Gimtasis kraštas Nr. 34 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. spalio 15–22 d., Nr. 34

Kaina 1,99 Lt

Geriau savas smėlis nei svetima riebi žemė

Irena Valentukonytė ir Rimvilė Piščikaitė iš Nedzingės tikina, kad jų austos juostos turi magiškų galių – yra dvasinės apsaugos ir sveikatos šaltinis.

Darbščiosioms dzūkų audėjoms laumės padeda. 9 psl.

Muzikos neapgausi. Kaip ir publikos 17 psl.

Paskutinė stotelė 14 psl.

Mirties bausmė už svetimos drevės išplėšimą 13 psl.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kiauros valstybės piniginės didesni mokesčiai negelbsti

Lietuva gali likti be slaugytojų

Daugelį Europos Sąjungos valstybių aplenkusi akcizų didinimo tempais Lietuvos Vyriausybė tikėjosi užkamšyti ne vieną skylę biudžete, bet jų atsirado dar daugiau.

„Vieni emigruoja, kitiems belieka streikuoti, nes jaučiame, kad valdžia mūsų negirdi“, – guodėsi Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė.

Albinas ČAPLIKAS

Vida TAVORIENĖ

Verslininkai skundžiasi, kad ir iš naktinės mokesčių reformos nepasimokyta – šalies valdžia negirdi nei jų pastabų, nei patarimų. Padidinus akcizo mokestį valstybė ne tik nesurinko planuotų 723 milijonų litų, bet per ekonominę krizę dar labiau apsunkino daugelio įmonių išlikimo galimybes.

Slaugos specialistų situacija pasunkėjo, sumažėjus finansavimui ir reformai užgriuvus sveikatos priežiūros įstaigas. Itin sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo. Dėl mažesnio finansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas jų – slaugytojų atleidimas. Išaugę darbo krūviai sekina kitų slaugos specialistų jėgas, o sumenkę atlyginimai juos stumia į skurdą.

Lipa ant to paties grėblio Kauno rajone šešias nedideles parduotuves valdantis verslininkas Arturas Mackevičius į posėdį Seimo Sveikatos reikalų komitete atsivežė jau šiek tiek nublukusias užuolaidas, po kuriomis dar 1995-aisiais privalėjo iki 11 valandos nuo žmonių akių slėpti parduotuvės lentynas su gėrimais. „Dabar vėl norima reguliuoti gėrimų pardavimo laiką. Tai aš ir pademonstravau tas užuolaidas, pasidžiaugiau, kad buvau toliaregis ir jų neišmečiau. Kai kurie žmonės pradėjo juoktis, tad gavau velnių nuo parlamentaro Antano Matulo. Jis užsipuolė mane, kad aš seku pasakas, tačiau aš tikrai pateikiau realius argumentus, turiu kelias parduotuvėles ir savo akimis regiu, kokiais gėrimais žmonės nuodijasi. Bet kai kurie politikai įsitikinę, kad iš Vilniaus bokštų jie geriau mato“, – stebisi A.Mackevičius. Prieš 15 metų jo parduotuvėse, atėjus 11 valandai, kai pardavėja tas užuolaidas atitraukdavo, žmonės juokais pradėdavo ploti. Tikri teatrai be aktorių. A.Mackevičius sako, kad dabar politikai vėl lipa ant to paties grėblio. Tiesa, jau kiti politikai, tad kiti ir dantis išsidaužys.

Po premjero kalbos plūstelėjo nerimo bangų Slaugos specialistų nuotaikos paaštrėjo išgirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus esą sveikatos priežiūros sistemoje dar yra rezervų finansavimo lėšoms karpyti. Nukelta į 2 psl.

Nelegalūs gamintojai nespėja gaminti pilstuko, žmonės eilėse laukia jau ne dienas, o savaites.

Pilstuko gamintojai klesti Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos narės 2009 m. atleido per 400 darbuotojų (t. y. daugiau nei penktadalį), AB „Alita“ ir AB „Anykščių vynas“ sutrumpino darbo savaitę iki keturių darbo dienų, todėl 20 proc. sumažėjo darbo užmokestis likusiems darbuotojams, mažiau surinkta gyventojų pajamų mokesčio (GPM), sumažėjo įmokos „Sodrai“.

AB „Stumbras“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys jau 2009 m. apgailestavo, kad labai stipriai padidinus akcizą alkoholiui legali gamyba žlugdoma, o šešėlinė skatinama. „Žinome, kad nelegalūs gamintojai nespėja gaminti pilstuko, žmonės eilėse laukia jau ne dienas, o savaites. O mums tenka mažinti darbo vietų skaičių, stabdyti gamybą“, – sakė A.Čiburys.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

AB „Anykščių vynas“ padėtis, VL žiniomis, dar prastesnė. Seniausia Lietuvoje įmonė pamažu gęsta, gali tekti ją uždaryti. Direktorė Violeta Labutienė sako, kad dėl akcizų padidinimo įmonė jau trečius metus patiria itin daug nuostolių: „Praradome apyvartą, pirkėjus. Per pastaruosius metus teko iš darbo atleisti 85 darbuotojus. Šiuo metu įmonėje dirba 195 darbuotojai.“ Nukelta į 2 psl.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ministras stumia žmones tapti bankų įkaitais Plačiai ištrimituotą, tačiau beviltiškai įstrigusią renovacijos programą Vyriausybė bando gelbėti spausdama žmones privalomai renovuoti namus.

Aplinkos ministerija iki šiol nežino, kiek šalyje yra daugiabučių, kokia jų būklė ir kiek realiai daugiabučių renka amortizacinius atskaitymus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Prezidentė atsiliepė skeptiškai

Vyriausybė pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriose numatomos privalomos gyventojų įmokos daugiabučių remontui. Šias nevienareikšmiškai vertinamas kodekso pataisas Vyriausybei pateikė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Ministras yra užsiminęs, kad toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadratiniam metrui buto ploto. „Jokių prievartinių kaupimų nenumatyta. Vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti tokie mokesčiai skaičiuojami, tuomet jie

pateikiami gyventojams apsispręsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos“, – tarsi teisinosi G.Kazlauskas. Prezidentė tikino, kad negalima gyventojų privalomai įpareigoti kaupti lėšas daugiabučių remontams, todėl ji nepasirašysianti Civilinio kodekso pataisų, jei joms pritartų ir Seimas. Nukelta į 3 psl.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Aktualijos

Kiauros valstybės piniginės didesni mokesčiai negelbsti

Vyriausybę, nes net 36 proc. benzino ir 27 proc. dyzelino kainos sudaro akcizo mokestis. O akcizas degtinei sudaro net 45 proc. jos kainos. Be kita ko, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių ES (25 vieta), o pagal akcizų dydį tarp 27 šalių Lietuva užima nenormaliai aukštą 16 vietą.

Vyriausybė neatsižvelgė

Nuo 2011 m. pradžios akcizas dyzelinui vėl bus didinamas. Finansų ministerijai niežti pirštai padidinti ir kitus akcizus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Daugiau pirko kontrabandinių prekių Lietuvoje akcizais apmokestinami etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energiniai produktai ir elektros energija. Akcizų tarifai 2008–2009 m. buvo padidinti beveik visiems akcizų objektams, bet sumažėjus prekių realizacijai akcizų pajamų planai neįvykdyti. Redakcijos duomenimis, supratusi, kad įvykdyti metų pradžioje prisiimtų įsipareigojimų nepavyks, Vyriausybė tyliai pasi-

stengė sunaikinti tikruosius duomenis, t. y. kelis kartus koregavo ir sumažino akcizų pajamų planą net 723 mln. Lt. Ne geresni rezultatai prognozuojami ir baigiantis 2010-iesiems. Iš viso 2007 m. iš akcizų pajamų valstybės biudžetas gavo 2,8036 mlrd. Lt, 2008 m. – 3,354 mlrd. Lt, o 2009 m. jau sumažėjo iki 3,258 mlrd. Lt, nors akcizų dydžiai buvo gerokai padidinti. Valstybės kontrolieriai mano, kad žmonės iš tikrųjų neatsisakė nei alkoholinių gėrimų, nei rūkalų, nei benzino, bet daugiau pirko kontrabandos keliais atgabentų prekių.

Uždarbis – mažiausias, akcizai – didžiausi Tik vienas iš 26 Lietuvoje taikomų akcizų tarifų yra mažesnis nei nustatyta ES reglamentuose, 13 akcizų didesni 21–152 proc., o likusieji 12 akcizų sutampa su ES nustatytais arba neženkliai didesni. Pavyzdžiui, akcizai gamtinėms dujoms, naudojamoms automobilių varikliams ir etilo alkoholiui, yra didesni net 2,4–2,5 karto nei reikalauja ES. O mes vis piktinamės ir nesuprantame, kodėl Lietuvoje degalai yra brangesni nei kaimyninėse šalyse. Kaltinti turėtume ne tik lenkus iš AB „Orlen Lietuva“, bet ir mūsų

Nustatydama akcizus Vyriausybė tikina atsižvelgusi į padėtį Latvijoje ir Lenkijoje, nors tai neigia LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad nebuvo atsižvelgta į kainų skirtumus Baltarusijoje ir Rusijoje (Kaliningrado sritis). Juk kaip tik iš šių šalių į Lietuvą vežami kontrabandiniai degalai, degtinė ir rūkalai. Šįmet akcizai stipriesiems alkoholiniams gėrimams Rusijoje ir Baltarusijoje yra atitinkamai 2,5 ir 2,7 karto, akcizai cigaretėms 9,4–40 kartų, o akcizas benzinui 1,4–4,4 karto mažesni nei Lietuvoje. Taigi pralaimime ne keliolika procentų, bet net kelis ar keliasdešimt kartų. Štai kodėl tokia gaji kontrabanda. Be to, Rytų šalyse gerokai mažesnės ir minėtų produktų kainos. Pavyzdžiui, litras A95 benzino Rusijoje kainuoja 2 kartus, o Baltarusijoje – 1,5 karto pigiau nei Lietuvoje. Degtinė Lietuvoje brangesnė 2,5–2,8 karto, cigaretės su filtru – nuo 1,3 iki 8,4 karto.

Degalų užsipilti – pas kaimynus Asociacijos „Linava“ krovininio transporto skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas sakė: „Reaguojame labai paprastai – degalus perkame ki-

Lietuva gali likti be slaugytojų Atkelta iš 1 psl. „Ką dar galima būtų atimti iš slaugytojų?! Tokios kalbos mums sukėlė didelį nerimą. Todėl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie streiką“, – tvirtino Danutė Margelienė. Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Utenos skyriaus direktorės Raselės Andrijauskienės, slaugytojų padėtis priklauso ir nuo to, kaip laikosi sveikatos priežiūros įstaigos. Po reformos daugelio paslaugų teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Zarasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atlyginimai. Slaugytojų atlygiai nedideli, todėl jiems tokia situacija atsiliepia skaudžiausiai. Geriau laikosi Anykščių, Visagino ligoninės. „Čia ir slaugytojams geriau. Štai Visagino ligoninėje padidėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. išaugo ir jų atlyginimai“, – teigė R.Andrijauskienė.

Atleisti iš darbo – lengviausia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Pirmiausia buvo atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono ligoninėje, pasak D.Margelienės, darbo neteko 44 slaugos specialistai, iš kurių dalis – pensinio amžiaus. „Atleidimų priežastys suprantamos. Bet manome, kad gali būti ku-

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių ES (25 vieta), o pagal akcizų dydį tarp 27 šalių ji užima nenormaliai aukštą 16 vietą. priežiūros įstaigose sumažėjo slaugytojų paslaugų. Kai kur dviem gydytojams priskirtas vienas slaugos specialistas. „Kiekviena įstaiga turi teisę ir galimybes susireguliuoti darbo krūvius. Dalyvaujant profsąjungoms reikia tartis su administracija ir spręsti tas problemas. Streikai – kraštutinė priemonė, kai jau išsemtos susitarimo galimybės“, – kalbėjo Ligoninių asociacijos prezidentas.

riamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. Rajonų ligoninės reformuotos siekiant sutaupyti lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinti. Taip būtų vystoma bendruomenių slauga“, – aiškino D.Margelienė.

Aplenkia reformų nustekentas ligonines

Geriausi specialistai traukia į užsienį Per tris vasaros mėnesius į Europos Sąjungos šalis dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir mokantys užsienio kalbą. O gydymo įstaigose lieka bene daugiausia priešpensinio amžiaus darbuotojų. „Dėl netoliaregiškos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slaugytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slaugytojų darbas irgi ne mažiau svarbus. Jei po operacijos ligonis nebus tinkamai slaugomas, komplikacijų bus sunku išvengti“, – pastebėjo D.Margelienė. Ji apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservatyviai žiūrima į slaugą ir slaugytojus. Nuo to kenčia ir slaugos specialistai, ir pacientai. Naujos medicinos technologijos verčia nuolat lavintis ir tobulintis. Tačiau slaugytojų kvalifikacijos neatitinka menki atlyginimai. „Slaugytojai galėtų greitai suparalyžiuoti sveikatos paslaugų teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Be to, mes gerbiame pacientus ir vis

tose rinkose. Niekas negali priversti degalus pirkti Lietuvoje. Jeigu kainos mažesnės Lenkijoje, perkame Lenkijoje. Gaila, kad valstybė patiria nuostolių“, – sako G.Ramaslauskas. Tik patyrus milijoninius nuostolius Vyriausybė 2009 m. vasarą sumažino akcizą dyzelinui nuo 1 140 Lt iki 947 Lt už 1 000 litrų. VSAT 2009 m. skaičiavimais, į Lietuvą kiekvieną dieną vilkikų talpyklose per Panemunės ir Ramoniškių postus galėjo būti įvežama apie 40 t dyzelino, per metus – daugiau kaip 14 tūkst. t. VSAT pareigūnai pažymi, kad 2009 m. padaugėjo Lietuvoje registruotų sieną kertančių vilkikų be krovinio. Muitinės departamento pateiktais duomenimis, krovininiais automobiliais ir autobusais, kurių bakų talpa viršija 200 l, į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos standartinėse degalų talpyklose per metus galėjo įvežti apie 221,25 mln. l degalų, kai per metus iš viso buvo realizuota 931,5 mln. l dyzelino. Nuo 2011 m. pradžios akcizas dyzelinui vėl bus didinamas. Finansų ministerijai niežti pirštai padidinti ir kitus akcizus.

Dėl mažesnio finansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas jų – slaugytojų atleidimas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

dar tikimės, kad mus supras“, – vylėsi slaugytojams atstovaujančios organizacijos, kuri vienija daugiau nei pusę slaugos specialistų, vadovė. Ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vadovas Dalis Vaiginas nemano, kad reforma daroma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus.

Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, sumažėjus paslaugų ir sumažinus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai. Tačiau slaugos specialistai labiau nukenčia, nes jų atlyginimai mažesni. D.Vaiginas pastebėjo, kad taupant lėšas kai kuriose pirminės sveikatos

Sveikatos apsaugos reformos įkaitais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydytojai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimizaciją labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligonių. Ne viena jų, likusi be chirurgijos, reanimacijos paslaugų, atsidūrė ties bankrotu. Pasak D.Vaigino, kai kuriose ligoninėse (pvz., Kupiškio) tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų neliko natūraliai, nes dėl sumažėjusio pacientų srauto neliko specialistų. Tačiau rajonų ligonines ėmus reformuoti pagal įsakymą, prasidėjo jų griūtis, išaugo pacientų nepasitenkinimas ir nuogąstavimai dėl savo sveikatos ir reformų nustekentų ligoninių gydymo galimybių. „Tose ligoninėse mažėja ir kai kurių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti. Nebelikus reanimacijos paslaugų, kurios reikalingos ne tik chirurgijos skyriams, bet ir susirgus kitomis ligomis – ištikus infarktui, insultui, komai, žmonės važiuoja į didesnes ligonines“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Ministras stumia žmones tapti bankų įkaitais tą sprendimui pakaktų jau 25 proc. +1 balso. „Jei bendrijose apie dalyvavimą renovacijos programoje viską sprendžia gyventojai, tai ten, kur nėra bendrijų, daugiabučio administratorius pats galės inicijuoti namo renovaciją“, – aiškino L.Ramanauskas. Dar šią vasarą Vyriausybė papildė 2001 m. įsigaliojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose aiškiai parašyta, kad administratorius turi teisę inicijuoti pastato atnaujinimą, jei namo šiluminės energijos sąnaudos viršija nustatytas maksimalias normas. Vien Šiauliuose tokių daugiabučių yra apie 80 proc.

vesticinius čekius, sukauptų amortizacinių atskaitymų žmonėms niekas negrąžino“, – akcentavo J.Antanaitis. Per 20 nepriklausomybės metų amortizaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami, todėl dauguma daugiabučių neremontuojami stipriai nusidėvėjo. „Būsto rūmai“ renovacijai iš esmės pritaria, bet reikėtų sudaryti galimybę gyventojams renovuoti namus dalimis (stogą, langus, duris, sienas), o ne visą namą iš karto. Pasak J.Antanaičio, reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryžtų renovacijos programai, būtų priimtina, bet nepalanku tai, kad ta parama žmonėms bus sugrąžinta jau po visų renovavimo darbų.

Ministrą vadina neprofesionaliu politiku

Reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryžtų renovacijos programai, būtų priimtina, bet nepalanku tai, kad ta parama žmonėms bus sugrąžinta jau po visų renovavimo darbų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. „Pirmiausia prievartinio kaupimo neturi būti“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė. Kaip bebūtų, pataisos pasieks Seimą.

Įmokos siektų ne kelis centus Asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis aplinkos ministro siūlymą laiko politiniu žaidimu, nes privalomoji lėšų kaupimo tvarka bendraturčiams jau seniai yra numatyta tame pačiame Civiliniame kodekse, kurio pataisas ir teikė Aplinkos ministerija. „Tam nebūtina buvo teikti įstatymo pataisų, būtų pakakę Vyriausybės nutarimo, jei valdžiai nėra aiškus lėšų kaupimo modelis, – sakė J.Antanaitis. – Savaime suprantama, kad bendrija lėšas kaupia kaupiamojoje sąskaitoje, o ne stiklainyje.“ Aplinkos ministerija nutyli, kad šiuo metu privalomos įmokos siekia ne kelis centus. Pavyzdžiui, Šiauliuose bendrijų neįsteigusių namų gyventojai administratoriams kiekvieną mėnesį atideda po 17 ct už kv. m vien smulkaus remonto darbams. Tokį rinkliavos

dydį bendrijų neturinčių daugiabučių administratoriams nustatė savivaldybė. Administratorius negali pats nustatyti nei namo administravimo, nei eksploatavimo rinkliavų. Privaloma tvarka visiems gyventojams kaupti lėšas remontams numatyta tik Panevėžyje, Utenoje ir Mažeikiuose.

Bruka per privertą Šiaulių daugiabučių bendrijų asociacijos prezidentas Liudas Ramanauskas naujame Vyriausybės siūlyme įžvelgia spąstus bendrijų neįsteigusiems gyventojams. Civilinio kodekso pataisose siūloma, kad gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kar-

Per 20 nepriklausomybės metų amortizaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami.

Civilinio kodekso pataisas aplinkos ministras irgi vadina „pavyzdinėmis“, bet ar tokie „pavyzdžiai“ neprasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama žmogaus nuosavybė, svarstys Seimas. „G.Kazlauską apskritai vertinu kaip itin neprofesionalų politiką, atsitiktinai patekusį į ministro postą“, – sakė asociacijos „Būsto rūmai“ vadovas J.Antanaitis. Aplinkos ministerija iki šiol nežino, kiek šalyje yra daugiabučių, kokia jų būklė ir kiek realiai iš 39 tūkst. daugiabučių renka amortizacinius atskaitymus. „Galiausiai ministras nežino, kurios iš 7 100 bendrijų realiai vykdo veiklą, – sakė J.Antanaitis. – Be to, vienai bendrijai kartais priklauso net 78 namai. Tad kai sakoma, kad renovacijai reikia 70 mlrd. litų, kyla įtarimų, nes iš tikrųjų nėra žinomas poreikio mastas nei pagal miestus, nei pagal rajonus, nei pagal namų pastatymo metus.“

Projektą stabdo Seimo komitetas Krikščionių partijos frakcijos Seime siūlymai grąžinti PVM lengvatas spaudos leidybai ir platinimui vis neįtraukiami į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Įstatymo pataisų nesiryžta svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Krikščionių partijos frakcija surinko 47 parlamentarų parašus tikėdamasi, kad įstatymo pataisa bus galų gale svarstoma. „Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atsisako net svarstyti šį pasiūlymą savo posėdžiuose“, – teigia frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Komiteto atstovai nepateikia jokio konkretaus tokio delsimo paaiškinimo, dangstydami tai laiko stoka. Todėl Krikščionių partijos frakcija Seime ruošiasi parengti įstatymą, kuriame būtų nustatyta, per kiek laiko komitetai savo posėdžiuose privalo svarstyti Seimo narių pritarimo sulaukusias įstatymų pataisas. „Mes siekiame, kad spauda, knygos bei kultūriniai ir sporto renginiai būtų prieinami ir piliečiui, gaunančiam nedideles pajamas, o valdantieji neranda laiko net iš-

Naujoms rinkliavoms pritartume tik tokiu atveju, jei didėtų atlyginimai ir pensijos. O ką mes turime dabar? Sumažintos pensijos, nurėžti atlyginimai, o juk daugiabučiuose gyvena ne vien turtingi žmonės. Gyvena ir tie, kurių pensijos siekia 500 litų ir mažiau, todėl, manau, kad naujoms rinkliavoms šiuo metu netinkamas metas. Nejaugi mūsų Vyriausybei neatsibodo priiminėti absurdiškus sprendimus?

Nebūsiu populiarus, nes pritariu Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas

Ragina kaupti po truputį Kad ir kaip būtų, asociacijos „Būsto rūmai“ vadovas J.Antanaitis gyventojus ragina kaupti lėšas. „Tegul tai bus po nedaug, bet visgi kaupiama“, – sakė J.Antanaitis. Pavyzdžiui, lifto eksploatacijos riba yra 25 metai. Per tokį laikotarpį gyventojai sutaupytų lėšų naujam liftui, kiekvieną mėnesį mokėdami po 1 centą nuo 1 kv. m buto ploto. „Net sovietmečiu valdžia kaupė amortizacinius atskaitymus. Deja, šiuos pinigus valdžia nusavino, nes gyventojams privatizavus butus už in-

klausyti mūsų pasiūlymo. Tai jau tęsiasi daugiau nei metus“, – sakė V.Žiemelis. Krikščionių partijos frakcija Seime dar prieš metus įregistravo Seime įstatymo pataisą, kuria buvo siekiama sugrąžinti ankstesnį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai bei platinimui. Vyriausybei taip pat buvo siūlyta PVM neapmokestinti bilietų į teatro spektaklius, nepramoginius koncertus ir kitus kultūrinius renginius, taip pat sporto varžybas. GK inf.

Iš ko gyvena darbus Lietuvoje praradę žmonės? Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Naujoms rinkliavoms – nepalankus metas Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Gal nebūsiu populiarus, bet palaikau privalomojo lėšų kaupimo praktiką. Pinigai iš niekur neatsiranda, o daugiabučius reikia remontuoti. Pats gyvenu devynaukštyje, žinau, kad jeigu mes nesukauptume nė kiek pinigų, tai bus ir stogas, ir langai kiauri. Pats už Europos Sąjungos lėšas rengiu kursus ir per kelis mėnesius apmokėme apie 500 namų administratorių, kurie mato kaupiamojo fondo teikiamą naudą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Didžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje. „Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol buvusį atvirą klausimą, iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys“, – tyrimo rezultatus pristato „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. 62 proc. neoficialų darbą turinčių bedarbių ir gyvenančių su tokiu bedarbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedarbiai neįsidarbina, nes to nenori darbdavys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo oficialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar socialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga. Populiariausia veikla tarp atsitiktiniais samdomais darbais užsiimančių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neoficialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo užsiima atitinkamai 30 ir 28 proc.). O nelegalių versliukų savininkai dažniausiai užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų ir remonto srityje darbuojasi 17 proc. GK inf.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius. Viršelyje – Martyno Vidzbelio nuotrauka

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

Negi mes prastesni už islandus? Dr. Algimantas MATULEVIČIUS Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę. Manau, ji ir dabar rodo gerą pavyzdį, kuriuo vertėtų pasinaudoti. Islandai pirmi Europoje rimtai išnagrinėjo dabartinės finansų ir ūkio krizės priežastis ir – sunku patikėti – kaltus politikus perduoda teismui. Negi mes mažiau nukentėjome ir kenčiame nuo krizės padarinių? Nemažiau. Tai pripažino net besąlygiškai laisvąją rinką propaguojantis Tarptautinis valiutos fondas. Jo ekspertai vienareikšmiškai pareiškė: niekieno nekontroliuojama Skandinavijos bankų pinigų invazija (be valstybinio sektoriaus), siekusi per 110 milijardų Lt, Lietuvą iš atsigaunančios šalies pavertė skurstančiu kraštu. Valstybės skola katastrofiškai artėja prie 40 milijardų Lt ir gresia netrukus praryti apie trečdalį valstybės biudžeto – vien tik mokant palūkanas. Kad ir kiek premjeras Andrius Kubilius (ypač per užsienio keliones) girtųsi savo diržų veržimo politika ir tyčiotųsi iš mūsų žmonių begalinės kantrybės, niekas nepaneigs fakto – mums suduotas labai žiaurus finansinis ir ekonominis smūgis, kurio žaizdas mes visi (o ne asmeniškai premjeras) gydysimės ilgai ir skausmingai. Tad pamokantis Islandijos pavyzdys vertas dėmesio jau vien todėl, kad politikai, eidami pareigas, turi įsisąmoninti: su valdžios galiomis ir garbe jie kartu prisiima ir didžiulę atsakomybę už savo veiklos padarinius. Tai būtina. Tikiu, kad mūsų tautiečiai iš buvusių ir esamų politikų pareikalaus laikyti atsakomybės egzaminą. Atsa-

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Komentarai

komybės už neatsakingą naudojimąsi valdžia. Negalime leisti, kad nusikaltusieji Lietuvai ir jos žmonėms liktų neišaiškinti, neįvardyti ir nepasmerkti ar nenubausti. Tai privalome padaryti dėl ateities, kad daugiau niekas nebedrįstų taip elgtis. Kaip tai galima padaryti praktiškai?

Islandijos pavyzdys vertas dėmesio jau vien todėl, kad politikai, eidami pareigas, turi įsisąmoninti: su valdžios galiomis jie prisiima ir didžiulę atsakomybę. Yra dvi galimybės. Pirma: Seime sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, į kurią seimūnai būtų įtraukti ne pagal priklausymą kuriai nors partijai, o kompetentingi ir sąžiningi, drąsūs ir principingi tautos atstovai. Patikėkite, ir šiame Seime tokių yra. Antra galimybė – netradicinė, bet ir situacija ne eilinė – Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Seimu galėtų patvirtinti valstybinę komisiją, į kurią įeitų Seimo nariai, teisės, finansų, ekonomikos specialistai, nepriekaištingos reputacijos, principingi ir drąsūs žmonės.

Islandai pirmi Europoje rimtai išnagrinėjo dabartinės finansų ir ūkio krizės priežastis ir – sunku patikėti – kaltus politikus perduoda teismui. GK archyvo nuotrauka

Kad ir kuris variantas būtų pasirinktas, tokia komisija turėtų per keletą intensyvaus darbo mėnesių ištirti ir nustatyti: kodėl kilo ši krizė ir kodėl jai nebuvo pasirengta. Tam būtina išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos banko, komercinių bankų, kitų finansinių institucijų veiklą. Reikia pagaliau įvertinti šalies Finansų ministerijos, kuri leido nekontroliuojamai įvežti į šalį per 110 milijardų Lt užsienio kapitalo, vaidmenį. Juk taip buvo paskatintos nerealios, spekuliacinės žmonių viltys, išpūsti nekilnojamojo turto burbulai. Būtina viešai paskelbti: kiek bankai gavo pajamų, pelno per praėjusius septynerius metus ir kiek jų vadovai išsimokėjo algų bei premijų. Kaip reagavo premjero G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, kai buvo aišku, kad krizė jau čia pat? Kokią įtaką turėjo šalies būklei tas visų nutylimas faktas, kad mūsų valstybė visus komercinius bankus leido įsigyti užsieniečiams. Ar taip nebuvo pažeistas šalies Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas dėl vienos šalies dominavimo mūsų bankiniame finansiniame sektoriuje? Ar šalies vadovybė padarė viską, įspėdama gyventojus apie galimą krizę? Kodėl nebuvo laiku priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas ir kodėl nesukurta sąžininga konkurencija tarpbankiniame sektoriuje? Kodėl įstatymuose įteisintos bankų privilegijos įmonių bankroto atveju pirmiesiems ką nors „išsimušti“ iš skolininko? Kodėl šalies teismai gina tik bankų interesus? Ar tai ne paslėptos korupcijos apraiškos? Ar turėjo ir kokios įtakos prieš krizę įvykdyta stambaus masto valstybės lėšų vagystė per LEO LT? Kas kaltas ir kaip dėl to turi būti nubaustas? Ar dar įmanoma kompensuoti milijardinius nuostolius valstybei? Kodėl katastrofiškai auga valstybės skola, didėja nedarbas, emigracija, o beveik visos valstybės valdžios institucijos vangiai keičia savo veiklos metodus? Be atsakymų į šiuos klausimus, kaltųjų moraline ir politine prasme įvardijimo, o teisine tai pavedus atlikti šalies Aukščiausiajam Teismui, dar turi būti pateiktos rekomendacijos, ką reikėtų daryti, kad panaši situacija nepasikartotų. Komisijos darbas turi būti visiškai viešas. Lietuvos piliečiai, būdami pagal Konstituciją tikraisiais šalies šeimininkais, turi teisę sužinoti visą tiesą apie aplaidų, o gal ir nusikalstamą šalies reikalų tvarkymą. Šalies politikai turi ryžtis šiam sudėtingam, bet apsivalymui būtinam žingsniui. Jei nebūsime abejingi, turime šansą keistis ir daug ką pakeisti. Mus tai dabar akivaizdžiai moko mažosios, bet didžios savo dvasia Islandijos pavyzdys. Negi mes prastesni?

Ant politinių svarstyklių

Dvigubos pilietybės klystkeliai Jau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konstitucijos straipsnį.

Amoralu balsuoti už tokį įstatymą

Referendumas gali ir neįvykti

Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas

Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Kito varianto nei pakeisti Konstituciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitucijos nuostatas. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad, išskyrus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Tai, kas dabar siūloma, nėra atskiri atvejai. Seimo Teisės departamentas nustatė, kad tai nesiderina su Konstitucija. Nesuprantu, kodėl tokie teisininkai kaip Stasys Šedbaras mėgina apeiti Konstituciją. Mums, Konstitucijos gerbėjams, kūrėjams ir saugotojams, amoralu balsuoti už tokį įstatymą. Nudžiugau, kad Seimo pirmininkė mano taip pat, kaip ir aš. Visiškai palaikau Seimo pirmininkę. Bet, ko gero, tas įstatymas bus priimtas. Ir iš karto keliaus į Konstitucinį Teismą (KT). S.Šedbaras turbūt pataikauja išeivijos lietuviams. Tikriausiai tikisi, kad kitos sudėties KT, nauji teisėjai nuspręs kitaip negu anksčiau KT buvo pasakęs. Radijo laidoje buvo kišama tokia mintis, kad reikia parinkti tokius KT teisėjus, kurie būtų už dvigubą pilietybę. Kuria visokias sąmokslo teorijas, bet juk tai absurdas. Nesvarbu, kokie žmonės teisme, KT turi saugoti Konstituciją. Aš suprantu tuos žmonės, kurie nori dvigubos pilietybės, palaikau tą idėją. Bet reikia daryti teisiškai.

Galima bandyti ir be referendumo. Referendumas reikalauja pasirengimo, kainuoja didelius pinigus, visada iškyla tam rizika dėl žmonių dalyvavimo referendume. Referendumas dėl atominės elektrinės uždarymo buvo kartu su Seimo rinkimais. Ir vis tiek nieko iš to neišėjo. Referendumas yra paskutinė priemonė. Jei niekaip kitaip nepavyks susitarti, ar KT nepritars mūsų sumanymams, tada reikia bandyti referendumu keisti Konstituciją. Bet aš nežinau, kaip padaryti, kad referendumas pavyktų. Nesuprantu, kodėl dabartinis kelias vadinamas neteisingu. Po KT sprendimo prezidentūros darbo grupė parengė projektą. Dar prie jo šiek tiek padirbėjo ir naujoji Prezidentės komanda, Seimo komitetai. Dar Seimo nariai savo pataisų pridėjo. Mes siūlome: priėmus įstatymą iškart pasitikrinti KT dėl tų punktų, kurie sulaukė tiek daug ginčų. Mūsų Tėvynės sąjungos frakcija įpareigojo teikti Seimui tą punktą, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti tie, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11-osios ir įgijo ES bei NATO šalių pilietybes. Ir dar, kad dvigubą pilietybę turėtų pasienio lietuviai. Kai tuos punktus įvertins KT, jie arba liks įstatyme, arba ne.

Aplinkos ministras privalo trauktis Algirdas BUTKEVIČIUS Seimo opozicijos lyderis, lyderis Socialdemokratų partijos pirmininkas

Kodėl mes nusprendėme užregistruoti interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, kokie mūsų pagrindiniai priekaištai šiam Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nariui? Pagrindiniai priekaištai yra du, nors, žinoma, esama ir kitų, smulkesnių. Pirmiausia labai blogai panaudojamos Europos Sąjungos lėšos – vos

trečdalis. Toks neveiklumas, turint galvoje nelengvą mūsų ekonominę situaciją, yra skandalingas ir nepateisinamas. Beje, informaciją apie ES lėšų panaudojimą iš Aplinkos ministerijos reikėjo plėšte išplėšti. Tai dar vienas skandalingas dalykas, tokio neprisimenu per visus savo darbo Seime metus. Tai taip pat iškalbingai parodo ministro požiūrį ir į savo darbą, ir į tuos, kurie norėtų, kad tas darbas būtų kur kas efektyvesnis. Antras priekaištas yra susijęs su visiškai įstrigusia gyvenamųjų daugiabučių namų renovavimo programa,

kurią tiksliau galima būtų pavadinti nerenovavimo programa. Lėšos nepanaudojamos, žmonės klaidinami ir gąsdinami, visa sistema neveikia, o Aplinkos ministerija apsimeta, kad viskas vyksta pagal planą. Premjero A.Kubiliaus teiginį, kad už tokią padėtį atsakingas ne vienas ministras, galima priimti, tačiau tai jokiu būdu nepateisina ministro G.Kazlausko nesugebėjimo suvaldyti situaciją ir neatleidžia jo, kaip ministro, nuo atsakomybės. Tarp kitų chroniškai nesprendžiamų klausimų yra problemos, susijusios su atliekų tvarkymu. Projektai su-

stoję, o palengva judantieji tragiškai vėluoja. Į tai taip pat bus atkreiptas dėmesys interpeliacijos tekste. Labai tikiuosi, kad pasiklausę nesyk girdėtų chaotiškų ministro G.Kazlausko pasiaiškinimų (į kuriuos savo požiūrį jau pademonstravo Prezidentė Dalia Grybauskaitė) Seimo nariai vieningai jiems nepritars ir slaptu balsavimu pareikš nepasitikėjimą ministru. Vadovauti Aplinkos ministerijai verkiant reikia kompetentingesnio, profesionalesnio ir kur kas atsakingesnio ministro.

Seimo opozicija nusprendė inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui G.Kazlauskui. Raimundo Šuikos nuotrauka

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Emigracija

Išeiviai skęsta svaigalų jūroje

Svetimoje šalyje niekuomet nebūsi savas Nijolė PETROŠIŪTĖ Šiaulietė Alma Ulinskienė tikra emigrante savęs nevadina. Kas trys mėnesius ji grįžta į Lietuvą, į namus, paskui vėl trims mėnesiams išvyksta į Vokietiją. „Taip ir gyvenu, – sakė moteris, – tarp dviejų valstybių: viena koja – ten, kita – čia.“

Slaugo senelius Į Vokietiją A.Ulinskienė pirmąkart išvyko prieš šešetą metų. Ne iš gero gyvenimo važiavo, ne nuotykių ieškoti traukė. Širdis krauju virė, kai į aštuntą dešimtį įkopusiems tėvams reikėjo palikti nė trejų metukų neturinčią dukrytę ir išvažiuoti svetur teikti paslaugų kur kas stipresniems vokiečiams nei namuose paliekami tėvai. Bet sava šalis kito pasirinkimo nebuvo palikusi. Moteris prieš tai buvo aplankiusi visas įmanomas įmones, kalbinusi daugybę galimų darbdavių. Ir su sukčiais, siūlančiais darbą, teko bendrauti. Galvojo ir apie savo verslą, bet vos atidžiau susipažino su mūsiške mokesčių sistema, tos minties iškart atsisakė. Tad pasiskolino pinigų kelionei ir išvyko į svetimą šalį žinodama tik tiek, kad reikės slaugyti iš lovos jau nebepakylantį senuką, šalia kurio dar yra ir jo senutė, žvitri ir labai valdinga.

Ne visos atlaiko Alma pirmoje vietoje iki pat senuko mirties išbuvo ketvertą metų. Kitos ją keitusios moterys kartais nė mėnesio neištverdavo. „Mane gelbėjo tai, kad aš iš prigimties esu labai kantri. Iškart įsakiau sau: privalau ištverti. Ir tą įsakymą įvykdžiau. Kitos moterys gal buvo lengvesnių darbų ragavusios, gal kiek palepintos. Nežinau. Dar mane gelbsti tai, kad man pavyksta „persijungti“ į kitą būseną. Įlipu į autobusiuką Lietuvoje ir pasistengiu užmiršti, ką namuose palieku, liepiu sau apie tai nebegalvoti, nes vis tiek nieko pakeisti negalėsiu. Antraip, išprotėčiau.“ Alma pasakojo, kad jos darbas

Almą Ulinskienę motinos namuose pirmiausia pasitinka katinas. Autorės nuotrauka

nebuvo sunkus, bet labai nuobodus. Jos slaugomas senelis buvo mielas, tik visiškai bejėgis, su keletu kateterių, prijungtų prie skirtingų organų. Kas rytą ateidavo slaugytojos, pakeisdavo kateterius, senuką nuprausdavo, nuskusdavo jam barzdą, o Almai tekdavo visa kita slauga. Šiek tiek vėliau Alma susipažino su kaimynais, kurie irgi buvo labai mieli žmonės. Bendraudama su jais lietuvė suprato, kad kaimynai gaili jos, gyvenančios su tikra žiežula ir nuo jos priklausančios. „Bet kur tų žiežulų nėra. Netgi pasakose jos gyvena“, – guodžiasi Alma.

Taupumo pamokos A.Ulinskienė sakė, kad vykti į svetimą šalį nemokant kalbos būtų buvusi avantiūra. Ji pati, būdama vokiečių kalbos mokytojos dukra, kalbą gana gerai mokėjo. Jei nebūtų mokėjusi kalbos, vargu ar net su savo kantrybe būtų atlaikiusi senosios šeimininkės kaprizus. Nors ir tai visko buvo: kartais šeimininkė imdavo kalbėti dialektu, nors puikiai mokėjo ir literatūrinę kalbą. Ji mėgavosi tuo, kad lietuvė nesupranta. Po pirmų mėnesių Alma į Lietuvą grįžo sulieknėjusi, numetusi daugiau kaip šešis kilogramus. Jei po mėnesio

Vokietijos Bavarijos regiono kraštovaizdis – lyg pasakoje.

Kas potencialiausi emigrantai? Gausėjant emigrantų gretoms nesunku prognozuoti, kad verslas gali įklimpti į gilią duobę, iš kurios išsikapstyti bus sunku. Jei problema nebus sprendžiama, Lietuvoje po kelerių metų gali paprasčiausiai nebelikti, kas dirbs. Oficiali statistika rodo, kad per septynis šių metų mėnesius emigra-

vo 47 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ekspertų teigimu, ši statistika šiek tiek iškreipta dėl privalomojo sveikatos draudimo, mat apie išvykimą deklaravo ir anksčiau išvykusieji. Tačiau du trečdaliai šių žmonių yra išvykę pastaruoju metu. Vien tik šiemet iš šalies jau išvažiavo apie 33 tūkstančius žmonių. Per metus jų tikriausiai

nebūtų gavusi pirmo atlyginimo, iš kurio jau pirkosi maisto, tai dar daugiau svorio būtų netekusi. „Ten baigiau tikrą taupumo mokyklą. Jei kada nupirkdavo ledų, ar vaikai jų atveždavo, padalydavo į tris dalis. Pietums kepdavo keturis kotletus. Po vieną duodavo suvalgyti, o ketvirtą kitą dieną sugnaibiusi pakepindavo su makaronais. Jei pietums būdavo dešrelės, tai tik dvi, padalytos į tris dalis. Trims žmonėms – trys bulvytės.“ Šykštumu visos šeimos, pasak Almos, kaltinti negalima. Kiti šeimos nariai dažnai šeimininkę išbardavo už jos šykštumą, grasindavo, kad ji vieniša dėl tos savo ydos liks. Tačiau senoji mažai savo vaikų paisė. O įdomiausia tai, kad šykštuolė buvo labai turtinga, keletą namų ir

Alma neslepia, kad atsiradus nors kokiam darbeliui Lietuvoje, ji nedvejodama pasiliktų Tėvynėje. kitokio turto turėjo. Kai senelis numirė, Alma į tuos namus grįžti nebepanoro.

Palikimo bėdos Šiandien Alma dirba trečioje vietoje, nes nemėgsta blaškytis. Tačiau į pastaruosius namus ji irgi tikriausiai negrįš, nors prie savo slaugomos ligonės net labai prisirišo. Sako, nebe saugu tapo. Ten vyksta negražios kovos dėl turto: vieni trokšta, kad jos slaugoma senutė kuo greičiau nu-

GK archyvo nuotrauka

bus 60 tūkstančių. Ir išvažiuoja dažniausiai ne pensininkai, ne mažamečiai vaikai, o jauni darbingo amžiaus žmonės. Portalo „CV-online“ duomenimis, potencialus emigrantas iš Lietuvos tai – 25–34 metų (53 proc.) vyras (62 proc.), turintis aukštąjį išsilavinimą (77 proc.), gyvenantis sostinėje (40 proc.) ir šiuo metu uždirbantis 1 000–3 000 Lt per mėnesį (45 proc.).

Lietuviai geria daug ir dažnai. Ir beveik viską, nuo ko galima apsvaigti. Lietuvoje išsiugdę girtuoklystės įgūdžius, juos demonstruoja ir emigravę.

Terapija alkoholiu

mirtų, kiti nori, kad perrašytų savo testamentą. Alma pasijuto tarp kūjo ir priekalo, baiminasi, kad ko nors nepataisomai baisaus neatsitiktų po giminaičių apsilankymo pas ligonę, juo labiau kad šis tas jau ir buvo atsitikę. Vieni prašo: nepalik ligonės vienos su giminaičiais, o tie atvykę pageidauja pabūti vieni. Į tuos dalykus Alma bando žiūrėti ﬁlosoﬁškai, sako, kad tokių karų dėl turto kiekvienoje šalyje būna, bet jų dalyve ji nenori būti. Geriau jau sunkiausias darbas nei tokios intrigos.

Socialiai apdraustos Nelegaliai dirbti Alma nerizikuotų. Tiesa, tokių slaugytojų kaip jos statusas dar nėra visiškai sureguliuotas, tačiau darbdaviai jas apdraudžia svečių draudimu. Vokiečiai gerbia įstatymus ir nesistengia jų apeiti. „Su lenkėmis ta problema jau išspręsta visiškai. Jos dirba legaliai be papildomo draudimo, o mūsų valstybė kažko dar nėra sutvarkiusi. Kiek girdėjau, tai bus padaryta artimiausiu metu. Tada būtų gerai.“ A.Ulinskienei sunkiausia yra ne darbas, o psichologiniai dalykai. Ir kiekvienoje šeimoje jie būna skirtingi: vienur – senė žiežula, kitur – vaikai velnių prisišveitę. „Tačiau kad ir kaip gerai viskas klostytųsi, niekada svetimoje šalyje nebūsi savas. Niekada į tave nežiūrės kaip į lygų. Su tuo reikia susitaikyti. Kita vertus, gerai, kad šitaip, nes tuomet norisi grįžti namo, į Tėvynę.“ „Man reikia išsikalbėti, išsipasakoti. Aš negaliu vaikščioti pritvinkusi. O kai kalbą moki, tai pakalbėjęs ir naštos nusikratai. Turiu 75-erių draugę vokietę, linksmuolę kaimynę. Per šitiek metų suradau ir daugiau draugų.“ Alma neslepia, kad atsiradus nors kokiam darbeliui Lietuvoje, ji nedvejodama pasiliktų Tėvynėje. Čia jos namai, vaikai, senutė motina ir tėvelio kapas. Deja, sava šalis kol kas šykštesnė už tą svetimšalę, vieną bulvę dalijančią į tris dalis. Šiuo metu išvykti gyventi ir dirbti užsienyje planuoja 53 proc. apklaustų šalies gyventojų, vėliau nei po 6 mėnesių – dar 22 proc. apklaustųjų. Būsimi emigrantai tikisi, kad dirbdami užsienyje jie uždirbs nuo 4 iki 10 tūkstančių Lt per mėnesį. Daugiausia šalies gyventojų (24 proc.) ketina emigruoti į Didžiąją Britaniją. GK inf.

Kad lietuvių emigrantų pagrindinis atsipalaidavimo būdas – gėrimas – seniai niekam ne paslaptis. Dažniausiai dirbantys sunkius, nekvaliﬁkuotus darbus, savo laisvadienius jie skiria išgertuvėms. „Emigracija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir netgi lengvas kelias. Tačiau iš tiesų savo šalį, artimuosius, dažnai ir šeimą palikę emigrantai susiduria su psichologinėmis problemomis. Visų pirma – savęs nuvertinimo. O kovoti su savo problemomis jie dar nėra išmokę, tad daugeliui geriausia terapija – alkoholio vartojimas“, – sakė emigravusiems tautiečiams jau ne pirmus metus padedanti psichologė Audronė Gališauskienė.

Mirtinai nusigėrė Žygimantui A. (36 m.), emigravusiam į Angliją prieš 14 metų, niekas padėti nesuspėjo. Iš pradžių vyrui svetimoje šalyje sekėsi visai neblogai. Jis įsidarbino kurjeriu vienoje šalies įmonėje, pasiėmęs paskolą nusipirko namą. Tačiau pernai rugpjūčio mėnesį buvo atleistas ir negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad yra bedarbis, ėmė smarkiai gerti. Prieš kurį laiką vyras buvo rastas negyvas savo namuose ant sofos. Ekspertai jo kraujyje rado sunkiai jiems suvokiamą kiekį alkoholio – jo užﬁksuoti nepajėgė net turimi aparatai.

Šiurpina užsieniečius „Iš tiesų laikus, kai nuo puslitrio degtinės pasigerdavo visas pulkas lietuvių, reikia pamiršti. Dabar su tokiu alkoholio kiekiu nesunkiai susitvarko ir vienas, – patikina gydytojas Aurelijus Veryga. – Kai aš studijavau, medicinos vadovėliuose buvo parašyta, jog žmogų mirtis ištinka, jeigu alkoholio kiekis kraujyje siekia 4,5 promilės. Vadovėlių niekas neperrašė, tačiau šiandien ta riba gerokai padidėjo.“ Užsieniečiai tai sunkiai suvokia ir šiurpsta pamatę, kiek geria lietuviai. Andrejus B. Didžiojoje Britanijoje sulaikytas prie vairo girtas. Jo kraujyje rasta 3,61 promilės. Mūsų toks kiekis jau nebestebina, bet sutrikę anglai į matuoklį lietuviui liepė pūsti dar bent 5 kartus... balsas.lt inf.

Išvykstantieji iš Lietuvos patiria daugybę psichologinių problemų, dėl to dažnai pasineria į alkoholį. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas

Skandalingos savižudybės byloje – netikėtas posūkis Panevėžio apygardos prokuratūroje nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusio „Mitnijos“ vadovo Antano Gureckio privedimo prie savižudybės. Virginija MAČĖNAITĖ „Mes gyvename tokiame baisiame skausme, kurį sunku net apsakyti. Bet vis tiek man tai bent kokia gera žinia. Džiaugiamės, kad išsiveržėme bent vienu žingsneliu į priekį, – savo mažyte pergale su „Gimtuoju kraštu“ dalijosi buvusio statybos paslaugų įmonės „Mitnija“ vadovo A.Gurecko našlė Violeta. – Lietuva nori apsimesti, kad nieko neįvyko. Mano nuomone, tokia šalis neturi teisės vadintis teisine valstybe. Iki šiol visos institucijos, ypač Kaune, dėjosi aklomis. Kur beldėmės – ar į Prezidentūrą, ar į prokuratūrą, ar į Nacionalinio saugumo komitetą – niekas nieko negirdi, nemato. Džiaugiuosi vien dėl to, kad Panevėžio apygardos prokuratūra išdrįso parašyti „privedimas prie savižudybės“. Kauno prokurorai ir to nedrįso padaryti. Tai pirmas žingsnelis teisybės link“, – pasakojo GK žurnalistei V.Gureckienė.

Našlė pripažinta nukentėjusiąja Po A.Gureckio žūties Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimas nebuvo baig-

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Aktualijos

tas, o visa surinkta medžiaga šiomis dienomis perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai. A.Gureckio artimieji jau seniai nepasitikėjo Kauno prokurorais ir prašė Generalinės prokuratūros perimti visus ikiteisminius tyrimus. Generalinės prokuratūros vadovai nusprendė, kad bylą perdavus į Panevėžį ji bus ištirta objektyviai. Panevėžio apygardos prokurorai iš karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl privedimo prie savižudybės. To daugybę kartų buvo prašiusi ir pati V.Gureckienė. Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Grunskienė pranešė, kad V.Gureckienei išsiųstas kvietimas į apklausą. Dabar našlė byloje bus pripažinta nebe liudytoja, o nukentėjusiąja. „Kai žmogus tampa nukentėjusiuoju, jis turi daugiau galimybių ir teisių“, – aiškino prokurorė N.Grunskienė. „Dabar aš įgausiu daugiau teisių. Galėsiu domėtis byla, skaityti skundus, visur atvykti su advokate Aušra Ručiene. Pasirodo, kai esi tik liudininkas, gali uždaryti bylą ir net apie tai nepranešti. O mus jau lapkričio pirmoje pusėje žada priimti generalinis prokuroras Darius Valys“, – GK pasidžiaugė našlė.

A.Gureckis nusižudė šių metų birželio 29-osios rytą savo namuose Kauno pabalsas.lt nuotrauka kraštyje.

Pasirašė mirties nuosprendį 2006-aisiais A.Gureckis už 53 mln. Lt pardavė turėtas Kauno statybos paslaugų įmonės „Mitnija“ akcijas koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamai bendrovei „MG Baltic Investment“. Dabar V.Gureckienė sako, kad jos vyras padarė didžiausią klaidą pardavęs įmonę: „Pasirašydamas pirkimo ir pardavimo sutartį, mano vyras pasirašė mirties nuosprendį. Tik vėliau sužinojau su kuo mes susidėjome. Dabar jau žinau, kas yra Darius Juozas Mockus (koncerno „MG Baltic“ savininkas – red.). Jeigu būtume žinoję tuomet, verčiau jam būtume atidavę tą įmonę ar bankrutavę, kaži ką darę, kad tik išliktume gyvi“, – neslėpė apmaudo moteris. „Mitnijos“ pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad A.Gureckis dar trejus metus vadovaus įmonei. Vėliau kaunietis pasinaudojo galimybe nusipirkti 10 proc. bendrovės akcijų. Už jas sumokėjo

7 mln. Lt. Tačiau pasibaigus statybų bumui bendrovės reikalai pašlijo. Šių metų pradžioje bendrovės savininkai pareiškė patyrę milžiniškų nuostolių ir buvusį vadovą A.Gureckį apkaltino prastu vadovavimu. Bendra civilinių ieškinių suma A.Gureckiui ir jo šeimos nariams siekia 77 mln. Lt. Teisėsaugos pareigūnai areštavo visą verslininko nekilnojamąjį turtą, pinigus, automobilius. „Pas mus parašyta ieškinio suma – 77 milijonai. Nuo tokių skaičių gali numirti! Mes tokių pinigų gyvenime neturėjome, – antradienį VL sakė V.Gureckienė. – Įsivaizduokite, ir dabar mūsų turtelis Registrų centre nuolat stebimas, kad nebūtų kur išleistas ar kam perleistas. Per metus mano šeimos turtas patikrintas 700 kartų, o dukters – 500!“ – šyptelėjo pašnekovė.

Nusižudė kratos metu A.Gureckis nusižudė šių metų birželio 29-osios rytą savo namuose Kauno pakraštyje. Tuo metu iš Vilniaus atvykę kriminalistai vers-

lininko namuose darė kratą. Naujas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus „Mitnijos“ skundą dėl galimo sukčiavimo. Pareigūnai užsiminė A.Gureckiui, kad jis bus sulaikytas, o vėliau – galbūt ir suimtas.Kaunietis žadėjo pats atvykti į apklausą, kai tik galės jo advokatas. Tačiau pareigūnai nesileido į kalbas ir ketino verslininką išvežti į apklausą Vilniuje. Tai išgirdęs A.Gureckis slapta į chalato kišenę įsidėjo savigynai išduotą pistoletą, svetainėje atsisėdo į minkštasuolį ir paleido mirtiną šūvį į širdį. Verslininko artimieji neabejoja, kad 59 metų vyriškis nusišovė neištvėręs psichologinės įtampos ir koncerno „MG Baltic“ vadovų spaudimo. Vakar, kalbėdamasi su GK, V.Gureckienė dar kartą priminė apie turimus psichologinio smurto, nukreipto prieš jos velionį vyrą, daiktinius įrodymus: „Turime grasinančių elektroninių laiškų iš „MG Baltic“, keistų žinučių, net liudininkų, kurių buvo prašoma: „pasakyk ką nors apie Antaną Gureckį blogo, aš tau padarysiu gera“, – pasakojo moteris.

„Pasirašydamas pirkimo ir pardavimo sutartį, mano vyras pasirašė mirties nuosprendį. Dabar jau žinau, kas yra Darius Juozas Mockus (koncerno „MG Baltic“ savininkas – red.)“, – sako velionio žmona. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kinų disidentui skirta Nobelio taikos premija pareiškė, kad „Liu Siaobo veikla yra diametraliai priešinga Nobelio premijos tikslams“. O Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas visiškai priešingai paaiškino komiteto sprendimą: „Komitetas seniai mano, kad esama glaudaus ryšio tarp žmogaus teisių ir taikos. Šios teisės yra būtina sąlyga brolybei tarp tautų, apie kurią savo testamente rašė Alfredas Nobelis.“

Kalėjime – jau trečią kartą

Nobelio taikos premijos laureatas Liu Siaobo nuteistas kalėti 11 metų „už raginilepost.fr nuotrauka mus nuversti teisėtą Kinijos Liaudies Respublikos valdžią“.

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Kovotojas už teises

Šių metų Nobelio taikos premija skirta kinų kovotojui už žmogaus teises Liu Siaobo, kuris šiuo metu kalėjime atlieka vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nė viena nominacija nekelia tokių aistrų, kaip Nobelio taikos premija. Šiųmetės premijos skyrimas kalinčiam Liu Siaobo sukėlė didžiulį komunistinės Kinijos nepasitenkinimą, tačiau patys įtakingiausi Vakarų pasaulio politikai vieningai palaikė Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą.

Buvęs Pekino universiteto literatūros dėstytojas, rašytojas, publicistas, nevyriausybinio Kinijos PEN centro, vienijančio rašytojus, žurnalistus ir profesionalius literatūros vertėjus, vadovas, tragiškų įvykių Tiananmenio aikštėje 1989 metais dalyvis Liu Siaobo pagerbtas „už ilgą ir neprievartinę kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje“. Nujausdama, kad premija gali būti skirta garsiam disidentui, Kinijos užsienio reikalų ministerija per savo atstovę spaudai dar prieš dvi savaites

1955 metų gruodžio 28 dieną gimęs Liu Siaobo labiausiai išgarsėjo kaip pagrindinis „Chartijos – 2008“ rengėjas. Šią chartiją pasirašė gausus būrys Kinijos inteligentų. Chartijoje, paskelbtoje 2008 metų gruodžio mėnesį, minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtmetį, komunistinės Kinijos vyriausybė raginama demokratizuoti šalį ir imtis radikalių politinių reformų, rengti visuotinius rinkimus, atsikratyti Kinijos komunistų partijos monopolio ir garantuoti šalyje žodžio laisvę. Likus dviem dienoms iki chartijos paskelbimo, Kinijos saugumo pareigūnai suėmė Liu Siaobo, o 2009 metų pabaigoje jis buvo nuteistas kalėti net 11 metų „už raginimus nuversti teisėtą Kinijos Liaudies Respublikos valdžią“. Tokį Kinijos teismo sprendi-

mą griežtai pasmerkė Jungtinių Tautų ( JT) vyriausiasis komisaras žmogaus teisėms, Europos Sąjunga, JAV. Pirmą kartą jis pateko už grotų dar 1989 metais po tragiškų įvykių Tiananmenio aikštėje, kai vyriausybinėms pajėgoms malšinant taikią demonstraciją buvo nužudyti keli tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių sukišti į kalėjimus. Tada Liu Siaobo buvo nuteistas kalėti dvejus metus, jam uždrausta ateityje dėstytojauti. Antrą kartą už „kenkėjišką ir antivalstybinę veiklą“ vyras buvo įkalintas 1996 metais ir praleido už grotų penkerius metus.

Pekinas siunta Kinijos vyriausybė yra įsiutusi dėl Norvegijos Nobelio komiteto sprendimo. Oficialūs šalies atstovai iškart pareiškė, kad „Nobelio taikos premijos skyrimas Liu Siaobo prieštarauja šios premijos skyrimo principams“, tačiau nė žodžiu neužsiminė, kokius būtent prieštaravimus Pekino pareigūnai įžvelgia. Jie švaistosi skambiomis frazėmis esą „tai, ką padarė Liu Siaobo, neleidžia jam būti taikos premijos laureatu“ arba kad „šiuo sprendimu Nobelio premija buvo diskredituota“, tačiau negeba racionaliais argumentais pagrįsti savo teiginių. Kinijos pyktis suprantamas. Dar iki oficialaus Norvegijos Nobelio ko-

miteto sprendimo paskelbimo buvo aišku, kad taikos premiją šiemet veikiausiai gaus kuris nors kovotojas už žmogaus arba tautinių mažumų teises iš Kinijos. Tarp pretendentų buvo kinų disidentai Vei Czinšenas ir Chu Tzia, taip pat Rebija Kadyras, kuris vadovauja judėjimui „Rytų Turkestanas“ ir kovoja už šio regiono atsiskyrimą nuo Kinijos. Kinijos užsienio reikalų ministerija iškart po Norvegijos Nobelio komiteto sprendimo paskelbimo išsikvietė konsultacijoms Norvegijos ambasadorių Kinijoje. Pekinas pagrasino Oslui „neišvengiamu santykių pablogėjimu“ ir nepaisė argumentų, kad Norvegijos Nobelio komitetas sprendimus priima nepriklausomai nuo Norvegijos vyriausybės pozicijos. Liu Siaobo žmona Liu Sia iškart po žinios apie Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą aplankė savo vyrą kalėjime ir perdavė džiugią žinią. Disidentas, išgirdęs apie jam suteiktą garbę, apsiverkė ir ištarė: „Tai premija prarastoms, nužudytoms sieloms.“ Iškart po vizito pas vyrą moteriai buvo skirtas namų areštas. Pareigūnai atėmė iš jos mobilųjį telefoną ir prigrasino, kad ji veikiausiai taip pat pateks į kalėjimą. Iki šiol neaišku, kas gruodžio 10 d. atvyks į Oslą atsiimti Liu Siaobo priklausančios premijos, kurios piniginė išraiška yra 10 milijonų Švedijos kronų (3,8 mln. litų).

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Verta žinoti

Pamiškėse prinoko putinai Lapai nukris, tik raudonos uogos liks iki viduržiemio ar dar ilgiau. Prinokusiose uogose yra cukraus, organinių rūgščių ir vitaminų C, P, A, rauginių medžiagų ir dervų, pektinų, baltymų. Jų minkštime aptinkama net 16 cheminių elementų, tarp jų – labai svarbių organizmo imuninei sistemai aktyvinti. Ne visiems malonus šviežių putinų uogų kvapas, kurį lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai. Putinų uogos sumažina skausmus sergant bronchine astma ir hipertonija. Sultys geriamos ar uogos su medumi valgomos peršalus, kosint. 10– 20 proc. putinų uogų sulčių kompresai gydo odos susirgimus (pūlinius, veido spuogus). Vaistinių savybių turi ne tik uogos, bet ir žiedai bei žievė. Putinų žievės ir uogų rauginės medžiagos turi sutraukiančiųjų savybių, organinės rūgštys didina skrandžio sulčių rūgštingumą, o karčiosios medžiagos stimuliuoja virškinimą. Žievės nuoviras naudingas karščiuojant, tinka vidiniam kraujavimui stabdyti, tai ir raminantis vaistas. Homeopatijoje putinas yra vienas svarbiausių vaistų gydant ginekologines ligas. Ypač vertingos šios uogos tiems, kurie skundžiasi širdies veikla, turi problemų su kraujagyslėmis. Poveikis didesnis, kai į ruošiamą nuovirą pridedama valerijonų šaknų, amalo žolės, levandų žiedų ir apynių spurgų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas

Sveikata

Atsispirkime rudeninei depresijai Kai pagelsta lapai, lyg ir be priežasties apima liūdesys, pritrūksta energijos.

ką. Veikiant saulės šviesai, jo gamyba didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba lėtėja, todėl prašvitus ir pabundame. Kai sutrinka seratonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergame depresija. Rudeninė depresija yra plačiai paplitusi už poliarinio rato.

Jei praradote gyvenimo džiaugsmą

Dažnai depresijos pradžios žmonės nepastebi, todėl ją gydyti pradeda per vėlai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ Tačiau prieš pasinerdami į rudens melancholiją, susimąstykite – gal tas ruduo ne toks jau baisus? Gal jokios bėdos nėra, tik dangus griūva, kaip tam kiškiui ant uodegos?

Niūri nuotaika – dar ne liga Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė sako, kad prasta nuotaika greitai praeina, o depresija – liga, turinti jai būdingų bruožų. „Depresija nėra sezoninė, žmogus ja serga visais metų laikais. Tačiau tiesa, kad psichikos būklė gali dažniau pablogėti rudenį ir pavasarį. Jei kalbame tik apie nuotaiką, natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Mums turi įtakos ir saulė, ir lietus.

Nedaug yra tokių, kurie mėgautųsi dargana“, – sako O.Davidonienė. Kita vertus, klaidinga manyti, kad nuolat turime gerai jaustis ir džiaugtis. Anot gydytojos, jei žmogus būtų visada linksmas, nesinervintų, nereaguotų į krizę, lietų ar pinigų trūkumą, jis būtų nesveikas. Natūralu išgyventi pyktį, liūdesį, gailestį – tada esi emociškai spalvinga, sveika asmenybė. Ruduo – tinkamas laikas kūrybai, pamąstymui, ramybei. To nereikia bijoti.

Kaltos cheminės medžiagos Manoma, kad rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų seratonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse. Seratoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotai-

Kaip atskirti, kada liūdesys tampa liga? „Tikroji depresija tęsiasi ilgai, pakinta mąstymas ir elgesys. Depresija prasideda tada, kai slogutis yra lyg ir be priežasties – nei lyja, nei kas atsitiko žmogaus gyvenime, o liūdna ir tiek“, – aiškina O.Davidonienė. Jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, prarandate gyvenimo džiaugsmą, apima mieguistumas, apatija, nerimas, reikėtų susirūpinti. Tačiau norint tiksliai diagnozuoti depresiją, reikia bent pusmečio. Dažnai depresijos pradžios žmonės nepastebi ir neskiria pakankamai dėmesio jai gydyti. Neretai depresijos

Kaip nesusirgti liūdesio liga • Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais. • Dėl nieko nekaltinkite savęs. • Nedarykite svarbių sprendimų: nemeskite studijų, darbo, nesiskirkite su sutuoktiniu. • Padovanokite sau dovaną, veikite ką nors malonaus. • Užsiimkite kūrybine veikla: ką nors pasisiūkite, megzkite, pieškite ar gražinkite, švarinkite namus. Judėkite. • Valgykite šokoladą. Pasigaminkite skanius pietus. Daugiau šiltų

simptomai aplinkinių, o kartais ir paties sergančiojo, yra siejami su valios trūkumu ar net tinginyste. Toks požiūris yra klaidingas, dėl jo dažnai uždelsiama gydymo pradžia.

Niekas nedžiugina Depresija gali prasidėti bet kokiame amžiuje. Ryškiausi šios ligos simptomai – iš pažiūros visai natūralūs dalykai: padidėja potraukis saldumynams, sumažėja darbo motyvacija, sutrinka miegas ir galiausiai mėgstami dalykai neteikia džiaugsmo. Pasak Psichikos sveikatos centro direktorės, tik visas komplektas, o ne atskiri simptomai leidžia diagnozuoti depresiją. Kaip gydytis nuo depresijos? „Tai gali pasakyti tik gydytojas, o pasveikti padeda ligonio įtaigumas ir pasitikėjimas, – sako O.Davidonienė. – Lengvos formos depresiją galima sėkmingai gydyti B grupės vitaminais, magniu, jonažolėmis, valerijonu. Sunkesniais atvejais skiriami antidepresantai. Geresniam rezultatui pasiekti gydymas derinamas su psichoterapija.“ sriubų ir aštroko maisto. Gausus angliavandenių maistas kelia nuotaiką. • Savo aplinką ir drabužius paryškinkite sodriais šiltais tonais. Beje, raudona gali dirginti. Geriausiai tiks geltonas skėtis. • Nebijokite kreiptis į gydytoją. • Daugiau laiko praleiskite lauke šviesiu paros metu. Namuose galima naudoti dienos šviesos lempas. Sunkesniais atvejais naudojama fototerapija – gydymas stipriomis, dienos šviesą imituojančiomis lempomis.

8 Serbų sirgaliai muša ir savus futbolininkus Gimtasis kraštas

Arvydas JOCKUS UEFA kol kas svarsto, kaip nubausti Serbijos rinktinę dėl riaušių, kurias jos sirgaliai sukėlė Genujoje (Italija). Per 2012 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes tarp Italijos ir Serbijos rinktinių teisėjas iš Škotijos Kreigas Aleksandras Tomsonas nutraukė žaidimą dėl futbolininkams pavojų kėlusio serbų aistruolių elgesio. Vėliau futbolo chuliganai ėmė siautėti Genujos stadione ir išėję iš jo. Naujienų agentūros ELTA pranešimu, per masines riaušes sužeista 16 žmonių, tarp jų – du karabinieriai. Italijos pareigūnams tik vargais negalais pavyko atkurti tvarką mieste. Trečiadienį sužinota, kad naktį Genujoje buvo suimta 17 serbų futbolo aistruolių su jų lyderiu priešakyje. Iš viso kaltinimai pateikti 35 serbams.

Garsėja nuo seno Serbų sirgaliai nuo seno garsėja impulsyviu charakteriu. Per futbolo rungtynes Belgrade nuolat įsiplies-

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Sportas

kia muštynės. Kai žaidžia stipriausi sostinės klubai, į stadioną sutelkiamos beveik visos Belgrado policijos pajėgos. Tačiau „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ sirgaliams tai nė motais. Jie daužė ir tebedaužo veidus varžovų gerbėjams, stadionai degė (tikrąja šio žodžio prasme) ir tebedega. O riaušių padaryti nuostoliai, regis, auga proporcingai stadionuose diegiamoms saugos priemonėms. Šios savaitės riaušės Italijoje – logiška serbų sirgalių elgesio pasekmė. Kas pusmetį vykstančių masinių muštynių Belgrade jiems, regis, nebepakako, tad raumeningi ir agresyvūs serbai nutarė išeiti į tarptautinę areną. Pernai rugpjūčio mėnesį „Crvena Zvezda“ smogikai nusiaubė Prahą. Prieš UEFA Europos lygos rungtynes su „Slavia“ augaloti serbų sirgaliai prisiputo alaus ir pradėjo siausti Čekijos sostinės centre – apmėtė tuščiais alaus buteliais nustėrusius praeivius bei siaubė parduotuvių vitrinas. Į policiją pristatyta apie pusantro šimto riaušininkų, kelioms dešimtims iškelti kaltinimai įvykdžius baudžiamąjį nusikaltimą.

Tą patį mėnesį pasižymėjo ir „Partizan“ gerbėjai, užsimoję pralenkti savo amžinus varžovus. Jie nutarė parodyti savo būdą ne kokiems nors atsitiktiniams praeiviams, o mylimos komandos žaidėjams. Po namuose vykusių rungtynių su slovakų „Žilina“, pasibaigusių lygiosiomis, agresyviai nusiteikusių jaunuolių minia prasiveržė į klubo „Partizan“ rūbinę, išsitempė žaidėjus į autobusą, ten užsirakino ir paauklėjo. Vėliau sirgaliai ir žaidėjai kartu nuvažiavo į klubo užmiesčio bazę. Po to Belgrado futbolininkai Slovakijoje laimėjo.

Supyko ant rinktinės Šių metų gegužę karingai nusiteikę serbų smogikai savo pyktį išliejo jau ant nacionalinės komandos. Per draugiškas rungtynes tarp Serbijos ir Naujosios Zelandijos Austrijos mieste Klagenfurte jie apmėtė žaidėjus dūminėmis granatomis ir petardomis, o ypač įsikarščiavusieji nulėkė į aikštę auklėti įvartį praleidusių futbolininkų. Komandos kapitonui Nemanjai Vidičiui teko griebtis mikrofono ir prašyti įsisiautėjusių gerbėjų nurimti. Tuomet publika paklausė savojo dievaičio. Italijoje serbai nebeklausė net visos komandos įtikinėjimų. Populiariausia įvykusio incidento Genujoje versija tokia. Serbų sirgaliai neva be galo supyko ant savo rinktinės dėl namuose pralaimėtų rungtynių Estijai, tad nutarė gerokai juos paauklėti, kad daugiau nesumanytų žaisti atsainiai. Pirmas keršto aktas įvykdytas dar prieš rungtynes su italais. Sirgaliai užpuolė serbų futbolininkus vežusį autobusą.

Nutraukė žaidimą Prieš šią savo gerbėjų ataką Valdimiro Petrovičiaus auklėtiniai šiaip taip atsilaikė. Tiesa, vartininkas į vartus stoti jau nedrįso. Vis

Agresyviu elgesiu garsėjantys Serbijos futbolo sirgaliai šią savaitę sukėlė riaušes Italijos mieste Genujoje. EPA-Eltos nuotraukos

dėlto svečiai Genujos „Luigi Ferraris“ stadiono tribūnose sukėlė tikras riaušes: degino fakelus, laužė kėdes ir vertė užtvaras, skiriančias svečių tribūnas. Galiausiai į degančią tribūna buvo pasiųstos apsišarvavusių karabinierių pajėgos, gaisrininkai pradėjo vynioti savąsias žarnas, rengdamiesi atvėsinti svečius, o teisėjas K.Tomsonas atidėjo rungtynių pradžią. Po pusę valandos trukusių „derybų“ su futbolininkais, serbų gerbėjai nusiramino ir rungtynės, vėluodamos pusę valandos, prasidėjo. Jos tęsėsi tik šešias minutes. Į aikštę nuskridus eiliniam degančiam daiktui, škotas teisėjas vėl sustabdė žaidimą, pasitarė su UEFA inspektoriumi ir abiem treneriais. Paskui pakvietė žaidėjus ir pranešė, kad futbolo šiandien daugiau nebus. Italų žaidėjai plojimais padėkojo savo sirgaliams, šie atsakė tuo pačiu. O serbai tiesiausiu keliu pasuko į rūbinę... Oﬁcialios UEFA reakcijos į įvykį kol kas nėra. Europos futbolo sąjunga pradės savo tyrimą, gavusi oﬁcialų rungtynių delegatų raportą. Tačiau jau dabar aišku, kad Serbijos futbolo federacijai mažiausiai gresia techninis pralaimėjimas.

Politinės pasekmės Serbijos aistruolių sukeltos riaušės gali apsunkinti ir šios šalies stojimą į Europos Sąjungą. Tai pareiškė Belgrade su vizitu viešėjęs Italijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Alfredas Mantika. „Man labai gaila, bet tai skandalingas Serbijos įvartis į savo vartus. Matyt, kažkas nori sutrukdyti Serbijai įstoti į Europos Sąjungą ir daro visa, kad sustabdytų šį procesą“, – sakė trečiadienį A.Mantika interviu Italijos radijo stočiai „Radio 24“.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. spalio 15–22 d., Nr. 3 (34). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Varënos rajone

Geriau savas smėlis nei svetima riebi žemė

Kodėl čia gyventi gera? Vidas Mikalauskas, Varėnos rajono savivaldybės meras

Dzūkija – labai savita etnografinė Lietuvos sritis tarp Nemuno vidurupio ir Neries. Jos vardas palyginti nesenas, pasirodęs lietuvių literatūroje XIX amžiuje, atgimstant tautai.

Dzūkai labai nuoširdūs, vaišingi, svetingi, mėgstantys bendrauti, svečias dzūkui yra Dievo dovana, jį už stalo sodina, kuo turi, tuo vaišina.

Onutė DROBELIENĖ

Miškuose išsibarstę kaimai

Šių vietų gyventojai dzūkais vadinami dėl ryškios tarmės ypatybės – dzūkavimo. Dzūkuoja ir rytų aukštaičiai, tačiau dzūkais vadinami tik Lietuvos pietiečiai, išsiskiriantys dar ir savitais papročiais, liaudies dainomis, gyvenimo būdu. Daugelis amatų čia išsilaikė ilgiau negu kitur, o kai kurie darbai – net iki mūsų dienų.

Pietryčių Lietuvoje artimoje kaimynystėje gyvena gruntų, panemunių ir šilų dzūkai. Gruntų dzūkų žemės geresnės, nuo seno jie verčiasi žemės ūkiu. Panemuniškiai tradiciškai buvo žvejai ir sielininkai. Šilų dzūkų kraštas (aplink Marcinkonis, pačiuose pietuose) prasčiausias ūkininkauti. Šiliniai save vadina pieskynų dzūkais.

Čia kraštovaizdis archajiškiausias, lėtai kintantis. Kaimai išsimėtę miškuose, pagal architektūrinį planą – kupetiniai ar gatviniai. Vietovardžiai skambūs, mieli, išradingi – Linažiedziai, Vidursodė, Vuogeliškės, Nabažėliai. Ar tiesiog pasakantys, kad toje kaimo dalyje gyvena žmonės viena pavarde: Svirnelių, Bakanauskų, Gaidzų „kampas“. Kaimo pradžioje stovi aukšti, dvigubi kryžiai. Kodėl tokie

Lilijos Valatkienės nuotrauka

aukšti? Kad išsiskirtų tarp medžių, supančių kaimą iš visų pusių, kad būtų galima įkasti iš naujo, kai apatinę dalį pieskelis „suėda“. Kiek mažesni – kaimo vidury, kryžkelėse, vos ne prie kiekvienos pirkios. Kaimo gale – vėl aukštas, dvigubas arba su ietimis. Ir būtinai visi padabinti žiurstėliais – Lietuvoje juos taip puošia tik dzūkės. Nukelta į 10 psl.

Patriotų duoklė laisvei ir tikėjimui Prieš devynis dešimtmečius pastatyto Vytauto Didžiojo paminklo nesuniokojo nei karas, nei sovietų santvarkos buldozeriai. Lilija VALATKIENĖ Perlojos su niekuo nesupainiosi. „Tai tas mažas Dzūkijos miestelis, kuriame stovi paminklas Vytautui Didžiajam?“ – prisimenu, klausinėdavau savo tėvų. Dabar to paties klausinėja mano vaikai.

Nuoširdžios aukos Prieš devyniasdešimt metų Perlojos bendruomenė už savo pinigus pastatė ne tik paminklą Vytautui Didžiajam, bet ir mūrinę Švč.

Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Iš kur parapijiečiai gavo tiek pinigų? „Nemažai lėšų skyrė Amerikos lietuviai, aukojo ir kaimyninės parapijos. Kiekviena šeima, valdžiusi valaką (21 ha) žemės, turėjo atseikėti duoklę 1 200 litų. Anuomet tai buvo tikras lobis. Tuo metu parapijoje gyveno apie du tūkstančius žmonių. Aplinkui miškai, todėl turtingų valakinių buvo nedaug, derlius prastas. Šiandien skundžiamės, kad neturi-

me pinigų. Tačiau negaliu suvokti, kaip žmonės tais laikais galėjo paaukoti tokią sumą pinigų. Amžininkai pasakojo, kad jiems buvę labai sunku. Žmonės nuo savęs atimdavo geresnį kąsnį, kad surinktų reikiamą sumą. Kas neturėjo valako žemės, aukojo, kiek negaila, nuo širdies. „Perlojiškius vedė patriotizmas. Sakė, kad Vytautui Didžiajam ir Bažnyčiai paaukotų viską“, – pasakojo Perlojos muziejaus muziejininkė Regina Kupčinskienė. Nukelta į 10 psl.

Paminklą Vytautui Didžiajam kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Atvykėlį Dzūkijoje vadina užeiviu. Šiemet netoli Perlojos grybaudamas susitinku žmogų, o tas man vietoje „Labas rytas“ sako: „Na, kaip tau sekasi, užeivi?“ Sakau jam: „Koks aš tau užeivis! Aš vietinis, 31 metus čia gyvenu. Mano sodyba čia pat, už ano miškelio.“ Esu kilęs iš Alytaus. Kai paklausia, kas aš toks, paaiškinu: tėvas buvo suvalkietis, motina – dzūkė. Tad spręskite patys. Čia atvažiavau šviesaus atminimo žurnalistės Romos GriniūtėsGrinbergienės dėka. Žaidžiau rankinį, mes buvome sporto bičiuliai. Prisimenu „Sporto“ laikraštyje ji rašė, kad Varėnos rankinio komandai reikia trenerių, pedagogų. Baigęs mokslus Pedagoginiame universitete, pasisiūliau į darbą. Dabar „Ūla“ žaidžia aukščiausioje lygoje. Šią komandą vadinu savo kūdikiu. Treniravau žaidėjus keturiolika metų. Pamenu, jau dirbdamas meru neturėjau, kam perduoti komandos. Auklėtiniai per jauni tapti treneriais, o „Ūla“ – pačiame žydėjime. Tai šešetą metų teko būti ir treneriu, ir meru. Po darbo vos kojas pavilkdavau. Per tuos metus su komanda tik kartą pavyko išvažiuoti. Ne dėl to, kad nenorėjau. Darbo savivaldybėje tiek, kad sporto keliones teko atidėti. Grybų šventę atgaivinome prieš keturiolika metų. Įsivaizduojate, per tą laikotarpį nė karto lietus šventės neišvaikė. Ilgalaikę sutartį su Dievu pasirašėme. Jauki ir šauni visų rajono žmonių šventė išaugo į didelį grybų festivalį. Retkarčiais pavydžiu žemaičiams jūros, tos atmosferos, kuri apgaubia žmogų, plaukiantį laivu per neaprėpiamus vandenis. Tačiau čia tikrai labai gera. Girdėjau daug vilionių, įvairių darbo pasiūlymų Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Visuomet kultūringai atsisakydavau. Žinau, kad niekur geriau nebus. Mano siela čia, Dzūkijoje, su šiais žmonėmis. Čia aplinka tokia gera, nuostabi aura apgaubia bendraujant su kaimo žmonėmis. Iš jų gavau labai daug pamokų, gyvenimiškos išminties pasisėmiau. Nukelta į 11 psl.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Mūsų paveldas

Atkelta iš 9 psl.

Kumelaitė nė krust

Žiurstėlis užrišamas ant kryžiaus kaip pagarbos, padėkos ženklas, o kai kada atgailaujant, atsisveikinant, kreipiantis pagalbos. Šimtmečius dzūkų ūkio pagrindas buvo miškinė ir dirvoninė žemdirbystė bei verslai, susiję su miško ir jo gėrybių naudojimu: miško kirtimas ir sielių plukdymas; medienos perdirbimas – pelenų, medžio anglies, dervos, deguto gavybai, statybinėms medžiagoms (rąstams ir malksnoms stogui dengti); balų rūdos gavyba, lydymas ir kalvystė; medžioklė; žvejyba; drevinė bitininkystė; grybų, uogų, vaistažolių rinkimas ir perdirbimas. XIX a. antroje pusėje šaltiniai teigia, kad čia buvo sėjami žieminiai ir vasariniai rugiai, grikiai, linai, lęšiai. Užklydusiems keliautojams atrodė, kad rugiai čia sėjami „tik todėl, kad toks paprotys“. „Bulbaitių kiek sodzinom, ciek jir kasėm...“ – pasakojo senolė, prisiminusi motulės atsidūsėjimus. Tiktai prie upelių driekiasi vešlesnės pievos, derlingesnės žemės ploteliai. Žmonės čia nuolat susidurdavo su gamtos negandomis, nors ir stengėsi su ja gyventi santarvėje. Norėdami dirbti daugiau žemės, jie turėjo iškirsti medžius. Iškirtus didesnius plotus, vėjas imdavo ardyti dirvožemį, pustyti smėlį. Šilų kaimų žemėse sausi pušynai, tarp jų įsiterpę atviri smėlynų plotai, kuriuose net ir medžiai neįsišaknija.

Didžiosios XX a. nelaimės – trėmimai, kolektyvizacija, melioracija – neaplenkė ir šilinių. Antai šeima iš Zervynų kaimo buvo ištremta Žemaitijon. Viena moteris pasakojo: „nuvejom su dzieduliu laukų apveizdėc, o ty žamelė nor an duonos tėpk, bet kų su juoj daryc – niekas nepasakė... Jau pirmųdzien savo visus padargus palaužėm, o kumelaitė mūs drabnutė vos tįsė medzinį arklų, kol cik viskas patraiškėj jir sustojo, nė krusc...“ Net vaikui buvo aišku, kad be miško išgyventi nepavyks: šeimai, ištremtai į Pakruojo kraštą, atvykus į skirtą vietą, vaikelis įsikorė į medį ir apsidairęs aplink pareiškė: „moma, moma, kap mes ca gyvensma, kadgi ca miško nėr...“ Daugelis šeimų, vos pasitaikius progai, grįžo į savo gimtąjį kraštą – „geriau radna pieskelė, kap svecima godna žamelė“. Sovietmečiu, kaip ir visoje Lietuvoje, įkurti kolūkiai, bet išsilaikę vos metus kitus buvo pertvarkyti į žuvininkystės ūkį, miškų ūkius: smėlynai, upelių upeliukų vagos, siauri miškų keliukai, miškuose atokiai kitas nuo kito nedideli derlingesnės žemės lopeliai – traktoriai, kombainai ar kiti gremėzdiški mechanizmai tokiam ūkiui visiškai netinkami.

Audėjoms laumės padeda Juostos audimas mitologijoje prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui. Lietuvių kultūroje juostų au-

Geriau savas

nei svetima

Dzūkijos kraštovaizdis archajiškiausias, lėtai kintantis. Kaimai išsimėtę miškuose, pagal architektūrinį planą – kupetiniai ar gatviniai.

dimas kaip apeiga ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje. Paprastai daugiausia juostų išausdavo mergaitės ir merginos iki vestuvių. Gabumai austi buvo labai vertinami ir daug lėmė pasirenkant nuotaką. Mat merginos į juostas įdėdavo daug širdies, į audimą sutelkdavo visas savo viltis, svajones, maldas. Apie darbščias audėjas, kurios audžia per naktį, buvo manoma, kad joms laumės padeda. Dzūkų audėjos kryžiuko raštą vadina krikštėliu ir kaip talismaną perduoda jį iš kartos į kartą. Tikima, kad austa juosta yra dvasinės apsaugos ir sveikatos šaltinis.

Miškas rengė ir maitino

Saldžiaisiais grybukais vaišina Janė Česokienė ir Aistė Smilginytė iš Krivilių kaimo.

Šiliniai dzūkai konservatyvūs. Į pastabą atkirs: „tep darė mūs dziedai...“ Suprask, išgyveno jie – išgyvensime ir mes. Miškas rengė, maitino, teikė dvasios ramybę. „Visa, kas gera, pareina iš girios“, – sako senieji kaimų gyventojai. Rakandai, namų apyvokos daiktai, trobesiai – visa pačių padaryta. Pasirodžius grybams, dzūko namie nerasi. Grybavimas – būdas užsidirbti. Išdygus pirmosioms voveraitėms, kaimynė, paklausta ar jau ragavo „lepeškutių srubos“, taip paaiškino: „vaikeli, kap jų gali valgyc, kap kandzi – ana cypia: aš centas, aš centas...“

Namai dzūkui – šventa vieta. Čia praeina visas gyvenimas, čia žmogus jaučiasi saugus. Vaikšto senieji kaimų gyventojai dar tėvų pramintais grybų takeliais. Pagal tam tikrus ženklus net neišėję iš kiemo suprasdavo, kur ir kokie baravykai pasirodė – trakinukai, rudagalviai ar balti. Rinko tik penkias grybų rūšis. Pavasarį – šmarškus. Tiesa, negirdėta, kad bent vienas dabartinis septyniasdešimtmetis būtų ragavęs šio grybo. Zelionkos renkamos į krepšius su dangčiais ir prieš nešant supirkėjams merkiamos į sraunų upelio, šaltinėlio vandenį – kad smėlio neliktų. Uogavimas – nelengvas darbas. Didžiausias turtas – spalgenos, renkamos ir parduodamos ir rudeniop, ir pavasarį. Užpiltos šaltinio vandeniu, išlaikomos ištisą žiemą. Bruknės raugiamos žiemai. Mėlynės, vaivorai, avietės, upelių pakrantėse augančios serbentės, bobingės renkamos labai retai ir tuoj pat suvalgomos. Džiovintų mėlynių pasiliekama, kad turė-

tų viduriams sutrikus ir nuo kosulio. Surinktos žemuogės suvalgomos ir tik labai mažais kiekiais džiovinamos vaistams, arbatai.

Privati bičių nuosavybė Bitutes irgi miške, drevėse laikė. Bitininkas parinkdavo pušį. Statybai netinkamą, dervingą – net nudžiūvęs toks medis nepūva. Nukirsdavo viršūnę, ir pušelė imdavo augti į plotį, o ne į aukštį. Medžiui nekenkia, žaliuoja šoninėmis šakomis. Tada iškaldavo drevę, išskobtą angą užverdavo, palikdami landą. Bitutės pačios namelius apsišildydavo. Apsigyvenus bitėms, tai jau privati nuosavybė, kuri būdavo saugoma įstatymų. Kadaise Lietuvos Statute buvo numatyta net mirties bausmė už svetimos drevės išplėšimą. Žalos drevėms pridarydavo meškos. Kad koriai netaptų lengvu grobiu, įtaisydavo kliūčių: padėdavo apverstas akėčias arba tiesiai prieš pat landą ant virvės parišdavo trinką, užsikorusiai meškai ji trukdė išlupti dureles. Letena sušėrus, trinka smogdavo atgal. Meškos atmintis, matyt, nebloga: sako, ji retai grįždavusi prie tos pačios drevės. Medin įkopti reikėjo ir žinių, ir įgūdžių. „Dziedas pas bites ajo, kap kunigas pas altorių. Pircin prausės, po baltai rėdės jir sakydavo – ainu girion prog kojas in smercį veizėc“.

Patriotų duoklė laisvei ir tikėjimui Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią bendruomenė pasistatė savo lėšomis.

Atkelta iš 9 psl.

Nesunaikinami laisvės simboliai Po keturiolikos metų bažnyčią reikėjo perdažyti. Parapijiečiai vėl rinko pinigus. Perlojos bažnyčia dažyta natūraliais dažais. Anot R.Kupčinkskienės, nedaug tokių Lietuvoje, artimiausia – Vievyje. Pirmiausia ant sienų buvo tepamas dažų sluoksnis, o vėliau išraižoma. „Įsivaizduojate, koks storas turėjo būti dažų sluoksnis“, – aiškina muziejininkė ir priduria, kad natūralių dažų gamybai ūkininkai aukodavo kiaušinių ir pieno. Per stebuklą Perlojos bažnyčios skliautai išsaugojo Vytauto Didžiojo portretą, Gedimino stulpus ir Vytį.

Paminklą Vytautui Didžiajam kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti. Jis išliko, nes perlojiškiai tam visaip trukdė. Be to, paminklą statant jo viduje buvo įlieti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros. Jeigu šis paminklas būtų sprogdinamas, į orą išlėktų dalis Perlojos. „Tokia buvo Perlojos respublika“, – didžiuojasi R.Kupčinskienė po miestelį vedžiodama turistų grupes.

Prikurta ir nebūtų legendų Iš lūpų į lūpas keliauja pasakojimai, kad Perlojos respublikos kariuomenė priešinosi ne tik puldinėjantiems vokiečiams, lenkams, rusams, bet ir Lietuvos kariuomenei. Tačiau Perlojos respublikos prezidento Jono Česnule-

Per stebuklą Perlojos bažnyčios skliautai išsaugojo Vytauto Didžiojo portretą, Gedimino stulpus ir Vytį. Martyno Vidzbelio nuotraukos

vičiaus dukra Petronėlė Česnulevičiūtė teigia, kad tai buvo tiesiog nesusipratimas: „Vyrai paprasčiausiai neatpažino, kad tai Lietuvos kariuomenės kariai. Kokie dešimt perlojiškių buvo suimti, bet netrukus juos paleido.“ Vilniaus universiteto docentė atskleidžia ir daugiau apie Perloją pa-

sakojamų nebūtų legendų. „Netiesa, kad Perlojoje veikė kelių šimtų vyrų kariuomenė. Perlojos apylinkėse buvo tik koks tūkstantis žmonių, tai iš kurgi tie šimtai kareivių? – juokiasi Perlojos prezidento dukra ir teigia, kad tuo metu Perloją gynė ir tvarką palaikė 80 vyrų būrys.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

smėlis

riebi žemė Nuotraukoje – Puvočių kaimas.

Iš tikrųjų bitininkui reikėjo būti labai atsargiam: kopimo prietaisas geinys – sudėtingas įvairiai pintų ir rištų virvių raizginys su medine lentele atsisėsti ir kabliu pakilus prisitvirtinti.

Pykčio ilgai nelaiko Namai dzūkui – šventa vieta. Čia praeina visas gyvenamas, auginami vaikai, čia žmogus jaučiasi saugus.

Namų aplinka gerai pažįstama, jungianti kelių kartų gyvenimus, drauge ir labai paslaptinga. Šeimos gausios. Juo daugiau dukterų, juo didesnis rūpestis tėvui. Jau nuo „dzvylikos keturiolikos metų mergaitė imdavo galvoc, kuoj aprangs savo būsimus vaikus, vyrų“. Verpdavo, ausdavo... Šilinių dzūkų merginos noriai tekėdavo už geragrumscų, geražamių krašto jaunikių. Visas kaimas rūpinasi naujai atsikėlusiais gyventojais – geranoriškai siūlo pagalbą, supažindina su kaimo tvarka. Artimiausi kaimynai jaučiasi atsakingi, kad naujakuriai nesijaustų svetimi. Globojami seni, vieniši ar ligoti kaimynai. Ištikus nelaimei, visi sulekia pagalbon: „Jir dzaugsmi,

Gimtasis kraštas

Išradingos dzūkų šeimininkės

Kodėl čia gyventi gera?

Dzūko duonelė, pyragas – iš grikių. Kasdienis valgis kuklus, bet labai įvairus. Dzūkės išradingos šeimininkės. Pavasarį išvirs sriubą iš vos prasikalusios dilgėlės, rūgštynės, balandos... Beveik visos daržovių sriubas skanina džiovintais grybais. O dar zacirka, kleckelių, pakruopių sriubos, juka, vasaros darbymečiu – šaltos (kaplūnas, šalti barščiai, saldžiosios)... Kiek rūšių padažų ir pagardų – iš kanapių, aguonų, svėrių ir kitų pievose bei miškuose augančių žolynų. Košės – žirnių, bobikų, grikių, kitų kruopų, troškės, bulvių ir bulvių tarkių su grikiais. Mėsiedas – laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių – sočiausias. Lašinukai, kindziai, palendricos, kumpiai, kilbasos – viskas tik sūdyta, vytinta. Mėsa, karkos, ventrobai (kraujiniai, grikiniai, bulviniai vėdarai). Egzotiškiausias – šaltanosiai. Gaminami iš grikių miltų (kartais pridedant ir bulvių tarkių), su kanapių ir svogūnų ar

Žiurstėlis užrišamas ant kryžiaus kaip pagarbos, padėkos ženklas, o kai kada atgailaujant, atsisveikinant, kreipiantis pagalbos.

– Nesąmonė ir tai, kad perlojiškiai turėjo savo piniginį vienetą. Kur ir ką už tuos pinigus būtų nupirkę?“ 1941 m. visa Česnulevičių šeima buvo įtraukta į tremtinių sąrašą. Perlojos prezidentą ir jo šeimą apsaugojo tik tai, kad jis buvo ge-

respublika gyvavo nuo 1918 m. lapkričio 13 d. iki 1918 metų gegužės, tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę čia gyvenantiems žmonėms ir toliau teko patiems ginti savo namus, todėl stipri vietos savivalda išsilaikė iki 1923 m.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, Perloja pagarsėjo savo savivalda, tad buvo pavadinta Perlojos respublika. Oficialiai respublika įkurta 1918 m. lapkričio 13-ąją, panaikinta 1919 m. gegužės 2-ąją, tačiau istorikai teigia, kad faktiškai ji gyvavo iki 1923 m. Perlojos respublika turėjo tiesioginiu būdu miestelio ir parapijos gyventojų išrinktą valdžią – Komitetą ir teismą. Valdžia skirdavo policiją ir miško eigulius. Buvo suorganizuotas stiprus ginkluotas apsaugos būrys, kuris sėkmingai gynė Perloją nuo plėšikaujančių gaujų, vokiečių kareivių ir lenkų legionierių.Respublikai priklausė dešimt gretimų kaimų:

Dvarčiai, Trakiškiai, Žiūrai, Mančiagirė ir kiti. Perlojos respublikos prezidentu buvo išrinktas Jonas Česnulevičius (mirė 1952 m.). 1920–1923 m., ginant Lietuvos nepriklausomybę, ypač pasižymėjo Perlojos šauliai. Tai buvo pertvarkytas apsaugos būrys. Kartu su Lietuvos kariuomene šauliai dalyvavo svarbiuose mūšiuose, savarankiškai saugojo neutralioje zonoje atsidūrusią Perloją ir jos apylinkes. 1923 m. nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Perloja liko Lietuvos teritorijoje, o kitas Merkio krantas jau priklausė Lenkijai.

Atkelta iš 9 psl.

aguonų įdaru. Gėrimai – saldė, kisieliai iš uogų ir avižų, džiovintų vaisių, įvairiausios žolelių arbatos, midus, kava – iš gilių, morkų, cikorijų šaknų. Dzūkai ir nepralenkiami naminės gamintojai. Kepiniai – pyragai, pyragėliai, bandelės su varške, uogomis, lašinukais. Begalė patiekalų iš bulvių, bet šiandien bene mėgstamiausias patiekalas – bulvinės bandos ant kopūstų lapų. Žiemai dzūkas tuščio rūsio nepalieka. Šviežios daržovės, rauginti kopūstai, bruknės, grybai, agurkai. Šaltinio vandeniu užpiltos spanguolės. Džiovintos mėlynės, kriaušės, obuoliukai, žirniai, lęšiai, vikiai, pupelės ir įvairiausios žolelės.

Puošnios langinės iš tolo šviečia ir užeiti kviečia.

jir bėdoj – susiedas arcausia. Geras susiedas – brangiau kap giminė.“ Šilų dzūkai jokiam darbui žmogaus nesamdė – viską darė patys. Vaikščiojo vieni pas kitus į talkas, atlygis talkininkams buvo gardesnis valgis. „Jei ne grybai jir ne vuogos – šilų mergos būtų nuogos, jei ne grikiai jir ne lįšiai – dzūkų bernai būt nuplyšį.“ Šį posakį sugalvojo ne koks pašalietis, norėdamas pasišaipyti, o patys dzūkai. Jie labai nuoširdūs, vaišingi, svetingi, mėgstantys bendrauti, svečias dzūkui – Dievo dovana, už stalo sodina, kuo turi, tuo vaišina. Dzūkai turi subtilų humoro jausmą. Labai emocingi. Supykę išsikal-

ležinkelininkas, todėl turėjo būti išvežtas trėmimams baigiantis. „Iš pradžių rusai nespėjo deportuoti, o paskui, karo metu, tėvelis sunkiai susirgo. Taip ir pavyko išvengti tremtinių likimo“, – pasakoja P.Česnulevičiūtė. Oficialiai vadinamoji Perlojos

Mūsų paveldas

ba, pykčio ilgai nelaiko. Nuoskaudas greitai pamiršta. Optimistai. Rodos, dėl nieko nesuka galvos – gyvena lengvai ir žaismingai. „Viena akelė verkia – kita juokias“. Antai prie mirusiojo rymodama rypuoja senolė: „pažiūrėk, tavo visi susiedėliai suvejo pas tavi, kelkis tėvule, negulėk, atmerk savo šviesias akelas“, ir iškart labai natūraliai marčiai tarstels: „pamaišyk kokletus – prisvils“, tada vėl graudžiai raudos: „kam tu mumi palikai vienus vargelio varguoc...“ Dzūkijoje raudos dar gyvos. Raudant išsikalbama, kad palengvėtų, išsakoma tai, kas nesuspėta pasakyti gyvam.

1928–1930 m. Perlojoje pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, o 1931 m. atidengtas paminklas didžiajam kunigaikščiui Vytautui pagerbti su užrašu Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis. Šį paminklą kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti. Pokario metais keliasdešimt gyventojų išėjo į miškus ir aktyviai įsijungė į Pietų Lietuvos partizanų gretas. Už Perloją ir visą Lietuvą žuvusiems partizanams atminti Perlojoje 1995 m. pa- Paminklas žuvusiems partizanams atminti. Martyno Vidzbelio nuotraukos statytas paminklas.

Šiliniai dzūkai skiriasi nuo gruntinių ir Panemunės dzūkų. Jie nuoširdesni, atviresni, tauresni. Net savo jubiliejų švęsdamas kviečiau dainuoti kaimo moterėles. Žiūrų, Marcinkonių ansamblių moterys mano šventėje buvo garbingos viešnios. Galiu jas draugėmis vadinti, nes su jomis daug metų neformaliai bendrauju. Šiemet metai itin grybingi pasitaikė. Aš aistringas grybautojas! Niekada nepamiršiu savo pirmos dienos Varėnoje. Susipažinęs su darboviete, nusprendžiau pagrybauti. Tiek voveraičių nebuvau matęs! Striukę teko nusirengti. Susikroviau jas ir parsivežiau į Alytų. Šis ruduo nerealus! Pripjoviau 313 baravykų. Mažiausias grobis per dieną būdavo 40 gražuolių. Jeigu būtų mano valia, tai šiemet iki vėlyvo rudens nemokėčiau jokių socialinių išmokų. Nekalbu apie žmones su negalia, pensininkus. Tačiau visi kiti sveiki ir drūti, tačiau darbo neturintys žmonės, galėjo uždirbti nemenkai. Supirkimo kainos buvo geros. Už voveraičių kilogramą iš pradžių mokėjo apie 20 litų, vėliau ji nukrito iki 7–12 litų. Baravykai buvo superkami po 6–12 litų už kilogramą. Darbštesni žmonės per dieną uždirbdavo per šimtą litų. Intensyviai grybaudamas, mero atlyginimą per dvi savaites tikrai kiekvienas būtų užsidirbęs. O koks mero atlyginimas? Per krizę atlyginimas sumažėjo. Gaunu 3 800 litų. Irena Pyšinskienė, Kaniavos seniūnijos socialinio darbo organizatorė

Turtingiausi yra panemunių dzūkai. Jų žemė geriausia, derlingiausia. Nors visų dzūkų Dievas turtais nepalepino, bet mus, gruntinius, o ypač šilinius, ant smėlio gyvenančius, – visai pamiršo. Jei ne grybai ir ne uogos, tai pati žinote, kas mums grėstų. Čia visur vien „pieskos“. Gal todėl niekada čia ir dvarų nebuvo. Aš čia gimiau ir augau. Kai ištekėjau už baltarusio, išvykome gyventi į Lydą. Ketverius metus ten ištvėriau. Grįžome su vyru atgal į mano gimtąjį kaimą. Troškome būti savarankiški, todėl pas tėvus gyventi nenorėjome. Įsidarbinome kolūkyje, pasistatėme namelį, kuriame iki šiol ir gyvenu. Tik jau viena. Prieš devyniolika metų vyrą palaidojau, neilgai mudu pasidžiaugėme savo laime, po šešiolikos metų jį infarktas pakirto. Tėviškė, savi žmonės, viskas artima, miela, jauku ir pažįstama. Čia palaidota mano motina, šalia jos atgulė ir vyras. Niekur nenoriu iš čia išvažiuoti, nors vaikai kvietė pas save į Aukštaitiją. Bet man čia geriausia. Anksčiau dirbau kolūkio buhaltere. Dabar mano darbas susijęs su pagalba kitiems žmonėms. Nukelta į 13 psl.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Mūsų paveldas

„Lietuva graži jau vien todėl, kad turi Didelytę“, – vedžiodamas svečius po galeriją sakė ilgametis dailininkės kaimynas rašytojas Kazys Saja.

„Andeinės“ galeriją Dainavos girioje atranda vis daugiau meno mylėtojų. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Dainavos girios galerija Jaukiai glosto rudeninės saulės šiluma, rusena aukuras, nuauksinti liepos lapai iš lėto krinta ant žemės. Geltonoje atokaitoje nurimsta vėjas ir mintys. Regina JASIUKAITIENĖ Tikrai neįprastas kultūros reiškinys – galerija girios viduryje, mažame Dainavos kaimelyje – traukia tikruosius meno gerbėjus. „Andeinės“ galerijoje nebėra tik jos šeimininkės, šios dvasinės buveinės įkūrėjos dailininkės Gražinos Didelytės. Daugiau nei prieš trejetą metų ji išėjo anapilin, palikusi lobį – savo kūrybą.

Pabėgo iš miesto

Paslaptingos moters grafika

Girioje pasislėpusi galerija buvo didžioji menininkės svajonė. Pasitraukusi iš miesto šurmulio, dailininkė ieškojo ramybės, vienumos ir atklydo į nuošalų Dainavos girios Rudnelės kaimą. Atklydo bekeliaudama paskrobliu ir pasiliko. Nusipirko trobelę, gyveno čia net ir žiemą, kai kaime nebelikdavo nė gyvos dvasios: vasarotojai jau būdavo išdūmę į šiltas gūžtas, kaimo močiutės – pas vaikus. Aplink tik girių ošimas, amžinai vingrus, nė per didžiausius šalčius neužšąlantis Skroblus – šaltinių upelis, tyriausias iš tyriausių Lietuvos vandenų. Dar paukšteliai, katinėlis. Ir jaukus ugnies traškėjimas krosnyje. Dailininkė buvo prisijaukinusi ne tik didžiąją vienatvę, bet ir kūryba virstantį laiką. Čia, šitoje nepaprastos traukos erdvėje, reiškėsi jos būtis, pakylėta virš smulkmeniškos buities. Jai gimė mintis įkurti savo darbų galeriją ir pavadinti ją mūsų protėvių šaltinio dievo Andeinio vardu.

Aukštumėlėje po liepomis užkuriamas aukuras taip pat sumanytas dailininkės. Blyksteli ugnelė, įsikerta į sausą skiedrą. Ant aukuro akmens, saulėkaitoje – driežiukas! Visai toks pat, koks iškaltas ir ant Gražinos antkapio. „Ženklas, kad ir šį kartą ji su mumis!“ – šypsosi susirinkę grafikės draugai, bičiuliai, giminės, kaimynai. Visai atsitiktinai užklysta pėsčių keliautojų grupė. Vis dažniau G.Didelytės kūrybos gerbėjai atranda galeriją, pasislėpusią Dainavos girios glūdumoje. Gyva būdama menininkė tikėjosi, kad ją suras tie, kurie ieško ypatingos nuotaikos, besiskleidžiančios natūralios gamtos prieglobstyje. Ratu sustoję aplink aukure rusenančią ugnelę, žmonės dalijasi prisiminimais. Vieni regi Gražiną dar mergiūkštę, ravinčią daržą Kauno priemiestyje, kiti mena ją studentę, vaikštančią po Žaliakalnio ąžuolyną, rymančią prie Adomo Mickevičiaus akmens, kiti jau prisimena atsitiesusią po šeimyninių negandų, pasirinkusią ramybę Dainavos girios prieglobstyje.

G.Didelytės kūrybos puoselėtojas ir gyvenimo draugas Vygandas Čaplikas T.Staniko nuotrauka uždegė aukurą.

Tuščiai kalbėti Gražina nemėgo, todėl kaimynams liko paslaptinga, gal net keista. Jos grafika sudvasinta ir išgryninta. Savo kūriniais ji tarsi kvietė į aukštesnę, sakralesnę būtį.

Laukinės gamtos įkvėpta „Lietuva graži jau vien todėl, kad turi Didelytę“, – sakė ilgametis jos kaimynas rašytojas Kazys Saja, gerai pažinojęs dailininkę. Menotyrininkė Laima Šinkūnaitė prisiminė Gražiną jaunystės metais, bendras keliones, kūrybinius sumanymus ir daugybę laiškų, papuoštų piešiniais. Poetė Zita Mažeikaitė savo kaimynei, nuostabiai sielos sesei, paskyrė eiles.

Į širdį sklinda šviesa – nuo lapų geltonio, nuo gyvų prisiminimų, nuo artumos jutimo, tarsi pati dailininkė Gražina būtų kartu, klausytųsi, stebėtų ir droviai šypsotųsi. Svečiai pasklinda po sodybą. Čia tiek erdvės, laukinės, žmogaus rankų tarsi nelytėtos gamtos! Siaurai dalgės prapjautu takučiu vieni nuklysta prie pirtelės, ten – Skroblus, jame – raudonos alksnio šaknys žydi krauju, primindamos amžinybę. Nuo kluono per pievą pareina tolėliau nuklydusieji, užsižiūri į purpuru degantį ožekšnio krūmą, Didelytės sodintą, akimis vedžioja šiaurinėmis kerpėmis apėjusias tvoras. Gal vasaros rūkai, tokie dažni šiame slėnyje, jas išblukino? Gera šitame Dievo ir gamtos kampelyje. Gražinos Didelytės kūrybos gerbėjai žino menininkę kaip miniatiūrų meistrę ir knygų iliustratorę. Parodoje galima išvysti ir nematytų, niekur dar nedemonstruotų ar labai seniai rodytų darbų. Dailininkė net keturis dešimtmečius bendravo su aktoriumi Laimonu Noreika, padovanojo jam daug savo kūrinių. Jo dukra Rūta NoreikaitėOginskaitė savo tėvelio grafikos darbų kolekciją perdavė G.Didelytės archyvui. Įdomesni dabar eksponuojami „Andeinės“ parodoje. G. Didelytės kūrybos puoselėtojas, jos gyvenimo draugas Vygandas Čaplikas uždegdamas aukurą pasidžiaugė, kad „Andeinę“ girioje atranda vis daugiau meno mylėtojų.

Gražinos Didelytės kūrybos gerbėjai žino menininkę kaip miniatiūrų meistrę ir knygų iliustratorę.

Krokšlys nepamiršo drąsiųjų lakūnų žygdarbio Varėnos rajone, tarp miškų pasislėpusiame kaime, dar nuo lenkų okupacijos metų gyvuoja lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno pagerbimo tradicija. Irma DUBOVIČIENĖ Ūlos kraštovaizdžio draustinyje esančiame Krokšlio kaime stovi paminklas žuvusiems Lietuvos lakūnams. Su šiuo įvykiu kaimo bendruomenę sieja ypatingas ryšys.

Pasodinti žūties dieną Krokšlyje, memorialinėje S.Dariaus ir S.Girėno vietoje, prieš 77 metus, kai kaimą pasiekė liūdna žinia apie lakūnų žūtį, buvo pasodinti du ąžuolai. Šios iniciatyvos autoriai buvo Šv. Kazimiero draugijos nariai Vincas Ratkevičius ir Aleksas Gudačiauskas. Išlikusi ir nuotrauka, kurioje įamžinti sodintojai prie visiškai liaunų ąžuoliukų. Vienas ąžuolas šiemet neatlaikė prasiautusios audros. Nebėra ir šių kaimo vyrų tarp gyvųjų. Ilgiausiai, per 90 metų, nu-

gyveno Aleksas Gudačiauskas. Jis mirė prieš kelerius metus. Tačiau jaudulys, pasididžiavimas ir nerimas – nuotaikos, vyravusios anuomet lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje, skrydžio per Atlantą metu – nepamiršti. Pačių žmonių iniciatyva aptverta ąžuoliukų augavietė kaimui tapo savotiška tautiškumo šventove. Kiekviena karta čia paliko savo pėdsaką.Vėtros išversto ąžuolo vietoje netrukus bus pasodintas jaunas ąžuoliukas.

Iškeldavo trispalvę 1950 m. kaimo jaunimas šioje vietoje pastatė cementinį kryžių. Po kelių dešimtmečių čia atsirado baublys, padarytas iš šiose apylinkėse augusio, vėtros nulaužto Stavario ąžuolo. Vėliau buvo pastatytas tautodailininko Antano Česnulevičiaus išdrožtas stogastulpis.

1983 m. keturi kaimo jaunuoliai – broliai Jonas ir Vladas Jazepčikai, Antanas Česnulevičius ir Stasys Ratkevičius – sumanė paminėti lietuvių skrydžio per Atlantą ir ąžuoliukų sodinimo 50-metį. Jų paskatinti kaimo žmonės vakare susirinko, padainavo. Ir nusprendė išsirinkti savo valdžią – kaimo seniūną! Anuo metu tai buvo negirdėtas dalykas. Pirmuoju seniūnu kaimas išsirinko Juozą Sereičiką – gerbiamą žmogų, buvusį tremtinį. Kaimo šventė valdžios neliko nepastebėta. Organizatorius saugumiečiai persekiojo. Tačiau pakylėtos kaimo dvasios tai neužgesino. Po pirmos šventės žmonės susirinko ir į antrą, ir į trečią... Jos tapo tradicinės, rengiamos kas dvejus ar trejus metus. Memorialinėje S.Dariaus ir S.Girėno vietoje sovietmečiu neretai budėdavo milicija – sergėdavo, kad kas nors nesumanytų trispalvės iškelti. Ne visada tai pavykdavo.

Prieš 77 metus su jauduliu ir nerimu Krokšlio kaimo vyrai lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje pastatė paminklą Lietuvos didvyriams S.Dariui ir S.Girėnui. Vienas ąžuolas šiemet neatlaikė prasiautusios audros. Martyno Vidzbelio nuotraukos

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Parduosi bites, nusisuks sėkmė Nuo senų senovės bitininkai tiki šiuo prietaru, todėl iš kartos į kartą dovanoja ne tik savo žinias, bet ir bites.

Kaip socialinė darbuotoja lankau juos, padedu, rūpinuosi socialinėmis pašalpomis, kompensacijomis, kai reikia, iš ligoninės parvežu, net laiškus perskaityti senukai man patiki. Nė vienas neturi nuo manęs paslapčių. Visų gyvenimai kaip ant delno. Štai neseniai atėjo močiutė ašarodama. Sūnus ją skriaudžia, tai teko ir policiją kviesti, kad sudrausmintų nedorėlį. Mūsų seniūnijoje gyvena per 1 200 žmonių, neįgaliųjų – per 200, vienišų – 40. Matau, kad jiems esu labai reikalinga. Vadinasi, ne veltui gyvenu šiame pasaulyje.

Sutuoktiniai Vytautas ir Zita Tamulevičiai iš Musteikos kaimo – bičių bičiuliai.

Aviliai – savo rankomis Musteikos bitininkas laiko apie 40 bičių šeimų. Dauguma jų – sodyboje. Aviliai tvarkingai išrikiuoti, nudažyti geltonai, mėlynai, baltai – tomis spalvomis, kurias skiria bitės. „Pagal spalvas jos atpažįsta savo avilius. Jeigu staiga užeina lietaus debesis, bitės kartais patenka į kitą avilį.

Jų atneštą nektarą to avilio bitės priima, o jas pačias nugelia“, – pastebėjimais dalijasi senasis bitininkas. Avilius jis daro pats: dailius ir tvirtus, tokius, kad lietaus vanduo per sienas netekėtų, kampuose nubėgtų. Kai kurie aviliai ypatingi, išskobti iš uosio kamieno. Tačiau labiausiai jis džiaugiasi Dzūkijos nacionalinio parko šile savo rankomis rekonstruotomis ir išskobtomis drevėmis bitėms. „Aš esu drevininkas, atkūriau drevinę bitininkystę“, – didžiuodamasis sako V.Tamulevičius.

Tradicija – iš lūpų į lūpas

Nacionalinio parko specialistui Romui Norkūnui – senovinės bitininkystės muziejaus ir drevinės bitininkystės pažintinio tako prižiūrėtojui – dažnai tenka lipti į medžius.

Dzūkijos nacionaliniame parke išlikę apie 50 drevėtų pušų, kurios primena senąsias bitininkystės tradicijas. Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką siekia XIII a. Drevinė bitininkystė pradėjo nykti XVI a. viduryje, mat po valakų reformos jai gyvuoti susiklostė nepalankios sąlygos. Dar praėjusio amžiaus pradžioje Musteikos ir Marcinkonių apylinkėse buvo drevinių bičių. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kareiviai daug jų sudegino norėdami pasiimti medų. Apie tai, kaip dėl vokiečių kareivių barbarizmo išgyveno vietos gyventojai, V.Tamulevičius žino iš savo mamos pasakojimų. Perlojoje gyvenęs jo senelis taip pat draugavo su drevinėmis bitėmis, sodyboje laikė kelminius

Mirties bausmė už svetimos drevės išplėšimą Vienas seniausių ir ilgiausiai išsilaikiusių didžiosios girios verslų – drevinė bitininkystė. XIII a. žmonės patys ėmė rengti medžiuose dreves ir dengti jų viršūnes stogeliais. Geri drevininkai ir geri bitininkai priklausė pasiturinčių žmonių kategorijai. Drevininkai turėjo savo papročius, savą teisę. Drevinė bitininkystė klestėjo XIV–XVII a. Ypač dideles privilegijas 1630 m. jiems suteikė Zigmantas Vaza. Drevinės bitininkystės papročiai buvo surašyti Pirmajame (1529 m.), Antrajame (1566 m.) ir Trečiajame (1588 m.) Lietuvos Statutuose. Kol girios priklausė bendruomenei, galiodavo tokia tvarka: kas pirmas įkirsdavo medyje savo ženklą, tam priklausydavo ir jo uokse ar iškaltoje ertmėje susimetusios bitės. Kai girios tapo didžiojo kunigaikščio ir feodalų nuosavybe, jie įgijo tei-

Kodėl čia gyventi gera? Atkelta iš 11 psl.

Irma DUBOVIČIENĖ Drevinės bitininkystės atkūrimo entuziastas Vytautas Tamulevičius gyvena etnografiniame Musteikos kaime. Dzūką, turintį įdomios patirties, susiranda ir medaus valgytojai, ir bitininkai, ir mokslininkai. Žmonės nuo Velykų laukia Vytauto Tamulevičiaus medaus. Namuose jis neužsilaiko, pirkėjų ieškoti nereikia. Vienas verslininkas kasmet po šešis trilitrinius stiklainius pasiima. Senasis bitininkas gerą vardą brangina. Medų parduoda tik savo paruoštuose stiklainiuose. Jie turi būti ne tik švariai išplauti, bet ir išgarinti ar iškaitinti, sterilūs.

sę ir į medžius su drevėmis. Valstiečiams buvo palikta teisė eksploatuoti kunigaikščio, ponų ar bajorų miškuose esančias dreves, už medį su dreve buvo imamas mokestis. 1697 m. Merkinės dvaras reikalavo pusinio medaus nuo sodybų avilių ir ežių drevių. XV a. pabaigoje–XVI a. Lietuvoje įsigalėjus prekiniam piniginiam ūkiui, vieną po kitos duokles keitė pinigai, tačiau medaus duoklė dažniau buvo renkama natūra. XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje bitininkauti pradedama gavus dovanų spiečių. Bitininkai įvairiomis progomis dovanodavo spiečius „turintiems pašaukimą“ giminėms ar kaimynams, jų vaikams, krikšto vaikams, šeimininkai bitininkai – gabiems samdiniams. Ne tik dovanodavo, bet ir išmokydavo bitininkauti.

Dėl prietarų bitės Lietuvoje prekybos objektu tapo tik XX a. pirmoje pusėje. Tačiau dauguma, ypač vyresnieji bitininkai, parduoti bites vengė bijodami, kad su spiečiumi parduos ir savo sėkmę. XX a. pirmoje pusėje, ėmus prekiauti spiečiais, baimė prarasti savas bites dar nebuvo išnykusi. Tikėta, kad tam, kuris pardavinės bites, nesiseks bitininkauti. Drevininkystė visuomet buvo išimtinai suaugusių vyrų užsiėmimas.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kai kopinėji medų, niekas negali šalia stovėti. Nuo senovės tikima, kad svetima akis gali nužiūrėti. avilius. Kareiviai supleškino ir juos. Matant senas pušis su bičių apleistomis drevėmis, dzūkui visą laiką kirbėjo mintis, kad senovinę bitininkystės tradiciją galima atgaivinti. Kartą, tai buvo prieš 30 metų, pakalbėjęs su girininku V.Tamulevičius ryžosi įruošti naują drevę. „Kai pradėjau kapoti, niekas netikėjo, kad pasiseks“, – prisimena rodydamas iš senelio paveldėtą kaltą, kuriuo pats darbavosi. Ogi pavyko. Kaip tyčia pasitaikė labai karšta vasara, bitėms gamtoje neliko natūralaus maisto – augalai išdžiūvo. Gelbėdamas medaus nešėjas, bitininkas joms savo mašina sirupą gabeno, nors šiaip jau drevinės bitės nemaitinamos.

Teko pasukti galvą Kad drevėje įsikurtų bitės, jokių ypatingų gudrybių nereikia. Pasak V.Tamulevičiaus, svarbu, kad drevė būtų gerai paruošta, neprieinama didžiausiam bičių priešui – kiaunei. Bitininkas yra suremontavęs kelias senas dreves. Kaip tai padaryti, teko pasukti galvą. Viena drevė buvo vamzdžio formos. Ją tvarkydamas V.Tamulevičius įdėjo grindis ir lubas, jas apšiltino samanomis, o iš viršaus jas užliejo cemento skiediniu. „Kad plyšių nebūtų, medieną reikia imti iš raisto – tokia nei džiūsta, nei mirksta“, – dar motinos perduota sena išmintimi dalijasi dzūkas. Pasak jo, gera drevė bičių gyvenama daugelį metų. Jis žinąs vieną drevinę pušį, kuri kaimynui tarnavo tris kartas. Pabendrauti su bitininku, kurio patirtis Europoje yra unikali, atvyksta bičiuliai iš Lietuvos, žurnalistai, mokslininkai. Jų buvo atvykę net iš Australijos. Patirtį V.Tamulevičius mielai perdavė Dzūkijos nacionalinio parko specialistui Romui Norkūnui – senovinės bitininkystės muziejaus ir drevinės bitininkystės pažintinio tako prižiūrėtojui.

Regina Kupčinskienė, Perlojos muziejaus muziejininkė

Aš ne vietinė, anot dzūkų, – užeivė. Ne iš kokių tolybių užėjau čia, iš Lazdijų rajono, Metelių kaimo. Mudu su vyru prieš 35 metus atvykome dirbti į Perlojos bandymų stotį. Manėme, kad pabūsime čia neilgai, padirbėsime žemės ūkio labui, bet užsilikome visam gyvenimui. Sulaikė mus šis nuostabus miestelis, nuoširdūs, niekada neatsisakantys padėti Perlojos gyventojai. Žinote, kas mane labiausiai žavi? Perlojiškių patriotizmas ir užsispyrimas. Labai vertinu šias savybes. Norėčiau, kad visi žmonės taip didžiuotųsi ir gintų savo miestelius. Juk Perlojos gyventojai išgelbėjo Vytauto Didžiojo paminklą. Budėdavo prie jo, naktimis keldavo trispalvę, puikiai žinojo patriotų vardus, bet niekada jų neišdavė.

Varėniškiams – dvi krivūlės Lietuvos savivaldybių asociacija Auksinės krivūlės riterio ženklu pagerbia žmones už ypatingus nuopelnus ne tik savo rajonui, bet ir visai šalies savivaldai. Varėnos rajono savivaldybės merui Vidui Mikalauskui prieš kelias dienas įteiktas šis apdovanojimas itin svarbus. „Ne veltui savo širdį Varėnai atidaviau, nors mane užeiviu senbuviai iki šiol tebevadina“, – šypsojosi trisdešimt vienus metus Varėnoje gyvenantis meras. Varėniškiams šiemet labai pasisekė. Apdovanotas ne tik meras. Kultūros ministerija Auksine krivūle už nuopelnus kultūrai apdovanojo ir Varėnos rajono savivaldybę. „Manau, kad Varėnos kultūrinio gyvenimo pristatinėti nereikia. Juk buvote mūsų Grybų šventėse ir matėte, ko mes turtingi. Dėkoju savo žmonėms, kurie nuoširdžiai puoselėja kultūrą, o ypač rajono vyriausiajai kultūros dirigentei Reginai Svirskienei“, – sakė Auksinės krivūlės riteris.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Mūsų paveldas

Paskutinė stotelė Marcinkonių stotis – lyg ažūriniais nėriniais pasidabinusi jaunamartė. Traukinys išnyra pro pušyną ir sustoja porai valandų pasigrožėti.

Keliautojus svetingai sutinka Marcinkonių geležinkelio stotelė, padabinta drožinėtais „nėriniais“ .

Lilija VALATKIENĖ „Toliau nevažiuojame, paskutinė stotelė Lietuvos teritorijoje, – liūdnai žiūri traukinio konduktorė-kontrolierė Valerija Žaronienė ir patikslina, – dvidešimt metų toliau nebevažiuojame. Ten – Baltarusija.“

Kaimo istorikas Marcinkonių gyventoją Igną Januliną vietiniai vadina istoriku. Jis renka prisiminimus, užrašo juos, kaupia senas nuotraukas. Sako, gal kam bus įdomu ateityje. „Visas mano gyvenimas prabėgo prie šitos stoties. Čia gimiau, augau, anglis kroviau. Dalį gyvenimo dirbau Vilniuje, o dabar vėl Marcinkonyse, savo namuose, sėdžiu ir užtarnautu poilsiu džiaugiuosi. Nevengiu padirbėti ir šiandien, nors man jau daugiau kaip šešiasdešimt“, – šypsosi vyriškis.

Kaip pasikeitė stotis per tuos metus? „Niekaip. Padažo, patvarko ją kasmet. O štai žmonių čia vis mažiau ir mažiau. Paskutinę stotelę dažniausiai aplanko turistai ir grybautojai.“ Marcinkonys – vienas didžiausių Lietuvos kaimų. Jam pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose ji minima jau 1637 m. Ši gyvenvietė išaugo antroje XIX a. pusėje, nutiesus Varšuvos– Sankt Peterburgo geležinkelį.

Darbo jėga – kareiviai I.Janulinas patikslina Marcinkonims svarbią datą – 1851 m. vasario 15 dieną bėgiais nudundėjo pirmasis traukinys. Buvo numatyta nutiesti 1 250 kilometrų trasą. Nutiesus geležinkelį, prasidėjo miškų kirtimas.

1914 m. kaizeriniai okupantai nutiesė 28,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaką nuo Marcinkonių į Katrą (dabartinė Baltarusijos teritorija). Šiuo geležinkeliu dardėjo gražiausios Lietuvos girių pušys ir eglės. Čia dirbdavo kareiviai. Siaurasis geležinkeliukas, vietos gyventojų vadinamas prancūzkeliu, medienai išvežti buvo naudojamas iki 1974 m. 1912 m. Marcinkonyse buvo įsteigta nedidelė grybų džiovinimo įmonėlė. Grybai ir uogos šio krašto žmonėms visais laikais buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. „Už mūsų yra Kabelių pasienio užkarda. Ir viskas. Lietuvos teritorija baigiasi. Bėgiai yra, bet mūsų traukiniai ten nebevažiuoja. Didžiausias atšakos turtas – platus pylimas. Jis atitinka visus reikalavimus. Ant jo yra net du keliai, per kuriuos nenutrūkstamu srautu dar prieš pora dešimtmečių dundėjo traukiniai“, – prisimena Marcinkonių senbuvis I.Janulinas.

Tvirta ir gyvybiškai svarbi

Marcinkonių stoties viršininkė Birutė Jazukevičienė neabejinga grožiui.

Marcinkonių stoties prieigos – lyg parkas. Smagu čia vaikščioti ir aplinka gerėtis. „Tai mūsų stoties viršininkės Birutės Jazukevičienės nuopelnas. Čia ji dirba per trisdešimt metų. Pasitinka ir palydi traukinius. O kai turi laiko, gražina geležinkelio stoties aplinką, sodina gėles, kuria menines kompozicijas, ant siaurų bėgių sumanė dviračiams stovus sukonstruoti, mediniu traukinuku teritoriją papuošė. Mes mylime savo stotį, kariaujame už tai,

I.Januliną žmonės vadina stoties istoriku. Autorės nuotraukos

kad jos neuždarytų. Net į Seimą ėjome įrodinėti, kad stotis Marcinkonims gyvybiškai svarbi“, – aiškino I.Janulinas. Ne tik šimtametės stoties išorė žavi žmones. Tai, kas nematoma, ką stogas slepia, I.Janulinas vadina stoties vidinių konstrukcijų šedevru. Medis smaluotas, toks tvirtas, kad kirvis jo neįkerta. Stotis suręsta iš vietinių pušų, iš vidaus tinkuota kalkiniu tinku, iš išorės apkalta dailylentėmis. Viska padaryta labai teisingai, todėl mediena taip puikiai išsilaikiusi. Stogo konstrukcija pastatyta be metalinių tvirtinimų. „Stogas vaikšto: per karščius plečiasi, per šalčius traukiasi, per lietų drėksta. Sijos ir gegnės nuolat orų bandymus atlaiko. Buvau užlipęs, mačiau kaip ten viskas tvirtai laikosi. Dabartiniams statybininkams reikėtų pasimokyti, kaip kelti stogus be metalinių kampuočių“, – sakė Marcinkonių senbuvis.

Varėnos kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Čiurlionis Mikalojus Konstantinas – kompozitorius, dailininkas, kultūros veikėjas. Averka Petras – žurnalistas, prozininkas. Čyras Aleksandras – mokslininkas, habilituotas technikos mokslų daktaras, inžinierius statybininkas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Bingelis Petras – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Buckus Pranas – chemikas, akademikas, profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas. Česnulevičius Jonas – Perlojos respublikos prezidentas. Česnulevičiūtė Petronėlė – humanitarinių mokslų daktarė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, dramaturgė, nusipelniusi dėstytoja, Varėnos rajono Perlojos garbės pilietė. Gaidys Juozas – poetas, dainų kūrėjas, Margionių klojimo teatro režisierius ir dramaturgas. Gražulis Balys – rašytojas, žurnalistas. Grigas Jonas – habilituotas fizikos mokslų daktaras, VU Fizikos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, korespondentas. Kalanavičius Antanas – poetas. Krėvė-Mickevičius Vincas – rašytojas, visuomenės veikėjas. Mackevičius Bronius – rašytojas. Mackonis Jonas – humanitarinių mokslų daktaras, tapytojas, dailėtyrininkas, dramaturgas. Mackonis Rapolas – rašytojas, žurnalistas. Naujalis Jonas Remigijus – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius. Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė Rožė – liaudies dainininkė, tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėja. Stacevičius Stasys – poetas. Tamulevičiūtė Dalia – režisierė, nusipelniusi meno veikėja, profesorė. Švedas Vladas – kompozitorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Uždavinys Giedrius – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius. Vainilaitis Martynas – rašytojas, poetas, vertėjas. Vaisieta Tomas – aktorius. Vėliuvienė-Pigagaitė Ramunė – grafikė, fotomenininkė. Zalanskas Petras – Lietuvių tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėjas, liaudies dainininkas, improvizatorius.

Du altoriai – Dievas vienas Lilija VALATKIENĖ Baltarusijos pasienyje, Rakų kaimo pradinės mokyklos patalpose buvo įkurta koplyčia. Čia – du altoriai. Vienoje klasėje meldžiasi katalikai ir stačiatikiai. „Prieš dvylika metų patys kaimo žmonės nusprendė įkurti koplyčią. Mokyklos juk nebeliko. Buvusioje mokyklos klasėje visi sutelpame. Kas nori, ateina kunigo pasiklausyti, jeigu katalikams įdomu, jie į mūsų pamaldas susirenka. Draugiškai gyvename. Juk Dievas – vienas“, – aiškina Rakų kaimo gyventojas stačiati-

kis Fiodoras Gudačius. Rakų kaime yra 62 kiemai, 150 gyventojų, daugiausia lenkų ir baltarusių tautybės, lietuvių tik saujelė. Didesnė pusė gyventojų – katalikai. Katalikams mišios būna kiekvieną sekmadienio rytą. Jas laiko Dubičių kaimo kunigas. Stačiatikiai susirenka rečiau, meldžiasi eilinę savaitės dieną. „Mat pagal stačiatikių tikėjimą popas sekmadienį ir per šventes negali palikti savo cerkvės. Šventinės mišios laikomos prieš Kalėdas, Velykas, o ne tą pačią dieną. Iš Druskininkų į Rakus popas suskumba tik per laido-

tuves. Tačiau mes nesijaučiame nuskriausti, kad katalikai per dieną turi kelias mišias“, – skuba paaiškinti Fiodoras ir vedasi į zakristiją. Zakristija mažutė, vos apsisukti gali. Kažkada čia buvo mokytojų kambarys. „Katalikų žvakės storos, stačiatikių – laibos, trumpesnės. Padedu litą ir pasiimu tą, kurios reikia, uždegu ir pastatau koplyčioje. Vogti negaliu. Dievas viską mato“, – aiškina Fiodoras, rodydamas sukrautas žvakes. Kamputyje šalia žvakių sustatyti liturginiai indai, sukabinti dvasiškių

Uolus stačiatikis Fiodoras Gudačius sako, kad kaimo bendruomenė gyvena ir meldžiasi draugiškai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

apeiginiai drabužiai. Čia persirengia ir popas, ir kunigas. Jeigu nori atlikti išpažintį, eini į buvusios mokyk-

los prieškambarį, kur stovi klausykla. Kėdutė ir sienelė. „O ko daugiau reikia?“ – stebisi Fiodoras.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Reportažas

„Paskraidinsiu visus lietuvius, kurie gyvena Naujojoje Meksikoje“, – atvykęs į JAV žadėjo oreivis Robertas Komža. Jurgita ČINKIENĖ Didelėje valstijoje – vos kelios dešimtys lietuvių. Tačiau bemaž visiems jiems spalio pradžia tampa didele švente – tuo metu didžiausiame Naujosios Meksikos mieste Albukerke vyksta oro balionų festivalis. Šioje šventėje jau trečius metus iš eilės dalyvauja oreivis iš Lietuvos Robertas Komža ir jo komanda.

Didžiausia oro balionų fiesta pasaulyje Anot Naujojoje Meksikoje gyvenančios lietuvės Vitos Henderson, dangumi plaukiant „Lituanicai“, širdis kažkodėl suvirpa. Nors matai paprastą oro balioną, vis dėlto tai ir maža dalis tolimos Lietuvos. A l b u k e rk o oro balionų fiesta – bemaž didžiausias toks renginys visame pasaulyje. Oro balionų sostine vadinama Naujoji Meksika tokiam renginiui puikiausiai tinka dėl kone idealių orų. Suskaičiuota, kad vien Albukerke yra per 400 oreivių. Tad neatsitiktinai oro baliono simbolis puikuojasi net ant Naujosios Meksikos automobilių numerių. Be to, Albukerko balionų fiesta pripažinta labiausiai fotografuojamu renginiu pasaulyje. Kasmet šioje šventėje dalyvauja apie septynis šimtus oreivių, daugiausia – amerikiečių, tačiau į fiestą suvažiuoja didžiausi skraidymo entuziastai ir iš kitų žemynų. Su oreiviu kalbėjomės po skrydžio virš Albukerko. R.Komžos oro balionas „Lituanica“ Naujosios Meksikos padangėje skraidė visas dešimt dienų. Tiesa, kartu su pilotu krepšyje dažniausiai būdavo ir keleivių. Tai – JAV Naujosios Meksikos valstijoje gyvenantys lietuviai. R.Komža savo pa-

Kasmet oro balionų šventėje dalyvauja apie septynis šimtus oreivių. žadą įvykdė – „Lituanica“ paskraidino visus norinčius. Į savo oro baliono krepšį oreivis pakvietė ir dvi atsitiktinai jį pamačiusias lietuves iš Kalifornijos valstijos. Tačiau šiose apylinkėse gyvenantiems lietuviams buvo svarbiausia ne tik skristi, bet ir pabendrauti su orei-

Amerikos dangumi skrido „Lituanica“

„Lituanica“ Naujosios Meksikos lietuvius vienija panašiai kaip didžiąją dalį Lietuvos – krepšinis.

viais. Žodis „lietuvis“ tapo tokia stipria jungiamąja grandimi, kad, regis, oreiviai iš Lietuvos jau seniai yra geriausi čia gyvenančių lietuvių draugai. „Lituanica“ Naujosios Meksikos lietuvius vienija panašiai kaip didžiąją dalį Lietuvos – krepšinis. Jau trečius metus iš eilės oreivius iš Lietuvos savo namuose priima ir lietuvių vakarėlį surengia čia gyvenantys Dalia ir Paulius Narbutai. Daina ir Algis Urbaičiai lietuvių oreivių komandą apgyvendina savo namuose pasibaigus ﬁestai. Tuo tarpu V.Henderson į oro balionų šventę nepavargsta važiuoti net pusantros valandos, mat Vita gyvena kiek tolėliau nuo Albukerko. Be to, norint šeštą septintą valandą ryto būti balionų ﬁestoje (skrydžiai prasideda ankstyvą rytą), iš lovos tenka išsiropšti dar paryčiais.

metus oreiviui iš Lietuvos varžybos yra sėkmingos: į namus jis grįžta su medaliu. Šiais metais vienoje iš rungčių lietuvis taip pat pripažintas nugalėtoju. Galbūt simboliška ir tai, kad kitapus Atlanto R.Komža atsigabeno balioną „Lituanica“, taip tarsi primindamas legendinį S.Dariaus ir S.Girėno žygį. „Yra visokių minčių. Tarkime, skrydžio jubiliejaus proga šį balioną nugabenti į tą oro uostą Čikagoje, iš kur lietuvių lakūnai pakilo, ir simboliškai pakeliant jį į orą paminėti metines“, – kalbėjo R.Komža. Oreiviui pasirodė prasmingiau kitapus Atlanto, į Naująją Meksiką, gabenti oro balioną „Lituanicą“, o ne tokį, kokių čia dauguma – su įvairiais simboliais, reklamuojančiais kokią nors bendrovę. Be to, paskraidinti virš Albukerko lietuvius R.Komžai patinka. Oreivis tvirtina, kad ne kas kita, o keleiviai neleidžia skrydžiui tapti rutina: „Juk pats skraidau jau ne vienus metus, tačiau tik keleivių emo-

cijos kiekvieną skrydį daro vis kitokį. Tų emocijų skalė plati.“ Be to, kiekvienas skrydis vis kitoks ir todėl, kad jis niekada nėra prognozuojamas: iš kur pakilsi – aišku, o štai kur nusileisi, juk ir pats nežinai. Netikėta skrydžio pabaiga laukė ir Albukerko mieste – oreivis balioną nutupdė... viduryje gatvės, netoli vieno viešbučio. Atvažiuoti į JAV vykstantį oro balionų festivalį kainuoja. Oreiviui reikia gabenti ne tik balioną, bet atsivežti ir kelių žmonių komandą. Nepaisant to, renginio džiaugsmas ir geros emocijos atperka maždaug pusmetį trunkančio pasiruošimo vargus. Be to, Albukerkas oreiviui R.Komžai kelia ypatingus sentimentus: pirmą kartą jis čia atvyko visiškai be pinigų, ir tokia savo avantiūra nustebino net ﬁestos rengėjus.

Šventės masteliai – sunkiai suvokiami Šiemet oro balionų šventė Naujojoje Meksikoje įvyko 39 kartą. Regis, savomis akimis nematant renginio, jo mastelius suvokti sunku:

iki ﬁestos vietos reikia brautis kelias valandas dar neprašvitus, o stovint kamščiuose nuotaiką praskaidrina nebent balionai-žvalgai, kylantys ir šviečiantys dar tamsiame danguje. Į ﬁestą atvažiuoja ne tik Naujosios Meksikos, bet ir aplinkinių ar kiek tolimesnių valstijų – Arizonos, Teksaso, Kolorado, Kalifornijos, Nevados – gyventojai. Fiestos vietoje siūloma įsigyti ne vien tradicinių suvenyrų, bet net ir pasiskiepyti nuo gripo, apsikirpti ar iš pievoje specialiai šventės dienoms pastatytų bankomatų pasiimti šiek tiek grynųjų. Čia vyksta koncertai, medinių skulptūrų drožinėjimo grandininiu pjūklu varžybos, kitos atrakcijos, vakarais į dangų šauna fejerverkai, o didžiausi šios šventės aistruoliai, norėdami išvengti spūsčių, į renginį atvyksta naktį, su savimi pasiėmę apklotus. Beje, alkoholio čia nerasi, mat tai – šeimų šventė, į kurią žmonės traukia su vaikais. Stebėdami kylančius balionus, amerikiečiai mielai perka karštus gėrimus, kalakuto kojas ar tradicinius meksikiečių virtuvės patiekalus buritas.

„Lituanica" – per Atlantą Pats R.Komža tvirtina: Albukerko festivalis skiriasi nuo kitų renginių tuo, kad čia svarbios yra ne varžybos, o bendravimas: „Oreiviai čia atvažiuoja ne laimėti, o visų pirma bendrauti.“ Tačiau ne pirmus

Albukerko oro balionų fiesta – bemaž didžiausias toks renginys visame pasaulyje.

Autorės ir Vitos Henderson nuotraukos

Gimtasis kraštas

Apdairesni vairuotojai nelaukia pirmojo plikledžio Arvydas JOCKUS Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę Lietuvoje pasnigs, o orai gerokai atvės. Tikrosios žiemos dar tikriausiai nesulauksime, tačiau gal jau metas vairuotojams pagalvoti apie žiemines padangas? „Mes jau dvi savaites keičiame ratus, – išgirdęs „Gimtojo krašto“ klausimą nustebo vienos didžiausių šalyje specializuotų padangų ir ratlankių prekybos bendrovių „Melga“ prekybos direktorius Andrius Čabanas. – Daugelis vairuotojų žieminėmis padangomis apsirūpina iš anksto.“

Taigi padangų rūšių daug, tik reikia tinkamai įvertinti savo poreikius. Jeigu žmogus daugiau važiuoja nuvalytais keliais ir ilgesniais atstumais, jam reikėtų rinktis kietesnio gumos mišinio padangas. Vairuotojams, kurie dažniau važinėja miestuose, mažiau nuvalytais keliais ir truputį lėčiau, bet nori, kad padangos geriau sukibtų su kelio danga, turėtų rinktis minkštesnio gumos mišinio padangas, skirtas ekstremalioms oro (ne vairavimo) sąlygoms.“

Važiuoti atsižvelgiant į orą ir ratus

Anksčiau keičiantieji išvengia eilių Lietuvos keliuose ne didesnes kaip 3,5 tonos transporto priemones su vasarinėmis padangomis draudžiama eksploatuoti nuo lapkričio 10-os iki balandžio 1 d. Tačiau su žieminėmis padangomis leidžiama važiuoti ištisus metus, tad vasarines padangas galima keisti nelaukiant draudimo pradžios. Kodėl verta keisti padangas anksčiau? A.Čabano nuomone, apdairesni vairuotojai išvengia eilių, kurios dažnai susidaro netikėtai paspaudus pirmam šaltukui, kelius padengus plikledžiui ar priartėjus lapkričio 10-ajai. „Be to, anksčiau keičiant padangas iš pardavėjo dažnai galima sulaukti geresnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, pas mus iki spalio 15-osios vyko akcija: perkantieji žieminių padangų komplektą mokėjo tik už tris padangas. Taip pritraukėme nemažai norinčiųjų pasinaudoti siūloma akcija. Tai gerai ir žmonėms – jie sutaupo pinigų, ir mums, nes bent

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Kelyje

Padangų specialistas Andrius Čabanas pataria nelaukti, kol paspaus pirmasis šaltukas ir kelius sukaustys plikledis, – geriau žieminėmis padangomis apsirūpinti iš anksto.

šiek tiek išsilygina klientų srautas“, – aiškino pardavėjas. A.Čabanui buvo nelengva apibūdinti tuos stropius vairuotojus, kurie iš anksto pasirūpina savo saugumu. „Tai patys įvairiausi žmonės, perka ir pigiausias, ir brangiausias padangas. Jie tiesiog skaičiuoja ir mąsto“, – svarstė direktorius.

Padangos turi atitikti poreikius Dažnai vairuotojai klausia pardavėjų, už kiek galima nusipirkti geras patikimas žiemines padangas, tinkamiausias mūsų oro sąlygoms? „Melgos“ prekybos vadovas mano, kad vidurkio šiuo atveju išvesti neįmanoma.

„Pigiausia padanga gali kainuoti nuo 70 litų, brangiausia – kelis tūkstančius, – aiškino A.Čabanas. – Lygiai taip pat juk negalima pasakyti, kiek gali vidutiniškai kainuoti automobilis – jų yra įvairiausių.“ Pasak specialisto, renkantis padangas svarbiausia žinoti savo poreikius ir įpročius: ar vairuotojas daugiausia važinėja mieste ar užmiestyje, didesniais ar mažesniais atstumais. „Svarbu suprasti, kad universalių padangų nebūna, – aiškino A.Čabanas. – Jos gali vadintis universaliomis, bet realiai tokios nėra. Važiuoti ledu skirtos vienos rūšies padangos, sausu žiemos keliu – kitos, šlapiu sniegu padengtu keliu – dar kitos, tinkamos važiuoti įvairiomis sąlygomis – vėl kitos rūšies.

Lietuvoje kelinti metai orai tapo beveik neprognozuojami. Per kelis žiemos mėnesius sulaukiame ir sniego, ir lietaus, ir šlapdribos, ir 20 laipsnių šalčio. „Žinoma, padangų nėra galimybės kaitalioti pagal orą kiekvieną dieną – kaip batų, – svarstė A.Čabanas. – Bet įsivaizduokite, jeigu apsiavėte specialius šiltus guminius batus, o dar su dygliais, ir einate į žvejybą ar medžioklę, turbūt būsite patenkintas. Bet jeigu sugalvosite apsiavę šiuos batus bėgioti krosą, turbūt turėsite daug vargo. Panašiai ir renkantis padangas. Kita vertus, galima apsiauti truputį apšiltintus batukus, su kuriais malonu pasivaikščioti po miestą, bet jeigu jais apsiavę atsidursite miške spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, turbūt nušalsite kojas. Jeigu šį palyginimą pritaikytume kalbėdami apie padangas, sakyčiau taip: šiltą žiemą minkštomis ar dygliuotomis padangomis greitkeliu Vilnius– Klaipėda tikrai nevažiuosiu didesniu kaip 160 km/val. greičiu, esant šlapiam keliui neatsakingai nemanevruosiu, nes šios padangos skirtos važiuoti ledu ar sniegu padengtu keliu. Analogiškai, jeigu pasirinkau žiemines padangas, skirtas ekstremaliam važiavimui dideliu greičiu, pavyzdžiui, 200 km/val. ir didesniu, Europos greitkeliais, vykdamas, pavyzdžiui, į medžioklę, važiuosiu atsargiau, vengsiu didelių pusnių, riedėdamas pliku ledu pasirinksiu saugų greitį ir t. t.“

Kaip padangas išsaugoti ilgesnį laiką

Meistrai pataria vengti įsigyti naudotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės, ir siūlo rinktis pagal finansines galimybes, bet būtinai naujas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Šeši patarimai, padėsiantys išgelbėti gyvybę Prieš sėsdami prie vairo, peržvelkite šiuos patarimus. Jie gali padidinti jūsų automobilio saugumą. 1. Vairas „Jeigu sėdėsite per arti vairo, automobiliui susidūrus su kliūtimi, atitrenksite į vairą greičiau negu jus sustabdys saugos diržas ir išsiskleis saugos pagalvė“, – teigia Virdžinijos universiteto (JAV) Traumų biomechanikos centro direktorius Stefanas Duma. Todėl sureguliuokite sėdynės arba vairo kolonėlės padėtį taip, kad sėdėtumėte kiek įmanoma toliau nuo vairo. Tačiau sėdėti reikia taip, kad nereikėtų papildomų pastangų siekiant vairo. Atstumas turi būti patogus.

2. Galvos atlošas Atsisėskite prie vairo, atlenkite skydelį nuo saulės ir pažiūrėkite į jame esantį veidrodėlį: galvos atlošo viršus turi siekti jūsų ausis. Jeigu reikia, atlošą sureguliuokite. Tai išgelbės jūsų kaklą nuo galimo lūžio. Taip pat nustatykite tokią sėdynės atkaltės padėtį, kad tarp jūsų galvos ir atlošo būtų ne didesnis nei 10 cm tarpas. 3. Žibintai Turėtume dėkoti švedams, kurie pirmieji pasaulyje įteisino reikalavimą važiuoti su įjungtais priekiniais žibintais ne tik naktį, bet ir šviesiuoju paros metu. „Tyrimų duomenimis, dieną įjungti priekiniai žibintai 5 proc. sumažina bet kokio susidūrimo tikimybę ir 12 proc. – pėsčiųjų ar dviratininkų partrenkimą“, – sako Kelių saugumo draudimo instituto JAV viceprezidentas Enis Makartas. Taigi prieš

spausdami akceleratoriaus pedalą patikrinkite, ar priekiniai žibintai įjungti. 4. Šiluma Važiuodami toli klimato kontrolės sistemos jungikliais nustatykite tinkamą šilumą automobilio salone. Jeigu jaučiate, kad pradedate snūsti, sumažinkite temperatūrą 8 laipsniais. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vairuotojai, kurie periodiškai keitė oro temperatūrą salone, ilgiau išliko budresni ir atidesni. Seniai žinoma, kad miegoti norisi, kai mažiau šaltesnio oro. 5. Padangos Nudilusios padangos ketvirtadaliu pailgina stabdymo kelią. Tad vairuotojams patariama negailėti pinigų gumai. Prisiminkite, kad lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis turi būti

Ar yra būdas ilgesnį laiką naudoti padangas, ypač jeigu jos brangiai atsiėjo? A.Čabanas pabrėžia, kad tam reikia pasirinkti atitinkamą vairavimo būdą – važiuoti nuosaikiau, švelniai pajudėti iš vietos. „Jeigu padanga skirta važiuoti 160 km/val. ir mažesniu greičiu, jo neviršyti. Kitaip sakant, reikia paisyti gamintojo rekomendacine mažesnis nei 1,6 mm. Be to, nepamirškite kartą per mėnesį patikrinti padangų oro slėgį: nepakankamai pripūsta padanga gali greičiau įplyšti. 6. Mobilusis telefonas Kanados mokslininkai nustatė, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu naudojant laisvų rankų įrangą atitraukia vairuotojo dėmesį ne mažiau nei kal-

Geriau pirkti naujas Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelė avarija gali pridaryti daugiau nuostolių nei kainuoja žieminių padangų komplektas. Meistrai pataria vengti įsigyti naudotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės, ir siūlo rinktis pagal finansines galimybes, bet būtinai naujas. Šių padangų modernesnė technologija, jų protektoriaus guma minkštesnė, geresnis sukibimas su kelio paviršiumi, todėl jos yra saugesnės. Restauruotos padangos taip pat ne tokios efektyvios kaip naujos. Palyginti su naujomis, jų guma kietesnė ir nepasižymi reikiamomis savybėmis, ypač reikalingų esant šaltam orui. Jeigu vairuotojai žiemą važinėja tik mieste, jiems nepatartina pirkti dygliuotų padangų.

jų, ir padangos tarnaus tiek laiko, kiek numatyta“, – aiškino prekybininkas. Ar važinėjant su žieminėmis padangomis anksčiau nei paspaudė šalčiai, jos nesudils greičiau? Specialisto nuomone, spalio mėnuo – tinkamiausias metas keisti padangas: „Naktį oro temperatūra nukrenta iki nulio laipsnių ir žemiau, rytais – termometras rodo ne ką daugiau. Be to, daugumos padangų išorinis sluoksnis yra šiek tiek kietesnis, o vidinis protektoriaus sluoksnis – šiek tiek minkštesnis. Todėl labai gerai rudenį, kol dar nėra ekstremalių oro sąlygų, padangas „apvažinėti“. Tas viršutinis kietesnis sluoksnis nusitrins, ir važiuojant apsnigtu ar apledėjusiu keliu, padangos pradės „dirbti“ visu šimtu procentų pajėgumo. Nauja padanga visada geriausiai tarnaus ja nuvažiavus kokį tūkstantį kilometrų.“ „Melgos“ prekybos direktorius nesiryžo pasakyti, kiek vidutiniškai gali tarnauti žieminės padangos. „Niekas tokių prognozių teikti negali, nes kiekvienas vairuotojas važiuoja tik jam įprastu būdu, be to, skirtingų gamintojų ir modelių automobiliai važiuoja skirtingai. Padangas, jeigu yra noras, galima „suvažinėti“ per kelias valandas. Kartais važiuodamas į Trakus matau, kaip žmonės treniruojasi vadinamojo driftingo – automobilio šoninio slydimo – lenktynėse. Taip važiuojant padangas galima per dvi dienas sutrinti. Kita vertus yra žmonių, kurie važiuoja nedaug ir labai atsargiai, prižiūri savo automobilį. Jų padangų rida – labai didelė. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra dar begalė variantų. Daug priklauso nuo vairavimo kultūros, automobilio ir vairuotojo piniginės storio“, – apibendrino prekybininkas. bant pridėjus telefoną prie ausies. Tad patys spręskite, kas svarbiau: pokalbis ar gyvybė. Teisingiausias sprendimas būtų važiuojant automobiliu visiškai išjungti telefoną. Bent jau tol, kol neatsiras mobiliųjų tinklų paslauga, kuri praneš skambinančiajam, kad šiuo metu važiuojate automobiliu. GK inf.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Kaip jūsų gyvenime atsirado Novosibirskas? Pradžia – Šveicarija. Su Novosibirsko simfoniniu orkestru man teko diriguoti Ciuriche. Patiko, kaip jie groja, muzikantams, rodos, aš taip pat patikau, pradėjome bendradarbiauti. Mirus jų vyriausiajam dirigentui, 82 metų Arnoldui Kacui, kolektyvas pakvietė mane dirbti vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu. Nors Novosibirskas toli, bet darbas teikė didelį kūrybinį pasitenkinimą, nes tai labai aukšto lygio orkestras, prilygsta pasauliniams. Tokio pasiūlymo tiesiog nevalia atsisakyti. Keturios ar šešios valandos lėktuvu, ar tai daug? Nulekiu kokius 6 kartus per sezoną, jau pripratau prie poros bemiegių naktų, paaukotų skrydžiams.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Maestro Gintarui Rinkevičiui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui netrūksta publikos dėmesio, o valdžios institucijos jo skiria per mažai. Pristatydamas naująjį XXII orkestro sezoną prabilote apie tai, kad tokio provincialaus valdžios požiūrio į kultūrą, tokio tyčiojimosi iš meno dar nesate patyręs, kai kylant mokesčiams „pjaunamos“ dotacijos. Ar po šio jūsų pasisakymo buvo kokių nors reakcijų? Taip. Mumis ypač susidomėjo Valstybės kontrolė, su kuria bendrausime lapkričio pradžioje. Ir tai jau ketvirtas pabendravimas per dvejus metus. Valdininkija vis dar nesuvokia, kad seniai laikas sutelkti visas jėgas kultūrai gelbėti, priimti rimtus sprendimus. Koks argumentas nurėžiant milijoną? Visiems nurėžta. Dar esant ankstesniam ministrui kultūros biudžetas buvo sumažintas 40 proc. Toks žingsnis skaudžiai palietė visas kultūros įstaigas ir organizacijas. Minėjote, kad Lietuvoje visos sritys vienodai skriaudžiamos, vis dėlto kultūra tarsi per trapi lygiavai? Kultūros sritis ir maža, ir labai jautri, ją žaibiškai galima sugriauti. Tas lygiavos principas tik pailiustruoja, kad nėra platesnio mąstymo – kokios bus pasekmės. Visose srityse norima vienodai sutaupyti keliant mokesčius. Anksčiau kūrybinių darbuotojų sutartys būdavo apmokestinamos 15 proc., dabar mokesčiai išaugo iki 80 proc. Įrodyti, kad taip yra, lengva, mat mokesčius moka ir darbdavys, ir dirbantysis. Nė vienoje šalyje kultūros renginiai ir autorinės sutartys nėra taip apmokestintos. Nejaugi Lietuva yra išskirtinė šalis, ir menininkai joje taip gerai gyvena, kad nuo jų galima nulupti devynis kailius? Mažinti koncertų skaičių ar kviesti nemokančių diriguoti dirigentų ir nemokančių dainuoti dainininkų neketiname. Komercija čia taip pat nekvepia. Jei į simfoninės muzikos koncertus atvyksta puikūs atlikėjai, tai tiesiog ne-

įmanoma pasiekti, kad ﬁnansiniu atžvilgiu gautume pliusą. Kokia jūsų publika, kaip ji keitėsi per 21 orkestro gyvavimo metus? Tai ne ta publika, kuri internete rašo primityvius komentarus, ir ne ta, kuri renkasi kino teatrus ar barus. Mūsų žiūrovai išsilavinę, geranoriški, myli muziką. Nelabai turtingi, tačiau

Valdininkija vis dar nesuvokia, kad seniai laikas sutelkti visas jėgas kultūrai gelbėti, priimti rimtus sprendimus. jaučiantys poreikį menui. Publika, ateinanti į mūsų koncertus, sudaro gal 1–2 proc. visuomenės, taigi visos visuomenės neatspindi. Drįstu tvirtinti, kad tai pati geriausia visuomenės dalis. Žinoma, negalima suabsoliutinti, nes kuo demokratiškesnis žanras – opera, miuziklas, tuo įvairesni klausytojai susirenka. Mes turime dar vieną, ypatingą, publikos dalį, tai – „abonementininkai“. Žmonės, kuriems muzika yra gyvybiškai svarbi. Ši publika gal šiek tiek jaunesnė nei ta, kuri lankosi ﬁlharmonijoje, daugiau moterys. Moterys, kurios geba atsivesti savo vyrus. Daug medikų, švietimo darbuotojų, valdininkų, žodžiu, išsilavinusių žmonių. Turbūt norėdami prisijaukinti kuo daugiau žiūrovų išmoningai renkatės repertuarą? Dirbame trimis kryptimis. Svarbiausia – klasikinė muzika, plačiąja prasme. Tai pasaulinės muzikos še-

me. Džiugu dėl „Triumfo arkos“, tiesa, norėtųsi daugiau profesionalumo, ši laida su šou elementais. Vis dėlto tai puiki proga jauniems dainininkams save parodyti, išreikšti.

Muzikos neapgausi. Kaip ir publikos

Virginija BARŠTYTĖ

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

devrai: romantinė muzika, Vienos klasika, žodžiu, tikroji muzika, kas ir yra mano misija. Kita kryptis – edukacinė. Tai koncertai vaikams, nauji kūriniai, tarp jų ir lietuviški (dalyvaujame lietuviškos muzikos festivalyje „Gaida“). Trečia kryptis – populiarūs koncertai, renginiai, tokie kaip „Queen simfoni“, kaip tango ar Maiklas Džeksonas. Tokios muzikos neturi būti labai daug, visgi ji pritraukia skirtingesnės publikos. O kas slypi už kodo „Jaunųjų talentų galerija“? Jauni talentai – ne šiaip jauni žmonės, o talentingi muzikantai, laimėję ne vieną tarptautinį konkursą. Statydami operos spektaklius esame išauginę daug dainininkų, kurie jau pripažinti pasaulyje: Asmik Grigorian, Ieva Prudnikovaitė, Laimonas Pautienius, Edgaras Montvydas. Taip pat stengiamės pritraukti ir jaunų simfoninės muzikos atlikėjų, žinoma, jau nuskynusių laurus pasaulyje. Pvz., Jelena Semionova, kuri smuikuos spalio 15 d., yra laimėjusi 10 tarptautinių konkursų. Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje man teko diriguoti orkestrui, kuriame ji grojo. Tikrai ne bet kam leidžiama ten groti. Publikai įdomūs nauji „Jaunųjų talentų galerijos“ veidai ir vardai, jų atliekama muzika, praskaidrinanti dvasią ir mintį. Šį sezoną koncertuos žinomas pianistas iš Vokietijos Denisas Proshayevas, lietuviai pianistai Gintaras Januševičius, Lukas Geniušas, violončelininkas Nikolajus Antonovas. Daug jaunų dainininkų išgarsino „Triumfo arka“. Ar jums patinka šis konkursas? Gerai, kad jis yra, konkursas labai skiriasi nuo laidos „Šok su manimi“, kurios žanras neaiškus – ar tai šokiai, ar Vytauto ir Juros vulgarūs pašmaikštavimai. Deja, gal tik koks vienas procentas žiūrovų tuo piktinasi, o tai ir parodo, kur mes nusivažiavo-

Kai lyginate Rusijos valdžios dėmesingumą menui su Lietuvos valdžios dėmesingumu, svarstyklės, ko gero, nusvyra Lietuvos nenaudai? Pasekmė – jaunų talentų emigracija? Atsakysiu nesiplėsdamas: tai opi ir tiesiog baisi problema, per mažai apie tai kalbama ir nieko beveik nedaroma. Jaunimas iš meno sferos, vos baigę Muzikos akademiją, masiškai emigruoja. Ne vien tie, kurie Lietuvoje jau yra žinomi. Lietuvoje muzikinės kultūros lygis krinta, nors mes ir stengiamės jį išlaikyti su tais, kurie pasilieka. Tačiau kas bus po 5, 10, 20 metų? Ką tik Rusijoje buvote apdovanotas Draugystės ordinu už gražių kaimyniškų santykių stiprinimą ir abipusį supratimą. Ar nedilgtelėjo širdies, kad Lietuvos valdžia lyg ir neskuba užkabinti laurų vainiko? Kažkodėl esu nardinamas tai į šaltą, tai į karštą vandenį. Gal kad užsigrūdinčiau? Lietuvoje, rodos, nesu visiškai užmirštas – būdamas 34-erių pelniau Nacionalinę premiją, 1997 metais – Gedimino ordiną, 2009 metais – Komandoro kryžių. Tiesa, tuoj po apdovanojimo pasiekė žinia, kad man pareikštas papeikimas ir trigubai sumažintas atlyginimas, nes neva pagal biudžetinę apskaitą ne viskas gerai Lietuvos simfoniniame orkestre. Kaip įrodyti, kad įstaigos, užsiimančios koncertine veikla, negalima prilyginti biudžetinei įstaigai? Spaudoje buvome įvardyti kaip nemokantys skaičiuoti pinigų. Su tuo aš niekada nesutiksiu. Atmintinai žinau, kad vien komunalinėms paslaugoms reikia pakloti 650 000 litų, o išgyventi turime iš 250 000... Koks jūs, kai nusivelkate fraką? Gana atviras. Mano profesijoje daug nuoširdumo. Muzikos neapgausi. Kaip ir publikos. Jei klausiate apie asmeninį gyvenimą, aš laimingas, namuose viskas gerai, žinoma, laiko šeimai skiriu per mažai. Koncertuoju, išvažiuoju. Mano žmonai būna sunku – vaikai dar maži (penkerių, šešerių, septynerių, trylikos metų). Danielė – trylikametė. Ji padeda mamai prižiūrėti mažiukus. Suaugusios dukros jau baigė Maskvos konservatoriją, daug koncertuoja, mažieji taip pat muzikalūs, bet ar bus profesionalūs muzikantai, nežinau, nes reikia daug dirbti. Profesija labai gera, žmogus laimingas, turėdamas šią profesiją, ir labai nelaimingas, jei negali įgyvendinti svajonės, mat kiekvienas muzikantas nori groti solo.

„Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ pagrindinis prizas atiteko lietuviams Taline paskelbti kelionių projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis 2010“ nugalėtojai. Jau trečią kartą pagrindinis prizas – kelionė į pasirinktą Europos miestą – atiteko turistams iš Lietuvos. Ketvirtus metus organizuojamame projekte šiemet dalyvavo daugiausia keliautojų. Skaičiuojama, kad po Baltijos šalis vasarą keliavo apie 90 tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos turistų, o tai yra mažiausiai tris kartus daugiau nei pernai. „Šis projektas leidžia mums patiems atidžiau pažvelgti į Lietuvą, atrasti joje naujų turizmui patrauklių vietų. Skatina ne tik keliauti, bet ir tampa gera reklama netradiciniams turizmo objektams pritraukti lankytojus“, – sveikindama „Didžiojo žygio po Baltijos šalis 2010“ laimėtojus teigė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė dr. Raimonda Balnienė. Šiemet į pagrindinį prizą pretendavo 97 turistai iš Baltijos šalių. Pagrindinis prizas – kelionė į pasirinktą miestą – atiteko pirmą kartą žygyje dalyvavusiai Augustei Poderienei. Ji kelionių maratone dalyvavo kartu su vyru ir vaikais. „Didelį įspūdį padarė Somos nacionalinis parkas Estijoje ir Salako miestelis Lietuvoje. Manau, kad ten tikrai grįšime ir plauksime baidarėmis. Vaikams patiko aviacijos muziejus Rygoje ir Ventspilio atrakcionai. Na, o pasinaudodami laimėtu prizu planuojame aplankyti Jordaniją“, – įspūdžiais dalijosi A.Poderienė. Lietuvos keliautojams skirtą prizą – savaitgalį Taline arba Rygoje – laimėjo būsima dietologė Kristina Augustytė. Valstybiniame turizmo departamente taip pat buvo pasveikinti ir papildomų prizų laimėtojai. Jiems buvo įteikti rėmėjų įsteigti prizai: kultūriniai ir SPA savaitgaliai Baltijos šalių kurortuose bei sostinėse, skrydžiai oro balionu, aktyvaus turizmo pramogos, vakarienės restoranuose, apsilankymai kultūriniuose renginiuose. VL inf.

balsas.lt nuotrauka

18 Maroke medžiais karstosi ožkos Gimtasis kraštas

Kelionės

Marakešo miesto šurmulys ir spalvingumas žodžiais vargiai nusakomi.

Afrikos perlu vadinamas Marokas žavi maurų kultūros paveldu, triukšmingais turgumis, Sacharos smėlynais ir juodomis vietinių gyventojų akimis. Jūratė BALIUKONYTĖ Kelionę į Maroką pradedame nuo vieno iš dviejų Ispanijos anklavų Afrikoje – Seutos. Nors šis miestas oficialiai priklauso ispanams, tačiau Ispaniją čia primena tik keli prekybos centrai. Visa kita čia visai ne europietiška: juodbruvi žmonės, beveik nekalbantys ispaniškai, architektūra ir netvarka gatvėse.

Pasaulių riba Seuta – įstabaus grožio Viduržemio jūros pakrantėje įsikūręs miestas – dėl savo strateginės padėties visada buvo kultūrų, religijų ir valstybių susidūrimo vieta. Miestą V amžiuje įkūrė šiaurinėse Afrikos pakrantėse karaliavę kartaginiečiai. Tačiau legendos apie paslaptingą miestą pasakoja jau seniai. Manoma, kad Seutoje dunksanti Monte Hacho viršukalnė laikė kadaise Heraklio pastatytą stulpą. Legendinis graikų didvyris Heraklis, keliaudamas per Maroke stūksančius Atlaso kalnus, juos perskėlė ir ant dviejų kalnų prie Gibraltaro sąsiaurio Europos ir Afrikos krantuose pastatė du stulpus. Juos senovės graikai laikė pasaulio riba. Ir šiandien Seuta daug kam reiškia sotesnio, geresnio pasaulio ribą. Kone per visą Seutą driekiasi miestą nuo Maroko skirianti aklina tvora. Užsikorę ant jos dieną naktį rymo šimtai marokiečių. Prasmukti pro sieną ir šimtus ją saugančių Ispanijos pasieniečių praktiškai neįmanoma, tačiau iš lūpų į lūpas Maroke sklinda pasakojimai, kaip kažkieno dėdei ar anūkui tai pavyko. Tad kasdien prasibrauti pro vartais į Europą vadinamą sieną bando kelios dešimtys marokiečių.

Autorės ir GK archyvo nuotraukos

Maroke kiekvienam turistui akį pamalonins šios šalies egzotika, arabiška architektūra ir... jos griuvėsiai.

lėtas. Net siaurose senamiesčio gatvelėse besidriekiančiame turguje neverda aistros. Tetouanas išsiskiria ne tik vėsia kalnų ramybe, bet ir spalvomis. Visi senamiesčio pastatai nudažyti baltai arba žydrai. Vietinių namai primena pietų Ispanijos pastatus – erdvūs, su mažais langeliais, masyviomis medinėmis langinėmis ir dideliais vidiniais kiemais, kuriuose puoselėjami įvairūs ryškiaspalviai augalai. Namų vidus grįstas marmurinėmis plytelėmis, margintomis žydrai baltais mauriškais raštais. Pietų Europos įtaka Tetouane smarkiai jaučiama, nes dauguma miesto gyventojų – nuo ispaniškosios rekonkistos kadaise pabėgę Andalūzijos arabai. Tačiau šis Maroko miestas ypatingas ne tik tuo. Tetouanas – puikus religijų ir kultūrų sugyvenimo pavyzdys. Mieste gyvena viena didžiausių šalies žydų bendruomenių, nemažai jo gyventojų išpažįsta katalikybę. Pačiame miesto centre stovi raudonų plytų bažnyčia. Musulmoniškose šalyse tikrai nedažnas vaizdas! Įspūdingiausias reginys Tetouane yra medina, arba tiesiog senamiestis. Tarp daugybės baltų namų vinguriuoja siauros gatvelės, kuriose, be vietinių ar turistų, būtinai sutiksi būrį lėtai žengiančių ožkų. Net risčiomis užbėgti aukštais stačiais laiptais joms vieni niekai!

Keturkojės alpinistės Marokietiškos ožkos nesiliovė stebinti ir keliaujant toliau. Žmonių sausakimšame autobuse dardant į Meknes miestą, pro langą dėmesį kaustė į medžius įsikorusios ir taip skabyti lapus įsigudrinusios keturkojės alpinistės. Vietiniams tokie vaizdai – įprastas dalykas. Sauso klimato gairinamose Maroko žemėse žalu-

Marokiečiai, kaip ir visi musulmoniškų šalių gyventojai, – apsukrūs, įkyrūs žmonės. mos maža, tad badauti nenorinčios ožkos ropščiasi į medžius. „O pas jus nejaugi kitaip?“ – stebisi vietiniai. Kelionė vietos transportu verta atskiro pasakojimo. Didžiuosius miestus jungiantys traukiniai, reikia pripažinti, – modernūs ir jaukūs. Ir, kas svarbiausia, nevėluoja. O štai su vietiniais mažesnių miestelių autobusais – šimtai bėdų. Važiavimo graﬁkų čia nebūna. „Kada nors tik-

rai atvažiuos“, – ramiai aiškina vietiniai. Nėra ir kasų bilietams įsigyti. Vos pamatę į stotį įžengusį žmogų prie jo pribėga marokiečiai su paprasčiausiais iš sąsiuvinio išplėštais lapeliais ir, paklausę, kur važiuoji, kažką tame lapelyje užsirašo. Sumoki pinigus ir nesi tikras, ar tai ne dar viena apgavysčių schema. Laukiame valandą, antrą, spėliojame, atvažiuos kas nors ar ne, kai staiga iš už kampo išnyra kokių penkiasdešimties metų senumo autobusas. Marokiečiai ima mojuoti rankomis ir ragina mus pasičiupus daiktus mikliai šokti į važiuojančią transporto priemonę. Galvojame, juokauja, juk autobusas turi sustoti! Pasirodo, ne, jis turi tik sulėtinti tempą, kad būtų paprasčiau įšokti. Prie atsivėrusių autobuso durų stovi ranką visuomet pasirengusių ištiesti vietinių būrys. Vienas griebia kuprinę, kitas – už rankos, ir aš jau autobuso viduje.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 riešutais, sezamo sėklomis ar begale kitų pagardų bei ingredientų. Jei kuskuso skonis atima žadą, tai kitas tipiškas meknesiečių virtuvės pasididžiavimas – pyragėliai su vištiena – gerokai nuvilia. Draugai juos sukirto ir dar norėjo, o man skonių maišalynė buvo visai nepriimtina. Sūrios tešlos pyragėlis apibarstytas cukraus pudra. Įdaras – aštriame padaže marinuota vištiena, pagardinta cinamonu, razinomis ir cukraus kruopelytėmis. Burnoje susimaišė daugybė skonių bei prieskonių, ir tai man visai nepatiko. Tačiau marokiečiai itin didžiuojasi savo kulinariniais sugebėjimais viename patiekale sumaišyti kuo daugiau skirtingų ir, rodos, tarpusavyje visai nederančių skonių.

Apsukrūs ir įkyrūs Marokiečiai, kaip ir visi musulmoniškų šalių gyventojai, – apsukrūs, įkyrūs žmonės. Tai ir tegirdėjome prieš išvykdami į Afrikos perlu vadinamą šalį. Iš tiesų nenuneigsi, kad taksi vairuojantys, turguose prekiaujantys, gido paslaugas siūlantys marokiečiai stengiasi užsidirbti kaip įmanoma daugiau. Tačiau ar taip elgiamasi ne visur? Keliaujant teko ne kartą pasiklysti, prašyti papasakoti apie kokį nors architektūrinį paminklą ar tiesiog paklausti kelio. Ir marokiečiai, neprašydami pinigų savo skurstančiai šeimai, mielai ištiesdavo pagalbos ranką. Tačiau buvo ir tokių, kurie sekdavo gatvėmis, įkyriai brukdavo ką nors nupirkti, siūlydavo ištekėti ar prašydavo, kad draugas už kokius 20 geriausios veislės kupranugarių mane parduotų. Nusišypsai, palinguoji galva ir eini toliau. Gražiausias, nuostabiausias ir labiausiai man įsiminęs miestas buvo Marakešas. Šio miesto šurmulys ir spalvingumas žodžiais vargiai nusakomi. Gyvačių užkalbėtojai, skraidančių Aladino kilimų raštai, aukso siūlais siuvinėtos smailianosės kurpaitės, šiltame vėjyje plazdančios šilko skaros, mozaikose atsispindintys stiklo dirbiniai, nosį riečiantys prieskonių kvapai, kepinami riešutai, spaudžiamos apelsinų sultys, verdama avies galva, kaustomos asiliukų kojos – visa tai kiekvieną dieną vos nusileidus saulei vyksta pagrindinėje miesto aikštėje Djemaa el Fna.

Vietos virtuvės kvapai Marokietiškos kelionės autobusu potyrius atperka lėkštė vietos kulinarinio pasididžiavimo – kuskuso. Tai nacionalinis penktadieninis marokiečių valgis. Birios kuskuso kruopos čia patiekiamos kaip tik begali įsivaizduoti: ir su saldžiais vaisiais, ir su aštriomis daržovėmis, ir su mėsa,

Tetouanas išsiskiria ne tik vėsia kalnų ramybe, bet ir spalvomis.

Dvispalvis Tetouanas Perėję sieną sėdame į didžiulį taksi automobilį ir dardame į nedidelį kalnų miestelį Tetouaną. Šis miestas – ne marokietiškai ramus,

Marakeše – gyvačių užkalbėtojai, skraidančių Aladino kilimų raštai, aukso siūlais siuvinėtos smailianosės kurpaitės, šiltame vėjyje plazdančios šilko skaros.

Kalnų miestelis Tetouanas – ne marokietiškai ramus, lėtas. Net siaurose senamiesčio gatvelėse besidriekiančiame turguje neverda aistros.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Horoskopai E

(spalio 18–24 d.)

Avinai neturėtų pervertinti savo galimybių ir tikėtis rimtos aplinkinių pagalbos. Geriau šiek tiek sumažinkite sau keliamus reikalavimus ir jums pavyks išvengti nusivylimų bei konfliktų. Tuo labiau kad pagrindinę užduotį tikrai pavyks atlikti.

Dvyniai turėtų būti labai mandagūs ir korektiški su aplinkiniais žmonėmis. Nesibraukite į jų vidinį pasaulį. Būkite labiau diplomatiški bendraudami su vyresnybe arba verslo partneriais. Savaitė žada tam tikrą stabilumą ir finansinę gerovę. Daugiau laiko skirkite šeimai. Vėžiai atkakliai ieškos naujų sričių savo talentams pritaikyti ir bus visiškai teisūs. Jums viskas pavyks, bet nereikia tikėtis, kad jau savaitės pabaigoje užsibrėžtas tikslas bus pasiektas. Darbo bus daug, gal net imsite gailėtis, kad užsivertėte šią naštą. Bet vėliau suprasite, jog elgėtės teisingai.

Liūtai turės gerą progą padėti tvirtą pamatą tolesniems darbo laimėjimams. Sėkmė priklausys nuo jūsų punktualumo ir sąžiningumo. Neleiskite svetimiems žmonėms manipuliuoti savimi, neikite į begalinius kompromisus. Poilsio dienas skirkite šeimai, tai padės atgauti prarastas jėgas.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: Vertikaliai: Čekija. Sidras. Kanabėkas. Lentvaris. Įžvalga. Organo. Molasa. Giluitis. Visom. Ilgarankis. Titanė. Abadi. Atimt. Rani. Antarktida. In. Arbata. Lada. Ūkas. Tapu. Saga. Horizontaliai: Žirgo. Tekila. Denev. Agava. Čiurna. Atbulinis. Glosa. Laisvė. Aktau. Irma. Žagarai. Batistuta. „Init“. Haris. Dam. Anisina. Gintarė. Liūtas. Paskata. Balsu. APAG. Atlyja. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PABAIGTUVĖS. Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: PASMAKRĖ.

Pasijuokime – Kai tik susituoksime, turėsime tris vaikučius, - sako Sabina savo draugui. – Iš kur žinai, brangute? – Jie dabar gyvena pas mano mamą. ••• Paulas ir Zuzana sėdi tylėdami parke ant suoliuko. – Gal eikime pas mane? – klausia jis po ilgos pauzės. – Žinai, aš nenorėjau, bet tu mane įkalbėjai.

••• Techninės apžiūros meistras: – Manau, kad šio surūdijusio automobilio jūs nelaikote saugiu važiuoti? – Žinoma ne, kitaip aš juk negalėčiau jo vairuoti su negaliojančiomis teisėmis. ••• – Darosi vis aiškiau, kad netrukus ateis vasara. – Tikrai? Iš ko tu tai matai? – Lietus yra šiltesnis nei žiemą.

Vertikaliai: 1. Gvazdikinių šeimos žemas, dvišakas smėlėtų vietų augalas. 2. Nakvišinių šeimos drėgnų miškų augalas. 3. Dedešvinių šeimos dekoratyvinis, vaistinis, pluoštinis augalas, kambarinė gėlė. 4. Rūgtinių šeimos laukinis ir kultūrinis daržo bei vaistinis augalas aukštais lapuotais stiebais. 7. Miestelis Kretingos rajone. 8. Upių sutekėjimo vieta. 14. Skėtinių šeimos pievų žolė. 15. Kaimas Mažeikių rajone. 16. Spygliuotis parkų medis. 18. Baltosios Ančios kair. intakas. 19. Mėlynukų šeimos drugys. 20. Grambuoliui giminiškas mažesnis miškų ir sodų vabalas. 22. Naktinis paukštis. 24. Kaimas Šilutės rajone. 26. Pašarinė žolė trilapiais lapais. 27. Ežeras Švenčionių rajone. Horizontaliai: 5. Skėtinių šeimos vaistinis laukų augalas, kurio grūdelių dedama į duoną. 6. Žemės sklypas daržovėms auginti. 9. Laukinė ir darželių gėlė netaisyklingais įvairiaspalviais žiedais. 10. Saldžios žiedų sultys. 11. Pailgas kelių sėklų vaisius iš dviejų geldelių, kurios atsidaro sėkloms prinokus. 12. Karpinių šeimos žuvis. 13. Žvejų laivo galas. 16. Krūminis gluosnis. 17. Ežeras Utenos rajone. 21. Karpinių šeimos plėšri žuvis. 23. Aunuvos deš. intakas. 25. Nevėžio kair. intakas. 28. Kieta uoliena. 29. Ežeininių šeimos augalas šakotu stiebu, apaugęs retais šiurkščiais šereliais. 30. Vėdryninių šeimos nuodingas dekoratyvinis augalas viršuje šakotu stiebu. 31. Didelis, pilkas žinduolis. 32. Atmosferos elektros kibirkštinis išlydis. 33. Medžiais apaugusi vieta. Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės turi visur laikytis aukso vidurio. Ateina metas skinti savo darbų vaisius, bet ne iškart, o laipsniškai. Ateinančią savaitę jums seksis viskas, ko tik imsitės. Pasistenkite išspręsti iškilusias problemas, bet neskubinkite įvykių.

Jaučiams seksis megzti naujas naudingas pažintis. Šie ryšiai bus ypač svarbūs darbe, todėl būkite aktyvūs ir pasistenkite su naujais pažįstamais palaikyti tikrai gerus santykius. Galimi tam tikri finansiniai apribojimai, taigi pirkite tik tai, kas tikrai būtina.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Mergelės turi parodyti iniciatyvą, atkaklumą ir ryžtą, tuomet ypač gerai klosis reikalai darbovietėje. Seksis rengti dalykinius susitikimus ir vesti derybas. Bendraudami su padėjėjais ir kolegomis vadovaukitės taisykle „pasitikėk, bet tikrink“. Poilsio dienomis tvarkykite buitinius reikalus.

Skorpionams negalima skubėti ir karščiuotis. Laikydamiesi laukimo strategijos, jūs pasieksite kur kas įspūdingesnių rezultatų, jei tik jums pakaks kantrybės. Finansinė padėtis bus stabili, bet prieš ką nors pirkdami gerai pagalvokite, ar jums šiuo metu tai tikrai reikalinga. Šauliai gali lengvai nuginkluoti kritiškai nusiteikusius žmones savo dėmesiu ir geranoriškumu. Jūsų veiksmų rezultatyvumas gerokai padidės, valia bus tvirta, ir jūs spėsite daug nuveikti. Vykite šalin abejones, kitaip reikės pernelyg daug pastangų ir brangaus laiko savo pačių pasipriešinimui įveikti. Ožiaragiai turės progos atskleisti savyje daug įdomaus ir originalaus. Tai bus naudinga ne tik jums, bet ir beveik visiems aplinkiniams. Ateinančiomis dienomis jums primygtinai rekomenduojama nesivelti į avantiūras ir abejotinus projektus, nes galite likti plikas kaip tilvikas.

Vandeniams nepasitikėjimas savimi gali trukdyti susikaupti darbe. Patikėkite, jūs turite daugiau jėgų ir žinių nei manote. Nuojauta jūsų neapvils, net neįprastomis aplinkybėmis jūs žinosite, kaip elgtis. Tai leis neprarasti savitvardos ir pasiekti teigiamų rezultatų.

Žuvims gyvybiškai būtina korektiškai bendrauti su naujais kolegomis ar bičiuliais. Nepasiduokite iškilus pirmiems sunkumams, nes galite būti ir mandagūs, ir atkaklūs. Toks elgesys atvers kelią į sėkmę. Savaitės pabaigoje mėgaukitės savo laime.

Gimtasis kraštas

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

TV programa LTV2

Spalio 18, pirmadienis

„Las Vegasas“.

„Užmiršti“.

Kodėl?

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Savaitė. (k.) 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.00 Veiksmo komedija „K-9“ (k.) (1989 m., JAV). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Premjera. Kriminalinis trileris „Užmiršti“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.25 „Išrinktieji“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Drama „Negražios įseserės išpažintys“ (k.). (N-7) 12.30 „Auklė“. 13.30 „Padaužos bebriukai“. 14.00 Animac. serialas „Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Išlikusi gyva“ (2000 m., Kanada). (N-14)

Atvirai su žvaigžde.

6.45 7.15 7.45 8.10 8.40 9.45 10.45 11.20 11.50 13.00 13.30

15.20 16.00 16.25 17.00 18.00 18.45 20.00 20.25 21.30 23.25 23.50 0.20 1.25

Televitrina. Spaudos apžvalga. „Rahanas“ (k.). Autofanai (k.). Brydės (k.). Šeštadienio rytas (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Televitrina. „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) Spaudos apžvalga (k.). Romantinė drama „Granlundos palikimas“ (k.) (2009 m., Vokietija). (N-7) „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Rahanas“. „Labas vakaras, mielasis“. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Žinios. Sąmokslo teorija. Amerikos talentai IV. Žinios. Spąstai (k.). (N-7) „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. Bamba. (S)

Spalio 19, antradienis

„Senis“.

„Gelmių pabaisa“.

„Žvilgsnis į ateitį“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.00 Sporto panorama (k.). 14.30 Pasaulio panorama (k.). 15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.45 „Miegamasis rajonas“. 8.20 KK2 (k.). 8.55 FTB (k.). Publicistikos laida. 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Neišgalvoti gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Drama „Gelmių pabaisa“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.25 „Išrinktieji“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Lietuvos talentai 2010 (k.). 12.15 Akistata (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos bebriukai“. 14.00 Animac. serialas „Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis į ateitį“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

Smagiausios akimirkos.

6.45 7.15 7.45 8.10 8.45 9.45 10.45 11.20 11.50 13.00 13.30

15.30 16.00 16.25 17.00 18.00 18.45 20.00 20.25 21.00

23.00 23.25 2.00

Televitrina. Spaudos apžvalga. „Rahanas“ (k.). Kung fu akademija (k.). (N-7) Atvirai su žvaigžde (k.). Sekmadienio rytas (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Televitrina. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) Spaudos apžvalga (k.). Veiksmo f. „Kova be taisyklių“ (k.) (2004 m., Kinija). (N-7) „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Rahanas“. „Labas vakaras, mielasis“. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Žinios. Tarp miesto ir kaimo. Geras filmas. Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“. (N-7) Žinios. Nuotykių veiksmo f. „Van Helsingas“ (2004 m., JAV). (N-7) Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.38 „Atgal į ateitį“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 12.00 Legendos. 12.50 Muzikos istorijos. 13.30 Durys atsidaro. 14.10 Etnokultūros ratas. 14.40 Kulinarinės kelionės. 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 16.38 „Atgal į ateitį“. 17.00 Vilniaus sąsiuvinis. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.00 Vienas eilėraštis. 18.10 Veidai. 19.05 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 20.40 Žmonės kaip žmonės. 21.20 Dar širdyje – ne sutema. 22.00 Septynios Kauno dienos. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų festivalis „Akacijų alėja 2010“ (1-asis koncertas). 24.00 Panorama. 0.45 „Specialioji jūrų policijos tarnyba.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Didysis filmukų šou“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Sveikatos ABC (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 18.00 „Kremas“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 20.30 „Pasivaikščiojimai“. Pokalbių laida. 21.00 Drama „Sibilė“. (N-7) 22.40 „Grožio peilis“. (N-14) 23.40 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.).Nuotykių šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Pasaulio keistenybės“. Dok. f. ciklas. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“. (N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo drama „Mirties užrašai“. (N-14) 0.15 Veiksmo f. „Raudonas vanduo“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.38 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. 12.50 Dar širdyje – ne sutema (k.). 13.30 Žmonės kaip žmonės (k.). 14.10 Laiko ženklai. 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 16.38 „Robotukas“. 17.00 Trembita. 17.15 Senas televizorius. 17.45 Galerija. 18.10 Veidai. 19.05 TV f. „Pelėkautai“. 20.40 Kasdienybės aitvarai. 21.20 Vizijos ir tikrovė. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Gamtos formos“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „2020-ieji“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 Vaid. f. „Gyvenimas pagal uošvius“.

17.30 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

23.40

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

13.30 Roko klasikos albumai. „Tapti grupe „Queen“. 14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 18.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 20.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.10 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50

13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.00 23.35 0.25 16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

TV parduotuvė. 24/7. (k.). Skonio reikalas (k.). Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k). (N-7) Girių takais (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Seksas ir miestas“. (N-14) Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Mackus.. LR himnas.

„Edas, Edis ir Edys“. Žodis – ne žvirblis (k.). „Kremas“. „Indiškos aistros“. „Driu Kerio šou“. (N-7) Veiksmo f. „Sunku nužudyti“. (N-14) 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

17.25 Liuks! Muzika. 18.25 Super Liuks! Bon Jovi koncertas „Crush tour“. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 TV žaidimas „Burbulas“ (k.). 10.40 Skonio reikalas (k.). 11.30 Namų daktaras (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris.

13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.35

0.15

Teleparduotuvė. Tavo augintinis (k.). Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. „Pasaulio keistenybės“. Dok. f. ciklas. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) UEFA Čempionų lygos rungtynės. Madrido „Real CF“–„AC Milan“. Baltijos futbolo lygos apžvalga. Trileris „Kruvinas nusikaltimas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.25 Super Liuks! Bon Jovi koncertas „Crush tour“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 17.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Maironis. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Spalio 20, trečiadienis

„Haris ir Hendersonai“.

„Ties riba“.

„Kempiniukas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Sveikinimų koncertas (k.). 13.45 Dok. f. „Singapūras. Didžiojo olimpo link“ (k.). 14.15 Idėjų metas (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. (N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Iki pasimatymo, delfinai“. Specialus renginys skirtas atsisveikinti su Klaipėdos delfinais. 22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „Ties riba“. (N-14) 0.40 „Išrinktieji“. (N-14)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 „Kodėl?“ Pokalbių laida (k.). (N-7) 11.35 Prieš srovę (k.). (N-7) 12.20 Farai (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos bebriukai“. 14.00 Animac. serialas „Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-7) 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

„Šiandien tu mirsi“.

6.45 7.15 7.45 8.10 8.45 9.15 9.45 10.45 11.20 11.50 13.00 13.30 15.30 16.00 16.25 17.00 18.00 18.45 20.00 20.25 21.00

23.00 23.25

1.15

Televitrina. Spaudos apžvalga. „Rahanas“ (k.). Autopilotas (k.). „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. „Mano šaunioji sodyba“ (k.). TV konkursas. Tarp miesto ir kaimo (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Televitrina. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) Spaudos apžvalga (k.). Drama „Karalius Džo“ (1999 m., JAV). (N-7) Smagiausios akimirkos. „Rahanas“. „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Žinios. Sankirtos. Geras filmas. Trileris „Šiandien tu mirsi“ (2005 m., JAV). (N-14) Žinios. Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-7) Bamba. (S)

„Žudikai“.

„Kaulai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 14.00 Gustavo enciklopedija (k.). 14.30 Gamtos patruliai (k.). 15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pagaminta Kinijoje (6 d.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“ (k.). 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 Lietuvos daina (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. 19.06 „Ūkiškas požiūris“. Informacinė laida. 19.08 Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas kaimas Lietuvoje. 22.43 Veiksmo f. „Žudikai“ (1995 m., JAV). (N-7) 1.30 Sveikatos ABC (k.).

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. (N-7) 10.45 Paskutinė instancija (k.). (N-7) 11.35 Muzikos čempionų taurė (k.). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos bebriukai“. 14.00 Animac. serialas „Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14) 1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

„Baltoji grafienė“.

6.45 7.15 7.45 8.10 8.45 9.45 10.15 10.45 11.20 11.50 13.00 13.30 15.30 16.00 16.25 17.00 18.00 18.45 20.00 20.25 21.00

23.45 1.15 2.15

Televitrina. Spaudos apžvalga. „Rahanas“ (k.). Tauro ragas (k.). Atvirai su žvaigžde (k.). Be recepto (k.). Spąstai (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Televitrina. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) Spaudos apžvalga (k.). „Šnipų žaidimai“ (k.). (N-7) „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Rahanas“. „Labas vakaras, mielasis“. Atvirai su žvaigžde. „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Žinios. „Lietuvos žinių“ tyrimas. Geras filmas. Drama „Baltoji grafienė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija). (N-7) Žinios. Sąmokslo teorija (k.). Bamba. (S)

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama „Nuopuolis“. (N-14) 23.30 „Grožio peilis“. (N-14) 0.30 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.35

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Liežuvautoja“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2 8.00 8.30 9.00 11.30

Spalio 21, ketvirtadienis

Pagaminta Kinijoje.

8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.50 Vizijos ir tikrovė (k.). 13.30 Kasdienybės aitvarai (k.). 14.10 Būtovės slėpiniai. 15.10 „Haris ir Henderonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Vilniaus albumas. 17.15 Senas televizorius. 18.10 Veidai. 19.05 Europos kinas. Tragikomedija „Ypatingieji traukiniai“. (N-7) 20.40 Vakaro autografas. 21.35 Kūrybos metas. 22.00 Sporto panorama. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Izadora Dunkan: aš tik šokau savo gyvenimą“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

12.00 12.55 13.20 14.15 15.10 15.35 16.00 16.30 17.00 17.15 17.45 18.10 18.50 19.05 20.40 21.20 21.50 22.35 23.30 24.00 0.45

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Veidai (k.). Kūrybos metas (k.). Vakaro autografas (k.). Krašto garbė. „Haris ir Hendersonai“. „Padūkėlis Cukrius“. Gustavo enciklopedija. „Pašėlę Tornberiai“. Kultūrų kryžkelė. Senas televizorius. Galerija. Veidai. Vienas eilėraštis. TV teatro klasika. „Kvartetas“. Kuluarai. Laiko portretai. Savęs link. Gimties paslaptis (1 d.). Pasaulio dokumentika „Patruliai ant buivolų“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Panorama. „24 valandos“. (N-14)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 Animac. serialas „Blogiukai ir Pabaisa“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Arti namų“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

23.40 1.20

Teleparduotuvė. „Išlikimas“ (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. Kriminalinė drama „Ryklys“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) UEFA Čempionų lygos rungtynės. „Rangers FC“–„Valencia CF“. Veiksmo f. „Lūžio linija“. (N-14) Eurolygos rungtynės. Stambulo „Fenerbahce Ulker“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.50 Liuks! Muzika. 11.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.50 Liuks! Muzika. 17.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 19.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.50 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.20 23.00 23.35 0.25

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Laida NKTV (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Naša Raša. (N-7) Kas tu toks? Reporteris.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. R.Girkontaitė. 22.58 LR himnas.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Komedija „Don Žuanas iš Marko“. 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.25 Liuks! Muzika. 18.25 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“. 19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 TV žaidimas „Burbulas“ (k.). 10.40 Skonio reikalas (k.). 11.30 „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.07 Kaimo diena. 19.10 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris.

13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 21.30 23.50

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. Kriminalinė drama „Ryklys“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Veiksmo f. „Greito reagavimo būrys“. (N-7) Eurolygos rungtynės. Kauno „Žalgiris“– Belgrado „Partizan“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.25 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

Gimtasis kraštas

LTV2

Spalio 22, penktadienis

„45 kalibras“.

„Intrigų dvaras“.

„Velnio sėkla“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje (k.) (6 d.). 14.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.25 Žurnalisto tyrimas (k.). 15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 Teisė žinoti (k.). 18.00 Paminklo „Laisvės kelias“ atidarymo ceremonija. 18.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Trileris „45 kalibras“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“ (k.). 8.55 Kviečiu šokti (k.). 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo, mama“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Lietuvos daina. 21.30 Veiksmo f. „Milžinas Halkas“ (2003 m., JAV). (N-7)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.50 Komedija „Kol mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi 2010 (k.). 13.30 Animac. serialas „Padaužos bebriukai“. 14.00 Animac. serialas „Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos čempionų taurė“. Muzikos šou. 20.45 Animac. komedija „Kung Fu Panda“. 22.25 Komedija „Džonsonų atostogos“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.25 Trileris „Velnio sėkla“ (1997 m., JAV). (N-14) 2.35 Komedija „Tik mirtis mus išskirs“ (1990 m., JAV). (N-14)

0.20 Trileris „Mirtinas savaitgalis“ (2001 m., Vokietija). (N-14)

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

TV programa

Karštas vakaras.

6.45 7.15 7.45 8.15 8.45 9.45 10.45 11.20 11.50 13.00 13.30 15.25 16.00 16.30 17.00 18.00 18.45 20.00 20.25 21.00

23.05 1.10 1.45

Televitrina. Spaudos apžvalga. „Rahanas“ (k.). Žvejų mūšis (k.). „Atvirai su žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida. Gimnazistai (k.). „Labas vakaras, mielasis“ (k.). Televitrina. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) Spaudos apžvalga (k.). Amerikos talentai IV (k.). „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Rahanas“. „Labas vakaras, mielasis“. „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida. Karštas vakaras. „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) Žinios. Mano šaunioji sodyba. Geras filmas. Trileris „Nakties sargyba“ (2005 m., JAV). (N-7) Trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) „Verslo širšės“ (k.). Verslo aktualijų laida. Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.50 Laiko portretai (k.). 13.30 Kuluarai. 14.10 Gimnazistai (k.). 14.40 Mokyklos langas (k.). 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 14.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Menora. 17.15 Senas televizorius. 18.10 Veidai. 19.05 Senas geras kinas. Drama „Medaus skonis“. (N-7) 20.40 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Negali būti. 21.35 Vienas eilėraštis. 21.45 Paminklo „Laisvės kelias“ atidengimo ceremonija. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 Nuotykių serialas „Žemė-2“.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko nuotykiai“. 9.55 „Didysis filmukų šou“ (k.). 10.20 „Labai slaptos agentės“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Blogiukai ir Pabaisa“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Arti namų“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“ (k.).

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LTV2 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.45 12.15 12.45 13.15 13.45 14.35

Spalio 23, šeštadienis

„Meilė choleros metu“.

„Urvas“.

„Bagsis“.

„Anglas ligonis“.

8.30 Kelias. 8.45 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 9.05 „Atgal į ateitį“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Gimtoji žemė. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.35 Dok. f. „Kad girios neliepsnotų“. 13.30 „Komisaras Montalbanas. Popierinis mėnulis“. (N-7) 15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Drama „Akmuo ant akmens“ (1971 m., Lietuva). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Romantinė drama „Meilė choleros metu“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.30 Trileris „Lemtinga klaida“ (2006 m., Kanada, JAV). (N-14)

6.30 „EmiJumi roko grupė“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.10 „Magija“. 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Andrė“ (1994 m., JAV). 11.55 Nuotykių komedija „Džiumandži“ (1995 m., JAV). 13.55 „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Premjera. Veiksmo trileris „Urvas“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7) 1.15 Snobo naktis. Premjera. Romantinė drama „Maži vaikai“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Komedija „Be žodžių“ (2003 m., Vokietija). (N-7) 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f. „Ruonis“ (2000 m., Australija). 11.45 Romantinė komedija „Padavėja“ (2007 m., JAV). (N-7) 13.55 Nuotykių komedija „Briliantinė ranka“ (1968 m., Rusija). 16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7) 17.10 Kodėl? (k.). (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi 2010. 22.30 Komedija „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-7) 0.55 Kriminalinė drama „Bagsis“ (1991 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“ (k.). TV žurnalas. 7.30 Girių horizontai (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Pasaulis pagal lietuvius“. Gyvenimo būdo žurnalas. 11.30 Kung fu akademija. (N-7) 12.05 Mano šaunioji sodyba (k.). 12.35 „Spąstai“. Realybės dokumentinka. (N-7) 13.10 Melodrama „Laimės iliuzija“ (2007 m., Indija). (N-7) 16.15 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 16.45 Be recepto (k.). 17.20 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.). 17.55 Ekstrasensų mūšis. 19.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. (N-7) 21.25 Drama „Ištrinta atmintis“ (2009 m., P. Korėja). (N-14) 23.40 Romantinė drama „Anglas ligonis“ (1996 m., JAV). (N-7) 2.45 Bamba. (S)

17.00 17.30 18.00 19.00

20.40 21.30 22.10

22.30 23.00 1.18

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Krikščionio žodis. Gimnazistai. Dainų dainelė 2010. Kulinarinės kelionės. Keliaukim! Šventadienio mintys. Etnokultūros ratas. Laiko ženklai. Teatro popietė. „Skirgaila“. Senas televizorius (k.). Sėkmės formulė. Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.). Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2010–2011 m. koncertų sezono atidarymo koncertas. Dok. f. „Kęstutis Genys“. Veidai (k.). Poetės Birutės Baltrušaitytės 70-mečiui paminėti. Eilėraščiai. Panorama. Drama „Babelis“. (N14) Būk artistas.

TV1 9.05 „Praktikantai“. Laida moksleiviams. 9.40 KTV – kino ir tele virtuvė. 10.05 „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 11.10 „Ol Pedžetos kronikos“. 12.10 „Pasivaikščiojimai“ (k.). Pokalbių laida. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 „Didysis filmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga.

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XII. Juodoji knyga”. (N-7) 23.05 „Grožio peilis“. (N-14) 0.05 „Driu Kerio šou“ (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 20.30 21.00 22.00

22.30

Teleparduotuvė. Išlikimas (k.). (N-7) „Angelas“ (k.). (N-7) „Kobra 11“ (k.). „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7) „Rezidentai“ (k.). (N-7) „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7) Teleparduotuvė. Kriminalinė drama „Ryklys“. (N-7) Išlikimas. (N-7) „Angelas“. (N-7) „Kobra 11“. „CSI kriminalistai“. (N-7) „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. (N-7) „Rezidentai“. (N-7) Naša Raša. (N-7) Detektyvinė realybės drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14) Drama „Bremo Stokerio „Drakula“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 10.05 Liuks! Muzika. 11.55 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

12.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 16.05 Liuks! Muzika. 17.55 Pirmas kartas su žvaigžde. 18.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.20 „Orbita“. Gyvenimiško humoro laida. 22.45 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 8.30 9.00 9.50 10.40 11.30 12.00 12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.05 21.00 21.50 22.40 1.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Griūk negyvas! (N-7) „Teletabiai“. Kas tu toks? (k.). TV žaidimas „Burbulas“ (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Skonio reikalas (k.). Griūk negyvas! (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. „Teletabiai“. Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai. TV žaidimas „Burbulas“. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Reporteris. Super L.T. (N-7) Vaid. f. „Pergalės kaina“. (N-14) Reporteris.

18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Ruseckait.ė. 22.58 LR himnas.

15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Arti namų“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Komedija „Didysis kraustymasis“. 22.40 Trileris „Nuodingoji gebenė. Jaunoji gundytoja“. (N-14) 0.20 „Liežuvautoja“ (k.).

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 16.45 Liuks! Muzika. 17.50 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“. 18.55 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.20 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 22.30 „Orbita“. Gyvenimiško humoro laida. 22.55 Super Liuks! Koncertas „Crush tour“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 10.40 „Mano superherojus“. Realybės šou. (N-7) 11.40 „Ištikimybės testas“. Realybės šou. (N-7) 12.40 Geriausių virėjų kovos. 13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 14.45 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) 19.00 Romantinė komedija „Aistra“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara (k.). 22.15 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“. (N-14) 23.15 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) 0.15 Veiksmo f. „Rokis 4“. (N-7)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Romantinė komedija „Bonevilis“ (k.). (N-7) 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Megakonstrukcijos. Karščiausias pasaulio uostas“. 14.00 „Sutverti žudyti. Dykuma“. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 LKL čempionatas: Utenos „Juventus“– Kauno „Kaunas“. Didžiojoje pertraukoje – Žinios. 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Kriminalinė drama. „Pavojingi visuomenei“. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. Trileris „Legenda apie vampyrą“. (S)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4. 10.45 Liuks! Muzika. 12.00 Super Liuks! Bon Jovi koncertas „Crush tour“. 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 19.03 20.03 20.38 20.45 21.03 22.48

Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Šimborska.. 22.58 LR himnas.

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Spalio 24, sekmadienis

„Vyturio lizdas“.

„Šėtoniškasis Nikis“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 Animac. serialas „Robotukas“. 8.55 „Pašėlę Tornberiai“. 9.20 „Aviukas Šonas“. 9.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“. 13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.15 Gamtos kodas. 16.55 Klausimėlis. 17.10 Septynios Kauno dienos. 18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 23.15 Elito kinas. Istorinė drama „Vyturio lizdas“ (2007 m., Italija, Prancūzija). (N-14)

6.25 „EimiJumi roko grupė“. 6.50 „Nerealių draugų namai“. 7.15 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.40 „Galingasis šuo Kriptas“. 8.05 „Magija“. 8.30 „Antinas Dafis“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Sunkus vaikas“ (1990 m., JAV). 11.35 Nuotykių f. „Riterio žvaigždė“ (2001 m., JAV). (N-7) 14.20 Pričiupom! (k.). 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Premjera. Veiksmo trileris „Savas žmogus“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.10 Komedija „Šėtoniškasis Nikis“ (2000 m., JAV). (N-7)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Rokis Balboa“.

6.45 7.00 7.30 8.00 8.30 9.00 10.00 11.40

13.40

15.30 16.30 17.10 18.00 18.45 19.00 19.30 21.00

23.05

0.40

TV6 Antradienis, spalio 19 d. 0.15 val. „Kruvinas nusikaltimas“. Trileris. JAV. 2002 m. (N-14). Rež. William A. Graham. Vaidina: James Caan, Johnathon Schaech, Elizabeth Lackey, David Field, Sydney Jackson ir kiti. Holivudo legenda Džeimsas Kanas („Krikštatėvis“) ir jaunas temperamentingas aktorius Džonatonas Skičas suvaidino pagrindinius vaidmenis intriguojančiame kriminaliniame trileryje apie patį juodžiausią kerštą. Sietlo detektyvas Danielius ir jo gražuolė žmona Džesika mielai iškeistų gyvenimą mieste į užmiesčio tylą ir ramybę. Tačiau romantiškas vėlyvas vakaras, kurį porelė praleidžia mėnesienoje, baigiasi neapsakomu žiaurumu. Danielius drauge su šerifu Morganu Makena turi nagrinėti kupiną įtampos ir netikėtumų bylą. Bendradarbiaudami šie vyrai išsiaiškina miesto paslaptį. Ji priverčia Danielių jaustis kaltą, o Makeną – užsiliepsnoti keršto troškimu.

Teleparduotuvė. „Smalsutė Dora“. „Vėžliukai nindzės“. „Winx` klubas“. „Ilgoji pertrauka“. Sveikas žmogus. Nuotykių f. „Polė“ (1998 m., JAV). Komedija „Popžvaigždė“ (2005 m., JAV). Nuotykių f. „Fantomas“ (1996 m., Australija, JAV). „Kobra 11“ (k.). (N-7) Dar pažiūrėsim... (k.). (N-7) Paskutinė instancija (k.). (N-7) Farai (k.). (N-7) TV3 žinios. Savaitės komentarai. Lietuvos talentai 2010. Drama „Rokis Balboa“ (2006 m., JAV). (N-7) Komedija „Ar pirkti karvę?“ (2002 m., JAV). (N-14) Drama „Mirties akivaizdoje“ (1983 m., JAV). (N-14)

„Vasara Norsundoje“.

6.30 Televitrina. 7.00 „Pasaulis pagal lietuvius“ (k.). Gyvenimo būdo žurnalas. 7.30 Statybų TV (k.). 8.00 Nesėsi – nepjausi. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 13.10 „Valstybės kelias“ (k.). Dok. f. ciklas. 14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 16.10 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 16.45 Girių horizontai. 17.20 Tarp miesto ir kaimo (k.). 17.55 Ekstrasensų mūšis. 19.00 Be recepto. 19.30 „Verslo širšės“. Verslo aktualijų laida. 20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. (N-7) 20.55 Meilės istorijos. Romantinė drama „Vasara Norsundoje“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.45 Drama „Baltoji grafienė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija). (N-7)

LTV2 8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su... Skirmantu Valiuliu. 9.15 Tokie jie buvo. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.45 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Dailininkas J.Varnas. 12.45 Mūsų miesteliai. Perloja. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 14.55 Drama „Akmuo ant akmens“. 16.35 D.Kutraitė kalbina... Egidijų Kūrį. 17.00 Krašto garbė. 17.55 Lietuvių dokumentika. Senieji Lietuvos vienuolynai. 19.00 Auksinės melodijos. Dainininko S.Povilaičio 60-mečio koncertas. 20.25 Durys atsidaro. 21.00 Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – 70. Koncertas. 22.30 Panorama. 22.45 Romantinė drama „Meilė choleros metu“. (N-14)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Gyvenimo prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Kai aš mažas buvau“. 22.25 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.25 Retrospektyva.

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Echo ir kiti Amboselio drambliai“. 10.35 „Laukiniai globotiniai“. 11.10 „Ol Pedžetos kronikos“. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas „Didysis filmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos sode“. 16.00 „Akla meilė“.

21.30 22.00

5.00 5.07 5.45 6.03 8.05 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Mes, moterys.

11.40 13.50 14.45 16.00 17.00 18.00 19.00

23.00 24.00 1.15 1.50

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. (N-7) Geriausių virėjų kovos (k.). Drama „Aš užgrobiu pilį“. (N-7) Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Flešas Gordonas“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) „Norite tikėkite, norite – ne!“ Realybės šou. (N-7) „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Korėjos prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14) „Anarchijos vaikai“. (N-14) „Moterų detektyvių klubas“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Erotinės istorijos“ (S). Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 8.30 Liuks! Muzika. 10.20 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 11.55 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.35 14.03 14.28 16.30 17.03

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 14.30 Liuks! Muzika. 16.20 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“. 17.55 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Dok. f. „Tapti grupe „Queen“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.20 „Orbita“. Gyvenimiško humoro laida. 22.45 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Šiandien kimba. 9.00 Drama „Rono Klarko istorija“. (N-7) 11.00 Laida NKTV. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 „Plėšrūno instinktas. Ryklių invazija“. (N-7) 13.00 „Megakonstrukcijos. Lamanšo tunelis“. 14.00 Dok. serialas „Katastrofų pamokos. Traukiniai“ . (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Kauno „Atletas“–Klaipėdos „Klaipėda“. Pertraukoje – Žinios. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (k.). (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Drama „Ruandos viešbutis“. (N-14) 17.30 18.10 19.03 20.03 20.33 20.45 21.10

Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“. 23.28 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, spalio 22 d. 22.40 val. „Pergalės kaina“. Drama. JAV. 2001 m. (N-14). Rež. Michael Corrente. Vaidina: Robert Duvall, Michael Keaton, Andy Gray. Nedidelio Škotijos miestelio antrosios lygos futbolo komandos treneris priverstas kovoti už tai, kad naujasis savininkas jos neparduotų. Klubą gali išgelbėti tik pergalė Škotijos taurės finalo varžybose. Bet tikslas atrodo toks nepasiekiamas…

TV3 Penktadienis, spalio 22 d. 0.25 val. „Velnio sėkla“. Trileris. JAV. 1997 m. (N-14). Rež. Alanas J. Pakula. Vaidina: Harrison Ford, Brad Pitt, Margaret Colin ir kiti.

BTV Trečiadienis, spalio 20 d. 21.00 val. GERAS FILMAS. „Šiandien tu mirsi“. Trileris. JAV, 2005 m. (N-14). Rež. Don E. FauntLeRoy. Vaidina: Steven Seagal, Anthony ‘Treach’ Criss, Sarah Buxton, Mari Morrow, Nick Mancuso, Robert Miano, Kevin Tighe. Įkalbėtas savo draugės, talentingas vagis Charlanas nusprendžia pradėti naują teisingą gyvenimą, tačiau likimas tam sutrukdo. Įsidarbinęs inkasatorių furgono vairuotoju Las Vegase, jis jau pirmą darbo dieną prieš savo valią tampa ginkluoto apiplėšimo bendrininku. Po sąmonės praradimo jis nežino, kur dingo 20 milijonų dolerių, tačiau jo bosas mano visai kitaip... Dar vienas trileris su neprilygstama veiksmo filmų žvaigžde Steven’u Seagal’u. Nenutrūkstamas veiksmas ir nuolatinė įtampa garantuoti.

TV6 9.15 9.30 10.15 10.40

Du vyrai atstovauja priešiškiems pasauliams. Jie kovoja už priešiškus tikslus. Bet netrukus jų keliai susikryžiuos. Ieškomiausias ir aršiausias airių teroristas bei „kiečiausias“ žudikas – jaunas, nekaltos išvaizdos vaikinas – atvyksta į Niujorką slapstytis. Pakeitęs pavardę ir nieko neįtariančio teisininko padedamas, jis apsigyvena „saugiausioje miesto vietoje“ – airių policininko namuose. Užsimezga vyriškių draugystė. Policininkas turi nemažų rūpesčių dėl porininko, bet dar daugiau nemalonumų patiria, kai teroristas pradeda ieškoti ryšių, kad įsigytų ginklų. Pareigūnui kyla įtarimų dėl jo tapatybės.

Lietuvos ryto TV Šeštadienis, spalio 23 d. 11.00 val. „Namų daktaras“. Sveikatinimo laida. Vedėjas – gydytojas G.Apanavičius.

Visi besidomintys savo sveikata, nenorintys sirgti ir negaluoti gali šeštadienio priešpiečius leisti drauge su laida „Namų daktaras“. Čia laidos vedėjas, kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius su žiūrovais ir laidos svečiais bendrauja paprasta, visiems suprantama kalba. Kiekvienoje laidoje „Namų daktaras“ aptariami dažnai visus kamuojantys negalavimai, pristatomi naujausi gydymo būdai ir, žinoma, nepamirštamos prevencinės priemonės, kaip išvengti ligų.

BTV Šeštadienis, spalio 23 d. 23.40 val. „Anglas ligonis“. Drama. JAV, 1996 m. (N-7). Rež. Anthony Minghella. Vaidina: Ralph Fiennes, Juliette Binoche, Willem Defo. Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, kuris baisiai apdegė, kai jo lėktuvas nukrito Sacharoje. Kartografas, rengęs Sacharos dykumos žemėlapį, patenka į patį Antrojo pasaulinio karo įvykių sūkurį. Išgyvenęs po siaubingos lėktuvo katastrofos, jis atranda naują, kupiną meilės, išdavysčių ir politikos pasaulį. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki tol... Tai psichologinė meilės, išdavystės ir painių tarpusavio santykių drama M.Ondaatje romano motyvais. Tai poetiška esė apie meilę, aistrą ir ištikimybę, karą ir istoriją, romantiką ir cinizmą, apie drąsą žmogaus, stoiškai pasitinkančio savo mirtį, apie gyvenimo pradžią ir pabaigą. Tai trisdešimt septynis prestižinius kino apdovanojimus, iš kurių net devyni – Oskarai, susišlavęs legendinio režisieriaus Anthony Minghella šedevras.

Gimtasis kraštas

Ko nepadarysi dėl meilės

Vienas 14-metis Portugalijoje automobiliu įveikė 400 km atstumą, kad susitiktų su mergaite, su kuria susipažino per internetą ir įsimylėjo. Paėmęs motinos automobilį ir tėvo EC kortelę, jis iš savo kaimo šalies šiaurėje leidosi į kelionę. Policija po dviejų dienų galiausiai aptiko paauglį prie vienos mokyklos Lisabonos priemiestyje Seiksale. Berniukas buvo rastas gana greitai, nes savo kambaryje paliko keletą nuorodų, atskleidė policijos atstovas. „Myliu tave, mažyte“, – buvo parašyta ant Seiksalo žemėlapio, kuris

2010 spalio 15–22 d., Nr. 34

Įvairenybės

buvo rastas ant lovos. „Berniukai ar mergaitės dėl meilės pabėga iš tėvų namų gana dažnai, bet paprastai tai daro dviračiu ar automobiliu. Tai, kas įvyko dabar, neįtikėtina“, – sakė policijos pareigūnas. Iš pradžių prie mokyklos buvo rastas automobilis, o netrukus pastebėtas berniukas, lydimas savo mylimosios ir dar vienos mergaitės. Mokytojos ir sunkvežimio vairuotojo sūnui dėl jauno amžiaus jokia bausmė negresia. „Tai interneto kaltė, kad vaikai išmoksta tokių dalykų“, – piktinosi paauglio senelis.

Dž.Lenono jubiliejaus proga atidengtas naujas paminklas Liverpulyje, gimtajame legendinės grupės „The Beatles“ mieste, atidengta skulptūrinė kompozicija, skirta Džonui Lenonui, kuriam praeitą šeštadienį būtų sukakę 70 metų. Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Džono Lenono sūnus iš pirmos santuokos Džulianas ir buvusi muzikanto žmona Sintija. Džulianas Lenonas padėkojo atėjusiesiems į ceremoniją už dalyvavimą šventiniuose renginiuose, o S.Lenon paragino muzikanto gerbėjus ne sielvartauti, o džiaugtis tuo, kad Dž.Lenonas nugyveno įdomų gyvenimą ir padovanojo pasauliui nuostabią muziką. Dž.Lenono našlė Joko Ono paminėjo savo vyro jubiliejų Islandijoje. Jai patikėta uždegti ugnį ant „Pasaulio bokšto“ – memorialo, kurį prieš

Parduodamas Deguonies kaukės mažiausias naminiams gyvūnams Bostono miesto priešgais- pakomentavo Bostono priešgaisributas pasaulyje rinėJAVtarnyba gavo dovanų mažų nės tarnybos atstovas spaudai Stivas

Įtakingiausia Didžiosios Britanijos moteris – Dž.Rouling Garsiųjų knygų apie burtininką Harį Poterį autorė Džoana Rouling įvardyta kaip įtakingiausia Didžiosios Britanijos moteris. Įtakingiausių šalies moterų sąrašą sudarė „National Magazine Company“. Dž.Rouling pralenkė buvusią merginų grupės „Spice Girls“ narę ir futbolo žvaigždės Deivido Bekhemo žmoną Viktoriją Bekhem, kuri liko antroje vietoje, ir netgi karalienę Elžbietą II, užėmusią trečią vietą. Pirma vieta rašytojai skirta už jos labdaringą veiklą, užsibrėžto tikslo siekimą ir literatūrinį talentą. Ketvirtoje įtakingiausių bričių sąrašo vietoje atsidūrė žmogaus teises ginančios organizacijos „Liberty“ vadovė Šami Čakrabarti, o penkta liko dainininkė Čeril Coul.

Malaizijoje – gyvačių paroda

trejus metus atidengė Dž.Lenono gerbėjai. Bokšte užrašyta frazė „Įsivaizduok pasaulį“ 24 kalbomis. Lieps-

na monumente degs iki gruodžio 8 dienos – kaip tik tą dieną prieš 30 metų Dž.Lenonas buvo nušautas. 55 metų Markas Deividas Čapmanas Dž.Lenoną nušovė prie jo namų Niujorke 1980 m. gruodį. Už nusikaltimą jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Romoje parduodamas 5 kvadratinių metrų ploto butas, jį galima įsigyti už 50 tūkst. eurų. Butas yra netoli Graziolio rūmų Romos centre, Italijos premjero Silvijaus Berluskonio rezidencijos. Turimais duomenimis, kitados bute buvo durininko kamarėlė. Jame įrengta nedidelė sėdima vonia, kriauklė, unitazas. Viengulė lova yra antrajame aukšte, į kurį pasikeliama laiptais. Kambariuke yra langas, bet jį atidaryti galima tik esant lovoje. Kaip praneša britų laikraštis „Telegraph“, visuomenė rodo didžiulį susidomėjimą šiuo būstu. Vietos laikraštis „Il Giornale“ pastebi, kad „Romoje žmonės dabar gyvena it žiurkės, o jų butai – vos didesni už vigvamą“.

deguonies kaukių naminiams gyvūnams. Tokių kaukių turi būti kiekvienoje ugniagesių mašinoje, informavo Masačusetso valstijos sostinės valdžia. 60 gyvūnams skirtų deguonies kaukių ugniagesiams padovanojo valstijos veterinarų draugija ir maistą naminiams gyvūnams gaminanti kompanija „WellPet“. Kaip ir deguonies kaukės žmonėms, jos turi apsaugoti gyvūnų plaučius nuo įkvepiamų dūmų. „Dūmai nesirenka“, – taip šią akciją

Makdonaldas.

B.Obama ir Dž.Bušas beveik vienodai populiarūs Dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir buvęs prezidentas Džordžas V.Bušas vienodai populiarūs tarp amerikiečių, rodo televizijos kompanijos CNN atliktos apklausos duo-

menys. 47 proc. apklausos dalyvių savo balsą atidavė dabartiniam prezidentui, 45 proc. – buvusiajam. Prieš metus B.Obama pagal populiarumą lenkė savo pirmtaką 23 procentais.

Mirė dainininkas S.Berkas Amsterdamo oro uoste mirė garsus amerikiečių soulo muzikos atlikėjas Solomonas Berkas. Vakar 70 metų S.Berkas turėjo koncertuoti viename iš Amsterdamo klubų su olandų grupe „De Dijk“. Kaip skelbia olandų transliuotoja NOS, dainininkas mirė lėktuve ankstų sekmadienio rytą, atskridęs į Amsterdamą iš Los Andželo. Jo mirties priežastis kol kas neskelbiama. S.Berkas paliko 21 vaiką ir 90 anūkų. Garsusis dainininkas gimė Filadelfijoje 1940 m. kovo 21 d. Profesionalo karjerą jis pradėjo kaip pamokslininkas ir programos apie gospelo muziką vedėjas vienoje iš JAV radijo stočių. 2003 m. S.Berkas apdovanotas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu. Soulo muzikos atlikėją labiausiai išgarsino daina „Everybody Needs Somebody to Love“, skambėjusi 1980 m. filme „Broliai Bliuzai“.

Didžiausias pasaulyje omletas Penktadienį Turkijos sostinėje Ankaroje buvo iškeptas ir iškart į Gineso rekordų knygą įrašytas didžiausias pasaulyje omletas, kurio svoris – 4,4 tonos. Omletas buvo gaminamas pustrečios valandos. Jam buvo panaudota 110 tūkstančių kiaušinių ir 432 litrai aliejaus. Patiekalą 10 metrų skersmens keptuvėje viename iš Turkijos sostinės prekybos ir pramogų centrų kepė 65 virėjai. Ankstesnis šios rungties rekordas priklausė Pietų Afri-

kos Respublikai, kurioje buvo iškeptas 3,6 tonos omletas.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos