Gimtasis krastas Nr. 30

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Kaina 1,99 Lt

Unikali Plokščių miestelio gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius. Juk ne kasdien tenka vykti upe, kuri yra vienintelis kelias į šios gatvės gyventojų namus.

Gatve tapusi upė mena Vinco Kudirkos meilės istoriją 13 psl.

Apie tai skaitykite „Gimtojo krašto“ priede

Mūsų paveldas 11–14 psl.

Rudenėjančiame dvare smuikuoja Zyplių žiogai

Savamokslį menininką išgarsino cementinės skulptūros

14 psl.

13 psl.

Miestelio bažnyčia – zanavykų krašto pažiba

12 psl.

Kodėl tiesiamas kelias į aklavietę?

Metas, kada gyvenimas džiugina

Dabartinė valdžia apsimeta, kad nieko nemato, net nekalba apie galimą oligarchų pajamų apmokestinimo didinimą.

„Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug. Neteisinga manyti, kad išmokęs kelis akordus gali brautis į sceną“, – sako aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis.

4 psl.

15 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. Iðeina penktadieniais. 2010 rugsëjo 17–24 d., Nr. 30

Krizė – gera priedanga mūsų valdžiai nieko nedaryti Prieš porą metų Vyriausybė patvirtino asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą.

Per tą laiką iš esmės nenuveikta nieko.

Pasaulis be motinų ir tėvų Europos Taryba bando pertvarkyti žmogaus prigimtį, sunaikinti kai kurias žmogiškąsias vertybes ir nulipdyti keistą naujo pasaulio gyventoją.

Vida TAVORIENĖ Europos Taryba (ET) nori apriboti žodžių „motina“ ir „tėvas“ vartojimą. ET, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) institucija, ES narėms rekomenduoja oficialiai atsisakyti įprastų sąvokų ir vietoj jų vartoti neutralų žodį „tėvai“ ir pan.

Mūsų kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad tai nėra nekaltas pasiūlymas, o sąmoningas manipuliavimas sąvokomis, už kurio slypi nuosekliai vykdomas pamatinių žmogiškųjų vertybių naikinimas ir naujos pasaulio tvarkos kūrimas.

Saulius TVIRBUTAS Valdžiai krizė, atrodo, tapo gera priedanga nieko nedaryti, kad būtų įgyvendinta ši programa. Žmonėms trūksta informacijos apie saugų asbesto turinčio šiferio pašalinimą.

Be to, šiferio išgabenimas nemažai kainuoja, todėl nenuostabu, kad daug šios pavojingos medžiagos atsiduria pamiškėse.

Programa yra, darbų – ne Prasiautus škvalui, nemažai gyventojų priversti iš naujo dengti stogus. Bet ne visi galėjo atsisakyti pripažinto kenksmingu asbestinio šiferio dangos. Vienas kitas savo lėšomis perdengė stogus nauja nekenksminga danga, tačiau dauguma lopė stogus turėtomis seno šiferio lakštų atsargomis.

Vyriausybė patvirtino asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą.

Varėnos seniūnas Juozas Balevičius sakė, kad nuo škvalo nukentėjo daugybė namų. „Kol kas tik renkamos paraiškos ir aiškinamasi, kokius nuostolius žmonės patyrė, o apie konkrečią finansinę paramą kalbėti anksti, kol nėra žinių iš Vyriausybės, – sakė seniūnas. – Namai su nu-

plėštais stogais šiuo metu uždengti tik plėvele.“ J.Balevičius minėjo, kad iš seniūnijos tenka išvežti daug vėjo nuplėšto šiferio. „Bėda, kad jo išgabenimas labai brangus – įmonė prašo 170 Lt už išvežtą toną asbestinio šiferio“, – tvirtino seniūnas.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atsikratyti brangu Asbesto šalinimo programai kol kas numatyta skirti 22,6 mln. Lt. Dalį lėšų žadėta išleisti situacijos tyrimui, visuomenės informavimui ir kitiems nekonkretiems dalykams.

Nukelta į 2 psl.

Nusipelnė ar nenusipelnė Prezidento našlė rentos?

Anapilin iškeliavusio šalies vadovo žmonos Kristinos Brazauskienės prašymas gauti rentą sukėlė audrą visuomenėje – ar turtinga našlė nusipelnė papildomos paramos.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Pasipiktino valdantieji

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, K.Brazauskienei priklauso valstybinė našlės renta, siekianti pusę prezidento valstybinės rentos dydžio – 6 960 Lt. Šia teise moteris pasinaudojo ir pateikė prašymą.

Prieš tai ji atsisakė viešbučio „Crown Plaza“ direktorės pareigų ir jas perleido savo sūnui. Tai sukėlė kai kurių valdančiosios daugumos politikų pasipiktinimą, tad jie nedelsdami puolė keisti įstaty-

mą, kad K.Brazauskienė negautų našlės rentos.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos nariai suabejojo, ar moralu šią rentą gauti, kai K.Brazauskienė yra ir taip turtinga moteris. Ji valdo didelę dalį „Crown Plaza“ viešbučio akcijų.

Nukelta į 2 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Ties sveiko proto riba „Tai nėra atsitiktinis pasiūlymas.

Tokie pareiškimai dar kartą atskleidžia senus naujosios pasaulio tvarkos sumanytojų planus – sugriauti šeimą, visuomenės pamatą, keisti ir valdyti žmonių sąmonę“, – tvirtino Šeimos gynimo centro pirmininkas Justas Subačius.

Pasak filosofo prof. dr. Vytauto Radžvilo, kalbos keitimas yra labai svarbi žmonių sąmonės kontroliavimo sąlyga ir netgi tiesioginis jo įrankis.

Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Aktualijos

Krizė – gera priedanga mūsų valdžiai nieko nedaryti

mokamai priima tik 10 šiferio lakštų. Nenuostabu, kad nemažai žmonių nesuka galvos, kaip atsikratyti asbestu, ir išmeta šiferį pakelėse, miškuose ar geriausiu atveju atiduoda kaimynams.

Pataria kaupti dokumentus

Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalinimo rūpesčiais.

Atkelta iš 1 psl.

Juk ir taip aišku, kad dauguma namų turi šiferiu dengtus stogus ir jiems pakeisti reikia milijardų.

Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalinimo rūpesčiais. „Pernai keičiau ūkinio pastato stogą ir nuėmiau apie 100 kv. metrų asbestinio šiferio, – pasakojo Alytaus rajono gyventojas Jonas Pangonis. – Kelias dienas aiškinausi, kur jį galėčiau saugiai išvežti. Galiausiai išsiaiškinau, kad jį turiu gabenti į regiono sąvartyną. Teko nuomotis sunkvežimį, mokėti sąvartyno vartų mokestį (60 Lt už toną). Kaimynai, sužinoję, kad išleidau apie 200 Lt, jog atsikra-

tyčiau šiferiu, išvadino kvailiu ir sakė būtų patys tą dangą pasiėmę ir pašiūres uždengę arba sutrupinę ir išbarstę ant įvažų į kiemus. Manau, kad asbesto šalinimo programa labiausiai turėtų rūpintis nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerealias vizijas, deklaracijas.“

Veža į pamiškes Statybinių atliekų išgabenimo paslaugas teikiančios Vilniaus įmonės „Kraukkita“ direktorius Kazimieras Navackas sakė sulaukiantis ir gyventojų užsakymų išvežti šiferį. „Tai iš tikrųjų nepigi paslauga, nes kainuoja transportas, degalai, sąvartyno var-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tų mokestis“, – aiškino direktorius.

Kaina priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, mašinos dydžio ir pan. Atsikratyti šiferio netoli sostinės vidutiniškai kainuoja apie 300 Lt už toną. „Girdėjome, kad kituose regionuose šios paslaugos kaina dar didesnė“, – kalbėjo K.Navackas.

Vienur regionų atliekų tvarkymo centrai ar komunalinės įmonės savo aikštelėse priima šiferį nemokamai, kitur – nustato minimalų nemokamą kiekį, o už likusį prašo pinigų. Pavyzdžiui, Tauragės regione nemokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos – iki 120 kv. m šiferio per metus, o štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro aikštelės keliuose rajonuose ne-

Seniūnijos kol kas įpareigotos tik platinti anketas, kuriose žmonės nurodo turimo šiferio kiekį. Paskui Aplinkos ministerija suves duomenis į duomenų bazę ir spręs, kokią asbesto šalinimo strategiją priimti. „Žmonės abejoja šios programos nauda, todėl labai vangiai teikia duomenis, – teigė Josvainių (Kėdainių r.) seniūnas Algimantas Sirvidas. – 4 mūsų seniūnijos specialistai patys eina pas gyventojus ir jų prašo surašyti, kiek turi asbestinio šiferio.“ Tačiau laukiant tegul ir mažai tikėtinos paramos ateityje, neužtenka vien pildyti anketas. Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius teigė, kad keičiantieji stogus jau dabar turi kaupti dokumentus apie pašalintą šiferį. „Per 3 mėnesius nuo darbų pabaigos gyventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pašalinimą egzempliorius, kurių vieną pateikia savivaldybei (seniūnijai), o antrą pranešimo egzempliorių saugo pats. Siūlytina prašyti šį egzempliorių pažymėti gavimo žyma“, – aiškino jis.

Taip pat reikia išsaugoti įmonės, kurios aikštelėje ar sąvartyne buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumentus su pristatyto šiferio kiekiu.

Redakcijai pakalbinus seniūnijų gyventojus galima daryti išvadą, kad dar labai mažai gyventojų žino apie šiuos reikalavimus. Nieko apie tai ne-

Privalės informuoti apie papildomą darbą

Nusipelnė ar nenusipelnė Prezidento našlė rentos?

Naujieji valstybės tarnautojai privalės informuoti savo viršininką ir gauti jo leidimą dirbti papildomą darbą. Tai įtvirtinančiam nutarimui šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Atkelta iš 1 psl.

„Būdavo dvilypė situacija, kai ateidavo nauji darbuotojai, dirbantys kitame darbe antraeilėse pareigose, ir nepranešdavo darbdaviams apie tai. O paskui sakydavo: aš jau seniai dirbu kitame darbe.

Kad būtų reglamentuota situacija, nedviprasmiškai įvesta pareiga valstybės tarnautojui, naujai atėjusiam į valstybės tarnybą, pranešti ir paprašyti leidimo dirbti papildomą darbą“, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis po Vyriausybės posėdžio.

Valstybės tarnautojas gali papildomą darbą dirbti ir standartiniu darbo metu, jei su tuo sutinka darbdavys, bet už tai turi atidirbti.

Iki 2006 metų galimybės dirbti papildomą darbą valstybės tarnautojai neturėjo. 2004 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad toks ribojimas yra neteisėtas ir galimas tik tokiu atveju, jei gresia viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jeigu tai žemina Vyriausybės prestižą.

Seimas 2006 metų pradžioje pataisė Valstybės tarnybos įstatymą pagal KT sprendimą ir leido valstybės tarnautojams dirbti papildomą darbą gavus darbdavio leidimą.

Eltos inf.

Be to, po vyro mirties moteriai leista ir toliau gyventi Prezidento rezidencijoje Turniškėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas Vyriausybei tuoj pat pasiūlė keisti valstybinių pensijų ir rentų skyrimo sąlygas. „Siūlome neplėsti privilegijų, o pakeisti skyrimo ir mokėjimo principus taip, kad valstybinių pensijų ir rentų išmokos dydis priklausytų nuo gaunamų pajamų dydžio“, – sakė ministras D.Jankauskas.

Parlamentaras Jurgis Razma teigia, kad K.Brazauskienės rentos skyrimo atvejis parodo netobulus rentų skyrimo principus. „Jeigu renta skiriama atsižvelgiant į asmens pajamas, tai tokios rentos skyrimą reikėtų sieti su absoliučiai visomis pajamomis, o ne tik su draudžiamosiomis pajamomis, – sakė J.Razma. – Koks skirtumas, ar žmogus gyvena iš darbo santykių, ar gyvena iš gaunamų dividendų. Juk jie taip pat yra pajamos. – Klausimas turi būti toks – ar rentą skiriame nepriklausomai nuo asmens pajamų, ar vis dėlto žvelgiame į to žmogaus nuopelnus valstybei“.

Įstatymo reikia laikytis

Rodo nepagarbą valstybei

Vytautas Radžvilas, filosofas

Saulius Pečeliūnas, Seimo narys

Renta yra ypatingas asmens nuopelnų pripažinimo būdas, todėl ji paprastai skiriama pačiam nusipelniusiam asmeniui. Rentos dydis daugelyje valstybių nesiskiria nuo didelės pensijos.

O Lietuvoje kadenciją baigę prezidentai gauna nepaprastai dideles išmokas, palyginti su kitais šalies piliečiais.

Rentos skyrimo K.Brazauskienei atveju visiškai akivaizdu, kad ji skiriama pagal įstatymus. Jos skyrimas yra teisėtas ir vienintelė sąžininga išeitis iš susidariusios situacijos – skirti našlės rentą K.Brazauskienei.

Man apskritai gėda kalbėti apie rentos skyrimą K.Brazauskienei. Ne manęs, o visuomenės reikėtų klausti – ar ji gerbia savo valstybę, ar negerbia. Šiuo atveju mes puolame žmogų, kuris tik vykdo įstatymą, bet užmirštame tą, kuris tą įstatymą apeina. Pamėginkime sukeisti pavardes. Kas būtų, jei vietoje K.Brazauskienės būtų Alma Adamkienė? Tada tikriausiai turto neskaičiuotume. Manau, kad visiškai nesvarbu, ar tas žmogus turi turto ar neturi, nes čia visai ne pinigų klausimas.

Be to, K.Brazauskienės rentos skyrimo klausimas yra labai politizuotas.

užsiminė ir šnekinti regioninių atliekų tvarkymo centrų, komunalinių įmonių specialistai. Neaišku, ar bus kompensuotos ir išlaidos šalinant šiferį.

Tad realiai viskas palikta savieigai.

Paramos taisyklių dar nėra Duomenys, kiek turime asbestinio šiferio ant stogų, bus kaupiami ir analizuojami iki kitų metų pabaigos. „Paskui planuojama patvirtinti valstybės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investiciniams projektams taisykles“, – sakė M.Vaškevičius. Pasak jo, tik tada bus nustatytas galimos paramos dydis, jos teikimo mechanizmas.

Anksčiau skelbta, kad per 2008– 2013 m. žadama išleisti 22,6 mln. Lt. Bet prasidėjus krizei Vyriausybė sustabdė programos finansavimą ir neapsisprendžia, ar šios numatytos lėšos bus paskirtos.

Asbesto šalinimo programa turėtų labiausiai rūpintis nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerealias vizijas, deklaracijas.

K.Brazauskienę įžeidė diskusijos A.Brazauskas Lietuvos prezidentu penkerių metų kadencijai buvo išrinktas 1993 m. Tada už jį balsavo 60 proc. šalies piliečių.

Beveik visą kadenciją oficialaus vizito kartu su juo keliaudavo viena iš dukterų ir taip jos prisiimdavo pirmosios šalies ponios pareigas.

A.Brazausko sutuoktine ponia Kristina tapo tik 2002 m., nors jie abu neslėpė, K.Brazauskienė valdo didelę dalį „Crown Plaza“ viešbukad šilti jausmai juos čio akcijų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka siejo jau seniai.

Pati K.Brazauskienė nekomenta- bėjo A.Sysas. – Į šias signatarų rentas vo pastarųjų savaičių įvykių. Moteris, pretenduotų ne tik minėtų partizanų atrodo, yra labai įsižeidusi dėl kilusios vaikai, bet ir anūkai. Tokiu būdu rendiskusijų audros. tą gautų ir buvusio brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė, Seimo narė Auksutė RamanauskaiPerlenkė lazdą tė-Skokauskienė, ir partizano Petro Seimo Socialinių reikalų ko- Bartkaus du anūkai, šiuo metu gyvemiteto narys A.Sysas teigė, kad nantys Panevėžyje.“ A.Syso žodžiais, „partizanų garK.Brazauskienės rentos skyrimo klausimą pradėję kvestionuoti Tėvy- bei galime pervadinti gatves ir miesnės sąjungos atstovai Socialinių rei- tus, bet jei iki šiol kitų Nepriklausokalų komitetui pateikė visiškai prieš- mybės akto signatarų vaikaičiai rentų taringą siūlymą. negaudavo, kodėl turėtume daryti iš„Arimantas Dumčius pasiū- imtis?“ lė Nepriklausomybės akto signataŠiuo metu signatarų, jų našlių ir rams prilyginti aštuonis partizanus, našlaičių rentas gauna 69 asmenys. kurie 1949 m. pasirašė Lietuvos lais- 2009 m. jiems buvo išmokėta 3,1 vės kovos sąjūdžio deklaraciją, – kal- mln. Lt.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Pasaulis be motinų ir tėvų Atkelta iš 1 psl.

Etnologo Aleksandro Žarskaus teigimu, per kalbą, sąvokų vartojimą keičiama tikrovė. Įvardijimo galia sąmoningai panaudojama kuriant naują tikrovę. „Kas atsitinka, kai keičiame pavadinimus? Mūsų sąmonėje formuojasi nauji vaizdiniai. Šitie nauji, iškreipti vaizdiniai įspraudžiami į milijonų žmonių sąmones ir suformuojamos naujos sąvokos. Šiandien gana paprasta nepriimtiną reiškinį padaryti visiems priimtiną, tereikia kryptingai pakeisti pavadinimus ir juos paskleisti per informacijos priemones“, – aiškino A.Žarskus. „Tokios mintys negali kilti sveiko proto žmonėms. Tai nesuvokiami dalykai, nuteikiantys prieš žmogiškąją prigimtį“, – teigė Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė medicinos mokslų daktarė docentė Alina Šaulauskienė.

Daugelis sutiks su medicinos mokslų daktarės nuomone. Tačiau atsisakyti žodžių „motina“ ir „tėvas“ siūlo ne kokios nors pavienės organizacijos, o Europos Taryba, dar 1949 metais įsteigta Europos valstybes vienijanti organizacija, kurios tikslas yra ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisėtumą.

Trinamos vertybės Sąvokų kaita it naujas virusas sparčiais tempais plinta pasaulyje. „Štai Ispanijoje vaikų gimimo liudijime jau nebeliko žodžių „tėvas“ ir „motina“.

Juos pakeitė „protėvis A“ ir „protėvis B“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos pirmininkas Tomas Šalkauskas.

Anot A.Žarskaus, žmogaus prigimtį nusakantys terminai trinami daugelyje šalių. JAV Kalifornijoje jau tuokiasi ne „vyras“ ir „moteris“, o „du asmenys“. Škotijoje „sutuoktiniai“ turi būti keičiami į „partnerius“ ir „artimus draugus“, o auklės vaikų motiną ir tėvą turi vadinti globėjais. Šveicarijos sostinėje „tėvo“ ir „motinos“ nebeliko oficialiuose tekstuose.

Kanadoje Ontarijo provincijos valdžia uždraudė visuose Ontarijo statutuose žodžius „motina“, „tėvas“, „žmona“, „vyras“, „našlė“, „našlys“. O vienoje Australijos valstijoje sąvokos „motina“ ir „tėvas“ pašalintos iš mokyklinių vadovėlių. „Kaip suvoks šeimą vaikai, kuriems nuo mažens bus primestos tokios ir panašios sąvokos? – klausė A.Žarskus. – Jau ir šiandien nebėra normalios šeimos, o yra tik heteroseksuali ir homoseksuali šeima. Turbūt greitai atsiras transseksualios, biseksu-

Raimundo Šuikos nuotrauka

per kalbą, kuri susieta su vidine jausena ir elgsena. Pavyzdžiui, JAV matematiko ir kibernetiko bei lingvistikos profesoriaus sukurtas neurolingvistinis programavimas (NLP) gali būti panaudotas įvairiems tikslams.

Tvirtinama, kad NLP sustiprina bendravimo efektyvumą, išlaisvina žmones nuo riboto mąstymo, fobijų, depresijų, padeda žmonėms tapti sėkmingesniems ir net sveikesniems bei kt.

Pagrindinės NLP prielaidos, kad visa žmogaus patirtis yra užkoduota nervinėje sistemoje ir sudaro jo vidinį žemėlapį. Supratus šį kodą galima ne tik padėti žmogui, bet ir daryti jam atitinkamą įtaką, „perkoduoti“ jo vidines programas.

Įvelka į demokratijos rūbą

Žmonių sąmonei ir pasąmonei paveikti panaudojami įvairūs metodai ir technologijos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

alios ar aseksualios šeimos? Santuoka greitai bus vadinamas seksualinis sugyvenimas (negimdant vaikų) su kitos arba tos pačios lyties asmeniu ar grupe asmenų, taip pat su vaikais. Šitaip manipuliuojant kalba ištrinami orientyrai tarp to, kas normalu ir ne.“ Anot etnologo, artėjame prie to, kad naujoje tikrovėje nepriimtinu taps nėštumas ir gimdymas, kaip moterį varginantis, jos laisvę ir lygybę su vyru ribojantis dalykas. O „taisyklingi“ žmonės bus „gaminami“ laboratorijose. Bet koks kitas gimdymas gali tapti nelegalus ir bus persekiojamas, o sterilizavimas skatinamas.

Žmogus verčiamas moliu Pasak filosofo V.Radžvilo, Europoje formuojasi ir pamažu įsitvirtina švelniojo totalitarizmo atmaina. „Šitas totalitarizmas skiriasi nuo mums pažįstamo politinio totalitarizmo tuo, kad jis pirmiausia grindžiamas socialine inžinerija ir sąmonės kontrolės technologijomis. Jo tikslas – pertvarkyti žmogaus prigimtį, o norint tai padaryti, būtina jį paversti beforme medžiaga arba moliu, iš kurio galima lipdyti bet ką“, – teigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Filosofas pastebi, kad Europoje vyksta dekonstrukcijos kampanija, kuria siekiama sugriauti visus egzistuojančius žmonių tapatumus – religinę, rasinę, tauti-

Nelaukė komisijos išvadų

Pasak ministro R. Palaičio, baudžiamuoju persekiojimu užsiimančių institucijų pavaldumas VRM yra sena tradicija.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis mano, kad Vyriausybės darbo grupė dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pavaldumo buvo nusistačiusi iš anksto, todėl jis, nelaukdamas jos išvadų, ėmėsi veiksmų šį klausimą išspręsti pats.

Prezidentė norėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( FNTT) būtų perduota Finansų ministerijai arba panaikinta, jos funkcijas perduodant kitoms institucijoms. „Muitinės tarnyba iki šiol nesusitvarko su dideliais akcizinių prekių kontrabandiniais srautais, ir niekas

nę ir galiausiai lytinę savimonę. „Šita garsioji rekomendacija, kad reikia uždrausti vartoti tradicines „motinos“ ir „tėvo“ sąvokas, yra paskutinis ir lemtingas žingsnis link to. Juk tradicinė šeima ir tauta yra dvi natūralios žmonių bendrijos, kurios trukdo vykdyti tokius totalitarinius eksperi-

Atsisakyti žodžių „motina“ ir „tėvas“ siūlo ne kokios nors pavienės organizacijos, o Europos Taryba. mentus. Todėl Europoje vyksta masinis puolimas tiek prieš tautiškumą, kuris vadinamas nacionalizmu, tiek prieš tradicinę šeimą, kuri vadinama atgyvena“, – aiškino V.Radžvilas.

Anot profesoriaus, labai svarbu suvokti, kad tai nėra žaidimas, o labai apgalvotos ir itin nuosekliai ir metodiškai įgyvendinamos naujos žmonijos pavergimo strategijos dalis.

Manipuliacijos sąmone Žmonių sąmonei ir pasąmonei paveikti panaudojami įvairūs metodai ir technologijos. Vienas iš jų – poveikis nekelia klausimo dėl muitinės pavaldumo pakeitimo – į Ūkio ministeriją ar VRM“, – sakė R. Palaitis. Pasak ministro, baudžiamuoju persekiojimu užsiimančių institucijų pavaldumas VRM yra ministerijos tradicija.

Liberalcentristas teigė, kad pavaldumo keitimas ilgam sutrikdytų institucijos veiklą. R. Palaitis taip pat užsiminė, kad atsakomybę dėl galimų FNTT veiklos sutrikimų turės prisiimti premjeras.

Komentuodamas kalbas, kad jis jau ruošiasi palikti ministro postą ir dalyvauti savivaldos rinkimuose, ministras sakė, kad rinkimuose jis dalyvaująs visada.

Eltos inf.

T.Šalkausko teigimu, sunku priešintis brukamai naujai tikrovei, nes tai įvelkama į patrauklų apdarą ir kalbama apie „diskriminaciją“, „toleranciją“, „demokratiją“, „lygias teises“ ir pan. Šis apdaras labai patraukus modernumo siekiančiam jaunimui. „Mus pratina pamažu. Iš pradžių tik rekomenduoja. Ir mes – kaip ta varlė, įmesta į šaltą vandenį, bet pamažu šildoma, – apsiprasime ir išvirsime, jei nesiimsime ryžtingų priemonių. O jų, bent iš valdžios pusės, nė nematyti. Nesimato jų ir iš kitur, nes kaip čia ko nors imsiesi, jei tavęs neprievartauja, o tik moko, pataria, pavadina nesusipratusiu, atsilikėliu, netolerantišku, nepolitikorektišku, homofobu ar kitokiu neigiamą atspalvį turinčiu naujakalbės žodžiu.

O paskui pamažu pradedi susiprasti, gal net pritarti ar bent jau nebesipriešini naujoms vertybėms“, – sakė A.Žarskus.

A.Šaulauskienė linkusi apeliuoti į sveiką žmonių nuovoką. „Lietuvoje pakankamai sveikai mąstančių žmonių, daug gražaus jaunimo, siekiančio prasmingo gyvenimo. Jei išlikome po tiek okupacijų, tremčių, manau, kad atsispirsime ir naujoms „madoms“.

Lietuvių tauta stipri“, – neabejoja medicinos mokslų daktarė.

Profesoriaus V.Radžvilo nuomone, sveikos nuovokos nepakanka, jei bus pasyviai stebimos prigimtinius žmogaus ir valstybės pamatus griaunančios tendencijos. „Mūsų visuomenės silpnybė ta, kad ji nemėgsta abstrakčių idėjų ir pernelyg pasikliauna sveiku protu.

Todėl absoliuti dauguma nesuvokia, jog šiuolaikiniame pasaulyje galioja principas, kad viskas įmanoma.

Daugeliui tokie eksperimentai atrodo beprotiški ir neįmanomi. Nors istorinė patirtis akivaizdžiai rodo, kad žmogaus nužmogėjimas gali būti beribis. Tad reikia laiku suvokti artėjančią grėsmę ir tam priešintis“, – įsitikinęs filosofas.

3

Laisvės alėją apjuos gyva grandinė Pernai startavęs netradicinis Kauno miesto renginys „Kauno naktys” šį šeštadienį vėl kvies miestiečius nemiegoti, o tamsią rudenėjančią Laisvės alėją nušvies masinis jaunimo renginys „Šviesos greičiu Laisvės alėjoje“.

Akcijos dalyviai užžiebs tūkstančius šviečiančių lazdelių ir apjuos Kauno Laisvės alėją gyva grandine.

Su šūkiu „MIKROVISATA NET – greitesnis už šviesą“ akcijos organizatoriai kviečia visus rugsėjo 18 dieną 9 valandą vakaro rinktis į pagrindinę miestiečių susitikimo vietą – prie fontano Laisvės alėjoje. Pirmieji akcijos dalyviai bus vaišinami kava, o mėgstantieji pašokti kiek vėliau bus kviečiami pašėlti su didžėjumi Carl Canni house muzikos ritmu. „Esame kauniečiai ir siekiame dalyvauti miesto gyvenime, prisidėti prie Kauno plėtros. Šį kartą netradiciniam renginiui pasirinkome ir netradicinę akciją, – pasakojo „Mikrovisatos TV“ generalinis direktorius Raimondas Gaidys. – Visų pirma pasiūlėme miestiečiams nemokamai naudotis internetu Laisvės alėjoje, o šeštadienį kviesime ją apjuosti improvizuotu „šviesolaidžiu“. “

Raimundo Šuikos nuotrauka

Nemokama belaidžio interneto paslauga nuo pernai liepos prieinama Laisvės alėjoje, nuo E.Ožeškienės gatvės iki Nepriklausomybės aikštės, bei Senamiestyje, Rotušės aikštėje.

Palyginti su pernai metų duomenimis, prisijungimas prie „Mikrovisatos“ tinklo čia išaugo daugiau kaip 7 kartus.

Be to, tęsdama bendradarbiavimą su miestu socialiniais pagrindais, bendrovė „Mikrovisatos TV“ nemokamą belaidį internetą pasiūlė ir miesto mokykloms. Metų pradžioje, laimėjusi Kauno miesto savivaldybės skelbtą konkursą, bendrovė „Mikrovisatos TV“ nutiesė naujosios kartos šviesolaidžio tinklą į 15 miesto mokyklų ir keliems tūkstančiams šių mokyklų vaikams sudarė galimybę nemokamai naudotis belaidžiu internetu.

GK inf.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.

Leidėjas – UAB „Valstiečių laikraštis“ Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

4

Gimtasis kraštas

Kodėl tiesiamas kelias į aklavietę?

Rimas ARMAITIS Premjeras Andrius Kubilius prieš kurį laiką pareiškė, kad užsibrėžtą tikslą – 2011 metais sumažinti valstybės finansų skylę apie 1,5 mlrd. litų – įmanoma pasiekti tik apkarpius biudžetininkų algas, pensijas, „Sodros“ išmokas. Neguodžiantis planas. Norint, kad kitais metais atotrūkis tarp valstybės išlaidų ir pajamų sumažėtų nuo 8 iki 6 proc. BVP, reikia sutaupyti kiek daugiau nei 1,5 mlrd. litų, palyginti su šiais metais.

Finansų ministerija paskelbė nesiūlysianti įvesti naujų mokesčių ar juos didinti. Tačiau, vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais, augs akcizai dyzelinui ir tabakui.

Kadangi dėl naujų mokesčių nebuvo sutarta politiškai, jau numatyta nuo kitų metų pradėti mažinti motinystės išmokas.

Nors valdžia kalba apie krizę, monopolininkų pelnai auga. Gamintojai, bankininkai ir dauguma kitų stambių oligarchinių kompanijų vadovų tik juokiasi. Jų pelnai išaugo netgi labiau nei prieš 2008-ųjų nuosmukį. Tai tiesioginis gilėjančios visuomeninio ir privataus sektorių, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų krizės rezultatas.

Prasidėjus recesijai, stambusis kapitalas panaikino daug darbo vietų, privertė tylėti parsidavusius profsąjungų bosus, kurie ir toliau per papildomą finansavimą yra išlaikomi valdžios. Oligarchai padarė viską, kad tik neleistų darbuotojams reikalauti didesnio augančių pelnų kąsnio, o didėjanti bedarbių minia netaptų galimais streikų, maištų ir riaušių šaltiniais.

Dabartinis pelnų bumas nepalietė visų sektorių: sėkmė nusišypsojo tik stambiausioms korporacijoms.

Daugelis vidutinių ir smulkių įmo-

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Komentarai

nių bankrutavo arba patyrė didelius nuostolius. Prie to dar prisidėjo smulkųjį ir vidutinį verslą naikinanti mokesčių sistema.

Viso to pasekmė – darbuotojų algos ir pragyvenimo lygis sumažėjo, o valstybinio sektoriaus darbuotojus purto smarkios atleidimų bangos.

Apkarpyti ir toliau karpomi darbo užmokesčio fondai, naikinamos socialinės garantijos, ilginamas darbingumo amžius, darbuotojai verčiami eiti nemokamų atostogų.

Dabartinė valdžia apsimeta, kad nieko nemato, net nekalba apie galimą oligarchų pajamų apmokestinimo didinimą.

Bet dabartinė valdžia apsimeta, kad nieko nemato, net nekalba nei apie galimą oligarchų pajamų apmokestinimo didinimą, nei apie kokias nors galimybes gerinti daugumos žmonių socialinę padėtį. Manoma, kad nuo 1991 m. iki dabar emigravo apie 15 proc. šalies gyventojų. Pagrindinis tai lemiantis veiksnys – mažas darbo užmokestis Lietuvoje ir didėjantis nedarbas. Pagal statistiką, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas!

Kodėl dauguma gyventojų skursta arba kur dingsta biudžeto pinigai?

Dar praėjusiais metais Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje, pareiškė, kad dabar vykdomos taupymo priemonės nepadeda sutaupyti nė penktadalio šios sumos. Dabartiniai taupymai yra apgailėtini, palyginti su svarbiausiu taupymo receptu. Dar 2009 metų gegužę buvo įvardyta 3–4 mlrd. Lt suma, kurią biudžetas kasmet praranda per neskaidrius viešuosius pirkimus. Tačiau situacija neskaidrėja. Užuot ėmusis viešųjų pirkimų, kuriuos sutvarkius valstybei grįžtų apie 4 mlrd. Lt, Vyriausybė imitavo socialinį dialogą ir sukūrė tariamą Nacionalinį susitarimą. Viso to rezultatas – alkani pensininkai, basi pareigūnai, mokytojai, medikai, valdžios reitingai pasiekė dugną.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl mažinami darbo užmokesčio fondai, socialinės garantijos, pensijos, o sutaupyti pinigai skiriami partijų papildomam finansavimui už prarastus pinigus per rinkimus, dotacijoms ir panašiai.

Vien nacionalinei programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ 2008–2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln. Lt, iš kurių apie trečdalį administravo ir nežinia kaip panaudojo tuo pačiu pavadinimu prisidengusi viešoji įstaiga.

Ar tikslinga krizės metu švaistyti pinigus ministerijų ir departamentų reprezentacinėms reikmėms, gėjų paradui, Gugenheimo muziejaus projektui, gražuolių konkursams? Į Nacionalinio stadiono statybą investuota 100 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų, o šiandieninė Vilniaus valdžia jau ruošiasi jį griauti.

Toks absurdiškas valdžios elgesys ir situacijos nesuvokimas krizės metu – tikra Lietuvos tragedija, kuri tęsiasi toliau kaip tragikomiškas farsas.

Kad atsigautų smulkusis ir vidutinis verslas, reikia, jog padidėtų Lietuvos gyventojų perkamoji galia, tačiau valdžiai karpant algas, pensijas, naikinant socialines garantijas, priverstinai varant darbuotojus nemokamų atostogų, ji tik mažėja. O tai tiesus kelias į aklavietę.

Toks absurdiškas valdžios elgesys ir situacijos nesuvokimas krizės metu – tikra Lietuvos tragedija.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ant politinių svarstyklių

Judėjimai madingesni Lietuvoje kyla visuomeniškumo banga – aktyviai steigiami įvairiausi politiniai visuomeniniai judėjimai. Juose dalyvauja ir politikai, buvę ar esami partijų nariai. Gal partijos jau atgyvena ir jas pakeis visuomeninės organizacijos?

Bandymai apgauti rinkėjus

Judėjimai galėtų konkuruoti

Gediminas Kirkilas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Vytautas Kurpuvesas, Seimo Krikščionių frakcijos narys

Tie judėjimai iš dalies ir yra pačių partijų konstruojamas dalykas. Matydami partijų nepopuliarumą politikai bando steigti kitokias struktūras.

Neabejoju, kad po rinkimų patekę į valdžią tų judėjimų žmonės vis tiek susijungtų su viena ar kita partija.

Tai bandymas išsiveržti iš partijų formos, kuri kažkodėl nepopuliari. Čia yra tam tikra rinkėjų apgavystė.

Socialdemokratai tuose judėjimuose nedalyvauja, bet tos partijos, kurios sunkiai apibrėžiamos kaip partijos (tarkime, Arūno Valinsko), aišku, visur migruos. Ir tai nėra visai sąžininga.

Aš siūliau: leiskime tiems vadinamiesiems judėjimams dalyvauti rinkimuose. Bet reikalavimai jiems neturi būti mažesni. Dabar bandoma išvengti finansų kontrolės, statuto reikalavimo. O juk pagrindinis klausimas, ar partijos laikosi statuto, ar jų statutai atitinka Lietuvos Konstituciją.

Bet nevertinu judėjimų vien tik neigiamai. Tai juk yra žmonių iniciatyva ir noras dalyvauti politikoje. Čia teigiamas aspektas.

Senoji partinė ideologinė sistema neina į nebūtį, bet kartais išgyvena krizes. Tos krizės labiausiai priklauso nuo socialinės ekonominės padėties. Ekonomikos krizės atitinkamai atsispindi ir politiniame gyvenime. Čia ne vien Lietuvos bėda. Apie tokias krizes senųjų partijų ir ideologijų sistemoje girdžiu gal jau 30 metų. Pažiūrėkite, kiek per šį laiką Europoje iš tų judėjimų ir sambūrių vėliau susiformavo politinių partijų.

Labai daug. Anksčiau ar vėliau judėjimai vis tiek tampa partijomis.

Partijos tikrai turi trūkumų. Ir Prezidentė sakė, kad partijos yra uždaros, nenori atsinaujinti. Žmonių nusivylimas partijomis gana pagrįstas, tačiau vargu ar nevyriausybinės organizacijos pakeis politines partijas. Tarkime, rinkimuose į Europos Parlamentą gali dalyvauti tik partijos. Taigi net šia prasme partijų niekas neatsisakys.

Nevyriausybinių organizacijų, judėjimų teisinė forma panaši į partijų, bet tikslai gal šiek tiek kitokie. Šiuo metu aš nesu partijos narys, dalyvauju judėjime „Mūsų reikalas“. Man patinka to judėjimo tikslai. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad valdant valstybę dalyvautų daugiau žmonių. Suverenitetas pagal mūsų Konstituciją priklauso tautai, ne partijoms, ne valdžiai, taigi mūsų judėjimas siekia, kad tauta naudotųsi savo suverenitetu ir aktyviai dalyvautų valstybės valdyme. Mes bandysime tam dalyvavimui sukurti galimas formas. „Mūsų reikalas“ šiandien nekelia tikslų eiti į valdžią. Tai ir teisiškai neįmanoma.

Dar nėra žmonių, kurie prašytų mūsų judėjimo paramos rinkimuose. Jeigu tokių prašymų būtų, manau, kad tas klausimas yra svarstytinas.

Geriau būtų buvę leisti savivaldos rinkimuose dalyvauti ne pavieniams žmonėms, o visuomeninėms organizacijoms. Jei nekeičiame proporcinės rinkimų sistemos, konkuruoti su partijomis gali tik kokios nors asocijuotos struktūros. Dabar yra tikimybė, kad verslo grupės stengsis prastumti savus žmones į savivaldybes. Kažkas gali už pavienius žmones sumokėti užstatą ir padėti laimėti mandatus. Nevyriausybinės organizacijos vargu ar galės suteikti žmonėms tokią paramą.

Sostinės meras apskųstas etikos sargams Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnas Gediminas Rudžionis dėl miesto mero Viliaus Navicko veiksmų „auklėjant“ savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). „Prašome įvertinti Vilniaus mero V.Navicko elgesį, piktnaudžiaujant valdžia, jo kėslus, mėginant susidoroti su savivaldybės kontrolieriumi Š.Skuču“, – sakoma pareiškime komisijai.

Frakcijos vadovo G.Rudžionio teigimu, tokiu elgesiu V.Navickas mažų mažiausiai diskredituoja Vilniaus mero var-

dą, pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodeksą, Vietos savivaldos įstatymą. „Aš jau nekalbu apie tai, kad mero bandymas paveikti valstybės tarnautoją galbūt užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę“, – sakė „tvarkiečių“ frakcijos sostinės savivaldybėje lyderis.

Politiko teigimu, toks mero V.Navicko elgesys nėra didelė naujiena, nes savivaldybėje jau vieša paslaptimi tapo tai, kad savivaldybės vadovas mėgsta dalyti nurodymus savivaldybės pareigūnams būti šališkiems ir sabotuoti bei ignoruoti taryboje dirbančius opozicinių partijų atstovus.

„Keisčiausia, kad tokius mero poelgius ir veiksmus toleruoja valdančiojoje daugumoje esantys politikai, tarsi užmiršę seną lietuvišką patarlę: „Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi!“ – sakė G.Rudžionis.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į generalinį prokurorą ir prašė įvertinti Vilniaus mero Viliaus Navicko veiksmus. Taip politikas reagavo į viešumoje pasirodžiusią žinią, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas patiria mero spaudimą. Anot V.Mazuronio, kyla didelių abejonių, ar

toks V.Navicko elgesys, kai kontrolieriui yra nurodoma nevykdyti Kontrolės komiteto pavedimų arba juos vilkinti, priekaištauti dėl nustatytų Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pažeidimų, kai kurių viešųjų pirkimų skaidrumo, nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar kita nusikalstama veika.

Kreipimesi į generalinį prokurorą Seimo narys prašo įvertinti nusikalstamus požymius bei, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų Vilniaus mero V.Navicko veikų.

Eltos inf.

Vilniaus miesto tarybos opozicijos atstovų teigimu, savo elgesiu V.Navickas mažų mažiausiai diskredituoja sostinės mero vardą. Raimundo Šuikos nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Emigracija

Tikrąją Ameriką atrado tik ištrūkęs iš priemiesčio Apie tokį vyrą, kaip 24 metų Andrius, svajotų kiekviena moteris. Jis išsilavinęs, protingas, iškalbingas ir žavus. Vaikinas tikina, kad tik ištrūkęs iš lietuvių pamėgto priemiesčio ir apsigyvenęs Čikagos centre pajuto tikruosius gyvenimo Amerikoje pranašumus.

Kamilė NEMEIKAITĖ

Suvokė, kad reikia keisti gyvenimo būdą „Į Jungtines Amerikos Valstijas atvažiavau prieš devynerius metus. Su tėvais apsigyvenau viename iš vakarinių valstijos priemiesčių.

Dar mokydamasis vidurinėje pradėjau dirbti. Kokius darbus? Pavienius statybose, parduotuvėse, kavinėse. Jau nuo pat pradžių žinojau, kad tėvai manęs neišlaikys, tik galės suteikti galimybę mokytis universitete. Visa kita turėjau pasiekti savo jėgomis“, – pasakoja pašnekovas.

Baigęs vidurinę mokyklą vaikinas

Nuteistas pastorius

Kunigas Aleksas Braunas sutuokė šimtus afrikiečių su Rytų europietėmis, kurioms už tai buvo mokama iki 3 000 svarų. Fiktyviai poras dėl imigracijos tuokęs Anglijos bažnyčios pastorius nuteistas ketveriems metams.

A.Braunas sutuokė šimtus afrikiečių, desperatiškai siekiančių įgyti teisę laisvai gyventi Didžiojoje Britanijoje, su Rytų europietėmis, kurios už tokią „paslaugą“ gaudavo iki 3 000 svarų, praneša „The Guardian“. Apgavystė atskleista dėl nepaprasto santuokų skaičiaus padidėjimo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje Rytų Sasekse. Nuo 2005-ųjų iki 2009 metų liepos A.Braunas „įteisino“ daugiau nei 383 fiktyvias santuokas – 30 kartų daugiau nei per ankstesnius ketverius metus.

Liepą teisme pastorius buvo pripažintas kaltu dėl imigracijos įstatymų pažeidimų, jam padėjo advokatas Mikaelis Adelasoye ir nelegalus imigrantas iš Ukrainos Vladimiras Buchakas, parūpindavęs nuotakas.

Braunas ir Adelasoye neigė žinoję, kad santuokos buvo fiktyvios, nors teismo teisėjai patys išgirdo, jog vienos poros negali susikalbėti ta pačia kalba, kitos neturi net vienodų žiedų, trečios vieną savaitę kreipėsi su prašymais tuoktis su vienu asmeniu, kitą – jau su kitu.

Tiesa.com inf.

pasirinko tiksliųjų mokslų studijas.

Netrukus jis, su draugu išsinuomojęs butą viename iš tautiečių pamėgtų priemiesčių, pradėjo savarankišką gyvenimą. „Ketverius metus gyvendamas tarp lietuvių suvokiau, kad reikia keisti savo gyvenimo būdą. Žinojau, kad bendraudamas su tautiečiais rizikuoju perimti jų bendravimo įpročius, pasilinksminimo ir pinigų leidimo būdus.

O to visai netroškau ir netrokštu“, – juokiasi Andrius.

Pražūtingi pasilinksminimai Pašnekovas atvirauja, kad gyventi po vienu stogu su lietuviu nebu-

vo blogai. Didesnių konfliktų tarp jų nekilo, tačiau geriausiais draugais taip pat netapo. „Tikriausiai dėl to, kad jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, namuose pasirodydavo tik savaitgaliais, – šypteli Andrius. – Tačiau visą savaitę dirbęs lyg arklys, laisvadieniais kaip reikiant atsigriebdavo. Vakarėlių mūsų namuose nerengdavo, bet kiekvieną šeštadienio vakarą, lyg atlikdamas man nežinomą ritualą, prisigerdavo iki žemės graibymo.“ Vaikinas neslepia, kad neretai per lietuvių pasilinksminimus buvo vartojamos įvairios tonizuojamosios medžiagos. Ar tai būdavo narkotikai? Pašnekovas linkteli galva.

„Skaudžiausia tai, kad dauguma merginų, svajojančių apie didelį būrį gerbėjų, ryžtasi beprotiškiausiems poelgiams. Negalėčiau teigti, kad narkotikai, tokie kaip kokainas ar heroinas, būdavo vartojami kiekvieną savaitgalį, tačiau, pasitaikius progai, nė vienas iš mano pažįstamų jiems neatsispirdavo. Bandos jausmas? Įvertinimo troškimas? Nenoras išsiskirti iš minios?

Nežinau. Galbūt tai pavadinčiau jaunatvišku maksimalizmu“, – sako Andrius, tikinantis, kad tik kartą susigundė nestipriais narkotikais.

Per pokalbį vaikinas ne kartą pabrėžė nesuvokiantis jaunų tautiečių gyvenimo būdo. „Tarkime, mano draugas, dirbantis tolimųjų reisų vai-

ruotoju, net negalvoja apie studijas universitete. O kam stengtis? Svarbiausia, jog pinigų įmanoma uždirbti turint tik vidurinės mokyklos išsilavinimą, – dėsto jis. – Man labai sunku suprasti, kaip galima apsiriboti vienoda kasdienybe – nuomojamu butu priemiestyje, plazminiu televizoriumi, išgertuvėmis savaitgaliais ir nuvalkiotomis kalbomis apie merginas.“

Nesigaili apsisprendęs Andrius nesigaili prieš daugiau negu metus apsigyvenęs šiek tiek kitokioje aplinkoje. „Gyvenamosios vietos pakeitimas mane tiesiog išlaisvino. Pajutau tikrą gyvenimo Amerikoje pulsą. Nuolatos vaikštau į įvairius renginius, susipažįstu su kitų tautybių žmonėmis, lankausi spektakliuose, muziejuose.

Trumpiau tariant, keičiu savo mąstymą ir plečiu akiratį, – pasakoja pašnekovas. – Dauguma mano, kad tai brangus malonumas. Tikrai ne! Jeigu domiesi kultūriniu gyvenimu Čikagoje, įmanoma surasti tikrai nebrangių arba nemokamų renginių.“ Kita vertus, pasak lietuvio, tikrąją Ameriką galima atrasti net ir neapsigyvenus pačiame Čikagos centre. „Tai vidinis jausmas. Negaliu suprasti žmogaus, kuris, užuot nuėjęs į gerą koncertą ar apsilankęs muziejuje, galvoja, kaip įsigyti kuo brangesnį laikrodį ar prabangesnę sofą. Sakote, lietuviai, įsikibę į darbus, neturi laiko kelionėms į spektaklius? Nejuokaukite! Tai tik vienas iš pasiteisinimo būdų, – tvirtina Andrius. – Tie, kurie labiausiai dejuoja esantys užsiėmę, visą savo laisvalaikį praleidžia „pasigėrimuose“ ir šašlykų vakarėliuose.“ alietuvis.com inf.

Keletas patarimų susirengusiesiems į Ispaniją Živilė KASPARAVIČIŪTĖ Nors Ispanijoje vidutinis atlyginimas yra žemesnis už ES vidurkį, ši šalis niekada nestokojo geresnio gyvenimo ieškančių svetimšalių, gyvenimo kokybę matuojančių ne vien pinigais. Vis dėlto apie tai, kaip jie uždirbami, visuomet verta pakalbėti.

Nuo ko pradėti?

Ieškant darbo Ispanijoje pirmiausia patartina atvažiuoti ir apsidairyti, susipažinti su aplinka ir vietos gyventojais. Tačiau tai turi būti ne atostogos, bet aktyvi darbo paieškų pradžia. Ispanijoje vienas geriausių darbo paieškos būdų – kontaktai.

Dažnai jie geriau padeda nei skelbimai laikraščiuose ar internete, nes darbdaviai linkę žvalgytis naujų darbuotojų tarp draugų ir pažįstamų, galinčių asmeniškai rekomenduoti ieškomą darbuotoją. Todėl visiškai normalu pradėti ieškoti darbo linksmai leidžiant laiką baruose ir kultūriniuose renginiuose, kur neformali aplinka leidžia laisvai užmegzti pažintis ir kalbėti apie darbo paieškas. Kuo daugiau žmonių žinos jūsų ketinimus, tuo didesnė galimybė netikėtai sulaukti darbo pasiūlymo.

Jei nepavyksta iš karto rasti norimo darbo, galima kurį laiką mokyti anglų kalbos. Mokytojų atlyginimai svyruoja nuo 800 iki 1 400 eurų per mėnesį. Už valandą paprastai mokama 10–20 eurų.

Kaip prasimanyti pinigų per atostogas Nėra ko slėpti, Ispanija – pirmiausia atostogų šalis. Tarp daugybės keliautojų pasitaiko tokių, kurie pervertina savo finansines galimybes ir pamiršta, kad atostogos kartais kainuoja daugiau nei manoma prieš išvykstant. Ką daryti pristigus pinigų? Belieka jas derinti su laikinu darbu, kuris jauniems ir veržliems žmonėms gali būti ir pramoga. Vienas iš tokių darbų yra apmokamų renginių talkininkų, dažniausiai dirbančių gatvėse. Tai darbas, žadantis nuotykių kupiną vasarą su daugybe pažinčių, vakarėlių ir, žinoma, uždarbį, priklausantį nuo įdėtų pastangų. Ką tiksliai reikia daryti?

Bendrauti su žmonėmis stengiantis reklamuoti renginius, dalyti skrajutes, kviečiančias į naktinius klubus, ar parduoti jų bilietus.

Už parduotą bilietą galima gauti 2–4 eurus priklausomai nuo to, kokio dydžio vakarėlis. Savo darbą išmanantys pardavėjai per dieną kartais uždirba iki kelių šimtų eurų, tačiau tam jie skiria beveik visą dieną. Pradedantieji arba trumpiau dirbantieji paprastai uždirba kelias dešimtis eurų per dieną.

ar kitose tarptautinėse kompanijose.

Tokių įmonių vadovai dažniau vadovaujasi vakarietiškais įdarbinimo principais (ne vien žvalgosi pažįstamų iš draugų), todėl čia didesnė tikimybė, kad bus atkreiptas dėmesys į jūsų gyvenimo aprašymą, jei jūsų kvalifikacija pasirodys tinkama.

Taip pat verta prisiminti programą „Au pair“, pagal kurią galima išvykti padirbėti aukle į bet kurią kitą šalį net nemokant jos valstybinės kalbos. Nors pinigai nėra dideli (mokama keliasdešimt eurų per savaitę), jums bus suteiktas apgyvendinimas, maistas ir dažnai apmokėti kalbos kursai.

Kas vyksta žemės ūkyje? Žemės ūkio darbai vis dar išlieka populiarūs tarp nekvalifikuotų emigrantų. Nors visa pietinė Ispanijos dalis kenčia nuo nedarbo, čia atvykę užsieniečiai vis tiek sugeba įsidarbinti.

Kiek galima uždirbti žemės ūkyje?

Pavyzdžiui, Valensijoje skinant apelsinus ar mandarinus moka 0,7–1,30 euro už dėžę. Tačiau darbdaviai paprastai skelbimuose nenurodo, kokį uždarbį žada, todėl geriausia kreiptis tiesiogiai pagal keletą pasiūlymų ir išsirinkti priimtiniausią. www.lituanos.net inf.

Nemokantiems ispanų kalbos Jei jūsų ispanų kalbos žinios nėra puikios, bet Ispanija vis tiek traukia, nepamirškite, kad darbo taip pat ga- Ieškant darbo Ispanijoje pirmiausia patartina atvažiuoti ir apsidairyti, susipažinlima pasidairyti amerikiečių, britų ti su aplinka ir vietos gyventojais.

GK archyvo nuotraukos

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Sekmadienį turkai gausiai dalyvavo referendume, kuriame priimti šaliai itin svarbūs sprendimai.

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Turkija žengė didelį žingsnį Europos Sąjungos link

Dr. Manvydas VITKŪNAS Turkijos rinkėjai referendume dalyvavo aktyviai. Balsuoti atėjo net 78 proc. rinkimų teisę turinčių Turkijos piliečių. Iš jų 58 proc. pasisakė už konstitucijos pataisas, o 42 proc. jų nepalaikė. Po šio referendumo šalyje turėtų sumažėti kariuomenės ir kitų jėgos struktūrų įtaka šalies civilinei valdžiai ir teismams. Manoma, kad šis žingsnis sustiprins demokratijos pamatus šalyje ir priartins Turkiją prie taip geidžiamos narystės Europos Sąjungoje (ES). Tuo pat metu nuogąstaujama, kad šalyje gali sustiprėti islamistinės tendencijos.

Kariškių įtaka mažės Dabartinė Turkijos konstitucija galioja nuo 1982 m. ir dažnai vadinama „Evreno konstitucija“. Jos ištakos siekia 1980 m., kai, šalyje tvyrant politiniam chaosui, siautėjant įvairioms ekstremistinėms grupuotėms, tuometinė Suleimano Demirelio vyriausybė faktiškai prarado šalies kontrolę. Tada kariškiai, vadovaujami Generalinio štabo viršininko Kenano Evreno, surengė karinį perversmą, nušalino S.Demirelio ministrų kabinetą, kuriam laikui uždraudė politinių partijų veiklą, suėmė gausų būrį garsiausių politikų bei sušaudė keliasdešimt politinių radikalų, pri-

7

dalis, bet koks karių (ypač karininkų) palankumo islamistams ženklas neišvengiamai baigdavosi pašalinimu iš tarnybos. Dabar iš kariuomenės atleisti kariai turės teisę teikti apeliacinius skundus.

Taip pat politikai islamistai pasirūpino savo saugumu: nuo šiol tuo atveju, jei politinė partija bus uždraudžiama, nes jos veikla nesuderinama su Turkijos valstybės konstitucine sąranga (būtent remiantis tokia formuluote už politinio šalies gyvenimo borto ne kartą buvo išmestos proislamistinės partijos), pagal šios partijos sąrašą į parlamentą patekę deputatai ir toliau nepraras savo mandatų.

Europa sveikina Turkiją

Islamistinių partijų inicijuotas referendumas apribos kariškių įtaką politiniam šalies gyvenimui.

klausiusių įvairioms ekstremistinėms organizacijoms. Su ginklais chaosas šalyje buvo nutrauktas.

1982 m. buvo priimta vadinamoji Evreno konstitucija. Nuo to laiko kariškiai, laikantys save turkų „tautos tėvo“ ir šiuolaikinės Turkijos valstybės patriarcho Kemalio Atatiurko idėjų sergėtojais, uoliai gynė pasaulietinę Turkijos valstybę nuo bet kokių bandymų kreipti ją islamizacijos keliu. Kelis kartus į valdžią po demokratiškų rinkimų atėjusios proislamistinės jėgos kariškių buvo nušalintos nuo valdžios.

Trisdešimt metų Turkijos valstybė gyveno akylai globojama savo

kariuomenės generolų. Jie turėjo ne tik ginkluotą jėgą, bet ir darė tiesioginį spaudimą policijos, prokuratūros, teismų sistemoms. Prieš trejus metus kariškių spaudžiamas Turkijos konstitucinis teismas vos neuždraudė nuosaikiai proislamiškos dabartinio šalies premjero Taipo Redžepo Erdogano „Teisingumo ir vystymo“ partijos, kuriai buvo metami kaltinimai siekiant islamizuoti šalį.

Konstitucijos pataisos neabejotinai liberalizuos politinį gyvenimą šalyje. Labiausiai ramybės buvo išsiilgę proislamistinių partijų atstovai, jautę nuolatinį kariškių spaudimą.

tsk.tr nuotrauka

Valdantieji pasirūpino savo saugumu Referendume Turkijos gyventojai pasisakė už kariškių, prokurorų ir kitų sukarintų bei teisėtvarkos struktūrų autonomiškumo mažinimą. Nuo šiol karinių teismų (Turkijoje veikiančių atskirai nuo civilinių teismų) jurisdikcija bus labai ribota.

Kariškius, kaltinamus nusikaltimais valstybei, teis ne kariniai, bet civiliniai teismai.

Pataisų rengėjai pasirūpino ir islamistams prijaučiančių kariškių teisėmis. Iki šiol Turkijos kariuomenėje, kuri yra itin svarbi NATO pajėgų

Viena kita pataisa referendume priimtame konstitucijos pataisų projekte yra susijusi ir su žmogaus teisių padėtimi Turkijoje. Šių pataisų jau seniai reikalavo ES, kurios nare Turkija siekia tapti. Pirmą kartą pagrindiniame šalies įstatyme bus įrašyta nuostata, kad draudžiama vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų diskriminacija. Taip pat šiek tiek liberalizuojami darbo santykiai – nuo šiol darbuotojas galės priklausyti ne vienai, bet iš karto kelioms profsąjungoms. Valstybės tarnautojų profsąjungoms leista su darbdaviais sudaryti kolektyvines sutartis. Taip pat sugriežtinta gyventojų asmens duomenų apsauga.

Vakarai iš esmės teigiamai sutiko referendumo Turkijoje rezultatus. Su sėkmingu istoriniu referendumu Turkijos vadovus pasveikino JAV prezidentas Barakas Obama, ES lyderiai. Tačiau kai kurios tarptautinės organizacijos neslepia nuogąstavimų, kad, priėmus šias pataisas, Turkijoje tik padidės valdžios spaudimas teismų sistemai.

8

Gimtasis kraštas

Prieblandos

Atšalus orams šildymo sezono metu Lietuvos gaisringumo kreivė šokteli net kelis kartus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ugnis ir šildo, ir baudžia Virginija MAČĖNAITĖ Prabėgęs savaitgalis šiemet Lietuvoje buvo vienas tragiškiausių.

Per tris dienas buvo įregistruoti 84 gaisrai, kuriuose žuvo 7 žmonės ir dar 3 buvo traumuoti. Ugniagesiai sako, kad drauge su auksaspalviu rudeniu šalyje prasideda ir liepsnų metas, kai gaisringumas išauga bent kelis kartus, tad gyventojams pats laikas suskubti ruošti priešgaisrinius namų darbus.

Sudegė penkiese Didelių žmonių aukų pareikalavo gaisras, kilęs vėlų praeito penktadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, Rokiškyje, Upės tako gatvėje esančiame daugiabučiame name. Gavę pranešimą ir per penkias minutes atskubėję į gaisro vietą ugniagesiai

išvydo atvira liepsna degantį medinį vieno aukšto namą su mansarda.

Gerokai gyvenimo aplamdytas pastatas yra tankiai apgyvendintame panašių į jį privačių namų kvartale.

O įsiplieskęs gaisras grasino uždegti ir kitus medinukus, todėl į pagalbą buvo pasitelkta ir daugiau ugniagesių pajėgų. Tačiau jiems kelią į mansardą pastojo laiptinėje, kambariuose siautusi liepsna. Tik apmalšinę ją, ugniagesiai pateko į mansardoje esančius butus. Viename jų gelbėtojai rado net penkis apdegusius žmones. Tai buvo šio buto šeimininkai – 47 metų moteris ir metais vyresnis jos vyras, du pirmojo aukšto buto gyventojai – 48 metų moteris ir jos bendraamžis gyvenimo draugas bei 41 metų vyras be nuolatinės gyvenamosios vietos.

Nelaimė galėjo būti ir dar didesnė, tačiau, laimei, penkių asmenų

šeima iš gretimo mansardos buto laiku pastebėjo gaisrą bei suspėjo išsigelbėti pro langą ir kaimynų pastatytomis kopėčiomis nulipti žemyn. Iš degančio namo suspėjo išeiti ir pirmajame aukšte gyvenanti vos paeinanti pensininkė.

Ugniagesiai sutramdė liepsną ir neleido jai persimesti į kitus pastatus, tačiau sudegė pastato stogas bei mansardoje buvę butai, vandeniu buvo užlietos pirmojo aukšto patalpos. Dėl šio tragiško įvykio policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Metas pakurti krosnis Iki rugsėjo šiemet Lietuvoje kilo 9 416 gaisrų. Tai yra 27,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau žuvusiųjų liepsnose skaičius nemažėja. Šiemet gaisruo-

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 se sudegė 141 žmogus, o tuo pat metu pernai – 134. Dažniausiai bene dvigubai daugiau gyventojų ugnyje žūsta Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, tad ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių pastarųjų metų gaisrų statistika, būtent atšalus orams šildymo sezono metu Lietuvos gaisringumo kreivė šokteli net kelis kartus, o drauge pareikalaujama ir daugiausia žmonių aukų. Vladas Rakštelis GK užsiminė, kad ši tendencija spėjo pasitvirtinti ir šiemet, nes rugsėjį buvo vos penkios vėsesnės naktys, tačiau per jas lyg iš gausybės rago pasipylė gaisrai dėl netvarkingų krosnių. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar orai visiškai nesubjuro, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu. „Jeigu per vasarą krosnis nebuvo kuriama, dabar, dar likus keletui šiltų rugsėjo dienų, yra pats metas ją patikrinti. Tai būtina ir privaloma!

Pirmiausia krosnis reikia apžiūrėti, susiremontuoti ir išvalyti. Taip pat svarbu apžiūrėti kaminą. Patartina jį nubalinti, kad pamatytume, ar nėra jame plyšių. Be to, reikia patikrinti ir sklendes, pažiūrėti, ar ant jų nesusikaupė daug suodžių, nepatingėti jas nuvalyti. Gyventojai taip pat turi pasirūpinti, jog būtų prikalta metalinė ar kitos nedegios medžiagos plokštelė prie pakuros, kad netyčia iškritusi žarija nesukeltų gaisro“, – patarė V.Rakštelis.

Anot jo, svarbu laikytis kasdienių taisyklių kūrenant krosnį: malkas laikyti kuo toliau nuo pakuros, nedžiovinti jų ant krosnies, stengtis nepalikti besikūrenančios, neuždarytos krosnies be priežiūros. Pasak V.Rakštelio, ypač nepatartina kuriant krosnį pilti degių medžiagų, pavyzdžiui, žibalo. Mat jei krosnyje

yra suodžių, aukštoje temperatūroje jos akimirksniu užsidegs.

Tikrinkite ir elektrinius šildytuvus Anot V.Rakštelio, prieš atšąlant orams namų darbų turi ne tik kaimų, rajonų gyventojai, bet ir miestiečiai.

Juolab kad šiemet antroji pagal dažnumą kilusių gaisrų priežastis buvo netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Dėl to šalyje kilo net 9,7 proc. visų gaisrų. „Daugelis žmonių naudoja elektros prietaisus namams šildyti, tad jau dabar patariama apžiūrėti, ar jie tvarkingi, nesugedę. Kilus bent menkiausiam įtarimui dėl elektrinių šildytuvų saugumo, skubėkite juos remontuoti, galiausiai įsigykite naujus, juk gyvybė – brangesnė už pinigus, o su likimu žaisti neverta. Žinoma, jokiu būdu negalima naudoti savadarbių šildytuvų, kuriuos gyventojai labai mėgsta nu-

Nors rugsėjį buvo vos kelios vėsesnės naktys, tačiau per jas kilo nemažai gaisrų dėl netvarkingų krosnių. sitempti į garažus ar kitus ūkinius pastatus. Nerizikuokite! Dėl savadarbių elektros prietaisų naudojimo kasmet nukenčia daugybė žmonių“, – ugniagesių patirtimi dalijosi V.Rakštelis.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

9

Geros savijautos šaltinis – stiklinėje sulčių Tinkamai vartojant daržo ir sodo gėrybių sultis, gydytojų kabinetų duris tenka varstyti rečiau. nepatartina, nes jos gali tik paskatinti ligą. Žemaičiai savęs nevadina sveikuoliais – jie nėra vegetarai, žiemą nesimaudo eketėje. Tačiau jų nevargina sloga, negriebia gripas. V.Žemaitienė pažįsta ne vieną žmogų, kuriam šviežios sultys padėjo atsikratyti akmenligės. Praėjusią vasarą Vilija įsitikino, kad moliūgų ir morkų sulčių mišiniu galima sėkmingai pakeisti geležies preparatus, sureguliuoti hemoglobino kiekį kraujyje. Pakako dviejų savaičių, kad raudonųjų kūnelių kiekis kraujyje vėl taptų normalus.

Irma DUBOVIČIENĖ „Gal jau penkiolika metų nesergame jokiu gripu“, – savo šeimos sveikata džiaugiasi Vilija Žemaitienė. Ji tvirtina, kad geros savijautos šaltinis – natūralios, ką tik išspaustos sultys.

Be jokios chemijos Ekologiškas daržoves auginantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai gyvena taip, kaip jiems liepia sąžinė ir Šešupės vingio peizažas, tyra aplinka. „Iš pradžių gal tris žiemas patys gėrėme sultis, jokiais gripais nesirgome. Paskui kaimynai pradėjo prašyti, kad išspaustume ir jiems po stiklinę.

Jie padrąsino sulčių pasiūlyti ir miestiečiams“, – namudinio verslo idėjos gimimą prisimena Vilija.

Nuo lapkričio prasidės sulčių spaudimo sezonas, kuris trunka beveik pusmetį. Tenka sparčiai suktis, nes šviežios sultys – greitai gendantis produktas, o Vilija ir Algirdas Žemaičiai jas spaudžia sodyboje.

Kad po įstaigas iki darbo pradžios spėtų išvežioti užsakymus, Žemaičiams tenka keltis anksti – apie puse penkių. Daugiausia laiko užima daržovių paruošimas: plovimas, valymas. Sulčių spaudimas dviem išcentrinėmis sulčiaspaudėmis užtrunka vos pusvalandį. Sultis sutuoktiniai būtinai degustuoja – netgi tos pačios veislės morkų skonis skirtinguose laukuose įvairuoja, dėl dirvos ypatybių sultys gali būti netgi neskanios. Jau prieš aštuntą valandą rinkiniai su ką tik išspaustomis nepasterizuotomis sultimis išvežiojami klientams.

Informacijos apie sulčių naudą šiandien apstu, tačiau, kaip pastebi Vilija, pasiskaičius internete gali su-

Gyvieji kokteiliai

Vilija ir Algirdas Žemaičiai patys geria ir kitiems siūlo tik tų gėrybių, kurias patys užaugina, sultis.

Vilijos ir Algirdo Žemaičių šeimos nuotrauka

sidaryti klaidinga nuomonė, kad kuo daugiau išgersi visokių sulčių, tuo būsi sveikesnis. Iš tiesų tai yra biologiškai aktyvus produktas, kurį reikia vartoti atsargiai.

Perspėja apie galimus pavojus Vilija stebisi, kad saiką neretai praranda medikai: „Jie turėtų geriau už mus išmanyti, kokios grėsmės kyla per gausiai vartojant morkų sulčių – kepenys kaupia vitaminą A, todėl jos gali apriebėti, kilti kitų problemų.“

Tinkamiausias laikas sodinti Leonas JUOZELSKIS Ne laiku pasodintas medelis neprigyja, o jeigu ir prigyja, blogai auga. Kodėl taip yra ir ką reikėtų žinoti sodininkams mėgėjams?

Ruduo – geras laikas sodinti medelius. Jie sodinami, kai užbaigia vegetaciją – būna praėję visas fenologines fazes: augimo, žydėjimo, vaisių augimo, žiedinių pumpurų susidarymo, pasiruošimo žiemai. Medelių augintojams labai svarbi paskutinė, pasiruošimo žiemai, fazė.

Netinkamai paruoštais sodinukais prekiauti turėtų būti draudžiama. Šaknys turi būti bent apveltos molio ar molio ir durpių tyre ir laikomos polietileno maišuose.

GK archyvo nuotrauka

Kiekvienas prekiautojas privalo turėti karantino pažymėjimą. Be to, aiškiai matomoje vietoje jis turėtų pateikti savo koordinates, kad pirkėjas prireikus galėtų pareikšti pretenzijas.

Sveikintina, kad prekybininkai organizuoja sodinukų muges, nes šiandien augalus lengviau išauginti negu parduoti. Negerai, kai mugės rengiamos per anksti. Joms tinkamiausias laikas – spalis. O rugsėjo mėnesį medelynuose auginami sodinukai dar nebūna užbaigę pasiruošimo žiemai fazės. Pasodinus tokius augalus kyla rizika, kad jie neprigis. Pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad ant kiekvieno sodinuko būtų etiketė su veislės pavadinimu. Kai jų nėra, prekiautojas gali turimą veislę įsiūlyti kaip bet kurią, kokios tik žmogus pageidauja.

Braškių daigų nepatariu pirkti vėliau kaip rugsėjo antroje pusėje. Rudenį jie blogai įsišaknija ir neprigyja. Vynuogių sodinukų apatinė stiebelio dalis, apie 10 cm, turi būti sumedėjusi; augalas privalo turėti ne mažiau kaip tris sumedėjusius pumpurus.

Teikite pirmenybę Lietuvoje išaugintiems sodinukams. Daug jų atvežama iš Lenkijos. Dauguma medelynų yra gerokai piečiau Lietuvos – už Varšuvos, kur vegetacijos periodas ilgesnis. Iš ten atvežti sodinukai pas mus blogiau prigyja ir prasčiau auga nei išauginti Lietuvoje.

Pakanka kasdien išgerti stiklinę šviežių sulčių – iš ryto, dar iki rytinės kavos bei valgymo (bent 10 min.). Pasak Vilijos, geriausia pradėti nuo lengvesnių – morkų, o raudonųjų burokėlių reikėtų vartoti atsargiai, nes jie energetiškai stiprūs.

Sulčių mišinius reikėtų sudaryti atsižvelgiant ir į skrandžio sulčių rūgštingumą. Sergant vienomis ar kitomis ligomis, nuo sulčių ligos gali paūmėti. Pavyzdžiui, gali būti akmenligės priepuolių, mat išjudinami akmenys. Sergantiesiems onkologinėmis ligomis gerti sulčių apskritai

Šeimininkai patys geria ir kitiems siūlo tik tų gėrybių, kurias patys užaugina, sultis. Rudenį jas spaudžia daugiausia iš morkų, moliūgų, šiek tiek – iš obuolių, svarainių.

V.Žemaitienė pagal tam tikrą schemą ir proporcijas ruošia įvairios sudėties mišinius. Visiškai pakanka dviejų komponentų (kokteilio iš trijų sudėtinių dalių paprastai pageidauja tie, kurie nenori ilgai vartoti sultis, tikisi apčiuopiamų rezultatų sulaukti per kuo trumpesnį laiką).

Prasidėjus gripui, puikiai pasitarnauja šaltalankiai – neprilygstamas vitamino C ir mikroelementų šaltinis. Kritiniu periodu kartu su morkų sultimis jis veikia kaip patikimas skydas. Žiemą vieną kartą per savaitę paruošia mišinį iš savo pačios konservuotų pomidorų sulčių su minkštimu bei prieskoninėmis žolėmis, šviežiai spaustų salierų ir petražolių šaknų sulčių. „Tai labai reikalingų mikroelementų mišinys, maistas viskam – raumenims, kraujui, limfai“, – aiškina Vilija.

Jaunystės eliksyras • Vaisių, uogų ir daržovių sultys organizmą veikia nevienodai. Daržovių sultys labiau veikia kaip „statybinė“ medžiaga, o vaisių sultys labiau padeda atsikratyti toksinų ir suirusių medžiagų.

• Šviežios sultys atjaunina organizmą – tai organinis gyvybės vanduo. Verdant, apdorojant, konservuojant žūsta dalis vitaminų, fermentų, miršta gyvos sulčių organinės medžiagos; sultyse esantys enzimai sunaikinami, o atomai pavirsta neorganiniais arba negyvais atomais.

• Šviesioje ir šiltoje patalpoje laikomose sultyse greičiau sumažėja vitaminų, ypač vitamino C, aromatinių ir skoninių medžiagų. Jeigu gaminant nesilaikoma švaros, sultyse lieka mikroorganizmų, kurie dauginasi jau 15 laipsnių temperatūroje.

• Žalios morkų sultys yra pats geriausias organinis vanduo, kurio labai reikia organizmo ląstelėms ir audiniams. Jas vartojant reikėtų atsisakyti maisto, kuriame yra koncentruoto krakmolo, cukraus ir miltų.

10

Gimtasis kraštas

Kaip išsirinkti vitaminus Atėjus peršalimo ligų sezonui, organizmą reikia sustiprinti vitaminais. Kaip juos išsirinkti?

Violeta KIGUOLIENĖ Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliam augimui, vystymuisi ir apsaugai nuo ankstyvo senėjimo. Organizmas gamina tik kai kuriuos vitaminus, jų beveik nekaupia, todėl turi nuolat gauti su maistu. Kaip negalima atsigerti vandens už kelias dienas, taip ir vitaminų negalima prisivalgyti ar susileisti injekcijomis ilgesniam laikui. Valgant šviežią, kokybišką, įvairų maistą, nereikia jokių papildomų sintetinių vitaminų ar kitų maisto papildų.

Vitaminų kiekis gali labai sumažėti dėl netinkamo maisto produktų laikymo ar patiekalų ruošimo. Vitaminų pritrūksta dažniausiai dėl nevisavertės mitybos arba sutrikus vitaminų pasisavinimui dėl gretutinių

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Sveikata

ligų (skrandžio ir žarnyno, senatvinių aterosklerotinių virškinimo trakto pakitimų), vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., antibiotikus, laisvinamuosius, dažnai valant žarnyną klizmomis).

Prakaituojant, vemiant, viduriuojant, karščiuojant, sunkiai dirbant, sportuojant, rekomenduočiau padidinti kalio, kalcio, magnio kiekį maiste. Augant, senstant, vyrų ar moterų klimakso, nėštumo metu, natūraliai maitinant kūdikį rekomenduočiau papildyti mitybą multivitaminų kompleksais, specialiais konkrečioms vartotojų grupėms.

Esant kelionėje ar negalint užtikrinti normalios kokybiškos mitybos, geriau tiktų vitaminų ir mikroelementų kompleksai, kur dienai skirtame paketėlyje su 4–5 įvairios

Atsargiai – jonažolė!

Reikia įsidėmėti – jei rūkai, geri, persivalgai ar kitaip sąmoningai žaloji savo sveikatą, kiekvieną litą, išleistą rūkalams, alkoholiui ar saldumynams, padaugink iš dešimties ir tą sumą atidėk pašlijusiai sveikatai taisyti. paskirties preparatais gausime paros vitaminų ir mikroelementų normą.

Pagyvenusių žmonių, rūkalių bei alkoholį vartojančių asmenų virškinimo trakto gleivinė pakinta, todėl blogėja vitaminų pasisavinimas.

Tam tikri maisto produktai ir gėrimai didina vitaminų poreikį (pvz., žmonės, geriantys daug gazuotų gėrimų, ilgainiui ima stokoti vitaminų A, E, C, B6, B12, vartojantys daug saldumynų – B grupės vitaminų).

Vartojant vieno vitamino preparatus, organizme gali sutrikti kitų vitaminų pusiausvyra. Linkusių į nutukimą žmonių – vitaminų vartotojų – tyko didesni pavojai. Daugelyje vitaminų kompleksų didelę dalį sudaro vitaminas C, kuris dar labiau pagerina apetitą.

Verta žinoti, kad vitaminų perdozavimas kartais pavojingesnis už nežymų jų trūkumą, sukelia kepenų, inkstų, skrandžio ir kitų organų ligas.

Jonažolių arbatą reikėtų vartoti saikingai.

Asta BENDORAITĖ Jonažolė – puikus augalas, kuris, kaip rodo praktika, sustiprina raumenis ir nervų sistemą, bet kartais gali pateikti ir nemalonių siurprizų.

Liaudies medicinos atstovai, rekomenduojantys jonažoles nuo 99 ligų, netikėtai susidūrė su keistu reiškiniu: ilgai jas vartojantys ligoniai pradėjo skųstis. Apibendrinus skundus paaiškėjo, kad vyrai, ilgesnį laiką vartoję jonažolių trauktines, pajuto lytinį silpnumą, o moterys pastebėjo, kad po žavėjimosi jonažolių arbatomis ant jų viršutinės lūpos pradėjo kaltis kieti plau-

Lašas po lašo – ir jau per vėlu sustoti Alkoholis jau tapo pagrindine stalo puošmena visų švenčių metu, be jo jau nebemokame smagiai bendrauti. Kuo tai gresia moterims?

Asta BELEIŠIENĖ Sunku patikėti, kad net ir viena taurė vyno gali būti staigaus žemyn besileidžiančio kelio pradžia.

Juk moterys tik retkarčiais „elegantiškai gurkšnoja“. Tačiau Vokietijos mokslininkai nustatė, kad alkoholis moterų smegenims kenkia labiau nei vyrų, jos tampa labiau priklausomos nuo alkoholio.

Moterys nuo alkoholio sveiksta lėčiau nei vyrai, jų organizmas ilgiau laiko nuodus ir dėl to greičiau sensta.“

Gimdo nesveikus vaikus Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog gims protiškai atsilikęs arba turės fizinių ne-

galių. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Daugeliu atvejų būna tik mažų nukrypimų nuo normalaus vystymosi, tas lengvas formas nėra lengva nustatyti: vaikui būdingas siauras akių plyšys, maža galvos apimtis, trumpa, plokščia nosis, sulėtėjęs augimas. Tai galioja taip pat ir elgesio savybėms bei uždelstam psichiniam vystymuisi.

Greičiau apgirsta Moterys degtinės negeria, tačiau ar iš tiesų tas elegantiškas vyno taurės gurkšnojimas yra visiškai nekaltas?

Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė mano kitaip. Ji sako, kad moters organizmas greičiau pripranta prie alkoholio, o jų smegenys irgi atrofuojasi greičiau. Dirbančiosios protinį darbą pastebi, kad po išgertuvių sulėtėja mąstymas, skaičiavimo sparta bei tikslumas. „Pirmuosius psichikos pasikeitimus įžvelgti sunku, bet vėliau ji keičiasi labai sparčiai, – aiškina gydytoja. – Nuo asmenybės sutrikimo iki visiško degradavimo ir net silpnaprotystės. Moterys greičiau apgirsta, nes jų kraujyje mažiau vandens, dėl to išgerto alkoholio koncentracija tampa didesnė. Joms greičiau nei vyrams pasireiškia psichikos ir kepenų ligos, širdies bei kitų raumenų pažeidimas.

Nuolatinis išgerinėjimas greičiau nei vyrams palieka pėdsaką moters veide, nes oda yra kur kas plonesnė. Paburkę paakiai ir ankstyvos raukšlės – pakankamas motyvas atsisakyti taurelės.

Tyrimais įrodyta, kad riziką sukelia ne tik per konkretų laiko tarpą suvartotas alkoholio kiekis, bet ir gėrimo būdas. Moteris, kuri išgeria kasdien po vyno taurę, sukelia mažesnę riziką savo būsimam vaikeliui nei ta, kuri išgeria septynias taures iš karto. Jei moters kepenys jau anksčiau yra sužalotos alkoholio, nors nėštumo metu ji negers, rizika pakenkti vaisiui išliks didelė. Retkarčiais taurė alaus arba vyno vargu ar kenkia, tačiau antros, priklausomai nuo aplinkybių, jau gali būti per daug.

Moterys slapukauja Lietuvoje moterų alkoholizmas plinta neprognozuojamai. „Pripratusios prie alkoholio, silpnosios lyties atstovės dažniausiai geria slapčia, – aiškina Vilma Andrejauskienė. – Ši silpnybė gali ilgai neišlįsti į viešumą, juk joms svarbi aplinkinių nuomonė.

Alkoholizmas galutinai išryškėja, kai moteris pasiekia keturiasdešimtmetį, o tada sustoti būna labai sunku. Vyresnės moterys, skirtingai nei vyrai, daug rečiau nustoja gerti savo pastangomis. Šeima yra linkusi slėpti moters alkoholizmą, nes yra gėda, dėl to liga progresuoja. Dėl to slapukavimo specialistai palyginti ilgai nekreipė dėmesio į moterų „išdykavimus“, tačiau dabar rimtai susirūpinta jų polinkiu į alkoholizmą.“

Elegantiškas gėrimas tampa liga Moterys greičiau pripranta prie alkoholio nei vyrai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vartoti ir sirgti alkoholizmu – skirtingi dalykai. Manome, kad kas-

GK archyvo nuotrauka

keliai, padidėjo plaukuotumas ant rankų ir kojų.

Kodėl taip nutiko? Tyrimai parodė, jog keistų reiškinių organizme pastebėjo tik tie pacientai, kurie kentėjo dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų. Jiems, ypač ligos paaštrėjimo periodu, sustiprėja androgenų – vyriškųjų lytinių hormonų – išsiskyrimas. Androgenų išsiskyrimą stimuliuoja ir jonažolės. Šių hormonų perteklius organizme ir sukelia išvardytus simptomus.

Taigi, jeigu turite opą, nepiktnaudžiaukite jonažolių preparatais ir nesigydykite jais, derindami su kitomis vaistažolėmis, kitaip vyrams grės impotencija, o moterims – nepageidautini ūseliai.

Ar esi priklausoma nuo alkoholio?

Atsakyk į klausimus.

1. Ar kilo mintis, kad reikėtų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą?

2. Ar kada erzino aplinkinių kritika dėl tavo svaiginimosi?

3. Ar ryte išgeri vien todėl, kad nusiramintum ir pagerintum savijautą?

Jei nors į du klausimus atsakei teigiamai, yra rimtas pavojus, kad jau gali susirgti alkoholizmu. dienis tauriųjų gėrimų ragavimas nesietinas su alkoholizmu – neva prasigeria tik bevaliai žmonės. Bėda ta, kad aiškios ribos nėra, o lašas po lašo ir akmenį pratašo. Daugelis moterų net nepastebi, kaip tampa priklausomos nuo alkoholio, tik iš kitų reakcijos gali suprasti, kad kažkas ne taip. Tada prasideda slėpynės su savimi. Alkoholis baimę paverčia drąsa, įtampą – atsipalaidavimu, liūdesį – džiaugsmu. Pamažu prarandame realybės jausmą.

Kaip mėgautis gėrimu, bet neįklimpti lyg musei į likerį? Visos esame skirtingos, todėl vienos neprasigeria nuolat išgerinėdamos, o kitos įklimpsta ir nuo kelių taurių šampano per didžiąsias šventes. Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojos Vilmos Andrejauskienės, nesvarbu, kiek geri – taurę ar butelį; ką geri – viskį ar šampaną; su kuo geri – viena ar su kompanija; kada geri – savaitgaliais ar kartą per šventes. Svarbu, kas atsitinka išgėrus.

Skelbk SOS, jei dėl alkoholio sutrinka sveikata, kyla finansinių bėdų, šlyja santykiai šeimoje, apninka socialinės problemos.

Mûsø paveldas „Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðakiø rajone Atsigręžk į savo praeitį Gerai pažindami savo praeitį, žinodami, iš kur esame atėję, galėsime drąsiai žengti į ateitį. Praeitis mus palaiko, moko ir drąsina. Ji suteikia vilčių ateičiai, kad neišnyksime be pėdsakų.

Garsinti savo kraštą yra kiekvieno Lietuvoje gyvenančio žmogaus pareiga ir siekiamybė. Pasidžiaugti, pasigirti turime kuo, todėl „Gimtasis kraštas“ skaitytojus nuolat informuos apie mūsų šalies paveldą.

Kultūros, architektūros, kulinarinis paveldas, kurį mums paliko dovanų ankstesnės kartos, negali būti atsietas nuo kultūros apskritai, nuo gyvenimo, kurį gyvename, kurį kuriame pirmiausia sau ir ateičiai.

Ar jis taps reikalingas mūsų vaikams ir vaikaičiams, priklausys ne nuo idėjų gausos ar pinigų, o nuo to, kaip mes tarpusavyje sugebėsime susitarti, kaip tuos darbus ir tą garbę gebėsime pasidalyti, kaip gebėsime įvertinti kito žmogaus pastangas.

Labai dažnai paveldą saugančių žmonių triūsas primena Sizifo kančias. Dirba, stengiasi, širdį įdeda, išgyvena, o išsvajotojo rezultato vis nematyti.

Todėl turime džiaugtis, kad yra žmonių, dirbančių šį darbą vien todėl, kad jie negali to nedaryti. Šalia kultūrininkų rikiuojasi ilga neformalų eilė – bendruomenės atstovai, kaime gyvenantys inteligentai, kurie kartais situaciją žino geriau nei kultūros centruose dirbantys specialistai. Jie – tautos patriotai.

Savaitraštis „Gimtasis kraštas“ šį kartą lankėsi Šakių rajone. Lietuvoje šis rajonas garsėja derlingais laukais ir pažangiomis žemės ūkio technologijomis. Tačiau Šakiai ne mažiau garsūs savo kultūriniu palikimu, suklestėjusiu dėl Rytų Prūsijos ir paklojusiu Lietuvai valstybės pamatus. To niekada nevalia pamiršti.

Pagarbiai, redaktorė Lilija VALATKIENĖ

Tešlą maišo, keps ragaišį Tokią duoną sunku rasti ne tik visame Šakių rajone, bet ir Lietuvoje. Ji unikali, kepama pagal senojo dvaro receptą. Kieta, rupi, kvapi, truputėlį rūgštelėjusi, skalsi, bet lengva skrandžiui, iškepta senoviniame duonkepyje.

„Gyvename darniai, niekada nesipykstame, nes duoną kepame kartu“, – sako Lina ir Jonas Daraškos.

Monika PIPIRAITĖ

Paslaptis iš senojo dvaro „Prieš šešiolika metų atėjau čia į marčias. Mes su Jonu vedę jau 23 metus, tačiau iš pradžių Kaune gyvenome. Į Jotyškių antrąjį kaimą atsikraustėme susirgus anytai“, – patikslino Lina Daraškienė, kviesdama užeiti į trobą.

Lininiu rankšluosčiu ji uždengia kubilą, mentele prispaudžia kraštus.

Kad musės nelįstų. „Duonos kubilą iš ąžuolo sumeistravau. Senasis suiro. Tiesa, jis ilgai tarnavo, nuo prezidento Smetonos laikų“, – sako Jonas Daraška.

Vyro mama, Linos anyta, senoji Daraškienė tokią duoną kepdavo tarnaudama bajorams dvare. Po karo ji kepė juodmilčių pyragus, ragaišiais

Kodėl čia gyventi gera?

Jie čia atvyko iš Žemaitijos, Aukštaitijos, sukūrė šeimas, giliai įleido šaknis ir pasiliko Šakių rajone visam gyvenimui. Vadina save ne suvalkiečiais, o zanavykais. Sako, kad zanavykai darbštesni, nuoširdesni, tvarkingesni ir vaišingesni. Kalba taisyklinga lietuvių kalba. Atvykusiuosius ir pasilikusiuosius šiame krašte galima paženklinti kokybės ženklu. Jie persismelkę zanavykų dvasia, jaučia savo pranašumą ir svarbą.

Juozas Bertašius, Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius gimė Tauragės rajone. Šakiuose gyvena 47 metus. Jaunas inžinierius atvyko čia ir pasiliko, nes gyvenimo kitur neįsivaizduoja.

Jam čia gyventi gera ir prasminga.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

vadinamus. Anuomet parduotuvėse nebuvo pasirinkimo, tad Jonui mamos kepiniai buvo didžiausias skanėstas. „Lina, duok natūralaus raugo, noriu ir aš tokios duonos išsikepti“, – prašo šeimininkės į svečius užsukusi kaimynė. „Neduosiu. Duonos raugą kaip paslaptį galima perduoti tik savo giminės moterims. Antraip visą

duonos rūgštį ir kitokias gėrybes iš mūsų namų išneši“, – sako Lina.

Ir suprask, kad nori – juokauja ji ar rimtai šneka.

Plokščiuose per amatų dieną trys šeimininkės pristatė savo duoną. Vienos buvo juoda ruginė plikyta, kitos – saulėgrąžomis ir sėmenimis gardinta. „Tačiau tokios kaip manoji niekas neiškepa“, – didžiuojasi šeimininkė.

Nukelta į 12 psl.

Žmonės – mūsų didžiausias lobis.

Beje, visa Lietuva laikosi dėl tikrosios, senosios provincijos kultūros.

Mūsų visų šaknys iš kaimo. Ir nereikia to baidytis.

Graži neužteršta gamta – tikra atgaiva mano sielai. Mūsų rajone nėra geležinkelių, greitkelių ir kitokių šiuolaikinių gėrybių. Tai žemdirbių kraštas, o jie tvirtai stovi ant žemės, žino, ko nori, nesiblaško. Aš visiškai atsidaviau šiam kraštui, kuris Lietuvai davė tokius kultūros lobius, kurių kiti gali pavydėti. Šakių rajonas Lietuvai pagimdė daug garsių žmonių. Visiems žinomas „Tautiškos giesmės“ autorius V.Kudirka, vienas pagrindinių mūsų valstybės

simbolių. Savivaldybė puoselėja ir finansuoja kultūros paveldo išsaugojimo projektus. Įsikūrę kairiajame Nemuno krante, mes išvengėme agresyvios civilizacijos invazijos, tad esame labai įdomūs gamtos bei kultūros paveldo tyrinėtojams. Žmonėms linkėčiau mažiau pavydėti, o gavus pinigų sąžiningai juos panaudoti. Atkurti mūsų paveldą būtina.

Tai mūsų turtinga praeitis, aukštinanti ir taurinanti mus šiandien. Žemaičiams nepavydžiu nieko, nes ten gimiau. Dzūkams truputį pavydu grybų, aukštaičiams... Net nežinau, ko jiems pavydėti. Nepriimtinas man pavydo jausmas.

Nukelta į 14 psl.

12

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Mūsų paveldas

Bažnyčia – zanavykų krašto pažiba Už Kudirkos Naumiesčio bažnyčią ir visą baroko architektūros ansamblį turime būti dėkingi basųjų karmelitų vienuoliams.

Kad bažnyčia vėl išsitiestų visu savo grožiu ir taptų dideliu turizmo traukos centru, labai daug pasidarbavo parapijos klebonas kanauninkas Donatas Jasiulaitis.

Lilija VALATKIENĖ

Puoselėja paveldą Jeigu ne Antrasis pasaulinis karas, XVII a. menantys vienuolyno pamatai dabar būtų atrodę ne taip liūdnai.

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, kaip ir visas miestelis, labai stipriai nukentėjo nuo bombardavimo. Ilgą laiką miestelio žmones gąsdino bažnyčios ir klebonijos griuvėsiai. Tik septintojo dešimtmečio pradžioje jie buvo išvalyti. „Tuomet apie paveldo išsaugojimą nelabai galvota. Valant padaryta didelė žala ansamblio vientisumui, nes graži jo dalis buvo visiškai sunaikinta.

Mums pavyko atkurti senųjų vienuolyno vartų ir pamatų fragmentą“, –

taip savo pasakojimą pradeda Kudirkos Naumiesčio bažnyčios klebonas D.Jasiulaitis, dvylika metų nuoširdžiai dirbęs restauruodamas šį architektūros perlą.

Jis paslaugus ir atidus ne tik savo parapijiečiams. Vienos iškilmingiausių ir didžiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių, garsėjančios išoriniu grožiu ir vidine didybe, dažnai atvyksta apžiūrėti lankytojai iš visos Lietuvos. „Zanavykų kraštas gali didžiuotis tokiu dvasiniu centru“, – tarsteli klebonas.

Stilingas spalvų vientisumas Bažnyčia buvo restauruota pagal paminklotvarkos instituto parengtus projektus, atlikti moksliniai, dailės kūrinių tyrinėjimai. Spalvinė gama ne sukurta iš naujo, o atkurta pasitelkus zondus. „Šis spalvinis sprendimas yra antrasis pagal senumą. Iš viso bažnyčioje buvo atrasta dvylika spalvų sluoksnių.

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia restauruota parapijos klebono D.Jasiulaičio iniciatyva.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Dailėtyrininkai atkūrė pilką ir raudoną spalvas, kurios vyrauja visuose bažnyčios vidaus statiniuose, pabrėždamos stilingą vientisumą. Spalvos turi savo pagrindimą ir tvirtą atramą“, – aiškino kunigas.

Įspūdingi bažnyčios lobiai

Įspūdinga bažnyčios krikštykla mena daug garsių vardų. Ji naudojama ir dabar.

Bažnyčią puošia vyskupijos ordinarų, senųjų vyskupų portretų kolekcija, atidengta ir restauruota senoji barokinė tapyba, altorius, sakykla.

Vienas įspūdingiausių, menotyrininkų vertinamas sakralinio meno perlas – paveikslas „Škaplieriaus Švč.

Mergelė Marija“. Jis nutapytas XVIII a. pabaigoje ir vaizduoja soste sėdinčią Mariją su Kūdikiu. Abu jie tiesia škaplierius basųjų karmelitų vienuolijų steigėjams šv. Kryžiaus Jonui ir šv.

Teresei Avilietei. Tiesa, 1970 m. nevykusi restauracija apgadino paveikslą. Nepaisant to, ši tapyta iškilminga kompozicija primena mums čia apaštalavusius karmelitus ir jų pamaldumą Marijai Škaplierinei Karmelio Kalno Karalienei.

Bene įspūdingiausia bažnyčios vieta – krikštykla. Kiekvieną sužavi neįprastas ir nuostabiai gražus architektūrinis sprendimas. 300 metų

skaičiuojanti krikštykla mena pačius iškiliausius žmones. Savo funkciją ji atlieka ir šiais moderniais laikais.

Kaip dažnai čia krikštijami vaikai? „Krikšto apeigų parapijoje sumažėjo. Į laidotuves tenka važiuoti dažniau. Sensta parapija“, – apgailestavo dvasininkas.

Karmelitų giedojimo patalpoje klebonas pademonstruoja tobulą akustiką ir veda į kitą šventovės kampą.

Vienas seniausių bažnyčios lobių – drabužių spinta. Grubus, kirviu tašytas baldas liudija, kad spintą gamino vietos meistrai. Puošė paauksuotomis baroko detalėmis tam, kad mandriau atrodytų ir tiktų bažnyčios aplinkai.

Ant ašies besisukančios durys – labai praktiškas, tačiau itin retas architektūrinis sprendimas mūsų kraštuose.

Vietos meistrai nusižiūrėjo šią detalę nuo Vakarų Europos baldžių. „Bažnyčios vargonai taip pat yra paveldo instrumentas. Įdomus sutapimas, kad 2000-aisiais tvarkydami vargonus atradome bronzinę plokštelę.

Ant jos iškalta data liudija, kad paskutinis kapitalinis instrumento remontas buvo darytas prieš šimtą metų“, – patikslina klebonas.

Šakių kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Vincas Kudirka – himno autorius.

Jonas Jablonskis – kalbininkas.

Antanas Tatarė – kunigas, rašytojas.

Martynas Sederevičius – kunigas, knygnešys.

Saliamonas Banaitis – Nepriklausomybės akto signataras.

Jonas Vailokaitis – Nepriklausomybės akto signataras.

Justinas Staugaitis – Nepriklausomybės akto signataras.

Antanina Liorentaitė – pirmoji Lietuvos moteris lakūnė-parašiutininkė.

Vincas Grybas – skulptorius.

Beatričė Grincevičiūtė – dainininkė.

Pranas Vaičaitis – poetas.

Vytautas ir Stasys Tamulaičiai – rašytojai.

Juozas Lingys – choreografas.

Juozas Pikčilingis – kalbininkas.

Vytautas Rimkevičius – rašytojas.

Natalija Manikienė – V.Kudirkos muziejaus įkūrėja.

Bernardas Aleknavičius – fotopublicistas.

Rimaldas Vikšraitis – fotomenininkas.

Valentinas Antanavičius – dailininkas.

Jonas Daniliauskas – dailininkas.

Vytautas Kaunas – dailininkas.

Nerijus Naujokaitis – Europos autokroso čempionas.

Romutis Pališkis – rankų lenkimo sporto Europos ir pasaulio nugalėtojas.

Kęstutis Smirnovas – Lietuvos ir tarptautinių kovos menų turnyrų nugalėtojas.

Valdas Stankūnas – automobilių sporto Lietuvos ir Baltijos šalių čempionas. Šarūnas Glikas – automobilių sporto Lietuvos ir Baltijos šalių čempionas.

Elena Ruzgienė – tautodailininkė.

Adas Burkšaitis – informatikos olimpiadų pasaulio ir Europos prizininkas.

Tešlą maišo, keps ragaišį Atkelta iš 11 psl.

Minko tol, kol lubos užrasoja „Raugą reikia laikyti šaltai. Jeigu ilgą laiką nekepi duonos, jį vis tiek privalu atnaujinti“, – aiškina šeimininkė ir priduria, kad geriausiai duoną kepti per priešpilnį.

Ruginius miltus Lina rupiai sumala naminiu malūnu. Raugą išskiedžia šiltu vandeniu, įpila truputį rūgpienio, gerai išmaišo ir paruošia skystą tešlą. „Per dieną prieinu keletą kartų ir paplaku ją mentele. Iš ryto pirštu pa-

kabinusi paragauju. Jeigu rūgštis gnybia liežuvį, vadinasi, galima minkyti tešlą“, – pabrėžia žinovė.

Vėliau ji priberia nebe tokių rupių, o persijotų miltų, druskos, cukraus, kmynų, maltų sėmenų ir ilgai ilgai minko. „Minkau tol, kol lubos pradeda rasoti. Kol kaktą prakaito lašeliai nusėja.

Tačiau į minkomą tešlą negalima pilti nė trupučio vandens. Kiek įpylėte iš vakaro, tiek jūsų“, – patikslina Lina.

Kai tešlos kalnas ima svirti per rankas, vadinasi, jau laikas kepalą formuoti. Skardoje tešla ilsisi, kyla, noksta keturias valandas. Per tą laiką

Kiekvieną pavasarį per Jurgines su duonos kepalu, šventintu vandeniu ir žvake Jonas ir Lina apeina savo laukus ir gyvulius. Kiekvieną ežios kampą palaimina, padėkoja Dievui už gerą žemę, pernykštį derlių, sušneka maldelę ir paprašo nenuskriausti šiais metais.

Per Kūčias arba pusiaužiemio sulaukę jie traukia ir į savo didelį sodą, papurto kiekvieną medį, apsikabina jį, padėkoja už derlių ir paprašo sodo žydėti dar gausiau.

nevalia vaikams šėlioti, garsiai kalbėti, vaikščioti, skersvėjo į namus leisti.

Iš pagarbos – ant pirštų galiukų „Krosnį kūrenu keturias valandas.

Lėtai, pliauską po pliauskos pakurą pasotinu. Duonai iškepti reikia vienuolikos pagalių, pyragui pakanka aštuonių. Duona kepa 2–2,5 valandos.

Ištraukus kepalą krosnis būna tokia karšta, kad visados spėju obuolienę išvirti“, – sako Jonas, rodydamas pusmetrio ilgio eglines malkas.

Pirmą pusvalandį iš pagarbos duonai reikia ant pirštų galiukų vaikščioti.

Kepant duoną virtuvę reikia saugoti nuo skersvėjo, kitaip atšoks pluta. „Jeigu nori, kad duona būtų rūgšti, reikia supykdyti šeimininkę“, – juokiasi Lina.

O raikyti duoną galima tik jai atvėsus, geriausiai kitą dieną.

Naminė duona puikiai išsilaiko šviežia porą savaičių. O kai sudžiūsta, Lina ir Jonas iš jos gamina naminę girą. Šeimininkai paprastai naminės duonos išsikepa kartą per mėnesį.

Giminė plati, visi užsukę duonos prašo. Tik per vasaros karščius, kai už lango buvo 35 laipsniai, Jonas nenorėjo krosnies kurti.

Naminė duona vienkiemio gyventojus ypač džiugina žiemą, kai nuo šalčio tvoros pyška ir sniego priberta iki pažastų.

Padėkoju šeimininkams už duoną. Gyvuotų Lietuva, jeigu visi žmonės tokie būtų. O Lina man pavymui sako: „Lietuva ir dabar gyva. Manyje, tavyje, mūsų širdyse, jausmuose, darbuose, pastangose. Ir gyva ji bus tol, kol bus gyvas nors vienas lietuvis, kol skambės lietuviškas žodis, garuos suartos vagos ir kvepės duona.“

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas Galioja savos eismo taisyklės

Gatvė-upė mena Vinco Kudirkos meilės istoriją Seserys Gintarė ir Eglė Klimavičiūtės bei jų mokytoja Gražina Kazarian kiekvieną dieną į mokyklą eina Vaiguvos gatve.

Unikali Plokščių miestelio gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius.

Juk ne kasdien tenka vykti upe, kuri yra vienintelis kelias į šios gatvės gyventojų namus.

Tomas ZABULIS

Gyvybės teikia šaltiniai Vaiguva trumpam paspringsta per vasaros liūtis ir pavasario potvynius. Kai Nemunas pavasarį sunkiai braškėdamas vartosi tarp ledo lyčių, jo kairysis intakas Vaiguva skardžiu čiurlenimu į jį suplukdo savo vandenis. „Aplink Vaiguvą sukasi visas gyvenimas. Vasarą vietos gyventojai almančią gatvę įveikia arkliais, traukiančiais šieno vežimus, malkų

atsigabena traktoriais ir automobiliais. Gimdyti ir laidoti važiuojama tuo pačiu upeliu. Žiemą pas kaimynus gali nukeliauti ledu“, – Plokščių vidurinės mokyklos istorijos mokytojai Gražinai Kazarian dažnai atvykėliams tenka pasakoti apie upę-gatvę.

Vaiguvai gyvybės teikia šaltiniai, maitinantys ją nuo pat ištakų per visą šešių kilometrų kelią, kol savo vandenis nedidukė upė dovanoja Nemunui. Kairysis Nemuno intakas itin vingiuotas ir labai skaidrus.

Jo dugnas nusėtas akmenėlių.

Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį.

Joje eismas dvipusis, bet neprasilenksi. Nors nėra kelio ženklų, vairuotojai žino, kad priešingos krypties juosta važiuojantį automobilį turi praleisti tas, kuris yra arčiau sodybos kiemo. Mat į jį galima įsukti ir luktelėti. Tiesa, prieš savaitę čia atsirado automobilių eismą draudžiantis ženklas. „Gerai, kad pastatė tokį ženklą.

Vietiniai pastebėjo, kad pasitaiko atvykėlių, mūsų upėje plaunančių mašinas. Gal ženklas sudrausmins teršėjus. Kaimo gyventojams, norintiems parvažiuoti namo, dabar reikės gauti specialų leidimą, o turistams labai sveika pasivaikščioti Vaiguvos krantais. Juolab kad dabar pėsčiųjų takas trinkelėmis išgrįstas, kojos nebeklimpsta. Tad vaikščiokite smagiai Plokščių piliakalnio link“, – aiškino tik ką vairuotojo teises gavusi Gintarė Klimavičiūtė.

Vasarą tiršta lapija dengė upėsgatvės slėnius, namai slėpėsi tarp žalumos. Rugsėjį žaliasis rūbas išretėjo, saulutė dar džiugina, tad pats laikas keliauti į Plokščius.

13

ir suomių rašytojos Mailos Talvio slaptą meilės istoriją.

Upė minima „Tautiškos giesmės“ autoriaus raštuose – jos slėnyje gulėjęs didžiulis akmuo kūrėjui atstojo meditavimo sostą.

Tuo metu Plokščiuose viešėjo suomių rašytoja. Ji domėjosi lietuvių kultūra, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Pasakojama, kad suomės ir V.Kudirkos keliai dažnai susikirsdavo ties didžiuoju akmeniu.

Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino iš jo didžiules girnas, kuriomis spausdavo sėmenų aliejų. Po kelių dešimtmečių, uždarius aliejinę, girnos buvo pargabentos į Plokščius. 1970-aisiais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų, girnos vėl atsidūrė dėmesio centre. Iki šiol jos vadinamos V.Kudirkos akmeniu.

Lietuvio ir suomės meilė „Kai prieš aštuoniolika metų laukėme svečių iš Suomijos, sudėliojau jiems maršrutą, vingiuojantį per įdomiausias Plokščių vietas. Svarbiausia buvo Vaiguvos upė-gatvė“, – prisiminė G.Kazarian.

Ką bendra turi Suomija ir Suvalkijos miestelio upė-gatvė?

Pasirodo, ši vietovė mena garsiojo lietuvio Vinco Kudirkos

Vinco Kudirkos akmuo dabar stovi prie Plokščių vidurinės mokyklos.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Smuikuoja Zyplių žiogai Šis dvaras suklestėjo, kai jame ėmė skambėti kapelų muzika, į plenerus ėmė rinktis dailininkai, kalviai jo kiemą papuošė metaliniais žiogais, o keramikai, prisiminę senąjį amatą, užkūrė savo krosnis.

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ

Paskutinė grafo kelionė

Lukšių miestelio seniūną Vidą Cikaną sutikome Zyplių dvare rengiantį naują paveikslų ekspoziciją.

Jis menininkas.

Jo širdis dainuoja ne kabinete prie popieriais nukrauto darbo stalo.

Jis iš laimės švyti bendraudamas su žmonėmis, tapydamas paveikslą ar mušdamas kūju karštą geležį.

„Iš Lietuvos regionų zanavykų kraštas išsiskiria savo unikalumu. Nors dauguma dvarų dabar merdi, mūsų krašto dvarai šiandien išgyvena atgimimo laikotarpį“, – sakė V.Cikana.

Kai paskutinis dvaro savininkas grafas Tomas Potockis 1910-aisiais pasitraukė į Varšuvą ir po poros metų netikėtai mirė, dvare kurį laiką veikė kunigų seminarija, vėliau – žemės ūkio mokykla, karo ligoninė.

Pasakojama, kad mirusio grafo palaikai buvo pervežti į Zyplius. Buvusį šeimininką dvariškiai ir kumečiai labai mylėjo, todėl į paskutinę kelionę lydėjo itin iškilmingai. Beveik kilometrą žmonės ėjo pėsti, o kelias nuo pat grafo valdų buvo įspūdingai apšviestas – degė dervos pilnos statinės.

Po T.Potockio mirties iki I pasaulinio karo dvarą valdė jo žmona.

Zyplių dvare gaivinamos kalvystės tradicijos, kasmet atsiranda vis po naują žiogą.

Paršeliai ant parketo „Sovietmečiu, kai trūko kultūros ir pagarbos mūsų paveldui, sparčiai sunyko puikūs Zyplių dvaro rūmai.

Nevalyvi gyventojai ant parketo laikė runkelius ir augino paršelius. Vėliau prasidėjęs nevaldomas procesas galutinai pribaigė dvarą. Griuvo stogai, virto sienos, tačiau dvaro dvasios

Zyplių dvaras yra vertingas XIX a. architektūros paminklas. Dvaro sodyba išsidėsčiusi už 2 km nuo miestelio centro. Važiuojant Kauno–Šakių plentu, pietų pusėje horizonte matomas truputį iškilęs aukštų medžių miškelis – Zyplių parkas. Į dvaro apsauginę zoną įeina Siesarties upelio vaga su besikeičiančiu krantų reljefu.

Zyplių dvaras garsėja meno kūrinių kolekcija ir kultūriniais renginiais, į kuriuos žmonės atvažiuoja su šeimomis.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

niekam nepavyko sunaikinti. Kai 1981-aisiais parašiau skelbimą, ragindamas saugoti architektūros paveldą, sulaukiau saugumiečių vizito.

Dabar intensyviai vyksta Zyplių dvaro atstatymo darbai. Zanavykų krašto tradicijos gyvos rekonstruojamo dvaro komplekso aplinkoje, o kasmet Zyplių dvare rengiami tautodailininkų plenerai-stovyklos sukuria zanavykų krašto etninės kultūros tyrinėjimo bei sklaidos bazę“, – aiškina V.Cikana ir kojomis trepsi, ragina greičiau eiti į senose arklidėse įsikūrusią galeriją.

Suklestėjo tradiciniai amatai Meno kūrinių kolekcija metai iš metų gausėja. V.Cikanos iniciatyva vykstantys kultūriniai renginiai skatina visuomenę bei pačius kūrėjus labiau saugoti per šimtmečius puoselėtą ne tik išorinį, matomą, bet ir vidinį, dvasinį šio krašto identitetą.

Dvaro ansamblis, kuriame yra 14 pastatų, išsidėstęs 50 hektarų plote.

Bemaž pusę jo užima gražuolis parkas. Gyvenimas dvare virte virė. Buvo auginami gyvuliai, plukdoma mediena, gaminami keraminiai vamzdžiai, čerpės, puodai, vitražai, klestėjo plytų gamybos manufaktūra.

Nukelta į 14 psl.

14

Gimtasis kraštas

Vieni iš jo kūrybos juokiasi, kiti ją garbina. Tačiau abejingų nėra. Į Kudirkos Naumiestį pažiūrėti naiviojo meno skulptūrų jau ketvirtą dešimtmetį traukia smalsuoliai.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Mūsų paveldas

Kodėl čia gyventi gera?

Išgarsino cementinės skulptūros

Atkelta iš 11 psl.

Vidas Cikana, Lukšių miestelio seniūnas

Meniškos sielos vyriškis į Šakių rajoną iš Kauno atsikėlė prieš trisdešimt metų. Sunku kvėpuoti ten buvo, o čia lengva ir platu.

Lilija VALATKIENĖ

Pamišęs dėl cemento Prano Sederevičiaus, sukūrusio milžiniškas skulptūras iš betono, jau nebėra tarp gyvųjų. Anapilin iškeliavo ir jo žmona. Ji mirė kankinama artrito šaltoje lovoje, kurią jai vyras kadaise išliejo iš cemento. Vietos žmonės prisimena, kad kambaryje stovėjo iš betono nulietas stalas, spinta ir kiti baldai. Moteris skulptoriui netapo mūza.

Ji buvo savo vyro meno auka. „Pamišimo auka, – patikslina „Valsčiaus“ laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė. – Šios skulptūros paskelbtos paveldu. Jose nei meno, nei grožio aš neįžiūriu, tačiau reikia sutikti, kad tai retas, savotiškas reiškinys.“ Milžiniškas skulptūras P.Sederevičius gamino iš cemento. Vietiniai sako, kad savamokslis skulptorius lipdė tuos žmones, kurie jam buvę autoritetai: Vytautas Didysis, Vincas Kudirka, JAV viceprezidentas Kenedis, Darius ir Girėnas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Pranas Dailidė, Pranas Vaičaitis ir kiti.

Jį žavėjo žirgai, todėl kiemo centre iš cemento išdygo milžiniškas Pegasas, kiti herojai taip pat buvo užsodinti ant arklių. „Laimei, gūdžiu sovietmečiu P.Sederevičius kūrė Kudirkos Naumiestyje. Jeigu jis tokias skulptūras būtų lipdęs didmiestyje, arčiau valdžios akių, būtų seniai nubaustas“, –

Labiausiai lankomi Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė sako, kad Šakių rajone labiausiai lankomas Zyplių dvaras. Tai – rajono perlas. Iš kitų Lietuvos dvarų jis išsiskiria savo kultūrine veikla, yra labai gausiai lankomas visais metų laikais. Lukšių miestelio seniūno, menininko Vido Cikanos dėka dvaro ansamblis tapo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Birutė Jakštienė, restauravusi cementines skulptūras, sako, kad dabar itin domimasi P.Sederevičiaus kūryba.

mano restauratorė tautodailininkė Birutė Jakštienė.

Name – nauji gyventojai Skulptūras restauravusi specialistė sako, kad šis paveldas stovės dar mažiausiai 200 metų, o gal ir daugiau.

Iš kur bažnyčios zakristijonas P.Sederevičius savo kūrybinėms fantazijoms įgyvendinti gaudavo tiek cemento? „Žmonės jį labai mylėjo. Į kiemą suvilkdavo metalo armatūrai gaminti, cemento sovietmečiu gaudavo pigiau nusipirkti, neretai šios statybinės medžiagos jam parūpindavo rėmėjai. Į talką susirinkdavo kaimynai, paskui aptarinėdavo skulptūras. Visiems čia būdavo įdomu. Geresni, jautresni žmonės anuomet būdavo“, – paaiškina restauratorė, sulaukusi didelio vietos gyventojų pritarimo.

Birutė, pažinojusi keistąjį menininką vaikystėje, sako, kad dažnai atbėgdavo prie jo namo: „Kad būčiau žinojusi, jog man teks restauruoti

Ne mažesnį susidomėjimą kelia restauruojamas Gelgaudiškio dvaras ir parkas, tik jame šiuo metu nėra aktyvaus vyksmo. Jablonskynė traukia švietimo darbuotojus ir moksleivius, daug lankytojų sulaukia V.Kudirkos muziejus.

Turistų itin pamėgtas Kudirkos Naumiestis, palei Nemuną nuo Lekečių iki Sudargo nusidriekęs piliakalnių ruožas, viliote vilioja Plokščiuose esanti unikali gatvė-upė Vaiguva.

Mėgo simbolių kalbą „Kai su vandens srove nuplovėme skulptūras, paaiškėjo, kad betoną gerokai sugadino pelėsiai ir kerpės, viduje buvo pilna vandens, jis sunkdavosi pro plyšius. Įtrūkimus reikėjo labai stropiai užglaistyti. Rankomis nušveičiau senus dažus. Naudojau specialius įrankius, medžiagas, skirtas restauravimo darbams. Pritaikiau natūralių žemės spalvų dažus, kad skulptūros autentiškai atrodytų. Kai kurias skulptūras surankiojau iš da-

lių, besimėtančių po kiemą“, – apie sudėtingą darbą pasakojo restauratorė B.Jakštienė.

Birutė žavisi šiomis skulptūromis todėl, kad jos yra unikalios, išgyventos. Prisimena, kad P.Sederevičius lipdydamas iš cemento arklį savo kieme trims dienoms įkurdindavo pasiskolintą gyvulį. Jį šerdavo, glostydavo, grožėdavosi ir kurdavo skulptūrą.

P.Sederevičius dalį skulptūrų parduodavo, todėl jo sukurtų arklių galima aptikti ir Žemaitijoje, ir Aukštaitijoje. Užkeldavo jas į sunkvežimio priekabą ir gabendavo naktį, kad autoinspekcija nestabdytų.

Jis taip mylėjo Lietuvą ir savo gimtąjį kraštą, kad skulptūrose įamžino labai daug simbolių, kuriuos atrado restauratorė. Žiūrėdama į milžiniškus elnius, ji neabejoja, kad P.Sederevičius įamžino Kudirkos Naumiesčio herbą. Ąžuolų vainikai su Gedimino stulpais, karališkas elnias su šviečiančia žvaigžde kaktoje ir kiti ženklai rodo, kad savamokslis skulptorius buvo Lietuvos patriotas.

Smuikuoja Zyplių žiogai Atkelta iš 13 psl. Šiame regione nuo seno klestėjo keramikai, tačiau ilgai nebuvo kalvystės pasekėjų. Dabar kasmet atsiranda vis daugiau jaunų kūrėjų, besidominčių kalvio amatu. Jų kūryba atspindi regiono tradicijas, todėl visuomenė gali atidžiau susipažinti su savo krašto tradicine kultūra. Jaunoji karta turi galimybių Zyplių dvaro aplinkoje gyvai prisiliesti prie tradicinių amatų.

Zyplių dvaras garsėja meno kūrinių kolekcija ir kultūriniais renginiais.

Į dvarą atėjo sekmadienis Lukšių miestelio parkas.

P.Sederevičiaus skulptūras, būčiau pasidomėjusi savamokslio skulptoriaus ir tapytojo kūryba daugiau.

Dabar P.Sederevičiaus name gyvena miestelio pedagogai Vizbarai.

Laimė, kad jie čia atsikėlė. Labai tvarkingi, malonūs ir kultūringi žmonės.

Jie nepyksta, kad kieme apie skulptūras nuolat sukiojasi turistai. Naujieji šeimininkai retkarčiais ir patys išeina į kiemą, pasakoja lankytojams apie skulptūras ir jų autorių.“

„Gimiau Vilkaviškio rajone, Karklinių dvare. Kaimynystėje gyvenusios prūsų šeimos suformavo pagarbą dvaro kultūrai. Ten prabėgo vaikystė. Kaip dabar prisimenu burzgiančių buldozerių ataką prieš dvaro gėlynus. Buvo neapsakomai liūdna, tačiau niekas jų negalėjo sustabdyti. Gėlynų vietoje išdygo ferma“, – pasakojo V.Cikana.

Pradėjęs dirbti Lukšių miestelio seniūnu jis sutiko perimti Zyplių dvarą seniūnijos žinion.

Dabar Zyplių dvaro ansamblis sparčiai restauruojamas.

1990-ieji buvo labai grobuoniški metai. „Aš pats pradėjau Zypliuose sargauti per naktis. Seniūnijos žmonės ėmė saugoti dvarą nuo vandalų, tvarkė išvirtusius medžius, lopė stogus, vežė šiukšles. Sulaukiau ne tik pritarimo, bet ir nepasitenkinimo. Iškentėjau, nors buvo skaudu klausyti įžeidimų. Gavę finansinę paramą, nuo 2002-ųjų pradėjome aktyviai atstatinėti dvarą“, – prisiminė seniūnas.

Jam atsibodo vien valyti, tvarkyti ir vis laukti ateinančio sekmadienio. Pavargo nuo tų dulkių ir šiukšlių. Kartą

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kauno Vytauto Didžiojo universitete organizuotame aukcione nusipirko dvi mašinas stiklo. „Sudėjome langus arklidėse ir įkūrėme galeriją. Ji tapo atgaiva mūsų sielai. Į dvarą pagaliau atėjo mūsų šventė, mūsų sekmadienis“, – džiaugėsi Vidas.

Entuziastai surengė didelę parodą, grojo kapela, atvažiavo daug žmonių, visi džiaugėsi, žaidė krepšinį, linksminosi ir niekas nenorėjo išvažiuoti.

Veikla per pastaruosius metus taip išsiplėtė, kad apie Zyplių dvarą garsas nuvilnijo per visą Lietuvą.

Žemaičiams pavydžiu mokėjimo svajoti, patriotizmo ir jūros, aukštaičiams – turizmo takų ir ežerų, o dzūkams – nuoširdumo ir gailestingumo.

Ir merginų. Nors ne, man patinka viso pasaulio moterys!

Dabar visas jėgas ir energiją atiduodu Zyplių dvarui. Juk ne veltui sakoma, kad Zypliai tapo mūsų rajono perlu. Ne man vienam čia miela ir lengva kvėpuoti. Visiems gera. Menininkai, muzikantai, aktoriai palieka ryškų pėdsaką, lyg įkaitusį židinį, prie kurio norisi prisiglausti ir pasišildyti. Jaučiuosi lyg gyvenčiau didelėje darnioje šeimoje.

Katalikiškojo meno stovyklos, sakralinės muzikos kolektyvų sueigos, simfoninės muzikos vakarai sutraukia gausybę lankytojų į Zyplių dvarą. Mėgsta jį žmonės ir dėl to, kad skatiname ilsėtis ir bendrauti šeimomis. Kiekvienas atsiveža ne tik gerų minčių, draugiškumo, šypsenų, bet ir savo vaišių.

Giedrimė Didžiapetrienė, laikraščio „Valsčius“ redaktorė

Prieš 31 metus baigusi Vilniaus universitetą atvyko dirbti į Šakius.

Laiko save šio krašto patriote.

Aukštaičiams pavydžiu ežerų, žemaičiams – jūros, o dzūkams – pušynų. Kur įleidi šaknis, ten tau ir gera.

Jeigu blaškysiesi kaip čigonas, niekada netapsi tvirtas. Pirmą pusmetį jaučiausi čia labai blogai. Žmonės sunkiai priima atvykėlius. Laimingas tas, kuris susitaiko su tuo, ko negali pakeisti, – kartojau šį sakinį kaip mantrą. Čia mano namai, čia gimė mano vaikai, aš pati giliai įleidau šaknis, tad dabar būtų baisu išvažiuoti.

Po trijų dešimtmečių tapau tikresne zanavyke nei bet kuris kitas žmogus.

Man čia gyventi gera, nes visi žmonės yra ŽMONĖS. Jie tikri, nuoširdūs, nejaučiu susvetimėjimo, bendruomeniškumo jausmas veda mus į priekį.

Pasitaiko intrigų, konfliktų, tačiau žmonės žino, kad reikia mokėti prisitaikyti. Jie negali gyventi pykdamiesi, privalo ieškoti kompromiso, stengiasi išsaugoti žmogiškumą, jautrumą.

Mūsų kraštas – turtingas kultūros lopšys, tikrų tikriausias lobis. Ant šių pamatų stojosi visa Lietuva. Be kultūros negali formuotis žmogiški santykiai. Tokių tvirtų kultūros pamatų miesto žmonės nejaučia, nes jų nežino. Ypač nežino vaikai.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

15

Virginija BARŠTYTĖ Eidama į susitikimą su aktoriumi, bardu G.Storpirščiu mąsčiau, kokie talentingi turi būti tėvai, užauginę du sūnus artistus. Bet Gediminas, gardžiuodamasis popietine kava, tik nusijuokė: „Mūsų tėvai – paprasti mokytojai.“ Ir apskritai, jo manymu, nėra netalentingų žmonių.

Teatralų apsuptyje Gediminas sunkiai kabinosi į šį pasaulį. Palata skendėjo gėlėse, mat jis gimė su vienu inkstu, o tai tuo metu buvo tolygu mirčiai. Pasak jo, „gal iš to džiaugsmo seselės, neįspėjusios viena kitos, suleido motinai dvigubą dozę vaistų ir taip „sudegino“ pieną.“ Augdamas be jo, mažylis nuolat sirgo.

Vieną žiemą plaučių uždegimas pasikartojo net aštuonis kartus. Naktimis vaikas, žinoma, verkdavo, ir tėvas, nešiodamas jį ant rankų, ištisai dainuodavo liaudies dainas, mat daug jų mokėjo. „Tai gal iš jo ką nors paveldėjau... Šiaip mūsų šeimoje nėra muzikų, ir muzikinė klausa mūsų ribota, tačiau viską gyvenime, jei tik nori, gali išlavinti.“ O aktorystė – gal kažkiek ir nusižiūrėta į brolį Arūną, kas žino. Mat vyresnysis brolis jaunesniajam visais laikais yra ir pavyzdys, ir savotiškas kliuvinys, nes kaip per jį, tokį didelį, žinomą, prasibrausi į meno pasaulį.

Arūnas į sceną užlipo su legendiniu D.Tamulevičiūtės dešimtuku. Kantriai ir ilgai dirbo, kol dešimtuko kasdienybė tapo mūsų kultūros istorijos dalimi. Gediminas į tą patį pasaulį įžengė dešimčia metų vėliau, kai garsi „jaunimiečių“ grupė buvo populiarumo viršūnėje ir nuolat buvo linksniuojamas vyresniojo brolio vardas.

Bet likimas jam buvo dosnus – ėmė ir pamėtėjo debiutą filme „Amerikietiškoji tragedija“. Nuo to laiko jau Gediminą Storpirštį atpažindavo gatvėse.

Prasidėjo ieškojimai.

Likimo ženklai Dar darželyje kažkokia filmavimo grupė ieškojo aktorių būsimam filmui „Mažasis princas“, Gediminas pirmąkart pateko į pasakišką kino studijos pasaulį. Paskui jį su broliu pastebėjo režisierius A.Puipa ir pakvietė vaidinti piemenuką „Atpildo dienoje“. Todėl baigdamas vidurinę neuždavinėjo sau hamletiškų klausimų: kas aš, ko noriu iš gyvenimo.

Dar vienas likimo ženklas – draugystė su bendraklasiu Vytuku Landsbergiu, kuris visur jį paskui save tampė, kol galiausiai atvedė į dramos studiją pas V.Karalienę.

„Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug.

Neteisinga manyti, kad išmokęs kelis akordus gali brautis į sceną. Žmogus už viską turi prisiimti atsakomybę, o to labai trūksta gyvenime,“ – sako Gediminas Storpirštis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Metas, kada gyvenimas džiugina „Štai apie ką svajoju išleisti knygą. Ji yra išugdžiusi daugelį iškilių meno žmonių: V.Kernagį, N.Savičenko, I.Dapkūnaitę, S.Balandį, V.V.Lands ber gį, A.Marčėną, S.Ba reikį, C.Graužinį – iš viso apie 60 aktorių, teatro dailininkų, režisierių. Ši nepelnytai užmiršta aktorė prieš keletą mėnesių išėjo anapilin. Ir aš darau viską, kad jos veikla nenutrūktų, – vadovauju Teatro studijai, kuri šiuo metu, deja, netgi patalpų neturi...“

Ainis žengia tėvo takais O ar aktoriais gimstama (juk yra sakoma: apsigimęs artistas), ar to galima išmokti? Atsakydamas Gediminas ir vėl pratęsė mintį, jog nėra nė vieno žmogaus be talento, tik svarbu, kiek mes įsiklausome į save, į aplinką: „Bet kurioje profesijoje, taigi ir menininko, aš išskiriu du segmentus. Pirmiausia tai amatas – būtina išmokti specialybės pagrindų, o jau paskui prisideda kūrybiniai džiaugsmai bei talentas.“ Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis Gedimino gyvenime buvo bemaž pats reikšmingiausias. Tik baigęs filmuotis „Amerikietiškoje tragedijoje“, Gediminas su Egle nunešė pareiškimus tuoktis. „Žmona yra chorvedė, taip pat baigusi Muzikos akademiją. Susitikome ir esame. Viską pradėjau daryti labai anksti. Bet nesigailiu. Dėl nieko. Užauginome du sūnus. Vyresnysis – Kristijonas – ekonomistas, finansų patarėjas. Visai

neseniai jis mane gausiai apdovanojo – tapau mažojo Naglio seneliu. Jaunesniojo, Ainio, su kuriuo dainuojame bardų dainas, specialybė tokia pati kaip ir mano, šiais metais jis baigia magistrantūrą.“

Žmonės išgirsta vieni kitus, jei myli. O, kad daugiau žmonių vadovautųsi šiuo jausmu!

Nėra mažų vaidmenų Gediminas – tikrai užimtas žmogus. Jam tenka rinktis tarp spektaklio ir TV projekto, tarp koncertų įvairiose Lietuvos vietose. Įdomu, kas yra jo prioritetai. „Iki nepriklausomybės dirbau be sustojimo, paskui reikėjo atsižvelgti į realijas ir pripažinti, kad esu laisvas. Tada atsirado muzika. Tuščios vietos nebūna, įsitikinau. O dabar jau ir kitų valstybių režisieriai pasiūlo įdomių darbų – šią vasarą maskvietis režisierius pakvietė nusifilmuoti detektyviniame seriale. Ir anksčiau rinkdavausi, ir dabar renkuosi. Kur, su kuo man dirbti, nors tarp mūsų dažnai girdima frazė, kad nėra mažų

Ar vaikai trukdo meilei?

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Kartais moterį apakina meilė vyrui, o tada, kai gimsta viltis pakeisti gyvenimą, vaikai joms pradeda trukdyti.

Išmainė vaiką į vyrą

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kartą mano draugė Laura prie vyno taurės prasitarė, kad turi ne du, kaip žinojau, o tris vaikus. Nustebau. Kas tai – muilo operos siužetas? Kodėl ji niekada nekalbėjo apie savo pirmagimį? Atseit, antrasis vyras ir taip daug dėl jos padarė įsisūnijęs jaunesnį jos berniuką. Netrukus gimė dar vienas, jųdviejų vaikas. Nieko netrūko, kelia-

vo, pramogavo, pirko būstus. Deja, po penkerių metų ponas Šaunusis, kuris, tiesą sakant, visada mėgo moteris, ją paliko dėl kitos, kur kas jaunesnės ir be vaikų. Tačiau grįžkime prie to paslaptingo vaiko. Kodėl jis tarsi išnyko iš mamos gyvenimo? Todėl, kad tada, kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, dygus kaip kaktusas paauglys gali dar labiau sukomplikuoti ir taip trapią laimę. Laura vengė apie jį šnekėti todėl, kad nebeturėjo kuo didžiuotis. Tai buvo blogas vaikas, jau turėjęs reikalų su teisėsauga, susidėjęs su prastomis kompanijomis. Senyva močiutė jo nesuvaldė. O Laura, išmainiusi vaiką į vyrą, galop liko prie suskilusios geldos.

Prarado ir pirmą, ir antrą. Gal vaikinu-

vaidmenų, yra mažų artistų. Man įdomiausia dirbti su tais režisieriais, kurie priima aktorių pasiūlymus, pastebėjimus, kritiką. Laukia smagus darbas – V.Landsbergio pjesė „Angelų pasakos“, kurioje vaidinsiu su sūnumi, kursiu muziką. Būtent su šiuo režisieriumi galiu veltis į diskusijas.“ Iš trykštančio entuziazmo, kai aktorius kalba apie būsimą spektaklį, spėju, kad Gediminas moka gyventi dabartiniu darbu, nesigręžioja atgal, bet vis viena pasmalsavau, kas paliko išskirtinį pėdsaką. „Žmonės. Iki šiol esu dėkingas A.Latėnui, kuris pakvietė į „Duokiškį“. Tai buvo didžiulis darbas (spektaklis be žodžių, reikėjo rasti kitų priemonių situacijai perteikti). Aktoriui didžiausias džiaugsmas dirbti su jautriu režisieriumi. Dar man labai svarbūs susitikimai su muzikos artistais. Jau vien apie Vytautą Kernagį galėčiau kalbėti ir kalbėti.“

Išgirstame, jei mylime Gediminas Storpirštis tituluojamas dainuojamosios poezijos renesanso tėvu, bet jis tik juokiasi iš jam kabinamų etikečių. Lietuvoje esą mažiau žmonių negu iškepta žvaigždžių. Iš tiesų jam labai rūpi, kad dainuojamosios poezijos žanras išliktų. Ir šmaikščiai priduria: „Bardų nėra televizijoje, bet ką padarysi. Mes ką tik grįžome iš bardų festivalio Anykščiuose, į kurį suplaukė tūkstantinė publika. Vadinasi, žmonėms reikia! Įsivaizduojate, koko likimas būtų visai kitaip pasisukęs, jei kadaise jo mama nebūtų taip egoistiškai palikusi?

Netikra laimė „Dėl vyrų moterys galėtų pasikarti, savo dukras leidžia skriausti patėviams, kad tik jų nepaliktų. Bjauri tokia vergija“, – rašo moterys internete.

Ar tikite tų moterų, kurios apsimeta nematančios, kaip jų naujieji draugai psichologiškai gniuždo ar fiziškai skriaudžia jų dukras ir sūnus, nuoširdumu? Moterys – jautrios kaip katės, tačiau daug ko nematyti joms yra naudingiau. Aplink pilna istorijų, kai vaikai niekur nenukišami, tačiau savo meilę ir dėmesį moterys nevienodai seikėja vaikui ir naujam vyrui. Patriarchalinėje visuomenėje taip ir mąstoma: vyras – karalius, bus vyras – bus

kia didelė atsakomybė. Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug. Neteisinga manyti, kad išmokęs kelis akordus gali brautis į sceną. Žmogus už viską turi prisiimti atsakomybę, o to labai trūksta gyvenime.

Man norisi tai sugrąžinti, bent aš savo vaikus taip auklėju.“ Tik ar jie pasiduoda? Na, neužtenka vienąkart pasakyti, tačiau vaikai mokosi iš poelgių, pavyzdžių. „Esminis dalykas šeimoje – pagarba kiekvienam šeimos nariui. Žmonės išgirsta vieni kitus, jei myli. O, kad daugiau žmonių vadovautųsi šiuo jausmu!

Mudu 30 metų kartu. Neturėdami bendro žvilgsnio į pasaulį, tiek neišgyventume. Galima dirbti, kurti, eiti į priekį, jei namuose saugu, ramu.“ Kai baigiantis pokalbiui paklausiau, kokia Gedimino, stovinčio ant penkiasdešimtmečio slenksčio, bet vos žilstelėjusio, jaunystės paslaptis, jis žodį jaunystė pervardijo į žodį gyvybė, kurios paslaptis, tikino, – gebėjimas stebėtis. „Šią vasarą man teko dalyvauti dviejuose jubiliejuose – viena moteris šventė savo šimtmetį, kita – 90 metų. Abi buvo išsaugojusios gebėjimą stebėtis, džiaugtis. Šimtametė, nulipusi iš 5 aukšto, nuėjo į kirpyklą, išsikepė du tortus – vieną giminėms, kitą – draugėms, kurioms po aštuoniasdešimt. Argi ne nuostabu? Mes turime tiek progų džiaugtis gyvenimu. Ne veltui sakoma: jei per dieną nė karto nenustebai, pasistenk tą dieną užmiršti.“ ir vaikas. Neretai moterys prašo vaiko pakentėti: „Turime džiaugtis, kad jis mus išlaiko, su mumis gyvena – taip lengviau.“ Jos puikiai žino, kad meilės rinkoje moterys su vaikais nėra labai paklausi prekė.

Taip ir liko mergaitėmis Psichologė Genovaitė Petronienė pastebi, kad moterys, teikiančios pirmenybę vyrams, neretai tiesiog nemoka auginti vaikų. Tačiau ar galima išmokti meilės, jei pati jos nesi gavusi? Mylėti neišmoksta ne tik „gegučių“ vaikai, bet ir auksinių narvelių papūgėlės, jei joms meilė pakeičiama aukso grūdeliais. Moterys, vaikystėje neturėjusios gero ryšio su tėvu, norėtų amžinai likti mergaitėmis, kuriomis reikia rūpintis. Jos geriau moka bendrauti su vyrais nei su vaikais.

16

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Sportas

Bronzos medalius krepšininkai laistė šampanu ko nebuvo galima daryti per čempionatą. „Ir šampaną šovėme, ir pergalės cigarai buvo, emocijos liejosi per kraštus. Visi per čempionatą buvo susikoncentravę, susikaupę, o po šios pergalės tikrai vyrai atsipalaidavo, išleido gerąsias emocijas. Šiais metais rinktinėje atmosfera tokia, kokios dar nebuvo, – tvirtino krepšininkas. – Prieš čempionatą Lietuvoje niekas netikėjo, kad taip toli nueisime. Bet smagu įrodyti tiems visiems skeptikams, kad nors nėra daug žvaigždžių, visi vienas už kitą mūru stojome ir padovanojome Lietuvai bronzos medalį.“

Žaidė draugai ir artimieji

Atsiimti medalių Lietuvos rinktinės vyrai ėjo pečius apsigaubę trispalvėmis.

Arvydas JOCKUS Bronzos medalius pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje iškovojusiems Lietuvos krepšininkams buvo sunku suvokti jų pasiektos istorinės pergalės reikšmę. „Ką padarėme, turbūt suprasime po metų ar dvejų, o gal dar vėliau, kai baigsime krepšinio karjerą“, – po laimėtų rungtynių su serbais jausmingai kalbėjo naujieji šalies didvyriai.

Nuoširdus patriotizmas Vėlų sekmadienio vakarą pasibaigus finalo dvikovai tarp JAV ir Turkijos į aikštę atsiimti iškovotų bronzos medalių išbėgo jauna Lietuvos rinktinė. Vorele išsirikiavę Lietuvos vyrai įžengė pasišokinėdami ir dainuodami „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“.

Visi dvylika mūsų šalies žaidėjų ir vyriausiasis jų treneris Kęstutis Kemzūra pečius buvo apsirišę lietuviškomis trispalvėmis – iš viso

trylika, keturioliktą priekyje nešė turkų jaunuolis, o penkiolikta kartu su nugalėtojų ir čempionato šeimininkų vėliavomis netrukus pakilo į palubę skambant JAV himnui. Salėje tuo metu plevėsavo dar bent kelios dešimtys sirgalių atsivežtų trispalvių. Ši Lietuvos vėliavų gausa Stambulo arenoje vainikavo ne tik istorinę mūsų šaunios rinktinės pergalę, bet ir parodė jaunos lietuvių krepšininkų kartos nuoširdžią meilę tėvynei, kurią jie demonstravo per visą čempionatą. Krepšininkų jausmus galėjo matyti kiekvienas, stebėjęs, kaip dvylika žaidėjų, prieš kiekvienas rungtynes priglaudę ranką prie širdies, paskendę savo mintyse lengvai linguodavo į šonus skambant Lietuvos himnui.

Aštuonis kartus iš devynių šie jauni vyrai Turkijoje šoko pergalės šokį, kėlė pasididžiavimo jausmą ir spaudė džiaugsmo ašaras tėvynėje ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems tėvynainiams.

Jauna Lietuvos krepšinio komanda šiemet perrašė mūsų šalies krepšinio istoriją.

„Suprasime vėliau“

Rinktinės lyderis L.Kleiza išrinktas į čempionato geriausių žaidėjų penketuką.

„Norėjosi dar daugiau, bet džiaugiamės tuo, kas įvyko. Ar suvokiame? Dabar dar emocijos plūsta. Bet manau, kad tas supratimas ateis. Sezono metu ar kitais metais suprasime. Jeigu kiekvienais metais laimėtume, gal taip nebūtų. Kitiems žaidėjams tai įvyksta apskritai vieną sykį gyvenime. Manau, kad tai yra paprasčiausiai nuostabu“, – po iškovotos pergalės prieš serbus jausmų netvardė komandos kapitonas Robertas Javtokas.

Komandos senbuvis gyrė savo jaunus draugus. „Jaunimas – nuostabus. Jautėsi, kad jie turi ne tik noro, bet ir proto. Jie kad ir jauni, bet žaidžia Eurolygoje, yra komandų lyderiai. Nebuvo, kad susirinko jaunimas iš Gargždų ir išlošė. Ne. Susirinko tikrai pajė-

EPA-Eltos nuotraukos

Medalių kolekcija Olimpinės žaidynės Bronza 1992, 1996, 2000 Europos čempionatai Auksas 1937, 1939, 2003 Sidabras 1995 Bronza 2007 Pasaulio čempionatai Bronza 2010

gūs, galingi krepšininkai. Ir labai norėčiau padėkoti treneriui, nes jis mus įtikino, kad mes tai galime padaryti“, – sakė R.Javtokas.

Pažadindavo žvėrį Rinktinės kapitonas prisipažino, kad naujas komandos treneris K.Kemzūra elgėsi naujoviškai, kitaip nei ankstesni strategai. Prieš mačą su Argentina K.Kemzūra žaidėjams parodė specialiai parinktą filmo „300“ ištrauką, kurioje skambėjo Spartos karaliaus Leonido frazė, ištarta trims šimtams savo vyrų, stojusių prieš milžinišką persų kariuomenę: „Neduokite jiems nieko ir atimkite iš jų viską!“ Ta frazė persmelkė žaidėjus, jie nejučiomis, net nenorėdami, ją kartojo aikštelėje. „Jis mus užvesdavo. Mes tikrai pašiurpę išeidavome.

Jis mus įtikindavo, ką mes galime pasiekti. Jis mumyse pažadindavo tuos žvėris, kuriuos mes išleisdavome aikštelėje. Manau, kad jo darbas yra auksinis“, – savo trenerį gyrė krepšininkas.

Nors R.Javtoką čempionate kamavo čiurnų traumos, kiekvienas rungtynes jis žaidė vis geriau. Tačiau žaidėjas nesureikšmino savo indėlio. „Nemanau, kad tai buvo koks nors didvyriškumas. Anksčiau ir Sabonis, ir Marčiulionis, ir Žukauskas žaidė kęsdami skausmus. Rinktinė ne ta vieta, kur gali galvoti apie sezoną.

Taip išėjo, kad šiame čempionate abi kojas palikau. Dešimt metų nebuvau čiurnos susižeidęs, o per šį čempionatą, še tau kad nori, – net tris kartus išsinarinau. Bet manau, kad verta buvo. Dėl tokio medalio. Antrą sykį vėl rinkčiausi tą patį: palikčiau abidvi tas kojas. Klube gal gausiu poilsio, išsigydysiu“, – šypsojosi kapitonas.

Galėjo būti ir finale „Aišku, esame laimingi, emocijos plūsta. Bet ką padarėme šiame turnyre, suprasime tik po metų dvejų, gal dar vėliau, kai baigsime karjerą“, – svarstė puolėjas Tadas Klimavičius.

Jis prisipažino, kad prieš čempionatą negalvojo, kurią vietą užims Lietuva, tiesiog norėjo kuo geriau pasirodyti. „Aš pats tik pirmą kartą rinktinėje esu. Bet kai paskui pradėjome tas varžybas laimėti – sunkiai – vienas, antras, trečias, ketvirtas, pradėjau galvoti: kodėl gi ne, galime laimėti, komanda neblogai atrodo, visi draugiški, vieni kitus palaiko. Jei ne tos blogos varžybos su amerikiečiais, galėjome iki pat finalo ateiti“, – prisipažino rinktinės debiutantas.

Atsipalaidavo rūbinėje „Tai turbūt pati geriausia ir pati saldžiausia pergalė, nepalygintina su niekuo, – apimtas jaudulio kalbėjo gynėjas Tomas Delininkaitis. – Trauktis nebuvo kur. Ketvirta vieta buvo kišenėje, o trečią reikėjo pasiimti.“ Krepšininkas prisipažino, kad jam trūksta žodžių apsakyti savo jausmus. „Galiu tik tiek pasakyti, kad praleidau du mėnesius su šauniais vyrukais. Net trūksta žodžių apibūdinti, ką jaučiu širdy. Žodžiais to nepasakysi, – susijaudinęs sakė T.Delininkaitis. – Pasiilgsiu tų visų vyrukų.“ „Rūbinėje – „bardakas“. Nežinau, kas ten viską sutvarkys“, – trumpam išėjęs pasikalbėti su žurnalistais prisipažino puolėjas Paulius Jankūnas.

Krepšininkas išsidavė, kad žaidėjai persirengimo kambaryje darė viską,

Puolėjas Jonas Mačiulis džiaugėsi, kad bronzą iškovojo su savo senais draugais iš Kauno „Žalgirio“. Be jo, buvusio žalgiriečio, šioje rinktinėje žibėjo keturi dabartiniai Kauno klubo lyderiai: Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Tada Klimavičius ir Paulius Jankūnas. „Smagu laimėti bronzą su tais pačiais žmonėmis, su kuriais buvau nuo pat mažumės, su kuriais kartu augome, kartu pykomės, kartu tobulėjome. Tai nerealu. Ir dabar džiaugtis tarp savų žmonių tuo medaliu yra tikrai nepakartojamas jausmas“, – prisipažino krepšininkas.

J.Mačiulis iškovotą pergalę dedikavo artimiausiems žmonėms: „Visiems, kurie mus palaikė: šeima, tėvai, mamos, sesės, broliai, žmonos, dukros, sūnūs. Jie yra mūsų artimiausi žmonės, kurie visą laiką paguosdavo ir nuramindavo po visų varžybų, taip pat ir po tų, kai su amerikiečiais pralošėme... Aišku, visų pirma jiems esame dėkingi, ir tie medaliai iš pradžių skiriami jiems, o po to – visai likusiai tautai.“

Lietuva čempionate Grupės varžybos (Izmyras) Rugpjūčio 28 d. (sekmadienis) Lietuva– 92:79 Naujoji Zelandija Rugpjūčio 29 d. (pirmadienis) Lietuva–Kanada 70:68 Rugpjūčio 31 d. (antradienis) Lietuva–Ispanija 76:73 Rugsėjo 1 d. (trečiadienis) Lietuva–Prancūzija 69:55 Rugsėjo 2 d. (ketvirtadienis) Lietuva–Libanas 84:66 Aštuntfinalis (Stambulas) Rugsėjo 7 d. (antradienis) Lietuva–Kinija 78:67 Ketvirtfinalis (Stambulas) Rugsėjo 9 d. (ketvirtadienis) Lietuva–Argentina 104:85 Pusfinalis (Stambulas) Rugsėjo 10 d. (šeštadienis) Lietuva–JAV 74:89 Dėl 3-ios vietos (Stambulas) Rugsėjo 11 d.

Lietuva–Serbija 99:88

Įveikę serbus krepšininkai puolė mėtyti savo pergalių architektą K.Kemzūrą.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraštas

Sportas

17

kurio išsigando ir nuo kurio pabėgo ispanų toreadoras. Geriausias rinktinės krepšininkas Linas Kleiza.

Paskui žaidėjus į sceną lipo krepšinio profesorius K.Kemzūra, jo asistentai, treneriai skautai, gydytojai, masažuotojai – visas rinktinės štabas. Paskutinis ant komandos spaudos atstovo Lino Kunigėlio ir administratoriaus Žydrūno Vilenčiko pečių į sceną buvo įneštas gyvasis Lietuvos rinktinės talismanas Juozukas – legendinis masažuotojas Juozas Petkevičius.

Bendras šokis ir daina

Iš oro uosto į sostinės Rotušės aikštę rinktinė atvyko atviru autobusu.

Didvyriams – įspūdingos sutiktuvės Pirmadienio vakarą daugiatūkstantinė paauglių ir jaunimo minia Vilniaus Rotušės aikštėje pasitiko naujus krepšinio dievaičius, iš Stambulo į Lietuvą parvežusius pasaulio čempionato bronzos medalius.

Naujieji šalies didvyriai prisipažino neįsivaizdavę, kas jų laukia Lietuvoje.

Arvydas JOCKUS Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui, parskraidinusiam stebuklingu vadinamą dvyliktuką, ties trapu buvo išvyniotas raudonas kilimas, kuris čia tiesiamas tik per oficialius užsienio valstybių vadovų vizitus. Pirmieji krepšininkus pasveikino premjeras Andrius Kubilius ir Lietuvos sporto vadovai.

Linksmai nusiteikę rinktinės vyrai su medaliais ant krūtinių nedelsdami sėdo į jų laukusį atvirą autobusą ir patraukė triumfo keliu į sostinės širdį.

Apstulbo iš netikėtumo Maždaug po valandos įvažiavę į Rotušės aikštę krepšininkai ir visi rinktinės darbuotojai, regis, apstulbo iš nuostabos. Sausakimšoje aikštėje, kuri labiau priminė banguojančią žmonių jūrą, juos pasitiko Kauno šampaninio choro ir jo vadovo Raigardo Tautkaus atliekama legendinė Fredžio Merkurio baladė „We Are the Champions“ bei į pratisą „Ačiūū-ū-ū“ susiliejantys dešimtys tūkstančių balsų.

Besišypsančių krepšininkų akyse galėjai įžvelgti tramdomas džiaugsmo

ir dėkingumo ašaras. „Noriu padėkoti ir pasakyti: šita rinktinė pranoko lūkesčius, o jūs, žmonės, pranokote mūsų lūkesčius. Ačiū jums už šitas akimirkas“, – dėkojo vyr. treneris Kęstutis Kemzūra. „Kai pamačiau, kiek čia žmonių... Tai kas būtų, jei būtume laimėję auksą“, – negalėjo patikėti Martynas Gecevičius. „Protu nesuvokiamas dalykas. Neįmanoma nupasakot, ką mes dabar kiekvienas jaučiame“, – sumišęs kalbėjo Martynas Andriuškevičius. „Nuostabu, kažkas neapibūdinamo. Lietuviai visada moka švęsti pergales“, – žavėjosi Paulius Jankūnas.

Taiklioji ranka Martynas Gecevičius.

Kilnusis krepšinio riteris Paulius Jankūnas, ant kurio nesugeba pykti netgi priešininkų sirgaliai. Simpatingasis garbanius Simas Jasaitis, savo tritaškiais virkdęs argentiniečių vaikus ir jų dievaitį Luisą Skolą. Krepšinio nindzė Martynas Pocius.

Aštrus kaip peilis, matantis aikštę kaip erelis, taiklus kaip Robinas Hudas ir nemirtingas kaip jo bendravardis Dankanas Maklaudas – geriausias pasaulio įžaidėjas Mantas Kalnietis. Kamuolio vagystėmis čempionate pagarsėjęs kovotojas – lietuviškas bulius Jonas Mačiulis,

Tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos rinktinės narius padabino ąžuolo vainikais. Vėliau krepšininkai juos nuskraidino į minią.

Iš valdžios atstovų vienintelis rinktinę pasveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius. Minia jo vos nenušvilpė.

Tačiau krepšinio sirgalių ir rinktinės pagarbos nusipelnė jaudinantys kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus žodžiai.

Krepšininkų laimėjimą V.Adamkus apibūdino kaip vieną gražiausių pergalių, kurias jam teko matyti gyvenime. „Džiaugiuosi, kad laikas bėga, kartos keičiasi, atsiranda vis naujų vardų ir veidų, o Lietuva nesitraukia iš pasaulio krepšinio olimpo. Ir tai tęsiasi jau daugiau kaip 70 metų“, – po šių perskaitytų V.Adamkaus žodžių visa rinktinė pakilo nuo kėdžių ir vieningai susikibo rankomis.

Rinktinei buvo priminta, kad ši pergalė negali pasotinti ištroškusių Lietuvos krepšinio gerbėjų. „Žygdarbiai turi tęstis“, – linkėjo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato pasirengimo vyriausybinės darbo grupės vadovas Raimundas Alekna, čempionato šeimininkės ir organizatorės vėliavą perduodamas komandos kapitonui Robertui Javtokui.

Vėliau krepšininkams, aistruoliams už sukurtą stebuklą dėkojo ir rinktinės rėmėjai, šiai komandai už pusę milijono eurų nupirkę kelialapį į Turkiją.

Sutiktuvių šventė baigėsi bendru krepšininkų ir tūkstančių sirgalių pergalės šokiu. Ritmingai pasišokinėdami visi iš širdies traukė Lietuvos krepšinio himną „Trys milijonai“.

Prieš palikdama sceną šalies krepšinio rinktinė dar kartą draugiškai susikabino rankomis ir tvirtai sušuko: „Mes – už Lietuvą!“ „Už Lietuvą-ą-ą-ą!“ – aidu nuvilnijo susižavėjusi minia.

Nindzė, garbanius ir kiti Atvykę krepšininkai aidint plojimams ir šūksniams „ačiū, ačiū“ po vieną buvo kviečiami užlipti ant scenos. Čia juos pasitikęs renginio vedėjas Mindaugas Stasiulis taikliai apibūdino žaidėjus, kurių kiekvienas įnešė unikalų indėlį į iškovotą pasaulio bronzą. Gana netikėti epitetai ir žaidėjams, ir juos garbinančiai miniai aiškiai patiko. Štai keletas jų. Vienakojis Robertas Javtokas. Nepajudinamas lyg Puntuko akmuo Tadas Klimavičius. „Bronzinius čempionus“ pasitiko daugiau kaip 10 tūkstančių sirgalių minia.

Raimundo Šuikos nuotraukos

18

Gimtasis kraštas

vės. Šiandien net specialistai negali tiksliai atsakyti, kada buvo pradėta statyti pati seniausia iš jų – Guaita.

Vietiniai gidai pripažįsta, kad niekam nebuvo tekę suardyti šių sienų vientisumo, išskyrus pačius sanmariniečius.

San Marinas – Šventojo Marino žemė

Šalis turi savo gvardiją

Ar patikėtum, kad šios tarsi žaislinės tvirtovės ant vienišo kalno yra valstybė.

Virginijos Barštytės ir GK archyvo nuotraukos

Šalis skelbiasi esanti seniausia konstitucinė respublika pasaulyje – krikščionis akmenskaldys šv. Marinas ją įkūrė 301 mūsų eros metais.

turtingesni už savo kaimynus italus.

Pinigus jie „daro“ iš savo nepriklausomybės ir savireklamos, vaizduodami šalies įžymybes ant pašto ženklų, medalių, monetų, suvenyrų. Kasmet milijonai turistų atvyksta į šventojo Marino žemę pasigrožėti miesto vaizdais.

Artėdami prie Riminio kurorto, turistai jau iš lėktuvo gali išvysti Titano kalną su trimis iškilusios tvirtovės bokštais. Jie vilioja savo pasakišku paslaptingumu. Sunku patikėti, kad šios tarsi žaislinės tvirtovės ant vienišo kalno – pati tikriausia valstybė. Už sienos pirmykščiu pavidalu yra išlikusios bazilikos, grįsti statūs laiptai, mini rūmai, vienas prie kito prisiglaudę miestiečių namai – ko gero, pačios brangiausios ir prestižiškiausios gyvenamosios buveinės visoje Europoje. Kai užsiropšti akmeniniais laiptais į tvirtovę ir žvelgi pro jos apžvalginius langelius, nepalieka pojūtis, jog esi pasakų šalyje. Alpinistai, grupelėmis ir pavieniui šturmuojantys Titano kalvą, tik sustiprina šį pojūtį.

Mėgstamiausia turistų, ypač vyriškosios lyties, pasivaikščiojimų vieta – Guaitos, Čestos ir Montalės tvirto-

Remigijus MAŽINTAS Nedidelė krikščionių bendruomenė, glausdamasi ant Titano kalvos Apeninų papėdėje, gyveno pagal savo Mokytojo žodžius: „Palieku jus laisvus nuo kitų žmonių.“ Ir sanmariniečiai, brangindami savo laisvę, nuolat statė ir tvirtino savo mažos valstybėlės sienas.

Krikščionio prieglobstis ant uolos Miniatiūrinį San Mariną (60 kv. km, 25 tūkst. gyventojų ) iš visų pusių supa Italija. Jo istorija iš esmės ir prasidėjo nuo krikščionių bėgimo iš Italijos. Labai seniai, prieš porą tūkstantmečių, akmentašys, vardu Marinas, darbavosi statant Riminio uostamiestį. Jis buvo krikščionis ir persekiojimų metu rado prieglobstį ant sunkiai pasiekiamo kalno, už 25 km nuo uosto. Kartu su kitais tikėjimo broliais Marinas pradėjo statyti ant šios uolos tvirtovę. Žinia apie nepriklausomą krikščioniškąją buveinę greitai pasklido po kaimynines žemes, apaugdama legendomis. Dar gyvas būdamas Marinas buvo paskelbtas šventuoju, o jo žemė pavadinta Šventojo Marino žeme, arba paprasčiausiai – San Marinu. Kalbama, jog daugelį amžių sanmariniečiai šventai tikėjo pranašiškais savo Mokytojo žodžiais: „Palieku jus laisvus nuo kitų žmonių“. Tokios laisvės kaina – neprieinamų sienų statyba. Tai tęsėsi amžių amžius.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Kelionės

gybė kraujo buvo pralieta mūsų mažytės šalies prieigose, tačiau nė sykio grobiko koja nebuvo įžengusi pro jos vartus“. Ir tai – absoliuti tiesa.

Pavyzdžiui, XVI amžiaus viduryje, valdant popiežiui Pauliui III, milžiniška armija bandė šturmu užimti tvirtovę.

Bet Dievo malonės dėka kalną apgaubęs neregėto tankumo rūkas – ir priešas atsitraukęs. O štai Napoleonas Bonapartas savo itališko žygio metu pražygiavo visiškai arti nykštukinės valstybės sienų. „San Mariną reikia išsaugoti kaip laisvės pavyzdį“, – pasakė jis kariams ir pasiuntė į Titano kalną pasiuntinį, perdavusį imperatoriaus pasveikinimą šios šalies gyventojams...

Tvirtovės – mėgstama pasivaikščiojimų vieta Nepaisant to, kad ši šalis – agrarinė, sanmariniečiai visą laiką buvo

San Marino vyriausybės sandara neįprasta. Tai – parlamentinė respublika, valdoma Didžiosios generalinės tarybos, susidedančios iš 60 žmonių, renkamų visuotiniu balsavimu. Ši taryba išrenka du kapitonus – regentus, kurie eina valstybės galvos pareigas. Bet renkami šie žmonės viso labo šešių mėnesių laikotarpiui – balandžio pirmąją ir spalio pirmąją. Pirmąjį sekmadienį po išrinkimo jie gauna iš savo valstybės piliečių neišspręstų klausimų bylas, kurias privalės per pusmetį išnagrinėti. Šalis labai rami. Atrodo, kad jos gyventojai vieni kitus pažįsta. Tačiau Didžioji generalinė taryba vis tiek turi savo gvardiją. Gvardiečiai, apsiginklavę kardais, saugo regentus ir periodiškai demonstruoja savo galybę įvairiausių švenčių metu. Esama San Marine ir tvirtovę saugančios gvardijos, apsiginklavusios šautuvais su ilgais durtuvais.

Ji sergsti tvirtovės sienas ir vyriausybines įstaigas. Egzistuoja taip

Laimingi tie, kuriems pasiseka atsidurti San Marine per šventes. Rodos, patekai į viduramžius arba į teatralizuotą spektaklį. pat policija ir žandarmerija. Ir dar valstybės tarnybą eina arbaletininkų korpusas. Tai – vienas seniausių valstybinių padalinių. Arbaletininkai vilki gražias viduramžiškas uniformas, jiems negalioja amžiaus cenzas.

Laimingi tie turistai, kuriems pasiseka atsidurti San Marine per šventes. Toks pojūtis, kad patekai į viduramžius arba į teatralizuotą spektaklį. Tiesiog neįmanoma patikėti, kad tai realus realios šalies gyvenimas. Čia – neapmuitinta prekyba, ir tai jaučiama kiekviename žingsnyje.

Na, ir apskritai San Marinas – viena didžiulė prekyvietė. Kuo aukščiau – tuo mažesnės prekių kainos. Į kokią pusę beeitum – vis tiek kilsi aukštyn.

O viršuje – nori į kairę, nori – į dešinę, vis tiek nusileisi... Čia retas turistas nenusiperka specifinio sanmariniško likerio su didelėmis kriaušėmis (kiviais, apelsinais, abrikosais) paprasto butelio viduryje. Pasirodo, butelius sodininkai užmauna ant žydinčių šakelių, ir vaisiai subręsta tiesiog indo viduje. O vėliau į jį supilamas likeris. Beje, kone kiekvienoje alkoholio parduotuvėje gėrimų galima paragauti.

Kavos skonio negalima užmiršti San Marinas garsėja savo odos gaminiais – rankinėmis, krepšiais, piniginėmis, diržais... Tik neskubėkite pirkti ten, kur jus nuves gidas.

Nepatingėkite paėjėti aukštyn kylančiomis gatvelėmis vieni, be būrio bendrakeleivių. Pamatę krautuvėlę su dominančia iškaba, drąsiai nerkite vidun ir čia jau be jokios skubos apžiūrinėkite prekes. Pamatysite išties unikalių dirbinių, dėl kurių kainos drąsiai galite derėtis.

Beje, suvenyrų čia, ko gero, daugiau negu Italijoje ir jie pigesni.

San Marino gatvėse daugybė kavinukių, restoranėlių. Kažkodėl daugelis, kurie šiame mieste valstybėje yra lankęsi, sušunka: „O, aš ten valgiau t – o – o – kią picą! Skanesnės niekur nebuvau ragavęs!“ Ne vienas mūsų tėvynainis tik čia pajunta, jog iki šiol paprasčiausiai nežinojo tikrosios kavos skonio. Aišku, iš pradžių gal kiek sutrinkama, kai atnešamas mažytis puodelis kavos. „Ir už tokį kiekį – trys eurai?“ – dingteli į galvą mintis. Tačiau šios kavos skonis neužmirštamas ir namo sugrįžus: tirštas, aromatingas, saulėtas, svaiginamas. Ko gero, kavos paslaptis slypi krištolinio skaidrumo kalnų vandenyje. Čia viskas persmelkta grožio. Čia už kiekvieno kalvos posūkio – tikras botanikos sodas.

Sveiki atvykę į laisvės šalį!

Vaikštinėdamas saule užlietomis nykštukinės sostinės gatvelėmis, supranti, jog žodis „libertas“ – čia svarbiausias. Jis tarsi tvyro visur, pradedant valstybiniu herbu. Visi gidai pasakojimą pradeda maždaug taip: „Per beveik porą tūkstantmečių dau-

San Marine ramu, dvelkia senove, čia visur jautiesi saugus.

Rotušės aikštė – vietos gyventojų ir jos svečių susitikimų vieta.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

19

Horoskopai E

(rugsėjo 20–26 d.)

Avino laukia vyresnybės pasiūlymas pereiti į atsakingesnes pareigas. Nors naujoje vietoje viską turėsite pradėti iš pradžių, tegul tai jūsų nebaugina – visi pokyčiai, susiję su darbu, jums bus naudingi ir padės atskleisti visus jūsų sugebėjimus. Artimieji pritars visiems jūsų sumanymams.

F

Jaučiams rekomenduojama ati-

džiai stebėti savo finansinę padėtį ir susilaikyti nuo didelių išlaidų. Pinigų gali trūkti visą savaitę. Bet nusiminti neverta – labai galimas dalykas, kad jei jums nesiseka finansų sferoje, tai pasiseks meilės fronte ir jūs rasite giminingą sielą.

G

Dvyniai turėtų plėtoti dalykinius

ryšius su tolimais partneriais. Jums seksis tvarkyti dokumentus ir vesti derybas, po kurių atsiras reali galimybė neblogai uždirbti. Galima tikėtis įplaukų iš anksčiau sudarytų sandorių. Beje, šios pajamos labai pravers.

H

Vėžiai neturėtų net ir mėginti aiškintis santykių su aplinkiniais. Dabar vis tiek nieko nepasieksite, tik sugadinsite savo reputaciją. Be to, nepervertinkite savo jėgų, kartais būna geriau nieko nepadaryti nei imtis darbo ir jo neatlikti.

I

Liūtai kitą savaitę galės sėkmin-

gai įgyvendinti savo idėjas. Jūsų prestižas ir reputacija pasieks neregėtas aukštumas. Drąsiai žvelkite į savo ateitį, nesidrovėkite reikšti savo pažiūrų ir nuomonės. Jūsų žodžiai ir veiksmai tik padidins jūsų autoritetą.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Žodžius rašykite pagal laikrodžio rodyklę nuo įrašytos raidės.

1. Įžymus lietuvių aktorius. 2. Mėnuo. 3. Automatinis pistoletas. 4. Romano „Oliverio Tvisto nuotykiai“ autorius. 5. Antsiuvas ant uniformos peties. 6. Geras draugas.

7. Sunkiausio režimo kalėjimo vienutė. 8. Planeta. 9. Atkarpa, jungianti dvi gretimas daugiakampio viršūnes. 10. Prietaisas pasaulio šalims nustatyti. 11. Personažas, liepęs numušti obuolį padavime apie Vilių Telį. 12. Pirmasis Rusijos prezidentas. 13. „Parduotos vasaros“ autorius. 14. Medis arba krūmas liaunomis šakomis, pailgais lapais. 15. Senovės graikų mitų herojus, pasižymėjęs didele fizine jėga. 16. Kuriam nors tikslui sudaryta atsarga. 17. Darželių gėlė stambiu kvapiu žiedu. 18. Lazdynų ar kitų medžių vaisius. 19. Varnų šeimos paukštis. 20. Trijų dainininkų ansamblis. 21. Pasakų būtybė – sparnuotas, ugnimi alsuojantis slibinas. 22. Krūties dalis, kur atsiveria pieno latakai. 23. Žmogus, atiminėjantis turtą ir kitas vertybes. 24. Šv. Petro šventė. 25. Šiltųjų kraštų aukštas, labai sumedėjęs augalas tuščiaviduriu stiebu. 26. Vienas iš Trijų karalių. 27. Sienas sudarančių rąstų eilė aplink namą. 28. Grafikos rūšis. 29. Mongolijos pinigas. 30. Moteriškosios lyties vaikas. 31. Metamorfinė uola, kuri naudojama apdailai, skulptūroms. 32. Cheminis elementas, sidabriškai baltas metalas su nežymiu rausvu atspalviu. 33. Varžybos, kuriose visi dalyviai kovoja tarpusavyje. 34. Dokumentas, suteikiantis teisę kur nors važiuoti. 35. Amžinų kančių vieta po mirties. 36. Vynuogių vynas, pagardintas prieskoniais ir vaistiniais augalais. 37. Į jautį panašus, stambus laukinis dykaragis. 38. Kūnas, kuriantis magnetinį lauką.Patisa. „Tipo“. Rikė. Palėpė.

Kasi. Debesis. Las. Ližė. Kam. Šerėnas. Kipu. Liliputas. Pačėsas. Rasė.

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Pasijuokime ••• Ponia Miuler sako savo kaimynei: – Vakar mačiau jūsų draugę su meilužiu.

– Nesąmonė.

– Aš nemeluoju.

– O kas tas meilužis?

– To tai aš negaliu išduoti, juo labiau jo žmonai.

••• – Iš karto po vestuvių mano žmona pradėjo svaidyti į mane visokius daiktus, – pasakoja sutuoktinis teismui.

– Kiek laiko jūs vedę? – klausia teisėjas.

– Penkiolika metų.

– Tačiau skundžiatės tik dabar?

– Taip, nes tik praėjusią savaitę ji pirmą kartą pataikė.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: (skaičiais pažymėtuose langeliuose) – ŽEMDIRBYS. Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: skaičių suma – 16.

Mergelių laukia visais atžvilgiais

sėkminga savaitė. Jūsų patirtis ir profesionalumas vėl bus deramai įvertinti. Vyresnybė rimtai galvoja apie jūsų paaukštinimą. Bendravimas su giminėmis ir draugais bus naudingas.

K

Svarstyklėms pagaliau pavyks pajusti neseniai atlikto titaniško darbo rezultatus. Jūsų sėkmė bus geriausias atlygis už darbštumą ir atkaklumą. Tvirtai ženkite pasirinkta kryptimi ir jums neteks graužtis dėl veltui praleisto laiko.

L

Skorpionų laukia produktyviam darbui ir dalykiniams susitikimams palankus metas. Dirbti bus įdomu ir lengva, o į galvą atėjusios idėjos gali tapti tikrai didingų ateities laimėjimų pradžia. Bet jums primygtinai rekomenduojama vengti bet kokios rizikos.

M

Šauliai turėtų atkreipti dėmesį į asmeninius santykius. Venkite neapgalvotų poelgių ir nebūkite šiurkštūs bendraudami su artimaisiais, kad nesugriautumėte namuose nusistovėjusios idilės. Jūsų sugebėjimas rasti teisingus sprendimus padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

N

Ožiaragis pasieks didelių laimėjimų spręsdamas darbe susikaupusias problemas. Jūsų protas ir bičiulio ryšiai padės įveikti visus sunkumus. Poilsio dienas skirkite artimiesiems, jie nori kuo daugiau jūsų dėmesio.

O

Vandeniai išspręs daugelį profesinių problemų su neregima slapto gerbėjo pagalba. Kaip tik jis gali suteikti jums pasitikėjimo savo jėgomis siekiant užsibrėžto tikslo. Visais atžvilgiais palankus laikotarpis prasideda tiems Vandeniams, kurie užsiima komercija.

P

Žuvims kažkas gali trukdyti įgyvendinti planus, susijusius su naujo įdomaus darbo paieškomis. Būkite atsargūs, ir tuomet piktanoriai neturės progų įgyvendinti savo kėslų. Verslininkus gali apgauti partneriai, todėl didelius projektus vertėtų atidėti.

20

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

TV programa LTV2

Rugsėjo 20, pirmadienis

„Kaprio sala““.

„Patriotų žaidimai“.

TV3 žinios.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 „Atžalos“.

11.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k.).

(2 laida).

14.15 Savaitė.

14.45 Klausimėlis (k.).

15.00 Trembita.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Idėjų metas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Savaitės atgarsiai.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Savaitės atgarsiai.

22.15 Pasaulio panorama.

22.45 Sporto panorama.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Šegis ir Skūbis Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 Super KK2 (k.).

9.55 Komedija „Policijos akademija 5.

Užduotis Majamio pakrantėje“ (k.).

11.30 „Žvaigždžių klubas“ (k.).

12.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.).

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Veiksmo trileris „Patriotų žaidimai“ (1992 m., JAV). (N-7) 1.05 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 2.00 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Fantastinė drama „Edvardas Žirkliarankis“ (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 „Bakuganas“.

14.30 „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

21.58 Loto 6. Auto loto.

22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-14) 24.00 „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“ (2006 m., JAV).

(N-14) 1.55 „Andželos akys“.

(N-14)

„Juodasis riteris“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00

12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.30 23.20 23.45 0.40 1.50

Televitrina.

Spaudos apžvalga.

Autofanai (k.).

Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Šeštadienio rytas (k.).

Melodrama „Zandbergo žavesys“ (k.)

(2008 m., Vokietija).

(N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.).

Pokalbių laida.

Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

Ekstrasensų mūšis.

(N-7) Animac. serialas „Rahanas“.

Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“.

Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas. Žinios.

Sąmokslo teorija.

Amerikos talentai IV. Žinios. „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas.

Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010“ (k.). (4 etapas, Zarasai).

Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Kuluarai (k.).

12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Žalieji hektarai“.

14.50 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

15.20 Sveikinimų koncertas.

17.00 Tarp Rytų ir Vakarų.

18.00 Miesto kodas (k.).

18.45 Savaitė.

19.10 Muzikos atmintis.

M.K.Čiurlionis. Simfoninė poema „Miške“ (4 laida).

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 Serialas „Puaro“.

22.05 Tūkstantmečio akimirkos.

22.20 Žmonės kaip žmonės.

23.00 Čiurlionio kodas (7 laida).

23.50 Panorama.

0.35 Mano mylimi herojai.

Dainuoja G.Grigorianas.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.).

10.20 „Edas, Edis ir Edys“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“.

15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.).

16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

18.00 „Kremas“.

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7)

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Rugsėjo 21, antradienis

„Dingę“.

„Snaiperis 3“.

Žiūrim, ką turim.

„Šeimos galva“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 TV vaid. serialas „Giminės ir...“ 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.).

14.00 Sporto panorama (k.).

14.30 Pasaulio panorama (k.).

15.00 Vilniaus albumas.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pinigų karta.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 Premjera. Animac. serialas „Kas naujo, Skubi Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.).

9.30 FTB (k.)

10.20 Valanda su Rūta (k.).

11.55 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou.

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 „Neišgalvoti gyvenimai“.

Gyvenimo būdo laida.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Premjera. Veiksmo trileris „Snaiperis 3“ (2004 m., JAV).

0.20 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.15 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Lietuvos talentai 2010 (k.).

12.15 Akistata (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 „Bakuganas“.

14.30 Animac. serialas „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Žvilgsnis į ateitį“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-14) 24.00 Fantastinė drama „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“ (2006 m., JAV).

(N-14) 1.55 „Andželos akys“.

(N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Spaudos apžvalga.

7.30 Kung Fu akademija“ (k.).

(N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.00 Sekmadienio rytas. (k.).

10.00 Drama „Tunelis į laisvę“ (k.).

(2004 m., Italija, Vengrija).

12.00 Televitrina.

12.30 Atvirai su žvaigžde (k.).

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“.

Humoro laida.

18.10 Atvirai su žvaigžde.

19.10 Karštas vakaras.

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo.

21.00 Geras filmas.

Drama „Šeimos galva“ (2000 m., JAV). (N-7) 23.35 Žinios.

24.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 1.00 Sankirtos (k.).

1.30 „Verslo širšės“.

Verslo aktualijų laida (k.).

2.00 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.30 Žodžių kišenė.

11.55 LTV naujas sezonas. „Tai, kas svarbiausia“.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Haris ir Hendersonai“.

14.30 Nuotykių serialas „Padūkėlis“.

15.00 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. „M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos metai Vilniuje“.

15.40 Tūkstantmečio akimirkos. „Dvarai“ (k.)

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Ant svarstyklių.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Savaitės atgarsiai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose.

20.55 Dok. f. „Lietuviai. Žydai.

Kaimynai“.

22.05 „Operetė – mano meilė“. Operos dainininkė Erika Navickaitė (Austrija).

22.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Juozą Domarką.

23.00 Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama.

0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1

TV6 9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Universitetai.lt. (k.)

10.00 „Išlikimas“ (k.).

Nuotykių šou. (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“ (k.).

12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 Serialas „Angelas“.

18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo f. „Pagieža“.

(N-14) 23.30 Siaubo f. „Sutemos“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

8.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Auksinės kolekcijos.

17.30 17.57 18.00 19.00 20.00

„Edas, Edis ir Edys“. Žodis – ne žvirblis (k.). „Kremas“. „Indiškos aistros“. „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Veiksmo f. „Gilus pogrindis“. (N-14) 23.05 „Grožio peilis“. (N-14) 0.05 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7) 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30

21.30 23.10

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis (k.). „Išlikimas“ (k.). (N-7) Serialas „Angelas“ (k.). „Kobra 11“ (k.).

Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. (N-14) Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“.

(N-7) Komedija „Rezidentai“.

(N-7) „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) Nuotykių f. „Džeru deimantas“.

Nuotykinė drama „Laukinė upė“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

11.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.25 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

13.30 Def Leppard Dok. f. „Hysteria”.

14.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

20.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 24/7.

Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

8.10 Skonio reikalas (k.).

9.00 Kas tu toks? (k.).

9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.15 Super L.T. (k). (N-7) 11.00 Girių takais (k.).

11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 Kas tu toks?

23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis.

LR himnas.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika.

18.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV

TV6

21.00

9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.).

10.20 „Edas, Edis ir Edys“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kremas“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Gamtos vaikai“.

15.30 Humoro serialas „Liežuvautoja“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

20.30 „Alchemija I. Kokia turi būti kultūros laida?“.

Laida apie kultūrą.

21.00 Kriminalinė drama „Kaip pagrobti Sinatrą“.

22.55 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Baladės.

Duetai.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.25 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.20

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Skonio reikalas (k.). „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“.

(N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Dėmesio! Į ekraną!

Reporteris.

18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gamta – visų namai.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

21.03 Ant svarstyklių.

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas.

22.58 LR himnas.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Rugsėjo 22, trečiadienis

Žurnalisto tyrimas.

6.00 9.00 15.00 15.15 16.15

Labas rytas.

TV profilaktika.

Rusų gatvė. „Kaprio sala“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 20.25 20.30 21.15 22.04 22.05 22.15 23.15 23.30

Žurnalisto tyrimas.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Teisė žinoti.

Loterija „Perlas“.

Teisė žinoti. „24 valandos“.

Vakaro žinios. „Las Vegasas“.

(N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Ties riba“.

„Psichiatras“.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 Animac. serialas „Kas naujo, Skubi Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

9.00 Techninė profilaktika.

15.00 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“.

15.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 „Žvaigždžių klubas“.

Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

23.40 „Mentalistas“ .

(N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“.

(N-14) 0.35 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.30 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Techninė profilaktika.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 „Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

22.00 Drama „Psichiatras“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 24.00 Fantastinė drama „Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“ (2006 m., JAV).

(N-14) 1.55 „Andželos akys“.

(N-14)

„Jaunasis Kazanova“.

6.30 7.00 7.30 8.00

Televitrina.

Spaudos apžvalga.

Autopilotas (k.).

Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.00–15.05 Techninė profilaktika.

15.05 Televitrina.

15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“.

Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios.

20.25 „Be recepto“. Gerų patarimų žurnalas.

21.00 Geras filmas.

Drama „Jaunasis Kazanova“ (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14) 22.55 Žinios.

23.20 Veiksmo f. „Nostardamas“ (2000 m., JAV, Kanada). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

Rugsėjo 23, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

Dviračio šou.

„Drąsos kaina“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 TV vaid. serialas „Giminės ir...“ 11.00 Forumas.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

14.30 Linksmoji šeimynėlė (k.).

15.00 Menora.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pagaminta Kinijoje.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.12 Mūsų dienos – kaip šventė.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Detektyvinis veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“.

(N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Kas naujo, Skūbi Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.). (N-7) 9.25 Nuo... Iki... (k.).

10.10 „Lietuvos daina“ (k.). Muzikinis šou.

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios.

19.06 Ūkiškas požiūris.

19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

22.43 Kriminalinis trileris „Karas be taisyklių“ (1998 m., JAV). (N14) 0.25 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.25 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.30 „Muzikos čempionų taurė“ (k.). Muzikos šou.

13.00 Komedija „Auklė“.

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 „Bakuganas“.

14.30 „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios.

22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Fantastinė drama „Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) 1.55 „Andželos akys“.

(N-14)

„Drakonų tiltas“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 9.35 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.00

22.50 23.15

1.00

Televitrina.

Spaudos apžvalga.

Tauro ragas (k.).

Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Be recepto (k.).

Romantinė drama „Šeimos galva“ (2000 m., JAV). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.).

Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

Ekstrasensų mūšis.

(N-7) Animac. serialas „Rahanas“.

Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“.

Humoro laida.

Atvirai su žvaigžde.

Karštas vakaras. Žinios. „Lietuvos žinių“ tyrimas.

Geras filmas.

Veiksmo f. „Drakonų tiltas“ (1999 m., JAV, Honkongas). (N-14) Žinios.

Drama „Jaunasis Kazanova“ (k.) (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14) Bamba. (S)

LTV2 9.00 TV profilaktika.

15.00 Mūsų miesteliai.

Luokė (2 d.).

16.00 Pasaulio dokumentika. „Kambodžos gyvačių gelbėtojai“.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Toks gyvenimas.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Nacionalinė paieškų tarnyba.

19.45 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Muzikos atmintis.

21.00 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Vaid. f. „Žalčio karūna“.

22.15 Tūkstantmečio akimirkos.

22.30 Kūrybos metas.

23.00 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama.

0.35 „Las Vegasas“. (N-7) TV1 9.00 Techninė profilaktika.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Humoro serialas „Liežuvautoja“ (k.).

(N-7) 16.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Kremas“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7)

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga.

5.12 Su aušra.

5.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

6.03 Gimtoji žemė.

6.30 Ryto garsai.

10.00–15.00 UTB siųstuvų techninė

LTV2 9.00 Labas rytas.

11.30 Algimanto Bražinsko kūrybos vakaras.

13.00 Kūrybos metas (k.).

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Haris ir Hendersonai“.

14.30 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

15.00 Nacionalinė paieškų tarnyba.

16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Forumas.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.50 Teisė žinoti.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai.

20.40 Lietuvos žydų genocido dienai. „Žydai Lietuvos miestuose“.

21.30 „Žemė–2“.

23.00 Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama.

0.35 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kremas“.

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

21.00 Kriminalinis trileris „Palmetas“. (N-14)

23.10 „Grožio peilis“.

(N-14) 0.10 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) TV6 9.00–15.00 Techninė profilaktika.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“.

18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Trileris „Už priešo linijos 2“. (N-14) 23.10 Kriminalinė drama „Giliam dugne“.

(N-14) Liuks TV 7.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.03 10.31 11.03 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

profilaktika. LR programa tuo metu bus transliuojama tik internetu.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos. Žinių amžius.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

18.00 „Kremas“.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Vesternas „Vaitas Erpas“.

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou (k.). (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“ (k.).

12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai.

(N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“.

18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Komedija „Bėgimas džiunglėse“. (N-7) 23.30 Drama „Imperatoriškas klubas“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

11.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

11.25 Liuks! Muzika.

12.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata. Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

21

9.55 Liuks! Muzika.

11.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

12.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

13.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika.

17.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

18.30 Def Leppard.

Dok. f. „Hysteria“.

19.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika.

23.05 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Techninė profilaktika.

15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.)

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 „Ekovizija“. Laida apie ekologiją.

22.55 Kas tu toks?

23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.48

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka. Žinių amžius.

Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas.

22.58 LR himnas.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika.

18.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė.

7.10 Reporteris (k.).

8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“.

9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.15 Skonio reikalas (k.).

11.00 „Mitų griovėjai“.

12.00 Kas tu toks? (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 „Teletabiai“.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios.

19.18 Kaimo diena.

19.22 Orai.

19.25 Dėmesio! Į ekraną!

20.00 Žinios. Orai.

20.05 Kas tu toks?

21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Pagaminta Lietuvoje.

22.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

23.45 Dėmesio! Į ekraną!

0.20 Reporteris.

1.07 Orai.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

A.Mickevičius.

22.58 LR himnas.

22

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

TV programa LTV2

Rugsėjo 24, penktadienis

„Mirties metro“.

„Moteris-Katė“.

„Bitės žudikės“.

„Laisvas kritimas“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Namelis prerijose“.

10.00 TV vaid. serialas „Giminės ir...“ 11.00 Akiračiai.

12.00 „Haris ir Hendersonai“.

12.30 Pinigų karta (k.).

13.15 Pagaminta Kinijoje (k.).

14.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.25 Žurnalisto tyrimas (k.).

15.00 Vilniaus sąsiuvinis.

15.15 „Kaprio sala“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.09 Duokim garo!

23.00 Siaubo trileris „Mirties metro“ (2007 m., Rusija).

(N-14)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“.

7.20 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2. (N-7) 9.30 Kviečiu šokti (k.).

13.30 „Tazmanija“.

14.00 „Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“.

16.30 „Velniūkštė“.

17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 Serialas „Iki pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios. Sportas.

Orai.

19.10 Lietuvos daina.

21.30 Veiksmo f. „Moteris-Katė“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7) 23.35 Veiksmo f. „Čempionas 2“ (2006 m., JAV).

(N-14) 1.35 Veiksmo f. „Ašmenys 2“ (2002 m., Vokietija, JAV). (N-14)

6.35 Teleparduotuvė.

6.50 „Tikrieji pabaisos“.

7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 Šok su manimi 2010. (k.).

13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“.

14.00 „Bakuganas“.

14.30 „Avataras“.

15.00 „Madagaskaro pingvinai“.

15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.10 „Muzikos čempionų taurė“.

Muzikos šou.

20.45 Komedija „Garfildas“ (2004 m., JAV).

22.15 Kriminalinė komedija „Ar gali būti blogiau?“ (2001 m., JAV).

(N-7) 0.15 Katastrofų drama „Bitės žudikės“ (2008 m., Vokietija). (N-14) 2.15 Fantastinis siaubo f. „Bitininkas“ (1992 m., JAV).

(N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Spaudos apžvalga.

7.30 Žvejų mūšis (k.).

(N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.00 Gimnazistai (k.).

9.55 Amerikos talentai IV (k.).

11.35 Smagiausios akimirkos (k.).

12.00 Televitrina.

12.30 Atvirai su žvaigžde (k.).

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“.

(N-7) 17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 Smagiausios akimirkos.

18.10 Atvirai su žvaigžde.

19.10 Karštas vakaras.

20.00 Žinios.

20.20 „Mano šaunioji sodyba!“ Konkursas.

21.00 Geras filmas.

Trileris „Laisvas kritimas“ (1994 m., JAV). (N-14) 23.00 Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010 . Finalalas.

Ignalina.

0.15 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (2004–2008 m., Rusija). (N-7) 1.15 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas.

11.35 Vaikų populiariosios muzikos festivalis „Mes – pasaulis“.

13.15 Tūkstantmečio akimirkos. „Dvarai, jų ateitis“.

13.30 „Fliperis“.

14.00 „Haris ir Hendersonai“.

14.30 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“.

15.00 Teisė žinoti.

15.55 Idėjų metas.

16.25 Liaudies kūryba.

16.55 (K)laidelė.

17.00 Akiračiai.

18.00 „Neįtikėtinos istorijos“.

18.45 Mokyklos langas.

19.15 Gimnazistai.

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė (k.).

21.10 Aktorės Eglės Gabrėnaitės jubiliejui.

Vakaro autografas.

21.50 Senas geras kinas.

Komedija „Gyvenimas nemielas“.

23.50 Panorama.

0.35 Dainuoja „Žvaigždžių kvartetas“. 1999 m.

TV1 9.05 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“.

9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“.

9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.).

10.20 „Karvė ir viščiukas“.

10.45 „Antinas Gudruolis“.

11.10 „Sedrikas“.

11.35 „Dinozaurų karalius“.

12.00 „Kremas“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“.

15.30 Serialas „Detektyvė Džonson“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Kremas“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LTV2 7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

Rugsėjo 25, šeštadienis

12.40 15.25

„Laivo užgrobimas“.

„Dievų miškas“.

8.00 Kelias.

8.15 Gimtoji žemė.

8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

9.00 „Paslapčių sodas“.

9.30 Animac. serialas „Atgal į ateitį“.

10.00 Linksmoji šeimynėlė.

10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.00 Durys atsidaro.

12.45 Aktorės Eglės Gabrėnaitės jubiliejui. Rytas su Egle Gabrėnaite.

13.25 135-osioms M.K. Čiurlionio gimimo metinėms. Dok. f. „Dangaus šešėlis“.

15.30 Gamtos patruliai.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Kine kaip kine.

18.45 Aktorės Eglės Gabrėnaitės jubiliejui. Drama „Kelionė į rojų“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Romantinė drama „Mano vaivorų naktys“ (2008 m., Honkongas, Kinija, Prancūzija). (N-14) 22.50 Trileris „Laivo užgrobimas“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“.

8.35 „Betmenas“.

9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.

10.00 Animac. f. „Katės irgi šoka“.

11.40 Nuotykių komedija „Viena diena Niujorke“ (2004 m., JAV).

13.25 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

13.50 Serialas „Čakas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

15.54 „Nematomi. Tarp mūsų“. Infošou.

16.00 „Laukinė širdis“.

17.00 „Ateities Lietuva“.

Diskusijų laida.

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Kviečiu šokti.

23.00 Katastrofų f. „Tornado grėsmė“ (2002 m., JAV). (N-7) 0.45 Snobo naktis.

Vaid. f. „Dievų miškas“ (2005 m., Lietuva). (N-7)

„Geri metai“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 9.30 10.00

12.00

14.10

16.30 17.10 18.00

18.45 19.00 22.30

1.00

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. „Aiškiaregys“. (N-7) Apie ūkį ir bites.

Mamyčių klubas.

Filmas šeimai „Flukas“ (1995 m., JAV).

Komedija „Vargai jūroje“ (1997 m., JAV).

Komedija „Ideali porelė“ (1997 m., JAV). (N-7) Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) „Kodėl?“ (k.).

Pokalbių laida. „Žiūrim, ką turim“.

Informacijos šou (k.). (N-7) TV3 žinios. Šok su manimi.

2010.

Komedija „Geri metai“ (2006 m., JAV). (N-7) Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2004 m., JAV).

(N-14)

„Mechanikas“.

15.55

6.30 Televitrina.

7.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.). TV žurnalas.

7.30 Girių horizontai (k.).

8.00 Gimnazistai.

9.00 Autofanai.

9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 „Pasaulis pagal lietuvius“.

Gyvenimo būdo žurnalas.

11.30 Kung fu akademija.

(N-7) 12.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 13.15 Veiksmo komedija „Kazino „Čaina Tauno 36“ (2006 m., Indija).

(N-7) 16.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

17.40 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 21.20 Veiksmo f. „Mechanikas“ (2005 m., JAV).

(N-14) 23.15 Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Vengrija, Italija).

(N-7) 1.10 Bamba. (S)

16.25 16.55 17.30 18.30 19.25 20.05 21.40 23.50 0.20

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Šventadienio mintys.

Kelias.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Vilniaus sąsiuvinis.

Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“.

Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka.

Spektaklis „Vyšnių sodas“.

Valstybės kino metraštis.

Ekspedicija į Australiją.

Antrojoje Tėvynėje.

Tapatybės labirintai (k.).

Pinigų karta.

Dainuojam Paulių Širvį.

Pasaulio dokumentika. „Kambodžos gyvačių gelbėtojai“ (k.).

Gyvasties tikrasis būdas. Istorija, parašyta plaktuku.

Zita Bružaitė. Miuziklas „Undinė“.

LTV aukso fondas.

Vaizdo f. „Girių kirtėjai“.

Panorama.

Siaubo trileris „Mirties metro“. (N-14)

TV1 9.05 Retrospektyva.

9.40 KTV – kino ir tele virtuvė.

10.10 Dok. serialas „Gamtos vaikai“ (k.).

11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

11.40 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“.

(N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. Kriminalinis trileris „Volanderis“.

(N-7) 22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė.

10.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou (k.). (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“ (k.).

12.00 „Kobra 11“ (k.).

13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė.

15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo serialas „Angelas“.

18.00 „Kobra 11“.

19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“.

(N-7) 21.00 „Naša Raša“. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) 22.30 Trileris „Išlikusi gyva“.

(N-14) 23.30 Veiksmo f. „Pretendentas.

Vaiduoklių sala“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

8.25 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Spaudos puslapiai.

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 Drama „Mano čempionas“.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“.

18.00 Humoro serialas „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“.

(N-7) 21.00 Nuotykių f. šeimai „Džordžas ir drakonas“. (N-7) 22.40 Didžiosios Britanijos čempionato apžvalga.

23.10 Istorinė drama „Šėtono mylimoji“.

(N-14)

TV6 9.15 9.30 10.15 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 18.55 21.00 22.00 23.00 24.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

9,5 savaitės. (N-7) „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) Geriausių virėjų kovos.

Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara.

Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Drama „Eureka“. (N-7) Komedija „Girtas meistras“. (N-7) Aukščiausia pavara.

Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“.

(N-14) Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) Drama „Bėgantis paskui aitvarą“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

10.55 Liuks! Muzika.

11.40 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Atsiliepk dainoj.

Kaip žmonės gyvena.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

10.00 Liuks! Muzika.

12.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

13.30 Def Leppard.

Dok. f.„Hysteria“.

14.25 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.00 Liuks! Muzika.

18.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.30 Ragai.

23.00 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.15 11.00 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 23.50 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“.

Kas tu toks? (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.).

Skonio reikalas (k.).

Griūk negyvas! (k.).

(N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Super L.T. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

Reporteris.

Drama „Užburtas ratas“. (N-14) Reporteris.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas.

LR himnas.

13.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.25 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.55 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

18.20 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.40 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.10 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.35 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00

11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.28 21.30 23.30

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45 21.03 22.48

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“.

Filmas visai šeimai „Kalvino nuotykiai karaliaus Artūro pilyje“ (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Skonio reikalas.

Dok. serialas „Megakonstrukcijos.

Aerobusas“.

Dok. serialas „Sutverti žudyti. Koralinis rifas“.

(N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks?

Reporteris.

Orai.

Vaid. f. „Širdies yda“.

(N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Atostogų virusas“ .

(S)

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

P.Eliuaras.

22.58 LR himnas.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

LTV2

Rugsėjo 26, sekmadienis

„Kartą“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“.

9.00 „Pašėlę Tornberiai“.

9.25 „Aviukas Šonas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos festivalio „Tai – mes“ gražiausios dainos.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai.

Tikros istorijos“.

13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“.

(N-7) 15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas.

17.00 Klausimėlis.

17.15 Septynios Kauno dienos.

18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.10 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka.

23.00 Elito kinas. Muzikinė romantinė drama „Kartą“ (2006 m., Airija). (N-14)

„Osmosas Džonsas“.

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“.

8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo komedija „Osmosas Džonsas“ (2001 m., JAV).

12.05 Komedija „Policijos akademija 6. Miesto apgultis“ (1989 m., JAV).

13.45 Serialas „Čakas“.

14.50 „Laukinė širdis“.

15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 2 minutės šlovės.

21.30 Premjera. Veiksmo f. „Universalus karys. Kita karta“ (2010 m., JAV).

(N-14) 23.30 Trileris „Nuodingoji gebenė. Jaunoji gundytoja“ (1997 m., JAV). (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Mėnesienos mylia“.

6.20 6.35 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00

12.05

13.35

16.00

16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 21.00

23.00

TV6 Pirmadienis, rugsėjo 20 d.

21.30 val. „Pagieža“. Siaubo filmas. JAV, Vokietija, Japonija.

2004 m. (N-14). Rež. Takashi Shimizu.

Vaidina: Sarah Michelle Gellar, Jason Behr, William Mapother, Clea DuVall, KaDee Strickland.

Teleparduotuvė. „Pirmykštė Žemė“. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. „Aiškiaregys“. (N-7) Sveikas žmogus.

Muzikinė komedija „Roko stovykla 2.

Paskutinis koncertas“ (2010 m., JAV).

Komedija „Kelei nuo Džastino“ (2003 m., JAV). (N-7) Romantinė drama „Mėnesienos mylia“ (2002 m., JAV). (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Dar pažiūrėsim...“ (k.). TV parodijų šou.

Paskutinė instancija (k.). (N-7) „Farai“ (k.). (N-7) TV3 žinios.

Savaitės komentarai.

Lietuvos talentai 2010.

Trileris „Priversti žudyti“ (2009 m., JAV). (N-14) Drama „Sukeisti gyvenimai“ (1991 m., JAV). (N-7)

„Meilės upė“.

6.30 Televitrina.

7.00 Pasaulis pagal lietuvius (k.).

7.30 Statybų TV (k.).

8.00 Nesėsi – nepjausi.

8.30 Tauro ragas.

9.00 Žvejų mūšis.

9.30 Autopilotas.

10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Mano šaunioji sodyba (k.).

11.30 Spąstai (k.).

12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 13.10 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas.

14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

16.10 Užsienio naujienos.

16.45 Girių horizontai.

17.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas.

17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“.

(N-7) 19.00 Sankirtos.

19.30 Verslo širšės.

20.00 Žinios.

20.20 Spąstai.

20.55 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės upė“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Trileris „Laisvas kritimas“ (k.)

(1994 m., JAV). (N-14) 0.40 „Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010“. Finalas.

Ignalina (k.).

1.45 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė.

8.00 Gintarai sultonės karūnai. A.Liobytės pasakos „Kuršiukas“ motyvais (1 d.).

9.05 Gimnazistai.

9.35 Mokyklos langas.

10.10 Miesto kodas.

11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

12.20 Mūsų miesteliai. Luokė (k.). (2 d.).

13.15 Mano mylimi herojai.

Dainuoja G.Grigorianas (k.).

14.05 Klausimėlis.

14.20 Nepažintas pasaulis.

14.50 Dalia Kutraitė kalbina...

Juozą Domarką (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė.

17.40 Po penkiasdešimt ketverių metų. A.NykaNiliūnas.

18.05 Operetė – mano meilė.

Operos dainininkė Erika Navickaitė (Austrija).

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 V.Drėma. Vilniaus Švento Jono bažnyčia.

19.45 Dainuoja „Žvaigždžių kvartetas“ (k.).

20.50 Kūrybos metas (k.).

21.20 Kuluarai.

22.00 Drama „Prakeiktas sekmadienis“. (N-14) 23.50 Panorama.

0.05 Druskininkų bigbyto festivalis 2010. (2 d.).

TV1 9.05 Būkite sveiki.

10.05 „Gamtos vaikai“ (k.).

11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou.

12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

12.40 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė.

Duetai.

BTV Antradienis, rugsėjo 21 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Šeimos galva“. Romantinė drama. JAV, 2000 m. (N-7) Rež. Brett Ratner.

Vaidina: Nikolas Cage, Tea Leoni, Don Cheadle, Jeremy Piven, Saul Rubinek, Josef Sommer, Makenzie Vega.

Džekas Kembelas – talentingas vienišius verslininkas ir komandos vadas, laimingas ir nepriklausomas mėgaujasi visais gyvenimo malonumais. Jis turi viską, ko tik galima užsigeisti. Tačiau vieną dieną prabunda gyvenime, kurį galėjo nugyventi su savo pirmąja meile, jei prieš trylika metų nebūtų išvykęs stažuotis į Londoną ir jos palikęs. Nesusigaudantį vyrą užklumpa šeimos rūpesčiai: du vaikai, padangų pardavėjo darbas ir pamirštos

TV6

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

14.25 Liuks! Muzika.

16.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

18.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

20.25 Liuks! Muzika.

22.30 Ragai.

23.00 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV

9.15 Teleparduotuvė.

9.30 Vienam gale kablys.

10.05 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 Geriausių virėjų kovos (k.).

12.00 Komedija „Mano mergytė“.

14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara.

16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Eureka“. (N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Singapūro prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“.

(N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara.

1.10 Erotinis f. „Erotinės istorijos“. (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00

13.00 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

8.25 Liuks! Muzika.

10.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta”.

12.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.33 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo dokumentika.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15

17.30 18.10 19.03 20.03 20.23 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė.

Reporteris (k.). „Teletabiai“. Šiandien kimba.

Vaid. f. visai šeimai „Mano šuo Skipas“.

Dėmesio! Į ekraną! (k.).

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Priešistorinis trumpasnukis lokys“.

(N-7) Dok. serialas „Megakonstrukcijos.

Greitkeliai“.

Festivalis „Tamsta Muzika 2010“. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.).

Dėmesio! Į ekraną! (k.). Žinios. Orai.

Dok. serialas „Katastrofų tyrimai. San Francisko žemės drebėjimas“. (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“– Tauragės „Tauras“.

Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai.

Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai.

24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

Vertas kinas. Drama „Vargdieniai“. (N-14) Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. P.Panavas.

LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

vestuvių metinės. Džekas iš visų jėgų stengiasi susigrąžinti savo buvusį gyvenimą, tačiau po truputį supranta, jog pinigai tikrai nėra tai, ko reikia, kad iš tikrųjų pasijustum laimingas. Kurį likimą pasirinks Džekas? Ar jam bus leista pasirinkti?

BTV Trečiadienis, rugsėjo 22 d.

21.00 val. GERAS FILMAS, „Jaunasis Kazanova“. Drama. Prancūzija, Italija, Vokietija, 2002 m. (N-14). Rež. Giacomo Battiato.

Vaidina: Stefano Accorsi, Thierry Lhermitte, Cristiana Capotondi, Silvana De Santis, Catherine H. Flemming.

Netoli Tokijo esančiame name kadaise įvyko žiauri ir nesuvokiama žmogžudystė. Neapsakomo įniršio apimtas tėvas nužudė sūnelį, mylimą žmoną ir pasikorė. Jų dvasios ne gali ilsėtis ramybėje, todėl išlieja savo rūstybę ant visų žmonių, kurie nutaria apsigyventi nuostabaus grožio name. Jauna studentė amerikietė Karen Davis atvyksta į Japoniją pagal savanorių darbo ir mokslo programą. Po paskaitų ji savanoriškai pradeda rūpintis katatonija sergančia senute Ema, kurios ankstesnis prižiūrėtojas yra paslaptingai dingęs.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 Drama „Mano čempionas“.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“.

18.00 Humoro serialas „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Filosofinė pasaka „Mažasis princas“.

22.20 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.20 Retrospektyva.

23

Bėgdamas siauromis Venecijos gatvėmis, landžiodamas po slapčiausias jos kertes, ieškodamas vis naujų iššūkių neįtikėtinu greičiu per gyvenimą lekia Džiakomas Kasanova. Jis – smuikininkas, rašytojas, karys, šnipas ir nuotykių ieškotojas. Jį žavi moterų grožis, vilioja aistra ir nežemiška paslaptis. Jaunajam Kasanovai gyvenimas – tarsi šėlstantis Venecijos karnavalas, tačiau įsimylėjęs jis nesidangsto kaukėmis, myli atvirai ir aistringai. Aktorės sūnus į Venecijos visuomenę žengia proteguojamas Prancūzijos ambasadoriaus. Užkariavęs gražiausią miesto moterį jis patenka į kalėjimą, o iš jo išėjęs sutinka net madam de Pompadur.

TV3 Penktadienis, rugsėjo 24 d.

20.45 val. „Garfildas“. Komedija. JAV. 2004 m. Rež. Peter Hewitt.

Vaidina: Breckin Meyer, Jennifer Love Hewitt, Stephen Tobolowsky, Evan Arnold, Mark Christopher Lawrence ir kiti.

Katino Garfildo gyvenimas – tikra pasaka. Kiauras dienas jis daro tik tai, kas jam labiausiai patinka, – valgo ir miega. Nerūpestingos „katino dienos“ baigiasi, kai Garfildo šeimininkas Džonas įsigyja dar vieną gyvūnėlį – mažą paiką šuniuką Odį.

Katino pasipiktinimui nėra ribų. Nejau dabar jis turės dalytis šeimininko palankumu su kažkokiu apgailėtinu šunimi?! Kur tai matyta! Pavojus! Svetimas namie! Katinas trokšta kuo daugiau dėmesio iš savo šeimininko, bet Džonas labiau rūpinasi šuniuku Odžiu. Dabar Garfildas trokšta, kad Odis kuo greičiau pradingtų iš namų, nes bijo, kad šuniukas pavergs ir seksualiąją veterinarę Lizę Vilson.

TV3 Šeštadienis, rugsėjo 25 d.

22.30 val. „Geri metai“. Komedija. JAV. 2006 m. (N-7). Rež.

Ridley Scott.

Vaidina: Russell Crowe, Freddie Highmore, Albert Finney.

Finansų ekspertas Maksas Skineris paveldi dėdės sodybą ir vynuogyną Provanse, kur prabėgo gražiausios jo vaikystės akimirkos.

Finansinių sunkumų turintis vyras ruošiasi parduoti paveldėtą turtą.

Tačiau atvykus į Prancūziją, Makso planai pasikeičia...

TV3 Sekmadienis, rugsėjo 26 d.

21.00 val. „Priverstas žudyti“. Trileris. JAV. 2009 m. (N-14).

Rež. Jeff King.

Vaidina: Steven Seagal, Dmitry Chepovetsky, Igor Jijikine, Inna Korobkina, Zak Santiago ir kiti.

Stevenas Seagalas – viena ryškiausių kelių pastarųjų dešimtmečių kovinių filmų žvaigždė – sugrįžta! Šįkart jo herojus Ruslanas Dračiovas – tarp savųjų gerbiamas niujorkietiškos rusų mafijos smogikas, jau kurį laiką nesiverčiantis nešvariu amatu.

Dabar jis – rašytojas. Tačiau nelauktai užpuolama Ruslano duktė, susižadėjusi su mafijos vadeivos sūnumi, ir jam tenka prisiminti savo tamsiąją praeitį. Aplinkybės vėl priverčia žudyti – Ruslano rūstybės ir keršto neišvengs niekas.

24

Įvairenybės

Gimtasis kraštas

„Auksinį liūtą“ laimėjo S.Kopolos juosta „Kažkur“

Amerikiečių režisierė Sofija Kopola Venecijoje vykusiame 67-ajame kino festivalyje laimėjo „Auksi-

nį liūtą“. 39 metų kūrėja pagrindinį apdovanojimą atsiėmė už savo filmą „Kažkur“. Šeštoje savo juosto-

je S.Kopola kalba apie Holivudo žvaigždės, kurią nuostabiai įkūnijo Stivenas Dorfas, kūrybos krizę. Režisierei pavyko sukurti tokią nuotaiką, kad žiūrovas aiškiai pajunta pagrindinio herojaus tuštybę ir neviltį.

S.Kopola įveikė 23 konkurentus. „Negaliu patikėti, negaliu patikėti. Tai didelė garbė“, – džiaugėsi S.Kopola iškovotu apdovanojimu ir sakė, kad „Auksinis liūtas“ yra labai svarbus jos filmui. Ji ypač dėkojo savo tėvams, o labiausiai – tėvui, legendiniam kino režisieriui Fransiui Fordui Kopolai, kuris ją mokė.

Septynių narių festivalio žiuri vadovavo JAV režisierius Kventinas Tarantinas. Pasak jo, žiuri vienbalsiai pasisakė už filmą „Kažkur“. „Ši juosta mus užbūrė nuo pirmų scenų“, – teigė K.Tarantinas. 47 metų K.Tarantinas ir S.Kopola prieš kelerius metus buvo pora. „Sidabrinis liūtas“ už geriausią režisūrą teko ispanui Aleksui de la Ilgesijai, sukūrusiam filmą „Liūdnojo trimito baladės“. Jame pasakojama apie liūdną klouną Franko valdymo metais. Už gyvenimo kūrybą festivalio prizą atsiėmė 78 metų amerikiečių režisierius Montė Helmanas.

2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30

Daugiausia uždirba Dž.Depas JAV verslo žurnalas „Forbes“ sudarė kasmetį daugiausia uždirbančių Holivudo aktorių vyrų sąrašą, kuriame pirmą vietą užima Džonis Depas. Skelbiama, kad pakilti į pirmą vietą jam padėjo didžiulis honoraras už vaidmenį Timo Bartono juostoje „Alisa stebuklų šalyje“.

2009 m. aktorius uždirbo 75 mln.

JAV dolerių.

Policija vagišiui nupirko dviratį Triumfavo Leidi Gaga Taivane vyras pavogė prie mokyklos paliktą dviratį, kad dukrai nereikėtų kasdien pėsčiomis eiti 5 km iki artimiausios autobusų stotelės.

Tėvas dukrai paaiškino pirkęs panaudotą dviratį. Tačiau tikrasis savininkas atpa-

žino pavogtą transporto priemonę ir kreipėsi į policiją. Vyras ir mergaitė buvo sulaikyti.

Sužinoję, kad šeima negali apmokėti netgi vandens ir elektros sąskaitų, policijos pareigūnai ėmėsi neįprastos iniciatyvos – surinko pinigų ir nupirko mergaitei dviratį.

Ekstravagantiškoji Leidi Gaga MTV muzikos apdovanojimuose, vykusiuose Los Andželo teatro „Nokia Theater“ salėje, buvo nominuota net 13 kategorijų. Kaip visada savo apdarais stebinanti dainininkė pelnė net aštuonis apdovanojimus: už „Geriausią metų vaizdo klipą“, „Geriausią šokių muzikos vaizdo klipą“, „Geriausią popvaizdo klipą“, „Geriausios atlikėjos vaizdo klipą“ ir kitus.

Daina „Not Afraid“ apdovanojimus pradėjęs Eminemas laimėjo dvi statulėles – už „Geriausią atlikėjo vaizdo klipą“ ir „Geriausią hiphopo vaizdo klipą“.

Džastinas Byberis buvo pripažintas „Geriausiu nauju atlikėju“, o apdovanojimuose taip pat debiutavę „30 Seconds To Mars“ buvo apdovanoti už „Geriausią metų roko vaizdo klipą“.

Nataša Kampuš skaitė savo biografijos ištraukas

Daugiau nei aštuonerius metus pagrobėjo nelaisvėje išbuvusi austrė Nataša Kampuš Vienoje 800 žmonių publikai skaitė savo biografi-

jos ištraukas. Daugelis klausytojų buvo pastebimai sujaudinti 22 metų merginos pasakojimo apie gyvenimą nelaisvėje.

10-metė N.Kampuš buvo pagrobta 1998 m. kovo 2-ąją, kai ėjo į mokyklą. Volfgangas Priklopilas laikė ją rūsyje ir išnaudojo – mušė, vertė pusnuogę tvarkyti patalpas, marino badu. 2006-ųjų rugpjūčio 23 dieną merginai pavyko pasprukti.

Pagrobėjas tą pačią dieną nusižudė. Žiniasklaidos susidomėjimas N.Kampuš buvo didžiulis. Tačiau ji sulaukė ir kritikos, nes pati davė interviu ir neatrodė kaip palūžusi auka. Šią savaitę pasirodė N.Kampuš biografija „3 096 dienos“. „Aš norėjau pradėti naują gyvenimą“, – taip savo motyvą parašyti knygą pakomentavo N.Kampuš. Publikai užduoti klausimų nebuvo leista.

Šokoladinis rekordas Armėnijoje pagamintas didžiausias pasaulyje šokoladas. Pasak fabriko vadovo Kareno Vardaniano, 25 cm storio šokoladui pagaminti prireikė 10 dienų. Šokoladas sveria 4,4 tonos ir yra 5,60 m ilgio. Gineso rekordų knyga patvirtino, kad tai yra pasaulio rekordas. Ligšiolinis rekordas buvo 3,6

tonos šokoladas, 2007-aisiais pagamintas Italijoje.

Vokietis dainavo ištisą parą 24 metų vokietis Samuelis Harfstas be perstojo gatvėje dainavo 24 valandas ir išsekęs, užkimęs, tačiau laimingas pasiekė naują rekordą. Jo

pasiekimas bus įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Startą rekordui davė Berlyno meras Klausas Vovereitas. Atlikė-

Antrą vietą daugiausia uždirbančių Holivudo vyrukų sąraše užima komikas Benas Stileris – praėjusiais metais jis uždirbo 53 mln. JAV dolerių. Lyderių trejetą užbaigia Tomas Henksas su 45 mln. JAV dolerių.

Aktorių pajamos iš filmų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, reklamos, įvertintos apklausus jų prodiuserius, agentus ir advokatus.

Teismas leido dėvėti kelnes

Viena mokytoja iš Honkongo galės per pamokas dėvėti kelnes. Tokią teisę ji išsikovojo po trejus metus trukusio teismo proceso. Mokykla reikalavo, kad moteris į darbą eitų apsirengusi suknele. Teismas nurodė mokyklai atsiprašyti buvusios kolegės ir sumokėti kol kas nenustatyto dydžio kompensaciją. Moteris 2007-aisiais atsisakė darbo vos po dviejų mėnesių, nes dėl reikalavimo vilkėti sukneles jautėsi pažeminta. jas balso stygas pailsinti galėjo tik 5 minutes kas valandą. Tarp dainų pertrauka turėjo būti ne ilgesnė kaip 30 sekundžių. Be to, per keturias valandas nė viena daina negalėjo būti pakartota.

Uždraudė cirko numerį su gyva žuvimi Po gyvūnų apsaugos organizacijų protestų Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos žinybos uždraudė rusų cirko numerį, kurio metu artistas praryja gyvą žuvį ir ją išspjauna. Didysis Maskvos cirkas dėl to „Fontanu“ pavadintą numerį išbraukė iš savo programos. „Ateityje per pasirodymus bus atsisakoma gyvų žuvų“, – sakė cirko direktorius Gregas Holas. Jo teigimu, cirkas numerį su žuvimi į programą įtraukė tik prieš kelias savaites. Anot žinybų, cirkai privalo paklusti valstijos reikalavimams dėl gyvūnų apsaugos.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos