Gimtasis kraštas Nr. 31 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Kaina 1,99 Lt

Gražiausią sodybą Jurbarko krašte puošia rieduliai iš Žemaitijos 10 psl.

Karo nualintas Afganistanas liks tikroji tėvynė 6 psl.

Nepritekliai įkalina smurtą patiriančias 1 psl. moteris

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Gimtasis kraštas

Aktualijos

s Nevykę įstatymai verslininkus Sunkmeti įkalina smurtą verčia skubiai likviduoti įmones patiriančias moteris

Nedarbas, smukęs pragyvenimo lygis dar labiau apsunkino smurto aukų padėtį – darbo ir pajamų netekusios moterys priverstos ir toliau gyventi po vienu stogu su smurtautojais, yra nuo jų priklausomos. Vida TAVORIENĖ

Individualiąsias įmones likviduoti priverstiems savininkams vienintelis kelias – į Darbo biržą ar Gariūnus.

Beveik 7 000 veiklą sustabdžiusių individualiųjų įmonių savininkų dėl nevykusiai pataisytų Valstybinio socialinio draudimo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių aktų pateko į nepavydėtiną padėtį. Jiems nieko kito nelieka, tik likviduoti savo įmones ir prašyti bedarbio pašalpos. Albinas ČAPLIKAS Pataisius Darbo kodeksą, iš pradžių pakeitus, o paskui dar ir kelis kartus papildžius Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, individualiųjų įmonių savininkams pagrasinta, kad veiklos sustabdymas jų neišgelbės nuo privalomojo sveikatos draudimo. Įmokų užsimota reikalauti net ir tuo atveju, jeigu veiklą sustabdęs individualiosios įmonės savininkas

įsidarbino samdomu darbuotoju ir moka visus mokesčius. Taigi jis apmokestinamas du kartus.

Reikia sovietmečio darbo stažo? Nacionalinės buhalterių asociacijos vadovas Arturas Tankevičius paaiškino, kad „sustabdyti laikinai įmonės veiklą ir nemokėti privalomojo sveikatos draudimo individualiosios

įmonės savininkas gali tik su sąlyga, jei jis turi didesnį nei 30 metų darbo stažą“. Kokį stažą – paprastą ar individualiosios įmonės? Bet prieš 30 metų, t. y. dar sovietiniais 1980-aisiais, individualiųjų įmonių Lietuvoje nebuvo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai iš keblios padėties bandė gelbėtis aiškindami, kad bet kokiu atveju bus vadovaujamasi sveiku protu. Tačiau verslininkai, ne kartą nusvilę sparnus, tokiais pažadais nelinkę tikėti.

Landos korupcijai VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius, Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas klausė: „Ar gali mokesčius mokėti pajamų negaunantis gyventojas?“ UAB „Baliomanija“ direktorius Giedrius Romeika sakė, kad tai šiuo atveju yra akivaizdus įstatymų leidėjų brokas: „Paprasčiausiai neįvertintos visos aplinkybės. Iš šių rezultatų galime susidaryti įspūdį, kokios kom-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

petencijos valdininkai ruošė įstatymo projektą. Kita vertus, tai yra pamoka. Ateina laikas atsisakyti sovietinio principo: „Viskas draudžiama, išskyrus...“ Turėtų būti atvirkščiai: „Viskas galima, išskyrus...“ G.Romeikos nedžiugina SADM valdininkų tikinimai, kad jie vadovausis sveiku protu ir neskaitys kiekvienos įstatymo raidės. Tačiau kodėl toks įstatymas priimtas? Juk tokiu atveju valdininkui tarsi suteikiama galimybė pasirinkti, kam taikyti įstatymo nuostatas, o ko pasigailėti ir gal ne už dyką. Tai – landos korupcijai, galimybė naudoti rimbo ir meduolio principą.

Moterų krizių centrų, moterų draugijų, šeimos namų vadovai apgailestauja, kad per sunkmetį nukirpus finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, smurtautojų aukoms užuovėja tapusios įstaigos vos išsilaiko.

Įstatymas suregztas paskubomis Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šalyje kas trečia suaugusi moteris bent kartą gyvenime yra patyrusi smurtą šeimoje. Tačiau šie duomenys neatspindi tikrojo smurto prieš moterį masto. Nukelta į 3 psl.

Laukia geresnių laikų Per pirmą šių metų pusmetį likviduotos 2 668 individualiosios įmonės, o įregistruota tik 250. Pernai likviduotos 1 722 įmonės. Šiuo metu apie 7 tūkst. individualiųjų įmonių yra sustabdžiusios veiklą. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ar įstengsime sustabdyti maisto kainų kilimo pasiutpolkę?

Maisto kainos pastaruoju metu kyla kaip ant mielių.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Artėjant šildymo sezonui kaip ant mielių pradėjo augti maisto produktų kainos. Jau pabrango ir miltai, makaronai, pomidorai, obuoliai, bulvės, aliejus, kava, kakava, pieno produktai, duona.

Vida TAVORIENĖ Kas pelnosi iš brangstančių maisto produktų? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies vartotojus? Tokie klausimai kyla gyventojams, priverstiems parduotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos turėtų atsakyti darbo imtis paraginta Konkurencijos taryba. Nukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Aktualijos

Nevykę įstatymai verslininkus verčia skubiai likviduoti įmones

Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Privalomąjį sveikatos draudimo mokestį moka apie 1 milijonas, o gydosi 3,5 milijono žmonių. Todėl mums reikia apsispręsti, kokias visuomenės grupes galėtume atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo. Teisingiausia būtų reikalavimą sieti su gaunamomis pajamomis. Jeigu toks savininkas negauna kitų pajamų, tai jis yra bedarbis. Išregistravimo procedūra užtrunka gana ilgai, todėl krizės metu su Finansų ministerija buvome susitarę, kad sustabdžiusi veiklą individualioji įmonė nebus traktuojama kaip gaunanti pajamas. Tokiu atveju jos savininkas neturėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Jeigu tokių atvejų yra, tai gal padaryta klaidų. Pagrindinė taisyklė tokia – jeigu gauni pajamų, moki privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, jeigu negauni pajamų – nemoki.

Įmones likviduoti raginantys valdininkai nesupranta, kad versle yra brangi įmonės praeitis, jos vardas, kreditavimo istorija. Atkelta iš 1 psl. „Kodėl stabdoma įmonės veikla? Todėl, kad per krizę tokia įmonė gal negali išsilaikyti. Raginama įmonę likviduoti? Valdininkai tikrai neįsivaizduoja, kiek laiko ir pinigų prireikia įmonei likviduoti. Tai ir santykių aiškinimasis su tiekėjais, su bankais, su Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitomis institucijomis, bandymas parduoti turimą įrangą ar kt., be to, dar ir galimas dalyvavimas teismuose, jeigu tenka aiškintis santykius su verslo partneriais. Štai aš ir sakau, kad tokiam žmogui valstybė net turėtų padėti, o ne apmokestinti“, – svarsto Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų

Jeigu gauni pajamų, moki ir mokestį

Pritrūko kompetencijos Algirdas Sysas, Seimo narys

Įmonių veikla sustabdyta ne iš gero gyvenimo, tačiau verslininkai laukia geresnių laikų.

asociacijos valdybos pirmininkas ir verslininkas Arturas Mackevičius. Įmonių veikla sustabdyta ne iš gero gyvenimo, tačiau verslininkai laukia geresnių laikų. „Deja, dabar, kai jų ﬁnansinė padėtis itin sunki, jie dar apkraunami naujais mokesčiais. Pagerėjus ﬁnansinei padėčiai, jie galėtų tęsti veiklą. Įmones likviduoti raginantys val-

dininkai nesupranta, kad versle yra brangi įmonės praeitis, jos vardas, kreditavimo istorija. Jeigu įmonę tektų likviduoti, savininkas vėliau turėtų savo partneriams įrodinėti, kad įmonę likvidavo tik dėl krizės, o ne dėl kitų priežasčių. Be to, savo įmonę likviduoti sunku psichologiškai“, – sako D.Žiogas. A.Mackevičius pritaria: „Ne taip

Raimundo Šuikos nuotrauka

paprasta įmonę uždaryti, o pagerėjus padėčiai steigti naują. Kainuoja naujos įmonės registracija, pavadinimo patentavimas, iškabų pakeitimas, antspaudų, blankų, vizitinių kortelių keitimas, reikia sudaryti naujas sutartis su telefono paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir kt. Valdininkai tokių darbų neįsivaizduoja.“

Akivaizdi klaida, kuri parodo, kokia šiuo metu yra vykdomosios valdžios specialistų kompetencija. Darbo kodeksas buvo taisomas dėl to, kad likviduojamų įmonių savininkai galėtų registruotis bedarbiais, gautų numatytą apsaugą ir nemokėtų sveikatos draudimo mokesčio. Deja, viename įstatyme pataisyta, o kitame pataisyti jau neužteko kompetencijos. Dabartinė valdžia įstatymus keičia kas tris mėnesius, todėl gal ir neverta pykti ant ministerijų klerkų.

Ar įstengsime sustabdyti maisto kainų kilimo pasiutpolkę? Atkelta iš 1 psl.

Pirkėjų kišenės tuštėja Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidėjo 2,5 karto. Tarp daugiausia pelno uždirbusių įmonių – didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės. Tačiau pirkėjų kišenės tuštėja. Artėjant šildymo sezonui kaip ant mielių pradėjo augti maisto produktų kainos. Rekordines aukštumas pasiekė grikių kaina – ji išaugo daugiau nei dvigubai. Rugsėjį pabrango ir miltai, makaronai, pomidorai, obuoliai, bulvės, aliejus, kava, kakava, pieno produktai, duona ir kt. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, geriamasis pienas per metus pabrango iki 25,1 proc., o juoda duona – iki 10,8 proc. Produktų brangimas dažniausiai motyvuojamas tuo, kad išaugo žaliavos kainos. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėl maisto produktų brangimo kaltina perdirbėjus ir prekybininkus. Ministras mano, kad gali būti, jog pramoninkai ir prekybininkai naudojasi nepalankiomis gamtos sąlygomis bei pokrizine situacija ir didina kainas. Pasak K.Starkevičiaus, spekulia-

cijų galima įžvelgti paanalizavus kai kuriuos duomenis. Štai 2008 m. grūdų kainos pakilo iki 700 Lt/t, o duonos kaina išaugo 30 proc. 2009 m. grūdų kainos nukrito iki 400 Lt/t, o duonos kaina pakilo 5 proc. Anot ministro, pramonės ir prekybos dalis duonos produktų kainoje per pastaruosius metus padvigubėjo – nuo 20 iki 43 proc. Duomenys rodo, kad geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) litro kainoje prekybininkų dalis per trejus pastaruosius metus išaugo daugiau nei dvigubai, perdirbėjų šiek tiek sumažėjo, o gamintojų nedaug padidėjo.

Pabrango žaliavos Vis didesnę maisto produktų kainos dalį atsiriekiančių prekybininkų atstovai tikina, kad pastaruoju metu maisto produktai ant prekystalių brangsta dėl to, kad kainas didina tiekėjai. „Iš tiesų prekybininkai nepadidino mūsų įmonės produktų kainų. Mes patys didinome kainas, kurios, palyginti su 2009 m., išaugo vidutiniškai 8 proc. Gali būti, kad produktus dar teks branginti“, – sakė AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Pieno perdirbimo įmonės vadovas aiškino, kad kainų kilimo priežastys – 10 proc. padidėję atlyginimai, pabran-

gusi elektra ir, palyginti su pernai, 50 proc. išaugusios žaliavos kainos. D.Trumpa pabrėžė, kad pieno produktus įmonė pradėjo branginti vėliau nei pakėlė žaliavos kainas. Nuostolius vietos rinkoje, anot jo, dengė sėkmingas eksportas. „Kaip nekils miltų kainos, jeigu žaliava dvigubai ar net daugiau pabrango? Spekuliuoti kainomis niekaip negalime, nes rinkoje tuoj pat atsiras miltų iš Latvijos, Lenkijos. Mūsų sąžinė rami“, – tvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Stasiūnienė. Pasak asociacijos direktorės, kvietinių miltų kainos šių metų liepą, palyginti su pernykšte, buvo nukritusios 10–20 proc., o ruginių miltų – 12–16 proc. Rugpjūtį pradėti malti naujo derliaus grūdai, kurie buvo gerokai brangesni. Rugių kainos išaugo net 135,8 proc., o antros klasės kviečių – 61,8 proc. Todėl rugpjūtį išaugo ir miltų kainos – pirmos klasės kvietinių miltų 26,3 proc., ruginių miltų 5 proc., grikių kruopų – 61 proc. D.Stasiūnienė pabrėžė, kad pastaraisiais metais malūnininkų dalis duonos gaminių kainoje yra sumažėjusi.

Įžvelgia monopolininkų ranką „Šis kainų augimas skatina pakoreguoti mūsų mąstymą. Iki šiol

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėl maisto produktų brangimo kaltina perdirbėjus ir prekybininkus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

manėme, kad kaina yra laisvų rinkos jėgų žaidimo rezultatas, kurio negalime paveikti. Bet dabar susidaro įspūdis, kad tai ne rinkos, o greičiau monopolinių efektų pasekmė“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius Povilas Gylys. VU profesorius mano, kad kainas greičiausiai kelia pramonininkai ir prekybininkai. „Jie dideli ir galingi, todėl ir gali naudotis savo išskirtinėmis galiomis. Taip jie žlugdo ne tik vartojimą, dar kartą suduoda smūgį skurdžiausiam visuomenės sluoksniui, bet kenkia ir kitiems ekonomikos sektoriams. Jei brangiau perkama duona ar pienas, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms“, – samprotavo P.Gylys. Anot Lietuvos nacionalinės var-

totojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, valstybė turi taikyti visas priemones, kad apgintų savo žmonių ekonominius interesus. „Blogai tai, kad Lietuvoje neturime gerai veikiančios konkurencinės institucijos, kuri prižiūrėtų rinką ne premjero ar ministro įsakymu, o pati imtųsi priemonių, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Maža to, kad Konkurencijos taryba laukia nurodymų iš viršaus, dar ir įrodymų naštą užkrauna ant pareiškėjų pečių“, – samprotavo vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos vadovė. Pasak A.Armanavičienės, problemų sukelia ir ilgai besitęsiantys teisminiai procesai, jei dėl piktnaudžiavimo nubaustos įmonės kreipiasi į teismus.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Sunkmetis įkalina smurtą patiriančias moteris Atkelta iš 1 psl. Pasaulinė statistika rodo, kad smurtas prieš moterį yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis kaip ir vėžys. Deja, oﬁcialiai tai retai nurodoma. Mūsų šalyje ši socialinė problema dar nėra adekvačiai priimama. Neretai smurtą patirianti moteris sulaukia visuomenės pasmerkimo, todėl daug moterų tyliai kenčia ir vengia pasiskųsti. Tikimasi, kad padėtis turėtų pagerėti priėmus Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymą, kurio projektas svarstomas Seime. Tai pirmasis tokio pobūdžio įstatymo projektas Lietuvoje. Iki šiol nebuvo teisiškai reglamentuota atsakomybė už smurtą privačioje aplinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai džiaugiasi, kad įstatymo priėmimas būtų pirmas žingsnis siekiant sukurti realią apsaugą aukai ir mažinant smurto atvejus privačioje erdvėje. Tačiau moteris ginančių organizacijų atstovai abejoja, ar įstatymas apgins smurto aukas. „Įstatymo projektas suregztas paskubomis. Jis tikrai neapgins nukentėjusiųjų. Nebus lengviau ir policijos pareigūnams, ir mūsų organizacijoms dirbti. Juolab kad įstatymo projektas sukurtas nepakvietus į darbo grupę organizacijų, teikiančių pagalbą smurtą patyrusioms moterims, atstovų, kurie tiesiogiai mato problemas“, – įsitikinusi Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė.

Sumažino finansavimą Sunkmetis pablogino daugelio žmonių socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat padidino ir įtampą šeimose. „Kai nėra iš ko pragyventi, atsiranda daug problemų – ir nesantaika, ir smurtas. Be to, reikia padėti ir darbo netekusioms bei būsto išlaikyti negalinčioms moterims, vienoms auginančioms vaikus. Nedarbas, skurdas – didelė visuomenės bėda“, – apgailestavo Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus ir Šeimos namų vadovė Marija Zabulionienė. Tokiu metu pagalba kenčiančioms moterims itin reikalinga. Tačiau joms padedančios įstaigos skundžiasi, kad nevyriausybinėms organizacijoms sudėtinga išgyventi dėl sumažinto ﬁnansavimo. „Nevyriausybinės organizacijos išgyvena tik iš projektų. Stipriai sumažinus ﬁnansavimą, tenka dirbti dėl idėjos, kad būtų išlaikytas centras“, – tvirtino Kauno apskrities moterų krizių centro socialinė darbuotoja Olga Pauliukaitė.

„Moterys, netekusios darbo, priverstos kentėti smurtą šeimoje vien dėl materialinių sumetimų. O gyvenant kartu su smurtautoju labai sudėtinga adekvačiai mąstyti, juolab priimti sprendimus“, – samprotavo Kauno moterų draugijos direktorė D.Baranauskienė. Anot įstaigos vadovės, dėl visuomenės požiūrio daugelis moterų nėra nelinkusios skųstis ir ieškoti užtarimo. Atsiradus nepritekliams, joms dar sunkiau ištrūkti iš smurtautojo rankų.

Neretai smurtą patirianti moteris sulaukia visuomenės pasmerkimo, todėl daug moterų tyliai kenčia ir vengia pasiskųsti. „Labai liūdna, kad moterys taikstosi su tuo. Jos nepagalvoja, kokią didelę žalą smurtas daro ne tik jai, bet ir vaikams. Jiems psichologinės traumos lieka visą gyvenimą“, – apmaudavo Panevėžio šeimos namų vadovė M.Zabulionienė.

Moterys atsiduria gatvėje Smurto aukoms, išdrįsusioms ieškoti užtarimo, labai svarbu suteikti laikiną prieglobstį. Bet tokias galimybes turi tik nedaugelis organizacijų. Kauno apskrities moterų krizių centro ir Kauno moterų draugijos atstovai apgailestavo, kad šiame mieste nėra kur dėtis nuo smurtautojo bėgančioms moterims. „Nėra buvę pentadienio, kad nepaskambintų sumuštos, bijančios sugrįžti namo moterys. Tačiau bėda, kad Kaune neturime, kur jų apgyvendinti“, – krimtosi D.Baranauskienė.

Organizacijos smurto aukoms teikia socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą. D.Baranauskienė pripažino, kad to negana. Kauno moterų draugija įsteigė pagalbos moterims fondą, kuriam lėšų aukoja rėmėjai, paprasti žmonės. Tačiau kol kas šių lėšų nepakanka nuomoti būstą. Kitokia situacija Panevėžyje. Šeimos namuose gali neribotą laiką glaustis moterys su vaikais. Pasak jų vadovės M.Zabulionienės, namai priglaudžia tiek moterų, kiek kreipiasi, ir jos čia gali gyventi ne dieną ir ne mėnesį. „Per trumpą laiką gatvėje atsidūrusių ir psichologiškai sugniuždytų moterų problemų neišspręsi. Kol jos atsigauna po streso, kelias dienas net neįmanoma normaliai kalbėtis. Aišku, kartais ir per kelias dienas randame išeitį, bet jei reikia, jos gali gyventi ir pusmetį ar net metus. Kiekvienas atvejis individualus ir dėl kiekvieno žmogaus minamas vis naujas takelis“, – aiškino ir nuskriaustais vaikais, ir smurtą bei nepriteklius išgyvenančiomis moterimis, ir visuomenės užribyje atsidūrusiais vyrais besirūpinanti M.Zabulionienė. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė nuolat ieško rėmėjų ir džiaugiasi, kad yra žmonių, kurie neabejingi kito skausmui ir nelaimei.

Visuomenė kaltina aukas Smurto aukoms padedančių organizacijų darbuotojai pastebi, kad mūsų šalyje gajos patriarchalinės nuostatos. Bėgti nuo smurtautojo pasiryžusias moteris smerkia motinos, anytos, į jas kreivai žiūri kaimynai. Dėl to smurto aukos jaučiasi pačios kaltos. „Nereta nukentėjusi moteris tik pas mus išgirsta, kad ji nėra kalta dėl smurto. Tai labai svarbu joms suvokti. Moterys ateina sužalotos, kenčiančios nuo potrauminio streso sindromo. Joms pačioms labai sunku kažką keisti savo gyvenime. Dėl to jos patenka į užburtą beviltišką ratą, nemato perspektyvos“, – teigė Kauno moterų draugijos vadovė.

Parlamentarai uždarbiauja

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Egidijus Vareikis, dėstęs keliose aukštosiose mokyklose, vieną kartą jau buvo pažeidęs Seimo statutą, tačiau išvadų Eltos nuotrauka nepadarė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sprendžia galvosūkį: paskaitų skaitymas yra pedagoginė ar kūrybinė veikla ir ką daryti su Tėvynės sąjungai priklausančiu parlamentaru Edigijumi Vareikiu, kuris, nepaisydamas perspėjimo, ir toliau uždarbiauja skaitydamas paskaitas.

Į perspėjimą nereagavo Konstitucija neleidžia Seimo nariui gauti jokių kitų pajamų, išskyrus pajamas už kūrybinę veiklą. Tačiau Seimo narys Edigijus Vareikis, jau anksčiau įkliuvęs už paskaitų skaitymą, tokios veiklos nenutraukė. Lietuvos viešojo administravimo institute paskaitas skaitęs E.Vareikis mano, kad tai nėra pedagoginė veikla, nes šis institutas nerengia studentų, o užsiima specialistų kvaliﬁkacijos kėlimu. „Jaučiuosi kaip sportininkas, kuris, gaudydamas kamuolį, užlipo ant linijos“, – savo padėtį apibūdino politikas. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, šis klausimas yra labai skaudus ir sudėtingas, nors ne kartą buvo kalbama apie tai, kad Seimo nariui draudžiama užsiimti pedagogine veikla. Politikas įsitikinęs, kad paskaitų skaitymas yra pedagoginė veikla ir Seimo nariui to daryti negalima.

Gal paskaita verta Nobelio premijos? Seimo nario Konstanto Ramelio pateiktais duomenimis, E.Vareikis už paskaitą gaudavo apie 800 litų. Jis

taip pat išsiaiškino, kad E.Vareikio paskaita planuojama dar ir spalio mėnesį. Diskutuodamas apie paskaitų kūrybinę ir mokslinę vertę liberalcentristas Vytautas Bogušis sarkastiškai siūlė įsigilinti į E.Vareikio paskaitų turinį, „o gal jos vertos Nobelio premijos?“ Seimo etikos sargai padarė pertrauką svarstyme, neatmesdami siūlymo pasitelkti ekspertus, kurie įvertintų paskaitų mokslinę, kūrybinę vertę.

Pusė Seimo gali tapti pedagogais Dar 2008 m. gruodžio 17 d. Seimo Etikos ir procedūros komisija nustatė, kad Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys E.Vareikis, dėstydamas keliose aukštosiose mokyklose, pažeidė Seimo statutą. Tokią veiklą etikos sargai rekomendavo parlamentarui nutraukti. „Mane stebina E.Vareikio veiksmai, nes prieš 1,5 metų įspėjome jį, kad tai negalima, tačiau praėjo laikas ir vėl tas pat. Manau, kad jeigu priimsime švelnų sprendimą, tai praeis pusė metų ir vėl bus tas pat. Mes kuriame precedentus. Aš įsivaizduoju, jeigu šiuo atveju priimsime sprendimą, kad čia viskas gerai, kad pedagoginė veikla prilygsta kūrybinei, nors Konstitucinis Teismas pasisakė atvirkščiai, tai mes turėsime kaip iki 2004 metų liepos mėnesio – apie 50–70 Seimo narių užsiims pedagogine veikla ir sakys, kad tai yra kūryba“, – svarstė A.Salamakinas. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Negali ištrūkti iš smurtautojo gniaužtų Nukentėjusioms moterims padedančių įstaigų darbuotojai pastebi, kad nedarbas, smukęs pragyvenimo lygis dar pasunkino smurto aukų padėtį. Darbo ir pajamų netekusios moterys tapo įkalintos namuose su smurtautojais.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tel. (8 5) 210 0043 Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai:

Atsiradus nepritekliams kenčia ir vaikai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.

Leidėjas – UAB „Valstiečių laikraštis“ Generalinis direktorius Žanas Panovas Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Komentarai

Grėsmė neteisėtam turtui Ar balsuosime Ant politinių svarstyklių

Lina PEČELIŪNIENĖ

Daug lietuvių nuoširdžiai įsitikinę: jei valstybės turtas nebūtų grobstomas, sočiai užtektų pinigų ne tik medicinai, švietimui, pensijoms ir pašalpoms. Jei valdininkai negrobtų, visi būtume turtingi, gyventume, jei ne rojuje, tai bent kaip Švedijoje. Iš tokio mąstymo gimsta ir neapykanta: visa valdžia, visi verslininkai – vagys. Gimsta ir viltis: atimti ir padalyti. Faktų, kurie tokius norus pakursto, galima prisirinkti ir iš Valstybės kontrolės patikrinimų medžiagos. Ką tik paskelbta, kad Valdovų rūmų statybos kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki 367 milijonų. Tuoj pat pagalvoji: skirtumą kažkas išsidalijo. O juk tokių skandalingų statybų ir remontų – daugybė. Teatrai su „auksinėmis“ scenomis ir kėdėmis, 100 milijonų nacionaliniam stadionui, kurį dabar jau žadama užkasti žemėmis. Dar tas nelemtas kultūros sostinės projektas... O energetika su liūtu ir kitomis interesų grupėmis... Net ir paprasti mokyklų remontai. Lengvai galima patikėti, kad kiekvienas viešųjų pirkimų atvejis – su paslėpta korupcija. Nors tai greičiau paranoja negu tikrovė. Galėtume būti ramūs: medžiagą dėl Valdovų rūmų statybos Valstybės kontrolė perdavė prokuratūrai. Ji ir ištirs galimą turto iššvaistymą, pareigų neatlikimą. Bet, atrodo, eilinį kartą sužinosime, kad statybos darbai natūraliai pabrango, objektas sudėtingas, gimė naujų sumanymų, visko pradinėje sąmatoje nesurašysi. Na, gal kas nekoordinuotai ir aplaidžiai atliko pareigas. Tas gaus kokį papeikimą kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas. Nieko nepasodina ir neatima nuosavų namų ponų rezervate Laurų gatvėje. Bloga prokuratūra, blogi teismai, blogi įstatymai. Ratas užsidaro: klanas, vagys. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė įveikti korupciją iš kito šono. Seimas pradėjo svarstyti šalies

vadovės teikiamas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas. Jų esmė – išplėstinis turto konﬁskavimas (pagal 6 punktus su papunkčiais). Turtą atims ne tik iš nusikaltusio, bet ir iš jo giminių, kuriems turtas perleistas, arba iš visai svetimų, kurie tą turtą pirko per maža kaina, ﬁktyvia sutartimi. Ir visiška naujovė: į BK įrašomas straipsnis – neteisėtas praturtėjimas. „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės turtą, kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako

Jeigu būtų taip paprasta vienu įstatymu įveikti korupciją, pasaulis net šį žodį jau būtų užmiršęs. Deja, net aukštos moralės tautos visiškai neišvengia korupcijos. ir juridinis asmuo“, – rašoma Prezidentės projekte. Pagal šį straipsnį nuteistiesiems, aišku, irgi taikomas išplėstinis turto konﬁskavimas. Viskas lyg ir labai gerai. Net imi stebėtis: kam iki šiol reikėjo turto ir pajamų deklaravimo, ar niekas netikrino turto įsigijimo pagrįstumo ir nekėlė bylų dėl nežinia iš kur išdygusio turto. Juk kažkaip legalizuojami ir kontrabandos milijonai. Tai ką – iki šiol nebuvo būdų, kaip tirti pinigų plovimą? Juk ir dabar perkant brangų turtą būtina pagrįsti pajamas.

Korupcija – viso pasaulio piktžaizdė.

O bankai pranešinėja tyrėjams apie didelių sumų įplaukas. Negana? Visai nestebina, kad koks nors Andrius Šedžius Seime supyksta ir D.Grybauskaitės projektą ima vadinti naujuoju išbuožinimu. Jam tikrai sunku būtų įrodyti, kad jo milijonai, namai ir sodybos, prabangūs automobiliai – viskas, kuo jis televizijų laidose taip gyrėsi, išdygo iš džinsams prikaltų kniedžių. Bronius Bradauskas yra viešai pasipasakojęs, kad jo pradinis kapitalas – motinos padovanoti milijonai. Antanas Bosas rado lobį darže. O Bronislovas Lubys įsigijo „Achemą“, užstatęs bankui savo gerą vardą. Dar buvo metalų prekybos laikas pasinaudojant Rusijos ir Vakarų kainų skirtumais. Žinome ir klasiką: pirmasis milijonas – nešvarus. Negi dabar visi turtingi bus kviečiami į prokuratūrą? Pagal abėcėlę ar pasirinktinai – kaip lieps televizininkai iš „Paskutinės instancijos“? Tarp Prezidentės teikiamų projektų yra ir toks, kuriuo numatoma suteikti papildomų garantijų įslaptintiems liudytojams, pranešusiems apie korupcinius nusikaltimus. Pamatai, kad kaimyno namas didesnis už tavo, pranešk. Tau nebus gėda, apie tave nesužinos. O kaimynas tegul aiškinasi. Juk paskelbtas karas korupcijai. Kare žūva ir nekalti. Jeigu būtų taip paprasta vienu įstatymu įveikti korupciją, pasaulis net šį žodį jau būtų užmiršęs. Deja, net aukštos moralės tautos visiškai neišvengia korupcijos. Ką jau kalbėti apie Lietuvą, kurios piliečiai tyčia perka kontrabandines cigaretes, kad atkeršytų valdžiai. Apie 70 proc. žmonių nusiteikę duoti kyšį. Galima iki begalybės griežtinti įstatymus ir nesulaukti siekiamo rezultato. Geri D.Grybauskaitės ketinimai. Bet Seimas turės smarkiai padirbėti, kad nebūtų pažeista teisinės valstybės nekaltumo prezumpcija. Seimo Teisės departamentas jau įspėja, kad vien turto turėjimas negali būti nusikalstama veika.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

per prievartą?

Seime renkami parašai, kad būtų galima įregistruoti siūlymą papildyti Konstitucijos 34 straipsnį ir įteisinti privalomą balsavimą visiems asmenims, turintiems rinkimų teisę. Pakeitus Konstitucijos straipsnį pasinaudoti šia teise būtų privaloma. Ar balsavimas per prievartą nesuvaržytų piliečių laisvės? Ar tai geriausias būdas skatinti rinkėjų aktyvumą?

Būtų mažiau abejingų

Gera dabartinė tvarka

Valdemaras Valkiūnas, Seimo Jungtinės frakcijos narys

Česlovas Juršėnas, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys

Balsavimo teisė – kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga. Tikiu, kad siūloma pataisa sumažintų abejingumą, nes rinkimuose dalyvauja vis mažiau žmonių. Žmonės nori, kad šalyje būtų tvarka, kad gerai dirbtų valdininkai. Bet kai jie neina į rinkimus, išrenkamas vis blogesnis ir blogesnis Seimas, suformuojamos vis prastesnės valdžios struktūros. Žmonės nebalsuoja, o paskui visus kritikuoja. Kiekvienas mūsų turi prisiimti minimalią atsakomybę. Gyvename šiame pasaulyje ne vieni. Nesutinku, kad atsisakymas eiti į rinkimus yra tinkamas būdas protestuoti prieš partijų siūlymus ir keliamus kandidatus. Dar reikėtų gerai pamąstyti, ar žmogus, neišanalizavęs, neįsigilinęs į tuos siūlymus, objektyviai protestuoja. Jis gali protestuoti pasirinkdamas kokią nors partiją, balsuoti už konkretų kandidatą. Tegul taip jis protestuoja. Tai geriau, nei iš viso nedalyvauti rinkimuose. Privalomas balsavimas įteisintas keliose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Belgijoje be pateisinamos priežasties neatėjusiam į rinkimus piliečiui skiriama 90 eurų bauda. Dabar renku parašus, nes registruoti Konstitucijos keitimą galima, jei siūlomą pataisą palaiko ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių. Daugiau kaip pusė parašų jau surinkta. Yra ir prieštaraujančiųjų tokiai nuostatai. Kai kurie kolegos sako, kad, įteisinus privalomą balsavimą, prie urnų ateis visokie benamiai, girtuokliai ir nepalankiai kažkam nubalsuos. Kiti bijo, kad žmonės pradės sąmoningai mąstyti, priims sprendimus už Lietuvą, už valstybę.

Manau, kas privalomas balsavimas – ne pats geriausias būdas skatinti rinkėjų aktyvumą. Kai kuriose šalyse jis įteisintas, bet daugumoje šalių to nėra. Rinkimų teisė yra TEISĖ, o ne PRIEVOLĖ. Atsisakymas balsuoti nebūtinai yra protesto forma prieš partijas, prieš kandidatus. Vertinti galima įvairiai. Kartais nebalsavimas reiškia ir tai, kad žmonės yra patenkinti tuo, kas yra, ir jie nemato reikalo eiti balsuoti. Jiems tas pat: vienus išrinks ar kitus – valstybė bus tvarkoma neblogai, man gyventi nebus blogai, pragyvenimą užsitikrinsiu. Turiu galvoje išsivysčiusias Vakarų valstybes, kur nėjimas balsuoti nebūtinai reiškia protestą. Be abejo, mūsų sąlygomis tai daugiau yra nepasitenkinimas ir protestas: vienaip ar kitaip balsuosiu – man vis vien bus blogai. Manau, kad geras yra ir dabartinis Seimo rinkimų įstatymas. Įteisinta mišri sistema leidžia rinktis iš partijų ir iš konkrečių žmonių. Be to, kiekvienas pilietis gali pats iškelti savo kandidatūrą. Partijas dar galima ir reitinguoti. Jeigu man patinka kuri nors partija, bet nepatinka tam tikri žmonės, aš į penkis langelius įrašau tuos, kurie man patinka. Jeigu atsiranda gana daug tai padariusiųjų, sąrašo eiliškumas pertvarkomas. Taigi partija neprimeta, kaip kartais sakoma, žmonėms savo sąrašo. Mane asmeniškai tenkina esama rinkimų sistema. Elektroninis balsavimas pakeltų ūpą tik daliai rinkėjų. Šis būdas iš esmės irgi negelbės – jeigu žmonių nuotaikos bus prastos, jie vis tiek nebalsuos.

Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kartu su miesto meru Andriumi Kupčinsku, jo pavaduotoju Algimantu Kurlavičiumi ir urbanistikos, architektūros specialistais jau apžiūrėjo vietą, kurioje ketinama statyti paminklą popiežiui Jonui Pauliui II. Šiuo metu Kaune lankosi visame

pasaulyje žinomas Lenkijos skulptorius Česlavas Dzvigajus. Jis vien Jonui Pauliui II visame pasaulyje yra pastatęs 69 paminklus. 1993 metų rugsėjį popiežius lankėsi Lietuvoje, šv. Mišias aukojo Kauno santakoje. Dabar skverelis pavadintas Jono Pauliaus II vardu. Paminklą numatoma statyti ant kalnelio.

„Idėja priimtina – reikia dar labiau įprasminti šį istorinį įvykį, juk Jonas Paulius II yra vienintelis Lietuvoje kada nors apsilankęs popiežius“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. „Mums garbė, kad toks skulptorius sutinka pastatyti paminklą Jonui Pauliui II Kaune. Šis paminklas paskatins į Kauną atvykti turistus iš Lenkijos. No-

rėčiau, kad paminklas būtų pastatytas iki gegužės mėnesio, kai Kaune vyks tarptautinės Hanza dienos. Dalies lėšų tikimės iš savivaldybės. Dar reikės sutvarkyti kalnelio aplinką, pasirūpinti apsauga, apšvietimu“, – sakė arkivyskupas S.Tamkevičius. Numatoma, kad paminklas bus bronzinis, apie 3,5 metro aukščio, stovės ant postamento, kainuos apie 100 tūkst. litų. GK, Eltos inf.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31 Rašytiniuose šaltiniuose Žagarė pirmą kartą paminėta 1198 m. XVI a. pabaigoje oficialiuose raštuose ji vadinta miestu. Per miestelį ėjo kelias į Rygą, jame klestėjo amatai, vyko prekyba su užsienio šalimis. 1600 m. čia įsteigta 12-oji Lietuvoje parapijos mokykla. XIX a. Žagarėje vyko didžiulės mugės, veikė sagų, kaspinų, plunksnų, drobės balinimo, vilnonių dirbinių ir žvakių fabrikėliai, vyno, alaus daryklos, buvo keletas bažnyčių ir mokykla. Čia gyveno įvairių tautybių – lietuvių, latvių, vokiečių, žydų, rusų – gyventojai. XX a. nutiesus geležinkelį Šiauliai–Jelgava, nubrėžta valstybinė siena su Latvija sumenkino miestelio vaidmenį, o atsigauti jis pradėjo tik 6-ajame XX a. dešimtmetyje. 1998 m. Žagarė iškilmingai paminėjo 800-ąsias metines. Žagarė yra kultūros paveldo objektas: jos gatvės tiestos dar iš XVI a. viduryje. Yra išlikę XVII–XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių. Švetės upė natūraliai miestelį perskyrė į dvi dalis – Senąją ir Naująją Žagarę. Dar nuo 1817 m. tebestovi 6-oji šalyje vaistinė, barokinio stiliaus klebonija, statyta 1759 m., Naryškino dvaro kompleksas ir daug kitų objektų.

Kolonomis puošti Žagarės dvaro rūmai – įspūdingiausias miestelio statinys.

Žagarė – pasienio su Latvija miestelis. Jis yra už 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio ir turi tik šiek tiek daugiau kaip 2 500 gyventojų. Tačiau šis mažas Lietuvos miestelis šiandien žinomas visoje šalyje. Labai gerai jį pažįsta ir kaimynai latviai.

Žagarės seniūnė Stasė Eidukienė, paklausta, kuo Žagarė šiandien išsiskiria iš kitų šalies vietovių, nė nemirktelėjusi atsakė: istorija. Anot jos, čia kiekvienas grindinio akmuo, kone kiekviena troba alsuoja istorija. „Kur tik žengsi, visur istorija. Niekur kitur Lietuvoje nerasite tokio kryžių muziejaus, koks įrengtas Raktės kapinių koplyčioje.“ Raktuvės piliakalnis su ant jo stovėjusia Raktės pilimi nuolat buvo puldinėjamas kalavijuočių, o nuo XVII a. piliakalnio kalva virto kapinėmis. Kalvos viršūnėje buvo pastatyta medinė koplyčia. Šiandien jau beveik nebelaidojamose kapinėse buvo daugybė įspūdingų kryžių, kurie nyko, buvo niekam nereikalingi. Pačius įspūdingiausius kas nors priglausdavo, nes tai – tikri meno kūriniai. Kiti tiesiog užželdavo žole arba dingdavo po žemės sluoksniu. Žagarės gyventojai nusprendė tuos kryžius išgelbėti. „Pirmiausia paprašėme klebono, kad leistų į koplyčią sunešti kryžius. Parengėme projektą, tikėjomės gauti lėšų muziejui įkurti. Tačiau nieko nepešėme. Tuomet

Žagarėje vinies neįkalsi, kastuvo neįsmeigsi

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Raktė saugo kryžius

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sakė, kad šis šaukštas skirtas žagarvyšnių uogienei kabinti.

sumanymą įgyvendinti ėmėme savo jėgomis. Moksleiviai nufotografavo ir nuﬁlmavo visus kryžius, juos aprašė. Paskui kunigas Rimantas Žeromskis pasiūlė mums čia eksponuoti ir liturginių rūbų kolekciją. Va taip ir įsikūrė muziejus, kokio niekur kitur nėra“, – gyrėsi seniūnė. Žagarė, seniūnės teigimu, yra labai turtinga įvairių senkapių – jų net 33, tad be muziejaus tikrai neišsiversi. Regioninio parko kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė atkreipė dėmesį į šalia Raktės koplyčios stovintį švyturio formos paminklą – jis pastatytas čia siautusio maro aukoms atminti. Tokie švyturiai vėlėms, pasak kraštotvarkininkės, Europoje tėra tik du. Vargu ar kur kitur, be Žagarės bažnyčios, išvysite ir nuo Napoleono karo laikų išlikusius būgnus. Čia jie stovi šalia vargonų.

Vatikanas jau oﬁcialiai leido pradėti rinkti medžiagą apie Barboros Žagarietės stebuklus. Yra pradėta beatiﬁkacijos byla. G.Rakštienė, lydėjusi mus prie bažnyčios, kurioje saugojamas simbolinis Barboros Žagarietės karstelis, sakė, kad ir toliau čia vyks kasinėjimo darbai, bus ieškoma Barboros Žagarietės palaikų, kurie iki šiol nėra rasti. Žagariečiai džiaugiasi, kad dėl šios nepaprastos mergelės jų miestelį atranda daug mokslo žmonių, čia vyksta ekspedicijos ir pan. Be to, Žagarė, be Raktės koplyčios, turi ir daugiau muziejų, kurių eksponatai kaupiami skirtingose vietose: regioninio parko administraciniame pastate, „Švetės“ neįgaliųjų klube, Edmundo Vaičiulio namuose.

Meldžiamasi Barborai Žagarietei

Žagarė sunkiai įsivaizduojama be Edmundo Vaičiulio ir jo Puodų namo, ne kartą mirgėjusio ir TV ekranuose, ir laikraščių puslapiuose. Seniūnė Stasė sakė, kad toks namas atsirado dėl

Žagariečiai svajoja, kad jų miestelis kada nors turės savo šventąją.

Švetės upė natūraliai miestelį perskyrė į dvi dalis – Senąją ir Naująją Žagarę.

Be pravardės – nė žingsnio

Edmundo protesto, kai vienam miestelio gyventojui, esant tokioms pat sąlygoms, valdžia davė leidimą norimai veiklai, o jam – ne. Tada jis protestuodamas visą savo namą nuo stogo iki pamatų apkalė puodais. Šis menininkas daug keistų ir nepamirštamų istorijų miesteliui padovanoja. Protestuodamas prieš niekaip neišnaikinamus naminės pardavimo taškus, miestelio centre jis buvo pastatęs stulpą su rodyklėmis ir adresais, kur galima nusipirkti „samanės“. „Jei eidamas per miestelį rytą pamatai ką nors išdrožto, išskaptuoto, žinok, kad tai – Vaičiulio darbas, jam buvo atėjęs įkvėpimas. Tai žmogus, kuris mėgsta iššūkius ir kuriam visai nesvarbu, ką kiti pasakys“, – sakė seniūnė. E.Vaičiulio čia niekas nevadina nei vardu, nei pavarde. Jis čia pravardžiuojamas Muse. Kada ir kaip jis tokiu vabalėliu tapo, čia niekas neprisimena. Bet tai, seniūnės teigimu, jokiu būdu ne įžeidimas ar žmogaus sumenkinimas. Regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sakė, kad tikras žagarietis tiesiog privalo turėti pravardę. Net garbaus amžiaus sulaukę žmonės, visiški senuliukai, Žagarėje vienas į kitą kreipiasi pravardėmis: Maratė, Naktinė Ona, Micė, Kapinių Rožė, Vaistažolė, Nakleika.

Kur gatvių paršiukas? Žagarės žmonės nepasižymi itin dideliu tvarkingumu, čia daug sukrypusių ir itin graudžiai atrodančių trobelių, kitokių statinių. Kraštotvarkininkė sakė, kad tokia tvarka, ko gero, yra užprogramuota žagariečių genuose. Pasakojama, kad labai seniai, kai Žagarė buvo dar klestintis miestas, kuris nors ūkininkas pavasariais atveždavo į Žagarę pažymėtą paršiuką ir paleisdavo gatvėje. Bala žino, kodėl jie taip darydavo, gal norėdavo žydus paerzinti, ku-

rių čia iš 14 tūkst. gyventojų buvo 90 proc., gal ir kitokių užmačių turėdavo, bet tas paršelis sėkmingai prasimaitindavo gatvėse rastomis atliekomis. O rudenį ūkininkas jį parsiveždavo jau užaugusį. Šiandien, sakė seniūnė, prie aplinkos grožio neprisideda ir tai, kad miestelyje yra didžiulis nedarbas, o ir gyventojų dauguma – arba pensininkai, arba artėjantieji prie užtarnauto poilsio. Be to, visa Žagarė – kultūros paveldo objektas. Čia nei didesnės vinies be derinimų įkalsi, nei kastuvą įsmeigsi.

Daugianacionalinis kraštas Žagarės policijos nuovados viršininkas Vytautas Pakatilius, prieš porą metų „Kaimo spindulio“ rinkimuose pelnęs „Kaimo policininko“ nominaciją, sakė, kad Žagarė, nors ir yra prie pat sienos su Latvija, neturi paribio problemų. Čia žmonės sugyvena labai taikiai. Tiesa, buvo atvejų, kai žagariečiai į Latviją vogti ėjo, bet šie jau savo yra atsiėmę. Gražiai sugyvena ir kitų tautybių žmonės. Žagarėje buvo sovietų raketinis dalinys. Kadangi žagarietės – gražios moterys, tai vyrai po tarnybos kariuomenėje namo ir nebeskubėjo. Taip ir gyvena kalmukai, kazachai, uzbekai. Gyvena ir gražiai sugyvena, išmoko lietuvių kalbą ir, sako, netgi geriau už pačius žagariečius, nes šie turi savitą tarmę. Žagarę puošia vietos venecija su Švetėje plytinčiais dolomitų sluoksniais, įspūdingi Naryškino rūmai, 72 ha unikalus botanikos parkas. Nepakartojami čia ir vykstantys vyšnių festivaliai, kurie trunka kone savaitę. Šiemet rugsėjį Žagarės dvaro parkas pakvipo įdarytais grybais, silkėmis, varške, vyšniomis. Iš tiesų Žagarė yra ta vieta, kurios tiesiog negalima neaplankyti.

Puodų namas – Edmundo Vaičiulio kūrinys.

Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas

Emigracija

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Karo nualintas Afganistanas liks tikroji tėvynė Kai afganistanietis Ghulamas Rabanis Rahmatas bėgo iš savo šalies, jam buvo vos dvidešimt. Likimas jauną vyrą nubloškė į Lietuvą.

Po daugelio metų apsilankęs Afganistane G.R.Rahmatas pamatė savo artimuosius. Tačiau karo nuniokota šalis jam padarė ne kokį įspūdį. Nuotrauka iš asmeninio albumo

Jurgita ČINKIENĖ Ghulamas jau įsikūrė Lietuvoje, tačiau kalnų ir smėlio šalis jam visada liks tėvynė. Nors po daugelio metų Afganistane apsilankęs Ghulamas savo šalį pamatė tokią pat – skurdžią ir pavargusią. Kodėl šioje šalyje nuolat vyksta karas? Ar Afganistanas kada nors it feniksas prisikels iš pelenų? Ar turi prasmę šalyje vykdomos karinės operacijos? Apie visa tai – pokalbis su Lietuvoje gyvenančiu afganistaniečiu G.R.Rahmatu. Iš Afganistano pasprukote daugiau nei prieš dešimtmetį. Visą tą laiką gyvenote Lietuvoje. Vis dėlto būtų įdomu sužinoti jūsų pabėgimo istoriją, mat iki šiol ne vienam lietuviui pabėgėliai sukelia ne itin teigiamų emocijų. Gyvenau sostinėje Kabule. Tąsyk, pamenu, išvažiavau į universitetą, kuriame studijavau mediciną, ir namo nebegrįžau. Pasislėpiau, o paskui pasitraukiau iš šalies. Mat pasirodė, kad talibai sparčiai ėmė brautis į sostinę ir siekė užimti valdžią. Kitaip tariant, išsilavinusiems taikiems žmonėms kito kelio nebuvo. Tik bėgti.

Kodėl? Talibų režimas remiasi žudymais. Tų, kurie neįtinka, kurie yra išsilavinę. Tokiems talibano režimo valdomoje šalyje ne vieta. Mes gyvenome nuolatinio karo sąlygomis, jis buvo tapęs gyvenimo norma. Tu eini į mokymo įstaigą, į darbą, o netoliese švilpia kulkos, vyksta sprogimai. Tu žinai: žūsi arba ne. Nuo karo niekur nesidėsi. Tačiau kai valdžią užėmė talibai, gyventi buvo neįmanoma. Prisidengę religija, jie žudė žmones, juos kankino, vyko atviri šaudymai. Naktimis dingdavo vyrai, ir visi žinojo – juos nužudė arba įkalino talibai. Jie vertino neraštingus ir neišsilavinusius žmones, bet ne šviesuolius. Be to, suvaržytos tapo ir moterų teisės. Per garsiakalbius, per radiją buvo perspėjama, kad moterys neitų iš namų, nebent būtų labai skubus reikalas, bet tada jas turėtų lydėti tėvas, vyras ar brolis. Prikibti talibai galėdavo dėl visko: tautybės, ne tokių kelnių, skustos barzdos ir panašiai. Apmaudu, kad įrankiu saviems tikslams pasiekti talibai pasirinko religiją.

Kur nuo tokio gyvenimo bėgote? Iš karto pasitraukėme į šalies šiaurę. Ten prabuvę kelis mėnesius pamatėme, kad situacija nesikeičia ir reikia bėgti iš šalies. Radome žmones, kurie už 800 dolerių mums suorganizavo išvykimą į Uzbekistaną, iš ten – į Maskvą. Iki to laiko niekada nebuvau išvykęs iš Afganistano. Buvo baisu. Iš Maskvos įvairiais būdais keliavome į vakarus. Norėjome pasiekti Vokietiją. Pagaliau mus sulaikė pareigūnai. Nežinojome, kur esame. Tada man ir kartu keliavusiam mano draugui pasakė, kad esame iki šiol negirdėtoje šalyje. Tai – Lietuva. Mus nuvežė į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, čia paaiškino, kad galime likti Lietuvoje, pasiprašyti politinio prieglobsčio, įsikurti ir pradėti naują gyvenimą. Todėl taip ir padariau. Įsitvirtinote Lietuvoje, tačiau po daugelio metų lankėtės ir Afganistane. Į tėvynę sugrįžote tik trumpam ar planuojate grįžti visam laikui? Afganistanas – mano tėvynė. Toks ir liks. Kiekvienas afganistanietis širdimi jaučia, kad jo pareiga padėti savo šaliai. Kol kas esu Lietuvoje, bet mintys apie grįžimą užplūsta dažnai. Po daugelio metų pirmą kartą aplankiau savo šeimą. Kai pabėgau, nieko nežinojau apie juos, o jie – apie mane. Maždaug dvejus metus gyvenome nežinioje, kol pagaliau pavyko juos rasti. Koks jums pasirodė Afganistanas dabar? Juk ne vienus metus ten dislokuoti kariniai daliniai. Ar šalis keičiasi? Kiekvienas grįžtantis iš užsienio, talibų manymu, yra priešas. Todėl apie kelionę saugumo sumetimais ne-

sakiau niekam, net tėvams, nes tada pavojus galėjo kilti ir jiems. Pamatyti artimuosius buvo didžiulis džiaugsmas. Visi jie – sveiki ir gyvi, tik tėvą talibai kelis mėnesius kankino. Kabulas pasirodė nykus. Aš nenorėjau matyti to miesto, valdžios, tvarkos. Sugriauti namai, didelis nedarbas, baisi korupcija. Po miestą važinėja svetimšalių automobiliai su įspėjamaisiais ženklais: jei nesilaikysi saugaus atstumo, bus šaudoma be perspėjimo. Kaip manote, kaip turi jaustis tikri afganistaniečiai, kuriems tėvynėje sakoma: nesilaikysi atstumo, šausiu? Jūs minėjote, kad lankėtės Afganistane. Tačiau turbūt buvote ten su neperšaunama liemene ir šalmu? Ar pastebėjote, kaip į tokius, kaip jūs, žiūri vietos žmonės?

tai joje pasikeitė aktoriai. Anksčiau dauguma afganistaniečių kovojo prieš talibus. Tai reiškia, kovojo už savo nepriklausomybę, už savo valdžią. O dabar pasikeitė vaidmenys. Amerikiečių tikslas – užimti daugiau teritorijos Vidurinėje Azijoje, turėti daugiau įtakos, o Afganistanas – vienas strateginių taškų.

Klausydamasi jūsų susidariau nuomonę, kad NATO pajėgų buvimą Afganistane vertinate neigiamai? Idėja buvo gera – padėti kovoti su talibais. Tačiau pagrindinė NATO funkcija dabar – palaikyti ir stiprinti vietinės ir centrinės valdžios įtaką. Tik jeigu ta valdžia yra renkama neteisėtai, ar galima tikėtis, kad afganistaniečiai palaikys amerikiečius, remiančius neteisėtą valdžią? Žmonės nori demokratinių rinkimų. Valdžia turi būti išrinkta žmonių. Ji turi būti teisėta. Manau, NATO šalyje turi savų tikslų, ji pati ir remia talibus, nes antraip jų Afganistane jau nebebūtų.

Goro provincijoje misiją atlieka ir Lietuvos kariai, čia dirba ir mūsų šalies diplomatai. Tačiau nejau jų darbai – kelių tiesimas, pagalba vietos ligoninei, elektros įvedimas – yra blogi? Geri. Lietuva nesikiša į didžiąją NATO politiką. Lietuviai Afganistane – maži žaidėjai. Ne kartą kalbėjau ir su misijoje Afganistane dalyvavusiais lietuviais. Jie važiuoja padėti atkurti provinciją. Tačiau Goro provincija yra skurdžiausia šalyje. Ją reikia ne atkurti, o sukurti iš naujo. Todėl Lietuvos skiriami pinigai Gorui yra labai nedideli. Provincijos žmonės gerbia lietuvius todėl, kad jie nesikiša į politiką, į amerikiečių žaidimus. Bet pamenate, kas nutiko, kai kariai įsikišo į kilusias riaušes? Žuvo Lietuvos karys. Tai buvo perspėjimas nesikišti į politiką. Skaudu, bet tokie dalykai nevyksta šiaip sau.

Afganistane nuolat vyksta karas. Vis dėlto kokie esminiai skirtumai tarp to Afganistano, iš kurio pabėgote, ir dabartinio? Kas pasikeitė? Pozicijos ir vaidmenys. Jei šalį pavadintume didelio teatro scena,

Ghulamas jau įsikūrė Lietuvoje, tačiau kalnų ir smėlio šalis jam visada liks tėvynė.

Naujos darbo vietos Vokietijoje masins lietuvius Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir iš Lietuvos. Vokietijos valdžia, spaudžiama stiprių vietos profesinių sąjungų ir visuomenės, pasinaudojo maksimaliu ES direktyvose

numatytu terminu, leidžiančiu saugoti savo darbo rinką iki 2011 metų. Dabar Lietuvos ekspertai ir darbdaviai nerimauja, kad pasiturinti ir palyginti netoli esanti valstybė gali tapti naujos emigracijos bangos taikiniu, iš Lietuvos iššluosiančiu dar gausesnį

Darbo paieškos masiškai veja žmones iš savo tėvynės.

būrį darbingų gyventojų, nepajėgiančių pakankamai užsidirbti tėvynėje. Iki šiol daugiausia lietuvių emigravo į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją, o pagal emigracijos apimtį, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuva pastarąjį dešimtmetį pirmavo tarp visų ES šalių.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Didelės Vokietijos darbo rinkos atvėrimas Rytų Europos šalių piliečiams tikrai turės įtakos Lietuvos darbo rinkai. Viena vertus, žmonėms atsiveria galimybės gauti darbo, kita vertus, mūsų šalies įmonės susidurs su mažėjančia darbo jėgos pasiūla. Statybų sektorius bus vienas pažeidžiamiausių, nes statybose dirba ir daug mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, kuri linkusi migruoti, ieškoti geresnių darbo pasiūlymų“, – prognozavo statybos ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Vėtrūna“ atstovas spaudai Paulius Tamulionis. Pasak jo, jau dabar jaučiamas kvalifikuotų darbininkų trūkumas, nes per krizės laikotarpį daugelis arba susirado kitą darbą, arba emigravo į tradiciškai populiarias tarp ieškančiųjų darbo šalis – Airiją, Angliją, Skandinavijos valstybes. Jei darbo jėgai atsivers sienos ir į

Kaip manote, ar šalis kada nors atsigaus? Manau, kad iš šalies per daugelį metų pabėgę afganistaniečiai galėtų sugrįžti ir padėti ją atkurti. Tokie kaip aš gyvename Vakarų šalyse, ir mūsų yra ne vienas ir net ne dešimt tūkstančių. Mūsų tauta buvo vieninga tuomet, kai kovojo prieš sovietus. Dabar, deja, ji susiskaldžiusi.

GK archyvo nuotrauka

Vokietiją, užsienin plūstelės dar daugiau darbininkų, kurių reikės Lietuvoje. P.Tamulionio nuomone, ateityje statybų bendrovės turės dvi išeitis – didinti atlyginimus ir kitomis priemonėmis motyvuoti, kad žmonės liktų Lietuvoje, arba įsivežti darbuotojų iš gretimos Baltarusijos ir kitų valstybių, kaip tai buvo daroma per statybų pakilimą 2007 metais. Vokietijos darbo rinkos atvėrimas nedžiugina ir vežėjų automobiliais. Šis verslas palengva atsigauna, bet jie sako dar negalį mokėti vairuotojams tokių didelių atlyginimų, kaip pakilimo laikais. „Vežėjams labai trūksta reikalingą kvalifikaciją turinčių vairuotojų – emigracijos pasekmes įmonės pajuto dar praėjusių metų pabaigoje. O perspektyva dirbti Vokietijos rinkoje situaciją gali dar paaštrinti, išvilioti paskutinius vairuotojus“, – sakė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Jonas Grybauskas. Eltos, GK inf.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Skyrybų su vyru dramą išgyvenusi 41 metų vokietė nužudė savo sūnų, buvusį sugyventinį, dar vieną niekuo dėtą žmogų ir susprogdino daugiabutį namą. Daumantas MUSNICKAS Šaltakraujiškas kerštas ar beviltiškumas, virtęs beprotybe? Tokius klausimus sau užduoda dabar nedidelio Leracho miesto (Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje) gyventojai.

Miestą garsino šokoladas „Milka“ Lerachas yra pačiame BadenoViurtembergo žemės pietvakariniame kampe, visiškai greta trijų valstybių – Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos – sienų sankirtos. Miestas, kuriame gyvena 48 tūkst. žmonių, iki šiol labiausiai garsėjo populiaraus šokolado „Milka“ fabriku. Dabar šio miesto istorijoje atsirado ir šiurpus puslapis: 41 metų advokatė Sabina R. surengė Lerache žudynes, kurių aukomis tapo jos penkerių metų sūnus, buvęs sugyventinis, vietos katalikiškos ligoninės darbuotojas, o policijos pareigūnas ir du praeiviai buvo sunkiai sužeisti. Dar penkiolika žmonių apsinuodijo smalkėmis, kai moteris sukėlė sprogimą daugiabučio namo bute, kuriame nužudė savo mažametį sūnų ir buvusį gyvenimo draugą. Žudikę nukovė atskubėjusio policijos specialiosios paskirties būrio pareigūnai.

Susprogdino butą Šių kruvinų skerdynių priežastimi veikiausiai tapo moters konf-

liktas su jos buvusiu sugyventiniu. Moteris prieš du mėnesius išsiskyrė su vyru. Jų vaikas liko gyventi su tėvu. Buvę sugyventiniai nuolat konﬂiktavo, vyras neleisdavo motinai bendrauti su sūnumi. Galiausiai buvusių sugyventinių ginčas baigėsi šiurpia tragedija. Drama prasidėjo sekmadienio pavakare. Pirminiais duomenimis, advokatė užėjo į butą, kuriame gyveno jos sūnus ir buvęs sugyventinis. Moteris abu juos nušovė, paskui padegė butą. Jame sprogo specialiai paliktas kanistras su benzinu. Sprogimas buvo toks stiprus, kad sugriuvo viena buto siena. Netrukus užsidegė (arba buvo padegta) daugiabučio namo laiptinė. Ji prisipildė aitrių dūmų, tad viršutiniuose aukštuose gyvenę žmonės negalėjo išeiti. Į įvykio vietą išskubėjo gaisrininkai, o tuo metu žudikė, apsiginklavusi pistoletu ir peiliu, patraukė į šalia esančią katalikišką Šventos Elžbietos kliniką.

Košmaras ligoninėje Į liepsnojantį daugiabutį atskubėję gaisrininkai išgelbėjo namo gyventojus. Net penkiolika jų buvo išgabenti į ligonines dėl smarkaus apsinuodijimo smalkėmis. Tuo metu Sabina R. įėjo į Šventos Elžbietos kliniką, prieš tai jos prieigose ji sužeidė du praeivius. Vienam jų kulka pataikė į nugarą, kitam kliudė galvą. Ligoninėje pistoletu ir peiliu ginkluota advokatė iškart pasuko į Ginekologijos skyrių. Netrukus čia pa-

Gimtasis kraštas

Pasaulis

Kerštas virto kruvinomis skerdynėmis

Advokatė surengė sprogimą bute, kuriame nužudė savo mažametį sūnų ir buvusį sugyventinį.

sigirdo šūviai. Į kelį buvo sužeistas policininkas, kuris laisvu nuo tarnybos metu buvo užsukęs aplankyti vienos pacientės. Žudikės kelyje pasipainiojo medicinos brolis, kurį Sabina R. subadė peiliu. Vyras neteko daug kraujo ir mirė vietoje. Klinikoje kilo panika, personalas ir pacientai stengėsi užsibarikaduoti palatose bei kabinetuose. Kai kas bandė slėptis rūsyje, kiti lipo ant ligoninės stogo. Policijos specialiosios paskirties būrio SEK pareigūnai atvyko į Lerachą per dvidešimt minučių. Policininkai apsupo ligoninės pastatą, o šturmo grupė įsiveržė į vidų. Sabina R. nusprendė nepasiduoti ir pradėjo šaudyti į policininkus. Netrukus ji buvo nukauta.

EPA-Eltos nuotrauka

Žudynės mokykloje

Senolis su beisbolo lazda

Žudynės Lerache sukrėtė Vokietiją. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis šalyje per kelerius pastaruosius metus. Pernai toje pačioje Badeno-Viurtembergo žemėje, Vinendeno mieste, septyniolikmetis Timas Krečmeris, apsiginklavęs tėvo pistoletu „Beretta“, įsiveržė į mokyklą ir surengė ten skerdynes, per kurias žuvo devyni moksleiviai ir trys mokytojos. Išbėgęs iš mokyklos, žudikas nušovė sodininką, pagrobė automobilį su įkaitu, nusigavo į Vendlingeno miestą (40 kilometrų nuo Vinendeno) ir čia, įsiveržęs į automobilių saloną, nušovė pardavėją bei salono klientą. Apsuptas policijos, paauglys buvo sužeistas, o netrukus jis nusišovė pats.

Kartais protas pasimaišo ne tik paaugliams, bet ir brandaus amžiaus žmonėms. Prieš metus Švalmtalio mieste 71 metų pensininkas Hansas P. drastiškai pasipriešino turto dalyboms po jo dukros ir žento skyrybų. Hanso P. 44 metų dukra išsiskyrė su vyru, kuriam teismas pritiesė dalį namo. Išgirdęs šią naujieną, pensininkas paskelbė susidorosiąs su žentu, o jo neradęs užpuolė žento giminaitę. Kai į namus atėjo dukra, lydima nekilnojamojo turto ekspertų, senolis pradėjo šaudyti iš pistoleto. Vyrasw sunkiai sužeidė dukrą ir paėmė ją įkaite, o dar tris žmones nušovė.

8 Tenisą žaidžia ne tik turtuoliai Gimtasis kraštas

Arvydas JOCKUS Vilniaus teniso klubo vadovas Liutauras Radzevičius tikina, kad tenisą gali žaisti visi – vaikai ir seneliai, vyrai ir moterys, turtuoliai ir vargšai. „Lietuvoje egzistuoja stereotipas, kad tai – turtingų žmonių sportas, kuris nepasiekiamas ne tik vidutines pajamas gaunantiems suaugusiems mėgėjams, bet ir vaikams iš neturtingų šeimų. Tai tikrai klaidingas įvaizdis“, – mano buvęs ilgametis Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.

Žaidimas visiems „Sovietmečiu buvo formuojama nuomonė, kad tenisas – buržuazinė sporto šaka, kad jį žaidžia tik turtingieji. Bet tai anų laikų įvaizdis. Dabar tokį stereotipą skleidžia žmonės, kurie nemėgsta ne tik teniso,

Lietuva pasiekė tam tikrą civilizacijos lygį, nes tenisas labiausiai populiarus tose šalyse, kuriose klesti ekonomika ir kultūra.

Sportas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

bet ir sporto apskritai“, – „Gimtajam kraštui“ sakė L.Radzevičius. Šios sporto šakos entuziastas įsitikinęs, kad tenisą Lietuvoje gali žaisti visi: „Savo žodžius galiu patvirtinti tokiu faktu. Šiandien tenisą žaidžiantys vaikai už treniruotes moka lygiai tiek pat, kiek ir vaikai, lankantys krepšinį Arvydo Sabonio ar Šarūno Marčiulionio akademijose. Tai kainuoja maždaug 200 litų per mėnesį, – skaičiavo teniso specialistas. – Šį žaidimą žaidžia ir senjorai, kuriems per 60–70 metų. O juk jie – pensininkai, ne pats turtingiausias visuomenės sluoksnis. Vadinasi, tai nėra itin brangus užsiėmimas. Vidury dienos galima už mažesnę kainą žaisti privačiuose aikštynuose. Bet juk yra ir savivaldybių aikštelių, pavyzdžiui, Nidoje, Preiloje ir kituose miestuose, kur leidžiama žaisti nemokamai.“ L.Radzevičius neslepia susižavėjimo šia aristokratiška sporto šaka. „Tenisas yra nekontaktinė, labai sveika ir graži akiai kova. Be to, tai intelektualių žmonių sportas. Ne turtingų, o intelektualių. O intelektualas nebūtinai turi būti turtingas“, – tikino vyras.

Gabus jaunimas L.Radzevičius labai teigiamai vertina rugsėjo 17–19 d. Vilniaus Vito Gerulaičio teniso akademijoje vykusį Deviso taurės mačą tarp Lietuvos ir Slovėnijos rinktinių bei puikų mūsų jaunųjų tenisininkų pasirodymą. Nors Lietuvos rinktinė ir pralaimėjo slovėnams rezultatu 2:3, specialisto nuomone, žiūrovai išvydo puikų teniso spektaklį.

kokias 50 pozicijų į priekį (dabar jo ATP reitingas – 106, – red.). O Laurynas Grigelis artės prie antro šimtuko (dabar 404, – red.). Paskutiniame mače Ričardui nelabai sekėsi pirmasis padavimas, Laurynui nelabai pavykdavo smūgiuoti iš dešinės. Visi mūsų tenisininkai žino, ką jiems reikia tobulinti, ir, manau, tikrai tai sėkmingai darys“, – sakė L.Radzevičius.

Po krepšinio ir futbolo

„Jaunųjų Lietuvos teniso žvaigždžių L.Grigelio (kairėje) ir R.Berankio laukia puiki Eltos nuotrauka ateitis“, – įsitikinęs L.Radzevičius.

„Rinktinė žengė milžinišką žingsnį nuo tada, kai prieš metus tiems patiems slovėnams pralaimėjome 0:5. Tada iš visos komandos vieninteliam Dovydui Šakiniui pavyko laimėti vieną setą, o per kitus keturis mačus nelaimėjome nė vieno seto. Dabar laimėjome net du mačus, kovojome ir buvome labai arti pergalės. Bet tikrai neapsiver-

čia liežuvis kritikuoti bent vieno mūsų žaidėjo ar visos komandos. Jie tikrai atidavė viską, ką galėjo“, – jaunuosius tenisininkus gyrė L.Radzevičius. Jis mano, kad geriausių mūsų žaidėjų laukia puiki ateitis. „Tikiu, kad Ričardas Berankis turi galimybę Pasaulio profesionalų reitinge (ATP) per vienus ar dvejus metus žengti dar

Po šių metų neįtikėtinos lietuvių pergalės prieš britus, paskui – prieš airius, Lietuvoje kilo susidomėjimo tenisu bumas. „Lietuvos rinktinės pergalės Deviso mačuose tik sutvirtino tą susidomėjimą, kuris kilo, kai tuomet septyniolikmetis Ričardas laimėjo pasaulio jaunių čempionatą. Bet tenisas Lietuvoje skynėsi kelią dar anksčiau. Aš jau kokius penkerius metus kartoju, kad šis žaidimas Lietuvoje tampa trečiąja sporto šaka. Tikrai ne šiais metais tai atsitiko. Šiemet tik matome ilgo darbo vaisius“, – teigė L.Radzevičius. Jis džiaugiasi, kad šalyje atsiranda vis daugiau teniso bazių: šiemet atviri teniso aikštynai įrengti Panevėžyje. Klaipėdoje pastatytas dengtas teniso aikštynas. Teniso aikštelių atsirado Druskininkuose, Alytuje, Priekulėje, Nidoje, Kėdainiuose, Utenoje. Per pastaruosius trejus metus Utenos rajone išdygo net dešimt teniso aikštynų. „Milžiniškas susidomėjimas šia sporto šaka atsirado dėl to, kad tenisas – labai sveikas, švarus, gražus ir malonus akiai žaidimas. Bet to, jį galima žaisti visą gyvenimą – nuo kelerių iki 80–85 metų. Visame pasaulyje vyksta senjorų turnyrai. Lietuvoje tenisą žaidžia net trys 80 metų perkopę vyrai. Tai rodo, kad Lietuva pasiekė tam tikrą civilizacijos lygį, nes tenisas labiausiai populiarus tose šalyse, kuriose klesti ekonomika ir kultūra“, – teigė L.Radzevičius.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Kasdien pėstute sveikatos ir žvalumo pasisemti Gera savijauta, guvus protas, dosniai dalijama gyvenimiška išmintis – toks nenustygstantis buvęs savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius, dabar TV laidų vedėjas Algimantas Čekuolis. ti ar kitaip judėti. Kalbėti jiems apie vaikščiojimo naudą sveikatai, malonumą, poilsį vaikštant – tas pat, kas raginti nevalgyti kiaulienos. Nemažai daliai žmonių gyvenimo kokybė, sėkmė ar net laimė asocijuojasi su galimybe daug ir riebiai valgyti, važinėti automobiliu. Tokių net ir įtikinėti neverta“, – mano A.Čekuolis.

Rytinė mankšta – įprotis

Galimybė judėti, dirbti, būti reikalingam, anot A.Čekuolio, ir yra tikroji laimė bei LRT nuotrauka vaistas nuo ligų ir senatvės.

Irma JANONYTĖ Jei norite jaustis sveiki ir energingi, nebūtina kankintis laikantis griežtų dietų, prakaituoti tvankiame sporto klube ar gerti maisto papildus. Išlikti žvaliems ir pasitempusiems padeda vaikščiojimas.

Lietuviai per mažai juda „Labai mėgstu vaikščioti pėstute. Vakarais visuomet surandu laiko valandą ar pusantros pasivaikščioti po Vingio parką, šalia kurio gyvenu daugiau nei pusę gyvenimo. Vaikštant žalumos apsuptyje atsigauna

ne tik širdis, pailsi galva, bet ir pasimankština sąnariai, kūnas tampa judresnis. Judėjimas, kaip ir rašymas, yra mano gyvenimo būtinybė“, – sakė 78-erių žurnalistas ir žinomas TV laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ vedėjas. Jį džiugina, kad parke, kuriuo galėtų didžiuotis bet kurios valstybės sostinė, kasdien vis daugiau sportuojančių žmonių. Vieni vaikštinėja, kiti važinėja dviračiais, riedučiais, sportuoja su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Tačiau, palyginti su užsienio šalimis, kuriose jam tenka dažnai lankytis, tai yra tik lašas jūroje. „Dauguma lietuvių, norėdami būti sveiki, neturi poreikio vaikščio-

Kiekvienas žurnalisto rytas nuo pat vaikystės prasideda mankšta. Ji tarsi įžanga į visą dieną ir į rašymą, kuris tapo kasdieniu ritualu. „Seniai pastebėjau, kad esu kur kas mažiau kūrybingas, jei mažiau judu. Kai gerai pasimankštinu, nereikia jokio dopingo – cigaretės ar kavos. Rašau kaip iš pypkės – kiekvieną dieną po tris puslapius“, – džiaugėsi vieną po kitos knygas leidžiantis žurnalistas. Galimybė judėti, dirbti, būti reikalingam, anot A.Čekuolio, ir yra tikroji laimė bei vaistas nuo ligų ir senatvės. Vis dėlto metų naštos nejaučiantį vyrą jau kurį laiką kankina sąnarių skausmai. Numalšinti juos padeda speciali ﬁziologinė avalynė, pagaminta pagal masajų basos kojos technologiją. „Šiemet buvau Kenijoje ir lankiausi masajų kaime. Tai – visiškai laukinė gentis, kurios vyrai valgo tik mėsą ir geria karvių kraują. Tačiau šie žmonės nežino, kas yra kaulų ar sąnarių ligos, nes vaikšto basi ar su specialia avalyne. Mes visi buvome sukurti vaikščioti basi, bet šiais laikais tai neįmanoma, todėl kenčia mūsų sąnariai. Specialūs batai padeda jiems sugrįžti į normalią padėtį ir sąnarius kuriam laikui nustoja gelti“, – aiškino A.Čekuolis.

Onkologijos ateitis – radioterapija Kiekvienais metais onkologinės ligos diagnozuojamos 3 mln. europiečių. Vėžys šiuo metu Europoje yra pagrindinė mirties priežastis. Dažniausiai išsivysto krūties, plaučių, skrandžio, galvos, prostatos ir kaklo augliai. Dar daugiau vėžinių susirgimų prognozuojama 2030– 2040 metais. Onkologijos specialistai teigia, kad tradicinę chemoterapiją ateityje pakeis protonų terapija, paremta radioterapija, kuri taps pagrindine onkologinių ligų gydymo priemone. Taip gydant navikas būtų paveiktas maksimalia spindulių doze, nepažeidžiant gretimų sveikų organų. „Radioterapija – tikslinės radiacijos naudojimas nužudant naviko vėžines ląsteles – vaidina vis didesnį vaidmenį gydant įvairių rūšių vėžį.

Vėžinės ląstelės būtų sunaikinamos maksimaliai, o komplikacijos dėl radiacijos būtų nedidelės. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkolo-

Gimtasis kraštas

Sveikata

ginėmis ligomis. Vadinasi, kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių mūsų šalyje yra apie 70 tūkstančių. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtis nuo vėžio. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kulniuoja pėsčiomis Kitas ne mažiau populiarus ir žinomas žmogus 61 metų renginių režisierius Vytenis Pauliukaitis – taip pat visuomet energingas ir jaunatviškas. Nors specialiems pasivaikščiojimams daugelyje televizijos pramoginių laidų dalyvaujantis vyriškis laiko neturi, pėsčiomis vaikščioja daug ir su malonumu. „Kadangi neturiu automobilio, daug vaikštau po Vilnių. Turiu daug darbų, projektų, tad kasdien tenka iš vienos vietos į kitą kulniuoti pėstute“, – sakė V.Pauliukaitis. Anot jo, einant pėstute deginamos kalorijos, tvirtėja kūnas, gerėja nuotaika, slopsta stresas. Galų gale vaikštant atrandi daug naujų vietų ar tiesiog nepastebėtų įprastos aplinkos detalių, sutinki draugų ir pažįstamų. Tai – labai patogus ir nebrangus būdas mankštintis, tinkamas ir jaunam, ir senam. „Vaikščioti įpraskite visur ir visada, kuo dažniau ir ilgiau“, – patarė energija trykštantis ir žodžio kišenėje neieškantis V.Pauliukaitis.

Labiausiai paplitęs sportas Vaikščiojimas yra labiausiai paplitęs sportas pasaulyje. Vaikščiojant dirba visi žmogaus kūno raumenys. Tai padeda išlaikyti kūno formą, lankstumą, puikią savijautą. Šis mankštinimosi metodas nereikalauja jokių papildomų išlaidų, specialios aprangos, inventoriaus ar abonemento, dažnai net nereikia specialiai tam ieškoti lai-

Bent 30–45 minučių kasdieninė mankšta vėžio ligų atvejų sumažintų 12 proc. ko. Tereikia noro ir ryžto užuot važiavus mašina, nepatingėti į darbą ir iš jo kulniuoti pėsčiomis, vaikščioti tvarkant reikalus mieste, apsiperkant. Neseniai Pasaulio vėžio tyrimų fondo mokslininkai paskelbė, kad energingas kasdieninis pasivaikščiojimas gerokai sumažina ir vėžio riziką. Jų teigimu, per metus būtų galima išvengti daugiau nei 10 000 naujų krūties ir žarnyno vėžio atvejų vien tik Didžio-

Nors specialiems pasivaikščiojimams daugelyje TV pramoginių laidų dalyvaujantis V.Pauliukaitis laiko neturi, pėsčiomis vaikščioja daug ir su malonumu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

joje Britanijoje, jeigu žmonės daugiau mankštintųsi, pavyzdžiui, daugiau eitų pasivaikščioti ar netgi darytų sunkesnius namų ruošos darbus. Bent 30–45 minučių kasdieninė mankšta vėžio ligų atvejų sumažintų 12 proc. Proporcingai dėl to mažėtų ir mirtingumas. Nuo krūties vėžio mirtų 1 500, o nuo žarnyno vėžio 1 900 mažiau žmonių. Mokslininkai stengiasi įrodyti šį naudingą ryšį, nes tik trečdalis žmonių žino, kad sportas turi tiesioginį poveikį vėžio rizikos mažinimui. Tarp britų vėžys yra vadinamas antruoju pagal dažnumą žudiku. Tačiau Pasaulio vėžio tyrimų fondo mokslo padalinio vadovo pavaduotoja dr. Rachelė Tompson pabrėžė, kad mankšta nereiškia, jog reikia kasdien lieti prakaitą sporto salėje. Energingas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas palengva, šokiai, sodininkystė ir dulkių siurbimas bei kiti namų ruošos darbai – visa tai galima laikyti lengva mankšta. „Šiuo metu jau turime svarių įrodymų, kad ﬁzinis aktyvumas yra svarbus vėžio prevencijai. Kasmet būtų galima išvengti tūkstančių naujų vėžio atvejų darant tokius paprastus dalykus kaip energingas vaikščiojimas“, – sakė mokslininkė.

Tai Įdomu Išbandytas robotas chirurgas Vienos garsiausių Buenos Airių klinikų chirurgai atliko pirmąsias operacijas padedami roboto. Robotas, sveriantis toną ir pavadintas Leonardo da Vinčio garbei, – kol kas vienintelis Argentinoje. „Praėjusią savaitę pirmą kartą mūsų šalyje buvo atliktos penkios operacijos panaudojant robotą, jų metu buvo pašalintas piktybinis prostatos auglys. Visos jos buvo sėkmingos“, – sakė vyriausiasis klinikos gydytojas Oskaras Damia. Pasak jo, robotas chirurgas – sena klinikos vadovybės svajonė. Klinikos gydytojai ketina panaudoti jį ne tik urologijos, bet ir širdies operacijų metu. Operuojant robotas naudojasi keturiomis „rankomis“, kurias iš specialaus pulto valdo specialistas. Vienoje iš jų įrengta vaizdo kamera, perkelianti trimatį vaizdą į didelį monitorių. Čia jį galima padidinti 20 kartų. Kitose trijose „rankose“ įrengti mikroprietaisai, leidžiantys atlikti operacijas sunkiai prieinamose kūno dalyse. Roboto chirurgo kaina siekia 1,5 mln. JAV dolerių. Pietų Amerikoje panašūs aparatai naudojami tik Venesueloje ir Brazilijoje, rašo Argentinos laikraštis „Nacion“. GK inf.

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Sodybą puošia rieduliai iš Žemaitijos

nas primena paukštį, kitas – žmogaus ﬁgūrą. Kiekvienas akmuo turi savo vietą“, – rodė ponia Zita. Pačiam šeimininkui tokie žodžiai kelia šypseną. „Aš prie akmenų prisilietęs jokios auros nejaučiu ir su jais nesikalbu. Bet akmenys man – kaip palikimas. Jie primena tėviškę“, – prasitarė R.Vaitelavičius, kilęs iš Skuodo rajono Mosėdžio miestelio. Dauguma dekoratyvinių riedulių – iš Skuodo rajono. „Tėviškės akmuo turi būti. Tai atsivežiau vieną kitą. Net ant būsimo kapo akmenį iš tėviškės pasistačiau“, – šypsojosi R.Vaitelavičius. Yra akmenų ir iš Gelgaudiškio, Šakių rajone. Jurbarke tokių riedulių nėra. R.Vaitelavičiaus tėvas buvo patyręs akmenskaldys, prie šio darbo nuo mažumės pratino ir savo sūnų.

Anksčiau gaudavo už ačiū

Sodybos teritorijoje puikiai dera akmenys ir dekoratyviniai augalai.

geras įvertinimas“, – linksmai kalbėjo šeimininkas. Dar projektuodami namą, sutuoktiniai lankėsi ir apžiūrinėjo sodybas Skuodo rajone. „Kauno rajone net laužėmės į vidų pas žmones. Jau buvome nusižiūrėję projektą, bet jis netiko šiai vietai“, – prisiminė ponia Zita.

Geriau krūmynai nei įkyrus kaimynas

Romaldas ir Zita Vaitelavičiai savo sodybą puoselėja jau 20 metų.

Lina JUŠKAITIENĖ „Darbas sodyboje – mano pomėgis. Vietoj žvejybos, medžioklės“, – sakė šiais metais gražiausia pripažintos Jurbarko rajono sodybos šeimininkas Romaldas Vaitelavičius. Kartu su žmona Zita jie Dainiuose stovintį namą, krūmynus ir purvynus aplink jį pavertė rojaus kampeliu, kuriame karaliauja didžiuliai akmenys. Šeimininkui jie ypač brangūs, nes atvežti iš tėviškės Skuodo rajone.

Į šventę – atsiimti apdovanojimo Zitai ir Romaldui Vaitelavičiams rugsėjo 25 dieną teks atvykti į Jurbarke vyksiančią Derliaus šventę ir atsiimti jiems skirto apdovanojimo. Vaitelavičių sodyba šiais metais išrinkta gražiausia Jurbarko rajone. Vertinimo komisijos sprendimą Vaitelavičiai sužinojo dar liepą. Sodybos šeimininkas nesijaučia vertas šio apdovanojimo. „Lietuvoje yra tokių gražių vietų, kad jas pamatęs atsisėstum ir sėdėtum žado netekęs. Su kriokliais, alpinariumais. O pas mus elementaru, pigu, primityvu. Nesirk visą gyvenimą tinginio liga ir turėsi“, – tikino jis. Pats R.Vaitelavičius labiausiai džiaugiasi sodybos vieta: „Vanduo iš vienos pusės ir nėra kaimynų už dviejų metrų.“ Sodyba stūkso ant Jurbarkų kaimo tvenkinio kranto. Sutuoktinius džiugina ir tai, kad kartu gyvena dukra su šeima, pas juos mielai vasaroja anūkai.

Stogas užkliūva ne tik šeimininkui Gražiausios sodybos šeimininką labiausiai erzina stogas, kurį reikia kapitališkai remontuoti, mat lyjant jis praleidžia vandenį. Be to, pastato apšiltinimas neatitinka šių dienų reikalavimų. Remonto prašyte prašosi ir namo vidus. Tam reikia didelių investicijų. „Ko gero, paliksiu šį darbą vaikams“, – šypsojosi šeimininkas. Jų sodybos stogas užkliūva ne tik šeimininkams. Ponia Zita juokauja, kad ir iš pažįstamų sulaukia priekaištų – tokiai gražiai sodybai nedera nutriušęs stogas. Namą projektavo pats R.Vaitelavičius. „Negi samdysi, jei pats gali nusipiešti“, – juokavo jis. Ir jo darbas buvo neblogai įvertintas. Jau pastatytą namą parodė specialistui. „Pasakė, kad būna ir blogiau. Va čia tai

Už tai, kad gyvena šioje sodyboje, šeima turi dėkoti vienam įkyriam kaimynui. Taip jau nutiko, kad sutuoktiniai gavo sklypą Jurbarko mieste. Pradėjus kalti kuoliukus ir žymėti sklypą, priėjo kaimynas ir pareiškė, kad ši žemė yra jo tėvų ir jis ruošiasi ją atsiimti. „Pamaniau, savo kieme negalėsiu ramiai gyventi. Užtektinai daugiabutyje gyvendami su kaimynais nugaromis trindavomės“, – prisiminė R.Vaitelavičius. Ir negyveno. Pradėjus Dainių gyvenvietėje formuoti sklypus, gavo len-

gvatinę paskolą, išsirinko sklypą ir vieni pirmųjų pradėjo kurtis. Sodybos vieta Dainiuose buvo ypatinga. Plynas laukas ir krūmynai. Ponia Zita iki šiol atsimena, kaip reagavo anyta, pamačiusi, kur gyvens jos sūnus. „Ji apsiverkė. Sakė, vaikeli, kur tu lendi. Tada vos išvažiavome iš ten per purvynus“, – pasakojo Z.Vaitelavičienė. Sodyboje jie gyvena jau apie 20 metų, o tvarkytis baigė visai neseniai. „Galima sakyti, kad pernai užbaigėme įsiruošti – užsėjome pievutę. Nors ten jau ir ne mūsų teritorija, bet negražu, kai piktžolėmis apaugusi“, – pasakojo Z.Vaitelavičienė. Sutuoktiniai sutvarkė ir prižiūri jiems nepriklausančią užtvankos pakrantę. „Dabar čia vasarą ateina maudytis vietos vaikai. Anksčiau šlaitai buvo taip apaugę, kad net žvejai neidavo žvejoti. O kai sutvarkėme, pastatėme lieptelį, toliau esantis paplūdimys tapo lyg ir nereikalingas“, – sakė R.Vaitelavičius.

Akmenys primena tėviškę

Akmenimis nusagstyta visa sodybos aplinka. Žmogaus ūgio rieduliai – tarsi vizitinė šios sodybos kortelė.

Vaitelavičių sodyboje – nė vienos medinės skulptūrėlės. Užtat daug gėlių, egzotiškų medžių, krūmų ir didžiulių akmenų. Jais nusagstyta visa sodybos aplinka. Žmogaus ūgio rieduliai – tarsi vizitinė šios sodybos kortelė. Grandinėmis sukabinti akmenys juosia sodybą iš užtvankos pusės. „Nuo kaimynų užsitvėrėme. Būtų kvaila nuo gamtos užsitverti“, – aiškino R.Vaitelavičius. Jo sodyboje liaudies meistrų skulptūras pakeičia dekoratyviniai akmenys. „Va vie-

„Norint sutvarkyti beveik 50 arų, reikia būti verslininku. Aplinka, suformuota iš riedulių, – pigiausias variantas. Tereikia juos parsigabenti“, – tikino sodybos šeimininkas. Taip susiklostė, kad akmenis atvežti jam beveik nekainavo. R.Vaitelavičiaus svainis darbo reikalais važiuodavo į Tauragę, tai ir riedulių užsukdavo. Visi rieduliai ponui Romualdui yra labai brangūs. Jei kas norėtų pirkti, nė už tūkstantį litų vieno neparduotų. „Kartais ateina ir juokais prašo. Sakau, kad atiduosiu visus, jei sugebės išsinešti“, – pokštauja šeimininkas. Akmenys sveria nuo 3 iki 6 tonų. Jiems pastatyti reikėjo krano. Kiek tiksliai sodyboje akmenų, jos šeimininkas nežino. Tegali pasakyti, kad tikrai atvežta ne viena mašina. Kada į sodybą atkeliaus naujas riedulys, šeimininkui keblu pasakyti. Dabar kiltų bėdų ne tik jį surasti, bet ir parsivežti. Anot R.Vaitelavičiaus, dabar tokia tvarka, kad tokius riedulius saugo valstybė. „Iš savo žemės galima parsivežti, bet tai reikia įforminti popieriais. O anksčiau būdavo taip – pasikrovei ir veži“, – prisiminė šeimininkas. Anot jo, akmuo įgavo vertę. Seniau vietos žemaičiai prašydavo akmenis iš laukų išvežti, nes jie trukdydavo. „O dabar už ačiū negausi. Daug kas statosi sodybas – visi puošiasi, veža ir formuoja aplinką iš akmenų“, – pasakojo R.Vaitelavičius. Jis planuoja ne tik stogą remontuoti. Norėtų įrengti židinio, fontano apšvietimą. Sutvarkyti balkoną. Pasisodinti spanguolių. Sutuoktiniai jau numatę vietą, kurioje rudenį sodins šilauogių. „Turime sodą. Nesiekiame derlingumo. Netręšiame, nepurškiame. Kas lieka nuo kenkėjų, tą ir turime. Maisto produktų su konservantais ir parduotuvėje galiu nusipirkti“, – dėstė vyras. Sode auga daug egzotiškų vaismedžių – persikas, abrikosas, cidonija, riešutmedis.

Sutuoktiniai sutvarkė ir prižiūri jiems nepriklausančią užtvankos pakrantę. Šiuos riedulius sodybos šeimininkas atsivežė iš Skuodo rajono.

Autorės nuotraukos

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Gimtasis kraštas

Užribis

Suįžūlėję medžiotojai pyškino į karves Rudenį gamtoje įsivyraujančią ramybę kasmet vis dažniau ir įžūliau drumsčia ne tik piktavaliai brakonieriai, bet ir pažymėjimus turintys nedrausmingi medžiotojai.

šime rašoma, kad apie 21 val. jis du kartus šovė į stirniną (į stovintį ir į bėgantį), tačiau nepataikė. Kitos dienos rytą netoli medžioklės vietos buvo rasta, kaip įtariama, nušauta karvė. Karvės savininkei S.Raišuotis žalą atlygino, ji pretenzijų neturi. Nustatinėjama, ar medžiojant nebuvo pažeistos medžioklės taisyklės, ir bus sprendžiamas atsakomybės klausimas. Taip pat pradėtas tarnybinis patikrinimas siekiant nustatyti, ar tyrėjas S.Raišuotis nepažeidė policijos pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pats S.Raišuotis į VL telefoninius skambučius neatsiliepė, taigi sužinoti, kur iškeliavo nušautos karvės mėsa, nepavyko.

Šarūnas PREIKŠAS Medžioklės taisyklių laužytojai suįžūlėjo tiek, kad laukinius gyvūnus šaudo vos ne prie vietos gyventojų namų, o kartais mirtinai sužaloja sodiečių pririštus gyvulius. Kiti ciniškai brakonieriauja pareigūnų akivaizdoje arba vidury šviesios dienos drąsiai doroja kulkų pakirsto žvėries skerdeną. Treti įkaušę, su užtaisytais ginklais ir pasišviesdami prožektoriais automobiliu baido ir vaikosi savo aukas.

Pažeidimų daugėja Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (URAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) pareigūnams darbo netrūksta. Nuo brakonierių regione saugomi net 1 002 ežerai. Ne dešimtimis hektarų matuojami ir medžioklės plotai. „Sunkus ir pavojingas darbas nenueina veltui. Vien medžioklės taisyklių pažeidimų 2008 metais išaiškinome 111, pernai – 107, o per pirmą šių metų pusmetį – jau net 76. Didėjimo tendencija akivaizdi“, – pabrėžė URAAD vadovas Ričardas Vygantas ir pridūrė, kad brakonieriai ginklus ne tik į žvėris, bet ir į aplinkosaugininkus kartais nukreipia. „Smagu, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, nepakantesnė gamtos

Briedį nušovusių brakonierių trijulė tikėjosi lengvo uždarbio.

niokotojams. Gauname vis daugiau pranešimų apie daromus pažeidimus. Dažniausiai jie pasitvirtina. Žmonės mažiau bijo, informuoja mus ne tik anonimiškai, bet neslėpdami savo pavardžių. Štai ir naujausią medžioklės taisyklių pažeidimą – šaudymą prie Utenos rajono Antalgės gyvenvietės arčiau leidžiamo atstumo – nebeapsikentę gyventojai savo parašais patvirtino“, – prieš kelias dienas gautą dokumentą VL rodė URAAD GGAI vyresnysis specialistas Edvardas Kriugiškis. Aplinkosaugininkai jau spėjo patikrinti antalgiškių pateiktą informaciją. Nustatyta, kad pastarąjį kartą beveik prie Antalgės gyventojų namų pyškino ne tik eilinis medžiotojas, bet ir medžiotojų būrelio vadovas. Abiem teks iš piniginių traukti ne mažiau kaip po šimtinę.

Briedį išdorojo pareigūnų panosėje Nežinia, ko daugiau – drąsos, įžūlumo ar paniekos visuomenei – de-

monstravo Ignalinos rajono Dūkšto mieste gyvenantis medžiotojas P.Š. Jis svetimuose medžioklės plotuose prie Ignalinos atominės elektrinės, kur zuja apsaugos darbuotojai, pasieniečiai, kitų tarnybų atstovai, praeito trečiadienio rytą nušovė antrametį briedžio patiną, nors nei medžioklės lapo, nei licencijos briedžiui sumedžioti neturėjo. Pargabenęs ir palikęs namuose šautuvą, P.Š. prie grobio grįžo su dviem sėbrais – visaginiečiu V.M. ir Ignalinos rajone gyvenančiu M.B. Vakare skerdiena jau buvo sudorota, sudėta į maišus ir atnešta arčiau kelio. Atsipūtusi, kol pradėjo temti, trijulė grįžo, kad nuneštų žvėrieną į miške paliktą automobilį. Prie maišų juos pasitiko URAAD GGAI pareigūnai. „Už neteisėtai sumedžiotą briedį P.Š. teks atlyginti 2 264,5 Lt žalą gamtai, nuo 1 iki 3 metų atsisveikinti su medžiotojo pažymėjimu ir teise medžioti, be to, bus konﬁskuotas jo šautuvas. Atsakomybės neišvengs ir pagalbininkai. Ignalinietis M.B. mums jau pažįstamas: du kartus baustas už brakonieriavimą neteisėtomis žūklės priemonėmis“, – pasakojo URAAD GGAI viršininkas Almantas Vaičiūnas. Pasak jo, šis briedis nušautas ne todėl, kad medžiotojas su bendrais neturėtų ko valgyti, o tik tam, kad mėsą parduotų žvėrienos supirkėjui.

Kas suvalgė karvę?

Vidury šviesios dienos briedis buvo nušautas, išdorotas, o maišai su skerdiena sukrauti arčiau kelio.

Kas suvalgė kito medžiotojo nušautą vargingai besiverčiančios sodietės veršingą karvę, sužinoti nepavyko, tačiau istorija verta detektyvinio romano. Vieną birželio

Utenos RAAD nuotraukos

rytą Anykščių rajono Rubikių kaimo gyventoja Irena Žemaitienė ganykloje rado savo piendavę negyvą. Pastebėjusi šautinę žaizdą, šautuvo kulkos tūtelę, apie karvę apvažiavusio automobilio vėžes, moteris suprato, jog karvė nušauta. Ji iškvietė policiją, nors ir nesitikėjo, kad kaltininkas bus surastas.

Reikalavimai medžiotojams gerokai sušvelninti. Medžioklė palikta jų pačių sąžinei – jie atsakingi tik sau, neprivalo net atsiskaityti, kur medžioja. Nespėjo moteris atsigauti nuo sukrėtimo, kai atvykęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Anykščių rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Steponas Raišuotis, įteikė jai 2 tūkst. Lt ir išsivežė nušautą karvę. Paskui Anykščių RPK išplatino pranešimą, kad tądien „Elmos“ medžiotojų klubo nariai medžiojo netoli Rubikių kaimo. O už medžioklę buvo atsakingas medžiotojas RPK pareigūnas S.Raišuotis. Prane-

Medžioklė – pačių medžiotojų sąžinei Mėgėjų pašaudyti ne į skuodžiančius kiškius, o į pririštas ramias karves pasitaiko ne taip jau retai. Rugsėjo pradžioje kelias valandas, kol nukraujavo, kankinosi dvi veršingos karvės Panevėžio rajono Vadoklių kaime. Dvi mažametes dukreles auginantys Lina ir Sigitas Janioniai liko be pagrindinių šeimos maitintojų. Vadoklių apylinkėse medžioklės plotus turi bent keturi medžiotojų būreliai. Medžioklė vyko ir tą naktį. „Prisigėrė „arielkos“ ir neatskyrė karvės nuo briedžio“, – VL aiškino sodžiaus apylinkių gyventojai. „Ne mes, o Panevėžio rajono policija atlieka šio įvykio tyrimą. Girdėjau, kad rado kulką, paėmė ištirti kelių medžiotojų šautuvus“, – pasakojo Panevėžio RAAD GGAI viršininkas Albertas Mikašauskas. „Tikrinamos dvi versijos – brakonierių savivalė arba neatsakingas medžiotojų elgesys. Apklausiama gana daug medžiotojų“, – tikino PK viršininko pavaduotojas Gintautas Misiūnas. „Dabar reikalavimai medžiotojams gerokai sušvelninti. Medžioklė palikta jų pačių sąžinei. Medžiotojai nebeprivalo atsiskaityti, kur medžiojo. Anksčiau dar turėdavo pranešti miškininkams, o dabar patys pildo medžioklės lapus, metus juos saugo ir sunaikina“, – aiškino Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus vadovas Petras Narbutas. O dėl karvių sušaudymo jis sakė manantis, kad šaulys karves galėjo palaikyti laukiniais gyvūnais, mat naktį automobilių žibintų apšviestos karvių akys šviečia taip pat, kaip elnių ar briedžių.

Suduotas smūgis narkotikų platintojų gaujai Vilniaus mieste ir apskrityje veikusio vieno stambiausių narkotikų platintojų tinklo nariai stos prieš teismą. Pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ir dalyvavimo jo veikloje įteikti daugiau nei 60 asmenų. Dalis jų už grotų atsidūrė praėjusių metų gruodį, kiti – šiemet vasario mėnesį. Baudžiamojoje byloje, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas, yra 27 įtariamieji, dalis jų – suimti. Dėl likusių grupuotės narių ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Įtariamiesiems inkriminuojama, kad jie, dalyvaudami nusikalstamo susivie-

nijimo veikloje, išplatino ne mažiau kaip 63 kg amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie 1 kg kokaino, maždaug 400 g heroino ir per 13 tūkst. psichotropinio poveikio tablečių. Pradėjus ikiteisminį tyrimą specialiai tam buvo sudaryta tyrimo grupė, kurioje dirbo dvylika Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkės prokurorų, taip pat penki Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (LKPB ONT) padalinių pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sostinėje aptiko patalpas, kuriose veikė

grupuotės „laboratorija“ – čia buvo gaminama psichotropinė medžiaga amfetaminas. Per kratas buvo rasta 15 įvairių kalibrų ir kategorijų šaunamųjų ginklų, priklausiusių nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat apie 120 šovinių. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po LKPB ONT padalinių pareigūnų atlikto ilgalaikio operatyvinio tyrimo. Bendroje operacijoje, nukreiptoje prieš vieną stambiausių Vilniaus mieste ir apskrityje veikusių narkotikų platintojų tinklų, dalyvavo ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai. Baudžiamasis kodeksas tam, kas organizavo ar vadovavo šaunamaisiais

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, numato lais-

vės atėmimą nuo 10 iki 20 metų arba įkalinimą iki gyvos galvos. GK inf.

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Kelionės

Jūratė BALIUKONYTĖ

taip pat garsėja savo grožiu. Ryškiausių pasaulio žvaigždžių ypač mėgstamas Portoﬁno kurortas Italijos rivjeroje, netoli Genujos miesto. Tai buvęs žvejų kaimelis, neužimantis nė 3 kv. km ploto ir turintis vos kiek daugiau nei 500 gyventojų. Tačiau žmonių jame netrūksta. Nepaisant aukštų kainų, pasimėgauti atostogomis čia atvyksta daugybė poilsiautojų.

Italija negali nesužavėti. Nuo baltakepurių Alpių viršūnių šalies šiaurėje iki šiltų jūrų ir balto smėlio paplūdimių pietuose. Nuo šimtmečius skaičiuojančių didingų meno kūrinių ir architektūros paminklų iki madingiausių prekybinių gatvių. Nuo burnoje tirpstančio maisto iki pietietiškai chaotiško gyvenimo ritmo. Taip, visa tai tiesiog la dolce vita (saldus gyvenimas)!

Kava nuo ryto iki vakaro

Mados garbintojų miestas Kelionę po Italiją pradedame nuo šalies šiaurėje įsikūrusio Milano. Miestas didelio įspūdžio nepadaro: naujoviškas ir modernus, bet „šaltas“ metropolis. Tačiau paganyti akis čia tikrai yra į ką. Italijos ﬁnansų sostine tituluojamo miesto pasididžiavimas – antra pagal dydį pasaulyje katalikų bažnyčia – katedra Duomo di Milano. Milane taip pat įsikūręs vienas žinomiausių ir prestižiškiausių operos teatrų pasaulyje „La Scalla“. Tačiau daugelis užsieniečių į Milaną keliauja ne pasigrožėti architektūros paminklais ar čia klestinčiais menais. Kone geriausiai pasaulyje miestas žinomas kaip mados sostinė. Būdamas Milane supranti, ką tai reiškia. Tiek daug madingai, stilingai ir velniškai brangiai apsirengusių žmonių nemačiau niekur kitur. Milane veikia garsiausi Italijos mados namai: „Giorgio Armani“, „Prada“, „Dolce&Gabbana“, „Moschino“, „Gucci“. Prabangios jų parduotuvės įsikūrusios viso pasaulio mados aistruoliams puikiai žinomoje Montenapoleone gatvėje. Einant ja akys raibsta nuo vitrinose demonstruojamų grožybių iš naujausių dizainerių kolekcijų. Beje, šioje gatvėje pasijutau lyg netolimame užsienyje, nes aplinkui girdėjosi beveik vien rusų kalba. Garderobą atnaujinti sumaniusiems Rusijos turtuoliams Milanas tapo viena pagrindinių kelionių vietų. Kad jie čia itin svarbūs ir laukiami pirkėjai, rodo ir tai, jog daugumos prabangių parduotuvių darbuotojai kalba rusiškai.

Italija –

saldus gyvenimas

Pietų Europos perlu neretai vadinamoje Italijoje tūkstantmečių istorijų romantika susipina su veržlia šiuolaikine dvasia.

Vakarinis šurmulys

Temperamentas liejasi Susikalbėti kokia nors kita kalba nei italų Apeninų pusiasalyje labai sunku. Net didžiuosiuose Italijos miestuose labai nedaug žmonių kalba angliškai. Tad keliaujant neprošal turėti pasikalbėjimų žodynėlį ir išmokti bent kelias frazes itališkai.

Rytais Italijos gatvės kvepia kava. Jos aromatas sklinda iš daugybės didesnių ar mažesnių kavinukių. Italai niekada niekur neskuba, tad ir rytinės kavos ir kuklių pusryčių ritualas atliekamas maloniai ir palengva. Dažniausiai per pusryčius italai mėgaujasi šiltais rageliais arba skrebučiais su uogiene. Ir, žinoma, kava, dažniausiai kapučino ar balinta. Italija – kavos mylėtojų šalis. Kavą, tiesa, jau stipresnę, italai geria ir po pietų, ir po vakarienės. Skaičiuojama, kad per metus vienas šalies gyventojas vidutiniškai išgeria apie 600 puodelių juodojo gėrimo. Italijos kavinėse galima paskanauti pačiais įvairiausiais būdais paruošta kava: americano, mocha, ristretto, macchiato, romano, corretto, breva ir t. t. Italų pietūs paprastai būna kuklūs: dažniausiai salotos su šviežia duona, šalti užkandžiai ar nedidelė lėkštė pastos. Priežastis paprasta – laukiama vakarienės. Ji būna labai soti ir lietuviškam gyvenimo ritmui gana vėlyva. Vakarieniauti dauguma italų sėda ne anksčiau kaip 19 valandą. Tada ir prasideda: keli užkandžiai, salotos, pirmasis patiekalas, vėliau – antrasis, desertas, kava ir taurelė vietinės trauktinės virškinimui gerinti. Sotu, švelniai tariant! Tačiau italai – aktyvūs naktinėtojai, tad sotumo jausmas nepatogumų prieš miegą jiems nesukelia.

Siauros gatvelės, jaukios prieplaukos, alsuojančios ramybe, kviečia turistus stabtelėti ir įkvėpti džiaugsmo.

Šiaip italai labai paslaugūs ir malonūs žmonės. Prašomi padėti, jie neatsisako. Supratę, kad esame nevietiniai, jie drąsiai teiraudavosi, iš kur atkeliavome. Lietuvą žinojo visi

sutikti italai. Kai kuriems jų mūsų gimtinė asociuojasi su šalčiu. Išgirdę, kad atvykome iš Lietuvos, keli skirtinguose miestuose sutikti vietiniai pavaizdavo, jog dreba ir pridu-

Autorės nuotraukos

rė: „molto freddo“ (labai šalta – aut. vert.). Italijoje puikiai juntamas pietietiškas gyventojų temperamentas. Vietiniai, regis, tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu. Gatvėje susitikę pažįstami neapsieina be šilto pasisveikinimo, pakštelėjimo vienas kitam į skruostus. Bendrauja italai labai emocingai: kalba garsiai, nuolat gestikuliuoja rankomis. Gatve žingsniuojančias dailiosios lyties atstoves vietos vaikinai dažnai palydi šūksniais: „Bella!“

Gyva istorija Italija gali pasigirti ilgiausiu į UNESCO pasaulio kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktų vietovių sąrašu. Romos, Florencijos, Venecijos ir Neapolio grožio apsakyti neįmanoma. Štai Romos Koliziejuje beveik prieš du tūkstančius metų vyko gladiatorių kovos, o Renesanso dvasios kupinoje Florencijoje gyveno ir kūrė Leonardas Da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Dantė bei daugybė kitų žinomų menininkų. Būnant Italijoje neįmanoma aplenkti ir pajūrio kurortų. Jie pasaulyje (Užs. 7)

Vietos žmonių Italijos miestų ir miestelių gatvės dažniausiai prisipildo vėlais vakarais. Tam įtakos turi pietietiškas gyvenimo ritmas. Kaip ir kiti Pietų kraštų gyventojai, padirbėję kelias valandas iš ryto, italai skuba pailsėti, vėliau vėl kimba į darbus. Karštomis vasaros dienomis italų gatvėse apskritai beveik nematyti, tik turistai. Tačiau vaizdas pasikeičia vakarais. Tada italai traukia susitikti su draugais, pasilinksminti. Įkvėpti vakaro gaivos, aptarti dienos naujienų ir politikos aktualijų susitinka ir senu-

Italijoje puikiai juntamas pietietiškas gyventojų temperamentas. Vietiniai, regis, tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu. kai. Vyrai į kiemus išsineša šachmatus, kortas, domino. Vyresnio amžiaus moterys lauke prisėda su mezginiais. Gatvės prisipildo malonaus šnaresio, temperamentingos italų kalbos, dainų, juoko.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Prieš kelionę verta pasimokyti kalbos Goda JAKUBAUSKAITĖ Jeigu kada teko Prancūzijoje važiuoti taksi, turbūt pastebėjote prancūzų užsispyrimą – nors ir supranta angliškai, tačiau atsakymus žeria tik prancūziškai. Tai dažną lietuvį prieš kelionę verčia pasirūpinti ne tik lėktuvo bilietais ir nakvyne, bet ir parymoti prie užsienio kalbų žodyno.

Santykius sušildantys žodžiai Mokėti vieną užsienio kalbą šiandien nėra pranašumas. Jei užuot angliškai pasilabinę su prancūzu jį pasitiksite skambiu „Bonjour!“, italui nepagailėsite „Salve!“ arba „Ciao!“, olandui – „Hallo!“ arba „Hoi!“, o spausdamas ranką liuksemburgiečiui ištarsite „Moien“, mažų mažiausiai galite tikėtis malonaus pašnekesio. Ekonomikos sunkmetis gerokai apmaldė lietuvių norą keliauti (pernai išvykstančių turistų suskaičiuota 1 288,4 tūkst., o 2008-aisiais buvo net 1 757,2 tūkst.), tačiau kelionių maršrutai išliko gana platūs.

anglų kalba, tačiau atlikėjas žavisi prancūzų, ispanų kalbų skambesiu.

Praverčia užsienietiškos frazės

Pataria žiūrėti filmus

Išskirtinių kelionių organizatorė moka anglų, italų, rusų kalbas, taip pat šiek tiek vokiškai. Moteris geriausiai įvaldžiusi anglų kalbą – pastaroji yra ne tik jos darbo, bet ir labiausiai patinkanti užsienio kalba. „Per mėnesį tikrai neišmoksi kalbėti užsienietiškai, tačiau 3–4 frazes galima išmokti nesunkiai: pasisveikinti, padėkoti ir t. t. Tai labai padeda bendraujant su užsieniečiais“, – patirtimi dalijosi I.Bytautė ir ragino prieš kelionę nepatingėti atsiversti užsienio kalbų žodyno.

„Kiek laiko užtruks prabilti užsienietiškai, labai priklauso nuo aplinkybių. Jeigu savarankiškai mokysiesi namuose, tuomet prireiks daugiau laiko. Jeigu kelionėje, ta kalba šnekančių žmonių, kurie nemoka kitų kalbų, aplinkoje, tuomet greičiau. Gali pakakti ir kelių mėnesių“, – patarė L.Adomaitis. Norintiesiems greičiau įvaldyti vieną ar kitą užsienio kalbą, populiarus dainininkas rekomendavo žiūrėti ﬁlmus, įgarsintus ta užsienio kalba ir be angliškų titrų. Arba... iškeliauti į Gvatemalą pasiėmus žodyną.

Kalba kalbai nelygu

Padeda klausymo pratimai Žinomas žurnalistas televizijos laidų vedėjas Algimantas Čekuolis

Išskirtinių kelionių organizatorė Inga Bytautė niekada neskaičiavo,

Renkasi skirtingas šalis Sprendžiant iš kelionių populiarumo, lietuviai dažniausiai renkasi tas šalis, kur galima susikalbėti rusiškai. Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiausia – 194,5 tūkst. Lietuvos piliečių – keliavo į Baltarusiją. Dar 160,6 tūkst. lietuvių maršrutas driekėsi į Latviją, 125,9 tūkst. – į Lenkiją. Po kaimyninių šalių rikiuojasi Vokietija – čia pernai lankėsi 104,4 tūkst. lietuvių. 91,4 tūkst. tautiečių kelionėms rinkosi Jungtinę Karalystę, 60 tūkst. – Turkiją. Praėjusiais metais aplankyti Švediją panoro 36,3 tūkst. lietuvių, Norvegiją – 34,4 tūkst., Italiją – 23,4 tūkst., Prancūziją – 22,3 tūkst., Ispaniją – 20,6 tūkst.

Dažniausiai praverčia anglų kalba Populiarus dainininkas Linas Adomaitis kelionių manija užsikrėtė būdamas 15–16 metų, jis yra aplankęs beveik keturiasdešimt šalių. „Moku lietuvių, rusų, anglų kalbas. Taip pat susikalbu ispaniškai“, – kalbėjo dainininkas. Pastaruosius penkerius metus jis kareivišką kuprinę kraunasi du kartus per metus, dažniausiai keliauja su žmona. L.Adomaičiui labiausiai įsiminė pustrečio mėnesio trukusi kelionė po Vidurio Ameriką 2007-aisiais. Vieną mėnesį dainininkas praleido indėnų gentyje – tai padarė neišdildomą įspūdį. Kelionėse L.Adomaičiui labiausiai praverčia Prancūzija

Gimtasis kraštas

Kelionės

Nerašytos taisyklės * Rengiantis kelionei pravartu ne tik pasikartoti užsienio kalbos žodžius, bet ir pasidomėti etiketo taisyklėmis. Mat, kaip teigia etiketo žinovai, niekada neprašausite pro šalį pasisveikinę tos šalies kalba, pakštelėję į skruostą ar pabučiavę damai ranką ir, žinoma, restorane palikę reikiamą sumą arbatpinigių. * Pažintis prasideda nuo pasisveikinimo. Prancūzijoje populiaru sveikintis prisiglaudžiant skruostu prie skruosto, bet lūpomis nepaliečiant veido ar lūpų. Paprastai taip į skruostą „bučiuojama“ tris kartus. O Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje vyrai moterims noriai bučiuoja ranką. Rusijoje susitikę vyrai mėgsta paplekšnoti vienas kitam per petį. * Protokolas numato, kad bučiuoti moteriai ranką derėtų uždarose patalpose, taip pat leidžiama tai daryti sode. Nederėtų to daryti autobusų ar traukinių stotyje, susitikus gatvėje. Dažniau taip pagarbą dailiosios lyties atstovėms išreiškia vyresni vyrai. Be to, neretai toks bučinys tiesiog imituojamas. * Auksinė taisyklė: jei nežinote, kaip sveikinamasi vienoje ar kitoje šalyje, užuot atkišę skruostą bučiniui, verčiau ištieskite ranką. * Keliaujant į atokesnes pasaulio valstybes verta prisiminti, kad gerokai skiriasi ir jų gyventojų papročiai, tradicijos, gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, kai kurių Afrikos tautų atstovai visiškai nesibučiuoja – taip stengiasi apsaugoti savo sielą. O štai mozambikiečiai bučinius laiko elementarios higienos nesilaikymu. * Be bučinių, keliautojams pravartu šį tą žinoti ir apie arbatpinigius. Etiketo žinovų teigimu, nerašyti standartai dėl arbatpinigių svyruoja apie 10 procentų nuo sąskaitos dydžio. Tačiau kai kuriose šalyse jie gali būti gerokai didesni. * Pavyzdžiui, Amerikoje įprasta palikti arbatpinigių net iki ketvirtadalio sumos. Prancūzijoje, Belgijoje jų priimta duoti ne mažiau kaip 12–15 procentų nuo sumos, Didžiojoje Britanijoje – apie 10 proc., Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ar Austrijoje – 6–7 proc., Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje – 5–7 proc. Daugelyje Rytų Europos šalių arbatpinigių suma vidutiniškai sudaro apie 7 proc., Lenkijoje – 8 proc., o Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovėnijoje – apie 5 proc. * Be to, prieš palikdami arbatinių būtinai pasidomėkite, ar jie nėra įtraukti į sąskaitą. Kartais tai būna nurodyta ne tik čekyje, bet ir valgiaraštyje. Pavyzdžiui, „5 procentų aptarnavimo mokėtis įtrauktas į sąskaitą. Ačiū.“ * Jeigu neturite grynųjų, o vis tiek norite atsidėkoti padavėjui už puikų aptarnavimą, galite tai padaryti ir banko mokėjimo kortele. Užsienyje nemažai maitinimo įstaigų taiko tokią paslaugą – pasakote padavėjui, kiek norite palikti arbatpinigių, ir gaunate dar vieną čekį. tiesa.com

Baltarusija

Kasdien – 10 naujų žodžių

kiek šalių yra aplankiusi, tačiau jų sąrašas iš tiesų ilgas. „Juk vyksti į tas pačias šalis ir po keletą kartų. Man visada įdomu pamatyti ne tai, ką jau mačiau, o ką nors naujo. Negalėčiau išskirti ir įsimintiniausios kelionės – kiekviena šalis turi ką nors savo, gražaus. Man svarbiau yra pats keliavimas“, – pasakojo I.Bytautė. Ji įsitikinusi, kad norint išmokti užsienietiškai pirmiausia reikia turėti motyvaciją. Per kiek laiko pavyks tai padaryti, priklauso nuo daugelio dalykų: nuo gabumų, nuo aplinkos, kur mokaisi – ar gyvai bendrauji, ar mokaisi individualiai. Be to, kalba kalbai nelygu. Pavyzdžiui, palyginkite anglų ir japonų kalbas.

yra išmaišęs daugelį pasaulio kraštų ir puikiai moka šešias kalbas – lietuvių, rusų, anglų, lenkų, ispanų, portugalų. Jis įsitikinęs, kad kalbą gerai moki tada, kai ja gali skaityti paskaitas, rašyti straipsnius ar dalyvauti televizijos diskusijų laidose. Dar trylika kalbų A.Čekuolis gali susikalbėti. Norintiesiems išmokti užsienio kalbos jis patarė neapsiriboti vien vadovėliu, o mokymuisi pasitelkti ir vaizdo medžiagą, taip pat klausymo pratimus. Pirmiausia reikia paklausyti – jeigu nesupranti, tada perskaityti.

Norvegija

„Galima pasidaryti tokias korteles, panašias į vizitines. Vienoje pusėje užsirašai žodį angliškai su tarimu, kitoje – lietuviškai. Taip kasdien galima išmokti po dešimt naujų žodžių. Paskui juos nuolat kartoji. Kuriuos atsimeni, tas korteles dedi į dešinę pusę, kurių nepameni – į kairę“, – patarimų negailėjo A.Čekuolis. Kasdien su žodynu reikėtų dirbti apie 2 valandas. Pasak A.Čekuolio, taip per mėnesį nesunkiai galima išmokti apie 300 naujų žodžių, o mokėdamas 400 užsienio kalbos žodžių žmogus jau gali mėginti skaityti laikraštį. Be to, būtina įsidėmėti, kad kalbos mokėjimas nėra mechaniškas veiksmas. Tai ne tas pat kaip, tarkime, kažkada išmokęs važiuoti dviračiu ar plaukti, tai mokėsi visą gyvenimą. Kalbą reikia nuolat tobulinti. Latvija

Lenkija

Ispanija

Italija

Jungtinė Karalystė

Gimtasis kraštas

Virginija BARŠTYTĖ

Su populiaria dainininke Giulija šnekėjomės apie ją, jos gyvenimą ir kūrybą, tačiau kalba nejučia vis pasisukdavo apie jos dukrą Moniką, kuri jai yra svarbiausia.

Tamsaus gymio ir išskirtinio balso tembro dainininkės Giulijos gyvenimo istoriją, ko gero, galima pradėti pasakoti nuo jos mamos istorijos. Senokai nedideliame Babtų miestelyje šviesiaplaukė lietuvaitė susipažino su sovietinės armijos kariu turkmėnu. Užsimezgė draugystė, gimė meilė, buvo atšoktos vestuvės ir pasaulį išvydo puiki atžala – graži ir talentinga Giulija.

Balso tembras – tėtės dovana Mergaitė augo panašesnė į tėtį nei į mamą, tačiau dabar sulaukusi brandaus amžiaus tikina aptinkanti vis daugiau mamos bruožų. Eisena, gestai, kalbėjimo maniera... „Apskritai aš labiausiai į močiutę panaši. Buvau mylimiausia jos anūkė, ji su manimi ir dainuodavo, ir vesdavosi prie Nevėžio pasimaudyti, ir leisdavosi į pokalbius „slidžiomis“ temomis. O iš tėtės „pasiėmiau“ charakterį, ryškius veido bruožus, žodžiu, visą save – nuo kojų pirštelių iki tamsių akių.“ Dainininkė prisipažįsta, kad Turkmėnija jai artima tiek, kiek ji susijusi su tėčiu. „Jis kas kelerius metus vyksta į gimtinę, aš tokios traukos nejaučiu, o mano dukra, atvirkščiai, yra rytietiškos muzikos, rytietiško stiliaus gerbėja. Ko gero, iš tiesų anūkai labiau „susisemia“ tai, kas būdinga seneliams.“ Išorė Giuliją tikrai išduoda esant rytietę, o vidus? Kuo ji skiriasi nuo lietuvių? Temperamentu, valdingumu ir emocionalumu. Giulija gali greitai užsiplieksti, kardinaliai pakeisti nuomonę, staiga iki ašarų susijaudinti, o tai, jos manymu, lemia rytietiškas kraujas. „Mano dainos graudžios. Ir balsas skamba kitaip, ne lietuviškai, tai didžiausia tėvo dovana – išskirtinis balso tembras.“

Draugė netikėtai atsidūsta: „Noriu rimtai su tavimi pasikalbėti, ar tu tikrai su vyru skiriesi?“ Mamos svajonę paveldėjo dukra Giulijai nereikėjo specialiai kurti įvaizdžio. Kas bent sykį ją matė scenoje, nesupainios su jokia kita atli-

Tai Įdomu • Žmogus susideda iš daugiau kaip 100 trilijonų (100 000 000 000 000) ląstelių. Palyginkime: dramblyje esama maždaug šešių su puse kvadrilijonų (6 500 000 000 000 000) ląstelių. • Kad ir kaip būtų keista, tiksliai nustatyti, kiek kaulų yra žmogaus skelete, neįmanoma. Maždaug 20 proc. žmonių turi skirtingą stuburo slankstelių skaičių, 5 proc. turi atliekamą šonkaulį (dažniau – vyrai). Be to, laikui bėgant, kai kurie kaimyniniai kaulai suauga. Todėl priimta laikyti, kad žmogus turi maždaug 200 kaulų.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Gyvenimas

Nuotrauka iš asmeninio albumo

Giulija scenoje jaučiasi laiminga kėja. Dainininkės karjerą ji pradėjo nuo 16 metų. Dukra – nuo 3 metų. „Monikai tiesiog nebuvo kito pasirinkimo – ji važinėdavo su manimi į koncertus, užaugo su mano dainomis, su scena, kuri jai buvo tarsi namai. Anksti tapo „Dainų dainelės“ laureate. Atrodo, net scenos baimės nejautė, tiesiai ėjo ten, kur patiko. Aišku, jei mergaitė neturėtų talento, aš neskatinčiau jos kilti į sceną. Dabar jos gyvenimas – tai muzika, ji ką tik baigė Muzikos akademiją.“ Monika pasirinko operinį dainavimą, klasiką ir įgyvendino seną mamos svajonę. Kaip beveik kiekviena maža mergaitė, Giulija matė save šokančią „Gulbių ežere“, vėliau, mokydamasi chorinio dirigavimo, pasvajodavo sudainuoti tai vieną, tai kitą ariją iš operų, ketino studijuoti Muzikos akademijoje, bet... Šiandien ji džiaugsmingai tikina, kad jei ko gyvenime nepadarai pats, tavo svajonę gali išpildyti vaikai, anūkai, o gal net proanūkiai. Ir čia pat pridūrė, kad spalio mėnesį Monika debiutuos Kauno muzikinio teatro spektaklyje „Vienos kraujas“. Šis įvykis neliks nepastebėtas šeimoje, kaip ir diplomo įteikimas pavasarį. Šventėje dalyvavo pulkas pačių artimiausiųjų. Muzikos akademijos

salėje tvyrojo jaudulys, švytėjo šypsenos, mirguliavo gėlių jūra. Sveikino seneliai, krikšto tėvai, draugai. Giulija įsitikinusi, kad ir Monikos debiutas teatre bus triukšmingai atšvęstas. „Šeimoje stengiamės paminėti ir didelį, ir mažą įvykį, ar tai būtų pergalė, ar skausmas, liūdesys. Neužtriname jo, nesakome: et, geriau pamirškime. Išsikalbame, pabūname drauge.“

• Nėra visuotinai priimtų duomenų ir dėl raumenų kiekio. Kai kurie specialistai atskirais raumenimis laiko tai, ką kiti vertina kaip raumenų pluoštelius vientiso raumens viduje. Todėl rezultatai skiriasi: anatomai nurodo skaičių nuo 400 iki 800. • Kaulinė medžiaga yra 30 kartų tvirtesnė už plytą ir 2,5 karto tvirtesnė už granitą. • Žmogaus nervinė sistema susideda maždaug iš 10 milijardų neuronų, beje, daugiau kaip pusė jų yra įsikūrę galvos smegenų pusrutuliuose. • Apytiksliais vertinimais, per visą gyvenimą žmogaus smegenys

įsisavina vidutiniškai 1 250 gigabaitų informacijos. • Šviežias piršto atspaudas sveria apie vieną milijoninę miligramo dalį. Jis susideda iš vandens, tam tikro kiekio druskų, riebalų ir baltymų. • Pirštas gali pajusti svyravimus, kurių amplitudė – dvi šimtosios milimetro dalys. • Per metus ant rankų piršto išauga apie 2 gramai nagų. • Plaukai ant galvos auga 12,8 cm per metus greičiu. • Iš cheminių elementų, sudarančių 70 kg sveriančio suaugusio žmogaus kūną, 4-iems svarbiausiems (vandeniliui, deguoniui,

Šeimos taisyklės privalomos Ar Giulija dažniau dainuoja viena, ar su Monika? Ar kyla ginčų dėl repertuaro, dainavimo stiliaus su dukra – profesionalia dainininke, ar mama išvengia dukros kritikos? „Ginčai, kritika – normalus dalykas. Juk amžiaus skirtumas, 21 metai daro savo. Mano požiūris į gyvenimą vienoks, jos – kitoks, aš iš dukros mokausi, ji – iš manęs. Kuo skiriasi mūsų požiūriai? Aš brandžiai mąstau, o jos jausmai kunkuliuoja. Ir ačiū Dievui, kad taip, nes kitaip nieko nepasiektų. Jauniems reikia siekti maksimumo, jie turi tikėti, kad viską gali, viską moka, kad jų kelias – rožinis.“ Giulija džiaugiasi, kad su dukra išsikalba. Apie viską – ir apie dainas, muziką, ir apie Monikos slap-

čiausius jausmus, kurių ji nepatiki niekam kitam, tik mamai. „Aš labai valdinga, bet Monika tokio amžiaus, kad negaliu pernelyg jos reguliuoti, tad primygtinai neįrodinėju tiesos, laukiu, kol ji pati pajus tai, kas teisingiausia. Vis dėlto savo nuomonę išsakau. Ir ji pasako, ar patinka daina, kaip aš atrodau, kas man tinka (šukuosena, drabužis), o kas ne. Tiesiai pasako, be užuolankų. Aš net teatro režisierės diplomą įgijau, kad nuo dukros neatsilikčiau ir visaverčiai galėčiau su ja bendrauti.“ Dukra suaugusi, tačiau namuose privalu laikytis tam tikrų taisyklių. Išvažiavusi būtinai paskambina, kur ji, kada grįš. Taip pat elgiasi ir Giulija su vyru. Atsiskaitymas, tiksliau, atsakomybė šeimoje – pirmoje vietoje. Nėra taip, kad kiekvienas šeimos narys gyventų atskirą gyvenimą, visi gyvena vieni dėl kitų. Kartu pietauja, kartu pasižiūri spektaklius, iškylauja.

reikia, kad taip atsitiktų? Labai nedaug – reikia, kad vyras mylėtų savo moterį. Modelis netradicinis? Tradicijas kuria žmonės – kiekvienas vyras turėtų sudaryti sąlygas moteriai būti laiminga. O ji, jausdama palaikymą, žydės ir namuose, ir svetur. Abu turi jaustis lygiaverčiai partneriai.“ Dainas juodu kuria kartu. Štai neseniai iš pradžių gimė melodija, kuriai, rodos, taip tiko žodžiai apie jūrą, apie dviejų žmonių jausmus. Kai Giulija tai persakė vyrui, jis sėdo ir sukūrė nuostabų tekstą. Ką gi, jei pragyventa šitiek metų, toks „susigrojimas“ įmanomas. Nors šeimoje viskas gerai, Giulijos dainos vien apie išsiskyrimą. Sykį, rengdamasi leisti naują albumą, ji paprašė draugės įvertinti kelias naujas dainas. Draugė tylėjo vieną dieną, kitą, tad Giulija neiškentusi pati paskambino: „Na, ar tu pasakysi, kaip tos mano dainos?“ O draugė netikėtai atsidūsta: „Noriu rimtai su tavimi pasikalbėti, ar tu tikrai su vyru skiriesi.“ „Dieve, ji patikėjo visu tuo, ką aš dainuoju. Bet argi tai ne geriausias mano dainų įvertinimas?“ – klausia dainininkė. Užkulisiuose Giulija yra patyrusi ir intrigų, ir apkalbų. Na, o koks dainininkas išvengia šito? Tačiau, pasak jos, ji jau tokio amžiaus, kad nekreipia į tai dėmesio. Turėjo praeiti daug laiko, kol ji išmoko save suvaldyti, reikėjo būti ir stipriai, ir atkakliai, nes juk negali ant viso pasaulio pykti. Svarbiausia – neigiamos emocijos išgaruoja, vos ji išeina į sceną. Matyt, visiems atlikėjams taip: scenoje matai tuos, kurie tave myli ir toji energija „veža“, siela apsivalo. Esi laimingas.

Vadina save lyrine atlikėja

Giulijos vyras – visų galų meistras. Jis ir kompozitorius, ir dainų žodžių autorius, ir namuose tris kertes laiko. „Ar jis pasiaukoja mums, moterims? Taip, viskas sukasi aplink mus. Ko

Kalbėdama Giulija užsiminė: „Svarbiausia, tokiais momentais neišduoti savęs. Nesupanikuoti, nepradėti pataikauti, et, kokią nors dainelę sukursiu, – ir žmonėms smagu, ir man gerai... Na ne, aš visada darau tai, ką noriu, gal todėl esu laiminga.“ Taigi, kas iš tikrųjų yra Giulija? „Esu lyrinė atlikėja, dainuoju daug graudžių dainų apie prarastą meilę. Dainuoju apie tai, ką žmonės yra išgyvenę, pajutę. Scenoje atviriau nei gyvenime galiu išsikalbėti, esu savotiška konferansjė – papasakoju anekdotą, pristatydama kurią nors dainą, pajuokauju, o kartais net pravirkstu. Žiūrovų neapgaudinėju, dainuoju gyvai, gal todėl jie man tokie dėkingi.“ Kai paklausiau apie išskirtinį – rytietišką – Giulijos vardą, dainininkė netikėtai prakalbo: „Taip, mano vardas persiškas, tačiau aš gimiau Lietuvoje, čia užaugau. Esu didelė Lietuvos patriotė, myliu šią šalį, niekur neišvykstu ir labai nenorėčiau, kad mano dukra išvyktų. Nebent trumpam, mokytis. Labai skaudu, kad tiek daug žmonių palieka Lietuvą.“

azotui ir angliavandeniliui) tenka maždaug 68 kg. O, pavyzdžiui, geležies žmoguje yra viso labo 6 gramai, ji įeina į hemoglobino sudėtį ir yra gyvybiškai būtina. • Ramioje būsenoje esančio žmogaus širdis per minutę perpumpuoja 6 litrus kraujo, o dirbant sunkų darbą – iki 40 litrų. Iš viso suaugęs žmogus turi 5–6 litrus kraujo. • Bendras kraujagyslių ilgis žmogaus organizme siekia apie 100 tūkst. kilometrų. • Jeigu žmogus augtų visą savo gyvenimą, senatvėje jo ūgis siektų apie 6 metrus. Kadangi moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu

vyrų, garbaus amžiaus moterys būtų aukštesnės už vyrus. Parengė Asta Bendoraitė

Daug dainų apie skyrybas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(rugsėjo 27–spalio 3 d.)

Avinas turi atkakliai ieškoti naujų sričių, kur pritaikyti savo sugebėjimus. Jums viskas pavyks, einate teisingu keliu, bet nesitikėkite, kad jau kitos savaitės pabaigoje gyvenimas atrodys it sklidina taurė. Veikiau priešingai – jūs turėsite daug darbo. Bet savo sprendimus reikia ginti iki galo.

Jautis kitą savaitę gali neįvertinti objektyvių realijų. Taigi jūsų sumanymai mažai kam atrodys perspektyvūs. Todėl gali būti konfliktų ir nesutarimų tiek su giminėmis, tiek su bendradarbiais. Bet finansiniu požiūriu jokių sunkumų nebus, netgi galite gauti šiek tiek pelno.

1. Banionis. 2. Birželis. 3. Mauzeris. 4. Dikensas. 5. Antpetis. 6. Bičiulis. 7. Karceris. 8. Neptūnas. 9. Kraštinė. 10. Kompasas. 11. Gesleris. 12. Jelcinas. 13. Baltušis. 14. Gluosnis. 15. Heraklis. 16. Rezervas. 17. Narcizas. 18. Riešutas. 19. Kranklys. 20. Tercetas. 21. Drakonas. 22. Spenelis. 23. Plėšikas. 24. Petrinės. 25. Bambukas. 26. Merkelis. 27. Vainikas. 28. Piešinys. 29. Tugrikas. 30. Mergaitė. 31. Marmuras. 32. Bismutas. 33. Turnyras. 34. Bilietas. 35. Pragaras. 36. Vermutas. 37. Stumbras. 38. Magnetas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: MILŽINKAPIS.

Pasijuokime ••• Teisėjas klausia kaltinamojo: – Kodėl vogėte automobilį? – Labai skubėjau į darbą. – Juk galėjote sėsti į autobusą. – Aš nesu bandęs jo vairuoti.

••• Vyras grįžta namo ir sako žmonai: – Brangioji, tu atrodai tokia pavargusi. – Tokia ir esu. Visą dieną tvarkiau savo rankinę...

Pasinaudodami raktu-žodžiu „kriaušė“, surašykite visus pateiktus žodžius. 4 raidės: Aura. Kupė. Laka. Lima. Lyda. Omas. Ritė. Seka. 5 raidės: Asmuo. Gysla. Iždas. Kuosa. Lokys. Molis. Pelkė. Stoka. Škuna. Tėvas. Ugnis. Urvas. 7 raidės: Ateitis. Dailidė. Įstaiga. Kaištis. Klasika. Obuolys. Ožiukas. Polipas. Stotelė. Vėrinys. Vynuogė. 8 raidės: Aneksija. Druskinė. Grandinė. Karuselė. Patranka. Pažintis. Terminas. Trupmena. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Skorpionas turės gerą progą parodyti savo išradingumą ir darbštumą. Tik venkite radikalių sprendimų, naujovės turi laipsniškai skintis kelią. Jums gali atrodyti, kad dirbate nelabai efektyviai, bet patikėkite, tai tik nepagrįsti būgštavimai, vyresnybė mano priešingai.

Vertikaliai: žūklė. Melodrama. Pop. Balas. Bet. Taupa. Atėnė. Kada. „Panelė“. Visus. Ara. Malis. Dusetos. Eilinis. Save. Natos. Šakės. Dėl. Šapas. Kotas. Ruja. Maria. Kabinetas. Basas. Musės. Mėsa. Horizontaliai: Astma. Dinama. Pupa. Lapas. Kuopa. Gitara. Pana. Nosis. Erbis. Bala. Matė. Šoku. Pelė. Mulatas. Lankas. Kabė. Zosė. Ledėsis. Vit. Kisos. Rem. Žabas. „Sadutė“. Medus. Vėjas. Latas. Melasa. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: MAIRŪNAI.

Liūtas kitą savaitę įtvirtins anksčiau

pasiektus laimėjimus ir užsitikrins vyresnybės paramą realizuojant naują ir gana netikėtą projektą. Pirmiausia viską gerai apgalvokite ir tik tada imkitės darbo. Namuose peržiūrėkite senus daiktus, gerai pasirausę galite rasti daug įdomaus ir naudingo.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Svarstyklėms pavyks pelnyti vyresnybės pasitikėjimą. Jums atsivers naujos galimybės, įrodykite vadovybei savo patikimumą. Artimiausiomis dienomis jūs būsite nepaprastai aktyvūs. Skinkite savo darbų vaisius. Jūsų padėtis pagerės užmezgus partnerystės ryšius. Bet nepamirškite buities – namai seniai netvarkyti.

Dvyniai kitą savaitę galės semtis naujų žinių ir kelti profesinį lygį. Daugiausia dėmesio skirkite darbui ir rezultatų nereikės ilgai laukti. Jūsų nuojauta pasufleruos teisingus sprendimus, net ir nestandartinėmis aplinkybėmis jūs rasite išeitį. Galimos finansinės įplaukos. Vėžiui prireiks blaivaus proto ir santūrumo: tik šios savybės bent šiek tiek pažabos jums būdingą impulsyvumą, kuris artimiausiomis dienomis gali pakenkti. Jūsų laukia dalykinės derybos ir susitikimai su giminėmis. Daugiau dėmesio skirkite tarnybinėms pareigoms, kad nebūtų priežasčių jums priekaištauti.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Mergelė turės kaip reikiant padir-

bėti, sąžiningas darbas gali būti įvertintas vyresnybės pagyrimu arba paaukštinimu tarnyboje. Daug įdomių ir malonių akimirkų žada pažintis su naujais žmonėmis. Visur galite tikėtis bičiulių pagalbos.

Šaulys gali susimąstyti apie įvaizdžio ir garderobo atnaujinimą. Jūsų laimėjimus šioje srityje deramai įvertins artimieji. Kitą savaitę jūs pasieksite teigiamų rezultatų visur kur. Ar poilsiausite, ar sunkiai dirbsite – jums viskas teiks pasitenkinimą. Ožiaragis kitą savaitę gali atsidurti dėmesio centre. Neleiskite, kad drovumas ir kuklumas jums sutrukdytų gauti iš to naudos. Tik nenurodinėkite žmonėms, kur jie turėtų būti pagal jūsų sumanymus: tai tik pakenktų. Atsargiai elkitės su pinigais.

Vandeniui kitą savaitę garantuotas kūrybinis polėkis ir gera nuotaika. Permainų vėjas pučia ir į jūsų pusę. Mąstydami apie gyvenimo prasmę, suvoksite daug naujų dalykų. Profesiniai laimėjimai ir finansinis stabilumas gali susukti galvą, būkite atsargūs.

Žuvys teisingai pasielgs, jeigu skirs šią savaitę karjerai. Didelė tikimybė, kad įgyvendinsite seną svajonę, susijusią su profesine veikla. Bet nepamirškite ir poilsio, kad išvengtumėte fizinio nuovargio, kuris gali turėti skaudžių padarinių. Atidžiai tvarkykite dokumentus.

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugsėjo 27, pirmadienis

Klausimėlis.

„Intrigų dvaras“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės ir...“ 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacio nalinė atranka (k.). (3 laida). 14.15 Savaitė. 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.55 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 „Super KK2“ (k.). 9.55 „Policijos akademija 6. Miesto apgultis“ (k.) (1989 m., JAV). 11.30 „Žvaigždžių klubas“ (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Premjera. Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.17 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Kažkas atsitiko“. Pramoginis šou. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Kriminalinis trileris „Žmogaus drugio pranašystės“ (2002 m., JAV). (N-7) 1.05 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 2.05 „Deksteris“. (N-14)

„Simpsonai“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.45 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 21.58 22.00 23.00 24.00 1.00 1.55

Teleparduotuvė. „Tikrieji pabaisos“. „Simpsonai“ (k.). (N-7) Komedija „Na ir kas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. Drama „Naisių vasara“. (N-7) „Flukas“ (k.) (1995 m., JAV). Komedija „Auklė“. Animac. serialas „Patrakėlės katės“. „Bakuganas“. „Avataras“. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Klonas“ (2010 m., Brazilija). (N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) TV3 žinios. Drama „Drąsos kaina“. (N-7) „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) Gyvenimas yra gražus. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Loto 6. Auto loto. „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-14) „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14) Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) „Andželos akys“. (N-14)

„Rahanas“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 20.30 21.35 23.25 23.50 0.50 1.20

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autofanai (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Šeštadienio rytas (k.). Melodrama „Meilės upė“ (k.) (2007 m., Vokietija). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. Nuotykių serialas „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. Europa – Lietuvai. Sąmokslo teorija. Amerikos talentai IV. Žinios. „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. Žvejų mūšis (k.). Bamba. (S)

Ant svarstyklių.

„Valytojas“.

6.15 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi Dū“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 „Kažkas atsitiko“ (k.). Pramoginis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 15.20 Premjera. Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Neišgalvoti gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Kriminalinis trileris „Valytojas“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.25 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.25 „Deksteris“. (N-14)

„Širdys paklydėlės“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.45 12.15 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.55

Teleparduotuvė. „Tikrieji pabaisos“. „Simpsonai“ (k.). (N-7) „Na ir kas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. Drama „Naisių vasara“. (N-7) Lietuvos talentai 2010 (k.). Akistata (k.). (N-7) Komedija „Auklė“. Animac. serialas „Patrakėlės katės“. „Bakuganas“. „Avataras“. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Klonas“ (2010 m., Brazilija). (N-7) Drama „Meilės jūra“. (N-7) Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) TV3 žinios. Drama „Drąsos kaina“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Žvilgsnis į ateitį“ (2009 m., JAV). (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-14) „Herojai“. (N-14) Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) Drama „Bėglys“ (2006 m., JAV). (N-7)

9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 Nuotykių serialas „Padūkėlis Cukrius“. 14.55 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas (k.). 18.45 Savaitė. 19.10 „Intimi(ų) vyrų grupė „Erelis“ filme „500 gramų vandens“. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.20 Serialas „Puaro“. 22.05 Tūkstantmečio akimirkos. 22.20 Žmonės kaip žmonės. 23.00 Čiurlionio kodas (11 laida). 23.50 Panorama. 0.35 Svečiuose pas Stepą.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“. 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 18.00 „Kremas“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 20.30 „Alchemija II. Nidos džiazas“. Kultūros laida.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Rugsėjo 28, antradienis

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės ir...“ 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.00 Sporto panorama (k.). 14.30 Pasaulio panorama (k.). 15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

TV programa

„Šnipų klubas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Kung fu akademija (k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.00 Sekmadienio rytas. (k.). 10.00 „Tunelis į laisvę“ (k.) (2004 m., Italija, Vengrija). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. 13.30 Spaudos apžvalga (k.). 14.00 Serialas „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.00 Serialas „Labas vakaras, mielasis“. 17.35 „Smagiausios akimirkos“. 18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. 19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Veiksmo komedija „Šnipų klubas“ (1996 m., D. Britanija). (N-7) 22.50 Žinios. 23.15 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 0.15 „Sankirtos“. Diskusijų ir komentarų laida (k.). 0.45 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida (k.). 1.15 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.55 Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. Finalas. 13.30 „Šveikas tampa įtariamuoju“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Lietuvos idilė pagal Joną Švedą. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Spektaklis „Mano kanklės paauksuotos“. 22.10 Žodžių kišenė. 22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Julių Andrejevą. 23.00 Čiurlionio kodas (12 laida). 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Gamtos vaikai“. 15.30 Drama „Mano čempionas“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

21.00 Drama „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“. (N-14) 23.10 „Grožio peilis“. (N-14) 0.10 Humoro serialas „Driu Kerio šou“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.). Nuotykių šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo f. „Akis“. (N-14) 23.30 Siaubo f. „Pasakėlės iš rūsio“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 8.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 14.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Auksinės kolekcijos.

17.57 18.00 19.00 20.00

Žodis – ne žvirblis (k.). „Kremas“. „Indiškos aistros“. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Trileris „Kruvina politika“. 22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 8.10 Komedija „Mansterių kerštas“. 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“ (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. Londono „Chelsea FC“–Marselio „Olympique“. 23.40 Veiksmo f. „Keistos dienos“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Nuo algos iki algos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 20.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.05 „Šiandien kimba“. Laida žvejams (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“. (N-14) 22.55 Kas tu toks? 23.45 TV žaidimas „Burbulas“. 0.25 Reporteris. 1.12 Orai. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.25 Liuks! Muzika. 18.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00

23.45 0.25 1.12

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.). Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Alio, gamta? Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris. Orai.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. LR himnas.

9.45 10.20 11.05 11.35 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.05 20.50 21.00 21.47 21.50 22.20 22.55

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugsėjo 29, trečiadienis

„24 valandos“.

„Ties riba“.

„Simpsonai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir Henderonai“. 12.30 Sveikinimų koncertas (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi Dū?“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.30 Premjera. Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Premjera. „Kai švenčia svarstyklės“. Muzikinis šou. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“. (N-14) 0.40 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.40 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Na ir kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) 11.35 Prieš srovę (k.). (N-7) 12.20 Farai (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 „Dar pažiūrėsim...“ TV parodijų šou. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 24.00 „Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) 1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

„Jaunasis Kazanova“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.00

23.00 23.25 1.10

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autopilotas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) „Mano šaunioji sodyba“ (k.). Tarp miesto ir kaimo (k.). Nepatvirtinta diagnozė (k.). „Šnipų žaidimai“ (k.). (2004–2008 m., Rusija). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga. „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Serialas „Rahanas“. Serialas „Juodasis riteris“. (N-7) Serialas „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. „Be recepto“. Gerų patarimų žurnalas. Drama „Jaunasis Kazanova“ (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14) Žinios. Veiksmo f. „Mechanikas“ (2005 m., JAV). (N-14) Bamba. (S)

„Trintukas“.

Farai.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 14.30 Linksmoji šeimynėlė (k.). 15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Pagaminta Kinijoje (3 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Detektyvinis veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

6.15 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 „Lietuvos daina“ (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Premjera. Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 22.43 Veiksmo f. „Trintukas“ (1996 m., JAV). (N-7) 1.05 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 2.05 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“ (2006 m., JAV). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.30 „Muzikos čempionų taurė“ (k.). Muzikos šou. 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) 1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

„Kariai“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.05 9.35 10.05 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.00 23.10 23.35

1.25

Televitrina. Spaudos apžvalga. Tauro ragas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Be recepto (k.). „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika. Komedija „Šnipų klubas“ (k.). (1996 m., D. Britanija). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) Serialas „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. „Lietuvos žinių“ tyrimas. Veiksmo f. „Kariai“ (1994 m., JAV). (N-14) Žinios. Drama „Jaunasis Kazanova“ (k.). (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14) Bamba. (S)

18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Trileris „Kruvina politika“. 22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“. 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Gamtos vaikai“. 15.30 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugsėjo 30, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 13.10 Tūkstantmečio akimirkos. 13.30 „Šveikas traukia į karą“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Mūsų miesteliai. Punia. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Tanzanijos žiurkės išminuotojos“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 21.00 Vakaro autografas. 21.55 Tūkstantmečio akimirkos. 22.10 Kūrybos metas. 22.40 V.Urmanavičiūtės ir V.Noreikos koncertas. 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

9.00 Labas rytas. 11.30 Koncertuoja „Sound in G“. 12.55 Kūrybos metas (k.). 13.30 „Šveikas tarnauja pasiuntiniu“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Režisierės Dalios Tamulevičiūtės 70-mečiui paminėti. 20.55 „Žemė – 2“. 22.25 Stilius. 23.15 Intymi(ų) vyrų grupė „Erelis“ filme „500 gramų vandens“ (k.). 23.50 Panorama. 0.35 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Gamtos vaikai“. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

20.30 21.00 21.35

23.40

Teleparduotuvė. „Išlikimas“ (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). „Kobra 11“ (k.). Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) „Angelas“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“ (N-14) Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) Komedija „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) UEFA Čempionų lygos rungtynės. Milano „FC Internazionale“– Bremeno „SV Verder“. Kriminalinė drama „Pragaro virtuvės vaikėzai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 11.15 Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

17.30 17.57 18.00 19.00 20.00

„Edas, Edis ir Edys“. Žodis – ne žvirblis (k.). „Kremas“. „Indiškos aistros“. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Besaikė jėga“. (N-14) 22.35 „Grožio peilis“. (N-14) 23.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-7) 20.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f. „Snaiperis 2“. (N-14) 23.15 Veiksmo f. „Pražūtinga viršukalnė“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.35 Super Liuks! A.Chošnau koncertas. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

13.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 17.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 19.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.05 21.00 21.47 21.50 22.20 22.55 23.45 0.25 1.12 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.) TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Kas tu toks? TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris. Orai Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas. LR himnas

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.13 19.17 19.20 20.00 20.05 21.00 21.47 21.50 22.20 22.55 23.45 0.25 1.12 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). „Mitų griovėjai“. Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Kaimo diena. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris. Orai

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Mickevičius. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

TV programa LTV2

Spalio 1, penktadienis

„Slenkstis“.

„Našlaitė Lola“.

„Pavojai gelmėse“.

„Nedo Kelio gauja“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje (k.) (3 d.). 14.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.25 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Trileris „Slenkstis“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Kviečiu šokti (k.). 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Premjera. Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Lietuvos daina. 21.30 Premjera. Romantinė komedija „Auklė pagal iškvietimą“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.20 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Vestuvės“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14) 1.10 Siaubo f. „Švytėjimas“ (1980 m., JAV). (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi. 2010. (k.). 13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos čempionų taurė“. Muzikos šou. 20.45 Komedija „Garfildas“ (2004 m., JAV). 22.15 Veiksmo f. „Pavojai gelmėse“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.25 Biografinis dok. f. „Karo rūkas“ (2003 m., JAV). (N-7) 2.30 Komedija „Mano naujas ginklas“ (1992 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Žvejų mūšis (k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.05 Gimnazistai (k.). 10.05 Amerikos talentai IV (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. 13.30 Spaudos apžvalga (k.). 14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“. 16.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“. (N-7) 17.00 Serialas „Labas vakaras, mielasis“. 17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. 19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. 20.00 Žinios. 20.20 „Mano šaunioji sodyba“. TV konkursas. 21.00 Istorinė drama „Nedo Kelio gauja“ (2004 m., JAV). (N-14) 23.15 Tarptautinis galiūnų dvejetų turnyras „Marijampolė 2010“. 0.25 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (2004–2008 m., Rusija). (N-7) 1.25 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.35 Vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos festivalio „Tai – mes“ gražiausios dainos. 13.15 Tūkstantmečio akimirkos. „Gyvoji istorija“ (k.) (2 d.). 13.30 „Šveiko nuotykiai Kiralyhidoje“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Muzikos scena. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Krašto garbė (k.). 21.05 Senas geras kinas. Romantinė drama „Meilės aktas“. (N-7) 22.46 Svečiuose pas Stepą (k.). 23.50 Panorama. 0.35 Pianisto M.Kultyševo rečitalis.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Gamtos vaikai“. 15.30 „Skaičiai“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 Animac. serialas „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Spalio 2, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

12.40

„Karalienė“.

„Pamotė“.

Šok su manimi.

„Tiktai stipriausi“.

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 Gimtoji žemė. 8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.00 „Paslapčių sodas“. 9.30 Animac. nuotykių serialas „Atgal į ateitį“. 10.00 Linksmoji šeimynėlė. Vaikams. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.45 Amžininkai. 13.30 Detektyvas „Komisaras Montalbanas. Posūkis“ (2005 m., Italija). (N-7) 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Vaid. f. „Vilko dantų karoliai“ (1997 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Biografinė drama „Karalienė“ (2006 m., D. Britanija). (N-7) 22.55 Trileris „Melo pinklėse“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-14)

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Melagių melagis“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-7) 11.45 Premjera. Melodrama „Namas prie ežero“ (2006 m., JAV, Australija). (N-7) 13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Abipus sienos (k.). 17.45 „Super KK2“. Infošou. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Drama „Pamotė“ (1998 m., JAV). (N-7) 1.55 Snobo naktis. Premjera . Animac. f. „Neįžvelgiamas pasaulis“. (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus“ (1997 m., JAV). 12.00 Romantinė drama „Prieskonių princesė“ (2005 m., JAV, D. Britanija). 14.05 Komedija „Linkėjimai iš pakrantės“ (2007 m., JAV). (N-7) 16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) 17.10 „Kodėl?“ (k.). Pokalbių laida. (N-7) 18.00 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 2010. 22.30 Komedija „Ko nori moterys?“ (N-7) 1.05 Drama „Marija – Dievo sūnaus motina“ (2003 m., Brazilija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.). TV žurnalas. 7.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (k.). (7 etapas). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 „Statybų TV“. Laida apie būstą. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Pasaulis pagal lietuvius“. Gyvenimo būdo žurnalas. 11.30 Kung fu akademija. (N-7) 12.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 13.15 Drama „Šeima. Kraujo ryšiai“ (2006 m., JAV, Indija). (N-7) 16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 17.40 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 21.20 Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV). (N-14) 23.25 Kriminalinė komedija „Tegyvuoja „Niekieno žemė“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-14) 1.20 Bamba. (S)

14.00 15.05 15.25 16.25 16.55 17.30 18.30 19.25 20.05 20.55 22.45 23.50 0.20

Šventadienio mintys. Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Vaikų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka. (3 laida). Finalas. Režisierės Dalios Tamulevičiūtės 70-mečiui paminėti. Spektaklis „Bausti negalima pasigailėti“. V.Urmanavičiūtės ir V.Noreikos koncertas (k.). Dok. f. „Mokytojas“. Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I“. 2005 m. Tapatybės labirintai (k.). Pinigų karta. Lietuvos idilė pagal Joną Švedą (k.). Pasaulio dokumentika. „Tanzanijos žiurkės išminuotojos“ (k.). Amžių šešėliuose. Balerina. Šoka Loreta Bartusevičiūtė. 1995 m. Muzikinė teatralizuota programa „Cafe emigrant“. LTV aukso fondas. TV filmas „Vidurnakčio vargonai“. Panorama. Trileris „Slenkstis“. (N-14)

TV1 9.05 Retrospektyva. 9.40 KTV – kino ir tele virtuvė. 10.05 „Gamtos vaikai“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Volanderis“. (N-7) 22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7) 21.00 Naša Raša. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) 22.30 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14) 23.30 Siaubo f. „Dvigubas vaizdas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 8.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 10.20 Pirmas kartas su žvaigžde. 12.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Veiksmo nuotykių komedija „Bebaimis Kelis“. 22.30 Istorinė drama „Šėtono mylimoji“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“. Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“. Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) 18.55 Nuotykių f. „Žydroji pakrantė“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Rokis“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 14.30 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 16.20 Liuks! Muzika. 17.50 Pirmas kartas su žvaigžde. 18.15 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 20.20 Liuks! Muzika. 22.15 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.05 21.00 21.47 21.50 22.40 0.50 1.37

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Orai. Super L. T. (N-7) Romantinė komedija „Jausmingoji Minesota“. (N-14) Reporteris. Orai.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. 22.58 LR himnas.

10.55 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks! A.Chošnau koncertas. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.55 Liuks! Muzika. 17.45 Super Liuks! A.Chošnau koncertas. 18.45 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.05 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 22.35 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 23.05 Super Liuks! A.Chošnau koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05

14.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.28 21.30 23.40

18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.03 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Filmas visai šeimai „Mano šuo Skipas“ (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Megakonstrukcijos. Didžiausias atrakcionas“. Dok. serialas „Sutverti žudyti. Upė“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Orai. Kriminalinė drama „Merija“. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Valentino diena“. (S)

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Eliuaras. 22.58 LR himnas.

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

LTV2

Spalio 3, sekmadienis

„Zuikis beausis“.

„Sala“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 „Talentų ringas“. Įžanginė naujojo sezono laida. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“. 13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 17.00 Klausimėlis. 17.15 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.10 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. Įžanginė naujojo sezono laida. 23.15 Elito kinas. Romantinė komedija „Zuikis beausis“ (2007 m., Vokietija). (N-14)

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Trys nindzės imasi veikti“ (1995 m., JAV). (N-7) 11.40 Komedija „Policijos akademija 7. Misija Maskvoje“ (1994 m., JAV). (N-7) 13.20 Pričiupom! (k.). 13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Premjera. Veiksmo trileris „Sala“ (2005 m., JAV). (N-7) 0.20 Premjera. Komedija „Paspirginti“ (2006 m., JAV). (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Kvaila teorija“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00

12.00

14.00 16.00

16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 22.00

23.30

1.15

TV6 Pirmadienis, rugsėjo 27 d. 21.30 val. „Akis“. Siaubo ﬁlmas. Honkongas. 2002 m. (N-14). Rež.: Oxide Pang Chun, Danny Pang. Vaidina: Angelica Lee, Lawrence Chou, Jinda Duangtoy, Yut Lai So, Candy Lo.

Teleparduotuvė. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. Animac. serialas „Vinx` klubas“. „Ilgoji pertrauka“. Sveikas žmogus. Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (1997 m., JAV). Komedija „Kvaila teorija“ (2009 m., JAV). (N-7) „Vulkanas Niujorke“. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Dar pažiūrėsim...“ (k.). TV parodijų šou. Paskutinė instancija (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) TV3 žinios. Savaitės komentarai. Projekto „Pildyk žvaigždė“ finalas. Trileris „Projektas „Monstras“ (2008 m., JAV). (N-7) Trileris „Rizikingas žaidimas“ (1998 m., Honkongas). (N-14) Drama „Potvynių princas“ (1991 m., JAV). (N-14)

„Apsisprendimų vasara“.

6.30 Televitrina. 7.00 „Pasaulis pagal lietuvius“ (k.). 7.30 „Statybų TV“ (k.). 8.00 „Nesėsi – nepjausi“. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 13.10 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 „Mano šaunioji sodyba“ (k.). 16.45 Girių horizontai. 17.15 „Be recepto“ (k.). . 17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 „Sankirtos“. Diskusijų ir komentarų laida. 19.30 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida. 20.00 Žinios. 20.20 „Spąstai“. Realybės dokumentika. 20.55 Melodrama „Apsisprendimų vasara“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Veiksmo f. „Kariai“ (1994 m., JAV). (N-14) 0.50 Tarptautinis galiūnų dvejetų turnyras „Marijampolė 2010“ (k.). 2.00 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gintarai sultonės karūnai. A.Liobytės pasakos „Kuršiukas“ motyvais (2 d.). 9.05 Gimnazistai. 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai. Punia (k.). 13.15 „Mano kanklės paauksuotos“ (k.). Spektaklis. 14.30 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.). 15.00 Valstybės kino metraštis. 15.25 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos. 16.25 Krašto garbė. 17.15 Tarptautinei mokytojų dienai. „Kaip žydinti obelis“. M.Lukšienė. 18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Tarptautinei mokytojų dienai. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. 19.55 Tarptautinei mokytojų dienai. B.Radzevičius „Nuoširdumas“. 1987 m. 21.25 Kuluarai. 22.05 Komedija „Kas naujo, katyt?“ (N-14) 23.50 Panorama. 0.05 Koncertuoja „Sound in G“.

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Gamtos vaikai“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos šuo“. Realybės šou. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

BTV Antradienis, rugsėjo 28 d. 21.00 val. Geras ﬁlmas. „Šnipų klubas“. Veiksmo komedija. Didžioji Britanija, 1996 m. (N-7). Rež. John Murlowski. Vaidina: Hulk Hogan, Matthew McCurley, Lesley – Anne Down, Maurice Woods, Danny McCue, Ashley Power, Jimmy Pham, Richard Moll, Lyman Ward. Rėjus Čeisas – žaislų pardavėjas, kurį prieš keletą metų paliko žmona, o vienintelis sūnus Džeremis jo nemato ištisus mėnesius, nes tėvelis visada išvykęs „darbo reikalais“. Niekas, net sūnus nežino, kad tėvelis yra slaptas agentas, skraidantis aplink pasaulį ir vykdantis slapčiausias taikos palaikymo misijas. Ramus gyvenimas baigiasi tada, kai Rėjus iš vienos misijos parsiveža galingą slaptą ginklą. Džeremiui pasakyta, kad tai tik žaislas, tačiau „žaisliuko“ paslaptis išaiškėja, kai tikrieji ginklo savininkai užsimano jį susigrąžinti. Samdomas smogi-

TV6 8.40 9.00 9.30 10.15 11.00 12.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.10 1.40

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) Geriausių virėjų kovos (k.). Komedija „Mano mergytė 2“. Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) Komedija „Pasimatymas su nepažįstamąja“. (N-7) Animac. komedija „Klyvlendo šou“. (N-7) „Šeimos bičas“. (N-14) „Anarchijos vaikai“. (N-14) Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Erotinės istorijos“ (S). Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 8.20 Liuks! Muzika. 10.00 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 11.50 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.29 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 14.20 Liuks! Muzika. 16.00 Aukso fondas. Grupės „Fojė“ koncertas „1982“. 17.50 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Simply Red: Stars“. 20.20 Liuks! Muzika. 22.15 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00

14.00

15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10

20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 17.30 18.10 19.03 20.03 20.19 20.45 21.03 22.48 22.58

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Girių takais. Drama „Pavogta tapatybė“. (N-7) Dok. f. „Ypatinga čia“. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Rykliai jūroje“. (N-7) Dok. serialas „Megakonstrukcijos. Dubajaus svajonių viešbutis“. Dok. serialas „Katastrofų tyrimai. „Fastnet“ jachtų lenktynės“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. Mažeikių „Mažeikiai“– Klaipėdos „Klaipėda“. Pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. Vertas kinas. Drama „Miego mokslas“. (N-14) Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Panavas. LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

kas pačiumpa Rėjų, tačiau Džeremiui pavyksta pasprukti su ginklu. Supratęs, kaip naudotis naujuoju „žaislu“, vaikas surenka savo draugų gaują ir skuba gelbėti tėčio.

BTV Ketvirtadienis, rugsėjo 30 d. 21.00 val. Geras ﬁlmas. „Kariai“. Veiksmo ﬁlmas. JAV, 1994 m. (N-14). Rež. Perry Lang. Vaidina: Dolph Lundgren, Charlotte Lewis, B. D. Wong, Anthony John Denison, Tim Guinee, Don Harvey, Tommy Tiny Lister.

Dvejų metų Mun netenka regėjimo. Neregei persodinamos paslaptingai žuvusios merginos akių rainelės. Buvusioji neregė pradeda regėti įvairias vizijas, o veidrodyje pamato ne savo atvaizdą. Ji regi gerąsias ir piktąsias dvasias. Siekdama išsiaiškinti tokius mistinius reiškinius, praregėjusioji su gydytoju ima ieškoti savo donorės. Išaiškėja labai tragiška tiesa.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Drama „Naktys be nakvynės“. 22.35 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.35 Ciklas „Menininkų portretai“. 1997 m.

Nikas Gunaras (Dolph Lundgren), vienas geriausių samdomų smogikų, sunkiai geba įsilieti į normalų civilių gyvenimą. Jis vėl samdomas naujai misijai, kurios mielai atsisakytų, tačiau užmokestis toks viliojantis... Tai – vienintelis šansas vėl susitikti su iširusia šeima. Naujajai misijai Nikas suburia puikių samdinių komandą ir traukia į atokią Pietų Kinijos jūros salą kovoti su vietos gyventojus, kurie priešinasi industrinės kompanijos, samdančios smogikų būrį, atėjimui. Salos gyventojai visomis išgalėmis kovoja su atėjūnais, o jų atkaklumas ir neprarastas žmogiškumas grąžina Nikui tikrąjį gyvenimo skonį. Smogikų būrys pasidalija į dvi stovyklas: vieni stoja ginti vietos kovotojų, o kiti vis dar kovoja už pinigingąją korporaciją. Kas nugalės? Žmogiškumas ir sąžinės balsas ar aklas pinigų siekis?

viško grožio Bahamų salas skalauja saulės nutviekstas vandenynas, kurio gelmės slepia daugybę paslapčių. Vieną jų pasiryžę įminti šio ﬁlmo herojai – keturi jauni nardytojai. Netgi rykliai neatbaido šių nuotykių ieškotojų, trokštančių įgyvendinti savo svajonę – surasti tamsiose gelmėse nuskendusį senovinį laivą, gabenusį aukso krovinį. Vieną gražią dieną herojams pasiseka – jie randa senovinio laivo likučius. Tačiau tai – ne vienintelis nardytojų radinys. Netoliese auksą gabenusio laivo jie aptinka dar vieną lobį – paskendusį lėktuvą, pilną nelegalių prekių. Deja, skirtingai nei senovinis auksas, šis lobis turi šeimininką, kuris pasiruošęs padaryti viską, kad jį susigrąžintų. Viena lemtinga klaida ir lobių medžiotojai tampa medžiojamaisiais – jaunuolius pradeda persekioti įsiutę maﬁjos smogikai...

TV3 Sekmadienis, spalio 3 d. 22.00 „Projektas „Monstras“. Trileris. JAV. 2008 m. (N-7). Rež. Matt Reeves. Vaidina: Lizzy Caplan, Jessica Lucas, T.J. Miller, Michael Stahl-David, Mike Vogel ir kiti.

TV3 Penktadienis, spalio 1 d. 22.15 val. „Pavojai gelmėse“. Veiksmo filmas. JAV. 2005 m. (N-14). Rež. John Stockwell. Vaidina: Paul Walker, Jessica Alba, Scott Caan, Ashley Scott, Josh Brolin, James Frain ir kiti. Filmo „Greiti ir įsiutę“ žvaigždė Paulas Valkeris ir seksualioji Džesika Alba atlieka pagrindinius vaidmenis įtampos ir nuotykių kupinoje istorijoje apie keturis narus, kurie manė vandenyno gelmėse radę savo svajonę ir per vėlai suprato, kad už ją gali tekti labai brangiai sumokėti. Egzotiškas die-

Penki niujorkiečiai nusprendžia surengti atsisveikinimo vakarėlį išvykstančiam draugui. Viską ﬁksuoja skaitmeninė kamera. Tačiau viską pakeičia panika. Visą miestą apėmusio sąmyšio priežastis – milžiniškas miestą atakuojantis priešas, be skrupulų naikinantis visas kelyje pasitaikančias kliūtis.

Įvairenybės

Gimtasis kraštas

Peru rastos 4 tūkst. metų senumo šventyklų liekanos

2010 rugsėjo 24–spalio 1 d., Nr. 31

P.Hilton skirta lygtinė bausmė Peris Hilton dėl narkotikų laikymo nubausta lygtinai. Ji metus laiko bus stebima inspektorių, prižiūrinčių nuteistuosius lygtinai, bet teistumo išvengs. JAV įžymybei – viešbučių tinklo paveldėtojai – skirta 200 valandų viešųjų darbų ir 2 tūkst. dolerių bausmė. Be to, ji privalės lankyti terapijos seansus, kur bus gydoma nuo priklausomybės nuo narkotikų. P.Hilton Las Vegaso teisme prisipažino laikiusi narkotikus ir trukdžiusi policijai atlikti savo darbą. Las Vegaso policija suėmė P.Hilton rugpjūčio 27 dieną. Policija sustabdė automobilį, kurį vairavo jos draugas Sajus Veitsas, kai pajuto iš automobilio sklindantį marihuanos kvapą. Pareigūnai P.Hilton rankinėje apti-

ko 0,8 g kokaino paketėlį. Iš pradžių garsioji vakarėlių liūtė tvirtino, kad tai ne jos narkotikai, tačiau vėliau sutiko bendradarbiauti su tyrėjais. P.Hilton draugui kaltinimai nepateikti.

P.Pikaso graviūra parduota už rekordinę sumą Tapytojo Pablo Pikaso graviūra Londono „Sotheby’s“ aukcione parArcheologai Peru šiaurėje aptiko dviejų daugiau kaip 4 tūkst. metų senumo šventyklų liekanas. Šventyklų fragmentai rasti netoli Chaeno miesto, esančio maždaug už 1 100 km į šiaurę nuo sostinės Limos. Pirmaisiais duomenimis, tai yra statiniai, statyti brakamorų kultūros laikotarpiu, maždaug 2000 m. pr. m. e. Taip pat rastos

kapavietės, be kita ko, su vaikų palaikais. Spėjama, kad jie galėjo būti paaukoti. Brakamorai gyveno dabartinėje Peru ir Ekvadoro pasienio teritorijoje. Jie išnaikinti ispanų užkariautojų. Peru gausu archeologinių radinių. Čia jau aptikta 5 500 metų senumo statinių liekanų.

Miunchene vyksta jubiliejinė alaus šventė

duota už rekordinę sumą. Kūrinys „La Minotauromachie“ buvo parduotas už 1,27 mln. svarų sterlingų (2 mln. JAV dolerių) ir tapo brangiausia graviūra, parduota aukcione. Graviūra iš pradžių buvo įvertinta 400–600 tūkst. svarų sterlingų. Anksčiau brangiausia P.Pikaso graviūra buvo paruota 1990 m. už 880 tūkst. svarų sterlingų. Kita P.Pikaso graviūra, sėkmingai parduota rugsėjo mėnesį surengtame

aukcione, – „Verkianti moteris“. Ji parduota už 1,1 mln. svarų sterlingų (1,7 mln. dolerių), nors buvo iš pradžių įvertinta 700 tūkst. svarų sterlingų. Su šio dailininko vardu siejami ir kiti rekordai. Pavyzdžiui, gegužę jo paveikslas „Apsinuoginusi biusto ir žaliųjų lapų fone“ parduotas už rekordinę sumą – 106 mln. dolerių. Šis garsiojo dailininko 1932 m. nutapytas paveikslas tapo brangiausiu pasaulyje aukcione parduotu tapybos kūriniu.

Įrengs olimpinį laikrodį Didžiosios Britanijos sostinės valdžia pranešė, kad pagrindinėje Londono aikštėje bus įrengtas 6,5 m aukščio olimpinis laikrodis. Pasak Vestminsterio municipalinės tarybos nario Roberto Deiviso, laikrodis pradės skaičiuoti laiką kovo 15 d., kai iki pasaulinės sporto šventės liks 500 dienų. Vienas laikrodžio ciferblatas skaičiuos iki olimpinių, o kitas – iki parolimpinių žaidynių likusias dienas. „Geresnės vietos, susijusios su įvairiomis D.Britanijos pergalėmis, nei Trafalgaro aikštė ir būti negali“, – teigė R.Deivisas.

Šeštadienį turtingiausios Vokietijos žemės – Bavarijos – sostinėje prasidėjo jubiliejinė alaus šventė „Oktoberfest“. Šiais metais tradicinė didžiausia pasaulyje alaus šventė mini dviejų šimtų metų jubiliejų. Septyniolika dienų trunka šventė, septyniolika dienų Miunchene alus liejasi upeliais, suvalgomos tonos dešrelių bei įvairiausių mėsos delika-

tesų. Septyniolika dienų alaus palapinės, šaudyklos ir atrakcionai miesto centre neatsigina lankytojų. Patiems miuncheniečiams – tai gera sena šventė ir „skystos duonos“, kaip kad čia vadinamas alus, pagerbimas. Be to, tai dar viena puiki galimybė prisiminti puikias šeimos tradicijas ir pasimatyti su draugais bei giminaičiais. 27 proc. festivalio

svečių suguža iš Bavarijos sostinės ir jos apylinkių, o tik 19 proc. atvyksta iš užsienio. Šventės „Oktoberfest“ istorija prasidėjo 1810 metais. Tada 5 dienas trukęs renginys buvo skirtas atšvęsti Bavarijos sosto įpėdinio princo Liudviko ir princesės Teresos vestuves. Dabar ji virto milžiniška alaus mėgėjų orgija, kuriai pasaulyje nėra lygių.

Vladimirui Putinui jau metas į pensiją Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas papuolė į įžymybių, kurioms metas trauktis į užtarnautą poilsį, sąrašą, kurį sudarė JAV leidinys „The Washington Post“. „V.Putinas dievina rodytis viešumoje. Jis rodė mums savo raumenis. Matėme jo dziudo įgūdžius, matėme V.Putiną medžiotojo amplua. Matėme, kaip jis sėdi prie „Harley“ vairo. Galbūt buvusiam KGB darbuotojui jau pats metas nurimti ir kraustytis į kokią atokią vilą“, – teigia „InoPressa“. Potencialių pensininkų sąraše taip pat puikuojasi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras, milijardierius Donaldas Trampas, atlikėja Šer ir „Rolling Stones“ lyderis Mikas Džageris. JAV žurnalistai teigia, kad visam pasauliui jau įgriso žiūrėti į jų veidus ir klausytis nusibodusių kalbų.

Kanapės – raganosių aptvare

Vienas Austrijos Helbruno zoologijos sodo prižiūrėtojas raganosių

aptvare užveisė kanapių plantaciją. Vyras čia augino 33 kanapių augalus. Į šią aptvaro dalį galėjo patekti tik jis vienas. Slapta darbuotojo veikla išaiškėjo rugsėjo pradžioje, kai į zoologijos sodą, gavę informacijos iš vieno lankytojo, atvyko su narkotikais kovojančios tarnybos pareigūnai. 59 metų vyras buvo atleistas iš darbo, o kanapės išrautos.

Princas Viljamas tapo pilotu Britų princas Viljamas baigė karinio sraigtasparnio pilotavimo kursus ir gavo pažymėjimą. Penktadienio vidudienį armijos bazėje Velse buvo surengta nedidelė ceremonija, į kurią privatūs svečiai nebuvo kviesti. „Aš tikrai džiaugiuosi, kad man su bendramoksliais pavyko baigti treniruočių kursus, – sakė 28 metų sosto įpėdinis. – Šie kursai buvo iššūkis, tačiau teikė ir daug džiaugsmo.“ Didžiosios Britanijos gynybos ministerija šia proga išplatino oﬁcialią vaizdajuostę, kurioje uniformą vilkintis princas matyti sėdintis sraigtasparnyje. Kursai truko 18 mėnesių. Dabar Viljamas galės da-

lyvauti paieškų ir gelbėjimo akcijose kaip antras sraigtasparnio pilotas. Eltos, GK inf. ir nuotraukos