Gimtasis kraštas Nr. 36 by Gimtasis kraštas

2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Milijonas skiepams – kaip į balą Lietuva murkdosi Didžioji dalis nepanaudotos pandeminio gripo vakcinos, įsigytos už milijoną litų, bus utilizuota.

didėjančiame skurde „Kuo socialinė atskirtis didesnė, tuo daugiau žmonių gyvena skurdžiai. Socialinė praraja gilėja, tačiau jokių veiksmų jai įveikti nesiimama“, – įsitikinęs filosofas Vytautas Rubavičius.

Vida TAVORIENĖ Jei valdininkai būtų aklai sekę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozėmis dėl galimo epidemijos masto, mūsų biudžeto nuostoliai būtų buvę kur kas didesni, o vakciną žaibiškai sukūrusių farmacininkų pelnai būtų dar išaugę. „Po tokio ažiotažo ieškoti kaltų dėl nuostolių – neteisinga“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Vida TAVORIENĖ „Jau dūstame nuo diržų veržimosi. Kai kurie žmonės atsidūrė ties pražūties slenksčiu. Prašome jūsų pagalbos dėl šildymo kainų, kompensacijų, įsiskolinimų, kad gyventojai galėtų šiek tiek atsikvėpti“, – tokį laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė Vida Mažylienė, kuri surinko kelis šimtus anykštėnų parašų.

Prognozuoti niūrūs scenarijai PSO paskelbus kiaulių gripo pandemiją, buvo piešiami niūrūs scenarijai. Ekspertai skaičiavo, kad pasaulyje nuo pandeminio gripo gali mirti per 7 mln. žmonių, o Lietuvoje atitinkamai apie 20 tūkst. gyventojų. Būta raginimų rengtis blogiausiam scenarijui, pagal kurį pandeminiu gripu gali užsikrėsti net trečdalis pasaulio gyventojų, o mirti apie 350 mln. žmonių. Laimei, pandeminio gripo burbulas ir ekspertų prognozės dėl daugybės galimų gripo aukų subliūško. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje nuo pandeminio gripo mirė 23 gyventojai – daugiausia darbingo amžiaus žmonės. Įdomu tai, kad pernai išskirtinai registruotos ir skelbtos mirtys nuo gripo, nors, pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, anksčiau gripo mirties aukų statistika nebuvo registruojama. „Pernai buvo paplitęs naujas pandeminis virusas, todėl kiekvienas mirties atvejis buvo registruojamas“, – aiškino gydytoja.

Nebylus šauksmas: „Kaip išgyventi?!“ Anykštėnai skundžiasi, kad jau nebepakelia augančių mokesčių, maisto kainų, sumažintų pensijų, nedarbo naštos. Nukelta į 3 psl. Vakcinacija – efektyviausias būdas išvengti daugelio ligų.

Tyrė farmacininkų įtaką Nuslūgus pandeminio gripo isterijai, prabilta apie galbūt suplanuotą farmacininkų pasipelnymo kampaniją, kuri gerokai patuštino valstybių biudžetus. Naują vakciną kūrę farmacininkai reikalavo iš anksto įsipareigoti ją pirkti ir mokėti didelius pinigus. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) atliko tyrimą dėl vaistų gamintojų poveikio informacinei sklaidai apie pandemi-

nį gripą. ETPA apkaltino PSO, kad sukėlė paniką dėl pandeminio gripo, ir išsakė susirūpinimą, jog kovos su pandemija priemonėms įtaką darė farmacijos pramonė. Lietuva taip pat neišvengė panikos, tačiau pandeminio gripo bangą atlaikė be vakcinos. Ji buvo gauta jau nuslūgus epidemijai. Tačiau gyventojai neskubėjo skiepytis, nors ir buvo prognozuojamas antrasis pandeminio gripo protrūkis. Pavyzdžio nerodė ir patys gydytojai, kurie vengė skiepų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Iš nupirktų 27 tūkst. pandeminio gripo vakcinos dozių buvo panaudota tik 5 tūkst. Lapkričio 1 d. baigiasi šios vakcinos galiojimas ir ji bus utilizuota. Pasak ULAC gydytojos D.Razmuvienės, utilizacijos kaina nedidelė, todėl įstaigoms, turinčioms nepanaudotos vakcinos, tai nesukels rūpesčių. Ir kitose šalyse žmonės nepuolė masiškai skiepytis, kaip planavo tų valstybių vyriausybės. Nukelta į 2 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Valdančiuosius vilioja energetikos milijardai Tai, kas šiuo metu vyksta energetikos srityje, galima pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fizikų klanas taikosi į visą šalies energetiką ir joje cirkuliuojančius milijardus litų.

Sujungus VST ir RST jų pajamos siektų daugiau kaip vieną milijardą litų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Ne padėkojo, o nubaudė

Svarbiausiose šalies energetikos institucijose valdžiai neįtinkantys profesionalai keičiami ryšininkais, vadybininkais, diplomatais, fizikais, kurpiami planai visą energetiką sukoncentruoti vienose rankose. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei.

Įgyvendinus tokį projektą, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus ir vėliau remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija. Gerokai anksčiau, nei kilo konfliktas tarp Ukmergės savivaldybės ir

UAB „E-energija“, Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) prie Energetikos ministerijos vadovas Vytautas Miškinis nusiuntė laišką Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkei Dianai Korsakaitei ir paragino ją kuo skubiau imtis priemonių. Nukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas

Laukia rimti išbandymai Statistikos departamentui paskelbus, kad trečią šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,6 proc., banko DnB NORD specialistai sako, jog toks netikėtai silpnas realaus BVP augimas dar kartą patvirtino, kad geri eksportuojančių pramonės šakų rezultatai tik menkai kompensuos į vidaus rinką orientuotų įmonių praradimus. Pasak banko DnB NORD grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, prie silpnos vidaus paklausos trečią ketvirtį prisidėjo ir prastoki žemės ūkio rezultatai. Šis sektorius prarado pernai iškovotą lyderio vardą. Vartotojų lūkesčiams trypčiojant vietoje nežadamas ir spartusis vidaus paklausos atsigavimas, nors PVM surinkimo rodikliai tarsi ir rodytų vartojimo aušrą. Ekonomistė abejoja, ar pagrįsti valdžios institucijų optimistiniai lūkesčiai dėl spartaus ūkio atsigavimo ir pajamų surinkimo kitąmet. Jo manymu, 2011 m. daugelyje ES šalių planuojamas ryžtingas biudžeto deficitų karpymas. Tai bus rimtas ekonominio augimo tvarumo išbandymas, nuo kurio didele dalimi priklausys ir Lietuvos ūkio atsigavimo tempai. GK, Eltos inf.

2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36

Aktualijos

Milijonas skiepams – kaip į balą Atkelta iš 1 psl. Pvz., Vokietija užsisakė 50 mln. vakcinos dozių, tačiau pasiskiepijo tik apie 6 mln. žmonių. Olandai vakcinos perteklių perleido Lietu-

vai. O Lenkija iš viso atsisakė pirkti vakcinos nuo kiaulių gripo. Tam įtakos turėjo abejonės dėl greitai sukurtos vakcinos saugumo ir galimo farmacininkų spaudimo tarptautinėms organizacijoms.

Iš nupirktų 27 tūkst. pandeminio gripo vakcinos dozių buvo panaudota tik 5 tūkst. Raimundo Šuikos nuotrauka

Ekspertai perlenkė lazdą „Dabar ieškoti kaltų, kad vakcina nepanaudota, yra neteisinga. Ir pasaulyje, ir Lietuvoje pernai buvo kilęs didelis ažiotažas dėl pandemijos. Esant tokiai situacijai neįmanoma tiksliai numatyti ir apskaičiuoti, kiek reikės vakcinos. Gerai, kad ji buvo nupirkta ir jos nepritrūko. Būtų blogiau, jei vakcinos per epidemiją būtų stigę“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas. Anot parlamentaro, pagal PSO rekomendacijas ir pranešimus apie galimus susirgimus Lietuva turėjo išleisti daugiau milijonų vakcinoms. A.Matulas pripažino, kad ekspertai ir mokslininkai perlenkė lazdą prognozuodami gripo pandemijos mastą. „Lyg ir buvo matyti, kad tie specialistai gali būti suinteresuoti, jog būtų nupirkta kuo daugiau vakcinos. Žmonės protingai sureagavo nepasidavę tai panikai“, – sakė Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas. Parlamentaro teigimu, kilęs ažiotažas dėl pandemijos ir skiepų padarė meškos paslaugą visam skiepijimo procesui šalyje. „Jau sulaukėme neigiamų pasekmių. Tėvai atsisako skiepyti vaikus nuo ligų. Vakcinacija – efektyviausias būdas išvengti daugelio ligų. Skiepai įveikė marą, raupus ir kt. To neturime pamiršti“, – pastebėjo A.Matulas.

Kaip įvertinti mokslininkų skaidrumą? ULAC pakvietė žiniasklaidą remtis moksliniais faktais bei neklaidinti ir nebauginti gyventojų dėl skiepų. „Skiepus gaubia daug mitų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia problemų kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo. Todėl prašome gydytojų ir žiniasklaidos, kad jie labai atsakingai visuomenei teiktų tik mokslu pagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus nuo jo“, – pareiškė dr. doc. Saulius Čaplinskas, ULAC direktorius. Iš tiesų užsienio žiniasklaidoje ir internete apstu įvairiausios informacijos apie skiepus, ypač nuo gripo. Kiekvienas sutiks, kad mokslininkų žodis apie skiepus – labai svarbus. Dar svarbiau, kad mokslininkų išvados būtų nešališkos. Štai po gripo pandemijos atoslūgio Didžiosios Britanijos spaudoje buvo paskelbta, kad mokslininkai, kurie patarinėjo vyriausybei kiaulių gripo viruso klausimais, turi ryšių su vakcinos gamintojais ir gauna atlygius. Buvo nurodytos ir pavardės, ir pinigų sumos. Apie skaidrumo stoką bei farmacininkų interesų įtaką kalbama ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atliktame tyrime.

Valdančiuosius vilioja energetikos milijardai Atkelta iš 1 psl. Būgštauta, kad keturis mėnesius nesprendžiamas klausimas gali sukelti problemų artėjant šildymo sezonui. Ukmergės gyventojų pasipiktinimas buvo pagrįstas, nes gyventojams teikiamos šilumos kaina buvo beveik du kartus didesnė nei kaimyniniame Utenos rajone. Patyręs energetikas laišką apie įtarimus, kad VKEKK gina ne vartotojų, o verslo grupuočių interesus, nusiuntė ir energetikos ministrui. Tačiau jokio atsakymo Valstybinės energetikos inspekcijos vadovas nesulaukė. Atvirkščiai – kai šiuo laišku susidomėjo žurnalistai ir kilo skandalas, V.Miškinio buvo pareikalauta pasiaiškinti. Jis buvo apkaltintas tarnybiniu nusižengimu ir po kelių dienų jam buvo pareikštas papeikimas. V.Miškinis buvo laikinai einantis VEI viršininko pareigas, todėl netrukus buvo paskelbtas konkursas VEI viršininko pareigoms užimti.

Turi užnugarį Vyriausybėje? Kodėl Energetikos ministerija nepadėkojo Valstybinės energetikos inspekcijos vadovui už patarimą ir perspėjimą, kad vilkindama sprendimą VKEKK pažeidžia Konstitucijos 46 str., kuriame aiškiai parašyta, jog valstybė turi ginti vartotojų, o ne verslininkų interesus? Kodėl nenubaudė sprendimą vilkinusios ir iš esmės Konstituciją pažeidusios VKEKK pirmininkės Dianos Korsakaitės? Į šį klausimą mums atsakė laikraščio šaltiniai Energetikos ministerijoje.

Atsakymo šaknys glūdi giliai ir tai ne kokia nors sąmokslo teorija. Priežastys užkabina ir Ukmergę, kuriai kaip tarpininkė šilumą tiekė UAB „Eenergija“. Mūsų šaltinis Energetikos ministerijoje sako, kad „E-energija“ turi politinį užnugarį. Gal netiesiogiai, tačiau ne bet kokį, o siekiantį Vyriausybės viršūnes. Šiuos įtarimus patvirtina ir kai kurie Seimo nariai bei apie Energetikos ministerijos veiklos užkulisius gerai žinantis V.Miškinis. Kodėl taip ginama „E-energija“ Ukmergėje? VL žiniomis, šios bendrovės direktoriaus pavaduotoju prieš metus dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą baigęs, taigi priskiriamas fizikų klanui, Arnoldas Burkovskis. Pernai jis netikėtai buvo paskirtas dirbti ūkio viceministru. Dirbo neilgai, buvo atsakingas už investicijų į Lietuvą pritraukimą. Tačiau rezultatai buvo labai prasti. Mūsų šaltinis Energetikos ministerijoje sako, kad piliečių akims apdumti buvo suvaidintas spektaklis, kad A.Burkovskis atleidžiamas iš Ūkio ministerijos. Tačiau praėjus kelioms savaitėms sužinojome, kad investicijų neprišaukęs valdininkas premjero siūlymu pretenduoja tapti „Visuomio“ vadovu, taigi valdyti išlikusį nemenką valstybės turtą. Kai ir šis ketinimas sužlugo, geram vyrui buvo pasiūlytas kitas krėslas – A.Burkovskis paskirtas vadovauti kuriamam Valstybės turto fondo ir Turto banko junginiui. „Šie paskyrimai rodo, kad A.Burkovskis turi didelį premjero pasitikėjimą. Štai aš ir manau, kad dėl šios priežasties Ukmergėje „E-energija“ yra taip ginama“, – daro išvadą V.Miškinis.

Vienose rankose – milijardai „Tačiau A.Sekmokas struktūrų su- rinčiais darbo energetikos srityje paŠių metų birželį ir liepą STT antikorupciniu požiūriu įvertino Energetikos ministerijos ir Vyriausybės ketinimą sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę energetikos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą, o iš tikrųjų pirmąsias dvi prijungti prie Ryšių reguliavimo tarnybos ir naują struktūrą pavadinti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (IRT). STT tuomet padarė išvadą, kad projektas, jį įgyvendinus, sudarytų sąlygas antikorupciniu požiūriu ydingiems dviprasmiškumams, be to, nenustatyta IRT tarybos narių, ypač pirmininko, asmeninė atsakomybė už priimamus sprendimus. Tokia situacija sudarytų palankias sąlygas korupcijai.

jungimo idėją stumia labai aistringai. Šiek tiek pataisytas projektas Seime bus svarstomas lapkričio mėnesį. Vyriausybės programoje buvo žadama stiprinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, priimti kvalifikuotų energetikos specialistų, tačiau iš tikrųjų daroma priešingai“, – sako V.Miškinis. Dabartinė VKEKK pirmininkė D.Korsakaitė anksčiau dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, taigi su energetika susijusio išsilavinimo neturi. „Tiek techninį, tiek ekonominį energetikos reguliavimą ketinama atiduoti ryšininkams. Vienas po kito keičiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai netu-

Šilumininkų pajamos būsimajame junginyje sudarytų per 2 mlrd. Lt.

tirties“, – sako V.Miškinis. Kodėl taip elgiamasi? Pavykus įkurti naują struktūrą, palengvėtų galimybės ryšininkų ir fizikų klanui į savo rankas paimti visą šalies energetiką, su joje cirkuliuojančiais milijardais litų (sujungiamų VST ir RST, „Lietuvos energijos“ pajamos siekia daugiau nei po milijardą litų, šilumininkų pajamos – per 2 mlrd. Lt, dujininkų pajamos – per 1 mlrd. Lt.) Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdys penkių asmenų komisija penkerius metus. Tiek laiko jų negalima atleisti iš darbo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Lapkritį – atminimo liepsnelių vakarai

Pernai žemiau skurdo ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas – iš viso 690 tūkst. žmonių.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuva murkdosi didėjančiame skurde Atkelta iš 1 psl. Anykštėnų skundas atspindi nemažos Lietuvos dalies gyventojų – pensininkų, bedarbių, už minimalias algas dirbančių žmonių – nebylų šauksmą: „Kaip išgyventi?!“ 2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. O pas mus viena Lietuvos dalis ir per sunkmetį tarpsta, kita – sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.

Situacija šalyje nesikeis, o skurdas ir socialinė atskirtis tik augs, jei iš vietos nepajudės valstybės demokratizavimas. Statistikos departamento duomenimis, pernai žemiau skurdo ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas – iš viso 690 tūkst. žmonių. Jei iš gyventojų būtų atimtos socialinės išmokos, skurstų maždaug trečdalis gyventojų. Nemažai žmonių šiaip taip išgyvena, tenkindami tik pačius būtiniausius poreikius. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių. 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negali bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies. „Jei trūksta duonos, tegu valgo bandeles!“ – ši garsi prancūzų karalienei Marijai Antuanetei priskiriama frazė labai tinka šalies premjerui Andriui Kubiliui, besidžiaugiančiam vykusia diržų veržimosi politika.

Socialinis dialogas tik imituojamas Kad badas ir skurdas kamuoja vis daugiau žmonių, mato ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Štai maisto paketai iš intervencinių atsargų išdalijami daugiau nei pusei milijo-

no šalies gyventojų. Maža to, pasak „Maisto banko“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės, šis skaičius vis dar auga. Tiesa, ne taip sparčiai kaip praėjusių metų rudenį. „Kuriame koncepcijas ir strategijas, nors jau reikia pradėti dirbti. Vis daugiau žmonių grimzta į skurdą, jiems reikia šiandien padėti, o valstybės institucijos laukia ekonominio pagerėjimo ir nerodo jokių iniciatyvų naujiems veiklos būdams sukurti. Socialinis dialogas tik imituojamas“, – apmaudavo nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Greitai niekas nepasikeis Kol kas nėra prielaidų tikėtis, kad socialinė padėtis Lietuvoje greitai pasikeis, nes nėra struktūrinių atramų skurdui sumažėti. Tokią mintį Seime vykusioje konferencijoje „Socialinė atskirtis ir gyvenimo kokybė“ išsakė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimų vadovas Tadas Leončikas. Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. Boguslavo Gruževskio, šalyje skurdas nemažėjo ir ekonominio pakilimo metais. Europos Bendrijų statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, nuo 2003 iki 2008 metų, priešingai nei Europos Sąjungos senbuvėse ar, pvz., Estijoje, materialinių nepriteklių turinčių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 17 iki 27 proc. Anot prof. B.Gruževskio, gerovės valstybėje skurdas ir socialinė atskirtis yra nepakankamo valstybės valdymo socialinio jautrumo bei žmogiškojo abejingumo rezultatas.

Kartūs valstybės politikos vaisiai „Kuo socialinė atskirtis didesnė, tuo daugiau žmonių gyvena skurdžiai. Socialinė praraja gilėja, tačiau jokių veiksmų jai įveikti nedaroma“, – pastebi ir filosofas V.Rubavičius. Pasak filosofo, situacija šalyje nesikeis, o skurdas ir socialinė atskirtis tik augs, jei iš vietos nepajudės valstybės demokratizavimas. „Šalis neturi būti valdoma vien partinių veikėjų. Demokratijos esmė –

Sušvelninti nelygybę – valstybės pareiga Dr. Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjas Lietuvoje nelabai kas daroma, kad mažėtų skurdo lygis. Apskritai kalbėti apie turtinę nelygybę darosi negražu, nes tokie kalbėtojai siejami su sovietine praeitimi. Pajamų nelygybės augimą, socialinę atskirtį sukuria rinka, kurioje vieniems viskas sekasi sėkmingai, kitiems – ne taip sėkmingai. Valstybės pareiga yra sušvelninti nelygybę, kad žmonės galėtų išgyventi ir neprarasti orumo.

Prireiks mažiausiai dešimtmečio Rytis Šiautkulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorius Mūsų tinklo paskirtis – vienytis ir ieškoti tam tikrų sprendimų, kuriuos būtų galima pateikti įstatymų rengėjams ir leidėjams. Pernai buvo apsiimta vykdyti Nacionalinės 2010-ųjų kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programos projektą „Skurdo mažinimo formulė 10X10=0“. Tai reiškia, kad per 10 projekto įgyvendinimo mėnesių išryškinamos pagrindinės skurdo problemos bei joms įveikti skirti veiksmai, ir per 10 metų skurdo lygis turėtų pasiekti 0.

savivalda, kuri nepriklauso nuo partijų. Demokratijos sąlygomis ir partijos, ir pavieniai piliečiai, ir visuomeninės organizacijos turi turėti lygias teises tiesioginio atstovavimo būdu veikti valdžioje, ypač savivaldoje. Tačiau tam priešinamasi. Matome, koks pasipriešinimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad ir piliečiai gali dalyvauti savivaldos rinkimuose“, – tvirtino V.Rubavičius. Partinę sistemą paklibintų ir visuomenės aktyvumas, pilietinės, profsąjungų akcijos. „Matome, kaip prancūzų jaunimas, graikų pensininkai protestuoja dėl klausimų, kurie pas mus lieka nepastebėti. Mūsų jaunimas sėkmingai prarijo aukštojo mokslo reformos piliulę. Galbūt lietuviai pernelyg kantrūs“, – samprotavo filosofas.

Artėja lapkritis, kažkada senovėje gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, vėlių mėnesiu vadintas. Tačiau koks gi lapkritys, jei tik vienas kitas lapelis belikęs... Sako, jei lapai ilgiau užsibūna medžio viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Lapkritis – visų darbų pabaiga, kai tarsi kartu su paskutiniu derliumi iš globotų laukų grįžta protėvių vėlės. Lapkričio pradžioje – net dvi šventės. Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena, lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Manyta buvo taip: baigiasi bažnytiniai metai, gal kas liko užmirštas, nepaminėtas maldoje, taigi reikia už visus šventuosius vienu metu pasimelsti. Visų šventųjų šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę tarsi dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta visiems mirusiesiems prisiminti. Manoma, kad ši krikščioniška šventė Lietuvoje siejasi su pagrindine lietuvių derliaus švente, kitados buvusia lapkričio pradžioje. Ji vadinta Ilgėmis, o apeigos – sambariais. Prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008 m.) pasakoja: „Jų metu garbinti pagoniški dievai Žemininkas ir Žemyna, jiems aukota naminių gyvulių pora. Žmonės vaišindavosi ypatingu alumi „ant trejų devynerių“. Vietinės sambarių šventės esmė – padėka žemės dievybėms ir protėvių vėlėms už derlių. L.Klimka rašo: „Nuo XIX a. antrosios pusės ėmė plisti paprotys ant kapo per Vėlines uždegti atminimo žvakeles. 1880 m. Akmens kaime, Varėnos rajone, kunigas prie medinės bažnytėlės liepė supilti simbolinį

kapą visiems negrįžusiems į gimtinę. Tada prismaigstė jį vaškinių žvakelių, uždegė jas, palaimino. Ir paragino žmones išsinešioti žvakeles ant artimųjų kapų kauburėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Labai greitai ši apeiga paplito visoje Lietuvoje. Ugnele sušildyti šaltoje žemelėje besiilsinčių probočių šešėlius – ši tradicija yra labai sena. “ Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – poilsio diena. Prasidėjus atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta ne darbo diena. Vėlinės – minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d. Kai kas klausia: „Tai koks tas tikrasis šventės pavadinimas: „Visi šventieji“ ar kitaip?“ „Ar žodis „šventųjų“ iš didžiosios ar mažosios?“ Tuoj pasipils reklamos, kviečiančios ir į Helovino, ir į Helovyno vakarėlius. Kaip iš tiesų viską vadinti? Oficialus šventės pavadinimas – Visų Šventųjų diena. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena. Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vėlinės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“). Oficialiai ji vadinama Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis – iš anglų kalbos (Halloween). Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas). Vienas iš galimų lietuviškų atitikmenų – Vaiduoklių šventė. Parengė Rūta Švedienė

Nuo XIX a. antrosios pusės ėmė plisti paprotys ant kapo per Vėlines uždegti atminimo žvakeles. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė. Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraštas

Komentarai

Privalomas balsavimas demoktatijai plėtoti? Stasys JOKŪBAITIS Kai prieš kurį laiką Seimo milijonierius Valdemaras Valkiūnas viešai prabilo apie siūlymus įteisinti privalomą balsavimą, daugelis jo kolegų tik smagiai pasišaipė. Tai ką, kaip 1940-aisiais renkant vadinamąjį Liaudies Seimą apie pabalsavimą žymėsime rinkėjų pasuose? O gal kaip Afganistane balsavusiųjų pirštus merksime į sunkiai nuplaunamus dažus, kad visiems viskas būtų aišku? Tačiau niekada nesakyk niekada. Po šių ir panašių pasišaipymų prievartinio balsavimo šalininkų būrelis Seime netikėtai išaugo iki keturiasdešimties. Ir ką jūs manote – šie įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai nuo kalbų jau bando pereiti prie darbų. Užsimota nemenkai – pakeisti Konstituciją, kad joje būtų tiesiai šviesiai parašyta: „pasinaudoti balsavimo teise yra privaloma“. Kitaip tariant, kad prie balsadėžių, kaip sovietmečiu arba ir dabar kai kuriose autoritarinėse valstybėse, ateitų 99,99 proc. rinkėjų. Šiuo metu rinkėjai Lietuvoje tikrai neaktyvūs. Praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų, o į Europos Parlamento rinkimus atėjo mažiau kaip 21 proc. balso teisę turinčių mūsų šalies pilie-

čių. Ar iš tiesų prievartinio balsavimo šalininkai, Konstitucijos keitimo iniciatoriai mano, kad įteisinus privalomą balsavimą tas aktyvumas padidėtų, rinkėjai taptų sąmoningesni, labiau pasitikėtų savo valdžia?

Bausmių ir baudų prie balsadėžių atvyti įtūžę rinkėjai tikriausiai tik braukytų ir kitaip gadintų biuletenius. O gal turime pavyzdžių, kokiose demokratinėse teisinėse valstybėse privalomas rinkėjų balsavimas tapo panacėja gydant visuomenę nuo pasyvumo? Ar tikrai turėtume pasekti tų trijų, vienintelių Europos Sąjungoje, valstybių – Kipro, Graikijos ir Belgijos – praktika, kur toks balsavimas įteisintas? Pasidomėkime ir pamatysime, kad nieko gero, išskyrus šokiruojančiai juokingus skandalus, tai joms nedavė. Privalomas balsavimas tikrai neįpūs žmonėms optimizmo, pasitikėjimo savo valdžia. Daugelį mūsų pi-

Žmonės iš tiesų neaktyvus – praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

liečių slegia nusivylimas, kad niekas nepasikeis, balsuos jie ar ne, ir visai nesvarbu, kas bus valdžioje. Todėl jiems jokio skirtumo, kokia partijų koalicija formuos valdančiąją daugumą, sudarys Vyriausybę. O ar ne patys politikai pasėjo tokį nihilizmą? Ir ne privalomu balsavimu, o darbais jį reikėtų išsklaidyti. Konstitucija – šventas dalykas. Todėl įrašius frazę apie privalomą balsavimą, kitais įstatymais neabejotinai tektų numatyti ir atsakomybę tiems, kurie vis dėlto neateis balsuoti. Kokią? Sodinsime tokius Konstitucijos laužytojus į kalėjimą, bausime viešaisiais darbais ar kaip už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirsime šimtines ar tūkstantines baudas? O paskui ir toliau pasauliui tvirtinsime, kad Lietuva yra teisinė, demokratinė valstybė? Tik sunku bus ką nors įtikinti, kad prievarta pasitelkta ne kam kitam, o demokratijai plėtoti. Galima, žinoma, priversti bailesnius rinkėjus ateiti balsuoti. Tik, kaip rodo gyvenimas, prievarta į bažnyčia atvarytas poterių nekalba. Bausmių ir baudų prie balsadėžių atvyti įtūžę rinkėjai tikriausiai tik braukytų ir kitaip gadintų biuletenius, todėl Konstitucijos keitimo iniciatorių viltis, kad įteisinus privalomą balsavimą „išrinkta valdžia įgautų daugiau teisėtumo“, subliūkštų kaip muilo burbulas. Bet gal ir be reikalo mes čia ietis laužome? Visiškai akivaizdu, kad iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų pakeisti Konstitucijos ir įteisinti privalomą balsavimą jos iniciatoriams nepavyks. Visų pirma, jie tikrai nesukrapštys tam reikalingų Seimo narių balsų, o antra, už Konstitucijos pakeitimą balsuojama du kartus ir suspėti tai padaryti iki kitų metų vasario šansų beveik nėra. Visas šis bruzdesys panašesnis į bandymą artėjant savivaldybių tarybų rinkimams atkreipti į save dėmesį. Daug kas čia primena seną anekdotą apie zuikį, besivejantį lapę: jei ir nepavysiu, tai bent sušilsiu. Ne prievarta, įvairiomis baudomis reikia žadinti rinkėjų aktyvumą. Keista, kad to nesuvokia mūsų vienos svarbiausių demokratijos institucijų – parlamento – atstovai. O gal suvokia, tik apsimeta, nes prieš rinkimus neretai susigundoma net tuščios statinės skambesiu.

2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36

Ant politinių svarstyklių

Didins minimalią algą? Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta specialioji darbo grupė pasiūlė didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo dabartinių 800 Lt iki 900 arba net 1 000 Lt. Taip siekiama padidinti žmonių motyvaciją dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Ar tai padės?

Negalima žaisti su tauta

Leiskime verslui atsikvėpti

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Edmundas Jonyla, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys

Aš kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas, aišku, pritariu algų didinimui. Bet tai sudėtingas klausimas. Jeigu valdantieji būtų skyrę dėmesį verslui skatinti ir darbo vietoms išsaugoti, o ne didinti mokesčius, verslas būtų kur kas stipresnis ir tai sudarytų geresnes sąlygas didinti MMA. Vokietijoje dalį darbo užmokesčio dengia valstybė, kad išlaikytų darbo vietas. Iš ko mūsų verslas didintų darbo užmokestį? Savo pelno sąskaita? Ar tai neprives prie bankroto, nemokumo? Kai buvo paskleista propaganda, kad titanikas tuoj nuskęs, daug kas atleido darbuotojus ir mažino darbo užmokestį. MMA didinimas turėtų branginti darbo jėgos sąnaudas, o mūsų ekonomikos patrauklumas siejamas su pigia darbo jėga. Sumažės mūsų verslo konkurencingumas. Vyriausybė ne ekonomiką mato, o buhalteriją. Tada atrodo gražu: padidinsi MMA, padidės mokesčiai į „Sodrą“, pagerės žmonių gyvenimas. Bet ekonomika sudėtingesnė. Jei reikėtų balsuoti, man nepakaktų informacijos. Negalima žaisti su tauta. Negalima skleisti tokių populistinių idėjų nepateikus skaičiavimų. Gal A.Kubilius turi tokius skaičiavimus, tik mums nerodo? Idėja iš principo gera, nes mūsų darbo užmokestis – vienas mažiausių ES. Žmonės vargsta – viską atiduoda energetikai, komunaliniams mokesčiams. MMA didinti reikia. Mes į savo programą irgi tai esame įrašę.

Reikia pasvarstyti ir pasitarti. Važiuosiu į Raseinių rajoną ir kalbėsiuosi su rinkėjais, ypač su smulkiaisiais verslininkais. Gražiai atrodytų: mes pakeliame MMA, bet ar visi sugebės tą padaryti. Ypač smulkiosios įmonės. Dar tebėra sunkmetis. Ar vėl „nepasipils“ vokeliai? O gal dalis žmonių turės išeiti iš darbo? Svarbiausia – dabar išsilaikyti. Svarbu, kad žmonės gautų atlyginimą, o ne minimumą kelti. Nelabai tam pritarčiau. Man tai atrodo propagandinis dalykas. Vyriausybės darbo grupė sprendė kitą klausimą: kaip paskatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Kai palygini pašalpas ir atlyginimus, tai nelabai jie skiriasi. Bet ar tai kelias pašalpoms mažinti? Manau, kad pašalpas turi gauti tie, kam jos priklauso. Tai ir ieškokime būdų panaikinti piktnaudžiavimus pašalpomis. Nemanau, kad MMA didinimas išspręs pašalpų klausimą. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo diferencijuoti MMA pagal amžių – jauniems žmonėms mokėti mažesnį atlyginimą. Irgi tam nepritarčiau. Yra įvairių darbų. Kai kur kaip tik reikalingi jauni žmonės, turintys kompiuterinio darbo įgūdžių. Jie gal neturi gyvenimiškos patirties, bet kai kuriose srityse pranoksta patyrusiuosius. Vis eksperimentuojame ir eksperimentuojame. Gal duokime verslui kokį laikotarpį ramiai pagyventi. Juk įstatymai nuolat kaitaliojami.

Ar nenusibodo dukart per metus kaitalioti laiką? Sekmadienį ketvirtą valandą nakties Lietuvoje vėl bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžio rodyklės bus pasuktos viena valanda atgal. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius paragino Vyriausybę organizuoti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko keitimo. Seimo kontrolierius R.Valentukevičius dar prieš dvejus metus atliko tyrimą savo iniciatyva ir pareiškė abejonę dėl vasaros laiko keitimo ekonominės naudos pagrįstumo. Jis ragina Vyriausybę išklausyti labiausiai pažeidžiamų soci-

alinių grupių nuomonės ir argumentų. „Dar prieš dvejus metus atlikęs tyrimą savo iniciatyva priėjau prie išvados, kad laiko keitimo ekonominė nauda yra abejotina, o medikai vienbalsiai tvirtino, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būseną. Manau, kad turėtų būti atsižvelgta ir į šios visuomenės dalies nuomonę, todėl siūlyčiau Vyriausybei organizuoti visas socialines grupes apiman-

tį visuomenės nuomonės tyrimą, kuris padėtų baigti kelerius metus besitęsiančią diskusiją“, – išplatintame pranešime cituojamas Seimo kontrolierius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra pareiškusi Lietuvos Vyriausybė, galioja iki 2011 metų pabaigos. „Gerai, kad po kelerių metų kalbėjimo ir raginimo vasaros laiko kaitaliojimu susirūpino ir politikai. Todėl tikiuosi,

kad bendromis pastangomis pavyks pasiekti optimalių rezultatų“, – teigia R.Valentukevičius. Šią savaitę parlamentarų grupė taip pat pasiūlė Vyriausybei nekeisti vasaros ir žiemos laiko bei palikti esamą. Rezoliucijos projektas „Dėl žiemos ir vasaros laiko suvienodinimo“ įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

GK, Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Mūsų paveldas „Gimtasis kraštas“ svečiuose Anykščių rajone

Gyvosios istorijos mokykla

Piliakalnių gausa rodo išskirtinę jų svarbą lietuvių tautos kultūrinei sąmonei.

Be ko negalima iškepti duonos?

Kur rupūžės žiemoja

Šitą mįslę Nijolė Kačkuvienė užmena kiekvienam smalsuoliui, atvykusiam Į mažą miestelį Anykščių rajono pakraštyje plūsta ekskursijos iš visos į Arklio muziejų duonos išsikepti. Išminko tešlą, pašauna kepaliukus į Lietuvos. Kiekvieną vasarą jis sutraukia botanikus iš Vokietijos, Amerikos, duonkepį ir laukia atsakymo. Suomijos, Anglijos, Australijos ir Japonijos. Kuo žymus tas Traupis?

Kelionė Ištvermės išbandymas – kelionė raitomis prie Juodosios jūros

Emigracija Amerikiečių namuose skamba lietuviški žodžiai

Sėdęs ant žemaituko ir pajudėjęs prie Juodosios jūros, vilnietis Gintaras JAV gimusi ir gyvenanti lietuvių kilmės Daina Urbaitis Lietuvoje yra buvusi Kaltenis nė nenumanė, kokie išbandymai ir nuotykiai jo laukia. tik du kartus: vieną kartą dar sovietmečiu, o kitą – Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę.