksmo f. „Keršytojas“ (1993 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina.

6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.).

8.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

8.50 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.).

(N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Nuotykių f. „Gražuolė ir pabaisa“ (2003 m., D. Britanija, PAR) (k.).

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

14.50 Muzikinė skrynelė.

15.20 „Vaiduoklių istorijos“.

15.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“ .

(N-7) 17.10 To dar nebuvo...

17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m.

23.20 Veiksmo f. „Lenktynininkas“ (2001 m., JAV, Kanada, Australija).

(N-7) 1.35 Žvejų mūšis (k.).

2.05 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Kūrybos metas (k.).

12.00 Mūsų dienos – kaip šventė.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

15.00 Teisė žinoti.

15.55 Idėjų metas.

16.25 Gamtos patruliai.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Jūrų žvalgas“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė.

21.05 Vienas eilėraštis.

21.15 Senas geras kinas.

Romantiška komedija „Uraganas“. (N-7) 23.00 Panorama.

23.30 Jūros šventė 2010.

Koncertas „Chorų lagūna“.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.08 „Sedrikas“.

11.35 Animac. serialas „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Malachovas +.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“ (k.).

17.00 Kas namie šeimininkas?

18.00 „Kelionės į pasaulio kraštą“.

18.30 Dok. serialas „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“.

19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.30

Rugpjūčio 21, šeštadienis

13.40 14.25

Kine kaip kine.

„Gyvatės lėktuve“.

„Šok su manimi“.

„Tegyvuoja meilė“.

14.55

8.00 Kelias.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 Animac. serialas „Šeimos šunelis“.

9.30 Gimtoji žemė.

10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

11.30 Pulsas.

12.00 „Jūrų žvalgas“.

13.00 Detektyvas „Komisaras Montalbanas.

Montalbano apelsinukai“. (N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Pirmieji žmonės kosmose“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas.

18.30 Pramoginė programa „Šoka visi“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.45 Pasaulio panorama.

21.15 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine.

23.00 Drama „Džiazas“.

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 Animac. serialas „Superfilmukai!“ 8.10 „Magija“.

8.35 „Betmenas“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Žemjūrės pasakos“.

12.05 Romantinė komedija „Laisvės troškimas“ (2004 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 14.05 „Kremas“.

14.55 „Laukinė širdis“.

17.00 Oplia! (N-7) 17.30 Valanda su Rūta.

18.45 Žinios.

19.00 Premjera. „Kviečiu šokti“. Grandiozinis LNK naujojo sezono atidarymo šou.

23.00 Premjera. Veiksmo trileris „Gyvatės lėktuve“ (2006 m., JAV, Kanada, Vokietija).

(N-14) 1.10 Erotinis f. „Kai susikerta aistros“ (1997 m., JAV). (S)

6.20 Teleparduotuvė.

6.35 „Pirmykštė Žemė“.

7.00 Animac. serialas „Smalsutė Dora“.

7.30 „Vėžliukai nindzės“.

8.00 Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Animac. f. „Juodasis katilas“.

11.30 Romantinė komedija „Tik desertai“ (2004 m., JAV).

13.10 Šok su manimi.

2009 m.

16.40 „Kobra 11“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 „Šok su manimi“.

2010. Šokių konkursas.

22.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės.

JAV–Lietuva.

24.00 Trileris „Serijinio žudiko medžioklė“ (2005 m., JAV).

(N-14) 1.40 Veiksmo f. „Nepaisant nieko“ (1984 m., JAV).

(N-14)

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai (k.).

8.00 Spąstai“ (k.).

8.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.).

9.00 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 Fantastinis f. „Drakono žiedas“ (1994 m., Italija).

(N-7) 14.15 „Paparčio žiedo beieškant“.

Koncertas.

16.00 Akistata su Lietuva (k.).

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 III tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis (k.).

17.25 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.15 IV pasaulio imtynių žaidynės. Šiauliai 2009 m.

23.15 Romantinė drama „Tegyvuoja meilė“ (2003 m., JAV). (N-7) 1.55 Bamba. (S)

15.25

15.50 17.25 17.55 18.30 19.25 19.55 21.15 23.00 23.15

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Šventadienio mintys.

Krikščionio žodis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Keliaukime po Lietuvą.

TV teatro klasika.

Spektaklis „Kase Mare“ (1, 2 d.).

Bėdų turgus.

Europiada. Kelias į Lietuvą (k.).

Tapatybės labirintai (k.).

Valstybės kino metraštis. „Lietuva Šengeno erdvėje“ 2008 m.

Jūros šventė 2010.

Koncertas „Chorų lagūna“.

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Misija: Lietuvis.

Pasaulio dokumentika. „Mes – europiečiai“ (k.).

Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (3 d.).

LTV aukso fondas.

TV filmas „Vilius Karalius“.

Fantastinis nuotykių f. „Atgal į ateitį 3“.

Panorama.

Siaubo trileris „Vilkatai“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 Kelionės į pasaulio kraštą (k.).

11.10 Liūtų tėvas.

11.50 Kas namie šeimininkas?

12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 „Midsomerio žmogžudystės XI. Midsomerio gyvenimas“. (N-7) 22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7) 23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“. (N-14) 24.00 Drama „Terminalas“.

(N-7) Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

8.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

10.10 Liuks! Muzika.

11.50 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.15 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Komedija „Nesantaikos vaisiai“. (N-7) 20.40 „Midsomerio žmogžudystės XI. Mago sūnėnas“.

(N-7) 22.35 Siaubo trileris „Ijano Stouno mirtys“.

(N-14)

TV6 9.30 Teleparduotuvė.

9.45 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 12.35 Geriausių virėjų kovos.

13.45 Jokių kliūčių! (k.).

(N-7).

15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) 19.15 Komedija „Kalėdos dviem“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara.

22.00 „Sukčiai Ričiai“.

(N-14) 23.00 Drama „Herojai“.

(N-14) 24.00 Drama „Monos Lizos šypsena“. (N-7) Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

14.30 Super Liuks!

Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

16.10 Liuks! Muzika.

17.45 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.15 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.15 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.45 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“.

13.10 Reporteris (k.).

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.30 Dėmesio! Į ekraną! ( k.).

15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas“. (N-14) 23.50 Reporteris.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gyvoji istorija.

20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Akiračiai.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Geda.

22.58 LR himnas.

10.25 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.25 Liuks! Muzika.

18.15 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

19.15 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.40 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

23.00 Super Liuks! Koncertas „Off the map“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 „Teletabiai“.

9.00 Vaid. f. visai šeimai „Mažieji herojai“.

11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

11.30 Reporteris (k.).

12.15 Skonio reikalas.

13.05 Romantinė komedija „Ištekėti už Rajano Benkso“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara (k.).

15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.10 Skonio reikalas (k.).

20.00 Žinios. Orai.

20.10 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.30 Vaid. f. „Išlikti su Pikaso“. (N-14) 0.10 Gyvai.

18.10 19.03 20.03 20.25 20.45

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija.

Dievo žodis.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Strielkūnas.

22.58 LR himnas.

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

LTV2

Rugpjūčio 22, sekmadienis

„Karavadžas“.

„Ponas auklė“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Koncertas „Gražiausiu taku“.

12.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Indija“ (2 d.).

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 15.00 Septynios Kauno dienos.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.15 Arti toli.

18.15 Negali būti.

18.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

19.15 Emigrantai.

20.00 Keliaukime po Lietuvą.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Savaitės filmų filmas. Istorinė biografinė drama „Karavadžas“ (2007 m., Italija).

(N-14)

6.30 „Šiupininis“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Superfilmukai!“.

8.10 „Magija“.

8.35 „Betmenas“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Ponas auklė“ (1993 m., JAV).

11.35 Melodrama „Meilėje ir kare“ (1996 m., JAV). (N-7) 13.50 „Kremas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou.

17.45 Teleloto. TV žaidimas.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Premjera. „2 minutės šlovės“.

Talentų šou.

21.30 Veiksmo trileris „Rembo IV“ (2008 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.10 Snobo naktis.

Drama „Iš kitos pusės“ (2007 m., Vokietija, Turkija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Vera Dreik“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 12.00

13.40 16.00 18.45 19.00 20.30

22.40 0.15

2.35

Lietuvos ryto TV Antradienis, ketvirtadienis 20.05 val. TV žaidimas „Kas tu toks?“ Vedėjas V.Sinkevičius. Šioje ypač linksmoje laidoje 4-ių garsenybių komisija (laidos „detektyvai“) stengiasi įminti jiems iššūkį metusio dalyvio profesiją, hobį ar asmeninį pasiekimą! Į „detektyvų“ klausimus dalyvis gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“, o kiekvienas komisijos narys gali klausinėti, kol negauna neigiamo atsakymo. Pasigirdus „ne“, teisė klausti pereina kitam komisijos nariui, o į dalyvio taupyklę krenta 5 litai. Žaidimas baigiasi, kai atspėjama svečio profesija ar tapatybė arba komisija surenka 10 neigiamų atsakymų. Vienas iš trijų laidos dalyvių – visiems gerai žinomas žmogus. Tačiau ar „detektyvams“ pavyks išsiaiškinti, kokia tai garsenybė, nes spėlioti jie turės užrištomis akimis?

BTV Trečiadienis, rugpjūčio 18 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Lenktynininkas“.Veiksmo f.

JAV, Kanada, Australija, 2001 m. (N-7). Rež. Renny Harlin.

Vaidina: Sylvester Stallone, Burt Reynolds, Kip Pardue, Til Schweiger, Gina Gershon, Estella Warren, Stacy Edwards.

Metų metus buvęs lenktynininkas Džo Tanto stengiasi pamiršti kadaise padarytas klaidas, praleistas auksines galimybes, vėjais iššvaistytą talentą ir skyrybas su žmona. Nemalštantis skausmas ir daugybė randų kasdien primena Džo apie nevykusią sportininko karjerą. Tačiau likimas vieną dieną jam padovanoja paskutinį šansą. Prie invalido vežimėlio prikaustytas komandos savininkas Karlas Henris pasiūlo Džo sugrįžti į didįjį sportą – padaryti iš daug žadančio naujoko Džimio Blėjaus lenktynių čempioną. Režisierius R.Harlinas ir aktorius S.Stallone sėkmingai

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“.

Kriminalinė komedija „Aiškiaregys“. (N-7) Komedija „Be žodžių“ (2003 m., Vokietija). (N-7) Komedija „Daktaras Dolitlis 3“ (2006 m., JAV).

Romantinė komedija „Svetimos vestuvės“ (2004 m., JAV). (N-7) Lietuvos talentai.

2009. „Misis Visata 2010“.

Grožio konkursas.

TV3 žinios.

Lietuvos talentai 2010.

Trileris „Neįmanoma misija“ (1996 m., JAV). (N-7) Veiksmo komedija „Taksi 2“ (2000 m., Prancūzija). (N-14) Kriminalinė drama „Vera Dreik“ (2004 m., D. Britanija, Prancūzija, N. Zelandija). (N-14) Komedija „Aš ir mano sesuo“ (2004 m., Prancūzija). (N-7)

Girių horizontai.

7.05 Televitrina.

7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

8.00 Girių horizontai (k.).

8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas.

9.30 Žvejų mūšis.

10.00 Sekmadienio rytas.

10.55 Ekstrasensų mūšis VII (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas II“.

13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai.

16.00 Užsienio naujienos.

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 Spąstai (k.).

17.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba.

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Anoje vandenyno pusėje“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.10 Fantastinis nuotykių f. „Voragyvis“ (2001 m., Ispanija). (N-14) 1.00 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (k.). (3 d.).

8.30 Europiada. Kelias į Lietuvą (k.).

9.05 Gimnazistai (k.).

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai.

Marcinkonys (1 d.).

13.15 Misija: Lietuvis.

13.55 Naujieji Bremeno muzikantai. „Keistuolių“ teatro programa.

14.45 (K)laidelė.

14.55 Dalia Kutraitė kalbina... Šarūną Marčiulionį (k.).

15.25 Valstybės kino metraštis.

Ar lietuviai atras Lietuvą? (2008 m.).

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė.

17.45 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai. Dok. f. „Praėjusių dienų aidai“ (2000 m.)

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 Nepažintas pasaulis.

Nemuno delta.

19.55 Kuluarai.

20.35 LTV dok. f. „Mūsų krepšinis“ (3 d.).

21.35 Koncertuoja Sasha Song ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

23.00 Panorama.

23.15 Pasaulio panorama.

23.45 Vesternas „Pakark juos“.

(N-14)

TV1

TV6 8.40 9.00 9.30 10.05 10.45 11.45 13.45 15.00 16.00 17.00 18.10 19.15 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

9.05 „Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

11.10 Liūtų tėvas.

11.50 Kas namie šeimininkas?

12.50 Animac. serialas „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Drama „Mano čempionas“.

18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Nuotykių f. „Sagų karas“.

20.45 Drama „Hamletas“. (N-7) 23.10 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 0.10 Retrospektyva.

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Vasaros metą – vasaros dainos.

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis.

Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) Geriausių virėjų kovos. (k.).

Komedija „Tėčio dienos rūpestis“.

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Kalnų gelbėtojai“. (N-7) Drama „Dvylikos mylių kelias“. „Futurama“. (N-7) Animac. serialas „Šeimos bičas“. (N-14) Komedija „Sukčiai Ričiai“.

(N-14) Drama „Herojai“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.).

Erotinis f. „Erotinės istorijos“ . (S) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

8.25 Liuks! Muzika.

10.10 Super Liuks! Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

11.45 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.52 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

19

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

14.25 Liuks! Muzika.

16.10 Super Liuks! Koncertas „Vasara su blondinėmis“.

17.45 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Devintasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.15 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.45 KĮŽ karta. Merūno koncertas „Meilė nerūdija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.30 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Girių takais.

Vaid. f. „Dykumos įstatymas“. (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Krokodilai Australijoje“. (N-7) Vaid. f. visai šeimai „Mažieji herojai“ (k.).

Penktoji pavara.

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės.

Gargždų „Banga“–Kauno „Atletas“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“.

(N-14) Festivalis „Tamsta Muzika 2010“. „Antis“.

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. J.Aistis.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

bendradarbiavo garsiojo kino hito „Alpinistas“ filmavimo aikštelėje. Šįkart veiksmo kino veteranas S.Stalone ekrane sukūrė ryškų praeityje garsaus lenktynininko personažą, be to, rašė filmo scenarijų ir buvo vienas jo prodiuserių.

TV3 Ketvirtadienis, rugpjūčio 19 d.

22.00 val. „Derybininkas“. Veiksmo filmas. JAV, Vokietija.

1998 m. (N-14). Rež. F. Gary Gray.

Vaidina: Samuel L. Jackson, Kevin Spacey, David Morse, Ron Rifkin, John Spencer, J. T. Walsh.

Samiuelis L. Džeksonas, nominuotas „Oskarui“ už puikią vaidybą Kventino Tarantino filme „Bulvarinis skaitalas“, šįkart vaidina policijos detektyvą Denį Romaną. Jis – puikus derybininkas ir ką tik išgelbėjo įkaite paimtą mergytę. Tačiau per ta proga surengtą vakarėlį Denio nuotaika subjūra. Jo partneris praneša jam neįtikėtiną naujieną – kažkas vagia pinigus iš policijos fondų. Jiedu susitaria kol kas niekam apie tai neprasitarti ir sučiupti vagišių. Tačiau naktį kažkas nužudo Denio partnerį ir apkaltina Denį. Bylą tiriantį policininką drauge su visais kolegomis Denis paima įkaitais. Jis kalbėsis tik su Krisu Sebianu (akt. Kevinas Speisis, pelnęs „Oskarą“ už vaidmenį filme „Amerikos grožybės“). Derybos prasideda. Ar pagrindinis Denio reikalavimas – nustatyti, kas nužudė jo partnerį, – bus įvykdytas?

TV6 Penktadienis, rugpjūčio 20 d.

0.00 val. „Terminalas“. Drama. JAV. 2004 m. (N-7). Rež.

Steven Spielberg.

Vaidina: Tom Hanks, Catherine Zeta-Jones, Stanley Tucci, Chi McBride, Diego Luna, Barry Shabaka Henley.

Viktoras Navorskis, mažos Rytų Europos šalelės gyventojas, palieka politinių permainų draskomą savo gimtinę ir išvyksta į JAV. Tačiau jis niekaip negalėjo numatyti, kad, jam beskren-

dant lėktuvu, gimtojoje šalyje kils karas, o galiausiai ši valstybė apskritai pradings iš politinio pasaulio žemėlapio. Nusileidęs Kennedy oro uoste su nebeegzistuojančios valstybės pasu, Viktoras netikėtai tampa „žmogumi iš niekur“: Amerikos imigracijos pareigūnai negali jo įleisti į šalį, o sugrąžinti jo taip pat nebėra kur...

Taip Viktoras tampa... oro uosto terminalo gyventoju. Bėgant savaitėms ir mėnesiams herojus pamažu perpranta sudėtingus milžiniško terminalo užkulisius – uždaroje erdvėje gyvuojantį savitą pasaulį su savo griežtomis taisyklėmis.

BTV Sekmadienis, rugpjūčio 22 d.

21.20 val. MEILĖS ISTORIJOS. Iš Robino Pilčerio kolekcijos. „Anoje vandenyno pusėje“. Melodrama. Vokietija, 2006 m. (N-7) Rež. Stefan Bartmann.

Vaidina: Hardy Kruger Jr., Katja Weitzenbock, Jurgen Hentsch, Renate Schroeter, Christine Reinhart Deivido Inčelvio širdį slegia nepakeliama praradimo našta: prieš kelis mėnesius jaunas vyras palaidojo mylimą žmoną Reičelę, kurią pasiglemžė vėžys. Našlys neprisiverčia rūpintis savo tėvo lordo Inčelvio verslo reikalais – senomis tradicijomis garsėjančią viskio gamyklą Airijoje prislėgė problemos. Užsimiršimo vyras ieško dirbdamas pilies sode ir bendraudamas su dvylikamečiu sūneliu Čarliu. Tačiau kartą į gamyklą atvyksta reklamos konsultantė Dženiferė, kuri ketina paruošti firmos gaminių pristatymo kampaniją Naujoje Zelandijoje. Moters asmeninis gyvenimas taip pat ne rožėmis klotas. Ji skiriasi su vyru ir labai nerimauja, kaip šią naujieną priims sūnus Bendžis. Ką žada dviejų vienišų širdžių susitikimas? Ar skaudžią gyvenimo patirtį sukaupę žmonės nepritrūks jėgų ir noro keistis?

20

Gimtasis kraštas

Robis Viljamsas vedė savo mylimąją

36 metų muzikos žvaigždė Robis Viljamsas šeštadienio popietę Beverli Hilse vedė penkeriais metais jaunesnę savo mylimąją Aidą

2010 rugpjūčio 13–20 d., Nr. 25

Įvairenybės

Fyld. Anot britų ir amerikiečių žiniasklaidos, abu jaunavedžiai yra be galo laimingi. „Kol nebuvo sutikęs Aidos, jis nežinojo, ką reiškia

būti tikrai laimingam“, – Londono laikraščiui „Daily Mail“ sakė nuotakos draugė. Robis ir Aida artimai bendravo beveik ketverius metus.

Tačiau ir sekmadienį nebuvo oficialaus patvirtinimo apie įvykusias vestuves.

JAV žurnalas „People“ rašo, kad britas R.Viljamsas ir turkų kilmės amerikietė Aida susituokė dalyvaujant 75 artimiesiems ir draugams.

Prabangi popžvaigždės vila buvo išpuošta gėlėmis, teigia laikraštis „Mirror“. Nuotaka vilkėjo baltą suknelę, o jaunikis – juodą smokingą.

Liudininku buvęs geriausias Robio draugas Džonatanas Vilksas pasakė jaudinančią kalbą. Britų bulvarinis laikraštis „Sun“ pranešė, kad vėl susivienijusios grupės „Take That“ nariai savo draugui ir kolegai įteikė emocingą vaizdajuostę su svarbiausiomis jų bendros karjeros grupėje stotelėmis.

Restoranas keturkojams Australijos Sidnėjaus mieste duris atvėrė restoranas šunims ir katėms. Restoranas „Chew Chew“ keturkojams lankytojams siūlys patiekalus iš ekologiškų produktų.

Valgiaraštyje galima rasti tokių patiekalų kaip vištiena su ryžiais, žuvienė, jautienos kepsnys su grybais, vištų sparneliai, šunims bus siūloma

paragauti avienos šonkauliukų. Be to, restorano lankytojai galės paskanauti kapučino su ožkos pienu.

Restorano atstovai teigia, kad kačių ir šunų šeimininkai galės ėdalo savo augintiniams užsisakyti ir į namus. Kiek kainuos trijų patiekalų pietūs naujajame restorane, neskelbiama.

L.Alen laukiasi Holivude daugiausia pirmagimio uždirba S.Bulok Didžiosios Britanijos atlikėja Lili Alen ir jos gyvenimo draugas 32 metų Semas Kuperis ruošiasi tapti tėvais. 25 metų popmuzikos žvaigždė, kuri 2008 metais patyrė persileidimą, džiugią žinią paskelbė socialiniame tinklalapyje „Twitter“. „Labai ačiū visiems už sveikinimus.

Esu be galo laiminga. Tikrai noriu šeimos“, – teigia atlikėja.

Skelbiama, kad dainininkė nėščia jau trečią mėnesį.

46 metų „Oskaro“ laureatė Sandra Bulok yra daugiausia uždirbanti Holivudo žvaigždė, skelbia JAV verslo žurnalas „Forbes“. Per metus ji uždirbo 56 mln. dolerių (42 mln. eurų).

Antrąja ir trečiąja vieta sąraše pasidalijo Rys Vaiterspun ir Kameron Dias, kurios uždirbo po 32 mln. dolerių. Dženifer Aniston su 27 mln. liko ketvirta, o Sara Džesika Parker su 25 mln. dolerių – penkta. Į daugiausia uždirbančiųjų dešimtuką dar pateko Džulija Roberts ir Andželina Džoli, uždirbusios po 20 mln., bei Driu Berimor su 15 mln. Meril Stryp savo pajamas padidino 13 mln. dolerių, o „Saulėlydžio“ žvaigždė Kristen Stiuart – 12 mln.

Aktorių pajamos iš filmų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, reklamos, įvertintos apklausus jų prodiuserius, agentus bei advokatus.

Pekine duris atvėrė naujas vandens pramogų parkas

Londone išpopuliarėjo egzotiški delikatesai Didžiosios Britanijos sostinėje Londone pradėta prekiauti skorpionais šokolade, saldumynais su vabzdžiais ir kitais neįprastais delikatesais. Tokie gardumynai labai paklausūs. Parduotuvėse galima įsigyti ir valgomų vorų, svirplių su kariu tailandietiškai, širšių meduje ir keptų tarantulų. Paskutinis mados klyksmas delikatesų srityje Londone – kompanijos „Edible“ paruošti vabzdžiai. Kaip teigia 34 metų kompanijos savininkas Todas Daltonas, visi gardumynai atitinka griežčiausius saugumo standartus ir higienos normas.

Mandagiausi pasaulio taksistai – Britanijoje

Londono taksi vairuotojai pripažinti mandagiausiais ir draugiškiausiais, rodo metinės apklausos rezultatai. Remiantis kelionių tinklalapio hotels.com atlikto tyrimo duomenimis, Londono taksi, nors ir yra brangiausi, nurungia savo konkurentus iš kitų pasaulio šalių jau trejus metus iš eilės –

jie surinko 59 proc. visų apklaustųjų balsų pagal kelias kategorijas. Londono taksi vairuotojai, respondentų tvirtinimu, pripažinti draugiškiausiais ir geriausiai pažįstančiais maršrutus.

Vairuotojai Didžiosios Britanijos sostinėje privalo išlaikyti labai griežtą egzaminą, kad gautų taksi vairuotojo li-

cenciją. Antrieji sąraše yra Niujorko geltonieji taksi, už kuriuos balsavo 27 proc. apklaustųjų – 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais, nors Manhatano ir Paryžiaus taksi vairuotojai pripažinti kaip nemandagiausi. Keliautojų teigimu, Niujorke lengviausia išsikviesti taksi. Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Tokijas (26 proc. balsų), Berlynas (17 proc.) ir Bankokas (14 proc.), išgarsėjęs savo „tuk-tukais“. Madrido taksistai tyrime užėmė šeštąją vietą, už Kopenhagos ir Dublino taksistus balsavo po 11 proc., o Frankfurto ir Paryžiaus taksistus – 10 proc. turistų.

Prasčiausi taksi vairuotojai pasaulyje – Romos. Tuo įsitikinęs kas dešimtas keliautojas.

Milijono vertas komiksas Iš namų iškraustoma amerikiečių šeima rado rūsyje milijono dolerių vertės komiksą. Teismo sprendimu šeima iš Niujorko turėjo palikti savo namus. Pakuodami savo mantą, nelaimėliai rūsyje aptiko tikrą lobį, kuris greičiausiai iš pagrindų pakeis jų gyvenimą, – milijono dolerių vertės

komiksą, išleistą prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tai – pirmoji knygelę apie Supermeną, pasirodžiusi 1938 metais. Prieš pusę metų kitas to paties leidimo egzempliorius buvo parduotas iš varžytinių lygiai už milijoną dolerių. Prieš 72 metus jis kainavo tik 10 centų.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos