Gimtasis kraštas Nr. 32 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Kaina 1,99 Lt

Poezijos burtininkas „Seneli, mes laimėjome pasaulio bronzą! Tikiuosi tu gražiai pašlovintum šį faktą. Tik trys milijonai!!!“ Tokį įrašą Kazio Binkio muziejaus svečių knygoje po krepšinio čempionato paliko poeto anūkas menininkas Viktoras Binkis.

11 psl.

Apie tai skaitykite „Gimtojo krašto“ priede

Mūsų paveldas 9–14 psl.

Palinkėjimai klasiko tėviškei

Nelinkėk prasmegti žemėn

11 psl.

14 psl.

Miežinis alus statines sprogdina 9 psl.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Dėliojamas skurdo biudžetas Kol pramoginėse televizijos laidose Seimo nariai šoka, dainuoja, teisėjauja įvairiose reginiuose, premjeras su ministrais patylomis kurpia varganą kitų metų valstybės biudžetą.

Švaistūnų nuodėmės – ant vartotojų pečių Daugelio šalies vandens tiekimo įmonių vadovai spaudžia savivaldybes didinti šalto vandens ir nuotekų mokesčių tarifus, bet patys švaisto įmonių pinigus. Saulius TVIRBUTAS

Gediminas STANIŠAUSKAS Galima rasti nemažai pavyzdžių, kai verslo įmonės dėl sunkmečio ir užkrautų didelių mokesčių valstybei visgi sugeba išgyventi sumažinusios veiklos sąnaudas, atlyginimus, darbuotojų skaičių. O monopolinės vandens tiekimo įmonės, užuot didinusios savo darbo efektyvumą, visas išlaidas krauna ant vartotojų pečių.

Dar prieš mėnesį finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad ministerijos kitąmet turėtų būti pasirengusios apie 10 proc. sumažinti savo apetitus, tačiau dauguma ministrų ir žinybų vadovų šiuos žodžius praleido negirdomis.

Daugiau veržtis diržų nenori „Tradiciškai asignavimų valdytojų (ministerijų ir žinybų) pageidavimai didesni nei finansavimo galimybės“, – pripažino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė. Ji nedetalizavo, kurios ministerijos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas. „Iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais“, – apgailestavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Remigijus Ačas. Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos. Tai yra vėliausiai iki spalio vidurio. Toji diena katastrofiškai artėja, tačiau biudžeto kontūrai dar neaiškūs.

Užsiprašė daugiau negu šiemet Finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė, kad ministerijos kitąmet turėtų apie 10 proc. sumažinti savo apetitą (girdi, reikia taupyti), tačiau

Brangiai kainuojančios ambicijos Kauniečiams lapkritį šaltas vanduo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Bendrovė „Kauno vandenys“ teigia, kad kaina didėja dėl augančių sąnaudų už energetiką, padidėjusių taršos mokesčių ir požeminės įrangos nuomos kainos. Tačiau įmonė lengva ranka išlaidauja, kai reikia bylinėtis su savo darbuotojais. Nukelta į 2 psl. Tauta skursta, o ministerijų apetitas auga.

dauguma ministrų kolegės žodžius praleido negirdomis. Aiškėja, kad ministerijos užsiprašė net keliais milijardais daugiau nei šiemet. Vien krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jos kuruojamai sričiai kitais metais papildomai prireiks 130 mln. Lt. Beveik 100 mln. Lt daugiau norėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerija, su kurios žinia Lietuvoje užsidarė dešimtys ligoninių ir poliklinikų, siekia gauti dar daugiau pinigų.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri administruoja šalies skolą ir kuriai palūkanoms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. litų. Vien šiemet valstybės skola padidėjo nuo 27,1 iki 35,8 mlrd. Lt. Kiekvienam šalies piliečiui tenka 10 194 Lt skolos, o kasmet jam reikėtų sumokėti apie 485 Lt palūkanų.

Kodėl nenorima viešumo? Kodėl Vyriausybė kol kas neatskleidžia ministerijų planų, politolo-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

gas R.Lopata toli atsakymų neieško. „Daug kas priklauso nuo ministro įtakos ir nuo ministro svorio gauti kuo didesnį finansavimą. Pažvelgus į biudžeto eilutes yra matomi Vyriausybės ir atskirų politikų interesai, – sakė R.Lopata. – Ypač tai matyti tada, kai valstybės biudžeto projektas būna pateiktas Seimui ir atskiri Seimo nariai siūlo įvairias projekto pataisas.“ Jo teigimu, valstybės biudžeto svarstymas yra proga politikams ir Seimo nariams parodyti savo galias. Nukelta į 2 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ruduo į nekilnojamojo turto rinką atnešė pavasarį Po pustrečių metų trukusio kritimo žemyn Lietuvos būsto rinka pamažu atsigauna. Tai rodo ne tik statistika, bet ir seniai matyti atgijusių statybų vaizdai.

Vėl atsigavusios daugiabučių namų statybos – seniai matytas vaizdas Lietuvoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Aušra POCIENĖ

Padidėjo butų kainos

Nekilnojamojo turto specialistai jau drąsiai kalba apie būsto kainų dugną, tačiau artimiausiu metu didesnių pokyčių rinkoje neprognozuoja. Kokie jie bus, priklausys nuo bendros ekonominės situacijos šalyje ir, žinoma, nuo bankų skolinimo politikos.

„Vilniuje butų kainos jau „atsispyrė“ nuo dugno – nors ir nežymiai, tačiau didėja tiek senos, tiek naujos statybos butų kainos. Antro šių metų ketvirčio pabaigoje Vilniuje, pirmą kartą nuo 2007 metų pabaigos, išaugo paklausiausių 1–2 kambarių butų

kainos. Nors augimas siekia vos kelis procentus (maždaug 2 000–3 000 litų), tačiau jis rodo augantį potencialių pirkėjų skaičių“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober -Haus“ Gyvenamojo departamento vadovas Remigijus Pleteras. Nukelta į 3 psl.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Aktualijos

Politikų poveikio teisėsaugai toliau netirs Seimas atsisakė pratęsti laikinosios komisijos, tiriančios galbūt neteisėtą 2005–2010 metais politinių ir interesų grupuočių darytą poveikį teisėsaugos institucijoms, darbą iki šių metų lapkričio 15 d. Už tai, kad būtų atmestas toks nutarimas, balsavo 40 Seimo narių, už grąžinimą iniciatoriams tobulinti – 34. Anksčiau Seimas taip pat nepritarė komisijos pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko prašymui pratęsti komisijos darbą iki gruodžio 1 d. Šių metų gegužės 13 d. sudaryta komisija turėjo pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus iki spalio 1 d. Seimo nutarimu parlamentinė komisija įpareigota ištirti ir nustatyti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės daro galbūt neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų. Komisija taip pat tiria, ar yra požymių, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus.

Tyrimo komisija, be to, turi pateikti pasiūlymus, kaip tobulinti parlamentinę teisėsaugos institucijų kontrolę. „Pastaruoju metu viešai buvo paskelbta apie galbūt neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms, kai kuriems teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams. Atskiri Ministro Pirmininko patarėjai viešai teigia, kad kai kurie pareigūnai sąmoningai trukdo atlikti finansinių nusikalstamų veikų tyrimus. Kyla esminis pavojus, kad atskiri valstybės politikai gali daryti neteisėtą spaudimą teisėsaugos institucijoms, tenkindami siaurų grupių, o ne visos valstybės ir visuomenės interesus“, – sakoma nutarime. Seimas sudarė komisiją, „suprasdamas grėsmę Lietuvos teisėsaugos sistemos funkcionavimui; konstatuodamas, kad labai svarbu ištirti galbūt neteisėtą kai kurių politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms, o ypač – galimą korupciją aukščiausiose teisėsaugos institucijose“. GK, Eltos inf.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo Martyno Vidzbelio nuotrauka pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos.

Dėliojamas skurdo biudžetas Atkelta iš 1 psl. „Vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai turi didelių įsipareigojimų savo rinkėjams ir rėmėjams, o pastarųjų lūkesčiai matuojami Seimo nario galimybėmis „pramušti“ investicijas“, – neabejoja R.Lopata. Politologas pabrėžia, kad iš biudžeto krypčių, ypač sunkmečiu, galima spręsti ir apie Vyriausybės strategiją. „Trečias dalykas – rinkimai į savivaldybes, nes Vyriausybės požiūris į tam tikrus regionus irgi parodo tam tikrus interesus“, – akcentavo R.Lopata. Jo žodžiais, svarstant biudžetą visada „vyksta kova dėl finansinių resursų“.

Ministras ministrui nelygu Anksčiau Seimas taip pat nepritarė komisijos pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko prašymui pratęsti komisijos darbą iki gruodžio 1 d. Martyno Vidzbelio nuotrauka

R.Ačo teigimu, Vyriausybė net nediskutuoja su Seimu, ar mažins

valstybės valdymo išlaidas, kam kitais metais skirs prioritetus. „Pasižiūrėkite, kas darosi Baltarusijoje, kai Vyriausybei sumažinus lėšas konsuliniams departamentams baltarusiai vizos turi laukti 2,5 mėnesio, o viena viza kainuoja apie 30 eurų, – piktinosi R.Ačas. – Tai apie kokį biudžeto planavimą galime kalbėti, kai mes patys atsisakome auksinių kiaušinių, jau neskaičiuojant to, kiek pinigų vienas svečias gali palikti Lietuvoje.“ R.Ačas pateisina tik vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skambinimą pavojaus varpais, kad neskyrus daugiau lėšų teisėsaugai Lietuvos saugumo sistema atsidurs ties katastrofos riba. „O apskritai kalbant, kiek teko bendrauti su valdančiosios koalicijos ministrais, kurie nepriklauso Tėvynės sąjungai, tai jie visą laiką jaučiasi skriaudžiami“, – akcentavo R.Ačas.

Nieko nežino ir Seimo komitetas Kitas Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas prisipažįsta, kad, nors ir dalyvauja komiteto posėdžiuose, vis dėlto informacijos apie valstybės biudžeto planavimą neturi. „Gal Vyriausybė galvoja, kad rinkėjams dabar rūpi tik tai, kas iš parlamentarų šiuo metu šoka, o kas dainuoja“, – juokavo V.Galvonas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą. „Tačiau pagrindinės kryptys išliks tos pačios – stabilizuoti finansų sistemą, mažinti nedarbą, pritraukti investicijų, vykdyti reformas“, – sakė K.Glaveckas. K.Glavecko teigimu, komitetą valstybės biudžeto projektas pasieks spalio 18 dieną.

Švaistūnų nuodėmės – ant vartotojų pečių Atkelta iš 1 psl. Neseniai į redakciją kreipėsi buvusi „Kauno vandenų“ vandens apskaitos prietaisų tarnybos specialistė Genutė Vitkauskienė. Tris dešimtmečius įmonėje dirbusi moteris pasakojo, kad tarnybos viršininkė panorėjo vietoje jos įdarbinti kitą žmogų ir sugalvojo įsteigti neįmanomas normas. Viršininkės sumanytą naują tvarką palaimino ir įmonės vadovybė. „Be kitų įpareigojimų, viena turėjau patikrinti tiek įmonės sumontuotų skaitiklių duomenų, kiek anksčiau tikrindavo keturi darbuotojai, – teigė G.Vitkauskienė. – Kai gavau papeikimą už neva prastą darbą, supratau, kad būsiu išmes-

Monopolinės vandens tiekimo įmonės, užuot didinusios savo darbo efektyvumą, visas išlaidas krauna ant vartotojų pečių.

ta iš darbovietės be jokių išeitinių kompensacijų, todėl kreipiausi į teismą.“ Moteriai lengvai pavyko prisiteisti iš „Kauno vandenų“ 5 tūkst. Lt už patirtą žalą ir dar tiek pat už advokato išlaidas. „Kauno vandenys“ šiai bylai nepagailėjo apie 10 tūkst. Lt samdyti advokatus, nors turi savo juridinę tarnybą. Taigi iš viso bendrovė turės išleisti 20 tūkst. Lt. G.Vitkauskienė stebėjosi, kad įmonės direktoriai lengvai leidosi manipuliuojami žemesnės grandies vadovės ir skyrė tūkstančius litų beviltiškai bylai. „Paskui ši įmonė teigia, kad reikia branginti paslaugas dėl neva augančių sąnaudų, bet pati patyriau, kaip ten lengvai švaistomos lėšos. Turbūt dėl to, kad jos paprasčiausiai perkeliamos ant vartotojų pečių“, – pastebi G.Vitkauskienė.

Milijonai vėjais „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas teisinosi, kad bylinėjimaisi su savo darbuotojais yra reti. „Pas mus dirba 570 darbuotojų ir per 80 įmonės veiklos metų tai tik antras atvejis, kai darbdavio ir pavaldinio nesutarimai persikelia į teismus, – aiškino vadovas. – Darbuotoja bylą laimėjo ne dėl to, kad mes blogai dirbame, o dėl procedūrinių

Vadovų daug, tvarkos mažai

Kauniečiams lapkritį šaltas vanduo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

netikslumų. Tačiau teismo sprendimo neginčijame ir sumokėsime, kiek priklauso. O vandens kainos kyla dėl objektyvių priežasčių. Beje, kitur jos didėja daug labiau.“ Išties, pavyzdžiui, sostinėje buvo užsimota šalto vandens kainą pakelti 50 proc., tačiau, pareiškus įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo buvusiam „Vilniaus vandenų“ vadovui Dariui Norkui, dabar jau kalbama apie 20 proc. Tuo metu, kai ankstesnė įmonės valdžia teigė, kad vandens brangi-

nimas gyventojams yra neišvengiamas ir būtinas užtikrinti stabilų bendrovės darbą, buvo rengiamasi skirti apie 300 tūkst. Lt dviem sportiniams automobiliams ir visureigiui pirkti. Viešųjų pirkimų tarnyba užsiminė, kad neskaidrių viešųjų pirkimų sumos „Vilniaus vandenyse“ gali siekti net iki milijardo litų. Taip pat be saiko pūtėsi ir bendrovės darbuotojų skaičius – jis šiuo metu siekia beveik tūkstantį. Pastarosiomis dienomis dėl šios įmonės viešųjų pirkimų plykstelėjo nauji skandalai.

Dėl įtartinų viešųjų pirkimų išlaidų neišvengia ir Panevėžio įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Teismas nusprendė, kad daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančios valymo mašinos pirkimo viešasis konkursas buvo neteisėtas. „Aukštaitijos vandenys“ privalės apmokėti konkursą apskundusios įmonės „Kanalų valymas“ bei laimėjusios viešuosius pirkimus bendrovės „Hidoros“ advokatų paslaugas ir teismo išlaidas – 6 tūkst. Lt. Maža to, 200 tūkst. Lt pigiau vamzdynų valymo techniką parduoti siūliusi, bet konkurso nelaimėjusi įmonė „Kanalų valymas“ neatmeta galimybės per teismą iš „Aukštaitijos vandenų“ reikalauti atlygio už nepateisintus lūkesčius – daugiau nei 100 tūkst. Lt. Suprantama, kad šios išlaidos greičiausiai gultų ant vartotojų pečių. Pernai panevėžiečiams šalto vandens tarifai buvo padidinti beveik dvigubai. „Aukštaitijos vandenyse“ dirba net 6 direktoriai, pusė jų yra Panevėžio miesto tarybos nariai. Miesto vicemerė Gema Umbrasienė ketino sužinoti, kokie jų atlyginimai, tačiau tikino atsitrenkusi lyg į sieną. „Tokios situacijos nėra nė vienoje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Tai tikrai netoleruotina“, – sakė ji.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Ruduo į nekilnojamojo turto rinką atnešė pavasarį Atkelta iš 1 psl. Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose 1 kambario butai šiuo metu kainuoja apie 100 000–140 000 Lt, o 2 kambarių – apie 130 000–170 000 Lt. Tokio pat dydžio neįrengti naujos statybos butai kainuoja apie 20 proc. daugiau.

Sandorių sudaroma vis daugiau Kainų augimą, anot R.Pletero, pirmiausia lemia skurdi būsto pasiūla ir kartu su šalies ekonomika atsigaunantys žmonių lūkesčiai. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad internetas ir laikraščiai pilni siūlymų pirkti būstą, realiai rinktis nėra iš ko. Dalis pardavėjų antrinėje rinkoje laiko aukštas, 2007 metų lygį atitinkančias kainas ir neskuba parduoti butų, o naujų butų pasiūla kasdien menksta, geriausi variantai – jau seniai išpirkti. „Žmonėms nėra iš ko rinktis – dvejus metus nebuvo pradėta jokių naujų gyvenamosios statybos projektų. Anksčiau per metus Vilniuje būdavo pastatoma po 5 000–6 000 tūkstančius naujų butų, o šiuo metu visuose Lietuvos didmiesčiuose kartu sudėjus siūloma vos 3 000. Butų ieškančių žmonių daugėja, kai kurie jų, suradę tinkamą variantą, perka ir aukštesne nei rinkos kaina“, – tikino R.Pleteras. Jo teigimu, tokia skurdi naujo būsto pasiūla išliks ir artimiausiu metu – šiemet Vilniuje bus pastatyta apie 500, Klaipėdoje 300, Kaune 100 naujų butų. Vilniuje jau pradėti statyti ir keli nauji daugiabučiai. Bendrovė „Realco“ atnaujino statybas daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozo parkas“, „Eika“ – Pilaitėje ir Santariškėse. Atsigaunančią rinką, pasak R.Pletero, rodo ir pamažu, bet užtikrintai augantis būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičius. Registrų centro

Daugelis rinkos žinovų prognozuoja maždaug 5 proc. būsto kainų augimą per metus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta maždaug 22 proc. pirkimo–pardavimo sandorių daugiau nei prieš metus.

Paklausūs pigiausi būstai Stabilios būsto kainos, anot nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktoriaus Algimanto Bružo, nusistovėjo ir Klaipėdoje, tačiau bendras rinkos vaizdas nėra vientisas. Jau metų pradžioje keliais procentais kilstelėjo senos statybos 1–2 kambarių butų kainos. Tokie 100–130 tūkst. litų kainuojantys butai yra paklausiausi, nes žmonės juos gali įpirkti ir dažniausiai perka už savus, o ne už skolintus pinigus. Naujos statybos butų uostamiestyje netrūksta ir jų kainos kol kas stabilios, mat didinti jų neleidžia vis dar didelė pasiūla ir konkurencija. La-

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje per pastaruosius kelerius metus būsto nuomos kainos sumažėjo apie 40 proc., antrą šių metų ketvirtį jos iš esmės nekito. Šiuo metu 2007–2010 m. statytuose daugiabučiuose Vilniuje siūloma įsigyti apie 1 500 butų, Kaune – apie 640, Klaipėdoje – apie 839, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 100 naujos statybos butų. Šaltinis: „Ober-Haus“.

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta maždaug 22 proc. daugiau pirkimo– pardavimo sandorių nei prieš metus. biausiai žmones domina nauji butai patraukliose miesto vietose, gamtos apsuptyje. Dabartinės globalios krizės pasekmės, anot jo, nekilnojamojo turto rinkoje bus jaučiamos dar ilgai, o atsigavimas bus ilgas ir lėtas. Kaip ir daugelis rinkos žinovų, artimiausiu metu jis prognozuoja maždaug 5 proc. būsto kainų augimą per metus.

Ar išaugs pinigų medis? Išskirtinė situacija uostamiestyje susidarė ir nuosavų namų bei sklypų rinkoje. Statybų bumo metais Klaipėdos priemiesčiuose kilo daug naujų gyvenviečių ir pavienių namų, kurių dalis ir šiandien stovi nebaigti statyti, neįrengti. Tokį neįrengtą namą, anot A.Bružo, dabar galima nusipirkti už

Sostinės merui – vieni nemalonumai Raimundo Šuikos nuotrauka

Po skandalo su savivaldybės kontrolieriumi Vilniaus miesto meras Vilius Navickas paprašė jį išbraukti iš Tėvynės sąjungos kandidatų sąrašo būsimuose vietos valdžios rinkimuose Vilniuje, tačiau atsistatydinti iš mero pareigų sakė neketinąs.

250–300 tūkst. litų. Finansinių bėdų priremti statytojai juos parduoda pigiau nei savikaina. Tačiau žmonės nelinkę rizikuoti ir nepuola pirkti. Labiau dairosi į brangesnius, tačiau baigtus statyti namus su visa infrastruktūra. Tik jų pasiūla nėra didelė. Antra vertus, A.Bružą stebina, kad dalis žmonių taip ir neišmoko krizės pamokų ir vėl investuoja į visiškai nuvertėjusius žemės sklypus be infrastruktūros, tikėdamiesi vėliau pelningai juos parduoti. „Žmonės džiaugiasi pigiai nusipirkę žemės, už arą sumokėję tūkstantį ar du tūkstančius litų. Bet mano galva, jie tarsi tas Buratinas iš pasakos mažiausiai dešimtmečiui užkasė savo pinigėlius į žemę. Tik ar tas pinigų medis išaugs?“ – svarstė bendrovės „Aidila“ vadovas. Pajūryje po dvejų metų sąstingio iš mirties taško atsigavo ir antrojo būsto rinka. Anot A.Bružo, naujos statybos butais Palangoje, Neringoje domisi ne tik lietuviai, bet ir rusai, baltarusiai, o pageidaujantiesiems įsigyti antrąjį būstą Palangos centre jau ir pasiūlyti nebėra ko.

Pirkėjai – rusai ir žydai

Statistika nemeluoja Antrą metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų kritimas nuo būstų kainų mažėjimo pradžios – tik pusė procento. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo 3,3 proc. Nuo 2008 m. III ketvirčio iki 2009 m. III ketvirčio butų kainos kiekvieną ketvirtį mažėjo po 6–11 proc.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui aštrios visuomenės ir partijos kolegų kritikos sulaukęs meras teigė, kad išbraukti iš būsimo rinkimų sąrašo jis paprašė partijos Vilniaus skyriaus. Pasak V.Navicko, tai jis padarė nenorėdamas „asmeninių dalykų primesti partijai“. „Aš gailiuosi dėl to, ką pasakiau, bet noriu dar kartą pabrėžti – niekada nesišnekėjau kaip pareigūnas su pareigūnu, šnekėjausi su žmogum kaip su partijos bičiuliu“, – tvirtino sostinės meras.

Tačiau tuo sostinės merui Viliui Navickui nemalonumai nesibaigė– Vilniaus miesto tarybos etikos komisija nusprendė pradėti aiškintis, ar jis, savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą mokydamas „daryti politiką“, nepažeidė politikų elgesio kodekso. Pradėti tyrimą savivaldybės komisijos paprašė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, gavusi tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ kreipimąsi išnagrinėti mero elgesį. GK inf.

Rusai ir žydai išjudino ir apmirusią Druskininkų būsto rinką. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Dzūkas“ savininko Vladimiro Šanturovo, rusai domisi tik naujos statybos butais, kurių kvadratinis metras su apdaila šiuo metu kurorte kainuoja 4–5 tūkstančius litų, o žydai perka pigesnius senesnės statybos butus antrinėje rinkoje. „Anksčiau niekam nieko nereikėjo, o dabar ir skambina, ir perka. Per drąsu būtų tai vadinti rinkos atsigavimu, tačiau gerų poslinkių yra“, – tikino V.Šanturovas. Rinka atsigautų dar labiau, jei bankai aktyviau kredituotų žmones ir pasiūlytų jiems paskolų palankesnėmis sąlygomis, įsitikinęs Kauno nekilnojamojo turto agentūros „Latmas“ vadovas Vigintas Leonavičius. Būsto rinka Kaune, anot jo, pulsuojanti. Rugpjūtį buvo jaučiamas didesnis klientų srautas nei rugsėjį, kai tradiciškai prasideda sezoninis rinkos atsigavimas. Kauniečiai nebūtų kauniečiai, jei labiausiai jų nedomintų nuosavi namai ir žemės sklypai. Tačiau daugiausia ieškoma nebaigtų statyti pigesnių namų, nebrangių žemės sklypų, taip pat pigių senos statybos butų. Rugsėjį į Kauną sugužėję studentai padidino vieno kambario butų paklausą. Anot V.Leonavičiaus, šiais laikais dalis tėvų studentams butus ne nuomoja, o perka. Tačiau pasiūla – menka. „Šiandien žmonės nekilnojamąjį turtą, jei jiems jo reikia, jau ryžtasi pirkti. Kur kas daugiau žmonių skambina, klausinėja, apžiūrinėja. Seniai jau tą matėme“, – džiaugėsi jis.

Kviečia senjorus pasižmonėti Jolanta LUNEVIČIENĖ Maltos ordino savanoriai spalio 1-ąją daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių paminės Tarptautinę senjorų dieną. Savo globojamus senus, vienišus žmones kvies išeiti iš namų, susitikti, pasižmonėti, surengs jiems nedidelę šventę. Vilniuje 16.30 val. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus aukojamos šventos Mišios už senjorus. Po jų numatytos vaišės „Neringos“ kavinėje. Kaune 16 val. globotinius kava, arbata ir pyragu vaišins restoranas „Lietuviški patiekalai“. Vyriausiajai senolei – 99 metai. Senjorams koncertuos Kauno Panemunės pradinės mokyklos vokalinė studija, šoks kolektyvas „Juventa“. Renginio metu eiles skaitys Kauno lėlių teatro aktorė Audronė Daugėlytė. Panevėžio prekybos centre „Babilonas II“ globotinius vaišins „Katpėdėlė“. Jiems koncertuos folkloro ansamblio „Raskila“ muzikantai. Senjorų diena taip pat bus minima Raseiniuose, Rokiškyje, kituose miestuose. „Išeiti iš namų kviečiame tuos, kurie gali. Deja, daugelis Maltos ordino globojamų žmonių yra silpni. Tokio amžiaus žmonėms dėmesys ir pagarba yra labai svarbu. Senjorai mūsų šalyje yra labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė, kurią dažniausiai aplenkia labdaros projektai ir bet kuri kita parama. Labai daug senų žmonių gyvena šalia mūsų, kenčia šaltį, nepriteklius, o kartais ir alkį. Kai kurie jų beveik niekada neišeina iš namų. Maltos ordino misija – padėti jiems, organizuoti kitų žmonių pagalbą“, – sakė Maltos ordino Lietuvoje Vilniaus regiono projektų vadovė Angelė Andriuškevičienė. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, rudenį Maltos ordinas rengia aukų senų žmonių globai rinkimo kampaniją. Jos metu surinktos lėšos yra skiriamos vienišiems, sergantiems senoliams maitinti. Savanoriai ištisus metus į namus jiems veža karštą maistą, simboliškai vadinamą sriuba.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

Toliau nuo valdžios langų! Tomas BAKUČIONIS Jau kurį laiką galima pastebėti, kad Vilniaus savivaldybės stiklo bokšte, Konstitucijos pr. 3, įsigali valdomos demokratijos modelis. Pakanka čia prisiminti jos administracijos Viešosios tvarkos skyriaus manipuliacijas derinant viešų susirinkimų, mitingų laiką ir vietą su organizatoriais, faktiškai išduodant arba neišduodant leidimus viešiems renginiams, mitingams ar piketams. Kai šių metų pavasarį visuomenė protestavo prieš valdžios ketinimus išparduoti savivaldybės turtą ir pratęsti ydingą šilumos tinklų nuomos sutartį su „Dalkia“, savivaldybė tą pačią dieną Europos aikštėje pasistengė organizuoti vaikų darbų parodėlę, kad tik ten neįvyktų koks nors piketas. Šviežiausias savivaldybės valdininkų akibrokštas – profsąjungoms leisti surengti mitingą ne prie valdžios institucijų, o miesto pakraštyje, prie „Siemens“ arenos. Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka turbūt nė nesapnavo, kokie puikūs, jo aparatui tinkantys kadrai baigia sudžiūti Vilniaus savivaldybėje kovodami su visokiais demokratiniais judėjimais, pensininkais ir profsąjungomis. Gaila, bet mūsų valdininkams galimybes manipuliuoti demokratija suteikia Susirinkimų įstatymas. Tad vertėtų pasigilinti į šio teisės akto vingrybes. Iš pirmo žvilgsnio tarsi viskas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Komentarai

gerai: įstatymas „nustato piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus“. Tačiau įstatymo 5 straipsnio („Susirinki-

Laisvas susirinkimo vietos pasirinkimas yra būtina sąlyga įgyvendinti konstitucines piliečių teises ir laisves. mų organizavimo tvarkos nustatymas“) formuluotė kelia tikrą painiavą: „Pagal šio įstatymo nustatytą tvarką organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo; susirinkimų vietą (procesijų bei eitynių maršrutą), laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vado-

Sostinės valdžia neteisėtai stengiasi drausti mitingus miesto centre.

vu arba jo įgaliotu atstovu.“ Viena vertus įstatymo leidėjas nustato, kad jokie išankstiniai leidimai susirinkimams nereikalingi, tačiau čia pat teigia, kad susirinkimo organizatoriai susirinkimo organizavimo tvarką suderina su vykdomuoju organu (nagrinėjamu atveju – Viešosios tvarkos skyriumi). Ganėtinai prieštaringos yra tos įstatymo nuostatos, kurios suteikia teisę valdžios institucijoms spręsti dėl susirinkimo vietos ir tuo pagrindu faktiškai uždrausti rengti susirinkimą. Dėl šių nuostatų svarstytina apie galimą įstatymo prieštaravimą Konstitucijai. Standartinis savivaldybės valdininkų atsikalbinėjimas apie tariamą riaušių grėsmę neturi nieko bendro su faktinių duomenų pateikimu, tokie aiškinimai – geriausiu atveju tik prielaidos. Laisvas susirinkimo vietos pasirinkimas yra būtina sąlyga įgyvendinti konstitucines piliečių teises ir laisves, nes būtent nuo susirinkimo vietos priklauso, ar žmonės bus išgirsti tų pačių valdžios institucijų, žiniasklaidos ar kitų visuomenės grupių. Priešingu atveju šios Konstitucijos normos taptų tik deklaracija popieriuje (jeigu dar tokiomis netapo). Pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, jei Paryžiaus ar Briuselio miestų valdžia uždraustų prancūzų ar belgų profsąjungoms surengti mitingą miesto centre.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ant politinių svarstyklių

Ar valstiečiai liaudininkai toliau rems Vyriausybę? Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pagrasino nutraukti politinę paramą valdančiajai koalicijai, jei nebus vykdomi įsipareigojimai dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams. Valdantieji nežada žemdirbiams duoti daugiau pinigų ir nemato grėsmės Vyriausybei.

Mygtukus spaudžiu atsakingai

Skirtingos nuomonės – normalu

Rima Baškienė, Seimo Mišrios grupės narė, Valstiečių liaudininkų partijos narė

Kęstutis Masiulis, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas

Vertinu mūsų partijos pirmininko principingumą ir norą kovoti už kaimą. Mes gavome barti ir nuo Lietuvos žmonių. Jie sako: mes nemylime premjero, o jūs jį remiate. Valstiečiai liaudininkai kėlė sąlygą, kad tiesioginių išmokų žemdirbiams nacionalinė dalis šiemet būtų ne mažesnė nei pernai – 364 mln. Lt. Šiais metais sprendimas dar nepriimtas, bet Vyriausybė žada mažiau. Jos teigimu, bendra suma, kuri teks žemdirbiams, bus ne mažesnė negu praėjusiais metais, nes šiemet padidėja ES paramos dalis tiesioginėms išmokoms. Mes ir nebuvome visai lojalūs valdančiajai koalicijai, o racionaliai priiminėjome sprendimus. Ir toliau neoponuosime vien dėl oponavimo. Išėjimai iš posėdžių, įstatymų priėmimo blokavimas – ne mūsų stilius. Nereiškia, kad dabar visas ir visiems palaikysime interpeliacijas. Bet specialiai neginsime nė vieno. Ir negynėme. Mūsų apsisprendimas priklausys nuo to, kaip vienas ar kitas ministras dirba. Sakau kaip atsakinga Seimo narė – aš atsakingai spaudžiu mygtukus ir pasirašinėju.

Nežinau, kas bus, jei valstiečiai liaudininkai nutrauks paramos sutartį. Manau, kad nenutrauks. Manau, kad taip pagrasindami tik spaudžia spręsti problemas. Jos ir sprendžiamos. Gal šiek tiek užvilkinta, bet girdėjau, kad sprendimas dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams buvo atidėtas pačių valstiečių liaudininkų prašymu. Nebus padidintos tos išmokos žemdirbiams. R.Karbauskis nori, kad valstybės dalis nebūtų sumažinta. Bet yra ribos, kiek valstybė gali. Nors ir neturime daugumos, tikiuosi, kad nežlugs Vyriausybė ir priimsime kitų metų biudžeto įstatymą. Jeigu nepriimtume, tai kas mėnesį gyventume iš vienos dvyliktosios. O bruzdesių trapioje valdančiojoje koalicijoje daug. Ir mūsų partijos viduje yra bruzdesių prieš Vyriausybę. Bet kokioje normalioje partijoje yra skirtingų nuomonių. Aš irgi turiu savo nuomonę, kuri ne visada sutampa su vadovų nuomone. Tai normalu. Juk būtų labai nenormalu, jei visi vienodai mąstytų.

Ministras gali sulaukti interpeliacijos Jeigu energetikos ministras Arvydas Sekmokas iki metų pabaigos nepateiks atsakymų į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai rūpimus klausimus, ši frakcija neatmeta galimybės inicijuoti šiam ministrui interpeliaciją. Seime vykusiame susitikime su energetikos ministru A.Sekmoku socialdemokratams susidarė įspūdis, kad „svarbūs energetikos srities klausimų atsakymai vyniojami į vatą“. Socialdemokratų partijos frakcija, pasak jos narių, taip ir nesulaukė konkretaus atsakymo, kodėl neskiriamas ﬁnansavimas tokiai svarbiai dujų sistemos „užžiedinimo“ atšakai Jurbarkas–Klaipėda, neatsakyta ir į kitus parlamentarų klausimus. „Pateiktas atsakymas, kad dar nagrinėjami šaltiniai, o pinigai galbūt

bus paskirti iki metų pabaigos, frakcijos narių netenkina. Net pasigirdo siūlymų rengti ministrui interpeliaciją. Ministras vėluoja pateikti Seimui informaciją apie Visagino atominės elektrinės statybą. Argumentuota, neva strateginį investuotoją vis dar renkamasi, tačiau iš ko – lieka paslaptyje. Ministras buvo žadėjęs tokią informaciją pateikti dar liepą, bet terminai jau seniai baigėsi, o informacijos taip ir nesulaukėme. Frakcija laukia konkrečių ministro atsakymų“, – sakė J.Olekas. „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius guodėsi, kad informacijos apie svarbius projektus bendrovė gauna ne iš paties ministro, bet iš žiniasklaidos, nes ministras neranda laiko pokalbiams. Algirdo Butkevičiaus manymu, susitikimas dar kartą įrodė, kad tarp

Energetikos ministerijos ir energetikos bendrovės „Lietuvos dujos“ nėra glaudaus ryšio. „Trūksta valdžios informacijos. Ministras nesugeba pasikviesti savo žmonių, neatsako į jų laiškus. Toks elgesys tikrai netoleruotinas. Juk

galiausiai kentės Lietuvos vartotojai“, – sakė A.Butkevičius. Seimo narė Birutė Vėsaitė apgailestavo, kad neišgirdo atsakymo į klausimą dėl galimo dujų kainų kilimo išskaidžius bendrovę – atskyrus transportavimą nuo paskirstymo.

Ekonomikos ministras A.Sekmokas užsitraukė socialdemokratų nemalonę – metų pabaigoje jam gresia interpeliacija. Raimundo Šuikos nuotrauka

Susitikime kalbėta ir apie lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė teigė, kad komisija susirūpino, ar vartotojams lengvatos yra pagrįstos. „Mūsų nuomone, lengvata turėtų būti suteikta priklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Bazinis tarifas nebrangtų, bet kuo daugiau vartoji, tuo mažiau moki“, – dėstė savo poziciją D.Korsakaitė. Tačiau B.Vėsaitė nesutinka ir teigia, kad lengvatos naikinimas yra tarifo didinimas ir Lietuvos gyventojų skurdinimas. Socialdemokratų partijos frakcijos narių nuomone, energetikos ministras daug kalbėjo apie saugumą, tačiau konkretūs veiksmai rodo, kad šia kryptimi nėra dirbama. „Jeigu energetikos ministras atsakymų nepateiks iki metų galo, neatmetama galimybė rengti A.Sekmokui interpeliaciją“, – pareiškė socialdemokratai. GK, Eltos inf.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Emigracija

Emigracijos batai – ne laisvi lietuviški kaliošai Jurgita ČINKIENĖ Vos pradėjus kalbėti apie ekonomikos krizę, jai prasidėjus, įpusėjus ir besibaigiant tautiečiai susikrovė lagaminus ir sunkmetį nutarė išgyventi kitur.

Bėga lyg iš skęstančio laivo Lagaminų krovimas, žinoma, nepraėjo be pasekmių. Jau pavasarį Statistikos departamentas pranešė, kad daugiau kaip penkis kartus, palyginti su ankstesniais mėnesiais, išaugo išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius. Jis neslūgsta ir toliau. Masinis žmonių bėgimas iš Lietuvos, anot kai kurių įdarbinimo užsienyje agentūrų, perkopė visus prognozės slenksčius. Iš Lietuvos žmonės bėga lyg iš skęstančio laivo. Todėl, kad svetur, sako, geriau. Ne tik lengviau užsidirbti, bet ir geriau gyventi. Patogiau. Bėga ten, kur, jų manymu, socialinė politika ir atlyginimų sistema nėra didžiulis monstras, suryjantis viską ir duodantis nedaug. Emigracijos batai, žinoma, spaudžia. Jie – ne kokie laisvi lietuviški kaliošai, su kuriais galėtum šlepsėti patogiai per visas balas. Juk Lietuvoje lieka vaikai, namai, savas arbatinukas, kaimynai, sava lova, pagaliau – sava kalba.

dėl nepritekliaus išblunka ir virsta net šeimų nesutarimo priežastimi. Todėl žmonės važiuoja, nes svetur, o ne savoje šalyje, jie jaučiasi oriau. Praėjusią savaitę vienas šalies dienraštis rašė, kad Ukmergėje gydytojai teisėtai laiku jiems priklausančių atlyginimų turi prašyti raštu. Sukurpę raštą, kodėl jiems pinigų žūtbūt reikia, lyg prie Aušros vartų sėdintys elgetos kaulija: „Man reikia mokėti banko paskolą“ arba „Mano šeimoje – krikštynos, todėl susimylėkite, išmokėkite man algą laiku“.

Bet mūsų gyvenimo kokybė nesusideda tik iš meilės, jausmų, savos lovos ar juo labiau – iš arbatinuko. Jausmų lyg duonos neatsikąsi.

„Pilna pilna Australija bananų, mandarinų, pilna pilna Australija ledų ir apelsinų“, – viename socialiniame tinkle džiaugsmu tryško bičiulė. Lietuvoje padariusi karjerą, nuolat spinduliuojanti džiaugsmu ir gera nuotaika, atrodo, kolegė nuleido rankas. Sumažėję atlyginimai, neaiški krizės pabaiga, intrigos, žmonių tarpusavio santykiai, depresuoti aplinkiniai – tai priežastys, kurios nulėmė tokį jos sprendimą. Ji pavargo žaisti pagal Lietuvos valdininkų diktuojamą politiką. Juokavau, kad jos regėjimas nusilpo, nes ateities horizontas – nematomas. Net žvelgiant per akinius. Todėl daugelis tokių kaip ji – spaudžiančiais batais ir skaudama širdimi – sprunka iš Lietuvos. O tų spaudžiančių batų sukeltos nuospaudos gyja. Todėl emigracijos banga iki šiol kyla tik aukštyn.

Svajonės keliauja lagaminuose Emigrantai, pasirinkę žaidimą pagal savo taisykles, iš naujo perdėlioja svajones, ateities planus, vaikų ateitį, nes lietuviškos dėlionės detalės, išmaišytos atžagaria ranka, susimaišo taip, kad sudėti jas į vietas būnant Lietuvoje tampa sudėtinga. Mat į komunalinių mokesčių vietą įkyriai spraudžiasi būsto paskolos dėlionės detalė, o į vaistų nuo gripo eilulę savąją nosį kiša bulvėms skirti pinigai. Atrodo, nors persiplėšk. Todėl žodžių derinys „emigracijos banga“ tampa kone sinonimu kitam žodžiu junginiui – „duona kasdieninė“. Lagaminas, sukrautas kelionei svetur, – sunkus, tačiau jis

Daugelį lietuvių krizė išveja svetur.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

atrodo lengvesnis nei kasdiena, nei gyvenimas namuose. „O kas yra namai? Namai ten, kur šeima. Namai ten, kur širdžiai artimi žmonės. Kur vaikai, kur perspektyvos, namai ten, kur galimybės. Aplankyti kapų ir tėvynės užtenka ir vieno karto per metus“, – nelabai seniai gal kiek ciniškai kalbėjo vienas pažįstamas, su šeima išvykęs iš Lietuvos. Todėl lagaminai, kuriuose sudėtos emigrantų svajonės, vežami ki-

tur, o tų lagaminų šeimininkai kuria naujus namus. Emigrantai įsigyja naujus arbatinukus ir naujas lovas ir bando prisijaukinti svetimą šalį, svetimą kalbą, naujus kaimynus. O kodėl ne? Nieko nėra neįmanoma. Juk net Mažasis Princas prisijaukino Lapę. Vadinasi, net neprijaukinamus dalykus galima prijaukinti. Tad dažnam lietuviui svetima šalis tampa namais. Ir emigracijos batų nuospaudos užgyja.

Ar lauksime, kol Lietuva išsivaikščios?

Taigi viskas yra politikų ir partijų rankose. Alternatyva kaip visada yra, bet tai – visuotiniai neramumai ir chaosas. O gal mes to nusipelnėme? Gelbėti valstybę ruošiasi ir besikuriantys visuomeniniai judėjimai, ir pavieniai asmenys. Kažkada Bernardas Šo sakė: „Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.“ O mūsų šalies piliečiai sąlygų įgyti patirties valdyti šalį neturėjo. To pasekmė – išsivaikščiojanti Lietuva.

Nori gauti atlygį – prašyk Bet mūsų gyvenimo kokybė nesusideda tik iš meilės, jausmų, savos lovos ar juo labiau – iš arbatinuko. Jausmų lyg duonos neatsikąsi. Jausmų neįpilsi į degalų baką. Jausmai

Šviesaus horizonto nemato Išvažiuoja net tie, kurie, atrodo, dar taip neseniai buvo tikri patriotai. Bet gurgiantys pilvai sumenkina ir patriotiškumą. Neseniai atsisveikinau su kolege, kuri, maniau, niekada neišvažiuos iš Lietuvos. Klydau. Pakėlė sparnus į tolimąją Australiją.

Dainius PAUKŠTĖ

ji skirta jau emigravusių tautiečių reikalams, o ne emigracijos prevencijai. Programa tarsi teigia, kad dėmesio iš valstybės sulauksi tik tada, jeigu iš jos išvyksi.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvaduoti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Tačiau tai jiems sunkiai sekasi. Žmonės bėga nuo blogo, nesaugaus gyvenimo ten, kur jis geresnis, saugesnis. Emigracijos iš Lietuvos mastas viršijo visų ankstesnių emigracijos bangų dydį.

Nevykęs Airijos pavyzdys

Dėmesio sulauksi tik išvykęs Jeigu ir toliau išliks aštuonių pastarųjų mėnesių emigracijos tendencijos (58 328 emigrantai, iš jų 10 proc. – nuo 6 iki 18 metų), metų pabaigoje bus rekordinė – beveik 90 000 – deklaravusių savo išvykimą iš šalies tautiečių armija. Sudėjus po nepriklausomybės atkūrimo deklaravusiųjų išvykimą ir jo nedeklaravusiųjų skaičius (1990–2006 m. emigravo 404 tūkst., o 2007–2009 m. – 80,24 tūkst., 2010 m. – dar 90 tūkst.), rezultatas bus įspūdingas – 574 240 emigravusiųjų. Plika akimi matyti, kad išaugusi emigracija nėra valdančiųjų dėmesio centre. Baigiasi antri jų valdymo metai, o Vyriausybės veiklos tvirtinamose programose emigracijai ir toliau

neskiriama jokio dėmesio, ji net neįvardijama kaip problema, į kurią reikėtų reaguoti. Be to, jau dveji metai, kai „numarinta“ Ekonominės migracijos reikalų komisija. Lietuvoje neliko institucijos, kuri galėtų migracijos procesus analizuoti, vertinti, teikti išvadas ir rengti pasiūlymus Seimui ar Vyriausybei. Tiesa, per tą laiką Demokratinės politikos institutas parengė valstybės ﬁnansuojamą programą „Globali Lietuva“, tačiau

Emigracijos srautai 2010 m. išaugo keturgubai, todėl galima teigti, kad Lietuvoje siaučiantis emigracijos nuotaikų virusas jau pasiekė epidemijos lygį ir įgavo lėtinį pobūdį. Teisinantis nepamatuotai ir lengvabūdiškai dažnai pateikiamas Airijos pavyzdys, iš kurios per XIX–XX a. emigravo pusė šalies gyventojų. Bet paklauskime pačių airių, ar jie labai laimingi dėl tokios savo istorijos ir kokią kainą už tokį emigracijos mastą sumokėjo ši tauta. Šiandieną airių kalba iš šalies viešojo ir valstybinio gyvenimo išstumta į užribį, nors oﬁcialiai tiek airių, tiek anglų kalbos yra valstybinės. Keista, kad Lietuva orientuojasi ne į patį geriausią pavyzdį. Prisiminkime, kad dabar ne XIX,

o XXI a., o jo skiriamasis ženklas – globalizacija – žengė pirmus žingsnius galutinio tikslo, t. y. klasikinių valstybių egzistavimo pabaigos, link. O mes šiam procesui patys suteikiame pagreitį, nekreipdami dėmesio į tai, kad Lietuvos pamatus tebeplauna emigracijos potvynis. Ką daryti, kad emigracija pradėtų mažėti ar bent stabilizuotųsi? • Kol emigracijos iš Lietuvos mastas sumažės iki pasaulinio vidurkio, Seime įsteigti nuolatinį Migracijos reikalų komitetą, kuris vertintų Seime priimamų teisės aktų galimą įtaką emigracijos procesams. • Atgaivinti Ekonominės migracijos komisijos veiklą. • Kol nedarbo lygis Lietuvoje sumažės iki ES vidurkio, uždrausti darbo jėgos įvežimą iš trečiųjų šalių į tuos ūkio sektorius, kuriuose gali ir turi dirbti Lietuvos piliečiai. • Siekiant darbuotojų atlyginimų padidinimo, darbdavio gaunamą pelną sieti su įmonėje dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiu. • Vyriausybė turi pareikšti iniciatyvą, kad darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos, kaip socialiniai partneriai, per metus susitartų ir parengtų darbo apmokėjimo sistemą įvairiems gamybos sektoriams ir dvišaliais susitarimais ją įteisintų. Kuriant šią sistemą turėtų būti įvertintas darbuotojo indėlis į sukuriamo produkto pridėtinę vertę ir atsižvelg-

ta į intelektinio bei fizinio darbo apmokėjimų skirtumus. • Vyriausybė, atstovaujanti šalies piliečiams, turi įvertinti gyvenamųjų namų statybai ar būstui įsigyti bankuose paimtus kreditus bei jų grąžinimo sąlygas ir organizuoti derybas su bankais, kad kredito gavėjams paskolų grąžinimo sąlygos būtų palengvintos. • Imtis priemonių peržiūrėti šiuo metu be socialinių partnerių sutikimo įteisintas darbo rinką liberalizuojančias, bet neadekvačias ir emigraciją skatinančias priemones. • Vykdydama emigraciją mažinančias priemones, Vyriausybė privalo suprasti, kad išvykimas šeimomis, vaikų išsivežimas į užsienį – tai tiesus kelias į saitų nutraukimą su Tėvyne. Lietuvos piliečių nuolatinė gyvenamoji vieta net ir globalizacijos sąlygomis turi būti Lietuva. • Vyriausybė turėtų įteisinti nuostatas, kad laikinai išvykę Lietuvos piliečiai iškart netaptų emigrantais, kaip yra dabar, o iki 5 metų jiems turėtų būti suteiktas „laikinai išvykusiojo“ statusas.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Sportas

Žinių sprintas

komentavo „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas. Jam pritarė ir „Lietuvos ryto“ valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas: „Kovojant Eurolygoje be užsieniečių išsiversti sunku. Pastaruoju metu mūsų šalies krepšininkai ir jų agentai reikalauja vis daugiau pinigų, nors jų meistriškumas taip tolygiai nekyla.“ J.Vainauskas teigė, kad sprendimas padidinti legionierių limitą gali pakoreguoti ir lietuvių kainas.“ Klubams taip pat teko po 20 tūkst. Lt sumokėti ir už pasamdytą užsienietį – komandos vyriausiąjį trenerį. Šiemet LKL klubus treniruoja trys užsieniečiai: prie „Lietuvos ryto“ vairo stojo kroatas Draženas Anzulovičius, „Žalgirį“ treniruoja serbas Acas Petrovičius, „Perlą“ – kroatas Ivanas Sunara.

Sutartis. Alytus tapo antru miestu po Šiaulių, kuris su Lietuvos krepšinio federacija pasirašė sutartį dėl 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimo. Europos vyrų krepšinio čempionatas kitais metais rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos. Alytuje Europos čempionato grupės varžybos vyks visiškai atnaujintoje universalioje sporto arenoje. Oficialiai atidaryti areną planuojama dar prieš Naujuosius metus. Karjera. Į Kauno „Žalgirį“ po pertraukos sugrįžęs Paulius Jankūnas išrinktas komandos kapitonu. Jis šiose pareigose pakeis Dainių Šalengą. Taip buvo nuspręsta per komandos susirinkimą. Žalgirietis mano, kad tai ne tik didelė garbė, tačiau ir atsakomybė. „Ką man reiškia būti kapitonu? Visų pirma tai didžiulė atsakomybė, ypač šias pareigas atliekant tokioje komandoje kaip „Žalgiris“. Visada turi būti pasiruošęs padėti visais klausimais, išklausyti, patarti, suprasti. Džiaugiuosi suteikta garbe ir darysiu viską, ką galiu, kad pateisinčiau lūkesčius“, – kalbėjo P.Jankūnas.

Naujas aikštės žymėjimas

LKL čempionate bus daugiau užsieniečių Mažai kas abejoja, kad dėl LKL aukso žiedų šiemet vėl susikaus nugalėtojo titulą ginantis „Lietuvos rytas“ ir daugkartinis Martyno Vidzbelio nuotrauka lygos čempionas „Žalgiris“.

Pripažinimas. Europos šalių lengvosios atletikos federacijas vienijanti Senojo žemyno asociacija (European Athletics) paskelbė 2010 m. sezono „Europos kylančios žvaigždės“ rinkimų rezultatus. Penktą vietą šiuose rinkimuose užėmė pasaulio jaunimo lengvosios atletikos pirmenybių disko metimo čempionas Andrius Gudžius. Pirma vieta paskirta pasaulio uždarų patalpų trišuolio čempionui prancūzui Tedžiui Tamgui. Jis aplenkė šuolininką į tolį ispaną Euzebiją Kaseresą ir rutulio stūmiką lenką Kšyštofą Bžozovskį.

Reitingai. Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas 20-metis Ričardas Berankis Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 112-os vietos pakilo į 110-ą. 19-metis Laurynas Grigelis išliko 466-as, o 18-metis Dovydas Šakinis iš 808-os pozicijos nukrito į 815-ą. Reitingo lyderiu išliko ispanas Rafaelis Nadalis, antrą vietą užima serbas Novakas Džokovičius, o trečią – šveicaras Rodžeris Federeris. Latvijos tenisininkas Ernestas Gulbis išliko 25-as.

GK inf., Eltos nuotraukos

Antradienį Kėdainiuose vietos „Nevėžio“ ir Kauno „Žalgirio“ dvikova, kurią rezultatu 69:56 laimėjo kauniečiai, prasidėjo 18-as Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatas. Arvydas JOCKUS Niekam nekelia abejonių, kad dėl LKL aukso žiedų šiemet, kaip ir praėjusiais metais, susirungs Kauno „Žalgiris“ ir čempionų titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“. O į bronzos medalius pretenduoja 3–4 komandos. Lygos vadovai prognozuoja, kad visas čempionatas šiemet bus įdomesnis negu pernykštis. Tai lems ne tik taisyklių ir aikštės žymėjimo naujovės, bet ir žaidėjų įvairovė: šiemet LKL klubams leista registruoti daugiau legionierių, be to, į komandas pakviesta daugiau patyrusių krepšininkų.

Dalyvaus trylika komandų 2010–2011 metų LKL pirmenybėse dalyvauja 13 komandų: nugalėtojo titulą ginantis Vilniaus „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, Šiaulių „Šiauliai“, Vilniaus „Sakalai“, „Nevėžis“, Klaipėdos „Neptūnas“, Alytaus „Alytus“, Panevėžio „Techasas“, Kauno „Aisčiai“, Prienų „Rūdupis“, Utenos „Juventus“, Vilniaus „Perlas“ ir LKL pirmenybėse debiutuojantis Palangos „NaglisAdakris“. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionė pakeis Marijampolės „Sūduvą“, kuri buvo pašalinta iš lygos, nes neatitiko ﬁnansinių ir arenos kokybės reikalavimų. Reguliariajame sezone komandos žais dviem ratais, o aštuonios stipriausios komandos tęs kovą atkrintamosiose varžybose. Čempionatas, kuriame teisėjaus 23 arbitrai, baigsis gegužės mėnesį. Paskutinę vietą už-

imsianti komanda žais pereinamąsias rungtynes su NKL čempionais. LKL „Žvaigždžių dieną“ ketinama surengti kitų metų kovo 12 d. Jeigu iki to laiko Klaipėdoje nebus pastatyta nauja arena, populiari krepšinio šventė įvyks Šiauliuose.

Per mažos sporto salės Kai kurios komandos šį sezoną bus priverstos rungtyniauti kituose miestuose, nes namuose neturi LKL reikalavimus atitinkančių salių. Lyga reikalauja, kad salėje būtų įrengta mažiausiai 800 sėdimų vietų žiūrovams. „Vilniaus „Sakalai“ iš dalies išsprendė problemą persikraustę žaisti į Šakius, kur yra 900 vietų nauja, gera salė. Kėdainiuose yra 600 vietų salė, A.Sabonio krepšinio mokykloje gali būti iki 700 vietų. Netenkina ir Prienų salė, bet ten galbūt pajudės naujos arenos statyba. Reikalavimų neatitinka ir Palangos salė. Išimtis jiems padaryta tik šiemet, jie galės žaisti Klaipėdos krikščioniško koledžo salėje. O kitais metais žiūrėsime, ar Palangoje bus pradėta statyti LKL reikalavimus atitinkanti salė“, – šią savaitę Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje problemas vardijo LKL generalinis direktorius Linas Gylys. Pasak jo, po dvejų metų visos LKL komandos jau turės žaisti lygos reikalavimus atitinkančiose salėse. Priešingu atveju jos neteks galimybės žaisti pagrindiniame šalies krepšinio čempionate.

Savų žaidėjų – mažiau Praėjusį LKL sezoną klubams leista registruoti tik po keturis legionierius. Šiemet LKL klubai be papildomo mokesčio rungtynėms galės registruoti penkis užsieniečius. Už šeštą užsienio žaidėją klubai Lietuvos krepšinio federacijai turi sumokėti 50 tūkst. Lt mokestį. Registravęs šešis legionierius tai jau padarė Kauno „Žalgiris“. „Lietuvos rytas“ taip pat įsigijo šešis legionierius, tačiau kol kas nepateikė LKL dokumentų, kad sumokėjo mokestį už šeštą užsienietį, tad kol kas gali verstis tik su penkiais. Abiejų stipriausių šalies klubų vadovai džiaugėsi galimybe registruoti daugiau legionierių, nes norėjo maksimaliai sustiprinti komandas rungtynėms Eurolygoje. Be to, užsieniečiai, ypač amerikiečiai krepšininkai, kainuoja gerokai pigiau nei tokio pat lygio lietuviai. Mat vidutinio lygio amerikiečių krepšininkų – tiesiog daugiau. „Visi klubai, nesvarbu, kiek turi lėšų, nori surinkti kuo pajėgesnes komandas. Mes – ne buvusi Jugoslavija, kur gerų vietinių žaidėjų – nors vežimu vežk“, – naujas legionierių registravimo taisykles

Kai kurios komandos šį sezoną bus priverstos rungtyniauti kituose miestuose, nes namuose neturi LKL reikalavimus atitinkančių salių.

Šiemet pagal FIBA reikalavimus pusmetriu (iki 6,75 m) nukelta tritaškio linija ir pakeista baudos aikštelės forma: vietoje įprastos trapecijos piešiamas stačiakampis. Tikimasi, kad dėl to krepšinis taps dar patrauklesnis. „Tritaškio metimo linija pailgėjo tik aikštės viduryje, šonuose ji liko tokia pati, todėl žaidėjai ir šonuose meta iš toliau, bet tuomet užlipa ant aikštės ribą žyminčios linijos. Tad žaidėjams dar reikia prisitaikyti prie naujo žymėjimo. Kita vertus, dėl naujovių (tai pažymi ir Eurolygos treneriai), galima tikėtis atletiškesnio žaidimo po krepšiu, nes komandos sieks pelnyti daugiau užtikrintų taškų ir ne taip pasitikės galimais tritaškiais“, – svarstė LKL varžybų direktorius Tomas Rimkus.

Išaugo klubų biudžetai LKL generalinis direktorius L.Gilys teigė, kad visų lygos klubų biudžetai, palyginti su praėjusiu sezonu, yra šiek tiek didesni. Minimalus klubo biudžetas – 600 tūkst. Lt. „Daugumos komandų biudžetai didesni nei reikalaujame, o favoritų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ – milijoniniai“, – sakė L.Gylys. Lygos vadovas pasidžiaugė, kad nesumažėjo ir LKL rėmėjų gretos. Generaliniu rėmėju išliko „Kalnapilio-Tauro grupės“ aludariai. Šį sezoną stipriausios Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes transliuos „Sport 1“ ir „Lietuvos ryto TV“.

Paaštrės kova dėl bronzos Lygos vadovai įsitikinę, kad šiemet laukia atkakli kova ne tik dėl aukso žiedų, bet ir dėl bronzos medalių. „Praėjusį sezoną lygoje netrūko žalio jaunimo. Šiemet derinys lyg ir geresnis, grįžta patyrę krepšininkai, jie turi ambicijų. Klubai geriau dirba pagal struktūros, vadybos reikalavimus, ieško gerų trenerių. Todėl tikimės, kad šis čempionatas bus aukštesnio lygio negu pernykštis“, – prognozavo T.Rimkus. Pasak LKL varžybų direktoriaus, be „Šiaulių“, kurie jau tapo beveik etatiniais bronzos laimėtojais, užimti trečią vietą pretenduoja Utenos „Juventus“, ambicingus planus išsikėlę Klaipėdos „Neptūnas“ ir Vilniaus „Sakalai“. Nuo 1993 m., kai buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga, 12 kartų Lietuvos čempionais tapo „Žalgirio“ krepšininkai, penkis kartus čempionatą laimėjo „Lietuvos rytas“.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Rami Goro provincija tampa problemine Afganistane, Goro provincijos sostinėje Čagčarane, pačiame miesto centre, nežinomi asmenys apšaudė ir sužeidė du lietuvių karius. Dr. Manvydas VITKŪNAS Incidentas įvyko tuo metu, kai keturi Provincijos atkūrimo grupėje (PAG) tarnaujantys lietuvių kariai lydėjo kolegas psichologinių operacijų karius. Jie susitiko su vietos televizijos darbuotojais, kur aptarė televizijos darbo gerinimo klausimus. Iškart po susitikimo gatvėje lietuvių kariai buvo užpulti ir apšaudyti.

Karius apšaudė civilis Užpuolimas buvo labai netikėtas. Prie ginkluotų lietuvių karių staiga privažiavo motociklas, vairuojamas civilio afganistaniečio. Už jo sėdėjo vyras, dėvėjęs Afganistano policijos pareigūno uniformą. Jis kelis kartus iššovė į lietuvių karius. Tada užpuolikai dideliu greičiu nuvažiavo iš įvykio vietos. Lie-

Gimtasis kraštas

Pasaulis

tuvių kariai neatsakė ugnimi, nes užpuolimas įvyko miesto centre, aplinkui buvo daugybė žmonių, tad būtų kilęs pavojus juos sužeisti arba nukauti. Beje, apšaudant lietuvių karius buvo sužeistas ir vienas civilis afganistanietis, dirbęs šalia esančioje prekyvietėje. Du lietuvių kariai buvo sužeisti. 28-erių vyresniajam leitenantui Linui Novogreckiui kulka kliudė galvą, prasidėjo stiprus vidinis nosies kraujavimas. Jo kolegai 35-erių viršilai Audriui Lužaičiui kulka taip pat kliudė galvą, be to, buvo sužalotos abiejų rankų plaštakos. Sužeisti lietuviai iš Herato atskridusiu medicinos evakuacijos lėktuvu buvo išskraidinti į šiaurinėje Afganistano dalyje esantį Mazari Šarifo miestą. Čia lietuvių kariai buvo gydomi vokiečių karo ligoninėje, o vėliau parskraidinti į Lietuvą

Tarnauja tauragiškiai Šiuo metu Afganistane tarnaujančios vienuoliktosios PAG pagrindą sudaro Tauragės rajone, Sakalinėje, dislokuoto Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos

Iš viso NATO šalių ir jų partnerių pajėgos Afganistane prarado daugiau nei du tūkstančius karių.

didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Šis batalionas PAG misijoje dalyvauja jau antrą kartą. Dauguma pamainos karių taip pat yra tarnavę misijose Balkanuose, Irake, Afganistane. PAG stovykloje Goro provincijos sostinėje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja bei dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, JAV, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai. Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė Gore – bendra civilinė ir karinė misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis, kuri Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Į gimtinę – karstuose Kariai iš Lietuvos kelis kartus yra patyrę įvairių sužeidimų. Gegužės mėnesį nuo minosvaidžio ugnies nukentėjo mūsų specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Rugpjūčio 30-ąją per naktinį patruliavimą Goro provincijoje Lietuvos kariai užvažiavo ant nenustatytos rūšies sprogstamojo užtaiso. Sprogimo metu kariai nenukentėjo, buvo sugadintas karinis visureigis. Didžiausia lietuvių netektis Afganistane – 2008 m. gegužę afganistaniečių nušautas alytiškis seržantas Arūnas Jarmalavičius. Galima sakyti, kad iki šiol likimas yra palankus Afganistane tarnaujantiems lietuviams. Mes, turėdami Afganistane daugiau nei dviejų šimtų karių kontingentą, iki šiol netekome tik vieno kario. Mažesnius karių padalinius atsiuntusios kitos Baltijos šalys patyrė didesnių nuostolių. Latviai, dislokavę Afganistane 170 karių, neteko jau trijų savo vyrų. Es-

tai, kurių pajėgas Afganistane sudaro 160 karių, neteko net aštuonių savo vyrų. Tiesa, daugelis estų karių tarnauja itin neramiose pietinėse Afganistano provincijose. Iš viso nuo 2001 metų NATO šalių ir jų partnerių pajėgos Afganistane prarado daugiau nei du tūkstančius karių, iš kurių daugiau nei pusė – amerikiečiai. Daug savo karių Afganistane taip pat neteko britai (336 žuvusieji), kanadiečiai (152 žuvusieji). Po 20–50 karių Afganistane prarado Prancūzija, Vokietija, Danija, Ispanija, Italija, Olandija, Australija, Lenkija. Taip pat karstuose iš Afganistano yra grįžusių karių iš Rumunijos, Norvegijos, Vengrijos, Švedijos, Čekijos, Portugalijos, Turkijos, Belgijos, Naujosios Zelandijos, Gruzijos, Pietų Korėjos, Suomijos. Pasaulis moka brangią kainą už pastangas įvesti bent kokią tvarką Afganistane, kuris taikos nematė jau trisdešimt metų. Dėl geograﬁnės padėties ir menkai išvystytos infrastruktūros centrinėje Afganistano kalnuotoje dalyje esanti Goro provincija iki šiol buvo laikoma ne tik viena skurdžiausių, bet ir viena saugesnių provincijų šalyje. Saugumo situaciją provincijoje Lietuvos kariai dažniausiai apibūdina kaip santykinai ramią.

EPA-Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas

Verslas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Pradedama naujo ekonomikos savaitraščio leidyba UAB „Balsas.lt leidiniai“ pradeda leisti naują verslui skirtą savaitraštį „ekonomika.lt“. Pirmas leidinio numeris pasirodys spalio 1 d. ir skaitytojus pasieks kiekvieną pirmadienį.

Vyriausiąja savaitraščio „ekonomika.lt“ redaktore tapo verslo ir socialinėmis temomis rašanti žurnalistė Eugenija Grižibauskienė. Pasak jos, naujajame savaitraštyje skaitytojams bus pateikiama aktualiausių Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių ekonominių procesų analizė, autoritetingų ekspertų nuomonės ir vertinimai, bus gausu ﬁnansinės informacijos, taip pat stengiamasi atspindėti šios dienos ekonomikos realijas, daug dėmesio bus skiriama verslo naujienoms iš užsienio. „Lietuvos žiniasklaidos rinkoje trūko specializuoto ekonomikos leidinio, kuriame informacija skaitytojui būtų pateikiama vienoje vietoje. Ekonomikos naujienas reikėdavo rankioti po vieną iš įvairių leidinių ir portalų“, – sako naujojo savaitraščio redaktorė. Pasak jos, verslo naujienoms iš užsienio leidinyje bus skiriama ypač daug dėmesio. Tik pasirodžius informacijai apie planuojamą leisti savaitraštį „ekonomika.lt“, anot E.Grižibauskienės, redakcija sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. „Sulaukėme palaikymo iš verslininkų, valstybinių ir ﬁnansinių institucijų. Tai patvirtina, kad sprendimas leisti tokį savaitraštį Lietuvoje yra priimtas laiku“, – teigia vyriausioji redaktorė. 32 puslapių verslo savaitraštis „ekonomika.lt“ bus leidžiamas 15 tūkst. egzempliorių tiražu ir kainuos 3 litus. Be savaitraščio „ekonomika.lt“, bendrovei „Balsas.lt leidiniai“ priklauso „Balsas.lt savaitė“, „Ieva“, „Gala“, „Palmiros žvaigždės“, „Moters savaitė“ ir laikraštis „Akistata“. balsas.lt inf.

Mûsø paveldas

Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 spalio 1–8 d., Nr. 2 (32)

Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Birþø rajone

Miežinis alus statines sprogdina Biržų krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – alus. Tik šiais laikais ne kiekvienas jį pagaminti moka. Vieni neturi laiko, kitiems nepavyko iš protėvių perimti paslapties.

Jonas Mekas

Nesigėdiju savo ilgesio

Monika PIPIRAITĖ Mockūnų kaimo ūkininkas Kęstutis Valentinavičius tęsia šeimos tradicijas. Alaus gamybos meną jis paveldėjo iš tėvo, o pastarasis – iš savo senelio.

Kokia šventė be alaus? „Biržų kraštas be alaus neįsivaizduojamas, nors šitos tradicijos po truputį blėsta. Kas kaltas? Parduotuvėse pigaus alaus gali nusipirkti kada panorėjęs. Ūkininkai užsiėmę, papildomo rūpesčio kratosi. Gaila, kad per šeimos suėjimus, vestuves, krikštynas ir kt. šventes alutį išstumia degtinė, šampanas, vynas“, – susikrimto K.Valentinavičius ir pridūrė, kad anksčiau šiame krašte kiti gėrimai buvo visai nepopuliarūs. Alus – saikingas gėrimas. Nei per silpnas, nei per stiprus. Septynių laipsnių – pats tas skanauti ir smagiai laiką leisti. Alų Biržų krašte nuo senų laikų iš ąsočių pilstydavo į stiklines. Jokiu būdu ne į mo-

Povilas ir Kęstutis Valentinavičiai iš Mockūnų kaimo naminį alų pasigamina didžiosioms šventėms ir šeimos susibūrimams.

linius bokalus. Spalva alučio turi matytis. Medaus, gintaro, šokolado, kaštonų... žiūrint, ką įdėsi, – duonos kriaukšlelę ar deginto cukraus žiupsnelį.

Iš vienos stiklinės „Jeigu draugų būrys nedidelis, alus visuomet geriamas iš vienos stiklinės, leidžiant ją ratu per rankas. Tai ne tik koštuvių tradicija, simbolizuojanti bendrystę. Šiaurės Lietuvos kraštas anksčiau garsėjo ir stipresniu alumi. Jeigu bokalais pradėsi gerti tokį alų, pasekmės gali būti liūdnokos. Ir tostų jokių nie-

Istoriniai dokumentai liudija, kad kunigaikštis Boguslavas Radvila, nustatydamas naują tvarką ir Magdeburgo teisių galią, savo taisyklėse miestui patvirtino: „<...> miestiečiai turi statyti bravorus ir salyklines prie upės ir ten alų daryti, degtinę varyti ir salyklą gaminti saugantis nuo gaisro.“ kas nesako. Tradiciškai linkima sveikatos“, – sakė K.Valentinavičius ir priminė, kad iki dugno alaus išgerti nevalia. Tėvas Povilas sūnui antrina, kad reikia palikti ant dugno apie porą centimetrų. Kadangi alus gyvas, su mielėmis, tad dugną užkloja mielės. Jeigu įpylus mielių nebūna, vis tiek alus iki dugno neišlaižomas.

„Juk tikslas ne prisigerti, o smagiai gurkšnoti ir bendrauti. Be to, palikdamas ant dugno tas mieles gali save kontroliuoti. Nenori, tai mažiau nugeri. Laisvė žmogui duota. Tačiau paprastai vienos stiklinės alaus būna mažai. Pakanka dažniausiai trijų“, – šypsosi pasakodamas senasis aludaris Povilas. Nukelta į 10 psl.

Mena kunigaikščius Radvilas Biržai – vienas seniausių Lietuvos miestų, neseniai paminėjęs 555 metų jubiliejų. Jį savo glėbyje laiko apsikabinusios dvi upės – Apasčia ir Agluona, skalauja du gražuoliai ežerai – Širvena ir Kilučiai.

Išėjau į kiemą pažiūrėti sniego. Žiūriu – visas kiemas kaip vaikelis miega. Aš stovėjau ir žiūrėjau, ir išbudint nenorėjau.

Biržai – buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kuriame XVI a. pabaigoje buvo pastatyta galingiausia tuo metu bastioninė tvirtovė. Jos tikslas buvo ginti LDK šiaurinį pasienį. Mieste savo pėdsakus XIX a. viduryje pali-

Biržų pilis – Šiaurės Lietuvos istorijos ir architektūros perlas.

ko ir grafai Tiškevičiai. Miestą puošia Šv. Jono Krikštytojo bei Evangelikų reformatų bažnyčios. Nuo senų laikų gamta šiame krašte krečia pokštus – tai vienoje, tai kitoje vietoje įgriūva žemė, atsiranda smegduobių.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Biržų pilis paveldėjo įdomiausią ir turtingiausią istoriją Šiaurės Lietuvoje. Buvusi viena galingiausių ir reikšmingiausių XVI–XVII a. bastioninių tvirtovių, kunigaikščių Radvilų pilis XVIII a. pradžioje paversta griuvėsiais. Beveik tris šimtmečius ji grimzdo užmarštin, kol XX a. pabaigoje iš griuvėsių buvo pakelti pilies rūmai. Tačiau šie rūmai – tik didžiulio ir buvusio labai reikšmingo objekto – Biržų bastioninės tvirtovės komplekso – dalis. Biržų pilis XVI–XVII a. buvo vienas svarbiausių LDK gynybos punktų kovose su Rusija ir Švedija. 1625– 1627 m. ji buvo sugriauta ir galutinai vėl atstatyta 1682 m. Po švedų antpuolio 1704 m., susprogdinta pilis prarado savo strateginę reikšmę ir nebeatsigavo. Nukelta į 10 psl.

Ką aš galiu atsakyti į jūsų apgailestavimus, į jūsų praėjusių gražių dienų ašaronę? Taip, gražu buvo. Jūsų gyvenimas buvo gražus ir jums gaila jo. Ir prie kiekvieno to skundo, kiekvieno apgailėjimo girdžiu tėvynę minint. Ir aš nenorom tada galvoju: tėvynė? Galbūt šie žmonės ne taip jos ilgis, o tik tų visų gėrybių, kurias ten turėjo, tų daiktų, tų rūbų, tų pilnų aruodų. Ir ką aš, ką aš turiu daryti? Tiek kartų, kai girdžiu tuos skundus, aš jaučiuosi taip nejaukiai ir nesmagiai, ir kaip svetimas tarp svetimų. Nuo pat vaiko dienų, kaip juoda ranka, mane sekė skurdas. Mes, vaikai, ilgom akim žiūrėdavom, kaip kiti, turtingesnių vaikai, valgo skanėstus, ir turi slides ant ledo čiuožti, ir apsirėdę gražiais, tik jiems siūtais drabužiais – ak, kai mums tekdavo brolių išaugti. O slidės, mes vinį sulenkę įkaldavom medin ir tursinėdavom ant valkų, viena koja pasispirdami. Ir mūsų mokyklinės knygos – jas tėvas pirkdavo kitų nunešiotas, be penkių lapų iš vieno galo ir iš kito galo – juk negi mokėsi už naują kelis litus, kai tie litai taip brangūs, taip reti, o skolintojai lipa ant nugaros su procentais ir terminais ir vekseliais – ak, kas suskaičiuos visa.

J.Mekas – avangardinio meno kūrėjas.

Ne, ne tai, ne gerą ten gyvenimą aš prisimenu čia, ne tai traukia atgalios. Ir kai imu maisto normą, lagery, aš galvoju apie tai, kad šią savaitę aš turėsiu ko valgyti, ir kitą savaitę irgi – savo dalį vis gausiu. Ir tai kur kas daugiau ir kur kas geriau, negu anos pusbadžių dienos Biržuose, kai savaitės vidury, pritrūkus duonos, sviesto, su pluta ar bulve laukdavom pirmadienio, kai atvažiuos kas iš namų, atveš ką. Ir tie ryšulėliai tokie skurdūs – tiek burnų namie, ir tas sviestas taip plonai tetepa, ir mėsos taip greit kubilai ištušta. Ir tada, viską išbaigę, einam su Adolfu per gatves, einam per kinus, krautuves – kad užsimirštumėm, kad nesinorėtų. Apie tai galvoju dabar, kai girdžiu jūsų gerų dienų prisiminimus, jūsų ilgesius. Ir ne, ne dėl to namo mane traukia, ne. Nieko, nieko to neturėjau, kas visą jūsų gyvenimą darė gražų ir mielą. Nieko to nebuvo . Tačiau kažkas buvo – dabar tai aiškiai matau – kažkas buvo, ko rankom neapimsi, kas nesiduoda nei duona, nei pinigu pakeičiamas – kažkas už alkio ir skurdo dar, ko nei burnon, nei į kišenę neįsidėsi.

Nukelta į 10 psl.

10 Miežinis alus statines sprogdina Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Atkelta iš 9 psl.

Alaus pokštai

Karo metais, kai stiklinių nebuvo, močiutė Kęstučiui pasakojo, kad stipriu siūlu specialiai nupjaudavo butelį. Nugludindavo briaunas, pasigamindavo stiklinę. Iš permatomo stiklinio indo gerti būdavo geras tonas, prabanga.

„Kai pirmoką vyrai geria, kalbos jų liejasi laisvai, garsiai. Tik antroką paduoda į stalą, šnekos aprimsta, sulėtėja. Alaus vaišės primena krosnies kurstymą“, – aiškina Povilas Valentinavičius. Aludaris šventėse yra labai svarbus asmuo. „Pivoriu“ jį vadindavo. Jis kaip kuliamosios meistras – palaiko toną, reguliuoja žmonių nuotaiką. Kai pamato, kad žmogus liūdnas, įpila daugiau stipresnio alučio, jei svečias pernelyg linksmas – pasiūlo atsipūsti ir silpnesnio paragauti. Jei alus gerai eina, „pivoriui“ visi lenkiasi. O iš kur kilęs posakis, kad miežinis Alus noksta medinėse statinaitėse. alus statines sprogdina? Senas aludaris Vytautas Misiūnas tą vieną statinaitę alaus netyčia išteiš Virškupėnų kaimo aiškino, kad tik- kinęs V.Misiūnas sako, kad prie volės ras miežinis alus daromas nededant prileisti reikia tik nusimanantį žmocukraus, naudojant tik alines mieles, gų. Tik šiuolaikiniai aludariai, metalaikomas tik medinėse statinaitėse. linėmis statinaitėmis susižavėję, voles Tas tikrasis kartais iškrečia ir pokštų. baigia pamiršti. Kuo skiriasi miežinis nuo „fabriki„Per anksti sukoštas arba per šiltai nės“ gamybos alaus? laikytas alus taip pat statines sprog„Cukrinis alus statinių nesprog- dina“, – antrina Vabalninko seniūnas dina, – šypsosi Vytautas prisiminęs S.Gudas. Ir jam teko alaus nuotykį vieną įdomų atsitikimą iš savo aluda- patirti. Seklyčioje stovėjusi statinaitė rio praktikos. – Tai gali padaryti tik išmušė kamštį, alus ėmė veržtis tokia tikras miežinis – šis net ir metalinę stipria srove, kad statinė koridoriumi statinaitę išpučia.“ atriedėjo iki pat gryčios. Bene prieš 30 metų iš rūsio pa„Volę – drožtą kūginį kamštį – išsigirdo keistas pokštelėjimas. Įėjęs į judinti ir alų išlaisvinti reikia palaipssavo „bravorą“ aludaris išvydo, kad niui, ramiai, kad aludario į šoną nenurūsio sienos baltos, tačiau visos neštų. Kai nepasiseka, alus išprausia statinaitės buvo savo vietose. Ir nuo galvos iki kojų. Pasitaiko, kad netik po atidžių paieškų aptiko, mokšą alaus gamintoją labai valingas kad vienos jų dugnas subyrė- alus pamoko – iššoka visas iš statijęs į šipulius. nės“, – patirtimi dalijasi S.Gudas. Senos medinės „bačkuDabar vyrai alų gamina retai. Kotės“ įnoringos – jei ne dėl taip retai? Parduotuvėse visokio pats aludaris, o koks alaus į valias. Be to, ūkininkams laiko svetimas imasi leisti nėra, o ir priežiūra jo sudėtinga. ir pilstyti alų, dažniausiai išsprun- Gamina pirtelėje ka volė. Kelios sekundės – ir statinė „Mūsų kraštuose nuo senų senovės tuščia. Todėl volę aludariai alų pirtelėje gamindavo, sereikia stipriai laikyti name ąžuoliniame kubile. Švari patalabiem rankomis ir dar pa, medžiu kvepia“, – sakė ūkininkas priremti keliu. Pats kar- K.Valentinavičius.

Geros nuotaikos šauklys Pagal stiprumą alus skirstomas į klases. Pirmą kartą iš kubilo nutekintas alus yra pirmokas. Jis – stipriausias. Kuo ilgiau jį laikai, tuo stipresnis. Antrokas suputoja karštu vandeniu antrą kartą salyklą užpylus. Jis būna 4–5 laipsnių. Trečiokas primena girą. Silpnas gaivusis gėrimas labiau patinka moterims. Alus nuteikia gerai nuotaikai, dainavimui, šnekėjimui ir trepsėjimui. Jeigu alų gaminsi būdamas blogos nuotaikos, koštuvių metu susipyksi. Ar žinote, kad gėrimas, pagamintas iš viršūnėlių, nuteikia žmogų linksmai? Mat saulėje subrandintas, švelnaus vėjelio išglamonėtas grūdas savyje sukaupia gerąją energiją. O iš šaknelių išvirtas atneša pyktį, mat ten, po žemėmis, buvo tamsu, liūdna ir drėgna. „Vadinasi, burokinis alus, kurį po karo vyrai virdavo, buvo negeras?“ – klausiamai juokiasi Kęstutis.

Alaus kelias Anksčiau kaimuose alų darydavo kone kiekvienas vyras pagal savo unikalią technologiją. Remdamosi senomis tradicijomis, dabar Biržuose alų gamina 6 alaus daryklos. Senajame Biržų kunigaikštystės archyve įrašai apie „bravorą“ datuojami nuo XVII a. Didelę pagarbą ir dėmesį alaus pramonei biržiečiai įrodė 1704 m., kai mūšių su švedais metu buvo sugriautas visas miestas. Jie pirmiau atstatė ne rotušę (savivaldybę), o alaus daryklą. Po švedų invazijos alaus

gamyba labai greitai atsigavo ir buvo išleistas įstatymas aludėms palankiomis kainomis tiekti tik geros kokybės alų. Šio įstatymo laikosi ir dabartiniai aludariai. Antrojo pasaulinio karo metais Biržų alus vokiečių kariniams daliniams padėjo lengviau užimti Biržų miestą, mat rusų kareiviai, suradę dideles alaus atsargas, nesugebėjo rimtai pasipriešinti. Turbūt kiekvienam lietuviui yra pažįstamas aludarių karaliumi tituluoja-

mas Jokimas Žaldokas iš biržiečio režisieriaus ir dramaturgo Boriso Dauguviečio pastatytos pjesės „Žaldokynė“. Beje, Jokimo Žaldoko prototipas Jurgis Žaldokas ir išmokė žymųjį dramaturgą daryti alų. Šiandien biržiečiai siūlo pasidalyti alaus gamybos paslaptimis, paragauti alaus, naminės duonos bei sūrio ekskursijoje „Alaus kelias“. Ją organizuoja Biržų krašto muziejus „Sėla“, kuris įsikūręs kunigaikščių Radvilų statytoje tvirtovėje.

Vis labiau yrantys rūmų griuvėsiai išstovėjo iki XX a. vidurio. Po griuvėsių konservavimo prasidėjo pilies atstatymo darbai. Jie buvo baigti 1988 m. Šiandien Biržų pilies rūmai yra pagrindinis kultūrinio gyvenimo ir turizmo traukos centras ne tik Biržuose, bet ir visame Lietuvos Šiaurės Rytų regione. Didžiąją rūmų dalį užima Biržų krašto muziejus „Sėla“, mažesnę –

Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 25 muziejaus ekspozicinėse salėse pristatomos unikalios Biržų krašto kultūros ir istorijos vertybės, čia vyksta kultūriniai renginiai. Biržų pilies kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento paskelbtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, paskelbtas kultūros paminklu, o 2005-aisiais pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe viešajam pažinimui ir naudojimui.

Nesigėdiju savo ilgesio Atkelta iš 9 psl.

Nemaišyk alaus su kitais gėrimais. Apsvaigsi, liežuvis gėdos pridarys, o galva kitą dieną sprogte sprogs. Pirmiausia jis paruošia gerą salyklą iš miežių. Senelio ir tėvo pamokytas Kęstutis grūdus papila ant šiltos pirtelės grindų ir laukia iki išlįs trys šaknelės. Vasarą sudygusius miežius džiovina saulėje, o žiemą krosnyje, arba šiuolaikiškai – elektriniu šildytuvu. Senais laikais aludariai salyklą traiškydavo girnomis per pusę grūdo, dabar tam naudojami specialūs traiškytuvai. Gautus miltus supila į vandeniu išplikytą ir beržo vanta išplautą ąžuolinį kubilą, užpila 80 laipsnių vandeniu ir išmaišo medine mente. Salyklas primena tirštą košę. Jei mentė jame stovi, vadinasi, salyklas puikus ir saldus. Uždengtas kubilas dvi valandas ilsisi. Šis alaus etapas vadinasi salyklo salinimu. Kol salyklas salinamas, meistras paruošia kubilą misai tekinti. Ant kubilo dugno būtinai padaro „drenažą“ iš alksnio malkų, džiovintų aviečių šakų ir šiaudų. Ataušusią salinimo košę supila į tekinimo kubilą, užpila verdančiu vandeniu ir vėl leidžia pailsėti porą valandų. Vėliau misą išleidžia ir supila į rauginimo kubilą kartu su jau paruoštais nukoštais kvapiaisiais apyniais. Kad alus išrūgtų, reikia dėti mielių. Kuo šiltesnė temperatūra, tuo greičiau alus rūgsta. Alui pradėjus rūgti, atsiranda puta. Kai ji ima slūgti, duoda ženklą – alus išrūgęs, laikas supilstyti į statinaites. Ar žmona mėgsta alų gerti? – klausiu Kęstučio. „Ne, ji – žemaitė“, – juokiasi ūkininkas ir kviečia paragauti alaus.

Mena kunigaikščius Radvilas Atkelta iš 9 psl.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Puošni rūmų arkada įrėmina vaizdą į parką.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Ir tai įsisunkė giliai giliai, įsismelkė nuo pat vaikystės – žemės kvapas, gimtosios žemės kvapas, gamtos grožis ir žmonių nuoširdūs rankų palietimai; vėjas, lietūs, naktys ir dienos, vasaros, rudeniai – kažkas, ko neapčiuopsi, neapimsi, bet kas labiau traukia dabar negu visa, kas rankose turėta. Ir tai toks ilgesys, kad kartais pamanai, kaip tai ištversi, kaip tai ištveri, kaip tai tokį svorį viduj išlaikai. Ir kiekvieną dieną auga, kiekvieną dieną sunkėja – tas akmuo. Ir nesigėdini jo. Ko aš turiu gėdytis savo ilgesio? Ar tai ne žmogiška savo tėvynės ilgėtis? Ir ar aš tai pakeist galiu, kad žemė taip stipriai veikia. O, daug žmonių, daug negero padarė, bet su žeme, su laukais, su krūmokšniais, su gamta draugais susirišom, ir dabar, toli nuo vienas kito, viens kito ilgimės, viens kitą šaukiam, tiesdami viens į kitą rankas – žemė ir aš, laukai ir aš, laukai, lygumos, upės, žiemos pūgos. Ištrauka iš Jono Meko dienoraščio (1948 m. balandžio 23 d., Vysbadenas).

Kaip ūkininkas savo lauke Jonas Mekas – garsus poetas, prozininkas, avangardinio kino kūrėjas, kritikas. J.Mekas gimė 1922 m. Semeniškiuose. Mokėsi Biržų gimnazijoje, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Mainzo universitete klausė filosofijos ir literatūros paskaitų, bendradarbiavo Vokietijoje leidžiamoje lietuvių spaudoje. 1949 m. išvyko į JAV. Niujorke dirbo fabrikuose, mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinio kino festivalius. Bendradarbiavo JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas. Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera. Jis nematė didelio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais „rašė“ savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį. Ankstyvieji filmai „Medžių ginklai“ (The Guns of the Trees) (1961 m.), „Kalėjimas“ (The Brig) (1964 m., Venecijos kino festivalio prizas) sukurti drauge su broliu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms. Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 m. „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“) – daugiau eksperimentiniai, paremti pernelyg subjektyvia filmavimo technika. Pasaulio kinematografininkų akyse J.Mekas – kultinė avangardinio kino figūra. 1994 m. apie jį patį sukurtas filmas „Jonas dykumoje“. J.Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. Išleido pasakų, poezijos, dienoraščių, laiškų, esė knygų. Šiuo metu gyvena ir kuria Niujorke. J.Mekas apie save: Poezijoje ir filmuose galėčiau save priskirti prie tų, kurie praktikuoja postrealizmą – praktiką, kurią Džonas Devejus yra pavadinęs „vietinumu“, t. y. tai, kas vyksta čia ir dabar, prieš mane ar manyje – ar tai būtų išorinis pasaulis, kurį aš filmuoju, ar vidinis – jausmai, atmintis, kuriuos aš užrašau žodžiais. Kiek galiu vengiu to, kas paprastai vadinama kūryba ar poezija. Aš dirbu kaip ūkininkas savo lauke ar kaip kalvis savo kalvėje. Aš dirbu su žodžiais ir su judančiais vaizdais. Visa kita palieku dievų valiai.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Poezijos burtininkas „Seneli, mes laimėjome pasaulio bronzą! Tikiuosi, tu gražiai pašlovintum šį faktą. Tik trys milijonai!!!“ Tokį įrašą Kazio Binkio muziejaus svečių knygoje po krepšinio čempionato paliko poeto anūkas menininkas Viktoras Binkis. Lilija VALATKIENĖ

Balio Sruogos tėviškės duris paprastai atrakina čia poilsiaujantys rašytojo palikuonys. Kai jų nėra, raktas būna Vabalninke.

Palinkėjimai klasiko tėviškei Žole apžėlęs kiemas, sukrypusios klėtelės, leisgyvės tvoros ir pavargusi troba. Liūdnas vienos garsiausių Baibokų sodybos vaizdas. Iš čia Lietuvai apie save paskelbė literatūros klasikas Balys Sruoga. Lilija VALATKIENĖ Kiek dešimtmečių turės praslinkti, kad Baibokų kaimas dovanotų mums dar vieną garsenybę? „Tu optimistė“, – tarsteli man kolega fotografas, iki pažastų paskendęs žolėje.

Sodybos kontrastai Balio Sruogos tėviškėje dabar šeimininkauja rašytojo palikuonys. Sūnėnas su šeima iš Vilniaus čia atvažiuoja vasaroti, o žiemą keliukas dažniausiai būna užpustytas. „Patricija, Algimantas ir Birutė Sruogos. Didelė jų giminė, sunku supaisyti, kada kas čia lankosi“, – vardija garsios giminės palikuonis Vabalninko seniūnas Stepas Gudas. Jis girdėjęs, kad anūkai svajoja sutvarkyti trobą, ūkinius pastatus, atstatyti malūną ir įrengti kaimo turizmo sodybą. „Būtų labai gražu, jei to sulaukčiau, – viliasi seniūnas. – Mūsų kraštuose žmonės dar prisimena Balį Sruogą kaip išradingą, talentingą, humoro nestokojantį vyriškį. Gaila, kad kolūkio laikais ta sodyba labai nuskurdo, klėtelėse žmonės gyvulius ir paukščius laikė.“ Plukto molio asla, rūkykla su į dangų šaunančiu dešimties metrų kaminu, originalios rankų darbo durys, aukštos staktos, puošnių koklių krosnis. Daug kontrastų šioje sodyboje. Pasak seniūno, čia gyveno stiprūs ūkininkai.

Kieno motociklas įstrigo klasiko sodyboje?

Pagarba klasiko dvasiai 1896-aisias šaltą ir snieguotą vasarį dviejų galų aukštaitiškoje troboje gimė Balys Sruoga. Dabar apie jį primena viena patalpa, kurioje įkurdintas literatūros klasiko memorialinis kambarys. Trumpa giminės istorija stenduose. Penkių brolių vaikystė, giminių šventės, nuotraukose įamžintos tėvus priglaudusios Jasiuliškių kapinaitės, knygos, keletas rankraščių, lova, stalas. „Vabalninko muziejus retsykiais čia susitikimus, paminėjimus rengia“, – rakindamas sodybos duris, tarsteli Vabalninko seniūnas. O jei koks keliautojas norėtų rašytojo tėviškę apžiūrėti, pasirašyti svečių knygoje? „Kai giminės čia būna, tai visus įleidžia. O šiaip atvykus, rakto teirautis reikėtų Vabalninko muziejuje“, – paaiškino S.Gudas.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Vartau svečių knygą, pradėtą pildyti 1967-aisiais. Naujausi – kelių prabėgusios vasaros savaitgalių įrašai: „Čia vakarojo Balio Sruogos tarnaitės. Mylime, džiaugiamės. Birutė, Vaida.“ „Sako, kad Lietuvoje krizė, bet šitoje sodyboje jos tikrai nėra. Sodybos dvasia įkvepia būti geresniems ir kūrybiškesniems. Ir dar labai mylėti ir didžiuotis savo tėvyne Lietuva. Inga ir Alius Viesulas.“ Vadinasi, kas labai nori, į B.Sruogos sodybą patenka. Po Biržų rajoną mus lydėjęs garsus menininkas Viktoras Binkis svečių knygoje paliko savo palinkėjimą: „Pagarba klasiko dvasiai. Kazio Binkio palikuonis, anūkas Viktoras Binkis. Mes laimėjome bronzą!“ Tikėkimės, kad po šimto metų perskaitę šią žinią žmonės nepradės ieškoti materialaus lobio šioje sodyboje.

Toje pačioje pradinėje Papilio mokykloje, kurioje kadaise mokytojavo Kazys Binkis, gyvena pedagogė Edita Lansbergienė. Pirmame aukšte įkurtas poeto muziejus gyvuoja tik jos dėka. Edita – didelė šio impulsyvaus ir talentingo poeto kūrybos gerbėja.

Paprastas ir išdidus „Jis mokydavo ir vaikus, ir suaugusius žmones, vakarais rengdavo kultūrinius vakarus, pats grojo smuiku, armonika, klarnetu. Rašė straipsnius apie archeologiją, rūpinosi dainų rinkinių leidyba. Iš klebonijos atsitempė fortepijoną, organizuodavo šokius, poezijos skaitymus, į kuriuos suvažiuodavo nemažai poetų ir rašytojų. Tokio aktyvaus gyvenimo K.Binkiui galėtų pavydėti bet kuris šiuolaikinis veiklus žmogus“, – pasakojo E.Lansbergienė. Jis buvo paprastas kaip sodietis, elegantiškas kaip diplomatas ir išdidus kaip kunigaikštis. Taip apie K.Binkį sakė Antanas Miškinis. Jiedu su Jonu Aisčiu žiūrėjo į Binkį kaip į nepasiekiamą. K.Binkis nemėgo liaupsių. Amžinai ieškojo ko nors naujo, nematyto, negirdėto. Jis aistringai gaudė literatūros naujienas, nuolat skaitė užsienio spaudą, gyveno su polėkiu. Besiblaškančio poeto K.Binkio as-

meninis gyvenimas taip pat apipintas legendomis.

Du garsūs peštukai Poetas pamilo mėlynakę storomis kasomis, ramią ir tylią mokytoją ir atkakliai siekė jos rankos. Papilyje pasakojama, kad po vieno vakarėlio K.Binkis paprašė Pranutės likti nakvoti jo kaime. Pranutė nuskynė darželyje gėlę, padavė ją Kaziui, o pati išvažiavo su savo broliais ir Baliu Sruoga į Vabalninką. Taip gimė labai liūdnas K.Binkio eilėraštis „Nuskintoji gėlė“. Vabalninke galima išgirsti kitą „Nuskintosios gėlės“ gimimo istoriją. Vieną vakarą K.Binkis ir B.Sruoga skaitė eilėraščius. Skaitė daug ir ilgai – tarsi varžytuvėse. Pranutė įteikė gėlių puokštę K.Binkiui ir taip įvertino jo pranašumą. Kazys neva buvo piktas ir tą puokštę švystelėjo į šoną. Nepaisant to, kad Kazys su Pranute buvo įsimylėję, jie dažnai pykdavosi. Taip pat dažnai Binkis kivirčydavosi su rašytoju Baliu Sruoga. „Girdėjau tėvą pasakojant, kad Binkis ir Sruoga net susipešdavo. Balys buvo aukštas, Kazys – mažesnio ūgio, tačiau nesutramdomas peštukas, ne kartą iš „Konrado“ kavinės grįždavo sugūrinta nosimi“, – patvirtino senelio gyvenimo istoriją K.Binkio anūkas, Dailės akademijos docentas, garsus dailininkas Viktoras Binkis. Nukelta į 12 psl.

Senosios Binkių trobos nebeliko. Jos vietą žymi paminklinis akmuo ir liepų alėja.

Biržų krašto muziejaus eksponatas – UNESCO Lietuvos nacionaliniame registre Kai lankysitės Biržų pilyje, stabtelėkite ilgiau prie vieno eksponato.

Tai 1645 m. Juzefo NaronovičiausNaronskio Biržų kunigaikštystės že-

Krašto muziejaus „Sėla“ lobis – žemėlapis (nuotraukoje – fragmentas) yra UNESCO paveldo registre „Pasaulio atmintis“.

mėlapis „Mappa Księstwa Biržanskiego“. Šis eksponatas – unikalus XVII a. šaltinis, tiriant Biržų kunigaikštystės įkūrimą ir raidą (1547–1811). Į UNESCI registrą „Pasaulio atmintis“ pateko tik keturių Lietuvos muziejų teikti eksponatai, tad biržiečiai gali didžiuotis, kad jų krašto muziejuje saugomas pasauline vertybe pripažintas daiktas. Viršutiniame kairiajame žemėlapio kampe nupieštas kunigaikštystės savininkų Biržų–Dubingių Radvilų giminės herbas, dešiniajame viršutiniame – žemionių pora, šone – du raiteliai, vienas iš jų – totorius. Apie

žemėlapio buvimą buvo žinoma tik iš paties J.Naronovičiaus-Naronskio 1659 m. parašyto darbo „Geometria“. 1993 m. gegužės 7 d. Maltos ambasadorius Argentinoje Karolis Radvila žemėlapį padovanojo Lietuvos kultūros ministerijai ir prašė jį perduoti Biržų krašto muziejui „Sėla“. Žemėlapį P.Gudyno istorinių ir muziejinių vertybių restauravimo centre restauravo Dalia Jonynaitė. Žemėlapyje apibrėžtos Biržų kunigaikštystės ribos, šiaurinėje kunigaikštystės dalyje punktyrais pažymėta administracinė riba, skirianti Upytės pavietą nuo Kuršo kunigaikš-

tystės. Biržų kunigaikštystei priklausę miesteliai žemėlapyje lokalizuoti, pateiktas jų išplanavimas. Miestelių planuose aiškiai matyti gatvių tinklas, bažnyčios, gynybiniai įtvirtinimai. 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis leidžia nustatyti Radvilų kunigaikštystės dydį, ribas, sudėtį. Žemėlapio toponiminiai duomenys yra vertinga medžiaga Biržų krašto svarbios vietovardžių grupės genezei nustatyti. Nemaža jų dalis yra antroponiminės kilmės, atsirado iš Radvilų, kuriems tos vietovės priklausė, vardų ir pavardžių. GK inf.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Mūsų paveldas

Poezijos burtininkas Atkelta iš 11 psl. Dėl ko jie pešdavosi? Gal dėl mūzų? „O dėl ko gali susipešti du išgėrę poetai? Tik nežinau, ar tai buvo vietinės reikšmės kivirčai ar konceptualus nesutaikomumas“, – šypsosi Viktoras Binkis, vaikščiodamas po savo senelio muziejų.

Ir novatorius, ir primityvus kaimietis Pranutės broliai, darbštūs ūkininkai, suprato, kad K.Binkis yra nepastovaus charakterio, niekada neturės nuolatinės gerai apmokamos tarnybos ir neaprūpins savo šeimos. Žodžiu, tikras vėjavaikis. Pranutė svyravo. Ji mylėjo Binkį, visa siela veržėsi į aukštesnį poezijos ir meno pasaulį, bet ją slėgė nežinomybė ir artimųjų priešinimasis draugystei su Kaziu. Kai Pranutė pirmą kartą atsisakė tekėti už K.Binkio, jis ketino nusižudyti. Sakoma, kad anuomet jį išgelbėjo M.K.Čiurlionio sesuo, atitraukusi pistoletą nuo smilkinio. Pagaliau 1921 m. per Jonines Kazys ir Pranutė atšoko puošnias ves-

tuves, kuriose dalyvavo daug ponų rašytojų. Juos sutuokė Juozas TumasVaižgantas. Tačiau Binkių gyvenimas nebuvo ilgas ir laimingas. Pranutei buvo svetimas Kazio polėkis, nuolatinės jo kelionės, šėliojimai, nenoras taikstytis prie situacijos. Jis troško laisvės, iš kurios gimdavo jo kūryba. Poeto, dramaturgo, vertėjo, keturvėjininkų vado, novatoriaus ir kartu primityvokų humoristinių eilėraščių kūrėjo daugelis nesuprato. Kaune 1939 metais leidžiamo laikraščio „Mūsų rytojus“ tiražas dėl Kazio Alijošiaus pseudonimu pasirašytų dainuškų, humoristinių eilėraštukų kilo kaip ant mielių. Pasirodęs keturių puslapių leidinėlis „Keturių vėjų pranašui“ išjuokė Kazį Binkį ir pavadino poetą kiauliaganiu. Esą kaip vaikystėje ganydamas kiaules nevaržęs joms laisvės, „to savo principo jis laikosi ir nūnai, leisdamas savo neraliuotiems draugams tyčiotis iš poezijos ir jos formų, iš grožio ir jo dėsnių, iš gyvenimo ir net paties dievo“. Nepakartojami K.Binkio impresionistiniai trioletai, kuriuos jis vadino „utomis“ (terminas iš japonų poezijos), pakylėjo jį į švelnumo aukštumas.

Kazio Binkio muziejus gyvuoja pedagogės Editos Lansbergienės pastangomis. Neseniai čia apsilankė poeto anūkas Viktoras Binkis.

Ugniaspalvės aguonėlės Po rugius visur liepsnojas, Lyg išklydę rojaus vėlės, Ugniaspalvės aguonėlės... Visas kraštas – vienos gėlės! Ar čia žemė, ar čia rojus? Ugniaspalvės aguonėlės Tik liepsnojas, tik liepsnojas... („Aguonėlės“) Tuo pat metu K.Binkis rašė „Šimtą pavasarių“, sakė, kad užteks sacharininti skaitytojams širdis.

Magiškos poeto paslaptys Kazys Binkis per lietuvių literatūrinę padangę praskrido tarsi ryškus meteoras. Visi artimiau pažinoję šį neramios sielos amžinai vis naujomis idėjomis degantį žmogų tvirtino, jog K.Binkis, smaugiamas nuolatinių nepriteklių ir buitinių rūpesčių, sunaudojo tik nežymią dalelę energijos iš to milžiniško vulkano aistrų, polėkių ir kūrybinių galių, kuriomis taip nešykštaudama apdovanojo jį gamta.

K.Binkio palikimas stebina ne poemų gausumu ir solidžia lyrikos rinkinių apimtimi, bet retam lietuvių poetui būdingu spalvingumu ir įvairumu. K.Binkį galima drąsiai laikyti nacionaliniu poetu, nes jo kūriniai, skelbiami sodiečiams skirtoje spaudoje, buvo svarstomi ir kumečių lūšnose, ir tuometinio Kauno elito buduaruose. Retas kūrėjas pasitraukia iš gyvenimo, turėdamas tiek kūrybinių sumanymų

ir tiek jėgos jiems įvykdyti, kiek jų turėjo K.Binkis. Jo ankstyva mirtis buvo sutikta kaip didžiulis nuostolis lietuvių literatūrai ir visai nacionalinei kultūrai. Eduardas Mieželaitis yra paskelbęs didžiulę poetiniu polėkiu nuspalvintą apybraižą, kurioje pabrėžė: „Kazys Binkis – poezijos burtininkas, žinojęs nemaža magiškų poetinės alchemijos paslapčių, taręs mūsų lyrikoje kokybiškai naują žodį.“

Pasikinkęs jauną vėją, Vėtrą šaunią apkabinęs, Leidžiuos per padangių plynę Su pavasariu lenktyniais. („Vėjavaikiškas vėjas“) Kai visi ėmė į K.Binkį žiūrėti kaip modernios poezijos ir futuristinių idėjų šalininką, jis vėl bloškėsi prie poemų apie kaimo žmogų: „Rudenį atšąla oras, visi buriasi į poras...“ Išjuokęs savo jaunystės lyriką poetas be kompromisų gynė naująją „Keturių vėjų“ aukštumą, prieš lyriškąjį kaimą pastatydamas didžiulį miestą.

Poeto-ūkininko nesėkmės K.Binkis buvo išdidus ir principingas. Jis vertėsi iš atsitiktinių honorarų, sunkiai išlaikė šeimą. Kai už operos libreto vertimą gavo kelis šimtus litų, nusprendė pasišaipyti iš savo praktiškų svainių, kažkada atkalbinėjusių seserį tekėti už skurdžiaus. Jis nusipirko dvarą. Anuomet išsimokėtinai buvo pardavinėjami gubernatorių, ministrų ir kitų žlugusios Rusijos imperijos valdininkų dvarai.

K.Binkis nusitaikė į prabangiausią, paties carinės ministrų tarybos pirmininko Piotro Stolypino Kalnaberžės dvarą. Poetas labai mėgo gamtą. Ištisas valandas praleisdavo meškeriodamas, gėrėdavosi vandeniu ir pievomis. Nusileidęs prie Nevėžio K.Binkis dingdavo ištisai dienai, pamiršdamas ne tik valgį, bet ir svečius, ir ūkio reikalus. Pernelyg uoliai atsidėjęs žvejybai ir iškylavimui, K. Binkis pamiršo ne tik skolų mokėjimą. Jo žmona Pranutė augino du vaikus ir daug dirbo dvare. Kartą perpūsta skersvėjo sunkiai susirgo. Jos drama pasibaigė 1927 m. gegužę. Pranutė mirė būdama 29 metų. K.Binkis netrukus vedė antrą kartą. Su antra žmona Sofija jis bandė ūkininkauti Balsių dvare. Augino cukrinius runkelius ir žąsiukus. Ankstyvieji šalčiai runkelius sušaldė, žąsiukus išpjovė žiurkės. Pasakojama, kad pasiėmęs šautuvą, K.Binkis bandė žiurkes šaudyti. Su jomis krito ir nemažai žąsiukų. Ūkininkauti poetui nebuvo lemta.

Glostomos skulptūros gyvena ilgiau Tautodailininkas Vidas Jatulevičius gyvena Paryžiaus gatvėje. Sakoma, kad per Vabalninką kadaise jojęs Napoleonas būtent šioje vietoje įklimpo su savo arkliais. Dabar čia balų nė kvapo nelikę, gatvė asfaltuota, rikiuojasi dailių namų eilė. Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Įsukame į tautodailininko Vido Jatulevičiaus kiemą. Tautodailininkas palinkęs prie didžiulio ąžuolinio koplytstulpio, kuriame kala Biržų istoriją.

„Biržai prasidėjo nuo biržės. Pirmoje eilėje pavaizduoti Biržus supantys miškai. Iškaliau didikų Radvilų pilį, giminės herbą, išdrožinėsiu ir Magdeburgo teises. Ant skydo įamžinsiu metus, kai vyko karai su švedais,

Siužetine skulptūra, kurioje pavaizduoti kalvio darbai, drožėjas V.Jatulevičius pradėjo senųjų amatų ciklą. Martyno Vidzbelio nuotraukos

pavaizduosiu mūšio epizodą. Atsiras ir Astravo rūmai, sėjėjas bei aludaris simbolizuos Biržus kaip žemdirbių ir aludarių kraštą. Dar aukščiau bus iškaltos dvi Biržų bažnyčios ir 555 metai. Tai mūsų miesto jubiliejus“, – nuodugniai pasakojo V.Jatulevičius, glostydamas 150 metų ąžuolą. Tautodailininkas prisipažįsta, kad jam smagiau dirbti prie mažesnių siužetinių kompozicijų, kur leidžia savo fantazijai šėlioti. Jis kviečia užsukti į muziejų, įkurdintą dirbtuvės palėpėje. „Tai, ką matote čia, sukūriau ne parduoti. Savo sielai, savo malonumui, – pražydo šypsena tautodailininko veide. – Mano kūriniai daugiaplaniai. Masinu žmones sustoti, patyrinėti, nepraeiti tarytum pro mauzoliejų. Leidžiu skulptūras pačiupinėti, paglostyti. Medis mėgsta, kai jį glosto. Jis ilgiau gyvena.“ Tautodailininkas medyje fiksuoja mūsų tautos kultū ros ir istorijos paveldą, liaudies amatus. Siužetine

Tautodailininkas Vidas Jatulevičius garsėja savo kūrybiškomis kompozicijomis.

skulptūra, kurioje pavaizduoti kalvio darbai, V.Jatulevičius pradėjo senųjų amatų ciklą. Ateityje bus išdrožti staliai, puodžiai, audėjos, aludariai ir kiti garsūs Biržų krašto amatininkai. Tiesa, viena skulptūra sufantazuota. Vadinasi ji „Nuo pragaro iki rojaus“. Apačioje išdrožtas pragaras, ant jo – žemė, dar aukščiau – dangus ir aukščiausiai įkurdintas rojus. Keturi sluoksniai, tarp jų – ertmės. „Žmogaus gyvenimas trumpas. Jis gali kilti aukštyn arba garmėti žemyn. Šviesoforus pastačiau tam, kad eismas būtų reguliuojamas. Užšoki ant

raudonos šviesos ne vietoje, keliauk į pragarą! Taip ir tolsta žmonės nuo tobulybės, taisyklių nepaisydami. O prie rojaus vartų kabo varpas. Juk į namus atėjęs žmogus turi paskambinti į savo duris. Jei pavyko atkeliauti iki vartų, rojaus paukščiai džiugiai skelbia apie naują atvykėlį“, – filosofiškai aiškino liaudies menininkas. Muziejuje apsilankiusios močiutės dažnai komentuoja medžio drožėjo kūrybą ir vieningai nusprendžia, kad jo sukurtame pragare nėra blogai atsidurti. Ten ne taip iškilminga, bet šilta, smagu, daug draugų.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Jurginai iš monsinjoro darželio Tomas ZABULIS Kukli rudeninių gėlių puokštė. Jurginai – melancholijos ir liūdesio pranašai – byloja, kad vėl metus teks laukti vasaros. Liūdna ir čia, Vabalninko muziejaus monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimo kambaryje. „Jurginai iš monsinjoro darželio“, – sako muziejaus direktorė Vida Skujienė, akimis glostydama gėles. Šis žmogus nusipelnė didesnės pagarbos. Čia eksponuojami jo drabužiai, nuotraukos, sudžiūvusi duonos riekutė, parsivežta iš tremties, smulkūs asmeniniai daiktai, kuriuos žmonės po jo mirties į muziejų sunešė ir prisakė saugoti. „Su monsinjoru esame susitikę ne kartą. Į Vabalninką jis atveždavo

garsių žmonių. Laimonas Noreika, Justinas Marcinkevičius skaitydavo poeziją, koncertuodavo simfoninės muzikos atlikėjai. Jis labai mylėjo žmones, dalijo save negailėdamas nei laiko, nei jėgų. Prisimenu, kai jį apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Mes nuvykome jo pasveikinti į arkikatedrą. Pamenu, kad monsinjoras apsidairė ir visiems padėkojęs pasakė: „Eikite visi, mielieji. Dabar noriu su savo kraštiečiais iš Vabalninko pasikalbėti“, – prisiminė Vabalninko seniūnas S.Gudas. Savo tėviškės sodybą jis norėjo atstatyti ir ten įkurti muziejų, tačiau atvažiavusi komisija nusprendė šio objekto neįtraukti į paveldo sąrašus. Todėl Vabalninko žmonės muziejuje įkūrė jo memorialinį kambarį, o tėviškėje pastatys atminimo akmenį.

kumentų, kaip ta vieta turėjo įtakos jo biografijai ar kūrybai“, – pasakojo A.Valvonienė. Jos žodžiais, šioje vietoje pastatyti paminklą ruošiasi vietos valdžia: „Tiek ir užtektų, jei savivaldybė savo lėšomis ar iniciatyva tą vietą pagerbtų.“ 1922–2001 metais gyvenęs monsinjoras K.Vasiliauskas – politinis kalinys ir tremtinys, ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas. 1950 metais jis dešimčiai metų nuteistas už tėvynės išdavimą ir antitarybinę agitaciją, kalėjo Intos ir Vorkutos lageriuose, ten dirbo ang-

Mūsų krašte nėra daug gražių kraštovaizdžių. Net moterų rankdarbiuose atsispindi santūrumas, ramios žemės spalvos. Ir žmonės mūsų tokie pat ramūs. Kaip tos spalvos. Kuklūs jie. Drovūs, bijo pasirodyti, pasigirti, kad yra talentingi, gabūs, sumanūs ir darbštūs. Biržų kraštas išaugino labai daug talentingų ir garsių rašytojų, dailininkų, visuomenės veikėjų. Aš didžiuojuosi, kad čia gyvenu ir dirbu.

Regimantas RAMONAS, Biržų rajono savivaldybės meras

Adolfas Sabaliauskas (Žalia Rūta) – katalikų kunigas, tautosakininkas. Jonas Yčas – mokslininkas, istorikas, filosofas. Martynas Yčas – teisininkas, publicistas, politikas. Stasys Nastopka – generolas, vienas iš Lietuvos kariuomenės organizatorių. Ernestas Galvanauskas – ekonomistas, kalnakasybos inžinierius, diplomatas. Gediminas Galvanauskas – ekonomistas, dėstytojas, buvęs Biržų burmistras. Jonas Variakojis – buvęs krašto apsaugos ministras, pulkininkas leitenantas. Julius Janonis – poetas. Antanas Budriūnas – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mylėjo paprastus žmones. Jis buvo atviras ir jautrus dvasininkas.

lių šachtose. 1957-aisiais paleistas iš lagerio kurį laiką dirbo Švenčionių bažnyčios vikaru. Sovietų valdžiai uždraudus jam gyventi ir dirbti Lietuvoje, iki 1969-ųjų K.Vasiliauskas gyveno Latvijoje, dirbo buhalteriu, kroviku. Grįžęs į Lietuvą kunigavo Varėnoje. 1993–1995 metais jis buvo Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, 1994 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo ku-

Steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime 1988 m. Pirmas iš dešinės – K.Vasiliauskas.

Biržų kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Motiejus Budriūnas – smuikininkas, chorvedys, kompozitorius. Bronius Budriūnas – vargonininkas, pedagogas, kompozitorius. Jokūbas Šernas – signataras. Balys Sruoga – rašytojas. Jurgis Bielinis – knygnešys. Kazys Binkis – poetas, vertėjas, dramaturgas. Kazimieras Vasiliauskas – katalikų kunigas, monsinjoras, visuomenės veikėjas. Vladas Garastas – sportininkas, treneris. Žydrūnas Savickas – sportininkas, stipriausias pasaulio žmogus. Petras Ločeris – fotografas, spalvotos fotoemulsijos išradėjas. Jonas Mekas – avangardinio meno kūrėjas, rašytojas, publicistas.

Kodėl čia gyventi gera? Vida SKUJIENĖ, Vabalninkų krašto muziejaus direktorė

Kukliai gyveno, garbingai išėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tėviškės Kateliškių kaime, Biržų rajone, nepripažinti kultūros vertybe ir nesuteikė jai teisinės apsaugos. KPD atstovė Aušra Valvonienė sakė, kad nuspręsta sodybos neįtraukti į Kultūros paveldo registrą dėl to, jog ji yra labai apleista ir būtų netikslinga nuo pamatų ją atstatyti. „Pastatai labai apgriuvę, apleisti, vertingųjų savybių beveik nėra. Jei įtrauktume tai, kas liko, labai išaugtų atstatymo vertė. Norint atkurti reikėtų samdyti atestuotus specialistus, rengti projektus. Taryba mano, kad šiuo atveju tai netikslinga, nes reikėtų atstatyti viską nuo pamatų“, – kalbėjo ji. Be to, anot KPD atstovės, abejotina, ar K.Vasiliauskas gimė būtent šioje sodyboje, neaišku, kokią įtaką ji padarė monsinjoro asmenybei. „Istorikas daktaras Dangiras Mačiulis atkreipė dėmesį, kad sodyba statyta 1939 metais, o monsinjoras K.Vasiliauskas gimęs 1922 metais. Nebuvo pateikta jokių faktų, kad tai būtent jo gimtinė. Kai sodyba buvo pastatyta, jis jau mokėsi gimnazijoje ir parvykdavo laisvu laiku. Nebuvo daugiau įrodymų ar kokių nors do-

nigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu. 1995-aisiais jam įteikta Santarvės fondo premija, 1998 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba suteikė jam garbės nario vardą, 2000-aisiais suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, tais pačiais metais monsinjoras apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2001-ųjų spalio 17 d. visų norinčiųjų atsisveikinti su velioniu nesutalpinusioje Vilniaus arkikatedroje bazilikoje gedulingų Mišių koncelebracijai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pamokslą pasakė tėvas Stanislovas. Mišiose dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai. Karstą su monsinjoro palaikais išnešus iš arkikatedros, per aikštę nusidriekė didžiulė monsinjorą į paskutinę kelionę lydinčiųjų procesija. Minia žmonių atvykstančios laidotuvių procesijos iš anksto laukė Antakalnio kapinėse. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodžius tarė buvęs monsinjoro bendražygis kun. Jonas Morkūnas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, poetas Justinas Marcinkevičius ir kiti garbingi žmonės.

Pilis įamžinta sidabrinėje monetoje Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įvyko ciklas renginių, skirtų supažindinti su kunigaikščių Radvilų paveldu. Ta proga Lietuvos bankas į apyvartą išleido ir muziejuje pristatė 50 Lt sidabrinę monetą su Biržų pilies vaizdu. Dailininko Vytauto Naručio sukurtos monetos reverse pavaizduota stilizuota Biržų pilis, pastatyta 1586–1589 m. Viršuje puslankiu eina užrašas „Biržų pilis“. Po pilimi pavaizduotas raitelis. Monetos averse – stilizuotas to laikotarpio valstybės herbas skyde. Monetas nukaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“. Moneta be reprezentacinės dėžutės parduodama už 130 Lt, o su dėžute – už 150 Lt. Monetų tiražas – 10 000 vienetų. Jų galima įsigyti Lietuvos banko kasose.

Pagal gimimą esu žemaitis, pagal pašaukimą – meilės tremtinys. Skuodas, Klaipėda, Švėkšna – gražios ir širdžiai mielos vietovės kaskart iškyla prisiminus savo tėvus pedagogus. Mano statybininko likimą prieš 40 metų pakoregavo sportas. Abudu su žmona žaidėme krepšinį, susipažinome per rungtynes. Likimas mus buvo nubloškęs į Eišiškes, netoli Baltarusijos sienos. Kai sūnų nuvedžiau į darželį, nesupratau, kokia kalba ten žmonės kalba. Ne juokais išsigandau. Pabėgome atgal į žmonos tėviškę Biržus. Šiaurės Lietuva – turtingas kraštas, geros žemės, čia nuo seno išvystyta prekyba. Man labai patinka unikali šio krašto gamta, mėgstu žvejoti, tik gaila, kad dirbant politiku tam užsiėmimui laiko nebelieka. Pripratau, susigyvenau, pamilau šį kraštą ir jo žmones, tačiau širdelė suspurda išgirdus apie gimtąją Žemaitiją. Vis dėlto žemaičiai kitokie, jie šilumos daugiau turi, su jais jaukiau būti. Atvažiavęs į Žemaitiją, pirmiausia einu į Švėkšnos bažnyčią. Pasiilgstu jūros ošimo. Žemaitijoje anksčiau buvo daug vandens malūnų. Ir dabar išgirdęs jūros ošimą prieš akis pamatau tuos vaikystės malūnus.

Stepas GUDAS, Vabalninko seniūnas

Į šį kraštą prieš 31 metus atvažiavau iš Kupiškio. Dirbau dėstytoju, pažinau Vabalninko krašto žmones, pripratau prie jų ir užsilikau. Man smagu būti reikalingam, rūpintis žmonėmis. Jų pasitikėjimas – didžiausias įvertinimas. Jei nesijausčiau jiems reikalingas, man tikrai nebūtų gera. Aš čia gyvenu dėl žmonių. Nejaukiai jaučiuosi, kai į seniūniją atėjęs gyventojas tarpduryje mindžikuoja ir sako „Atsiprašau, kad jus trukdau.“ Mane reikia nuolat trukdyti. Tam ir esu seniūnas.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Mūsų paveldas

Nelinkėk prasmegti žemėn

Tai ne balos ir ne pelkės. Unikalus visoje Europoje reiškinys – karstinių įgriuvų ežerėliai susiformavo atsivėrus smegduobėms Kirkilų ir Drąseikių kaimuose.

Su kuo jums asocijuojasi Biržų kraštas? Su alumi ir smegduobėmis. Apie tai prabyla beveik visi, kai pradedama kalbėti apie šį Šiaurės Lietuvos kampelį. Lilija VALATKIENĖ Paklauskite biržiečių, ar jie nebijo gyventi krašte, kur po kojomis žemė veriasi. Dažnas atsakys juokaudamas: išgeriame alaus ir drąsiai kojas kilnojame.

Vietiniams – joks stebuklas „Tai jums, atvykėliams, smegduobės kaip stebuklas atrodo. O mes prie jų pripratę, todėl dėmesio nebekreipiame. Juk pasaulyje daugybė vietų, kur žmonės gyvena lyg ant parako statinės: žemė nuolat dreba, potvyniai kiekvieną pavasarį apsemia, karšta lava kulnus kutena, tačiau niekas iš tų vietovių nebėga. Taip ir mes su savo smegduobėmis susitaikėme. Juk neapleisi savo gimtųjų vietų vien dėl to, kad gamta prikrečia išdaigų“, – aiškina Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Sakoma, rajone jau priskaičiuota per devynis tūkstančius karstinių įgriuvų. Nors tiksliai suskaičiuoti smegduobių, kaip ir paukščių miške, – neįmanoma. Naujos smegduobės atsiveria nuolat.

tojų per metus. Jos – mūsų rajono perlai“, – giriasi regioninio parko direktorius K.Baronas.

Būkite budrūs – palinkėjimai išsipildo

Linkėdami prasmegti būkite atsargūs. Biržų krašte šie palinkėjimai pildosi su kaupu.

tumos, kurios ankščiau ar vėliau atsiveria karstinėmis įgriuvomis. Biržiečiams tai įprastas reiškinys. Tačiau netoli Kaunių kaimelio, šalia kelio Biržai–Pasvalys, dirbamoje žemėje atsivėrusi karstinė įgriūva visgi privertė smarkiau plakti ūkininko Vidmanto Gailiūno širdį. Po remonto kombainą išbandyti nutaręs vyriškis aptiko naują įgriuvą. Važiuodamas per savo žemę jis pajuto, kad staiga vienas kombaino ratas prasmego. Laimė, žemės savininkas atsipirko tik išgąsčiu. Menkai nukentėjo ir kombainas, kuriam ištraukti prireikė galingo keltuvo.

Anot Biržų rajono savivaldybės administracijos specialisto, atsakingo už ekstremalių situacijų valdymą rajone, Lino Mažuikos, pastaraisiais metais sparčiai didėja senosios ir formuojasi naujos karstinės tuštumos, atsiveria karstinės įgriuvos. Per metus priskaičiuojama po kelias dešimtis naujų smegduobių. V.Gailiūno aptikta iš pažiūros menka duobelė ne tokia jau ir menka – po žemės pluta slepiasi tuštuma, kurios gylis – apie 2,20 m, plotis – maždaug 3 m. „Pro įgriuvas vingiuoja įdomūs turistiniai maršrutai. Smegduobės pritraukia 15–17 tūkstančių lanky-

Atsipirko išgąsčiu Dėl sparčios vandens apykaitos tarp paviršinio ir požeminio vandens, intensyviai tirpstant gipsingoms uolienoms, susiformuoja tuš-

Smegduobės – Šiaurės Lietuvos gamtos veidrodis ir savotiška vizitinė kortelė.

Kad tu prasmegtum! Taip linkėdami būkite atsargūs Biržų krašte. Yra 99 procentų tikimybė, kad palinkėjimas išsipildys. „Bartis, vaidytis šeimoje, durų trankyti nevalia“, – aiškino K.Baronas ir priminė nelabai seną įvykį Pabiržės miestelyje. „Mokinukas, bėgdamas į lauką, trinktelėjo durimis, ir visas priebutis nugarmėjo po žeme, o iš paskos – visi priebutyje buvę baldai, dujinė viryklė ir dujų balionas. Žemės čia pat užsivėrė. Kur tie daiktai nukeliavo, nežinia. Tikrai ne į rojų, – šypsojosi K.Baronas ir čia pat surimtėjęs pridūrė, – laimei, žmonės nenukentėjo. Tą naktį jie savo namuose nenakvojo. Po kurio laiko išsikėlė gyventi kitur. Sienos eižėjo, trūkinėjo, todėl tą namą teko visai nugriauti.“ Sakoma, kad žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia. „Smegduobėms tas posakis negalioja. Jos didėja, plečiasi, kol pasiekia savo dugną, atsiremia į kietas netirpias uolienas“, – paaiškino specialistas.

Kęstučio Barono nuotraukos

Kaip susiformuoja smegduobės Paviršinis karstinis procesas pasireiškia labai įvairiomis formomis. Žemės paviršiuje slūgsančias tirpias uolienas vanduo išvagoja įvairių formų vagomis. Į vertikalias ar nuožulnias kiaurymes žemės paviršiuje ar įgriuvų dugne suteka paviršinis vanduo. Smegduobė – bet kurio pavidalo (piltuvo, dubens, lėkštės) ir įvairaus amžiaus karstinės deformacijos apraiška, atsiradusi į požeminę ertmę įgriuvus ją dengiančioms uolienoms. Labai didelės apimties – nuo kelių dešimčių iki šimtų metrų skersmens ir gylio smegduobės vadinamos karstinėmis depresijomis, daubomis. Jos paprastai susiformuoja jungiantis mažesnėms smegduobėms, tačiau gali susiformuoti ir įgriūvant vienu metu milžiniškoms požeminėms ertmėms. Kaip besiformuojančias iš paviršinių į požemines karstines formas galima laikyti šulinius (iki 20 m gylio) ir šachtas (per 20 m gylio). Požeminės karsto formos – tai karstiniai urvai ir olos. Olas sudaro sudėtingi įvairių dydžių kanalų ir tuštumų labirintai, požeminiai ežerai ir upeliai. Požeminių tuštumų formų gausybę lemia lūžių ir plyšių sistemos uolienose. Požeminiai vandenys ne tik ardo ir tirpina uolienas, bet suformuoja ir naujus darinius – stalaktitus bei stalagmitus. Biržų regioniniame parke gamtos paveldo objektais laikomos šios karstinės smegduobės: Karvės ola, Geologų duobė, Ievos duobė, Jaronio duobė, Smardonės šaltinis.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Neparadinė Lietuva

Tokią pirkią Virginijus Sabutis įsigijo prieš trisdešimt metų etnografiniame Vaišnoriškės kaime.

Gimtasis kraštas

Taip atrodo dabar darbščiųjų Sabučių iš griuvėsių prikelta sodyba Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Etninės architektūros suklestėjimas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos surengė konkursą „Gražiausia etnografinė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose 2010“. Diana RAKAUSKAITĖ Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose visą vasarą buvo renkamos etnografiškiausios (gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam tikram regionui būdingą tradicinę architektūrą) sodybos. Konkurso komisija išskyrė du nugalėtojus: autentiškos, išsaugotos sodybos kategorijoje – sodybą Mančiagirės kaime, Dzūkijoje, ir rekonstruotos sodybos kategorijoje – sodybą Vaišnoriškės kaime, Aukštaitijoje.

kiniui priklausiusios sodybos, esančios Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime, autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai – kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Šiandien viskas išliko beveik taip, kaip kadaise buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą stropiai atstatyti. Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį.

Dzūkų stebuklas

Prikėlė iš griuvėsių

XIX amžiaus pabaigoje statytos ir garsiam kryždirbiui Tomui Miš-

Kitas konkurso nugalėtojas – Virginijaus Sabučio rekonstruota sodyba

Konkurso „Gražiausia etnografinė sodyba saugomose teritorijose“ padėkos raštu apdovanota dzūkė Staselė Bogušienė.

Aukštaitijos nacionaliniame parke, etnografiniame Vaišnoriškės kaime. Statiniai, pradėti kelti iš griuvėsių, šiandien verti pasigėrėjimo. Kai dabartiniai šeimininkai įsigijo sodybą Ignalinos rajone, ji buvo kiauru šiaudiniu stogu ir vos laikėsi ant pamatų. Teko perstatyti gyvenamąjį namą. Pavyko išsaugoti kai kuriuos ūkinius sodybos pastatus. Daug atstatomųjų darbų Sabučiai atliko patys, o senovinę karčių tvorą atnaujina kas penkerius metus.

Būtina išsaugoti savitumą Alfonso Demerecko sodyba Nemuno deltos regioniniame parke išlaikė Mažosios Lietuvos architektūros tradicijas.

Komisija, kurioje susibūrė saugomų teritorijų specialistai, architektai ir kultūrologai, vertino ben-

Varėnos rajono Mančiagirės kaimo sodyba pastatyta 1902 metais. Ją išsaugojo sodybos šeimininko palikuonys G.Latkauskas ir A. Andriuškevičius. Onos Drobelienės nuotraukos

drą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų atitikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą. Etninės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės nuomone, lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, stengiamasi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autentiškų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi tęsiant tradicijas. Tik taip galima išsaugoti nacionalinių ir regioninių parkų savitumus. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų pranašumus. Šiuo konkursu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti tradicinės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius valstybiniuose parkuose.

Mančiagirės kaimo sodybos prieigas puošia garsaus kryždirbio Tomo Miškinio kryžius.

Etninės kultūros, tradicinės architektūros puoselėjimas Lietuvos saugomose teritorijose ateinančioms kartoms išsaugos unikalias mūsų tautos gyvensenos akimirkas. Padėkos už tradicinės gyvensenos puoselėjimą ir tęstinumą nukeliavo į šešias sodybas Lietuvos saugomose teritorijose. Pavyzdžiu kitiems tapo Daivos ir Antano Vaškių sodyba Žemaitijos nacionaliniame parke, Reginos ir Algirdo Mecutų sodyba Vištyčio regioniniame parke, Alfonso Demerecko sodyba Nemuno deltos regioniniame parke, Irmos ir Egidijaus Rudžių sodyba Krekenavos regioniniame parke, Jorgo Marguardt sodyba Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir dainininkės Staselės Bogušienės sodyba Dzūkijos nacionaliniame parke.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Sveikata

Patiems gydytis kosulį rizikinga Atvėsus orams ir ėmus sparčiai plisti peršalimo ligoms, dažniausiai į gydytojus besikreipiantys pacientai skundžiasi kosuliu. Ieva RUPŠYTĖ Visuomenė šį simptomą vertina nepalankiausiai. Sloga tokio neigiamo vertinimo nesusilaukia. Būtent dėl to žmonės stengiasi kosulį kuo greičiau išsigydyti, o gydydamiesi padaro klaidų.

Linkę eksperimentuoti Moterys meteorologiniams veiksniams kur kas jautresnės nei vyrai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mūsų savijauta ir orai Garsiausias antikos gydytojas Hipokratas sakė, kad orai gali būti ligų priežastis.

Kanados mokslininkai nustatė, kad stiprus šiltas vėjas kažkodėl išprovokuoja migrenos priepuolius. Kol kas neaišku, kodėl sergantieji artritu gali kone minutės tikslumu nuspėti audros pradžią. Mat prieš stiprius vėjo protrūkius jiems ima labai skaudėti sąnarius.

Teresė KAUNIENĖ

Visi žinome, kad šviečiant saulei nuotaika savaime pagerėja. Tačiau geras oras turi ir ne vieną trūkumą. Padidėjęs saulės aktyvumas, besaikis „maudymasis“ saulės voniose – sukelia riziką susirgti odos vėžiu. Nuo ryškios saulės šviesos būtina kuo toliau slėptis žmonėms, kenčiantiems dėl kataraktos. Ji pavojinga ir sergantiems epilepsija – gali išprovokuoti priepuolius. Nereikia pamiršti, kad šiltu oru padaugėja virusinių skrandžio ir žarnyno susirgimų bei grybelinių infekcijų.

Seniai pastebėta, kad orai veikia žmones. Kiekvienas žmogus turi stabilumo ribas – gali neskausmingai ištverti tam tikrus temperatūros, drėgmės, slėgio, natūralaus ir dirbtinio spinduliavimo pokyčius. Šios ribos priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, treniruotumo. Maži vaikai, pagyvenę ir tam tikrų negalavimų turintys asmenys oro pokyčiams yra labiau jautrūs.

Provokuoja migreną Žmogui geriau, kai santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis per parą svyruoja nedaug. Ypač nepalanku, kai orai kontrastingi, vyksta staigūs slėgio pokyčiai, pučia stiprus vėjas, numatomi gausūs krituliai, didelis debesuotumas.

Ir saulės spinduliai pavojingi

Vyrai reaguoja mažiau Orams jautresni turintys žemą kraujospūdį, antsvorio, dažnai infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, reumatu, artritu sergantys žmonės. Orų pokyčius stipriai jaučia ir sergantieji depresija, neuroze. Į me-

teorologinius pokyčius labiau reaguoja melancholikai. Įdomu, kad tarnautojai nuo orų priklausančiais dėmesio sutrikimais ir nuotaikos svyravimais skundžiasi dažniau negu darbininkai. Vyrus meteorologiniai veiksniai veikia mažiau negu moteris.

Maksimalus ir minimalus Prisiminkime, kad didžiausias mirtingumas pastebimas žiemą, mažiausias – vasarą. Dažniau sergama taip pat šaltuoju metų laiku. Gripas, bronchitai, angina, plaučių ir širdies kraujagyslių ligos daug dažnesnės šiuo laikotarpiu. Vasarą vyrauja tik virusiniai skrandžio ir žarnyno susirgimai. Mirtingumas nuo piktybinių auglių metų laikų nepaiso. Maksimalus sergamumas ir mirtingumas būna esant labai aukštai ar labai žemai aplinkos temperatūrai. Vasarą, nusistovėjus dideliems karščiams, padaugėja vyresnio amžiaus žmonių negalavimų. Ar orai negali susargdinti, pastūmėti žmogų kritiškam žingsniui? Juk pastebėta, kad savižudybių daugiausia pavasarį, mažiau rudenį ir žiemą. Tvirtinama: orai nieko nesusargdina ir nepastūmėja į savižudybę, tačiau gali išprovokuoti dar nepasireiškusią ar sustiprinti lėtinę ligą.

Tai įdomu

Moliūgas – ir maistas, ir vaistas

Aušra LAUMAKĖ Rutulio, kriaušės, ovalo, cilindro, grybo formos, žali, geltoni, balti, oranžiniai, margi ar dryžuoti moliūgų vaisiai puošia aplinką, tinka maistui ir vaistams. Moliūgo vaisiaus minkštime yra 92

proc. vandens. Jame yra daug cukraus, kalio, kalcio, magnio, geležies, druskų, vitaminų C, B1, B2, PP, provitamino A, o sėklose – iki 52 proc. riebiojo aliejaus, dervinių medžiagų, organinių rūgščių. Vitamino C moliūgų minkštime daugiau nei obuoliuose ar braškėse.

Moliūgai – dietinė daržovė, padedanti palaikyti kraujo šarminę reakciją, talkinanti organizmui pasisavinant baltymus. Juose nedaug kalorijų, organinių rūgščių ir ląstelienos, todėl tinka valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, o dėl didelio pektino kiekio ypač gerai gydo storųjų žarnų uždegimą. Šviežias moliūgo minkštimas tinka užkietėjus viduriams. Liaudies medicina virto moliūgo minkštimo tyres rekomenduoja valgyti šalinant organizme susikaupusius skysčius. Nuo inkstų, šlapimo pūslės ir kepenų ligų patariama kasdien gerti po pusę ar visą stiklinę moliūgų sulčių. Jos gerina miegą, ramina centrinę nervų sistemą. Sutrinto minkštimo tyrele gydomos odos egzemos ar nudegimai. Valytų moliūgų sėklų patariama vartoti turintiesiems kirmėlių. Jas veiksmingai šalina ir sėklų nuoviras. Pastaruoju metu medicinos pramonė iš moliūgų sėklų gamina vaistus nuo prostatito.

Pasak Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro vadovės gydytojos Eglės Galgauskienės, tik kas antras žmogus, vos jį ima kamuoti kosulys, skuba konsultuotis su šeimos gydytoju. Kiti yra linkę vartoti tuos pačius vaistus, kuriuos gydytojas kažkada buvo išrašęs. Dalis žmonių nesikonsultuoja nei su gydytojais, nei su vaistininkais, o vaistus renkasi savo nuožiūra. Centro statistika rodo, kad kas trečias pacientas eksperimentuoja su vaistais nuo kosulio. Ir tik paskui, kai jokie vaistai nepadeda, kreipiasi į gydytoją. Lietuviai nemoka vartoti vaistų nuo kosulio, nes vartoja jiems tuo metu pagal ligos eigą visai netinkamus medikamentus.

Kai kankina kosulys Šaltuoju metų laiku žmones dažnai vargina kosulys. Kaip jį išvyti? • Nuo kosulio padeda čiobrelių, debesylų šaknų, islandinių kerpenų, trispalvių našlaičių, šalpusnių lapų, raktažolių arbatos. Šaukštą vaistažolių užpilkite puslitriu vandens, pusvalandį palikite prisitraukti, tada nukoškite ir gerkite prieš valgį su medumi. • Nuo stipraus kosulio padeda alijošiaus sviestas. Išspauskite 7 alijošiaus lapų (augalas turi būti bent 3 metų amžiaus) sultis, jas sumaišykite su 7 šaukštais ištirpyto sviesto bei 7 šaukštais ištirpyto medaus, į šią masę įdėkite dar kelis šaukštus kakavos miltelių. Mišinį laikykite šaldytuve, po šaukštą jo ištirpykite šiltame piene ir išgerkite prieš valgį. • Juodojo ridiko vidų išskobkite, į jį pridėkite medaus. Ridike greitai susidaro sultys, po šaukštą jų gerkite erkite 6 kartus per dieną. ną.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kosima įvairiai E.Galgauskienė tvirtina, kad neretai žmonės nežino, kad kosulys būna dviejų rūšių: sausas kosulys – kai žmogus neatsikosti. Šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro. Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Jeigu skrepliai skysti ir jų daug – atsikosima labai lengvai, o jei klampūs ir jų nedaug – kosulys gilus. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsikosėjimą.

Būtina konsultuotis „Sauso kosulio atvejais padaroma daugiausia klaidų vartojant vaistus, – teigia medikė. – Sausam kosuliui vis labiau varginant, reikėtų gerti jį slopinančius vaistus, tačiau nevartoti atsikosėjimą gerinančių preparatų. Slopinti kosulį reikia pirmąsias 5–7 dienas, o jam tapus drėgnu, vartoti vaistus, gerinančius atsikosėjimą.“ Didžiausia klaida, kai, esant sausam kosuliui, žmogus stengiasi paversti jį drėgnu ir geria acetilcisteino klasės vaistus, mukolitikus arba ambroksalio grupės preparatus, kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai išsiaiškinama kosulio priežastis, fiziologija, bronchų laidumo būklė. Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosti. Kosulį slopinantys vaistai būna centrinio ir periferinio veikimo. Centrinio veikimo vaistai mažina padidėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio veikimo vaistai slopina periferinių kvėpavimo kvė organų sričių impulsus, i kurie dirgina ir taip prodir vvokuoja kosulį. Nors vaistai nuo kosulio ir nerek ceptiniai, tačiau ce kurį kkonkrečiu atveju pasirinkti reikėtų konpasirink sultuotis ssu gydytoju.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Gyvenimas Ko turite daugiau – ilgesio, liūdesio ar optimizmo? Tik pažinęs tamsą, gali nešti šviesą, pažinęs liūdesį, gali nešti džiaugsmą. Gyvenime yra visko: skausmo, nerimo, liūdesio, taip pat džiugesio, suvokimo, kad tu – mažas stebuklas. Vaikštai žeme, sukuri muziką, kuri uždega žmogų.

Susitarimai kaip verslas

Su dainininku Alanu Chošnau galima pasikalbėti apie daug ką, tik, gink Dieve, ne apie jo asmeninį gyvenimą.

Ibrahimui Alanui brangu viskas, kas susiję su gamta Virginija BARŠTYTĖ Į klausimus jis atsako mefistofelišku juoku. Akis slepia po tamsiais saulės akiniais, galvą – po juoda skrybėle. Įvaizdžio atributas? Ne, – atsakė, – gyvenimo.

Audringai ir ramiai Lietuva vis dar gyvena krepšiniu, jūs – taip pat? Džiaugiuosi lietuvių pasiekimu, bet nežiūriu krepšinio. Ne dėl to, kad man nepatinka, dabar mano gyvenime kitas etapas. Klausausi kitokios muzikos, valgau kitus patiekalus. Koks šis laikotarpis? Ramus ar atvirkščiai? Ir audringas, ir ramus. Nedirbu studijoje, nesu įsivėlęs į kūrybą, daugiau mėgaujuosi gyvenimu. Koncertinė veikla vyksta, nenustojusi. Ji ir yra audringa. Apie asmeninį gyvenimą nemėgstu kalbėti. Bet visi mėgsta klausinėti. Ar tiesa, kad meilės srityje – pauzė? Pauzių niekada nebūna, jos užsipildo. Viena meilė miršta, kita gimsta? Ne, ne tai. Meilė auga, pereina į kažką kita. Ta pati meilė nuolat keičiasi. Bet spauda rašo konkrečiai – jūs išsiskyrėte su vadybininke Aida. Ar tai tiesa? Spauda klykia net nepaklaususi manęs. Atsiverčiu laikraštį ir... Pasirodo, mano gyvenime kažkas naujo (cha-cha-cha).

Vaikai – dėmesio centre Tie patys laikraščiai kažkada rašė, kad pasivadinote nauju – Ibrahimo – vardu. Kodėl? Tai ne naujiena. Kai keičiau pasą, gerbdamas tėvelį ir kurdų tradicijas (ten visi turi tėvo vardą), prirašiau Ibrahimo vardą. Jis tik pase, scenoje aš visada Alanas Chošnau.

Ar tikite tuo, kad naujas vardas gali pakoreguoti žmogaus gyvenimą? Tuo įsitikinę tik tie žmonės, kurie nepasitiki savimi, ieško atramos. Aš ne toks.

mamos tėvams buvo sunku išleisti dukrą į šalį, apie kurią tais laikais beveik nieko nežinojo. Todėl tėvelis stengėsi, kad mama su mumis, vaikais, kuo dažniau atvyktų į Lietuvą paviešėti.

Koks jūsų ryšys su tėvu? Stiprus. Tėvas kiekvienais metais mane aplanko. Ir aš nuvykstu pas jį. Jis paskirtas Lietuvos garbės konsulu Irake, ir tai jam leidžia bent kartą per metus atvykti į Lietuvą susitikti su kitais pasaulio konsulais, sutvarkyti aibę reikalų ir, žinoma, pasimatyti su manimi.

Gyvenimas pateikia išbandymų

Kartais pagaunu save, gyvenantį šia akimirka, bet dažniau turbūt susimąstau apie tolimą ateitį. O broliai, seserys? Kiek jų turite? Turiu dvi seseris ir brolį, jie studijuoja Jordanijoje, Omane. Kaip bendraujame? Telefonu, be to, dažnai ten nuvykstu. Gimiau antras, po sesers, tada vėl sesuo ir brolis. Ar mylimiausias? Dėmesiu nesiskundžiu, tėvai vežiojosi mane visur, didžiavosi, kad turi sūnų. Rytuose vaikai yra dėmesio centre. O seneliai? Patyriau daug meilės iš jų, močiutė iš mamos pusės, mirus mamai, mane užaugino. Mama paliko pasaulį anksti, 37 metų, kai aš neturėjau nė dešimties. Ką prisimenu iš ankstyvos vaikystės? Apkeliavau nemažai pasaulio su tėveliais. Tėvelis labai mylėjo mamą, jo dovanos – pirmiausia kelionės. Ištekėjusi už užsieniečio, ji, net būdama TSRS pilietė, galėjo važinėti po svetimas šalis. O gyvenome Bagdade. Įsivaizduoju, kaip

Ar daug rytietiškumo jumyse? Natūralu – kūnas, kraujas. Man sunku apie tai kalbėti, nes atrodys, kad kuo nors išsiskiriu. Nemėgstu gilintis į savo charakterio bruožus, tuo labiau aptarinėti juos viešai, tai ne mano stilius. Labiau patinka privati erdvė. Geriau klausinėkite apie mano muziką, kūrybą. Būtent muzika, dainomis ir traukiate žmones. Jus myli galbūt dėl laiško ant sniego, žvaigždelės, laužo liepsnos. Tad ir įdomu, kam rašėte tą laišką ant sniego? Kaip ir kitos dainos, ji parašyta iš patirties. O gal svajojant, kaip viskas galėtų būti gražu... Gal jūs labiau meilės teoretikas? Gyvenimas pateikia daug išbandymų, nepavyktų būti vien teoretiku. Meilės išgyvenimai tūno manyje, aš nešiojuosi didelį patirties bagažą ir kūryboje kai ką panaudoju. Žinoma, neskiriu konkrečiam žmogui, o visai auditorijai, ir šventai tikiu, kad rasis joje žmonių, kurie tai jau išgyveno. Kūryba man – brangus procesas. Atsistojęs prie mikrofono, tikrai išgyvenu tai, ką dainuoju, net jei nesu to patyręs. Žodžius rašo Rūta Mėlynė, ji – viena mėgstamiausių mano poečių. Visada pirma kuriu muziką, tada ieškome dainai žodžių, nes muzika suﬂeruoja, kokių žodžių reikia. O kurioje dainoje atsispindi pastarieji išgyvenimai, juk visos dainos apie meilę? Nebūtinai apie meilę. Apie draugystę, bendravimą, apie džiaugsmą, liūdesį.

Ar jums artima Rytų filosofija, pavyzdžiui, mokymas gyventi šia akimirka? Turiu net dainą sukūręs: „Dabar ir čia“. Kartais pagaunu save, gyvenantį šia akimirka, bet dažniau turbūt susimąstau apie tolimą ateitį, maitinu save svajonėmis. Svajodamas jaučiuosi pakiliai, tai suteikia energijos, galiu atlikti daug gerų darbų, esu tarsi skraidantis paukštis. Kaip palaikote tokią nuotaiką, gal užsiimate joga, meditacijomis? Ar tai jums artima? Įdomiai paklausėte. Nėjau ta linkme, jėgų randu savyje. Juk žmogus – tikras stebuklas: kokia minčių galia, kiek galima realizuoti per savo svajones ir norus. Kitiems gal ir reikia atsiremti į ką nors konkretaus, o aš, kai būna sunku, nusitveriu gyvenimo, kurį nugyvenau. Jis ir yra ta stipri jėga, kuri šnibžda: tu turi jėgų... Be to, aplinka palaiko. Ar turite žmogų, kuris taip jus jaustų, kad paskambintų tą minutę, kada jums iš tiesų labai bloga? Be abejo, be to negalima gyventi. Mes stiprūs ne po vieną, mūsų jėga vienybėje. Vis dėlto aš dažniau lendu į save. Tiesiog būnu su savimi: klausausi muzikos, gal net bendrauju su kuo nors, skaitau knygas. Kokias knygas mėgstate skaityti? Istorines, tokias, kurios suteikia žinių, romanų neskaitau, jų siužetai kartojasi. Užtenka perskaityti V.Hugo „Vargdienius“ ir nieko kito nereikės. Paulo Koelho yra pasakęs, kad visos knygos yra apie tą patį, tik kitais žodžiais. Kur atostogaujate? Prie jūros, ežero, kopiate į kalnus? Man brangus ežeras, miškas, parkas – viskas, kas susiję su gamta. Net vienišas medis lauke gali maloniai nuteikti. Sykį su „Naktinėmis personomis“ filmuodami klipą važinėjome po Lietuvą ir ieškojome laukymės su medžiu. Kai radome, buvo didžiulė atgaiva visiems. Grįžkime prie meilės, gerai? Jūsų krašte nepaprastai vertinama šeima, o europiečiai gyvena laisviau. Kas jums artimiau – laisvas gyvenimo stilius ar konservatyvesnis? Klausimas pamąstymui. Man šiuo metu, pabrėžiu – būtent šiuo metu, artimesnis europietiškas gyvenimo stilius, patinka būti laisvam. Ar tai nekvepia gyvenimu be atsakomybės? O ką gali reikšti spaudas pase? Kai tarpusavio jausmai, na, meilės ugnis baigiasi spaudu pase, tai panašu į komerciją. Susitarimai kaip verslas: darome taip, o gal anaip. Santykiai remiasi jausmais – meile, o mes norime juos apibrėžti, įrėminti. Antra vertus, kai santykiai ir meilė tikri, laikas tam spaudui ateina pats. Apie tai net kalbėti nereikia, tai tiesiog įvyksta.

Sielai nereikia triukšmo Eglė VARPIOTAITĖ Kaip skamba jūsų namai? Įsiklausykite – jie niekada netyli. Kartkartėmis suūžia šaldytuvas, pasigirsta tekančio vandens šniokštimas vamzdžiuose, vienodai tiksi laikrodis. O blokiniuose namuose iš gretimų butų girdisi net kaimynų kosčiojimai, jų pokalbiai telefonu, barniai ar meilės šūksniai.

Namai pilni garsų Pabandykite atskirti, kurie garsai jūsų namuose veikia teigiamai, o kurie – nervina, trikdo. Užmerkite akis ir įsiklausykite. Ar jums patinka tiksėjimas? Gal trukdo susikaupti, o gal atvirkščiai – ramina ir padeda mintims tekėti tam tikru ritmu. Tyliai sušlamėjo sudžiūvęs kambarinės gėlės lapelis. Ar šis garsas malonus? Tyliai burba radijas virtuvėje. Gal jo garsai įprasti ir jaukūs? Įsiklausykite į šaldytuvo riaumojimą. Jis toks įprastas, kad jo net negirdite. Už sienos važiuoja liftas, kaimynė barasi su sūnumi, bute virš jūsų bėgioja vaikai.

Klausykitės tylos Galbūt įkyrus laikrodžio tiksėjimas, kurio anksčiau nepastebėdavote, yra jūsų nemigos priežastis? Matyt, laikas keisti laikrodį, tai – pataisomas dalykas. Kaimynų nutildyti negalite, tačiau šaižiai skambantį telefono aparatą nesunku pakeisti. Durų skambutį – taip pat. Laša vanduo iš krano, ūžia vamzdžiai? Ar ne laikas kviesti santechniką? Gal esate iš tų, kurie savaitgaliais ar atostogų metu visą dieną praleidžia prie įjungto televizoriaus? Jūs net neįtariate, kaip tie garsai traumuoja ne tik jūsų kaimynus, bet ir jus pačius. Padarykite eksperimentą – porą kartų per dieną dviem valandoms televizorių išjunkite. Tyla jus pakerės, greitai pradėsite ja mėgautis. Leiskite sau pailsėti, išmokite girdėti tylą, klausykitės jos. Tapsite ramesni, o jūsų mintys pasidarys šviesesnės ir lengvesnės.

Praleiskite garsus lyg sietelis Kai išgirsite, kaip kaimynas gręžia skylę sienoje ar keikia žmoną, pasistenkite įsiklausyti į savo kūną. Kuriose vietose susikaupia įtampa? Kokie raumenys taip ir nori susitraukti? Gal galva lenda į pečius ir ima mausti kaklą? Gal griežiate dantimis ar spaudote kumščius? Susikaupkite ties įsitempiančia savo kūno dalimi ir mintimis pasiųskite jai saulės spindulį, įsivaizduokite, kad šviesa prasiskverbia į kiekvieną jūsų įtemptos kūno vietos ląstelę ir mažina ją. Dabar įsivaizduokite, kad toje vietoje yra paprasčiausias sietelis, o erzinantis garsas lengvai pro ji praeina. Jums nereikia įsitempti, užsidaryti. Atvirkščiai – būtina atsipalaiduoti, atsiverti jam. Jis praeis pro jus ir visiškai nepakenks. Jūsų kaimynai ištisas naktis triukšmauja? Neeikvokite energijos ir nesibarkite su jais. Įsivaizduokite, kad pats esate sietelis ir praleidžiate jų keliamus garsus pro save, neleisdamas jūsų užgauti. Kitas būdas – pradėkite klausytis klasikinės muzikos įrašų. Jie padės atsikratyti streso ir net nutildys įsidūkusius kaimynus. Išmokite gintis nuo garsų ir pajusite, kad savo namus dar labiau pamilote, kad gyventi juose tapo jaukiau ir šilčiau.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Kelionės

Čia pat – ir vasara, ir žiema

Kalnuotoji Gruzija: svetingumas ir gamtos kontrastai

Kalnų apsupta XIV a. Gergeti cerkvė.

Gruzinai sako, kad jų šalyje vienu metu sutinkami visi metų laikai ir galima atsidurti visose klimato juostose. Senukas Valiko galėtų daug papasakoti apie Gruzijos papročius.

Paulius ZAVECKIS

Legendinis vaišingumas

Rytą Tbilisio gatvėse ausis užplūsta nuolatinis, lietuvio ausiai labai neįprastas mašinų pypsėjimas. O eidamas per gatvę turi būti itin budrus, nes eismas ten chaotiškas, atrodo, kad gruzinai vadovaujasi kažkokiomis vidaus nerašytomis taisyklėmis. Būtent todėl iš pradžių sunkoka atsipalaiduoti ir grožėtis miestu, stebėti praeivius, nes nuolat turi dairytis, kad kas nors neužvažiuotų. Toji įtampa nuslūgsta per pusdienį.

Patekus tradicinėn gruzinų užstalėn, lietuvišku protu sunku suprasti, kaip galima pirmąsyk gyvenime matomą žmogų iš mažos Rytų Europos šalelės iš karto sodinti prie stalo tarsi labai garbų ir kilmingą svečią. Naujos draugystės užtvirtinimo proga ištraukiami geriamieji ragai, merginos šoka tautinius šokius. Vėliau užstalės ir tostai nustoja stebinti. Ilgainiui teko priprasti ir prie kur kas platesnių svetingumo mostų: vieną vakarą beveik nepažįstamas žmogus mus nuvežė

Batumio uosto fragmentas.

kolega, užklydęs į nuošalią Tbilisio cerkvę, dovanų iš popo gavo... penkis litrus vyno. Nuošaliame kaimelyje Kachetijos regione, rytinėje šalies dalyje, matėme velykines mirusiųjų paminėjimo apeigas kapinėse. Liejosi vynas, skambėjo iškilmingi tostai protėviams, čia pat, tarp antkapių, buvo pjaustomas maistas. Ir tai – ne tik Velykų proga. Gruzinai labai religingi. Miesto autobusui važiuojant pro cerkvę, dauguma keleivių, net ir vairuotojas, persižegnoja. Cerkvė gali stovėti kad ir pavojingai siauro kalnų kelio vingyje – vairuotojas vis tiek trumpam paleis vairą, kad atliktų šventą priedermę.

Gruzinai sako, kad jų šalyje vienu metu sutinkami visi metų laikai ir galima atsidurti visose klimato juostose. Maždaug Lietuvos plotą užimančioje valstybėje esama ir lygumų, ir pelkėtų žemumų, ir tankaus miško, ir plokštikalnių, kalnų, netgi gabalėlis dykumos. Tiesiog neįtikėtina: vakarinėje dalyje, Adžarijoje, šalia Juodosios jūros, gegužės 3-iąją matėme pernokusius mandarinus ir jautėme svilinantį karštį, o po keturių dienų šalies šiaurėje pro mikroautobuso langą lėtai slinko sniegu verste užverstos pakelės. Prieš kelionę būta būgštavimų dėl neįprasto maisto. Tačiau visi milteliai ir tabletės nuo skrandžio negalavimų taip ir liko nepaliesti. Minkštutėlė, tiesiog burnoje tirpstanti virta veršiena patiekiama paprasčiausiame dubenyje; „lobiani“ – papločiai su virtų pupelių įdaru. Sunku būtų viską išvardyti. Atskirai derėtų užsiminti apie visur plačiai išgirtą gruzinišką vyną. Jeigu gersi tamsiai raudoną vyną, kurį ir patys gruzinai vartoja „vaistams“ (jų žodžiais), – bėdos neišvengsi. Tačiau šviesūs vynai, kurių spalvos įvairuoja nuo balto, kone permatomo iki sodriai oranžinio bei rožinio, yra lengvi, maloniai atrišantys liežuvį ir gausiai vartojami kiekvieno susitikimo proga.

Gražuolis Kazbekas Kalnų apsuptame Kazbegi miestelyje vingiuoja siauros gatvelės, nuklotos kasryt genamų karvių mėšlu. Čia vaikšto paprasti kaimo žmonės, nuoširdžiai besidalijantys savo kasdieniais vargais bei džiaugsmais, prieš akis stūkso amžinu sniegu padengta Kazbeko viršukalnė. Netoliese – XIV amžiaus Gergeti cerkvė ir vienuolynas. Ankstyvas rytas, iš cerkvės sklinda vienuoliškas giedojimas – vyksta pamaldos. O aplink ūžauja žvarbus vėjas, ant plyno kalno košdamas viską kiaurai. Per kalnus greitai juda grėsmingi debesų šešėliai.

į garsiąsias Tbilisio sieros pirtis, o ten sužinojome, kad už viską (net ir pirtininko masažuotojo paslaugas) iš anksto sumokėta.

Velykų šventė kapuose Viešnagė Gruzijoje sutapo su ortodoksų Velykomis. Šventės nuotaika tiesiog tvyrojo ore, cerkvės pilnos besimeldžiančiųjų. Mtschetoje – viename pagrindinių senosios Gruzijos religinių centrų – kartu važiavęs pagyvenęs gruzinas padovanojo velykinį pyragą ir palinkėjo gerų Velykų. O mano

Avys Gruzijos keliuose – įprastas vaizdas.

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis.

Autoriaus ir GK archyvo nuotraukos

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(spalio 2–9 d.)

Avinui suteikiama proga įsijungti į kūrybinį procesą. Išnaudokite ją – jums gali atsiverti naujos perspektyvos. Daugelis nesusipratimų liks praeityje, pagerės santykiai su bendradarbiais ir bičiuliais. Savaitės pradžioje jūsų finansinė padėtis bus gana kukli, bet jos pabaigoje galite tikėtis įplaukų.

Jautis turės palankią galimybę ištai-

syti neseniai padarytas klaidas. Vertėtų dar kartą susimąstyti, ką ir kaip darėte. Galbūt kai kurie jūsų sprendimai ne visada buvo apgalvoti. Atsižvelkite į artimųjų patarimus. Jūsų finansinė padėtis labai stabili.

Dvyniai galės įgyvendinti net drąsiausias idėjas. Svarbiausia – daugiau optimizmo ir tikėjimo savo jėgomis. Atkakliai siekite užsibrėžtų tikslų. Galite tikėtis kolegų paramos, jie jums padės tiek darbais, tiek patarimais. Jūsų finansinės perspektyvos gana šviesios.

Vėžiai turės puikią galimybę iškart išspręsti visas senas problemas, kurių taip atkakliai vengė. Dabartinė padėtis leis tai padaryti visai neskausmingai, tik ištaikykite tinkamą momentą. Kad galutinai ir sėkmingai įgyvendintumėte savo sumanymus, turite vengti konfliktinių situacijų.

Liūtų artimiausiomis dienomis laukia svarbios pažintys, susitikimai ir kelionės. Galimas daiktas, kad nauji žmonės jums pasiūlys originalių idėjų ir atvers naujas perspektyvas. Jūsų autoritetas gerokai išaugs, tai sudarys prielaidas teigiamiems tarnybinės ar visuomeninės padėties pokyčiams.

Mergelėms pavyks pademonstruoti geriausias savo savybes visose srityse: jūs lengvai atliksite darbą, išspręsite dalykinius klausimus, pagerinsite materialinę padėtį, užmegsite reikalingų pažinčių. Vienintelis patarimas jums – neskubėkite. Jūs turite pakankamai laiko.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Pasijuokime Šeimos galva klausinėja kandidatės į aukles: – Taigi jūs norite įsidarbinti vaikų aukle? Kokią kvalifikaciją galite įrodyti? – Aš anksčiau pati buvau vaikas. ••• Žmona klausia savo vyro įsilaužėlio: – Kur buvai vakar naktį? Rytiniame laikraštyje nepranešta nė apie vieną įsilaužimą. ••• – Pone padavėjau, norėčiau užsimokėti. – Taip, prašom. Ką jūs valgėte? – Neįsivaizduoju. Užsisakiau guliašą. ••• Jaunas literatas neblaivus važiuoja per miestą. Jį sustabdo policininkas ir sako: – Juk jūs visiškai girtas! – Taip, bet juk gėrė ir Dostojevskis, ir Po, ir Hemingvėjus, ir visi kiti. Policininkas puola prie racijos: – Užtverkite visą kvartalą – gatvėmis važinėja būrys neblaivių!..

••• – Kaip klojasi jūsų seksualinis gyvenimas? – Mano puikiai, pone daktare. O kaip žmonos, nežinau. Ji man nieko nepasakoja. ••• Psichiatras sako pacientui: – Pranešu jums džiugią žinią. Jūs pasveikote ir ateityje nebevadinsite savęs Julijumi Cezariu. Pacientas: – Puiku, lekiu papasakosiu Kleopatrai! ••• Šefas darbuotojui: – Jūs atleidžiamas, nes darbo metu miegojote. – Tačiau, direktoriau, juk aš ne vienintelis taip darau. – Žinau, bet jūs vienintelis tai darėte su mano žmona. ••• Skelbimas: „Keičiu sunkiai suprantamą knygą apie kontracepciją į naudotą vaikišką vežimėlį“.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Mani. Valo. Beštau. Nepaneš. Mink. Šalikelė. Ui. Nebesurasim. Metu. Ar. Amija. Senjorita. Naga. USA. Larai. Gugis. Tekila. Pilkapis. Kelelis. Ulonas. Parėjo. Madrasas. Pasukos. Horizontaliai: Abi. Suriša. Nenumes. Kiškiena. Kur. Tj. Gala. Va. Nuolupos. Lauke. Ragina. Irisas. Po. Šeatas. Nasrai. Otelu. Tepa. Pirandelas. Atakama. Keru. Nesigailėk. Obelija. Lijo. Šėma. Rasos. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BRIUSELIS. Vertikaliai: 1. Karuselė. 2. Ritė. 3. Stoka. 4. Įstaiga. 5. Ateitis. 6. Urvas. 7. Lima. 8. Patranka. 15. Kaištis. 18. Kriaušė. 19. Gysla. 20. Lokys. 24. Trupmena. 26. Grandinė. 27. Ožiukas. 28. Dailidė. 32. Molis. 33. Asmuo. 35. Seka. 37. Laka. Horizontaliai: 9. Pažintis. 10. Terminas. 11. Kupė. 12. Klasika. 13. Aura. 14. Pelkė. 16. Ugnis. 17. Škuna. 21. Vėrinys. 22. Polipas. 23. Stotelė. 25. Vynuogė. 29. Kuosa. 30. Iždas. 31. Tėvas. 34. Omas. 36. Obuolys. 37. Lyda. 38. Aneksija. 39. Druskinė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VAISMEDIS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės turėtų paisyti aplinkinių patarimų. Paklausykite, ką kalba kiti, ir jums kils svarbi idėja, kuri ateityje gerokai padidins jūsų galimybes. Taip pat išnaudokite palankią progą, kitaip tai padarys kiti. Venkite beprasmiškų ginčų, įtikinėkite žmones ne žodžiais, o darbais.

Skorpionai kitą savaitę taisys klaidas. Dabar palankus metas apmąstyti savo poelgius ir padaryti reikiamas išvadas. Galbūt netinkamai bendravote su artimais žmonėmis. Pasistenkite pašalinti visus nesusipratimus ir atgauti aplinkinių palankumą.

Šauliai kitą savaitę gerokai pasistūmės į priekį, įgyvendindami pastarojo meto projektus. Ateinančios dienos bus palankios ir aktyviai veiklai mokslo srityje, kur jūsų iniciatyvos veikiausiai bus įgyvendintos. Ypatingą dėmesį skirkite bendravimui su artimais žmonėmis, venkite konfliktų.

Ožiaragiams ateinanti savaitė bus tinkamas metas naujiems atradimams ir iniciatyvoms. Užmegsite daugybę pažinčių, kai kurios jų bus labai naudingos. Sužinosite naujieną, kuri jums padės žingsniu pralenkti ne tik partnerius, bet ir konkurentus.

Vandenis turėtų būti truputį aktyvesnis, kad įvykiai rutuliotųsi reikiama linkme. Tik pasistenkite suvokti, ko konkrečiai norite. Ryžtingi veiksmai ir atkaklus savo interesų gynimas gali duoti didelių dividendų. Svarbiausia – nepersistengti, laikykitės aukso vidurio taisyklės.

Žuvys turi išmokti tvardyti savo emocijas, nes gali netyčia įskaudinti mylimus žmones. Ne viskas, kas vyksta šalia jūsų, turi neigiamą atspalvį. Atsargiau vertinkite naują informaciją, ateinančią savaitę bus galima remtis tik tiksliais duomenimis.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

TV programa

Spalio 4, pirmadienis

Savaitės atgarsiai.

„Tiesa apie Čarlį“.

„Klonas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Savaitė. 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Komedija „Policijos akademija 7. Misija Maskvoje“ (k.). (N-7) 11.30 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Kažkas atsitiko“. Pramoginis šou. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Mistinis trileris „Tiesa apie Čarlį“ (2002 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.45 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.45 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (k.) (1997 m., JAV). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) 1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

„Labas vakaras, mielasis“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00

12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.35 23.25 23.50 0.25 1.25

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autofanai (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Šeštadienio rytas (k.). Melodrama „Apsisprendimų vasara“ (k.) (2008 m., Vokietija). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. Sąmokslo teorija. Amerikos talentai IV. Žinios. Spąstai (k.). „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.10 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 13.30 „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare. Vengrijoje“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 14.55 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas (k.). 18.45 Savaitė. 19.10 Dok. f. „Pasivaikščiojimas po Europos parką“. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.20 „Puaro“. (N-7) 22.05 Žmonės kaip žmonės. 22.50 Grupės „L+ (Plius)“ koncertas. 23.50 Panorama. 0.35 Rimtosios muzikos vakaras. TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Sveikatos ABC (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 Serialas „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

LTV2

Spalio 5, antradienis

„Dingę“.

„Našlaitė Lola“.

„Žvilgsnis į ateitį“.

„Tik pirmyn“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.00 Sporto panorama (k.). 14.30 Pasaulio panorama (k.). 15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi Dū“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 „Kažkas atsitiko“ (k.). Pramoginis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Veiksmo f. „Pražūtinga viršukalnė“ (2003 m., JAV). (N-7) 0.45 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.45 „Deksteris“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 „Vulkanas Niujorke“ (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Šventinis Mokytojų dienos koncertas. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) 1.55 Drama „Bėglys“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Kung fu akademija (k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.00 Sekmadienio rytas. (k.). 10.00 Nepatvirtinta diagnozė (k.). (N-7) 11.00 Trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. 13.30 Spaudos apžvalga (k.). 14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.35 Smagiausios akimirkos. 18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Geras filmas. Trileris „Tik pirmyn“ (2008 m., Rusija). (N-7) 23.15 Žinios. 23.40 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 0.45 Sankirtos (k.). 0.15 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida (k.). 1.45 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Prisiminkime. Liaudies dainas atlieka Virgilijus Noreika. 11.40 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. Įžanginė naujojo sezono laida. 13.30 Šauniojo Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare. „Žengte marš!“ 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Mūsų miesteliai. Sintautai. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Dalia Kutraitė kalbina... Antaną Rimvydą Čaplinską. 21.25 Aktoriaus Kazio Tumkevičiaus 95-mečiui paminėti. Kūrybinis portretas. 22.15 Tarptautinei mokytojų dienai. Bronius Radzevičius „Nuoširdumas (k.). 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 13.30 „Pasivaikščiojimai“. Vytautas V.Landsbergis (k.). Pokalbių laida. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

18.00 18.57 19.00 20.00

„Kremas“. Žodis – ne žvirblis. „Indiškos aistros“. Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 20.30 „Pasivaikščiojimai“. Vytautas V. Landsbergis. 21.00 Drama „Otelas“. (N-7) 23.30 „Grožio peilis“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.).Nuotykių šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo trileris „Žudymo teorija“. (N-14) 23.10 Siaubo f. „Nakvišos“. (N-14) Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

15.30 Serialas „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Nuotykių f. „Uždrausta karalystė“. (N-7) 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.15

Teleparduotuvė. Tavo augintinis (k.). Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Fantastinis nuotykių f. „Asteroidas“. (N-7) Drama „Radijas“. (N14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.10 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 11.35 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

14.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 20.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 TV žaidimas „Burbulas“ (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.05 Girių takais (k.). 11.35 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 24/7. (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Dėmesio! Į ekraną! 19.00 Žinios. Orai. 19.20 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“. (N-14) 22.55 Kas tu toks? 23.45 TV žaidimas „Burbulas“. 0.25 Reporteris. 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra. LR himnas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.35 Liuks! Muzika. 18.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.35 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 11.35 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.25

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.). Griūk negyvas! (N-7) Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. L.Gutauskas. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

LTV2

Spalio 6, trečiadienis

„Kaprio sala“.

„Kur dingo Eliza?“

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir Henderonai“. 12.30 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Idėjų metas (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skubi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. Publicistikos laida. 20.30 Žvaigždžių klubas. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“. (N-14) 0.40 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.40 „Deksteris“. (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

Akistata.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.45 11.35 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.55

Teleparduotuvė. „Tikrieji pabaisos“. „Simpsonai (k.). (N-7) Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. Drama „Naisių vasara“. (N-7) „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) Komedija „Auklė“. „Patrakėlės katės“. „Bakuganas“. „Avataras“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Meilės jūra“. (N-7) Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) TV3 žinios. Drama „Drąsos kaina“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Psichiatras“. (N-14) „CSI Niujorkas“. (N-7) „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14) Drama „Bėglys“. (N-7)

„Pragaras“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 9.30 10.00 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.00

23.05 23.30 1.30

Televitrina. Spaudos apžvalga. Autopilotas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Mano šaunioji sodyba (k.). Tarp miesto ir kaimo (k.). Trileris „Tik pirmyn“ (2008 m., Rusija). (N-7) Televitrina. „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Spaudos apžvalga. „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. Žinios. „Be recepto“. Gerų patarimų žurnalas. Geras filmas. Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14) Žinios. Veiksmo f. „Tiktai stipriausi“ (1993 m., JAV). (N-14) Bamba. (S)

„Požemių ugnis“.

„Drąsos kaina“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pagaminta Kinijoje (4 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“. 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 „Lietuvos daina“ (k.). Muzikinis šou. 12.00 Pričiupom! 12.30 Veiksmo serialas „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 22.43 Veiksmo f. „Požemių ugnis“ (1997 m., JAV). (N-14) 0.50 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7) 1.50 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.30 Muzikos čempionų taurė (k.). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“. (N-14)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Spalio 7, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

9.00 Labas rytas. 11.30 Grupės „L+ (Plius)“ koncertas (k.). 12.25 Amžių šešėliuose (k.). 13.05 Aktorius T.Vaisieta skaito V.Krėvės apsakymą „Silkės“. 13.30 Animac. f. „Žinia apie civilizacijos būklę“. 13.37 Animac. f. „Ką mes padarėme vištoms“. 13.45 Animac. f. „Kubui galas“. 13.48 Animac. f. „Akiniai“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Budos vaikai Aukso trikampyje“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Žmonės kaip žmonės (k.). 20.55 Kūrybos metas. 21.25 Aktoriaus J.Budraičio jubiliejui. Vaid. f. „Visa tiesa apie Kolumbą“. 22.50 Koncertuoja dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

„Dešimt jardų“.

6.30 7.00 7.30 8.00 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 14.35 15.35 16.00 17.00 17.35 18.10 19.10 20.00 20.25 21.00

23.10 23.35 1.40

Televitrina. Spaudos apžvalga. Tauro ragas (k.). Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) Be recepto (k.). Spąstai (k.). Nepatvirtinta diagnozė (k.). (N-7) „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) Televitrina. Atvirai su žvaigžde (k.). Spaudos apžvalga (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Ekstrasensų mūšis. (N-7) Animac. serialas „Rahanas“. „Juodasis riteris“. (N-7) „Labas vakaras, mielasis“. Smagiausios akimirkos. Atvirai su žvaigžde. Karštas vakaras. Žinios. „Lietuvos žinių“ tyrimas. Geras filmas. Kriminalinė komedija „Dešimt jardų“ (2004 m., JAV). (N-7) Žinios. Istorinė drama „Nedo Kelio gauja“ (2004 m., JAV). (N-14) Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Koncertuoja dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ (k.). 12.35 Aktoriaus K.Tumkevičiaus 95-mečiui paminėti. Kūrybinis portretas (k.). 13.30 Animac. f. „Vainikas“. 13.40 Animac. f. „Skėtis“. 13.50 Animac. f. „Butelis ir pasaulis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Architektūros kolekcija“. 2007 m. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Tapatybės labirintai. 20.45 Stilius. 21.35 Dok. serialas „Kalėjimo bėgliai“. Tikros istorijos. 22.30 Tu ir aš. Dainuoja Giulija ir jos draugai. 23.50 Panorama. 0.35 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

15.30 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Pergalė“. 23.15 „Grožio peilis“. (N-14) 0.15 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.20 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.25

Teleparduotuvė. „Išlikimas“ (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) Išlikimas. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Veiksmo f. „Paniręs Fantomas“. (N-14) Komedija „Svarbaus žmogaus laidotuvės“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 9.55 Liuks! Muzika. 11.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Trileris „Pasiruošusi kilti“. (N-14) 23.00 „Grožio peilis“. (N-14) 24.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f. „Griausmingieji Čarlio angelai“. (N-7) 23.35 Drama „Susitarimas tylėti“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.35 Liuks! Muzika. 12.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 13.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 17.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 19.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. . 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.50 21.15

23.15 23.45 0.25

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.) TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L. T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. VTB Jungtinė lyga: CASK (Maskva)– „Lietuvos rytas“ (Vilnius) . Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Ekovizija. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Kaziela. 22.58 LR himnas.

17.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.35 Liuks! Muzika. 18.10 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.10 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.35 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.14 19.17 19.20 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 22.55 23.45 0.25 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Skonio reikalas (k.). „Mitų griovėjai“. Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Žinios. Orai. Dėmesio! Į ekraną! Žinios. Kaimo diena. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. TV žaidimas „Burbulas“. Reporteris.

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. M.Martinaitis. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

TV programa LTV2

Spalio 8, penktadienis

„Gynėjas“.

„Alaus šventė“.

„Palikti sniegynuose“.

„Grifas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje (k.) (4 d.). 14.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.25 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Veiksmo trileris „Gynėjas“ (2005 m., Tailandas). (N-14)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Benas Tenas prieš ateivius“. 7.15 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Kviečiu šokti (k.) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 Telenovelė „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Lietuvos daina“. Muzikinis šou. 21.30 Veiksmo f. „Žmogus-voras“ (2002 m., JAV). (N-7) 0.05 Premjera. Komedija „Alaus šventė“ (2006 m., JAV, Australija). (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi. 2010 (k.). 13.30 Animac. serialas „Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos čempionų taurė“. Muzikos šou. 20.45 Nuotykių f. „Palikti sniegynuose“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.05 Veiksmo f. „Mitas“ (2005 m., Kinija, Honkongas). (N-14) 1.45 Siaubo pasaka „Leprekonas 6. Namo“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Žvejų mūšis (k.). (N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7) 9.05 Gimnazistai (k.). 10.05 Amerikos talentai IV (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. 13.30 Spaudos apžvalga (k.). 14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 15.35 Animac. serialas „Rahanas“. 16.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.00 „Labas vakaras, mielasis“. 17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. 19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. 20.00 Žinios. 20.20 „Mano šaunioji sodyba“. TV konkursas. 21.00 Geras filmas. Fantastinis veiksmo f. „Grifas“ (2007 m., JAV). (N-7) 22.55 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 1.00 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.30 Talentų ringas. Įžanginė naujojo sezono laida. 13.15 Tūkstantmečio akimirkos. Vieno eilėraščio istorija. 13.30 Animac. f. „Hipotezė“. 13.35 Animac. f. „Dėl vietos po saule“. 13.40 Animac. f. „Lėlė – žmogaus draugas“. 13.50 Animac. f. „Pasikartojimai“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 „Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Dok. f. „Pasivaikščiojimas po Europos parką“ (k.). 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.15 Krašto garbė (k.). 21.10 Apie R.M.Rilkę Dotnuvos vienuolyne. 21.50 Senas geras kinas. Drama „Ar jūs mėgstate Bramsą?“ (N-7) 23.50 Panorama. 0.35 J.Smorigino kūrybos vakaras. Baletas „Sulamita“. 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 Animac. serialas „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Skaičiai“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00

12.25 12.40

Kine kaip kine.

„Gerasis vokietis“.

Šok su manimi.

„Keliautojai“.

8.00 Kelias. 8.15 Gimtoji žemė. 8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.00 „Paslapčių sodas“. 9.30 Animac. nuotykių serialas „Atgal į ateitį“. 10.00 „Pašėlę Tornberiai“. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.45 Amžininkai. 13.30 Detektyvas „Komisaras Montalbanas. Trijų kortų derinys“ (2006 m., Italija). (N-7) 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 J.Budraičio jubiliejui. Drama „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Istorinis trileris „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ (2006 m., Vokietija, Prancūzija). (N-14) 23.40 Trileris „Kodas 11–14“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.25 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.40 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Kaukė“ (1994 m., JAV). (N-7) 12.00 Romantinė komedija „Mamos vaikučiai“ (1998 m., JAV). (N-7) 13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 FTB (k.). Publicistikos laida. 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Premjera. Veiksmo f. „Paskutinis ėjimas“ (2006 m., JAV). (N-14) 1.00 Snobo naktis. Premjera . Karinė drama „Gerasis vokietis“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV). (N-7) 11.35 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV). (N-7) 13.55 Komedija „Šuns istorija apie meilę“ (2006 m., JAV). 16.10 Projekto „Pildyk žvaigždė“ (k.). Finalas. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi. 22.30 Trileris „Esminis instinktas 2“ (2006 m., JAV, Vokietija, D. Britanija, Ispanija). 0.45 Romantinė drama „Jūra mato“ (2002 m., Japonija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.). TV žurnalas. 7.30 Girių horizontai (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Pasaulis pagal lietuvius. 11.30 Kung fu akademija. (N-7) 12.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 13.20 Romantinė komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (2007 m., Indija). (N-7) 15.50 „Be recepto“ (k.). Gerų patarimų žurnalas. 16.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 17.40 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 21.25 Drama „Keliautojai“ (1997 m., JAV). (N-14) 23.35 Drama „Karalius Džo“ (1999 m., JAV). (N-7) 1.35 Bamba. (S)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00

TV1

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Spalio 9, šeštadienis

16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. Kriminalinis serialas „Volanderis“. (N-7) 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 Humoro serialas „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

14.30 15.00 15.25 16.00

16.50 18.30 19.25 20.45 22.55 23.50 0.20

Šventadienio mintys. Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Krikščionio žodis. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Aktoriaus J.Budraičio jubiliejui. Vaid. f. „Visa tiesa apie Kolumbą“ (k.). Tūkstantmečio akimirkos. Spektaklis „Eglės namai“. Tapatybės labirintai (k.). Valstybės kino metraštis. „Žvilgsnis į ateitį“. Pinigų karta. Aktoriaus K.Tumkevičiaus 95-mečiui paminėti. Kūrybinis portretas (k.). Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas. Solistė Liora Grodnikaitė. Pasaulio dokumentika. „Budos vaikai Aukso trikampyje“ (k.). Tu ir aš. Dainuoja Giulija ir jos draugai (k.). Post scriptum. G.Dauguvietytės kūrybos vakaras. LTV aukso fondas. TV filmas „Ašarų pakalnė“. Panorama. Veiksmo trileris „Gynėjas“. (N-14)

TV1 9.05 Retrospektyva. 9.40 KTV – kino ir tele virtuvė. 10.05 „Gamtos vaikai“. 11.05 Dok. serialas „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.).

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

22.30 23.35

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Andromeda“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Detektyvinė realybės drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14) Veiksmo komedija „Jackass. Filmas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 10.05 Liuks! Muzika. 11.55 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas.

13.40 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Komedija „Karališkieji rūmai“. 23.00 Kriminalinė drama „Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.45 10.20 11.05 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.20 20.00 20.05 21.00 21.50 22.40 23.00

1.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) „Mitų griovėjai“. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Dėmesio! Į ekraną! (k.). TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.) Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Super L.T. (N-7) „Mes – prieš pasaulio čempionatą“. 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės Ispanija–Lietuva. Pertraukoje – Žinios. Reporteris.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Strazdas. 22.58 LR himnas.

11.00 Liuks! Muzika. 11.45 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.00 Liuks! Muzika. 17.45 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Liuks! Muzika. 22.10 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.40 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“. Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“. Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) 19.05 Veiksmo komedija „Nacionalinis saugumas“. (N-7) 20.50 Aukščiausia pavara (k.). 22.00 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) 24.00 Veiksmo f. „Rokis“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

12.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 14.30 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 16.05 Liuks! Muzika. 17.55 Pirmas kartas su žvaigžde. 18.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.25 Ragai. 22.50 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas.

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

6.54 7.10 8.00 9.00 11.00 11.30 12.15 13.05 14.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.15

19.00 19.10

21.00 21.30 23.50

18.10 19.03 20.03 20.58 20.45

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Drama „Pavogta tapatybė“ (k.). Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. „Megakonstrukcijos. Huverio užtvanka“. Dok. serialas „Sutverti žudyti. Nematomi“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. LKL čempionatas: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kėdainių „Nevėžis“. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. Žinios. Orai. 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės. Ispanija–Lietuva. Pertraukoje – Žinios. Reporteris. Drama „Evos upokšniai“. (N-14) Siaubo naktis. Vaid. f. „Nekaltas kraujas“. (S)

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

LTV2

Spalio 10, sekmadienis

„Aviukas Šonas“.

„Operacija „Kardžuvė“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai“. Tikros istorijos. 13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 16.55 Klausimėlis. 17.10 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.10 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“ (1 turas). 23.15 Elito kinas. Dok. f. „Amerika prieš Džoną Lenoną“. (N-7)

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Trys nindzės. Pusdienis pramogų parke“ (1998 m., JAV). 12.05 Romantinė komedija „Pašėlęs dėl mambo“ (2000 m., Airija, D. Britanija). (N-7) 13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Veiksmo f. „Operacija „Kardžuvė“ (2001 m., Australija, JAV). (N-7) 23.30 Premjera. Drama „Nepaprasta kelionė“ (2005 m., JAV). (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Adrenalinas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00 11.30

13.15 15.00 15.30 16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 21.00

22.40

0.55

TV6 Pirmadienis, spalio 4 d. 21.30 val. „Žudymo teorija“. Siaubo trileris. JAV. 2009 m. (N-14). Rež. Chris Moore. Vaidina: Agnes Bruckner, Patrick John Flueger, Taryn Manning, Teddy Dunn, Ryanne Duzich, Daniel Franzese ir kiti.

Teleparduotuvė. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. „Winx`klubas“. „Ilgoji pertrauka“. Sveikas žmogus. Animac. nuotykių f. „Skruzdėliukas Z“. Mokslinės fantastikos f. „Pasaulis be žmonių“. Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV). Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Kobra 11“ (k.). (N-7) Dar pažiūrėsim... (k.). Paskutinė instancija (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) TV3 žinios. Savaitės komentarai. Lietuvos talentai 2010. Kriminalinis veiksmo f. „Adrenalinas“ (2006 m., JAV, D. Britanija). (N-14) Trileris „Naujausios kartos policininkai“ (1999 m., Honkongas). (N-14) Komedija „Nei šis, nei tas“ (2003 m., Meksika). (N-14)

„Rasmusas ir Joana“.

6.30 Televitrina. 7.00 „Pasaulis pagal lietuvius“ (k.). Gyvenimo būdo žurnalas. 7.30 Statybų TV (k.). 8.00 „Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 13.10 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 Mano šaunioji sodyba (k.). 16.45 Girių horizontai. 17.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas. 17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 19.00 Sankirtos. 19.30 Verslo širšės. 20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. 20.55 Meilės istorijos. Melodrama „Rasmusas ir Joana“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Veiksmo f. „Pragaras“ (2003 m., JAV). (N-14) 0.50 Girių horizontai (k.). 1.20 Bamba. (S)

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Dok. f. „Pasivaikščiojimas po Europos parką“ (k.). 8.35 Aktorius T.Vaisieta skaito V.Krėvės apsakymą „Silkės“ (k.). 9.05 Gimnazistai. 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai. Sintautai (k.). 13.20 J.Smorigino kūrybos vakaras. Baletas „Sulamita“ (k.). 14.20 Prisiminkime. Dainuoja E.Čiudakova. 14.30 Dalia Kutraitė kalbina... Antaną Rimvydą Čaplinską (k.). 15.00 Valstybės kino metraštis. 15.30 Post scriptum. G.Dauguvietytės kūrybos vakaras (k.). 17.40 Krašto garbė. 18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Kompozitoriaus J.Siurbio kūrybos vakaras (1, 2 d.). 21.00 Kuluarai. 21.45 Klausimėlis. 22.00 Trileris „Ilgas atsisveikinimas“. (N-14) 23.50 Panorama. 0.05 Kamerinės muzikos vakaras.

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Dok. serialas „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

BTV Trečiadienis, spalio 6 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. „Pragaras“. Veiksmo f. JAV, 2003 m. (N-14). Rež. Ringo Lam. Vaidina: Claude Van Damme, Lawrence Taylor, Marnie Alton, Malakai Davidson, Billy Rieck. Kailas – amerikietis, dirbantis Rusijoje. Jo žmona terorizuojama telefonu. Kailas skuba namo į Ameriką, tačiau... pavėluoja. Žudikas išteisinamas, nes pritrūksta įrodymų. Kailas pats imasi „teisingumo“ ir nužudo žmonos budelį. Nuteistas ir išsiųstas į griežčiausią Rusijos kalėjimą, amerikietis praturtėja statydamas slaptose kovose ir, atrodo, gyvena gana lengvą gyvenimą. Tačiau tik tol,

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 11.00 Geriausių virėjų kovos (k.). 12.00 Komedija „Vadinkite mane Kalėdų Seneliu“. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Japonijos prizo lenktynės. 21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Anarchijos vaikai“. (N-14) 23.00 „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Erotinės istorijos“ (S). 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 8.30 Liuks! Muzika. . 10.20 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 11.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.44 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 14.30 Liuks! Muzika. 16.20 Super Liuks! Mokinukių atsisveikinimo koncertas. 17.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Electric lady“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.25 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.50 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Šiandien kimba. Drama „Danielio dukra“. (N-7) Laida NKTV. Reporteris (k.). „Plėšrūno instinktas. Priešistorinis vilkas“. (N-7) Megakonstrukcijos. JAV karo laivas „Ronaldas Reiganas“. „Katastrofų tyrimai. „Irano įkaitų drama“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Romantinė komedija „Trečias nereikalingas“. (N-7) Žinios. Orai. „Trečias nereikalingas“ (tęsinys). Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. 24/7. Vertas kinas. Drama „Bekraštė istorija“. (N-14)

17.30 18.10 19.03 20.03 20.27 20.45 21.10

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 23.28 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

kol pats nepriverčiamas jose dalyvauti. Kailo kameros draugas nr. 451 skatina jį susimąstyti, kodėl ir už ką kaunasi teisingumo siekęs herojus. Prasideda sunkiausia kova – Kailo kova su savimi už vidinę ramybę. Tai vienintelis kelias jam vėl tampti tuo žmogumi, kuriuo buvo.

TV6 Penktadienis, spalio 8 d. 23.35 val. „Jackass. Filmas“. Veiksmo komedija. JAV. 2002 m. (N-14). Rež. Jeff Tremaine. Vaidina: Johnny Knoxville, Bam Margera, Steve-O, Chris Pontius, Ryan Dunn, Preston Lacy ir kiti.

Grupė studentų švenčia koledžo pabaigtuves nuošaliame vasarnamyje. Netikėtai draugai suvokia, kad tarp jų yra žudikas sadistas. Jis visus įtraukia į mirtiną žaidimą – visi turi žudyti vienas kitą dėl savo paties gyvybės.

15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 Serialas „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Vyrų vasara“. (N-7) 22.45 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.45 Retrospektyva (k.).

Beprotiški pasivažinėjimai automobiliu ar krečiamos išdaigos atsitiktiniams praeiviams – visa tai jau buvo iki jų įvairiose televizijos laidose. Tačiau Džonis ir jo draugai turi pasisekimą ten, kur kiti pralaimi: jie žino ir nuolat kartoja, kad viską reikia padaryti tikroviškai ir nuoširdžiai. Jie yra nepataisomi prietrankos ir drąsuoliai, jie šaunūs ir originalūs!

TV3 Penktadienis, spalio 8 d. 23.05 val. „Mitas“. Veiksmo f. Kinija, Honkongas. 2005 m. (N-14). Rež. Stanley Tong. Vaidina: Jackie Chan, Hee-seon Kim ir kiti. Džekas – bebaimis archeologas, ieškantis mistinio brangakmenio, galinčio nugalėti žemės trauką. Dienomis Džekas su savo bičiuliu mokslininku Viljamu keliauja po pasaulį tikėdamasis rasti brangakmenį, o naktimis sapnuoja esąs generolas Meng-ji, ištikimas imperatoriaus Kvin Ši-huango tarnas. Jiems atkeliavus į paslaptingus Dangaus rūmus – nuostabią tvirtovę, kurią, pasak legendos, pastatė pats Kvin Ši-huangas, Džekas pameta galvą dėl imperatoriaus palydovės Ok-su...

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, spalio 9 d. 12.15 val. Kulinarinių kelionių laida „Skonio reikalas“. Vedėjas G.Šapiro-Bilas. Keliauti po pasaulį ir pažinti tolimus kraštus galima įvairiai – aplankant istorines vietas, muziejus ar tiesiog klajojant kur akys veda nežinomų miestų gatvėmis. Laida „Skonio reikalas“ kviečia į kitokią, ypatingą kelionę, kurioje žiūrovai pamatys ne fasadinę, turistų dažniausiai matomą kitų valstybių ir miestų pusę. Šį kartą siūlome į nepažįstamą šalį pažvelgti per jos virtuvę. Juk sakoma, ką valgome, tuo ir esame. Su geriausiais kitų kraštų restoranų šefais ir įdomiausiais jų patiekalais supažindins tarp muzikantų savo kulinariniais gabumais garsėjantis Gidonas Šapiro-Bilas, kuris atskleis ir ne vieną paties ištobulintą bei iki šiol paslaptyje laikytą receptą.

BTV Sekmadienis, spalio 10 d. 20.55 val. MEILĖS ISTORIJOS. Iš Ingos Lindstrom melodramų kolekcijos „Rasmusas ir Joana“. Melodrama. Vokietija, 2008 m. (N-7). Rež. Gunter Kraa. Vaidina: Jochen Schropp, Julie Engelbrecht, Sabine Postel, Jurgen Heinrich. Dvi šeimos Palmkvistai ir Johansenai – seni konkurentai viešbučių versle. Be to, Elena Palmkvist laimi miestelio burmistro rinkimus prieš Perą Johnseną. Gražioji Elenos duktė Joana grįžta į gimtąjį miestelį padėti motinai vadovauti šeimos viešbučiui, o Johnsenų atžala gabus dizaineris Rasmusas kaip tik svečiuojasi pas tėvą. Prieš daugelį metų įsižiebusi šeimų nesantaika ir toliau sėja konkurenciją, pagiežą ir nepasitikėjimą, o įsižiebusios Joanos ir Rasmuso aistros laukia išbandymai: ambicijos, šeimų nesantaika ir tėvų melas. Tikroji meilė, rodos, turėtų nugalėti visas kliūtis. Kas nugalės šį kartą? O gal, ieškant kelio iš intrigų labirinto, laukia netikėtas posūkis, padėsiantis suprasti tikrojo šeimos konflikto priežastį? Šekspyro plunksnos verta Joanos ir Rasmuso istorija.

Įvairenybės

Gimtasis kraštas

2010 spalio 1–8 d., Nr. 32

Sterilizuos visas kates

Sukurė filmą apie sunkią L.da Silvos vaikystę

Belgijos federalinė sveikatos apsaugos ministerija aprobavo planą, kuriame numatoma nuo 2016 m. sterilizuoti visus katinus ir kates. Pirmiausia bus sterilizuojami prieglaudose laikomi naminiai gyvūnai. Vėliau šis privalomas steriliza-

Brazilijos kino meno institutas „Oskaro“ apdovanojimui pristatys filmą apie kadenciją baigiančio šalies prezidento Luiso Inasijaus Lula da Silvos sunkią vaikystę „Lula – Brazilijos sūnus“. Filmas, kuris pretenduos gauti „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas, didžiuosiuose ekranuose pasirodė sausį, likus beveik metams iki Brazilijos prezidento rinkimų. L.I.L.da Silva Brazilijos prezidento poste išbuvo jau dvi kadencijas, todėl trečią kartą dalyvauti prezidento rinkimuose nebegalės. Brazilijos kino meno instituto ekspertai teigia, kad filmas neturi jokio politinio atspalvio.

vimas bus pradėtas taikyti veisėjų ir pardavėjų augintiniams. Pernai Belgijoje į naminių gyvūnų prieglaudas pakliuvo daugiau kaip 37 tūkstančiai kačių, iš kurių apie 25 tūkstančius buvo benamės.

Nepristatytus siuntinius laikė savo garaže Laiškanešys iš Filadelfijos, į savo garažą krovęs siuntinius, kurių nespėdavo išnešioti, turės sumokėti 500 dolerių baudą, dirbti viešuosius darbus ir bus prižiūrimas kuratoriaus. Per keliolika metų tokių siuntinių susikaupė daugiau kaip 12 tūkstančių. 42 metų pašto darbuo-

D.Kamerono dukrelė miega kartoninėje dėžėje

K.Bruni paprašyta atidėti albumo įrašus Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi žmonai Karlai Bruni-Sarkozi šalies vadovo patarėjai rekomenduoja atidėti naujo albumo

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono naujagimė dukra miega ne vaikiškoje lovelėje, bet kartoninėje dėžėje. Anot D.Kamerono, kai rugpjūtį gimė Florens, tėvai dar nebuvo nupirkę jai vaikiškos lovelės, todėl naujagimės sesutė Nensi išpuošė mažajai kartoninę dėžę. „Nensi mums viešint Kornvalyje ištapė kartoninę dėžę, nes neturėjome mažylei tinkamos vaikiškos lovelės. Ji vis dar miega toje dėžėje. Kai užaugs, Florens galės pasakoti, kad užaugo Dauning Strite kartoninėje dėžėje“, – sakė D.Kameronas.

Centas už milijoną Vieno cento moneta aukcione Naujajame Džersyje buvo parduota už 1,7 mln. JAV dolerių. Taip brangiai ši moneta parduota dėl jos unikalumo. Mat centas, nukaltas 1943 m. Denverio monetų kalykloje, buvo per klaidą išlietas iš bronzos, o ne iš cinkuoto plieno, kaip tuo metu buvo įprasta.

Antrojo pasaulinio karo metais monetos buvo liejamos iš cinkuo-

to plieno siekiant karinei pramonei išsaugoti varį, kuris yra pagrindinė sudedamoji bronzos dalis. Tačiau per klaidą monetų kalykloje centas su prezidento Abraomo Linkolno atvaizdu buvo išlietas iš vario lydinio. Manoma, kad parduotoji moneta yra tokia vienintelė. Centą įsigijo verslininkas iš JAV pietvakarių. Manoma, kad gautos lėšos bus skirtos labdarai.

Akvalangininkas pasiekė pasaulio rekordą Akvalangininkas iš Naujosios Zelandijos Deividas Malinsas pasiekė naują pasaulio rekordą. 29 metų sportininkas vienu įkvėpimu per 4 minutes nuplaukė po vandeniu 265 metrus. Rekordas buvo pagerintas viename iš baseinų netoli Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono. Pagal sąlygas sportininkas turėjo plaukti atvirame vandenyje arba baseine horizontalioje padėtyje be pašalinės pagalbos, naudodamasis tik specialiais plaukmenimis. Naująjį rekordą užfiksavo du teisėjai, specialiai atvykę iš Australijos. D.Malinsas – žinomas Naujosios Zelandijos akvalangininkas, kurio plaučių tūris sudaro 15 litrų. Jis gali išbūti po vandeniu nekvėpuodamas 8 minutes – tai asmeninis sportininko rekordas.

tojas prisipažino esąs kaltas. Nepristatytas siuntas jis kaupė nuo 1997 m. iki šių metų balandžio, kai jo žmona susidomėjo krūva garaže ir informavo pašto administraciją. Garažui ištuštinti prireikė trijų pašto sunkvežimių. Vėliau visi siuntiniai buvo įteikti adresatams.

įrašus. N.Sarkozi aplinkos žmonės mano, kad albumo pasirodymas artimiausiu metu gali neigiamai paveikti Prancūzijos gyventojų požiūrį į valstybės prezidentą. Kaip buvo skelbta anksčiau, Prancūzijos prezidento žmona pasirengusi laikinai atsisakyti darbo įrašų studijoje. Šiuo metu Prancūzijos žiniasklaida šalies prezidentui negaili aštrios kritikos. Tai susiję su neigiama tarptautinės bendruomenės reakcija į romų išsiuntimą iš šalies bei gyventojų pasipiktinimu dėl šalyje vykdomos ekonominės politikos. Kol kas neaišku, kada K.Bruni galės pratęsti naujo albumo įrašus, nes jau kitais metais Prancūzijoje prasidės 2012 metais vyksiančių prezidento rinkimų kampanija.

Teismas sutiko L.Lohan paleisti už užstatą Holivudo žvaigždutė Lindsi Lohan, kuri už teismo draudimo pažeidimus penktadienį buvo nugabenta į kalėjimą, artimiausiu metu gali būti paleista už užstatą. Penktadienio vakarą Beverli Hilso teismas, peržiūrėjęs nutarimą sodinti aktorę į kalėjimą, leido jai grotų išvengti sumokėjus 300 tūkst. JAV dolerių užstatą. Išėjusi į laisvę L.Lohan privalės nešioti specialią apyrankę. Tikimasi, kad užstatą aktorės advokatai sumokės artimiausiu metu. Teismo atstovai kol kas nekomentuoja, kodėl nuspręsta aktorę vėl paleisti į laisvę. Penktadienį L.Lohan į kalėjimą sėdo jau trečią kartą. Pirmą kartą už grotų ji atsidūrė 2007 m. dėl vairavimo išgėrus ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tada kalėjime aktorė praleido tik 84 minutes. Jai buvo skirta reabilitacija. 2010-ųjų liepą L.Lohan antrą kartą pateko į kalėjimą dėl to, kad pažeidė lygtinio paleidimo į laisvę nuostatas. Už grotų ji turėjo praleisti 90 dienų, tačiau jau po dviejų savaičių išvyko į reabilitaci-

jos kliniką, kur tebuvo 22 dienas. Rugpjūčio pabaigoje L.Lohan išėjo į laisvę, tačiau rugsėjo 18-ąją paaiškėjo, kad aktorė ir vėl nepaisė teismo nurodymų. Ji ir pati pripažino pažeidusi teismo draudimą vartoti alkoholį ir narkotikus. Trečią kartą į kalėjimą garsenybė buvo pasodinta penktadienio vakarą. GK, Eltos inf. ir nuotraukos